Spaudos Draudimo Laikotarpio Lietuviškos Knygos Autorių SUDĖTIES KAITA

ISSN 0204–2061. KNYGOTYRA. 2010. 55

Spaudos draudimo laikotarpio lietuviškos knygos autorių SUDĖTIES KAITA

Jolita Steponaitienė

Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, Lietuva El. paštas: [email protected]

Spaudos draudimo laikotarpį (1864–1904) gana plačiai ištyrinėjo istorikai, literatūrologai, tačiau knygo tyriniu požiūriu kompleksiškai jis dar nenagrinėtas. Straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, koks yra to laikotarpio lietuviškų knygų autorius, jo išsimokslinimas, profesija, lytis, kilmė – visa tai, kas galėjo veikti to meto lietuviškų knygų tematiką, kokybę, kalbą. Autorius yra vienas iš veiksnių, lemiančių knygos mo dernėjimą, jos atitiktį laikmečio poreikiams, aktualumą. Ypatingas dėmesys skiriamas naujosios lietuvių autorių kartos, kuriai darė įtaką lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas, politinė, ekono minė ir kultūrinė Lietuvos situacija, formavimuisi, jos bruožams. R e i k š m i n i a i ž o d ž i a i : spaudos draudimas, lietuviškų knygų autoriai, autorių sudėties kaita.

Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis spaudos draudimo laikotarpio lietuviškų draudimas 1864 m. buvo riba, padalijusi knygų autorius, straipsnyje laikomasi kny- XIX a. lietuviškos knygos raidą. Nežiūrint gotyros mokslo pozicijos, kad visi autoriai draudimo, lietuviškų knygų leidimo tęsti- yra vienodai svarbūs, nes jie sukūrė lietuviš- numas buvo išlaikytas. Didžiosios Lietuvos kų knygų įvairovę, kurią atspindėjo kūrinių gyventojai turėjo galimybę, nors ir ribotą, tematika, jų kokybė ir kiekybė. knygas skaityti lotyniškais ir gotikiniais raš- Vengiant žodžių pasikartojimų ir sie- menimis. Draudžiamosios lietuviškos kny- kiant geriau atskleisti esmę, knygos pagal gos gamybos tinklas buvo sukurtas Mažojo- tyrimo teksto logiką ir struktūrą bus įvar- je Lietuvoje, iš dalies JAV. Šio tyrimo objek- dijamos kūriniais arba darbais. Naujaisiais tas – lietuviškų knygų autoriai1. Vertinant autoriais vadinami knygų autoriai, vertėjai, sudarytojai, kurių darbai pirmą kartą buvo 1 Knygų autoriais suprantami parašę, išvertę ar sudarę knygų ar smulkiųjų spaudinių asmenys. išleisti spaudos draudimo laikotarpiu. Nors Periodinėje spaudoje straipsnius skelbę autoriai straipsnio pavadinimas „Spaudos draudi- nėra šio straipsnio objektas. mo laikotarpio lietuviškos knygos autorių

102 sudėties kaita“ diktuotų nuostatą, kad bus bendrinamųjų publikacijų ar monografijų, kalbama apie 1864–1904 m. išleistas kny- skirtų spaudos draudimo laikotarpio auto- gas, tačiau įvertinus knygų leidybos pro- riams, nėra. Tačiau šio laikotarpio lietuviš- cesus bei istorinę situaciją, chronologinės ka knyga tyrinėjimų, o tiksliau – apskaitos ribos pakoreguotos. Lietuviškos spaudos objektu tapo dar galiojant spaudos draudi- lotyniškais rašmenimis draudimas įsigaliojo mui. Tautinio ir politinio sąjūdžio epochoje 1864 birželį2, o panaikintas 1904 gegužę3. lietuviškomis knygomis domėjosi Silvestras Knygų leidyba nėra vienadienis procesas, Baltramaitis [26; 27] ir jis sudarė šių knygų todėl ir rezultatą fiksuoti dienos tikslumu sąrašus. Jonas Šliūpas, aktyvus visuomenės neįmanoma. Siekiant išvengti kiekybinių veikėjas Lietuvoje ir ypač lietuvių bendruo- ir kokybinių tyrimų netikslumų, straips- menėje Jungtinėse Amerikos Valstijose, savo nyje bus nagrinėjami lietuviškų knygų au- knygoje Lietuviszkiejie rasztai ir rasztininkai torių darbai, pagal knygų ar kitų spaudi- [16] aprašė su knygų leidimu susijusių to nių aprašo duomenis išleisti nuo 1865 iki meto visuomenės veikėjų – vyskupo Motie- 1903 metų imtinai. 1865 metai pasirinkti jaus Valančiaus, kun. Mikalojaus Miežinio, todėl, kad 1864 metais buvo išleistos anks- Petro Vileišio (J. Šliūpas vartoja jo slapyvardį čiau parengtos lietuviškos knygos lotyniš- Petras Nėrys – aut. pastaba) ir kt. biografijas, kais rašmenimis. Tai reiškia, kad faktinis nurodydamas jų parengtas ir išleistas kny- spaudos draudimas prasidėjo vėliau. Šią gas4. Lietuviškos knygos tyrinėjimuose šį ribą pasirinkti paskatino ir tai, kad Domas J. Šliūpo veikalą kai kurie mokslininkai ver- Kaunas straipsnyje „Knygos istorijos perio- tina kaip pirmąją lietuvių literatūros istoriją dizacija: senosios ir naujosios knygos riba“ [24, 58]. Pasirodė ir bibliografijos rodyklių, 1865 metus įvardija kaip naujos lietuviškos kuriose randama vertingos faktografinės knygos epochos pradžią [10, 53]. Darbe medžiagos (kartu ir autorių) lietuviškos autorių pavardės rašomos taip, kaip naujau- knygos istorijai. Viena pirmųjų buvo Jono siuose informacijos šaltiniuose Visuotinėje Angrabaičio Suskaita, arba Statistika visų lietuvių enciklopedijoje ir Lietuvių literatūros lietuviškų knygų atspaustų Prusůse nů 1864 enciklopedijoje. metų iki pabaigai 1896 metų. Akstinu pa- Spaudos draudimo laikotarpio lietuviš- sidomėti lietuviškomis knygomis tapo ke- kų knygų autorių kaip tyrimo objekto isto- tinimai dalyvauti Pasaulinėje parodoje Pary- riografija nėra gausi. Knygos istorija – kom- žiuje5. Apie lietuviškas knygas buvo rašoma pleksinis mokslas, o autorių tyrimai yra tik jos dalis. Specialiųjų istorinės sintezės, api- 4 Kadangi ši J. Šliūpo knyga išėjo 1890 m., spaudos draudimo laikotarpio lietuviškų knygų si- 2 1864 m. birželio 5 (17) d. generalgubernato- tuaciją jis aptarė labai glaustai ir tik pirmąjį jo rius Michailas Muravjovas uždraudė spausdin- dvidešimtpenkmetį. ti elementorius lotyniškais rašmenimis. 5 Ta intencija Jonas Žilius parengė katalogą Su- 3 1904 m. gegužės 7 d. draudimas panaikintas. skaita, arba Statistika visų lietuviszkų knygų,

103 „Auszroje“ – pirmajame mėnesiniame vi- literatūros ir kalbos veikėjų straipsniuo- suomeniniame politiniame ir literatūrinia- se. Pagrindinis dėmesys šiame etape buvo me lietuvių laikraštyje. To meto knygos vei- skiriamas faktografiniam aspektui, t. y. to kėjai (tyrėjais juos dar sunku vadinti) buvo laikotarpio spaudos faktų registravimui ir įvairių profesijų atstovai, susirūpinę tautos aprašymui. Kompleksiniams tyrimams dar sąmoningumo, švietimo, kultūrinio lygio nebuvo pasirengta. Tačiau reikia paminėti augimo skatinimu – tai ir atsispindėjo jų tai, kad į lietuviškos knygos diferenciaci- darbuose. Jie itin daug nuveikė identifikuo- ją, svietiškos knygos, to laikotarpio auto- dami, įvardydami ir fiksuodami lietuviškas rių, rašiusių knygas, indėlį į knygos raidą knygeles bei dažnai nustatydami jų auto- V. Biržiška atkreipė dėmesį savo straipsnyje rius, kurie tuo metu konspiracijos sume- „Lietuvių knygos augimo etapai“ [7]. Be timais arba nepasirašydavo, arba pasirašy- to, paminėtinas Jono Basanavičiaus darbas davo slapyvardžiais6. Anoniminiai autoriai Spaudos 1864 metų uždraudimas, jojo pase- nagrinėjamu laikotarpiu sudarė 57,3 proc. kmės ir reikšmė [2], kuriame taip pat įvardyti repertuaro. kai kurie to meto autoriai. Suprantama, kad Lietuvos Respublikos metais (1918– visuose šiuose darbuose autoriai nebuvo pa- 1940) pasirodydavo vis daugiau veikalų, grindinė tema, tačiau sukaupta faktografinė skirtų knygos istorijai. Daugėjo knygos medžiaga, knygų autorių identifikavimas istorijos veikalų. Viena žymiausių to laiko- šiandien yra svarbūs tiriant autorių sudėtį. tarpio asmenybių buvo Vaclovas Biržiška. Vėlesniu laikotarpiu buvo išleistas V. Bir- Jo darbuose, skirtuose lietuviškos knygos žiškos darbas Lietuviškieji slapyvardžiai ir istorijai, minimas laikotarpis aptariamas slapyraidės (1943). Jis svarbus minimo lai- lietuviškos knygos tyrinėjimų [8], lietuviš- kotarpio knygų autoriams identifikuoti [6]. kos bibliografijos [4], periodinės spaudos, Šiuo laikotarpiu buvo parengta ir išleista V. Biržiškos žodžiais „laikraštijos“, istorijos Lietuvos nacionalinė bibliografija [14] ir [5] kontekste. Draudžiamųjų knygų loty- konkrečiai šį laikotarpį apimantis antrasis niškais rašmenimis tyrimai užėmė svarbią tomas, kuriame suregistruotos visos knygos, vietą V. Biržiškos darbuose, kitų to meto išleistos lietuvių kalba 1862–1904 m. Mi- nėtinas ir Leono Gineičio veikalas Lietuvių atspaustų Amerikoj nuo pradżios lietuviszkos literatūros istoriografija, kuriame per istori- Amerikon emigracijos iki 1900 metų [23], o nių lietuvių literatūros tyrinėjimų prizmę Morta Zauniūtė – Priedą prie „Statistikos lietu- įvardyti ir svarbiausi lietuviškos knygos ty- viškų knygų, atspaustų Prusuose nuo 1864 m. iki pabaigos 1899 [!1896] m.“ [20]. rėjai ir autoriai – J. Šliūpas bei S. Baltramai- 6 Aušros Navickienės teigimu, XIX a. knygų au- tis [9]. Šiuo laikotarpiu į mokslinę apyvartą torių žymėjimas pačiose knygose nebuvo populia- buvo įtraukta daug istorinių archyvinių do- rus, nes to meto įstatymai nereikalavo, kad an- kumentų, istorikai Vytautas Merkys, Anta- traštiniame lape būtų nurodomi duomenys apie knygos autorių [15, 131] nas Tyla, Rimantas Vėbra plačiai ir išsamiai

