T<
ANTROJI DALIS / 1970 METAI
SPALIO MĖNESIO 10 D. / OCTOSER 10, 1070 rrplčlais me^P fceratrfe P ART TYVO NR. 238 (41)
v KAN. JUOZAS TUMAS - VAIŽGANTAS Siame numery Vaižgantas turėjo ir silpnybių, ir net, sakyčiau, šiek tiek ir tušty NOSTALIGHA IR POTENCIALI KŪRYBA. Rašytojo bės. Jis labai vertino savo gau JONAS AISTIS APIE KANAUNINKO JUOZO tuosius ordinus ir mėgo su jais TUMO - VAIŽGANTO SAULĖLYDŽIO rodytis. Docento laipsniu džiau DRAMA. saulėlydžio gėsi ir didžiavosi. Bet šiaip buvo DANGUOLĖS SADCNAITfiS ėELtRAŠCIAL kuklus, nuoširdus ir atviras, net KOVOS SU LENKAIS PRBES 50 METŲ — nusigėrusiam valkatai prieina ISTORINE 1920 M. KARO VEIKSMŲ drama mas. Su pirmamečiu studentu vi APŽVALGA. su rimtumu svarstąs politinius AŠTUONIOLIKTOJO ŠIMTMEČIO ITALŲ reikalus. Didelis labdarys ir pa stovus daugelio įstaigų šelpėjas. TTAPYBOS PARODA CHICAGOJE. JONAS AISTIS SOLŽENICTNAS AMERIKOS SCENOJE. Bet honorarus už savo raštus lup te išlupdavo net iš vos besilaikan VTNC3 KRĖVES VARDO PREMIJA čių redakcijų. Vadovavosi dės PAŠIURTA K. BAKENUI. niu: ar mano, panie, darbas ne H. RADAUSKO MIRTIS PAMINĖTA IR Paskaita, skai'.yta aštuntajame darbas, ar mano sugaištas laikas CKUPUOTOJ LIETUVOJ. Lietuvių katalikų mokslo akademi jos suvažiavime rugsėjo 6 d. To ne laikas? Poroje vietų jis pats KULTŪRINE KRONIKA. ronte, Kanadoje tai užsimena. Rašytojų anketoje MOTERŲ GYVENIMAS. rašo: "Bet nuo honoraro, kas te si mokėti, neatsisakau, kai jau es Kanauninką Juozą Tumą-Vaiž ti išspausdinta; man daug yra sky gantą pažinau asmeniškai: bu lių, kurioms užkimšti mano eme vau dvejus metus jo studentas, ritūros nepakanka, o einamoji buvau jo pirmininkautos Lietu sąskaita vis laikosi arti nulio su vių rašytojų draugijos valdybos aiškia tendencija vėl nupulti že miau, kaip ir per pirmuosius vie narys, buvau ilgametis jo pa šojo darbo 25 metus." Lindei Do mokslų klausytojas... Garbinte bilui rašo: "O nuo anketos tu ne garbinau jį nuo pirmo pamaty atsisakyk. Priplūsk, ką nori, bet mo. Jis man buvo pilietinės drą netylėk. Tyla — kapas; kol gyvi, sos idealas. Ypatingai man im kalbėkimės. Tylos niekas neįver ponavo jo drąsus ir tiesus žodis. tins. O paburnosi, reakciją iš Vienu žodžiu, Vaižgantą gerbiau, šauksi. Už Strazdą ačiū; jau įda nėgau ir mylėjau, bet, prisipa viau L. Aidui, F. Kiršai. Hono žinsiu, kad ta pagarba buvo ga rarą gausi — išlupsiu!" na paviršutiniška ta prasme, kad daug ko nebuvau skaitęs. Prie Svetur Vaižganto populia žastis buvusi ta, kad Vaižgantas rumas ir aktualumas išblėso. Nostalgija ir potenciali kūryba savo raštus pirmiausia skelbdavo Šimtmečio proga laisvame pasau periodiniuose leidiniuose, dažnai lyje tepasirodė tiktai Jono Gri labai specialiuose, kaip, sakysi niaus studija: Dėmės šviesioje Vien tik paviršutiniškai pa- tąją žemę besvajojant, nuplaukė me, blaivininkų kalendoriuje, ar Vaižganto kūryboje. Okupuotoje žvelgus į mūsų išeivijos literatu- upėmis tremties gyvenimo me ba specialiuose laikraščiuose, o Lietuvoje jis buvo labai plačiai rą ir spaudą, krenta į akis vie- tai, nučiurleno dienos, o sielvar- tik daug vėliau skelbė knygų for Kan. Juozas luinas - Vaižgantas paminėtas. Ten jis niekada ne nas, vis pasikartojantis motyvas, tas širdy taip ir liko neišsakytas" K. Jor te-O-zio raizinvs ma, tuo būdu jo raštai ne visa buvo užmirštas. Ypatingai tektų nuo kurio mes, atrodo, kad ir — jis čia mato šio kūrybinio im- da buvo lengvai prieinami, o jų ~~.— 1 pabrėžti du darbai: Vandos Za- kiek besistengtume, negalime pa- pulso lyg ir neigiamą pusę, todėl tarpe, mano išmanymu, buvo pa borskaitės įvadas į 1957 metų bėgti ir be jo mūšų egzistencija ieško, atranda ir iškelia kaip tik ; tys stipriausi dalykai. lika trylika metų jis sukūrė visa, tariant, buvo full time job. Xerei-1 ir žalingas būdo bruožas, tai hi- Vaižganto rinktinių raštų dvito- gal net prarastų didesnę dalį sa- tokius, rašytojus, kurie lyg apie Šiame savo žodyje daugiau kas yra vertingiausio visoje jojo | ketų pamiršti dar ir to, kad pa- perkritika. Toji hiperkritika, ma- rnį ir Aldonos Vaitiekūnienės di- vo prasmės. Tą motyvą — Įeit- gimtąją žemę per daug nesvajo- koncentruosiuos į tuos Vaižganto kūryboje. Turint galvoje be pa-1 skutinį savo gyvenimo dešimtme- no išmanymu, plaukia iš kultūri- į sertacija 1964 metais. Abu darbu motyvą — atrodo, galima drą- jo, 'nepersisvajojo', o vis vien rašė gyvenimo metus, kuriuos man j galbininko tvarkytą bažnyčią ir t.į Tumas sirguliavo, nio menkavertiškumo komplek- yra Vaižgantui palankiu, nors šiai pavadinti žmogumi be tėvy- ir parašė geriau. Aišku, šiose min- pačiam daugiau ar mažiau sąmo- i visuomeninę veiklą, kuri savo į Visi mes žinome, visi rašo, kad so. Hiperkritikai turi labai gerus! juose kiekvieną teiginį seka įspė- nės, kurio dvasioje tragiškas tėvy- tyse yra nemaža ir tiesos. Ir K. ningai teko gyventi. Tie metai ir i ruožtu buvo labai plati ir šakota. Vaižgantas buvo labai populia- norus, bet labai ribotas įstangas '• jimas prasidedąs jungtimis nes netekimas tapo kartu beveik Keblys ten pat apie romaną pa- bene bus patys kūrybingiausi i stačiai sunku įsivaizduoti, kaip i rus, visų mėgiamas ir mylimas, o ir nusimanymą, nes dažnai ma- j "nors", "bet". Šimtmetiniais me pagrindiniu, jį judinančiu ir gi- našiai šneka ir aiškina, kad, jo Vaižganto gyvenime. Sakysime, j jis galėjo tuo pat metu paruošti tačiau vargu ar kas iš jojo bend- no, kad kultūrą galima kelti ; tais pasipylė visa eilė proginių lias emocijas sukeliančiu veiks- nuomone, neblogame A. Škėmos jei Vaižgantas būtų miręs prieš j tomus paskair; ir dar rasti laiko ralaikių buvo taip nuolatos ir to- smurtu ir prievarta. Kultūra, | straipsnių, ir ypač atsiminimų, niu, rašant straipsnius, kuriant romane "Balta drobulė" tarp šių savo penkiasdešimtuosius metus, į gausiai grožinei literatūrai. Visą lydžio persekiojamas ir puola- šiuo atveju literatūra, sakyčiau,; tai yra, labiau ir mažiau žinomų nostalgišką poeziją, prozą, nove- dienų Amerikos gyvenimo epizo- tai šiandien jis būtų buvęs labai į laiką jis ėjo tris keturias pareigas, mas. Lietuviuose yra vienas gana auga natūraliai. Taip šį reikalą į anekdotų atpasakojimų, kurie ne- les, romanus. Ir nesvarbu net, ar dų, nors ir "įsiterpia protagonisto vidutinis rašytojas. Per tuos dvy-' kurių kiekviena, amerikoniškai nesimpatingas, o taip pat dažnai | suprato ir Tumas-Vaižgantas, Vi- daug ką naujo atneša vaižgantia- netekęs tėvynės žmogus būtų tra- ankstesnio gyvenimo vaizdai: vai- sa laimė, kad Vaižgantas kritikų nai. dicinis kūrėjas rašytojas, ar avan- kystės škicai, pirmoji meilė, kūry- ! nepaklausė ir kūrė, nė nemany- garde stovįs išdidus, keistas ir iš binio darbo sunkumai bolševik- Pats būdingiausias tarybinis m«aniiiiiiraari5iM^ T •,::...•• ;••- ;•:; ' ' .' -. .:?mam •• " ' i damas kapitofiūotL VsB&Btae paviršiaus gal nežinia ką galvo- mečio ir Vokietijos stovyklų ap- rašinys apie Vaižgantą yra do- jąs modemus rašytojas —visi jie, linkoj", bet šie grįžtelėjimai at- \ buvo ne tiktai didelis talentas, I cento Jono Zinkaus straipsnis nešiodami širdyje tą patį prara- gal nėra tik šiaip sau smaguriavi- bėgti nuo to pagrindinio "savęs", gančia karta, kyla klausimas: ar — jų kūrybos antologija "Tiltai bet taip pat ir labai plačios kul- į "Vaižgantas — kunigas ir Vaiž- nuo tos pagrindinės, ne tik mus, ta pati mūsiškė atvira žiazda dar ir tuneliai". O kiek dar jaunųjų toros žmogus, jis gerai žinojo, ko gantas —žmogus", tilpęs žuma- dimo įspaudą, nepajėgia ir, reikia mas literatūriniu memuarų, o 1 pripažinti, nepajėgs to skausmin- tik noras parodyti protagonisto vi bet ir juos nešančios "išeivijos galės ir šiai kartai būti tiek skaus- mėgina savo plunksnas įvairioje jis yra vertas, ir jam tos kritikos, le "Komunistas" (1969, nr. 9). go įspaudo ištrinti. dinę raidą. Ir šiose mintyse yra upės"; jie negali pakeisti jos va- minga ir taip viską aprėpianti ir mūsų spaudoje, savo žurnaluose, ypač nešvarios ir anonimiškos, Straipsnis yra būdingas tuo, kad gos ir negirdėti to "čiurlenančio įkvepianti, kaip ji mums buvo? kaip "Ateityje" ir kitur. Nemažai: kaip vėliau pamatysime, ne tik- išreiškia partijos pažiūrą į Vaiž . . . , nemaža tiesos. v upės vandens". Kiek ji bus autentiška ypač nau- jaunų veidų matome ir teatriniuo- [ tai buvo nemalonios, bet ir karti- ganto asmenį ir jo kūrybą. Ne- Kaip jvertmti tada nuomonę, Apie mūsų tradicinius rašyto- joje ateities Kūryboje? Kiek pro- se kolonijų sambūriuose. Gi Da- no paskutiniuosius jo amžiaus j reikia nei priminti, kad partijos kai sakoma, kad tas ar kitas yra Bet po viso to kyla vis dėlto jus yra sakoma, kad jie užsiima centinm bus prarasta tas margas riaus Lapinsko draminiai ir muzi- metus, pažiūra yra privaloma visiems. "nepersisvajojęs", nepersiėmęs tė- klausimas. Ar iš viso, ypač pro- "verkšlenimais". Ir tai negerai, mūsiškis "spiritus movens", kuris kiniai pastatymai Chicagoje d:-. . .. Aišku, tai gana piktybiniai iš vynės ilgesiu savo raštuose, to- centiniąi imanat, bet koks sielos "Praeinančiu sroviškumu' užsii vis dėlto išk, ė naujus ir subran- džia dalimi kaip tik ir remiasi šios . famniejau Vaižganto drąsą, kreiptas Vaižganto veidas. Zin- dėl gal galįs objektyviau į viską grįžtelėjimas į tėvynę, net raa- bet IS buvo t,ktai ma mūsų avangardistai. Ir tai, dino senus . srdus, be kurio ne- lietuvių kolonijos įvairiems lietu- J . *J« «•»• kus savo straipsnyje vadovaujasi žvelgti vien logišką ryšį matan- žiausias, ar jis nebuvo dažnai čiom ar pramatančiom akim? tuo savotišku "spiritus movens sakoma, yra negerai. Bet, plau- •11/ • J .