ŽURNALISTIKA 2013 (I)

Laikraščių pasitikėjimą savimi galima atkurti, nes jis niekada neturėjo būti prarastas. Artimoje ateityje elektroninės priemonės ir toliau plis, televizijos kanalų skaičius didės, ateis tiesioginės kompiuterinės vaizdo sistemos, internetas bus lengviau prieinamas ir didesnis priemonių, konkuruojančių su spauda, skaičius, skaitytojai ir reklamuotojai turės vis daugiau alternatyvų laikraščiams ir žurnalams. Įvyks tai ir dar daugiau.

<...>

Kad ir kaip jūs įsivaizduotumėte ateitį, geri žurnalistai turi šviesesnę ateitį už tuos, kurie dabar pranašauja mūsų išnykimą. Ar informacija ateina išspausdinta popieriuje, ar šviesolaidžiais, ar telefono linijomis, palydovais ar perduodant mintimis, kažkas turi ją filtruoti, tirti, tikrinti, klausti ir bandyti patikimai pranešti apie rezultatus. Ir kas tai ketina daryti? Universalus technologijos specialistas? Universalus biurokratas, universalus politikas, universalus verslininkas? Ar universalus žurnalistas?

David Randall

„Universalus žurnalistas“ (1998) 2013 (I) ŽURNALISTIKA

ISSN 0135-1346 Konkurso Konkurso „LIETUVOS SPAUDOS FOTOGRAFIJA 2013“ „LIETUVOS SPAUDOS FOTOGRAFIJA 2013“ nuotrauka nugalėtoja nuotrauka nugalėtoja

Tema „Naujienos“ Tema „Kultūra“ Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas bando „Mona Lisa“ – pats žinomiausias, lankomiausias, plačiausiai aprašytas ir apdainuotas prasibrauti pro spaudos atstovus. meno kūrinys pasaulyje. Tikėtina, kad taip pat ir surinkęs daugiausia „like“.

Tomo Vinicko („Delfi “) nuotr. Tomo Lukšio nuotr. Almanachas ŽURNALISTIKA 2013 (1) Almanachas Žurnalistika 2013 (I)

Jūratė Ablačinskaitė Aurelija Arlauskienė Bryan Bradley Ginas Dabašinskas Vidas Mačiulis Audrius Makauskas Audronė Nugaraitė Dainius Radzevičius Domas Šniukas Tomas Taškauskas Vytautas Žeimantas Leidinio redaktoriai Vidmantas Valiušaitis Dainius Radzevičius Aistė Žilinskienė Kalbos redaktorė Angelė Pletkuvienė Dizaineris Mindaugas Ratkus

Leidinį prenumeruoti galima internetu arba pašto skyriuose. Vieno numerio kaina 10 Lt, indeksas 5329.

ISSN 0135-1346

© Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, 2013

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas remia projektą „Žurnalistikos ir visuomenės dialogas almanache „Žurnalistika“ (Fondas yra įsipareigojęs 2013 m. projektui vykdyti suteikti 20 000 Lt finansinę paramą) („S. Vitkienė: „Sunku spręsti apie atskiro žmogaus motyvus, kai neaišku, kokia kryptimi juda visa žiniasklaida“, „Kas yra kas LRT ir „BBC World News“ televizijų laidose“, „Vokiškojo šovinizmo šešėlyje. Igno Skrupskelio žurnalistinės regos laukas“, „Žiniasklaidos kronika: dienos ir darbai“, „In memoriam: Petras Pečiūra, Aloyzas Urbonas, Adolfas Uža, Filomena Taunytė“, „A. Račas: balansuoju ties riba“, „Regioninės žiniasklaidos įvykių kronika (nuo 2013 m. sausio mėn.)“, „Kaip įkurti žurnalistinių tyrimų centrą?“, „Žurnalistų pusryčiai“ – žurnalistams iš pašaukimo“, „Žurnalistikos studijų programos: bandant neatsilikti ar bandant pasivyti?“, „Svastikos prispaustas vilniečių žodis. „Naujosios Lietuvos“ dienraščio puslapius pavarčius“, „Žvilgsnis iš JAV į besikeičiantį žurnalistikos pasaulį“).

ALMANACHAS „ŽURNALISTIKA 2013 (I)“ Formatas 17,6x25 cm. 9 sp. l. Leidėjas – Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga Adresas: Jogailos g. 11, Vilnius Spaudai parengė leidybos įmonė „Kriventa“, V. Pietario g. 5-3, LT-03122 Vilnius Tel./faks. (8 5) 265 06 29, el. p. [email protected], www.kriventa.lt Tiražas 750 egz. Spausdino AB „Aušra“, Vytauto pr. 23, LT-44352 Kaunas www.ausra.lt Turinys

Redaktorių žodis 5

Pagrindinė tema Rimvydas Valatka apie žurnalistikos perspektyvas: „Būtų gerai, jei mano karta šioje profesijoje dar sulauktų pensijos“ 7

Spauda Lietuvoje Fantominė žiniasklaida Lietuvoje 13 S. Vitkienė: „Sunku spręsti apie atskiro žmogaus motyvus, kai neaišku, kokia kryptimi juda visa žiniasklaida“ 16

Žurnalistika ir mokslas Kas yra kas LRT ir „BBC World News“ televizijų laidose 20

Žurnalistika ir mokslas Žurnalistikos studijų programos: bandant neatsilikti ar bandant pasivyti? 24

Veidas iš arti A. Račas: balansuoju ties riba 28

Žurnalistikos legendos Vidas ir Teklė Mačiuliai: pašaukimas – žurnalistika 34

Žurnalistika be sienų Kaip įkurti žurnalistinių tyrimų centrą? 37 Žvilgsnis iš JAV į besikeičiantį žurnalistikos pasaulį 41 „Žurnalistų pusryčiai“ – žurnalistams iš pašaukimo 46

Globalus pasaulis „Vikipedija“ – pasaulis keičiasi 50 Turinys Spaudos istorija Svastikos prispaustas vilniečių žodis. „Naujosios Lietuvos“ dienraščio puslapius pavarčius 54 Palangos periodinės spaudos apžvalga (1886–1940 m.) 73

Žurnalistikos didieji Vokiškojo šovinizmo šešėlyje. Igno Skrupskelio žurnalistinės regos laukas 79 Ji labai mylėjo Lietuvą. Žurnalistei ir rašytojai Rūtai Klevai Vidžiūnienei atminti (1923–2000) 85

Žurnalistika, kūryba, pomėgiai Senojo ledkirčio istorijų beklausant 89

Fotografo žvilgsniu Tėviškės laikas. Kraštovaizdis. Mažųjų ir didesnių miestelių logika. 93

Kronika Žiniasklaidos kronika: dienos ir darbai 103 Garbingos premijos – Gerimantui Statiniui ir Aldonai Armalei 115 Kolegos objektyvo sūkury 116 Regioninės žiniasklaidos įvykių kronika (nuo 2013 m. sausio mėn.) 120

Komentaras Istorijos trafaretai politinėje ir ketvirtojoje valdžioje veda liepto galo link 123

In memoriam Petras Pečiūra (1927 08 10–2012 11 27) 127 Aloyzas Urbonas (1935 05 21 Rudžionys – 2013 01 05 Vilnius) 128 Adolfas Uža (1946 08 13 Šiauliai – 2013 03 30 Vilnius) 130 Filomena Taunytė (1925 04 11 Vantainėliai – 2013 06 28 Vilnius) 131

Tarptautiniai ryšiai Internetinis tiltas su Ukraina – kalbėti ir išgirsti 134

Summary 144 Redaktorių žodis

Sveiki gyvi, mielieji „Žurnalistikos“ gerbėjai 

Šis redaktoriaus žodis bus neįprastas, nes šviesių įžvalgų apie rajonų spaudos perspek- 2013 m. pirmojo pusmečio „Žurnalistika“ tyvas ir žurnalistų galimybes. tapo išskirtiniu leidiniu. Vidmanto Valiu- šaičio pradėtas redaguoti leidinys birželio Spaudos laidojimas – dar per ankstyvas pro- mėnesį jau pakliuvo į naujos redaktorės Ais- cesas. Taip kalba ne vienas leidėjas. O štai pra- tės Žilinskienės rankas. Leidybos reikalai ėjusiųjų metų gruodį Mindaugo Jackevičiaus negali stovėti vietoje, todėl redaktorystės portale DELFI skelbtas straipsnis „Skaityto- tarpuvaldžiu šiam numeriui dalį kūrybos ir jai skelbia spaudos mirtį“ remiasi gyventojų administravimo pridėjo ir LŽS bei NŽKA apklausos duomenimis. Jie yra negailestingi pirmininkas Dainius Radzevičius. Visi trys spaudai, ypač dienraščiams: vos 7,2 proc. gy- redaktoriai vieningai sveikina almanacho ventojų naujienų ieško spaudoje, o internete skaitytojus, sulaukusius dar vieno „Žurna- ir televizijoje tai daro maždaug po 45 proc. listikos“ numerio. Kiek sunkiau būtų kalbėti žmonių. Na, o tiems, kas sako, jog televizija apie pačią žurnalistiką, kurios, pasak šio nu- ir internetas yra kaip „greitas maistas“ ir tik merio pagrindinės temos herojaus Rimvydo spauda turi didesnę išliekamąją vertę, gali Valatkos, ateitis labai liūdna. Ir tokiomis būti suduotas ir mirtinas smūgis – apklausos įžvalgomis dalijasi ne tik jau uždaryto „15 duomenimis, jei išgirstų naujieną, tačiau abe- minučių“ vyriausiasis redaktorius. Jo min- jotų jos tikrumu, 46,5 proc. apklausos dalyvių tis apie fantomų žiniasklaidą tęsia Denisas informaciją tikrintų internete, 25,7 proc. – Tarasenko. O vos pusmetį „Gimtąjį Rokiš- jungtų televiziją ir tik 5,6 proc. respondentų kį“ redaguojanti Svetlana Vitkienė jau turi informacijos ieškotų spaudoje. Iš esmės tai almanachas žurnalistika 2013/1 5 redaktorių žodis

kerta ir per stipriausią visų laikų spaudos tu- žurnalistika yra pašaukimas. O Vidas daugelį rėtą pasitikėjimo mandatą. Ką daryti? metų dar ir vadovauja LŽS Kauno apskrities skyriui, prižiūri Žurnalistų namus Kaune. Apie tai galima galvoti, galima diskutuoti. Bet... Galima ir kurti naujas iniciatyvas, kurios Be jokios abejonės, šiame numeryje tikrai bus padėtų atgimti žurnalistikai. Net tiriamajai. svarbiausių žurnalistikos įvykių apžvalga ir Apie tokias iniciatyvas Lietuvoje ir užsienyje kronika. Ji fiksuoja faktus, bet tuo pačiu rodo, informacijos taip pat rasite šiame almanache. koks gyvas žurnalistikos pasaulis. Ir galbūt trumposios žinios apie kolegų karjeros vin- Vis dėlto tyrimai ir apklausos nėra vienintelis gius, apie Lietuvos žurnalistų sąjungos įkurtą šaltinis, kuriuo galime remtis ir daryti galutines Žurnalistinių tyrimų fondą ar solidžiausias išvadas. Ne kartą istorija parodė, kad apokalip- premijas gavusius žurnalistus-kūrėjus tėra tinės prognozės tėra tik prognozės. Todėl apie tik smulkios detalės iš skruzdėlių gyvenimo, situacijas ir gyvenimiškus tarpsnius, kuriuos ga- tačiau žurnalistika ir žiniasklaida šiandien iš lime vadinti „ties riba“, šiame numeryje Audriui tiesų primena milžinišką skruzdėlyną. Jame Makauskui atvirai pasakoja buvęs ilgametis yra ir darbininkų, ir tranų, ir motinėlių.  naujienų agentūros vadovas Artūras Račas. Tad skruzdėlių gyvenimo grožį, tikiuosi, pui- Pasaulinis ekonominis ir pilietinis pesimizmas, kiai atskleis ir kolegės Gražinos Sviderskytės atrodo, keliasi ir į žiniasklaidos rinką. Labai straipsnis apie mūsų skrydžius, kurie leis „bū- daug žurnalistų Lietuvoje nusivylę savo profe- tinai paspausti ranką kiekvienam, kas kantriai sija, jos prestižu. Ką jau kalbėti apie finansus. sėja, puoselėja pavienius prošvaisčių daigus“. Tačiau yra kolegų, kurie myli savo profesiją, dirba ir nesiskundžia. Jie tiki žurnalistika, jos Nuoširdžiai ir kolegiškai gero skaitymo linki rytojumi. O tikėjimas yra beveik nenugalima Vidmantas Valiušaitis, energetika. Todėl norintys pasisemti įkvėpimo Dainius Radzevičius, turėtų atidžiai paskaityti Vytauto Žeiman- Aistė Žilinskienė to straipsnį apie kauniečius kolegas Teklę ir LŽS archyvo, S. Paškevičiaus, Vidą Mačiulius. Abu jie žurnalistai ir abiem A. Žilinskienės asmeninio archyvo nuotr.

6 almanachas žurnalistika 2013/1 pagrindinė tema D. Radzevičiaus nuotr. D. Rimvydas Valatka apie žurnalistikos perspektyvas: „Būtų gerai, jei mano karta šioje profesijoje dar sulauktų pensijos“ Dainius Radzevičius

2013 m. pirmąjį pusmetį daugelis lietuviškos spaudos darbuotojų, skaitytojų ar tyrinėtojų ateityje galės vaizdžiai pavadinti „sodybų tuštėjimo metu“ – vienas po kito apie mažinamą leidybą pareiškė pirmadienio laikraščio numerio atsisakę „Lietuvos rytas“, „Respublika“ ir „Lietuvos žinios“, spausdintos versijos tą dieną nebeleis ir „Verslo žinios“. Kol kas tik vasarai veiklą sustabdė savaitraštis „Atgimimas“. Net pramoginiu specializuotu žurnalu vadina- mas „Playboy“ Lietuvoje nutraukė savo leidybą. Tačiau dera prisiminti, kad šis procesas prasidėjo kiek anksčiau. Štai 2012 m. sausio pra- džioje nemokamas laikraštis „15 minučių“ tapo savaitraščiu. Iki tol jis skaitytojus pasiek- davo tris kartus per savaitę, anksčiau – ir penkis. Tada tokį žingsnį bendrovė aiškino tuo, kad naujienos persikraustė į internetą ir dienraščiams tapo sunku ekonomiškai. Tačiau vos pusantrų metų savaitraščio gyvavimo parodė, kad net kartą per savaitę pasirodyti popieri- niam leidiniui neįmanoma.

almanachas žurnalistika 2013/1 7 pagrindinė tema

Taip jau sutapo, kad 2011 m. vėlų rudenį po beveik dvidešimties metų darbo „Lietuvos ryto“ grupę paliko Rimvydas Valatka. Jis vadovavo lrytas.lt naujienų portalui ir buvo dienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. Netrukus, 2012 m. sausį, R. Valatka pradėjo dirbti UAB „15 minučių“ ir tapo naujienų portalo 15min.lt bei laikraščio vyriau- siuoju redaktoriumi. O kai 2013 m. liepos 5 d. pasirodė paskutinis laikraščio „15 minučių“ numeris, bendrovės vadovai viešai pasakė labai trumpą ir paprastą komentarą – laikraščio leidyba neturi jokių ekonominių perspektyvų. Būtent liepos 5-ąją Rimvydas Valatka pasidalijo savo mintimis apie spaudos aktualijas ir perspektyvas Lietuvoje.

Neseniai kai kurie Baltarusijos ir Rusijos žur- kaip vėžio atveju – kartu su žmogumi mirš- nalistai diskutavo, kad šiandien žurnalistams ta ir vėžys. Kas bus, kai numirs informacijos net ir už informavimo misiją svarbesnė tam- gamintojas? „Facebook“ ir „Google“, kurių pa būtinybė išlaikyti bent kokią platformą milijardinės apyvartos, pasisamdys žmonių nuomonių apsikeitimui ir įvairovei, nes visose informacijai rengti anglų, kinų, galbūt ir rusų žiniasklaidos priemonėse dominuoti žurnalis- kalbomis. Jie bus iš esmės leidėjai, nes jie ga- tams jau neįmanoma. Ypač tradicinėje žinias- mins informaciją. Kas bus informacijos ga- klaidoje. Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu? mintojai Lietuvoje? Aš nežinau. Greičiausiai grįšime prie valstybinės žiniasklaidos. Daug Rusija ir Baltarusija mums neturėtų būti ro- kas gal pasakytų, kad aš čia svaičioju apie la- diklis, nes kitokia jų žurnalistinė tradicija. bai tolimą ateitį. Bet žinant, kokia greita da- Apskritai yra toks momentas, tik aš jį kitaip bar technologijų plėtra, gali būti, jog net ir aš formuluoju. Pavyzdžiui, mūsų paskutinis šį procesą suvokiu per lėtai. numeris, kuriame turbūt apie 60 proc. ploto yra reklama, vis tiek nepadengė leidimo ir pla- Tai mes jau nekalbame apie pokyčius per tinimo kaštų. Ir dar už tekstus nieko nemokė- dešimtmetį? ta. Kitaip sakant, jei prieš dešimt metų spauda diktavo sąlygas, už kiek ji parduos reklamos Tikrai ne. Jeigu tu negali kompensuoti kaštų puslapį, tai dabar reklamos įkainius diktuoja spaudoje net ir turėdamas tokį didelį rekla- net ne užsakovas, o naujieji žaidėjai – mobi- mos procentą nuo viso informacijos kiekio, liųjų ryšių bendrovės, „Google“, „Facebook“ tai kas įvyko spaudoje? Jeigu „Lietuvos rytas“ ir pan. Jie ima tavo parengtus tekstus ir šalia atiduoda šeštadienio numerio puslapį rekla- deda savo reklamą. Informacijos gamintojas mai už mažiau nei 3 tūkst. litų, tai jau diagno- lieka kraštinis. Net mažiau svarbus nei marš- zė. Įvykęs faktas. kinėlių siuvėjas. O kokie sprendimai? Štai dar prieš ekono- Aš manau, kad galime kalbėti taip – žiniask- minę krizę 2008 m. kompanija „Shibsted“ laidos darbuotojas (žurnalistai, redaktoriai), žengė drąsų žingsnį – Lietuvoje uždarė lai- kaip profesija, mažose šalyse gali išnykti. Čia kraštį „LT“. Dabartinis sprendimas nutraukti

8 almanachas žurnalistika 2013/1 Rimvydas Valatka apie žurnalistikos perspektyvas

„15minučių“ leidybą – irgi netikėtas, bet drą- Prognozuota teatro, net kino teatrų mirtis. sus. Tačiau dalis kitų laikraščių ieško labiau Kai kas sako, kad laikraščius dar ankstoka pamatuotų, lėtesnių optimizavimo būdų – laidoti. Jūsų mintys lyg ir rodo, kad mirties nebeleidžia pirmadienio numerių ir pan. Ku- faktas jau yra įvykęs, tik suvokimas ateina rie sprendimai teisingesni? pavėluotai?

Aš sakyčiau, kad „Schibsted“ sprendimai jau Nepainiokim skirtingų dalykų. Nei teatras, buvo pavėluoti. Labai pavėluoti. Visų pirma nei kinas Lietuvoje niekada nebuvo pelnin- „Ekstra žinių“ pirkimas ir pavertimas „LT“ gas verslas. Juos išlaikė mokesčių mokėtojai. buvo klaida. Taip pat kaip ir bandymas žaisti Jei laikraščius išlaikytų taip pat, kaip teatrą su laikraščiu. Nebuvo pelno, tik nuostoliai. ar kiną, jie ir toliau eitų, tik klausimas, kokie. Jei tokie, kaip lietuviškas kinas, tai gal geriau Tie, kurie dar kalba apie optimizavimą, jį tik nereikia. vaidina. Yra toks dailininko Francisko Goya kapričas „Saturnas, ryjantis savo vaikus“. Tą Grįžtant prie spaudos, atrodo, šitoje rinkoje galima pasakyti net apie „Lietuvos rytą“ – kaž- yra vyrukų, kurie bando Adamo Smitho ge- kada sėkminga bendrovė dabar valgo pati save. ležinę rinkos ranką nugalėti savo svaičioji- mais. Na, suvalgys save. Ir kas? Tu turi turėti Kai aš perskaičiau lrytas.lt informaciją apie kitą savo „biznį“ ir mesti pinigus į balą. Aš mūsų savaitraščio uždarymą, tai man krikš- nekalbu apie spaudą, kur ji dar suduria galą čioniškai pagailo žmogaus, kuris suformulavo su galu, pavyzdžiui, toje pačioje Norvegijo- tekstą, kad Norvegijos koncernas „Schibsted“ je. Taip, ir ten tiražai mažėja, bet jie vis dar neatlaikė nacionalinių dienraščių konkurenci- gauna pelno. Aš kalbu apie Lietuvą, kur po jos. Vaje! Mūsų nuostoliai, palyginti su „Lietu- naktinio mokesčių perversmo šis verslas tapo vos ryto“ penkerių metų nuostoliais, yra net ne neįmanomas. Nei techniškai, nei teoriškai, nuostoliai, o tik centai. Ten apie 25–30 mln. nei praktiškai. Niekaip. Lt nuostolių iš laikraščio per penkerius metus. Sakykite, koks sveiko proto verslininkas leistų Todėl kam vaizduoti, kad tu čia dar leidi? Op- sau tokius nuostolius? Dar ir žinodamas, kad timizavimo jau nebėra. Jeigu atvirai pakalbėtu- pelno vis tiek niekada nebebus. mėte su Vidmantu Strimaičiu (UAB „Lietuvos rytas“ generalinis direktorius – D. R.), jis iš- Tiesa, verslininkai kartais leidžia sau tokius dėstytų situaciją daug tiksliau ir daug žiauriau nuostolius. Pavyzdžiui, automobilių gamykla – už mane. Mes savo savaitraštyje buvome viską dabar jiems nuopuolis, tačiau reikia išsaugoti optimizavę. Daugiau nėra ko optimizuoti. Net inžinierius, surinkėjus. Be to, žinoma, kad rin- jeigu visas laikraštis būtų vien tik reklama, ko ka po kokių trejų metų atsigaus, parduos tuos gero, būtų tik nulinis finansinis rezultatas. Bet automobilius dvigubai brangiau, išlygins nuos- kas tada tokį skaitys? tolius, gaus pelno. Pelno iš laikraščio nebebus. Bus tik nuostoliai, ir dar didesni nuostoliai. Kai dar dirbote „Lietuvos ryte“ ir vienu metu Kokia prasmė teikti labdarą tautai, kuri šiaip vadovavote portalui bei užėmėte atsakin- jau nenori mokėti už laikraščius? gas pareigas laikraštyje, prognozavote, kad almanachas žurnalistika 2013/1 9 pagrindinė tema

dienraštis „Lietuvos rytas“ Jūsų pensijos ne- „Atgimimas“ niekada nesudūrė galo su galo. sulauks. Kokios dabar Jūsų prognozės? Kuo O jeigu dar atimtume valstybinį rėmimą, tai remiantis tada buvo šitaip prognozuojama? apskritai daug kur jau būtų įvykęs tas mirties faktas. Apskritai teisinga V. Strimaičio tezė, Sakykim taip – šiek tiek domiuosi ekonomi- kad „skaitytojams laikraščio reikia, bet rinkai ka. „Lietuvos rytas“, kaip laikraštis, ir iki eko- nebereikia“. Skaitytojai paimtų, jeigu atneš- nominės krizės geriausiu atveju suvesdavo tume jam į namus. Suvartotų. Bet kas už tai savo pajamas ir išlaidas ties nuliu. Tai tęsėsi mokės? kelerius metus iki krizės. Pelną generavo tik spaustuvė. Yra elementarus algoritmas – kiek Tad kokios galimybės tokioje ekonominėje didėja namų ūkių, prijungtų prie interneto, terpėje žurnalistams profesionalams? tiek automatiškai mažėja laikraščių tiražai. Visi Lietuvos universitetai, kurie rengia žur- Prieš 22 metus, kai dirbau „Atgimime“, iš- nalistus, iš esmės turėtų būti prilyginti karo platinę laikraščio prenumeratą, kuri buvo vos nusikaltėliams, juos reikia teisti, nes jie ne tik 21 tūkst. egzempliorių, supratome, jog tai ga- rengia žmones nebeegzistuojančiai profesijai las ir nebeįmanoma leisti. Žinoma, tada dar ir vis daugiau, bet nesuteikia žmogui jokios nebuvo reklamos. Tiražą galima kompensuo- kitos perspektyvos ateityje. Pavyzdžiui, bū- ti reklamos kiekiu, bet pajamos iš reklamos simieji karininkai besimokydami įgyja dar taip pat mažėja. Taigi jeigu visi Lietuvoje ir kokią nors civilinę specialybę. Šiuo atveju apskritai mokėtų skaičiuoti, gal ir į krizę ne- žurnalistas be žurnalistikos nelabai gali kur būtume patekę? eiti. Nebent jis iš prigimties yra labai gabus, tuomet, pavyzdžiui, gali rinktis viešuosius ry- Dabar galbūt daug kas džiūgauja, kad mes šius, politiką, gal verslą. užsidarėme. Gal mano, kad vienu konkuren- tu bus mažiau. Aš galiu drąsiai teigti, kad dėl Žurnalistų darbo vietų mažėja. Štai neseniai mūsų išėjimo iš rinkos nė vienas laikraštis nė Baltijos televizija visiems reporteriams išda- litu negaus daugiau reklamos, nė pas vieną lijo atleidimo lapelius. Mes irgi vieną kitą neatsiras daugiau skaitytojų. Mes išeiname ir atleidome, kai pradėjome leisti laikraštį ne su mumis miršta visa aplinka. Reklamos davė- penkis, o tris kartus per savaitę, kai iš trijų jams tai ženklas, kad vis mažiau ir mažiau ver- kartų perėjome prie savaitraščio. Visi dien- ta reklamuotis laikraštyje. Kitaip sakant, visas raščiai, kurie atsisakė pirmadienio numerių tas segmentas yra pakibęs – nebeleidžiami pir- leidybos, net jei jie ir neatleido nė vieno žur- madienio numeriai. Užsidaro net „Playboy“. nalisto, artimiausiu metu nieko nebepriims. Ir dabar dirba per daug žmonių pagal tas pa- Vasarą nebus leidžiamas ir „Atgimimas“... jamas, kurias gauna. Aš žmonėms sakau, kad būtų gerai, jei aš ir mano karta šioje profesijoje „Atgimimas“ apskritai turėjo nustoti eiti sulauktume pensijos. Bet nelabai jau tuo ti- 1991 m. Bet mes, lietuviai, dažnai leidybos ne- kiu. Įvykiai per artimiausius 4–5 metus gali laikome ekonomikos šaka. Visada atsirasdavo būti tokie, kad jų poveikį pajus visi. Visi, kurie vyrukų, kurie duodavo pinigų pašvaistyti. Juk dirba šioje srityje.

