LIE TU V OS ARCHEOlogija 23 Li.etU\'05 i.5tori.)05 i.n ti.tl.\tU5
LIE TU V OS ARCHEO logija 23
VILNIUS 2002 UDK 902/904(474.5) Li227
Redaktorių kolegija: Algirdas Girininkas (ats. redaktorills ir sudarytojas) (Lietuvos istorijos institutas)
Vytautas Kazakevičius (Lietuvos istorijos institutas) Mykolas Michelbertas (Vilniaus universitetas) Evalds M ugurevičs (Latvijos universiteto Lat1'ijos istorijos institutas)
Vytautas Urbanavičius (PiliLl tyrimo celltras "LietuI'os pilys") Gintautas Zabiela (Lietuvos istorijos institutas)
lSSN 0207-8694 © Lietuvos istorijos institutas, 2002 ISBN 9986-23-1035 © Straipsnių autoriai, 2002 TURINYS
[VADAS (A. Girininkas)...... 7
G. Zabiela. VANDALINAS ŠUKEVIČIUS - AKMENS AMZIAUS GYVENVIEČIŲ TYRINĖTOJAS (l50-ŲJŲ GIMIMO METINIŲ SUKAKČIAI PAŽYMĖTI) ...... 9 Vandalinas Šukevičius, the Investigator of Stone Age Settlements (in Commemoration of His 150th Birth-anniversary) ...... 27 BaH./la.JJI1H ll1YKCBJ1<1 - I1CCJle.ll,OBaTeJlb nOCeJlellHH KaMeHHoro Be Ka (K 150-J1eTHIO CO .ll,1I51 p0)l(ĮleHH5I) ...... 28
STRAIPSNIAI
Dž. Brazaitis. RUTULINIŲ AMFORŲ KULTŪRA LIETUVOJE - REIŠK1NYS AR EPIZODAS? 29 Globular Amphora Culture in Lithuania - a Phenomenon or an Episode? ...... 38 KYJlbTYpa WapOBI1.ll,lIbIX aMcpop B J1 HTBe - 51BJlellHe I1JIH 3rrM30.ll,? ...... 39
R. Rimantienė. RUTULINIŲ AMFORŲ KULTŪRA VAKARŲ LIETUVOJE ...... 41 Globular Amphora Culture in West Lithuania ...... 49 KYJlbTYpa WapOBM.ll,IIbIX aMcpop B 3ana.ll,HOM J1HTBe ...... 50
Dž. Brazaitis. NARVIŠKOS KERAMIKOS STILIAI RYTŲ LIETUVOJE ...... 51 Styles ofNarva Pottery in East Lithuania ...... 69 CTMJlM HapBcKoH KepaMI1KM B BOCTOLIIIOM JII1TBC ...... 71
A. Girininkas. MIGRACINIAI PROCESAI RYTŲ PABALTIJYJE VĖLYVAJAME NEOLITE. VIRVELINĖS KERAMIKOS KULTŪRA ...... 73 Migratory Processes in the East Baltic in the Latc Neolithic. Corded Ware Culture 90 Ml1rpaUHoHHble rrpouecebl B BOCTO'IHOH I1pH6aJlTHKe B rr03.ll,HeM lIeOJlI1Te. KYJlbTYpa WHYPOBOH KepaMHKM ...... 91
T Ostrauskas. KUNDOS KULTŪROS TYRINĖJ IMŲ PROBLEMATIKA ...... 93 Problems of Invcstigation of the Mcsolithic Kunda Culture ...... 104 I1p06J1eMaTHKa I1CCJle.ll,OBallI1M Me30Jll1TJ1 Dubičiai type Settlcmcnts and the Neolithic Nemunas Culturc in South Lithuania ...... 131 OaM5ITHI1KY1 nma )ly6wl.m1 11 HeOJJI1TWleCKa51 HeMaHCKa51 KyJJbTYpa B lO){(HOH JIHTBe ..... 134 T. Ostrauskas. MEZOLITINĖ KUDLAJEVKOS KULTŪRA LIETUVOJE ...... 137 Mcsolithic Kudlaevka Culture in Lithuania ...... 155 Me30JJl1TWleCKa51 Ky,ll.JIaCBCKa51 KyJJbTYpa BJI HTBe ...... 159 E. Šatavičius. HAMBURGO KULTŪROS RADINIAI LIETUVOJE ...... 163 Finds of the Hamburgian Culturc in Lithuania ...... 181 Haxo.ll.KYI raM6yprcKoH KyJJbTypbI BJIl1TBe ...... 183 PUBLIKACiJOS A. Girininkas. PAKRETUONĖS 1-0JI GYVENVIETĖ ...... 187 V. Juodagalvis. GLŪKAS 10 - EPIPALEOLITINĖ STOVYKLA IR NEOLITINĖS GYVENVIETĖS PRIE VARĖNĖS UPĖS ...... 197 DISKUSlJOS IR RECENZlJOS T. Ostrauskas. APIE VĖLYVOJO PALE6LITO PERIODIZACIJĄ LIETUVOJE. E. ŠATAVIČIAUS KONCEPCIJOS KRITIKA ...... 239 T. Ostrauskas. MICHAL KOBUSIEWICZ "LUDY l..OWIECKO-ZBIERACKlE P6l..NOCNO-ZACHODNIEJ POLSKl" POZNAN, 1999 ...... 247 AUTORIŲ DĖMESIUI ...... 249 6 I LIETUVOS ARCHEOLOGIJA. 2002. T. 23, p. 9-28. ISSN 02-07-8694 VANDALINAS ŠUKEVlČIUS - AKMENS AMŽIAUS GYVENVIEČIŲ TYRINĖTOJAS ( ISO-ŲJŲ GIMIMO METINIŲ SUKAKČIAI PAŽYMĖTI ) GINTAUTAS ZABIELA Lietuvos archeologijos istorija nėra ilga. Intensy vesni tyrinėjimai vyksta tik antrą šimtmeti, tad ir at liktų darbų, ir juos nudirbusių žmonių sąrašai nedideli. 1 Tačiau ir tarp jų kai kas jau primiršta. Tarp tokių yra XIX a. pabaigos - XX a. pradžios archeologas mėgė jas dvarininkas Vandalinas Šukevičius (Wandalin Szu kiewicz) (1 pav.), kurio ISO-osios gimimo metinės sukanka 2002 m. spalio 10 d. Negalima sakyti, kad jis yra visiškai užmirštas. Lietuvoje apie jį rašė J. Puzinas (Puzinas, 1935a, p . 89-90; 1935b, p. 179-182), A. Tautavičius (Tau t avičius, 1969), P. Kulikauskas ir G. Zabiela (Kulikauskas, Zabiela, 1999, p. 133-138), Baltarusijoje - G. Kochanovskis (KaxaHoycKi, 1984, c. 76-77), Lenkijoje - J. Kostrzewskis (Kostrzewski, 1949, p. 121-123) ir M. M. Blombergowa (Blomber gowa, 1993a, p. 62-67; 1993b). Pastaroji nurodo apie ji parengusi monografiją (Blombergowa, 1993a, p. 62). 1992 m. Nočioje įvyko V Šukevičiaus gimimo 140-mcčiu i skirta konferencija, kurios darbai 1994 m. buvo išleis• ti atskira knygele (CJIaBYTbIH JIIo.n3i BopaHayw%lllbl. fpo.nHa-Hay.a, 1994. 600 egz., 60 PY Joje detaliau buvo nušviesti Y. Šukevičius - etnologas (MiKYJIi I Dėkoju prof. Aleksiejui Luchtanui už galimyby ja pasinaudoti. Q Trakų salos pilies išsaugojimu. Tarp mažiau žinomų gine komisija Peterburge (vienur nurodoma, kad jis rijo: jo veiklos sričių yra dvasinės krašto kultūros papročių buvo jos nariu bendradarbiu (Blombergowa, 1993b, (Sm fiksavimas bei istorijos populiarinimas (MiKYJ1i'-l, 1994, p. 158), kitur - kad nebuvo (Blombergowa, 1988, kad c. 7-9). Iš visų nuveiktų darbų archeologijos srityje be p. 128-129), kitų draugijų nariu. Vilniuje 1899 m. jis nep ne mažiausiai iki šiol yra nušviesti jo vykdyti akmens suorganizavo nelegalų "Senienų ir kraštotyros mėgėjų tui( amžiaus gyvenviečių tyrinėjimai, nors pats V. Šukevi• rateli", veikusi iki 1906 m. pavasario, buvo jo pirmi met čius dažnai laikomas vos ne jų tyrinėjimų pradininku ninku. Nuo 1907 m. jis tvarkė Lenkų mokslo bičiulių sute (Tautavičius, 1961, p. 26). Jis savo iniciatyva akmens draugijos Vilniuje archeologinius rinkinius. Nuo teis, amžiaus gyvenvietes tyrinėjo daugiausia Lydos ir Tra 1902 m. birželio 5 d. iki 1914 m. sausio 1 d. V. Šukevi• mat kų apskrityse, dabartiniuose Šalčininkų ir Varėnos ra čius nuomavo visą Trakų pilies salą (Blombergowa, tų i~ jonuose bei Baltarusijos teritorijoje (Gardino sritis, 1993a, p. 64), rūpinosi jos griuvėsių apsauga. Tuo metu gan Varanavo rajonas). sparčiai besiskaidančioje i pavienes stovyklas politi ti i Vandalinas Šukevičius gimė vos 1,3 km nuo da nėje terpėje V. Šukevičius buvo rusofiliškos orientaci apo bartinės Lietuvos sienos esančioje Nočioje (Rodūnės r.) jos (Talko-Hrynczewicz, 1932, p. 54), nors aktyviai kilminio dvarininko Aleksandro Šukevičiaus ir Alinos darbavosi lenkų mokslo bičiulių draugijoje, rašė i to me 191 Volkaitės-Karačevskos šeimoje. Šukevičiai kilę iš Že• to jų spaudą. 1916-1917 m. jis Nočios apylinkių kaimuo dot; maitijos, XVII a. viduryje giminė persikėlė i Slonimo se suorganizavo net 18 lenkiškų pradinių mokyklėlių lime pavietą (Sulimczyk, 1934). Paprastai laikoma, kad Van (Grzymala-Przybytko, 1936, p. 5). Pagal politinę ano me biči dalinas gimė 1852 m. spalio 10 d., tačiau savo biogra to visuomenės orientaciją jis buvo krajovcų idėjų (kėlu dūr fijoje jis nurodo gimęs spalio 11 d. (Blombergowa, sių specifinius lenkų interesus vietoje nesijungiant su (da 1993b, p. 158). Pradžioje jis mokėsi namuose, nes mo Lenkija) simpatikas (Zasztowt, 1990, p. 277). Kartu jo ir i tina nenorėjo atiduoti sūnaus i rusišką mokyklą, vė darbuose pastebima aiški tolerancija ir savotiška pagar Krc liau Vilniuje - gamtos mokslų pas profesorių botaniką ba vietinių jo gimtinės apylinkių žmonių -lietuvių ir bal nur Juozapą Jundzilą (1794-1877). Jo paveiktas susido tarusių - kultūrai. V Šukevičius pasisakė už lietuvių teisę 197 mėjo biologija, antropologija ir senąja istorija kalbėti gimtąja kalba, naudoti ją mokykloje ir bažnyčio tet( (MiKYJ1i'-l, 1994, C. 6). Kiek vėliau piešti mokėsi pas je, už ką 1912 m. lenkų spaudoje buvo pavadintas litvo ma Šlendzinski (profesoriaus Ludomiro Šlendzinskio manu ir lenkų interesų išdavikų. Atsakydamas i šiuos kUI (1889-1980) seneli). 1869-1871 m. jis gyveno Varšu• kaltinimus jis rašė, kad save laiko lenku, tačiau myli sa ipė voje, kur norėjo istoti i universitetą, tačiau nemokė vo tėvynę Lietuvą (Tautavičius, 1994). liol damas rusų kalbos to negalėjo padaryti. V. Šukevičius Tuo tarpu asmeninis V. Šukevičiaus gyvenimas v.~ buvo kuklus, labai inteligentiškas, domėjosi daile, jau susiklostė nekaip. Anksti mirė jo mylima duktė Van ski: nystėje net rašė eilėraščius (Talko-Hrynczewicz, 1932, da (g. 1879 m. lapkričio 28 d.) (MaHC5IČHaK, 1994, arc p. 15,52). 1871 m. jis grižo i Nočią, kur praleido didžiąją c. 27), ištekėjusi už Teodoro Narbuto (1881-?), is arb savo gyvenimo dali ūkininkaudamas ir rinkdamas se toriko Teodoro Narbuto (1784-1864) vaikaičio (Su vo nienas. Jo dvarelis, stovėjęs dabartinės Dvaro gatvės limczyk, 1934). Žmona Julija (A. Majsejonakas, nų gale, susidėjo iš dviejų gyvenamųjų ir keleto ūkinių remdamasis Nočios bažnyčios metrikų knyga nuro ma pastatų (pYJ1b, 1994, c. 24). 1907 m. jis ikūrė Nočios do, kad ji - Bronislava iš Pavlovičių (Mai1C5IeHaK, lan žemdirbių rateli, kuriam vadovavo iki mirties. Be ar 1994, c. 27», nesuprato jo archeologinės veiklos ta cheologinių dirbinių, V. Šukevičius turėjo pintų juos prasmės, joje matydama tik lėšų švaistymą. Atite es1 tų, muzikos instrumentų kolekcijas (Olechnowicz, kėjusi su 8000 rublių kraičiu ji buvo igaliojusi vyrą rią 1938). 