þemë20102010/1 /1 (62) ÞEMAIÈIØ

Skuodas – Simono Daukanto ir Jurgio Pabrëþos þemë

Skuodo Mûro kryþius. Ginto Andriekaus

Pirmajame virðelyje – Ginto Andriekaus nuotraukos. Apaèioje (viduryje) – paminklas Jonui Chodkevièiui Skuode (skulptorius Marius Gruðas, architektas Adomas Skiezgilas) Mes – skuodiðkiai Ginto Andriekaus nuotraukos

Pavasaris... Ginto Andriekaus nuotrauka

Skuodo rajono meno saviveiklos puoselëtojai. Ginto Andriekaus nuotrauka Skuodas ið paukðèio skrydþio Ginto Andriekaus nuotraukos 2 ISTORIJA

SKUODAS – DIDIKØ CHODKEVIÈIØ ÁKURTAS MIESTAS ISTORIJOS FRAGMENTAI

RYMANTË ÐMAIÞIENË Skuodo herbas. Dailininkas Valerijonas Jucys

ÁÞANGA læ, paskatino domëtis savo kraðto istorija. Prisimenu, kaip mes, mokiniai, susëdæ ant piliakalnio ðlaitø, iðsiþiojæ klausydavomës jo Medþiagà apie savo gimtàjá miestà Skuodà renku nuo vidurinës pasakojimø apie Apuolës didvyriðkà praeitá, èia vykusius kasinëji- mokyklos laikø. Susidomëti Lietuvos istorija paskatino dar vai- mus. Vëliau tvarkydavome piliakalná. Gaila, kad, laikui einant, tokia kystëje namø bibliotekoje surasta ir perskaityta Maironio „Lietuvos graþi tradicija nunyko. istorija“, kitos knygos. Mokantis Skuodo vidurinëje mokykloje (da- Visa, kà patyriau vaikystëje ir mokykloje, paskatino jau vëliau, bar Pranciðkaus Þadeikio gimnazija), buvo tokia tradicija: paskuti- mokantis Vilniaus universitete, diplominiam darbui pasirinkti neáprastà niàjà mokslo metø dienà visi mokiniai ir mokytojai pësèiomis bibliotekininkei temà – „Skuodo miesto istorija. Bibliografija“. keliauja á Apuolës piliakalná. Ðios puikios tradicijos iniciatorius bu- Baigusi universitetà, toliau domëjausi Skuodo istorija, rinkau su vo nuostabus mokytojas Jonas Kuliukas, tiek daug padaræs gero ja susijusià medþiagà, dalyvavau kraðtotyros ekspedicijose Mosë- Skuodui, kad apie já reikëtø raðyti atskirà istorijà. Bûtent jis tais didþiojo rusinimo laikais daugeliui moksleiviø ádiegë Tëvynës mei- (Nukelta á 4 p.)

Skuodas. Vaizdas nuo Bartuvos upës pusës. Ginto Andriekaus nuotrauka

ZZ_2010_1_vidus.pmd 2 2010.03.04, 08:25 3

PIETINIØ KURÐO ÞEMIØ PADALIJIMO RAÐTAS 1253 m. balandþio 5 d.

Visiems Kristaus tikintiesiems, pas kuriuos pateks ðis rað- Pietiniø Kurðo þemiø padalijimo 1253 m. tas, Maþøjø broliø ordino (pranciðkonø) brolis H(einrichas), Die- balandþio 5 d. vo malone, Kurðo vyskupas siunèia pasveikinimà gyvojo Dievo dokumento iðraðas. sûnuje.Teikitës jûs visi þinoti, kad mes su mylimaisiais Kristuje Nuotrauka ið Skuodo rajono savivaldybës Vokieèiø ordino magistru ir broliais ðitaip pasidalijome ligi ðiol svetainës (adresas dar neapgyventàsias Kurðo þemes, bûtent ðitokiu bûdu padalijo- http://www.skouds.lt/ me á tris dalis Keklá, Duvzaræ (Dviþaræ), Mëguvà, Pilsotà ir tà ?lt=1238051597) þemæ, kuri yra tarp Skrundos ir Þiemgalos. Ði yra pirmoji Kelelio dalis: Gardai, Imbarë, Paminijës, Geg- kitaip sutrukdyti teisëtai, tuo atsitikimu mes savo teisæ pavësime rënai, Grûstë, Nevarënai, Vytvytë, Dusai, Alsëdþiai, Lieplaukë kuriam nors kitam patikimam asmeniui, kad jis mûsø vietoje pasi- (Liepiaþemë), Eikasvë, Kartena, Þarënai, Gargþdai, Pregetvë. Ið rinktø kurià nors vienà minëtàjà dalá. Ir kurià dalá jis bepasirinktø, Duvzarës: Birstelë, Pateicias, Peinis, Trecnë. Ið Mëguvos: Pa- mes tai priimsime ir raðtais patvirtinsime arba patvirtins tas as- langa, Nautynëlë, Kaukas, Virkðtininkai, Dupulèiai. Ið Pilsoto: muo, kuriam mes pavesime teisæ padaryti aukðèiau minëtàjá pasi- Mutenë, Akytë (Ekeèiai). Ið þëmës tarp Skrundos ir Þiemgalos: rinkimà. O jei tarp þemiø ir þemiø, tarp piliø apylinkiø ir piliø apylin- Veibenë, Vanderë, Nevarë, Labaras su visais jø priklausiniais. kiø (seniûnijø) iðkiltø nesutarimai dël jø ribø nustatymo, tai jos bus Poiso (Puðø) pilies apylinkës: Tvartikiniai. Tai yra pirmoji dalis. nustatytos vyresniøjø ir patikëtiniø tø þemiø, kur jos yra, ir jei minë- Gandinga, Apuolë, Skuodas, Þàsugala, Vieðvienai, Pietvë, Me- tieji vyresnieji dël minëtøjø þemiø ribø suabejotø arba negalëtø dingënai, Lekemë, Rietavas, Amelinga. Ið Duvzarës: Impiltis, susitarti, tai broliai tà þemæ, dël kurios vyksta ginèas, padalys á tris Rukiava (Rucava), Papisa, Varþë, Virga. Ið Mëguvos: Nabargë, dalis, ið kuriø mes pasirinksime kokià norësime, likusiosios dvi Lazdynë (Lazdininkai), Akmena (Kretingos upë). Ið Pilsoto: Kalo- pasiliks broliams. O apgyvendintieji Keklio þemëje pasiliks val- të. Ið þemës tarp Skrundos ir Þiemgalos: Saldë, Uliva, Anzina, dþioje to, á kurio pusæ jie bus kritæ. O ta þemë, kuri vadinama Duge- Celmë su visais jø priklausiniais. Poiso pilies apylinkës: Nege- nekes iki Bartuvos upës su savo priklausiniais ið visø pusiø taip lytë. Tai yra antroji dalis. Ilgë, Apuðënai, Gësalai, Mosëdis, Luo- bus tarp mûsø sutvarkyta, kad tà þemæ broliai padalys á tris dalis, ið ba, Notënai, Kalnalis (Kalnaþemë), Birþinënai, Grieþë, Vieðetë, kuriø mes pasirinksime vienà, likusiosios dvi pasiliks broliams. Spernë, Duobonai, Pilenë (Papilë), Remtë, Silkotas, Gelindënai, Prie minëtøjø þemiø prieinanèios upës þvejybos ir grindiniai bus Sekulmþemë, Babrungas. Ið Duvzaros: Luokë, Pretzelë, Damis. bendri mûsø ir broliø þmonëms. Ir, jei reikës pastatyti arba pataisyti Ið Mëguvos: Matuva, Gaurenë su visais jø priklausiniais. Ið Pil- tiltà, já turës pataisyti ir pastatyti mûsø ir broliø þmonës. Be to jei soto: Þardë su visais priklausiniais, iðskyrus pievas, viena, kuri atsitiktø taip, kad broliø þmonës þvejotø kur nors mûsø vandenyse, vadinasi Drevenë (Dreverna), ir antràjà pieva, kuri yra prie Mini- tada jie duos mums deðimtinæ ir taip pat kità pus vertus mûsø jos pagal kelià, kuris eina á Þardæ. Gardë po kairiosios rankos ir þmonës broliams, taip, kad tose þvejybose niekas nebus atskirtas iðskyrus tà miðkà, kuris nusitæsia palei tà kelià á deðinájá ðonà nuo savo paveldëjimo. ligi tos vietos, kur suteka Minija ir Nemunas, jie palieka nepada- lyti. Ið þemës tarp Skrundos ir Þiemgalos: Saksilë, Krëvems, Tai yra sudaryta Kuldingoje 1253 vieðpaties metais balandþio Medenmes su visais jø priklausiniais. Poiso pilies apylinkës: mën. Nenose (5 d.), dalyvaujant ir tarpininkaujant Maþøjø broliø Suntelytë, Lasytë. Tai yra treèioji dalis. Be to lieka nepadalyti visi ordino (pranciðkonø) broliui Tomui, mûsø klebonui E., Teutonø ordi- minëtøjø þemiø eþerai (pelkës) ir upë, kuri vadinama Minija. O no broliams, Felino (Viljandþio) broliui Th., Vendeno (Kësic) F., Si- Dangë palieka nepadalyta nuo Nemuno ligi Mutenës pilies. gevaldës (Siguldos) G., Kuldingos H., Klaipëdos pilies (Memelbur- Likusieji gi tø þemiø upeliai yra tø ponø, per kuriø þemes jie teka. go) B. ir labai daug kitø. To dalyko paliudijimui mes ðá raðtà ásakë- Be to reikia þinoti, kad mes gera valia pasiþadëjome minëtie- me stipriausiai patvirtinti mûsø antspaudu. siems magistrui ir broliams, jog ligi artimiausios Mykolo ðven- Duota aukðèiau nurodytaisiais metais ir dienà. tës mes pasirinksime vienà ið minëtøjø daliø, jei tik nebûsime sutrukdyti kurios nors teisëtos kliûties. O jei atsitiktø taip, kad Livlaendisches Urkundenbuch I, CCXLIX, 327–329. Kurðo vys- mums reikëtø iðplaukti (á kità kraðtà) arba mes bûtume kaip nors kupo Heinricho 1253 m. balandþio mën. 5 d. raðtas

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 3 2010.03.04, 09:37 4 ISTORIJA

(Atkelta ið 3 p.) niai. Anot Skuodo istorijos tyrinëtojo J. Normanto, Skuodo pilis turëjusi bûti toje vietoje, kur Bartuvos upë daro didþiulæ kilpà (áren- dyje ir Gësaluose. Pagal galimybes perþiûrëdavau bibliotekos fon- gus uþtvankà,1968 m. ðià teritorijà uþliejo Bartuvos vanduo – dabar dà, ypaè naujai gautas knygas istorine tema. Tuo laiku mane sudo- èia tyvuliuoja Skuodo marios). Netoli Skuodo geleþinkelio esanti mindavo net ir pati maþiausia þinutë, kurioje bûdavo paminëtas aukðtumëlë (dabartinës autobusø stotelës vieta) nuo seno buvo Skuodo vardas. Esu labai dëkinga seniesiems skuodiðkiams, ku- vadinama Pilies kalnu. Autorius raðo, kad girdëjæs pasakojimø, rie, susirinkæ á Skuodo bibliotekoje vykusius prisiminimø vakarus, jog ten kadaise buvæs palaidotas kunigaikðtis Mantvydas (gal atsineðdavo senø nuotraukø, daug ádomaus papasakodavo apie tai, Maþvydas). Netoli buvusiø, sovietmeèiu buldozeriu nustumtø ir kaip anksèiau atrodë Skuodas, jo gatvës, aikðtës, kaip skuodiðkiai vandeniu uþlietø pakaruokliø ir skenduoliø kapinaièiø, stovëjæs gyveno nepriklausomos Lietuvos metais. Ðie susitikimai ir jø metu akmuo, ant kurio buvæ iðkalti kaþkokie þenklai. Po tuo akmeniu ir surinkta medþiaga paskatino surengti fotografijø parodà „Kelionë galëjæs bûti palaidotas minëtas kunigaikðtis1. po jaunystës miestà“. Vëliau sudarëme du nuotraukø albumus, ku- Apie pilies kalnà man yra pasakojæs Kazys Girdþiûnas bei bu- riuos galima laikyti ir ðios istorijos priedais. væs skuodiðkis mokytojas istorikas Kazimieras Barkauskas. Sovietmeèio laikotarpiu paraðyta „Skuodo miesto istorija“ daug 15–50 metrø toliau á pietus nuo spëjamos piliavietës esà buvusi kas naudojosi, daug kas jà skaitë. Raðydama jà, dar daug ko neþino- labai sena kapavietë. Pasak J. Normanto, vaikystëje jis ten radæs jau, nemaþai surinktos medþiagos nebuvau panaudojusi. Dalies þalvariniø papuoðalø ir juos nuneðæs á mokyklà. Vëliau pats kasinë- medþiagos dël ðiandien suprantamø prieþasèiø tais laikais ir nega- jæs tà kapavietæ ir ten radæs dar apie 40 ávairiø papuoðalø. lëjau panaudoti. Taigi ta mano pirmoji paraðyta Skuodo istorija, Manau, kad minëtoje XIII–XIX a. Lietuvos piliø kartogramoje Skuodo laikui einant, moraliai paseno. Iðkilo reikalas pradëti raðyti naujà. pilis nepaminëta dël to, kad tuo metu jau nebebuvo likæ nieko, kas Taip gimë kitas tekstas, parengtas naudojantis ðaltiniais, kuriuos þenklintø jos buvimo vietà. Ilgà laikà iki 1900 metø ðiose vietose daugelá metø po kruopelytæ rinkau. Mano nuopelnas tik tas, kad tai, þmonës negyveno. Tikëtina, kad buvusios pilies likuèiai galëjo bûti kà buvau suradusi, sudëliojau á savo vietas, kad tiems, kurie norës sunaikinti per piliavietës teritorijà ir pro jà tiesiant kelià Skuodas– susipaþinti su Skuodo istorija, nereikëtø á namus neðtis krûvà knygø. Darbënai (tai galëjo ávykti XVIII–XIX. ar dar anksèiau) bei 1915 m. – Raðydama istorijà perþiûrëjau daug senø, dar XVIII–XX a. pra- geleþinkelá Kretinga–Liepoja. Vëliau toje vietoje apsigyveno ið kitur dþioje iðleistø knygø, beveik visà tarpukario metais ëjusià periodi- atvykæ þmonës (daugiausia geleþinkelio darbininkai). Jie Skuodo is- næ spaudà. Siekiau, kad darbe apraðomi ávykiai nebûtø atsieti nuo torijos neþinojo. Todël tikëtina, kad þmonës, nieko neátardami, dirbo Þemaitijos ir visos Lietuvos istorijos. ðioje teritorijoje þemæ ir taip sunaikino paskutiniuosius buvusios pi- Pirmoji istorijos dalis apima Skuodo istorijà nuo seniausiø laikø lies likuèius. iki XX a. pradþios. Tokiai hipotezei pagrásti J. Normantas pateikia nemaþai argu- Raðant apie Skuodà, nebuvo ámanoma apeiti ir Apuolës piliakal- mentø. Jo nuomone, vieta pilies statybai èia daugeliu atþvilgiø bu- nio istorijos. vusi nepaprastai patogi. Netoli Skuodo senovëje stovëjo Apuolës, Labai daug medþiagos apie Skuodo istorijà pateikta kanauninko Impilties, Puodkaliø, Luknës, Klaiðiø, Urviø, Uþluobës ir keletas kitø Pranciðkaus Þadeikio knygoje „Didþiojo karo uþraðai“. Gaila, kad piliø. Pati patogiausia vietos atþvilgiu galëjusi bûti Pirmøjø Kulø Skuodas niekaip neástengia iðleisti ðios knygos pakartotinio leidi- pilis, nes èia – aukðta vieta, ið kurios, dar kiek palypëjæs, galëjai mo. Manau, kad tai padaryti yra mûsø miesto, rajono vadovø gar- matyti net Mosëdá, Apuolæ, Salantus, Gramzdà ir daugelá kitø stra- bës reikalas. teginiu poþiûriu tuo metu svarbiø vietoviø. Istorija liudija, kad seno- Norëèiau, kad, vartydami ðios istorijos puslapius, jaunieji skaity- vës lietuviai ir þemaièiai savo pilims statyti pasirinkdavo aukðtes- tajai taip pat, kaip ir að seniau, uþsidegtø meile Lietuvos ir gimtojo nes vietas. Tokias pilis sunkiau bûdavo áveikti prieðui, o, kilus pa- miesto istorijai. Norëèiau, kad rajono inteligentai, mokytojai, kiti vojui, pilies gynëjai, uþdegæ lauþus, signalà apie prieðà greitai galë- miesto þmonës susidomëtø labai ádomiu darbu – kraðtotyra ir pa- davo perduoti netoli buvusiø piliø águloms. tys jo imtøsi. Visi ávykiai greitai nueina á uþmarðtá, jei jø neuþfiksuo- Anot J. Normanto, ði vietovë patogi ir grunto poþiûriu – èia glûdi ji, neáamþini, jei nepalieki ðioje þemëje þenklø apie juos. Jei kiek- septyniø metrø storio tvirto, riebaus molio sluoksnis, o po juo – vienas ið mûsø kà nors paliksime po savæs, neiðnyks nuo pasaulio 5–10 cm storio lyg betonas kietas sluoksnis, tada – tuðtuma, o dar þemëlapio nei Skuodas, nei Lietuva. toliau – 3 m smëlio, po kuriuo – dribsmëlis (plavûnas). Patogi ði vieta dar ir tuo, kad èia pakankamai buvo geriamo vandens. Ðioje teritorijoje trykðta ir gydomøjø savybiø turintys ðal- tiniai. Vienas ið tokiø ðaltinëliø, buvusiø netoli Kulø kapiniø, senøjø Skuodas vietos gyventojø buvo vadinamas stebuklingu. Dabar jis jau uþlie- tas vandeniu. AR BUVO SKUODO PILIS? Kiek kitokios pozicijos laikosi istorikas Edmundas Rimða. Jo nuomone, Skuodo miesto ákûrëjas Jonas Chodkevièius tik puose- Skuodas yra Ðiaurës vakarø Þemaitijos miestas prie Bartuvos lëjæs mintá pastatyti pilá. Tà savo svajonæ jis ákûnijæs miesto herbe. ir Luobos santakos. Nuo jo iki Lietuvos–Latvijos sienos – 3 kilo- E. Rimða mano, kad ðis Chodkevièiaus noras likæs neágyvendintas. metrai. Tai labai senas miestas. Pirmieji raðytiniai ðaltiniai, ku- Tam galëjo sutrukdyti karas, lëðø trûkumas.2 riuose minimas Skuodas, – ið XIII amþiaus. Þymiausiø Lietuvos Taigi egzistuoja dvi hipotezës. Bûsimiesiems Skuodo istorijos XIII–XIV a. piliø kartogramoje Skuodas raðytiniuose ðaltiniuose tyrinëtojams dar reikës atsakyti á klausimà, kuri ið jø teisinga, o gal priskiriamas prie nepaminëtø piliø, ðalia kuriø yra iðlikæ piliakal- atsiras ir naujø.

ZZ_2010_1_vidus.pmd 4 2010.03.04, 08:27 ISTORIJA 5

Antruoju laikotarpiu piliakalnis jau turëjo nedidelá (apie 1,5 m) Pirmosios þinios apie Skuodà. pylimà, kurio vidaus pusëje stovëjo 2 m ploèio siena (jos aukðèio ðiandien jau nebeámanoma iðsiaiðkinti). Skersiniame piliakalnio Apuolës istorija pjûvyje aiðkiai matosi iðsiskiriantis degësiø sluoksnis – spëjama, kad tai sudegusios pilies likuèiai. Tarp degësiø buvo rasta storaga- Kad Skuodo apylinkëse dar prieð Kristaus gimimà gyveno þmo- lë apyrankë, datuojama V amþiumi. Pagal ðá radiná galima spëti, nës, liudija Apuolës piliakalnio kasinëjimai. Manoma, kad Apuolës kad èia anksèiau stovëjæ átvirtinimai galëjo bûti sunaikinti apie V a., pilis senais laikais buvo pilis-slëptuvë. Tokiuose piliakalniuose þmo- kilus gaisrui. nës nuolat negyvendavo. Èia jie ið artimiausiø apylinkiø subëgdavo Treèiuoju laikotarpiu, jau po minëtojo gaisro, pylimas ið naujo slëptis, kai kildavo pavojus. Apuolës piliakalnio istorijà ið dalies buvo sustiprintas, paaukðtintas iki 6,5 m ir paplatintas iki 30 metrø. nuðviesta IX a. ðvedø raðytiniame ðaltinyje – Rimberto kronikoje Pylimo virðus vël buvo sustiprintas àþuoliniø ràstø ir akmenø uþ- „Vita sancti Anscharii“. Joje raðoma, kad ðvedams priklausæ kurðiai tvaromis. Ádomi ðiø uþtvarø struktûra. Ràstai buvo kraunami hori- jau seniai prieð juos buvo sukilæ. Danai surinkæ laivus ir atplaukæ á zontaliai. Paèioje apaèioje buvo dedami àþuoliniai ràstai, o virðuje – kurðiø þemæ, norëdami apiplëðti juos ir pavergti. Kraðte buvæ penki puðiniai ir egliniai. Horizontaliai sudëti ràstai buvo stiprinami verti- miestai (pilys). Gyventojai, suþinojæ, kad atvyksta danai, susispie- kaliai sukaltais àþuoliniais ràstais bei àþuolinëmis vinimis. Tarp të draugën ir ëmë gintis. Kurðiai danus sumuðë, paëmë jø laivus, sienø susidaræ tarpai buvo priplûkiami molio. Sienai naudotø ràstø daug aukso, sidabro ir kito jø turto. Apie tai suþinojæs ðvedø kara- diametras 10–20 centimetrø. Atidengtos uþtvaros aukðtis siekë iki lius Olafas pasiryþo padaryti tai, ko neástengë danai. Jis sutelkë 90 cm, bet tikëtina, kad ji yra buvusi aukðtesnë. Ðis laikotarpis kariuomenæ ir atvyko á kurðiø þemæ. Kronikoje raðoma, kad ið pradþiø datuojamas VI–IX a., nes aiðkiai iðsiskirianèio sluoksnio pavirðiu- ðvedai pasiekë kurðiø miestà Seeburg (manoma, kad tai – Grobi- je buvo susidurta su IX a. radiniais. nios pilis), kuriame tuo metu buvo 7 000 kariø. Já nusiaubë ir sude- Ketvirtuoju (paskutiniuoju) savo gyvavimo laikotarpiu (X–XIII a.), gino. Po penkiø dienø pasiekë kità miestà – Apulià, kuriame rado piliakalnis ágavo dabartine iðvaizdà: pylimas buvo padidintas iki 15 000 kariø. Atvykus ðvedams, apuoliðkiai uþsidarë pilyje ir kovo- 7,5 m aukðèio ir 38 m pagrinde. jo aðtuonias dienas, tik devintàjà pasidavë ir pasiþadëjo gràþinti Greitai po to piliakalnio reikðmë sumaþëjo, pasikeitë ir jo anksèiau paimtà grobá ir nuo kiekvieno gyventojo duoti po pusæ funkcijos – XV–XVI a. pylimo virðuje buvo laidojami mirusieji. svaro sidabro, mokëti mokesèius bei klausyti ðvedø. Archeologiniø kasinëjimø metu tyrinëjant aikðtelæ, keliuose ati- Be abejo, kad minëtà raðytiná ðaltiná reikia vertinti kritiðkai. Aki- dengtuose plotuose buvo susidurta su gana storu kultûriniu sluoks- vaizdu, kad ðvedø metraðtininkas labai padidino Apuolës gynëjø niu, kuriame surasta þiestosios keramikos ðukiø, strëliø antgaliø, skaièiø. Norint ðiam laimëjimui suteikti daugiau reikðmës, galëjo audimo svoreliø, varpsteliø ir nemaþai suanglëjusiø grûdø (kvie- 4 bûti padidintas ir grobio dydis. Taèiau, kad ir kaip tai bebûtø apraðy- èiø, mieþiø, rugiø, aviþø, þirniø). Visi ðie Apuolës piliakalnio radi- ta, ðis raðytinis ðaltinis rodo, kad tais laikais Apuolë buvo iðskirtinës niai liudija, kad Skuodo apylinkëse V–IX a. þmonës vertësi þemdir- svarbos pilis.3 byste, mokëjo austi. Þemdirbystëje buvo taikoma sëjomaina. Ypa- Daugiausiai þiniø apie ðios pilies istorijà suteikë piliakalnio teritori- tingà archelogø susidomëjimà sukëlë piliakalnio aikðtelëje atideng- joje 1928, 1930–1932 m. vykæ archeologiniai tyrinëjimai. Jø metu pa- tas 2 metrø gylio ðulinys. Sudurpëjusiame dirvoþemyje surastas aiðkëjo, kad galima iðskirti kelis piliakalnio gyvavimo laikotarpius. dar palyginti neblogai iðsilaikæs uþsikonservavæs 4,5 m ilgio ir 4 m Pirmajame piliakalnis neturëjo þymesniø átvirtinimø ir jame ne- ploèio medinis rentinys. Ðis radinys leidþia daryti iðvadà, kad pa- 5 buvo nuolat gyvenama. Veikiausiai tuo laikotarpiu ten buvo piliakal- vojaus atveju pilyje buvæ þmonës vandeniu apsirûpindavo ið ðulinio. nis-slëptuvë. (Nukelta á 6 p.)

Bartuvos vingiai ir salos Skuode. Nuotrauka ið Ginto Andriekaus archyvo

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 5 2010.03.04, 08:27 6 ISTORIJA

nelaisvën bernø ir mergø. Na o visà paskutiniøjø metø derliø turëjæ pasidalyti tie, kurie tame mûðyje dalyvavo. Anot þemaièiø vado Alimino 1255 m. pasakytø þodþiø, vienas ið pagrindiniø þemaièiø þygiø á Kurðà tikslø buvæ neleisti kryþiuoèiams ásikurti Þemaitijos8 pasienyje – Kurðe. Kuldygos komtûras Bernhardas von Karenas, pasivijæs su grobiu gráþtanèius þemaièius, bandë Skuodo laukuose jiems pastoti kelià. Susirëmimo metu uþpuolikai buvo sumuðti. Þuvo 33 riteriai ir didelë dalis jø pusëje kovojusiø kariø. Komplitatyvinë Fabricijaus XVI a. Livonijos kronika nurodo, kad þuvo apie 1 500 Ordino kariuomenëje buvusiø þmoniø. Tø vëlyvø duomenø negalima laikyti tiksliais, taèiau jie parodo, kad Skuodo kautynëse þuvusiø piligrimø ir Livonijos vokieèiø skaièius buvo didelis. Anot minëtosios kronikos, vykstant Skuodo mûðiui, kurðiai „per anksti neteko dràsos“, pasitraukë ið kovos lauko ir tuo dar labiau padidino þemaièiø laimëjimà. Archeologiniai kasinëjimai rodo, kad Skuodo kautynës vyko 6 km á pietvakarius nuo Skuodo – Lukniø kaimo teritorijoje. Þemaièiø pergalë 1259 m. paskatino sukilti þiemgalius ir iðvary- ti ið savo kraðto Livonijos ordino bei ten ðeimininkavusius Rygos arkivyskupo paskirtus virðininkus. Pergalë Skuodo mûðyje þemaièius labai padràsino naujiems þygiams, ið kuriø pats svarbiausias buvo 1260 m. dabartinës Latvi- Jonas Karolis Chodkevièius (1560–1621). Paveikslas saugomas Kretingos Vieðpaties Apreiðkimo Ðvè. Mergelei Marijai baþnyèioje. Nuotrauka ið jos teritorijoje, ðalia Liepojos, ávykæs Durbës mûðis. RKIC archyvo Norint susisiekti su Livonija, Þemaitija Kryþiuoèiø ordinui buvo labai reikalingas tiltas. XIV a. pasiekti Livonijà per Ceklá (Palangos– (Atkelta ið 5 p.) Ðventosios pajûriu) kryþiuoèiams jau buvo nesaugu. Taigi Kryþiuoèiai þût bût norëjo uþkariauti þemaièius, o ðie, nors Skuodo vietovardis istoriniuose ðaltiniuose pirmà kartà paminë- ir pasitaikë viena kita iðdavystë, narsiai gynësi. Þemaièiai, kurie tas 1253 m. – Kurðo vyskupo ir Livonijos ordino magistro Kurðo tuo metu savo veiksmus derino su kaimynais aukðtaièiais, prieð þemës pietiniø srièiø dalybø dokumente (tekstas spausdinamas p. 3). Ordinà kovojo vieningai. 6 Tuo metu Skuodas áëjo Ceklio srities teritorijà. Spëjama, kad nemaþas bûrys Skuodo apylinkës gyventojø daly- XIII a. pr. Lietuvai iðkilo didelë grësmë ið Ðiaurës vakarø – á vavo Durbës kautynëse. Nuo Skuodo iki Durbës tiesiu spinduliu – Lietuvà taikësi Kryþiuoèiø ir Kalavijuoèiø ordinai. Vëliau, kai Livoni- vos apie 40 kilometrø. jos ordinas, uþkariavæs latviø ir kurðiø þemes, pasiekë dabartinës Ðiek tiek þiniø apie skuodiðkiø dalyvavimà Skuodo kautynëse Lietuvos sienà, Skuodas atsidûrë paèioje Livonijos ordino paðonë- yra palikæs Þemaièiø vyskupas Motiejus Valanèius. Remdamasis je. Tada prasidëjo arðios þemaièiø kovos su Livonijos ordinu. mums neþinomais ðaltiniais (tikëtina, kad iki mûsø dienø neiðliku- Vienas ið didþiausiø XIII a. mûðiø tarp Livonijos ordino ir þemai- siais), savo „Antano Tretininko“ knygelëje jis raðo, kad Mindaugo èiø ávyko 1259 m. prie Skuodo. Plaèiai ðis mûðis apraðytas Brukli- ásakymu sutelktieji þemaièiai, prieð iðvykdami á Durbës mûðá, Sa- 7 ne iðleistoje „Lietuviø enciklopedijoje“ . lantø Alkos kalne aukojo savo dievams. O po mûðio þemaièiai að- Mindaugui susitaikius su Livonijos ordinu (1251), þemaièiai to- tuonis belaisvius vokieèius atsivedë á Puodkaliø pilá ir sudegino liau tæsë savo atskirà politikà – intensyviai puldinëjo Livonijà. Tik juos dievø garbei uþ pergalæ9. 1257 m. buvo sutartos dviejø metø paliaubos, kurios reiðkë naujus 1291 m. istoriniuose ðaltiniuose Skuodo þemë minima jau kaip abiejø pusiø pasirengimus tolesnei kovai. Vos tik pasibaigë paliau- ðios apylinkës valdymo centras10. bos, þemaièiai vël pradëjo savo þygius á Kurðà. Eiliuotoji Livonijos Þiniø, ið kuriø galëtume kà nors daugiau suþinoti, kas vyko Skuode Kronika gana plaèiai apraðo tuos ávykius. Ið jos suþinome daug po jau paminëtø ávykiø, nerandama. Na o kas tuo laikotarpiu vyko ádomiø þiniø ir apie senosios religijos bei kultûros istorijà. Þemaitijoje? Pasakojama, kad þemaièiø kariuomenë, kurioje buvo 3 000 vyrø, 1390 m. dvideðimt pagrindiniø Þemaitijos srièiø kilmingøjø Ka- ásiverþë á Kurðà. Þemaièiø þynys-aukotojas metæs burtus ir nuspë- raliauèiuje sudarë taikos ir prekybos sutartá ir Didþiajam kunigaikð- jæs þemaièiams pergalæ. Tada buvo uþmuðtas ir paaukotas gyvu- èiui Vytautui, didþiajam Ordino marðalui ir riteriams paþadëjo pa- lys, o kariai paþadëjo dievams treèdalá laimëto grobio. Kronikoje dëti kovoti su jø prieðais. Kryþiuoèiams tik 1399 m. pabaigoje pasi- apraðytas þemaièiø kunigø (kunigaikðèiø) pasitarimas puotos me- sekë trumpam ákelti kojà á Þemaitijà. Èia jie, nieko nelaukdami, tu, taèiau joje nepaminëti nei tø kunigaikðèiø vardai, nei ðio þygio pasistatë piliø, Þemaièiams paskyrë Ordino vietininkà. Ðis ávedë vado vardas. Patyræ apie prieðà, Kurðo piliø riteriai rinko atvyku- kietà tvarkà, pradëjo imti ákaitus. Þemaièiai tuo buvo nepatenkinti ir, sius piligrimus, mobilizavo vietinius kurðius; net ið Klaipëdos águ- Vytautui Didþiajam þinant bei pritariant, jau 1401 m. kovo mënesá los buvo atsiøsta þmoniø. Tuo tarpu þemaièiai rinko kurðiø grobá, sukilo ir sunaikino dvi kryþiuoèiø pilis, o jø águlas paëmë nelaisvën. nes jie, anot Kronikos, buvo nutaræ pasipûtëlius kurðius nubausti, Per ilgà kovø su Kryþiuoèiø ordinu laikotarpá þemaièiø kraðtas pagrobti jø moteris ir vaikus, parsiginti arkliø ir raguoèiø, pasiimti buvo labai nualintas – daugiau negu kitos Lietuvos þemës. Tokio-

ZZ_2010_1_vidus.pmd 6 2010.03.04, 08:27 ISTORIJA 7

mis sàlygomis èia, prieðingai negu kitose Lietuvos vietose, XIV a. negalëjo iðaugti þymesniø miestø. Skuodas tais ðimtmeèiais taip pat buvo vëjø kryþkelëje, todël galimybës jam augti, skleisti garsà apie save buvo menkos. Lëtai Þemaièiuose ásitvirtino krikðèionybë. Nors Þemaitijoje jau 1417 m. buvo ákurta Medininkø vyskupija, taèiau apkrikðtyti ðias þemes buvo sunkiai, baþnyèiø skaièius ilgà laikà èia buvo nedidelis. Pirmàjà evangelikø liuteronø baþnyèià Skuode 1564–1569 m. pastatë kunigaikðtis, Þemaitijos seniûnas, LDK didysis marðalka, Lietuvos delegacijos Liublino seime vadovas, Livonijos valdytojas Jonas Chodkevièius (1537–1579), s. Jeronimo, padovanojæs para- pijai 2 hufus (apie 1 ha) ariamos þemës ir pastatæs kunigui namà. J. Chodkevièius pasirûpino ir tuo, kad atsirastø prieglaudos namai ir jø iðlaikymui uþraðë 6 hufus (apie 3 ha) pievø ir miðko. XVI a. II p. Skuodo retrospektyvinë schema. Sudarë A. Pilypaitis Ið pradþiø Skuodo liuteronø evangelikø baþnyèioje pamaldas laikydavo atvaþiuojantis kunigas, o nuo 1603 m. iki XIX a. II p. para- pija turëjo nuolat Skuode gyvenantá ir dirbantá kunigà. Tuo laikotar- piu parapijai priklausydavo apie 1250 tikinèiøjø. Romos krikðèioniø katalikø baþnyèia Skuode atsirado kiek vë- liau. Þinoma, kad 1567 m. J. Chodkevièius miesto aikðtëje pastatë paminkliná kryþiø, kurá þmonës vadino Mûro kryþiumi. Kol mieste nebuvo krikðèioniø katalikø baþnyèios, prie ðio paminklo buvo lai- komos ir pamaldos. Vyskupas M. Valanèius raðo, kad pirmàjà me- Dievo malonëje þengiame visi amþinybën, kai að kalavijà AVF THV. dinæ katalikø baþnyèià mieste apie 1614 m. pastatë ir jà turtu aprû- Todël tyras að nuo nuodëmës prieð amþinàjá gyvenimà (uþraðas vokieèiø pino J. Chodkevièius. Patronato teisæ steigëjas pasiliko sau ir savo kalba) Skuodo budelio kalavijo (1525 m.) kopija, saugoma Skuodo muziejuje. ápëdiniams. Jis buvo iðkëlæs sàlygà, kad jei kuris nors ápëdinis Nuotrauka ið Skuodo muziejaus rinkiniø pereis á kità tikëjimà, Skuodo baþnyèios patronato teisë pereis Þemai- èiø vyskupui. Vyskupas J. Tiðkevièius Skuodui suteikë dekanato centro statu- padariau savo amþiuje: pamûrijau baþnyèià ir perleidau vyskupo sà. Prie baþnyèios buvo ásteigta Krikðèioniðkojo mokslo brolija, o aplankymà. Dabar galiu dràsiai pasakyti, kad bet kuris klebonas vëliau – Ûkininkø ðv. Izidoriaus brolija. 1646 m. Skuodo baþnyèia yra dauggalis, nes, teturëdamas kiðenëje 18 rubliø, pradëjau fabrikà 12 tapo prepozitine, joje kasdien buvo giedamos Ðvè. Mergelës Mari- ir pabaigiau.“ jos valandos ir jos garbei laikomos ðv. Miðios. Skuodo klebonui Staèiatikiø cerkvë Skuode atsirado XIX a. pabaigoje. Kurá laikà buvo suteiktas infulato titulas – teisë neðioti mitrà.11 1724 m. jau rusø valdininkai ir jø ðeimø nariai melsdavosi viename buvusio kitas Skuodo valdytojas – K. Sapiega, matydamas, kad Bartuvos Skuodo dvaro kambaryje. Kareivinëse taip pat buvo maldos na- upë plauna baþnyèios pamatus, paskyrë þemës sklypà naujai baþ- mai. Prie jø gyveno ðventikas. 1887 m. vieni maldos namai buvo nyèiai statyti. 1725 m. Sapiegos rûpesèiu buvo pastatyta Ðvè. Trejy- rekonstruoti ir vietoje jø pastatyta nuolat veikusi cerkvë. Jai buvo bës baþnyèia, kurià konsekravo vyskupas Antanas Dominykas Tið- atiduota ið Kæstaièiø atimta þemë. kevièius (1692–1762). Ji Skuode stovëjo daugiau negu ðimtà metø. 1835 m. arti baþnyèios gyvenæs þydas, kepdamas duonà ir riestainius, netyèia uþdegë savo namus. Gaisro metu supleðkëjo ir baþnyèia. 1847 m. tuometinis Skuodo krikðèioniø katalikø parapijos klebo- Skuodui suteikiamos Kulmo ir nas Jonas Sudimtas suðaukë apylinkës dvarininkus ir sudarë su jais sutartá. Dvarininkai pasiþadëjo iðmûryti baþnyèià uþ 1900 rub- Magdeburgo teisës liø. Pinigus turëjo sudëti parapijieèiai. Pastarøjø pareiga buvo parû- pinti baþnyèiai ir reikiamas statybines medþiagas. Klebonas ðià Skuodo apylinkës pradëjo atsigauti XV–XVI amþiuje. sutartá paskelbë parapijieèiams. Ðie noriai sutiko prisidëti prie nau- Skuodas dël savo geografinës padëties (buvo ðiauriausioje tuo- jos baþnyèios statybos ir pradëjo degti baþnyèios statybai metinës Gintaliðkës apskrities dalyje, ribojosi su Kurðo bei Grûs- reikalingas plytas. Kai kurios jø buvo nupirktos Kurðe. Puikus baþ- tës apskritimi) iki XVI a. buvo priskiriamas tai vienai, tai kitai ap- nyèios pastatas buvo sumûrytas per porà metø. Jos konsekravimo skrièiai, o kartais ir pats tapdavo apskrities centru. Yra pagrindo iðkilmes savo „Pastabose“ vyskupas M. Valanèius taip apraðo: manyti, kad tuo laikotarpiu Skuodas priklausë Didiesiems Lietu- „1850. VII. 15 að nuvaþiavau á Skuodà. Þmonës priëmë mane vos kunigaikðèiams. neapsakomai dþiaugsmingai, nes iki tol nebuvo vyskupo matæ. Pa- Ið pradþiø Skuodo dvaras buvo nedidelis. Laikui einant jis la- dirmavojau 3 544 þmones. Liepos 16 d. pakonsekravau baþnyèià. bai iðaugo. Plëtësi prekyba su Rytprûsiais, o per juos – ir su toli- Didþiajame altoriuje padëjau ðventøjø kentëtojø Probo, Bonifaco ir mesniais kraðtais. Tada Skuodas, bûdamas prie didþiojo susisieki- Vincentos relikvijas. Pabaigus apeigas, kad dëkavau klebonui uþ baþnyèios pamûrijimà, ðis pasakë: „Ganytojau! Du didþiu daiktu (Nukelta á 8 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 7 2010.03.04, 08:27 8 ISTORIJA

(Atkelta ið 7 p.) 2. Kolonistai gali iðpaþinti Liuterio Augsburgo tikëjimà, laikyti kunigus ir nekliudomai bei nevarþomai atlikti savo pamaldas, bet mo kelio, prekybos srityje atliko savotiðko tarpininko vaidmená. niekas neturi drausti pereiti á katalikø tikëjimà. XVI a. II p. pagyvëjus prekybai lietuviðkais grûdais su uþsieniu, 3. Leidþiama statyti ðpitolæ. Skuodo dvarui susidarë sàlygos sustiprëti ekonomiðkai. Pagyvëju- 4. Miesto taryba, burmistras ir fogtas renkami paèiø miestelënø. si prekyba ir amatai dvarø valdytojams ir savininkams duodavo 5. Teisme vadovaujamasi Kulmo ir Magdeburgo teisëmis. nemaþas papildomas pajamas. 6. Apeliacijos instancijà sau pasilieka ponas, bet niekada nega- Ekonomiðkai ir politiðkai ásigalëjusios didikø ðeimos, ieðkoda- lima praeiti ar apeiti þemesniø instancijø. mos naujø pasipelnymo ðaltiniø, XVI a. II p. – XVII a. I p. pradëjo 7. Jei ko trûktø aukðèiau minëtose teisëse, tai Ciesoriaus teisë steigti naujus miestus. Tokiomis aplinkybëmis buvo ákurta keletas papildo visas spragas. didelius þemiø plotus valdþiusiø didikø tëvoniniø miestø. Vienas ið 6. Kriminalinëse bylose neleidþiama pas ponà apeliuoti. tokiø buvo Skuodas. 1568 m. Þygimanto Senojo sûnus Lietuvos 9. Fogtas turi bûti vokietis, o pilies komendantas turi gerai mo- didysis kunigaikðtis ir Lenkijos karalius, paskutinysis Jogailaièiø këti vokieèiø kalbà. dinastijos valdovas, kurio valdymo metu Lenkija ir LDK susijungë, Toliau sakoma, kad miestelënai gali laisvai prekiauti. Þydai ir sudarydamos konfederacijà – Abiejø Tautø Respublikà, Þygiman- nekrikðèionys neprileidþiami prie savivaldybës reikalø ir neturi tei- tas Augustas (1520–1572) didikui Jonui Chodkevièiui, tuo laiku ëju- sës nei prekiauti, nei amatu verstis. Miestui dovanojama þemë ir siam svarbias pareigas Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje (Lie- uþ tai nustatomi mokesèiai. Duodama teisë statyti malûnus, plyti- tuvos stalininko, Plateliø, Telðiø, Rumðiðkiø, Kauno, Þemaièiø se- nes, kalkinyèias, bravarus, karèemas ir kt. niûno, Didþiojo Lietuvos marðalkos ir kt.), patvirtino dar ið tëvø Privilegijoje sakoma, kad dvylika metø miestas atleidþiamas gautà grafo titulà ir padovanojo Grûstës-Skuodo valsèiø, kuriam nuo mokesèiø, o paskui bus nedideli mokesèiai. Miestelënai gali priklausë beveik visa ðiaurës Lietuvos sritis su Pikeliø, Þidikø, Re- laisvai þvejoti, medþioti bei naudotis miðkais. Iðimtinë privilegija navo, Þemalës, Barstyèiø, Ylakiø, Truikinø ir Skuodo miesteliais, yra laikyti prekiø sandëlius. Svetimiesiems pirkliams prekiauti kuriuose gyveno apie 10 tûkstanèiø gyventojø. leidþiama tik su miestelënais. Jonas Chodkevièius, norëdamas paskatinti miestelio augimà ir Miestas tuo metu turëjo savo teismà ir galëjo bausti net mirties pritraukti á já daugiau vokieèiø, 1572 m. geguþës 17 d. Skuodui iðrûpi- bausme pakariant. Ðiam tikslui vieno varsto atstumu nuo miesto no Kulmo teisiø privilegijà. Prie dvaro besikurianèià miestelio dalá (dabartinës Dariaus ir Girëno gatvës gale) buvo pastatytos kartu- J. Chodkevièius pavadino savo vardu – Johanesbergu (Jono pilimi). vës. Skuodas turëjo ir savo budelá. Þinoma ir tuometinio budelio Miesto ákûrimo dokumentas buvo paraðytas lotyniðkai. Jo origi- pavardë. Tai buvo Grigeris. Jis gyveno Ðarkës gatvëje. Budelis bu- nalas yra dingæs. Iðliko tik vertimas á vokieèiø kalbà (iðversta vo etatinis. Jis ne tik vykdydavo mirties bausmes, bet ir plakdavo, XVII a. pab.). Net keliose publikacijose13 raðoma, kad Skuodo miesto kankindavo. Budelio kalavijà labai iðsamiai yra apraðæs Mykolas ákûrimo dokumentà dar Antrojo pasaulinio karo iðvakarëse saugojo Gadonas. Tokiø kalavijø Lietuvoje iðliko labai nedaug. Ðis kalavijas seniausias miesto gyventojas – Katerfeldas. Vëliau jis pasitraukë á atiteko Vilniaus generalgubernatoriui. Vëliau grafas E. Tiðkevièius Vokietijà. Nuo to laiko ðio dokumento likimas neþinomas. Tikëtina, pasirûpino, kad kalavijas bûtø perduotas Vilniaus senienø muzie- kad Katerfeldas já iðsiveþë su savimi. jui. Ðiuo metu Skuodo budelio kalavijas saugomas Lietuvos nacio- Su Skuodo miesto ákûrimo dokumentu galima susipaþinti 1923 m. naliniame muziejuje Vilniuje. Skuodo muziejus turi tik jo kopijà. iðspausdintame leidinyje „Tauta ir þodis“ (A. Seraphim, „Kulmis- 1764 m. vasario 2 d. Aleksandras Sapiega raðtu patvirtino mies- ches und Magdeburgishes Hicht für Szkudy (1572)“, Tauta ir þodis, telënams visas jø ankstesnes teises ir laisves. 1797 m. gruodþio 1923, d. 1, p. 79). 15 d. Skuodo miestelënø skunde raðoma, kad tuometinis Skuodo Magdeburgo ir Kulmo ar Ðrodos teisë buvo ávedama beveik vi- grafystës administratorius K. Lipinskis nepaiso tø privilegijø, ir, suose Lietuvos miestuose. 1776 m. ið maþesniø miesteliø ji buvo nuolat jas paþeisdamas, pasipelnymo tikslais siekia pajungti Skuodo atimta ir palikta tik Vilniui, Kaunui, Trakams bei keliems kitiems miestelënus savo valdþiai. Esà, K. Lipinskis padidinæs mokestá uþ didesniems miestams. Magdeburgo teisë geriausiai prigijo lietuviø þemæ nuo 48 iki 60 graðiø uþ margà. Miestelënams, kaip ir anks- apgyvendintoje teritorijoje. Ten ji prasiplëtë, tapo polonizacijos áran- èiau, buvo leidþiama iðsivirti degtinës vestuvëms ar ðiaip namø kiu. Skuodui Magdeburgo teisë buvo duota ne lenkinimo, o ekono- reikmëms. Valstieèiai turëjo teisæ savo namus parduoti ar uþraðyti miniais tikslais, nes miesto ákûrëjas J. Chodkevièius save laikë paveldëtojams. Valstieèiai buvo priverstinai varomi á vilkø medþiok- lietuviu. Ið Magdeburgo teisiø suteikimo Skuodui dokumento mato- læ. Renkant èinðà, tvarkai palaikyti kartais á pagalbà bûdavo kvie- si, kad Chodkevièius norëjo á Skuodà pritraukti kuo daugiau vokie- èiami kazokai. èiø amatininkø. Tarp dokumentà pasiraðiusiøjø yra ir vëlesnio Skuo- Miestelënai, skirtingai negu valstieèiai, turëjo teisæ bûti plakami do valdytojo Jono Stanislovo Sapiegos paraðas, nors jis gyveno ne per peèius. tuo laiku (mirë 1635 m.). Tai, be abejo, vëliau atsiradæs paraðas, Skuodo miestas anais laikais turëjo savo raðtininkà, ðeðis tarë- t. y. tada, kai Skuodas pateko Sapiegø nuosavybën ir kai dokumen- jus, 17 specialybiø amatininkø. Þinoma, kad 1623 m. Skuode gyve- tà turëjo patvirtinti Sapiegos. Dokumento turinys toks: no apie 1150 gyventojø. Pagal tuometinæ sudëtá 33 proc. jø sudarë „Ponas, matydamas daug dorø þmoniø atsiradus jo dvare, Skuo- vokieèiai, apie 50 proc. lietuviai, likusieji buvo latviai ir kitø tauty- de bei Þemaièiuose, ir matydamas atsirasiant tokiø ir daugiau, da- biø. Þydø tuo metu Skuode negyveno. Èia buvo labai daug karèemø, vus jiems þemæ, tam tikrà teisæ ir laisvæ, nutarë ásteigti ir toliau ypaè plito prekyba alkoholiu. Skuodo dvaro inventoriuje (LVIA, F. 525, miestà vadinti Johanesbergu. 1. Galima miestelënams ákurti savo baþnyèià. (Nukelta á 10 p.)