10 almanachas žurnalistika 2013/1 Rimvydas Valatka apie žurnalistikos perspektyvas

Ar tai reiškia, kad galimybių žurnalistikoje Kaip su tokiais konkuruoti? dar mažės? Su tokiais neįmanoma konkuruoti. Kitaip sa- Taip. Mes net nenujaučiame, kas gali įvykti. kant, mes turėsime tai, ko neturėjo norvegai Tarkime, ar kas nors prieš penkerius metus arba švedai – leidėjų, kurie neskaičiuoja pi- būtų galėjęs rimtai kalbėti apie „Facebook“? nigų. Tai turėjo blogai baigtis, nes labai daug Visai galimas scenarijus, kad atsiras dar kaž- žaidėjų nesilaikė elementarių rinkos taisyklių. kas. Galingesnis už „Facebook“. Juk ir nau- jienų portalai dabar veikia „Facebook“, per Tai ar tas žiniasklaidos rinkos sprogimas jau „Facebook“, už „Facebook“ ir t. t. Aš nenoriu įvyko? prognozuoti, nes nesu IT srities žinovas, ta- čiau visi matome, kad technologijos keičiasi Jis jau yra įvykęs. Tai panašu į žvaigždę, kuri labai greitai ir jos labiausiai veikia informa- seniai užgeso, tačiau šviesa dar kelis šim- cijos perdavimo greitį, principus, būdą ir t. t. tus metų mus pasiekia. Vaizdžiai kalbant, ta šviesa kiekvieną pasieks skirtingu metu, pri- Lietuvos žurnalistų sąjunga vis dažniau gau- klausomai nuo to, kokiu atstumu jis yra nuo na kvietimų dirbti kolegoms rajonų spau- sprogimo vietos. doje. Ten ieškoma atsinaujinimo. Kodėl yra toks fenomenas, kad visur darbo vietų mažė- O ar yra dar kokia nors neišnaudota niša ja, o ten vis dar reikia naujų žmonių? Lietuvos žiniasklaidos versle? Juk pastaruo- ju metu vyksta daug konferencijų apie mūsų Čia ne fenomenas. Priešingai, atsitiko pa- neišnaudotą lietuvių potencialą, apie tai kal- prastas dalykas – į rajonus 20 metų niekas ba ir tokie žinomi žmonės kaip I. Laursas. nevažiavo dirbti, per tą laiką dalis senų žur- nalistų išėjo į pensiją ar Anapilin, ir šiuo metu Apskritai daug kas priklauso nuo to, kas toje tarsi vieno kito ir trūksta. Bet jei mes suskai- rinkoje žaidžia. Žurnalistai tų galimybių tikrai čiuotume, kiek iš tiesų trūksta, tai tas skai- neatras. Redaktorius tų galimybių taip pat ne- čius nė iš tolo neatpirktų atleidimų Vilniuje atras. Ne toks jų darbas. Ne tam jie sutverti ir ir Kaune. Antra, kas gali garantuoti, kad Ro- ne tam pasamdyti. Jeigu I. Laursas ar koks ki- kiškyje ar Pasvalyje situacija po dvejų metų tas verslininkas mano, kad redaktorius ar žur- nepasikeis? nalistas gali padaryti verslą, tai jie kalba ne apie žurnalistiką, o apie verslą. Bet verslas juk nėra Ten padėtis panaši kaip ir visoje Lietuvoje. Kai žurnalistika. Verslą turi daryti verslininkai. Tik kur situaciją dar paveikė visokių oligarchiukų normalus verslininkas, juolab toks kaip I. Laur- atėjimas į šią rinką, kurią jie visiškai išbalansa- sas, neis į nišą, kurioje galbūt ir gali uždirbti vo. Visų pirma jie nustojo žvelgti į žiniasklaidą kelis centus. Ir tai geriausiu atveju. kaip į verslą ir dempingavo reklamos kainas. Tai padarė visokie hermikapitalai, romanovai, Pavyzdžiui, yra didelė tikimybė Palangos J. Ba- uspaskichai ir t. t. Arba B. Lubys, kuris 20 metų sanavičiaus gatvėje vasarą užsidirbti vieną kitą leido dienraštį, nors jau 1995 m. buvo aišku, litą, tačiau juk I. Laursas neperka licencijos kad jis nebus pelningas. kioskeliui Basanavičiaus gatvėje. Ne jo lygis. almanachas žurnalistika 2013/1 11 pagrindinė tema

Todėl jei neateis I. Laurso lygio žmogus į iš valdžios eina į Lietuvos žiniasklaidą. O Lietuvos žiniasklaidą, kalbos apie kažkokias kiek dar paslėptos? Kodėl kai kurių net dide- galimybes tėra pasakos studentams. lių portalų redaktoriai rašo panegirikas Pre- zidentei, nekritikuoja vieno ar kito ministro? Be to, nepamirškime, kad Lietuvos žiniasklai- Pakritikuosi, negausi reklamos. Štai taip. da yra patekusi tarp bjaurių žirklių: žiniasklai- dos priemonių skaičius nuolat augo, o po- O Europos Parlamento rezoliucijos? Jos ne- tencialių skaitytojų – nuolat mažėjo. Emi- tinka net tam, kam lietuviai tokius popierius gracija ir demografija pagreitino procesus anksčiau naudojo, nes dabar tualetinis popie- žiniasklaidoje. rius – nebe deficitas.

O dėl galimybių, tai Lietuvoje yra galimybių, Žinant mūsų tradicijas galima sakyti, kad pavyzdžiui, kad ir kasti auksą. Tačiau jo nie- grįšime ten, nuo ko pradėjome kovoti Są- kas nekasa, nes investicijos būtų milžiniškos. jūdžio laikais – prie valstybinio ir partinio Galime išgauti skalūnų dujas. Bet ir tai kaž- informacijos monopolio. Pasižiūrėkime, kas kodėl keli kaimai yra prieš, nors dujos velniš- liko iš Lietuvos televizijos? Taip, vadovybė kai brangsta. Kai kalba verslo mąstytojai, tu- šiaip taip išsilaikė. Bet kokia kaina išsilaikė?! rėtume suprasti, kad jie kalba apie principus, Televizija tapo bedantė. Ten net nebėra de- bet ne apie konkrečius atvejus. O konkretus batų. Tik parodomieji pašnekėjimai su gra- atvejis turi keletą svarbių skaičių – pajamas ir žiais kostiumais. O galime prisiminti tuos išlaidas, pelno maržą, žodžiu, kainą. Jei kalbė- laikus, kai ten debatų laidas vedė E. Jakilai- tume apie pastarųjų aštuonerių metų investi- tis, A. Siaurusevičius, R. Miliūtė. Dar buvo cijas į Lietuvos žiniasklaidą, tai turbūt tektų R. Musnickas su R. Juozapavičiumi. Tuomet pasakyti, kad visi bandę čia investuoti nieko aukšti valdininkai, teisėsaugos pareigūnai ir neatsiėmė ir dar prarado tai, ką investavo. politikai nejaukiai jautėsi eidami į tas laidas. Dabar eina kaip į šventę. Labdara? Kitaip sakant, atrodo, nieko neįvyko, bet prie Iš esmės taip – labdara tautai. Negana to, dar ko privedė tas visapusis spaudimas – ir for- tauta labai pyksta už tą labdarą – kad ne tokia muojant LRT tarybą, ir numatant biudžetą? graži, kokios laukė. Arba nudvėsi, arba darysi laidas truputį švel- niau. Švelniau vieną kartą, antrą, trečią, penk- Europos Parlamentas yra priėmęs svarbias tą ir jau žiūri, kad pūkelis tik likęs. rezoliucijas apie būtinybę užtikrinti žiniask­ laidos įvairovę, pliuralizmą. Ši pareiga už- Dėkoju už pokalbį. kraunama ir valstybėms. Ar galime progno- zuoti, kad valdžia vis dėlto ateis tiesiogiai į P. S . Po pokalbio iš Rimvydo Valatkos rankų žiniasklaidos rinką Lietuvoje? teko paimti paskutinįjį laikraščio „15 minu- čių“ numerį su redaktoriaus autografu. Šis Be jokios abejonės. Ji jau atėjusi – pasižiūrė- leidinys bus saugomas Žurnalistų namų bib­ kite, kiek rėmimo ir kiek tiesioginės reklamos liotekoje.

12 almanachas žurnalistika 2013/1 spauda Lietuvoje D. Tarasenko asmeninio archyvo nuotr. asmeninio archyvo Tarasenko D. Fantominė žiniasklaida Lietuvoje

Denis Tarasenko, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Ji beveik nepastebima. Dauguma Lietuvos piliečių apie ją nieko nežino arba net neįsivaiz- duoja apie jos egzistavimą. Ji neįtakinga. Jos žurnalistai neįleidžiami į valdžios instituci- jas. Valdžios atstovai ne visada sutinka duoti interviu, o kolegos iš didžiųjų leidinių retai atkreipia dėmesį į tai, ką jie rašo. Jeigu ten ir paskelbta vos ne valstybinės reikšmės sensacija ar interviu su Dievu, kuris pasakoja, kokį likimą sugalvojo Lietuvai, to niekas nepastebės ir tikrai – necituos. Minty turiu rusakalbę žiniasklaidą Lietuvoje, t. y. lietuviškas žiniasklaidos priemones, ku- rios leidžiamos rusų kalba. Kažkas gali pasakyti: kuo greičiau ji visiškai išnyks, tuo bus geriau ir visiems ramiau. Tai netiesa. Rusakalbė žiniasklaida Lietuvoje atlieka netikėtą, bet labai svarbų vaidmenį.

almanachas žurnalistika 2013/1 13 spauda Lietuvoje

Lietuvoje išeina trys savaitraščiai rusų kalba – Įdomu tai, kad turėdama tokias pozicijas, ku- „Ekspress nedelia“, „Obzor“ ir „Litovskij kur- riomis sunku patikėti, ir žinant, kad rusakalbė jer“, dienraštis „Respublika“, kuris verčiamas į auditorija nesiekia net 10 proc. šalies gyventojų rusų kalbą iš pagrindinio leidinio. Regionuose (kartu su Lietuvos lenkais, kurie geriau kalba taip pat verda gyvenimas – Klaipėdoje leidžia- rusiškai nei lenkiškai, baltarusiais ir kitomis mas savaitraštis „Klaipėda“, Visagine – savait­ tautinėmis mažumomis), iš esmės nieko nereiš- raštis „Sugardas“, yra ir kitų leidinių rusų kalba. kia reklamos davėjams. Teko girdėti, kaip vienos didelės lietuviškos žiniasklaidos grupės vadovai, Televizijoje karaliauja žiniasklaidos holdin- aptarinėdami paskutiniuosius reitingus, tiesiog gas „Baltic Media Alliance“, valdantis „Pirmą nepastebėdavo rusakalbės spaudos lyderio, nors Baltijos kanalą“ Lietuvoje, „NTV“, „REN-TV tada šis rusiškas leidinys pagal tiražą gerokai Baltija“ ir „Pervyj Baltijskij muzykalnyj“. Taksi lenkė už lietuviškuosius leidinius. „Ekspress dažnai išgirsite „Russkoje radio Baltija“, o Klai- nedelia“ buvo reitingų viršuje, bet vienos lie- pėdoje – radijo stotį „Raduga“. tuviškos spaudos grupės vadovai net neminėjo rusiškos spaudos kaip rimto konkurento. Internete, be minėtų leidinių portalų, konku- ruoja du šiuo metu patys populiariausieji – ru- Kodėl? Nes puikiai supranta, kad tokie leidiniai, siškieji Delfi.lt ir 15min.lt. būdami nors ir labai populiarūs, nėra rinkos žaidėjai. Jie gyvena vos ne iš tiražo pardavimo, Apie kiekvieną sritį galima parašyti po atskirą bet ne iš reklamos. Šiuose leidiniuose niekada straipsnį. Visur verda tos pačios aistros, kaip nepamatysite bankų ar didžiulių kompanijų re- ir visoje Lietuvos žiniasklaidoje, pasitaiko net klamos. Dažniausiai – prekybos centrų reklamą karų tarp leidinių ir nešvarios konkurencijos su apie eilinį prekių išpardavimą. kompromitacija ar šmeižtu. Todėl rusakalbę žiniasklaidą verčia ieškoti kitų Bet šis straipsnis apie rusakalbės žiniasklaidos pajamų šaltinių. Faktiškai toks totalus ir versli- Lietuvoje vaidmenį, o ne apie profesinę vir- ninkų, ir valdžios atstovų ignoravimas margina- tuvę. Visų pirma rusakalbės žiniasklaidos ap- lizuoja visą Lietuvos žiniasklaidą rusų kalba. Ji imtis stipr­iai neįvertinta. Visi gerai prisimena gal ir netampa priešiška valstybei, bet ir pozityvų šokiruojančius duomenis, kai „Pirmas Baltijos straipsnį ten sunku rasti. Kas dėl to kaltas, spręs- kanalas“ aplenkė daugumą lietuviškų kanalų kite patys. Tai veda prie rusiškosios žiniasklaidos ir stabiliai dominavo lyderių penketuke, o per Lietuvoje išnykimo. Kažkas dėl to gal ir pasi- Naujuosius ne kartą PBK buvo Nr. 1. Ta pati džiaugs. situacija ir su „Russkoje radio Baltija“, kuris Vilniuje skamba vos ne iš kiekvieno kampo. Šiuo metu vis daugiau atsiranda įvairių nelietu- viškų šaltinių, kurie skiria dėmesį Lietuvai. Regu- Spaudos padėtis kitokia. Anot TSN, savaitraštis liariai apie Lietuvą rašo Rusijos naujienų agentū- „Ekspress nedelia“ gerokai lenkia daugelį lie- ra „Regnum.ru“, periodiškai rašo „RIA Novosti“. tuviškų spaudos gigantų, o Vilniuje yra vienas Bet yra ir tokių portalų, kurie rašo tik apie Balti- iš trijų populiariausių laikraščių. Kitų dviejų jos šalis (Lietuvą, Latviją ir Estiją), – Kaliningra- savait­raščių pozicijos gerokai kuklesnės. do srityje „Newsbalt.ru“ ir „Rubaltic.ru“.

14 almanachas žurnalistika 2013/1 Fantominė žiniasklaida Lietuvoje

Lietuvoje toks dėmesys vadinamas „informaci- tiek prireiks kurti savo informacinę strategiją niu karu“. Nuolat skaitydamas informaciją minė- Rusijos atžvilgiu. tuose portaluose aš asmeniškai su tuo nesutinku. Esminis skirtumas tas, kad tokiu būdu rašydami Negalima pasakyti, kad Lietuva visiškai neskiria apie Lietuvą jie priklauso ne Lietuvos teisinei sis- pinigų tokiems tikslams. Tikrai skiria. Bet tam, temai. Jiems neįmanoma skirti apribojimų, pa- kad Lietuvoje atsirastų straipsnių rusų kalba, ku- vadinti straipsnį neetišku, bandyti kažkaip veikti rie bus skirti ne Lietuvos auditorijai, kur parašyta, turinį ar kreiptis į teismą. kaip Rusijoje viskas blogai, kokia ten nedemo- kratiška valdžia ir kaip pažeidinėjamos žmogaus Rusakalbė Lietuvos žiniasklaida dirba laikyda- teisės. Tai kelias į niekur. Mokyti tokiu būdu Ru- masi Lietuvos įstatymų. Su ja galima susikalbėti siją – mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas. ir net paversti savo šalininku. Kuo mažiau bus rusakalbės Lietuvos žiniasklaidos, tuo daugiau Taip Rusija nieko neišmoks, nes šita informacija įtakos turės grynoji rusiškoji žiniasklaida, kuri paprasčiausiai skęsta tūkstančiuose straipsnių ta rašo apie Lietuvą ir kurios neįmanoma kontro- pačia tema Rusijos žiniasklaidoje. Ko jau ko, o liuoti. Ką reiškia turės daugiau įtakos? Tikrai kritinės medžiagos apie valdžią Rusijos internete ne Lietuvoje. Ir net ne Rusijoje. Rusų pasau- tikrai netrūksta. O apie tai, kad Lietuvoje verta lyje, kuris turi apie 300 milijonų potencialių kurti verslą, investuoti, gerai poilsiauti, – beveik skaitytojų. Jie apie Lietuvą sužino iš interneto, nieko. Vietos rusakalbė žiniask­laida ignoruo- kuriame šiandien kol kas dar yra straipsnių apie jama, ji nyksta, valdžia finansuoja išrinktuosius, Lietuvą rusų kalba iš lietuviškos žiniasklaidos kurie užsiima paprasčiausia banalia propaganda, priemonių, taip pat ir iš užsienietiškų. Jeigu pir- o viešojoje erdv­ ėje atsiranda vis daugiau nelietu- mi išnyks, tai Lietuvos įvaizdį kurs antri. Kaip viškų išteklių rusų kalba apie Lietuvą. kai kas nenorėtų pastatyti didžiulės sienos tarp Lietuvos ir Rusijos, ji vis tiek niekur nedings. Ar yra išeitis? Taip yra, ir tai nereiškia kažko- Čia geografinis faktas ir geopolitinis likimas. kio finansinio palaikymo. Kartais pakanka skirti paprastą dėmesį, kad Lietuvos rusakalbė žinia­ Ar reikalingas Lietuvai tas teigiamas įvaizdis sklaida galėtų užduoti tiesioginius klausimus Rusijoje? Neabejotinai. Ne tik dėl verslo, tu- valdžiai, arba parašyti straipsnius, kas iš tikrųjų ristų ar galimų investicijų. Nuo to, kaip grei- vyksta Lietuvoje. Apie tai, patikėkite, perskai- tai pavyks sukurti teigiamą įvaizdį, priklauso tys ne tik tų leidinių auditorija Lietuvoje, bet ir ir tarptautiniai santykiai, t. y. didžioji politika. daugelis žmonių už mūsų šalies ribų. Priešingu Kuo ilgiau valdžia to nesupras, tuo sunkiau vė- atveju apie Lietuvą formuos įvaizdį tik Rusijos liau bus atkurti pusiausvyrą. O kada nors vis žiniasklaida ir dėl to bus kalta tik Lietuva. Apie autorių: Denis Tarasenko dirbo įvairiose žiniasklaidos priemonėse Rusijoje ir Lietuvoje. 2007 m. inicijavo Lietuvos rinkoje šiuo metu nebeegzistuojantį savaitraštį „Komsomolskaja pravda“ v Litve“, vėliau buvo savaitraščio „Litovskij kurjer“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas. 2012 m. vasario mėnesį tapo 15min.lt rusiškos versijos įkūrėju ir redaktoriumi. Šiuo metu – viešųjų ryšių agentūros „Media So- lutions and Communication“ vadovas. almanachas žurnalistika 2013/1 15 spauda Lietuvoje N. Byčkovskio nuotr. N. S. Vitkienė: „Sunku spręsti apie atskiro žmogaus motyvus, kai neaišku, kokia kryptimi juda visa žiniasklaida“

Dainius Radzevičius

Š. m. sausio 21 d. žurnalistė Svetlana Vitkienė stojo prie laikraščio „Gimtasis Rokiškis“ vairo – ji tapo bendrovės vadove ir redaktore. Žurnalistikos studijas Vilniaus universitete baigusi S. Vitkienė net 16 metų dirbo „Anykštos“ žurnaliste, vėliau ir portalo anyksta.lt redaktore. Kelerius metus ji dirbo nuosavame konsultacijų versle (VšĮ „Dešinioji ranka“). S. Vitkienė „Gimtojo Rokiškio“ redaktore tapo laimėjusi konkursą, kuriame dalyvavo 9 pre- tendentai. Žurnalistė vadovauja 15 žmonių kolektyvui. Dvejos pareigos tampa vis įprastes- nės šiais visuotinės optimizacijos žiniasklaidoje laikais. Tačiau 2013-ieji yra rimtų iššūkių metai daugybei spausdintų leidinių Lietuvoje. Todėl „Gimtojo Rokiškio“ ilgametė leidybinė sėkmė ir ambicijos bei naujo vadovo atsiradimas natūraliai pažadino norą sužinoti Svetlanos nuomonę apie spaudos perspektyvas Lietuvos regionuose.

16 almanachas žurnalistika 2013/1 Sunku spręsti apie atskiro žmogaus motyvus, kai neaišku, kokia kryptimi juda visa žiniasklaida

Teigiama, kad šiuo metu tarpusavyje kon- Ar gali elektroninė ir popierinė informacija kuruoja ne vien spauda, o visos medijos. gyventi ne kanibalizmo, o „win-win“ principu? Rokiškyje taip pat? Kas yra didžiausias konkurentas? Senu įpročiu apie laikraštinį ir elektroninį informavimą kalbame tarsi apie dvi medžio Nesugalvoju srities, kurioje būtų daugiau šakas. Betgi jau seniausiai tai yra du atskiri konkurencijos nei informavimo veikloje. medžiai. Skirtumai tarp popierinės ir elek- Tai gerai – atviras konkurencijos laukas yra troninės informacijos galimybių neišmatuo- puikus argumentas plėtrai; spyris į užpakalį, jami ir nesulyginami. kai traukia pasnausti apsikabinus tai, kas jau padaryta. Su sąlyga, jei konkurencinės gali- Manau, informacinės technologijos vis dėlto mybės lygios. suvalgys popierinį regiono laikraštį. Rajone užauga vos vienas kitas tokio leidinio skaityto- Didžiausias konkurentas aiškus visiems jas, o atsisveikina šimtai... „Gudrėjant“ mobi- spausdinto laikraščio leidėjams – inter- liesiems telefonams, populiarėjant planšetėms netinė žiniasklaida. Iš popierinės spaudos tendencija vartoti elektroninę informaciją tik atimta lygios konkurencijos galimybė, nes didės. Ir tai gali reikšti natūralią popierinės popierinis laikraštis skirtas vienokiai ar spaudos mirtį. Gaila, bet neliūdna – tiesiog kitokiai, tačiau pakankamai siaurai audi- keičiasi laikai. Sakoma: „Sena yra auksas, bet torijai. Galime norėti, kad Rokiškio lai- nauja – taip pat.“ kraštį masiškai vartytų pajūrio žmonės, bet noras juokingas. O elektroninis infor- Beje, gerokai sunerimę ir knygininkai. Pa- mavimas neturi teritorijų, auditorijų ar ga- saulinėje rinkoje prasidėjo rimta popierinės limybių ribų. Ir, skirtingai nuo laikraščio, ir elektroninės knygos konkurencija. Tyrė- turi minutę trunkančio grįžtamojo ryšio, jai spėja, kad jau po 7–10 metų spausdintos reagavimo, mainų ir kitokias galimybes. knygos bus retenybė ir kainuos trigubai dau- Tai esminiai elektroninės spaudos privalu- giau nei elektroninės kopijos... mai, kurių nei regioninė, nei respublikinė spauda niekada neturės, net jeigu laikraš- Taigi kanibalizmas vyksta. Kol kas – tikiuosi, tis būtų leidžiamas dukart per dieną. dar kokį dešimtmetį – bendradarbiauti dali- jantis idėjomis galima, būtina, ir mes tai da- Rimto popierinio informacinio konkurento rome. Tačiau visa kita – kalba apie skirtingus „Gimtasis Rokiškis“ neturi. Kolegos pasako- lygius. Koks „win-win“ tarp sraigės ir kiškio? jo: buvo bandymų leisti daugiau laikraščių, bet nesėkmingai. Rokiškyje leidžiamas perio- Ar vietinė valdžia ir verslas yra vietinės spau- dinis reklaminis leidinys, į kurį privatūs skel- dos partneriai? Kuo paremti šie santykiai? bimai priimami nemokamai. Leidinys dalija- mas nemokamai. Žinoma, jis „nukabina“ dalį Santykiai yra, bet vargu ar juos galima va- rajoninio laikraščio pajamų. Tai ne informa- dinti partneryste. Žiniasklaida – specifinė cinė, o finansinė konkurencija, kurioje etiškai sritis, dirbame nuolat vaikščiodami linija varžytis sunku, o kitaip – nepriimtina. tarp visuomeninio intereso, kuriam iš esmės almanachas žurnalistika 2013/1 17 spauda Lietuvoje

kiekvienas informuotojas turi tarnauti, ir nešališku. Ko gero, rajono laikraštyje geriau redakcijai išgyventi padedančios būtinybės ir lengviau dirbti kito regiono žmogui, nes laikytis elementarių verslo taisyklių. Mūsų mažiau kasdienių – giminystės-draugystės – santykiai – kiek įmanoma protingesnis, tei- pomėgių ir kitokių saitų sieja su žmonėmis, singesnis ir garbingesnis šių dviejų veiksnių apie kuriuos rašoma. balanso ieškojimas. Jokio skirtumo, kur mūsų specifinės specia- Nesakyčiau, kad Rokiškio savivaldybė siek- lybės žmogus dirba – sostinės dienraštyje ar tų numarinti vietinę spaudą, kaip Druski- regiono laikraštuke. Teoriškai visiems infor- ninkų valdžia su savo iš biudžeto leidžiamu muotojams būtinas noras rasti tiesą ir drąsą panegirišku leidiniu, bet greičiausiai nela- šiam norui įgyvendinti; privalu būti sąžinin- bai ir liūdėtų dėl rajoninio laikraščio ne- gam, smalsiam, knisliam, kruopščiam, mėg- tekties... ti bendrauti ir mokytis, mokytis, mokytis; skirti pelą nuo grūdo. O verslas yra verslas. Kai ir jiems, ir mums naudinga, ir mums naudinga – esame partne- Informuotojui derėtų būti nesustabdomam. riai viename kitame projekte. Jei kartais žurnalistas sustoja dėl nežinojimo ar tinginystės – sunkiai, bet gali būti patei- O kas yra draugai ir pagalbininkai ar sinama. Jei stoja stabdomas, tada žmogui partneriai? verčiau rinktis kitus darbus.

Išties gražūs redakcijos bendradarbiavimo Dar reikia mylėti gyvenimą. Ir mokėti rašy- ryšiai su kultūrininkais, bibliotekininkais, ti. Mano galva, tai lengviausia iš užduočių. muziejininkais, kai kuriomis bendruomenė- mis. Tačiau iš esmės mes esame tarsi katinai, Žodžiu, turi degti žmogaus akys ir nelinkti vaikštome vieni, kartu su mumis vaikšto vie- stuburas. nas kitas bendramintis pagalbininkas. Kuo motyvuoja save spaudos žurnalistas, Kokio tipo žurnalistas gali sėkmingai dirbti dirbdamas regione? ir kurti regione? Galiu tik spėlioti. Dalis regionų redakcijų Mažame miestuke visiems esi matomas kaip darbuotojų – senosios žurnalistų mokyklos ant delno. Žmonės labai greitai atsirenka, ku- atstovai. Taigi tarp jų rastume vieną kitą, dir- ris ko vertas, ko paisyti, o ką galima ir paspir- bantį tai, ką liepia sąžinė ir širdis. Bet tokių ti. Žurnalistams tai ypač taikoma. Esu įsitiki- mažai, nors kalbančių apie pašaukimą – daug. nusi, kad geras rajono žurnalistas tas, kurį yra Dar yra kalbančių apie profesijos pavojin- už ką gerbti ir kuris geba būti nešališkas. gumą ir dėl to neva patrauklumą. Juokinga: kur tie pavojai, kai sėdi šiltame kabinete prie Pusbrolių krašte, mažam miestuke visi telefono ir kepi informacijas vos ne iš nuo- savi. Vieną palieti – suskausta dešimtims, girdų? Ant pirštų suskaičiuočiau žurnalistus, ir tave dešimtys keikia, taigi nelengva būti kuriems tikrai pavojinga dirbti.

18 almanachas žurnalistika 2013/1 Sunku spręsti apie atskiro žmogaus motyvus, kai neaišku, kokia kryptimi juda visa žiniasklaida

Dalis žmonių redakcijose yra ten, nes tie- profesijos esmės, nei informuotojo vai- siog reikia kažką dirbti ir užsidirbti. Šitų dmens. Sunku spręsti apie motyvus ats- daugiausia... Neseniai išgirdau dar vieną kiro žmogaus, kai neaišku, kokia kryptimi „geležinį“ motyvą – dirbu valdžioje, nors ir juda visa žiniasklaida. Daug kas daroma ketvirtojoje, esu svarbus ir matomas... kažkaip padrikai, kuo greičiau, paprasčiau, pusiau... Profesijos devalvavimas prasidėjo ne va- kar. Kiekvienas rašantis sakinius vadina Ačiū už pokalbį ir sėkmės judant pirmyn, save žurnalistu, kartais nesuvokdamas nei ariant regioninės žiniasklaidos arimus.

Remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas almanachas žurnalistika 2013/1 19 žurnalistika ir mokslas D. Sobutaitės asmeninio archyvo nuotr. asmeninio archyvo Sobutaitės D. Kas yra kas LRT ir „BBC World News“ televizijų laidose

Dovilė Sobutaitė Lietuviškų televizijų laidoms dažnai žeriama nemažai kritikos. Vis dėlto remiantis pagrįs- tais kriterijais jos tiriamos vangiai. Todėl televizijos produktą analizuoti galima pradėti nuo kokybiškiausiu laikomo visuomeninio transliuotojo. Klaidos ir trūkumai aiškiau maty- ti, jei objektai lyginami vieni su kitais. Na, o jei lygintis, tai su pačiais geriausiais. Taigi LRT naudinga lygiuotis į seniausias tradicijas turinčią BBC televiziją. Tam, kad būtų galima išskirti abiejų televizijų pliusus ir minusus, bakalauriniame žurnalistikos darbe vykdyta kokybinė televizijų „BBC World news“ ir LRT teminių laidų lyginamoji analizė. Nors šių televizijų tinkleliai ganėtinai skirtingi, pasirinkta po penkias lygintinų televizijų laidas ekonomikos, mokslo ir technologijų, kultūros, kino bei globalumo temomis.