• •- ,.;?u„.v,c mo„™c U;o«nov„n meniniuose reikaluose ir tik ta- Kapsuko dviem atvejais pareikš Ar gali išeivis pakeisti savo maty- be kurio daug mūsų veikalų net kiant visiems ta pačia išeivijos maza veika! (gerų ir vidutinis- viskiems menams besiangazuo- ...... a ka aute ir buvo {S,t,kinęs mo prizmę ir išeiti iš savo sielvar- nebūtų gimę, net neišvydę dienų likimine vaga, ar neatrodo, kad, kų) net nebf.i pakėlę sparnų? jančiu jaunimu. O va. spaudoje f - ' l . ' tais skirtingais posakiais: vieną kalą. BStichinę baim ew jis jautė,; tų užburto rato? Tai klausimas, Šviesos? Ar nepakėlę nors kiek kad nežiūrint kokiu stilium, kokiu kū- Kaip su n;uja karta? Vos vie- jau regime ir visai naują ir mū- f3 10* „gy. "^^S* P"* ^Įfcąrfna Į "lietuviKapsukaų buržuazijos Vaižgants ą nuotaivadi ateitininkų S ' '^ daugiau negu kiti. Pavyz į kurį galutinis atsakymas gal bū- ir savo įvairiastilinių sparnu i tė- rybiniu perteikimu, kokia litera nas kitas. Tai ar ne laikas kiek suose lig šiol tikrai unikuminį už kų barometru", o antrą — "Lie džiui, plaukdamas transatlanti tų — negali. Gal vienas kitas su- vyne, ar jie nebūtų nukritę, kaip tūrine išdaiga beužsiiminėsim, 'trukdkitaipo pagalvotjiems subręsti ir ieškotii kūryboje, ka?s mojKorpį ! —Šatrij studenta užsidegusų i kitąmet tuvos visuomenės ūpo baromet niu laivu, kuriame, anot jo. galė geba tik geriau tą sielvartą pri- vaškiniai paukščiai, be širdies ir mūsų visų "spiritus movens" ir Priežasčių yri nemaža: kalba, siu- Darbo dienos savaitgalyje Chica- ru". Dėl to Zinkus tvirtina: jo tilpti visa jo Laižuvos parapija, dengti, bet jis pats neišvengia- be jokios gyvybės? mūsų motyvas gal vis dėlto pasi- žetai, amerikinės problemos, goję suruošti lietuvių poezijos tri- "Kaip ir Maironis, Vaižgantas bijojo nuskęsti. Važiuodamas Kry mai plaukia (vien tuo savo būvi- Juk išeiviškumas gali būti ir liks tas žmogus be tėvynės. o technologinis amžius, televizija ir jų dienų festivalį. O tai vis jaunu buvo kunigas ir lietuvių buržua me kalnų keliu, bijojo nukristi mu užsienyje) vis ta pačia ne- tampa net savotišku įkvėpimu slo- skirtumai, pridengimai, išsireiš- L t. Jiems n :kia naujų kelrodžių, žmonių, neatšokusių nuo hetuviš- zijos ideologas, todėl jam buvo bedugnėn. I "/.kopęs į Vezuvijų, lemta išeivijos upės vaga. Ir visa gučiu. Tai ar ne tą patį tėvynės kimo stilių pasirinkimai liks tik naujų pavyzdžių, rodančių, kad kos kultūros vagos, polėkiai. Visa giliai įaugę į kraują kai kurie sa bijojo, kad nepradėtų veikti ug- tai turi, be abejo, įtakos ir į jo kū- netekimo, dar ir šiandien gilias paviršutine išdaiga, lyg odos spal- ir naujose šių dienų problemose širdimi linkėtina, kad toms jau- nepradett] vosios klasės ir savojo luomo prie rybą. O turi teigiamos ir neigia- emocijas sukeliantį, veiksnį nėra- va. dar galima šį tą lietuviškam pa- noms jėgoms nepritrūktų kvapo, niakalnis ir neužpiltų jo lava. tarai. Tuo pat metu jo lūpomis Net važiuodamas autobusu Alpė mos įtakos. sime ir pas kitus (gal net visus) * saulių sukurti. kac} jaunimas ištesėtų ir ilgesnių nerotai kalbėdavo darbo žmogus, Kai R. Šilbajoris ("Lietuvių Ii- išeivijos rašytojus, kūrėjus, veikė- « O ir tų akivaizdžių pavyzdžių jjstancijų žygvje ateitim se į Grande Chartreuse vienuo kūrėjas, maištingas ir nepaprastai taratūra svetur") sako, kad nove- jus? Jo gal nematyti paviršiuje, Tai tiek apie mus. Rūpinantis jau turime. Argi negalime džiaug- lyną, bijojo, kad autobusas nenu jautrus gyvojo gyvenimo grožiui lėse mūsų rašytojams "apie gim- nė vienas iš jų negali visiškai pa- išeivijos gyvenimo tąsa — priau- tis jaunųjų mūsų poetų debiutu P. MIn. kristų nuo skardžiaus. (NukelU j 2 psl.) JJr- ^Q (/I-<\ DRAUGAS — MOKSLAS, MENAS, LTTERATCRA
ir mušė, kol iš doro ir švelnaus i čioje iškepsiu, paskui ir jus. Tė- vaikino padarė girtuoklį ir vagį... vai, aš vogiau tau keršydamas. Aš Tada tėvas sūnaus muštų pasi per visą amžių buvau tavo kanki KAN. JUOZAS TUMAS-VAIŽGANTAS kvietė talkon kaimynus: "Pečiūra nys..." ūžte parūžė namo su visais vy Vaižgantas apsakymą baigia rais ir, jiems padedant, pradėjo šiais žodžiais: "Aš, tai išgirdęs, (Atkelta iš 1 psl.) žim per pakaušį. Pakako. Ištiško perbrenda nenuklimpdami — pasiekiamas jausmų ir draminės, Išskyrus gal vienus "Pragiedru- ruošti vagių inkviziciją, negailes baimingai patuzakojau savo mo ir tauriesiems žmonijos idealams į kraujai ir smegenys, Panašiai lengvučiai' įtampos aukštumas, nors pats į i liūs," beveik visi juos sekusieji tingą mušimą. Įsinešė vadeles, tutę už sijono ir tariau: menininkas." ; baigiasi ir trumpas vaizdelis (tik Tasai veikalų neapdorojimas aukštą literatūrą nė nepretenduo- veikalai labai liūdnai baigiasi, pavalkus, lentą, lazdų. Peleksas — Girdėjai, motut, mano Pe- Zinkus daro tokias išvadas: \ šešių puslapių) Kaip Tylutis už- aiškintinas vien tiktai laiko sto- ja. Savo kūrinius iŠ kuklumo va- i Šiame savo žodyje neturiu tikslo užkrosny sėdėjo baltas kaip dro leksą užmušė... "Savąsias išlygas dėl J. Tumo, mušė žmogų: "Ne, tokio pažemi- ka, kuria jis skundėsi visą gyve- dina labai savitu ivardu — vaiz-' aiškinti ar dėstyti atskirus veika- bė. Niekas jo neužjautė. Nė savo — Girdėjau, sūnel. Amžiną a- aišku, būtinai turime pareikšti irlnimo Tadas dar nebuvo prityręs! nimą. Jį vis kas nors ragino pa- dais. Čia jis savaip ir tiesus. Ne- į lus. Man rūpi daugiau rašytojo ji motutė... Peleksas nesitraukė, tilsį jam. Mums jis nieko bloga mes — tarybiniai žmonės. Pri- jKiaulmigio žodžius girtoje buity- rašyti. "Naujosios Romuvos" an- suspėjus savo veikalų stiliaus išiy- j santykis su savo tauta. Ta pras- lik baisiom akim apsidairęs, per- nėra padaręs". tardami Vaižgantui ten, kur jo;je prisiėmė sau, ne degtinei, ne- ketoje jis sako: "Ot, ir tasai ne- ginti, kiekvienas jo veikalas savai- į me mane orientavo akademijos Į spėjo kaimynus: — Ir niekam bloga nedarė. visuomeniškumas ir jo patriotiz- \ sumaišytinai su kitos rūšies. Tad lemtas rašymas. Liepia — rašau, me suyra į atskirus \ aizdus. pirmininkas, kai mane kvietė šiai j _ Jei manote mušti, tai jau ir Kad tu žinotum, motut, koks jis mas sutapo su lietuvių liaudies^pagriebė nuo stalo dar neatkištą Atsiųskite kurį žingeidą, aš jam Ta Vaižganto kūrybos' ypatybė iškilmei. Bet prisipažinsiu, kad užmuškite. Kitaip aš jums nedo buvo geras ir švelnus berniokas... ir visų darbo žmonių reikalais. \ butelį už gurklio ir iš viso milži- šio žodžio pobūdį kiek paveikė vanosiu. Pirma tėvą jo paties gry- (Nukelta j 3 psl.) mes ryžtingai atmetame jo na-!niško vieko šėrė Kiaulmigiui per daktaro Jono Griniaus traktatas cionalistinius ir klerikalinius; nuomuorų. Ištiško stiklai, ištiško "Dėmės šviesioje Vaižganto kūry prietarus, jo mėginimą sutapatin-saldžioji, bet drauge ištiško krau boje". Tel. ofiso HE 4-5849. rez. 388-223:. Ofiso HE 4-1818. Re-/.. PR 0-9801 ti visuomenės labą su lietuviško- jai ir smegenys iš galvos: Kiaul- Gustave Flaubert yra pasakęs: DR. PETER T BRAZIS DR. J. MEŠKAUSKAS sios buržuazijos ar net reakcin- '• migis kaip pašautas pargriuvo." GYDYTOJAS IR CHIRURGAS "Madame Bovary c'est moi", Po GYDYTOJAS IR CHIRURGAS giausiųjų jos sluoksnių labu." Į Ir kas sakyčiau tokio masto rašy- nia Bovary tai aš. Madame Bova SPECIALYBE VIDAIS LrGOS 2434 West 71st Street K viso, Zinkus daugiur daro;tojui nedovanotina, kad tuo du 2454 West 71st Street ry iki šiol yra laikomas tobuliau Vai.: pirm. gana drąsių, nežinia kuo parem-! kūriniu pasirodė tais pačiais me ketv. 1-4 vakare (71-os ir Campbell A ve. kampas) siu prancūzų romanu. Tame ro antr., penkt. 1-5, treč. ir šešt. U* Pirm. ir penkt. 2 — 8 p. p. tų pareiškimų. Sakysime, jis tvir- Į tais: "Nebylys" ėjo 1930 m. va- mane, jei kas to nežino, vaizduo •nusitarus. Antr. ir ketv. 9 — 11 v. r. ir 4—S p. p. šeštad. 9 v. r. iki 12 d. tina: "Paskutiniaisiais gyvenimo sąrą "Lietuvos Aido" atkarpoje, jamas moters, seklios svajotojos, Dr. Ant. Rudoko kabinetą pe-em*5 metais rašytojas nutolo nuo kle- o "Kaip Tylutis užmušė žmogų" nusigyvenimas. Rašyicias beveik DR. EDMUNO E. CIARA m. FRANK PLECKAS rikalų ir beveik visiškai nukuni-tilpęs 1931 metų blaivininkų ka- visada, nors kažin kaip parašytų OPTOMETRISTAS OPTOMETRISTAS gėjo". Ir baigia jis tą savo rašinį lendoriuje, gi kalendoriai, kaip ir kažin kiek prirašytų, rašo apie 2709 West 51st Street šiais žodžiais: "Vaižgantas mirė,žinome, pasirodo gerokai prieš save, apie savo sielos gelmėse glū TEL. GR 6-2400 Kalba lietuviškai 1933.IV.29 d. buržuazinės sant-i naujuosius metus, Vai. pagal susitarimą: Pirmad. i, 2618 W. 71st St. — Tel. dinčius dalykus. ir ketv. I—4 ir 7—S: antrad. ir p
Lieka rašytojo garbė. kurios šiandien jam niekas neginčija. Bet ne visada buvo taip. Ir čia Kanauninkas Juozas Tumas - Vaižgantas jis užkliūdavo už hiperkritiškumo varčios. "Skaitymuose" kažkoks i Atkelta iš 2 psL> lygino Vilkolakiui. O kun. An ros kated.-os vedėjas prof. Myko B. S. sukritikavo Vaižganto reko tanas Maliauskis dienrašty "Lais i menduotus Marijos Pečkauskai- k aš apsipyliau vaikiškom aša las Biržiška, kuris humanitari vė ' net ir taip rašė: "Ar ne lai tė^-Šatrijos Raganos "Pančius" rom. Jos, tur būt, vienos tebuvo niuose reikaluose buvo lygia da kas sudrausti tą žilą kūdikį, do •c savo kritiką baigė šiais žodžiais: ant Peleksc-išgamos kapo." lia nėjęs aukštoje mokykloje stu- centą kun. Tumą, kad jis neda- "Dėl šios paprastos priežasties vei Visi. kurie Tumą Vaižgantą .iausė ir t: "Ką mes kalas bent kiek atmena, sutiks, kad jis rytų biėdies lietuvių katalikų vi-j veiksime dviese?" yra griežtai nepriimtinas . buvo netoks, kaip visi. Jis išsisky suomenėje". sė priėmimą. Esą Tumas neturįs Šių dienų kritika, kuria kartais rė visur: bažnyčioje, visuomeni Žemaičių vyskupijos kurijai I cenzo. Tumas pasisiūlė parašyti ' pasiskundžiame, tokiais kategoris nėje veikloje, universitete ir kas 1923 m. gruodžio 27 d. dienos pa- i tezę apie Maironį, norėdamas į- kūmo perlais jau negali didžiuo dieniniame gyvenime. Tuo atžvil re'škime Tumas Vaižgantas rašė: j gyti daktaro laipsnį. Ir vėl delsi- tis. Kliūdavo Vaižgantui ir už ne giu jis bMO ;aba: fMJĮfmją Jis tašytų deimančiukų atradimą. Su išsiskyrė :^ bendrojo tipo ir lygio deimančiukais tikrai Vaižgantas žmonių. I oi • -_c i e'es laimės neturėjo, nes, be- nė nei^uo' tas nepakenčia. , nei . ie;:as joio eimaneiu- Proasb/ius Juozas Brazaitis, ta ':rs į •: eimantus neišaugo. Bet ii- da-Ambrazevičius, 1936 m pa- ko jis pats. io kūryba, kuri am '" Sttccii ą "Vaižgantas'", TU žiais spindės lietuvių literatūros MI j ViMĮJf—11 zncgM bus tiks jstoriįoje. . Ji buvo kone.eikiama. liausiai feptbčtdinę : "Semiaanfo- '•a:ima sakyti, iki karsto lentos... jc sangvinikas, impuslyvus cha Vaižgantas rašytoūi anketojf rakteris buvo statytas i >"a scaės rašė: "Naujoji Romuva bus pada rėmus— į pareigos pajautimą vusi zcrA darbą, paskelbdama li bei SBprati?pą ir ;--< - yke yi to rei teratūros anketą. Bent man tai kalą, į griežtą intensyvų darbą • gos atsakyti tiems, ki k'iatims nugalėti. Ir tai parė:t re, paskutiniais ėmė man viešai Tumui išlikti visą gyvenimą mo- ir anonimais įrodinėti, kad aš ga ; minąs VVassersuppes: "Mes sude ra'iai tauriam, re igiškai ištiki Jau dvelkia rudeniu... Nuotr. Uosio Juodvalkio dam tai į 8-12 eilučių o autorius mam, pareigingam prisiimtam 1 kunigo pašaukimui. Bet semina pusę tūkstančio (Eiiėrašči • rijos vaodvaujantiems auklėto krautuvė), 'uoliai rankioja XV ir jams Tumas nesidavė nulenkia XX tomus savo raštų, kadaise (30 metų tam atgal) žvirbliam i mas nuo tautini 4 įsitikinimų ir ar iriasi. nuo drąsos juos pareikšti. Jis bv- išbarstytų' (Herbačiauskis), 'im SAULE! SUDIE • • • • • vo pralenkęs savo auklėtojus tau ponuoją kiekybe, ne kokybe Saulė tinės sąmonės raida ir veikliu į- daug veikalų galima prirašyti, ne baigia ravėti daržą. sijungimu į tautinį darbą." turint nė krislo talento' (dienraš DANGUOLĖ SADŪNAITĖ tis Rytas), fantazija neveikli, in Čia prašosi pacituoti šis tas iš Pa'ielia ^Ivą. trigų sugalvot nemoka, jos nuo- (Nusičisudo.) vieno blaiviausio tarybinio , bodžios" ir t. t. SAtXĘ IŠ CHICAGOS IŠLYDINI straipsnio, tilpusio "Literatūra ir Jau minėtam laiške Lindei Do 1. 