ZZ_2010_1_vidus.pmd 8 2010.03.04, 08:27 9

LIETUVOS DIDIKAI èius († 1484), tapæs Kijevo vaivada ir LDK rûmø marðalka. XVI a. Chodkevièiø giminë suskilo á tris ðakas – Bychovo, Beres- tovicos ir Supraslio. XVI–XVII a. pradþioje labiausiai iðkilo ir iðgar- sëjo Bychovo Chodkevièiai. Bûtent ðios ðakos pradininkas Þemai- CHODKEVIÈIAI èiø seniûnas, Trakø bei Vilniaus kaðtelionas Jeronimas (†1561) pirmasis buvo pagerbtas grafo titulu. Jo sûnus Jonas (†1579) – Þemaitijos seniûnas, Vilniaus kaðtelionas, LDK didysis marðalka ir Livonijos administratorius bei etmonas – Liublino unijos sudarymo metais greta kunigaikðèiø Radvilø buvo tapæs vienu átakingiausiø LDK valstybininkø ir sumaniausiø diplomatø, ieðkojusiø geriausios iðeities ið Lietuvai nepalankiø unijos sàlygø bei grësmingos tarp- tautinës padëties. 1572 m. mirus Þygimantui Augustui, Jonas Chod- kevièius buvo vienas ið realiausiø kandidatø á Lenkijos ir Lietuvos valdovo sostà. Jo sûnus Jonas Karolis (1560–1621) tapo pirmuoju LDK senatoriumi, Vilniaus vaivada ir LDK didþiuoju etmonu, Livoni- jos administratoriumi. Ðis karvedys, 1605 m. laimëjæs Kirchholmo (Salaspilio) mûðá prieð kelis kartus skaitlingesnæ Ðvedijos kara- liaus Karolio IX kariuomenæ, iðgarsino giminës vardà visoje Euro- poje. Grafas J. K. Chodkevièius buvo tituluojamas Lietuvos ir Len- kijos vicekaraliumi Maskvoje, lyginamas su kitais katalikiðkosios Europos legendiniais karvedþiais – generalisimais kunigaikðèiu A.V. E. Valenðteinu bei grafu J. C. Tily, generolu markizu A. Spinola. XVII a. pradþioje iðmirus giminës Berestovicos ir Bychovo ða- koms, Chodkevièiø átakà LDK palaikë Supraslio ðakos, gyvuojan- èios iki ðiol, atstovai. Supraslio Chodkevièiø pradininkas buvo Tra- kø kaðtelionas Jurgis († 1569), kurio sûnûs Jurgis († 1595) ir Jero- nimas († 1617) taip pat tapo LDK senatoriais, t. y. uþëmë Þemaièiø seniûno ir Vilniaus kaðteliono postus. Dviejø vëlesniø ðios ðakos kartø atstovai Kristupas († 1652) ir Jonas Kazimieras († 1660) Chodkevièiai taip pat uþëmë svarbiausiø LDK senatoriø – Vilniaus vaivados ir kaðteliono – këdes, o Aleksandras Kristupas Chodkevi- Jonas Karolis Chodkevièius (1560–1621) Kirchholmo èius († 1676) buvo Vilniaus kanauninkas ir Vendeno vyskupas. (Salaspilio) mûðyje. Dailininkas Julius Kosakas XVII a. pab. – XVIII a. pr. Chodkevièiø giminës galia maþëjo, Lie- tuvoje paeiliui iðkilo grafai Pacai, kunigaikðèiai Sapiegos, savo áta- kà gynë Chodkevièiø prieðininkai kunigaikðèiai Radvilos. Tiesa, PARENGË DANGUOLË ÞELVYTË XVIII a. du Chodkevièiai – Adomas Tadas († 1745) ir jo sûnus Jonas Mikalojus († 1781) – taip pat buvo LDK senatoriai. Chodkevièiai – viena þymiausiø, turtingiausiø ir átakingiausiø XIX a. Chodkevièiai garsëjo ne tik savo kariniais bei diplomati- gudø kilmës Lietuvos didikø giminiø, kurios palikuonys gyvena iki niais, bet ir literatûriniais, moksliniais sugebëjimais. ðiol. Nuo XIV–XV a. sandûros Chodkevièiai garsëjo kaip sumanûs Chodkevièiai, ið pradþiø buvæ staèiatikiais, vëliau simpatizavo ir narsûs karvedþiai bei diplomatai, iðtikimi Lietuvos Didþiosios kalvinistams, galop tapo uoliais katalikais. Jie aktyviai rëmë Kata- Kunigaikðtystës interesø gynëjai, vedybø keliu susigiminiavæ netgi likø baþnyèià Livonijoje, dosniai mecenavo visos LDK katalikø baþ- su valdanèiàja Gediminaièiø-Jogailaièiø dinastija. Ði giminë Lietu- nyèias ir vienuolynus (Vilniaus bei Lietuvos Brastos bernardinø ir vos valstybei vien senatoriø (vaivadø, kaðtelionø, ministrø, vysku- jëzuitø, Vilniaus augustinø, Bychovo Laterano kanauninkø, Naugar- pø) XV–XVIII a. davë beveik dvi deðimtis. Chodkevièiai vieni pirmø- duko ir Ðklovo domininkonø, Kraþiø, Ostrogo, Jaroslavlio jëzuitø, jø Lietuvoje gavo paveldimo didikø titulo patvirtinimà ið imperato- Kretingos bernardinø, Minsko benediktiniø), taip pat globojo LDK riaus Ferdinando I Habsburgo rankø – 1555 m. tapo Ðventosios Ro- staèiatikius ir unitus (Kijevo metropolijà, Zabludovo ir Supraslio mos imperijos grafais. Ðis titulas netrukus buvo pripaþintas Lietuvo- vienuolynus). Pagrindinëse savo rezidencijose Chodkevièiai buvo je ir Lenkijoje, vëliau Rusijoje, kitose Europos valstybëse. sukaupæ vertingø dailës kûriniø kolekcijø, turëjo turtingas bibliote- XV a. þymiausias giminës atstovas buvo Jonas Chodkevi- kas, visos valstybës istorijai reikðmingøs archyvø.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 9 2010.03.04, 08:27 10 ISTORIJA

kalauja, kad ji bûtø dviejø aukðtø. Iðlikusiuose vëlesniame invento- riuje jau apraðyta dviejø aukðtø rotuðë su jai bûdingomis patalpo- mis. Rotuðës pirmajame aukðte veikë kalëjimas, antrajame buvo teismo salë, bokðte – laikrodis, kuris 1717 m. jau nebemuðë. Bokðte buvo varpas. Jis sukviesdavo gyventojus á bendras sueigas, pra- neðdavo apie nelaimes. Rotuðëje saugodavo ávairius svorio, tûrio ir ilgio matus. Raðytiniuose ðaltiniuose yra paminëta, kad Skuodo rotu- ðëje buvo saugomas javø saikas pûras. Visi matai turëjo bûti paþymëti miesto þenklu. Aplink rotuðæ stovëjo mediniø krautuvëliø eilë. Minëtame pieðinyje pavaizduota baþnyèia labai panaði á dabartinæ liuteronø evangelikø baþnyèià. Jame matomas gyvenamasis na- mas gana paprastas, vienaaukðtis, su dûmtraukiais virð stogo. Akivaizdu, kad jis niekuo neiðsiskyrë ið daugelio kitø mûsø laikais mieste stovinèiø mediniø namø. Ðiame pieðinyje matomas ir kitas vienaaukðtis pastatas su dûm- Didikø traukiu virð stogo. Pastato gale – dideli ávaþiuojamieji vartai. Tai, Chodkevièiø giminës herbas matyt, miesto karèema (austerija). Taigi ið aptariamo pieðinio galima susidaryti kad ir nepilnà, bet daugmaþ apytikrá XVII a. Skuodo centro vaizdà ir gana nemaþai (Atkelta ið 8 p.) suþinoti apie jame buvusiø pastatø architektûrà. Galime sakyti, kad Skuodo turgavietë, kaip ir daugelyje kitø ano meto miestø, buvo A. 8, B.842) raðoma, kad 1784 m. mieste buvo ðios gatvës : Staro- apstatyta vienaaukðèiais mediniais gyvenamaisiais namais, ku- koscielna (Senosios baþnyèios), Kurliandijos, Ðarkës, Kvadratinë rie, matyt, nepasiþymëjo dideliu architektûriniu meniniu raiðkumu, turgaus aikðtë, Rojaus, Mosëdþio, Turgaus, Lanska (lankø, pyli- panaðiai kaip ir kiti ano meto medinës architektûros pastatai, buvæ mo), Dvaro gatvës. Vokieèiø mieste (tikriausiai naujamiestis) sto- Lietuvos teritorijoje. Nëra pagrindo manyti, kad Skuode bûta vëjo raðtininko namas, austerija, muitinë. Minima, kad burmistras reikðmingesnio statybos vystymosi bei architektûrinio pakilimo lai- buvo Jeþi Mostowski. Prie katalikø baþnyèios buvo ðpitolë ir altari- kotarpio. Dël þinomø visuomeniniø ir politiniø sàlygø XVII a. vid. ja. 1796 m. dar minimos Aleksandrijos, Siuvëjø, Odininkø gatvës. prasidëjæs ekonominis ir politinis Lietuvos-Lenkijos smukimas Miestas turëjo raðtininkà, 6 tarëjus, 17 specialybiø amatininkø. neigiamai atsiliepë visø Lietuvos miestø raidai. Dauguma jø su- Skuode buvo 2 malûnai, vykdavo turgûs, juose bûdavo prekiauja- menko, tapo miesteliais, gyvenvietëmis, kur daugiausia buvo plë- ma aplinkiniuose kaimuose pagaminta produkcija. tojamas tik þemës ûkis. Bendràjá miestø ekonominio smukimo pro- Naujojo Skuodo architektûrinë planinë struktûra skiriasi nuo se- cesà daþnai lydëdavo didelë stambiø þemës savininkø ir jø patikë- nosios, prie dvaro susiformavusios dvaro gyvenvietës. Jei senojo- tiniø savivalë. Dokumentuose yra iðlikæ nemaþai þiniø apie tai, kaip je gyvenvietëje kompozicinë plano aðis buvo plati prekybinë gatvë didikai terorizuodavo miestieèius, nors pastariesiems ir bûdavo (palyginti retas reiðkinys Lietuvoje), tai naujojo miesto kompozici- suteiktos privilegijos. Tokiomis sàlygomis bendrà miestø ûkiná niu branduoliu tapo kvadratinë aikðtë, kurios ilgis buvo 141–142 smukimà lydëjo gyventojø ekonominis nuskurdimas. Kartu maþë- metrai. Naujasis Skuodo pagrindas buvo gatviø staèiakampë siste- jo ir statybø apimtys, maþiau iðkildavo naujø namø. Tà vaizdþiai ma. Centrinë aikðtë (turgavietë) buvo suformuota paliekant neuþsta- iliustruoja Skuodo padëtis XVIII a. viduryje. tytà vienà miesto kvartalà. Á visus keturis aikðtës kampus sueina 1747 m. Skuode ið bendro 192,25 statybiniø sklypø 44,75 skly- po dvi statmenas gatves. Èia nëra pabrëþtø centruotø, á aikðtæ suei- pai buvo neuþstatyti (23 proc.). Ne kà geresnë padëtis buvo ir mies- nanèiø gatviø – kompoziciniø aðiø. Aikðtës viduryje buvo pastaty- to centre. Èia ið 24 statybai skirtø sklypø keturi buvo neuþstatyti tas svarbiausias miesto pastatas – rotuðë, ðalia jos glaudësi ávai- (6 proc.). Gyvenamieji namai, stovëjæ aplink aikðtæ, kaip ir anks- rios krautuvëlës bei vadinamosios turgaus eilës. Prie turgaus aikð- èiau, buvo mediniai. Aikðtës pietvakariniame kampe po gaisro bu- tës daugiausia stovëjo mediniai pastatai. Nëra pavykæ surinkti duo- vo naujai atstatyta èerpëmis dengta uþvaþiuojamoji dvaro karèema menø apie senojo Skuodo centro pastatø architektûrà. Nesurasti (austerija). Ðalia jos stovëjo bravoras, rytiniame aikðtës kampe – kol kas raðytiniai ðaltiniai, ið kuriø suþinotume, kokie visuomeni- predikanto namas, o uþ jo – protestantø baþnyèia. Aikðtës viduryje niai pastatai stovëjo Skuodo centre. XVII a. sudarytame kai kuriø á virðø kilo dviaukðtë fachverkinio mûro miesto rotuðë.14 Joje tuo didikø Sapiegø valdø plane labai schematiðkai pavaizduotas Skuo- metu veikë valandas muðæs laikrodis, varpas, svarstyklës ir kai das. Lygindami ðá dokumentà su kitø miestø panaðaus laikotarpio kurie kiti matai. inventoriais, galima padaryti kai kurias iðvadas apie Skuodo centro Skuodo miestelio centro pastatø iðorë nepasikeitë ir XVIII amþiu- pastatus ir jø tuometinæ architektûrà. je. Tuo laikotarpiu èia stovëjo tokie pat gyvenamieji namai, karèema, Plane paþymëtoje Skuodo miesto centrinëje aikðtëje jau mato- rotuðë ir dar keletas kitø pastatø. Protestantø baþnyèia, bûdama gero- me miesto rotuðæ su bokðtu. Rotuðë vienaaukðtë, langai arkiniai. kai nustumta nuo aikðtës ir ið priekio uþstota predikanto namo, neáëjo Rotuðës stogas renesansinio kupolo formos, uþsibaigia vëjarode. á aikðtës architektûriná kompleksà. Su aikðte ji turëjo tik optiná ryðá. Architektûrinës formos gana paprastos, bûdingos renesansinio sti- Tai pasakytina ir apie katalikø baþnyèià, kuri stovëjo netoli Bartuvos liaus architektûrai. Tik nesinorëtø tikëti, kad Skuodo rotuðë tuo me- upës ir buvo dar labiau nutolusi nuo turgavietës.Skuodo miesto cen- tu buvo vienaaukðtë, nes rotuðiø paskirtis ir statybos tradicija rei- tras iki XVII a. nepasiþymëjo nei statybø mastais, nei tempais, nei

ZZ_2010_1_vidus.pmd 10 2010.03.04, 08:28 ISTORIJA 11

architektûriniu raiðkumu. Ið esmës tai buvo eilinë, visai Lietuvai bûdinga miesteliø mediniø pastatø architektûra.15 1717 m. minimi tik 86 apgyvendinti dûmai. Tikriausiai tai pra- siautusio maro pasëkmës. XVI–XVIII a. Skuodo Romos krikðèioniø katalikø baþnyèia buvo me- dinë ir stovëjo maþdaug toje paèioje vietoje, kur dabar stovi mûrinë.

Skuodo miesto herbas ir antspaudai Vienintelë privilegija (1645 m.), kurioje buvo apraðytas ir nu- pieðtas Skuodo miesto herbas, iki mûsø dienø neiðliko. Ji þuvo arba buvo iðveþta á uþsiená XX a. I p., tikëtina, kad per Antràjá pasau- liná karà. Atkuriant Skuodo miesto herbà, buvo naudotasi 1645 m. privilegijos áraðu Lietuvos Metrikoje ir Skuodo miesto antspaudais – vienu didþiuoju ir dviem maþaisiais. Manoma, kad Skuodo miesto Didikø Sapiegø herbas herbe mëlyname lauke turi bûti pavaizduoti auksiniai vartai su tri- mis bokðtais, o jø angoje, ant auksinio dubens, – ðv. Jono Krikðty- tojo nukirsta galva. nors ir neprilygo bajorø teisëms, bet buvo didþiulis þingsnis á prieká, Skuodui parinkti simboliai turi gilià prasmæ. Ðv. Jonas pagal lyginant su beteise valstieèiø padëtimi. Neatsitiktinai skuodiðkiai Jono Chodkevièiaus vardà buvo laikomas miesto globëju. Juo ðv. dar ilgai po savivaldos panaikinimo saugojo ir slëpë privilegijà, Jonas tapo, kai J. Chodkevièius Skuodà pavadino Johanesbergu. antspaudus ir kitas savivaldos insignijas. Ðias miestieèiø pastan- Antrasis simbolis, susijæs su kita miesto pavadinimo dalimi (Berg gas iðsaugoti buvusio savarankiðkumo liudijimus rodo ir tai, kad tada reiðkë pilá, átvirtintà gyvenvietæ). J. Chodkevièius puoselëjo XIX a. Skuodo gyventojai, bijodami, kad ið jø neatimtø privilegijos, svajonæ pastatyti Skuode pilá. Herbe pavaizduoti Skuodo miesto jà valdþios pareigûnams rodydavo tik ið baþnyèios bokðto...18 simboliai áprasmina miestui suteiktà pavadinimà – Johanesberg. Tokie herbai heraldikoje vadinami kalbanèiaisiais. Yra surasti trys Skuodo miesto antspaudai. Didieji aptikti 1742 m. ir ant 1850 m. dokumentø. Paskutinysis lako antspaudas labai ap- Chodkevièiai ir Skuodas gadintas, lakas iðtrupëjæs. Galbût todël já atradæs M. Gumovskis Skuodo miesto istorijos raidoje itin svarbus didikø Chodkevièiø ant pilies vartø áþiûrëjo ne bokðtus, o karûnas. Todël ir 1976 m. vaidmuo. Chodkevièiai buvo Lietuvos didikø giminë, kildinusi save patvirtintame Skuodo miesto herbe (dailininkas Valerijonas Jucys) ið XIII a. LDK kunigaikðèio Vytenio rûmininko Bareikos. V. Kojalavi- buvo pavaizduotos karûnos. 1992 m. naujai patvirtintame Skuodo èius Chodkevièius kildina ið Kijevo bajorø, ið kuriø raðytiniuose herbe jau matome kitus þenklus – tris bokðtelius. ðaltiniuose pirmasis yra paminëtas Ðvitrigailos ðalininkas Fiodo- Manoma, kad Skuodo miesto spaudas galëjo bûti iðraiþytas dar ras Chodoras arba Chodka.19 XVII a., bet jokiu bûdu ne XVI a., kai atsirado savivalda. Jonas Chodkevièius (1525–1579) buvo Jeronimo ir þemaitës Keletas maþøjø spaudø buvo aptikta ir ant 1728–1784 m. doku- Onos Ðemetaitës Chodkevièiø sûnus. 1547–1549 m. jis mokësi mentø. Jie nuo didþiøjø skiriasi tik savo dydþiu. Pirmieji yra 44 mm, Karaliauèiuje, vëliau – Leipcigo ir Vitembergo universitetuose. Tuo o ðie – 29 mm skersmens.16 laikotarpiu jis buvo laikomas labai apsiðvietusiu þmogumi. Iki Skuodo miestas didikø Sapiegø valdymo laikais 1622–1831 m. 1555 m. gyveno imperatoriaus Karolio V dvare, dalyvavo jo karo turëjo ir savo vëliavà, kurià 1846 m. apraðë M. Gadonas17, o vëliau, þygiuose. 1559–1571 m. buvo Lietuvos stalininkas, 1563–1571 m. – remdamiesi juo, – ir kiti autoriai. Vëliava yra buvusi karmazinës Plateliø, 1563–1578 m. – Telðiø seniûnas, 1564–1578 m. – Þemai- (raudonos, kiek panaðios á avietinæ) spalvos su balta juosta per èiø seniûnas. Nuo 1566 m. iki mirties buvo Lietuvos didysis marðal- vidurá. Vienoje vëliavos pusëje buvo pavaizduotas Sapiegø gimi- ka, Vilniaus kaðtelionas. Po 1555 m. sugráþo á Lietuvà ir buvo vie- nës herbas, turbût, raudoname lauke balta strëlë su dviem kryþiais, nas ið þymiausiø ano meto protestantizmo ðalininkø tarp diduome- o kitoje – Skuodo herbas (vartai su trimis bokðtais ir ðv. Jono nës atstovø. Tai paaiðkina ir tà faktà, kodël pirmoji jo pastatyta Krikðtytojo galva). baþnyèia Skuode buvo protestantø. Skuodo miestui suteiktoje privi- 1937 m. Lietuvos laikraðtis „Vakarai“ raðë, kad minëtoji vëliava legijoje taip pat ypatingas dëmesys buvo skiriamas protestantizmo tada dar buvusi evangelikø liuteronø baþnyèioje. pasekëjams. Kiek vëliau J. Chodkevièius perëjo á katalikybæ ir su Skuodo privilegijos originalai bei kiti teisiniai aktai visà laikà jam bûdinga energija, kiek galëdamas rëmë Katalikø baþnyèià. Ra- buvo magistratø (miesto valdþios) þinioje. Dokumentø apsauga rû- ðytiniai ðaltiniai nurodo, kad jo perëjimà ið protestantizmo á katali- pinosi patys Skuodo miestieèiai, iki XX a. iðsaugojæ bemaþ visus kybæ lëmë pokalbis su jëzuitø teologu Pranciðkumi Toletu. Tikëtina, privilegijø originalus. XVII–XIX a. miestø savivalda ir jø gyventojams suteiktos laisvës (Nukelta á 12 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 11 2010.03.04, 08:28 12 ISTORIJA

(Atkelta ið 11 p.) ponø tarybos reikalavimà gràþinti Lietuvai Palenkæ ir Voluinæ. Sei- me J. Chodkevièius pasakë visus sujaudinusià ir Lietuvos istorijai kad tokius pasikeitimus labiausiai galëjo lemti J. Chodkevièiaus itin svarbià kalbà. politiniai iðskaièiavimai. Tuo metu katalikø tikëjimo palaikymas J. Chodkevièiui mirus, 1579 m. jo ápëdiniu tapo vyresnysis sû- jam garantavo gerà vardà karaliaus dvare, o nuo to nemaþai pri- nus Jonas Karolis Chodkevièius (1560–1621). Jis tæsë tëvo pradë- klausë, kokios bus gautos privilegijos ir kokia bus ðeimos gerovë. tus darbus, pagarsëjo kaip þymus karvedys. 1600 m. buvo paskir- Gráþus J. Chodkevièiui á Lietuvà, jam ið karto buvo suteiktas tas LDK lauko etmonui, o nuo 1605 m. – LDK didþiuoju etmonu. grafo titulas, kuris vëliau buvo patvirtintas ir jo sûnui bei ápëdiniui 1616 m. jis tapo Vilniaus vaivada. J. K. Chodkevièius ypaè pasiþy- Jonui Karoliui Chodkevièiui. mëjo per LDK ir Ðvedijos karà, kurio eigoje itin reikðminga buvo Tuo metu Didþiosios Lietuvos kunigaikðtystës vyriausybë Livo- LDK kariuomenës, kuriai vadovavo J. K. Chodkevièius, 1605 m. nijos reikalams turëjo skirti daug laiko ir jëgø. Kova tarp valstybiø pergalë Salaspilio mûðyje. tæsësi toliau. Reikëjo tvirtos rankos ir dideliø diplomatiniø sugebë- J. K. Chodkevièius 1614 m. Skuode pastatë baþnyèià ir ákûrë pir- jimø, kad reikalai Lietuvoje pagerëtø. Tokiomis aplinkybëmis màjà mokyklà, Skuodo privilegijoje áteisino herbà ir vëliavà. Ðis didi- 1566 m., pritariant Bresto Seimui, Livonijos administratoriumi bu- kas iðrûpino ir Stepono Batoro diplomà Vilniaus akademijai steigti. vo paskirtas J. Chodkevièius. Jonas Karolis Chodkevièius buvo tipiðkas kontrreformacijos at- Kad ir nepritardamas lenkø bajorø pastangoms pasiglemþti Lie- stovas. Tikëtina, kad didelæ átakà jo paþiûroms darë þmona Sofija tuvà, J. Chodkevièius, atsiþvelgdamas á sunkià Lietuvos bûklæ ir Mileskaitë, apie kurios gilø religingumà ne kartà uþsimenama isto- iðorës pavojus, 1562–1563 m. su kai kuriais kitais didikais iðkëlë rinëje literatûroje. J. K. Chodkevièius Kretingoje ákurdino Prancið- mintá, kad reikia stiprinti unijà. Tuo pat metu buvo paþymima, kad konø ordino vienuolius bernardinus. bûtina apsidrausti nuo lenkø kiðimosi á Lietuvos reikalus. Vëliau 1621 m. Jonas Karolis Chodkevièius mirë. Sûnaus jis neturëjo, J. Chodkevièius savo politinius veiksmus derino su grieþtesne Rad- todël ir vyriðko lyties ápëdinio nepaliko. Tada Skuodas atiteko vie- vilø politika. 1569 m. Liublino Seime J. Chodkevièius atkakliai gynë nintelei jo dukrai Onai, kuri iðtekëjo uþ Lietuvos didþiojo marðalo Lietuvos teises ir net vadovavo Lietuvos opozicijai. Svarstant ðá Jono Stanislovo Sapiegos ir jam 1622 m. uþraðë savo valdas. Skuodà klausimà Seime, jis su Radvila ir kitais buvo apleidæs Liublinà. Sapiegos valdë iki 1831 metø. J. Chodkevièiaus ir Radvilø grupë lenkø senatui pateikë Lietuvos

XVIII a. Skuodo þemëlapis. Nuotrauka ið Skuodo muziejaus rinkiniø

ZZ_2010_1_vidus.pmd 12 2010.03.04, 08:28 ISTORIJA 13

Skuodo valsèiaus Gedrimø kaime 1708 m. buvo 52 kiemai, 1717 m. Skuodas XVIII–XIX a. jø liko tik 16. Ano meto Skuodo instrukcijoje nurodoma, kad jei XVI–XVIII a. kovose dël Baltijos rytinëse pakrantëse buvusiø kuris nors kaimo kiemas iðtuðtëja ir þemë tuðèia stovi, jà turi ádirbti ekonomine ir strategine prasme labai svarbiø teritorijø ypatingas visa seniûnija ar vaitystë, iki atsiras kitas ûkininkas. Sumokëjæ vaidmuo teko Livonijai, kurioje kryþiavosi Baltijos baseino valsty- mokesèius ir atlikæ prievoles, ið tuðèios paliktos apdirbamos þe- biø interesai. Livonija buvo tapusi pagrindiniu tø valstybiø kovos mës gautà derliø bendrijos nariai galëdavo pasidalyti.20 objektu. Kaip ir Prûsijà, taip ir Livonijà XIII a. buvo uþkariavæ vokie- Metams einant Skuodo dvaras pradëjo ðiek tiek atsigauti. èiø riteriai. 1525 m. þlugus Kryþiuoèiø ordino valstybei ir susikûrus Laikmetis buvo sunkus, pakilimus keisdavo nuosmukiai. Norint pasaulietinei Prûsijos kunigaikðtystei (Lenkijos vasalë), netrukus padëti valstieèiams, dvaruose buvo pradëtos steigti valstieèiø ka- (1561 m.) þlugo ir Livonijos ordino valstybë. Pastarosios þlugimas sos. Jas sudarydavo ne piniginiai ánaðai, o duoklës linais. Surink- sukëlë dideles tarptautines komplikacijas. Á Livonijà pretenzijas tus ið valstieèiø linus dvaras parduodavo. Uþ linus gauti pinigai pareiðkë Rusija, Lietuva, Danija ir Ðvedija. Rusija ir Lietuva (iki sudarydavo kasos kapitalà. Turint þirantus (laiduotojus), paskolø 1569 m. Liublino unijos – LDK, vëliau – Þeèpospolita arba Lietuvos- metinës palûkanos bûdavo 5 ir daugiau procentø. Dvare laikomà Lenkijos valstybë). Jos dëjo daug pastangø, kad ásigalëtø Livonijoje valstieèiø kasà buvo galima atidaryti tik dalyvaujant valstieèiø at- ir jos uostuose (Rygos, Talino ir kt.), per juos iðeitø á Baltijos jûrà ir stovams. galëtø be tarpininkø vystyti prekybà su Vakarø Europos valstybë- Grafyste vadintoje Skuodo valdoje valstieèiø kasa iki 1801 m. mis. Prekyba per Livonijà buvo itin suinteresuota Rusija, kuri tuo veikë prie baþnyèios. Vëliau ji buvo perduota valsèiui, o 1820 m. metu dar neturëjo uosto prie Baltijos jûros. Klaipëdos uostui likus kasa panaikinta ir visi mokëjimai, kaip priedas prie èinðo (èinðas – Prûsijos teritorijoje, nedideli Palangos ir Ðventosios uostai negalë- þemës renta, mokama pinigais þemës savininkui. Ásigalint baudþia- jo tenkinti Lietuvos prekybiniø interesø. Ðvedijos ir Danijos tikslai vai, èinèà pakeitë laþas), buvo imami á dvaro kasà. Kasà tvarkant buvo grobikiðki – jos norëjo uþimti Livonijos uostus ir upiø þiotis, valsèiui, nei virðaitis, nei kaimø seniûnai jai nieko nemokëdavo, o, kad gautø papildomø pajamø ið Rytø kraðtø prekybos. sujungus su dvaro kasa, ið jø buvo pareikalauta ánaðø, bet vienu Taip Pabaltijys tapo nesibaigianèiø karø zona. Jie prasidëjo Li- taleriu pakeltas ir atlyginimas. Valstieèiø piniginës operacijos turë- vonijos karu (1558–1583), per kurá Livonijos ordinas patyrë triuðki- jo bûti atliekamos dvaro iþdinëje. nantá rusø kariuomenës smûgá ir netrukus buvo likviduotas. Bet Skuodo valstieèiai turëjo ávairiø teisiø ir pareigø. Vyravo senas ðiame mûðyje Rusija, kuri buvo labai suinteresuota kuo plaèiau paprotys – iðsivaryti degtinës vestuvëms ir ðiaip namø reikalams. iðeiti á Baltijos jûrà, savo tikslo nepasiekë. Didþioji Livonijos dalis, Valstieèiai turëjo teisæ savo namus parduoti ar uþraðyti paveldëto- kurios teritorijoje buvo Dauguvos upë ir Ryga, atiteko Lenkijai ir jams. Miestieèiai turëjo teisæ bûti plakami per peèius, skirtingai Lietuvai. Ðvedija gavo Ðiaurës Estijà su Talinu ir Narva, o Danija – negu valstieèiai. Saaremos salà. Nuo Þeèpospolitos, kuri savo rankose turëjo Gdans- Valstieèiai buvo prievarta varomi á vilkø medþiokles, turëjo kas- ko ir Rygos uostus, pozicijos kurá laikà daug kuo priklausë reikalai met duoti po veþimà malkø Telðiø Þemës teismui. Raðytiniuose Baltijos jûroje. ðaltiniuose yra iðlikusios paminëtos kelios skuodiðkiø valstieèiø XVII a. sustiprëjusi Ðvedija savo kariniu potencialu nurungë pa- pavardës. Tai kalvis Ficenas, girininkas Jonas Veitas. grindinæ konkurentæ Danijà. Virtusi stipria karine jûrø valstybe, Ðve- dija ëmë kovoti dël vieðpatavimo Baltijos juroje. Susidarë Ðvedi- jos-Þeèpospolitos ir Ðvedijos-Rusijos frontai. Kova dël Livonijos ir Rygos labiausiai buvo suinteresuota Lietuva, nes Lenkija turëjo Gydymas ir medicina Gdansko uostà. Þemaitijos miestai XVI–XVIII a. daþnai bûdavo alinami gaisrø, Skuodas, bûdamas visø vëjø pagairëje, patyrë visus vykusio ávairiø epidemijø. Istorijos ðaltiniuose randame duomenø, ið kuriø karo baisumus. Miestà uþimdavo tai viena, tai kita kariuomenë. suþinome, kad dël blogø sanitariniø sàlygø kas 7–8 metai kildavo Visos jos plëðdavo ir degindavo Skuodà. Kraðtas buvo nuniokotas. maro epidemijos. Iki XIX a. þmones daþniausiai gydydavo barz- 1708 m. prasidëjo badas, kiek vëliau – ir maras, kuris truko iki daskuèiai. Skuode jø medicininë veikla buvo labai plati. Barzdas- 1710 metø. Nelaimes dar padidino sausros ir skëriai. kuèiai gydydavo kaulø lûþius, atstatinëdavo iðnirimus, amputuoda- Kristupas Zaviða savo atsiminimuose teigia, kad „kilo toksai vo galûnes, atverdavo pûlinius, tvarstydavo ir gydydavo þaizdas, badas, jog dvaruose buvo lavonø vilkø maistui. Þmonës valgë lavo- nuleisdavo kraujà, statydavo dëles, taures ir klizmas, ruoðdavo nus, kates, ðunis. 1711 m. po pernykðèio siaubo palengvëjo, þmo- gydomàsias vonias, darydavo masaþus. nës atsigavo, bet uþkreèiamos ligos daug kur arklius bei galvijus Miestieèiai buvo gydomi namuose, pirtyse, prieglaudø tipo ðpi- apniko. Atsirado taip pat didþiausias debesis skëriø, daug didesniø tolëse, kurios buvo savotiðkos ligoninës, kuriose pastogæ rasdavo ir bjauresniø, negu 1690 metais kad buvo, o kas svarbiausia, visur, sergantys ir invalidai. Pirmosios þinios apie Skuodo ðpitolæ yra ypaè Volynëje, Baltarusijoje, Lietuvoj, kur jie uþskrido ir nusileido, iðlikusios ið 1798 metø.21 Tuo laikotarpiu ðpitoliø iðlaikymu valsty- nieko ten nebepaliko. Ne tik grûdus bei varpas, bet ir ðiaudus su- bë visai nesirûpindavo. Pagrindinis ðpitoliø pajamø ðaltinis bûdavo ëdë. Skrido jie kaip migla, net dangaus nebuvo matyti, dideliais fundacijos. Ðpitolës taip pat gaudavo lëðø ið iðnuomotø joms pri- bûriais, ávairiø spalvø – vieni bûriai þali, kiti juodi, treti pilki, ketvirti klausiusiø sklypø. geltoni. Nebuvo vietos, kur jø nebûtø buvæ, tik vienur daugiau, kitur Pirmas mums þinomas Skuode dirbæs medikas buvo gydytojas maþiau þalos padarë. Vienur ilgiau, kitur trumpiau pabuvojo.“ Karolis Ðerbachas (1780–1815). 1815–1840 m. Skuode gydytoju Nuo bado, maro ir kitø negandø tada iðmirë daugiau kaip treèda- (Nukelta á 14 p.) lis Lietuvos gyventojø, o Þemaitija neteko beveik pusës jø. Ðtai

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 13 2010.03.04, 08:28 14 ISTORIJA

(Atkelta ið 13 p.) dirbo Jonas Dirvianskis. 1887 m. mieste veikë felèeriø punktas. Kad bûtø iðvengta gaisrø, reikalauta, jog mieste, ypaè jo centre, bûtø statomi graþûs namai su mûriniais, virð stogø iðeinanèiais kaminais. Juos buvo privalu nuolat valyti. Nebuvo leidþiama stogø dengti ðiaudais, gyvenamuosius namus statyti ðalia ûkiniø pasta- tø. Iðlikusiuose 1708 m. dokumentuose raðoma, kad Skuode mies- te namus reikia dengti stiegëmis, pirktomis ið dvaro plytinës. Kaip jau raðyta, mieste daþniausiai stovëjo 1–2 aukðtø mediniai pasta- tai. Nepaisant valdþios reikalavimø, tuo metu Skuode dar pasitai- kydavo ir dûminiø pirkiø, pvz., 1738 m. mieste prie turgavietës sto- vëjo gyvenamasis namas, kuriame buvo atviras ugniakuras. 1833 m. Skuode stovëjo 3 mûriniai ir 119 mediniø pastatø. XVIIIa. antroje pusëje Skuodo ekonominis gyvenimas vël prade- da atgyti. Buvo plëtojami amatai ir prekyba. Didikai Sapiegos sena- miestyje turëjo mûrinius namus, bet juose retai gyvendavo. Skuodo dvarvietës pastatai. Dabar – Ðauliø gatvë Skuodo dvare didëjo laisvøjø valstieèiø skaièius. Skuodo dva- ras palivarkø neturëjo, todël ir þmonës dirbti á dvarà nebuvo varomi. Valstieèiai mokëjo tik metiná èinðà, gyveno palyginti pasiturinèiai. Pirmadieniais ir ketvirtadieniais mieste vykdavo turgûs. Vis dëlto Skuodo dvaro valstieèiai gyveno sunkiau negu miestieèiai. Juos slëgë valstybinës prievolës, rekrutai, pagalvës mokesèiai. 1796 m. nuo Skuodo dvaro 500 „reviziniø sielø“ buvo pareikalauta po 5 jau- nus sveikus vyrus („revizinëms sieloms“ buvo priskiriami tik vy- rai). Vëliau rekrutø normos buvo didinamos ar maþinamos, atsi- þvelgiant á tai, kiek jø reikëjo kariuomenei. Rekrutus aprengti, ið- maitinti ir pristatyti á surinkimø punktus turëjo patys valstieèiai. Po 1811 m. valstieèius uþgulë dar ir pagalvës mokesèiai, imami taip pat nuo „reviziniø sielø“ skaièiaus, t. y. nuo visø vyrø, neþiûrint ar tai naujagimis, ar jau nukarðæs vyras. Pagalvës mokestis 1 þmogui daþniausiai bûdavo didesnis negu 2 rubliai sidabru. Dar buvo nustatyti mokesèiai ir gubernijos bei apskrities ástaigoms, paðtui iðlaikyti, ávairios pastotës kariuomenei ir valdþios pareigûnams Bûta ir tokios Bartuvos veþioti, keliams bei tiltams taisyti ir kt. Visa tai këlë valstieèiø pasipiktinimà ir valstieèiai nuolat bruz- dëdavo. Vienas þymiausiø valstieèiø sukilimø ávyko 1711 metais. Jo malðinti iðkviesta kariuomenë sudegino Skuodo miestà ir dvarà. Skuodo bei jo apylinkiø gyventojai dalyvavo Tado Kosciuðkos sukilime. Simonas Daukantas ant savo motinos antkapinio pa- minklo, esanèio Lenkimø baþnyèios ðvenrtoriuje, uþraðë þodþius,

Skuodas XX a. II p. Kairëje – Skuodo liuteronø evangelikø baþnyèia. Puslapyje spausdinamos nuotraukos ið Ginto Andriekaus archyvo

ZZ_2010_1_vidus.pmd 14 2010.03.04, 08:28 ISTORIJA 15

ið kuriø suþinome, kad ji, kaip ir jos vyras bei trys dieveriai, 1795 m V. Gadono pulkas, kuriame buvo 560 þmoniø. Paèioje ðiaurinëje dalyvavo garsiame mûðyje ties Liepoja. Daukantø ðeimoje buvo Telðiø apskrities dalyje, Pikeliuose, stovëjo I. Huðèos pulkas, kurio pasakojama, kad K. Daukantienë per sukilimà veþdavo maistà suki- postai buvo iðstatyti nuo Skuodo iki Viekðniø, susisiekë su Ðiauliø lëliams. Kartà ji pakliuvo á kautyniø sûkurá, ir, kulkoms zvimbiant, apskrities sukilëliø sargybomis. Balandþio 20 d., Telðiø apskrities gulëjo griovyje. sukilëliams persigrupuojant, á Palangà atvyko keli rusø batalionai, Didikai Sapiegos buvo suinteresuoti savo dvaro gerove, todël siekæ netyèia uþklupti V. Gadono pulkà. Tai padaryti jiems pavyko. þiûrëjo, kad valstieèiai visiðkai nenuskurstø. Sudegus valstieèio Remiamas patrankø ugnies, batalionas iðstûmë ið miðko á Darbë- namui, dvaras nelaimëliui duodavo statybiniø medþiagø naujam nø miestelá atkakliai besiprieðinanèius sukilëlius. Darbënuose su- namui pasistatyti ir ápareigodavo aplinkinius valstieèius padegë- kilëliai ásitvirtino namuose ir smarkiai ðaudë á puolantá prieðà. Va- liams padëti ásikurti. Saugodami miestà ir kaimus nuo gaisrø, skuo- dovaujami majoro J. Moncevièiaus (V. Gadonas tuo metu buvo diðkiai kelius ir gatves apsodindavo medþiais. iðvykæs á savo dvarà ir ðiose kautynëse nedalyvavo), sukilëliai Pas Sapiegas eiguliu tarnavo S. Daukanto tëvas Jurgis Daukan- buvo iðstumti ið miestelio ir, persekiojami 3 eskadronø pasienie- tas. Be kitø darbø, jis turëdavo parodyti valstieèiams, kur jiems èiø, traukësi Skuodo bei Salantø keliu, o vëliau pasislëpë pakelës dvaro miðkuose ar krûmuose galima pasikirsti malkø. Àþuolus kirsti miðkuose. Ðiose kautynëse daug sukilëliø þuvo, 38 buvo sunkiai buvo uþdrausta, nebent tik bûtinai jø reikëtø padargams gaminti. suþeisti, 2 kunigai pateko á nelaisvæ. Susirëmimø metu prieðui atite- Numalðinus T. Kosciuðkos sukilimà, buvo smarkiai apkarpytos ko sukilëliø patranka, maisto sandëlis ir daug ginklø. Þuvo nemaþai ir Skuodo miesto teisës. Po sukilimo caro valdþia mieste apgyvendi- persekiotojø. Patyræ toká atkaklø sukilëliø pasiprieðinimà, caro karei- no caro kariuomenës bûrá. Miestieèiai buvo ápareigoti mokëti èinðà viai nebedráso toliau jø persekioti ir, palikæ pusiau sudegusá Darbënø dvarui, valstybinius mokesèius ir atlikti prievoles dvarui. Mieste miestelá, tos paèios dienos pavakaryje gráþo á Palangà. buvo palikta privilegijuota vokieèiø pirkliø kolonija ir prekybinë pa- Balandþio 22 d. barono Mantifelio vadovaujamas 100 raiteliø ir sienio muitinë. 50 kazokø bûrys uþëmë Skuodà. V. Gadono pulko bûrys, saugojæs Apie XIX a. pr. Skuodà gana ádomiø þiniø yra pateikæs Stanislo- miestelá, neteko 50 sukilëliø (jie þuvo arba buvo suþeisti), o 40 vas Èerskis savo „Þemaièiø þemës apraðyme“. Ðiame darbe jis sukilëliø pateko á nelaisvæ. plaèiai pasakoja apie Skuodo parapijos þemes, þmones, jø darbus, Paèioje balandþio pabaigoje V. Gadonui buvo duotas ásakymas buitá, amatus, verslus ir kt. Pasak S. Èerskio, þmonës Skuode buvæ uþimti Ylakius ir Skuodà. Geguþës pradþioje V. Gadono pulkas pasie- darbðtûs – nemëgæ sëdëti rankas sudëjæ. Kai þiemà nelikdavo lau- kë Ylakius, uþëmë juos ir ið ten pasuko á Lenkimus. Kiek vëliau buvo ko darbø, moterys ausdavo ir verpdavo. Vietos gyventojø audiniai atkovotas ir Skuodas. Geguþës 13 d. V. Gadonui buvo duotas ásaky- buvæ labai patrauklûs, ypaè iðsiskirdavo jie savo graþiu nudaþymu, mas trauktis link Rietavo. 1831 m. pabaigoje, prasidëjus rekrutø ëmi- todël pravaþiuojanèiø rusø pirkliø audiniai negalëjæ konkuruoti su mui, Þemaitijoje ir kitose Lietuvos vietose vël sustiprëjo pasiprieðini- vietiniais.22 Mieste buvæ daug amatininkø, ypaè vokieèiø. Samdo- mas caro valdþiai. Þemaitijoje tais metais susiformavo dideli sukilë- mieji darbininkai Skuode gaudavo didesná atlyginimà uþ darbà negu liø bûriai, kuriuos sudarë nuo rekrutø besislapstantys jauni vyrai. Jie kitur. Arti buvo uostas, todël daug vietiniø gyventojø vertësi preky- puldinëjo dvarus ir net miestelius, paleisdavo á rekrutus paimtus ba. Ji mieste buvo plaèiai iðsivystyta, todël XVIII a. pab., be turgø, savo likimo brolius. Caro valdþia ëmësi þygiø paþaboti nepaklus- èia vykdavo ir didelës mugës. Vietiniai gyventojai daugiausiai par- niuosius. Laikui einant sukilëliø bûriams darësi vis sunkiau prieðin- duodavo audinius, þemës ûkio produktus, gyvulius, pirkdavo èer- tis kariuomenei ir valdþiai. Jiems labai trûko ginklø ir ðoviniø, kuriø pes, lentas, malkas ir kità miðko medþiagà. ðiek tiek slapta atsiveþdavo ið Klaipëdos ir Tilþës. Lietuvoje, ypaè Þemaitijoje, buvo labai daug rusø kariuomenës. Skuodà buvo uþëmæs Dono kazokø pulkas. Sukilimà pamaþu nu- slopinus, prasidëjo susidorojimas su sukilimo dalyviais. Tarp kitø 1831 metø sukilimas nukentëjusiøjø buvo ir tuometinis Skuodo dvaro valdytojas Eustachi- Neaplenkë Skuodo 1831 m. sukilimas. Caro valdþios statytiniø jus Sapiega. Nors jis, kaip sako M. Valanèius, tik penkias dienas priespaudos ir plëðikavimø nualinti valstieèiai nebegalëjo iðsimo- tepaneðiojo sukilëliø þvaigþdelæ Varðuvoje ir jokiame mûðyje neda- këti mokesèiø. Todël, prasidëjus sukilimui Telðiø apskrityje, á kovà lyvavo, taèiau bausmës neiðvengë. Uþ dalyvavimà sukilime ið E. Sa- tuoj ásijungë ir skuodiðkiai. Jie atsisakë mokëti valdþiai mokes- piegos caro valdþia atëmë Skuodà ir perdavë já valstybës iþdo þinion, èius, eiti á rekrutus ir atlikinëti prievoles. Stiprûs jauni Skuodo vyrai o Sapiegø rûmai Skuode buvo pritaikyti kareivinëms. Taip baigësi Sa- patraukë á Telðius ir prisijungë prie sukilëliø. Tuo metu Telðiø ap- piegø vieðpatavimas Skuode, trukæs daugiau negu du ðimtus metø. skrities sukilëliø pëstininkø uniforma buvo pilkos gelumbës striu- Valdþiai konfiskavus Skuodo dvarà, pasikeitë ir Sapiegoms pri- kë, kelnës ir rudinë sermëga su dviem kiðenëm ant krûtinës ðovi- klausiusiø valstieèiø padëtis – jie tapo valstybiniais valstieèiais, niams susidëti. Ant peèiø sukilëliai neðiodavo apsiaustus, apskri- taèiau, nors ðeimininkai ir pasikeitë, jø gyvenimas në kiek nepage- tas kepures su snapeliais. rëjo, todël ir valstieèiø bruzdëjimai nesiliovë. Apie tai yra iðlikæ Telðiø apskrityje sukilimo pradþioje buvo suformuota deðimt su- nemaþai duomenø ávairiuose ano meto dokumentuose. kilëliø kariuomenës pulkø. Kiekviename ið jø buvo nuo 500 iki 1848 m. caro vyriausybë atkreipë dëmesá á vakarinës dalies 900 kovotojø. Telðiø apskrities sukilëliø kariuomenës vadas buvo Lietuvos valstieèiø bruzdëjimus. Vilniaus generalgubernatorius slap- A. Jacevièius. Skuodo, Notënø, Ðaèiø, Barstyèiø apylinkiø sukilë- tame raðte Kauno gubernatoriui nurodë tuos dvarus, á kuriuos reikia liams vadovavo kunigas A. Grosas, vëliau þiauriai nuþudytas. atkreipti ypatingà dëmesá. Tarp paminëtøjø yra ir Skuodo dvaras. F. Sliesoriûnas apraðo tokias 1831 m. balandþio 11 d. sukilëliø (Nukelta á 16 p.) pozicijas: kelio ruoþà nuo Darbënø iki Skuodo saugojo pulkininko

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 15 2010.03.04, 08:28 16 ISTORIJA

Juozapas Juzumas, Kostas Baltinas, Viktoras Narkus ir kt. Drau- dþiamà spaudà Skuodo ir Mosëdþio parapijose platino ir tuo laiko- tarpiu Mosëdyje klebonavæs raðytojas Juozas Tumas-Vaiþgantas. Uþ tokià veiklà jam 1895–1897 m. buvo iðkelta byla.27 Pagal 1889 m. sudarytà Statutà taikos tarpininkø (vëliau – þemie- èiø virðininkø) institucija Rusijoje visø pirma buvo ápareigota rûpintis valdomø valstieèiø gerove: priþiûrëti, kad vadinamuosiuose magazi- nuose (kaimø svirnuose) bûtø sudaromos javø atsargos, skirtos bad- meèiui ir nederliaus metams. Be to, jie epidemijø metu turëjo rûpintis valstieèiø sveikata, ligoniø gydymu ir kitais panaðiais reikalais. Tai- kos tarpininkams buvo pavaldi jø aptarnaujamos apylinkës policija. Valsèius daþniausiai valdydavo ir tvarka juos rûpindavosi rusø valdþios atstovas – taikos tarpininkas, vëliau – þemieèiø virðininko Skuodo turgus. Nuotrauka ið Ginto Andriekaus archyvo paskirti sekretoriai rusai. Be valsèiaus sekretoriaus – ruso, daþniau- siai dar bûdavo skiriami keli policininkai rusai (jø skaièius priklau- (Atkelta ið 15 p.) sydavo nuo valsèiaus dydþio). Kiekviename valsèiuje veikdavo Anot generalgubernatoriaus, tuose dvaruose jau ir anksèiau pasi- monopolinë degtinës parduotuvë, kurià aptarnaudavo rusø tauty- reiðkusi nepaklusnumo dvasia.23 Ryðium su tuo Vilniaus general- bës gyventojø ðeima. Bûdavo ir paðto ástaiga, kartais dirbdavo teis- gubernatorius kreipësi á Rusijos vidaus reikalø ministrà, praðyda- mo tardytojas ir pora rusø mokytojø. Nedideliame valsèiaus mies- mas sustiprinti zemskinæ policijà ir sargybas Raseiniø, Ðiauliø ir telyje, tokiame, koks XIX a. buvo Skuodas, susidarydavo uþdara Telðiø apskrityse. rusø kolonija, kuri rûpindavosi, kad vietos gyventojai mokytøsi ru- Tø paèiø metø kovo 21 d. raðte Vilniaus generalgubernatoriui sø kalbos; tuo metu valsèiaus ir valdþios ástaigose buvo mokoma antrojo pëstininkø korpuso vadas priminë, kad, jo surinktomis þinio- tik rusø kalba. mis, 1831 m. sukilime aktyviausiai dalyvavæ Skuodo, Mosëdþio ir Pats þemiausias administracinis organas Lietuvoje buvo seniû- Gintaliðkës dvarø valstieèiai. Toliau jis siûlo Kurðe esantá ketvirtàjá nija. Jà sudarydavo keli kaimai. Tø kaimø gyventojø atstovai ið- batalionà perkelti á Skuodo miestelá.24 rinkdavo seniûnà. Caro pareigûnai á seniûno rinkimus beveik nesi- Aktyviai skuodiðkai dalyvavo ir 1863–1864 metø sukilime. kiðdavo, nes jø pareigos nebûdavo svarbios. Seniûnai privalëdavo 1863 m. viduryje Skuodà uþëmë caro kariuomenë. Yra iðlikæs vykdyti valsèiaus virðaièio ásakymus: rinkti valsèiuje mokesèius, Telðiø apskrities 2-ojo pulko karinio virðininko padporuèiko Sav- raginti seniûnijos gyventojus vaþiuoti á pastotes, iðneðioti gyvento- èenkos raportas papulkininkiui Kaèaunovui. Jame raðoma apie ið jams teismø ðaukimus, varyti valstieèius keliø taisyti, taikiu bûdu sukilëliø perimtà laiðkà, kuriame reikalaujama kuo greièiau iðvesti spræsti kilusius smulkius ginèus tarp vietos gyventojø. rusø kariuomenæ ið Skuodo, prieðingu atveju miestas bûsiàs puola- Iki 1903 m. rusø administracija Lietuvoje dar praktikavo ir ko- mas. Savèenka praðë atsiøsti papildomà pastiprinimà.25 lektyvinæ gyventojø atsakomybæ, kuri buvo paplitusi Rusijoje. Pa- 1863 m. Skuodo miesto muitinëje veikë Muravjovo koriko teis- naikinus baudþiavà Lietuvoje, jei kuris nors seniûnijos gyventojas mas. Numalðinus sukilimà, suimti ir nuteisti pakarti jo dalyviai laiku nesumokëdavo þemës iðperkamøjø mokesèiø, juos turëdavo buvo vedami gatve á uþmiestyje stovëjusias kartuves. Pamatæ tai, sumokëti seniûnijos þemiø valdytojai.28 þmonës liûdnai atsidusdavo: „Jau veda á Rojø“. Nuo to laiko ði gatvë vadinama Rojaus gatve. Taip gatvë buvo vadinama iki 1933 m., kai, pagerbiant „Lituanica“ skrydþio didvyrius, buvo pavadinta Da- riaus ir Girëno vardu.26 Taip raðo A. Valentinas, taèiau, kaip jau mi- Mokyklos Skuode nëjome, Rojaus gatvë Skuode buvo jau ir XVIII amþiuje. Ðios gatvës M. Valanèius raðo, kad pirmàjà „mokslinyèià“ Skuode ásteigë gale yra buvæ sukilëliø apkasai. Jø pëdsakø bûta dar ir XX a. 3 Jonas Karolis Chodkevièius. Jis uþraðë mokyklai ir gabalà þemës. deðimtmetyje. Gaila, taèiau apie ðios mokyklos veiklà daugiau þiniø nëra pavykæ XIX a. vid. Skuode buvo ðeðios gatvës, dvi turgaus aikðtës, kur rasti. Þinoma, kad vyskupo M. Valanèiaus laikais ði mokykla buvo vykdavo du savaitiniai turgûs ir trys metiniai jomarkai. Nuo XIX a. atkurta. 1853 m. joje mokësi 60 mokiniø. XIX a. Skuode veikë ir II p. gyventojø skaièius mieste nuolat augo: 1833 m. èia buvo vokieèiø pradinë mokykla. 1910 m. joje mokësi 50 mokiniø. Ðiek 1387 gyventojai, 1849 m. – 1099, 1857 m. – 3814. tiek apie Skuode veikusià parapijinæ mokyklà savo knygoje uþsi- Skuodas XlX a. II p. buvo valsèiaus centras. Mieste veikë spirito mena S. Èerskis. Jis raðo, kad mokykla yra gerai priþiûrima ir varykla, odø ir sagø dirbtuvës, degtukø fabrikas, daugiau kaip 20 reguliariai mokiniø lankoma. Ðioje mokykloje mokiniø skaièius ne parduotuviø, ligoninë. XIX a. Skuode buvo Pilies, Mosëdþio, Rojaus, didëjo, o maþëjo. 1809 m. joje mokësi 40 vaikø, o 1815 m. – tik 25.29 Ylakiø, Kurliandijos, Senosios baþnyèios ir keletas kitø gatviø. Mokslas mokykloje trukdavo nuo Naujøjø Metø iki geguþës mëne- Po 1863 m. sukilimo caro valdþia uþdraudë lietuviðkà spaudà sio. 1877 m. Skuode buvo ásteigta slapta lietuviðka mokykla, kurio- lotyniðkais raðmenimis. Lietuviai su tuo nesusitaikë. Lietuviðkos je dirbo þydë Dina Stacunskaja.30 knygos, laikraðèiai, net ir ávedus draudimà, gyventojus pasiekda- Caro valdþia rusinimo tikslais XIX a. pab. pradëjo steigti vadina- vo. Nelegalûs leidiniai daþniausiai bûdavo spausdinami uþsienyje màsias valsèiaus liaudies mokyklas, taèiau jos tarp gyventojø bu- ir slapta áveþami arba áneðami á Lietuvà. Knygneðiais tais laikais vo nepopuliarios. Skuode ðalia tokios mokyklos atsirado ir miesto tapo ir bûrys Skuodo bei jo apylinkiø gyventojø – Antanas Ðilgalis, mokykla, kuri prieð Pirmàjá pasauliná karà buvo pavadinta aukðtes-

ZZ_2010_1_vidus.pmd 16 2010.03.04, 08:28 ISTORIJA 17

niàja pradine mokykla. XIX a. pab. jai vadovavo direktorius Mytni- nistraciniams organams. Knygneðiai buvo persekiojami, suiminëjami, kovas, dirbo mokytojai Novikovas, Amosovas ir keletas kitø.31 teisiami, tremiami á Sibirà, baudþiami kitomis bausmëmis. XIX a. pab. Skuode buvo ásteigtas bendrabutis mokykloje besi- mokantiems rusø kolonistø vaikams. Pleèiantis rusinimo politikai Lietuvoje, dar caro Nikolajaus I valdymo metais pradëta steigti mokiniø bendrabuèius, vadinamuosius internatus, kuriuose moki- Rusø sentikiai Skuodo rajone niai turëjo bûti izoliuoti nuo tëvø, visuomenës, tinkamai priþiûrimi ir Rusø sentikiai Lietuvoje atsirado labai seniai. Vieni ið jø èia lengviau kontroliuojami. Tokiø internatiniø bendrabuèiø buvo visoje ásikûrë pabëgæ ið Rusijos, negalëdami pakelti ten buvusiø sunkiø Lietuvoje. Juos steigdavo ne tik gimnazijø, bet ir apskrièiø, o vëliau – baudþiavos sàlygø, kiti dël religiniø persekiojimø, o tretieji – dar ir pradþios mokyklø mokiniams. Toks internatas veikë ir Skuode.32 vëliau èia kaip kolonistai buvo ákurdinti rusø valdþios iniciatyva. 40 lietuviðkos spaudos lotyniðkais raðmenimis draudimo metø Tuometinë valdþia siekë kuo daugiau rusø sentikiø ákurdinti Lietu- parodë, kad, nepaisant persekiojimø, lietuviðkos spaudos leidiniø voje, nes jie pasiþymëjo savo uþdaru gyvenimo bûdu, skirtinga skaièius, jø tiraþai auga. Perniek nuëjo caro valdininkø pastangos religija, paproèiais, todël buvo atsparesni, negu rusai staèiatikiai, ir ápirðti lietuviams valdþios leidþiamas knygas, spausdintas rusið- taip greit, kaip pastarieji, nenutautëdavo. Skuodo rajono Ylakiø se- komis raidëmis, – lietuviai tø knygø á rankas neëmë. Augo ne tik niûnijoje iki ðiol yra iðlikæ rusø sentikiø kaimø. slaptøjø knygø, bet ir slaptøjø mokyklø skaièius. M. Valanèius 1972 m. 1886 m. rusø valdþia pareikalavo uþdaryti Telðiø apskrityje bu- Vilniuje iðleistø „Raðtø“ pirmojo tomo 388 puslapyje raðo apie spau- vusià Kæstaièiø baþnyèià, vienuolynà ir kunigø prieglaudà. Kunigus dos draudimo laikotarpiu Skuodo rajono teritorijoje veikusias lietu- ir jø globëjus iðveþë á Kretingos vienuolynà, o þemæ atidavë Skuodo viðkas mokyklas. Ið jo suþinome, kad Ylakiuose 1894 m. vasario 23 staèiatikiø parapijai. d. buvo susekta daraktorë valstietë Barbora Gailiûtë. Ji tuo metu Prijungus Lietuvà prie Rusijos, Skuodas tapo imperijos provin- mokë 2 berniukus ir 5 mergaites. Puodkaliuose 1895 m. gruodþio cijos miesteliu. 1887 m. duomenimis, mieste veikë paðto stotis, 19 d. susektas valstietis daraktorius Jonas Mockus, pas kurá mo- miesto ir valsèiaus savivaldybës, taikos teisëjo ir teismo tardytojo kësi 5 berniukai. Narvydþiuose 1898 m. vasario 11 d. iðaiðkinta bûstinë, karinës prievolës registracijos punktas, buvo dislokuotas miestietë daraktorë Brigita Daugilaitytë, mokiusi 4 berniukus ir 12 Jos Didenybës Virtembergo Karalienës 9-ojo Dragûnø pulko antra- mergaièiø. Baidotuose 1896 m. vasario 28 d. á valdþios rankas sis eskadronas. pateko valstietis daraktorius Leonas Knystautas, mokæs 7 berniu- Tvarkà miestelyje priþiûrëdavo policininkas. Gyventojø sveika- kus ir 5 mergaites. Notënuose 1896 m. vasario 28 d. susektas ta rûpinosi laisva praktika besiverèiantis gydytojas Karlas Dumpë daraktorius Antanas Beinoras, pas kurá mokësi 10 berniukø ir 1 bei provizoriaus Katerfeldo vaistinë, dvasiniu valsèiaus gyvenimu – mergaitë. Þebrokuose 1900 m. pradþioje iðaiðkintas miestietis da- katalikø ir evangelikø liuteronø baþnyèios. Savo sinagogà miestelyje raktorius Aleksandras Dobrovolskis. Pas já mokësi 3 berniukai. turëjo þydai. 1877 m. buvo pastatyta staèiatikiø cerkvë. Þinoma, kad 1877 m. knygas per sienà gabeno Vainute gyve- 1630 m. duomenimis Skuodo parapijoje gyveno 9 531 katalikas, næs knygneðys Dominykas Vièas. Jis spauda aprûpindavo Telðiø apie 2 000 þydø, 350 evangelikø liuteronø. apskrities, taip pat ir Skuodo platintojus. 1887 m. Skuodo evangelikø liuteronø pastoriumi dirbo Julius Ið pradþiø uþ slaptø knygø skaitymà pagal galiojanèius ástatymus Ernstas Liventalis. Tuo metu katalikø parapijoje klebonavo S. Olðev- rusø valdþia skirdavo nedideles bausmes. Kai buvo pradëti leisti skis, Skuodo dekanato dekanu buvo Ðaèiø klebonas P. Lukoðevièius. laikraðèiai, kurie agituodavo nepaisyti lietuviams valdþios taikomø rusinimo priemoniø, slaptøjø raðtø prieþiûrà rusø valdþia pavedë admi- (Nukelta á 18 p.)