20 almanachas žurnalistika 2013/1 Kas yra kas LRT ir „BBC World News“ televizijų laidose

Vertinta pagal... Išanalizavus literatūrą apie Svarbus LRT laidos „Kine kaip kine“ bruožas – TV laidas nuspręsta gilintis į jų tematiką, rėmimasis kūrėjų prisiminimais, gilinimasis į struktūrą, vedėjo ir reporterių vaidmenis, filmų temas. Pašnekovai visuomet kalbinami vaizdą ir vietą TV tinkleliuose. Toliau apta- studijoje, o filmuojami tik penkiais rakursais. riami po 40 laidų (po 3–5 serijas vienos lai- dos) stebėjimo išskirti LRT ir „BBC World „Talking movies“ pristato naujus, įvairių news“ laidų bruožai. tipų filmus ir jų kūrėjus. Išskirtinė laidos ypatybė – vieta TV programų tinklelyje, nes Svarbiausios laidos „Pinigų karta“ ypatybės – ji rodoma vieną savaitgalį per mėnesį, o kar- kaskart vis kitokia struktūra ir ekonomikos tojama 4 kartus. temų nagrinėjimo įvairiapusiškumas. Išskir- tinumas – ilga trukmė (1 val. 15 min.). Laidos „Popietė su Algimantu Čekuoliu“ išskirtinumas – struktūra, kai yra tik vedėjo Laidoje „The ideas Exchange“ nagrinėjamas pasakojimai iš televizijos studijos. Laida stu- siauras ekonomikos temų spektras, impo- dijoje filmuojama tik dviem rakursais. nuoja vos du pašnekovai. Joje vedėjas nesiro- do ekrane, o herojai patys klausinėja vienas Globalių temų laidos „Our world“ ryškus kito. bruožas – kūrybinės grupės dalyvavimas įvy- kiuose. Įdomu tai, kad nėra nuolatinio vedė- „Mokslo eksprese“ temos nagrinėjamos pasi- jo – laidą kaskart rengia vis kitas reporteris, telkiant minimalų specialistų skaičių ir siaurą kompetentingas nagrinėti būtent tą temą. temų spektrą. Vedėjas nesirodo ekrane, varto- ja sudėtingus mokslinius terminus. Laida itin O dabar palyginkime... trumpa – trunka 15 min. Ekonomikos tematika. Tyrimas parodė, kad Mokslo ir technologijų tematikai priskiria- LRT laida „Pinigų karta“ įvertinta geriau nei moje laidoje „Click“ svarbų vaidmenį atlieka BBC „The ideas exchange“. Vis dėlto tenka charizmatiškas vedėjas ir reporteriai, infor- pabrėžti, kad taip gal ir nebūtų nutikę, jei maciją dažnai pateikdami eksperimentais. ang­liškoji laida apie ekonomiką būtų turėjusi ne pasakotoją už kadro, o vedėją, nors kart- Vienas svarbiausių laidos „Durys atsidaro“ kartėmis pasirodantį ekrane. Kadangi taip bruožų – įvairių kultūros temų nagrinėjamas. nebuvo, vedėjo ir reporterio kriterijus įver- Pusvalandžio trukmės laidoje – penki repor- tintas ne itin gerai. Tačiau konstatuojama, tažai, tad temos pateikiamos ganėtinai pavir- kad lietuviškoji laida su A. Tapinu priešakyje šutiniškai. skirta įvairesnei auditorijai, temas nagrinėja daugiareikšmiškiau bei labiau atsižvelgia į Laida apie kultūrą „The culture show“ – įvai- auditorijos norą ne vien patenkinti smalsu- riapusiška. Ji išsiskiria kokybiškais vaizdais, mą, bet ir gauti praktiškai panaudojamos in- papildančiais temą. Per mėnesį rodoma tik formacijos. Vis dėlto BBC geriau išnaudoja viena šios laidos serija, kuri kartojama keturis vaizdines informacijos pateikimo priemones. kartus. Be to, svarbu pabrėžti, kad „Pinigų kartos“ almanachas žurnalistika 2013/1 21 žurnalistika ir mokslas

Mokslas ir Ekonomika Globalumas Kultūra Kinas technologijos

Popietė su Pinigų Mokslo Durys Kine kaip Algimantu karta ekspresas atsidaro kine Čekuoliu

The The ideas Talking Click Our world culture exchange movies show

TelevizijųLRT ir „BBC LRT ir world BBC WORLD news“ televizijųNEWS nagrinėtų nagrinėtų laidų laidų tematinis teminis suskirstymas. susiskirstymas reporteriai darė tarties klaidų bei užkliūdavo vietą TV programų tinklelyje skiria BBC te- skaitydami tekstus. Vaizdų kriterijumi prana- levizija. šesnė laida „The ideas exchange“, nes laidose „Pinigų karta“ buvo nekokybiškų vaizdų, ne Kultūros tematika geriau analizuojama BBC visos laidos pasižymėjo filmavimo rakursų laidoje „The culture show“ – joje kokybiškesnis gausa. Platesniam auditorijos ratui prieina- ir dinamiškesnis vaizdas, geresnė struktūra ir mesnė BBC ekonomikos tematikos laida. įvairiapusiškiau nagrinėjamos temos lietuviš- koje kultūros laidoje „Durys atsidaro“. Pastaroji Mokslo ir technologijų tematika. LRT laida pranašesnė nuomonių įvairovių aspektu – jo „Mokslo ekspresas“ visais kriterijais nusilei- trūksta „The culture show“. Tiesa, kultūrinės do užsienietiškai „Click“. Pastarojoje temos laidos turėjo ir panašumų: naudojami tik tra- nagrinėjamos paprastai, o lietuviškoje – su- diciniai informacijos pateikimo būdai, nagri- dėtingai ir pernelyg moksliškai. Be to, joje nėjamos įvairios meno šakos, tačiau trūksta ne tokie kokybiški ir dinamiški vaizdai kaip kritiškumo. Taip pat jų laidų vedėjai kompe- angliškoje. BBC laidoje visiškai išnaudojami tentingi, o kultūrinėms laidoms skiriamas ete- įvairūs informacijos pateikimo būdai (eks- rio laikas, kai auditorija nėra didelė. perimentai, grafika), o „Mokslo eksprese“ jie nenaudojami. Itin skirtingi laidos vedėjų ir Kino tematika geriau atskleidžiama BBC reporterių vaidmenys – BBC „Click“ rengė- laidoje „Talking movies“. Tai lėmė temų įvai- jai dažnai rodomi ekrane, o LRT tik kalba už riapusiškumas, vedėjo ir reporterių vaidmuo. kadro. Vis dėlto abi laidos turėjo vaizdo trū- Laidos skiriasi savo struktūra – „Kine kaip kumų. Mokslui ir technologijų temai geresnę kine“ analizuojamas vienas seniai sukurtas

22 almanachas žurnalistika 2013/1 Kas yra kas LRT ir „BBC World News“ televizijų laidose

filmas, o BBC pristatomos kino naujienos, TV globalioms temoms neskiria geriausio nauji filmai. Vis dėlto pabrėžtina, kad lietu- eterio laiko. viškoje laidoje daugiau dėmesio skiriama fil- muose atspindimoms prasmėms rasti. Tačiau Trumpai tariant didžiąją daugumą tirtų LRT „Talking movies“ turi pranašumą dėl geresnio ir BBC teminių laidų geriau pateikia anglų transliacijų laiko ir dinamiškesnio vaizdo. visuomeninis transliuotojas. Vis dėlto lie- tuviškasis rodo visavertiškesnę ekonomikos Globalumo tematikai priskirtai laidai „Po- tematikos laidą. Įdomumo dėlei sugretinant pietė su Algimantu Čekuoliu“ teko nusi- kiekvienos TV laidas tarpusavyje paaiškėjo, leisti BBC laidai „Our world“. Čia geriau kad geriausiai televizijoje „BBC World news“ išnaudojamos TV galimybės filmuoti įvykio atskleidžiamos globalumo bei mokslo ir tech- vietoje. LRT laidoje vaizdų ne iš studijos nologijų, prasčiausiai – ekonomikos tema. mažai, o ir jie ne visuomet kokybiški. Be to, LRT televizijoje, atvirkščiai, – iš nagrinėtųjų studijoje filmuojama tik dviem rakursais. visavertiškiausia ekonomikos laida „Pinigų Nepaisant to, kad LRT laidoje „Popietė su karta“, o daugiausiai trūkumų turi mokslo ir Algimantu Čekuoliu“ kalbama įvairesnėmis, technologijų tematikos laida „Mokslo eks- visuomenei aktualesnėmis temomis, joje presas“. trūksta kitų pašnekovų, o tai išnaudojama BBC laidoje. Itin skirtingi ir lygintinų laidų Taigi, nors ir linkę save nuvertinti kaip tikri vedėjo bei reporterių vaidmenys: LRT laidos lietuvaičiai, įvairiais aspektais ištyrę laidas ga- vedėjas dėl nerišlios, monotoniškos kalbos lime teigti, kad ne viskas pas mus taip jau blo- sunkiai išlaiko auditorijos dėmesį, priešingai gai. Vis dėlto faktas kaip blynas – pasitempti nei BBC laidoje. Bendra tai, kad nė viena dar išties yra kur.

Remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas almanachas žurnalistika 2013/1 23 žurnalistika ir mokslas J. Ablačinskaitės asmeninio archyvo nuotr. asmeninio archyvo Ablačinskaitės J. Žurnalistikos studijų programos: bandant neatsilikti ar bandant pasivyti? Jūratė Ablačinskaitė

Prieš 64 metus Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete pradėtos vykdyti žurna- listikos studijos. Tuomet į pirmą žurnalistikos studijų Lietuvoje kursą buvo priimti 25 stu- dentai. Dabar Vilniaus universitete žurnalistikos bakalauro studijas kasmet baigia 35–43, Klaipėdos universitete – maždaug 25 asmenys. Vytauto Didžiojo universiteto viešosios ko- munikacijos bakalauro studijas pirmoji laida baigs po metų. O nuo šio rudens žurnalis- tus ugdys ir Kazimiero Simonavičiaus universitetas – abiturientai jame kviečiami rinktis naują tarpdisciplininę politikos komunikacijos ir žurnalistikos bakalauro studijų programą. Pagal kokias studijų programas ugdomi rytojaus žurnalistai ir kokie studijų programų pokyčiai ženklino bei ženklina žurnalistikos studento orientavimą pagal naujausias žinia­­ sk­laidos tendencijas?

24 almanachas žurnalistika 2013/1 Žurnalistikos studijų programos: bandant neatsilikti ar bandant pasivyti?

Žurnalistai lengvai dalykai, antroji – pačios žurnalistikos teorija, is- konvertuojami į ryšių su torija ir metodologija, trečioji – naujųjų medijų visuomene specialistus įprasminimas, ketvirtoji – komunikacijos ir jos metodų kompleksas. Tokia programos struktū- Tiek seniausias žurnalistų ugdymo tradicijas ra leidžia suderinti teorinius, metodologinius ir Lietuvoje turinčio Vilniaus universiteto, tiek praktinius aspektus, fundamentinį ir kontekstinį klaipėdiečių skelbiamuose žurnalistikos stu- žinojimą su taikomaisiais aspektais, bendraisiais dijų programų aprašuose deklaruojama, kad ir specialiaisiais gebėjimais bei įgūdžiais“, – teigia šių mokyklų žurnalistikos studijų programų Kazimiero Simonavičiaus universiteto Rinko- absolventai įgyja reikiamų įgūdžių dirbti ne daros ir komunikacijos skyriaus vadovė Renata tik žiniasklaidos, bet ir ryšių su visuomene Urbonaitė. tarnybose. Atvėrus tokias plačias profesinės karjeros galimybes, Vilniaus universiteto žur- Vilniaus universiteto žurnalistikos bakalauro nalistikos absolventai, kaip teigiama progra- studijų programą iki šiol sudarė trys struktū- mos apraše, įgyja profesinės etikos normas. rinės dalys: bendrojo universitetinio lavinimo, Kurios specialybės – žurnalistikos ar ryšių su komunikacijos krypties ir specialybės dalykų visuomene – gaila, bet nedetalizuojama. grupės. „Šiuo metu pagal naujausius reikalavi- mus programa vėl pertvarkoma: bendrojo uni- Atitinkamai plačias absolventų profesinės versitetinio lavinimo dalykai įrašomi į programą karjeros galimybes įžvelgia ir Vytauto Di- tik kreditų apimtimi, pavyzdžiui, 15, o juos ren- džiojo universiteto viešosios komunikacijos kasi patys studentai“, – teigia doc. A. Vaišnys. studijų programos rengėjai. Tačiau ši progra- ma džiugina tuo, jog, priešingai nei prieš tai 2010 m. užsienio ekspertai, vykdę studijų prog­ dvi minėtosios, suteikia komunikacijos, o ne ramų patikrą, žurnalistikos studijas Vilniaus uni- žurnalistikos bakalauro laipsnį. versitete įvertino teigiamai, išskyrus vieną krite- rijų – technikos aprūpinimą. „Ši rekomendacija Studijų programos turinio bus ištaisyta jau šiais metais Komunikacijos fa- pokyčiai – nežymūs kultete įrengiant modernias vaizdo ir garso stu- dijas“, – vieną iš naujausių su studijų programos Nuo 2013 m. rudens žurnalistus rengsiantis Ka- vykdymo gerinimu susijusių pokyčių pristato zimiero Simonavičiaus universitetas politikos Vilniaus universiteto Komunikacijos fakul- komunikacijos ir žurnalistikos bakalauro studijų teto dekanas doc. A. Vaišnys. Kitus žurnalis- programą pristato kaip pasižyminčią koncep- tikos studijų programos turinio pakeitimus cija, grindžiama kelių žinojimo kompleksų ir doc. A. Vaišnys įvardija išplėstomis pasirinkimo pakopų integravimu, kurios viena kitą papildo, galimybėmis: „Reikia pabrėžti, kad „pasirinki- siekiant teikti studentams suderintą pažintinio mai“ turi labai plačią reikšmę – nuo dalyko iš da- visuotinumo ir metodologinio pritaikomumo lykų grupės iki Erasmus studijų užsienyje.“ kompetencijų kompleksą. „Pagal tikslinį krite- rijų būtų galima visus studijų dalykus skirstyti į Klaipėdos universitete 14 metų vykdomą žur- 4 integr­uojančias ašis: pirmoji – bendri istoriškai nalistikos bakalauro studijų programą pristatan- ir teoriškai apmąstyti politikos komunikacijos ti Komunikacijų katedros vedėja doc. dr. Daiva almanachas žurnalistika 2013/1 25 žurnalistika ir mokslas

Janavičienė teigia, kad esminiu šios studijų pro- stiliui bei informacijos vadybai, skiriama po gramos patobulinimu per visą jos vykdymo laiką 12 kreditų. Klaipėdos universitete visuoti- galima įvardyti studijų programos papildymą nei literatūrai tenka tik 5 kreditai, profesinei praktinius įgūdžius lavinančiomis disciplinomis. žurnalistikos praktikai – 15 kreditų. Vilniaus Tai elektroninė žiniasklaida, TV ir radijo mon- universitete pastarajai skiriama 12 kreditų. tažas, reporterio darbas žiniasklaidoje, tiriamoji Vytauto Didžiojo universitete praktika dali- žurnalistika. „Studijos pradėtos tiesiogiai inte- jama perpus – po 8 kreditus žurnalistikai ir gruoti su praktinių įgūdžių ugdymu užsiė- viešiesiems ryšiams. mimų metu, įkurta Medijų laboratorija, kurią planuojama papildyti radijo įranga“, – teigia Viešojoje erdvėje ypač aktualus žurnalistų doc. dr. D. Janavičienė. etikos klausimas atskiru studijų dalyku Klai- pėdos universitete ketvirto kurso studentams Vytauto Didžiojo universitete viešosios ko- siūlomas kaip alternatyvus (pasirenkamas) munikacijos studijų programa vykdoma vos studijų dalykas „Žurnalisto etika“, o Vilniaus trejus metus ir esminių jos pakeitimų neda- universitetas pirmo kurso studentams siūlo ryta. Siekiami studijų programos rezultatai – pasirenkamąjį dalyką „Etika“. tiek žurnalistikos, tiek viešųjų ryšių profesio- nalaus turinio kūrimas ir kritiška analizė. Beje, Vytauto Didžiojo universiteto viešosios komunikacijos studentai kaip pasirenkamąjį Skirtingų studijų dalykų – dalyką gali studijuoti „Interviu meną“. Vil- lyg iš gausybės rago niaus universiteto žurnalistikos studentai irgi tik kaip pasirenkamąjį dalyką gali turėti „In- Vilniaus, Klaipėdos ir Vytauto Didžiojo univer- terviu technikas“. Pasirodo, žurnalistikos stu- sitetų siūlomas studijų programas, pagal kurias dijų absolventas gali būti privalomai išklau- rengiami žurnalistai, sudaro po 240 kreditų. Jų sęs pasaulio literatūros kursą, tačiau interviu kiekis, skirtas žurnalistikos teorijai, istorijai ir technikų dalyko pasirinkimą atmetęs. metodologijai analizuoti, labai skirtingas. Kazimiero Simonavičiaus universitetas, tarpdis- Jei minty pasiliktume bakalauro darbą, ku- ciplinine studijų programa derinsiantis politinę riam visuose trijuose universitetuose skiria- komunikaciją ir žurnalistiką, pastarosios teori- ma po 15 kreditų, bei Vilniaus universiteto jos, istorijos ir metodologijos nag­rinėjimus yra baigiamąjį kūrybinį darbą (12 kreditų) ir Vy- apsibrėžęs tokiais studijų dalykais, kaip tiriamoji tauto Didžiojo universitete privalomą žurna- žurnalistika, žiniasklaidos ekonomika, reportažo listinį projektą (5 kreditai), tuomet paaiškėtų, metodika, žiniasklaidos teisė, pilietinė žurnalisti- kad tiesioginis dėmesys žurnalistikai, o ne ka, žurnalistikos žanrai ir stiliai bei žiniasklaidos bendrosioms universitetinėms studijoms pa- įmonių socialinė atsakomybė. Pastaroji Lietuvos sireiškia ne tik skirtingu kiekiu kreditų, bet ir žurnalistikos studijų programose – karšta naujie- skirtingais privalomais studijų dalykais. na. Gana tolimą šio dalyko „giminaitę“ turi tik Vytauto Didžiojo universiteto viešosios komuni- Štai Vilniaus universitete pasaulio litera- kacijos studijų programa – „Socialinės atsakomy- tūros istorijai, kaip ir žiniasklaidos kalbai ir bės komunikacija“.

26 almanachas žurnalistika 2013/1 Žurnalistikos studijų programos: bandant neatsilikti ar bandant pasivyti?

Varijuoja ieškodami geriausios metais kasmet priimame bent po vieną lek- dėstytojų komandos torių iš užsienio, tačiau tai nereiškia, kad iš karto pagerinama studijų kokybė. Nutinka ir Vertinant žurnalistikos studijų programas ak- priešingai – užsienio lektorius gali būti pras- tualus dėstytojų klausimas. Anot Klaipėdos čiau pasirengęs nei mūsų“, – sako dekanas. universiteto atstovės, Komunikacijų katedro- je būsimiems žurnalistams kviečiami dėstyti Tik viena iš daugybės ir žurnalistai praktikai: „Tokių žurnalistikos priemonių studijų programoje yra 3, iš viso programą dėsto 26 dėstytojai.“ Vilniaus universiteto Šiemet Klaipėdos žurnalistų bendruomenė Komunikacijos fakulteto dekanas A. Vaišnys apdovanojimuose „Ženia“ „Metų praradimu“ dėstančiuosius būsimiesiems žurnalistams pripažino kolegės žurnalistės perėjimą dirbti į dalija perpus – pusė teoretikų, pusė praktikų. ryšių su visuomene sritį. Vargu ar bent vienas žurnalistas nepažįsta nors vieno tokio „pra- Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios ko- radimo“. Ar prie to prisideda ir žurnalistikos munikacijos katedros vedėja dr. Aušra Vin- studijų programos bei pagal jas (ne)išugdomi ciūnienė akcentuoja Vytauto Didžiojo uni- jaunieji žurnalistai – diskusijų klausimas. versiteto viešosios komunikacijos programos studentų kasmet sulaukiamus 2–3 užsienio Kaip ir etika. Kaip pasikeistų žurnalistikos ab- profesorius, dėstančius visą ar dalį kursų. solventų etikos normų suvokimas šio klausimo analizei universitete skiriant 10 kreditų? O jei Kazimiero Simonavičiaus universiteto atsto- ir pasikeistų, ar pakitusios studijų dalykų apim- vai taip pat entuziastingai planuoja turėti ne ties proporcijos neatskleistų naujų problemų? tik dėstytojų-praktikų, užtikrinsiančių, kad studentams būtų perteiktos naujausios, su da- Tačiau veikiausiai kaip žurnalistikos ir žur- barties aktualijomis ir kontekstais susijusios nalistinės veiklos suvokimo pamato pirmoji metodikos ir kompetencijos, bei suteiksiančių plyta dedama ne pirmojoje paskaitoje, taip žinių ir gebėjimų, būtinų norint sėkmingai ir visos kitos žurnalistikos studijų programų įsilieti į darbo rinką, bet ir lektorių iš užsienio. siūlomos plytos, net surinktos į puikiai uni- „Programos plane numatyti kviestinių užsie- versitete vertinamą junginį, gyvenant redak- nio bei Lietuvos lektorių vizitai, kurie bus in- cijos politikos režimu arba siekiant jį perkurti tegruojami į atskirų studijų dalykų paskaitas, nebus kokybę ir sėkmę garantuojanti prie- šitaip suteikiant studentams galimybę gauti monė. Jų reikės daugybės. O rinktis yra iš ko. naujausių žinių, kitų šalių komunikacijos bei Tarp studijų programų – taip pat. žurnalistikos patirties ir gerosios praktikos pavyzdžių“, – teigia Kazimiero Simonavi- čiaus universiteto atstovė.

Tačiau Vilniaus universiteto Komunikaci- jos fakulteto dekanas doc. A. Vaišnys užsie- Remia Spaudos, radijo ir nio lektorius vertina atsargiai. „Pastaraisiais televizijos rėmimo fondas almanachas žurnalistika 2013/1 27 veidas iš arti LŽS archyvo nuotr. LŽS archyvo A. Račas: balansuoju ties riba Audrius Makauskas Mūsų pašnekovas – vienas tų žmonių, kurie viešojoje erdvėje linkę kalbėti atviriausiai. Ne mažiau atvirai savo nuomonę apie jį išsako ir kiti, o ta nuomonė daugeliu atvejų labai artima arba meilei, arba neapykantai. Tai neabejotinai viena kontroversiškiausių Lietuvos žiniasklaidos asmenybių ir, kaip dažniausiai su kontroversiškomis asmenybėmis būna, – viena įdomiausių. Su Artūru Raču kalbėjomės balandžio pabaigoje, praėjus kiek mažiau nei dviem mėnesiams nuo jo išsiskyrimo su naujienų agentūra BNS, kurioje dirbo pastaruosius dvylika metų, o paskutinius penkerius jai vadovavo. Interviu dieną savo „Facebook“ paskyroje jis paskelbė, kad žiniasklaidoje turbūt nebedirbs. Būtent apie tai ir kalbamės su A. Raču, kaip ir apie tai, kodėl „Facebook“ nėra žiniasklaida, nors ten gausu žinių. A. Račas pripažįsta, kad kartais konfliktai jam patinka. Jis sako: balansuoju ties riba. Ir pasakoja, kodėl kovoja su tais, kurie, jo nuomone, tą ribą peržengia.

28 almanachas žurnalistika 2013/1 A. Račas: balansuoju ties riba

Jūsų išėjimas iš BNS – ar tai vis dėlto nebuvo finansus, spręsti, ar reikia kilnojamosios tele- atleidimas? vizijos stoties už trigubai didesnę kainą, nei turi komercinės televizijos, ar reikia nuomoti Ne, tai nebuvo atleidimas. Kai kurie dalykai yra studijas komercinėms televizijoms, o pačiai konfidencialūs, bet tai buvo mano sprendimas. įrašinėti laidas, pagaliau ar reikia tiek žmonių Trumpai tariant, išsiskyrė mano ir naujojo di- ir koks turi būti programų tinklelis. Jeigu tai rektoriaus Markuso Nisulos, atėjusio į BNS yra konfliktiškumas, tai aš sakau: gerai, man rugsėjį, požiūriai. Žmogus atėjo iš visai kitos tai patinka. Aš žinojau, ką darau. Žinau, ko srities ir truputį kitokios verslo filosofijos – ži- ten ėjau, ir stengiausi tai daryti. niasklaida šiaip ar taip yra verslas – ir per pus- metį nesugebėjome rasti pakankamai sąlyčio Neracionaliai naudojami ištekliai – ar tai pa- taškų, kad galėtume dirbti kartu. Kad nesi- grindinė LRT problema? kankinčiau pats ir nekankinčiau kitų žmonių, nusprendžiau, jog bus geriau, jei pasitrauksiu. Ne. Pagrindinė problema yra idėjų stoka, fa- voritizmas. Pasižiūrėkite LRT laidas. Man Ar turite kitų darbo pasiūlymų? nebaisu ir įvardyti: Virginijus Savukynas – kas gali žiūrėti jo laidas? Ir dar jis leidžia knygas, Ne. Tikriausiai ir dėl to, kad pats iš karto sakiau, kurias reklamuoja per LRT. Andrius Tapinas. jog bent porą mėnesių nieko neieškosiu. Po dvy- Su visa pagarba jam: „Pinigų karta“ yra gera likos metų norisi truputėlį sustoti, ramiai pasižiū- laida, bet „Tautos aikštė“ – visiškas „balaganas“. rėti į viską aplinkui ir tada jau bandyti galvoti, ar noriu likti ten pat, ar veikti visiškai ką kita. Todėl ir reikalinga taryba – profesionalai, ku- rie žiūrėdami ir į finansus, ir į turinį, išmany- Išsiskyrimas su BNS šiaip ar taip buvo tam dami žiniasklaidos principus, stumtelėtų vi- tikro konflikto pasekmė. Konfliktai Jus lydi suomeninę televiziją į vieną ar kitą pusę. Visą bent jau pastaruosius kelerius metus. Taip laiką mano svajonė buvo pakeisti įstatymus, buvo ir Jums esant LRT taryboje, kai labai kurie reguliuoja vadinamųjų priežiūros insti- kritikavote direktorių Audrių Siaurusevičių. tucijų sudėtį. Turiu galvoje pirmiausia Radijo ir televizijos komisiją, LRT tarybą, Žurna- Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kas yra konf- listų ir leidėjų etikos komisiją. Šiandien tu- liktas. LRT taryboje aš stengiausi atlikti LRT rime situaciją, kai ten susirinkę žmonės yra tarybos nario funkcijas, apie kurias galima nekompetentingi, neišmano reikalų, kuriuos pasiskaityti įstatyme. Įstatyme rašoma ir tai, sprendžia. O juk LRT taryba atsakinga už kad LRT taryba, o ne generalinis direktorius, 70 mln. litų biudžetą! Normalioje bendrovėje yra aukščiausias organas, atsakingas už tai, tokia situacija neįsivaizduojama. kaip valdoma LRT. Aš tai bandžiau daryti. Tai, kad didžioji dalis tuometės LRT tarybos Nesusipratimas buvo ir jokios vadovavimo pa- – nebijau pasakyti – nesuprato, ką jie ten vei- tirties neturėjusio žmogaus – Audriaus Siauru- kia, labai gerai iliustruoja pasibaigęs teismo sevičiaus – paskyrimas LRT generaliniu direk­ procesas. Jame paaiškėjo, kad LRT taryba iš- toriumi. Jo kompetencijos ir gebėjimų trūkumas ties turi teisę gauti visą informaciją, tvarkyti padarė labai daug žalos. Būtent jo valdymo metu almanachas žurnalistika 2013/1 29 veidas iš arti

S. Paškevičiaus nuotr.

LRT prasiskolino savo tiekėjams, nors turėjo di- 2009 m. „Login“ konferencijoje, kai visi tinkla- džiausias pajamas per savo istoriją. Turiu pasaky- raštininkai svaigo, kad tuoj tuoj pradės gyventi ti, kad LRT tarybos nariai tai ignoravo ne dėl to, kaip Amerikoje, aš sakiau: nesvaikit. Kaip tada, kad yra blogiukai, o dėl to, kad tiesiog neišmanė, taip ir dabar tebemanau, kad tinklaraščio ra- apie ką kalbama. Pamenu, kai būdavo kalbama šymas dar artimiausius dešimt metų Lietuvoje apie biudžetą, apie mokesčius, dažniausiai buvo tikriausiai bus tik laisvalaikio leidimo forma. balsuojama dėl to, ar nutraukti diskusijas – nes Kol kas nematau galimybės uždirbti pragyve- žmogui iš tikrųjų labai sunku kalbėti apie tai, ko nimui iš tinklaraščio. Galima kažkiek uždirbti, jis neišmano. Daugelis jų apie pinigus išmanė bet nematau nė vieno tinklaraščio, kuris galėtų tiek, kiek aš apie baletą. O apie baletą aš nedis- gauti rimtų pajamų iš reklamos, iš kurios ir gy- kutuoju. vena žiniasklaida. Taip, esu gavęs po keliasde- šimt litų, gal per tą visą laiką koks tūkstantis Pasitraukęs iš BNS nenustojote rašyti tink­ ar truputį daugiau ir prikapsėjo, bet tai nėra laraščio. pajamos, kurios leistų pragyventi.