2. menas" šimtmečio proga. Jis pa bilui rašo: "Aš nieko neturiu tokio sirašytas Domo Šniuko ir pava sukurto, ką galėčiau parodyti pa Saule, dintas: "Toks buvo Vaižgantas", Nusimauna vyzdžiu. Ir man sunku nešti lite tu ir vėl atsisakai pasisiūdinti kur jaučiamas reikalas pane:gti giuniri3s pirštines. rato naštą... Pagaliau gal tik paltą. anksčiau cituoto docento Zin- grafomanija, kuris liguistas psi Sekmadienį Ir pamažu kaus tvirtinimus: ..."iš to negali chės pasireiškimas vertė nenor Ėšskrendi pradingsta ma daryti išvados, kad Vaižgan J .Tumas Vaižgantas kalba Petrapilio lietuviu sehr-e 1917 metais. maliais politikos laikais imtis vi- j Havajus. Šiltnamio duryse. tas žiūrėjo į religiją kaip nereika Piešinys Adonio Varno sako ir nebesiliauti, nė laikams lingą dalyką ar patsai netikėjo. sunormalėjus... Kūrėjų tarpe aš VAKARAS PRIE JŪROS Bandymai įrodinėti, kad paskuti ' jaučiuos, kaip nuogas tarp apsi- niais savo gyvenimo metais Vaiž "Dėl mano 'savotiškumo' reiškia mas atsakvti. Tumas nerimavo. 1 vilkusių. Man sarmata pakelti a- 1. gantas nusivylęs religija, nukuni- ma man daug užgaulingų daly į Ir kažkas jam žosteiėjo karčią tie- Į k^ laikam skv emu kurį menk Apsistosi garsiam gėjęs, dar neturi argumentų." To kų. Ką gi darysi, jei toks esu ap įsą: Kaip, girdi, katedra skirs dok-LjA*Į . LiteratūroLiteratūn s balne aš ne- Waikiki viešbuty. liau Domas Šniukas sako: "Kliu sigimęs. Mane seka partiniai toratą, kad ji pati nedoktoruo- j (Žinau, jau žinau.) Bangus išretėjo. bepasėdžiu, kaip ir religijos bal Turi skubėti! vo jam... nuo dvarininkų ir vys krikščionys. Ir tai man gerai — ta. Apie 1927 m., kai pradėjau | ne... Dėlto aš sutikau dalyvauti J. Tu šoksi ten vakarais, kupų, žandarų ir net policininkų lai žino patys, o ne klauso kitų. studijuoti, fakultetas Tumui pa- Į dainuosi. : Keliuočio literatūros anketoje Saulė (jį sykį buvo areštavę Viesulavo- Bet dažnai aš esu pertraktuoja- kišo Brodzinskio knygelę "Apie vien tik tuo tikslą, kad vieną sy Dalyvausi arkliu !?nktynėse. je kaip keistuolį), klerikalų ir ate mas lyg neužauga, lyg be princi klasiškumą ir lomantiškumą". I (Gražiai apsirengusi ) moja man, kį atsiribočiau nuo 'kūrybos' ir šaukia mane — istų, krikščionių demokratų, so pinis, minkštas žmogus. Tai man Ta knygelė, nei labai didelė, nei | peraukštų man nepasiekiamų jos cialdemokratų, vanojo io buržua 55 metų amžiaus, 30 metų ku labai garsi, mano šventų anų die- i uždavinių. Man fiziškai skauda, zines pažiūras ir Kapsukas." nigystės, 35 metų literatūros ir nų įsitikinimu, ir pribaigė Tumą' Nuo pajūrio, kai kas ima ordinariškai tyčiotis: nuo vakaru pusės. Yra labai natūralu, kad pir- 'tautininkavimo' žmogui yra už -docentą. Kitais ar dar kitais me fu, koks tu mažas Nu kaip gali Būdama tikra, mon galvon jis daugiausia kentė gaulinga. Aš turiu savotiškų prin tais teatre jam pasakiau: Mes,< ma būti tokiu mažu. Vaižgantas f Kol aš čiaudėsiu, čia ir kosėsiu.) nuo dvasinės vyresnybės ir savo cipų, nepriešingų šv. Katalikų studentai, pasigendame jūsų uni (Tarytum nieko neduoda: jo raštai tik žvirb vėlyva Plaukikė; konfratrų kunigų. Pirmon gal Bažnyčiai, kuriai visados atsidė versitete Prisipažino, kad pasi- j liams lesinti..." Jog nric^sės X ir Z jęs tarnavau ir jos garbės, lygiai Vasarotoja,) von konfliktas kilo dėl lietuviš gendąs universiteto ir jis, bet tuo- Tai va kokius kartėlio žodžius ir savo luomo niekados neįžei kumo, kur Tumas ne tik nėjo" į jaus pradėjęs kelti profesoriaus Vaižgantas nus'nešė į anapus ka pasikvies tave, dęs" Tame pareiškime jis kurijos kompromisus, bet buvo atkaklus Mykolaičio-Putino erudiciją, su po.. (kaip ir visada!) prašė: "arba palikite laisvę dar kuriuo jis negalįs lygintis... ir kietas. Kovojo vienas ir nesi- Tumas-Vaižgantas buvo tur- i savo linksmą, šaukė pagalbos. Apie kovą dėl buotis, arba pavelykite man pa- tradicinį — O saule, saul?! lietuvių kalbos teisių Vilniaus j sitraukti nuo ganytojavimo ir pa- Nau.fn.jn Mern balių. Mano rankos šiltos. vyskupijoje, jis pats rašo: "Visa likti tik universitete." Kurija Tu- DARBININKE kova su lenkais ir jerarchais te- mui paliko pirmykštę laisvę veik- (Šiltesnės, ko išlaikyti vienam viltininkui ti ir rašyti. 1. negu paukščio kūnas.) kun. Tumui. Redaktoriui A. Sme Kunigui Julijonui Lindei Do tonai neteko pačiam susidurti nė bilui 1932 m. kovo 29 d. guodė Ir vėl ruduo Aš nebijau numirti. su vienu jerarchu; jis tik plunks si: "Dabartinė L. Episkopato po na žymėjo kovos etapus ir jų eti- litika pribaigė mane. Aš jai nepri ką". tariu ir daraus jai nebereikalin Visa jo kova iki nepriklauso gas... O betgi atskalūnas aš nesu, mybės laikų Tumui Vaižgantui tik pasiilgęs romantinės, misti buvo prasminga. Jis būdavo įtū nės, ne kovų religijos. O be to gy tinga ir šakota asmenybė. Jis yra Ponas Antanas Smetona paklau-1 įpintas Tumo pasikalbėjimas su žęs ir rūstus, o nepriklausomybės vas organizmas religija negali ap 'pasakęs, jei jam būtų reikėję pa- sė paklausė nesklandžios mano dailininku Max Bandų: "Šitas metais jis ėjo į nusiminimą ir re sieiti; arba merdės arba plėsis ki isirinkti vieną iš dviejų: Dievą ar'kalbos ir nusikvatojo. Man pasi Bandas gabus dailininkas ir filo zignaciją. Dabar reikėjo kovot, tų lėšomis. Tragedija. Konsekven tautą, tai būtų pasirinkęs tautą. rodė, kad tuo momentu tarp sofas. Jis mane daug ko nauja galima sakyti, su artimiausiais bi cija verstų kovoti su dabartinė Tauta, tautos, tautai, ir jis visą mudviejų užsileido šlagbaumas: pamokė. Tuščia troba ar sėdyba čiuliais, su bendražygiais, su mis katalikų blogybėmis iš viso gyvenimą tai kartojo ir jai vienai aš likau su mikro-visuomene sa — netuščia: ten viešpatauja tyla: vienminčiais. Kunigų politikavi ne toje vienoje Lietuvoje. Bet gyvenimą paskyrė. Ir tiktai prieš vo širdyje, jis su makro diktatū tuščia ji pasidaro, kai kas vienas me jis matė religijos nelaimę. amžius (63 m.) ir stoka erudici pat mirtį pastebėjo, kad jo numy ra savo. Jis eis griežtu keliu, ne atsiranda." Vienas pabrauktas. Knygelėje "Jaunam veikėjui" ra jos nebeleidžia pelnytis vainiką lėtoji tauta į tautininkų sąjungą bijodamas to, ko aš bijau: jei opo Tuo norėjo pasakyti, kad jis pats šo: "Ir kieno gi atsakymu tad ei kitiems garbės, kitiems negarbės. išvirto... Ir šios paskutiniosios vė zicija taip susiorganizuos, kaip pasiliko vienų vienas, visų at na religijos išpūstijimas. šią gady Aš pergyvenu krizį, kurs negali liavas šventino, ir jaunalietuvius katalikai, tai diktatoriaus pusėje stumtas, visų apleistas. pasibaigti tiek garbingai, kiek bu globoio, kad jie neiškryptų iš do- beliks ginkluotos kariuomenės. nę įvykstąs sulig viduramžio pra Mane jaunystėje dviejų rašyto vau garbingas pasauliečių nuo iros ir religijos kelio. Ir tai buvo | policijos pajėgos, dar skautai ir našystės: religio depopulata? E- jų agonijos labai sukrėtė: Mairo monėje iki šiol". i tas paskutinis šiaudas, kurio jis j Jaunoji Lietuva, kur aš kiek kiš- vangelijos teisybėmis mes galime nio ir Tumo-Vaižganto. Jo mir būti įsitikinę; bet kaip mes įsiti Santykiai su Bažnyčios vyres ! desperatiškai įsikibęs laikėsi. Ne-Įdavaus. Matau, kad kištis nebėra i gi už tokią auką jį būtų drįsęs i ko. Ir pats prezidentas lyg tarste- ties metinėms parašiau montažą, kiname, jog viena šaka demokra nybe bene bus pats didžiausias, kurio vieną vietele pacituosiu: tijos yra visuomenei išganingesnė o drauge ir skaudžiausias smūgis. kas apleisti, ir pasakyti, kad da- ėjo: Išstok. Matyt, be manęs bū Jbar tu čia nereikalingas ir gali tų konsekventingiau elgtis su tau ''eina Tumo daiktai kažkur kal- už kitą? Juk tokį dalyką viena Bet jis buvo ne vienintelis. nan. Tuščia dėžė vežiman netil puikybė tegali padiktuoti". Darbą universitete reikia lai ! pasitraukti. tiškąja jaunuomene, apsieinant be religinio auklėjimo". po. Pėmė ją Tumas rankon ir Iš tiesų, demokratiniu laiko kyti ne vien pasididžiavimu, bet O vis dėlto taip buvo. ^tai ką ėjo paskui daiktus ja nešinas. tarpiu kunigo Tumo adresu pa lygia dalia eile nusivylimų ir 1 apie tą skęstančio šiaudą Tumas Tasai prezidento nusikvatoji- Taip kėlėsi bernas ir kampinin sipylė skundų ir straipsnių spau smūgių. Pasitraukė jis iš univer Vaižgantas rašė Klimams laiške: mas ir buvo, prancūziškai tariant, kas. Taip ėjo paklusnus tarnas, siteto neva dėl pašlijusios sveika doje, kurie tono ir stiliaus atžvil "Buvau pas prezidentą raginti, j coup de grace, kuris moraliai Tu- kėlės ten, kur tolis tiek, cemen giu, bent mano žiniomis, iki tol tos, bet jis ten turėjo kęsti visą kad greičiau susitartų su mr. Ar- Į mą-Vaižgantą užmušė, liko tiktai tas tiek, skarda tiek. Aukštai Tu neturėjo precedentų. Kanaunin- eilę nemalonumų. Krėvės kredi- Kan. Juozo Turco - Vaižganto paminklas, pastatytas nepriklausomy mas pakopėjo. Atėjo savo, Vaiž- kas Povilas Korzonas kanaunin-i tui reikia priskirti jo pakvietimą bės metais rašytojo Rimtosios parapijos miestohje Svėdasuose. Ši ratą ir nuramintų katalikus. Aš! fiziška mirtis, kuri netrukus ir at ko Tumo tvarkomą bažnyčią pa- į universitetą. Lietuviu literatu-' nuotrauka daryta, 1964 metais. kalbėjau vaikiškai, bet sąžiniškai, j ėja Tik pacituotame laiške yra (Nukelta i b psL/. tmmmmmmmmmmmm l«M|MP»MIMH|M|M ^PNP^PVV^V^^V^V^VM
Nr. 238 (41) — psl. 4 DRAUGAS — MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Šeštadienis, 1970 m. spalio ttėa. 10 a.