Skuodas, kurio jau nëra. Bûta ir tokios Bartuvos... Nuotrauka ið Ginto Andriekaus archyvo

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 17 2010.03.04, 08:28 18 ISTORIJA

gauti kiek ámanoma daugiau pajamø, pasirûpino, kad bûtø pa- skelbti valdþios ásakymai dël degtinës prekybos. Pradëta aið- kinti, kad degtinæ gerti ne tik galima, bet ir reikia. Kovos su girtavimu naujas judëjimas prasidëjo 1908 m., kai buvo pradëta kurti nauja kovos uþ blaivybæ draugija.

NAUDOTOS KNYGOS: 1. Dundulis B., Lietuviø kova dël Þemaitijos ir Uþnemunës XV a., Vilnius, 1971. 2. Dundulis B., Lietuvos uþsienio politika XVI a., Vilnius, 1971. 3. Dundulis B., Ðvedø feodalø ásiverþimas á Lietuvà XVII–XVIII a., Vilnius, 1977. 4. Feodaliniø þemiø valdø Lietuvoje apraðymas, Vilnius, 1953. 5. Juèas M., Baudþiavos irimas Lietuvoje, Vilnius, 1972. Skuodo rusø cerkvë. Atvirukas ið Ginto Andriekaus archyvo 6. Jurginis J., Baudþiavos ásigalëjimas Lietuvoje, Vilnius, 1962. (Atkelta ið 17 p.) 7. Lietuvos archeologijos bruoþai, Vilnius, 1961. 8. Lietuvos inventoriai XVII a. Dokumentø rinkinys, Vilnius, 1962. Nuo seno Skuode ir jo apylinkëse veikë labai daug bravorø, 9. Lietuvos miestø istorijos ðaltiniai, Vilnius, 1992, d. 2. smukliø, kurios dvarams neðdavo didþiulá pelnà. Pleèiantis karèe- 10. Lietuvos valstieèiai XIX amþiuje. Straipsniø rinkinys, Vilnius, 1957. mø, smukliø tinklui, girtuokliavimas labai ásigalëjo ir Lietuvos ðvie- 11. Lietuvos valstieèiø ir miestelënø ginèai su dvarø valdytojais. suomenë, pirmiausia baþnyèia, pradëjo kovoti su girtavimu. Buvo Dokumentø rinkinys. XVIII a., Vilnius, 1951, d. 2. pradëta steigti blaivybës draugijas. Lietuvoje didþiausià pasiseki- 12. Lukðienë M., Lietuvos ðvietimo istorijos bruoþai XlX a. pir- mà turëjo vyskupo M. Valanèiaus pastangos plëtoti blaivybæ. Pasa- moje pusëje, Kaunas, 1970. kojama, kad tais laikais labai buvo girtuokliaujama Skuodo rajono 13. Kryþevièius V., Lietuvos privilegijuotieji miestai XVII a. antro- Ðaèiø parapijoje. Vienà vasarà, Ðv. Jono atlaidø dienà, kai þmoniø ji pusë – XVIII a., Vilnius, 1981. buvo susirinkæ á baþnyèià tiek, kad jie ir ðventoriuje netilpo, Ðatëse 14. Lietuviðkoji enciklopedija, Bostonas, 1963, t. 28. pasirodæs ir pats Þemaièiø vyskupas. Po sumos vyskupas álipæs á 15. Maksimaitienë O., Lietuvos sukilëliø kovos 1863–1864 m., sakyklà ir taræs: „Mieli mano ðatiðkiai, sakykit man, kaip að paro- Vilnius, 1969. dysiu Dievui jûsø girtas dûðeles?“ Prisiekæ girtuokliai norëjæ iðeiti 16. Merkys V., Lietuvos valstieèiai ir spauda XIX a. pabaigoje – ið baþnyèios, bet prie durø stovëjæs zakristijonas ir jiems to nelei- XX a. pradþioje, Vilnius, 1982. dæs padaryti. Tada kunigai atsigulë baþnyèioje kryþium ir pasakë 17. Merkys V., Simonas Daukantas, Vilnius, 1972. nesikelsià tol, kol visi vyrai iki vieno neprisieks mesti gerti. Pats 18. Sliesoriûnas F., 1830–1831 m. sukilimas Lietuvoje, Vilnius, vyskupas tuo metu sakykloje meldæsis. 1974. Ðaèiø vyrai ëmæ tarpusavyje kalbëtis, tartis, tada visi suklaupæ 19. Ðapoka A., Lietuvos istorija, Vilnius, 1989. ir didþiu balsu prisiekæ: „Nors ir þemë drebëtø, ir kalnai griûtø á 20. Tyla A., Lietuva ir Livonija XVI a. pabaigoje – XVII a. pradþioje, mariø gilumas! [...]“ Tada kunigai atsikëlë nuo þemës. Ðatiðkiai Vilnius, l986. nuo to laiko nebegërë. Taèiau vienà kartà per atlaidus baþnyèioje 21. Valanèius M., Raðtai, Vilnius, 1972, t. 1–2. prisiekæs nebegerti ûkininkas ið Ðaèiø vaþiavo namo. Prireikë 22. Volkaitë-Kulikauskienë R., Lietuvos archeologijos paminklai jam uþsukti á smuklæ pas Ickø tabokos nusipirkti. Po kurio laiko ir jø tyrinëjimai, Vilnius, 1958. prie veþimo jis sugráþo girtutëlis it maiðas. Kità sekmadiená Ðaèiø 23. Þemaièiø praeitis. Knyga 1. Varniø konferencijos medþiaga, vyrai po miestelá já vedþiojo. Ant nelaimëlio nugaros buvo pritai- Vilnius, 1990 m. syta lenta, ant kurios buvo toks uþraðas: „Ðitas sulauþë priesaikà 24. Birþiðka M., Ið mûsø kultûros ir literatûros istorijos, Vilnius, pas Ickø“. Po ðio ávykio ûkininkas degtinës á burnà nebeëmæs iki 1931, 1938, t. 1–2. pat karsto dienos.33 25. Janulaitis A., 1863–1864 m. sukilimas Lietuvoje, Kaunas, 1934. Caro valdþiai blaivybës plitimas buvo labai neparankus. Vil- 26. Czerski S., Opis zmudskiej dyeceziji, W., 1830, niaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas praneðë Þe- 27. Balynaky M., Lipinski F., Staroþy tna Polska, W., 1864, d. 3; maièiø vyskupui M. Valanèiui, kad kiekvienas kunigas, iðdrásæs W., 1886, d. 4. organizuoti ir palaikyti blaivybës brolijà, bus baudþiamas: pirmà 28. Wrotnovsky T., Historija powstania w 1831 roku na Wolyniu, kartà – 100, o antrà kartà – 200 rubliø bauda ir dar bûsiàs atiduo- Podoliu, Ukraini, Þmudzi i Litwie, Lipsk, 1875, d. 2. tas karo teismui. Visa tai dël to, kad esà brolijose slapta susiburia 29. Godon M., Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kow- revoliucionieriai. Vyskupas buvo priverstas perspëti Þemaièiø nienskej w davniem xietsvex þudskiem poloþoniego, W., 1846. vyskupijos kunigus, kad brolijø nebekurtø, o blaivybæ skelbtø tik 30. Afanasjev D., Opisanije Kovienskoj guberniji na 1690 god, baþnyèiose, mokydami parapijieèius doros. Taèiau rusø valdinin- M., 1861. kai generalgubernatoriaus ásakymà ëmë aiðkinti dar plaèiau ir net 31. Pamiatnaja knyga Kovienskoj guberniji na [...] god, Kau- versdavo kunigus bylinëtis. Bylø varginami, kunigai vis maþiau nas,1855–1915 (1855, 1861, l862, l869, 1870, 1875, 1890, 1915 god). ëmë kalbëti apie blaivybæ, ir blaivybës sàjûdis pamaþu priblëso. 32. Pokrovskyj F. B., Archeologièeskaja karta Kovenskoj guber- Tie, kurie buvo suinteresuoti ið alkoholio gamybos ir prekybos niji, Vilnius, 1899.

ZZ_2010_1_vidus.pmd 18 2010.03.04, 08:28 ISTORIJA 19

33. Engelj A., Opisanije dlia chraniaðèegosia v archive general- 7 Lietuviø enciklopedija, V., t. 28, p. 112–113. gubernatorstva, Vilnius, 1870, t. 1–2. 8 Þemaitijos. 9 Valanèius M., Raðtai, Vilnius, 1972, t. 1, p. 388. 10 Nezabitauskas A., „Jonas Katkus – Skuodo miesto steigëjas“, Mûsø PERIODINIAI LAIDINIAI: þodis, 1968-05-18. l. Mûsø þodis (Skuodas), 1951–1999. 11 Lietuviðka enciklopedija, Bostonas, 1963, t. 28, p. 109–112. 2. Darbininkø balsas, Bruklinas, 1917–1918, 1920, 1922–1924, 12 Valanèius M., Raðtai, Vilnius, 1972, t. 2, p. 269. 1925, 1928–1929. 13 „Skuodas ir jo praeitis“, Savivaldybë, 1933 m., Nr. 1, p. 31; „Skuodo 3. Diena, 1929, 1936–1940. miesto ákûrimo istorija“, Vakarai, 1938-01-31. 4. XX amþius, 1936–1940. 14 1747 m. Skuodo inventorius, VUB RS A-lb92, 1. 9a ir kt. 15 5. Gimtasai kraðtas (Ðiauliai), 1934–1940. Pilypaitis A., „Skuodo miesto centro formavimasis XVI–XVIII a.“, Statyba ir architektûra, 1966, t. 5 , d. 1, p. 261. 6. Kultûra (þurnalas), 1923–1940. 16 Rimða E., „Lietuvos privaèiø miestø herbai“, Lietuvos miestø istorijos 7. Laisvë (JAV), 1939–1940. ðaltiniai, [sudarë Z. Kiaupa ir E. Rimða], Vilnius, 1988, t. 2, p. 95–97. 8. Lietuva (dienraðtis), l919–1928. 17 Gadon M., Opisanie powiatu Telszewskiego [...], Vilnius, 1846, s. 59. 9. Lietuvos aidas (dienraðtis), 1917–1918, 1928–1940. 18 Valentinas A., „Laisvasis miestas – Skuodas“, Lietuvos aidas, 1938 m. 10. Lietuvos ûkininkas (savaitraðtis), 1907–1912, 1929–1940. gruodþio 29 d. 19 11. Lietuvos þinios, 1922–1940. Lietuviðkoji enciklopedija, Kaunas,1936, t. 5, III sàs., p. 342. 20 Jurginis J., Lietuvos valstieèiø istorija, Vilnius, 1978, p. 191. 12. Mokslo dienos (þurnalas), 1937–1940. 21 Lietuvos valstieèiø ir miestelënø ginèai su dvarø valdytojais, Vilnius, 1951, 13. Rytas (dienraðtis), 1924–1925, 1930–1935. t. 2, p. 502. 14. Savivaldybë (mënraðtis), 1923–1940. 22 Czerski S., Opis Þmudskiej Diecezi, s. 19. 15. Tauta ir þodis (tæstinis mokslo darbø leidinys), 1923–1931. 23 Lietuvos istorijos ðaltiniai, Vilnius, 1955, t. 1. p. 485. 16. Vakarai (dienraðtis), 1936–1939. 24 Ten pat, p. 484. 17. Þemaièiø prietelius, 1925–1940. 25 Vostanije v Litvë i v Belorussii. 1863–1864 g. g., Moskva, 1965, s. 210. 26 Valentinas A., „Laisvasis miestas – Skuodas“, Lietuvos aidas, 1938 m. gruodþio 29 d. 27 1 Normantas J., „Skuodo pilis neiðliko“, Mûsø þodis, 1993-01-06. Tyla A., „A. Vaiþganto ir jo brolio Jono Tumo 1896–1897 m. byla dël 2 Rimða E., „Lietuvos privaèiø miestø herbai“, Lietuvos miestø istorijos draudþiamos literatûros platinimo“, Literatûra, 12 (1), 1970, p. 27–45. 28 ðaltiniai, [sudarë Kiaupa Z. ir Rimða E.], Vilnius, 1988, t. 2, p. 140–141. Èepënas P.. Naujøjø laikø Lietuvos istorija, Èikaga, 1977, t. 1. 29 3 Volkaitë-Kulikauskienë R., Lietuvos archeologijos paminklai ir jø tyrinëji- Michat A., Miscellanca i matarjaly, Ateneum Wilenskie, 1939, s. 174–175. 30 mai, Vilnius, 19 58, p. 42-47. Lietuvos istorijos ðaltiniai, Vilnius, 1955, t. 2. p. 181. 31 4 Ten pat, p. 46-47. Nezabitauskas A., „Skuodo moksleiviø streikas“, Mûsø þodis, 1967 m. 5 Ten pat. balandþio 4 d. 32 6 Ðanguolis V., „Imbarës archeologiniai paminklai ir jø tyrinëjimai“, Þemaièiø Èepënas P., Naujøjø laikø Lietuvos istorija, Èikaga, 1977, t. 1, p. 152. 33 praeities knygø serija, Vilnius, 1990, Varniø konferencijos medþiaga, I knyga, Kviklys B., Mûsø Lietuva, Vilnius: Mintis, 1989–1992, t. 4, p. 309. p. 58–61.

Raiteliai Skuodo aikðtëje, prie Mûro kryþiaus. XX a. pr. Nuotrauka ið Ginto Andriekaus archyvo

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 19 2010.03.04, 08:28 20 ISTORIJA

gyvybiðkus lietuviø tautos reikalus, atskirø visuomenës sluoksniø interesus. Tad, nors iðkovotos laisvës buvo viena po kitos apkarpo- mos, laikui einant, gyvenimo sàlygos Lietuvoje visose gyvenimo SKUODAS srityse ðiek tiek palengvëjo. Iðskyrus caro biurokratijà, stambiuosius dvarininkus ir ið dalies aukðtàjà dvasininkø hierarchijà, Lietuvoje visi kiti visuomeniniai sluoksniai rëmë 1905 m. revoliucijà. XX AMÞIAUS Revoliucinës nuotaikos Skuode ëmë plisti jau paèioje 1905 m. pradþioje. Kraðtotyrininkas A. Nezabitauskas straipsnyje „1905– 1907 m. spaudà pavarèius“1 raðo, kad 1905 m. Skuodo apylinkëse prasidëjo streikai, o kovo 21 d. ávyko politinë demonstracija paèia- PRADÞIOJE me Skuode. 1905 m balandþio 19 d. Kauno gubernatoriaus Veriovki- no raporte uþsienio reikalø ministrui raðoma, kad Skuode jau vasa- rio 28 d. buvo laukiama neramumø. Tada nieko ypatingo neávyko, nes vietos valdþia ëmësi visø atsargumo priemoniø. Kovo 21 d. á Skuodà atvykæ streikuojantys darbininkai ið Kurðo mëtë proklama- RYMANTË ÐMAIÞIENË cijas. Tà paèià dienà Skuode ávyko didelë demonstracija. Suþinojæs apie tai, Veriovkinas pasiskubino ið carinës Rusijos vadovybës iðrûpinti ðeðis kavalerijos ir penkis pëstininkø bûrius prasidëju- siems neramumams numalðinti. Neramumai nesiliovë. Atsiðaukimai buvo mëtomi ant takø, XX amþius – dideliø permainø ir sukrëtimø laikmetis... vieðkeliø, turgaus dienomis rinkoje ir kitose þmoniø susibûrimo Skuodas gerais keliais buvo sujungtas su Salantais, Plunge, vietose. Jie didesniø religiniø ðvenèiø dienomis buvo platinami Kretinga. Minëtø miestø pirkliai per Skuodà pasiekdavo Baltijos ir baþnyèioje. Didþiausià uþmojá revoliucinis judëjimas pasiekë jûros uostà Liepojà. Vystantis pramonei, Ryga ir Liepoja buvo su- 1905 m. rudená. Prasidëjo masiniai mitingai ir demonstracijos. jungtos geleþinkelio linijomis su centrinëmis Rusijos gubernijo- Juose gausiai dalyvavo aplinkiniø kaimø valstieèiai. Mykolas mis. Tai teigiamai veikë ir Skuodo prekybiná gyvenimà. Neuþtekda- Birþiðka raðo, kad revoliucijos metu Skuode pagausëjo drau- mi darbo mieste, skuodiðkiai vykdavojo ieðkoti á Latvijà. Stiprëjo dþiamø leidiniø – „Naujosios gadynës“ ir „Skardo“ – prenume- revoliucinës nuotaikos. 1905 m. revoliucija – tai ne 1917 m. revo- ratoriø. 1906 m. buvo uþprenumeruoti net 55 „Naujosios gady- 2 liucijos Rusijoje prieðauðris, kaip buvo teigiama sovietiniuose va- nës“ egzemplioriai. dovëliuose. Tai revoliucinë ir kartu tautinio iðsivadavimo kova, tau- Pralaimëjus revoliucijai, prasidëjo þiaurios represijos. Dauge- tinio atgimimo sàjûdis. 1905 m. revoliucija nepanaikino Rusijoje lis aktyviø revoliucijos dalyviø buvo sukiðta á kalëjimus, kiti ið- caro reþimo, nesukûrë parlamentinës valdymo sistemos. Rusija ir tremti, buvo ir nubaustø mirties bausme. Reakcijos auka tapo toliau pasiliko dviejø prieðingø sistemø – parlamentarizmo ir auto- Skuodo darbininkas Jonas Burþinskis – já 1907 m. spalio 7 d. 3 kratinio valdymo deriniu, nes vykdomoji valdþia tebebuvo atsakin- suðaudë. Kova ir sudëtos aukos nenuëjo perniek. Kartu su tau- ga tik prieð carà. Pradëjo veikti Rusijos valstybës Dûma. Lietuviai, tiðkuoju susipratimu á Lietuvà atëjo ir ekonominis pakilimas. dalyvaudami Dûmos rinkimuose, sàmonëjo ne tik tautiðkai, bet ir 1905 m. buvo panaikinti þemës iðperkamieji mokesèiai, o kitais politiðkai. Á Dûmà iðrinktiems lietuviø atstovams Dûma buvo vie- metais buvo palengvintas skirstymasis á vienkiemius. Pakilo ir nintelë tribûna lietuviø nusiskundimams reikðti. Joje jie gindavo ðvietimas. Buvo panaikintas lietuviðkos spaudos lotyniðkais

Skuodas 1926 metais. Tiltas Basanavièiaus gatvës gale. Nuotrauka ið Rymantës Ðmaiþienës archyvo

ZZ_2010_1_vidus.pmd 20 2010.03.04, 08:28 ISTORIJA 21

Susirinkimas prie Skuodo vartotojø bendrovës pastato. XX a. pradþia. Nuotrauka ið Rymantës Ðmaiþienës archyvo

raðmenimis draudimas. Tai datai paminëti Skuode buvo pastatyta mûrinë varpinë. Mokyklose palaipsniui pradëta mokyti lietuviø Skuodas 1914–1919 metais kalba. 1914 m. rugpjûèio mënesá prasidëjo Pirmasis pasaulinis karas. Po lietuviðkos spaudos lotyniðkais raðmenimis draudimo pa- Lietuva nuo pat pirmøjø karo dienø pateko á karo ávykiø sûkurá. naikinimo Skuode kultûrinis gyvenimas ðiek tiek pagyvëjo. Ðimt- Ávairiose pasienio vietose Lietuvoje vyko Rusijos ir Vokietijos ka- meèio pradþioje aktyviausi tautinio atgimimo ðaukliai mieste buvo riuomeniø susirëmimai. 1915 m. vasará kaizerinë Vokietija pralau- inteligentai. Vienas ið jø – gydytojas Pranas Mikuþis, èia gyvenæs þë rusø kariuomenës linijà ir ëmë verþtis á Lietuvos gilumà. Skuo- septynerius metus. 1906 m. B. Orvydas ásteigë knygynëlá-skaityk- das buvo okupuotas 1915 m. kovo mënesá. Rugsëjo mënesá á mies- là. Joje uþsiregistravæ knygø skaitytojai (skolintojai) mokëdavo po tà atvyko vokieèiø paskirtas virðaitis Riukvortas, kuris visà oku- 50 kapeikø. Daug gero miesto kultûrai yra nuveikæs skuodiðkis vais- pacijos laikotarpá laikë Skuodo valsèiø lyg kokiame geleþiniame tininkas vokietis B. Katerfeldas. Jam mieste priklausë dvi vaistinës, kumðtyje ir iðspaudë eþerus þmoniø aðarø. Laimë, kad 1915 m. o 1913 m. B. Katerfeldas Skuode atidarë dar ir pirmàjá kino teatrà. Tuo Skuodo klebonu buvo paskirtas Pranciðkus Þadeikis, kuris èia liko metu kinas buvo didelë naujiena, ne visi Lietuvos miestai já turëjo. dirbti iki pat mirties – 1933 metø. Jo dëka skuodiðkiams buvo 1913 m. Skuode veikë D. Davido spaustuvë. Joje spausdindavo lengviau pakelti okupacijos sunkumus. ne knygas, laikraðèius, o ávairiø ástaigø ir ámoniø blankus bei ap- skaitos knygas. XX a. pr. Skuode buvo daug karèemø, traktieriø ir kitø uþeigø. 1907 m. pradëjo veikti dar ir Liepojos garinio alaus bravoras „Raz- Geleþinkelio nutiesimas mai ir Co“. Ði ámonë mieste turëjo ir savo produkcijos sandëlius, aludæ. Kaizerinës okupacijos metais nutiestas geleþinkelis Bajorai–Kre- Didëjant lietuviø emigracijos mastams, Skuode buvo atidarytas tinga. 1915 m. vasarà á Skuodà ëmë plaukti vokieèiai – bûsimosios traktas, kuriuo emigrantai per Skuodà Kretingos link keliaudavo á geleþinkelio linijos, kurià buvo numatyta nutiesti pro Skuodà, Amerikà. Traktui buvo paskirta vieta uþ miesto, prie Lietuvos sie- statytojai. Netrukus po to á miestà buvo atvaryta 400 rusø belaisviø, nos su Kurðu. Èia emigrantai apsistodavo pailsëti nakèiai (dienà kurie taip pat turëjo tiesti geleþinkelá. nepaþástamus þmones gaudydavo policija). Gyventojø gabenimu á 1915 m. rugsëjo 15 d. pro Skuodà pirmà kartà pravaþiavo garve- Amerikà uþsiëmë agentai þydai.4 þys. Geleþinkelio, kaip ir daugelio kitø vokieèiø ástaigø, pagrindinë 1912 m. rugpjûèio 14 d.,vizituodamas savo valdas, Skuodà ap- paskirtis buvo plëðti uþkariautà kraðtà. Geleþinkeliu ið Skuodo bu- lankë Kauno gubernatorius A. A. Kulomzinas. Tais paèiais metais vo veþami javai, miðkai ir kitos gërybës. valsèiaus ir miestelio gyventojai á Kaunà delegavo savo ágaliotinius Savo knygoje „Didþiojo karo uþraðai“ kanauninkas P. Þadeikis K. Budriká ir virðaitá A. Lauká, kurie dalyvavo gubernijos ágaliotiniø raðo apie tai, kad, nors skuodiðkiai ir buvo nepatenkinti caro valdþia, suvaþiavime (jame buvo renkami atstovai á Valstybës Dûmà).5 (Nukelta á 22 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 21 2010.03.04, 08:28 22 ISTORIJA

Geleþinkelio linija Kretinga– Maþeikiai prie susikirtimo su þvyrkeliu Skuodas–Darbënai. XX a. pradþia. Nuotrauka ið Rymantës Ðmaiþienës archyvo

(Atkelta ið 21 p.) Teisingumo komisijos pirmininku tapo jo brolis K. Barkauskas.6 Komisija ið miesto leido iðvykti komendantui Riukvortui. Ðis, vos tik gavo leidimà iðvaþiuoti, susisiekë su Kretinga ir telefonu naujieji okupantai jiems këlë dar daugiau rûpesèiø. Tokiø plëðikavi- praneðë, kad Skuode raudonieji þudo vokieèius, tad reikalinga pa- mø, kaip vokieèiø okupacijos metais, Lietuva dar nebuvo patyrusi. galba. Tà paèià dienà á Skuodà atvyko deðimt kulkosvaidþiu gin- kluotø vokieèiø, taèiau jie jau elgësi ne kaip okupantai ir ëmë bro- liautis su vietiniais gyventojais. Miesto gaisrinës bokðte buvo ið- Nepriklausomybës kelta raudona vëliava.7 1918 m. gruodþio 22 d. miestà paliko paskutinieji vokieèiai. Tà paskelbimas paèià dienà bolðevikai suorganizavo naujà susirinkimà, kuriame Skuodo ðviesuomenë, vadovaujama kanauninko P. Þadeikio, oku- jiems pavyko perrinkti komitetà. Visi naujojo komiteto nariai buvo pacijos metais mieste pradëjo kurti lietuviðkà mokyklà. Nepaisant bolðevikai. Jie Skuode paskelbë tarybø valdþià. Vël buvo surengta þiauriø karo sàlygø, jiems tai padaryti pavyko. demonstracija. Joje buvo neðamos raudonos vëliavos, eityniø da- 1917 m. rugsëjo 18 d. Vilniuje ávyko visos Lietuvos konferencija. lyviai dainavo revoliucines dainas. Jonui Basanavièiui pirmininkaujant buvo pagarsintas lietuviø tau- Mieste situacija tapo nevaldoma. Skuodiðkiø delegacija, kurios tos pasiryþimas atgaivinti nepriklausomà Lietuvos valstybæ, iðrinkta sudëtyje buvo P. Þadeikis, F. Kaunackis, nuvyko á Liepojà, kur tuo 20 asmenø Taryba, kuri 1918 m. vasario 16 d. paskelbë, kad Lietu- metu buvo ásitvirtinæs anglø eskadros vadas admirolas A. Sinkleris va – nepriklausoma valstybë. Pirmaisiais mënesiais po nepriklau- ir papraðë pagalbos kovoje su bolðevikais. somybës paskelbimo vokieèiai vis dar buvo Lietuvoje. Po Spalio Ferdinandas Kauneckis buvo paskirtas Sedos apskrities virðinin- revoliucijos á Lietuvà pradëjo plûsti bolðevikai. Kaizerinë kariuo- ku, Policijos virðininku – karininkas Povilas Plechavièius. Sausio menë traukësi, ákandin jos ëjo Rusijos bolðevikai. Skuode buvo pradþioje ávyko nauji rinkimai ir buvo iðrinkta nauja valsèiaus Taryba. suorganizuota milicija. 1919 m. sausio mënesá Skuode, ypaè jo geleþinkelio stotyje, Tuo laiku Skuode pasirodë revoliucingai nusiteikæs L. Barkaus- ëmë telktis vokieèiø kareiviai, atvykæ kovoti su bolðevikais. Prie kas, V. Simutis, A. Damulis ir keletas kitø vyrø. Jie pradëjo didelæ kariðkiø uniformø rankoviø ir kepuriø buvo prisisiûtos emblemos agitacijà. 1918 m. pavasará Ylakiuose ásikûrë komunistinë kuopelë. su briedþio ragais. Tai buvo pirmieji bermontininkai. Drausmës jie 1918 m. lapkrièio 13 d. Skuodo progimnazijos salëje ávyko susi- menkai laikësi, daþniausiai þygiuodavo, kol to norëdavo ir kur norë- rinkimas, kuriame gausiai dalyvavo skuodiðkiai. Jame L. Barkaus- davo. Kiekvienas kareivis turëjo teisæ niekieno netrukdomas gráþti kas ir G. Kaveris pasiûlë iðrinkti darbininkø ir valstieèiø tarybà. Tokia á Faterlendà, bet ten tokius kareivius nuginkluodavo. Bermontininkai taryba buvo iðrinkta ið 24 asmenø. Jos nariai buvo A. Damulis, G. Ka- plëðdavo miestieèius ir valstieèius. „Tokie tai buvo mûsø gynëjai veris, B. Jonynas, ûkininkas J. Mockevièius, Skuodo dekanas P. Þa- nuo bolðevikø. Uþtat prie þmoniø skriaudimo ir plëðimø jie buvo deikis, daktaras F. Kaunackis ir keletas kitø. Po susirinkimo ávyko pirmieji. Stebëtinas dalykas, kaip tie kareiviai, atvykæ á kurá mieste- demonstracija. Kolona, kurios priekyje buvo neðama raudona vë- lá, tuojau susiuostydavo su vietiniais plëðikëliais ir vagiðiais, ir liava, ëjo Skuodo gatvëmis. Komiteto nariai pareikalavo, kad tuomet, tiems vadovaujant, eidavo „ginklø ieðkoti“8 . vokieèiai perduotø jiems valdþià. Milicijos virðininku buvo paskirtas Sausio mënesá Lietuvos Valstybës Taryba kovai su bermontinin- A. Damulis, Maisto komisijai vadovavo batsiuvys L. Barkauskas, kais ir bolðevikais Sedos apskrities komendantu paskyrë generolà

ZZ_2010_1_vidus.pmd 22 2010.03.04, 08:28 ISTORIJA 23

P. Plechavièiø. Kanauninkas P. Þadeikis raðo, kad generolas Skuo- de tapo asmeniu, apie kurá susispietë visas politinis, ûkinis ir ki- toks gyvenimas. P. Þadeikis nurodo, kad P. Plechavièius, kovodamas su bolðevikais ir plëðikais, buvo labai grieþtas – elgdavosi su jais be ceremonijø: sugavæs, koká plëðikà, generolas tik paklausdavo, kaip nori bûti nuðaunamas – staèias ar gulsèias. Ir beregint baus- më bûdavo ávykdoma, neatsiþvelgiant á jokias aimanas, praðymus pasigailëti9. Þiauru, bet... Anot P. Þadeikio, visi ûkininkai uþ Plecha- vièiø kaip uþ mûro ramiai atsiduso ir jiems jokiø plëðikø bijoti nebe- reikëjo. Vokieèiai kasdien bûriais per Skuodà ëjo, bet jie á miesto reikalus nebesikiðo. Skuodo valsèiaus taryba ir valdyba veikë ga- na savarankiðkai. Valsèiaus reikalams tvarkyti reikëjo lëðø. Taryba þemdirbiams nurodë mokëti naujus mokesèius – po rublá uþ de- ðimtinæ. Tas mokestis buvo padalintas á keturias dalis: kiekvienà metø ketvirtá reikëdavo mokëti po 25 kapeikas. Skuodo gyventojø susibûrimas aikðtëje prie Mûro kryþiaus. 1930 m. geguþës 4 d. Nuotrauka ið RKIC archyvo Skuode milicijai vadovavo provizorius Kazimieras Andriekus. Jis þiauriai elgdavosi su þmonëmis – dël menko nieko juos bausdavo, muðdavo. Gyventojai neiðlaikë ir sukilo prieð já ir prieð Lietuvos valdþià. Po kiek laiko ginkluotame susidûrime su vokieèiais K. Andrie- kus ir milicininkas A. Narkus buvo nuðauti. Þmonës jø nesigailëjo. Pasitraukti ið Skuodo bolðevikus privertë besikurianèios Lietu- vos partizanai ir kariai. B. Kviklys raðo, kad „dideliam skuodiðkiø dþiaugsmui jie ájojo á miestà, dainuodami „Ganësi þirgeliai po pûdy- mëlá“. Skuodo baþnyèioje buvo prisaikdintas nemaþas savanoriø bûrys. Visi jie buvo aprengti naujomis uniformomis.“10

Skuodas tarpukario laikotarpiu Visà tarpukario laikotarpá Skuodas, kaip ir anksèiau, buvo vals- P. Plechavièiaus malûnas Skuode 1931 metais èiaus centras ir priklausë Kretingos apskrièiai. Miestas atskiros savivaldybës nebeturëjo, todël jo reikalai èia buvo tvarkomi kartu su valsèiaus. Tuo metu Skuode veikë apylinkës teismas, nuo 1929 m. mieste gyveno notaras, veikë policijos nuovada ir pasienio policija, paðtas. Gyventojø skaièius pamaþu augo. 1923 m. Skuode buvo 3 687 gyventojai, 1930–1933 m. – apie 4 000, o prieð Antràjá pasauliná karà iðaugo iki 6 000. Prieð Antràjá pasauliná karà Skuode buvo Vytauto, Basanavièiaus, Ðauliø, S. Daukanto, V. Kudirkos, Ðatrijos, Mickevièiaus, Laisvës, Rojaus ir Kæstuèio gatvës. Svarbiausios ið jø buvo grástos akmeni- mis, turëjo cementinius ðaligatvius. Negrástos gatvës buvo iðpiltos þvyru. Miestas buvo neblogai tvarkomas, iðvesta naujø gatviø (ið viso jø buvo ðeðiolika), pastatyta vieðøjø ir privaèiø namø, sutvar- Skuodo miesto aikðtë tarpukario metais (kairëje – Mûro kryþius). kyti ðaligatviai, gatviø apðvietimas. Gyventojai elektra naudojosi Nuotraukos ið Rymantës Ðmaiþienës archyvo maþai, nes jos kaina buvo didelë.11 Prie dabartiniø Birutës ir Basanavièiaus gatviø susikirtimo prieð Mieste buvo dvi aikðtës: senamiestyje – gyvuliø ir paðaro pre- Antràjá pasauliná karà buvo didþiausias ðeimynø derëjimosi turgus, kyvietë, o centre – aikðtë ir skveras, kuriame stovëjo dar J. K. Chod- kuriame darbdaviams ir samdiniams tarpininkaudavo þydelis Strulis. kevièiaus 1567 m. pastatytas Mûro kryþius. Be anksèiau minëtø Skuodo gyventojø didþiàjà dalá tuo metu sudarë keturiø tautybiø ámoniø, dar veikë dvi saldainiø ir dvi vaisvandeniø dirbtuvëlës. Pra- gyventojai: lietuviai, rusai, þydai ir vokieèiai. monëje dirbo ðiek tiek maþiau negu 200 darbininkø. 1927 m. buvo Mieste veikë dvi þydø sinagogos, vadinamos ðûlëmis. Viena uþveistas miesto sodas (dabar jo vietoje yra árengtas stadionas). ðûlë buvo senamiestyje, Daukanto gatvëje, kita – Basanavièiaus 1933 m. buvo árengta futbolo aikðtë, vëlesniais metais – aikðtelës gatvëje, kur dabar stovi Higienos centro pastatas. Þydams priklau- tenisui ir kroketui. Miesto sodà globojo Lietuvai pagraþinti draugi- së visos svarbiausios pramoniniø prekiø parduotuvës. Birutës gat- jos Skuodo skyrius.12 vës name, kuris stovëjo prieðais Mûro kryþiø, veikë D. Davido Skuodas – pasienio miestas, todël jis turëjo kai kuriø privalu- pramoniniø prekiø parduotuvë. Ten galëdavai nusipirkti dviraèiø, mø: daug skuodiðkiø, nerasdami darbo, jo ieðkodavo ir nesunkiai rasdavo Latvijoje, o ji – paèioje Skuodo miesto paðonëje. (Nukelta á 24 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 23 2010.03.04, 08:28 24 ISTORIJA

feldas. Apie 1940-uosius didþioji Skuodo vokieèiø tautybës gyventojø dalis iðvyko á Vokietijà. Pasienio mieste nemaþai gyveno latviø. Jø ir ðiandien Skuode yra. Mieste iðliko liuteronø evangelikø baþnyèia. Greta jos buvo ir klebonija, vadinama macitaja maja. Prie baþnyèios veikë choras, kuriam vadovavo Jonas Tilibas ið Gorstiðkës kaimo. Veikë jaunimo religinis sambûris, prie baþnyèios – sekmadieninë latviø mokykla. Nuo 1921 iki 1930 m. baþnyèios pastorius buvo Bordelijus. Já pakei- të kunigas Juozapas Urdzë. Paskutinis Skuodo liuteronø kunigas Laukozelis ið miesto iðvyko kartu su vokieèiais.13 Dariaus ir Girëno gatvëje stovëjo raudonø plytø mûrinis namas, kuriame buvo ásikûrusi evangelikø baptistø bendruomenë. Baptis- tai vietinio pamokslautojo neturëjo, todël kviesdavosi ið Latvijos Kalëtø miestelio pamokslininkà Ðmità. Bendruomenë buvo subûrusi nemaþà chorà. Baptistø mûriná namà 1941 m. sunaikino gaisras. 1940 m. Skuodo katalikø baþnyèiai priklausë 6 039 parapijieèiai. Prieðais katalikø baþnyèià link pieninës ëjo gatvelë, kuria buvo galima pravaþiuoti kinkomu transportu. Jos pradþioje stovëjo sagø ir ðukø fabrikëlio pastatas. Mieste veikë P. Plechavièiaus vandens malûnas. Kai vasaromis vandens pritrûkdavo, dampis bûdavo uþkuriamas malkomis. Mal- Skuodo rusø cerkvë prieð Antràjá pasauliná karà. Nuotrauka ið Rymantës kø P. Plechavièiui atveþdavo aplinkiniø kaimø ûkininkai. Talkinin- Ðmaiþienës archyvo kams grûdai buvo malami be eilës. Malûnas maldavo kruopas ir pikliuodavo miltus. (Atkelta ið 23 p.) Senamiestyje, Laisvës gatvës pradþioje, veikë Chekerio vilnø muzikos instrumentø, kitø paklausiø prekiø. Tolëliau, ten, kur dabar karðykla – milo spaustuvë. Tuo metu milai buvo audþiami staklë- stovi „Solnetai“ priklausanèios parduotuvës, buvo broliø Fogelma- mis namuose. Vëliau ðis milas bûdavo spaudþiamas ir presuoja- nø ûkiniø prekiø parduotuvë. Kiemo pusëje prekiaudavo geleþimi, mas, kol ágaudavo spindëjimà.14 kurià ûkininkai daþniausiai pirkdavo ratams ir rogëms apkalti. Tuo metu Skuodas pasiþymëjo batø pramone. Mieste veikë net 20 Nemaþai mieste gyveno rusø tautybës þmoniø. Jie turëjo savo batø dirbtuviø, dvi ið jø turëjo fabriko statusà. Visa batø pramonë cerkvæ. Dar iki ðiol viename Kulø kapiniø pakraðtyje yra iðlikusiø mieste priklausë þydams. rusø tautybës skuodiðkiø kapø. Mieste tuo metu veikë ir pieninë, kelios kepyklos, vieðbutis. Nemaþai buvo ir vokieèiø. Vienas ið jø – vaistininkas B. Kater- Ûkininkø sàjungos iniciatyva Skuode buvo ákurtas kooperatyvas,

Tiltas per Luobà Basanavièiaus gatvëje. XX a. pradþia. Fotografas Z. Skaistas. Nuotrauka ið Rymantës Ðmaiþienës archyvo

ZZ_2010_1_vidus.pmd 24 2010.03.04, 08:28 ISTORIJA 25

Skuodo Romos krikðèioniø katalikø baþnyèia ir gatvë palei jà 1930 metais. Nuotrauka ið Rymantës Ðmaiþienës archyvo

nedidelis bankelis. Nuo 1919 m. mieste veikë vartotojø bendrovë, 1928 m. Skuode ásteigta Simono Daukanto draugija, kurios þinioje kuri 1935 m. reorganizuota á þemës ûkio kooperatyvà. Buvo ir kitø buvo knygynas ir skaitykla, taèiau ðios draugijos veikla greitai bu- organizacijø. Tai Smulkaus kredito draugija, Lietûkio skyrius, „Mais- vo nutraukta, o knygynas perduotas Ðauliø sàjungai su sàlyga, kad to“ galvijø priëmimo punktas, vilnø karðykla, du bankø skyriai, knygynu naudosis Skuodo visuomenë. Knygø jame buvo labai ne- plytinë, keliasdeðimt krautuvëliø. daug (tik keletas ðimtø egzemplioriø) ir knygynas tarp miesto gy- Prieð Antràjá pasauliná karà centrinë miesto aikðtë buvo pertvarky- ventojø nebuvo populiarus. ta, kai kurie senieji prekybos pastatai nugriauti, o vietoje jø 1932– 1930 m. mieste pradëjo veikti knygø kioskas. Jo atidarymas èia 1933 m. pastatytas didelis mûrinis prekybos centras, pasodinta me- buvo itin svarbus ávykis. Kioskas tenkino knygas uþsakanèiø gy- dþiø. ventojø pageidavimus, aprûpindavo apylinkës mokyklas vadovë- Miesto ligoninæ vaistais aprûpindavo dvi vaistinës. Viena jø pri- liais bei raðymo reikmenimis. Knygas gaudavo ið „Spaudos fondo“ klausë B. Katerfeldui. ir Ðv. Kazimiero draugijos.20 Skuode veikë dar kelios ávairioms or- Po ilgø miesto gyventojø praðymø ir vietos valdþios paþadø ganizacijoms priklausanèios skaityklos, bet jomis miesto gyvento- 1930 m. liepos 1 d. Skuode buvo atidaryta ambulatorija, taèiau ji jai naudotis negalëjo, todël iðkilo poreikis ásteigti miesto vieðàjà dirbo tik dvi dienas per savaitæ. Uþ patarnavimus buvo imamas bibliotekà ir skaityklà. Visuomenës atstovai ne kartà siuntë praðy- mokestis.15 1938 m. birþelio mënesá pradëjo veikti dar ir sveikatos mus miesto valdþiai. Ði kurá laikà negailëdavo tik paþadø. Bibliote- punktas. Jis dirbo 4 valandas per parà. Uþ vizità ligoniai mokëdavo ka buvo ákurta tik 1939 m. pradþioje. Pirmuoju jos vedëju tapo po 4 litus.16 Skuode dirbo keturi gydytojai. Vienas ið jø buvo stoma- Jeronimas Jankauskas. Biblioteka turëjo 500 egz. literatûros fondà. tologas. Taip pat dirbo gydytojas Jonas Sandargas, akuðerë, veteri- Jau tuo metu buvo pradëta sudarinëti katalogus.21 narijos gydytojas.17 1933 m. mieste buvo 498 gyvenamieji namai, ið jø 475 mediniai, 23 mûriniai.18 Dauguma pastatø, kaip ir anksèiau, buvo vienaaukð- Mokyklos èiai. Po 1930 m. mieste statybø mastai pradëjo maþëti, nes, nutie- Pirmàjà mokyklà 1614 m. Skuode ákûrë Jonas Chodkevièius, sus pro Skuodà geleþinkelá Telðiai–Kretinga, sumaþëjo Skuodo pre- uþraðæs jai ir gabalà þemës. M. Valanèiaus laikais ði mokykla buvo kybos ámoniø vaidmuo. Tada daugelis ámoniø persikëlë á Telðius ir atkurta. Jà tuo metu lankë 60 mokiniø. Prie evangelikø liuteronø Plungæ, nes numatë, kad Skuodas pradës merdëti. Kita tokio jø baþnyèios taip pat veikë mokykla. Tarpukaryje mieste dar buvo ir elgesio prieþastis buvo ta, kad tuo laiku prasidëjo ekonominë krizë. þydø, vokieèiø bei latviø pradþios mokyklos. Skuodo kultûrinis gyvenimas buvo kiek prisnûdæs. Apie tai anais Gimnazija Skuode kûrësi labai sunkiai. Jà ásteigti pasisekë tik laikais daug raðydavo Lietuvos spauda.19 po to, kai buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybë. Be keletos kultûros vakarø, retkarèiais apsilankanèiø teatrø Pirmasis pasitarimas dël gimnazijos steigimo ávyko 1918 m. gastroliø ir vietinës sporto komandos rungtyniø, kultûros, sporto geguþës 25 dienà. Jame buvo kalbama apie tai, kad patalpos mo- srityse daugiau nieko nevykdavo. Situacija kiek pasikeitë Skuode kyklai mieste kaip ir bûtø (Sapiegø dvaro pastatai, kuriuose tuo ákûrus pilnà gimnazijà. Palyginti veiklios buvo kai kurios mieste metu veikë þydø ir lietuviø mokyklos, gyveno popienë, kuri buvo veikusios organizacijos. Ið jø bene labiausiai garsëjo Skuodo ðau- uþëmusi penkis kambarius). Pasitarime nutarta kreiptis á „Saulës“ liai. Jie turëjo savo þemës sklypà, namus su sale, knygynà, vaidin- pirmininkà P. Dovydaitá, kad ðis pasirûpintø, jog ið vokieèiø bûtø tojø kuopelæ, sporto klubà, ugniagesiø komandà, moterø ðauliø gautas leidimas steigti Skuode gimnazijà ir paskirti jai mokytojai. grupæ ir kt. Skuode veikæ pavasarininkai buvo ákûræ vyskupo Motie- Gimnazijai kurti lëðø buvo planuojama surinkti organizuojant lab- jaus Valanèiaus liaudies universitetà. (Nukelta á 26 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 25 2010.03.04, 08:28 26 ISTORIJA

(Atkelta ið 25 p.)

darà, renkant aukas. Tuo tikslu buvo su- kurtas komitetas. Jo nariais tapo kun. P. Þa- deikis, ûkininkai Antanas Ðilgalis (Kulai), Po- vilas Arlauskas (Skuodas), Valerijonas Vit- kus (Bûdvietë), Jonas Þiemelis ir Juozapas Valiuðka (Uþluobë). Á minëtà praðymà atsakyta labai nekonkre- èiai. „Saulës“ komitetas tuo metu buvo neveiklus, todël jokiø konkreèiø paþadø ir nebevo galima tikëtis. Vokieèiø valdininkai ir Skuodo virðaitis miesto gyventojams dël gimnazijos ásteigimo patarë kreiptis á vokie- èiø valdþià. Birþelio 2 d. kun. P. Þadeikis toká praðymà áteikë Sedos apskrities virðininkui. Nieko nelaukdamas kun. P. Þadeikis pradë- jo ieðkoti mokytojø. Pirmoji planuojamoje Skuodo Ðauliø bûrio 15 metø sukakties ðventë, vykusi 1936 m. rugpjûèio 16 d. Ðauliø priesaika. ásteigti gimnazijoje mokytojauti sutiko Sta- Skuodo ðauliai kartu su Latvijos aisargais. nislava Tallat Kelpðaitë ið Ylakiø, vëliau – raðytoja Bronislava Buivydaitë-Tyrø duktë, mokytojas ið Kulûpënø Boleslovas Jonynas. Neturëta tik gimnazijos direktoriaus. Ðios pareigos buvo pasiûlytos raðytojai Marijai Peèkauskaitei-Ðatrijos Raganai, taèiau tuo metu ji buvo labai uþsiëmusi ir ðio pasiûly- mo atsisakë. Tada kun. P. Þadeikis kartu su komiteto nariu Antanu Ðilgaliu nuvyko á Vil- niø. Bûsimojo Skuodo gimnazijos direktoriaus jie ten nesurado, taèiau po jø apsilankymo Vil- niuje jau daug kas þinojo, jog Skuode tokioms pareigoms reikalingas þmogus. Vadovauti kuriamai Skuodo miesto gimnazijai pasiryþo tuo metu dar studentu buvæs Juozapas Þukas. Liepos mënesá Skuodà pasiekë vokieèiø valdþios atstovo kunigaikðèio Izenburgo-Birð-

Skuodo Ðauliø bûrio 15 metø sukakties ðventë, vykusi 1936 m. rugpjûèio 16 d. Skuodo ðauliai kartu teino laiðkas. Jame buvo praneðama, kad „Á su Latvijos aisargais. Skuodo ðauliai trimituoja jiems padovanotais trimitais. vidurinës mokyklos atidengimà Skuode að þiûriu prielankiai [...]. Mokykla neturi tikëtis jokios paðalpos, ji privalo iðsilaikyti savo- mis lëðomis.“ Pagaliau spalio mënesio pradþioje Skuo- do virðaitis per dvylika valandø liepë popie- nei ið uþimtø patalpø iðsikraustyti á ðalia sto- vinèius medinius namus. Popas tuo metu dar tebebuvo vokieèiø nelaisvëje. Sugráþæs á Skuodà, visø savo nelaimiø prieþastimi jis ávardijo kun. P. Þadeiká ir kiekviena patogia proga grasino, kad atsiskaitys su juo. Rug- pjûèio 19 d. Komitetas jau svarstë klausimà dël mokytojø atlyginimø ir nutarë S. Tallat Kelpðaitei, B. Buivydaitei ir B. Jonynui mokë- ti po 170 rubliø per mënesá. B. Jonynui dar Skuodo Ðauliø bûrio nariai po ðautuvø (miesto visuomenës dovanos) áteikimo. Apie 1936-uosius metus. nutarta pridëti 10 rubliø uþ darbà raðtinëje. Taip pat buvo nutarta ið mokiniø imti mokestá Nuotraukos ið Skuodo muziejaus rinkiniø uþ mokslà – po 100 rubliø per metus. Tais

ZZ_2010_1_vidus.pmd 26 2010.03.04, 08:38 ISTORIJA 27

Skuodo futbolo komanda „Ðarûnas“ 1928 mokslo metø pabaigoje. Antroje pusëje uþraðyta: „Sportistai per sporto ðventæ. Pirmoji ir antroji Ðarûno komanda.“ (Skuode tuo metu buvo dvi futbolo komandos). Tarp sportininkø sëdi ðauliai, áamþintas ir per rungtynes teisëjaudavæs policijos vadas (sëdi pirmas ið kairës), „Ðarûno“ komandos rëmëjas A. Drazdauskas, sporto ðventës organizacinio komiteto nariai. Nuotrauka ið Rymantës Ðmaiþienës archyvo

metais buvo atidaryta treèioji klasë. Skuodo progimnazija darbà pra- dar ir mokytojas Vladas Kaveckis. Pinigø gimnazijai iðlaikyti trûko. dëjo 1918 m. lapkrièio 9 dienà. Vokieèiø leidimas buvo gautas vëliau, Buvo nutarta kreiptis á neseniai ákurtà Lietuvos ðvietimo ministe- nei mokykla pradëjo darbà. Skuodo progimnazijoje ið pradþiø reikalai rijà – á patá ministrà Martynà Yèà. Tuo tikslu á Kaunà iðvyko Anta- sukosi gerai, taèiau per Kalëdø atostogas mokytojai pradëjo reika- nas Ðilgalis. Jam pasisekë gauti 6 000 auksinø ir dar buvo paþa- lauti padidinti atlyginimus. Komitetas juos padidino iki 255 rub. per dëta antra tiek skirti artimiausiu laiku. mënesá. Netrukus vël pareikalauta padidinti mokytojams atlygini- Taip Skuodo mieste savo veiklà pradëjo gimnazija. Pirmai- mus – iki 300 rub., o vedëjui – iki 400 rubliø. Dar reikalauta, kad siais metais joje buvo trys klasës, mokësi 103 mokiniai. 1919 m. Velykø ðventëms komitetas kiekvienam duotø „pyrago“ – po 100 sausio mënesá atidaryta ketvirtoji klasë. Joje buvo 10 mokiniø. rubliø. Teko sutikti ir su tais reikalavimais. Bet greitai paaiðkëjo, Tuo laikotarpiu mokykloje dirbo 5 mokytojai, direktoriaus pareigas kad turimø lëðø mokyklai iðlaikyti neuþteks, ypaè po to, kai po ëjo J. Þukas. Mokyklos kapelionu buvo paskirtas kun. Juozapas Kalëdø pradëjo veikti ketvirta klasë. Skuodo mokytojø gretas papildë (Nukelta á 28 p.)