Rašau kiek rečiau, nes stengiuosi truputėlį pa- Ar manote, kad tinklaraščiai yra žurnalistika? ilsėti. Daugiau skaitau, tvarkausi aplink namus, bet vis dar galioja mano ankstesnis susitarimas Ne, niekada taip nemaniau. Neseniai kalbėjau su „15 minučių“, kur tie mano įrašai pasirodo. su viena studente. Ji rašo darbą apie piliečių Ten rašiau dar būdamas BNS vadovu ir, kol žurnalistiką. Sakiau jai, jog jos darbo tema la- manęs necenzūruoja, tikriausiai rašysiu ir toliau. bai keista, nes tokio objekto nėra. Nėra piliečių žurnalistikos, kaip nėra piliečių medicinos, pi- Kaip manote, ar pragyventumėte iš tinkla- liečių architektūros. Taip, tinklaraščiuose ir „Fa- raščio? cebook“ gali kartais rasti naujienų, bet naujieną

30 almanachas žurnalistika 2013/1 A. Račas: balansuoju ties riba

gali sužinoti ir čia, „Submarine“. Nuo to „Su- Ar manote, kad tikrąją žiniasklaidą reikėtų bmarinas“ netampa žiniasklaida. Lygiai taip kažkaip ginti? Jei tinklaraščiai ar socialinės me- pat su socialine medija. Ji kartais turi tam tikrų dijos ir neturi tokių pačių juridinių teisių, tai vis žiniasklaidos požymių, bet tai niekada nėra ži- dėlto turi vienodą priėjimą prie skaitytojų? niasklaida. Skaitytojas visuomet turi teisę pasirinkti. Ga- Bet įsigalint internetui tinklaraščiai įgijo ly- lime valgyti kebabus iš kioskelių, galime eiti į gias teises su rimtomis redakcijomis. restoraną. Kiekvienas ieško informacijos ten, kur jis tikisi jos rasti. Žiniasklaidos saugoti Pagal įstatymą ir pagal Lietuvos teismų praktiką nereikia. Normali žiniasklaida, kuri laikosi jie dar nėra tokių teisių įgiję. Žinoma, mes taisyklių ir principų, visą laiką bus žiniasklai- turime du pavyzdžius, kai, mano supratimu, da ir skirsis nuo to, kas nėra žiniasklaida. dėl nekompetencijos Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos ir Žurnalistų etikos Ar Lietuvoje yra žiniasklaidos priemonių, inspektoriaus tarnybos sprendimais „Facebook“ kurios laikosi taisyklių ir principų? irgi tapo žiniasklaida. Manau, kad užtektų kažkam nueiti į teismą ir paaiškėtų, kad tai yra Be abejonės, yra. Pavyzdžiui, BNS. Gal dar nesąmonė – nes tai yra nesąmonė. vienas kitas portalas ar žurnalas. Aišku, ne- daug, bet yra. Dėl teisių – ne, jie tokių teisių neįgijo. Yra vienintelis teismo sprendimas dėl Liutauro Ką Jūs manote apie žurnalistų savireguliaci- Ulevičiaus, kur sakoma, kad kiekvienu kon- jos mechanizmus? Kokių pokyčių reikėtų? krečiu atveju akredituojant asmenį reikėtų svarstyti ir žiūrėti, kuo tas konkretus tinkla- Minėjau pagrindinę problemą – tai kompeten- raštis užsiima. cijos stoka. Kai sėdi tokie „specialistai“ ir aiški- na apie „Facebook“ politiką, aš siūlau jiems pa- Antras dalykas, be teisių yra ir pareigos. Tik siskaityti „Facebook“ privatumo politiką, bet kažkodėl visi labai nori teisių, bet pareigų nie- jie tikriausiai negali, nes nemoka anglų kalbos. kas prisiimti nenori. Ir tas pats Algis Rama- Kaip toks žmogus gali priimti sprendimą dėl nauskas, kuris labai drąsiai rašinėjo, po to savo to, kas yra „Facebook“? Tai neveikia. Neveikia paaiškinimuose etikos inspektoriui rašė: „Ne ne iš blogos valios, o dėl nekompetencijos. ne, aš ne žurnalistas, aš su žiniasklaida netu- riu nieko bendra.“ Tai labai gera iliustracija to, Antra, sistema neveikia dar ir dėl to, kad mes kad jei mes norėtume būti žurnalistai, tai su- nepasiekėme nors kiek aukštesnio žurnalistų voktume, jog, be teisių, dar turime ir pareigas, bendruomenės solidarumo lygio. Pas mus net apibrėžtas Visuomenės informavimo įstatyme nėra normalios žurnalistų bendruomenės. Iki ir Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse. šiol turime dvi organizacijas ir didesnei jų turbūt Jei norite teisių, tada prašom: skelbkite panei- tepriklauso 5 ar 10 proc. Lietuvos žurnalistų. gimus, visuomet kalbinkite kitą pusę, nurody- kite šaltinius, visada pasirašykite. Tada taip, gal Turime labai būdingą televizijos kana- po kiek laiko tapsite žiniasklaida. lo „TV3“ pavyzdį, kai jie pasakė: „Mes almanachas žurnalistika 2013/1 31 veidas iš arti

nebendradarbiausime su Lietuvos žurnalistų viešosios informacijos rengėju ir skleidėju, etikos ir leidėjų komisija.“ Jei tai būtų norma- kas iš tikrųjų yra graudžiai juokinga. Bet pats li valstybė, tai jie būtų iš karto gavę per nagus, rezultatas, aš manau, yra puikus. nes ne nuo jų priklauso, bendradarbiaus jie ar ne. Įstatyme nurodyta, kad ši komisija priima Nemanote, kad retorika Jūsų tinklaraštyje sprendimus, kurie galioja visoms žiniasklai- labai panaši į A. Ramanausko kalbėseną? dos priemonėms. Niekas, net „TV3“, negali Kad ir įrašas apie protestus prieš Romeo pasakyti „nenoriu“. Bet pasako, susikuria savo Castellucci spektaklio rodymą Nacionalinia- kodeksą ir taria: „Mes dabar dirbsime pagal me dramos teatre, kuriame kvietėte protes- savo kodeksą.“ Tai yra visiškas chaosas. Bet tuotojus „užsikrušti negyvai“? vieno dalyko nereikia užmiršti: mums dar tik dvidešimt metų. Tai labai mažai. Pati pradžia. Pirmasis šią frazę viešai pavartojo Linas Ku- nigėlis, ir tuomet buvo pripažinta, kad tai Kodėl nusprendėte Žurnalistų ir leidėjų eti- šiurkštu, bet vis dar norminė leksika. Tai pa- kos komisijai ir žurnalistų etikos inspektorei grindinis skirtumas. Taip, manyčiau, tai yra apskųsti Algį Ramanauską? ties riba. Kaip ir žodis „atmata“, bet jos vis dar neperžengia. Vienas dalykas yra apdėti Mano motyvas buvo labai aiškus. A. Rama- necenzūriniais žodžiais, o kitas – kartais ba- nauskas pastaruosius dvejus trejus metus pylė lansuoti ties riba. Aš puikiai suprantu, kad ba- purvą. Ir ne tik jisai. Tą patį daro ir Audrius lansuoju ties riba. Galbūt du trys įrašai buvo Bačiulis, ir Andrius Užkalnis. Ir aš iš pradžių netgi už ribos – vieną jų paskui ištryniau. citavau juos savo tinklaraštyje, stengdavausi parodyti „gražųjį“ šių žmonių, kurie turi labai Ar žurnalistika gali būti neutrali? Ar žurna- daug gerbėjų, veidą. Tai nesukeldavo jokios listai, redakcijos gali būti objektyvios? reakcijos. Tada aš pagalvojau: o kodėl tiems žmonėms nepabandžius pasiūlyti atgal taip, Gali. Atsiverskite BNS žinutes ir pasižiūrėkite, kad jų kojos truputėlį sulinktų? Mintis pa- ar tuo metu, kai aš dirbau, kur nors atsispindėjo prasta: daryti taip, kaip daro jie, negalima. mano požiūris į tikinčiuosius, A. Ramanauską, „TV3“? Atsakymas labai aiškus – neatsispindėjo. Manau, kad su A. Ramanausku kalba iki šiol nebaigta. Jo sąskaitoje yra jau po kelis Žur- Nežinau, ar Jūsų, bet kažkieno pozicija vis nalistų ir leidėjų etikos komisijos ir žurnalis- dėlto atsispindėjo – tiek pačioje temų atran- tų etikos inspektorės sprendimus. Jei reikės, koje, tiek tokiose smulkmenose, kaip kabu- jų bus ir daugiau. Bet matau, kad jo retori- čių dėjimas tam tikrose vietose. Ar to apskri- ka „Facebook“ iš esmės pasikeitė. Tai puiku. tai įmanoma išvengti? Visiems kitiems labai aiškiai parodyta, kad taip daryti negalima, ar tu esi Ramanauskas, Neįmanoma. Nėra žmogaus be nuomonės. Kiek-­ ar Užkalnis, ar Adomėnas, ar bet kas. Mano vienas žmogus visuose savo veiksmuose vadovau- supratimu, tai, kas įvyko, yra labai gerai. Blogai jasi savo nuomone ir vertybėmis. Bet visas darbo tik tos kvailos pasekmės: kad „Facebook“ tapo BNS linksmumas buvo tas, kad mes dėl dau- žiniasklaida, kad A. Ramanauskas pripažintas gelio dalykų nuolat ginčydavomės. Redakcijoje

32 almanachas žurnalistika 2013/1 A. Račas: balansuoju ties riba

nebūdavo vienintelės tiesos. Mane daug kartų yra ar norite likti „ten pat“. Ar tai reiškia, kad svars- įtikinę, ko nereikėtų daryti, ir aš esu daug kartų tote galimybę trauktis iš žurnalistikos? kažką įtikinęs, ką reikėtų daryti kitaip. Ginčy- davomės dėl daug ko: dėl to, kaip vadinti Kovo Kuo ilgiau galvoju, tuo mažiau save matau ži- 11-osios eisenos dalyvius, kas yra radikalai, kas niasklaidoje. Turbūt viena priežasčių yra ta, kad yra marginalai ir ar tokie iš viso politikoje eg- Lietuvoje nematau geresnės institucijos nei zistuoja. Ginčydavomės, apie ką turime rašyti, BNS, o į blogesnę eiti nesinori. Kitas dalykas, apie ką neturime, į kokį mitingą reaguojame, į galbūt šiek tiek pavargau. Todėl pirmiausia tu- kokį – ne, ir sprendimą dėl visko dažniausiai pri- riu sau atsakyti į klausimą, ar noriu likti ten pat, imdavome bendrai. Šia prasme – taip, nuomonės ar ne. Jeigu ne, tada jau galvosiu, ką galiu daryti. yra skirtingos, ir tai žurnalisto darbe atsispindi. Ar tai reiškia, kad žurnalistika buvo tiesiog Bet BNS niekas to nedarė piktybiškai, meto- viena iš profesijų, ar vis dėlto į žurnalistiką diškai, niekas kam nors nedirbo. O daugelyje ėjote turėdamas kažkokį tikslą? žiniasklaidos priemonių matyti, kieno pusėje jie yra. Pagrindinis objektyvumo principas tikriau- Žurnalistika buvo mano gyvenimo dalis. siai turėtų būti toks: gali turėti savo vertybes, Man tai buvo tas atvejis, kai dirbi tai, kas tau nuomonę, bet kai rašai žinias, tu ją suvaldai. Ne- patinka, ir dar už tai moka pinigus. Bet tam paisant to, ar tau patinka Neringa Venckienė, ar reikalinga gera aplinka. nepatinka, bet jei tu rašai apie N. Venckienę, būtinai pakalbini N. Venckienę, jei rašai apie Dirbdamas BNS įgijau įgūdžių, kurie leistų Rolandą Paksą, būtinai pakalbini R. Paksą. Tuo man užsiimti viešaisiais ryšiais, konsultuoti žurnalistika ir skiriasi nuo tinklaraščių. verslininkus, vesti mokymus. Aš galiu vairuo- ti taksi – jau esu tai sakęs prieš dešimt metų, Ar nebūtų geriau, jei bent jau laikraščiai aiš- ir man tai nebus baisu. Anksčiau sakydavau, kiai išsakytų savo politinę poziciją, kad lie- kad niekada neisiu į politiką. O dabar manau: tuviai skaitytojai, kaip ir visi kiti europiečiai, kodėl negalėčiau ir iš to užsidirbti pinigų? tiksliai žinotų, ką ima į rankas – dešinįjį ar kairįjį, konservatyvų ar liberalų dienraštį? Ar yra tikimybė per kitus rinkimus išvysti Jus tarp kandidatų į LRT generalinio direk- Visiškai sutinku. Ne kartą esu siūlęs „Veidui“ toriaus postą? pasivadinti Tėvynės sąjungos sienlaikraščiu. „Lietuvos rytas“ Garliavos įvykių metu galėjo Kol kas apie tai nemąstau. Per praėjusius rin- pasivadinti „Anti-Venckienės“ laikraščiu. O kimus dar nebuvau tam pasirengęs fiziškai, „Delfi“, pavyzdžiui, galėtų pasivadinti Da- man reikėjo pailsėti. O kas bus ateity, kol kas lios Grybauskaitės interneto portalu. Visiems negaliu pasakyti. būtų tik aiškiau. Bet Lietuvoje, kitaip nei Va- karų Europoje, tokios tradicijos, deja, nėra.

Norėčiau paklausti apie Jūsų paties planus. Po- Remia Spaudos, radijo ir kalbio pradžioje minėjote, kad dar pagalvosite, televizijos rėmimo fondas almanachas žurnalistika 2013/1 33 žurnalistikos legendos Fotomontažas iš LŽS archyvo nuotr. iš LŽS archyvo Fotomontažas Vidas ir Teklė Mačiuliai: pašaukimas – žurnalistika

Vytautas Žeimantas Šią Juozo Kundroto knygą į rankas paėmiau su viltimi pabūti tarp senų draugų, nes ji visa tarytum kvepėjo žurnalistika. Jos pavadiniams „Pašaukimas – žurnalistika“, knygos au- torius – patyręs žurnalistas, 2010 m. Vaižganto premijos laureatas. Knygą apipavidalino irgi kolega ir senas bičiulis Vladimiras Beresniovas, net į pristatymą knygos tiražą atvežė ją išleidusios ir spausdinusios bendrovės „ARX Baltica“ direktoriaus pavaduotojas, LŽS narys Zenonas Kamarūnas. O ką jau kalbėti apie knygos herojus – garsią kauniečių žurna- listų šeimą Teklę ir Vidą Mačiulius. Pažintis su jais, užsimezgusi prieš tris dešimt­mečius, seniai jau peraugo į kolegišką bendradarbiavimą ir bičiulystę. Ir per visus tuos ilgus metus buvo įdomu stebėti jų profesinį augimą, džiaugtis jų pasiekimais ir, deja, būdavo ir taip, jaudintis dėl politinio ir biurokratinio spaudimo, kurį jiems teko patirti.

34 almanachas žurnalistika 2013/1 Vidas ir Teklė Mačiuliai: pašaukimas – žurnalistika

ideologinius varžtus, sureagavo daug akty- viau. Žurnalistai noriai gaudė kiekvieną lais- vesnio žodžio gurkšnį, vis drąsiau klibindami pamatus. Netrukus susikūręs Lietuvos Per- sitvarkymo Sąjūdis tapo dar ir laisvėjančio žodžio katalizatoriumi. Spauda keitė visuo- menės nuostatas, keitėsi ir pati „Kauno tiesa“. „Vakarinės naujienos“ išgyveno tą patį. Todėl buvo įdomu skaityti, kaip kolegės Teklės va- dovaujami kauniečiai atsisakė būti „partiniu organu“, kaip ištrynė iki tol privalomą šūkį „Visų šalių proletarai, vienykitės!“, kaip kei- tė laikraščio tematiką, brovėsi į dar neseniai uždraustas temas, kaip priešinosi partiniam, vėliau ir savų savivaldybių biurokratiniam spaudimui ir diktatui, keitė laikraščio pava- dinimą į „Kauno dieną“. Pagaliau kaip vyko laikraščių privatizavimo procesas, kova dėl redakcijų patalpų.

Būta ir skirtumų. „Vakarinių naujienų“ re- Juozo Kundroto knyga „Pašaukimas – dakciją į gatvę išvarė tankais atvažiavę au- žurnalistika“. Viršelio autorius Vladimiras tomatais ginkluoti sovietiniai desantininkai, Beresniovas užgrobę Spaudos rūmus. O iš „Kauno tiesos“ namus norėjo atimti savi, ilgai kamuodami redakciją teismais, moraliniu spaudimu. Ir visa tai savo moteriškais pečiais turėjo pakelti kolegė Teklė. Ir ji pakėlė, atlaikė, ir dabar gali Taip jau įvyko, kad panašiu metu, kai Teklė pelnytai vaikščioti aukštai iškėlusi galvą. Mačiulienė pradėjo vadovauti Kauno mies- to laikraščiui „Kauno tiesa“, aš tapau sostinės Kitas knygos herojus Vidas Mačiulis – gali- laikraščio „Vakarinės naujienos“ redaktoriumi. ma sakyti, televizijos žmogus. Baigęs Vilniaus Mūsų likimai supanašėjo, mes abu vadova- universitete žurnalistiką jis tik kelerius metus vome miestų laikraščiams per valdžių virsmą, dirbo spaudoje. Nuo 1968 m. jis jau Lietuvos pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos metais. televizijos Kauno skyriuje. Ir kolegai Vidui kūrybinis kelias buvo nelengvas. Valdžia net Tuomet M. Gorbačiovas jau buvo paskelbęs buvo užsimojusi uždaryti Kauno skyrių, nes „perestrojkos“ politiką, senoji partinė ir so- ten dirbę žurnalistai pradėjo per laisvai trak- vietinė nomenklatūra dar manė, kad tai tik tuoti kai kuriuos dalykus. Teko minti įvairius eilinis Kremliaus propagandinis triukšmelis. slenksčius, įtikinėti, kad Kauno negalima pa- Tačiau periodinė spauda, pajutusi braškančius likti be savos televizijos. almanachas žurnalistika 2013/1 35 žurnalistikos legendos

Kolega Vidas nuo jaunystės pasižymėjo žmonės. Perskaitęs knygą supratau, kas juos darbštumu, kūrybingumu, nebijodavo imtis vienija ir daro labai artimus. Tai požiūris į žur- įvairių temų. Jis rengė televizijos žurnalus nalistiką, pilietiškumas ir nerimstančios sielos. „Kaunas“, „Studijų dienos“, informacines publicistines laidas „Savaitės aidai“, „Sek­ „Teklės ir Vido Mačiulių gyvenimas – tai madienio rytas“. Kūrė ir filmus: „Žiedai prie nuolatinis ieškojimas savo pozicijos, savęs, Tedongano“, „Kokia tu, Indija?“, „Šri Lan- savo vertės – šmeižtų, sankirtų, vis kylančių kos spalvos“. Man ypač įsiminė jo doku- išorinių konfliktų akivaizdoje. Tačiau jie nie- mentinis filmas „Sekmadienio rytą... Sausio kada nesitaikstė su inertiško gyvenimo, virs- 13-osios naktį“. mų primestomis taisyklėmis. Reiklumas sau, nepasitenkinimas, troškimas padaryti geriau Nuo 1991 m. kolega Vidas rengė savaiti- buvo (ir tebėra) tas vidinis variklis, dvasios nę laidą „Krepšinio pasaulyje“. Čia atsivė- užtaisas, kuris stūmė į priekį ieškojimų keliu, rė nauji jo galimybių horizontai. Greitai jo vedančiu į tikėjimo, vidinės pilnaties paieš- vedama laida tapo labai populiari. Ją noriai kas“, – teigia knygos autorius. žiūrėjo ir senas, ir jaunas. Žiūrovus traukė ne tik krepšinio populiarumas, bet ir laidos „Apmaudu, kad prarandame norą diskutuoti, vedėjo profesionalumas, betarpiškumas ir, išsakyti savo pilietinę poziciją, požiūrį į švie- sakyčiau, atviras, nuoširdus požiūris į visa timą, kultūrą, literatūrą, meną, į tai, ko nete- tai, kas supa krepšinį. kome, – sako kolegė Teklė. – Apmaudu, kad kultūrinės, literatūrinės, istorinės atminties Knygoje atskleidžiama ir dar viena kolegos ženklus naikiname mes patys jau atgautos Vido veiklos sritis – visuomeninė veikla Lie- nepriklausomybės laikais.“ tuvos žurnalistų sąjungoje ir ypač jos Kauno skyriuje, kuriam jis vadovauja nuo 1990 metų. Kolega Juozas, rašydamas šią knygą, pasirin- Jo iniciatyva atkurti Kauno žurnalistų namai, ko apybraižos žanrą. Dabar, deja, tai jau retas prieš karą vykę „Spaudos baliai“, įdomi ir jo kūrybos žanras, kuris gyvuoja tarsi ant ribos prižiūrima Kauno skyriaus interneto svetainė. tarp publicistikos ir grožinės literatūros. Kny- gos autorius profesionaliai pasinaudojo šio Beje, man buvo įdomu pajusti, kaip kolega Juo- žanro privalumais. Čia rasime ir dokumen- zas gebės į vieną knygą sudėti du visai skirtin- tinės tikrovės atspindžių, ir hipotetiškai at- gus žmones, kuriuos, man taip atrodė, jungia kurtų veikiančių asmenų dialogų, monologų, tik šeima, vaikai ir pora bendrų darbo metų ir rekonstruotų netolimos praeities detalių, Kauno rajono laikraštyje. Man atrodė, kad vaizdinių. Todėl ši knyga lengvai skaitoma ir Tek­lė – tik spaudos, o Vidas – tik televizijos įdomi. Ją verta paimti į rankas.

36 almanachas žurnalistika 2013/1 žurnalistika be sienų R. Januševičiaus nuotr. R. Kaip įkurti žurnalistinių tyrimų centrą?

Tomas Taškauskas Nors Lietuvos universitetai siūlo tiriamosios žurnalistikos studijas, vertingų analitinių įž- valgų mūsų šalies žiniasklaidoje dažniausiai tenka ieškoti su žiburiu. Kaip ironiškai paste- bi vienas tinklaraštininkas, tiriamosios žurnalistikos situaciją Lietuvoje puikiai iliustruoja tai, kad net lietuviško „Vikipedijos“ straipsnio, pavadinimu „Tiriamoji žurnalistika“, nėra. Žinoma, tai nereiškia, kad situacija negali keistis. Ko reikia norint įsteigti žurnalistinių tyrimų centrą? „Yra du būdai: galima arba iškart ieškoti finansavimo, arba atlikti reikšmingą žurnalistinį tyrimą ir tada ieškoti paramos, – sako Londone įsikūrusio Tiriamosios žurnalistikos centro vadovas Gavinas MacFadyenas (Gavin MacFadyen) ir pacituoja kino versle populiarią patarlę: – Geriausias būdas sukurti filmą yra pradėti jį kurti.“ Anot britų žurnalisto, šiandien daugumą žurnalistinių tyrimų atlieka nebe žiniasklaidos priemonės, o nevyriausybinės organizacijos, finansuojamos fondų ir rėmėjų lėšomis.

almanachas žurnalistika 2013/1 37 žurnalistika be sienų

Reagavo į mokymų trūkumą sudėtingiausia buvo gauti pinigų veiklai pra- dėti. „Ir dabar per daug laiko skiriu finansa- Londone įsikūręs Tiriamosios žurnalistikos vimo paieškoms. Norėdami pradėti ką nors centras (TŽC) pradėjo veiklą prieš 10 metų, panašaus, privalėsite gauti pinigų, o tada – 2003 m., kai britų žurnalistika išgyveno itin dar daugiau pinigų, ir dar, ir dar. Spėju, kad sunkius laikus. Svarbiausiose Jungtinės Ka- Lietuvoje įkurti panašų centrą dar sunkiau, ralystės žiniasklaidos priemonėse, pvz., BBC bet tikrai atsiras, kas norėtų jums padėti ir ir ITV, nebuvo jokių tiriamosios žurnalistikos paremti, – sako britas. – Finansų paiešką la- mokymų. Tuo neužsiėmė ir universitetai. bai apsunkina ir tai, kad pinigus imame tik iš nepriklausomų fondų, kurie neturi jokių „Supratome, kad atsirado vakuumas, todėl pra- tiesioginių sąsajų nei su valdžia, nei su verslu. dėjome organizuoti mokymus, kviesti jaunus Nenorime jokio interesų konflikto. Jei paim- žurnalistus ir mokyti juos savo namuose. Vėliau tume valstybinius arba verslo pinigus, galėtu- gavome piniginę paramą iš „Lorana Sullivan me praplėsti savo kolektyvą, bet neketinu to Foundation“ fondo ir galėjome mokymų orga- daryti. Turime ne tik būti nepriklausomi, bet nizavimą paversti etatiniu darbu. Bet trejus me- ir tokie atrodyti.“ tus buvome priklausomi nuo pirmosios fondo dotacijos, 17 tūkst. svarų sterlingų (per 67 tūkst. Kaip pasakoja G. MacFadyenas, TŽC kurį litų. – Red. past.) kasmet. Tai nebuvo didelė laiką buvo vienintelė tiriamosios žurnalistikos suma, bet ji leido pradėti veiklą. Dabar TŽC iniciatyva Europoje. Dabar yra ir kitų nevyriau- Londone biudžetas yra apie 300 tūkst. svarų sybinių organizacijų, bet daugumos jų sudėtingi sterlingų (apie 1 185 tūkst. litų. – Red. past.) per santykiai su valstybe. Pvz., Norvegijoje, Dani- metus“, – sako G. MacFadyenas. joje yra labai stiprių žurnalistų organizacijų, bet jos finansuojamos valstybiniais pinigais, todėl jų Beveik tuo pat metu G. MacFadyenas kartu veiklos savarankiškumas abejotinas. su kolegomis nuėjo į Londono Sičio universi- tetą ir paprašė skirti centrui patalpas. „Neno- Gauti nepriklausomo fondo finansavimą galė- rėjome tapti universiteto skyriumi arba studijų tų padėti atliktas reikšmingas tyrimas. „Reikėtų programa. Universitetas sutiko su sąlyga, kad atlikti tyrimą arba vienam, arba su grupe kitų mokytume jų studentus. Mums tokie mainai žurnalistų. Rasti įdomią, intriguojančią istoriją. tiko. Mūsų patalpos ir jų išlaikymas universitete Tada žmonės tave gerbs, supras: nors ir jaunas, šiandien kainuoja 40 tūkst. svarų sterlingų (apie šį bei tą geba. Reikia eiti į fondus ir kalbėtis. 158 tūkst. litų. – Red. past.) per metus. Žinoma, Žinoma, jei jau turi kokį atliktą tyrimą, viskas yra ir nepatogumų, pvz., universitetas nedirba daug lengviau, nes fondų atstovai visada atsi- savaitgaliais. Tai labai nepatogu“, – juokiasi bri- žvelgia į tai, kas jau padaryta“, – mintimis dali- tų žurnalistikos veteranas. jasi G. MacFadyenas.

