f l-ieruvos^ ^cionalinė M.Mažvydo k biblioteka j ANTROJI DALIS MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday supplement 1994 m. vasario mėn. 12 d. / February 12, 1994 Nr. 30(6)

nanto Anciperovo klausimus, vykdė Lietuvoje rusifikacįją, taip Alfonso Eidinto Stulginskis pasakoja: ....Mūsų Vokietijos imperija — germaniza­ šeimoje gimė dvylika vaikų, ciją”. užaugo šeši broliai ir keturios aktyviai dalyvavo parengime „Aleksandras Stulginskis” seserys... buvau jauniausias. „Didžiųjų Lietuvos vargų memo­ 3 Vaikystėje ganiau žąsis, vėliau rialo”, 1917 m. spalio 20 d. įteikto kiaules, paaugęs — karves.” Vokietijos valstybės kancleriui. JONAS DAINAUSKAS Aleksandras su trejais metais Paduodamas to memorialo visas vyresniu broliu Kaziu pradėjo tekstas (pp. -39-72). 1917 m. „Aleksandras Stulginskis, Lie­ mokytis skaityti iš įsigyto ele­ gruodžio 28 d. Aleksandras Stul­ tuvos Prezidentas — Gulago kali­ mentoriaus. Mokė sesuo Ona, o ginskis, Lietuvos Tarybos įgalio­ nys” yra antraštė naujo Alfonso jai ištekėjus — Barbora, daugiau­ tas, vyksta į Muenchen’ą kalbėtis Eidinto veikalo Lietuvos nau­ sia žiemą, kai seserys verpdavo”. su tuometiniu Popiežiaus nunci­ josios istorįjos tema. Savo doku­ Tėvas atidavė Aleksandrą į Kal­ jumi Eugenio Pacelli dėl pagalbos Skaitytojas čia gal nustebs: Ir tie pilki artojai, mentine medžiaga tai didelis tinėnų pradžios mokyklą. Moti­ Lietuvai ir kun. Jurgio Matulai­ „Kertinė paraštė” maždaug Va­ Kada nevalion varė juos; įnašas į Lietuvos bei lietuvių nos ankstyva mirtis sugriovė čio paskyrimo Vilniaus vyskupu. sario 16 proga, bet ne apie politi­ Vargus jie ėjo keliais, kovų dėl savo valstybinės nepri­ Aleksandro viltį mokytis. Išvyku­ • * * ką, ne apie istoriją ir galbūt visai Kaip Vilniuje kalvarijas. klausomybės išlaikymo istorijos sių į Ameriką uždarbiauti brolių ne apie šios dienos rūpesčius. Pa­ dokumentavimą. Veikalas (425 Jono, Pranciškaus bei Povilo ir 1942 metų pavasarį tos stovyk­ siaiškinimas būtų toks. Poetai ir Ir daug dainų sudėjo mašinraščio puslapių) jau sesers Barboros kiek padedamas, los NKVD pareigūnai sufabrika­ Lietuva sugretinti čia todėl, kad Ant gonkų balto klevo. parengtas spaudai. Autorius — Liepojos gimnazijoje baigė ketu­ vo bylą, kurioje Aleksandras šiose šventinėse progose nebūtų Paskui j Prūsų žemę istorikas dr. Alfonsas Eidintas rias klases ir įstojo į Kauno Stulginskis ir dar 17 kitų stovyk­ vien tik šalto protinio svarstymo, Jie knygų iškeliavo. yra dabartinis Lietuvos am­ kunigų seminariją, kurią baigęs, los kalinių (jų tarpe Stasys Šilin­ kad nenuvertintume ir širdies basadorius Jungtinėms Amerikos drauge su Mykolu Vaitkum iš­ gas, Jokūbas Stanišauskis, Juo­ balso, ne kartą taipgi lemiančio 3. Valstybėms Washington’e. vyksta į Innsbruck’ą, į tėvų zas Tonkūnas, Izidorius Tamošai­ visos tautos gyvenimo būdą bei Alfonsas Eidintas gimė 1952 jėzuitų vadovaujamą teologijos- tis, Jonas Aukštuolis) buvo pakal­ istorinį likimą. O mūsų poetų Praėjo metų eisenos. metais Vaiguvoje. Istoriją studi­ filosofijos fakultetą. Apsisprendęs tinti antisovietinės organizaci­ santykis su Lietuva, su tėviške, Tekėjo tykiai upės. javo Vilniaus Pedagoginiame in­ neiti į kunigus, grįžo į Lietuvą ir jos sukūrimu lageryje, siekiant su gimtine ypačiai yra ryškus Paskui pakilo nuotaika, — stitute. Nuo 1973 iki 1987 metų kurį laiką Kauno gimnazijoje dės­ išsilaisvinti ir grįžti į Lietuvą. nuo pat lietuvių grožinės litera­ Pakilęs buvo ūpas. jame dėstė Europos ir Amerikos tė lietuvių kalbą. 1910 metais Esą tai „organizacijai” vadovavęs tūros pradžios. Sunku net būtų šalių naujausių laikų istoriją. išvyksta į Halle (Vokietijoje), į Stulginskis, užtat jis buvo užda­ įsivaizduoti Donelaitį, Baranaus­ Ir vieškeliai sudundo, Nuo 1987 iki 1993 metų dirbo Žemės ūkio institutą, kurį baigė rytas į kalėjimą. Po Stalino mir­ ką, Maironį, Putiną, Aistį, Miški­ Beržai žemelėn sviro — Lietuvos istorijos institute. 1985 1913 metais. Durnos atstovui ties toji „byla” buvo panaikinta, nį ir Brazdžionį, žemininkus ir Žagres palikę dirvoj, metais stažavosi University of Martynui Yčui padedant, nes tiems visiems „kaltinimams” kitus tiek išeivijoje, tiek tėvynė­ Karan išėjo vyrai. Wisconsin, Madison, kur baigė Stulginskis 1913 metais buvo nebuvo rasta jokių konkrečių je be Lietuvos jų raštų puslapiuo­ rinkti medžiagą istorijos daktaro paskirtas Alytaus rajoniniu „duomenų”. Toje „byloje” NKVD se. O kur dar partizanų ir trem­ Vieni laisvi sugrįžo, disertacijai „Lietuvių emigracija agronomu. Pirmajam pasauli­ jaunesnysis leitenantas Ancipero- tinių posmai ir širdį skeliančios Kitiems rankas pašovė, į Šiaurės ir Pietų Amerikos šalis niam karui prasidėjus, atsidūręs vas pareiškė Stulginskiui: „...bu­ jų dainos, kuriose Lietuva ir tė­ Tretiems ant lygaus lauko 1868-1940”. Disertaciją apgynė Vilniuje sako: „Ryžausi likti vote buržuazinės Lietuvos Tary­ viškė yra tiesiog viskas. Mediniai kryžiai stovi. 1990 metais. Yra parašęs apie 40 savame krašte ir iš jo niekad bos narys, tos Tarybos, kuri Anie ryškieji mūsų poetai, gali­ mokslinių straipsnių emigracijos neišvykti”. Vilniuje veikė Lietu­ stengėsi atplėšti Pribaltiką nuo ma sakyt, susižiedavę su Lietuva, 4. istorijos ir Lietuvos valstybės vių komitetas nuo karo nukentė- Rusijos ir užrašė ją Vokietijai”. ne mažiau negu kas kita lėmė atkūrimo klausimais, išleidęs jusiems šelpti, kurio pirmininkas Neabejotina, kad milžiniško kiekvieną mūsų tautos atgimi­ Apie tave dūmodams, virtinę knygų, kurių tarpe: An­ Aleksandras Stulginskis (1886-1969) — 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Martynas Yčas ir dalis komiteto NKVD aparato mažas sraigtelis mą. Be poetų vargu ar būtume Šiandien dainuot panūdau, tanas Smetona; politinės biografi­ Nepriklausomybės Akto signataras, Steigiamojo Seimo pirmininkas, antrasis narių, artėjant vokiečiams, pasi­ Anciperovas kažkur Sibiro lage- laisvės vizijos pakerėti ir ryžęsi Skaičiau iš drobių rašto — jos bruožai (: Mintis, Lietuvos Respublikos prezidentas, Sibiro tremtinys. traukė į Rusiją. Vilniuje liko to ryje reiškė ne savo išgalvotą viskam net pakartojamais at­ Esi tu lėto būdo. 1990), Lietuvos Valstybės pro­ Komiteto dalis su vicepirmininku ,.kaltinimą”, o kartojo 1942-ųjų vejais. Ir poeto ištartas žodis ne tokolai 1917-1918 (Vilnius: Moks­ 1922), Klaipėdą prisijungiant ypač susieto su Lietuvos Res­ Antanu Smetona. Šalpos darbų metų SSSR viršūnių politinę kartą vis grįžo, tikdamas ir nau­ Kur mes tave nuvesim las, 1991), Slaptasis lietuvių (1923), Respublikos prezidentas publikos (1918-1940) politiniu apimčiai vis didėjant į tą komite­ mintį, kuri iš esmės buvo senos jiems laikams, surišdamas praeitį Ir dovanų ką duosim? diplomatas: Juozas Paršaitis- (1922-1926), Opozicijoje kairie­ gyvenimu, vaizdų pasakojimas, tą buvo kooptuoti: Pranas Dovy­ Rusijos politine