VILNIAUS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS FAKULTETAS EKONOMINĖS POLITIKOS KATEDRA
ERNESTA BERTAŠIŪTĖ
IV kursas, Ekonomikos studijų programa, Viešojo sektoriaus ekonomikos šaka
Baigiamasis bakalauro darbas
VIETINIŲ RINKLIAVŲ ADMINISTRAVIMAS IR PANAUDOJIMAS
TELŠIŲ APSKRITIES SAVIVALDYBĖSE
Leidžiama ginti Studentas (parašas) (parašas)
Katedros vedėjas Darbo vadovas (vardas, pavardė) (mokslinis darbo vadovo laipsnis, pedagoginis mokslo vardas, vardas, pavardė)
(parašas)
Darbo įteikimo data
Registracijos Nr.
Darbas įvertintas (data, įvertinimo balas, komisijos pirmininko parašas)
Vilnius, 2016 TURINYS
ĮVADAS ...... 3
1. VIETINIŲ RINKLIAVŲ ADMINISTRAVIMO IR PANAUDOJIMO TEORINIAI IR TEISINIAI ASPEKTAI ...... 6
1.1. Vietinių rinkliavų teorinė samprata, jų elementai ir rūšys ...... 6
1.2. Vietinių rinkliavų administravimo ir panaudojimo teisiniai aspektai ...... 16
2. VIETINIŲ RINKLIAVŲ ADMINISTRAVIMO IR PANAUDOJIMO LYGINAMOJI ANALIZĖ ...... 20
2.1. Tyrimo metodologija ...... 20
2.2. Telšių apskrities savivaldybių pristatymas ...... 21
2.3. Tyrimo rezultatų pristatymas ...... 27
2.3.1. Pagal vietinių rinkliavų nustatymą ...... 27
2.3.2. Pagal vietinių rinkliavų dydžių nustatymą ...... 29
2.3.3. Pagal vietinių rinkliavų planą ir vykdymą ...... 31
2.3.4. Pagal vietinių rinkliavų lengvatų teikimą ...... 33
2.3.5. Pagal vietinių rinkliavų panaudojimą ...... 36
2.4. Tyrimo rezultatų apibendrinimas ...... 38
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI ...... 41
SUMMARY ...... 45
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI ...... 46
PRIEDAI ...... 52
1 priedas ...... 52
2 priedas ...... 53
3 priedas ...... 54
4 priedas ...... 55
2
ĮVADAS
Temos aktualumas. Pagrindiniu demokratinių valstybių principu yra laikoma piliečių teisė dalyvauti viešųjų reikalų tvarkyme, kuri pagal šiuolaikines Vakarų Europos demokratijos šalių tendencijas efektyviausiai gali būti įgyvendinama per institucijas, esančias arčiausiai gyventojų. Lietuvos atveju ši teisė yra įgyvendinama per valstybės teritorijos administracinius vienetus – savivaldybes, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka yra priskiriama daugybė funkcijų, kurių įvykdymui reikalingi atitinkami finansiniai šaltiniai. Nors vietinės rinkliavos Lietuvos savivaldybių biudžetų pajamose sudaro nežymią dalį, tačiau tai yra toks pajamų šaltinis, kuris yra laikomas savarankiškomis savivaldybių pajamomis, kadangi savivaldybėms yra suteikta daugiausiai teisių nustatant ir reguliuojant vietinių rinkliavų elementus. Dauguma Lietuvos autorių, nagrinėjančių savivaldybių finansinius išteklius, daugiau dėmesio skiria kitam taip pat savarankiškomis savivaldybių lėšomis laikomam pajamų šaltiniui – vietiniams mokesčiams, kadangi teigia, jog šis pajamų šaltinis turi didesnę įtaką savarankiškų lėšų instituto plėtojimui Lietuvos savivaldybėse. Todėl ši tema yra aktuali tuo, kad vietinėms rinkliavoms yra skiriama per mažai dėmesio, nors šis pajamų šaltinis ateityje gali paskatinti savarankiškų lėšų instituto plėtojimą Lietuvos savivaldybėse, jei savivaldybės sugebės efektyviai pasinaudoti bei pritaikyti suteiktas teises vietinių rinkliavų administravimo ir panaudojimo srityse. Efektyvus suteiktų teisių pritaikymas bei įgyta praktika galėtų paskatinti valstybinės valdžios institucijas suteikti savivaldybėms daugiau savarankiškumo nustatant bei reguliuojant kitus savarankiškus pajamų šaltinius. Temos išnagrinėtumas. Vietinių rinkliavų sampratą bei reikšmę savivaldybių biudžeto pajamoms ir savivaldybių savarankiškumui Lietuvos Respublikoje išsamiai nagrinėja: J. Rimas mokomojoje knygoje „Vietiniai mokesčiai“ (2000), R. Stačiokas ir J. Rimas knygoje „Savivaldybių mokesčiai ir rinkliavos“ (1996), G. Davulis moksliniuose straipsniuose „Vietinių mokesčių koncepcija Lietuvoje“ (2006a), „Lietuvos savivaldybių finansai: struktūra ir jos raida“ (2006b) ir „Vietiniai mokesčiai bei jų perspektyvos Lietuvoje“ (2007). Kiti lietuvių autoriai savo darbuose išskiria vietinių rinkliavų sąvoką, skiriamuosius požymius bei rūšis, tačiau plačiau jų nenagrinėja: E. Buškevičiūtė vadovėlyje „Viešieji finansai“ (2008), A. Medelienė ir B. Sudavičius vadovėlyje „Mokesčių teisė“ (2011) ir A. Žvirblis mokesčių sąvade „Mokesčių žinynas“ (1998). Temos problematiškumas. Dauguma paminėtų autorių savo darbuose iškelia ir analizuoja panašias problemas, kurias apibendrinus, galima teigti, kad pagrindinė šios srities problema yra ribotas Lietuvos Respublikos savivaldybių savarankiškumas, kurį nulemia centralizuota fiskalinės politikos sistema. Dėl šios problemos vietinių rinkliavų reikšmė savivaldybių biudžetams yra
3 nedidelė, kadangi didžiąją dalį savivaldybių biudžetų pajamų sudaro kitos pajamos, kurios nepriskiriamos prie savarankiškų savivaldybių pajamų šaltinių ir kurių elementų savivaldybės negali nustatyti, reguliuoti ar keisti. Darbe nagrinėjama taikomojo pobūdžio problema: ar Telšių apskrities savivaldybės efektyviai pasinaudoja įstatymų suteiktomis teisėmis vietinių rinkliavų administravimo ir panaudojimo srityse? Tyrimo objektas: vietinių rinkliavų administravimas ir panaudojimas Telšių apskrities savivaldybėse. Darbo tikslas: išsiaiškinus vietinių rinkliavų teorinius ir teisinius administravimo ir panaudojimo aspektus Lietuvoje, įvertinti Telšių apskrities savivaldybių veiklą šiose srityse, lyginant šias savivaldybes tarpusavyje pagal išsikeltus kriterijus, ir pateikti išvadas bei pasiūlymus pagal atrastas problemas. Įgyvendinant išsikeltą darbo tikslą buvo atlikti šie darbo uždaviniai: 1. Atskleidus vietinių rinkliavų teorinę sampratą, nustatyti jų elementus bei rūšis; 2. Atlikus Lietuvos Respublikos teisės aktų analizę, išsiaiškinti vietinių rinkliavų administravimo ir panaudojimo teisinius aspektus; 3. Išsiaiškinus teorinius ir teisinius vietinių rinkliavų aspektus, nustatyti Telšių apskrities savivaldybių vertinimo sistemą pagal svarbiausias vietinių rinkliavų administravimo ir panaudojimo sritis atitinkančius kriterijus bei jų rodiklius; 4. Pristatyti Telšių apskrities savivaldybes, atskleidžiant esminius skirtumus tarp šių savivaldybių pagal statistinius duomenis ir jų biudžetų pajamų sandarą; 5. Atlikus lyginamąją Telšių apskrities savivaldybių analizę, pristatyti ir įvertinti gautus rezultatus 2012-2015 metų laikotarpiu; 6. Pristačius gautus tyrimo rezultatus pagal vietinių rinkliavų administravimą ir panaudojimą apimančias sritis, apibendrinti atliktą lyginamąją analizę, pateikiant galutinį Telšių apskrities savivaldybių vertinimą; 7. Pateikti darbo išvadas bei pasiūlymus pagal atrastas problemas.
Darbo metodai. Teorinėje darbo dalyje atlikta mokslinės literatūros, mokomųjų knygų ir vadovėlių analizė, Lietuvos Respublikos teisės aktų ir kitų dokumentų apžvalga. Tiriamojoje darbo dalyje atlikta statistinė ir lyginamoji duomenų analizės pagal tyrimo metodologijoje pristatytą Telšių apskrities savivaldybių vertinimo sistemą, naudojant kriterijų ir jų rodiklių lentelę. Šios analizės atliktos, nagrinėjant Lietuvos statistikos departamento pateiktus statistinius duomenis, Telšių apskrities savivaldybių biudžetų pajamų plano ir vykdymo metinėse ataskaitose, Telšių apskrities savivaldybių tarybų priimtuose sprendimuose bei šiais sprendimais patvirtintuose
4 nuostatuose ir UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“ veiklos metinėse ataskaitose pateiktus duomenis 2012-2015 metų laikotarpiu. Darbo struktūra. Darbą sudaro dvi dalys: pirmajame skyriuje analizuojami teoriniai ir teisiniai vietinių rinkliavų aspektai, o antrajame skyriuje pateikiama Telšių apskrities savivaldybių lyginamoji analizė 2012-2015 metų laikotarpiu pagal tyrimo metodologijoje pristatytą vertinimo sistemą.
5
1. VIETINIŲ RINKLIAVŲ ADMINISTRAVIMO IR PANAUDOJIMO TEORINIAI IR TEISINIAI ASPEKTAI
1.1. Vietinių rinkliavų teorinė samprata, jų elementai ir rūšys
Remiantis pasauline praktika, yra žinoma, jog visuotinai reikalingos paslaugos tokios kaip švietimas, kultūra, sveikatos ir socialinė apsauga bei kitos negali būti pavedamos privačioms įmonėms ir verslams, kadangi paminėtų subjektų tikslas yra gauti atlygį už suteiktas prekes ar paslaugas ir jie yra suinteresuoti tik savo klientų pasitenkinimu, o ne visų šalies piliečių gerove (Stačiokas, Rimas, 1996). Dėl šios priežasties gyventojų gerove turi rūpintis pati valstybė, teikdama visuomenines gėrybes. Kad valstybė būtų pajėgi aprūpinti savo šalies piliečius šiomis gėrybėmis yra renkamas užmokestis – tai kiekvieno valstybės gyventojo mokamų tiesioginių mokesčių dalis (Stačiokas, Rimas, 1996). Tokio pobūdžio užmokestis už bendrai naudojamas paslaugas šalyje dažnai kelia žmonių nepasitenkinimą, todėl yra svarbu savo šalies piliečius informuoti, supažindinti, išklausyti pasiūlymų bei įtraukti juos, priimant sprendimus. G. Žigienė (2012) teigia, kad, norint efektyviai teikti viešąsias paslaugas, reikia, jog valdžia patenkintų mokesčių mokėtojų poreikius kaip įmanoma geriau, o, kad tai pavyktų, atsakomybę už viešųjų paslaugų teikimą turi prisiimti kuo žemesnis valdymo lygmuo, t.y. institucijos, esančios arčiausiai gyventojų. Šiuolaikinės vietos savivaldos samprata yra suformuluota Europos vietos savivaldos chartijoje, kuri buvo priimta 1985 metais ir pasirašyta Europos Tarybos valstybių narių, o Lietuvos Respublikoje (toliau tekste – LR) ši chartija ratifikuota 1999 metais. Šioje chartijoje nurodoma, jog vietos savivalda reiškia, kad vietinės valdžios organai turi teisę ir galią tvarkyti ir valdyti didžiąją viešųjų reikalų dalį įstatymų nustatytose ribose, prisiimdami už tai pilną atsakomybę bei atsižvelgdami į vietos gyventojų interesus (Žin., 1999, Nr. 82-2418). Kad savivaldos organai galėtų vykdyti savo teisėtus įgaliojimus jiems reikalingi finansiniai ištekliai, todėl Europos vietos savivaldos chartijoje vietinės valdžios organams yra suteikiama teisė turėti atitinkamus savo finansinius išteklius, kuriuos jie gali laisvai panaudoti suteiktų įgaliojimų ribose savo nuožiūra (Žin., 1999, Nr. 82-2418). Šioje chartijoje nurodyti principai valstybėse skatina fiskalinės decentralizacijos procesą, kurio metu yra didinamas vietinės valdžios finansinis savarankiškumas, atribojant vietinės ir centrinės valdžios funkcijas viešajame ekonomikos sektoriuje (Davulis, 2007). Manoma, kad centralizuotas viešųjų gėrybių teikimas neatitiktų visuomenės poreikių, kadangi, teikiant šias gėrybes, valstybė nebūtų pajėgi atsižvelgti į atskirų šalies regionų specifiką ir visuomenės grupių poreikių įvairovę (Davulis, 2006a). Todėl fiskalinės decentralizacijos reikšmė yra aiškinama viešojo sektoriaus ekonomikos ekonominiu efektyvumu, kadangi šis decentralizacijos
6 procesas sudaro palankesnes sąlygas teikti visuomenines gėrybes, labiausiai atitinkančias gyventojų poreikius (Davulis, 2006a). Lietuvoje savivaldos teisė yra suteikta Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo nustatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams – savivaldybėms ir įgyvendinama per tų savivaldybių institucijas (Žin., 2008, Nr. 113-4290). Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme yra įvardytos šios savivaldybių institucijos: 1) Savivaldybės atstovaujamoji institucija – tai savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises bei pareigas ir kuriai vadovauja vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras; 2) Savivaldybės vykdomoji institucija – tai savivaldybės administracija, turinti viešojo administravimo teises bei pareigas ir kuriai vadovauja savivaldybės administracijos direktorius (Žin., 2008, Nr. 113-4290). Taip pat Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme yra apibrėžtos Lietuvos savivaldybių funkcijos, kurios skirstomos: 1. Pagal sprendimų priėmimo laisvę į: 1) savarankiškąsias funkcijas, kurias savivaldybės atlieka pagal įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir jos interesams. Įgyvendindamos šias funkcijas savivaldybės turi sprendimų iniciatyvą, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už šių funkcijų atlikimą. Savarankiškosios savivaldybių funkcijos yra: savivaldybės biudžeto sudarymas ir tvirtinimas, vietinių rinkliavų nustatymas, nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo, biudžetinių įstaigų steigimas ir išlaikymas, savivaldybės viešųjų įstaigų, įmonių ir kitų juridinių asmenų steigimas, socialinių paslaugų planavimas ir teikimas, dalyvavimas sprendžiant gyventojų užimtumo, kvalifikacijos įgijimo ir perkvalifikavimo klausimus, viešųjų ir sezoninių darbų organizavimas ir daug kitų funkcijų; 2) valstybines funkcijas – tai pagal įstatymus perduotos valstybės funkcijos savivaldybėms, atsižvelgiant į gyventojų interesus. Savivaldybės, įgyvendindamos šias funkcijas, turi įstatymų nustatytą sprendimų priėmimo laisvę, tačiau jų veiklą riboja valstybės institucijų ir (arba) pareigūnų sprendimai. Šioms funkcijoms priskiriama: civilinės būklės aktų registravimas, civilinė ir priešgaisrinė sauga, dalyvavimas valdant valstybinius parkus, valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė, statistikos duomenų teikimas, vaikų ir jaunimo teisių apsauga ir kitos funkcijos (Žin., 2008, Nr. 113-4290). 2. Pagal veiklos pobūdį į: 1) vietos valdžios funkcijas, kurias atlieka savivaldybės taryba ir meras, įgyvendindami įstatymuose nustatytus įgaliojimus; 7
2) viešojo administravimo funkcijas, kurias atlieka savivaldybės taryba, meras, savivaldybės vykdomoji institucija, kiti savivaldybės įstaigų ir tarnybų vadovai bei valstybės tarnautojai, kuriems savivaldybės teritorijoje yra suteiktos viešojo administravimo teisės; 3) viešųjų paslaugų teikimo – šias paslaugas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai (Žin., 2008, Nr. 113-4290).