Rasti finansavimą – sunkiausia Kitas labai svarbus dalykas – užsitikrinti kolegų palaikymą. „Visada iš Anglijos, Prancūzijos ar Paklaustas, kas buvo sunkiausia veiklos Italijos galima pasikviesti kolegų, kurių saviti pradžioje, G. MacFadyenas pripažįsta, jog darbo metodai, ir paprašyti, kad jie pasidalytų

38 almanachas žurnalistika 2013/1 Kaip įkurti žurnalistinių tyrimų centrą? R. Januševičiaus nuotr. R.

patirtimi. Pvz., vienas mano pažįstamas pran- verslo analizę pakeitė požiūrį į tyrimus daugely- cūzas, kuriantis dokumentinius filmus, neseniai je Jungtinės Karalystės žiniasklaidos priemonių. sukūrė istoriją apie Somalio piratus, svarstė, ko- dėl egzistuoja piratavimas. Pasirodo, viskas pra- „Pradedant 2003 m. vasaros mokyklos dalyvių sidėjo kaip pasipriešinimas dėl toksinių atliekų skaičius nuo 70 išaugo iki 250 žmonių. Be to, išmetimo šalia Somalio pakrantės. Dabar nie- renginio dalyvių mokestis beveik padengia jo kas nenori, kad tas filmas būtų rodomas, nes organizavimo išlaidas. Turime daug paskaiti- būtų neįmanoma pateisinti didžiulių pinigų, ninkų, kurie veda intensyvius mokymus kelio- išleidžiamų kovai su piratavimu, jei paaiškėtų, mis skirtingomis temomis vienu metu. Lekto- kokia tikroji šio reiškinio priežastis“, – pasakoja riais dirbti kviečiame tik geriausius savo srities TŽC vadovas. specialistus, kurie puikiai moka anglų kalbą. Mokome ne tik įvairių darbo metodų, bet ir Pagrindinė veikla – mokymai kaip apsaugoti savo šaltinius ir save pačius. Kurį laiką tai buvo pagrindinė mūsų veikla. Dabar Vienas svarbiausių TŽC organizuojamų moky- žurnalistų vasaros mokyklas organizuojame ir mų yra kasmetinė vasaros mokykla. Nuo savo kitose pasaulio valstybėse – Pietų Afrikoje, Bra- veiklos pradžios mokykloje apsilankė daugiau zilijoje, Meksikoje, Gvatemaloje, Prancūzijoje ir nei 1 000 žurnalistų iš 35 šalių, įskaitant Iraką, t. t., – sako G. MacFadyen. – Be to, rodome pa- Kiniją, Rusiją, Braziliją, Pietų Afriką, Meksiką čius geriausius tiriamosios žurnalistikos filmus iš ir Serbiją. Novatoriški vasaros mokyklos mo- viso pasaulio. Dauguma žurnalistų šių filmų nie- kymai apie duomenų žurnalistiką, kompiu- kada nepamatytų. Tai atveria akis ir teikia idėjų, terių saugumą, pažangią interneto paiešką ir ką panašaus pats galėtum padaryti.“ almanachas žurnalistika 2013/1 39 žurnalistika be sienų

Kad turėtume teroristai, – įsitikinęs G. MacFadyenas. – Manau, demokratiškesnę visuomenę kad visuomenės noras žinoti auga. Kaip pats pa- tyriau, žurnalistinių tyrimų pradžia visada sunki, Kodėl visuomenei ir žiniasklaidai reikia tiria- niekam neįdomu, žmonės kritikuoja, bet pama- mosios žurnalistikos, jei ji komerciškai beveik tę, kas padaryta, susidomi ir ima apie tai kalbėti. neatsiperka? G. MacFadyeno nuomone, jau nuo Nuo šios akimirkos privalai jiems teikti vis nau- Didžiosios Prancūzijos revoliucijos laikų žinias- jos informacijos.“ klaida mūsų visuomenėje vaidina išskirtinį vai- dmenį. „Daug svarbiau, kad žiniasklaida gintų Tiriamosios žurnalistikos centras (angl. Centre piliečių interesus, o ne siektų pelno. Žiniasklaida for Investigative Journalism) yra nevyriausybinė visada vykdė ketvirtosios valdžios funkcijas, bū- organizacija, siekianti ginti viešąjį interesą, mo- dama nepriklausoma ir pakankamai stipri grupė, kyti ir rengti žurnalistus, redaktorius ir tyrėjus ti- mobilizuojanti žmones prieš valdžią, kai ši pa- riamajai žurnalistikai. Centre žurnalistai, NVO žeidžia visuomenės interesus. Tiriamoji žurna- atstovai, studentai ir kiti aukštų profesinių stan- listika yra esminė demokratijos dalis, be kurios dartų, sąžiningumo ir etiškumo siekiantys asmenys demokratija tinkamai neveiktų, o valstybės ins- gali ne tik dalyvauti mokymuose, bet ir rasti daug titucijų skaidrumas ir atsakingumas visuomenei naudingos praktinės medžiagos apie tiriamąją būtų mažesnis, nes kaipgi jūs galite balsuoti už žurnalistiką. TŽC savo veiklą vykdo ne tik Jung- tai, apie ką nieko nežinote? Manyčiau, kad svar- tinėje Karalystėje, bet ir užsienio valstybėse. biausia priežastis, kodėl mums reikia tiriamosios žurnalistikos, – siekis turėti demokratiškesnę vi- Tiriamosios žurnalistikos centro vadovas Gavin suomenę“, – teigia britų žurnalistas. MacFadyen atliko daugybę žurnalistinių tyrimų, režisavo ir prodiusavo apie 50 programų. Jo darbai Pasak G. MacFadyeno, šiandien visuomenė pasirodė „Channel 4 Dispatches“, „BBC Fine Cut“, nėra įpratusi matyti kritiškos informacijos, nes „24 Hours“, „Panorama“, „The Money Program- įtakingiausios žiniasklaidos priemonės, for- me“, PBS, „Paramount“. Tarp jų – tyrimas apie muojančios žmonių mąstymą, dažnai atstovau- deimantų kasybos ir prekybos kartelį „De Beers“, ja stambiojo verslo arba valdžios interesams. tyrimai apie politinių kalinių Bolivijoje ir Tur- Taigi nepriklausoma tiriamoji žurnalistika vai- kijoje kankinimą, smurtinius neonacių veiksmus dina pagrindinį visuomenės švietimo vaidmenį. Didžiojoje Britanijoje, nelegalią ginklų prekybą Irake, organizuotą nusikalstamumą, korupciją po- „Jungtinėje Karalystėje spauda sąlyginai laisva, licijoje, rinkimų pažeidimus ir kt. bet esama įvairių suvaržymų. Dominuojančios žiniasklaidos priemonės yra nepaprastai ciniškos. Daugiau informacijos http://www.tcij.org/ Tiesioginės cenzūros beveik nėra, bet nemažai atvejų, kai žiniasklaidos priemonės dėl vienų ar kitų priežasčių neskelbia tam tikros informaci- jos. Panaši situacija ir kitose valstybėse. Pvz., JAV žiniasklaida nepublikuoja kritiškų naujienų apie JAV vykdomą politiką, bet su džiaugsmu prii- Remia Spaudos, radijo ir ma straipsnius, kuriuose neigiamai vaizduojami televizijos rėmimo fondas

40 almanachas žurnalistika 2013/1 žurnalistika be sienų F. Brukso nuotr. asmeninio archyvo F. Žvilgsnis iš JAV į besikeičiantį žurnalistikos pasaulį

Bryan Bradley Filas Bruksas (Phill Brooks) – ne tik vienas JAV skaitmeninės žiniasklaidos pradininkų ir daug kartų apdovanotas radijo žurnalistas, bet ir seniausios pasaulyje Misūrio žurnalistikos mokyklos (Missouri School of Journalism) vyriausiasis profesorius bei Viešosios politikos pro- gramos direktorius. Prof. F. Bruksas prisidėjo prie žurnalistų mokymų iniciatyvų daugelyje Vakarų ir Rytų Europoje šalių bei Azijoje, jis yra ir naujos tarptautinės iniciatyvos „Online Journalism Institute“ varomoji jėga. Profesorius sutiko pasidalyti mintimis apie šiuolaikines tendencijas žurnalistikoje ir kaip tai atsispindi ar turėtų atsispindėti ugdant žurnalistus.

almanachas žurnalistika 2013/1 41 žurnalistika be sienų

Kokie, Jūsų manymu, svarbiausi iššūkiai, su Auditorijos – taigi ir pajamų – praradimas dėl kuriais žurnalistika susiduria šiandien? visų šių veiksnių sukėlė tam tikrą krizę Ame- rikos žurnalistikoje. Labai sumažėjo laikraščių Pokyčiai žurnalistikoje šiuo metu yra didesni ir skaitomumas ir pelningumas. Du pirmau- greitesni nei bet kada anksčiau. Šios jau dau- jantys šalies savaitraščiai „Newsweek“ ir „U.S. giau kaip šimtmetį visuomenei tarnaujančios News“ nustojo eiti. Panašiai sumažėjo ir tra- profesijos sistemos, institucijos ir net vertybės dicinių televizijos kanalų naujienų laidų žiūri- transformuojasi tokiu būdu, kad rezultatas gali mumas. O daugelis radijo stočių iš viso nebe- būti neatpažįstamas. Aš kalbėsiu apie žurna- kuria rimtų vietos naujienų reportažų. listiką Amerikoje, nors panašios tendencijos vyrauja ir Europoje. Kaip šie pokyčiai veikia žiniasklaidos turinį, jo kokybę? Pagrindinė pokyčių priežastis – skaitmeninės technologijos ir internetas. Šios technologijos Dėl poreikio mažinti kaštus naikinami žurna- suteikė žurnalistikai kai kurių nuostabių įrankių, listų etatai, uždaromi biurai. Mažiau laikraščių tačiau jos taip pat kelia grėsmę finansiniam or- turi biurus Vašingtone, kur yra JAV vyriausybė. ganizacijų, kuriose dirba žurnalistai, stabilumui. Mažiau išteklių skiriama ir mano žurnalistikos sričiai – valstijų valdžios stebėsenai. Esmė yra tai, ką rinkodaros specialistai vadina „fragmentacija“, auditorijos susiskaidymu. Pir- Be pastangų mažinti išlaidas, kai kurios ži- miausia kabelinė televizija, paskui internetas, niasklaidos organizacijos taip pat iš pagrindų socialiniai tinklai ir kitos naujos medijos trau- pakeitė savo žurnalistinius tikslus. Siekdamos kia mūsų skaitytojus, klausytojus ir žiūrovus į išlaikyti didesnę auditoriją jos ragina žurnalis- erdves, kur vyrauja ganėtinai kitokios vertybės tus skirti dėmesio ne tam, ką, jų manymu, vi- ir tikslai nei tradicinėse žiniasklaidos prie- suomenė turėtų žinoti, o tam, kas turi didesnę monėse. Dar yra technologijos, padedančios pramoginę vertę. praleisti reklamas, iš kurių gaunamos pajamos mokėti už kūrybą ir produkciją. Ir dar blogiau, Dėl to nukentėjo kai kurių didžiausių JAV atsirado „agregatoriai“, kurie valdo interneto žiniasklaidos priemonių pusiausvyra ir objek- naujienų portalus. „Agregatoriai“ ne tik gauna tyvumas. Pavyzdžiui, du iš trijų pirmaujančių informaciją nemokamai, bet ir atima potencia­ JAV kabelinių televizijų naujienų kanalų jau lius lankytojus iš tų naujienų portalų, kurie yra visiškai šališki, sufokusuoti į ideologiją: moka reporteriams ir redaktoriams. „Fox News“ propaguoja vienos partijos kon- servatyvius tikslus, o „MSNBC“ – kitos parti- Kai kas mano, jog žiniasklaidos priemonės jos liberalius požiūrius. labai suklydo leisdamos nemokamai naudotis savo produktais internete, kur reklama mažiau Žurnalistika, kaip mokymų reikalaujanti pro- efektyvi ir generuoja mažesnes pajamas. Iš- fesija, su savo kolektyviai priimtais standartais ugdėme visą kartą, pripratusią prie nemokamų ir tikslais atsirado tik maždaug prieš šimtmetį. naujienų. O bandymai imti mokestį už prieigą Kai aš prieš keturis dešimtmečius pradėjau savo per internetą kol kas nebuvo itin sėkmingi. žurnalistinį darbą, buvo palyginti lengva šiuos

42 almanachas žurnalistika 2013/1 Žvilgsnis iš JAV į besikeičiantį žurnalistikos pasaulį

standartus išlaikyti ir stiprinti. Nedidelis skai- profesiją pelno nesiekiančiose organizacijose, čius žiniasklaidos savininkų užtikrindavo tuos atskirai nuo žiniasklaidos bendrovių. Kai kurie standartus samdydami profesionalius žurnalis- analitikai mano, jog žurnalistikos ateitis neat- tus. Pavyzdžiui, mano paties institucija, pirmoji siejama nuo pelno nesiekiančių organizacijų aukštesnioji žurnalistikos mokykla pasaulyje, iniciatyvų. Tiesa, ši tendencija nėra visiškai nau- buvo įsteigta Misūrio valstijos laikraščių savi- ja – juk daug dešimtmečių veikia visuomeniniai ninkų pastangomis. O jeigu savininkai kartais transliuotojai, kurie gauna lėšų ir iš vyriausybės, bandydavo korumpuoti žurnalistiką, turėjome ir iš nevyriausybinių organizacijų. Ir šių pelno žurnalistų sąjungas, kurios apgindavo standartus. nesiekiančių transliuotojų darbas įgauna naują svarbą JAV, ypač radijo naujienų srityje. Šiandien bet kas gali pasiekti masinę auditori- ją. Užtenka skelbti nesąmoningą nuotrauką ar Kaip dabartiniai pokyčiai atsispindi žurnalis- teiginį internete. Minios žmonių, kurie niekam tikos studijų programose, tarkime, Misūrio neturi atsiskaityti, rašo tinklaraščius ir sociali- žurnalistikos mokykloje? Kaip keičiasi žurna- niuose tinkluose pateikia žinių, kurios gali būti listų ugdymas? teisingos ar visiškai klaidingos, reikšmingos ar bereikšmės… Plačiosios visuomenės akyse Misūrio universiteto Žurnalistikos katedra dingsta atskirtis tarp patikimų naujienų organi- įkurta 1908 m. siekiant kelti šios profesijos zacijų ir cirko. Vienas tyrimas nustatė, kad pa- lygį ir išmokyti studentus žurnalistikos prak- grindinis jaunų žmonių informacijos apie poli- tinių įgūdžių bei standartų. Studijų programa tines kampanijas šaltinis yra televizijos komikai. visada rėmėsi įsitikinimu, kad žurnalistikos geriausiai išmokstama atliekant praktinį darbą Taigi atrodo, kad po 100 metų žurnalistikos su dėstytojais, kurie yra patyrę redaktoriai. Pati profesionalizacijos stebime jos deprofesiona- mokykla turi keletą savo žiniasklaidos priemo- lizaciją. Ar būtų teisinga teigti, kad šiandien nių, kai kurios jų sėkmingai konkuruoja dėl patys žurnalistai turi išlaikyti savo idealus ir apdovanojimų ir su komercine žiniasklaida. kovoti už etikos ir profesionalumo standartus? Šiandien varomasis JAV žurnalistikos moky- Jūs visiškai teisus. Evoliucija, kurią stebime žur- klų principas yra konvergencija. Tai – koncep- nalistikoje, reikalauja, kad patys žurnalistai išlai- cija, teigianti, kad įgūdžių kursai neturi apsiri- kytų profesinius standartus nepriklausomai nuo boti konkrečia medija. Poslinkis į multimediją įmonių, kuriose jie dirba. Jeigu darbdavys netai- švietime yra augančio naujienų organizacijų ko etikos standartų, telieka darbuotojams juos skaičiaus atspindys. Šios organizacijos prašo taikyti. Tačiau vienintelė reali galia, kurią žur- reporterių ne tik rengti tradicinį reportažą, bet nalistas turi, tai išeiti iš darbo. O esant sunkiai taip pat pasirūpinti ir nuotraukomis, vaizdo ekonominei situacijai tai padaryti gana sunku. įrašais, rašyti tinklaraštį ir atnaujinti socialinių tinklų informaciją. Norėčiau pabrėžti, kad yra esminis skirtumas tarp žurnalistikos ir organizacijų, kurios įdarbi- Vis daugiau radijo ir televizijos stočių nori, na žurnalistus ar jiems moka. Šiuo metu JAV kad jų reporteriai parengtų išsamias teks- pastebima, kai žurnalistai siekia plėtoti savo tines savo reportažų versijas organizacijos almanachas žurnalistika 2013/1 43 žurnalistika be sienų

interneto svetainei. Jau prieš kelerius metus Šiek tiek papasakokite apie „Online Journa- kai kurios vidutinio dydžio stotys pradėjo lism Institute“ (OJI). mažinti ar netgi atsisakė operatorių etatų, nes naudodamasis skaitmeninėmis technolo- OJI – tai tarptautinė iniciatyva, siekianti ugdyti gijomis pats reporteris gana lengvai gali pats naująją žurnalistų kartą naudodamasi internetu. filmuoti ir redaguoti vaizdo medžiagą. Kaip Projektas susideda iš trijų dalių: tinklalapiai apie tik šiandien Čikagos laikraštis „Sun-Times“ pagrindinius žurnalistikos įgūdžius ir principus, paskelbė, kad atleidžia visus savo 28 etatinius studentų užduočių sistema ir tarptautinis pro- fotografus, nes reporteriai ir laisvai dirban- fesionalių žurnalistų mentorių tinklas. Mento- tys fotografai gali pasirūpinti reikalingomis riai dirbs su OJI studentais individualiai – skirs nuot­raukomis. jiems užduotis, vertins jų darbą ir patars jų pro- fesinio lavinimosi klausimais. Tikimės jau vasa- „Kuprinės žurnalistas“ – šitaip žmonės va- ros pabaigoje iš dalies pradėti veiklą. dina naująjį XXI a. daugiafunkcį reporterį. Juk visa tai, ko jam ar jai reikia informacijai Institutas, viena vertus, skirtas tai augančiai rinkti, reportažui parengti ir išsiųsti redakci- internete dirbančių žurnalistų grupei, kuri jai, telpa mažoje kuprinėje. Tiesą pasakius, šis neturi formalaus žurnalistinio išsilavinimo. terminas jau atgyvenęs, nes turint išmanųjį Galbūt jie užsiima žurnalistine veikla be telefoną nebereikia net ir kuprinės. Beveik vi- reikšmingo atlygio ir šalia kito darbo, tačiau sas reikalingas funkcionalumas jau slypi tame yra motyvuojami to paties tikslo, kurio siekia viename aparate. ir jų „viso etato“ kolegos žurnalistai – troški- mo papasakoti ką nors svarbaus. Jiems dažnai Asmeniškai aš bijau, kad nuėjome pernelyg trūksta žurnalistinių įgūdžių. O visuomenė toli mokydami techninių žurnalistikos įgū- vis labiau naudojasi jų sukurtu turiniu, todėl džių vietoj pamatinių dalykų. Technologijos visiems naudinga, kad šie netradiciniai žur- evoliucionuoja taip greitai, jog tai, ko galima nalistai suprastų žurnalistikos etiką, standar- mokyti šiandien, greičiausiai bus visiškai pa- tus ir principus, kad turėtų įgūdžių tai dary- senę ir nenaudinga vos po kelerių metų. Man ti teisingai. Be to, OJI mokymo sertifikatas atrodo, daug svarbiau ugdyti ateities žurna- galėtų pasitarnauti kaip tam tikras kokybės listų gebėjimus rasti, suprasti ir vertinti in- ženklas tokiems žurnalistams, kurių darbu vis formaciją, spręsti, kas yra naujiena, mokėti dažniau remiasi ir tradicinės medijos. atlikti interviu, išmintingai dėlioti veiksmus, kai spaudžia laikas, bendrauti su informacijos Taip pat manome, jog šios programos struktū- šaltiniais, žinoti, kada reportažui parengti jau ra puikiai tinka pagalbiniams žurnalistų mo- užtenka medžiagos. kymams besivystančiose šalyse, kur dar nėra stipr­ių žurnalistikos mokyklų. Aš pats patyriau, Dar svarbiau, kad studentai įgytų suprati- kad Vakarų pasaulio pastangos prisidėti prie mą apie tuos mūsų kolektyvinius standartus, žurnalistų mokymo Jūsų regione žlugus Sovie- užtik­rinančius visuomenę, jog tai, ką mes pa- tų sąjungai dažnai pernelyg brangiai kainavo ir sakojame, yra tikslu, subalansuota ir tikrai at- nedavė ilgalaikės naudos. Paprastai tai apsiribo- spindi tai, ką mes laikome svarbiu. davo Vakarų šalių dėstytojų skrydžiu savaitei ar

44 almanachas žurnalistika 2013/1 Žvilgsnis iš JAV į besikeičiantį žurnalistikos pasaulį

dviem vesti seminarų. Mano kolegos iš Vidurio vienintelis būdas susisiekti su šaltiniu būdavo ir Rytų Europos šiek kiek paniekinamai juos skambutis laidiniu telefonu jam ar jo sekre- vadindavo „profesoriais parašiutininkais“. torei. Jei jo nėra biure, tai tau paprasčiausiai nepasisekė. Dabar mobiliuoju telefonu galiu OJI sieks, kad kiekvienas studentas užmegztų bet kada susisiekti su šaltiniu. Naudodamasis ilgalaikius santykius su mentoriumi. Mento- išmaniuoju telefonu nesu „pririštas“ prie savo riai bus atrinkti pagal jų profesinius gebėjimus, biuro, nes bet kur būdamas galiu gauti ir atsa- pasiekimus ir žinias. El. paštas, interneto sve- kyti į elektroninius laiškus ar ieškote informa- tainė, vaizdo konferencijos internetu ir inter­ cijos internete. Esu geografiškai laisvas. aktyvi programinė įranga kartu sudaro beveik nemokamą alternatyvą brangioms tarptauti- Vis lengviau, pigiau ir greičiau galima per- nėms kelionėms. Ši metodika išaugo iš mano duoti reportažus redakcijai. Korespondentams ankstesnių patirčių, kai dirbau su studentais kartais iš viso nebereikia biuro, užtenka nešio- Lenkijoje, o vėliau ir Indijoje. jamojo kompiuterio ir bevielio interneto. Ži- noma, internetas reporteriams yra įspūdinga Jūs daug metų aktyviai dirbate radijo, televizi- priemonė informacijai ieškoti bet kur pasauly- jos ir interneto medijose. Kaip metams bėgant je, tik reikia mokėti atskirti tai, kas tikra. Nau- naujosios technologijos pakeitė Jūsų, kaip re- joji žurnalistų karta turbūt negali įsivaizduoti, porterio ir redaktoriaus, kasdienį darbą? kiek valandų ar dienų triūsdavome, norėdami gauti informacijos, kuri šiandien pasiekiama Gal pasirodys ir banalu, tačiau mobilieji tele- poros mygtukų paspaudimu. fonai padarė daug didesnę įtaką, negu mano jaunesni kolegos įsivaizduoja. Anksčiau Dėkoju už pokalbį.

Remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas almanachas žurnalistika 2013/1 45 žurnalistika be sienų

„Žurnalistų pusryčiai“ – žurnalistams iš pašaukimo

Tomas Taškauskas Nepriklausomos Lietuvos žiniasklaida tokia pat jauna, kaip ir 23 metus skaičiuojanti mūsų valstybė, todėl nenuostabu, kad žurnalistai susiduria su įvairiomis skaidrumo ir atskaitin- gumo dilemomis. Praturtinti diskusijas apie žurnalisto profesijos iššūkius Lietuvoje už- sienio žiniasklaidos ekspertų įžvalgomis siekia jau ketvirtus metus sėkmingai gyvuojanti „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) iniciatyva „Žurnalistų pusryčiai“. Anot iniciatyvos koordinatorės Rugilės Trumpytės, į „Žurnalistų pusryčių“ organizuojamas diskusijas ir seminarus ateina žurnalistai, kuriems rūpi profesinės problemos ir darbo etika, kuriems ne vis vien, kaip renkama informacija, kurie nori sužinoti apie geriausius užsienio pavyzdžius ir pasisemti daugiau patirties.

46 almanachas žurnalistika 2013/1 „Žurnalistų pusryčiai“ – žurnalistams iš pašaukimo

Problemas atskleidė tyrimai BBC, „The Guardian“, – pasakoja iniciatyvos koordinatorė R. Trumpytė. – Jei norime po- Idėja organizuoti „Žurnalistų pusryčius“ kilo kyčių, pvz., keisti redakcijų darbo politiką, kad po dviejų TILS tyrimų. Pirmiausia tai 2007 m. būtų priimti etikos kodeksai, augtų žurnalistų atliktas unikalus sociologinis-kriminologinis atskaitomybė, geriausia turėti konkrečių pa- tyrimas „Žiniasklaidos skaidrumas“, atsklei- vyzdžių. Žinoma, kaip sako patys užsieniečiai, dęs Lietuvos verslininkų požiūrį į žiniasklaidos nebūtinai tai, ką jie daro, gali tikti Lietuvai. Bet skaidrumą. Tąkart apklausus 502 vidutinio ir dalis gali tikti, kai kas – gali įkvėpti.“ stambiojo verslo įmonių atstovus paaiškėjo, kad absoliuti dauguma verslininkų tiki milžiniška Temas siūlo patys žurnalistai žiniasklaidos galia nulemti asmenų ar įmonių sėkmę. Beveik 62 proc. respondentų visiškai „Žurnalistų pusryčių“ organizatoriai visada tiki ir per 29 proc. apklausos dalyvių greičiau klausia pačių žurnalistų, kokią temą būtų svarbu tiki, kad nepalankios žiniasklaidos pub­likacijos aptarti arba su kokiomis problemomis žurnalis- ir transliacijos gali sužlugdyti įmonę arba as- tai susiduria redakcijose, kokių neaiškumų jiems menį. Per 54 proc. su žiniasklaidos redaktoriais kyla. „Temų nenuleidžiame „iš oro“. Visą laiką ir direktoriais susidūrusių verslininkų teigia, ieškome atramos, esame atviri pasiūlymams. esą jiems buvo leista suprasti, kad už reklamą Pvz., žurnalistikos studentai sako, kad jiems tos žiniasklaidos priemonės žurnalistai parengs trūksta tam tikrų temų arba diskusijų universi- palankią publikaciją apie jų įmonę. tete ir jas nurodo vertinimų anketose, – sako jau antrus metus iniciatyva besirūpinanti R. Trum- 2009 m. atliktame tyrime „Žiniasklaidos atskai- pytė. – Praktikuojantiems žurnalistams mūsų tingumas Latvijoje, Lietuvoje ir Švedijoje“ ana- mokymai yra proga susitikti ir pabendrauti su lizuotos kelių Lietuvos dienraščių („Lietuvos patyrusiu kolega iš kitos šalies. Dirbdamas kas- rytas“, „Respublika“, „Lietuvos žinios“, „Verslo dienį darbą turi daug temų ir mažai laiko, todėl žinios“, „Vilniaus diena“) 2008 m. publikaci- jo tiesiog nelieka profesiniams klausimams.“ jos. Išnagrinėjus dienraščių skaidrumą penkiais aspektais (ištaisymai, savininkystės viešumas, Nemokami „Žurnalistų pusryčių“ mokymai personalo politika, informacijos rengimo poli- vyksta įvairiai: pradedant paskaitomis ir bai- tika ir grįžtamasis ryšys) ir palyginus Lietuvos giant seminarais. Paskutiniuoju metu daž- rezultatus su analogiškais tyrimais Latvijoje ir niau organizuojami seminarai, pvz., 2012 m. Švedijoje, mūsų šalies dienraščių skaidrumas ir įvyko 5 diskusijos ir 8 seminarai. „Pradėjome atskaitingumas įvertintas prasčiausiai. rengti seminarus, nes matome, kad tada daly- viai labiausiai įsitraukia. Net diskusijoje visa- „Tyrimų rezultatai parodė, kad žurnalistikos da lieka galimybė prabūti tylomis. Seminare skaidrumo srityje reikia dirbti. Tada ir prasi- dažniausiai dalyvauja iki penkiolikos dalyvių. dėjo „Žurnalistų pusryčių“ iniciatyva. Kadangi Tai padeda lektoriui kokybiškai dirbti ir skirti žiniasklaidos istorija nepriklausomoje Lietuvoje dėmesio visiems susirinkusiems dalyviams. Be yra gana trumpa, nusprendėme kviestis profe- to, žurnalistai ir patys pradėjo prašyti, kad būtų sionalius, daug patirties turinčius specialistus daugiau praktinių užsiėmimų, ne diskusijų“, – iš užsienio žiniasklaidos priemonių, tokių kaip teigia R. Trumpytė. almanachas žurnalistika 2013/1 47 žurnalistika be sienų