patvirtino. Operacija prasidėjo I kadronas. Uždavinys: susitelkti rugsėjo 2 dieną. įCipliškėse (kaimas pusiaukelė- Tenka pastebėti, kad, operaci je iš Kalvarijos i Suvalkus), už KOVOS SU LENKAIS PRIEŠ 50 METU jų planus ruošiant, leidžiama ar imti Suvalkus ir pulti Augustavo timiausiems bendradarbiams-va- link. dams susipažinti su planu ir pa- Vidurinioji, majoro K. Rama- reikšti savo nuomonę. Kai jau:nausko vora, du batalionai (vie- viskas būna baigta planuoti ir įsa- j nas 2 pėst. pulko ir vienas 5 pėst. Trumpa, istorine 1920 metų karo veiksmų apžvalga tymas pasirašytas vado, ginčų jo- i pulko). Uždavinys: susitelkti Ber- kių negali būti, tenka tik vykdy- j žininke, užimti Seinus, Gibus ti. Su šiuo planu susipažinęs 2; ir pulti Augustavo link. KAZYS ALIŠAUSKAS pėst. pulko vadas, majoras J. Lau- Kairioji, majoro J. Čapliko vo- rinaitis, divizijos štabe pik. V. ra, 5 batalionai (3-8 pėst pul- ((Tęsinys iš praėjusio šeštad.) 'sulaikyti lenkus. Tikimasi buvo, Grigaliūnui—Glovackiui ir pik. į ko, 1-2 p.p. ir 1-6 pėst. pulko) Liepos 12 d. paimta: Linkme- kad lenkai bus priversti derėtis Ozoliui pareiškė: dvi baterijos ir raitų žvalgų ko- nys, Kaltanėnai ir geležinkelis Su lietuviais dąl galutinių sienų — Užsimojimai labai dideli, manda. Uždavinys: Susitelkti Sa- iki Ignalinos stoties. j nustatymo. 1 ir 3 divizijas nu- siūlyčiau paprastesnį planą, ne- packinėj, prisidengus (saugojant) Liepos 13 d. užimta Maišioga- j tarta palikti dešiniajame (ryti- vykdant didelių apėjimų, stumti savo kairįjį sparną, tvirtai spaus- la. i niame) Nemuno krante, Vil- priešą, o priėjus etnografinę ri-1 Ii lenkus Augustavo link. Liepos 15 d. 7 pėst. pulko iaus apylinkėse. Sprendimas bu- bą, sustoti ir gintis. Rezervas, kapitonas K. Škirpa, ltn. Juozas Černius su 7 kuopa vo log'lškas, bet pavėluotas. į tai pik. Ozolis atsakė: sustelkti Seirijų apylinkėj ir bū- ir husaru būriu (ltn. S. Babars- ; 2-ji pėst. divizija, kuri turėjo — Esate naivus žmogus, prie- ti pasiruošus žygiui. kis) Įžengė j Vilnių, kur jau ra- užimti Augustavo - Lipskio - šą reikia apsupti ir sumušti. Pas- Rugsėjo 2 d. visos trys voros, do rusus, atėjusius keletą va- Sapackinės ribą, tuo laiku buvo tūmėtas priešas atsigaus ir jus kaip joms buvo įsakyta, pradėjo landų anksčiau. Netrukus pro I Kaišiadorių — Vievio apylinkėse. pačius sumuš. puolamąjį žygį. Pradžioje sekėsi Rykantus atvyko ir pik. ltn. K. ; Divizijos vadovietė stovėjo Kai- Ginčytis daugiau nereikėjo, nes \ gan gerai. Tačiau tuoj dešinioji Ladiga, drauge su daliniais, \ šiadoryse. Divizijos pulkams (2, pik. V. Grigaliūnas—Glovackis Į vora sutiko stiprų pasipriešini- skirtais Vilniaus miesto komen- 5 ir 8) buvo įsakvta artimiau- palaikė pik. Ozolį. Įsakymas bu- mą, tad ir sustojo. Majorui A. Ja dantūrai. Vilniaus miesto ko siu keliu per Alytų žygiuoti j vo pasirašytas, ir įsakyta jį vyk-įkaičiui buvo duotas labai platus mendantu paskirtas kapitonas Sūduvą. dyti. , i baras nuo Rytprūsių sienos iki VI. Kurkauskas. Vilniaus mies Divizijos vadovietė rugpiūčio Pik. V. Grigaliūnas - Glovac- Punsko ir Kalietninko, Jėgos to- to valdymas faktinai iki rugpiū 25 d. persikėlė į Seinus. Divizi kis savo valdžioje turėjo: 4 pėst. kiam uždaviniui vykdyti jisai tu- čio 26 d. buvo rusų bolševikų ži- jos vado valdžion perėjo 10 pėst. Mūsy kariai 1920 metais Augustavo .T.iškų
ITALIŠKOJI MENO PARODA Vaižganto saulėlydžio drama (Atkelta iš 3 pusi.) man šiandien Tumas tapo dar di desnis. Tą pat patarčiau padaryti Šiuo metu iki lapkričio 1 d., SAULE JAUTCKAITE laikų "fotografu", nes jis yra j ganto gatvėn, o iš jos matosi ne kiekvienam lietuviui šviesuoliui. Chicagos Meno institute vyksta daugiausia nupiešęs miestų j vien dabartie bet ir praeitis. Ma Gerai, kad žmogus gyvas tampa meno paroda, pavadinta "Aštuo i,vaizd- ų ne tiktai I.alijos įr Vene- I tosi visas gyvenimas. Kiek de tas ir legenda. Bet Tumas yra nioliktojo šimtmečio menas Ita kilęs iš praeūziško žodžio "ro- | šimtų metų? Tumas keturiasde cijcs, bet taip pat ir kitų kraš didesnis realybėje, noriu pasaky lijoje: rokokas iki romantizmo". saille" — kriauklių motyvas) šimt metų ėjo iš seminarijos į tų ,po kuriuos jis važinėjo. ti, savo raštuose. Tai pirmoji tokia meno paroda, pasireižkia kaip dekoratyvinė • Anais laikais pas dailininkus paskutinį kampą kalne. Juk čia l suruošta ne tiktai Chicagoje, meno srovė, kurios pagrindinis užsisakydavo sau paveikslus ir galima buvo ateiti per keturias bet visoje Amerikoje. Chicagos, motyvas yra meistriškai išrai privatūs žmonės, todėl daug jų dešimt minučių. Jis nežinojo, kad Minneapolio ir Toledo meno mu tytos, j kriaukles panašios for yra mažo dydžio, pritaikyti pri- ; čia Jakštui per toli, kad čia kai- ziejų direktoriai, jau 1964 m. mos su smulkių lapelių ir gėly vačiam r_utui. Būdami nedideli, ; nan jis neateis, ir pradėjo gailė susitarę, pradėjo ruošti šią pa čių pagražinimais, todėl visa ši šie paveikslai Įgauna šilto as- > tis, kad atsikėlė". LIETUVON! rodą. O ta paroda labai turtin ta itališkoji meno paroda ir Taigi, kokia ironija, Tumas su meniškumo, intymumo. Tam in- i UŽSISAKYKITE TIK ga, susidedanti daugiau kaip ducda tckj bendrą vaizdą — de tymumui dar sustiprinti po jais ; Smetona susipyko dėl religijos ir iš 100 paveikslų, kuriuos piešė koratyvinio meno, lengvos nuo parodoje yra padėti anų laikų i krikščionių demokratų, kurie jį SPECIALIUS RUBLIŲ apie 80 skirtingų menininkų. taikos, grakščių formų, švelnių baldai — kėdės, sofos, staliukai. taip paskutiniais jo gyvenimo me PAŽYMĖJIMUS Dauguma šios parodos daUinin- tais puolė. spalvų, daug lengvumo, žais- Į Paveikslai piešti bažnyčioms Boirenico Carvi Tapybos alegorija Specialūs Rubliai yra keturis kų pavardžių bus negirdėtos jos mingumo ir elegancijos. Aštuo arba vienuolynams yra dideli, Iš 18 šimtmečio italų tapybos parodos Chicagos Meno institute Gi nuostabu, stačiai stebuklin kartus vertingesni nei papras lankytojams, išskyrus Tiepclo, nioliktojo šimtmečio rokoko me monumentalūs. Vienas toks pa ga yra tai, kad Vaižgantas ir to ti rubliai. SU SPECIALIAIS Canaietto. Kadangi meno kny r-TV^t kiomis sąlygomis nenusiminė ir RUBLIŲ PAŽYMĖJIMAS jū nininkai piešė taip, kad savo vyzdys yra G. B. Tiepolo religi sų gimines gali įsigyti ką jie gos dažniausiai yra iliustruoja publiką patenkintų, o ne ją pa nis kūrinys "Madona su Vaike kūrė. tik nori Vneshposyltorg UŽ mos vis tų pačių dailininkų me mokytų ar pakeltų iš kasdieny- i liu ir su šventaisiais Domininku Baigdamas, noriu padėkoti Lie SIENIO VALIUTOS KRAU no kūriniais, todėl šita paroda, bes. Ir nors šios meno parodos tuvių katalikų akademijai už TUVĖSE už dalelę reguliarios ir Jacintu", šis paveikslas yra Solženicinas Amerikos scenoje kainos — tikrumoje už ket kaip tik ir ducda gerą progą su- tematika gali patenkinti kiek- pakabintas virš altoriaus, kuris man temos parinkimą. Perskai virtadalį reguliarios kainos ar yra panašiai apdengtas kaip pa : čiau daug dalykų pirmą kartą. Ir ba net mažiau. Kai kurie daik Minnesctos Teatro bendrovė ratūros premi a. Tai iryi m'"'ži- tai yra įkainuoti taip pigiai, veiksle. Kad išgavus dar gied ~i mėnesj pradeda vaidi ti Soi- ni?kas rašytojo įvertinimas, ku kad jų vertė yra 10 rubl ų resnę religinę nuotaiką, toje vie- j ženicino dramą. Tos bendrovės ris, žinoma bolševikams suda ' už dolerį. Reikalaukite mūsų reigose. NAUJO katalogo. Jis NEMO toje per garsintuvą (pašieptas , naujas meno direktorius M. rys daug rūpesčio ir nemalonu po altorium) yra grojama reko- Langharnas turi skirtingą pa KAMAS. Įstiklinsite, kad ; L ?.n"ham ją stato Tyrone Guth- mų, kaip ir ankstes is toks pat žiūrą Į teatrą, negu įprasta SPECIALŪS RUBLIŲ PAŽY ko laikų religinė muzika. ta p Pasternako atvens. MĖJIMAI yra geriausia do kad čia pat galima be arpiškai Broadway scenoje. Jis sako, vana jūsų gim nėms. Prista Dabar sta' omas draminis vei kad teatrui priklauso visi žmo tomi j namus 3-4 savaičių lai jausti anų laikų bažnytinę nuo c kalas buvo slapta :š Sovietų ą- gaus pergyvenimai: kančia, lai ke. Kaini: $2.13 už vieną taiką. Specialų Rublį. Visiškai jokių iungos išgabentas. Jo pavadini mė, išsprendžiamos ir ne'šspren Portretiniuose paveiksluose kitų primoKėjimų. Pilnai ga mas: "Meilės mergaitė ir nekal dž'amcs problemos, paveldėtoji rantuota. dailininkas sutelkia visą dėmes: tas^". Išvertė B. Bethell ir D. gyvenimo išmintis ir ateities Į pozuotojo apsirengimą ir jo Užsakykite dabar. Burg. Scenai paruošė