1893 m. jis dalyvavo IX archeologų suvažiavi• tvarkyti jai priklausanti J agelovičių dvarą. Anot jos la_o me Vilniuje, kur buvo eksponuojama dalis jo rinkinio. "vyras aistringai pamėgo archeologiją ir tam per 13 isiĮ Nuo 1899 m. kelerius metus V. Šukevičius gyveno Vil metų, pardavinėdamas žemę, mišką, palivarkus, iš• jirr niuje. Jis gerai pažinojo to meto archeologijoje dirbu leido savo ir mano kapitalą su pelnais apie 40 000 tra sius žmones, skaitė archeologinę literatūrą, artimai rublių" (Smelstorius, 1996, Nr. 12, p. 3). Dėl pašli• jo bendravo su Z. Gliogeriu, E. Volteriu, J. Talko-Grin jusios finansinės padėties ji padavė 55 metų Vanda an cevičiumi ir kt. V. Šukevičius 1901 m. buvo išrinktas liną i teismą, prašydama ją išskirti su vyru. Vilniaus žr. Lenkų mokslų akademijos Krokuvoje nariu korespon dvasinės kolegijos posėdis ivyko 1907 m. spalio 26 d. m( dentu, bendradarbiavo su Imperatoriškąja archeolo- (dokumentai saugomi Lietuvos valstybiniame isto- ge. 10 ------, I /IS rijos archyve tarp Vilniaus vyskupijos popierių) V. Šukevičius archeologinius tyrinėjimus pradėjo b, (Smelstorius, 1996, Nr. 12, p. 3). Teismas nustatė, būdamas jau pilnai subrendęs, 1883 m. Pradžioje jis 8, kad V. Šukevičius tikrai išleido savo turtą, dėl ko labiau domėjosi valstybės laikotarpio (vėlyvaisiais) ka ]s nepajėgs suteikti išsilavinimo savo sūnums Zigmun pinynais, kuriuos čia kasinėjo kartu su Eduardu Vol IŲ tui (1884-?) ir Henrikui (1899-?) - duktė Vanda tuo teriu (1856-1941), vėliau susidomėjo geležies amžiaus ]- metu jau buvo ištekėjusi (ištekėjo 1904 m.), todėl laidojimo paminklais - pilkapiais, kuriuos jau pradėjo ų suteikė laikiną išsiskyrimą, vaikus paliko motinai su tyrinėti savarankiškai. Lietuvos archeologijos istorijoje o teise reikalauti iš vyro lėšų vaikams išlaikyti. Kaip jis vienas iš pirmųjų pradėjo domėtis akmens amžiaus ]- matyti iš V. Smelstoriaus paskelbtų bylos dokumen gyvenvietėmis . Ikijo pastarąsias plačiau 1871-1903 m. 1, tų ištraukų, žmona su V. Šukevičiumi konfliktavo jau laikotarpiu žvalgė tik Zigmuntas Gliogeris (1845- u gana seniai, buvo net atsiskyrusi ir išsikėlusi gyven 1910), tarp Gardino ir Kauno aptikęs mažiausiai 16 ] ti i Vilnių, o pats teismas prived«s Vandaliną prie akmens amžiaus gyvenviečių (Kulikauskas, Zabiela, ]- apopleksijos (Smelstorius, 1996, Nr. 20, p. 3). 1999, p. 113). V. Šukevičius akmens amžiaus gyvenvie 1I V. Šukevičius mirė staiga nuo širdies smūgio tėmis pradėjo domėtis nuo 1886 m. (Sniezko, 1959, :- 1919 m. gruodžio 1 dieną ir gruodžio 3 d. buvo palai p. 409). Greitai jis pradėjo vykdyti jų intensyvius žval• dotas Nočios kapinėse esančioje šeimos koplyčioje (Su gym us Merkio, Katros, Versekos, Ditvos, Pelesos, Grū limczyk, 1934). Jo rinkiniai pakliuvo i Lenkų mokslo dos, Ūlos upių pakrantėse. Kartu jo kolekcijai buvo bičiulių draugijos muziejų Vilniuje, iš kur vėliau atsi renkami ir akmeniniai dirbiniai (daugiausia akmeni dūrė Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Kažkiek jų niai kirviai). Akmens amžiaus gyvenviečių pažinimas (daugumoje ne akmens amžiaus laikotarpio) pateko V. Šukevičių su amžiumi vis labiau itraukdavo. Jis pa ir i Maskvos istorijos muziejų, Peterburgo Ermitažą, lengva plėtė žvalgymų regioną, rinko duomenis apie Krokuvos mokslų akademijos muziejų (pastarajame šias gyvenvietes iš literatūros platesniame regione, nurodomas 161 akmens amžiaus dirbinys (TI060Jlb, stengėsi surinktą paviršin« medžiagą moksliškai siste 1979, c. 32, 35, 45-46)), Krokuvos Jogailos universi minti, pradėjo skelbti gana detalius straipsnius apie teto antropologijos rinkini (greičiausiai kaukolės) (Ri geriausiai pažistamus žvalgytus regionus su kruopščiais mantienė, 1984, p. 7). Iki Antrojo pasaulinio karo kai ijo kolekciją patekusios medžiagos aprašymais, galiau kurie jo rankraščiai bei radiniai buvo saugomi pas siai pats pradėjo tyrinėti akn1ens amžiaus paminklus ipėdinius, vėliau - pervežti i Lenkiją (Liaudies bib ir skelbti jų medžiagą. Apie 30 metų trukę akmens am liotekoje Varšuvoje Rankraščių skyriuje saugomi žiaus pažinimo darbai vykdyti Pietų Lietuvos regione, V. Šukevičiui rašyti laiškai (III-2941-2947) (Jurkow kuri iš šiaurės riboja Merkys, iš rytų - Rodūnėlė, iš ski, 1990, p. 61), Krokuvoje - rankraštis "Wycieczka pietų - Katra, iš vakarų - Nemunas (ŲapH5IycKi, 1994, archeologiczna na Bialorus" (TIo6oJlb, 1979, c. 196)) c. 14). Juos pristabdė tik Pirmasis pasaulinis karas arba pražuvo. V. Šukevičiaus rankraštinis palikimas bu (1914 m. jis Imperatoriškosios archeologinės komisijos vo gana gausus. 1938 m. pas Varėnoje gyvenusi jo sū užsakymu turėjo tyrinėti Pripetės žemupio pakrantes nų Zigmuntą apsilankęs Adolfas Olechnovičius mini (Sniezko, 1959, p. 411)), o nutraukė tyrinėtojo mirtis. matęs jo juodraščius, užrašų knygutes, sąsiuvinius, ap Visą V. Šukevičiaus veiklą akmens amžiaus gyven lankus, albumus su piešiniais (Olechnowicz, 1938). Bū viečių pažinime galima suskirstyti i 3 dideles dalis: pa ta ir antros "Priešistorinės Lietuvos archeologijos minklų žvalgymas ir šių žvalgymo rezultatų skelbimas eskizų" darbo dalies, skirtos metalų laikotarpiui, ku bei pristatymas visuomenei; ankstyvųjų kapinynų ty rią 4 dešimtmetyje buvo ruošiamasi išleisti (Grzyma rinėjimai ir jų rezultatų skelbimas bei apibendrinan la-Przybytko, 1936, p. 6). Be to, žinoma, kad jis turėjo tys darbai. Iš 41 archeologinės tematikos jo darbo isigijęs fotoaparatą ir fotografavo radinius bei tyrinė (Antoniewicz, 1920) akmens amžiui skiriami vos 10 jimus (Blombergowa, 1993b, p. 158), tačiau šių nuo (2 pav.), iš kurių keturiuose šis laikotarpis atsispindi traukų ir negatyvų likimas nežinomas. Išimti sudaro tik dalinai. Nežiūrint to akmens amžiaus tyrinėjimuo jo tyrinėjimų ataskaitos, siųstos Imperatoriškajai se V. Šukevičiaus nuopelnai Lietuvos archeologijos is archeologinei komisijai i Peterburgą (jų sąrašą torijai yra didžiuliai. žr. M5I.lI.3Be.ll.3ey, 1994b, c. 49-50) ir šiuo metu saugo Akmens amžiaus gyvenviečių paiešką V. Šukevi• mos Rusijos materialinės kultūros institute Peterbur čius vykdė nuolat. Nebloga paskata susidomėti jomis ge. Jų duomenys šiame darbe liko nepanaudoti. buvo tokiomis gyvenvietėmis turtingos gimtinės No- pastebėjo. V. Šukevičius už akmenini kirveli mokėda vėly _L4 .. _-~CJ 12 vėlyvojo Madleno iki neolito pabaigos ir net bronzos pavadinimą. Jeigu vienos gyvenamosios vietovės ap Im amžiaus, tačiau dominavo neolito dirbiniai. linkoje būdavo kelios gyvenvietės, buvo naudojamajų JS, V Šukevičius, gausindamas savo rinkini, dažnai numeracija jų suradimo cilės tvarka. Tik išimtiniais ~a- pats lankydavo akmens amžiaus gyvenvietes. Tai ne atvejais akmens amžiaus gyvenvietės būdavo ivardi 1S. blogai matyti iš jo paskelbtų darbų, kur gana konkre jamos pagal vandenvardžius (daugiausia ežerus), nors )- vėlgi tiksliai nežinoma. Vien Merkio ir Ūlos pakran Įvairūs mikrotoponimai (vietovių tikriniai pavadini 1S tėse jis atrado 43 akmens amžiaus gyvenvietes, visa mai vieno kaimo ribose) V Šukevičiui niekuomet la me Merkio baseine, maždaug 1000 km2 plote - 60 nebuvo pagrindiniu gyvenvietę apibūdinančiu pava I gyvenviečių. Literatūroje nurodoma, kad jis aptiko virš dinimu, o tik pagalbiniu, išskiriančiu ji iš kitų gyven I 130 akmens amžiaus gyvenviečių (MiKylli'l, 1994, C. 7). viečių masės ir tiksliau nusakančiu jo situaciją. Tokiu .s 1893 m. V Šukcvičius žinojo 25 akmens amžiaus gy būdu V Šukevičius buvo sukūręs ir i mokslinę apyvar venvietes (IIIYKCBl1'l, 1893, c. 96). Iki 1898 m. jis 1200 tą ivedęs paprastą ir aiškią akmens amžiaus paminklų 2 kvadratinių varstų (1366 km ) teritorijoje, ribojamoje ivardijimo sistemą, kuri, deja, vėliau, dėl visos eilės Merkio, Versekos, Dzitvos, Pelesos, Katros ir Grūdos, priežasčių nebuvo deramai tc;siama ir šiandien Lietu žinojo 58 gyvenvietes (Szukiewicz, 1901b, p. 10, sqra voje susiduriama su didele painiava šioje srityje. Kol šas p. 11-12.). Realiai suskaičiavus visus V Šukevičiaus dar visiškai nesusipainiojome, laikas sugrižti prie V Šu• straipsniuose aptiktus akmens amžiaus gyvenviečių pa kevičiaus naudotų principų. minėjimus, sulyginus juos tarpusavyje gaunasi apie 150 Vienas svarbiausių V Šukevičiaus nuopelnų ak jo žinotų akmens amžiaus paminklų (žr. jų sąrašą). Be mens amžiaus paminklų žvalgymuose yra jų vietų jokios abejonės, tai irgi nepilnas sąrašas, nes kaip jau žymėjimas žemėlapiuose. Jis juos rengė pats nau minėta, rankraštinis V Šukevičiaus palikimas arba ne dodamasis tuo metu turėtu kartografiniu pagrindu, išliko, arba tebėra plačiau netyrinėtas ir neskelbtas. To kuris ne visuomet buvo labai tikslus. Paskelbti 9 to dėl lieka nelabai aiškūs ir pačių akmens amžiaus kie žemėlapiai (3 platesnio regiono (Szukiewicz, paminklų išskyrimo kriterijai. Net ir skelbtoje medžia• 1901a; 1901b; 1907a (3 pav.) (šio žemėlapio origi goje vienur ivardijamos gyvenvietės, kitur - tik pavieniai nalas išlikęs Krokuvoje, perbraižytas su klaidomis akmens amžiaus radiniai (kartais net ir tai pačiai vie ir publikuotas L. Pobolio knygoje (IIo6ollh, 1979, tai). Pats V Šukevičius nurodo, kad dar 33 vietose bu c. 46, 33. Pl1C. 21.)) ir 6 smulkesni pavienų vietovių vo rasta paskirų dirbinių (Szukiewicz, 1910, p. 53). Kai apylinkių (Szukiewicz, 1901a, lent. II (Dubičiai) kada pavienės radimvietės, jose