LIETUVOS ARCHEOLOGIJA. 2002. T. 23, p. 9-28. ISSN 02-07-8694

VANDALINAS ŠUKEVIČIUS - AKMENS AMŽIAUS GYVENVIEČIŲ TYRINĖTOJAS (150-ŲJŲ GIMIMO METINIŲ SUKAKČIAI PAŽYMĖTI)

GINTAUTAS ZABIELA

Lietuvos archeologijos istorija nėra ilga. Intensy­ vesni tyrinėjimai vyksta tik antrą šimtmetį, tad ir at­ liktų darbų, ir juos nudirbusių žmonių sąrašai nedideli. Tačiau ir tarp jų kai kas jau primiršta. Tarp tokių yra XIX a. pabaigos - XX a. pradžios archeologas mėgė­ jas dvarininkas Vandalinas Šukevičius (VVandalin Szu- kievvicz) (1 pav.), kurio 150-osios gimimo metinės sukanka 2002 m. spalio 10 d. Negalima sakyti, kad jis yra visiškai užmirštas. Lietuvoje apie jį rašė J. Puzinas (Puzinas, 1935a, p. 89-90; 1935b, p. 179-182), A. Tautavičius (Tautavičius, 1969), P. Kulikauskas ir G. Zabiela (Kulikauskas, Zabiela, 1999, p. 133-138), Baltarusijoje - G. Kochanovskis (KaxaHoycKi, 1984, c 76-77), Lenkijoje - J. Kostrzevvskis (Kostrzevvski, 1949, p. 121-123) ir M. M. Blombergovva (Blomber- govva, 1993a, p. 62-67; 1993b). Pastaroji nurodo apie jį parengusi monografiją (Blombergovva, 1993a, p. 62). 1992m.Nočioje įvyko V. Šukevičiaus gimimo 140-mečiui skirta konferencija, kurios darbai 1994 m. buvo išleis­ ti atskira knygele (OiaByTbifl juo/pi BopanayinHbiHbi. Tpoflua-Hana, 1994. 600 egz., 60 p.)1. Joje detaliau buvo nušviesti V. Šukevičius - etnologas (MiKyjihi, 1994) ir ypatingai archeologas: I-V a. kapinynų (MHfl3Bea3ey, 1994a), akmens amžiaus paminklų (HapiuiycKi, 1994), Panemunės (3Bnpyra, 1994), pa­ gonybės tyrinėtojas (3aitKOyCKi, 1994). Jis minimas ir atsiminimuose (pvz., Talko-Hrynczevvicz, 1932, p. 15, 52-54), ir populiariuose ar enciklopediniuose straips­ neliuose (nemažai nuorodų įjuos pateikta (Zasztovvt, 1990, p. 265, išnaša 16). V. Šukevičius, nors ir sava­ mokslis, buvo produktyvus Lietuvos senovės tyrinėto­ 1 pav. M. Brenšteinui dovanota 1909 m. fotonuotrauka su jas: kasinėjo akmens amžiaus gyvenvietes, piliakalnius, V. Šukevičiaus autografu - originalas saugomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje Ikonografijos skyriuje (inv. Nr. ATV pilkapius, senkapius, tyrinėjimų rezultatus skelbė to 10445). Dėkoju muziejaus Ikonografijos skyriaus muzieji­ meto spaudoje, iš surastų senienų suformavo ir tvarkė ninkei Vitalijai Jočytci už šios nuotraukos saugojimo vietos turtingą rinkinį, rūpinosi Vilniaus senamiesčio ir nurodymą. Trakų salos pilies išsaugojimu. Tarp mažiau žinomų gine komisija Peterburge (vienur nurodoma, kad jis jo veiklos sričių yra dvasinės krašto kultūros papročių buvo jos nariu bendradarbiu (Blombergowa, 1993b, fiksavimas bei istorijos populiarinimas (MiKyjifr, 1994, p. 158), kitur - kad nebuvo (Blombergowa, 1988, c. 7-9). Iš visų nuveiktų darbų archeologijos srityje be­ p. 128-129), kitų draugijų nariu. Vilniuje 1899 m. jis ne mažiausiai iki šiol yra nušviesti jo vykdyti akmens suorganizavo nelegalų „Senienų ir kraštotyros mėgėjų amžiaus gyvenviečių tyrinėjimai, nors pats V. Šukevi- ratelį", veikusį iki 1906 m. pavasario, buvo jo pirmi­ čius dažnai laikomas vos ne jų tyrinėjimų pradininku ninku. Nuo 1907 m. jis tvarkė Lenkų mokslo bičiulių (Tautavičius, 1961, p. 26). Jis savo iniciatyva akmens draugijos Vilniuje archeologinius rinkinius. Nuo amžiaus gyvenvietes tyrinėjo daugiausia Lydos ir Tra­ 1902 m. birželio 5 d. iki 1914 m. sausio 1 d. V. Šukevi­ kų apskrityse, dabartiniuose Šalčininkų ir Varėnos ra­ čius nuomavo visą Trakų pilies salą (Blombergowa, jonuose bei Baltarusijos teritorijoje (Gardino sritis, 1993a, p. 64), rūpinosi jos griuvėsių apsauga. Tuo metu Varanavo rajonas). sparčiai besiskaidančioje į pavienes stovyklas politi­ Vandalinas Šukevičius gimė vos 1,3 km nuo da­ nėje terpėje V. Šukevičius buvo rusofiliškos orientaci­ bartinės Lietuvos sienos esančioje Nočioje (Rodūnės r.) jos (Talko-Hrynczewicz, 1932, p. 54), nors aktyviai kilminio dvarininko Aleksandro Šukevičiaus ir Alinos darbavosi lenkų mokslo bičiulių draugijoje, rašė į to me­ Volkaitės-Karačevskos Šeimoje. Šukevičiai kilę iš Že­ to jų spaudą. 1916-1917 m. jis Nočios apylinkių kaimuo­ maitijos, XVII a. viduryje giminė persikėlė j Slonimo se suorganizavo net 18 lenkiškų pradinių mokyklėlių pavietą (Sulimczyk, 1934). Paprastai laikoma, kad Van­ (Grzymala-Przybytko, 1936, p. 5). Pagal politinę ano me­ dalinas gimė 1852 m. spalio 10 d., tačiau savo biogra­ to visuomenės orientaciją jis buvo krajoveų idėjų (kėlu­ fijoje jis nurodo gimęs spalio 11d. (Blombergowa, sių specifinius lenkų interesus vietoje nesijungiant su 1993b, p. 158). Pradžioje jis mokėsi namuose, nes mo­ Lenkija) simpatikas (Zasztowt, 1990, p. 277). Kartu jo tina nenorėjo atiduoti sūnaus j rusišką mokyklą, vė­ darbuose pastebima aiški tolerancija ir savotiška pagar­ liau Vilniuje - gamtos mokslų pas profesorių botaniką ba vietinių jo gimtinės apylinkių žmonių - lietuvių ir bal­ Juozapą Jundzilą (1794-1877). Jo paveiktas susido­ tarusių - kultūrai. V. Šukevičius pasisakė už lietuvių teisę mėjo biologija, antropologija ir senąja istorija kalbėti gimtąja kalba, naudoti ją mokykloje ir bažnyčio­ (MiKyjmi, 1994, c. 6). Kiek vėliau piešti mokėsi pas je, už ką 1912 m. lenkų spaudoje buvo pavadintas litvo- Šlendzinskj (profesoriaus Ludomiro Šlendzinskio manu ir lenkų interesų išdavikų. Atsakydamas į šiuos (1889-1980) senelį). 1869-1871 m. jis gyveno Varšu­ kaltinimus jis rašė, kad save laiko lenku, tačiau myli sa­ voje, kur norėjo įstoti į universitetą, tačiau nemokė­ vo tėvynę Lietuvą (Tautavičius, 1994). damas rusų kalbos to negalėjo padaryti. V. Šukevičius Tuo tarpu asmeninis V. Šukevičiaus gyvenimas buvo kuklus, labai inteligentiškas, domėjosi daile, jau­ susiklostė nekaip. Anksti mirė jo mylima duktė Van­ nystėje net rašė eilėraščius (Talko-Hrynczewicz, 1932, da (g. 1879 m. lapkričio 28 d.) (MaftcacHaK, 1994, p. 15,52). 1871 m. jis grįžo į Nočią, kur praleido didžiąją c. 27), ištekėjusi už Teodoro Narbuto (1881-?), is­ savo gyvenimo dalį ūkininkaudamas ir rinkdamas se­ toriko Teodoro Narbuto (1784-1864) vaikaičio (Su­ nienas. Jo dvarelis, stovėjęs dabartinės Dvaro gatvės limczyk, 1934). Žmona Julija (A. Majsejonakas, gale, susidėjo iš dviejų gyvenamųjų ir keleto ūkinių remdamasis Nočios bažnyčios metrikų knyga nuro­ pastatų (Pyjib, 1994, c. 24). 1907 m. jis įkūrė Nočios do, kad ji - Bronislava iš Pavlovičių (MaiicHcnaK, žemdirbių ratelį, kuriam vadovavo iki mirties. Be ar­ 1994, c. 27)), nesuprato jo archeologinės veiklos cheologinių dirbinių, V. Šukevičius turėjo pintų juos­ prasmės, joje matydama tik lėšų švaistymą. Atite­ tų, muzikos instrumentų kolekcijas (Olechnovvicz, kėjusi su 8000 rublių kraičiu ji buvo įgaliojusi vyrą 1938). 1893 m. jis dalyvavo IX archeologų suvažiavi­ tvarkyti jai priklausantį Jagelovičių dvarą. Anot jos me Vilniuje, kur buvo eksponuojama dalis jo rinkinio. „vyras aistringai pamėgo archeologiją ir tam per 13 Nuo 1899 m. kelerius metus V. Šukevičius gyveno Vil­ metų, pardavinėdamas žemę, mišką, palivarkus, iš­ niuje. Jis gerai pažinojo to meto archeologijoje dirbu­ leido savo ir mano kapitalą su pelnais apie 40 000 sius žmones, skaitė archeologinę literatūrą, artimai rublių" (Smelstorius, 1996, Nr. 12, p. 3). Dėl pašli­ bendravo su Z. Gliogeriu, E. Volteriu, J. Talko-Grin- jusios finansinės padėties ji padavė 55 metų Vanda- cevičiumi ir kt. V. Šukevičius 1901 m. buvo išrinktas liną į teismą, prašydama ją išskirti su vyru. Vilniaus Lenkų mokslų akademijos Krokuvoje nariu korespon­ dvasinės kolegijos posėdis įvyko 1907 m. spalio 26 d. dentu, bendradarbiavo su Imperatoriškąja archeolo­ (dokumentai saugomi Lietuvos valstybiniame isto- rijos archyve tarp Vilniaus vyskupijos popierių) V. Sukevičius archeologinius tyrinėjimus pradėjo (Smelstorius, 1996, Nr. 12, p. 3). Teismas nustatė, būdamas jau pilnai subrendęs, 1883 m. Pradžioje jis kad V. Sukevičius tikrai išleido savo turtą, dėl ko labiau domėjosi valstybės laikotarpio (vėlyvaisiais) ka­ nepajėgs suteikti išsilavinimo savo sūnums Zigmun- pinynais, kuriuos čia kasinėjo kartu su Eduardu Vol­ tui (1884-?) ir Henrikui (1899-?) - duktė Vanda tuo teriu (1856-1941), vėliau susidomėjo geležies amžiaus metu jau buvo ištekėjusi (ištekėjo 1904 m.), todėl laidojimo paminklais-pilkapiais, kuriuos jau pradėjo suteikė laikiną išsiskyrimą, vaikus paliko motinai su tyrinėti savarankiškai. Lietuvos archeologijos istorijoje teise reikalauti iš vyro lėšų vaikams išlaikyti. Kaip jis vienas iš pirmųjų pradėjo domėtis akmens amžiaus matyti iš V. Smelstoriaus paskelbtų bylos dokumen­ gyvenvietėmis. Iki jo pastarąsias plačiau 1871-1903 m. tų ištraukų, žmona su V. Šukevičiumi konfliktavo jau laikotarpiu žvalgė tik Zigmuntas Gliogeris (1845- gana seniai, buvo net atsiskyrusi ir išsikėlusi gyven­ 1910), tarp Gardino ir Kauno aptikęs mažiausiai 16 ti į Vilnių, o pats teismas privedęs Vandaliną prie akmens amžiaus gyvenviečių (Kulikauskas, Zabiela, apopleksijos (Smelstorius, 1996, Nr. 20, p. 3). 1999, p. 113). V. Sukevičius akmens amžiaus gyvenvie­ V. Sukevičius mirė staiga nuo širdies smūgio tėmis pradėjo domėtis nuo 1886 m. (Šniežko, 1959, 1919 m. gruodžio 1 dieną ir gruodžio 3 d. buvo palai­ p. 409). Greitai jis pradėjo vykdyti jų intensyvius žval­ dotas Nočios kapinėse esančioje šeimos koplyčioje (Su- gymus Merkio, Katros, Versekos, Ditvos, Pelesos, Grū­ limczyk, 1934). Jo rinkiniai pakliuvo j Lenkų mokslo dos, Ūlos upių pakrantėse. Kartu jo kolekcijai buvo bičiulių draugijos muziejų Vilniuje, iš kur vėliau atsi­ renkami ir akmeniniai dirbiniai (daugiausia akmeni­ dūrė Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Kažkiek jų niai kirviai). Akmens amžiaus gyvenviečių pažinimas (daugumoje ne akmens amžiaus laikotarpio) pateko V. Sukevičių su amžiumi vis labiau įtraukdavo. Jis pa­ ir j Maskvos istorijos muziejų, Peterburgo Ermitažą, lengva plėtė žvalgymų regioną, rinko duomenis apie Krokuvos mokslų akademijos muziejų (pastarajame šias gyvenvietes iš literatūros platesniame regione, nurodomas 161 akmens amžiaus dirbinys (iIo6ojib, stengėsi surinktą paviršinę medžiagą moksliškai siste­ 1979, c. 32, 35, 45^46)), Krokuvos Jogailos universi­ minti, pradėjo skelbti gana detalius straipsnius apie teto antropologijos rinkinį (greičiausiai kaukolės) (Ri­ geriausiai pažįstamus žvalgytus regionus su kruopščiais mantienė, 1984, p. 7). Iki Antrojo pasaulinio karo kai į jo kolekciją patekusios medžiagos aprašymais, galiau­ kurie jo rankraščiai bei radiniai buvo saugomi pas siai pats pradėjo tyrinėti akmens amžiaus paminklus įpėdinius, vėliau - pervežti į Lenkiją (Liaudies bib­ ir skelbti jų medžiagą. Apie 30 metų trukę akmens am­ liotekoje Varšuvoje Rankraščių skyriuje saugomi žiaus pažinimo darbai vykdyti Pietų Lietuvos regione, V. Šukevičiui rašyti laiškai (III-2941-2947) (Jurkovv- kurį iš šiaurės riboja Merkys, iš rytų - Rodūnėlė, iš ski, 1990, p. 61), Krokuvoje - rankraštis „VVycieczka pietų - Katra, iš vakarų - Nemunas (HapHHyCKi, 1994, archeologiczna na Bialorus" (rTo6ojib, 1979, c. 196)) c. 14). Juos pristabdė tik Pirmasis pasaulinis karas arba pražuvo. V. Šukevičiaus rankraštinis palikimas bu­ (1914 m. jis Imperatoriškosios archeologinės komisijos vo gana gausus. 1938 m. pas Varėnoje gyvenusį jo sū­ užsakymu turėjo tyrinėti Pripetės žemupio pakrantes nų Zigmuntą apsilankęs Adolfas Olechnovičius mini (Šniežko, 1959, p. 411)), o nutraukė tyrinėtojo mirtis. matęs jo juodraščius, užrašų knygutes, sąsiuvinius, ap­ Visą V. Šukevičiaus veiklą akmens amžiaus gyven­ lankus, albumus su piešiniais (01cchno\vicz, 1938). Bū­ viečių pažinime galima suskirstyti į 3 dideles dalis: pa­ ta ir antros „Priešistorinės Lietuvos archeologijos minklų žvalgymas ir šių žvalgymo rezultatų skelbimas eskizų" darbo dalies, skirtos metalų laikotarpiui, ku­ bei pristatymas visuomenei; ankstyvųjų kapinynų ty­ rią 4 dešimtmetyje buvo ruošiamasi išleisti (Grzyma- rinėjimai ir jų rezultatų skelbimas bei apibendrinan­ la-Przybytko, 1936, p. 6). Be to, žinoma, kad jis turėjo tys darbai. Iš 41 archeologinės tematikos jo darbo įsigijęs fotoaparatą ir fotografavo radinius bei tyrinė­ (Antonicvvicz, 1920) akmens amžiui skiriami vos 10 jimus (Blombergovva, 1993b, p. 158), tačiau šių nuo­ (2 pav.), iš kurių keturiuose šis laikotarpis atsispindi traukų ir negatyvų likimas nežinomas. Išimtį sudaro tik dalinai. Nežiūrint to akmens amžiaus tyrinėjimuo­ jo tyrinėjimų ataskaitos, siųstos Imperatoriškajai se V. Šukevičiaus nuopelnai Lietuvos archeologijos is­ archeologinei komisijai į Peterburgą (jų sąrašą torijai yra didžiuliai. žr. M5ifl3BCfl3Cy, 1994b, c. 49-50) ir šiuo metu saugo­ Akmens amžiaus gyvenviečių paiešką V. Sukevi­ mos Rusijos materialinės kultūros institute Peterbur­ čius vykdė nuolat. Nebloga paskata susidomėti jomis ge. Jų duomenys šiame darbe liko nepanaudoti. buvo tokiomis gyvenvietėmis turtingos gimtinės No- 0^=-^- ¿2^^, pastebėjo. V. Šukevičius už akmeninį kirvelį mokėda­ vo 50 kapeikų (Lizdenis, 1957) - gana didelius tam laikui pinigus, todėl perpratę keistuolio pono norus,