Nors Lietuvoje savivaldos teisė yra suteikta žemesniam valdymo lygiui, t.y. valstybės teritorijos administraciniams vienetams – savivaldybėms, tačiau fiskalinės decentralizacijos proceso lygis šalyje yra kur kas mažesnis nei šiuolaikinėse vakarų valstybėse, o tai reiškia, kad vietos savivaldos savarankiškumas yra mažesnis lyginant su kitomis šalimis (Davulis, 2006a). Manoma, kad tai nulėmė valstybių gyvavimo laikas ir įgyta patirtis ekonomikos sferoje. „Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, valstybei reikėjo imtis visų funkcijų: ir tų, kurios pagal valstybės esmę priklauso valstybei, ir tų, kurias kituose civilizuotuose kraštuose atlieka savivaldybės bei kitos visuomeninės, kultūrinės ir ekonominės organizacijos“ (Rimas, 2000, p. 23). Todėl šalis jau nuo pat pradžių buvo slegiama daugybės viešųjų funkcijų bei uždavinių vykdymo. Buvo galima tikėtis, kad, augant šalies kultūrai bei ekonomikai, valstybė galės pasidalinti prisiimtus įgaliojimus su vietos valdžios institucijomis, tačiau tuo metu visame civilizuotame pasaulyje valstybės vaidmuo augo visose srityse, todėl Lietuvoje dauguma funkcijų buvo palikta valstybei (Rimas, 2000). Pirmojoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje buvo numatyta, kad krašto valdymas turi būti parlamentinis, kurio esmė – stiprus valstybės kišimasis ne tik į ekonomiką, bet ir į daugelį kitų viešųjų reikalų (Rimas, 2000). Tai dar vienas aspektas, kuris Lietuvoje nulėmė centralizuotą fiskalinės politikos pobūdį, kai savivaldybių veikla yra smulkmeniškai prižiūrima bei kontroliuojama valstybinės valdžios institucijų. G. Davulio teigimu, ekonominis vietos savivaldos savarankiškumas yra laikomas tik prielaida, kuri gali padidinti viešojo sektoriaus ekonomikos efektyvumą, o šios prielaidos įgyvendinimas Lietuvoje priklauso nuo to, kaip efektyviai gali būti panaudojami savivaldybių finansiniai ištekliai (2006a). Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas nustato, kad kiekviena savivaldybė turi savarankišką biudžetą, priskirtų funkcijų įgyvendinimui (Žin., 2004, Nr. 4-47). Lietuvos savivaldybių biudžetų pajamas sudaro: mokestinės pajamos, kurios yra surenkamos iš mokesčių, nemokestinės pajamos, gaunamos iš turto, baudų, rinkliavų bei kitos pajamos už teikiamas paslaugas, pardavimus, nuomą, ir valstybės biudžeto dotacijos (1 pav.). Mokestinės ir nemokestinės pajamos – tai Lietuvos savivaldybių nuosavos lėšos, kurios yra skiriamos savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms atlikti, o valstybės biudžeto dotacijos – pajamų ir išlaidų skirtumams tarp savivaldybių išlyginti bei valstybės perduotoms funkcijoms įgyvendinti.
8
1 pav. LR savivaldybių biudžetų pajamų šaltiniai (šaltinis: sudaryta autoriaus, remiantis RIMAS, 2000; Žin., 2008, Nr. 113-4290)
Nors Lietuvos savivaldybių nuosavos lėšos yra skiriamos savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms atlikti, tačiau šių lėšų samprata nevisiškai atitinka, kadangi nuosavos lėšos turėtų būti tokios lėšos, kurių formavimas visiškai priklauso tik nuo vietos valdžios sprendimų, tačiau Lietuvos savivaldybių biudžetuose tokių lėšų praktiškai nėra (Davulis, 2006b). Lietuvos savivaldybės turi labai ribotas galimybes tokių pajamų reguliavimui. Tačiau yra keletas finansinių šaltinių, kurių formavimą savivaldybės gali reguliuoti įstatymų nustatyta tvarka. Vienas iš tokių finansinių šaltinių yra rinkliavos, kurių dydžių nustatymui Lietuvoje savivaldybės turi didesnę įtaką. Siekiant išsiaiškinti rinkliavų teorinę sampratą, visų pirma reikia apibrėžti mokesčių sąvoką: „Mokesčiai – tai įstatymų nustatyti individualių asmenų, įmonių ir kitų ūkio subjektų privalomojo pobūdžio mokėjimai; mokesčiai nesiejami su kuriuo nors atpildu, nauda mokėtojui; mokesčiai yra svarbus valstybės finansų politikos įrankis <...>“ (Žvirblis, 1998, p. 70). O rinkliavų sąvoką A. Žvirblis mokesčių žinyne aiškina kaip: „<...> įstatymo nustatyta piniginė prievolė asmeniui už jam suteikiamas tam tikras valstybės institucijų paslaugas“ (1998, p. 98). Rinkliavos laikomos papildomu pajamų šaltiniu valstybės ar savivaldybių funkcijoms vykdyti. R. Stačiokas ir J. Rimas (1996) rinkliavas aiškina kaip laikino pobūdžio ar vienkartines pajamas, kurias atitinkamai galima keisti savivaldybių tarybų sprendimais ir šalies Vyriausybės potvarkiais. Taip pat R. Stačiokas ir J. Rimas (1996) teigia, kad rinkliavos turi būti apskaičiuotos taip, kad jos padengtų paslaugos teikimui reikalingas išlaidas, įskaitant palūkanas bei kapitalo amortizaciją, t.y. rinkliavos turi būti nustatomos tokios, kad gaunamos pajamos nebūtų didesnės nei tos paslaugos teikimo kaštai. Remiantis paminėtais autoriais, galima teigti, kad mokesčiai – tai privalomojo pobūdžio, nuolatinės
9 mokėtojų įmokos, kurios nėra atlyginamos individualiai, o rinkliavos – nors taip pat yra privalomojo pobūdžio, tačiau jas sumokėjus mokėtojas gauna tam tikrą naudą, t.y. savivaldybė ar valstybė rinkliavos mokėtojui suteikia tam tikras paslaugas, kurių mokėtojas negautų nesumokėjęs rinkliavos, todėl autoriai rinkliavas laiko vienkartinėmis ar laikino pobūdžio pajamomis. Pagal tai, kurios rinkliavos yra įskaitomos į valstybės, o kurios į savivaldybių biudžetus, rinkliavos yra skirstomos į valstybės ir vietines rinkliavas (1 lentelė).
1 lentelė. Valstybės rinkliavos ir vietinės rinkliavos sampratos (sudaryta autoriaus, remiantis lentelėje nurodytais šaltiniais) Autorius Valstybės rinkliava Vietinė rinkliava Lietuvos Respublikos Valstybės rinkliava – privaloma Vietinė rinkliava – savivaldybės rinkliavų įstatymas įmoka už valstybės ir vietos savivaldos tarybos sprendimu nustatyta privaloma (Žin., 2000, Nr. 52- institucijų, įstaigų, tarnybų ar įmoka, galiojanti tos savivaldybės 1484) organizacijų, išskyrus teismus, teritorijoje. teikiamas paslaugas. Algis Žvirblis (1998) Valstybinė rinkliava – mokestis, Vietinė rinkliava – savivaldybės imamas už įmonėms, įstaigoms, tarybos sprendimu rinkliavos organizacijoms ir gyventojams mokėtojams – fiziniams ir juridiniams valstybės institucijų atliekamus asmenims – remiantis įstatymu nustatyta veiksmus ar išduodamus dokumentus. privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje ir mokama į savivaldybės biudžetą.
Kitų autorių darbuose yra minimos tos pačios valstybės rinkliavos ir vietinės rinkliavos sąvokos, tik šias sąvokas autoriai papildo žodžiais: „laikino pobūdžio pajamos“ ar „vienkartinės pajamos“. Norint išsiaiškinti valstybės ir vietinės rinkliavos sampratų skirtumus, neužtenka paminėti tik jų sąvokų, todėl reikia išanalizuoti rinkliavas sudarančius pagrindinius elementus – rinkliavų dydį ir lengvatas, bei kitus rinkliavų reguliavimo elementus – rinkliavų mokėtojus ir objektus (2 lentelė). Rinkliavos dydis – tai suma, išreiškiama litais be centų (nuo 2015 m. sausio 1 d. – eurais), kurią rinkliavos mokėtojas turi sumokėti už jam suteikiamą paslaugą, o kitas pagrindinis rinkliavų elementas rinkliavos lengvata – tai rinkliavos mokėtojui suteikiamos išskirtinės apmokėjimo teisės, kurių metu rinkliavos mokėtojui gali būti sumažinamas rinkliavos dydis arba gali būti visai atleidžiama nuo mokėjimo (Buškevičiūtė, 2008). Valstybės ir vietinės rinkliavos mokėtojais yra laikomi asmenys, kurie už valstybės ar savivaldybės institucijų suteiktas paslaugas privalo sumokėti įstatymų nustatytą rinkliavą (Stačiokas, Rimas, 1996). Rinkliavų
10 objektais laikomos institucijų teikiamos paslaugos – juridinę galią turinčių dokumentų ir jų dublikatų išdavimas, jų perregistravimas bei kitos paslaugos (Žin., 2000, Nr. 52-1484).
2 lentelė. Valstybės rinkliavos ir vietinės rinkliavos elementų reguliavimo panašumai ir skirtumai Elementai Valstybės rinkliava Vietinė rinkliava Mokėtojai Rinkliavas moka fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus Lietuvos banką. Valstybės rinkliava yra imama už Savivaldybės taryba savivaldybės įstatymuose, Europos Sąjungos teritorijoje nustato vietines rinkliavas iš Objektai reglamentuose ar sprendimuose įstatyme pateiktų 11 objektų. nustatytas institucijų teikiamas paslaugas. Valstybės rinkliava yra ne mažesnė kaip Vietinės rinkliavos dydis nustatomas 3 litai ir ne didesnė kaip 270 tūkst. litų vietinės rinkliavos nuostatuose, kuriuos (nuo 2015 m. sausio 1 d. – eurais) ir turi tvirtina savivaldybės taryba savo Dydžiai būti apskaičiuojama atsižvelgiant į sprendimu. Dydis nustatomas litais be paslaugos suteikimo išlaidas. Konkrečius centų (nuo 2015 m. sausio 1 d. – eurais). valstybės rinkliavos dydžius apskaičiuoja Vyriausybė. Įstatyme yra įvardyti visi atvejai, kai Vietinių rinkliavų lengvatos yra valstybės rinkliavos mokėtojai yra nustatomos savivaldybės tarybos Lengvatos atleidžiami nuo mokėjimo arba kai jiems sprendimu. yra suteikiama lengvata. Įskaitymas į Įskaitoma į tą biudžetą, iš kurio yra Įskaitoma į savivaldybės, nustačiusios biudžetus išlaikoma paslaugą teikianti institucija. vietinę rinkliavą, biudžetą. (šaltinis: sudaryta autoriaus, remiantis Žin., 2000, Nr. 52-1484)
Remiantis sudaryta lentele, galima teigti, jog pagrindinis skirtumas tarp valstybės rinkliavos ir vietinės rinkliavos yra tas, kad valstybės rinkliavų reguliavimas yra labiau apibrėžtas Lietuvos Respublikos įstatymų, pavyzdžiui: nustatytos tikslios valstybės rinkliavų dydžių ribos, įvardyti visi lengvatų teikimo atvejai ir t.t., o vietinių rinkliavų reguliavimas nėra taip tiksliai apibrėžtas, kadangi tai yra paskirta savivaldybių taryboms. Nors Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme yra įvardyti visi objektai, už kuriuos savivaldybės taryba savo sprendimu gali patvirtinti vietines rinkliavas savivaldybės teritorijoje, tačiau pagrindinius rinkliavų elementus savivaldybės taryba turi teisę nustatyti savo nuožiūra. Taip pat Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme yra nustatyta, kad valstybės rinkliavos dydžiai turi būti apskaičiuoti atsižvelgiant į paslaugos suteikimo išlaidas tokias
11 kaip: išlaidos darbui apmokėti, kuris yra susijęs su paslaugos suteikimu, juridinę galią turinčio dokumento blanko pagaminimo išlaidos bei išlaidos teisės aktų nustatytų reikalavimų įvykdymui patikrinti (Žin., 2000, Nr. 52-1484). O dėl vietinių rinkliavų dydžių nustatymo šis aspektas nėra minimas, todėl savivaldybių tarybos nėra įpareigotos atsižvelgti į paslaugos suteikimo kaštus, nors R. Stačiokas ir J. Rimas (1996), nagrinėdami rinkliavų sampratą, šį aspektą pabrėžia kaip vieną iš esminių skirtumų tarp mokesčio ir rinkliavos sąvokų. Panašumai tarp valstybės ir vietinės rinkliavų – tai tie patys mokėtojai, kuriems reikalingos tam tikros valstybės ar savivaldybės institucijų teikiamos paslaugos, bei tai, kad rinkliavų mokėtojams yra teikiamos lengvatos, tačiau lengvatų suteikimas yra nustatomas skirtingai. Išsiaiškinus skirtumus tarp valstybės ir vietinės rinkliavų sampratų, toliau nagrinėjama, kuo vietinės rinkliavos skiriasi nuo vietinių mokesčių, kadangi Lietuvoje yra autorių, kurie vietines rinkliavas tapatina su vietiniais mokesčiais, pavyzdžiui: pagal E. Buškevičiūtės (2008) Lietuvos Respublikos mokesčių sistemos klasifikavimą vietinės rinkliavos yra priskiriamos vietiniams mokesčiams (2 pav.).
