PADUBYSIO KRONIKOS | 2020 2 (15) 1 in Memoriam Vytenis Rimkus (1930–2020)
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
PADUBYSIO KRONIKOS | 2020 2 (15) 1 In memoriam Vytenis Rimkus (1930–2020) Tą rytmetį rudens ankstyvą nutrūko Tavo balsas, tėvyne buvo ir liks Bazilionų kraštas, tauriausias Panašus į dvelksmą, – toks lengvas, tartum gyvenimo vėrinys su nuostabiu inkliuzu – Pikeliške. atodūsis iš Kristaus lūpų... Ten sodyba, ten guli šalia kelio samanomis apžėlęs akmuo, kuris visuomet primins čia gyvenusios 2020 m. lapkričio 12 d. netekome dailininko, Rimkų giminės gyvenimo baladę. Profesorius menotyrininko, pro fesoriaus habilituoto mokslų Vytenis Rimkus, nors ir būdamas labai užimtas, daktaro, Lietuvos mokslo ir visuomenės veikėjo, visuomet mielai lankėsi Bazilionų mokykloje, ku- Šiaulių miesto garbės piliečio, Bazilionų krašto ir rios mokiniu ir pats kadaise buvo. Nei viena kon- visos Lietuvos šviesuolio Vytenio Rimkaus. Gimęs ferencija, nei vienas kultūros žurnalo „Padubysio 1930 m., profesorius Vytenis Rimkus buvo tos kronikos“ pristatymas nepraeidavo be profesoriaus iškiliųjų Lietuvos asmenybių plejados žmogus, apsilankymo. Jis buvo ir šio žurnalo redaktorius. visa esybe ir atsidavimu kūręs jos kultūrinį identi- Susitikimų dalyviai nekantriai laukdavo gerbiamo tetą, puoselėjęs ir gynęs humanizmo idėjas, tapęs Vytenio Rimkaus pranešimų, paskaitų, komentarų, iškilaus ir sektino Žmogaus pavyzdžiu visiems jį pašmaikštavimų. Pribloškiantis išmanymas, erudi- pažinojusiems žmonėms. Jeigu reikėtų surinkti į cija, fenomenaliausia atmintis ir neregėta ištarmė vieną vietą visus profesoriaus darbus ir nuopelnus – prikaustydavo klausančiųjų dėmesį. Profesoriaus išeitų ne viena knyga. Tik jei Mirtis, miela Viešnelė, charizma, nuoširdus bendravimas sušildydavo kiek daugiau kantrybės būt turėjusi. žmonių širdis, nusivesdavo paskui save. Giedras Su visa gausia Pikelių ir Rimkų gimine išgyvenęs veidas, visuomet nušviestas šypsenos. Profesorius sunkiai suvokiamą pokario apokalipsę – tremtį, rėmė ir skatino visas Bazilionų mokyklos inicia- stebuklingu būdu išvengęs mirties bausmės, šis tyvas. Vytenio Rimkaus vardu pavadinta mokyklos žmogus su didžiule jėga ir aistra kūrė meno, mokslo, konferencijų salė. bendrystės ir bičiulystės pasaulį. Iš skaudžių pa- Netekome Žemaičių Ąžuolo, kuris ant savo tirčių, iš jam vienam suprantamos materijos, iš tvirtų šakų užaugino Tiesą, Meilę, Tėvynę, Gimtinę, gimtosios Pikeliškės žemės grumsto, iš dangaus Žemę, Kalbą, Žmogų, Meną, Mokslą, Bičiulystę. atspindžio Šiaušės upelio vandeny, iš Viešpaties Garbė Tau, Ąžuole Žemaičių. Tavo žemiškoji kelionė malonės. Širdis, kurioje nuo pirmo žodžio ligi pa- baigėsi. Prasidėjo dangiškoji. Tebūna Tau lengva skutinio gyveno vilties ir gerumo, vargo ir kančios Bazilionų žemė. tėvynė. Profesorius Vytenis Rimkus buvo visų – visur Apšviesk Jo sielą, Viešpatie, apšviesk ir visada. Ilgai dar jo dvasios nepavyks išvilioti iš Ir pasodink ją savo sode mįslingosios Šiaulių auros. Bet jo sielos ir kraujo Ant paties balčiausio suolo... 