LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA VĮ VALSTYBINI Ų MIŠK Ų UR ĖDIJA

PANEV ĖŽIO APSKRITIES MIŠK Ų TVARKYMO SCHEMA

AIŠKINAMASIS RAŠTAS (Projektinis)

Reng ėjas: VĮ Valstybini ų mišk ų ur ėdija Planavimo organizatorius: Pramon ės pr. 11a, 51327 Kaunas Lietuvos Respublikos Telefonai: (8-37) 490 222 aplinkos ministerija el. p. [email protected]

Planuojama teritorija: PAREIGOS PARAŠAS VARDAS, PAVARD Ė PANEV ĖŽIO APSKRITIS

Atestatas Projekt ų vadov ė Živil ė Ribokien ė Nr. TPV 0019

1

2

TURINYS Psl. I. ESAMOS B ŪKL ĖS ANALIZĖ 1. ĮVADAS……………………………………………………………………………... 5

2. MIŠK Ų TVARKYMO SCHEMOS RENGIMO TIKSLAI, UŽDAVINIAI….……... 6

3. GEOGRAFIN Ė PANEV ĖŽIO APSKRITIES CHARAKTERISTIKA...... 6 3.1 Administracinis suskirstymas………...... …………...... 6 3.2 Apskrities gamtin ės, ekonomin ės ir socialin ės s ąlygos, infrastrukt ūra, gyventojai, žem ės ūkio ir pramon ės pl ėtros kryptys, medienos perdirbimo pramon ė...... 9 3.3. Mišk ų ūkio pl ėtros, miško žem ės naudojimo ir tvarkymo kryptys...... 23 3.4. Žem ės fondo sud ėtis...... 26 3.5. Saugomos teritorijos, gamtos ir kult ūros paveldo objektai, kertin ės miško buvein ės...... 27

4. PANEV ĖŽIO APSKRITIES MIŠK Ų CHARAKTERISTIKA...... 31 4.1 Mišk ų plotas ir miškingumas bei j ų kaita...... ….... 31 4.2 Medyn ų dendrometrin ė charakteristika………………………………...... 33 4.3 Mišk ų ploto pasiskirstymas pagal nuosavyb ę, žem ės naudmenas ir funkcin ę paskirt į 35 4.4 Mišk ų sveikatingumas...... 44

5. MIŠKO IŠTEKLI Ų NAUDOJIMO IR ATK ŪRIMO PANEV ĖŽIO APSKRITYJE CHARAKTERISTIKA...... 44 5.1 Patvirtintos miško kirtimo apimtys, j ų kaita...... 44 5.2 Miško atk ūrimo darb ų apimtis pagal atk ūrimo b ūdus...... 45 5.3 Miško genetiniai ištekliai ir s ėklin ė baz ė...... 47

II DALIS. BENDR ŲJŲ SPRENDINI Ų FORMAVIMAS 6. PANEV ĖŽIO APSKRITIES MIŠK Ų ŪKIO VYSTYMO KRYPTYS, PL ĖTOJIMO PRIORITETAI IR TVARKYMO PRINCIPAI...... 52 6.1. Panev ėžio apskrities mišk ų tvarkymo schemos rengimo teisin ė aplinka...... 52 6.2. Teritorij ų planavimo dokument ų apžvalga. Mišk ų ūkio vystymas...... 56 6.3. Nacionalin ė mišk ų ūkio sektoriaus pl ėtros 2012-2020 met ų programa...... 65 6.4. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės programos įgyvendinimo prioritetin ės priemon ės...... 67 6.5. Strategin ės veiklos planai, pl ėtros programos ir kiti strateginio planavimo dokumentai...... 68 6.6. Vidin ės miškotvarkos projektai...... 70 6.7. Darb ų apimtis ir tvarkymo principai...... 71

III DALIS. SPRENDINI Ų KONKRETIZAVIMAS 7. PANEV ĖŽIO APSKRITIES MIŠK Ų TVARKYMO SCHEMOS SPRENDINIAI...... 72 7.1. Bendrieji mišk ų ūkio pl ėtros aspektai...... 72 7.2. Miškingumo pl ėtros prognoz ė...... 73 7.3. Miško žem ės pavertimo kitomis naudmenomis poreikis...... 76 7.4. Pasi ūlymai miško priskyrimo mišk ų grupi ų tikslinimui...... 78 7.5. Mišk ų administravimo ir nuosavyb ės keitimo prognoz ė...... 87 7.6. Miško ištekli ų naudojimo ir atk ūrimo prognoz ė...... 88 7.7. Miškotvarkos darb ų gair ės...... 90

3 7.8. Miško ištekli ų kokyb ės gerinimas...... 91 7.9. Paveldosaugos reikalavimai...... 92

PRIEDAI ...... 93

1. Ekologiniu poži ūriu ypa č vertingos teritorijos, esan čios valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose...... 95 2. Rekreaciniu poži ūriu ypa č verting ų teritorij ų, esan čių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose...... 96 3. Valstyb ės saugom ų gamtos paveldo objek tų s ąrašas……...... …...... 97 4. Gamtos paminkl ų s ąrašas...... ………………… ...... ………… ... .. 10 1 5. Savivaldybi ų saugom ų gamtos paveldo objekt ų pagal savivaldybes s ąrašas...... 10 2 6. Kult ūros paveldo objekt ų s ąrašas miško žem ėje pagal savivaldybes ...... 102 7. Kertini ų miško buveini ų s ąrašas...... 110 8. Panev ėžio apskrities nauding ųjų iškasen ų telkini ų ir prognozini ų plot ų s ąrašas...... 131

4 I. ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS

1. ĮVADAS

Panev ėžio apskrities mišk ų tvarkymo schema (toliau – Schema) rengiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos mišk ų įstatymu, Lietuvos Respublikos teritorij ų planavimo įstatymu, Mišk ų tvarkymo schem ų rengimo taisykl ėmis (toliau – Taisykl ės), 2019 m. spalio 23 d. sutartimi Nr. 21 „Kei čiamos Panev ėžio apskrities mišk ų tvarkymo schemos parengimo paslaug ų pirkimo sutartis“, kitais teis ės aktais, reglamentuojan čiais mišk ų ūkio organizavim ą, planavim ą, mišk ų atk ūrim ą, apsaug ą bei naudojim ą. Mišk ų tvarkymo schema – specialiojo teritorij ų planavimo dokumentas, skiriamas bendrajai miško žemi ų naudojimo politikai nustatyti, j ų tvarkymo koncepcijai parengti. Schemos objektas yra valstybin ės ir priva čios miško žem ės plotai. Planuojama teritorija: Panev ėžio apskritis apima Panev ėžio m., Birž ų r., Kupiškio r., Panev ėžio r., Pasvalio r., Rokiškio r. savivaldybes, bendras jos plotas – 788,0 tūkst. ha, miško žem ės plotas – 225,7 tūkst. ha (1 lentel ė).

1 lentel ė

PANEV ĖŽIO APSKRITIES TERITORIJA PAGAL SAVIVALDYBES

Panev ėžio apskritis

Apskritis, savival- dyb ė žio m. r.sav. r.sav. ė žio r. sav. žio r. ų sav. sav. ė

Plotas, Iš viso: tūkst. ha Birž Panev Pasvalio r. sav. Pasvalio r. Rokiškio r. sav. Rokiškio r. Kupiškio r. sav. Kupiškio r. Panev Bendras plotas 147,6 108,0 217,8 5,0 128,8 180,7 788,0 Miško žem ės plotas* 41,2 32,3 76,9 0,1 21,7 53,5 225,7 * šaltinis: Valstybin ė mišk ų apskaita, 2018.

Schemos rengimui panaudoti Lietuvos Respublikos mišk ų valstyb ės kadastro duomenys apie Panev ėžio apskrities teritorijoje esan čius miškus. Aktual ūs miškotvarkos duomenys gauti iš Valstybin ės mišk ų tarnybos 2020 m. vasario 21 d. raštu Nr. R6-299„D ėl duomen ų pateikimo“. Sąlygos Panev ėžio apskrities mišk ų tvarkymo schemai rengti išduotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m gruodžio 13 d. raštu Nr. REG126321 „Prašymas išduoti teritorij ų planavimo s ąlygas“ ir 2020 m. sausio 9 d. raštu Nr. REG128226 „Prašymas išduoti teritorij ų planavimo s ąlygas“.

5 2 lentel ė

ORGANIZACIJOS, KURI Ų IŠDUOTOMIS S ĄLYGOMIS BUS VADOVAUJAMASI RENGIANT MTS

Eil. Organizacijos pavadinimas Rašto/s ąlyg ų data Rašto/s ąlyg ų Nr. Nr. 1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2020-01-09 REG128228 2. Birž ų rajono savivaldyb ės administracija 2020 -01 -07 REG128000 3. Kupiškio rajono savivaldyb ės administracija 2020 -01 -30 REG128637 4. Panev ėžio miesto savivaldyb ės 2020-01-07 REG127949 administracija 5. Panev ėžio rajono savivaldyb ės 2020-01-03 REG127757 administracija 6. Pasvalio rajono savivaldyb ės administracija - - 7. Rokiškio rajono savivaldyb ės administracija 2020-01-03 REG127622 8. Kult ūros paveldo departamento prie 2019-12-20 REG127083 Kult ūros ministerijos 9. Valstyb ės sienos apsaugos tarnyba prie 2020-12-30 REG127480 Lietuvos Respublikos vidaus reikal ų ministerijos

2. MIŠK Ų TVARKYMO SCHEMOS RENGIMO TIKSLAI, UŽDAVINIAI

Panev ėžio apskrities mišk ų tvarkymo schemos tikslas – sudaryti s ąlygas darniai mišk ų ūkio vystymo ir miško naudojimo politikai įgyvendinti ne trumpesniam kaip 20 met ų strateginiam laikotarpiui, atsižvelgiant į gamtosauginius, ekonominius ir socialinius aspektus. Mišk ų tvarkymo schemos uždaviniai yra: - nustatyti mišk ų ūkio pl ėtros kryptis; - įvertinti mišk ų ploto didinimo galimybes; - įvertinti miško žemi ų pavertimo kitomis naudmenomis poreikius ir galimybes; - įvertinti esam ą mišk ų priskyrim ą mišk ų grupei, pateikti si ūlymus jam tobulinti; - įvertinti esam ą ūkin į ir administracin į mišk ų suskirstym ą ir pateikti si ūlymus jam tobulinti; - nustatyti miško ūkini ų priemoni ų projektavimo ypatumus; - įvertinti miško ištekli ų kokyb ę charakterizuojan čių rodikli ų dinamik ą.

3. GEOGRAFIN Ė PANEV ĖŽIO APSKRITIES CHARAKTERISTIKA

3.1. ADMINISTRACINIS SUSKIRSTYMAS

Panev ėžio apskritis – viena iš dešimties Lietuvos apskri čių (1995-2010 m), valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas šalies šiaur ės rytin ėje dalyje. Plotas – 7878 km², gyventoj ų skai čius (2019-01-01) – 214 628 vnt., tankis – 27,8 gyv./km². Pagal plot ą iš Lietuvos apskri čių užima 4 viet ą ir 5 vietoje yra pagal gyventoj ų skai čių. Panev ėžio apskritis šiaur ėje ribojasi su Latvijos teritorija, vakaruose su Šiauli ų apskritimi, pietuose su Kauno ir Vilniaus apskritimis ir rytuose su Utenos apskritimi. Centras – Panev ėžio miestas.

6

1 pav. Lietuvos teritorijos administracinis suskirstymas

Panev ėžio apskrities teritorijoje yra 6 savivaldyb ės: Birž ų rajono savivaldyb ė - administracinis teritorinis vienetas Lietuvos šiaur ėje, Latvijos pasienyje. Savivaldyb ės centras – Biržai. Rajone yra 8 seni ūnijos: Birž ų miesto seni ūnija, Nemun ėlio Radviliškio, Pabirž ės, Pa čeriaukšt ės, Papilio, Parov ėjos, Širv ėnos ir Vabalninko seni ūnijos. Rajone yra 2 miestai – Biržai ir , 4 miesteliai – Kupreliškis, Nemun ėlio Radviliškis, Pabirž ė ir , ir 538 kaimai.

Kupiškio rajono savivaldyb ė – administracinis teritorinis vienetas šiaur ės ryt ų Lietuvoje. Rytin ėje dalyje savivaldyb ės teritorija ribojasi su Rokiškio rajono savivaldybe, pietuose su Anykš čių rajono savivaldybe, vakaruose – su Panev ėžio rajono savivaldybe, šiaur ėje- su Birž ų rajono savivaldybe. Savivaldyb ės administracinis centras – Kupiškis. Rajone yra 6 seni ūnijos: Alizavos, Kupiškio, Nori ūnų, Skapiškio, Suba čiaus ir Šimoni ų. Rajone yra 2 miestai – Kupiškis ir Suba čius, 7 miesteliai – , Antašava, Pal ėven ė, , Skapiškis, Senasis Suba čius ir Šimonys ir 400 kaim ų.

Panev ėžio rajono savivaldyb ė – administracinis teritorinis vienetas pietin ėje Panev ėžio apskrities dalyje. Vakarin ėje pus ėje ribojasi su Šiauli ų apskrities Radviliškio rajono savivaldybe, šiaurin ėje dalyje su Pasvalio rajono, o rytin ėje dalyje su Kupiškio ir Anykš čių rajon ų savivaldyb ėmis. Centras – Panev ėžys, kuris turi atskiros savivaldyb ės status ą, tod ėl į rajono teritorij ą ne įeina. Savivaldyb ė apima yra 12 seni ūnij ų: Karsakiškio, Krekenavos, Miežiški ų, Naujamies čio, Pa įstrio, Panev ėžio, Raguvos, Ramygalos, Smilgi ų, Upyt ės, Vadokli ų, Velžio. Rajone yra 1 miestas – , 8 miesteliai – Geležiai, , Miežiškiai, Naujamiestis, , , Šilai, ir 752 kaimai.

7 Panev ėžio miesto savivaldyb ė – administracinis teritorinis vienetas, kurio teritorija apima Panev ėžio miest ą. Administracinis centras – Panev ėžys. Tai - Šiaur ės Lietuvos miestas, apsuptas Panev ėžio rajono savivaldyb ės.

Pasvalio rajono savivaldyb ė – administracinis teritorinis vienetas šiaur ės Lietuvoje pasienyje su Latvija. Vakarin ėje pus ėje ribojasi su Šiauli ų apskrities Pakruojo rajono savivaldybe, pietuose su Panev ėžio rajono savivaldybe, rytin ėje pus ėje su – Birž ų rajono savivaldybe. Centras – . Savivaldyb ė apima yra 11 seni ūnij ų: Dauj ėnų, Jonišk ėlio apylinki ų, Jonišk ėlio miesto, Krin čino, Namiši ų, Pasvalio apylinki ų, Pasvalio miesto, Pump ėnų, Pušaloto, Salo čių, Vašk ų. Rajone yra 2 miestai – Jonišk ėlis ir Pasvalys, 7 miesteliai – Dauj ėnai, , Krin činas, Pump ėnai, Pušalotas, Salo čiai ir Vaškai ir 398 kaimai.

Rokiškio rajono savivaldyb ė - administracinis teritorinis vienetas Lietuvos šiaur ės rytuose, pasienyje su Latvija. Centras – Rokiškis. Rokiškio rajono savivaldyb ė užima šiaur ės rytin ę apskrities dal į ir ribojasi su kitais 5 administraciniais vienetais: Birž ų, Kupiškio, Anykš čių, Utenos ir Zaras ų rajon ų savivaldyb ėmis. Rajono teritorija suskirstyta į 10 seni ūnij ų: Juodup ės, J ūžint ų, Kamaj ų, Kazliškio, Kriaun ų, Obeli ų, Pand ėlio, Panemun ėlio, Rokiškio kaimiškoji, Rokiškio miesto. Rokiškio rajono savivaldyb ės teritorijoje yra 3 miestai – , Pand ėlys ir Rokiškis, 9 miesteliai – Čedasai, Duokiškis, Juodup ė, Jūžintai, , Panemun ėlis, , ir Suvainiškis ir 689 kaimai.

Apskrityje yra 11 miest ų ir 35 miesteliai. Didžiausi miestai pagal gyventojus pateikiami 3 lentel ėje, remiantis Statistikos departamento ir gyventoj ų surašymo duomenimis.

3 lentel ė

PANEV ĖŽIO APSKRITIES MIESTAI IR J Ų ADMINISTRACINIS RANGAS

Eil. Nr. Miesto pavadinimas Savivaldyb ė Administracinis rangas, (s ąrašas pagal dyd į) savivaldyb ės centras 1. Panev ėžys Panev ėžio miesto apskrities centras ir savivaldyb ės centras 2. Rokiškis Rokiškio rajono savivaldyb ės centras 3. Biržai Birž ų rajono savivaldyb ės centras 4. Pasvalys Pasvalio rajono savivaldyb ės centras 5. Kupiškis Kupiškio rajono savivaldyb ės centras 6. Ramygala Panev ėžio rajono seni ūnijos centras 7. Jonišk ėlis Pasvalio rajono seni ūnijos centras 8. Suba čius Kupiškio rajono seni ūnijos centras 9. Vabalninkas Birž ų rajono seni ūnijos centras 10. Obeliai Rokiškio rajono seni ūnijos centras 11. Pand ėlys Rokiškio rajono seni ūnijos centras

8 Į Panev ėžio apskrities teritorij ą patenka valstyb ės įmonei Valstybini ų mišk ų ur ėdijai (Birž ų, Panev ėžio, Rokiškio (buv. Rokiškio ir Kupiškio), Joniškio (buv.Pakruojo) regioniniams padaliniams), Panev ėžio miesto savivaldyb ės administracijai priskirti administruoti miškai bei privat ūs miškai, kuriuos tvarko ir priži ūri privat ūs miško savininkai.

3.2. APSKRITIES GAMTIN ĖS, EKONOMIN ĖS IR SOCIALIN ĖS S ĄLYGOS, INFRASTRUKT ŪRA, GYVENTOJAI, ŽEM ĖS ŪKIO IR PRAMON ĖS PL ĖTROS KRYPTYS, MEDIENOS PERDIRBIMO PRAMON Ė

Apskrities teritorija išsid ėsčiusi Lietuvos šiaur ės rytin ėje dalyje ir apima Aukštaitijos etnografinio regiono dal į. Pagal Lietuvos fizin į-geografin į rajonavim ą Panev ėžio apskrities didžioji dalis yra Lietuvos vidurio žemumoje. Apskrities pietvakarinis pakraštys yra Žemai čių aukštumoje, pietrytin ė dalis – Nev ėžio, šiaurin ė – Žiemgalos ir M ūšos–Nemun ėlio žemumose, kurias skiria Linkuvos kalvag ūbris (2 pav.). Apskrities aukš čiausias taškas – 175 m (Rokiškio rajono savivaldyb ės teritorijoje, Aukštai čių aukštumos pakraštyje). Didžiausios up ės – Nev ėžis, M ūša, L ėvuo, Nemun ėlis (juo eina Lietuvos–Latvijos siena), Apaš čia. 42 valstybin ės reikšm ės ežerai, didžiausi – Sart ų, Širv ėnos, Dviragio, Raš ų, Notigal ės, Kilu čių, Našio, Juodžio. 42 valstybin ės reikšm ės tvenkiniai, iš kuri ų didžiausi – Kupiškio ir Bei čių. Žem ės ūkio naudmenos užima 60 %, miškai – 29 %, vandenys – 3 %, užstatyta teritorija – 3 %, kita žem ė – 4 % viso apskrities žem ės ploto (Lietuvos Respublikos žem ės fondas 2019 m. sausio 1 d.)

2 pav. Lietuvos fizin ės geografijos žem ėlapis https://lt.wikipedia.org/wiki

Birž ų rajono savivaldyb ės teritorija (žem ės plotas) užima 1476 km² (2,3 proc. Lietuvos ploto). Savivaldyb ės teritorija yra Mūšos-Nemun ėlio žemumoje. Jos paviršius aukšt ėja iš šiaur ės vakar ų į pietry čius. Didžiausias aukštis 88 m ties Einoriais, mažiausias – 21 m ties Nemun ėlio vidurupiu. Teritorijos šiaur ės vakaruose yra dalis Linkuvos kalvag ūbrio. Rajone yra šiauriausias Lietuvos taškas (56º27‘ šiaur ės platumos). Birž ų krašto vidurio ir šiaur ės vakar ų dalyje yra apie 9000 karstini ų įgriuv ų. 4,5 proc. teritorijos užima durpynai, didžiausias, 1400 ha Purv ų-Butni ūnų durpynas. Vyrauja 9 rudžemiai, išplautžemiai, yra sm ėlžemi ų, salpžemi ų, durpžemi ų, šlynžemi ų, pavieniais ploteliais apie Biržus – kalkžemi ų. Iš nauding ųjų iškasen ų pamin ėtini gipsas, žvyras (Pa ąžuol ė, Velišk ėnai, Dukurniai ir kiti telkiniai), mineralinis vanduo (Lik ėnai), durp ės, dolomitas. Birž ų rajono savivaldyb ės šiaur ės ryt ų, šiaur ės ir šiaur ės vakar ų riba teka Nemun ėlis, vidurine dalimi – jo intakas Apaš čia, vakarine – Mūšos intakas Tatula. Rajone yra 17 ežer ų, 2 tvenkiniai, iš j ų didžiausias – seniausias Lietuvoje dirbtinis Širv ėnos ežeras. Daugiausia mišk ų yra teritorijos rytuose, didžiausi – Birž ų giria, Vabalninko šilas, Salamies čio miškas, Medžvalki ų miškas. Vyrauja beržynai, mišrieji miškai. Savivaldyb ės administracinis centras yra Biržai. Tai miestas šiaur ės Lietuvoje, 66 km į šiaur ę nuo Panev ėžio. Išsid ėst ęs apie 200 km į šiaur ę nuo Lietuvos sostin ės Vilniaus ir apie 100 km į pietus nuo Latvijos sostin ės Rygos. Rajone yra šiauriausias Lietuvos taškas (56º27‘ šiaur ės platumos). Birž ų rajono savivaldyb ės teritorij ą kerta Lietuvos magistralinis kelias Panev ėžys- Pasvalys-Bausk ė (A10), kuris yra Europin ės reikšm ės magistral ės E67 dalis, susisiekim ą užtikrina 5 krašto keliai (123 Biržai – Pand ėlys – Rokiškis, 124 Kupiškis – Vabalninkas – Biržai, 125 Biržai – Raubonys, 190 Biržai – Germaniškis, 191 Pali ūniškis – Vabalninkas) ir 26 rajoniniai keliai. Birž ų rajono teritorija yra nutiesta siaurojo geležinkelio atkarpa Panev ėžys – Biržai, ta čiau d ėl prastos infrastrukt ūros b ūkl ės n ėra naudojama. Nuo Birž ų iki tarptautini ų keleivini ų oro uost ų: Rygos – 110 km, Kauno – 190 km, Vilniaus – 220 km. Oficialiosios statistikos portale (OSP) pateiktais išankstiniais duomenimis 2019 met ų liepos 1 d. Birž ų rajono savivaldyb ėje gyveno 22916 nuolatini ų gyventoj ų. Miesto gyventojai sudar ė 48,4 proc., kaimo – 51,6 proc. Svarbiausi ūkin ės infrastrukt ūros objektai, turintys nacionalin ę arba tarptautin ę reikšm ę yra stambiausios Birž ų miesto ir viso rajono įmon ės, gaminan čios ir teikian čios produkcij ą šalies viduje ir eksportui. Jos žymiu mastu formuoja rajono ekonomin ę ir socialin į įvaizd į ir tarsi sudaro rajono ūkin ės sistemos atraminius taškus. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 m. pradžioje Birž ų rajone buvo įregistruoti 1198 ūkio subjektai, veikiantys – 501. Birž ų rajone vyrauja šios pramon ės šakos: maisto produkt ų ir g ėrim ų, tekstil ės bei medienos gamini ų gamyba. Birž ų rajone taip pat veikia 9 bendrai su užsienio kapitalu įsteigtos įmon ės. Didžiausios įmon ės Birž ų rajone yra: UAB ,,Agaras“ – mėsos ir jos produkt ų gamyba; AB ,,Si ūlas“ – tekstil ės gamini ų gamyba; Cygo - Kalkio TUB ,,Rinkuškiai“ – alaus gamyba; Švedijos UAB ,,Swedlit AB Baltija“ – plastmasini ų, metalo ir stiklo detali ų paruošimas ir surinkimas; UAB ,,Tyla“, – medienos gamini ų gamyba; UAB Birž ų duona, – duonos ir pyrago gamini ų gamyba. Rajonas išsiskiria alaus darykl ų gausa. Čia veikia 6 alaus gamybos įmon ės. AB „Si ūlas“ yra seniausia linin ės produkcijos gamykla Lietuvoje. Įkurta 1928 m. Biržuose. Gamina aukštos kokyb ės lino verpalus ir audinius, siuva lininius drabužius, stalo, virtuv ės gaminius, patalyn ę, vonios ir saunos rankšluos čius, chalatus. UAB “Agaras” yra viena didžiausi ų šviežios m ėsos gamintoj ų ir pardav ėjų Lietuvoje. Apie 86 % skerdenos parduodama didmenin ėje prekyboje. Skerdiena gaminama iš Lietuvoje užaugint ų gyvuli ų. UAB „Birž ų duona“ – viena seniausi ų lietuviško kapitalo duonos kepykl ų. Įmon ė įkurta 1953 metais Biržuose, rajone, kuriame d ėl apylink ėse esan čių karstini ų įgriuv ų propaguojama ekologin ė žemdirbyst ė. UAB „Birž ų alus“ – viena iš seniausi ų alaus darykl ų Lietuvoje, įkurta dar 1686 m., Liudvikos Karolinos Radvilait ės nurodymu. UAB „Tyla“ užsiima medienos gamini ų – tvor ų, lauko bald ų, skyd ų, saun ų kabin ų, pir čių, pav ėsinių, vasarnami ų, gyvenam ųjų nam ų - gamyba. Apie 95 proc. visos produkcijos eksportuojama. Daugiausiai firmos gamini ų iškeliauja į Vokietij ą.

10 Birž ų rajono savivaldyb ė taip pat gerai vertinama komunalini ų paslaug ų, turto bei biudžeto valdymo srityse. Teigiamai išskiriamas privataus sektoriaus įtraukimas į šilumos gaminimo ir daugiabu čių administravimo veikl ą. 2018 m. vykusioje „Adventur“ tarptautin ėje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje Birž ų rajonas buvo apdovanotas kaip s ėkmingiausia 2018 m. turizmo traukos vietove.

Kupiškio rajono savivaldyb ės teritorija (žem ės plotas) užima 1080 km². Šiaur ės vakar ų dalis yra Mūšos–Nemun ėlio žemumos pakraštyje, pietvakarin ė dalis driekiasi Nev ėžio žemumos pakraštyje, o rytin ė – Viešint ų kalnag ūbrio šiaurin ėje dalyje. Aukš čiausia rajono vieta – 137 m (prie Kinderi ų). Vidutin ė sausio temperat ūra –5,7 °C, liepos – 17,5 C, per metus iškrinta 636 mm krituli ų. Per rajon ą teka Pyvesa, Lėvuo (aukštupiai), rytiniu pakraš čiu vingiuoja Šetekšna. Telkšo 19 ežer ų, iš j ų didžiausi Notigal ė ir Ešerinis. Iš 32 dirbtini ų vandens telkini ų didžiausias Kupiškio marios. Yra Šepetos durpynas, Notigal ės, Kepurin ės, Iženo ir kt. pelk ės. Didesn ėje dalyje vyrauja išplautžemiai dirvožemiai, šiaur ėje ir rytuose – rudžemiai, o pelk ėtose vietov ėse – šlynžemiai ir durpžemiai. Didžiausi miškai: Skapagirio-Notigal ės, Šimoni ų giria, Suba čiaus. Vyrauja beržynai, eglynai, pušynai. (šaltinis https://lt.wikipedia.org). Žem ės ūkio naudmenos užima 58 proc. teritorijos, o miškai – 30,0 proc. Oficialiosios statistikos portale pateiktais išankstiniais duomenimis 2019 met ų liepos 1 d. Kupiškio rajono savivaldyb ėje gyveno 16571 nuolatini ų gyventoj ų. Miesto gyventojai sudar ė 41,4 proc., kaimo – 58,6 proc. Savivaldyb ės demografin ė situacija yra blog ėjanti: maž ėja gyventoj ų skai čius, vyksta neigiama nat ūrali gyventoj ų kaita, visuomen ė sensta. Senstant gyventojams, did ėja socialini ų paslaug ų, socialin ės globos poreikis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 m. pradžioje Kupiškio rajone buvo įregistruoti 801 ūkio subjektai, veikiantys – 337. Pagal darbuotoj ų skai čių vyrauja mažos ir vidutin ės įmon ės: iki 4 darbuotoj ų - 167 vnt, 5-9 darbuotojai – 34 vnt., 10-19 darbuotoj ų – 22 vnt. įmoni ų. Didel ės įmon ės sudaro labai maž ą procent ą. Daugiausia įmoni ų vykd ė veikl ą didmenin ės ir mažmenin ės prekybos bei variklini ų transporto priemoni ų remonto sektoriuje -69 vnt. Antra pagal apimt į rajono verslo veikla – žem ės ūkio, miškininkyst ės ir žuvininkyst ės veikla (36 vnt.), tre čioji - kita aptarnavimo veikla (32 vnt.), ketvirtoji – statybų veikla (31 vnt.). Kitos pagal apimt į didesn ės veiklos: apdirbamoji gamyba, transporto ir saugojimo, švietimo, menin ė, programin ė ir poilsio organizavimo. Kupiškio rajono savivaldyb ėje gerai vertinamos transporto, biudžeto bei administracijos sritys. Didžiausi ą darbuotoj ų skai čių turin čios įmon ės UAB „Durpeta“, Kupiškio rajono savivaldyb ės administracija, Vš Į Kupiškio ligonin ė, UAB „Slavita“, Vš Į Kupiškio rajono savivaldyb ės pirmin ės asmens sveikatos prieži ūros centras, UAB „Gilota“, UAB „Velseka“, AB „Dastros medis“ Teritorijoje veikia kelios medienos perdirbimo įmon ės: UAB „Agla“, UAB „Benzelina“, UAB „Medienos sprendimai“, UAB „Mantau“, AB „Dastros medis“,UAB „Titagonas“, UAB „Algyta“, E. Vai čiaus individuali įmon ė, UAB „Kazbaro medis“. Kupiškio rajono savivaldyb ėje pla čiai naudojama tik viena alternatyvios arba atsinaujinan čios energijos šaltinis – biokuras. Jis naudojamas gaminant šilumin ę energij ą tiek individualiuose vartotoj ų šilumos gamybos įrenginiuose, tiek centralizuoto šilumos tiekimo sistemos katilin ėse. Pastarosiose vidutiniškai 97 proc. šilumin ės energijos pagaminama iš biokuro: medienos skiedr ų, malk ų, s ėlen ų granuli ų. Kupiškio rajono savivaldyb ės bendrojo plano sprendiniuose nustatyti šie žem ės naudojimo prioritetai: urbanizuot ų ir urbanizuojam ų teritorij ų pl ėtra (didžiausi ą plot ą sudaro Kupiškio miestas ir jo pl ėtros teritorijos, mažesne apimtimi gal ėtų vystytis proteguotini ir vystytini centrai – Alizavos mstl., Antašavos mstl., Suba čiaus m., Rudili ų k., Šimoni ų mstl.,

11 Adomyn ės k., Skapiškio mstl., Salamies čio k.). Urbanizuot ų bei urbanizuojam ų teritorij ų pl ėtra vyks žem ės ūkio naudmen ų s ąskaita), mišk ų teritorij ų pl ėtra (padidinti miškingum ą iki 41,4 proc. žem ės ūkio naudmen ų s ąskaita), infrastrukt ūros teritorij ų pl ėtra.

Panev ėžio rajono savivaldyb ės teritorija (žem ės plotas) užima 2179 km². Rajonas ribojasi šiaur ėje – su Pasvalio ir Birž ų, šiaur ės rytuose – su Kupiškio, rytuose – su Anykš čių, pietry čiuose – su Ukmerg ės, pietuose ir pietvakariuose – su Kėdaini ų, vakaruose – su Radviliškio ir Pakruojo rajono savivaldyb ėmis. Rajonas turi patogi ą geografin ę pad ėtį. Jis yra įsik ūręs apie 150 km nuo pagrindini ų Baltijos regiono centr ų – Rygos, Vilniaus ir Kauno. Atstumas iki artimiausio Klaip ėdos uosto – 250 km. Be to rajonas yra šalia magistral ės, turin čios keli ų tinkl ą, einant į nuo Berlyno per Varšuv ą, Kaliningrad ą, Klaip ėdą, Liepoj ą, Ryg ą, Talin ą, Peterburg ą. Rajon ą kerta geležinkelis, jungiantis rytuose ir vakaruose esan čius regionus. Geografiniu poži ūriu Panev ėžio rajonas yra Nev ėžio žemumoje, priklausan čioje Lietuvos Vidurio žemumai. Kraštovaizdyje vyrauja lygumos. Aukš čiausia rajono vieta (88 m) yra paribyje su Ukmerg ės rajonu (ties Briežvalkiu), žemiausia (30 m), prie Nev ėžio, K ėdaini ų rajono paribyje. Miškuose gausu medžiojam ų žv ėri ų. Įsteigtas Krekenavos regioninis parkas. Dauguma archeologijos paminkl ų – laidojimo vietos (pilkapynai ir kapinynai). St ūkso 3 piliakalniai (garsiausias Upyt ės piliakalnis). Pro rajon ą teka Lėvuo su intaku Pyvesa ir Nev ėžis su intakais Juoda, Upyte (kairieji), Juosta, Kiršinu (dešinieji). Telkšo 12 ežer ų (Panev ėžio rajono ežerai), 11 tvenkini ų. Didžiausi miškai – Žalioji giria, Gil ėnų, Gėlaini ų, Raguvos, Gustoni ų. B ūdingi pušynai, eglynai, beržynai. (šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Panev ėžio_rajono_ savivaldyb ė). Oficialiosios statistikos portale pateiktais išankstiniais duomenimis 2019 met ų liepos 1 d. Panev ėžio rajono savivaldyb ėje gyveno 35392 nuolatini ų gyventoj ų. Miesto gyventojai sudar ė 3,9 proc., kaimo – 96,1 proc. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 m. pradžioje Panev ėžio rajone buvo įregistruoti 1856 ūkio subjektai, veikiantys – 1016. Panev ėžio rajonas – tai žem ės ūkio krypties rajonas. Prioritetin ės žem ės ūkio veiklos šakos yra jav ų ir raps ų auginimas. Rajone tinkamos s ąlygos kvie čiams, miežiams, bulv ėms, vaisiams, uogoms auginti, kiaulininkystei bei pienininkystei. Rekomenduojama pl ėtoti alternatyvias veiklos kryptis: ekologin ę žemdirbyst ę, miškininkyst ę ir medžio apdirbimo pramon ę, biokuro gamyb ą ir bioenergetik ą, maitinim ą ir kitas su poilsiu susijusias paslaugas. Derlingas žemes čia dirba keletas t ūkstan čių ūkinink ų, yra nemažai žem ės ūkio bendrovi ų. Iš viso dirbama apie 124 t ūkst. ha žem ės. Rajone yra akcin ė bendrov ė „Krekenavos agrofilma“. Didžiausios įmon ės, dirban čios rajone: UAB „Baltic Agro“ – sėkl ų gamybos įmon ė, UAB „Palink“ – Panev ėžio kulinarijos cechas, UAB „Panev ėžio melioracija“, UAB „Raguvos baldai ir ko“ – bald ų gamybos įmon ė, K. Želnio įm. „Grundalas“ – žuvies perdirbimo įmon ė, UAB „Dembavos medelynas“, UAB „Miden ė“ – dailiosios keramikos įmon ė, UAB „Dominari“ – bald ų gamybos bendrov ė, UAB „Kemena“ – sendint ų bald ų gamyba, AB „Linas Agro Group“ – tarptautin ė agroverslo įmon ė, UAB „Idavang Pasod ėlė“ – kiauli ų auginimas, UAB „Lietbro“ – paukštininkyst ė, gyvulininkyst ė.Viena iš veikian čių įmoni ų yra V Į Valstybini ų mišk ų ur ėdijos Panev ėžio regioninis padalinys. Žymiai daugiau ir didesnių pramon ės įmoni ų yra įsik ūrusios Panev ėžio mieste. Didžiausi ą darbuotoj ų skai čių turin čios įmon ės : UAB „Dominari“, UAB „Elit ėja“, UAB „Rauguvos baldai ir KO“, Jotaini ų socialin ės globos namai, UAB „Siramis“, Panev ėžio rajono Panev ėžio rajono socialini ų paslaug ų centras, Panev ėžio r. Žem ės ūkio bendrov ė „Jotainiai“, UAB „Idavang pasod ėlė“, UAB „Dominari medis“. Panev ėžio rajone veikiantis miško sodinuk ų medelynas yra didžiausias Lietuvoje pagal išauginam ų sodmen ų skai čių. Medelyne jau kelerius metus vykdomi pl ėtros projektai

12 sudaro galimybes auginti 3,5 mln. miško sodinuk ų. Atsižvelgiant į sodmen ų poreik į Skandinavijos šali ų ir Lietuvos rinkose yra tikslinga vykdyti medelyno pl ėtr ą, diegiant modernias technologijas, statant sodinuk ų saugojimui pritaikytas saugyklas. Yra galimyb ė vystyti miško sodmen ų s ėkl ų gamybos pl ėtr ą. Ši ų veikl ų vystymui reikalingos papildomos investicijos į ši ą srit į, tr ūksta šios srities darbuotoj ų. Atsižvelgiant į geografiškai patogi ą Panev ėžio rajono pad ėtį, siekiama pl ėtoti ir skatinti veiksming ą, saugi ą, patikim ą ir tvari ą transporto politik ą, kad b ūtų galima sukurti sąlygas konkurencingai pramonei, kuri b ūtų darbo viet ų ir gerov ės šaltiniu. Transporto infrastrukt ūra regione išvystyta labai nevienodai. Reikia ne tik diegti tr ūkstam ą infrastrukt ūrą, bet ir pl ėsti bei atnaujinti didel ę dal į esamos transport infrastrukt ūros. Trans-europinio geležinkelio Rail Baltica keleivi ų stoties ir intermodalinio krovini ų terminalo atsiradimas Gustoni ų kaime, Panevėžio rajone, garantuot ų s ėkming ą trans-europinio transporto tinklo pl ėtr ą, pager ėtų regiono logistika ir transporto efektyvumas. (šaltinis: http://globalus.panrs.lt/)

Pasvalio rajono savivaldyb ės teritorija (žem ės plotas) užima 1289 km², tai sudaro 2 proc. Lietuvos teritorijos. Pasvalio rajono savivaldyb ės teritorija šiaur ėje ribojasi su Latvija, vakaruose – Pakruojo, pietuose – Panev ėžio, o rytuose – Birž ų rajon ų savivaldyb ėmis. Tai tipiškas respublikos šiaurin ės dalies lygum ų (Žiemgalos, M ūšos–Nemun ėlio žemumos) rajonas-derling ų upi ų sl ėni ų kraštas, stokojantis vietovaizdži ų su skirtinga orografija, geologija bei hidrografija. Tai s ąlygoja gana skurdži ą gamtini ų s ąlyg ų (gamtin ės įvairov ės) gam ą. Tik pietrytin ėje rajono dalyje, Žaliosios girios pakraš čiais bei kai kuri ų upi ų sl ėniuose, aptinkama didesn ė gyvosios gamtos kompleks ų įvairov ė. Rajono šiaur ėje driekiasi Žiemgalos žemuma, o likus į plot ą užima Mūšos- Nemun ėlio žemuma. Vienintel ė aukštesn ė vieta yra šias žemumas skiriantis Linkuvos kalvag ūbris. Jame (ties Gr ūžiais) yra aukš čiausia Pasvalio rajono vieta – 73 m. Žemiausia vieta (16 m) yra M ūšos sl ėnyje ties Latvijos siena. Pro rajon ą teka Mūša ir jos intakai Mažup ė, Lėvuo, Pyvesa, Tatula. Ežer ų rajone nėra, telkšo tik keletas nedideli ų tvenkin ėli ų. Rajone b ūdingi beržynai, pušynai, drebulynai, yra eglyn ų, mišri ųjų mišk ų. Didžiausi miškai – Jak ūboni ų, Moli ūnų, Žaliosios girios dalis. Pasvalio rajonui b ūdingi karstiniai reiškiniai – smegduob ės, dar vadinamos „gyvosiomis gamtos akimis“.Daugyb ė karstini ų įgriuv ų išsibars čiusi ų nuo Pasvalio Birž ų link. Ledynme čiai atneš ė didžiulius riedulius, iš kuri ų iki šiol išlik ę Petrai čių (Dauj ėnų seni ūnijoje) ir Banioni ų (Pump ėnų seni ūnijoje) akmenys. Ledynme čių palikimas yra ir žvyro, sm ėlio sluoksniai, molingos dirvos, kaip romantiškai sakoma, – ąžuol ų ir kvie čių žem ė. Pasvalio rajono savivaldyb ės teritorij ą kerta tarptautiniu ir šalies mastu svarbios susisiekimo ašys: I-asis tarptautinis transporto koridorius – europinis magistralinis kelias E67 „Via Baltica“ (Lenkijos siena–Kaunas–Panev ėžys–Latvijos siena) bei regionin ė ašis Biržai– Pasvalys–Jonišk ėlis–Pakruojis (sutampanti su krašto keliais 125, 150). Per Pasvalio rajono teritorij ą driekiasi 4 krašto keliai ir 43 rajoniniai keliai. Savivaldyb ės teritorijos šiaurin ę dal į kerta magistralinio naftotiekio linija, kuri ą eksploatuoja akcin ė bendrov ė „Orlen Lietuva“ Pasvalio rajonas - tai vienas labiausiai urbanizuot ų ir sukult ūrint ų rajon ų Lietuvoje su išvystytu žem ės ir mišk ų ūkiu. Nat ūrali ų gamtini ų plot ų Pasvalio rajone yra išlik ę daug mažiau negu vidutiniškai respublikoje. Vietoj kadaise plyt ėjusi ų turting ų gyv ūnų ir augal ų r ūši ų piev ų bei pelki ų šiandien randame nusausintas, žem ės ūkio naudmenomis paverstas lygumas. < …Rajonas priskiriamas agrariniams miškingams arba mažai miškingams lygum ų arealams, kuriuose konfliktines situacijas sudaro karstiniai procesai, bioprodukcinio ūkio vystymo interesai ir gamtinio karkaso realizavimas (pasižymi dideliu problemiškumu)…> (Pasvalio rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas. Sprendiniai)

13 Rajone 2019 m. sausio 1 d. duomenimis gyveno 23376 žmon ės, arba 0,84 proc. Lietuvos gyventoj ų iš j ų: miestuose (Pasvalyje, Jonišk ėlyje) – 7486, kaimuose – 15891. Dauguma gyventoj ų įsik ūrę kaimuose ir nedideliuose miesteliuose, vadinamuose bažnytkaimiuose. Oficialiosios statistikos portale pateiktais išankstiniais duomenimis 2019 met ų liepos 1 d. Pasvalio rajono savivaldyb ėje gyveno 23043 nuolatini ų gyventoj ų. Miesto gyventojai sudar ė 32,1 proc., kaimo – 67,9 proc. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. pradžioje Pasvalio rajone buvo įregistruoti 1016 ūkio subjektai, veikiantys – 466. Didžiausi ą darbuotoj ų skai čių turin čios įmon ės : AB „Pieno žvaigžd ės“ filialas Pasvalio s ūrin ė, UAB „Ustuki ų mal ūnas“, UAB „Stigma“, UAB „Indritus“, Vš Į Pasvalio pirmin ės asmens sveikatos prieži ūros centras, Žem ės ūkio kooperatyvas „Mikoliškio paukštynas“, UAB „Kurana“, UAB „Svalex“, UAB „Pasvalio melioracija“, UAB „Dirvon ų lentpj ūvė“.

Rokiškio rajono savivaldyb ės teritorija (žem ės plotas) - 1806 km². Rajonas yra daugiausia Vakar ų Aukštai čių plynaukšt ėje, rytuose siekia Aukštai čių aukštum ą, o šiaur ės vakaruose – Mūšos-Nemun ėlio žemum ą. Aukš čiausia rajono vieta, 175 m, yra šalia Švilpiškio, o žemiausia, 76 m, ties Rokiškio, Birž ų rajon ų bei Latvijos sien ų sand ūra. Pietin ė ir rytin ė rajono dalis priklauso Šventosios baseinui (Šetekšnos aukštupys, Kriauna), likusi pus ė – Lielup ės baseinui (teka Nemun ėlio, Lėvens, Apaš čios, Sus ėjos aukštupiai). Rokiškio rajonas itin ežeringas – čia telkšo 99 Rokiškio rajono ežerai (didžiausi – Sartai, Dviragis, Rašai, Čedasas, Našys, Zalv ė, Jūžintas, Vazajis), 11 tvenkini ų. Yra keletas pelki ų (Suvainiškio, Juodymai, Paduobio). Prie gražiausi ų rajono vanden ų yra poilsio bazi ų bei kompleks ų, kuriuose galima puikiai pails ėti. Ypa č m ėgstamas ilgiausias Lietuvoje Sart ų ežeras. Vyrauja pušynai, mišrieji miškai. Didžiausi miškai – Suvainiškio, Ap ūniškio, Salagirio. Eksploatuojami Degesyn ės, Čelki ų, Varaš činos durpynai. Yra Notigal ės spanguolyno dalis. (https://lt.wikipedia.org/wiki/Rokiškio_rajono_savivaldyb ė). Rajonas n ėra itin turtingas gamtiniais ištekliais. Vyraujan čios naudingosios iškasenos – dolomitas ( Čedas ų telkinys), žvyras (Sniegi ų ir Pr ūseli ų telkiniai) ir durp ės - eksploatuojami Degesyn ės, Čelki ų, Varaš činos durpynai. Nauding ųjų iškasen ų telkiniai daugiausia susitelk ę rajono šiaur ėje. Rokiškio rajono savivaldyb ės teritorij ą iš pietvakari ų į šiaur ės rytus kerta krašto kelias 122: Panev ėžys – Kupiškis – Rokiškis – Daugpilis. Nuo Rokiškio į pietry čius yra krašto kelias Nr. 120: Rokiškis – Anykš čiai – Radišk ės. Ties 11 Radišk ėmis yra šio kelio(Nr.120) sankryža su magistraliniu keliu A6: Kaunas – Zarasai –Daugpilis, kuris tuo pa čiu yra transeuropinio tinklo kelias E262, jungiantis Lietuv ą, Latvij ą ir Rusij ą. Per rajono savivaldyb ės teritorij ą eina geležinkelis iš Daugpilio į Šiaulius ir Kaun ą. Oficialiosios statistikos portale pateiktais išankstiniais duomenimis 2019 met ų liepos 1 d. Rokiškio rajono savivaldyb ėje gyveno 28356 nuolatini ų gyventoj ų. Miesto gyventojai sudar ė 47,4 proc., kaimo – 52,6 proc. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 m. pradžioje Rokiškio rajone buvo įregistruoti 1520 ūkio subjektai, veikiantys – 659. Pagal ekonomines veiklos r ūšis Rokiškio savivaldyb ėje daugiausia užsiima didmenine ir mažmenine prekyba, automobili ų ir motocikl ų remontu, menine, pramogine ir poilsio organizavimo veikla, apdirbamaja gamyba, žem ės ūkiu, miškininkyste ir žuvininkyste, transportu ir saugojimu ir kt. Rajone pl ėtojama maisto ir lengvoji pramon ė. Čia gamina: sūrį bei kitus pieno, mėsos ir žuvies produktus, aliej ų, spirit ą, vyn ą, kepa duon ą, pyragus (yra 7 kepyklos), projektuoja ir gamina žem ės ūkio technik ą, alternatyvi ąją energij ą, siuva drabužius, veja virves, o j ų gaminiai pasiekia ir tolimas pasaulio šalis. Rokiškio rajonas pagal pramon ės įmoni ų

14 apyvartos augimo tempus ir vienam gyventojui tenkančią pramon ės produkcij ą lenkia vidutinius apskrities ir šalies rodiklius. Didžiausi ą darbuotoj ų skai čių turin čios įmon ės: AB „Rokiškio s ūris“, Vš Į Rokiškio psichiatrijos ligonin ė, Vš Į Rokiškio rajono ligonin ė, Skem ų socialin ės globos namai, UAB „Daivida“, UAB „Ramundas GM“, Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazija, VŠ Į Rokiškio pirmin ės asmens sveikatos prieži ūros centras, UAB „Ivabalt ė“, UAB „Laš ų duona“ Stambesn ės savivaldyb ės teritorijoje veikian čios apvaliosios medienos perdirbimo įmon ės: UAB „Raimondas GM“, UAB „Steka“, UAB „Rokmedis“ ir kirtos. Rokiškio rajono savivaldyb ėje pla čiai naudojama alternatyvios arba atsinaujinan čios energijos r ūšis – biokuras. Didelį biokuro sunaudojim ą lemia pakankami augalin ės biomas ės ištekliai bei gamtini ų duj ų infrastrukt ūros stoka.

Panev ėžio miesto savivaldyb ės teritorija (žem ės plotas) užima 50 km². Panev ėžys – penktas pagal dyd į miestas šiaur ės Lietuvoje, Vidurio Lietuvos žemumoje, abipus Nev ėžio, 136 km į šiaur ės vakarus nuo Vilniaus. Vienas didži ųjų Lietuvos miest ų (penktasis pagal dyd į). Panev ėžys yra apskrities ir Panev ėžio rajono savivaldyb ės centras, Aukštaitijos sostin ė. Panev ėžys yra patogioje geografin ėje pad ėtyje. Čia susikerta svarbiausios Lietuvos automagistral ės, driekiasi tarptautin ė „Via Baltica“ magistral ė, jungianti su dviejomis Baltijos jūros regiono valstybi ų sostin ėmis – Varšuva (Lenkija) ir Ryga (Latvija). Iki neužš ąlan čio Klaip ėdos uosto – 240 kilometr ų. Miest ą kerta geležinkelio ruožas (didžioji miesto dalis yra į pietus nuo geležinkelio) ir turizmo reikm ėms naudojamas siaurasis geležinkelis, veikia trys oro uostai (vienas iš j ų privatus), eksploatuojami vietos reikm ėms. Apie 6 km į rytus nuo Panev ėžio centro yra Pajuos čio aerodromas. Mieste veikia keli teatrai (žymiausias – Panev ėžio Juozo Miltinio dramos teatras, įkurtas 1925 m.), taip pat vienintelis Lietuvoje L ėli ų vežimo teatras, meno galerijos. Prie Nev ėžio senvag ės yra dekoratyvini ų skulpt ūrų skveras. Yra kraštotyros, pasipriešinimo sovietinei okupacijai muziejai. Išlik ę tarpukario banko r ūmai (architektas M. Songaila, skulptorius Juozas Zikaras). Oficialiosios statistikos portale pateiktais išankstiniais duomenimis 2019 met ų liepos 1 d. Panev ėžio miesto savivaldyb ėje gyveno 86480 nuolatini ų gyventoj ų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 m. pradžioje Panev ėžio mieste buvo įregistruoti 6656 ūkio subjektai, veikiantys – 3506. Didžiausia dal į sudar ė didmenin ės ir mažmenin ės prekybos bei variklini ų transporto priemoni ų ir motocikl ų remonto įmoni ų (24,8 proc.). Šiek tiek mažiau procent ų nuo įregistruot ų ir veikian čių ūkio subjekt ų skai čiaus surinko kitas aptarnavimo paslaugas teikian čios įmon ės (19,0 proc.). Apdirbamosios gamybos (8,9 proc.), transporto ir saugojimo veikla užsiiman čių įmoni ų (8,7 proc.). Palyginus su 2019 m., veikian čių ūkio subjekt ų skai čius per metus Panev ėžyje sumaž ėjo 1,2 procentais. Panev ėžyje dominuoja smulkusis ir vidutinis verslas. Panev ėžyje dominuoja veikiantys ūkio subjektai, kuriuose dirba nuo 20 iki 49 darbuotoj ų (2020 met ų pradžios duomenimis). Panev ėžyje veikia vienintelis Lietuvoje Norvegijos pramonės parkas. Akcin ė bendrov ė „Panev ėžio stiklas“, savo gamybin ę veikl ą prad ėjusi 1965 metais, yra ne tik viena stambiausi ų Šiaur ės Ryt ų Lietuvos pramon ės įmoni ų, bet ir viena didžiausi ų Baltijos šali ų įmoni ų, gaminan čių ir apdirban čių stiklo gaminius. Šiuo metu AB „Panev ėžio stiklas“ gamina ir parduoda skaidri ą stiklo tar ą, laminuotus automobili ų stiklus, plokš čią gr ūdint ą stikl ą, plokš čią laminuot ą stikl ą, stiklo paketus. Panev ėžio miestas - svarbiausi Lietuvos šiaur ės ryt ų vartai, strateginis logistikos mazgas, šalies pažangi ųjų technologij ų ir pramon ės centras, patrauklus verslui ir investicijoms.

15 Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane vystymo poži ūriu Panev ėžio apskritis priskirta šiaur ės ryt ų Lietuvos regionui, kuriam b ūdingos didel ės socialin ės, ekonomin ės, ekologin ės ir urbanistin ės problemos ir depopuliacijos tendencijos. Panev ėžio apskrityje nuolatini ų gyventoj ų skai čius oficialiosios statistikos portale pateiktais išankstiniais duomenimis 2019 met ų liepos 1 d. buvo 212758 vnt. Miesto gyventojai sudar ė 59,5 proc., kaimo – 40,5 proc. Išankstiniais duomenimis nuolatini ų gyventoj ų 2020 m pradžioje užregistruota 211162. Kaip matome, gyventoj ų skai čius yra sumaž ėjęs 1596 vnt. Lyginant duomenis už laikotarp į 2016-2020 m – gyventoj ų apskrityje sumaž ėjo 19839 vnt. Gyventoj ų skai čius Panev ėžio apskrityje ir toliau maž ėja d ėl migracijos: iš apskrities 2017 m. išvyko 9753 gyventoj ų (išvykusieji ir emigrantai), 2018 m. - 8780. Neto migracija yra neigiama – 2017 m. išvyko 4,6 tūkst. gyventoj ų daugiau nei atvyko, o 2018 m. – 2,4 t ūkst. gyventoj ų. Pagal išvestinius tarptautin ės migracijos rodiklius, bendrasis emigracijos rodiklis (emigrant ų skai čius, tenkantis 1 t ūkst. gyventoj ų) 2018 m. Lietuvoje buvo 11,5. Daugiausia 2018 m. emigrant ų 1 t ūkst. gyventoj ų teko Šiauli ų apskri čiai – 14,1, o Panev ėžio apskri čiai – 11,0. Lyginant su 2017 m bendrasis emigracijos rodiklis apskrityje šiek tiek sumaž ėjo – per 6,4. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas). Panev ėžio apskrities demografin ės senatv ės koeficientas (pagyvenusi ų (65 met ų ir vyresnio amžiaus) žmoni ų skai čius, tenkantis šimtui vaik ų iki 15 met ų amžiaus) 2019 met ų pradžioje buvo 3-oj vietoj ir yra vienas iš didesnių Lietuvoje (169), mažiausias - Vilniaus regione (103). Viena svarbiausi ų makroekonomini ų problem ų Lietuvos Respublikoje yra nedarbas. Daugelis politik ų, įvertindami ekonomikos b ūkl ę ar ekonomin ės politikos efektyvum ą, nedarbo lyg į vertina kaip vien ą iš ekonomikos „sveikatos“ rodikli ų. Nedarbo lygis 2019 m. Panev ėžio apskrityje lenk ė vidurk į šalyje ir sudar ė 9,1 %, kai bendras nedarbo lygis Lietuvoje siek ė 8,4 %.

3 pav. Nedarbo lygio žem ėlapis

16 Žvelgiant į oficialiosios statistikos portalo duomenis, 2019 m. pradžioje Panev ėžio apskrityje buvo įregistruoti 1974 bedarbiai. Daugiausia užregistruota bedarbi ų Panev ėžio miesto savivaldyb ėje – 805, mažiausiai Kupiškio rajono savivaldyb ėje - 130.