rrJA^ WANDALIN SZUKIEWICZ sumanesni rinkėjai pradėjo jį apgaudinėti, patys ga­ mindami panašius dirbinius ir pateikdami kaip senus. Dėl šios priežasties į V. Šukevičiaus rinkinius pateko ir falsifikatų. Kiek ir kokį mastą buvo pasiekęs ap­ PO S Z U K IWAN IA gaudinėjimas ir ar apie jį žinojo pats V. Šukevičius - šiandien pasakyti neįmanoma, nes nėra aiškių to do­ ARCHEOLOGIOZNE kumentinių liudijimų. Daugiau tai tik iš lūpų į lūpas \V POWIECIE LIDZKIM GUB. WILEtfSKIEJ perduodama žodinė tradicija, kai kada traktuojama kaip V. Šukevičiaus nesusivokimas renkamoje medžia­ [X 1 TA BUCAM.) goje. Bene aiškiausiai šį faktą yra įvardijęs A. Tautavi­ čius (Tautavičius, 1994). Kad V. Šukevičius radiniams C") Co pinigų negailėjo, rodo ir jo skyrybų byloje išlikę doku­ *K3l mentai. Žmona V. Šukevičių kaltino, kad tokius dide­ lius pinigus gali išleisti tik beprotis, „kuris perka daiktus by tik senus, visai nelygdamas kainos" (Smels- torius, 1996, Nr. 21, p. 3). Nepaisant į jo kolekciją pakliuvusių falsifikatų dau­ guma V. Šukevičiaus surinktų dirbinių buvo tikri. Dėl rinkinio ir rankraščių išskaidymo bei dalinio praradi­ mo po jo mirties šiandien neįmanoma net tiksliau pa­ sakyti, kiek akmens amžiaus dirbinių jis buvo spėjęs W KRAK0W1E NAKLADKM AKAUtMlI UMlfJCTNOäCI surinkti. Bet kuriuo atveju jų būta mažiausiai penkių 1907. tūkstančių neskaitant keramikos šukių. Taip teigti įga­ lina išlikusių dirbinių skaičius. 1908 m. Lenkų mokslų 2 pav. V. Šukevičiaus straipsnio „Poszukiwania archeolo- bičiulių draugijai Vilniuje perduotoje rinkinio dalyje bu­ giczne vv powiecie Lidzkim, gub. Wileriskiej" atspaudas su jo autografu Liucijanui Uzicmblai (1874-1942) (Mokslų aka­ vo 2095 titnaginiai dirbiniai, kurių dalis eksponuoti pri­ demijos biblioteka). tvirtinti prie 13 lentelių, dalis sudėta į lentynas. Keramikos šukės buvo sudėtos į 8 lenteles, buvo nuo čios apylinkės. Gyvenviečių pėdsakų jis ieškodavo daž­ 141 puodo iš Merkio ir Ūlos pakrančių. Tarp jų būta ir niausiai vėjų pustomų smėlėtų vietų paviršiuje, kur pa­ bronzos bei geležies amžiaus šukių (Szukievricz, 1908, grindinis jų buvimo požymis buvo įvairūs titnaginiai p. 130). Dabar šiuos rinkinius paveldėjusiame Lietuvos dirbiniai, rečiau - puodų šukės. Tokias vietas V. Suke- nacionaliniame muziejuje saugomoje išlikusioje V. Šu­ vičius aptikdavo bendraudamas su vietos gyventojais, kevičiaus kolekcijos dalyje yra 3514 dirbinių. Panašiu kuriems jis pinigais atsilygindavo už informaciją bei laiku Erazmo Majcvskio (1858-1922) Archeologijos surastus dirbinius. Įdomią informaciją yra užrašęs mo­ muziejui Varšuvoje buvo perduota per tūkstantis radi­ kytojas Henrikas Lizdenis (Lizdenis, 1957). Pagal jį nių iš Gribašos (no6o/ib, 1979, c. 25). Pastarieji šian­ V. Šukevičiaus pagalbininku renkant radinius buvo dien turi būti Valstybiniame archeologijos muziejuje apie 50 metų amžiaus visiškai aklas Praudos kaimo Varšuvoje (Lenkija). Dar 161 dirbinys saugomas Kro­ valstietis Kalonas. Jis buvo nemokytas, bet gudrus žmo­ kuvos archeologijos muziejuje Lenkijoje (rioGoJib, gus, labai „specialaus in viską" (Lizdenis, 1957). Už 1979, c. 32,35,45-46). Neabejotinai išsiblaškė ar buvo įdomesnius titnaginius radinius, vietoje skalkomis va­ depasportizuota dalis jo turėtų akmeninių kirvelių. Iki dintus, Kalonas mokėjo po 15-20 kapeikų. V. Šukevi- 1901 m. rudens V. Šukevičiaus rinkinyje būta 384 ak­ čiui supirkinėdamas radinius jis vaikščiojo po meninių dirbinių, iš kurių 356 tuomet buvo pas jį, kiti - artimiausius kaimus. Radinių vertę jis nustatydavo juos perduoti Vilniaus senienų muziejui arba išsivaikščiojo apčiupinėdamas. Kai kurie asmenys jam buvo pradėję per įvairius asmenis (Szukicvvicz, 1904, p. 10). Surink­ nešti savo darbo dirbinius, tačiau apgavystę jis greitai toji medžiaga įvairi chronologiniu atžvilgiu: nuo vėlyvojo Madleno iki neolito pabaigos ir net bronzos pavadinimą. Jeigu vienos gyvenamosios vietovės ap­ amžiaus, tačiau dominavo neolito dirbiniai. linkoje būdavo kelios gyvenvietės, buvo naudojama jų V. Sukevičius, gausindamas savo rinkinį, dažnai numeracija jų suradimo eilės tvarka. Tik išimtiniais pats lankydavo akmens amžiaus gyvenvietes. Tai ne­ atvejais akmens amžiaus gyvenvietės būdavo įvardi­ blogai matyti iš jo paskelbtų darbų, kur gana konkre­ jamos pagal vandenvardžius (daugiausia ežerus), nors čiai nurodoma, kur tos gyvenvietės yra, įskaitant ir ir čia pastebėta neabejotina tendencija jas sieti su gy­ tikrinį vietovės pavadinimą (mikrotoponimą). Kiek jis venamosiomis vietomis. Pagal upes jis akmens am­ žinojo ir buvo suradęs akmens amžiaus paminklų - žiaus gyvenvietes tik skaičiuodavo ir grupuodavo. vėlgi tiksliai nežinoma. Vien Merkio ir Ūlos pakran­ Įvairūs mikrotoponimai (vietovių tikriniai pavadini­ tėse jis atrado 43 akmens amžiaus gyvenvietes, visa­ mai vieno kaimo ribose) V. Šukevičiui niekuomet me Merkio baseine, maždaug 1000 km2 plote - 60 nebuvo pagrindiniu gyvenvietę apibūdinančiu pava­ gyvenviečių. Literatūroje nurodoma, kad jis aptiko virš dinimu, o tik pagalbiniu, išskiriančiu jį iš kitų gyven­ 130 akmens amžiaus gyvenviečių (MiKyjiin, 1994, c. 7). viečių masės ir tiksliau nusakančiu jo situaciją. Tokiu 1893 m. V. Sukevičius žinojo 25 akmens amžiaus gy­ būdu V. Sukevičius buvo sukūręs ir į mokslinę apyvar­ venvietes (ILTyKeBH1!, 1893, c. 96). Iki 1898 m. jis 1200 tą įvedęs paprastą ir aiškią akmens amžiaus paminklų kvadratinių varstų (1366 km2) teritorijoje, ribojamoje įvardijimo sistemą, kuri, deja, vėliau, dėl visos eilės Merkio, Versekos, Dzitvos, Pelesos, Katros ir Grūdos, priežasčių nebuvo deramai tęsiama ir šiandien Lietu­ žinojo 58 gyvenvietes (Szukievvicz, 1901b, p. 10, sąra­ voje susiduriama su didele painiava šioje srityje. Kol šas p. 11-12.). Realiai suskaičiavus visus V. Šukevičiaus dar visiškai nesusipainiojome, laikas sugrįžti prie V. Šu­ straipsniuose aptiktus akmens amžiaus gyvenviečių pa­ kevičiaus naudotų principų. minėjimus, sulyginus juos tarpusavyje gaunasi apie 150 Vienas svarbiausių V. Šukevičiaus nuopelnų ak­ jo žinotų akmens amžiaus paminklų (žr. jų sąrašą). Be mens amžiaus paminklų žvalgymuose yra jų vietų jokios abejonės, tai irgi nepilnas sąrašas, nes kaip jau žymėjimas žemėlapiuose. Jis juos rengė pats nau­ minėta, rankraštinis V. Šukevičiaus palikimas arba ne­ dodamasis tuo metu turėtu kartografiniu pagrindu, išliko, arba tebėra plačiau netyrinėtas ir neskelbtas. To­ kuris ne visuomet buvo labai tikslus. Paskelbti 9 to­ dėl lieka nelabai aiškūs ir pačių akmens amžiaus kie žemėlapiai (3 platesnio regiono (Szukievvicz, paminklų išskyrimo kriterijai. Net ir skelbtoje medžia­ 1901a; 1901b; 1907a (3 pav.) (šio žemėlapio origi­ goje vienur įvardijamos gyvenvietės, kitur - tik pavieniai nalas išlikęs Krokuvoje, perbraižytas su klaidomis akmens amžiaus radiniai (kartais net ir tai pačiai vie­ ir publikuotas L. Pobolio knygoje (TloOojib, 1979, tai). Pats V. Sukevičius nurodo, kad dar 33 vietose bu­ c. 46, 33. puc. 21.)) ir 6 smulkesni pavienų vietovių vo rasta paskirų dirbinių (Szukievvicz, 1910, p. 53). Kai apylinkių (Szukievvicz, 1901a, lent. II (Dubičiai) kada pavienės radimvietės, jose suradus naujų radinių, (4 pav.), lent. III (Kašėtos); 1913a; p. 31 (Nočia); vėliau pavirsdavo į gyvenvietes. Įvairuoja ir pačių gy­ 1913b, p. 809 (Drūkšiai); 1914a; pav. 4a, b (Nočia venviečių lokalizacija, skaičius pavienėse vietovėse, netgi (skirtingi))) rodo V. Šukevičių akmens amžiaus gy­ pavadinimai, kuriuos dėl turimų labai negausių duo­ venvietes stengusis žymėti galimai tiksliau (kaimo, menų šiandien ne visuomet galima lokalizuoti. Juos pa­ upės, ežero atžvilgiu). Tą padaryti jam nebuvo sun­ pildomai supainiojo V. Šukevičiaus straipsnių rengėjų ku, nes daugumą šių gyvenviečių jis žinojo vietoje. padarytos klaidos. Tokiu būdu tikrai nebus padidintas Išimtimi gali būti labiau nuo dabartinio Varėnos ra­ V. Šukevičiui buvusių žinomų akmens amžiaus pamin­ jono nutolusios gyvenvietės, apie kurias duomenis klų skaičius - apie 200, žinant šiandieninį šių paminklų jis ėmė iš jam pasiekiamų šaltinių ir literatūros. Čia gausumą Varėnos rajone ir čia nuolat atrandamas dar tikslumo tikriausiai jau nebėra, tačiau rankraštinės nežinomas gyvenvietes. medžiagos nebuvimas to kategoriškai teigti irgi ne­ Reikia aptarti ir tokį paprastą, tačiau šiandien la­ leidžia. V. Šukevičiaus sudaryti archeologijos pamin­ bai supainiotą dalyką, kaip akmens amžiaus paminklų klų žemėlapiai yra pirmieji tikslūs Lietuvos akmens pavadinimai. Nors šiuo klausimu V. Sukevičius specia­ amžiaus gyvenviečių pažymėjimai kartografinėje liai nėra rašęs, tačiau iš visos jo išlikusios medžiagos medžiagoje. gerai matyti, kad jis prisilaikė gana vieningos sistemos. Akmens amžiaus gyvenviečių paviršinės medžia­ Akmens amžiaus gyvenvietes jis įvardydavo pagal ar­ gos paskelbimas užima svarbią vietą V. Šukevičiaus timiausios gyvenamosios vietovės (paprastai kaimo) regioninei apžvalgai skirtuose straipsniuose (Szukie- Siuk!ewicz. l'oszukhvania archeolajicane.