suradus naujų radinių, (4 pav.), lent. III (Kašėtos); 1913a; p. 31 (Nočia); vėliau pavirsdavo i gyvenvietes. Įvairuoja ir pačių gy 1913b, p. 809 (Drūkšiai); 1914a; pav. 4a, b (Nočia venviečių lokalizacija, skaičius pavienėse vietovėse, netgi (skirtingi))) rodo V Šukevičių akmens amžiaus gy pavadinimai, kuriuos dėl turimų labai negausių duo venvietes stengusis žymėti galimai tiksliau (kaimo, menų šiandien ne visuomet galima lokalizuoti. Juos pa upės, ežero atžvilgiu). Tą padaryti jam nebuvo sun pildomai supainiojo V Šukevičiaus straipsnių rengėjų ku, nes daugumą šių gyvenviečių jis žinojo vietoje. padarytos klaidos. Tokiu būdu tikrai nebus padidintas Išimtimi gali būti labiau nuo dabartinio Varėnos ra V Šukevičiui buvusių žinomų akmens amžiaus pamin jono nutolusios gyvenvietės, apie kurias duomenis klų skaičius - apie 200, žinant šiandienini šių paminklų jis ėmė iš jam pasiekiamų šaltinių ir literatūros. Čia gausumą Varėnos rajone ir čia nuolat atranda mas dar tikslumo tikriausiai jau nebėra, tačiau rankraštinės nežinomas gyvenvietes. medžiagos nebuvimas to kategoriškai teigti irgi ne Reikia aptarti ir toki paprastą, tačiau šiandien la leidžia. V Šukevičiaus sudaryti archeologijos pamin bai supainiotą dalyką, kaip akmens amžiaus paminklų klų žemėlapiai yra pirmieji tikslūs Lietuvos akmens pavadinimai. Nors šiuo klausimu V Šukevičius specia amžiaus gyvenviečių pažymėjimai kartografinėje liai nėra rašęs, tačiau iš visos jo išlikusios medžiagos medžiagoje. gerai matyti, kad jis prisilaikė gana vieningos sistemos. Akmens amžiaus gyvenviečių paviršinės medžia• Akmens amžiaus gyvenvietes jis ivardydavo pagal ar gos paskelbimas užima svarbią vietą V Šukevičiaus timiausios gyvenamosios vietovės (paprastai kaimo) regioninei apžvalgai skirtuose straipsniuose (Szukie- :-; z u kie wic z. l'oS2.ukiwnnin a.rcheologic7. oe. / i C'" ;" / ~-~;"") / a> ~_L~~ / ~ oal ~~!~/ ~ - /// i ,.../ ...... ,,/ _.."" ,/~~._. I /_.... t·', ..1. ,y/ 'r/ >/ v '7,B.,~ų :10 W.JiniQ';Ll ~/ RlJ~""";b . JĮ,'-"[uor-- _pi<-Tu"1 i"'l""'1 '0/; i ~-' i o - . ' n .....o o o 0S,'tnka..,:,t.v ~I '1.'>1- dOJO,.tl'.""- ~"1 t· l.:J~;~"- (',_ o~,r(j1J'Hk "" "k'.·olfryJ1G\.n'l1 I . "" ol!."Q"1 o ( .~ , A.J}~,.Į;"·"u./ HoroJO"'~b a v'''''',biliŲ ~ B ct \) Q>.. I • 4 . I ' . oc! o • .I \1 '" /i,ul,ų0 11 1("".,,,. .AI,~I k' ;:ht:Xk", t..(.A'~WI·OHcV ~ Jo ~.I~o I -" . ~ .."w ~",rcl;'ha';~ ~ /' ~ 0 Jt 3 pav. V Šukevičiaus sudarytas Merkio-Katros baseinų archeologinis žemėlapis (Szukiewicz, 1907a, lent. X) . ." ~ . .. . '.' ...... ·t·· ..... ,-' ·· ..0 I CI>. a ~~ -< = ::1"·03.3::1; ::5'0= tis. _ ~!!' .·~".'::IM , ~ : ~I ~ "'· "~·."f1 +. .~.:':q~~:·;' :'. · ';;"O\,l~ " : . ••J: .;.:e_;.\I~:6'.~.~~ ... Q' f"'I:' · , t:"· r ~ \o ..., C _. ~ c...... (l) _. v ....~, ' J) .. ~"" 'p ,1. IJ:.:.; ': 01 '. ~ -OI o." ...... •• I ~ tJ".. ~ 0 . ' .- • 4 ':>.!!" • • '.:', ~iIf - ,-, ~ n C.~ '" (l> ,.... (") Q. ..., ..., n '" il~~.fI~I, .. ~ ..!1~~.!i;"~'_I~li\... . . '" .....' <1-. ' '. ~ •• • ., " .• , • •• ".,1 > $WIATOWIT T. IV. MA.PA ARCH [OILOG~CZN A OI 4 pav. Y. Šukevičiaus sudarytas Dubičit! apylinkių archeologinis žemėlapis (Szukiewicz, 1901 b, lent. II). wicz, 1898, p. 214--217; 1901b; 1907a; 1914a, p. 68-74). kevičiaus archeologinės veiklos dalis, tačiau čia pa Dirbiniai dalijami i ivairias grupes, kurių dauguma ži• siekti rezultatai vieno labai plačiai ištirto kapinyno noma ir dabar, trumpai ir konkrečiai aprašomi grupės dėka irašė jo vardą i šio laikotarpio tyrinėtojų sąra viduje dažnai pateikiant nuorodas i atitinkamas iliust šus. 1913-1914 m. V. Šukevičius jo aptiktame Lan racijas. Kokių nors gilesnių ižvalgų iš jų V Šukevičius kiškių kapinyne finansiškai remiamas Krokuvos nedarė ir šiuo aspektu pastarieji jo darbai labiau pri mokslų akademijos ir Juzefo Mianovskio (1804- 2 , mena XIX a. vidurio - II pusės archeologines tipolo 1879) vardo Kasos ištyrė apie 3600 m plotą, kur su ,I gijas. Vis dėlto tarp jų pasitaiko ir vertingų intarpų, rado 81 kapą bei 7 degėsių dėmes - spėjamas , tiesa, daugiausia apibendrinamojo pobūdžio straips mirusiųjų deginimo vietas (Szukiewicz, 1916, p. 1). niuose. Tokia yra dviejų jam žinomų akmeninių kir Tyrinėjimų medžiaga sunkiomis Pirmojo pasaulinio vukų lobių (iki šiol tai retas dalykas Lietuvos karo laikų sąlygomis buvo paskelbta neblogu ano me archeologinėje medžiagoje) publikacija (Szukiewiez, to publikacijų lygiu (Szukiewicz, 1916). Visi surasti 1904, p. 15-16). kapai buvo degintiniai (išskyrus vieną griautini Palyginti su akmens amžiaus gyvenviečių žvalgy• Nr. 42), 4 rūšių: 1) negiliai (0,3-0,5 m) žemėse pa mo mastais, jų tyrinėjimai buvo labai nedidelė V Šu- laidoti krūvelėmis blogai sudeginti, be ikapių (iš viso 1, 55); 2) kapai be uždengimo su akmeniniais bei tit klausimo kontekstas (ankstesnių skandinavų tyrinėtojų keraI naginiais dirbiniais arba su urnų šukėmis (iš viso 15); darbai, pagrindinės akmens amžiaus kultūros), akmens svore 3) kapai, uždengti akmenimis (iš viso 5); 4) kapai amžiaus periodizacija (paleolitas ir neolitas). Paleoli kom po didžiulėmis akmenų krūsnimis (iš viso 6) (Szu to ir mezolito skirtumai išryškinti pagal dirbinių for pų 1\ kiewiez, 1916, p. 3). Kadangi pirmos grupės kapuo mą ir apdorojimą bei pagal pakitimus ūkyje. Akmens pana se ikapių nerasta, skelbiant kapinyno medžiagą jie amžiaus pėdsakai nagrinėjami oro-hidrografiniu, ge \ detaliau neap rašyti, kaip ir degėsių dėmės. Aprašy• ologiniu, archeologiniu požiūriais. Pastarojo teikiami amži ti tik II-IV grupių kapai (Szukiewiez, 1916, p. 3- duomenys dalijami i aiškius (gyvenvietės, kapai, ak palyg 10). Nors skelbiant kapinyno medžiagą jau pačiame meniniai dirbiniai) ir neaiškius, mažai tyrinėtus (me tyrini straipsnio pavadinime jis datuotas neolito laikais, galitai, piliakalniai) (Szukiewicz, 1901a, p. 16-18). E. Ti V. Šukevičius užsimena ir apie vėlyvesnę - anksty Atkreiptas dėmesys i gamtinių sąlygų žmogui gyventi akme vojo bronzos amžiaus - jo chronologiją (Szukiewicz, tinkamumą (vandens, titnago buvimas), vidinę gyven srityj 1916, p. 11), kas iki šiandien daro ši kapinyną uni viečių struktūrą. Panašaus pobūdžio, atrodo, turėjo bū rova5 kaliu Rytų Pabaltijyje. ti ir kitas V. Šukevičiaus darbas "Bronzos epocha", gija. Apibendrinamieji darbai apie akmens amžių yra tačiau jis nebuvo išleistas (Jurkowski, 1990, p. 65). Bu 1860- keli. Juos galime padalyti i dvi dalis: siauresnio publi vo paskelbta tik šio darbo dalis apie senųjų bronzų liauv kuojamojo pobūdžio ir platesnės, sintetinės paskirties. sudėti (Szukiewicz, 1914b) (Snie:ž:ko, 1959, p. 409). bend Pirmiesiems priklauso atsitiktinių akmeninių dirbinių Šias idėjas, jas kiek papildęs, V. Šukevičius vėliau dėka analizei skirtas straipsnis (Szukiewicz, 1904). Tai pir išdėstė populiaria forma (Szukiewicz, 1910). Nors Lie F masis Lietuvos archeologijoje darbas, kur tyrimų ob tuvoje nebuvo rasta paleolito, tačiau V. Šukevičius ne ir po jektas buvo atsitiktiniai dirbiniai. Jie analizuoti tvirtino, kad tuo metu žmogus čia negyveno, nes Vilniaus tačia tipologiniu būdu visą turimą kirvių masę skaidant i aiš• gubernijoje jis detaliau buvo tyrinėjęs tik 1/20 jos dali nam~ kius išorinius požymius turinčias grupes. Kirveliai bu (Szukiewicz, 1910, p. 52). Pats paleolito žmogus ivar mem vo padalyti i be skylės (itveriamieji) ir su skyle kotui dytas kaip klajoklis (Szukiewicz, 1910, p. 56). Neolito (Cm1 grupes. Toliau jie skirstomi tipologiškai, pvz., išskiria• epochai jau skiriami ir kauliniai-raginiai dirbiniai, nuro 1962 mos dvi titnaginių kirvukų atmainos (Szukiewicz, 1904, dant, kad akmeniniai dirbiniai naudoti ir metalų laiko čiau; p. 13): vieni ovalo formos, iškilę per viduri, kiti - vėly tarpyje (Szukiewicz, 1910, p. 58). Remiantis Bohdanovo ir sur vesni plokšti, tiesiais šonais, greičiausiai gaminti ežero Mogiliovo gubernijoje stovyklos tyrimo rezultatais, kųpc pagal bronzinius keltus. Analizuojant kirvelius krei iškeliama iškastinės faunos ir floros liekanų tyrimų reikš• lšimt piamas dėmesys ir tokius jų požymius, kaip paviršiaus mė žmogaus gyvenimo pažinimui (Szukiewicz, 1910, vieniJ gludinimo laipsnis, titnago spalva (Szukiewicz, 1904, p. 60). Visos šios tyrinėjimų kryptys netolimoje atei dąV l p. 14-15). Kirvelių analizės pagristos jų pagrindinių tyje pasirodys esančios labai perspektyvios. remi; matmenų statistika: i lenteles sudėti 98 itveriamųjų kir V. Šukevičiaus, kaip akmens amžiaus tyrinėtojo, jo ilil velių ilgių ir ašmenų pločių matmenys bei 70 akmeni darbai dėsningai baigėsi to laiko gyventojų etninės ivelk nių kirvelių su skyle kotui pagrindiniai matmenys priklausomybės nustatymu. Pagal turimą medžiagą 1930, (Szukiewicz, 1904, p. 53). Ši medžiaga nepraradusi sa jis teigė, kad čia tuo metu gyventa suomių genčių (Szu 1978' vo vertės ir dabar. kiewicz, 1918, p. 16). patei V. Šukevičius nesiekė labai plačių apibendrinimų, Be abejo, V. Šukevičius kai kur ir klydo. Būdamas žvilgs tačiau neapsiribojo ir labai siaurais lokaliniais sam savamokslis bei gyvendamas provincijoje jis neturėjo tačiat protavimais. Kokias nors platesnes išvadas jis stengė betarpiškos galimybės bendrauti su to laiko žymesniai ma,j' si