4 pav.Vidutinis metinis bedarbi ų proc. nuo DAG

Nedirban čių asmen ų dalis nuo darbingo amžiaus gyventoj ų, palyginti su 2018 m. spalio 1 d., Lietuvoje maž ėjo keturiasdešimt dvejose iš šešiasdešimties šalies savivaldybi ų, trijose – nepakito ir penkiolikoje augo. Labiausiai bedarbi ų maž ėjo Kupiškyje – 3,7 proc. punkto. Užimt ųjų skai čius Panev ėžio apskrityje nuo 2016 m. kasmet maž ėjo ir 2018 m. sudar ė 90,4 tūkst., o 2017 m. - 97,3 tūkst. ir 2016 m. - 102,3 t ūkst. Remiantis Užimtumo tarnybos parengtu Panev ėžio apskrities įsidarbinimo galimybi ų barometru, mažiausias įsidarbinimo galimybes tur ės ši ų profesij ų atstovai:  Specialistai : teisininkai, apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, finans ų analitikai, elektros inžinieriai, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai.  Darbininkai : budintysis elektromonteris, avalyn ės apdailininkas, akmens skaldytojas, čiužini ų sukirp ėjas. Didžiausi ą paklaus ą tur ės ši ų profesij ų specialistai: reklamos ir rinkodaros specialistai, socialiniai darbuotojai, psichologai, technologij ų ir gamybos inžinieriai, statybos inžinieriai, ekonomistai, programuotojai, tarptautini ų krovini ų transporto priemoni ų vairuotojai, vir ėjai, suvirintojai, pardav ėjai, elektrikai, siuv ėjai.

17

5 pav. Didžiausias paklausos ir pasi ūlos disbalansas Panev ėžio apskrityje 2019 m. I-III ketv. (Šaltinis:Užimtumo tarnybos duomenys)

Panev ėžio regione 2020 m. pradžioje veik ė 6485 ūkio subjektai. Iš j ų žem ės ūkio, miškininkyst ės ir žuvininkyst ės srityse veik ė 272 ūkio subjektai. Veikian čių įmoni ų skai čius pagal darbuotoj ų skai čių apskrityje yra 4804 vnt., iš jų 16 įmonių, kuriose darbuotoj ų skai čius daugiau kaip 250 ir 1 veikianti įmon ė regione, kur darbuotoj ų skai čius viršijo 1000. Daugiausia (3055vnt.) smulki ųjų įmoni ų, kur dirba iki 4 darbuotoj ų. Pagal veikian čių ūkio subjekt ų rodiklius daugiausia vietos vienet ų 2019 m pradžioje veikl ą vykd ė didmenin ės ir mažmenin ės prekybos bei variklini ų transporto priemoni ų remonto sektoriuje – 2439 vnt. Antra pagal apimt į regiono verslo veikla – kita aptarnavimo veikla (1028 vnt.), tre čioji – apdirbamoji gamyba (794 vnt.), ketvirtoji – transportas ir saugojimas (672 vnt.), penktoji - menin ė, pramogin ė ir poilsio organizavimo veikla (540 vnt.), šeštoji – statyba (443 vnt.), septintoji - profesinė, mokslin ė ir technin ė veikla (385 vnt.), aštuntoji - žmoni ų sveikatos prieži ūra ir socialinis darbas (377 vnt.), devintoji - žemės ūkio, miškininkyst ės ir žuvininkyst ės veikla (332 vnt.). Panev ėžio apskrityje, kaip matome iš pateiktos statistikos, dominuoja smulkusis ir vidutinis verslas, daugiausia veikian čių ūkio subjekt ų – įmon ės, kuriose dirba 1-9 darbuotojai. Svarbiausios pramon ės produkcijos r ūšys yra medienos gamyba, bald ų gamyba, m ėsos, duonos ir pyrag ų gamini ų gamyba, geros s ąlygos žem ės ūkio gamybai, tik reikalingos nemažos investicijos, patikimi partneriai. Bankas „Citadele“ tre čius metus iš eil ės inicijavo tyrim ą „Verslo kli ūč ių žem ėlapis 2018“. Jo metu savo nuomon ę apie verslo aplink ą išsak ė 504 smulkios ir vidutin ės įmon ės, 34 regionin ės verslo asociacijos, vis ų 60 savivaldybi ų administracij ų atstovai. Apklausos duomenimis, didžiausias verslo barjeras Panev ėžio apskrities verslininkams – mokes čių našta. Taip tvirtina beveik 71 proc. apklaust ųjų, o 40 proc. respondent ų nerim ą kelia konkurencijos augimas. Pagal š į rodikl į Panev ėžys nusileidžia tik ženkliai pirmaujan čiai Šiauli ų apskri čiai. Kaip galimas socialines gr ėsmes per artimiausius 5 metus, Panev ėžio verslininkai įvardijo emigracij ą (33 proc.) bei išsilavinim ą ir su tuo susijusi ą darbuotoj ų kompetencij ą (21 proc,). Iš ekonomini ų gr ėsmi ų verslo pl ėtrai daugiausia Panev ėžio apskrities verslinink ų išskyr ė kain ų augim ą – 42 proc. ir darbo j ėgos mokes čius – 27 proc. Remiantis „Verslo kli ūč ių žem ėlapis 2018“ duomenimis, Panev ėžio apskrities savivaldyb ės pagal palankum ą verslui visos šalies mastu išsirikiavo taip: Panevėžio r. už ėmė 18 viet ą ir pakilo per 24 pozicijas lyginant su 2017 m., Panev ėžio miesto pozicijos liko iš esm ės nepakitusios (23 vieta), o pozicijas kiek pagerinusi Rokiškio rajono savivaldyb ė atsid ūrė 35 vietoje. Likusios trys apskrities savivaldyb ės patyr ė gana ženklius nuosmukius: Pasvalio r. savivaldyb ė nukritusi per 10 pozicij ų užima 42 viet ą, Kupiškio r. sav. – 48, o Birž ų rajonas smuk ęs per 14 pozicij ų atsid ūrė 58 vietoje. (http:// www.paninfo.lt/2019/02/05/).

18

6 pav. Verslo kli ūč ių žem ėlapis

Industry 4 Panev ėžys (tai iniciatyva, vienijanti Pramon ės 4.0 vystymui Panev ėžio regione skirtas veiklas) teigia, kad: „Pramon ė - regiono variklis. Pramon ės sektorius Panev ėžio regione yra išsivyst ęs geriau nei kitose Lietuvos apskrityse. Šiuo metu beveik tre čdalis Panev ėžio regiono BVP sukuriama pramon ės sektoriuje. Regione veikia bene 600 apdirbamosios gamybos įmoni ų, kuriose dirba net ketvirtis regiono darbo j ėgos. Tarp įmoni ų – stipr ūs automobili ų komponent ų, elektronin ės įrangos, maisto produkt ų, pakuo čių ir bald ų gamintojai, metalo ir plastiko apdirb ėjai. Dominuoja smulkios ir vidutin ės įmon ės. Panev ėžio mieste didel ė užsienio kapitalo įmoni ų koncentracija, įskaitant Norvegijos, Danijos, Pranc ūzijos, Šveicarijos, Estijos, Vokietijos ir kit ų šali ų investuotojus. Dalis ši ų įmoni ų yra susib ūrusios į „FIBAssociation“ – Panev ėžio užsienio investuotoj ų asociacij ą, kurios tikslas – kurti regione palanki ą aplink ą užsienio investuotojams. Didžiausia tiesiogini ų užsienio investicij ų dalis yra nukreipta į apdirbamosios pramon ės sektori ų. Įmon ės skatinamos įsikurti Panev ėžio laisvojoje ekonomin ėje zonoje ir Norveg ų pramon ės parke Scan Investment.“ Panev ėžio regiono ekonomin ės pl ėtros kryptys - robotika ir automatizavimas, kuri, atsižvelgiant į Panev ėžio regiono resursus, buvo identifikuota kaip viena pagrindini ų ekonomin ės pl ėtros kryp čių; transportas, pramon ė ir logistika; biotechnologijo; baldai ir tekstil ė;maistas ir g ėrim ų gamyba; žem ės ūkis ir gamtos ištekliai. (https://industry4panevezys.lt/panevezio-regionas/). Panev ėžio apskrities bendrasis vidaus produktas (BVP) 2018 m. siek ė 2559,5 mln. EUR ir sudar ė 5,7 proc. šalies BVP. Vienam apskrities gyventojui teko 11,8 t ūkst. Eur BVP ir palyginti su šalies vidurkiu sudar ė 73,1 proc. Daugiausia bendrosios prid ėtin ės vert ės sukurta pramon ės sektoriuje (28,6 proc.) bei didmenin ės ir mažmenin ės prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaug ų sektoriuje (26,6 proc.). Tiesiogin ės užsienio investicijos Panev ėžio apskrityje 2018 m. pabaigoje siek ė 392,1 mln. Eur arba vienam gyventojui regione teko 1827 Eur. Pagal pagamintos ir į užsien į eksportuojamos produkcijos apimtis Panev ėžio apskritis pretenduoja tapti šalies lydere. Joje pagamintos produkcijos eksportas sudaro dešimtadal į visos šalies užsienio rinkose parduodam ų preki ų srauto. Iš Panev ėžio krašto 2018 m. daugiausia į užsienio rinkas buvo parduodama elektros įrangos ir įrengini ų, pieno produkt ų, medienos ir jos gamini ų, maisto produkt ų, inžinerin ės pramon ės gamini ų, transporto priemoni ų dali ų ir kt. 2018 m. pagrindin ės Panev ėžio apskrities įmoni ų eksporto rinkos buvo Švedija, į j ą

19 eksportuojama buvo apie 17 procent ų produkcijos, Italija – apie 8,5 procento, Norvegija ir Latvija – maždaug po 8 procentus, Lenkija – beveik 7,5 procento, Vokietija – apie 7,2 procento, taip pat Nyderlandai, Suomija, Pranc ūzija ir kt. Panev ėžio apskrityje pagaminta produkcija iškeliauja net ir tokias gana egzotiškas rinkas kaip Egiptas, Taivanas. Panev ėžio apskrities įmon ės 2018 m. lietuviškos kilm ės produkt ų eksportavo net į 103 šalis. (https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/panevezio-imones-skverbiasi-ir-egzotiskas-salis/). Panev ėžio apskrityje, pagal 2018 m. investicijas, didžiausios šalys investuotojos - Danija (investuota 87,88 mln. Eur), Prancuzija (investuota 61,9 mln. Eur), Vokietija (investuota 41,96 mln. Eur), Norvegija (investuota 28,44 mln. Eur), Estija (investuota 42,52 mln. Eur), Šveicarija (investuota 52,46 mln. Eur). Sudarius Lietuvos savivaldybi ų atvirumo Europos S ąjungos (ES) investicijoms indeks ą, paaišk ėjo regionai, kuriuose gyventojai dažniausiai naudojasi ši ų investicij ų rezultatais, labiausiai jau čia j ų poveik į gyvenimo kokybei ir daugiausiai domisi ES finansuojamais projektais. Pagal š į indeks ą Panev ėžio apskrityje išsiskiria Rokiškio r., Birž ų r. ir Kupiškio r. savivaldyb ės, už ėmusios atitinkamai 12, 14 ir 17 vietas iš 60 šalies savivaldybi ų. Panev ėžio r. savivaldyb ė pagal š į indeks ą – 25-toje, Pasvalio r. – 33-ioje, Panev ėžio m. – 46 vietoje. Savivaldybi ų atvirumo ES investicijoms indeksas sudarytas bendrovei „Spinter tyrimai“ apklausus daugiau nei 4500 respondent ų iš vis ų 60 šalies savivaldybi ų. Apklausos duomenimis, 24 proc. Rokiškio rajono gyventoj ų yra gerai informuoti apie regione vykdomus ES investicij ų projektus, 36 proc. naudojasi ši ų projekt ų rezultatais, 42 proc. mato investicij ų naud ą gyvenimo kokybei. Birž ų rajone ES projektus žino 23 proc., jais naudojasi 31 proc., j ų naud ą įžvelgia 57 proc. apklaust ų gyventoj ų, Kupiškio rajone – atitinkamai 24 proc., 36 proc. ir 55 proc. apklausos dalyvi ų. Mažiausiai informuoti apie ES investicijų projektus Panev ėžio apskrityje jau čiasi Panev ėžio r. gyventojai – čia informuotumo lygis siekia 9 procentus (https://regionugidas.lt/savivaldybiu-atvirumas-es-investicijoms/).

7 pav. ES investicijoms atviriausi ų savivaldybi ų žem ėlapis

Aukštaitijos sostin ėje – Panev ėžyje, kol kas pagreit į įgavusi nauj ų įmoni ų ir darbo viet ų pl ėtra. Laisvojoje ekonomin ėje zonoje (LEZ) savo pirm ąjį Europoje bendr ą bald ų gamybos ir logistikos centr ą atidar ė didžiausio Norvegijos bald ų gamintojo „Ekornes Group“ antrin ė įmon ė „IMG Group AS“, suk ūrusi 125 darbo vietas. Artimiausiu metu investicijas žadama padvigubinti. Taip pat atidaryta ir nauja est ų kapitalo bendrov ės „Harju Elekter“ 20 gamykla, iki ši ų met ų liepos žinoma „Rifo“ vardu. Investavus per 3,5 mln. Eur, gamyklos plotas išaugo nuo 3 500 iki 9 082 kv. m. O darbuotoj ų skai čius nuo 140 padid ėjo iki beveik 250. (šaltinis: https://sekunde.lt/ leidinys/sekunde/panevezio-verslas-ekonomikos-desniu-supynese/ Panev ėžio apskrities teritorijos bendrajame (generaliniame) (toliau vadinama – bendrasis (generalinis) plane apskrities teritorijoje suformuotos 6 specializuotos žem ės ūkio pl ėtros zonos, kurios detalizuoja Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas zonas ir pozonius: I zona – priemiestinio ūkininkavimo. Ši zona skirta koncentruotos urbanizacijos, turizmo vystymui ir konversijai. Žem ės ūkio gamyb ą šioje zonoje rekomenduojama specializuoti, pritaikyti miesto gyventoj ų poreikiams. II zona – prioritetin ės augalininkyst ės specializacijos ūki ų; III zona – mišrios specializacijos ūki ų; IV zona – prioritetin ės galvijininkyst ės specializacijos ūki ų; V zona – ūkininkavimo kalvotose dirvose ; VI zona – karstinio regiono. Oficialiosios statistikos portalo duomenis Medyn ų produktyvumas Panev ėžio apskrityje 2018 m. siek ė 228 m³/ha., kiek mažesnis buvo 2017 m. – 222 m³/ha. Lietuvos medienos pramon ė apima tris pagrindinius sektorius: medienos perdirbim ą, popieriaus pramon ę ir bald ų gamyb ą. Pagal apimtis ir pardavimo kiek į svarbiausi Lietuvos medienos perdirbimo pramon ės gaminiai yra pjautin ė mediena, medienos drožli ų plokšt ės, lang ų r ėmai ir durys, fanera, medienos plauš ų plokšt ės ir degtukai. Svarbiausi bald ų gaminiai –sofos-lovos, sofos, kušet ės, lovos, foteliai, k ėdės, stalai, medin ės lovos, spintos, indaujos. Stambesn ės iš medienos perdirbimo įmoni ų Panev ėžio apskrityje yra: UAB „Elit ėja“, UAB "Volimeda", UAB „V ėjų miškas“, UAB „Kriaut ė“. UAB "Elit ėja" įkurta 1995 metais Panev ėžyje. Bendrov ė gamina ąžuolin į ir uosin į parket ą, grindines lentas. Be to, iš ąžuolo ir uosio masyvo gaminamos durys, palang ės, laipt ų pakopos, įvairi ų dydži ų mediniai skydai, taip pat faneruotos durys ir skydai su nat ūralios medienos lukštu. Gaminami ir mediniai baldai iš natūralaus ąžuolo bei uosio. Elit ėjos produkcija orientuota į išskirtiniais sprendimais pasižymint į interjer ą. Įmon ė nuosekliai taiko ilgus metus tobulint ą technologij ą ir taip užtikrina aukšt ą gamini ų kokyb ę. Išskirtinis UAB "Elit ėja" produkcijos bruožas - naudojama tik lietuviška mediena. Bendrov ė savo produkcij ą eksportuoja į Belgij ą, Danij ą, Olandij ą, Suomij ą, Graikij ą, Vokietij ą, Norvegij ą, Didži ąją Britanij ą, Švedij ą, Italij ą, Estij ą, Latvij ą, Ispanij ą. UAB "Volimeda" nuo 1996 met ų specializuojasi medienos pad ėkl ų ruošini ų gamyboje ir prekyboje Vakar ų Europos bei Lietuvos rinkose. Įmon ės lentpj ūvė įsik ūrusi šiaur ės Lietuvoje g., Birž ų raj. Lentpj ūvė perdirba iki 60000 m 3 rąst ų per metus. Tiekia biokurui ir medžio drožli ų plokšt ėms gaminti puikiai tinkan čią skiedr ą. UAB ,,V ėjų miškas “ yra medienos gamybos įmon ė, kuri įsik ūrusi 29 km. nuo Panev ėžio miesto Vilniaus kryptimi. Net 90 % pagamintos produkcijos eksportuoja į Norvegij ą, Danij ą, Vokietij ą, Anglij ą . Savo produkcij ą parduoda per t ų šali ų mažmeninius tinklus. Bendrov ė gaminama šiuolaikiško, modernaus stiliaus baldus: lovas, spinteles, komodas, bufetus, stalus, vonios baldus. Bendrov ė turi piln ą bald ų gamybos technologin į cikl ą, kuris prasideda rąst ų pirkimu ir baigiasi kokybišk ų - ilgaamži ų bald ų pagaminimu. Kita gamybos sritis – medini ų bei metalini ų laipt ų konstrukcij ų projektavimas, gamyba ir montavimas, japoniško tipo lauko pir čių-kubil ų gamyba, statybin ės medienos gamyba. Bendrov ė investuoja į naujas technologijas ir įrang ą .Turi moderniausi ą medienos džiovinimo ūkį Lietuvoje , CNC apdirbimo centrus ir kitus modernias apdirbimo įrenginius. UAB "Kriaut ė" - medienos bei statyb ų sferoje dirba dar nuo 1987 met ų. Šiuo metu atlieka bendruosius statybos darbus, naudodami moderni ą gamybos linij ą gamina bei stato skydinius namus, taip pat gamina medinius langus ir kitus stali ų dirbinius.

21 Valstybini ų mišk ų ur ėdija 2018 m. iš viso iškirto 3560,2 t ūkst. m³, o 2019 m. šiek tiek mažiau - 3517,1 t ūkst. m³. Regioniniai padaliniai, kuri ų administruojami mišk ų plotai patenka į Panev ėžio apskrities teritorij ą, 2019 metais pagrindiniais ir tarpiniais kirtimais valstybin ės reikšm ės miškuose iš viso iškirto likvidin ės medienos: Birž ų – 125,5 tūkst. m³, Joniškio (buv. Pakruojo regionio padalinio teritorija) – 72,9 tūkst. m³, Rokiškio – 116,5 tūkst. m³, Panev ėžio – 142,4 t ūkst. m³. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Valstybinių mišk ų ur ėdijoje prad ėjus veikti 26 regioniniams padaliniams, suvienodintos medienos ruošos paslaug ų pirkimo s ąlygos visoje šalyje, o šias paslaugas ur ėdijai gali teikti ir smulk ūs tiek ėjai, ir stambios bendrov ės. VĮ Valstybini ų mišk ų ur ėdija 2019 metais per 12 m ėnesi ų pardav ė 3177,6 tūkst. kub. m žaliavin ės medienos, t.y. 5,7 proc. mažiau, nei per 2018-uosius, kai jos buvo parduota 3370,0 tūkst. kub. m. Palyginus pardavimus regioniniuose padaliniuose, kurie patenka į Panev ėžio apskrities teritorij ą, daugiausia žaliavin ės medienos 2019 m pardav ė Panev ėžio – 108678 m³ ir Rokiškio 105072 m³, kiek mažiau Birž ų – 102693 m³. Joniškio regioninis padalinys 2019 m. pardav ė daugiausia – 123152 m³ žaliavin ės medienos, bet tik nedidel ė teritorijos dalis (iki 2019 m sausio 1 d. buvusio Pakruojo regioninio padalinio administruojam ų mišk ų plotas sudaro 14,3 proc.) patenka į Panev ėžio apskrit į. Palyginus su 2018 metais pardavimai sumaž ėjo, atitinkamai 7 proc, 1 proc. ir 5 proc., tik Joniškio regioniniame padalinyje padid ėjo 4 proc. Mažmenin ėje prekybos rinkoje per 2019 m. Valstybini ų mišk ų ur ėdija pardav ė 45281,0 m³ nenukirsto miško ir 29719,8 m³ medienos ruošos liekan ų. Iš j ų Panev ėžio apskrityje esantys regioniniai padaliniai pardav ė: Birž ų - 2415,4 m³ nenukirsto miško, 2543,9 m³ medienos ruošos liekan ų, Joniškio atitinkamai pardav ė 27,0 m³ ir 3005,0 m³, Panev ėžio – 1448,0 m³ ir 2444,0 m³, Rokiškio – 113,7 m³ ir 168,7 m³. Mažmenin ėje ir didmenin ėje prekyboje per 2019 metus Birž ų regioniniame padalinyje parduota 15915,0 ktm malkin ės medienos, 2415,4 ktm nenukirsto miško, 2543,9 ktm medienos ruošos liekan ų. Atitinkamai Joniškio regioniniame padalinyje – 42696,0 ktm, 27,1 ktm ir 3003,6 ktm, Panev ėžio regioniniame padalinyje – 19299,9 ktm, 1446,7 ktm ir 2443,1 ktm, Rokiškio regioniniame padalinyje – 26497,3 ktm, 160,7 ktm ir 168,9 ktm. Valstybini ų mišk ų ur ėdija 2020 metais planuoja pagaminti 3645,1 t ūkst. m³ žaliavin ės medienos. Parduotos medienos kainos 2020 metais, palyginti su vidutine žaliavinės medienos kaina 2019-aisiais, krito beveik 40 procent ų. Prognozuojama, kad d ėl atpigusios žaliavin ės medienos ir susidariusio jos pertekliaus rinkoje, 2020 metais Valstybini ų mišk ų ur ėdijos, kuri apie 97 proc. savo pajam ų generuoja iš prekybos mediena, pajamos bus apie 36 mln. eur ų mažesn ės nei pernai. Valstybini ų mišk ų ur ėdija vykdo kompleksin ę mišk ų ūkio veikl ą ir yra svarbi šalies mišk ų ūkio sektoriaus pl ėtros dalyv ė. Įmon ė r ūpinasi šalies miškingumu, diegia pažangias mišk ų įveisimo, atk ūrimo, apsaugos, tvarkymo ir ištekli ų naudojimo technologijas, priži ūri valstybiniuose ir priva čiuose miškuose esan čius kelius ir saugo miškus nuo gaisr ų. Apskrities ir savivaldybi ų centruose prioritetas teikiamas intensyvaus (sutankinto) užstatymo plot ų pl ėtrai, pl ėtojama susisiekimo sistema, renovuojami pastatai, pl ėtojama infrastrukt ūra, pramon ė ir komunalinis ūkis, valdymo infrastrukt ūra, palaikomas istorini ų miest ų dali ų urbanistinis architekt ūros savitumas, aktyviai remiamas esam ų nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų išsaugojimas, atk ūrimas ir naudojimas; skatinama formuoti apsaugini ų ir rekreacini ų želdyn ų sistem ą, pl ėtoti dvira čių transport ą, trumpalaikio poilsio ir sporto įrengini ų zonas.

22 3.3. MIŠK Ų ŪKIO PL ĖTROS, MIŠKO ŽEM ĖS NAUDOJIMO IR TVARKYMO KRYPTYS

Panev ėžio apskrities mišk ų ūkio pl ėtros, miško žem ės naudojimo ir tvarkymo kryptys numatytos, vadovaujantis bendraisiais planais. Apskrities teritorijoje esan čių savivaldybi ų bendr ųjų plan ų reng ėjai ir plan ų tvirtinimo data – 4 lentel ėje. 4 lentel ė BENDRIEJI PLANAI

Tvirtinimo Teritorija Data Nr. Plano reng ėjas Birž ų r. savivaldyb ė 2008-06-30 Nr. T-156 UAB „Urbanistika“ Kupiškio r. savivaldyb ė 2013-10-24 Nr. TS-220 UAB „TAEM Urbanistai“ Panev ėžio r. savivaldyb ė 20 08 -07-03 Nr. T -154 UAB „Panprojektas“ Panev ėžio m. savivaldyb ė 201 6-11 -24 Nr. 1-408 UAB „Urbanistika“ Pasvalio r. savivaldyb ė 2008-03-26 Nr. T1-47 VGTU Teritorij ų planavimo institutas Rokiškio r. savivaldyb ė 2008-06-27 Nr. TS-6.109 UAB „Urbanistika“ Panev ėžio apskritis 2012-12-12 LRV nutarimo UAB „Urbanistika“ Nr. 1531

Panev ėžio apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1531 „D ėl Panev ėžio apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano patvirtinimo“ (toliau – Panev ėžio apskrities bendrasis planas), įgyvendina ir detalizuoja Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius. Pagrindin ės šiuose sprendiniuose numatytos bioprodukcinio ūkio kryptys Panev ėžio apskrityje – žem ės ūkis ir mišk ų ūkis, o naudojimo teritorijose prioritetas teikiamas j ų pl ėtrai, bendro teritorijos miškingumo didinimui. Taip pat si ūlomas tausojantis ir intensyvus daugiatikslis miško naudojimas, kuris užtikrina teigiam ą mišk ų plot ų did ėjim ą, miško ekosistem ų stabilum ą, esam ą gamtini ų ir kult ūrini ų vertybi ų išsaugojim ą, biologin ės įvairov ės palaikym ą, ekonomini ų klausim ų sprendim ą. Mišk ų ūkio veikl ą numatoma pl ėtoti mišk ų ūkio paskirties žem ėje, taip pat miškuose, esan čiuose žem ės ūkio paskirties žem ėje. Didinant bendr ą Panev ėžio apskrities miškingumo rodikl į, numatoma nederlingas žemes apželdinti mišku. Taip pat numatoma valstybinius miškus pritaikyti lankyti rekreaciniais ir pažintiniais tikslais, turiningam poilsiui gamtoje. Miškuose kuriama rekreacin ė infrastrukt ūra, pažintinio turizmo objektai. Prioritetas teikiamas labiausiai pam ėgtiems ir lankomiems miško sklypams. Taip pat Panev ėžio apskrities miškininkyst ės pl ėtra numatoma, atsižvelgiant į pagrindines kryptis ir strateginius tikslus, suformuluotus Lietuvos mišk ų ūkio politikoje ir jos įgyvendinimo strategijoje, t.y.: 1. bendroji mišk ų ūkio politikos kryptis (miško ištekli ų išsaugojimas ir gausinimas; mišk ų nuosavyb ės form ų įvairov ės užtikrinimas); 2. ekonomin ė kryptis (racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško ištekli ų naudojimas bei mišk ų produktyvumo didinimas); 3. ekologin ė kryptis (miško ekosistem ų tvarumo užtikrinimas; biologin ės įvairov ės išsaugojimas); 4. socialin ė kryptis (valstybinio ir privataus mišk ų ūkio pl ėtra bendrosios kaimo pl ėtros kontekste). Pagrindiniai Lietuvos mišk ų ūkio politikos tikslai: 1) daugiatiksl ės ir miško išteklius tausojan čios mišk ų ūkio veiklos užtikrinimas suderinant ekonomines, socialines ir ekologines mišk ų funkcijas; 23 2) šalies teritorijos miškingumo didinimas; 3) biologin ės įvairov ės miškuose išsaugojimas ir mišk ų rekreacinio potencialo didinimas; 4) šalies pramon ės ir gyventoj ų apr ūpinimas mediena. Numatant miškininkyst ės pl ėtr ą, būtina atsižvelgti į pagrindinius mišk ų vystymo ir naudojimo tikslus: - svarbiausias mišk ų teritorij ų naudojimo tikslas – išsaugoti ir gausinti miško išteklius pagal visuotinai pripažintus tvaraus ir darnaus mišk ų ūkio vystymo principus; - intensyviau miškus naudoti rekreacin ėms reikm ėms; - racionaliai, tolygiai ir nepertraukiamai naudoti miško išteklius, didinti mišk ų produktyvum ą, gerinti auginamos medienos kokyb ę; - didinti mišk ų ūkio ekonomin į efektyvum ą; - užtikrinti mišk ų ekosistem ų tvarum ą; - išsaugoti ir gausinti biologin ę įvairov ę, gerinti mišk ų sanitarin ę ir priešgaisrin ę apsaug ą; - reglamentuoti ūkininkavim ą saugom ų teritorij ų miškuose pagal ši ų teritorij ų tikslus ir uždavinius; - didinti apaugus į mišku (medyn ų) žem ės plot ą; - pl ėtoti miškingum ą; - tenkinti regiono mastu visuomen ės reikmes, susijusias su mišk ų naudojimu. Bendrasis (generalinis) planas Panev ėžio apskrities teritorijoje numato dvi mišk ų pl ėtros zonas, kurios pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendr ąjį plan ą sutampa su strategin ėmis miškininkyst ės pl ėtros zonomis ir pozon ėmis: 1. Vidurio Aukštaitijos – šiaur ės vakar ų Dz ūkijos naši ų mišri ų spygliuo čių ir lapuo čių mišk ų zonos, Vidurio Aukštaitijos naši ų mišri ų spygliuo čių ir lapuo čių mišk ų pozonis. 2. Vidurio Lietuvos mišri ų lapuo čių ir spygliuo čių mišk ų zonos, Vakar ų Aukštaitijos naši ų mišri ų lapuo čių ir egl ės mišk ų pozonis. Miškininkyst ės pl ėtr ą numatoma teritoriškai diferencijuoti atsižvelgiant į: 1) gamtin į žemi ų bei mišk ų našum ą, 2) esam ą miškingum ą ir jo didinimo potencial ą, 3) vyraujan čių medynus formuojan čių vietini ų medži ų r ūši ų paplitim ą, 4) mišk ų apsaugin ę ir rekreacin ę svarb ą. Panev ėžio apskrities teritorijoje svarbiausios miškotvarkinio planavimo tvaraus mišk ų ūkio kryptys būtų: 1. išlaikyti miško ūkio paskirties žem ę ir geriau j ą naudoti; 2. skatinti daugiatiksl į miško naudojim ą siekiant derinti įvairius visuomen ės poreikius; 3. skirti ypa č daug d ėmesio ekologiškai jautrioms vietoms, retoms saugomoms, reprezentacin ėms ekosistemoms, kertin ėms buvein ėms, nat ūraliems medynams su endemin ėmis ir nykstan čiomis r ūšimis; 4. pl ėtoti miško apsaugines funkcijas, ypa č dirvožemio ir vandens apsaugos; 5. projektuoti miško atk ūrimo priemones, pirmenyb ę teikti nat ūraliam ž ėlimui ir vietin ėms medži ų r ūšims. Panev ėžio apskrities teritorijos bendrajame plane numatytos šios pagrindin ės miško žem ės naudojimo ir tvarkymo kryptys: 1. Ms – ekosistem ų ir aplinkos apsaugos kryptis. Pagal ši ą krypt į tvarkomi plotai, kuriuose vyrauja apsauginiai II A grup ės ir III grup ės miškai. Šiuose miškuose užtikrin ama ekosistem ų apsauga ir biologin ės įvairov ės išsaugojimas ir gausinimas. Pagal ši ą tvarkymo krypt į si ūloma tvarkyti mišk ų plotus palei vandens telkinius, draustini ų miškus, lauk ų apsauginius miškus, valstybini ų rezervat ų ir valstybini ų park ų apsaugos zon ų miškus. 2. Mr – rekreacijos kryptis. Ši mišk ų tvarkymo kryptis numatyta projektuojamose urbanizuojamose ir rekreacinio prioriteto teritorijose ir rekreaciniuose IIB grup ės miškuose. Šiuose miškuose užtikrinamas ekosistem ų tvarkymas ir biologin ės įvairov ės išsaugojimas ir gausinimas. Ši ų mišk ų plotus si ūloma didinti palei vandens telkinius ir projektuojamose rekreacinio naudojimo teritorijose. 24 3. Mgk – ekstensyvios mišk ų ūkio pl ėtros kryptis (gamtinio karkaso teritorijose). Ši veikla numatyta gamtinio karkaso geoekologin ėse teritorijose, kuriose vyrauja apsauginiai miškai (III mišk ų grup ė) ir ūkiniai miškai (IV mišk ų grup ė). 4. M ū – intensyvios mišk ų ūkio veiklos kryptis. Ji numatoma arealuose, kuriuose vyrauja eksploataciniai (IV grup ės) mišk ų plotai, nepatenkantys į jautriausias gamtines teritorijas. B ūtina užtikrinti racional ų, tolyg ų ir nepertraukiam ą miško ištekli ų naudojim ą ir mišk ų produktyvumo didinim ą, auginamos medienos kokyb ės gerinim ą. Bendrajame (generaliniame) plane numatoma, kad apskrityje vyraus intensyvi mišk ų ūkio tvarkymo kryptis. Pagal ši ą tvarkymo krypt į bus naudojama 60,4 procento miško žem ės, ekosistem ų ir aplinkos apsaugos kryptis vyraus 16,3 procento teritorijos, ekstensyviai mišk ų ūkio pl ėtrai (gamtinio karkaso teritorijose) bus skirta 16,4 procento, rekreacijos krypties veiklai – 2,5 procento miško žem ės (5 lentel ė). 5 lentel ė

APSKRITIES TERITORIJOS PAGAL VYRAUJAN ČIAS MIŠK Ų TERITORIJ Ų NAUDOJIMO KRYPTIS

Numatomos vyraujan čios miško žem ės Miškingumas naudojimo ir tvarkymo kryptys (teritorijos (procentais) Savivaldyb ės procentais) Projektuo- esamas Ms Mr Mgk Mū jamas Birž ų rajono s 26,3 27,9 20,6 0,7 24,5 54,1 Kupiškio rajono 28,1 30,4 12,3 4 29 54,7 Panev ėžio rajono 34,1 36,4 14,9 2,1 22,9 60,1 Pasvalio rajono 16,6 17,8 12,6 3,4 12,8 71,2 Rokiškio rajono 28 31,8 15,8 2,7 15,8 61,7 Iš viso apskrityje 27,3 29,6 16,3 2,5 16,4 60,4

Lietuvos Respublikos Vyriausyb ė 2012 m. geguž ės 23 d. nutarimu Nr. 569 patvirtino Nacionalin ę mišk ų ūkio sektoriaus pl ėtros 2012–2020 met ų program ą. Vieni svarbiausi ų numatyt ų tiksl ų ir uždavini ų programoje - didinti šalies miškingum ą, gausinti ąžuolynus, pl ėsti ugdom ųjų kirtim ų apimtis, daugiau miško kirtimo atliek ų panaudoti biokurui, pl ėtoti neplynus miško kirtimus, siekti didesnio mišk ų ūkio ekonominio efektyvumo, skatinti inovacijas, savanorišk ą mišk ų aplinkosaug ą, tobulinti miškotvark ą, gerinti sanitarin ės ir priešgaisrin ės apsaugos priemones, rekreacin ę miško infrastrukt ūrą. Ši programa įpareigoja ne tik didinti šalies miškingum ą, bet ir veiksmingiau tvarkyti mišk ų ūkį, skatinti inovacijas, tobulinti miškotvark ą, gerinti sanitarin ės ir priešgaisrin ės apsaugos priemones, rekreacin ę miško infrastrukt ūrą ir kt. Programos įgyvendinimo priemoni ų planas numato konkre čias priemones miškams ir j ų ištekliams išsaugoti bei gausinti. Viena iš j ų – veisti miško s ėklines plantacijas, padidinti s ėkl ų iš ši ų plantacij ų ruošos apimtis ir iš j ų išauginam ų miško sodmen ų kiek į. Taip pat bus atkuriami ir formuojami nauji ąžuolynai valstybiniuose miškuose, numatytos priemonės jiems gausinti priva čiuose miškuose. Racionaliau naudoti mišk ų išteklius pad ės planuojamos papildomos teisinio reguliavimo ir organizacin ės priemon ės, skirtos pl ėtoti medienos biokuro ruošos apimtis priva čiuose ir valstybiniuose miškuose. Numatyta ir visiškai nauja priemon ė – miško keli ų inventorizacija. Ji pad ės ateityje efektyviau atlikti miško keli ų prieži ūros ir remonto darbus.

25 3.4. ŽEMĖS FONDO SUD ĖTIS

Panev ėžio apskrities žem ės fondas – apskrities teritorijoje esanti privati, valstybin ė ir savivaldybi ų žem ė. Apskrities teritorija užima 787825,85 ha plot ą. Žem ės fondo pasiskirstymas pagal naudmen ų plot ą parodytas 6 lentel ėje. 6 lentelė

ŽEM ĖS FONDO SUD ĖTIS PAGAL SAVIVALDYBES, HA (Lietuvos Respublikos žem ės fondas 2019 m. sausio 1 d.)

Bendras Žem ės ūkio Miškai Užstatyta Kita Apleista Savivaldyb ė Keliai Vandenys plotas naudmenos (miško žem ė) teritorija žem ė žem ė Birž ų r. 147578,43 93666,03 40824,79 1992,33 3875,63 3233,21 3986,44 1012,84 Kupiškio r. 108007,77 62680,69 32043,92 1452,04 3103,95 2705,25 6021,92 647,22 Panev ėžio m. 5011,24 1500,55 139,49 323,19 2437,37 131,51 479,13 57,14 Panev ėžio r. 217712,52 122905,39 74981,60 3067,06 6710,83 4268,79 5778,85 972,02 Pasvalio r. 128887,71 96192,23 21983,96 1754,04 4000,42 2502,94 2454,12 334,73 Rokiškio r. 180631,18 98856,07 54612,76 2435,35 4754,82 6776,43 13195,75 2434,75 Iš viso 787828,85 475800,96 224586,52 11024,01 24883,02 19618,13 31916,21 5458,70 apskrityje:

Žem ės sklypai, įregistruoti nekilnojamojo turto registre, apskrityje užima 718009,75 ha teritorijos plot ą. Iš šio ploto mišk ų ūkio paskirties žem ė užima 197428,04 ha, žem ės ūkio paskirties žem ė – 493366,57 ha plot ą, konservacin ės paskirties žem ė – 118,09 ha, kitos paskirties žem ė – 26799,20 ha. Priva čios nuosavyb ės teise įregistruota nekilnojamojo turto registre žem ė užima 573757,93 ha, iš jos mišk ų ūkio paskirties žem ė užima 87966,69 ha teritorijos plot ą, žem ės ūkio paskirties žem ė – 472551,41 ha plot ą, konservacin ės paskirties žem ė – 8,98 ha, kitos paskirties žem ė – 13080,35 ha. Valstyb ės nuosavyb ės teise įregistruota nekilnojamojo turto registre žem ė užima 144140,67 ha, iš jos mišk ų ūkio paskirties žem ė užima 109461,35 ha teritorijos plot ą, žem ės ūkio paskirties žem ė – 20809,97 ha plot ą, konservacin ės paskirties žem ė – 109,11 ha, kitos paskirties žem ė – 13612,88 ha. Panev ėžio apskrities teritorijoje esan čiuose miestuose miškai (miško žem ė) užima 566,50 ha teritorijos plot ą. Daugiausia mišk ų yra Rokiškio mieste – 145,02 ha, Panev ėžio mieste – 139,49 ha ir Pasvalio mieste – 66,37 ha, mažiausiai – Vabalninke – 0,04 ha ir Ramygaloje – 1,74 ha. 1% Miškai (miško žemė) 3% 3% 60% Kita žemė Žemės ūkio naudmenos 29% Keliai Užstatyta teritorija Vandenys 4%

8 pav. Panev ėžio apskrities žem ės fondo sud ėtis (Lietuvos Respublikos žem ės fondas 2019 m. sausio 1 d.) 26 3.5. SAUGOMOS TERITORIJOS, GAMTOS IR KULT ŪROS PAVELDO OBJEKTAI, KERTIN ĖS MIŠKO BUVEIN ĖS

Saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kult ūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologin ę įvairov ę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologin ę pusiausvyr ą, gamtos ištekli ų subalansuot ą naudojim ą ir atk ūrim ą, sudaryti s ąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos b ūkl ės steb ėjimams, propaguoti gamtos ir kult ūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes). Veikla saugomose teritorijose turi b ūti vykdoma vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymu, Saugom ų teritorij ų įstatymu, Nekilnojam ų kult ūros vertybi ų apsaugos įstatymu, pagal detalius reglamentus, numatytus kiekvienai saugomai teritorijai parengtuose planavimo dokumentuose. Saugomos teritorijos, išskyrus kult ūros paveldo objektus, registruojamos Saugom ų teritorij ų valstyb ės kadastre (atsakingas tvarkytojas – Valstybin ė saugom ų teritorij ų tarnyba prie Aplinkos ministerijos). Kult ūros paveldo objektai registruojami, įrašant juos į Nekilnojam ų kult ūros vertybi ų registr ą (atsakingas tvarkytojas – Kult ūros ministerijos Kult ūros vertybi ų apsaugos departamentas). Schemoje nurodytos vis ų saugom ų teritorij ų ribos. Kai kurioms saugomoms teritorijoms (rezervatams, draustiniams, atkuriamiesiems sklypams, nacionaliniams ir regioniniams parkams, biosferos poligonams, biosferos rezervatams) arba j ų dalims yra suteiktas Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ statusas (paukš čių ir/ar buveini ų apsaugai svarbios teritorijos), t.y. šios teritorijos „persidengia“. Be to, kartais „persidengia“ ir draustiniai su biosferos poligonais, paukš čių apsaugai svarbios teritorijos - su buveini ų apsaugai svarbiomis teritorijomis. Valstybini ų draustini ų ribos ir plotai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr.1486 „Dėl nauj ų draustini ų įsteigimo ir draustini ų s ąrašo patvirtinimo“. Panev ėžio apskrities teritorijoje yra 39 valstybiniai draustiniai. Savivaldybi ų draustiniai steigiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2006 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 56 „Dėl Savivaldybi ų draustini ų steigimo ir savivaldybi ų gamtos paveldo objekt ų skelbimo tvarkos aprašo patvirtinimo”. Panev ėžio apskrityje yra įsteigti 7 savivaldybi ų draustiniai. Ekologiniu poži ūriu ypa č verting ų teritorij ų, archeologiniu poži ūriu ypa č verting ų teritorij ų, rekreaciniu poži ūriu ypa č verting ų teritorij ų, esan čių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribos pagal Aplinkos ministerijos pateiktus rib ų planus, patvirtintos LRV 2004 m. geguž ės 14 d. nutarimu Nr. 583 „D ėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu poži ūriu ypa č verting ų teritorij ų, esan čių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, rib ų patvirtinimo“. Saugom ų teritorij ų ribos nuolatos kinta. Siekiant užtikrinti nuolatinę saugom ų teritorij ų apsaug ą, atsižvelgiant į Valstybin ės saugom ų teritorij ų tarnybos 2019 m. birželio 26 d. rašte Nr. (4)-V3-796(7.11) „D ėl Telši ų apskrities mišk ų tvarkymo schemos sprendini ų derinimo“ išd ėstyt ą nuostat ą, Panev ėžio apskrityje saugomos teritorijos nustatytos vadovaujantis saugom ų teritorij ų planavimo dokument ų, Vyriausyb ės įgaliotos institucijos ir savivaldybi ų taryb ų patvirtintais sprendiniais, kurie paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo teis ės akt ų informacin ėje sistemoje, Lietuvos Respublikos saugom ų teritorij ų Valstyb ės kadastre. Į Panev ėžio apskrities teritorij ą patenka Lietuvos Respublikos Aukš čiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugs ėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „D ėl regionini ų park ų ir draustini ų įsteigimo“ įsteigti Birž ų, Krekenavos, Sart ų regioniniai parkai. Taip pat yra įsteigti Birž ų girios, Šimoni ų girios, Žaliosios girios ir Tauj ėnų-Užul ėnio mišk ų biosferos poligonai. Birž ų regioninis parkas įsteigtas, siekiant išsaugoti Lietuvos karstinio regiono kraštovaizd į, jo gamtin ę ekosistem ą bei kult ūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Regioninio parko plotas 14 406 ha.

27 Regioninio parko paskirtis yra išsaugoti karstini ų sufozini ų proces ų veikiam ą kraštovaizd į su didžiausiu karstini ų įgriuv ų tankiu; išsaugoti kult ūros paveldo vertybes, iš j ų – Birž ų piliaviet ę bei bastionin ę tvirtov ę, pilies įtvirtinim ų sistem ą, pastatus ir j ų priklausinius, Birž ų senamies čio fragmentus, unikal ų Astravo dvaro ir parko ansambl į su Širv ėnos ežero hidrosistemos istoriniais įtvarais, Pabirž ės architekt ūrinio ansamblio ir Daudžgiri ų bei Pabirž ės (Balandiški ų) dvar ų sodyb ų kraštovaizd į, Lik ėnų park ą. Birž ų regioninio parko apsaugos režim ą užtikrina ir regioninio parko steigimo tiksl ų įgyvendinim ą koordinuoja Birž ų regioninio parko direkcija. Krekenavos regioninis parkas įsteigtas, siekiant išsaugoti Nev ėžio vidurupio pasl ėnio kraštovaizd į, jo gamtin ę ekosistem ą bei kult ūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Regioninio parko plotas 11 590 ha. Regioninio parko paskirtis yra išsaugoti Nev ėžio sensl ėnį su senvagi ų kompleksais, Nev ėžio, Upyt ės, Liaudies, Veišetos ir Linkavos upi ų sl ėnius, Gringali ų, Pašili ų ir Ramygalos mišk ų bei pelki ų gamtin ę ekosistem ą, Pašili ų stumbryn ą; išsaugoti kult ūros paveldo vertybes. Krekenavos regioninis parkas driekiasi Nev ėžio lygumose, kur išlikusios vešlios pievos, Pašili ų, Gringali ų, Kalnelio, Ramygalos miškai ir pelkynai. Linkavos hidrografiniame ir Upyt ės geomorfologiniame draustiniuose saugomi nat ūral ūs, raišk ūs ši ų upeli ų sl ėniai. Nev ėžio sensl ėnis – didžiausia Lietuvos vidurio žemumos kraštovaizdžio vertyb ė. Nat ūralios up ės sl ėni ų pievos – spar čiai nykstan čios ir itin saugotinos augal ų buvein ės. Čia auga retos augal ų r ūšys – boloninis katil ėlis, raudonžiedis b ėrutis, didžioji džiovekl ė, šalmuotoji gegužraib ė ir kt. Didel ę parko teritorijos dal į sudaro miškai, vietomis – sen ųjų ąžuolyn ų plotai. Miškuose galima pamatyti ret ų augal ų: karališk ąją glind ę, šalmuot ąją gegužraib ę, tuš čiavidur į ruten į. Mišk ų ir pelk ėtų viet ų gamtos vertyb ės saugomos Gringali ų botaniniame-zoologiniame ir Ramygalos telmologiniame draustiniuose. Iš vandens augal ų saugotinos si ūlin ė pl ūdė, pl ūduriuojantysis skenduonis, rudoji viksvuol ė. Regioninio parko unikalumas – laisv ėje ir Pašili ų stumbryne gyvenantys mišk ų gali ūnai stumbrai. Taip pat čia gyvena nemažai ūdr ų, bebr ų, lazdynini ų miegapeli ų, tauri ųjų elni ų, šern ų, stirn ų, danieli ų, šikšnosparni ų. Zoologiniu poži ūriu vertingas Gringali ų botaninis- zoologinis draustinis, kur saugomos Europos Bendrijos svarbos r ūšys: baltamarg ė šaškyt ė, ni ūraspalvis auksavabalis. Nev ėžio up ėje gausu lydek ų, karši ų, starki ų. Krekenavos regioninio parko apsaugos režim ą užtikrina ir regioninio parko steigimo tiksl ų įgyvendinim ą koordinuoja Krekenavos regioninio parko direkcija. (https://vstt.lrv.lt/lt/saugomu-teritoriju-sistema/regioniniai-parkai).

Sart ų regioninis parkas įsteigtas, siekiant išsaugoti unikalioje dubakloni ų sankirtoje susiformavus į Sart ų ežero kraštovaizd į, jo gamtin ę ekosistem ą bei kult ūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Regioninio parko plotas 12121 ha. Regioninio parko paskirtis - išsaugoti ypa č verting ą dubakloni ų sankirtoje susiformavusi ą Sart ų, Raš ų ir gretim ų ežer ų sistem ą, vertingas Duset ų girios ir Antazav ės šilo biocenozes; išsaugoti kult ūros paveldo vertybes: Duset ų urbanistin į kompleks ą, esamus piliakalnius ir parkus. Sart ų regioninio parko kraštovaizdis išsiskiria net 29 tyvuliuojan čiais ežerais, kalvomis, juosian čiomis Sart ų ežer ą beveik nenutr ūkstan čiu lanku, miškais, pelk ėmis. Regioninio parko ašis – labiausiai šakotas Lietuvos dubakloninis (rininis) ežeras – Sartai. Užslink ęs ledynas čia sutr ūkin ėjo atkartodamas žem ės l ūžius, o jam ištirpus susiformavo dabartinio ežero kont ūrai. Tai ilgiausi ą kranto linij ą (79 km) turintis ketvirtas pagal dyd į ežeras Lietuvoje. Ežero kranto linija tik 11 km trumpesn ė už m ūsų Baltijos paj ūrio. Ties Dusetomis į Sart ų ežer ą įteka ir savo šiauriausi ą kilp ą išlenkia Aukštaitijos gražuol ė – Šventosios up ė. Parke yra bene didžiausios Lietuvoje raib ųjų, siauralapi ų ir gelsv ųjų geg ūni ų, pelkin ės uolask ėlės augal ų populiacijos, pirm ąkart Lietuvoje aptiktas grybas – apskritasporis bobausis.

28 Iš 100 saugom ų kult ūros paveldo objekt ų ypa č vertingi XVIII a. architekt ūros paminklai: bažnytiniu dail ės palikimu gars ėjanti Duset ų Šv č. Trejyb ės bažny čia ir baroko stiliaus m ūrin ė keturi ų aukšt ų varpin ė. Nenaudojant vini ų iš tašyt ų r ąst ų pastatyta Antazav ės Dievo Apvaizdos bažny čia, vartai ir varpin ė. Ne mažiau vertingas ir XIX a. paminklas – pirmieji sentiki ų maldos namai Lietuvoje – Bobriškio cerkv ė. Sart ų regioninio parko apsaugos režim ą užtikrina ir regioninio parko steigimo tiksl ų įgyvendinim ą koordinuoja Sart ų ir Gražut ės regionini ų park ų direkcija. (šaltinis https://vstt.lrv.lt/lt/saugomu-teritoriju-sistema/regioniniai-parkai).

Birž ų girios biosferos poligonas įsteigtas 2004 m. lapkri čio 15 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-590 „D ėl Babt ų–Varluvos mišk ų, Balbieriškio miško, Birž ų girios ir Būdos–Pravieniški ų mišk ų biosferos poligon ų įsteigimo, biosferos poligon ų nuostat ų bei biosferos poligon ų rib ų patvirtinimo“. Biosferos poligono paskirtis išsaugoti Birž ų girios ekosistem ą, ypa č siekiant išlaikyti juodojo gandro ( Ciconia nigra ), jerub ės ( Bonasia bonasia ), gerv ės ( Grus grus ), uralin ės pel ėdos ( Strix uralensis ), žvirblin ės pel ėdos ( Glaucidium passerinum ) ir pilkosios meletos ( Picus canus ) populiacijas teritorijoje, kuri atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. sausio 9 d. įsakyme Nr. 22 „D ėl paukš čių apsaugai svarbi ų teritorij ų kriterij ų patvirtinimo“ nustatytus kriterijus.

Šimoni ų girios, Tauj ėnų–Užul ėnio mišk ų ir Žaliosios girios biosferos poligonai įsteigti 2004 m. gruodžio 10 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1– D1-629 „D ėl Adutiškio– Guntaunink ų mišk ų, Gedži ūnų miško, Gubernijos miško, Padauguvos miško, Plinkšių miško, Rūdnink ų girios, Šimoni ų girios, Tauj ėnų–Užul ėnio mišk ų ir Žaliosios girios biosferos poligon ų įsteigimo, j ų nuostat ų ir rib ų patvirtinimo“. Šimoni ų girios biosferos poligono paskirtis - išsaugoti Šimoni ų girios su joje esan čiomis vertingomis mišk ų, piev ų, pelki ų bei kitomis nat ūraliomis buvein ėmis ekosistem ą, ypa č siekiant išlaikyti juodojo gandro ( Ciconia nigra ), mažojo erelio r ėksnio ( Aquila pomarina ), lėlio ( Caprimulgus europaeus ), žalvarnio ( Coracias garrulus ), juodosios meletos ( Dryocopus martius ), ligut ės ( Lullula arborea ) populiacijas teritorijoje, kuri atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-358 „Dėl Paukš čių apsaugai svarbi ų teritorij ų atrankos kriterij ų patvirtinimo nustatytus kriterijus. Tauj ėnų–Užul ėnio mišk ų biosferos poligono paskirtis išsaugoti Tauj ėnų–Užul ėnio mišk ų ekosistem ą, ypa č siekiant išlaikyti juodojo gandro ( Ciconia nigra ), mažojo erelio r ėksnio (Aquila pomarina ), gerv ės ( Grus grus ), pilkosios meletos ( Picus canus ), vidutinio genio (Dendrocopos medius ) ir baltnugario genio ( Dendrocopos leucotos ) populiacijas teritorijoje, kuri atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-358 „D ėl Paukš čių apsaugai svarbi ų teritorij ų atrankos kriterij ų patvirtinimo“ nustatytus kriterijus. Žaliosios girios biosferos poligono paskirtis išsaugoti Žaliosios girios ekosistem ą, ypa č siekiant išlaikyti juodojo gandro ( Ciconia nigra ), vapsva ėdžio ( Pernis apivorus ), žvirblin ės pel ėdos ( Glaucidium passerinum ) populiacijas teritorijoje, kuri atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. sausio 9 d. įsakyme Nr. 22 „D ėl paukš čių apsaugai svarbi ų teritorij ų kriterij ų patvirtinimo“ nustatytus kriterijus. Biosferos poligon ų paskirtis - būti sud ėtine nacionalin ės kompleksin ės ekologin ės bei specializuotos biologin ės įvairov ės b ūkl ės steb ėsenos sistemos bei Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalimi, kurioje stebimi, kontroliuojami bei prognozuojami gamtini ų sistem ų poky čiai, atlikti gamtosaugos eksperimentus nat ūraliuose gamtiniuose kompleksuose ir j ų aplinkin ėse teritorijose, vykdyti saugom ų r ūši ų steb ėsen ą (monitoring ą), mokslinius tyrimus, kaupti informacij ą apie rūši ų įvairov ę; atlikti gamtosaugos eksperimentus nat ūraliuose gamtiniuose kompleksuose ir j ų aplinkin ėse teritorijose; analizuoti žmogaus veiklos poveik į nat ūralioms ekosistemoms; užtikrinti gamtos ištekli ų subalansuot ą naudojim ą ir atk ūrim ą; propaguoti biologin ės įvairov ės išsaugojimo id ėjas ir b ūdus.