TILS darbuotoja šią situaciją sieja ir su Lietu- seminaras buvo labai sunkus. Duomenų žur- vos žiniasklaidos rinkos specifika. Redakcijos nalistika ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje dar nedažnai investuoja į savo žurnalistus. Patys tik pradeda skintis kelią. Dažniausiai užsienio žurnalistai irgi pripažįsta, kad retai vyksta į žiniasklaidos priemonėse tėra keli žurnalistai, seminarus, kur galėtų plėsti kompetenciją. kurie dirba su neapdorotais duomenimis, o „Redakcijų kolektyvas dažnai keičiasi, atei- Lietuvoje tai apskritai naujiena.“ na jaunesni, didžioji dalis patyrusiųjų palieka žurnalistiką ir pasitraukia į viešuosius ryšius. Kadangi žurnalistai dažnai klausia, kaip rinkti Būna, kad jaunieji žurnalistai kartais į darbą informaciją arba kaip ją saugoti, kokie šalti- žiniasklaidoje žiūri tik kaip į pajamų šaltinį. niai yra patikimi, kaip tikrinti faktus, didelės Bet tie, kurie iš tikrųjų nori dirbti žurnalistais sėkmės susilaukė ir dviejų dienų „Žurnalistų ir kuriems rūpi profesinės problemos ir darbo pusryčių“ seminaras „Kaip žurnalistams, ne- etika, į „Žurnalistų pusryčius“ ateina“, – pasa- pažeidžiant profesinės etikos, gauti sunkiai koja R. Trumpytė. prieinamų duomenų ir kokiais būdais juos analizuoti?“. Mokymai susilaukia sėkmės Garsus serbų žurnalistas Miloradas Ivano- Dauguma „Žurnalistų pusryčių“ organizuotų vičius pasakojo, kaip pirmą kartą susidūrė su susitikimų buvo labai sėkmingi, sutraukdavo kokybiškuose Europos leidiniuose įsigalėjusiu daug žurnalistų. Kelių temų, pvz., apie atominę faktų tikrinimu. Žurnalistas rašė apie vieną ži- energetiką, pasiklausyti susirinkdavo pilnos sa- nomą nusikaltėlį, visur prisistatantį išgalvotu lės dalyvių. Kokybine prasme, anot R. Trumpy- vardu ir pavarde. Redaktorius jo paklausė, iš tės, itin vykę taip pat buvo mokymai „Duome- kur žurnalistas žino tikrąjį nusikaltėlio vardą. nų žurnalistika: kaip analizuoti ir vizualizuoti Serbas atsiuntė redaktoriui interviu nuoro- duomenis?“, kuriuos vedė šiuo metu Didžiojoje dą, kur nusikaltėlis pasako savo tikrąjį vardą, Britanijoje gyvenantis amerikiečių žurnalistas rado ir kitų straipsnių. Redaktorius mestelėjo: Kevinas Andersonas. „Mums neužtenka tokių šaltinių. Tu turi būti tikras, kad toks yra nusikaltėlio vardas.“ Nors „Duomenų žurnalistika – tai viešai prieinamų pagalvojo, kad visiška nesąmonė tikrinti, koks neapdorotų duomenų analizė. Dažniausiai yra žmogaus vardas, serbas ėmė ieškoti infor- žurnalistai gauna apdorotus duomenis. Net macijos ir galiausiai susisiekė su vienu teismu informacija iš Statistikos departamento jau Skandinavijoje, kuriame buvo teisiamas žmo- yra apdoroti duomenys, žurnalistai tiesiog juos gus tokiu vardu ir pavarde. Paaiškėjo, kad neva perspausdina. Darbas su neapdorotais duo- tikrasis nusikaltėlio vardas ir pavardė iš tiesų menimis daug speficiškesnis – reikia mokėti nebuvo tikrasis jo vardas ir pavardė. Šį atve- programomis tvarkyti gautuosius neapdorotus jį M. Ivanovičius pateikė kaip pavyzdį, kodėl duomenis, žinoti, ką nori iš tų duomenų gau- svarbu atidžiai tikrinti visus faktus. ti, įžvelgti tendencijas ir pasidaryti išvadas, – pasakoja R. Trumpytė. – K. Andersonas pri- Jeigu žurnalistui kokia nors tema įdomi, bet statė kompiuterines programas ir medžiagą, jis negali dalyvauti „Žurnalistų pusryčių“ kurią duoda pirmakursiams universitete, bet mokymuose, visada yra galimybė kreiptis į

48 almanachas žurnalistika 2013/1 „Žurnalistų pusryčiai“ – žurnalistams iš pašaukimo

organizatorius ir po renginių, nes lektoriai jis nežinomas. Dalis lietuvių žurnalistų neseka dažniausiai palieka vertingos medžiagos. „Kar- užsienio žurnalistikos naujienų ir tiesiog neži- tu tai ir galimybė užmegzti kontaktus, nes jei no, kokios temos nagrinėjamos, kokie ryškiau- neužtenka paliktos medžiagos, galima su lek- si klausimus keliantys žurnalistai, kokie nauji toriumi susisiekti tiesiogiai. Didžioji dalis sve- centrai kuriasi“, – teigia R. Trumpytė. čių iš užsienio visąlaik sutinka padėti ir patys sako, kad žurnalistai rašytų el. laiškus, jei jiems Mokymai vyks ir toliau kyla kokių neaiškumų“, – teigia R. Trumpytė. Nors „Žurnalistų pusryčių“ rezultatai ir nėra Kuriasi bendruomenė labai aiškiai pamatuojami, mokymai bus tę- siami ir toliau. „Pagrindinis klausimas, kurį Į „Žurnalistų pusryčių“ organizuojamus moky- keliame, ar ši iniciatyva yra reikalinga. Jeigu mus įsitraukia vis daugiau dalyvių. „Pirmaisiais ji reikalinga, ar matome pokytį, ar ši inicia- metais buvo mažesnis susidomėjimas. Dabar – tyva prisideda prie žiniasklaidos savimonės, „Žurnalistų pusryčių“ pikas. Apie iniciatyvą ži- skaidrumo, etiškumo, – sako R. Trumpytė. – noma, susiformavęs nuolat dalyvaujančių žur- Net jei ir nėra pastebimų pokyčių įvairių ži- nalistų branduolys, prisijungia naujų žmonių. niasklaidos priemonių politikoje, mokymuose Žurnalistai patys aktyviai dalijasi savo įžvalgo- dalyvaujantys žurnalistai nurodo, kad jiems mis, rekomendacijomis, pastebėjimais“, – sako tai labai svarbu. Pavyzdžiui, kartais žurnalistai R. Trumpytė. neberenka informacijos taip, kaip iki tol rinko, atsisako kai kurių temų arba ima apie tai akty- Vis dėlto nors iniciatyva yra ganėtinai žinoma viau diskutuoti su kolegomis.“ Vilniuje ir Kaune, regionuose apie šiuos mo- kymus daug kas net negirdėjęs. „Norėtųsi, kad Vertindami 2012 m. organizatoriai mato, kad „Žurnalistų pusryčiai“ būtų žinomesni, todėl į mokymus ateina vis daugiau žurnalistų, kurie stengiamės eiti į regionus, daryti mokymus domisi, kada bus nauji susitikimai, ir aktyviai kituose Lietuvos miestuose. Pvz., kai rengė- įsitraukia į „Žurnalistų pusryčių“ kūrimą, siūlo me seminarą Palangoje, dalis žurnalistų pirmą temas, rekomenduoja lektorius. „Matyti, kad kartą sužinojo apie mūsų iniciatyvą“, – prisi- jiems ši iniciatyva tapo poreikiu. Vis daugiau na- mena R. Trumpytė. rių prisijungia ir prie mūsų „Facebook“ paskyros. Atsižvelgdami į tai manome, kad reikėtų tęsti- Antra problema – ne visi Lietuvos žurnalistai numo. Tas pats aiškėja ir iš vertinimo anketų, ir ką nors žino apie į mokymus pakviestą svečią ir iš asmeninių pokalbių“, – sako R. Trumpytė. yra susipažinę su jo veikla. „Nors tai būna Eu- ropoje arba pasaulyje garsus žurnalistas, skai- Daugiau informacijos apie „Žurnalistų pusryčių“ tantis pranešimus įvairiose konferencijose ir rengiamus seminarus ir diskusijas rasite http:// darantis įdomius tyrimus, Lietuvos kontekste www.facebook.com/zpusryciai

Remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas almanachas žurnalistika 2013/1 49 globalus pasaulis

„Vikipedija“ – pasaulis keičiasi

Mykolas Okulič-Kazarinas

Atsiradusi vos prieš dešimtmetį „Vikipedija“ tapo pagrindiniu enciklopedinės informacijos šaltiniu internete. Tūkstančių entuziastų žinios ir pastangos virto laisvąja enciklopedija, pateikiama interneto serveriuose. Paplitus kompiuteriams ir atsiradus elektroniniams leidiniams prasidėjo diskusijos, ar popierių pakeis kompiuterinės laikmenos. Dabar jau diskutuojama, kada popierių pakeis kompiuterinės laikmenos. Dauguma laikraščių jau turi savo svetaines internete, ieško būdų, kaip užsidirbti iš internete pateikiamos informacijos, tačiau kioske vis dar parduodami ir popieriniai leidiniai. Sukurti patogūs elektroninių knygų skaitymo įrenginiai, tačiau kol kas dauguma knygų bent jau lietuvių kalba leidžiama tik popierinio formato. O popierines enciklopedijas jau pakeitė laisvoji enciklopedija „Vikipedija“. Ji skaitoma dažniau ir ją ku- ria daugiau autorių, negu visas popierines enciklopedijos kartu sudėjus. „Vikipediją“ sudaro daugiau straipsnių, negu bet kurią popierinę enciklopediją.

50 almanachas žurnalistika 2013/1 „Vikipedija“ – pasaulis keičiasi

Kas kuria „Vikipedijos“ straipsnius • registruotas redaktorius – asmuo, užpildęs registracijos formą; „Vikipedijos“ autoriai yra entuziastai, jie nėra • administratorius – redaktorius, kuriam bend­ įdarbinti „Vikipedijos“. Straipsnius gali kurti kiek­ ruomenė suteikė papildomas teises, palengvi- vienas žmogus. Tai nesudėtinga turint įgūdžių, bet nančias „Vikipedijos“ turinio priežiūrą; norint sukurti straipsnį vis dėlto būtina susipažin- • biurokratas – redaktorius, kuriam bendruo- ti su naudojama formatuoto teksto redagavimo menė suteikė teisę valdyti kitų redaktorių sistema, pasidomėti, kokie keliami enciklope- teises (suteikti jiems administratoriaus arba diškumo reikalavimai, kokia yra sutarta tokios biurokrato statusą). pakraipos straipsnių struktūra ir apimtis. Dėl to sukurti pagalbos puslapiai, bet kas gali paskaityti Kas išlaiko „Vikipediją“ redaktorių pasitarimus ir pats užduoti klausimą. Redaktoriai nėra įdarbinti „Vikipedijoje“, tačiau Kitų sukurtam straipsniui taisyti net ir tokių vis dėlto reikia samdomų darbuotojų kompiu- įgūdžių nereikia. „Vikipedijos“ kūrėjų bendruo- terių priežiūrai ir buhalterijai tvarkyti. Kainuoja menė tikisi, kad pastebėjęs korektūros arba fak- ir kompiuteriai, ir patalpos, ir interneto ryšys bei tinę klaidą pats iš karto ją nedelsdamas ištaisys. elektros energija. Todėl kiekvienais metais „Vi- Siekiama, kad kiekvienas skaitytojas galėtų tapti kipedija“ kviečia ją paremti. Kiekvieno puslapio redaktoriumi. Kad būtų paprasčiau, leidžiama viršuje matoma diagrama, kokia dalis reikalingų redaguoti net neprisiregistravus. Kol kas daugelis lėšų jau surinkta. Surinkus reikiamą sumą kam- skaitančiųjų straipsnius nedrįsta jų redaguoti, bet panija baigiama. aktyvių redaktorių bendruomenė yra didelė ir vis auga, todėl akivaizdžios klaidos pastebimos ir iš- „Vikipedijos“ įkūrėjas Jimmy Wales konferen- taisomos per kelias minutes. cijoje „LOGIN 2012“ paminėjo, kad viena iš priežasčių, kodėl „Vikipedijoje“ nėra ir niekada „Vikipedijos“ kūrėjai specializuojasi atlikti skir- nebus reklamos, yra ta, kad tai gali sumažinti tingus darbus. Greitai šalinti klaidas ir vandaliz- bendruomenės norą dalytis. Kad nepasirodytų, mą padeda redaktoriai, kurie peržiūri naujausius jog padaręs kopiją kenkia „Vikipedijai“, sumaži- keitimus. Kai kas pasirenka kalbos redaktoriaus na jos pajamas iš reklamos. arba maketuotojo misiją. Jei toks redaktorius dar ir programuoja, jis gali sukurti programą (botą), „Vikipedijos“ skaitytojai kuri automatiškai taisytų dažnai pasitaikančias klaidas. Prie turinio kokybės labai prisideda tam Tiksliausia būtų pasakyti, kad „Vikipedijos“ tikros srities specialistai, pildantys „Vikipediją“ skaitytojai yra visi interneto vartotojai. „Alexa“ savo srities informacija. duomenimis1, pastaruosius metus lankomiausių svetainių sąraše „Vikipedija“ yra tarp 5 ir 8 vietos. Formaliai skiriamos tokios redaktorių grupės: Beveik pusę „Vikipedijos“ lankytojų atveda • neregistruotas redaktorius – bet kas, atvertęs „Google“ ir kitos paieškos sistemos. Siūlau „Vikipedijos“ svetainę ir paspaudęs nuorodą „redaguoti“; 1 http://www.alexa.com/siteinfo/wikipedia.org almanachas žurnalistika 2013/1 51 globalus pasaulis

pabandyti paieškos laukelyje įrašyti augalo arba pakitus požiūriui į autorystę, ar pati keičia požiū- gyvūno pavadinimą, pavyzdžiui, „bijūnas“ arba rį į autorystę? „pelė“. „Vikipedijos“ straipsniai išsirikiuoja sąrašo pradžioje. Net įrašius firmos ar gaminio Pasirodė, kad XX a. nusistovėjusi enciklopedi- pavadinimą dažnai pirmoje vietoje yra įmonės jų kūrybos ir leidybos sistema gali būti pakeista svetainė, o antroje – „Vikipedijos“ straipsnis. lankstesne ir pigesne. Kompiuterių programų Kartais ir atvirkščiai. „Vikipedijos“ straipsnis kūrėjai daugiau nei prieš 40 metų pastebėjo, kad dažnai naudingai papildo įmonės svetainę kūrėjams verta bendradarbiauti ir dalytis, o ne nešališka informacija, pasitaiko, kad įmonės konkuruoti tarpusavyje.2 Tai naudinga ir progra- pokyčiai greičiau aprašomi „Vikipedijoje“ negu muotojams, ir vartotojams. „Vikipedijos“ kūrėjai pačios organizacijos svetainėje. šią filosofiją pritaikė ir enciklopedijos turiniui. Sistema pasiteisino. Tūkstančiai interneto svetainių pateikia nuoro- das į „Vikipedijos“ straipsnius. Tai atveda į „Viki- „Vikipedija“ – kaip suneštiniai pietūs. Kiekvienas pediją“ tų svetainių lankytojų. Be to, pakelia „Vi- įneša savo dalį – tai, ko turi, ir tai, ką padaryti ge- kipedijos“ reitingą – tai viena iš priežasčių, kodėl riausiai moka. Skirtumas tas, kad pasidalinusiam „Vikipedija“ užima tokias aukštas vietas paieškos maistu jo lieka mažiau, o pasidalijęs informacija rezultatuose (žr. paieškos optimizavimas, SEO). nieko nepraranda. Todėl „Vikipedijai“ klestėti netrukdo tai, kad dalis skaitytojų niekada nepri- Tik atsiradus „Vikipedijai“ skaitytojų nerimą sidės prie jos tobulinimo. kėlė tai, kad ją redaguoti gali kiekvienas. Bijota nekokybiško turinio. Tyrimai parodė, kad net ir Nepanaudotos galimybės spausdintuose leidiniuose, kuriuos redaguoja ge- rai apmokamas kolektyvas, pasitaiko klaidų. O „Vikipediją“ kuria ne tik entuziastai. Valstybės, „Vikipedija“ parodė, kad didelis kolektyvas gali miesto ar muziejaus interesas būti gražiai ir tiks- kurti ir apsaugoti nuo vandalų kokybišką turinį. liai aprašytiems internete. Įprasta investuoti di- delius pinigus į savo svetainę, tačiau galima daug Kuo reikšminga „Vikipedija“ sutaupyti pateikus informaciją ne savo interneto svetainėje, o „Vikipedijoje“. Tokių institucijų dar- „Vikipedija“ reikšminga ne dėl to, kad ji elektro- buotojai dažnai iš patriotizmo imasi tobulinti su- ninė ir prieinama internete. Netgi ir ne dėl to, sijusius „Vikipedijos“ straipsnius, tačiau nebūtų kad ji pasiekiama nemokamai. Ir ne todėl, kad netikėta darbuotojo pareigų apraše rasti „Vikipe- tai yra skaitomiausia informacija pasaulyje. „Vi- dijos“ straipsnių priežiūrą. Panašus ir komercinių kipedija“ svarbi tuo, kad ji pradeda naują autorių įmonių interesas, tik jos paprastai labiau stengiasi bendradarbiavimo erą. Keičiasi požiūris į auto- pagražinti situaciją iškreipdamos faktus arba pa- rystę. Tai ne tik įrankis, padedantis patogiai ke- teikdamos neenciklopedinio pobūdžio, jas gi- liems autoriams kurti vieną tekstą. Tai taip pat ir riančius straipsnius. Bendruomenė taiso tokias susitarimas dėl teisių į tą tekstą. klaidas, o įmonių darbuotojai padeda greičiau surinkti informaciją apie jas. Kas pirmiau – višta ar kiaušinis? Tokį klausimą galima užduoti ir dėl „Vikipedijos“. Ar ji atsirado 2 http://www.gnu.org/philosophy/

52 almanachas žurnalistika 2013/1 „Vikipedija“ – pasaulis keičiasi

Išliks ir enciklopedijų leidyklos Įdomūs faktai apie „Vikipediją“ Pradėjome nuo to, kad „Vikipedija“ jau užėmė popierinių spausdintų enciklopedijų vietą. Mo- Iš Vilniaus kilęs „Facebook“ duomenų kiniai, studentai, o pastaruoju metu vis dažniau ir bazių inžinierius Domas Mituzas tarp- mokslininkai atsiverčia „Vikipediją“ vietoj klasi- tautinę karjerą pradėjo nuo „Vikipedijos“. kinės daugiatomės enciklopedijos. Tai patogiau, Pastebėjęs, kaip būtų galima patobulin- greičiau, informacija operatyviai atnaujinama. ti „Vikipedijos“ programinę įrangą, jis Tai mažina spausdintų enciklopedijų paklausą, ėmėsi darbo ir tapo vienu iš „Vikipedi- todėl jos turėtų tapti dar brangesnės ir dar ma- jos“ programinės įrangos kūrėjų. Laisvo- žiau paklausios. sios enciklopedijos programuotojai, kaip ir redaktoriai, yra savanoriai entuziastai, Tai nereiškia, kad turėtų užsidaryti visos enciklo- tačiau Domui ši savanorystė atsipirko su pedijų leidyklos. Tik jos turi taikyti kitą veiklos kaupu. Jo darbą pastebėjo švedų įmonės modelį. „Vikipedija“ padeda daug pigiau išleisti „AB MySQL“ atstovai ir pakvietė jį dirb- enciklopediją. Leidėjas gali nukopijuoti pasirink- ti. „MySQL“ yra duomenų bazių valdy- tus „Vikipedijos“ straipsnius ir samdyti autorius, mo sistema, naudojama daugelyje inter- kurie juos redaguotų ir papildytų. Tarp kitko, taip neto svetainių. yra pigiau, negu kurti nuo pradžių, taigi toks veik­ los modelis naudingas ir leidėjui. Šitaip sukurtos Asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio enciklopedijos negalima drausti kopijuoti. Vie- aplink saulę skrieja asteroidas „274301 Wi- nintelis apribojimas leidėjui – enciklopedija turi kipedia“. Ukrainos astronomai 2008 m. būti platinama tomis pačiomis sąlygomis, kaip rugpjūčio 25 d. atrado nežinomą asteroi- ir „Vikipedija“. Tai sukuria nišą specializuotoms dą. Apskaičiavus jo orbitą paaiškėjo, kad enciklopedijoms. Jų vertė – koncentruota ir speci- tai tas pats asteroidas, kurį 1997 m. ste- alistų patikrinta tam tikros srities informacija. bėjo Prancūzijos, o 2007 m. – JAV astro- nomai, tačiau ankstesnių stebėjimų duo- Jimmy Wales į klausimą, ką jis mano apie tai, kad menų nepakako jo orbitai apskaičiuoti. kažkas vagia (kopijuoja) „Vikipedijos“ duomenis, 2013 m. sausio 27 d. asteroidas pavadintas atsakė, jog jų neįmanoma pavogti, nes ji tam ir „Wikipedia“.3 kuriama, kad žmonijos sukurta informacija būtų prieinama kiekvienam, kam jos prireikia, ir kie- kviena „Vikipedijos“ kopija tarnauja šiam švie- Dirbęs ar tebedirba keliose įmonėse bei šiose moks- siam tikslui. lo įstaigose: Kauno medicinos institute, Vilniaus licėjuje, Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje, Apie autorių Mykolo Romerio universitete, Vilniaus Gedimino technikos universitete, Vilniaus universitete. Dės- Mykolas Okulič-Kazarinas (g. 1970 m. Kaune), to informatiką ir susijusius dalykus, kuria inter- dėstytojas, informatikas, asociacijos „Atviras ko- netines informacines sistemas. das Lietuvai“ prezidentas, „Vikipedijos“ redakto- rius nuo 2005 m. 3 http://lt.wikipedia.org/wiki/274301_Vikipedija almanachas žurnalistika 2013/1 53 spaudos istorija

Svastikos prispaustas vilniečių žodis „Naujosios Lietuvos“ dienraščio puslapius pavarčius Domas Šniukas

Kilus Vokietijos ir SSRS karui, Lietuvoje so- žemė“ (Telšiai), „Naujosios Biržų žinios“. vietiniai laikraščiai išėjo tik birželio 22 d. data, Karo pradžioje trumpai dar ėjo „Naujoji ga- t. y. parengti išvakarėse. Skaitytojus tepasiekė dynė“ (Marijampolė, LNP), „Laisvas žodis“ nebent „Vilniaus balsas“. Visoje šalyje prasi- (Kėdainiai, LAF), kiek ilgiau „Tėvų žemė“ dėjęs sukilimas, kurio tikslas buvo atkurti Lie- (Vilnius, LNP). 1943 m. pasirodė savaitraštis tuvos nepriklausomybę, į savo sūkurį įtraukė „Lietuviai“, skirtas Reiche dirbantiems tau- ir žurnalistus: birželio 24 d. Kaune pasirodė tiečiams. Lietuvos žurnalistai guodėsi, kad Lietuvos aktyvistų fron- tuo metu Latvijoje ėjo to laikraštis „Į laisvę“, o 25, o Estijoje – 14 lai- 29 d. Vilniuje – miesto kraščių, jų redakcijos (piliečių) komiteto lei- buvo kur kas geriau dinys „Naujoji Lietuva“ aprūpintos popieriu- (toliau – NL). Abu jie mi, darbuotojai turėjo tapo ir vieninteliais šalies geresnes darbo sąly- dienraščiais: NL – visam gas. Ar to priežastis nacių okupaciniam laikotarpiui, o „Į laisvę“ – buvo lietuvių apsileidimas, ar okupacinės val- iki 1942 m. pabaigos, kai buvo sustabdytas, džios palankesnis požiūris į mūsų kaimynus o vietoje jo pradėta leisti „Ateitis“. Frontui (Latvija ir Estija organizavo legionus kovai nugarmėjus į Rytus, Lietuvoje, be jau minė- Rytų fronte, Lietuva – ne), šiandien sunku tų, buvo leidžiami šie laikraščiai (neskaitant vienareikšmiškai atsakyti. žurnalų): „Ūkininko patarėjas“ (Kaunas), „Karys“ (Vilnius), „Savaitė“ (Kaunas), „Sa- 1941 m., kol dar turėta iliuzijų dėl Lietuvos vitarpio pagalbos žinios“ (neperiodinis, Kau- nepriklausomybės, kol bent formaliai veikė nas), „Tėvynė“ (vėliau „Tėviškė“, Šiauliai), Laikinoji vyriausybė, spaudą savo žinioje no- „Panevėžio apygardos balsas“, „Žemaičių rėjo turėti tarp savęs konkuruojančios politinės

54 almanachas žurnalistika 2013/1 Svastikos prispaustas vilniečių žodis

organizacijos – Lietuvių aktyvistų frontas 1941 m.“ (1984), Antano Leparsko pranešimu (LAF) ir Lietuvos nacionalistų partija (buvę „Lietuviška spauda pirmaisiais nacių okupaci- voldemarininkai, LNP). Tai ypač pasakytina jos metais“ tarptautinėje konferencijoje „SSRS dienraščio „Į laisvę“ atžvilgiu, kurį nacionalis- ir Vokietijos karo pradžia Baltijos šalyse“, Vil- tai buvo numatę užimti liepos 23–24 d. pla- nius, 2011 m. birželio 29–30 d., Vytauto Čes- nuoto pučo prieš Laikinąją vyriausybę metu. naičio str. „Žinomi ir nežinomi Jurgio Arno Jie su numatytu redaktoriumi Stepu Povila- Šaltenio vokietmečio slapyvardžiai“ (Literatū- vičiumi-Vykintu buvo įsiveržę net į „Žaibo“ ra ir menas, 2008 08 01) ir kita literatūra. spaustuvę, tačiau okupantų valdžios palaiky- mo nesulaukė. „Naujosios Lietuvos“ ištakos

Naciai metodiškai naikino Lietuvos nepri- Nors Vokietijos ir SSRS karo pradžios lai- klausomybės viltis: rugpjūčio 5 d. „prieš savo kraščiai, išskyrus „Naująsias Biržų žinias“, ir tautos valią“ atsistatydino Laikinoji vy- gimė, galima sakyti, plynoje vietoje, esama riausybė, rugsėjo 26 d. buvo uždraustas LAF. prasmės pakalbėti apie NL dienraščio ištakas. Neilgai džiaugėsi ir nacionalistai, tikėjęsi Mat jį pradėjo leisti tas pats žurnalistų bran- generalinio tarėjo, buvusio voldemarininko duolys, kuris 1939–1941 m. dviem skirtin- gen. Petro Kubiliūno globos. Jų partija buvo gomis politinėmis sąlygomis rengė „Vilniaus paleista gruodžio 17 d. Nuo to laiko oku- balsą“. Tai lėmė istorinės to meto Vilniaus pantai besąlygiškai perėmė Lietuvos spaudos aplinkybės. kontrolę, pavertė ją totalinės nacistinės pro- pagandos sraigteliu. Pirmasis „Vilniaus balso“ numeris pasiro- dė 1939 m. spalio 28 d., kai į atgautą Vilnių Ko verta taip kontroliuota spauda? Gal būtų įžengė Lietuvos kariuomenė. Jį išleido žino- geriau, jeigu jos nebūtų buvę? Ko verti joje dir- mo Vilniaus visuomenės veikėjo, kovotojo bę žurnalistai? Kiek teisus teiginys, kad cenzū- prieš okupuotos Rytų Lietuvos polonizaciją ruojama spauda nėra už save atsakinga? Į šiuos Rapolo Mackevičiaus-Mackonio suburti vie- ir kitus klausimus bandysime atsakyti Vilniuje tos žurnalistai. 1941–1944 m. leisto dienraščio NL pavyzdžiu. Laikraštis toliau buvo leidžiamas remiantis Rašant šį straipsnį naudotasi „Naujosios Lietu- pačių vilniečių jėgomis ( Jeronimas Cicėnas, vos“ 1941–1944 m. komplektais, Lietuvos cen- Vincas Martinkėnas, A. Pangonis, Petras triniame valstybės archyve esančiu redakcijos Averka), tik pavaduotoju dirbo iš Kauno atvy- fondu (f. R 639), redakcijoje dirbusių žurnalistų kęs Adolfas Nezabitauskas, o reporteriu – iki mano užrašytais atsiminimais: Salomėjos Nar- Klaipėdos užgrobimo „Vakarų“ dienraštyje keliūnaitės 1997 m. rugsėjo 6 d. ir Petro Aver- dirbęs Stasys Macijauskas. Pastarasis 1940 m. kos 1997 m. gruodžio 2 d., Rapolo Mackonio vasarą tapo bene svarbiausiu asmeniu redak- kn. „Amžiaus liudininko užrašai: atsimini- cijoje – rašė „liaudies vyriausybę“ giriančius, mai“ (2001), Zenono Blyno kn. „Karo metų buvusį A. Smetonos režimą smarkiai kriti- dienoraštis, 1941–1944 m.“ (2007), Vytauto kuojančius redakcinius straipsnius. Naujoji Rimkaus kn. „Lietuvių sukilimas Vilniuje valdžia jį buvo paskyrusi net redaktoriumi, almanachas žurnalistika 2013/1 55 spaudos istorija

tačiau tą pačią dieną įsakymą atšaukė ir pa- rūmuose (dabar Prezidentūra). S. Žakevičius skyrė vilnietį poetą Albiną Žukauską. Įsi- pasakęs: „Tai leiskite, tik atneškite mums tvirtinus okupaciniam režimui, jis buvo irgi „šlapius puslapius“*, kad ko nors nepageidau- pakeistas vilniečiu komunistu Jonu Karosu. tino nebūtų.“ Pasiteiravo, koks bus pavadini- R. Mackonis liko dirbti metranpažu. Redak- mas. Išgirdęs, kad „Vilniaus balsas“, S. Žake- cijoje dar dirbo Jonas Čekys, Zigmas Umbra- vičius į tai nesureagavęs. Kai delegatai grįžo į žiūnas, Danas Pumputis, Vincas Kuolaitis, redakciją, už redaktoriaus stalo rado besėdintį Zigmas Prankelevičius. Tų pat metų rudenį advokatą Antaną Kazlą, vieno iš sukilėlių bū- reportere pradėjo dirbti Vilniaus universiteto rių vadą. Pastarasis, kalbėjęs miesto komiteto pirmakursė Salomėja Narkeliūnaitė. Maž- vardu, įsakė leisti „Naująją Lietuvą“. R. Mac- daug šios sudėties redakcija „Vilniaus balsą“ konis bandė įrodinėti, kad turi būti gerbiama leido iki Vokietijos ir SSRS karo pradžios. leidinio istorija – „Vilniaus balsas“ pradėtas leisti į sostinę įžygiavus Lietuvos kariuome- Dienraščio pasirodymo nei, net bolševikai nedrįso jo pavadinimo aplinkybės keisti, tačiau sulaukė kategoriško ne1.