104 nagrinėjo istorinį ir politinį kontekstą, Vla- registruoti tiriamojo laikotarpio lietuviški das Žukas tyrė lietuvių bibliografijos isto- spaudiniai ir jų autoriai, ir Nacionalinės riją [25]. Nepriklausomoje Lietuvoje (nuo bibliografijos duomenų bankas. Tyrimui 1990 m.) jau nuo pirmųjų metų vyko ty- reikalingi duomenys patikslinti faktais iš rinėjimų metodologijos pokyčių, sovietinių informacinių šaltinių – bibliografinio žody- standartų atsisakymas leido naujai pažvelgti no Lietuvos knygos veikėjai [13], V. Biržiškos į spaudos draudimo laikotarpį. Nors lietu- parengto Aleksandryno [3], Vytauto Vanago viškų knygų autoriai ir nebuvo tyrinėjami, sudaryto Lietuvių rašytojų sąvado [17], Lie- būtina išskirti Lietuvai minint spaudos lo- tuviškųjų slapyvardžių sąvado [12], enciklo- tyniškais rašmenimis atgavimo šimtmetį pedijų. Tyrinėti autorių kaitą pasirinkti šie 2004 metais išleistą darbą – ilgų tyrinėjimų aspektai: kūrybinė biografija, išsilavinimas, rezultatą Lietuviškieji slapyvardžiai: lietuviš- profesija (užsiėmimas) ir lytis. Svarbūs lie- kos spaudos iki 1990 m. slapyvardžių sąva- tuvių autorių išsilavinimo, profesijos ir už- das, kuris yra svarbus informacijos šaltinis siėmimo tyrimai, nes jie turi įtakos kūrinių identifikuojant, tyrinėjant spaudos draudi- kokybei ir tematikai (pvz., tai, kad autorius mo laikotarpio knygų ir periodinės spaudos mokėsi savarankiškai ar išsilavinimą įgijo autorius [12]. universitete, buvo paprastas mažažemis ūki- Apžvelgus tiriamojo laikotarpio istori- ninkas ar aukštos kvalifikacijos inžinierius, ografiją galima teigti, kad spaudos draudi- suponuoja prielaidą, kad kūrinio tematika, mo laikotarpio lietuviškų knygų autoriai dar nebuvo kompleksiškai tyrinėti. Minėtų turinio atskleidimas, kalbos, vertimo ko- autorių apibendrinamieji darbai, sukaupta kybė nevienoda). Autorių gimimo vietos faktografinė medžiaga, autorių identifikavi- duomenų analizė padėjo išsiaiškinti, kokia mas leidžia tyrinėti spaudos draudimo lai- tarmė vyravo to meto lietuviškuose raštuo- kotarpio lietuviškų knygų autorių sudėtį ir se. Tyrimų visuma leido įvardyti ir apibū- jos kaitą. dinti spaudos draudimo metų lietuviškų Straipsnio tikslas – ištirti, kaip naujomis autorių sudėties kaitą, naujosios autorių sąlygomis per keturis dešimtmečius pasikei- kartos bruožus, nurodyti tą kaitą lėmusius tė autorių sudėtis, atsakyti į klausimus, ar veiksnius. susiformavo naujoji autorių karta, kokie Spaudos draudimo laikotarpio lietu- buvo jos bruožai, kokią įtaką autorių sudė- viškų knygų autorius7 pagal biografinius ties kaita turėjo lietuviškos knygos moder- faktus galima suskirstyti į tris grupes: nėjimui? 1) autoriai, gyvenę iki 1864 m.; 2) XIX a. Pagrindiniu autorių tyrimo šaltiniu pa- sirinkta Lietuvos nacionalinės bibliografijos 7 Visas spaudos draudimo laikotarpio lietuviškų A serijos antrasis tomas [14], kuriame už- knygų autorių sąrašas pateikiamas priede.

105 gyvenę autoriai, kurių kūryba buvo leidžia- Petkevičių, Otoną Praniauską, Jeronimą ma iki draudimo ir uždraudus spaudą lo- Kiprijoną Račkauskį, Kazimierą Skrodzkį, tyniškais rašmenimis; 3) autoriai, gimę po Motiejų Valančių bei pasaulietinių pro- 1864 metų. fesijų atstovus Mikalojų Akelaitį, Viktorą Pirmoji grupė buvo negausi, ją tesudarė Julijoną Aramavičių, Lauryną Ivinskį, Joną septyni autoriai: Simonas Daukantas, Jonas Jušką, Joną Krečinskį, Stanislovą Mikuckį, Domaševičius, Kalikstas Kasakauskis, Alek- Vasilijų Zolotovą, Tomą Ferdinandą Ži- sandras Rapolas Mačiulskis, Jurgis Ambra- linską – iš viso 20 autorių. Jie ne tik patys ziejus Pabrėža, Kazimieras Prialgauskis, An- rašė knygeles, bet ir vertė užsienio autorių tanas Strazdas. Visi jie buvo baigę mokslus8, kūrybą10. Nors autorių sudėtis pagal profe- šeši iš jų priklausė dvasininkijos luomui9, ir siją įvairėjo, tačiau ir toliau branduolį suda- tai lėmė religinės tematikos vyravimą. Iša- rė dvasininkai – jų buvo dvylika: Vilniaus nalizavus jų gimimo vietas matyti, kad šios dvasinės akademijos (2), Sankt Peterburgo grupės autoriai buvo kilę iš Telšių (2), Ra- dvasinės akademijos (3) Vilniaus kunigų seinių (2), Šiaulių (1), Zarasų (tuomet No- seminarijos (4), Seinų kunigų seminarijos voaleksandrovskas) (1) apskričių, taigi jų (1) absolventai11. Jie užsiėmė ne tik sielo- tekstuose vyravo žemaičių tarmė. Šios gru- vada. Pavyzdžiui, Antanas Petkevičius buvo pės autorių amžiaus vidurkis, kai jie išleido slaptas specialusis neetatinis cenzorius lietu- pirmąją knygą, buvo apie 45 metus. viškoms knygoms tikrinti [15, 93]. Septyni Uždraudus lietuvišką spaudą buvo tę- autoriai pasauliečiai mokslų siekė Maskvos siama iki tol lietuviškai rašiusių autorių (2), Tartu (tuomet Dorpatas) (1) ir Charko- kūrinių leidyba. Šių autorių grupei reikia vo (1) universitetuose12, todėl dirbo valdi- priskirti kunigus Kajetoną Aleknavičių, ninkais. Kiti, išlaikę specialius egzaminus, Antaną Baranauską, Motiejų Brundzą, Juo- mokytojavo (L. Ivinskis) arba pasimokę zą Silvestrą Dovydaitį, Norbertą Gedgaudą, progimnazijoje ir savarankiškai (M. Akelai- Antaną Jušką, Vincentą Juzumą, Antaną tis) mokytojavo dvaruose, baigę gimnaziją dirbo valstybinėje tarnyboje (T. F. Žilins- kas). Išanalizavus šios grupės autorių kilmę 8 Kur studijavo J.Domaševičius, nežinoma, kiti autoriai aukštąjį mokslą buvo įgiję Vilniaus matyti, kad daugiausia jų buvo kilusių iš universitete (S. Daukantas ir J. A. Pabrėža), Telšių13 – 6, Šiaulių – 3, Panevėžio – 2, po Karaliaučiaus universitete (A. R. Mačiulskis), Vilniaus kunigų seminarijoje (K. Kasakauskis), Varnių dvasinėje seminarijoje (J. A. Pabrėža), 10 Spaudos draudimo laikotarpiu lietuvių kalba Vilniaus dvasinėje akademijoje (K. Prialgaus- buvo išleisti 97 užsienio autorių darbai. kis). 11 Kur mokėsi K. Skrodzkis, nežinoma. 9 Nors J. A. Pabrėža buvo baigęs pasaulietinius 12 J. Krečinskio mokslo vieta nežinoma. mokslus Vilniaus universitete, tačiau vėliau bai- 13 Apskričių ribos pasirinktos tokios, kokios gė Varnių dvasinę seminariją (1796), 1886 m. buvo nustatytos per 1843 m. administracinę įstojo į Kretingos pranciškonų vienuolyną. reformą.