daryti tuometinio administracinio vieneto - siais archeologais, sekti naujausią archeologinę lite dojar gubernijos - mastu. Toks yra knygele 1901 m. išleistas ratūrą . Tekdavo pasitenkinti daugiausia susirašinėjimu . radin darbas apie akmens amžiaus laikotarpi Vilniaus gu Ribotos žinios lėmė ir kai kurias jo išvadas. Pirmiau Kruo bernijoje (Szukiewicz, 1901a). Darbą 327 egz. tiražu sia tai silpnokas kai kurių dirbinių datavimas. Atsitik mės I išleido archeologinis būrelis, plati nęs ji tarp savo na tiniai, be konteksto, surasti dirbiniai kai kada ir kreip rių bei per mokslines institucijas (Zasztowt, 1990, šiandien sunkiai datuojami, tad ką kalbėti apie V. Šu \ p. 267-268). Jame suformuota daug principų, kurie vė kevičiaus laikus. Todėl jis priešistoriniais laikais da mum liau tapo ivairių proistorės laikotarpio apibendri tuoja sukamąsias akmenines girnas (IIIYKCBJ1lI, 1893, jas, s namųjų darbų karkasu. Tai europinis nagrinėjamo c. 97; Szukiewicz, 1907a, p. 14-15), neišskiria vėlyvos laiko 16 ------rinėtojų keramikos (Szukiewicz, ] 914a, p. 74-75), molinius apibendrinti leido jam pasakyti daugiau, negu reikala akmens svorelius laiko buožėmis (Szukiewicz, 1904, p. 55). Li vo to meto pažinimo lygis. Galima sakyti, kad svarbiau Paleoli ko nelabai aiški ir tikslesnė jo tyrinėtų ankstyvųjų ka sias V. Šukevičiaus nuopelnas Lietuvos archeologijai yra nių for pų Nočioje bei Lankiškėse chronologija. Tačiau ilgiausio proistorinio laikotarpio - akmens amžiaus - u 17 1. Aladauka (Holod6wka), i Š nuo palivarko, No nėje dalyje, Nolabiedi vietovėje (Szukiewicz, 1901b, 190 čios dešiniajame krante, gyvenvietė (Szukiewicz, p. 11 (Nr. 23), lent. II, p. 13; Szukiewicz, 1907a, lent. X; lenl 1901b, p. 12 (Nr. 57); Szukiewicz, 1907a, lent. X; Szukiewicz, 1910, p. 53). Radiniai saugomi LNM (EM (EtI Szukiewicz, 1910, p. 53). Dabar jie saugomi LNM (EM 37:1-105). 20:1-7). 15. Dubičiai, i V nuo piliakalnio, aukštumoje (Sz 2. Alytus (Alytaus r.), atskira gyvenvietė (Szukie (Szukiewicz, 1901b, lent. II, p. 14; Szukiewicz, 1907a, lenl wicz, 1901a, žemėlapis; Szukiewicz, 1910, p. 53). Gal lent. X; Szukiewicz, 1910, p. 53). būt - iš čia LNM yra radiniai, kurių radimvietė 16. Dubičiai, piliakalnio papėdėje, aukštumoje Kal dabartinėse inventorinėse knygose nurodyta Alytaus (Szukiewicz, 1901b, p. 14; Szukiewicz, 1909, p. 2; 190 rajonas (EM 13:1-18). Szukiewicz, 1910, p. 53). Szu 3. Anglininkai (Trakų r.), atskira gyvenvietė 17. Eišiškės (Šalčininkų r.). LNM saugoma iš V Šu• (El' (Szukiewicz, 1901a, žemėlapis; Szukiewicz, 1910, kevičiaus rinkinių kilusi titnaginė strėlė (EM 17:1). titn p.53). 18. Giraitė (Gierajcie) (Szukiewicz, 1910, p. 53). 4. BarteIiai, i šv nuo kaimo, prie Derežnyčios iš• Iš čia LNM saugomi ivairių titnaginių radiniai, taip takų, atskira gyvenvietė (lllYKeBwl, 1893, C. 96; pat ir strėlių antgaliai (EM 18:1-31). strė Szukiewicz, 1901a, žemėlapis; Szukiewicz, 1901b, p. 11 19. Girežeris, i P nuo Ilgio ir Ziežulio ežerų (Szukie (Nr. 5), žemėlapis; Szukiewicz, 1907a, lent. X; wicz, 1901a, žemėlapis; Szukiewicz, 1907a, lent. X). kra Szukiewicz, 1910, p. 53). 20. Grišoniškės (Hryszaniszki), i šv nuo kaimo, gy 190 5. Bieliūnai (Bielwlce), į R nuo kaimo, atskira gy venvietė (Szukiewicz, 1907a, lent. X; Szukiewicz, 1910, venvietė Kapinėlės (Kapinele) vietovėje (Szukiewicz W, p. 53). Dabar radiniai saugomi LNM (EM 21:1-17). kra 1901a, žemėlapis; Szukiewicz, 1901b, p. 12 (Nr. 58); 21. Gribaša, prie Dubos ežero, jo PR krante, i P lap Szukiewicz, 1907a, lent. X). nuo kaimo, Kaniavėlės kairiajame krante, didelė, Zer Szu 6. Birštonas (Prienų r.), gyvenvietė (Szukiewicz, vynų (Zerwinki) vietovėje (lllYKeBI1'-1, 1893, c. 96; 1910, p. 53). Szukiewicz, 1901a, p. 21, žemėlapis; Szukiewicz, 1901b, kai 7. Borowa, Dumblio vietovėje, aukštumoje šalia p. 11 (Nr. 28), lent. II, p. 16; Szukiewicz, 1907a, tov Dumblio ežero, stovykla (Szukiewicz, 1901b, p. 11 lent. X; Szukiewicz, 1910, p. 53). Radiniai LNM (EM p. ~ (Nr. 24), p. 13). 19:1-169). Greičiausiai iš šios gyvenvietės per tūks mė 8. Čepeliūnai, i V nuo kaimo, gyvenvietė (Szukie tantis radinių XX a. pradžioje V Šukevičiaus buvo per SZl: wicz, 1907a, lent. X; Szukiewicz, 1910, p. 53). duoti E. Majevskio archeologijos muziejui Varšuvoje vie1 9. Dainava (JagieHowi-Doynowo), i R nuo kaimo ir šiuo metu turėtų būti Valstybiniame archeologijos (lllYKeBI1'I, 1893, c. 96; Szukiewicz, 1901b, žemėlapis; muziejuje Varšuvoje. kai Szukiewicz, 1907a, lent. X). 22. Gribaša, i šv nuo kaimo, Kaniavėlės dešinia• vyk 10. Daniševo, atskira gyvenvietė (Szukiewicz, 1901a, jame krante Senatilčio (Sienatiltis, Sienaciltas) vieto (NJ žemėlapis). vėje (Szukiewicz, 1901b, p. 11 (Nr. 25), lent. II, p. 16; SZl 11. Drucminai (Szukiewicz, 1907a, p. 12(36); Szukiewicz, 1910, p. 53). Szukiewicz, 1910, p.53). Radiniai LNM (EM 14:1- 23. Gribaša, i V nuo kaimo, i Š nuo Dubos ežero, vie1 61). Pakrantės (Podbrzezie) vietovėje (Szukiewicz, 1901b, 19( 12. Druskininkai, gyvenviečių grupė (Szukiewicz, p. 11 (Nr. 26), lent. II, p. 16; Szukiewicz, 1907a, 19C 1901a, žemėlapis; Szukiewicz, 1910, p. 53). lent. X; Szukiewicz, 1910, p. 53). 13. Dubičiai, i R nuo jų, prie Pelesos ežero, jo Š 24. Gribaša, gyvenvietė (Szukiewicz, 1910, p. 53). kai žemame krante prie Katros ištakų, abiejose jos pusė 25. Guja, atskira gyvenvietė (Szukiewicz W, 1901a, Sal se, Paežerio vietovėje, didelė, Dubičių kaimo vietoje žemėlapis; Szukiewicz W, 1910, p. 54). len (gyvenviečių grupė) (lllYKeBI1'-1, 1893, e. 96; Szukie 26. Jakėnai (Jakance), i PV nuo kaimo, šalia be 19] wicz, 1901a, p. 21, žemėlapis; Szukiewicz, 1901b, p. 11 vardžio upelio (Szukiewicz, 1901b, p. 11 (Nr. 1), že• (Nr. 22), žemėlapis, lent. II, p. 13-14; Szukiewicz, mėlapis; Szukiewicz, 1910, p. 53). ma 1907a, lent. X; Szukiewicz, 1910, p. 53). Radiniai LNM 27. Juočiai, i R nuo kaimo (Szukiewicz, 1907a, (Sz (EM 15: 1-12) ir Krokuvos archeologijos muziejuje (55 lent. X). SZl titnaginiai dirbiniai ir 3 akmeniniai kirveliai). 28. Kaibūčiai, Merkio kairiajame krante priešais 14. Dubičiai, Pelesos ežero ŠR krante, jo viduri- kaimą (Szukiewicz, 1901a, žemėlapis; Szukiewicz, 19( 18 ------1901b, 1901b, p. 11 (Nr. 10), žemėlapis; Szukiewicz, 1907a, 41. Katra. Radiniai iš čia iš V Šukevičiaus rinki lent. X; lent. X; Szukiewicz, 1910, p. 53). Radiniai yra LNM nių yra LNM (EM 27:1-9). M(EM (EM 25:1-10). 42. Kaziukonys. Iš čia V Šukevičiaus rinkiniuose 29. Kaniava, i Š nuo kaimo, atskira gyvcnvietė buvo radinių, dabar saugomų LNM (EM 24:1-4). tumoje (Szukiewicz, 1901a, žemėlapis; Szukiewicz, 1907a, 43. Kraskovo (Kraczkowo), į P nuo Katros kairiojo 1907a, lent. X). kranto (Szukiewicz, 1901b, žemėlapis). 30. Kaniava, i V nuo kaimo ir Kaniavos ežero, prie 44. Krasna, atskira gyvenvietė (Szukiewicz W, 1901a, tumoje Kaniavos ežero, Pajurkiej vietovėje (Szukiewicz, žemėlapis; Szukiewicz, 1910, p. 54). j, p. 2; 1901b, p. 12(Nr. 54); Szukiewicz, 1907a, lent. X; 45. Kriokšlys, toliau i R nuo kaimo prie kelio i Szukiewicz, 1910, p. 53). Išlikę radiniai saugomi LNM Gribašą, Ūlos dešiniajame krante, Kareiviškio (Karej šVŠu- (EM 26:1-55) ir Krokuvos archeologijos muziejuje (96 wiszka) vietovėje, stovykla (Szukiewicz, 1901b, p. 11 7: 1). titnaginiai dirbiniai). (Nr. 29), žemėlapis, !cnt. II, p. 16; Szukiewicz, 1907a, p.53). 31. Kaniūkai, gyvenvietė (Szukiewicz, 1910, p. 53). lent. X; Szukiewicz, 1910, p. 53). ai, taip 32. Kapiniškiai. LNM saugomos dvi titnaginės 46. Kriokšlys, Ūlos kairysis krantas šalia kaimo, strėlės iš V Šukevičiaus rinkinių (EM 22:1-2). kopose 3 vietos, viena iš jų prie Linnicos (Peklos) upe Szukie 33. Karaviškės (Kraczkowo), Dubos ežero ŠV lio žiočių Šakių vietovėje (Szukiewicz, 1907a, p. 7 (31), X). krante (Szukiewicz, 1901a, žemėlapis; Szukiewicz, lent. X (4); Szukiewicz, 1910, p. 53). Greičiausiai iš 110, gy 1907a, lent. X(12». Radiniai LNM (EM 16:1-320). čia LNM saugomi radiniai iš V Šukevičiaus rinkinių :,1910, 34. Kasčiūnai (Kastinis), Merkio dešiniajame (EM 28:1-14»). 7). krante, atskira gyvenvietė (Szukiewicz, 1901a, žemė 47. Kriokšlys, i Š nuo Ūlos ir Linnicos (Peklos) lte, i P lapis; Szukiewicz, 1901b, p. 11 (Nr. 13), žemėlapis; upių santakos, Ūlos kairiajame krante (Szukiewicz, ė, Zer- Szukiewicz, 1907a, lent. X; Szukiewicz, 1910, p. 53). 1907a, lent. X(5). c.96; 35. Kašėtos, didelė (gyvenvicčių grupė), i P nuo 48. Kriokšlys, Ūlos dešiniajame krante, labiau i 1901b, kaimo Ūlos kairiajame krante, Grandų (Grądy) vie PV nuo Ūlos ežero (Szukiewicz, 1907a, lent. X(13». 1907a, tovėje (lIIYKeBI1Ų, 1893, c. 96-97; Szukiewicz, 1901a , 49. Kruonis (Prienų r.), atskira gyvenvietė (Szu 1(EM p. 21, žemėlapis; Szukiewicz, 1901b, p. 12 (Nr. 37), že• kicwicz, 1901a, žcmėlapis; Szukicwicz, 1910, p. 53). . tūks- mėlapis, lent. Ill, p. 19; Szukiewicz, 1907a, !cnt. X; 50. Krzeczewicze, gyvenvietė (Szukiewicz, 1910,p. 53). 