2 pav. Lietuvos Respublikos mokesčių sistema (šaltinis: Buškevičiūtė, 2008, p. 184)
Nors vietinės rinkliavos kaip ir vietiniai mokesčiai yra įskaitomos į savivaldybių biudžetą, tačiau E. Buškevičiūtės klasifikavimas yra abejotinas ir gali būti klaidinantis, kadangi Lietuvos Respublikos įstatymai savivaldybių taryboms suteikia skirtingas teises nustatant vietines rinkliavas 12 ir vietinius mokesčius. Vietinių mokesčių sąvoka nėra apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatymuose. Dauguma autorių vietinių mokesčių sąvoką apibrėžia kaip savivaldybėms priskirtus mokesčius, kurie yra įskaitomi į savivaldybių biudžetus ir yra naudojami numatytoms išlaidoms padengti (Rimas, 2000; Buškevičiūtė, 2008). Tačiau B. Sudavičius pateikia tikslesnį vietinių mokesčių apibrėžimą: vietiniai mokesčiai – tai „<...> valstybės įstatymais nustatyti visuotinai privalomi ir individualiai neatlygintini bei negrąžintini piniginiai juridinių ir fizinių asmenų mokėjimai, įskaitomi į savivaldybės biudžetą, siekiant gauti savivaldybės pajamų, reikalingų viešųjų interesų tenkinimui finansuoti“ (2011, p. 50). Remiantis B. Sudavičiaus pateiktu vietinių mokesčių apibrėžimu, matoma, kad vietiniai mokesčiai – tai yra privalomojo pobūdžio įmokos bei jos yra įskaitomos į savivaldybių biudžetus kaip ir vietinės rinkliavos, tačiau tai yra individualiai neatlygintini mokėtojų mokėjimai – sumokėjus vietinius mokesčius mokėtojas negauna individualios naudos, kaip kad sumokėjus vietines rinkliavas. Siekiant išsiaiškinti esminius skirtumus tarp šių savivaldybių pajamų šaltinių, toliau nagrinėjami vietinių mokesčių ir vietinių rinkliavų elementai. Vietinių rinkliavų ir vietinių mokesčių elementai šiek tiek skiriasi: vietinių rinkliavų pagrindiniai elementai – tai rinkliavos dydis ir rinkliavos lengvatos, o vietinių mokesčių – tai mokesčio bazė, tarifas (dydis) ir mokesčio lengvatos (3 lentelė). Mokesčio bazė – tai tam tikro mokesčio įstatymo nustatyta forma išreikštas apmokestinimo objektas (pavyzdžiui: žemės mokestinė vertė, paveldimo turto apmokestinamoji vertė ir pan.), kuriam yra taikomas įstatyme nustatytas mokesčio tarifas, o mokesčio tarifas – tai mokesčio dydis už vieną apmokestinamojo objekto vienetą, kuris gali būti išreiškiamas pastoviais (absoliučia mokesčio suma) ir procentiniais (proporciniais ar progresiniais) dydžiais (Buškevičiūtė, 2008). Mokesčių mokėtojams gali būti taikomos mokesčių lengvatos, kurių sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (Žin., 2004, Nr. 63-2243): „Mokesčio lengvata – mokesčių mokėtojui ar jų grupei mokesčio įstatymo nustatytos išskirtinės apmokestinimo sąlygos, kurios yra palankesnės, palyginti su įprastinėmis sąlygomis“ – tai reiškia, kad mokesčio mokėtojui gali būti nustatytas mažesnis mokestis, atidėtas mokesčio mokėjimo terminas arba suteikiama galimybė mokestį sumokėti per keletą kartų (Buškevičiūtė, 2008). Pagal aptartus elementus šiuo metu Lietuvoje vietiniams mokesčiams galima priskirti šiuos turto mokesčius: žemės mokestį, paveldimo turto mokestį ir nekilnojamojo turto mokestį.
13
3 lentelė. Vietinių rinkliavų ir vietinių mokesčių elementų reguliavimo panašumai ir skirtumai Elementai Vietinės rinkliavos Vietiniai mokesčiai Fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie yra Lietuvos banką. atitinkamo turto savininkai (žemės ar Mokėtojai nekilnojamojo turto savininkai, nuolatiniai Lietuvos gyventojai, paveldėję turtą). Savivaldybės taryba savivaldybės Fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teritorijoje nustato vietines rinkliavas iš teise priklausantis turtas (žemė, nekilnojamasis Objektai įstatyme pateiktų 11 objektų. turtas, esantis LR teritorijoje) bei nuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas turtas. Tai atitinkamo vietinio mokesčio mokestinė vertė (žemės, nekilnojamojo turto mokestinė vertė, paveldimo turto apmokestinamoji vertė), Bazė - kuri yra laikoma atitinkamai vidutine rinkos verte arba apskaičiuojama LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos dydis nustatomas Vietinių mokesčių tarifai ir jų ribos yra vietinės rinkliavos nuostatuose, kuriuos nurodyti atitinkamai kiekvieno vietinio tvirtina savivaldybės taryba savo mokesčio įstatyme. Konkrečius mokesčio Dydžiai / tarifai sprendimu. Dydis nustatomas litais be tarifus nustato savivaldybės taryba (išskyrus centų (nuo 2015 m. sausio 1 d. – paveldimo turto mokestį). eurais). Vietinių rinkliavų lengvatos yra Vietinių mokesčių lengvatų atvejai yra įvardyti nustatomos savivaldybės tarybos atitinkamai kiekvieno vietinio mokesčio Lengvatos sprendimu. įstatyme, taip pat savivaldybės taryba turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti. Įskaitymas į Įskaitoma į savivaldybės, nustačiusios Įskaitoma į savivaldybės, kurios teritorijoje yra biudžetus vietinę rinkliavą, biudžetą. mokėtojo turtas, biudžetą. (šaltinis: sudaryta autoriaus, remiantis Žin., 2000, Nr. 52-1484; Žin., 2011, Nr. 163-7743; Žin., 2005, Nr. 76-2741; Žin., 2002, Nr. 123-5531)
Remiantis sudaryta lentele pagal vietinių rinkliavų ir vietinių mokesčių elementų reguliavimą, matoma, kad savivaldybėms nagrinėti įstatymai suteikia skirtingas teises nustatant esminius šių pajamų šaltinių elementus. Vietinių rinkliavų elementų nustatymui savivaldybių taryboms yra suteikta daugiau teisių nei vietinių mokesčių elementų nustatymui, kadangi savivaldybių tarybos savo sprendimais gali įvesti savivaldybės teritorijoje vietines rinkliavas už Lietuvos Respublikos 14 rinkliavų įstatyme pateiktus objektus, nustatyti šių vietinių rinkliavų dydžius bei suteikti lengvatas šių rinkliavų mokėtojams savo nuožiūra. O vietinių mokesčių elementų nustatymui savivaldybių tarybų teisės yra labai apribotos, kadangi turto mokesčiai yra patvirtinti atitinkamais Lietuvos Respublikos įstatymais, kuriuose yra nustatyta mokesčio bazės apskaičiavimo tvarka, nustatytos tarifų ribos, kurių turi laikytis savivaldybių tarybos, nustatydamos kiekvieno vietinio mokesčio tarifą, lengvatų teikimo atvejai taip pat yra įvardyti įstatymuose, tačiau šioje srityje savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita gali teikti lengvatas ir kitiems neįvardytiems mokėtojams. Vietines rinkliavas moka fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie naudojasi savivaldybių teikiamomis paslaugomis, o vietinius mokesčius moka tik tie asmenys, kurie yra atitinkamo turto savininkai. Taigi, remiantis nagrinėtais elementais, vienintelis panašumas tarp šių pajamų šaltinių yra įskaitymas į tos savivaldybės biudžetą, kurios teritorijoje yra įvesta vietinė rinkliava arba kurios teritorijoje yra mokėtojo turtas. R. Stačiokas ir J. Rimas (1996) vietinės rinkliavas apibūdina kaip: „laikino (vienkartinės) pobūdžio tokios pajamos, kurias galima atitinkamai keisti savivaldybių tarybų sprendimais bei šalies Vyriausybės potvarkiais <...>“, o vietiniai mokesčiai – tai „<...> nuolatos (pastovios) savivaldybių gaunamos mokestinės pajamos, kurios reguliuojamos tik įstatymo nustatyta tvarka“ (p. 51-52). Kad būtų galima nubrėžti aiškią ribą tarp šių sąvokų, B. Sudavičius (2011) pateikia šių savivaldybių pajamų šaltinių bendrus požymius: 1) vietinės rinkliavos, kaip ir vietiniai mokesčiai, yra privalomos, t.y. nesumokėjus rinkliavos savivaldybių institucijos gyventojui nesuteikia pageidaujamų paslaugų; 2) vietiniai mokesčiai ir vietinės rinkliavos yra įskaitomos į savivaldybių biudžetus ir naudojamos pagal patvirtintą savivaldybės biudžeto planą. Taip pat B. Sudavičius (2011) nurodo šiuos pagrindinius vietinių rinkliavų ir vietinių mokesčių skirtumus: 1) vietinės rinkliavos turi tikslinę paskirtį, t.y. jomis atsilyginama už tam tikras savivaldybių suteikiamas paslaugas konkrečiam asmeniui, o vietiniai mokesčiai paprastai nėra individualiai atlygintino pobūdžio; 2) skirtinga vietinių mokesčių ir vietinių rinkliavų nustatymo tvarka: vietiniai mokesčiai yra nustatomi tik įstatymų, kurie yra priimami laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Seimo statuto reikalavimų, o vietinės rinkliavos įvedamos pagal priimtus savivaldybių tarybų sprendimus; 3) vietinės rinkliavos dažniausiai yra vienkartinės, o vietiniai mokesčiai yra mokami reguliariai, įstatymų nustatytais terminais; 4) skirtinga vietinių mokesčių ir vietinių rinkliavų apskaičiavimo tvarka: mokesčius bendra tvarka privalo apskaičiuoti pats mokesčių mokėtojas, o vietinės rinkliavos dažniausiai yra apskaičiuojamos subjektų, kurie teikia pagal atitinkamas rinkliavas apmokestinamas paslaugas; 15
5) taip pat skirtinga vietinių mokesčių ir vietinių rinkliavų administravimo tvarka: vietiniai mokesčiai administruojami pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą, o vietinės rinkliavos – pagal tų rinkliavų savivaldybių tarybų patvirtintus nuostatus. Pagal aptartas vietinių rinkliavų ir vietinių mokesčių sąvokas, elementus bei B. Sudavičiaus pateiktus šių savivaldybių pajamų šaltinių panašumus ir skirtumus, galima patvirtinti, kad vietinių rinkliavų negalima tapatinti su vietiniais mokesčiais – tai yra visiškai skirtingi savivaldybių finansiniai ištekliai, kurių svarbiausias skiriamasis požymis yra jų nustatymo tvarka. Apibendrinant, išanalizuotą vietinių rinkliavų teorinę sampratą, elementų nustatymą bei rūšis, galima teigti, kad šis savivaldybių pajamų šaltinis yra svarbus tuo, jog savivaldybėms, lyginant su kitais savarankiškais finansiniais šaltiniais, yra suteikiama nemažai savarankiškumo, kadangi dauguma aptartų elementų priklauso nuo savivaldybių tarybų priimamų sprendimų. Nors G. Davulio (2006a) teigimu, vietinių rinkliavų institutas Lietuvoje yra silpnai išvystytas, kadangi įplaukos iš rinkliavų savivaldybių biudžetuose sudaro vidutiniškai tik apie 1 proc. visų savivaldybių pajamų, tačiau šis pajamų šaltinis yra svarbus dėl jau minėto suteikto savarankiškumo savivaldybėms. Efektyvus suteiktų teisių pritaikymas vietinių rinkliavų administravimo ir panaudojimo srityse ateityje gali paskatinti savarankiškų lėšų instituto plėtojimą Lietuvos savivaldybėse.
1.2. Vietinių rinkliavų administravimo ir panaudojimo teisiniai aspektai
Pagrindiniai teisės aktai reguliuojantys vietines rinkliavas Lietuvoje yra Europos vietos savivaldos chartija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ir Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymai bei Lietuvos savivaldybių tarybų nuostatai (3 pav.).
Europos vietos savivaldos chartija
Lietuvos Respublikos Konstitucija
Vietos savivaldos Rinkliavų įstatymas įstatymas
Savivaldybių tarybų nuostatai
3 pav. Svarbiausi vietinių rinkliavų teisinio reguliavimo aktai Lietuvoje (šaltinis: sudaryta autoriaus, remiantis Žin., 1999, Nr. 82-2418; Lietuvos Respublikos Konstitucija, 2013; Žin., 2008, Nr. 113-4290; Žin., 2000, Nr. 52-1484) 16
Europos vietos savivaldos chartija pagal kilmę yra tarptautinis teisės aktas ir svarbus tuo, kad nurodo, jog vietinės valdžios organai, Lietuvos atveju – savivaldybės, bent dalį finansinių išteklių turi gauti iš vietinių rinkliavų, kurių dydį jiems leidžiama nustatyti patiems vadovaujantis statutu (Žin., 1999, Nr. 82-2418). Taip pat šioje chartijoje nurodoma, kad finansų sistema, kuria yra grindžiami savivaldybėms prieinami finansiniai ištekliai, turi būti pakankamai įvairi ir lanksti, kad leistų savivaldybėms neatsilikti nuo uždavinių įgyvendinimo kaštų realaus kilimo (Žin., 1999, Nr. 82-2418). Šiame tarptautiniame teisės akte nustatyta, kad pasirašiusių valstybių vietos savivaldos principą turi pripažinti šalių vidaus įstatymai, o kur būtina, ir Konstitucija (Žin., 1999, Nr. 82-2418). Kitas svarbus nacionalinis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurioje įteisinamas vietos savivaldos subjektų sudarymas ir veikla. Lietuvos Respublikos Konstitucijos X skirsnyje nurodoma, kad vietos savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams – savivaldybėms – ir įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas (Lietuvos Respublikos Konstitucija, 2013). Taip pat šiame skirsnyje savivaldybių taryboms yra suteikiama teisė įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, bei savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti nustatytų rinkliavų lengvatas (Lietuvos Respublikos Konstitucija, 2013). Kiti vietinių rinkliavų teisinio reguliavimo Lietuvoje svarbūs nacionaliniai teisės aktai – tai Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas ir Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme yra labiau konkretizuojamas vietos savivaldos subjektų sudarymas bei jų veikla nei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Šiame įstatyme nurodoma, kad vienas iš savivaldybių finansinių išteklių – tai įstatymų nustatytos vietinės rinkliavos, kurių nustatymas yra priskiriamas prie savarankiškųjų savivaldybių funkcijų ir savivaldybių taryboms yra suteikiama kompetencija nustatyti vietinių rinkliavų dydžius įstatymų nustatyta tvarka bei priimti sprendimus dėl vietinių rinkliavų lengvatų suteikimo savivaldybės biudžeto sąskaita (Žin., 2008, Nr. 113-4290). Taip pat Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nurodoma, kad savivaldybės tarybos priimti sprendimai bei sprendimais patvirtintos taisyklės dėl vietinių rinkliavų galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų laikytis privalo visos institucijos, įstaigos, įmonės bei gyventojai (Žin., 2008, Nr. 113-4290). Lyginant su aptartais teisės aktais, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas yra detaliausias teisės aktas, kuriame reglamentuojamas savivaldybių ekonominis pagrindas ir ekonominė veikla, nustatant vietines rinkliavas. Šiame įstatyme nurodytos svarbios vietinių rinkliavų nustatymo ir administravimo nuostatos dėl: vietinių rinkliavų objektų, vietinių rinkliavų nustatymo tvarkos, vietinių rinkliavų dydžių nustatymo tvarkos, rinkliavų rinkimo kontrolės ir atsakomybės bei rinkliavų įskaitymo į biudžetus tvarkos. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme
17 pateikiamas baigtinis vietinių rinkliavų objektų sąrašas, t.y. savivaldybių taryboms suteikiama teisė savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už šiame įstatyme išvardytus objektus: 1) leidimo atlikti kasinėjimo darbus savivaldybės viešojo naudojimo teritorijoje (gatvėse, vietinės reikšmės keliuose, aikštėse, žaliuosiuose plotuose), atitverti ją ar jos dalį arba apriboti eismą joje išdavimą; 2) leidimo prekiauti ar teikti paslaugas savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose išdavimą; 3) leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą; 4) leidimo organizuoti komercinius renginius savivaldybei priklausančiose ar valdytojo teise valdomose viešojo naudojimo teritorijose išdavimą; 5) leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas, savivaldybių įsteigtus saugomus draustinius, jų paskelbtų kraštovaizdžio objektų teritorijas ir nustatytas vietinės reikšmės apsaugines zonas išdavimą (išskyrus važiavimą per šias teritorijas valstybinės reikšmės keliais, naudojimąsi jų statiniais, stovėjimo ir poilsio aikštelėmis, terminalais ir pasienio kontrolės punktais); 6) naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti (išskyrus vietas automobiliams statyti prie valstybinės reikšmės kelių, 5-15 metrų pažymėtoje atkarpoje prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų, taip pat vietas, kurias nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į saugumą, tarptautinį protokolą ar kitus viešuosius interesus užtikrinančius reikalavimus; taip pat išskyrus automobilių, pažymėtų neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, statymą savivaldybių tarybų nustatytose nerezervuotose mokamose vietose automobiliams statyti) (punkto redakcija nuo 2014-01-01); 7) gyvūnų (šunų ir kačių) registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose; 8) komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą; 9) leidimo įrengti laikinus kilnojamus įrenginius savivaldybės teritorijoje (išskyrus prie valstybinės reikšmės kelių, privačiuose ir išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose) išdavimą; 10) leidimo pardavinėti I, II ir TO klasės civilines pirotechnikos priemones išdavimą; 11) naudojimąsi gyvenamųjų vietovių, turinčių kurorto ar kurortinės teritorijos statusą, viešąja infrastruktūra (viešoji kurorto ar kurortinės teritorijos infrastruktūra – valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys statiniai, įranga ir bendro naudojimo želdynai, sudarantys visuomenei galimybę naudoti kurorte esančius gamtinius išteklius sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms) (Žin., 2000, Nr. 52-1484). Taip pat Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas savivaldybių taryboms suteikia teisę savo sprendimais tvirtinti savivaldybės teritorijoje nustatytų vietinių rinkliavų nuostatus, nustatyti lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams bei vietinių rinkliavų grąžinimo atvejus (Žin., 2000, Nr. 18
52-1484). Savivaldybės taryba, savo sprendimu patvirtindama vietines rinkliavas savivaldybės teritorijoje, tvirtina vietinių rinkliavų nuostatus, kuriuose nurodomas patvirtintos vietinės rinkliavos dydis, lengvatų suteikimo atvejai arba atleidimas nuo rinkliavos, rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo tvarka, atsakingas subjektas už rinkliavos nuostatų įgyvendinimą, dokumentų pateikimo tvarka bei kiti reikalavimai ir sąlygos. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nurodoma, kad savivaldybės teritorijoje patvirtintos vietinės rinkliavos dydis turi būti nustatomas litais be centų (nuo 2015 m. sausio 1 d. – eurais), o nustatytas vietinės rinkliavos dydis savivaldybės tarybos atskiru sprendimu gali būti indeksuojamas kartą per metus, taikant metinį vartojimo kainų indeksą, jeigu jis yra didesnis nei 1,1 (Žin., 2000, Nr. 52-1484). Šis įstatymas taip pat nustato, kad vietinių rinkliavų rinkimą turi kontroliuoti vietos mokesčio administratorius, Valstybės kontrolė ir savivaldybės kontrolieriai (Žin., 2000, Nr. 52-1484). Vietinė rinkliava yra įskaitoma į tos savivaldybės biudžetą, kurios tarybos sprendimu buvo nustatyta ir patvirtinta tos savivaldybės administracinėje teritorijoje (Žin., 2000, Nr. 52-1484). Apibendrinant pagrindinius vietines rinkliavas reguliuojančius teisės aktus Lietuvoje, galima teigti, kad visi aptarti teisės aktai yra labai svarbūs savivaldybių finansų ir veiklos savarankiškumui, kadangi šie teisės aktai suteikia teisę savivaldybėms turėti papildomą pajamų šaltinį – vietines rinkliavas. Be to, nors šie teisės aktai suteikia ribotas teises nustatant vietines rinkliavas, tačiau leidžia pačioms savivaldybių taryboms priimti sprendimus dėl esminių vietinių rinkliavų elementų – dydžio ir lengvatų. Nors visų teisės aktų svarba yra didelė, vis dėl to Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme yra pateikiami detaliausi nuostatai, kuriuose tiksliausiai apibrėžiamos savivaldybių tarybų teisės dėl vietinių rinkliavų nustatymo ir administravimo Lietuvos savivaldybėse.
