Nr.9 (282-723)

2010 m. kovo 4-17 d.

Romualdas POÞERSKIS. ,,Modelis gamtoje“. Fotovi(t)raþai 26 3p. Pavasario áspaudai 3-7 p. „Vaikai – mano molyje 2p. gyvenimo horizontai...“ Audronë MEÐKAUSKAITË Kitas „Nemuno“ Ugnë KRAULAIDYTË numeris iðeis TAIP gali nugalëti NE kovo 18 d. Jolanta SEREIKAITË Þaidimas simboliais, Paliktos lëlës decibelais ir þodþiais Vyksmas . 2010 m. kovo 4-17 d., Nr. 9 (282–723)

„Pavasaris“ tapo tarptautine Baltijos þmoniø meno priëmimo ir suvokimo ðaliø keramikos paroda. Ðalia lietu- tendencijos jos nedþiugina. „Anks- Pavasario áspaudai molyje viø autoriø joje dalyvavo Ðvedijos, èiau pastaèius naujà pastatà bûdavo Rusijos (Sankt Peterburgo), Estijos skiriama suma meno kûriniams jame Audronë MEÐKAUSKAITË bei Latvijos keramikai. Ðeðiasdeðimt „ákurdinti“, o ðiandien tokios prakti- aðtuoni autoriai atskleidë ðiuolaiki- kos visai neliko. Vietoje meno kûri- Nacionalinio M. K. Èiurlionio nës keramikos tendencijas ne tik Lie- nio perkami kokie nors beveidþiai ta- dailës muziejaus filiale – Kauno ke- tuvoje, bet ir Baltijos ðalyse. petai, o þmonës ir jø aplinka nuo to ramikos muziejuje – vasario 26 d. bu- Ðiais metais parodoje panoro da- tik skursta. Pinigai daþnai lydi dva- vo atsidaryta ir visà mënesá veiks Bal- lyvauti ðeðiasdeðimt trys menininkai siná nepritekliø, o menininkams jau tijos ðaliø keramikos paroda „Pava- ið Lietuvos, Ðvedijos, Estijos bei Lat- tenka uþsikloti laikraðèiu.“ saris 2010“. Taip suraðyti skaièiai vijos. Tiesa, parodoje ypaè skaudþiø ir kaþkaip keistai atskleidþia jau „Natûralu, kad „Pavasario“ paro- gyvenimo bejëgystæ atspindinèiø 2010-ojo pavasario prasmæ. Anks- dos ásitvirtino keramikos tradicijas darbø beveik nëra. Ramios, ðvelnios, èiau buvusiuosius galime pamirðti, nuolat puoselëjanèiame Kaune, ku- net ðmaikðèios nuotaikos skiriasi nuo nes skaièius ir be jø pakankamai áspû- riame dar Meno mokyklos laikais pernykðèio aðtrumo ir sarkazmo. O dingas. Jau tiek pavasariø þmonijai rengti pirmieji profesionaliosios ke- parodos organizatoriai menininkus prabëgo pro akis ir prasisunkë pro ðir- ramikos dailininkai bei iki ðiol nuo- nusprendë dar labiau nudþiuginti pir- dis, o menininkai vis nerimsta ir ieð- sekliai tæsiamos ðios srities kûrybi- mà kartà paskelbdami nominacijas ko ko nors naujo, nematyto. Tiesa, nës paieðkos“, – senas keramikos tra- diplomams laimëti: „uþ pavasarinës keramikams rengiantis ðiai parodai dicijas prisimena dailëtyrininkë Rai- nuotaikos atspindþius“ apdovanotas buvo leista savo patirtis interpretuo- monda Kogelytë-Simanaitienë. Valdas Kurklietis; „uþ baltiðkàsias ti visiðkai laisvai. Jokio privalomo Ðiais metais parodoje dalyvauja tradicijas ir jø transformacijas“ – lat- kanono ir jokiø bendrø temø. Paro- gana daug (net ir akademinio) jauni- vis Dainis Lesinð, „uþ konceptualiø dos organizatorë, LDS Kauno sky- mo. Visiems jiems, kitaip nei jau pa- tradicijø palaikymà“ – jau solidþià riaus Keramikø sekcijos pirmininkë tyrusiems Dailininkø sàjungos na- praktikà sukaupæs menininkas, pro- Þivilë Bardzilauskaitë-Bergins ma- riams, buvo surengta grieþta atran- fesorius Juozas Adomonis ir latvë Ilo- no, jog tai tik ákalintø menininkus ka tarptautiniame konkurse. Taèiau na Salonika, abu pateikæ labai aske- nereikalinguose rëmuose ir neleistø Þ. Bardzilauskaitë-Bergins pastebi, tiðkus ir trapius darbus; „uþ idëjos ir iðreikðti to, kas jiems labiausiai rûpi. kad vertinant jaunøjø autoriø darbus technikos dermæ“ ávertinta Þaneta Temø gausa parodo ðiokias tokias ten- negalima þvelgti vien á pateikto kû- Þigurë; „uþ jautrumà motyvui“ – ma- dencijas, taèiau á akis labiau krinta Þivilë BARDZILAUSKAITË-BERGINS. „Prisiminimai“. rinio profesionalumà. Jis, þinoma þo, taèiau itin paveikaus darbo auto- ávairovë. Kiekvienais metais ne tik svarbus, taèiau ne maþiau reikðmin- rë ið Ðvedijos Maria Cottelessa; „uþ daugëja autoriø, bet ir pleèiasi darbø gas jauno þmogaus palaikymas, jei nuolatiná ir nuoseklø dalyvavimà pa- atlikimo technika – ðalia molio atsi- jis aiðkiai rodo perspektyvos galimy- rodose“ ðá kartà diplomà atsiëmë Ni- rado akmens masës, keliø rûðiø por- bes. Menininkai jautrûs, tad palaiky- jolë Skolastika-Liatukaitë, o kitiems celiano, miðrios technikos kûriniø. mas jiems, ypaè kûrybos pradþioje, iðtikimiesiems teks palaukti kitø me- Kyla klausimas, kaip parodos orga- labai svarbus. tø; Vaidas Kukevièius tapo apdova- nizatoriai su tuo susitvarko ir taip eks- „Paroda tampa savotiðku kerami- notuoju debiutantu, pastebëta ir ponuoja darbus, kad jie nepavirsta á kos metraðèiu, skatinanèiu intensy- ávertinta Sauliaus Jankausko kûryba. neiðnarpliojamà gausos ir margumo vesnæ ðios dailës srities plëtotæ bei Nominacijø gausa kuo puikiausiai rezginá, juk tokiø pastabø sulaukia fiksuojanèiu, kaip keièiasi þinomi au- iliustruoja keramikos darbø tenden- beveik visos miðrios parodos, neak- toriai ir kaip bræsta jaunøjø meninin- cijas, besiðakojanèias daugybe kryp- centuojanèios koncepcijos. Þ. Bar- kø darbai“, – teigia R. Kogelytë-Si- èiø nuo baltiðkø tradicijø iki ðiandie- dzilauskaitë-Bergins á tai þvelgia be- manaitienë. nos koncepcijø. Svarbiausia, kad veik kaip á þaidimà. „Man tie darbai Organizatoriai (parodos kurato- daugybëje darbø bent jau keletas jø dëliojasi kaþkaip savaime, tarsi pa- rius, Tarptautinës Þenevos keramikos susijungia á iðraiðkingà, daugiapla- tys vienas kità suranda. Matau, pa- akademijos narys Juris Berginsas) næ visumà. vyzdþiui, Laimos Bazienës darbà dþiaugësi, kad keramikos parodos, Visus tris kartus rengiant parodas „Pokalbis“, o ðalia jo atsiduria latvës ypaè gerai ir atsakingai parengtos, su- buvo iðleisti iðsamûs, kokybiðki „Pa- Lauros Sarkane „Tirpstantis“ arbatos laukia gana daug lankytojø. „Anks- vasario“ katalogai, tapæ tikrais ðiuo- servizas ir puikiai vienas prie kito de- èiau þmonës keramika maþiau domë- laikinës keramikos raidos dokumen- ra, nors yra visiðkai skirtingi kûriniai, josi. Gal tai susijæ su jos konceptua- tais, taèiau ðiais metais jie dar kuriø autoriai nutolæ gal tûkstanèius lëjimu. Dabar keramika virtusi ma- nepasirodë. Todël labai pravartu nu- kilometrø. Kai kas bendra, kai kas þosios skulptûrinës plastikos ðaka. sileisti á rotuðës poþemius ir ðiuolai- skirtinga – kaip ir visuose darbuose. Dekoratyviniø darbø be ryðkios min- kinës keramikos metraðèius pradëti Tik gaila, kad ne visada pavyksta dar- ties nûnai labai retai pasitaiko“, – raðyti patiems – bent jau sau. Apþval- bus kokybiðkai pateikti. Muziejuje Maria COTTELESSA (Ðvedija). „Be pavadinimo“. svarsto organizatorë Þ. Bardzilaus- ginë paroda plaèiam þvilgsniui. labai prastas apðvietimas, todël kar- kaitë-Bergins. Taèiau bendrosios Autorës nuotraukos tais juokaujame, kad teks prie kiek- vieno jø po þvakæ uþdegti“, – pasa- 4 d., ketvirtadiená, 17.30 val. Maironio lietuviø li- teratûros muziejuje (Rotuðës a. 13) – kunigo Rièardo koja keramikë. Mikutavièiaus 75-øjø gimimo metiniø minëjimo va- Parodoje – jokiø nuovargio þen- karas „Ak, palaimink ðá mûsø sustojimà“. Dalyvauja skai- klø. Organizatoriai mano, kad jokia tovë Vida Mickuvienë, Marijampolës kultûros centro ka- emocinë ar kûrybinë krizë meninin- merinis ansamblis „Cantare“, vadovë Svetlana Maurutienë (fortepijonas), Giedrius Giedraitis (I smuikas), Algis Janèas (smuikas), Danutë Þemaitienë kø net nebuvo apnikusi: „Keramika (fleita), Irena Valiulienë (violonèelë). Prieð renginá atidaroma paroda „Þaiz- yra toks menas, kad neturi laiko il- dos metafizika“ (Rièardui Mikutavièiui – 75), kurià parengë muziejininkas giems liûdniems svarstymams, tie- Edmundas Kazlauskas, apipavidalino dailininkë Inga Zamulskienë. siog imi ir dirbi rankomis. Darai, be ko negalëtum iðgyventi.“ Kauno apskrities vieðojoje bibliotekoje (Radastø g. 2) ir Kauno vals- tybinëje filharmonijoje (L. Sapiegos g. 5) nuo vasario 13 d. eksponuoja- Keramikai á „Pavasará“ renkasi jau ma tradicinë Kauno dailininkø klubø „Sfinksas“ ir „Meno sparnai“ paro- ketvirtàjá kartà. Pirmaisiais metais ja- da „Atgimimas“, skirta Vasario 16-ajai, Lietuvos Valstybës atkûrimo die- me dalyvavo 37 menininkai ne tik ið nai, ir Kovo 11-osios, Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo 20-meèiui paminëti. Ðventinis renginys – parodos pristatymas kovo 9 d. 16 val. Kauno, bet ir ið Vilniaus, Klaipëdos, Kauno apskrities vieðojoje bibliotekoje. Ekspozicija veiks iki kovo 15 d. Ðiauliø, Panevëþio. Renginiu siekta Áëjimas nemokamas. Maloniai kvieèiame apsilankyti! atgaivinti specializuotø, kûrybines cecho naujoves atskleidþianèiø pa- rodø tradicijas. Antraisiais metais su- Adskio krislas sibûrë jau 56 menininkai ið visos Lie- Ak, Seimo narës, mielos moterys, tuvos; suorganizuota kilnojamoji ke- ramikos paroda, rodyta Kauno rajo- Mûsø „nacionalinës vertybës“... no, Alytaus meno galerijose. 2009 m. Velniai nematë – reklamuokitës, Tik neiðveskit ið kantrybës. Laura SARKANE (Latvija). „Tirpstantis“.

2 . 2010 m. kovo 4-17 d., Nr. 9 (282-723)

Romualdas RAKAUSKAS

Erotinis masaþas akims Skaitytojui knyga prasideda nuo pavadi- nimo. Kûrëjui jis daþniausiai nuðvinta darbo pabaigoje. Neþinia, kaip ir kada Romualdas Poþerskis atrado „Miraþø dosjë“ (Lietuvos fotomenininkø sàjungos Kauno skyrius, 2010), bet pavadinimas naujoviðkas, savo- tiðka paslaptimi intriguojantis. Dailininkui Arvydui Poðkai pavyko iðradingai geomet- riðkai já sulauþyti ir dar ryðkiu raudoniu pa- gyvinti, o nurausvëjusi miraþinë fotografija viskà efektingai susieja. Komerciðkai pa- trauklus virðelis. O kam vaidenasi raudonøjø þibintø aliuzijos, tegu...

Neþinomo autoriaus nuotraukos. 1939 m.

Romas vadina amerikoniðkais atlaidais. Ðai- pykis kaip nori, bet tokios laisvës religijai atitinkami ir atlaidai. O pasaulis dël to kol Fotovi(t)raþai 26 kas dar nesugriuvo. Dabar, pasirodþius „Miraþø dosjë“, R. Po- Komercinæ sëkmæ R. Poþerskis jau patik- Absoliuti þmogaus laisvë ten ðvenèiama þerskis tampa nekarûnuotu nuogybiø kara- rino su visiðkai neseniai pasirodþiusiu, kà ne tik visiðkai iðsirengus ir visaip iðsidaþius, liumi. Tik kaip anoje pasakoje – ne nuogu, nors gal net ðokiravusiu albumu „Degantis bet dar ir mazochistiðkai vyriðkàjá atributà bet ilgametës patirties drabuþiais pasidabi- þmogus“, kuriame drauge su dukra Monika pagraþinant keliolika ávertø sidabriniø þie- nusiu. itin sudëtingomis smëlio audrø sàlygomis did- dø, o su moteriðkomis groþybëmis padaromi Jau tris deðimtmeèius su smagiu entuziaz- vyriðkai ir profesionaliai fotografavo kasme- tokie dalykëliai, kad pas mus visa tai su siau- mu tarsi azartiðkas loðëjas jis nuolat imasi tiná amerikieèiø „iðprotëjimà“ Nevados dy- bu bûtø apðaukta pasaulio pabaiga. Plaèiai panelyèiø fotografavimo ir, matyt, dar nepra- kumoje. iðgarsëjusias nuogybiø iðsidarkymo apeigas rado vilties sugauti tà vienintelá, nematytà kadrà. Daugelá vasarø Romas lankësi Èeki- joje ir Latvijoje organizuojamuose aktø ple- neruose, bet tie uþsieniniai „fotomiraþai“ á aptariamàjá leidiná nesutilpo, tad ateityje pla- nuojama tokios pat solidþios apimties antro- ji knyga. Karaliðki uþmojai! Pervertus albumà pirmiausia nudþiugina puiki paèiø fotografijø ir spaustuvës „Arx Baltica“ poligrafinë kokybë. Gali tiesiog „paèiupinëti“ ant merginø kûnø uþtiðkusius vandens laðelius ar suskaièiuoti intymiuo- sius plaukuèius. Pagal juos dar ámanoma nu- statyti ankstyvàjá Poþerská ir vëlyvàjá, su da- bartinæ madà atitinkanèiomis „nubebrinto- mis“ panelëmis. Vis dëlto gaila fotogeniðko juodojo trikampiuko. Jis gi nebuvo tuðèiai Kûrëjo sugalvotas ir taip tobulai ákompo- nuotas... Didþiausias albumo netikëtumas – sky- riø intarpuose spausdinamos devynios 1939 m. neþinomo autoriaus darytos apsi- nuoginusiøjø fotografijos. Ádomus jø dia- logas su ðiandieninëmis. Anø laikø esteti- ka, jaukus intymumas, apkûniø formø tik- roviðkumas, kompozicinis paprastumas, netgi primityvumas, ryðkiai kontrastuoja su dabartinëmis nendrës liaunumo figûromis ar su R. Poþerskio pagal þanro taisykles su- skulptûrintomis nimfomis. Tiesa, turiniui paskirtà atvertimà uþpildo viena ið ankstyvøjø Romo nufotografuotø- jø, o ðio kadro stilistika labai artima senovi- nei: ið naktinio Nemuno su dviem jà lydin- èiais mënuliais (atspindyje blyðkesniu) len- tø lieptu atþingsniuoja iðsimaudþiusi nuogu- tëlë baltoji... keramika.

Nukeltaá4p.

Romualdas POÞERSKIS. ,,Modelis gamtoje“. 3 TILTAI . 2010 m. kovo 4-17 d., Nr. 9 (282–723)

Atkelta ið 3 p.