10 per Szukiewicz, 1910, p. 53). Greičiausiai iš šitos gyvcn 51. Kulionys? (Gielenie) (gali būti ir ne tiksliai šuvoje vietės radiniai saugomi LNM (EM 23:1-776). pažymėtas Galuono ežeras) (Molėtų r.), atskira gyven ogijos 36. Kašėtos, Ūlos dešiniajame krante, i PR nuo vietė (Szukiewicz, 1901a, žemėlapis). kaimo, Moczula vietovėje Močiulos ežero krante, sto 52. Lankiškės, (Lankiszki), neolito? ir ankstyvųj~Į ~šinia vykla (lIIYKeBl1'{, 1893, c. 96; Szukiewicz, 1901b, p. 12 metalų laikotmpio kapinynas, tyrinėtas 1913-1914 m. vieto (Nr. 35), lent. III, p. 19; Szukiewicz, 1907a, lent. X; (Szukiewicz, 1901b, p. 12 (Nr. 49); Szukiewicz, 1907a, p.16; Szukiewicz, 1910, p. 53). lent. X;Szukiewicz, 1910,p. 53;Szukiewicz, 1914a,pav. 4; 37. Kašėtos, i ŠR nuo Maliniuko ežero, Malinniki Szukiewicz, 1916). Greičiausiai iš čia LNM saugomi ra ežero, vietovėje, stovykla (IIIYKeBI1Ų, 1893, c. 96; Szukiewicz, diniai iš V Šukevičiaus rinkinių (EM 29:1-45). 901b, 1901b, p. 12 (Nr. 38), lent. III, p. 19; Szukiewicz, 53. Lankiškės, 200 m į Š nuo kapinyno, kitas kapi 907a, 1907a, tent. X; Szukiewicz, 1910, p. 53). nynas, aptiktas 1914 m., jame rasti 2 degintiniai kapai 38. Kašėtos, Ūlos dešiniajame krante, i PR nuo be įkapių, židiniai (Szukiewicz, 1916, p. 12). ,.53). kaimo, arčiau Močiulos ežero, Gaidžių Salos (Gajdziu 54. Lankiškės, 200-300 m į R nuo kapinyno, už pel 901 a, Sola) vietovėje (Szukiewicz, 1901b, p. 12 (Nr. 36), kėto slėnelio, neolito gyvenvietė (Szukiewicz, 1916, p. 12). lent. III, p. 19; Szukiewicz, 1907a, lent. X; Szukiewicz, 55. LeLiušiai, į Š nuo kaimo, Pelesos dešiniajame ia be 1910, p. 53). krante, atskira gyvenvietė (Szukiewicz, 1901a, žemėla ), že- 39. Kašėtos, Ūlos kairiajame krante, į ŠV nuo kai pis; Szukiewicz, 1901b, p. 12 (Nr. 48), žemėlapis; mo, Raczkuniszki (Rachuniszki) vietovėje, kopose Szukiewicz, 1910, p. 53). 907a, (Szukiewicz, 1901b, p. 12 (Nr. 39), lent. III, p. 19; 56. Lynežeris (Linnica), į P nuo Lynežerio ežero, Szukiewicz, 1907a, lent. X; Szukiewicz, 1910, p. 53). gyvenviečių grupė (Szukiewicz, 1901a, žemėlapis; iešais 40. Kašėtos, i ŠR nuo Močiulos ežero (Szukiewicz, Szukiewicz, 1907a, lent. X(6); Szukiewicz, 1910, p. 53). WICZ, 1901b, lent. III; Szukiewicz, 1910, p. 53). Radiniai saugomi LNM (EM 30:1-9). 57. Lužki, atskira gyvenvietė (Szukiewicz, 1901a, že• tė (stovykla) i R nuo ežero, mažesnio ežerėlio P kran vi mėlapis; Szukiewicz, 1910, p. 54). te (Szukiewicz, 1901a, žemėlapis; Szukiewicz, 1901 b, p. 58. Maksimonys, i R nuo kaimo Nemuno dešinia• p. 11(Nr. 8), žemėlapis; Szukiewicz, 1910, p. 53). pl jame krante, į ŠV nuo Merkinės, gyvenviečių grupė 71. Merkinė, Šnipiškių (Snipiszki) vietovėje, Mer (Szukiewicz, 1901a, žemėlapis; Szukiewicz, 1901b, kio dešiniajame krante (Szukiewicz, 1901b, p. 11 Vl p. 11 (Nr. 16), žemėlapis; Szukiewicz, 1907a, lent. X; (Nr. 14), žemėlapis; Szukiewicz, 1907a, lent. X; Žt Szukiewicz, 1910, p. 53). Szukiewicz, 1910, p. 53). n , 59. Mančiagirė, Ūlos dešiniajame krante, į P nuo 72. Merkinė, Nemuno dešiniajame krante, žemė kl kaimo, atskira gyvenvietė (IIIYKeBl1'f, 1893, c. 96; lapyje nurodyta esanti į R nuo miestelio, Stangės de kl Szukiewicz, 1901a, žemėlapis; Szukiewicz, 1901b, p. 12 šiniajame krante (Szukiewicz, 1901b, p. 11 (Nr. 15), P. (Nr. 44), žemėlapis (nurodyta i Š nuo kaimo); žemėlapis ). Szukiewicz, 1907a, lent. X; Szukiewicz, 1910, p. 53). 73. Mialka, DrūkšiLĮ ežero ŠR pakrantėje ties žioti• 60. Mantotai, į ŠR nuo kaimo, link Dumblio ežero mis (Szukiewicz, 1913b, p. 809, 810). p. (Szukiewicz, 1907a, !ent. X; Szukiewicz, 1910, p. 53). 74. Mikašiūnai (Šalčininkų r.), atskira gyvenvietė p, 61. Mantotai, į V nuo kaimo (Szukiewicz, 1907a, (Szukiewicz, 1901a, žemėlapis; Szukiewicz, 1910, p. 53). lent. X). 75. Milioniškės (Miloniszki, Mileniški), gyvenvie d 62. Marcinkonys, Grūdos dešiniajame krante, į P tė (IIIYKcBw!, 1893, c. 96; Szukiewicz, 1910, p. 53). nuo Marcinkonių, i P nuo Naujelės (Naujele, Nowi 76. Mintaučiai (Molėtų r.), atskira gyvcnvietė n na) kaimo, gyvenviečių grupė prie geležinkelio stoties (Szukiewicz, 1901a, žemėlapis; Szukiewicz, 1910, p. 54). II (IIIYKeBl1Ų B., 1893, c. 96; Szukiewicz, 1901a, žemė 77. Moliadugnis, labiau i R nuo kaimo, Merkio p lapis; Szukiewicz, 1901b, p. 11(Nr. 18), žemėlapis; kairiajame krante, netoli santakos su Derežnyčia p Szukiewicz, 1907a, lent. X; Szukiewicz, 1910, p 53). (Szukiewicz, 1901 b, p. 11 (Nr. 4), žemėlapis; Szukiewicz, Radiniai yra LNM (EM 31:1-16). 1907a, lent. X; Szukiewicz, 1910, p. 53). v 63. Marcinkonys, Grūdos dešiniajame krante, ge 78. Nedingė, gyvenvietė (Szukiewicz, 1910, p. 53). rokai i P nuo Marcinkonių, Aukštojo kalno (Aukszto 79. Nemunaitis (Alytaus r.), atskira gyvenvietė n ja-Kalnas) vietovėje (Szukiewicz, 1901b, p. 11 (Szukiewicz, 1901b, žemėlapis; Szukiewicz, 1901a, žc• ( (Nr. 17), žemėlapis; Szukiewicz, 1907a, lent. X; mėlapis). Szukiewicz, 1910, p. 53). 80. Niezdzil, gyvenvietė (Szukiewicz, 1910, p. 53). l: 64. Marcinkonys (Naujele), gyvenvietė (Szukie Nočia, 2 varsUĮ (2,1 km) ilgio dydžio gyvenvietė, ku wicz, 1910, p. 53). ri susideda iš kelių toliau išvardytų gyvenviečių (kokiLĮ r 65. Mardasavas, atskira gyvenvietė Merkio kai tiksliau nustatyti neimanoma) (11lYKeBH'I, 1893, c. 96; riajame krante (IIIYKeBI1Ų, 1893, c. 96; Szukiewicz, Szukiewicz, 1901a, p. 21; Szukiewicz, 1901b, žemėlapis). ž 1901a, žemėlapis; Szukiewicz, 1901b, p. 11 (Nr. 11), Krokuvos archeologijos muziejuje saugomi 7 akmeni žemėlapis; Szukiewiez, 1910, p. 53). niai kirveliai, kilę iš Nočios. Tai bus V. Šukevičiaus rin r ( 66. Margiai, 0,5 km į V nuo kaimo, prie Dubos kinio dalelytė be tikslesnės metrikos. ežero, Sala (Szukiewicz, 1901b, p 16; Szukiewicz, 81. Nočia, Kule vietovėje, stovykla (Szukiewicz, 1907a, p. 4/28-6/30, lent. X(2); Szukiewicz, 1910, 1901b, p. 12 (Nr. 52)). p. 53). Radiniai saugomi LNM (EM 32:1-13). 82. Nočia, į Š nuo kaimo, Lejciekapinis vietovėje 67. Margiai, į R (kitur nurodyta į Š) nuo kaimo, Š (Szukiewicz, 1901 b, p. 12 (Nr. 53); Szukiewicz, 1914a, Dubos ežero krante, gyvenviečių grupė (Szukiewicz, 'ys.4b). 1901b, p. l1(Nr. 27), žemėlapis, lent. II, p. 16; 83. Nočia, į R nuo kaimo, SmilčiLĮ (Smilty) vietovė Szukiewicz, 1907a, lent. X(I». je (Szukiewicz, 1901b,p. 12 (Nr. 51); Szukiewicz, 1907a, 68. Margiai, Ūlos ištakos iš Dubos ežero, jo Š kran lent. X; Szukiewicz, 1910, p. 53; Szukiewicz, 1913a, že• tas, Zylakarklis, gyvenvietė ir degintinis kapinynas mėlapis; Szukiewicz, 1914a, pav. 4b). (Szukiewicz, 1907a, p. 3(27), !ent. X). 8-1. Nočia, i PR toliau nuo kaimo, TrakeliLĮ (TJ"okiele) 69. Margiai, priešais salą, PR Dubos ežero pusė vietovėje (Szukiewicz, 1901b,p. 12 (Nr. 50); SZLlkiewicz, 1907a, je, prie Sakovičiaus sodybos (Szukiewicz, 1907a, lent. X; Szukiewicz, 1910, p. 53; SZLlkiewicz, 1913a, žemė p. 6(30), lent. X). lapis; Szukiewicz, 1914a, pav. 4b). 70. Mergežeris, prie Ilgio ežero, atskira gyvenvie- 85. Nočia, į Š nuo kaimo, į V nuo kelio Nočia- 20 P kran Varėna (Szukiewicz, 1907a, lent. X; Szukiewicz, 1910, kaimą, stovykla (Szukiewicz, 1901a, žcmėlapis; Szukie , 1901b, p. 53; Szukiewicz, 1913a, žemėlapis; Szukiewicz, 191 4a, wicz, 1901b, p. 11 (Nr. 9), žemėlapis; Szukiewicz, 53). pav. 4b). 1907a, lent. X; Szukiewicz, 1910, p. 53). ie, Mer 86. Nočia, į R nuo kaimo, Pieskuszki (Pielkuszki) 99. Perloja, gyvenvietė (Szukiewicz, 1910, p. 53). J, p. 11 vietovėje (Szukiewicz, 1910, p. 53; Szukiewicz, 1913a, 100. Pierebrod, gyvenvietė (Szukiewicz, 1910, p. 54). ent. X; žemėlapis; Szukiewicz, 1914a, pav. 4b). Iš V. Šukevičiaus 101. Polwst Stary, gyvenvietė (Szukiewicz, 1910, p. 54). rinkinių kilusi LNM saugoma titnaginė strėlė, titnaginio 102. Prauda (Prawda), į R nuo kaimo, gyvenvietė Kūd , žemė kirvio fragmentas ir titnago gabalas (EM 39:1-3, Pies rų (Kudry) vietovėje (Szukiewicz, 1901b, p. 12 (Nr. 55); gės de kuškis) ir titnaginė strėlė ir titnaginis peilis (EM 38:1-2, Szukiewicz, 1907a, tab X; Szukiewicz, 1910, p. 53). \lr. 15), Pielkuškiai) . 103. Punia (Alytaus r.), gyvenvietė (Szukiewicz, 87. Nočia, į ŠR nuo kaimo, į ŠV nuo kelio Nočia 1910, p. 53). ?s žioti- Postawki, Choroszaja Kudra vietovėje (Szukiewicz, 1910, 104. Puvočiai, Merkio dešiniajame krante, atskira p. 53; Szukiewicz, 1913a, žemėlapis; Szukiewicz, 1914a, gyvenvietė (Il1YKeBwI, 1893, c. 96; Szukiewicz, 1901a, envietė pav.4b). žemėlapis; Szukiewicz, 1901b, p. 11 (Nr. 12), žemėla . p. 53). 88. Nočia, į Š nuo kaimo, Lejciekapinis vietol'ės V pis; Szukiewicz, 1907a, lent. X; Szukiewicz, 1910, p. 53) . venvie- dalyje (Szukiewicz, 1914a, pav. 4b). 105. Puzeliai, į ŠR nuo kaimo (Szukiewicz, 1907a, 53). 89. Noč;a, į ŠV nuo kaimo, Plytnicos vietovėje, į Š lent. X; Szukiewicz, 1910, p. 53). Radiniai saugomi LNM : nvietė nuo urnos su svastika radimvietės (Szukiewicz, 1907a, (EM 41:1-41). p.54). lent. X; Szukiewicz, 1907b, p. 139; Szukiewicz, 1910, 106. Ratnyčia, gyvenvietė (Szukiewicz, 1910, p. 53). -1erkio p. 53; Szukiewicz, 1913a, žemėlapis; Szukiewicz, 1914a, 107. Romanova, Matoros ežero R krante, atskira žnyčia p. 68-74, pav. 4a). gyvenvietė. Žemėlapyje ji pažymėta toliau i P nuo kai iewicz, 90. Nočia, į R nuo kaimo, Zurkowszczyzna vieto mo (Szukiewicz, 1901a, žemėlapis; Szukiewicz, 1901b, vėje (Szukiewicz, 1914a, pav. 4b). p. 11 (Nr. 21), žemėlapis; Szukiewicz, 1907a, lent. X; p.53). 91. Nočia, į ŠV nuo kaimo, Plytnicos vietovėje, aria Szukiewicz, 1910, p. 53). nvietė mame lauke, į R nuo urnos su svastika radimvietės 108. Rudnia, didelė (Il1YKe13I111 , 1893, c . 