29 Gamtos paveldo objektai – atskiri arba tankias grupes sudarantys kraštovaizdžio elementai, kuriems d ėl j ų vert ės teis ės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas. 1999 m. lapkri čio m ėn. 3 d aplinkos ministro įsakymu patvirtintas valstyb ės saugom ų gamtini ų kraštovaizdžio objekt ų s ąrašas. 2002 m. gruodžio 20 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 652 „D ėl valstyb ės saugom ų gamtos paveldo objekt ų s ąrašo patvirtinimo“ patvirtintas valstyb ės saugom ų gamtos paveldo objekt ų s ąrašas yra tikslinamas kiekvienais metais (aktuali redakcija: 2018 m. balandžio 16 d. įsakymas Nr. D1-300 „D ėl nauj ų valstyb ės saugom ų gamtos paveldo objekt ų paskelbimo, j ų rib ų schem ų patvirtinimo, sunykusi ų valstyb ės saugom ų gamtos paveldo objekt ų išbraukimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 652 „D ėl Valstyb ės saugom ų gamtos paveldo objekt ų s ąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“). Vertingiausius objektus LR Vyriausyb ė 2000 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 311 „D ėl gamtos paminkl ų paskelbimo“ paskelb ė gamtos paminklais. Panev ėžio apskrities teritorijoje yra 17 gamtos paminkl ų ir 83 gamtos paveldo objektai (daugiausia botaniniai - 57). Iš j ų – 16 savivaldybi ų saugom ų gamtos paveldo objektai. Gamtos paveldo objektai ir gamtos paminklai pateikti 3-5 prieduose. Informacija apie saugom ų r ūši ų, įrašyt ų į Lietuvos saugom ų gyv ūnų, augal ų ir gryb ų r ūši ų ir Europos Bendrijos svarbos gyv ūnų ir augal ų r ūši ų s ąrašus, augavietes ir radavietes pateikiama Saugom ų r ūši ų informacin ėje sistemoje (SRIS), adresu https://sris.am.lt. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 patvirtint ų Miško kirtim ų taisykli ų I priedu, paukš čių apsaugai svarbioje teritorijoje gali b ūti nustatyti kitokie (papildomi) veisimosi vietos ir veisimosi vietos apsaugos zonos apsaugos reikalavimai, vadovaujantis individualiais šios teritorijos nuostatais ir/ar rib ų planais. Atkreipiame d ėmes į, kad miškotvarkos darbai, ūkin ės priemon ės tur ėtų b ūti projektuojamos ne tik atsižvelgiant į mišk ų sklypin ės inventorizacijos metu nustatytas saugom ų rūši ų augavietes ir radavietes, bet ir į Saugom ų r ūši ų informacin ėje sistemoje registruotas saugom ų r ūši ų augavietes ir radavietes, Natura 2000 buveini ų apsaugai svarbiose teritorijose inventorizuotas Europos Bendrijos svarbos nat ūralias buveines, j ų apsaugos reikalavimus. Nat ūrali buvein ė – tai sausumos arba vandens plotas, išlaik ęs visiškai nat ūralius ar pusiau nat ūralius jam b ūdingus geografinius, gyvosios ir negyvosios gamtos požymius. Europos Bendrijos svarbos nat ūrali ų buveini ų apsauga – viena svarbiausi ų Europos S ąjungos aplinkosaugin ės teis ės įgyvendinimo užduo čių. Lietuvoje aptinkami 54 Europos Bendrijos svarbos ši ų buveini ų tipai. Nat ūralios buvein ės užima apie 7 proc. šalies teritorijos. Buveini ų inventorizacijos metu buvo surinkti tiksl ūs j ų plot ų lokalizacijos duomenys, nurodantys apsaugos b ūkl ę ne tik Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, bet ir už j ų rib ų visoje šalyje. Inventorizuot ų Europos Bendrijos svarbos nat ūrali ų buveini ų erdvinius duomenis galima perži ūrėti geoportal.lt žem ėlapi ų naršykl ėje www.geoportal.lt/map. Duomenis į Lietuvos erdvin ės informacijos portal ą teikia Gamtos tyrim ų centro botanikos institutas. Taip pat galima perži ūrėti EB svarbos nat ūrali ų buveini ų ribas ir buveines išskirtas pagal tipus. LR Vyriausyb ė 2000 m. rugpj ūč io 17 d. nutarimu Nr. 935 “D ėl Lietuvos Respublikos derybini ų pozicij ų derybose d ėl naryst ės Europos S ąjungoje patvirtinimo” šalies valdžios institucijos įsipareigojo įsteigti paukš čių apsaugai svarbi ų teritorij ų (PAST) tinkl ą. Įgyvendinant ši ą priemon ę buvo žengtas svarbus žingsnis, gerokai pagerinsiantis paukš čių apsaug ą Lietuvoje. Šiuos darbus koordinavo Danijos bendradarbiavimo su Ryt ų Europa aplinkos srityje programos (DANCEE) finansuojamas ir dan ų konsultacini ų kompanij ų įgyvendinamas projektas, pavadintas “Europin ės svarbos saugom ų teritorij ų NATURA 2000 tinklo įgyvendinimas Lietuvoje”. Jo metu pirmiausia buvo apibendrinta visa turima informacija apie ret ų bei nykstan čių paukš čių paplitim ą bei gaus ą šalyje. Atrenkant europin ės reikšm ės paukš čiams svarbias teritorijas (PAST) Lietuvoje didžiausias d ėmesys skirtas: nykstan čių paukš čių r ūši ų gausai ir paplitimui, joms kylan čioms gr ėsm ėms ir rekomendacijoms, kaip sumažinti neigiam ą j ų poveik į, atrinkt ų teritorij ų žem ėnaud ą bei nuosavyb ės formas, j ų dabartin į

30 gamtosaugin į status ą ir t.t. Tuo tikslu patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinko ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. D1-281 „D ėl Paukš čių apsaugai svarbi ų teritorij ų nustatymo“ Paukš čių apsaugai svarbi ų teritorij ų s ąrašas. Panev ėžio apskrities teritorijoje įsteigtos 7 paukš čių apsaugai svarbios teritorijos. Taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-317“D ėl Buveini ų apsaugai svarbi ų teritorij ų nustatymo”, patvirtintas vietovi ų, atitinkan čių gamtini ų buveini ų apsaugai svarbi ų teritorij ų atrankos kriterijus, s ąrašas, skirtas pateikti Europos Komisijai. Panev ėžio apskrities teritorijoje įsteigta 10 buveini ų apsaugai svarbi ų teritorij ų. Teritorijose aptiktos Europos S ąjungos svarbos r ūšys ir buvein ės yra saugomos remiantis patvirtintais Bendraisiais buveini ų ir paukš čių apsaugai svarbi ų teritorij ų nuostatais. Kult ūros paveldo objektams priskiriami pavieniai, kompleksiniai ar į kompleks ą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kult ūros vertyb ės, t. y. žem ės sklypuose, sklyp ų dalyse, vandens, miško plotuose ar j ų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi verting ųjų savybi ų ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktin ės teis ės objektai ar gali jais b ūti. Kult ūros paveldo objekt ų paskirtis – užtikrinti praeities kart ų pastatyt ų, įrengt ų, sukurt ų ar istorini ų įvyki ų sureikšmint ų kult ūros vertybi ų išsaugojim ą, naudojant arba pritaikant naudoti jas pirminiu ar istoriškai susiklos čiusiu, jam artimu ar tikslingai parinktu b ūdu. Tokiu būdu kult ūros paveldo objektai tur ėtų b ūti naudingi naudotojams, kartu užtikrinant optimaliausi ą kult ūros vertybi ų panaudojim ą kult ūriniam turizmui. Kult ūros paveldo vietov ė – teritorija, kuri pasižymi istoriškai susiformavusiais ypatumais, visumos darna ir (ar) derme su gamtine aplinka ir kurioje yra kult ūros paveldo objekt ų. Kult ūros paveldo objekt ų teritorijose ir j ų apsaugos zonose planuojama bei vykdoma veikla reglamentuojama LR Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymu ir kitais kult ūros paveldo apsaug ą reglamentuojan čiais teis ės aktais, Saugom ų teritorij ų ir Teritorij ų planavimo įstatymais, pagal reglamentus, nustatan čius paveldosaugos reikalavimus kult ūros paveldo objektui ar vietovei. Kertin ės miško buvein ės. Kertin ės miško buvein ės (KMB) – nepažeistas miško plotas, kuriame dabar yra didel ė tikimyb ė aptikti nykstan čių, pažeidžiam ų, ret ų ar saugotin ų specializuot ų buveini ų r ūši ų. KMB koncepcija buvo sukurta Švedijoje ir v ėliau pritaikyta kitose Europos šalyse. Potenciali kertin ė miško buvein ė (PKMB) – teritorija, kuri palyginti greitai (per kelis dešimtme čius) taps kertine miško buveine, jeigu ji bus tvarkoma siekiant palaikyti biologines vertybes. Kertin ės ir potencialios kertin ės miško buvein ės papildo esam ą saugom ų teritorij ų tinkl ą užtikrinant į biologin ės įvairov ės išsaugojimo sistem ą.

4. PANEV ĖŽIO APSKRITIES MIŠK Ų CHARAKTERISTIKA

4.1 MIŠK Ų PLOTAS, MIŠKINGUMAS, BEI J Ų KAITA

Valstybin ės mišk ų tarnybos duomenimis Panev ėžio apskrities teritorijoje esan čių mišk ų teritorijos plotas yra 234654,9 ha. Iš jo miško žem ė užima 98 proc. arba 230456,6 ha plot ą. Mišk ų, miško žem ės ir medyn ų plotas, bei miškingumas pagal savivaldybes – 7 lentel ėje. Didžiausias mišk ų teritorijos plotas inventorizuotas Panev ėžio rajono savivaldyb ės teritorijoje (77985,5 ha), mažiausias – Panev ėžio miesto savivaldyb ės (79,2 ha) ir Pasvalio r. savivaldyb ės teritorijose (22342,0 ha). Miškingumu išsiskiria Panev ėžio rajono savivaldyb ė – 35,3 proc. Rokiškio rajono ir Kupiškio rajono savivaldybi ų miškingumas kiek mažesnis - atitinkamai yra 32,1 proc. ir 30,0

31 proc. Mažiausias miškingumas yra Panev ėžio miesto (1,6 proc.) ir Pasvalio rajono (17,2 proc.) savivaldyb ėse. Panev ėžio apskrities miškingumas – 29,3 proc. Vidutinis miškingumas Lietuvoje yra 33,7 proc.

32,1 % 27,7 %

Biržų r. sav. Kupiškio r. sav. Panevėžio m. sav. 17,2 % 30,0 % Panevėžio r. sav. Pasvalio r. sav. Rokiškio r. sav. 35,3 % 1,6 %

9 pav. Mišk ų teritorijos ploto pasiskirstymas proc. apskrityje pagal savivaldybes

7 lentel ė

MIŠK Ų PLOTAS IR MIŠKINGUMAS PAGAL SAVIVALDYBES

Savivaldyb ės Mišk ų Miško žem ės Medyn ų Miškingumas, Savivaldyb ė teritorijos teritorijos plotas, ha plotas, ha proc. plotas, ha plotas, ha Birž ų r. 147578,4 41331,1 40918,9 37327,9 27,7 Kupiškio r. 108007,8 33763,0 32416,8 29881,8 30,0 Panev ėžio m. 5011,2 79,2 78,9 75,7 1,6 Panev ėžio r. 217712,5 77985,5 76937,5 70416,9 35,3 Pasvalio r. 128887,7 22342,0 22102,4 20134,0 17,2 Rokiškio r. 180631,2 59154,1 58002,1 54164,3 32,1 Iš viso apskrityje: 787828,8 234654,9 230456,6 212000,6 29,3

Panev ėžio apskrities - 29,3 proc. proc. 80 70 60 50 35,3 32,1 40 27,7 30,0 30 17,2 20 1,6 10 0 Birž ų r. sav. Kupiškio r. Panev ėžio m. Panev ėžio r. Pasvalio r. Rokiškio r. sav. sav. sav. sav. sav. 10 pav. Miškingumas pagal savivaldybes

32 Miškingumo kaita per paskutinius 20-30 met ų analizuojama vadovaujantis apskrities teritorijoje esan čių VĮ Valstybini ų mišk ų ur ėdijos regionini ų padalini ų (iki 2018 m. sausio 8 d. buvusi ų mišk ų ur ėdij ų) patvirtint ų vidin ės miškotvarkos projekt ų duomenimis (8 lentel ė). Atskir ų regionini ų padalini ų teritorijose miškingumas skirtingas. Panev ėžio apskrities, kaip ir visos Lietuvos miškingumas did ėja d ėl naujai įveisiam ų ir savaime atželian čių mišk ų plot ų.

8 lentel ė MIŠKINGUMO KAITA

VMU regioniniai VMU regioniniai Miškotvar - Miškin - Miškotvar - Miškin - Miškotvar - Miškin - padaliniai (2019 padaliniai (2018 kos metai gumas, kos metai gumas, kos metai gumas, m. pradžioje) m. pradžioje) proc. proc. proc. Birž ų Birž ų 2017 22,4 2007 22,1 1995 21,1 Joniškio Pakruojo 2017 21,2 2007 21,0 1998 20,2 Panev ėžio Panev ėžio 2017 34,8 2007 34,2 1996 33,1 Kupiškio 2017 30,1 2007 29,4 1998 27,9 Rokiškio Rokiškio 2018 29,8 2008 28,1 1998 27,6

4.2. MEDYN Ų DENDROMETRIN Ė CHARAKTERISTIKA

Panev ėžio apskrities miškuose medynai inventorizuoti 211917,3 ha teritorijos plote. Spygliuo čiais apaug ę 38,2 proc. apskrities mišk ų ploto, minkštaisiais lapuo čiais – 59,8 proc., kietaisiais lapuo čiais – 2,0 proc. ploto. Apskrityje vyrauja beržynai, užimantys 34,1 proc. bendro medyn ų ploto. Kiek mažiau užima eglynai – 21,9 proc. ir pušynai – 16,3 proc. Panašiai vienodai yra paplit ę baltalksnynai ir juodalksnynai, užimantys atitinkamai 9,2 proc. ir 8,6 proc. ploto. Ąžuolynai užima 1,4 proc. bendro medyn ų ploto. Uosynai ir liepynai sudaro po 0,5 proc. nuo bendro ploto, o klevynai su gluosnynais sudaro tik po 0,1 proc. Kiti medynai (guobynai, blindynai, maumedynai, tuopynai ir kt.) auga nedideliame plote. Bendras medyn ų t ūris yra 50,2 mln. m 3. III ir IV mišk ų grupi ų spygliuo čių medynuose sukaupta tūrio 45 proc., minkšt ųjų lapuo čių – 54 proc. ir kiet ųjų lapuo čių medynuose – 1 proc. Savaimin ės kilm ės medyn ų yra 75,4 proc., 9,1 proc. – sukult ūrint ų ir 15,5 proc. – kult ūrini ų medyn ų. III ir IV mišk ų grupi ų medynai pagal brandum ą pasiskirsto taip: jaunuolynai auga 10 proc. bendro medyn ų ploto, pusamžiai medynai- 29 proc., pribr ęstantys - 14 proc., brand ūs ir perbrend ę – 47 proc. ploto. Medynai brandumo grup ėmis suskirstyti pagal priimt ą kirtimo amži ų. Vidutinis medyn ų amžius yra 53 metai, vidutinis bonitetas – 1,1 vidutinis skalsumas – 0,75 (9 lentel ė). Vidutinis bendras medyn ų t ūris – 234 m3/ha, brandži ų medyn ų – 291 m3/ha (Lietuvoje atitinkamai 244 m3/ha ir 294 m3/ha – „Valstybin ė mišk ų apskaita“ 2019- 01-01). Didžiausią bendr ą medyn ų t ūrį iš pagrindini ų medži ų r ūši ų yra sukaup ę pušynai (334 m3/ha), eglynai (244 m3/ha), liepynai (237 m 3/ha), drebulynai (221m3/ha) ir juodalksnynai (221 m3/ha). Kiek mažiau sukaup ę t ūrio yra beržynai - 203 m3/ha, guobynai - 181 m 3/ha, ąžuolynai - 161 m 3/ha, klevynai - 153 m 3/ha, uosynai- 148 m3/ha. Pakankamai didel į t ūrį lyginant su kitomis medži ų r ūšimis turi sukaup ę maumedynai (266 m 3/ha) ir tuopynai (335 m 3/ha. Panev ėžio apskrityje nustatytas 7,78 m3/ha vidutinis einamasis medyn ų t ūrio prieaugis (Lietuvoje vidutinis bendras einamasis t ūrio prieaugis – 7,49 m3/ha („Valstybin ė mišk ų apskaita“ 2019-01-01).

33

Pušynai

Eglynai 34,1 % Beržynai

21,9 % Drebulynai

Juodalksnynai 7,2 % Baltalksnynai Ąžuolynai

8,6 % Uosynai 9,2 % 16,3 % Kiti medynai 1,4 % 0,8% 0.5 %

11 pav. Medyn ų plotai pagal vyra ujan čią medži ų r ūšį

9 lentel ė MEDYN Ų VIDUTINIAI RODIKLIAI

Tūris (m3 / ha) Einamasis Medynai Plotas, ha Amžius, Bonitetas Skalsumas prieaugis vis ų brandži ų m (m 3/ha) medyn ų medyn ų Pušis 34537,9 84 1,9 0,76 334 376 6,93 Pušis bankso 3,5 62 2,2 0,56 235 220 8,06 Egl ė 46320,5 48 1,7 0,77 244 344 10,08 Maumedis 53,2 40 1A,5 0,7 266 400 10,91 Kiti spygliuo čiai 0,2 40 1,0 0,71 200 - 8,5 Ąžuolas 2931,1 76 1,6 0,64 161 235 4,08 Ąžuolas 1,7 16 2,6 0,64 25 - 3,26 raudonasis Uosis 1163,9 74 1,1 0,5 148 175 3,4 Klevas 177,7 65 1,0 0,61 153 205 4,14 Skroblas 3,1 42 1,0 0,4 91 - 3,36 Guoba 37,6 66 1,4 0,61 181 - 4,35 Skirpstas 6,4 57 1,4 0,6 177 - 5,3 Vinkšna 14,8 49 1,4 0,61 130 - 4,22 Kiti kietieji 12,3 53 1,5 0,69 153 - 4,63 lapuo čiai Beržas 72295,7 50 1A,7 0,74 203 272 6,73 Juodalksnis 18298,5 45 1A,8 0,74 221 336 8,24 Drebul ė 15312,5 42 1A,4 0,72 221 311 9,04

34 Baltalksnis 19566,9 37 1,1 0,75 187 219 7,24 Liepa 975,0 59 1,2 0,66 237 278 6,24 Tuopa 14,2 69 1A,5 0,68 335 354 6,91 Blind ė 62,4 26 2,0 0,58 104 128 5,46 Gluosnis 126,0 46 1,9 0,52 122 139 3,29 Kiti minkštieji 2,2 19 1,1 0,66 75 - 6,69 lapuo čiai Iš viso: 211917,3 53 1,1 0,75 234 291 7,78

4.3. MIŠK Ų PLOTO PASISKIRSTYMAS PAGAL NUOSAVYB Ę, ŽEM ĖS NAUDMENAS IR FUNKCIN Ę PASKIRT Į

Mišk ų ploto pasiskirstymas pagal nuosavyb ę. Miškai pagal nuosavyb ę suskirstyti į dvi grupes: - valstybin ės reikšm ės miškai; - kiti miškai (privat ūs, nuosavyb ės teisi ų atk ūrimui skirti ir kiti miškai). Valstybin ės reikšm ės miškams priskirti miškai, kuri ų ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „D ėl Valstybin ės reikšm ės mišk ų plot ų patvirtinimo“. Šiuo nutarimu valstybin ės reikšm ės miškams Panev ėžio apskrities teritorijoje priskirta 109,27 tūkst. ha mišk ų teritorijos plotas (10 lentel ė).

10 lentel ė

VALSTYBIN ĖS REIKŠM ĖS MIŠK Ų PLOTAI PAGAL SAVIVALDYBES

Savivaldyb ė Valstybin ės reikšm ės mišk ų Valstybin ės reikšm ės mišk ų plot ų patvirtinimo plotas, t ūkst. ha Data Nutarimo Nr. Birž ų r. 20,91 2019-10-09 Nr. 1024 redakcija Kupiškio r. 14,22 2020-01-22 Nr. 41 redakcija Panev ėžio m. 0,07 201 8-06-06 Nr. 537 redakcija Panev ėžio r. 39,27 2020 -01 -22 Nr. 41 redakcija Pasvalio r. 12,19 2020-01-22 Nr. 41 redakcija Rokiškio r. 23,40 2017-08-30 Nr. 708 redakcija Iš viso: 110,06 2020-01-22 Nr. 41 redakcija

Priva čių ir nuosavyb ės teisi ų atk ūrimui skirt ų mišk ų plotai apskai čiuoti sutapatinus VĮ Registr ų centro pateiktus grafinius duomenis apie priva čias valdas ir valstyb ės mišk ų kadastro duomen ų sluoksn į apie mišk ų teritorijas. 2019 m. sausio 01 d. priva čios miško žem ės plotas Panev ėžio apskrities teritorijoje buvo 97328,5 ha (11 lentel ė).

35 11 lentel ė

PRIVA ČIOS MIŠKO ŽEM ĖS PLOTAS, SAVININK Ų IR SKLYP Ų SKAI ČIUS PAGAL SAVIVALDYBES („Valstybin ė mišk ų apskaita“ 2019-01-01)

Savivaldyb ė Miško žem ės Savinink ų skai čius, vnt. Priva čių sklyp ų skai čius, plotas, ha vnt. Birž ų r. 16515,5 3764 4381 Kupiškio r. 15002,1 4314 5666 Panev ėžio m. 7,1 20 5 Panev ėžio r. 31618,7 7326 7990 Pasvalio r. 8932,3 2976 3108 Rokiškio r. 25252,8 7532 10010 Iš viso apskrityje: 97328,5 25932 31160 Šaltinis: paruoš ė Valsytbin ė mišk ų tarnyba pagal Valstybin ės miško apskaitos 2019-01-01 ir valstyb ės įmon ės Registr ų centras duomenis.

43% Valstybin ės reikšm ės miškai

Privat ūs miškai 9%

Rezervuoti nuosavyb ės teisei atkurti ir kiti miškai 48%

12 pav. Miško žem ės pasiskirstymas pagal nuosavyb ę Panev ėžio apskrityje („Valstybin ė mišk ų apskaita“ 2019-01-01)

Mišk ų ploto pasiskirstymas pagal žem ės naudmenas. Bendras žem ės plotas naudmenomis paskirstytas prisilaikant žem ės kadastro reikalavim ų, o miško žem ė paskirstyta į naudmenas pagal mišk ų įstatym ą. Plot ų pasiskirstymas pagal naudmenas pateiktas 12 lentelėje.

36 12 lentel ė

PLOT Ų PASISKIRSTYMAS PAGAL ŽEM ĖS NAUDMENAS

Žem ės naudmen ų grup ė Žem ės naudmena Plotas, ha MIŠKO ŽEM Ė Apaugusi mišku miško žem ė Savaiminis medynas 167862,9 Miško želdiniai 44137,7 Iš viso 212000,6 Neapaugusi mišku miško žem ė Kirtaviet ė 8046,1 Žuv ęs medynas 966,8 Miško aikšt ė 1486,1 Žem ė, skirta miškui įveisti 317,2 Iš viso 10816,2 Miško dauginamosios medžiagos Daigynas 1,4 Medelynas 146,0 Sėklin ė plantacija 94,8 Iš viso 242,2 Technologin ės paskirties miško žem ė Kvartalin ė linija 1301,1 Technologin ė proskyna 225,6 Priešgaisrin ė juosta 65,9 Griovio trasa 975,7 Elektros trasa 89,7 Energetikos trasa 17,2 Ryši ų trasa 353,5 Takai 1,0 Elektros linija 57,2 Miško kelias 1267,2 Priešgaisrinis barjeras 19,7 Miško griovys 1950,5 Iš viso 6324,3 Kitos paskirties miško žem ė Žaliavin ė plantacija 15,7 Rekreaciniai želdiniai 14,4 Medienos sand ėlis 62,4 Miško poilsiaviet ė, miško stovyklaviet ė 11,2 Pašar ų aikštel ė 344,0 Miško laukym ė 537,6 Mažieji miško karjerai 15,5 Miško pelk ė 72,5 Iš viso 1073,3 Iš viso miško žem ės 230456,6 NE MIŠKO ŽEM Ė Žem ės ūkio naudmenos Žem ės ūkio naudmenos 15,1 Keliai Keliai 0,9 Užstatyta teritorija Užstatyta teritorija 40,3 Vandenys Vandenys 1439,0 Sumed ėjusia augmenija apauganti ne Žem ė, apauganti mišku 555,0 miško žem ė Kitos žem ės (nenaudojama žem ė) Trasa 113,2 Kitos žem ės 5,3 Iš viso 118,5 Pelk ės Pelk ė 2028,2 Pažeista žem ė Karjeras 1,3 Iš viso ne miško žem ės 4198,3 Bendras plotas 234654,9 37 Mišk ų ploto pasiskirstymas pagal funkcin ę paskirt į. Miškai pagal funkcin ę paskirt į suskirstyti į pogrupius, o pagal nustatyt ą ūkin į režim ą pogrupiai priskiriami atitinkamoms mišk ų grup ėms. Planuojamos teritorijos esamas mišk ų priskyrimas mišk ų grup ėms ir pogrupiams vertintas, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugs ėjo 26 d. nutarimu Nr. 1171 „D ėl mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms tvarkos aprašo ir mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms normatyv ų patvirtinimo“ ir LR aplinkos ministro 2019 m. geguž ės 24 d. įsakymo Nr. D1-323 redakcija. Panev ėžio apskrities teritorijoje I mišk ų grup ės mišk ų yra 0,1 proc., II – 5,1 proc., III – 4,6 proc. ir IV – 90,2 proc. viso miško žem ės ploto (14 lentel ė). Didžiausi ą plot ą II mišk ų grup ėje užima draustini ų miškai su II mišk ų grup ės režimu (4,4 proc.), III grup ės miškuose vyrauja vandens telkini ų apsaugos zon ų miškai (1,5 proc.) ir draustini ų miškai su III mišk ų grup ės režimu miškai (1,1 proc.). Rezervatiniai miškai – miškai, esantys valstybini ų gamtini ų rezervat ų, valstybini ų park ų gamtini ų rezervat ų, biosferos steb ėsenos (monitoringo) teritorij ų gamtini ų rezervat ų, rezervatini ų apyrubi ų teritorijose. Jų funkcin ė paskirtis – sudaryti s ąlygas miškams nat ūraliai augti, naudoti juos moksliniams tyrimams ir mokymui. Panev ėžio apskrities teritorijoje I mišk ų grup ės miškams priskirtas 192,9 ha miško žem ės plotas. Saugom ų gamtinio kraštovaizdžio objekt ų miškai, buveini ų ir saugom ų gamtos ištekli ų sklyp ų miškai – miškai, esantys saugom ų gamtinio kraštovaizdžio objekt ų teritorijose ir jų apsaugos zonose. Šiam pogrupiui yra priskirtas 106,9 ha miško žem ės teritorijos plotas. Vadovaujantis Lietuvos Respublios Vyriausyb ės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1249 „D ėl Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2001 m. rugs ėjo 26 d. nutarimo Nr. 1171 „D ėl mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms tvarkos aprašo ir mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms normatyv ų patvirtinimo“ pakeitimo“, II mišk ų grup ės pogrupis „Saugom ų gamtinio kraštovaizdžio objekt ų miškai, buveini ų ir saugom ų gamtos ištekli ų sklyp ų miškai“ yra panaikintas. Draustini ų miškai su II grup ės ūkiniu režimu – miškai, esantys telmologiniuose, pedologiniuose, botaniniuose, zoologiniuose, miško genetiniuose draustiniuose, esan čiuose valstybiniuose parkuose ir biosferos monitoringo teritorijose, taip pat kraštovaizdžio ir kit ų draustini ų dalyse, kuriose saugomos biologin ės vertyb ės. Draustini ų su II grup ės ūkiniu režimu apskrities miškuose yra 10046,0 ha. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1249 redakcija patvirtintais Mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms normatyvais, II mišk ų grup ės draustini ų mišk ų pogrupiui priskiriami miškai, kurie saugom ų teritorij ų specialiojo teritorij ų planavimo dokumentais priskirti kraštovaizdžio, telmologiniams, pedologiniams, botaniniams, zoologiniams, botaniniams-zoologiniams draustiniams arba j ų dalims ar kit ų r ūši ų draustini ų dalims, kuriose randamos ir saugomos gyvosios gamtos vertyb ės. Priešeroziniai miškai – miškai, esantys daub ų ir skardži ų šlaituose, sta čiuose 15 0 ir didesnio nuolydžio upi ų sl ėni ų, ežer ų ir kit ų vandens telkini ų šlaituose, raguvose, nuošliauž ų vietose, lengvai pustomuose atviruose ar rekultivuojamuose sm ėlynuose. Minimalus ši ų mišk ų plotas – 1 hektaras. Formuojant šio pogrupio sklypus, prie šlait ų prijungiama ir 5-10 m. plo čio priešlaitin ė dalis. Priešeroziniai miškai apskrityje išskirti 201,2 ha miško žem ės plote. Miško parkai – intensyviai rekreacijai naudojami ne mažesnio kaip 3 hektar ų ploto miškai su atitinkama rekreacine įranga ir infrastrukt ūra, jeigu juose yra masini ų rengini ų vieta arba stovyklaviet ė, arba ne mažiau kaip trys iš išvardyt ų rekreacin ės infrastrukt ūros objekt ų: poilsiaviet ės; papl ūdimiai; sporto, žaidim ų, apžvalgos, automobili ų stov ėjimo aikštel ės; pėsčiųjų, dvira čių, slidin ėjimo, jodin ėjimo takai (trasos) su atitinkama rekreacine įranga (informaciniais stendais, pav ėsin ėmis, apžvalgos bokšteliais, sanitariniais mazgais, suolais, laužaviet ėmis, žaidim ų ir sporto įranga, dekoratyviniais meniniais akcentais ir panašiai); teritorijų planavimo dokumentuose pažym ėtos vandens turizmo trasos; ne mažesnio kaip 3 hektar ų ploto valstybini ų park ų miškai, kuriuose yra įrengtas pažintinis takas; ne mažesnio kaip 3 hektar ų ploto rekreaciniai miškai (išskyrus miest ų miškus) prie vieš ąsias paslaugas teikian čių

38 rekreacini ų objekt ų (rekreacini ų centr ų, sporto kompleks ų, sanatorij ų, poilsio nam ų, kemping ų), priskiriami teritorij ų planavimo proceso metu atsižvelgiant į esam ą rekreacin ę įrang ą, infrastrukt ūrą ir lankytoj ų sraut ų intensyvum ą. Miško park ų apskrities miškuose yra 101,8 ha. Rekreaciniai miško sklypai – rekreaciniam naudojimui suformuoti iki 50 hektar ų ploto miško sklypai su rekreacine infrastrukt ūra ir įranga (poilsiaviet ėmis, lauko baldais, maudykl ėmis, pav ėsin ėmis, dekoratyviniais akcentais ir panašiai). Šio pogrupio miškai išskirti 438,9 ha plote. Miest ų miškai – miest ų teritorijose esantys miškai, išskyrus miest ų teritorijose esan čių draustini ų miškus, miško parkus ir priešerozinius miškus. Miest ų miškai inventorizuoti 280,8 ha miško žem ės plote. Lauk ų apsauginiai miškai – agrokraštovaizdžio miškai, atliekantys lauk ų apsaugines funkcijas. Šio pogrupio miškai išskirti 2056,3 ha miško žem ės plote. Keli ų apsaugin ės ir estetin ės reikšm ės miškai – šiam pogrupiui buvo priskiriami esantys iki 100 metr ų nuotoliu nuo magistralini ų ir krašto keli ų miško sklypai, kuriuose yra: ąžuolyn ų, klevyn ų, liepyn ų ar maumedyn ų, augan čių visose augaviet ėse; pušyn ų, augan čių sausose ir dr ėgnose (Š, N, L) augaviet ėse ir turin čių estetin ę vert ę; medyn ų, esan čių 50 metr ų nuotoliu nuo poilsio ar automobili ų stov ėjimo aikšteli ų. Šio pogrupio miškai išskirti 58,1 ha plote. Šiuo metu, vadovaujantis naujai patvirtintais mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms normatyvais, miškai, esantys magistralini ų ir krašto keli ų apsaugos zonose, priskiriami III mišk ų grupei apsaugos zon ų miškai pogrupiui. Draustiniai su III grup ės ūkiniu režimu – miškai, esantys geologiniuose, geomorfologiniuose, kult ūriniuose draustiniuose, ši ų r ūši ų draustiniuose, esan čiuose valstybiniuose parkuose ir biosferos monitoringo teritorijose, taip pat kraštovaizdžio draustini ų dalyse, kuriose n ėra biologini ų vertybi ų. III mišk ų grup ės draustiniai išskirti 2401,1 ha plote. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1249 redakcija, III grup ės draustini ų mišk ų pogrupiui priskiriami miškai, kurie saugom ų teritorij ų specialiojo teritorij ų planavimo dokumentais priskirti genetiniams, geologiniams, geomorfologiniams, hidrografiniams, kult ūriniams draustiniams ar j ų dalims arba kraštovaizdžio, telmologini ų, pedologini ų, botanini ų, zoologini ų, botanini ų-zoologini ų draustini ų dalims, kuriose n ėra gyvosios gamtos vertybi ų arba kuriose esan čių gyvosios gamtos vertybi ų išsaugojimui pagal saugom ų teritorij ų specialiojo teritorij ų planavimo dokument ų sprendinius tikslinga taikyti III grup ės režim ą. Valstybini ų park ų apsaugini ų (vidini ų) zon ų miškai – miškai, esantys valstybini ų park ų viduje nustatytose apsaugos zonose. Šio pogrupio apsaugini ų mišk ų yra 2307,2 ha. Valstybini ų rezervat ų ir valstybini ų park ų apsaugos (išorini ų) zon ų miškai – miškai, esantys valstybini ų rezervat ų ir valstybini ų park ų išorin ėse apsaugos zonose. J ų paskirtis – užtikrinti valstybini ų rezervat ų ir valstybini ų park ų artimiausios aplinkos gamtini ų vertybi ų ir kraštovaizdžio stabilum ą. Šio pogrupio mišk ų yra 7,0 ha. Vandens telkini ų apsaugos zon ų miškai – esantys vandens telkini ų apsaugos zon ų teritorijose. Vandens telkini ų apsaugos zon ų miškai išskirti 3405,6 ha plote. Miško s ėkliniai medynai – sėkliniai medynai, priskirti selekcin ės s ėklininkyst ės objekt ų miškams. J ų paskirtis – išsaugoti verting ų medyn ų genofond ą, naudoti medynus miško selekcijos pl ėtrai, tinkam ų sodmen ų išauginimui. Planuojamoje teritorijoje miško s ėkliniai medynai užima 103,5 ha plot ą. Gamykl ų sanitarini ų zon ų miškai – miškai, esantys gamybini ų objekt ų (anks čiau buvo gamykl ų) sanitarin ės apsaugos zonose. Šio pogrupio mišk ų apskrityje nėra. Ūkiniai miškai – visi kiti miškai, nepriskirti I–III mišk ų grup ėms, nepertraukiamai tiekiantys šalies ūkio ir gyventoj ų reikm ėms medien ą, laikantis aplinkosaugos reikalavim ų. Ūkiniams miškams priskiriami ir valstybini ų park ų ūkini ų zon ų miškai. Ūkini ų mišk ų apskrities miškuose yra 203750,7 ha.

39 I mišk ų grup ė 0,1% 5,1% II mišk ų grup ė

4,6 % III mišk ų grup ė

90,2 % IV mišk ų grup ė

13 pav. Miško žem ė pagal mišk ų grupes

13 lentel ė

MIŠK Ų GRUP ĖS IR POGRUPIAI (Panev ėžio apskritis)

LR aplinkos ministro Grupi ų ir pogrupi ų pavadinimai 2019-05-24 įsakymo Nr. D1 -323 redakcija Miško žem ės Proc. plotas, ha I grup ės. Rezervatiniai miškai, iš viso: 192,9 0,1 Rezervatiniai miškai 192,9 0,1 II grup ė. Specialios paskirties miškai, iš viso: 11442,7 5,1 A. Ekosistem ų apsaugos miškai, iš viso: 10354,1 4,6 Draustini ų miškai su II gr. ūkiniu režimu 10046,0 4,4 Saugom ų gamtinio kraštov. objekt ų, buveini ų ir gamtos ištekli ų sklyp ų miškai 106,9 0,1 Priešeroziniai miškai 201,2 0,1 B) Rekreaciniai miškai, iš viso: 1088,6 0,5 Miško parkai 101,8 0,1 Rekreaciniai miško sklypai 438,9 0,2 Miest ų miškai 280,8 0,1 Valstybini ų park ų rekreacini ų zon ų miškai 267,1 0,1 III grup ė. Apsauginiai miškai, iš viso: 10338,8 4,6 Draustini ų miškai su III gr. ūkiniu režimu 2401,1 1,1 Lauk ų apsauginiai miškai 2056,3 0,9 Keli ų apsaugin ės ir estetin ės reikšm ės miškai 58,1 - Valstybini ų park ų apsaugini ų (vidini ų) zon ų miškai 2307,2 1,0 Valstybini ų rezervat ų ir valstybini ų park ų apsaugos (išorini ų) zon ų miškai 7,0 - Vandens telkini ų apsaugos zon ų miškai 3405,6 1,5 Gamykl ų sanitarini ų zon ų miškai - - Miško s ėkliniai medynai 103,5 0,1 IV grup ė. Ūkiniai miškai, iš viso: 203750,7 90,2 Ūkiniai miškai 203750,7 90,2 Iš viso: 225725,1 100,0

40 14 lentel ė

MIŠK Ų GRUP ĖS IR POGRUPIAI (Panev ėžio miesto savivaldyb ė)

LR aplinkos ministro Grupi ų ir pogrupi ų pavadinimai 2019-05-24 įsakymo Nr. D1-323 redakcija Miško žem ės Proc. plotas, ha II grup ė. Specialios paskirties miškai, iš viso: 79,2 100,0 B) Rekreaciniai miškai, iš viso: 79,2 100,0 Miško parkai 6,7 8,5 Miest ų miškai 72,5 91,5 Iš viso: 79,2 100,0

15 lentel ė

MIŠK Ų GRUP ĖS IR POGRUPIAI (Birž ų rajono savivaldyb ė) LR aplinkos ministro Grupi ų ir pogrupi ų pavadinimai 2019-05-24 įsakymo Nr. D1-323 redakcija Miško žem ės Proc. plotas, ha II grup ė. Specialios paskirties miškai, iš viso: 1472,8 3,6 A) Ekosistem ų apsaugos miškai, iš viso: 1394,8 3,4 Saugom ų gamtinio kraštov. objekt ų, buveini ų ir gamtos ištekli ų sklyp ų miškai - - Draustini ų miškai 1321,5 3,2 Priešeroziniai miškai 73,3 0,2 B) Rekreaciniai miškai, iš viso: 78,0 0,2 Miško parkai - - Rekreaciniai miško sklypai 26,7 0,1 Miest ų miškai 50,8 0,1 Valstybini ų park ų rekreacini ų zon ų miškai 0,5 0,0 III grup ė. Apsauginiai miškai, iš viso: 3122,1 7,6 Draustini ų miškai 436,7 1,1 Lauk ų apsauginiai miškai 237,9 0,6 Valstybini ų park ų apsaugini ų zon ų miškai 1438,1 3,5 Valstybini ų rezervat ų ir valstybini ų park ų apsaugos zon ų miškai - - Vandens telkini ų apsaugos zon ų miškai 983,3 2,4 Gamykl ų sanitarini ų zon ų miškai - - Miško s ėkliniai medynai 26,1 0,1 IV grup ė. Ūkiniai miškai, iš viso: 36575,3 88,8 Iš viso: 41170,2 100,0

41 16 lentel ė

MIŠK Ų GRUP ĖS IR POGRUPIAI (Kupiškio rajono savivaldyb ė) LR aplinkos ministro Grupi ų ir pogrupi ų pavadinimai 2017-12-28 įsakymo Nr. D1-1050 redakcija Miško žem ės Proc. plotas, ha II grup ė. Specialios paskirties miškai, iš viso: 1718,3 5,4 A) Ekosistem ų apsaugos miškai, iš viso: 1662,0 5,2 Draustini ų miškai 1662,0 5,2 Priešeroziniai miškai - - B) Rekreaciniai miškai, iš viso: 56,3 0,2 Miško parkai - - Miest ų miškai 45,5 0,1 Rekreaciniai miško sklypai 10,8 0,0 III grup ė. Apsauginiai miškai, iš viso: 903,8 2,8 Draustini ų miškai 87,7 0,3 Lauk ų apsauginiai miškai 374,1 1,2 Keli ų apsaugin ės ir estetin ės reikšm ės miškai 5,3 0,0 Valstybini ų park ų apsaugini ų zon ų miškai - - Valstybini ų rezervat ų ir valstybini ų park ų apsaugos zon ų miškai - - Vandens telkini ų apsaugos zon ų miškai 430,9 1,3 Miško s ėkliniai medynai 5,8 0,0 IV grup ė. Ūkiniai miškai, iš viso: 29460,0 91,8 Iš viso: 32082,1 100,0

17 lentel ė

MIŠK Ų GRUP ĖS IR POGRUPIAI (Panev ėžio rajono savivaldyb ė) LR aplinkos ministro Grupi ų ir pogrupi ų pavadinimai 2019-05-24 įsakymo Nr. D1-323 redakcija Miško žem ės Proc. plotas, ha II grup ė. Specialios paskirties miškai, iš viso: 4910,1 6,4 A) Ekosistem ų apsaugos miškai, iš viso: 4520,3 5,9 Saugom ų gamtinio kraštov. objekt ų, buveini ų ir gamtos ištekli ų sklyp ų miškai 97,2 0,1 Draustini ų miškai 4417,3 5,8 Priešeroziniai miškai 5,8 0,0 B) Rekreaciniai miškai, iš viso: 389,8 0,5 Miško parkai 4,3 0,0 Rekreaciniai miško sklypai 196,5 0,3 Miest ų miškai 1,4 0,0 Valstybini ų park ų rekreacini ų zon ų miškai 187,6 0,2 III grup ė. Apsauginiai miškai, iš viso: 1750,6 2,2 Draustini ų miškai 838,7 1,1 Lauk ų apsauginiai miškai 348,2 0,5 Keli ų apsaugin ės ir estetin ės reikšm ės miškai 26,2 0,0 Valstybini ų park ų apsaugini ų zon ų miškai 28,7 0,0 Valstybini ų rezervat ų ir valstybini ų park ų apsaugos zon ų miškai - - Vandens telkini ų apsaugos zon ų miškai 475,2 0,6 Miško s ėkliniai medynai 33,6 0,0 IV grup ė. Ūkiniai miškai, iš viso: 70228,5 91,4 Iš viso: 76889,2 100,0

42 18 lentel ė MIŠK Ų GRUP ĖS IR POGRUPIAI (Pasvalio rajono savivaldyb ė) LR aplinkos ministro Grupi ų ir pogrupi ų pavadinimai 2019-05-24 įsakymo Nr. D1-323 redakcija Miško žem ės Proc. plotas, ha II grup ė. Specialios paskirties miškai, iš viso: 802,4 3,6 A) Ekosistem ų apsaugos miškai, iš viso: 661,8 3,0 Draustini ų miškai 620,8 2,8 Priešeroziniai miškai 41,0 0,2 B) Rekreaciniai miškai, iš viso: 140,6 0,6 Rekreaciniai miško sklypai 125,9 0,6 Miest ų miškai 1,6 0,0 Valstybini ų park ų rekreacini ų zon ų miškai 13,1 0,1 III grup ė. Apsauginiai miškai, iš viso: 1090,8 4,9 Draustini ų miškai 142,5 0,6 Lauk ų apsauginiai miškai 211,5 1,0 Keli ų apsaugin ės ir estetin ės reikšm ės miškai 26,6 0,1 Valstybini ų park ų apsaugini ų zon ų miškai 367,8 1,7 Valstybini ų rezervat ų ir valstybini ų park ų apsaugos zon ų miškai - - Vandens telkini ų apsaugos zon ų miškai 321,2 1,4 Miško s ėkliniai medynai 21,2 0,1 IV grup ė. Ūkiniai miškai, iš viso: 20384,3 91,5 Iš viso: 22277,5 100,0

19 lentel ė MIŠK Ų GRUP ĖS IR POGRUPIAI (Rokiškio rajono savivaldyb ė) LR aplinkos ministro Grupi ų ir pogrupi ų pavadinimai 2019-05-24 įsakymo Nr. D1-323 redakcija Miško žem ės Proc. plotas, ha I grup ės. Rezervatiniai miškai, iš viso: 192,9 0,4 Rezervatiniai miškai 192,9 0,4 II grup ė. Specialios paskirties miškai, iš viso: 2459,9 4,6 A. Ekosistem ų apsaugos miškai, iš viso: 2115,2 4,0 Draustini ų miškai su II gr. ūkiniu režimu 2024,4 3,8 Saugom ų gamtinio kraštov. objekt ų, buveini ų ir gamtos ištekli ų sklyp ų miškai 9,7 - Priešeroziniai miškai 81,1 0,2 B) Rekreaciniai miškai, iš viso: 344,7 0,6 Miško parkai 90,8 0,2 Rekreaciniai miško sklypai 79,0 0,1 Miest ų miškai 109,0 0,2 Valstybini ų park ų rekreacini ų zon ų miškai 65,9 0,1 III grup ė. Apsauginiai miškai, iš viso: 3471,5 6,5 Draustini ų miškai su III gr. ūkiniu režimu 895,5 1,7 Lauk ų apsauginiai miškai 884,6 1,7 Keli ų apsaugin ės ir estetin ės reikšm ės miškai - - Valstybini ų park ų apsaugini ų (vidini ų) zon ų miškai 472,6 0,9 Valstybini ų rezervat ų ir valstybini ų park ų apsaugos (išorini ų) zon ų miškai 7,0 - Vandens telkini ų apsaugos zon ų miškai 1195,0 2,2 Miško s ėkliniai medynai 16,8 - IV grup ė. Ūkiniai miškai, iš viso: 47102,6 88,5 Iš viso: 53226,9 100,0

43 4.4 MIŠK Ų SVEIKATINGUMAS

Panev ėžio apskrities mišk ų sveikatingumas įvertintas mišk ų inventorizacijos metu: medynuose fiksuotas sausuoli ų ir virt ėli ų t ūris (m 3/ha), aprašyti miško pažeidimai (pažeidim ų rūšys, pažeist ų medži ų skai čius procentais, pažeidimo intensyvumas). Vykdant valstybin ę sklypin ę mišk ų inventorizacij ą inventorizuota 362,8 tūkst. m 3 sausuoli ų ir virt ėli ų. Žuv ę ir pažeisti medynai inventorizuoti 17484,3 ha medyn ų plote arba 8 proc. bendro medyn ų ploto. Iš to kiekio pagal priežastis 48 proc. (7799,9 ha) vis ų pažeidim ų tenka šakn ų ligoms, 42 proc. (6961,6 ha) – žv ėri ų nulaupyt ų kamien ų pažeidimams, 6 proc. (916,9 ha) - ūgli ų nukandimams ir 2 proc. (277,0 ha) - stelbimui lapuo čiais, po 1 proc. – dirvos užmirkimui (128,7 ha) ir bebr ų patvenkt ų medyn ų pažeidimams (116,2 ha). Kiti pažeidimai (agrotechniniai pažeidimai, sniegolaužos, vėjavartos, šalnos ir sausros poveikis, liemen ų ir šakn ų kenk ėjai, laj ų ligos, liemen ų ligos, rekreacin ė apkrova, stelbimas žoline augmenija ir kiti pažeidimai) apima nedidel į plot ą, nuo 0,2 iki 71,6 ha ir procentaliai sudaro mažiau nei 1 proc. Pagal pažeidim ų intensyvum ą net 91 proc. (15104,2 ha) pažeist ų medyn ų įvertinti kaip stipriai pažeisti arba medžiai žuv ę, 7 proc. (1107,6 ha) - vidutiniškai ir 2 proc., t.y. 305,7 ha plote - silpnai.

5. MIŠKO IŠTEKLI Ų NAUDOJIMO IR ATK ŪRIMO PANEV ĖŽIO APSKRITYJE CHARAKTERISTIKA

5.1. PATVIRTINTOS MIŠKO KIRTIMO APIMTYS, J Ų KAITA

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mišk ų įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi ir siekdama užtikrinti racional ų ir nepertraukiam ą medienos ištekli ų naudojim ą, Lietuvos Respublikos Vyriausyb ė 2018 m. rugpj ūč io 8 d. nutarimu Nr. 778 „D ėl metin ės valstybini ų mišk ų pagrindini ų miško kirtim ų normos 2019–2023 metams patvirtinimo“ patvirtino metin ę valstybini ų mišk ų pagrindini ų miško kirtim ų norm ą 2019–2023 metams – 11 850 hektar ų plot ą, apskai čiuot ą pagal plynojo miško kirtimo ekvivalent ą, ir jame iškirsti iki 3 620 t ūkst. kietmetri ų likvidin ės medienos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mišk ų įstatymo 14 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2018 m. rugpj ūč io 8 d. nutarimu Nr. 778, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2019 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. D1-403 „D ėl 2020 met ų pagrindini ų ir tarpini ų miško kirtim ų normos valstybiniams mišk ų valdytojams patvirtinimo“ patvirtino 2020 met ų pagrindini ų ir tarpini ų miško kirtim ų norm ą V Į Valstybini ų mišk ų ur ėdijai: pagrindiniais kirtimais – 3407,0 t ūkst. ktm., tarpinio naudojimo – 1050,0 t ūkst. ktm. likvidinio stieb ų medienos t ūrio. Taip pat nustat ė, kad kirtimo norma gali b ūti tikslinama ne daugiau kaip vien ą kart ą per ketvirt į. Pagrindini ų ir tarpini ų miško kirtim ų metin ė kirtim ų norma Birž ų regioninio padalinio (iki 2018 m. sausio 8 d. buvusios valstybės įmon ės Birž ų mišk ų ur ėdijos) teritorijoje paskai čiuota remiantis vidin ės miškotvarkos projektu, patvirtintu Valstybin ės mišk ų tarnybos direktoriaus 2019 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 167-19-V „D ėl V Į Valstybini ų mišk ų ur ėdijos vidin ės miškotvarkos projekt ų patvirtinimo“, duomenimis. VĮ Valstybini ų mišk ų ur ėdijos patik ėjimo teise valdomoje Rokiškio regioninio padalinio dalies (nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2019 m. sausio 1 d. buvusio Kupiškio regioninio padalinio (iki 2018 m. sausio 8 d. buvusios V Į mišk ų ur ėdijos) ) teritorijoje pagrindini ų ir tarpini ų miško kirtim ų metin ė kirtim ų norma paskai čiuota remiantis vidin ės miškotvarkos projektu, patvirtintu Valstybin ės mišk ų tarnybos direktoriaus 2019 m. birželio 20 d. įsakymu Nr.

44 167-19-V „D ėl V Į Valstybini ų mišk ų ur ėdijos vidin ės miškotvarkos projekt ų patvirtinimo“, duomenimis. VĮ Valstybini ų mišk ų ur ėdijos patik ėjimo teise valdomoje Rokiškio regioninio padalinio dalies (nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2019 m. sausio 1 d. buvusio Rokiškio regioninio padalinio (iki 2018 m. sausio 8 d. buvusios V Į mišk ų ur ėdijos) ) teritorijoje pagrindini ų ir tarpini ų miško kirtim ų metin ė kirtim ų norma paskai čiuota remiantis vidin ės miškotvarkos projektu, patvirtintu Valstybin ės mišk ų tarnybos direktoriaus 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 11-20-V „D ėl V Į Valstybini ų mišk ų ur ėdijos vidin ės miškotvarkos projekt ų patvirtinimo“, duomenimis. Pagrindini ų ir tarpini ų miško kirtim ų norma Panev ėžio regioninio padalinio (iki 2018 m. sausio 8 d. buvusios valstyb ės įmon ės Panev ėžio mišk ų ur ėdijos) teritorijoje paskai čiuota vadovaujantis vidin ės miškotvarkos projektu, patvirtintu Valstybin ės mišk ų tarnybos direktoriaus 2019 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 167-19-V „D ėl V Į Valstybini ų mišk ų ur ėdijos vidin ės miškotvarkos projekt ų patvirtinimo“, duomenimis. VĮ Valstybini ų mišk ų ur ėdijos patik ėjimo teise valdomoje Joniškio regioninio padalinio dalies (nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2019 m. sausio 1 d. buvusio Pakruojo regioninio padalinio) teritorijoje pagrindini ų ir tarpini ų miško kirtim ų norma paskai čiuota vadovaujantis vidin ės miškotvarkos projektu, patvirtintu Valstybin ės mišk ų tarnybos direktoriaus 2019 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 167-19-V „D ėl V Į Valstybini ų mišk ų ur ėdijos vidin ės miškotvarkos projekt ų patvirtinimo“, duomenimis. Jei į apskrities teritorij ą patenka dalis VIVMU regioninio padalinio teritorijos, kirtim ų apimtis paskai čiuota kaip santykis tarp viso regioninio padalinio administruojam ų medyn ų ploto ir medyn ų ploto Panev ėžio apskrityje. Panev ėžio apskrities pagrindini ų ir tarpini ų miško kirtim ų apim čių pasiskirstymas pagal valdytojus valstybin ės reikšm ės miškuose pateiktas 20 lentel ėje. 20 lentel ė

PAGRINDINI Ų IR TARPINI Ų MIŠKO KIRTIM Ų METIN Ė KIRTIMO APIMTIS

VMU regioniniai VMU regioniniai Pagr. miško kirtimai, Tarpiniai miško Iš viso padaliniai padaliniai (nuo likv. t ūris, t ūkst. m3 kirtimai, likv. t ūris, (nuo 2019 m. 2018 m. sausio 8 tūkst. m 3 sausio 1 d.) d. iki 2019 m. pagal pagal pagal pagal pagal pagal sausio 1 d.) miškotvar- aplinkos miškotvar- aplinkos miškotvar- aplinkos kos projekt ą ministro kos ministro kos ministro įsakym ą projekt ą įsakym ą projekt ą įsakym ą Birž ų Birž ų 97,5 112,9 30,0 27,9 127,5 140,8 Joniškio Pakruojo 8,1 10,7 2,7 2,5 10,8 13,2 Panev ėžio Panev ėžio 120,4 152,9 42,8 29,4 163,2 182,3 Kupiškio 40,4 45,2 14,1 9,1 54,5 54,3 Rokiškio Rokiškio 73,5 82,4 20,4 14,5 93,9 96,9 Iš viso apskrityje: 339,9 404,1 110,0 83,4 449,9 487,5

5.2. MIŠKO ATK ŪRIMO DARB Ų APIMTIS PAGAL ATK ŪRIMO BŪDUS

Valstybin ės reikšm ės miškuose per 2019 m. V Į VMU atk ūrė 9069 ha (2018 m. 9192 ha) miško. Iš j ų 2019 metais atkurta želdiniais - 4049 ha, 2443 ha – žėliniais, 2556 ha - mišriu b ūdu (22 ha sudar ė neatkuriamas plotas). Naujai 2019 m. įveis ė 538 ha miško (2018 m. – 528 ha). 2019 metais želdiniais įveista 429 ha, ž ėliniais – 8 ha ir 55 ha mišriu b ūdu (47 ha sudar ė ne įveisiamas plotas).

45 Panev ėžio apskrities teritorijoje regioniniai padaliniai 2019 metais atk ūrė miško: Biržų - 351 ha, Joniškio - 466 ha, Panev ėžio – 463 ha, Rokiškio – 360 ha. Per 2019 m. naujai įveis ė: Birž ų - 0 ha, Joniškio – 6,7 ha, Panev ėžio – 0 ha, Rokiškio – 45,7 ha. Planuojama 2020 m. iš viso įveisti nauj ų mišk ų 510 ha. Miško atk ūrimo darb ų apimtis paskai čiuota pagal aukš čiau min ėtus patvirtintus ir galiojan čius regionini ų padalini ų (iki 2019 m. pradžios) vidin ės miškotvarkos projektus, juose valstybin ės reikšm ės miškams projektuotas mišk ų atk ūrimo apimtis. Ši ų darb ų apimtis pagal atk ūrimo b ūdus - 21 lentel ėje. Jei į apskrities teritorij ą patenka dalis regioninio padalinio teritorijos, atk ūrimo apimtis paskai čiuota kaip santykis tarp viso regioninio padalinio medyn ų ploto ir medyn ų ploto Panev ėžio apskrityje. 21 lentel ė

MIŠKO ATK ŪRIMO DARB Ų APIMTIS

VMU regioniniai VMU regioniniai Miško atk ūrimo darb ų metin ė apimtis, ha padaliniai padaliniai (nuo 2018 Metin ė želdinimo Metin ė ž ėlimo Metin ė želdini - (nuo 2019 m. m. sausio 8 d. iki ir (ar) mišriojo ir (ar) mišriojo mo, ž ėlimo ir sausio 1 d.) 2019 m. sausio 1 d.) būdo apimtis būdo apimtis (ar) mišriojo b ū- do apimtis Birž ų Birž ų 142,0 197,0 339,0 Joniškio Pakruojo 25,5 16,2 41,7 Panev ėžio Panev ėžio 289,0 169,0 458,0 Kupiškio 97,5 37,1 134,6 Rokiškio Rokiškio - - 282,0 Iš viso apskrityje: 554,0 419,3 1255,3

Panev ėžio apskrities teritorijoje per metus vidutiniškai projektuojama atkurti 1255,3 ha mišk ų.

Birž ų regioninio padalinio teritorijoje pagal miškotvarkos projekt ą miško atk ūrimo fond ą sudaro 826,4 ha inventorizuot ų neapaugusi ų mišku plot ų ir 1757,1 ha suprojektuot ų kirsti plynai birži ų 2019–2023 metais, medyn ų ir kr ūmyn ų pertvarkymas – 1,0 ha, iš viso 2584,5 ha. Neapaugusi mišku miško žem ė apima kirtavietes ir žuvusius medynus – 783,8 ha, miško aikštes – 29,6 ha bei žem ę, skirt ą miškui įveisti – 13,0 ha.

Kupiškio regioninio padalinio (iki 2019-01-01) teritorijoje pagal miškotvarkos projekt ą miško atk ūrimo fond ą sudaro inventorizuotos neapaugusios mišku miško žem ės - 342,2 ha ir plyn ų kirtim ų birž ės suprojektuotos 2019 – 2023 metais - 739,5 ha, iš viso 1081,7ha. Neapaugusi mišku miško žem ė apima kirtavietes ir žuvusius medynus – 273,1 ha, miško aikštes – 29,3 ha bei žem ę, skirt ą miškui įveisti – 39,8 ha.