106 vieną autorių iš Marijampolės, Vilkmergės, smerkies Jezuso Chrystus. 1874 m. pasirodė Vilniaus, Kauno, Raseinių, Suvalkų apskri- Martyno Sederavičiaus pirmasis išverstas čių14. Galime teigti, kad nors autorių žemai- šv. Alfonso Marijos de Liguori maldų rinki- tiškosios tarmės apskritys ir išlaikė lyderio nys, 1875 m. Juozo Antanavičiaus17 verstas pozicijas – lietuviškų knygų autorių gretas Tomo Kempiečio (Thomas á Kempis) vei- papildė ir rytų bei vakarų aukštaičiai15. Bio- kalas Apie sekima Jėzaus Christaus. 1876 m. grafinių faktų analizė rodo, kad jų amžiaus išėjo pirmoji Petro Vileišio knygelė – fizinės vidurkis, kai išleido pirmąją knygą, buvo geografijos pradmenys Apsakinieimas apej apie 40 metų. žiamie ir atmainas ora18. Įsigaliojus lietuviškos spaudos lotyniš- Lūžiniu tašku spaudos draudimo laiko- kais rašmenimis draudimui, pirmieji du de- tarpiu buvo „Auszros“ pasirodymas 1883 m. šimtmečiai didele autorių sudėties kaita ne- Anot Vincento Zajančkausko, lietuvių tau- pasižymėjo. Suprantama, reikėjo prisitaiky- ta <...> tarė sau žodį galingą: gana lietuviams ti prie naujų sąlygų, rasti būdų ir vietų, kur beskursti paskendusiems svetimųjų tautų ir būtų galima spausdinti knygas lotyniškais valstybių pragaištingoje dvasioje! Jau laikas rašmenimis už Lietuvos ribų ir jas gabenti lietuviams atgaivinti savo tautinė sąmonė, į Lietuvą. Iki devyniolikto amžiaus devin- sužadinti savy pranokėjų galiūnų dvasia ir tojo dešimtmečio pradžios lietuviškų kny- kaip jie, patiems spręsti savo tautos likimas, gų autorių kolektyvą papildydavo vos viena patiems rūpintis tolimesne savo tėvynės gerove kita nauja pavardė. Nuo 1868 m. knygeles [11, 5]. rengė dvasininkas, M. Valančiaus talkinin- Pirmojo Didžiajai Lietuvai skirto spaus- kas Johanas Zabermanas, 1870 m. satyrinę dinto mėnesinio visuomeninio politinio ir poemą išleido Sankt Peterburgo dvasinės literatūrinio laikraščio lietuvių kalba „Au- akademijos absolventas Silvestras Gimžaus- szra“ pasirodymas supurtė tautinę inteli- kas16, pasirodė Romualdo Stakėno išversti gentiją. Pirmojo numerio leidėju pasirašė Marcino Bialobrzeskio Išguldymai Šventos Jonas Basanavičius. Laikraštyje bendradar- Evangelijos, išspausdinti kirilika. 1873 m. biavo apie 70 žmonių, kurie tapo naujosios išėjo Hiliaro Stelmakausko iš lenkų kalbos lietuviškų knygų autorių kartos branduo- išverstas giesmynėlis Apmislijimas mukos ir liu. Naujų autorių iškilimą lėmė tautinio atgimimo intensyvėjimas. Šio laikotarpio 14 J. Krečinskio ir V. Zolotovo gimimo vieta neži- tyrėjai sutaria, kad tautinio sąjūdžio pakili- noma, S. Mikuckis gimė Lenkijoje. mas buvo ypač ryškus jau 7-ojo dešimtme- 15 A. Navickienė, tyrinėdama XIX a. pirmosios pusės lietuvišką knygą, priėjo prie išvados, kad šeštajame ir septintajame dešimtmetyje situaci- 17 Vertė kartu su M. Sederavičiumi. ja pasikeitė, kai autorių kontingentą papildė 18 J. Zabermanas, S. Gimžauskas, R. Stakėnas, 11 žemaičių ir du kartus daugiau rytų ir vakarų H. Stelmakauskas ir M. Sederavičius buvo aukštaičių, tai yra dvidešimt trys [16, 135]. dvasininkai, J. Antanavičius ir P. Vileišis pa- 16 Knygelėje autorius nenurodytas. sauliečiai.

107 čio pabaigoje ir 8-ajame dešimtmetyje, o Antrojoje spaudos draudimo laikotarpio jo ženklai buvo patriotizmas, inteligentijos pusėje, po 1883 m., lietuviškai rašančiųjų rengiamos tautinės šviečiamosios akcijos. būrį papildė 133 nauji autoriai. Išanalizavus Pastebimas ir dvasininkų atsiribojimas nuo to meto lietuviškai rašančių autorių biogra- pasauliečių švietėjų, nes dvasininkijai kėlė finius faktus21 matyti, kad 24 autoriai buvo nerimą tai, kad dauguma pasauliečių inteli- gimę XVIII a. pabaigoje–XIX a. pirmojoje gentų buvo abejingi tikėjimui [18, 79]. pusėje, todėl lietuviškos spaudos draudimo Nauji visuomeniniai, kultūriniai proce- laikotarpiu jie jau buvo subrendę kaip as- sai aiškiai atsispindėjo spaudos draudimo menybės, turėjo savo nuostatas ir vertybes. laikotarpio autorių kolektyve. Nors Lie- Jų pažiūroms darė įtaką ta aplinkybė, kad tuvos inteligentija sparčiai pasaulėjo, dva- Lietuva buvo carinės Rusijos sudėtyje, kur sininkų luomo autorių kūriniai ir toliau tautinio auklėjimo sąlygos visada buvo nebuvo paklausūs, ėjo jų kūrinių kartotinės palankios. 106 autoriai buvo gimę XIX a. laidos (M. Valančiaus, Serafino Kušeliaus- antrojoje pusėje22. Tai ir buvo ta nauja be- ko, J. K. Račkauskio, M. Sederavičiaus, siformuojanti karta, dariusi įtaką tautiniam J. A. Pabrėžos kūrinių), be to, iškilo naujų atgimimui, nacionaliniam judėjimui, po- autorių dvasininkų19. Pasaulietinių, prakti- litiniams procesams (V. Kudirka, J. Basa- nių profesijų autorių branduolį sudarė ne navičius, K. Grinius, J. Tumas-Vaižgantas, tik Lietuvoje, bet ir JAV gyvenantys, Rusi- S. Matulaitis, Jonas Biliūnas ir kt.), lietuvių jos aukštosiose mokyklose studijuojantys ar kalbos (J. Jablonskis), literatūros formavi- valdiškas tarnybas turintys, Mažojoje Lietu- muisi (Petras Vaičaitis, Antanas Vienažin- voje knygos verslu užsiimantys asmenys20. dys, V. Pietaris, Žemaitė, G. Petkevičaitė- Bitė, Šatrijos Ragana, Lazdynų Pelėda ir 19 Antanas Vytartas, Juozas Čerkeliauskas, Ado- mas Dambrauskas-Jakštas (tikr. Aleksandras kt.). Oficialioji Rusijos valdžios politika Dambrauskas), Maironis (tikr. Jonas Mačiu- varžė lietuvių inteligentijos augimą. Slaptu lis), Kazimieras Pronskietis, Pranciškus Petras švietimo ministro aplinkraščiu buvo įsakyta Būčys, Kazimieras Pakalniškis, V. Juzumas, gimnazijoms kuo mažiau priimti lietuvių M. Miežinis, Lukas Staugaitis, Juozas Andziu- laitis-Kalnėnas, Juozas Ambraziejus, Antanas Alekna, Feliksas Sereika, Kazimieras Jaunius, seserys Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė ir Juozas Tumas-Vaižgantas, Adolfas Sabaliaus- Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė), Šatrijos kas-Žalia Rūta ir kiti. Raganą (tikr. Marija Pečkauskaitė), Žemaitę 20 Tarp jų reikia paminėti Liudviką Malinauskai- (tikr. Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė), Ga- tę-Eglę ir J. Šliūpą, Joną Spudulį, Povilą Matu- brielę Petkevičaitę-Bitę. lionį, M. Jankų, Juozą Angrabaitį, S. Baltramai- 21 Trijų šio laikotarpio autorių biografiniai faktai tį, Feliksą Galminą, J. Basanavičių, Mečislovą nežinomi. Jie priskirti šiai grupei todėl, kad jų Davainį-Silvestraitį, Petrą Arminą-Trupinėlį, sukurtos knygelės išėjo jau spaudos draudimo Aleksandrą Fromą-Gužutį, Kazį Grinių, Vincą metais. Kudirką, Joną Jablonskį, Vincą Pietarį, Juozą 22 Jau uždraudus lietuvišką spaudą buvo gimę 69 Vilkutaitį, S. Matulaitį, Lazdynų Pelėdą (tikr. autoriai.

