LITERATŪRA Saturday Supplement 1994 M
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
f l-ieruvos^ ^cionalinė M.Mažvydo k biblioteka j ANTROJI DALIS MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA 1994 m. vasario mėn. 12 d. / February 12, 1994 Nr. 30(6) Saturday supplement nanto Anciperovo klausimus, vykdė Lietuvoje rusifikacįją, taip Alfonso Eidinto Stulginskis pasakoja: ....Mūsų Vokietijos imperija — germaniza šeimoje gimė dvylika vaikų, ciją”. Aleksandras Stulginskis užaugo šeši broliai ir keturios aktyviai dalyvavo parengime „Aleksandras Stulginskis” seserys... buvau jauniausias. „Didžiųjų Lietuvos vargų memo 3 Vaikystėje ganiau žąsis, vėliau rialo”, 1917 m. spalio 20 d. įteikto kiaules, paaugęs — karves.” Vokietijos valstybės kancleriui. JONAS DAINAUSKAS Aleksandras su trejais metais Paduodamas to memorialo visas vyresniu broliu Kaziu pradėjo tekstas (pp. -39-72). 1917 m. „Aleksandras Stulginskis, Lie mokytis skaityti iš įsigyto ele gruodžio 28 d. Aleksandras Stul tuvos Prezidentas — Gulago kali mentoriaus. Mokė sesuo Ona, o ginskis, Lietuvos Tarybos įgalio nys” yra antraštė naujo Alfonso jai ištekėjus — Barbora, daugiau tas, vyksta į Muenchen’ą kalbėtis Eidinto veikalo Lietuvos nau sia žiemą, kai seserys verpdavo”. su tuometiniu Popiežiaus nunci josios istorįjos tema. Savo doku Tėvas atidavė Aleksandrą į Kal jumi Eugenio Pacelli dėl pagalbos Skaitytojas čia gal nustebs: Ir tie pilki artojai, mentine medžiaga tai didelis tinėnų pradžios mokyklą. Moti Lietuvai ir kun. Jurgio Matulai „Kertinė paraštė” maždaug Va Kada nevalion varė juos; įnašas į Lietuvos bei lietuvių nos ankstyva mirtis sugriovė čio paskyrimo Vilniaus vyskupu. sario 16 proga, bet ne apie politi Vargus jie ėjo keliais, kovų dėl savo valstybinės nepri Aleksandro viltį mokytis. Išvyku • * * ką, ne apie istoriją ir galbūt visai Kaip Vilniuje kalvarijas. klausomybės išlaikymo istorijos sių į Ameriką uždarbiauti brolių ne apie šios dienos rūpesčius. Pa dokumentavimą. Veikalas (425 Jono, Pranciškaus bei Povilo ir 1942 metų pavasarį tos stovyk siaiškinimas būtų toks. Poetai ir Ir daug dainų sudėjo mašinraščio puslapių) jau sesers Barboros kiek padedamas, los NKVD pareigūnai sufabrika Lietuva sugretinti čia todėl, kad Ant gonkų balto klevo. parengtas spaudai. Autorius — Liepojos gimnazijoje baigė ketu vo bylą, kurioje Aleksandras šiose šventinėse progose nebūtų Paskui j Prūsų žemę istorikas dr. Alfonsas Eidintas rias klases ir įstojo į Kauno Stulginskis ir dar 17 kitų stovyk vien tik šalto protinio svarstymo, Jie knygų iškeliavo. yra dabartinis Lietuvos am kunigų seminariją, kurią baigęs, los kalinių (jų tarpe Stasys Šilin kad nenuvertintume ir širdies basadorius Jungtinėms Amerikos drauge su Mykolu Vaitkum iš gas, Jokūbas Stanišauskis, Juo balso, ne kartą taipgi lemiančio 3. Valstybėms Washington’e. vyksta į Innsbruck’ą, į tėvų zas Tonkūnas, Izidorius Tamošai visos tautos gyvenimo būdą bei Alfonsas Eidintas gimė 1952 jėzuitų vadovaujamą teologijos- tis, Jonas Aukštuolis) buvo pakal istorinį likimą. O mūsų poetų Praėjo metų eisenos. metais Vaiguvoje. Istoriją studi filosofijos fakultetą. Apsisprendęs tinti antisovietinės organizaci santykis su Lietuva, su tėviške, Tekėjo tykiai upės. javo Vilniaus Pedagoginiame in neiti į kunigus, grįžo į Lietuvą ir jos sukūrimu lageryje, siekiant su gimtine ypačiai yra ryškus Paskui pakilo nuotaika, — stitute. Nuo 1973 iki 1987 metų kurį laiką Kauno gimnazijoje dės išsilaisvinti ir grįžti į Lietuvą. nuo pat lietuvių grožinės litera Pakilęs buvo ūpas. jame dėstė Europos ir Amerikos tė lietuvių kalbą. 