Skuodo gimnazijos sporto ðventë 1935 metais. Nuotrauka ið Rymantës Ðmaiþienës archyvo

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 27 2010.03.04, 08:38 28 ISTORIJA

Skuodo ðauliø namai. XX a. I p. Nuotrauka ið Ginto Andriekaus archyvo Prie Skuodo gimnazijos vartø – bûrelis gimnazistø. 1942 metai. Nuotrauka ið Skuodo muziejaus rinkiniø atlikti patikrinimà. Á Skuodà atvyko ministerijos atstovas p. Kuodai- tis, kuris sukvietë mokytojus, mokinius ir iðtyrë skundà. Mokiniai pateikë daug priekaiðtø mokytojams. Po patikrinimo ið Ðvietimo ministerijos buvo gautas raðtas, kuriame buvo praneðama, kad ministerijoje nutarta J. Þukà pakeisti kitu mokytoju. Tinkamiausias esàs mokytojas S. Þukauskas. Pastarasis siûlomø pareigø atsisa- kë. Po ilgø debatø mokyklos direktoriumi tapo Juozapas Ruibys, o nuo 1921–1922 mokslo metø gimnazijai vadovavo Kateiva. Vëlesniais metais buvo ásteigta dar ir ðeðta gimnazijos klasë, o nuo 1938 m. atidaryta pilna gimnazija, kuri 1939 m. iðleido pirmàjà abiturientø laidà. 1938 m. iðkilo naujas Skuodo gimnazijos pastatas. Dabar joje veikia Skuodo Pranciðkaus Þadeikio gimnazija. Antrojo pasaulinio karo metais Skuodo gimnazija buvo perkelta á senàsias patalpas. 1944-uosius metus gimnazistai sutiko Mosë- dyje, nes mokykla buvo iðkelta ten. Ji veikë dviejose ûkininkø tro- Ðventës dalyviai tarpukario metais Skuodo miesto aikðtëje prie buvusios bose. Buvusieji mokiniai su pagarba kaip didelës erudicijos ir kul- odø ir avalynës parduotuvës „Kontinent“. Nuotrauka ið Rymantës tûros pedagogus prisimena to meto gimnazijos mokytojus brolius Ðmaiþienës archyvo Mykolà ir Povilà Pokrovskius. Mokykloje tuo laikotarpiu dirbo ir (Atkelta ið 27 p.) Juozas Racius, A. Nezabitauskis. Tarpukaryje Skuode veikë lietuviø, latviø ir þydø pradþios mo- .22 Ruibys-Rudavièius. Pamokas mokytojai buvo taip pasiskirstæ: kyklos, o nuo 1932 m. – ir vokieèiø pradþios mokykla 1. Direktorius J. Þukas dëstë vokieèiø kalbà, gamtos mokslus, matematikà IV klasei. 1 Mûsø þodis, 1966 m. lapkrièio 3 d. 2 Ið mûsø kultûros ir literatûros istorijos 2. Mokytojas V. Kaveckis – rusø, lotynø kalbas ir algebrà. Birþiðka M., , Kaunas, 1938, t. 2, p. 294. 3 Kapsukas V., Raðtai, Vilnius, 1964, t. 4. p. 146. 3. Mokytojas B. Jonynas – aritmetikà I, II ir III klasëms, geomet- 4 Vienybë, 1912, Nr. 12, p. 190. rijà ir pieðimà bei dailyraðtá. 5 Kanarskas J., „Istorijos fragmentai“, Mûsø þodis, 1992 m. birþelio 27 d. 4. Mokytoja S. Tallat Kelpðaitë – istorijà, geometrijà, tëvynþiny- 6 Þadeikis P., Didþiojo karo uþraðai, t. 2, p. 202. bà, prancûzø kalbà. 7 Uldukis E., „Skuodas 1918–1919 m.“, Tiesa, 1968 m. sausio 14 d. 5. Mokytoja B. Buivydaitë – lietuviø kalbà visoms klasëms. 8 Ten pat, p. 256. 9 6. Kapelionas J. Ruibys Rudavièius – tikybà. Ten pat, p. 256. 10 Mûsø Lietuva, Vilnius: Mintis, 1989–1992, t. 4, p. 299. 1919–1920 mokslo metais mokytojo pareigø atsisakius V. Ka- 11 Vakarai, 1938 m. lapkrièio 14 d. veckui ir B. Jonynui, atvyko du nauji mokytojai – S. Þukauskas ir 12 Gutautas S., „Skuodas burþuazijos valdymo metais“, Mûsø þodis, 1984 m. Marija Uðerskaitë. rugpjûèio 23 d. 1920 m. sausio 12 d. mokykloje prasidëjo neramumai. Mokiniai 13 Jokðas V., „Latviai Skuodo kraðte“, Mûsø þodis, 1998 m. balandþio 11 d. surengë streikà. Jis buvo nukreiptas prieð J. Þukà ir B. Buivydaitæ, 14 Cabelis M., „Bartuvos ir Luobos santakoje“, Mûsø þodis, 1992 m. liepos 22 d. kurie, kaip tvirtino gimnazistai, blogai pasiruoðia pamokoms. Buvo 15 Þemaièiø prietelius, 1930 m. liepos 4 d. 16 Vakarai tvirtinama, kad J. Þukas neturi jokio autoriteto, netaktiðkai elgiasi , 1938 m. birþelio 14 d. 17 Ten pat. ir kt. Mokiniai áteikë direktoriui raðtà, reikalaudami já apsvarstyti 18 Savivaldybë, 1933 m. Nr. 1, p. 32. pedagogø taryboje. Gal viskas bûtø pasibaigæ taikiai, jei J. Þukas 19 Lietuvos aidas, 1917 m. gruodþio 6 d.; Lietuvos þinios, 1927 m. spalio bûtø þmoniðkai elgæsis su streikuojanèiais mokiniais. Tuo tarpu jis 5 d.; Þemaitis, 1928 m. sausio 15 d. grieþtai pareiðkë, kad á streikuojanèiøjø reikalavimus nekreips jo- 20 Lietuviðkoji enciklopedija, Bostonas, 1963, t. 28, p. 110. kio dëmesio. Tada beveik visa mokykla, iðskyrus pirmosios kla- 21 Vakarai, 1939 m. vasario 25 d. 22 sës mokinius ir pusæ antros klasës auklëtiniø, atsisakë dalyvauti Pastraipa apie Skuodo gimnazijà parengta pagal P. Þadeikio knygoje ir „Mûsø þodyje“ iðspausdintus tekstus. pamokose. J. Þukas kreipësi á Ðvietimo ministerijà. Buvo nutarta

ZZ_2010_1_vidus.pmd 28 2010.03.04, 08:38 ISTORIJA 29

KANAUNINKAS PRANCIÐKUS ÞADEIKIS RYMANTË ÐMAIÞIENË

Kanauninkas Pranciðkus Þadeikis tarp Skuode dirbusiø kunigø iðsi- skiria ypatinga savo asmenybës ðviesa. Jis buvo visuomenininkas, ðvie- tëjas, raðytojas, vertëjas, daug gero padaræs ne tik Skuodo, bet ir visos Lietuvos labui. Sovietinës okupacijos metais P. Þadeikis buvo apspjau- dytas ir nugramzdintas á uþmarðtá, taèiau iðliko gyvas þmoniø ðirdyse ir ðiandien vël já su pagarba prisimename.

Kanauninkas Pranciðkus Þadeikis (1869–1933). Nuotrauka ið Skuodo rajono savivaldybës vieðosios bibliotekos archyvo

Kanauninkas Pranciðkus Þadeikis gimë 1869 m. spalio 23 d. sugebëjimus, kad tai taptø realybe. P. Þadeikis, prisimindamas savo Telðiø apskrities Varniø valsèiaus Pareðkeèio kaime. Mokësi Pa- darbo pradþià, raðo: „Kadangi Skuode prisiëjo darbuotis ne vien langos ir Mintaujos gimnazijose, Varniø kunigø seminarijoje. Kuni- liaudies tarpe, bet turëti daug reikalø ir su rusø valdþios atstovais, gu áðventintas 1893 metais. Visà gyvenimà aktyviai dalyvavo tad man, kaip naujam klebonui, rûpëjo, kaip èia su jais susipaþinus, leidþiant lietuviðkà spaudà: bendradarbiavo laikraðtyje „Nedëldie- santykius uþmezgus, kaip iðvengus, neuþgaunant þymesniøjø, ap- nio skaitymai“, moksliniame þurnale „Draugija“. silankant pirma pas þemesniuosius. Pradëjau nuo paties „drûtojo“, Viena ið pagrindiniø kanauninko veiklos srièiø buvo gyventojø bûtent nuo popo Aleksandro Druþilausko, kuris, kaip ir kiti jo drau- religinis ðvietimas. Panaikinus lietuviðkos spaudos lotyniðkais gai Lietuvoje, tiesiog buvo Skuode karaliumi; valdininkai, kunigai, raðmenimis draudimà, jis iðleido keletà religinio turinio knygø: „Ðven- policija turëjo jo vengti, nes vienu plunksnos patraukimu galëjo bet tøjø ir palaimintøjø vardø ir jaunikaièiø gyvenimai“ (1907), „Trumpi kà nelaimingu padaryti. Mane priëmë mandagiai, abudu su „ma- nedëldieniø evangelijø paaiðkinimai visiems metams“ (1908) ir kt. tuðka“ pasodino salione ir uþvedë kalbà apie kà tik ið Skuodo per- P. Þadeikis á Skuodà klebonu buvo paskirtas 1914 m. pabaigoje. sikëlusá Sedon buvusájá Skuodo dekanà kun. Petrà Paulevyèià. Po- Èia, sakydamas pirmàjá pamokslà, jis pareiðkë: „Esu þemaitis ið pas keletà sykiø pabrëþë savo didelá susidraugavimà su juo, kursai Varniø parapijos, kunigavæs 21 metus Kamajuose, Breslau, Pane- buvæs jam tikru draugu tarp pasileidusiø ir menkai tikinèiø valdinin- vëþyje, Kaune, Paðuðvyje ir èia. Mano svarbiausias uþdavinys – kø. Èia pat buvo daromas man nurodymas, kad ir að jam bûèiau apðviesti savo parapijonis tikëjimo tiesose. Kiekviename dalyke prielankiu draugu. ....Visi kiti vizitai ëjo kur kas sparèiau, nes þmo- bûsiu tikru draugu tø, kurie darbðtûs, ypaè tø, kurie mylës savo nës buvo visai kitokie, nors gero ið jø laukti nebuvo galima. Ádo- gimtàjà þemelæ.“ miausi mano vizitai buvo pas vietinius vokieèius: vaistininkà Ka- Gráþtelkime atgal ir prisiminkime, kokiu laikmeèiu bûsimasis terfeldà ir pastoriø Lilientalá. Tada dar nenumaniau, kokios svarbios kanauninkas pradëjo eiti ganytojo pareigas Skuode. bus to mano þygio pasekmës. Norëjau bûti visiems mandagus, Pirmojo pasaulinio karo pradþia, politinio ir ûkinio gyvenimo labai rûpinaus neuþgauti ir þydø. Savaime suprantama, jog vietiniai suirutë, carinës ir vokieèiø kariuomeniø siautëjimas, nesutarimai vokieèiai ðito karo metu gyveno kaip ne savo kailyje. Jø padëtis tarp miesto religiniø bendruomeniø... buvo sunki, rusai juos átardavo ir þvairomis á juos þiûrëdavo. Uþtek- Tuo metu Skuode, be katalikø baþnyèios, dar buvo ir staèiatikiø davo vieno þodþio, kad bûti nubaustu ir ne bet kaip. Uþtekdavo men- cerkvë, liuteronø evangelikø baþnyèia, þydø sinagoga, prie jø veikë ko vaikëzo paliudijimo, kad ðis ar anas vokietis demonstratyviai tikinèiøjø bendruomenës. Tarp dvasininkø lyderio pozicijø mieste kalba vokiðkai, ir to uþtekdavo uþsitraukti bausmæ. Bet ðtai Skuode, uþleisti nenorëjo ir su kitomis religinëmis bendruomenëmis kon- nuëjæs pas Katerfeldà, prakalbëjau vokiðkai, jis mane pristatë savo fliktavo popas. Á Skuodà atvykæs naujasis krikðèioniø katalikø kuni- senutei motinai, su kuria ilgokai kalbëjau, nurodydamas, kad tie gas siekë, kad mieste taikiai sugyventø ávairiø religiniø bendruo- visi uþmetinëjimai vokieèiams yra perdëti. Að, sakau, paþástu vo- meniø þmonës. Jam reikëjo parodyti nepaprastus diplomatinius (Nukelta á 30 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 29 2010.03.04, 08:40 30 ISTORIJA

vos tautinës mokyklos mokytojais Skuodo rajone. Spalio mënesá ið kursø gráþusius bûsimuosius mokytojus valdþia paskirstë po besi- kurianèias pradines mokyklas, kurios veikë Skuode, Ylakiuose, Plateliuose, Mosëdyje. Panaðûs kursai buvo organizuojami ir mokyklose planavusioms dirbti merginoms. 1916 m. lapkrièio 3 d. Skuode atidaryta lietuviø pradinë mokykla. Pasak P. Þadeikio, tai buvo tik didelio kelio pradþia. Jo, daktaro Ferdinando Kaunackio ir dar keliø rajono ðviesuoliø iniciatyva Skuo- de 1918 m. buvo ákurta progimnazija, o vëliau – ir gimnazija, kurios veikla P. Þadeikis nuolat rûpinosi ir joje dalyvavo. Daug kun. P. Þadeikis nuveikë ir burdamas jaunimà, keldamas Kan. P. Þadeikis (sëdi treèias ið kairës) su Skuodo gimnazijos jo savimonæ. Pirmojo pasaulinio karo metais mieste vokieèiai bu- mokytojais apie 1930 metus. Nuotrauka ið Skuodo muziejaus rinkiniø vo uþdraudæ rengti susirinkimus ir burtis þmonëms á organizacijas. 1916 m. P. Þadeikis mieste ir jo apylinkëse ëmë slapta steigti jauni- (Atkelta ið 29 p.) mo ratelius. Jis pats kiekvienà ðventadiená slapta vaþinëdavo po kaimus, dalyvaudavo jaunimo susibûrimuose ir juose stengdavosi kieèiø kultûrà, tokiø nuoþmybiø, kokios jiems primetamos, jie da- ne tik ðviesti susirinkusiuosius, bet ir suprantamai paaiðkinti tai, ryti negali... Beveik tokio pat turinio buvo paðnekesys ir su pasto- kas labiausiai þmones jaudindavo: „Nuvaþiavæs aiðkindavau rate- rium Lilientaliu. Galima suprasti, koká nepaprastà áspûdá padariau lio nariams, kaip eina karas, skaitydavau paskaitas apie tautybæ ir tiems vokieèiams. Tie mano þygiai ir paðnekesiai su jais taip toli tautiðkà supratimà, apie blaivybæ, apie taupumà ir t. t (t. 2, p. 11). siekë, jog tuomi galëjau gintis visà okupacijos laikotarpá nuo nuoþ- Tais metais Bûdvietëje kanauninkui buvo pasisekæ á toká ratelá suburti miausiø komendantø ir amstsvorsteheriø. Tuomi mano padëtis pa- 19 nariø, Ðarkëje – 17, Puotkaliuose – 24. Vëliau tø rateliø nariai sidarë tokia, kad sëkmingai galëjau pakelti balsà prieð vokieèius ásiliejo á besiformuojantá Krikðèioniø demokratø partijos Skuodo lupikus ir jø nuoþmius parëdymus; ypaè su manim turëjo skaitytis skyriø. þydai. Jie nebegalëjo taip laisvai skriausti mûsø liaudá, kaip kad jie Dideli P. Þadeikio nuopelnai ir lietuviø literatûrai. Mirus „Iliados“ tai norëjo daryti vokieèiams atëjus.“1 ir „Odisëjos“ vertëjui daktarui Jeronimui Raliui, liko neuþbaigta Kanauninkas P. Þadeikis, gyvendamas Skuode, visà laikà uþtar- iðversti paskutinë „Iliados“ dalis. „Iliadà“ versti ëmësi P. Þadeikis. davo, ramindavo þmones. Viename savo pamokslø jis ragino juos Anot kanauninkà gerai paþinojusio mokytojo istoriko Broniaus Mil- nusiraminti, nebëgti ið namø ir papasakojo, kokie vargai laukia tenio, P. Þadeikio „Iliados“ vertimas labai atitinka graikiðkàjá origi- pabëgëliø svetimame kraðte ir paklausë tikinèiøjø, kà jie, jei pri- nalà, ir, jei graikai nebeturëtø në vieno savo epo egzemplioriaus, sieitø mirti, rinktøsi: ramià mirtá gimtajame þemës kampelyje, ar geriausiai já atgaivinti bûtø galima ið lietuviðkojo vertimo. paskutines savo gyvenimo dienas ðaltoje Rusijoje. Dekano þodþiai Didþiausias P. Þadeikio darbas – jo dviejø daliø knyga „Didþio- parapijieèiams padarë didþiulá áspûdá. Kun. P. Þadeikis jautë pareigà jo karo uþraðai“ (1921–1925). Knygos áþangoje autorius raðo: „Lai- sakyti þmonëms tiesà ir jà sakë. Parapijieèiai juo tikëdavo. kotarpyje prieð karà lietuviø tautos padëtis buvo gan kritiðka, jos Kunigas P. Þadeikis gerai mokëjo vokieèiø kalbà. Tai okupacijos gi ateitis per daug tamsi. Bet ðtai 1914 m. rugpjûèio 1 dienà pasi- metais jam ne kartà pasitarnavo gelbstint þmones. Svarbûs mies- kelia viesulas, ir toks viesulas, kokio pasaulis dar nebuvo matæs. telio gyventojams buvo ir jo uþuojautos, paguodos þodþiai. Sudreba lietuvio – tautieèio ðirdis, jinai nujauèia, jog tai persva- Prasidëjus kaizerinei okupacijai, Skuode veikusios mokyklos ros valanda, ar prasmegs Lietuvos skriaudëjai, ar pati Lietuva, buvo uþdarytos. 1916 m. vasario 25 d. pas miesto virðininkà ávyko karo lauku virtusi, liks nuskalauta nuo þemës skritulio ir jos var- pasitarimas, á kuri buvo pakviesti visø mieste veikusiø religiniø das bebus minimas tik senovës raðtuose. Ið tikrøjø Lietuvos liki- bendruomeniø dvasininkai. Tartasi dël mokyklø atkûrimo mieste. mas per tuos penkerius karo metus ir ligi ðiol tebesvyruoja tarp Vokieèiø pastorius pasakë, kad mokykla turëtø bûti vokiðka. Þydø dviejø alternatyvø: þûti ar bûti. Todël ir stvëriausi plunksnos, kad rabinas siûlë, kad veiktø þydø mokykla ir joje bûtø dëstoma daug uþraðinëti taip svarbø momentà, nors maþyèius nusidavimus, nes religijos pamokø (penkios savaitinës). Prisimindamas tà pasita- didieji, daug kà tautø gyvenime lemiantieji, man buvo neprieina- rimà, P. Þadeikis raðo: „Visgi pasisekë ir man pasireikðti, kad mi. Uþraðinëjau tik tuos, kuriuos gyvenat tarp savo liaudies prisi- pradinë mokykla turi bûti vietiniø þmoniø kalboje vedama, nes ëjo pastebëti ir daug su ta liaudimi pergyventi, perkæsti. Spëju, kitaip jinai neturëtø jokios prasmës.“2 kad tie uþraðai bus medþiaga bûsimiems istorijos raðytojams Tø paèiø metø geguþës mënesá vokieèiø valdþia praneðë, kad Didþiajam karui nuðviesti.“3 Kaune organizuojami mokytojø kursai. Dalis kunigø abejojo ðiø Knygoje pateikta labai daug informacijos apie 1918 m. perversmà kursø nauda. P. Þadeikis suprato, jog okupacinë valdþia jaunuoliø Lietuvoje. Pasakojimas papildytas gausia dokumentine medþia- greit suvokietinti neástengs. Prieðingai. Jaunuoliai, matydami vo- ga – Lietuvos Vyriausybës, Prezidento dekretais, atsiðaukimais, kieèiø piktadarybes, nepasiduos jø átakai. kt. Knygoje randame daug svarbiø ano meto Skuodo ir visos Lietu- Norinèiø lankyti kursus ið Skuodo buvo keletas: Jakimavièius, vos gyvenimo faktø, paminëta daug þmoniø, dalyvavusiø politinia- Bertaðius, Simutis, Klova, Pruðinskis. Jie ir tapo pirmaisiais Lietu- me ir visuomeniniame kraðto gyvenime, pavardþiø. Ðis leidinys turi didþiulæ iðliekamàjà vertæ. Joje – dalelë Skuodo

ZZ_2010_1_vidus.pmd 30 2010.03.04, 08:40 ISTORIJA 31

istorijos, dokumentai, nuotraukos, iðkalbingai pasakojanèios apie Pirmojo pasaulinio karo laikotarpá Lietuvoje. Pranciðkaus Þadeikio brolis Povilas Þadei- kis kurá laikà ëjo IV ministrø kabineto kraðto apsaugos ministro pareigas, todël kanaunin- kui, rengiant knygà, nebuvo sunku gauti kai kuriuos svarbius dokumentus ir juos pateikti knygoje. Skaitant ðá leidiná, prieð mus atsisklei- dþia gyvas vokieèiø okupacijos laikotarpio, so- vietø valdþios perversmo Skuode ir kitose Lie- tuvos vietose paveikslas, daug kitø mûsø is- torijos svarbiø faktø. Daug kuo P. Þadeikis prisidëjo ir organizuo- jant 1930–1932 m. generolo Vlado Nagio Na- gevièiaus vykdytus Apuolës piliakalnio kasi- nëjimus. Skuodo gimnazijos mokytojai su kanauninku P. Þadeikiu apie 1930 metus 1935 m., jau po ðviesios atminties kanau- ninko P. Þadeikio mirties, „Darbø“ I tome buvo iðspausdintas didelæ iðliekamàjà vertæ turin- tis V. Nagio Nagevièiaus straipsnis „Kasinëji- mai Apuolëje“. Skuodui ir jo þmonëms P. Þadeikis atidavë 18 paèiø kûrybingiausiø savo gyvenimo metø. P. Þadeikis mirë 1933 m. gruodþio 6 d. Skuode. Jis palaidotas Narvydþiø kapinëse, kurios yra netoli Skuodo. 1996 m., tyrinëdama Skuodo parapijos baþ- nytines knygas, vienà dienà nepatikëjau savo akimis – atverèiau baþnyèios archyve ilgus metus gulëjusá iki to laiko neþinomà Pran- ciðkaus Þadeikio rankraðtá – „Skuodo met- raðtis“ uþ 1922–1924 metus. Rankraðtis rodo, kad kanauninkas buvo sumanæs tæsti savo uþ- raðus apie Skuodà. Ðis metraðtis stebina ka- nauninko interesø platumu. Jame pateikiami Kanauninkas P. Þadeikis (sëdi antroje eilëje centre) su Prieðalkoholinio kongreso komiteto nariais 1930 metais 1922 ir 1923 metø rinkimø á Lietuvos Seimà apraðymai ir keturiose stambiausiose Skuodo parapijos vietovëse vykusiø rinkimø rezultatai. Skaitydami rankraðtá suþinome, kokios partijos tuo metu veikë Skuode. Ádomu, kad visa rinkimø agitacija ið pagrindø skyrësi nuo ðiuolaikinës. Ypaè aktyviai joje dalyvavo dvasininkai. Paskelbus ðá rankraðtá Skuodo rajono spau- doje, atsiliepë nemaþai skuodiðkiø, kurie „Skuo- do metraðtyje“ rado savo tëvø, kitø giminaièiø pavardes. Neprarandu vilties, kad atsiras patriotai ar suinteresuoti þmonës, kurie prikels antrajam gyvenimui Pranciðkaus Þadeikio literatûriná palikimà.

1 Didþiojo karo uþraðai Þadeikis P., , Klaipëda, 1921, Skuodo gimnazijos mokytojai (sëdi ið kairës): S. Þukauskas, V. Kateiva (direktorius), t. 1, p. 38–39. kanauninkas P. Þadeikis, neatpaþintas asmuo. Stovi (ið kairës): kapelionas Þulpa, A. Saulevièius, 2 Ten pat, p. 104. A. Kumpikevièiûtë, Gurauskas. 1920 metai. 3 Ten pat, p.5. Nuotraukos ið Skuodo muziejaus rinkiniø

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 31 2010.03.04, 08:40 32 ISTORIJA

DIDÞIOJO KARO UÞRAÐAI

Fragmentai ið to paties pavadinimo kanauninko Pranciðkaus Þadeikio knygos, p. 52–59, 92–93. Kalba netaisyta

1915 m. [...] 8 geguþio atëjo aibës þmoniø, skøsdamiesi: „man atëmë porà arkliø, man – paskutiná arklá, man iðpjovë perinèias þàsis.“ Virë mano tulþis, bet kà darysi, karas. Paguodþiau þmones kiek galëdamas, daviau nors iðsiverkti. Ir tai gerai buvo, nes þmonës nebturëjo jokios ins- titucijos, á kurià butø galëjæ tokioje nelaimëje kreipties, nebebuvo jiems jokios globos.

Rûpinaus nei vieno nuskriausto neiðleisti nuo savæs, nepada- VARGAS SU SËJA rius tai, kas karo aplinkybëse buvo galima padaryti; ir kuomet vie- Nebtekæs visø arkliø, gerokai privargau, kolei uþbaigiau vasa- nam kitam iðgelbëjau arklá arba kità turtà, tuomet þmonës pulkais rojø sëti. Dalykas tame, kad niekas nedavë arkliø dëlei pagrobimo pradëjo plûsti su savo skundomis. Nuo ðio laiko nebuvo tos dienos, baimës. Tik þydelis Urdankas pasigailëjo manæs. Þmonës sëdavo kad nebûèiau ëjæs prie ávairiø komendantø du, tris sykius á dienà, o naktimis, dienà arklius laikydavo pakranèiuose3, arba net tam tik- buvo dienø, kada nuo ryto lig vakaro bëgiojau nuo vieno vokieèio ruose rûsiuose. Adolpas Pabrieþa ið Skuodo visà vasarà iðlaikë prie kito. Atlyginimas uþ tà vargà buvo gausiausias, tai didþiausis savo veislinæ kumelæ rûsyje. þmoniø uþsitikëjimas. ÞMONIØ VARGAI SMULKMENOS Sunku apraðyti tà sielos padëtá, su kuria Skuodo þemaièiai su- Tà paèià dienà, kada vokieèiai atëjo, pavakaryje prikibo prie laukë vokieèiø. Èia tinka tik vienas þodis: baimë ir tai didþiausia. manæs dvi moteriðki ið Mosëdþio, motina ir duktë, ir su aðaromis Þodþiu sakant, nepaprastas buvo þemaièiø iðsigandimas vokie- maldavo, kad gelbëèiau jø tëvà, kurá vokieèiai suëmæ Mosëdyje èiams einant ir nepaprasta baimë. Pamatæs þemaitis einant vokietá dëlei to, kad jiems ateinant jis álipo á baþnyèios bonæ1 laikrodþio á savo butà, ið baimës neþinojo kà daryti, daugelis tiesiog bëgo pataisyti, vokieèiai gi palaikæ já ðnipu. Pasirodë, jog tai esàs Mosë- slëpties. Vokieèiai, tai matydami, tyèia ganzdindavo, kad greièiau dþio zakristijonas Knystaustas. Tø dviejø moteriðkiø sielvartoms ir prie þmoniø turto pritilpus. Pirmas vokieèio darbas, atëjus prie þe- verksmams nebuvo galo, jiedvi ið tikrøjø manë, jog jø tëvas jau maièio, tai staldø (kûtiø)4 apþiûrëjimas; radæs arklá, tai jau nebe- suðaudytas. Daug sykiø ëjau jo ieðkodamas, landþiau po visus paliks, negut ðeimininkas já kitomis dovanomis sugebëdavo per- uþkampius, kur tik kas pasakë, jog tenai yra vokieèiø vyriausybë, maldauti. Apskritai sakant, vokieèiø nachaliðkumas su þemaièiais galø gale suradau vienà leitenantà, kurs pasakë, jog Knystaustas pervirðijo visas ribas: kur tik vokietys áeis, èia jis grobia: áëjæs á paleistas, bet jei paskiau jis pasirodytø nors kiek átariamu, tuojaus trobà puola á ðëpelá5 ir ima kà tik randa: kiauðinius, mësà, sviestà. busiàs suimtas ir karo teismu teisiamas. Þemaièiø ðeimininkës greit suþinojo, kà reiðkia „Eier“ ir „Butter“. Antras labai ádomus atsitikimas ávyko vël Mosëdiðkiuose2. Re- Daugelyje vietø patys kareiviai darydavo kratas, buk tai ginklø ieðko- gis, Nevoèiø sodþiuje vienas ûkininkas Ruika, pamatæs, kaip vo- dami, ið tikrøjø gi, kad suradus paslëptus piningus. kieèiai grobsto arklius, uþsëdæs savo graþø þirgelá, kiek galëdamas Nëra tat ko stebëties, kad þmonës rusø dideliai gailëjos ir jø kaip spruko á krûmus. Bejodamas per krûmus ûmai jis susitiko su vo- iðganymo laukë. Gal Lietuvoje ir rusai ákyrëjo lietuviams ilgiau be- kieèiø bûriu, kurie, já pamatæ, tuojaus á já ðovë. Kulka perëjo jam ið kariaudami, bet Þemaitijoj þmonës uþ rusus galvas guldë. Tas daly- uþpakalio per nugarà ir pataikë arkliui á galvà. Arklys krito ant vie- kas paskiaus prie Lietuvos atstatymo ir prie bolðevikø veikimo tos, bet Ruika, nei kiek nesijausdamas suþeistas, palikæs uþmuðtà turëjo be galo svarbias, tik, suprantama, neigiamas pasekmes. arklá, skubiai bëgo nuo vokieèiø namon. Netoli namø jis pajutæs, jog jo antis pilnas esàs vandens; jis paþiûrëjæs ir pamatæs, jog tai krau- 17 GEGUÞIO. VOKIEÈIAI APLEIDO SKUODÀ jas; èia jis ir apalpæs, bet jo kaimynai parneðæ já namon. Ruika greit Ið tikrøjø tà dienà nebliko Skuode nei vieno vokieèio; praðvito iðgijo ir patsai man tà istorijà paporino. visø veidai, pagerëjo ûpas. Kadangi tà dienà buvo turgus, tai þmo-

ZZ_2010_1_vidus.pmd 32 2010.03.04, 09:05 ISTORIJA 33

niø ðnekesiams ir tauðkëjimams nebuvo galo. Vokieèiø iðsinëðini- mo prieþastis buvo rusø prasilauþimas ties Papile ir vokieèiø gur- guolës sunaikinimas ties Birþuvienø6 dvaru (netoli Luokës). Þmoniø bûriai vaikðèiojo po turgø ir ðnekëjosi apie tuos nepa- prastus ávykius. Þodis prie þodþio, jie pradëjo kaltinti þydus: „Jûs“, – sako, – „smarvës, partraukëte èion vokieèius ir Jûs davëte piningus!“ Ir kuo tik7 nebuvo „pogromo“. Kai kurie vaikinai nupuolë pas Bernðteino klëtæ ir pradëjo lauþti duris, sakydami, jog èia yra vokieèiø supiltos aviþos, kurias jie nuo þmoniø atëmë. Þydai vos ne vos savo nuolankumu benumaldë átûþusià minià. Vakarop vokieèiai vël sugráþo ir, matot, þydai jiems pasiskundë, nes aki- mirksnyje likau að paðauktas, ir tà naktá ant manæs liko uþdëta atsakomybë; pareikalavo, kad iðstatyèiau sargybà ið deðimties as- menø. Tuomi viskas ir baigësi. Paminklas tremtiniams Skuodo parke. Skulptorius Vytautas Naruðis. 17 GEGUÞIO. ONOS RIMKAITES IÐNIEKINIMAS Nuotrauka ið Rymantës Ðmaiþienës archyvo Tai atsitiko Klaiðiø sodþiuje. Motina Rimkienë, pamaèiusi, kad vokieèiai ájoja á sodþiø, suðuko savo Onytei: „Onyte, grobk bërukà ALEKSIS MAHLKË ir vesk á pakranèio krûmus!“ Onytë ðoko á staldus, paëmusi bërukà, Apie tà Aleksá Mahlkæ bus dar daug kalbos. Èia paminësiu tik, skubinosi á krûmus, bet vokietys nedorëlis, priginæs jà, ir arklá at- jog rusø laikais jis turëjo raðtininko vietà pas þemieèiø virðininkà ëmë, ir jà paèià iðniekino. Masalitinovà Skuode, bet, matos, buvo vokieèiø ðnipas. Kai tik Tie patys vokieèiai, sugráþæ á Skuodà, atvirai juokësi ið savo vokieèiai uþëmë Skuodà, jis tuojaus persidarë á vokietá kareivá ir kamerado (draugo) darbo. Tà jø kalbà girdëjo Skuodo pastoris Li- iðvedë vokieèius Ylakiø link. Èia vienà dienà vos vos jo nepavijo lientalis ir jis draug su vokieèiais dëlei to juokavo, bet nei kiek raitas kazokas, tik per plaukà liko gyvas. Tasai Mahlkë paskiaus nesirûpino, kad prasikaltëlis bûtø nubaustas. Tas smulkmenas man daug iðliejo þmonëms aðarø. iðpasakojo pati Rimkienë, kuri, tokiai nelaimei iðtikus, verkdama vijosi vokieèius lig Skuodo. Buvau jau ir skundà paraðæs, bet Rim- kienë nesutiko jo paduoti, nes, sako, vis tiek teisybës nesurasiu, o 29 GEGUÞIO. ÐVÈ. TREJYBËS ATLAIDAI galiu dar didesniø smûgiø susilaukti. Ypatingas ëmë ûpas, apvaikðèiojant visø graþiuosius Skuodo atlaidus visai be þmoniø ir be kunigø, nes visi bijojo parodyti savo arklius vokieèiams. Tiesa, atvyko ið Mosëdþio kunigas Gabrielai- 23 GEGUÞIO. MËSININKO HIRÐO BAIMË tis, bet palikæs arklius uþ penkiø varstø. Klebonija ir jos kiemas Gráþdamas ið Senojo miesto namon, ties malûnu sutikau þydelá pilni buvo vokieèiø. Hirðà. Kad gi nepradës jis mano rankas buèiuoti ir net á kelius pulti, kad að uþtarèiau já ir visus þydelius, nes kozokai esà visai netoli Skuodo. Að nustebau tai pamatæs ir tuojau spëjau, kad kazokai ið Birþelio mënuo. 1915 metai tikrøáø turi bûti netoli. Hirðas, mane palikæs, nubëgo pas popà, ma- tos8 , tokios pat pagalbos ieðkodamas. 1 BIRÞELIO. SKUODO KOMENDANTAS 27 GEGUÞIO. ONOS DIRKSTIENËS NELAIMË SCHIMPF Ûmai áëjo á mano kambará pragarsëjusi savo turtingumu Ona Jau vakarykðèiai buvau apturëjæs15 raðtu paliepimà, rytà t. y. Dirkstienë. Ið jos veido paþinau9 , jog jinai yra nesavyje10 . Kiðdama birþelio 1 d. devintoje valandoje rytà bûti pas komendantà. Gerokai man á akis kaþkoká skarmalà, tarë: „Ðtai mano piningai!“ lauþiau sau galvà, kà tasai komendantas lieptø daryti. Lygiai devy- Paëmæs ryðelá, patëmijau11 pelenø saujà. Pasirodo, jog jinai, slëp- niose einu pas já. Èia randu pastorá Lilienthalá ir rabinà Govðà, netru- dama savo piningus, ákiðo juos á krosnies koklá. Praslinkus keletai kus atëjo ir popas. Ið to supratau, jog èia nieko ypatingo nebus, dienø, jinai uþkûrë kakalá12 duonai kepti, pati gi iðëjo á baþnyèià. Èia apart kokiø nors bendrø praneðimø. Taip ir ávyko. Netrukus iðëjo jinai atminë savo piningus, bet sugráþusi berado tik plënes13. komendantas oberleitnantas Schimpf, maloniai su visais pasisvei- Panaðiø atsitikimø, vokieèiams uþeinant, buvo nemaþa. kino, pakvietë visus sësties. Ir, nieko nelaukdamas, pradëjo aiðkin- Kita vël moteriðkë ið Prelgavos14, pamaèiusi vokieèius sodþiuje, ti, jog vokieèiai, uþëmæ ðá kraðtà, turi teisæ savo ásakymus duoti. iðneðë piningus, uþkasë darþelyje, bet paskui jø rasti jokiu bûdu Pirmoje vietoje esà jø nuspræsta, kad uþ Rusijos carà nebebûtø nebgalëjo. daroma jokiø maldø baþnyèiose ir paèiose maldose caro vardas nei jokiu bûdu neprivalo bûti minimas. Taip gi po devintos vakare 27 GEGUÞIO. KAZOKAI APIE YLAKIUS niekam neleidþiama bevaikðèioti. Tai paaiðkinæs, kreipësi kaip ir á mane, kad að jo kalbà iðversèiau rusiðkai; man dar besitaisant Koká tik þmogø sutiksi, tasai tik ir kalba apie kazokus ties Yla- tai daryti, pastoris Lilienthal savaime pradëjo rusiðkai tà paliepi- kiais. Ûkininkas Valantinas ið Didþiøjø Ruðupiø buvæs net liudytoju, kaip jie ðaudësi su vokieèiais. (Nukelta á 34 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 33 2010.03.04, 09:05 34 ISTORIJA

(Atkelta ið 33 p.) sitikimuose daryti. Buvo kilæs sumanymas raðyti tiesiog pas kaize- rá Viliø ir nupieðti visas vokieèiø ðunybes. Katerfeldas nepatarë tai mà aiðkinti. Buvo ádomu, koká áspudá padarys tasai paliepimas á daryti, nurodë net, kad tai daryti esà pavojinga. Sutiko tik ir jis popà. Bet popas labai gudrus, jis tik mûsø akyse nuduodavo kan- kreipties á vietinës vokieèiø armijos vadà, bet ir tai pasekmiø jokiø kiná, kentantá uþ Rusijà, bet, vokieèiams matant, jis neparodë nei nebûsià, nes vokieèiai laikà tà kraðtà kaip Etappen-Gebiet. Nuliû- maþiausio neuþsiganëdijimo16. Tolesniai17 að papraðiau balso18 ir dæs gráþau namon ir prie duriø26 radau vël bent bûrá þmoniø. Girdisi paaiðkinau ponui Schimpf, jog uþ nesimeldimà uþ carà mes gali- tik þodis „Gelbëk!“ me bûti dideliai nubausti, net karo teismu. Ponas Schimpf pripaþi- no mano pastabos rimtumà ir paþadëjo tà paliepimà duoti ant 5 BIRÞELIO. MALÛNØ UÞDARYMAS raðto. Eidamas nuo komendanto draug su popu, tyèia uþklausiau, Vokieèiai vis kaskart labiaus27 pradeda viskà varþyti. Ðiandien, kas dabar daryti. Popas piktai atsakë, jog jis visas savo maldas nei ið ðen, nei ið ten uþdarë visus malûnus, ir, kiek tenai rado grûdø, pertrauksiàs. Sugráþæs màsèiau sau, kaip tad galëjo ávykti, kad uþ visus suëmë.28 Skuodo malûnan buvo atvykæ latviai net nuo Liepo- galingàjá visos Rusijos carà nebreikia melsties? Per penkias de- jaus29, ir jø uþgriebë30 grûdus. Net ant keliø suklaupæ maldavo varg- ðimtis metø rusø þandarai kaip aká kaktoje dabodavo, kad kunigai ðai vokieèius pasigailëjimo, bet veltui. uþ carà melstøsi. Kiek bausmiø per tà laikà kunigø sumokëta, kiek prikeikta! Ðiandien oberleitenanto Schimpfo paliepimu esa- me nuo to jungo liuosi19. Ar ne Dievo tik èia pirðtas! 6 BIRÞELIO. JURGIS BOGUCKIS Sugráþæs ið baþnyèios, randu prisënyje31 nepaþástamà mergaitæ ið Mosëdiðkiø, kuri, didþiausiai verkdama, puolë prie manæs, kad 2 BIRÞELIO. SKUODO „BOSIAKØ“ IÐGÀSTIS gelbëèiau jos brolá Jurgá, kurs esàs suimtas ir tuojaus bûsiàs suðau- Skuodo turgavietëje, ties Vaitkaus arbatine, prie pat sienos yra dytas. Bëgu á komendanto raðtinæ. Èia man sako, jog Jurgis Boguc- padaryti suolai þmonëms atsisësti. Èia ir pirm karo20 daugel kas kis tikrai busiàs suðaudytas, nes neatidavæs ginklø. Bëgu prie pa- atsisësdavo pasilsëti; dabar gi, vokieèiams uþëjus, èia per dienø ties komendanto ir perstatau32 jam, jog paliepimas atiduoti ginklus dienas bûriai ávairiø dykûnø ir valkatø ðnekëdavosi ir tauðkëdavo ne visur sykiu33 buvo apgarsintas ir tamsi þmonës ne visi tai su- ávairiausias nesàmones ir iðkraipytas karo þinias. Ðiandien tiems pranta. Visgi komendantas Bogucká paleido. Einu namon, vël randu Skuodo „senatoriams“ nutiko maþas „nemalonumas“. Vokieèiai, prie duriø bûrius beverkianèiø þmoniø!! matydami tiek bedarbiø þmoniø, peèius traukydavo ir klausinëda- vo, kaip jie gali prasimaitinti, nieko nedirbdami. Vienas jø karinin- 7 BIRÞELIO. BAUSMËS kas sumanë tuos dykaduonius pristatyti turgavietæ ðluoti. Suðvilpë, Ðiandien, vaþiuojant á Kulø kapus, sulaikë mane vokietys ir ið- vokieèiø bûrys apstojo vargðus „senatorius“ ir norint nenorint rei- kratë veþimà, ar að neiðveþàs kà valgoma ið Skuodo, nes tai esà këjo eiti ir imti uþ ðluotos, nes vokieèiai juokuoti nemëgdavo. Bet uþ uþdrausta. Paëmë gerokai pyktis, kad toksai nepraustburnis sulai- tat suolai paliko dyki, niekas ant jø nebdráso besëdëti. ko mane, vaþiuojant savo pareigø pildyti, bet kà darysi, karas! Vos sugráþau ið kapø, likau paðauktas prie komendanto, kurs 3 BIRÞELIO. SKUODO MIESTO PIRMININKO kaip ir supykæs praneðë, jog aðtuntame kilometre nuo Skuodo á Mosëdá esàs telefonas pertrauktas, todëlei34 Skuodo miestas moka RINKIMAI penkis ðimtus markiø bausmës, Mosëdis gi – tûkstantá, nes Mosë- Ðiandien gavau paliepimà, kad draug su kitais dvasiðkiais pa- dis kaltinamas dar, kam Jurgis Boguckis neatidavë ginklø. Didþiai galvoèiau, kad paskui vokieèiai galëtø tarties ir savo paliepimus nustebau, tai iðgirdæs, ir buvau ásitikinæs, jog jokio vëlø sutraukymo duoti. Pastorius patarë eiti pas popà ir tenai iðrinkti. Popas patarë nebuvo, komendantui, matos, reikëjo tik piningø. Bet karo metu rinkti þydà Soloviejèikà, já tat ir iðrinkome, nors að buvau pastatæs21 nesiginèysi, uþdëjo bausmæ ir mokëk. Gerai dar, kad þydai prisië- kandidatu lietuvá Antanà Puèinská. Ðiandien Dievo Kûno ðventë. më uþmokëti pusæ tos bausmës. Ðiandien liko paskelbtas paliepi- Privargæs baþnyèioje ir karo reikalais, atminiau, kaip malonu bûda- mas, kad Skuodo gyventojai iki penktai valandai po pietø suneðtø vo tà ðventæ praleisti22 Komajuose, Salose, Juosvainyse, Paðuðvy- pas Soloviejèikà savo ginklus, jei po to laiko pas koká nors Skuodo je, Ðaukote. Dabar tik supratau baþnyèios maldos prasmæ: „Nuo pilietá butø rasti ginklai, tai miestas moka tûkstantá markiø baus- maro, bado, ugnies ir karo!“ mës, kaltininkas gi – suðaudomas.

4 BIRÞELIO. VOKIEÈIØ PLËÐIMAI 8 BIRÞELIO. PLËÐIMAI IR PALIEPIMAI Kadangi, mokëdamas vokiðkai kalbëti, vienam kitam þmogui Ðiandien ëjo per Skuodà dideliausi35 gurguolë, todël ir arkliø gro- vis gi iðgelbëjau tai arklá, tai kità koká gyvulá ið vokieèiø nagø, tai bimas buvo neregëtas; ðiandien vokieèiai atëmë nuo skuodiðkiø þmonës pradëjo buriø bûriais virsti prie manæs pagelbos23 ieðkodami. maþiausiai apie du ðimtu arkliø. Suëjo pas mane daugybë þmoniø, Sunku ir apraðyti tas jø skundas. Daug naðliø ir visai beturèiø mo- verkdami ir gailëdamies savo arkleliø. Negalëdamas apèiuopa- teriðkiø verkë kruvinomis aðaromis: Man pagrobë paskutiná arkle- mos pagelbos tiems þmonëms suteikti, padëjau jiems nors aima- lá, man paëmë paskutinæ karvelæ! Girdëdamas tas skundas, eida- noti. Ir tai gerai. Ðiandien komendantas liepë, kad jam perstatyèiau vau pas vokieèius, suieðkodavau jø vyresniuosius ir dràsiai per- Skuodo virðaitá (vokieèiai skyrë mat miestà nuo sodþiaus) ir jo pagelbininkà dar ið Rusø laikø. Taigi paðaukæs Kubiliø ið Norvy- statydavau24 þmoniø skriaudas. Daug laimëdavau. Bet þmonës dar dþiø36 ir jo pagelbininkà Leonà Jazbutá ið Puotkaliø37, nuëjau pas labiau eidavo. Nebeapsikæsdamas tomis skundomis25 , ðiandien nu- ponà Kühn’à. Jiedu gavo po pluokðtà38 paliepimø: ëjau pas vaistininkà Katterfeldà, teiraudamasi, kas tat tokiuose at-

ZZ_2010_1_vidus.pmd 34 2010.03.04, 09:05 ISTORIJA 35

1. Rytà lig aðtuntos valandos vakare visi Skuodo valsèiaus so- dieèiai privalo atiduoti visus ginklus. 2. Kuo veikiausiai privalo bûti suraðyti visi vyriðkosios lyties asmenys nuo 14–60 metø. 3. Iðeinamosios vietos visur turi bûti iðvalytos. 3. Naktimis ugnies laukuose nevalia kûrenti. 4. Nuo pusiau deðimtos valandos vakaro ligi pusiau septintos ryto visi gyventojai privalo bûti namie. Prie komendantûros kasdien iðkabindavo trumpus karo pra- neðimus, kuriuos að labai uoliai nuëjæs skaitydavau. Ðiandien prane- ðama apie mûðius ties Kurðënais, Kurtuvënais, Nemunu ir Zapiðkiu.