3 pav. V. Šukevičiaus sudarytas Merkio-Katros baseinų archeologinis žemėlapis (Szukiewicz, 1907a, lent. X). SWIAIOWIT T. IV.

4 pav. V. Šukevičiaus sudarytas Dubičių apylinkių archeologinis žemėlapis (Szukievvicz, 1901b, lent. II). wicz, 1898, p. 214-217; 1901b; 1907a; 1914a, p. 68-74). kevičiaus archeologinės veiklos dalis, tačiau čia pa­ Dirbiniai dalijami j įvairias grupes, kurių dauguma ži­ siekti rezultatai vieno labai plačiai ištirto kapinyno noma ir dabar, trumpai ir konkrečiai aprašomi grupės dėka įrašė jo vardą į šio laikotarpio tyrinėtojų sąra­ viduje dažnai pateikiant nuorodas į atitinkamas iliust­ šus. 1913-1914 m. V. Šukevičius jo aptiktame Lan- racijas. Kokių nors gilesnių įžvalgų iš jų V. Šukevičius kiškių kapinyne finansiškai remiamas Krokuvos nedarė ir šiuo aspektu pastarieji jo darbai labiau pri­ mokslų akademijos ir Juzefo Mianovskio (1804- mena XIX a. vidurio - II pusės archeologines tipolo­ 1879) vardo Kasos ištyrė apie 3600 m2 plotą, kur su­ gijas. Vis dėlto tarp jų pasitaiko ir vertingų intarpų, rado 81 kapą bei 7 degėsių dėmes - spėjamas tiesa, daugiausia apibendrinamojo pobūdžio straips­ mirusiųjų deginimo vietas (Szukievvicz, 1916, p. 1). niuose. Tokia yra dviejų jam žinomų akmeninių kir­ Tyrinėjimų medžiaga sunkiomis Pirmojo pasaulinio vukų lobių (iki šiol tai retas dalykas Lietuvos karo laikų sąlygomis buvo paskelbta neblogu ano me­ archeologinėje medžiagoje) publikacija (Szukievvicz, to publikacijų lygiu (Szukievvicz, 1916). Visi surasti 1904, p. 15-16). kapai buvo degintiniai (išskyrus vieną griautinį Palyginti su akmens amžiaus gyvenviečių žvalgy­ Nr. 42), 4 rūšių: 1) negiliai (0,3-0,5 m) žemėse pa­ mo mastais, jų tyrinėjimai buvo labai nedidelė V. Šu­ laidoti krūvelėmis blogai sudeginti, be įkapių (iš viso 55); 2) kapai be uždengimo su akmeniniais bei tit­ klausimo kontekstas (ankstesnių skandinavų tyrinėtojų naginiais dirbiniais arba su urnų šukėmis (iš viso 15); darbai, pagrindinės akmens amžiaus kultūros), akmens 3) kapai, uždengti akmenimis (iš viso 5); 4) kapai amžiaus periodizacija (paleolitas ir neolitas). Paleoli­ po didžiulėmis akmenų krūsnimis (iš viso 6) (Szu- to ir mezolito skirtumai išryškinti pagal dirbinių for­ kievvicz, 1916, p. 3). Kadangi pirmos grupės kapuo­ mą ir apdorojimą bei pagal pakitimus ūkyje. Akmens se įkapių nerasta, skelbiant kapinyno medžiagą jie amžiaus pėdsakai nagrinėjami oro-hidrografiniu, ge­ detaliau neaprašyti, kaip ir degėsių dėmės. Aprašy­ ologiniu, archeologiniu požiūriais. Pastarojo teikiami ti tik II-IV grupių kapai (Szukievvicz, 1916, p. 3- duomenys dalijami į aiškius (gyvenvietės, kapai, ak­ 10). Nors skelbiant kapinyno medžiagą jau pačiame meniniai dirbiniai) ir neaiškius, mažai tyrinėtus (me­ straipsnio pavadinime jis datuotas neolito laikais, galitai, piliakalniai) (Szukievvicz, 1901a, p. 16-18). V. Sukevičius užsimena ir apie vėlyvesnę - anksty­ Atkreiptas dėmesys į gamtinių sąlygų žmogui gyventi vojo bronzos amžiaus - jo chronologiją (Szukievvicz, tinkamumą (vandens, titnago buvimas), vidinę gyven­ 1916, p. 11), kas iki šiandien daro šį kapinyną uni­ viečių struktūrą. Panašaus pobūdžio, atrodo, turėjo bū­ kaliu Rytų Pabaltijyje. ti ir kitas V. Sukevičiaus darbas „Bronzos epocha", Apibendrinamieji darbai apie akmens amžių yra tačiau jis nebuvo išleistas (Jurkovvski, 1990, p. 65). Bu­ keli. Juos galime padalyti į dvi dalis: siauresnio publi­ vo paskelbta tik šio darbo dalis apie senųjų bronzų kuojamojo pobūdžio ir platesnės, sintetinės paskirties. sudėtį (Szukievvicz, 1914b) (Šniežko, 1959, p. 409). Pirmiesiems priklauso atsitiktinių akmeninių dirbinių Šias idėjas, jas kiek papildęs, V. Sukevičius vėliau analizei skirtas straipsnis (Szukievvicz, 1904). Tai pir­ išdėstė populiaria forma (Szukievvicz, 1910). Nors Lie­ masis Lietuvos archeologijoje darbas, kur tyrimų ob­ tuvoje nebuvo rasta paleolito, tačiau V. Sukevičius ne­ jektas buvo atsitiktiniai dirbiniai. Jie analizuoti tvirtino, kad tuo metu žmogus čia negyveno, nes Vilniaus tipologiniu būdu visą turimą kirvių masę skaidant į aiš­ gubernijoje jis detaliau buvo tyrinėjęs tik 1/20 jos dalį kius išorinius požymius turinčias grupes. Kirveliai bu­ (Szukievvicz, 1910, p. 52). Pats paleolito žmogus įvar­ vo padalyti j be skylės (įtveriamieji) ir su skyle kotui dytas kaip klajoklis (Szukievvicz, 1910, p. 56). Neolito grupes. Toliau jie skirstomi tipologiškai, pvz., išskiria­ epochai jau skiriami irkauliniai-raginiai dirbiniai, nuro­ mos dvi titnaginių kirvukų atmainos (Szukievvicz, 1904, dant, kad akmeniniai dirbiniai naudoti ir metalų laiko­ p. 13): vieni ovalo formos, iškilę per vidurį, kiti - vėly­ tarpyje (Szukievvicz, 1910, p. 58). Remiantis Bohdanovo vesnį plokšti, tiesiais šonais, greičiausiai gaminti ežero Mogiliovo gubernijoje stovyklos tyrimo rezultatais, pagal bronzinius keltus. Analizuojant kirvelius krei­ iškeliama iškastinės faunos ir floros liekanų tyrimų reikš­ piamas dėmesys ir tokius jų požymius, kaip paviršiaus mė žmogaus gyvenimo pažinimui (Szukievvicz, 1910, gludinimo laipsnis, titnago spalva (Szukievvicz, 1904, p. 60). Visos šios tyrinėjimų kryptys netolimoje atei­ p. 14-15). Kirvelių analizės pagrįstos jų pagrindinių tyje pasirodys esančios labai perspektyvios. matmenų statistika: į lenteles sudėti 98 įtveriamųjų kir­ V. Sukevičiaus, kaip akmens amžiaus tyrinėtojo, velių ilgių ir ašmenų pločių matmenys bei 70 akmeni­ darbai dėsningai baigėsi to laiko gyventojų etninės nių kirvelių su skyle kotui pagrindiniai matmenys priklausomybės nustatymu. Pagal turimą medžiagą (Szukievvicz, 1904, p. 53). Si medžiaga nepraradusi sa­ jis teigė, kad čia tuo metu gyventa suomių genčių (Szu­ vo vertės ir dabar. kievvicz, 1918, p. 16). V. Sukevičius nesiekė labai plačių apibendrinimų, Be abejo, V. Sukevičius kai kur ir klydo. Būdamas tačiau neapsiribojo ir labai siaurais lokaliniais sam­ savamokslis bei gyvendamas provincijoje jis neturėjo protavimais. Kokias nors platesnes išvadas jis stengė­ betarpiškos galimybės bendrauti su to laiko žymesniai­ si daryti tuometinio administracinio vieneto - siais archeologais, sekti naujausią archeologinę lite­ gubernijos - mastu. Toks yra knygele 1901 m. išleistas ratūrą. Tekdavo pasitenkinti daugiausia susirašinėjimu. darbas apie akmens amžiaus laikotarpį Vilniaus gu­ Ribotos žinios lėmė ir kai kurias jo išvadas. Pirmiau­ bernijoje (Szukievvicz, 1901a). Darbą 327 cgz. tiražu sia tai silpnokas kai kurių dirbinių datavimas. Atsitik­ išleido archeologinis būrelis, platinęs jį tarp savo na­ tiniai, be konteksto, surasti dirbiniai kai kada ir rių bei per mokslines institucijas (Zasztovvt, 1990, šiandien sunkiai datuojami, tad ką kalbėti apie V. Su­ p. 267-268). Jame suformuota daug principų, kurie vė­ kevičiaus laikus. Todėl jis priešistoriniais laikais da­ liau tapo įvairių proistorės laikotarpio apibendri­ tuoja sukamąsias akmenines girnas (UlyKcmiu, 1893, namųjų darbų karkasu. Tai europinis nagrinėjamo c. 97; Szukievvicz, 1907a, p. 14-15), neišskiria vėlyvos keramikos (Szukievvicz, 1914a, p. 74-75), molinius apibendrinti leido jam pasakyti daugiau, negu reikala­ svorelius laiko buožėmis (Szukievvicz, 1904, p. 55). Li­ vo to meto pažinimo lygis. Galima sakyti, kad svarbiau­ ko nelabai aiški ir tikslesnė jo tyrinėtų ankstyvųjų ka­ sias V. Šukevičiaus nuopelnas Lietuvos archeologijai yra pų Nočioje bei Lankiškėse chronologija. Tačiau ilgiausio proistorinio laikotarpio - akmens amžiaus - panašūs trūkumai jo nuopelnų neužgožė. atradimas ir jo tyrinėjimų pagrindų padėjimas. Tai bu­ V. Šukevičiaus nuveiktų darbų tyrinėjant akmens vo padaryta konkretaus regiono - daugumoje dabarti­ amžių svarba tampa aiškesnė, juos nors ir prabėgomis nio Varėnos rajono - smėlyninių gyvenviečių medžiagos palyginus su iki jo ir po jo Rytų Pabaltijyje atliktais pagrindu. Platūs V. Šukevičiaus interesai (žr. jo bibliog­ tyrinėjimais. Lietuvoje, be XIX a. viduryje parašytų rafiją) neleido jam labiau susikoncentruoti ties akmens E. Tiškevičiaus darbų, kuriuose aptariami tik pavieniai amžiaus problematika ir šiuo aspektu jo tyrinėjimai at­ akmens amžiaus radiniai, daugiau tyrinėjimų šioje rodo dar įspūdingiau. Deja, dėl susiklosčiusių istorinių srityje nebuvo. Rusijoje 1881 m. grafas Aleksiejus Uva- sąlygų šis tyrinėtojas ilgai buvo deramai neįvertintas, o rovas (1825-1884) išleido dvitomį „Rusijos archeolo­ jo sukaupta medžiaga šiandien menkai panaudojama. gija. Akmens periodas", kuriame apibendrino Matyt, atėjo laikas rimtai pagalvoti apie V. Šukevičiaus 1860-1880 m. tyrinėjimus (OopM030B, 1983, c. 98). Vė­ archeologinių darbų (galbūt ir ne tik jų) surinkimą į liau vyko tik pavienių paminklų tyrinėjimai, nedideli api­ vieną vietą ir pakartotinį išleidimą, juolab kad dalis jų bendrinamieji darbai Aleksandro Spicyno (1858-1931) yra tapusios bibliografinėmis retenybėmis. Žmogus, dėka nuo 1896 m. buvo tik gubernijų lygyje. mokslo labui pašventęs savo gyvenimą ir archeologijai Panašią padėtį Lietuvos archeologijoje randame paaukojęs turtą, to tikrai nusipelno. ir po V. Šukevičiaus mirties. Nors jo darbai žinomi, tačiau Lietuvoje beveik nepanaudojami. Apibendri­ namajame A. Spicyno darbe „Lietuvos senienos" ak­ V. ŠUKEVIČIUI ŽINOMI mens amžius apibūdinamas XIX a. pabaigos lygyje AKMENS AMŽIAUS PAMINKLAI (CmiubiH, 1925, c. 113-124). Petras Tarasenka (1892- 1962) rėmėsi daugiau A. Spicyno darbu, tačiau pla­ Pateikiamas iš spausdintų darbų ir išlikusių čiau apibūdino kai kurias dirbinių rūšis, nors daug ką rinkinių metrikų V. Šukevičiui žinomų akmens amžiaus ir sumaišė, akmens amžiui priskirdamas vėlesnių lai­ paminklų sąrašas (kursyvu - vietovės dabartinėje Bal­ kų paminklus ir dirbinius (Tarasenka, 1928, p. 53-63). tarusijoje), į sąrašą neįtrauktos L. Pobolio minimos 7 Išimtis yra Vilniaus kraštas. Čia 1930 m. pateikdamas akmens amžiaus gyvenvietės, jo nuomone, esančios vienintelį tarpukaryje išleistą krašto archeologijos vaiz­ Baltarusijoje (į vakarus nuo Paramelio ir Matoros eže­ dą Vlodzimiežas Antonievičius (1893-1973) daug kur ro, į šiaurės rytus nuo Romanovo km, į pietryčius nuo remiasi V. Šukevičiaus darbais, radiniais, panaudoja Nočios dvi, į šiaurės rytus nuo Nočios, į vakarus nuo jo iliustracijas, nors visą akmens amžiaus medžiagą jau Salapetiškių, į šiaurės vakarus nuo Salapetiškių) įvelka į archeologinių kultūrų „drabužį" (Antonievvicz, (Ilo6o;ib, 1979, c. 46), nes pagal turimą medžiagą ne­ 1930, p. 103-109). Vėlesniuose Jono Puzino (1905- įmanoma tiksliai patvirtinti čia esant gyvenvietes, o ne 1978) „Naujausių proistorinių tyrinėjimų duomenyse" radimvietes. L. Pobolis remiasi Krokuvos archeologi­ pateiktas jau naujas, platesnis, labiau europietiškas jos muziejuje saugomu Nočios apylinkių archeologi­ žvilgsnis į akmens amžių (Puzinas, 1938, p. 177-196), niu žemėlapiu su pažymėtomis 72 akmens amžiaus tačiau daugelis V. Šukevičiaus iškeltų minčių neplėtoja­ gyvenvietėmis (1907 m. paskelbto žemėlapio (Szukie­ ma, jo sukaupta publikuota medžiaga beveik nepanau­ vvicz, 1907a) originalas). Publikacijoje pateikiamas tik dojama, išskyrus žemėlapius, kuriuose tankiai sudėlioti perbraižytas žemėlapis (ilo6ojib, 1979, c. 33, puc. 21), radimviečių taškai (Puzinas, 1938, žemėlapiai 1-2). kuris dėl to negali būti pirminiu šaltiniu nustatant Kruopštūs akmens amžiaus tyrinėjimai Lietuvoje iš es­ V. Šukevičiui žinomas gyvenvietes. Tarp L. Pobolio pa­ mės prasidėjo tik XX a. antrojoje pusėje. Tuomet at­ minėtųjų iš kitų šaltinių nežinomos gali būti tik Sala­ kreiptas didesnis dėmesys ir į V. Šukevičiaus palikimą. petiškių gyvenvietės. Dabartiniai rajonai nurodyti tik V. Šukevičius Lietuvos akmens amžiaus tyrinėji­ Lietuvos vietovėms (išskyrus Varėnos rajoną, kuris ties muose buvo pats produktyviausias ikikarinis tyrinėto­ pavadinimais nenurodomas). Nelokalizuotos vietovės: jas, sunkiomis sąlygomis savarankiškai pasiekęs to bei pasitaikantys pavadinimų užrašymo variantai jją* laiko mokslo aukštumų. Jo išprusimas, sugebėjimas šomi taip, kaip jie pateikti originale. į^J 1. Aladauka (Holodovvka), j Š nuo palivarko, No- nėje dalyje, Nolabiedž vietovėje (Szukievvicz, 1901b, čios dešiniajame krante, gyvenvietė (Szukievvicz, p. 11 (Nr. 23), lent. II, p. 13; Szukievvicz, 1907a, lent. X; 1901b, p. 12 (Nr. 57); Szukievvicz, 1907a, lent. X; Szukievvicz, 1910, p. 53). Radiniai saugomi LNM (EM Szukievvicz, 1910, p. 53). Dabar jie saugomi LNM (EM 37:1-105). 