96; 1a,že- (Szukiewicz, 1914a, tys. 4a). Szukiewicz, 1901a, p. 21; Szukiewicz, 1910, p. 53). Ra 92. Nočia, Sklepy vietovėje. LNM iš čia yra radinių diniai saugomi LNM (EM 43:1-1248). 53). iš V. Šukevičiaus rinkinių (EM 45:1-7). 109. Rudnia, Ūlos upės kairiajame krante, i šv nuo tė, ku 93. Paramelis (Pramek, Promer, Pro mele), Kat kaimo, gyvenviečių grupė (Szukiewicz, 1901b, žemėla ;okill- ros kairiajame krante, atskira gyvenvietė (Szukiewicz, pis; Szukiewicz, 1907a, lent. X; Szukiewicz, 1910, p. 53). c.96; 1901a, žemėlapis; Szukiewicz, 1901b, p. 11 (Nr. 20), Radiniai iš Ūlos kranto saugomi LNM (EM 219:1-6). !apis). žemėlapis; Szukiewicz, 1907a, lent. X). 110. Rudnia, prie Ūlos upės, Grando (Grąd) vie meni 94. Pauliai, Ūlos ir Merkio santakoje, Merkio kai tovėje (Szukiewicz, 1901b, p. 11 (Nr. 32); Szukiewicz, IS rin- riajame krante, atskira gyvenvietė (Il1YKe13l1 l l, 1893, 1907a, p. 7(31». c. 96; Szukiewicz, 1901a, žemėlapis; Szukiewicz, 1901b, 111. Rudnia, Ūlos upės kairiajame krante, Zamc ~wicz, p. 12(Nr. 47), žemėlapis; Szukiewicz, 1907a, lent. X; zysko vietovėje, stovykla (Szukiewicz, 1901b, p. 12 Szukiewicz, 1910, p. 53). Greičiausiai iš čia kil« radi (Nr. 33), p. 19; Szukiewicz, 1907a, p. 7(31». ~ovėje niai saugomi LNM (EM 57:1-408, Merkys ir Ūla). 112. Rudnia, varstas (1,1 km) i ŠR nuo kaimo, ar 9l4a, 95. Pauliai, Ūlos kairiajame krante i P nuo san čiau Cytno (Titno) ežero, prie Ūlos upės, Krakiele vie takos su Merkiu (Szukiewicz, 1907a, lent. X; Szukie tovėje, dirbtuvės (Szukiewicz, 1901b, p. 12 (Nr. 34), p. 18; ~tovė- wicz, 1910, p. 53). Szukiewicz, 1907a, lent. X; Szukiewicz, 1910, p. 53). 907a, 96. Pauosupė, Balto Kalno (Baltaskalnas) vieto 113. Rudnia, prie Ūlos upės, Zurbių (:Zurby) vie 1, že- vėje, Ūlos dešiniajame krante (Il1YKeBJ1lI, 1893, c. 96; tovėje (Szukiewicz, 1901b, p. 11 (Nr. 31». Szukiewicz, 1901a, žemėlapis; Szukiewicz, 1901b, p. 12 114. Rudnia, Ūlos kairiajame krante, priešais Cit kiele) (Nr. 40), žemėlapis, lent. III; Szukiewicz, 1907a, no (Titno) ežerą (Szukiewicz, 1907a, lent. X(9); 907a, lent. X). Szukiewicz, 1910, p. 53). ~emė- 97. Peleniai (Pieleni, Švenčionių pav.) (Ignalinos r.), 115. Rudnia, Sienicos dešiniajame krante, 2 km gyvenvietė (Szukiewicz, 1910, p. 54). nuo Rudnios, prie upelio kalvos papėdėje (Szukiewicz, )čia- 98. Perloja, Merkio kairiajame krante priešais 1907a, p. 8(32), \ent. X(7». '11 mo (l 116. Rudnia, Sienicos kairiajame krante, dirbtu Varėnos, link Glėbo ežero, dirbtuvės (illYKeBI1'-l, 1893, lent. ) vės (Szukiewicz, 1907a, lent. X(8)). c. 96; Szukiewicz, 1901a, p. 21; Szukiewicz, 1901b, 1L 117. Rudnia, šalia Linicos ežero 3 vietos, tarp jų p. 11 (Nr. 3), žemėlapis; Szukiewicz, 1907a, lent. X; Šnuo Ažerėlio vietovėje (Szukiewicz, 1907a, p. 11(35)). Szukiewicz, 1910, p. 53). wicz, - 118. Rudnia, tarp laukų prie kelio nuo Linicos i 137. Varėna, Derežnyčios dešiniajame krante, i šv 1~ Kašėtas, tarp ežerų Bielukas ir Bludialis, i R nuo eže• nuo Varėnos, 1 varsto (] ,1 km) atstumu kelyje nuo Va į ŠV r ro Aklalis (Szukiewicz, 1907a, p. 11(35), lent. X(l1)). rėnos geležinkelio stoties link Varėnos (senosios), Pi 119. Rudnia, netoli Ūlos senvagės, Skilandiškių liakalnio vietovėje (illYKeBJ1l.I, 1893, c. 96; Szukiewicz, vietovėje (Szukiewicz, 1907a, p. 11(35)). 1901b, p. 11 (Nr. 7), žemėlapis; Szukiewicz, 1907a, 120. Rudnia, į Š nuo Ūlos ežero (Szukiewicz, !cnt. X; Szukiewicz, 1910, p. 53). Iš čia kilę Y. Šukevi• E 1907a, lent. X). čiaus rinkiniuose buvę radiniai saugomi LNM (EM M5I.ll.c 121. Rūdininkai (Šalčininkų r.), atskira gyvenvietė 50:1-74). kaikl (Szukiewicz, 1901a, žemėlapis; Szukiewicz, 1910, p. 53). 138. Varėna, Derežnyčios dešiniajame krante, prie nėra 122. Sakowicze, gyvenvietė (SzlIkiewicz, 1910, p. 53). geležinkelio Varėna-Alytus tilto, Lobio Kalno (Skar strai' 123. Saltoniškiai (Soltaniszki). Iš čia Y. Šukevi• bowa G6ra) vietovėje, į R nuo Varėnos (illYKeBJ1lI, leos}( čiaus rinkiniuose buvo radinių, dabar saugomų LNM 1893, c. 96; Szukiewicz, 1901b, p. 11 (Nr. 6), žemėla (EM 46: 1-9). pis; Szukiewicz, 1907a, lent. X; Szukiewicz, 1910, sy", " 124. Senkonys (Sienkunce, Sienkance), i ŠR nuo p.53). "Wis vism kaimo, Kapinyko (Kapinikas) vietovėje (Szukiewicz, 139. Zalesė, atskira gyvenvietė (Szukiewicz, 1901a, pilm 1901b, p. 12 (Nr. 56), žemėlapis; Szukiewicz, 1907a, žemėlapis). berg lent. X; Szukiewicz, 1910, p. 53). LNM saugomos 3 tit 140. Zamosze, gyvenvietė (Szllkiewicz, 1910, p. 54). rytm naginės strėlės iš Y. Šukevičiaus rinkinių (EM 44:1-3). 14]. Zervynos, Švirsko žemėje, kairiajame Ūlos p. 6~ 125. Smilginis, į ŠV nuo kaimo (Szukiewicz, 1901b, krante, Stiegelės (Stegiele) vietovėje, į ŠV nuo Stege žemėlapis; Szukiewicz, 1907a, lent. X). lio pelkės - buvusio ežero (illYKeBw-I, 1893, c. 96; ny. , 126. Slučajus (Slučiai). lš čia Y. Šukevičiaus rin Szukiewicz, 1901b, p. ]2 (Nr. 41), Szukiewicz, 1907a, kinyje yra titnaginiai gremžtukas ir smaigalys (EM p. 12 (Nr. 36), lent. X(l4); Szukiewicz, 1910, p. 53). zaw; 136:1-2). Radiniai saugomi LNM (EM 54:1-28).lš čia Y. Šuke• 127.Staje, gyvenvietė (Szukiewicz, 1910, p. 53). vičiaus rinkinyje buvo 2 titnaginės strėlės, dabar sau gub. 128. Stoniūnai (Staniunce), į V nuo kaimo gomos LNM (EM 47:1-2). (Szukiewicz, 1907a, lent. X; Szukiewicz, 1910, p. 53). 142. Zervynos, Ūlos dešiniajame krante, į Š nuo JIIŲ! 129. Šakės, Ūlos dešiniajame krante, priešais Pek kaimo, lšruginio (Iszruginis) vietovėje, atskira gyven Bl1Jl los žiotis, Zurby vietovėje (Szukiewicz, 1901b, žemė vietė (Szukiewicz, 1901a, žemėlapis; Szukiewicz, lapis;). 1901b, p. 12 (Nr. 43), Szukiewicz, J 907a, lent. X; Mec 130. Šarkiškės (Szarkucie), atskira gyvenvietė Du Szukiewicz, 1910, p. 53). Bill pio kairiajame krante (Szukiewicz, 1901a, žemėlapis; 143. Zervynos, prie Peterburgo-Varšuvos geležin• Hor Szukiewicz, 1901b, p. 11 (Nr. 2), žemėlapis; Szukie kelio tilto (Szukiewicz, 1901b, p. 12 (Nr. 42); Szukie wicz, 1910, p. 53). wicz, 1910, p. 53). ųec 131. Šumas (Szuita, Szuma), Ūlos kairiajame kran 144. Zervynos, į P nuo Mekšrinio ežero (Szukie Lid te, i Š nuo kaimo, priešais Kriokšlio kaimą, Kraczko wicz, 1907a, lent. X; Szukiewicz, 1910, p. 53). roe wo vietovėje (Szukiewicz, 1901b, p. 11 (Nr. 30), 145. Zubiszki, gyvenvietė (Szukiewicz, 1910, p. 53). za\' Szukiewicz, 1907a, lent. X(3)). 146. Zubrowo, į R nuo kaimo, prie Katros, Kožlichos 132. Talmonly, gyvenvietė (Szukiewicz, 1910, p. 53). (Koilicha) vietovėje (Szllkiewicz, 1901b, p. 11 (M: 19), leo 133. Tolkūnai, gyvenvietė (Szukiewicz, 1910, p. 53). žemėlapis). 1 134. Ūta (Huta), į R nuo kaimo, dirbtuvės (Szukie 147. Žiūrai (Zuraciszki, Zurapiški), prie Lavyso to wicz, 1907a, lent. X; Szukiewicz, 1910, p. 53). (Lowis) ežero, į P nuo ežero, atskira gyvenvietė iM 135. Valkininkai, atskira gyvenvietė (Szukiewicz, (illYKeBwl B., 1893, c. 96; Szukiewicz, 1901a, žemėla 1901a, žemėlapis). pis; Szukiewicz, 1901b, p. 12 (Nr. 46), žemėlapis; guI 136. Varėna (senoji), Merkio dešiniajame krante Szukiewicz, 1907a, !cnt. X; Szukiewicz, ] 910, p. 53). zm (kitur - abiejuose krantuose, didelė) į V nuo Senosios 148. Žiūrai, Ūlos dešiniajame krante, į R nuo kai- 22 1,1893, mo (IIlYKeBI1Ų, 1893, c. 96; Szukiewicz, 1907a, 10. Kamienie z wyrytymi znakami II Swiatowit. 1901b, lent. X). 1900. T. II, p. 109-110. ent. X; 149. Žiūrai (Zuraciszki), Ūlos dešiniajame krante, i 11. Kamen z rytym rysunkiem II Swiatowit. Wars Š nuo kaimo (Szukiewicz, 1901b, p. 12 (Nr. 45); Szukie zawa, 1900. T. II, p. 122-123. te,iŠV wicz, 1907a, lent. X; Szukiewicz, 1910, p. 53). 12. Szkice z archeologii przedhistorycznej Litwy. uoVa 150.Žiūrai (Zuraciszki), Ūlos kairiajame krante, 1. Epoka karniena w gub. Wilenskiej. Wilno, 1901. )s), Pi i ŠV nuo kaimo (Szukiewicz, 1901b, žemėlapis). 42 p., 25 lentelės. iewicz, 13. Poszukiwania archeologiczne w powiatach 1907a, V. ŠUKEVIČIAUS BIBLIOGRAFIJA Lidzkim i Trockim, gub. Wilenska II Swiatowit. Wars .ukevi- zawa, 1901. T. III, p. 3-29, tablicy I-X . 1 (EM Bibliografija sudaryta pagal (Antoniewicz, 1920; 14. Kurhany kamienne w pow. lidzkim, gub. Wi M5IJ.\3BCJ.\3CY, 1994; Tautavičius, 2000; Milius, 2001) su lenskicj II Swiatowit. Warszawa, 1902. T. IV, p. 40-45. e, prie kai kuriais autoriaus patikslinimais ir papildymais. Tai 15. Krzyi:c zdobnc w gubcrnji wilenskiej II Wisla. (Skar- nėra pilna bibliografija, nes V. Šukevičius nemažai 1903. T. 17. Z. 6, p. 699-706. Narzędzia CeBI1Ų, straipsnelių spausdino leidiniuose "Dziennik Wi 16. kamienne gladzone w pow. lidzkim :mė la- lcnski", "Kurjer Litewski", "Kurjer Wilcnski", "Klo i trockim, gub. Wilenska II Swiatowit. Warszawa, 1904. 1910, sy", "Przyjacielludu", "Tygodnik ilustrowany", "Wiek", T. V, p. 9-16, 50-58, 3 tablicy. "Wisla", "Ziemia", "BI1JleHCKI1H BCCTHI1K", kuriuos 17. Wierzenia i praktyki ludowc (zabobony, prze '901a, visus peržiūrėti de visu, ypatingai Lietuvoje nesant sady, wrozby it. d.), zebrane w gub. Wilenskiej II Wi pilnų komplektų, yra neimanoma. Beje, M. M. Blom sIa. 1906. T. XVII. 54). bergowa teigia, kad ji turi pačio V Šukevičiaus suda 18. Z przeszosci Litwy II Znad Wilii i Niemna. Pa Ūlos rytosjo bibliografijos rankrašti (Blombergowa, 1993a, mięci A. Mickiewicza i T. Zana w 50-tą rocznicę ich )tege p. 62, išnaša 211), tad ją reikia tik paskelbti. zgonu. Wilno, 1906, p. 82-89. c.96; 1. Wykopalisko w Lidzkiem II Tygodnik ilustrowa 19. Opowiadania z czas6w najdawniejszych (szkic 907a, ny. Warszawa, 1885. Nr. 114, p. 143-144. popularny) II Przyjacielludu. Wilno, 1906. Nr. 3. ).53). 