Xvii–Xviii A. Bažnytinės Procesijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
Liepa Griciūtė-Šverebienė XVII–XVIII A. BAŽNYTINĖS PROCESIJOS LIETUVOS DIDŽIOJOJE KUNIGAIKŠTYSTĖJE ? Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011 UDK 7.04(474.5)(091) Gr296 Projektą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bažnytinės procesijos XVII–XVIII a.“ finansavo Lietuvos mokslo taryba, sutarties Nr. LIT-4-45 Recenzentai: dr. Liudas Jovaiša dr. Dalia Klajumienė Dailininkas Martynas Gintalas Redaktorė Teresė Valiuvienė Viršelyje: Lesnos Švč. Dievo Motinos paveikslo fragmentas. Lietuva, XIX a. vidurys. LDM © Liepa Griciūtė-Šverebienė, 2011 © Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011 ISBN 978-609-447-027-1 Turinys Pratarmė / 7 Įvadas / 8 I. Bažnytinės procesijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje / 17 I. 1. Pirmosios žinios apie bažnytines procesijas LDK / 17 I. 2. Procesijų tipai LDK XVII–XVIII a. / 24 II. Meninis procesijų apipavidalinimas / 43 II. 1. Liturginės procesijos / 43 II. 2. Ypatingosios procesijos / 54 II. 3. Maldingosios kelionės / 81 II. 4. Procesijų atributai / 86 II. 4. 1. Procesijų atributai rašytiniuose šaltiniuose / 86 II. 4. 2. Būdingiausi procesijų vėliavų ir altorėlių siužetai / 140 Švč. Mergelė Marija / 143 Kristus / 158 Šventieji / 173 Pabaiga / 185 Priedai / 189 1. Trijų augustinų eremitų ordino palaimintųjų įvedimo į Vilniaus augustinų bažnyčią iškilmių aprašymas / 190 2. Trumpas palaimintojo kankinio Juozapato grįžimo į savąjį Polocko arkivyskupijos sostą iškilmių, vykusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mieste Vilniuje, aprašymas / 195 3. Švč. Mergelės Marijos paveikslo įnešimo į Polocko bernardinų bažnyčią aprašymas / 203 4. Jėzaus Nazariečio statulos įnešimo į Vitebsko trinitorių bažnyčią iškilmių aprašymas / 205 5. Stebuklingojo Žirovičių Švč. Mergelės Marijos atvaizdo karūnavimo iškilmių aprašymas / 210 5 6. Apie procesijų rengimo tvarką prieš prasidedant Sinodui ir jo pabaigoje / 254 7. 1614 m. Dievo Kūno procesijos Vilniuje gyvųjų paveikslų schema / 256 8. Vėliavoms naudotų audinių pavadinimai, aptinkami XVII–XVIII a. Vilniaus ir Žemaičių vyskupijų bažnyčių inventoriuose ir vizitacijų aktuose / 259 9. Duomenų apie LDK bažnyčių procesijų atributus lentelės / 261 10. Dažniausiai procesijų vėliavose ir altorėliuose vaizduotų šventųjų vardų diagramos / 314 Šaltiniai ir literatūra / 317 Santrumpos / 317 Rankraštiniai šaltiniai / 318 Spausdinti šaltiniai / 336 Šaltinių publikacijos / 339 Literatūra / 340 Iliustracijų sąrašas / 343 Summary / 348 Asmenvardžių rodyklė / 352 Vietovardžių rodyklė / 359 6 Pratarmė Bažnytinėmis procesijomis ėmiau domėtis kui dr. Liudui Jovaišai ir menotyrininkei dr. Daliai daugiau nei prieš dešimtmetį, dar studijų metais. Vasiliūnienei, kurių dalykinės pastabos ir pagalba Per pirmąją vasaros praktiką lankantis Žemaitijos padėjo išvengti netikslumų. Už visokią pagalbą ir bažnyčiose akį patraukė procesijų žibintai – įvai- palaikymą esu dėkinga kolegei ir draugei dr. Gabi- riausių formų ir spalvų skardiniai „nameliai“ žva- jai Surdokaitei. kėms. Tokius regėjau pirmą kartą ir labai susidomė- Rengiant monografiją naudotasi medžiaga, jau. Tačiau tuometinio Vilniaus dailės akademijos saugoma Lietuvos valstybiniame