LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS VANDENS ŪKIO IR ŽEMĖTVARKOS FAKULTETAS Žemėtvarkos katedra

Lina Simonavičiūtė

ŽEMĖS RINKOS SPECIFIKA ŠILUTĖS RAJONE

Magistrantūros studijų baigiamasis darbas

Studijų sritis: Technologijos mokslai Studijų kryptis : Kraštotvarka Studijų programa: Žemėtvarka

Akademija, 2010

Magistrantūros studijų baigiamojo darbo valstybinė kvalifikacinė komisija (patvirtinta Rektoriaus įsakymu 2010-03-17 Nr. 61- kb)

Pirmininkas: prof., habil. dr. Algimantas ZAKAREVIČIUS, VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS Nariai: 1. doc. dr. Vidmantas GURKLYS, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS 2. doc. dr. Audrius ALEKNAVIČIUS, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS 3. doc. dr. Pranas ALEKNAVIČIUS, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS 4. doc. dr. Virginija GURSKIENĖ, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

Mokslinis vadovas:...... (parašas) (lekt. dr. Marius ALEKNAVIČIUS, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS)

Recenzentas:...... (parašas) (doc. dr. Audrius ALEKNAVIČIUs , LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS)

Katedros vedėjas:...... (parašas) (doc. dr. Audrius ALEKNAVIČIUS, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS)

Oponentas: ...... (parašas) (doc. dr.Algirdas ANTANAVIČIUS, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS)

SANTRAUKA

Žemės ūkio paskirties žemės rinka Lietuvoje nėra plėtojama taip seniai, kaip kitas nekilnojamasis turtas. Žemės rinka pradėjo sparčiau plėtotis reformos metu, kada žmonės susigrąžinę žemę natūra, pradėjo ja laisvai disponuoti. Žemės rinka parodo tam tikros vietos patrauklumą, todėl yra aktualu ištiri žemės rinką Šilutės rajone, atsižvelgiant į išskirtines šio regiono savybes, ir nustatyti šiam regionui būdingų veiksnių (saugomų teritorijų, rekreacinio vietovės potencialo, mažiau palankių ūkininkauti vietovių) poveikį žemės rinkai. Atliekant tyrimą buvo analizuojamos 6 mėnesių (2009.09.01-2010.03.01) siūlomų parduoti ir pirkti žemės sklypų kainos Šilutės rajone. Tyrimui atlikti buvo pasinaudota 497 skelbimais, apie parduodamus ir perkamus sklypus Šilutės rajone, surinktais iš internetinių puslapių bei Šilutės rajono vietinės spaudos. Atlikus tyrimą buvo nustatyti veiksniai įtakojantys žemės rinką Šilutės rajone. Nustatyta, kad didžiausią įtaką rinkos aktyvumui turi sklypo vieta (rekreacinis potencialas). Taip pat nustatytos vidutinės žemės ūkio paskirties žemės kainos tirtuoju laikotarpiu atskirose vietovėse. Nustatyta kad vidutinė žemės ūkio paskirties žemės kaina Šilutės rajone yra 1940 litų už arą.

Pagrindiniai žodžiai: žemė, žemės rinka, rekreacinis potencialas.

Lina Simonavičiūtė

LAND MARKET SPECIFIC IN ŠILUTĖ DISTRICT

Land market is expanding not many years ago like as another realty in . Land market is expending due to land reform. Land market shows some local attraction. The subject of purpose is to analyze land market in Silutė district, to analyze this region exclusive characteristic and affect (recreational potential, protected areas and for less utility areas) which can to influence land market. Was analyzed the land purchase and sale transactions (analyzed 497 advertisements) in Silutė area. Was used 497 advertisement from different newspaper and internet. Examined that the biggest influence to the market’s activity has place of the plot. Was examined the average price in Silute district. The average price of a land plot is 1940Lt by one are.

Keywords: land, land market, recreational potential.

TURINYS

ĮVADAS 1. LITERATŪROS APŽVALGA...... 8 1.1. Pagrindinės sąvokos ...... 8 1.2. Teisės aktų, reglamentuojančių žemės ūkio paskirties žemės rinką, apžvalga...9 1.3. Kitos literatūros (knygų ir straipsnių) apžvalga...... 12 2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...... 15 3. TYRIMO METODIKA...... 16 4. ŠILUTĖS RAJONO ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ ...... 17 4.1. Šilutės rajonas...... 17 4.1.1. Šilutės rajono gyvenvietės...... 19 4.1.2. Rajono ypatumai...... 20 4.1.3. Rajono kraštovaizdis ...... 21 4.2. Teisinis statusas ...... 22 4.3. Saugomos teritorijos...... 22 4.4. Turizmas...... 24 4.5. Žemės naudojimas Šilutės rajone...... 26 4.5.1. Ūkių rėmimas Lietuvai esant Europos sąjungos nare...... 29 4.5.2. Išmokos ūkininkams mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose ir NATURA 2000 teritorijose...... 30 5. TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ ...... 33 5.1. Rekreacinio veiksnio įtaka žemės ūkio paskirties žemės rinkai...... 33 5.2. Žemės ūkio paskirties žemės rinka saugomose teritorijose...... 36 5.3. Žemės ūkio paskirties žemės kainos priklausomybė nuo pardavinėjimo laiko ir sklypo ploto ...... 38 IŠVADOS ...... 42 NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS ...... 43 PRIEDAI ...... 47

ĮVADAS

Žemė, kaip rinkos prekė, visuomenėje vertinama nevienodai – vieniems ji šventa, amžina, įkūnijanti tradiciją ir gimtos žemės trauką, kitiems tai verslo priemonė, ilgalaikių investicijų objektas ar greito uždarbio šaltinis. Nekilnojamojo turto rinka parodo tam tikros vietos patrauklumą, žmonių perkamąją galią bei daug kitų dalykų. Todėl šios rinkos aktyvumas skirtingose vietose yra nevienodas ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Vienas iš svarbiausių visada bus vieta, kurioje yra turtas. Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Žemės įstatymas. Šiame įstatyme reglamentuojami žemės sandoriai. Nurodomi reikalavimai šiems sandoriams. Tai yra, nurodoma kokie dokumentai reikalingi įvykdant žemės sandorius, nurodoma kokiomis sąlygomis žemės sklypai sujungiami, atidalijami ar padalijami. Taip pat nurodoma pirmumo teisė pirkti parduodamą privačią žemę (Lietuvos..., 1994). Dėl išskirtinių žemės savybių ją valdančių ir naudojančių subjektų veikla yra labiau reglamentuota, negu kitų turtinių santykių subjektų. Žemės naudojimo apribojimai yra neišvengiami jau vien dėl to, kad žemė yra gamtinės aplinkos dalis ir netinkama žemės naudotojo veikla gali pažeisti konstitucinius principus – tausoti bei racionaliai naudoti gamtos išteklius, saugoti juos nuo užteršimo ar kitokio jų savybių pablogėjimo (Aleknavičius,2007) Žemės rinka – gamybos išteklių rinkos rūšis, kurią sudaro žemės pardavėjai ir pirkėjai, kuri kaupia bei skelbia informaciją apie žemės sklypų pasiūlą ir paklausą, kainų paskatas, reikalingas sprendimams priimti. (Čiapaitė, 2006). Ilgą laiką žemės rinka Lietuvoje buvo neaktyvi. Lietuvos žemės rinka pradėjo formuotis atkūrus privačią žemės ūkio paskirties žemės nuosavybę. Kol privačios žemės buvo nedaug, rinka vystėsi gana lėtai, tačiau 1995–1997 m. vykęs aktyvus privatizacijos procesas kelis kartus padidino privačių žemės ūkio naudmenų plotą bei įtraukė į rinką vis daugiau pirkėjų ir pardavėjų. Kitas privačios žemės ūkio paskirties žemės plotų didėjimo etapas prasidėjo 1999 m., vėl leidus privatizuoti žemę ( Čiapaitė , 2006). Žemės rinka Lietuvoje taip pat suaktyvėjo Lietuvai įstojus į Europos sąjungą. Įstojus į Europos sąjungą padidėjo paramos žemės ūkiui. Gyventojai, kurie verčiasi žemės ūkio veikla, už kiekvieną hektarą gauna tiesiogines išmokas. Tai skatina stambinti ūkius ir daryti juos konkurencingesnius. Šiuo metu gyventojai pradėjo supirkinėti žemės ūkio paskirties žemės sklypus rekreacinio potencialo teritorijose ir keisti šių sklypų paskirtį. Pakeitus paskirtį gyventojai stato pastatus bei kuria kaimo turizmo sodybas. Baigiamojo darbo tyrimo objektas – Šilutės rajono žemė.

Darbo tikslas – nustatyti ir atskleisti žemės rinkos specifiką Šilutės rajone. Baigiamąjį darbą sudaro įvadas, penki skyriai ir jų poskyriai, išvados, literatūros sąrašas bei priedai. Darbe yra 21 paveikslas ir 5 lentelės.

1. LITERATŪROS APŽVALGA Moksliniam darbui rengti buvo naudotasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, knygomis bei straipsniais.

1.1. Pagrindinės sąvokos

Nekilnojamasis turtas - žemė ir su ja susiję objektai, kurių buvimo vietos negalima pakeisti, nekeičiant jų naudojimo paskirties arba nemažinant vertės bei ekonominės paskirties, arba turtas, kuris tokiu pripažįstamas įstatymuose. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objekto ir juo disponuoti. Vertė - prekių (paslaugų) ar kito turto, ar verslo naudingumo tam tikru metu matas, nustatytas pagal atitinkamą vertinimo metodą. Rinkos vertė - apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Žemė – Žemės plutos (litosferos) dalis, apimanti Lietuvos Respublikos žemės paviršiuje esančius sausumos plotus bei paviršinius vidaus ir teritorinius vandenis ir apibrėžiama gamtinėmis bei ūkinėmis charakteristikomis. Žemės sklypų vidutinė rinkos vertė – skirtingą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo pobūdį turinčių žemės sklypų vertė, nustatyta panaudojant žemės verčių žemėlapį. Žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio sąlygota pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente, lemianti šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygas. Žemės tvarkymas – teisės aktais reglamentuojamas žemės sklypų ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas ir pakeitimas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačius ir viešuosius interesus.

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos – įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio bei žemės sklype esančių statinių ir aplinkos apsaugos poreikių. Žemės ūkio paskirties žemė tai žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip pat Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos.

1.2. Teisės aktų, reglamentuojančių žemės ūkio paskirties žemės rinką, apžvalga

Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys žemės ūkio paskirties žemės rinką: 1. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas; 2. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas; 3. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas; 4. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas; 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 385 ,,Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje” ; 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 236 ,,Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos ”; 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 889 ,,Dėl valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę”; 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse apibrėžiama nuosavybės teisė pagal kurią turto savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias teises. Nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas.(Lietuvos..., 2000).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje nurodytos pagrindinės nuostatos dėl žemės priklausomybės. Nurodyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Taip pat priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymas (1994 m. balandžio 26 d. Nr. I-446), nauja redakcija 2004 m. sausio 27 d. Nr. IX-1983. Šis įstatymas reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje. Žemės įstatyme pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą naudojimo būdą žemės ūkio paskirties žemės sklypai skirstomi į: 1) mėgėjiškų sodų žemės sklypus ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus; 2) specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių žemės sklypus; 3) rekreacinio naudojimo žemės sklypus; 4) kitus žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Žemės įstatyme nurodoma, jog įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises. Šiame įstatyme reglamentuojami žemės sandoriai. Nurodomi reikalavimai žemės sandoriams. Tai yra, nurodoma kokie dokumentai reikalingi įvykdant žemės sandorius, nurodoma kokiomis sąlygomis žemės sklypai sujungiami, atidalijami ar padalijami. Taip pat nurodoma pirmumo teisė pirkti parduodamą privačią žemę (Lietuvos..., 1994). Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas (2003 m. sausio 28 d. Nr. IX-1314) priimtas siekiant, kad žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama racionaliai, skatinant žemės rinką ir konkurencingą žemės ūkį, sudarant sąlygas racionaliai tvarkomų žemėvaldų suformavimui bei žemės konsolidacijai. Taip pat šiuo įstatymu siekiama išsaugoti ir pagerinti natūralią aplinką, užtikrinti higienos sąlygų ir gyvūnų gerovės normų laikymąsi. Šiame įstatyme nurodyti subjektai galintys gauti valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę. Tai yra fizinis asmuo, turintis profesinių įgūdžių ir kompetencijos. Ir juridinis asmuo – žemės ūkio produkcijos gamintojas, kurio metinės įplaukos už realizuotą prekinę žemės ūkio produkciją sudaro daugiau kaip 50 procentų visų

gautų pajamų ir kurio ekonominis gyvybingumas gali būti įrodytas Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka įvertinus šio asmens perspektyvas. 2006 m. liepos 13 d., buvo pakeistas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas. Nustatyti papildomi reikalavimai asmenims, turintiems teisę į valstybės paramą ir perkantiems žemės ūkio paskirties žemės sklypus; pakeistas maksimalus įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotas. Nustatyta, kad asmenys gali įsigyti tiek žemės, kad bendras iš valstybės įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 300 ha, o bendras vienam asmeniui priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 500 hektarų (Lietuvos...,2003). Lietuvos respublikos žemės reformos įstatymas (1991 M. liepos 25 d. Nr. I-1607) nauja redakcija1997 m. liepos 23 d. Nr.69 reglamentuoja žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką. Šiuo įstatymu siekiama užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti Lietuvos Respublikos piliečių teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę. Šiame įstatyme išdėstyta žemės sklypų formavimo tvarka, žemės sklypų įsigijimo sąlygos žemės reformos laikotarpiu, atkuriant nuosavybės teises į žemę ir parduodant bei išnuomojant valstybinę žemę (Lietuvos..., 1997). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 385 ,,Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje” (Nauja nutarimo redakcija nuo 2005 m. gegužės 27 d.) reglamentuoja žemės sklypų susigrąžinimą natūra kaimo gyvenamojoje vietovėje. Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašas reglamentuoja žemės reformos vykdymą kaimo gyvenamojoje vietovėje grąžinant, perduodant, suteikiant nuosavybėn neatlygintinai, perduodant patikėjimo teise žemę, mišką ir vandens telkinius, parduodant arba nuomojant valstybinę žemę. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas reglamentuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų turinį, sudėtį, rengimo, svarstymo, derinimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo tvarką, taip pat planavimo proceso dalyvių tarpusavio santykius šio proceso metu (Lietuvos...,1998). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 236 ,,Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos ” (Nauja nutarimo redakcija nuo 2004 m. gruodžio 8 d.) nustato sąlygas žemės sklypų pardavimui ir nuomai. Nutarime nustatytos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklės,

valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklės bei valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimų ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklės (Lietuvos...,2003). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 889 ,,Dėl valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę”(Nauja redakcija 2006-12-24) patvirtina Valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę teikimo tvarką fiziniams asmenims. Šiame nutarime nurodytos specialios sąlygos valstybės paramai gauti įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę (Lietuvos...,2003). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ buvo nustatyti žemės naudojimo apribojimai. Šis nutarimas priimtas siekiant išsaugoti gamtą, kraštovaizdį, sudaryti sąlygas ūkininkavimui. Šiuo nutarimu apribojama žemės naudotojų ūkinė veikla, kuri gali turėti neigiamą poveikį aplinkai specifinėse teritorijose. Žemės ir miško naudojimo apribojimai nustato, kokiomis sąlygomis jais galima naudotis. Pagal šį nutarimą, žemės naudojimo apribojimo zonose draudžiami kasinėjimo darbai, stacionari statyba, daugiamečių sodinių sodinimas, zonos užgriozdinimas. Saugomose teritorijose draudžiama ūkinė veikla, kuri nesusijusi su saugomų teritorijų priežiūra (Lietuvos...,1992).