mintimi ir kurios su dabartim. Čia bent pora tokių Šiandieną gilios mintys Gabrys (Vilnius: Valstybinis siems ir tautininkams, Lietuvos tuo atsakant į Sovietų kalti­ daitis, Jokūbas Šernas ir Alek­ Rusija niekad neatsižadėjo, nepai­ pavyzdžių, tinkančių visiems čia Įsimetė veiduosin. leidybos centras, 1992), Kazys Cincinatas (1927-1941), Sibiro nimus. sandras Stulginskis. Stulginskis sant, kokia bebūtų Rusijos val­ minėtiems aspektams. Štai Anta­ Grinius (Vilnius: Mintis, 1993). lageryje (1941-1942), Kaltinamo­ Nors gyveno valstybės pasieny­ netrukus organizuoja pedagogų džia, nors 1920 m. liepos 12 d. no Miškinio (1905-1983) dar tar­ Kuriais žiedais papuošim „Aleksandras Stulginskis” vei­ ji NKVD išvada (1942 balandis), je ir pasitraukimui iš Lietuvos į kursus Vilniuje liaudies mokyto­ Taikos sutartimi su Lietuvos pukario nepriklausomybės me­ Tave kaip tikrą seserį? kalo skyrių antraštės: Kraslago Iš lagerio į kalėjimą (1942-1954), Vakarus turėjo geras sąlygas, vis jams ruošti (vadovavo jiems iki Respublika, tos sutarties žodžiais tais parašytieji posmai, dedikuoti Esi pačioj jaunystėj kalinys iš Lietuvos (1941-1942), Su sardoniška šypsena arba trem­ dėlto liko vietoje. Gal kiek per 1919 metų). Komiteto vardu prie buvo atsižadėjusi bet kokių (caris- Kai dar nebuvo NKVD (1885- LIETUVAI Ir pačiame pavasary. tinio dalia Lietuvos TSR (1956- daug pasitikėjo vietos „gerų Rasų kapų išnuomavęs apie 20 tinės Rusijos) pretenzijų į Lietu­ 1917), Lietuvos Tarybos narys 1969). pažįstamų komunistų” naiviais ha žemės, jis įsteigia „daržų vos žemes. Kitaip tariant, tas Siuntė mane anytėlė Eilėraštis poeto sukurtas ir de­ (1917-1920), Krikščionių demo­ Veikalo „Epiloge” parašyta: pažadais jį užtarti, o taip pat centrą” ir augina daržoves lietu­ mažas sovietinio genocido apara­ Žiemužės šėko, vasaružės sniego. dikuotas Lietuvai prieš 60 metų. kratų vadovas (1917-1918), Mi­ „Ant buvusio Lietuvos preziden­ manymu, kad būsią galima susi­ vių prieglaudų ir bendrabučių to sraigtelis patvirtino, kad 1940 Liaudies daina O tačiau ar neatrodo, kad poetas nistras trijose vyriausybėse (1918 to Stulginskio karsto (mirė 1969. kalbėti su rusais, nes juk gyventojams, o daugeliui lietuvių m. birželio 15 d. įvykdyta Nepri­ būtų žiūrėjęs ir į šiandieninį Lie­ gruodis — 1919 spalis), Steigia­ IX.22 d.) kažkas slapčia uždėjo „rusams Lietuvoje reikės daug ko duoda darbą tame „centre”. klausomos Lietuvos Respublikos 1. tuvos veidą, dar pačioje jaunystė­ mojo Seimo pirmininkas (1920- Lietuvos trispalvę. Kažkas nufil­ mokytis... ir amatų, ir ūkininka­ 1916 m. birželio 10 d. dr. Jonas okupacija Sovietų Sąjungai buvo je išvagotą tų pačių rūpesčių, to mavo laidotuves — vėliau už tai vimo metodų, tuo gi lietuviai Basanavičius, Mykolas Biržiška, vien senų, Rusijai „priklausan­ Tave papuošt žadėjom paties nuogąsčio ir vilties. buvo saugumiečių tampomas... būsią pranašesni nei rusai...”. De­ Steponas Kairys, Petras Klimas, čių” žemių grąžinimas, „nor­ Kaip savo tikrą seserį. Antrasis temos iliustracinis ei­ Tekėjo Nemunas į rytus, Stulginskis kartu su visa savo ja, 1940 metų birželį įsibrovę į , Aleksandras malus” Rusijos seno imperializ­ Esi pačioj jaunystėj lėraštis tik trijų posmelių. Bet tauta, Tėvyne, kurios patriotas jis Lietuvą „rusai” taip negalvojo, Stulginskis ir kiti lietuvių vado­ mo pasireiškimas. Ir pačiame pavasary. Kaip nūn jis teka vakaruos. kokia jų apimtis! Geografinių, ge­ buvo, stoiškai sutiko visas 1940- bet nuosekliai vykdė Sovietų va­ vai, matydami daug žiauresnę 1917 m. rugsėjo 21 d. Lietuvių odezinių, istorinių ir dabartį už­ 1941 metų ir tolesnes nelaimes — dovybės viršūnių seniai supla­ vokiečių priespaudą, negu buvo Šiandien dainuot norėtųs Nekis srovės kryptis pakitus... Konferencijoj Vilniuje Aleksand­ griebiančių įvaizdžių perkeltinės Dabar jau niekas netikės, sovietų klastingą okupaciją, areš­ nuotą genocidą ir Lietuvos žmo­ tikėtasi, siunčia memorandumą ras Stulginskis, pagal gautų bal­ Pačiais gražiaisiais rimais. prasmės eilėraštis aprėpia milži­ Kad vėlei Nemunas į rytus, tus, išvežimą, lagerius ir kalėji­ nių atžvilgiu, naikindami net vokiečių Rytų fronto vadui, ku­ sų skaičių, buvo į Lietuvos Tary­ Nuskendo mano mintys niškas dimensijas — nuo ledynų mą. Stebuklingai gyvas išlikęs senius ir kūdikius. riame išreiškia tikėjimą, kad bą išrinktas devintuoju. Sunkiau­ Tavo naujuos arimuos. O ne į vakarus tekės! periodo iki šios dienos. O toks yra Stalino ir Lenino sukurtojo so­ 1941.VI.7 d. NKVD seržantas Lietuva gali atgauti nepriklauso­ sias darbas buvo 1917 m. gruo­ Jono Aisčio (1904-1973) tripos- Eilėraštis Aisčio parašytas cialistinio pragaro gelmėse ir I.B. Popov pasirašė Stulginskį mybę, kad ji nesutiks tapti jokios džio 11 d. paruošimas Lietuvos Taip staugė vėtra vakar mis 1953 metais. Tačiau jis kaip strė­ sugrįžęs į jau visai sovietizuotą areštuoti nutarimą. Atsakyda­ kitos valstybės provincija. Buvo Po kalną ir pašlaitę, lė sminga ir į šiandieninius mū­ Lietuvą, jis turėjo pergyventi mas į NKVD jaunesniojo leite- aišku, jog „kaip Rusijos imperija (Nukelta j 2 psl.) Kad tu likai be Vilniaus, NEMUNO LEGENDA sų tautos rūpesčius bei būtinu­ pažeminimą tėvynėje, kęsti var­ Kad palikai našlaitė. mus, savo eilutėse taip aiškiai ir gus registruojantis mieste, įsidar­ Ledynų, saulės ištirpdytų, pranašiškai poeto kadaise aptar­ binant, gaunant elgetišką pensi­ 2. Vandens gausumo pilnumu tus. ją, izoliaciją nuo visuomenės, Tekėjo Nemunas j rytus Tai tik tokia šventiška užuomi­ sekimą ir įtarinėjimą, draudimą Čia būna žalios vasaros, Tvindyti upių svetimų. na mūsų poetų ryšio su Lietuva, išvykti gyventi pas dukterį... Jis O dar žalesnės rūtos. o per ją ir su tavimi, brangus po­ išliko toks, koks tvirtas buvo ir Prisiminė man baudžiavos, Ir tai ne pasaka, ne mitas: ezijos bičiuli. laisvės metais, nepaisant pagun­ Prisiminė rekrūtai. Kadaise už laikų žaros k. brd. dų, spaudimo, įkalbinėjimų, tar­ dymų, lagerių. Gilus tikėjimas Dievu, kataliko ištvermė, žemai­ tiškas atkaklumas jo charaktery­ je buvo sucementuotas laisvės ir Šiame numeryje: šviesos viltimi ir tikėjimu ta viltimi, Lietuvos valstybės at­ Poetai ir Lietuva • Aleksandras Stulginskis — Vasario 16 dienos gimimu...”. akto signataras, Lietuvos prezidentas, Sibiro tremtinys • Vasario Veikalo dėstymas vyksta plot­ mėse: 1) NKVD prieš Aleksan­ 16'osios „Dailė ’94” • Donaldo Kajoko eilėraščiai • A.a. Marija drą Stulginskį vestų bylų duome­ Gimbutienė • Naujos knygos nys, NKVD pareigūnų jam kelti klausimai, kaltinimai ir 2) Alek­ sandro Stulginskio biografinių 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Petras Klimas ir Aleksandras Stulginskis 1967 metais bruožų, jo išeito gyvenimo kelio, Lietuvoje. Nr. 30(6) - psl. 2 DRAUGAS-MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Šeštadienis, 1994 m. vasario mėn. 12 d.