Panev ėžio regioninio padalinio (iki 2019-01-01) teritorijoje pagal miškotvarkos projekt ą miško atk ūrimo fond ą sudaro: esami neapaug ę mišku plotai – 1117,6 ha, pirmojo penkme čio (2019-2023 m.) plyn ų kirtim ų birž ės – 2458,6 ha, žėlini ų ir jaunuolyn ų papildymas po neplyn ų kirtim ų (mišrusis atk ūrimo b ūdas) – 127,0 ha ir pertvarkintini medynai – 10,2 ha, iš viso – 3713,4 ha. Neapaugusi mišku miško žem ė apima kirtavietes ir žuvusius medynus – 959,0 ha, miško aikštes – 66,5 ha bei žem ę, skirt ą miškui įveisti – 92,1 ha. Želdinti numatoma apie 67 %, paliekama želti – 33 % ploto. Metin ė miško atk ūrimo apimtis pirmajam penkme čiui – 458 ha.

46 Rokiškio regioninio padalinio (iki 2019-01-01) teritorijoje pagal miškotvarkos projekt ą miško atk ūrimo fond ą sudaro: esami neapaug ę mišku plotai - 1040,3 ha bei pirmojo penkme čio (2020-2024 m.) plyn ų kirtim ų birž ės – 1109,2 ha, iš viso – 2149,5 ha. Neapaugusi mišku miško žem ė apima kirtavietes ir žuvusius medynus – 498,4 ha, miško aikštes – 425,2 ha bei žem ę, skirt ą miškui įveisti – 116,7 ha. Želdinti numatoma apie 71 %, paliekama želti – 29 % ploto. Metin ė miško atk ūrimo apimtis pirmajam penkme čiui – 198 ha.

22 lentel ė

MIŠKO ATK ŪRIMO PRIEMON ĖS VYKME ČIUI PAGAL SAVIVALDYBES

Miško atk ūrimo priemon ės vykme čiui Savivaldyb ė Želdinimas Žėlimas , įskaitant ž ėlim ą Mišrus atk ūrimo Viso plote, ha skatinan čias priemones plote, ha būdas plote, ha Birž ų r. 603,8 1340,2 7,4 1951,4 Kupiškio r. 824,4 740,7 - 1565,1 Panev ėžio m. 0,7 - - 0,7 Panev ėžio r. 2105,6 1334,7 71,7 3512,0 Pasvalio r. 328,7 739,0 8,2 1075,9 Rokiškio r. 1435,0 1061,1 4,8 2500,9 Iš viso 5298,2 5215,7 92,1 10606,0 apskrityje:

5.3. MIŠKO GENETINIAI IŠTEKLIAI IR S ĖKLIN Ė BAZ Ė

Lietuvos miškai išsid ėst ę šešiuose miško gamtiniuose regionuose (12 pav.). Panev ėžio apskrities miškai patenka į Vidurio žemumos (2A) miško s ėklinius rajon ą. Lietuvos miško s ėklinis rajonavimas sudarytas remiantis Lietuvos miško gamtiniu rajonavimu ir populiacij ų strukt ūrini ų požymi ų skirtumais. Miško genetiniai ištekliai - tai miško medži ų biologin ė medžiaga (populiacijos, medynai, medži ų grup ės, pavieniai medžiai bei j ų dalys), turinti faktišk ą arba potencialiai verting ą (ekologine, selekcine, ekonomine ar kt. prasme) genetin ę informacij ą. Miško genetiniai ištekliai - tai kiekvienos šalies nacionalinis turtas, laiduojantis biologini ų ištekli ų tvarum ą, įvairi ų gyvyb ės form ų, tame tarpe ir žmogaus, pilnavert ę b ūtį ir t ęstinum ą. Ši ų ištekli ų išsaugojimas, gausinimas ir racionalus panaudojimas yra vienas iš svarbiausi ų šiuolaikin ės tvarios miškininkyst ės ir gamtosaugos komponent ų. Miško s ėklin ę baz ę sudaro įveist ų s ėklini ų plantacij ų, bandom ųjų želdini ų, išskirt ų sėklini ų medyn ų, aprobuot ų genetini ų draustini ų plotai, pliusiniai medžiai, klon ų archyvai, paruošti s ėkl ų, tarp j ų iš s ėklini ų plantacij ų, kiekiai, medyn ų pasiskirstymas pagal selekcin ės kokyb ės grupes.

47

14 pav. Lietuvos miško s ėkliniai rajonai (gamtiniai regionai)

Genetinis miško medži ų draustinis – apibr ėžta teritorija, skirta ilgalaikiam genetiškai verting ų medži ų populiacij ų ar j ų dali ų išsaugojimui. Lietuvos sėklin ės miško baz ės objekt ų suvestin ės duomenimis iš Genetini ų miško medži ų ištekli ų informacin ės sistemos (2019-03-18), Lietuvoje buvo: 112 valstybini ų genetini ų miško medži ų draustini ų (1904,70 ha), 14 genetini ų miško medži ų draustini ų (678,8 ha) ir 34 genetiniai medynai (1100,60 ha), 189 sėkliniai medynai (1511,1 ha), 2784 rinktiniai medžiai, 187 sėklin ės plantacijos (924,91 ha), 17 Miško medži ų klon ų rinkini ų, kurie už ėmė 54,27 ha plot ą ir 90 Palikuoni ų bandom ųjų želdini ų Atrinkt ų medyn ų sėkl ų ruošai (anks čiau buvo vadinami I selekcin ės grup ės medynai) nuo 2017 m. sausio 1 d. yra sumažintas rūši ų kiekis, paliekant tik paprastąjį ąžuol ą, mažalap ę liep ą, platanalap į klev ą, paprast ąjį uos į, skrobl ą, paprast ąją guob ą ir vinkšn ą. Panev ėžio apskrities teritorijoje išskirta 13 valstybini ų genetini ų miško medži ų draustini ų 187,21 ha ir 6 genetiniai miško medži ų draustiniai 44,5 ha mišk ų teritorijoje. (23 lentel ė). Paprastosios pušies išskirti 3 valstybiniai genetiniai miško medži ų draustiniai, paprastosios egl ės – 1 valstybinis genetinis miško medži ų draustinis, karpotojo beržo - 3 valstybiniai genetiniai miško medži ų draustiniai ir 1 genetinis miško medži ų draustinis, juodalksnio - 2 valstybiniai genetiniai miško medžių draustiniai ir 4 genetiniai miško medži ų draustiniai, paprastojo ąžuolo ir drebul ės po 2 valstybinius genetinius miško medži ų draustinius.

23 lentel ė

GENETINIAI MIŠKO MEDŽI Ų DRAUSTINIAI

Eil. Objekto Valdytojas Girininkija Kvartalai Sklypai Plotas, Nr. kodas ha Paprastoji pušis (Pinus sylvestris L.) Valstybiniai genetiniai draustiniai 1. 14PGD048 Panev ėžio r.p. Gegužin ės 125 4, 11, 12, 19, 23 14,34

2. 48PGD038 Rokiškio Šimoni ų 29 1-4, 6, 7, 12, 13, 50,30 40 1-5, 7-10, 13-15, 20, 22

48 Eil. Objekto Valdytojas Girininkija Kvartalai Sklypai Plotas, Nr. kodas ha 3. 55PGD055 Rokiškio r.p. Rokiškio 36 1, 2 d.,3, 3a, 4, 5, 6a, 17, 17a, 18, 18 a, 19, 20, 25a, 28, 47,30 38 1, 2, 3, 5, 7 d., 9, 10 a, 11, 39 10a, 11, 13d., 33 Paprastoji egl ė (Picea abies) Valstybiniai genetiniai draustiniai 1. 01EGD036 Birž ų r.p. Spalviški ų 190 17 4,89 Paprastasis ąžuolas (Qercus robur L.) Valstybiniai genetiniai draustiniai 1. 14AGD020 Panev ėžio Gustoni ų 106 5 d 3,81 2. 14AGD019 Panev ėžio Gustoni ų 47 7, 14 12,15 Karpotasis beržas (Betula pendula Roth.) Valstybiniai genetiniai draustiniai 1. 01BGD001 Birž ų Spalviški ų 179 1,2,3 6,00 2. 14BGD036 Panev ėžio Naujamies čio 16 8 4,37 3. 55BGD053 Rokiškio Kamaj ų 21 18 a., 22 d. 11,70 Genetiniai draustiniai 1. 14BGD037 Panev ėžio Naujamies čio 111 18, 19, 20, 21 4,01 Juodalksnis (Alnus glutinosa (L.) Gaertn.) Valstybiniai genetiniai draustiniai 1. 01JGD001 Birž ų r.p. Spalviški ų 197 29, 30 2,70 2. 14JGD009 Panev ėžio Gegužin ės 182 9, 21, 22, 24, 25, 32, 51, 55 14,45 Genetiniai medynai 1. 14JGD012 Panev ėžio Gegužin ės 201 20, 21, 22, 23, 93 8,21 2. 14JGD013 Panev ėžio Gegužin ės 228 15, 16, 17 229 22, 23 9,82 3. 14JGD014 Panev ėžio Gegužin ės 214 47, 48, 58 11,67 4. 14JGD011 Panev ėžio Gegužin ės 201 3-15 7,98 Drebul ė (Populus tremula L.)) Valstybiniai genetiniai draustiniai 1. 01DGD018 Birž ų Latveli ų 56 14, 15, 16, 18 13,30 2. 55DGD019 Rokiškio Juodup ės 11 22, 24, 25 1,90 Mažalap ė liepa (Tilia cordata Mill.) Genetiniai draustiniai 1. 55LGD003 Rokiškio Kamaj ų 207 7a, 10 2,81 Iš viso: 231,71

Miško s ėkliniai medynai – tai labai produktyv ūs ir geros kokyb ės medynai, atrinkti iš vertingiausi ų medyn ų ir skirti dauginamajai medžiagai gauti, miško selekcijai bei vertingam genofondui išsaugoti. Panev ėžio apskrities teritorijoje miško s ėkliniai medynai išskirti 106,41 ha mišk ų teritorijos plote. Didžiausi ą plot ą užima paprastojo ąžuolo, karpotojo beržo ir paprastosios egl ės s ėkliniai medynai, atitinkamai 34,77 ha, 26,67 ha ir 23,58 ha. (24 lentel ė).

49 24 lentel ė

MIŠKO S ĖKLINIAI MEDYNAI

Eil. Nr. Objekto kodas Valdytojas Girininkija Kvartalai Sklypai Plotas, ha Paprastoji pušis (Pinus sylvestris L.) 1. 14PSM032 Panev ėžio Raguv ėlės 53 7-10 5,92 2. 55PSM049 Rokiškio Kamaj ų 113 13 d., 20 d. 5,80 Paprastoji egl ė (Picea abies (L.) H. Karst) 3. 01ESM048 Birž ų Birž ų 70 2, 3 10,84 4. 14ESM043 Panev ėžio Gegužin ės 96 23 6,04 5. 55ESM052 Rokiškio Kamaj ų 162 4d.,6d.,8 d.,9,10d. 3,40 6. 55ESM073 Rokiškio Kamaj ų 13 12 d., 18 d. 2,60 7. 55ESM058 Rokiškio Obeli ų 87 34 d. 0,70 Paprastasis ąžuolas (Qercus robur L.) 8. 01ASM019 Birž ų Jonišk ėlio 32 9, 10,60 36 2, 3 9. 01ASM027 Birž ų Jonišk ėlio 124 8 10,14 10. 14ASM021 Panev ėžio Gustoni ų 90 19,20,22,32,33,34 11,03 11. 55ASM020 Rokiškio Obeli ų 559 45 d., 47 d. 3,00 Juodalksnis (Alnus glutinosa (L.) Gaertn.) 12. 01JSM032 Birž ų Latveli ų 54 12 2,82 13. 14JSM035 Panev ėžio Gegužin ės 180 82 3,22 14. 55JSM023 Rokiškio Juodup ės 27 15 d 1,20 15. 48JSM026 Rokiškio Skapiškio 122 20 2,43 Karpotasis beržas (Betula pendula Roth.) 16. 01BSM016 Birž ų Tamoši ūnų 98 8, 9, 10, 11,16, 34 23,30 17. 48BSM021 Rokiškio Kupiškio 10 17, 18 3,37 Iš viso: 106,41

Sėklin ės miško medži ų plantacijos – tai atitinkamai sumišrint ų rinktini ų medži ų palikuoni ų želdiniai skirti miško dauginamajai medžiagai gauti bei miško selekcijai. Šiuo metu Panev ėžio apskrities teritorijoje yra įveista 74,81 ha miško s ėklini ų plantacij ų. Miško s ėklin ės plantacijos - 25 lentel ėje.

25 lentel ė

SĖKLIN ĖS MIŠKO MEDŽI Ų PLANTACIJOS

Eil. Nr. Objekto kodas Valdytojas Girininkija Kvartalai Sklypai Plotas, ha Miško dauginamosios medžiagos kategorija: I - išbandyta Paprastoji pušis (Pinus sylvestris L.) 1. 55PSP046 Rokiškio Obeli ų 65 15, 16 d. 5,31 Paprastoji egl ė (Picea abies (L.) H. Karst) 2. 01ESP038 Birž ų Tamoši ūnų 433 1 5,97 3. 14ESP040 Panev ėžio Naujamies čio 45 34 8,99 4. 55ESP053 Rokiškio Obeli ų 65 16 d. 5,09 Juodalksnis (Alnus glutinosa (L.) Gaertn.) 5. 14JSP034 Panev ėžio Paežerio 20 17 2,29 50 Eil. Nr. Objekto kodas Valdytojas Girininkija Kvartalai Sklypai Plotas, ha Karpotasis beržas (Betula pendula Roth.) 6. 01BSP009 Birž ų 95 2, 3 1,88 7. 14BSP008 Panev ėžio Paežerio 14 27 2,16 Miško dauginamosios medžiagos kategorija: R – atitinkanti (kokyb ės) reikalavimus Paprastoji egl ė (Picea abies (L.) H. Karst) 8. 01ESP002 Birž ų Būgini ų 269 45, 46, 5,69 276 1 9. 14ESP025 Panev ėžio Gustoni ų 110 12 5,39 10. 14ESP006 Panev ėžio Paežerio 133 16 3,24 11. 55ESP003 Rokiškio Obeli ų 59 1, 66 15 d., 14,68 67 36 d., 81 1 Juodalksnis (Alnus glutinosa (L.) Gaertn.) 12. 01JSP004 Birž ų Tamoši ūnų 127 21 1,52 13. 55JSP012 Rokiškio Obeli ų 79 26 d. 2,09 Mažalap ė liepa (Tilia cordata Mill.) 14. 14LSP004 Panev ėžio Naujamies čio 45 35 2,71 15 . 48LSP008 Rokiškio Alizavo 45 2 2,19 Paprastasis ąžuolas (Qercus robur L.) 16. 14ASP012 Panev ėžio Gustoni ų 32 12 5,61 Iš viso: 74,81

Miško medži ų palikuoni ų bandomieji želdiniai – tos pa čios r ūšies s ėklin ės ar vegetatyvin ės kilm ės želdiniai, kuri ų įveisimo tikslas – nustatyti kintam ų selekcini ų požymi ų paveldimas savybes. Palikuoni ų bandomieji želdiniai Panev ėžio apskrities teritorijoje įveisti 6,86 ha mišk ų teritorijos plote (26 lentel ė).

26 lentel ė

MIŠKO MEDŽI Ų PALIKUONI Ų BANDOMIEJI ŽELDINIAI

Eil. Objekto Valdytojas Girininkija Kvartalai Sklypai Plotas, ha Nr. kodas Paprastoji egl ė (Picea abies (L.) H. Karst) 1. 55EBZ003 Rokiškio Obeli ų 102 18 d 2,90 Paprastasis ąžuolas (Qercus robur L.) 2. 14ABZ012 Panev ėžio Anciški ų 9 25, 27 0,70 14ABZ005 Panev ėžio Anciški ų 12 20 2,00 Paprastasis uosis (Fraxinus excelsior L.) 48UBZ005 Rokiškio Alizavo 45 5 1,26 Iš viso: 6,86

Medžio klonas – vegetatyvini ų medžio palikuoni ų visuma, o medži ų klon ų rinkinys – nustatyt ų proporcij ų skirting ų žinomos kilm ės klon ų mišinys. Klon ų rinkiniai veisiami vertingoms medži ų genetin ėms savyb ėms išsaugoti. Klon ų rinkinyje turi b ūti ne mažiau kaip 5 kiekvieno medžio klonai. Lietuvoje iš viso yra 17 miško medži ų klon ų rinkini ų. Panevėžio apskrityje n ėra įveisto n ė vieno medži ų klon ų rinkinio. 51 6. PANEV ĖŽIO APSKRITIES MIŠK Ų ŪKIO VYSTYMO KRYPTYS, PL ĖTOJIMO PRIORITETAI IR TVARKYMO PRINCIPAI

6.1. PANEV ĖŽIO APSKRITIES MIŠK Ų TVARKYMO SCHEMOS RENGIMO TEISIN Ė APLINKA

Siekiant įgyvendinti nustatytus tikslus ir uždavinius, Schema rengiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos mišk ų įstatymu, Lietuvos Respublikos teritorij ų planavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos speciali ųjų žem ės naudojimo s ąlyg ų įstatymu, Mišk ų tvarkymo schem ų rengimo taisykl ėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugs ėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 „D ėl Mišk ų tvarkymo schem ų ir Vidin ės miškotvarkos projekt ų rengimo taisykli ų patvirtinimo“ (toliau-Taisykl ės), Visuomen ės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo teritorij ų planavimo procese nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 1996 m. rugs ėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „D ėl Visuomen ės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus d ėl teritorij ų planavimo nuostat ų patvirtinimo“, Mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms tvarkos aprašu ir mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms normatyvais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2001 m. rugs ėjo 26 d. nutarimu Nr. 1171 „D ėl Mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms tvarkos aprašo ir Mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms normatyv ų patvirtinimo“ (toliau-Normatyvai), Miškotvarkos darb ų vykdymo instrukcija, patvirtinta Valstybin ės mišk ų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V „D ėl miškotvarkos darb ų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „D ėl Bendr ųjų buveini ų ar paukš čių apsaugai svarbi ų teritorij ų nuostat ų patvirtinimo“ patvirtintais Bendraisiais buveini ų ar paukš čių apsaugai svarbi ų teritorij ų nuostatais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. D1-925 „D ėl mišk ų tvarkymo schem ų rengimo perspektyvinio plano 2016-2023 metams patvirtinimo“, 2019 m. spalio 23 d. kei čiamos Panev ėžio apskrities mišk ų tvarkymo schemos parengimo paslaug ų pirkimo sutartimi Nr. 21, Planavimo s ąlygomis Panev ėžio apskrities mišk ų tvarkymo schemai rengti, kitais teis ės aktais, reglamentuojan čiais mišk ų ūkio organizavim ą, planavim ą, mišk ų atk ūrim ą, apsaug ą bei naudojim ą. Įvertinant planavimo tikslus ir uždavinius, rengiant Panev ėžio apskrities mišk ų tvarkym ų schem ą, išnagrin ėti ir planuojamai teritorijai taikomi bei mišk ų ūkio pl ėtojimo prioritetais laikomi galiojan čių aukštesnio ir atitinkamo lygmens teritorij ų planavimo dokument ų sprendiniai, vienos ar keli ų valdymo sri čių pl ėtros program ų, strategin ės veiklos planų ir kit ų strategini ų dokument ų nuostat ų reikalavimai, kuri ų laikantis pl ėtojama mišk ų ūkio veikla:

Panev ėžio apskrities teritorija 1. Bendr ųjų plan ų: 1) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154, T00052507 (100002000075); 2) Panev ėžio apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1531 „D ėl Panev ėžio apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano patvirtinimo“. 2. Speciali ųjų plan ų: 1) Panev ėžio apskrities nekilnojamojo kult ūros paveldo tinkl ų schema, patvirtinta Lietuvos Respublikos Kult ūros ministro 2009-05-05 įsakymu ĮV-212 “D ėl Kauno ir Panev ėžio apskri čių ir j ų teritorijas sudaran čių savivaldybi ų teritorij ų nekilnojamojo kult ūros paveldo tinkl ų schem ų patvirtinimo”; Panev ėžio apskrities teritorijoje esan čių Kult ūros vertybi ų registre registruot ų, paskelbt ų ar skelbiam ų saugomomis nekilnojam ųjų kult ūrų vertybi ų teritorij ų ir apsaugos zon ų rib ų planai bei nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų specialieji planai, kiti Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos specialiojo teritorij ų planavimo dokumentai;

52 2) galiojantys atitinkam ų saugom ų teritorij ų rib ų ir (ar) funkcinio prioriteto zon ų rib ų planai; 3) atitinkam ų saugom ų teritorij ų planavimo schemos (rib ų ir tvarkymo planai); 4) atitinkam ų saugom ų teritorij ų tvarkymo planai; 5) Valstybini ų draustini ų tvarkymo planai (planavimo schemos); 6) Panev ėžio apskrities teritorijos ir j ą sudaran čių savivaldybi ų bendrieji planai, tinkl ų schemos. 7) Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo planas, T00077225, 2015-10-26 8) Panev ėžio apskrities mišk ų tvarkymo schema, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-12 „D ėl Panev ėžio apskrities (Birž ų, Kupiškio, Panev ėžio, Pasvalio, Rokiškio rajon ų bei Panev ėžio miesto savivaldybi ų) mišk ų tvarkymo schemos tvirtinimo“; 3. Programos, strategin ės veiklos planai ir kiti strateginio planavimo dokumentai: 1) Nacionalin ės darnaus vystymosi strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2003-09-11 nutarimu Nr. 1160; 2) Nacionalin ė mišk ų ūkio sektoriaus pl ėtros 2012-2020 met ų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2012 m. geguž ės 23 d. nutarimu Nr. 569 „D ėl nacionalin ės mišk ų ūkio sektoriaus pl ėtros 2012-2020 met ų programos patvirtinimo“; 4. Kiti planai, schemos ir dokumentai: 1) Birž ų, Kupiškio, Panev ėžio, Pasvalio, Rokiškio rajon ų savivaldybi ų ir Panev ėžio miesto savivaldyb ės mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms planai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. D1-256 „D ėl Akmen ės, Birž ų, Kauno, Kaišiadori ų, Kelm ės, K ėdaini ų, Kupiškio, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Panev ėžio, Pakruojo, Pasvalio, Prien ų, Raseini ų, Radviliškio, Rokiškio, Šiauli ų, Šilal ės, Taurag ės, Trak ų, Utenos, Vilniaus, Zaras ų rajon ų, Birštono, Elektr ėnų, Pag ėgi ų, Rietavo ir Kauno, Panev ėžio, Šiauli ų miest ų savivaldybi ų mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms plan ų patvirtinimo“ 2) Birž ų, Kupiškio, Panev ėžio, Pasvalio, Rokiškio rajon ų savivaldybi ų ir Panev ėžio miesto savivaldyb ės valstybin ės reikšm ės mišk ų plot ų schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „D ėl valstybin ės reikšm ės mišk ų plot ų patvirtinimo“.

Birž ų rajono savivaldyb ė 1. Bendr ųjų plan ų: Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrasis planas, T00006823 (000361000262), 2008-07-08. 2. Speciali ųjų plan ų: 1) Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijos vietin ės reikšm ės vieš ųjų keli ų tinklo išd ėstymo žem ėtvarkos schemos keitimas, T00082766, 2018-12-06; 2) Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijos mišk ų išd ėstymo žem ėtvarkos schema, T00010613 (000362000213).

Kupiškio rajono savivaldyb ė 1. Bendr ųjų plan ų: 1) Kupiškio rajono savivaldyb ės bendrasis planas SS-12-011-BPL, T00066265 (000571000408), 2013-12-03; 2) Kupiškio miesto bendrasis planas. 2. Speciali ųjų plan ų: 1) Kupiškio rajono savivaldyb ės turizmo ir rekreacin ės teritorijos pl ėtros specialusis planas, T00079579, 2016-12-20; 2) L ėvens valstybinio kraštovaizdžio draustinio tvarkymo planas, T00075785,2015-05-06;

53 3) Kupiškio rajono savivaldyb ės nekilnojamojo kult ūros paveldo tinkl ų schema, T00054268 (100002000293), 2009-06-03; 4) Kupiškio rajono savivaldyb ės teritorijos vietin ės reikšm ės vieš ųjų keli ų tinklo išd ėstymo žem ėtvarkos schema, T00081914, 2018-05-16. 3. Specialiojo teritorij ų planavimo dokumentai, schemos: 1) L ėvens valstybinio kraštovaizdžio draustinio rib ų planas, T00075464, 2015- 04-03; 2) Šimoni ų girios pušies valstybinio genetinio draustinio ribų planas, T00074468, 2014-12-30.

Panev ėžio miesto savivaldyb ė 1. Bendr ųjų plan ų: Panev ėžio miesto bendrojo plano keitimas, T00079711, 2017- 01-18 2. Speciali ųjų plan ų: 1) Panev ėžio miesto šilumos ūkio specialusis planas. Keitimas, T00047019 (000272000700); 2) Panev ėžio miesto paviršini ų (lietaus) nuotek ų infrastrukt ūros specialusis planas, T00075437, 2015-04-01; 3) Panev ėžio miesto (pietin ės) susisiekimo komunikacij ų specialusis planas, T00077526, 2015-12-04; 4) Panev ėžio miesto vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas, T00002732 (000272001611), 2013-04-11; 5) Panev ėžio miesto (šiaurin ės dalies) susisiekimo komunikacij ų specialusis planas, T00077538, 2015-12-08; 6) Panev ėžio I vandenviet ės (Velžio kelias 13, Panev ėžio m.) sanitarin ės apsaugos zonos rib ų nustatymo specialusis planas, T00046499 (000272001473), 2010-10-05; 7) Nev ėžio up ės rekreacijos Panev ėžio miesto ribose schema (specialusis planas), T00046383 (000272001024), 2007-11-30; 8) Panev ėžio miesto želdyn ų tvarkymo specialusis planas. Korekt ūros ištaisant technines klaidas, T00072986, 2014-09-11.

Panev ėžio rajono savivaldyb ė 1. Bendr ųjų plan ų: Panev ėžio rajono savivaldyb ės teritorijos bendrasis planas, 000661001024,2008-09-23 2. Speciali ųjų plan ų: 1) Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Lenkijos valstybi ų siena specialusis planas, T00079723, 2017-01-23; 2) Nauding ųjų iškasen ų teritorij ų išd ėstymo Panev ėžio rajone specialusis planas, T00076808, 2015-09-04; 3) Panev ėžio rajono rekreacini ų teritorij ų specialusis planas, T00071423,2014- 05-16; 4) Panev ėžio aplinkkelio intensyvios pl ėtros teritorijos nuo Panev ėžio miesto iki magistralinio kelio (VIA BALTICA) A9/272 specialusis planas, 000662001623, 2011-03-23; 5) Panev ėžio priemiestini ų gyvenam ųjų teritorij ų intensyvios pl ėtros specialusis planas, T00071350, 2014-05-13; 6) Panev ėžio rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo specialusis planas, 000662001665, 2011-06-01; 7) Panev ėžio rajono savivaldyb ės teritorijos šilumos ūkio specialusis planas, 000662001666, 2011-06-01.

54 Pasvalio rajono savivaldyb ė 1. Bendr ųjų plan ų: 1) Pasvalio rajono savivaldyb ės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Pasvalio rajono savivaldyb ės tarybos 2008 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T1-47 „Dėl Pasvalio rajono teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“. 2) Pasvalio miesto teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Pasvalio rajono savivaldyb ės tarybos 2012 m. geguž ės 30 d. sprendimu Nr. T1-141 „D ėl Pasvalio miesto teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“. 3) Jonišk ėlio miesto teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Pasvalio rajono savivaldyb ės tarybos 2015 m. geguž ės 28 d. sprendimu Nr. T1-39. 2. Speciali ųjų plan ų: 1) Pasvalio rajono savivaldyb ės šilumos ūkio specialusis planas, patvirtintas 2009-06-12 Pasvalio rajono savivaldyb ės tarybos sprendimu Nr. T1-155, registro Nr. 005673000173; 2) Pasvalio rajono savivaldyb ės teritorijos vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas, patvirtintas 2010-11-03 Pasvalio rajono savivaldyb ės tarybos sprendimu Nr. T1-246, registro Nr. 005673000246;

Rokiškio rajono savivaldyb ė 1. Bendr ųjų plan ų: 1) Rokiškio rajono savivaldyb ės teritorijos bendrasis planas,T00070489 (000731000872), 2013-12-20; 2) Rokiškio miesto teritorijos bendrasis planas, T00041666 (000732000001); 2. Speciali ųjų plan ų: 1) Rokiškio miesto teritorijos rib ų keitimo planas, 2019-03-13; 2) Inžinerin ės infrastrukt ūros vystymo plano v ėjo j ėgaini ų parko statybai Rokiškio rajono savivaldyb ėje rengimas, T00084109, 2019-12-03; 3) Rokiškio rajono vandens ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros planas, 2011-05-20; 4) Rokiškio rajono savivaldyb ės teritorijos keli ų išd ėstymo žem ėtvarkos schema, 2009-04-24; 5) Rokiškio rajono ir Rokiškio miesto dvira čių tak ų - tras ų suformavimo specialusis planas, T00072811, 2014-08-27; 6) Rokiškio rajono savivaldyb ės teritorijos mišk ų išd ėstymo žem ėtvarkos schema, 2006-12-22;

Panev ėžio apskrityje planuojant miško pl ėtr ą bei didinant miško plotus: 1. Lietuvos Respublikos pasienio ruožo teritorijoje, b ūtina vadovautis Lietuvos Respublikos speciali ųjų žem ės naudojimo s ąlyg ų įstatymo X skyriaus „Krašto apsauga ir valstyb ės sienos apsauga“ nuostatomis ir atsižvelgti į: 1) Valstyb ės sienos apsaugai užtikrinti reikaling ų žem ės plotus ir ribas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2000-01-12 nutarimu Nr. 31 „D ėl Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos valstyb ės sienos apsaugai skirt ų žem ės plot ų ir j ų rib ų patvirtinimo“; 2) Pasienio ruožo rib ų ir valstyb ės sienos apsaugos zon ų rib ų plan ą, patvirtint ą 2007-05-30 Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės nutarimu Nr. 548 „D ėl pasienio ruožo rib ų ir valstyb ės sienos apsaugos zon ų rib ų bei Lietuvos Respublikos gyvenam ųjų vietovi ų, priskirt ų pasienio ruožui, s ąrašo patvirtinimo“. 2. Nekilnojam ųjų kult ūros paveldo objekt ų apibr ėžtose teritorijose ir apsaugos zonose b ūtina: 1) vadovautis Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos speciali ųjų žem ės naudojimo s ąlyg ų įstatymo V skyriaus nuostatomis.

55 2) planuojamai teritorijai taikomi Nekilnojam ųjų kult ūros paveldo objekt ų apibr ėžt ų teritorij ų ir apsaugos zon ų rib ų planai, specialiojo teritorij ų planavimo dokumentai. Planuojant miško pl ėtr ą atsižvelgta ir į kitus aktualius specialiuosius planus, įregistruotus Lietuvos Respublikos teritorij ų planavimo dokument ų registre.

Rengiant Panev ėžio apskrities mišk ų tvarkymo schem ą miškai grup ėms ir pogrupiams priskiriami vadovaujantis Mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms tvarkos aprašu ir mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms normatyvais, taip pat šiais patvirtintais specialiaisiais planais: 1. Birž ų regioninio parko ir jo zon ų rib ų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1606 „D ėl Birž ų regioninio parko ir jo zon ų rib ų plano patvirtinimo“; 2. Birž ų regioninio parko tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. D1-83 „D ėl Birž ų regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“; 3 Krekenavos regioninio parko ir jo zon ų rib ų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2009 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1617 „D ėl Krekenavos regioninio parko ir jo zon ų rib ų plano patvirtinimo; 4. Krekenavos regioninio parko tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. D1-251 „D ėl Krekenavos regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“; 5. Sart ų regioninio parko ir jo zon ų bei buferin ės apsaugos zonos rib ų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2009 m. geguž ės 13 d. nutarimu Nr. 438 „D ėl Sart ų regioninio parko ir jo zon ų bei buferin ės apsaugos zonos rib ų plano patvirtinimo“; 6. Sart ų regioninio parko tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. D1-385 „D ėl Sart ų regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“; 7. L ėvens valstybinio kraštovaizdžio draustinio tvarkymo planas, patvirtintas LR aplinkos ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. D1-328 „D ėl L ėvens valstybinio kraštovaizdžio draustinio tvarkymo plano patvirtinimo“;

6.2. TERITORIJ Ų PLANAVIMO DOKUMENT Ų APŽVALGA. MIŠK Ų ŪKIO VYSTYMAS

Panev ėžio apskritis patenka į šiaur ės ir vidurio Lietuvos srit į, kuri apima dideles lyguminio pob ūdžio teritorijas šalies šiaur ėje ir viduryje, iš esm ės sutampan čias su derling ąja Vidurio Lietuvos žemuma. Tiek esamas, tiek ateities prioritetas čia – intensyvus žem ės ir mišk ų ūkis, taip pat susisiekimas. Tai vienintel ė negin čijamo gamybini ų interes ų prioriteto sritis šalyje. Nedidel ėse teritorijose, kuriose veikla ribojama (karsto zona, kai kurios gamtinio karkaso ir „Natura 2000“ teritorijos, valstybini ų park ų ir draustini ų teritorijos), numatoma tausojanti žem ės ūkio veikla. Į ši ą srit į patenka beveik visos apskrities savivaldyb ės, išskyrus nedidel ę dal į rytin ės apskrities teritorijos. Tik nedidel ė dalis Panev ėžio apskrities patenka į ryt ų ir piet ų Lietuvos srit į, kuri apima nedidel ę dal į Kupiškio rajono savivaldyb ės ir didži ąją dal į Rokiškio rajono savivaldyb ės, – tai Baltijos aukštum ų plynaukšt ės ruožas ir gretimos teritorijos. Foniniam naudojimui b ūdingas žem ės ir mišk ų ūkis, o prioritetin ėmis funkcijomis laikytinas tausojantis mišk ų ūkis, rekreacija ir konservacija, taip pat susisiekimas. Tai antroji (po Paj ūrio) funkcin ė sritis, turinti aišk ų nacionalin ės reikšm ės rekreacinio naudojimo prioritet ą. Šiaur ės ir Vidurio Lietuvos srityje prioritetas teiktinas intensyviam žem ės ūkiui. Be pagrindin ės žem ės ūkio krypties, atsižvelgiant į arealo gamtines sąlygas ir ūkin ės veiklos specifik ą, papildomi ūkin ės veiklos prioritetai – intensyvi arba tausojanti mišk ų ūkio veikla. Jautriausias gamtiniu poži ūriu rajonas šioje srityje yra Birž ų–Pasvalio karsto zona, kurioje žem ės ūkis bus tausojantis (ekologinis). Ryt ų ir Piet ų Lietuvos srityje prioritetas teiktinas ekosistemas saugan čiai 56 konservacinei veiklai, ribojant ūkin ės veiklos intensyvum ą. Šiose teritorijose tikslinga didinti saugom ų teritorij ų plotus, labiau ir diferencijuotai reglamentuoti juose ūkin ę veikl ą. Papildomus ūkin ės veiklos prioritetus sudaro reglamentuojama (tausojanti) žem ės ūkio ir mišk ų ūkio arba rekreacin ė veikla. (Šaltinis: Panev ėžio apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas). Panev ėžio apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas įgyvendina ir detalizuoja Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius. Pagrindin ės šiuose sprendiniuose numatytos bioprodukcinio ūkio kryptys Panev ėžio apskrityje – žem ės ūkis ir mišk ų ūkis. Panev ėžio apskrityje numatyti funkcinių prioritet ų rajonai, kuri ų suvestin ė su j ų polifunkcinio zonavimo indeksais pateikta 27 lentelėje. Tai gana stambios teritorijos, pasižymin čios gamtini ų, urbanistini ų ir ūkini ų s ąlyg ų panašumu ir pasikartojan čiais savitais funkcini ų prioritet ų kompleksais. 27 lentel ė

FUNKCINI Ų PRIORITET Ų RAJONAI IR PORAJONIAI

Polifunkcinio zonavimo Funkcini ų prioritet ų rajonai Funkcini ų prioritet ų porajoniai indeksai Šiaur ės ir Vidurio Lietuvos ŽM/ ŽM sritis 1. Joniškio–Vašk ų žm/ Ž 2. Kurš ėnų–Pakruojo MŽ/ MŽ 3. Birž ų–Pasvalio karsto zona Mkr/MŽ 4. Panev ėžio –Kupiškio Urk/ MŽ 5. K ėdaini ų–Ramygalos ŽM/ ŽM 6. B ūgini ų–Suvainiškio Mk/ MŽ 7. Pand ėlio–Vabalninko ŽM/ ŽM Ryt ų ir Piet ų Lietuvos sritis mRK/ žMv 1. Anykš čių–Ukmerg ės mKR/ žm 2. Rokiškio–Kamaj ų žmk/žm Pastaba . Polifunkcinio zonavimo indeksai: Ž; ž – žem ės ūkis (intensyvus ir tausojantis); M; m – mišk ų ūkis (intensyvus ir tausojantis); R; r – rekreacija (intensyvi ir ekstensyvi); K; k – konservacija (instituciškai ir įstatymiškai organizuota); U – aglomeruota urbanizacija.

Bendrajame (generaliniame) plane pagal vyraujan čias funkcijas nustatyta 11 polifunkcini ų porajoni ų tip ų, kurie sujungti į 5 funkcini ų prioritet ų kompleksus pagal vyraujan čias funkcijas ir pavaizduoti br ėžinyje skirtinga spalva (2 br ėžinys „Teritorijos funkciniai prioritetai“).(15 pav.). Funkcini ų prioritet ų kompleks ų pasiskirstymas apskrities teritorijoje pateiktas 28 lentel ėje

57 28 lentel ė

FUNKCINI Ų PRIORITET Ų KOMPLEKSAI PANEV ĖŽIO APSKRITYJE

kst. kst. kst. kst. kst. kst. kst. kst. kst. ū kst. kst. ū ū ū ū ū kst.

ū

Funkcini ų prioritet ų kompleksai , teritorijos, teritorijos, teritorijos, teritorijos, teritorijos, teritorijos, teritorijos, ų ų ų ų ų ų ų r. sav., t sav., r. žio r. sav., t sav., r. žio ų procentais procentais procentais procentais procentais procentais procentais procentais žio m. sav., t sav., m. žio ė ė hektar hektar hektar hektar hektar hektar hektar Birž Pasvalio r. sav., t sav., r. Pasvalio Rokiškio r. sav., t sav., r. Rokiškio Kupiškio r. sav., t sav., r. Kupiškio Panev Iš viso apskrityje, Išt viso apskrityje, Panev

II a-b 78,7 19,9 26,9 17,5 14,4 Kr(R)m 10 13,5 12,4 13,6 8 (instituciškai organizuota konservacija, įvairaus pob ūdžio rekreacija ir tausojantis mišk ų ūkis) III a-c 133,1 28,3 23,3 44,1 6,4 31 km(M)r 16,9 19,2 21,6 20,3 4,9 17,2 (įstatymiškai organizuota konservacija, įvairaus pob ūdžio mišk ų ūkis ir ekstensyvi rekreacija) IV 137,2 46,9 5,4 18,2 66,7 žrk 17,4 43,4 2,5 14,1 36,9 (tausojantis žem ės ūkis, ekstensyvi rekreacija ir įstatymiškai organizuota konservacija) V a-c 411,6 99,3 37,8 119 86,9 68,6 Ž(ž)m(M) 52,2 67,3 35 54,7 67,4 37,9 (įvairaus pob ūdžio mišk ų ir žem ės ūkis) VII 27,2 5 22,2 UR 3,5 100 10,2 (aglomeruota urbanizacija ir intensyvi rekreacija) Iš viso 788 147,6 108 5 217,6 128,9 180,7 100 100 100 100 100 100 100

58

15 pav. Panev ėžio apskrities teritorijos bendrasis planas. Teritorijos funkciniai prioritetai

Bendrajame (generaliniame) plane pagal susiklos čiusias veiklos s ąlygas ir galimos pl ėtros savitumus, siejant tai su nustatytais teritorijos vystymo tipais (br ėžinys „Bendroji erdvin ė koncepcija“), nustatytos teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos reglamentavimo principin ės nuostatos (16 pav.). Atsižvelgiant į nustatyto vystymo tip ą, taikomos papildomos teritorij ų naudojimo ir apsaugos s ąlygos. Keletas iš j ų, reglamentuojan čių mišk ų ūkį: 1. konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos arealuose (A1) pertvarkomos, transformuojamos esamo naudojimo kryptys ir prioritetai, siekiant ekologizuoti ūkin ę veikl ą, atkuriant ir gausinant gamtos ir kult ūros paveldo vertybes: 1.1. papildomas prioritetas teikiamas ekstensyvios (kai kuriais atvejais ir intensyvios) rekreacijos ir pažintinio turizmo pl ėtrai; 1.2. pl ėtojama esama veikla, atitinkanti gamtos ir kult ūros paveldo vertybi ų apsaugos interesus, – tausojantis mišk ų ūkis ir rekreacija / pažintinis turizmas, teikiama parama specialioms socialin ėms programoms įgyvendinti; 1.3. intensyvus žem ės ūkis pertvarkomas į tausojant į žem ės ūkį arba tausojant į mišk ų ūkį, rekreacij ą ir kaimo turizm ą, vystomi tradiciniai verslai ir tausojanti žuvininkyst ė, veiklos konversijai teiktina valstyb ės parama; 1.4. numatoma didinti miškingum ą, pl ėsti apsaugini ų ir rekreacini ų želdyn ų sistem ą, vystyti tausojant į mišk ų ūkį ir tausojan čią žuvininkyst ę; 1.5. ribojamas tradicin ės žemdirbyst ės keitimas į intensyv ų šaliai neb ūding ą ūkininkavim ą, žem ės paskirties keitimas iš mišk ų ūkio į kit ą (gyvenam ąją, pramon ės, nauding ųjų iškasen ų); 1.6. konservacinio prioriteto status ą turin čiose teritorijose (rezervatuose, draustiniuose) neleidžiama nauj ų stacionari ų poilsio objekt ų statyba, žem ės paskirties keitimas iš žem ės ūkio į kit ą (gyvenam ąją, pramon ės, nauding ųjų iškasen ų);

59 2. esamo bioprodukcinio naudojimo, konservacinio vystymo ir konversijos arealuose (A2) pertvarkomos, transformuojamos esamo naudojimo kryptys ir prioritetai, siekiant pl ėtoti veikl ą, labiausiai atitinkan čią gamtinio-kult ūrinio komplekso specifik ą ir paj ėgum ą: 2.1. papildomas prioritetas teikiamas ekstensyvios (kai kurias atvejais ir intensyvios) rekreacijos ir pažintinio turizmo, įvairaus pob ūdžio žem ės ūkio ar mišk ų ūkio pl ėtrai; 2.2. konservacin į status ą turin čiose ir kitose, taip pat potencialiose saugomose teritorijose intensyvus žem ės ar mišk ų ūkis nustatytose zonose pertvarkomas į tausojant į žem ės ūkį arba tausojant į mišk ų ūkį, veiklos konversijai teiktina valstyb ės parama; 2.3. ribojamas žem ės paskirties keitimas – iš mišk ų ūkio į kit ą (gyvenam ąją, pramon ės, nauding ųjų iškasen ų), intensyvaus mišk ų ūkio pl ėtra. 3. Bioprodukcinio naudojimo teritorijose (B1, B2, B3) bendruoju atveju: 3.1. prioritetas teikiamas mišk ų ūkio arba žem ės ūkio pl ėtrai; 3.2. ribojamas žem ės paskirties keitimas – iš mišk ų ūkio į kit ą (gyvenam ąją, pramon ės, nauding ųjų iškasen ų); 3.3. skatinamas valstyb ės remiamas agroželdini ų sistemos k ūrimas gamtinio karkaso teritorijose, bendro teritorijos miškingumo didinimas; 3.4. šiose teritorijose esan čių gyvenam ųjų vietovi ų raida vyksta laikantis teritorij ų planavimo dokument ų reikalavim ų. 4. tausojan čio bioprodukcinio naudojimo vystymo arealuose (B1) esamo naudojimo kryptys pertvarkomos siekiant pl ėtoti veikl ą, labiausiai atitinkan čią gamtinio-kult ūrinio komplekso specifik ą ir paj ėgum ą: 4.1. žem ės ūkio naudmenos kei čiamos į mišk ų ūkio naudmenas ir agroželdinius, pirmiausia gamtinio karkaso teritorijose, intensyvus žem ės ūkis pertvarkomas į tausojant į ūkį, sodininkyst ę arba kaimo turizm ą, pl ėtojami namudiniai verslai, veiklos konversijai teikiama valstyb ės parama; 4.2. numatoma vystyti tausojan čio pob ūdžio žuvininkyst ę ir medžiokl ės ūkį; 4.3. ribojama nauding ųjų iškasen ų gavyba, neleidžiama pramon ės įmoni ų ir veiklos rūši ų, kurioms reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrol ės (TIPK) leidim ų, pl ėtra ar statyba; 5. ekologinio ūkininkavimo karstiniame regione vystymo ir konversijos arealuose (B2) esamo naudojimo kryptys pertvarkomos siekiant pl ėtoti veikl ą, labiausiai atitinkan čią ekologinius karsto zonos tvarkymo reikalavimus: 5.1. vystomas tausojantis žem ės ūkis ir tausojantis mišk ų ūkis; 5.2. papildomas prioritetas teikiamas ekstensyvios (kai kurias atvejais ir intensyvios) rekreacijos ir pažintinio turizmo pl ėtrai; 5.3. žem ės ūkio naudmenos kei čiamos į mišk ų ūkio naudmenas ir agroželdinius, pirmiausia intensyvaus karsto zonos IV grup ės žem ėse, veiklos konversijai teiktina valstyb ės parama; 5.4. visa ūkin ė veikla intensyvaus karsto zonoje vykdoma laikantis nustatytos tvarkos, ribojama nauding ųjų iškasen ų gavyba, neleidžiama pramon ės įmoni ų ir veiklos r ūši ų, kurioms reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrol ės (TIPK) leidim ų, pl ėtra ar statyba; 6. esamo bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo arealuose (B3): 6.1. vystomas intensyvus mišk ų ūkis ir intensyvus žem ės ūkis; 6.2. gamtinio karkaso teritorijose numatomas valstyb ės remiamas teritorijos miškingumo didinimas, agroželdini ų sistemos pl ėtojimas, tausojan čio žem ės ūkio vystymas.

60

16 pav. Panev ėžio apskrities teritorijos bendrasis planas. Teritorijos erdvin ės strukt ūros koncepcija Bendrojo (generalinio) plano sprendiniuose numatyti Mišk ų ūkio teritorij ų vystymo tikslai: 1. svarbiausias mišk ų teritorij ų naudojimo tikslas – išsaugoti ir gausinti miško išteklius pagal visuotinai pripažintus tvaraus ir darnaus mišk ų ūkio vystymo principus; 2. intensyviau naudoti miškus rekreacin ėms reikm ėms, racionaliai, tolygiai ir nepertraukiamai naudoti miško išteklius, didinti mišk ų produktyvum ą, gerinti auginamos medienos kokyb ę; 3. užtikrinti mišk ų ekosistem ų tvarum ą; 4. išsaugoti ir gausinti biologin ę įvairov ę, gerinti mišk ų sanitarin ę ir priešgaisrin ę apsaug ą; 5. reglamentuoti ūkininkavim ą saugom ų teritorij ų miškuose pagal ši ų teritorij ų vystymo tikslus ir uždavinius; 6. didinti miškingum ą.

Panev ėžio apskrities teritorija pagal numatytas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane strategines miškininkyst ės pl ėtros zonas ir pozones patenka į 2 mišk ų pl ėtros zonas: Vidurio Aukštaitijos – šiaur ės vakar ų Dz ūkijos naši ų mišri ų spygliuo čių ir lapuo čių mišk ų zon ą ir Vidurio Lietuvos mišri ų lapuo čių ir spygliuo čių mišk ų zon ą. Mišk ų teritorij ų vystymo tendencijos teritoriškai diferencijuotos atsižvelgiant į: 1. gamtin į žem ės ir mišk ų našum ą; 2. esam ą miškingum ą ir jo didinimo potencial ą; 3. vyraujan čių medynus formuojan čių medži ų r ūši ų paplitim ą; 4. mišk ų apsaugin ę ir rekreacin ę svarb ą; 5. miškotvarkos duomen ų analiz ę.

61 Bendrajame (generaliniame) plane numatytos šios pagrindin ės miško žem ės naudojimo ir tvarkymo kryptys: (9 br ėžinys „Mišk ų ūkio teritorijos“), (17 pav.): 1. Ms – ekosistem ų ir aplinkos apsaugos kryptis. Pagal ši ą krypt į tvarkomi plotai, kuriuose vyrauja apsauginiai II A grup ės ir III grup ės miškai. Šiuose miškuose užtikrinama ekosistem ų apsauga ir biologin ės įvairov ės išsaugojimas ir gausinimas. Pagal ši ą tvarkymo krypt į si ūloma tvarkyti mišk ų plotus palei vandens telkinius, draustini ų miškus, lauk ų apsauginius miškus, valstybini ų rezervat ų ir valstybini ų park ų apsaugos zon ų miškus. 2. Mr – rekreacijos kryptis. Ši mišk ų tvarkymo kryptis numatyta projektuojamose urbanizuojamose ir rekreacinio prioriteto teritorijose ir rekreaciniuose IIB grup ės miškuose. Šiuose miškuose užtikrinamas ekosistem ų tvarkymas ir biologin ės įvairov ės išsaugojimas ir gausinimas. Ši ų mišk ų plotus si ūloma didinti palei vandens telkinius ir projektuojamose rekreacinio naudojimo teritorijose. 3. Mgk – ekstensyvios mišk ų ūkio pl ėtros kryptis (gamtinio karkaso teritorijose). Ši veikla numatyta gamtinio karkaso geoekologin ėse teritorijose, kuriose vyrauja apsauginiai miškai (III mišk ų grup ė) ir ūkiniai miškai (IV mišk ų grup ė). 4. M ū – intensyvios mišk ų ūkio veiklos kryptis. Ji numatoma arealuose, kuriuose vyrauja eksploataciniai (IV grup ės) mišk ų plotai, nepatenkantys į jautriausias gamtines teritorijas. Būtina užtikrinti racional ų, tolyg ų ir nepertraukiam ą miško ištekli ų naudojim ą ir mišk ų produktyvumo didinim ą, auginamos medienos kokyb ės gerinim ą.

Bendrasis (generalinis) planas numato, kad apskrityje vyraus intensyvi mišk ų ūkio tvarkymo kryptis. Pagal ši ą tvarkymo krypt į bus naudojama 60,4 procento miško žem ės, ekosistem ų ir aplinkos apsaugos kryptis vyraus 16,3 procento teritorijos, ekstensyviai mišk ų ūkio pl ėtrai (gamtinio karkaso teritorijose) bus skirta 16,4 procento, rekreacijos ir kaimo turizmo krypties veiklai – 2,5 procento miško žem ės (29 lentel ė). 29 lentel ė

APSKRITIES TERITORIJOS PAGAL VYRAUJAN ČIAS MIŠK Ų TERITORIJ Ų NAUDOJIMO KRYPTIS

Numatomos miško žem ės naudojimo ir tvarkymo Miškingumas, procentais Savivaldyb ės kryptys, teritorijos procentais esamas projektuojamas Ms Mr Mgk Mū Birž ų rajono 26,3 27,9 20,6 0,7 24,5 54,1 savivaldyb ėje Kupiškio rajono savivaldyb ėje 28,1 30,4 12,3 4 29 54,7 Panev ėžio rajono 34,1 36,4 14,9 2,1 22,9 60,1 savivaldyb ėje Pasvalio rajono 16,6 17,8 12,6 3,4 12,8 71,2 savivaldyb ėje Rokiškio rajono 28 31,8 15,8 2,7 15,8 61,7 savivaldyb ėje Iš viso apskrityje 27,3 29,6 16,3 2,5 16,4 60,4

62

17 pav. Panev ėžio apskrities teritorijos bendrasis planas. Mišk ų ūkio teritorijos

Bendrajame (generaliniame) plane numatyti Mišk ų teritorij ų vystymo sprendini ų ir tvarkymo prioritetai: 1. padidinti mišk ų plotus – apsodinti bemišk ę mišk ų ūkio paskirties žemę ir žem ės ūkiui ekonomiškai netikslingus naudoti žem ės sklypus, kuri ų miškingumas šiuo metu labai mažas; 2. sudaryti s ąlygas naudoti miško žem ę medžioklei, turizmui; 3. skatinti efektyv ų ir racional ų miško ištekli ų naudojim ą, biologin ės įvairov ės miškuose išsaugojim ą, rekreacinio mišk ų potencialo didinim ą; Šiuo metu Panev ėžio apskrities teritorijos prioritetais laikytina: tausojamasis mišk ų ūkis, rekreacija bei konservacija. Siūlomas tausojantis ir intensyvus daugiatikslis miško naudojimas, užtikrina teigiam ą mišk ų plot ų did ėjim ą, miško ekosistem ų stabilum ą, esam ų gamtos ir kult ūros vertybi ų išsaugojim ą, biologin ės įvairov ės palaikym ą, ekonomini ų klausim ų sprendim ą. Mišk ų ūkio pl ėtra reglamentuojama: 1. Panev ėžio apskrities miškininkyst ės pl ėtra bus vystoma vadovaujantis Nacionaline mišk ų ūkio sektoriaus pl ėtros 2012–2020 met ų programa. 2. Mišk ų ūkio veikl ą numatoma pl ėtoti mišk ų ūkio paskirties žem ėje, taip pat miškuose, esan čiuose žem ės ūkio paskirties žem ėje. Didinant bendr ą Panev ėžio apskrities miškingumo rodikl į, numatoma nederlingas žemes apželdinti mišku. Apskrities teritorij ų apželdinim ą mišku numatoma vykdyti pagal patvirtintas savivaldybi ų mišk ų išd ėstymo žem ėtvarkos schemas. Schemose suprojektuoti miškai išskirti kaip prioritetiniai plotai, kuriuose miško įveisimas skatintinas, o j ų sprendiniai gali b ūti įgyvendinami tiek, kiek neprieštaraus galiojan čių Panev ėžio apskrities teritorijos bendr ųjų plan ų sprendiniams.