2. Wykopaliska w powiecie Lidzkim II Klosy. Wars 20. Stare Troki II Kurjer Litewski. 1906.02.01 (14), Šuke• zawa, 1887. Nr. 1151. p.1. r sau- 3. Wykopalisko w Lidzkiem powiecie Wilcnskiej 21. W zamku Trockim II Kurjer Litewski. gub. II Wick. Warszawa, 1889. Nr. 269. 1906.02.23 (03.08), p. 2. ) nuo 4. Pe I kai- zawa, 1900. T. II, p. 3-17,1 tablica. cy X-XVI (pav. 2). 23 28. W sprawie naszych zabytk6w II Dzicnnik Wi jętnosci w Krakowie. Krak6w, 1910. T. XI, p. 63-69. WLie lenski. Wilno, 1907. Nr. 198. 48. Nickt6ry wicrzenia, prcsady i zabobony ludu etno 29. Litwa i Polska II Kurjer Litewski. 1907.06.3(16). naszego, legendy i podania II Kwartalnik Litcwski. Pc giczl 30. W kwestji krajoznawstwa II Kurjer Litewski. tcrsburg, 1910. T. II, p. 85-102; T. IV, p. 111-124. 191Ą 1907.08.10(23). 49. Zamek w Lidzie II Kurjcr Litewski. Wilno. 1910. 31. Nicco z archeologii Litwy II Kurjcr Litewski. 50. Zwaliska zamku w Lidzie II Kurjer Litewski. gicZJ 1907.09.01(14). Nr. 194. 1910.06.22(07.05). rani 32. Nicco z archeologii Litwy II Kurjcr Wilenski. 51. Zamck w Lidzic II Ziemia. Warszawa. 1910. Umi 1907. Nr. 194. T. I. Nr. 30, p. 486. p. 6~ 33. Dzialy archeologji przcdhistorycznej orz etno 52. Dawne srodki lcczniczc II Kwartalnik Litew grafji w Muzcum II Rocznik Towarzystwa Przyjaci6l ski. Pctersburg, 1911. T. V, p. 125-128. znal Nauk w Wilnie. Wilno, 1908. T. II, p. 129-135. 53. Cmentarzyska przcdhystorycznc w Naczy II war:; 34. Intercsujące wykopalisko II Kurjer Litewski. Kurjcr Wilcnski. 1911.08.14(27). no, : 1908.07.26(08.08). 54. Groby przedhistoryczne w Naczy II Kurjer Wi 35. Zaniedbadane niva II Kurjcr Litewski. lcnski. Wilno, 1911. Nr. 63. zą II 1908.07.31(08.13). 55. Podanic o psie II Zicma. Warszawa, 1911. T. II. p.2' 36. Wykopalisko w Palądze II Kurjcr Litewski. 02.18. Nr. 7, p. 107. 1908.08.28(09.10). 56. Dawnie lasy kr6lcwskie na Litwic II Ziemia. Nac. 37. Mylny wniosek II Kurjer Litcwski. 1908.09.07 (20). Warszawa, 1911. T. II. 03.04. Nr. 9, p. 139-141; 03.1I. zyof 38. Muzeum w Wilnie II Kurjer Litcwski. 1908. Nr. 10, p. 154-155. licy Nr. 223 . 57. Zamck w Lidzic II Ziemia. Warszawa, 191I. 39. Zamck Trocki II Kalcndarz ilustrowany "Kurje 11.18. T. II. Nr. 46, p. 748-749. war; ra Litewskicgo" na rok 1909. Wilno, 1908, p. 200-213. 58. Jeszcze w sprawic Gory Zamkowej II Kurjer no, 40. Antropolog polski II Kurjcr Litcwski . Litcwski. 1912.03.29(04.12). 1909.06.19 (07.02). 59. Mcrccz ll Zicmia. Warszawa. 1912. 06.22. T III. Nac 41. Domnicmane kurhany litcwskie II Rocznik To Nr. 26, p. 423-425. che( warzystwa Przyjaci61 Nauk w Wilnie. Wilno, 1909. 60. Zwyczajc przy wypiekaniu chleba w pow. lidz T. III, p. 83-93. kim II Ziemia. Warszawa. 1912. T. III. Nr. 35, p. 571- 574. 42. Dzialy archcologii przcdhistoryczncj orz ctno 61. Wykopaliska w Naczy (powiat lidzki) II Zie grafii w Muzeum II Rocznik Towarzystwa Przyjaci6l mia. Warszawa. 1912.11.30. T. III. Nr. 49, p. 787-788. Nauk w Wilnic. Wilno, 1909. T. II, p. 129- 135. 62. Wykopaliska na Litwie II Kalendarz Wilenski za z 43. W sprawie naszych zabytkow II Kurjer Litew informacyjny 1912. Wilno, 1912, p. 69. War ski. 1909.02.06(19). Nr. 29, p. 1- 2. 63. Wiadomosc o wykopalisku w Kalin6wce. Zna 44. Dzial archeologii przedhistorycznej w Muzcum lczisko kolo Bialystoca II Zicmia. Warszawa, 1912. wcz( Towarzystwa Przyjaci6l Nauk w Wilnie II Kurjer Li T. III. Nr. 1, p. 16. leM tewski. 1909.03.27(04.09). Nr. 70. 64. Szkice z Bialcj Rusi II Ziemia. Warszawa, 1912. 45. Slady epoki kamiennej w gub. Wilenskicj II T. III. Nr. 14, p. 221-222. mia. Kwartalnik Litewski. Petcrsburg, 1910. T. I, p. 48- 62, 65. Cmcntarzysko cialopalne plaskic pod w s i ą syjsl 1 tablica. Naczą, w powiccie Lidzkim, gub. Wilenskiej II Pami ta a 46. Cmentarzysko szkieletowe w Salapiaciszkach ętnik fizyograficzny. Warszawa, 1913. T. XXI. Dz. V, Kra] (pow. Lidzki, gub. Wilenska). Cz. II II Materyaly ant p. 31- 38, 1 tablica. ropologiczno-archeologiczne i ctnograficzne, wydanie 66. Wykopaliska w Naczy II Kurjcr Litewski. zne ' staraniem Komisyi antropologicznej Akademii Umie 1913.08.03(16). Nr. 175. i POI jętnosci w Krakowic. Krak6w, 1910. T. XI, p. 57- 62, 67. Stosunki administracyjnc i ekonomiczne w tablica XXVII. kr6lewszczyznach na Litwie II Ziemia. 1913.08. 13. dali 47. Kurhan cialopalny przy wsi Wersocc w powic T. IV. Nr. 37, p. 607-609; 08.20. Nr. 38, p. 619-622. p3n) cie Lidzkim, gubcrnii Wilenskiej II Materialy antropo 68. Jezioro Dryswiaty II Ziemia. Wa rszawa, logiczno-archeologiczne i ctnograficznc, wydanic 1913.12.13. T. IV. Nr. 50, p. 808-810. wicz staraniem Komisyi antropologiczncj Akadcmii Umic- 69. Poszukiwania archeologiczne w pow. Lidzkim, gub. 24 ------63-69. Wt!enskiej II Matcrialy antropologiczncrarchcologicznc i Jurkowski R., 1990 - Z zycia kulturalnego Wilna w nyludu etnograficzne, wydanic staranicm Komisyi antropolo latach 1899-1914 II Zapiski historyczne. Torun, 1990. ISki. Pe gicznej Akademii Umiej<;tnosci w Krakowie. Krak6w, T. LV, z. 1, p. 59-88. L24. 1914. T. XlII, Dz. I, p. 56-75, tablicy XXV-XXXI. Kostrzewski J., 1949 - Dzieje polskich badan prze historycznych. Poznan, 1949. 0.1910. 70. Wykopaliska w Naczy II Materialy antropolo Kulikauskas P., Zabiela G., 1999 - Lietuvos archeo itewski. giczno-archeologiczne i ctnograficzne, wydanie sta logijos istorija (iki 1945 m.). Vilnius, 1999. raniem Komisyi antropologiczncj Akadcmii Lizdenis H., 1957 - Akmens amžiaus paminklų l. 1910. Umiejętnosci w Krakowic. Krak6w, 1914. T. XIII, pėdomis II Tarybinis balsas (Varėna), 1957.02.01, p.68-75. Nr. 10(765), p. 4. Litew- 71. Sklad chemiczny bronz6w przedhistorycznych Milius v., - Lietuvių etnologijos bibliografija. Vil znalezionych na Litwie i Rusi Litcwskiej II Rocznik To nius, 2001. Įaczy II warzystwa Przyjaci61 Nauk w Wilnic 1911-1914. Wil Olechnowicz A., 1938 - Nieznane rękopisy zas no, 1914. T. V, p. 28-37. luzonego samouka II Kurjer Wilenski. Wilno, 1938.07.26, jerWi- 72. Trepanowane czaszki z cmcntarzyska pod Nac Nr. 203(4521), p.S. ząll Ziemia. Warszawa, 1914.05.02. T. V. Nr. 19, Puzinas J., 1935a - Vorgeschichtsforschung und Na 1. T. II. p.278-279. tionalbewusstsein in Litauen. Kaunas, 1935. Puzinas J., 1935b - Archeologiniai tyrinėjimai Lie 73. Cmentarzysko ncolitycznc w Lankiszkach pod tuvoje XIX a. gale ir XX a. pradžioje II Senovė. Kaunas, :iemia. Naczą w pow. Lidzkim, gub. Wilenska II Pami<;tnik fi 1935. T. I, p. 157-188. 03.11. zyograficzny. Warszawa, 1916. T. XXIII, p. 1-12, tab Puzinas J., 1938 - Naujausių proisytorinių tyrinėji licy I-II. mų duomenys II Senovė. Kaunas, 1938. T. 4, p. 173-303, . 1911. 74. Strefy archeologicznc na Litwie II Rocznik To lentelės I-LVI, 7 žemėlapiai. warzystwa Przyjaci61 Nauk w Wilnie 1915-1918. Wil Rimantienė R., 1984 - Akmens amžius Lietuvoje. Vil Kurjer no, 1918. T. VI, p. 5-16. nius, 1984. 75. Cmentarzysko szkiclietowc w Lankiszkach pod Smelstorius v., 1996 - Netekėk, mergaite, už moks T. III. Naczą w pow. Lidzkim gub. Wilcnskicj II Przcgląd ar lininko II Merkio kraštas (Varėna), 1996.03.12, cheologiczny. Poznan, 1920, z. 1-2, p. 52-63, 4 tablicy. Nr. 20(6453), p. 3; 1996.03.16, Nr. 21(6454), p. 3. I. lidz- Sulimczyk., 1934 - O niezapomnianym archeologu wi 1-574. lenskim II Slowo, 1934.12.23, Nr. 351(3843), p. 6. LITERATŪROS SĄRAŠAS Szukiewicz W., 1898 - Niekt6re zabytki przedhisto '/ Zie- ryczne w powiecie Lidzkim II Księga pamiątkowa ku uc 7-788. Antoniewicz W. (W. A.), 1920 - Prace W. Szukiewic zczeniu 100-nej rocznicy urodzin A. Mickiewicza. lenski za z zakresu prehistorji II Wiadomosci archeologiczne. Warszawa, 1898, p. 214-228. Warszawa, 1920, z. 1-2, p. 70-72. Szukiewicz w., 1901a - Szkice z archeologii przed Zna- Antoniewicz w., 1930 - Czasy przedhistoryczne i historycznej Litwy. 1. Epoka kam iena w gub. Wilenskiej. 1912. wczesnodziejowe ziemi Wilenskiej II Wilno i ziemia Wi Wilno, 1901. lenska. Wilno, 1930. T. 1, p. 103-123. Szukiewicz W., 1901b - Poszukiwania archeologic 1912. Brensztejn M., 1914b - Wandalin Szukiewicz II Zie zne w pow. Lidzkim i Trockim II Swiatowit. Warszawa, mia. Warszawa, 1914.04.11, Nr. 15, p. 225-226. 1901. T. III, p. 3-29. wsią Blombergowa M. M., 1988 - Polscy czonkowie Ro Szukiewicz W., 1904 - Narzędzia kamienne gladzone ~ami syjskisch towarzystw archeologicznych. 1839-1914 II Ac w pow. Lidzkim i Trockim II Swiatowit. Warszawa, 1904. ta archaeologica Lodziensia. Wroclaw, Warszawa, T. V, p. 9-16,50-58. )z. V, Krak6w, Gdansk, L6di, 1988, Nr. 35, p. 128-129. Szukiewicz w., 1907a - Poszukiwania archeologic Blombergowa M. M., 1993a - Badania archeologic zne w powiecie Lidzkim, gub. Wilenskiej II Materialy ant wski. zne polak6w na terytorium imperium Rosyjskiego w XIX ropologiczno-archeologiczne i etnograficzne, wydanie i początku XX wieku. L6di, 1993. staraniem Komisyi antropologicznej Akademii Umiejęt ne w Blombergowa M. M., 1993b - Kartki z zyciorysu Wan nosci w Krakowie. Krak6w, 1907. T. X, dz. I, p. 25-45. 