1.3. Kitos literatūros (knygų ir straipsnių) apžvalga

Aleknavičius P. knygoje „Žemės teisė“ apibendrina pagrindinius Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius žemės santykius. Knygoje aptariamas žemės reformos darbų, žemės nuosavybės santykių ir žemės naudojimo santykių teisinis reguliavimas. Taip pat aptariamas žemę administruojančių institucijų ir žemės tvarkymą vykdančių asmenų veiksmų teisinis reguliavimas (Aleknavičius, 2007). Aleknavičius A. knygoje „Nekilnojamojo turto vertinimas“ aptaria nekilnojamojo turto vertės nustatymą bei jos įtaką nekilnojamojo turto sandoriams. Knygoje pateikiamos nekilnojamojo turto verčių rūšys bei aptarti veiksniai, įtakojantys nekilnojamojo turto vertę. Plačiau pateikti atkuriamosios vertės, lyginamosios vertės bei naudojimo pajamų vertės nustatymo metodai. Šiame vadovėlyje Aleknavičius taip pat aptaria nekilnojamojo turto rinkos charakteristikas bei pateikia nekilnojamojo turto rinkos tipus pagal panaudojimą ir pagal perleidžiamas nuosavybės teises (Aleknavičius, 2008). Galinienė B. knygoje „Development of real estate funds in Europe and Lithuania” nagrinėja nekilnojamojo turto plėtrą Lietuvoje ir Europoje. Knygoje taip pat yra analizuojamas investavimas į nekilnojamąjį turtą tiek Lietuvoje, tiek Europos sąjungoje.

Knygoje teigiama, nors šiuo metu investavimo galimybių yra daug, tačiau investavimas į nekilnojamąji turtą išlieka patrauklus (Galinienė, 2008). Tarvydienė M., Gurskienė V. knygoje „Teritorijų planavimas“ pateikia teritorijų planavimo pagrindus. Autorės knygoje aptaria specialųjį teritorijų planavimą. Aprašomi specialieji planai skirti kraštovaizdžiui tvarkyti ir skirti turizmo ir rekreacijos schemoms ir planams rengti. Taip pat knygoje aptariama veikla saugomose teritorijose bei šios veiklos reglamentavimas (Tarvydienė, Gurskienė, 2008). Ciūnys A., Katkevičius L. knygoje „Aplinkosaugos darbai ir jų reglamentavimas“ plačiau aptaria vandens telkinių priežiūrą bei jų apsaugą. Taip pat daug dėmesio skiriama aplinkosauginių statinių ir statybų saugomose teritorijose reglamentavimui. Šioje knygoje autoriai teigia jog „aplinkos apsaugos valdymo politika ir praktika turi nukreipti visuomeninius bei privačius interesus aplinkos kokybei gerinti, skatinti gamtos išteklių naudotojus ieškoti būdų ir priemonių, kaip išvengti arba sumažinti neigiamą poveikį aplinkai bei ekologizuoti gamybą. Gamtos ištekliai turi būti naudojami racionaliai ir kompleksiškai, atsižvelgiant į aplinkos išsaugojimo bei atkūrimo galimybes ir Lietuvos Respublikos gamtos bei ekonomikos ypatumus.“(Ciūnys, Katkevičius, 2008). Aleknavičius P. knygoje „Aplinkosaugos ir aplinkotvarkos teisė“ aptaria gamtos išteklių racionalaus naudojimo organizavimo reglamentavimą. Pasak Aleknavičiaus P. „aplinkosaugos teisė – tai kompleksinė, integruota teisės šaka, reguliuojanti visumą visuomeninių santykių, susijusių su gamtos objektų ir išteklių (žemės, vandens, oro, augmenijos ir gyvūnijos) racionaliu naudojimu, apsauga ir atkūrimu, švarios ir saugios socialinės aplinkos užtikrinimu, aplinkosaugos pažeidimų prevencija ir teisinės atsakomybės pažeidėjams taikymu.“ Mokomojoje knygoje pateikiami pagrindiniai aplinkos apsaugos principai.(Aleknavičius, 2008). Miknius A. knygoje “Kaimo plėtros žemėtvarka” aptaria žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką. Knygoje išnagrinėtos kaimo plėtros prioritetinės kryptys. Knygoje daug dėmesio skiriama žemės ūkio žemės paskirties žemėvaldoms bei dirbamos žemės teritorijų tvarkymui (Miknius, 2008). Bendaravičius B. knygoje “Kraštotvarka” aprašo teritorijų planavimo procesus bei teisinius dokumentus susijusius su teritorijų planavimu. Daug dėmėsio skiriama saugomoms ir žemės ūkio paskirties teritorijoms (Bendaravičius, 2008) . Aleknavičius M. straipsnyje „Žemės ūkio paskirties žemės rinka“ teigia, jog ten kur dirbama žemė perkama ilgalaikio ūkininkavimo tikslais, kainas lemia racionalūs, o ne spekuliaciniai pirkėjų lūkesčiai (Aleknavičius, 2009).

Aleknavičius P., Aleknavičius M., Tumelionis A. straipsnyje „Privačios žemės ūkio paskirties žemės perleidimų priežastys ir tendencijos” aptaria veiksnius, turinčius įtakos žemės perleidimo intensyvumui, analizuoja žemės kainos priklausomybę nuo žemės panaudojimo ypatumų. Autorių teigimu “žemės ūkio paskirties žemės rinkos aktyvumo Lietuvoje pagrindinė priežastis – žemės reformos metu žemės grąžinimas (buvusioje ar kitoje vietoje) jos nedirbantiems asmenims, iš kurių dabartiniai žemės naudotojai žemės ūkio veiklos subjektai – perka savo naudojamą ar savo ūkių plėtrai reikalingą žemę.” (Aleknavičius, 2009). Straipsnyje „Žemės rinkos socialinė ekonominė įtaka kaimo plėtrai“ A. Čiapaitė teigia, kad žemės ūkio paskirties žemės, kaip vieno esminių žemės ūkio produkcijos gamybos veiksnių, rinka gali turėti reikšmingos socialinės ekonominės įtakos. Žemės rinka sudaro sąlygas ūkių plėtrai, taip pat gali veikti kaimo dirbančiųjų pajamų bei nedarbo lygmenį, kaimo infrastruktūros plėtojimą, investicijų apimtis ir panašius procesus. Šiame straipsnyje taip pat teigiama, kad dauguma žemės ūkio paskirties žemės sandorių sudaromi, tikintis ateityje pakeisti šios žemės naudojimo paskirtį ir panaudoti ją namų, vilų statybai ar įvairiais komerciniais tikslais, tačiau ne žemės dirbimui. Žemė taip pat yra perkama ilgalaikiam ūkininkavimui, kuri sudaro didžiają dalį žemės ūkio paskirties žemės rinkos sandorių. Minėtosios žemės sandoriai sudaromi, kai tikimasi ateityje nupirktą žemę pelningiau perparduoti (Čiapaitė, 2006). Aleknavičius P., Gurklys V., Maziliauskas A. straipsnyje „Teisinės ir organizacinės prielaidos plėtotis žemės rinkai Lietuvoje“ analizuoja Lietuvos teisės aktų, reglamentuojančių žemės įsigijimą nuosavybėn, sąlygas. Taip pat straipsnyje autoriai siūlo žemės apribojimų teisės aktų pakeitimo alternatyvas ( Aleknavičius ir kt. 2003).

2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tyrimo tikslas – ištirti žemės ūkio paskirties žemės rinką Šilutės rajone, atsižvelgiant į išskirtines šio regiono savybes, ir nustatyti šiam regionui būdingų veiksnių (saugomų teritorijų, rekreacinio vietovės potencialo, mažiau palankių ūkininkauti vietovių) poveikį žemės rinkai.

Tyrimo uždaviniai:

1. Išanalizuoti literatūrą, nagrinėjančią saugomų teritorijų ir rekreacinio veiksnio įtaką žemės rinkai. 2. Ištirti žemės rinką Šilutės rajone ir nustatyti jos ypatumus. 3. Išanalizuoti, kaip žemės rinką Šilutės rajone veikia saugomų teritorijų buvimas ir rekreacinis vietovės potencialas.

3. TYRIMO METODIKA

Tyrimui atlikti buvo naudotasi statistinės ir palyginamosios analizės metodai. Atliekant tyrimus buvo analizuojamos 6 mėnesių (2009.09.01-2010.03.01) siūlomų parduoti ir pirkti žemės sklypų kainos Šilutės rajone (skelbimai nurodyti prieduose). Analizei panaudota žemės sklypų savininkų skelbimuose apie parduodamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus informacija, taip pat informacija apie perkamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Analizuoti 497 skelbimai. Atliekant tyrimą nebuvo analizuojama žemės nuomos rinka. Duomenys apie parduodamus ir perkamus žemės sklypus surinkti iš įvairių laikraščių (Vakarų Lietuva, Pamario kraštas, Pamarys, Šilutės žinios) bei internetinių puslapių (www.skelbiu.lt, www.aruodas.lt, www.domoplius.lt, www.netu.lt, www.noriunt.lt, www.ntskelbimai.lt). Tyrimui atlikti taip pat buvo naudotasi šalies teisės aktais, statistiniais duomenimis, literatūros šaltiniais. Analizei atlikti naudotasi standartiniame MS Windows Office pakete esančia Excel programa.

4. ŠILUTĖS RAJONO ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ

4.1. Šilutės rajonas

Šilutės rajono savivaldybė yra vakarų Lietuvoje, pietinėje Klaipėdos apskrities dalyje, prie Kuršių marių (vakaruose) ir Karaliaučiaus krašto (pietuose). Šilutės rajonas išsidėstęs Pajūrio žemumoje, pietinėje jos dalyje. Didelė rajono dalis išsidėsčiosi Nemuno žemumoje.

1pav. Šilutės rajonas Lietuvos žemėlapyje (Šaltinis: www.wikipedia.org)

Rajono teritorija - 170,6 tūkstančiai hektarų . Iš jų 54,7 % tenka žemės ūkio naudmenoms, 18,84 % užima miškai, 16,4 % - vandens telkiniai, 2 % - miestas ir gyvenvietės, 2 % - pramonės įmonės bei keliai, 6,06 % - kitos paskirties žemės. Šilutės rajono savivaldybė pagal plotą yra didžiausia Klaipėdos apskrityje, pagal šį rodiklį lenkdama Klaipėdos, Kretingos ir Skuodo rajonų savivaldybes bei Klaipedos, Neringos ir Palangos miestų savivaldybes.

2 pav. Klaipėdos apskrities savivaldybių pasiskirstymas pagal plotą (Šaltinis: Šilutės rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas).

Didžioji dalis Šilutės rajono yra didžiausios Lietuvos upės - Nemuno - deltos dalis. Tai paaiškina tokius faktus, kaip tai, jog vidutinis absoliutinis Šilutės rajono aukštis yra žemiausias Lietuvoje, čia taip pat yra ir žemiausia Lietuvos vieta su 1,5 m gyliu žemiau jūros lygio.

Šilutės rajone yra:

1 miestas :

• Šilutė.

7 miesteliai :

• ; • Katyčiai; • ; • Rusnė; • Švėkšna; • Vainutas; • Žemaičių Naumiestis.

311 kaimų.

3pav. Šilutės rajonas. (Šaltinis: www.wikipedia.org)

Didžiausios gyvenvietės :

• Šilutė – 21476; • Švėkšna – 2053; • Žemaičių Naumiestis – 1716; • Rusnė – 1642 ; • Traksėdžiai – 1246; • Juknaičiai – 1106; • Vainutas – 993; • Macikai – 967; • Saugos – 945 ; • Pagryniai – 934.

4 pav. Šilutės savivaldybės gyvenamosios vietovės, didesnės kaip 300 gyv. ir sąlyginės jų zonos.(Šaltinis: www.silute.kryptis.lt)

Iš 4 paveikslo taip pat matome, kad didesnės gyvenamosios vietovės kaip 300 gyventojų yra Šilutė, Juknaičiai, Saugos, Žemaičių Naumiestis, Gardamas, Katyčiai, Usėnai, Vilkyčiai. Pagal gyventojų tankumo vidurkį rajonas atsilieka nuo visos Lietuvos (52,5) ir Klaipėdos apskrities (73,4) vidurkių, o apskrityje lenkia tik Skuodo rajoną ir nežymiai Neringos savivaldybę.