63 3. Siekiant sureguliuoti miško lankytoj ų srautus, nukreipti poilsiautojus į priešgaisriniu poži ūriu saugius miško sklypus, numatoma valstybinius miškus pritaikyti lankyti rekreaciniais ir pažintiniais tikslais, taip pat turiningam poilsiui gamtoje. Miškuose kuriama rekreacin ė infrastrukt ūra, pažintinio turizmo ir mokomieji objektai. Prioritetas teikiamas labiausiai pam ėgtiems ir lankomiems miško sklypams. Atsižvelgiant į aukš čiau išd ėstytas nuostatas, pirmiausia miškas turi b ūti naujai sodinamas greta mišk ų, saugan čių dirvožem į nuo erozijos, paviršinio vandens telkinius nuo taršos. Naujai įveisiant mišk ą nenašiose žem ėse, miškai pagal savo funkcijas priskirtini tai zonai ar mišk ų grupei, kuriai priskirti greta esantys miškai. Rekomenduojama pirmaeil į miško sodinim ą planuoti formuojant priešeroziniuose miškuose, lauk ų apsauginiuose miškuose ir vandens telkini ų apsaugos zon ų miškuose. Savivaldybi ų bendruosiuose planuose miškininkyst ės pl ėtra numatoma, atsižvelgiant į pagrindines kryptis ir strateginius tikslus, suformuluotus Lietuvos mišk ų ūkio politikoje ir jos gyvendinimo strategijoje, patvirtintoje LR aplinkos ministro 2002 m. rugs ėjo 17 d. įsakymu Nr. 484. Lietuvos mišk ų ūkio politika formuojama ir įgyvendinama pagal keturias kryptis, t.y.: • 1) bendroji mišk ų ūkio politikos kryptis; 2) ekonomin ė kryptis; 3) ekologin ė kryptis; 4) socialin ė kryptis. Atsižvelgiant į bendruosiuose planuose išd ėstytas nuostatas, galima numatyti šiuos mišk ų ūkio teritorij ų vystymo ir naudojimo tikslus: 1. svarbiausias mišk ų teritorij ų naudojimo tikslas – išsaugoti ir gausinti miško išteklius pagal visuotinai pripažintus tvaraus ir darnaus mišk ų ūkio vystymo principus; 2. intensyviau miškus naudoti rekreacin ėms reikm ėms; racionaliai, tolygiai ir nepertraukiamai naudoti miško išteklius, didinti mišk ų produktyvum ą, gerinti auginamos medienos kokyb ę; 3. didinti mišk ų ūkio ekonomin į efektyvum ą; 4. užtikrinti mišk ų ekosistem ų tvarum ą; 5. išsaugoti ir gausinti biologin ę įvairov ę, gerinti mišk ų sanitarin ę ir priešgaisrin ę apsaug ą; 6. reglamentuoti ūkininkavim ą saugom ų teritorij ų miškuose pagal ši ų teritorij ų tikslus ir uždavinius; 7. didinti apaugus į mišku (medyn ų) žem ės plot ą; 8. pl ėtoti miškingum ą; 9. tenkinti regiono mastu visuomen ės reikmes, susijusias su mišk ų naudojimu. Nustatytos šios svarbiausios miškotvarkinio planavimo tvaraus mišk ų ūkio kryptys: 1. išlaikyti miško ūkio paskirties žem ę ir geriau j ą naudoti; 2. skatinti daugiatiksl į miško naudojim ą, siekiant derinti įvairius visuomen ės poreikius; 3. skirti ypa č daug d ėmesio ekologiškai jautrioms vietoms, retoms saugomoms, reprezentacin ėms ekosistemoms, kertin ėms buvein ėms, nat ūraliems medynams su endemin ėmis ir nykstan čiomis r ūšimis; 4. pl ėtoti miško apsaugines funkcijas, ypa č dirvožemio ir vandens apsaugos; 5. projektuoti miško atk ūrimo priemones, pirmenyb ę teikti nat ūraliam ž ėlimui ir vietin ėms medži ų r ūšims. Panev ėžio apskrities mišk ų tvarkymo schemoje, siekiant padidinti bendr ą apskrities teritorijos miškingum ą, numatomi mišk ų ūkio teritorij ų tvarkymo ir vystymo sprendini ų įgyvendinimo prioritetai: 1. Didinti mišk ų plotus – apsodinti bemišk ę mišk ų ūkio paskirties žem ę ir žem ės ūkiui ekonomiškai netikslingus naudoti žem ės sklypus, kur miškingumas šiuo metu labai mažas;

64 2. Sudaryti s ąlygas naudoti miško žem ę medžioklei, turizmui, šalutiniam miško ištekli ų naudojimui, bei kitiems gyventoj ų poreikiams tenkinti; 3. Skatinti efektyv ų ir racional ų miško ištekli ų naudojim ą, biologin ės įvairov ės miškuose išsaugojim ą, rekreacinio mišk ų potencialo didinim ą, tobulinti ūkininkavimo sistem ą; 4. Teritorijos naudojimo ir nauj ų mišk ų sodinimo mišk ų ūkio paskirties žem ės plotuose klausimus spr ęsti miškotvarkos projektuose; 5. Įveisiant ir ugdant miškus, užtikrinti medienos ištekli ų eksporto ir vidaus poreik į; Teritorijos, kuriose miško įveisimas negalimas, apima kult ūros vertybi ų teritorijas, kult ūros vertybi ų vizualin ės apsaugos zonas, detaliai išžvalgytus nauding ųjų iškasen ų telkinius, nat ūralias pievas ar ganyklas, žem ės sklypus, pagal patvirtintus detaliuosius planus numatytus ne žem ės ir ne mišk ų ūkio veiklai, „Natura 2000“ teritorijas (tai yra žemės plotai, įtraukti į paukš čių ar buveini ų apsaugai svarbi ų teritorij ų s ąrašus). Savivaldybi ų teritorij ų apželdinimas mišku vykdomas pagal parengtas V Į Valstybinio žem ėtvarkos instituto mišk ų išd ėstymo žem ėtvarkos schemas, kuri ų sprendiniai yra integruojami į mišk ų tvarkymo schemas. Miško ūkin ė veikla saugomose teritorijose numatoma atsižvelgiant į Saugom ų teritorij ų įstatym ą, esamus saugom ų teritorij ų nuostatus, funkcin į zonavim ą, apribojimus numatytus atitinkamuose ūkin ės veiklos reglamentavimo dokumentuose. Helsinkio tvaraus mišk ų ūkio ir Lisabonos rezoliucijose nurodytos pagrindin ės kryptys miškotvarkiniam planavimui, iš kuri ų svarbiausios: 1) miško žem ės tikslin ės paskirties išlaikymas ir geresnis jos išnaudojimas; 2) daugiatikslio miško naudojimo skatinimas, siekiant reikiamo balanso tarp įvairi ų visuomen ės poreiki ų; 3) ypatingas d ėmesys ekologiškai jautri ų viet ų, ret ų saugom ų, reprezentatyvi ų ekosistem ų, kertini ų buveini ų, nat ūrali ų medyn ų su endemin ėmis ir nykstan čiomis r ūšimis išskyrimas; 4) miško apsaugini ų funkcij ų, ypa č dirvožemio ir vandens apsaugos pl ėtojimas; 5) projektuojant miško atk ūrimo priemones pirmenyb ę teikti nat ūraliam ž ėlimui, bei vietin ėms medži ų r ūšims. Mišk ų teritorij ų vystymo tendencija numatoma teritoriškai diferencijuoti, atsižvelgiant į gamtin į žemi ų bei mišk ų našum ą, esam ą miškingum ą ir jo didinimo potencial ą bei vyraujan čių medynus formuojan čių medži ų r ūši ų paplitim ą, mišk ų apsaugin ę ir rekreacin ę svarb ą. Vis ų nuosavyb ės form ų miškai turi b ūti tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto mišk ų ūkio principus, užtikrinant racional ų mišk ų ištekli ų naudojim ą.

6.3. NACIONALIN Ė MIŠK Ų ŪKIO SEKTORIAUS PL ĖTROS 2012-2020 MET Ų PROGRAMA

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2008–2012 met ų programos įgyvendinimo priemoni ų, patvirtint ų Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 ,,D ėl Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2008–2012 met ų programos įgyvendinimo priemoni ų patvirtinimo“, 3 lentel ės „Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2008– 2012 met ų veiklos strategijos nuostat ų įgyvendinimo priemon ės“ priemon ę Nr. 969, Lietuvos Respublikos Vyriausyb ė 2012 m. geguž ės 23 d. nutarimu Nr. 569 patvirtino Nacionalin ę mišk ų ūkio sektoriaus pl ėtros 2012–2020 met ų program ą (toliau - Programa). Vieni svarbiausi ų numatyt ų tiksl ų ir uždavini ų programoje - didinti šalies miškingum ą, gausinti ąžuolynus, pl ėsti ugdom ųjų kirtim ų apimtis, daugiau miško kirtimo atliek ų panaudoti biokurui, pl ėtoti neplynus miško kirtimus, siekti didesnio mišk ų ūkio ekonominio efektyvumo, skatinti inovacijas,

65 savanorišk ą mišk ų aplinkosaug ą, tobulinti miškotvark ą, gerinti sanitarin ės ir priešgaisrin ės apsaugos priemones, rekreacin ę miško infrastrukt ūrą. Ši Programa parengta atsižvelgiant į tai, kad mišk ų reikšm ė nuolat did ėja d ėl j ų teikiamos įvairiapus ės naudos valstybei, visuomenei, šalies ūkiui ir žmogui. Programoje numatytas strateginis mišk ų ūkio pl ėtros tikslas, kiti mišk ų ūkio pl ėtros tikslai, uždaviniai šiems tikslams pasiekti, taip pat j ų vertinimo kriterijai. Į Program ą įtrauktos esmin ės aktualios Lietuvos mišk ų ūkio politikos ir jos įgyvendinimo strategijos, patvirtintos aplinkos ministro 2002 m. rugs ėjo 17 d. įsakymu Nr. 484 „D ėl Lietuvos mišk ų ūkio politikos ir jos įgyvendinimo strategijos patvirtinimo“, nuostatos. Pagal Program ą mišk ų ūkio pl ėtros strateginis tikslas – didinti mišk ų teikiam ą įvairiapus ę naud ą visuomenei atsižvelgiant į ilg ą miško augimo trukm ę ir nuosavyb ės form ų skirtumus bei sąveik ą, taip pat užtikrinant darnaus mišk ų ūkio princip ų įgyvendinim ą visuose šalies miškuose. Šiam tikslui pasiekti įgyvendinant Program ą nustatyti 4 mišk ų ūkio pl ėtros tikslai: - Išsaugoti ir gausinti Lietuvos miškus ir j ų išteklius. - Užtikrinti racional ų Lietuvos mišk ų ištekli ų naudojim ą ir didinti medyn ų produktyvum ą. - Didinti mišk ų ūkio ekonomin į efektyvum ą ir konkurencingum ą. - Išsaugoti ir didinti miško ekosistem ų tvarum ą atsižvelgiant į j ų ekologin į ir socialin į vaidmen į, klimato kaitos įtak ą. Programoje nustatytiems tikslams pasiekti reikia įgyvendinti šiuos uždavinius: Pirmam tikslui: a) didinti šalies miškingum ą – įveisti mišk ą nenaudojamoje ir žem ės ūkiui netinkamoje žem ėje, taip pat finansiškai skatinti įveisti miškus priva čioje ir valstybin ėje žem ėje. b) pl ėtoti mišk ų atk ūrim ą genetiniu-ekologiniu pagrindu selekciškai vertinga ir kokybiška miško dauginam ąja medžiaga, optimizuoti miško dauginamosios medžiagos auginim ą, siekiant ilgalaik ėje perspektyvoje apr ūpinti rink ą kokybiškais miško sodmenimis. c) didinti šalies ąžuolyn ų plotus. d) užtikrinti tinkam ą mišk ų apsaug ą nuo lig ų, kenk ėjų ir gaisr ų išplitimo – tobulinti miško sanitarin ės ir priešgaisrin ės apsaugos sistemas. Antram tikslui: a) atnaujinti ūkin ę-komercin ę veikl ą visuose nuosavyb ės teis ėms į žem ę atkurti rezervuotuose ir šiam tikslui nepanaudotuose miškuose, juos pardavus aukcionuose arba priskyrus valstybin ės reikšm ės miškams. b) suderinti miško ugdom ųjų, sanitarini ų ir pagrindini ų kirtim ų apimt į, padidinti smulkios nelikvidin ės medienos ir miško kirtimo atliek ų panaudojimo biokurui gaminti apimt į. c) sudaryti prielaidas įgyvendinti nepertraukiam ą miškotvark ą – sklypin ės mišk ų inventorizacijos organizavim ą perduoti miško savininkams ir valdytojams. Tre čiam tikslui: a) skatinti investicijas į miškus ir mišk ų ūkį, ypa č inovacijas. b) siekti didinti mišk ų ur ėdij ų veiklos efektyvum ą – užtikrinti stabil ų valstybini ų mišk ų sektoriaus naudojamo ilgalaikio turto pelningum ą. c) į bendr ųjų mišk ų ūkio reikmi ų finansavim ą įtraukti atskaitymus iš priva čių mišk ų ūkio ir ne mišk ų ur ėdij ų valdom ų valstybini ų mišk ų ūkio medienos pardavimo pajam ų. Ketvirtam tikslui: a) didinti miško ekosistem ų ekologin į ir kraštovaizdžio stabilum ą. b) skatinti rekreacini ų miško funkcij ų pl ėtr ą, rekreacin ės infrastrukt ūros objekt ų miškuose įrengim ą ir tvarkym ą. c) sudaryti prielaidas kult ūros paveldo objekt ų ir j ų paminklin ės aplinkos išsaugojimui miškuose.

66 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mišk ų įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi ir Nacionalin ės mišk ų ūkio sektoriaus pl ėtros 2012–2020 met ų programos 9 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2018 m. geguž ės 10 d. įsakymu Nr. D1-378 patvirtino Nacionalin ės mišk ų ūkio sektoriaus pl ėtros 2012–2020 met ų programos įgyvendinimo priemoni ų 2018–2020 met ų plan ą. VĮ Valstybini ų mišk ų ur ėdijos, organizuojan čios bei koordinuojan čios jai priskirt ų valstybini ų mišk ų atk ūrim ą, prieži ūrą, apsaug ą ir miško ištekli ų naudojim ą, vienas iš pagrindini ų ilgalaiki ų veiklos prioritet ų - dalyvavimas Nacionalin ės mišk ų ūkio sektoriaus pl ėtros programos priemoni ų plano rengime ir patvirtinto plano vykdymas.

6.4. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYB ĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIORITETIN ĖS PRIEMON ĖS

Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „D ėl Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės programos“ patvirtino Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės program ą, kurioje numatoma vykdyti darni ą mišk ų politik ą. Vyriausyb ė, siekdama užtikrinti miško ekosistem ų tvarum ą, biologin ę įvairov ę bei racional ų ir tvar ų miško ištekli ų naudojim ą, įvertinusi miškinink ų, mišk ų savinink ų, gamtinink ų, bendruomeni ų, kaim ų, miesteli ų ir miest ų gyventoj ų poreikius, siekdama subalansuoti aplinkosaugines ir ekonomines veiklas miškuose ir saugomose teritorijose, įsipareigoja nuosekliai vykdyti tvari ą ir subalansuot ą mišk ų ūkio politik ą, vienod ą d ėmes į skirti ekologini ų, ekonomini ų ir socialini ų mišk ų funkcij ų užtikrinimui ir suderinamumui, o miškus vertinti kaip valstyb ės turt ą ir ištekli ų, kuris privalo b ūti nuolat gausinamas ir racionaliai naudojamas. Tam pasiekti Vyriausyb ė numato šias priemones: 1) tobulinsime miškininkyst ę ir miškotvark ą reglamentuojan čią teisin ę baz ę. Svarbiausiais darbais šioje srityje laikome mišk ų ūkio valstybinio reguliavimo sistemos institucin ės strukt ūros, funkcij ų ir apimties, ekonominio bei aplinkosauginio veiklos reguliavimo perži ūrą, administracin ės naštos mažinim ą, aišk ų atskir ų įstaig ų kompetencijos rib ų apibr ėžim ą, dubliuojan čių funkcij ų ir veikl ų mišk ų sistemoje panaikinim ą, mišk ų politikos, aplinkosaugini ų ir gamybini ų funkcij ų atskyrim ą, taip pat toki ų klausim ų kaip savaime apželian čių ir naujai įveist ų mišk ų plot ų pripažinimo miškais ir miško žem ės paskirties keitimo tvarkos tikslinim ą; 2) tobulinsime ir racionalizuosime valstybini ų ir priva čių mišk ų valdymo model į, sudarysime s ąlygas konsoliduoti priva čius miškus, valdytojams kooperuotis bendroms veikloms ir bendriems vienetams kurti. Sukursime bendr ą mišk ų ir žem ės kadastro sistem ą, skatinsime priva čių miško savinink ų kooperacij ą ir asocijavim ąsi, švietim ą ir konsultavim ą; 3) stiprinsime vieš ųjų interes ų atstovavim ą valstybini ų mišk ų įmon ėse, siekdami, kad gr ąža už valstyb ės naudojam ą turt ą b ūtų adekvati sukuriamoms viešosioms geryb ėms; 4) siekdami sudaryti s ąlygas optimaliai mišk ų valdymo politikai, baig ę žem ės reform ą, rezervinius miškus, esan čius prie valstybini ų mišk ų masyv ų, perimsime į valstyb ės turto balans ą, kitus miško plotus parduosime viešame aukcione. Kartu sudarysime teisin ę galimyb ę lanks čiai traktuoti mišk ų prieži ūros aplinkosauginius reikalavimus, atsižvelgdami į regioninius ypatumus, socialin ę ir ekonomin ę pad ėtį; 5) sieksime įgyvendinti tausojan čios medžiokl ės principus, sprendžiant racionalaus medžiokl ės plot ų naudojimo ir medžiojam ųjų gyv ūnų populiacij ų valdymo klausimus, daugiau teisi ų suteiksime žem ės ir mišk ų savininkams; 6) sieksime tiesiogini ų ES išmok ų mišk ų savininkams už miško prieži ūrą ar reglamentuot ą naudojim ą; 7) d ėsime pastangas išsaugoti ir puosel ėti miškuose esan čias istorines ir atmintinas vietas;

67 8) sieksime išsaugoti ir skatinti kurti darbo vietas miškininkyst ėje ir medienos pramon ėje; 9) teiksime prioritet ą investicij ų į moderni ą Lietuvos medienos ir biotechnologij ų pramon ę bei biomas ės energetik ą skatinimui, taip praktiškai prisid ėdami prie ciklin ės (žiedin ės) ekonomikos pl ėtros, kartu skatinsime žem ės ūkio veiklas, alternatyvias energetin ės fitomas ės išauginimui ir (ar) perdirbimui į kur ą; 10) sieksime, kad valstybin ės reikšm ės miškai b ūtų naudojami tik tiek, kiek yra reikalinga vietinei medienos pramonei. Dėl valstybini ų mišk ų naudojimo b ūdo ir apimties svarus žodis turi tekti savivaldyb ėms ir bendruomen ėms, kuri ų gyvenamojoje aplinkoje yra konkret ūs miškai; 11) sieksime, kad neapdirbt ų žaliav ų (pvz., žaliavin ės medienos) eksport ą visiškai pakeist ų didesn ę prid ėtin ę vert ę ir darbo vietas Lietuvoje kuriantis apdirbt ų žaliav ų ir gamini ų eksportas; 12) tolygiai mažinsime plyn ųjų kirtim ų apimt į ir mišk ų monokult ūrų (vienaamži ų ir vienar ūši ų medyn ų) plotus. Įgyvendinsime nuostat ą, kad plynieji kirtimai leidžiami tik ūkin ės paskirties (IV grup ės) miškuose ir vykdomi taip, kad b ūtų padaroma kuo mažesn ė žala žmoni ų gyvenamajai aplinkai, kraštovaizdžiui ir ekosistemoms (miško dirvožemiui, hidrologiniam režimui, biologinei įvairovei); 13) sieksime įstatymais įtvirtinti princip ą, kad didžioji baudos dalis už miško paklotei, gyvajai gamtai padaryt ą žal ą b ūtų išmokama miško savininkui ir išskirtinai naudojama padarytai žalai sumažinti; 14) aplinkosaugines išmokas mišk ų sektoriuje susiesime su ilgalaikiais įsipareigojimais, pvz., nustatant reikalavim ą, kad b ūtų gr ąžinamos visos gautos ir išmok ėtos išmokos (nenumatant senaties termino), jeigu iškertamas kertini ų miško buveini ų kategorijai priskirtas miškas ar kitaip kompetenting ų institucij ų vertingu įvardytas ir atitinkamai pažym ėtas miškas, įtvirtinsime nuostat ą, kad valstyb ė nerems miško sausinimo darb ų, jeigu miško ekologin ė vert ė pripažinta išskirtine. Viena iš patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės programos įgyvendinimo plano kryp čių yra „Aplinkos, tinkamos darniai gyventi visoms gyvyb ės formoms, kokyb ės užtikrinimas.“ Siekiant sumažinti oro tarš ą ir klimato kait ą, numatyta sukurti Teisines ir ekonomines priemones. Taip pat reikalinga atlikti žem ės naudojimo, žem ės naudojimo keitimo ir miškininkyst ės (angl. LULUCF) sektoriaus išmetam ųjų šiltnamio efekt ą sukelian čių duj ų kiekio absorbcin į potencial ą didinan čių priemoni ų, susijusi ų su žem ės naudmen ų darniu naudojimu ir miškingumo didinimu, įgyvendinim ą.

6.5. STRATEGIN ĖS VEIKLOS PLANAI, PL ĖTROS PROGRAMOS IR KITI STRATEGINIO PLANAVIMO DOKUMENTAI

Lietuvos Respublikos Vyriausyb ė 2003 m. rugs ėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 „D ėl Nacionalin ės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo“ patvirtino Nacionalin ę darnaus vystymosi strategij ą (toliau - Strategija), kurioje Lietuvos darnaus vystymosi strateginiai prioritetai ir principai išdėstyti atsižvelgiant į nacionalinius Lietuvos interesus, savitum ą, atnaujintos ES darnaus vystymosi strategijos prioritetus, kit ų programini ų dokument ų nuostatas. Atnaujintoje Strategijoje pagrindinis Lietuvos darnaus vystymosi siekis išlieka tas pats – pagal ekonominio ir socialinio vystymosi, ištekli ų naudojimo efektyvumo rodiklius iki 2020 met ų pasiekti 2003 met ų ES valstybi ų nari ų vidurk į, pagal aplinkos taršos rodiklius – neviršyti ES leistin ų normatyv ų, laikytis tarptautini ų konvencij ų, ribojan čių aplinkos tarš ą ir poveik į pasaulio klimatui, reikalavim ų. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2004 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1526 patvirtintas Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos kryp čių aprašas, 2005 m. rugpj ūč io

68 22 d. nutarimu Nr. 909 – Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemon ės. Atliekant strategin ę analiz ę, išskirti 3 pagrindiniai darnaus vystymosi blokai – aplinkos kokyb ė ir gamtos ištekliai, ekonomikos vystymasis, socialinis vystymasis. Analizuojant aplinkos kokyb ės poky čių stiprybes ir silpnybes, opiausi ų aplinkos problem ų sprendimo galimybes ir tik ėtinas gr ėsmes, daugiausia d ėmesio skirta pagrindiniams aplinkos komponentams – orui, vandeniui, analizuotos klimato kaitos, kraštovaizdžio ir biologin ės įvairov ės problemos. Viena iš didesni ų problem ų išsaugant kraštovaizdžio ir biologin ę įvairov ę - netolygus teritorinis mišk ų išsid ėstymas d ėl pavieniuose regionuose susiformavusi ų žem ės naudojimo tradicij ų. Tai neleidžia užtikrinti, kad šalies miškai b ūtų pasiskirst ę tolygiai, tod ėl būtina kai kur apželdinti mišku ir derlingesnius dirvožemius, b ūtina skatinti priva čių žemi ų savininkus pasinaudoti ES strukt ūrini ų fond ų teikiamomis galimyb ėmis gauti finansin ę param ą, skiriam ą naujiems miškams įveisti. B ūtina ekonomin ėmis ir administracin ėmis priemon ėmis pasiekti, kad b ūtų s ėkmingai atkuriami išnaudoti karjerai, durpynai, sutvarkyti apleisti seni ūkiniai pastatai. Vienas iš strategijos pagrindini ų ilgalaiki ų uždavini ų išsaugant kraštovaizdžio ir biologin ę įvairov ę yra - per Strategijos galiojimo laik ą (iki 2020 met ų) padidinti 3 procentais Lietuvos miškingum ą, pl ėsti kitos nat ūralios daugiamet ės augmenijos plotus, sumažinti teritorin į mišk ų išsid ėstymo netolygum ą, ypa č daug d ėmesio skirti mažiausiai mišking ų rajon ų miškingumo didinimui. Taip pat pl ėtoti saugom ų teritorij ų tinkl ą ir gamtin į karkas ą, derinti juos prie Europos ekologini ų tinkl ų, padidinti Lietuvos saugom ų teritorij ų plot ą iki 16–18 procent ų šalies teritorijos, bei užtikrinti rekreacini ų ištekli ų apsaug ą ir racional ų naudojim ą, padidinti saugom ų teritorij ų atvirum ą visuomenei, skleisti informacij ą apie saugom ų teritorij ų svarb ą ir tikslus. Siekiant įgyvendinti šiuos uždavinius, Nacionalin ės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo priemoni ų plane numatytos tokios priemon ės: 1) parengti mišk ų atk ūrimo ir įveisimo ekologiniu-genetiniu pagrindu projektus, derinti miško želdinim ą su savaiminiu atž ėlimu; 2) skatinti medelyn ų pl ėtr ą siekiant užtikrinti miško sodmen ų kokyb ę ir asortiment ą. Įgyvendindama Valstyb ės pažangos strategij ą „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtint ą Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. geguž ės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 Lietuvos Respublikos Vyriausyb ė 2012 m. lapkri čio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „D ėl 2014–2020 met ų nacionalin ės pažangos programos patvirtinimo“ patvirtino 2014–2020 met ų nacionalin ės pažangos program ą. Vienas iš šios programos uždavini ų – „Tausoti gamtos išteklius, išsaugoti biologinę įvairov ę ir kraštovaizd į“. Įgyvendinant š į uždavin į, siekiama didinti ir Lietuvos miškingum ą, mišk ų medyn ų produktyvum ą, atkurti ir gausinti verting ų žuv ų išteklius, užtikrinti optimal ų medžiojam ųjų gyv ūnų populiacij ų valdym ą. Siekiant išsaugoti krašto išskirtinum ą, kraštovaizdžio ir biologin ę įvairov ę, užtikrinti ekosistem ų gyvybingum ą, b ūtina sustabdyti biologin ės įvairov ės nykim ą, ekosistem ų ir j ų teikiam ų paslaug ų kokyb ės blog ėjim ą, kur įmanoma, jas atkurti, siekti, kad kuriamas kraštovaizdis b ūtų biologiškai visavertis, informatyvus, estetiškas, socialiai priimtinas, patogus ir ekonomiškas. Siekiama užtikrinti, kad požeminis vanduo, vidaus paviršiniai vandens telkiniai ir Baltijos j ūra b ūtų geros ekologin ės ir chemin ės b ūkl ės. Ne mažiau svarbu tobulinti žem ės gelmi ų ištekli ų ir dirvožemio valdym ą, gerinti geologin ės aplinkos kokyb ę, tvarkyti pažeistas ir užterštas teritorijas. Programoje numatomos svarbiausios šio uždavinio įgyvendinimo kryptys: 1) vandens ištekli ų (taip pat Baltijos j ūros) valdymas, apsauga ir potvyni ų rizikos mažinimas; 2) mišk ų ir j ų ištekli ų išsaugojimas, gausinimas ir tausus naudojimas; 3) žem ės gelmi ų ištekli ų ir dirvožemio valdymas ir užteršt ų teritorij ų tvarkymas;

69 4) biologin ės įvairov ės (buveini ų, r ūši ų, veisli ų, genetini ų ištekli ų ir kitko) išsaugojimas ir atk ūrimas, invazini ų r ūši ų populiacij ų valdymas, ekosistem ų fragmentacijos mažinimas; 5) tvaraus ir tausaus žuv ų ištekli ų naudojimo užtikrinimas; 6) medžiojam ųjų gyv ūnų populiacij ų valdymas; 7) įvairaus teritorinio lygmens nat ūralaus kraštovaizdžio areal ų ir urbanizuot ų teritorij ų tyrimas, planavimas, tvarkymas ir darnus naudojimas; 8) saugom ų teritorij ų monitoringas, planavimas ir tvarkymas, tinklo pl ėtra ir integravimas į tarptautinius saugom ų teritorij ų tinklus; 9) aplinkos kokyb ės, teritorij ų planavimo ir urbanistin ės pl ėtros valdymo, monitoringo, vertinimo ir kontrol ės sistemos stiprinimas. Taip pat 2014–2020 met ų nacionalin ės pažangos programos 2 priede „Programos vertinimo kriterij ų s ąrašas“ numatoma Lietuvos miškingum ą (miško žem ės ploto santykis su Lietuvos Respublikos teritorijos plotu) padidinti nuo 33,3 iki 34,2 proc.

6.6. VIDIN ĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTAI

Vidin ės miškotvarkos projektas yra mišk ų ūkio veiklos planas, rengiamas visoms valstybini ų mišk ų valdytoj ų ir priva čioms mišk ų valdoms arba ne mišk ų ūkio paskirties žem ės sklype esan čiai miško žemei ir skiriamas konkre čių tvarkymo priemoni ų sistemai jose nustatyti. Jis turi užtikrinti nepertraukiam ą miško ištekli ų ir miško žem ės daugiatiksl į naudojim ą, patenkinant socialines, ekonomines, ekologines, kult ūrines dabartin ės ir ateinan čių kart ų reikmes. Panev ėžio apskrities mišk ų tvarkymo schema yra rengiama Lietuvos Respublikos mišk ų valstyb ės kadastro duomen ų pagrindu, taip pat įvertinant po sklypini ų mišk ų inventorizacij ų atsiradusius saugom ų teritorij ų, j ų funkcini ų ir tvarkymo bei buferini ų apsaugos zon ų rib ų poky čius bei poky čius teis ės aktuose, reglamentuojan čiuose toki ų teritorij ų bei j ų apsaugos zon ų skyrim ą, taip pat atsižvelgiant į patvirtintus ir galiojan čius vidin ės miškotvarkos projektus, juose numatyt ą mišk ų ūkin ę veikl ą, naudojim ą ir tvarkym ą: 1 Valstybin ės mišk ų tarnybos direktoriaus 2019 m. birželio 20 d. įsakymu Nr.167- 19-V patvirtintas V Į Valstybini ų mišk ų ur ėdijos patik ėjimo teise valdom ų Birž ų regioninio padalinio administruojam ų mišk ų vidin ės miškotvarkos projektas. 2. Valstybin ės mišk ų tarnybos direktoriaus 2019 m. birželio 20 d. įsakymu Nr.167- 19-V patvirtintas V Į Valstybini ų mišk ų ur ėdijos patik ėjimo teise valdom ų Panev ėžio regioninio padalinio administruojam ų mišk ų vidin ės miškotvarkos projektas. 3. Valstybin ės mišk ų tarnybos direktoriaus 2019 m. birželio 20 d. įsakymu Nr.167- 19-V patvirtintas V Į Valstybini ų mišk ų ur ėdijos patik ėjimo teise valdom ų Joniškio regioninio padalinio dalies (nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2019 m. sausio 1 d. buvusio Pakruojo regioninio padalinio) administruojam ų mišk ų vidin ės miškotvarkos projektas. 4. Valstybin ės mišk ų tarnybos direktoriaus 2019 m. birželio 20 d. įsakymu Nr.167- 19-V patvirtintas V Į Valstybini ų mišk ų ur ėdijos patik ėjimo teise valdom ų Rokiškio regioninio padalinio dalies (nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2019 m. sausio 1 d. buvusio Kupiškio regioninio padalinio) administruojam ų mišk ų vidin ės miškotvarkos projektas. 5. Valstybin ės mišk ų tarnybos direktoriaus 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr.11-20- V patvirtintas V Į Valstybini ų mišk ų ur ėdijos patik ėjimo teise valdom ų Rokiškio regioninio padalinio dalies (nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2019 m. sausio 1 d. buvusio Rokiškio regioninio padalinio) administruojam ų mišk ų vidin ės miškotvarkos projektas. Pagrindin ės rekreacijos infrastrukt ūros pl ėtros kryptys nustatomos rekreacijos schemose, kurios yra miškotvarkos projekt ų sud ėtin ė dalis. Mišk ų ūkio tikslai pagal vidin ės miškotvarkos projektus: 1) mišk ų naudojimo rekreacin ėms reikm ėms intensyvinimas;

70 2) racionalus tolygus ir nepertraukiamas miško ištekli ų naudojimas bei mišk ų produktyvumo didinimas, auginamos medienos kokyb ės gerinimas; 3) mišk ų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas, miško auginimo s ąnaud ų mažinimas; 4) mišk ų ekosistem ų tvarumo užtikrinimas; 5) biologin ės įvairov ės išsaugojimas ir gausinimas bei mišk ų sanitarin ės ir priešgaisrin ės apsaugos gerinimas; 6) ūkininkavimo saugom ų teritorij ų miškuose reglamentavimas pagal ši ų teritorij ų tikslus bei uždavinius; 7) pažangiausi ų šalies bei užsienio technologij ų ir technini ų priemoni ų bei mišk ų mokslo pasiekim ų diegimas į mišk ų ūkio gamyb ą ir miškininkyst ę; 8) apaugusios mišku (medyn ų) žem ės ploto didinimas; 9) miškingumo pl ėtra; 10) visuomen ės bendrij ų su miškais susijusi ų reikmi ų tenkinimas apskrities ir šalies mastu.

6.7. DARB Ų APIMTIS IR TVARKYMO PRINCIPAI

Specialiojo teritorij ų dokumento rengimo etap ą sudaro: Panev ėžio apskrities mišk ų ūkio sektoriaus esamos b ūkl ės analiz ė, mišk ų ūkio pl ėtojimo prioritet ų ir tvarkymo princip ų nustatymas, sprendini ų konkretizavimas, kartografin ės medžiagos parengimas ir baigiamieji darbai. Koncepcijos rengimo stadijoje nustatomi planuojamos teritorijos mišk ų ūkio pl ėtojimo prioritetai ir tvarkymo principai, esant reikalui, atliekamas strateginis pasekmi ų aplinkai vertinimas. Vienas iš pagrindini ų prioritet ų rengiant mišk ų tvarkymo schem ą yra esamo mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms ir pogrupiams įvertinimas, bei, vadovaujantis Mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms tvarkos aprašu ir mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms normatyvais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2001 m. rugs ėjo 26 d. nutarimu Nr. 1171 „D ėl Mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms tvarkos aprašo ir Mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms normatyv ų patvirtinimo“, pateikimas si ūlym ų jam tobulinti. Panev ėžio apskrities teritorijoje esantys miškai į grupes ir pogrupius suskirstyti pagal savivaldybi ų mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms planus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. geguž ės 24 d. įsakymu Nr. D1-323 „D ėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. D1-256 „D ėl Akmen ės, Birž ų, Kauno, Kaišiadori ų, Kelm ės, K ėdaini ų, Kupiškio, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Panev ėžio, Pakruojo, Pasvalio, Prien ų, Raseini ų, Radviliškio, Rokiškio, Šiauli ų, Šilal ės, Taurag ės, Trak ų, Utenos, Vilniaus, Zaras ų rajon ų, Birštono, Elektr ėnų, Pag ėgi ų, Rietavo ir Kauno, Panev ėžio, Šiauli ų miest ų savivaldybi ų mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms plan ų patvirtinimo“ pakeitimo“ redakcija. Remiantis gautais iš Valstybin ės mišk ų tarnybos 2020 m. vasario 21 d. raštu Nr. R6-299 „D ėl duomen ų pateikimo“ duomenimis, šiuo metu Panev ėžio apskrityje miško žem ė užima 230,5 tūkst. ha ploto. Šiame plote reikalinga įvertinti esam ą b ūkl ę, t.y. atlikti planuojamos teritorijos mišk ų ūkio b ūkl ės, raidos analiz ę ir įvertinim ą, nustatyti ir įvertinti problem ų ir problemini ų situacij ų, esam ų tendencij ų ir pl ėtros galimybes, įvertinti mišk ų priskyrim ą mišk ų grup ėms ir pogrupiams. Vadovaujantis esamos b ūkl ės įvertinimu, nustatomos planuojamos teritorijos mišk ų ūkio vystymo kryptys, pl ėtojimo prioritetai ir tvarkymo principai – atliekamas bendr ųjų sprendini ų formavimas. Šiems prioritetams pasiekti bei teritorijos tvarkymui organizuoti rengiami sprendiniai, atliekamas j ų konkretizavimas, parengiama kartografin ė medžiaga.

71 Pagal patvirtintus Birž ų, Kupiškio, Panev ėžio, Pasvalio, Rokiškio rajon ų ir Panev ėžio miesto savivaldybi ų mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms planus, Panev ėžio apskrities teritorijoje miško parkai užima 101,8 ha, rekreaciniai miško sklypai – 438,9 ha. J ų atitikim ą normatyvuose keliamiems reikalavimams reikalinga įvertinti nat ūroje, viso 540,7 ha. Taip pat numatoma išnagrin ėti institucij ų bei priva čių asmen ų teikiamus pasi ūlymus.

Strateginis pasekmi ų aplinkai vertinimas – tam tikr ų plan ų ir program ų įgyvendinimo galim ų pasekmi ų aplinkai nustatymo, apib ūdinimo ir vertinimo procesas, per kur į rengiami strateginio pasekmi ų aplinkai vertinimo dokumentai, konsultuojama, atsižvelgiama į vertinimo ir konsultacij ų rezultatus prieš priimant ir (arba) tvirtinant plan ą ar program ą, teikiama informacija, susijusi su sprendimu d ėl plano ar programos pri ėmimo ir (arba) tvirtinimo. Kad išsiaiškinti ar reikalinga vykdyti š į vertinim ą, vadovaujantis Plan ų ir program ų strateginio pasekmi ų aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2004 m. rugpj ūč io 18 d. nutarimu Nr. 967 „D ėl Plan ų ir program ų strateginio pasekmi ų aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Plan ų ir program ų atrankos d ėl strateginio pasekmi ų aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpj ūč io 27 d. įsakymu Nr. D1-456, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija parengia ir teikia kei čiamos Panev ėžio apskrities mišk ų tvarkymo schemos strateginiam pasekmi ų aplinkai vertinimui atlikti atrankos dokument ą. Atsakydami į min ėtą Aplinkos ministerijos dokument ą, kei čiamos Panev ėžio apskrities mišk ų tvarkymo schemos strateginio pasekmi ų aplinkai vertinimo subjektai (toliau – vertinimo subjektai) pateiks išvadas ir pasi ūlymus d ėl kei čiamos Panev ėžio apskrities mišk ų tvarkymo schemos atrankos strateginiam pasekmi ų aplinkai vertinimui atlikti.

III. SPRENDINI Ų KONKRETIZAVIMAS

7. PANEV ĖŽIO APSKRITIES MIŠK Ų TVARKYMO SCHEMOS SPRENDINIAI

7.1. BENDRIEJI MIŠK Ų ŪKIO PL ĖTROS ASPEKTAI

Bendruosius mišk ų ūkio pl ėtros aspektus apsprendžia mišk ų priskyrimas mišk ų grup ėms ir pogrupiams, miško daugiatikslio naudojimo kryptys, bioenergetini ų ištekli ų panaudojimas, rekreacini ų, medžiokl ės ir kit ų paslaugų teikimas visuomenei, gamtos ir kult ūros paveldo objekt ų išsaugojimas, ekologinio stabilumo didinimo, ekologiškai sveikos gyvenamos aplinkos užtikrinimas ir kt. Ateities kartos turi teis ę naudotis sveika ir neužteršta (kokybiška) aplinka, kuri, kalbant apie miškus, turi b ūti išreikšta ekologin ėmis, ekonomin ėmis ir socialin ėmis s ąlygomis, atsispindin čiomis tvariame ir daugiatiksliame mišk ų ūkyje. Tvarus mišk ų ūkis reiškia mišk ų ir miško žemi ų prieži ūrą bei naudojim ą tokiu b ūdu ir tokiu laipsniu, kurie palaikyt ų j ų biologin ę įvairov ę, produktyvum ą, geb ėjim ą atsikurti, gyvybingum ą ir j ų paj ėgum ą atlikti dabar ir ateityje atitinkamas ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas lokaliniu, nacionaliniu, globaliniu lygiais ir kurie nedaryt ų žalos kitoms ekosistemoms. Helsinkio (1993) tvaraus mišk ų ūkio rezoliucijos (H1) 3-12 punktuose ir Lisabonos (1998) rezoliucijos (L2) 2-ame priede nurodytos pagrindin ės kryptys miškotvarkiniam planavimui, iš kuri ų svarbiausios: - miško žem ės tikslin ės paskirties išlaikymas ir geresnis jos išnaudojimas, apimant visus resursus ir patikslinant planavim ą, įvertinus miško ūkio veiklos rezultatus; - skatinimas daugiatikslio miško naudojimo siekiant reikiamo balanso tarp įvairi ų visuomen ės poreiki ų; - projektavimas priemoni ų didinan čių miško sveikatingum ą, gyvybingum ą, stabilum ą, generacin į paj ėgum ą, tarp j ų apsaugos nuo gaisr ų, kenk ėjų ir lig ų;

72 - išskyrimas ekologiškai jautri ų viet ų, ret ų saugotin ų, reprezantyvi ų ekosistem ų, kertini ų miško buveini ų, nat ūrali ų medyn ų su endemin ėmis ir nykstan čiomis r ūšimis; - vystymas miško apsaugini ų funkcij ų, ypa č dirvožemio ir vandens apsaugai; - projektuojant miško atk ūrimo priemones pirmenyb ę teikti nat ūraliam ž ėlimui, vietin ėms medži ų r ūšims, varietetams, ekotipams. Siekiant įgyvendinti aukš čiau numatytus tvaraus mišk ų ūkio ir biologin ės įvairov ės išsaugojimo tikslus, miškotvarkinis projektavimas remiasi įstatymin ėmis nuostatomis (Mišk ų įstatymu, Saugojim ų teritorij ų įstatymu, Biologin ės įvairov ės išsaugojimo strategija ir veiksm ų planu) atitinkamais po įstatyminiais aktais, nuostatomis bei normatyvais. Mišk ų išsaugojimas, nauj ų tvari ų mišk ų veisimas ir subalansuotas, tausojantis j ų naudojimas yra tarptautiniu mastu pripažinta prioritetin ė miško ūkio pl ėtros strategin ė nuostata. Vienas iš mišk ų ūkio pl ėtros strategini ų tiksl ų, įvardint ų Lietuvos mišk ų ūkio politikos ir jos įgyvendinimo strategijoje, yra visuomen ės bendr ųjų su miškais susijusi ų reikmi ų tenkinimas. Ši s ąvoka apima: lankymosi miškuose reglamentavimo suderinim ą, atsižvelgiant į mišk ų savinink ų ir visuomen ės poreikius, pažintin ės rekreacijos ir turizmo infrastrukt ūros pl ėtr ą miškuose, kult ūros paveldo objekt ų apasaugos ir išsaugojimo miškuose užtikrinim ą. Taigi, did ėjantys rekreacijos, turizmo ir estetiško nat ūralaus kraštovaizdžio išsaugojimo poreikiai įpareigoja pl ėsti mišk ų plotus rekreacinio prioriteto arealuose, prie miest ų, kai kuri ų vandens telkini ų, keli ų, gerinant kult ūros vertybi ų apsaug ą ir naudojim ą. Miškas yra vienas iš svarbiausi ų kraštovaizdžio komponent ų, lemian čių biologin ės įvairov ės, tvari ų ekosistem ų, kraštovaizdžio formavim ą ir išsaugojim ą. Miškai su itin laidžiais vandeniui dirvožemiais, taupiu dr ėgm ės naudojimu garantuoja stabili ą gruntini ų ir požemini ų vanden ų mityb ą, išsaugo ši ų vanden ų ger ą kokyb ę, reguliuoja upi ų nuot ėkį ir oro sud ėtį. Miško konservacin ės, apsaugin ės, rekreacin ės ir įvairios socialin ės-kult ūrin ės funkcijos pastaruoju metu dažniausiai vertinamos labiau nei iš jo gaunama mediena. Ta čiau ir medienos poreikiai nuolat did ėja. Taip pat reikalinga koordinuoti Panev ėžio apskrities teritorijoje esan čius mišk ų valdytojus į biokuro gamyb ą iš miško atliek ų ir malkin ės medienos bei kontroliuoti pagamintos skiedros pardavim ą per Biokuro birž ą BALTPOOL. Vykdant Panev ėžio apskrityje mišk ų ūkio plėtr ą, reikalinga atsižvelgti į aukš čiau min ėtas nuostatas. Mišk ų ūkio pl ėtra, jos tikslai numatomi ir Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2012 m. geguž ės 23 d. nutarimu Nr. 569 patvirtintoje Nacionalin ėje mišk ų ūkio sektoriaus pl ėtros 2012–2020 met ų programoje (žr. 6.3 skyrius).

7.2. MIŠKINGUMO PL ĖTROS PROGNOZ Ė

Panev ėžio apskrities miškingumo pl ėtros galimybi ų vertinimas atliktas remiantis mišk ų išd ėstymo žem ėtvarkos schemomis, saugom ų teritorij ų planavimo dokumentais, gamtos ir kult ūros paveldo objekt ų, Raudonosios knygos augal ų ir gyv ūnų buveini ų, kertini ų miško buveini ų inventorizavimo ir tyrimo medžiaga, mišk ų žem ėlapiais pagal nuosavyb ės formas, (valstybin ės reikšm ės miškai, privat ūs ir kiti miškai), mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms ir pogrupiams planais, miškotvarkos projektais, valstybin ės mišk ų inventorizacijos medžiaga ir kitais dokumentais. Miškingumo didinimui svarb ūs yra demografiniai poky čiai atskirose vietov ėse (gyventoj ų skai čiaus maž ėjimas ir didelis nedarbo lygis). Norint efektyviai vykdyti miškingumo pl ėtr ą, reikalinga organizuoti laisvos valstybin ės žem ės fonde esan čių ir nepanaudot ų nuosavyb ės teis ėms atkurti valstybini ų miško sklyp ų, kurie yra įsiterp ę į valstybin ės reikšm ės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 hektar ų ir didesni ir turi privažiavimo kelius, suformavim ą žem ės reformos žem ėtvarkos projektuose, priskyrim ą valstybin ės reikšm ės mišk ų plotams ir perdavim ą patik ėjimo teise valdyti V Į Valstybini ų mišk ų ur ėdijai.

73 Vykdant miškingumo pl ėtr ą svarbu numatyti nederlingas žemes apželdinti mišku. Didinant bendr ą Panev ėžio apskrities miškingumo rodikl į, reikalinga atsižvelgti į laisv ą valstybin ės žem ės fond ą (žr. 30 lentel ė), kr ūmynus, įvertinti infrastrukt ūrą, medienos perdirbimo pramon ę. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatoma, kad apželdinus žem ės ūkiui netinkamas žemes, šalies miškingumas gal ėtų padid ėti iki 38 . Panev ėžio apskrityje pagal savivaldybi ų mišk ų išd ėstymo žem ėtvarkos schemas pirmiausia si ūloma apželdinti: 1. nacionalin ės svarbos Šiaur ės Lietuvos geoekologin ės takoskyros ruož ą Smilgi ų– Panev ėžio–Raguv ėlės ir Rudili ų–Skapiškio–Rokiškio atkarpoje; 2. regionin ės svarbos M ūšos–Nemun ėlio geoekologin ės takoskyros ruož ą Gr ūži ų–Birž ų– Sriubiški ų atkarpoje; 3. projektuojamas naujas rekreacinio naudojimo teritorijas. Kitose teritorijose si ūloma miškingum ą didinti nedaug. Numatomi įveisti žem ės ūkio paskirties žem ėje miškai leis padidinti ne tik ūkini ų mišk ų, bet ir ekosistem ų apsaugos mišk ų plotus. Svarbiausias miško plot ų pl ėtimo uždavinys – užtikrinti nemišking ų rajonų ekologin į stabilum ą suformuojant nedidelius lauk ų apsauginius miškus, taip pat apželdinant nedidelio ploto žemdirbystei nelabai tinkamus sklypus. Žem ės ūkio naudmen ų, įvertint ų 32 ir mažiau žem ės našumo bal ų, pažeist ų žemi ų, kuriose gal ėtų augti miškas, Panev ėžio apskrityje yra s ąlyginai mažai. Daugumos savivaldybi ų žemi ų našumas yra aukštas ir užima I-II dirvožemi ų grup ę. Pasvalio rajono savivaldyb ės vidutinis žem ės balas yra aukš čiausias apskrityje – 50,0 ir patenka į I dirvožemi ų grup ę. Panev ėžio r. ir Birž ų r. savivaldyb ės patenka į II dirvožemi ų grup ę, kur vidutinis našumo balas yra šiek tiek mažesnis, atitinkamai – 44,9 ir 44,2 (žr. 18 pav.). Kupiškio r. savivaldyb ė patenka į III dirvožemi ų grup ę, kur vidutinis našumo balas yra 41,5. Žemiausias žemi ų našumas yra Rokiškio rajono savivaldyb ėje. Čia vidutinis žem ės balas yra 35,1 ir patenka į IV grup ę. Minimaliausi našumo balai nustatyti Bal čiūniškio (29,5), Kriaunos (30,0), Duokiškio (30,1) ir Vareiki ų (32,0) kadastrin ėse vietov ėse. (Šaltinis:Mano ūkis 2015/04). Tod ėl šiose vietov ėse susidaro palankios s ąlygos miškingumui didinti. 30 lentel ė

Duomenys apie laisvos žem ės fondo žem ę ir Nacionalin ės žem ės tarnybos prie Žem ės ūkio ministerijos patik ėjimo teise valdom ą valstybin ę žem ę, ne įregistruot ą Nekilnojamojo turto registre iki 2019 m. sausio 1 d.

Nacionalin ės žem ės tarnybos prie Žem ės ūkio ministerijos patik ėjimo Laisvos žem ės fondo Apskritis, savivaldyb ė teise valdoma valstybin ė žem ė, žem ė, ha ne įregistruota Nekilnojamojo turto registre, ha Panev ėžio apskritis 37101,69 69821,43 Birž ų r. sav. 6042,84 12203,77 Kupiškio r.sav. 5559,36 11020,46 Panev ėžio m. sav. 61,31 1500,82 Panev ėžio r. sav. 7855,71 17353,36 Pasvalio r. sav. 4418,69 8875,23 Rokiškio r. sav. 13162,78 18867,78

Šaltinis. 2019, Nacionalin ė žem ės tarnyba prie žem ės ūkio ministerijos

74 Vykdant miškingumo pl ėtr ą, mišku tikslinga sodinti didesnius apleist ų, toliau nuo keli ų esan čių žemi ų plotus, taip pat išeksploatuot ų žvyro ir sm ėlio telkini ų rekultivuotus plotus.

18 pav. Žem ės našumo žem ėlapis

Miško įveisimas žem ės ūkio paskirties žem ėje turi b ūti vykdomas teis ės akt ų nustatytomis s ąlygomis bei vadovaujantis Žem ės ūkio ministro ir Aplinkos ministro įsakymais, nustatan čiais miško įveisimo ne miško žem ėje tvark ą ir pagrindines nuostatas Lietuvos miškingumo didinimui bei miško sklyp ų išd ėstymui. Mišk ų įveisimas ne miško žem ėje sprendžiamas vadovaujantis specialiojo planavimo dokumentais – rajono savivaldyb ės teritorijos mišk ų išd ėstymo žem ėtvarkos schema, kuri rengiama ir tikslinama vadovaujantis Aplinkos ministerijos ir Žem ės ūkio ministerijos įsakymais (1999 04 07 Nr. 139/89 ir 2004 09 15 Nr. 3D-518/D1-490). Ši ų schem ų įgyvendinimas, įveisiant mišk ą žem ės ūkio naudmenose, galimas laikantis bendrojo plano tekstin ėje dalyje nustatyt ų reglament ų ir rekomendacij ų nemažinti nusausintos žem ės plot ų ir verting ų dirbamos žem ės plot ų bei racionaliai naudoti žem ės ūkio paskirties žem ę. Išduodant leidimus miško įveisimui, prioritetas turi b ūti teikiamas gamtinio karkaso teritorijoje esantiems nenaudojam ų žemi ų ir erozijos paveikt ų žem ės ūkio naudmen ų dirvožemi ų plotams. Nusausint ą žem ę, kitus naši ų dirvožemi ų ariamosios žem ės plotus b ūtina panaudoti žem ės ūkio veiklai, vadovaujantis geros ūkininkavimo praktikos reikalavimais. Vertingos nat ūralios pievos, ganyklos ir šlapžem ės turi b ūti panaudojamos tradicinei, ekstensyviai žem ės ūkio veiklai. Miškai turi b ūti projektuojami atsižvelgiant į biologiškai vertingas teritorijas bei „Natura 2000“ teritorijas, į kraštovaizdžio estetin ę vert ę, į valstyb ės saugomus gamtos paveldo objektus, į kult ūros paveldo objektus ir vietoves, j ų apsaugos zonas bei apžvelgiamum ą, taip pat vadovaujantis Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimais, nepažeidžiant nustatyt ų kult ūros vertybi ų verting ųjų savybi ų. Miško įveisimo ne miško žem ėje taisykli ų, patvirtint ų žem ės ūkio ir aplinkos ministr ų 2004-03-29 įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 ir

75 nustatan čių miško įveisimo ne miško žem ėje tvark ą ir sąlygas, 3.2 p. numatyta, kad miškus įveisti draudžiama į Lietuvos Respublikos nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų registr ą įrašyt ų ar saugom ų objekt ų teritorijose ir j ų apsaugos zonose, išskyrus atvejus, kai miško įveisim ą suderina Kult ūros vertybi ų apsaugos departamentas prie Kult ūros ministerijos. Mišk ų įveisimas draudžiamas kai kuriuose draustiniuose bei daugelyje „Natura 2000“ teritorij ų. Išduodant leidimus miško įveisimui ne miško žem ėje, turi b ūti vadovaujamasi specialiaisiais teritorij ų planavimo dokumentais (mišk ų išd ėstymo schemomis ir kt.), teikiant prioritet ą mišk ų įveisimui gamtinio karkaso teritorijose. Mišk ų įveisimo s ąlygos turi atitikti Saugom ų teritorij ų įstatym ą, apsaugos reglamentus, o „Natura 2000“ teritorijose – Bendr ųjų buveini ų nuostatus ar Paukš čių apsaugai svarbi ų teritorij ų nuostatus. Numatomi naujai įveisti miškai pagal savo funkcijas priskirtini tai zonai ar mišk ų grupei, kuriai priskirti greta esantys miškai. Rekomenduotina, kad pirmaeilis miško sodinimas būtų planuojamas priešeroziniuose miškuose, lauk ų apsauginiuose miškuose ir vandens telkini ų apsaugos zon ų miškuose.

7.3. MIŠKO ŽEM ĖS PAVERTIMO KITOMIS NAUDMENOMIS POREIKIS

Pagrindin ės mišk ų ūkio paskirties žem ės naudojimo paskirties ir b ūdo keitimo bei miško žem ės pavertimo kitomis naudmenomis tvark ą reglamentuoja LR žem ės įstatymas, LR mišk ų įstatymas, LR teritorij ų planavimo įstatymas, Miško žem ės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žem ės pavertim ą kitomis naudmenomis tvarkos aprašas. LR mišk ų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta: „1. Miško žem ės pavertimo kitomis naudmenomis tvark ą nustato Vyriausyb ė. Miško žem ė gali b ūti paver čiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais: 1) valstybei svarbiems projektams įgyvendinti; 2) inžinerin ės infrastrukt ūros teritorijoms, apiman čioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti; 3) visuomenin ės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskir ųjų želdyn ų teritorijoms formuoti; 4) nauding ųjų iškasen ų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai n ėra galimyb ės ši ų iškasen ų eksploatuoti ne miško žem ėje savivaldyb ės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti prad ėtas naudoti telkinys ar jo dalis, d ėl kuri ų yra išduotas leidimas naudoti nauding ąsias iškasenas; 5) teritorijose, skirtose valstyb ės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams; 6) atliek ų saugojimo, r ūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimyb ės toki ų teritorij ų formuoti ne miško žem ėje; 7) buvusioms sodyboms priva čioje miško žem ėje atstatyti Vyriausyb ės nustatyta tvarka. Teis ę atstatyti neišlikusi ą sodyb ą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlik ę, – nustatant juridin į fakt ą, turi tik šios sodybos buv ę savininkai ir (ar) j ų pirmos, antros ir tre čios eil ės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatym ą; 8) gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žem ės pavertim ą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldyb ės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procent ų ir kurioje n ėra galimyb ės ši ų teritorij ų formuoti ne miško žem ėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldyb ę; 9) teis ėtai pastatyto gyvenamojo namo arba gyvenamojo namo kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti. 2. Paversti miško žem ę kitomis naudmenomis draudžiama: 1) I grup ės miškuose;

76 2 II grup ės – ekosistem ų apsaugos miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 7 ir 9 punktuose nustatytus atvejus; 3) III grup ės – draustini ų miškuose ir valstybini ų rezervat ų apsaugos zon ų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 7 ir 9 punktuose nustatytus atvejus ; 4) kituose miškuose, esan čiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos j ūros ir Kurši ų mari ų, II grup ės rekreaciniuose miškuose ir III grup ės vandens telkini ų apsaugos zon ų, lauk ų apsauginiuose ir valstybini ų park ų apsaugos zon ų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 7, 8, 9 punktuose nurodytus atvejus ir šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyt ą atvej į, kai baigiama eksploatuoti šiuo metu naudojamo telkinio dalis, d ėl kurios yra išduotas leidimas naudoti nauding ąsias iškasenas, ir n ėra galimyb ės t ęsti telkinio eksploatavimo ne miško žem ėje, jeigu atitinkam ų objekt ų statyba ar atitinkam ų teritorij ų formavimas numatytas bendruosiuose planuose ar valstybei svarbi ų projekt ų teritorij ų planavimo dokumentuose arba ši ų saugom ų teritorij ų specialiojo teritorij ų planavimo dokumentuose. Šiame punkte nustatyti draudimai ir apribojimai netaikomi miško žem ę paver čiant kitomis naudmenomis šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu atveju. 3. Valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose esan čią miško žem ę paversti kitomis naudmenomis leidžiama tik reikm ėms, susijusioms su: 1) ši ų saugom ų teritorij ų apsauga, tvarkymu, pritaikymu visuomen ės poreikiams ir naudojimu rekreacijai, jeigu tai numatyta ši ų saugom ų teritorij ų specialiojo teritorij ų planavimo dokumentuose ir neprieštarauja ši ų saugom ų teritorij ų nuostatams; 2) valstybei svarbi ų projekt ų įgyvendinimu; 3) ši ų saugom ų teritorij ų specialiojo teritorij ų planavimo dokumentuose ar bendruosiuose planuose numatyt ų visuomenin ės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskir ųjų želdyn ų teritorij ų formavimu; 4) šio straipsnio 1 dalies 5, 7 ir 9 punktuose nustatytais atvejais. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytuose miškuose miško žem ę paversti kitomis naudmenomis leidžiama, jeigu šio straipsnio 1 dalies 1–6, 8 punktuose nurodyti atvejai yra numatyti bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projekt ų teritorij ų planavimo dokumentuose. 5. Miško žem ės pavertimas kitomis naudmenomis turi b ūti suplanuotas vietov ės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorij ų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žem ės valdos projektuose. 6. Miško žem ę paversti kitomis naudmenomis valstybin ės reikšm ės miškuose galima tik po to, kai miško žem ės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorij ų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose ir Vyriausyb ė priima nutarim ą d ėl tam tikr ų valstybin ės reikšm ės mišk ų plot ų išbraukimo iš valstybin ės reikšm ės mišk ų plot ų.“ Miško žem ės pavertimo kitomis naudmenomis tvark ą, kompensavimo už miško žem ės pavertim ą kitomis naudmenomis b ūdus ir j ų taikymo tvark ą, pinigini ų kompensacij ų apskai čiavimo ir mok ėjimo tvark ą nustato Miško žem ės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žem ės pavertim ą kitomis naudmenomis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2011 m. rugs ėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 „D ėl Miško žem ės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žem ės pavertim ą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės nutarim ų pripažinimo netekusiais galios“. Šios tvarkos aprašo 5 punkte nustatyta: „Miško žem ė paver čiama kitomis naudmenomis, nustatyta tvarka parengus ir patvirtinus specialiojo teritorij ų planavimo dokumentus arba detaliuosius planus, arba vietov ės lygmens bendruosius planus, arba žem ės valdos projektus, kuriuose suplanuotas miško žem ės pavertimas kitomis naudmenomis, tik tada, kai patvirtinti Lietuvos Respublikos mišk ų įstatymo 11 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodyti teritorij ų planavimo dokumentai, išskyrus Lietuvos Respublikos mišk ų

77 įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyt ą atvej į. Valstybin ės reikšm ės miškuose miško žem ė paver čiama kitomis naudmenomis, nustatyta tvarka parengus ir patvirtinus specialiojo teritorij ų planavimo dokumentus arba detaliuosius planus, arba vietov ės lygmens bendruosius planus, kuriuose suplanuotas miško žem ės pavertimas kitomis naudmenomis, tik tada, kai patvirtinti Lietuvos Respublikos mišk ų įstatymo 11 straipsnio 2 -6 dalyse nurodyti teritorij ų planavimo dokumentai, išskyrus Lietuvos Respublikos mišk ų įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyt ą atvej į, ir Lietuvos Respublikos Vyriausyb ė priima nutarim ą d ėl tam tikr ų valstybin ės reikšm ės mišk ų plot ų išbraukimo iš valstybin ės reikšmės mišk ų plot ų.“ Schemoje, vadovaujantis Taisykli ų reikalavimais, yra nagrin ėjama tik miško žem ės pavertimo kitomis naudmenomis galimyb ė. Schemoje neplanuojamos ir neatliekamos miško žem ės pavertimo kitomis naudmenomis proced ūros.