8.13. dalina Szukiewicza II lĮac, nOMHiKi, Jl101l3i. nallHIui Szukiewicz w., 1907b - Wykopalisko urny z ornamen 22. p::mpacanaHblx apxeoJlaray. MiHCK, 1993, c. 157-159. tem swastikowym w Naczy powiatu Lidzkiego, gub. Wi awa, Grzymala-Przybytko A., 1936 - Wandalin Szukie leskiej II Materyaly antropologiczno-archeologiczne i wicz II Ziemia Lidzka. Lida, 1936, Nr. 3-4, p. 5-6. etnograficzne, wydanie staraniem Komisyi antropologic- ,gub. znej Akademii Umiejętnosci w Krakowie. Krak6w, 1907. Tautavičius A., 2000 - Lietuvos archeologijos bib T. IX, p. 137-142, lent. XIII-XIV liografija. 1782-1998. Vilnius, 2000. Szukiewicz w., 1908 - Dzia1y archeologii przcdhis Zasztowt L., 1990 - Wilenscy milosnicy "sta torycznej oraz etnografii w Muzeum II Rocznik Towar rozytnoSci" w latach 1899-1914 II Kwartalnik historii nau zystwa Przyjaci61 Nauk w Wilnie. Wilno, 1908. T. II, ki i techniki. Warszawa, 1990. Rok XXXv, Nr. 2-3, p.129-135. p.259-283. Szukiewicz w., 1909 - W sprawic naszych zabytk6w I 3aHKoycKi 3. M., 1994 - BaH,TlaJliH WYKenių i Kurjer Litewski. Wilno, 1909.02.6(19), Nr. 29, p. 1-2. BblBY 26 ------jos bib- VANDALINAS ŠUKEVIČIUS, THE INVESTIGATOR OF STONE AGE SETTLEMENTS y "sta )fil nau (IN COMMEMORATION OF ms 150TH BIRTH-ANNIVERSARY) .Įr. 2-3, Gintautas Zabiela KeBiCl i ą JIlO,ll3i Summary Ie,llŲblK :ClbIHbl. In October 10, 2002 we celebrate 150 years since the stone and f1int axes. During 36 years of archaeologi birth of Vandalinas Šukevičius (Wandalin Szukiewicz), cal activities he found about 150 Stone Age settlements the amateur archaeologist and the land lord (Fig. 1). (see the list) and mapped them (Fig. 3-4). Showing JblŲHae Though his person never was forgotten, nevertheless, less interest in single artefacts, Y. Šukevičius tended C, 1984. 3BYTbIX little light was shed upon his contribution to archaeol to wider regionai generalizations and raised not a few JIlO,ll3i ogy. V. Šukevičius worked in various fields of prehistoric progressive ideas. Many studies done by him remain research es, acted as a public figure of that time, notwith of importance even nowadays. Among them are wide bIlJ,lJ,e i standing his uneasy personai life. This pa per strives to investigations of the Neolithic - Bronze Age burial site p0,llHa- deal at large with one of directions pursued by V. Šuke• of Lankiškės (now Byelorussia). The most significant vičius - the Stone Age investigations in Lithuania. On published studies of Y. Šukevičius were designed to :OMHiKi his own initiative, he investigated Stone Age settlements, review the Stone Age in the then Vilnius province and JI 1O,ll3 i mostly in the provinces of then Lyda and Trakai (cur to analyze stray stone and f1int axes. rently districts of Šalčininkai and Varėna in Lithuania Vandalinas Šukevičius may be regarded as a discov and district of Varanavas of Gardinas oblast in erer of the Stone Age in Lithuania. His works (see the cpiŲHbI Byelorussia). He spent the greater part of life in the na bibliography) served a basis for further research es of this rr.) / / tive Nočia (now Byelorussia, 1,3 km away from the ., 1994, periodo However, they never enjoyed proper studying and Lithuanian border) and died there on December 1, 1919. employment. AIter his death most manuscripts of him scattered or dis :CMM B appeared. Presently the remaining finds of Stone Age LIST OF ILLUSTRATIONS are kept with the Lithuanian National Museum in Vilnius KeBių y l{bIHbI. and with the museums of Poland. Fig. 1. Vandalinas Šukevičius (Photo of 1909 with an V. Šukevičius showed interest in Stone Age settle autograph of Y. Šukevičius, given to M. Brenstein, its ments since 1886. At first he explo red them and col original being kept with the Lithuanian National Mu I Tauta lected the surface materiai, further went deepcr into seum, the Section of Iconography, inventory number the problems of population of his dwelling region, and ATV 10445). even investigated ancient burial sites. All researches Fig. 2. Print of the article "Poszukiwania archeo of V. Šukevičius into Stone Age settlements may be logiczne w powiecie Lidzkim, gub. Wilienskiej" by Vanda Ie,llŲbIK divided into 3 large groups, such as exploration of linas Šukevičius with his autograph given to Liucianas 3BYTbl5! monuments and publication of resu!ts along with their Uzičmbla (1874-1942) (Library of the Academy of Sci 4- 15. presentation to the general public; investigation of ences). l1ųa 06 ancient burial si tes with publication of results and gen )KCKOM Fig. 3. Archaeological map of the river basins of eralizing studies. Out of his 41 printed papers on the Merkys and Katra drawn by Y. (Szukiewicz, BCKOro Šukevičius subject of archaeology, 10 with certain reservations 1907a, tab. X). ll1J1bHe were devoted to the Stone Age (Fig. 2). V. Šukevičius Fig. 4. Archaeological map of Dubičiai environments 00. collected minimally 5000 f1int finds and about 400 drawn by V. Šukevičius (Szukiewicz, 1901b, tab. III). lje. '1'7 BAH,UAJIHH illYKEBHą - HCCJIE,UOBATEJIh I10CEJIEHHM KAMEHHOrO BEKA (K lS0-JIETHIO CO ,UHH PO)J()l;EHHH) fHHTaYTac 3a6eJIa Pe310Me 10 OKT516p51 2002 r. MCnOJlH5IeTC5I 150 JleT CO .ll1l51 JleT apXeOJlOrMtJeCKoH .lle5lTeJlbHOCTH OH 06HapY)l(HJI p0)l()leHH5I apxeoJlora - JIl06HTeJl5l, nOMemHKa Ball.lla OKOJlO 150 nOCeJleHHH KaMeHHoro BeKa (CM. cnHCOK), JlHHa WYKeBWIa (pHC. 1). XOT5I naM5ITb o HeM coxpaHw KOTopble OH OTMetJaJJ Ha KapTaX (pHC. 3-4). B. WYKeBWla JlaCb, Bce eme OCTaIOTC5I HenOJlHOCTblO pacKpblTblMH ero MeHbwe HHTepeCOBaJlH OT.lleJlbHble 113.lleJlH5I, OH 3aCJlYrH B apXeOJlOrHH. B. WYKeBH'1 pa60TaJl B pa3J1H'I CKJlOH5IJlC5I K 60Jlee WHPOKMM perHOHaJlbHblM 0606me HblX 06J1aCT5IX HCCJle.llOBaIlM5I .llOHCTOPW.fCCKOro nepHO.lla, HH5IM, Bbl.llBI1fa51 HeMaJlO nporpeccHBHblX H.lleH H 6blJl aKTHBHblM 06mecTBellHblM .lle5lTeJleM, XOT5I ero ocywecTBJl5IH pa60TY, KOTOpa51 M CerO.llH5I lie YTpaTHJla JlH'IHa51 )IOI3Hb 6blJla HeJlerKoti. B CTaTbe WHPOKO 3HaQeHH5I. K TaKOH pa60Te OTHOC5ITC5I wHpoKHe HCCJle paccMaTpHBaeTC5I O.llHO H3 HanpaBJleHHH MCCJle.llOBaJ-IHH .llOBaIIH5I MOrHJlbHHKa JTaHKHwKH (6eJlapycb) 3nOXI1 ria B. WYKeBWla - HCCJle.llOBaHH5I KaMeHHoro BeKa B JTHTBe. lIeOJlHTa - 6poH30Boro BeKa, npOBO.llHMble HM B 1913- kul TIo c06CTBeHHoti HHMUHaTMBe OH MCCJle.llOBaJJ nOCeJlCHH5I 1914 rr. HaH60Jlce 3HatJMTeJlbHble pa60Tbl B. WYKeBH'la piL KaMeHHoro BCKa, B OCHOBHOM - B JTH.llCKOM H Tpa nOCB5ImeHbl 0630PY KaMeHHoro Be Ka B BHJleHCKOH pie KaticKoM ye3.llaX (B HaCT05lmCe BpeM5I BapeHCKMH H ry6epHI1H, aHaJJH3Y cJlyqaHHo HaH.lleHHbIX KaMeHHblX 11 pai WaJlbtJHHHHKCKMH patioHbl JTMTBbl M BOPOHOBCKHti KpeMHeBblX TonopOB. tor paHOIi fpO.llHeHcKoti 06J1aCTM 6eJlapycl1). 60JlbWYI0 Ball.llaJlHHa WYKeBHCla MO)l(HO CCJI1TaTb OTKpbIBaTe cer ClaCTb )1(113 II 11 OH np0)l(HJI B PO.llHOH HatJe (6CJlapycb, JIeM KaMCIlHoro BeKa B JTHTBe. Ero pa60Tbl (CM. 6M6J1110- vij< 1,3 KM OT rpaHHUbI JTHTBbI), TaM 11 CKOWlaJJC5I l.lleKa6p51 rpacjmlO) 3aJlO)l(HJlH OCHOBY .llJI5I .llaJlbHeHWHx HCCJleJ:lO ka 1919 r. TIocJle ero CMepTI1 60JlbWa51 tJaCTb ero PYKonHC BaHMti 3Toro nepHO.lla, XOTH .ll0 CHX nop OHH MaJlO Ru HOro HaCJle.llH5I HCCJe3J1a MJlH paCCe5lJlaCb. CoxpaHHB OCBoeHbl H HCnOJlb30BaHbl. me WHeC5I HaXO.llKM KaMeHlIoro BeKa B HaCT05lmee BpeM5I tol XpaH5ITC5I B HaUHOHaJlbllOM MY3ee JTI1TBbI B BI1J1bHIOCe bo CTII1COK H B MY3eHX TIOJlbWH . I1JTJUOCTPAŲI111 TIoCeJleHHH KaMeHHoro BeKa 3aMHTepeCOBaJlH B. lliYKeBMtJa B 1886 r. HaClaB C MX pa3Be.llKM M c60pa 1. BaH.llaJlHII WYKeBHtJ (cjJoTorpacjJH5I, nO.llapeHHall nOBepXlIocTHOro MaTepHaJJa, n03)1(e OH CTaJJ yrJly6J151TbC5I M. 6peHwTeHHY B 1909 r., C aBTorpacjJoM B. WYKeBl1tJa. B np06J1eMbI 3aCCJleHHH c06CTBeHHoro perHOHa, .lla)l(c 0pHrHHaJl xpaHHTC5I B OT.lleJle HKoHorpacjJHH HaUl1o HCCJlC.llOBaTb paHHHe MOrHJlbHMKH. ,Ue5lTeJlbHOCTb B. Wy HaJJbHoro MY3e51 JTHTBbl, HHB. N2 ATV 10445). KeBHtJa B 06J1aCTM n03HaHH5I nOCCJleHHH KaMeIIHoro BeKa 2. OTTI1CK CTaTbH B. WYKeBHtJa "PoszukiwQnia MO)l(HO pa3.lleJlMTb Ha 3 KpynHblx tJaCTH: pa3BC.llKH archeo!ogiczne w powiecie !idzkim, gub. wilenskiej" c naM5ITHHKOB, ny6J1HKaUHH pe3YJlbTaToB pa3Be.llOK H aBTorpacjJoM, nO.llapeHHblH JTIOUMHHY Y3eM6J1e (1874 - 03HaKOMJleHHe C HHMH 06meCTBa; HCCJlC.llOBaHH5I pallIlHX 1942) (6H6J1MOTeKa AKa.lleMHM HaYK JTHTBbl). MOrMJlbHHKOB H ny6J1HKaUHM HX pe3YJlbTaTOB; 0606ma 3. COCTaBJleHHa51 B. WYKeBMtJeM apXeOJlOrHCleCKall IOmHe pa60TbI. KaMeHHoMY BeKY, C HeKOTopbIMH KapTa 6acceHHa peK MepKI1C-KaTpa (Szukiewicz, 1907a, HCKJlIOCleHH5IMH, nOCB5ImeHO 10 M3 41 ony6J1HKoBaHIIoti tab. X). pa60TbI no apxeoJlOrMtJecKoti TeMaTHKe (pMC. 2). B . Wy 4. COCTaBJleHHa51 B. WYKeBwleM apxeoJlOrHtJecKaH KCBHtJ c06paJl HC MeHee CleM 5000 KpCMHeBblX HaXO.llOK KapTa oKpecTHocTeH ,Uy6w1fIH (Szukiewicz, 1901b, H OKOJlO 400 KaMeHHblX M KpeMHeBblx TonopoB. 3a 36 tab. II). Dr. Gintautas Zabiela Straipsnis gautas 2002 03 05 Lietuvos istorijos institutas, 1 P Kražių g. 5, LT-2001, Vilnius, tel. 2 61 4935. gru el. paštas: [email protected]. 4-