1910 metais Esą tai „organizacijai” vadovavęs tūros pradžios. Sunku net būtų šalių naujausių laikų istoriją. išvyksta į Halle (Vokietijoje), į Stulginskis, užtat jis buvo užda įsivaizduoti Donelaitį, Baranaus Ir vieškeliai sudundo, Nuo 1987 iki 1993 metų dirbo Žemės ūkio institutą, kurį baigė rytas į kalėjimą. Po Stalino mir ką, Maironį, Putiną, Aistį, Miški Beržai žemelėn sviro — Lietuvos istorijos institute. 1985 1913 metais. Durnos atstovui ties toji „byla” buvo panaikinta, nį ir Brazdžionį, žemininkus ir Žagres palikę dirvoj, metais stažavosi University of Martynui Yčui padedant, nes tiems visiems „kaltinimams” kitus tiek išeivijoje, tiek tėvynė Karan išėjo vyrai. Wisconsin, Madison, kur baigė Stulginskis 1913 metais buvo nebuvo rasta jokių konkrečių je be Lietuvos jų raštų puslapiuo rinkti medžiagą istorijos daktaro paskirtas Alytaus rajoniniu „duomenų”. Toje „byloje” NKVD se. O kur dar partizanų ir trem Vieni laisvi sugrįžo, disertacijai „Lietuvių emigracija agronomu. Pirmajam pasauli jaunesnysis leitenantas Ancipero- tinių posmai ir širdį skeliančios Kitiems rankas pašovė, į Šiaurės ir Pietų Amerikos šalis niam karui prasidėjus, atsidūręs vas pareiškė Stulginskiui: „...bu jų dainos, kuriose Lietuva ir tė Tretiems ant lygaus lauko 1868-1940”. Disertaciją apgynė Vilniuje sako: „Ryžausi likti vote buržuazinės Lietuvos Tary viškė yra tiesiog viskas. Mediniai kryžiai stovi. 1990 metais. Yra parašęs apie 40 savame krašte ir iš jo niekad bos narys, tos Tarybos, kuri Anie ryškieji mūsų poetai, gali mokslinių straipsnių emigracijos neišvykti”. Vilniuje veikė Lietu stengėsi atplėšti Pribaltiką nuo ma sakyt, susižiedavę su Lietuva, 4. istorijos ir Lietuvos valstybės vių komitetas nuo karo nukentė- Rusijos ir užrašė ją Vokietijai”. ne mažiau negu kas kita lėmė atkūrimo klausimais, išleidęs jusiems šelpti, kurio pirmininkas Neabejotina, kad milžiniško kiekvieną mūsų tautos atgimi Apie tave dūmodams, virtinę knygų, kurių tarpe: An Aleksandras Stulginskis (1886-1969) — 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Martynas Yčas ir dalis komiteto NKVD aparato mažas sraigtelis mą. Be poetų vargu ar būtume Šiandien dainuot panūdau, tanas Smetona; politinės biografi Nepriklausomybės Akto signataras, Steigiamojo Seimo pirmininkas, antrasis narių, artėjant vokiečiams, pasi Anciperovas kažkur Sibiro lage- laisvės vizijos pakerėti ir ryžęsi Skaičiau iš drobių rašto — jos bruožai (Vilnius: Mintis, Lietuvos Respublikos prezidentas, Sibiro tremtinys. traukė į Rusiją. Vilniuje liko to ryje reiškė ne savo išgalvotą viskam net pakartojamais at Esi tu lėto būdo. 1990), Lietuvos Valstybės pro Komiteto dalis su vicepirmininku ,.kaltinimą”, o kartojo 1942-ųjų vejais. Ir poeto ištartas žodis ne tokolai 1917-1918 (Vilnius: Moks 1922), Klaipėdą prisijungiant ypač susieto su Lietuvos Res Antanu Smetona. Šalpos darbų metų SSSR viršūnių