7.4. PASI ŪLYMAI MIŠKO PRISKYRIMO MIŠK Ų GRUPI Ų TIKSLINIMUI

Miškai priskirti mišk ų grup ėms ir pogrupiams vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2001 m. rugs ėjo 26 d. nutarimu Nr. 1171. Miškai, esantys saugomose teritorijose, į pogrupius suskirstyti vadovaujantis regionini ų ir nacionalini ų park ų bei valstybini ų rezervat ų direkcij ų teiktais pasi ūlymais d ėl grupi ų ir pogrupi ų tikslinimo, saugom ų teritorij ų rib ų ir j ų zon ų planais, tvarkymo planais, planavimo schemomis. Nat ūroje patikrintas miško park ų ir rekreacini ų miško sklyp ų atitikimas jiems keliamiems reikalavimams. Pasi ūlymai mišk ų grupi ų ir pogrupi ų tikslinimui parengti, naudojant Lietuvos Respublikos mišk ų valstyb ės kadastro duomenis, gautus iš Valstybin ės mišk ų tarnybos 2020 m. vasario 21 d. raštu Nr. R6-299„D ėl duomen ų pateikimo“. Pagal si ūlomas mišk ų grupes, Panev ėžio apskrities teritorijoje miško žem ės plotas (apskai čiuotas geografiškai GIS) pasiskirsto: I grup ės (rezervatiniai) miškai – 0,1 proc. II grup ės (spec. paskirties) miškai – 4,9 proc. III grup ės (apsauginiai) miškai – 5,4 proc. IV grup ės ( ūkiniai) miškai – 89,6 proc. Rezervatiniams miškams si ūloma priskirti 195,0 ha miško žem ės plot ą, specialios paskirties miškams – 11135,8 ha, apsauginiams miškams – 12245,2ha, ūkiniams miškams – 204153,8 ha miško žem ės plot ą. Lyginant LR aplinkos ministro 2019-05-24 įsakymo Nr. D1-323 redakcija patvirtint ų miško grupi ų plotus su Schemos sprendiniuose si ūlomais mišk ų grupi ų plotais, matomi pasikeitimai, ypa č III-IV mišk ų grup ėse. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1249 „D ėl Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2001 m. rugs ėjo 26 d. nutarimo Nr. 1171 „D ėl mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms tvarkos aprašo ir mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms normatyv ų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintais Mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms normatyvais, saugom ų gamtinio kraštovaizdžio objekt ų, buveini ų ir gamtos ištekli ų sklyp ų mišk ų nebeliko, nes šiems miškams klaidingai buvo priskirti kult ūros paveldo objekt ų ir j ų apsaugos zon ų miškai. Miškai, esantys nekilnojamojo kult ūros paveldo objekto ar vietov ės teritorijose su j ų apsaugos zonomis, išskyrus miškus, priskirtus II grup ės specialiosios paskirties miškams, priskiriami III mišk ų grupei apsauginiams miškams. Tokie miškai apskrityje užima 1260,4 ha plot ą. Rezervatini ų mišk ų plotas procentaliai nepasikeit ė - padid ėjo tik 2,1 ha. Priešerozini ų mišk ų plotas procentaliai liko toks pat - 0,1 proc., plotas sumaž ėjo 53,0 ha. Draustini ų mišk ų su II grup ės ūkiniu režimu miško žemi ų plotas sumaž ėjo 119,7 ha, procentaliai - 0,1 proc. Šiam pogrupiui priskiriami miškai, kurie saugom ų teritorij ų

78 specialiojo teritorij ų planavimo dokumentais priskirti kraštovaizdžio, telmologiniams, pedologiniams, botaniniams, zoologiniams, botaniniams-zoologiniams draustiniams arba j ų dalims ar kit ų r ūši ų draustini ų dalims, kuriose randamos ir saugomos gyvosios gamtos vertyb ės. Pasikeitus regionini ų park ų bei valstybinio rezervato rib ų ir j ų zon ų planams bei tvarkymo planams, bei patvirtinus naujai normatyvus, draustini ų mišk ų su III grup ės ūkiniu režimu plotas padid ėjo 272,8 ha, procentaliai 0,1 proc. bendro apskrities miško žemi ų ploto. Šiam pogrupiui priskiriami miškai, kurie saugom ų teritorij ų specialiojo teritorij ų planavimo dokumentais priskirti genetiniams, geologiniams, geomorfologiniams, hidrografiniams, kult ūriniams draustiniams ar j ų dalims arba kraštovaizdžio, telmologini ų, pedologini ų, botanini ų, zoologini ų, botanini ų-zoologini ų draustini ų dalims, kuriose n ėra gyvosios gamtos vertybi ų arba kuriose esan čių gyvosios gamtos vertybi ų išsaugojimui pagal saugom ų teritorij ų specialiojo teritorij ų planavimo dokument ų sprendinius tikslinga taikyti III grup ės režim ą. Įvertinus miško park ų ir rekreacini ų miško sklyp ų atitikim ą jiems keliamiems reikalavimams, kurie išliko tokie patys, nustatyta, kad dalis j ų neatitinka miško parkams ir rekreaciniams miško sklypams keliam ų reikalavim ų. Miško park ų plotas sumaž ėjo 39,7 ha. Rekreacini ų miško sklyp ų plotas sumaž ėjo 3,1 ha, procentaliai išliko toks pat – 0,2 proc. Miest ų mišk ų plotas sumaž ėjo 28,4 ha, procentaliai liko toks pat - 0,2 proc. Ne mažai miško park ų ir rekreacini ų miško sklyp ų, neatitinkan čių jiems keliam ų reikalavim ų ir esan čių valstybini ų park ų teritorijose, pagal galiojan čius j ų tvarkymo planus, buvo priskirti valstybini ų park ų rekreacini ų zon ų miškams. Ši ų mišk ų plotas padid ėjo 43,9 ha. Lauk ų apsaugini ų mišk ų plotas sumaž ėjo 348,5 ha, procentaliai nuo 0,9 iki 0,7 proc proc. Miško s ėklini ų medyni ų, kuriems priskiriami s ėkliniai medynai, įtraukti į Lietuvos miško s ėklin ės baz ės s ąraš ą, plotas padid ėjo 10,4 ha Magistralini ų ir krašto keli ų apsaugos zon ų mišk ų (ankstesnis pogrupio pavadinimas - Keli ų apsaugin ės ir estetin ės reikšm ės miškai) plotas žymiai padid ėjo, net 568,4 ha, procentaliai iki 0,3 proc., d ėl pasikeitusi ų keliam ų reikalavim ų. Dabar šiam pogrupiui priskiriami miškai, esantys magistralini ų ir krašto keli ų apsaugos zonose, apskrityje užima 626,5 ha plot ą. Valstybini ų park ų apsaugos zon ų mišk ų plotas padid ėjo 100,5 ha (procentaliai padid ėjo 0,1 proc.), o Valstybini ų gamtini ų rezervat ų, valstybini ų park ų, valstybini ų draustini ų, gamtos paveldo buferini ų apsaugos zon ų mišk ų plotas nežymiai padid ėjo – 2,8 ha. Vandens telkini ų apsaugos zon ų mišk ų plotas padid ėjo 40,6 ha, procentaliai išliko toks pat - 1,5 proc. Ūkini ų mišk ų plotas sumaž ėjo 0,6 proc. ir sudaro 89,6 proc. nuo bendro apskrities miško žemi ų ploto. Saugomose teritorijose vidin ės miškotvarkos projektuose projektuojami miško kirtimai turi atitikti saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos tikslus bei jose saugom ų vertybi ų apsaugos ir tvarkymo reikalavimus.

79 31 lentel ė MIŠK Ų GRUP ĖS IR POGRUPIAI (Panev ėžio apskritis)

LR aplinkos ministro Panev ėžio apskrities Grupi ų ir pogrupi ų pavadinimai 2019-05-24 įsakymo MTS si ūlomas plotas, ha Nr. D1-323 redakcija Miško žem ės Proc. Miško žem ės Proc. plotas, ha plotas, ha I grup ės. Rezervatiniai miškai, iš viso: 192,9 0,1 195,0 0,1 Rezervatiniai miškai 192,9 0,1 195,0 0,1 II grup ė. Specialios paskirties miškai, iš viso: 11442,7 5,1 11135,8 4,9 A. Ekosistem ų apsaugos miškai, iš viso: 10354,1 4,6 10074,5 4,4 Draustini ų miškai su II gr. ūkiniu režimu 10046,0 4,4 9926,3 4,3 Saugom ų gamtinio kraštov. objekt ų, buveini ų ir 106,9 0,1 - - gamtos ištekli ų sklyp ų miškai Priešeroziniai miškai 201,2 0,1 148,2 0,1 B) Rekreaciniai miškai, iš viso: 1088,6 0,5 1061,3 0,5 Miško parkai 101,8 0,1 62,1 - Rekreaciniai miško sklypai 438,9 0,2 435,8 0,2 Miest ų miškai 280,8 0,1 252,4 0,1 Valstybini ų park ų rekreacini ų zon ų miškai 267,1 0,1 311,0 0,2 III grup ė. Apsauginiai miškai, iš viso: 10338,8 4,6 12245,2 5,4 Draustini ų miškai su III gr. ūkiniu režimu 2401,1 1,1 2673,9 1,2 Nekilnojamojo kult ūros paveldo objekt ų ir - - 1260,4 0,5 apsaugos zon ų miškai Magistralini ų ir krašto keli ų apsaugos zon ų miškai 58,1 - 626,5 0,3 Lauk ų apsauginiai miškai 2056,3 0,9 1707,8 0,7 Valstybini ų park ų apsaugos (vidini ų) zon ų miškai 2307,2 1,0 2407,7 1,1 Valstybini ų gamtini ų rezervat ų, valstybini ų park ų, 7,0 - 9,8 - valstybini ų draustini ų, gamtos paveldo objekt ų buferini ų apsaugos zon ų miškai Vandens telkini ų apsaugos zon ų miškai 3405,6 1,5 3446,2 1,5 Gamykl ų sanitarini ų zon ų miškai - - - - Miško sėkliniai medynai 103,5 0,1 113,9 0,1 IV grup ė. Ūkiniai miškai, iš viso: 203750,7 90,2 204153,8 89,6 Ūkiniai miškai 203750,7 90,2 204153,8 89,6 Iš viso: 225725,1 100,0 227730,8 100,0

100 90 I grupė. Rezervatiniai miškai 80 70 60 II grupė. Specialios paskirties 50 miškai 40 30 III grupė. Apsauginiai miškai 20 10 IV grupė. Ūkiniai miškai 0 LR aplinkos ministro Panevėžio apskrities MTS 2019-05-24 įsakymo siūlomas plotas, proc. Nr. D1-323 redakcija proc.

19 pav. Panev ėžio apskrities teritorijoje si ūlom ų mišk ų grupi ų pasiskirstymas 80

32 lentel ė

MIŠK Ų GRUP ĖS IR POGRUPIAI (Panev ėžio miesto savivaldyb ė)

LR aplinkos ministro Panev ėžio apskrities Grupi ų ir pogrupi ų pavadinimai 2019-05-24 įsakymo MTS si ūlomas plotas, ha Nr. D1-323 redakcija Miško žem ės Proc. Miško žem ės Proc. plotas, ha plotas, ha II grup ė. Specialios paskirties miškai, iš viso: 79,2 100,0 79,0 100,0 B) Rekreaciniai miškai, iš viso: 79,2 100,0 79,0 100,0 Miško parkai 6,7 8,5 6,4 8,1 Miest ų miškai 72,5 91,5 72,6 91,9 Iš viso: 79,2 100,0 79,0 100,0

100 90 80 70 II grupė. Specialios paskirties 60 miškai 50 40 IIB grupė. Miesto miškai 30 20 10 IIB grupė. Miško parkai 0 LR aplinkos ministro Panevėžio apskrities 2019-05-24 įsakymo MTS siūlomas plotas, Nr. D1-323 redakcija, proc. proc.

20 pav. Panev ėžio miesto savivaldyb ės teritorijoje si ūlom ų mišk ų grupi ų pasiskirstymas

81

33 lentel ė MIŠK Ų GRUP ĖS IR POGRUPIAI (Birž ų rajono savivaldyb ė)

LR aplinkos ministro Panev ėžio apskrities Grupi ų ir pogrupi ų pavadinimai 2019-05-24 įsakymo MTS si ūlomas plotas, ha Nr. D1-323 redakcija Miško žem ės Proc. Miško žem ės Proc. plotas, ha plotas, ha II grup ė. Specialios paskirties miškai, iš viso: 1472,8 3,6 1327,4 3,2 A) Ekosistem ų apsaugos miškai, iš viso: 1394,8 3,4 1274,2 3,1 Draustini ų miškai 1321,5 3,2 1227,6 3,0 Priešeroziniai miškai 73,3 0,2 46,6 0,1 B) Rekreaciniai miškai, iš viso: 78,0 0,2 49,0 0,1 Rekreaciniai miško sklypai 26,7 0,1 26,9 0,1 Miest ų miškai 50,8 0,1 21,6 - Valstybini ų park ų rekreacini ų zon ų miškai 0,5 0,0 0,5 - III grup ė. Apsauginiai miškai, iš viso: 3122,1 7,6 3408,1 8,3 Draustini ų miškai 436,7 1,1 503,6 1,2 Nekilnojamojo kult ūros paveldo objekt ų ir 160,5 0,4 apsaugos zon ų miškai Magistralini ų ir krašto keli ų apsaugos zon ų miškai - - 52,8 0,1 Lauk ų apsauginiai miškai 237,9 0,6 204,0 0,5 Valstybini ų park ų apsaugos zon ų miškai 1438,1 3,5 1450,8 3,6 Vandens telkini ų apsaugos zon ų miškai 983,3 2,4 999,4 2,4 Miško sėkliniai medynai 26,1 0,1 37,0 0,1 IV grup ė. Ūkiniai miškai, iš viso: 36575,3 88,8 36435,5 88,5 Iš viso: 41170,2 100,0 41166,8 100,0

90 80 70 60 50 II grupė. Specialios paskirties miškai 40 30 III grupė. Apsauginiai miškai 20 10 IV grupė. Ūkiniai miškai 0 LR aplinkos ministro Panevėžio apskrities MTS 2019-05-24 įsakymo siūlomas plotas, proc. Nr. D1-323 redakcija, proc.

21 pav. Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijoje si ūlom ų mišk ų grupi ų pasiskirstymas

82 34 lentel ė

MIŠK Ų GRUP ĖS IR POGRUPIAI (Kupiškio rajono savivaldyb ė)

LR aplinkos ministro Panev ėžio apskrities MTS Grupi ų ir pogrupi ų pavadinimai 2019-05-24 įsakymo si ūlomas plotas, ha Nr. D1-323 redakcija Miško žem ės Proc. Miško žem ės Proc. plotas, ha plotas, ha II grup ė. Specialios paskirties miškai, iš viso: 1718,3 5,4 1792,5 5,5 A) Ekosistem ų apsaugos miškai, iš viso: 1662,0 5,2 1735,1 5,3 Draustini ų miškai 1662,0 5,2 1735,1 5,3 B) Rekreaciniai miškai, iš viso: 56,3 0,2 57,4 0,2 Miest ų miškai 45,5 0,1 46,7 0,2 Rekreaciniai miško sklypai 10,8 0,0 10,7 - III grup ė. Apsauginiai miškai, iš viso: 903,8 2,8 1097,5 3,4 Draustini ų miškai 87,7 0,3 112,2 0,4 Nekilnojamojo kult ūros paveldo objekt ų ir 125,9 0,4 apsaugos zon ų miškai Magistralini ų ir krašto keli ų apsaugos zon ų miškai 5,3 0,0 107,0 0,3 Lauk ų apsauginiai miškai 374,1 1,2 1,0 Vandens telkini ų apsaugos zon ų miškai 430,9 1,3 418,7 1,3 Miško s ėkliniai medynai 5,8 0,0 5,8 - IV grup ė. Ūkiniai miškai, iš viso: 29460,0 91,8 29633,2 91,1 Iš viso: 32082,1 100,0 32523,2 100,0

100 90 80 70 II grupė. Specialios paskirties 60 miškai 50 III grupė. Apsauginiai miškai 40 30 20 IV grupė. Ūkiniai miškai 10 0 LR aplinkos ministro Panevėžio apskrities MTS 2019-05-24 įsakymo siūlomas plotas, proc. Nr. D1-323 redakcija, proc.

22 pav. Kupiškio rajono teritorijoje si ūlom ų mišk ų grupi ų pasiskirstymas

83 35 lentel ė

MIŠK Ų GRUP ĖS IR POGRUPIAI (Panev ėžio rajono savivaldyb ė)

LR aplinkos ministro Panev ėžio apskrities Grupi ų ir pogrupi ų pavadinimai 2019-05-24 įsakymo MTS si ūlomas plotas, ha Nr. D1-323 redakcija Miško žem ės Proc. Miško žem ės Proc. plotas, ha plotas, ha II grup ė. Specialios paskirties miškai, iš viso: 4910,1 6,4 4738,1 6,1 A) Ekosistem ų apsaugos miškai, iš viso: 4520,3 5,9 4349,7 5,6 Saugom ų gamtinio kraštov. objekt ų, buveini ų ir 97,2 0,1 - - gamtos ištekli ų sklyp ų miškai Draustini ų miškai 4417,3 5,8 4346,9 5,6 Priešeroziniai miškai 5,8 0,0 2,8 - B) Rekreaciniai miškai, iš viso: 389,8 0,5 388,4 0,5 Miško parkai 4,3 0,0 48,5 0,1 Rekreaciniai miško sklypai 196,5 0,3 193,9 0,2 Miest ų miškai 1,4 0,0 1,4 - Valstybini ų park ų rekreacini ų zon ų miškai 187,6 0,2 144,6 0,2 III grup ė. Apsauginiai miškai, iš viso: 1750,6 2,2 2251,9 2,9 Draustini ų miškai 838,7 1,1 916,9 1,2 Nekilnojamojo kult ūros paveldo objekt ų ir - - 208,1 0,3 apsaugos zon ų miškai Magistralini ų ir krašto keli ų apsaugos zon ų miškai 26,2 0,0 285,4 0,4 Lauk ų apsauginiai miškai 348,2 0,5 274,5 0,4 Valstybini ų park ų apsaugos zon ų miškai 28,7 0,0 28,2 - Vandens telkini ų apsaugos zon ų miškai 475,2 0,6 505,5 0,6 Miško s ėkliniai medynai 33,6 0,0 33,3 - IV grup ė. Ūkiniai miškai, iš viso: 70228,5 91,4 70239,8 91,0 Iš viso: 76889,2 100,0 77229,8 100,0

100

80 II grupė. Specialios paskirties 60 miškai III grupė. Apsauginiai miškai 40

20 IV grupė. Ūkiniai miškai

0 LR aplinkos ministro Panevėžio apskrities MTS 2019-05-24 įsakymo siūlomas plotas, proc. Nr. D1-323 redakcija, proc.

23 pav. Panev ėžio rajono savivaldyb ės teritorijoje si ūlom ų mišk ų grupi ų pasiskirstymas

84 36 lentel ė

MIŠK Ų GRUP ĖS IR POGRUPIAI (Pasvalio rajono savivaldyb ė)

LR aplinkos ministro Panev ėžio apskrities Grupi ų ir pogrupi ų pavadinimai 2019-05-24 įsakymo MTS si ūlomas plotas, ha Nr. D1-323 redakcija Miško žem ės Proc. Miško žem ės Proc. plotas, ha plotas, ha II grup ė. Specialios paskirties miškai, iš viso: 802,4 3,6 756,2 3,4 A) Ekosistem ų apsaugos miškai, iš viso: 661,8 3,0 620,2 2,8 Draustini ų miškai 620,8 2,8 599,1 2,7 Priešeroziniai miškai 41,0 0,2 21,1 0,1 B) Rekreaciniai miškai, iš viso: 140,6 0,6 136,0 0,6 Rekreaciniai miško sklypai 125,9 0,6 122,9 0,5 Miest ų miškai 1,6 0,0 - - Valstybini ų park ų rekreacini ų zon ų miškai 13,1 0,1 13,1 0,1 III grup ė. Apsauginiai miškai, iš viso: 1090,8 4,9 1182,5 5,3 Draustini ų miškai 142,5 0,6 147,6 0,6 Nekilnojamojo kult ūros paveldo objekt ų ir 108,2 0,5 apsaugos zon ų miškai Magistralini ų ir krašto keli ų apsaugos zon ų miškai 26,6 0,1 61,1 0,3 Lauk ų apsauginiai miškai 211,5 1,0 161,1 0,7 Valstybini ų park ų apsaugos zon ų miškai 367,8 1,7 370,3 1,7 Vandens telkini ų apsaugos zon ų miškai 321,2 1,4 313,4 1,4 Miško sėkliniai medynai 21,2 0,1 20,8 0,1 IV grup ė. Ūkiniai miškai, iš viso: 20384,3 91,5 20285,1 91,3 Iš viso: 22277,5 100,0 22223,8 100,0

100 90 80 70 II grupė. Specialios paskirties 60 miškai 50 III grupė. Apsauginiai miškai 40 30 20 IV grupė. Ūkiniai miškai 10 0 LR aplinkos ministro Panevėžio apskrities MTS 2019-05-24 įsakymo siūlomas plotas, proc. Nr. D1-323 redakcija, proc.

24 pav. Pasvalio rajono savivaldyb ės teritorijoje si ūlom ų mišk ų grupi ų pasiskirstymas

85 37 lentel ė

MIŠK Ų GRUP ĖS IR POGRUPIAI (Rokiškio rajono savivaldyb ė)

LR aplinkos ministro Panev ėžio apskrities Grupi ų ir pogrupi ų pavadinimai 2019-05-24 įsakymo MTS si ūlomas plotas, ha Nr. D1-323 redakcija Miško žem ės Proc. Miško žem ės Proc. plotas, ha plotas, ha I grup ės. Rezervatiniai miškai, iš viso: 192,9 0,4 195,0 0,4 Rezervatiniai miškai 192,9 0,4 195,0 0,4 II grup ė. Specialios paskirties miškai, iš viso: 2459,9 4,6 2446,8 4,5 A. Ekosistem ų apsaugos miškai, iš viso: 2115,2 4,0 2095,3 3,8 Draustini ų miškai su II gr. ūkiniu režimu 2024,4 3,8 2017,6 3,7 Saugom ų gamtinio kraštov. objekt ų, buveini ų ir 9,7 - - - gamtos ištekli ų sklyp ų miškai Priešeroziniai miškai 81,1 0,2 77,7 0,1 B) Rekreaciniai miškai, iš viso: 344,7 0,6 351,5 0,7 Miško parkai 90,8 0,2 7,2 - Rekreaciniai miško sklypai 79,0 0,1 81,4 0,2 Miest ų miškai 109,0 0,2 110,1 0,2 Valstybini ų park ų rekreacini ų zon ų miškai 65,9 0,1 152,8 0,3 III grup ė. Apsauginiai miškai, iš viso: 3471,5 6,5 4306,2 7,9 Draustini ų miškai su III gr. ūkiniu režimu 895,5 1,7 993,6 1,8 Nekilnojamojo kult ūros paveldo objekt ų ir 657,7 1,2 apsaugos zon ų miškai Magistralini ų ir krašto keli ų apsaugos zon ų miškai - - 120,2 0,2 Lauk ų apsauginiai miškai 884,6 1,7 740,3 1,4 Valstybini ų park ų apsaugos zon ų miškai 472,6 0,9 558,4 1,0 Valstybini ų gamtini ų rezervat ų, valstybini ų park ų, valstybini ų draustini ų, gamtos paveldo objekt ų 7,0 - 9,8 - buferini ų apsaugos zon ų miškai Vandens telkini ų apsaugos zon ų miškai 1195,0 2,2 1209,2 2,2 Miško s ėkliniai medynai 16,8 - 17,0 - IV grup ė. Ūkiniai miškai, iš viso: 47102,6 88,5 47560,2 87,2 Iš viso: 53226,9 100,0 54508,2 100,0

90 80 I grupė. Rezervatiniai miškai 70 60 50 II grupė. Specialios paskirties 40 miškai 30 III grupė. Apsauginiai miškai 20 10 IV grupė. Ūkiniai miškai 0 LR aplinkos ministro Panevėžio apskrities MTS 2019-05-24 įsakymo siūlomas plotas, proc. Nr. D1-323 redakcija proc.

25 pav. Rokiškio rajono savivaldyb ės teritorijoje si ūlom ų mišk ų grupi ų pasiskirstymas 86 7.5. MIŠK Ų ADMINISTRAVIMO IR NUOSAVYB ĖS KEITIMO PROGNOZ Ė

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-7 „D ėl valstyb ės įmoni ų Alytaus, Anykš čių, Birž ų, Druskinink ų, Dubravos eksperimentin ės- mokomosios, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadori ų, Kauno, Kazl ų R ūdos mokomosios, K ėdaini ų, Kretingos, Kupiškio, Kurš ėnų, Marijampol ės, Mažeiki ų, Nemen čin ės, Pakruojo, Panev ėžio, Prien ų, Radviliškio, Raseini ų, Rietavo, Rokiškio, Šaki ų, Šal činink ų, Šiauli ų, Šilut ės, Šven čion ėli ų, Taurag ės, Telši ų, Tytuv ėnų, Trak ų, Ukmerg ės, Utenos, Valkinink ų, Var ėnos, Veisiej ų, Vilniaus, Zaras ų mišk ų ur ėdij ų reorganizavimo“, mišk ų ur ėdijos jungimo b ūdu buvo prijungtos prie valstyb ės įmon ės Valstybinio miškotvarkos instituto, kuriai po reorganizavimo per ėjo visos reorganizuojam ų 42 valstyb ės įmoni ų mišk ų ur ėdij ų teis ės ir pareigos. Valstyb ės įmon ė Valstybinis miškotvarkos institutas t ęsia veikl ą pavadinimu valstyb ės įmon ė Valstybini ų mišk ų ur ėdija. Reorganizavimo tikslas – optimizuojant vis ų 42 valstyb ės įmoni ų mišk ų ur ėdij ų ir valstyb ės įmon ės Valstybinio miškotvarkos instituto veikl ą ir valdym ą reikšmingai padidinti valstybini ų mišk ų valdymo efektyvum ą ir ekonomin į potencial ą. Taigi, nuo 2018 m. sausio 8 d. Panev ėžio apskrities teritorijoje esan čius valstybin ės reikšm ės miškus administruoja naujai Registr ų centre įregistruota valstyb ės įmon ė Valstybini ų mišk ų ur ėdija (toliau - VĮ VMU). Nuo 2019 m. sausio 1d. Panev ėžio apskrities teritorijoje esantys miškai priskirti administruoti valstyb ės įmon ės Valstybini ų mišk ų ur ėdijos Birž ų, Panev ėžio, Rokiškio ir Joniškio regioniniams padaliniams.

Pagal V Į VMU Birž ų regioninio padalinio vidin ės miškotvarkos projekt ą ur ėdijos administruojami miškai (31402,9 ha), suskirstyti į devynias girininkijas: Latveli ų, Tamoši ūnų, Spalviški ų, B ūgini ų, Birž ų, Vabalninko, Pasvalio, Jonišk ėlio ir Kriklini ų. Vidutinis girininkijos plotas 3,48 t ūkst. ha. Miškai suskirstyti į 938 kvartalus. Vidutinis kvartalo plotas – 33,5 ha. (Vidin ės miškotvarkos projekto vadovas N. Pivori ūnas). Pagal V Į VMU Panev ėžio regioninio padalinio vidin ės miškotvarkos projekt ą ur ėdijos administruojam ų mišk ų (40,7 t ūkst. ha ha) plotas paskirstytas vienuolikai girininkij ų: Gustoni ų, Gegužin ės, Pyvesos, Karsakiškio, Paežerio, Tarušk ų, Raguv ėlės, Naujamies čio, Krekenavos, Raguvos, Anciški ų. Vidutinis girininkijos plotas 3,7 tūkst. ha. Miškai suskirstyti į 1267 kvartalus. Vidutinis kvartalo plotas – 32,1 ha. (Vidin ės miškotvarkos projekto vadovas D. Džiaugys). Pagal V Į VMU Rokiškio regioninio padalinio dalies (nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2019 m. sausio 1 d. buvusio Rokiškio regioninio padalinio) vidin ės miškotvarkos projekt ą, teritorijos miškai (23,3 t ūkst. ha) suskirstyti į šešias girininkijas: Juodup ės, Kamaj ų, Obeli ų, Pand ėlio, Rokiškio ir S ėlyn ės. Vidutinis girininkijos plotas – 3,9 t ūkst. ha. Miškai suskirstyti į 809 kvartalus. Vidutinis kvartalo plotas – 29,0 ha. (Vidin ės miškotvarkos projekto vadovas D. Ribokas). Pagal V Į VMU Rokiškio regioninio padalinio dalies (nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2019 m. sausio 1 d. buvusio Kupiškio regioninio padalinio) vidin ės miškotvarkos projekt ą, teritorijos miškai (14,4 t ūkst. ha) suskirstyti į penkias girininkijas: Alizavos, Skapiškio, Suba čiaus, Kupiškio ir Šimoni ų. Vidutinis girininkijos plotas – 2,9 t ūkst. ha. Miškai suskirstyti į 554 kvartalus. Vidutinis kvartalo plotas – 26,0 ha. (Vidin ės miškotvarkos projekto vadovas D. Ribokas). Pagal V Į VMU patik ėjimo teise valdom ų Joniškio regioninio padalinio dalies (nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2019 m. sausio 1 d. buvusio Pakruojo regioninio padalinio) administruojam ų mišk ų vidin ės miškotvarkos projekt ą, miškai suskirstyti į šešias girininkijas: Linkuvos, Sukmedžio, Gedži ūnų, Pakruojo, Klovaini ų, Rozalimo. Vidutinis girininkijos plotas

87 yra 3,08 t ūkst. ha. Miškai suskirstyti į 643 kvartalus. Vidutinis kvartalo plotas – 28,8 ha. (Vidin ės miškotvarkos projekto vadovas A. Gustainis). Mišk ų tvarkymo schemos rengimo metu negavus iš mišk ų valdytoj ų pasi ūlym ų bei šiuo metu neesant poreikio, mišk ų administravimo ir nuosavyb ės keitimo prognoz ė objektui nerengiama.

7.6. MIŠKO IŠTEKLI Ų NAUDOJIMO IR ATK ŪRIMO PROGNOZ Ė

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane įvertinus perspektyvin į mišk ų naudojimo intensyvum ą ir teritorij ų miškingum ą, buvo nustatytos strategin ės miškininkyst ės pl ėtros zonos ir pozoniai (žr. 26 pav.). Panev ėžio apskrities teritorija patenka į: 1. Vidurio Lietuvos mišri ų lapuo čių-spygliuo čių mišk ų zon ą (Nr. 4); 1.1. Vakar ų Aukštaitijos naši ų mišri ų lapuo čių-egl ės mišk ų pozon į (Nr. 4.2.), kuriame miško augavie čių našumas artimas šalies vidutiniam – 5,8 m³/ha. Miško naudojimas gali b ūti kiek didesnis už 4,9-5,2 m³/ha likvidin ės medienos per metus. Nors pozonio žem ės yra vienos tinkamiausi ų žemdirbystei, mišk ų plotus reikt ų padidinti bent minimaliai – 2 %. Svarbiausias miško plot ų pl ėtimo uždavinys – užtikrinti nemišking ų rajon ų ekologin į stabilum ą suformuojant nedidelius lauk ų apsauginius miškus, taip pat apželdinant nedidelio ploto žemdirbystei nelabai tinkamus sklypus. Pozonyje svarbiausios yra kiet ųjų lapuo čių ir ąžuol ų, uosi ų augaviet ės. J ų atk ūrimui reik ėtų skirti daugiausia d ėmesio. Palaikant ar net didinant eglyn ų plotus miškuose, daug d ėmesio reik ėtų skirti labai vertingos berž ų medienos auginimui. 2. Vidurio Aukštaitijos – Šiaur ės vakar ų Dz ūkijos naši ų mišri ų spygliuo čių ir lapuo čių mišk ų zon ą (Nr. 5); 2.1. Vidurio Aukštaitijos naši ų mišri ų spygliuo čių ir lapuo čių mišk ų pozon į (Nr. 5.1). Pozonio miškuose išauginama aukš čiausios kokyb ės mediena. Gali b ūti pasiektas aukštesnis nei vidutinis šalyje medienos naudojimo intensyvumas tiek valstybiniuose, tiek ir priva čiuose miškuose. Pozoniui b ūdingi nemaži žemdirbystei mažai tinkami plotai, daug tarpumiški ų. Siekiant racionaliau naudoti šias žemes, didinti pozonio mišk ų ekonomin ę svarb ą, miškingum ą tikslinga padidinti 7 procentais. Beveik visi Lietuvos miškai, nepaisant didel ės j ų ekologin ės ir socialin ės svarbos, yra naudojami medienai gauti ir turi didžiul ės ekonomin ės reikšm ės. Ta čiau kai kuriose zonose ar pozoniuose tikslinga orientuotis ir į intensyvesn į rekreacin į miško naudojim ą bei apsaugines mišk ų funkcijas. Kitose zonose ir pozoniuose tikt ų intensyvinti mišk ų ūkį ir didinti medienos naudojim ą užtikrinant ir kit ų funkcij ų vykdym ą. Bendrajame apskrities plane si ūlomas tausojantis ir intensyvus daugiatikslis miško naudojimas, kuris užtikrina teigiam ą mišk ų plot ų did ėjim ą, miško ekosistem ų stabilum ą, esam ą gamtos ir kult ūros vertybi ų išsaugojim ą, biologin ės įvairov ės palaikym ą, ekonomini ų klausim ų sprendim ą. Didžiausi ą medienos dal į, kaip Lietuvoje, taip ir Panev ėžio apskrityje prognozuojama gauti iš pagrindinio naudojimo (38 lentel ė). Iš lentel ės matyti, kad per du dešimtme čius nuolat išlaikomas did ėjantis pagrindinis ir tarpinis naudojimas. Didžiausi ą likvidin ės medienos dal į visais kirtimais prognozuojama gauti 2011- 2020 met ų laikotarpyje Rokiškio regioniame padalinyje – 314,1 t ūkst. m³ ir Panev ėžio regioniame padalinyje – 295,0 t ūkst. m³, kiek mažiau Birž ų regioniame padalinyje – 244,9 tūkst. m ³, 2021-2030 metais – Rokiškio regioniame padalinyje – 378,4 t ūkst. m³ ir Panev ėžio regioniame padalinyje – 322,9,0 t ūkst. m³. Birž ų regioniame padalinyje likvidin ės medienos prognozuojama iškirsti mažiau – 270,2 tūkst. m³.

88

26 pav. Lietuvos Respublikos bendrasis planas. Miškų teritorijos

38 lentel ė

PROGNOZUOJAMAS IŠKIRSTI VISUOSE III-IV GRUPI Ų (VALSTYBIN ĖS REIKŠM ĖS, PRIVA ČIUOSE IR KITUOSE MIŠKUOSE ) MEDIENOS KIEKIS („Lietuvos miško naudojimo XXI amžiuje prognoz ė“, 2000) VMU VMU regioniniai regioniniai Pagrindiniai kirtimai Ugdomieji kirtimai Visi kirtimai padaliniai padaliniai (nuo (nuo 2019 m. 2018 m. sausio 2011- 2021- 2011- 2021- 2011- 2021- sausio 1 d.) 8 d. iki 2019 2020 2030 2020 2030 2020 2030 m. sausio 1 d.) Stieb ų mediena (100m³) Birž ų Birž ų 1892 2102 912 996 2804 3098 Panev ėžio Panev ėžio 2350 2535 1041 1199 3391 3734

Rokiškio Kupiškio 998 1211 335 440 1333 1651 Rokiškio 1569 1909 702 799 2271 2708

Joniškio Joniškio 799 845 254 344 1053 1189 Pakruojo 938 1017 345 415 1283 1432 Iš viso: 8546 9619 3589 4193 12135 13812 Likvidin ė mediena (100 m³) Birž ų Birž ų 1655 1845 794 857 2449 2702 Panev ėžio Panev ėžio 2046 2203 904 1026 2950 3229

Rokiškio Kupiškio 869 1058 291 371 1160 1429 Rokiškio 1376 1677 605 678 1981 2355

89

Joniškio Joniškio 702 741 223 290 925 1031 Pakruojo 815 888 293 353 1108 1241 Iš viso: 7463 8412 3110 3575 10573 11987 Padarin ė mediena (100 m³) Birž ų Birž ų 1356 1534 623 684 1979 4197 Panev ėžio Panev ėžio 1698 1847 733 831 2431 2678

Rokiškio Kupiškio 728 898 240 295 968 1193 Rokiškio 1182 1458 511 569 1693 2027

Joniškio Joniškio 585 619 177 225 762 844 Pakruojo 657 720 227 274 884 994 Iš viso: 6206 7076 2511 2878 8717 11933

Miško atk ūrimas yra projektuojamas pagal Miško atk ūrimo ir įveisimo nuostatus (toliau – Nuostatai), parenkant miško atk ūrimo ir įveisimo b ūdą, atsižvelgiant į miško funkcin ę paskirt į:  rezervatiniai (I gr.) atkuriami jiems nat ūraliai atželiant, ekosistem ų apsaugos (IIA gr.), rekreaciniai (IIB gr.), apsauginiai (III gr.) ir ūkiniai miškai (IV gr.) - nat ūraliai atželiant ar želdinant;  saugomose teritorijose, esan čiose bet kurios funkcin ės paskirties miškuose, miškas atkuriamas ar įveisiamas vadovaujantis ši ų Nuostat ų ir kit ų teis ės akt ų, reglamentuojan čių veikl ą saugomose teritorijose, reikalavimais;  plantaciniai miško želdiniai ir ž ėliniai priskiriami IVB grup ės miškams ir jiems taikomi Nuostat ų reikalavimai.  miško r ūšin ė sud ėtis parenkama atsižvelgiant į augaviet ės sąlygas ir miško funkcin ę paskirt į, laikantis Nuostatuose išd ėstyt ų reikalavim ų. Miško atk ūrimo darb ų apimtis paskai čiuota pagal LR aplinkos ministro patvirtintuose vidin ės miškotvarkos projektuose suprojektuotas miško atkūrimo apimtis. Panev ėžio apskrities miškai yra naudojami įvairiapusiškai: tai medienos ištekli ų naudojimas pramonei ir gyventojams bei biomas ės iš atsinaujinan čių energijos šaltini ų gamybos didinimas. Taip pat miškai intensyviai naudojami rekreacijai, turizmui, medžioklei bei gamtos ir kult ūros vertybi ų išsaugojimui.

7.7. MIŠKOTVARKOS DARB Ų GAIR ĖS

Miškotvarkos darbai vykdomi vadovaujantis instrukcija, patvirtinta Valstybin ės mišk ų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V. Pagrindin ės rekreacijos infrastrukt ūros pl ėtros kryptys nustatomos rekreacijos schemose, kurios yra vidin ės miškotvarkos projekt ų sud ėtin ė dalis. Vidin ės miškotvarkos projektai parengti V Į Valstybin ės mišk ų ur ėdijos patik ėjimo teise valdomiems valstybin ės reikšm ės miškams, panaudojant 2017-2018 met ų valstybin ės mišk ų (sklypin ės) inventorizacijos duomenis. Miškai inventorizuoti sklypiniu metodu, naudojant aerofotografavimo medžiag ą – 2009, 2010, 2012 m. gamybos spalvotus ortofotografinius žem ėlapius, 2016-2017 m. spalvotas spektrozonines aerofotonuotraukas. Miškotvarkos darb ų metu bei projektuojant, yra parengti duomenys apie V Į Valstybin ės mišk ų ur ėdijos regionini ų padalini ų miško išteklius, j ų našum ą bei produktyvum ą, funkcin ę, erdvin ę, amžiaus ir r ūšin ę strukt ūrą, miško įrenginius ir technin į apr ūpinim ą, saugomas teritorijas, saugom ų gyv ūnų, augal ų ir gryb ų r ūši ų (Raudonosios knygos objekt ų) augavietes ir radavietes, gamtos ir kult ūros paveldo objektus, vykdytas ūkines priemones. Projektuojant panaudota Europos Bendrijos svarbos nat ūrali ų buveini ų ir kertini ų miško buveini ų inventorizavimo ir tyrim ų medžiaga. 90 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos užsakymu 2016-2017 metais inventorizuota: 1) V Į VMU Birž ų regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje 2017 m. inventorizuotas bendras vis ų nuosavyb ės ir valdymo form ų mišk ų plotas – 60,7 t ūkst. ha, iš jo 31,4 t ūkst. ha patik ėjimo teise valdom ų valstybin ės reikšm ės mišk ų. 2) V Į VMU Panev ėžio regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje 2017 m. inventorizuotas bendras vis ų nuosavyb ės ir valdymo form ų mišk ų plotas yra 79,9 tūkst. ha, iš jo 40,7 tūkst. ha patik ėjimo teise valdomas valstybin ės reikšm ės mišk ų plotas. 3) Pagal vidin ės miškotvarkos projekt ą, parengt ą V Į VMU patik ėjimo teise valdom ų ir naudojam ų mišk ų Joniškio regioninio padalinio dalies (nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2019 m. sausio 1 d. buvusiam Pakruojo regioniniam padaliniui) teritorijoje inventorizuotas bendras vis ų nuosavyb ės ir valdymo form ų mišk ų plotas yra 30,27. t ūkst. ha, iš jo 29,76 t ūkst. ha yra miško žem ė. Buv. Pakruojo regioninis padalinys administravo 18,49 t ūkst. ha mišk ų, iš jo miško žem ė sudar ė 18,32 t ūkst. ha, tai yra 61,6 proc. bendro mišk ų ploto. 4) VĮ VMU Rokiškio regioninio padalinio dalies (nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2019 m. sausio 1 d. buvusio Kupiškio regioninio padalinio) veiklos teritorijoje 2017 m. inventorizuotas bendras vis ų nuosavyb ės ir valdymo form ų mišk ų plotas yra 33,8 tūkst. ha miško plotas, iš jo 14,4 t ūkst. ha patik ėjimo teise valdomas valstybin ės reikšm ės mišk ų plotas. 5) V Į VMU Rokiškio regioninio padalinio dalies (nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2019 m. sausio 1 d. buvusio Rokiškio regioninio padalinio) veiklos teritorijoje 2018 m. inventorizuotas ur ėdijos patik ėjimo teise valdomas plotas yra 23267 ha. Iki 2027 m. V Į VMU siekia 10 m. periodin ę miškotvark ą paversti nepertraukiamu procesu. Nuo 2027 m. V Į VMU planuoja prad ėti naudoti V Į VMU miško ištekli ų duomen ų bazes ir nuolatos vykdyti mišk ų inventorizacij ą bei atlikt ų ūkini ų priemoni ų kontrol ę ir apskait ą. Miškotvarkos projektus ir toliau numatoma rengti periodiškai kas 10 m. (atsižvelgiant į teis ės akt ų reikalavimus). Schemos rengimo metu negavus iš mišk ų valdytoj ų bei mišk ų inventorizacijos vykdytoj ų ir užsakov ų pasi ūlym ų dėl mišk ų inventorizacijos darb ų planavimo, naudotin ų mišk ų inventorizacijos metod ų, tikslumo reikalavim ų, normatyv ų koregavimo ar nauj ų rengimo, tyrin ėjimo darb ų atlikimo, miškotvarkos projekto, pasi ūlymai d ėl miškotvarkos darb ų tobulinimo schemoje neteikiami.

7.8. MIŠKO IŠTEKLI Ų KOKYB ĖS GERINIMAS

Miško ištekli ų išsaugojimas, gausinimas bei gerinimas turi b ūti vykdomas vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto mišk ų ūkio principais. Svarbiausi ūkininkavimo tikslai ir priemon ės, atsižvelgiant į 4.4 skyriuje aprašyt ą mišk ų sveikatingum ą: 1) racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško ištekli ų naudojimas bei mišk ų produktyvumo didinimas; 2) auginamos medienos kokyb ės gerinimas; 3) mišk ų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas, mišk ų ekosistem ų tvarumo užtikrinimas; 4) biologin ės įvairov ės išsaugojimas ir gausinimas; 5) savalaikis miško kirtim ų (ugdymo, pagrindini ų, sanitarini ų kirtim ų) vykdymas, perbrendusi ų medyn ų netoleruotinas kaupimas; 5) mišk ų sanitarin ės ir priešgaisrin ės apsaugos gerinimas; 6) s ėklininkyst ės baz ės gerinimas, mišk ų atk ūrimas, naudojant tikslines medži ų rūšis; 7) žv ėri ų skai čiaus reguliavimas, apsaugos priemoni ų naudojimas ir gerinimas.

91 7.9. PAVELDOSAUGOS REIKALAVIMAI

Nekilnojamojo kult ūros paveldo, esan čio Lietuvos Respublikos teritorijoje, apskaitos, saugojimo ir tvarkybos, šio ir kit ų teis ės akt ų nustatyt ų paveldosaugos reikalavim ų laikymosi prieži ūros, kult ūros paveldo objekt ų b ūkl ės steb ėjimo teisinius pagrindus, nustato LR Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymas. Įstatymo paskirtis – išsaugoti Lietuvos nekilnojam ąjį kult ūros paveld ą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti s ąlygas visuomenei j į pažinti ir juo naudotis. Kult ūros paveldo objekt ų teritorijose ir j ų apsaugos zonose planuojama bei vykdoma veikla reglamentuojama LR Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymu, vadovautis Lietuvos Respublikos speciali ųjų žem ės naudojimo sąlyg ų įstatymo V skyriaus pirmojo skirsnio „Kult ūros paveldo objekt ų ir vietovi ų teritorijos, j ų apsaugos zonos ir jose taikomos specialiosios žem ės naudojimo s ąlygos“ nuostatomis ir kitais kult ūros paveldo apsaug ą reglamentuojan čiais teis ės aktais, Saugom ų teritorij ų ir Teritorij ų planavimo įstatymais, pagal reglamentus, nustatan čius paveldosaugos reikalavimus kult ūros paveldo objektui ar vietovei. Nekilnojamasis kult ūros paveldas, esantis draustinyje, rezervate, valstybiniame parke, saugomas pagal Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymo ir Saugom ų teritorij ų įstatymo reikalavimus. Kult ūros paveldo vietovi ų ir j ų apsaugos zon ų tvarkymo planai rengiami vadovaujantis Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos specialiojo teritorij ų planavimo dokument ų rengimo taisykl ėmis. Nekilnojamosios kult ūros vertyb ės, j ų teritorijos, apsaugos zonos tvarkomos ir veikla jose pl ėtojama pagal kompleksinio ir specialiojo teritorij ų planavimo, strateginio planavimo dokumentus, apsaugos reglamentus ir jais nustatomus paveldosaugos reikalavimus, parengtus vadovaujantis LR Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymo ir Teritorij ų planavimo įstatymo nuostatomis. Kult ūros paveldo objektai, j ų teritorijos, kult ūros paveldo vietov ės ir j ų apsaugos zonos tvarkomi ir veikla juose pl ėtojama: 1) kult ūros paveldo objektai, j ų teritorijos ir apsaugos zonos – pagal paveldosaugos reikalavimus, nustatomus kult ūros paveldo objekt ų tipiniuose apsaugos reglamentuose, tvirtinamuose Vyriausyb ės, ir individualiuose apsaugos reglamentuose, parengtuose ir patvirtintuose kult ūros ministro nustatyta tvarka; 2) kult ūros paveldo vietov ės ir j ų apsaugos zonos – pagal nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos specialiojo teritorij ų planavimo dokumentus – tvarkymo planus. Tvarkymo planai kult ūros ministro ir aplinkos ministro nustatyta tvarka gali b ūti rengiami ir kompleksiniams kult ūros paveldo objektams. Kompleksini ų kult ūros paveldo objekt ų ir j ų apsaugos zon ų tvarkymo planai prilyginami kult ūros paveldo vietovi ų ir j ų apsaugos zon ų tvarkymo planams ir rengiami bei tvirtinami tokia pa čia tvarka kaip ir kult ūros paveldo vietovi ų ir j ų apsaugos zon ų tvarkymo planai.

92

PRIEDAI

93

94 1 priedas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2004 m. geguž ės 14 d. nutarimu Nr. 583

EKOLOGINIU POŽI ŪRIU YPA Č VERTINGOS TERITORIJOS, ESAN ČIOS VALSTYBINIUOSE PARKUOSE IR VALSTYBINIUOSE DRAUSTINIUOSE

Eil. Saugoma teritorija, Teritorija, vietov ė Plotas, ha Nr. administracinis vienetas 1. Birž ų regioninis parkas: 1.1 Panev ėžio apskritis Kirkil ų karstini ų ežer ų apsaugos teritorija 33,1 Birž ų rajono savivaldyb ė Kirkil ų k., Širv ėnos seni ūnija 1.2. Panev ėžio apskritis Karstini ų įgriuv ų teritorija 36,0 Birž ų rajono savivaldyb ė Karajimiškio k., Širv ėnos seni ūnija 1.3. Panev ėžio apskritis Daudžgiri ų parkas 7,8 Birž ų rajono savivaldyb ė Pagiri ų k., Pabirž ės seni ūnija 1.4. Panev ėžio apskritis Astravo parkas ir prieigos 22,0 Birž ų rajono savivaldyb ė Birž ų miestas 1.5. Panev ėžio apskritis Užubali ų telmologinis draustinis 45,0 Birž ų rajono savivaldyb ė Užubali ų k., Pabirž ės seni ūnija 1.6. Panev ėžio apskritis Ūgės upelio sl ėnis 4,5 Pasvalio rajono savivaldyb ė Ąžuolpam ūšės k., Salo čių seni ūnija 2. Krekenavos regioninis parkas: 2.1. Panev ėžio apskritis Liauš ės upelio sl ėnis 14,5 Panev ėžio rajono savivaldyb ė Užliauši ų k., Krekenavos seni ūnija 2.2. Panev ėžio apskritis Nev ėžio sl ėnio piev ų ir senvagi ų kompleksas 18,0 Panev ėžio rajono savivaldyb ė Rod ų k., Krekenavos seni ūnija 2.3. Panev ėžio apskritis Nev ėžio sl ėnio piev ų ir senvagi ų kompleksas 14,0 Panev ėžio rajono savivaldyb ė Burveli ų k., Krekenavos seni ūnija 2.4. Panev ėžio apskritis Nev ėžio sl ėnio piev ų ir senvagi ų kompleksas 23,5 Panev ėžio rajono savivaldyb ė Vadakt ų k., Krekenavos seni ūnija 2.5. Panev ėžio apskritis Nev ėžio sl ėnio piev ų ir senvagi ų kompleksas 47,0 Panev ėžio rajono savivaldyb ė Gringali ų k., Krekenavos seni ūnija 2.6. Panev ėžio apskritis Nev ėžio sl ėnio piev ų ir senvagi ų kompleksas 26,0 Panev ėžio rajono savivaldyb ė Ąžuolyt ės k., Krekenavos seni ūnija Iš viso: 291,4

95 2 priedas

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2004 m. geguž ės 14 d. nutarimu Nr. 583

REKREACINIU POŽI ŪRIU YPA Č VERTINGOS TERITORIJOS, ESAN ČIOS VALSTYBINIUOSE PARKUOSE IR VALSTYBINIUOSE DRAUSTINIUOSE

Eil. Saugoma teritorija, Teritorija, vietov ė Plotas, ha Nr. administracinis vienetas 1. Birž ų regioninis parkas: 1.1. Panev ėžio apskritis Gulbin ų ežero stovyklaviet ės (2 sklypai – 1,5 2,0 Birž ų rajono savivaldyb ė ir 0,5 ha), Paringuž ės k., Pabirž ės sen. 1.2. Panev ėžio apskritis skveras Žvej ų g., Birž ų miesto seni ūnija 1,5 Birž ų rajono savivaldyb ė 1.3. Panev ėžio apskritis Birž ų miesto centrinis pliažas 2,8 Birž ų rajono savivaldyb ė Birž ų miesto seni ūnija 1.4. Panev ėžio apskritis Reformat ų g. skveras 0,8 Birž ų rajono savivaldyb ė Birž ų miesto seni ūnija 1.5. Panev ėžio apskritis Birž ų RP rekreacin ė zona – miesto žalieji 29,0 Birž ų rajono savivaldyb ė plotai Širv ėnos ežero pietrytin ėje pakrant ėje, Birž ų miesto seni ūnija 1.6. Panev ėžio apskritis Širv ėnos kraštovaizdžio draustinis – miesto 10,0 Birž ų rajono savivaldyb ė žalieji plotai Širv ėnos ežero šiaurin ėje pakrant ėje, Birž ų miesto sen. 2. Krekenavos regioninis parkas: 2.1. Panev ėžio apskritis atokv ėpio aikštel ė 0,1 Panev ėžio rajono savivaldyb ė Mu čiūnų k., Krekenavos seni ūnija 2.2. Panev ėžio apskritis atokv ėpio aikštel ė 0,05 Panev ėžio rajono savivaldyb ė Slabad ėlės k., Krekenavos seni ūnija 2.3. Panev ėžio apskritis Slabad ėlės rekreacin ė teritorija 1,9 Panev ėžio rajono savivaldyb ė Slabad ėlės k., Naujamies čio seni ūnija 2.4. Panev ėžio apskritis Naujarodži ų rekreacin ė teritorija 19,0 Panev ėžio rajono savivaldyb ė Naujarodži ų k., Krekenavos seni ūnija 2.5. Panev ėžio apskritis Lokaušos tvenkinio rekreacin ė teritorija 19,6 Panev ėžio rajono savivaldyb ė Krekenavos mstl., Krekenavos seni ūnija 3. Sart ų regioninis parkas: 3.1. Panev ėžio apskritis Anapolio stovyklaviet ė 1,26 Rokiškio rajono savivaldyb ė Anapolio k., Južint ų seni ūnija 3.2. Panev ėžio apskritis Bobriškio stovyklaviet ė 1,28 Rokiškio rajono savivaldyb ė Bobriškio k., Kriaun ų seni ūnija 3.3. Panev ėžio apskritis Rupet ų stovyklaviet ė 1,25 Rokiškio rajono savivaldyb ė Rupet ų k., Kriaun ų seni ūnija 4. Apaš čios – Nemun ėlio geologinis draustinis: 4.1. Panev ėžio apskritis gamtos paminklo – Tabokin ės dolomitin ės 4,5 Birž ų rajono savivaldyb ė atodangos apžvalgos teritorija Tabokin ės k., Nemun ėlio Radviliškio sen. 4.2. Panev ėžio apskritis Muoriški ų atodangos apžvalgos teritorija 1,7 Birž ų rajono savivaldyb ė Muoriški ų k., Nemun ėlio Radviliškio sen. 4.3. Panev ėžio apskritis gamtos paminklo – Velniapilio olos 1,7 Birž ų rajono savivaldyb ė apžvalgos teritorija Padvarie čių k., Nemun ėlio Radviliškio sen Iš viso: 98,44 96

3 priedas

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio m ėn. 20 d. įsakymu Nr. 652 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. D1-300 redakcija)

VALSTYB ĖS SAUGOM Ų GAMTOS PAVELDO OBJEKT Ų S ĄRAŠAS

Geologiniai gamtos paveldo objektai

Gamtos paveldo Priklausomyb ė Savivaldyb ė Gamtos paveldo Saugoma teritorija objekto gamtos paveldo Seni ūnija objekto buvimo pavadinimas objekto r ūšiai vieta 1. Ievos duob ė smegduob ės Birž ų r. sav., Kauneli ų vs. Birž ų regioninis Širv ėnos sen. parkas, Karajimiškio kraštovaizdžio draustinis 2. Jaronio duob ė* smegduob ės Birž ų r. sav., Kirdoni ų k. Birž ų regioninis Pabirž ės sen. parkas, Tatulos kraštovaizdžio draustinis 3. Karv ės Ola* smegduob ės Birž ų r. sav., Karajimiškio k. Birž ų regioninis Širv ėnos sen. parkas, Karajimiškio kraštovaizdžio draustinis 4. Kiršoni ų akmuo rieduliai Birž ų r. sav., Kiršoni ų k. Birž ų regioninis Pabirž ės sen. parkas, Tatulos kraštovaizdžio draustinis 5. Lap ės Ola smegduob ės Birž ų r. sav., Karajimiškio k. Birž ų regioninis Širv ėnos sen. parkas, Karajimiškio kraštovaizdžio draustinis 6. Muoriški ų atodangos Birž ų r. sav., Muoriški ų k., Nemun ėlio-Apaš čios atodanga Nemun ėlio Latveli ų g-jos valstybinis Radviliškio sen. teritorija geologinis draustinis 7. Tabokin ės atodangos Birž ų r. sav., Tabokin ės k., Nemun ėlio-Apaš čios atodanga* Nemun ėlio Latveli ų g-jos valstybinis Radviliškio sen. teritorija geologinis draustinis 8. Velniapilio uola* atodangos Birž ų r. sav., Birž ų g-jos Nemun ėlio teritorija Radviliškio sen. 9. Salamies čio rieduliai Kupiškio r. sav., Nodiejiški ų k. akmuo Alizavos sen. 10. Stirniški ų atodangos Kupiškio r. sav., Stirniški ų k., Lėvens valstybinis atodanga* Suba čiaus sen. Suba čiaus g-jos kraštovaizdžio teritorija draustinis 11. Salamies čio rieduliai Kupiškio r. sav., Nodiejiški ų k. akmuo Alizavos sen. 12. Stirniški ų atodangos Kupiškio r. sav., Stirniški ų k., Lėvens valstybinis atodanga* Suba čiaus sen. Suba čiaus g-jos kraštovaizdžio teritorija draustinis 97 13. Akmuo rieduliai Panev ėžio r. sav., Šven čiuliški ų ir Krekenavos Rapolas* Krekenavos sen. Lazdyn ėli ų kaim ų regioninis parkas, riba, Krekenavos g- Linkavos jos teritorija, hidrografinis Varnakalnio draustinis miškas, Linkavos upelio vaga 14. Akmuo Velnio rieduliai Panev ėžio r. sav., Ėriški ų k. Pėda Upyt ės sen. 15. Banioni ų rieduliai Panev ėžio r. sav., Kliuokmaniškio k. akmuo* Pa įstrio sen. 16. Barklaini ų rieduliai Panev ėžio r. sav., Černiauskyn ės vs. Didysis akmuo Ramygalos sen. (prie Barklaini ų I k.) 17. Naujamies čio rieduliai Panev ėžio r. sav., Naujamies čio k. akmuo Naujamies čio sen. 18. Naurad ų akmuo rieduliai Panev ėžio r. sav., Mazgaigalio k. Naujamies čio sen. (prie Naurad ų k.) 19. Užkalni ų rieduliai Panev ėžio r. sav., Joskild ų k., akmuo Ramygalos sen. Naujamies čio g-jos teritorija 20. Atodanga atodangos Pasvalio r. sav., Stipin ų k. Pasvalio rajono Skali ų kalnas* Jonišk ėlio savivaldyb ės M ūšos apylinki ų sen. sl ėnio botaninis draustinis 21. Petrai čių rieduliai Pasvalio r. sav., buv. Petrai čių vs. akmuo* Dauj ėnų sen. 22. Ožakmenis* rieduliai Rokiškio r. sav., Obeli ų g-jos Rokiškio teritorija, Ignotiškio kaimiškoji sen. miškas

Hidrogeologiniai gamtos paveldo objektai

Gamtos paveldo Priklausomyb ė Savivaldyb ė Gamtos paveldo Saugoma teritorija objekto gamtos paveldo Seni ūnija objekto buvimo pavadinimas objekto r ūšiai vieta 23. Lik ėnų šaltiniai, Birž ų r. sav., Pabirž ės mstl. Birž ų regioninis parkas, šaltinis versm ės Pabirž ės sen. Tatulos kraštovaizdžio draustinis 24. Salom ėjos šaltiniai, Birž ų r. sav., Lik ėnų k. Birž ų regioninis parkas, šaltinis versm ės Pabirž ės sen. Tatulos kraštovaizdžio draustinis 25. Smardon ės šaltiniai, Birž ų r. sav., Pabirž ės mstl., Birž ų regioninis parkas šaltinis* versm ės Pabirž ės sen. Lik ėnų parkas 26. Vilktupio šaltiniai, Panev ėžio r. sav., Gegužin ės g-jos šaltinis versm ės Karsakiškio sen. teritorija, Pali ūniškio miškas 27. Baltasis šaltiniai, Pasvalio r. sav., Barklaini ų k. šaltinis* versm ės Dauj ėnų sen. 28. Žalsvasis šaltiniai, Pasvalio r. sav., Pasvalio m. šaltinis* versm ės Pasvalio m . sen.