19
2. VIETINIŲ RINKLIAVŲ ADMINISTRAVIMO IR PANAUDOJIMO LYGINAMOJI ANALIZĖ
2.1. Tyrimo metodologija
Siekiant įvertinti vietinių rinkliavų administravimą ir panaudojimą Telšių apskrities savivaldybėse, darbe atlikta lyginamoji analizė, kurios metu lyginamos Telšių apskrities savivaldybės pagal vietinių rinkliavų nustatymo, vietinių rinkliavų dydžių nustatymo, vietinių rinkliavų plano ir vykdymo, vietinių rinkliavų lengvatų teikimo ir vietinių rinkliavų panaudojimo sritis 2012-2015 metų laikotarpiu. Norint palyginti Telšių apskrities savivaldybes pagal paminėtas sritis, sudaryta kriterijų ir jų rodiklių lentelė (4 lentelė).
4 lentelė. Telšių apskrities savivaldybių lyginamosios analizės kriterijų ir rodiklių lentelė Nr. SRITYS KRITERIJAI RODIKLIAI Kaip Telšių apskrities savivaldybės Vietinių rinkliavų Įvestų vietinių rinkliavų 1. naudojasi suteikta teise savivaldybių nustatymas skaičius teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas? Kaip Telšių apskrities savivaldybės naudojasi suteikta teise savivaldybių Nustatyti vietinių rinkliavų Vietinių rinkliavų teritorijoje nustatyti vietinių rinkliavų 2. dydžiai ir jų pokyčiai 2012- dydžių nustatymas dydžius bei kaip naudojasi suteikta teise 2015 m. laikotarpiu nustatytus dydžius indeksuoti kartą per metus? Ar Telšių apskrities savivaldybių Plano ir jo įvykdymo Vietinių rinkliavų biudžetų pajamų metinėse ataskaitose 3. lyginimas 2012-2015 metų planas ir vykdymas nurodytas planas atitinka plano laikotarpiu įvykdymą? Ar Telšių apskrities savivaldybės Vietinių rinkliavų 4. naudojasi suteikta teise nustatyti lengvatas Lengvatų teikimo nuostatai lengvatų teikimas vietinių rinkliavų mokėtojams? Ar yra žinoma, kur tiksliai Telšių Vietinių rinkliavų 5. apskrities savivaldybės panaudoja Lėšų panaudojimo skaidrumas panaudojimas surinktas lėšas iš vietinių rinkliavų? (šaltinis: parengta autoriaus, remiantis atlikta literatūros analize)
20
Sudaryta lyginamosios analizės kriterijų ir rodiklių lentelė užpildyta pagal atliktą Telšių apskrities savivaldybių tarybų priimtų sprendimų bei priimtais sprendimais patvirtintų nuostatų, Telšių apskrities savivaldybių biudžetų pajamų plano vykdymo metinių ataskaitų bei UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“ veiklos ataskaitų duomenų analizę 2012-2015 metų laikotarpiu. Pagal užpildytą kriterijų ir jų rodiklių lentelę Telšių apskrities savivaldybės vertinamos naudojant trijų balų sistemą: 3 balais vertinama Telšių apskrities savivaldybė geriausiai įgyvendinanti išsikeltą kriterijų pagal rodiklio kiekybinę ar kokybinę reikšmę 2012-2015 metų laikotarpiu; 2 balais – vidutiniškai; 1 balu – prasčiausiai. Pagal naudojamą Telšių apskrities savivaldybių lyginamosios analizės 3 balų vertinimo sistemą, savivaldybė efektyviausiai pasinaudojanti įstatymų suteiktomis teisėmis vietinių rinkliavų administravimo ir panaudojimo srityse gali surinkti 15 balų, kuris pagal šią vertinimo sistemą yra maksimalus galimų surinkti balų skaičius.
2.2. Telšių apskrities savivaldybių pristatymas
Lietuvos Respublikos teritorija yra skirstoma į apskritis, kurių sąvoka Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme apibrėžiama kaip: „<...> Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas, kuriame valdymą įstatymų nustatyta tvarka organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė“ (Žin., 1994, Nr. 60-1183). Šiame įstatyme yra įvardijama 10 apskričių, kurios yra išskirstomos į 60 valstybės teritorijos administracinių vienetų – savivaldybių. Savivaldybės yra sudaromos iš gyvenamųjų vietovių, jų teritorija dar gali būti skirstoma į seniūnijų aptarnaujamas teritorijas – savivaldybės administracijos filialus, veikiančius tam tikrose savivaldybių teritorijų dalyse (Žin., 2008, Nr. 113-4290). Darbe pasirinkta analizuoti Telšių apskritį, kuri yra šiaurės vakarų Lietuvoje ir kurios teritorija šiaurėje ribojasi su Latvijos siena, rytuose su Šiaulių apskritimi, pietuose su Tauragės apskritimi bei vakaruose su Klaipėdos apskritimi (4 pav.).
21
4 pav. Lietuvos Respublikos apskričių ir savivaldybių teritorijų žemėlapis (šaltinis: Istorija. Žemės tvarkymo..., 2015)
Telšių apskritis – tai pagal teritorijos plotą mažiausia iš dešimties Lietuvos Respublikos apskričių, kuri sudaro tik apie 6,7 proc. viso šalies ploto (Teritorija (žemės plotas)..., 2015). Pagal nuolatinių gyventojų skaičių 2015 metų pradžioje Telšių apskritis yra 8 iš 10 Lietuvos apskričių, kurioje buvo užfiksuota 143.511 gyventojų – tai yra apie 4,9 proc. visų Lietuvos gyventojų (Nuolatinių gyventojų skaičius..., 2016). Telšių apskrities teritorijoje yra keturios savivaldybės: 1. Mažeikių rajono savivaldybė, kuri yra Telšių apskrities šiaurinėje dalyje ir turi sieną su Latvija. Šios savivaldybės teritorijoje yra 3 miestai – Mažeikiai, Seda ir Viekšniai, 5 miesteliai – Laižuva, Leckava, Pikeliai, Tirkšliai ir Židikai bei 191 kaimas. Savivaldybės administracinis centras yra Mažeikiai. Mažeikių rajono savivaldybės teritorija yra skirstoma į 9 seniūnijas: Laižuvos, Mažeikių apylinkės, Mažeikių, Reivyčių, Sedos, Šerkšnėnų, Tirkšlių, Viekšnių ir Židikų (Mažeikių rajono savivaldybė..., 2008); 2. Plungės rajono savivaldybė, kurios teritorija yra Telšių apskrities vakaruose. Plungės rajono savivaldybės teritorijoje yra 1 miestas, kuris yra laikomas savivaldybės administraciniu centru – Plungė, 4 miesteliai – Alsėdžiai, Kuliai, Plateliai ir Žemaičių Kalvarija bei 206 kaimai. Taip pat Plungės rajono savivaldybę sudaro 11 administracijos seniūnijų: Alsėdžių, Babrungo, Kulių, Nausodžio, Paukštakių, Platelių, Plungės miesto, Stalgėnų, Šateikių, Žemaičių Kalvarijos bei Žlibinų seniūnijos (Plungės rajono savivaldybė..., 2008);
22
3. Rietavo savivaldybė, kuri yra Telšių apskrities pietinėje dalyje. Rietavo savivaldybėje yra vienas miestas – Rietavas, kuris yra savivaldybės administracinis centras, ir vienas miestelis – Tverai bei 104 kaimai. Rietavo savivaldybės teritorija yra skirstoma į 5 seniūnijas: Daugėdų, Medingėnų, Rietavo miesto, Rietavo ir Tverų (Rietavo savivaldybė. Lietuvos..., 2008); 4. Telšių rajono savivaldybė, kurios teritorija yra Telšių apskrities rytinėje dalyje. Telšių rajono savivaldybės teritorijoje yra 2 miestai – Telšiai ir Varniai, 11 miestelių – Eigirdžiai, Gadūnava, Janapolė, Lauko Soda, Luokė, Nerimdaičiai, Nevarėnai, Pavandenė, Tryškiai, Ubiškė ir Žarėnai bei 415 kaimų. Savivaldybės administracinis centras yra Telšiai. Telšių rajono savivaldybė yra skirstoma į 11 seniūnijų: Degaičių, Gadūnavo, Luokės, Nevarėnų, Ryškėnų, Telšių miesto, Tryškių, Upynos, Varnių, Viešvėnų ir Žarėnų (Telšių rajono savivaldybė..., 2008). Remiantis Lietuvos statistikos departamento pateiktais duomenimis 2015 metų pradžioje, Rietavo savivaldybė, iš nagrinėjamų keturių Telšių apskrities savivaldybių, yra mažiausia tiek pagal teritoriją (žemės plotą), tiek pagal nuolatinių gyventojų skaičių, t.y. Rietavo savivaldybės teritorija užima tik apie 13,5 proc. Telšių apskrities teritorijos ir šioje savivaldybėje užfiksuotas nuolatinių gyventojų skaičius sudaro tik apie 5,6 proc. visų Telšių apskrities gyventojų (5 lentelė). Mažeikių rajono savivaldybė, Plungės rajono savivaldybė bei Telšių rajono savivaldybė Telšių apskrityje užima atitinkamai apie 28 proc., 25,4 proc. bei 33,1 proc. visos teritorijos ploto, o nuolatinių gyventojų šiose rajonų savivaldybėse užfiksuota atitinkamai apie 38,6 proc., 25,1 proc. ir 30,6 proc. visų Telšių apskrities gyventojų. 2015 metų pradžioje gyventojų užimtumas visose nagrinėjamose savivaldybėse sudaro vidutiniškai apie 43,7 proc. nuolatinių gyventojų. Nuolatinių gyventojų bei užimtų gyventojų skaičiai nurodo potencialius vietinių rinkliavų mokėtojus.
5 lentelė. Telšių apskrities savivaldybių statistiniai duomenys 2015 metų pradžioje Teritorija (žemės Nuolatinių Užimti gyventojai,
plotas), km2 gyventojų skaičius tūkst. Mažeikių rajono savivaldybė 1219 55.441 23,2 Plungės rajono savivaldybė 1105 36.052 16,8 Rietavo savivaldybė 586 8.096 3,3 Telšių rajono savivaldybė 1439 43.922 20,0 Telšių apskritis 4349 143.511 63,3 (šaltinis: Teritorija (žemės plotas)..., 2015; Nuolatinių gyventojų skaičius..., 2016; Užimti gyventojai. Oficialiosios..., 2016)
Analizuojamų Telšių apskrities savivaldybių biudžetų pajamų plano vykdymo metinėse ataskaitose, savivaldybių gaunamos pajamos klasifikuojamos į tris kategorijas: mokesčius, dotacijas 23 bei kitas savivaldybių pajamas. Mokesčiams priskiriami pajamų ir pelno mokesčiai – gyventojų pajamų mokestis (toliau tekste – GPM), turto mokesčiai – žemės, paveldimo turto ir nekilnojamojo turto mokesčiai, bei prekių ir paslaugų mokesčiai, kuriuos sudaro mokesčiai už aplinkos teršimą ir rinkliavos. Dotacijos šiose ataskaitose klasifikuojamos į dotacijas iš užsienio šalių, dotacijas iš tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos finansinės paramos lėšas ir gaunamas dotacijas iš kitų valdymo lygių. O kitoms savivaldybių pajamoms yra priskiriamos pajamos gaunamos iš savivaldybių turto, pajamos už prekes ir paslaugas, pajamos iš baudų ir konfiskacijos, perduodamos lėšos (kitos nei dotacijos) bei kitos neišvardytos pajamos. Remiantis aptartomis biudžetų pajamų plano vykdymo metinėmis ataskaitomis, 2012-2015 metų laikotarpiu visų Telšių apskrities savivaldybių pagrindiniai pajamų šaltiniai yra mokesčiai ir valstybės dotacijos, o kitos savivaldybių pajamos sudaro tik labai nežymią pajamų dalį (5 pav.).