Alfonsas Eidintas Alfonso Eidinto „Aleksandras Stulginskis” KRASLAGO KALINYS (Atkelta iš 1 psl.) lenkininkai, tebesidairantieji į Lenkiją ir ją remiantieji. Kariš­ IŠ LIETUVOS Tarybos pareiškimo dėl Lietuvos kius būtina aprūpinti žeme. Stul­ nepriklausomybės paskelbimo, ginskiui esant Steigiamojo Seimo Ištrauka iš monografijos „Aleksandras Stulginskis. kur lietuvių interesai kirtosi su pirmininku, 1920 m. liepos 12 d. Vokietijos planais. Vokietija to buvo pasirašyta taikos sutartis su Lietuvos prezidentas — Gulago kalinys” rankraščio nutarimo ir nepaskelbė. RSFSR. Steigiamojo Seimo perio­ 1918 m. vasario 16 d., nepai­ dą pats Stulginskis įvertino kaip sant ankstyvesnių nesutarimų, kūrybiškiausią, našiausią Lietu­ SSRS. Krasnojarsko krašto lagerių sistema. visi Lietuvos Tarybos nariai vos valstybės atstatymo laikotar­ Kraslagas. pasirašė Nepriklausomybės aktą, pį. Tuo laikotarpiu lietuvių tauta Kansko miesto kalėjimas. deklaravusį Lietuvos nepriklau­ sugebėjo iškilti aukščiau partijų 1942 metų sausio 13-oji. somybę nuo „visų valstybinių ir asmeniškų sumetimų: žemės Liesą, plikai skusta galva senuką sargyba ryšių, kurie yra buvę su kitomis reforma, Konstitucija, Univer­ įveda, kai siauruose languose pranyksta šešė­ tautomis”. To akto signataras sitetas, savas pinigas, tikroji liai. „Naktis”, — suvokia kalinys. Jis pasodina­ Aleksandras Stulginskis tolimes­ sostinė — Vilnius. Aleksandrui mas priešais tamsią figūrą, prie stalinės lempos nėje kovoje su Oberost’u būdingu Stulginskiui esant Lietuvos Res­ siaurai apšviesto stalo. Tardytojo veido ryškiai jam atkaklumu kietai laikosi Va­ publikos prezidentu, Klaipėdos nematyti. sario 16 dienos formulės: Lietuva kraštas prisijungė prie Lietuvos, — Susipažinsime, — pasako staiga tamsi fi­ negali būti surišta su bet kokia kuri pagaliau gavo jūros uostą. gūra. — Valstybės saugumo jaunesnysis leite­ kita valstybe ar tauta. Aleksandras Stulginskis visą nantas, NKVD vyresnysis operatyvinis 1918 m. kovo 21 d. Lietuvos Ta­ gyvenimą buvo kuklus. 1925 įgaliotinis Anciperovas. ryba pavedė Stulginskiui sudary­ metais Palangoje kun. Mykolui Kalinys žiūri į ploną segtuvą ir nieko neat­ ti belaisvių ir pabėgėlių grąžini­ Vaitkui jisai pasakė: „... Smetona sako. „Išbadėjęs — pratęs prie gero gyvenimo, mo komisiją. Derybose su vokie­ iškilo per savo gabumus. O mane — gaižiai galvoje šmėsteli Anciperovui. — čiais jam pavyko grįžtantiems į aukštą sostą pasodino palankios Prezidentas..,”, lietuviams karantino laiką su­ aplinkybės: mūsų katalikų vadai Jis atsiverčia švarius tardymo protokolui trumpinti iki aštuonių dienų. Tuo tuo tarpu neturėjo nieko tinka­ skirtus lapus ir imasi plunksnos. tarpu vokiečiai grįžtančius ver­ mesnio, tad išrinko mane”. — Pavardė? bavo darbams į Vokietiją, o bol­ 1926 m. lapkričio 5 d. Seime — Stulginskis, — įsitempia kalinys, supra­ ševikai trukdė grįžimą. Jo vado­ svarstant ratifikavimą (1926 m. Ona Matulaitytė ir Aleksandras Stulginskiai jungtuvių dieną 1920 metais. tęs, jog tardymas po sausio 2 dieną įvykusio vaujama komisija visuose karan­ lapkričio 28 d. Maskvoje pasira­ arešto lageryje prasidėjo. tinuose turėjo savo įgaliotinius. šytos) Nepuolimo sutarties, — Vardas? Greta to darbo Stulginskis įsįjun- Stulginskis pasisakė prieš tos — Aleksandras. gė į Lietuvos mažumų reikalus sutarties ratifikavimą, nes: — Tėvo vardas? Lietuvoje. „...mūsų nepriklausomybė iš — Domininkas. Pirmojo Lietuvos ministrų ka­ sovietų yra išgauta mūsų narsuo­ — Kur ir kada gimėte? bineto pirmininkui Augustinui lių kruvinomis kovomis, o ne jų — 1885 m. vasario 26 dieną Kutalių kaime, Aleksandras Stulginskis Sibire 1951 metais. Voldemarui 1918 m. lapkričio gerąja malone, be to, ta sutartis netoli Kaltinėnų, Lietuvoje. 14 d. paskelbus savo darbų dekla­ [t.y. 1920 m. liepos 12 d.] nėra — Socialinė kilmė? 1917-1918 m. profesoriavo Permėje). Voldema­ raciją, Stulginskis ją gerokai vykdoma, nes sovietai negrąžina — Iš valstiečių. ras — pirmasis Lietuvos Laikinosios vyriausybės sukritikavo, nes darbininkų ir išgabentų į Rusiją turtų, Lietuvos — Tačiau buvote dvarininkas! — nejučiomis ministras pirmininkas, o 1918-1920 m. — mažažemių vargai ypačiai pa­ Metrikos, neduoda žadėtojo 100 išsprūsta tardytojui, jau nuo pirmųjų sakinių užsienio reikalų ministras, 1926-1929 m. vėl didėjo. tūkstančių ha miško. Svar­ ieškančiam kalinio išvaizdoje, trumpuose at­ ministras pirmininkas ir užsienio reikalų minis­ 1919 m. gruodžio 26 d. naujo biausia, kad negrąžina mums sakymuose melo, klastos ir apgaulės. tras, tautininkas, nesutapęs su A. Smetona ir ministrų kabineto posėdyje Alek­ kelių dešimčių milijonų rublių, — Žemę įsigijau už savo pinigus. Esu, tiks­ surengęs prieš jį pučus, teistas ir išsiųstas į sandras Stulginskis konstatavo, Lietuvos piliečių indėlių, buvusių liau buvau, ūkininku. Paryžių 1940 m. birželio 19 d. netikėtai sugrįžo jog dalis ministrų nemato lenkų prieš karą Rusijos bankuose...”. — Specialybė? į Lietuvą. NKVD surastas ir išvežtas į Ordžo- pavojaus. Kariuomenės organiza­ Kraslago 7-o punkto stovykloje — Agronomas. nikidzę. 1942 m. areštuotas ir atvežtas į vimo klausimu jisai kietai siūlė sąlygos buvusios labai sunkios. — Kada areštuotas? Butyrkų kalėjimą, kur ir mirė gruodžio 16 d. mobilizacijos kelią. Tolimesnia­ Per porą metų dauguma lietuvių — 1941 m. birželio 14 d. 1940 m. birželio 18 d. suimtas 1935-1938 m. me ministrų kabinete tapo Žemės išmirė. Iš stovykloje laikomų Stulginskių šeima 1923 metais Kaune: Ona Stulginskienė, dukrelė Aldona — Šeimyninė padėtis? buvęs vidaus reikalų ministru Julius Čaplikas ūkio ir valstybės turtų ministru. 2,500 lietuvių beliko tik 400. Iš (Juozevičienė), Aleksandras Stulginskis. — Vedęs. Areštuotas kartu su žmona, tačiau (1941 m. liepos 9 d. sušaudytas nežinia kur, Jis suprato, kad valstiečių be Stulginskiui NKVD fabrikuotos nuo jos kelyje į Sibirą atskirtas pagal jūsų tikriausia Maskvoje, po sunkių tardymų). žemės išdalinimo nepatrauksi į bylos 10 kitų „kaltinamųjų” mirė buvo spręsta tik 1952 m. vasario Lietuvą buvo nemažiau skaudus papročius. Kur dabar žmona — nežinau... Dar 1940 m. birželio 15 d. SSRS ultimatume savo pusę, gi Lietuvos dvarų (jų tarpe, pavyzdžiui, Jokūbas 27 d., kada Osso prie TSRS VSM už kalėjimus ir stovyklas. — Vaikai? Lietuvai buvo paminėti du svarbūs Lietuvos likimas nulems ir Lietuvos liki­ Stanišauskis 1943 m. balandžio sprendimu Aleksandras Stul­ „Amnestuotų” grįžimas į Tėvynę — Duktė Aldona. Ji gyvenę atskirai, mokėsi pareigūnai, neva kalti dėl sovietų karių grobi­ mą. Dvarus reikia išparceliuoti, 14 d. mirė badu). Toji Stulgins­ ginskis buvo pasmerktas 25 Kaune. Dabartinė jos gyvenimo vieta man tada ypačiai buvo sunkinamas mų — vidaus reikalų ministras Kazys Skučas ir nes dvarininkai daugiausia yra kiui NKVD sufabrikuota byla metus kalėti. Sugrįžimas į LTSR biurokratų. nežinoma. saugumo departamento direktorius Augustinas — Už ką suimtas? Povilaitis. Juos suėmė dar Lietuvos valdžia, tuo Kalinys įsitempia. Šį klausimą jis nešiojasi manydama išvengti didesnio sovietų spaudimo. jau senokai, nuo 1941 m. birželio 14 d., tačiau Tačiau 1940 m. rugsėjo 23 d. K. Skučą ir A. mokyklų direktorius. Šios priemonės pradžioje deportuotas į Tambovą. Ten, karui prasidėjus, Antroji, jau žymiai didesnė masinių repre­ jeigu būti visiškai tiksliam — ar sovietai jį Povilaitį suėmė SSRS NKVD. Abu sušaudyti daugiausia lietė Lietuvių tautininkų sąjungos 1941 m. birželio 22 d. vakarą vėl suimtas. Kalin­ sijų akcija ir trėmimai