ŽEMAIČIŲ Žemė2010/1 (62)
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
þemë20102010/1 /1 (62) ÞEMAIÈIØ Skuodas – Simono Daukanto ir Jurgio Pabrëþos þemë Skuodo Mûro kryþius. Ginto Andriekaus Pirmajame virðelyje – Ginto Andriekaus nuotraukos. Apaèioje (viduryje) – paminklas Jonui Chodkevièiui Skuode (skulptorius Marius Gruðas, architektas Adomas Skiezgilas) Mes – skuodiðkiai Ginto Andriekaus nuotraukos Pavasaris... Ginto Andriekaus nuotrauka Skuodo rajono meno saviveiklos puoselëtojai. Ginto Andriekaus nuotrauka Skuodas ið paukðèio skrydþio Ginto Andriekaus nuotraukos 2 ISTORIJA SKUODAS – DIDIKØ CHODKEVIÈIØ ÁKURTAS MIESTAS ISTORIJOS FRAGMENTAI RYMANTË ÐMAIÞIENË Skuodo herbas. Dailininkas Valerijonas Jucys ÁÞANGA læ, paskatino domëtis savo kraðto istorija. Prisimenu, kaip mes, mokiniai, susëdæ ant piliakalnio ðlaitø, iðsiþiojæ klausydavomës jo Medþiagà apie savo gimtàjá miestà Skuodà renku nuo vidurinës pasakojimø apie Apuolës didvyriðkà praeitá, èia vykusius kasinëji- mokyklos laikø. Susidomëti Lietuvos istorija paskatino dar vai- mus. Vëliau tvarkydavome piliakalná. Gaila, kad, laikui einant, tokia kystëje namø bibliotekoje surasta ir perskaityta Maironio „Lietuvos graþi tradicija nunyko. istorija“, kitos knygos. Mokantis Skuodo vidurinëje mokykloje (da- Visa, kà patyriau vaikystëje ir mokykloje, paskatino jau vëliau, bar Pranciðkaus Þadeikio gimnazija), buvo tokia tradicija: paskuti- mokantis Vilniaus universitete, diplominiam darbui pasirinkti neáprastà niàjà mokslo metø dienà visi mokiniai ir mokytojai pësèiomis bibliotekininkei temà – „Skuodo miesto istorija. Bibliografija“. keliauja á Apuolës piliakalná. Ðios puikios tradicijos iniciatorius bu- Baigusi universitetà, toliau domëjausi Skuodo istorija, rinkau su vo nuostabus mokytojas Jonas Kuliukas, tiek daug padaræs gero ja susijusià medþiagà, dalyvavau kraðtotyros ekspedicijose Mosë- Skuodui, kad apie já reikëtø raðyti atskirà istorijà. Bûtent jis tais didþiojo rusinimo laikais daugeliui moksleiviø ádiegë Tëvynës mei- (Nukelta á 4 p.) Skuodas. Vaizdas nuo Bartuvos upës pusës. Ginto Andriekaus nuotrauka ZZ_2010_1_vidus.pmd 2 2010.03.04, 08:25 3 PIETINIØ KURÐO ÞEMIØ PADALIJIMO RAÐTAS 1253 m. balandþio 5 d. Visiems Kristaus tikintiesiems, pas kuriuos pateks ðis rað- Pietiniø Kurðo þemiø padalijimo 1253 m. tas, Maþøjø broliø ordino (pranciðkonø) brolis H(einrichas), Die- balandþio 5 d. vo malone, Kurðo vyskupas siunèia pasveikinimà gyvojo Dievo dokumento iðraðas. sûnuje.Teikitës jûs visi þinoti, kad mes su mylimaisiais Kristuje Nuotrauka ið Skuodo rajono savivaldybës Vokieèiø ordino magistru ir broliais ðitaip pasidalijome ligi ðiol svetainës (adresas dar neapgyventàsias Kurðo þemes, bûtent ðitokiu bûdu padalijo- http://www.skouds.lt/ me á tris dalis Keklá, Duvzaræ (Dviþaræ), Mëguvà, Pilsotà ir tà ?lt=1238051597) þemæ, kuri yra tarp Skrundos ir Þiemgalos. Ði yra pirmoji Kelelio dalis: Gardai, Imbarë, Paminijës, Geg- kitaip sutrukdyti teisëtai, tuo atsitikimu mes savo teisæ pavësime rënai, Grûstë, Nevarënai, Vytvytë, Dusai, Alsëdþiai, Lieplaukë kuriam nors kitam patikimam asmeniui, kad jis mûsø vietoje pasi- (Liepiaþemë), Eikasvë, Kartena, Þarënai, Gargþdai, Pregetvë. Ið rinktø kurià nors vienà minëtàjà dalá. Ir kurià dalá