4.1.1. Šilutės rajono gyvenvietės

Rusnė – viena seniausių gyvenviečių Nemuno deltoje, įkurta XV amžiuje. Tai vienintelis Lietuvos miestas saloje. Per Atmatą nutiestas tiltas ne visada gelbsti vietos gyventojus nuo kasmetinių potvynių vandens. Potvynių metu Rusnė dažnai būna atskirta nuo žemyno. Saloje įrengta polderių sistema su 20 vandens kėlimo stočių. Rusnės saloje gausu lankytinų vietų. Ypač patrauklūs senieji Skirvytėlės, Vorusnės ir Pakalnės žvejų kaimai. Verta aplankyti etnografinę K.Banio žvejo sodybą, Uostadvario švyturį (1876 m.), pirmąją vandens kėlimo stotį (1907 m.), susipažinti su Nemuno deltos regioninio parko ekspozicija.

Žemaičių Naumiestis - senas Žemaitijos pasienio miestelis su būdinga akmenimis grįsta turgaus aikšte. Pirmą kartą miestelis paminėtas 1650 metais. Į Žemaičių Naumiestį subėga 7 keliai. Miestelio medinė architektūra nepasikeitusi per daugelį metų vilioja lietuviškų filmų statytojus. Čia buvo sukurtas ne vienas filmas apie Lietuvos praeitį. Turistams savo paslaugas siūlo puikus viešbutis ant ežero kranto “Laigebu”. Viešbutyje yra pirtis, baseinas, 70 vietų konferencijų salė. Nuomojami vandens dviračiai, valtys. Viešbutis turi 4 mikroautobusų parką. Gali rengti įvairias ekskursijas. Ventės Ragas yra labiausiai į vakarus nutolęs Šilutės rajono taškas. Jo smaigalyje daugiau nei 100 metų (1863 m.) veikia švyturys, rodęs kelią į Klaipėdą laivininkams ir sielininkams. 1929 m. Ventės rage prof. Tadas Ivanauskas įkūrė paukščių žiedavimo stotį. Čia praeina Arkties-Europos-Rytų Afrikos paukščių migracijos kelias. Ventės rago ornitologijos stotyje veikia muziejus. Tarp Kintų ir Ventės esančiuose Šturmuose yra buvusio Žuvininkystės ūkio uostas. Prie uosto įrengti svečių namai-restoranas “Ventės turizmo centras”. Kintai - kurortinė gyvenvietė prie Kuršių marių. Palei marias Kintus juosia nuostabus pušynas (600 ha) - Kintų miškas. Švėkšna - miestelis, garsėjantis aukščiausia rajone (75 m) dvibokšte raudonų plytų bažnyčia (1905 m.) bei XVIII a. įkurtu grafų Pliaterių parku su įspūdinga liepų alėja, Genovaitės vila, rūmais, tvenkiniais, skulptūromis. Grafų rūmai ir dar vienas parkas yra miestelio gale, už senųjų kapinių. Prie įvažiavimo į parką stovi senas vandens malūnas; Juknaičiai - naujosios kaimo architektūros pavyzdys. Turizmo ir sveikatingumo bendrovėje “Juknaičiai” teikiamos sanatorinio gydymo, turizmo, seminarų, konferencijų rengimo ir apgyvendinimo paslaugos. Sveikatingumo centre galima pailsėti žiemos sode, pasilepinti saunoje ir baseine su vandens kaskadomis. Pageidaujantiems - žvejyba, jodinėjimas, medžioklė.

4.1.2. Rajono ypatumai

Šilutės rajonas vienas savičiausios gamtos Lietuvos Respublikoje administracinis vienetas. Jo teritoriją sudaro šių gamtinių vienetų sektoriai: Nemuno deltos lygumos ir Vakarų Žemaičių plynaukštės. Vakarinė - pietvakarinė - rajono dalis yra neaukštai (iki 25 m) iškilusi virš jūros lygio, lyguminio pobūdžio. Rytų bei šiauryčių kryptimi reljefas palaipsniui kyla, pasiekdamas rytiniame pakraštyje virš 75 m. absoliutinį aukštį. Šilutės rajonas turtingas vandenimis, nes jo vakariniame pakraštyje tyvuliuoja Kuršių marios. Šilutės rajonui tenka apie 42 km Kuršių marių pakrantės. Palei visą pietinį Šilutės

rajono pakraštį vingiuoja Nemunas. Pietvakarinėje rajono dalyje tyvuliuoja didelis ežeras - Krokų Lanka. Šilutės rajonas – tai unikalus regionas, neretai vadinamas lietuviškąja Venecija, į kurį poilsiauti plūsta žvejai, vandens turizmo, pramogų ir gamtos mėgėjai. Šilutės rajonas išsiskiria savo geografine padėtimi ir unikaliu kraštovaizdžiu. Šilutės rajonas turtingas Pamariu, Nemuno deltos žiotimis ir daugybę upelių. Ežerai Šilutės rajonui nebūdingi. Rajono teritorijoje be Krokų Lankos yra apie 10 nedidelių upinės kilmės ežerėlių, susiformavusių Nemuno senvagėse ir 8 dirbtinės kilmės ežerai, susiformavę patvenkus upes bei upelius. Rajono tvenkiniai taip pat yra nedideli. Didesnioji jų dalis yra rytinėje rajono pusėje. Šilutės rajonui priklauso Kuršių marių pakrantė ir Nemuno delta. Nemuno delta - tai tarptautinės gamtosauginės vertės teritorija. Lietuva yra įsipareigojusi ją saugoti pagal Ramsaro konvenciją. Ji taip pat atitinka Bonos konvencijos reikalavimus, yra viena vertingiausių tarptautiniu požiūriu paukščiams svarbių teritorijų Lietuvoje. Kuršių marios - rytinės Baltijos jūros pakrantės trikampio formos lagūna - negilus lėkštakrantis baseinas, šiauriniu kampu besijungiantis su jūra. Vidutinis gylis - 3.8 m, didžiausias - 5.8 m. Kuršių marių plotas sparčiai mažėja.

4.1.3. Rajono kraštovaizdis

Regiono kraštovaizdį bei jo ekonomikos, pramonės ir žemės ūkio išsivystymo kryptį nulemia svarbiausių gamtos objektų – vandens telkinių, miškų plotų, pelkių, žemės gelmių mineralinių išteklių, žemės ūkio naudmenų bei valstybės saugomų teritorijų – rezervatų, dendrologinių, telmologinių (pelkių apsaugos) draustinių ir nacionalinių parkų tarpusavio balansas. Siekiant išsaugoti unikalų kraštovaizdį nacionalinių parkų, draustinių, vandens telkinių ir Nemuno užliejamų pievų zonoje vystoma ekologinė žemdirbystė. Tai daugiausia natūralios pievos ir ganyklos bei kultūriniai žolynai. Čia griežtai apribojamas žolynų tręšimas ir naudojimas. Auginant sėjomaininius augalus, tinkamas supaprastintas žemės dirbimas ir visiškai nenaudojami pesticidai.

5 pav. Nemuno užlietos pievos (Šaltinis: www.nemunodelta.lt)

4.2. Teisinis statusas

Šilutės rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatytos priemonės užtikrinančios racionalų gamtos išteklių naudojimą, kraštovaizdžio tvarkymą, ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso, ekologinio tinklo ir saugomų teritorijų apsaugą ir formavimą, gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimą (Šilutės rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas). Taip pat bus formuojamos miškų ir želdynų sistemos. Stiprinant Šilutės rajono savivaldybės teritorijos ekologinį stabilumą bendrajame plane numatoma mažinti gamtos taršos prielaidas, gerinti atliekų utilizavimo sistemą ir pan. Taip pat bendrajame plane bus nustatytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys ir atliktas teritorijos funkcinis zonavimas. Į Šilutės rajono savivaldybės teritoriją įeina Nemuno deltos regioninis, Kuršių Nerijos nacionalinis parkai, Stemplių, Veiviržo kraštovaizdžio, Kintų, Norkaičių botaniniai, Minijos, Veiviržo ichtiologiniai, Svencelės, Pleinės telmologiniai, Graumenos hidrografinis, Meškinės pedologinis, Sausgalvių pievų botaninis zoologinis draustiniai. NATURA 2000 paukščių apsaugai svarbi teritorija - Vainuto miškų biosferos poligonas ir steigiamas Kuršių marių biosferos poligonas. Buveinių apsaugai svarbios teritorijos: Kintų pievos ir miškai, Kuršių marios, Minijos upė, Nemuno delta, Pleinės pelkė, Svencelės pelkė, Veiviržo upės slėnis. Šiose saugomose teritorijose, taip pat ekologinės apsaugos zonose žemės naudojimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, Lietuvos Respublikos miškų įstatymu, specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis kitais įstatymais bei teisės aktais (išskyrus Nemuno deltos regioninį parką ir Vainuto miškų biosferos poligoną, kurių veiklą reglamentuoja, jų apsaugos bei naudojimo režimą nustato ne tik paminėti teisės aktai, bet taip pat individualūs nuostatai).

4.3. Saugomos teritorijos

Saugomų teritorijų pagrindinis tikslas – biologinės įvairovės išsaugojimas bei visos šalies ekologinės būklės stabilizavimas. Natūrali gamta – didžiausias Lietuvos turtas. Saugomos teritorijos Šilutės rajone užima 44 067,1 ha plota, kas sudaro 25,8 % nuo bendro rajono ploto. Šilutės rajone yra vienas regioninis parkas ir devyni draustiniai. Paukšciu apsaugai yra isteigtas Vainuto mišku biosferos poligonas. Nemuno deltos regioninis parkas yra vakarinėje Lietuvos dalyje Šilutės rajone Kuršių marių pakrantėje. Šiame parke yra nutiestas pažintinis

takas, kuris turistams padeda susipažinti su unikalia teritorija. Į parko teritoriją, kurios plotas 28,8 kvadratiniai kilometrai, įeina dalis Nemuno deltos su Kuršių mariomis, Ventės ragu, Rusnės sala, Krokų Lankos ežeru. Taip pat Aukštumalės, Rupkalvių, Medžioklės pelkės, Berštų, Leitgirių, Žalgirių miškai. Parkas įkurtas 1992 m. Pagrindinis tikslas – išsaugoti unikalų Nemuno deltos kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Nuo 1993 m. parko teritorija įrašyta į Ramsaro konvencijos tarptautinės svarbos teritorijų sąrašą. Pagal Ramsaro konvencijos kriterijus 1999 m. parkas pripažintas migruojantiems paukščiams svarbia teritorija: per ją eina Arktikos- Europos – Rytų Afrikos paukščių migracijos kelias. Nemuno deltos regioniniame parke esanti kuršių marių pakrantė – vertinga augalų, įrašytų į Raudonąją knygą, gausa. Aplinkos ministerijos, Šilutės miškų urėdijos, Šilutės žemėtvarkininkų, Saugomų teritorijų tarnybos pastangomis ji liko neprivatizuota ir priskirta Ventės kraštovaizdžio draustiniui.

4.3. lentelė. Šilutės rajono saugomos teritorijos

Saugoma teritorija Plotas Saugomi objektai (ha) Regioninis Nemuno deltos parkas 28870 Nemuno deltos kraštovaizdis, jo gamtinė ekosistema bei kultūros paveldo vertybės Hidrografinis Graumenos 292 negilaus salpinio slėnio vingiuotas Graumenos draustinis žemupys Pedologinis Meškines 97 būdingi arba reti natūralios dirvožemio dangos pavyzdžiai draustinis Botaninis Kintų draustinis 129 vietovės su retomis augalų ar grybų rūšimis, jų bendrijos bei biotopai Ichtiologinis Minijos draustinis 215,9 lašišų, šlakių, upėtakių ir žiobrių nerštavietės Ichtiologinis Veiviržo draustinis 179,4 lašišų, šlakių, upėtakių ir žiobrių nerštavietės Telmologinis Svencelės draustinis 1204 botaniniu ir zoologiniu požiūriu vertinga Svencelės aukštapelkė; Telmologinis Pleinės draustinis 276 botaniniu ir zoologiniu požiūriu vertinga Pleinės aukštapelkė Kraštovaizdžio Stemplių draustinis 579 Vakarų Žemaičių pietinėms moreninėms lygumoms būdingas Ašvos-Stigrės upelių santakos kraštovaizdis Kraštovaizdžio Veiviržo draustinis 1632 Veiviržo ir Ašvos upių slėnių miškingas kraštovaizdis Duomenys iš www.vstt.lt

Pagrindinės rajono saugomų teritorijų problemos susijusios su:

• intensyvėjančia žmogaus ūkine veikla; • brakonieriavimu, savavališka žvejyba; • savavališku miškų kirtimu; • naftos eksploatavimu.

4.4. Turizmas

Išvystyta turizmo infrastruktūra yra vienas pagrindinių veiksnių pritraukiant turistus. Pagrindinės turizmo infrastruktūros dalys yra apgyvendinimo įstaigos (viešbučiai, kaimo turizmo sodybos, nakvynės ir pusryčių paslaugos). Šiuo metu Šilutės rajone turizmo infrastruktūra išvystyta pakankamai gerai, o dauguma apgyvendinimo paslaugų teikėjų išsidėstę Nemuno deltos regioniniame parke arba netoli parko ribų.