98 Botaniniai gamtos paveldo objektai

Gamtos Priklausomyb ė Savivaldyb ė Gamtos paveldo Saugoma paveldo gamtos paveldo Seni ūnija objekto buvimo vieta teritorija objekto objekto r ūšiai pavadinimas 29. Dauguvie čių medžiai Birž ų r. sav. Rigmantiški ų k.teritorija maumedis Nemun ėlio Radviliškio sen. 30. Jurgio medžiai Birž ų r. sav. Purviški ų I k. Bielinio ąžuolas Nemun ėlio Radviliškio sen. 31. Kauni ų medžiai Birž ų r. sav. Kauni ų k. Birž ų regioninis ąžuolas Širv ėnos sen. parkas 32. Mantagailiš- medžiai Birž ų r. sav. Mantagailiškio k. Birž ų regioninis kio dvaro Širv ėnos sen. parkas, septynkamienis Karajimiškio uosis kraštovaizdžio draustinis 33. Mantagailiš- medžiai Birž ų r. sav. Mantagailiškio k. Birž ų regioninis kio pušis Širv ėnos sen. parkas, Karaji- miškio kraštovaiz- džio draustinis 34. Nemun ėlio medžiai Birž ų r. sav. Nemun ėlio Radviliškio Radviliškio Nemun ėlio vs. teritorija liepa Radviliškio sen. 35. Nemun ėlio medžiai Birž ų r. sav. Nemun ėlio Radviliškio Radviliškio Nemun ėlio mstl. maumedis Radviliškio sen. 36. Padai čių medžiai Birž ų r. sav. Užubali ų k.teritorija Birž ų regioninis miško ąžuolas Pabirž ės sen. parkas 37. Padvarie čių medžiai Birž ų r. sav. Padvarie čių k.teritorija egl ė Nemun ėlio Radviliškio sen. 38. Pasienio medžiai Birž ų r. sav. Birž ų g-jos teritorija ąžuolas Pa čeriaukšt ės sen. 39. Sandariški ų medžiai Birž ų r. sav. Sandariški ų vs. ąžuolas Nemun ėlio Radviliškio sen. 40. Alizavos medžiai Kupiškio r. sav. Alizavos mstl. ąžuolas Alizavos sen. 41. Buiv ėnų medžiai Kupiškio r. sav. Buiv ėnų k. ąžuolas Nori ūnų sen. 42. Žv ėri ų medžiai Kupiškio r. sav. Žv ėri ų k. vinkšna Nori ūnų sen. 43. Bu čių medžiai Panev ėžio r. sav. Bu čių k. ąžuolas Naujamies čio sen. 44. Daniliškio medži ų grup ės Panev ėžio r. sav. Burveli ų k. (270 m į PV Krekenavos regio- liep ų al ėja Krekenavos sen. nuo Daniliškio k. ribos), ninis parkas, Nev ė- Krekenavos g-jos žio vidurupio kraš- teritorija tovaizdžio draus- tinis

99 Gamtos Priklausomyb ė Savivaldyb ė Gamtos paveldo Saugoma paveldo gamtos paveldo Seni ūnija objekto buvimo vieta teritorija objekto objekto r ūšiai pavadinimas 45. Kalnelio medžiai Panev ėžio r. sav. Kalnelio k. Krekenavos daugiakamien ė Naujamies čio regioninis parkas pušis sen. 46. Naujamies- medžiai Panev ėžio r. sav. Naujamies čio mstl. čio ąžuolas Naujamies čio sen. 47. Pakuo- medžiai Panev ėžio r. sav. Pakuodžiupi ų k. džiupi ų kadagys Pa įstrio sen. 48. Pažib ų liep ų medži ų grup ės Panev ėžio r. sav. Pažib ų k. al ėja Naujamies čio sen. 49. Svirnupio medžiai Panev ėžio r. Vadakt ėli ų k. Krekenavos vinkšna sav., regioninis parkas, Naujamies čio Nev ėžio vidurupio sen. kraštovaizdžio draustinis 50. Šven čiuliš- medžiai Panev ėžio r. Krekenavos mstl. Krekenavos ki ų pušis sav., Krekenavos regioninis parkas, sen. Nev ėžio vidurupio kraštovaizdžio draustinis 51. Barklaini ų medžiai Pasvalio r. sav., Barklaini ų k. dvaro egl ė Krin čino sen. 52. Barklaini ų medži ų grup ės Pasvalio r. sav., Barklaini ų k. dvaro liep ų Krin čino sen. al ėja 53. Bernardo medžiai Pasvalio r. sav., Stebeiki ų k. Brazdžionio Pump ėnų sen. ąžuolas 54. Dauj ėnų medžiai Pasvalio r. sav., Dauj ėnų mstl. bažny čios šven- Dauj ėnų sen. toriaus liepa 54. Girni ūnų medžiai Pasvalio r. sav., Girni ūnų k. ąžuolas Pasvalio apylinki ų sen. 55. Liukpetri ų medžiai Pasvalio r. sav., Liukpetri ų k. ąžuolas Dauj ėnų sen. 56. Moli ūnų medžiai Pasvalio r. sav., Moli ūnų k. ąžuolas Pump ėnų sen. 57. Pajiešmeni ų medžiai Pasvalio r. sav., Pajiešmeni ų k., Pasvalio parko ąžuolas Krin čino sen. g-jos teritorija 58. Ramonin ės medžiai Pasvalio r. sav., Ramonin ės k. ąžuolas Pump ėnų sen. 59. Salo čių medžiai Pasvalio r. sav., Salo čių mstl. parko vinkšna Salo čių sen. 60. Šakarni ų medžiai Pasvalio r. sav., Pasvalio g-jos teritorija, pušis Salo čių sen. Šakarni ų miškas 61. Teodoro medžiai Pasvalio r. sav., Pasvalio g-jos teritorija, Grotuso ąžuolas Vašk ų sen. Gedu čių miškas (prie Gedu čių k. (Pakruojo r. sav.) ribos) 100 Gamtos Priklausomyb ė Savivaldyb ė Gamtos paveldo Saugoma paveldo gamtos paveldo Seni ūnija objekto buvimo vieta teritorija objekto objekto r ūšiai pavadinimas 62. Žadeikoni ų medžiai Pasvalio r. sav. Žadeikoni ų k. ąžuolas Salo čių sen. 63. Bradesi ų medžiai Rokiškio r. sav. Bradesi ų k., Obeli ų g- Sart ų regioninis ąžuolas* Kriaun ų sen. jos teritorija parkas 64. Bradesi ų II medžiai Rokiškio r. sav., Bradesi ų k., Obeli ų g- Sart ų regioninis ąžuolas Kriaun ų sen. jos teritorija parkas 65. Ilzenbergo medžiai Rokiškio r. sav., Ilzenbergo k. dvaro ąžuolas Juodup ės sen. 66. Matau čiznos medžiai Rokiškio r. sav., 745 m į V nuo vinkšna Obeli ų sen. Matau čiznos k. ribos 67. Tervydži ų dendrologiniai Rokiškio r. sav., Tervydži ų k. kaimo dendro- rinkiniai Jūžint ų sen. loginis rinkinys 68. Ži ūkeliški ų medžiai Rokiškio r. sav., Ži ūkeliški ų k. Sart ų regioninis ąžuolas Jūžint ų sen. parkas, Raš ų hidrografinis draustinis

4 priedas

Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2000 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. 311

GAMTOS PAMINKLAI

Saugomo kraštovaizdžio Miesto (rajono) Vietov ės pavadinimas objekto pavadinimas pavadinimas I. Geologiniai paminklai Jaronio karstin ė įgriuva Birž ų r. Kirdon ėli ų km. Karstin ė įgriuva „Karv ės Birž ų r. Karajimiškio km. ola“ Tabokin ės atodanga Birž ų r. Tabokin ės km. Velniapilio ola Birž ų r. Padvarie čių km. Jaronio karstin ė įgriuva Birž ų r. Kirdon ėli ų km. Karstin ė įgriuva „Karv ės Birž ų r. Karajimiškio km. ola“ Tabokin ės atodanga Birž ų r. Tabokin ės km. Velniapilio ola Birž ų r. Padvarie čių km. Stirniški ų atodanga Kupiškio r. Stirniškio km. Akmuo „Rapolas“ Panev ėžio r. Krekenavos girininkija, Varnakalnio miškas, Linkavos up ė Banioni ų akmuo Panev ėžio r. Kliuokmaniškio km. Skali ų kalnas Pasvalio r. Stipin ų km. Petrai čių akmuo Pasvalio r. Petrai čių vnkm. Ožakmenis Rokiškio r. Vyž ūnų girininkija, Sniegi ų miškas II. Hidrogeologiniai paminklai Baltasis šaltinis Pasvalio r. Barklaini ų km. Žalsvasis šaltinis Pasvalio m. Pasvalio m. III . Botaniniai paminklai Bradesi ų ąžuolas Rokiškio r. Bradesi ų km. 101 5 priedas

SAVIVALDYBI Ų SAUGOM Ų GAMTOS PAVELDO OBJEKT Ų PAGAL SAVIVALDYBES SĄRAŠAS

Pavadinimas Savivaldyb ė Botaniniai 1. Stirniški ų kurilinis maumedis Kupiškio r. 2. Austakyn ės ąžuolas Pasvalio r. 3. Baltpam ūšio veimutin ė pušis Pasvalio r. 4. Dru čmaniški ų ąžuolas Pasvalio r. 5. Girel ės ąžuolas Pasvalio r. 6. Girs ūdų ąžuolas Pasvalio r. 7. Kiemeli ų ąžuolas Pasvalio r. 8. Naujapam ūšio liepa Pasvalio r. 9. Pajiešmeni ų parko veimutin ė pušis Pasvalio r. 10. Pasvalio miesto ąžuolas Pasvalio r. 11. Pašilie čių ąžuolas Pasvalio r. 12. Putriški ų ąžuolas Pasvalio r. 13. Šimk ūnų ąžuolas Pasvalio r. 14. Šlam ų ąžuolas Pasvalio r. 15. Titkoni ų ąžuolas Pasvalio r. 16. Vytart ų liepa Pasvalio r.

6 priedas

KULT ŪROS PAVELDO OBJEKTAI MIŠKO ŽEM ĖJE PAGAL SAVIVALDYBES (Kult ūros vertybi ų registro duomenys 2020-03-09)

Eil. Unikalus Pavadinimas Statusas Adresas Nr. Nr. Birž ų rajono savivaldyb ė 1. 29618 Vanagiškio akmuo su ženklais Valstyb ės Papilio sen., Birž ų r. sav. saugomas 2. 10488 Rašytojo Balio Sruogos sodyba Valstyb ės Baibok ų k., Vabalninko sen., saugomas Birž ų rajono sav. 3. 40443 Lietuvos partizan ų stovyklos vieta Registrinis Virškup ėnų k., Parov ėjos sen., Birž ų rajono sav. 4. 43045 Lietuvos partizan ų kautyni ų ir ž ūties vieta Registrinis Remeiki ų k., Vabalninko sen., Birž ų rajono sav. 5. 16621 Antrojo pasaulinio karo Soviet ų Sąjungos Registrinis Grumšli ų k., Pa čeriaukšt ės kari ų palaidojimo vieta sen., Birž ų rajono sav. 6. 43040 Lietuvos partizan ų kautyni ų ir ž ūties vieta Registrinis Jackoni ų k., Pa čeriaukšt ės sen., Birž ų rajono sav. 7. 10486 1863 m. sukilimo Gudiškio mūšio vietos Valstyb ės Gudiškio k., Parov ėjos sen., kompleksas saugomas Birž ų r. sav. 8. 34287 Muoriški ų pilkapi ų vieta II Registrinis Tabokin ės k., Nemun ėlio Radviliškio sen., Birž ų r. sav. 9. 43043 Lietuvos partizan ų kautyni ų ir ž ūties vieta Registrinis Latveli ų k., Parov ėjos sen., Birž ų r. sav. 10. 1907 Klausu čių piliakalnis Paminklas Klausu čių k., Širv ėnos sen., Birž ų r. sav. 102 11. 80 Mantagailiškio dvaro sodybos fragmentai Registrinis Mantagailiškio k., Širv ėnos sen., Birž ų rajono sav. 12. 10818 Birž ų žyd ų - holokausto auk ų kapas Registrinis Paežeri ų k., Parov ėjos sen., Birž ų rajono sav. 13. 27093 Dr ąseiki ų kapinynas Valstyb ės Dr ąseiki ų k., Parov ėjos sen., saugomas Birž ų r. sav. 14. 82 Pabirž ės (Balandiški ų) buv. dvaro Registrinis Balandiški ų k., Pabirž ės sen., sodybos fragmentai Birž ų r. sav. 15. 42428 Lietuvos partizan ų kautyni ų ir ž ūties vieta Registrinis Ku čgalio k., Papilio sen., Birž ų rajono sav. 16. 32544 Lietuvos partizano Petro Grabužio kapas Registrinis Šil ėnų k., Pa čeriaukšt ės sen., Birž ų r. sav. 17. 10828 1863 m. sukil ėli ų kapas, vad. Angli ų Valstyb ės Balzieriškio k., Parov ėjos sen., kalnu saugomas Birž ų r. sav. 18. 40455 Lietuvos partizan ų kautyni ų ir ž ūties vieta Registrinis Kojeliškio vs., Papilio sen., Birž ų rajono sav. 19. 5855 Vinkšnini ų kapinynas, vad. Milžinkapiais, Registrinis Vinkšnini ų k., Parov ėjos sen., Švedkapiais Birž ų r. sav. 20. 1908 Rinkuški ų, Juodeli ų piliakalnis, vad. Paminklas Rinkuški ų k., Širv ėnos sen., Velniakalniu Birž ų r. sav. 21. 32510 Lietuvos partizan ų Juliaus Valainio ir Registrinis Pardambi ų vs., Nemun ėlio Voldžio Jasi ūno kapas Radviliškio sen., Birž ų r. sav. 22. 5848 Miegoni ų pilkapynas, vad. Napoleono Registrinis Miegoni ų k., Papilio sen., kapais Birž ų rajono sav. 23. 32546 Lietuvos partizano Petro Suveizdžio Registrinis Kubili ų k., Papilio sen., Birž ų kapas r. sav. 24. 1909 Skrebiški ų alkakalnis vad. Bažny čios Valstyb ės Birž ų r. sav. teritorija k., Birž ų kalnu saugomas rajono sav. Didžiosios Panemun ės k., 25. 76 Didžiosios Panemun ės dvaro sodybos Registrinis Pa čeriaukšt ės sen., Birž ų r. fragmentai sav. 26. 5857 Senkapis, vad. Milžin ų kapais Registrinis Pakalnie čių k., Pa čeriaukšt ės sen., Birž ų r. sav. 27. Vy čio apygardos Žaliosios rinktin ės 33544 Pil ėnų t ėvūnijos partizan ų vado Stepono Registrinis Balzieriškio k., Parov ėjos sen., Giedriko-Girie čio kautyni ų ir ž ūties vieta Birž ų rajono sav. 28. 75 Daudžgiri ų dvaro sodybos parkas Registrinis Pagiri ų k., Pabirž ės sen., Birž ų rajono sav. 29. 2811 Kraukli ų stiklo gamini ų dirbtuv ės vieta, Paminklas Kraukli ų k., Nemun ėlio vad. Stiklo pe čiumi Radviliškio sen., Birž ų r. sav. 30. 86 Parov ėjos dvaro sodyba Registrinis Parov ėjos k., Papilio sen., Birž ų r. sav. 31. 33546 Lietuvos partizan ų sl ėptuv ės-bunkerio Registrinis Eglyn ės vs., Parov ėjos sen., vieta Birž ų rajono sav. 32. 21898 Siaurojo geležinkelio kompleksas Valstyb ės Panev ėžio m., Panev ėžio saugomas miesto sav. Kupiškio rajono savivaldyb ė 1. 4783 Dzivoniškio k. senosios kapin ės Valstyb ės Skapiškio sen., Kupiškio r. saugomas sav. 2. 44270 Lietuvos partizan ų kautyni ų ir ž ūties Registrinis Salagalio k., Skapiškio sen., vieta Kupiškio rajono sav. 3. 16996 Paminklas Daršiški ų k., Kupiškio sen., 1863 m. sukil ėli ų kapai Kupiškio r. sav. 4. 35168 Registrinis Mituvos k., Skapiškio sen., Mituvos senov ės gyvenviet ė Kupiškio r. sav. 103 5. 16255 Didžiagraši ų kapinynas Registrinis Didžiagraši ų k., Nori ūnų sen., Kupiškio rajono sav. 6. 256 Pal ėven ės, Pauliankos dvaro sodyba Valstyb ės Stirniški ų k., Suba čiaus sen., saugomas Kupiškio rajono sav. 7. 4730 Papr ūdži ų kaimo senosios kapin ės, vad. Valstyb ės Papr ūdži ų k., Nori ūnų sen., Milžinkapiu saugomas Kupiškio rajono sav. 8. 16162 Papili ų piliakalnis II Registrinis Papili ų k., Kupiškio sen., Kupiškio rajono sav. 9. 12238 Uogini ų kaimo pirmosios senosios Valstyb ės Uogini ų k., Kupiškio sen., kapin ės, vad. Amžinyb ės kalneliu saugomas Kupiškio rajono sav. 10. 4786 Puožo kaimo sentiki ų senosios kapin ės Valstyb ės Puožo k., Šimoni ų sen., saugomas Kupiškio rajono sav. 11. 11000 Suba čiaus žyd ų žudyni ų vieta ir kapas Valstyb ės Il čiūnų k., Suba čiaus sen., saugomas Kupiškio rajono sav. 12. 23823 Papili ų piliakalnis su gyvenviete Paminklas Papili ų k., Kupiškio sen., Kupiškio rajono sav. 13. 4718 Vėveliškio kaimo senosios kapin ės Valstyb ės Vėveliškio k., Suba čiaus sen., saugomas Kupiškio rajono sav. 14. 4815 Lietuvos partizan ų Juozo ir Rapolo Valstyb ės Inkliuz ų k., Šimoni ų sen., Sakal ų kapas saugomas Kupiškio r. sav. 15. 4751 Plundak ų kaimo senosios kapin ės Valstyb ės Plundak ų k., Kupiškio sen., saugomas Kupiškio rajono sav. 16. 43297 Lietuvos partizan ų sl ėptuv ės-bunkerio Likalauki ų k., Alizavos sen., vieta Registrinis Kupiškio rajono sav. 17. 982 Antašavos dvaro sodyba Valstyb ės Roži ų g. 2A, Antašavos mstl., saugomas Kupiškio sen., Kupiškio r. sav. 18. 5288 Il čiūnų pilkapynas, vad. Milžin ų kapais Paminklas Il čiūnų k., Suba čiaus sen., Kupiškio rajono sav. 19. 5285 Oboni ų piliakalnis Oboni ų k., Šimoni ų sen., Paminklas Kupiškio rajono sav. 20. 4793 Kurapkiški ų kaimo senosios kapin ės Valstyb ės Kurapkiški ų k., Šimoni ų sen., saugomas Kupiškio r. sav. 21. 23829 Stirniški ų, Skverb ų, Pal ėven ės Paminklas Stirniški ų k., Suba čiaus sen., piliakalnis su gyvenviete Kupiškio r. sav. 22. 23821 Likalauki ų, Astrav ų piliakalnis su Valstyb ės Astrav ų k., Kupiškio sen., gyvenviete saugomas Kupiškio rajono sav. 23. 37465 Zasiny čių kalnas, vad. Dijokalniu Registrinis Bartašiškio k., Alizavos sen., Kupiškio r. sav. 24. 5286 Kreipši ų senov ės gyvenviet ė, vad. Alka Valstyb ės Kreipši ų k., Skapiškio sen., saugomas Kupiškio r. sav. 25. 4723 Žvirblioni ų kaimo senosios kapin ės Valstyb ės Žvirblioni ų k., Suba čiaus sen., saugomas Kupiškio rajono sav. 26. 4782 Švedukalnio k., Skapiškio sen., Rusijos imperijos kari ų kapai Registrinis Kupiškio rajono sav. 27. Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos Mituvos k., Skapiškio sen., 4781 imperijos kari ų kapai Registrinis Kupiškio rajono sav. 28. 4769 Dabramisli ų kaimo senosios kapin ės Registrinis Dabramisli ų k., Alizavos sen., Kupiškio rajono sav. Sv ėdas ų g., Šimoni ų mstl., 29. 12240 Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos Registrinis Šimoni ų sen., Kupiškio rajono imperijos kari ų kapai sav. 30. 5289 Aluot ų, Druski ų piliakalnis Paminklas Druski ų k., Šimoni ų sen., Kupiškio rajono sav. 31. 4811 Ulduki ų kaimo senosios kapin ės Valstyb ės Ulduki ų k., Šimoni ų sen., saugomas Kupiškio r. sav. 104 32. 12213 Druski ų kapinynas Registrinis Druski ų k., Šimoni ų sen., Kupiškio rajono sav. 33. 4805 Visbar ų kaimo senosios kapin ės Valstyb ės Visbar ų k., Šimoni ų sen., saugomas Kupiškio rajono sav. 34. 260 Vaduv ų dvaro sodybos fragmentai Registrinis Vaduv ų k., Skapiškio sen., Kupiškio rajono sav. 35. 16995 Lietuvos tautosakininko Jono Balio Registrinis Slavin čiškio g. 3, Kupiškis, gimtoji sodyba Kupiškio sen., Kupiškio r. sav. Panev ėžio miesto savivaldyb ė 1. 31668 Sovietinio teroro auk ų ir Vokietijos karo Registrinis A. Baranausko g., Panev ėžys, belaisvi ų kapai Panev ėžio m. sav. 2. 21901 Siaurojo geležinkelio komplekso Paminklas Panev ėžio-Rubiki ų ruožas Panev ėžio miesto sav. 3. 21898 Siaurojo geležinkelio kompleksas Valstyb ės Panev ėžio m., Panev ėžio saugomas miesto sav. 4. 5409 Ber čiūnų pilkapynas, vad. Švedkapiais Paminklas Ber čiūnų k., Panev ėžio sen., Panev ėžio r. sav. Panev ėžio rajono savivaldyb ė 1. 2995 Kiaužeri ų akmenys su ženklais Valstyb ės saugomas Smilgi ų sen., Panev ėžio r. sav. 2. 25145 Akmenys Valstyb ės Naurašili ų k., Smilgi ų sen., saugomas Panev ėžio r. sav. 3. 16281 Gaili ūnų, Medikoni ų, Voverin ės Paminklas Gaili ūnų k., Pa įstrio sen., pilkapynas, vad. Milžinkapiu Panev ėžio r. sav. 4. 33301 Baltijos kelio kaunie čių ženklo vieta Registrini Pramislavos k., Raguvos sen., s Panev ėžio r. sav. 5. 5412 Likpetri ų kapinynas, vad. Lapkalniu Valstyb ės Likpetri ų k., Karsakiškio sen., saugomas Panev ėžio r. sav. 6. 37506 Saboni ų kapinynas Registrinis Ėriški ų k., Upyt ės sen., Panev ėžio r. sav. 7. 6549 Senkapis, Milžinkapiu Registrinis Naujamies čio k., Naujamies čio sen., Panev ėžio r. sav. Ryt ų Lietuvos partizan ų srities štabo visuomenin ės dalies viršininko, poeto Broniaus Krivicko-Vilniaus ir Vy čio Putiliški ų k., Raguvos sen., 8. 38575 apygardos Aušros t ėvūnijos Registrinis Panev ėžio r. sav. visuomenin ės dalies vado Mykolo Blinkevi čiaus-Nemuno kautyni ų ir žūties vieta 9. 16264 Tiltagali ų kapinynas Paminklas Tiltagali ų k., Karsakiškio sen., Panev ėžio r. sav. 10. Lietuvos partizan ų Vy čio apygardos 20627 Žaliosios rinktin ės "Vilko" ir "Šilo" Registrinis Mieliški ų vs., Miežiški ų sen., būri ų sl ėptuvi ų-bunkeri ų vieta Panev ėžio r. sav. 11. 4138 Vilk ų, Tauginai čių kapinynas Valstyb ės Noreiki ų k., Krekenavos sen., saugomas Panev ėžio rajono sav. 12. 404 Puziniškio dvaro sodyba Paminklas Puziniškio k., Smilgi ų sen., Panev ėžio r. sav. 13. 5182 Barin ės kapinynas Paminklas Barin ės k., Krekenavos sen., Panev ėžio r. sav. 14. 26165 Teresdvario sodyba Valstyb ės Bygaili ų k., Karsakiškio sen., saugomas Panev ėžio r. sav. 15. Dvaro g., Rod ų II k., 406 Rod ų II dvaro sodyba Registrinis Krekenavos sen., Panev ėžio r. sav. 105 16. 4384 Ustron ės kaimo kryžius Registrinis Ustron ės k., Krekenavos sen., Panev ėžio rajono sav. 17. 38574 1863 m. sukil ėli ų palaidojimo vieta Registrinis Stumbriškio k., Karsakiškio sen., Panev ėžio r. sav. 18. 11048 Žudyni ų vieta ir kapai Registrinis Vilkapj ūvi ų k., Karsakiškio sen., Panev ėžio r. sav. 19. 11060 Žudyni ų vieta, kapas ir skulpt ūrinis Registrinis Stani ūnų k., Velžio sen., memorialas Panev ėžio r. sav. 20. 38039 1863 m. sukil ėli ų kapai Registrinis Žambo k., Karsakiškio sen., Panev ėžio r. sav. 21. 11058 Žyd ų žudyni ų vieta ir kapai Registrinis Bili ūnų k., Miežiški ų sen., Panev ėžio r. sav. 22. 387 Leonardavo dvaro sodybos fragmentai Registrinis Leonardavo k., Krekenavos sen., Panev ėžio r. sav. 23. 33273 Baltijos kelio panev ėžie čių pirmojo Registrinis Šilagalio k., Panev ėžio sen., ženklo vieta Panev ėžio r. sav. 24. 5418 Kalnas vad. Koply čkalniu, kitaip Valstyb ės Burveli ų k., Krekenavos sen., Mle čkos kalnu saugomas Panev ėžio r. sav. 25. 5413 Baimaini ų piliakalnis Paminklas Baimaini ų k., Krekenavos sen., Panev ėžio r. sav. 26. 12561 Pali ūniškio dvaro sodybos fragment ų Registrinis Pali ūniškio k., Karsakiškio Vokietijos ir Rusijos kari ų kapai sen., Panev ėžio r. sav. 27. 5420 Gaspar ėli ų pilkapynas Paminklas Gaspar ų k., Pa įstrio sen., Panev ėžio r. sav. 28. 33302 Baltijos kelio rokišk ėnų antrojo ženklo Registrinis Jotaini ų k., Vadokli ų sen., vieta Panev ėžio r. sav. 29. 389 Linkavi čių dvaro sodyba Registrinis Linkavi čių k., Krekenavos sen., Panev ėžio rajono sav. 30. 410 Vadakt ų dvaro sodybos fragmentai Registrinis Vadakt ų k., Krekenavos sen., Panev ėžio r. sav. 31. 5425 Ki ūč ių, Linoni ų kapinynas Registrinis Ki ūč ių k., Panev ėžio sen., Panev ėžio r. sav. 32. 12338 Lietuvos partizan ų užkasimo vieta ir Registrinis Vadokliai, Vadokli ų sen., kapai Panev ėžio r. sav. 33. 393 Mitri ūnų dvaro sodybos vieta Registrinis Mitri ūnų k., Krekenavos sen., Panev ėžio r. sav. Lietuvos partizan ų kautyni ų, ž ūties, 34. 42240 Soviet ų S ąjungos teroro vieta ir Savick ų Registrinis Mitabyn ės k., Pa įstrio sen., šeimos kapas Panev ėžio rajono sav. 35. 39374 Naurad ų, Bu čių kapinynas Registrinis Bu čių k., Naujamies čio sen., Panev ėžio r. sav. 36. 40995 Lietuvos partizano Petro Tamoši ūno- Registrinis Klimbal ės vs., Karsakiškio Simo kautyni ų ir ž ūties vieta sen., Panev ėžio rajono sav. 37. 16280 Tiltagali ų pilkapynas Paminklas Tiltagali ų k., Karsakiškio sen., Panev ėžio r. sav. Naujamies čio mstl., 38. 20645 Naujamies čio žyd ų senosios kapin ės Registrinis Naujamies čio sen., Panev ėžio rajono sav. 39. 383 Jutkoni ų dvaro sodyba Registrinis Jutkoni ų k., Naujamies čio sen., Panev ėžio r. sav. Vy čio apygardos vado Alfonso 40. 42307 Smetonos-Žygaudo ir kit ų Lietuvos Registrinis Kunigiški ų k., Raguvos sen., partizan ų kautyni ų ir ž ūties vieta Panev ėžio rajono sav.

106 Vy čio apygardos Krikštaponio rinktin ės 41. 42522 vado Jono Baltušniko-Vienuolio ir kit ų Registrinis Šil ų k., Krekenavos sen., Lietuvos partizan ų kautyni ų ir ž ūties Panev ėžio rajono sav. vieta 42. 16166 Gilboni ų kapinynas vad. Katmilžiu Valstyb ės Gilboni ų k., Smilgi ų sen., saugomas Panev ėžio r. sav. 43. 33271 Baltijos kelio rokišk ėnų pirmojo ženklo Registrinis Bedri ų vs., Vadokli ų sen., vieta Panev ėžio r. sav. 44. 401 Pali ūniškio dvaro sodybos fragmentai Registrinis Pali ūniškio k., Karsakiškio sen., Panev ėžio r. sav. 45. 21901 Siaurojo geležinkelio komplekso Paminklas Panev ėžio miesto sav. Panev ėžio-Rubiki ų ruožas 46. 21898 Siaurojo geležinkelio kompleksas Valstyb ės Panev ėžio m., Panev ėžio saugomas miesto sav. 47. 5409 Ber čiūnų pilkapynas, vad. Švedkapiais Paminklas Ber čiūnų k., Panev ėžio sen., Panev ėžio r. sav. Pasvalio rajono savivaldyb ė 1. 33328 Baltijos kelio pasvalie čių ženklo vieta Registrinis Šlam ų k., Pasvalio apylinki ų sen., Pasvalio r. sav. 2. 439 Buv. dvaro sodybos fragmentai Registrinis Žilpam ūšio k., Salo čių sen., Pasvalio r. sav. 3. 40678 Migoni ų, Šimoni ų piliakalnis su Registrinis Migoni ų k., Pasvalio apylinki ų gyvenviete sen., Pasvalio r. sav. 4. 2399 Rauboni ų vandens mal ūnas-karšykla- Valstyb ės Taikos g. 5, Rauboni ų k., verpykla saugomas Salo čių sen., Pasvalio r. sav. 5. 43443 Baltijos kelio biržie čių ženklo vieta Registrinis Šalnai čių k., Salo čių sen., Pasvalio rajono sav. 6. 35337 Žyd ų žudyni ų vieta ir kapas II Registrinis Žadeiki ų k., Pasvalio apylinki ų sen., Pasvalio r. sav. 7. 414 Baltpam ūšio dvaro sodybos fragmentai Registrinis Baltpam ūšio k., Salo čių sen., Pasvalio rajono sav. 8. 413 Ąžuolpam ūšės buv. dvaro sodybos Registrinis Ąžuolpam ūšės k., Salo čių sen., fragmentai Pasvalio r. sav. 9. 20965 Akmens a. gyvenviet ė II ir sen. Registrinis Papyvesi ų k., Pasvalio gyvenviet ė II apylinki ų sen., Pasvalio r. sav. 10. 37520 Vašk ų žyd ų žudyni ų vieta ir kapas I Registrinis Kelmu čių k., Jonišk ėlio apylinki ų sen., Pasvalio r. sav. 11. 20962 Vytart ų senov ės gyvenviet ė Valstyb ės Pervalk ų k., Pasvalio apylinki ų saugomas sen., Pasvalio r. sav. 12. 433 Raudonpam ūšės dvaro sodybos Registrinis Raudonpam ūšės k., Salo čių fragmentai sen., Pasvalio rajono sav. 13. 436 Škilinpam ūšio dvaro sodyba Valstyb ės Škilinpam ūšio k., Salo čių sen., saugomas Pasvalio rajono sav. 14. 40680 Šimoni ų senov ės gyvenviet ė Registrinis Šimoni ų k., Pasvalio apylinki ų sen., Pasvalio r. sav. 15. 23833 Ąžuolpam ūšės piliakalnis su gyvenviete Paminklas Ąžuolpam ūšės k., Salo čių sen., Pasvalio rajono sav. 16. 6616 Senkapis Registrinis Mel ėnų k., Pump ėnų sen., Pasvalio r. sav. 17. 37518 Pušaloto žyd ų žudyni ų vieta ir kapas Registrinis Mikoliškio k., Pušaloto sen., Pasvalio r. sav. 18. 37521 Vašk ų žyd ų žudyni ų vieta ir kapas II Registrinis Kalneliški ų k., Vašk ų sen., Pasvalio r. sav. 19. 5438 Kriklini ų, Moli ūnų senov ės gynybinis Paminklas Moli ūnų k., Pump ėnų sen., įtvirtinimas, vad. Karališk ąja pilimi Pasvalio rajono sav. 107 20. 23179 Vandens mal ūnas su technologine Valstyb ės Toli ūnų k., Pušaloto sen., įranga saugomas Pasvalio r. sav. 21. 22568 Lietuvos partizan ų kapai Valstyb ės Austakyn ės vs., Jonišk ėlio saugomas apylinki ų sen., Pasvalio r. sav. 22. 5442 Mel ėnų pilkapynas, vad. Milžin ų kapais Paminklas Mel ėnų k., Pump ėnų sen., Pasvalio r. sav. 23. 20513 Noreli ų kapinynas Paminklas Noreli ų k., Vašk ų sen., Pasvalio r. sav. 24. 422 Gulbin ėnų dvaro sodyba Valstyb ės Gulbin ėnų k., Krin čino sen., saugomas Pasvalio r. sav. 25. 5443 Miesteliški ų pilkapynas Paminklas Miesteliški ų k., Pump ėnų sen., Pasvalio r. sav. 26. 424 Jonišk ėlio dvaro sodyba Valstyb ės Jonišk ėlio k., Jonišk ėlio saugomas apylinki ų sen., Pasvalio r. sav. 27. 11073 Žyd ų žudyni ų vieta ir kapas Registrinis Žadeiki ų k., Pasvalio apylinki ų sen., Pasvalio r. sav. 28. 415 Buv. dvaro sodyba Registrinis Barklaini ų k., Dauj ėnų sen., Pasvalio r. sav. 29. 39042 Mitk ų kaimo sen ųjų kapini ų ir 1863- Registrinis Mitk ų k., Pump ėnų sen., 1864 m. sukil ėli ų kap ų kompleksas Pasvalio rajono sav. 30. 21898 Siaurojo geležinkelio kompleksas Valstyb ės Panev ėžio m., Panev ėžio saugomas miesto sav. Rokiškio rajono savivaldyb ė 1. 5627 Akmuo su "Dievo p ėda" Valstyb ės Tumasoni ų k., Obeli ų sen., saugomas Rokiškio r. sav. 2. 5630 Ignotiškio akmuo vad. Ožakmeniu Valstyb ės Rokiškio kaimiškoji sen., saugomas Rokiškio r. sav. 3. 21072 Mikni ūnų akmuo vad. Džiugavu, kitaip Valstyb ės Kamaj ų sen., Rokiškio r. sav. Velnio akmeniu saugomas 4. 5618 Akmuo vad. Velnio pirtimi Valstyb ės Rudži ų k., Kamaj ų sen., saugomas Rokiškio r. sav. 5. 30747 Nežinomo Lietuvos kario kapas Registrinis Gediški ų k., Obeli ų sen., Rokiškio r. sav. 6. 43231 Grub ų piliakalnis su papiliu Registrinis Grub ų k., Rokiškio kaimiškoji sen., Rokiškio rajono sav. 7. 570 Rokišk ėli ų, Zaboravos dvaro sodybos Registrinis Dvaro g. 6, Rokišk ėli ų k., fragmentai Jūžint ų sen., Rokiškio r. sav. 8. 5602 Alksni ų piliakalnis Paminklas Alksni ų k., Juodup ės sen., Rokiškio r. sav. 9. 23850 Rudži ų piliakalnis su gyvenviete Paminklas Rudži ų k., Kamaj ų sen., Rokiškio r. sav. 10. 5621 Piliakalnis Registrinis Mi čiūnų k., Kriaun ų sen., Rokiškio r. sav. 11. 43235 Krašt ų piliakalnis Registrinis Krašt ų k., Juodup ės sen., Rokiškio rajono sav. 12. 11150 Antrojo pasaulinio karo Soviet ų Registrinis Voveryn ės k., Panemun ėlio sąjungos kari ų palaidojimo vieta sen., Rokiškio r. sav. 13. 567 Panemunio dvaro sodyba Valstyb ės Panemunis, Pand ėlio sen., saugomas Rokiškio r. sav. 14. 5631 Junk ūnų piliakalnis Paminklas Junk ūnų k., Obeli ų sen., Rokiškio rajono sav. Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos Valstyb ės Jūžint ų g., Rokiškio m., 15. 21764 imperijos kari ų kapai, vad. Apušoto saugomas Rokiškio miesto sen., Rokiškio kapin ėmis rajono sav.

108 16. 33585 Dird ų piliakalnis Registrinis Dird ų k., Obeli ų sen., Rokiškio r. sav. 17. 5619 Vaineiki ų pilkapynas Paminklas Vaineiki ų k., Kamaj ų sen., Rokiškio r. sav. 18. 42706 Lietuvos partizan ų užkasimo vieta ir Registrinis Panemunio mstl., Pand ėlio kapai sen., Rokiškio rajono sav. 19. 5606 Dauli ūnų piliakalnis, vad. Ožnugariu Paminklas Dauli ūnų k., J ūžint ų sen., Rokiškio r. sav. 20. 16217 Baušiški ų pilkapynas Valstyb ės Baušiški ų k., Kamaj ų sen., saugomas Rokiškio r. sav. 21. 569 Petrošiškio dvaro sodyba Registrinis Petrošiškio k., Kamaj ų sen., Rokiškio rajono sav. 22. 23837 Juodoni ų piliakalnis su gyvenviete Paminklas Juodoni ų k., Kamaj ų sen., Rokiškio rajono sav. 23. 23845 Stasi ūnų piliakalnis su gyvenviete Paminklas Stasi ūnų k., Obeli ų sen., Rokiškio r. sav. 24. 23847 Nork ūnų pilkapis Valstyb ės Nork ūnų k., J ūžint ų sen., saugomas Rokiškio r. sav. 25. 560 Krašt ų dvaro sodybos fragmentai Registrinis Krašt ų k., Obeli ų sen., Rokiškio r. sav. 26. 23835 Baušiški ų piliakalnis su gyvenviete Valstyb ės Baušiški ų k., Kamaj ų sen., saugomas Rokiškio r. sav. 27. 28179 1945 m. Obeli ų šilo m ūšio vieta Valstyb ės Andrikavos k., Obeli ų sen., saugomas Rokiškio r. sav. Steponi ų k., Rokiškio 28. 11157 Žudyni ų vieta ir nacizmo auk ų kapas Registrinis kaimiškoji sen., Rokiškio r. sav. 29. 21070 Kalnas vad. Grumbin ų kalnu Valstyb ės Grumbin ų k., J ūžint ų sen., saugomas Rokiškio rajono sav. 30. 43234 Junk ūnų piliakalnis II Registrinis Junk ūnų k., Obeli ų sen., Rokiškio rajono sav. 31. 551 Aukštadvario dvaro sodybos fragmentai Registrinis Aukštadvario k., Pand ėlio sen., Rokiškio rajono sav. 32. 5638 Panemunio senov ės gynybinis Paminklas Panemunis, Pand ėlio sen., įtvirtinimas Rokiškio r. sav. 33. 5614 Piliakalnis Registrinis Gudiškio vs., Kamaj ų sen., Rokiškio r. sav. 34. 555 Ilzenbergo dvaro sodyba Registrinis Ilzenbergo k., Juodup ės sen., Rokiškio r. sav. 35. 33047 Užubali ų piliakalnis, vad. Kartuvi ų Registrinis Užubali ų k., Juodup ės sen., kalnu Rokiškio r. sav. 36. 577 Registrinis Tarnavos k., J ūžint ų sen., Tarnavos dvaro sodybos fragmentai Rokiškio r. sav. 37. 568 Pasausiškio palivarko sodybos Registrinis Pasausiškio k., Obeli ų sen., fragmentai Rokiškio r. sav. 38. 23843 Papili ų piliakalnis su gyvenviete Paminklas Papili ų k., Obeli ų sen., Rokiškio r. sav. 39. 5636 Alsetos piliakalnis, vad. Koply čkalniu Paminklas Alsetos k., Panemun ėlio sen., Rokiškio r. sav. 40. 21073 Sidabrin ės piliakalnis, vad. Sidabrine Valstyb ės Vali ūniškio k., Juodup ės sen., saugomas Rokiškio r. sav. 41. 554 Buv. dvaro sodybos fragmentai Registrinis Ga čioni ų k., J ūžint ų sen., Rokiškio r. sav. 42. 16373 Radiši ų, Kubiliški ų pilkapynas Paminklas Radiši ų k., J ūžint ų sen., Rokiškio rajono sav. 109 Šileiki ų k., Rokiškio 43. 44286 Lietuvos partizan ų užkasimo vieta ir Registrinis kaimiškoji sen., Rokiškio kapai rajono sav. 44. 5620 Bradesi ų piliakalnis, vad. Tiltaliamiškiu Valstyb ės Bradesi ų k., Kriaun ų sen., saugomas Rokiškio rajono sav. 45. 550 Antanaš ės dvaro sodybos fragmentai Registrinis Antanaš ės k., Obeli ų sen., Rokiškio r. sav. 46. 11154 Rokiškio geto žyd ų žudyni ų vieta ir Valstyb ės Bajor ų k., Rokiškio kaimiškoji kapai saugomas sen., Rokiškio r. sav. Mošk ėnų k., Rokiškio 47. 23848 Mošk ėnų, Laukup ėnų piliakalnis su Paminklas kaimiškoji sen., Rokiškio gyvenviete rajono sav. 48. 43230 Ažušili ų piliakalnis Registrinis Ažušili ų k., Obeli ų sen., Rokiškio rajono sav. 49. 23841 Lukšt ų piliakalnis su gyvenviete Paminklas Lukšt ų k., Juodup ės sen., Rokiškio r. sav. 50. 2512 Bryzgi ų senov ės gyvenviet ė Valstyb ės Bryzgi ų k., Juodup ės sen., saugomas Rokiškio r. sav. 51. 5610 Skeiri ų pilkapis Valstyb ės Skeiri ų k., J ūžint ų sen., saugomas Rokiškio r. sav. 52. 5622 Miel ėnų, Piliakalnio piliakalnis Paminklas Miel ėnų k., Kriaun ų sen., Rokiškio r. sav. 53. 43236 Veselavos piliakalnis Registrinis Veselavos k., Kazliškio sen., Rokiškio rajono sav. 54. 16374 Skeiri ų pilkapis II, vad. Raganos Valstyb ės Skeiri ų k., Jūžint ų sen., kap čiumi saugomas Rokiškio r. sav. 55. 20758 Suvainiškio žyd ų senosios kapin ės Valstyb ės Ratk ūnų k., Pand ėlio sen., saugomas Rokiškio r. sav.