20:1-7). 15. Dubičiai, į V nuo piliakalnio, aukštumoje 2. Alytus (Alytaus r.), atskira gyvenvietė (Szukie­ (Szukievvicz, 1901b, lent. II, p. 14; Szukievvicz, 1907a, vvicz, 1901a, žemėlapis; Szukievvicz, 1910, p. 53). Gal­ lent. X; Szukievvicz, 1910, p. 53). būt - iš čia LNM yra radiniai, kurių radimvietė 16. Dubičiai, piliakalnio papėdėje, aukštumoje dabartinėse inventorinėse knygose nurodyta Alytaus (Szukievvicz, 1901b, p. 14; Szukievvicz, 1909, p. 2; rajonas (EM 13:1-18). Szukievvicz, 1910, p. 53). 3. Anglininkai (Trakų r.), atskira gyvenvietė 17. Eišiškės (Šalčininkų r.). LNM saugoma iš V. Šu- (Szukievvicz, 1901a, žemėlapis; Szukievvicz, 1910, kevičiaus rinkinių kilusi titnaginė strėlė (EM 17:1). p. 53). 18. Giraitė (Gierajcie) (Szukievvicz, 1910, p. 53). 4. Barteliai, j ŠV nuo kaimo, prie Derežnyčios iš­ Iš čia LNM saugomi įvairių titnaginių radiniai, taip takų, atskira gyvenvietė (UlyKeBHi, 1893, c. 96; pat ir strėlių antgaliai (EM 18:1-31). Szukievvicz, 1901a, žemėlapis; Szukievvicz, 1901b, p. 11 19. Girežeris, į P nuo Ilgio ir Žiežulio ežerų (Szukie­ (Nr. 5), žemėlapis; Szukievvicz, 1907a, lent. X; vvicz, 1901a, žemėlapis; Szukievvicz, 1907a, lent. X). Szukievvicz, 1910, p. 53). 20. Grišoniškės (Hryszaniszki), į ŠV nuo kaimo, gy­ 5. Bieliūnai (Bielunce), į R nuo kaimo, atskira gy­ venvietė (Szukievvicz, 1907a, lent. X; Szukievvicz, 1910, venvietė Kapinėlės (Kapinele) vietovėje (Szukiewicz W, p. 53). Dabar radiniai saugomi LNM (EM 21:1-17). 1901a, žemėlapis; Szukievvicz, 1901b, p. 12 (Nr. 58); 21. Gribaša, prie Dubos ežero, jo PR krante, į P Szukievjicz, 1907a, lent. X). nuo kaimo, Kaniavėlės kairiajame krante, didelė, Zer- 6. Birštonas (Prienų r.), gyvenvietė (Szukievvicz, vynų (Zervvinki) vietovėje (LUyKeBHH, 1893, c. 96; 1910, p. 53). Szukievvicz, 1901a, p. 21, žemėlapis; Szukievvicz, 1901b, 7. Borovva, Dumblio vietovėje, aukštumoje šalia p. 11 (Nr. 28), lent. II, p. 16; Szukievvicz, 1907a, Dumblio ežero, stovykla (Szukievvicz, 1901b, p. 11 lent. X; Szukievvicz, 1910, p. 53). Radiniai LNM (EM (Nr. 24), p. 13). 19:1-169). Greičiausiai iš šios gyvenvietės per tūks­ 8. Čepeliūnai, į V nuo kaimo, gyvenvietė (Szukie­ tantis radinių XX a. pradžioje V. Šukevičiaus buvo per­ vvicz, 1907a, lent. X; Szukievvicz, 1910, p. 53). duoti E. Majevskio archeologijos muziejui Varšuvoje 9. Dainava (Jagiellovvi-Doynovvo), j R nuo kaimo ir šiuo metu turėtų būti Valstybiniame archeologijos (IIIyKeBH'i, 1893, c. 96; Szukievvicz, 1901b, žemėlapis; muziejuje Varšuvoje. Szukievvicz, 1907a, lent. X). 22. Gribaša, į ŠV nuo kaimo, Kaniavėlės dešinia­ 10. Daniševo, atskira gyvenvietė (Szukiewicz, 1901a, jame krante Senatilčio (Sienatiltis, Sienaciltas) vieto­ žemėlapis). vėje (Szukievvicz, 1901b, p. 11 (Nr. 25), lent. II, p. 16; 11. Drucminai (Szukievvicz, 1907a, p. 12(36); Szukievvicz, 1910, p. 53). Szukievvicz, 1910, p. 53). Radiniai LNM (EM 14:1- 23. Gribaša, į V nuo kaimo, į Š nuo Dubos ežero, 61). Fakrantės (Podbrzczie) vietovėje (Szukievvicz, 1901b, 12. Druskininkai, gyvenviečių grupė (Szukievvicz, p. 11 (Nr. 26), lent. II, p. 16; Szukievvicz, 1907a, 1901a, žemėlapis; Szukievvicz, 1910, p. 53). lent. X; Szukievvicz, 1910, p. 53). 13. Dubičiai, į R nuo jų, prie Pelesos ežero, jo Š 24. Gribaša, gyvenvietė (Szukievvicz, 1910, p. 53). žemame krante prie Katros ištakų, abiejose jos pusė­ 25. Guja, atskira gyvenvietė (Szukiewicz W, 1901a, se, Paežerio vietovėje, didelė, Dubičių kaimo vietoje žemėlapis; Szukicwicz W, 1910, p. 54). (gyvenviečių grupė) (IIIyKeBH'i, 1893, c. 96; Szukie­ 26. Jnkėnai (Jakance), į PV nuo kaimo, šalia be­ vvicz, 1901a, p. 21, žemėlapis; Szukievvicz, 1901b, p. 11 vardžio upelio (Szukievvicz, 1901b, p. 11 (Nr. 1), že­ (Nr. 22), žemėlapis, lent. II, p. 13-14; Szukievvicz, mėlapis; Szukievvicz, 1910, p. 53). 1907a, lent. X; Szukievvicz, 1910, p. 53). Radiniai LNM 27. Juočiai, į R nuo kaimo (Szukievvicz, 1907a, (EM 15:1-12) ir Krokuvos archeologijos muziejuje (55 lent. X). titnaginiai dirbiniai ir 3 akmeniniai kirveliai). 28. Kaibūčiai, Merkio kairiajame krante priešais 14. Dubičiai, Pelesos ežero SR krante, jo viduri­ kaimų (Szukievvicz, 1901a, žemėlapis; Szukievvicz, 1901b, p. 11 (Nr. 10), žemėlapis; Szukievvicz, 1907a, 41. Katra. Radiniai iš čia iš V. Šukevičiaus rinki­ lent. X; Szukievvicz, 1910, p. 53). Radiniai yra LNM nių yra LNM (EM 27:1-9). (EM 25:1-10). 42. Kaziukonys. Iš čia V. Šukevičiaus rinkiniuose 29. Kaniava, į Š nuo kaimo, atskira gyvenvietė buvo radinių, dabar saugomų LNM (EM 24:1-4). (Szukievvicz, 1901a, žemėlapis; Szukiewicz, 1907a, 43. Kraskovo (Kraczkowo), į P nuo Katros kairiojo lent. X). kranto (Szukievvicz, 1901b, žemėlapis). 30. Kaniava, į V nuo kaimo ir Kaniavos ežero, prie 44. Krosna, atskira gyvenvietė (Szukievvicz W, 1901a, Kaniavos ežero, Pajurkiej vietovėje (Szukievvicz, žemėlapis; Szukievvicz, 1910, p. 54). 1901b, p. 12(Nr. 54); Szukievvicz, 1907a, lent. X; 45. Kriokšlys, toliau j R nuo kaimo prie kelio į Szukievvicz, 1910, p. 53). Išlikę radiniai saugomi LNM Gribašą, Ūlos dešiniajame krante, Kareiviškio (Karej- (EM 26:1-55) ir Krokuvos archeologijos muziejuje (96 vviszka) vietovėje, stovykla (Szukievvicz, 1901b, p. 11 titnaginiai dirbiniai). (Nr. 29), žemėlapis, lent. II, p. 16; Szukievvicz, 1907a, 31. Kaniūkai, gyvenvietė (Szukievvicz, 1910, p. 53). lent. X; Szukievvicz, 1910, p. 53). 32. Kapiniškiai. LNM saugomos dvi titnaginės 46. Kriokšlys, Ūlos kairysis krantas šalia kaimo, strėlės iš V. Šukevičiaus rinkinių (EM 22:1-2). kopose 3 vietos, viena iš jų prie Linnicos (Peklos) upe­ 33. Karaviškės (Kraczkovvo), Dubos ežero ŠV lio žiočių Šakių vietovėje (Szukievvicz, 1907a, p. 7 (31), krante (Szukievvicz, 1901a, žemėlapis; Szukievvicz, lent. X (4)); Szukievvicz, 1910, p. 53). Greičiausiai iš 1907a, lent. X(12)). Radiniai LNM (EM 16:1-320). čia LNM saugomi radiniai iš V. Šukevičiaus rinkinių 34. Kasčiūnai (Kastinis), Merkio dešiniajame (EM 28:1-14)). krante, atskira gyvenvietė (Szukievvicz, 1901a, žemė­ 47. Kriokšlys, į Š nuo Ūlos ir Linnicos (Peklos) lapis; Szukievvicz, 1901b, p. 11 (Nr. 13), žemėlapis; upių santakos, Ūlos kairiajame krante (Szukievvicz, Szukievvicz, 1907a, lent. X; Szukievvicz, 1910, p. 53). 1907a, lent. X(5)). _ 35. Kašėtos, didelė (gyvenviečių grupė), į P nuo 48. Kriokšlys, Ūlos dešiniajame krante, labiau į kaimo Ūlos kairiajame krante, Grandų (Grądy) vie­ PV nuo Ūlos ežero (Szukievvicz, 1907a, lent. X(13)). tovėje (IIIyKeBii1!, 1893, c. 96-97; Szukievvicz, 1901a, 49. Kruonis (Prienų r.), atskira gyvenvietė (Szu­ p. 21, žemėlapis; Szukievvicz, 1901b, p. 12 (Nr. 37), že­ kievvicz, 1901a, žemėlapis; Szukievvicz, 1910, p. 53). mėlapis, lent. III, p. 19; Szukievvicz, 1907a, lent. X; 50. Krzeczevvicze, gyvenvietė (Szukievvicz, 1910, p. 53). Szukievvicz, 1910, p. 53). Greičiausiai iš šitos gyven­ 51. Kulionys? (Gielenie) (gali būti ir ne tiksliai vietės radiniai saugomi LNM (EM 23:1-776). pažymėtas Galuono ežeras) (Molėtų r.), atskira gyven­ 36. Kašėtos, Ūlos dešiniajame krante, j PR nuo vietė (Szukievvicz, 1901a, žemėlapis). kaimo, Moczula vietovėje Močiulos ežero krante, sto­ 52. Lankiškės, (Lankiszki), neolito? ir ankstyvifją vykla (LUyKeBitii, 1893, c. 96; Szukievvicz, 1901b, p. 12 metalų laikotarpio kapinynas, tyrinėtas 1913-1914 m. (Nr. 35), lent. III, p. 19; Szukievvicz, 1907a, lent. X; (Szukievvicz, 1901b, p. 12 (Nr. 49); Szukievvicz, 1907a, Szukievvicz, 1910, p. 53). lent. X; Szukievvicz, 1910, p. 53; Szukievvicz, 1914a, pav. 4; 37. Kašėtos, j ŠR nuo Maliniuko ežero, Malinniki Szukievvicz, 1916). Greičiausiai iš čia LNM saugomi ra­ vietovėje, stovykla (HJyKeBiM, 1893, c. 96; Szukievvicz, diniai iš V Šukevičiaus rinkinių (EM 29:1-45). 1901b, p. 12 (Nr. 38), lent. III, p. 19; Szukievvicz, 53. Lankiškės, 200 m į Š nuo kapinyno, kitas kapi­ 1907a, lent. X; Szukievvicz, 1910, p. 53). nynas, aptiktas 1914 m., jame rasti 2 degintiniai kapai 38. Kašėtos, Ūlos dešiniajame krante, į PR nuo be įkapių, židiniai (Szukievvicz, 1916, p. 12). kaimo, arčiau Močiulos ežero, Gaidžių Salos (Gajdziu- 54. Lankiškės, 200-300 m į R nuo kapinyno, už pel­ Sola) vietovėje (Szukievvicz, 1901b, p. 12 (Nr. 36), kėto slėnelio, neolito gyvenvietė (Szukievvicz, 1916,p. 12). lent. III, p. 19; Szukievvicz, 1907a, lent. X; Szukievvicz, 55. Leliušiai, į Š nuo kaimo, Pelesos dešiniajame 1910, p. 53). krante, atskira gyvenvietė (Szukievvicz, 1901a, žemėla­ 39. Kašėtos, Ulos kairiajame krante, į ŠV nuo kai­ pis; Szukievvicz, 1901b, p. 12 (Nr. 48), žemėlapis; mo, Raczkuniszki (Rachuniszki) vietovėje, kopose Szukievvicz, 1910, p. 53). (Szukievvicz, 1901b, p. 12 (Nr. 39), lent. III, p. 19; 56. Lynežeris (Linnica), į P nuo Lynežerio ežero, Szukievvicz, 1907a, lent. X; Szukievvicz, 1910, p. 53). gyvenviečių grupė (Szukievvicz, 1901a, žemėlapis; 40. Kašėtos, į ŠR nuo Močiulos ežero (Szukievvicz, Szukievvicz, 1907a, lent. X(6); Szukievvicz, 1910, p. 53). 1901b, lent. III; Szukievvicz, 1910, p. 53). Radiniai saugomi LNM (EM 30:1-9). 57. LužJci, atskira gyvenvietė (Szukiewicz, 1901a, že­ tė (stovykla) į R nuo ežero, mažesnio ežerėlio P kran­ mėlapis; Szukievvicz, 1910, p. 54). te (Szukievvicz, 1901a, žemėlapis; Szukievvicz, 1901b, 58. Maksimonys, į R nuo kaimo Nemuno dešinia­ p. ll(Nr. 8), žemėlapis; Szukievvicz, 1910, p. 53). jame krante, į SV nuo Merkinės, gyvenviečių grupė 71. Merkinė, Šnipiškių (Snipiszki) vietovėje, Mer­ (Szukievvicz, 1901a, žemėlapis; Szukievvicz, 1901b, kio dešiniajame krante (Szukievvicz, 1901b, p. 11 p. 11 (Nr. 16), žemėlapis; Szukievvicz, 1907a, lent. X; (Nr. 14), žemėlapis; Szukievvicz, 1907a, lent. X; Szukievvicz, 1910, p. 53). Szukievvicz, 1910, p. 53). 59. Mančiagirė, Ūlos dešiniajame krante, j P nuo 72. Merkinė, Nemuno dešiniajame krante, žemė­ kaimo, atskira gyvenvietė (LUyKeBHH, 1893, c. 96; lapyje nurodyta esanti j R nuo miestelio, Stangės de­ Szukievvicz, 1901a, žemėlapis; Szukievvicz, 1901b, p. 12 šiniajame krante (Szukievvicz, 1901b, p. 11 (Nr. 15), (Nr. 44), žemėlapis (nurodyta į S nuo kaimo); žemėlapis). Szukievvicz, 1907a, lent. X; Szukievvicz, 1910, p. 53). 73. Mialka, Drūkšių ežero SR pakrantėje ties žioti­ 60. Mantotai, į SR nuo kaimo, link Dumblio ežero mis (Szukiewicz, 1913b, p. 809, 810). (Szukievvicz, 1907a, lent. X; Szukievvicz, 1910, p. 53). 74. Mikašiūnai (Šalčininkų r.), atskira gyvenvietė 61. Mantotai, į V nuo kaimo (Szukievvicz, 1907a, (Szukievvicz, 1901a, žemėlapis; Szukievvicz, 1910, p. 53). lent. X). 75. Milioniškės (Miloniszki, Mileniški), gyvenvie­ 62. Marcinkonys, Grūdos dešiniajame krante, į P tė (IIIyKeBim, 1893, c. 96; Szukievvicz, 1910, p. 53). nuo Marcinkonių, j P nuo Naujelės (Naujele, Novvi- 76. Mintaučiai (Molėtų r.), atskira gyvenvietė na) kaimo, gyvenviečių grupė prie geležinkelio stoties (Szukievvicz, 1901a, žemėlapis; Szukievvicz, 1910, p. 54). (LLIyKeBH1! B., 1893, c. 96; Szukievvicz, 1901a, žemė­ 77. Moliadugnis, labiau j R nuo kaimo, Merkio lapis; Szukievvicz, 1901b, p. ll(Nr. 18), žemėlapis; kairiajame krante, netoli santakos su Derežnyčia Szukievvicz, 1907a, lent. X; Szukievvicz, 1910, p 53). (Szukievvicz, 1901b, p. ll(Nr. 4), žemėlapis; Szukievvicz, Radiniai yra LNM (EM 31:1-16). 1907a, lent. X; Szukievvicz, 1910, p. 53). 63. Marcinkonys, Grūdos dešiniajame krante, ge­ 78. Nedingė, gyvenvietė (Szukievvicz, 1910, p. 53). rokai į P nuo Marcinkonių, Aukštojo kalno (Aukszto- 79. Nemunaitis (Alytaus r.), atskira gyvenvietė ja-Kalnas) vietovėje (Szukievvicz, 1901b, p. 11 (Szukievvicz, 1901b, žemėlapis; Szukievvicz, 1901a, že­ (Nr. 17), žemėlapis; Szukievvicz, 1907a, lent. X; mėlapis). Szukievvicz, 1910, p. 53). 80. Niezdzil, gyvenvietė (Szukiewicz, 1910, p. 53). 64. Marcinkonys (Naujele), gyvenvietė (Szukie­ Nočia, 2 varstų (2,1 km) ilgio dydžio gyvenvietė, ku­ vvicz, 1910, p. 53). ri susideda iš kelių toliau išvardytų gyvenviečių (kokių- 65. Mardasavas, atskira gyvenvietė Merkio kai­ tiksliau nustatyti neįmanoma) (IIIyKeBii1!, 1893, c. 96; riajame krante (HlyKeBHi, 1893, c. 96; Szukievvicz, Szukievvicz, 1901a, p. 21;Szukiewicz, 1901b, žemėlapis). 