Apgyvendinimo įstaigos Šilutės rajone 10 10 9

8 6 6 6 6 6 6 5 Vieš b u čiai Kaimo turizmo sodybos 4 3 3 2 2 Nakvynė ir pusryčiai 2 11 1

0 1998 1999 2000 2001 2002

6 pav. Apgyvendinimo įstaigos Šilutės rajone. (Šaltinis: Valstybinis turizmo departamentas)

Didėjantys turistų srautai daro tiesioginį poveikį pirminiuose turizmo sektoriuose – apgyvendinime, restoranuose, transportavime, pramogose ir mažmeninėje prekyboje. Kaimo turizmas darosi vis populiaresnė laisvalaikio praleidimo forma. Šilutės rajone tik nuo 2002 metų pradėjo veikti 2 turizmo informacijos centrai, kurie fiksuoja atvykusių į centrus turistų skaičius. Oficialių duomenų apie turistų ir kitų lankytojų skaičius nėra. Apytikriai duomenys: • atostogaujantys, poilsiaujantys kaimo vietovėse sudaro apie 3570 žmonių; • savaitgalio poilsiautojai (gamtinių kompleksų lankytojai) sudaro apie 4600 poilsiautojų per savaitgalį (www.silute.lt). Šilutės rajone nors ir siūloma pakankamai daug pramogų, atrakcijų ir panašiai, tačiau šių paslaugų įvairovė yra nepakankamai išvystyta. Pagrindinis siūlomas turizmo produktas – žvejyba Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje. Kultūros paveldo vertybių sankaupos arealai, kaip teritorijos su ryškiai padidinta kultūros paveldo vertybių sankaupa, reikšmingi tik kultūrinio pažinimo bei kraštotvarkiniu požiūriais, kaip labiausiai tinkamos teritorijos kultūriniam turizmui, bet kartu ir kaip

labiausiai pažeidžiamos netinkamai jas tvarkant, arba neskiriant išsaugojimui ir tvarkymui pakankamai dėmesio. Šilutės miesto istorinė dalis bei Šilutės dvaro sodyba, svarbūs objektine ne tik rajono, bet ir respublikos mastu. Regiono mastu, kaip išskirtinas, galima traktuoti Rusnę bei Minijos kaimo gyvenvietę. Šilutės mieste veikia vienas muziejus, kuris rajone turi 3 filialus (H.Zudermano memorialinis muziejus, Macikų lagerio karceris-muziejus bei Švėkšnos muziejus). Taip pat rajone veikia Ž.Naumiesčio muziejus, Kintų Vydūno kultūros centras, Etnografinė žvejo sodyba – muziejus Rusnėje, Polderių muziejus Uostadvaryje bei Ventės rago ornitologinės stoties gamtos ekspozicija. Į Šilutės rajoną atvykusiems turistams organizuojama įvairių ekskursijų po miestą bei apylinkes. Kiekviena turistų grupė Šilutės turizmo ir verslo informacijos centre gali užsisakyti individualią ekskursiją pagal savo poreikius. Į daugumą ekskursinių programų įtraukiamas Ventės ragas su paukščių žiedavimo stotimi, Rusnės sala ir etnografine žvejo sodyba- muziejus bei etnografinis Minijos kaimas. Visos šios minėtosios vietovės ir objektai yra Nemuno deltos regioniniame parke. Taip pat siūloma aplankyti Švėkšnos miestelį ir kitas mažesnes gyvenvietes su kitais lankytinais objektais. Vienas iš patraukliausių siūlomų produktų parko teritorijoje yra vandens turizmas. Ši paslauga pritraukia į Šilutės rajoną vis didesnį srautą turistų. Organizuojamos įvairios pažintinės ekskursijos po Nemuno deltos vandenis, Kuršių marias. 2009 metų projekto „Lietuvos turizmo traukos vietovė 2009. Turizmas ir saugomos teritorijos“ nugalėtoju pripažintas Nemuno deltos regioninis parkas. Nemuno Deltos regioninis parkas apima Nemuno upės deltą su jo pagrindinėmis atšakomis – Atmata ir Skirvyte, jų apsupta Rusnės sala, mažų atšakų tinklu, užliejamomis pievomis, lagūniniu Krokų lankos ežeru ir daugybe kitų mažesnių ežerų, senų upių vagų, kanalų ir pelkių. Nemuno žemupiu driekiasi daugelio žuvų rūšių migracijos keliai. Jo užliejamos pievos, pelkės ir krūmynai yra svarbiausios daugelio paukščių rūšių, tarp jų – ir nykstančių – perėjimo vietos. Nemuno delta eina pagrindiniai migruojančių paukščių keliai. Ventės rage veikia Ornitologinė paukščių žiedavimo stotis. Nepamirštamų įspūdžių regioninis parkas suteikia itin didelių pavasarinių potvynių metu, kai apsemiami neaprėpiami deltos pievų plotai. Nemuno delta garsi kultūros bei architektūros paveldo paminklais - Ventės rago švyturys ir ornitologijos stotis, etnografinės žvejų sodybos Rusnėje, Mingės etnografinis kaimas, Uostadvario vandens kėlimo stotis ir daugelis kitų. Šiame krašte puoselėjamos senovinės žvejybos tradicijos. Turistų patogumui parke įrengti dviračių maršrutai, pažintiniai takai, apžvalgos bokšteliai, informaciniai stendai, siūlomos įvairios pramogos.

Nemuno deltos gamtinio kraštovaizdžio ekologinės ir rekreacinės problemos: 1. Pavasarinių potvynių metu apsemiamos žemesnės gyvenvietės, užliejami dideli žemės ūkio naudmenų plotai, užteršiami šuliniai; 2. Nemuno vandens tarša, pakrančių užstatymas, želdinių stoka atskirose vietose smarkiai menkina turistinį potencialą; 3. Sovietmečiu vykdytas hidromelioracinis reguliavimas padarė šią teritoriją rekreaciniu požiūriu mažiau patrauklia.

4.5. Žemės naudojimas Šilutės rajone

Žemės naudojimo sistema agrarinėse teritorijose skiriasi būtinybe užtikrinti tinkamas socialines ir ekonomines sąlygas kaimo vietovėse, racionalų dirvos potencialo panaudojimą ir kitas gamtines savybes, tokias kaip ekologinis stabilumas ir kt. Ypač didelis dėmesys skiriamas gamtinės aplinkos įtakai žmonėms ir dirvų natūraliam produktyvumui (Miknius A., 2008). Šilutės rajonas tebeužima svarbią vietą Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamyboje. Šilutės rajono teritorija - 170,6 tūkstančiai hektarų. Iš jų 54,7 % tenka žemės ūkio naudmenoms, 18,84 % užima miškai, 16,4 % - vandens telkiniai, 2 % - miestas ir gyvenvietės, 2 % - pramonės įmonės bei keliai, 6,06 % - kitos paskirties žemės. Duomenys grafiškai pavaizduoti 7 paveiksle.

6% 16% žemės ūkio naudmenos

3% miškai keliai užstatyta teritorija 2% 54% vandenys 19% kita žemė

7 pav. Žemės pasiskirstymas pagal naudmenas Šilutės rajone 2009m.

Lyginant žemės pasiskirstymą Šilutės rajone pagal naudmenas su jų pasiskirstymu Lietuvoje, nustatyta, kad Šilutės rajone žemės ūkio naudmenos užima 1,4% daugiau teritorijos

nei Lietuvoje. Lietuvoje žemės ūkio naudmenos užima 53,0% teritorijos ploto. Tačiau Šilutės rajoną pagal miškų užimamą plotą Lietuva lenkia beveik dvigubai. Lietuvoje miškai užima 32, 6% teritorijos, o Šilutės rajone tik 18,84%. Bet Šilutės rajone net 4 kartus daugiau teritorijos nei Lietuvoje užima vandenys. Užstatytos teritorijos rodikliai Lietuvoje ir Šilutės rajone yra panašūs. Žemės pasiskirstymas pagal naudmenas Lietuvoje 2010 m. sausio mėnesį pavaizduotas 8 paveiksle.

3% 4% 6% 2% žemės ūkio naudmenos miškai keliai užstatyta teritorija 52% vandenys 33% kita žemė

8 pav. Žemės pasiskirstymas pagal naudmenas Lietuvoje 2010m.

Šilutės rajone regioninio parko, draustinių, vandens telkinių ir Nemuno užliejamų pievų zonoje vystoma ekologinė žemdirbystė. Tai daugiausia natūralios pievos ir ganyklos bei kultūriniai žolynai. Šilutės rajone šie plotai sudaro 22.6 tūkst. ha. Potvynių metu pievos natūraliai patręšiamos, gauna pakankamai drėgmės. Čia griežtai apribojamas žolynų tręšimas ir pesticidų naudojimas. Intensyvinant žemdirbystę ir siekiant išsaugoti ekologinę pusiausvyrą naudojamos organinės trąšos, įvairūs kompostai ir biohumusas, sustiprinta melioracijos įrenginių priežiūra, kalkinamos dirvos. Šilutės rajonas pirmauja apskrityje pagal žemės ūkiui naudojamos žemės plotus kurie sudarė 30% apskrities žemės ūkio plotų. 9 paveiksle pavaizduota ūkių, įregistruotų ūkininkų registre, žemės pasiskirstymas procentais. Daugiausia įregistruota žemės ūkio ūkių. Klaipėdos apskrityje žemės ūkio paskirties žemė užima 54%. Šilutės rajone viso žemės ūkio naudmenoms priklauso 80900 tūkst. ha, arba 49,6% rajono ploto. 2010 metais iš viso deklaruota 28913,13 ha žemės ūkio naudmenų.

Ūkių,įregistruotų ūkininkų registre, žemės pasiskirstymas procentais

50

Žemės ūkio Miškai Vanduo

90

9 pav. Ūkių įregistruotų ūkininkų registre, žemės pasiskirstymas procentais 2010.kovo 1d.

4.5. lentelė. Ūkių, įregistruotų ūkininkų registre, skaičius, jų žemė (hektarais) 2010 m. kovo 1 d.

Ūkių skaičius Bendras Vidutinis Žemės ūkio Miškai (ha) Vanduo (ha) Šilutės rajone žemės plotas ūkio dydis žemė (ha) (ha) (ha) 3441 28913,13 8,40 25891,88 1570,52 77,90

Tačiau didelė dalis rajono žemės yra mažo našumo. Šilutės rajone vyrauja velėniniai jauriniai, velėniniai jauriniai glėjiški ir kiti su ryškiais užmirkimo požymiais dirvožemiai. Priesmėlių dirvožemių rajone yra 37,0%, lengvų ir vidutinio priemolio - 33,3%, o smėlių ir žvyro - 29,7%. Rajono dirvos neturtingos maisto medžiagomis, žemės ūkio naudmenų našumas įvertintas 40,2 balo. Pasak Mikniaus A. augalų produktyvumas labai priklauso nuo žemės našumo. Ūkiuose, kurių žemės ūkio naudmenų našumas 21-30 balų, vienam balui tenka po 0,08- 0,09 t/ha grūdų. Šiuo metu tokių ūkių žemė dirvonuoja. Vidutinio našumo žemėse, kurios įvertintos 31-40 balų, vienam balui tenka 0,07-0,08 t/ha, o gerose žemėse, kurių našumas didesnis negu 40 balų,- po 0,06-0,07 t/ha grūdų (Miknius A.,2008).

4.5.1. lentelė. Klaipėdos apskrities žemės ūkio našumas įvertintas balais 2003 m. (Šaltinis: www.silute.kryptys.lt)

Rajonas Žemės ūkio našumas (balais) Klaipėdos 39,5

Kretingos 41,1

Skuodo 36,6 Šilutės 40,2

Pagrindinės problemos, susijusios su žemės ūkio kultūrų auginimu:

• per pastaruosius keletą metų apie 20 kartų sumažėjo rūgščių dirvų kalkinimo apimtys, dėl ko daug kur silpnai dera rūgščiai reakcijai jautrūs augalai: kviečiai, miežiai, dobilai; • beveik neprižiūrimi melioracijos įrenginiai; • pabrangus energetikai, išaugo mineralinių trąšų kainos, todėl smulkūs ūkininkai nepajėgūs tręšti savo laukų netgi mažomis trąšų normomis; • nemaža pasėlių (daugiametės žolės, daug kur - vasarojus) iš viso netręšiami; • smulkūs ūkiai nepajėgūs įsigyti reikiamos technikos (Šaltinis: silute.kryptis.lt). Intensyvinant žemdirbystę ir siekiant išsaugoti ekologinę pusiausvyrą, būtina: • sureguliuoti dirvožemių reakciją, kasmet pakalkinti ne mažiau kaip po 12 - 14 tūkst./ha kasmet; • kaupti ir intensyviai naudoti organines trąšas, įvairius kompostus ir biohumusą; • sustiprinti melioracijos įrenginių priežiūrą, kur reikia - rekonstruoti sausinimo sistemas (Šaltinis: silute.kryptis.lt).

4.5.1. Ūkių rėmimas Lietuvai esant Europos sąjungos nare

Lietuva, tapusi Europos Sąjungos nare, prisijungė prie Europos Sąjungos struktūrinės politikos įgyvendinimo. Jos tikslas – finansinėmis priemonėmis mažinti ES valstybių ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumus bei pagerinti atsilikusių Europos regionų konkurencingumą. Pagrindinė šios politikos įgyvendinimo priemonė yra ES struktūrinių fondų lėšos, kurios yra skirstomos vadovaujantis programų finansavimo nuostatomis. Lietuvai atsivėrė realios galimybės pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama kaimo plėtrai ir taip kartu su visomis ES valstybėmis narėmis siekti vieno svarbiausių ES tikslų – ekonominės ir socialinės sanglaudos. Kaip ir didžiojoje Lietuvos dalyje, taip ir Šilutės rajone vyrauja smulkios žemės ūkio valdos. Šie ūkiai nesugeba konkuruoti su stambiais ūkiais ar kooperatyvais. Siekiant sumažinti šiuos skirtumus ir sukurti kuo daugiau konkurencingų ūkių Lietuvai skiriama finansinė parama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Mažesnių ūkių galimybės pasinaudoti Europos Sąjungos lėšomis yra ribotos, kadangi tokie ūkiai Europos Sąjungoje nebus konkurencingi. Konkretūs uždaviniai, kurių siekiama įgyvendinant ES finansavimą žemės ūkio valdoms, yra:

1. sumažinti gamybos sąnaudas; 2. spartinti gamybos restruktūrizavimą ir modernizavimą; 3. pagerinti produktų kokybę; 4. išsaugoti ir pagerinti natūralią aplinką, higienos ir darbo sąlygas bei gyvūnų gerovės standartus; 5. skatinti žemės ūkio ir su juo susijusios veiklos įvairinimą. Įstojus į ES, žemdirbiai gali gauti kompensacines išmokas pagal septynias Kaimo plėtros plano priemones: • ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos; • mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais; • agrarinė aplinkosauga; • žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku; • parama pusiau natūriniams restruktūrizuojamiems ūkiams; • parama diegiant ES reikalavimus; • techninė parama.