Tūkst. Tūkst. EUR Mažeikių r. sav. EUR Plungės r. sav. 28000 20000 24000 16000 20000 12000 16000
12000 8000 8000 4000 4000 0 0 2012 2013 2014 2015 Metai 2012 2013 2014 2015 Metai Mokesčiai Dotacijos Kitos pajamos Mokesčiai Dotacijos Kitos pajamos
Tūkst. Rietavo sav. Tūkst. EUR EUR Telšių r. sav. 8000 24000
20000
16000
4000 12000
8000
4000
0 0 2012 2013 2014 2015 Metai 2012 2013 2014 2015 Metai Mokesčiai Dotacijos Kitos pajamos Mokesčiai Dotacijos Kitos pajamos
5 pav. Telšių apskrities savivaldybių biudžetų pajamų sandaros 2012-2015 metų laikotarpiu
24
(šaltinis: sudaryta autoriaus, remiantis Biudžeto vykdymo ataskaitų..., 2016a; Biudžeto vykdymo ataskaitų..., 2016b; Biudžeto vykdymo ataskaitų..., 2016c; 2012 m. biudžeto vykdymo..., 2013; 2013 m. biudžeto vykdymo..., 2014; 2014 m. biudžeto vykdymo..., 2015; 2015 m. biudžeto vykdymo..., 2016)
Pateiktose diagramose nagrinėjamu laikotarpiu pastebima pajamų, gaunamų iš mokesčių, didėjimo tendencija, o pajamų, gaunamų iš dotacijų – mažėjimo tendencija, išskyrus 2015 metus, kurių metu pajamos iš dotacijų savivaldybių biudžetuose padidėjo (ši išimtis netaikoma tik Mažeikių rajono savivaldybei, kurioje mažėjimo tendencija išliko visu nagrinėjamu laikotarpiu). 2012-2015 metų laikotarpiu Mažeikių rajono savivaldybėje pajamos iš mokesčių, padidėjo dvigubai, t.y. apie 50 proc., Plungės rajono savivaldybėje – apie 43 proc., Rietavo savivaldybėje – apie 33 proc. ir Telšių rajono savivaldybėje – apie 35 proc. Remiantis G. Davulio (2006a) teiginiu – kuo didesnis valstybės dotacijų lygis savivaldybės biudžeto pajamose, tuo savivaldybė turi mažiau savarankiškumo, galima daryti išvadą, kad Telšių apskrities savivaldybių savarankiškumas 2012- 2015 metų laikotarpiu, nors ir nežymiai, tačiau didėja, kadangi didėja iš mokesčių surenkamos pajamos. Išnagrinėjus analizuojamų savivaldybių biudžetų pajamų sandaras, svarbu išsiaiškinti, kokią įtaką surenkamoms pajamoms iš mokesčių daro vietinės rinkliavos. Siekiant išsiaiškinti iš vietinių rinkliavų surenkamų pajamų svarbą Telšių apskrities savivaldybių biudžetų mokesčių pajamose, sudarytos diagramos, kuriose parodoma kiekvienos savivaldybės pajamų iš mokesčių sandara 2012-2015 metų laikotarpiu (6 pav.).
25
Tūkst. Tūkst. Plungės r. sav. EUR Mažeikių r. sav. EUR 2400 1200 2000 1600 800 1200 800 400 400 0 0 2012 2013 2014 2015 Metai 2012 2013 2014 2015 Metai Turto mokesčiai Turto mokesčiai Mokesčiai už aplinkos teršimą Mokesčiai už aplinkos teršimą Valstybės rinkliavos Valstybės rinkliavos Vietinės rinkliavos Vietinės rinkliavos
Tūkst. Tūkst. EUR Rietavo sav. EUR Telšių r. sav. 400 1200
800
400
0 0 2012 2013 2014 2015 Metai 2012 2013 2014 2015 Metai Turto mokesčiai Turto mokesčiai Mokesčiai už aplinkos teršimą Mokesčiai už aplinkos teršimą Valstybės rinkliavos Valstybės rinkliavos Vietinės rinkliavos Vietinės rinkliavos
6 pav. Telšių apskrities savivaldybių pajamų iš mokesčių sandaros be GPM 2012-2015 metų laikotarpiu (šaltinis: sudaryta autoriaus, remiantis Biudžeto vykdymo ataskaitų..., 2016a; Biudžeto vykdymo ataskaitų..., 2016b; Biudžeto vykdymo ataskaitų..., 2016c; 2012 m. biudžeto vykdymo..., 2013; 2013 m. biudžeto vykdymo..., 2014; 2014 m. biudžeto vykdymo..., 2015; 2015 m. biudžeto vykdymo..., 2016)
Sudarytose diagramose neįtraukti pajamų ir pelno mokesčiai, t.y. GPM, kadangi šis mokestis visose Telšių apskrities savivaldybėse nagrinėjamu laikotarpiu sudaro vidutiniškai apie 85 proc. visų pajamų (žr. 1 priedą), gaunamų iš mokesčių, todėl GPM įtraukimas į pateiktas diagramas neleistų tinkamai įvertinti kitų savivaldybių pajamų šaltinių, surenkamų iš mokesčių. Taigi, analizuojant kitas iš mokesčių gaunamas pajamas be GPM, matoma, kad Telšių apskrities savivaldybėse 2012-2015 metų laikotarpiu daugiausiai pajamų surenkama iš savarankiškais
26 vadinamų finansinių šaltinių – turto mokesčių ir vietinių rinkliavų, o mažiausiai – iš mokesčių už aplinkos teršimą ir valstybės rinkliavų (išskyrus Mažeikių rajono savivaldybę, kurioje nemažą dalį mokesčių pajamų sudaro ir mokesčiai už aplinkos teršimą). Nagrinėjamu laikotarpiu diagramose pastebima pajamų iš vietinių rinkliavų didėjimo tendencija visose analizuojamose savivaldybėse, o Plungės rajono, Rietavo ir Telšių rajono savivaldybėse vietinės rinkliavos sudaro didžiausią dalį iš mokesčių gaunamų pajamų (be GPM): Plungės rajono savivaldybėje vietinės rinkliavos sudaro vidutiniškai apie 56 proc. iš mokesčių gaunamų pajamų, Rietavo savivaldybėje – vidutiniškai apie 47 proc. ir Telšių rajono savivaldybėje – vidutiniškai apie 56 proc., o Mažeikių rajono savivaldybėje – vidutiniškai tik apie 29 proc. Taigi, aptarus Telšių apskrities savivaldybes bei vietinių rinkliavų svarbą šių savivaldybių biudžetų mokesčių pajamose, toliau bus analizuojamas vietinių rinkliavų reguliavimas nagrinėjamose savivaldybėse pagal tyrimo metodologijoje pristatytus kriterijus ir jų rodiklius.
2.3. Tyrimo rezultatų pristatymas
2.3.1. Pagal vietinių rinkliavų nustatymą
Kaip jau buvo išsiaiškinta 1.2. poskyryje, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas savivaldybių taryboms suteikia teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už 11 įstatyme įvardytų objektų. Todėl, nagrinėjant Telšių apskrities savivaldybių gaunamas pajamas iš vietinių rinkliavų, svarbu išsiaiškinti, kiek vietinių rinkliavų yra patvirtinta kiekvienoje savivaldybėje 2012-2015 metų laikotarpiu. Mažeikių rajono savivaldybės taryba savo sprendimais yra patvirtinusi 9 vietines rinkliavas už: leidimo atlikti kasinėjimo darbus savivaldybės viešojo naudojimo teritorijoje išdavimą, leidimo prekiauti ir teikti paslaugas viešosiose vietose išdavimą, leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimą, leidimo organizuoti komercinius renginius išdavimą, leidimo važiuoti Mažeikių rajono vietinės reikšmės keliais ir gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimą, naudojimąsi miestų ar miestelių gatvių bei aikščių vietomis automobiliams statyti, komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, leidimo įrengti laikinus kilnojamus įrenginius savivaldybės teritorijoje išdavimą ir leidimo pardavinėti I, II ir TO klasės civilines pirotechnikos priemones išdavimą (2001, Nr. 11; 2012, Nr. T1-130; 2014, Nr. T1-374; 2015, Nr. T1-134). Plungės rajono savivaldybė, Rietavo savivaldybė ir Telšių rajono savivaldybė savo teritorijose yra patvirtinusios po 5 vietines rinkliavas už tuos pačius objektus: leidimo atlikti kasinėjimo darbus savivaldybės viešojo naudojimo teritorijoje išdavimą, leidimo prekiauti ir teikti paslaugas
27 viešosiose vietose išdavimą, leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimą, leidimo organizuoti komercinius renginius išdavimą ir komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (2012, Nr. T1-448; 2013, Nr. T1-168; 2013, Nr. T1-236; 2013, Nr. T1-11; 2014, Nr. T1- 183; 2014, Nr. T1-186; 2014, Nr. T1; 2015, Nr. T1-144; 2015, Nr. T1-139). Šeštoji įvesta vietinė rinkliava šių savivaldybių teritorijose skiriasi: Plungės rajono savivaldybėje yra patvirtinta vietinė rinkliava už gyvūnų (šunų ir kačių) registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose, o Rietavo savivaldybėje ir Telšių rajono savivaldybėje – už leidimo važiuoti savivaldybės vietinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimą (2013, Nr. T1-11; 2015, Nr. T1-74). Telšių rajono savivaldybėje taip pat yra įvesta vietinė rinkliava už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti (2014, Nr. T1-349). Taigi Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje yra patvirtinta daugiausiai vietinių rinkliavų, t.y. už 9 objektus, Telšių rajono savivaldybėje – už 7 objektus bei Plungės rajono ir Rietavo savivaldybėse vienodai – už 6 objektus. Vertinant įvestų vietinių rinkliavų skaičių kiekvienoje Telšių apskrities savivaldybėje (6 lentelė), galima teigti, kad geriausiai suteikta teise savivaldybių teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas pasinaudoja Mažeikių rajono savivaldybė, kadangi joje yra patvirtintos vietinės rinkliavos už 9 objektus iš 11 galimų, todėl, remiantis tyrimo metodologijoje nustatyta vertinimo sistema (2.1. poskyris), Mažeikių rajono savivaldybė pagal vietinių rinkliavų nustatymo sritį yra vertinama 3 balais. O kitos Telšių apskrities savivaldybės yra vertinamos 2 balais, kadangi šių savivaldybių tarybos suteikta teise pasinaudoja vidutiniškai, t.y. apie 58 proc.
6 lentelė. Telšių apskrities savivaldybių lyginimas pagal vietinių rinkliavų nustatymą Telšių apskrities savivaldybės Mažeikių Plungės Telšių Rietavo Vietinių rajono rajono rajono savivaldybė rinkliavų nustatymas savivaldybė savivaldybė savivaldybė
Kaip Telšių apskrities Įvestų vietinių 9 6 6 7 savivaldybės naudojasi rinkliavų skaičius suteikta teise savivaldybių teritorijoje nustatyti Vertinimas 3 2 2 2 vietines rinkliavas? (šaltinis: parengta autoriaus, remiantis atliktu tyrimu)
28
2.3.2. Pagal vietinių rinkliavų dydžių nustatymą
Kita svarbi sritis yra vietinių rinkliavų dydžių nustatymas Telšių apskrities savivaldybėse. Siekiant įvertinti šią sritį, analizuojama, kaip Telšių apskrities savivaldybės naudojasi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo suteikta teise nustatyti vietinių rinkliavų dydžius bei ar naudojasi suteikta teise nustatytus vietinių rinkliavų dydžius indeksuoti kartą per metus, taikant metinį vartojimo kainų indeksą, jeigu jis yra didesnis nei 1,1. Remiantis Telšių apskrities savivaldybių tarybų sprendimais dėl vietinių rinkliavų nuostatų ir dydžių patvirtinimų bei pakeitimų 2012-2015 metų laikotarpiu, išsiaiškinta, kad Mažeikių rajono, Rietavo ir Telšių rajono savivaldybėse nagrinėjamu laikotarpiu didžioji dalis vietinių rinkliavų dydžių išliko pastovūs, t.y. dydžiai nebuvo keičiami, o Plungės rajono savivaldybėje atvirkščiai – didžioji dalis vietinių rinkliavų dydžių buvo pakeista (2010, Nr. T1-205; 2012, Nr. T1-448; 2013, Nr. T1-11; 2013, Nr. T1-97; 2014, Nr. T1-374; 2014, Nr. T1-10; 2014, Nr. T1-349; 2014, Nr. T1-347; 2014, Nr. T1-110; 2014, Nr. T1-186; 2014, Nr. T1-223; 2014, Nr. T1-388; 2014, Nr. T1-283; 2014, Nr. T1-282; 2014, Nr. T1-284; 2014, Nr. T1-279; 2015, T1-74; 2015, Nr. T1-134; 2015, Nr. T1-139; 2015, T1-144). Telšių apskrities savivaldybės 2003 metais įsteigė UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centrą“ (toliau tekste – TRATC), kurio pagrindinė funkcija yra įdiegti ir eksploatuoti regioninę atliekų tvarkymo sistemą, apimančią atliekų surinkimą, vežimą, perdirbimą ir šalinimą visoje savivaldybių administruojamoje teritorijoje (Apie mus. UAB..., 2016). Telšių regione nuo 2008 metų sausio 1 dienos įvedus vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, šios vietinės rinkliavos administravimas buvo pavestas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui“ (Apie mus. UAB..., 2016). Taip pat TRATC pavesta apskaičiuoti šios vietinės rinkliavos dydį Telšių apskrities savivaldybėse, kuris yra apskaičiuojamas toks, kad gautos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos sąnaudas: atliekų tvarkymo sistemos, vietinės rinkliavos administravimo, atliekų surinkimo ir transportavimo, šalinimo, sąvartyno eksploatavimo, uždarymo, rekultivavimo, priežiūros po uždarymo, infrastruktūros plėtimo bei kitas su atliekų tvarkymu susijusias išlaidas (2013, Nr. T1-236). UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui“ suteikta teisė, atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio skaičiavimus, siūlyti keisti vietinės rinkliavos dydį vieną kartą per metus (2013, Nr. T1-236). Telšių apskrities savivaldybių tarybos TRATC siūlymu keičia ir tvirtina šios vietinės rinkliavos bazinį dydį. 2012-2015 metų laikotarpiu TRATC siūlymu šios vietinės rinkliavos bazinis dydis visose Telšių apskrities savivaldybėse buvo padidintas nuo 28 litų už kubinį metrą atliekų iki 34 litų (nuo 2015 m. sausio 1 d. – 9,85 eurų už kubinį metrą atliekų), t.y. bazinis dydis nagrinėjamu laikotarpiu padidėjo vidutiniškai apie 21 proc. (2012, Nr. T1-130; 2013, Nr. T1-189; 2013, Nr. T1- 29
236; 2013, Nr. T1-168; 2013, Nr. T1-114; 2014, T1-183; 2014, T1-335). Todėl, vertinant vietinių rinkliavų dydžių nustatymą Telšių apskrities savivaldybėse, nebus atsižvelgiama į vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžių pokyčius, kadangi visose nagrinėjamose savivaldybėse šios vietinės rinkliavos dydis buvo pakeistas vienodai. Aptarus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžių nustatymą Telšių apskrities savivaldybėse, toliau bus analizuojami kitų vietinių rinkliavų dydžių pokyčiai savivaldybėse. Mažeikių rajono savivaldybėje 2012-2015 metų laikotarpiu buvo sumažintas vietinės rinkliavos dydis už leidimo važiuoti Mažeikių rajono vietinės reikšmės keliais ir gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimą vidutiniškai apie 3 proc., Telšių rajono savivaldybėje buvo sumažintas vietinės rinkliavos dydis už leidimo prekiauti ir teikti paslaugas viešosiose vietose išdavimą vidutiniškai apie 8,4 proc., o Rietavo savivaldybėje kitų vietinių rinkliavų dydžiai nebuvo keisti. O Plungės rajono savivaldybėje nagrinėjamu laikotarpiu iš penkių vietinių rinkliavų net trijų vietinių rinkliavų dydžiai buvo pakeisti. Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimą dydis buvo padidintas vidutiniškai apie 1,8 kartus, už leidimo organizuoti komercinius renginius išdavimą – vidutiniškai apie 2 kartus ir už leidimo prekiauti ir teikti paslaugas viešosiose vietose išdavimą – vidutiniškai apie 3,7 kartus vienai parai bei 1,9 kartus mėnesiui. Tačiau, remiantis Lietuvos statistikos departamento pateiktais vartotojų kainų indeksais 2012-2015 metais (žr. 2 priedą), Telšių apskrities savivaldybėse vietinių rinkliavų dydžiai neturėjo būti keičiami, kadangi vartotojų kainų indeksas nagrinėjamu laikotarpiu nėra didesnis nei 1,1. Vertinant vietinių rinkliavų dydžių nustatymą 2012-2015 metų laikotarpiu Telšių apskrities savivaldybėse, taip pat atsižvelgiama į dydžių nustatymą po euro valiutos įvedimo Lietuvoje nuo 2015 m. sausio 1 d. Nors Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nurodyta, kad vietinės rinkliavos dydis yra nustatomas litais be centų, tačiau šiame įstatyme nėra redakcijos, kuri nurodytų, jog vietinės rinkliavos dydis turi būti nustatytas eurais be centų, todėl vertinamas ir vietinių rinkliavų dydžių konvertavimas Telšių apskrities savivaldybėse. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimuose nustatyti vietinių rinkliavų dydžiai yra sąžiningiausiai konvertuoti iš lito valiutos į euro, Rietavo savivaldybėje – dydžiai suapvalinti iki vieno ženklo po kablelio, o Telšių rajono ir Plungės rajono savivaldybėse – konvertuojant dydžiai suapvalinti be centų. Pagal atliktą Telšių apskrities savivaldybių tarybų sprendimų dėl vietinių rinkliavų nuostatų ir dydžių patvirtinimų bei pakeitimų analizę (7 lentelė), matoma, kad visose nagrinėjamose savivaldybėse yra patvirtinti vietinių rinkliavų dydžių nuostatai, be to beveik visos savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo patvirtintų nuostatų. Tačiau Plungės rajono savivaldybėje net trijų iš penkių vietinių rinkliavų dydžiai 2012-2015 metų laikotarpiu buvo
30 nepagrįstai padidinti, todėl Plungės rajono savivaldybė pagal vietinių rinkliavų dydžių nustatymą yra vertinama prasčiausiai.