9 BIRÞELIO. ÁVAIRUMAI Jau bus kokios trys savaitës, kai vokieèiai, tikriau sakant sak- sai, uþëmë Skuodà. Jie saugojo já nuo kazokø. Kai tik rytmetá atsikë- læs pradarydavau langines, tai pirmasai reginys ir bûdavo tie vien- ragiai saksai. Ir ðiandien netrûko klebonijoj ðauksmø ir aðarø dëlei paskutinës karvës atëmimo. Pastoris Lilienthal ið prielankumo pa- tarë man, kad iðgauèiau ið komendanto pavelyjimà39, laikyti bent trejetà karviø ir kad ðiø metø derliø leistø visà suimti40. Bet pasiro- dë, kas galima ir leistina pastoriui, tas negalima ir draudþiama man. Man visà dalykà perstaèius41, komendantas taip átrako, jog maniau, kad jis mane sudraskys ir visà mano mantà iðplëð. Didþiøjø Ruðupiø sodþiaus ûkininkas Valantinas pasakojo, kaip jis savo akimis matæs þvalgø susiðaudymà ties Ylakiais. Jis visà laikà iðgulëjæs griovyje ir pastebëjo, kaip laike ðaudymosi kiekvie- nas krûmas yra pavojingas, nes kiekviename beveik krûme sle- piasi þvalgas ir tyko, kà nuðauti. Ðios dienos praneðimai kalba apie mûðius ties Ðiauliais ir Dubisa42 .

10 BIRÞELIO Ðiandien Skuodo þydai, norëdami pirmieji iðgauti ið vokieèiø Kanauninkas P. Þadeikis (sëdi pirmas ið kairës). Greta jo – seserys ðiokias tokias teises, nusiuntë pas komendantà deligacijà43, kuri Ramanauskaitës. Nuotrauka ið Rymantës Ðmaiþienës archyvo pasiûlë savø septynetà atstovø prie komendanto, kaipo savøjø rei- kalø gynëjus. Bet komendantas, nors taip piktas, pareikalavo, kad èiko pavaryti á stuikà ir ðtai þydai paëmë mûsø arklius ir veþimus, að apie tuos þydus paliudyèiau ir kad á tà skaitliø áeitø ir krikðèio- prikrovë prekiø, mus pavarë ðalin ir patys iðveþë prekes á Liepojø. nys. Tokiu bûdu þydai nieko nepeðë. Tai iðgirdæs, nuëjau á telefono stotá, apsakiau visà dalykà ir praðiau pagalbos. Beregint davë þinià á Liepojø, ir tuos þydus vokieèiai su- 22 LIEPOS ëmë, parvarë atgal á Skuodà. Èia þydai buvo priversti uþmokëti kiekvienam po dvideðimt penkis rublius. Bet stebëtina, abu þemai- Ðiandien apsilankë pas mane kaþkoksai Feldwebwl-Leitenant èiu susitaikino45 uþ du buteliu konjako, tik kurðininkë Ynienë pasië- Bajohr ir áteikë paliepimo raðtà ðitokio turinio: më 25 rublius. Kad buèiau þinojæs, kad taip bus, bûèiau nei þygio 1. Paskubëti ðienauti, atliekamasis ðienas bus atpirktas. nedaræs. 2. Iðkûlus rugius, atliekamieji grûdai bus vokieèiø kariðkosios administracijos perkami gyvais piningais. 3. Bûti prisirengus kulti javus. 4. Kas tø darbø nepildys, bus nubaustas. 1915 metai. Rugpjûtis Ið to paliepimo buvo aiðku, jog visi tie gandai, apie grûdø ir ðieno ëmimus, netrukus virs tikrybe44. Visaip buvo kalbama; vokieèiai duosià tik po pusæ svaro duonos, kiti sakë – po ketvirtadalá ir t. t. Bet 1 RUGPJÛÈIO. VOKIEÈIØ LAIMËJIMAI aiðkinti tà paliepimà iðtisai ábaugintiems þmonëms buvo negalima, Ðito mënesio pradþioje jauste jautësi, jog vokieèiams sekasi ir pasakiau tik labai apibendrindamas. jie laimëjo mûðius apie Ventà, paëmë Maþeikius ir nustûmë rusus Rygos link. Tuomi ir mûsø likimas liko kaip ir kokiu antspaudu 27 LIEPOS. ÞMONIØ VARGAI patvirtintas, vadinasi rusai mus apleido ir mes likome vokieèiams Ðiandien beateinà Jurgis Pabrieþa ir Dièmonas, abu ið Paluknës, ir kurðininkës Ynienës vaikis, skøsdamiesi: ðtai buvome Soloviej- (Nukelta á 36 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 35 2010.03.04, 09:05 36 ISTORIJA

(Atkelta ið 35 p.) gelþinkelis, kaip ir visoje Vokietijoje. Kadangi mes Rusijoj buvom pripratæ manyti, jog gelþinkelio pravedimas yra nepaprastai sun- atiduoti be jokiø sàlygø, kaip vergai. Lig ðiol buvo kaip ir kokia kus ir ilgas darbas, tai ið pradþiø nesinorëjo tikëtis, kad ir vokie- viltis, jog rusai mus neapleis, bet dabar ta viltis þuvo. Gal taip ir èiams tasai darbas taip lengvai atsieitø. Bet netrukus Skuodan pra- gerai, nes kas þino, kà rusai bûtø su mumis padaræ, jei jie bûtø dëjo plaukti vis nauji kaþkokie vokieèiai, tai buvo gelþinkelio dirbë- sugráþæ. Bet visgi kaip ir liûdna darësi ðirdyje pasilikti taip. jai. Ir man paèiam teko ties Kulaliø sodþiumi matyti dailiausiai uþsmeigtà kelio linijà. Skuodan atvarë apie keturis ðimtus rusø 5 RUGPJÛÈIO. SKUODAS PRISKIRTAS belaisviø, vis tai buvo reikalingi darbininkai. Tiltui per Bartuvà dir- PRIE KURÐO binti medþiaga buvo veþama ið Vokietijos automobiliais, ðulus gi Vokieèiai nustûmë rusus á ðiauræ, tuojaus ëmësi rikiuoti uþ- kirto Kurðo miðke ir veþë pavarytieji þmonës. imtuosius plotus. Ne be reikalo skleidësi gandai apie ávairius þmo- niø suvarþymus, kas link duonos, gyvuliø ir kitø valgomøjø daiktø. *** Ûmai suþinojome, jog Skuodas esàs priskirtas prie Kurðo, esàs Vaþiuojant ið Laukþemës á Darbënus, jau sutemus, sutikau vël Gruobino46 apskrities, Bartuvos þandarystës. Tiesioginis mûsø vir- daugybæ darbininkø, gráþtanèiø nuo geleþinkelio. Darbënuose irgi ðininkas esàs apskrities virðininkas Kreucburg. nebuvo jokios karo þymës. Kelionë ið Darbënø Kretingon neprailgo, Taipgi ðiandien atvyko Skuodan ið Bartuvos trys þandarai tvar- nes beveik visu keliu ðalip49 vieðkelio ëjo gelþinkelis, labai dailiai kos priþiûrëti. Tie þandarai apsigyveno prie manæs; jø vyresnysis padirbtas per baisius raistus ir kemsynus. Ávaþiuojant á Kretingà vadinosi Borkovski, antrasis Ðimkat (Ðimkaitis), treèiojo nebeat- maèiau keletà nudegintø vienasëdþiø50, mat vokieèiai, kur tik netoli menu. Ðautuvais apsiginklavæ valkiojos po miestà. Tuomi tarpu triobø pamatë kazokus, pyktá gieþdami, viskà degino. Be to, aplink tarp Skuodo þydø ëjo dideli ginèiai dël Soloviejèiko. Daugelis ið jø visà beveik Kretingos miestelá padaryti stiprûs apkasai su baisio- jo dideliai nekentë ir agitavo, kad tik já nuvertus. Ðtai 13. VIII mis tvoromis ið spygliuotø vëlø. Èia pirmà syká teko pamatyti gar- atvyko Skuodan patsai ponas Kreucburgas ir Soloviejèikà praða- sius vokieèiø urvus (Unterstände), á kuriuos jie slëpësi nuo armotø lino. Patsai savo akimis regëjau, kaip þydas Chone Judelmann ugnies. Kretingos miestelis pilnas vokieèiø, ypaè dvaras ir vienuo- davë ðimtà markiø þandarui Borkovskiui kyðiø, kad padëjo eiti lynas. Ðis paskutinysis liûdnà darë áspûdá: pilnas kiemas kariðkøjø prieð Soloviejèikà. Labai nustebau, tai matydamas, nes lig ðiol veþimø; viduje girdisi vokieèiø ðauksmai ir ðvilpimai; visi kamba- buvo tokia nuomonë, jog vokieèiø valdininkai nei uþ kà neimà riai nuo seno jau nebeðluojami, ðiaudø ir popiergaliø prinerðti, vi- kyðiø! sur – cigarø kvapas. Ið èia vienuoliø arkliais draug su kunigu Stankaièiu nuvykau 14 RUGPJÛÈIO. KAUNO APGULIMAS á Jokûbavà. Visur kaip ir maþa tesimatë þmoniø, visi iðsigandæ. Apie tà laikà pietø pusëje kasdien girdëjosi nepaprastas paèiø Jokûbavo dvaro þemë paèiø vokieèiø dirbama; laukai beariami. stambiøjø armotø47 baubimas. Vokieèiai tvirtino ir ið laikraðèiø ga- Jokûbavos klebonas kun. Tadas Urbonas maloniai priëmë, drau- lima buvo matyti, jog tai apðaudomo Kauno tvirtovë. Beveik liuosai giðkai praleidome valandà visai kaip ir ne karo metu. Beva- vaikðtinëjant, galima buvo girdëti pekliðkà armotø dundëjimà. Ûmai þiuojant Kartenon per krûmus, ûmai ið miðko ájojo á vieðkelá 17. VIII paskelbë þinià, jog Kaunas esàs vokieèiø uþimtas. Vadinasi, vokieèiø þandaras, maniau, kad jis mane kratys ar paliudymo vis tvirèiau lendame á vokieèiø nagus. reikalaus, bet, nieko nesakydamas, pajojo tai pirm manæs, tai paskui manæs bent porà kilometrø ir vël leidosi á krûmus! Kar- ARKLIØ SUPIRKINËJIMAS tenoje – tie patys apkasai ir vëlø tvoros. Miestelyje daug trobe- Matyti vokieèiams neuþteko tø arkliø, kuriuos jie taip neþmo- siø sudeginta. Per klebonijà perlindæ keletas ðautuvø kulkø. Baþ- niðkai grobë nuo mûsø, kur tik sutikdami. Jau liepos mënesyje nyèioje smulkiai apþiûrëjau virð pereinamosios zakristijos durø prasidëjo stiprus arkliø pirkimas. Pirko þydas Dymantas, jo gi pa- ðrapnelio iðmuðtà skylæ. Ðventoriaus paðalyje palaidotas uþ- gelbininkais buvo Urdank ir Bere Segal. Bûdavo, vakarais supirk- muðtasai kazokas ir vokieèiø karininkas. Paèiø Velykø laike èia tuosius arklius iðvaro Linkimø48 link – á Kretingà. Arkliø bûdavo buvo mûðiai. Kalnelyje, Salantuose, Grûðlaukëje ir Mosëdyje tûkstanèiai. Kai pradëdavo bildëti per tiltà, tai bent porà valandø karas nepaliko jokiø pëdsakø, negu dar paliks. Bet visur, prade- neduodavo uþmigti. Kainos buvo jau þymios, iðveizdëjo, jog gerai dant nuo kunigø lig paskutiniojo elgetos, visi keikë vokieèius ir uþmoka. Bet ið tikrøjø, valiutos þvilgsniu, tai buvo maþa. Be to, laukë rusø kaip iðganymo. pirkëjai þydai, jei þmogus nesutikdavo uþ pasiûlytà kainà atiduoti arklá, gàsdindavo sakydami, jog ateis vokietys ir atims! Buvæ atsi- NAUJASAI KALENDORIUS tikimø, jog þydai tiesiog uþvedë vokieèius, kame negalëjo lengvai Besiartinant metø galui ir nebtoli esant Naujiems Metams, pra- nuo þmogaus iðvilioti arklio. dëjo rûpëti, kas bus su baþnytiniu kalendorium, arba taip vadinama „Rubicele“, be kurios kunigams sunkoka tvarkyti savo poterius ir GELEÞINKELIO PRAVEDIMAS PRO SKUODÀ vieðàsias pamaldas. Rodësi, kad karo metu nebus galimybës rubi- Jau birþelio mënesyje pradëta kalbëti, kad pro Skuodà Priekulio celës atspausdinti. Ilgai negalvodamas nutariau savo Dekanatui link busiàs pravestas gelþinkelis. Pradþioje kalbëta, jog bûsiàs siau- paraðyti jà ir tiek. ratakinis, bet netrukus paaiðkëjo, jog pro Skuodà eisiàs paprastas Ir kuomet jau mano darbas buvo padarytas, ðtai apturiu nuo

ZZ_2010_1_vidus.pmd 36 2010.03.04, 09:05 ISTORIJA 37

Gen. Vikaro J. Stakausko ásakymà: nuo 15 lapkrièio, kuri diena pagal Naujàjà stiliø yra 28 diena, ávesti Naujà stiliø. Visas mano darbas niekais nuëjo. Bet vis tiek ta þinia kaþkaip maloniai palietë visø mintis. Liko paskelbta þmonëms, kurie irgi ramiai priëmë naujienà: Tik rusai ir latviai nesutiko ir tylomis bambëjo. Ypaè popas Druþilauskis su mokytoju Gedraièiu nesidrovëjo man pri- kaiðiojæ, kad tai esàs didelis prasikaltimas prieð Rusijà; að kiek beámanydamas teisinaus, versdamas visà kaltæ ant vokieèiø ka- riðkos valdþios. Latviai irgi dideliai nenorëjo to stiliaus priimti ir Naujø Metø dienà, pagal senàjá stiliø, maèiau, kaip jie rinkosi á savo baþnyèià. Vokieèiai á tai maþai tesikiðo ir nei vieno uþ tai nenubaudë. [...]“

1 Bokðtà. (Iðnaðas parengë „Þemaièiø þemës“ þurnalo redakcijos darbuotojai). 2 Mosëdyje. 3 Upës, eþerø pakrantëse. 4 Tvartø. 5 Indaujà, spintelæ. 6 Birþuvënø. 7 Vos vos. 8 Matyt. 9 Supratau. 10 Persigandusi, ðoke, susijaudinusi. 11 Pamaèiau. 12 Krosná, peèiø. 13 Sudegusio popieriaus pelenus. 14 Prialgavos. P. Þadeikio knygos „Didþiojo 15 Gavæs. 16 Nepasitenkinimo. karo uþraðai“ II tomo (Klaipëda, 17 Vëliau. 18 Þodþio. 19 Laisvi. 1925) ÁÞANGOS ÞODIS 20 Prieð karà. 21 Pasiûlæs. Kadangi I dalis mano „Didþiojo Karo Uþraðø“ gana prielan- 22 Ðvæsti. 23 Pagalbos. kiai liko visuomenës priimta ir ið visur teko girdëti pageidavi- 24 Papasakodavau apie. mai ir padràsinimai, kad ir II dalis greitu laiku pamatytø saulës 25 Skundais. ðviesà, tai að ir pasirûpinau tà darbà atlikti. 26 Durø. To mano veikalo tikslas, kaip I dalyje kad minëjau, yra tas, 27 Labiau. kad maþesnieji Didþiojo Karo ávykiai nedingtø, kad þmoniø ûpas 28 Paëmë. 29 Liepojos. bûsimam istorikui galimai aiðkiai bûtø nuðviestas, nes bene- 30 Paëmë. ðant karo sunkenybes iðrodë, jog þmogus jø niekuomet neuþ- 31 Priemenëje, verandoje. mirð, vienok gi paaiðkëjo, jog tos sunkenybës greit slenka á 32 Paaiðkinu. laikø ðeðëlá, daugiausiai dëlei to, kad po karo uþëjo daug sun- 33 Vienu metu. kesni suirutës ir Lietuvos statymo laikai. 34 Todël. 35 Didþiausia. Antroje „Didþiojo Karo Uþraðø“ dalye tilpsta daug ádomesni 36 Narvydþiø. nusidavimai, nes vokieèiai 1915 ir 1916 metais tik rikiavosi 37 Puodkaliø. Lietuvoje, o sekanèiaisiais metais jie savo sumanymus kietai 38 Keletà. jau vykdino. 39 Leidimà. Taipogi 1917 metais pradeda ðvisti kaip kokia auðrelë pro 40 Nuimti. 41 Papasakojus, iðdësèius. storus audros debesis Lietuvos pavidalas. Ir èia man rûpëjo 42 Dubysa. tuos pirmykðèius mûsø valstybës þingsnius kuo teisingiausiai 43 Delegacijà. nuðviesti, þinoma, tiek, kiek tai man buvo prieinama, gyvenant 44 Taps tikrove. toli nuo centro. Taigi visa tai pagal savo iðgalës padaræs, ma- 45 Susitaikë. nau kaipo Lietuvos sûnus savo pareigà atlikæs. 46 Gruobinios. 47 Bombø. 48 Lenkimø. Pr. Þadeikis. 49 Ðalia. 31 sausio 1922. Skuodas 50 Viensëdþiø.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 37 2010.03.04, 09:05 38 ISTORIJA

SKUODO METRAÐTIS

PRANCIÐKUS ÞADEIKIS

Kalba netaisyta

Nuotraukoje – mûsø seneliø Skuodas. Nuotrauka ið Ginto Andriekaus archyvo

sudëtos jo kambaryje. Kartenoje buvo skundø ant klebono Kazi- 1922 metai miero Daukðos, kad netaisàs baþnyèios stogo, kad ðpitolëje ne- begalima esà pavargëliams gyventi ir kad kapams neduodàs Naktá ið 5 á 6 kovo mënesio dienà plëðikai apipuolë ûkininkà þemës. Vyskupas rado skundà esant gana pamatuotà ir pasiûlë Vincentà Lukðà Narvydþiø kaime ir, árëmæ brauningà á krûtinæ, klebonui, kad susimainytø su kokiu nors kaimynu. Klebonas pareikalavo pinigø. Atimta 600 auksiniø rubliø ir 60 doleriø, þmo- atsipraðë ir pareiðkë pamëginsiàs susitaikyti su parapijonais2. nos ðliûbiniai1 rûbai. Skuodo milicija në pirðto nepajudino, kad Taip pat dëlei amþinø skundø pasiûlë Ðaèiø klebonui Antanui susekus plëðikus. Tuomi pradràsëjæ birþelio mënesá jie baisiai Gedimin-Berþanskiui atsisakyti nuo Ðaèiø ir apsigyventi Skuo- apiplëðë ûkininkà Novická Urviø kaime: patá Novická tris kartus do altarijoj. Á Ðates liko paskirtas klebonu kunigas Tadas Urbo- perðovë, Novickienei gi degino pakulomis letenas ir rankas. Vis nas ið Jokûbavo. tiek piktadariø niekas nesusekë. Paaiðkëjo, kad visa tai daræs Girdþiûnas ið Rûðupiø. Ilgainiui liko suimta keletas asmenø ið Narvydþiø, bet tik tokie, pas kuriuos Girdþiûnas buvæs arba pas APAÐTALIÐKOJO VIZITATORIAUS kuriuos rasti apiplëðtøjø daiktai. Pavargino truputá ir vël paleido. KUN. ANTONINO ZECCHINI APSILANKYMAS SKUODO DEKANATE

J. E. ÞEMAIÈIØ VYSKUPO Tai ávyko birþelio 26 dienà. J. E. Zecchini atvyko ið Plungës APSILANKYMAS SKUODO DEKANATE Kartenon. Buvo sutiktas tomis pat iðkilmëmis, kaip ir vyskupas. Klebonas pasveikino lotynø kalba. Jis irgi atrëþë labai gyvai toje J. E. vyskupas Pr. Karevièius atvyko Skuodan 12 rugpjûèio pat kalboje ir liepë kanauninkui Stakauskui iðversti lietuviðkai. geleþinkeliu ir aplankë visà Skuodo dekanatà. Visur buvo tikin- Tos prakalbos turinys buvo maþdaug toks: jis esàs siøstas ðv. èiøjø su dþiaugsmu priimamas. Visur labai maþai tebuvo pri- Tëvo, kad lietuviø tautai atveþti pasveikinimà, nes nors ðv. Tëvas imanèiø ðv. Sutvirtinimo Sakramentà, nes apsilankydamas mylás tautas, bet lietuviø tauta jam esanti dar meilesnë, nes po 1918 metais ir maþuèius sutvirtino. Vyskupas matomai to ne- Rusijos neprielankia valdþia nebuvæ galimybës turëti santykius ëmë domën ir visose baþnyèiose nebuvo ko veikti. Stipriai rei- tarp ðv. Tëvo ir Lietuvos. Kaip motina, ilgai nemaèius savo sû- kalavo, kad inventoriai ir pajamø bei iðlaidø knygos bûtø ið anksto naus, kaip pamato já gráþtantá maloniausiai já apkabina ir buèiuoja, taip ðv. Tëvas vël dabar su lietuviø tauta. Bet jis siunèia per mane savo pasveikinimus ir patarimus tai tautai. Pirmoje vietoje paren- tes et seniores3 be galo turi rûpintis jaunuomene, kad uþauginus ðv. Tikëjimo dvasioje, o tai galima padaryti patiems duodant gerà pavyzdá. Jei seniores et parentes tà ðv. Tëvo patarimà tinkamai atliks, tai jie privalo þinoti, kad lietuviø tauta turës garbæ ir puikià ateitá. Jaunuomenë vël nei uþ kà neprivalo prisidëti prie antibaþ- nytiniø4 draugijø. Vaþiuojant ið Kartenos Kretingon, lydëjo ir sutiko Kartenos ir Kretingos raitarija5. Pervaþiuojant sodþius prie Garbës vartø irgi

Pamaldos prie Skuodo Mûro kryþiaus. XX a. I p. Nuotrauka ið Ginto Andriekaus archyvo

ZZ_2010_1_vidus.pmd 38 2010.03.04, 08:42 ISTORIJA 39

sakydavo ilgus lotyniðkus pamokslus ir liepdavo juos persakyti lietuviðkai. Partijos pavadinimas ir Kretingoj po pamaldø prisistatë jam draugijos. Grafas Tiðkevi- numeris Skuodas Mosëdis Truikinai

èius kalbëjo Kretingos valsèiaus Tarybos vardu lietuviðkai. Visos Lenkimai katalikiðkos organizacijos paaukodavo dëþutæ, kurioje bûdavo ádë- tas plunksnai kotelis ið burkðtino6. Áteikdamas dëþutæ, ûkininkas Nr. 1 Krikðèionys ûkininkai 299 137 113 737 Andriekus ðitaip prakalbëjo: pirmoji plunksna, kuri bus ádëta á tà Nr. 2 Krikðèionys darbininkai 474 312 189 848 kotelá, privalo apraðyti ðv. Tëvui lietuviø tautos vargus, aðaras, Nr. 3 Krikðèionys demokratai 603 678 236 1419 jos smerkimàsi prie neprigulmybës ir prieðø nuoþmybæ, kurie Nr. 4 Socialistai 804 49 76 92 stengiasi Lietuvà apðmeiþti ir þeminti, ir praþudyti. Nr. 5 Bolðevikai 206 30 109 792 Palangoje A. Zecchini niekaip nenorëjo uþeiti pas grafà Tiðke- Nr. 6 Latviai 26 0 21 7 vièiø, manydamas, kad tuomi uþsigaus lietuviai, bet galø gale Nr. 7 Bepartiniø10 9 2 2 2 sutiko, kuomet paaiðkëjo, kad lietuviai nëra tokie, kokiais juos Nr. 8 Bolðevikai 5 2 0 2 pieðia lenkai. Nr. 9 Þemdirbiø ir paþang. 67 9 85 9 Ið Palangos Vizitatorius iðvaþiavo á Gargþdus. Nr. 10 Social. valstieèiø 316 107 88 230 Nr.11 Þydø sionistø 327 2 0 58 Nr. 12 Kairiøjø socialistø 59 16 17 147 RINKIMAI Á SEIMÀ Nr. 13 Paþangos atsk. 9 3 5 12 Nr. 14 Bolðevikø 11 3 6 1 Rinkimai á Seimà vyko spalio 10 ir 11 dienà. Ðitie rinkimai Nr. 15 Rusø juodaðimèiø 21 4 24 14 skyrësi nuo rinkimø á Steigiamàjá Seimà 1920 metais tuomi, kad Nr. 16 Socialistø liaudininkø 25 0 0 10 buvo varoma visø partijø kur kas stipresnë agitacija. Ið socialistø Nr. 17 Þydø liaudininkø 21 0 0 0 pusës keletà kartø buvo apsilankæs Ðmotelis ir ákûrë Valstieèiø Nr. 18 Þydø (neiðskaitoma) 146 0 0 43 sàjungos skyriø. Po jo buvo Bielinis ir ekskunigas Vilûnas. Ið krikðèioniðkøjø kalbëtojø buvo Riauka, Ambrazaitis ir Simanaus- Lentelë Nr. 1. 1922 m. spalio 10 ir 11 dienomis ávykusiø rinkimø á Seimà rezultatai Skuode, Lenkimuose, Truikinuose ir Mosëdyje kas. Krikðèioniø ûpas buvo nekoksai, nes, be Valstieèiø Sàjun- gos, Skuode veikë dar socialistinë jaunimo kuopa. Visas vals- èiaus aparatas buvo socialistø rankose, milicija irgi pasirodë jø Partijos pavadinimas ir pusëje. Visa tai matant ëmë baimë, ar tik laimësime. Skuode numeris

7 Ylakiai Salantai Mosëdis

susitvërë Krikðèioniø komitetas, á kurá áëjo daug moterø, kurios Skuodas nesigailëjo triûso, kad nesusipratusiems patarti, uþ kà privalo balsuoti. Apskritai imant, visø þmoniø ûpas buvo prieð socialis- tus. Nieko negelbëjo bjaurûs socialistø paveikslai prieð dvasiðki- Nr. 1 Dalgininkø 102 105 97 50 jà8. Rinkimus Skuode ir visame dekanate laimëjo krikðèionys. Nr. 2 Socialistø 1382 405 428 108 Ðtai balsavimo pasëkmës9 (þr. lentelæ nr. 1) Nr. 3 Krikðèioniø demokratø 944 820 879 508 Skuodo dekanato dvasiðkija, kad pasëkmingai11 vedus rinki- Nr. 4 Darbo federacijos 1219 928 853 641 mus, buvo iðsiþadëjusi savo algø uþ 1921 metus ir pervedusi tuos Nr. 5 Ûkininkø sàjunga 945 909 668 881 pinigus tam tikram Skuodo dekanato Rinkimø komitetui, á kurá Nr. 6 Lietuvos ûkininkø sàraðas 20 15 51 212 áëjo dekanas Pr. Þadeikis, kunigas Juozas Ruibys ir paskiau buvo Nr. 7* átrauktas Vladas Kateiva, Skuodo progimnazijos direktorius. Tam Nr. 8 komitetui pavestoji pinigø suma siekë 32 000 markiø. Komitetas Nr. 9 Bolðevikø 160 prilygdamas12 sau uþdëtà13 pareigà, rugpjûèio mënesio pradþioje Nr. 10 Valstieèiø liaudininkø 337 394 iðleido á dvasiðkijà aplinkraðtá ðitokio turinio (maþdaug): Eina mir- Nr. 11 Bolðevikuoj. 13 8 15 tina kova tarp krikðèioniø ir socialistø, jei mes pralaimësime ðiuos Nr. 12 Bolðevik. 52 164 162 rinkimus, mums belieka katakombai. Todël á darbà kiekvienoje Nr. 13. Þydø 724 110 223 parapijoje privalo bûti sutvertas rinkimø komitetas centralinis14, o Nr. 14 Bepartin. 12 0 21 kiekviename kaime jo skyriai. Tø komitetø uþduotis yra daboti15, Nr. 15 Paþangos 82 30 504 ar visi to kaimo gyventojai yra átraukti á rinkimø sàraðus ir raginti, Nr. 16 Bolðevikø 1 1 0 kad visi balsuotø, ir apskritai rûpintis rinkimais. Nr. 17 Rusø 3 1 0 Rugsëjo mënesio viduryje minëtasai komitetas iðleido antrà Nr. 18 Savivaldø 3 3 4 aplinkraðtá, kuriame jau visai besiartinant rinkimams buvo klebo- nams pasiûlyta rinkimø dienà padaryti pamaldas su atitinkamais Lentelë Nr. 2. 1923 m. geguþës 13–14 dienomis ávykusiø rinkimø á Seimà paaiðkinimais apie rinkimus, ir paèià rinkimø dienà turëti gerokà rezultatai Skuode, Mosëdyje, Ylakiuose, Salantuose bûrá iðtikimø þmoniø, kurie rinkikams bruktø savo korteles ir at- iminëtø prieðingàsias16. * Èia ir kitose vietose, kur nëra áraðø, lapo dalis buvo nuplëðta, áraðø neámanoma atkurti – R. Ð. pastaba) (Nukelta á 40 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 39 2010.03.04, 08:42 40 ISTORIJA

(Atkelta ið 39 p.)

Nelaimës

1922 METAI

1. Rûðupiø malûno savininkas vokietis Cibenet- has, matomai17, pasigëræs, pasikorë birþelio mëne- syje. 2. Maþøjø Rûðupiø kaime liepos 21 dienà pasiko- rë Nikodemas Simutis, devyniolikos metø amþiaus, matomai melancholikas. 3. Rugpjûèio mënesyje Kuliø kaime sudegë du ûki- ninkai – Paulauskis ir Gedrimas. Prieþastis – girtuok- Vilnø karðykloje lio Ðiukðtos girtuokliavimas.

1923 metai

1. Kunigo Mato Veito mirtis. M. Veitas, Skuodo altarista nuo 1914 metø, mirë sausio 12 dienà, turë- damas 89 metus (buvo gimæs 1834 metais Veiteliø kaime, Ylakiø parapija). 1863 m. ásikiðo á lenkø maiðtà ir liko iðtremtas á Mezená (Archangelsko gubernija). Ið Mezenio liko nukeltas á Krasnojarskà, paskui á Pavolgá, regis, á Saratovà. Po to liko leista gráþti, bet tik á Kurðà. Tuomet jis paliko paskirtas Ðenbergo klebonu. Èia bebûdamas iðleido spaudoje latviø kal- boje pirmà maldaknygæ. Sugráþus á Lietuvà, ilgus me- tus buvo Kalnalyje filijoje. Paliko daug ávairiø uþraðø, kuriuos apsiëmë sutvarkyti Damazas Treigys (Skuodo Senasis Skuodas nuo Skuodo baþnyèios virðaus ðviesuolis ir knygneðys Antanas Ðilgalis aktyviai da- lyvavo spaudoje, pasiraðinëdamas Damazo Treigio sla- pyvardþiu ( R. Ð. pastaba).

RINKIMAI Á SEIMÀ

Pirmasai Seimas, iðrinktas pernai spalio mëne- sy, pasirodë negalás dirbti, todël liko18 Prezidento pa- leistas ir paskelbti nauji rinkimai geguþës 13 ir 14 dienomis. Tuose rinkimuose Krikðèionys demokra- tai, Darbo federacija ir Ûkininkø sàjunga laimëjo dau- giausiai. Ðtai balsavimo pasëkmës kai kuriuose apy- linkës valsèiuose (þr. lentelæ Nr. 2). Maþojoj Paluknëj garveþio kibirkðtys sudegino Sadauskiui trobà su visu turtu birþelio 24 dienà. Kunigo Antano Berþanskio mirtis. Rugpjûèio 4 d. pasimirë antrasai Skuodo altarista kun. A. Berþans- kis, bûk tai kunigaikðèio Gedimino ainis. Visa jo pa- vardë skambëjo Gedimin-Berþanskis-Klausutis. Ne- iðbuvo Skuode nei metø. Pirma jis buvo Ðaèiø kle- Senojo Skuodo tilto per Bartuvà likuèiai. Nuotraukos ið Ginto Andriekaus archyvo bonu nuo 1906 iki 1922 metø.

ZZ_2010_1_vidus.pmd 40 2010.03.04, 08:42 ISTORIJA 41

IÐSAUGOKIME

KAZIMIERAS SADAUSKAS

Skiriu kanauninko Pranciðkaus Þadeikio atminimui

Prie laiko amþinos tëkmës Maldaujame, rankas iðtiesæ: – Vartus atkelkit uþmarðties, Paþvelgt á praeitá taip ðviesià!

Tuoj spindulys, akinantis Ið tolimø dienø vaikystës, Suðildys drebanèias mintis, Skuodo geleþinkelis stoties rajonas. Ginto Andriekaus nuotrauka Atneðæs dangiðkos ramybës.

VISUOTINIS GYVENTOJØ tolis gan didelis. II. Kovo 12 dienà Narvy- Kaip viskas èia graþu, jauku: SURAÐYMAS dþiø kaime ið neþinomos prieþasties pasi- Ðalis tyliø gamtos altoriø. korë 18 metø vaikinas Kazimieras Ðleèkus. Tu ateini kvieèiø lauku Tëvai ir broliai labai nuliûdo. III. Pavasaris Su duonele Dangaus Artojo. (Skuodo miesto gyventojø suraðymo ðiemet buvo nepaprastai ðaltas, medþiai su- duomenys (puslapio pradþia nuplëðta) þydo tik apie birþelio 1 dienà. Bet vasara Ir skliautuose erdvës aidës buvo ðilta, uþaugo labai geras vasarojus. Orus garbingo mokytojo Vyrø – 5 760; moterø – 6 756; þydø – Rugiai visoj Lietuvoj bendrai buvo menki. Pamokslas Raðtø Iðminties: 1 280; lenkø – 4; rusø – 155; vokieèiø – 91, Kainos buvo ðitokios: rugiai 30 Lt (3 dole- „Save þmonijai paaukojo! latviø – 780, mahometonø – 1. riai) uþ centnerá, aviþos 21 Lt (2 doleriai) uþ centnerá. Uþ mûsø karèià nuodëmæ, SKUODO DEKANATO Uþ sielà merdinèià, uþ laisvæ... SUMAÞINIMAS Rankraðtá 1996 m., tyrinëdama Skuodo Te pykèiai, Þemæ liûdinæ, parapijos baþnytines knygas, surado ir Iðsirpins skaisèiø gërio vaisiø!“ Generalvikaro, vyskupo F. Skvireckio spaudai parengë Skuodo gyventoja Ryman- parëdymu ið rugsëjo 10 dienos Nr. 3 154 të Ðmaiþienë. Rankraðtis surastas Skuodo, Palaiminæs tarei: Amen, visi Þemaièiø vyskupijos dekanatai liko su- Mosëdþio, Lenkimø, Ylakiø ir Salantø Romos O kunige, ðviesus Pranciðkau, maþinti. Ið 17 dekanatø padaryti 32. Prie katalikø Baþnyèios Mirties metrikø knygoje Taip eisim amþinon prasmën, Skuodo dekanato beliko tik ðios baþnyèios: Nr. 139. Kai blogio þiaurios ordos klykaus. Skuodo, Truikinø, Mosëdþio, Salantø, Kalna- lio, Grûðlaukës, Ðaèiø, Ylakiø ir Lenkimø. 1 Vestuviniai. Á puotà iðkviesta jau daug, 2 Parapijieèiais. Kas suskaièiuos pasaulio skausmà?! 3 Ðioje vietoje – kunigai. NAUJASIS SKUODO 4 Prieð Katalikø baþnyèià pasisakanèiø. Ir ðaukiamës bëdoj, Dangau, ALTARISTA 5 Raiteliai ant þirgø. Kam mirtys kerta derliø gausø. 6 Gintaro. Á mirusio kunigo Antano Gedimin-Ber- 7 Ásikûrë, pradëjo veikti. O bangos juodos nevilties, þanskio vietà liko paskirtas kunigas Julijus 8 Dvasininkus. Tarsi bedalá Odisëjà Narkevièius ið Mikoliðkës. Skuodan jis at- 9 Rezultatai. Skandina jûrose nakties. vyko 1923 metø gruodþio 1 dienà. 10 Nepartiniai. 11 Sëkmingai. Kada sugráð taika á sëjà? 12 Vykdydamas. 13 Patikëtas. Bet Tavo sëkla iðberta 14 Centrinis. Nekrito á dykynës smëlá – 1924 metai 15 Rûpintis, þiûrëti. 16 Gautas ið kitø partijø. Ir ðaknimis nauja karta 17 Matyt. Jau kelia ryto þelmenëlá. I. Kovo 3 dienà sudegë Narvydþiø kaime 18 Buvo. ûkininkø Leono Virðilo naujos trobos. Nuos-

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 41 2010.03.04, 08:42 42 ISTORIJA

MANO VAIKYSTËS SKUODAS

RYMANTË ÐMAIÞIENË Cepës tiltalis per Bartuvà Skuode 1931 metais

Nuotraukos ið autorës archyvo UPELIS Nëra graþesnës vietos uþ tà, kur uþaugai... Kai, blaðkyti visur, po karo sugráþome á namus, mûsø lau- Tas upelis buvo ypatingas. Pavasará ir rudená jis iðtvindavo, van- kë kiauri langai, nebeuþdaromos durys... Prisimenu duo kartais pusæ mûsø sodo apsemdavo... Per vienà didelá potvyná mûsø sugráþimà. Man tada buvo penkeri, bet kai ku- vanduo buvo net iki laiptø atëjæs. Ðniokðdavo didþiausia srove... Upë rie vaizdiniai iðliko... Atminty liko þolë iki keliø aplink tomis dienomis bûdavo nenusakomo ploèio, bet paskui vis labiau namà... Tuðèia miesto aikðtë, griuvësiai... Pradinë sekdavo, sekdavo, o vasarà kità jos pusæ pasiekdavome ðokinëda- mokykla veikë dabartinio Skuodo muziejaus pastate. mi nuo vieno akmenëlio ant kito. Palei mûsø sodybà per upæ buvo Ji buvo ðalia, tik gatvæ reikëjo perbëgti. Ið rusø cerk- pastatytas cementinis tiltas. Toliau, upeliu aukðtyn, ðalia buvusios vës buvo likæ tik griuvësiai. Pastatas buvo be stogo; rusø cerkvës, buvo vadinamasis Maþasis tiltelis ir tokia uþtvankëlë... jame berniukai þaisdavo karà. Ðiurpûs buvo tie griu- Kai prasidëdavo pavasario potvyniai, kad vanduo neapsemtø mies- vësiai, þolëm peraugæ. Tokiø griuvësiø mieste riog- to, jis bûdavo nuleidþiamas per tà uþtvankà. Uþ to tiltelio neðdavome sojo daug, nes paskutinëmis karo dienomis Skuodas skalauti drabuþius, nes ten visada bûdavo giliau. Atsistojæ ant to buvo smarkiai bombarduojamas. Naujamiestyje iðli- maþojo tiltelio, mëgdavome þiûrëti á þemyn krintantá vandená... Þiû- ko tik keletas pastatø, tarp jø pieninë, gimnazija, o rëdavome, kol pradëdavome plaukti kartu su vandeniu ir imdavo aplink – tuðti laukai... svaigti galva... Prie maþojo tiltelio kartais ir iðsimaudydavome...

Baidarininkai Bartuvos upëje. Tolumoje (centre) matosi Skuodo cerkvë. 1936 metai

ZZ_2010_1_vidus.pmd 42 2010.03.04, 08:42 ISTORIJA 43

Buvusioje rusø cerkvëje, jà suremonta- vus, po karo árengë elektrinæ. Ji tiekdavo miestui elektrà. Matyt, elektros èia bûdavo pagaminama nedaug, nes jà tiekdavo tik iki 24 valandos. Penkiolika minuèiø iki dvylik- tos tris kartus duodavo signalà (uþgesdavo ðviesa), o tada jà iðjungdavo iki kito vaka- ro. Kad þmonës nesinaudotø kitokiais prie- taisais (tada kaip tik atsirado elektriniai ly- gintuvai), daþnai po namus tikrindami, kaip gyventojai naudojasi elektra, vaikðèiodavo elektrikai. Rozeèiø tada nebuvo. Á lempos liz- dà (patronà) ásukdavo vadinamàjá „vilkà“, o prie jo prijungdavo laidà lygintuvui (þemai- èiø prosu vadinamam). Kai lygindavome rû- bus, uþsidarydavome langines ir ið vidaus uþsisklæsdavome duris. Jei kas pasibelsda- Vaizdas á Skuodo senemiestá ið paukðèio skrydþio, Tiltas per Bartuvos upæ (apie 1936–1941 metus) vo, tuoj iðsukdavome tà „vilkà“ ir paslëpda- vome lygintuvà bei pradëtus lyginti rûbus. panija pasukome á Leibinæ. Ten stovëjo pri- tais, jos bûdavo tokios ðaltos, kad net tvo- Elektrinëje dirbo mûsø paþástamas Juo- riðtas verðis... Na ne toks jau ir didelis... Að ros poðkëdavo, eidavome su rogutëmis leis- zas Rimkus. Su jo sûnumi Algiu lankiau vienà priëjau, norëdama já paglostyti, o jis pasi- tis nuo kalniuko, kuris ðalia MTS. Ið to laiko klasæ. Elektrinëje buvo vonia, o joje nuolat baidë, dëjo man lenciûgu (gelþine grandine) liko toks vaizdas, kad ten susirinkdavo vos bûdavo karðto vandens. Vienà kartà savai- per blauzdas, ir pradëjo bëgti ratu... Að griu- ne visas miestas – ne tik vaikai, bet ir su- tëje J. Rimkus mus áleisdavo á elektrinæ nu- vau ant þemës ið viso augumo ir labai iðsi- augusieji. Ir koks bûdavo malonumas nuo simaudyti toje vonioje. Oi, kokia tai mums gandau... Na, galvoju, viskas, uþmuð. Ta- nemaþo kalniuko skrieti su vëjeliu, kad net bûdavo didþiulë prabanga! Reikia tik pagal- èiau ðiaip taip pavyko pakilti. ir dabar, prisiminus tai, ant to kalniuko trau- voti! Miestas po karo pirties dar neturëjo; ji Karvës Leibinëje daþnai bûdavo pririða- kia. Kas roguèiø neturëdavo, skriedavo nuo buvo pastatyta vëliau. Kitomis dienomis mos. Viena ten bûdavo labai pikta, badyda- kalniuko, atsisëdæs ant kur nors ðalia suras- maudytis eidavome pas Kudirkos gatvëje vosi, tai atsimenu, kartà pro jà ðliauþte pra- to faneros gabalo. gyvenanèius Klovas – á jø kaimiðkà pirtá. ðliauþëm... O þiemà, mano vaikystës me- Klovienë dirbo sanitare ligoninëje. Jei kas (Nukelta á 44 p.) nors ið mûsiðkiø susirgdavo, ji ateidavo ir suleisdavo priraðytus vaistus. Tiesiai per gatvæ, kitoje tilto pusëje, sto- vëjo senas namas. Jame buvo ásikûrusi gais- rinë. Tame name lyg tai kaþkas dar ir gyve- no. Palei gaisrinæ ëjo L. Giros gatvë. Ten vëliau ásikûrë bankas, pastatë miesto pirtá. Nuo jos vingiavo takelis á paupius, Kunigið- kiais vadinamus. Ten mes daþniausiai mau- dydavomës. Buvo dvi maudyklos – didþioji ir maþoji. Maþojoje pliurkðdavosi maþi vai- kai. Didþiojoje mokëmës plaukti mes. Vidu- ry upës dugnas buvo vos pasiekiamas. Ðauliø gatvës (sovietmeèiu ji buvo pa- vadinta Alfredo Kiupio vardu) gale ásikûrë Skuodo MTS (maðinø traktoriø stotis). Á pa- kalnæ uþ jos plytëjo paupiai, Leibës paupiais vadinami. Ten vingiavusi upë jau buvo gi- lesnë. Tai buvo mûsø pagrindinës maudy- niø vietos. Uþ Leibës paupiø bûdavo grybin- gos vietos ir rudená mes ten kartais eidavo- Skuodo pradinës mokyklos mokytojai 1948 metais. Pirmoje eilëje ið kairës sëdi: Valerijonas me grybauti. Vaitilavièius, Izolda Nomgaudytë, Èeslava Alðauskaitë, Viktoras Vaitilavièius. Antroje eilëje ið kairës: Ieva Þiemelytë, mokyklos vedëja A. Didþgalvienë, Artûras Audaras, Petronëlë Pliaterienë Kartà, jau baigiant mokyklà, visa kom- ir Olga Jakaitë (vëlesniais metais iðtremta á Sibirà)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 43 2010.03.04, 08:42 44 ISTORIJA

MOKYKLA

Mes mokyklà pagal senà tëvø áprotá vadinome gimnazija, nors tada ji buvo vidurinë mokykla. Pradinë mokykla ilgai dar veikë senosiose patalpose. Nebeprisimenu, kaip atrodë pradinës mo- kyklos klasës, koks buvo jø inventorius. Kaimynë Danutë Done- laitë, kuri buvo uþ mane kiek vyresnë, yra pasakojusi, kad poka- rio metais suolus vaikams pagamindavo patys tëvai, taip pat, kaip ir lentà. Vaikai á mokyklà eidavo apsiavæ klumpëmis; kito- kio apavo gauti bûdavo sunku. Sunku buvo ásigyti ir sàsiuviniø, vadovëliø. Að to jau nebeprisimenu. Pamenu tik, kokios didelës bûdavo klasës... Salë, kur vykdavo fizinio lavinimo pamokos, buvo ðiaurinëje pusëje ir nuolat ðalta. Klasëse buvo árengtos Potvynis Skuode (iðtvinusi Bartuva) 1955 m. sausio 5 dienà. krosnys, jas kûrendavo valytojos. Mokykloje buvo nedidelis bu- Fotografas J. Talaèka tas, kuriame gyvendavo sargë Pocienë. Ji ir pamokoms skam- bindavo. Ðalia mokyklos buvo medinis pastatas, kuriame gyve- (Atkelta ið 43 p.) no mokytojai. Tolëliau – mûrinis pastatëlis, prie jo – lauko tua- letas. Mokykla turëjo aikðtæ, kurioje kartais sportuodavome. Uþ malûno, deðinëje jo pusëje, upë buvo iðplatëjusi ir vadinama Gimnazija stovëjo kiek tolëliau; mums, vaikams, ji nebuvo Blëkiu. Þiemà, kai upë uþðaldavo, per ledà tiesiai traukdavome á toli. Á gimnazijà daþniausiai eidavome kartu – viso senamiesèio gimnazijà. vaikai. Pamokos tiek pradinëje mokykloje, tiek ir gimnazijoje Þiemà berniukai ant to Blëkio su paèiûþomis èiuoþinëdavo. O að taip ir neiðdrásau ant jø atsistoti, kaip kad neiðmokau ir dviraèiu vykdavo dviem pamainom. Man kaþkaip vis pasitaikydavo eiti á vaþinëti... Dviraèio vaikystëje mes ir neturëjome; per didelë pra- antràjà pamainà, tad ir á namus gráþti prisieidavo tamsoje. O banga mums tai buvo. Vëliau brolis ið daliø susirinko sau toká visai kokia atrakcija bûdavo nueiti á saviveiklos spektakliukus! Mo- normalø dviratukà. kytojai ar mokiniai mus jais tada gana daþnai pradþiugindavo. Berniukai uþkulisiuose brazdindavo á kokià skardà, vaidindami perkûnijà, ar ðûvius. Þiûrëdami á artistus, uþmirðdavome, kad

Skuodo vidurunës mokyklos mokytojai 1956 metais. Virðutinëje eilëje ketvirtas ið deðinës – mokytojas Jonas Kuliukas

ZZ_2010_1_vidus.pmd 44 2010.03.04, 08:42 ISTORIJA 45

jie – mûsø mokytojai ar klasës draugai. Ðalia gimnazijos buvo paliktas dirba- mos þemës lopinëlis, kuris priklausë mû- sø botanikei mokytojai Ivanauskienei. Ten buvo visokie bandymø laukeliai, juose ávai- rius darbus dirbdavome, taip pat ir ravë- davome. Prie gimnazijos sporto aikðty- nas buvo þymiai didesnis, negu prie pra- dinës mokyklos. Ten niekada netrûkdavo sportuojanèiø. Gimnazija turëjo nedidelæ salæ, tad fizinio lavinimo pamokos daþ- niausiai vykdavo koridoriuose. Buvo ir „turnikas“, ir „arklys“, salëje – lygiagre- tës, prie lubø pritvirtinta virvë... Ech, geri buvo laikai...

PARDUOTUVËS

Tas, kas negyveno sovietmeèiu, sunkiai gali ásivaizduoti, kaip atrodë parduotuvës tais visuotinio deficito metais... Begalinës eilës prie visko – prie geresnio muilo gabalëlio, ðampûno buteliuko, batø, drabuþiø... Eilëse prie sviesto, sûrio ar net pieno tekdavo ið- stovëti valandas... Ðiandien mes, jau vyres- nio amþiaus þmonës, daþnai pajuokaujame, kad jei dabartinæ kokià didesnæ parduotuvæ bûtø galima perneðti 20 metø atgal, tai bûtø iðneðtos ne tik lentynos, bet ir langai... Prie paprasèiausios mësos iðstovëdavome po kelias valandas... Parsineðæs gabalà më- sos, kur bûdavo pusë laðiniø, pusë mësos su kaulu, sukdavai galvà, kà ið jos galima iðvirti... O kas dëjosi pokario metais! Kareiviðkà duonà kepdavo Skuodo kepykla, kuri veikë prie Gedimino ir Cvirkos gatviø kampo. Á parduotuvæ duonà atveþdavo apie devintà valandà ryto. Kiekvienam duodavo po ke-

(Nukelta á 46 p.)