1901a, žemėlapis; Szukievvicz, 1901b, p. 11 (Nr. 11), Krokuvos archeologijos muziejuje saugomi 7 akmeni­ žemėlapis; Szukievvicz, 1910, p. 53). niai kirveliai, kilę iš Nočios. Tai bus V. Sukevičiaus rin­ 66. Margiai, 0,5 km į V nuo kaimo, prie Dubos kinio dalelytė be tikslesnės metrikos. ežero, Sala (Szukievvicz, 1901b, p 16; Szukievvicz, 81. Nočia, Kule vietovėje, stovykla (Szukiervicz, 1907a, p. 4/28-6/30, lent. X(2); Szukievvicz, 1910, 1901b, p. 12 (Nr. 52)). p. 53). Radiniai saugomi LNM (EM 32:1-13). 82. Nočia, į S nuo kaimo, Lejciekapinis vietovėje 67. Margiai, j R (kitur nurodyta j Š) nuo kaimo, Š (Szukiewicz, 1901b, p. 12 (Nr. 53); Szukiewicz, 1914a, Dubos ežero krante, gyvenviečių grupė (Szukievvicz, rys. 4b). 1901b, p. ll(Nr. 27), žemėlapis, lent. II, p. 16; 83. Nočia, į R nuo kaimo, Smilčių (Smilty) vietovė­ Szukievvicz, 1907a, lent. X(l)). je (Szukiewicz, 1901b, p. 12 (Nr. 51); Szukiewicz, 1907a, 68. Margiai, Ūlos ištakos iš Dubos ežero, jo Š kran­ lent. X; Szukiewicz, 1910, p. 53; Szukiewicz, 1913a, že­ tas, Zylakarklis, gyvenvietė ir degiminis kapinynas mėlapis; Szukiewicz, 1914a, pav. 4b). (Szukievvicz, 1907a, p. 3(27), lent. X). 84. Nočia, į PR toliau nuo kaimo, Trakelių (Trokiele) 69. Margiai, priešais salą, PR Dubos ežero pusė­ vietovėje (Szukievvicz, 1901b, p. 12 (Nr. 50); Szuldewicz, 1907a, je, prie Sakovičiaus sodybos (Szukievvicz, 1907a, lent. X; Szukievvicz, 1910, p. 53; Szukie\vicz, 1913a, žemė­ p. 6(30), lent. X). lapis; Szukiewicz, 1914a, pav. 4b). 70. Mcrgežeris, prie Ilgio ežero, atskira gyvenvie­ 85. Nočia, į Š nuo kaimo, į V nuo kelio Nočia- Varėna (Szukiewicz, 1907a, lent. X; Szukieyvicz, 1910, kaimą, stovykla (Szukievvicz, 1901a, žemėlapis; Szukie­ p. 53; Szukiewicz, 1913a, žemėlapis; Szukiewicz, 1914a, vvicz, 1901b, p. 11 (Nr. 9), žemėlapis; Szukievvicz, pav. 4b). 1907a, lent. X; Szukievvicz, 1910, p. 53). 86. Nočia, į R nuo kaimo, Pieskuszki (Pielkuszki) 99. Perloja, gyvenvietė (Szukievvicz, 1910, p. 53). vietovėje (Szukiewicz, 1910, p. 53; Szukiewicz, 1913a, 100. Pierebrod, gyvenvietė (Szukieyvicz, 1910, p. 54). žemėlapis; Szukiewicz, 1914a, pav. 4b). Iš V Sukevičiaus 101. Poliost Stary, gyvenvietė (Szukieyvicz, 1910, p. 54). rinkinių kilusi LNMsaugoma titnaginė strėlė, titnaginio 102. Prauda (Pravvda), j R nuo kaimo, gyvenvietė Kūd­ kirvio fragmentas ir titnago gabalas (EM 39:1-3, Pies- rų (Kudry) vietovėje (Szukievvicz, 1901b, p. 12 (Nr. 55); kuškis) ir titnaginė strėlė ir titnaginis peilis (EM 38:1-2, Szukievvicz, 1907a, tab X; Szukievvicz, 1910, p. 53). Pielkuškiai). 103. Punia (Alytaus r.), gyvenvietė (Szukievvicz, 87. Nočia, į ŠR nuo kaimo, į ŠVnuo kelio Nočia- 1910, p. 53). Posta\vki, Choroszaja Kūdra vietovėje (Szukiewicz, 1910, 104. Puvočiai, Merkio dešiniajame krante, atskira p. 53; Szukieyvicz, 1913a, žemėlapis; Szukiewicz, 1914a, gyvenvietė (LUyKeBHU, 1893, c. 96; Szukievvicz, 1901a, pav. 4b). žemėlapis; Szukievvicz, 1901b, p. U (Nr. 12), žemėla­ 88. Nočia, į Š nuo kaimo, Lejciekapinis vietovės V pis; Szukievvicz, 1907a, lent. X; Szukievvicz, 1910, p. 53). dalyje (Szukieyvicz, 1914a, pav. 4b). 105. Puzeliai, į ŠR nuo kaimo (Szukieyvicz, 1907a, 89. Nočia, į ŠVnuo kaimo, Plytnicos vietovėje, į S lent. X; Szukieyvicz, 1910, p. 53). Radiniai saugomi LNM nuo urnos su svastika radimvietės (Szukiewicz, 1907a, (EM 41:1-41). lent. X; Szukiewicz, 1907b, p. 139; Szukieyvicz, 1910, 106. Ratnyčia, gyvenvietė (Szukievvicz, 1910, p. 53). p. 53; Szukieyvicz, 1913a, žemėlapis; Szukieyvicz, 1914a, 107. Romanovą, Matoros ežero R krante, atskira p. 68-74, pav. 4a). gyvenvietė. Žemėlapyje ji pažymėta toliau j P nuo kai­ 90. Nočia, į R nuo kaimo, Zurkowszczyzna vieto­ mo (Szukievvicz, 1901a, žemėlapis; Szukievvicz, 1901b, vėje (Szukieyvicz, 1914a, pav. 4b). p. 11 (Nr. 21), žemėlapis; Szukievvicz, 1907a, lent. X; 91. Nočia, į ŠVnuo kaimo, Plytnicos vietovėje, aria­ Szukievvicz, 1910, p. 53). mame lauke, į R nuo urnos su svastika radimvietės 108. Rudnia, didelė (LUyKeBim, 1893, c. 96; (Szukieyvicz, 1914a, rys. 4a). Szukievvicz, 1901a, p. 21; Szukievvicz, 1910, p. 53). Ra­ 92. Nočia, Sklepy vietovėje. LNM iš čia yra radinių diniai saugomi LNM (EM 43:1-1248). iš V Sukevičiaus rinkinių (EM 45:1-7). 109. Rudnia, Ūlos upės kairiajame krante, į ŠV nuo 93. Paramelis (Pramek, Promer, Promcle), Kat­ kaimo, gyvenviečių grupė (Szukievvicz, 1901b, žemėla­ ros kairiajame krante, atskira gyvenvietė (Szukievvicz, pis; Szukievvicz, 1907a, lent. X; Szukievvicz, 1910, p. 53). 1901a, žemėlapis; Szukievvicz, 1901b, p. 11 (Nr. 20), Radiniai iš Ūlos kranto saugomi LNM (EM 219:1-6). žemėlapis; Szukievvicz, 1907a, lent. X). 110. Rudnia, prie Ūlos upės, Grando (Grąd) vie­ 94. Pauliai, Ūlos ir Merkio santakoje, Merkio kai­ tovėje (Szukievvicz, 1901b, p. 11 (Nr. 32); Szukievvicz, riajame krante, atskira gyvenvietė (LUyKeBiM, 1893, 1907a, p. 7(31)). _ c. 96; Szukievvicz, 1901a, žemėlapis; Szukievvicz, 1901b, 111. Rudnia, Ūlos upės kairiajame krante, Zamc- p. 12(Nr. 47), žemėlapis; Szukievvicz, 1907a, lent. X; zysko vietovėje, stovykla (Szukievvicz, 1901b, p. 12 Szukievvicz, 1910, p. 53). Greičiausiai iš čia kilę radi­ (Nr. 33), p. 19; Szukievvicz, 1907a, p. 7(31)). niai saugomi LNM (EM 57:1-408, Merkys ir Ūla). 112. Rudnia, varstas (1,1 km) j ŠR nuo kaimo, ar­ 95. Pauliai, Ūlos kairiajame krante į P nuo san­ čiau Cytno (Titno) ežero, prie Ūlos upės, Krakiele vie­ takos su Merkiu (Szukievvicz, 1907a, lent. X; Szukie­ tovėje, dirbtuvės (Szukievvicz, 1901b, p. 12 (Nr. 34), p. 18; vvicz, 1910, p. 53). Szukievvicz, 1907a, lent. X; Szukievvicz, 1910, p. 53). 96. Pauosupė, Balto Kalno (Baltaskalnas) vieto­ 113. Rudnia, prie Ūlos upės, Zurbių (Žurby) vie­ vėje, Ūlos dešiniajame krante (UlyKCBiiu, 1893, c. 96; tovėje (Szukievvicz, 1901b, p. 11 (Nr. 31)). Szukievvicz, 1901a, žemėlapis; Szukievvicz, 1901b, p. 12 114. Rudnia, Ūlos kairiajame krante, priešais Cit- (Nr. 40), žemėlapis, lent. III; Szukievvicz, 1907a, no (Titno) ežerą (Szukievvicz, 1907a, lent. X(9); lent. X). Szukievvicz, 1910, p. 53). 97. Peleniai (Pielcni, Švenčionių pav.) (Ignalinos r.), 115. Rudnia, Sienicos dešiniajame krante, 2 km gyvenvietė (Szukievvicz, 1910, p. 54). nuo Rudnios, prie upelio kalvos papėdėje (Szukievvicz, 98. Perloja, Merkio kairiajame krante priešais 1907a, p. 8(32), lent. X(7)). 116. Rudnia, Sienicos kairiajame krante, dirbtu­ Varėnos, link Glėbo ežero, dirbtuvės (LUyKeBira, 1893, vės (Szukievvicz, 1907a, lent. X(8)). c. 96; Szukievvicz, 1901a, p. 21; Szukievvicz, 1901b, 117. Rudnia, šalia Linicos ežero 3 vietos, tarp jų p. 11 (Nr. 3), žemėlapis; Szukievvicz, 1907a, lent. X; Ažerėlio vietovėje (Szukievvicz, 1907a, p. 11(35)). Szukievvicz, 1910, p. 53). 118. Rudnia, tarp laukų prie kelio nuo Linicos j 137. Varėna, Derežnyčios dešiniajame krante, į ŠV Kašėtas, tarp ežerų Bielukas ir Bludialis, į R nuo eže­ nuo Varėnos, 1 varsto (1,1 km) atstumu kelyje nuo Va­ ro Aklalis (Szukievvicz, 1907a, p. 11(35), lent. X(ll)). rėnos geležinkelio stoties link Varėnos (senosios), Pi­ 119. Rudnia, netoli Ūlos senvagės, Skilandiškių liakalnio vietovėje (LLIyKeBHM, 1893, c. 96; Szukievvicz, vietovėje (Szukievvicz, 1907a, p. 11(35)). 1901b, p. 11 (Nr. 7), žemėlapis; Szukievvicz, 1907a, 120. Rudnia, į S nuo Ūlos ežero (Szukievvicz, lent. X; Szukievvicz, 1910, p. 53). Iš čia kilę V. Šukevi­ 1907a, lent. X). čiaus rinkiniuose buvę radiniai saugomi LNM (EM 121. Rūdininkai (Šalčininkų r.), atskira gyvenvietė 50:1-74). (Szukievvicz, 1901a, žemėlapis; Szukievvicz, 1910, p. 53). 138. Varėna, Derežnyčios dešiniajame krante, prie 122. Sakowicze, gyvenvietė (Szukiewicz, 1910, p. 53). geležinkelio Varėna-Alytus tilto, Lobio Kalno (Skar- 123.Saltoniškiai (Soltaniszki). Iš čia V. Šukevi- bovva Gora) vietovėje, j R nuo Varėnos (UlyiceBHH, čiaus rinkiniuose buvo radinių, dabar saugomų LNM 1893, c. 96; Szukievvicz, 1901b, p. 11 (Nr. 6), žemėla­ (EM 46:1-9). pis; Szukievvicz, 1907a, lent. X; Szukievvicz, 1910, 124. Senkonys (Sienkunce, Sienkance), j ŠR nuo p. 53). kaimo, Kapinyko (Kapinikas) vietovėje (Szukievvicz, 139. Zalesė, atskira gyvenvietė (Szukievvicz, 1901a, 1901b, p. 12 (Nr. 56), žemėlapis; Szukievvicz, 1907a, žemėlapis). lent. X; Szukievvicz, 1910, p. 53). LNM saugomos 3 tit­ 140. Zamosze, gyvenvietė (Szukievvicz, 1910, p. 54). naginės strėlės iš V. Šukevičiaus rinkinių (EM 44:1-3). 141.Zervynos, Švirsko žemėje, kairiajame Ūlos 125. Smilginis, į ŠV nuo kaimo (Szukievvicz, 1901b, krante, Stiegelės (Stegiele) vietovėje, j ŠV nuo Stege- žemėlapis; Szukievvicz, 1907a, lent. X). lio pelkės - buvusio ežero (IIIyKeBHH, 1893, c. 96; 126. Slučajus (Slučiai). Iš čia V. Šukevičiaus rin­ Szukievvicz, 1901b, p. 12 (Nr. 41), Szukievvicz, 1907a, kinyje yra titnaginiai gremžtukas ir smaigalys (EM p. 12 (Nr. 36), lent. X(14); Szukievvicz, 1910, p. 53). 136:1-2). Radiniai saugomi LNM (EM 54:1-28). Iš čia V. Šuke­ 127.Staje, gyvenvietė (Szukiewicz, 1910, p. 53). vičiaus rinkinyje buvo 2 titnaginės strėlės, dabar sau­ 128. Stoniūnai (Staniunce), j V nuo kaimo gomos LNM (EM 47:1-2). (Szukievvicz, 1907a, lent. X; Szukievvicz, 1910, p. 53). 142.Zervynos, Ūlos dešiniajame krante, į Š nuo 129. Šakės, Ūlos dešiniajame krante, priešais Pek­ kaimo, Išruginio (Iszruginis) vietovėje, atskira gyven­ los žiotis, Zurby vietovėje (Szukievvicz, 1901b, žemė­ vietė (Szukievvicz, 1901a, žemėlapis; Szukievvicz, lapis;). 1901b, p. 12 (Nr. 43), Szukievvicz, 1907a, lent. X; 130. Šarkiškės (Szarkucie), atskira gyvenvietė Du- Szukievvicz, 1910, p. 53). pio kairiajame krante (Szukievvicz, 1901a, žemėlapis; 143. Zervynos, prie Peterburgo-Varšuvos geležin­ Szukievvicz, 1901b, p. 11 (Nr. 2), žemėlapis; Szukie­ kelio tilto (Szukievvicz, 1901b, p. 12 (Nr. 42); Szukie­ vvicz, 1910, p. 53). vvicz, 1910, p. 53). 131. Šurnas (Szuita, Szuma), Ūlos kairiajame kran­ 144. Zervynos, j P nuo Mekšrinio ežero (Szukie­ te, į Š nuo kaimo, priešais Kriokšlio kaimą, Kraczko- vvicz, 1907a, lent. X; Szukievvicz, 1910, p. 53). vvo vietovėje (Szukievvicz, 1901b, p. 11 (Nr. 30), 145. Zubiszki, gyvenvietė (Szukievvicz, 1910, p. 53). Szukievvicz, 1907a, lent. X(3)). 146. Zubrovvo, į R nuo kaimo, prie Katros, Kožlichos 132. Talmonty, gyvenvietė (Szukievvicz, 1910, p. 53). (Kožliclia) vietovėje (Szukievvicz, 1901b, p. 11 (Nr. 19), 133. Tolkūnai, gyvenvietė (Szukievvicz, 1910, p. 53). žemėlapis). 134. Ūta (Huta), į R nuo kaimo, dirbtuvės (Szukie­ 147. Žiūrai (Zuraciszki, Žurapiški), prie Lavyso vvicz, 1907a, lent. X; Szukievvicz, 1910, p. 53). (Lovvis) ežero, į P nuo ežero, atskira gyvenvietė 135.Valkininkai, atskira gyvenvietė (Szukievvicz, (HlyKCBHH B., 1893, c. 96; Szukievvicz, 1901a, žemėla­ 1901a, žemėlapis). pis; Szukievvicz, 1901b, p. 12 (Nr. 46), žemėlapis; 136.Varėna (senoji), Merkio dešiniajame krante Szukievvicz, 1907a, lent. X; Szukievvicz, 1910, p. 53). (kitur - abiejuose krantuose, didelė) į V nuo Senosios 148. Žiūrai, Ūlos dešiniajame krante, į R nuo kai- mo (LTIyKeBHH, 1893, c. 96; Szukiewicz, 1907a, 10. Kamienie z wyrytymi znakami // Swiatowit. lent. X). 1900. T. II, p. 109-110. 149. Žiūrai (Zuraciszki), Ūlos dešiniajame krante, j 11. Kamen z rytym rysunkiem // Swiatowit. Wars­ Š nuo kaimo (Szukiewicz, 1901b, p. 12 (Nr. 45); Szukie­ zawa, 1900. T. II, p. 122-123. wicz, 1907a, lent. X; Szukiewicz, 1910, p. 53). 12. Szkice z archeologu przedhistorycznej Litwy. 150.Žiūrai (Zuraciszki), Ūlos kairiajame krante, I. Epoka kamieną w gub. Wilenskiej. Wilno, 1901. į ŠV nuo kaimo (Szukiewicz, 1901b, žemėlapis). 42 p., 25 lentelės. 13. Poszukiwania archeologiczne w powiatach V. ŠUKEVIČIAUS BIBLIOGRAFIJA Lidzkim i Trockim, gub. Wilenska // Swiatowit. Wars­ zawa, 1901. T. III, p. 3-29, tablicy I-X. Bibliografija sudaryta pagal (Antoniewicz, 1920; 14. Kurhany kamienne w pow. lidzkim, gub. Wi­ M5m3Befl3ey, 1994; Tautavičius, 2000; Milius, 2001) su lenskiej // Swiatowit. Warszawa, 1902. T. IV, p. 40-45. kai kuriais autoriaus patikslinimais ir papildymais. Tai 15. Krzyže zdobne w gubernji wilenskiej // Wisla. nėra pilna bibliografija, nes V. Šukevičius nemažai 1903. T. 17. Z. 6, p. 699-706. straipsnelių spausdino leidiniuose „Dziennik Wi­ 16. Narzędzia kamienne gladzone w pow. lidzkim lenski", „Kurjer Litewski", „Kurjer Wilenski", „Klo- i trockim, gub. Wilenska // Swiatowit. Warszawa, 1904. sy", „Przyjaciel ludu", „Tygodnik ilustrowany", „Wiek", T. V, p. 9-16, 50-58, 3 tablicy.