buvo suplanuoti 1941 m. areštuos — toks klausimas jį kamavo jau seniau, 1941 m. liepos 8 d. Maskvoje1. Su jais išvežtas narius, daugiausia 4 dešimtmetyje ir sudariu­ tas 13 metų, vienutėse — 11 metų Tambovo, birželio mėnesį. Iki to laiko, pasinaudodami kai tik Raudonoji armija okupavo Lietuvą. ir sušaudytas Lietuvos kariuomenės štabo 2-ojo sius nepriklausomos Lietuvos administraciją. Saratovo, Maskvos, Kirovo, Gorkio, Ivanovo, Vokietijos-SSRS draugystės sutartimi dalis Taip, jis gyveno provincijoje, savo namuose (informacijų) skyriaus viršininkas gen. štabo 1940 m. liepos 7 d. komunistas, dabar jau Vladimiro kalėjimuose3. lietuvių veikėjų repatriavo į Vokietiją. Aleksan­ Jokūbave, Kretingos apskrityje, tačiau įgąsdinti pulk. K. Dulksnys, pulk, P. Kirlys. Nuo birželio saugumo departamento direktorius A. Sniečkus NKVD tinklas netrukus apgaubė visas dras Stulginskis, ir toliau ūkininkavęs Jokūbave žmonės, nepriklausomos Lietuvos valstybės pi­ 25 iki rugpjūčio 5 d. buvo suimti 84 lietuvių pasirašė NKVD paruoštą įsakymą suimti akty­ Lietuvos apskritis. Prasidėjo kruopštus žinių prie pat Vokietijos sienos, pergyveno didžiausias liečiai, atsargumo dėlei traukėsi iš Kauno į karininkai2. Sovietų represijos nemažėjo, areštai vius Lietuvos politinius lyderius ir aktyvius rinkimas apie visus, kuriuos buvo galima dvejones — pasitraukti į Vokietiją nuo visiškai ramesni kaimą, užsukdavo ir į Jokūbavą, atneš­ tęsėsi, žmonės atleidinėjami iš darbo, dingdavo valdininkus, tautininkų, liaudininkų, krikščio­ pastebėti ar net įtarti esant antisovietiškai realios sovietų represijos ar likti Lietuvoje? Jo dami nedžiuginančias žinias. naktimis3. nių demokratų, jaunalietuvių, socialdemokratų, nusiteikusius. Į priešsovietinį elementą kone šitas dvejones geriausiai aprašė kunigas, Eliminavus ar atleidus, areštavus vidaus ir Šaulių sąjungos narius, buvusius Lietuvos automatiškai pateko visos nebolševikinės lietu­ rašytojas Mykolas Vaitkus, susitikęs su A. * * * krašto apsaugos vadovybę, Lietuvos kariuomenė vyriausybių narius, spaudos veikėjus. Sniečkaus vių politinės grupės ir jų šalininkai. Stulginskiu 1941 metais: „Tame kambary begy­ ■ F1 palaipsniui sulikviduota. sudarytos komunistų-enkavėdistų grupės turėjo Pirmųjų masinių suėmimų 1940 m. liepos venantį aplankė mane buvęs prezidentas Alek­ Nuo pirmųjų raudonojo tvano dienų 1940 m. Sovietų atstovų sudarytoji marionetinė sudaryti represuotinų politinių veikėjų sąrašus. 11-12 d. naktį apie 2000 svarbių Lietuvos sandras Stulginskis... Klausia mane: Kaip vasarą pasklido gandai apie sovietų vykdomus Lietuvos „liaudies vyriausybė” paklusniai Lietuvos krikščionių demokratų „žinias” turėjo žmonių buvo sukišti į kalėjimus, o vėliau manai? daugis nūn bėga per žaliąją sieną į areštus. Atsitiktinai pirmuoju sovietų suimtu vykdė kiekvieną Maskvos nurodymą, ne tik sudaryti „operatyvinių darbininkų” grupė, ištremti į Rusiją ar Sibirą. Vakarus. Baugina žmones tie suėmimai. Nors politiku tapo Augustinas Voldemaras (gimęs įjungdama Lietuvos SSR į SSRS sudėtį, tačiau vadovaujama komunistės Juditos Komodaitės4. niekuo, kiek nusimanau, nesu nusikaltęs 1883 m. balandžio 16 d. Dysnoje, Ignalinos ra­ NKVD priemonėmis sovietizavusi kraštą. Nuo Pirmosiomis deportacijų aukomis tapo buvęs bolševikams, bet juk buvau vadinamosios dabar jonas, 1909 m. baigęs Peterburgo universitete birželio 24 d. ji klusniai atleidinėjo iš pareigų ministras pirmininkas ir buržuazinės Lietuvos prezidentas. O tai nauja­ istorijos studijas, buvo jo docentas, 1914 m. vadovaujančius karininkus, apskričių viršinin­ užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys, dėl jai valdžiai, berods, atrodo nusikaltimas stažavosi Italijoje, 1915 m. — Švedijoje, kus, burmistrus, policijos valdininkus, teisėjus, kurių deportacijos į SSRS rytus pasirašė Lietu­ proletarinėms masėms. Tad kaip? ar man bėgt vos SSR vadai Justas Paleckis ir Mečislovas ten į Vakarus, ar pasilikt čia? Gedvilas. Aš nesvyruodamas griežtai patariau bėgti, Lietuvos Užsienio reikalų ministras 1938- jei jis mano galėsiąs Vakaruose badu nemirti. 1940 m. Juozas Urbšys, gimęs 1896 m. vasario Jis prisipažino įstengsiąs. — Tad bėk, būtinai — 29 d. Šeteniuose, Kėdainių apskrityje. 1914 m. kategoriškai pareiškiau aš. — Bet, bet, — baigęs Panevėžio realinę mokyklą, 1915-1916 m. susvyravo Stulginskis — mano čionykščiai geri dirbo Maskvoje, lietuvių šalpos draugijoje, pažįstami komunistai, kuriems esu kuo padėjęs, mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, 1917 m. man pataria nebėgti: girdi, mes jus užtarsim. Ir baigė Čiugejevo karo mokyklą (Charkovo sritis), nieko blogo man neatsitiksią’^...)4. 1918 m. rudenį grįžo į Lietuvą ir įstojo į Lietuvos Gal būta tam tikro Stulginskio naivumo, gal kariuomenę, tarnavo Panevėžio batalijone, 4 per daug pasitikėta „gerais pažįstamais komu­ pėstin. pulke, vėliau Generaliniame štabe. nistais”, kurie dar irgi, socialistinių teorijų 1922 m. J. Urbšys perėjo dirbti į Užsienio prisiskaitę, nesuprato Stalino-Lenino tikrųjų reikalų ministeriją, netrukus paskirtas dirbti idėjų ir pasaulinių užmojų ir to, ką Kremlius jau Berlyne, 1927 m. — Paryžiuje Lietuvos atstovy­ buvo suplanavęs lietuvių tautos atžvilgiu. Gal bėse, nuo 1933 m. nepaprastas pasiuntinys ir nulėmė paties A. Stulginskio pasirinkimas įgaliotas ministras Latvijoje. pasilikti su savo tauta sunkiausiu jai momen­ 1934 m. J. Urbšys perkeltas į centrą ir tu. Matyt, būta ir to, ir kito. paskirtas politikos departamento direktoriumi, A. Stulginskis pasiliko Lietuvoje. URM generaliniu sekretoriumi. Nuo 1938 m. Lietuvių inteligentai, kurie savo akimis gruodžio 5 d. iki 1940 m. birželio 19 d. ėjo nebuvo matę Rusijos revoliucijos įvykių 1918- užsienio reikalų ministro pareigas, grūmėsi su 1919 m., antrojo pasaulinio karo fone svarstę J. Ribbentropu ir V. Molotovu. Lietuvos ateities likimo perspektyvas suvokda­ 1940 m. liepos 17 d. su žmona suimtas Aleksandro Stulginskio ir Onos Stulginskienės kapas mi, jog Lietuva vienaip ar kitaip gali patekti į Onos ir Aleksandro Stulginskių nuotraukos iš jų Sibiro pasų. NKVD, dalyvaujant A. Gudaičiui-Guzevičiui ir Aukštojoje Panemunėje. Vokietijos arba Sovietų Rusijos okupaciją, pir- Šeštadienis, 1994 m. vasario mėn. 12 d. DRAUGAS-MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Nr. 30(6) - psl. 3

Dualistinės galvosenos įtakoje Meno paroda apie meilę žmogus tampa uždaru, nužmogin­ i tu. Jam darosi vis sunkiau su­ ALGIMANTAS KEZYS kurti ir išlaikyti jaukius, papras­ Donaldas Kajokas ta draugyste paremtus santykius, Kasmetinė Vasario 16-osios pa­ kurių dėka klesti šeimos, kaimy­ Rytinis obelų žydėjimas roda „Dailė ’94” vyksta Čiurlio­ nų, draugijų rateliai. Bažnyčiose, Valtis tarp medžių baltų nio galerijoje, Čikagoje, vasario mokyklose, organizacijose susikū­ mano valtis prikritus žiedų Ankstus gegužio rytas. Ramuma. 