istorijos, Kauno prorektoriaus prof. dr. Adomo Butrimo paskatinta arkivyskupijos kurijos, Kultūros paveldo centro ar- vien jais neapsiribojau ir ėmiausi bažnytinių pro- chyvuose, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevs- cesijų temos. Už tai esu jam iki šiol dėkinga. kių, Nacionalinės Martyno Mažvydo, Vilniaus Knyga parengta 2008 m. apgintos daktaro universiteto bibliotekose, Lietuvos nacionalinio, disertacijos pagrindu, todėl ji tikrai nebūtų pasiro- Lietuvos dailės, Kretingos ir Žemaičių „Alkos“ džiusi be mano studijų vadovės dr. Rūtos Janonie- muziejuose. Dėkoju šių įstaigų darbuotojams už nės reiklumo ir konsultacijų, visokeriopos globos pagalbą, o vadovybei – už leidimą publikuoti šal- ir palaikymo. Už visa tai jai tariu nuoširdų ačiū. tinių duomenis. Už puikias paskaitas, lotynų kalbos pradžiamokslį, Skatinimo ir palaikymo sulaukiau iš daugelio o vėliau ir tekstų vertimus esu labai dėkinga Jūratei kolegų, bičiulių ir artimųjų. Ačiū visiems, kurių Baronienei. Nuoširdžiai dėkoju Bažnyčios istori- dėka pasirodė ši knyga. 7 Įvadas Savo naratyviu vaizdingumu, puošnumu vieną būdingiausių LDK baroko kultūros reiš- bei ritualais bažnytinės procesijos buvo viena kinių. Rašytiniai šaltiniai padėjo išsiaiškinti pro- populiariausių pamaldumo formų. Be ypatin- cesijų tipus, jų rengimo dinamiką ir jos kaitą gomis progomis rengiamų bei kasmetinių ei- XVII–XVIII a., nustatyti meninio procesijų api- senų, jos dar vykdavo ir kiekvieną sekmadienį. pavidalinimo principus ir jų priklausomybę nuo Tad bažnytinės procesijos buvo neatskiriama procesijos tipo bei kitų faktorių. Todėl labai svar- Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) vi- bu buvo išsiaiškinti rašytiniuose šaltiniuose var- suomenės gyvenimo dalis, atspindinti to meto tojamų lenkiškų terminų reikšmes ir rasti jų lie- visuomenės pasaulėžiūrą. Dėl savo dažnumo jos tuviškus atitikmenis. Išlikę procesijų reikmenys yra ir savotiškas kasdienio gyvenimo atspindys. knygoje pasitelkiami tik kaip vaizdinė priemonė Tačiau Lietuvos istoriografijoje bažnytinės pro- žodinei informacijai papildyti ir argumentuoti, cesijos iki šiol rimtesnio dėmesio nesusilaukė. bet nėra savarankiškas tyrimo objektas. Jos menkai tyrinėtos ir dailėtyros aspektu. Ši Šiame leidinyje nenagrinėjamos laidotuvės ir studija – pirmas bandymas sistemingai nušviesti jų eisenos. Visų pirma todėl, kad pati laidotuvių LDK bažnytinių procesijų istoriją, jų pobūdį ir procesija neapima visų liturginėms procesijoms meninį apipavidalinimą. būdingų atributų. Pavyzdžiui, joje nešamos tik Nedaug žinoma apie išlikusį XVII–XVIII a. gedulinės vėliavos, nėra procesijų altorėlių. Antra, bažnytinių iškilmių dekorą, o didžioji dalis mus baroko epochai būdingų pernelyg iškilmingų ir pasiekusių procesijų atributų priklauso XIX a.1, pompastiškų laidotuvių svarbiausiu meninio api- todėl šios knygos pagrindą sudaro rašytinių šal- pavidalinimo akcentu laikomas katafalkas – cas- tinių duomenys. Jais remtasi analizuojant ir api- trum doloris – tiesiogiai nesiejamas su procesija. Be būdinant bažnytines procesijas kaip svarbų ir to, laidotuvių iškilmėms iki šiol skirta bene dau- giausia dėmesio2. Trečia, laidotuves dėl pagerbimo 1 Dauguma bažnyčiose saugomų senųjų, jau nebenaudoja- mų, procesijų atributų priklauso XIX a.