108 valstiečių vaikų [21, 9]. Lietuvių vaikai burgo aukštosiose mokyklose – Peterbur- mokėsi Liepojos, Jelgavos (tuomet Mintau- go universitete (4), Dvasinėje akademijoje jos), Rygos gimnazijose, kuriose šis draudi- (8), Miškų (1) ir Kelių inžineriniame (1) mas negaliojo. Aukštojo mokslo siekiantys institutuose, Karo medicinos akademijoje studentai vyko į Rusijos (Maskvos, Tartu (1) aukštąjį išsilavinimą įgijo arba jo siekė (tuomet Dorpato), Peterburgo, Varšuvos) 15 spaudos draudimo laikotarpio autorių. universitetus, akademijas, institutus, semi- Tarp jų galima paminėti P. Vaičaitį, K. Jau- narijas, Berlyno aukštąsias mokyklas. nių, P. Vileišį, Joną Vileišį, S. Gimžauską, Vertinant to laikotarpio autorių išsi- Maironį, Mečislovą Leonardą Paliulionį. lavinimą, t. y. kokiose mokymo įstaigose Kaip teigia prof. Z. Zinkevičius, <…> čia mokėsi ar savarankiškai įgijo išsilavinimą, [Peterburge] lietuviška veikla prasidėjo dar reikia pasakyti, kad 51 naujosios autorių prieš 1863 m. sukilimą. Nuo 1872 m. susi- kartos atstovas buvo įgijęs aukštąjį išsila- telkė ypač aktyvių susipratusių lietuvių būrelis vinimą (turėjo universiteto, akademijos ar <…>. Jų tikslas – ugdyti lietuvių literatūrą, instituto diplomą). Tuo metu populiariau- kelti liaudies švietimą, iškovoti lietuvių spau- sias tarp siekiančiųjų aukštojo mokslo buvo dos draudimo panaikinimą [21, 20]. Maskvos universitetas. Šią aukštąją mokyklą Nemaža dalis autorių dvasininkų ku- aptariamu laikotarpiu buvo baigę arba dar nigo profesiją buvo įgiję seminarijose. Tuo mokėsi 18 lietuviškos knygos veikėjų. Anot metu lietuviai turėjo galimybę mokytis R. Vėbros, Maskvoje jau 7-ame dešimtmetyje Kauno, Varnių, Seinų kunigų seminarijose. buvo nemažas lietuvių studentų būrelis. Švie- Populiariausia tarp naujosios kartos autorių tėjiškų pažiūrų, patriotizmo vedami jie tobu- buvo Kauno seminarija, kurią baigė Domi- lino literatūrinę kalbą, puoselėjo literatūros nykas Tumėnas, Juozapas Žebrys, J. Tumas- tradicijas, ugdė pagarbą savo tautai, tėvynės Vaižgantas, Kazimieras Pakalniškis. Varnių meilę <…>. Maskvos lietuvių studentų veikla kunigų seminarija užaugino tokius autorius tuo metu buvo svarbi tuo, kad ugdė patrio- kaip Antanas Vytartas, A. Vienažindys, tiškai nusiteikusią inteligentiją [19, 78–79]. M. Miežinis. Iš Seinų kunigų seminari- Maskvoje aktyviai reiškėsi J. Šliūpas23, su jos auklėtinių minėtini M. Sederavičius, kitais 1880 m. subūręs Maskvos lietuvių stu- J. Ambraziejus. Tiek Varniai, tiek Kaunas dentų draugiją [21,18]. Tarp šios mokyklos XIX a. Lietuvos istorijos, kalbos tyrėjų įvar- absolventų buvo J. Basanavičius, J. Jablons- dijami kaip svarbūs to meto inteligentijos, kis, S. Matulaitis, V. Pietaris ir kt. Peter- visuomeninės veiklos [19, 74], lietuvybės [21, 18], demokratinės kultūros židiniai 23 J. Šliūpas studijavo Maskvos universitete filo- [1, 260]. Anaiptol ne didžioji dalis autorių logiją ir teisę 1880–1882 m., 1882 m. Peter- burgo universitete gamtos mokslus, medicinos turėjo aukštąjį išsilavinimą. Vienuolika mo- išsilavinimą įgijo JAV. kėsi gimnazijose. Daugelis buvo baigę gim-

109 nazijas (Marijampolės24, Kražių, Šiaulių), vaikams <…>, todėl [valstiečiai] į kunigystę nors ne visada visas klases, ar pradines mo- daugeliu atvejų žiūrėjo kaip į pelningą amatą kyklas, mokėsi namuose ar savarankiškai25. [19, 169]. Būti dvasininku tuomet laikyta Naujosios kartos autorių, dvasinio luo- preztižu. Šie žmonės buvo didelis moralinis mo atstovų tiriamuoju laikotarpiu būta 46, autoritetas. Dėl savo atliekamų pareigų buvo tai yra sudarė tik 35 proc. bendro lietuviškai mobilūs, turėjo galimybių bendrauti su įvai- rašiusių autorių skaičiaus. Kai kurie iš jų ėjo rių socialinių sluoksnių, profesijų, užsiėmi- ir administracines, pedagogines ar visuome- mų žmonėmis, pažinti jų poreikius. Tokios nines pareigas J. K. Račkauskis buvo ne tik aplinkybės, matyt, darė įtaką autorių dvasi- kunigas, bet ir Kauno kunigų seminarijos ninkų knygų produkcijos tematikai. rektorius, o A. Baranauskas – ir šios semina- Daugelis to meto dvasininkų dalyvavo rijos profesorius. Maironis lietuviškos spau- ne tik mokslinėje veikloje, bet ir visuomeni- dos draudimo metais dėstė Kauno kunigų niame gyvenime, turėjo ir kitų užsiėmimų seminarijoje, buvo seminarijos rektorius, bei talentų. Jau pripažinti poetai arba ban- vėliau Sankt Peterburgo imperatoriškosios dantys rašyti eiles buvo A. Burba, S. Gim- Romos katalikų dvasinės akademijos profe- žauskas, A. Dambrauskas-Jakštas, Juozas sorius, kaip ir K. Jaunius. Keturi iš autorių Šnapštys-Margalis, A. Vienažindys, žinomi dvasininkų tiriamu laikotarpiu buvo vika- publicistai – A. Burba, Povilas Januševičius, rai26. Tačiau vertinant lietuviškų knygų au- Antanas Milukas, K. Pakalniškis. XIX a. torius dvasininkus reikia atkreipti dėmesį į pirmojoje pusėje autoriai dvasininkai suda- dar vieną aspektą – dvasiškio profesija buvo rė 63,1 proc. visų autorių [15, 136], XIX a. viena iš prieinamiausių profesijų valstiečių antrojoje pusėje jau beveik dvigubai ma- žiau – 34,9 proc. 24 Marijampolės gimnaziją Z. Zinkevičius nuro- Kitą, didesniąją, autorių dalį sudarė pa- do kaip svarbų XIX a. antrosios pusės lietuvy- saulietinių profesijų atstovai. Pagal to meto bės židinį, mat lietuviai moksleiviai čia suda- visuomenines, socialines normas siekiamo- rė daugumą, dirbo 6 lietuviai mokytojai, dar mis profesijomis buvo gydytojo, teisininko, 1867 m. buvo įvestos neprivalomos lietuvių inžinieriaus, karininko. Baigusiems mokslus kalbos pamokos [22, 15]. 25 Naujosios kartos 17 autorių duomenų apie iš- asmenims carinė valdžia neleido dirbti Lie- silavinimą nėra. tuvoje. Jie galėjo verstis tik privačia prakti- 26 Kai kurie iš jų, pvz., J. Tumas-Vaižgantas, ka, todėl gydytojo, kaip ir kunigo, profesijos A. Alekna, brandžių kūrybinių laimėjimų pa- buvo ypač populiarios [21, 15]. Tarp pasau- siekė jau Nepriklausomoje Lietuvoje. Kaip ir A. Dambrauskas-Jakštas – spaudos draudimo lietinių profesijų atstovų jie didžiausią dalį ir metais buvęs kapelionu, nuodėmklausiu, dės- sudarė – 16 (ir vienas medicinos studentas). tytoju, vėliau tapęs Peterburgo dvasinės akade- Pagal priede teikiamus duomenis galime mijos profesoriumi, grįžęs į Lietuvą vadovavo daryti išvadą, kad dauguma šių autorių me- 1905 m. įkurtai Šv. Kazimiero spaudos leidimo ir prekybos organizacijai. dicininį išsilavinimą įgijo Maskvos univer-

110 sitete – 10, Varšuvos – 2, Peterburgo, Tartu kai rašantis ir brošiūras, kuriose kėlė lietuvių universitetuose, Peterburgo karo medicinos tautines teises, gimtosios kalbos klausimus, akademijoje – po 1, vieno autoriaus gydyto- leidžiantis Georgas Sauerweinas, lietuvių jo studijų vieta nežinoma. etnografinį paveldą studijuojantis ir publi- Kitos pasaulietinių profesijų grupės kuojantis Eduardas Volteris. yra nedidelės, tačiau ir jas galima apibrėž- Vis daugėjant pasaulietinių profesijų ti. Tai 11 asmenų, susijusių su knygų lei- lietuvių autorių, keitėsi ir verčiamų autorių dyba, platinimu, prekyba, 12 mokytojų27, sudėtis šiomis temomis rašančių užsienio 12 teisininkų (teisėjai, tarėjai, advokatai), autorių naudai. Į lietuvių kalbą išversta daug 3 laikraščių redaktoriai, 3 profesionalūs naujų autorių kūrinių. Lietuviškai skaitan- bibliotekininkai arba dirbę bibliotekose, čiam valstiečiui tapo prieinamos Hanso 4 įvairaus lygio tarnautojai, 2 inžinieriai, Christiano Anderseno pasakos, Friedricho 3 knygnešiai, to meto ypatingos „profesi- Schillerio, Sofoklio, Adamo Asnyko trage- jos“ atstovai, po vieną vaistininką, ūkinin- dijos, antikos filosofo Epikteto aforizmai, ką, siuvėją, veterinarijos gydytoją. Iš auto- Adomo Mickevičiaus poezija, Ivano Kry- rių būtų galima išskirti ir 6 studentus, kurie lovo Pasakos, politinė literatūra ir kt. Daug tuo metu studijavo Maskvoje ir Peterburge. dėmesio skiriama praktinio šviečiamojo Tikėtina, kad tokia didelė profesijų ir užsi- pobūdžio tematikai. Išversta sveikatos ap- ėmimų įvairovė lėmė ir plačią šių autorių saugos, sanitarinio švietimo, ekonomikos, sukurtų darbų tematiką. Svarbi šios grupės žemės ūkio, pasaulio pažinimo, moralės, savybė buvo ta, kad autorių amžiaus vidur- blaivybės ir kt. tematikos darbų. Dažniau- kis, kai buvo išleista jų pirmoji knyga, buvo siai tai nebuvo pažodinis teksto vertimas į 33 metai, taigi autoriai jaunėjo28. Palyginti lietuvių kalbą, o kaip vertimų autoriai kny- su XIX a. pirmąja puse, pasaulietinių pro- gelėse patys dažnai nurodydavo, „sutaisyta fesijų ir užsiėmimų autorių skaičius išaugo pagal“, „lietuviškai išguldė“, „vertė ir sulie- nuo 28,6 proc. iki 65,1 proc. tuvino“. Augant autorių profesionalumui, Šiuo laikotarpiu lietuviškų knygų auto- kūriniai jau verčiami ne tik iš lenkų ar rusų rių gretas papildė Mažojoje Lietuvoje gyve- kalbų, bet ir iš vokiečių (J. Tumas-Vaižgan- nantys J. Zabermanas ir M. Jankus, lietuviš- tas, Antanas Vileišis, Antanas Macijaus- kas) anglų (V. Kudirka). Verčiamų autorių 27 Reikia patikslinti, kad tai ne tik valstybinių skaičius, palyginti su XIX a. pirmąja puse, mokyklų mokytojai, bet ir žmonės, kurie ver- išaugo du kartus: 1795–1864 m. jų buvo tėsi privačiomis pamokomis ir mokė vaikus dvaruose. 49 [15, 136], o 1865–1903 m. – 98. Ga- 28 Jauniausia buvo vertėja Ona Dižiulytė-Skete- lima daryti prielaidą, kad užsienio autorių rienė, pirmąją knygelę išvertusi būdama šešio- kūriniai buvo verčiami į lietuvių kalbą sie- likos, vyriausias – Aleksandras Fromas-Gužu- kiant tenkinti didėjančius to meto Lietuvos tis, pirmąją dramą išleidęs 1893 m., būdamas 71 metų. gyventojų informacinius, kultūrinius po-