Paul Avi kul ūriniai siekiai. aplinką. Pvz. muzikanto portre la Mayer, panaudodamas kai Užsakykite tik per te mūsų dėmesį pirmiausia pa kurias ištraukėles ir iš "Pirmo- CSĖcagcs dienraščiai rašo, traukia jo nepaprastai ištaigin io rato", kur rašytoips sr.nau- kad teatro mėgėjai ne: iš Chi INTERTRADE r gi rūbai, prieky'e sudėti muzi dojo savo 11 metų kalinimo pa cagos rengiasi vykti pasiž'ū 'ti EXPRESS kos instrumentai, gracingi pirš- tirti... scenoje statomos Solženicino ! tai, skleidžia didelės gaidų kny Sclženicino drama apibūdina dramos. <&. Pr. CORP. gos lapus, o t:'k paskui suran ma kaip Rusijos darbo lagerio 125 East 23rd Street dame ir muzikanto veidą. Pana- gyvenimo mozaika. Dramoie Second Floor . šiai yra ir su kitais paveikslais, esama net per 40 personažų. Ai's Texaco Service N'ew York, N. Y. 10010 kuriuose randame daug puoš Režisierius Langham gerai pa- Sav'rrnkas Albrrt?s Laidokas Tel.: 982-1530 menų, angeliukų, architektūri ž:sta lasrerio gyvenimą, nes, bū Mechanikas Stasys Šaraoskas Reikalaukite mūsų nemoka mo naujo kataiOgo su iliust nės prabangos. Ir taip visuose STABDŽIAI — SAVKABOs — damas bri*ų karininkas, jis bu racijomis. . itališkosios aštuonioliktojo šimt TRANSMISIJOS vo n Pasaulinio karo metu pa ir motoru remontas — Tune-ap. SVARBU mečio rokeko parodos meno tekęs Į vekiečių nelaisvę. Solžc- 5739 So. Western Avenue imame užsakymus automob - darbuose rasime, pamatysime ir nicino veikalas bns rež. La^g- (kamnas oS-tos gar ~- i lianas ir butams. PietPo Longhi Besipuašianti ponia Das^gncžėsime nepaprastu jos ramo premjera dabartinėse pa TKLEF. — PR 8-953:? Iš 18 šimtmečio italų tapybos parodos Chicagos Meno ins.itute turtingumu ne tik kiekybe, bet ir kokybe, čia visuose paveiks Rašytojas A. >olženicnias, 1970 m. sipažinti su nežinomais meninin . vieną žiūrovą savo Įvairumu, luose rasime tik ai gražius, tai garsiosios Nobelio prem jos laure- kais ic pamatyti jų dar nematy j tačiau visi šios meno parodos syklingų bruožu žmones, ap -utas. tus darbus, kurie mums liudija I kūriniai, kad ir skirtingomis te- rengtus švelniai spalvingais, rai jų kūrėjų didelį talentą. j momis, mažiau ar daugiau yra tytų linijų rūbais, sustabdytus rie teatre, Minneapoly, Minn. Rokoko stilius, išvystytas i atvaizduoti toje pačioje geroje i grakščiuose judesiuose ir nuo Numatoma, kad tai sukels dė Prancūzijoje, karaliaus Liudvi nuolaikoje. Visi dailininkai krei taikingai kilniose veido išraiš mesio ne tik tarp dramaturgu, ko XTV ir XV laikais, greitai pia didžiausią dėmesį į savo kū- kose. Žiūrėdami j juos, mes pa , bet ir literatūriniuose bei poli tiniuose sluoksniuose. Solženici- pasklido po visą Europą: Ang j rinių išviršinį imantrumą, o pas- sidžiaugiame jų gracija ir ele nas, tas gal pats didžiausias da liją, Italiją. Austriją, Lenkiją, : kui į jų vidujinę reikšmę. Pats gancija, kurie ir yra visos šios barties rusų rašytojas, išmestas Vokietiją. Kiekviename krašte i žmogus lyg ir dingsta savo iš- '- meno parodos pagrindiniai i iš Sovietų rašytojų sąjungos, jis yra truputį skirtingas, la j puoštoje aplinkoje-, prašmat- bruožai. I niuose rūbuose, komplikuotoje dabar Riazanėje gyvenąs trijų biausiai išsiskiriąs vokiškasis £i aštuonioliktojo šimtmečio ' architektūroje, judrioje gamto- kambarių bute su savo žmona, rokokas, pasireiškęs tobuliau italų tapybos paroda yra vie"a ; je. jos morina ir dviem tetom, savo sioje formoje. Itališkasis roko ; iš ^domiausių meno parodų, su- Parodos tematiką galima su- ; ? kūriniu išeina į tarptautinę sce kas yra ramesnis ir paprastes ruc tų Chicagos Meno institute. į skirsty i maždaug šitaip: daug ną. nis, palyginus su šiaurės kraštų Neparastai gražiai ir skoningai . kūrinių religinėmis temomis, pa- rokoku. paruošta šitoji paroda yra ne Solženicino kūryba dabar do I imtomis iš Senojo Testamento ir kasdieniška šventė kiekvienam misi ir laisvasis pasaulis, ir So- Ši įaieno paroda yra suskirsty iš Šv. šeimos gyvenimo; istori meno mėgėjui. ; vietų Sąjungos skaitytojai, ku- ta j šešias Italijos meno pro nių kovų scenos; pastoraliniai ! rie moka net po 80 rublių už jo vincijas: Venecijos, Bologncs. | vaizdai; scenos "iš kasdieniškojo * Rugsėjo 18 d. Vilniuje. , romano "Pirmasis ratas" kopi- Lombardijos, Florencijos. Ro j gyvenimo, dažniausiai vaizduo- Mokslu akad«mi!os bibliotekoje, ; ią, o 80 rutliu tai juk mėnesio mos ir Neapolio. Kaip matyti jamSoB pačius dailininkus, dir- buvo atidaryta lenku mokslinės ; alga... Kai^ vakar mūsų dien- iš meno parodos darbų, visose | bančius savo studijose; miestų knygos paroda. Į parcdos atkia- ' rašrV.o laido;.1 buvo pranešta šešiose meno provincijose roko j vaizdeliai. Miestų vaizdais la- ; rymą buvo atvykę Lenkijos lei i Sclže'-icinui šiemet Švedijoje kas vienodai vystėsi ir klestėjo. j blausiai yra pasižymėjęs Cana- dyklų. Mokslų akademijos ir ki ^?rk;rta ir pati garsiausioji pa- Ir kadangi rokokas (terminas i letto, kuris yra vadinamas anų ti pareigūnai. | šauly, didžioji Nobelio lite-
boje. Tuo laiku dar šias vieto tavo mozūrai". Tačiau, ir taip sa 1 ves mūsų kariuomenė turėjo sa kydami, jie buvo klusnūs ir pa Kovos su lenkais prieI' š 50 metu vo žinioje. Lenkai tęsė puolimą reigingi karia!. Suvalkų—Augus ir rugsėjo 7-9 d. užėmė: Lipską, tavo apylinkių gyventojų daugu- I (Atkelta iš 4 pusi.) tovę. kur buvo majoro K. Rama- Gibus, Krasnapolį, Kalietninką mą iš tikrųjų sudaro mozūrai. Į gustavo, Saino ir Sainelio ežerų nausko vadovietė. Sušaudė majo- ir rugsėjo 10 d. Seinus. Lenkai Lietuviai gi c: ;ugumą gyventojų I tarpeklyje sutiktas stiprus len ; ra K. Ramanauską ir puolė Au vėl priėjo maždaug maršalo Fo- sudaro Punsko. Seinų ir Berži kų pasipriešinimas. Vora buvo gustavo link į vidurinės voros už cho demarkacijos liniją. Mūsų ninko apylinkėse. priversta sustoti. Bandyta dar ir nugarį. Abu vidurinės voros ba kariuomenės dalys sustojo gintis prie Beržininko, Žagariu, Punsko, Kariuomem- vadovybė nu Augustavą ir ežerus apeiti, betgi talionai pasitrankė Seinų link su ; Cipliškių. Skambesnės kautynės sprendė sustiprinti šį barą ir at nepavyko. Augustavo miestas ta palyginti mažais nuostoliais. Pa aprimo, trumpą laiką vyko tik kelti jin daugiau jėgų. Buvo at po mūsų apsuptas iš trijų pusių. sitraukimą lengvino miškas, bet maži žvalgų susirėmimai. kelta 3 pėstirinkų majoro Igno Laikėsi tik dėka stiprios lenkų ug 'sunkus buvo perėjimas per Juo Musteikio dbi^'ja, 3 ir 6 pėst. nies. Divizijos vadas ir štabas dosios Ančios upę, kurios krantai Augustavo operacija nepavyko. pulkai. Paski-tas naujas Mari džiūgavo, manydami, kad Augus yra klampūs ir pelkėti. Tuo lai Užsimojimai buvo dideli, norėta jampolės grupei vadas generolas tavo operacija pavyks gorai už ku lenkai pradėjo spausti ir kai- buvo su mažesnėmis jėgomis su M. Katche, kuris savo štabą įkū- baigti, nežiūrint dešiniosios vo rinją majoro J. Čapliko vorą. Tu mušti didesnes. Aukštesnieji va re Simne. Pik. V. Grigaliūnas—'' ros nepasisekimo. Tačiau greitai rėdamas abu sparnus atvirus, ma dai ignoravo lenkų kariuomenės Glovackis priliko vadovauti 2-1 situacija pasikeitė, ir viltis laimė joras J. Čaplikas paritraukė nuo pajėgumą. "Duosime keletą šū rajai pėst dhizijai, jo štabas pa ti išblėso. Augustavo Lipsko link. vių, ir išlakstys lenkiškos žąsys", SAV1NCS AND LOAS ASSOCATION OF CHICACO siliko Seirijuose. 3-čios pėst. di Rugsėjo 6 d. armijos vadas pik. taip sakydavo vyresnieji. Jaunes 4192 Archer Avenue at Sacramento • Chicago, Illinois 60632 • 847-1140 Rugsėjo 5 d. lenkai pradėjo vizijos vadas ir štabas apsistojo Itn. K. Ladiga, Marijampolės nieji vadai ir kareiviai uoliai vyk ASSETS OVER $145,000,000. RESERVES OVER $12,900,000. kontrapuolimą. Pasinaudodamas Kalvarijoje. 10 pėst. pulką, kuris g'upei (2-os divizijos vadui) įsa dė jiems duotus įsakymus, nors OFFICE HOURS: Augustavo dideliais miškais, ne buvo gerokai pavargęs, pakeitė 3 pastebėtas lenkų kvalerijos pul kė pereiti į gynimąsi: Lipsko, Juo- buvo ir tokių, kurie garsiai saky Monday & Thursday, 9 a.m. to 8 p.m. • Tuesday & Friday, 9 a.m. to 4 p.m. ir 6 pėst. pulkai. Saturday, 9 a.m. to 12 Noon • VVecnesday, no business Uansacted. kas užjojo i mūsų vidurinės vo i dosios Ančios, Vygrių ež., Kaliet- davo: "Kuriems velniams mums ros užnugarį. Užėmė Sierskių vic- 'ninko, Vižainio ež., Vištyčio ri : reikalingi tie Suvalkų ir Augus (Bus daugiau) Nr. 238 (41) — psl. 6 DRAUGAS - MOKSLAS VfFNA* riTOM*"** Šeštadienis, 1970 m. spalio mėn. 10 d.