7 lentelė. Telšių apskrities savivaldybių lyginimas pagal vietinių rinkliavų dydžių nustatymą Telšių apskrities savivaldybės Mažeikių Plungės Telšių Rietavo Vietinių rajono rajono rajono savivaldybė rinkliavų dydžių nustatymas savivaldybė savivaldybė savivaldybė Kaip Telšių apskrities Nustatyti vietinių savivaldybės naudojasi rinkliavų dydžiai suteikta teise ir jų pokyčiai Pastovūs Pakeisti Pastovūs Pastovūs savivaldybių teritorijoje 2012-2015 m. nustatyti vietinių laikotarpiu rinkliavų dydžius bei kaip naudojasi suteikta teise nustatytus dydžius Vertinimas 3 1 3 2 indeksuoti kartą per metus? (šaltinis: parengta autoriaus, remiantis atliktu tyrimu)
2.3.3. Pagal vietinių rinkliavų planą ir vykdymą
Kita Telšių apskrities savivaldybių vertinimo sritis yra vietinių rinkliavų planas bei jo įvykdymas 2012-2015 metų laikotarpiu. Telšių apskrities savivaldybių biudžetų pajamų plano vykdymo metinėse ataskaitose yra nurodomas planas, kiek planuojama surinkti pajamų iš vietinių rinkliavų ataskaitiniu laikotarpiu, ir jo vykdymas, kiek buvo surinkta pajamų iš vietinių rinkliavų tuo pačiu ataskaitiniu laikotarpiu (žr. 3 priedą). Šiose ataskaitose yra pateikiami bendri duomenys apie surinktas lėšas iš vietinių rinkliavų, kadangi vietinės rinkliavos yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą ir savivaldybėms šios lėšos iš vietinių rinkliavų yra pervedamos viena suma be iššifravimo. Remiantis šių savivaldybių biudžetų pajamų plano vykdymo metinėmis ataskaitomis, apskaičiuota, kiek procentais kiekvienoje savivaldybėje buvo įvykdytas planas 2012-2015 metais, bei pateiktas vidurkis, kuris nurodo, kaip planas buvo įgyvendinamas per visą nagrinėjamą laikotarpį (8 lentelė).
31
8 lentelė. Telšių apskrities savivaldybių pajamų iš vietinių rinkliavų plano įvykdymas 2012- 2015 metų laikotarpiu (procentais) Metai Telšių 2012 2013 2014 2015 Vidurkis apskrities savivaldybės Mažeikių rajono savivaldybė 97,64 98,26 105,59 96,24 99,43 Plungės rajono savivaldybė 104,73 86,85 98,33 96,94 96,71 Rietavo savivaldybė 89,63 97,94 100,85 89,23 94,41 Telšių rajono savivaldybė 92,25 101,14 102,45 91,84 96,92 (šaltinis: sudaryta autoriaus, remiantis 3 priede pateiktais duomenimis)
Pagal apskaičiuotus pajamų iš vietinių rinkliavų plano įvykdymo vidurkius 8 lentelėje, galima teigti, kad geriausiai nustatytą planą įgyvendina Mažeikių rajono savivaldybė, kuri 2012-2015 metų laikotarpiu pajamų iš vietinių rinkliavų planą įvykdė vidutiniškai apie 99,43 proc., todėl vietinių rinkliavų plano ir vykdymo srityje yra vertinama 3 balais. Plungės rajono ir Telšių rajono savivaldybėse planas buvo įgyvendintas vidutiniškai apie 97 proc., t.y. Plungės rajono – 96,71 proc. ir Telšių rajono – 96,92 proc., todėl šios savivaldybės yra vertinamos 2 balais. O Rietavo savivaldybėje pastebėtas didžiausias neatitikimas tarp plano ir jo vykdymo, t.y. planas įgyvendintas vidutiniškai tik apie 94,41 proc., todėl ši savivaldybė vertinama 1 balu (9 lentelė).
9 lentelė. Telšių apskrities savivaldybių lyginimas pagal vietinių rinkliavų planą ir vykdymą Telšių apskrities savivaldybės Mažeikių Plungės Telšių Rietavo Vietinių rajono rajono rajono savivaldybė rinkliavų planas ir vykdymas savivaldybė savivaldybė savivaldybė Ar Telšių apskrities Plano ir jo savivaldybių biudžetų įvykdymo pajamų metinėse lyginimas 2012- 99,43 proc. 96,71 proc. 94,41 proc. 96,92 proc. ataskaitose nurodytas 2015 metų planas atitinka plano laikotarpiu įvykdymą? Vertinimas 3 2 1 2 (šaltinis: parengta autoriaus, remiantis atliktu tyrimu)
32
2.3.4. Pagal vietinių rinkliavų lengvatų teikimą
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas savivaldybių taryboms suteikia teisę nustatyti lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams, todėl, siekiant išsiaiškinti, ar Telšių apskrities savivaldybės naudojasi šia suteikta teise, bus nagrinėjami savivaldybių tarybų sprendimai dėl lengvatų teikimo atvejų bei nuostatų. Išnagrinėjus Telšių apskrities savivaldybių tarybų sprendimus dėl vietinių rinkliavų lengvatų teikimo, išsiaiškinta, kad Mažeikių rajono savivaldybės taryba yra nustačiusi lengvatų teikimo atvejus 5 iš 9 vietinių rinkliavų, Plungės rajono savivaldybės taryba – 3 iš 6 vietinių rinkliavų, Rietavo savivaldybės taryba – 5 iš 6 vietinių rinkliavų, o Telšių rajono savivaldybės taryba – 6 iš 7 vietinių rinkliavų. Lengvatos yra teikiamos savivaldybės biudžeto sąskaita, todėl savivaldybės taryba sprendžia, kam bus skiriama lengvata ir kokio dydžio. Taip pat savivaldybės taryba nagrinėja gyventojų prašymus dėl lengvatų teikimo ir savo sprendimu taiko išimtis. Telšių apskrities savivaldybių tarybos išsamiausius lengvatų teikimo nuostatus yra patvirtinusios vietinei rinkliavai už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šios vietinės rinkliavos mokėtojams lengvatos yra taikomos, atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje registruoto būsto savininko ar naudotojo socialinę padėtį, pavyzdžiui: lengvatos taikomos, kai vienas gyvenantis asmuo gauna socialinę pašalpą, vienas gyvenantis asmuo yra sulaukęs pensinio amžiaus, yra išankstinės pensijos gavėjas arba nedirbantis darbingo amžiaus asmuo, kuriam yra nustatytas 0 – 40 proc. darbingumo lygis ir pan., taip pat lengvatos gali būti taikomos, jei vietinės rinkliavos mokėtojui priklausantys pastatai ar butas mokestiniais metais nebuvo naudojami, bei kitiems savivaldybių tarybų sprendimuose nustatytiems atvejams. Mažeikių rajono ir Telšių rajono savivaldybės taiko šiuos vietinės rinkliavos lengvatų dydžius: 50 proc., 70 proc. arba visai atleidžia nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, Plungės rajono savivaldybė – 30 proc., 50 proc. arba visai atleidžia nuo mokėjimo, o Rietavo savivaldybė – 20 proc., 70 proc. arba visai atleidžia nuo mokėjimo (2013, Nr. T1-189; 2013, Nr. T1-168; 2013, Nr. T1-255; 2013, Nr. T1-188; 2013, Nr. T1-236; 2014, Nr. T1-183; 2015, Nr. T1-27). Mažeikių rajono savivaldybės taryba yra patvirtinusi atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo atvejus šioms vietinėms rinkliavoms: už leidimo atlikti kasinėjimo darbus savivaldybės viešojo naudojimo teritorijoje išdavimą, pavyzdžiui, kai yra likviduojamos avarijos, statytojas yra savivaldybės biudžetinė įstaiga ir kt., už leidimo organizuoti komercinius renginius išdavimą, jei leidimo prašo biudžetinės bei pelno nesiekiančios įstaigos ar visuomeninės organizacijos, organizuojančios kultūros, sporto ar kitus pramoginius masinius renginius, už leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimą, jei leidimo prašo taip pat biudžetinės, pelno nesiekiančios įstaigos ar visuomeninės organizacijos, bei už leidimo prekiauti ir teikti paslaugas viešosiose vietose išdavimą, 33 kai leidimo prašo Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje esančių bendrojo lavinimo, profesinių mokyklų, papildomo ugdymo įstaigų moksleiviai jaunimo visuomeninės organizacijos, jaunimo renginių metu prekiaujantys savo pagamintais gaminiais (2010, Nr. T1-205; 2014, Nr. T1-10; 2014, Nr. T1-374). Plungės rajono savivaldybės taryba yra nusprendusi netaikyti vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimą savivaldybės administracijos organizuojamų renginių išorinei reklamai, taip pat savivaldybės taryba atskiru sprendimu gali taikyti išimtis dėl lengvatų suteikimo šiai vietinei rinkliavai (2014, Nr. T1). Vietinei rinkliavai už komercinių renginių organizavimą Plungės rajono savivaldybės tarybos įsteigtoms įstaigoms yra taikoma 50 proc. dydžio lengvata (2015, Nr. T1-139). Rietavo savivaldybės taryba yra patvirtinusi vietinių rinkliavų lengvatų teikimo atvejus net 5 iš 6 savivaldybės teritorijoje įvestų vietinių rinkliavų. Vietinė rinkliava už leidimo atlikti kasinėjimo darbus savivaldybės viešojo naudojimo teritorijoje išdavimą yra mažinama 50 proc., kai gatvių ir šaligatvių danga yra žvyras, o nuo šios vietinės rinkliavos yra atleidžiama, kai yra likviduojamos avarijos arba atliekamų darbų užsakovas yra Rietavo savivaldybės administracija (2014, Nr. T1- 186). Asmenys, kurie prekiauja žemės ūkio produkcija, išauginta asmeniniame arba ūkininko ūkyje, yra atleidžiami nuo vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ir teikti paslaugas viešosiose vietose išdavimą (2014, Nr. T1-186). Taip pat Rietavo savivaldybės taryba yra nustačiusi, kad paminėtoms vietinėms rinkliavoms bei vietinėms rinkliavoms už išorinės reklamos įrengimą bei už komercinių renginių organizavimą gali būti taikoma 50 proc. dydžio lengvata, atsižvelgiant į mokėtojų socialinę padėtį (2014, Nr. T1-186). Telšių rajono savivaldybėje vietinių rinkliavų lengvatų suteikimo kriterijai yra nustatyti 6 iš 7 vietinių rinkliavų. Nuo vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimą yra atleidžiamos Telšių rajono savivaldybės viešosios ir biudžetinės įstaigos, taip pat savivaldybės įmonės, bei reklamos davėjai, kurie išorinę reklamą eksponuoja ant reklaminio įrenginio, įrengto ant jiems nuosavybės teise ar kita teisėta forma valdomo pastato ar teritorijos, kai reklama yra tiesiogiai susijusi su jo tame pastate ar teritorijoje vykdoma veikla (2013, Nr. T1-11). Vietinė rinkliava už leidimo važiuoti Telšių rajono vietinės reikšmės keliais ir gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimą netaikoma įmonėms, aptarnaujančioms miestą specialios paskirties krovininiais automobiliais su skiriamaisiais ženklais, kai vairuotojai turi kelionės lapus, kuriuose nurodytas maršrutas (2013, Nr. T1-11). Nuo vietinės rinkliavos už leidimo atlikti kasinėjimo darbus savivaldybės viešojo naudojimo teritorijoje išdavimą yra atleidžiama, kai yra likviduojamos avarijos (2014, Nr. T1-347). Savivaldybės taryba taip pat yra nustačiusi vietinės rinkliavos už komercinių renginių organizavimą netaikymo atvejus renginiams, kurie skirti nepilnamečiams vaikams, bei labdaros ir sporto renginiams (2012, Nr. T1-448). Taip pat yra 34 nustatyti vietinės rinkliavos už prekybą ir paslaugų teikimą viešosiose vietose lengvatų teikimo atvejai: vietinė rinkliava netaikoma prekiaujantiems ar teikiantiems paslaugas privačiose valdose tų valdų savininkams ir jų šeimos nariams bei savivaldybės teritorijoje gyvenantiems ir pažymėjimą turintiems tautodailininkams, o vietinės rinkliavos dydis sumažinamas 50 proc. fiziniams asmenims, jeigu jie yra netekę darbingumo daugiau nei 50 procentų, senatvės pensininkams, taip pat asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 16 metų arba vaiką su negalia (2012, Nr. T1-448). Vertinant Telšių apskrities savivaldybes pagal vietinių rinkliavų lengvatų teikimą, geriausiai vertinama ta savivaldybė, kurioje iš visų savivaldybės teritorijoje įvestų vietinių rinkliavų yra daugiausiai vietinių rinkliavų, kurioms yra nustatyti lengvatų teikimo atvejai. Toks vertinimo būdas pasirinktas dėl to, kad Lietuvoje vietos savivaldos teisė yra suteikta savivaldybėms, kuri reiškia, kad savivaldybės, teikdamos visuomenines gėrybes savo teritorijoje, prisiima už tai pilną atsakomybę bei šias gėrybes turi teikti atsižvelgiant į tos savivaldybės gyventojų interesus (1.1. poskyris). Dėl šių aspektų 3 balais vertinamos Telšių rajono ir Rietavo savivaldybės, kadangi šių savivaldybių tarybos yra patvirtinusios beveik visų vietinių rinkliavų lengvatų suteikimo nuostatus, kuriuose labiausiai atsižvelgiama į savivaldybės gyventojų socialinę padėtį. 2 balai skiriami Mažeikių rajono savivaldybei, kadangi, nors Mažeikių rajono savivaldybės taryba yra nustačiusi lengvatų teikimo atvejus tik 5 iš 9 vietinių rinkliavų, tačiau lengvatų teikimo nuostatuose didelis dėmesys yra kreipiamas į biudžetines bei pelno nesiekiančias įstaigas, visuomenines organizacijas bei moksleivius. O Plungės rajono savivaldybė vertinama tik 1 balu, kadangi vietinių rinkliavų lengvatų teikimo atvejai yra nustatyti tik 3 iš 6 vietinių rinkliavų ir taip pat dėl to, kad tos pačios nustatytos lengvatos yra skiriamos Plungės rajono savivaldybės administracijai bei šios savivaldybės tarybos įsteigtoms įmonėms (10 lentelė).