111 reikius. Nors tarp verčiamų autorių buvo (46) sudarė autoriai, gimę Suvalkų guber- italų, ispanų, prancūzų ir kitų tautų kūrėjų, nijoje: Naumiesčio (tuomet Vladislavovas), dažniausiai versta ne iš kūrinių originalų, Vilkaviškio, Marijampolės, Kalvarijos, Šakių, bet jų lenkiškų ar rusiškų vertimų. Tai ga- Seinų apskrityse, tarminiu aspektu – Vakarų lima paaiškinti tuo, kad naujosios kartos Aukštaitijoje. Tokiam pasiskirstymui turėjo autoriai nebuvo profesionalūs vertėjai, o įtakos tai, kad Užnemunėje, kuri imta va- pats metas reikalavo tautos švietimo, noras dinti Suvalkija, dėl pusšimčio metų anksčiau mokytis buvo didelis, daraktorinių moky- panaikintos baudžiavos žemės ūkis buvo pa- klų „auklėtiniams“ reikėjo pateikti paprastų žangesnis, valstiečiai skirstėsi į vienkiemius, tekstų. Kita vertus, išsilavinę, universitetus kilo krašto švietimas, valstiečiai skaitė kny- baigę kultūrininkai tam tikslui kalbų nesi- gas, jų vaikai siekė mokslo. Jau nuo 1884 m. mokė. išryškėjo reikšmingesni iš vakarų ir rytų aukš- XIX a. antrojoje pusėje, kai dar buvo taičių tarmės regionų kilusių autorių kieky- nesunorminta lietuvių kalba, svarbi buvo ir biniai ir kokybiniai knygų produkcijos pasie- autorių gimimo vieta, nes būtent čia vartota kimai. Taigi, lietuviškų raštų kalboje įsigalėjo tarmė atsispindėjo ir autorių kūrinių kalboje. rytų ir vakarų aukštaičių tarmė, tai ir turėjo Tarmių persiskirstymas XIX a. antrosios pu- didelę įtaką bendrinės kalbos formavimuisi. sės raštijoje buvo akivaizdus. Z. Zinkevičius Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad patys yra nurodęs: Ryškia skiriamąja data laikomi leidiniai tada labai susmulkėjo, spaudos drau- 1883 metai – pirmojo tautinio lietuvių laikraš- dimo epochoje dažnai tapo anoniminiai, dėl čio pasirodymas, iš esmės žymintis ir dabartinės kitų asmenų redagavimo neteko individualių mūsų bendrinės kalbos pradžią [22, 9]. autoriaus kalbos bruožų [22, 9]. Tyrimui di- Lietuviškų knygų autorių gimimo vietos desnės įtakos neturi tai, kad 11 autorių gimi- (gubernija ir apskritis) surašytos priede. Api- mo vieta nežinoma, o vienas kitas autorius bendrinę jame pateiktus duomenis matome, buvo gimęs ne Lietuvos teritorijoje. kad daugiausia naujosios kartos autorių buvo Būtent šiuo spaudos draudimo laikotar- gimę Kauno gubernijoje – 7129. Pagal tarmę piu gimė ir pradėjo kūrybinį kelią lietuviškų jie priklausė žemaičiams (27) – tie, kurie knygų autorės moterys. Būdamos skirtin- buvo gimę Raseinių, Telšių, iš dalies Šiaulių gos socialinės ir šeiminės padėties, skirtingo apskrityse, ir rytų aukštaičiams (44) – tie, išsilavinimo, XIX a. pabaigoje jos pradėjo kurie buvo gimę Panevėžio, Ukmergės, Zara- kurti apsakymus, reikštis visuomeninėje sų, iš dalies Šiaulių apskrityse. Aukštaitiškos veikloje. Spaudos draudimo laikotarpiu jų tarmės regioną papildo ir septyni Vilniaus buvo septynios. Palyginimui galima pasa- gubernijoje gimę autoriai. Kitą didelę grupę kyti, kad XIX a. pirmojoje pusėje rašė tik viena – Karolina Praniauskaitė [15, 132]. Žymiausios jų – Liudvika Didžiulienė- 29 Devynių naujosios kartos autorių gimimo vieta nežinoma. Žmona, Lazdynų Pelėda, G. Petkevičaitė-

112 Bitė, Šatrijos Ragana, Žemaitė – rašė gro- lietuviškos knygos pokyčiai: knygų, autorių žinės literatūros kūrinėlius. Produktyviau- gausėjimas, besikeičianti lietuviškos knygos sia iš jų buvo Žemaitė: spaudos draudimo tipologija ir tematika. laikotarpiu ji išleido 11 kūrinių. Manytina, Spaudos draudimo laikotarpio lietuviškų kad tuo metu Lietuvos moterys (gyvenan- knygų autorių sudėties pokyčiai liudija jos čios Didžiojoje Lietuvoje) dar tik bandė modernėjimą. Branduolį sudarė asmenys, įsilieti į inteligentijos būrį. Nors jos ir netu- gimę jau uždraudus lietuvišką spaudą. Šalies rėjo universitetų diplomų (G. Petkevičaitė- politiniai, visuomeniniai, socialiniai, kultū- Bitė ir Šatrijos Ragana mokėsi mokyklose, riniai procesai, aktyvios lietuviškos periodi- o L. Didžiulienė-Žmona, Lazdynų Pelėda, nės spaudos atsiradimas skatino vis labiau Žemaitė – savarankiškai), nėjo jokių parei- įsitraukti į tautos kultūrinimą, nacionalinės gų, tačiau buvo aktyvios visuomenininkės, savimonės ugdymą. Nors dvasininkų vai- bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje. dmuo leidžiant ir platinant lietuvišką spaudą Tiriamuoju laikotarpiu kolektyvinių spaudos draudimo laikotarpiu, ypač pirmo- autorių buvo mažai. Tai lėmė krašto po- joje pusėje, buvo svarbus, tačiau naujų pro- litinė padėtis, nes ir Lietuvos teritorijoje fesijų autorių kiekybinė persvara akivaizdi. veikiančios draugijos negalėjo savo veiklos Rašantys ir kuriantys asmenys ne visi buvo dokumentų leisti lietuvių kalba, o adminis- ragavę aukštųjų mokslų, tačiau galima teig- traciniai subjektai savo knygų produkciją ti, kad knygų rašymas tapo ne tik mokslo spausdino „valstybine kalba“. žmonių užsiėmimu, į jį jungėsi ir įvairesnių Kiekybinis ir kokybinis spaudos draudi- visuomenės sluoksnių atstovai (44 proc. au- mo laikotarpio autorių tyrimas leidžia daryti torių teišleido po vieną knygelę), kurie gerai išvadą, kad nuo 1865 iki 1903 metų sudė- išmanė to meto visuomenės kultūrinius ir in- tingomis, lietuviškam spausdintam žodžiui formacinius poreikius. Pasaulietinių profesijų nepalankiomis sąlygomis lotyniškais raš- ir užsiėmimų įvairovė sudarė prielaidas kūry- menimis išleistas lietuviškas knygas, skirtas boje gvildenti naujas, aktualias to meto eko- Didžiajai Lietuvai, parašė 163 autoriai. Per nomikos, gamtos mokslų, pasaulio pažinimo keturis dešimtmečius susiformavo nauja, temas, atsirado moterims skirtos literatūros. istorinių sąlygų ir aplinkybių padiktuota, Pažangu buvo tai, kad autorių būrį XIX a. lietuviškų knygų autorių sudėtis. Pagrindi- papildė moterys, kurios pradėjo moteriškos nę ir didžiausią lietuviškų knygų dalį suda- literatūros liniją lietuvių literatūroje, Mažo- rė individualių autorių darbai. Originalius sios Lietuvos autoriai, kurie paskatino tautos darbus sukūrė 113 autorių, tačiau jų pro- vienijimąsi, ir mokslo žmonės. duktyvumas buvo labai nevienodas – nuo Taigi, galime tvirtinti, kad spaudos vieno eilėraščio iki kelių dešimčių knygų. draudimo laikotarpiu kaip laisvėjančios, iš- Naujų autorių įsiliejimą į lietuvių au- sivadavimo idėjas skelbiančios tautos išdava torių gretas rodo kiekybiniai ir kokybiniai subrendo lietuvių autorių būrys.