I šio festivalio tikslas — supa- | lionytės - Karužienės iniciatyva i mikentėję tapybos darbai. Mu- žindin.i mūsų visuomenę, o ' baigtas restauruoti rankrašty- zikos salėje galerijoje buvo at- ypae au. Imą, aa lietuviškąja D D bBtwo atlikta Lėni gra- likti Č'ur'onio kūriniai. Apie • czija. To supažindinimo bū- j de — pavyko "atnaujinti' dau- em mko gyvenimą, kūrybą ; das priklausytų nuo festivalio gšaa kaip pusantro tūkstančio ka&Jjo daili, inkė M. Mildažytė- > ..alyvių pageidavimų. į puslapio gaidų, eskizų, laiškų, Kulikauskienė ir kompozitorius š dalies buvo atkurti kai kurie G. Kuprevičius. (E.) Rengė iams atrodo, kad vien ; tik esamųjų poetų laisvajame i pasaulyje poezijos skaitymas i : būtų per siauras ir mažas pri statymo būdas. Todėl jie mano, kad festivalis galėtų susidėti iš j dviejų dalių: 1) literatūros kri- ' tiką ir žinovu žvilgsnis į lietu sių poeziją pašnekesių formoje | ir 2) poezijos tiesioginis prista- Vinco Krėves varJo Siieraturine ; tymas, dalyvaujant patiems kū- :ns ?:įr aktoriam* skaitant kurmius. premija paskiria Kazimierui Proviao mė programa numa toma tekia: . į T'irTno'i di'?n3. — šeštadienis: Barenui a) Festivalio atdarymas, b) P? skaitą apie lie uvių po ; 0 5 Jau kuris la kas kas antri me nų p ' -elkia mos as, žinojimas, eziją išeivijoje, tai Lietuvių akademinio sambū ko norim? ir ko siekiama kūri- c) Pietų pertrauka, rio Montrealyje skiriama Vi~*co "'-• pasakyti". d) Paskaita ir čBsfcasijaą Krėvės vardo literatūrinė pre e) Pertrauka vrkarionei, mija šiemet atiteko Angli^cie Kazimieras Earėnas, matyt, •"nojo ko sirkti ir, svarbiausia, f) Jaunųjq poetjg prsir d*, gyvenančiam mūsų rašytojui mas. K^amierui Bir^nui už io roma pajėgė pss:ekti p?čia kūrybin- . ... . _ '?. rr asine. Todėl dabar ir Antroji diena — sekmadierĖs: -a Tunoto p-2'dzio metei '. Ro- ... , . , , . . , ^remna todėl dabar ir tos knv- a> Prakaitą ir diskusiirs apie maną, kuname vaizduodamas ..... ?cs r>eska:cmsieins gera paska- dabartinės Lietuvos poezi'ą. lietMviskas ka:mas pirmojo pa ta ią perskaityti. b) Antroii paskaita Ir disku saulinio karo vokiečiu okupaci sijos ap'e Lietuvos poeziją, joje, 1T69 metais išleido "Ni c) Per rauką, dos" kny<*ų leidykla Londrne. d) Mūsų vyresnių-'ų poetų va La^reat-n premija (c-CO dol) karas. JC?^ bus ^'teikta iškilmingome akte Trečio n d!*>na — pirmadienis Mūsų erdv.ose patalpos: Mon+realvje (Kanadoje) spai: (Labor Bay): turime didžiausį pasirink m?. 24 d. Rašytojas Antanas -Vaičiulaitis pasakoja apie sav~> s sitik? r n s a) Pagrindinė paskaita apie v s odemiš.u ba!d j e ek- prancūziška! rašiusiu letuviu poetu Oskaru Milašium. Vaičiulaitis Vi gi. %n sš'untoii. Akademinio čia ka'ta L:etuvin katalikų mol slo alratlroafjos N:w Yo " u uvr ką-'ą kūrybą ap-kritai. trniį krosnių, radijo ir tsie- b) Koncertas. Jo programą sartbv.ro literatūrinė premija surengtame MIlaš"aaus minėjime rugsėjo 27 d. Nuo rauką, V. Maželio vizijos aparatu, šaldytuvų ii oasMrta u5 1968—1969 metais atl'ktų Jaunimo teatras pateisė išėnisias ir dar nepremt;'uotas damas lietuviškos poezijos pynę, k 11 narnami reikmenų. erozinės literatūros knygas. Šie • Trifu dienų l'^tuvių pocz*- literatūros moksli inkam bei arba afikdamas mūsų poeto - LIETUVIŲ IŠTAIGA metinę premijai rkirti jurv ko- jos festivalis planuojamas su- šiaip kultūrininkam tam tikrą klasiko vieną kurį didesnį kū misiią sudarė: dr. I. Gražytė, rengti kitąmet Chicagoje. Tai, informaciją apie poezijos festi- rinį. dr. H. Nagys, J. Adomasis, V. atrodo, bus visai naujas mūsų "alio planavimą, duocart provi- Taip atrodytų poezijos festi ROOSEVELT FURNITURE CO Jonv^as ir A. Beniulis. Komisi o^ga-uzuoto jaunimo gretose ki- zorini jo planą ir kviečiant už valio programa. Rengėjai ša - F. A. RAUDONIS ir N. BERTULIS ja 1970 m. ru.frsėjo 30 d. posėdy los sumanymas. Salia buvusiu klaustuosius atsiliepti su savo rijiečiai ma~o, kad i poe-ijos 2319 W Bossevel! Road Te!. SEeley 3-47 M je K. Barėnui premiją paskyrė kelių dienų mokslo ir kūrybos pasiūlymais, pataisomis bei su- festivalį reikėtų kviesti visus balsų da-^guma. Po premijuoto simpoziumų, šalia tea ro festi- gestijomis. laisvojo pasaulio lietuvius poe- Atdara pirmad. ir ketvirtad. 9-9 vai.; antrad., trečiad. ir šeštad. sios knygos "Tuboto gaidžio valio ir kitų platesnio dėmesio Festivalio iniciatorių p^rmi- j tus. Gi pašnekesių vadovais ir nuo 9 iki 6 vai. sekmad. atdara nuo 11 iki 6:30 vai. po pietų. metai" daugiausia komisijos bal vertų užmojų, poezijos festiva- niai planai maždaug tokie. Po ii- , paskaitininkais kviestini litera- su gavo sekančios knygos-. Vi Ko sumanymas stipriai liudija gų svarstymų ir galvojimų yra | tūros dalykus dėstą profesoriai, : tali 'os Boetr artės e lėr?ščiu rrn- mūsų čionykščio kultūrinio gv- nutar'a suruošti šiaurės Ame- ' mokytojai, kritikai bei šios sri- kinys "Liepus ir laikas", Kazi venimo ne išblėsimą, o atvirkš- rikos Lietukų Poezi'cs Festiva- +jes žinovai, M miero Barėno kita knyga At- čiai — 4o gajumą, icš'rojimą M. Jo ruošėjas ir vykdytoirs vra : sitikt n!a5 susitik"mai" ir Leo nauių fcūc*ų ir naujų forr^ų ak- Chicagos studentų ateitininkų • Lietuvos minė a M- činr- narde Andrickaus r>cezros kny Kaz x-era> Barėnas, centuoti atskiroms jo sritims. Korp! Šatrija. Festivauo numa- t;oni .gimtadienio sukaktis. kariasi už ronrmą ' Tū" oto gaidžio 0 Hllli, ga "Po Dievo antspaudais". Poeziios festivalio rengėjai tyta data - ,.1971 m. rugsėjo Rugsėjo 22 d. kauniečiai gausiai motai" raskirta 196
šešt'wS:p" 'S. DRAUGAS — MOKSLAS, MENAS, LTTERATORA Nr. 238 (41) _ psl. 7
' visiems, nes kiti svečiai lengvai galės pasinaudoti puikiomis Hyatt Hcvse patalpomis. Lig HENRIKAS RADAUSKAS &c& kcnferer:ijc iau užsire- fri travo daugiau kaip 130 aka demikų. KUKLIUOSE PRISIMINIMUOSE • Eail. Eleonoros Marčiulio Baltiečių ir amerikiečių aka • Eail. Anasta.ios Tamošai nienės keramikos darbij paroda deminiuose sluoksniuose šiai tienės audinių —gobelene paro Du tarytum epizodiniai maž Rytojus ir rytojus ir rytojus Čiurlionio galerijoje, Chieagoje, ar.trajai studijinei bal iškųjų da Windscro universitete (Kar možiai iš atminties man neišdyla. Žingsniukais šliaužia i? dienos atidaroma šiandien (spalio 10 s udijų konferencijai jauČ'.amas nadoje) "Assuption Lcunge" Su poetu Henriku Radausku tesu dienon. d.) 7 vai. vak. Dailininkė paro \~patingai didelis dėmesys. Sa patalpose vyksta nuo spalio 5 Ligi paskirto laiko pabaigos; susipažinęs jau Chieagoje: rankas Ir praeitis kvailiams nušviečia kelią doje išstatys daugiau kaip 50 kysim, konferencijai atvykstan iki 21 d. Lankymo val?ndos kas kits kitam paspausdavom, vienu Mirtin dulkėton. Gesk, menka savo nar jausiu darbų. Eleonora čiųjų ap^akvv*dinimui vietoje dae*\ nuo 9 vai. rvto iki 10 vai. ; : kitu žodžiu susitikę pasikeisda- žvakute! Marčiulionienė 1937 m. baigė rezervuotas dičž avs as San Jo- j vak. Pa"cdoie išstatyta daugiau vom. Suartėjimui nebuvo p'cgų. Gyvenimas — tik slankioįas šešėlis, Kauro Meno mokyklos kerami se vierbutis Sainte Claire jau į kaip 2C našiausių A. Tamcšai- Vėliau rečitaliuose perteikdavau Artistpalaikis, valandą po sceną kes klasę, o vėliau šies rūšies perpildytcs. T?č'au vietes bus t;enės kūrinių. poeto kūryba, ieškodamas paslap Bėgiojąs pasipūtęs ar įpykęs, Paskui turįs nutilti. Tai bepročio meno studijas dar gilino Čeko- ties jai atskleisti. Knygų lentynoje Kalba, piina riksmų ir įtūžimo, •^nvckiicje. Už savo keramikos yra jo poezijos rinkiniai. Lyg ir Kuri nereiškia nieko. kūrinius apdovanota gare's at- HIGH RATES nebūtų stiprios priežasties pra Šekspyras, Makbetas, žymėjimu 1S37 m. Pasaulinėie P a i d Q u a r t e r I v šnekti: šimtai žmonių gali pasi 5 veiksmas, 5 scena parodoje Paryžiuje. Dailininkė girti prasmingesniais kontaktais. yra viera žymiausių :ų kerami Lydimas laiškas sakė: "Galit, l>ASSROOKS S.YOOO minimuni Tik du dalykai manyje užsiliko. jei patinka, naudoti. Tik vertėjo kos meno atstovių lietuviu dai 2 VFAR CKRTTFIC*Ti Kuriais ir bandau pasidalinti. lėje. Eleonoros Marčiulionienės 5'/2% 3 pavardės prašau neskelbti. Rung 5 /4% keramikoje (lėkštėse, vazose ir fl.OOO nunimiuD Karta vienas Chicagos savait tynes su .Šekspyru esu pralaimė- * 1.000 minimum kt.) antikiniai šios re^o rūšies I.NVKSTMKVT liOMS IM.AN i YKAR CKRTIF1CATE raštis atspausdino "dainelę" — H. jęs. . elementai kažkaip labai subti Savtngs liumred to $20.000 Radausko eilėraštį. Šalia tilpo Nežinau, ar poeto rankraščiuo HiKhest reservef liai susijungia su šiandienine naudingas patarimas tinkamai se yra išlikęs šis vertimas. Tik emGHTON SAVIKGS & LOAH ASSOCIATION medemioio meno raida. s-ida- kopūstus troškinti. Tylus, rezer šiandien jaučiuosi turįs teisę ne 1071 Archer Avenue Chicago. Illinois 60632 i iniuiB labai darnią vienumą. vuotas pcetas atsiliepė griežtu vien vertimo eilutes pacituoti ir Tikimasi, tad, kad ir šiandien protesto laišku redakcijai, kone vertėjo vardą atskleisti, bet ir pa ntParoma Chieagoje paroda ;.'