VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Vygandas
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS HUMANITARINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS ISTORIJOS KATEDRA Vygandas Martišius SOVIETŲ SĄJUNGOS IR VOKIETIJOS KARO VEIKSMAI LIETUVOS TERITORIJOJE 1941–1945 M. Magistro baigiamasis darbas Lietuvos istorijos studijų programa, valstybinis kodas 62105H104 Istorijos studijų kryptis Vadovas doc. dr. Valdas Rakutis _________ __________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) ( Data) Apginta ___________________ __________ _______ (Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data) Kaunas, 2008 T U R I N Y S Santrauka lietuvių kalba.........................................................................3. Santrauka anglų kalba............................................................................4. Įvadas.....................................................................................................6. 1. Politiniai ir kariniai veiksmai iki 1944 m.............................................10. 1.1 Karo veiksmai 1944 m....................................................................11. 2. Kariuomenės.........................................................................................13. 2.1 Žmonės (Vokietija).........................................................................13. (Sovietų Sąjunga).........................................................................15. 2.2 technika ir ginklai (Vokietija).........................................................17. Sovietų Sąjunga).........................................................19. 3.3 Organizacija (Vokietija)..................................................................21. (Sovietų Sąjunga)..................................................................23. 3. Planai (Sovietų Sąjunga).......................................................................25. (Vokietija).......................................................................26. 4. Operacija „Bagrationas“.......................................................................27. 4.1 Kautynės Lietuvoje ..................................................................30. 4.1.1 (Užduotys)............................................................................30. 4.1.2 Mūšis dėl Vilniaus................................................................31. 4.1.3 Nemuno forsavimas..............................................................34. 4.1.4 Mūšis dėl Kauno...................................................................36. 4.1.5 Kautynės dėl Šiaulių.............................................................40. 4.1.5.1 Pirmasis etapas.........................................................40. 4.1.5.2 Antrasis etapas.........................................................45. 5. Klaipėdos operacija..............................................................................48. 5.1 Prasiveržimas prie Baltijos.............................................................48. 5.2 Klaipėdos užėmimas.......................................................................52. Išvados..................................................................................................55. Publikuoti šaltiniai................................................................................57. Literatūra...............................................................................................57. Priedai.................................................................................................60. 2 SANTRAUKA 1944 m. vokiečių kariuomenė puolamųjų operacijų jau nevykdė, ji tik gynėsi. Padėtis dar labiau pablogėjo, kai Normandijoje išsilaipino Sovietų Sąjungos sąjungininkai. Trumpam Vakarų frontas tapo prioritetiniu. Vokiečių vadovybė tikėjosi sumušti sąjungininkus Vakaruose, o po to permetus pagrindines pajėgas į Rytų frontą tikėtis sėkmės kovoje su sovietais. Prasidėjus sovietų puolimui Baltarusijoje vokiečiai praktiškai neturėdami rezervų ėmė trauktis visu frontu. Tuo tarpu sovietų žmonių ir technikos kiekis kelis kartus viršijo vokiečių. Sovietų puolimas Lietuvoje buvo sudėtinė sovietų „Bagrationo“ puolamosios operacijos dalis. Vilnių sovietų kariuomenė apsupo ir po kelių dienų trukusių kovų jį užėmė. Vokiečiai pasiuntė į Vilnių deblokuojančias pajėgas, kad padėtų prasiveržti apsuptai įgulai. Deblokuojančios pajėgos atitraukė nuo miesto dalį sovietų pajėgų ir Vilniaus įgula sugebėjo prasiveržti iš miesto ir susijungti su saviškiais. Kauną kaip ir Vilnių sovietai bandė apsupti, bet vokiečiai nenorėdami pakartoti Vilniaus apsupties, iš Kauno skubiai pasitraukė. Sėkmingiausiai sovietų puolimas vyko Šiaulių kryptimi. Užėmę Šiaulius sovietai pasuko į šiaurę ir prasiveržė prie Rygos įlankos ir atkirto vieną nuo kitos vokiečių armijų grupes „Šiaurė“ ir „Centras“. Norėdami sujungti