–XX a. pradžiai. Iš 2 Šiuo klausimu Lietuvos ir Lenkijos spaudoje pasirodė XVII a. žinomi tik pavieniai atvejai. Nedaug jų datuojama nemažai publikacijų, tarp kurių ypatingą vietą užima ir XVIII a. (dažniausiai procesijų altorėliai). Daugiausia J. A. Chrościckio darbai. Jo bibliografiją žr.: J. A. Chroś- Lietuvos muziejuose saugomų atributų taip pat priklauso cicki. Pompa funebris. Z dziejów kultury staropolskiej. XIX a. Warszawa, 1974. 8 Įvadas objekto reikėtų priskirti pasaulietinėms, o ne baž- daujami. Tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę nytinėms iškilmėms. imta aktyviai tyrinėti šalies bažnyčių dailę, domė- Chronologines tyrimo ribas žymi Katalikų tis pamaldumo istorija. Tačiau kol kas šie tyrimai Bažnyčios reformos pradžia ir XVIII a. pabaiga gana fragmentiški. Todėl rašant knygą naudotasi (paskutinis valstybės padalijimas 1795 m.). Tokį ir Europos šalių patirtimi. Procesijų klausimu ne- laikotarpio pasirinkimą nulėmė keletas aplinky- mažai rašyta bendro pobūdžio studijose. Pavyz- bių. Procesija – viena būdingiausių potridentinės džiui, Jeanas Delumeau, leidinio Skrzydła anioła epochos pamaldumo formų. Kaip tik šiuo laiko- autorius, nagrinėdamas Vakarų žmogaus dvasinio tarpiu smarkiai pagausėja bažnytinių iškilmių, o saugumo jausmą, aptaria apsauginį procesijų vai- jų meninis apipavidalinimas įgyja sudėtingiausias dmenį karo, maro, bado, stichinių ir kitų nelaimių formas. XIX amžius – jau kitas laikotarpis. Tre- atveju4. Remdamasis Vakarų Europos, daugiau- čiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo metu sia Prancūzijos šaltinių pavyzdžiais, jis apžvelgia didžioji LDK teritorijos dalis ilgiau nei šimtme- bažnytinių procesijų tradiciją nuo X iki XIX a., čiui atiteko Rusijai. Vienas caro valdžios rusini- o laiką nuo Tridento iki Vatikano II Susirinkimo mo politikos tikslų buvo pakirsti dominuojantį vadina „auksiniu ceremonijų amžiumi“. Autorius Katalikų Bažnyčios vaidmenį Lietuvos visuome- nemažai dėmesio skiria parateatriniams eisenų nės dvasiniame ir kultūriniame gyvenime3. Taigi elementams ir jų simbolikai. Šia tema yra rašę amžiaus viduryje prasideda bažnytinių procesijų ir lenkų tyrinėtojai. Józefas Smosarskis tyrinėjo rengimo suvaržymai ir draudimai. Šis laikotarpis Didžiosios savaitės, Verbų sekmadienio ir Dievo knygoje neaptariamas. Kūno procesijų Lenkijoje parateatrinius reginius5. LDK bažnytinių procesijų tyrinėjimai ri- Julianas Lewańskis domėjosi Didžiosios savaitės bojami ir išlikusių šaltinių. Beveik neturime liturgijos dramaturgija XI–XVI a.6 Žinių procesi- XV–XVI a. pirmosios pusės rašytinių šaltinių, jų istorijos klausimais pateikia įvairios bažnytinės informuojančių apie bažnytines procesijas, o juo enciklopedijos, liturginiai žodynai ir religinio tu- labiau apie jų meninį apipavidalinimą. Todėl pir- rinio literatūra7. Joje bendriausiais bruožais kalba- mosios žinios apie bažnytines procesijas LDK čia plačiau neanalizuojamos. 4 J. Delumeau. Skrzydła anioła. Poczucie bezpieczeństwa w Knygoje aptariamų procesijų geografinės duchowości człowieka Zachodu w dawnych czasach. Warsza- ribos apima dviejų LDK vyskupijų – Vilniaus ir wa, 1998, p. 91–180. Žemaičių – teritorijas. Kadangi didžioji dalis Luc- 5 J. Smosarski. Religijne widowiska parateatralne w Pols-