-. **s***ter^%»9(fc-' Antanui Škėmai būdingu nepasi rodyti poeto jautrumą. Retą šir meno mėgėjams, o ir visai lie tenkinimo stiliumi. Aštriai ironi dies šilumą, paslaugai atliepį. Re tuviškajai visuomenei bus di m zuodamas, rodąs griežtą pasipik zervuotas, savyje užsidaręs H. Ra <* delė ir maloni raufena. Paro tinimą, pabrėždamas etikos stoko dauskas buvo kitoks, nei atlygio da Č'^Hicnio galerijoje vvks jimą, poetas, matyt, buvo parašęs nei tuščio garso neieškąs. Ir koks S iki spalio 18 d. Savaitės dieno- pikčiausią savo gyvenime protestą. kuklus, grumtynėse su milžinu rrs atdara nuo 7 iki 9 va1, vak., DOVYLAS P. GAIDAS — GEBALDAS F. DAIMID Tasai Henriko Radausko laiškas pripažįstąs savąjį tariamą praloši šeš adienį ir sekmadieniais "~uo savaitraštyje nepasirodė ir, rodos, mą. La d o t u v i y Direktoriai Palyginus su Kleopo Jurgelio- 11 vai. ryto iki 9 vai. vak. i liko sunaikintas. Nemenkas bio- Trys Moderniškos Koplyčios grafui nuostolis! Teko protes-•™° ^i AleksioChurgino mono- c tą skaityti ir stebėtis esteto satyros loS° vertimais, Henriko Radausko © Didei's "i.i.-idf>rėjin~a-s ant 4o3^ Sout.i wa.liO.Tiia Avenua bei puolimo ataka: kova su aklu pastangos turi naują zavesj ir rą ja baltišlr- st-di.jų konferen Telelona.: LA 3-0440 ir LA 3-9852 slibinu naujenybės jėgą. Aktorius Henrikas Kačinskas skaito Oikaro Milas aus poez ją Lietu cija. Ji rengiama š. m. lapkr-'čio 26—29 d. San Jcse valstybinėje 4605-0 i South Hermitage Avanue Chieagoje Vytauto Sauliaus bu-1 Kaip būtų prasminga, jei apie vių kataliką irokslo akademijos New Yorko židnio surengtt.ne Mi Telefonas — YAids 7-1741-2 vo skoningai išleisti visi trys iš-' did& P02^ prisiminimų nepagai- lašiaus minėjime rugsėjo 27 d. Scenoje regimas O. Mlašiaus portre kolegidj, Kalifornijoj (prie San tas piestas Pauliaus Jurkaus. Nuot. V. Maželio eivijoje pasirodę H. Radausko po- ; lėtumėml Buvo retas poetas ir ne- Franrlseo). Ko-ferencija šau ezijos rinkiniai; šioje vietovėje po-1einms žmogus kiama bendromis lietuvių, lat- Stasvs Pilka 1 vių ir estų pastagomis, visų tri etas kurį laiką buvo gyvenęs, pa kad okupanto akėjamoje tenykš — Bėda be dantų, o žmogų keldamas neįprastą, varginantį, jų ta"tų mokslininkų bendrinės tėję iie avhj spaudoje apie pir suvalgo. (Dzūkų patarlė). : slegiantį darbą. organizacijos 'The Asscciat on maeilius išeivijos rašytojus jei — Gera naujiena pėsčia vaikš for the Advancement of Baltic Jam Chieagoje bebūnant, per gu ir pasirodo kokia užuomina, čieja, o bloga raita jodinėja. Studies", kuriai šiuo metu pir gyvenau antrąjį šviesų epizodą. tai ji būna tik nuotrupinė, o ir (Pasvališkių patarlė). mininkauja mūsiškis prof. Vy Lietuvoje, jei reikėjo stipraus ta pati daugiausia neigiamojo tautas S. Vardys. VeTftrfJo, drąsiai kreipdavaus į Ka pobūdžio. Banda-t nuvertinti ir zį Binkį, anas niekad paslaugos savotiškai paslėpti išeivijos ryš neatsakydavo. Bet su Kazimieru kiuosius rašytojus, jų sąskaiton rišo bičiulystė ir dvasinis artumas. tenykštėje spausdeje prade'a iš Dabar gi prireikė vieno "Makbe tisais puslapiais faverizueti čio to" monologo vertimo.Numaniau, nykščius pavėlavusius debiutan koks puikus Henrikas Radauskas tus arba šiaip per ilgus dešimt T^AZHUS poezijos vertėjas, todėl parašiau mečius pirmaeilio dėmesio nesu jam laišką, paprašydamas mono laukusius, šitokį vingį partijai, logą paversti lietuvišku tekstu. matyt, diktuoja baimė parodyti * Vestuves: spalvota ir juoda balta (gali vykti ir į kitus miestus, Originale jis prasideda: skaitytojui Lietuvoje tikrąjį * Portretūra * Meno darbų nuotraukos ir kiti foto patarnavimai Tomorrow, and tomorrow, and laisvojo pasaulio lietuvių litera tomorrovv, tūros lygi ir noras palenkti sa Telef. — HY 7 - 4677 Creeps in this petty pace from day vo naudai kai kurių visai su 4,22 MENAHA: STREET — RIDGEWOOD, N. Y. ET K U S 11237 to day, prantamą žmogišką silpnybę. To the best syllable of recorded time; MARQUETTE FUNERAL HOME Pradžiugau, kai netrukus gavau Akin krinta ir bolševikinės in- A atsakymą ir tokį vertimą: | formacijos "tikslumas", kai ten =^i — TiVAS i R SŪNUS — pat apie Radauską rašoma: TRYS MODERNIOS KOPLYČIOS: "Šiemet, balandžio 23 d., pa BŪKITE DRAUGO ARTINIEJI minėjęs savo šešiasdešimtmetį, 2533 Wesi 7lst St. Telef. GRovehilI 6-2345-6 Dienraštis DRAUGAS Amerikos lietuviams stengėsi Įvairiais po keturių dienų — balandžio būdais patarnauti au 61-rius metus- Pirmaisiais metais jis gynė lietu U10 S. 50th A ve.. Cicero T0wnhall 3-2108-09 28 d. — poetas, širdies smū- Poeto Henriko Radausko mirtis vius nuo bedievišku puolimų, vėliau turėjo kovoti prieš socialistus ir AIKŠTE AUTOMOBILIAMS STATYTI -rio ištiktas, mirė". Kai tuo komunistus. Jis taip pat padėjo steigti reikalingas lietuviams draugijas 'arpu Radauskas, iš tikrų ir katalikiškas parapija* Dabar jis yra didysis informacijos centras visiems Amerikos .;etuviams ir visuose jų reikaluose. Tai jo pastan paminėta ir okupuotoj Lietuvoj jų atšvent)s savo šešiasdešim : tąjį gimtadienį š. m. balandžio gos padėti šio kra "o lietuviams. 23 d., mirė ne "po keturių die Šiuo metu DRAUGAS ieško naujų prietelių. kurie ateitų jam PIRKITE DABAR TIESIOG NUO Nors partijos kontroliuoja Vakarus, kurių buržuazinės kul nų", bet po keturių mėnesių į talką. DRAUGAS džiaugiasi, kad jo draugai prie prenumeratos moje Lietuvos periodinėje spau tūros įtakoje formavosi jo lite rugpiūčio 27 d. kainos prideda didesnę ar mažesnę auką. Tokia pagalba padeda jam MR. N ELS0 N doje ir šiaip leidiniuos apie išei ratūrinis skonis, jo kūrybinis geriau patarnauti 'etuviškai bendruomenei. DRAUGAS pajėgia įsigy Savininko ti geresnių mašinų klišėms gaminti, knygoms spausdint: ir tt. vijos grožinę literatūrą prasita pasaulis ir socialinės pažiūros. -"-r- • -: - SAINT CASIMIR riama labai retai ir tai tik ko PARDUODAMI DRAUGUI būtų labai naudinga, kad dabartiniai jo draugai pa Tas posūkis neatsitiktinis: kia nors labiau menkinamąja IŠ MODELINIŲ NAMŲ BALDAI dėtų jam fe kitais badais, būtent prikalbintų savo artimuosius prenu MONUMENTCO. likdamas beidėjiškumo ir "gry 30Cį iki 50% nuoiaida meruotis ši ifc nr vtj Jei nuoširdžiai vertinat mūsų dienraščio patarna prasme, bet apie Radausko mir nojo estetizmo" ugdytoju poezi Galima pirkti dalimis ir išmokėtinai vimus lietuviškai visuomenei, paraginkite tuos. kurie DRAUGO dar 3914 West lllth Street tį savaitraštis "Literatūra ir joje, H. Radauskas gyvenime SOUTHWEST FURNITURE CO. nėra užsiprenumeravę, jį užsisakyti. Vienas blokas nnn kaptnln menas" vis dėlto parašė. Para 6200 S. Western Tel. GR 6-4421 DIDŽIAUSIAS PAMINKLŲ PLANl/ užėmė nedviprasmišką politinę DRAUGO -įbr.-.inistracija todėl siūio: pasiųskite pavardes ir ad PASIRINKIMAS VISAME MIESTE šė nedaug ir tai tik paskutinia poziciją — jis tarnavo antitary- resus tokių asmer.ų. kurie dar neskaito DRAUGO, ir mes siusime me savaitraščio lape. Gi tas pa bininkų reikalams, o drauge iš L jiems visą mene-; DRAUGĄ susipažinimui. Už tok j patarnavimą Telef, — CEtfarcest 3-633* rašymas yra labai būdingas bol to paties "grynojo estetizmo" K. L. SEWER SERVICE busime Jums nuoširdžiai dėkingi, o Jūs būsite mūsų artimi draugai. ševikinei literatūros kritikai, kai 6146 SO. WHIPPI.K STRKKT "aukštumų" paniekinančiai kal Vamzdžiai atkemšami, naudojant šiaip ar taip neišvengiamas lais "Electric po\ver rodding". Atk«-mša- bėjo apie tarybinę literatūrą. mc sink;is. tualetus, vonias. Išvalom vosios lietuvių literatūros pami Tuo pačiu jis akivaizdžiai pa '"catch basins" ir "grease traps". nėjimas. ,0 pigiau mokėsit tvirtino tiesą, kad buržuaziniai TELEF. — 737-0030 if. apdraudą nuo ujrnte* Ir automo ;llo pa# Kiekvienam šviesesniam žmo beidėjiškumo, grynos estetikos skelbėjai, realybės socialinių rū FRANK ZAP0LIS LAIDOTUVIŲ DIREKTORIAI gui mūsuose aiškiausiai žinoma, Lietuviu Laidotuvių Direktorių Asociacijos Naiia kad poetas Henrikas Radauskas pesčių niekintojai praktikoje G £ Les S20SV. West W Str»*t idėj:škai bei sociališkai kryptin Chlcago, lilinols gyvenime buvo niekam nekliū- Vestuvėms, banketams, laidotuvėms Tcl. OA t-*«.M Ir GR A-4SS* gi ir paprastai pasukantys į STEP. C. LACK IR SŪNŪS POVILAS J. RIDIKAS vantis žmogus, labai atekus bet ir kitokioms progoms antisocialistinės visuomenės ke G L 2 A L S K U (LACKAHTCZ) kokiai politinei veiklai, buvo 3354 So. Halsted Street Tel. YArds 7-1911 lią literatai." Beverly Hills Gėlinyčia Remkite tuos biznierius, ku- 2424 W. 69th Street Tel. REpuhlic 7-1213 grynai literatas estetas, mylįs 2443 W.