Vokiečiai Vilnių užėmė birželio 24 d. Dar Patsai R. Mackonis irgi prisimena, kad laikraš- besitraukiant Raudonajai armijai bei sovieti- čio leidimu pradėjo rūpintis „pirmąją Vilniaus niam aktyvui (ir „Vilniaus balso“ redaktoriui laisvės dieną“, tačiau tik birželio 28 d. S. Žake- J. Karosui), sostinėje pradėjo veikti sukilėliai. vičius jam pavedęs redaguoti. Pirmąjį numerį LAF iniciatyva įsikūrė Vilniaus miesto ir išleisti jam padėjo S. Narkeliūnaitė, Zigmas srities piliečių komitetas, kuriam vadovavo Umbražiūnas ir ypač aktyviai veikusi Ona universiteto docentas Stasys Žakevičius. Su- Jagomastaitė-Vilmantienė. Tai ji pasiūliusi laukus vokiečių karinės valdžios leidimo, bir- laikraštį pavadinti „Naująja Lietuva“, visą pir- želio 29 d. pasirodė komiteto laikraštis NL. mojo numerio medžiagą vokiškai perskaičiusi Vilniaus karo komendantui Ostmanui, kuris S. Narkeliūnaitė teigia, kad idėja atgaivinti ir davęs leidimą spausdinti2. Vilniuje lietuvišką laikraštį kilusi R. Mac- koniui, kai dalis „Vilniaus balso“ žurnalistų Ona Jagomastaitė-Vilmantienė ir jos tėvas spaustuvėje Matulevičiaus g. 4 (sovietme- Enzys Jagomastas, „Spindulio“ spaustuvės va- čiu buvo Ryšių ministerija, telegrafas, dabar dovas, argumentuodami, kad galį spręsti klau- „Kempinski“ viešbutis) diskutavo, ką daryti. simus, susijusius su vokiečių valdžia, tomis die- Nors S. Žakevičius universitete S. Narkeliū- nomis redakcijoje rodė didelį aktyvumą, tačiau naitei nieko nedėstė, pažino jį per docento rugpjūčio mėnesį šeima buvo sušaudyta Pane- uošvį Vaclovą Biržišką. Abu nuėjo į komiteto riuose. Pirmųjų numerių ideologiją bene dau- būstinę, kuri buvo įsikūrusi šalia – Vyskupų giausiai įtaigojo Stepas Povilavičius-Vykintas,

* Seniau linotipu surinktus tekstus į puslapius 1 S. Narkeliūnaitės 1997 09 06 prisiminimai. ant specialių stalų laužydavo metranpažas. Re- 2 Mackonis R. Amžiaus liudininko užrašai: dagavimui, korektūrai skirtiems rinkinio atspau- atsiminimai, Vilnius, 2001, p. 301–302. dams naudodavo sudrėkintą popierių (sausas po volu sutrūkinėdavo). Red. past.

56 almanachas žurnalistika 2013/1 Svastikos prispaustas vilniečių žodis

vienas ir LNP šulų. Jo redakcinis straipsnis Dienraščio redaktoriai ir „Vergijai žlugus“ (06 30), straipsniai „Orga- žurnalistai nizuota Lietuva“ (07 09) ir kiti kupini antise- mitizmo ir entuziazmo žygiuoti su „didžiąja R. Mackonis NL redagavo du kartus: pirmąsias vokiečių tauta į Naująją Europą“. dvi savaites ir nuo 1942 07 20 iki 1943 m. kovo. Išgyveno, kad po to, kai organizavo dienraš- Taigi dalis žurnalistų, dar prieš kelias dienas čio leidimą, subūrė redakciją, jis, prisiekęs rengusių liaupses apie J. Staliną, V. Moloto- vilnietis, naujųjų politinių aktyvistų buvo pa- vą ir bolševizmą, šviesią Lietuvos ateitį SSRS keistas S. Vykintu. Tik pastarajam pasitrau- „tautų brolijoje“, visiškai veidrodiniu principu kus į redakciją grįžo vadovauti meno skyriui. turėjo pradėti garbinti A. Hitlerį, J. Gebel- Antrąjį redaktoriavimą, jo žodžiais, lėmė: są, fašizmą ir šviesią šalies ateitį Didžiajame „1. Nepagydoma manija rašyti, 2. sveiku protu Reiche. Tiesa, anksčiau daugiausia TASS (Te- neišaiškinama kova už negrįžtamą vakarykštę legrafnoje agenstvo Sovetskogo Sojuza), o dabar dieną, išliejant visą tulžį prieš Tarybų Sąjungą, DNB (Deutsches Nachrichtenbüro) agentūrų ir 3. savotiška psichologinė katarakta žiūrint į tekstais. Šiandien tai atrodo karikatūriškai, ga- okupanto darbuotę“4. lima žurnalistus smerkti, tačiau to meto realy- bė buvo žiauri, ir niekas nenorėjo fiziškai ding- Šis žmogus, kaip pilietis ir žurnalistas, susi- ti raudonojo ar rudojo imperinio totalitarizmo formavo lenkų okupuotame Vilniuje, čia jis girnose. Juoba kad abu okupantai atėjo kaip buvo savo tautinę tapatybę gynusių lietuvių „išvaduotojai“: vienas iš autoritarizmo („fašis- švietėjas ir organizatorius. Lietuvybė jam tinio kapitalizmo“), kitas – iš bolševizmo ver- buvo gyvenimo idealas, nieko bendro netu- gijos. Daug žmonių tiesiog buvo suklaidinti, o rintis su karjera, prisitaikymu. Kita vertus, kai susivokė – buvo vėlu ką nors taisyti. Lenkijoje, skirtingai negu Lietuvoje, nebuvo spaudos cenzūros, vadinasi, laisviau buvo ga- Sukilimo būrių Vilniuje vadas Algirdas lima reikšti savo pažiūras, nuomonę. Bene to Gustaitis (Vytautas Rimkus) prisimena, kad ir prisibijojo S. Žakevičius minėtame pokal- S. Žakevičius jo prašęs būti R. Mackonio byje su A. Gustaičiu. „tikrintoju“ (cenzoriumi), nes „Rapolas Mac- konis gali būti per daug patriotiškai nusiteikęs R. Mackonio redaguota NL, nors ir pažy- ir per daug drąsiai rašyti, spausdinti apie vokie- mėta rėkiančiu gebelsinės propagandos žen- čius ar prieš vokiečius. Čia, esą, ne pasitikėjimo klu, buvo gerokai brandesnė, savarankiškes- reikalas, bet atsargumo ir diplomatijos, nes mes nė, turėjo platesnį bendradarbių iš kūrybi- turime laikytis galimai ramiau ir santūriau vo- nės inteligentijos ratą negu kitų redaktorių kiečių atžvilgiu, kurie gal nėra draugiški lietu- metais. Jis palaikė ryšius su rezistentinėmis viams, bet juos nereikia išprovokuoti, nereikia organizacijomis. Buvo stengiamasi rengti iškart sukelti juose priešišką reakciją. Loškime kuo mažiau originalių tekstų tiek Rytų fron- uždaromis kortomis“3. to tema, tiek skelbiant įvairius okupacinės

3 Rimkus V. Lietuvių sukilimas Vilniuje 1941 m., 4 Mackonis R. Amžiaus liudininko užrašai: Londonas, 1984, p. 76. atsiminimai, Vilnius, 2001, p. 327.

almanachas žurnalistika 2013/1 57 spaudos istorija

Vyriausieji redaktoriai R. Mackonis, S. Povilavičius-Vykintas, J. Žukauskas, B. Tiškus valdžios atsišaukimus, įsakymus, potvar- teisti dar anksti, nes pačios Naujosios Europos kius. Nerasime aktyvių raginimų stoti į sa- likimas sprendžiamas ginklu ir tik jis vienas visaugos batalionus, Reicho darbo tarnybą, dabar turi lemiamą žodį“.6 (Kur begalinis ti- legioną. Okupantai tai pastebėjo. 1942 m. kėjimas Reicho galia?) Cenzorius W. Klau lapkritį Vilniaus apygardos ir miesto komi- turėjo omeny R. Mackonio redaguotus mė- sariato propagandos skyrius laiške redakcijai nesius, kai dienraščio antrųjų metinių proga nurodė, jog nepakanka oficialiai pranešinėti teigė, jog lietuviai nesą minkšti partneriai, o apie didžiulius sovietų nuostolius, juos rei- gindavo savo nuomonę, „stengėsi savo laikraš- kia palydėti savais, suprantama, liaupsinan- čiui suteikti tikrai lietuvišką veidą“. „Tačiau, – čiais, komentarais. Kitame rašte reikalauta, tęsė, – šios asmenybės, žinoma, turi suprasti, kad žurnalistai privalo perduoti skaitytojui kad yra reikalingų dalykų, kurie stovi aukščiau. ir savo tikėjimą pergale ir „nauja stipria Eu- Šie žmonės negali būti parapiniai patriotai. Jie ropa“.5 Maža to, redaktorius 1942 m. rugsė- turi žinoti, dėl ko šioje kovoje kovojama.“7 Ir jo 10 d. perspausdino iš esesininkų organo dėl minėto straipsnio perspausdinimo, ir „Das Schwarze Korps“ straipsnį „Germa- dėl tylaus nacistinės propagandos boikoto nizuoti?“, kuriame buvo išdėstytas vokiečių R. Mackonis buvo priskirtas „tam tikram užkariautų tautų, tarp jų ir lietuvių, likimo intelektualiniam sluoksniui“, prie „atsakingų rasistinis planas. Dėl to redaktorius buvo asmenų“, dėl kurių kaltės buvo sužlugdytas tardomas: kieno nurodymu jis tai padaręs; lietuvių legiono formavimas ir kitos akcijos, kas straipsnį išvertė (slaptumo sumetimais jį tad areštuotas ir išsiųstas į Štuthofo lagerį. vertė ne redakcijos darbuotojas); kas iš anks- to informavęs skaitytojus dėl tokio straips- Antruoju NL redaktoriumi trumpai – nio pasirodymo, nes laikraščio numeris buvo 1941 07 15–1941 08 20 – dirbo S. Povilavi- žaibiškai parduotas; kodėl straipsnio spaus- čius-Vykintas, radikalios LNP, išpažinusios dinimo nesuderinęs su propagandos skyriu- nacių ideologiją, aktyvistas. Šiam periodui mi ir pan. Grįžęs su kolegų grupe iš propa- Lietuvos laikraščiams tebebuvo būdinga gandinės kelionės po Vokietiją ir ją girdamas, 5 redaktorius vis dėlto neskubėjo įvykiams LCVA, f. R639, ap. 1, b. 6, p. 7, 4. 6 Mackonis R. Faktai ir išvados. Įspūdžiai iš bėgti už akių: „Kada Berlynas įgis Naujosios kelionės po Vokietiją, Naujoji Lietuva, 1943, nr. 1. Europos pastovaus centro pobūdį, šiandieną 7 Klau W. Kas mums svarbu? Ten pat, 1943, birž. 29.

58 almanachas žurnalistika 2013/1 Svastikos prispaustas vilniečių žodis

emocinga antisemitinė-antibolševikinė re- pavaizduota Gedimino pilis, Katedra ir Trys torika, nacių ginklo jėgos ir Hitlerio šlovi- kryžiai. Dienraščio metrika buvo atkelta po nimas. Iš redaktorių jis greitai pasitraukė, pavadinimu, skelbiama redaktoriaus pavardė. matyt, todėl, kad turėjo planų, susijusių su J. Žukausko redagavimo laikotarpis sutapo su LNP veikla. Tai iš dalies patvirtina Z. Blyno vermachto ofenzyva (išskyrus nesėkmę prie dienoraštis.8 Maskvos) Rytų fronte, laikraštis buvo klusnus ir atsargus, tad propagandos prievaizdai labai S. Vykintas su NL ryšius palaikė visą jos gy- nepriekabiavo. vavimo laikotarpį, kažkurį metą dirbo keliau- Vyriausieji redaktoriai R. Mackonis, S. Povilavičius-Vykintas, J. Žukauskas, B. Tiškus jančiu reporteriu; buvo ne tik aktyvus autorius, Iš pradžių buvę šaltoki redaktoriaus ir paval- bet ir neoficialus, ypač 1941–1942 metais, po- dinių santykiai atšilo, kai jis vedė vertėją Li- litinis prižiūrėtojas, darbuotojų lojalumo ti- liją Kaveckaitę. krintojas. P. Averka prisimena, kaip pirmomis karo dienomis, praeidamas pro ant redakcijos Oficiali J. Žukausko pasitraukimo versija – laiptelių sėdinčius žurnalistus, kurių dalis dir- išvykimas į užsienį studijuoti. bo sovietiniame „Vilniaus balse“, S. Vykintas mestelėjo repliką: „Tai ką, prisikukavote?“ ir 1943 m. kovo 17 d. areštavus antrą kartą jų link du kartus nusispjovė. Vėliau jis atidžiai dienraštį redagavusį R. Mackonį, jo vieton išstudijavo sovietinio laikotarpio „Vilniaus buvo paskirtas iki tol pavaduotoju dirbęs ir balsą“, jo žurnalistų, kurie dabar dirbo NL, niekad ambicijų tapti redaktoriumi neslėpęs rašinius ir pareikalavo atleisti S. Narkeliūnaitę, Bronius Tiškus. R. Mackonis manė, kad šis dar kažką. Tik po kurio laiko Salomėja buvo žmogus net veikęs už jo nugaros ar prieš jį.11 grąžinta į darbą.9 Apie B. Tiškų turima mažiausiai žinių. Atro- Trečiuoju dienraščio redaktoriumi tapo redak- do, iš Žemaitijos kilęs advokatas, žurnalisti- cijoje dirbęs Juozas Žukauskas. Jis buvo bai- kos sferose negirdėtas. Redakcijos kolektyvui gęs teisę VDU, padirbėjęs ar bendradarbiavęs jis buvęs „keistas ir įtartinas“. Savo kabinete tautininkų leidiniuose („Trimite“, „Lietuvos tik žymėdavęs, kuriuos vokiečių propagandos aide“), Visuomeninio darbo vadybos spau- skyriaus ar DNB atsiųstus straipsnius reikia dos referentu, bandęs plunksną beletristikoje. spausdinti, ir rašydavęs okupantus tenkinu- 1940 m. buvo pasitraukęs į Vokietiją ir grį- sius redakcinius. Praėjus trims mėnesiams žęs kartu su pirmaisiais vermachto daliniais10. po aukštojo mokslo įstaigų uždarymo ir in- Taigi, matyt, turėjo tvirtą vokiečių palaikymą. telektualų įkalinimo, antrąsias gimimo me- Redagavo 1941 08 20–1942 07 20. 1941 m. tines švenčiąs dienraštis susilaukė ir pagyrų. gruodį spaustuvėje surinktą laikraščio pava- B. Tiškus laikraštį redagavo iki pabaigos – dinimo logotipą jis pakeitė korektoriaus Vik- paskutinis numeris, skirtas trečiosioms meti- toro Simankevičiaus pieštu: virš raidžių buvo nėms, išėjo 1944 m. liepos 1 d.

8 Blynas Z. Karo metų dienoraštis, 1941–1944, 10 Mackonis R. Amžiaus liudininko užrašai: Vilnius, 2007, p. 78–79. atsiminimai, Vilnius, 2001, p. 308. 9 S. Narkeliūnaitės 1997 09 06 ir P. Overkos 11 Mackonis R. Amžiaus liudininko užrašai: 1997 12 02 prisiminimai. atsiminimai, Vilnius, 2001, p. 328.

almanachas žurnalistika 2013/1 59 spaudos istorija

Pavardė ir vardas Pareigos Gimimo data Adresas Tiškus Bronius Vyriaus. redaktorius 1917 02 19 A. Vivulskio g. 8-1 Šaltenis Jurgis Kultūros sk. vedėjas 1911 04 23 Rožių al. 4-4 Vyriaus. red. pavaduotojas, Mackus Feliksas 1911 07 24 Gedimino g. 45-20 tarnybos šefas Provinc. žinių ir kronikos sk. Narkeliūnaitė Salomėja 1920 10 07 Ankštoji g. 3-11 redaktorė Čepas Vytautas DNB žinių redaktorius 1911 03 21 Didžioji g. 24-14 Povilavičius Stepas Keliaujantis reporteris 1905 11 23 Žygimanto g. 8-3 Docius Alfonsas Techninis redaktorius 1916 11 12 Šv. Onos g. 46-7 Sprindis Adolfas Reporteris 1921 01 29 Latako g. 3-5 Umbražiūnas Zigmas Reporteris 1918 05 24 J. Jasinskio g. 1A-4 Simankevičius Viktoras Vyr. korektorius 1921 02 27 Krokuvos g. 23-15 Markevičius Albinas Korektorius 1921 03 27 Vokiečių g. 3-19 Burbulevičius Jonas Vertėjas iš vokiečių k. 1913 08 24 A. Domaševičiaus g. 4-2 Mackevičiūtė Valerija Vertėja iš vokiečių k. 1921 12 29 J. Basanavičiaus g. 35-7 Dervojedaitienė Elena Vertėja į vokiečių k. 1905 04 03 Uosto g. 8-1 Leonavičius Povilas Vertėjas į vokiečių k. 1916 10 11 Vilniaus g. 16-1 Barilaitė Julija Sekretorė 1916 07 03 Pilies g. 22-1

Redakcijos etatiniai darbuotojai keitėsi nežy- rašytojo Aneliaus Markevičiaus brolis) buvo miai. Lentelėje pateikiama redakcijos sudėtis literatai, dienraštyje spausdino savo kūrinius. 1943 m., atėjus B. Tiškui.12 Techninis redaktorius Alfonsas Docius, kar- Per 1943 m. kovo inteligentų gaudynes vokie- tu studijavęs ir Vilniaus dailės akademijoje, čiai areštavo ne tik R. Mackonį, bet ir repor- dienraštį pagyvindavo pieštais įvairių asmenų terius Augustiną Stankevičių, Praną Žuką, portretais, šaržais, grožinių kūrinių iliustraci- S. Narkeliūnaitę. Pastaroji iš Kauno gestapo jomis, antraštėmis. buvo paleista, o reporteriai iš Štuthofo lagerio grįžo tik po metų. P. Žukas nuo sumušimų bu- Antrosios SSRS okupacijos akivaizdoje išsi- vęs net sutinęs. Abu vyrai vėl dirbo redakcijoje13. skirstydami NL žurnalistai redakcijos archyvo (bent dalies) nesunaikino. Atradę jį naujieji šei- Reikėtų pastebėti, kad vertėja E. Dervojedai- mininkai – taip pat, tik fondą papildė savuoju tienė (Iešmantaitė), korektoriai Irena Vaičiu- lapu, informuojančiu, kur yra buvę redakci- lėnaitė ir Albinas Markevičius (vėliau Morkus, jos darbuotojai. Šalia B. Tiškaus, J. Šaltenio, F. Mackaus, V. Čepo, S. Narkeliūnaitės, Pe- 12 LCVA, f. R639, ap. 1, b. 19, l. 2. truškevičiaus (vertėjo), A. Dociaus, I. Vaičiulė- 13 S. Narkeliūnaitės prisiminimai 1997 09 06. naitės pavardžių lakoniškas įrašas „Išbėgo“, prie

60 almanachas žurnalistika 2013/1 Svastikos prispaustas vilniečių žodis

Meno skyriaus vedėjo J. Šaltenio tarnybinis pažymėjimas

Reporterės S. Narkeliūnaitės ir techninio redaktoriaus A. Dociaus šaržai

A. Sprindžio – „Grįš“, prie A. Markevičiaus, Pradžioje buvo rašoma, kad laikraštį leidžia V. Mackevičiūtės, J. Savicko, E. Dervojedaitie- Vilniaus miesto, Vilniaus miesto ir srities ko- nės, V. Simankevičiaus – „Nežinia kur“. Šios ži- mitetas. Likvidavus Birželio sukilimo metu nios netikslios. Pavyzdžiui, E. Dervojedaitienė įsikūrusias lietuviškąsias organizacijas, ėjo pasitraukė į Vakarus, o J. Šaltenis liko.14 anonimiškai, tik redaktorius J. Žukauskas pa- sirašydavo. Tikrasis jo šeimininkas buvo oku- Pirmąjį dienraščio numerį žurnalistai išleido pacinė nacių valdžia. dirbdami spaustuvėje adresu Matulevičiaus g. 4. Po to trumpai naudojosi buvusiomis „Vil- Geležinis okupanto cenzūros niaus balso“ patalpomis B. Radvilaitės g. 7-9 apynasris (sovietmečiu, kol buvo pastatyti Spaudos rūmai, ten buvo įsikūrusi „Valstiečių laikraš- Nuo pat pirmojo numerio „Naujoji Lietuva“ čio“ redakcija). Pagaliau persikraustė į namo tapo nacių politikos užkariautuose kraštuo- B. Rad­vilaitės g. 1 antrąjį aukštą (ten iki karo se, gebelsinės propagandos ir kietos cenzūros buvo dienraščio „Krasnoje znamia“ redakci- įkaite. Lietuvą perėmus Reicho civilinei val- ja), kur turėjo 12 kambarių. džiai, ją prižiūrėjo Vilniaus komisariato pro- pagandos skyrius, įsikūręs Gedimino pr. 14, 14 LC VA, f. R639, ap. 1, b. 19, l. 2. iš dalies ir 12. Pagrindinis cenzorius buvo almanachas žurnalistika 2013/1 61 spaudos istorija

estiškos kilmės vokietis Werneris Klau, kartu persispausdinti straipsnį.16 (Tai buvo reakcija dirbęs ir laikraščio „Die Welt“ koresponden- į straipsnį „Germanizuoti?“, pasirodžiusį NL tu. Žurnalistų, kaip ir apskritai lietuvių, karš- ir Šiaulių „Tėviškėje“.) NL, kaip ir kitus sričių to dėkingumo jausmai išvaduotojams iš bol- ar apskričių laikraščius, buvo galima platinti ševikinės okupacijos blėso kartu su kiekvienu tik savoje teritorijoje. Vokiečių funkcionierių nauju Lietuvos savarankiškumą naikinančiu pavardes reikėjo rašyti originalo forma. nacių įsakymu, potvarkiu. Dienraštis privalėjo spausdinti oficialius Tiek „Vilniaus balso“, tiek NL žurnalistai, DNB ir kitus pranešimus apie kovas Rytų kurdami laikraščius, tikėjo būsią lietuviškos fronte, visas Hitlerio ir Gebelso kalbas, vieti- dvasios neseniai Lietuvai grįžusioje Vilni- nės vokiečių valdžios nurodymus. Kiekvienas joje gaivintojai. Pirmuoju sovietmečiu šis rankraštis, ar tai būtų redakcinis straipsnis, ar siekis buvo slopinamas „tautų draugystės“ kronika, ar skelbimas, buvo verčiamas į vo- demagogija. Nacistinis okupantas buvo dar kiečių kalbą ir pateikiamas cenzoriui. Šiam kategoriškesnis: karinės vadovybės Vilniuje tikslui redakcijoje dirbo keturi vertėjai: du iš vadas gen. mjr. von Diffurtas paskelbė atsi- lietuvių ir du iš vokiečių kalbos. šaukimą, kad „lietuviai, gudai ir lenkai turi lygia teise vartoti savo gimtąją kalbą darbe ir 1941 m. rugsėjo 9–15 d., kol pasirodė „Wil- šalia jo. Nėra reikalo, kad viena gyventojų dalis naer Zeitung“, vienas dienraščio puslapis mokytųsi kitos dalies kalbos. Patariama išmok- buvo leidžiamas vokiečių kalba, jo turinį for- ti vokiečių kalbą.“15 Tai buvo vienas pirmųjų mavo propagandos skyrius. ženklų, kad į Lietuvą žvelgiama ne kaip į valstybę, o kaip į geografinę, administracinę Kol frontas sparčiai judėjo į rytus, priežiūra teritoriją. Tašką šiuo klausimu prisistatymo buvo veikiau cenzūrinė, o kai vokiečių puoli- kalboje liepos 28 d. padėjo Teodoras Adria- mas pradėjo strigti, pasirodė nurodymai tiek nas von Rentelnas, pareiškęs, kad jis paskirtas bendrai Pabaltijo žurnalistams, tiek kiekvie- „buvusios Lietuvos Respublikos teritorijos“ nos generalinės srities atskirai. generaliniu komisaru. Nuo tol spauda vietoje Lietuvos ar Lietuvos Respublikos pavadini- Propagandos skyriaus nurodymu NL buvo mo privalėjo naudoti tik „Lietuvos generali- surinkusi bloką medžiagų laukto Maskvos nės srities“ pavadinimą. Baltijos šalys, cari- užėmimo proga. Sovietams vokiečius atbloš- nės Rusijos vadintos Šiaurės Vakarų kraštu, kus, vermachto ginklo jėgą šlovinančius teks- dabar tapo Rytų kraštu (Ostland) su valdžia tus teko išbarstyti. Rygoje. Uždrausta Vilnių vadinti sostine (kokia gali būti sostinė be valstybės!), Seinų Tiesa, apie šį pralaimėjimą kazuistiniuose apskritis pervadinta Lazdijų apskritimi (va- pranešimų išvedžiojimuose sunku susivokti. dinamasis Suvalkų trikampis su Seinais buvo Berlynas jį prarijo kaip atsitiktinę nesėkmę. prijungtas prie Didžiojo Reicho). Be Rentel- no leidimo laikraščiai negalėjo skelbti jokio 15 Vokiečių karinės vadovybės įstaigos vadas konkurso, o nuo 1942 09 24 buvo privalu Vilniuje, atsišaukimas. NL, 1941, liepos 17. derinti kiekvieną iš Reicho spaudos norimą 16 LC VA, f. R639, ap. 1, b. 21, l. 22; b. 6, l. 9, 10.