4.5.2. Išmokos ūkininkams mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose ir NATURA 2000 teritorijose

Prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių priskiriamos potvynių užliejamos teritorijos ir intensyvaus karsto vietovės. Šilutės rajonas priskiriamas potvynių užliejamoms teritorijoms. Potvynių užliejamoms teritorijoms priklauso savivaldybės ir seniūnijos, kuriose potvynių užliejami žemės ūkio naudmenų plotai užima daugiau nei 20% bendro žemės ūkio naudmenų ploto. Gamtinės, socialinės, ekonominės, tradicinės ir kitos aplinkybės lėmė Lietuvos regioninių skirtumų susiklostymą. Augalininkystės, gyvulininkystės gamybos apimtys ir atitinkamai pajamų lygis bei gyvenimo kokybė skirtinguose regionuose skiriasi 3 – 4 kartus (Miknius 2008).

4.5.2. lentelė. Potvynių užliejami plotai Šilutės rajone Žemės ūkio naudmenų plotas Potvynių užliejamos žemės Potvynių užliejamos žemės ha plotas ha plotas % 80900 30145 37,26

4.5.2.1. lentelė. Klaipėdos apskrityje seniūnijos, kaimai, sodybos, gyventojai, patenkantys į potvynio zoną Seniūnijos Kaimai Sodybos Gyventojai Šilutės rajonas 6 38 262 1012 Klaipėdos 1 3 17 91 rajonas

10 paveiksle pavaizduota užtvindomų teritorijų schema. Schemoje matome, kad išsiliejus vandeniui iš upės užtvindoma Rusnės seniūnija, Mingės kaimas, Sausgalviai, Paleičiai, Šyšgiriai, Galzdonai, Žemaitkiemis ir kt. Iš krantų išsilieję vandenys gali sukelti ekstremaliąją situaciją ir didelį pavojų žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, įskaitant kultūros paveldą, o taip pat aplinkai, ekonominei veiklai ir infrastruktūrai. Dar Nemunui ir Minijai nepatvinus, pradeda tirpti žemesnėse Nemuno deltos vietose, laukuose ir kanaluose esantis ledas, todėl tos vietovės būna apsemtos. Stichijos mastas priklauso ir nuo oro sąlygų. Jei vyrauja sausi, saulėti orai, potvynis būna mažesnis, jei atšyla staiga ir sniego tirpsmo metu iškrinta nemažai kritulių – didesnis.

10 pav. užtvindomos teritorijos Klaipėdos ir Šilutės rajone. ( Šaltinis:www.pinigukarta.lt)

Kadangi Šilutės rajonas priskiriamas prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių bei patenka į Natura 2000 teritoriją, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ ir „Natura 2000 išmokos“ ūkininkams yra skiriamos išmokos. Šios išmokos skiriamos siekiant: • užtikrinti subalansuotą žemės ūkio plėtrą; • išsaugoti kraštovaizdį; • įgyvendinti aplinkosauginius reikalavimus Natura 2000 teritorijose; • paremti asmenis, ūkininkaujančius šiose vietovėse. Paramos dydis šiose vietovėse yra nuo 141,55 Lt/ha iki 618,05 Lt/ha.

5. TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ

Žemės rinka – gamybos išteklių rinkos rūšis, kurią sudaro žemės pardavėjai ir pirkėjai, kuri kaupia bei skelbia informaciją apie žemės sklypų pasiūlą ir paklausą, kainų paskatas, reikalingas sprendimams priimti. (Čiapaitė ., 2006). Galima išskirti keturias pagrindines jėgas, kurių tarpusavio sąveika didina ar mažina nekilnojamojo turto vertę: fizinės aplinkos, socialinės, ekonominės ir politinės jėgos (Aleknavičius, 2008). Dėl šių jėgų skirtinguose regionuose tos pačios paskirties žemės kainos yra skirtingos. Didžiausios įvairių paskirčių žemės kainos yra prie Vilniaus. Tai yra dėl to, jog Vilnius yra Lietuvos sostinė ir šioje vietovėje yra daug didesnės galimybės tiek komercijai, tiek užaugintų žemės produktų realizacijai ar kitokiai veiklai. Mažiausios kainos yra vietovėse, labiausiai nutolusiose nuo sostinės. Pavyzdžiui Skuodo rajone žemės ūkio paskirties žemės kainos svyruoja nuo 10 iki 50 Lt už arą. Šilutės rajone kainos skirtingose vietovėse taip skiriasi priklausomai nuo šių veiksnių. Šilutės rajono žemės rinkos analizei buvo panaudota 497 skelbimai. Iš žemės rinkos analizei naudotų skelbimų apie parduodamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus nustatyta, jog 2009.09.01 – 2010.03.01 laikotarpiu. Šilutės rajone žemės rinka aktyviausia rekreacijai tinkamose teritorijose, tokiose kaip Rusnė, Uostadvaris, Mingės kaimas ir žemė prie Mingės upės, Ventė. Šiose vietovėse analizuoti skelbimai sudarė 68% visos rajono teritorijos nagrinėtų skelbimų. O žemės ūkio paskirties žemė kitose rajono teritorijose (kurios neturi rekreacinio potencialo) beveik neturi paklausos. Šiose vietovėse analizuoti skelbimai sudarė 32% visų analizuotų skelbimų.

5.1. Rekreacinio veiksnio įtaka žemės ūkio paskirties žemės rinkai

Vertingose komerciniu ar rekreaciniu požiūriu žemėse skiriami du vietovių tipai: teritorijos prie didžiųjų miestų ir vietovės tinkamos rekreacijai. Lietuvos agrarinis institutas 2004 metais (pagal seniūnijų ir savivaldybių žemės ūkio skyrių specialistų duomenis, skelbimus laikraščiuose bei internetiniuose puslapiuose) nustatė žemės ūkio paskirties žemės kainas pagal kainų grupes rekreacinėse teritorijose ir teritorijose prie didžiųjų miestų (www.archyvas.vz.lt). Iš 11 grafiko matome, kad žemės ūkio paskirties žemė rekreacinėse teritorijose yra brangesnė už žemę esančią prie didžiųjų miestų. Žemės rinka gyvenamųjų ar rekreacinių objektų statybai palankiose vietovėse Lietuvoje ėmė plėtotis anksčiau nei žemės ūkio veiklai naudojamose vietovėse ir pasižymi

dideliu aktyvumu, nors joje perleidžiamas žemės plotas nėra didelis, palyginus su žemės ūkio veiklai perleidžiamos žemės plotais (www.vic.lt).

800000 700000 600000 . 500000 Rekreacinėse teritorijose 400000 Prie didžiųjų miestų 300000 Kainos, Lt/ha 200000 100000 0 Pigiausia žemė Vidutinė žemė Brangiausia žemė Kainų grupė

11 pav. Žemės ūkio paskirties žemės kainų grupės komerciniu ar rekreaciniu požiūriu vertingose teritorijose. (Šaltinis: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas)

3500 Santykinai pigiose 3000 vietovėse

. 2500

2000 Brangesnėse vietovėse 1500

Kainos, Lt/ha 1000 Sanykinai 500 brangiose 0 vietovėse Pigiausia žemė Vidutinė žemė Brangiausia žemė Kainų grupės

12 pav. Žemės ūkio paskirties žemės kainų grupės komerciniu ar rekreaciniu požiūriu nevertingose teritorijose. (Šaltinis: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas )

Palyginus žemės ūkio paskirties žemės kainas vertingose komerciniu ir rekreaciniu požiūriu teritorijose (11 pav.) ir nevertingose komerciniu ir rekreaciniu požiūriu teritorijose (12 pav.) nustatyta, kad brangiausios žemės kaina šiose teritorijose skiriasi net iki 200 kartų.

Tai tik patvirtina, kad komercinis ir rekreacinis žemės sklypo potencialas yra labai svarbus ir lemia žemės sklypo kainą. Kaip jau buvo minėta, Šilutės rajone rinka aktyviausia vietovėse tinkamose rekreacijai. Tai atsispindi 13 grafike, kuriame pavaizduota, jog analizuojant žemės vidutines vieno aro kainas Šilutės rajone nustatyta, kad brangiausia žemės ūkio paskirties žemė yra Rusnėje, Minijos kaime, Uostadvario kaime. Šiose vietovėse vieno aro žemės kaina svyruoja apie 1800 litų, tačiau pasitaiko skelbimų kuriuose vieno aro kaina šiose vietovėse siekia net iki 7000 litų. Mažiausiai aktyviose vietovėse, tokiose kaip Usėnų kaimas, Vilkyčių kaimas, Žemaičių Naumiestis, žemės kainos nėra aukštos. Čia žemės ūkio paskirties žemės vieno aro kaina svyruoja nuo 12 iki 1500 litų už vieną arą. Grafike taip pat nurodyta kiek skelbimų tam tikroje vietovėje buvo analizuota.

3500 2970 3000 2500 1800 2000 1500 1500 1600 1500 1000 290 280 500 179 60 Vieno aro kaina Lt kaina Vieno aro 0

i) ima lb ke s 4 (8 s ari dv ta Uos

13 pav. Vidutinės vieno aro kainos Šilutės rajone 2009 – 2010 m.

Iš surinktų 497 skelbimų 51 skelbime buvo nurodyta, kad sklypas, pakeitus sklypo žemės ūkio paskirtį, yra tinkamas rekreacijai. Sklypų, kuriuose nurodyta jog sklypas tinkamas rekreacijai, vidutinė kaina buvo 2530 Lt už arą. Sklypuose, kuriuose nenurodyta jog sklypas tinka rekreacijai, vidutinė žemės vieno aro kaina buvo 965 Lt už arą. Šias kainas palyginus su vidutine žemės ūkio paskirties žemės sklypo kaina Šilutės rajone (1940 Lt/a) galima teigti, kad vidutinė žemės ūkio paskirties žemės kaina rajone yra aukšta dėl aukštų kainų rekreacijai tinkamose teritorijose. Kaip buvo minėta anksčiau žemės rinka yra aktyviausia šiose teritorijose. 14 paveiksle duomenys atvaizduoti grafiškai. Grafike akivaizdžiai matosi žemės ūkio paskirties žemės vidutinių kainų skirtumai skirtingose vietovėse.

3000 2530 2500 1940 2000

1500 965

Kaina (Lt/a) 1000

500

0 Sklypo, nurodyto tinkamu Sklypo, nenurodyto tinkamu Vidutinė sklypo kaina Šilutės rekreacijai, vidutinė kaina rekreacijai, vidutinė kaina rajone

14 pav. vidutinės žemės ūkio paskirties žemės kainos skirtingose vietovėse

Lyginant Šilutės rajono rekreacinių teritorijų žemės ūkio paskirties žemės kainas su kitomis vietovėmis galima pastebėti, jog Šilutės rajone kainos yra aukštesnės nei panašiose vietovėse. ŽŪIKVC duomenimis gana aukštos rekreacijai tinkamų sklypų kainos Vakarų Lietuvoje yra Plungės r. prie Platelių ež. (~1000 Lt/a). Iš šių duomenų matome, kad Šilutės rajone rekreacinėse teritorijose žemės ūkio paskirties žemės vidutinė kaina yra apie 60% didesnė nei Plungės rajone. Tai įtakoja specifinės gamtinės Šilutės rajono sąlygos. Lietuvos žemės rinka pradėjo formuotis atkūrus privačią žemės ūkio paskirties žemės nuosavybę. Kol privačios žemės buvo nedaug, rinka vystėsi gana lėtai, tačiau 1995–1997 m. vykęs aktyvus privatizacijos procesas kelis kartus padidino privačių žemės ūkio naudmenų plotą bei įtraukė į rinką vis daugiau pirkėjų ir pardavėjų. Kitas privačios žemės ūkio paskirties žemės plotų didėjimo etapas prasidėjo 1999 m., vėl leidus privatizuoti žemę. Nuo tada sandorių skaičius ir perleidžiamas plotas kasmet auga (Čiapaitė , 2006).

5.2. Žemės ūkio paskirties žemės rinka saugomose teritorijose

Rusnė patenka į Nemuno deltos regioninio parko teritoriją. Uostadvaris, Mingė, Ventė, Juknaičiai taip pat patenka į saugomų teritorijų zoną. Parduodant privačią žemę valstybinių parkų konservacinio, ekologinės apsaugos ir rekreacinio prioriteto zonose, valstybiniuose draustiniuose bei kitose saugomose teritorijose, kurioms suteiktas Natura 2000 statusas, pirmumą ją pirkti tomis pačiomis sąlygomis pardavėjo ir pirkėjo sutarta kaina turi valstybė. Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačios žemės sklypus, negali viršyti šių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu

būdu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Tačiau valstybė dažnai atsisako pirkti šiuos žemės plotus ir žemės sandoriai dažniausiai įvyksta tarp fizinių ar juridinių asmenų. Bet privačios žemės savininkai su žeme negali elgtis taip kaip nori. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ buvo nustatyti žemės naudojimo apribojimai. Šis nutarimas priimtas siekiant išsaugoti gamtą, kraštovaizdį, sudaryti sąlygas ūkininkavimui. Šiuo nutarimu apribojama žemės naudotojų ūkinė veikla, kuri gali turėti neigiamą poveikį aplinkai specifinėse teritorijose. Žemės ir miško naudojimo apribojimai nustato, kokiomis sąlygomis jais galima naudotis. Pagal šį nutarimą, žemės naudojimo apribojimo zonose draudžiami kasinėjimo darbai, stacionari statyba, daugiamečių sodinių sodinimas, zonos užgriozdinimas. Saugomose teritorijose draudžiama ūkinė veikla, kuri nesusijusi su saugomų teritorijų priežiūra. Rusnės miestelio teritorija patenka į Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“. Tai sudaro sąlygas žemės savininkams gauti tiesiogines pinigines išmokas už deklaruojamas pievas. Už vieną hektarą pievų mokama apie 700 litų tiesioginių išmokų. Nors Rusnės saloje yra apie 800 hektarų laisvos valstybinės žemės, tačiau jos administravimas dar nėra sutvarkytas, o vietiniams ūkininkams žemės ūkio paskirties žemės trūksta. Dėl šių priežasčių ir žemdirbystei naudojamos žemės kainos Rusnėje yra didesnės. Privačios ir valstybinės žemės pasiskirstymas Šilutės rajone pavaizduotas 15 ir 16 grafikuose. Iš grafikų matome, kad bendras privačios žemės plotas Šilutės rajone yra 62697,94 hektarų, o valstybinės žemės plotas yra 107926 hektarų.