7 priedas

KERTINI Ų MIŠKO BUVEINI Ų (KMB) S ĄRAŠAS

KMB NR. KMB tipas KMB – VMU regioninis Girininkija Potencialios padalinys 686650 B1 Birž ų Birž ų 676650 B1 Birž ų Birž ų 666550 B1 Birž ų Birž ų 686550 B1 Birž ų Birž ų 726650 A2 Birž ų Būgini ų 726652 C2 Birž ų Būgini ų 736551 A1 Birž ų Būgini ų 716611 C3 Birž ų Spalviški ų 716950 A1 Birž ų Tamoši ūnų 716916 C1 Birž ų Tamoši ūnų 716751 C2 Birž ų Tamoši ūnų 676905 B2 Birž ų Birž ų 736655 C1 Birž ų Būgini ų 726755 C2 Birž ų Spalviški ų

110 716655 A1 Birž ų Spalviški ų 726655 C2 Birž ų Spalviški ų 726656 C2 Birž ų Spalviški ų 716755 B2 Birž ų Tamoši ūnų 716810 C1 Birž ų Tamoši ūnų 716855 A1 Birž ų Tamoši ūnų 726660 A1 Birž ų Būgini ų 676603 B1 Birž ų Birž ų 676604 B2 Birž ų Birž ų 666511 K2 Birž ų Birž ų 666512 B1 Birž ų Birž ų 666514 K2 Birž ų Birž ų 666504 B2 Birž ų Birž ų 666503 B1 Birž ų Birž ų 666501 B1 Birž ų Birž ų 666522 J2 Birž ų Birž ų 666516 B1 Birž ų Birž ų 666518 B1 Birž ų Birž ų 666519 B1 Birž ų Birž ų 666521 B1 Birž ų Birž ų 646701 K2 Birž ų Pasvalio 616601 B1 Birž ų Pasvalio 616604 B1 Birž ų Pasvalio 656601 B1 Birž ų Pasvalio 656602 B1 Birž ų Pasvalio 646501 B1 Birž ų Pasvalio 646001 C3 Birž ų Kriklini ų 676001 L Birž ų Vabalninko 676101 A1 Birž ų Vabalninko 665902 C1 Birž ų Kriklini ų 665901 B1 Birž ų Kriklini ų 666001 B1 Birž ų Kriklini ų 666402 B1 Birž ų Birž ų 656501 B1 Birž ų Birž ų 696701 C3 Birž ų Birž ų 656402 B1 Birž ų Pasvalio 656403 K2 Birž ų Birž ų 666601 B2 Birž ų Birž ų 686502 B1 Birž ų Birž ų 686401 B1 Birž ų Birž ų 686402 B1 Birž ų Birž ų 686403 B1 Birž ų Birž ų 686501 L Birž ų Birž ų 666702 B2 Birž ų Birž ų 686905 B1 Birž ų Birž ų 676701 K2 Birž ų Birž ų 111 676703 B2 Birž ų Birž ų 676704 B2 Birž ų Birž ų 676705 B2 Birž ų Birž ų 686702 B2 Birž ų Birž ų 686605 B2 Birž ų Birž ų 676102 B2 Birž ų Vabalninko 656404 B1 Birž ų Pasvalio 626301 K2 Birž ų Jonišk ėlio 626302 B1 Birž ų Jonišk ėlio 626304 B1 Birž ų Jonišk ėlio 626305 B1 Birž ų Jonišk ėlio 626308 B1 Birž ų Jonišk ėlio 626309 B1 Birž ų Jonišk ėlio 616102 B1 Birž ų Jonišk ėlio 716401 A1 Birž ų Būgini ų 716301 C1 Birž ų Vabalninko 716302 A1 Birž ų Vabalninko 716303 A1 Birž ų Vabalninko 626104 B1 Birž ų Jonišk ėlio 616301 B1 Birž ų Jonišk ėlio 616302 J2 Birž ų Jonišk ėlio 656301 L Birž ų Pasvalio 666101 B2 Birž ų Pasvalio 666102 B2 Birž ų Pasvalio 666104 B2 Birž ų Pasvalio 646201 B1 Birž ų Jonišk ėlio 646202 B1 Birž ų Jonišk ėlio 666201 B2 Birž ų Pasvalio 636101 D3 Birž ų Jonišk ėlio 636303 B1 Birž ų Pasvalio 646301 B1 Birž ų Pasvalio 707008 A2 Birž ų Latveli ų 707009 B2 Birž ų Latveli ų 646302 K1 Birž ų Pasvalio 656101 C2 Birž ų Pasvalio 656103 E1 Birž ų Kriklini ų 656104 E1 Birž ų Kriklini ų 636201 B2 Birž ų Jonišk ėlio 706904 C1 Birž ų Latveli ų 706909 B2 Birž ų Latveli ų 706911 C1 Birž ų Latveli ų 706912 B2 Birž ų Latveli ų 706919 C2 Birž ų Latveli ų 706922 B2 Birž ų Latveli ų 706921 B1 Birž ų Latveli ų 716708 A1 Birž ų Spalviški ų 112 716811 B1 Birž ų Tamoši ūnų 716815 C3 Birž ų Tamoši ūnų 716813 C2 Birž ų Tamoši ūnų 716814 A1 Birž ų Tamoši ūnų 716812 C1 Birž ų Tamoši ūnų 716807 C1 Birž ų Tamoši ūnų 716809 C1 Birž ų Tamoši ūnų 716714 A1 Birž ų Spalviški ų 716709 C3 Birž ų Spalviški ų 716720 C2 Birž ų Spalviški ų 716717 C2 Birž ų Spalviški ų 726720 B1 Birž ų Spalviški ų 726701 B1 Birž ų Spalviški ų 726704 B1 Birž ų Spalviški ų 726731 A1 Birž ų Spalviški ų 726724 A1 Birž ų Spalviški ų 726725 A1 Birž ų Spalviški ų 726728 B2 Birž ų Spalviški ų 726729 C1 Birž ų Spalviški ų 726730 K2 Birž ų Spalviški ų 726721 A1 Birž ų Spalviški ų 726708 B2 Birž ų Spalviški ų 726707 A1 Birž ų Spalviški ų 726727 A1 Birž ų Spalviški ų 716616 B1 Birž ų Būgini ų 716610 B2 Birž ų Spalviški ų 716609 B1 Birž ų Spalviški ų 716613 K1 Birž ų Spalviški ų 716615 B1 Birž ų Būgini ų 716602 B1 Birž ų Spalviški ų 726619 C2 Birž ų Būgini ų 726608 C2 Birž ų Būgini ų 726604 B1 Birž ų Spalviški ų 726625 K2 Birž ų Būgini ų 726623 A1 Birž ų Būgini ų 726632 A1 Birž ų Būgini ų 726629 A1 Birž ų Būgini ų 726631 C2 Birž ų Būgini ų 726635 A1 Birž ų Būgini ų 726617 C2 Birž ų Būgini ų 726618 A2 Birž ų Būgini ų 706803 C1 Birž ų Tamoši ūnų 706802 C1 Birž ų Tamoši ūnų 706807 B1 Birž ų Tamoši ūnų 726801 C1 Birž ų Tamoši ūnų 726501 B2 Birž ų Būgini ų 113 726502 C3 Birž ų Būgini ų 726503 B1 Birž ų Būgini ų 746301 B2 Birž ų Būgini ų 746303 B2 Birž ų Būgini ų 736305 C2 Birž ų Būgini ų 736303 B2 Birž ų Būgini ų 736304 B1 Birž ų Būgini ų 736512 B2 Birž ų Būgini ų 736518 C1 Birž ų Būgini ų 736514 C1 Birž ų Būgini ų 736509 C1 Birž ų Būgini ų 736515 C2 Birž ų Būgini ų 736502 B2 Birž ų Būgini ų 736517 B1 Birž ų Būgini ų 736505 A2 Birž ų Būgini ų 726301 A1 Birž ų Būgini ų 746401 B2 Birž ų Būgini ų 726201 L Birž ų Būgini ų 716905 C1 Birž ų Latveli ų 716908 C1 Birž ų Latveli ų 716909 B2 Birž ų Latveli ų 716923 C1 Birž ų Latveli ų 716924 K1 Birž ų Latveli ų 716925 B2 Birž ų Latveli ų 716903 A1 Birž ų Latveli ų 716915 C1 Birž ų Tamoši ūnų 716911 L Birž ų Latveli ų 716918 C2 Birž ų Tamoši ūnų 716920 B2 Birž ų Tamoši ūnų 716913 C2 Birž ų Tamoši ūnų 707013 B2 Birž ų Latveli ų 707010 B1 Birž ų Latveli ų 716404 B2 Birž ų Būgini ų 716306 A1 Birž ų Vabalninko 716304 C1 Birž ų Vabalninko 716305 B1 Birž ų Vabalninko 716402 B1 Birž ų Būgini ų 706806 C1 Birž ų Latveli ų 656250 B1 Birž ų Pasvalio 656106 B1 Birž ų Kriklini ų 726302 A2 Birž ų Būgini ų 726303 C3 Birž ų Būgini ų 706102 C1 Birž ų Vabalninko 706101 B2 Birž ų Vabalninko 686201 M Birž ų Vabalninko 686203 L Birž ų Vabalninko 114 707103 A1 Birž ų Latveli ų 707104 B2 Birž ų Latveli ų 716617 C1 Birž ų Spalviški ų 716620 B2 Birž ų Spalviški ų 716618 B2 Birž ų Spalviški ų 716202 B2 Birž ų Vabalninko 707014 B2 Birž ų Latveli ų 616305 B1 Birž ų Jonišk ėlio 626310 B1 Birž ų Jonišk ėlio 626311 B1 Birž ų Jonišk ėlio 646702 K2 Birž ų Pasvalio 656405 C1 Birž ų Pasvalio 666551 K2 Birž ų Birž ų 706502 A2 Birž ų Būgini ų 716307 C1 Birž ų Vabalninko 716657 A1 Birž ų Būgini ų 716756 B2 Birž ų Spalviški ų 716757 C1 Birž ų Spalviški ų 726756 C1 Birž ų Spalviški ų 726757 A1 Birž ų Spalviški ų 726758 A1 Birž ų Spalviški ų 726759 C1 Birž ų Spalviški ų 736552 B1 Birž ų Būgini ų 716658 C3 Birž ų Spalviški ų 716659 B2 Birž ų Būgini ų 716956 A1 Birž ų Latveli ų 716957 A1 Birž ų Latveli ų 716958 C1 Birž ų Tamoši ūnų 726507 C3 Birž ų Būgini ų 726505 A2 Birž ų Būgini ų 726506 C1 Birž ų Būgini ų 726661 K1 Birž ų Spalviški ų 726662 A1 Birž ų Būgini ų 726663 C1 Birž ų Būgini ų 726664 C2 Birž ų Būgini ų 726665 A1 Birž ų Būgini ų 726666 B1 Birž ų Būgini ų 666552 K2 Birž ų Birž ų 676002 L Birž ų Vabalninko 716656 C1 Birž ų Spalviški ų 626312 B1 Birž ų Jonišk ėlio 736553 B2 Birž ų Būgini ų 666553 K2 Birž ų Birž ų 636102 D1 Birž ų Jonišk ėlio 706924 B2 Birž ų Latveli ų 716959 B2 Birž ų Tamoši ūnų 115 726504 A1 Birž ų Būgini ų 716817 C2 Birž ų Tamoši ūnų 726712 K1 Birž ų Spalviški ų 686601 B2 Birž ų Birž ų 726613 C2 Birž ų Būgini ų 726615 C3 Birž ų Būgini ų 726614 C2 Birž ų Būgini ų 736506 C2 Birž ų Būgini ų 716715 A1 Birž ų Spalviški ų 736513 A1 Birž ų Būgini ų 726705 B2 Birž ų Spalviški ų 726703 C1 Birž ų Spalviški ų 706830 B2 Birž ų Tamoši ūnų 676607 B1 Birž ų Birž ų 686503 B1 Birž ų Birž ų 736602 A1 Birž ų Būgini ų 707012 C1 Birž ų Latveli ų 716922 A1 Birž ų Latveli ų 726717 C1 Birž ų Spalviški ų 716605 A1 Birž ų Spalviški ų 726710 C1 Birž ų Spalviški ų 726605 C1 Birž ų Spalviški ų 716702 C2 Birž ų Tamoši ūnų 726624 A1 Birž ų Būgini ų 656201 B1 Birž ų Pasvalio 666502 B2 Birž ų Birž ų 666505 K2 Birž ų Birž ų 666517 B1 Birž ų Birž ų 736501 C1 Birž ų Būgini ų 707006 K2 Birž ų Latveli ų 707007 C3 Birž ų Latveli ų 706906 A1 Birž ų Latveli ų 706916 B2 Birž ų Latveli ų 616603 B1 Birž ų Pasvalio 706804 B2 Birž ų Tamoši ūnų 716805 C2 Birž ų Tamoši ūnų 716806 C3 Birž ų Tamoši ūnų 716808 C2 Birž ų Tamoši ūnų 716705 C1 Birž ų Tamoši ūnų 716704 B1 Birž ų Tamoši ūnų 726621 C3 Birž ų Būgini ų 646003 C3 Birž ų Kriklini ų 717001 B2 Birž ų Latveli ų 676901 B1 Birž ų Birž ų 676904 K2 Birž ų Birž ų 676903 K2 Birž ų Birž ų 116 676606 B1 Birž ų Birž ų 676605 B2 Birž ų Birž ų 666506 K2 Birž ų Birž ų 666507 B2 Birž ų Birž ų 666509 B2 Birž ų Birž ų 666508 B2 Birž ų Birž ų 666515 K2 Birž ų Birž ų 666520 B1 Birž ų Birž ų 646002 B1 Birž ų Kriklini ų 696601 B1 Birž ų Birž ų 696702 B2 Birž ų Birž ų 666401 K2 Birž ų Birž ų 655901 A1 Birž ų Kriklini ų 655902 A2 Birž ų Kriklini ų 656401 B1 Birž ų Pasvalio 676702 K2 Birž ų Birž ų 686602 B1 Birž ų Birž ų 626306 B1 Birž ų Jonišk ėlio 626307 B1 Birž ų Jonišk ėlio 616202 F4 Birž ų Jonišk ėlio 616201 F4 Birž ų Jonišk ėlio 716503 C3 Birž ų Būgini ų 716504 C3 Birž ų Būgini ų 716501 C3 Birž ų Būgini ų 626102 B1 Birž ų Jonišk ėlio 626101 B1 Birž ų Jonišk ėlio 707001 K2 Birž ų Latveli ų 707004 A1 Birž ų Latveli ų 656105 K2 Birž ų Kriklini ų 665828 C1 Birž ų Kriklini ų 716902 A1 Birž ų Latveli ų 706908 A1 Birž ų Latveli ų 706905 A1 Birž ų Latveli ų 706901 A2 Birž ų Latveli ų 706910 A1 Birž ų Latveli ų 706915 A1 Birž ų Latveli ų 706913 A1 Birž ų Latveli ų 706914 C1 Birž ų Latveli ų 706918 A1 Birž ų Latveli ų 706917 A1 Birž ų Latveli ų 716701 C2 Birž ų Tamoši ūnų 716703 C2 Birž ų Tamoši ūnų 716707 A1 Birž ų Tamoši ūnų 716804 A1 Birž ų Tamoši ūnų 716801 B2 Birž ų Tamoši ūnų 716803 C4 Birž ų Tamoši ūnų 117 716802 K2 Birž ų Tamoši ūnų 716713 A1 Birž ų Spalviški ų 716712 C2 Birž ų Spalviški ų 716718 C2 Birž ų Spalviški ų 716711 C3 Birž ų Spalviški ų 716716 C2 Birž ų Spalviški ų 716719 C2 Birž ų Spalviški ų 716907 A1 Birž ų Latveli ų 726622 C2 Birž ų Būgini ų 726713 C3 Birž ų Spalviški ų 716723 C1 Birž ų Spalviški ų 655903 C1 Birž ų Kriklini ų 716921 C2 Birž ų Tamoši ūnų 716912 A1 Birž ų Tamoši ūnų 717004 B2 Birž ų Latveli ų 716910 A1 Birž ų Latveli ų 736507 K2 Birž ų Būgini ų 736508 A1 Birž ų Būgini ų 736601 B2 Birž ų Būgini ų 706801 C1 Birž ų Tamoši ūnų 726630 C1 Birž ų Būgini ų 726626 C2 Birž ų Būgini ų 726620 K2 Birž ų Būgini ų 726616 C2 Birž ų Būgini ų 726633 A1 Birž ų Būgini ų 726606 C2 Birž ų Spalviški ų 726602 C1 Birž ų Spalviški ų 726603 C2 Birž ų Spalviški ų 726609 A1 Birž ų Būgini ų 726611 A1 Birž ų Būgini ų 726610 A1 Birž ų Būgini ų 726607 A1 Birž ų Spalviški ų 716607 A1 Birž ų Spalviški ų 716606 B1 Birž ų Spalviški ų 716724 B1 Birž ų Spalviški ų 716603 A1 Birž ų Spalviški ų 716726 A1 Birž ų Spalviški ų 726726 A1 Birž ų Spalviški ų 726723 C1 Birž ų Spalviški ų 726716 C2 Birž ų Spalviški ų 726702 B1 Birž ų Spalviški ų 726715 A1 Birž ų Spalviški ų 716725 A1 Birž ų Spalviški ų 716727 A1 Birž ų Spalviški ų 716722 C1 Birž ų Spalviški ų 716721 B1 Birž ų Spalviški ų 118 706920 A1 Birž ų Latveli ų 656102 E1 Birž ų Kriklini ų 726601 C2 Birž ų Spalviški ų 726612 A1 Birž ų Būgini ų 616101 F4 Birž ų Jonišk ėlio 615702 B1 Panev ėžio Gustoni ų 665734 C3 Panev ėžio Karsakiškio 685412 C1 Panev ėžio Raguv ėlės 685501 C3 Panev ėžio Raguv ėlės 665502 C1 Panev ėžio Tarušk ų 665504 B1 Panev ėžio Tarušk ų 665501 C2 Panev ėžio Tarušk ų 665508 B1 Panev ėžio Tarušk ų 665509 B1 Panev ėžio Tarušk ų 665518 C1 Panev ėžio Tarušk ų 665520 C2 Panev ėžio Tarušk ų 665601 A1 Panev ėžio Tarušk ų 665605 A1 Panev ėžio Tarušk ų 665602 A1 Panev ėžio Tarušk ų 665607 A1 Panev ėžio Tarušk ų 665608 B1 Panev ėžio Tarušk ų 665620 B2 Panev ėžio Tarušk ų 665619 C2 Panev ėžio Tarušk ų 665609 A1 Panev ėžio Tarušk ų 665613 B1 Panev ėžio Tarušk ų 665610 A1 Panev ėžio Tarušk ų 675513 C1 Panev ėžio Tarušk ų 675514 C2 Panev ėžio Tarušk ų 675515 C1 Panev ėžio Tarušk ų 675516 C1 Panev ėžio Tarušk ų 675501 B2 Panev ėžio Raguv ėlės 675523 C1 Panev ėžio Tarušk ų 675503 A2 Panev ėžio Raguv ėlės 675506 B2 Panev ėžio Raguv ėlės 675510 C3 Panev ėžio Raguv ėlės 675511 C2 Panev ėžio Raguv ėlės 675632 A1 Panev ėžio Tarušk ų 675604 B2 Panev ėžio Tarušk ų 675607 C1 Panev ėžio Tarušk ų 675609 C2 Panev ėžio Tarušk ų 675208 C2 Panev ėžio Raguvos 675212 C1 Panev ėžio Raguvos 675219 C1 Panev ėžio Raguvos 675204 A1 Panev ėžio Raguvos 675110 A1 Panev ėžio Raguvos 675111 B2 Panev ėžio Raguvos 119 675005 B2 Panev ėžio Raguvos 675003 B2 Panev ėžio Raguvos 665207 B2 Panev ėžio Raguvos 665212 B2 Panev ėžio Raguvos 665209 B1 Panev ėžio Raguvos 665208 B2 Panev ėžio Raguvos 665201 B2 Panev ėžio Raguvos 665101 B2 Panev ėžio Raguvos 605503 B1 Panev ėžio Gustoni ų 605504 B1 Panev ėžio Gustoni ų 625601 B1 Panev ėžio Gustoni ų 635602 K2 Panev ėžio Gustoni ų 635501 B1 Panev ėžio Gustoni ų 635504 A2 Panev ėžio Gustoni ų 635506 K2 Panev ėžio Gustoni ų 635503 A2 Panev ėžio Gustoni ų 635505 A2 Panev ėžio Gustoni ų 665301 A1 Panev ėžio Raguvos 655702 C3 Panev ėžio Gegužin ės 655704 C1 Panev ėžio Gegužin ės 655706 B2 Panev ėžio Gegužin ės 675705 A1 Panev ėžio Karsakiškio 675707 C3 Panev ėžio Karsakiškio 675710 C2 Panev ėžio Karsakiškio 675711 B2 Panev ėžio Karsakiškio 675709 C3 Panev ėžio Karsakiškio 655601 C1 Panev ėžio Gegužin ės 685602 C3 Panev ėžio Karsakiškio 675603 B1 Panev ėžio Karsakiškio 675601 B1 Panev ėžio Karsakiškio 675602 B1 Panev ėžio Karsakiškio 685902 C4 Panev ėžio Pyvesos 685903 A1 Panev ėžio Pyvesos 675902 C3 Panev ėžio Pyvesos 675901 C1 Panev ėžio Pyvesos 665703 C1 Panev ėžio Gegužin ės 665706 C1 Panev ėžio Gegužin ės 665707 C1 Panev ėžio Gegužin ės 665708 A2 Panev ėžio Gegužin ės 665710 C1 Panev ėžio Gegužin ės 665709 C1 Panev ėžio Gegužin ės 665712 C1 Panev ėžio Gegužin ės 665711 C1 Panev ėžio Gegužin ės 665713 C1 Panev ėžio Gegužin ės 665716 C1 Panev ėžio Gegužin ės 665726 C1 Panev ėžio Karsakiškio 120 665717 C2 Panev ėžio Gegužin ės 665729 C1 Panev ėžio Karsakiškio 665723 C2 Panev ėžio Karsakiškio 665736 C3 Panev ėžio Karsakiškio 685801 L Panev ėžio Pyvesos 685701 L Panev ėžio Pyvesos 665805 C2 Panev ėžio Gegužin ės 665817 C1 Panev ėžio Karsakiškio 665819 A2 Panev ėžio Karsakiškio 665824 A2 Panev ėžio Karsakiškio 665823 C3 Panev ėžio Karsakiškio 675811 C1 Panev ėžio Pyvesos 675812 C2 Panev ėžio Pyvesos 615102 L Panev ėžio Krekenavos 615201 B1 Panev ėžio Krekenavos 665911 C1 Panev ėžio Pyvesos 664901 B2 Panev ėžio Anciški ų 645201 L Panev ėžio Paežerio 624901 B1 Panev ėžio Krekenavos 625002 B1 Panev ėžio Krekenavos 625005 B1 Panev ėžio Krekenavos 625006 B1 Panev ėžio Krekenavos 645002 B2 Panev ėžio Anciški ų 645601 B1 Panev ėžio Paežerio 635401 B2 Panev ėžio Naujamies čio 644803 B1 Panev ėžio Anciški ų 665718 C2 Panev ėžio Gegužin ės 665719 C1 Panev ėžio Gegužin ės 615701 B2 Panev ėžio Gustoni ų 615602 B1 Panev ėžio Gustoni ų 615603 B1 Panev ėžio Gustoni ų 675001 L Panev ėžio Raguvos 675612 C2 Panev ėžio Tarušk ų 625608 B1 Panev ėžio Gustoni ų 625703 B1 Panev ėžio Gustoni ų 625704 C3 Panev ėžio Gustoni ų 635301 B2 Panev ėžio Naujamies čio 635303 A2 Panev ėžio Naujamies čio 685319 L Panev ėžio Raguv ėlės 685315 A1 Panev ėžio Raguv ėlės 675801 C1 Panev ėžio Karsakiškio 675802 C1 Panev ėžio Karsakiškio 615203 A2 Panev ėžio Naujamies čio 675519 B2 Panev ėžio Tarušk ų 665505 C2 Panev ėžio Tarušk ų 675233 B2 Panev ėžio Raguvos 121 675634 C1 Panev ėžio Karsakiškio 685605 C3 Panev ėžio Tarušk ų 665722 C3 Panev ėžio Karsakiškio 665739 C1 Panev ėžio Karsakiškio 675702 C3 Panev ėžio Karsakiškio 675708 C3 Panev ėžio Karsakiškio 665725 C3 Panev ėžio Karsakiškio 665727 C1 Panev ėžio Karsakiškio 675206 B1 Panev ėžio Raguvos 675232 C1 Panev ėžio Raguvos 655603 K1 Panev ėžio Paežerio 655604 C1 Panev ėžio Paežerio 665910 B2 Panev ėžio Pyvesos 665912 B1 Panev ėžio Pyvesos 615704 B1 Panev ėžio Gustoni ų 615706 B1 Panev ėžio Gustoni ų 615708 B1 Panev ėžio Gustoni ų 625602 B1 Panev ėžio Gustoni ų 625606 B1 Panev ėžio Gustoni ų 605505 B1 Panev ėžio Gustoni ų 605501 B1 Panev ėžio Gustoni ų 605510 B1 Panev ėžio Gustoni ų 605511 B1 Panev ėžio Gustoni ų 605508 B1 Panev ėžio Gustoni ų 675508 C1 Panev ėžio Raguv ėlės 665913 A1 Panev ėžio Pyvesos 685403 C2 Panev ėžio Raguv ėlės 685406 C2 Panev ėžio Raguv ėlės 685411 C2 Panev ėžio Raguv ėlės 695404 C2 Panev ėžio Raguv ėlės 685312 A1 Panev ėžio Raguv ėlės 685313 C1 Panev ėžio Raguv ėlės 695303 C4 Panev ėžio Raguv ėlės 695302 C1 Panev ėžio Raguv ėlės 665811 C1 Panev ėžio Karsakiškio 665815 C1 Panev ėžio Karsakiškio 665814 C2 Panev ėžio Karsakiškio 665818 C1 Panev ėžio Karsakiškio 665735 C3 Panev ėžio Karsakiškio 665614 A1 Panev ėžio Tarušk ų 665616 C2 Panev ėžio Tarušk ų 665615 C1 Panev ėžio Tarušk ų 665621 C1 Panev ėžio Tarušk ų 675512 C2 Panev ėžio Tarušk ų 675611 C1 Panev ėžio Tarušk ų 665519 C2 Panev ėžio Tarušk ų 122 665507 C2 Panev ėžio Tarušk ų 675518 C2 Panev ėžio Tarušk ų 675524 C1 Panev ėžio Tarušk ų 675522 C2 Panev ėžio Tarušk ų 665802 C2 Panev ėžio Gegužin ės 655703 C2 Panev ėžio Gegužin ės 665702 C1 Panev ėžio Gegužin ės 655705 C1 Panev ėžio Gegužin ės 665714 C1 Panev ėžio Gegužin ės 655602 B1 Panev ėžio Gegužin ės 675520 C2 Panev ėžio Tarušk ų 685316 B1 Panev ėžio Raguv ėlės 675903 F4 Panev ėžio Pyvesos 685905 F4 Panev ėžio Pyvesos 675815 C3 Panev ėžio Pyvesos 665827 G Panev ėžio Karsakiškio 665503 B1 Panev ėžio Tarušk ų 665511 C2 Panev ėžio Tarušk ų 665606 C2 Panev ėžio Tarušk ų 675517 C1 Panev ėžio Tarušk ų 675504 B2 Panev ėžio Raguv ėlės 675505 B2 Panev ėžio Raguv ėlės 675507 C1 Panev ėžio Raguv ėlės 675218 C2 Panev ėžio Raguvos 675002 C2 Panev ėžio Raguvos 625605 K1 Panev ėžio Gustoni ų 625604 B1 Panev ėžio Gustoni ų 635601 K1 Panev ėžio Gustoni ų 675704 C1 Panev ėžio Karsakiškio 675703 C3 Panev ėžio Karsakiškio 675712 C2 Panev ėžio Karsakiškio 665804 C1 Panev ėžio Gegužin ės 665730 B1 Panev ėžio Karsakiškio 665826 C2 Panev ėžio Karsakiškio 665825 A2 Panev ėžio Karsakiškio 665830 B1 Panev ėžio Pyvesos 655605 C1 Panev ėžio Paežerio 675231 B2 Panev ėžio Raguvos 635302 A2 Panev ėžio Naujamies čio 615301 A2 Panev ėžio Naujamies čio 625301 B1 Panev ėžio Naujamies čio 665738 A2 Panev ėžio Karsakiškio 665737 B2 Panev ėžio Gegužin ės 614901 B1 Panev ėžio Krekenavos 615204 A2 Panev ėžio Naujamies čio 675814 C3 Panev ėžio Pyvesos 123 675813 C3 Panev ėžio Pyvesos 685909 C3 Panev ėžio Pyvesos 685901 C3 Panev ėžio Pyvesos 675521 C2 Panev ėžio Tarušk ų 675108 C2 Panev ėžio Raguvos 675106 C2 Panev ėžio Raguvos 625001 C1 Panev ėžio Krekenavos 625007 C1 Panev ėžio Krekenavos 625004 B1 Panev ėžio Krekenavos 665733 C1 Panev ėžio Karsakiškio 695304 B1 Panev ėžio Raguv ėlės 675610 C1 Panev ėžio Tarušk ų 665715 C1 Panev ėžio Gegužin ės 615001 K2 Panev ėžio Krekenavos 605509 B1 Panev ėžio Gustoni ų 665704 C4 Panev ėžio Gegužin ės 665820 C1 Panev ėžio Karsakiškio 665604 A1 Panev ėžio Tarušk ų 665603 C1 Panev ėžio Tarušk ų 695403 C2 Panev ėžio Raguv ėlės 665701 C1 Panev ėžio Gegužin ės 695406 C2 Panev ėžio Raguv ėlės 615703 B1 Panev ėžio Gustoni ų 605801 K2 Joniškio Klovaini ų 615802 K1 Joniškio Klovaini ų 625901 K1 Joniškio Klovaini ų 615809 C3 Joniškio Klovaini ų 615810 C3 Joniškio Klovaini ų 615804 B1 Joniškio Klovaini ų 625802 K1 Joniškio Klovaini ų 615709 K1 Joniškio Klovaini ų 615807 K1 Joniškio Klovaini ų 625801 K1 Joniškio Klovaini ų 615901 K1 Joniškio Klovaini ų 615801 K2 Joniškio Klovaini ų 615803 B1 Joniškio Klovaini ų 615808 C3 Joniškio Klovaini ų 615805 B1 Joniškio Klovaini ų 835706 A2 Ignalinos Antazav ės 716109 B1 Rokiškio Alizavos 745502 C3 Rokiškio Šimoni ų 715501 B2 Rokiškio Suba čiaus 705701 B1 Rokiškio Suba čiaus 716103 B2 Rokiškio Alizavos 735902 C1 Rokiškio Kupiškio 735903 A1 Rokiškio Kupiškio 124 725604 C1 Rokiškio Kupiškio 715602 K2 Rokiškio Kupiškio 755501 C1 Rokiškio Šimoni ų 725502 J1 Rokiškio Kupiškio 765601 L Rokiškio Šimoni ų 756002 A1 Rokiškio Skapiškio 746002 K1 Rokiškio Skapiškio 765801 L Rokiškio Skapiškio 755801 C1 Rokiškio Skapiškio 755502 C3 Rokiškio Šimoni ų 755703 K2 Rokiškio Skapiškio 725701 J1 Rokiškio Kupiškio 746001 K2 Rokiškio Skapiškio 716111 C1 Rokiškio Alizavos 716110 B1 Rokiškio Alizavos 726001 A1 Rokiškio Alizavos 716108 B1 Rokiškio Alizavos 716112 B2 Rokiškio Alizavos 695601 A2 Rokiškio Suba čiaus 716102 B1 Rokiškio Alizavos 716106 B2 Rokiškio Alizavos 716001 C2 Rokiškio Alizavos 745408 C2 Rokiškio Šimoni ų 755503 C2 Rokiškio Šimoni ų 736001 C4 Rokiškio Skapiškio 756003 A1 Rokiškio Skapiškio 695503 C1 Rokiškio Suba čiaus 695504 C1 Rokiškio Suba čiaus 716105 B1 Rokiškio Alizavos 695502 B2 Rokiškio Suba čiaus 745501 A1 Rokiškio Šimoni ų 735801 B2 Rokiškio Kupiškio 755601 C2 Rokiškio Kupiškio 716104 B1 Rokiškio Alizavos 755701 C1 Rokiškio Skapiškio 756004 C1 Rokiškio Skapiškio 756001 A1 Rokiškio Skapiškio 755702 K2 Rokiškio Skapiškio 695501 B1 Rokiškio Suba čiaus 735901 C4 Rokiškio Kupiškio 826001 L Rokiškio Obeli ų 756201 B2 Rokiškio Pand ėlio 756005 J4 Rokiškio Pand ėlio 766302 E1 Rokiškio Pand ėlio 766301 L Rokiškio Pand ėlio 756309 B2 Rokiškio Pand ėlio 125 756307 B2 Rokiškio Pand ėlio 756305 K1 Rokiškio Pand ėlio 756306 K1 Rokiškio Pand ėlio 756304 A1 Rokiškio Pand ėlio 756303 K1 Rokiškio Pand ėlio 756302 L Rokiškio Pand ėlio 746304 K2 Rokiškio Pand ėlio 746205 B2 Rokiškio Pand ėlio 746105 B1 Rokiškio Pand ėlio 746104 L Rokiškio Pand ėlio 746103 B1 Rokiškio Pand ėlio 746102 L Rokiškio Pand ėlio 736204 A1 Rokiškio Pand ėlio 736203 B1 Rokiškio Pand ėlio 736202 B1 Rokiškio Pand ėlio 736101 C1 Rokiškio Pand ėlio 795704 L Rokiškio Kamaj ų 785602 J1 Rokiškio Kamaj ų 775804 B2 Rokiškio Kamaj ų 795511 B1 Rokiškio Kamaj ų 795602 J1 Rokiškio Kamaj ų 815801 J1 Rokiškio Sėlyn ės 815803 K2 Rokiškio Obeli ų 815602 L Rokiškio Kamaj ų 815601 H2 Rokiškio Kamaj ų 815701 K1 Rokiškio Kamaj ų 825901 L Rokiškio Obeli ų 805801 A2 Rokiškio Sėlyn ės 836101 H1 Rokiškio Obeli ų 836002 K2 Rokiškio Obeli ų 836001 B1 Rokiškio Obeli ų 846110 H2 Rokiškio Obeli ų 846112 J1 Rokiškio Obeli ų 846001 B2 Rokiškio Obeli ų 816202 A2 Rokiškio Obeli ų 746403 B2 Rokiškio Pand ėlio 746404 B2 Rokiškio Pand ėlio 746405 A1 Rokiškio Pand ėlio 746502 B2 Rokiškio Pand ėlio 746503 B2 Rokiškio Pand ėlio 746504 B2 Rokiškio Pand ėlio 756404 B2 Rokiškio Pand ėlio 756506 L Rokiškio Pand ėlio 766404 C1 Rokiškio Pand ėlio 766405 C1 Rokiškio Pand ėlio 776402 C1 Rokiškio Juodup ės 126 786404 L Rokiškio Juodup ės 786102 B2 Rokiškio Rokiškio 796503 L Rokiškio Juodup ės 796502 L Rokiškio Juodup ės 796501 K2 Rokiškio Juodup ės 806403 B2 Rokiškio Juodup ės 806404 B2 Rokiškio Juodup ės 806402 F4 Rokiškio Juodup ės 786501 H1 Rokiškio Juodup ės 806311 C1 Rokiškio Juodup ės 786103 B2 Rokiškio Rokiškio 835901 D2 Rokiškio Obeli ų 805701 L Rokiškio Kamaj ų 786003 L Rokiškio Sėlyn ės 776301 C1 Rokiškio Rokiškio 836103 C1 Rokiškio Obeli ų 806206 B2 Rokiškio Obeli ų 806207 B2 Rokiškio Obeli ų 815804 J1 Rokiškio Obeli ų 815805 B2 Rokiškio Obeli ų 815502 H1 Rokiškio Kamaj ų 756308 B2 Rokiškio Pand ėlio 756312 C2 Rokiškio Pand ėlio 756313 B2 Rokiškio Pand ėlio 756310 B2 Rokiškio Pand ėlio 756311 B2 Rokiškio Pand ėlio 796102 B1 Rokiškio Rokiškio 736201 B2 Rokiškio Pand ėlio 775802 B2 Rokiškio Kamaj ų 775801 B2 Rokiškio Kamaj ų 765802 A1 Rokiškio Kamaj ų 846103 K1 Rokiškio Obeli ų 846104 K1 Rokiškio Obeli ų 846105 K1 Rokiškio Obeli ų 846107 K1 Rokiškio Obeli ų 845901 K1 Rokiškio Obeli ų 856003 K1 Rokiškio Obeli ų 756402 C3 Rokiškio Pand ėlio 825603 K1 Rokiškio Kamaj ų 825607 C1 Rokiškio Kamaj ų 786204 C3 Rokiškio Rokiškio 796201 C1 Rokiškio Juodup ės 796402 C1 Rokiškio Juodup ės 796403 C1 Rokiškio Juodup ės 765803 B2 Rokiškio Kamaj ų 756301 B2 Rokiškio Pand ėlio 127 746201 B1 Rokiškio Pand ėlio 746101 B2 Rokiškio Pand ėlio 786202 C2 Rokiškio Rokiškio 786203 C3 Rokiškio Rokiškio 796208 C1 Rokiškio Rokiškio 796101 C1 Rokiškio Rokiškio 796103 C1 Rokiškio Rokiškio 796104 B2 Rokiškio Rokiškio 796109 C1 Rokiškio Rokiškio 796107 B2 Rokiškio Rokiškio 796108 B2 Rokiškio Rokiškio 796106 C1 Rokiškio Rokiškio 766401 C1 Rokiškio Pand ėlio 806202 A2 Rokiškio Obeli ų 796401 C1 Rokiškio Juodup ės 786205 B2 Rokiškio Juodup ės 825703 B1 Rokiškio Kamaj ų 825706 B1 Rokiškio Kamaj ų 796105 C1 Rokiškio Rokiškio 825604 B2 Rokiškio Kamaj ų 785601 A2 Rokiškio Kamaj ų 746204 B1 Rokiškio Pand ėlio 806201 A2 Rokiškio Obeli ų 806203 A2 Rokiškio Obeli ų 806204 E2 Rokiškio Obeli ų 816201 A2 Rokiškio Obeli ų 746203 B2 Rokiškio Pand ėlio 795701 J1 Rokiškio Kamaj ų 795703 J1 Rokiškio Kamaj ų 795702 A1 Rokiškio Kamaj ų 775803 C1 Rokiškio Kamaj ų 836102 J1 Rokiškio Obeli ų 846101 B1 Rokiškio Obeli ų 846102 J1 Rokiškio Obeli ų 846111 B1 Rokiškio Obeli ų 846106 B1 Rokiškio Obeli ų 806001 F4 Rokiškio Sėlyn ės 845902 J1 Rokiškio Obeli ų 846002 D3 Rokiškio Obeli ų 795801 C3 Rokiškio Sėlyn ės 776201 C1 Rokiškio Rokiškio 786001 B2 Rokiškio Sėlyn ės 786002 C1 Rokiškio Sėlyn ės 856002 B1 Rokiškio Obeli ų 856001 B1 Rokiškio Obeli ų 815501 C1 Rokiškio Kamaj ų 128 845804 J2 Rokiškio Obeli ų 746501 C1 Rokiškio Pand ėlio 756403 C1 Rokiškio Pand ėlio 756501 C1 Rokiškio Pand ėlio 756502 C3 Rokiškio Pand ėlio 756503 C3 Rokiškio Pand ėlio 756504 C3 Rokiškio Pand ėlio 756505 C3 Rokiškio Pand ėlio 756507 C1 Rokiškio Pand ėlio 766402 C2 Rokiškio Pand ėlio 766403 C3 Rokiškio Pand ėlio 776401 B2 Rokiškio Pand ėlio 786301 C3 Rokiškio Rokiškio 786302 C3 Rokiškio Rokiškio 786303 B2 Rokiškio Rokiškio 786402 C3 Rokiškio Juodup ės 786403 C3 Rokiškio Juodup ės 786401 C3 Rokiškio Juodup ės 796302 C1 Rokiškio Juodup ės 796301 C1 Rokiškio Juodup ės 786101 A1 Rokiškio Rokiškio 806301 F2 Rokiškio Juodup ės 806302 C1 Rokiškio Juodup ės 806303 C1 Rokiškio Juodup ės 806307 C1 Rokiškio Juodup ės 806308 F4 Rokiškio Juodup ės 806309 C3 Rokiškio Juodup ės 806310 C1 Rokiškio Juodup ės 806304 C1 Rokiškio Juodup ės 806305 C1 Rokiškio Juodup ės 806306 C1 Rokiškio Juodup ės 806405 C1 Rokiškio Juodup ės 825608 K2 Rokiškio Kamaj ų 825705 B1 Rokiškio Kamaj ų 825715 C1 Rokiškio Kamaj ų 825716 K2 Rokiškio Kamaj ų 825701 B1 Rokiškio Kamaj ų 825702 B1 Rokiškio Kamaj ų 825704 B1 Rokiškio Kamaj ų 825708 B1 Rokiškio Kamaj ų 825711 B1 Rokiškio Kamaj ų 825709 C1 Rokiškio Kamaj ų 825710 B1 Rokiškio Kamaj ų 825712 C1 Rokiškio Kamaj ų 825713 B1 Rokiškio Kamaj ų 825714 B1 Rokiškio Kamaj ų 129 825707 B1 Rokiškio Kamaj ų 825605 B1 Rokiškio Kamaj ų 825606 B1 Rokiškio Kamaj ų 786201 C3 Rokiškio Rokiškio 796209 C2 Rokiškio Rokiškio 796206 C1 Rokiškio Juodup ės 796207 A2 Rokiškio Juodup ės 796205 C2 Rokiškio Juodup ės 796204 C1 Rokiškio Juodup ės 796203 C1 Rokiškio Juodup ės 825717 C1 Rokiškio Kamaj ų

Sutrumpinim ų paaiškinimai: PAGRINDINIAI KERTINI Ų MIŠKO BUVEINI Ų TIPAI A. SAUSI IR VIDUTINIO DR ĖKINIMO SPYGLIUO ČIŲ IR MIŠR ŪS MIŠKAI A.1. Eglynai ir mišr ūs miškai su egl ėmis A.2. Pušynai ir mišr ūs miškai su pušimis B. SAUSI IR VIDUTINIO DR ĖKINIMO LAPUO ČIŲ MIŠKAI B.1. Pla čialapi ų miškai B.2. Kiti lapuo čių miškai C. ŠLAPIEJI MIŠKAI C.1. Šlapieji juodalksnynai ir beržynai C.2. Šlapieji eglynai ir mišr ūs miškai su egl ėmis C.3. Pelkiniai pušynai ir beržynai C.4. Šlapieji pla čialapi ų miškai KERTIN ĖS MIŠKO BUVEIN ĖS, SUSIJUSIOS SU KRAŠTOVAIZDŽIO ELEMENTAIS D. VANDENS TELKINI Ų PAKRAN ČIŲ ŠLAITAI D.1. Up ės šlaitas D.2. Ežero arba šlapyn ės šlaitas D.3. Upelio šlaitas E. L ĖKŠTI VANDENS TELKINI Ų KRANTAI (UŽLIEJAMI MIŠKAI) E.1. Up ės salpa E.2. Upelio salpa E.3. Ežero krantas F. KITOS VANDENS VEIKIAMOS KERTIN ĖS MIŠKO BUVEIN ĖS F.1. Išdži ūstan čio vandens telkinio krantas F.2. Šaltiniuota vieta F.3. Karbonatingos žemapelk ės arba dr ėgnos pievos pakraštys F.4. Bebraviet ė G. NEDIDEL ĖS SALOS IR PUSIASALIAI VANDENS TELKINIUOSE BEI ŠLAPŽEM ĖSE H. STAT ŪS ŠLAITAI H.1. Šlaitas H.2. Raguva KERTIN ĖS MIŠKO BUVEIN ĖS, SUSIJUSIOS SU PAŽAIDOMIS IR MIŠKO SUKCESIJA I. GAISRAVIET Ė J. MEDŽIAIS APAUGUSIOS NAUDOJAMOS ARBA APLEISTOS PIEVOS IR GANYKLOS J.1. Seniai užž ėlusi medžiais apaugusi pieva arba ganykla J.2. Neseniai užž ėlusi medžiais apaugusi pieva arba ganykla J.3. Tebešienaujama medžiais apaugusi pieva J.4. Tebeganoma medžiais apaugusi ganykla K. MEDŽIAI MILŽINAI K1. Pavienis medis milžinas K2. Medži ų milžin ų grup ė L. SENAS PARKAS M. MIŠKO SALA DIRBAMUOSE LAUKUOSE

130 8 priedas

Panevėžio apskrities naudingųjų iškasenų telkinių ir prognozinių plotų sąrašas (2020 m. gegužės mėn. būklei) Telkinio Geologinio identifikavi Pavadinimas Naudingoji iškasena Būklė Adresas tyrimo etapas mo Nr. 866 Adolinava RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Subačiaus sen. 479 Akmeniai RIBA_Dž Žvyras Naudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Karsakiškio sen. 479 Akmeniai RIBA_Pž Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Karsakiškio sen. 1828 Akmeniai (2 sklypai) RIBA_Pž Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Jūžintų sen. 445 Alančiai RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Raguvos sen. 1830 Alseta RIBA_Pž Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Panemunėlio sen. 813 Andriūnai RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Obelių sen., Andriūnų k. 808 Ažusieniai (Žiobiškis) RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Rokiškio kaimiškoji sen. 344 Bajorai RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Rokiškio kaimiškoji sen. 1842 Bajorai (Rokiškio raj.) RIBA_Pž Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Rokiškio kaimiškoji sen. 859 Balos (Kupiškio raj.) RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Kupiškio sen. 1813 Baluškiai (3 sklypai) RIBA_Dž Smėlis ir žvyras Naudojamas Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Daujėnų sen. 1813 Baluškiai (3 sklypai) RIBA_Pž Smėlis ir žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Daujėnų sen. 4305 Baroniškiai RIBA_Dž Smėlis ir žvyras Naudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Paįstrio sen. 323 Baslynė RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Pandėlio sen. 1815 Berklainiai RIBA_Dž Smėlis Nenaudojamas Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Daujėnų sen. 488 Bernatoniai (I sklypas) RIBA_Dž Smėlis Naudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Panevėžio sen. 487 Bernatoniai (II sklypas) RIBA_Dž Smėlis Naudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Panevėžio sen. 5001 Bernatoniai III RIBA_Dž Smėlis Naudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Panevėžio sen. 455 Beropšilis RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Karsakiškio sen. 878 Burbulynė RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Skapiškio sen. 1847 Čedasai RIBA_Dž Dolomitas Naudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Rokiškio kaimiškoji sen. 1847 Čedasai RIBA_Pž Dolomitas Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Rokiškio kaimiškoji sen. 1847 Čedasai RIBA_P Dolomitas Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Rokiškio kaimiškoji sen., Kunigiškių k. 793 Čypiškio balos RIBA_Dž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Kamajų sen. 5108 Dagiliškiai RIBA_Dž Smėlis Naudojamas Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Pasvalio apylinkių sen. 1748 Daniūnai RIBA_Dž Molis Nenaudojamas Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Pabiržės sen. 2251 Daniūnai (Pasvalio raj.) RIBA_P Molis Nenaudojamas Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav. 324 Dargiai RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Rokiškio kaimiškoji sen., Dargių k. 1770 Daukai RIBA_Pž Smėlis Nenaudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Šimonių sen. 1770 Daukai RIBA_P Smėlis Nenaudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Šimonių sen. 1833 Dauliūnai RIBA_Dž Smėlis ir žvyras Naudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Jūžintų sen. 297 Degeniai RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Vadoklių sen., Vadoklių k. 785 Degesynė RIBA_Dž Durpės Naudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Juodupės sen., Onuškio k. 847 Degimai RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Papilio sen. 4717 Degionys RIBA_Dž Smėlis ir žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Naujamiesčio sen. 131 326 Degsniai RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Rokiškio kaimiškoji sen., Degsnių k. 844 Deikiškiai RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Vabalninko sen., Deikiškių k. 446 Drūlupis RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Ramygalos sen. 1750 Dukurniai RIBA_Dž Žvyras Naudojamas Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Papilio sen. 276 Eičionys RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Skapiškio sen. 875 Erškėtynė RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Subačiaus sen. 2435 Gačioniai P Sapropelis Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav. 801 Gaidžiabalės samanynė RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Juodupės sen. 1757 Garšvai RIBA_Pž Smėlis Nenaudojamas Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Papilio sen. 1826 Gediškiai RIBA_Dž Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Obelių sen. 1826 Gediškiai RIBA_Pž Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Obelių sen. 1826 Gediškiai RIBA_P Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Obelių sen. 294 Gitėnai RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Miežiškių sen., Gitėnų k. 1774 Gyvakarai RIBA_Dž Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Alizavos sen. 810 Gyvatynė (Papiliai) RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Obelių sen., Papilių k. 329 Gyviai RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Panemunėlio sen., Gyvių k. dal. 809 Griežbala RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Kazliškio sen. 343 Gudoniškių raistas RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Jūžintų sen., Lukščių k. 837 Guodžiai RIBA_Dž Durpės buvęs naudojamas Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Vabalninko sen. 837 Guodžiai RIBA_P Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Vabalninko sen. 2241 III plotas (Tetirvinų obj.) RIBA_P Dolomitas Nenaudojamas Šiaulių apskr., Pakruojo r. sav. 1771 Inkliūzai RIBA_Pž Smėlis Nenaudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Šimonių sen. 867 Iženas RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Šimonių sen. 799 Janavos samanynė RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Pandėlio sen. 841 Jogaudžių šilas RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Širvėnos sen., Jagaudžių k. 2438 Juodis P Sapropelis Nenaudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav. 787 Juodymas RIBA_Dž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Rokiškio kaimiškoji sen. 860 Juodymas (Kupiškio raj.) RIBA_Dž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Šimonių sen. 454 Juodvadis (Rūdbalė) RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Karsakiškio sen. 834 Juozeliškiai - I RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Parovėjos sen., Juozeliškių I k. 489 Juragiai RIBA_Dž Smėlis Naudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Krekenavos sen. 489 Juragiai RIBA_Pž Smėlis Nenaudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Krekenavos sen. 330 Kalviai RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Kamajų sen., Kalvių k. 1827 Kariūnai RIBA_Dž Žvyras Naudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Kamajų sen. 1827 Kariūnai RIBA_P Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Kamajų sen. 3241 Kazokų plotas RIBA_P Smėlis Nenaudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Krekenavos sen., Kazokų k. 861 Kepurynė RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Skapiškio sen. 2291 Kinderiai RIBA_Pž Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav. 447 Klimbalė RIBA_Dž Durpės užleistas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Šimonių sen. 872 Klimbalė (Kupiškio raj.) RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Subačiaus sen.

132 322 Konstantinava RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Kazliškio sen., Konstantinavos k. 1760 Kubiliai RIBA_Pž Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Papilio sen. 1761 Kučgalis RIBA_Pž Smėlis Nenaudojamas Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Papilio sen. 337 Kuinagalvis RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Kazliškio sen. 490 Kulbiai RIBA_Pž Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Karsakiškio sen. 4409 Kulbiai (II sklypas) RIBA_Dž Žvyras Naudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Miežiškių sen. 802 Kumelbalė RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Pandėlio sen. 1835 Kuosiai RIBA_Dž Žvyras Naudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Kamajų sen. 1835 Kuosiai RIBA_Pž Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Kamajų sen. 1835 Kuosiai RIBA_P Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Kamajų sen. 4584 Kuosiai II RIBA_Dž Smėlis ir žvyras Naudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Kamajų sen. 1751 Kvedariškis RIBA_Dž Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Papilio sen. 275 Laičiai RIBA_Dž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Alizavos sen., 796 Laičpievė RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Kazliškio sen. 805 Lapienė RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Juodupės sen. 876 Laukesa RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Šimonių sen. 2408 Likėnai RIBA_Dž Durpės Naudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Alizavos sen. 1838 Mandagiškis RIBA_Dž Smėlis Naudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Juodupės sen. 1756 Martišiūnai RIBA_P Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Vabalninko sen. 848 Medžvalakiai RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Parovėjos sen., Medžvalakių k. dal. 2249 Medžvalakis RIBA_P Molis Nenaudojamas Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav. 280 Mičiūnai RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Skapiškio sen., Mičiūnų k. 1820 Mikėnai II (2 sklypai) RIBA_Dž Smėlis Nenaudojamas Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Daujėnų sen. 1814 Mikėnai III (Šakarniai) RIBA_Dž Smėlis Nenaudojamas Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Daujėnų sen. 1814 Mikėnai III (Šakarniai) RIBA_Pž Smėlis Nenaudojamas Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Daujėnų sen. 1831 Minkūnai RIBA_Pž Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Jūžintų sen. 3838 Mitkai II RIBA_Dž Smėlis Naudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Paįstrio sen. 3838 Mitkai II RIBA_Pž Smėlis Nenaudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Paįstrio sen. 829 Močiekiai (Vingerinė) RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Rokiškio kaimiškoji sen., Močiekių k. 481 Murmuliai RIBA_Dž Smėlis ir žvyras Naudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Naujamiesčio sen. 443 Narvydiškių samanynė RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Karsakiškio sen. 1846 Natkuškiai RIBA_Pž Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Jūžintų sen. 476 Naujarodžiai RIBA_Pž Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Krekenavos sen. 1829 Naujasodė RIBA_Pž Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Pandėlio sen. 4698 Naujikai RIBA_Dž Smėlis Naudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Karsakiškio sen. 2235 Naurašiliai II (II sklypas) RIBA_Dž Smėlis ir žvyras Naudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Smilgių sen. 4129 Naurašiliai II (III sklypas) RIBA_Dž Smėlis Nenaudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Smilgių sen. 4131 Naurašiliai II (IV sklypas) RIBA_Dž Žvyras Naudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Smilgių sen., Naurašilių k. 1767 Nociūnai (II sklypas) RIBA_Dž Žvyras Naudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Šimonių sen. 854 Notigalė RIBA_Dž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Skapiškio sen.

133 864 Obonys (Tautkonys) RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Šimonių sen., Obonių k. 279 Ožkanugaris (Pjūklai) RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Šimonių sen., Pjūklų k. 786 Paaudris (Minkūnai) RIBA_Dž Durpės užleistas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Jūžintų sen. 1752 Paąžuolė RIBA_Dž Žvyras Naudojamas Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Papilio sen. 1762 Paberžiai II RIBA_Dž Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Parovėjos sen. 1762 Paberžiai II RIBA_Pž Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Parovėjos sen. 1769 Pabūdys (I sklypas) RIBA_Dž Smėlis ir žvyras Naudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Alizavos sen. 1777 Pabūdys II RIBA_Dž Žvyras Naudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Alizavos sen. 800 Padūdiškis RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Pandėlio sen. 788 Paduobis RIBA_Dž Durpės užleistas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Juodupės sen. 493 Pagiegala RIBA_Dž Smėlis ir žvyras Naudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Karsakiškio sen. 493 Pagiegala RIBA_Pž Smėlis ir žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Karsakiškio sen. 1816 Pagojis RIBA_Dž Smėlis Nenaudojamas Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Pumpėnų sen. 827 Pagrėblė RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Obelių sen. 803 Pagrūbis RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Rokiškio kaimiškoji sen. 1839 Paguriai RIBA_Dž Smėlis Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Pandėlio sen. 469 Paįstrys RIBA_Dž Žvyras Naudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Paįstrio sen., Paįstrio k. 1819 Pajiešmeniai RIBA_Dž Molis Nenaudojamas Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Krinčino sen. 278 Pakalnė RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Skapiškio sen. 823 Palėvenis RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Pandėlio sen. 743 Pamaleišis RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Utenos apskr., Anykščių r. sav., Svėdasų sen., Pamaleišio k. 790 Paplimbalė RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Kazliškio sen., Paplimbalės k. 845 Pariškiai RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Papilio sen., Pariškių k. 1758 Parovėja RIBA_Pž Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Papilio sen. 334 Pašiliai RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Juodupės sen., Pašilių k. 468 Pašiliai (Panevėžio raj.) RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Ramygalos sen., Pašilių I k. 4399 Pašiliai (Panevėžio rajonas) RIBA_Dž Smėlis Nenaudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Ramygalos sen. 877 Paškevičius RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Šimonių sen. 1779 Paulionka RIBA_Dž Žvyras Naudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Noriūnų sen. 345 Paunksniai RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Kamajų sen., Paunksnių k. 804 Pavalkšnys RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Pandėlio sen. 4917 Pažambė RIBA_Dž Smėlis ir žvyras Naudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Karsakiškio sen. 492 Pažvėrinė RIBA_P Smėlis Nenaudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Smilgių sen. 485 Pelėdiškiai RIBA_Dž Smėlis buvęs naudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Karsakiškio sen. 485 Pelėdiškiai RIBA_Pž Smėlis Nenaudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Karsakiškio sen. 2292 Pelyšiai RIBA_Dž Smėlis Naudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Šimonių sen. 811 Petriošiškis RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Kamajų sen., Petrošiškio k. 1832 Pilkėnų plotas RIBA_P Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Jūžintų sen. 789 Plunksnuočiai RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Juodupės sen. 797 Prūseliai RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Juodupės sen., Prūselių k.

134 1836 Prūseliukai RIBA_Dž Žvyras Naudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Juodupės sen. 1836 Prūseliukai RIBA_Pž Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Juodupės sen. 3555 Pučekai RIBA_Dž Smėlis ir žvyras Naudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Miežiškių sen., Pučekų k. 4487 Pūkiai RIBA_Dž Smėlis Naudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Paįstrio sen., Pūkių k. 456 Pūkiškė RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Karsakiškio sen. 1817 Pumpėnai RIBA_Dž Smėlis užleistas Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Pumpėnų sen. 831 Purvai - Butniūnai RIBA_Dž Durpės buvęs naudojamas Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Vabalninko sen. 482 Raguva RIBA_Dž Smėlis ir žvyras Naudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Raguvos sen. 482 Raguva RIBA_Pž Smėlis ir žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Raguvos sen. 2720 Rinkūnai RIBA_Pž Gipsas Nenaudojamas Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Pumpėnų sen. 2720 Rinkūnai RIBA_P Gipsas Nenaudojamas Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Pumpėnų sen. 2721 Rinkūnai 2 RIBA_P Gipsas Nenaudojamas Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Pumpėnų sen. 342 Robliai RIBA_Dž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Panemunėlio sen. 1837 Ruopiškis (2 sklypai) RIBA_Dž Žvyras užleistas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Rokiškio kaimiškoji sen. 856 Salagalis RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Skapiškio sen. 444 Samališkiai RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Smilgių sen., Samališkių vs. 853 Samanynė (Užubaliai) RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Karsakiškio sen. 1759 Semeniškių plotas RIBA_P Smėlis Nenaudojamas Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Parovėjos sen. 814 Sietuva RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Pandėlio sen. 296 Skaistė RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Naujamiesčio sen. 1754 Skultiškiai RIBA_Pž Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Parovėjos sen. 3826 Sniegiai RIBA_Dž Žvyras Naudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Rokiškio kaimiškoji sen., Sniegių k. 3826 Sniegiai RIBA_P Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Rokiškio kaimiškoji sen., Sniegių k. 815 Stanioniai RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Kazliškio sen. 1844 Stasiūnai RIBA_Pž Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Obelių sen. 452 Stepriai RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Ramygalos sen. 795 Suvainiškis RIBA_Dž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Pandėlio sen. 791 Šakaliai RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Kazliškio sen., Šakalių k. 453 Šakupio samanynė RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Karsakiškio sen. 1811 Šalnaičiai II RIBA_Dž Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Saločių sen. 474 Šatrėnai RIBA_Dž Smėlis Naudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Ramygalos sen. 5069 Šaukliškiai RIBA_Dž Žvyras Naudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Subačiaus sen. 1840 Šemetai II RIBA_Dž Žvyras Naudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Juodupės sen. 1840 Šemetai II RIBA_Pž Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Juodupės sen. 852 Šepeta (Kupiškio raj.) RIBA_Dž Durpės Naudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Kupiškio sen. 794 Šetekšna RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Kamajų sen. 483 Šilai RIBA_Dž Smėlis užleistas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Raguvos sen. 483 Šilai RIBA_Pž Smėlis Nenaudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Raguvos sen. 839 Šilai RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Papilio sen. 295 Šilas RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Krekenavos sen.

135 842 Šilas (Biržų rajonas) RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Parovėjos sen. 293 Šilų raistas (Panevėžio raj.) RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Raguvos sen. 457 Šlekiai RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Ramygalos sen. 812 Špokiškis RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Kamajų sen. 806 Šviesioji bala RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Rokiškio kaimiškoji sen. 4916 Talkoniai RIBA_Dž Smėlis Naudojamas Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Pumpėnų sen. 1818 Talkoniai RIBA_Dž Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Pumpėnų sen. 1773 Tebešiūnai RIBA_Pž Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Kupiškio sen. 2253 Tetirvinai I RIBA_P Molis Nenaudojamas Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav. 2252 Tetirvinai II RIBA_P Molis Nenaudojamas Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav. 4267 Trumpragys RIBA_Dž Smėlis Naudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Miežiškių sen. 855 Tuitai RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Alizavos sen. 480 Tumagalys RIBA_Dž Žvyras užleistas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Miežiškių sen. 1780 Uoginiai RIBA_Dž Žvyras Naudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Kupiškio sen. 1780 Uoginiai RIBA_Pž Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Kupiškio sen. 869 Uogšilis RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Šimonių sen. 1812 Ustukiai RIBA_Dž Smėlis Naudojamas Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Pasvalio apylinkių sen. 333 Vaboliai RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Obelių sen. 2254 Vainekoniai RIBA_P Molis Nenaudojamas Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav. 473 Valmoniškiai RIBA_Dž Žvyras Naudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Krekenavos sen. 792 Varaščina RIBA_Dž Durpės Naudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Jūžintų sen. 792 Varaščina RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Jūžintų sen. 277 Varliapelkė RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Alizavos sen. 1755 Varniūnai RIBA_Dž Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Širvėnos sen. 1755 Varniūnai RIBA_Pž Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Širvėnos sen. 491 Vėjeliškiai RIBA_Pž Smėlis Nenaudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Raguvos sen. 1753 Veleniškiai RIBA_Dž Žvyras Naudojamas Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Vabalninko sen. 1753 Veleniškiai RIBA_Pž Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Vabalninko sen. 1749 Vėliškėnai II RIBA_Dž Smėlis ir žvyras Naudojamas Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Papilio sen. 1749 Vėliškėnai II RIBA_Pž Smėlis ir žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Papilio sen. 327 Verksnionys RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Kamajų sen. 1843 Veselava RIBA_Pž Smėlis Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Kazliškio sen. 331 Vigarai RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Obelių sen. 1745 Vinkšniniai (I sklypas) RIBA_Dž Dolomitas užleistas Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Parovėjos sen. 1746 Vinkšniniai (II sklypas) RIBA_Dž Dolomitas Nenaudojamas Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Parovėjos sen. 1747 Vinkšniniai (III sklypas) RIBA_Dž Dolomitas Nenaudojamas Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Parovėjos sen. 4302 Virsnis RIBA_Dž Žvyras Naudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Karsakiškio sen. 1834 Viršilai RIBA_Dž Žvyras užleistas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Pandėlio sen. 1834 Viršilai RIBA_Pž Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Pandėlio sen. 1845 Visdievai RIBA_Dž Žvyras Naudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Obelių sen.

136 1845 Visdievai RIBA_P Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Obelių sen. 1768 Vivuliai RIBA_Dž Žvyras Naudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Subačiaus sen. 1768 Vivuliai RIBA_Pž Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Subačiaus sen. 475 Vosniūnai RIBA_Dž Žvyras buvęs naudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Karsakiškio sen. 325 Zalūbiškis RIBA_Dž Durpės Naudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Jūžintų sen. 451 Žarčiai RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Ramygalos sen. 298 Židoniai RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Daujėnų sen. 1766 Žiliai (II sklypas) RIBA_Dž Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Alizavos sen. 341 Žilvitynė RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Juodupės sen. 807 Žydpievė RIBA_Pž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Juodupės sen. 881 Žoliškiai RIBA_Dž Durpės Nenaudojamas Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Daujėnų sen. 5115 Žvalgaičiai II RIBA_Dž Smėlis ir žvyras Naudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Vadoklių sen. 1772 Žvėriai RIBA_Pž Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Noriūnų sen. 471 Žvikai RIBA_Dž Žvyras Naudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Karsakiškio sen. 471 Žvikai RIBA_P Žvyras Nenaudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Karsakiškio sen. 4355 Žvikai II RIBA_Dž Smėlis ir žvyras Naudojamas Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Karsakiškio sen.

Paaiškinimai: Dž - detaliai išžvalgyti ištekliai Pž - parengtiniai išžvalgyti ištekliai P - prognoziniai ištekliai

Sudarė J. Gudonytė, tel. 8(5) 2334647

137