11-20 d. Paroda yra siužetinė, jos rusios karitatyvinių siekių bend­ tema — Meilė. Meilė šioje parodo­ tyliai plaukia į deltą išplitusią Smėlėtam klony — kaimas, kuriame ruomenės šių „pažangiųjų” yra staiga vėjelis dvelkteli nubudęs — je yra įvairiaspalvė, kaip ir pačia­ plaukia valtis tarp medžių baltų pajuokiamos, apkaltinamos para­ toks gležnas. me gyvenime. jau toli nuo kitų atsilikusi piškumu, kaimietišku atsiliki­ toks švelnus, mu; nepuoselėjamas paprotys ♦ * * jie tolyn ir tolyn nuo manęs toks nedidutis, kaimynams susieiti, darbinin­ vis tyliau krykščia iriasi barasi o visas sodas telpa tam dvelksme! Meilė, sakoma, turi du polius, kams susidraugauti, pajusti tarp vis tyliau bedainuoja dainas bet susideda iš elementų. trijų žmonių šeimyniška artumą, šven­ kaip vergai kad dainavo galerose Tas trečiasis elementas yra ryšys, tiškumą bei iš jo dvelkiantį šven­ Pamiškė jungiantis abu polius į vieną. tumą. ir nutyla visai — tarp žiedų Anot kai kurių filosofų (ypač jis parkrito beveik jau priėjęs Nors bendrinėje kalboje šventu­ plaukia valtis į deltą išplitusią Martin Buber), viskas pasaulyje trims žingsneliams pristigęs jėgų mą priskiriame individui — žmo­ tyliai plaukia toli nuo kitų turi kokį nors ryšį su kuo nors vėjas tėviške mano koks vėjas gui, angelui, Dievui, tačiau šven­ taip toli kad net neatsitikusi kitu; niekas neegzistuoja pats sau tas nėra kas nors pats sau, o tik šaltis tėviške lig panagių! vienas; vienišo daikto pasaulyje ryšyje su kitais. Tik šio ryšio iš viso nėra; yra tik ryšiai, arba karitatyvinio atributo laipsnis prie švinu suvarpytos koplyčios reliacijos; šie yra netgi tikroviš­ nustato kiekvienos sąmoningo­ 0 teisieji! pamiškėj ant sniegų mėlynų kesni už pačius daiktus, nes daik­ sios būties moralinį gerumą arba krito vietoj kliudytas sparnu — tas, neturintis ryšio su kitu, neį­ blogumą, jos šventumą ar niek­ lyg pavartę papirusą dievišką skaudžiai skaudžiai netyčia sivaizduojamas: tokio iš viso šiškumą, meile ar egoizmą. jie jau žino o aš nežinau nėra. Šventumas arba totalinė meilė Ryšiai tarp žmonių turi etinį at­ egoistinėse santvarkose yra aš kalėjau tavy mano tėviške Klegėdami išniro jie iš vėjo spalvį ir yra dvejopi: atstumian­ sunkiai įgyvendinamas idealas. aš kalėjimu tavo buvau tys arba jungiantys, sakykime, Meilės reliacija pasižymi jun­ ...klegėdami išniro jie iš vėjo neigiami ir teigiami. Neigiamieji giančia jėga, trauka, sutapatė- priėjo savo polius vienas nuo kito stu­ jimu. Idealus-šios reliacijos pavyz­ girgždančius mirties vartus mia, teigiamieji artina. Įvairiose dys yra krikščionių dogma apie praėjo žmonių gyvenimo sankryžose šie Švenčiausiąją Trejybę. Čia meilės kažkas pasimeldė matyt ir už mane ryšiai gali taip sustiprėti, kad jų ryšys tarp dieviškojo Tėvo ir Sū­ nes mano siela paryčiui nušvito — o dangau! — buvimas tampa net akivaizdesnis naus yra toks stiprus, kad pats tarytum miško seno ir sulyto to net nepastebėję nuklegėjo už pačius polius: meilė taip su­ ryšys tampa asmeniu, lygiateisiu pievelės siauras lopinėlis kuriame jungia du individus, jog jie pasi­ aniems dviems, sudarydamas ir aš prieš tai prašiau už vėlę daro tarsi vienas; neapykanta kartu su jais nedalomą Trejybę. kadais nemielą man — tą valandėlę Sostinė juos vieną nuo kito taip atitolina, Alfonsas Dargis I love you, 1993 Siekiant įgyvendinti savitarpio kažkas pasimeldė matyt ir už mane Medžio raižinys, 36” x 25” tarsi jie vienas kitam net neegzis­ meilę, reikia dualizmu pagrįstą tai buvo didis miestas sostinė į ją tuotų. Iš kasmetinės lietuvių dailininkų Vasario 16-osios parodos „Dailė ’94”, vakar gyvenimo sampratą keisti į trejy- tolių šalių pirkliai gabeno moteris ir rūdą Neigiamieji, arba atstumiantys be pagrįstą suvokimą. Dėmesio atidarytos Čiurlionio galerijoje. Jaunimo centre, Čikagoje, ir vyksiančios iki Atsidusimas bet vieną naktį mėnuo patekėjęs danguje ryšiai gimdo žmogaus vaizduotėje vasario 20 dienos. Šiemetinės parodos tema — „Meilė”. centre turi būti pozityvioji reliaci­ išvydo dulkių stulpą ir siaubingą suirutę nepalankią tarpusavio sugyveni­ ja, ugdanti pasišventimą, prisiri­ Štai ir vėl man pasaulis gražus, štai ir vėl, — ir vietoj sostinės išaušus liko didelis griovys mui nuotaiką, kurią galime pava­ reivių stovyklos, pasiruošusios principu. Žmonės paskirstomi į šimą, taurumą. Patys gražiausi šie kemsynai, ši plunksna praskridusio genio, ir du pirkliai jie ginčijos ar buvo ji išvis dinti dualizmu. Dualizmas pasi­ puolimams, kraujo praliejimui, „rūšis”: vieni yra geresni, kiti (ir, be abejo, skaudžiausi) gyveni­ tvenkinys, maurų kvapas, also, pakelė... bet kas gi kitas mumyse galėjo šitaip griūti žymi būties paskirstymu į dvi mirčiai. blogesni, vieni laikomi aukštes­ mo momentai visada yra trejybiš- Va — išpampus, stora tarsi pantis dėlė, priešiškas grupes: žmogus — gy­ Senovės pagonių galvosenoje nės klasės, kiti žemesnės. Atsi­ kieji, išgyvęiiti su kuo nors kitu, įsisiurbus i koją žąsino seno, — vulys, vyras — moteris, Kūrėjas netgi pats pasaulio sukūrimas randa kastos, rasės, sluoksniai, ( turinčiu gį^ųdų. ryšį su mumis, net ir ji, net ir ji, varge mano!.. Tas pats varpelis parugėj — kūrinys, šventasis — velnias, būVo suvoktas kaip priešiškų jė­ 'sienos. Išsivysto visuomenei labai Aktoriui ar dainininkui keliamos išganytasis — pasmerktasis, gėris gų kraugeriška tarpusavio kova: žalingos socialinės struktūros ovacijos, intymūs pokalbiai tarp smulkutis virpantis išbalęs — blogis, dorybė — nuodėmė, be­ dievai kovoja su slibinais ir kitais kaip patriarchalizmas, laikantis draugų, mylimųjų ar šeimos užgožtas usnių smilgų dirsių galybė — ribotumas. Toks būties priešais, iš kurių lavonų gimsta vyrus aukštesniais už moteris, narių, netgi paties vieno Bažnytkaimis sutilindžiavo parugėj varpelis padalinimas veda į priešiškus pasaulis. Beveik visa užrašytoji nacionalizmas, pripažįstantis tik pasivaikščiojimas po mišką nėra nelyg tą rytą kai aš mirsiu santykius, iš kurių kyla žmogų žmonijos istorija — tai karų, gro­ savąją tautą išrinktąja; nacizmas, vienatvė, o ryšys su kitu: paskutinis varpo dūžis — skaudinančios nelaimės: neapy­ buoniškų okupacijų, revoliucijų savinantis sau teisę naikinti „že­ aktoriaus su publika, draugo su ir tyla užlieja pievą... — o tau pačiam kantos, niekinimai, peštynės, žu­ kronika. mesnės” genealogijos žmones; ra­ draugu, vienišo žmogaus su gam­ kiek dar gyvent mažyti? dynės, karai. Dualistinis pasau­ Dualistinis galvojimas yra iš sizmas, šovinizmas, parapiškumas, ta, aplinka, kosmosu. Net ir tada, ir tyloj toj savo pienę — gal mirksnis ligi amžinybės lio suvokimas priveda žmoniją dalies lėmęs ir hierarchinę visuo­ žmonių skirstymas į turtinges­ kai vienatvės tuštumos niekas tyliai šlamščia triušis gal amžinybė ligi mirksnio prie to, kad ne tik asmenys, bet meninio gyvenimo tvarką. Ji re­ niuosius ir neturtingesniuosius, neužpildo, žinome, kad kažko ir gentys bei tautos tampa lyg ka­ miasi superioriteto-inferioriteto valdininkus ir pavaldinius. (Nukelta į 4 psl.)