113 NUORODOS 1. ALEKSANDRAVIČIUS, Egidijus; KU- ir rasztininkai. [Baltimorė], 1890. VI, 7–234 p. LAKAUSKAS, Antanas. Carų valdžioje: XIX 17. VANAGAS, Vytautas. Lietuvių rašytojų amžiaus Lietuva. Vilnius, 2001. 359 p. ISBN sąvadas. Vilnius, 1996. 652, [1] p. ISBN 9986- 9986-403-69-37. 39-004-4. 2. Basanavičius, Jonas. Spaudos 1864 18. VĖBRA, Rimantas. Lietuvių tautinis at- metų uždraudimas, jojo pasekmės ir reikšmė. Vil- gimimas XIX amžiuje. Kaunas, 1992. 189, [1] p. nius, 1924. 24 p. ISBN 5-430-01745-0. 3. BIRŽIŠKA, Vaclovas. Aleksandrynas: se- 19. VĖBRA, Rimantas. Lietuvių visuome- nųjų lietuvių rašytojų, rašiusių prieš 1865 m., nė XIX a. antrojoje pusėje. Vilnius, 1990. 267, biografijos, bibliografijos ir biobibliografijos. [2] p. ISBN 5-420-00475-5. Chicago, 1960–1965. T. 1–3. 20. Zauniūtė, Morta. Priedas prie „Sta- 4. Biržiška, Vaclovas. Bibliografija. Kau- tistikos lietuviškų knygų, atspaustų Prusuose nuo nas, 1935. 45 p. 1864 m. iki pabaigos 1899 [!1896] m.“, knygos 5. Biržiška, Vaclovas. Iš lietuviškos lai- neužrašytos „Statistikoj“ Zanavykučio ir knygos bei kraštijos praeities. Bibliografijos žinios, 1932, laikraščiai išleisti nuo 1896 m. iki 1900 m. Ply- nr. 1(25), p. 14–16; nr. 2 (26), p. 58–72; mouth (Pa), 1900. 15 p. nr. 5(29), p. 181–15; nr. 6 (30) p. 221–239. 21. ZINKEVIČIUS, Zigmas. Lietuvių kal- 6. Biržiška, Vaclovas. Lietuviškieji slapy- bos istorija. T. 4: Lietuvių kalbos istorija XVIII– vardžiai ir slapyraidės. Kaunas, 1943. 96 p. XIX a. Kaunas, 1990. 331, [3] p. ISBN 5-420- 7. Biržiška, Vaclovas. Lietuvių knygos au- 00661-8. gimo etapai. Kaunas, 1930. 26 p. 22. ZINKEVIČIUS, Zigmas. Lietuvių kal- 8. Biržiška, Vaclovas. Lietuviškų knygų bos istorija. T. 5: Bendrinės kalbos iškilimas. Vil- istorijos bruožai. Kaunas, 1929–1930. 80 p. nius, 1992. 347, [4] p. 9. Gineitis, Leonas. Lietuvių literatūros is- 23. ŽILIUS, Jonas. Suskaita, arba Statistika toriografija ligi 1940 m. Vilnius, 1982. 363, [2] p. visų lietuviszkų knygų, atspaustų Amerikoj nuo 10. KAUNAS, Domas. Knygos istorijos pradżios lietuviszkos Amerikon emigracijos iki periodizacija: senosios ir naujosios knygos riba. 1900 metų. Plymouth (Pa), 1900. 35 p. Bibliografija, 2001, p. 52–57. 24. Žukas, Vladas. Lietuviškieji literatūros 11. 40 metinės „Auszros“ sukaktuvės, 1883– bibliografijos šaltiniai. Vilnius, 1979, p. 65–78. 1923. Vilnius, [1923]. 47 p. 25. Žukas, Vladas. Lietuvių bibliografijos 12. Lietuviškieji slapyvardžiai: lietuviškos istorija. D. 1: (iki 1940 metų). Vilnius, 1983. spaudos iki 1990 m. slapyvardžių sąvadas. Vil- 238, [1] p. nius, 2004. T. 1–2. ISBN 9955-541-28-8. 26. Балтрамайтис, С. Сборник биб 13. Lietuvos knygos veikėjai: [Elektroninis iš- лиографических материалов для географии, teklius]. Vilnius, 2004. этнографии и статистики Литвы: с прило- 14. Lietuvos TSR bibliografija. T. 2, 1862– жением списка литовских и древне-прусских 1904. Kn. 1: A–P. Vilnius, 1985. 955, [3] p.; книг с 1553 по 1903 г. Санкт-Петербург, 1904. Kn. 2: R–Ž. Vilnius, 1988. 852, [3] p. XII, 616, 218 c. 15. NAVICKIENĖ, Aušra. Besikeičianti kny- 27. Балтрамайтис, С. Списокъ ли ga XIX amžiaus pirmosios pusės Lietuvoje. Vilnius, товскихъ и древне-прусскихъ книгъ, изданныхъ 2010. 382, [2] p. ISBN 978-9955-33-526-9. съ 1553 [! 1533] по 1891 годъ. С.-Петербургъ, 16. ŠLIŪPAS, Jonas. Lietuviszkiejie rasztai 1892. [3], II, 96, [1] c.

114 - 2 1 1 3 3 8 1 2 3 3 10 11 Išleistų Išleistų knygų skai čius* Priedas autoriai

1899 1858 1903 1846 1901 1886 1891 1875 1863 1893 1898 1898 Pirmos knygos išleidimo metai - knygų

- - - - skirtų

Užsiėmimas laikraščių re daktorius mokytojas kunigas laikraščių re daktorius laikraščių re daktorius spaudos dar buotojas lietuviškų kny gų cenzorius mokytojas gydytojas vikaras kunigas gydytojas - - ietuvai - L idžiajai . D 1 m Išsilavinimas uni Varšuvos mokėsi versitete ketur Marijampolės klasė mokykla, lavinosi savarankiškai VMS KKS VKS SKS mokėsi privačiai mokėsi Marijampolės gimnazijoje universitetas Tartu peda Veiverių mokėsi gogų kursuose universitetas Tartu ir Varšuvos studijavo universitetuose Maskvos ------1865–1903 Gimimo vieta (gubernija, Gimimo apskritis) Naumies gub., Suvalkų čio a. Marijam gub., Suvalkų polės a. , Marijam gub. Suvalkų polės a. Marijam gub., Suvalkų polės a. Naumies gub., Suvalkų čio a. Naumies gub., Suvalkų čio a. a. Panevėžio Kauno gub., Vilkaviš gub., Suvalkų kio a. a. Panevėžio Kauno gub., Kauno gub., Šiaulių a. Šiaulių Kauno gub., a. Panevėžio Kauno gub., Vilkaviš gub., Suvalkų kio a. Gyvenimo Gyvenimo metai 1859–1922 1829–1887 1872–1930 1804–1874 1855–1915 1864–1916 1859–1935 XIX a. vidurys –XX a. pr. 1816–apie 1891 1864–1916 1875–1939 1866–1956

leknavičius A kelaitis A A lekna vižonis A mbraziejus - A ndziulaitis - A ngrabaitis A ntanavičius B agdonas A domaitis -Š ernas A A rminas - -A mbrozevičius -K alnėnas A ramavičius -T rupinėlis Pavardė, vardas Pavardė, Juozas Mikalojus Antanas Kajetonas Juozas Juozas Juozas Juozas Julijonas Viktoras Petras Petras Juozas 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. Nr. Nr. Eil. Eil. Sutrumpinimai lentelės pabaigoje Sutrumpinimai 1

115 3 1 9 1 7 7 1 2 1 2 1 1 2 1 2 1 14 17 1900 1903 1891 1897 1901 1884 1899 1900 1898 1859 1894 1889 1900 1892 1884 1901 1884 1860** - - - - banko tarnau tojas knygnešys knygnešys kunigas kunigas – bibliotekinin kas knygnešys kunigas gydytojas moky privatus tojas klebonas teologijos stu dentas vikaras kunigas teisininkas vikaras mokytojas - - MU pradžios mo Vokiečių kykla Rygoje progimnazijos Rygos šešios klasės kunigų semi Seinų narija KKS – progimnazijos Telšių keturios klasės – PDA MU – SKS universitetas Fribūro VKS universitetas Fribūro MU KKS PU - - - Kauno gub., Šiaulių a. Šiaulių Kauno gub., Naumies gub., Suvalkų čio a. Ukmergės gub., Vilniaus a. a. Panevėžio Kauno gub., Vilkaviš gub., Suvalkų kio a. a. Panevėžio Kauno gub., a. Ukmergės Kauno gub., a. Panevėžio Kauno gub., a. Vilniaus gub., Vilniaus a. Šakių gub., Suvalkų a. Šakių gub., Suvalkų a. Šiaulių Kauno gub., Marijam gub., Suvalkų polės a. a. Panevėžio Kauno gub., a. Panevėžio Kauno gub., a. Panevėžio Kauno gub., a. Panevėžio Kauno gub., – – 1841–1919 1865–1949 1835–1902 1873–1952 1851–1927 1846–1918 1879–1907 1876–1900 1824–1869 1875–1900 1875–1951 1854–1898 1876–1913 1866–1962 1857–1926 1874–1950 1843–1915

ūčys B ūčys

B urba B D agilis - D agilėlis B altramaitis B rundza Č epas B altrušaitis C ivinskas

B aranauskas Č erkeliauskas B alčiūnas B ielinis B aronas B asanavičius B iliūnas B itaitis -Š eižys Antanas Antanas Jonas Jonas Jurgis Jonas Ignas Motiejus Andrius Stasys Petras Pranciškus Aleksandras Antanas Motiejus Juozas Mikalojus Stanislovas Juozas Juozas Silvestras 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. 25. 26. 27. 28. 29. 30. 13. 14.

116 5 6 5 1 2 1 2 1 1 1 1 2 2 3 9 16 1890 1845 1884 1893 1894 1771 1860 1902 1893 1884 1890 1865 1870 1902 1898 1946 kapelionas, kapelionas, nuodėmklausys – klebonas kunigas teisininkas – knygnešys klebonas gydytojas tarnautojas įvairiadarbis – tarnautojas kunigas mokytojas tarnautojas, mokytojavo dvaruose - - PDA pradžios mo Tryškių kykla PDA VU mokėsi Kauno ir Kė dainių gimnazijose – privačiai – PDA PU Kražių gimnazija – VKS VMS MU Kauno gimnazija - - - Kauno gub., Ukmergės a. Ukmergės Kauno gub., a. Panevėžio Kauno gub., – a. Šiaulių Kauno gub., a. Ukmergės Kauno gub., – a. Šiaulių Kauno gub., Švenčio gub., Vilniaus nių a. Marijam gub., Suvalkų polės a. Telšių a. Telšių Raseinių a. Kauno gub., a. Ukmergės Kauno gub., Raseinių a. Kauno gub., a. Telšių gub., Vilniaus Marijam gub., Suvalkų polės a. a. Šiaulių gub., Vilniaus

– 1960 1720 – 1860–1938 1793–1864 1849–1919 1856–1925 1878 Apie po 1771 1825–1882 1850–1905 1822–1900 – 1862–po 1923 1827–1901 1845–1897 1873–po 1914 1866–1950 1811–1881

ševičius - F romas

- D avainis

G edgaudas

I vinskis G imžauskas

D idžiulienė - D aukantas - D ambrauskas G alminas G rabauskas G rinius D oma - D idžiulytė G aidys -J akštas -S ilvestraitis -Ž mona S keterienė D ovydaitis D rąsutavičius -G užutis Adomas Adomas Simonas Mečislovas Liudvika Ona Jonas Silvestras Juozapas Kazimieras Aleksandras B. Feliksas Norbertas Silvestras Juozas Kazys Laurynas 31. 32. 33. 34. 35. 36. 37. 38. 39. 40. 41. 42. 43. 44. 45. 46.