jis bepasirinktø, Duvzarës: Birstelë, Pateicias, Peinis, Trecnë. Ið Mëguvos: Pa- mes tai priimsime ir raðtais patvirtinsime arba patvirtins tas as- langa, Nautynëlë, Kaukas, Virkðtininkai, Dupulèiai. Ið Pilsoto: muo, kuriam mes pavesime teisæ padaryti aukðèiau minëtàjá pasi- Mutenë, Akytë (Ekeèiai). Ið þëmës tarp Skrundos ir Þiemgalos: rinkimà. O jei tarp þemiø ir þemiø, tarp piliø apylinkiø ir piliø apylin- Veibenë, Vanderë, Nevarë, Labaras su visais jø priklausiniais. kiø (seniûnijø) iðkiltø nesutarimai dël jø ribø nustatymo, tai jos bus Poiso (Puðø) pilies apylinkës: Tvartikiniai. Tai yra pirmoji dalis. nustatytos vyresniøjø ir patikëtiniø tø þemiø, kur jos yra, ir jei minë- Gandinga, Apuolë, Skuodas, Þàsugala, Vieðvienai, Pietvë, Me- tieji vyresnieji dël minëtøjø þemiø ribø suabejotø arba negalëtø dingënai, Lekemë, Rietavas, Amelinga. Ið Duvzarës: Impiltis, susitarti, tai broliai tà þemæ, dël kurios vyksta ginèas, padalys á tris Rukiava (Rucava), Papisa, Varþë, Virga. Ið Mëguvos: Nabargë, dalis, ið kuriø mes pasirinksime kokià norësime, likusiosios dvi Lazdynë (Lazdininkai), Akmena (Kretingos upë). Ið Pilsoto: Kalo- pasiliks broliams. O apgyvendintieji Keklio þemëje pasiliks val- të. Ið þemës tarp Skrundos ir Þiemgalos: Saldë, Uliva, Anzina, dþioje to, á kurio pusæ jie bus kritæ. O ta þemë, kuri vadinama Duge- Celmë su visais jø priklausiniais. Poiso pilies apylinkës: Nege- nekes iki Bartuvos upës su savo priklausiniais ið visø pusiø taip lytë. Tai yra antroji dalis. Ilgë, Apuðënai, Gësalai, Mosëdis, Luo- bus tarp mûsø sutvarkyta, kad tà þemæ broliai padalys á tris dalis, ið ba, Notënai, Kalnalis (Kalnaþemë), Birþinënai, Grieþë, Vieðetë, kuriø mes pasirinksime vienà, likusiosios dvi pasiliks broliams. Spernë, Duobonai, Pilenë (Papilë), Remtë, Silkotas, Gelindënai, Prie minëtøjø þemiø prieinanèios upës þvejybos ir grindiniai bus Sekulmþemë, Babrungas. Ið Duvzaros: Luokë, Pretzelë, Damis. bendri mûsø ir broliø þmonëms. Ir, jei reikës pastatyti arba pataisyti Ið Mëguvos: Matuva, Gaurenë su visais jø priklausiniais. Ið Pil- tiltà, já turës pataisyti ir pastatyti mûsø ir broliø þmonës. Be to jei soto: Þardë su visais priklausiniais, iðskyrus pievas, viena, kuri atsitiktø taip, kad broliø þmonës þvejotø kur nors mûsø vandenyse, vadinasi Drevenë (Dreverna), ir antràjà pieva, kuri yra prie Mini- tada jie duos mums deðimtinæ ir taip pat kità pus vertus mûsø jos pagal kelià, kuris eina á Þardæ. Gardë po kairiosios rankos ir þmonës broliams, taip, kad tose þvejybose niekas nebus atskirtas iðskyrus tà miðkà, kuris nusitæsia palei tà kelià á deðinájá ðonà nuo savo paveldëjimo. ligi tos vietos, kur suteka Minija ir Nemunas, jie palieka nepada- lyti. Ið þemës tarp Skrundos ir Þiemgalos: Saksilë, Krëvems, Tai yra sudaryta Kuldingoje 1253 vieðpaties metais balandþio Medenmes su visais jø priklausiniais. Poiso pilies apylinkës: mën. Nenose (5 d.), dalyvaujant ir tarpininkaujant Maþøjø broliø Suntelytë, Lasytë. Tai yra treèioji dalis. Be to lieka nepadalyti visi ordino (pranciðkonø) broliui Tomui, mûsø klebonui E., Teutonø ordi- minëtøjø þemiø eþerai (pelkës) ir upë, kuri vadinama Minija. O no broliams, Felino (Viljandþio) broliui Th., Vendeno (Kësic) F., Si- Dangë palieka nepadalyta nuo Nemuno