10 lentelė. Telšių apskrities savivaldybių lyginimas pagal vietinių rinkliavų lengvatų teikimą Telšių apskrities savivaldybės Mažeikių Plungės Telšių Rietavo Vietinių rajono rajono rajono savivaldybė rinkliavų lengvatų teikimas savivaldybė savivaldybė savivaldybė
Ar Telšių apskrities Lengvatų 5 iš 9 3 iš 6 5 iš 6 6 iš 7 savivaldybės naudojasi teikimo nuostatai suteikta teise nustatyti lengvatas vietinių Vertinimas 2 1 3 3 rinkliavų mokėtojams? (šaltinis: parengta autoriaus, remiantis atliktu tyrimu)
35
2.3.5. Pagal vietinių rinkliavų panaudojimą
Analizuojant Telšių apskrities savivaldybių tarybų sprendimus bei patvirtintas ataskaitas 2012-2015 metų laikotarpiu, išsiaiškinta, kad Telšių apskrities savivaldybės nenurodo tikslių lėšų, gautų iš vietinių rinkliavų, panaudojimo sričių, išskyrus lėšas, kurios surenkamos iš vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Telšių apskrities savivaldybių tarybų sprendimais priimtuose vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose yra nurodoma, kad visos surinktos pajamos iš šios vietinės rinkliavos yra naudojamos apmokėti tik komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sąnaudoms, t.y. surinktomis lėšomis iš šios vietinės rinkliavos yra apmokamos UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“ patiriamos išlaidos (2013, Nr. T1-189; 2013, Nr. T1-168; 2013, Nr. T1-236; 2014, Nr. T1-183). Todėl, remiantis Telšių apskrities savivaldybių biudžetų pajamų plano vykdymo metinėse ataskaitose ir UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“ veiklos ataskaitose 2012- 2015 metų laikotarpiu pateiktais duomenimis (žr. 4 priedą), apskaičiuota, kiek visų surinktų lėšų iš vietinių rinkliavų procentais sudaro lėšos iš vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą bei lėšos iš kitų vietinių rinkliavų ir šių lėšų vidurkiai 2012-2015 metais (11 lentelė).
36
11 lentelė. Telšių apskrities savivaldybių surenkamų lėšų iš vietinių rinkliavų sandara 2012- 2015 metų laikotarpiu (procentais) Metai Lėšos 2012 2013 2014 2015 Vidurkis iš vietinių rinkliavų Vietinė rinkliava už komunalinių Mažeikių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų 79,28 86,44 83,36 88,36 84,36 rajono ir atliekų tvarkymą savivaldybė Kitos vietinės rinkliavos 20,72 13,56 16,64 11,64 15,64 Vietinė rinkliava už komunalinių Plungės atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų 81,22 83,95 82,89 78,88 81,74 rajono ir atliekų tvarkymą savivaldybė Kitos vietinės rinkliavos 18,78 16,05 17,11 21,12 18,26 Vietinė rinkliava už komunalinių Rietavo atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų 83,99 86,62 80,00 85,39 84,00 savivaldybė ir atliekų tvarkymą Kitos vietinės rinkliavos 16,01 13,38 20,00 14,61 16,00 Vietinė rinkliava už komunalinių Telšių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų 76,85 78,48 76,33 80,97 78,16 rajono ir atliekų tvarkymą savivaldybė Kitos vietinės rinkliavos 23,15 21,52 23,67 19,03 21,84 (šaltinis: sudaryta autoriaus, remiantis 4 priede pateiktais duomenimis)
Pagal sudarytą lentelę, galima teigti, kad pajamos iš vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą sudaro didžiausią dalį vietinių rinkliavų pajamose, t.y. Mažeikių rajono savivaldybėje lėšos, gautos iš šios vietinės rinkliavos, sudaro vidutiniškai net apie 84,36 proc. visų lėšų, surenkamų iš vietinių rinkliavų, Plungės rajono savivaldybėje – vidutiniškai apie 81,74 proc., Rietavo savivaldybėje – vidutiniškai apie 84 proc., o Telšių rajono savivaldybėje – vidutiniškai apie 78,16 proc. Dėl lėšų, gautų iš kitų vietinių rinkliavų, Telšių apskrities savivaldybės nepateikia tikslių duomenų apie tai, kur jos panaudojamos, yra tik užsimenama, kad dalis šių pajamų yra skiriama savivaldybės teritorijas sudarančioms seniūnijoms ir naudojamos jų reikmėms. Taigi, vertinant Telšių apskrities savivaldybes pagal vietinių rinkliavų panaudojimą, atsižvelgta į tai, kokią dalį visų surinktų lėšų iš vietinių rinkliavų sudaro pajamos su aiškia panaudojimo sritimi, t.y. vertinama lėšų dalis, surinkta iš vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. 3 balais nebuvo vertinama nei viena Telšių
37 apskrities savivaldybė dėl neaiškių lėšų iš kitų vietinių rinkliavų panaudojimo sričių. 2 balais įvertintos Mažeikių rajono, Plungės rajono ir Rietavo savivaldybės, kurių aiškios paskirties pajamos sudaro daugiau nei 80 proc. visų surinktų lėšų iš vietinių rinkliavų, o 1 balu vertinama Telšių rajono savivaldybė, kurios pajamos iš vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nesiekia 80 proc. visų gautų pajamų iš vietinių rinkliavų (12 lentelė).
12 lentelė. Telšių apskrities savivaldybių lyginimas pagal vietinių rinkliavų panaudojimą Telšių apskrities savivaldybės Mažeikių Plungės Telšių Rietavo Vietinių rajono rajono rajono savivaldybė rinkliavų panaudojimas savivaldybė savivaldybė savivaldybė Ar yra žinoma, kur Lėšų tiksliai Telšių apskrities panaudojimo 84,36 proc. 81,74 proc. 84,00 proc. 78,16 proc. savivaldybės panaudoja skaidrumas surinktas lėšas iš vietinių Vertinimas 2 2 2 1 rinkliavų? (šaltinis: parengta autoriaus, remiantis atliktu tyrimu)
2.4. Tyrimo rezultatų apibendrinimas
Remiantis atlikta Telšių apskrities savivaldybių lyginamąja analize pagal vietinių rinkliavų nustatymo, vietinių rinkliavų dydžių nustatymo, vietinių rinkliavų plano ir vykdymo, vietinių rinkliavų lengvatų teikimo ir vietinių rinkliavų panaudojimo sritis sudarytą kriterijų ir jų rodiklių lentelę, Telšių apskrities savivaldybės įvertintos, naudojant 3 balų sistemą (13 lentelė).
38
13 lentelė. Telšių apskrities savivaldybių lyginamosios analizės įvertinimas Telšių apskrities Mažeikių Plungės Telšių Rietavo Nr. savivaldybės rajono rajono rajono savivaldybė Vertinama sritis savivaldybė savivaldybė savivaldybė 1. Vietinių rinkliavų nustatymas 3 2 2 2 Vietinių rinkliavų dydžių 2. 3 1 3 2 nustatymas Vietinių rinkliavų planas ir 3. 3 2 1 2 vykdymas Vietinių rinkliavų lengvatų 4. 2 1 3 3 teikimas 5. Vietinių rinkliavų panaudojimas 2 2 2 1 ĮVERTINIMAS: 13 8 11 10 (šaltinis: parengta autoriaus, remiantis atliktu tyrimu)
Pagal atliktą Telšių apskrities savivaldybių lyginamąją analizę, nei viena analizuojama savivaldybė nesurinko maksimalaus balų skaičiaus, o tai reiškia, kad Telšių apskrityje nėra savivaldybės, kuri maksimaliai efektyviai pasinaudotų suteiktomis teisėmis pagal vertintas sritis. Remiantis analizuotais kriterijais ir jų rodikliais 2012-2015 metų laikotarpiu, daugiausiai balų buvo skirta Mažeikių rajono savivaldybei, kuri efektyviai pasinaudoja jai suteiktomis teisėmis vietinių rinkliavų nustatymo ir jų dydžių nustatymo bei vietinių rinkliavų plano ir jo įvykdymo srityse, o kitose srityse ši savivaldybė buvo įvertinta vidutiniškai, lyginant su kitomis Telšių apskrities savivaldybėmis. Rietavo ir Telšių rajono savivaldybių bendri įvertinamai skiriasi tik 1 balu, t.y. Rietavo savivaldybė surinko 11 balų, o Telšių rajono savivaldybė – 10 balų. Rietavo savivaldybė buvo geriau įvertinta vietinių rinkliavų dydžių nustatymo ir vietinių rinkliavų panaudojimo srityse, lyginant su Telšių rajono savivaldybės įvertinimais, o Telšių rajono savivaldybė buvo geriau įvertinta nei Rietavo savivaldybė tik vietinių rinkliavų plano ir jo vykdymo srityje. Prasčiausiai iš Telšių apskrities savivaldybių buvo įvertinta Plungės rajono savivaldybė, kuri surinko tik 8 balus iš galimų 15 balų. Plungės rajono savivaldybei, lyginant su kitomis Telšių apskrities savivaldybėmis, mažiausiai balų buvo skirta vietinių rinkliavų dydžių nustatymo ir vietinių rinkliavų lengvatų teikimo srityse. Apibendrinant gautus Telšių apskrities savivaldybių lyginamosios analizės rezultatus, galima teigti, kad, nors visos Telšių apskrities savivaldybės susiduria su tam tikromis problemomis, pasinaudojant suteiktomis teisėmis nagrinėtose vietinių rinkliavų srityse, tačiau visos analizuotos savivaldybės surinko daugiau nei pusę maksimalaus balų skaičiaus, o tai reiškia, kad Telšių apskrityje nėra savivaldybės, kuri suteiktomis teisėmis pasinaudotų minimaliai ar labai prastai. 39
Atsižvelgiant į bendrus Telšių apskrities savivaldybių įvertinimo rezultatus, galima daryti išvadą, kad efektyviausiai įstatymu tvarka savivaldybėms suteiktas teises vietinių rinkliavų administravime ir panaudojime pritaiko Mažeikių rajono, Rietavo ir Telšių rajono savivaldybės, o vidutiniškai – Plungės rajono savivaldybė.