Šeštadienis, 1970 m. sna^o m^n. 10 d. Nr. 238 (41) — psl. S DRAUGAS — MOKSLAS, MENAS. LFTERATOBA
I Jos čia turėtų progos gražiai pa- ! dengti stalą, teisingai išdėstyti : lėkštes, valgymo įrankius. Stalą Kvepiančios ' papuošti gražia gyvų gėlių puokš- i te ir t t Tad taip bendradarbiau- ' jant su mamyte šeimoje jaustųsi knygos tikras sekmadienis ir pakilusi šei- į mos dvasia neišblėstų net darbo ! dienomis, kada vėl visi išsiskirsty- j tų prie savo visos savaitės pareigų. Knygos yra nuostabus daly kas mažiems vaikams. Iš jų jie Mergaičių praktiškų žinių ^ckosi pažinti pasaulį. Vyres įgijimas nieji skaitc jas. Mažesnieji mo- kosi, vien tik žiūrėdami į pa Ir ne vien tik nuotaika, bet ir veiksliukus. daug praktiškų žinių mūsų mer Dabar atsirado kažkas naujo, gaitės išsineštų į gyvenimą, jei ką vaikai gali daryti su knygo- bent sekmadieniais aktyviai įsi jungtų į bendrą darbą su savo KEDAGUOJA ST. SEMĖNIENE, 6507 ¥. TROY ST., CHICAGO, ILL. 60629, TELEF. 925—5988 mis — J1* gali jas kvėpinti. , mamytėm. Tegul nors ir vieną Tokia tai idėja slepiasi už darbelį mergaitės atlieka. Štai kad 'auksinio kvapsnio" visos eilės | ir paprasčiausią — įmerkti pietų knygų, dabar paleistų į rinką.: | stalui puokštę gėlių. Šiuo kaip tik Pirmoji knyga 'The Sweet I jos gali palavinti savo skonį, fan- Smell of Christmas" (Golden Mirė mūsų bendradarbė Nina Butkienė i taziją bei grožio pajutimą. Mamy- Press, "VVestern Publishing Co. I tė, žinoma, čia ir patars, ir nuro- S2.95) jau pasirodė lentynose. Laišku mus pasiekė liūdna ži-j tais pačiais metais (ligi 19341 velionės labai šiltą asmenybę. ; dys. Juk čia, kaip ir visur gyveni- Tai tipingas pasakojimas nia, kad Bethlehem. Pa., mirė a.) prad:jo redaguoti vaikų:Ji buvo visad optimistė, besisie ! me bei gamtoj, yra ir tam tikros ame meškų šeimą, besiruošian- žurnalą -'Vaikų Žodis". Ji bu-1 lojanti visais lietuviškais reika \ taisyklės. Visų pirma gėlės negali mūsų nuolatinė bendradarbė Ni šią Kalėdoms. Prie šešių atski vo L:etvvi"4 žmrrJSetą sąjon- lais, ypač atkreipdama dėmes^ būt stalui per aukštos, puokštė ne na Butkienė. Po tulžies operaci ru piešinių prikabintos šešios gos narė HUD 1329 m., o fater- ir iešk-dama išeities iš įvairių ; per didelė ir ne per aštraus ar jos, susikomplikavus širdies su skirtingos popierinės juostelės. Press žurnalistų sąjanrjce Pa-iae .eimių. Jutai, kad rašytojai ! stipraus kvapo. trikimams, ji mirė palikdama Patrink juostelę ar perbrauk ryžhrje m.rė nuo 1933 m. 1.951 nrči.aurla širdies visados panko e dide'iame skausme savo vyrą — tipriai pirštu ir pajusi skirtin Skinant gėles iš savo darželio, m. su šeima atvyko į JATT ir mūsų atž^ynas. Visad paslau teisininką Česlovą Butkį ir sūnų gą kvapą. Tai pakvips obuoliai, pievų ar perkant iš gėlių krautu- profesorių su šeima. •**)&: "yveuo Pensilvanijoje. gi, neprarandanti ūpo. paste- pušys, saldainiai, pyragaitis I vės, visuomet reikia taikytis prie Nina Butkienė-Zapolskoitė gi X. Botk vra psrašr-si blati bei randanti ir menkiau- medaiminkas> karštas šokolado olH. metų sezono, staltiesės spalvos, mė 1899 m. rugp. 23 d. Petra ęrražsn fcnygq valkT" os. 1921 žibutes ir mokanti jas sa ėrimas ir Kalėdų apelsinas. Vaza ™*k* *r t- t- Dažnai nežinome, 1 ~in didžiadvasiškai interpre- H. Marčiulionienė pilyje. Mūsuose ji buvo žinoma'm. išspausdinta K e. ė du esrkitė, 3M bendrovė sugalvojo šį da uan- kiek gėlių suskinti į puokštę. Pa kaip vaikų rašytoja. Baigusi j M kir.ys tinginys, 1S2S m. — f,'oti. Kai dėl laiko Iš parodos Čiurlionio galerijoje, Ch cagoj. Paroda atidaroma lyką, kad vaikai pajustų kvapą. dien (spalio 10 d.) 7 vai. vak. prastai ne gėlių kiekis sudaro e- ^oresncndeneija sušlubuodavo. Petrapilio gimnaziją, studijavo hMykė-is Petriukas, 1929 m. — fektą, bet būdas, kaip jas merksi " buvo tikrai tauri, gvvenrną Mikroskopinės kapsulės su Odesos universiteto ekonomi- į G"»Jas žaislams, žiemą, Nauji me, kaip jos derinsis prie visos ap eteris. Ir nema-' koncentruotu kvapu buvo įtaisy niame skyriuje ir jį baigė 1921' Metai, Mirkė, Teransfcs išvžia- linkos ir t. t. Pagal nusistovėjusią T lėni paivsti. j tos i popierių. Jcs yra taip ma m. Vėlnu. m-okėsi teatro mene j xrc iščio ics *e!y"-ų . taisyklę, visuomet naudojamas 1 •-\ *-*»i "-'-čtos dvasinės kultu žylės, kad 200 jų sutilptų apie Prahoje ir Mask os dailės teat T*5a\osL ją ar troli laida 1933 nelyginis skaičius gėlių. Štai viena 3 moteris. žmogaus pbuką ir pusė milijono PIETŪS ŠEIMOJE ro studijoie. Lankė Frebe'io ISL Vėfian vaikų pasau'is pra- I gėlė ir šiek tiek žemyn, kiti pakilę. jų padengtų kiekvieną kvadrati kursus Berlyne, c Sorbon^*- uni t ftė-'o jcrics kny-omis Tėvas Penkios gėlės ir visai mažai ža versitete Parvžiir'e studijavo raštininkas ir Gudrus katinėlis. Su *įi-rai slegiama širdimi ni popieriaus colį. STEFANIJA STASIEXĖ galima pripažinti, k^d šiuose lumynų, arba septynios gėlės ir žurnalistiką ir ekonomija Nuo Niekad netekus sutikti ra Kai vaikas patrina vieną tų keli rudens lapai ir t. t. Taigi, šių tr "us'apiuose ateityje bus labai 1927 m. pradė-o Ssgne karti šytojos gy enitie, vien tik su- juostelių, jis sulaužo vieną tų Apie mažiausią žmonijos ir tau- ma. Tačiau dalis šeimos iau pa- bendrų taisyklių rėmuose lieka : , pasigesta a. a. Ninos Butkienės. vaikų teatrą. 1930 m. nat*»r?# r^**n5~~ ic.""'''" '"is^ais. ir nebvMa mažų burbuliukų, pasklinda tų ląstelę — šeimą šiandien daug valgiusi, nes vienas sūnų turi iš- dar daug vietos ir kiekvienai mer- Vaikų Namelio draugiją, taipgi -.3 popieriuje gal i jai pajusti St. S. nuostabus kvapas. kalbama, daug rašoma bei televi- vykti į moksle'vių susirinkimą. Į gaitei individualiai panaudoti sa zijoj diskutuojama. Ir ne veltui Duktė su draugėm išvažiavo į ki- vo fantaziją, savo meninį pajau "Visa tai padaryta iš valgy tiek daug rūpinamasi ir sieloja- ną ir pavalgys pake'ės užkandi- timą bei skonį. mui tinkamų prieskonių," pasą -nasi šeimomis. "Juk šeimoje su- nė*e Kitas sūnus skuba į sportą, kė 3M atstovas. Svarbiausia, kad iš mūsų pu dėtos didžiosios žmonijos viltys ir motina veda jauniausią dukrelę "Žinoma, čia prieskoniai nėra ses ne-eikia jokių ypatingų pa lūkesčiai, nes ant šito švento pa- į miegamąiį paguldyti, nes ji per- Žmoniškumo posakiai i rpscialiai pagaminti valgymui. KVIECII! ?U0 stangų, tik atverti duris į savo sie grindo stovi židinys ir altorius, sišaldžiusi ir blogai jaučiasi. Tė- los rūmą, tik atidaryti jas, kai ačiau mes padarėme daug ban- Šeima yra kaip gyvo vandens šal- vas pa'ėka vienas prie stalo. Tai Vieno išminčiaus (anonimo) DANUTĖ 'AUGIENĖ yinų ir rodomo, kad 20 svarų tinis, iš kurio iškyla krašto geni vienas iš daugelio pavyzdžių, kaip pareikšti žmoniškumo posakiai Kristus pabels. O jis beldžia štai : siancueną, dabar! Kviečiu Į puo-1i vaika" s sgalėt *ų suvalgrvt°- i 20 knvJ - jai ir ramūs laukų arto ai, švent- re tnese gyvenimas vyksta, koks nušvis gal ne vienai, kaip pelkių gų be jokių ligos simpto :ių. bent namių tarnai ir vakTbHĮ virši ryšys vaikų su tėvais ir kokia šei žiburėliai, mūsų dumbliname ke Kai laukiame svečių, stengia "Eikite ir išvyksite žmogų, kuris tą! nuo tų popierinių juostėių. Ta ninkai", sako F. Kapočius. mos atmosfera šiandien kvėpuoja lyje mės savus namus aptvarkyti, pa r,a:i yia daug davęs." čiau mes nerekomenduoiams me puošti, ruošiame vaišes ir galvo Šią dieną — Į rekolekcijas kviečiamos visos valgyti. Kai šeimos nariai išsibarsto... jame apie visas smulkmenas, kad Palikime sekmadienį šeimoms Užrauk ginčą, moterys, vyresnio ir vidutinio am- ĮVERTINA VIRIMĄ Susiieškok užmirštą draugą, paKviestiesiems butų įauku ir ma-1 •.• Todėl vis ieškome būdų ir ke f *. . . . , . ' . , I ziaus. ir studentei. Dievas kalba Aišku, čia nenorime nieko kal Pamesk nepasitikėjimą ir pa lonu. SeimininKai nori ką nors lių, kaip savo šeimas išlaikyti vie į visas tik Jam žinoma kalba iri Žmona vyrą prikėlė sakyda- tinti, nes gyvenimo sąlygos mums keisk jį pasitikėjimu, pakviestiesiems duoti, kad atsilan ma: Eik ningas, laimingas, savitas savo būdais kiekvienai pagal jos am-! " žemyn pasižiūrėti, daug diktuoja nepageidaujamų Parašyk laišką kam nors, kar kę išeitų kuo nors turtingesni: ge tautos dvasioje. Tačiau, šiame žių ir padėtį. Dievui nėra, anot^Ian atrodo, kad plėšikas vir- dalykų ir daug ko negalime iš pasigenda tavęs, ra nuotaika, naujomis mintimis erdvės ir atomo laikotarpyje, kada apaštalo Povilo, nei žydo, neiįtuvėje, užkandžiauja vakarie- vengti. Dažnai tėvai dirba skir Sustiprink jaunuolį, kuris r ar paragavę sumanios šeiminin žmonijos techninė tobulėjimo kū graiko — jam yra visi priimtini, Įnės likučiais." "Nesirūpink," at- tingu laiku, vaikai aktyvūs orga eko tikėjimo, kės naujo patiekalo bei namų ši ryba žengia tokiais staigiais šuo visi laukiami ir visi neįkainuoja-1 sakė vyras. "Ryt rytą jį pa nizacijose ir t. t. Gal vienintelė Išpildyk pažadą, lumos. liais, mes dažnai nerandame lai nai brangūs. laidosiu." diena yra sekmadienis, kada gali- • Užmiršk seną neapykantą, ko šeimos reikalais pasitarti, pa Ką galiu pasiūlyti, kviesdama ma visai šeimai susėsti prie bend- j svarstyti iškilusias problemas šei Persijok savo reikalavimu'" visas lietuves moteris į šią puotą? ! ro stalo ir pakvėpuoti jaukia lie- moje ir padaryti reikiamus spren tiems ir prisiek juos sumažinti, Ogi ramybę, tylą, dviejų dienų at ', tuviškos šeimos atmosfera. Čia la- dimus. Dažnai neturime net lai Kovok dėl principo, sipalaidavimą nuo kasdienos dar-' , bai svarbu, kad mūsų organizaci- ko susėsti prie bendro stalo ir jau Išreišk savo padėką, bų, atsigręžimą į save, žvilgsnį į Į jos į tai atkreiptų dėmesį ir palik kioj šeimyninėj nuotaikoj papie Nugalėk seną baimę, dvasinę žmogaus pusę. Kviečiu į tų sekmadienį kiek gaiima dau tauti. Susirask dvi minutes gamtos moterų rekolekcijas, kurios įvyks giau šeimoms. Sekmadienį ne grožio vertinimui, ta lapkričio mėn. 7-8-9 dieno Štai kokių kurioziškų gyvenimo tiktai kad visi galėtų kartu paval- Pasakyk kam nors, kad myli. mis Chicagoje, Cenecle Rekolek nuotykių šiandien rodoma televi- gyti, bet mūsų jaunimas, ypač Pakartok ir vėl, cijų namuose (11600 S. Long- zijoj. Tėvas grįžea iš darbo ir sėda- mergaitės, galėtų ir aktyviai pri- Ir vėl. wood, HI 3-6700). si prie staio pietauti su savo sei- sicieti prie pačių pietų paruosimo, i Ir vėl, Jau kelinti metai ten renkasi lietuvės moterys. Tos, kurios kar tą ten nuvažiuoja, neraginamos pakartotinai ir noriai iau vėl daly vauja. Sunkiausia apsispręsti pir Sužiedotuves mąjį kartą. Lyg akmenėliui, gu Lawrence L- Kutchirs na linčiam atkalnėje, reikia, kad kas muose. Hobart Ave., Palos jį pajudintų, išstumtų iš gulimos Park, buvo neseniai sužadėtuvių vietos ir paleistų riedėti. vakarienė, kurios metu tėvai Rekolekcijų mintį taikliai pa paskelbė, kad jų duktė Longiną : ryškinti gali Kristaus susitikimas štckės už An hony B. Perino su Samariete. Samarietė dulkinu Jr. iš Orland Parko. Vestuvių keliu, kepinant saulei, dienos tvan data numatyta 1971 m. vasario kūmui slegiant, pavargusiomis 6 d. nuo dienos darbų kojomis atėjo Longiną lankė Northern Tli- prie Jokūbo šulinio vandens, kad nois universitetą pustrečių me vanduo ją atgaivinti]. Čia ji su tų ir Chicagos Meno institutą. tiko dar jai nepažįstamą Kristų. Ii