3. Viešoji Infrastruktūra Šilutės Rajono Strateginis Plėtros Planas: Socialinės-Ekonominės Būklės Analizė Viešoji Infrastruktūra
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
3. VIEŠOJI INFRASTRUKTŪRA ŠILUTĖS RAJONO STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS: SOCIALINĖS-EKONOMINĖS BŪKLĖS ANALIZĖ VIEŠOJI INFRASTRUKTŪRA 3. VIEŠOJI INFRASTRUKTŪRA 3.1 Susisiekimo sistema Šilutė yra valstybinės reikšmės automobilių kelių, geležinkelio ir vidaus vandens kelių susikirtimo mazgas. 3.1.1. Autokelių, gatvių ir dviračių takų tinklas Šilutės rajone valstybinės reikšmės automobilių kelių tinklas yra pakankamai išplėtotas. Šilutėje susikerta krašto keliai Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, Šilalė- Šilutė, Šilutė -Rusnė. Šilutės rajoną taip pat kerta krašto keliai Kvėdarna-Švėkšna- Saugos ir Tauragė-Žygaičiai-Vainutas. Kiti valstybinės reikšmės keliai yra rajoniniai. Šilutės rajone yra pakankamai tankus vietinės reikšmės kelių tinklas. Bendras valstybinės reikšmės automobilių kelių ilgis siekia 561,43 km, vietinės reikšmės kelių – 1537 km, gatvių – 57,2 km. Tarp seniūnijų daugiausia vietinės reikšmės kelių yra Saugų ir Vainuto seniūnijose (atitinkamai 146 ir 94 km). Atitinkamai valstybinės reikšmės automobilių kelių tinklo tankumas yra 10,2 km/ tūkst.gyv., visų automobilių kelių – 29,7 km/ tūkst.gyv., tuo tarpu šalies vidurkis sudaro atitinkamai 6,12 km/ tūkst.gyv. ir 19,13 km/ tūkst.gyv. Pagal kelių dangas Šilutės rajone valstybinės reikšmės keliuose vyrauja patobulintos kelių dangos, vietinės reikšmės keliuose – žvyro dangos. Palyginus su kitais šalies rajonais, valstybinės reikšmės kelių su patobulinta kelių danga Šilutės rajone – 52 %, šalyje – 57,4 %.Tuo tarpu vietinės reikšmės keliuose patobulintos kelių dangos sudaro tik 10,5 %. Šilutės mieste gatvės su patobulinta danga sudaro 67 % visų gatvių. 1998- 2002 metų laikotarpyje patobulintų dangų automobilių keliuose padidėjo 16 %, gatvėse – 33 %. Pagrindiniai automobilių kelių, gatvių ir dviračių takų tinklo duomenys 2002 m. pateikti 3.1-1 lentelėje. 3.1-1 lentelė Automobilių keliai, gatvės ir dviračių takai Šilutės rajone 2002 m. Ilgis, km Pagal dangos tipą, km Kelių tankumas Patobulin Grindinys Žvyro Grunto km/tūkst..gyv. ta danga danga danga Valstybinės reikšmės keliai,t.t. 561,43 280,25 10,10 271,08 - 10,2 Krašto keliai 127,64 127,64 - - - Rajoniniai keliai 433,79 152,61 10,10 271,08 - Vietinės reikšmės 1537 162 - 998 377 keliai, t.t Viešieji keliai 1075 162 - 864 49 Vidaus keliai 462 - - 134 328 144 ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖ/ EKONOMINIŲ TYRIMŲ CENTRAS/ ŠILUTĖS TURIZMO IR VERSLO INFORMACIJOS CENTRAS ŠILUTĖS RAJONO STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS: SOCIALINĖS-EKONOMINĖS BŪKLĖS ANALIZĖ VIEŠOJI INFRASTRUKTŪRA Ilgis, km Pagal dangos tipą, km Kelių tankumas Šilutės m. gatvės 57,2 38,1 - 17,6 1,5 Iš viso: 2098,43/ 442,25 10,10 1269,08 377 38,12/29,7* 1636,43* Dviračių takai 40,92 40,92 *be vietinės reikšmės vidaus kelių. Šaltinis: Statistikos departamentas;VĮ “Lietuvos automobilių kelių direkcija“; VĮ“Klaipėdos regiono keliai“; Šilutės rajono savivaldybė. Per Šilutės rajoną praeina tarptautinės tranzitinės Eurovelo kategorijos dviračių trasos EV-10 dalis. Ji sutampa su nacionalinės reikšmės Vakarų Lietuvos žiedo (325 km, 40 km Šilutės rajone) dviračių trasos Klaipėda-Palanga-Mosėdis-Žemaitijos nacionalinis parkas-Gargždai-Priekulė-Šilutė-Nemuno deltos regioninis parkas, Uostadvaris-Nida (keltu)-Neringa-Klaipėda dalimi.