Nesusilaikiau nuo ðitokio pa- lyginimo, nes graþia jaunyste per- tekusi naktinë mauduolë dabar otovi(t)raþai 26 jau garbaus amþiaus þinoma juo- F dosios keramikos menininkë ir tikriausiai didþiai dëkinga foto- grafui uþ ðitaip amþiams iðdegtà jos jaunystæ. Ði iðskirtinë fotografija, kaip ir pabaigoje spausdinama paties au- toriaus darbinë kavutë su iðsiren- gusia pozuotoja panemunyje (vos ne klasikiniai „Pusryèiai ant þo- lës“), þavi savo gyvenimiðku tik- roviðkumu. Nuogybiø þanro tai- syklëse tokio reikalavimo nëra. Ten vyrauja pozavimo dirbtinu- mai ir teatraliðki efektai. Uþtat taip miela atrasti kà nors natûra- liai paprasto. „Miraþø dosjë“ galima vertin- ti kaip R. Poþerskio ilgameèiø ieð- kojimø apibendrinimà. Tam pasi- telkta iðsamus Skirmanto Valiu- lio apþvalginis straipsnis ir pui- kiø poetø puokðtë: Dovilë Zelèiû- të, Donaldas Kajokas, Kæstutis Navakas ir Gintaras Patackas. Ádo- mu stebëti savotiðkà vyrø smali- þiø sutrikimà pakliuvus á jiems neáprastà nuogø ir dràsiø mergi- nø apsuptá. G. Patackas net ðá tà panaðaus á vaikiðkà pasakëlæ su- kûrë: „Fotografas yra vujaristas, privalo iðlikti nepastebimas, jei nori nesutrukdyti natûraliai vyks- tanèio proceso. Ásivaizduoju, kiek fotografui reikëjo, sulaikius kva- pà, ðliauþti pro krûmokðnius, ran- gytis kaip þalèiui þolëje, sëlinti tada gyvenimas, þmoniø bendra- tografijø, kuriose groþis bendrau- biausiai reikia.“ Taip tiksliai ir èià mane lauk. Tik uþdarius kapi- per þalius samanø patalus, kad ga- vimas buvo nuoðirdesni, atvires- ja su subtilia paslaptimi, su sai- taikliai ðaudo tik K. Navakas. niø vartelius, plûstelëjo saldus lëtø ákalinti objektyve griûvanèiø ni, jausmingesni. Máslë filoso- kinga vaizdine uþuomina, kur bra- Toks vaizdas, tarsi jis ið tikrøjø palengvëjimas... dvarø dvasias... ðokanèiø jaunø fams. vûriðkai nepiktnaudþiaujama ta- pro apvaizdos iðgræþtà gyvenimo Gal po tokio perspëjimo man la- merginø pavidalais.“ Ádomiausia, kad pozuotojø as- riama dràsa ir visiðka laisve. Gra- skylutæ daug sykiø stebëjo alche- bai nejauku þiûrëti á lengvabûdið- Fotografuojama þymiai papras- menybiø dvasiná iðsipildymà ga- þu, kai ðeðëlis ðvelniai slenka jau- minius fotoprocesus ir viskà kus kolegos pasidarkymus. Lieka èiau ir buitiðkiau. Atsiveþi pane- lima buvo pajausti R. Poþerskio nystës ákaitintomis ðlaunimis ir, sklandþiai pavertë ðv. literatûra. liûdnai ðyptelëti, kad apie sentikiø les á nusiþiûrëtà vietà ir... Pradiná studijoje vykusiame pirmajame lyg vëduokle pridengæs tà vietà, Galima net átarti, kad á treèià la- cerkvæ jis vaikðèiojo þvairà velnià autoriaus sumanymà visada reikð- neoficialiame knygos pristatyme, sustoja, tarsi nedrásdamas palies- gaminà drauge su sniegu ádës ir apsikabinæs, kuris ciniðku þvilgs- mingai papildo pozuotojø iðradin- kuriame jos ádomiai samprotavo ti baltø, marmuru ðvytinèiø klu- ðità paredaguotà esë. O gal ið nau- niu matavo bûsimø kadrø erdves. gumas. Kartais joms derëtø net pu- apie pozavimo subtilybes. Graþios bø... „Kada nors tarp jø ásikurs gy- jo perraðytà, nes albumo pristaty- Pabaikime linksmiau, nes albu- sæ autorystës atiduoti. Manau vi- merginos, dailiai, stilingai apsi- vybë“ – tik Moteris Dovilës lû- me jis suabejojo, kad spinta kam mo finiðe uþsidega pati erotið- si fotografuojantieji pasiraðytø rengusios, þaismingai þiburiuo- pomis galëjo iðtarti ðità sakralià nors gali bûti graþesnë uþ nuogà kiausia raudona spalva. Karðto prie albumo baigiamøjø þodþiø: jantys þvilgsniai, ðilti balsø temb- esmæ. Tai lyg þaibo kirtis vyrið- panelæ... groþio pliûpsniai ákaitina emoci- „Dëkoju ðeðiasdeðimt dviem mer- rai, vis pabyrantys juoko karoliu- kai lengvabûdiðkuose albumo pa- Pasikartojimais (ypaè pervai- jas, pradþiugina þvilgsná. Baigia- ginoms, kurios kûrybiðkai impro- kai... Tiesiog neátikëtina, jos bu- siþaidimuose. dintomis lesbieèiø pozomis) iðtæs- masis „Miraþø dosjë“ skyrius – vizuodamos padëjo sukurti „Mi- vo ne tik patrauklios dvasingos Suabejoju R. Poþerskio vieðai tas ir prasèiausiai sudëliotas tarsi puoðniu kaspinu perriðta do- raþø dosjë“ albumà.“ Tik dabar su- asmenybës, bet ir þymiai erotið- iðsakomais groþio lozungais, kai „Nykstanèio dvaro“ skyrius. Jau vanëlë, vainikuojanti visø R. Po- sigriebiau, kad nesuskaièiavau sa- kesnës, negu tokias vaidindamos matau jo vulgarø mëgavimàsi ið- anksèiau uþsiminëme apie meni- þerskio meniniø ieðkojimø pa- vo pavasario mergaièiø... albumo puslapiuose. Negi dvasia þergtais tarpkojais, kada meninin- ninko dvasinæ ðvarà, o èia ðitie da- stangas. Vienas ið vyriðkos poetø triju- gyvena tik veido iðraiðkose, tik kà pakeièia ginekologas, besirû- lykai dar opesni. Sunku suprasti, Dar nenuvalkiotas Romo atra- lës juokaudamas vis praðydavo akyse, tik iðsakomose mintyse? pinantis anatomijos vadovëlio kam tokiems erotiðkiems fotogra- dimas – raudona blykstë – tarsi studijos duryse pragræþti skylu- Negi tik veidas apnuogina sielà? iliustracijomis. Groþio centro per- favimams prireikë neliestinø reli- stebuklinga poetinë metafora, tæ, kad galëtø tiesiogiai pajausti D. Kajokas visiðkai kitame kon- këlimas á tarpkojá – per daug giniø ðventenybiø. Gal R. Poþers- naikinanti kûno materialumà, nusirengimo, kûrybiniø atsivëri- tekste yra uþraðæs giliaprasmæ ið- neðvanki ir pavojinga zona rim- kis planavo visus priblokðti me- áprastas nuogybiø pozas kilsteli á mø paslaptá. Suprantamas, bet ir mintá: „Siela mokosi bûti kûnu, tam menininkui. nine dràsa, kai ant apgriuvusios fantastines nerealybiø erdves. Net keistokas smalsavimas. Beribë- kad kûnas iðmoktø bûti siela.“ Ne tuðèiai þmogui duodamas pri- medinës sentikiø cerkvës stogo ginekologiniai iðsiþargstymai, mis poetinëmis vizijomis galima Nuostabi, bet visiðkai nepasiekia- gimtinis gëdos, drovumo jausmas. grubiai iðþargdë nuogalæ? raudona liepsna iðdeginti, tapo neátikëtiniausius vaizdinius su- ma siekiamybë fotografuojant Vienam stipresnis, kitam silpnes- Ðventovë, nors ir apleista, ið- vos ne estetiðka nekaltybe. Ðtai sikurti, o fotografà materialioji nuogybes. O gal didesnis talentas nis. Didesnëmis ar maþesnëmis saugo savo ðventà aurà. Buvusiø- kur meniðkumo raktas! daiktija, gamtinis fonas, ðviesos ir pajëgtø? dvasinëmis pastangomis tas jaus- jø maldos, jø giesmës susigërë á Tvirtai stovinti, tarsi ið raudo- ðaltiniai ar dar kitokie sunkiai D. Zelèiûtei teko turtingiausias mas nugalimas. Viena þurnalistë visada gyvà ir ðventà þemæ. Èia no granito iðkalta graþuolë su to- suvaldomi techniniai procesai albumo skyrius – „Modelis gam- tiksliai ávardijo nuogales pozuo- tebeskraido anapilio angelai. Nors kia monumentalia jëga ásitvirtinu- laiko tvirtai pririðæ prie konkre- toje“. Vyrø vartotojiðki santykiai tojas – begëdës. Að jas vadinu pa- nesu itin religingas, jauèiu nema- si mëlynoje þydrynëje, kad net su- tybës. Labai nedaug talentingø- su nuogybëmis daugmaþ aiðkûs, garbiau – meno tarnaitëmis. Tik lonø ðventvagystës tvaikà ir su- abejoji greta esanèiø, originaliai jø sugeba skraidyti. o moteriðkas susitapatinimas, savæs jomis þaisdami menininkai turë- vokiu skaudø kitatauèiø tikëjimo paðokdintø ir dangun skrendanèiø D. Kajokas, aptardamas origi- nurengimas visø akivaizdoje – su- tø iðlaikyti sveikà nuovokà ir dva- áþeidimà. O jeigu èia bûtø musul- „raketø“ iðskirtinumu. Èia atsiga- naliais ieðkojimais gausesná sky- dëtingesnë ir ádomesnë tema. sinæ ðvarà, apsaugoti nuo vulga- monai? Taigi! vo ir cerkvëje nufotografuotos riø „Ðviesa ir forma“, probëgðmais Trumpame albumo tekste Dovilë raus paþeminimo. Panelæ iðren- Panaðioje fotografinëje situa- nuogybës. Ryðkiaspalvë blykstë iðsitaria apie dvasiná kûno aspek- në nebandë ðito iðplëtoti. Gal tai giantieji privalo pasirûpinti jos cijoje teko patirti vertingà gyve- akimirksniu panaikino merginø tà. Albume dëliojamas moteriðkø persikels á antràjá romanà? doroviniais drabuþiais. nimo pamokëlæ. Kai trise fotogra- nuodëmingumà ir pavertë jas tirps- groþybiø kompozicijas, ypaè Jà nudþiugino, kad „... mode- Stabiliausias ir meniðkiausias favome Audrà, buvau sugalvojæs tanèiomis vaiduokliðkomis dva- stambiaplaniø torsø fragmentus, liai gamtoje spinduliuoja tikrumu albumo skyrius – „Mûzos“. Èia vi- pribloðkiamà (taip man tada atro- siomis, ðvelniai rausvëjanèiomis þiûrintieji priima tarsi visiðkai nu- ir ramybe. Ramus ir uþtikrintas bu- sokiø menø daug, nes fotografuo- dë) kadrà: ant apleisto kapo pa- nykioje griuvenø erdvëje. Su ðito- asmenintø gyvø daiktø rinkiná. O vimo dþiaugsmas. Tai laisvë – ta dailininkø dirbtuvëse. Su R. Po- guldyti gyvybingai nuogà kûnà. kiais meniniais sprendimais jau ga- senovinëse nuotraukose kaþkodël laisvëje, tai atsipalaidavimo ir su- þerskio gyvosiomis skulptûromis Vaþiuodamas pasiþvalgyti Mari- lima ir á pragarà belstis... iðliko dvasingumo, jaukios ðilu- siliejimo su gamta, su stichijomis giminiuojasi baltakrûtës Afrodi- jampolës link, suradau nedidukes P. S. Praeità treèiadiená „Pros- mos, praeities melancholijos. Gal dvigarsiai.“ tës, o terakotiniai Orfëjai susikau- jaukias kapinaites. Þiûrinëdamas pekto“ galerijoje Vilniuje vyko Poetës entuziazmu uþsikrëtæs ið pæ stebi dailiø paneliø draugijà. graþiai sutvarkytus þydinèius ka- oficialus R. Poþerskio albumo gamtiðkojo skyriaus iðsirinkau net Èia tikroji mûzø buveinë. „Èia pus ir komponuodamas savo su- pristatymas ir visam mënesiui ati- trylika á mano estetikas ir meni- jos net neatrodo pozuojanèios. manymà, pajutau kaþkokià nepa- daryta fotografijø paroda „Mira- nius reikalavimus sutelpanèiø fo- Atrodo esanèios. Ten, kur jø la- aiðkinamà vidinæ jëgà, stumian- þø dosjë“. 4 . 2010 m. kovo 4-17 d., Nr. 9 (282–723) TILTAI TAIP gali nugalëti NE

Audronë MEÐKAUSKAITË torës Audronës Molytës, sukûrë mos akcentus spektaklyje atsklei- dar vienà tvirtà ir svarbø TAIP dþia ðokio ir muzikos duetas. Ly- Visokiausiø NE ðiandien pilna daugybës NE apsuptyje. Premjeri- giavertë partnerystë scenoje suku- mûsø kasdienybë ir net ðventës. At- nis projekto spektaklis visuome- ria ne tik savità atmosferà, bet ir ypa- ëjo laikai, kai tenka svarstyti, kaip nei buvo pristatytas 2009 m. lap- tingos visumos iðsipildymo galimy- þmogui rasti iðeitá, iðtverti atosto- krièio 26 d. Kaune iki tol tik ver- bæ. Muzika buvo sukurta specialiai gas ir ðventes, jei jau nekalbësime slo reikmëms skirtame renginiø ir ðiam projektui. Trumpos meditaci- apie nuolat patiriamà kasdienës ru- konferencijø centre BLC, pagaliau nës kompozicijos, atskleidþianèios tinos stresà. Menas, kultûra yra to- savo duris pravërusiame ir kultû- þmogaus bûsenø kaità skirtingose kie, kokia ir juos supanti aplinka. rai. Kovo 5 d. Menø spaustuvëje já situacijose, sukuria akustinæ spek- Problemos tos, kurios labiausiai jau matys vilnieèiai. taklio dinamikà. Scenoje grieþian- rûpi visuomenei. Atrodo, nûdien A. Molytë þmogaus sàmoningu- ti violonèelininkë S. Mikalauskie- svarbiausia meno uþduotis – iðkas- mo, savæs paþinimo, þmogiðkosios në, autoriø sumanymu, perteikia vi- ti, jei dar ámanoma ir ne per vëlu, esmës paieðkø problematikà neðasi sada ðalia esantá, nors daþnai nepa- apkasus, kuriuose galëtume pasi- per ávairius savo sumanytus projek- stebimà bûties groþá ir dþiaugsmà. slëpti ir apsiginti nuo vis labiau tus. Vienas ryðkiausiø ankstesniø- Èia pat skambantys, scenos erdvæ komercialëjanèios, lëkðtëjanèios jø bandymø – 2007 m. sukurtas nau- ðildantys, „minkðtinantys“ akusti- aplinkos atakø. Rodos, apie esmi- josios operos projektas „Mitas kon- niai garsai susipina su elektroni- nius þmogaus prigimties ir egzis- ceptualiai. Jurgio pasakojimai“. niais áraðais ir áprasmina vidinio tencijos klausimus nëra kada ir Tos paèios temos, kurios taip daþ- bei iðorinio gyvenimo sàsajas. galvoti, rûpi apskritai iðlikti Þmo- nai lieka uþ nepraveriamø baþny- Stingdantis elektronikos ðaltis ir gumi ir nevirsti naujøjø dienø rei- èiø durø, neatverèiamø knygø pus- ant jo savo sluoksnius klojanti kalavimus vykdanèiu zombiu. lapiø, anapus neávykusiø prasmin- violonèelës ðiluma. Jauna kompo- Tuomet ið apkasø pakyla kûrë- gø pokalbiø, todël paliekanèios zitorë E. Medekðaitë jà „pasirinko jai, kurie dràsiai ir garsiai pareið- dilgsinèià neuþpildytà tuðtumà. Ðo- kaip instrumentà, ðiuo atveju ge- kia netikintys jokiu moderniu kio ir muzikos spektaklyje „Taip“ riausiai perteikiantá meilës, ðilu- þmogumi. Jie þino ir màsto apie ádëmiausiai þvelgiama ir ásiklauso- mos, nuoðirdumo ieðkojimus. Kaip Manto Stabaèinsko ir Raimondos Gudavièiûtës duetas. Þmogø, gyvuojantá jau ilgus tûks- ma á subtilius, vos juntamus vidi- þmogaus balsas, ieðkantis tikrojo janèios vidinës dinamikos. Pradþio- akstinø. Vaizdø ir ðokio darna itin tantmeèius. Vis tà patá ir beveik nius pojûèius. Tobulybë, meilë, vie- savo aido, violonèelë padeda surasti je ðokis iðsisklaidæs, pabiræs erdvë- subtili – absoliuèiai motyvuota ju- nekintantá. Ið kartos á kartà peri- novë atsiskleidþia ne kaip sunkiai ir nueiti kelià á save“. je, taèiau net ir tada ieðkantis intui- desio logikos. Atrodo, ðokëjai gy- mantá gyvenimiðkà patirtá, taèiau ágyvendinama bûties siekiamybë, Garsø srauto apsuptyje spektak- tyviø emociniø gijø, susibëganèiø vena vaizde, taèiau jo banaliai nei- taip ir neiðmokstantá Gyvenimo. o kaip reali kiekvieno mûsø tikro- lio stilistikà ryðkiausiai konstruoja viename taðke – paèiame þmogaus liustruoja. Grimztantá á savo esmës gelmes, ta- vë, kuriai egzistuoti ir prasiverti mes tyla, askeze, taupumu, grynumu ir centre. Choreografiniai sprendimai Choreografija, kuri pradþioje èiau kaskart jas atrandantá vis tam- patys kaþkodël trukdome. Tobuly- balta spalva grindþiama scenos tokie niuansuoti, kad labiau prime- buvo plaèiai iðsklaidyta erdvëje, vë- sesnes ir klampesnes. Visgi tie kû- bë – tai, kokie dabar esame, kokie veiksmo forma. Savæs ieðkojimas ki- na nuojautas nei tvirtus teiginius. liau surenkama ir koncentruojama rëjai nesibaimina prabilti apie norime bûti geriausi ðià akimirkà; tuose ir pasaulyje reikalauja vidinës Sinchronas su lengvais, vos junta- maþame poros centre. Ðokëjai susi- ðviesà, tiki jos galimybe ir utopi- tikra meilë – ta, kurios ne reikalau- tylos, susikaupimo ir kantrybës – vi- mais pertrûkiais – kaip tyèinis, o gal lieja á viená. Prasiverþia tarpusavio næ vizijà paskelbia savo realaus jame ið kitø ir kaupiame savivertës sø tø elementø, kurie meno kûrinyje nesàmoningas „netobulos tobuly- santykiø motyvai, ir ðokis ágauna gyvenimo ir kûrybos tikslu. Nes ki- rezervuose, o kurià iðspinduliuoja- (ypaè lietuviðkoje tradicijoje) linkæ bës“ teigimas. Ðoká gaubia áspûdin- nervingumo, lengvo jaudulio. Ta- taip tiesiog negali. me atradæ savyje; vienovë – sujun- apsunkinti, perdëm sureikðminti ir gas plaèios erdvës jausmas, laisvo ir èiau taip ir neperauga á destrukcijà, Ðokëjai Raimonda Gudavièiû- gianti racionalumà ir intuityvumà, galø gale iðbalansuoti raiðkos for- lengvo kvëpavimo pojûtis. Atrodo, kuria taip uþsikrëtæs ðiuolaikinis të bei Mantas Stabaèinskas, vio- vyriðkàjá ir moteriðkàjá pradus, at- mas. Lëtumas, dvasinë egzaltacija, kad erdvë aplink ðokëjus iðsivalo, menas, nerandantis raiðkos iðeièiø. lonèelininkë Snieguolë Mikalaus- skleidþianti naujas galimybes, ge- patosas tampa labiausiai nepagei- jø judesiai tarsi perfiltruoja aplink Projektas „Taip“ galbût ir turi ðiek kienë, kompozitorë Egidija Me- bëjimà matyti kitaip. daujamais bûdais kalbëti apie þmo- tvyrantá orà. Vis besikartojantis bë- tiek primygtinumo teigdamas ir siû- dekðaitë, suburti projekto inicia- Skirtybiø dermës, pasaulio visu- gø, todël nuo jø taip daþnai bëgama gimas ratu – kaip gyvenimo ciklas, lydamas absoliutø pozityvumà. To- á þaidybiðkà stilistikà ir nesibaigian- pasaulio sandaros iliustracija. kià pozicijà uþima visi projekto da- èias manipuliacijas. Ypaè dþiugu, Spektaklio pradþioje ðokëjai ðo- lyviai, pradedant idëjos sumanyto- jog choreografinis R. Gudavièiûtës ka kiek nutolæ vienas nuo kito ar- ja ir baigiant kostiumø dailininke bei M. Stabaèinsko duetas visas ðias ba greta, taèiau nesiliesdami, tik Rûta Biliûnaite. Taèiau aiðki pozi- kliûtis apeina ir apie subtilius vidi- ið tolo ásiklausydami á vienas kito cija, jei tik nëra utriruojama, visa- nius dalykus kalba lengvai ir skaid- judesius, jausenas. Judesiai pina- da prapleèia idëjø erdvæ ir neblo- riai. Modernaus ðokio atlikëjai, ðá mi á gana vientisà, ramø audiná, ku- kuoja platesnës sklaidos galimybës. kartà ir choreografai, debiutuoja itin riame dominuoja ramus tolygu- Ðiuo atveju teigiamos idëjos vei- solidþiu projektu. Solidumo áspûdá mas, o ne ryðkûs akcentai ar kul- kiau stovi ðiandienos gyvenimo re- veikiausiai sukuria judesiø taupu- minacijos. Todël ðá kartà itin pasi- alybës opozicijoje, todël turi kliau- mas ir aiðki motyvacija. Pasirody- teisina vaizdai, kurie ðokiui sutei- tis kiek galima átaigesne ir stipres- mas kupinas stabilios ir netrûkinë- kia dinamikos ir stilistinës kaitos ne jëga.