Nuotraukose (kairëje nuo virðaus): Skuodo gimnazistai su mokytoju T. Pliateriu 1943 metais; Skuodo gimnazijos mokytojai ir moksleiviai 1941–1942 mokslo metais. Nuotrauka ið Skuodo muziejaus rinkiniø; Skuodo pradinës mokyklos mokytojai jø auklëtiniai prie mokyklos pastato (dabar jame veikia Skuodo muziejus), esanèio didikø Chodkevièiø ákurto Skuodo dvaro teritorijoje. Nuotraukoje áamþinti (viduryje): Emilija Jazbutienë, Norvilaitë, Adomas Bitlerius. Kiti asmenys – neiðaiðkinti. Nuotrauka ið Skuodo muziejaus rinkiniø

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 45 2010.03.04, 08:42 46 ISTORIJA

(Atkelta ið 45 p.) Atsimenu, Mamytë per kaþkoká „blatà“ (ar Antrame jos aukðte veikë tokia lyg ir arbati- paliukà. Norint já gauti, á eilæ reikëdavo atsi- ten pas jà kaþkokios pardavëjos vaikas mo- në. Atsimenu ten pardavinëjamus tokius sal- stoti apie 4 valandà ryto... Daþniausiai duo- kësi, ar dar kaþkas) gavo pirmos rûðies dainiukus be popieriukø; mes juos vadinda- nos parsineðti eidavau kartu su broliu. Gráþ- (ne aukðèiausios!) miltø. Ot, tai buvo tada vome bombonkëmis. Kokie skanûs jie bûda- tant namo, taip norëdavosi atsilauþti kokià mûsø namuose ðventë; miltai taip pat tais vo! Gaudavome jø labai retai. þiauberæ, taèiau to padaryti negalëdavome; laikais buvo didþiulis deficitas. Ne defici- O senamiestyje ðalia cementinio tilto namuose duonelës daþnai pritrûkdavo, tad tas buvo tik tokie tamsûs makaronai ir kruo- buvo toks kioskelis. Ten galëjai nusipirkti jà reikëdavo labai taupyti. Jei ið kur nors pos. Mes iðmirkydavome tuos lakðtinius limonado, alaus, ðokiø tokiø prekiø... Kar- gaudavome ruginiø miltø, tai kartais ir pa- makaronus ir ið jø kepdavome blynus. O tà 1956 metø pavasará potvynio metu tas tys jos iðsikepdavome – pas Bûtes... aliejus buvo tik nerafinuotas ir taip bjauriai kioskelis iki pusës buvo apsemtas van- Kiek atsimenu, tais pokario ir vëlesniais dvokdavo, kad net dabar tà kvapà prisime- deniu. Stebiuosi, kaip jo nenuneðë... sovietiniais metais pardavëjos bûdavo vie- nu... O margarinas... Ant duonos jo nebû- Ledus vafliniuose kauðeliuose ið veþimë- nos ið labiausiai pasipûtusiø ir átakingiau- davo galima tepti. Atgimimo metais par- lio pardavinëdavo tokia Èiþauskienë... Karð- siø skuodiðkiðkiø moterø. Turëti paþásta- duotuvëse pasirodæs uþsienyje pagamin- tomis vasaros dienomis jie bûdavo pats tas... mà pardavëjà reiðkë labai daug – tai ir de- tas ant duonos tepamas margarinas mums ficitinës prekës, ir galimybë jø gauti ið po buvo didþiausias skanëstas, palyginus su prekystalio... Kaip dabar duodamas kyðis tuo sovietiniu margarinu! Uþsieniniø pre- KINAS gydytojams, valdininkams ir kt., taip tada kiø beveik ið viso nematydavome. Arba- jis bûdavo duodamas pardavëjoms... Ir ne ta – tik juodoji, gruziniðka... Net jos kva- pas mane pykindavo. Kavos pupelës – tik Kinà rodydavo karo metais beveik nenu- taip, kad vienà kartà davei, ir ji visà laikà kentëjusiame Plechavièiaus kino teatre. Èia tave prisimena... Jei kà nors geresnio no- ið maiðo, sveriamos ir didelis deficitas... Sunku net pasakyti, ar tais laikais kokia buvo palyginti didelë salë, tad joje savo spek- rëdavai gauti, nuolat turëdavai jas „tepti“. taklius rodydavo ir gastroliø atvaþiavæ teat- Na, o jei jau neturi ið ko duoti, tai ir vaikð- nors prekë buvo ne deficitas. Na, o ðiaip tai daug kà pirkdavome turguje... Nors ir rai ið Klaipëdos, Panevëþio, Vilniaus. èiok apsirengæs tuo, kas nuo poniuèiø lie- Kinà rodydavo kasdien: dienà – vaikams, ka. Þalieji, þirneliai, tirpi kava, savo sulty- turguje tais laikais ne kaþkà galëdavai gau- ti... Pienukà imdavome ið paþástamø mo- vakarais, nuo 19 ir 21 valandos, – suaugu- se konservuoti pomidorai, marinuoti agur- siesiems. Pirmasis mano matytas filmas këliai, apelsinai, citrinos, razinos ir daugy- terëliø... Kai dabar apie tai pradedu galvoti, net sunku suprasti, kuo mes maitindavo- buvo „Tarzanas“. Kino reklamai buvo áreng- bë visokiø kitokiø panaðiø prekiø bûdavo tos specialios reklaminës lentos. Reklamos deficitø deficitas... Kai jø prieð Naujuosius mës. Ðaldytuvø tais laikais nebûdavo. Më- sà daugiausiai sûdydavome statinaitëse. bûdavo vatmano lapo dydþio, spalvingos, metus ar Spalio ðventes parduotuvëse su nuotraukomis, tad jos ilgai pakabintos „iðmesdavo“, tai eilëse bûdavo tokios Skuodo senamiestyje nedidelë maisto prekiø parduotuvëlë veikë Laisvës gatvëje. neuþsibûdavo; tuoj kas nors jas nuplëðdavo grumtynës, kad net drabuþiai plyðdavo... prisiminimui... Kino teatre buvo parteris, lo- þë ir balkonas. Parteryje sëdëdavo paprasti þmonës, nes ten bilietai bûdavo pigiausi, na o loþëje ir balkone ásitaisydavo mûsø val- dþios atstovai... Ir visada salë bûdavo pilnut pilnutëlë... Na, o per ðventes ir Naujøjø me- tø sutikimà suolus iðstumdydavo palei sa- lës ðonus, ant scenos pastatydavo ir pa- puoðdavo eglutæ, salëje vykdavo ðokiai, at- eidavo senelis Ðaltis... Ðiaip ðokiai jauni- mui vykdavo senamiestyje, pastate, kuria- me dabar ásikûrusi „Mûsø þodþio“ redakci- ja, tik áëjimas buvo ið kitos pusës; ten iki 1963 m., kol pastatë naujus, veikë Skuodo miesto kultûros namai. *** Visa tai – mûsø gyvenimas... Tada mes neásivaizdavome, kad gali bûti kitaip, ir jau- tëmës laimingi. Ir ta mano, pokario metø

Grupë Skuodo gimnazijos mokytojø ir moksleiviø. Sëdi (ið kairës): A. Saulevièius (geografas), skuodiðkës, vaikystë ðiandien man paèiai A. Þulpa (kapelionas), A. Kumpikevièiûtë, V. Kateiva (direktorius), kanauninkas P. Þadeikis, atrodo graþi. Að tada buvau laiminga... Z. Þukauskas, Gurauskas (gydytojas). 1928 metai. Nuotrauka ið Skuodo muziejaus rinkiniø

ZZ_2010_1_vidus.pmd 46 2010.03.04, 08:42 47

ISTORIJA: Sàjûdþio mitingas Skuode, prie Kultûros namø

Nuotraukos Vinco Jazbuèio (?) ið RKIC archyvo

Sàjûdþio iniciatyvinë grupë Skuode ásikûrë 1988 m. rugpjûèio 29 d. Tarp aktyviausiø jos nariø buvo architektas Steponas Gylys (nuotrauka virðuje deðinëje). Vienas ið pirmøjø grupës mitingø buvo surengtas prie Skuodo kultûros namø, kur tuo metu vyko rajono partinë konferencija.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 47 2010.03.04, 08:43 48 ÐVIETIMAS

MANO MOKYTOJAI

RYMANTË ÐMAIÞIENË

Tekste panaudotos A. Mitkevièiaus nuotraukos ið Rymantës Ðmaiþienës archyvo

Yra dalykø, kurie, laikui bëgant, kelia vis ðiltesnius prisiminimus. Tai að galiu pasakyti ir apie metus, pra- leistus mokykloje. Mano tëvai, að pati, mano vaikai ir mano anûkai – visi mokëmës Skuodo Pranciðkaus Þadei- kio gimnazijoje. Kai að ten mokiausi, tai buvo Skuodo vidurinë mokykla. Sentimentai jai iðliko iki ðiø dienø. Pir- miausia noriu pakalbëti apie puikius ðitoje mokykloje su- tiktus mokytojus. Rymantë Pliaterytë-Ðmaiþienë 1959 metais

Mano pirmoji, visø mylimiausia mokytoja buvo Èeslava Alðauskai- Geografijos mokytojas Petras Deltuva mus iðmokë keliauti po të-Vaitilavièienë. Iðliko pageltusi nuotrauka, kurioje áamþinti abu moky- gimtàjá kraðtà. Daug mano klasiokø turëjome „TSRS turisto“ paþy- tojai Vaitilavièiai. Jie stovi mûsø, pokario metø pirmokëliø, bûryje, to- mëjimus. O keliaudavome mes pësèiomis... Per tuos þygius iðmo- kie jauni ir graþûs. Stebiuosi ðiais mokytojais, jø atmintimi. Jie gali kome gerti pasûdytà vandená, uþsikurti lauþà, pastatyti palapinæ, valandø valandas pasakoti apie visus savo mokinius, jø iðdaigas. Kai iðsivirti valgá ant lauþo... Aiðku, pavargdavome bekeliaudami, ta- susitinkame, jie man primena ávairiausias juokingas istorijas ið mano èiau, kai dabar pasiþiûriu á mûsø þygiø nuotraukas, tiek daug graþiø mokymosi laikø... Að pati jas jau uþmirðau, o jie prisimena... ir ðiltø prisiminimø gráþta... Prisimenu ir mûsø anglø kalbos mokytojà V. Montvilaitæ. Ji nie- Mokytojas Jonas Brazdþionis mums dëstë psichologijà (taip, tada kada negailëdavo mums savo laiko, skiepijo mums meilæ menui. Á psichologija buvo dëstoma mokykloje). Iki ðiol uþsimerkusi galiu pa- klasës valandëles ji atsineðdavo ávairiø dailës albumø, kalbëdavo pasakoti, kaip elgiasi cholerikas, flegmatikas, kiti þmoniø tipai – mo- apie geriausius tapytojus, jø paveikslus. O juk tai neáëjo á jos dësto- kytojas vaikðèiodavo po klasæ ir rodydavo, kaip jie elgiasi... J. Braz- mà dalykà! dþionis buvo grieþtas, bet visø mylimas mokytojas, visada tvarkingas, Mûsø lituanistë buvo mokytoja Kerpauskienë (gaila, bet nebeat- guvus, gerai nusiteikæs, besiðypsantis. Jis në vieno nebardavo, o mes simenu jos vardo...) Ið jos að daug ko iðmokau. Atsimenu, tada jo bijodavome. Bijodavome, nes gerbdavome ðá þmogø. O kiek jis mokëmës apie Vincà Krëvæ ir jo kûrybà. Á jo programà buvo átraukta mokykloje pastatë pjesiø, kurias mes vertindavome labiau, nei á drama „Skirgaila“. Iðleisto ðio kûrinio mano mokymosi metais mo- gastroles atvykstanèiø teatrø spektaklius, nes tose pjesëse pagrindi- kiniams nebuvo ámanoma gauti. Mokytojai kaþkur pavyko surasti nius vaidmenis atlikdavo mokytojai ir vyresniøjø klasiø moksleiviai. ðià knygà. Þinojo, kad mes neturime galimybës jos perskaityti, tad Labiausiai á atmintá ásirëþë Janio Rainio „Vëjeli, pûsk“. Jame pagrin- vienà vakarà po pamokø susikvietë visà klasæ, paskirstë visiems dinius vaidmenis atliko mokytojai V. Montvilaitë ir Artûras Audaras. vaidmenis ir mes taip perskaitëme viskà kûriná! Ásivaizduojat, dra- Mokykla turëjo savo orkestrëlá. Jam vadovavo muzikos mokyto- mos kûriná skaito moksleiviai... Iki ðiol galëèiau papasakoti apie jas Adomas Audaras. Að grojau mandalina. Grodavome ið natø! kiekvienà scenà. Mums visiems tas uþsiëmimas paliko didþiulá áspû- Turkø marðà dar ir ðiandien galëèiau sugroti. A. Audaras vadovavo dá. Nuo to laiko að pamëgau dramos kûrinius, skaitydavau viskà, kà ir mokyklos chorui. Mokytojas buvo latvis, ir mûsø pavardes jis tik rasdavau, skaitau iki ðiol. Mokytoja visada sugebëdavo sudomin- kirèiuodavo kaþkaip kitaip. Mums ið to bûdavo gardaus juoko. ti mus á programà átraukta literatûra. Kas neperskaitydavo visos kny- Su auklëtoja Grasilda Gudelyte-Þiemeliene taip pat teko dalyvauti gos, skaitydavo tada leidþiamà „Mokinio bibliotekà“, bet skaitydavo. ávairiose iðvykose. Ji mums dëstë matematikà. Oi, kaip man nesisek- Neseniai buvau klasës susitikime. Jame visi dalijomës atsimi- davo prisiminti visø tø teoremø! Kiek mes jai sukeldavome pykèio tuo nimus apie mokyklà, daug kas prisiminë, geru þodþiu minëjo ir savo nesimokymu! Ji supykdavo, bet greit mums atsileisdavo. mokytojà Kerpauskienæ. Labai mëgome rusø kalbos mokytojà Faustà Jareckà. Jis buvo

ZZ_2010_1_vidus.pmd 48 2010.03.04, 08:44 ÐVIETIMAS 49

toks aukðtas – aukðtesnis uþ visus moki- nius ir mokytojus. Prisimenu, kaip jis lan- kydavo namuose vaikus, kurie praleidinë- davo pamokas. Niekaip nesisekdavo nuo jo pasprukti tinginëliams. Mokytojà Jonà Kuliukà iki ðiol laikau mo- kytojo etalonu. Nedëstë jis man, bet susi- durti su juo tekdavo visiems, net ir tiems, kuriø jis nemokydavo. Tai buvo iðskirtinës erudicijos þmogus. Namuose jis turëjo di- dþiulæ vertingà bibliotekà. Mokiniai, kurie sugebëdavo ágyti jo pasitikëjimà, o tokiø bu- vo labai daug, galëdavo ta biblioteka naudo- tis. Labai daug tos bibliotekos knygø esu perskaièiusi. J. Kuliukas paskutinæ mokslo metø die- nà organizuodavo þygius á Apuolës piliakal- ná. Ir kaip bûdavo smagu, kai, nuëjus aðtuo- nis kilometrus, susësdavome ant piliakal- 1950 m. Skuodo pradinës mokyklos I klasës mokiniai su mokytoja P. Pliateriene. Virðuje (virð mokytojos) berniukas baltais marðkinëliais – bûsimasis profesorius Rymantas Kaþys nio ðlaito ir pradëdavome klausytis pasa- kojimø apie Lietuvos senovæ, Apuolës gy- ventojø kovas su vikingais... Gal todël ir pa- mëgau istorijà. Mûsø mokytojas buvo vieniðas þmogus, neturëjo ðeimos, gal todël visà savo laisva- laiká skirdavo kitiems. Neþinau në vieno ki- to þmogaus, taip gerbianèio didelá ir maþà. Su juo sveikindavosi visi, kas tik já sutikda- vo; kitaip tiesiog neiðeidavo. J. Kuliukas ne- ðiojo tokià paprastà kepurëlæ, kokias tada visi neðiodavo, ir jà nusiimdavo sveikinda- masis tiek su pirmoku, tiek su pensininku. Taip ir eidavo, nuolat kilnodamas tà kepurë- læ, nes su juo sveikindavosi kiekvienas... Jis buvo visø pokario metais Skuode stato- mø spektakliø reþisierius. Skuode kasmet bûdavo pastatoma po kelias pjeses. Spek- takliuose vaidindavo ne tik inteligentija, bet 1959 m. Skuodo vidurinës mokyklos 11 klasës auklëtiniai su mokytoja A. Þiemelyte ir kiti gyventojai. Jo mëgstamas autorius bu- vo Borisas Dauguvietis. Daug ðio meninin- ko pjesiø Skuode buvo pastatyta. Teatro tru- pë spektaklius rodydavo ne tik mieste, bet ir aplinkiniuose kaimuose. Atsimenu, kad mokytojas J. Kuliukas bû- davo átraukiamas á visas saviveiklos kolek- tyvø vertinimo komisijas ir visada jis turë- davo savo nuomonæ apie tai, kà matydavo, ir galëdavo átaigiai jà iðdëstyti þodþiais. Nie- kada nesu maèiusi jo supykusio, be nuotai- kos... Dabar J. Kuliuko prisiminimà saugo bûrelis jo buvusiø mokiniø. Jie atnaujino ma- þai priþiûrëtà mokytojo kapà, visada per Vë- lines ant to kapo dega þvakutës. Ðtai kà apie mokytojà J. Kuliukà pasako- ja jo buvusi mokinë Silvija Urbðienë:

(Nukelta á 50 p.) 1958–1959 mokslo metø pradþia Skuodo vidurinëje mokykloje

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 49 2010.03.04, 08:44 50 ÐVIETIMAS

Skuodo vidurinës mokyklos mokytojai apie 1968–1969 metus

(Atkelta ið 49 p.)

„Mokytojas man dëstë rusø kalbà. Paliko labai gilø áspûdá. Jo menu praktinæ pamokà apie pagarbà þmogui. Tas mokytojas pe- labai nestandartinis dëstymo bûdas. Tai buvo þmogus, turëjæs riodiðkai tikrindavo mokiniø ðvarà ir tvarkà, rûpindavosi, kad mûsø savyje labai daug ðviesos, mokëjæs ir norëjæs jà perteikti ki- rankos ir panagës bûtø ðvarios, rûbai tvarkingi. Mus kviesdavo tiems. Atsimenu, analizavome Gogolio „Nesubrendëlá“ ir „Revi- prieiti prie mokytojo stalo po vienà, ten mus apþiûrëdavo ir pateik- zoriø“. Tai buvo tokie neádomûs mûsø amþiui dalykai, o mokyto- davo pastabas. Neigiamà komentarà jis mokëdavo pateikti neáþei- jas mokëdavo mums taip atskleisti kûriná, kad kiekvienas nesun- dþianèiai. Atsimenu, apþiûrëjo vienà paèiø neturtingiausiø klasës kiai imdavome pastebëti tuos „grûdus“, á kuriuos anksèiau net mergaièiø, kuri net uniformos neturëjo, á mokyklà vaikðèiodavo dëmesio neatkreipdavome. Jis mokëjo áteigti pagarbà darbui. Kartà sulopyta suknele. Mokytojas pasistatë jà prieð klasæ ir taip prabilo papasakojo mums, kad buvo iðtremtas á Sibirà (tik nesakë nei á mus: „Paþiûrëkit, vaikai, kaip tvarkingai ir graþiai sulopyta sukne- kada, nei uþ kà). Ten jis buvæs priverstas pats pasisiûti sau batus. lë, kokia ji ðvarutëlë. Perduok savo mamai, kad ji puiki ir tvarkinga Jie buvo dideli, negraþûs, bet mokytojas taip didþiavosi, kad pats mama.“ Kaip dabar prisimenu, kokia iðdidi á savo vietà nuëjo mer- sugebëjo juos pasisiûti. Pratimams paruoðdavo prasmingus, gra- gaitë ir kaip buvome sugëdinti mes, kurie galvojome, kad mergaitë þius sakinius. Taip ádomiai viskà aiðkindavo, kad per pamokas bus iðbarta uþ sulopytà rûbelá.“ klasëje galëjai musæ praskrendant girdëti... Rusø kalbos taisyk- Vëliau, kai jau dirbau, ne kartà teko susidurti su mokytoja litua- liø jis mus taip iðmokë, kad net ir naktá paþadinti galëjome jas lyg niste Marija Ðukiene. Ji buvo ir vieno mano sûnaus auklëtoja. Ko þirnius paberti. Niekada neraðydavo dvejetø. Jei nemoki, turi na- jau ko, bet iðreikalauti ið mokiniø ji mokëdavo, moka ir dabar! Gal muose iðmokti, o rytojaus dienà ateiti pas mokytojà á namus todël raðydami mano sûnûs raðybos klaidø beveik nedaro. M. Ðu- „v gosti“ (á sveèius) ir atsiskaityti. Tokiu bûdu jis visus priversda- kienës mokiniai laimi daug priziø ávairiuose konkursuose. vo iðmokti. Tai man vëliau labai pravertë – rusø kalba tais laikais Ne kartà man teko susidurti ir su iðradingàja mokytoja Danute buvo labai reikalinga, o praktinës kalbos ágûdþiø Skuode nebuvo Kazlauskiene, visø Skuodo Pranciðkaus Þadeikio gimnazijos rengi- kur gauti. Mokytojas rekomenduodavo rusiðkai skaityti tokius teks- niø siela. Vis pagalvoju, ið kur pas jà tiek energijos ir ávairiø sumany- tus, kuriuos þinodavome lietuviðkai. J. Kuliukas ið kitø mokytojø mø... Ði mokytoja visada pasitempusi, besiðypsanti... Kad daugiau skyrësi bendravimu su mokiniais, bet kokiam þmogui rodoma tokiø bûtø! pagarba. Galëèiau dar daug Skuodo mokytojø paminëti. Susiduriu su jais Mokytojø átaka þmogaus formavimosi periode yra didþiulë. Vai- visà gyvenimà. Puikûs jie. Savo ir kitø vardu ðiandien jiems graþi kai labai imlûs áspûdþiams. Prisimenu epizodà ið savo bendravimo proga pasakyti aèiû. Didelë laimë Skuodui ir skuodiðkiams, kad su mokytoju Matuliu. Tada mokiausi Daukðiø septynmetëje. Prisi- Jûs esate.

ZZ_2010_1_vidus.pmd 50 2010.03.04, 08:44 51

ISTORIJA: SKUODAS MENA

IR PARADUS... XX a. 7–8 deð.

Nuotraukos ið Ginto Andriekaus archyvo

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 51 2010.03.04, 08:44 52 ISTORIJA

me vakarëlius. Èia didþiausias iðmislinin- kas bûdavo Kazelis. Sodnelyje padarydavo scenà. Sukaldavo kaþkaip keturis stulpus, padarydavo duris, o sienoms Mamytë ið savo Jablonskiø ðeimos kraièio skrynios paduodavo divonus (lova- tieses), ásivaizduojate, duodavo sukalti. Pa- puniukas net pats padëdavo scenà padary- ti. Kartà vienas tëvelio draugas jam ir sako: kronikos Fragmentai „Kazimierai, kur tavo protas yra, kad tu leidi vaikams tokias zbitkas daryti – viskà ne tik duodi, bet ir leidi viskà daryti, net ir tokias scenas sukalti. Neþinau, kokiais ponaièiu- PARENGË RYMANTË ÐMAIÞIENË kais tu juos iðauginsi, kad taip viskà leidi“. O papuniukas þinojo, kà daro. Jis specialiai viskà leisdavo, kad vaikams namuose bûtø ádomu ir jie nesidauþytø po miestà. Paskui „Prisimenu, kaip naktimis saugodavo mes tokius vakarëlius ruoðdavome ir darþi- Jablonskiø giminës prisiminimus miesto ramybæ. Buvo tokia apie metro ilgio nëlëje. O vienà kartà jis net leido kambary rinkau daug metø. Beveik visi pasako- ir apie 3 cm storio lazda, o jos gale – pra- iðgriauti sienà (iki to laiko, kad vaikams bû- tojai jau miræ. Tai mano mamos bro- græþta skylutë, kad bûtø patogiau lazdà ne- tø patogiau, ið vieno kambario, perskyrus já liai ir seserys, mano pusseserë Silvija ðioti. Ta lazda vadinosi brûklis. Ji kasdien lentine pertvara, buvo padaryti du kamba- Jablonskytë-Urbðienë, pasakojusi, kà eidavo per kaimynus – ið rankø á rankas. rëliai) ir ten pasidaryti scenà. Kitame kam- buvo girdëjusi ið savo tëvo. Tuos prisi- baryje sëdëdavo þiûrovai. Tø þmoniø tiek ir minimus man jie atsiøsdavo savo Gavæs brûklá, þmogus þinodavo, kad jam ðià- tebuvo: namiðkiai, kaimynai ir tie, kurie at- laiðkuose. nakt, pasiëmus tà lazdà, reikës eiti saugoti vaþiuodavo ið mûsø giminiø. Tokiø vaidini- Jablonskiai gyveno nuo XX a. pr. miesto ramybæ nuo visokiø neprieteliø. Kità mø, kaip mûsø kieme, daugiau visame Skuode, Ðauliø g. 2, name, prie pasta- dienà jis tà brûklá perduodavo savo kaimy- to, kur dabar veikia laikraðèio „Mûsø nui. Atsimenu ir kaip tëvukas, ta lazda Skuode nebûdavo. Kazys paraðydavo skel- þodis“ redakcija. Vëliau ten gyveno neðinas, iðeidavo saugoti miestà. Na, ir kà? bimà, kad ávyks vakaras, ir prisegdavo prie P. Pliaterienë. Kazys Jablonskis gyve- Neþinau, ar mieste kada ávyko kokia nelai- elektros stulpo. no Birþuose. Prisiminimus jis atsiun- më. Gal tada þmonës tos lazdos bijodavo, Gerai prisimenu, kaip papuniukas mane të 1996 metais. A. Jablonskytë-Strau- gal blogø þmoniø nebuvo. Þmogus, turintis ir Kazá nuvedë á mokyklà. Atsimenu, kad abu pienë savo atsiminimus paraðë 1997– tokià lazdà, tada atstodavo deðimt dabarti- skyriai buvo viename dideliame kambary- 2002 m., gyvendama Vilniuje. Petro- niø policininkø.“ je, kur vëliau buvo mokyklos salë. Nuvedæs nëlë Jablonskytë-Pliaterienë prisimi- á mokyklà, Tëvelis pasikalbëjo su mokytoju nimus uþraðë 1992 metais, Klaipëdo- Papasakojo Kazys Jablonskis Kazimieru Barkausku, o mudu su Kazeliu, je gyvenanti Silvija Jablonskytë-Urb- abu tokie nusigandæ, stovëjome netoli durø. ðienë uþraðë 2006 metais. „Prisimenu, kaip mes, vaikai, ruoðdavo- Pirmoje eilëje, kurioje sëdëjo mokiniai, pra- dëjo vaikai á mus rodyti pirðtais ir pusbalsiu kalbëti: „Stovi kertëj…“ Þinoma, tada mudu nesupratome, kà tai reiðkia, o mokiniai, kol Tëvelis kalbëjo su mokytoju, vis ðypsojosi. Tëveliui iðëjus, mudviem paskyrë suolà. Nebeatmenu, kaip ten su knyga buvo – tai buvo „Þiupsnelis“. Ið jos iðmokau skaityti. Man atrodo, kad prieð tai mudu su Kaziu Tëvelis buvo nusivedæs pas zakristijonà ir jis mus bu- vo truputá pramokæs, o ir Tëvelis stengësi kiek galëdamas mums padëti. Gerai prisimenu Tëvelio þodþius: „Judviem bepigu yra mokin- tis, yra kas pamokina, o man buvo kitaip…“ Prisimenu, kad progimnazijoje gamtà dëstë direktoriaus þmona mokytoja Katei- vienë. Mûsø klasëje buvo daug jau gana su- T. ir K. Jablonskiai prie savo paèiø gaminamos baidarës. Nuotrauka ið Rymantës Ðmaiþienës archyvo augusiø berniukø, turëjusiø po 17–18 metø.

ZZ_2010_1_vidus.pmd 52 2010.03.04, 08:45 ISTORIJA 53

Kartà Kateivienë ið vadovëlio mums skaitë apie augalø vystymàsi. Vienas berniukai jos uþklausë, kaip dygsta daigas. Mokytoja jam atsakë: „Sëdëk, að per kità pamokà jums paaiðkinsiu.“ Kità dienà tie vyrukai, nesulaukdami mokytojos paaiðkinimo, patys neiðdráso dar kartà paklausti. Tada jie papraðë, kad að paklausèiau, kaip tas daigelis dygsta. Að ir paklausiau. Mokytoja paþiûrëjo á mane piktai ir pasakë, kad paaiðkins per kità pamokà. Tada mes visi suprato- me, kad ji pati neþino. Pats direktorius taip pat buvo maþai iðsilavi- næs. Jis dëstë lietuviø kalbà ir visai klasei ant lentos iðtaisë þodá sëdëjo á þodá sedëjo. Per geografijos pamokà vienas vyrukas mo- kytojos paklausë, kaip tà þodá ið tikrøjø reikia raðyti. Mokytoja len- toje paraðë sëdëjo, padëjo kreidà ir iðëjo; jai buvo nepatogu kriti- kuoti mokyklos direktoriø. Progimnazijoje mokinës per pertraukas mëgdavo aplink mo- kyklos pastatà vaikðèioti susikabinusios po 4–5 mergaites ir dai- nuoti liaudies daineles. Mes galëdavome á rusø ir prancûzø pamokas neiti ir tø dalykø nesimokyti, todël per tas pamokas eidavome á Leibës paupius pasi- vaikðèioti. Kai Skuode pradëjo veikti buhalteriø kursai, tai mokiniai, baigæ keturias klases, galëdavo juos lankyti. Á kursus atvaþiuodavo mokiniø ir ið aplinkiniø miestø. Prisimenu, buvo atvaþiavusiø net ið Rokiðkio.“

Papasakojo Anastazija Jablonskytë-Straupienë

„Prisimenu baisø vaizdà, kaip per mokyklos langus matëme veþimais ir maðinomis veþamus þmones á Sibirà. Vëliau juos veþë gyvuliniuose vagonuose. Iðveþë ir vienos mergaitës, kuri mokësi 1957 m. mokiniai su mokytojomis V. Montvilaite ir Dudko Apuolës piliakalnyje. A. Mitkevièiaus nuotrauka ið Rymantës Ðmaiþienës archyvo paralelinëje klasëje, ðeimà. Milicininkas atëjo ir iðsivedë jà ið kla- sës. Kità dienà protestuodami niekas nëjo á mokyklà. Vienà naktá atëjo saugumieèiai ir iðsivedë mamà. Jos namie apsirengti ir likau namuose. Kaip tik tà dienà mokykloje vizitavo nebuvo dvi paras ir mes neþinojome, kas su ja atsitiko. Manëme, inspektorius, o að buvau viena geriausiø klasës skaitoviø. Kità rytà, kad kità naktá ateis ir mus iðveð. Buvome jau pradëjæ krautis ryðu- nuëjus man á klasæ, supykusi mokytoja Gauèiûtë-Vaitkevièienë pa- lius. Vëliau mama gráþo ir papasakojo, kad kaip visuomenës atsto- klausë manæs, kodël nebuvau klasëje. Að iðsigandau ir pasakiau, vë buvo priversta dalyvauti veþant þmones. Pasakojo, kad sàraðà kad mama neiðleido. Mokytoja, tai iðgirdusi, paliepë man eiti prie paþiûrëjo ir, kai tik galëdavo, áspëdavo þmones (daþniausiai þinià lentos ir klûpëti ten per visas tris pamokas. perduodavo vaikams, kad jie nubëgæ perspëtø numatytus iðveþti Per pertraukà vaikai iðbëgo á kiemà þaisti, o að klûpëjau ir verkiau. þmones). Kartais þmonës suspëdavo pasislëpti, o kiti, suþinojæ, Treèiame skyriuje mokësi mano sesutë Olelë. Ið vaikø suþinoju- kad bus tremiami, ið anksto susikraudavo daiktus ir laukdavo, kol si apie mane iðtikusià bëdà, parbëgo á namus ir papasakojo apie tai juos atvyks iðveþti. papuniukui. Papuniukas buvo labai iðdidus, vaikø pats nemuðdavo Buvome ir mes nuëjæ á stotá ieðkoti iðveþamos savo klasës drau- ir neleisdavo skriausti kitiems. Jis tuoj pat atëjo á mokyklà, pasië- gës, bet mûsø neprileido prie traukinio. Ypaè aktyviai þmones gai- më mane uþ rankos ir nusivedë á mokytojø kambará. Ten prie visø niojo vienas jaunas milicininkas. Man pasakë, kad tai yra Anta- mokytojø jis paklausë mokytojos Gauèiûtës-Vaitkevièienës, kà pa- nauskas. Tos pavardës neuþmirðau, net ir paaugusi to þmogaus darë jo duktë, kad jai buvo paskirta tokia bausmë. Mokytoja atsakë, negalëjau pakæsti.“ kad vakar be svarbios prieþasties nebuvo mokykloje. Papuniukas uþpyko: „Kodël Jûs nepasiuntëte jos á namus manæs atsivesti? Að Papasakojo Silvija Jablonskytë-Urbðienë bûèiau viskà paaiðkinæs!“ Dabar mokytoja ironiðkai nusiðypsojo ir pasakë: „Veskis jà namo ir uþkiðk uþ zelkoriaus.“ Tada papuniukas parsivedë mane namo ir á pradinæ mokyklà nebeleido. Mokiausi „Gerai atsimenu toká nuotyká: mokydamasi antrame skyriuje tu- savarankiðkai namuose, padedama sesuèiø.“ rëjau tik vienà geresnæ suknelæ. Kartà mama jà iðplovë, bet buvo lietinga diena ir ji nesuspëjo iðdþiûti, todël kità dienà neturëjau kuo Papasakojo Petronëlë Jablonskytë-Pliaterienë

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 53 2010.03.04, 08:45 54 IÐKILÛS ÞEMAIÈIAI

KAIP AÐ PUOÐIAU MOSËDÁ

Vaclovas Intas (1925–2007)

Mosëdþio herbas ir miestelio panorama. Gedimino Þilinsko nuotrauka ið RKIC archyvo

Mano gyvenimo apraðymas nebus pilnas – trûksta mirimo da- skaièiumi pataisø. Reikia, beje, atsiminti, kad du metus ið eilës ið tos. Ir dël to að nepergyvenu, net neatsipraðau. Todël viskas, kà èia to paties dalyko gauti pataisà nevalia. Jei taip ávyks, antrus metus suraðysiu, vyko ir vyksta man gyvam esant. Kad tapau tokiu, koká sësi á tà patá suolà ar þemiau jo. Taip buvo seniai, prieð karà2. Medi- mane þino visas svietas1, – tëvø ir dëdës nuopelnas. Gerokai dar cinos institutà baigiau su pagyrimu. prieð pradëdamas mokslus pradinëje mokykloje, jau mokëjau so- Gimæs esu labai vëlø rudená, todël ið pat maþens pripratau prie dinti augalus, skiepyti, laistyti, ravëti, iðkrësti kaimyno sodà. Tad ðalèio. Nuo 1944 m. (tø metø rudená buvo iðvaduotas mûsø kaimas) tokia mokykla ðiam pomëgiui ásikûnyti átakos neturëjo, o stiprino – maudausi iðtisus metus. Kai pernai ðvenèiau savo penkiasdeðimtme- tai taip. Nelaikau nuopelnu ar privalumu prieð kitus, kad padariau tá, buvau su visa ðeima iðvykæs á Tian Ðanio kalnus Uzbekijoje. Tuo Mosëdá garsesná uþ bet kai kurià Respublikos gyvenvietæ. Man tas laiku èia, namuose, siautëjo neregëtos jëgos uraganas su liûtimis. darbas patiko ir dabar patinka, todël visada surandu laiko, energijos Senieji þmonës pasakojo, kad lygiai tas pats dëjosi ir prieð 50 metø. ir nuosavø pinigø, kad padaryèiau tai, kà esu numatæs. Ir nesvarbu, Dabar turiu labai graþià þmonà ir nepaprastai puikius 4 vaikus. ar palaikys kas, ar ne, pritars ar padës, ar trukdys. Dirbu kasdien Paskutinieji du – dvynukai. Jie vos vos vaikðto, bet puikiai derinasi laisvalaikiu, iðeiginëmis dienomis, per atostogas, dirbu tada, kai prie akmenø. kiti rûko ar loðia kortomis. Nei uþ darbà, nei uþ suveþtà augmenijà Mosëdyje dirbu, valgau ir miegu jau 22 metai, gydau ávairias ir akmenis, ir uþ kelionæ, transporto iðlaidas niekas neapmokëjo ir ligas. Èia, kaime, esu tik vienas gydytojas. Atvykæs radau Mosëdá nemoka. Uþ ðá darbà negaunu jokiø lengvatø nei tarnybiniø, nei ið gryno medþio, pilkà, apðepusá, tankiai susigrûdusá keliose gatve- buitiniø. Prieðingai, iðlaidø buvo ir tebëra nemaþai. Man ðis dar- lëse. Rudená – begalës purvo, o þiemà – sniego. Keliai buvo blogi. bas – ðventë, dirbu todël, kad patinka. Tenka bûti ir architektu, dar- Maðinø nebuvo. Þmonës, uþsiëmæ kolûkyje ir savais buitiniais rei- bø vykdytoju, tiekëju, darbininku ir padarytø darbø priþiûrëtoju. Svar- kalais, á groþá ir aplinkos tvarkymà nekreipë jokio dëmesio ir ðai- bu, kad bûtø padarytas darbas, o priemonës ir kaina nesvarbu. pësi ið to, kad organizuodavome talkas medeliams sodinti. Akys Sunku ir apmaudu bûna, kai iðyra suorganizuota talka, pvz., susi- buvo nukreiptos tik á þemæ. Radau èia dar neveikianèià ligoninæ su ieðkai traktoriø, maðinø, þmoniø, autokranà akmenims veþti, o, nemaþu sodu. Ið èia, ið ligoninës, ir prasidëjo darbai uþ bûsimà þiûrëk, kas nors sugedo ir visi, uodegas pabrukæ, dûlina namo. O Mosëdþio groþá ir ðlovæ. Pirmaisiais metais iðtisas savaites visas norai visada didesni uþ galimybes. Sunkiausia yra bûti garsiam: daug ligoninës kolektyvas tvarkydavo apleistà teritorijà, sodà. Vëliau ki- interesantø, korespondentø, delegacijø, turistø, laiðkø. Ðlovë trukdo bome á miestelá. Neliko nuoðalyje apylinkës taryba, kolûkio valdy- dirbti. Esi nuolat reguliuojamas kitø interesø ir dirbi ne tai, kà reikia, ba, mokykla, kolûkieèiai, tarnautojai. Taip þmonës priprato prie tvar- kas bûtina. Kitas vël paraðo laiðkà, ne trumpesná uþ ðá raðtà, ir, atsi- kos, groþio, spalvø. Akmuo, iki ðiol buvæs þemdirbio prieðu, padar- praðæs uþ trukdymà, pasisako, galop, kad nori keliø sëkleliø vieno ar gø lauþytoju, tapo buities puoðmena, pasididþiavimu. Ði akmenø kito augalo. Nemaloniausias klausimas – kokie ateities planai? garbinimo banga persirito per visà Respublikà. Ligoninës kolekty- – Atvaþiuok, pamatysi. vas buvo apdovanotas lengvàja automaðina, nes aplinkos tvarky- Pripratau prie gausybës þmoniø kieme nuo pat saulëtekio iki me uþëmëme I-àjà vietà Respublikoje. saulëlydþio, pripratau prie begalës klausimø. Labai ne laiku klausi- Atostogø metu aplankiau þymiausius Sàjungos botanikos so- mai uþduodami anksti ryte, kai, vos atsikëlæs, skubi per kiemà á dus, medelynus, gamtos mylëtojus. Kuprinëmis ir siuntiniais gabe- tualetà nusi[...]. Á juos atsakinëju neatverdamas burnos, trumpai, nau á Mosëdá viskà, kà gero ir graþaus rasdavau ir gaudavau. Daly- valdiðkai, irzliai ir visada sukeitæs kojas (aiðku dël ko). Todël vavau botanikø ekspedicijose ávairiausiose Tarybø Sàjungos vieto- ankstyviausiems turistams reikëtø tai ákalti á galvà. se. Nepaprasto groþio augalø parsiveþiau ið visø Pabaltijo respub- Kilæs esu ið Skuodo rajono. Tëviðkë ir gimtinë – 25 km nuo likø, Kaliningrado srities. Ne kartà keliavau po Krymà, Karpatus. Mosëdþio. Tëvai valstieèiai. Esame 5 broliai. Visi gyvi. Tëvai miræ. Kaukazà, Kopet-Dago kalnus, Karakumø dykumà, Tian Ðanio, Fa- Dirbti reikëjo ilgai ir daug – kaip ir visiems kaimo vaikams. nø, Pamyro, Altajaus kalnus. Iðtrûkæs á gimnazijà, daugiau laiko praleisdavau meðkeriodamas, Tas pats bûdavo visur – Airijoje, Kaukaze. negu prie knygø. Todël ið klasës á klasæ persirisdavau maksimaliu Pasienieèiai visada priimdavo svetingai. Kartà Gruzijos arche-

ZZ_2010_1_vidus.pmd 54 2010.03.04, 08:46 IÐKILÛS ÞEMAIÈIAI 55

ologiniame Vardzijos mieste, esanèiame prie pat Turkijos pasienio, mudu su draugu ið Mosëdþio sulaikë dël kai kuriø netikslumø doku- mentuose, kuriais buvo leista apsilankyti ðioje vietovëje. Kol nuve- þë á centrà, sutemo. Apgyvendino vieðbutyje. Tuo tarpu nemaþa grupë þmoniø, negavæ vietø, snûduriavo prie administratoriaus ka- bineto. Rytmetá, bûstinëje iðsiaiðkinæ tai, kà reikëjo, pasikeitëme suvenyrais: mes jiems davëme lietuviðkø þenkliukø ir atviruèiø, o mums jie davë brangiø akmenø – agatø. Niekada nepamirðiu, kaip mus su brolënu priëmë pasienieèiai Kurilø salose, kur retai kas uþklysta ið þemyno, juo labiau ið kito Sàjungos kraðto. Ðio posto virðininkai buvo mûsø kaimynai balta- rusiai. Pasiûlë nusimaudyti natûraliose ðiltø versmiø voniose. Karðtas vanduo tryðko èia pat, ið kalno. Reikëjo tik pareguliuoti ðalto vandens kranà, kad nenusiplikytum. Karininkai pakvietë prie vakarienës: ryþiø koðë, balta duona, sviestas, arbata ir pilnas bliû- das3 raudonøjø ikrø! Tada nerðë raudonoji þuvis kuprë (gorbuðka). Tai buvo karaliðka vakarienë. Rinkdamas augalus Pamyre, uþsikoriau á Hobu-Rubot perëjà, esanèià daugiau kaip 3,5 km aukðtyje. Saulë jau uþkliûdavo uþ aukðtesnio kalno virðûnës. Èia pat, po kojomis, duobëse, grioviuo- se, baltavo amþinas sniegas. Gyvenvietës pasiliko kaþkur tolybë- se, þemai. Man vairuotojai buvo sakæ, kad aukðtai kalnuose rasi kariðkiø postà. Tad ir patraukiau jo ieðkoti. Mano nuostabai, kari- ninkas buvo baigæs mokslus Vilniuje, þmona – vilnietë. Kalbos ir vaiðës buvo ilgos. Tuo laikotarpiu þiemos metu pradëjau arkliu veþti akmenis, o vëliau – automaðinomis, traktoriais. Dabar jø jau apie 5 000. Didþiau- si sveria po 40–60 tonø. Akmenø muziejus baigiamas árengti. Be- veik visi akmenys (eksponatai) suveþti. Eksponatus muziejuje ið- dëstëme grupëmis, kuriø yra 11. Tokia pat tvarka eksponatai iðdës- tomi kamerinëje dalyje – malûne ir lauko ekspozicijoje. Nemaþa Vaclovas Intas. Gedimino Þilinsko nuotrauka (?) ið RKIC archyvo dalis mûsø akmenø iðdëstyta po visà miestelá: centre, Akmenø (centrinë, sàjunginiø respublikø, Japonijos, Indijos, Italijos, Kubos, gatvëje, skveruose, atskirose sodybose. Kanados, JAV, VDR, Australijos ir kt.). Ne kartà rodë respublikos ir Mosëdþio apylinkës paèios akmeningiausios mûsø respubliko- centrinë televizija, intervizija, kinas. Neretos laidos per radijà. Mo- je. Jie èia pateko per ledynmeèius, kuriø buvo 7, o gal ir daugiau. sëdá aplanko turistai ið visos Tarybø ðalies ir uþsienio. Kadangi ledynai formuodavosi vis skirtingose vietose, o slinkdavo Per visà tà laikotarpá man labiausiai Mosëdá iðpuoðti, iðauginti á Pabaltijá, tad èia randama labai gausi akmenø ávairovë – ið Suomi- nepaprastai turtingà medelynà, suveþti akmenis, árengti tvenkinius, jos, Ðvedijos, Bosnijos álankos, Alandø salø ir kitø vietoviø. Seniau- iðgarsinti miestelá po visà pasaulá ir tuo sudaryti padorø fonà Ak- siems akmenims apie 1,5 milijardai metø. Jauniausiems (lietu- menø muziejui, bei já sukurti padëjo: viðkiesiems akmenims) – keli tûkstanèiai metø. Jie susidaro ir 1. Mosëdþio ligoninës ir ambulatorijos darbuotojai; dabar èia, Mosëdyje, ir kituose Lietuvos vietose, pvz., smiltainiai 2. Lietuvos TSR Melioracijos ir vandens ûkio ministerija; (pesèianiki), sideritai, dolomitai. Lietuviðki akmenys sudarys vie- 3. Skuodo rajono MSV melioratoriai; nuoliktàja grupæ, o visi ledynø atneðtieji – 10 grupiø ir bus suskirs- 4. Ðilutës rajono MSV melioratoriai; tyti pagal tai, ið kokios vietovës (regiono) jie èia atstumti. 5. Lietuvos TSR geologijos mokslinio tyrimo institutas; Muziejuje bus rodomi tik Lietuvoje randami akmenys. Toks yra 6. Lietuvos TSR Gamtos apsaugos komitetas; mano tikslas, nes nëra prasmës rinkti eksponatus ið visos Tarybø 7. Mosëdþio kolûkis; Sàjungos. Tai – geologijos muziejø reikalas! Tokio tipo muziejus, 8. kiti mosëdiðkiai (kaimynai, draugai, paþástami, nepaþástami, kuris èia ásteigtas po atviru dangumi, daugiau kaip 25 ha plote, yra turistai); pirmas toks Tarybø Sàjungoje. 9. Sàjunginiø respublikø botanikos sodai; Per visà ðá kûrybos ir darbø laikotarpá kolûkyje pasikeitë 4 pir- 10. kitos mûsø Respublikos bei kaimyniniø respublikø ir rajono mininkai. Visi padëjo. Nedarbo dienomis gaudavau automaðinà, ástaigos. traktoriø. Patys pirmieji, stipriausi ir pagrindiniai pagalbininkai bu- vo ir yra Skuodo MSV darbuotojai. Ið jø gaudavau ir dabar iðtisais 1978 metai þiemos mënesiais gaunu po 2–5 galingus traktorius (beveik kas- met). Labai daug padëjo mosëdiðkiai (kolûkieèiai, tarnautojai), pa- 1 Pasaulis. dëjæ pakrauti akmenis á automaðinà. 2 Antràjá pasauliná. Apie Mosëdþio akmenis ir augalus raðë ávairiø ðaliø spauda 3 Dubuo.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 55 2010.03.04, 08:46 56 KRYÞDIRBYSTË

Senuoji skulptûra, krîþç ër kuoplîtelës Skouda rajuonë

TEKSTS MUKIENËS DANUTËS

PORTËGRAPËJËS SAKALAUSKË MEÈISLUOVA

Atsëmëno, kâp 1963 metâs, pradiejusi lonkîtë Lënkëmu vëdorënë muokîkla, ðëltesniems dëinuoms, ka tievielis so mamo neliuob torietë laika ër galëmîbiu mumis arklelio traukamo veþëmo nuveþtë lig miestalë, piestiuoms mes, bûrielis vâkû, gîvenusiu Sriauptû kaima dalie, katra bova pëitënie Ðvëntuosies opës pakronës posie, liuobam trauktë i muokîkla. Kels ne tuoks jau ër ëlgs – trîs këluometrâ, bet mums, vâkams, ne tçp jau ër lengvç îveikams. Kol noeisem ër sogrîðem, pu kelis kartus liuobam sostuotë paëlsietë. Vëina ëð tuokiû sostuojëmu vëitu liuob bûtë netuolëj puosûkë i Kalviû kaima pu dëdëlio, seno medio (këik atsëmëno, tën auga klevs) stuoviejusi þmuogaus augoma dëdoma koplîtelë. Vëina dëina, eidama ar vaþiou- dama pru ðali, pamatiau, ka tuos koplîtelës nebie. Gërdiejau, kâp mama so tetë tîlç kalbiejë, ka tou koplîtelë sodegëna – nakti. Sosiedâ papasakuojë, ka tou nakti ër daugiau kor koplîtelës pleðkiejë. Atseit, tas padarîta valdiuos noruodîmo. Dël kuo ër kas tou padarë, mums tumet nerûpiejë. Nelëka tik koplîtelës ër pri anuos veituo

„Ðvè. Marijës ðërdës“. Portëgrapouta 1962 m.

Barstîtiu kaima stuogastolpis ër Ðvc. Marijë Maluoninguoji“. (Nuotienu kaima skulptûra). Portëgrapouta 1962 m.

ZZ_2010_1_vidus.pmd 56 2010.03.04, 08:46 KRYÞDIRBYSTË 57

lëkosës pelënû krûvelës mums nikuokë nuora nebliuob bebûtë sostuotë. Kelës panaðës tâs ër vielesnçs metâs kolplîtelës, këik atsëmëno, stuoviejë ont se- nûju Lënkëmu mara ër aplinkiniu kaimû ka- pieliu, vëina tuoki – ër pri pat Lënkëmu nau- jûju kapëniu vartu. Anû nieks ni tâs, ni vie- lesnçs metâs nesodegëna; kapâ bova tu- mët ðvënta vëita net ër valdiuos þmuoniems ër tën anû tvarka negaliuojë. Tuo Lënkëmu kapëniu koplytelie pru istëklinta maþa lon- gieli vësumet galiejç pamatîtë tou pati vaiz- da – ivairespalvçs kaspënâs, roþonèçs, ka- ruolçs, ið tompuoma spalvuota pupieriaus padarîtuoms kvietkuoms papouðta Ðvè. Mergelës Marijës skulptûrelë. Ana bova dailç nodaþîta baltâs ër þîdrâs aliejënçs daþâs. Kartâs mes, vâkâ, dar këik anou ër patîs pastrajîdavuom. Daugiausç ta skulp- tûrelë liuob atjaunietë, naujçs kaspënâs pasëpouðtë geguþës mienesie ër par mies- telie daugîbë þmuoniû lig pat ðiuol sotrau- kontius Ðv. Onuos atlaidus. Tou laiko liuob naujû prisuodintu kvietku atsërastë ër pri krîþiaus, katros stuoviejë ont kalnelë poskelie tarp Lënkëmu ër Veèiû (þvîrkelis Lënkëmâ–Muosiedis). Lënkëmu cëntrë krîþiaus, katros atstatîts Lietovuos at- gëmëma metâs, jau nebova. Vëns këts krîþios, koplîtelë stuoviejë apîlinkës gîven- „Pieta“. Nuotenu kaims (Skouda r.). Portëgrapouta 1962 m. tuoju suodîbuos. Daugiausç anû liuob bûtë vënsiediûs, pri mëðkû. Laikou einon, vës daugiau laukû bova meliuoroujema, gîven- Kultûras pavelda restauravima sritie M. M. Sakalauskë portëgrapëjuom îr ilius- tuojç sokelamë i miestali, diel tuo ër tû Sakalauskis ëðdërba aple 40 metu. Uns par touts ër mûsa teksts. Anuos – patës ëðkal- kuoplîtieliu, krîþiu stëprç somaþiejë. tou laika îr ëðvaþiniejës, ëðvâkðtiuojës vë- bingiausës. Tuokëi mona vaikîstës atsëmënëmâ ap- sa Lietova. Anuo archîvë bova sokaupta Tuos portëgrapëjës neatskleid vësuos le tus i UNESCO pasaulë kultûras pavelda daug portëgrapëju ër ið Skouda rajuona (èe Skouda rajuona senûju kryþiu, koplîtieliu ër ðedevru sâraða itrauktus lietovëðkus krîþius ons daugiausç îr portëgrapavës 1962, 1964, skulptûrieliu raiduos ër kûrëma tradicëjës, ër koplîtelës... 1974 metâs). Ëðejës i oþtarnauta puoëlsi, bet jau ër ið torëmû gal padarîtë pagrîstas Kor kas daugiau vaizdëniû aple anus so- tou archîva parveiziejë ër pagal paskirti ne- iðvadas. kel þënuoma Lietovuo puotuograpa, Sta- gatîvus, puozitîvus, puortëgrapëjës padalë- Aple tas Skouda rajuona dëivdërbiû nevîèë Sëmuona gëmënies palëkuonë Sa- na moziejems ër archîvams. Nemaþâ ivai- kûrîbas tradicëjës, katruos maþâ kou skë- kalauskë Meèisluova portëgrapëjës, kat- raus formata portëgrapëju, katruos îr uþfik- ras nu vësuos Þemaitëjës kraðta medë druo- ruos uns XX omþiaus 6–7 deðimtmetçs îr soutë krîþç ër koplîtelës ið Skouda rajuona, þieju tradicëju ër istuorëjës, îr fragmëntëðkâ iomþënës tûkstontius ðëndëin jau sunîku- M. Sakalauskis paduovënuojë ër þornala raðë ðiuos liaudës mena srities þîmiausë siu ar tik mozieju fondûs sauguomu krîþiu, „Þemaitiu þemë“ redakcëjç. Soskaitmenë- tîrënietuojç. Prisiminkem, kou anëi îr sakë koplîtieliu ër senûju liaudës meistrû ëð- nuom anas ër dali paskelbiem interneta lei- tou temo: druoþtû skulptûru. Pradiejë anas Meèisluovs dënie „Senoji lietuviø skulptûra, kryþiai ir Urbuonienë Skaidrë straipsnie „Þemai- portëgrapoutë puokarë metâs, ka draugû koplytëlës“ www.tradicija.lt (skulptûru èiø skulptûros“1 raða, kad: „Þemaitija pasi- kvëitams liuob dalîvautë vësuo Lietovuo or- vaizdâ skelbamë poslapie http://www.tra- þymëjo ypatinga paminklø gausa“. ganizoutuos kraðta tîrëma ekedicëjuos. Por- dicija.lt/Skulptura/Skuodo_skulptura.htm, Vëns ið þîmiausiu krîþdirbîstës tîrënie- tëgrapava architektûra, maþoujë architek- kryþiu – http://www.tradicija.lt/Kryziai/Skuo- tuoju Stravinskis Antans (1927–2007) mû- tûra – baþnîèiu paveikslus, skulptûras, þva- do_kryziai.htm, koplîtieliu – http://www.tra- sa redakcëjç parëngtamë tekstë „Krîþdirbîs- kidës, koplîtelës, koplîtstulpius, stogastul- dicija.lt/Koplyteles/Skuodo_koplycios.htm, të“ sava pasakuojëma aple þemaitiu pius, kryþius ir kt. Vilniou dërbdams Pamin- stuogastolpiu ër kuoplîtstolpiu – http:// klu restauravëma dërbtovies, Lietovuos dai- www.tradicija.lt/Koplyteles/Skuodo_koply- (Nukeltai 58 p.) lës moziejou, këtû îstaigu oþsakîmo. cios_c.htm).