Šilutės ir Klaipėdos rajonų savivaldybės inicijavo Vakarų Lietuvos žiedo trasos korekciją per Gargždus-Priekulę-Dreverną-Kintus- Ventę-Šilutę, kad atsispindėtų kaimo turizmo centrai. Šilutės rajone taip pat yra nacionalinės reikšmės Nemuno dviračių kelio „ Nemuno vėrinio“ trasa Pagėgiai- Šilgaliai-Stoniškiai-Usėnai-Paleičiai-Juknaičiai-Šilutė-Rusnė-Uostadvaris, Nemuno turistinės trasos Rusnės žiedas.Nemuno deltos regioniniame parke yra dviračių trasų, kurios tęsiasi daugelyje vietų lygiagrečiai vidaus vandens kelių trasoms. Rusnėje yra parengtos kelios įvairaus ilgio ir sunkumo dviračių trasos, kurių pagrindiniai maršrutai yra Šilutė-Rusnės sala, Dreverna-Kintai-Ventė-Mingė (Kuršių žiedas), Šilutė- Kretinga. Be to, vietinės reikšmės dviračių trasos yra Šilutė-Juknaičiai-Šilininkai (25 km), Šilutė- Ventės ragas-Klaipėda (70 km), po Rusnės salą (35 km). Dalis dviračių trasų eina automobilių keliais, dalis specialiai įrengtais dviračių takais, dalis vietinės reikšmės vidaus keliais. Pastarųjų kelių dangos reikalingos tvarkymo. Dėl padidėjusių transporto srautų valstybinės reikšmės automobilių krašto ir rajoniniai keliai reikalauja rekonstravimo, nes neatitinka Europos Sąjungos eismo saugumo reikalavimų, vietinės reikšmės keliai (ypatingai viešieji keliai) – patobulintų dangų. 2003 m rugsėjo 9 d. atliktos Šilutės rajono gyventojų apklausos duomenimis, visame rajone tobulintinas yra pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas: visų seniūnijų gyventojai jo būklę vertino pakankamai blogai (žiūr. 3.1.-1 priedą). Blogiausiai šio tinklo būklė buvo įvertinta Gardamo ir Ž. Naumiesčio seniūnijose – atitinkamai 88 ir 75 procentai apklaustųjų manė, kad pėsčiųjų ir dviračių takų būklė jų gyvenamose vietovėse yra bloga. Kelių ir gatvių tinklo būklę dauguma rajono gyventojų vertino kaip vidutinę. Blogais įvertinimais išsiskyrė Ž. Naumiesčio seniūnijos ir Šilutės seniūnijos kaimiškųjų gyvenviečių apklaustieji (atitinkamai 29 ir 24 procentai). 2002 m. Šilutės rajone buvo 23493 registruotos transporto priemonės. Šilutės rajone kiekvienais metais transporto priemonių skaičius padidėja vidutiniškai 13 %. 1998- 2002 m.m. individualių lengvųjų automobilių kiekis 1000 gyventojų padidėjo 41,5 % ( 3.1-2 lentelė). Didėjant transporto srautams didėja skaičius autoavarijų ir nelaimingų atsitikimų keliuose ir gatvėse. 1999-2002 m. m. Šilutės rajono vien krašto automobilių keliuose įvyko 172 autoavarijos, kuriose žuvo 26 bei buvo sužeisti 230 eismo dalyvių. Ypatingai didelę grėsmę eismo dalyviams kelia valstybinės reikšmės kelio Kaunas- Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 160-202 km atkarpa (6 juodos dėmės), kelio Šilalė-Šilutė 49,9-50,7 km atkarpa, kelio Šilutė-Rusnė 1,13-1,45 km atkarpa (po vieną juodą 145 ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖ/ EKONOMINIŲ TYRIMŲ CENTRAS/ ŠILUTĖS TURIZMO IR VERSLO INFORMACIJOS CENTRAS ŠILUTĖS RAJONO STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS: SOCIALINĖS-EKONOMINĖS BŪKLĖS ANALIZĖ VIEŠOJI INFRASTRUKTŪRA dėmę).Padidintu eismo intensyvumu išsiskiria vietinės reikšmės keliai Vilkyčiai- Lankupiai, Vilkyčiai-Alsėnai-Diegliai. Šilutėje geležinkeliu miestas yra atskirtas nuo aplinkkelio. 