Egidijaus RUDINSKO nuotraukos 5 TILTAI . 2010 m. kovo 4-17 d., Nr. 9 (282–723) „Vaikai – mano gyvenimo horizontai...“

Pasak Konstantino Stanislavskio, teatras prasideda nuo rûbinës. Ta- èiau jo pradþiø pradþia – kaþkur re- þisieriaus sàmonës uþkulisiuose. Ant teatro vadovo peèiø krinta ne tik re- þisûros naðta, bet ir tëviðkas rûpini- masis kolektyvu, teatro auros áþie- bimas. O kai artistai – pusðimtis pa- dykusiø mokinukø, ta naðta, ko ge- ro, dar pasunkëja. Apie teatrinius dþiaugsmus ir keb- lumus Joniðkio vaikø ir jaunimo te- atro „Bendraamþiai“ vadovà ir reþi- sieriø Arvydà BUTKØ kamantinëja Vytautas ANTANAITIS.

– Papasakok apie save. Kas darë átakà ta- ja ir intuicija nei logika, nes pastaroji já labai vo asmenybës formavimuisi? Kaip kilo meilë riboja. Jo elgesys teatro erdvëje jam paèiam teatrui? gali bûti maloni staigmena, jis pats sau tam- – Gimiau ir augau Klaipëdoje, ten krimtau pa paslaptimi. Paþinti save ið kitos pusës – ir reþisûros mokslus. 1982 m. baigæs tuometës kaip tik to jauniems þmonëms trûksta. Ðá pro- Lietuvos valstybës konservatorijos Klaipëdos cesà galima prilyginti terapijai. O man tai me- Scena ið naujausio Arvydo Butkaus Scena ið spektaklio „Metas mylëti“. fakultetà pasiëmiau þemëlapá ir susimàsèiau, dþiaga apie vaikø asmenybes: kà jie nori kal- spektaklio „Nusiðypsok, vaike!“. kur dar nëra teatro – nei stipraus mëgëjiðko, bëti, kà jausti, kas tûno juose; taip galiu jiems nei profesionalaus. Radviliðkyje? Ðaunu! Juo- padëti suformuoti individualø santyká su pa- siejanti visus spektaklius – jaunø þmoniø su- apdovanojimai – ðio proceso palaikymas bei lab kad ðis rajono centras netoli Ðiauliø – mies- sauliu. sidûrimas su juos supanèiu pasauliu. Mûsø te- skatinimas, suteikiantys papildomø jëgø ir im- to su valstybiniu teatru. Sëdau á traukiná Klai- Vëliau mes bûtinai aptariame, ið kokiø pa- atro, kaip ugdymo institucijos, pagrindinis pulsø tolimesniam darbui. Dëmesys ir darbo pëda-Radviliðkis ir að jau ten. Deja, mano ke- sàmonës gelmiø ar neiðgyventø emocijø tai tikslas – puoselëti jaunuoliø kûrybiðkumà ir ávertinimas svarbus tiek vaikams, tiek vado- tinimais nepatiki. Vëliau draugai pasiûlo – iðplaukë. Bet paslaptis vis vien iðlieka. Ir tai meilæ, formuoti kultûrinio ir dvasinio gyveni- vams. koks tau skirtumas Radviliðkis ar Joniðkis, vyk puiku, nes pati paslaptis – vertybë, mûsø gy- mo poreiká. Vaikai gerai jauèia, kas tavo dar- – Ne vienas tavo ugdytinis nuëjo profesio- á Joniðká! Taip ir atsiradau èia. venimo variklis. Individualumas ir nepakar- be gyva, nauja, o kas formalu ir dirbtina. Dir- nalaus aktoriaus keliu. Gal priminsi juos – Pirmieji netiesioginiai mokytojai, padë- tojamumas, originalumas ir unikalumas, sa- bant su vaikais neámanoma liautis ieðkoti. Ið juk tai irgi tavo triûso rezultatas. jæ formuotis mano asmenybei, buvo Mika- vastis ir esybë – viena ið kitos iðplaukianèios, kitos pusës, esu nuoseklus ir nesistengiu apsi- – Simonas Kilius – pirmojo Laimono No- lojus Konstantinas Èiurlionis ir Justinas giliaprasmës vertybës, reikalaujanèios viso metinëti. Jau pustreèio deðimtmeèio dirbu su reikos vardo skaitovø konkurso laureatas, ðiuo Marcinkevièius, ypaè didelá áspûdá padarë gyvenimo studijos. jaunimu, senstelëjau, bet visada su jais randu metu studijuojantis estrados meno subtilybes, jo trilogija. Raðau pjeses, nes noriu átraukti vaikà á kû- bendrà kalbà – jiems ádomu tai, kà að màstau, vaidinantis televizijos serialuose. Mindaugas Dar bûdamas moksleivis tapau neetatiniu rybos procesà, kad jis netaptø tik mano suma- o man ádomu, kad jiems tai ádomu. Mes gyvi Ancevièius – jaunasis bardas, Sauliaus My- Klaipëdos dramos teatro pagalbininku. Padë- nymø pildytoju, kad teatrinëmis priemonëmis ta nuostaba! kolaièio premijos laureatas, bûsimasis akto- davau rûbininkëms, kontrolierëms, programë- gebëtø reikðti santyká su savimi, pasauliu, da- – Norëtøsi, kad pravertum teatro virtuvës rius. Pripaþinimo sulaukusios ir auklëtinës liø pardavëjoms. Uþdarbis buvo galimybë ne- lyvauti naujos meninës tiesos kûrimo proce- duris. Juk per tiek darbo metø turi susikûræs Laima Tamulytë (Mama Rock’n Rall), Vaida mokamai matyti visus Klaipëdos dramos teat- se. Vaikui labai svarbu þinoti, kad jo idëja ga- savo „receptûrà“, instrukcijas. Juolab kad su Lisikaitë. Bet pasikartosiu: pagrindinis mûsø ro ir á gastroles atvykstanèiø teatrø spektak- li bûti panaudota kuriant naujà spektaklá. „Bendraamþiais“ apvaþiavote kone pusæ Eu- tikslas – ne rengti aktorius, bet padëti formuo- lius. Kiekvienà spektaklá þiûrëdavau po kele- Beje, kadais þurnale „Nemunas“ buvo ið- ropos, pelnëte LR kultûros ministerijos ir Liau- tis kûrybingoms asmenybëms, tad tarp mano tà kartø, net mintinai mokëjau kai kuriø per- spausdinta Leonido Jacinevièiaus kino apy- dies kultûros centro aukðèiausià apdovanoji- buvusiø auklëtiniø – ne vienas gydytojas, ka- sonaþø tekstus. Prieð mano akis skleidësi to- saka „Paslapties zona“, pagal kurià pastaèiau mà – „Aukso paukðtæ“. rininkas, pedagogas ir net vienuolis. kiø scenos meistrø kaip Vytauto Paukðtës, Ba- spektaklá. Á premjerà pakvieèiau ir autoriø, bet – Kelioniø á sveèias ðalis niekada nelaikiau – Pabaigai – kelis þodþius apie svajones. lio Barausko, Vytauto Kanclerio, Algirdo jis neatvyko. Pasisekë já prisikviesti jau vë- siekiamybe. Mes – ne ekskursijø bûrelis, bet Kokia tavo ateities teatro vizija? Venckûno, Broniaus Graþio ir reþisieriaus, ko- liau, á Joniðkio vaikø teatrø festivalá. Tuomet iðvykos visada skatina susitelkti, pasitempti, – Mûsø svajonës labai ávairios. Kiekvie- medijø meistro Povilo Gaidþio sukurti perso- ir suþinojau tikràjà neatvykimo prieþastá. Pa- pasiþiûrëti á save ið ðalies. Net vaidinimø skai- nas teatro narys svajoja teatre turëti savo len- naþai. Ne kartà su aktoriø trupe vykdavau ir á sirodo, autorius bijojo, kad maþo miestelio te- èiø stengiuosi riboti – bijau, kad spektaklis tynëlæ ar kitoká kampelá, kur jis jaustøsi ðei- vienadienes teatro gastroles po Þemaitijà. atrui jo pjesë bus per kietas rieðutëlis, o peikti nevirstø „darbu“, kasdiene rutina, kad neding- mininkas ir galëtø laikyti savo knygas, þaislà, – Su jaunaisiais teatro mëgëjais darbuo- ir kritikuoti nenorëjæs. Taèiau pamaèius spek- tø ið vaikø akiø ir ðirdies ðventës – susitikimo mëgstamiausius daiktus ar repeticijoms reika- jiesi jau 25 metus. Ar neaplanko mintis pamë- taklá abejonës iðsisklaidë. L. Jacinevièius ne su þiûrovais – pojûtis. Pagyrø vaikams ðykð- lingus drabuþius. Vadovø svajonë – turëti pa- ginti su vyresniais? tik pagyrë pastatymà, bet ir pakvietë já paro- èiu. Mano galva, tegul juos kiti giria, o að vi- talpas su gerai árengta scena, nuolatiná, profe- – Baigæs reþisûros studijas tikrai negalvo- dyti Vilniuje bei Druskininkuose, kuriuose sada ieðkau, kur dar yra rezervø pasitempti. sionalø teatro dailininkà ir galimybæ á repeti- jau apie vaikø teatrà. Bet Joniðkyje jau buvo stovëjo apysakoje apraðomos sanatorijos pro- Ne kartà esu pabrëþæs: jei ið tavæs reikalauju cijas pasikviesti ðokiø, muzikos bei dainavi- gana stiprus suaugusiøjø mëgëjø teatras, tad totipas. Autorius tikino, kad spektaklis já ákvë- daugiau, vadinasi, tikiu, kad gali tai padaryti. mo specialistø. Norëtøsi pasvajoti ir apie dai- ëmiausi dirbti su vaikais ir jaunimu. Jau po pë gráþti prie tos medþiagos. Tai tarpusavio pasitikëjimo iðraiðka. Ko gali lës, ðokio bei muzikos studijas, kuriose vaikai pusantrø metø Lietuvos kultûros ministro ása- – Ið kur neblëstantis entuziazmas realizuo- reikalauti ið vaiko, jei juo nepasitiki? Tada kurtø scenografijà, choreografijà, muzikà, da- kymu Joniðkio vaikø dramos kolektyvas ga- ti sceninius sumanymus, ieðkoti naujø teatri- gal geriau patylëti? rytø áraðus ar rengtø bendradarbiavimo su ki- vo teatro statusà, du etatus ir vardà „Bendra- nës kalbos formø? Spektaklis – puikus vadovø ir vaikø ben- tais vaikø teatrais projektus. amþiai“. – Vaikai – mano gyvenimo horizontai, o dro kûrybinio darbo, fantazijos, pasaulio su- – Gal nepaklausiau ko nors reikðmingo, ak- Vëliau ne kartà turëjau progø dirbti suau- „Bendraamþiø“ teatras – ateinanèios jauno- vokimo ir atjautos realizavimo rezultatas, tualaus tau? gusiøjø teatre, bet man labai patiko darbas su sios kartos teatras, todël ir pagrindinë tema, áprasminantis ugdymo procesà. Pelnyti teatro – Man labai aktuali tema – prie teatro jaunais þmonëmis, þavëjo jø noras gilintis á veikianti pasaulëjautos ir meno suvokimo save, tobulëti. Mûsø teatro ketinimai visada studija. Ruoðdamasis paskaitoms, permàs- buvo labai rimti – nesvarbu, ar jaunuolis vë- tydamas savo patirtá, atrandu save ir nau- liau pasirinks aktoriaus, menotyrininko ar gy- jas bûsimø darbø erdves. Studija su pertrû- dytojo profesijà. Bet koká darbà dirbdamas kû- kiais (dël finansavimo stygiaus) veikia nuo rybiðkumo ant peèiø neneðiosi. Tai didelë ver- 1990 m. Jau tada pastebëjau, kad didelë tybë ir ðeimyniniame gyvenime. jaunimo dalis ið parodø ar koncertø salës Kartkartëmis pagalvoju apie iððûká dirbti daþnai iðeina abejingi, nesugebëjæ suvok- su vyresniais aktoriais, tik dar neturiu konkre- ti meno kûrinio, nepaliesti autoriaus idëjø. èios idëjos. Kas lieka tokiam jaunuoliui – gatvë, kavi- – Daþnai savo spektakliams scenarijus bei nës ar barø kultûra, televizijos ðou progra- pjeses raðai pats. Jaunieji artistai taip pat mos? Visa tai skurdina jaunimà, daro já ag- prisideda prie siuþeto vingiø, personaþø cha- resyvø. Liûdniausia, kad Lietuvoje tiek rakteriø kûrimo. Kodël medþiagos nesirenki daug kûrybingø þmoniø, graþiø parodø, ið, atrodytø, tokios gausios dramaturgø kû- koncertø – rodos, tik eik, tik þiûrëk, tik ste- rybos? bëkis! Taèiau daugelio jaunø þmoniø tai – Kuriant spektaklá yra tik prieð tave sto- nedomina. Todël ir norisi juos átraukti á dis- vintis vaikas ir tavo vienintelis ketinimas pa- kusijø klubus, pasaulëjautos ir meno su- þinti já kaip asmenybæ. Todël bûtina kûrybinë vokimo studijas – tai turëtø provokuoti jau- provokacija. Kartais tai gali bûti uþduotis, ku- nuolius dalytis mintimis ne tik apie kas- rià vykdydamas vaikas remiasi labiau emoci- dienybæ, bet ir apie mus paèius, pasaulá ir ðio suvokimo atspindá mene. Pokalbá uþraðë Aurina VENISLOVAITË Reþisierius Arvydas Butkus ir jaunieji „Bendraamþiø“ teatro artistai gastroliø ,,Bendraamþiø“ teatro archyvo Ðvedijoje metu. nuotraukos

6 . 2010 m. kovo 4-17 d., Nr. 9 (282–723) TILTAI

liûdesys, þaismë ir vienatvë. Kaip ki- lës“, kuriame þmogaus gyvenimas, jo taip – juk lëlë viena namuose. Savo bûtis prilyginama likimo valdomø lë- lëles paliekame ne tik kai nebenori- liø egzistencijai, kai kaþkas ið aukð- me þaisti, bet ir kai suaugame, subræs- èiau su mumis bando þaisti ir gali bet tame. Mûsø þaidimai netenka leng- kaip pakreipti likimà. Tame tragikos Paliktos lëlës vumo, pasineriame á suaugusiøjø pa- ir neiðvengiamumo pilname filme yra saulá. Lëlë, likusi viena, stovi ir þiûri daug groþio, o bûties trapumas sieja- Jolanta SEREIKAITË Visa Marijos Gimbutienës tyrinëta ne- kaþkur. Ji – prie suaugimo slenksèio, mas su estetiniø pojûèiø svarba. Ðios olitinë deiviø epocha yra lëliø pasau- prie brandos akligatvio ir tarsi neþi- parodos atspaudø lëlës taip pat ið- Vienà ðaltà þiemiðkà dienà vaikð- lis. Jos – matriarchatinio laikotarpio no, kur eiti. Ji jau nebe mergaitë, nors spinduliuoja savità groþio ir fataliz- èiojau po Vilniaus prekybos centrà liekanos. Juk su lëlëmis daþniausiai vaikiðkai naivi. Galbût – Persefonë, mo deriná. „Panorama“ ir netikëtai pamaèiau þaidþia mergaitës. Todël lëlës papras- kuri klajoja po þydinèià pievà ir net J. Rekevièiûtë atskleidþia savo kaunietës menininkës Jûratës Reke- tai ágyja moteriðkos bûtybës formas. nenutuokia, kas jai netrukus atsitiks, kaip kûrëjos chameleoniðkà prigim- vièiûtës grafikos parodà „Lëlë viena Grafikos lakðtuose vienos jø ágauna bet atsiverianti kitokiam suvokimui, tá – nuolatinæ kaità. Ji eksploatuoja pasaulyje“. Dideli eksperimentinës baltos mirties deivës paukðtës pavi- neiðtyrinëtai erdvei, kuri jà gàsdina. ðiuolaikines grafikos priemones, eks- grafikos lakðtai, kuriø pagrindinis dalà: liesos, stovinèios tiesiai, nuleis- Gal ji palikta, tiesiogine prasme ið- perimentuoja, kuria koliaþus, naudo- personaþas – lëlë. Taèiau dailininkës tomis rankomis, lyg iðsigandusios, su- mesta kaip nebereikalingas, atitarna- ja nuotraukas, spausdina nuo audi- kuriamos lëlës nëra visiðkai ðiuolai- trikusios, tarsi nuolat ko nors lauktø – væs rudimentinis objektas ar mûsø niø ir kitø medþiagø, kurios padeda kinës. Tai ne barbiø pasaulis, o pa- kaþkokios neapèiuopiamos, ið iðori- paèiø psichikos dalis, kuri subrendus, iðgauti faktûrà. Jos grafika – ekspre- èios autorës vaikystës atspindys, jos nio pasaulio atslenkanèios grësmës. uþaugus neturi vertës. Vis dëlto rei- sionistinë, paremta stipria jausmo ið- gali priminti ir skudurinæ Onutæ ar Jos tokios bejëgës, galbût galëtø bû- tai kieno nors egoistiniams troðki- këtø neuþmirðti to vidinio vaiko – krova, tapybiðka, taèiau iðsaugoma pirktinæ plastmasinæ, anonimiðkà so- ti palygintos su ðiuolaikinëmis mo- mams iðpildyti. Kaip minëjau anks- lëlës savyje – ir já puoselëti, kaip pa- ir vientisa plastika, plakatiðkumas ir vietiniø parduotuviø lëlæ. Þiûrint á terimis, kurios parduodamos, iðveþa- èiau, J. Rekevièiûtës lëlë – ne vien tariama kai kuriose populiariosios idëjos aiðkumo suvokimas. ðiuos juodai baltus ir spalvotus ele- mos. Kitos lëlës – kûrybingumo, sa- priemonë. Ji gali daugiau. Ji tampa psichologijos knygose. Vaikðèiojant po parodà lëlës, jø gantiðkus atspaudus apima kaþkoks varankiðkumo, siautëjimo, vaisingu- magijos objektu, ji kûrybiðka. Ði lëlë Lëlë, pasak C. G. Jungo, yra ani- gyvenimai man sukëlë tam tikrø as- graudulys – nejau viskas iðnyksta, ne- mo ásikûnijimai. Jos þaidþia, links- mezga ðalikëlá, tampa panaði á Sta- ma, ið pasàmonës iðkylanti moterið- meniniø iðgyvenimø. Fotografavau, jau þaislai iðlieka tik mûsø senose dë- minasi, pasitiki savimi, jø kûno for- niûno paveikslà, gaudo peles, iðva- koji mûsø pusë. Taèiau pasàmonëje o stikle maèiau atsispindintá ir pasi- þëse ir nuotraukose? Juk jie tarsi gy- mos apvalios; ðios lëlës amþinu ju- þiuoja á Venecijos karnavalà, lakuo- glûdi ne tik anima, bet ir ðeðëlis, to- klydusá tarp lëliø savo veidà, tyrinë- vi, kaþkuo panaðûs á mus, atkartojan- desiu kuria savo asmeninæ visatà. Jos jasi nagus, – netgi pasidaro baubas ir, dël tos lëlës, perfrazuojant paveikslø jau savo santyká ir su paroda, ir su tys mûsø paèiø istorijas. O jei juos paèios sau ðeimininkës ir likusios vie- rodos, atlieka kasdieniðkas buitines pavadinimus, gali bûti „tokios nege- lëlës archetipu. O atsiskirti nuo savo iðtrauksime, jei priversime lëlæ sva- nos turi kà veikti. funkcijas, kurios virsta ritualais. Mes ros ir að jas nubausiu“. Jos mums gali paèios sukuriamø pojûèiø – neáma- joti kaip kadais? Neatsitiktinai grafi- Menotyrininkas Ignas Kazakevi- kiekvienas susikuriame savo asme- kelti grësmæ. Dailininkë á pasirinktà noma. kos atspaudø pavadinimai atspindi èius parodos anonse raðë apie þaidi- ninius ritualus, iðnykæ sakralûs ritua- temà þvelgia ðiek tiek ironiðkai, ji tarsi Neatsitiktinai ði paroda surengta vidiná ásivaizduojamà lëlës gyveni- mà, taèiau að áþvelgiu daugiau nei þai- lo rudimentai atsikartoja buityje. Taip þaidþia þaidimà, kuris, nepaisant vi- prekybos centre. Juk vartotojas ðiuo- mà: toji lëlë laukia, supasi ant paka- dimà. Bûtent tuos skirtingus mote- kasdienybë ágauna prasmës, o lëlës, sø iðoriniø formø, yra rimtas ir kartu laikiniame pasaulyje pakeitë rafinuo- bos, gàsdina, gaudo peles, atsitren- riðkosios dimensijos aspektus. Mo- tarsi koks ámagnetintas objektas, mû- iðsaugo sentimentalias atminties tà meno vertintojà, o menas tapo pre- kia á sienà, eina pasivaikðèioti á ðaltà ters, kuri gali bûti visokia, kurioje tel- sø paèiø sielos atspindys, taip pat ta- funkcijas. Iðties ðiuolaikiniame pasau- ke. Ið kitos pusës – puiku, kai tarp erdvæ... pa gyvenimo ávairovë. Kartais ðiek me dalyvauja. lyje þaidimas tapæs per daug rimtu prekiø ir kaviniø gali atrasti meno Lëlë gali tapti viskuo ir kartu nie- tiek tampanti ir daiktu, tik forma, ku- Lëlës funkcija – atgaivinti, suteik- dalyku. Kompiuteris, kibernetinë oazæ ir pamàstyti apie tai, kas yra ne kuo, tai labai ádomus personaþas, sa- rià kas nors naudoja, iðnyranti ið ma- ti galiø jà turinèiajam arba já sunai- erdvë pakeièia tikrovæ, o lëlë lyg ir tik prekës, bet ir paèià didþiausià kai- kyèiau, kone archetipas. Lëlë – negy- dø þurnalø ar infantiliø televizijos uþ- kinti, paþeisti, jei turësime omenyje gali pakeisti patá þmogø. Juk robotai nà turinti þmogaus dvasia, jo patirtis, vas daiktas, taèiau panaði á þmogø, ji kulisiø. Galbût kiekviena moteris tai juodàjà magijà. Taèiau palikime – taip pat lëlës, jie yra suaugusiøjø kûryba ir gyvenimas. Galbût pripa- tarsi atkartoja, sukuria jo antrininkà, yra patyrusi – susvetimëjimo kultû- ðiuos prietarus tiems, kurie jais tiki. þaislai. Kaþkodël ðiame kontekste þinti sau, kad mes esame ir lëlës, ir sielos simbolá. Senose kultûrose lëlës roje atlikti vien funkcijà, pasitarnau- Parodoje tokiø tiesioginiø uþuomi- norëtøsi paminëti ir garsaus japonø þaidþiantieji vienu metu. galëjo bûti prilygintos dievø stabams. ti kaip daiktui, kaip priemonei, skir- nø lyg ir nëra: vyrauja nostalgiðkas reþisieriaus Takeshi Kitano filmà „Lë- Autorës nuotrauka