menybę vis dėlto atiduodavo Rusijai. Kretingoje preliudija. Geri žmonės pristatė laišką adresatui. Duktė Stulginskių šeima buvo perskelta į tris dalis šiotų, Kansko ir Abakano vietovių. A. Stulgin­ dar prieš karą, vieno pokalbio su pranciškonų Ona ir Aleksandras Stulginskiai buvo išvež­ išpildė tėvų prašymus. Ji visą gyvenimą atsimi­ ir kiekvienai iš šių dalių krito nelengvas skis pateko į trikampio Kanskas-Rešiotai- ordino provinciolu tėvu Antanu Dirvele, Šv. ti ne naktį, kaip dauguma deportuotų, o rytą. nė, jog yra katalikė ir lietuvė. Ji baigė mokslą, likimas. Taišetas (susietą geležinkeliu) lagerių sistemą. Antano gimnazijos mokytojais Kazimieru Tai birželio 14 d. matė Kretingoje Vilniaus kaip prisakė tėtis. Motina ir duktė jau nebepa­ Dar tremtinių prikimštame vagone Stulgin­ Ši grupė lagerių įvardinta Nr. 235, jos valdyba Bauba ir Antanu Masioniu metu A. Stulgins­ gatvėje mokytojas A. Masionis. Kariškas sun­ simatė. Duktė susitiks su tėvu tik jo gyvenimo skis išgirdo naujieną — Vokietija užpuolė buvo Krasnojarske. 1954 m. duomenimis Kras- kis pokalbio dalyvius nustebino tokiu atsakymu kvežimis, ant kurio kabinos laiptelių stovėjo du pabaigoje. Sovietų Sąjungą. Tačiau Stulginskis jau buvo nojarsko-Kansko-Rešiotų rajone būta apie 112 — .jeigu jau okupacija, tai geriau rusų, o ne enkavedistai su šautuvais ir ant jų užmautais Traukinys su Lietuvos tremtiniais dundėjo toli nuo Lietuvos, o karo veiksmai vyko kaip tik lagerių. Be rusų, ukrainiečių ir baltarusių, kurie vokiečių”. Savo pareiškimą A. Stulginskis mo­ durtuvais, plerpė Kretingos gatvėmis Kartenos tolyn į Rusiją, nuo Lietuvos vis tolo pirmasis jos gimtinės teritorijoje. sudarė kalinių daugumą, tarp kalinių buvo tyvavo tuo, kad romėnai, užkariavę Graikiją, link, kur buvo sukoncentruoti transporto Steigiamojo Seimo pirmininkas ir pirmasis Lie­ Taigi Stulginskis pergyeno du kartus didžiu­ estai, latviai, lietuviai, suomiai, o po karo ir netapo nugalėtojais, o savo kultūra galop vagonai. Sunkvežimio kėbule ant grindų sėdėjo tuvos Respublikos konstitucinis prezidentas. lę netektį. Kai sovietai okupavo Lietuvą buvo japonai, vokiečiai, vengrai, ispanai, olandai, laimėjo nugalėtieji. Sovietų Rusįjos (arba SSRS) Stulginskiai, šalia gulėjo didelis baltas, matyt, Netrukus žmonas atskyrė nuo vyrų. Alek­ pirmasis. Iš kur tada galima buvo žinoti, kad pietų korėjiečiai (belaisviai), šiaurės korėjiečiai okupuota Lietuva atsidurtų su rusais panašiame rūbų ryšulys. A. Stulginskis atrodė prislėgtas, sandrui Stulginskiui sovietinė sistema jau buvo bolševikų Rusija su savo revoliucinėm idėjom („liaudies priešai") ir mongolai14. Kraslago santykyje kaip graikai su romėnais. Rusams suglebęs, be gyvybės ženklo. A. Masionį nuste­ paruošusi lagerį, o jo žmonai — tremtį Komių nepaisys jokių sienų, nekalbant apie valstybi­ valdybos skyriai buvo Kanske ir Rešiotuose. Re- Lietuvoje reikės daug ko mokytis, — teigė bino tai, jog kėbule kažkodėl stovėjo didelis, ASSR Kortkeroso rajone. nes? Mažai kas žinojo apie slaptus dokumentus šiotų sistemoje yra žinomi ir atskirieji lagerių Stulginskis tame pokalby, — ir amatų, ir ūki­ gražiai išsišakojęs fikusas, kurio šakos ir lapai Maskvos seifuose, kurie tiesiogiai grėsė ar­ punktai (otdelnįje lagemyje punkty — OLP), ku­ ninkavimo metodų. Tad rusai žiūrės i mus iš judėjo nuo greito sunkvežimio važiavimo10. Ar timiems ir tolimesniems sovietuos kaimynams. rių priskaičiuojama iki 24. Yra duomenų, jog apačios, kaip į pranašesnius, o vokiečiai žiūrėtų tokį nereikalingą daiktą į ilgą kelionę pasiėmė Geri Sovietų Rusijos ir Lietuvos santykiai juos Rešiotų skyriuj po šifru „pašto dėžutė Nr. 235” į mus iš aukšto, o daugelis lietuvių susižavėtų šoko ištikti suimtieji, ar savo įstaigą fikusu realizuojant galėjo virsti į dulkes. buvo priskaičiuojama apie 45-50 tūkst. kalinių13. jų aukštesne kultūra, gyvenimo lygiu. Stulgins­ sumanė papuošti enkavedistai — galima tik Dar 1920 m. rugpjūtyje V. Leninas savo ran­ Galimas dalykas, jog Stulginskio atgabeni­ kis kaip pavyzdi pateikė Mažosios Lietuvos spėlioti. ka E. M. Slianskiui, Revoliucinės Karinės mą būtent į Kraslagą nulėmė tai, jog pristigo likimą, kuri neatsilaikė prieš vokiečių kultūrinę Vagone Ona ir Aleksandras Stulginskiai tik < tarybos pirmininkui, nurodė: „apsimetę pigios kalinių darbo jėgos. Mat 1940 m. valsty­ ir ekonominę įtaką7. pasidžiaugė, jog duktė Aldona, medicinos „žaliaisiais” (mes po to jiems ir suversim) bės saugumo komisaras L. Berija pranešime J. Šie A. Stulginskio samprotavimai gana pa­ studentė Kaune, arešto ko gero išvengė. Prie praeisime 10-20 varstų ir iškarsime buožes, Stalinui ir V. Molotovui nusiskundė, jog SSRS našūs į tuo pat metu užfiksuotus ir prezidento Naujosios Vilnios, jie išmetė iš vagono laišką dvasiškius, dvarininkus. Premįja 100,000 rb. už miškų pramonės komisariatas nepanaudojo rei­ A. Smetonos svarstymus’. Tačiau nei A. Stul­ dukrai, ant voko apdairiai užrašydami ne jos, o pakartąjį”.12 Kalba ėjo apie akcįjas kitos, kiamai tremtinių miško darbuose, neaprūpina ginskis, nei A. Smetona nė kiek dėmesio nekrei­ geros Onos Stulginskienės draugės Petronėlės kaimyninės Rusijai valstybės teritorijoje. įrankiais. Krasnojarsko krašte į šiuos darbus ir pė į SSRS politinę ir administracinę liniją, Lastienės adresą: „Dr. P. Lastienei (įduokit Tų pat metų liepos mėnesį Leninas pasiuntė mesta 8770 tremtinių14. didžiulę represinių struktūrų galią, kalėjimų ir Aldutei) Donelaičio 14°”- šifrotelegramą į Charkovą Stalinui: Tai iš dalies patvirtina ir istoriko H. Šadžiaus koncentracijos stovyklų tinklą. Ką gali du žmonės surašyti į galbūt „Padėtis Kominteme nuostabi. Zinovjevas, Maskvos archyvuose surasti dokumentai. SSRS KGB archyviniai dokumentai liudįja, jog paskutinį laišką vienintelei dukrai, kurios Bucharinas, o taip pat ir aš galvojame, kad VRLK ’o Darbo ir spec. gyvenviečių sky­ 1941 m. birželio 7 d. NKVD seržantas I. B. likimaB gali būti dar sunkesnis negu tėvų? reikėtų tuoj pat paskatinti revoliuciją Italijoje. riaus viršininko pavaduotojo valstybės saugu­ Popov pasirašė nutarimą A. Stulginskio areštui. Paskubomis, gyvuliniame vagone Ona ir Mano asmenine nuomone, tam reikia sovie- mo leitenanto Žilovo 1941 m. liepos 15 d. Formaliai areštas motyvuotas dviem prie­ Aleksandras Stulginskiai iš esmės surašė tizuoti Vengriją, o galbūt ir Čekiją bei pranešimas Gulag’o viršininkui Nasedkinui žastimis: A. Stulginskis yra stambus buožė, Aldonai dvasinį testamentą: Rumunįją...”13. liepos 2-9 d.d. liudįja, jog VRLK Krasnojarsko nes turi 173 ha žemės, 15 arklių, 37 karves, 17 Ona Stulginskienė: ..Mudu su tėte išvažiuo­ 1920 m. Lietuva vos išvengė revoliucijos valdyba priėmė 12 ešelonų tremtinių-perkelti- avių, 10 kiaulių ir namus, o be to, jis yra buvęs jam nežinoma kryptimi... Sudiev, Aldute, at­ „paskatinimo”, tuo metu, kai Stulginskis buvo nių, 5586 šeimos, 16913 žmonių. Iš jų 4606 Lietuvos prezidentu’. mink visur ir visuomet, kad esi katalikė ir Lietuvos Steigiamojo Seimo pirmininku. Tačiau šeimos (13203 žmonės) ištremtos iš Latvijos ir Birželio 14 d. tūkstančiai NKVD kareivių ir lietuvė. Laiminu Tave ir bučiuoju. Mamytė”. 1940 m. to „paskatinimo” nepavyko išvengti, Lietuvos, ir įkurdintos ten, kur labiausiai trūko karininkų, sovietų milicininkai, komunistai ir Laiško pabaigoje, trys smulkia A. Stul­ nors Lenino jau seniai nebebuvo. darbo jėgos. sovietiniai aktyvistai, pagal iš anksto sudarytus ginskio rašysena parašytos eilutės: Tačiau buvo Stalinas, Lenino reikalų Ačinsko stotyje buvo priimti ešelonai Nr. sąrašus, įsiveržė į miegančių žmonių butus ir „Brangi Aldute, sėkmingai baik mokslą, tęsėjas. 335 ir 266, viename iš kurių, matyt, ir buvo A. sodybas. Keliolika tūkstančių dorų lietuvių būk geras žmogus, aš nors toli gyvendamas min­ Tolimame Sibiro krašte sovietai įkūrė ir vis Stulginskis kartu su kitais 2436 čia atvežtais buvo sukimšti į traukinius, kurie iš visos timis visuomet su Tavimi. Tavim džiaugsiuos ir didino Krasnojarsko lagerių grupę, išdėstytą tremtiniais kaliniais17. Lietuvos kampų vežė į Vilnių kone dvi dešimtis didžiuosiuos. Laiminu Tave, telaimina Tave nuo Arkties iki pat pietinio šio milžiniško krašto tūkstančių busimųjų Sibiro vergų. Tai buvo tik Aukščiausias. Jokūbavo gyventojų pastatytas Aleksandrui Stulgin- taško — t.y. nuo lietuviams tremtiniams gerai didelio išvežimų ir lietuvių tautos genocido Tėtė”" skiui Paminklas Jokūbave 1991 metais. žinomų Palatkos, Dudinkos iki Bogučanų, Re- (Nukelta į 4 psl.) Nr. 30(6) - psl. 4 DRAUGAS-MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA šeštadienis, 1994 m. vasario mėn. 12 d.