40
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
IŠVADOS
1. Išanalizavus vietinių rinkliavų teorinę sampratą, vietines rinkliavas galima apibūdinti kaip savarankišką savivaldybių pajamų šaltinį, kuris, nors ir yra privalomojo pobūdžio kaip kiti mokesčiai, tačiau tai yra toks pajamų šaltinis, kuris mokėtojui suteikia individualų atlygį, t.y. mokėtojas sumokėjęs vietinę rinkliavą gauna tam tikrą naudą, o jos nesumokėjęs – negauna. 2. Atskleidus esminius vietinių rinkliavų elementus bei palyginus jų nustatymą ir reguliavimą su kitų savivaldybių pajamų šaltinių elementais, galima teigti, kad vietinės rinkliavos yra išskirtinis pajamų šaltinis, kurio elementų reguliavime savivaldybėms yra suteikiama daugiausiai teisių. Taip pat pagal atliktą elementų bei rūšių palyginimą, galima daryti išvadą, kad vietinių rinkliavų negalima tapatinti su valstybės rinkliavomis, vietiniais mokesčiais ar kitais mokesčiais, kadangi tai yra visiškai kitoks pajamų šaltinis, kurio esminis skirtumas nuo kitų savivaldybių pajamų šaltinių yra jo nustatymo tvarka. 3. Išsiaiškinus svarbiausius vietinių rinkliavų teisinio reguliavimo aktus Lietuvoje, kurie yra Europos vietos savivaldos chartija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas ir Lietuvos savivaldybių tarybų nuostatai, galima daryti išvadą, kad, nors visų paminėtų teisės aktų svarba yra labai didelė, tačiau Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas detaliausiai apibūdina Lietuvos savivaldybių tarybų teises vietinių rinkliavų nustatymo bei administravimo srityse. 4. Pristatant Telšių apskrities savivaldybes, išsiaiškinta, kad 2012-2015 metų laikotarpiu savivaldybių biudžetuose didžiąją dalį pajamų iš mokesčių be GPM sudaro savarankiški savivaldybių pajamų šaltiniai – vietiniai mokesčiai ir vietinės rinkliavos. Taip pat nagrinėjamu laikotarpiu Telšių apskrities savivaldybėse pastebėta pajamų iš vietinių rinkliavų didėjimo tendencija. 5. Pagal vietinių rinkliavų nustatymo sritį geriausiai įvertinta Mažeikių rajono savivaldybė, kuri 2012-2015 metų laikotarpiu buvo patvirtinusi 9 iš 11 galimų vietinių rinkliavų, o kitos Telšių apskrities savivaldybės įvertintos vidutiniškai, kadangi suteikta teise nustatyti vietines rinkliavas už 11 objektų jos pasinaudoja vidutiniškai tik apie 58 proc. 6. Pagal vietinių rinkliavų dydžių nustatymo sritį geriausiai įvertintos Mažeikių rajono ir Rietavo savivaldybės, kadangi jose 2012-2015 metų laikotarpiu vietinių rinkliavų dydžiai išliko pastovūs arba sumažėjo labai nežymiai, vidutiniškai įvertinta Telšių rajono savivaldybė, o
41 prasčiausiai – Plungės rajono savivaldybė, kadangi šioje savivaldybėje nagrinėjamu laikotarpiu nepagrįstai buvo padidinti vietinių rinkliavų dydžiai net 3 iš 5 vietinių rinkliavų objektų. 7. Pagal vietinių rinkliavų plano ir jo vykdymo sritį geriausiai įvertinta Mažeikių rajono savivaldybė, kuri 2012-2015 metų laikotarpiu pajamų iš vietinių rinkliavų planą įvykdė vidutiniškai apie 99 proc., Plungės rajono ir Telšių rajono savivaldybės įvertintos vidutiniškai, o Rietavo savivaldybė įvertinta prasčiausiai, kadangi nagrinėjamu laikotarpiu planą įgyvendino vidutiniškai tik apie 94 proc. 8. Pagal vietinių rinkliavų lengvatų teikimo sritį geriausiai įvertintos Telšių rajono ir Rietavo savivaldybės, kurių teritorijose 2012-2015 metų laikotarpiu buvo patvirtinti lengvatų suteikimo kriterijai beveik visoms įvestoms vietinėms rinkliavoms, kuriuose daugiausiai dėmesio skiriama savivaldybių gyventojų socialinei padėčiai, vidutiniškai įvertinta Mažeikių rajono savivaldybė, o prasčiausiai – Plungės rajono savivaldybė, kadangi šioje savivaldybėje nagrinėjamu laikotarpiu vietinių rinkliavų lengvatų teikimo atvejai buvo patvirtinti tik 3 iš 6 vietinių rinkliavų objektų ir tie patys patvirtinti nuostatai nustato, kad lengvatos yra taikomos ne savivaldybės gyventojams, o Plungės rajono savivaldybės administracijai ir šios savivaldybės tarybos įsteigtoms įmonėms. 9. Pagal vietinių rinkliavų panaudojimo sritį nei viena Telšių apskrities savivaldybė nebuvo įvertinta geriausiai, kadangi nei viena savivaldybė nėra pateikusi ataskaitų, kuriose būtų nurodyta, kur tiksliai buvo panaudotos surinktos lėšos iš vietinių rinkliavų 2012-2015 metų laikotarpiu. Mažeikių rajono, Plungės rajono ir Rietavo savivaldybės įvertintos vidutiniškai, kadangi aiškios paskirties pajamos sudaro daugiau nei 80 proc. visų surinktų lėšų iš vietinių rinkliavų nagrinėjamu laikotarpiu, o prasčiausiai įvertinta Telšių rajono savivaldybė, kadangi pajamos su aiškia panaudojimo sritimi šioje savivaldybėje nesiekia 80 proc. visų gautų pajamų iš vietinių rinkliavų. 10. Remiantis gautais Telšių apskrities savivaldybių lyginamosios analizės rezultatais, galima daryti išvadą, kad Telšių apskrityje nėra savivaldybės, kuri 2012-2015 metų laikotarpiu maksimaliai efektyviai pasinaudotų suteiktomis teisėmis vietinių rinkliavų administravime ir panaudojime, tačiau nagrinėtoje apskrityje taip pat nėra ir savivaldybės, kuri suteiktomis teisėmis pasinaudotų labai minimaliai. 11. Apibendrinant darbe atliktą tyrimą, Telšių apskrities savivaldybes pagal įstatymų suteiktų teisių pasinaudojimą vietinių rinkliavų administravimo ir panaudojimo srityse 2012-2015 metų laikotarpiu galima išdėstyti tokia eiliškumo tvarka, pradedant nuo savivaldybės, kuri efektyviausiai pasinaudoja suteiktomis teisėmis: 1. Mažeikių rajono savivaldybė; 2. Rietavo savivaldybė; 3. Telšių rajono savivaldybė; 4. Plungės rajono savivaldybė. 42
PASIŪLYMAI
1. Remiantis vietinių rinkliavų nustatymo srities Telšių apskrities savivaldybėse įvertinimu, Plungės rajono, Rietavo ir Telšių rajono savivaldybėms būtų galima pasiūlyti apsvarstyti kitų vietinių rinkliavų įvedimą, kurios dar nėra patvirtintos šių savivaldybių teritorijose, kadangi paminėtų savivaldybių tarybos įstatymų suteikta teise nustatyti savivaldybės teritorijoje vietines rinkliavas už 11 objektų 2012-2015 metų laikotarpiu pasinaudoja vidutiniškai tik apie 58 proc. Kitų vietinių rinkliavų įvedimas Plungės rajono, Rietavo ir Telšių rajono savivaldybėms suteiktų galimybę surinkti daugiau lėšų iš šio pajamų šaltinio, tačiau savivaldybės prieš patvirtinant kitas vietines rinkliavas savo savivaldybės teritorijoje turėtų atlikti analizę, kurios metu būtų galima išsiaiškinti tam tikros vietinės rinkliavos administravimo sudėtingumą bei sąnaudas. 2. Remiantis vietinių rinkliavų dydžių nustatymo srities Telšių apskrities savivaldybėse įvertinimu, Plungės rajono savivaldybei būtų galima pasiūlyti pagrįsti vietinių rinkliavų dydžių pokyčius 2012-2015 metų laikotarpiu, kadangi šioje savivaldybėje nagrinėjamu laikotarpiu net 3 iš 5 vietinių rinkliavų dydžiai buvo nepagrįstai padidinti vidutiniškai apie 2,4 kartus, nors Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nustatyta, kad vietinių rinkliavų dydžius savivaldybių tarybos gali indeksuoti tik kartą per metus, taikant metinį vartojimo kainų indeksą, jei jis yra didesnis nei 1,1. Siūlomas pagrindimas reikalingas dėl to, kad minėtų vietinių rinkliavų dydžiai buvo nepagrįstai padidinti per mažiau nei pusę metų po euro valiutos įvedimo Lietuvoje, kas gali sukelti savivaldybės gyventojų nepasitenkinimą bei dėl to sumažinti vietinių rinkliavų mokėtojų skaičių, kurie dėl padidintos vietinės rinkliavos dydžio gali nuspręsti daugiau nesinaudoti tam tikra paslauga. 3. Remiantis vietinių rinkliavų lengvatų teikimo srities Telšių apskrities savivaldybėse įvertinimu, Plungės rajono savivaldybei būtų galima pasiūlyti nustatyti daugiau vietinių rinkliavų lengvatų teikimo atvejų, kadangi šioje savivaldybėje 2012-2015 metų laikotarpiu vietinių rinkliavų lengvatų teikimo nuostatai yra patvirtinti tik 3 iš 6 vietinių rinkliavų ir taip pat dėl to, kad patvirtintų lengvatų teikimo nuostatuose nustatyti lengvatų teikimo atvejai yra skiriami tik Plungės rajono savivaldybės administracijai bei šios savivaldybės tarybos įsteigtoms įmonėms. Taip pat, nustatant daugiau vietinių rinkliavų lengvatų teikimo kriterijų, Plungės rajono savivaldybei siūloma labiau atsižvelgti į savivaldybės gyventojų interesus, pavyzdžiui, daugiau dėmesio skirti gyventojų socialinei padėčiai. Šio pasiūlymo įgyvendinimas Plungės rajono savivaldybėje galėtų padidinti iš vietinių rinkliavų surenkamas pajamas, kadangi tai turėtų savivaldybės teritorijoje gyvenantiems asmenims suteikti daugiau galimybių naudotis savivaldybės teikiamomis paslaugomis, už kurias mokamos vietinės rinkliavos. 4. Remiantis vietinių rinkliavų panaudojimo srities Telšių apskrities savivaldybėse įvertinimu, visoms Telšių apskrities savivaldybėms siūloma užtikrinti surenkamų lėšų iš vietinių rinkliavų 43 panaudojimo skaidrumą, t.y. apdoroti duomenis bei viešai pateikti ataskaitas, kuriose būtų nurodoma kokio dydžio ir kam pajamų iš vietinių rinkliavų dalis arba suma yra skiriama, kadangi 2012-2015 metų laikotarpiu tokio pobūdžio informacija yra skelbiama tik apie vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio pasiūlymo įgyvendinimas savivaldybėse informuotų savivaldybių nuolatinius gyventojus, kaip jų sumokėtos vietinės rinkliavos prisideda prie savivaldybės gyvenimo sąlygų gerinimo.
44
ADMINISTRATION AND USING OF LOCAL FEES IN TELSIAI REGION MUNICIPALITIES
Ernesta BERTAŠIŪTĖ Bachelor thesis Economic study programme Vilnius University, Faculty of Economics
SUMMARY
55 pages, 6 pictures, 13 tables, 72 references. The main purpose of this bachelor thesis is to analyse the administration and using of local fees in Telsiai region municipalities. The work consists of three main parts: the analysis of literature, the research and its results, the conclusions and recommendations. Literature analysis reviews include articles and papers by J. Rimas, R. Stačiokas and G. Davulis who have analysed the conception and meaning of local fees in the Republic of Lithuania municipalities budgets revenue and municipalities autonomy. Other lithuanian authors such as E. Buškevičiūtė, A. Medelienė, B. Sudavičius and A. Žvirblis in their manuals are introducing readers with main concepts, types of local fees and differences between local fees and another sources of municipalities revenue conceptions. After the literature analysis the author has carried out the study about how councils of Telsiai region municipalities have taken the advantage of given rights by the Lithuanian laws in the administration and using of local fees during the 2012-2015 period. The performed research revealed that Telsiai region municipalities have not taken the most effective advantage of given rights in the administration and using of local fees as they were able to do it. The main conclusions would be that Mazeikiai district municipality, Rietavas municipality and Telsiai district municipality have taken the most effective advantage of given rights in the administration and using of local fees while Plunge district municipality has been facing with more problems in this range than other Telsiai region municipalities during the 2012-2015 period. Because of this the most of recommendations were applied to Plunge district municipality by giving suggestions how to improve the advantage of given rights.
45
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
1. 2012 m. biudžeto vykdymo ataskaitos. Telšių rajono savivaldybės portalas, 2013. Prieiga per internetą:
18. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas. Lietuvos Respublikos Seimas, Valstybės žinios, 2005, Nr. 76-2741. Prieiga per internetą:
47
33. Rietavo savivaldybė. Lietuvos regionų portretas, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2008. Prieiga per internetą:
42. Sprendimas dėl Plungės rajono savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. T1-6-158 „Dėl vietinės rinkliavos už komercinių renginių organizavimą savivaldybei priklausančiose viešojo naudojimo teritorijose nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo. Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimas, 2014 m. spalio 30 d., Nr. T1-284. Prieiga per internetą:
52. Sprendimas dėl Rietavo savivaldybės vietinių rinkliavų nuostatų patvirtinimo. Rietavo savivaldybės tarybos sprendimas, 2014 m. lapkričio 27 d., Nr. T1-186. Prieiga per internetą:
50 internetą:
51
PRIEDAI
1 priedas. Telšių apskrities savivaldybių pajamos iš mokesčių 2012-2015 metų laikotarpiu (tūkst. EUR) Metai 2012 2013 2014 2015 Mokesčiai Pajamų ir pelno mokesčiai 12146,06 12011,82 17873,47 19776,87 Turto mokesčiai 1356,06 1743,40 2064,35 1894,79 Mažeikių Mokesčiai už aplinkos teršimą 1596,50 1403,35 1176,15 1096,63 rajono Valstybės rinkliavos 59,08 67,48 57,58 57,97 savivaldybė Vietinės rinkliavos 1001,22 1242,18 1426,03 1403,62 VISO: 16158,91 16468,23 22597,57 24229,88 Pajamų ir pelno mokesčiai 8671,46 8553,78 10561,40 12322,40 Turto mokesčiai 392,38 581,76 565,25 653,45 Plungės Mokesčiai už aplinkos teršimą 41,53 39,45 42,02 38,65 rajono Valstybės rinkliavos 33,74 42,66 36,46 36,99 savivaldybė Vietinės rinkliavos 667,31 710,09 831,56 947,13 VISO: 9806,42 9927,74 12036,69 13998,63 Pajamų ir pelno mokesčiai 2134,15 2059,52 2480,51 2848,65 Turto mokesčiai 132,73 133,08 145,07 164,68 Rietavo Mokesčiai už aplinkos teršimą 22,85 23,66 28,12 25,77 savivaldybė Valstybės rinkliavos 9,73 12,16 8,95 11,96 Vietinės rinkliavos 134,99 150,34 178,17 179,25 VISO: 2434,46 2378,77 2840,82 3230,30 Pajamų ir pelno mokesčiai 10884,41 10496,29 12999,68 14968,33 Turto mokesčiai 667,81 641,51 529,14 655,09 Telšių rajono Mokesčiai už aplinkos teršimą 91,66 80,63 70,90 69,83 savivaldybė Valstybės rinkliavos 40,95 50,83 48,60 53,57 Vietinės rinkliavos 806,88 890,52 1097,89 1104,48 VISO: 12491,72 12159,78 14746,21 16851,30 (šaltinis: sudaryta autoriaus, remiantis Biudžeto vykdymo ataskaitų..., 2016a; Biudžeto vykdymo ataskaitų..., 2016b; Biudžeto vykdymo ataskaitų..., 2016c; 2012 m. biudžeto vykdymo..., 2013; 2013 m. biudžeto vykdymo..., 2014; 2014 m. biudžeto vykdymo..., 2015; 2015 m. biudžeto vykdymo..., 2016)
52
2 priedas. Vartotojų kainų indeksai gruodžio mėn., palyginti su praėjusių metų gruodžio mėn. Metai Vartotojų kainų indeksai (gruodžio mėn.) 2012 1,028 2013 1,004 2014 0,997 2015 0,999 (šaltinis: Vartotojų kainų indeksai..., 2016)
53
3 priedas. Telšių apskrities savivaldybių pajamų iš vietinių rinkliavų planas ir jo vykdymas 2012-2015 metų laikotarpiu (tūkst. EUR) Metai 2012 2013 2014 2015 Plano vykdymas Mažeikių rajono Planas 1025,43 1264,19 1350,50 1458,40 savivaldybė Vykdymas 1001,22 1242,18 1426,03 1403,62 Plungės rajono Planas 637,16 817,63 845,69 977,05 savivaldybė Vykdymas 667,31 710,09 831,56 947,13 Rietavo Planas 150,60 153,50 176,67 200,89 savivaldybė Vykdymas 134,99 150,34 178,17 179,25 Telšių rajono Planas 874,65 880,44 1071,59 1202,63 savivaldybė Vykdymas 806,88 890,52 1097,89 1104,48 (šaltinis: sudaryta autoriaus, remiantis Biudžeto vykdymo ataskaitų..., 2016a; Biudžeto vykdymo ataskaitų..., 2016b; Biudžeto vykdymo ataskaitų..., 2016c; 2012 m. biudžeto vykdymo..., 2013; 2013 m. biudžeto vykdymo..., 2014; 2014 m. biudžeto vykdymo..., 2015; 2015 m. biudžeto vykdymo..., 2016)
54
4 priedas. Telšių apskrities savivaldybių surenkamų lėšų iš vietinių rinkliavų sandara 2012- 2015 metų laikotarpiu (tūkst. EUR) Metai Lėšos 2012 2013 2014 2015 iš vietinių rinkliavų Vietinė rinkliava už komunalinių Mažeikių atliekų surinkimą iš atliekų 793,80 1073,70 1188,78 1240,20 rajono turėtojų ir atliekų tvarkymą savivaldybė Kitos vietinės rinkliavos 207,41 168,48 237,25 163,42 VISO: 1001,22 1242,18 1426,03 1403,62 Vietinė rinkliava už komunalinių Plungės atliekų surinkimą iš atliekų 542,02 596,16 689,25 747,09 rajono turėtojų ir atliekų tvarkymą savivaldybė Kitos vietinės rinkliavos 125,29 113,94 142,30 200,04 VISO: 667,31 710,09 831,56 947,13 Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų 113,39 130,23 142,54 153,06 Rietavo turėtojų ir atliekų tvarkymą savivaldybė Kitos vietinės rinkliavos 21,61 20,11 35,64 26,19 VISO: 134,99 150,34 178,17 179,25 Vietinė rinkliava už komunalinių Telšių atliekų surinkimą iš atliekų 620,05 698,89 838,07 894,25 rajono turėtojų ir atliekų tvarkymą savivaldybė Kitos vietinės rinkliavos 186,83 191,63 259,82 210,23 VISO: 806,88 890,52 1097,89 1104,48 (šaltinis: sudaryta autoriaus, remiantis Biudžeto vykdymo ataskaitų..., 2016a; Biudžeto vykdymo ataskaitų..., 2016b; Biudžeto vykdymo ataskaitų..., 2016c; 2012 m. biudžeto vykdymo..., 2013; 2013 m. biudžeto vykdymo..., 2014; 2014 m. biudžeto vykdymo..., 2015; 2015 m. biudžeto vykdymo..., 2016; Metinis pranešimas. UAB..., 2013a; 2014b; 2015c; 2016d)
55