60000 40000 49206 35000 50000 30000 40000 25000 30000 20000 15000 20000 10306 10000 10000 5000 138 921 756 136 0 0

žemės ūkio naudmenos miškai keliai žemės ūkio naudmenos miškai keliai užstatyta teritorija vandenys kita žemė užstatyta teritorija vandenys kita žemė

15 pav. Privačios žemės pasiskirstymas Šilutės rajone ha 16pav. Valstybinės žemės pasiskirstymas Šilutės rajone ha

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis iki 2008 m.

sausio 1 d. Klaipėdos apskrities rajonuose pateikė prašymus pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės – 4568 piliečiai (85854 ha), iš jų 32 juridiniai asmenys. Daugiausia minėtųjų prašymų fiziniai ir juridiniai asmenys pateikė Šilutės rajone .

2500

1921 2000

1500 1300 aii č

Skai 1000 639 708 500

0 Klaipėda Šilutė Rajonai

17 pav. Asmenų, pateikusiu iki 2008 m. sausio 1 d. prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, skaičius Klaipėdos apskrities rajonuose (Šaltinis: www.nzt.lt)

Tačiau didžiausią įtaką žemės ūkio paskirties žemės kainoms turi didelis Rusnės salos rekreacinis potencialas. Tai vienintelis Lietuvos miestas saloje. Potvynių metu Rusnė dažnai būna atskirta nuo žemyno. Šis kraštas savo išskirtine geografine padėtimi, unikaliu kraštovaizdžiu ir savita etnokultūra patrauklus ir perspektyvus turizmo verslui. Rusnės saloje gausu lankytinų vietų. Ypač patrauklūs senieji Skirvytėlės, Vorusnės ir Pakalnės žvejų kaimai. Šiose vietovėse dažniausia ieškoma pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypų vaizdingose vietose, kadangi pakeitus žemės paskirtį šių sklypų kainos išauga kelis kartus.

5.3. Žemės ūkio paskirties žemės kainos priklausomybė nuo pardavinėjimo laiko ir sklypo ploto

Žemės kainų vidurkis Lietuvoje 2009 m. sumažėjo 5,3 proc. iki 3 540 Lt/ha. Žiūrint pagal apskritis, vidutinės ūkinės vertės žemės kainos sumažėjo 9–11 proc. Klaipėdos, Tauragės ir Kauno apskrityse, 20–24 proc. Marijampolės, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse, 31 proc. – Telšių apskrityje, o kitur – padidėjo (www.vic.lt ). Analizuojant surinktus duomenis nustatyta kaip kito žemės ūkio paskirties žemės kainos Šilutės rajone analizuojamu laikotarpiu. Iš 18 grafike pateiktų duomenų matome, kad žemės kainos analizuojamu laikotarpiu kito nežymiai. Didžiausias skirtumas buvo rugsėjo ir gruodžio mėnesiais. Vidutinė žemės ūkio paskirties žemės kaina už vieną arą rugsėjo mėnesį

buvo 1137 Lt, o gruodžio mėnesį 1778 Lt už arą. Taigi, skirtumas tarp šių mėnesių buvo 641 Lt už arą. Mažiausias kainų skirtumas už žemės ūkio paskirties žemę buvo spalio ir lapkričio mėnesiais. Tuomet vidutinė žemės ūkio paskirties žemės kaina skyrėsi tik 10 Lt už arą. Taip pat 18 grafike matome kaip analizuojamu laikotarpiu kito vidutinis žemės ūkio paskirties žemės parduodamas plotas. Mažiausias žemės ūkio paskirties žemės parduodamas vidutinis plotas buvo kovo mėnesį. Šį mėnesį vidutinis parduodamas žemės plotas buvo 2,04 ha. Mažiausias vidutinis plotas buvo kovo mėnesį - 2,89 ha.

2000 1778 1620 1500 1575 1565 1467 1498 Kaina (Lt/a) 1000 1137 Plotas (arais) 500 265 244 265 257 261 289 204 0

s s s si ri a u a v palis a o S S K Lapkritis Gruodis Vas

18 pav. Vidutinės vieno aro kainos Šilutės rajone 2009 – 2010 m.

19 grafike pavaizduota nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų pasiskirstymas Lietuvos respublikoje pagal apskritis 2010.02.01. Klaipėdos apskrityje buvo įregistruoti 187552 žemės sklypai. Jie sudarė 9,44% visų įregistruotų žemės sklypų respublikoje.

19 pav. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamieji daiktai.( Šaltinis: „Registrų centras“)

20 grafike pavaizduotas nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamieji daiktai Klaipėdos apskrityje 2010.02.01. Iš grafiko matome, kad daugiausia buvo įregistruota žemės sklypų. Jie sudarė 34,8% visų įregistruotų nekilnojamųjų daiktų.

20 pav. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamieji daiktai . (Šaltinis: „Registrų centras“)

Pagal surinktus duomenis atliekant žemės rinkos tyrimą buvo įvertinta žemės sklypų kainų priklausomybė nuo žemės sklypo ploto (21 pav.).

6000

5000

4000

3000

Kaina Lt 2000

1000

0 50-150 150-200 200-250 250-500 500-1000 1000-6000 Plotas arais

21 pav. Žemės sklypų kainų priklausomybė nuo žemės sklypo ploto

Nustatyta, kad brangiausi yra iki 150 arų žemės sklypai. Iš grafike pateiktų duomenų matome, kad kuo didesnis sklypas, tuo mažesnė vieno aro kaina. Tai įtakoja teritorijos didelis rekreacinis potencialas. Aukščiausios kainos yra nedidelių sklypų (50-200 arų), kurie turi gerą privažiavimą, šalia yra gražus kraštovaizdis, yra vandens telkinys, sklypas tinkamas rekreacijai. Dideli sklypai yra paklausiausi tik tarp vietinių žemdirbių.

IŠVADOS

1. Atlikus žemės rinkos analizę Šilutės rajone nustatyta, jog žemės rinka aktyviausia patraukliausiose laikomose teritorijose, tokiose kaip Rusnė, Uostadvaris, Mingės kaimas, Ventė. Šiose vietovėse analizuoti skelbimai sudarė 68% visos rajono teritorijos nagrinėtų skelbimų. Patraukliausiose teritorijose žemės ūkio paskirties žemės kainos siekia net iki 7000 Lt už 1 arą. 2. Teisės aktuose numatyta, kokie asmenys, kokiomis sąlygomis ir tvarka gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemę pirmumo teise, tokiu būdu sudaromos sąlygos įsigyti ją dirbantiems asmenims, o ne žemės perpardavimu užsiimantiems asmenims. 3. Saugomose teritorijose žemės rinka yra aktyvi, nors šiose vietovėse yra nustatyti žemės naudojimo apribojimai. Šiose vietovėse yra didžiausia žemės ūkio paskirties žemės sklypų pasiūla. Vidutinė žemės ūkio paskirties žemės vieno aro kaina šiose vietovėse yra 1940 Lt. 4. Asmenys perka žemės ūkio paskirties žemės sklypus rekreacinį potencialą turinčiose teritorijose tikėdamiesi pakeisti žemės naudojimo paskirtį. 5. Šilutės rajone rekreacinio potencialo kainos yra didesnės (vidutiniškai 2530 Lt už arą) nei kitose vietovėse (prie Platelių ežero sklypo 1 aro kaina siekia 1000 Lt). 6. Išanalizavus žemės rinką įtakojančius veiksnius nustatyta, kad labiausiai žemės ūkio paskirties žemės kainą įtakoja sklypo dydis ir vietovės rekreacinis potencialas. Kuo kaina mažesnė, tuo sklypo plotas didesnis. 7. Išanalizavus žemės rinką nustatyta, kad vieno aro žemės kainos labai svyruoja priklausomai nuo vietovės. Didžiausia žemės ūkio paskirties žemės vieno aro vidutinė kaina 2970 Lt yra Rusnėje, o mažiausia kaina 60 Lt yra Usėnų kaime. 8. Kadangi Šilutės rajonas priskiriamas prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių bei patenka į Natura 2000 teritoriją, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ ir „Natura 2000 išmokos“ ūkininkams yra skiriamos išmokos. Dėl to asmenys yra suinteresuoti įsigyti žemes šiose vietovėse.

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. ALEKNAVIČIUS A. Nekilnojamojo turto vertinimas. Kaunas: Ardiva,2008. 2. ALEKNAVIČIUS M. Žemės ūkio paskirties žemės rinka. Iš Žemės ūkio mokslai,2009. 3. ALEKNAVIČIUS P. Žemės teisė. Kaunas: Ardiva,2007. 4. ALEKNAVIČIUS P. Aplinkosaugos ir aplinkotvarkos teisė. Kaunas: Ardiva,2008. 5. ALEKNAVIČIUS P., ALEKNAVIČIUS M., TUMELIONIS A. Privačios žemės ūkio paskirties žemės perleidimų priežastys ir tendencijos. Iš: Vagos, 2009. 6. ALEKNAVIČIUS P., GURKLYS V., MAZILIAUSKAS A. Teisinės ir organizacinės prielaidos plėtotis žemės rinkai Lietuvoje. Iš: Vandens ūkio inžinerija, 2003. 7. BENDARAVIČIUS B. Kraštotvarka, Kaunas: Ardiva, 2008. 8. CIŪNYS A., KATKEVIČIUS L. Aplinkosaugos darbai ir jų reglamentavimas. Kaunas: Ardiva,2008. 9. ČIAPAITĖ A. Žemės rinkos socialinė ekonominė įtaka kaimo plėtrai. Iš: Žemės ūkio mokslai,2006. 10. GALINIENĖ B. Development of real estate funds in Europe and Lithuania. Vilnius,2008. 11. Gelbėtojai pataria, kaip elgtis prasidėjus potvyniui [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.pinigukarta.lt/naujienos-nuomones/nusikaltimai-nelaimes- naujienos/gelbetojai-pataria-kaip-elgtis-prasidejus-potvyniui [žiūrėta 2010.03.10]. 12. Lietuvos ir pasaulio ekonomikos apžvalga [interaktyvus]. Prieiga per internetą: www.pinigukarta.lt. [žiūrėta 2010.02.14]. 13. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: www.laei.lt [žiūrėta 2009.11.12]. 14. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 1994 m. balandžio 26 d. Nr. I-446. 15. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 2003 m. sausio 28 d. Nr. IX-1314. 16. Lietuvos respublikos žemės reformos įstatymas. . Iš: Valstybės žinios, 1991 M. liepos 25 d. Nr. I-1607. 17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“. Iš: Valstybės žinios, 1998 m. balandžio 1 d. Nr. 385. 18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę“. Iš: Valstybės žinios, 2003 m. liepos 8 d. Nr. 889.

19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės. nutarimas „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ .Iš: Valstybės žinios, 1992 m. gegužės 12 d Nr. 343. 20. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, Iš: Valstybės žinios, 2000. 21. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos. Valstybės įmonė Registrų centras – Lietuvos respublikos žemės fondas, 2010 sausio 1d. Vilnius, 2010. 22. Nacionalinė žemės tarnyba [interaktyvus]. Prieiga per internetą: www.nzt.lt. [žiūrėta 2009.12.17]. 23. Nekilnojamojo turto skelbimai [interaktyvus]. Prieiga per internetą: www.aruodas.lt. [žiūrėta 2009.09.22]. 24. Nemokami nekilnojamojo turto skelbimai [interaktyvus]. Prieiga per internetą: www.netu.lt. [žiūrėta 2009.09.30]. 25. Nekilnojamojo turto skelbimai [interaktyvus]. Prieiga per internetą: www.ntskelbimai.lt. [žiūrėta 2009.09.04] 26. Nekilnojamojo turto skelbimų portalas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: www.domoplius.lt. [žiūrėta 2009.08.30]. 27. Nekilnojamasis turtas Lietuvoje ir užsienyje [interaktyvus]. Prieiga per internetą: www.noriunt.lt. [žiūrėta 2009.09.25]. 28. Nekilnojamojo turto ir juridinių asmenų registrai [interaktyvus]. Prieiga per internetą: www.registrucentras.lt. [žiūrėta 2010.01.14]. 29. Nemuno deltos regioninis parkas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: www.nemunodelta.lt. [žiūrėta 2010.03.12]. 30. MIKNIUS A. Kaimo plėtros žemėtvarka. Kaunas: Ardiva, 2008. 31. Skelbimai Lietuvoje [interaktyvus]. Prieiga per internetą: www.skelbiu.lt [žiūrėta 2009.09.22]. 32. Šilutės rajono savivaldybė [interaktyvus]. Prieiga per internetą: www.kryptys.silute.lt. [žiūrėta 2010.03.10]. 33. Šilutės rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: www.silute.lt/publ/bplanas/miesto_an.pdf [žiūrėta 2009.09.21]. 34. TARVYDIENĖ M., GURSKIENĖ V. Teritorijų planavimas. Kaunas: Ardiva, 2008. 35. Valstybės Įmonė Registrų centras - Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamieji daiktai, 2010 vasario 2d. Vilnius, 2010. 36. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba [interaktyvus]. Prieiga per internetą: www.vstt.lt. [žiūrėta 2010.01.12]. 37. Valstybinis turizmo departamentas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: www.tourism.lt. [žiūrėta 2009.12.15].

38. Žemės savininkai nekantriai laukia aukštos žemės kainos [interaktyvus]. Prieiga per internetą: www.sekunde.lt [žiūrėta 2010.12.29]. 39. Žemės rinka Lietuvoje [interaktyvus]. Prieiga per internetą: www.maaamet.ee/BalticReview2002/docs/lithuanian.doc [žiūrėta 2010.01.22]. 40. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras [interaktyvus]. Prieiga per internetą: www.vic.lt. [žiūrėta 2009.12.23].

Darbo aprobacija

Tyrimų rezultatai paskelbti leidiniuose: SIMONAVIČIŪTĖ L. Žemės rinkos specifika Šilutės rajone. Iš: kompaktinės plokštelės. 2010.