politinę kartą vis grįžo, tikdamas ir nau Kur mes tave nuvesim las, 1991), Slaptasis lietuvių (1923), Respublikos prezidentas publikos (1918-1940) politiniu apimčiai vis didėjant į tą komite mintį, kuri iš esmės buvo senos jiems laikams, surišdamas praeitį Ir dovanų ką duosim? diplomatas: Juozas Paršaitis- (1922-1926), Opozicijoje kairie gyvenimu, vaizdų pasakojimas, tą buvo kooptuoti: Pranas Dovy Rusijos politine mintimi ir kurios su dabartim. Čia bent pora tokių Šiandieną gilios mintys Gabrys (Vilnius: Valstybinis siems ir tautininkams, Lietuvos tuo atsakant į Sovietų kalti daitis, Jokūbas Šernas ir Alek Rusija niekad neatsižadėjo, nepai pavyzdžių, tinkančių visiems čia Įsimetė veiduosin. leidybos centras, 1992), Kazys Cincinatas (1927-1941), Sibiro nimus. sandras Stulginskis. Stulginskis sant, kokia bebūtų Rusijos val minėtiems aspektams. Štai Anta Grinius (Vilnius: Mintis, 1993). lageryje (1941-1942), Kaltinamo Nors gyveno valstybės pasieny netrukus organizuoja pedagogų džia, nors 1920 m. liepos 12 d. no Miškinio (1905-1983) dar tar Kuriais žiedais papuošim „Aleksandras Stulginskis” vei ji NKVD išvada (1942 balandis), je ir pasitraukimui iš Lietuvos į kursus Vilniuje liaudies mokyto Taikos sutartimi su Lietuvos pukario nepriklausomybės me Tave kaip tikrą seserį? kalo skyrių antraštės: Kraslago Iš lagerio į kalėjimą (1942-1954), Vakarus turėjo geras sąlygas, vis jams ruošti (vadovavo jiems iki Respublika, tos sutarties žodžiais tais parašytieji posmai, dedikuoti Esi pačioj jaunystėj kalinys iš Lietuvos (1941-1942), Su sardoniška šypsena arba trem dėlto liko vietoje. Gal kiek per 1919 metų). Komiteto vardu prie buvo atsižadėjusi bet kokių (caris- Kai dar nebuvo NKVD (1885- LIETUVAI Ir pačiame pavasary. tinio dalia Lietuvos TSR (1956- daug pasitikėjo vietos „gerų Rasų kapų išnuomavęs apie 20 tinės Rusijos) pretenzijų į Lietu 1917), Lietuvos Tarybos narys 1969). pažįstamų komunistų” naiviais ha žemės, jis įsteigia „daržų vos žemes. Kitaip tariant, tas Siuntė mane anytėlė Eilėraštis poeto sukurtas ir de (1917-1920), Krikščionių demo Veikalo „Epiloge” parašyta: pažadais jį užtarti, o taip pat centrą” ir augina daržoves lietu mažas sovietinio genocido apara Žiemužės šėko, vasaružės sniego. dikuotas Lietuvai prieš 60 metų. kratų vadovas (1917-1918), Mi „Ant buvusio Lietuvos preziden manymu, kad būsią galima susi vių prieglaudų ir bendrabučių to sraigtelis patvirtino, kad 1940 Liaudies daina O tačiau ar neatrodo, kad poetas nistras trijose vyriausybėse (1918 to Stulginskio karsto (mirė 1969. kalbėti su rusais, nes juk gyventojams, o daugeliui lietuvių m. birželio 15 d. įvykdyta Nepri būtų žiūrėjęs ir į šiandieninį Lie gruodis — 1919 spalis), Steigia IX.22 d.) kažkas slapčia uždėjo „rusams Lietuvoje reikės daug ko duoda darbą tame „centre”. klausomos Lietuvos Respublikos 1. tuvos veidą, dar pačioje jaunystė mojo Seimo pirmininkas (1920- Lietuvos trispalvę. Kažkas nufil mokytis... ir amatų, ir ūkininka 1916 m. birželio 10 d. dr. Jonas okupacija Sovietų Sąjungai buvo je išvagotą tų pačių rūpesčių, to mavo laidotuves — vėliau už tai vimo metodų, tuo gi lietuviai Basanavičius, Mykolas Biržiška, vien senų, Rusijai „priklausan Tave papuošt žadėjom paties nuogąsčio ir vilties.