117 2 2 1 1 9 3 3 2 2 1 2 7 1 1 1 1 1 1 1 21 32 8 1901 1902 1883 1883 1901 1900 1893 1902 1902 1894 1897 1862 1861 1860 1902 1890 1 1902 1861 - - - mokytojas – spaudos dar buotojas, lietu laikraščių viškų redaktorius gydytojas gydytojas mokytojas PDA profe sorius mokytojas kunigas įvairiadarbis kunigas klebonas mokytojas – studentas dėstytojas KKS – kunigas kunigas - - MU – pradžios mokykla, lavi nosi savarankiškai MU KKS VKS gimnazija Šiaulių VKS Petrovskio Razumovskio Razumovskio Petrovskio miškų ir žemdirbystės akademija Maskvoje MA Studentas, PDA MU gimnazija Jelgavos MG VKS universitetas Charkovo KKS kunigų semi Saratovo narija – - - - ažoji Lietuva, Prūsijos Prūsijos Lietuva, ažoji Suvalkų gub., Naumies gub., Suvalkų čio a. – M karalystė a. Ukmergės Kauno gub., Marijam gub., Suvalkų polės a. Marijam gub., Suvalkų polės a. Raseinių a. Kauno gub., a. Telšių gub., Vilniaus a. Telšių gub., Vilniaus a. Ukmergės Kauno gub., a. Panevėžio Kauno gub., Raseinių a.? – Kauno gub., Šiaulių a. Šiaulių Kauno gub., a. Šiaulių Kauno gub., a. Panevėžio Kauno gub., a. Panevėžio Kauno gub., Kauno a. gub., Vilniaus a.? Telšių Kauno gub., – 1902 1929 1933 1820 – – – 1860–1930 1869–1939 1859 1858–1946 1878–1950 1866–1948 1867–1920 1873–1940 1874–1934 1857–apie 1919 1848–1908 1819–1880 1815–1886 1819–1901 1879–1964 1866 1794–1866 1865 Apie 1884

***

J asiukaitis

J anulaitis J aunius ankus J uzumas činskis J anavičius J K asakauskis K airys K asperavičius J uška J anušis J akštas J anuševičius J arašius J asiulaitis J ablonskis J uška K arbauskas K re Jonas Jonas Karolis Liudvikas Martynas Augustinas Povilas Feliksas Juozas Konstantinas Juozas Kazimieras Antanas Jonas Vincentas Steponas Jonas Kalikstas Julijonas Jonas 47. 48. 49. 50. 51. 52. 53. 54. 55. 56. 57. 58. 59. 60. 61. 62. 63. 64. 65.

118 3 4 3 1 2 2 1 6 1 1 3 1 1 2 14 18 1892 1890 1883 1898 1892 1887 1894 1900 1895 1899 1889 1900 1891 1886 1900 1893 - - - studentas – kunigas siuvėjas spaudos dar buotojas teisėjas tarnautojas PDA profe sorius tarnautojas gydytojas – gydytojas advokatas studentas – spaudos pla tintojas - - ėsi savarankiškai studentas, MU mokėsi namuose liaudies mokykla MG PDA Varšuvos universitetas Varšuvos mokykla, sa Kolainių varankiškai KKS MU MG MU studentas, Peterburgo technologijos institutas MG mok insti mokėsi įvairiose tucijose MU ------Suvalkų gub., Vilkaviš gub., Suvalkų kio a. a. Šiaulių Kauno gub., a. Šiaulių Kauno gub., a. Panevėžio Kauno gub., Naumies gub., Suvalkų čio a. Marijam gub., Suvalkų polės a. Marijam gub., Suvalkų polės a. Raseinių a. Kauno gub., Vilkaviš gub., Suvalkų kio a. Suvalkų gub., Vilkaviš gub., Suvalkų kio a. a. Šiaulių Kauno gub., Naumies gub., Suvalkų čio a. Naumies gub., Suvalkų čio a. a. Panevėžio Kauno gub., a. Panevėžio Kauno gub., Kraslava gub., Kuršo

1902 1928 1940 – – –1942 – 9 1864–1933 1858–1899 1820–1889 1867–1926, 1872–1957 1844–1934 1873–1960 1869–1900 1871–1920 1866–1907 1874–1950 1867–1936 1867 1862–1932 1864 186 1863

(tikr. (tikr.

elėda (tikr. Jonas Jonas (tikr. L elys

P ozoraitis L - M alinauskaitė K ušeliauskas M alinauskas K riščiukaitis - L ingis M acijauskas ozoraitis K udirka M ačys M ašiotas L L egeckas -K ėkštas M ačys azdynų A išbė L M aironis -E glė Antanas Vincas Serafinas Ivanauskaitė- seserys Sofija ir Marija Pšibiliauskienė Ivanauskaitė-Lastauskienė) Petras Kazimieras Antanas Juozas Motiejus Antanas Vladas Jonas Mačiulis) Liudvika Donatas Pranas 66. 67. 68. 69. 70. 71. 72. 73. 74. 75. 76. 77. 78. 79. 80. 81.

119 2 1 1 2 7 3 3 2 1 1 1 1 2 5 3 4 19 1900 1894 1903 1892 1901 1886 1892 1864 1900 1884 1894 1861 1900 1889 1813 1903 1901 ------Banko tarnau Banko tojas spaudos dar buotojas – spaudos dar buotojas pastorius (evangelikų reformatų) kunigas vikaras vienuolis pran ciškonas kunigas vyskupas gydytojas miškų taksa torius įvairūs užsiė mimai kunigas kalbininkas kunigas tarnautojas - - - ro universitetas ro ū MU pradinė mo Vištyčio kykla KKS gimnazija Šiaulių Karaliaučiaus univer sitetas Frib SKS DS Varnių VU, KKS PDA MU miškų ins Peterburgo titutas privačiai Mokėsi KS Varnių MU SKS – - - - -

Suvalkų gub., Vilkaviš gub., Suvalkų kio a. Vilkaviš gub., Suvalkų kio a. a. Telšių Kauno gub., Raseinių a. Kauno gub., a. Šiaulių Vilkaviš gub., Suvalkų kio a. gub., Suvalkų a. Kalvarijos a. Telšių a. Telšių Kauno gub., a. Panevėžio gub., Vilniaus Suvalkų gub., Kalvarijos Kalvarijos gub., Suvalkų a. a. Panevėžio Kauno gub., Vilkaviš gub., Suvalkų kio a. a. Šiaulių Kauno gub., Lenkija a. Seinų gub., Suvalkų a. Panevėžio Kauno gub., 1918 1910 po 1943 1922 – – – – 1866–1956 1860–1932 1863 1880–1935 1826–1888 1868–1934 1814–1890 1875 1845–1937 1871–1943 1790–1866 1876 1844 1771–1849 1866–1933 1871–1909 1834–1908

čius -

akalniškis

P M ikuckis alionis

M iežinis P M ilukas M atulionis - - M ickevičius M ilašauskas - M iliauskas M atulaitis M ikolainis N arjauskas N arkevi abrėža aliulionis M atusevičius -K apsukas -M iglovara M očiulskis -N orkus P P Povilas Povilas Baltramiejus Vincas Mykolas Petras Stanislovas Pranas Juozas Antanas Aleksandras Rapolas Jurgis Jurgis Ambraziejus Jurgis Kazimieras Mykolas Leonardas Mečislovas Stasys Stasys 83. 84. 85. 86. 87. 88. 89. 90. 91. 92. 93. 94. 95. 96. 97. 98. 82.

120 1 5 1 3 1 1 1 1 1 1 1 5 1 1 2 1 55 1900 1847 1888 1853 1890 1903 1900 1888 1894 1891 18 1885 1885 1901 1902 1903 - - - - dirbo vaisti nėje kunigas vikaras – kunigas, KKS rektorius – advokatas spaustuvinin kas popas, knygų cenzorius gydytojas kunigas kunigas – vertėsi priva čiomis pamo komis studentas kunigas - privati vokiška Dorotė vokiška privati jos mergaičių mokykla Jelgavoje VRKDA PDA Liepojos gimnazija PDA – MU – VKS MU PDA VRKDA – MU studentas MU KKS - - - - Kauno gub., Panevėžio a. Panevėžio Kauno gub., Raseinių a. gub., Vilniaus a. Šiaulių Kauno gub., a. Panevėžio Kauno gub., Raseinių a. gub., Vilniaus – Naumies gub., Suvalkų čio a. Suvalkų gub., Vilkaviš gub., Suvalkų kio a. ar Telšių gub., Vilniaus Raseinių a. Vilkaviš gub., Suvalkų kio a. a. Panevėžio Kauno gub., a. Telšių gub., Vilniaus – Naumies gub., Suvalkų čio a. Raseinių a. Kauno gub., a. Panevėžio Kauno gub., – 1880 1886 1955 – – – 1871–1914 1861–1943 1804 1850–1902 1847–1918 apie 1817 1879 ? – prieš 1911 1814–1856 1869–1955 1864 1880 1825–1889 1876–1921 – 1873–1950 1869–1937

ač R

š P rialgauskis P ronskietis R amanauskas S amajauskas P recišauskis R alys - etkevičaitė aukštys etkevičius P ui

ūta P P P P ovilonis ietaris

- S abaliauskas P raniauskas R P - P undzevičius

alia etliukas -B itė P kauskis -Ž Gabrielė Gabrielė Antanas Vincas Antanas Otonas Mečislovas Kazimieras Kazimieras Motiejus Petras Kiprijonas Jeronimas Jeronimas Kazimieras Adolfas Kazimieras Juozas J. Juozas 99. 100. 101. 102. 103. 104. 105. 106. 107. 108. 109. 110. 111. 112. 113. 114.