PRIEDAI

1.Priedas Žemės sklypai 2009 m. rugsėjo mėnesį Žemės Vietovė Geras Ribojasi su Tinkamas Nemuno deltos Sklypo dydis ha Kaina Lt 1aro kaina sklypo nr. privažiavim vandens rekreacijai, regioninio parko as telkiniu turizmui teritorijoje

1 Minijos k. + + + + 5,30 1060000 2000 2 Minijos k. + + + + 0,88 110000 1250 3 Uostadvario k. + + + 0,58 70000 1206 4 Rusnė + + 3,76 565000 1500 5 Ventės k. + + + + 0.50 1500 6 Minijos k. + 2,50 300000 1200 7 Uostadvario k. + + + 5,22 700000 1340 8 Žemaičių + 6,00 270 Naumiesčio mst. 9 Juknaičių k. 5,60 168000 300 10 Usėnų k. + 3,40 55 11 Rusnė + + + + 0,70 500000 7000 12 Žemaičių + + 4,32 125000 290 Naumiesčio mst. 13 Ventės k. + + + + 1,00 18000 1800 14 Švėkšnos mst. + 1,55 15500 1000

15 Minijos k. + + + 0,60 90000 1500 16 Juknaičių k. + 14,10 44500 315 17 Usėnų k. 2,00 11000 55 18 Rusnė + + + + 0,12 24000 2000 19 Rusnė + + + 0,32 67000 2100 20 Vilkyčių k. 2,00 140000 700 21 Žemaičių + 1,50 45000 300 Naumiesčio mst. 22 Rusnė + + + + 0,22 35000 1600 23 Švėkšnos mst. + 1,45 800 24 Minijos k. + + 0,52 36500 700 25 Vilkyčių k. + + 0,30 30000 1000 26 Juknaičių k. + 7,52 200000 270 27 Rusnė + 0,61 91500 1500 28 Vilkyčių k. + 1,70 25000 147 29 Usėnų k. + 2,25 3000 13 30 Švėkšnos mst. 5,00 700000 1400 31 Uostadvario k. + + + 3,52 50000 142

2.Priedas

Žemės sklypai 2009 m. spalio mėnesį Žemės Vietovė Geras Ribojasi su Tinkamas Nemuno deltos Sklypo dydis ha Kaina Lt 1aro kaina sklypo privažiavimas vandens rekreacijai, regioninio parko nr. telkiniu turizmui teritorijoje

1 Uostadvario k.. + + 1,50 120000 800 2 Juknaičių k. + 2,00 56000 280 3 Uostadvario k. 0,50 75000 1500 4 Rusnė + 0,33 50000 1500 5 Uostadvario k. + + + + 0,57 85500 1500 6 Juknaičių k. + 5,62 155000 280 7 Uostadvario k. + 2,42 360000 1480 8 Uostadvario k. + + 2,00 300000 1500 9 Minijos k. + + + + 0,70 175000 2500 10 Juknaičių k. + 10,35 135000 130 11 Rusnė + + + 1,14 500000 4400 12 Juknaičių k. + 4,16 120000 290 13 Minijos k. + 2,00 200000 1000 14 Juknaičių k. 3,80 95000 250 15 Minijos k. + + 1,50 185000 1230

16 Minijos k. + + + 0,75 105000 1400 17 Rusnė + + + + 1,50 600000 4000 18 Rusnė + 3,82 570000 1500 19 Rusnė 2,00 600000 3000 20 Vilkyčių k. 3,05 50000 170 21 Žemaičių + 3,01 72000 240 Naumiesčio mst. 22 Rusnė + + + 2,01 703000 3500 23 Uostadvario k. + + 0,97 145000 1500 24 Minijos k. + 2,30 345000 1500 25 Juknaičių k. 8,00 220000 275 26 Uostadvario k. 4,08 408000 1000 27 Rusnė + + 0,87 175000 2000 28 Minijos k. + + 1,00 200000 2000 29 Juknaičių k. + 6,30 207000 330 30 Švėkšnos mst. 1,00 19000 1900 31 Uostadvario k. 1,00 15000 1500 32 Ventės k. + 1,00 13000 1300 33 Švėkšnos mst. + 5,00 900000 1800 34 Žemaičių + + 2,33 55000 240 Naumiesčio mst. 35 Ventės k. 1,00 190000 1900 36 Švėkšnos mst. 1,10 165000 1500

37 Žemaičių 1,00 20000 200 Naumiesčio mst. 38 Rusnė + + 0,60 120000 2000 39 Minijos k. 2.80 308000 1100 40 Ventės k. + 3,75 525000 1400 41 Rusnė + + + + 2,00 600000 3000 42 Švėkšnos mst. 4,09 650000 1600 43 Rusnė + 1,50 420000 2800 44 Rusnė + + + 1,32 395000 3000 45 Žemaičių 2,50 80000 325 Naumiesčio mst. 46 Švėkšnos mst. + 3,15 410000 1300 47 Rusnė + + + 3,00 870000 2900 48 Rusnė + 0,80 215000 2700 49 Ventės k. + + 0,75 150000 2000 50 Rusnė + + 0,87 174000 2000 51 Rusnė + 1,33 465000 3500 52 Minijos k. 3,70 370000 1000 53 Švėkšnos mst. + 1,21 242000 2000 54 Švėkšnos mst. + 7,23 1373700 1900 55 Usėnų k. 4,36 26000 60 56 Vilkyčių k. + 6,30 113000 180 57 Žemaičių + 3,45 100000 290

Naumiesčio mst. 58 Minijos k. + + + 0,50 80000 1600 59 Minijos k. 0,60 96000 1600 60 Ventės k. + 0,80 144000 1800 61 Švėkšnos mst. 5,17 775000 1500 62 Rusnė + + + 1,50 675000 4500 63 Rusnė + + + 1,22 610000 5000 64 Usėnų k. 3,01 20000 65 65 Švėkšnos mst. + 3,05 550000 1800 66 Ventės k. 0,64 121600 1900 67 Rusnė + + + 0,89 356000 4000 68 Švėkšnos mst. 4,13 578200 1400 69 Ventės k. + + 2,50 375000 1500

3. Priedas Žemės sklypai 2009 m. lapkričio mėnesį Žemės Vietovė Geras Ribojasi su Tinkamas Nemuno deltos Sklypo dydis ha Kaina Lt 1aro kaina sklypo privažiavimas vandens rekreacijai, regioninio parko nr. telkiniu turizmui teritorijoje

1 Ventės k. 3,06 490000 1600 2 Rusnė 4,33 650000 1500 3 Uostadvario k. + 4,30 344000 800 4 Uostadvario k. + + 2,05 307500 1500 5 Švėkšnos mst. 1,51 226000 1500 6 Rusnė + + + + 0,76 273000 3600 7 Rusnė + + + 0,95 266000 2800 8 Uostadvario k. + + + 1,5 225000 1500 9 Uostadvario k. + + + 0,72 122400 1400 10 Švėkšnos mst. + 2,00 30000 1500 11 Švėkšnos mst. 3,44 620000 1800 12 Žemaičių 8,00 250000 310 Naumiesčio mst. 13 Ventės k. + + + 1,23 221400 1800 14 Uostadvario k. 0,16 11200 700 15 Rusnė 3,90 740000 1900

16 Švėkšnos mst. 1,23 245000 2000 17 Rusnė + + 4,07 610000 1500 18 Žemaičių 2,18 63000 290 Naumiesčio mst. 19 Uostadvario k. + + 1,0 150000 1500 20 Rusnė + 2,09 313000 1500 21 Rusnė 1,85 277000 1500 22 Uostadvario k. + + + + 2,43 364500 1500 23 Usėnų k. 15,16 121200 80 24 Minijos k. + + + 4,00 500000 1250 25 Žemaičių + 1,05 28000 270 Naumiesčio mst. 26 Švėkšnos mst. 1,00 110000 1100 27 Rusnė 0,89 275000 3100 28 Rusnė + + 0,39 128000 3300 29 Minijos k. 0,72 130000 1800 30 Minijos k. + + 1,55 200000 1300 31 Usėnų k. 7,62 45000 60 32 Uostadvario k. + 3,33 264000 800 33 Švėkšnos mst. 9,12 1368000 1500 34 Žemaičių 5,62 168600 300 Naumiesčio mst 35 Minijos k. + + + + 1,00 200000 2000

36 Minijos k. + + + + 0,80 168000 2100 37 Rusnė + 5,00 700000 1400 38 Rusnė + + 3,43 925000 2700 39 Rusnė + 3,85 575000 1500 40 Uostadvario k. + + + + 0,82 147600 1800 41 Uostadvario k. 1,02 91800 900 42 Minijos k. + + + + 1,50 262000 1750 43 Minijos k. + + + + 1,20 170000 1430 44 Švėkšnos mst. 3,44 482600 1400 45 Ventės k. 1,23 221400 1800 46 Rusnė + 0,79 230000 2900 47 Minijos k. + + + + 0,65 105000 1620 48 Minijos k. + 3,40 374000 1100 49 Rusnė + + + 2,78 700000 2500 50 Rusnė + + + + 1,00 300000 3000 51 Minijos k. + + + + 1,5 270000 1800 52 Usėnų k. 2,14 13000 65 53 Žemaičių 4,90 122000 250 Naumiesčio mst. 54 Rusnė + + + + 0,51 206000 4050 55 Minijos k. + + 2,25 281000 1250 56 Uostadvario k. + + 3,57 357000 900 57 Usėnų k. + 8,35 58000 70

58 Žemaičių 5,55 135000 245 Naumiesčio mst. 59 Rusnė + + 1,08 378000 3500 60 Švėkšnos mst. 2,50 425000 1700 61 Minijos k. + + + + 1,00 165000 1650 62 Rusnė + + + 0,46 138000 3000 63 Ventės k. 0,90 189000 2100 64 Rusnė + 2,89 433000 1500 65 Žemaičių + 2,38 130000 550 Naumiesčio mst. 66 Minijos k. + 4,00 400000 1000 67 Uostadvario k. 4,05 690000 700 68 Uostadvario k. + + 2,51 375000 1500 69 Rusnė 4,90 735000 1500 70 Rusnė + + + + 1,00 300000 3000 71 Rusnė 1,54 446000 2900 72 Rusnė + + + + 0,33 135000 4100 73 Uostadvario k. + + + + 1,00 160000 1600 74 Žemaičių 7,00 196000 280 Naumiesčio mst. 75 Minijos k. + + 3,75 281000 750 76 Uostadvario k. + + + + 0,98 166000 1700 77 Rusnė 1,55 186000 1200

78 Žemaičių 2,00 60000 300 Naumiesčio mst. 79 Žemaičių + 4,76 130000 275 Naumiesčio mst. 80 Rusnė + + + + 0,21 79000 3800 81 Švėkšnos mst. 6,00 600000 1000 82 Rusnė + + + + 0,95 330000 3500 83 Uostadvario k. + + 1,50 165000 1100 84 Usėnų k. 3,89 38900 100 85 Uostadvario k. + + + 0,80 120000 1500 86 Juknaičių k. 2,89 85000 295 87 Rusnė + + 1,00 280000 2800 88 Rusnė + 5,67 850000 1500

4.Priedas

Žemės sklypai 2009 m. gruodžio mėnesį Žemės Vietovė Geras Ribojasi su Tinkamas Nemuno deltos Sklypo dydis Kaina Lt 1aro kaina sklypo privažiavimas vandens rekreacijai, regioninio parko nr. telkiniu turizmui teritorijoje

1 Rusnė + + + + 0,80 328000 4100 2 Rusnė + + + + 1,02 306000 3000 3 Rusnė. + + + + 0,78 234000 3000 4 Rusnė + 5,00 750000 1500 5 Uostadvario k. 5,47 765000 990 6 Uostadvario k. + + 1,60 240000 1500 7 Švėkšnos mst. + 5,30 795000 1500 8 Švėkšnos mst. 8,00 1600000 2000 9 Švėkšnos mst. 8,90 169000 1900 10 Uostadvario k. + 2,01 340000 1700 11 Minijos k. + + + + 0,85 172000 2030 12 Uostadvario k. + 3,20 480000 1500 13 Rusnė + 4,32 648000 1500 14 Vilkyčių k. 0,50 10000 200 15 Vilkyčių k. + 0,95 16000 170 16 Usėnų k. 8,35 58000 70

17 Usėnų k. 11,00 71500 65 18 Švėkšnos mst. 16,0 256000 1600 19 Uostadvario k. + + + + 1,00 180000 1800 20 Minijos k. + + 2,25 324000 1440 21 Švėkšnos mst. 2,00 220000 1100 22 Švėkšnos mst. 1,54 231000 1500 23 Švėkšnos mst. 3,89 465000 1200 24 Rusnė + + 1,20 346000 2890 25 Rusnė + 4,50 855000 1900 26 Rusnė + + + + 0,97 436000 4500 27 Juknaičių k. 4,11 115080 280 28 Vilkyčių k. + 5,26 94000 180 29 Rusnė + + + + 1,00 300000 3000 30 Minijos k. + + + + 1,25 212000 1700 31 Rusnė + + + + 0,70 210000 3000 32 Juknaičių k. 1,91 55390 290 33 Juknaičių k. 1,00 25500 255 34 Uostadvario k. + 2,17 330000 1500 35 Švėkšnos mst. + + 5,00 1000000 2000 36 Švėkšnos mst. + 0,98 186200 1900 37 Rusnė + + + + 0,45 126000 2800 38 Rusnė 3,00 480000 1600 39 Minijos k. + + + + 0,60 90000 1500

40 Ventės k. + 0,52 88000 1700 41 Ventės k. 3,56 462000 1300 42 Ventės k. + + + + 0,78 163000 2100 43 Rusnė 1,00 380000 3800 44 Uostadvario k. + + + + 1,30 200000 1600 45 Minijos k. + + 1.00 150000 1500 46 Vilkyčių k. 1,80 21600 120 47 Vilkyčių k. 4,10 73800 180 48 Švėkšnos mst. + 4,88 780800 1600 49 Ventės k. + 0,50 95000 1900 50 Rusnė 3,90 585000 1500 51 Rusnė + + 2,07 600000 2900 52 Rusnė + + + 2,00 520000 2600 53 Rusnė + 3,18 477000 1500 54 Rusnė + 4,05 607000 1500 55 Minijos k. + + + 1,20 174000 1450 56 Uostadvario k. + 2,44 366000 1500 57 Uostadvario k. + + + + 0,56 89000 1600 58 Vilkyčių k. 1,50 22500 150 59 Vilkyčių k. + 2,05 20500 100 60 Švėkšnos mst. + 5,39 970000 1800 61 Rusnė + 4,00 600000 1500 62 Rusnė + 2,01 502000 2500