A.a. archeologė Marija Gimbutienė Meno paroda Pasaulinio garso archeologė dr. Marija Gimbutienė po ilgos ligos apie meilę mirė vasario 2 dieną, 4 v. p.p., (Atkelta iš 3 psl.) University of Califomia at Los mą mes vadiname MEILE tikrąja Angeles ligoninėje, Los Angeles. trūksta, kad kažko nėra, kas to žodžio prasme. Perfrazuojant Dr. Gimbutienė yra autorė dvi­ turėtų būti su mumis. Todėl tei­ Vytautą Mačernį, mylimojo ir dešimties knygų ir daugiau kaip singai sakoma, kad visa žmogaus mylimosios meilė yra dar dau­ dviejų šimtų straipsnių apie Eu­ patirtis susideda iš ryšių, ir tik iš giau negu pats gyvenimas. Ji ropos priešistorę. Pastaruoju ryšių. Kiekvienas duetas tampa yra Dievas: į asketo išdidų teisi- laiku ji buvo europinės archeolo­ trio. Ryšys tarp dviejų polių, — tai nimąsi, kad „pirmiau negu my­ gijos profesorė emeritą Universi­ tarsi magnetinis laukas: nemato­ lėt, pažinti, kas verta / Pasauly ty of California, Los Angeles. Ji mas, negirdimas, bet turintis reikia mums” šokėja taria: „O pa­ yra plačiai žinoma dėl savo traukos jėgą jungti ir nepaleisti. miršai, kad žvilgsniui mylinčiam kontroversinės „Kurgan teorijos” Mums bene artimiausias ir la­ iš karto/ Atsiskleidžia visi gilieji apie indoeuropiečių kalbų genčių biausiai pažįstamas trejybiškos slėpiniai ... meilei jos pačios už­ įsiveržimus į Europą. Neseniai ši būsenos pavyzdys yra vyro ir mo­ tenka, / Ji pažinimas ir gyveni­ teorįja susilaukė paramos iš ters meilė. Šioje meilėje gaiva­ mas kartu. / Ji — Dievas, nušvies­ genetiko L. Luca Cavalli Sforza liškai išryškėja tarpusavio ryšio tas savęs paties” (Vytautas Ma­ vykdyto tyrinėjimo darbo. svarba. Individai pasilieka vis tie černis, „Šokėja ir asketas”. Trys iš Marijos Gimbutienės patys, o jų sąryšis sudaro gyve­ * * ♦ naujausių knygų, Goddesses and nimą — pilną arba tuščią. Jie gali Lietuvių dailės paroda „Dai- Gods ofOld Europe (1974,1982), artėti prie trejybiškos meilės vir­ lė’94’’, kaip sakyta, yra teminė. The Language of the Goddess šūnės arba nuo jos tolti ir kristi Nors grynojo estetizmo atstovai (1989) ir The Civilization of the į pražūtingo dualizmo bedugnę. nesuteikia ypatingesnės reikš­ Goddess (1991) pateikia neolito Jų gyvenimas gali svyruoti nuo mės temai meno kūrinyje, tačiau amžiaus (6-5 tūkstantmetis pr. romantiško iki tragiško, nuo sa­ pasakojamasis žanras iki šios die­ r Kr. — 2 tūkstantmetis pr. Kr. im- vanaudiško iki herojiško, nuo nos nėra nei pamirštas, nei nu­ _ tinai) Europoje interpretaciją, pasišventimo iki nusikaltimo. Tai stumtas į kertę. Lietuviai daili­ kuri varžosi su daugeliu tra­ tezės ir antitezės, sakytų filosofas ninkai, tiek abstraktaus, tiek dicinių pažiūrų į priešistorines Hėgelis. Anot jo, šios dvi prieš­ pasakojamojo meno kūrėjai, buvo visuomenes. Nors labai kontro­ priešos turi baigtis sinteze, t.y., pakviesti pademonstruoti temati­ Vigandas Blandis () Viskas prasideda nuo vaikystės versiška, jos interdisciplinarinė kenksmingo dualizmo pavertimu nes pajėgas savo meninėje kūry­ prieiga sukūrė naują mokslinę Marija Gimbutienė (1921-1994) Demetre Lagios nuotrauka trejybiška meile. Gyvenimo boje. Jiems buvo nurodyta, kad sritį — archeomitologiją, praple- košmaras — tai neužbaigtas daly­ čia kalbame apie žmogaus meilę čiančią tradicinius archeologijos išbuvo kaip Europos archeologijos (per World Refugee Committee ir kas, kaip ir neužbaigtas yra dir­ žmogui, atsiribodami nuo meilės rėmus. profesorė iki išėjo į pensiją 1990 Boston Chamber of Commerce, vos tręšimas mėšlu, kol iš jos ne­ gyvuliui, žaislui, pavasariui, kos­ Mitologas Joseph Campbell metais. Tarp 1967 ir 1980 metų 1960), Los Angeles Times Woman užauga gėlės ir varpos. mosui, Dievui. Žmogaus meilė čia Gimbutienės darbą yra palyginęs Marija Gimbutienė vadovavo of the Year Award (1968), garbės Savo „tezes” ir „antitezes” turi suvokiama ne vien kaip emocinė su Champollion’o iššifravimu penkiems stambiems archeolo­ laipsnius iš Vilniaus universi­ ir lytinė gyvosios gamtos prieš­ (mylimojo/mylimosios), bet ir egiptietiškų hieroglifų, o Ashley giniams kasinėjimams pietry­ teto, California Institute of In- prieša. Ši priešprieša visiškai ne­ kaip visuomeninė, šeimyninė, Montagu iš Princeton yra rašęs, tinėje Europoje. tegral Studies, Vytauto Didžiojo suprantama ir nepateisinama be tautinė, tarptautinė, herojiškoji, jog „Marija Gimbutie yra Už savo mokslinį darbą dr. universiteto Kaune (su ypatingu jų abiejų „sintezės”. Gal todėl ly­ ištvermingoji, išsigimusioji, apsi- 2mums pateikusi tikrą nosetta Gimbutienė yra susilaukusi gau­ pagerbimu iš Respublikos pre­ tinį patrauklumą ir jo patenkini- metėliškoji, savimeiliškoji, tarp- akmenį, galintį pasitarnauti savo sių pažymėjimų: Fulbright sti­ zidento 1993 metų birželio mė­ lytinė, monolytinė, mistiškoji, eg­ ieškančiąja verte ateityje arche­ pendijas, paramą iš National nesį), ir National University of zotiškoji, pamirštoji, išsvajotoji, ologiniuose ir antropologiniuose Science Foundation, Smithsonian Ireland. kinys Anglijos poeto laureato išblėstančioji, kraugeriškoji, kar­ aiškinimuose”. Institution, American Academy Marija Gimbutienė palieka tris Philip Larkin laiškų, kuriuos, žygiškoji, vaikiškoji, motiniškoji, Marija Gimbutienė gimė 1921 of Science, tarp kitų. Ji buvo dukteris: Danutę Lake, Živilę būdamas gyvas, jis vargu ar būtų tėviškoji, valstybiškoji, bet kokios m. sausio 23 d. Vilniuje. Arche­ pagerbta, paskiriant jai: Out- Gimbutaitę ir Rasą Julie Thies. norėjęs plačiajai publikai leisti rūšies žmogaus meilė žmogui ar­ ologijos studijas Vilniaus uni- standing New American Award Joan Marler skaityti). O Juozo Lukšos-Dau­ ba kad ir įsimylėjimas bei geidi­ įversitete baigė 1942 metais. Iš manto laiškų vertė yra ne tik do­ mas, meilės praradimas, jos pa­ Lietuvos išbėgo 1944 metais ir kumentinė — iš herojiško mūsų virtimas priešingybe — neapy­ pokario metus praleido karo Naujos knygos tautos kovų už laisvę laikotarpio, kanta, pavydu, kerštu, kančia, pabėgėlių stovyklose Austrijoje ir bet taip pat ir žmogiška — juos mirtimi. Vokietijoje. 1946 metais ji įsigijo • Juozas Lukša-Daumantas. Rinkinys užbaigiamas Julijono skaitydami, patiriame, kokia Dailininkams buvo tarta, kad ^-daktaratą iš archeologijos Tue- LAIŠKAI MYLIMOSIOMS. Či­ Butėno laišku, pranešančiu, kad kaina už laisvės savo tautai priimami įvairiausių technikų bingen’o universitete ir nuo 1946 kaga: „I laisvę” fondas lietuviškai Lukša-Daumantas išskraidintas į troškimą ir pasišventimą jį liu­ bei metodų darbai: tapyba, skulp­ iki 1949 metų darbavosi archeolo­ kultūrai ugdyti, 1993. Redaktoriai: Lietuvą. dijant buvo mokėta. tūra, grafika, medžio/lino raiži­ gijos institutuose Tuebingen’e, Julius Keleras ir Juozas Baužys. „Mylimosios”, kurioms laiš­ nys, tekstilė, audinys, gobelenas, Heidelberg’e ir Muenchen’e. Techninis redaktorius: Jonas Kuprys. kai adresuoti, iš tikrųjų tėra dvi odos išdirbinys, keramika, vitra­ Viršelio projektas — Onos Baužienės. ,,, Atvykusi į Jungtines Amerikos — Nijolė Bražėnaitė ir Lietuva. LAIŠKAI MYLIMOSIOMS žas, piešinys, kompiuterinė gra­ Valstybes 1949 metais kartu su Spaudė „Draugo” spaustuvė Čika­ goje. 248 puslapiai. Kaina — 12 dole­ Skaitytojui kils klausimas: ar fika, fotografija, koliažas, insta­ savo vyru Jurgiu Gimbutu ir rių. Gaunama „Drauge”. buvo tikslu laiškų gavėjai ir lei­ liacija, mišrioji technika; monu­ dviem jaunom dukrelėm, studijas dėjams juos atskleisti viešumai? mentalioji, epochinė, minimalis­ tęsė Harvard’o universitete. Knygoje spausdinami atrinkti Kaip ir dera tokio pobūdžio tinė, tradicinė, modernistinė, Mokėdama daugumą Rytų ir Juozo Lukšos-Daumanto (gimusio laiškams, jie yra perdėm asme­ post modernistinė — bei kitų rū­ Eugenijus Adomavičius Meilės užuomazga Vakarų Europos kalbų, Gimbu­ 1921 m. rugpjūčio 10 d. ir žuvusio niški, liudijantys meilę pasi- šių kūryba... Iš Jaunųjų fotografų parodos, vykusios Aštuntojo mokslo ir kūrybos sim­ tienė buvo išskirtinai gerai pasi­ 1951 rugsėjo 4 d.), pokario Lietu­ rinktajai ir likimo, kuriam at­ Rengėjų čia buvo šiek tiek per­ poziumo metu lietuvių dailės muziejuje, Pasaulio lietuvių centre, Lemont, II- ruošusi Europos archeologijos vos partizanų kovų dalyvio, siduota, tragiką. Lukšos-Dau­ sistengta, nes iš anksto buvo ga­ linois, nuo 1993 m. lapkričio 24 iki 28 dienos. studijoms. knygos Partizanai už geležinės manto rizikingi uždaviniai juose lima žinoti, jog jokios momumen- 1955 metais ji buvo paskirta uždangos autoriaus, laiškai Nijo­ beveik neatsispindi, ir tuo ne­ taliosios ar kokios nors epochą „ręsearch fellow” Harvard’o lei Bražėnaitei-Lukšienei. Rinki­ reikia stebėtis — niekada tokio nustatančios kūrybos mes netur­ nių pajėgų būklės, beje, žinant, Parodos atidarymas buvo penk­ universiteto Peabody muziejuje, nyje paskelbti 136 Juozo Lukšos pobūdžio veiksena nėra patikima ėsime, o bus parodyta tai, kas da­ kad pas mus yra ir monumenta­ tadienį, vasario 11 d., Čiurlionio kur ji toliau dėstė ir rašė apie laiškai, rašyti nuo 1948 m. liepos raštui. Kita vertus, gyvename bar aktyviųjų išeivijoje gyvenan­ liosios kūrybos atstovų, tik esa­ galerijoje, Čikagoje. Paroda veiks Europos priešistorę. 1963 metais 24 d. iki 1950 m. rugpjūčio laikais, kada privatumo sampra­ čių ir vieno kito tėvynainio dabar momis sąlygomis, ypač lietuviš­ iki vasario 20 d. Atdara šeštadie­ ji tapo University of California at mėnesio. Įdėtas ir vienas Nijolės ta įvairiais atvejais nebegalioja yra kuriama. Ši paroda — tai at­ kame „kieme”, neįmanoma jos niais ir sekmadieniais nuo 10 v. Los Angeles profesūros nare ir čia Bražėnaitės laiškas Lukšai. (pvz., pernai buvo išleistas rin- spindys dabartinės mūsų meni- visos mūsų visuomenei pateikti. ryto iki 2 v. po pietų.