121 2 8 5 1 3 3 2 1 3 1 1 1 1 1 1 1 6 1 5 3 1874 1896 1899 1856 1870 1899 1888 1885 1894 1895 1903 1895 1885 1894 1888 1873 1902 1902 1814 1897 - - kunigas kunigas studentas kunigas tarnautojas gydytojas kunigas gydytojas kunigas dailininkė spaudos dar buotojas mokytojavo dvaruose – mokytojas, publicistas, poetas mokyklos ka pelionas gydytojas kunigas studentas kunigas kunigas - SKS KKS studentas, PU – universitetas Berlyno medi karo Peterburgo cinos akademija VKS universitetas Varšuvos SKS – mokėsi savarankiškai Kotrynos šv. Peterburgo gimnazija KKS nebaigė Vienos universitetas universitetas Vienos – MU – studentas, PU – KS Varnių - - - - - a. ų Zaras Suvalkų gub., Naumies gub., Suvalkų čio a. a. Panevėžio Kauno gub., a. Šiaulių Kauno gub., a. Šiaulių gub., Vilniaus a. Telšių Kauno gub., a. Šiaulių Kauno gub., a. Zarasų gub., Vilniaus Vilkaviš gub., Suvalkų kio a. Naumies gub., Suvalkų čio a. – Naumies gub., Suvalkų čio a. a. Telšių Kauno gub., Raseinių a. Kauno gub., Vokietija ar Telšių gub. Vilniaus Raseinių a. a. Panevėžio Kauno gub., a. Šiaulių Kauno gub., a. Ukmergės Kauno gub., Marijam gub., Suvalkų polės a. gub., Vilniaus 1918 po 1948 – – 1831–1904 1829–1907 1829–? 1845–1913 1877–1967 1859–1916 1869–1948 1798–1874 1874–1944 1870–1942 1860–1920 1835 1868–1952 1838–1913 1809–1877 XIX a. II pusė –po 1906 1880–1962 1790–1833 1877–1930 1879 -

(tikr. (tikr.

S auer

S takėnas S krodzkis R agana S ederavičius S keteris S kinderis S metona S trazdas S telmakauskas S ereika S irutavičius S tiklius S tepulionytė S taugaitis Š aulys

S edleckis S milgevičius S pudulis S taugaitis Š atrijos wein Martynas Martynas Jonas Feliksas Vladas Adomas Antanas Kazimieras Antanas Jonas Jonas Romualdas Jonas Lukas Hiliaras Juzefa Kostas Antanas Pečkauskaitė) Marija Jurgis Georg Julius Justus Justus Julius Georg 116. 117. 118. 119. 120. 121. 122. 123. 124. 125. 126. 127. 128. 129. 130. 131. 132. 133. 134. 115.

122 1 1 1 8 2 1 6 8 3 1 1 2 2 1 6 4 2 1 30 49 12 900 1 1892 1893 1890 1900 1847 1898 1896 1890 1887 1903 1848 1893 1899 1894 1901 1901 1876 1895 1895 1887 - – kunigas kunigas kunigas kunigas kunigas gydytojas vikaras kunigas kunigas dirbo biblio tekoje vyskupas veterinarijos gydytojas gydytojas kunigas gydytojas teisininkas inžinierius inžinierius teisininkas kunigas - - KKS nebaigė KKS VKS KKS KKS KKS PU KKS KKS SKS PU VRKDA veterinarijos Charkovo institutas – KS Varnių MU PU kelių inži Peterburgo nierių institutas MU dėl ligos mokėsi sava rankiškai KS Varnių - - – apsk. Šiaulių Kauno gub., apsk. Šiaulių Kauno gub., Žemaitijos gub., Vilniaus regionas a. Ukmergės Kauno gub., a. Zarasų Kauno gub., a. Telšių Kauno gub., Naumies gub., Suvalkų čio a. Naumies gub., Suvalkų čio a. a. Panevėžio Kauno gub., a. Panevėžio Kauno gub., Kauno gub., Raseinių a. Kauno gub., a. Ukmergės Kauno gub., a. Telšių gub., Vilniaus a. Telšių Kauno gub., – a. Zarasų gub., Vilniaus a. Panevėžio Kauno gub., a. Kalvarijos gub., Suvalkų a. Kalvarijos gub., Suvalkų a. Panevėžio Kauno gub., - – 1892 1917 1941 1818 – – – XIX a. II pu sė–XX a. pr. 1865 1894 1861–1944 1877–1921 Apie 1860 1869–1933 1860–1919 1868 1848–1917 1876–1901 1801–1875 1870–1937 XIX a.–1906 1841–1892 1856–1919 1872–1942 1851–1926 1864–1903 1869–1948 1863–1932

čius

aižgantas

T umėnas alančius Š lamas Š idlauskas Š urevičius V V eitas V enclovas V ienažindys V ileišis V ilkutaitis V ytartas aičaitis Š ilinskas U rbonavi V Š napštys - V ilkutaitis T umas -V V ileišis U župis V ileišis Š liūpas -M argalis Jeronimas Jeronimas Povilas Boleslovas Jonas Juozas Vincentas Juozas Dominykas Pranas Jonas Pranas Motiejus Motiejus Motiejus Antanas Antanas Jonas Petras Antanas Juozas Antanas 135. 136. 137. 138. 139. 140. 141. 142. 143. 144. 145. 146. 147. 148. 149. 150. 151. 152. 153. 154. 155.

123 1 1 6 1 2 2 10 11

4 1868 1861 1899 1899 1887 1894 1891 186 - klebonas – ūkininkė mokytojas dailininkas privatdocentas, privatdocentas, bibliotekinin kas kunigas kunigas buvo pirmą buvo kartą išspausdinta dalis

/ VMS – Veiverių mokytojų seminarija VMS – Veiverių katalikų dvasinė – Vilniaus Romos VRKDA akademija VU – Vilniaus universitetas ų gimnazija – MU savarankiškai Suvalk – Charkovo universitetas universitetas Charkovo ir kitos institucijos KKS SKK - - http://www.libis.lt:8082 – – a. Telšių Kauno gub., Vilkaviš gub., Suvalkų kio a. a. Panevėžio Kauno gub., Kuršo gub. Kuršo a. Panevėžio Kauno gub., Vilkaviš gub., Suvalkų kio a. Prieiga per internetą: . 1934 1925 PDA – Sankt Peterburgo dvasinė akademija dvasinė – Sankt Peterburgo PDA universitetas PU – Sankt Peterburgo SKS – Seinų kunigų seminarija VKS – Vilniaus kunigų seminarija – – 1856–1941 1815–1900 1804–1882 1860–1915 1845–1921 1866 1840 1869–1917 - ***

Kalendoriuje, arba Metų skaitluje ūkiškam ant metu nuog užgimima viešpaties ... arba Metų skaitluje ūkiškam ant metu nuog Kalendoriuje, T. 2, 1862–1904. Kn. 1: A–P. Vilnius, 1985, 955, [3] p.; Kn. 2: R–Ž. Vilnius, 1988, 852, [3] p. Kn. 2: R–Ž. Vilnius, 1985, 955, [3] p.; Vilnius, 2, 1862–1904. Kn. 1: A–P. T.

Julija Beniu Julija

Anykščių šilelio. olteris Ž itkus - (tikr.

abermanas V Ž ebrys Z olotovas Z Ž ilinskas Ž emaitė Ž ilinskas -Ž itkevičius Johanas Johanas Vasilijus Juozapas ševičiūtė-Žymantienė) Tomas Ferdinandas Tomas Pranciškus Eduardas Eduardas Išleistų knygų skaičių sudaro autoriniai darbai, vertimaiskaičių sudaro autoriniai ir sudarytiIšleistų knygų leidiniai. 1860 m. L. Ivinskio autoriams ir Mažosios Lietuvos Skirtini ir Didžiosios, A. Baranausko A. Baranausko 157. 158. 159. 160. 161. 162. 163. 156. Šaltinis: Lietuvos TSR bibliografija. duomenų bankas Lietuvos nacionalinės bibliografijos * ** *** n imai S utrumpi KKS – Kauno kunigų seminarija KS – kunigų seminarija MG – Marijampolės gimnazija universitetas MU – Maskvos

124 LITHUANIAN BOOK AUTHORS DURING THE PERIOD OF PRESS BAN JOLITA STEPONAITIENĖ Abstract In 1864, press in the Latin alphabet was banned this newspaper this number was only 1–2 and in Lithuania. This ban lasted until 1904.- De not annually.The basis of the new generation’s spite all the efforts of the tsarist administration, authors was formed under the new circumstanc- banned books printed in Lithuania Minor and es, i.e after the press ban, by people with secu- the United States of America reached readers of lar professions and occupations, not only those Lithuania Major. During 40 years, a new gen- who had graduated from universities, institutes eration of Lithuanian books’ authors developed. or seminaries, but also those who had finished It was caused by the growth and expansion of only several classes and were self-educated. Due national movement and the nation’s conscious- to the different economic and social conditions, ness in the ninth decade of the 19th century. Af- access to education, most authors were from ter 1883 when the monthly public political and Suvalkija and East Aukštaitija. For this reason, literary newspaper “Austra” in the Lithuanian the written language dialect changed. During language began being published, the number of this period, among the Lithuanian authors also Lithuanian book authors increased by 4–6 new women appeared. names every year, while until the appearance of Įteikta 2010 m. rugpjūčio mėn.

125