63 Rusnė + + + + 0,70 238000 3400 64 Minijos k. + + + + 0,80 133600 1670 65 Ventės k. 1,05 210000 2000 66 Ventės k. + + 0,83 150000 1800 67 Uostadvario k. + 0,30 45000 1500 68 Rusnė + + + + 0,82 370000 4500 69 Rusnė + + + + 1,17 560000 4800 70 Uostadvario k. + + 1,83 290000 1600 71 Minijos k. + + + + 1,40 130200 930 72 Rusnė + + + + 0,66 277000 4200 73 Uostadvario k. + 2,60 390000 1500 74 Minijos k. + + + + 1,50 300000 2000 75 Rusnė + + + + 1,00 305000 3050 76 Juknaičių k. 1,62 40500 250 77 Juknaičių k. + 9,12 282000 310 78 Ventės k. + + + + 1,00 200000 2000 79 Uostadvario k. + 1,00 150000 1500 80 Minijos k. + + + 1,00 155000 1550 81 Rusnė + + + + 1,00 250000 2500 82 Rusnė 1,20 228000 1900 83 Uostadvario k. + + 3,51 420000 1200 84 Uostadvario k. 4,55 455000 1000 85 Rusnė + + 2,06 412000 2000

86 Uostadvario k. + 0,60 60000 1000 87 Uostadvario k. 1,10 175000 1600 88 Rusnė 3,62 543000 1500 89 Uostadvario k. + + 2,00 300000 1500 90 Uostadvario k. 1,40 210000 1500 91 Uostadvario k. + 2,82 395000 1400 92 Uostadvario k. + + + 1,00 150000 1500 93 Rusnė 5,16 774000 1500 94 Rusnė 0,74 229400 3100

5. Priedas Žemės sklypai 2010 sausio mėnesį Žemės Vietovė Geras Ribojasi su Tinkamas Nemuno deltos Sklypo dydis Kaina Lt 1aro kaina sklypo privažiavimas vandens rekreacijai, regioninio parko nr. telkiniu turizmui teritorijoje

1 Uostadvario k. + 0,49 80800 1650 2 Rusnė + 2,00 560000 2800 3 Rusnė + + + 1,50 447000 2980 4 Švėkšnos mst. 2,03 324000 1600 5 Žemaičių 6,30 182700 290 Naumiesčio mst. 6 Minijos k. + + 3,75 412500 1100 7 Uostadvario k. + + 3,30 460000 1400 8 Rusnė + 2,89 433000 1500 9 Ventės k. 4,06 650000 1600 10 Švėkšnos mst. + 4,57 685000 1500 11 Minijos k. + + + + 2,00 320000 1600 12 Rusnė + + + + 0,90 540000 6000 13 Rusnė + + + + 1,25 375000 3000 14 Rusnė + + + 1,56 343000 2200 15 Minijos k. + + + + 0,85 164000 1930

16 Švėkšnos mst. 1,63 211000 1300 17 Uostadvario k. 5,00 400000 300 18 Ventės k. 3,22 483000 1500 19 Usėnų k. + 5,40 32400 60 20 Usėnų k. 1,50 6750 45 21 Švėkšnos mst. + + 11,87 2374000 2000 22 Rusnė + + + 0,96 336000 3500 23 Rusnė 2,97 445500 1500 24 Rusnė + + 1,00 280000 2800 25 Rusnė 3,11 528000 1700 26 Rusnė + + + + 1,03 515000 5000 27 Uostadvario k. 1,00 150000 1500 28 Uostadvario k. + 2,30 345000 1500 29 Švėkšnos mst. 5,48 876800 1600 30 Ventės k. 0,25 50000 2000 31 Usėnų k. 1,00 8000 80 32 Vilkyčių k. 0,80 5600 70 33 Žemaičių 3,14 98000 315 Naumiesčio mst. 34 Minijos k. + + + 0,88 132000 1500 35 Uostadvario k. + 0,64 110000 1230 36 Vilkyčių k. 3,75 67500 180 37 Rusnė + 2,85 456000 1600

38 Rusnė + 3,14 470000 1500 39 Rusnė 3,75 562000 1500 40 Minijos k. + + + + 0,60 108000 1800 41 Švėkšnos mst. + 9,00 1700000 1900 42 Ventės k. + + 0,76 144400 1900 43 Vilkyčių k. 2,17 39060 180 44 Rusnė + + + + 0,86 250000 3000 45 Rusnė 1,12 330400 2950 46 Žemaičių 2,00 60000 300 Naumiesčio mst. 47 Švėkšnos mst. 3,26 391200 1200 48 Minijos k. + + + + 0,55 93500 1700 49 Uostadvario k. + + 1,20 192000 1600 50 Rusnė + + + + 0,86 301000 3500 51 Rusnė + + 0,55 181500 3300 52 Rusnė + + + 1,05 283000 2700 53 Rusnė 4,33 650000 1500 54 Rusnė + + 3,97 635200 1600 55 Rusnė + + + + 1,00 300000 3000 56 Usėnų k. 2,90 23200 80 57 Minijos k. 3,40 306000 900 58 Minijos k. + + + + 0,72 141000 1960 59 Vilkyčių k. 1,00 1500 150

60 Uostadvario k. + 1,75 262000 1500 61 Uostadvario k. 1,80 270000 1500 62 Juknaičių k. 0,82 20000 255 63 Uostadvario k. + + 3,00 420000 1400 64 Juknaičių k. 2,66 69100 260 65 Švėkšnos mst. 1,17 175500 1500 66 Juknaičių k. + 11,15 334500 300 67 Uostadvario k. + 4,06 548000 1350 68 Ventės k. + 1,08 172000 1600 69 Juknaičių k. + 3,50 99700 285 70 Juknaičių k. 13,00 409500 315 71 Minijos k. + + 1,20 180000 1500 72 Rusnė + + 3,15 913500 2900 73 Rusnė + + + + 0,62 260000 4200 74 Ventės k. + + + + 1,00 180000 1800 75 Švėkšnos mst. 2,56 409600 1600 76 Švėkšnos mst. + 10,06 1911400 1900 77 Minijos k. + 2,00 240000 1200 78 Juknaičių k. 2,06 59000 290 79 Uostadvario k. 2,16 320000 1500 80 Uostadvario k. + 1,95 292000 1500 81 Rusnė + 2,95 442000 1500 82 Minijos k. + + + 1,30 195000 1500

83 Žemaičių + 6,90 207000 300 Naumiesčio mst. 84 Vilkyčių k. 4,50 81000 180 85 Rusnė + + + + 0,67 200000 3000 86 Vilkyčių k. 1,20 10800 90 87 Juknaičių k. + 4,15 116000 280 88 Uostadvario k. 3,10 465000 300 89 Rusnė 3,65 547000 1500 90 Rusnė + + 1,82 400000 2200 91 Rusnė + + + + 2,35 470000 2000 92 Rusnė + + + + 0,56 224000 4000 93 Rusnė 4,18 668000 1600 94 Minijos k. + + + + 0,50 90000 1800 95 Minijos k. + + + + 0,66 114000 1730 96 Minijos k. + + 2,25 270000 1200 97 Minijos k. + + 4,20 546000 1300 98 Uostadvario k. 0,57 95000 1400 99 Uostadvario k. 0,66 66000 1000 100 Uostadvario k. + + + + 1,05 157000 1500

6.Priedas Žemės sklypai 2010m. vasario mėnesį Žemės Vietovė Geras Ribojasi su Tinkamas Nemuno deltos Sklypo dydis Kaina Lt 1aro kaina sklypo privažiavimas vandens rekreacijai, regioninio parko nr. telkiniu turizmui teritorijoje

1 Juknaičių k. + 8,35 258000 310 2 Uostadvario k. 2,30 333000 1450 3 Uostadvario k. 2,00 320000 1600 4 Uostadvario k. + 0,86 130000 1500 5 Ventės k. 1,63 277000 1700 6 Juknaičių k. + 1,00 21500 215 7 Rusnė 5,00 750000 1500 8 Rusnė + + 1,23 393500 3200 9 Rusnė + 2,96 414000 1400 10 Rusnė + + 1,05 210000 2000 11 Minijos k. + + + 1,20 180000 1500 12 Švėkšnos mst. 6,32 1137600 1800 13 Minijos k. + + 0,90 130000 1440 14 Minijos k. + + 1,00 150000 1500 15 Švėkšnos mst. + 8,11 145000 1800 16 Švėkšnos mst. + 2,09 313000 1500

17 Rusnė 0,87 130000 1500 18 Žemaičių 5,08 150000 295 Naumiesčio mst. 19 Žemaičių 2,00 100000 500 Naumiesčio mst. 20 Vilkyčių k 3,15 53500 170 21 Minijos k. + 2,00 280000 1400 22 Ventės k. + + + + 0,55 99000 1800 23 Rusnė 4,72 708000 1500 24 Švėkšnos mst. 2,06 288400 1400 25 Žemaičių 6,12 146000 240 Naumiesčio mst. 26 Žemaičių + 3,80 121000 320 Naumiesčio mst. 27 Uostadvario k. + 1,00 150000 1500 28 Juknaičių k. + + 1,59 44500 280 29 Rusnė + 2,13 404700 1900 30 Rusnė + + 3,00 450000 1500 31 Rusnė + 2,80 392000 1400 32 Rusnė + 3,56 605200 1700 33 Rusnė + + + + 1,20 480000 4000 34 Uostadvario k. 1,25 191000 1530 35 Minijos k. + 3,30 429000 1300

36 Minijos k. + + + 0,52 88400 1700 37 Ventės k. 2,13 340000 1600 38 Švėkšnos mst. 6,45 1032000 1600 39 Žemaičių 11,54 363500 315 Naumiesčio mst. 40 Vilkyčių k + 3,16 45820 145 41 Vilkyčių k 1,33 10640 80 42 Uostadvario k. 3,78 520000 1400 43 Uostadvario k. 2,16 324000 1500 44 Minijos k. + + + + 1,45 232000 1600 45 Ventės k. + + + + 0,80 160000 2000 46 Švėkšnos mst. + 1,00 1100000 1100 47 Juknaičių k. 7,20 216000 300 48 Juknaičių k. + 5,00 140000 280 49 Švėkšnos mst. 7,80 156000 2000 50 Švėkšnos mst. + 4,72 708000 1500 51 Minijos k. + + + + 0,56 96320 1720 52 Uostadvario k. 1,01 160000 1600 53 Uostadvario k. 0,76 125000 1650 54 Žemaičių + 2,13 61770 290 Naumiesčio mst. 55 Žemaičių 1,86 53900 290 Naumiesčio mst.

56 Žemaičių + 3,41 92000 270 Naumiesčio mst. 57 Rusnė + + + 2,14 642000 3000 58 Rusnė + + + + 1,85 555000 3000 59 Juknaičių k. 4,37 110000 250 60 Vilkyčių k + 3,15 53000 170 61 Švėkšnos mst. 2,00 280000 1400 62 Uostadvario k. 2,98 430000 1450 63 Uostadvario k. + + 1,00 160000 1600 64 Vilkyčių k + 3.96 69000 175 65 Švėkšnos mst. + 3,87 387000 1000 66 Rusnė 1,00 150000 1500 67 Rusnė + 4,72 850000 1800 68 Rusnė + + 2,34 468000 2000 69 Rusnė + 3,87 580500 1500 70 Minijos k. + 2,30 287500 1250 71 Minijos k. + + 1,50 225000 1500 72 Minijos k. + 3,80 400000 1050 73 Minijos k. + + + + 0,75 138000 1850 74 Minijos k. + + 1,00 132000 1320 75 Rusnė 3,78 567000 1500 76 Rusnė 4,56 684000 1500 77 Rusnė + + + + 0,90 540000 6000

78 Rusnė + + + + 1,15 390000 3400 79 Minijos k. 1,00 155000 1550 80 Vilkyčių k. 1,08 8640 80 81 Švėkšnos mst. + 1,18 212000 1800 82 Švėkšnos mst. + 2,35 400000 1700 83 Rusnė + + + 0,61 12200 2000 84 Rusnė + + + + 0,54 189000 3500 85 Rusnė + 2,00 420000 2100 86 Minijos k. + + 2,30 345000 1500 87 Minijos k. + + 2,00 330000 1650 88 Uostadvario k. + + + + 0,47 70500 1600 89 Rusnė + 7,86 1179000 1500 90 Rusnė + + + + 1,14 400000 3500 91 Rusnė + + 4,32 690000 1600 92 Rusnė + + + + 0,87 261000 3000 93 Rusnė 2,34 234000 1000 94 Usėnų k. 20,15 201500 100

7. Priedas Žemės sklypai 2010 m. kovo mėnesį Žemės Vietovė Geras Ribojasi su Tinkamas Nemuno deltos Sklypo dydis Kaina Lt 1aro kaina sklypo privažiavimas vandens rekreacijai, regioninio parko nr. telkiniu turizmui teritorijoje

1 Minijos k. + + + + 0,63 110250 1750 2 Uostadvario k. + + 1,20 180000 1500 3 Uostadvario k. + 1,50 225000 1500 4 Ventės k. + + + + 0,90 135000 1500 5 Uostadvario k. + 2,00 300000 1500 6 Rusnė + + 0,95 152000 1600 7 Minijos k. + + 1,75 250000 1430 8 Uostadvario k. 3,23 452000 1400 9 Uostadvario k. + + 4,12 535000 1300 10 Rusnė + 4,12 865000 2100 11 Rusnė + 1,13 226000 2000 12 Usėnų k. 3,98 39800 100 13 Ventės k. 2,00 160000 800 14 Minijos k. + + 0.80 120000 1500 15 Rusnė + + + + 0,82 574000 7000 16 Vilkyčių k. + 1,00 18000 180

17 Vilkyčių k. 5,88 88200 150 18 Ventės k. + + 2,00 220000 1100 19 Minijos k. + 1,20 186000 1550 20 Uostadvario k. 0,60 102000 1400 21 Minijos k. + 2,30 368000 1600 22 Rusnė + 5,00 750000 1500 23 Usėnų k. 0,82 1230 15