„Wisla", „Ziemia", „BHJieHCKiiit BCCTHHK", kuriuos 17. Wierzenia i praktyki ludowe (zabobony, prze- visus peržiūrėti de visu, ypatingai Lietuvoje nesant sady, wrozby it. d.), zebrane w gub. Wilenskiej // Wi­ pilnų komplektų, yra neįmanoma. Beje, M. M. Blom- sla. 1906. T. XVII. bergowa teigia, kad ji turi pačio V. Šukevičiaus suda­ 18. Z przeszošci Litwy // Znad Wilii i Niemna. Pa- rytos jo bibliografijos rankraštį (Blombergowa, 1993a, mięci A. Mickiewicza i T. Zana w 50-tą rocznicę ich p. 62, išnaša 211), tad ją reikia tik paskelbti. zgonu. Wilno, 1906, p. 82-89. 1. Wykopalisko w Lidzkiem //Tygodnik ilustrowa­ 19. Opowiadania z czasöw najdawniejszych (szkic ny. Warszawa, 1885. Nr. 114, p. 143-144. popularny) // Przyjaciel ludu. Wilno, 1906. Nr. 3. 2. Wykopaliska w powiecie Lidzkim // Klosy. Wars­ 20. Stare Troki // Kurjer Litewski. 1906.02.01 (14), zawa, 1887. Nr. 1151. p. 1. 3. Wykopalisko w Lidzkiem powiecie Wilenskiej 21. W zamku Trockim // Kurjer Litewski. gub. // Wiek. Warszawa, 1889. Nr. 269. 1906.02.23 (03.08), p. 2.