sunku. Dar padëtá komplikuoja tai, kad nuolat reikia árodinëti savo ver- tæ – tiek mokykloje, tiek tarp drau- gø, o namie nëra su kuo pasikalbë- ti: tëvai nuolat uþimti, susirûpinæ aidimas simboliais, decibelais ir þodþiais finansine gerove, daug dirba. Þ Jaunimas po paskaitos galëjo lengviau atsikvëpti. Nebuvo jis pa- Ugnë KRAULAIDYTË nëjusá tradicines ezoterikos bei ma- vaus daþnio blykstës, labai aukðti nori mirties, tai nëra natûralus troð- vadintas nei apsëstu, nei tamsiu ar gijos sroves ir besigilinantá á jauni- decibelai, todël susirinkusiai miniai kimas. Tad kodël pritaria jà garbi- smerktinu. Sveèias ið Prancûzijos Ðaltà vasario pradþios vakarà bu- mo pamëgtà roko kultûrà. Vienas nesunku panirti á transà. Já galime nantiesiems? Greièiausiai neásigi- stengësi negàsdinti publikos teolo- vo galima stebëti ádomø, ne taip jau svarbiausiø ðio susitikimo tikslø – patirti ir áprastomis gyvenimo ap- lina á matomus þenklus, nesusimàs- ginio þodyno subtilybëmis, nemo- ir daþnai pasitaikantá reiðkiná: þmo- atkreipti dëmesá á manipuliacijas linkybëmis (sakoma, kad ði bûsena to, o daþnai ir nesupranta, kur tai ralizavo, kalbëjo visø pirma ne kaip niø bûrius, nepaliaujamai plûstan- informacijos priemonëmis ir ðiuo- patiriama pereinant ið budrumo á veda. Sveèias pabrëþë, kad iðorë ne dvasininkas, o kaip kultûros tyri- èius pro VDU Didþiosios salës du- laikinëmis technologijomis bei pri- miego fazæ ir ið miego á sapnavi- visada atitinka vidø. Ne kiekvienas, nëtojas, pristatantis surinktà me- ris. Þinoma, per ilgai uþsiþiopsojus minti apie virtualaus smurto átakà mo), taèiau tai yra natûralu, o ðama- vilkintis „gotiðkais“ drabuþiais, ið dþiagà. Tiesa, ið pirmo þvilgsnio ne- kilo reali grësmë likti stypsoti lau- þiaurumo proverþiams realybëje. niðkasis transas iðprovokuojamas. tiesø yra „gotas“, kaip ir tas, kuris atrodo, kad bûtø buvæ pasakyta kas ke ir praleisti pirmàsyk Lietuvoje B. Domergue kvietë neskubëti Daugelis á roko koncertus ateinan- neturi „gotiðkos“ atributikos, nebû- nors naujo ar itin intriguojanèio, o vieðinèio teol. dr. kun. Benoito Do- pulti visko demonizuoti, bet ið pra- èiø þmoniø nëra blogi. Prieðingai, tinai viduje nëra „gotas“. Kunigas ir kun. B. Domergue pristatymas in- mergue, atvykusio ið Prancûzijos, dþiø apmàstyti globalizuotà pasaulá jie visai mieli, paprasti, piktai ne- dalyvavo susitikimuose su tûkstan- ternetiniuose tinklalapiuose kaip pasakojimà apie ezoterikos átakà ir kultûrà – tokià, kokia ji yra ðian- nusiteikæ asmenys. Taèiau po tokiø èiais jaunuoliø. Kai kurie, neprita- demonologijos specialisto ðiek tiek ðiuolaikinei kultûrai ir dvasiniam dien. Vienø ðaliø jaunimo pomëgiai koncertø kyla daug smurto prover- riantys kultûros tyrëjo nuomonei, klaidino – bent jau að kiek kitokios gyvenimui, tad ásiliejusi á minià lei- maþai kuo skiriasi nuo kitø, nes in- þiø, pavyzdþiu galëtø bûti kated- prieidavo po paskaitos ir imdavo paskaitos tikëjausi. dausi pasroviui. Deja, apie tikimy- ternetas suteikia prieigà prie bet ko- ros padegimas po grupës „Lordi“ aiðkintis iðsamiau. B. Domergue pa- Vos iðëjus ið salës ëmë kirbëti bæ atsisësti lioviausi svajojusi ties kiø informacijos ðaltiniø ir pramo- koncerto. siûlydavo iðsiversti muzikos die- áþûlus klausimas: ar ne per daug me- laiptø viduriu, o áëjusi á salæ dþiau- gø. Pakanka spustelëti porà nuoro- Muzika – ne vien instrumentø vaièiø tekstus. Jø gerbëjai likdavo tø dvasininkui prireikë, kad iðsivers- giausi paèia nuostabiausia vieta to- dø, kad atsidurtumei kitame, kiek- skleidþiamø garsø visuma, jà suda- gerokai nustebæ, o daþnai ir atsisa- tø hard rock’o tekstus ir pasakytø, kiomis aplinkybëmis – maþdaug vienam atvirame pasaulyje. Deja, ro ir þodþiai. Tekstus pravartu su- kydavo ankstesnio gyvenimo bû- jog juose ðlovinama mirtis ir sëja- trisdeðimèia kvadratiniø centimet- tas pasaulis gali bûti neátikëtinai prasti, nes jie taip pat gali bûti smur- do, keisdavo ir aprangos, ir klauso- mas þiaurumas, ar ðio amþiaus þmo- rø pëdoms pastatyti prie sienos. Kas persunktas agresijos. to forma. Kai kuriuose jø sàmonin- mos muzikos stiliø. nës tokie nemàstantys, kad jiems gi galëjo pagalvoti, kad á Bordo B. Domergue akcentavo, kad tai, gai suplakama tai, kas sakralu ir Psichologai tyrimais patvirtino reikia priminti elementarius daly- vyskupijos kunigo paskaità susi- apie kà kalba, iðmano ne tik teorið- ðventa, su tuo, kas satanistiðka, at- ryðá tarp smurto virtualioje erdvëje kus – trenkiant kurtinamai muzikai, rinks toli graþu ne vien abitus dë- kai, bet ir praktiðkai – yra perþiûrë- virai ir tiesmukai niekinamas tikë- ir mokyklose. Ðimtuose tinklarað- daþniausiai á mikrofonà nestaugia- vintys vyrai ir moterys bei garbaus jæs daugybæ ypaè jauniems þmo- jimas. Tai nëra gerai. Þmogaus reli- èiø – þiaurûs vaizdai, daug tikrø sa- mi þodþiai apie meilæ ir viltá (ðiuo ar bent vidutinio amþiaus sulaukæ nëms nerekomenduotinø svetainiø, giniai ásitikinimai turi bûti gerbia- viþudybiø, þmoniø paaukojimø ir atveju iðimtimi galima laikyti ne- asmenys? Galbût tokiam susidomë- lankæsis á masiná pamiðimà pana- mi. Deja, þmonës, besilankantys to- juodøjø miðiø, kurias gali stebëti bent krikðèioniðkà metalà)? Tikiu, jusiøjø antplûdþiui átakos turëjo tai, ðiuose koncertuose bei iðbandæs kiuose koncertuose, þino, kur eina bet kas. Smurtas, kraujas, mirtis në- sveèias bûtø galëjæs dar valandø va- kad prieð lankydamasis Kaune kun. vaizdo þaidimus. Ði pramoga nëra – apie muzikos pobûdá daug kà pa- ra naujos temos. Skirtumas tas, kad landas kalbëti apie jaunimo kultû- B. Domergue prisistatë kituose savaime bloga. Taèiau daþnai eg- sako atlikëjø ávaizdis, o kartais jau senovës graikai þiaurius þodþius sa- ros tyrinëjimus, o dël laiko stokos miestuose, gal universitetinei ben- zistuoja dvi þaidimø versijos – ofi- ir pats grupës pavadinimas, tarki- kydavo porà valandø, dabar jø ga- pasidalijo tik bendriausiomis patir- druomenei bei jaunimui patraukli cialioji ir neoficiali, prieinama in- me, „Slipknot“, kurios apytikslis lima klausytis neribotà laikà. Be to, timis ir áþvalgomis. Taikiai baigda- ir neápareigojanti susitikimo vie- ternetu ir þaidþiama online. Apie lietuviðkas atitikmuo bûtø „slan- tada reikëjo ir iki teatro nueiti, da- mi ðià temà, tarkime, kad dvasinin- ta, galbût nelietuviðka kalbëtojo pastaràjà suaugusieji daþniausiai kiojamoji kilpa“ arba laisviau in- bar – paprasèiau: nereikia kojos ið ko misija nebuvo ðokiruoti publi- pavardë, o gal smalsumà þadinan- në neátaria. Þaidimas nuo þiauraus terpretuojant – „virvë, kuria pasi- namø kelti. Reaguojant á ðá smurtà kà ar linksminti jà kokiomis nors tis egzotiðkasis „titulas“ – demo- filmo ið esmës skiriasi tuo, kad þai- kariama“. Ðià grupæ sudaro devyni atsiranda kitokio smurto poreikis, negirdëtomis istorijomis, o tik nologas. dëjas nëra pasyvus veiksmo stebë- nariai, pasirodymø metu dëvintys daþniausiai pasireiðkiantis realiame bandyti priminti apie natûralø Neradusiesiems kur kojos pasta- tojas – savo rankose laikydamas ðamaniðkas kaukes, naudojantys gyvenime. Ðiandien þmogus neturi þmogaus gebëjimà màstyti ir teisæ tyti ant þemës, buvo pasiûlyta uþ- pultà jis gali daryti átakà veiksmui. daug mirties simbolikos, trijø ðeðe- laiko sportuoti, taigi sukaupia daug naudotis prigimtine duotybe – ga- sikeberioti ant scenos, o tuo metu Blogiausia, kad tai tæsiasi valandø tukø kombinacijas, apverstas pen- átampos ir neigiamø patirèiø, kurias limybe pasirinkti. Lieka tikëtis, kun. B. Domergue juokavo: „Ge- valandas. Tokie vaizdo þaidimai – tagramas ir pan. Pati muzika – nuo- reikia kaip nors realizuoti. Masiniai kad ðis susitikimas klausytojus pa- riau man kalbëti iðmintingai, nes viena ið smurto formø. stabus dalykas, tvirtinama, kad ge- sunkiosios muzikos renginiai, vaiz- ragins blaiviu protu þengti sàmo- esu apsuptas ið visø pusiø...“ Psichologinio smurto yra ir mu- ri kûriniai daro teigiamà átakà au- do þaidimai tik paaðtrina átampà ir ningumo link. A. Valkauskas susirinkusiuosius zikoje, kurioje manipuliuojama galams. Taèiau agresyvi, kalbanti tampa akstinu „iðsikrauti“. Taip at- áspëjo, kad á tëvà Benoità reikëtø simboliuose, anagramose paslëpto- apie mirtá, saviþudybes, bet kokio sitinka ir dël bendravimo stokos. þiûrëti visø pirma ne kaip á demo- mis neigiamomis prasmëmis. Kon- ðventumo paniekinimà, sukelia nei- Paauglystë ir ðiaip nelengvas lai- nologà, o kaip á kultûrologà, tyri- certø metu veikia stiprios, intensy- giamø padariniø. Jauni þmonës ne- kas, kai viskas atrodo nepakeliamai 7 TILTAI . 2010 m. kovo 4-17 d., Nr. 9 (282–723)