abi armijų grupes vokiečiai kontratakavo prie Šiaulių, bet puolimas buvo atremtas. Kovos prie Šiaulių sutraukė čia daug sovietų pajėgų ir vokiečiams pavyko susijungti prie Tukumo Latvijoje. Paskutinis stambus sovietų puolamas Lietuvoje, buvo Klaipėdos operacija. Sovietų puolimas buvo labai veržlus. Po kelių dienų sovietai pasiekė Baltijos jūrą ir apsupo Klaipėdą. Klaipėda buvo gerai įtvirtinta ir sovietai jos užimti iš eigos nesugebėjo. Klaipėdą pavyko užimti tik 1945 m. sausio mėn. pabaigoje. Susidarius įtemptai padėčiai Rytų Prūsijoje vokiečiai iš Klaipėdos atitraukė didžiąją dalį savo kariuomenės. Sovietai Klaipėdą užėmė per kelias dienas, persikėlė į Kuršių Neriją ir iki Vasario pradžios užėmė visą Lietuvą. Sovietų kariuomenės sėkmę Lietuvoje nulėmė dominavimas ore, kiekybinė persvara technikoje, žmonėse, šaudmenyse ir degaluose. Tuo tarpu vokiečiai dėl rezervų ir karinės technikos trūkumo nuolatos nespėdavo naujuose ruožuose organizuoti gynybos arba dėl sovietų kiekybinės persvaros neatlaikydavo jų spaudimo ir būdavo priversti trauktis. 3 MILITARY ACTIONS OF THE SOVIET UNION AND GERMANY IN THE LITHUANIAN TERRITORY FROM 1944 -1945 In 1944 the German Army did not engage in offensive operations, it was only defending itself. The situation was aggravated even more when the Soviet Union allies landed in Normandy. For a short while, the Western front became a priority. German leadership anticipated defeating the allies in the West, and then redeploy their main forces to the Eastern front, again expecting a successful campaign against the Soviets. The Soviet attack in Lithuania was a part of the “Bagration” attack operation. Vilnius was surrounded by the Soviet Army, and captured after several days of fighting. Germans sent the de- blocking forces to Vilnius to facilitate the breakthrough for their besieged garrison. The de-blocking forces withdraw part of the Soviet forces from the city, and the Vilnius garrison succeeded in breaking out of the city, and joining their Army. The important victory of the Soviets was a rapid forced crossing of the Nemunas River. Germans, having no sufficient reserves, were unable to withstand the Soviet Army's attack at the last serious natural obstacle close to Eastern Prussia. Soviets tried to surround Kaunas just as it did in Vilnius, but the Germans, unwilling to repeat the Vilnius siege, hastily retreated from Kaunas. The most successful Soviet attack took place at Siauliai. After occupying Siauliai, the Soviets headed north, and, breaking through to the Riga Gulf, severed the German Army's groups "North" and "Center" from one another. The Germans launched a counter-offensive, intending to rejoin both groups, but their attack was resisted. Fights at Siauliai attracted significant Soviet forces to this place, and the Germans succeeded joining their forces at Tukums in Latvia. The last important Soviet attack in Lithuania was Klaipeda operation. This time, the Soviet offensive was extremely aggressive. In several days, Soviets reached the Baltic Sea and surrounded Klaipeda. Klaipeda was well fortified, and the Soviets did not succeed in seizing it immediately. They overtook Klaipeda only at the end of January of 1945. In view of constrained situation in East Prussia, the Germans withdrew the majority of their Army from Klaipeda. The Soviets occupied Klaipeda in several days, then moved to Curonian Spit and at the beginning of February occupied all of Lithuania. The success of the Soviet Army in Lithuania was determined by their domination in air, quantitative advantage of military hardware, human resources, ammunition and fuel. Meanwhile, the Germans experienced crippling shortages of reserves and military hardware and were continuously late 4 in organizing defence in new contact zones, or, due to the Soviet military advantage, were unable to withstand their pressure and were forced to retreat. 5 Į V A D A S Temos aktualumas. Antrojo pasaulinio karo tematika yra parašyta daugybė knygų, išleista galybė abiejuose pusėse kovojusių karių memuarų. Aukštieji karininkai savo memuaruose aprašo strateginių operacijų planavimą, priemones kurių buvo imtasi jas įgyvendinant, krizinių situacijų spendimo būdus. Tuo tarpu žemesnio rango karininkai, puskarininkiai ir eiliniai kareiviai aprašo kaip taktiškai būdavo įgyvendinamos šios, vadovybės sumanytos, operacijos. Iš jų memuarų taip pat galima sužinoti apie kareivių kasdienybę, buities sąlygas, tarpusavio santykius mūšio lauke, apkasuose, užnugaryje. Antrasis pasaulinis karas buvo vienas svarbiausių XX a. įvykių. Šio karo padariniai yra jaučiami iki šiol. Karas pakeitė daugelio Europos valstybių, tautų ir eilinių žmonių gyvenimą. Europos žemėlapis suformuotas pasibaigus Antrajam pasauliniam karui pasiliko nepakitęs iki XX a. pabaigos. Tik praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje, atsiradus