4. PecbepaT 06 apxcojioniHecKUX MCCTHOCTJIX no 22. Muzeum w Wilnie // Kurjer Litewski. JIimcKOM 11 TpoKCKOM ye3flax // BmieHCKiul BecraiiK. 1906.10.03 (16), p. 1. BtuibHa, 1892.06.07. 23. Zamek w Trokach // Kurjer Litewski. 5. PecbepaT B. A. UlyKeBHia 06 apxeojionmecKiix 1906.12.17 (30).

MecTHOcrax B JIIŲTCKOM H TpoKCKOM ye3aax // Tpyflbi 24. W sprawie muzeum // Dziennik Wilenski. 1906.

BimeHCKoro OTflejicHiui MOCKOBCKOTO npeflBapHTejib- Nr. 62. Horo KOMitTCTa no ycTponcTBy B BnjibHe apxeojiont- 25. Nauka czy sztuka // Dziennik Wilenski. necKoro cbC3fla. Biuibna, 1893, c. 96-100. 1906.12.08(21). Nr. 84. 6. Niektöre zabytki przedhistoryczne w powiecie 26. Wykopalisko urny z ornamentem swastikowym Lidzkim // Ksiega pamiatkowa ku uczczeniu 100-nej w Naczy powiatu Lidzkiego, gub. Wilenskiej // Mate- rocznicy urodzin A. Mickiewicza (1798-1898). Wars­ ryaby antropologiczno-archeologiczne i etnograficzne, zawa, 1898. T. 2, p. 214-228. wydanie staraniem Komisyi antropologicznej Akade- 7. Kurgany kamienne w pow. Lidzkim, gub. Wi­ mii Umiejętnošci w Krakowie. Krakow, 1907. T. IX, lenska // Swiatowit. Warszawa, 1899. T. I, p. 32-38, p. 137-142. 1 tablica. 27. Poszukiwania archeologiczne w powiecie 8. Przedmioty bronzowe, znalezione nad Niemnem Lidzkim, gub. Wilenskiej // Materyaly antropologic­ i Mercczanką //Swiatowit. Warszawa, 1899. TI, p. 71-75. zno-archeologiczne i etnograficzne, wydanie staraniem 9. Kurhany cialopalnie w Pomusiu (pow. Trocki, Komisyi antropologicznej Akademii Umiejętnošci w gub. Wilenska), powiatu Trockicgo // Swiatowit. Wars­ Krakowie. Krakow, 1907. T. X. Dz. I, p. 25-45, tabli­ zawa, 1900. T. II, p. 3-17,1 tablica. cy X-XVI (pav. 2). 28. W sprawie naszych zabytkow // Dziennik Wi- jetnosci w Krakowie. Krakow, 1910. T. XI, p. 63-69. lenski. Wilno, 1907. Nr. 198. 48. Niektöry wierzenia, presady i zabobony ludu 29. Litwa i Polska//Kurjer Litewski. 1907.06.3(16). naszego, legendy i podania // Kwartalnik Litewski. Pe­ 30. W kwestji krajoznawstwa // Kurjer Litewski. tersburg, 1910. T. II, p. 85-102; T. IV, p. 111-124. 1907.08.10(23). 49. Zamek w Lidzie // Kurjer Litewski. Wilno. 1910. 31. Nieco z archeologii Litwy // Kurjer Litewski. 50. Zwaliska zamku w Lidzie // Kurjer Litewski. 1907.09.01(14). Nr. 194. 1910.06.22(07.05). 32. Nieco z archeologii Litwy // Kurjer Wilenski. 51. Zamek w Lidzie // Ziemia. Warszawa. 1910. 1907. Nr. 194. T. I. Nr. 30, p. 486. 33. Dzialy archeologji przedhistorycznej orz etno- 52. Dawne srodki lecznicze // Kwartalnik Litew­ grafji w Muzeum // Rocznik Towarzystwa Przyjaciol ski. Petersburg, 1911. T. V, p. 125-128. Nauk w Wilnie. Wilno, 1908. T. II, p. 129-135. 53. Gmentarzyska przedhystoryczne w Naczy // 34. Interesujące wykopalisko // Kurjer Litewski. Kurjer Wilenski. 1911.08.14(27). 1908.07.26(08.08). 54. Groby przedhistoryczne w Naczy // Kurjer Wi­ 35. Zaniedbadane niva // Kurjer Litewski. lenski. Wilno, 1911. Nr. 63. 1908.07.31(08.13). 55.Podanieopsie//Ziema. Warszawa, 1911. T. II. 36. Wykopalisko w Palądze // Kurjer Litewski. 02.18. Nr. 7, p. 107. 1908.08.28(09.10). 56. Dawnie lasy krolewskie na Litwie // Ziemia. 37. Mylny wniosek// Kurjer Litewski. 1908.09.07 (20). Warszawa, 1911. T II. 03.04. Nr. 9, p. 139-141; 03.11. 38. Muzeum w Wilnie // Kurjer Litewski. 1908. Nr. 10, p. 154-155. Nr. 223. 57. Zamek w Lidzie // Ziemia. Warszawa, 1911. 39. Zamek Trocki // Kalendarz ilustrowany „Kurje- 11.18. T. II. Nr. 46, p. 748-749. ra Litewskiego" na rok 1909. Wilno, 1908, p. 200-213. 58. Jeszcze w sprawie Gory Zamkowej // Kurjer 40. Antropolog polski // Kurjer Litewski. Litewski. 1912.03.29(04.12). 1909.06.19 (07.02). 59. Merecz//Ziemia. Warszawa. 1912.06.22. T III. 41. Domniemane kurhany litewskie//Rocznik To­ Nr. 26, p. 423-425. warzystwa Przyjaciol Nauk w Wilnie. Wilno, 1909. 60. Zwyczaje przy wypiekaniu chleba w pow. lidz­ T. Ill, p. 83-93. kim //Ziemia. Warszawa. 1912.T. III. Nr. 35,p. 571-574. 42. Dziary archeologii przedhistorycznej orz etno­ 61. Wykopaliska w Naczy (powiat lidzki) // Zie­ grafu w Muzeum // Rocznik Towarzystwa Przyjaciol mia. Warszawa. 1912.11.30. T. III. Nr. 49, p. 787-788. Nauk w Wilnie. Wilno, 1909. T. II, p. 129-135. 62. Wykopaliska na Litwie // Kalendarz Wilenski 43. W sprawie naszych zabytkow // Kurjer Litew­ informacyjny 1912. Wilno, 1912, p. 69. ski. 1909.02.06(19). Nr. 29, p. 1-2. 63. Wiadomosc o wykopalisku w Kalinöwce. Zna- 44. Dzial archeologii przedhistorycznej w Muzeum lezisko kolo Bialystoca // Ziemia. Warszawa, 1912. Towarzystwa Przyjaciol Nauk w Wilnie // Kurjer Li­ T. III. Nr. 1, p. 16. tewski. 1909.03.27(04.09). Nr. 70. 64. Szkice z Bialcj Rusi//Ziemia. Warszawa, 1912. 45. Šlady epoki kamiennej w gub. Wilenskiej // T. III. Nr. 14, p. 221-222. Kwartalnik Litewski. Petersburg, 1910. T. I, p. 48-62, 65. Cmentarzysko cialopalne plaskic pod wsia. 1 tablica. Naczq, w powiecie Lidzkim, gub. Wilenskiej // Pami- 46. Cmentarzysko szkieletowe w Salapiaciszkach etnik fizyograficzny. Warszawa, 1913. T. XXI. Dz. V, (pow. Lidzki, gub. Wilefiska). Cz. II // Materyaly ant- p. 31-38, 1 tablica. ropologiczno-archeologiczne i etnograficzne, wydanie 66. Wykopaliska w Naczy // Kurjer Litewski. staraniem Komisyi antropologiczncj Akademii Umic- 1913.08.03(16). Nr. 175. jętnošci w Krakowie. Krakow, 1910. T. XI, p. 57-62, 67. Stosunki administracyjnc i ckonomicznc w tablica XXVII. krölewszczyznach na Litwie// Ziemia. 1913.08.13. 47. Kurhan cialopalny przy wsi Wersocc w powie- T. IV. Nr. 37, p. 607-609; 08.20. Nr. 38, p. 619-622. cie Lidzkim, gubcrnii Wilenskiej // Materialy antropo- 68. Jezioro Dryswiaty // Ziemia. Warszawa, logiczno-archeologicznc i etnograficzne, wydanie 1913.12.13. T IV. Nr. 50, p. 808-810. staraniem Komisyi antropologiczncj Akademii Umic- 69. Poszukiwania archcologicznc w pow. Lidzkim, gub. Wilenskiej // Materiafy antropologiczno-archeologiczne i Jurkowski R., 1990 - Z žycia kulturalnego Wilna w etnograficzne, wydanie staraniem Komisyi antropolo- latach 1899-1914 // Zapiski historyczne. Toruri, 1990. gicznej Akademii Umiejętnošci w Krakowie. Krakow, T. LV, z. 1, p. 59-88. 1914. T. XIII, Dz. I, p. 56-75, tablicy XXV-XXXI. Kostrzewski J., 1949 - Dzieje polskich badan prze- historycznych. Poznari, 1949. 70. Wykopaliska w Naczy // Materiafy antropolo­ Kulikauskas R, Zabiela G., 1999 - Lietuvos archeo­ giczno-archeologiczne i etnograficzne, wydanie sta­ logijos istorija (iki 1945 m.). Vilnius, 1999. raniem Komisyi antropologicznej Akademii Lizdenis H., 1957 - Akmens amžiaus paminklų Umiejętnošci w Krakowie. Krakow, 1914. T. XIII, pėdomis// Tarybinis balsas (Varėna), 1957.02.01, p. 68-75. Nr. 10(765), p. 4. 71. Sklad chemiczny bronzöw przedhistorycznych Milius V., - Lietuvių etnologijos bibliografija. Vil­ znalezionych na Litwie i Rusi Litewskiej // Rocznik To- nius, 2001. warzystwa Przyjaciöl Nauk w Wilnie 1911-1914. Wil- 01echnowicz A., 1938 - Nieznane rękopisy zas- no, 1914. T. V, p. 28-37. lužonegosamouka//KurjerWileriski. Wilno, 1938.07.26, 72. Trepanowane czaszki z cmentarzyska pod Nac- Nr. 203(4521), p. 5. zą// Ziemia. Warszawa, 1914.05.02. T. V. Nr. 19, Puzinas J., 1935a - Vorgeschichtsforschung und Na- p. 278-279. tionalbewusstsein in Litauen. Kaunas, 1935. Puzinas J., 1935b - Archeologiniai tyrinėjimai Lie­ 73. Cmentarzysko neolityczne w Lankiszkach pod tuvoje XIX a. gale ir XX a. pradžioje // Senovė. Kaunas, Naczą w pow. Lidzkim, gub. Wilenska // Pamiętnik fi- 1935. T. 1, p. 157-188. zyograficzny. Warszawa, 1916. T. XXIII, p. 1-12, tab­ Puzinas J., 1938 - Naujausių proisytorinių tyrinėji­ licy I—II. mų duomenys // Senovė. Kaunas, 1938. T. 4, p. 173-303, 74. Strefy archeologiczne na Litwie // Rocznik To- lentelės I-LVI, 7 žemėlapiai. warzystwa Przyjaciöl Nauk w Wilnie 1915-1918. Wil- Rimantienė R., 1984 - Akmens amžius Lietuvoje. Vil­ no, 1918. T. VI, p. 5-16. nius, 1984. 75. Cmentarzysko szkielietowe w Lankiszkach pod Smelstorius V, 1996 - Netekėk, mergaite, už moks­ Naczą w pow. Lidzkim gub. Wilenskiej // Przegląd ar- lininko // Merkio kraštas (Varėna), 1996.03.12, cheologiczny. Poznan, 1920, z. 1-2, p. 52-63,4 tablicy. Nr. 20(6453), p. 3; 1996.03.16, Nr. 21(6454), p. 3. Sulimczyk., 1934 - O niezapomnianym archeologu wi- lenskim//Slowo, 1934.12.23, Nr. 351(3843), p. 6. LITERATŪROS SĄRAŠAS Szukiewicz W., 1898 - Niektore zabytki przedhisto­ ryczne w powiecie Lidzkim // Księga pamiątkowa ku uc- Antoniewicz W. (W. A.), 1920 - Prace W. Szukiewic- zczeniu 100-nej rocznicy urodzin A. Mickiewicza. za z zakresu prehistorji // Wiadomosci archeologiczne. Warszawa, 1898, p. 214-228. Warszawa, 1920, z. 1-2, p. 70-72. Szukiewicz W., 1901a - Szkice z archeologii przed- Antoniewicz W., 1930 - Czasy przedhistoryczne i historycznej Litwy. I. Epoka kamieną w gub. Wilenskiej. wczesnodziejowe ziemi Wilenskiej // Wilno i ziemia Wi­ Wilno, 1901. lenska. Wilno, 1930. T. 1, p. 103-123. Szukiewicz W., 1901b - Poszukiwania archeologic­ Brensztejn M., 1914b - Wandalin Szukiewicz // Zie­ zne w pow. Lidzkim i Trockim // Šwiatowit. Warszawa, mia. Warszawa, 1914.04.11, Nr. 15, p. 225-226. 1901. T. III, p. 3-29. Blombergowa M. M., 1988 - Polscy czonkowie Ro- SzukiewiczW., 1904-Narzędziakamiennegladzone syjskisch towarzystw archeologicznych. 1839-1914 // Ac­ w pow. Lidzkim i Trockim // Šwiatowit. Warszawa, 1904. ta archaeologica Lodziensia. Wroclaw, Warszawa, T. V, p. 9-16,50-58. Krakow, Gdansk, Lodz, 1988, Nr. 35, p. 128-129. Szukiewicz W., 1907a - Poszuki\vania archeologic­ Blombergowa M. M., 1993a - Badania archeologic­ zne w powiecie Lidzkim, gub. Wilenskiej // Materialy ant­ zne polaköw na terytorium Imperium Rosyjskicgo w XIX ropologiczno-archeologiczne i etnograficzne, vvydanie i początku XX wieku. Lodz, 1993. staraniem Komisyi antropologicznej Akademii Umiejęt­ Blombergowa M. M., 1993b - Kartki z zyciorysu Wan- nošci w Krakovvie. Krakovv, 1907. T. X, dz. I, p. 25-45. dalina Szukiewicza // Mac, noMiiiid, Jiio;i3i. flaMJiui Szukie\vicz VV., 1907b - Wykopalisko urny z ornamen- P3npacanaiibix apxeojiaray. MiucK, 1993, c. 157-159. tem swastikowym \v Naczy powiatu Lidzkiego, gub. Wi- Grzymala-Przybytko A., 1936 - Wandalin Szukie­ leskiej // Materyaly antropologiczno-archeologiczne i wicz // Ziemia Lidzka. Lida, 1936, Nr. 3-4, p. 5-6. etnograficzne, \vydanie staraniem Komisyi antropologic- znej Akademii Umiejetnošci w Krakowie. Krakow, 1907. Tautavičius A., 2000 - Lietuvos archeologijos bib­ T. IX, p. 137-142, lent. XIII-XIV. liografija. 1782-1998. Vilnius, 2000. Szukiewicz W., 1908 - Dziaty archeologu przedhis- Zasztovvt L., 1990 - Wilenscy milošnlcy „sta- torycznej oraz etnografu w Muzeum // Rocznik Towar- rožytnošci" w latach 1899-1914 // Kwartalnik historii nau- zystwa Przyjaciöl Nauk w Wilnie. Wilno, 1908. T. II, ki i techniki. Warszawa, 1990. Rok XXXV, Nr. 2-3, p. 129-135. p. 259-283. Szukiewicz W., 1909 - W sprawie naszych zabytköw / 3afiK0ycKi 3. M., 1994 - BaH^ajim LUyKeBiH i Kurjer Litewski. Wilno, 1909.02.6(19), Nr. 29, p. 1-2. BHByii3HHe 6ejiapycKara naraHCTBa // CjiaByrbui moj&i Szukiewicz W., 1910 - Slady epoki kamiennej w gub. BopaHaymHHHbi. rpo^Ha-Haia, 1994, c 18-21. Wilenskiej //Kwartalnik Litewski. Petersburg, 1910. T. I, 3B»pyra H. I\, 1994 - B. IIlyKeBhi-aacneflHbiK p. 48-62. flaHėMaHHfl // CjiaBVThui Jiiofl3i BopaHayiuHtiHH. Szukiewicz W., 1912 - Wykopaliska w Naczy (powiat TpoflHa-HaHa, 1994, c. 16-17. lidzki) // Ziemia. Warszawa, 1912.11.30. T. III, Nr. 49, KaxanoycKi T., 1984 - Apxeajioriit i ricTapbumae p. 787-788. KpaH3HayCTBa Ha Eejiapyci y XVI-XIX BB. MHHCK, 1984. Szukiewicz W., 1913a - Cmentarzysko cialopalne MaftcfleHaK A. T., 1994 - HamiiaflKi anaByTbix plaskie pod wsia Naczą, w powiecie Lidzkim, gub. Wi­ HapSyTay 3 BėcKi IUaypbi // CjiaByTHH juo;i3i lenskiej // Pamiętnik fizyograficzny. Warszawa, 1913. BopaHayui^HHbi. TpoflHa-Haųa, 1994, c. 25-28. T. XXI, dz.V, p. 31-38. MiKyjih T. M., 1994 - B. A. IIlyKeBiH: acbiųue i Szukiewicz W., 1913b - Jezioro Dryswiaty // Ziemia. TBopqacub // GiaByrbifl juoazi BopaHayuniHHbi. IpoflHa- Warszawa, 1913.12.13. T. IV, Nr. 50, p. 808-810. Hana, 1994, c. 6-9. Szukiewicz W., 1914a - Poszukiwania archeologic- Mflfl3Befl3ey A. M., 1994a - IIaxaBajibHbiH noMniid zne w pow. Lidzkim, gub. Wilenskiej // Materiary antro- Tbiny Ha^bi y I-V CT. H.a. // CjiaByTHH Jiio;t3i pologiczno-archeologiczne i etnograficzne, wydanie BopaHayuiHHHbi. TpoflHa-HaHa, 1994, c. 10-13. staraniem Komisyi antropologicznej Akademii Umiejet­ M»A3Befl3ey A. M., 1994b - EiSjiijtrpadnHHbi nošci w Krakowie. Krakow, 1914. T. XIII, dz. I, p. 56-75. naKa3ajibHiK npau B. A. UJyKeBiHa (1852-1919 rr.) //