Marija DJAÈENKO – Mama, tëti, – linktelëjau gal- ant paðto þenklo. Ámeèiau vokà á pylæs du, pasak jo, „gabalus“, nu- Þmona: (vaikui) Tylëk! và atidariusi duris. stalèiø. Rytoj nebebus. Prisiekiu. sirideno nuo „scenos“ tiesiai prie Virgis: (pasiðlykðtëjæs) Kokia – Marija... Nykðtukai iðneða viskà, kà palie- baro ir uþsisakë bokalà alaus ir tu motina?! Kailinë – Uþeisit? – pasidomëjau, tikë- ku apatiniame raðomojo stalo stal- degtinës. Tiksliau: Þmona: Ëst eik... Dink ið akiø, damasi neigiamo atsakymo. èiuje. Kartà per klaidà ten ámeèiau Virgis: Firminá, blia! sakau! (Atlyþusi, nes staiga prisi- kepurë – Uþeisim, – tvirtai tarstelëjo neðvarius apatinius. Dingo. Bartender: Come again? minë, jog kenèia dël pogimdymi- tëvas. Durø skambutis. Virgis: Nu, suka, ateini èia! nës depresijos ir Virgis dël to ne- Iðmuðus dvyliktà, gimimo die- Kaskart susitikusi su tëvais jau- Kalëdø Senelis neskambina, Susipaþinkite, Virgis. Vidutinio kaltas.) Pasimylim? nos proga pasidovanojau orgaz- èiu jø begaliná norà atvirai pasi- Kalëdø Senelis nusileidþia per ka- amþiaus, statistinis lietuvis. Baigë Virgis: Eisiu að jau... kopûsty- mà. Prisidegiau cigaretæ ir nulin- ðnekëti. Klausimai tvyro ore tar- minà. O Dievas vaikðto kiaurai sie- proftechninæ mokyklà Kauno rajo- nës pasrëbti. gavau á virtuvæ vyno. tum pritvinkæs lietaus debesis. nas. Batmanas irgi neskambintø á ne, buvo iðkviestas tarnauti tëvy- Virgis baisiai iðgyveno. Uoðvës – I don‘t wanna be alone, whe- – Kavos, arbatos? duris... O kaip jis patenka á vidø? nei, pirmus metus dulkintas, antrai- kopûstynë ne tokia gardi buvo. O re is my baby, I don‘t wanna be – Arbatos. – Aleksai, – linktelëjau. siais pasiliko savo noru naiviai ma- ir uoðvis „Dainavà“ kaire ranka alone, where is my man... Apie kà su jais ðnekëtis? – Marija. Galiu uþeit? nydamas, jog galës dulkinti kitus. pylë. !!! Palikau sëdët svetainëje. Pati – Taip. Aleksai, o Batmanas Nepavyko. Taigi... Virgis, dvejus Uoðvis: Kas yra? Raudonojo? Baltojo? Su bur- nuëjau á miegamàjá. Persirengti. vaikðto pro duris? metus atidulkintas kariuomenës, Virgis jau nieko nebesakë. Ið- buliukais? Be burbuliukø? Nusiëmiau kepuræ, uþsimeèiau – Neþinau, pasimylim? gráþæs tuoj pat susirado moterá. Ve- gërë ir iðëjo. Iðjungsiu telefonà. chalatà, susiðukavau plaukus... – Aleksai, iðeik. dë. Apsigyveno pas jos tëvus. Uoð- Treèià dienà uoðvis pradëjo ne- Negaliu pakæsti apsimestinai Paþiûrëjau á veidrodá. Iðsigandau. – O gal tada arbatos bent? vis ádarbino staliaus padëjëju vie- rimaut. O ir degtinë taip gerai ne- draugiðkø skambuèiø. Visi jie lin- Nusivilkau chalatà. Pasipuoðiau – Ne, laukiu sveèiø. Ðiandien tinës reikðmës baldø gamyklëlëje. lindo. ki to paties. gëlëta suknele. Uþsidëjau akinius mano gimtadienis. Vakarus Virgis leisdavo su uoðviu – Uoðvis: Matj, idi siuda, vip- Sveikatos, laimës... Pinigø, tamsiais stiklais. – Turiu tau dovanà... tai prieðais televizoriaus ekranà, tai jem... meilës? Uþkaièiau arbatà. – Aleksai. prieðais „Dainavos“ butelá. Uoðvë: Eik tu, eik tu... alchaða O, kad þodþiai virstø darbais. Prisidegiau cigaretæ, persisvë- – Iki. Uoðvis: Gersi? (iðjungë ðviesà virtuvëje ir tyliai Pasilypëjau ant taburetës, turë- riau pro miegamojo langà. Pagrojau pianinu, tada gal pen- Virgis: Nu neþinau... sukuþdëjo) no vse ravno liubliu dama tikslà. Vienoje rankoje lai- – Marija? ketà minuèiø krapðèiau dulkes Uoðvis: Kà, neþinau? debila. kiau apytuðtæ vyno tauræ, kita ati- – ... tarp klaviðø. Tada pieðiau, gal va- Virgis: Nu nalivaj... Uoðvis viskà girdëjo. Apsime- dariau spintos dureles, iðtraukiau – Maða... landà keverzojau dvi besidulki- Uoðvis: (pildamas) Èio „NU- të, kad negirdi, taèiau girdëjo. Pa- kailinæ tëvo kepuræ. Neiðvengia- – Dieve? nanèias avis. Tada klausiausi do- kajeð“? siliko sëdëti tamsoje, gërë. Vie- mai prireikë. – Paþiûrëk á virðø... kumentinës laidos apie astrono- Virgis: Vienà tik. Och! nas. Nusiverèiau nuo taburetës. – Aleksai? Aleksai! Padaryk pa- mijà. Uoðvis: Maladec! Nu, na vta- Virgis gráþo ketvirtà dienà. Ra- Susitrenkiau kelá. slaugà... – nusiëmiau akinius. Pizza Guy pasibeldë á palangæ. ruju nogu. do uoðvá miegantá virtuvëje. Atsisëdau. – Paslaugà? Pamaniau, kad Batmanas. Virgis: Nu davaj. Virgis: Iðvaþiuoju að. Tëvai, ar Apsiverkiau. – Taip... Ko ðypsais? – Kiek? – persisvërusi paklau- Uoðvis dþiaugësi, toká þentà ga- girdi... Nuëjau á virtuvæ, dar vyno. – Maða, mielai... Taèiau esu ve- siau. væs, o ir Virgis neliûdëjo turëda- Uoðvis: ... i ja tebia liubliu. Taurë suduþo. Ðukës laimës ne- dæs. Tau nieko? – Tai èia tavo sveèiai? – ið dan- mas ðalia þmogø, kuris pasirûpi- Virgis: (ðiek tiek sutrikæs, ne atneð, – gurkðtelëjau ið butelio. – Nesvarbu... gaus prabilo Aleksas. na, jog taurelë nebûtø tuðèia. Po per daug, kaip ir dera vyrui) Spa- Patiko. Kodël viskas visada yra susijæ – Dusk... – paduodama ketu- penkiø santuokos mënesiø á pa- sibo. Uþmigau tualete. su seksu? Viskas. Net indø plo- riasdeðimt litø Pizza Guy iðleme- saulá pasibeldë maþasis Virgutis. Uoðvis: Va kur tu... gersi? Ryte pabudau paþadinta nulei- viklio reklama. nau. Paskalos per visà rajonà nuai- Virgis: Vaþiuoju á Anglijà dþiamo vandens garso. Atsirëmiau Sucypë arbatinukas. – Aèiû, – choru padëkojo vy- dëjo. Kaimynai baisëjosi, kaipgi (tapðnodamas uoðviui per petá). á rankenëlæ. Apgailëtina... Suradau vienà pakelá arbatos. rai. Virgio þmona dráso balta suknele Geriau bus. ... Pinigø, meilës... sveiko proto! Apsiverkiau. Priguliau ant kilimo, uþdëjau „prie kunigo“ eit. Uoðvis: Eik, atsisveikink. Bevalant kilimà suèirðkë tele- Spintelëj tarakonas saugojo Johno Lennono plokðtelæ ir... Virgis, tapæs tëvu, gërë tris die- Virgis: Kad dar ne dabar iðva- fonas. Pasigailëjau gimusi. Pakë- sausainá. Susapnavau Yoko Ono, èiul- nas. Pirmà, nes ðventë, antrà, nes þiuoju, daiktus susidët reikia. liau ragelá, luktelëjau. – Ai, tiek to... pianèià mano kojø pirðtus, kol liûdëjo, prisiklausæs uoðvio pata- Uoðvis: Eik... vis tiek eik. – Taip? Gráþau á svetainæ. Tëvø nebe- Johnas dainavo „Woman is the rimø, treèià, nes REIKËJO. Virgis: (dar labiau sutrikæs, bet – Marija... buvo. Ant stalo gulëjo ðimtas de- Nigger of the world“. Virgis: Duok palaikyt. to nerodydamas) Gerai. – Ne. ðimt litø ir raðtelis. Su gimimo die- Þmona: Pimpalà kelnëse reikë- Atsisveikinimo scena. – Ne? na. Mama ir tëtis. jo pasilaikyt. Þiûrëk, kà pridirbai. Niekas neverkë. Tik uoðvis. – Ne. Ne Marija. Uþsimaniau valgyt. Virgis Vaikas: Uauaua... (Ir taip toliau, Taip ir iðvyko Virgis á Didþià- – Atsipraðau, matyt, ne tas nu- Valgyt nebuvo. nes kalbët akivaizdþiai dar nemo- jà Britanijà geresnio gyvenimo meris. Ájungiau telefonà. Uþsisakiau Maivësi pasilypëjæs ant paky- ka, kitaip pasiøstø juos abu... ir ieðkoti. Kalnus buvo pasiryþæs nu- – Nieko. didelæ Peperoni ir butelá vyno. Ið- los, glamonëjo plaukuotà krûtinæ papraðytø valgyt.) versti, kad tik ðeima pasirûpint ga- Padëjau ragelá, iðtraukiau lai- jungiau telefonà. ið dûðios plëðdamas „Lost in the Virgis: Tai gal paðert reik? lëtø. Jau mikroautobuse sugalvo- dà ið rozetës. Uþsip...kit... Iðgëriau paracetamolio. Paradise“. Þmona: Paðert? Paðert?! jo, kà þmonai ið pirmos algos nu- Gimtadieniai yra tiems, kurie Iðgëriau degtinës. Nieko tai nestebino. Virgis: Nu... pirks. Ir apie vaikà pagalvojo. pamirðta ðvæsti gyvenimà. Gimta- Paraðiau laiðkà Kalëdø Sene- Niekam nebebuvo ádomu. Vaikas: Uauaua... (Vis dar; taip Trumpiau nei apie þmonà, bet pa- dieniai yra tiems, kurie jauèias liui. Ádëjau á vokà, paspjaudþiau Taip, tikràja þodþio prasme, at- maþi vaikai ir uþknisa.) galvojo. Svajojo, kaip eis iðdi- vieniði iðtisus metus. Gimtadie- dþiai iðkëlæs galvà á „Maximos“ niai yra tiems, kuriems trûksta dë- prekybos centrà ir neþiûrëdamas mesio. Gimtadieniai ádomûs, kol kraus á veþimà „Pampers“ sauskel- sulauki aðtuoniolikos. Po to kiek- nes (þinojo pavadinimà, kiek ir vienais metais darosi tik liûdniau. ko sugeria, nes su uoðviu atsakin- Pasidarë liûdna. gai þiûrëdavo reklamas). Ðypso- Gráþau á tualetà pasiimti vyno josi Virgis, kol uþmigo. likuèiø. Pabudo Svajoniø Ðaly. Prisidegiau cigaretæ. Nusviro Virgio rankos á Strat- Sëdëjau ant klozeto pusnuogë, fordà atvaþiavus. su kailine kepure ir galvojau, jog Stovëjo dar su deðimèia kitø bûtø nuostabu gauti dovanø... statistiniø lietuviø lietui lyjant. Yves Saint Laurent suknelæ su ro- Rûkë. Dar nesutraukæs në pusës þiniu kaspinu ant nugaros. auksinio „Marlboro“ cigaretës, Álipau á vonià. Atsukau vande- metë pelkën (dramatiðku mostu, ná. Ðaltas. negaila buvo, nes „prasiveþë“ ðe- – Aaaaaaaaaaa!!! ðiolika blokø). Iððokau ið vonios. Uþsukau van- Vienas Pakeleivis: Nu davaj, dená. Sekundæ jauèiausi it Kurtas sëkmës jums, kaip sakant. Cobainas filme „Last Days“. Kitas pakeleivis, matyt, Vieno Durø skambutis. Pakeleivio draugas: Tak sazvo- Papraðiau Dievo, kad tai bûtø nimsia, patusavat poidiom. drug dealer’is su klouno kostiu- Virgis akylai stebëjo du vyrus, mu ir balionais rankose, prikimð- prisimerkæs, teisybë, nes lijo á tais kokso. Praduri balionà, ir pra- akis. deda snigti. Ak... Rièardo DAILIDËS nuotrauka Virgis: A kuda patusavat? 8 . 2010 m. kovo 4-17 d., Nr. 9 (282–723) Vilniaus langas Senø knygø iliustracijose pavaizduotos ir kanibalø puotos Valda URBELYTË

Vasario 25 d. VU bibliotekos P. Smuglevièiaus salëje – èia, tarp santûriai dekoruotø sienø, taip tin- ka bûti pageltusiems ir papilkëju- siems seniesiems raðtams – atidary- ta paroda „Frustra vivit, qui nemini prodest – Veltui gyvena tas, kas niekam nenaudingas“, skirta Kazi- miero Leono Sapiegos 400-osioms gimimo metinëms. Taip pat prista- tytas reikðmingas leidinys – Sapie- gø giminës XVI-XVII a. bibliotekos katalogas „Bibliotheca Sapiehana“. Tai – pirmasis Vilniaus universiteto bibliotekos 440 m. sukakèiai skir- tas renginys. Sukaktis bus minima visus metus ruoðiamuose renginiuo- se, liudysianèiuose apie senas kny- gø saugojimo tradicijas ir sukaup- tus turtingus literatûros fondus. Renginys atrodë solidus, o kartu þaismingai teatraliðkas, tai derëjo prie Vilniaus universiteto bibliotekos generalinë direktorë Irena Krivienë. Dr. Sigitas Narbutas, Auðra Rinkûnaitë ir Gytis Vaðkelis. pristatomo leidinio – XVII a. pradþioje teatras buvo likusi – kruopðèiai iðsaugo- giná kalbëjo, jog knygø apraðai – di- tingiausiø XVI-XVII a. leistø knygø tapæs svarbia kultûros ir ta bei restauruota. Ji atspin- delio atidumo reikalaujantis darbas, ið Sapiegø giminës bibliotekos. Dau- filosofijos dalimi. Prieð di buvusios kolekcijos tur- taèiau kartu ir malonumo teikianti gelis jø áriðtos á rusvos odos virðelius pristatant katalogà, seno- tingumà, todël yra ypaè patirtis, ypaè kai tekdavo ðifruoti arba pergamentà. Ðitaip áriðtø knygø viniø ðokiø ansamblis vertinga. Leidiniai, paþy- ranka áraðytus þymenis, pastabas ar- eksponavimas reikalauja ypatingø „Festa Cortese“ paðoko mëti Sapiegø herbu, gerai ba trumpinius virðeliø ekslibrisuose sàlygø, subalansuotos patalpø drëg- kelias renesansines cho- áriðti Vilniaus knygriðiø su (superekslibrisuose). mës. Ekspozicijai buvo atrinktos ávai- reografines kompozicijas, áspaustais paauksintais su- Katalogas bibliotekai reikðmin- rios tematikos leidiniai, siekiant at- po jø pasirodymo buvo perekslibrisais, subtiliai de- gas dël reprezentacinës funkcijos, skleisti bibliotekos turtingumà ir li- skaitoma iðtrauka ið K. Sa- koruoti, – kantriø paieðkø kurià jis atliks perkeltas á geriausiø teratûros ávairovæ, be to, ið jø galima baliauskaitës romano rezultatas, uþtrukæs ne vie- Europos bibliotekø lentynas, liudy- spræsti, kuo daugiausia buvo domi- „Silva rerum“, kuriame nerius metus, „filtruojant“ damas turtingà Lietuvos kultûros masi, kas laikyta bibliografine verty- minima Sapiegø bibliote- turimø knygø fondus. Kai praeitá, taip glaudþiai XVII a. susi- be. Parodoje demonstruojami ávairûs ka. Renginá vedë VU bib- kurias knygas sunku atpa- jusià su Europa. istoriniai veikalai apie Prancûzijà, liotekos generalinë direk- þinti, nes jø virðeliai buvo Knygø parodà sudaro dvi dalys. Vokietijà, Vengrijà, religiniai (bib- torë Irena Krivienë, kalbë- panaudoti áriðti kitoms Dalis eksponuojamø leidiniø skirti liotekoje buvo sukaupta vienuolika jo prie katalogo leidybos prisidëjæ didysis kunigaikðtis ir Lenkijos ka- knygoms. Be to, kolekcijos leidiniø tam tikriems K. L. Sapiegos gyveni- tomø su ðv. Augustino raðtais), kary- þmonës: sudarytoja, VU bibliotekos ralius Þygimantas Augustas, kurio ieðkota Ukrainos, Vokietijos, Ðvedi- mo fragmentams iliustruoti: galima bos ir artilerijos meno vadovai, gam- Retø spaudiniø skyriaus darbuotoja bibliotekà sudarë apie 4-5 tûkstan- jos, Rusijos bibliotekose ir ten gana apþiûrëti lotynø kalbos, matematikos tos mokslø, geografijos, literatûros Auðra Rinkûnaitë, Lietuviø literatû- èiai knygø. Knygas kolekcionavo ir daug aptikta. vadovëlius, keturkalbius posakiø rin- (poezijos, antikiniø tragedijø ir kome- ros ir tautosakos instituto Leidybos kiti svarbûs LDK valstybës veikëjai: Katalogas ið kitø iðsiskiria gau- kinius, ið kuriø jis mokësi, Europos dijø rinkiniai), retorikos leidiniai. Kny- centro vadovas Gytis Vaðkelis, Kny- Venclovas Agripa, Albertas Goðtau- siomis ir puikiomis knygø fotogra- miestø, kuriuose K. L. Sapiega lan- gos pasiþymi subtiliomis, kruopðèiai gotyros ir dokumentotyros instituto tas, Lietuvos didysis etmonas Jonas fijomis. Jose puikiai matyti dailûs kësi laisvu nuo studijø metu (ypaè atliktomis vario graviûrø iliustracijo- docentë, daktarë Alma Braziûnienë. Karolis Chotkevièius. XVIII a. bib- odiniai ir pergamentiniai virðeliai, daug laiko praleido Italijoje), vaiz- mis, kuriose vaizduojami tolimø kraðtø Istorikas Arvydas Maciulevièius kal- liofilija apskritai plaèiai paplito ir ta- puoðybos subtilybës, galima leng- dus su pateiktais detaliais gatviø ið- gamtovaizdþiai, èiabuviø paproèiai bëjo apie mecenavimo reikðmæ. po savotiðka Lietuvos didikø bei juos vai perskaityti teksto fragmentus. planavimais – tai nepriekaiðtingos (kanibalizmas), ávairiø Europoje vy- Sapiegø bibliotekà (apie 3000 mëgdþiojusiø ðlëktø ir miestieèiø ma- Leidinio dailininkë Elona Marija meninës kokybës grafikos darbai, kusiø mûðiø scenos, Lenkijos karalið- knygø) Vilniaus Jëzaus draugijos ko- da, taèiau tokio dydþio ir vertës lei- Loþytë ir fotografas Rokas Gelaþius 1645 m. Vilniaus universiteto Tei- kosios ðeimos genealoginis medis. legijai 1655 m. testamentu paliko diniø rinkinio Vilniaus universiteto turëjo pavargti, kol ið gausybës pui- sës fakulteto, kuris buvo ásteigtas Paroda bus eksponuojama iki ge- K. L. Sapiega, garsëjæs kaip dosnus biblioteka daugiau nesulaukë. Vë- kiø nuotraukø atrinko paèias geriau- K. L. Sapiegos iniciatyva, profeso- guþës 10 d. VU bibliotekoje P. Smug- mecenatas ir fundatorius. Didesnæ uþ liau didelë dalis Bibliotheca Sapie- sias – kitaip katalogui bûtø grësæs riams padovanotas knygas ið jo as- levièiaus salëje. ðià knygø donacijà Vilniaus univer- hana knygø buvo prarasta politiniø likimas tapti albumu. Katalogo su- meninës kolekcijos. Kita dalis – ke- Raimondo MALAISHKO sitetui buvo dovanojæs tik Lietuvos neramumø ir sunkmeèiø metu, taèiau darytoja Auðra Rinkûnaitë per ren- liolika graþiausiai iliustruotø ir ver- nuotraukos

anot Ispanijos karalystës nepaprasto- jo ir ágaliotojo ambasadoriaus José Dailininko darbai tebekovoja su ydomis Luiso Solano Gadea’os, 61-oje gra- viûroje „Nuskrido“ gali bûti pavaiz- Andrius JAKUÈIÛNAS „Iðsivadavusi ið ankðtø, su- parduoti vos keletà komplektø, di- duota Ispanijos kunigaikðtienë Alba, stabarëjusiø neoklasicizmo desnioji tiraþo dalis (apie 240 pirmo- kuri garsëjo kaip tikra pikèiurna. (Po Vilniaus paveikslø galerijo- bei rokoko dailës taisykliø, jo tiraþo egzemplioriø) liko autoriui. graviûra esantis komentaras byloja: je vasario 25 d., ketvirtadiená, ekspresyvi naujo F. Goya’os 1803 m. atspaudus kartu su vario „Raganø tunto skrendanèiai damai atidaryta tarptautinë dailës pa- meninë pasaulio vizija pa- plokðtëmis dailininkas padovanojo nereikia, nebent ji pati sau atrodo ðau- roda „Francisco Goya. Los Cap- veikë ne vienà XIX a. daili- Karaliðkajai kalkografijai mainais á niau pamynusi tas jà lydinèias pik- richos“. Parodà, paminint Ispa- ninkà. Uþmoju nepranoktas ilgametæ pensijà savo sûnui, taip pa- èiurnas. Puoðeivø galvose tiek degiø nijos pirmininkavimà Europos „Los Caprichos“ ciklas tapo sirûpindamas jo finansine padëtimi. dujø, kad jos skrieja oru be kerø ir Sàjungai, rengia ðios ðalies am- naujosios dailës manifestu, „Los Caprichos“ radimosi istori- oro balionø.“) Neþabotas dailininko basada, taèiau – sutinku, skam- individualaus F. Goya’os sti- joje máslinga yra ir tai, kad dailinin- fantazijos ðëlsmas neretà tikriausiai ba keistai – dailininko darbø liaus kvintesencija, savotið- kas ðá ciklà pradëjo kurti po sunkios privers nusiðypsoti, – prisipaþinsiu, kolekcija á Vilniø atkeliavo ne ka vizitine kortele. Jame at- ligos – 1792 m. Sevilijoje vieðintá ties keletu darbø ðio straipsnio auto- ið saulëtos Ispanijos, o ið kai- sivërë tragiðkos dailininko F. Goya’à iðtiko apopleksija, daili- riø ëmë nenumaldomas juokas, – ta- myninës Latvijos. Ðios ðalies kûrybos nervas, aplink sa- ninkas buvo laikinai paralyþiuotas, èiau nemaþai ydø, kurias autorius ne- Nacionalinis dailës muziejus ve paþëræs susikaupusio ið dalies apako ir visiðkai apkurto. gailestingai iðjuokia cikle, aktualios 78 ciklo lakðtus (serijoje trûks- kartëlio ir pagieþos þieþir- Kaip tik liga, matyt, ir tapo postûmiu ir ðiandien. Kad ir kaip ten bûtø, se- ta dviejø estampø – „Juk jis su- bø“, – teigiama Lietuvos ágyvendinti ilgai brandintas idëjas. nelio Goya’os darbai tebekovoja su dauþë àsotá“ ir „Puèia“) labai pa- dailës muziejaus iðplatinta- Neatsisakæs uþsakomøjø darbø, F. Go- ydomis, ir, þinoma, pralaimi. lankiomis sàlygomis ásigijo dar me praneðime. ya pradëjo tapyti paveikslus ir sau, F. Goya’os naudota technika to lai- 1930 m. Visa muziejaus F. Go- Visgi derëtø pastebëti, anot kritikø, „tarsi tyrinëdamas savo ko dailëje buvo sudëtinga ir novato- ya’os kolekcija pirmàkart paro- kad ðis genialus ciklas – jis meistrystæ ir vaizduotës galià“. riðka. Dailininkas pasirinko oforto ir dyta pernai spalio mënesá Uþ- iðskirtinis ne tik savo temo- Grafikos darbuose negailestingai palyginti neseniai atsiradusios akva- sienio meno muziejuje Rygoje mis, bet ir atlikimo techni- paðiepiamos amþinos þmoniø ydos: tintos technikos deriná. Rûgðties ið- surengtoje parodoje. ka – anuomet nesukëlë de- godumas, iðtvirkimas, veidmainiðku- ësdintos raiðkios linijos pagyvinamos „Los Caprichos“ laikomi ramo visuomenës atgarsio. mas. Vaizduojami þmonës, iðduodan- subtiliai tonuotomis, minkðtai paskli- vienu ið paslaptingiausiø, dau- 1799 m. vasario 6 d. Madri- tys vienas kità, klastûnai ir melagiai. dusiomis dëmëmis. Toks keliø atspal- giausia neámintø másliø pali- do laikraðtyje paskelbæs apie F. Goya niekina gydytojø neiðmanë- viø efektas buvo iðgaunamas ant va- kusiø pasaulio dailës ðedevrø. naujàjà serijà, Goya pradëjo liðkumà ir atvirai vadina juos ðarlata- rio plokðtës beriant dervø miltelius. 80 atspaudø serija, pirmà kartà pardavinëti jos komplektus nais, kurtizanës grafiko darbuose ágy- Pavienëms detalëms paryðkinti nau- pasirodþiusi 1799 m., ið karto prabangos prekiø parduotu- ja demoniðkø galiø. Gali bûti, jog tarp dota ir sausosios adatos technika, kai iðgarsino jos kûrëjà tiek gimto- Francisco GOYA. „Nuskrido“. vëlëje, árengtoje po jo butu, ydomis „pasipuoðusiø“ kûriniø he- raiþoma aðtriais, lyg dreskianèiais je Ispanijoje, tiek ir uþ jos ribø. Ið „Los Caprichos“ ciklo Nr. 61. 1806/07. taèiau tàsyk jam pasisekë rojø esama ir istoriniø asmenybiø – brûkðniais, be rûgðties. 9 Kampas . 2010 m. kovo 4-17 d., Nr. 9 (282–723)