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 57 2010.03.04, 08:46 58 KRYÞDIRBYSTË

L. A. Jucevièius. Jis dar XIX a. pirmoje pu- sëje (1840 m.) graþiais þodþiais pasveiki- næs þemaièius-kiemionis (kaimietis, kaimo gyventojas, þmogus, kilæs ið kaimo), trum- pai apraðë jø gyvenamàsias trobas, pilnas grûdø ir linø klëtis (svirnelius), toliau raðë: „Visa Þemaièiø þemë, ið paþiûros imant, keleivio akiai teikia kuo graþiausiø vaizdø: visur pakelëj dideli, graþiai iðstatyti sodþiai, prie kiekvienø namø, lygiai pono, lygiai pras- to þmogelio, yra darþelis bei sodelis ir stovi medinis kryþius, tikëjimo vëliava, to kraðto þmoniø dievobaimingumo þenklas. Kryþius paprastai stovi gale trobos, figûra (krucifik- sas arba Nukryþiuotojo statulëlë kryþiuje ar- ba koplytëlëje) á langus; tatai mûsø sodþiaus þmonëms akivaizdþiai primena, jog visus darbus, ir blogus ir gerus, visada regi Die- vas... Pakelëse taip pat yra kryþiø, bet dau- giausia tinkasi (tenka) matyti dideli stulpai su spintute (nameliu) (koplytële) virðuje, o toje spintutëje stovi statulëlë – ðventasis Îlakiû kapëniu kuoplîtëlë. Portëgrapouta 1962 m. Jonas Krikðtytojas, Þemaièiø (dabar Telðiø) Kuoplîtëlë pri kelë Skouds-Lënkëmâ. vyskupijos globëjas.“ Taèiau bene svarbiau- Portëgrapouta 1962 m. (Atkelta ið 57 p.) sias L. A. Jucevièiaus pastebëjimas buvo Tà nepaprastà kryþiø gausumà taip pat pa- tai, kad „Kryþiø palei kelià [buvo] taip tan- krîþdirbîstë praded citoudams L. A. Ju- stebëjo (ir juo stebëjosi) Alfredas Römeris, ku, jog nuo vieno ligi kito vos kelios deðim- cevîèio: „Vienas ið anksèiausiai raðiusiø Mykolas Gadonas ir kiti Þemaitijos bei visos tys þingsniø. Teisingai tà ðalá (Lietuvà) gali- apie kryþiø statymo paprotá Lietuvoje (Þe- Lietuvos ankstyvieji kryþdirbystës tyrinëtojai. ma pavadinti kryþiø ir kunigø kraðtu...“2 maitijoje) buvo kunigas ir etnografas Ypatingà reikðmæ mes èia teikiame My-

Kairie – Ðaukliû kaima kuoplîtëlë; apatiuo – Lënkëmu kaima kuoplîtelë. Portëgrapouta 1962 m.

ZZ_2010_1_vidus.pmd 58 2010.03.04, 08:46 KRYÞDIRBYSTË 59

kolo Eustachijaus Brenðteino (M. E. Brens- skulptûras mëgo statyti prie upeliø ar kito- ztejn), lenkø ir lietuviø kultûros istoriko, bib- kio vandens. liotekininko ir publicisto darbui „Þemaièiø Koplytëliø vidø þemaitës nuo seno puoð- kryþiai ir koplytëlës“, paskelbtam 1906 m.3 davo audiniais (mezginiais), karoliais ir po- Ðiame darbe jis ne tik kruopðèiai sumini uþ pieriaus karpiniais (panaðiai kaip garbin- já ankstesnius tyrinëtojus, bet svarbiausia giausià trobos kertæ).“ atidþiai iðnagrinëjo tuometinæ kryþdirbystës Senëijç þemaitiu dëivdërbç – medë meistrâ temà, pabrëþdamas senà ðio kraðto paprotá tonkç sava kraðtë bova þënuomë ër kâp gë- statyti ne tik kryþminius (lotyniðko tipo), bet rë stalç, dailidës, katrëi liuob statîtë nomus, ir ávairius stogastulpius, koplytstulpius ir ki- gamintë buitie reikalingus daiktus – ratus, tokio pavidalo paminklus su kaltinëmis gele- kobëlus, klumpius, somtius, ðaukðtus ër kt. þinëmis uþbaigomis – kryþiais ir kryþeliais. Laika skulptûreliems anëi nedëdlç daug Kaip tik M. E. Brenðteinas pirmasis atkreipë liuob atlaikintë, diel tuo, laikou einont, ka dëmesá á èia minimus kaltinius kryþius ir skulptûrelës platç paplëta, kaimûs atsëra- pirmasis taip plaèiai atskleidë jø ávairovæ da vëns këts meistros, katros daugiausç tas bei groþá sakydamas, jog sunku patikëti, kad skulptûrelës pagal oþsakîma ar sava patëis visa tai sukurta (nukalta) paprastose kaimø oþgaido liuob druoþtë ër pardavuotë þmuo- kalvëse ir kad juose taip gausu iðmonës ir nëms – ëð tuo dalës tuokiû meistrû liuob ër fantazijos (laisvas vertimas ið lenkø kal- pragîventë. bos). Ðiomis jo mintimis vëliau naudojosi ir Vëns ëð tuokiû meistrû bova ëð Kretin- kiti kryþiø tyrinëtojai (Paulius Galaunë, Ka- guos apîlinkiu këlës Paulauskis Jûzaps. zys Èerbulënas ir kiti).“ Anuo padarîtu skulptûru ër ðëndëin dar îr Vërðou – Ðaukliû kaima koplîtëlë. Ëlgus metus Þemaitiu kraðta krîþdirbîstës Skouda rajuonë. Tû skulptûrieliu þmuonës Portëgrapouta 1962 m.; apatiuo – Lënkëmu tradicëjë iduomavuos ið Plungës kraðta kë- mara kapieliu kuoplîtëlë (pri kelë Skouds– (Nukelta i 60 p.) Darbienâ) lës etnuograps, fiziks pruofesuorios Konèios Ëgnos. Prisëmindams anuo darbus, jau pa- mënavuotamë tekstë A. Stravinsks raða: „Jau po II-ojo pasaulinio karo (1965 m.), tarsi vainikuodamas savo ilgametá darbà, prof. I. Konèius paraðë savotiðkà savo pri- siminimø esë „Þemaièiø kryþiai ir koplytë- lës“ (Èikaga, 1965). Ðiame darbe jis dar kar- tà sugráþo á jaunystëje pamëgto kryþdirbys- tës tyrimo vietas ir su jam bûdingu pastabu- mu bei kruopðtumu apraðë ne vien ásiminti- nas kai kurias keliones, bet ir daugelá jam, kaip þemaièiui, brangiø ðventøjø (dievaièiø), kurie daþniausiai yra neatsiejamai susijæ su kryþdirbyste. Jis pagal pakelëse stovëjusius kryþius ir koplytëles gana tiksliai nustatë ir tam tikrà ðiam kraðtui bûdingà jø populiaru- mo hierarchijà. Pirmoji vieta (ir beveik pus- ðimtis procentø – 42,8%) sudarë kryþiai, o greta jø (ir po jø) antroji vieta (22,7%) atite- ko Ðventajai Mergelei (Dievo Gimdytojai). Savo nepaprastu populiarumu treèioje vie- toje (9,3%) atsidûrë Þemaitijoje labai më- giamas Ðv. Jonelis (literatûroje labiau þino- mas Jonas Nepomukas). Po jo iðsirikiavo Þemaitijoje taip pat labai mëgiami dievai- èiai – Ðv. Jurgis – gyvuliø globëjas, Ðv. Ro- kas – keliautojø (keleiviø) „patronas” (glo- bëjas, uþtarëjas), Ðv. Izidorius (sëjëjas), Ðv. Florijonas (Pliurelis) – nuo gaisrø sau- gotojas ir kiti. O ðtai Ðv. Jono Krikðtytojo, kaip sako pats knygos autorius, nepamaty- si nei sodybose, nei kapuose. Þemaièiai jo

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 59 2010.03.04, 08:46 60 KRYÞDIRBYSTË

(Atkelta ið 59 p.)

liuob ne tik pas meistra oþsësakîtë, bet anuo darbû ër torgou liuob nosëpërktë. Skouda rajuonë sotinkamu liaudies meistrû padarîtu skulptûrieliu aukðtis îr nu 18 iki 70 cm. Dëdliesniu retâ kumet liuob pasëtaikîtë ër pasëtaika, nebent anuos bû- tom darîtas baþnîèiuoms. Skulptûrelës daþniausç îr ëðdruoþtas ëð lëipas, bet pasëtaika padarîtu ër ëð alksnë, ouþoula, berþa. Skulptûras siuþetou priskë- ramë atributâ (karûnas, nimbâ, kardâ ir kt.) bûn padarîtë ið skarduos, vieluos, kartuo- na. Daugiausç ëðdailintas (ëðmuodelioutas) bûn trîs matuomas skulptûras posës, vo ket- vërtuoji, ta, katra stuov pri sëians, bûn pluokðti arba ëðskubta, kad skulptûra dþiû- dama nesoskëltom. Daugiausç meistrâ liuob dailintë ðvëntû- Kairie – „Pieta“. ju veidus – anëi beveik vësumet îr noglu- Vindeikiu kaims. dintë. Portëgrapouta 1972 m. Druoþdamë skulptûras, meistrâ liuob nauduotë peilius, kirvius, kaltus, maþesnius ër dëdesnius skalpelius. Tëik krîþç, tëik ër kuoplîtelës, skulptûre- lës, prið anus pradedont nauduotë, toriejë bûtë paðvëntintë. Konëgâ, kartâs net ër vîskopâ, liuob rûpintëis, ka skulpûtûrelës bû- tom tinkamâ ëðdruoþtas, pagal sava siuþe- ta torietom vësus reikalingus atributus, bû- tom graþës. Anû meistros tçp pat toriejë bû- të dëivuobaimings, garbings þmuogos. Krîþiu metalënës vërðûnës liuob nokaltë gabesnë kaima kalvç. Vëina ëð þîmiausiu liaudës skulptûras tîrënietuoju Mikienâtë Akvilë îr paþîmiejosi, kad þemaitëðkas liaudës skulptûras ëð kë- tû regëjuonu panaðiû darbû ëðsëskër sava tëkruovëðkomo. Èe – nikuokë lîrizma, ruo-

Vërðou – Vindeikiu kaima koplîtëlë; Kairie – kryþios Nuotienu kaima suodîbuo. Portëgrapouta 1962 m.

ZZ_2010_1_vidus.pmd 60 2010.03.04, 08:47 KRYÞDIRBYSTË 61

Ëð kairies: „Marijë Skausminguoji“. Ðaukliû kaims. Portëgrapouta 1962 m.; skulptûrënë grupë „Pieta“. Îlakiû kapënës. Portëgrapouta 1972 m.

mantizma nerasi. Veizi i tas skulptûras ër atruoda, ka prið tavi stuov tuos þemës þmuo- nës, ëðvargintë sunkiû darbû, þemëðku ne- laimiu, skausma. Kâp ër këtûs Lietovuos regëjuonûs, tçp ër Þemaitëjuo, Skouda rajuonë, ðvëntûju skulptûrelës liuob bûtë daþuomas aliejënçs daþâs. Tuos puolëchruomëjës piedsaku lig pat ðiuol îr iðlëkë unt mûsa dëinû solauku- siu senûju skulptûrieliu. Daugiausç bova nau- duojema balta, geltona, mielëna, þali, rau- duona, roda, jouda spalva. So tâs daþâs liuob ëðrîðkintë akis, ontakius, blakstienas, lûpas, plaukus, anâs spalvëna atributus. Karûnas, nimbâ tonkç liuob bûtë bronzoujemë. Ðven- tûju drabuþç liuob bûtë daþuomë tuokiuoms spalvuoms, kâp liuob bûtë nodaþîtë baþnîèiu paveikslu personaþu atitinkams apdars. Skulptûrelës tonkç liuob bûtë patalpëna- mas i kuoplîtelës. Èe anuos dar papëlduomâ liuob bûtë papouðamas – vësks tas ëð pa- garbuos ðvëntëisëms ër Pondëivaliou. Be jau pamënavuotu pouðîbas priemuoniu, þmuonës liuob dar nauduotë ër spalvuotu audëniû skiautelës, veidruodelius, nedëdë- lës koskëlelës ër kt. Kâp ër këtuos Þemaitëjës vëituos, tçp ër Skouda rajuonë daugiausç bova daruomas medënës kuoplîtelës. Dëdësnës liuob bûtë statuomas ont þemës, tonkç – ont ëð akmë-

(Nukelta i 62 p.) Ðaukliû kaima kuoplîtstolpis. Portëgrapouta 1962 m.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 61 2010.03.04, 08:47 62 KRYÞDIRBYSTË

(Atkelta ið 61 p.) vëitu. Tonkç diel kuo vëina ar këta kuoplîte- lë, krîþios èe ar këtor stuov, galiejë pasakîtë nû padarîta pamata (pakëlëma), vo maþes- tik tëi, katrëi anas statë. Kartâs anëi liuob nës pritvërtënamas aukðtâ pri medë kamie- simbuolizoutë ër dëdliausës þmuoniû pa- na. Tuos kuoplîtelës – ivairiû formu: ketor- slaptis, aple katras negaliejë soþënuotë val- kampës, krîþminës, kûgënës, dvëðlaitës, dë. Daug tuokiû krîþiu, kuoplîtieliu atsërada ketoriû ðlaitû, apvalës, so kuoluoneliem pa- puokarë metâs pamëðkies. grindënëmë fasadë ër be anû. Vëinas liuob Koplîtelës, krîþiaus paðvëntënëms, kâp bûtë atvëras tik ëð priekë arba ëð trëjû ðuo- seniau, tçp ër dabar, – vësuos ðëimuos, nu, këtas – vësâ atvëras. Tonkç Skoudë ra- gëmënëis, kaima bëndruomënës ðvëntë. Ne- juonë sotinkamas koplîtelës primën maþas paðvëntintas koplîtelës liuob bûtë þënklënamas baþnîèelës. Anuos tor ër buokðtieli, ër graþç kvietku bukieto, padarîto ëð gieliû ër kada- ëðpouðtas kuoluonas, ër longelius. Nema- gë ar iegliu ðakieliu. þa dali sodara ër dëdlç paprastas koplîte- Ëð senûju þîmiesiu Skouda rajuona liau- lës, katruos primën sunkç gîvenontiû þmuo- dës meistrû, katrëi darë krîþius, skulptûrë- niû nomelius. les îr þënuoms Skouda rajuona Muosiedë I koplîtstolpius, katrû aukðtis liuob bûtë nu apîlinkies gîvenës Milaðios Ontuons. Anuo 2 iki 4 metru, bova imontoujemas koplîtelës. I autuorîstç îr priskëramas skulptûrelës, kat- medius ikelamas kuoplîtelës maþâ kou ruos 1891 m. bova patalpintas i Kretinguos skîries nu stuoviejusiu ont þemës, tik bova rajuona Jakðtâtiu kaimë pri medë pritvirtin- geruokâ maþesnës ër tonkç toriejë maþiau de- ta kuoplîtelë. taliu, bova atvëras daugiausç tik ëð priekë. Menuotîrininkë Þemaitîtë Zita aple tas Þmuonës tas koplîtelës liuob statîtë ivai- skulptûrelë tçp raða:4 riuoms pruoguos: nuoriedamë iomþintë kuo- „Daugiafigûrë KRISTAUS APRAUDOJIMO kius nuors sava ðeimuos ar kaima bëndruo- grupë – tai iðtisas misterijos veiksmas, kur menës, valstîbës îvîkius, atsëdiekavuotë gulintá Kristø supa aðtuonios figûros ávairio- Dëivaliou, paþadiejë anam tou padarîtë mis pozomis. Tokios kompozicijos skulptû- praðîdamë sau ar artëmëisëms svçkatas ra plaèiai sutinkama visoje Lietuvoje, bet ër këtuokës geruovës. kiekvieno meistro interpretuojama savitai. Daug tuokiû kuoplîtieliu, krîþiu liuob bûtë Tipaþas èia skiriasi nuo anksèiau aptartø. statuoma unt þmuoniû palaiduojëma, þûtëis Primityviu traktavimu skulptûros artimos A. Einikio koncepcijai. Bet jø bruoþai jau vi- Kairie (nu vërðaus): Lënkëmu kaima krîþios; Lënkëmu kaima sai kitokie: peèiai siauri, rankos trumpos, senkapiu kuoplîtelë; Nuotienu kaima kuoplîtëlë. veidai praplatinti ties smilkiniais, iðryðkinti Portëgrapouta 1962 m. skruostikauliai, plaèiai atvertos, tarsi „ið-

Ëð kairies: „Ðvè. Marijë Maluoninguoji“. Rëivos kaims (Lënkëmu apîl.). Portëgrapouta 1962 m.

ZZ_2010_1_vidus.pmd 62 2010.03.04, 08:47 KRYÞDIRBYSTË 63

Ëð kairies: „Ðv. Ontuons“, „Pieta“, „Ðv. Ëzëduorios“. Portëgrapouta 1962 m.

ðokusios“ á pavirðiø akys lyg iðsigandu- ant koplytëlës centrinës sienos, uþ susta- kuoplîtelës. Liuob keliautë ëð vëinuos vëi- sios þvelgia prieð save, iðtiestø rankø ju- tytø figûrø, tarp kankinimo árankiø, kuriuos tas i këta. Garsiejë kâp universalos meist- desiai akcentuoja ryðá su centrine figûra. prilaiko du maþi polichromuoti angeliukai, ros. Menuotîrininkâ anuo autuorîstç priskër Toks formø traktavimas iðplaukia ið nai- pakabina sieniná laikrodá.“ Tyrinëtoja pa- daug Skouda rajuonë þënuomu senûju skulp- vaus menininko stiliaus, o kartu yra sàly- þymi, kad toks nukrypimas nuo tradicinës tûru, dalës katrû îr patekë i moziejus, priva- gojamas netobulø árankiø, kurie savaime ikonografijos bei jos papildymas naujais tës kolekcëjës. Þmuonës liuob sakîtë, ka uns apsaugo meistrà nuo formø susmulkinimo. elementais sutinkamas gana daþnai.“ skulptûrelës tçp lëngvâ druoþ, kad nuorie- Skulptûrø drabuþiø klostës pabrëþtos ver- Këts garsos Skouda rajuonë (Bûdvietës dams druoþtë dievoka, anam tik i þmuogo tikaliais ir horizontaliais ákirtimais. Figûrø kaime) kûrës dëivdirbîs bova Audiejos Ëg- rçk paveizietë. judesiai nukreipti viena linkme. Visas nacos. Ons bova gëmës 1880 m., gîvena Skou- Sava darbelius uns tonkç liuob gamintë skulptûras jungia viena nuotaika. Skulptû- da valsèiou. Druoþënietë pradiejë vaikîstie, pagal oþsakîmus, vuo tus, katrus sava rø aukðtis nuo 35 iki 90 cm. Á kompozicijà pëimënaudams. Ka soauga, druoþëniejë me- (Nukelta i 64 p.) autorius áveda dar vienà ádomø elementà – dë skulptûras, darë altorius baþnîèiuoms,

Nuotienu kapëniu kuoplîtelë; Vindeikiu kaima kuoplîtelës metalënë vërðûnë; kuoplîtstolpis pri kelë Skouds–Lënkëmâ. Portëgrapouta 1962 m.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 63 2010.03.04, 08:47 64 KRYÞDIRBYSTË

„Angels“. Îlakiû kapënës. Portëgrapouta 1962 m. (Atkelta ið 63 p.) oþgaido liuob sokortë, pardavuojë nomûs, pri baþnîèiu par atlaidus. Þmuonëms anuo darbelç liuob patëktë. Raðîtëniûs ðaltëniûs galëm rastë þëniû, ka Ë. Audiejos 1948 m. geguþës 25 d. bova ëðtrëmts i Sibëra. Kuoks anuo tuolëmiesnis lëkëms, nier þënuoma. Tëi meistrâ, katrëi druoþë skulptûrelës, statë krîþius sovietmetio, maþâ kam bova þënuomë, nes anëi tou darbo, vëngdamë ne- maluoniu ëð valdiuos posës, sliepë. Skouda rajuons tuolëms. Menuotîrininkâ èe par ekspedicëjës retâ kumet liuob atva- þioutë, maþâ tier ër þëniû aple tuo kraðta dëivdërbius sorinkë, nuors patiû kuoplîtie- liu, skulptûrieliu i moziejus ivairçs kelçs ëð Skouda rajuona îr patekë nemaþâ. Nedaug samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/skulpturos.lt.htm kas tîrëniejë, nedaug ër meistrû pavardiû #skulptûros. 2 tier ëðaiðkinta. Noejë anëi i neþënë. Lëka tik Jucevièius L. A., Raðtai, Vilnius, 1959 (ið len- kø kalbos vertë D. Urbas). anû darbelç, katrëi so kuoþnâs metâs vës 3 Brensztejn M., „Krzyþe i kapliczki þmudskie“, brongesnë, vës daugiau mûsa diemesë rei- Materialy antropologiczno-archeologiczne I etnogra- kalau ër pritrauk. ficzne, Kraków, 1906, t. 9. 4 Þemaitytë Z., „Senoji Þemaitijos liaudies skulp- tûra ir jos meistrai“, Dailëtyra, Vilnius, Vaga, 1981, 1 Interneta leidënîs „Þemaitija, puslapis http:// p. 224–255.

Vindeikiu kaima koplîtelë. Portëgrapouta 1962 m.

ZZ_2010_1_vidus.pmd 64 2010.03.04, 08:47 65

Skouda malûns SKOUDS – MIESTS, KATRAMË AÐ GÎVENO...

ANDRIEKAUS GINTA PORTËGRAPËJËS Kairie posie (nu vërðaus): paminklos tautuos konèiuoms atmintë (skulptuorios Naruðis Vîtauts), evangeliku liuteruonu baþnîèë, Ruomas katalëku baþnîèë Skoudë

Kap rek veskou padërbtë krûvas akmënû rçk daug darbû ëðraustë, – ka nuori Þemaitëjç padërbtë, rçk vesor sovëlktë kalnû kalnaliu ëð þemës ëðkeltë, rçk turietë daug vondënû ër stombio þvîro arba smëltë ka par tas lonkas ë daubas Ër nemaþâ þemës… ëlgus kelius ëðpëltë, biegtom opalç ðaltë [...]

Kubilios Justîns

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 65 2010.03.04, 08:52 66 IÐKILÛS ÞEMAIÈIAI

SIMONAS DAUKANTAS

PARENGË DANUTË MUKIENË

Ar þinote, kas yra XIX a. buvusiø naujadarø, ðiandien visiems jau áprastø þodþiø – laikrodis, vietovë, prekyba, vaistininkas, bûdvardis, priebalsiø dantiniai, lûpiniai, nosiniai, krikðtatëvis (autorius)? Atsakymas: Simonas Daukantas

vo atsakingas uþ Lietuvos metrikà, todël turëjo galimybæ tyrinëti jà ir kitus archyvinius dokumentus. Gyvendamas Rygoje ir Petrapilyje palaikë glaudþius ryðius su Lietuvoje likusiais savo bièiuliais, rûpinosi Lietuvos reikalais. S. Daukantas ir jo bendraþygiø nuoseklaus darbo dëka 1841 m. caro valdþia leido Lietuvoje steigti lietuviðkas parapines mokyklas. Tai sudarë sàlygas legalizuoti iki to laiko Lietuvoje slapta ákurtas ir veikusias lietuviðkas mokyklas, toliau puoselëti lietuviø kalbà. Lietuvos atgimimà S. Daukantas siejo su jos kultûriniu atgimi- mu. Jis nuolat ieðkojo lietuviø tautos istorijos ðaltiniø, tyrinëjo juos, lietuviðkai raðë knygas, ir, siekdamas kelti tautos savigarbà, ver- tës suvokimà, kiek tik leido jo sugebëjimai, ðvietë tautà. S. Daukantas XIX a. I p. þemaièiø lietuviðkojo sàjûdþio, kurio tikslas buvo sukurti kultûrinius pamatus moderniai lietuviø tautai, dalyvis. Ðiam sàjûdþiui priklausë ir Liudvikas Adomas Jucevièius, Dionizas Poðka, Kajetonas Nezabitauskis, Jurgis Pliateris, Simo- nas Stanevièius. S. Daukantas palaikë glaudþius ryðius ir su savo þemieèiu botaniku, taip pat dideliu lietuviø kalbos puoselëtoju Jur- giu Pabrëþa. Jis bendradarbiavo ir su istoriku Teodoru Narbutu, daugeliu kitø ano meto iðkiliø Lietuvos mokslo, kultûros veikëjø. S. Daukantas pirmasis teoriðkai apibrëþë, kuo skiriasi tauta nuo valstybës. Anot jo, tautai bûdinga sava kalba, visuomeninë santvar- ka, kasdieninio gyvenimo paproèiai. Pasak S. Daukanto, kalba, o ne valstybingumas, yra pagrindinis tautos skiriamasis bruoþas. Tautai jis priskyrë valstieèius. Tai prieðtaravo ano meto bajoriðkajai tautos sampratai. S. Daukantas pasisakë uþ baudþiavos panaikinimà. Savo darbuose jis plëtojo Ðvietimo ideologijà. S. Daukantas ra- ðë savo tautai, jis norëjo, kad visi suprastø tai, kà jis raðo, todël Simonas Daukantas. Dailininkas Rimtas Tarabilda stengësi kuo maþiau savo tekstuose naudoti mokslinius terminus. Tokia jo istorijos raðtø stilistika priskiriama romantizmui. Tarp iðkiliausiø Þemaitijos ir visos Lietuvos mokslo ir kultûros Petrapilyje uþsimezgë S. Daukanto ir bûsimo þemaièiø vyskupo þmoniø jau antras ðimtmetis minime ið Kalviø (Lenkimø seniûnija, Motiejaus Valanèiaus draugystë. Skuodo rajonas) kilusá Simonà Daukantà – pirmàjá lietuviø tautinës Vëlesniais metais, pakviestas M. Valanèiaus, S. Daukantas su- sàmonës þadintojà, pirmàjá istorikà, apie Lietuvos istorijà raðiusá gráþo á Lietuvà ir apsigyveno, pradëjo dirbti Varniuose. Palaipsniui lietuviø kalba. Jis á istorijà áëjo ir kaip iðkilus XIX a. folkloristas, jo ir M. Valanèiaus keliai iðsiskyrë. Nuo 1861 m. S. Daukantas vertëjas, kalbininkas. gyveno Papilëje. Gimë S. Daukantas 1793 m. spalio 28 d. Kalviuose (Skuodo r.). Literatûrinës veiklos ëmësi dar studijuodamas. 1822 m. paraðë Mokësi Kretingos pradinëje, Þemaièiø Kalvarijos 4 klasiø mokyk- pirmàjá istorijos veikalà lietuviø kalba – „Darbai senøjø lietuviø ir loje, Vilniaus gimnazijoje. Vëliau studijavo Vilniaus universiteto li- þemaièiø“. Ji buvo iðspausdinta tik 1929 m. Kaune, praëjus deðim- teratûros ir laisvøjø menø, moraliniø ir politiniø mokslø fakultetuo- èiai metø po to, kai ðios knygos rankraðtis buvo surastas Vepriø se. Universitetà baigë 1822 m. (magistro diplomà gavo 1825 m.). dvaro bibliotekoje. Po studijø iðvyko á Rygà, kur dirbo Rygos generalgubernatoriaus Stambiausias S. Daukanto darbas – „Istorija þemaitiðka“ (1838). raðtinëje. 1835 m. jis tapo Petrapilio (dabar – Sankt Peterburgas, 1845 m. paraðë ir iðleido „Bûdà senovës lietuviø kalnënø ir þe- Rusija) Senato valdininku. Èia ilgà laikà dirbo padalinyje, kuris bu- maièiø“. Tyrinëtojai jà ávardija kaip savotiðkà senøjø lietuviø kultû-

ZZ_2010_1_vidus.pmd 66 2010.03.04, 08:53 IÐKILÛS ÞEMAIÈIAI 67

yra toks uþraðas: „Simonas Daukantas, 1793–1864, tai tas mokytas vyras, kuris Lietuviø tautos praeièiai kelti, jø kalbai lietuvinti, jø tautinës dvasios ugnelei kurstyti ir didingai ateièiai siekti sunkiuoju caro jungo metu þemaitiðkai priraðë daugybæ knygø, per visà amþiø ðvietë, këlë savo tautà. Kartø kartoms prisiminti laisvos Lietuvos ðvietëjai mokytojai ðiuo paminklu pagerbë já 1930 met.“ Paminklas S. Daukantui Lenkimuose (Skuodo r.) pastatytas 1993 m. Já uþ visuomenës paaukotas ir valdþios skirtas lëðas su- kûrë skulptorius Regimantas Midvikis ir ið Lenkimø seniûnijos ki- læs architektas Adomas Skiezgilas. Paminklas stovi aikðtelëje prie- ðais Lenkimø ðv. Onos baþnyèià.

SIMONO DAUKANTO PREMIJA

1989 m. Simono Daukanto premijà ásteigë tuo metu dabartinës Skuodo rajono Lenkimø seniûnijos teritorijoje veikæs rajono Lenki- mø parodomasis-atraminis tarybinis ûkis. 1995–2003 m. premijos administravimu uþsiëmë Lenkimø seniûnija, o nuo 2003 m. – Skuo- Medalis, skirtas S. Daukanto gimimo 200 metø jubiliejui. Dailininkas do rajono savivaldybës administracija. Petras Gintalas. 1993 m. Bronza, liedintas. Skersmuo 150 mm. Pirmaisiais metais premija buvo skiriama uþ ryðkiausius lietu- LNM, M-3638. K. Stoðkaus nuotrauka viø groþinës literatûros kûrinius ir Lietuvos istorijos tyrinëjimo dar- ros istorijà, turinèià utopinio þanro ypatumø. Tai vienintelis didelës bus. Paskutiniais metais premijos laureatais daþniausiai tampa apimties S. Daukanto darbas, kuris buvo iðleistas jam esant gy- iðkilûs Skuodo rajono ir ið ðio rajono kilæ þmonës, savo darbais, vam. Leidinys iðspausdintas Petrapilyje Jokûbo Laukio slapyvar- kilniais poelgiais garsinantys kraðtà Lietuvoje ir uþsienyje. dþiu. XIX a. pab. – XX a. pr. ðio leidinio fragmentus á lenkø kalbà S. Daukanto premija skiriama kas du metai. Laureatø jau deðimt. iðvertë R. Podbereskis. Jie buvo iðspausdinti 1850 m. Vilniuje lei- 1989 m. pirmuoju laureatu tapo raðytojas Petras Dirgëla. Jam dþiamame „Rocznik Literacki“. premija paskirta uþ istoriná romanà „Joldijos jûra“. S. Daukantas iðvertë keletà Antikos istorikø darbø, J. H. Kam- 1991 m. spalio 26 d. istorikui akademikui Vytautui Merkiui áteik- pës „Robinzonà jaunesnájá“, ið lotynø kalbos – „Pasakas Fedro“. ta antroji S. Daukanto premija. Jos jis nusipelnë uþ monografijà Lietuvos kultûros istorijai reikðminga ir S. Daukanto studija „Pa- „Simonas Daukantas“. sakojimas apie veikalus lietuviø tautos senovëje“ (1850). 1993 m. treèioji premija uþ knygà „Prieð audrà. Jaunieji Simono S. Daukantas pats ir per savo talkininkus, kuriø turëjo apie 50, Daukanto bièiuliai“ paskirta istorikui Egidijui Aleksandravièiui. rinko lietuviø tautosakà, sukaupë daug dainuojamosios ir pasako- 1995 m. premija uþ reikðmingus lietuviø kalbos tyrinëjimo dar- jamosios lietuviø tautosakos, parengë liaudies poezijos rinkiná „Dai- bus atiteko kalbininkui Giedriui Subaèiui. nës þemaièiø“, leidiná „Pasakos masiø“. 1997 m. S. Daukanto premijos laureatu uþ knygà „Vakaras, pas- Iðleido jis ir keletà vadovëliø („Prasma lotynø kalbos“, „Abëcëlë kui rytas“ tapo daugelá metø Skuodo rajone gyvenæs ir dirbæs raðyto- lietuviø, kalnënø ir þemaièiø kalbos“), ðvieèiamøjø knygø, sudarë jas, þurnalistas Romualdas Granauskas. „Lietuviø-lotynø þodynà“ ir „Lenkø-lietuviø þodynà“. Ðeðtoji premija uþ publikacijas istorinëmis temomis ir ðvietëjið- S. Daukantas raðë, leido ir nedidelës apimties, populiarias kny- kà veiklà paskirta istorikui Alfredui Bumblauskui. geles, kurias pasiraðinëdavo slapyvardþiais. Tarp ðiø knygeliø yra Septintoji premija uþ knygà „Lietuvos istorija“ (I tomas) ir ðvie- ðvietëjiðku-auklëjamuoju stiliumi paraðyti leidiniai „Parodymas, tëjiðkà kultûrinæ veiklà buvo áteikta istorikui Edvardui Gudavièiui. kaip apynius auginti“ (1847 m.), „Pamokinimas apie auginimà ta- Aðtuntuoju S. Daukanto premijos laureatu tapo Skuodo rajone bokos“ (1847 m.), „Pamokslas apie sodnus“ (1849 m.), kt. gimæs, dirbæs poetas ir ilgametis þurnalistas Stasys Jonauskas. Jo raðytiná palikimà sudaro ávairiø istoriniø ðaltiniø nuoraðø rin- Jam premija áteikta uþ poezijà apie einantá laikà. kiniai, straipsniai lietuviø kalbos temomis, uþraðø knygos, didelis 2006 m. premija uþ ilgametá darbà plëtojant raðytojo, istoriko pluoðtas laiðkø. Simono Daukanto palikimà bei atminimà rajone ir uþ jo ribø Daþniausiai pasiraðinëdavo J. Laukio, M. Ðauklio, J. Girdenio, apdovanoti Lenkimuose gyvenantys pedagogai Adelë ir Algirdas J. Einoro ir kitomis pavardëmis. Drukteiniai. Mirë S. Daukantas 1864 m. gruodþio 6 d. Papilëje (Akmenës r.). 2007 m. deðimtuoju premijos laureatu uþ aktyvià raðytojo, reþi- Ten, ant aukðto kalno, iki ðiol graþiai priþiûrimose kapinëse, buvo ir sieriaus veiklà bei þemaièiø kalbos, kultûros puoselëjimà ir popu- palaidotas. Ant jo kapo stovi medá simbolizuojantis paminklas, kurá liarinimà pripaþintas reþisierius ir raðytojas Edmundas Untulis. 1926 m. sukûrë skulptorius A. Raudonis. Áamþinant S. Daukanto atminimà Papilëje, miestelio aikðtëje, 1930 m. pastatytas skulpto- LITERATÛRA: riaus Vinco Grybo sukurtas S. Daukanto paminklas. Jis buvo pa- 1. Þukas S., Simonas Daukantas, Kaunas: Ðviesa, 1988. statytas uþ Lietuvos pedagogø surinktas lëðas. Kolonos priekyje 2. Merkys V., Simonas Daukantas, Vilnius: Vyturys, 1991.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 67 2010.03.04, 08:53 68 IÐKILÛS ÞEMAIÈIAI

S. DAUKANTO GIMINAIÈIAI KAUNACKIAI

JUOZAS VYÐNIAUSKAS

Praëjusiø metø pabaigoje iðleista skuodiðkio Juozo Vyðniausko kny- ga „Dvaras prie Aleksandrijos“. „Þemaièiø þemës“ skaitytojus supa- þindiname su ðiame leidinyje apraðomais istoriko ir raðytojo Simono Daukanto giminaièiais Kaunackiais.

Publikacijoje panaudotos nuotraukos – ið autoriaus archyvo Knygos „Dvaras prie Aleksandrijos“ virðelis

1793 metø spalio 28 dienà Lenkimø parapijos Kalviø kaimo vals- rulevièienei, Mykolui Kosevièiui ir daugeliui kitø susirinkusiøjø. tieèiø Jurgio ir Kotrynos Daukantø ðeimoje gimë pirmasis vaikas – 1831 metø lapkrièio 22 dienà Skuodo parapijos dukterinëje Alek- sûnus Simonas, bûsimasis istorikas, raðytojas. Po ðimtmeèio su- sandrijos baþnyèioje buvo pakrikðtytas Kazimiero ir Anastazijos rastuose ir paskelbtuose jo krikðto metrikuose raðoma, kad jis Kaunackiø sûnus vardu Leonas Stanislovas, gimæs 1831 metø lap- gimë ið tëvo bajoro ir motinos bajorës. Ði klastotë atsirado dël krièio 21 dienà Aleksandrijos kaime. Jo krikðto tëvai buvo Stanislo- aiðkaus tikslo – Simonui siekta atverti kelià á aukðtuosius moks- vas (pavardë neáskaitoma) ir Barbora Bernotienë. Krikðtijamam lus. Nekilmingiems valstieèiams tokia galimybë nebuvo numatyta. vaikui asistavo Bonifacas Lukoðius ir Ona Norvilavièiûtë. Apie 1795 metus jie susilaukë pirmosios dukters Anastazijos. Dar Seserá, iðtekëjusià á Kivylius uþ Kaunackio, gráþæs atostogø ið po metø – Onos, kuri gimtuosiuose Kalviuose apie 1815 metus Rygos ir Petrapilio, aplankydavo brolis Simonas. Dirbdamas Ry- iðtekëjo uþ Juozapo Pruðinsko. 1802 metø geguþës 12 dienà Dau- goje, atostogavo 1828 m. liepà, kitø metø gruodá, po to – tik 1834 m. kantams gimë duktë Kotryna, 1804 metø sausio 16 dienà – Kon- liepà. Pasakojama, jog per atostogas, vieðëdamas pas seserá Ki- stancija, o 1805 metø geguþës 17 dienà – jauniausias vaikas – vyliuose (atrodo 1844 metais), ákalbinëjæs vienà sûnø leisti á moks- sûnus Aleksandras. lus, o patiems su kitais vaikais pasistengti iðtrûkti ið valstieèiø Anastazija Daukantaitë 1829 metais iðtekëjo uþ Kazimiero Kau- luomo. Daukantas sakæs: „(...) ar negalëtumëte prisiraðyti prie mies- nackio, gyvenanèio Skuodo parapijoje, Kivyliø kaime. Judviejø san- to arba ten persikelti, juk galëtumëte kupèyste uþsiimti, kromà uþ- tuokos registravimas vyko ne jaunosios pusëje – Lenkimø baþny- dëti, bet ûkininku negera bûti, nes miesèionis turi geresnes tiesas èioje ir ne Aleksandrijos baþnyèioje, iki kurios Kaunackiams – tik (provas). Ant anø nieks taip nepuola, kaip ant sodieèiø“. pora kilometrø. Jie moterystës sakramentu buvo susaistyti pake- Jø vaikø bûta ne vieno. 1833 metø rugpjûèio 12 dienà kunigas liui ið Lenkimø á Kivylius. Telðiø vyskupijos kurijos fonde esanèioje Leonas Montvydas Aleksandrijos baþnyèioje pakrikðtijo gimdytojø Skuodo Romos katalikø baþnyèios santuokos metrikø knygoje ára- Kazimiero ir Anastazijos (Daukantaitës) Kaunackiø sûnø Ipolito My- ðyta (áraðas lenkø kalba), kad 1829 metø birþelio 18 dienà susituo- kolo vardu. Tikriausiai dar vienas jø sûnus turëjo Aleksandro vardà. kë trisdeðimties metø Kazimieras Kaunackis, Liudviko sûnus, ir Gegrënø kapinëse (Þemaièiø Kalvarijos seniûnija) yra palaidotas dvideðimt ketveriø metø Anastazija Daukantaitë, Jurgio duktë. Vincas Kauneckis (1902–1978), kurio tëvas Aleksandras. Jis gyve- Skiltyje apie jaunavedþiø gimdytojus ir santuokos liudininkus ára- no tarp Gegrënø ir Plateliø, valdë daugiau kaip 50 hektarø þemës. ðyta, kad jaunojo tëvai – darbininkai Liudvikas ir Kotryna (Kniuipavi- Aleksandras Kauneckis – Rozalijos Kauneckytës-Trakumienës, Ele- èiûtë – z Kniuypowiczow) Kaunackiai yra vyras ir þmona, ir kad nos Kauneckytës-Jazdauskienës, Kauneckytës-Beniuðienës, Barbo- jaunosios tëvai – darbininkai Jurgis ir Kotryna (Odinaitë) Daukantai ros Kauneckaitës, Vinco Kauneckio ir Adomo Kaunecko tëvas. yra vyras ir þmona. Trumpiau pasakius, abiejø tëvai gyvena santuo- Adomas Kauneckas, Aleksandro sûnus, po vedybø apsigyveno koje. Iðvardintus asmenis Dievo akivaizdoje Baþnyèia sujungë daly- netoli Ðaèiø, Vabaliuose. Rozalijos Kauneckytës-Trakumienës duk- vaujant patikimiems liudininkams – Antanui Narvilui, Pranciðkai Pet- të Stasë, gimusi 1908 m., yra pasakojusi, kaip su dëde Adomu ið

ZZ_2010_1_vidus.pmd 68 2010.03.04, 09:03 IÐKILÛS ÞEMAIÈIAI 69

Vabaliø yra vaþiavæ pas giminaièius Kaunackius á Kivylius, kur buvæs graþus ûkis. Rozalija Trakumienë daktarus Ferdinandà ir Pla- tonà Kaunackius vadindavusi savo broliais, gal pusbroliais. XIX a. II p. Truikinuose gyveno Andrius ir Kotryna Kaunackiai. Jø dukters Onos santuoka 1892 m. registruota Skuodo baþnyèioje. Esant sudëtingoms carinës Rusijos priespaudos sàlygoms, sa- vo gyvenimo saulëlydþiui Papilës miestelyje rengësi pavargæs ir pasiligojæs Simonas Daukantas, o Kivyliuose jo sesers Anastazi- jos (ir Kazimiero Kaunackio) sûnus Leonas vedë truikiniðkæ Cecili- jà Knipavièiûtæ. Judviem 1861 m. geguþës 30 d. gimë sûnus, ku- riam krikðto tëvai davë Ferdinando vardà. 1864 m. sausio 3 d. jø ðeimoje gimë sûnus Boleslovas, 1865 m. liepos 17 d. – Platonas, 1868 m. geguþës 29 d. – Kalikstas. Jam ðá vardà gimimo dienà Aleksandrijos baþnyèioje suteikë kunigas Ignas Stankûna. Jis su Skuodo Romos katalikø baþnyèios santuokos metrikø knygos áraðas Amelija Knipavièiene, Jokymo þmona, buvo ir Kaliksto krikðto të- lenkø kalba, nurodo, kad 1829 m. birþelio 18 d. susituokë Kazimieras vai. Kitø metø sausio 13 d. Kalikstas mirë. Tiksliø datø, kada gimë Kaunackis ir Anastazija Daukantaitë Valerijonas ir vienintelë duktë Bronislava, nerasta. Leonas ir Cecilija Kaunackiai visus savo vaikus leisti á mokslus ryþosi ne tik dëdei S. Daukantui paraginus iðtrûkti ið valstieèiø luomo. Veikë ir jø namuose saugomø mokslininko knygø ir ran- kraðèiø aura. Neabejotina, kad didelæ átakà jiems darë ir Cecilijos broliai Kniuipiai. Pastarieji bus paskatinæ ir jos vyrà Leonà tapti mediku. Tuo laiku prieinamiausias, kartu ir populiariausias, buvo dvasininko, gydytojo ir teisininko aukðtojo iðsilavinimo siekimo kelias. Truikiniðkis Mykolas Kniuipys 1845 m. pabaigë medicinos mokslus Dorpato (Tartu) universitete. Jis buvo pirmasis, kuris ne- nuslëpë savo valstietiðkos kilmës, bet studentø sàraðuose uþsira- ðë Knipovièiaus pavarde. Tapæs karo ligoninës gydytoju, á Lietuvà nebegráþo. Be to, Leono Kaunackio dëdë Aleksandras Daukantas buvo karo gydytojas. Jis skaudþiomis aplinkybëmis 1841 m. pasi- traukë ið gyvenimo. Anuo metu Paurupës (ðiandieninë Rucava, Latvijos Respubliko- je) mokykloje mokiniø buvo apie 100, ið jø daugiau kaip 60 – lietu- viø katalikø. Tikybà tik po keleriø metø pradëjo dëstyti ið Rusijos gilumos gráþæs kunigas Juozapas Þukas. Bûsimasis Þemaièiø vys- kupas Pranciðkus Karevièius su keliomis deðimtimis draugø lietu- viø gyveno greta mokyklos, savininko Ðembergo pastatytuose na- muose. Jie buvo sausame puðyne, netoli upës. Iki Pappensee (Pa- pës) kaimo, uþ kurio bangavo jûra, buvæ aðtuoni kilometrai. Pamaldþiø draugø bûrelis kas sekmadiená aðtuonis kilometrus keliavæs á Lenki- mø baþnyèià klausyti ðv. Miðiø, susipaþinæ su tenykðèiu klebonu. Paurupës mokykla mylëjo ir gerbë carizmo prispaustø Þemaiti- jos valstieèiø vaikus. Nevarþë jø tikybos reikaluose. Daug jos mo- kiniø baigë kunigø seminarijas. Svarbiausia, gerai juos paruoðda- vo stojimui á gimnazijà. „Ðità mokyklà baigusieji paprastai iðlaiky- Daktaro Boleslovo Kauno-Kaunackio kapas-rûsys su Gedimino stulpais davo Liepojoje kvotimus ið keturiø gimnazijos klasiø. Vienas moki- Bugeniø kaime nys Kovnackis ið Truikinø, nugis, medic[inae] doct[or] buvo ið Paurupës mokyklos tiesiai patekæs á ðeðtà klasæ arba II, nes tada minti dar dël vieno dalyko: kad já pramokytø lotynø kalbos, tëvai á gimnazijos tebuvo septyniø klasiø“. Ir ðiø eiluèiø autorius P. Kare- namus buvo parsiveþæ truikiniðká Tadeuðà Knipavièiø. vièius po kvotimø buvæs priimtas á Liepojos gimnazijos ðeðtà kla- Ferdinandas Kaunackis, vyriausias ið penkiø vaikø, pradþios sæ. Klasëje turëjæs 63 draugus, tarp kuriø buvæs graþus jaunuolis mokslo þinias ágijo tëviðkëje, vëliau ástojo á Rucavos (Latvijoje) Narutavièius ið Alsëdþiø parapijos. Kaunackio daugiau nemini. Tik privaèià mokyklà, kurià baigæs iðlaikë egzaminus á Liepojos gim- prasitaria: kai gyvenæ greta Paurupës mokyklos mokiniams pasta- nazijos 6 klasæ. Bûdamas mokiniu, dar vertësi pamokomis ir padë- tytuose namuose, turëjæ savo ðeimininkæ Barborà ið Truikinø para- jo savo broliams mokytis. Gimnazijà baigë 1881 m. pavasará ir pijos. Neatmestina galimybë, kad jà èia galëjo atveþti Kaunackiai rudená iðvyko á Charkovo universitetà studijuoti medicinà. Iðklau- savo vaikams priþûrëti, maistui gaminti. Tuo paèiu laiku ji galëjo pagelbëti ir kitiems mokiniams. P. Karevièius Truikinus galëjo prisi- (Nukelta á 70 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 69 2010.03.04, 09:03 70 IÐKILÛS ÞEMAIÈIAI

paminklo. Jø giminaièiø Dambrauskø gy- venta Prialgavos kaime. Truikiniðkë Cecilija Knipavièiûtë, Liudvi- ko duktë, iðtekëjo á Kivylius uþ gydytojo Le- ono Kaunackio, Anastazijos Daukantaitës sûnaus. Vaclovas Birþiðka, þinodamas esant kaþkokio giminystës ryðio su Kniui- piais Knipavièiais, „Aleksandryno“ treèia- jame tome raðo, jog viena ið Daukanto se- serø buvo iðtekëjusi uþ ûkininko Kniuipio „(gal ta pati Pruðinskienë, jos pirmajam vy- rui mirus?)“. Ðià jo prielaidà kartoja ir kiti autoriai, raðæ apie Simonà Daukantà. Trui- kinø Kniuipiø Knipavièiø ryðys su Kaunac- kiais buvo kur kas artimesnis nei iki ðiol manyta – tiesioginis. Uþ Kaunackio iðtekëjo ne tik Cecilija Knipavièiûtë. Jos vyro Leono senelë taip pat buvo ið Kniuipiø – Kotryna Kniuipavièiûtë. Sedoje, prie Maþeikiø urëdijos. Sëdinèiøjø tarnautojø centre – urëdas Valerijonas Kaunackis. Atsitiko taip, kaip Simonas seseriai Anas- tazijai buvo pataræs – visi jos anûkai iðtrû- ko ið valstieèiø luomo. Taèiau jie neatsisa- kë kaimo, nepasitraukë nuo þemës. Ne vie- ninteliai ir ne paskutinieji jie taip darë. Re- gis, to meto jaunuoliai buvo persiëmæ idëjø, kurias mums ðiandien nelengva suvokti. Sunku kitkuo, jei ne altruizmu, pasiaukoji- mu gydyti, ðviesti kaimo þmones, iðsaugo- jusius gimtàjà þemaièiø kalbà, galima pa- aiðkinti Ferdinando Kaunackio verþimàsi ási- kurti Kivyliuose, nemaþame tëvø ûkyje. Ðiam tikslui pasiekti jis pasinaudojo vy- riausiojo sûnaus teise. 1887 m. vasarà, gavæs gydytojo diplomà, jis skuba ne kur kitur, o á tëviðkæ. Netrukus já rusø valdþia siunèia á choleros epidemijos apimtas sri- tis – á Rostovà prie Dono. Ten serganèiuo- sius gydo iki 1891 metø. Tolimesnis jo tiks- las aiðkus – gráþti á gimtuosius Kivylius, ver- V. Kaunackis sëdi ant suolo prie savo gyvenamojo namo Bugeniuose, 1932 m. stis gydytojo praktika. Tais paèiais 1891- (Atkelta ið 69 p.) aisias mirðta jo motina Cecilija Knipavièiû- Dambrausko. Jos, 28-eriø metø valstie- të, kurià palaidoja Truikinø kapinëse. Gali sæs vienà semestrà, iðsikëlë á Dorpato uni- tës Bronislavos Kaunackytës ið Kivyliø, bûti, kad jos mirtis Ferdinandui suteikë ga- versitetà, nes èia tikëjosi rasti daugiau vien- santuoka su 31-eriø metø dvarininku Fe- limybæ palikti tolimà sritá ir gráþti namo. minèiø – lietuviø. 1887 m. vasarà jis gavo liksu Dambrausku ið Ðaèiø registruota Galima stebëtis ir tuo, kad jam gydyti gydytojo diplomà ir gráþo á tëviðkæ. 1892 m. sausio 7 d. Skuodo baþnyèioje. valstieèius nepakako turimo iðsilavinimo. Norëdami suþinoti, ar tuo paèiu mokslo Jaunojo tëvai – dvarininkai Teodoras Je- Matyt, jis puoselëjo ir kitus planus. Dar stu- keliu, kaip ir Ferdinandas, ëjo jo jaunesni ronimas Dambrauskas ir Agnieðka Gim- dentaudamas susiraðinëjo su visuomenës broliai Boleslovas ir Platonas, taip pat tapæ butaitë. Jaunosios – Leonas Kaunackis ir veikëju, spaustuvininku, spaudos darbuo- gydytojais, turëtume susipaþinti su Ruca- Cecilija Kniuipaitë. Bronislavos uoðvis Te- toju, publicistu, lietuviø nacionalinio judëji- vos privaèios (privatinës) mokyklos, Lie- odoras Jeronimas Dambrauskas, turëjæs mo veikëju Martynu Jankumi. F. Kaunackis pojos gimnazijos, Tartu ir Charkovo univer- bajoro dokumentus, mirë 1899 m. rugsë- nuo 1893 m. Dorpato universitete pradëjo sitetø archyvais. Ketvirtasis sûnus Valeri- jo 13 d. Mockaièiuose. Já kunigas I. Stan- rengti doktoratà. Ten susipaþino su ið Ukrai- jonas Lenkijoje baigë Pulavø þemës ûkio kûna palaidojo Ðaèiø parapijos kapinëse. nos kilusiu paskutinio kurso medicinos stu- institutà ir ágijo miðkininko diplomà. Felikso ir Bronislavos Dambrauskø gyve- dentu grafu Èapskiu, prijauèianèiu lietuviø Vienintelë sesuo tikriausiai turëjo tenkin- namoji vieta liko nenustatyta. Ðaèiø bei studentø judëjimui. Èapskis ðelpë gabø gy- tis maþesniu iðsilavinimu. Ji iðtekëjo uþ Notënø kapinëse nerasta ir jø antkapinio dytojà ið Þemaitijos, dalyvavo slaptuose lie-