i Szukiewicz W., 1914b - Sklad chemiczny bronzöw CjiaByrbifl JIKOTI BopaHayuiibiHbi. IpoflHa-HaHa, 1994, przedhistorycznych znalezionych na Litwie i Rusi Litew- c. 46-50. skiej // Rocznik Towarzystwa Przyjaciöl Nauk w Wilnie IloSojib JI. J\., 1979 - flpeBHOCTH Eejiopyccmi B 1911-1914 .Wilno, 1914. T. V, p. 28-37. My3eax flonbum. MHHCK, 1979. Szukiewicz W., 1916 - Cmentarzysko neolityczne w Pyjib Y. B., 1994 - JI. T. Hap6yr i B. A. IUyKeBin y Lankiszkach pod Naczą w pow. Lidzkim, gub. Wilenska// naMHiii 3eMJiHKoy // CnaByrbM moazi BopaHayumbiHbi. Pamiętnik fizyograficzny. Warszawa, 1916. T XXIII, p. 1-12. rpoflHa-Hana, 1994, c. 22-24. Szukiewicz W., 1918 - Strefy archeologiczne na Lit­ CniuibiH A., 1925 - JIHTOBCKUI flpeBHocni // Tauta wie // Rocznik Towarzystwa Przyjaciöl Nauk w Wilnie ir žodis. Kaunas, 1925. T. III, p. 112-171. 1915-1918 .Wilno, 1918. T. VI, p. 5-16. Oop,M030B A. A., 1983 - Hana^o H3yiieHim KaMen- Šniežko A., 1959 - Wandalin Szukiewicz // Z otchlani noro BeKa B POCCHII. MocKBa, 1983. wieköw. Warszawa, 1959, z. 6, p. 408-411. Hapiiflycid M. M., 1994 - B. A. IIlyKeBi'i - flacjiefliibiK Talko-Hryncewicz J., 1932 - Wspomnienia z lat os- noMHiKay KaMemiara i 6pon3aBara BHKoy // CjiaByrbM tatnich (1908-1932). Warszawa, 1932. juofl3i Bopanayui'ibiHbi. rpoflua-Ha'ia, 1994, c. 14-15. Tautavičius A., 1961 - Lietuvos archeologinių pamin­ LUyKCBim B. A., 1893 - PecbepaT B. A. LUyKeBmia 06 klų tyrinėjimų apžvalga // Kulikauskas R, Kulikauskie­ apxeoJioni'iecKiix MecTUOcnuc B JIIIUCKOM H TPOKCKOM nė R., Tautavičius A. Lietuvos archeologijos bruožai. ye3flax // Tpyztbi BiuieHCKoro oraejieniui MocKOBCKoro Vilnius, 1961, p. 22-33. neflBapHTe^biioro KOMineTa no ycTpoucTBy B Biuibite Tautavičius A., 1969 - Lietuvos praeities tyrinėtojas apxeojioni'iecKoro Cbe3aa. Biuibna, 1893, c. 96-100. Vandalinas Šukevičius // Muziejai ir paminklai. Vilnius, 1969. T. 4, p. 111-113. SANTRUMPOS Tautavičius A., 1994 - Senuosius kraštotyrininkus pri­ simenant // Gimtinė. Vilnius, 1994, Nr. 12(68), p. 2. LNM - Lietuvos nacionalinis muziejus Vilniuje. VANDALINAS SUKEVICIUS, THE INVESTIGATOR OF STONE AGE SETTLEMENTS (IN COMMEMORATION OF IIIS 150TH BIRTH-ANNIVERSARY)

Gintautas Zabiela

Summary

In October 10,2002 we celebrate 150 years since the stone and flint axes. During 36 years of archaeologi­ birth of Vandalinas Šukevičius (Wandalin Szukiewicz), cal activities he found about 150 Stone Age settlements the amateur archaeologist and the landlord (Fig. 1). (see the list) and mapped them (Fig. 3-4). Showing Though his person never was forgotten, nevertheless, less interest in single artefacts, V. Sukevicius tended little light was shed upon his contribution to archaeol­ to wider regional generalizations and raised not a few ogy. V. Šukevičius worked in various fields of prehistoric progressive ideas. Many studies done by him remain researches, acted as a public figure of that time, notwith­ of importance even nowadays. Among them are wide standing his uneasy personal life. This paper strives to investigations of the Neolithic - Bronze Age burial site deal at large with one of directions pursued by V. Šuke­ of Lankiskes (now Byelorussia). The most significant vičius - the Stone Age investigations in Lithuania. On published studies of V. Sukevicius were designed to his own initiative, he investigated Stone Age settlements, review the Stone Age in the then Vilnius province and mostly in the provinces of then Lyda and Trakai (cur­ to analyze stray stone and flint axes. rently districts of Šalčininkai and Varėna in Lithuania Vandalinas Sukevicius may be regarded as a discov­ and district of Varanavas of Gardinas oblast in erer of the Stone Age in Lithuania. His works (see the Byelorussia). He spent the greater part of life in the na­ bibliography) served a basis for further researches of this tive Nočia (now Byelorussia, 1,3 km away from the period. However, they never enjoyed proper studying and Lithuanian border) and died there on December 1,1919. employment. After his death most manuscripts of him scattered or dis­ appeared. Presently the remaining finds of Stone Age LIST OF ILLUSTRATIONS are kept with the Lithuanian National Museum in Vilnius and with the museums of Poland. Fig. 1. Vandalinas Sukevicius (Photo of 1909 with an V. Šukevičius showed interest in Stone Age settle­ autograph of V. Sukevicius, given to M. Brenstein, its ments since 1886. At first he explored them and col­ original being kept with the Lithuanian National Mu­ lected the surface material, further went deeper into seum, the Section of Iconography, inventory number the problems of population of his dwelling region, and ATV 10445). even investigated ancient burial sites. All researches Fig. 2. Print of the article "Poszukiwania archeo- of V. Šukevičius into Stone Age settlements may be logiczne w powiecie Lidzkim, gub. Wilienskiej" by Vanda­ divided into 3 large groups, such as exploration of linas Sukevicius with his autograph given to Liucianas monuments and publication of results along with their Uzicmbla (1874-1942) (Library of the Academy of Sci­ presentation to the general public; investigation of ences). ancient burial sites with publication of results and gen­ Fig. 3. Archaeological map of the river basins of eralizing studies. Out of his 41 printed papers on the Merkys and Katra drawn by V. Sukevicius (Szukiewicz, subject of archaeology, 10 with certain reservations 1907a, tab. X). were devoted to the Stone Age (Fig. 2). V. Šukevičius Fig. 4. Archaeological map of Dubiciai environments collected minimally 5000 flint finds and about 400 drawn by V. Sukevicius (Szukiewicz, 1901b, tab. HI). BAH/TAJIHH UiyKEBHH - HCCJIEflOBATEJIb nOCEJIEHHH KAMEHHOrO BEKA (K 150-JIETHK) CO /THJI PO)K£EHHJI)

THHTayTac 3a6ejia

Pe3WMe

10 OKTflGpn 2002 r. HcnojnmeTCJi 150 JieT co /JHH JieT apxeojiorn,iecKoif /reHTejibHocTH OH o6Hapy>Kiui po>KuenHH apxeojiora - JIIOGHTCJIH, noMemiiKa Ban/ja- OKOJIO 150 nocejiennn KaMeimoro BeKa (CM. cmicoK),

l jiiina IIIyKeDH ia (puc. 1). XOTH naMHTb o HCM coxpann- KOTOpbie OH oTMCiaji na KapTax (puc. 3-4). B. UlyKeBima jiacb, Bce eme ocTaioTCH nenojinocTbio pacKpuTHMH ero Menbuie HHTepecoBaJiH OTfleJibiibie H3/iejiHH, OH 3acjiyrn B apxeojiorHH. B. UlyKeBmi paGoTarc B pa3JiHH- cicnoHHJicH K 6oJiee miipoKiiM peraonanbUbiM o6o6me- HHX o6jiacDix nccjieflOBaHim /roncTopHHecKoro nepuofla, HIIJIM, BbiflBiiraH neMajio nporpeccHBHbix HJICH H GHJI aKTHBHHM o6mecTBeHHHM aesnencM, XOTH ero ocymecTBJiHH paGoTy, Korapaa n cero/ma ne yrpaTHjia JIHHIiaH 3KH3Hb GbUia HejierKoii. B CTaTbe UIlipOKO 3naiiemm. K TaKoii paGoTe OTHOCJITCJI nmpoKiie iiccjie- paccMaTpuBaeTCH OJIHO H3 HanpaBjieHiui HconeflOBaniiH /joBamui MoniJibHiiKa JlanKiniJKH (Eejiapycb) 3noxn

i B. LUyKeBH ia - nccjie/toBaHHfl KaMenuoro BeKa B JIHTBC neojurra - 6poii30Boro BeKa, npoBOflHMbie HM B 1913— Ilo co6cTBenHOH HHHUHaTHBe OH HconenoBarc nocejiernifl 1914 rr. HanGojiee 3HaHirrejibHbie paGora B. LlIyKeBinia KaMenuoro BeKa, B OCHOBHOM - B JJ.HJI.CKOM II Tpa- nocBJimeiibi o63opy KaMenuoro BCKU B BHjieHCKoii KailcKOM ye3^ax (B nacToauiee BpeMH BapeHCKHii H ry6epHHii, ananiny cjiyHaimo HaHfleiiHbix KaMeiiHbix H LUaJIb'IHHHHKCKHH paliOHH JlHTBH H BopOHOBCKHli KpeMHCBMX TOnOpOB.

paiioii rpo^HencKOH oGjiacTH EeJiapycii). Eojibuiyio Banjjanuna UlyKeBHHa MOJKHO CHHTaTb OTKptiBaTe- iacTb XH3HH OH npoacmi B pojmoii Hane (Eejiapycb, jieM KaMeimoro BeKa B JIHTBC Ero paGora (CM. GHGJIHO- 1,3 KM OT rpainiubi JIHTBH), TaM H cKomiarcca 1 aeKa6pa rpacpino) 3ano>KHJiH ocuoBy JJJIH /i.ajibHeiiuJHx nccrce/jo- 1919 r. Ilocjie ero CMepra 6ojibinaH nacTb ero pyKoniic- Banuii 3Toro nepuofla, XOTJI no CHX nop OHH Majio noro Hacjie/uiH nciie3Jia HJIH pacceajiacb. CoxpaHHB- ocBoeiibi H ncno^b30Banbi. UIHCCH HaxoflKH KaMenuoro BeKa B nacTOHUJ.ee npeMH xpaiiHTCH B Haunona^biioM My3ee JIiiTBbi B Biuibinoce H B My3e?ix nojibiiiH. CniICOK HJIJIIOCTPAI1HH IIocejieHHH KaMenuoro BeKa 3annTepecoBajni B. UlyKeBHHa B 1886 r. HanaB c HX pa3Be;iKH H cGopa 1. Ban/janiiH UlyKeBH>i ((boTorparpusi, noflapeimaji noBepxnocTHoro MaTepiiana, no3xe OH cTan yrjiySjniTbCH M. EpeimiTeįiny B 1909 r., c aBTorpacboM B. UlyKeBHHa. B npoGjieMbi 3aceJiennH coGcTBeimoro peniona, jiaace Opiinman xpainiTC5i B OTOC^C iiKoiiorpacpnn Hamio- iicc^e^oBaTb paminė MonuibHiiKii. /J.ejiTeJibnocTb B. Uly- iianbiioro My3en JIUTBU, HHB. Ne ATV 10445).

KeBima B oGjiacTH no3HamiH nocejiemn'i KaMenuoro BeKa 2. OTTHCK cTaTbH B. LUyKCBiiHa "Poszukiwania MOKHO pa3/jejiHTb na 3 Kpynnbix nacTii: pa3Be;iKH archeologiczne w po\viecie lidzkim, gub. wilenskiej" c naMHTHHKOB, nyGmiKamin pe3yjibTaTOB pa3neflOK n aBTorpacboM, no/japcimbiii Jlramuiiiy V3eM6jie (1874 - 03HaKOMnenne c HIIMII o6mecTBa; HccjieflOBamifl pamuix 1942) (BiiGmioTCKa AKaaeMHH HayK JIUTBLI). MoriiJibiiHKOB II ny6jiHKaiiHH nx pe3yjibTaTOB; oGoGiua- 3. CocTaB^eimaji B. LUyKCBii'ieM apxeojiorH'iccKaH roiuiie pa6oTbi. KaMcunoMy BCKy, c neKOTopbiMH KapTa Gacceiina peK MepKiic-KaTpa (Szukiewicz, 1907a, ncoiO'ieniniMH, nocBflmeno 10 H3 41 onyGjiHKOBannoH tab. X).

t pa6oTbi no apxeojioni iecKOH TCMaraKe (puc. 2). B. IUy- 4. CocTaBjieiiiiaji B. LUyKCBHMCM apxeojioniHCCKafl i KeBiii coGpan HC Mcnec ieM 5000 KpeMiieBbix naxo/joK KapTa OKpecTiiocTcii JJy6nii}iH (Szukievvicz, 1901b, n OKOJIO 400 KaMeinibix H KpcMneBbix TonopoB. 3a 36 tab. II).

Dr. Gintautas Zabiela Straipsnis gautas 2002 03 05 Lietuvos istorijos institutas, Kražių g. 5, LT-2001, Vilnius, tcl. 2 61 49 35, cl. paštas: [email protected].