4 d., ketvirtadiená, 18 val. Kauno tautinës kultûros centras 4 d., ketvirtadiená, 18 val. Kauno me- Maþojoje salëje – „Gyvenimas (A. Jakðto g. 18) nininkø namuose (V. Putvinskio g. 56) – yra graþus“. Koncertuoja Gied- 4 d., ketvirtadiená, 18 val. vakaras „Dainuokim!“. Veda „AtRasTi2 – audiovizualinë menø sinte- rius Prunskus (baritonas), Jonë Vita Braziulienë. zë!“. Muzika: „Psycho Boutique“ – Artû- Giulia Punytë (fortepijonas), 5 d., penktadiená, 17 val. paskaita „K. Jungo þmogaus ras Bulota (vokalas, gitara), Gabrielius Uþ- Paulius Tamolë (aktorius, skaitovas). Programoje kompozitoriø Felixo Mendels- gelmiø psichologija. Sàmonë I d.“. Lektorius Aleksandras Þars- ameckis (smuikas, fortepijonas, perkusija); „Kelionë-Dykuma“ – sohno-Bartholdyo, Gustavo Mahlero, Viktoro Ulmanno, Arnoldo Schoenbergo, kus. 18.30 val. susitikimas „Maldaknygë, apkeliavusi pasau- Saulius Petreikis (ávairûs puèiamieji instrumentai), Gediminas Ma- Avnero Dormano kûriniai. Bilieto kaina – 10 Lt. lá“. Sveèiuose bajorë Snieguolë Jurskytë-Akstinienë, kultûro- èiulskis (perkusija); „Praregëjimai“ – Mindaugas Ancevièius (vo- 5 d., penktadiená, 18 val. koncertuoja Lietuvos nacionalinis simfoninis or- logas Domas Akstinas. kalas, gitara), Àþuolas Paulauskas (klarnetas, perkusija). Video: kestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Juozas Domarkas). Solistas Petras Ge- 9 d., antradiená, 15 val. koncertas „Mes – lietuvaièiai“, begarsis simbolistinis filmas „DU“ – tekstas Audronës Pauliuke- niuðas (fortepijonas). Programa: R. Schumanno Simfonija Nr. 1 („Pavasario“), skirtas Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo 20-meèiui pa- vièiûtës, vaidina Genovaitë Straigytë ir Donatas Beniulis, grafika skiriama 200-osioms kompozitoriaus gimimo metinëms, J. Adamso koncertas minëti. Dalyvauja tautinës kultûros centro kolektyvai: vaikø ir montaþas – Tadas Èapanauskas, Daiva Ðniraitë; fotografijos – fortepijonui ir orkestrui „Century Rolls“. Bilietø kaina – 15, 20, 30 Lt. folkloro ansamblio „Ratilëlis“, miðri grupë (vadovë Birutë Akvilë Snarskienë, skulptûra – Viktorija Ruskonytë, keramika – 6 d., ðeðtadiená, 14 val. Koncertas visai ðeimai – Sergejaus Prokofjevo simfoninë Nemèinskienë), folkloro ansamblis „Pliauðkutis“ (vadovë Dia- Sigita Dabulskytë). Ðiuolaikinis ðokis: improvizacijos – Milda pasaka „Petia ir Vilkas“. Atlieka Kauno miesto simfoninis orkestras. Dirigentas Mo- na Gudynienë), „Linksmoji armonika“, Bandonijø ansamblis Steponavièiûtë, Agnë Auþelytë, Rasa Veiverienë. Bilieto kaina – destas Pitrënas. Bilieto kaina – 10 Lt. (vadovas Algirdas Kasperavièius), kankliø bûreliai „Ðilas“, 5 Lt, renginio dienà – 8 Lt. Bilietus galima ásigyti Kauno meninin- 7 d., sekmadiená, 18 val. koncertas „Að laukiu tavæs“. Atlikëjai – Raminta Vaice- „Luotelë“ (vadovë Dalia Èiþinauskienë), vaikø tautiniø ðokiø kø namø Mûzø svetainëje (I a., I-IV 10-13 val., 14-17 val., V 10- kauskaitë (sopranas), Vaidas Vyðniauskas (tenoras), Indrë Baikðtytë (fortepijonas). ansamblio „Kalvelis“ vokalo grupë (vadovë Gerda Kemeþie- 13 val. 14-16 val.), taip pat visose TIKETA kasose. Informacija Programoje kompozitoriø P. Èaikovskio, S. Rachmaninovo, G. Verdi, G. Puccini, në), lietuviø liaudies puèiamøjø instrumentø bûrelis (vadovas tel.: (8- 37) 22 31 44, www.kmn.lt. J. Massenet, P. Sorozabal, A. Lara romansai, dainos, operø arijos ir duetai. Bilietø Justinas Buta). Vyks parodos „Mes – lietuvaièiai“ pristatymas. 10 d., treèiadiená, 17 val. „Tikime laisve“. Dalyvaus: aktorë kainos – 10, 15, 20 Lt. Dalyvauja Kauno tautinës kultûros centro tautodailës bûreliai: Inesa Paliulytë, kunigas Gintaras Vitkus SJ Lietuvos Jëzuitø pro- 8 d., pirmadiená, 18 val. gros X tarptautinio Frederico Chopino pianistø konkur- „Ðlamutis“ (vadovë Dalia Þiurkelienë), „Spingsulë“ (vadovas vincijolas; jaunieji „Dainø dainelës“ ir tarptautiniø konkursø lau- reatai: Paulina Banaitytë, Agnë Zavistanavièiûtë, Kornelija Ro- so nugalëtojas Dang Thai Son (fortepijonas, Kanada). Programoje F. Chopino kûri- Gvidas Latakas), „Kaukutis“ (vadovë Raminta Baltruðytë), „Margoji paletë“ (vadovë Vilma Kemzûraitë), „Karpiniai“ (va- maitë, Artûras Gelusevièius, Julija Bojarinaitë, Eglë Kulieðytë, niai. Bilietø kainos –10, 15, 20 Lt. Pijus Liubinskas, Ernestas Ðidiðkis, Andrius Polianskis, G. Ma- 11 d., ketvirtadiená, 18 val. Didþiojoje salëje koncertuos Kauno valstybinis dovë Eglë Vindaðienë), „Ðiaudø plastika“ (vadovë Jurgita Kili- kauskienë), „Tekstilë“ (vadovë Aldona Markvaldienë). cijauskaitë, Kauno Antano Smetonos vid. m-klos ir Kauno vaikø choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis), Kauno styginiø kvartetas: ir moksleiviø laisvalaikio rûmø choro „Lyra“ jungtinis mergaièiø Karolina Beinarytë – I smuikas, Dalia Terminaitë – II smuikas. Eglë Karþinauskaitë – 10 d., treèiadiená, 18 val. paskaita „Nuo asmeninës iki uþasmeninës psichologijos“. Lektorius Aleksandras Þarskus. choras (vadovë Asta Miknienë). Koncertmeisteriai Julija Pupely- altas, Saulius Bartulis – violonèelë. Solistai: Rûta Janèkaitienë (sopranas), Robertas të ir Raimundas Martinkënas. Áëjimas nemokamas. Janèkaitis (baritonas). Dirigentas Petras Bingelis. Programa: M. K. Èiurlionio „Ðë- 17 d., treèiadiená, 17 val. Kauno águlos karininkø ramovëje (Mickevièiaus g. 19) – 2009 m. geriausio metø folkloro ansam- riau þirgelá“ miðriam chorui, „Að praðiau Dievà“ miðriam chorui, „Jûra“ vyrø chorui, Vaikø ir jaunimo teatras „Vilkolakis“ „Lapas pageltæs nukrinta“ vyrø chorui; E. Griego „Ved Rundarne“ („Prie Rundar- blio nominacijos „Aukso paukðtë“ apdovanojimo KTKC folklo- no“) moterø chorui, „Ave Maris Stella“ moterø chorui, „Ozës mirtis“ miðriam cho- ro ansambliui „Ratilëlis“ (vadovë Alvyda Èesienë) áteikimo iðkil- (Kovo 11-osios g. 108, Kaunas) rui (ið siuitos „Peras Giuntas“), „I Himmelen“ („Danguje“) miðriam chorui, Stygi- mës. 18 val. Kauno tautinës kultûros centre – paskaita „Gavënia ir 7 d., sekmadiená, 12 val., 17 d., treèiadiená, 16 val. S. Iva- niø kvartetas Nr. 2, F-dur („Nebaigtasis“); V. Bartulio „Vërinys Marijai“ sopranui, dvasinës þmogaus krizës“. Lektorius Aleksandras Þarskus. nauskaitës „Kaip Pagrandukas iðminties ieðkojo“. miðriam chorui ir styginiø kvartetui. Bilietø kainos – 10, 15 Lt. Informacija tel. 8-37 20 74 09, www.ktkc.lt. Informacija tel. 313712, www.vilkolakis.lt, [email protected]. 12 d., penktadiená, 17 val. Maþojoje salëje koncertuos Sofija Dudayeva – fleita 6 d., ðeðtadiená, 11 val. Kauno r. Ringaudø bibliotekoje vyks (Rusija-Norvegija), Andrey Godik – obojus (Rusija-Vokietija), Marina Kan – for- Linos Navickaitës romano „Saulëgráþa“ pristatymas. Dalyvaus Po Knygø mugës tepijonas (Norvegija). Programa: B. H. Crusello Divertismentas C-dur obojui ir autorë, skaitovës ið Kauno r. Akademijos Ugnës Karvelis gimna- Redakcija gavo padëkà ið 11-osios tarptautinës Vilniaus kny- fortepijonui, op. 9, A. Ponchiellio Kaprisas obojui ir fortepijonui, W. A. Mozarto zijos, muzikuos Kauno apskrities Juozo Gruodþio konservatori- Koncertas fleitai ir orkestrui G-dur, K313, S. Kargo-Elerto „Sonata apassionata“ gø mugës organizatoriø uþ dalyvavimà bendroje ðventëje. Joje jos moksleivë Julita Jurkðaitë bei Ugnës Karvelis gimnazijos mo- pateikta ir trumpa ðiø metø mugës statistika, bylojanti, kad tai fleitai solo, B. Martinu Sonata Nr. 1 fleitai ir fortepijonui, E. Griego „Ryto nuotaika“ kinë Vytautë Venckûnaitë. Renginá ves Vilija Mitkuvienë. buvo iðskirtinë mugë: sulaukusi net 59 200 lankytojø, ji tapo ne fleitai ir fortepijonui. Bilieto kaina – 10 Lt. 4 d., ketvirtadiená, 17.30 val. Lietuvos Respublikos Istori- tik lankomiausia ið knygø mugiø, bet ir ið visø „Litexpo“ parodø. 13 d., ðeðtadiená, 17 val. Kauno valstybinës filharmonijos Maþojoje salëje – trio Pateikiame ir skaitytojams trumpà mugës statistikà: „Claviola“: Jurgis Juozapaitis – altas, Vytautas Giedraitis – klarnetas, Ugnë Antana- nëje Prezidentûroje (Vilniaus g. 33) – atsiminimø knygos „Ne- uþmirðtamas Vaiþgantas“ pristatymas. Dalyvauja Vytauto Di- Dalyviø skaièius – 200 kompanijø ið 7 ðaliø. Mugës eks- vièiûtë – fortepijonas. Programa: M. Brucho 8 pjesës klarnetui, altui ir fortepijonui, pozicinis plotas – 6519 kv. m. Bendras mugës plotas (su ren- op. 83, J. Juozapaièio „Claviola“ klarnetui, altui ir fortepijonui, H. Gattermeyero dþiojo Mergelës Marijos Ëmimo Dangun baþnyèios rektorius Kæstutis Rugevièius, literatûrologas Ramutis Karmalavièius, ra- giniø zonomis) – 9740 kv. m. Lankytojø skaièius – 59 200. Divertismentas klarnetui, altui ir fortepijonui, J. Francaixo Trio klarnetui, altui ir ðytojas Juozas Jasaitis, knygos redaktorë Dovilë Zelèiûtë, þur- Bendras renginiø skaièius – 350. Kultûriniø renginiø skaièius – fortepijonui. Bilieto kaina – 10 Lt. nalistë Danutë Marcinkevièienë, etnologë Eglë Vindaðienë, Ðv. 200. Renginiai, skirti ðeimai – 58. Meno parodø skaièius – 12. 14 d., sekmadienis, 17 val. Didþiojoje salëje – Kauno miesto simfoninis orkestras Kazimiero ordino komtûrë Alë Jurgaitienë, knygos sudarytojas Mugëje sveèiavosi 10 uþsienio ir 95 lietuviø autoriai. (vyr. dirigentas Modestas Pitrënas), Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. Alfas Pakënas, aktorë Laima Rupðytë. Dainuos vokalinis kvar- Redakcija taip pat dþiaugiasi ðiemet sulaukusi didelio lankyto- dirigentas Petras Bingelis). Solistës: Neringa Navikauskaitë – mecosopranas, Marina tetas: Giedrë Venckevièienë, Rasa Navickienë, Algirdas Vinda- jø susidomëjimo savo stendu, kultûriniais renginiais. Dëkojame Kan – fortepijonas (Norvegija). Programa: S. Rachmaninovo Koncertas fortepijonui ðius ir Benjaminas Þemaitis. Renginio vedëjas Vilius Kamins- visiems renginiø dalyviams ir savo rëmëjams salonui: Kaune ir orkestrui Nr. 3, d-moll, op. 30, E. Selviko Oratorija „Abraham“ miðriam chorui ir kas. Renginio rëmëjas Ðv. Kazimiero ordinas (Kauno skyrius). „Jaukûs namai“, pagaminusiems mugei puikiø suvenyrø. orkestrui, E. Griego „Holbergo kantata“ vyrø chorui, T. Makaèino „Saulës poema“ miðriam chorui ir orkestrui, eilës M. Martinaièio (skiriama M. K. Èiurlioniui). Diri- 4 d., ketvirtadiená, 18 val. galerijoje „Meno parkas“ (Rotuðës a. 27, Kaunas) atidaroma Arvydo Þalpio personalinë paroda gentai: Espen Selvik (Norvegija), Petras Bingelis. Bilietø kainos – 10, 15 Lt. „(Ne)Vizitinë kortelë“. Instaliacija, fotografija, vaizdo darbai. Paroda veiks iki kovo 26 d. 16 d., antradiená, 18 val. „Þalioj stotelëje...“. Kompozitoriaus Mikalojaus Noviko autorinis koncertas, skirtas 70-osioms gimimo ir 50-osioms kûrybinio darbo metinëms. Dalyvauja: Irena Staroðaitë, Þilvinas Þvagulis, Deivis, Eva, Vita Rusaitytë, Rasa Juzuko- nytë, Giedrius Leðkevièius, Ferdinandas ir Vytautas Raudoniai, Meèislovas Subelis, vals- tybinis puèiamøjø instrumentø orkestras „Trimitas“ (vyr. dirigentas Ugnius Vaiginis), M. Riomerio universiteto vokalinis ansamblis, A. Noviko dþiazo mokyklos auklëtiniai, voka- linis ansamblis „Eglë“ (vadovë E. Juozapaitienë), vokalinë grupë „Jazz Island“ (vadovas A. Novikas). Koncertà veda Sigita Stankevièiûtë. Bilietø kainos – 15, 20, 25 Lt. 17 d., treèiadiená, 18 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakulteto 20-meèiui skirtas koncertas „Jaunieji Kauno muzikai“. Dalyvauja: Liudas Mikalaus- kas (bosas), Margarita Garmutë (smuikas), Milda Èepinskienë (smuikas), Lina Li- sauskaitë (fleita) ir Paulius Berûkðtis (fleita), Virginija Unguraitytë (fortepijonas), Loreta Haidari (fortepijonas) ir Styginiø kvartetas. Bilietø kainos – 10, 15 Lt. Bilietus platina TIKETA ir Kauno filharmonijos kasos. Informacija tel. 8-37 20 04 78, www.kaunofilharmonija.lt Kauno kultûros centras „Tautos namai“ 6 d., ðeðtadiená, 15 val. Kauno kultûros centre „Tautos namai“ (Vytauto pr. 79 / Kæstuèio g. 1) – tarptautinis studentø tautiniø ðokiø ansambliø festivalis „Draugys- tës puokðtë“. Dalyvauja: Latvijos þemës ûkio universiteto tautiniø ðokiø ansamblis „Kalve“, Estijos Tartu universiteto tautiniø ðokiø ansamblis „Tarbatu“, Lietuvos þemës ûkio universiteto tautiniø ðokiø kolektyvas „Sëja“ ir liaudiðkos muzikos kapela „Ûkininkas“. Áëjimas nemokamas. 11 d., ketvirtadiená, 15 val. chorinës muzikos koncertas „Laisvës varpas“, skirtas Lietuvos nepriklausomybës 20-meèiui. Dalyvauja miðrûs chorai „Gintaras“ (meno vadovë ir dirigentë Jovita Kulakauskienë) ir „Ainiai“ (meno vadovas ir dirigentas Mindaugas Ðikðnius). Programoje – lietuviø kompozitoriø ir liaudies dainos. Áëjimas nemokamas. Istorinë Lietuvos Respublikos Prezidentûra Kaune (Vilniaus g. 33) 5 d., penktadiená, 16 val. jubiliejinis Kauno istorijos metraðèio 10-ojo tomo pristatymas. Pristatyme dalyvaus Kauno istorijos metraðèio redkolegijos nariai – prof. dr. Zigmantas Kiaupa, prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravièius, doc. dr. Jonas Vaièenonis, leidinio redaktorius Robertas Keturakis, straipsniø autoriai. 6 d., ðeðtadiená, 17 val. þinomo XX a. filosofo, raðiusio rusø, vokieèiø ir lietu- viø kalbomis, bet iki pat mirties Lietuvà laikiusio savo tëvyne, brandþiausius metus praleidusio Kaune ir Vytauto Didþiojo universitete, Vosyliaus Sezemano knygos „Vasily Sesemann: Selected Papers“ pristatymas. Knygà ið lietuviø á anglø kalbà iðvertë Mykolas Drunga, suredagavo M. Drunga ir Leonidas Donskis, ávadà paraðë Arûnas Sverdiolas, iðleido Amsterdamo ir Niujorko leidykla „Rodopi“. Knygos sutiktuvëse dalyvaus M. Drunga, L. Donskis ir V. Sezemano sûnus Georgijus. Kauno ðokio teatras „Aura“ 6 d., ðeðtadiená, 18 val., 7 d., sekmadiená, 15 val. ,,Reval Hotel Neris“ konfe- rencijø ir renginiø centro ,,Alfa“ salëje (K. Donelaièio g. 27, Kaunas) – „Sapnas Nr. 5“. Choreografija – Andriaus Kurieniaus, muzika – Ryuichi Sakamoto, Rene Aub- ry, Muse, Arvo Part, ðoka „Auros“ trupës ðokëjai. Bilieto kaina – 30 Lt, moksleiviams, studentams, senjorams – 20 Lt. Bilietai platinami Kauno ðokio teatro „Aura“ studijoje (M. Daukðos 30A), 1 val. prieð renginius – „Reval Hotel Neris“ konferencijø ir renginiø centre, taip pat bilietai.lt kasose ir internetu. Daugiau informacijos www.aura.lt ir tel. 837 202062. 5 d., penktadiená, 16 val. Kalbos praktikos centre „Lingua Lituanica“ (Gedimi- no pr. 26) – „Þvilgsnis á Lietuvà ir kalbà“. Programoje – subtilus fotomenininko þvilgsnis: Vido Dulkës fotografijø paroda „Gimtinës spalvos“; gyvas þodis poetø lûpomis: Mykolo Karèiausko ir Vlado Braziûno eilës; kalba jaunimo akimis: LMTA studentø meninë kompozicija. 10 . 2010 m. kovo 4-17 d., Nr. 9 (282–723) Kampas