ZZ_2010_1_vidus.pmd 70 2010.03.04, 09:03 IÐKILÛS ÞEMAIÈIAI 71

tuviø studentø susirinkimuose. Juose galbût ir buvo aptariami bû- dai ir galimybës aukotis savo kraðtui, ðviesti, lavinti jo þmones. Dauguma jø nemokëjo nei skaityti, nei raðyti. O ir tie, kurie mokëjo, skaitë ir raðë ne lietuviðkai. Pavyzdþiui, truikiniðkë Franciðka Za- liðauskienë (1888–1968) laisvai, vaizdþiai kalbëjo þemaitiðkai. Taèiau lietuviðkai kalbëti, skaityti, raðyti nemokëjo, nes Petrogra- de buvo baigusi 4 gimnazijos klases – kaip gimtosiomis kalbo- mis skaitë ir raðë rusiðkai, vokiðkai, o meldësi ir maldaknygæ skaitë dar ir lenkiðkai. 1894 m. gydytojas Ferdinandas Kaunackis apgynë medicinos mokslø daktaro disertacijà. Visi lietuviai, anais laikais Rusijos ir kitø ðaliø universitetuose baigæ medicinos studijas, save tituluodavo dak- tarais. F. Kaunackis buvo bene vienintelis tikras mokslø daktaras. Gráþæs á tëvø namus, jis toliau gydë aplinkiniø kaimø þmones. 1895 m. svirne árengë slaptà mokyklà-skaityklà. Joje susirinkusius lietuvið- kai skaityti bei raðyti mokë pats daktaras. Pas já slaptoje mokykloje mokësi ir kivyliðkë Ona Girdenytë, kuriai daugiau niekur kitur nebe- teko lavintis. Ji su dëkingumu vis prisimindavo savo vienintelæ ðvie- timo ástaigà. Nuoðaliau pastatytoje peludëje dar átaisë knygø slëptu- væ. Kilus pavojui, buvo pasiruoðta jà padegti. Ne pirmas atvejis, kai tie, kurie siekian paveldëti tëvø ûká, kol iðmoka broliams ir seserims dalis, uþdelsia su vedybomis. Taip atsitiko ir Ferdinandui Kaunackiui. Buvo kalbama, kad jis su bûsi- màja þmona susipaþino iðkviestas á Gedrimø kaimà pas neturtingà ligonæ – jaunà graþià merginà, kurià ásimylëjo, o vëliau ir vedë. Gedrimuose ir Margininkuose Ferdinandas platino draudþia- mà lietuviðkà spaudà. Ði kryptis nuo Ylakiø Maþeikiø link jo biog- rafijoje uþima svarbià vietà, matyt, todël, kad Bugeniuose tuo lai- ku kûrësi ar jau gyveno jo broliai Boleslovas ir Valerijonas. Neat- sitiktinai kai kurie ðaltiniai klaidingai nurodo bûsimàjà Kaunac- kienæ, kilusià ið Bugeniø kaimo. Jaunosios tëvai Anicetas ir Pul- Medicinos mokslø daktaras, Kivyliø dvaro savininkas Ferdinan- das Kaunackis cherija (Strukaitë) Gecevièiai gyveno pietvakariniame keliø á Viz- gaudþiø kaimà ir Ylakius susikirtimo kampe. Rasti ðaltiniai apie jaunosios tëvus paneigia teiginá juos buvus neturtingus. Kitame ðaltinyje raðoma: „1911 metø liepos mënesá Lietuviø Ruoðdamasis vestuvëms, Ferdinandas suremontavo ið tëvø per- Mokslo Draugija Vilniuje ið Skuodo parapijos Kivyliø dr. Ferdinando imtus namus. Pagrindinius kambarius iðdaþë skirtingomis spalvo- Kaunackio ir jo giminiø gavo S. Daukanto bibliotekà. Ið viso 8 mis, juos apstatë Rygoje uþsakytais atitinkamø spalvø baldais. dëþes“. V. Merkys, raðæs apie Simonà Daukantà, patikslina – ði Santuokà áregistravo jaunosios parapijos baþnyèioje – Ylakiuose draugija bibliotekà ið Kivyliø gavo 1910 m. pabaigoje. Taip svar- 1908 m. rugpjûèio 9 dienà. Áraðas primena, kad tà dienà susituokë biausieji ðaltiniai apie S. Daukantà, jo kûrybà susitelkë Vilniuje ir 45 metø Ferdinandas Kaunackis, Leono sûnus, ið Kivyliø ir 21 metø visuomenei atsirado galimybë su jais geriau susipaþinti. Regina Gecevièiûtë, Aniceto duktë, ið Gedrimø. Apie Ferdinando Visi trys Anastazijos Daukantaitës anûkai – broliai Kaunackiai – kilmæ paraðyta, jog jis yra valstietis, o Regina – miestietë. Gecevi- iðtrûko ið valstieèiø luomo, bet liko kaime, tapo þemvaldþiais, naujos èiai buvo vieni ið tø, kurie, vystantis kapitalizmui, iðtrûko ne tik ið kartos dvarininkais, o Valerijonas – dar ir naujosios Lietuvos pramo- valstieèiø luomo, bet ir ið kaimo. nës kûrëju. Su þemdirbiais reikalø turëjo ir jø brolis gydytojas Platonas. 1909 m., bûdamas 78 metø amþiaus, mirë Leonas Kaunackis, 1914 m. rugpjûèio 1 d. prasidëjo Pirmasis pasaulinis karas, Anastazijos Daukantaitës sûnus. Já palaidojo prie þmonos Cecilijos uþsitæsæs apie penkerius metus. Jo pradþioje Lietuva buvo pafron- Truikinø kapinëse. Tais paèiais metais Regina ir Ferdinandas Kau- tës zona. Rusø valdþia Kivyliuose, prie Aleksandrijos, ûkininkau- nackiai susilaukë sûnaus, kurá pakrikðtijo Raimondo vardu. 1910 m. jantá ir privaèioje ligoninëje gydytojo praktika besiverèiantá medici- jiems gimë duktë Aldona, 1913 m. – Regina, 1914 m. – Napoleonas. nos mokslø daktarà, keturiø vaikø tëvà Ferdinandà Kaunacká pa- Daktaro Jono Basanavièiaus papraðytas, F. Kaunackis 1912– skyrë Sedos ligoninës vedëju. 1913 m. á Vilniø pasiuntë didelæ Simono Daukanto bibliotekà, Kivy- 1915 m. iki spalio vidurio Vokietijos kariuomenë okupavo liuose saugotà apie 50 metø. Nors jau buvo atðauktas lietuviðkos Lietuvà. Dabar ji buvo pajungta Vokietijos karo reikmëms ten- spaudos draudimas, darbas buvo ne maþiau atsakingas. Istoriko kinti. Tuoj pat buvo sudaryta valdþia okupuotam Lietuvos ir Kur- knygas ir rankraðèius reikëjo supakuoti á 17 dideliø dëþiø. Jas, ðo kraðtui valdyti. Tuo laiku buvo ákurta Sedos apskritis, kuriai arkliu traukiamais veþimais nuveþë á Priekulës (Latvija) ar Lûðës priklausë ne tik Ylakiai, Aleksandrija, bet ir Skuodas, Mosëdis. geleþinkelio stotá, o ið èia jos pasiekë Vilniø, Lietuviø mokslo drau- gijà. (Nukelta á 72 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 71 2010.03.04, 09:03 72 IÐKILÛS ÞEMAIÈIAI

(Atkelta ið 71 p.) buvæ sunkûs pokario metai. Visi labai bijojæ mirties dalgiu besi- ðvaistanèios uþkreèiamos ligos. Todël þmoniø, lydëjusiø daktarà á F. Kaunacká mobilizavo Sedos apskrities gydytojo pareigoms. kapines, buvæ labai maþai. Karstà su daktaro kûnu á kapines veþæ F. Kaunackio pagalbos ligoniai laukë ne tik Sedoje, bet ir Kivy- ant skersai ratuose padëtø dviejø maiðø, prikimðtø ðiaudø. Taip liuose. Savo ligoninëje serganèiøjø patalynës daktaras neleisdavo veþdavo ir kitø mirusiøjø palaikus. neðti koridoriumi, reikalavo jà mesti per langà tiesiai ant þemës, Ant daktaro Platono kapo tas pats brolis vëliau uþdëjæs didelá kad kiti nuo serganèiøjø neuþsikrëstø. paminkliná akmená. Tie, kas moka skaityti, perskaito, kas po juo Baigiantis karui, prasidëjo komunistuojanèiø þmoniø sukelti ne- guli, o kas nemoka, þino, kad ten paguldytas yra Plateliø daktaras ramumai, iðpuoliai. Daktaras F. Kaunackis ne kartà vyko á Vilniø Kaunackas. Taip kalbëjusi prisiminimø pateikëja Stanislava Ðob- suþinoti, kodël Lietuvos Valstybës Taryba nesiima veiksmø savo linskaitë (1895–1991). Pagal kità pasakojimà, gydytojas Platonas valdþiai átvirtinti, gaivalams sudrausminti. Jokios pagalbos ten jis Kaunackas po vanojimosi pirtyje susirgæs plauèiø uþdegimu ir, neil- nesulaukë, tik Vidaus reikalø ministro Vlado Staðinskio buvo pa- gai trukus, miræs. skirtas Sedos apskrities virðininku. Tuo paèiu jam buvo pavesta ir Daktaro kapo antkapinëje plokðtëje po kryþiaus þenklu iðkalti toliau eiti apskrities gydytojo pareigas. Taigi jam netiesiogiai buvo ðie þodþiai: pasakyta, kad pats turi imtis Lietuvos Nepriklausomybës átvirtini- D. D. G. mo, administracinio darbo. Anot pas Kaunackius Kivyliuose tarna- Èia ilsisi vusios Kostancijos Peèiulytës-Stasienës, daktaras, anksti këlæs, DAKTARAS rytmeèiais iðvaþiuodavo á Sedà arkliais, vakare gráþdavo namo. PLATONAS Dar keletà kartø daktaras slapta per bermontininkø frontà vyko á KAUNACKAS Vilniø kraðto gynëjams parveþti lëðø ir ginklø. Tik panaikinus Sedos gimë Kivyliuose 17 VII 1865 m. apskritá, baigësi jo kaip administratoriaus veikla, po kurios galëjo mirë Plateliuose 19 XII 1919 m. atsidëti ûkininkavimui ir mediko darbui. Po to já ir Skuodo dekanà „Vargo pelës“ ainis. Pranciðkø Þadeiká buvæ Mosëdþio ir Skuodo revoliuciniø komitetø Daktaro kapas yra pietrytinëje Berþoro kapiniø dalyje, tarp kapi- nariai ilgai dar kaltino, kam ðie praðë Liepojoje buvusios anglø es- niø koplyèios ir tvoros, uþ kurios matyti eþero vandenys. Per vienà kadros vado admirolo Sinklerio karinës pagalbos, kurios dëka duobiø eilæ arèiau koplyèios ateivá gali sudominti taip pat aklinai 1919 m. sausio 3 d. Skuode buvo iðvaikytas revoliucinis komitetas. uþdengta kapo duobë ir kryþius, ant kurio uþraðyta Barbora Kaunec- Tais paèiais 1919 m. Reginai ir Ferdinandui Kaunackiams gimë kaitë. Ji, galima manyti, buvo daktaro pusseserë. sûnus, kuriam jie davë Lietuvos kunigaikðèio Algirdo vardà. 1920–1921 m. Ferdinandas Kaunackis ëjo Skuodo ligoninës ve- Daktaras Platonas Kaunackas iki Pirmojo pasaulinio karo gyve- dëjo pareigas. Ðià ligoninæ perkëlus á apskrities centrà Kretingà, jis no ir dirbo gydytoju Þemaièiø Kalvarijoje. Jis miestelyje turëjo butà, Skuode savo lëðomis ruoðësi atidaryti privaèià ligoninæ. Nesulau- kabinetà, kuriame priiminëjo ligonius. Nuo broliø Ferdinando, Bo- kæs palaikymo ir pritarimo, visam laikui sugráþo gyventi á Kivylius, leslovo, Valerijono jis skyrësi tuo, kad nevaldë þemës, kad niekas kur beveik iki pat mirties vertësi privaèia gydytojo praktika, ûkinin- jo nevadino, netitulavo dvarininku. kavo. Neaiðku lieka, kokio dydþio ligoninë tuo metu Skuode galëjo Pirmojo pasaulinio karo metais Platonas, matyt, buvo paðauk- bûti, nes karo meto raðytiniuose ðaltiniuose apie jà þiniø nerandama. tas á rusø armijà dirbti karo gydytoju. Rusijoje ávykus bolðevikø Ið Priekulës savaitgaliais atvykstantis gydytojas pacientus priimi- revoliucijai ir prasidëjus visuotinei suirutei, daktaras P. Kaunackas nëdavo vaistinëje. Regis, ðis pavadinimas tuo metu buvo taikomas gráþo á Þemaitijà. Apsiþiûrëjo. Þemaièiø Kalvarija jam pasirodë menka stacionariai gydymo ástaigai ir neturinèiai gulimø vietø, lovø. ir suvargusi. Apsistojo Plateliuose. Apsigyveno grafo dvarui pri- 1921 m. geguþës 9 d. Kaunackiai susilaukë paskutiniojo sû- klausanèiame name, kuris stovëjo gatvëje, vedanèioje á Gintaliðkæ. naus, kurá pakrikðtijo Ferdinando Vytauto vardu. Ðeimos neturëjo. Gyveno su sena ðeimininke. Jo „gaspadinë“ bu- Daktaras dar buvo kvieèiamas uþimti Vytauto Didþiojo universi- vusi paprasta suvargusi senelë. Ji daktarui rinkdavusi „sriavines“ – teto, ákurto 1922 m. pradþioje Kaune, Chirurgijos-ginekologijos ka- kraujaþoles. Ne baltàsias, o rusvàsias (ruþavàsias). tedros profesoriaus vietà. Atsisakë, nes ið tëviðkës niekur nenorëjo Plateliø apylinkëse tuo metu karðtine (ðiltine) sirgæ daug þmo- keltis. Jai jau buvo atidavæs daugiau kaip 30 savo gyvenimo metø. niø. Daktaras Kaunackas juos lankæs, rûpestingai gydæs. Labai ge- Nors ir bûdamas 265 hektarø þemës savininku, dar nebuvo ágy- ras buvæs neturtingiems (biedniems), ið jø uþmokesèio neimda- vendinæs visø puoselëtø sumanymø. 80 hektarø þemës jis paveldëjo væs – konsultavæs, gydæs veltui. Puidokienë, gimusi 1904 m. ir ið tëvo, kità þemës dalá 1890–1920 m. nusipirko ið ávairiø asmenø. gyvenusi Medsëdëliø kaime, yra pasakojusi, kad jos tëvø Ripkaus- Jam priklausë du treèdaliai Kivyliø kaimo (jo dydis – 399 ha), þemiø. kø ðeimoje kartà atsirado serganèiø ðiltine. Juos aplankæs dakta- Pirmasis tarpukario deðimtmetis laikomas daktaro F. Kaunac- ras Kaunackas, pamokæs, kaip durø rankenas ðlapiu skuduru valy- kio dvaro klestëjimo periodu. Já aplankë ne tik daug ekskursijø, bet ti, gerai nuðluostyti. Reikalavæs naudotis atskirais indais, rankð- ir literatûros klasikas Juozas Tumas-Vaiþgantas, Lietuvos preziden- luosèiais. Kantriai aiðkinæs, kaip apsisaugoti nuo prasidëjusios epi- tas Antanas Smetona, kaimyninës Latvijos ministras pirmininkas demijos. Daktarui likæ dëkingi, nes niekas tada jø ðeimoje nenumirë. Karlis Ulmanis, vëliau tapæs ðios ðalies prezidentu, 1935 m. – Pa- Deja, pats daktaras, kitus begydydamas, uþsikrëtë, susirgo ir, langos burmistras daktaras Jonas Ðliûpas. ilgai nesikankinæs, mirë. Platonui susirgus, atvaþiavæs jo brolis 1935 m. F. Kaunackis sirgo inkstø uþdegimu. Liga komplikavosi, ið Kivyliø ir dvi savaites, kol ðis uþgeso, slaugë já. Anot Ðoblins- palietë plauèius. Tuo metu jis daugiau gyveno Skuode, Dariaus ir kaitës, mirus daktarui Platonui Kaunackui, ið kaþkur atvaþiavæs jo Girëno gatvës 6 numeriu paþymëtame name, nuomojamame bute, brolis ir já palaidojæs Berþoro kapinëse. Be dideliø iðkilmiø, nes kur priiminëdavo ligonius. Jis ið paskutiniøjø stengësi uþtikrinti pra-

ZZ_2010_1_vidus.pmd 72 2010.03.04, 09:03 IÐKILÛS ÞEMAIÈIAI 73

gyvenimà vaikams ir þmonai, pardavinëjo dvarui priklausiusià þe- mæ. Mirë savo namuose, Kivyliuose, 1935 m. birþelio 11 dienà. Ferdinandas Kaunackis, pripaþintas gydytojas, medicinos moks- lø daktaras, draudþiamos lietuviðkos spaudos saugotojas bei platin- tojas, knygneðys, slaptos mokyklos mokytojas, visuomenës veikë- jas, administratorius, labdaros teikëjas, Ðauliø organizacijos rëmë- jas, buvo iðsilavinusi, plaèiø paþiûrø asmenybë. Jo dvaras, iðaugæs ið valstietiðko ûkio, XIX a. pab. – XX a. pr. buvo vienas stambiausiø Kretingos apskrities dvarø, prie kurio veikë pirmoji ligoninë dabar- tinio Skuodo rajono teritorijoje. Jo sukurtas pavyzdinis ûkis, kuriame laikyta 17 arkliø, 60 karviø, aviø, klestëjimo metais buvo tapæs aplin- kiniø kaimø valstieèiø ûkininkavimo mokykla, kultûros centru. Bugeniø dvarininkas Boleslovas Kaunackis nuosavybës teise valdë 1568,73 ha þemës. Pats jos nedirbo, nes buvo gydytojas. Þemës darbais rûpinosi samdomas ûkvedys ir gausi ðeimyna. Boleslovas garsëjo kaip geras gydytojas ir þmogus. Pagelbëjæs gimdyvei, niekada neimdavæs pinigø, tik iðtardavæs: „Ateisi pasidar- buoti“. Todël þmonës á jo dvarà prie darbø „ðniûrais traukë“. Èia jie kasdien gaudavo valgyti mësos. Ir nepiktas buvæs. Kai Bruþienë gimdydama ið skausmo daktarui smarkiai áspyrusi ir labai dël to iðgy- venusi, jis elgæsis taip, lyg nieko neatsitiko. Istorikas Povilas Ðverebas raðo, kad apie dvarininko gerumà daug kà pasako ir toks nutikimas, kurá jam papasakojo Jucius: Sveèiams buvæs kepamas kalakutas. Daktaro Platono Kaunacko kapas Plateliø parapijos Berþoro kapinëse Bernai pamatæ já ir suvalgæ. Reikia neðti á stalà, o kalakuto nëra. Gaspa- dinë pasiskundë ponui, o bernai ne juokais iðsigando. B. Kaunackis reagavo ramiai ir pasakë, kad jau tiems, kurie suvalgë kalakutà, ma- rijonas, Lenkijoje baigæs Pulavø þemës ûkio ir miðkø institutà, sugrá- þiau kito maisto reikës, o sveèiams paliepë iðkepti kità kalakutà. þo á gimtàjà Þemaitijà, èia vedë Bugeniø kaimo bajoro Vendelino Ið minëto istoriko suþinome, kad Kaunackis kaip gydytojas buvo Liutiko dukrà Jadvygà. Liutikø dvaras, ûkis buvo arèiau Ventos ge- þinomas plaèiose apylinkëse. Anksti ryte á jo dvarà pradëdavo va- leþinkelio stoties. Jø þemës siekë Ðerkðnës upæ, prie kurios jauna- þiuoti þmonës. Juos priiminëjo ir gydë savo namuose, kur veikë ir vedþiai ir ásikûrë. Maþai tikëtina, kad Kivyliuose, netoli Aleksandri- vaistinë. Ypaè geras buvæs moterø ligø specialistas. Kvieèiamas jos gimæ ir uþaugæ valstieèiai Boleslovas bei Valerijonas Kaunac- vykdavo ir pas ligonius. Ádomiai imdavo atlyginimà: ið turtingøjø – kiai, vëliau apsigyvenæ Bugeniuose, bûtø sietini su sena Þemaitijos daug, o ið vargingøjø – maþai, ið vargðø visai neimdavo, o ir vaistø didikø gimine, þinoma ðiose vietose. Pagal senosios Tirkðliø baþ- jiems duodavo veltui. Vieniems iðraðydavo vekselá, o kitiems pa- nyèios (1774–1776) statybos dokumentus, Vaitiekus Kaunackis bu- sakydavæs, kad gali ateiti patalkinti. Jeigu neateidavo, tokio skoli- vo paskirtas vienos ið trijø grupiø, rinkusiø aukas ðiai baþnyèiai, vado- ninko neieðkodavo. vu. Jo vadovaujama grupë surinko 600 lenkiðkø auksinø. Ðios prielai- Beveik legenda tapo pasakojimas apie tai, kaip viengungis Buge- dos visiðkai atmesti negalima, kol neiðaiðkintos visos aplinkybës, niø daktaras, susimàstæs apie artëjanèià gyvenimo pabaigà, nuvyko paskatinusios brolius kaip tik èia, o ne kur nors kitur, apsigyventi. pas Tirkðliø klebonà ir papraðë jo leidimo parapijos kapinëse pasi- Valerijonas ir Jadvyga Kaunackiai vertësi þemdirbyste – ûkinin- statydinti patalpà, panaðià á rûsá, kurioje galëtø atgulti amþinojo kavo, samdë ðeimynà. Iki 1922 m. þemës reformos jie valdë 214,34 poilsio. Ar klebonas per brangiai uþsipraðæs, ar leidimo tokiam ha þemës ir miðko. Valerijonas Kaunackis, Pulavø þemës ûkio ir statiniui nedavæs, kad B. Kaunackis sau pasakæs: esu nemaþos miðkø instituto auklëtinis, tapo Maþeikiø miðkø urëdijos Sedoje þemës savininkas, tad kuriem galam turiu kitø malonës praðyti. urëdu ir ðias pareigas ëjo apie deðimt metø. Dvaro reikalais rûpino- Taip jam gimusi mintis savo þemëje ið betono ir akmenø pasistaty- si ûkvedys, jo þmona Jadvyga, o jis kas rytà iðvykdavo á Sedà, dinti kapà-rûsá. Su ûkvedþiu apëjo visas savo valdas ir vienoje vieto- vakare gráþdavo namo. Ið þemës ir urëdo tarnybos galëjo gerai je padëjo akmená, kurioje liepë pastatyti jo amþinojo poilsio bûstà. pragyventi. Jis rûpinosi ir Nepriklausomos Lietuvos pramone, kuri Visiems dovanodavo visas skolas – sudegindavo skolø lape- naudojo vietinæ þaliavà, energijà. Vaikø nesusilaukë. lius, vekselius, kad pagal juos niekas po jo mirties nesumanytø Prieðais savo dvarà, kitoje Ðerkðnës upës pusëje, ant aukð- vargðø prievartauti, „kutavoti“. Daktaro laidotuvëse, kurios prisi- tëliau esanèios iðkilumos, XX a. 3 deðimtmeèio antrojoje pusëje menamos kaip labai iðkilmingos, dalyvavo labai daug þmoniø. Kiek- Valerijonas Kaunackis pastatë plytinæ su vieno degimo krosni- vienas turëjo pasiraðyti specialioje knygoje. Beveik visi mirusiojo mi. Prikrovæ jà iðdþiovintø þaliø plytø, jos angà uþmûrydavo, o (nabaðninko) neðimo eisenoje ëjo su deganèiais fakelais. Laidotu- iðdegus ir viskam atauðus, angos mûrà iðgriaudavo. Tekdavo vës vyko kitaip, nei buvo ðiame kraðte áprasta. Buvo papjauta daug laukti, kol jos turiná iðkraus, kad vël galëtø pakrauti plytas nau- gyvuliø. Tris dienas visus atëjusius sodino prie valgiais apkrautø jam degimui. Ðis gamybos bûdas pasirodë nenaðus, todël V. Kau- stalø, valgydino, vaiðino. Po ðiø laidotuviø visi ilgai minëjo Bugeniø nackis Vokietijoje uþsisakë didelës zigzaginës degimo krosnies daktarà ir atsisveikinimà su juo. Gydytojø Ferdinando, Boleslovo ir Platono Kaunackiø brolis Vale- (Nukelta á 74 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 73 2010.03.04, 09:03 74 IÐKILÛS ÞEMAIÈIAI

Daktaras Ferdinandas Vytautas Kaunas-Kaunackis priëmime JAV Baltuosiuose rûmuose 1979 m.; Urðulë Pruðinskaitë ir F. V. Kaunas-Kaunackis S. Daukanto klëtelëje Kalviuose 1993 m. rugpjûèio 30 d.

(Atkelta ið 73 p.) miestyje jos nebesutiko, nebematë – moteris neþinia kur dingo. projektà. Pagal já meistras Rudys pastatë naujà plytinæ, kuri Napoleonas, gimæs 1914 m., Klaipëdoje 1931 m. baigë vokieèiø visu pajëgumu pradëjo veikti 1934 metais. Matyt, tuo metu ver- Luizen gimnazijà. Humanitarinius ir karinius mokslus studijavo Vokie- slininkas Valerijonas Kaunackis atsisakë urëdo pareigø. tijoje. Baigæs studijas, buvo paskirtas dirbti á Lietuvos kariuomenës Lietuvoje pradëjus ðeimininkauti sovietams, 1941 m. birþelio generaliná ðtabà. Okupacijos sulaukë turëdamas kapitono laipsná. mënesá tuo metu jau senukai Valerijonas ir Jadvyga Kaunackiai Laisvai kalbëjo, raðë ir skaitë anglø, vokieèiø, rusø bei lotynø kalbo- buvo iðveþti á sovietinës Rusijos gilumà. Juos staiga iðtrëmus, kai mis. 1944 m., artëjant rusø frontui, N. Kaunackis su þmona atvyko á kurie netoliese gyvenæ þmonës dþiaugësi ir stebëjosi jø namuose Plungës rajono Rotinënø kaimà ir apsigyveno pas þmonos gimines. radæ daug gero: rûkytø laðiniø, mësos ir kitko (visa tai ðeimininkø Rusams pralauþus frontà Maþeikiø rajone, ties Pievënais, broliø buvo sukaupta nemaþai dvaro ðeimynai maitinti). Per karà, ðalá raginamas evakuotis, nesutiko. Jis tada kalbëjo: „Að daviau prie- valdant sovietams, plytø fabrikas neveikë. saikà ginti Lietuvà nuo prieðø. Negalvoju jos sulauþyti, todël pasi- 1941 m. birþelio 16 d. ið Gailiðkiø kaimo á Maþeikiø geleþinkelio lieku“. Frontui praûþus á vakarus, svainiai Jonas Paulauskas, Na- stotá rusø kareiviai atveþë tremtinës kelià pradëjusià Onà Girdeny- poleonas Kaunackis ir Aleksandras Jonaitis gyveno pusiau nelega- tæ-Kniuipienæ, gimusià ir augusià Kivyliuose. Po ilgos kankinan- liai, o 1945 m. vasario mënesá iðëjo á miðkà ir ásijungë á partizaniná èios kelionës jà su kitais tremtiniais nudangino á Altajaus kraðtà, á judëjimà. 1945 m. birþelio 4 d. legiono ðtabe turëjo ávykti jo susitiki- Kalnø Altajaus autonominæ sritá, prie Mongolijos ir Kinijos sienos. mas su kapitonu Darbutu. Lydimas vietiniø partizanø, ið savo þemi- Iðlaipino Ungudajaus gyvenvietëje, per kurià teka Ursulas ir nuties- nës miðkais pasiekë Pociaus sodybà. Kelios valandos iki jiems tas kelias ið Barnaulo per Bijskà á Mongolijà. atvykstant Pociaus ir Maþrimo sodybos buvo nusiaubtos saugumo Tremtyje buvusiø senø þmoniø dirbti nevarë, bet ir paramos jiems kareiviø – norëta suimti vadus. Sodyboje buvo palikta pasala. Ten jokios niekas neteikë, net minimalios normos duonos neskubë- Napoleonas Kaunackis ir þuvo. Jo kûno nerasta. davo skirti. Èia Ona Girdenytë-Kniuipienë ir susipaþino su Valerijo- Regina, gimusi 1913 m., tikriausiai, kaip ir Napoleonas, baigë nu ir Jadvyga Kaunackiais, iðveþtais ið Maþeikiø tuo paèiu trauki- Luizen gimnazijà. Su broliais ar su kitais pabëgëliais ji spëjo pasi- niu, kaip ir ji. Bûdama jaunesnë uþ bugeniðkius, ji kiek galëdama traukti á Vakarus. XX a. pabaigoje Regina gyveno S. Petersburge, jiems padëjo, patarnavo. Ypaè sunku buvo pirmaisiais metais, nes (Floridos valstija, JAV). Daugiau informacijos apie jà nepavyko rasti. labai trûko maisto. Nuo bado daþnai gelbëdavo dilgëliø sriuba. Sulau- Raimondas, Ferdinando ir Reginos Kaunackiø pirmagimis, gi- kus pavasario, pasisodino bulviø, kitø darþoviø, kurios èia gerai derëjo. mæs 1909 m., buvo baigæs gimnazijà. 1941 m. já sovietø okupacinis Tremtiniams valdþia nedraudë „pelnytis“ ið verpimo ir mezgimo. reþimas suëmë ir nuteisë 10 metø lageriø Rusijos ðiaurëje, Norils- Taip jie ir toliau kartu bûtø kentæ tremtá, taèiau Ona 1947 m. ke. Iðliko gyvas, vëliau gyveno Kaune. Lietuvos Atgimimo ir Nepri- ryþosi ið èia slapta pabëgti, nes Lietuvoje jos laukë vyras ir dukra. klausomybës atstatymo nesulaukë – mirë apie 1970-uosius. Pasisekë. Senukai Kaunackiai amþiams liko ten, Ungudajuje. So- Algirdas ið banko parceliuojamo tëvo dvaro nupirko 20 ha þemës, vietø valdþia padarë viskà, kad tremtiniø vardas Bugeniuose bûtø bandë ásikurti tëviðkëje. 1941 m. vadovavo bûriui, kuris prieðinosi niekinamas, þeminamas ir uþmirðtas. sovietinei okupacijai. Tø paèiø metø geguþës 3 d. kunigas A. Kinde- 1990 m., Lietuvoje atkûrus nepriklausomybæ, neatsirado pretendentø, ris Aleksandrijos baþnyèioje moterystës ryðiui palaimino jaunàjá galinèiø susigràþinti ið Kaunackiø nusavintà, atimtà turtà – jø puose- ûkininkà Algirdà Kaunacká ir naujøjø Kivyliø dvaro ðeimininkø duk- lëtø sodybø likuèius, jø nuosavybëje buvusios þemës bei plytinës. rà jaunàjà ûkininkæ Joanà Baltrukonytæ. Jie spëjo pasitraukti á Vaka- Daug vargo, netekèiø patyrë ir Ferdinando Kaunackio ðeima. Jo rus. Prasidëjus trëmimams, tremiamøjø sàraðe pirmuoju buvo ára- þmona Regina buvo nuþudyta 1945 m. balandþio 14 dienà Buge- ðytas Algirdas Kaunackis. Sovietams jo nepasisekë suimti. niuose. Aldona, vyriausioji dukra, gimusi 1910 m., atskirai nuo tëvø A. Kaunackis mirë 1981 m. Kanadoje. iki karo gyveno Klaipëdoje. Aldonà paþinojusieji po karo uosta- Ferdinandas Vytautas Kaunackis, kai 1935 m. mirë jo tëvas,

ZZ_2010_1_vidus.pmd 74 2010.03.04, 09:03 IÐKILÛS ÞEMAIÈIAI 75

buvo keturiolikmetis. Jo, gimnazisto, kelias buvo gana sudëtingas. 1993 m. Skuodo rajono kultûros darbuotojai, Lenkimai rengësi Jis mokësi Klaipëdos, Skuodo, Kauno „Auðros“ berniukø ir Maþei- minëti Simono Daukanto 200-àsias gimimo metines, prieðais kiø gimnazijose. Pirmyn stûmësi privaèiai dëstydamas matemati- Lenkimø baþnyèià jam pastatyti paminklà. F. V. Kaunackis tais kà, lotynø ir vokieèiø kalbas. 1939 m. Maþeikiø gimnazijà baigë metais uþsuko ir á Kalvius, ið kuriø 1829 m. birþelio 18 d. jo prose- pelnydamas pirmojo mokinio vardà. Jis buvo Kauno Vytauto Di- nelë Anastazija Daukantaitë iðëjo gyventi pas Kazimierà Kaunac- dþiojo universiteto Medicinos fakulteto Medicinos skyriaus XX lai- ká á Kivylius. dos absolventas, labai gerai iðlaikæs baigiamuosius egzaminus. Duris á klëtelëje árengtà ekspozicijà atidarë jo tolima giminaitë Staþuotæ atliko Maþeikiø apskrities ligoninëje. 1943 m. vedë sporto Urðulë Pruðinskaitë. Su ja maloniai apsikabino, susipaþino ir nusi- iðvykø draugæ ið Maþeikiø gimnazijos laikø Vandà Galminaitæ. paveikslavo, sustojæ prie S. Daukanto portretinio paveikslo. Apþiû- 1944 m. kovo 15 d. tapo diplomuotu gydytoju. Á Vakarus per Jugos- rinëdamas klëtelëje árengtà ekspozicijà, vis tapðnojo Urðulei per lavijà pasitraukë dar 1944 m. rugsëjo mënesá. Kelyje susilaukë peèius, glostë, dþiaugësi jà sutikæs. pirmagimio sûnaus. Spalio 4 d. pasiekë Austrijà. Iki 1945 m. balan- Vëlesniuose laiðkuose ið Cicero F. V. Kaunackis pasisakë susi- dþio dirbo Austrijos Alpiø aliuminio rûdos kasyklø ambulatorijoje. raðinëjantis su telðiðkiu Kostu Juknevièiumi, kurio tëvas sekreto- Priartëjus Rytø frontui, su ðeima perbëgo á amerikieèiø zonoje bu- riavæs pas jo dëdæ Valerijonà Kaunacká, kai ðis dirbo Sedoje Maþei- vusá Altheimà, kuriame surado darbo pas baþnytkaimio gydytojà. kiø urëdijos urëdu. Atsakymus raðantis þurnalistei Danutei Mukie- Gerai mokëdamas vokieèiø ir anglø kalbas, nesunkiai gavo tarny- nei, istorikui Povilui Ðverebui. Apgailestavo, kad visokie neramu- bà Linco mieste veikusioje amerikieèiø karo ligoninëje. Ten civili- mai abiejose Atlanto pusëse, na, ir amþius bei sveikata vis priver- nio skyriaus vyr. gydytojo pareigas F. V. Kaunackis ëjo 1947– èia atidëlioti ketvirtàjà kelionæ á Lietuvà. Todël „jauèiuos kiek nusi- 1948 m., aktyviai ásijungë á tautieèiø lietuviðkà veiklà. kaltæs savo gimtajai þemei“. 1993-øjø liepa: „Uþvakar paraðiau ki- Galutinai iðsisprendus karo pabëgëliø reikalams, gydytojo ðei- vyliðkiui kaimynui, vaikystës draugui, akmenø kolekcionieriui Va- ma pasiekë Jungtines Amerikos Valstijas ir 1949 m. sausio 19 d. ciui Intui... Kolega Vytautas Kleiza rugpjûèio 21–22 Kaune organi- pradëjo kurtis Èikagos lietuviðkajame Cicero priemiestyje. 1950 m., zuoja mûsø XX laidos aukso jubiliejø...“ po vieneriø metø privalomos staþuotës, F. V. Kaunackis ið karto „1999, kovo 19 dienà Jaunimo centre vykusiame Lietuviø gydyto- iðlaikë valstybinius egzaminus ir ágijo medicinos gydytojo prakti- jø sàjungos susirinkime susipaþinau su chorø dirigentu, pedagogu kos teises visoje Ilinojaus valstijoje. Tø paèiø metø rudená Cicere Algiu Zaboru, atvykusiu ið Klaipëdos universiteto. Jis, pusæ metø jis atidarë savo privaèià gydymo ástaigà. dirbæs Èikagoje, geguþës 5 dienà iðvyko atgal. Prof. Alg. Zaboras, Bronius Kviklys, 1964–1968 m. JAV iðleido keturiø tomø encik- pianino maestro, mus ðventiðkai nuteikë gydytojø vakaronës metu“. lopediná veikalà „Mûsø Lietuva“. Joje jis pateikia etnografinës Lie- Kivyliø daktaro Ferdinando Kaunackio jauniausiàjá sûnø, didþià- tuvos miestø ir miesteliø, kaimø ir kitø vietoviø istorijos, architek- jà savo veiklos dalá gyvenusá Èikagos priemiesèiuose ir ten 2008 m. tûros, geografijos, etnografijos bruoþø apibûdinimus. Ðiø tomø ren- rugpjûèio 6 d. po sunkios ligos mirusá, artimieji paðarvojo Lemonto gëjui ir leidëjui þinias apie Truikinø (Aleksandrijos) parapijà, duo- laidojimo namuose. Vietoje gëliø ðeimos nariai laidotuviø dalyviø menis surinko ir apraðymà parengë daktaras Ferdinandas Vytau- praðë aukoti Lietuvos Fondui. Ðv. Miðias aukojo Palaimintojo Jur- tas Kaunas, kuriam talkino kunigas Vaclovas Martinkus ir ið Truiki- gio Matulaièio misijoje. Iðkilø tautietá palaidojo Ðv. Kazimiero lietu- nø kaimo kilæs Jonas Budrikis. viø kapinëse (sekcija 71, blokas A, sklypas 19, kapas 2). Daktarui Ferdinandui Vytautui Kaunui 1971–1973 m. buvo pati- Ðiandien Skuodo rajone nebëra kaþkada ðiose vietose buvusios këtos Pasaulio lietuviø gydytojø sàjungos ir Amerikos lietuviø gy- populiarios Kaunackio ar Kaunecko pavardës. Tuo tarpu, kitos dytojø sàjungos pirmininko pareigos. Tenykðtis þurnalas „Medici- S. Daukanto sesers Onos Pruðinskienës palikuonys, gyvendami na“ raðë, kad lietuviai gydytojai neapsiriko iðsirinkæ já pirmininku. tëviðkëje – Kalviuose, matë sovietinæ okupacijà, kolûkinæ santvar- „Jis – plaèios erudicijos, aukðtos kultûros ir inteligencijos vyras. kà. Urðulë Pruðinskaitë (1923–1993) buvo paskirta restauruotos Plataus masto visuomenininkas ir didelis savo tëvynës Lietuvos Daukantø sodybos klëtelës ir joje árengtos ekspozicijos þymiajam mylëtojas. Jis pasiþymi taktu ir tolerancija. Jo tautinei veiklai ir ener- savo giminaièiui priþiûrëtoja. Priimdavo lankytojus, jiems atrakin- gijai nëra ribø. Geras organizatorius. Garbingas ðeimos tëvas ir ge- davo klëtelës duris. Jai sovietø valdþios pastatytame namelyje, ras savo profesijos þinovas.“ Dar pridursime: uþaugino sûnø ir dvi esanèiame ðalia Simono Daukanto klëtelës, ðiandien dar gyvena dukras, kurie senelá 1993 m. jau buvo pradþiuginæ ðeðiais anûkais. Stasys Pruðinskas. 1989-aisiais, Lietuvos atgimimo metais, jauniausias Kivyliø dak- *** taro Kaunackio sûnus, paveldëjæs tëvo vardà, ryþosi aplankyti gim- Ðios publikacijos pradþioje minëtoje J. Vyðniausko knygoje tinæ Lietuvà. Skristi reikëjo per Maskvà, neleidusià „iðvaduotoms ir „Dvaras prie Aleksandrijos“ ið uþmarðties prikeliama ne tik moky- globojamoms“ sàjunginëms respublikoms turëti tiesioginá kontak- èiausia ir veikliausia Simono Daukanto giminës ðaka Kaunackiai, tà, ryðá su pasauliu. Pasiekæs Vilniø, tuoj iðskubëjo á vietas, paþás- gyvenæ Kivyliuose, ðalia Truikinø baþnytkaimio, Bugeniuose, Plate- tamas ið vaikystës ir jaunystës, apie kurais kiek naujø þiniø buvo liuose... Joje atskleidþiamos Aleksandrijos gyvenvietës pavadini- gavæs ið Lietuvoje likusiø giminiø. mo atsiradimo aplinkybës. Nuðvieèiama seniûnijos centro – Alek- Treèiàjá ir paskutiná kartà á gimtàjà Þemaitijos þemæ jis atskrido sandrijos miestelio istorinë, ekonominë ir kultûrinë raida. Pasako- 1993 m. ankstyvà, ðiltà pavasará. Apþiûrëjo motinai ir broliui Napo- jama apie baþnyèiø Þemaitijoje statytojà Baltramiejø Kalendà, kitus leonui padarytus ir pastatytus antkapinius bei atminimo paminklus, Truikinø parapijos þmones, jø darbus, likimus. Pateikiama paslap- nusipaveikslavo prie jø. Paskutinájá kartà jis èia, Þemaitijoje, kelia- tingo gamtos kampelio – Truikinø pelkës – susiformavimo, jos vo þinomais vaikystës ir jaunystës keliais. augmenijos apþvalga.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 75 2010.03.04, 09:03 76 LITERATÛRA

Galva sokas – neb to èe bestuovi: Kaþkas këts... Vo rasint tavës posë.

Ër galietom èîdîtëis, dîvuotëis Kuoþnos ðaps ar kuoþna kelë smëltës – Kuojies nier ni kroupa sîluos stuotëis!.. Nebier diekuo, niebier kor bekëltë.

Bet gîvenëms ëðsëtrauk vuotega Ëð oþ bataulë ër noèaiþa petius. „Nieks neblauk!..“ – ër vieriji, ër rëgi. Bet kelîs... Kavuodams naujus retius.

*** Kap mielënas kadagë ougas Po kuojiems sotraiðkîtas dëinas Soverkiau ont smëlgas. Lai joukas Ëð vedoms ar pîkst mienesëina!..

Nuors vësë lëptalç sopova, Sotreða ër nebier kâp grîþtë, Neneðkiau ðërdëis ont lëiþovë – Skouda Ðvè. Trejîbës baþnîèës buokðtâ. Andriekaus Ginta portëgrapëjë Parçkiau trumpam i vaikîstë:

Sodiekiau lig pastara ðapa, Sorinkiau lig pastara kroupa ÞEMAITËÐKË Tus znuokus, katrëijç pasaka, Kas Pondëiva vedom îr douta. Bet tuos josënas þuodçs neëðlejo, Vo tuokart pradiekiau ëð naujë. No sunkîbës pavërtusi akmënio. ÞUODÇ Kâp ëðçs: ar do, ar po vëina. Nuors asla pribiegs balta kraujë – Tiktâ veizous, kâp balst mona kakta – Jau parpjuovë longs mienesëina. TAMOÐAUSKË DALË Baltas pleðtëkës mitrç palaiduos!.. Oþdarîs i bebriekðtontë nakti (MARKAVIÈIENË) *** Tujau pat – ne po saulës laiduos. Jemo po vëina þuodi, Soðëldau sava ronkuo... *** *** Ër niekam këtam neruodau – Baltas pleðtëkës... Nieka neblauko. Kârtâs þuodç lað kap kraus ont snëiga. Paleido... Lai tavi lonka!.. Baltas pleðtëkës... Nieka nebnuorio. Èiesos tërpst tçp sunkç!.. Kap prið smerti. Baltas pleðtëkës aptûpë laukus, Vëskas vîst, kou klûpuodams padëigç, Ka atlieks – tik ëðtëisk delna!.. Vësus mëðkalius, truobas ër tuoras. Siejç, skiepëjç.. Bet oþmërðâ aptvertë. Vo rasint notûps i plaukus – Kap blezdingas plunksnas – ðvelnç... Baltas pleðtëkës... Nieka nebmëslëjo. Çr ëðbieg – kap akis par ronkuovë – Jeigo tik bûsi tuo laukës. Baltas pleðtëkes... Nieka nebatmëno. Kas bovâ, kas esi ër kas bûsi...

Skouda Ðvè. Trejybës baþnîèë. Andriekaus Ginta portëgrapëjë

ZZ_2010_1_vidus.pmd 76 2010.03.04, 08:55 LITERATÛRA 77

Vo je nelauki, galiesi Sakâ, prið saulë papeisuokâ baltou?.. Biek!.. Að neginsious. Kavuokis!.. Pritriekðtë tus þuodius kap musis. Ont longû þondâs speiga kvietkas skleidas. Jau nebeiðkuosio að tavës. Bûk spakainos – að ëðtoriesio!.. Vo ðërdie vës tëik nier dar nimaþ ðalta... Nuors tava akis viliuokës To tuo skausma nejusi. Nuors akis þëlbst – rauduona saulë leidas. Mon spakainoma kaðtava.

Ër neregiesi, këik asluo Apsëkabinkiau... Çr pabûkiau tîkë. Ër jau neblauksio pargrîþtont – Zelkuoriaus ðukiu priðlousio, Nepasakîkiau vëns këtam ni þuodë – Vëskas tor pradë ër pabaiga: Ka – kap pelûtis ëð slastu – Vëns këta ðërdëis dûþiu paklausîkiau... Nuotrîniems no ðalnû vîstont, No tavës ëðsëliousousio. Ër pasëjosiau dëdëlç baguotë. Ðërdës i leda iðala.

*** *** *** Je vëskas ont svieta kartuojës, Ka belëks gîventë tik pënkës mënotas, Ka oþgëist þvaizdiû lëktarnas, Je prirëit kap kamulîs gala, Að nimaþ nezlastiesious, nimaþ nekeiksio. Ër dongos praded rausvietë, Kas kieli bebûtom pastuojës, Juk sënç þënau – èiesos bieg kap pasiotes!.. Ka klevûs sokëlosës varnas Lai prasmeng i puomietës smala!.. Ër biegs, ar að kuolîsio anou, ar peiksio. Praded be miera kronksietë,

Ër aðaru neblëikt, kap rasuos Ta, je këlavuodama prëðta ëiðkuosio, Ka sapna pakajaus ër laimës Ka prið pëitus neblëikt ni zvanës!.. Nebûs anuo daugiau – tik gal somaþietë. Nebgal ni trëkðnelë betektë, (Viejielis tik oþausius kasuos, Ër að tiktâ tuo, kas priklausa, nostuosio, Ka darbû, rûpiesniu baimë Par pëlnëjë debesis ganës...) Je parsekiuos mëslë këtëms pavîdietë. Apënt dëina pavërt i nakti,

Je vëskas ont svieta kartuojës, Ka belëks gîventë tik pënkës mënotas, Ka vëskas atruoda jau bovës Bûs èiesos, ka tavëm pavërsio: Að dþiaugsious, ka ne vëina – dþiaugsious, (Ër ateitëj nieka neblëka), To kriuoksi, nadiejës nostuojës ka pënkës!.. Ka ðërdës plakas kap þovës Gîventë... Bet að neëðgërsio. Nuors èiesos ër biegs ligo bûtom pasiotes... Be vondëns i akmini plëka. Çr nieks anuo nier lig pat ðiuolç aplënkës. Bet að neregiesio, nejosio, Ër bëng jau oþtruokðtë – ka akis Lîguo bûtiuo oþ aklënuos sëinas. Tik toukart palëksio að atdara longa, Prîð smerti jau praded þëlbtë, Ër belëks ëð tavës tik posë... Ka, viejou paðaukos, galietiuo ëðliektë Kaþkas, ni þuodë nesakës, Nes vedo negaliau po vëina. I dar aðaruotas pavasarë lonkas... Priðuok ër miegën ipëltë Kap sapnie no smertë apëntâs pabiegtë. *** I dvasë begaudontë borna Apsëkabinkiau... Ër pabûkiau tîkç. Pagaus?.. Tepagaun! Bet að bûsio jau kvietka, Vondëns tëisç ëð ronku... Nepasakîkiau vëns këtam ni þuodë. Vo rasint ër þuolie, krûmalis ar miedis... Gîvenëms apënt nesodordë – Abodo josiau – neèiestës pranîka, Ër smertis tou tarpo nebznuoèîs jau nieka, Nuors ëðkutietë aplonka. Ër prëðtu nebier. Nuors kou tik atruodë Ka Pondëivs jau bûs pri pat monës besiedis. Nuors kad ër vëina karta Ka vësë prîð ër vedo baisç kaltën... *** Rîtmetë auðra regietë. Ka këtë joukas, jeigo vedo kriuokau... Biek!.. Að neðauksio, nekriuoksio. Nuors vëina þuodi ëðtartë, Pagatavis kap Pondeiva prikaltë Ër nepastuosio tau kelë. Jeigo ër nieka negërdietiuo. Pri krîþiaus vën tik oþ tou, ka nemuokau Nuors moni ðtîvâ apvuogsi – Ðërdeis atkirsi kertelë. Be èiesa sentë – nieka jau neblauktë, Nebmënavuotë, nebnuorietë nieka... Nuors mëslës verþas i tuolîbës plauktë, Ër nuorâ nenostuo ten kiaurâ liekë.

Nenusakuoma Bartova... Andriekaus Ginta portëgrapëjë

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 77 2010.03.04, 08:55 78

SKOUDS –

Andriekaus Ginta portëgrapëjuos: Vërðou – Skouda malûns ër miesta cëntrë veikous prekîbas centros; Kairie nu vërðaus ër apatiuo: Skouds ið paukðtë skrîdë ër senuosës Skouda dvarvietës pastatâ

ZZ_2010_1_vidus.pmd 78 2010.03.04, 08:55 79

MIESTS PRI BARTOVUOS ËR LOUBAS

ATÐËLËMS Kraujçs gal bûtë iðlëjë. Tapaliu snëigs, Lëzdelie oþmëga, Guorizontë giedrëjës Tuoks ðëlts Vo gal bûtë PUOCIOS VACLUOVS Padongë Ër tuoks sausos, Viejelë ðîpsuodamuos Neþënau - Vërð gimtuosës Taka, þuolînus Klausuos… Vaikîstes gal nebova, Mona Þemaitëjës. Pripostë, apsnëga. Rausvë debesis Ðëlts snëigs – Maþos paukðtielis

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1

ZZ_2010_1_vidus.pmd 79 2010.03.04, 08:55 80SKOUDS – ÞEMË, KATROU AÐ MÎLIO......

Þemaitëjuo lîn…

RAMUONÂTË DANUTË

Þemaitëjuo lîn… Grçtâ – rodou… Vuo ðërdie – pavasaris Ër nenuorio pripaþintë, Ka vësks jau praçjë. Dar ne laiks, ne laiks Oþtrauktë longus, Dar joukas akis, Par sapna junto, Kâp kvep rîta rasa, Kâp maudaus jûruo, Paleido kasas... Ër vësks aplinkou tçp pat, Kâp përma jaunîstes pavasari...

ANDRIEKAUS GINTA PORTËGRAPËJËS

ZZ_2010_1_vidus.pmd 80 2010.03.04, 10:17