KRASLAGO KALINYS Tugač „Bolšaja Rėčka”, kur išbuvo iki 1941 m. timo krizė”,, (1929), „Fašistinė Italija”, „A. Sme­ 1886 m. balandžio 2 d. Kalnagalyje, Kupiškio speigračio (Norilską, Dudinką) 1941 m. birželio 14 d. Plačiau: spalio 29 d.22 (t.y. iki kratos, —A.E.). Lietuvių tona — autoritetas” (1931), „Fašizmas”, „Mark­ valsčiuje. Baigęs Liepojos gimnaziją, studijavo Matusevičius J. Lietuvos kariuomenės likvidavimas 1940 IŠ LIETUVOS čia ir kitur netrūko — Kraslage Stulginskis sistinis socializmas” (1933), „Tautininkų ideolo­ Peterburgo universitete teisių fakultete 1912 metais. Karo archyvas. T. 13. V., 1992. P. 247. bendravo su dr. Karoliu Parčevskiu, Vytautu 'Dokumento faksimilė yra: „Lietuvių enciklopedija”, T. gijos gairės” (1937). m., nors baigė Tomsko universitetą. Karo metu XV. P. 368. Mongirdu, Aleksu Juodakiu. Komandiruotėje Nebuvo garsiu ideologu, tačiau į tą patį la­ dirbo Rusijoje Lietuvių Centro komiteto nuken- (Atkelta iš 3 psl.) 'Urbšys J. Atsiminimai (Red. P. Narutis. 2 leidimas. — „Bolšaja Rėčka” atsidūrė ir Juodakis, ir seni pa­ gerį pateko Stulginskio kolega agronomas, pro­ tėjusiems dėl karo šelpti įgaliotiniu Pavolgyje Kaunas, 1988. P. 117-122. žįstami — Stasys Šilingas, diplomatas Jonas fesorius Juozas Tonkūnas, (gimęs 1894 m, kovo iki 1916, vėliau persikėlė į Švediją ir iki 1919 ‘Vaitkus M. Milžinų rungtynės. 1940-1944. Atsiminimai. Iš Krasnojarsko krašto VRLK valdybos vir­ Aukštuolis, ir kiti žymūs lietuviai. 30 d. Stačiūnuose, Pasvalio valsčiuje, Biržų ap­ m. tokiu pat įgaliotiniu dirbo Stokholme ir iki T. 8. P. 49. Mažai kas lageryje nepažinojo filosofijos pro­ ’ Masionis A. Aleksandrą Stulginskį prisimenant Dar­ šininko valstybės saugumo majoro Semionovo skrityje). 1917 m. baigė Maskvos žemės ūkio 1921 m. Skandinavįjos valstybėse. Vėliau vado­ bininkas (Boston). 1980 birželio 27. Nr. 26. 1941 m. rugsėjo 17 d. tarnybinio pranešimo fesoriaus, kunigo Izidoriaus Tamošaičio (gimusio akademijos agronomijos skyrių, Lietuvoje nuo vavo departamentams Lietuvos užsienio reika­ •Eidintas A. Antanas Smetona. Politinės biografijos matyti, jog Ačinsko Raileschoze, trūkstant miltų 1889 m. rugpjūčio 12/24 d. Antakalniškių kai­ 1918 m. darbavosi žemėtvarkos institucijose, že­ lų ministerijoje. 1923-1927 m. — pasiuntinys ir bruožai. V., 1990. P. 183. paskyrų, tik dirbantieji tremtiniai-perkeltiniai me, Skirsnemunės parapijoje, Raseinių apskri­ mės reformos komisijoje, nuo 1924 m. dėstė Lie­ įgaliotas ministras Latvijoje, iki 1929 m. — Esti­ •NKVD 1941.VI.7 d. nutarimas areštuoti A. Stulginskį. gaudavo jų po 200 gramų per parą. Tas pats tyje), vieno žymiausių tautininkų ideologų. Bai­ tuvos universitete Kaune, vėliau žemės ūkio joje ir Suomijoje, nuo 1932 m. — Čekoslovakijoje. LTSR KGB archyvo byla Nr. 42880/3. T. 2.L. 123. gęs Kauno dvasinę seminariją, 1912 m. įšven­ '"Masionis A. Aleksandrą Stulginskį prisimenant Dar­ buvo Nižne-Ingaš rajono miško pramonės akademijoje, profesorius nuo 1927 m., vėliau jos Lietuvoje garsėjo ir kaip publicistas. bininkas. 1980. VI.27. Nr. 26. įmonėse18. tintas į kunigus, gilino teologines studijas Pe­ rektorius 1928-1934 m. J. Tonkūnas 1934 m. Buvę prezidentai, ministrai, diplomatai, "Laiško originalas. ASDK. Čia daugelis tremtinių buvo apgyvendinti terburgo universitete (baigė 1916 m.), vėliau birželyje paskirtas švietimo ministru ir dirbo kariškiai sudarė mažumą visų kalinių tarpe. "Volkogonov D. „S bespoščiadnoj rešitelnostju” Izvestia. vasariniuose miško barakuose, žeminėse, palė­ Fribourgo universitete gavo filosofijos dr. laipsnį šiame poste iki 1939 m. kovo. Dominavo ūkininkai, mokytojai, valdininkai. 1992. IV. 22. Nr. 95. P. 3. pėse, ypač susigrūdę. Net NKVD vadai prisipa­ už darbą apie VI. Solovjovo kriteriologiją. Dėstė Su jais įkalintas dar vienas buvęs ministras, Šiaip ar taip darbar jie visi tapo lygūs — jie "Ten pat. Lietuvos universitete filosofiją, logiką, etiką, ‘‘flKOBAėB B. KoHgėHTpagHOHHue AarepH CCCP. žindavo, jog Krasnojarsko krašte „ypač blogos inžinierius Jokūbas Stanišauskis, gimęs 1892 m. vilkėjo panašius rūbus, valgė vienodai blogą HCCAėAOBaHHH H MaTOpHaAH. - MK>HXėH, 1955 C. gyvenimo ir buities sąlygos tarp atkeltųjų dir­ metafiziką, psichologiją. Atskirai neišleidęs nė sausio 24 d. Paslužnių kaime, Švėkšnos vals­ maistą, gėrė karštą vandenį ir pakėlę į dangų 136-137. bančių miško pramonės sistemoje”1’. vieno stambaus darbo, Iz. Tamošaitis garsėjo čiuje, Tauragės apskrityje, žinomas geodezijos akis pirmą kartą savo gyvenime regėjo platų ‘•Ten pat. P. 138. Lietuvių tremtinių Ričardo Zalecko ir Juozo gausiais straipsniais tautininkų ir LKDP spau­ specialistas. 1917 m. baigė Maskvos matavimo Sibiro dangų. "■Dokumentų publikacija: Istoria SSSR. — Maskva, 1992. Jurkšaičio paskaičiavimais Kraslago valdybos doje, daug nuveikė lietuvių kalbos draugijoje institutą, o 1920 m. grižęs į Lietuvą dirbo Daugelis iš jų niekuomet nebepamatys gim­ Nr. 1. P. 122-123. Rešiotų skyriaus 7-me režimo lageryje iš Lietu­ terminologijos srityje. NKVD jam duotą epite­ matininkų kursuose, žemės ūkio technikumo di­ "Rusijos Federacijos Valstybinis archyvas (toliau — tinės dangaus. RFVA F. 9479. Ap. 1. B. 87. L. 21-23). vos 1941-1952 m. kalėjo 1422 asmenys, visi vy­ tą „propagandos ministras” užsitarnavo, matyt, rektoriumi, dėstė žemės ūkio akademijoje. "RFVA. Ten pat. L. 225-229. NUORODOS rai, tame tarpe ir A. Stulginskis20. dėl to, jog nuo 1938 sausio tapo Visuomeninio 1934-1938 m. Stanišauskis tapo susisiekimo mi­ '•Ten pat. L. 15-20. Į Kraslago lagerių sistemą A. Stulginskis su darbo vadybos viršininku, o nuo 1938 rugsėjo — nistru, kuruodamas naujų kelių statybas, •"Ešelonų broliai. Sud. A. Venskevičienė. — V., 1991. P. visa lietuvių kalinių grupe atvežti 1941 m. tos vadybos generaliniu sekretoriumi. Neabe­ geležinkelio linijų tiesimą. Vėliau dėstė geode­ 'Rusijos Federacijos URM pažyma Nr. 645/2 E. Lietuvos 563-598. liepos 8 d.21. Iki liepos pabaigos (29 d.) laikytas jotina, jog enkavedistams turėjo daryti nemažą ziją Kaune ir Vilniuje. atstovybei, Aut. archyvas. 111942.II.2 d. NKVD nutarimas A. Stulginskio areštui. •Dobrovolskas J. Lietuviai kariai Didžiojo Tėvynės karo Lietuvos SSR KGB archyvas. Byla Nr. 42880/3. T. 2. P. 121. Kraslage, netrukus Stulginskis pervestas „į ko­ įspūdį jo straipsniai jo redaguotame „Vaire”, Iš įžymybių Rešiotose likimą su visais dar frontuose. — V., 1967. P. 11. ”A. Stulginskio raštiški parodymai tardymui 1942 m. mandiruotę” — (toks terminas!) miško kaimelį kaip antai: „Dabarties krizė — žmogaus supra­ dalinosi diplomatas Jonas Aukštuolis, gimęs 'Daugiausia — apie 2000 Lietuvos karininkų išvežta už vasario mėn. Byla Nr. 42880/3. T. 2. L. 143-144.