2 PADUBYSIO KRONIKOS | 2020 2 (15) ISTORIJOS ESKIZAI Nijolia KASPARAVIČIENĖ, Roma BARISTAITĖ „Kultūros“ bendrovei – 100 Kas vyko Šiaulių kultūriniame Steigiant Šiaulių mokytojų seminariją dar gyvenime prieš 100 metų? 1919 m. buvo pasirūpinta išnuomoti grafų Zubovų Pirmasis nepriklausomybės dešimtmetis Lietu- rūmus. Pirmieji mokslo metai buvo labai trumpi, voje nebuvo labai palankus reikšmingoms kultūri- nes dėl įvairių nesklandumų su vokiečių intendan- nėms vertybėms kurti. Valstybė negalėjo, o vėliau tūra ir remonto darbų ji pradėjo veikti tik 1920 m. dažnai ir neskubėjo paremti Lietuvos kultūrinio sausio 15 d. Ilgamečiu seminarijos direktoriumi gyvenimo. Inteligentai, menininkai didesnę savo buvo pedagogas, žymus visuomenės veikėjas, sa- energijos dalį skyrė kasdieniams, bet būtiniems vivaldybininkas Juozas Orlauskis2. reikalams spręsti. Nuo 1920 m. pradžios buvo pradėti organizuoti Tačiau Šiaulių, skirtingai nei kitų miestų, lietuvių kalbos, mokytojų, geležinkelio meistrų, visuomeninis gyvenimas po sunkių karo ir oku- pašto ir telegrafo tarnautojų, matininkų, sąskai- pacijos metų atsigavo labai greitai. Tam didžiulę tybos ir kooperacijos kursai. Iš jų po metų buvo įtaką turėjo vietos inteligentijos gausumas ir jų suformuota suaugusiųjų vidurinė mokykla3. iniciatyvumas. 1920 m. tebevyko sugriauto miesto 1920 m. kovo mėn. miesto inteligentų ir visuo- atstatymo darbai, buvo sprendžiamos gyventojų ap- menės iniciatyva buvo sudaryta Šiaulių knygyno ir rūpinimo maistu problemos, kova su spekuliacija, muziejaus komisija. Ją sudarė K. Bielinis, P. Bugai- o greta to atnaujino darbą ir kūrėsi naujos kultūros liškis, kun. J. Jasinskis, J. Fledžinskis, S. Lukauskis, bei švietimo organizacijos. A. Povylius, K. Šalkauskis, K. Venclauskis. Šios 1920 m. miesto tarybos priimtu privalomuoju komisijos iniciatyva tų pačių metų viduryje buvo įsakymu visi Šiaulių miesto prekybos ir pramonės atidaryta Šiaulių viešoji biblioteka. Jos knygų įmonių savininkai turėjo pakabinti iškabas su tai- fondo pagrindą sudarė grafų Zubovų dvaro bib- syklingais lietuviškais užrašais. Iškabų tekstą rei- lioteka, kuria Šiaulių visuomenė galėjo naudotis kėjo įregistruoti miesto valdyboje. Miesto vadovai jau nuo 1883 m. Biblioteka taip pat buvo papildyta norėjo kuo greičiau Šiauliams suteikti lietuviško dvarininkų M. Oginskio, J. Naryškino, A. Moro miesto įvaizdį1. apleistų dvarų bibliotekų likučiais ir iš gyventojų 2 Dromantienė L., Šiaulių mokytojų seminarija 1919–1957, Šiauliai, 1997, p. 5–40. 1 Šiaulių miesto istorija (iki 1940 m.), Šiauliai, 1991, p. 145. 3 Šiaulių metraštis 1918–1938, Šiauliai, 1938, p. 47–48. PADUBYSIO KRONIKOS | 2020 2 (15) 3 Šiaulių mokytojų seminarija (Zubovų rūmai). Nuotrauka iš Petro Kaminsko archyvo surinktomis knygomis. Po metų biblioteka buvo Svarbią vietą Šiaulių krašte užėmė besikurian- suvalstybinta ir pavadinta Šiaulių centraliniu čios ir atsinaujinusios kultūros bei švietimo orga- knygynu4. nizacijos. 1920 m. kovo mėn. buvo įregistruotos Mieste kūrėsi tautinių mažumų švietimo ir kul- Linkuvos gimnazijos, Papilės Simono Daukanto tūros organizacijos. 1920 m. pavasarį buvo įsteigtas knygyno ir skaityklos, teatro „Bijūnas“, muzikos, Lietuvos žydų švietimo draugijos Šiaulių skyrius, teatro, dainavimo „Varpas“, po karo atsinaujinusi kuriam vadovavo Mozė Mejerovičius ir mokytojas Ginkūnų švietimo „Laisvės kibirkštėlės“, Joniškio Dovydas Fainas. Tais pačiais metais pradėjo veikti tolstojininkų „Žingsnis“ draugijos7. Lietuvos sionistų draugijos Šiaulių skyrius, kurio vadovas buvo fotografas Chaimas Zaksas. 