ligi Mutenës pilies. gevaldës (Siguldos) G., Kuldingos H., Klaipëdos pilies (Memelbur- Likusieji gi tø þemiø upeliai yra tø ponø, per kuriø þemes jie teka. go) B. ir labai daug kitø. To dalyko paliudijimui mes ðá raðtà ásakë- Be to reikia þinoti, kad mes gera valia pasiþadëjome minëtie- me stipriausiai patvirtinti mûsø antspaudu. siems magistrui ir broliams, jog ligi artimiausios Mykolo ðven- Duota aukðèiau nurodytaisiais metais ir dienà. tës mes pasirinksime vienà ið minëtøjø daliø, jei tik nebûsime sutrukdyti kurios nors teisëtos kliûties. O jei atsitiktø taip, kad Livlaendisches Urkundenbuch I, CCXLIX, 327–329. Kurðo vys- mums reikëtø iðplaukti (á kità kraðtà) arba mes bûtume kaip nors kupo Heinricho 1253 m. balandþio mën. 5 d. raðtas ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1 ZZ_2010_1_vidus.pmd 3 2010.03.04, 09:37 4 ISTORIJA (Atkelta ið 3 p.) niai. Anot Skuodo istorijos tyrinëtojo J. Normanto, Skuodo pilis turëjusi bûti toje vietoje, kur Bartuvos upë daro didþiulæ kilpà (áren- dyje ir Gësaluose. Pagal galimybes perþiûrëdavau bibliotekos fon- gus uþtvankà,1968 m. ðià teritorijà uþliejo Bartuvos vanduo – dabar dà, ypaè naujai gautas knygas istorine tema. Tuo laiku mane sudo- èia tyvuliuoja Skuodo marios). Netoli Skuodo geleþinkelio esanti mindavo net ir pati maþiausia þinutë, kurioje bûdavo paminëtas aukðtumëlë (dabartinës autobusø stotelës vieta) nuo seno buvo Skuodo vardas. Esu labai dëkinga seniesiems skuodiðkiams, ku- vadinama Pilies kalnu. Autorius raðo, kad girdëjæs pasakojimø, rie, susirinkæ á Skuodo bibliotekoje vykusius prisiminimø vakarus, jog ten kadaise buvæs palaidotas kunigaikðtis Mantvydas (gal atsineðdavo senø nuotraukø, daug ádomaus papasakodavo apie tai, Maþvydas). Netoli buvusiø, sovietmeèiu buldozeriu nustumtø ir kaip anksèiau atrodë Skuodas, jo gatvës, aikðtës, kaip skuodiðkiai vandeniu uþlietø pakaruokliø ir skenduoliø kapinaièiø, stovëjæs gyveno nepriklausomos Lietuvos metais. Ðie susitikimai ir jø metu akmuo, ant kurio buvæ iðkalti kaþkokie þenklai. Po tuo akmeniu ir surinkta medþiaga paskatino surengti fotografijø parodà „Kelionë galëjæs bûti palaidotas minëtas kunigaikðtis1. po jaunystës miestà“. Vëliau sudarëme du nuotraukø albumus, ku- Apie pilies kalnà man yra pasakojæs Kazys Girdþiûnas bei bu- riuos galima laikyti ir ðios istorijos priedais. væs skuodiðkis mokytojas istorikas Kazimieras Barkauskas. Sovietmeèio laikotarpiu paraðyta „Skuodo miesto istorija“ daug 15–50 metrø toliau á pietus nuo spëjamos piliavietës esà buvusi kas naudojosi, daug kas jà skaitë. Raðydama jà, dar daug ko neþino- labai sena kapavietë. Pasak J. Normanto, vaikystëje jis ten radæs jau, nemaþai surinktos medþiagos nebuvau panaudojusi. Dalies þalvariniø papuoðalø ir juos nuneðæs á mokyklà. Vëliau pats kasinë- medþiagos dël ðiandien suprantamø prieþasèiø tais laikais ir nega- jæs tà kapavietæ ir ten radæs dar apie 40 ávairiø papuoðalø. lëjau panaudoti. Taigi ta mano pirmoji paraðyta Skuodo istorija, Manau, kad minëtoje XIII–XIX a. Lietuvos piliø kartogramoje Skuodo laikui einant, moraliai paseno. Iðkilo reikalas pradëti raðyti naujà. pilis nepaminëta dël to, kad tuo metu jau nebebuvo likæ nieko, kas Taip gimë kitas tekstas, parengtas naudojantis ðaltiniais, kuriuos