89-ojo kûrybinio Kauno valstybinis muzikinis teatras sezono kovo mënesio 4 d., ketvirtadiená, 18 val. Imrës Kalmano „Bajade- In memoriam repertuaras rë“. Trijø veiksmø operetë. Pastatymo meno vadovas ir 4 d., ketvirtadiená, 18 val. Maþojoje scenoje – Juhan Smuul reþisierius Gintas Þilys, dirigentas Jonas Janulevièius, sce- „Sveèiuose pas pulkininko naðlæ“. Vienos dalies anekdotas. Reþisierë nografas Artûras Ðimonis, kostiumø dailininkë Jolanta Danutë Juronytë. Spektaklio trukmë – 1 val. Bilieto kaina – 25 Lt. Rimkutë, choreografas Andrius Kurienius. Spektaklio 5 d., penktadiená, 18 val. Ilgojoje salëje – Timothee de Fombelle trukmë – 3 val. Bilietø kainos – 10, 15, 18, 30, 35, 40, 100 Lt. JUOZAS APUTIS „Ðvyturys“. Monospektaklis. Reþisierius Gintaras Varnas. Spektak- 5 d., penktadiená, 18 val. Franco Leharo „Paganinis“. Trijø veiks- lio trukmë – 1.10 val. Bilieto kaina – 25 Lt. mø operetë. Reþisierius Horst Zander (Austrija), dirigentas Julius 1936 06 08-2010 02 28 6 d., ðeðtadiená, 12 val. Ilgojoje salëje – Inesos Paliulytës „An- Geniuðas, scenografas Frieder Klein (Austrija), kostiumø dailininkë derseno gatvë“. Vienos dalies spektaklis. Reþisierë Inesa Paliulytë. Hanna Wartenegg (Austrija). Spektaklio trukmë – 3 val. Bilietø kai- Lietuvos raðytojø sà- Spektaklio trukmë – 1 val. Bilieto kaina – 12 Lt. nos 10, 15, 18, 30, 35, 40, 100 Lt. jungà pasiekë skaudi þi- 6 d., ðeðtadiená, 17 d., treèiadiená, 18 val. Tavernos salëje – Toni- 6 d., ðeðtadiená, 18 val. Dþono Kanderio, Fredo Ebo, Dþojaus nia, kad eidamas 74-uo- no Guerra „Ketvirtoji këdë“. Vienos dalies komedija. Reþisierius Ro- Masterofo „Kabaretas“. 100-asis spektaklis. Trijø daliø miuziklas. Pa- sius metus mirë þymus landas Atkoèiûnas. Spektaklio trukmë – 1 val. Bilieto kaina – 25, 30 Lt. statymo muzikinis vadovas Petras Geniuðas, reþisierius Aidas Ginio- prozininkas, Lietuvos di- 7 d., sekmadiená, 19 val. Maþojoje scenoje – Mariuso von May- tis, dirigentas Julius Geniuðas, choreografas Andrius Kurienius, sce- dþiojo kunigaikðèio Ge- enburgo „Bjaurusis“. Skalpelio pjûvis. Reþisierius Vilius Malinaus- nografë Laura Luiðaitytë, kostiumø dailininkë Vilma Galeckaitë-Dab- kienë, chormeisterë Rasa Vaitkevièiûtë. Spektaklio trukmë – 3.10 val. dimino 4-ojo laipsnio or- kas. Spektaklio trukmë – 1.30 val. Bilietø kainos – 25, 30 Lt. dino kavalierius, Nacio- 10 d., treèiadiená, 18 val. Ilgojoje salëje – Antono Èechovo „Pa- Bilietø kainos – 15, 25, 30, 40, 45, 50, 100 Lt. lata“. Ligos istorija. Inscenizacijos autorius ir reþisierius Rolandas 7 d., sekmadiená, 12 val. Zitos Bruþaitës „Grybø karas ir taika“. nalinës kultûros ir meno Kazlas. Spektaklio trukmë – 2 val. Bilieto kaina – 50 Lt. Dviejø veiksmø operëlë-parodija vaikams ir tëveliams. Reþisierius Aidas bei Vyriausybës premijø 12 d., penktadiená, 18 val. Tavernos salëje – Ðolomo Aleichemo Giniotis, dirigentas Virgilijus Visockis, dailininkë Ramunë Skrebûnaitë. laureatas Juozas Aputis. „Mendelio milijonai“. Vienos dalies komedija. Reþisierius Algiman- Spektaklio trukmë – 1.35 val. Bilietø kainos – 5, 10, 12, 15, 18, 20, 50 Lt. J. Aputis gimë 1936 m. tas Pociûnas. Spektaklio trukmë – 1 val. Bilieto kaina – 25 Lt. 7 d., sekmadiená, 18 val. Johano Ðtrauso „Ðikðnosparnis“. Trijø birþelio 8 d. Balèiø kaime 13 d., ðeðtadiená, 17 val. Parketinëje salëje – L. Razumovskajos ir veiksmø operetë. Reþisierius Gintas Þilys, dirigentas Julius Geniu- (Raseiniø r.). 1948 m. bai- A. Obrazcovo „Þvaigþdþiø vaikas“. Dviejø daliø misterija. Spektaklis ðas, dailininkë Janina Malinauskaitë. Spektaklio trukmë – 3.20 val. gë Balèiø pradinæ mokyk- skirtas aktoriaus Albino Budniko 70-meèiui. Reþisierius Arvydas Bilietø kainos – 15, 25, 30, 40, 45, 50, 100 Lt. 11 d., ketvirtadiená, 18 val. Giedriaus Kuprevièiaus „Karalienë Bo- là, 1950 m. – Nemakðèiø Lebeliûnas. Spektaklio trukmë – 2 val. Bilietø kainos – 25, 30 Lt. septynmetæ, 1954 m. – Vi- 14 d., sekmadiená, 15 val. Maþojoje scenoje – Danielio Dasino na“. Spektaklis skiriamas Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo paminë- „Paskutinë Diuranø daina“. Iðpaþintis. Reþisierius Agnius Jankevi- jimui. Trijø veiksmø opera. Pastatymo meno vadovas Gintas Þilys, diri- duklës vidurinæ mokyklà. èius. Spektaklio trukmë – 2 val. Bilietø kainos – 20, 25 Lt. gentas Virgilijus Visockis, scenografas Adomas Jacovskis, kostiumø 1954-1955 m. dirbo Bal- 14 d., sekmadiená, 15 val. Ilgojoje salëje – Inesos Paliulytës dailininkë Aleksandra Jacovskytë, choreografë Vesta Grabðtaitë. Spek- èiø klubo-skaityklos ve- „Liûdnas dievas“. Skaudi istorija visai ðeimai. Reþisierë I. Paliulytë. taklio trukmë – 2.40 val. Bilietø kainos – 10, 15, 18, 30, 35, 40, 100 Lt. dëju. 1960 m. Vilniaus Spektaklio trukmë – 1.20 val. Bilieto kaina – 25 Lt. 12 d., penktadiená, 18 val. Franco Leharo „Grafas Liuksembur- universitete baigë lietuviø 14 d., sekmadiená, 18 val. Penktojoje salëje – „Laimingi“. Dviejø gas“. Trijø veiksmø operetë. Reþisierius Gintas Þilys, dirigentas Julius kalbà ir literatûrà. Dar stu- daliø spektaklis pagal Friedricho von Schillerio „Klastà ir meilæ“. Reþisie- Geniuðas, dailininkë Virginija Idzelytë. Spektaklio trukmë – 3 val. dijø metais pradëjo dirbti rius Artûras Areima. Spektaklio trukmë – 2.30 val. Bilieto kaina – 40 Lt. Bilietø kainos – 10, 15, 18, 30, 35, 40, 100 Lt. 13 d., ðeðtadiená, 18 val. Sai Kolmano „Mieloji Èariti“. Dviejø daliø „Literatûros ir meno“ re- 17 d., treèiadiená, 18 val. Tavernos salëje – Tonino Guerra „Ket- dakcijoje korektoriumi. 1963-1965 m. redakcijoje „Mûsø þodis“ virtoji këdë“. Vienos dalies komedija. Reþisierius Rolandas Atkoèiû- miuziklas. Reþisierius Kæstutis Jakðtas, dirigentas Julius Geniuðas, daili- nas. Spektaklio trukmë – 1 val. Bilieto kaina – 25, 30 Lt. ninkë Marija Rubavièiûtë, choreografas Aurelijus Liðkauskas. Spektak- dirbo atsakinguoju sekretoriumi, 1965-1969 m. buvo „Literatû- 17 d., treèiadiená, 19 val. Parketinëje salëje – Dainuojamosios lio trukmë – 3.30 val. Bilietø kainos – 15, 25, 30, 50, 55, 60, 100 Lt. ros ir meno“ literatûrinis darbuotojas, 1969-1978 m. – „Giriø“ poezijos palëpë. Vakaras Sauliui Petreikiui atminti. Dalyvauja Sau- 14 d., sekmadiená, 12 val. Volfgango Amadëjaus Mocarto „Ma- vyr. redaktoriaus pavaduotojas, 1978-1979 m. – Miðkø ministe- lius Petreikis (solo programa), Domantas Razauskas ir Audrius Paz- þoji burtø fleita“. Dviejø daliø muzikinë pasaka vaikams. Reþisierius rijos inþinierius. 1980-2001 m. dirbo þurnale „Pergalë“, vëliau niokas. Bilietø kainos – 20, 35, 40 Lt. Andrzej Galla (Lenkija), dirigentas Virgilijus Visockis, dailininkas „Metai“ vyr. redaktoriumi, prozos skyriaus vedëju. Teatro kasa veikia kasdien 10.30-19 val. Informacija tel. 8-37 22 Krzysztof Truss (Lenkija). Spektaklio trukmë – 1.45 val. Bilietø kai- Raðytojas J. Aputis kûrybiná darbà pradëjo 1960 m. Per pen- 40 64, www.dramosteatras.lt. Bilietus taip pat platina TIKETA.LT. nos – 5, 10, 12, 15, 18, 20, 50 Lt. kis deðimtmeèius paraðë ir iðleido: „Þydi bièiø duona“: apsaky- 14 d., sekmadiená, 18 val. Imrës Kalmano „Silva“. Trijø veiksmø Kauno valstybinis lëliø teatras operetë. Reþisierius Gintas Þilys, dirigentas Virgilijus Visockis, dai- mai, 1963; „Rugsëjo paukðèiai“: novelës, 1967; „Horizonte bë- lininkë Janina Malinauskaitë. Spektaklio trukmë – 3 val. Bilietø kai- ga ðernai“: novelës, 1970; „Sugráþimas vakarëjanèiais laukais“: 6 d., ðeðtadiená, 12 val. „Uþburtos pilies paslaptis“. nos – 10, 15, 18, 30, 35, 40, 100 Lt. novelës, 1977; „Tiltas per Þalpæ“: apysakos, 1980; „Keleivio Máslinga istorija apie amþinos meilës stebuklà. Nuo 6 m. 17 d., treèiadiená, 18 val. Imrës Kalmano „Monmartro þibuoklë“. novelës“: novelës, 1985; „Geguþë ant nulûþusio berþo“: nove- Reþisierius O. Þiugþda. Bilietø kainos – 8, 10 Lt. Trijø veiksmø operetë. Reþisierius Kæstutis Jakðtas, dirigentas Virgi- liø rinkinys, 1986; „Skruzdëlynas Prûsijoje“: apysakos, 1989; 6 d., ðeðtadiená, 14 val. Maþojoje scenoje – „Með- lijus Visockis, dailininkë Marija Rubavièiûtë, choreografas Agris Da- apysaka kiuko gimtadienis“. Muzikinë fëjø pasaka. Nuo 3 m. Autorë ir reþisie- „Vargonø balsas skalbykloje“: , 1991; „Smëlynuose nileviès (Latvija). Spektaklio trukmë – 3 val. Bilietø kainos – 15, 25, negalima sustoti“: romanas, 1996; „Dvi apysakos“, 1996; „No- rë Rasa Bartninkaitë. Bilieto kaina – 10 Lt. 30, 50, 55, 60, 100 Lt. Studentams taikoma 50 proc. nuolaida. 7 d., sekmadiená, 12 val. „Pasaka apie lietaus laðelá“. Apie tai, velës“, 2004; „Vieðkelyje dþipai“: noveliø knyga, 2004; „Maþi Teatro kasa dirba 11-14.00, 14.45-18 val. Poilsio diena – pirmadienis. atsakymai á didelius klausimus“: pokalbiai, esë, 2006. kokie esame svarbûs, nepakartojami, reikalingi. Nuo 3 m. Reþisierius Informacija tel. 8-37 22 87 84, el. p. [email protected]. O. Þiugþda. Bilietø kainos – 8, 10 Lt. Parengë spaudai Broniaus Radzevièiaus apsakymø rinktinæ 13 d., ðeðtadiená, 12 val. „Princesës gimtadienis“. O. Vaildo pasakos 5 d., penktadiená, 12 d., penktadiená, 19 val. „Link Debesijos“ (1984) bei romano „Prieðauðrio vieðkeliai“ motyvais. Reþisierius A. Stankevièius. Nuo 5 m. Bilietø kainos – 8, 10 Lt. V. Balsio „Þmogus medyje“. Vienos dalies tragi- nebaigtà 2-àjà dalá. 14 d., sekmadiená, 12 val. „Zuikio kaprizai“. Spektaklis-þaidi- komedija. Reþisierius V. Balsys. Spektaklio truk- Iðvertë V. Totovenco apysakà „Prie senojo Romos vieðke- mas apie tai, kas nutiko uþsispyrëliui zuikuèiui. Nuo 3 m. Reþisierius më – 1.30 val. Bilieto kaina – 25 Lt. lio; Ovnatanas; Jeremijos sûnûs“, 1972; J. Korineco romanà A. Stankevièius. Bilietø kainos – 8, 10 Lt. 9 d., antradiená, 19 val. „Katytë „P“. Pagal Bilietai parduodami teatro kasoje ketvirtadieniais ir penktadieniais E. Ensler pjesæ „Vaginos monologai“. Spektaklis tik suaugusiesiems. „Labø dienø nuo Vernerio“, 1975; D. Grigorovièiaus apysakø 11-17 val., ðeðtadieniais ir sekmadieniais 10-14 val. Informacija Reþisierius V. Balsys. Spektaklio trukmë – 1.30 val. Bilieto kaina – 35 Lt. rinkiná „Kaimas“, 1977; C. Kosmaèo romanus „Pavasario die- tel. 8-37 220061, www.kaunoleles.lt. 11 d., ketvirtadiená, 13 d., ðeðtadiená, 18 val. A. Dilytës „Lau- na“; „Baladë apie trimità ir debesá“, 1980; J. Trifonovo romanà ros kosmosas“. Vienos dalies spektaklis. Reþisierë A. Dilytë. Spek- „Senis“, 1984; V. Ðukðino istoriná romanà (1929-1974) „Atëjau Kauno kamerinis teatras taklio trukmë – 1.40 val. Bilieto kaina – 25 Lt. jums duoti laisvæ“, 1985. 4 d., ketvirtadiená, 12 d., penktadiená, 18 val. 14 d., sekmadiená, 18 val. G. Gugevièiûtës „Mokëk – duosiu“. Uþ kûrybinius nuopelnus raðytojas buvo apdovanotas: Lauros Shaine Cunningham „Mergvakaris“. Dviejø da- Spektaklis-pokðtas. Reþisierius V. Balsys. Spektaklio trukmë – 1.10 val. 1971 m. – Þemaitës literatûrine premija uþ apsakymà „Erèia, liø amerikoniðka komedija. Reþisierius Aleksandras Ru- Bilieto kaina – 30 Lt. kur gaivus vanduo“; 1987 m. – Respublikine premija uþ nove- binovas. Spektaklio trukmë – 2.35 val. Bilietø kainos – 24, 30 Lt. Bilietø teirautis: M. Daukðos g. 34. Tel. 8-37-408470, 226090, liø knygà „Geguþë ant nulûþusio berþo“; 1996 m. – Lietu- 5 d., penktadiená, 18 val. A. Strindbergo, A. Sverlingo „Karðtas www.mazasisteatras.lt vos didþiojo kunigaikðèio Gedimino 4-ojo laipsnio ordi- ðokoladas“. Ðvediðka vakarienë artistø kavinëje. Reþisierius Stanislo- Kauno pantomimos teatras nu; 1996 m. – J. Paukðtelio premija uþ knygà „Smëlynuose vas Rubinovas. Spektaklio trukmë – 1.40 val. Bilietø kainos – 24, 30 Lt. negalima sustoti“; 1997 m. – A. Vaièiulaièio literatûrine premi- 6 d., ðeðtadiená, 18 val., 9 d., antradiená, 15 val. Michal Walczak 5 d., penktadiená, 18 val. „Girstuèio“ rûmuose – komedija „Karðtai „Pirmasis kartas“. Dviejø daliø spektaklis. Reþisierius Stanislovas Ru- mylëk!“. Teatrinis-muzikinis komiksas pagal fokstroto, tango, valso me- ja; 1998 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybës meno premija; binovas. Spektaklio trukmë – 2.15 val. Bilietø kainos – 24, 30 Lt. lodijas. Reþisierius Arûnas Katkauskas. Spektaklio trukmë – 1.10 val. 2004 m. – „Imbiero vakarø“ J. Kunèino vardo premija; 2005 m. – 13 d., ðeðtadiená, 18 val. Konstantino Kostenko „Hitleris ir Hit- 9 d., antradiená, 18 val. „Girstuèio“ rûmuose – „Laikrodinin- Nacionaline kultûros ir meno premija; 2005 m. – P. Cvirkos lite- leris“. Dviejø daliø spektaklis. Reþisierius Stanislovas Rubinovas. kas“. Pantomimos spektaklis-baladë su gyva muzika. Reþisierius Arû- ratûrine premija uþ noveliø knygà „Vieðkelyje dþipai“. Spektaklio trukmë – 2.15 val. Bilietø kainos – 24, 30 Lt. nas Katkauskas. Atlikëjai: Arvydas Joffë (muðamieji) ir Kauno pan- Lietuvos raðytojø sàjungos valdyba 14 d., sekmadiená, 18 val. Pero Lagerkvisto „Neûþauga“. Mo- tomimos teatro aktoriai. Spektaklio trukmë – 1.10 val. nodrama. Reþisierius S. Rubinovas. Spektaklio trukmë – 1.15 val. Bilietø kainos – 20, 30 Lt (moksleiviams ir studentams taikomos nuo- Mirus raðytojui, buvusiam „Metø“ þurnalo Bilietø kainos – 16, 20 Lt. laidos). Bilietai parduodami „Girstuèio“ rûmø kasoje (kasos tel. 454480) ir 17 d., treèiadiená, 18 val. Fransua Rablë „Gargantiua ir Pantagriu- visose tinklo BILIETAI.LT kasose bei internetu www.bilietai.lt. vyriausiajam redaktoriui ir ilgameèiui darbuotojui, elis“. Uþstalë tikriesiems gurmanams (N-18). Reþisierius Stanislovas redakcijos kolegijos nariui Rubinovas. Spektaklio trukmë – 1.55 val. Bilietø kainos – 40, 50 Lt. 4 d., ketvirtadiená, 17.30 val. Raðytojø klube JUOZUI APUÈIUI, Bilietai parduodami teatro kasoje darbo dienomis 14- (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) – Kazimiero Jakuèio nuoðirdþiai uþjauèiame velionio ðeimà 18 val., ðeðtadieniais ir sekmadieniais 11-17 val. Informacija tel. 8-37 (Pagulbio) autorinis koncertas „Kada skambinai ir artimuosius. 228 226. Bilietø galima uþsisakyti interneto svetainëje www.kameri- savo mamai“ ir naujos plokðtelës pristatymas. „Metø“ redakcija nisteatras.lt, elektroniniu paðtu [email protected] arba ásigyti Informacija tel.: (8-5) 2629627; (85) 2617727; BILIETAI.LT ir „Bilietø Pasaulis“ prekybos vietose. el. p.: [email protected].