3.1-2 lentelė Individualių lengvųjų automobilių kiekis 1000 gyventojų 1998 1999 2000 2001 2002 Šilutės rajonas 176 184 213 247 249 Kretingos rajonas 218 231 255 287 284 Klaipėdos rajonas 246 259 290 308 324 Skuodo rajonas 163 176 199 236 241 Klaipėdos 255 277 309 348 341 apskritis Lietuva 226 249 276 297 304 Šaltinis: Statistikos departamentas. 3.1.2 Geležinkelis Per Šilutės rajoną praeina plačios vėžės geležinkelio ruožas Radviliškis - Pagėgiai – Šilutė - Klaipėda, kurios ilgis Šilutės rajone sudaro 49 km. Jis skirtas vietiniams kroviniams transportuoti, o taip pat tranzitiniams IX tarptautinio geležinkelio transporto koridoriaus (Minskas – Radviliškis - Klaipėda) kroviniams transportuoti šio ruožo per didelio apkrovimo, geležinkelio avarijos ar remonto atveju. Todėl tiek krovinių, tiek keleivių srautas per Šilutės geležinkelio stotį yra, palyginti, nedidelis. 3.1-3 lentelė Važiavusių traukinių skaičius (vidutiniškai per parą) 1998 1999 2000 2001 2002 Prekinių traukinių skaičius ruožuose: Pagėgiai-Rimkai 0,8 1 2,7 1,2 1,8 Rimkai-Pagėgiai 1,1 1,3 2,1 1,3 1,9 Keleivinių traukinių skaičius ruožuose: Pagėgiai-Rimkai 5 5 4 3 3 Rimkai-Pagėgiai 5 5 4 3 3 Šaltinis: AB“Lietuvos geležinkeliai“. Be to, dėl ribotų investicijų į šio geležinkelio ruožo infrastruktūrą yra ribojamas keleivinių ir krovininių traukinių judėjimo greitis. Tam tikrų problemų eismo saugumui kelia geležinkelio pervažos, esančios susikirtimuose su pagrindiniu automobilių krašto keliu Kaunas – Jurbarkas – Šilutė - Klaipėda. Šiuo metu esamas geležinkelio ruožas (geležinkelio infrastruktūra, traukinių judėjimo greitis, traukinių eismo saugumas, geležinkelio pervažos, eismo valdymo sistemos, geležinkelio darbuotojų kvalifikacijos lygis) neatitinka Europos Sąjungos keliamų reikalavimų. 146 ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖ/ EKONOMINIŲ TYRIMŲ CENTRAS/ ŠILUTĖS TURIZMO IR VERSLO INFORMACIJOS CENTRAS ŠILUTĖS RAJONO STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS: SOCIALINĖS-EKONOMINĖS BŪKLĖS ANALIZĖ VIEŠOJI INFRASTRUKTŪRA Krovinių pakrovimas Šilutės stotyje 1998-2002 m.m. laikotarpyje žymiai sumažėjo. Be to, pasikeitė kraunamo krovinio rūšys. Šiuo metu visai nekraunamos durpės, mineralinės trąšos, mediena, cukrus, grūdai, malimo produktai, išspaudos, o pradėti krauti juodieji metalai, juodųjų metalų laužas, bulvės, daržovės ir vaisiai (3.1-4 lentelė). 3.1-4 lentelė Krovinių pakrovimas Šilutės stotyje mat.vien. 1998 1999 2000 2001 2002 Pakrauta krovinių,iš vagonų 310 194 196 14 26 viso : Iš jų: tonų 13836 6404 6005 562 1037 Durpių ir durpinės vagonų 185 176 188 0 0 produkcijos tonų 5550 5239 5596 0 0 Juodųjų metalų vagonų 0 0 0 10 16 tonų 0 0 0 396 618 Juodųjų metalų laužo vagonų 0 1 1 2 5 tonų 0 36 38 50 193 Cheminių ir mineralinių vagonų 6 0 0 0 0 trąšų tonų 380 0 0 0 0 Medienos vagonų 0 0 1 0 0 tonų 0 0 10 0 0 Cukraus vagonų 4 0 0 0 0 tonų 170 0 0 0 0 Grūdų vagonų 110 17 5 2 0 tonų 7543 1129 331 116 0 Bulvių, daržovių, vaisių vagonų 0 0 0 0 5 tonų 0 0 0 0 226 Malimo produktų vagonų 2 0 0 0 0 tonų 74 0 0 0 0 Išspaudų vagonų 3 0 0 0 0 tonų 119 0 0 0 0 Kitų ir rinktinių krovinių vagonų 0 0 1 0 0 tonų 0 0 30 0 0 Šaltinis: AB“Lietuvos geležinkeliai“. 3.1.3 Viešasis transportas Viešojo transporto paslaugas Šilutės rajone teikia savivaldybei priklausanti UAB“Šilutės autobusų parkas“, turintis 31 autobusą, 4 privačios