1920 m. Šiaulių „Kultūros“ bendrovė ir spalio 24 d. buvo įsteigta privati žydų gimnazija. Kultūros švietimo draugija Ją išlaikė Šiaulių žydų gimnazijai steigti ir laikyti Ryškų vaidmenį Lietuvos kultūriniame gyve- draugija. Tais pačiais metais buvo įsteigta Šiaulių nime atliko Šiauliuose aktyvių miesto visuome- vokiečių mokyklai laikyti draugija, kuriai pirmi- nininkų iniciatyva įkurta „Kultūros“ bendrovė. ninkavo kun. Teodoras Kupferis5. Bendrovės įstatai įregistruoti 1920 m. lapkričio 1920 m. rugsėjo 1 d. savo spaustuvę iš Raseinių į 26 d. Finansų ir prekybos pramonės ministerijos Šiaulius perkėlė Šolomas Savičius ir Boruchas Šum- Kooperacijos departamente (registracijos Nr. 410. kauskis. Ji tapo viena didžiausių ir moderniausių Bendrovės adresas: Šiauliai, Dvaro g. 24; tel. 4)8. spaustuvių mieste, 1928 m. pervadinta į „Grafikos“ Steigiamasis susirinkimas įvyko 1921 m. sausio spaustuvę. Čia įvairiu laiku buvo spausdinamos 11 d. Pirmąją valdybą sudarė P. Bugailiškis (pir- knygos, kalendoriai, plakatai, Šiaulių miesto ir mininkas), A. Brašiškis (sekretorius), K. Bielinis, krašto periodinė spauda bei kita smulkioji spauda6. F. Daugėla, J. Fledžinskis, J. Trečiokas, K. Ven- clauskis (nariai); revizijos komisiją – S. Lukauskis, 9 4 Šiaulių metraštis 1918–1938, Šiauliai, 1938, p. 60–61; Vetei- J. Morauskis, V. Zubovas . Komisijos sudėtis mažai kis V., Švieskis ir šviesk! [kraštotyros darbas], Šiauliai, 1994, p. 13–14. 5 Šiaulių metraštis 1918–1938, Šiauliai, 1938, p. 48; Šiaulių 7 Šiaulių metraštis 1918–1938, Šiauliai, 1938, p. 77. miesto istorija (iki 1940 m.), Šiauliai, 1991, p. 183. 8 „Kultūros“ bendrovės įstatai, [s. a.], p. 1. 6 Nekrašius J., Šiaulietiška spauda XVI–XXI a., Šiauliai, 2019, 9 Bugailiškis P., Gyvenimo vieškeliais: medžiaga istorijai, p. 113–114. Šiauliai, 1994, p. 314. 4 PADUBYSIO KRONIKOS | 2020 2 (15) keitėsi per visą egzistavimo laikotarpį. Bendrovė veikė kooperatiniais pagrindais. Stojantysis tu- rėjo sumokėti stojamąjį 50 auksinų mokestį ir įsigyti vieną pajų, kurio vertė buvo 500 auksinų10. Įstatuose nurodyta, kad „Kultūros“ bendrovė „turi teises: 1) organizuoti knygų leidimą; 2) atidaryti knygų ir rašomųjų dalykų sandėlius ir krautuves; 3) steigti ir turėti spaustuves, litografijas ir kitas grafikos įstaigas; 4) leisti periodinius ir kitus spaudos leidinius; 5) steigti knygynus, skaityklas, liaudies namus, kinematografus ir įvairias švietimo įstaigas; 6) rengti kursus, paskaitas, koncertus, tea- trus; 7) šaukti kongresus, konferencijas švietimo ir mokslo klausimais“. Savo veiklą bendrovė numatė plėtoti visoje Lietuvoje11. Miesto šviesuomenės būrelis, nusprendęs, kad, norint išsilaikyti jaunai valstybei, būtina gyventojus visapusiškai šviesti, pasirinko šūkį „Švieskis ir šviesk!“. Pagrindinis Dailininkas Gerardas Bagdonavičius. tikslas – leisti ir platinti lietuviškas knygas, aprū- Nuotrauka iš Vytenio Rimkaus archyvo pinti lietuviškas mokyklas vadovėliais. Nuo bendrovės veiklos pradžios labai rūpintasi Vladimiro Nevskio, Šarlio Pero, Nikolajaus Ruba- leidinių kokybe: kalba, apipavidalinimu, poligrafija. kino, Viljamo Šekspyro ir kt. autorių knygas.