ISSN 0134-3149 Vyriausiasis redaktorius Rëmëjai: Viktoras Rudþianskas – tel.: (8-37) 322244, (8-610) 67255 Leidþiamas nuo 1967 m. balandþio mën. Referentë – Aurina Venislovaitë – tel. (8-37) 322244 LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTÛROS RËMIMO Iðeina ketvirtadieniais Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas – FONDAS Donaldas Kajokas (KAUKO LAIPTAI) – tel. (8-37) 322251 SPAUDOS, RADIJO IR Gedimino g. 45, 44239 Kaunas Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja – KAUNO MIESTO TELEVIZIJOS RËMIMO SAVIVALDYBË Telefonas ir faksas – (8-37) 322244 Graþina Viktorija Petroðienë (TILTAI) – tel.: (8-37) 322266 FONDAS El. paðtas: [email protected] Naujienø redaktoriai: Audronë Meðkauskaitë – tel. (8-37) 322251, Internetinis adresas: http://www.culture.lt/nemunas (8-615) 24983, Andrius Jakuèiûnas – tel. (8-611) 98945 el. paðtas: „Nemuno“ sàskaitos AB banke „Swedbank“: [email protected] LT 147300010002256121 — einamoji sàskaita; Apþvalgininkai: literatûra – Valdemaras Kukulas, Erika LT 097300010002230312 — biudþetinë sàskaita; Indeksas 0079 Drungytë; fotografija – Romualdas Rakauskas; muzika – LT 757300010034284035 — valiutinë sàskaita. Steigëjas ir leidëjas — Lietuvos raðytojø sàjunga Eugenija Þakienë; kinas – Gediminas Jankauskas. Steigimo liudijimas Nr. 405 Spausdino UAB „ArxBaltica“ Fotografai: Zenonas Baltruðis, Narcizas Freimanas. Tiraþas 1500 Stilistë – Lina Navickaitë – tel. (8-37) 322251 Prenumeratos kaina mënesiui—9Lt Maketuotojas – Juozas Puþauskas – tel. (8-656) 38529 Prenumerata priimama visuose paðto skyriuose, Rankraðèiø nerecenzuojame ir negràþiname. Buhalterë – Irena Kavaliauskienë – tel. (8-37) 322235, (8-656) 41705 internetu www.post.lt ir www.prenumerata.lt arba redakcijoje 11 Spektras . 2010 m. kovo 4-17 d., Nr. 9 (282–723)

yra „darbiniai bûsimøjø, o galbût mis pelkiø auksu, o Lietuvoje – te- Kauno karuselë niekad negimsianèiø paveikslø va- kðëmis. Ðios parodos autorë neleido riantai, neávykdyti uþsakymai, eski- sau samdyti apsaugininkø bran- zai ið natûros, ið atminties arba ið gioms uogoms sergëti, todël jos èia „niekur“. Ateinanèios nuotaikos, eksponuojamos ðioje nuotrauko- Vasario 23 d. buvo antradienis, to- nuojautos, iðkrovos mano, savijau- je“, – prisipaþásta brangiøjø uogø dël á kavines ir restoranus vaikðèiojo tos, savitaigos, kai jau, rodos, nieko savininkë, pateikianti mums iðsamià tik tie, kuriø savaitës dienø hierar- kito nelieka.“ Pieðiniai, kuriuose au- jø savikainos sudëtá. chija nepriklauso nuo savaitgaliø dik- torius kalbasi tik su savimi, nesi- Menininkës kûryba jau seniai ið- tato. Arba tie, kurie á kavines eina kul- dangsto, nusirenginëja... Maiðo es- siskiria tuo, kad autorë pati tapusi tûrinimosi tikslais. „Suflerio bûdelë- kiziná pieðiná, tatuiruoèiø siaubus, svarbiausiu savo darbø objektu. Ðá je“ dailininkas Darius Rakauskas animacijos ir komiksø stilistikas, se- kartà uogos L. Garbðtienës darbe eksponuoja savo pieðiniø parodà, kuri nøjø knyginiø graviûrø atðvaitus ir tampa paèiu kûriniu, kurio vertë (vi- dabar sugeria keistà, kaukëtø þmo- atiduoda visa tai mums. somis ámanomomis prasmëmis) da- niø sielø prisipildþiusià kavinës at- O dabar reklama: paroda – tik lyg bar vis daþniau virsta svarbiausiu vi- mosferà ir spalvingø ðviestuvø atðvai- savotiðka repeticija prieð balandþio suomenës diskusijø pretekstu. (Bai- tus. Parodos atidarymas buvo paly- 15 d. numatomà kûrybos vakarà su ir prisiminti, kiek kartø jau skai- dëtas paties autoriaus gitara ir daina, Tautinës kultûros centre. èiuota vilniðkio „vamzdþio“ savi- o jam antrinantis draugas ir kolega kaina...) Todël autorë bando iðreikð- Gvidas Latakas muzikà papildë eilë- ti savo pilietinæ pozicijà Lietuvos raðèiø skaitymais. Jis dar ir perspëjo Vasario 23 d. galerijoje „101“ ati- kultûros politikos atþvilgiu. Pasta- parodos lankytojus: „Nenusigàskit tikimas – „Valdininkas, mirtis ir ðë- daryta Lauros Garbðtienës persona- midorø ir taip uþsidirbti. L. Garbð- raisiais metais ryðkiai pastebimos jos brutalios plakato grafikos, tai að aið- tonas“, autoironiðkai þiaurus autopor- linë paroda „Uogos“. Taèiau istori- tienës uogos ðaldytos ir surinktos vis „aliuzijos á institucinës kritikos dis- kinu savotiðku Dariaus atsisveikini- tretas...), dokumentuoja ið laiko ið- ja ne apie tai, kaip þiemà iðsiuntë... dëlto sirpimui áprastà rugpjûèio më- kursà“. mu su sunkiuoju roku ir tatuiruoèiø plëðtas akimirkas ir susitikimus arba O gal... Á ðiauræ autorë uogauti iðvy- nesá. Parodoje pristatomos neragau- estetika.“ Taèiau gàsdina vos keli „ta- kvieèia á susapnuotà, „iðregëtà“, o gal ko iðkart po to, kai prieð keletà metø jamais „foto, video“ pavidalais. Parengë tuiruotiniai“ pieðiniai. Visi kiti kelia jausenas iliustruojantá pasaulá. tuometinis kultûros ministras pasiû- „Ðioje vietoje turëtø stovëti ðaldik- Audronë MEÐKAUSKAITË lengvà ðaltokà ðiurpà (kraupus susi- D. Rakauskas teigia, jog pieðiniai lë menininkams vaþiuoti skinti po- lis su uogomis, ðiaurëje vadinamo- Autorës nuotraukos

Gediminas JANKAUSKAS grindà. Ðv. Kalëdø iðvakarëse vie- kino viltimis Virginie Ledoyen ir „Nemunas“ rekomenduoja name Prancûzijos regiono nuoða- Ludivine Sagnier. Antradiená, kovo 9 d., Kitokio liame dvare peilio dûriu á nugarà Prancûzø kino þinovai ið karto kino klube þiûrësime muzikinæ kri- nuþudytas pagyvenæs vyras. Ðá nu- supras, kad vyresnës aktorës èia ne Kitokio kino klube – minalinæ tragikomedijà „Aðtuo- sikaltimà galëjo ávykdyti viena ið tik demonstruoja organiðkà ir vir- nios moterys“, kurià sukûræs pran- aðtuoniø moterø, susirinkusiø pa- tuoziðkà ansamblio jausmà, bet ir cûzø kino reþisierius Francois Ozo- minëti graþià ðeimos ðventæ. Visos savøjø personaþø rëmuose ásigud- „Aðtuonios moterys“ nas jau senokai laikomas ryðkiu jos turëjo rimtø pretenzijø vienin- rina sugroti savo garsiais vaidme- jaunosios kartos lyderiu, neven- teliam vyrui ðeimoje. Taèiau kuri nimis suformuotà temà. Visuomet gianèiu nei ðokiruojanèiø apiben- jø ryþosi tokiam þiauriam poel- graþi ir elegantiðka Catherine De- drinimø, nei subtiliai dozuoto sek- giui? Kuri jø viskà iki smulkmenø neuve dvelkia nepasiekiamos vir- sualumo, nei juodojo humoro. „Að- apskaièiavusi galëjo nupjauti te- ðukalnës ðalèiu. Ryðkius raudonus tuonios moterys“ – pagal Roberto lefono laidus, kad niekas neið- apdarus efektingai dëvinti Fanny Thomas pjesæ sukurta kriminalinë kviestø policijos, sugadinti auto- Ardant vël pateisina „nuodingos máslë, ðvytuojanti tarp Agathos mobilio variklá, kad niekas neið- gebenës“ ir fataliðkos moters Christie tipo psichologinio detek- vaþiuotø, uþblokuoti masyviø var- ávaizdá. O Isabelle Huppert á ðá fil- tyvo ir klasikinio prancûziðko far- tø atsidarymo mechanizmà, kad mà tarsi nuþengë ið skandalingo- so tradicijø. niekas nepabëgtø? sios Michaelio Haneke’s „Pianis- Prancûzai sako, kad dvi mote- Ðtai jums ir klasikinë prancûzið- tës“. Tiek koloringø átariamøjø rys po vienu stogu – tai ginèas, o ka situacija „cherchez la femme“ viename filme senokai neteko re- trys – jau skandalas. Taèiau kaip („ieðkokite moters“). Rinktis tik- gëti. Iðskirti kurios nors vienos tik- tada apibrëþti situacijà, kai po vie- rai yra ið ko. Potencialios þudikës rai neámanoma. Tikriausiai bûtent nu stogu komplikuotomis aplinky- viena uþ kità áspûdingesnës. Ir vai- todël Berlyno festivalyje „Sidab- bëmis atsiduria net aðtuonios skir- dina jas ryðkiausios skirtingø kar- ro lokiu“ uþ geriausià moters vaid- tingo temperamento ir amþiaus tø atstovës, pradedant kino legen- mená apdovanotos visos aðtuo- graþuolës? Þinoma, tai katastrofa! da Danielle Darrieux ir baigiant nios! Net pats karalius Saliamonas Tikra katastrofa ir sudaro filmo pa- graþutëmis prancûzø nacionalinio nebûtø nusprendæs iðmintingiau...

gunda didþiulë. Bet ar ne per didelë Savaitgalis prie televizoriaus bûsimos laimës kaina? Ne maþiau provokacijø bus ir Holivudo graþuolio Beno Afflec- ko reþisuotoje kriminalinëje dra- moje „Dingusioji“ (sekmadienis, 21.30 val., TV3), sukurtoje pagal Denniso Lehane’o romanà. Viena- me Bostono kvartale, kur visi gy- ventojai vieni kitus gerai paþásta, dingsta ketveriø metukø mergaitë Amanda. Bylà policijai padedantys tirti privatus detektyvas Patrikas Kenzis ir jo padëjëja Endþë Dþena- Kada komedija virsta tragedija ir atvirkðèiai? ro labai greitai uþèiuopia pirmas gi- jas, kurias rutuliojant toliau, tragedi- Gediminas JANKAUSKAS venanèià Huveriø ðeimà sudaro vie- tuolá pamokslininkà (aktorius Eddie ponës, buvo pavadintas Toniu Ka- jos detaliø grandinë nusidriekia nuo nas uþ kità spalvingesni personaþai: Murphy), kurá televizija akimirks- monte. Naujame perdirbinyje hero- pagrobtosios mergaitës motinos iki Net ir perþengæs aðtuntojo de- taikà namuose sauganti ir greito niu padaro tikru ðventuoju. jus vadinamas Toniu Montana. Au- tikros kriminalinës kloakos, o joje á ðimtmeèio slenkstá áþymus JAV dra- maisto ðeimai parûpinanti mama Ðe- Kitame ðeðtadienio filme „Namas, toriai kruopðèiai atkuria ðio amora- vientisà kaleidoskopà susilieja nar- maturgas bei reþisierius Woody Al- ryl, konservatyviø vertybiø puose- kuriame vaidenasi“ (22.30 val., laus tipo kriminalinës karjeros eta- kotikø prekeiviai, banditai, pedofi- lenas nesiliauna stebinæs savo ener- lëtojas tëtis, dël nelaimingos meilës LTV2) juodaodis komikas E. Murp- pus nuo paprasto emigranto ið Ku- lai bei kitokio plauko nusikaltëliai. gija, iðradingumu ir tragikomiðku á saviþudybæ linkæs dëdë Frenkas, hy vaidina klestintá nekilnojamojo bos iki galingo narkotikø karaliaus „Gyvenimiðkø“ istorijø mëgëjai poþiûriu á labai rimtus dalykus. Ne- Nietzsche’æ studijuojantis ir tylëjimo turto agentà Dþimà Eversà, kuris nu- Amerikoje. Komplikuotas psichopa- vëlø sekmadienio vakarà galës rink- iðkrinta ið tokio konteksto ir jo fil- áþadus davæs sûnus Dveinas. Egzo- sprendþia padaryti savo ðeimai staig- to paveikslas papildomas didybës tis ið dviejø dramø. „Radijas“ mas „Melinda ir Melinda“ (penk- tiðkiausia ðios kompanijos figûra – menà ir nuperka prabangø uþmies- manijos ir kraujomaiðos temomis. (23.45 val., TV3) – tai tikrais faktais tadienis, 23.45 val., TV3). Viskas senelis Edvinas, jaunatviðkos ener- èio namà. Su þmona ir dviem vai- Gangsterius daþnai vaidinæs Alas Pa- pagrásta istorija apie amerikietiðko prasidëjo vienà lietingà vakarà Niu- gijos besisemiantis pornografiniuo- kais jis atvyksta apþiûrëti pastato. cino pakyla iki tikros tragedijos futbolo komandos trenerio Haroldo jorke. Prie vakarienës stalo restora- se þurnaluose ir kvaiðalø milteliuo- Dþimas patenkintas, o jo þmona ir aukðtumø, tobulai persikûnijæs á Dþonso draugystæ su protiðkai atsi- ne papasakotas anekdotas iðprovo- se. O septyneriø metø Oliv uþsigei- ypaè vaikai pajunta klastà. Netru- þmogø, apsëstà absoliuèios valdþios likusiu juodaodþiu Dþeimsu Kene- kuoja dviejø raðytojø ginèà. Vienas dë dalyvauti TV „Maþosios mis“ rin- kus paaiðkëja, kad namuose gyvena manijos. dþiu. Filme atkurta 1976-1977 m. at- jø kuria komedijas, kito sritis – tra- kimuose. net 999 piktosios dvasios. Reþisieriaus Adriano Lyne’o mosfera, kurià autoriai dar apgaubë giðkos dramos. Kada komedija virs- Televizijos ðou uþkulisius pra- Modernios klasikos „frontà“ nar- „Nepadorus pasiûlymas“ (sekma- ryðkia nostalgijos skraiste. O „Me- ta tragedija, o kada dramatiðki ávy- vers ir komedija „Guru“ (ðeðtadie- siai gina „Þmogus su randu“ (ðeð- dienis, 21.00 val., TV1) provokuoja tiniø ðventëje“ (0.05 val., LNK) ra- kiai pradeda kelti juokà? Gal viskas nis, 0.10 val., LNK). Kai Rikio Hai- tadienis, 0.05 val., TV3). Praëjus pus- labai dviprasmiðka situacija. Filmo ðytojas Dþo Tereinas ir jo þmona ak- priklauso tik nuo poþiûrio? mano laidos „Parduotuvë ant sofos“ ðimèiui metø po kriminalinio filmo herojams – jauniems sutuoktiniams torë Sali nusprendë savo ðeðeriø ben- Ðilta autoriø ironija imponuo- reitingai smuko, vyruko karjera pa- „Veidas su randu“ (1932 m.) reþisie- Dajanai ir Deividui – viename va- dro gyvenimo metiniø sukaktá pa- ja ir „Maþoji mis“ (ðeðtadienis, kibo ant plauko. Todël televizijos rius Brianas De Palma reanimavo karëlyje milijonierius Dþonas Gei- minëti artimiausiø draugø kompa- 22.00 val., TV3). Tai tikras „ðeimy- bosas paskelbë ultimatumà – per dvi chrestomatiná siuþetà, bet klasikinio dþas pasiûlo milijonà doleriø. Þino- nijoje. Vakarëlio pradþia neprana- ninis“ filmas, kurio personaþai gali savaites iðtaisyti padëtá. Tiesà sa- filmo idëjas gerokai transformavo. ma, ne uþ graþias akis, o uþ vienà ðavo jokiø sukrëtimø, taèiau kai sve- dràsiai konkuruoti su ðviesaus atmi- kant, situacijà gali iðgelbëti tik ste- Pirmoje siuþeto versijoje pagrindi- meilës naktá su Dajana. Tokiu bûdu èiai susitarë vieni kitiems sakyti tik nimo Adamsø ðeimynële. Mat ir ne- buklas. Ir jis ávyksta tà dienà, kai Ri- nis herojus, nukopijuotas nuo gar- jauna ðeima akimirksniu iðspræstø tiesà, pradëjo aiðkëti ilgai slëptos pa- dideliame Amerikos miestelyje gy- kis tiesiog autostradoje sutinka keis- siausio visø laikø gangsterio Alo Ka- visas savo finansines problemas. Pa- slaptys. 12