62 almanachas žurnalistika 2013/1 Svastikos prispaustas vilniečių žodis

Tačiau po Stalingrado kracho, kai Hitleris Iš kiekvieno paskiro žmogaus jūs reikalaukite pa- paskelbė totalitarinį karą, pasirodė reikalavi- siaukojimo ir noro dirbti, vis tiek, ar jis nešioja gink­ mai ne tik okupuotųjų kraštų savivaldai, bet lą, ar yra kariniu požiūriu svarbioje darbovietėje. ir spaudai. Reicho Rytų krašto komisaria- to spaudos skyriaus viršininkas dr. Walteris Perduokite kiekvienam savo skaitytojui nepaju- Zimmermanas 1943 m. kovo 17 d. kreipėsi dinamą tikėjimą į pergalę prieš bolševikų, anglų, į Pabaltijo žurnalistus, nurodydamas, kad amerikiečių sąmokslą prieš Europą! tekstas negali būti publikuotas: „Didžioji pa- saulinė kova įėjo į naują fazę. Totalinis karas Pavargę laikraščiai mūsų didžiąją likimo va- visur reikalauja sprendimų. Arba bolševizmas, landą yra nereikalingi!“17 arba europinė kultūra. Tuo būdu taip pat es- tams, latviams ir lietuviams šiame istoriniame Šio aplinkraščio pasirodymas sutapo su lie- atsiskaityme [apsisprendime?] aiškiai pažymėta tuvių inteligentų, tarp jų ir žurnalistų, ištrė- jų vieta. Ji yra su Vokiečių Reichu. Kaip ir vi- mimu į Štuthofo lagerį, tad jis atliko pakelto sai Europai, taip ir Rytų kraštui Fiurerio atsi- vėzdo, grasinimo vaidmenį. šaukimas ryšium su totaliniu karu buvo fanalas [signalas?]. Sprendžiama Europos, o tuo pat Kas buvo rašoma ir siauresnės tėvynės būti ar nebūti, [...]. Šiam tikslui turi būti skirtas kiekvienas ir dar kartą Pirmųjų dienraščio numerių, nors okupantų kiekvienas darbas. Šiam tikslui tarnauti yra cenzūruojamų, turinį formavo Vilniaus mies- spaudos garbė ir kartu įsipareigojimas. Spauda to komiteto atstovai, patys žurnalistai, tačiau ribose įstatymų, kuriuos turi diktuoti totalinis bene daugiausiai – tuo metu vyravusi bendra karas, gali laisvai vystytis, neprivalėdama, kaip nuotaika, kai žlugo žiaurus sovietinis režimas, tat buvo anksčiau, tarnauti liberalizmo dikta- kai atvirai kraujavo masinių areštų, birželio torių, laikraščių magnatų ir akcininkų kapitalo 14 d. tremties ir išbėgančių okupantų bei jų interesams, arba, kaip buvo bolševikų teroro me- kolaborantų padarytų nusikaltimų (masiniai tais, rašyti pagal bolševizmo diktatą. [...] Į vietą ir atskirų asmenų žudymai) žaizdos. Visa tai liberalizmo spaudos diktatūros, kuri buvo vadi- buvo suprantama, išskyrus viena: buvo pasi- nama „spaudos laisve“, į vietą bolševikinės spau- gauta nacių nuostata, kad dėl visų pasaulio dos diktatūros atėjo laisvos spaudos atsakomybės problemų, ypač dėl bolševizmo, kalti žydai. prieš visuomenę, prieš vadovybę ir tautą etika. Ne žydai – komunistų partijos funkcionie- [...] Šiandien tik tas gali būti laikomas žurna- riai, enkavedistai ar atskiri nusikaltėliai, o visa listu ir skaitytojui perduoti savo pasitikėjimą ir žydų tauta. Bolševizmas esą tai tik vienas iš tikėjimą į pergalę į naują stiprią Europą, kuris žydų planų valdyti pasaulį. tvirtai ir su įsitikinimu yra atsidavęs didžia- jam reikalui, kuris žino, kad tik vokiečių ir jų „Žydai, parazitiškai įsivėlę į mūsų tautą, visa- sąjungininkų ginklų pergalė ir jo paties tėvynei da nešė jai nelaisvę. [...] Žydams Lietuvoje ne užtikrins egzistenciją. vieta“, – savo atsišaukime skelbė Lietuvių ak- tyvistų Vilniaus srities vadovybė. „Ką sovietai Jūs nuolat reikalaukite pavyzdingos kario drausmės! 17 LC VA, f. R639, ap. 1, b. 6, l. 4–5. almanachas žurnalistika 2013/1 63 spaudos istorija

mums davė? Saulėgrąžų, arbūzų, šiltinę ir kitas baltą spalvą. [...] Tokie šiukštinėtojai [...] pasi- epidemijas. O ką jie atėmė? Viską: laisvę, gerovę, junta tik patys teišlikę su balta nekaltybės skrais- turtus. [...] Dabar viešpataus vakarietiška įsta- te, kaip „jūroje burė vieniša“.20 tymų tvarka, kuri bus atimta tik nusikaltėliui, parazitui, siurbėlei, didžiausiam Lietuvos iš- Frontui nutolus į Rytus ir vokiečiams lietuvių naudotojui žydui“, – antrino S. Vykintas18. spaudą suėmus į geležines pirštines, NL su- siformavo būdingi temų blokai: Rytų fronto Kaip alternatyva antižydiškai retorikai buvo naujienos; bolševizmo nusikaltimų ir jų nusi- nacistinės Vokietijos, nacių ideologijos ir kalstamų planų viešinimas; Didžiojo Reicho, Hitlerio garbinimas, naiviai tikint, kad „išva- Hitlerio, jų siekio sukurti „Naująją Europą“ duotojai“ leis atkurti Lietuvos nepriklauso- šlovinimas; vokiečių karinės ir civilinės bei mybę. „Visi lietuviai burkimės į vieningą nau- lietuviškosios savivaldos valdžių dokumentų josios laisvosios Lietuvos atstatymo darbą, kuri skelbimas; kultūra ir menas; paprastai Vil- dalyvaus didžiojoje Adolfo Hitlerio kuriamoj niumi ir jo sritimi apsiribojanti kronika. naujojoj Europoj.“19 Po Stalingrado katastrofos Rytuose pablogė- Tuo metu vyko susidorojimas – fizinis ar mo- jus vokiečių reikalams, pasikeitė ir žinių apie ralinis – ir su sovietiniais kolaborantais lietu- juos pobūdis. Pranešimai darėsi painesni, ma- viais. Tai lietė ir inteligentijos atstovus. Atvi- žiau suvokiami, kol pagaliau buvo suformuota rai tarnavę okupantams su jais ir pabėgo, o tie, nauja kovos „teorija“. Atseit iki šiol vermach- kurie, nesusigaudę sovietų klastoje, 1940 m. tas galingai triuškino Raudonąją armiją tai- vasarą sveikino „liaudies vyriausybę“ ir smerkė kydamas ofenzyvinę strategiją. Sovietams vis smetoninį režimą, net tapo „liaudies seimo“ stipriau priešinantis, vokiečių karinė vadovy- nariais, liko. Balį Sruogą, Romualdą Juknevi- bė pasirinkusi efektyvesnę defenzyvinę stra- čių, Vincą Krėvę-Mickevičių, nekalbant apie tegiją: leidžiama bolševikams pulti, mūšiuose Liudą Dovydėną, buvo bandoma eliminuoti jiems padaryti kuo daugiau nuostolių ir tada iš aktyvaus kultūrinio gyvenimo. Dienraščio jau pribaigti. Frontui atsiritus į Baltarusiją, puslapiuose ši tema buvo pateikiama atsargiai, laikraštyje stebėtinai sumažėjo žinių iš Rytų įmetant akmenų ir į uoliausiųjų naujojo oku- fronto, o padaugėjo iš Italijos ir Prancūzijos, panto pataikūnų daržą. Žinomas žurnalistas kurios nuo Lietuvos buvo toli, tad mažiau Antanas Bružas rašė, kad dėl raudonųjų lietu- jaudino. vių esą aišku, bet dėl suklydusių ar suklaidintų, tai reikėtų prisiminti biblinį pamokymą apie Šalia emocinės retorikos bolševizmo adre- krislą ir rąstą akyse. „Atsiranda žmonių, kurie su, laikraštis paskelbė ir daug vertingos me- kvaršina sau galvas besistengdami surūšiuoti džiagos apie klastingo Lietuvos prijungimo bent savo pažįstamus pagal jų tariamai politinį prie SSRS mechanizmą: rinkimų į „liaudies spalvingumą – kuris buvo visai raudonas, kuris seimą“ rezultatų klastojimą, apgulties są- tik rausvas bei rūžavas, o kuris išlaikė visiškai lygas ir atvirą šantažą priimant šio „seimo“

18 NL, 1941, birž. 29, 30. 20 Bružas A. Neteiskite ir nebūsite teisiami, NL, 19 NL, 1941, birž. 29. 1941, liepos 14.

64 almanachas žurnalistika 2013/1 Svastikos prispaustas vilniečių žodis

nutarimus, laidojančius Lietuvos nepriklau- Atsakingieji asmenys ne tik nusikalto prieš somybę, ir kt. Liudijo V. Krėvė-Mickevičius, Europos tautų bendruomenę, bet ir prieš lietu- L. Dovydėnas. R. Juknevičius, H. Kačinskas, vių tautos interesus... [...] Kad būtų apsaugota S. Vaineikienė, A. Garmus, P. Mickus, kiti. sveikai galvojanti lietuvių tautos dauguma nuo Tiesa, ši publikacija buvo parengta remian- pragaištingos tam tikrų politikuojančių inte- tis 1942 m. rugpjūčio 30 d. buvusių „liaudies ligentinių sluoksnių įtakos ir būtų užtikrintas seimo“ narių susirinkimo medžiaga ir laikraš- tolimesnis darbo prievolės vykdymas, Reicho čiams nuleista „iš viršaus“. (Sutapimas ar ne, komisaras Rytų kraštams įsakė įvykdyti čia skel- bet netrukus po to buvo publikuotas rezo- biamas priemones: nansinis straipsnis „Germanizuoti?“.) Universitetas su visais savo skyriais uždaromas. Nacistinės ideologinės propagandos klišės taip Lietuvių švietimo reikalams paskirtas ypatingas pat buvo labai aiškios. Didysis Reichas, Hitle- įgaliotinis. riui vadovaujant, kuria „Naująją Europą“, gina vakarietiškąją kultūrą nuo žydų, veikiančių Reprivatizacijoje galės dalyvauti tik tie asme- bolševikų ir Anglijos bei JAV plutokratų ran- nys, kurie patys ar kurių šeimos prisideda prie komis, sąmokslo. Po karo žemynui vadovaus kovos su bolševizmu. Vokietija, ir jame atsiras vietos tik tiems, kas šią kovą rėmė. Anoniminiai, o kartais ir žinomi Kas vengia darbo prievolės ar kas padeda ki- autoriai, paprastai LNP nariai, lietuvių tautos tiems išvengti, susilauks griežčiausių bausmių.“ vardu reiškė karštą pritarimą šiam „istoriniam“ siekiui. „Po vienerių vergijos metų išlaisvinta Kaip matome, propagandoje naciai naudojo lietuvių tauta visam pasauliui pareiškė, kad ji tą pačią demagoginę schemą, kaip ir bolše- entuziastingai įsijungė į Naujosios Europos kū- vikai: lietuvių tauta nori žengti kartu su oku- rimo darbą, kuris šiuo metu vyksta vadovaujant pantais, tik vienu atveju „buržuaziniai nacio- nacionalsocialistinei Vokietijai su didžiuoju vadu nalistai“, o kitu „neatsakingi intelektualiniai Adolfu Hitleriu priešakyje.“21 sluoksniai“ tam trukdo.

Tačiau tikrovė buvo kitokia. Hitleriui paskel- Jau ne kartą minėtas cenzorius W. Klau „ne- bus totalinį karą, o Lietuvoje nepavykus or- atsakingųjų“ ratą praplėtė „gudraujančiais“: ganizuoti legiono, okupacinė valdžia 1943 m. „Kas pasinaudoja kokiomis nors specialiomis kovo 18 d. NL paskelbė savo grasinimus ir sritimis bei problemomis, norėdamas paslapčio- apie įvykdytas represijas: mis kelti opoziciją arba stengdamasis sudary- ti nuotaiką, siaurakakčiai neigiančią viską be „Tuo metu, kai estai ir latviai, savaime suprasdami lietuvybės, tas nusikalsta savo tautos ateičiai! savo pareigą, įsijungė į kovą su bolševizmu – ar tai Tačiau dar blogesni yra tie „atentistai“ (šis žo- fronte, ar tai savo tėviškėj – šios valandos reikala- dis yra kilęs iš prancūzų kalbos ir reiškia žmones, vimas Lietuvoje nebuvo lygiai suprastas. laukiančius, katra pusė laimės), kurie su gudria šypsena sako: „Lietuva visur turi savo atstovus: 21 V. M. Mūsų keliai – į Vakarus, NL, 1941, Kubiliūnas pas vokiečius, Paleckis pas sovietus ir liepos 19. Smetona Vašingtone, – taigi mums nieko negali almanachas žurnalistika 2013/1 65 spaudos istorija

atsitikti!“ Tokiems asmenims NL turinti už- „Prievartauti meną, kultūrą ir čiaupti lūpas.22 mokslą nėra tikslu...“

Kaip jau minėta, nemažai inteligentų buvo „Mes įsitikinome, kad prievartauti meną, kultūrą paimta įkaitais ir išgabenta į Štuthofą. Į Rei- ir mokslą nėra tikslu. Mes aiškiai pabrėžiame, kad cho darbo tarnybą buvo gaudomas jaunimas dabartiniame Reiche pripažįstame dėsnį: menas, apsupant turgavietes, pamaldų metu bažny- gimęs iš tautos sielos gelmių, tarnaująs tautos rei- čias, kitas susibūrimo vietas. NL, kiek buvo kalams, yra nevaržomas, nesuspraudžiamas į rė- įmanoma, šių akcijų neteisino, stengėsi laiky- mus“23, – taip grįžęs iš Vokietijos, kur kartu su tis nuošalyje. grupe Lietuvos žurnalistų dalyvavo propagan- dinėje kelionėje, NL meno skyriaus redakto- NL buvo vienintelis laikraštis, skirtas iš Len- rius Jurgis Šaltenis atpasakojo savo pokalbį su kijos okupacijos grąžintai Lietuvos teritorijai. kažkokiu nacių funkcionieriumi. Šie žodžiai, Nėra abejonės, kad redakcijos darbuotojai esą, įsidėmėtini tiems, kurie patikėję gandais, buvo pasirengę kuo platesnei lietuvybės at- kad Reiche visas menas dirbąs tik nacionalis- kūrimo, įtvirtinimo Vilniaus srityje temati- tų partijai. Tarsi pamiršęs, ką pasakęs, autorius kai, gal ir radikaliai. Pavyzdžiui, pirmajame pažymi, kad fiureris aiškiai pasisakė „prieš bet NL numeryje Vilniaus komitetas, pareiškęs, kokius svetimus, liguistus modernizmus mene“. kad „žydams Lietuvoje ne vieta“, čia pat tei- gė, jog „antra mūsų tautos nelaimė – lenkai“. Kad ir kaip ten būtų, iš tikrųjų NL meno Tačiau per visą laikraščio gyvavimo laikotar- skyrius, jeigu nelietė politinių Lietuvos klau- pį jo puslapiuose praktiškai nepasirodė jokių simų, turėjo laisvesnes rankas, jo publikacijos žinių apie lenkus ir baltarusius, tarsi jų tiek ir iki šiol yra jei ne aktualios, tai bent išlie- Vilniuje, tiek visoje srityje nebūtų buvę. Jei- kamosios vertės. Šiam kūrybiniam padaliniui gu Vietinės rinktinės karių ar lietuvių policijos 1942–1944 m. vadovavo ir daug straipsnių susišaudymai su Armija Krajova buvo nuty- parašė Jurgis ( Juras) Šaltenis, 1939 m. persi- limi dėl cenzūros, tai tarpnacionalinė tema – kėlęs iš nacių užgrobtos Klaipėdos, kur dirbo dėl vokiečių politikos, kuri pirmąkart buvo „Vakarų“ laikraštyje. R. Mackonis vadovauti išdėstyta 1941 m. liepos 17 d. NL numeryje. skyriui jį pakvietė 1942 m. liepos pabaigo- Okupantai lietuviams Vilniuje nenorėjo pri- je. Skyrius turėjo tarsi autonomiją – puslapį pažinti išskirtinumo. „Menas ir gyvenimas“, kuris gana reguliariai, kartais net netilpdamas savo rėmuose, rodėsi Vilniaus sričiai daugiausia atstovavo kronika. visą dienraščio gyvenimo laikotarpį. Žinios iš įvairių miestelių, ypač buvusių lenkų okupacijoje, skelbė, kad ten esama lietuviškos Žinoma, ir čia iš pradžių neapsieita be politika- veiklos, kad tas vietas pasiekia NL. Redakcija vimo, antisemitizmo, antirusiškumo (S. Vykin- gaudavo labai daug laiškų, – ir geranoriškų, to „Nykus palikimas“, 1941 07 19; R. Macko- ir kritiškų, jie laikraščio puslapiuose ne kartą nio „Žydiška literatūros sąvoka“, 1941 09 14; buvo komentuojami. 23 Šaltenis J. Goethės ir Mozarto tėvynėje, NL, 22 Lau W. Kas mums svarbu, NL, 1943, birž. 29. 1943, sausio 28.

66 almanachas žurnalistika 2013/1 Svastikos prispaustas vilniečių žodis

E. Matuzevičiaus „Tautinė kultūra“, 1941 09 21; Abramavičius, Vytautas Landsbergis-Žem- Petro Rusecko „Kurdami bibliotekas“, kalnis, Jonas Balys, Zenonas Slaviūnas ir kiti 1942 03 30, ir kt). A. Bružo paliestą temą apie žymūs autoriai. inteligentų elgesį sovietmečiu pratęsė J. Žu- kauskas straipsnyje „Kaltinimas praeičiai“ Dienraščiui pavyko įpūsti net vieną kitą dis- (1941 10 19). Autorius, išsiskirdamas iš to kusiją menų būklės ir raidos klausimais. meto rašinių karingo tono, pabandė ramiau ap- mąstyti skausmingus 1940 m. vasaros įvykius: Pokalbį apie teatrą išprovokavo Juozo Milti- „Mesta rašytojų šeimai raudonoji Lietuvos išda- nio pareiškimas spaudai, kad „rusiškojo bala- vimo dėmė – nėra sąmoningos akcijos padarinys. gano įsigalėjimas Lietuvos teatro mene ir taria- Tą dėmę suformavo nevykusi ano meto Lietuvos mojo sekimo „pasenusios“ Stanislavskio sistemos vairuotojų veikla, anų vairininkų nenoras teisin- pasėkoje mūsų teatras sergąs teatrinio meno gai sunorminti visuomenės santykius, smerktinas beformiškumo liga“.24 Nuomonėmis pasikeitė jų nesugebėjimas sukurti tikrai gražią ir protingą J. Šaltenis („Tautinės dramaturgijos klausi- Lietuvą. [...] Materialistiniu keliu nuėjusi ano mai“, 1943 05 23, „Visų pirma tautinis tea- meto lietuvių visuomenė pasidarė savų rašytojų tras“, 05 30), L(eonas) K(alvelis) („Atsaky- atžvilgiu svetima.“ Valstybės viršūnės „žymiai mas J. Miltiniui“, 06 09), S. Vykintas („Mūsų daugiau visais atžvilgiais respektavo eilinį nuova- teatrų kryptys, 07 18). Buvo pastebėti Pane- dos viršininką, kaip talentingą, keliais tomais savo vėžio teatro ieškojimai, J. Miltinio proteguo- pajėgumą įrodžiusį rašytoją“. jama prancūziškoji sistema, tačiau apgintas ir K. Stanislavskis. Bendra išvada: visos užsienio Tuo metu iš Kauno į Vilnių buvo persikėlęs teatro sistemos turėtų būti lietuviško teatro ar naujai susikūręs ne vienas meno kolekty- brendimo, bet ne „beždžioniavimo“ priemonė. vas (Miesto ir Vaidilos teatrai), veikė filhar- monija su simfoniniu orkestru, Čiurlionio Kitą diskusiją tarp savęs (!) pradėjo redakcijos ansambliais, kūrėsi opera, buvo rengiamos darbuotojai. Į reporterio Adolfo Sprindžio dailės parodos. Laikraštis gana stropiai sekė studentiško maksimalizmo kupiną straipsnį premjeras, jas recenzavo, skelbė apžvalginius „Literatūriniai svaičiojimai“ (1943 09 19) at- straipsnius, tuo padėdamas lietuviškajam me- kirto korektorė Irena Vaičiulėnaitė („Kritikos nui Vilniuje įsitvirtinti, kūrybiškai bręsti. svaičiojimai“, 10 03), atsiliepė jauna literatė Alė Nakaitė (vėliau – Alė Rūta, „Literatūri- Apie teatrą daugiausia rašė patsai J. Šaltenis, niai ieškojimai“, 10 03), dr. H. Lukaševičius Leonas Kalvelis, S. Vykintas, Antanas Vengris, („Ne literatas apie besiginčijančius literatus“, Ipolitas Cieška, apie muziką – Konradas Ka- 10 19), S. Vykintas („Idėjos ir formos santykis veckas, Juozas Gaudrimas, Antanas Makači- literatūroje“, 10 10), „Ak, tie pramuštgalviai“, nas, apie dailę – Justinas Vienožinskis, Halina 10 24), S. Gorodeckis („Ar viskas gerai?“, Kairiūkšytė-Jacinienė, Adolfas Valeška. 10 24). Šis pokalbis rado atgarsį net Šiau- lių „Tėviškėje“, kur A. Sprindį sukritikavo Mūsų profesionaliosios ar tautinės kultū- ros paveldą pristatinėjo Mikalojus Vorobjo- 24 J. V. N(arbutas). Juozo Miltinio teatro vas, Vladas Drėma, Jonas Puzinas, Vladas premjera, Panevėžio apygardos balsas, 1943, nr. 19. almanachas žurnalistika 2013/1 67 spaudos istorija

redaktorius Simas Miglinas („Pamokslininkai Pirmosiomis Vokietijos ir SSRS karo dieno- literatūrinėmis temomis“, 1943 10 01), o Alb. mis, kol veikė sukilėlių dariniai, Laikinoji vy- Maldūnas („Apie kritiką, kalbant svetimo- riausybė, legalios LAF ir LNP organizacijos, mis mintimis“, 11 05) jį net apkaltino Kosto daugiausia jie ir nustatė dienraščio turinio po- Korsako-Radžvilo straipsnių nusirašinėjimu. būdį: kovingą antibolševizmą ir antisemitizmą, Diskusija palietė turinio ir formos, literatūros žavėjimąsi nacistine Vokietija bei Lietuvos, atsinaujinimo ir kt. klausimus, išryškėjo „se- kaip valstybės, atgimimo viltis. Nuo pirmojo nųjų“ ir „jaunųjų“ skirtingas požiūris. numerio NL buvo vokiečių cenzūruojamas.

Galėtume rasti ir daug kitų įdomių bei pa- 1941 m. rudenį Lietuvos valstybę pavadinus minėtinų dalykų, tačiau tai jau būtų atskiro Rytų krašto (Ostlando) generaline sritimi ir jos tyrinėjimo tema. valdymą perėmus okupantų civilinei valdžiai, dienraštis tapo pavaldus Vilniaus komisaria- NL gausiai spausdino poeziją, jos autorių ra- to Spaudos skyriui ir jo cenzoriams. Jis buvo tas – pavydėtinas. Aktyviausiai (po 12–20 eilė- verčiamas garsinti vermachto laimėjimus Rytų raščių) spausdino Kazys Bradūnas, Eugenijus fronte, propaguoti nacių tvarką ir ideologiją, ra- Matuzevičius, Kazys Inčiūra, Henrikas Nagys, ginti lietuvių tautą klusniai vykdyti okupantų Horacijus (vėliau – Alfonsas) Nyka-Niliūnas, nurodymus. Šiuos nurodymus redakcija vykdė Vytautas Sirijos Gira, Paulius Drevinis. Po daugiausia oficialiomis DNB publikacijomis, keletą eilėraščių pateikė Vincas Mykolaitis- anoniminiais redakciniais straipsniais, nors ats- Putinas, Petras Vaičiūnas, Ona Balčiūnaitė kirais atvejais ir žurnalistų iniciatyva. Bandyta (O. B. Audronė), Elena Iešmantaitė-Dervoje- atskleisti slepiamus okupantų tikslus lietuvių daitienė (Baltijos Žuvėdra), Alė Nakaitė (vė- tautos atžvilgiu (publikacija „Germanizuoti?“). liau Alė Rūta), Juozas Almis Jūragis, Vytautas Mačernis, vieną kitą kūrinį – Antanas Miški- Po pralaimėto Stalingrado mūšio Hitleriui nis, Ona Miciūtė, Stasys Anglickis, Alfonsas paskelbus totalinį karą ir dėl lietuvių eli- Docius, Petras Babickas, Jonas Šiožinys, Pe- to pozicijos nepavykus organizuoti legiono, tronėlė Orintaitė, Medardas Bavarskas, debiu- okupantai pradėjo represijas prieš Lietuvos tavo Kostas Kubilinskas ir Algirdas Skinkys. inteligentiją, uždarė jos aukštąsias moky- Prozai atstovavo Petras Rimkūnas, Paulius klas, vertė NL aktyviai raginti jaunimą stoti Jurkus, jaunieji Adolfas Sprindis, Albinas į Reicho darbo tarnybą, statybos batalionus. Markevičius (vėliau – Morkus), Jonas Mekas. Redakcijos kolektyvas šiems nurodymams pasyviai priešinosi, trys jos žurnalistai buvo Viena kita išvada išsiųsti į Štuthofo konclagerį.

1941 m. birželio 29 d.–1944 m. liepos 1 d. NL, būdama Vilniaus srities laikraščiu ir nu- ėjęs dienraštis NL atsirado kaip visuotinio šviesdama anksčiau lenkų okupuotos Lietu- Birželio sukilimo prieš sovietinius okupantus vos dalies gyvenimą, konsolidavo vietos lietu- sudedamoji dalis. Jo iniciatoriai – kai kurie vius, gaivino lietuviškumą, vietinę iniciatyvą. buvusio „Vilniaus balso“ žurnalistai, vado- Tai daugiausia atliko skelbdama kroniką, ko- vaujami Rapolo Mackonio. mentuodama skaitytojų laiškus.

68 almanachas žurnalistika 2013/1 Svastikos prispaustas vilniečių žodis

Išliekamąją vertę turi NL Literatūros ir meno kolaboravimo, paklydimų iki pasyvaus pasi- skyriaus publikacijos. Dienraštyje bendradar- priešinimo. Beprasmiška šiandien, toli nuo biavo visi žymiausi to meto Vilniaus intelektu- anų metų įvykių ir sąlygų, vertinti jų veiklą, alai, šalies poetai, autoriai iš kitų Lietuvos vietų. juoba kad visuotinai pripažįstama tiesa: spau- da, leidžiama cenzūros sąlygomis, negali būti NL trejų metų komplektai yra nacių okupa- atsakinga. Ir eidami į kompromisus su savo cijos metų Vilniaus ir jo srities gyvenimo liu- įsitikinimais žurnalistai paliko labai iškalbingą dininkas, atskleidžiąs ir redakcijos darbuoto- ir autentišką dokumentą, kurį nuolat studijuos jų, laikraščio autorių poziciją – nuo aktyvaus istorikai, literatūros ir meno tyrinėtojai.

Priedai Alytaus ir Kauno gimnazijose, 1935–1937 m. VDU studijavo lituanistiką, 1942–1943 m. Trumpai apie LM darbuotojus. VU mediciną ir lituanistiką. Dirbo Kauno, Vilniaus apylinkių teismuose, žurnalo „Karys“ Averka Petras (1918 08 17 Musteika, Marcin- redakcijoje. 1944 m. pasitraukusi į Vokieti- konių vlsč. – 2003 04 09 Vilnius), pedagogas, ją toliau studijavo lituanistiką Tiubingeno spaudos darbuotojas. 1939 m. baigė Vilniaus universitete, dirbo knygų leidykloje „Patria“, Vytauto Didžiojo gimnaziją. 1940 m. įstojo į bendradarbiavo tremtinių spaudoje. 1949 m. Vilniaus universitetą, pradėjo dirbti „Vilniaus persikėlė į JAV, apsigyveno Niujorke. Dirbo li- balso“ redakcijoje – reporteriu, atsakinguoju tuanistinėse mokyklose. Eilėraščius spausdino sekretoriumi. 1941 m. – „Naujosios Lietuvos“ „Karyje“ ir „Naujojoje Lietuvoje“. Kn. „Beržų techninis redaktorius. Vengdamas nacių areš- pasakos“ (1952), „Žingsniai takeliu“ (1966), to tų pat metų pabaigoje pasitraukė į Mustei- „Tik tau ir man“ (1969), „Amžini vasariai“ ką (Marcinkonių vlsč.), mokytojavo. 1945 m. (1998). pradėjo dirbti „Tiesos“ techniniu redaktoriumi, bet greitai „už antitarybinę veiklą laikinai oku- Dervojedaitienė (Iešmantaitė) Elena puotoje SSRS teritorijoje“ buvo nuteistas 8 m. (1905 03 04 Daugėlaičiai, Kybartų vlsč. – lagerių ir 3 m. tremties. Grįžo 1954 m., dirbo 1987 01 24 Valensija, Venesuela), poetė, gimtosiose apylinkėse miško pramonės srityje. prozininkė, 1931–1939 m. gyveno Klaipė- Atkuriant Lietuvos nepriklausomybę ir vėliau doje, dirbo pašto valdininke. Baltijos Žuvėd­ buvo Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lie- ros slapyvardžiu rašė eilėraščius, romantiš- tuvos Sąjūdžio narys, spausdinosi „Vorutoje“, kus vaizdelius, apybraižas, kurias publikavo „Lietuvos aide“, „Varpe“ ir daugelyje kitų leidi- tuometinėje Klaipėdos spaudoje „Vakaruo- nių. Slapyvardžiai: A-a; Jokis; Jokis Petras; P. Av.; se“, „Pajūryje“, „Lietuvos keleivyje“, taip pat Svyra P.; Svyra Petras. „Naujojoje vaidilutėje“, „Argentinos balse“, „Drauge“ ir kt. 1941–1944 m. dirbo vertėja Balčiūnienė-Tamulevičiūtė Ona (slp. O. B. Aud­ „Naujojoje Lietuvoje“. 1944 m. pasitraukė iš ronė, 1913 06 25 Burokraistėlė, Merkinės vlsč. – Lietuvos, apsigyveno Venesueloje, išleido at- 1999 04 14 Niujorkas, JAV), lietuvių rašyto- siminimų romaną „Grandinės“ (1954, 1956), ja, „Naujosios Lietuvos“ bendradarbė. Mokėsi eilėraščių rink. „Svetimoj šaly“. almanachas žurnalistika 2013/1 69 spaudos istorija

Docius Alfonsas (1916–1972 06 10 Toron- draugijos ir kitų lietuviškų draugijų narys. Kartu tas, Kanada), dailininkas, spaudos darbuo- su kitais Lietuvos inteligentais 1943–1945 m. tojas, „Naujosios Lietuvos“ techninis redak- nacių kalintas Štuthofo koncentracijos stovy- torius. 1943 m. baigė skulptūros studijas kloje. Išėjęs į laisvę iki 1952 m. gyveno Len- Vilniaus dailės akademijoje, rašė eiles, dirbo kijoje, čia lenkų saugumo suimtas ir perduotas „Naujosios Lietuvos“ dienraščio techniniu sovietiniam saugumui, nuteistas ir įkalintas redaktoriumi. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Kemerovo sr. lageryje. 1956 m. grįžo į Vilnių. 1946–1950 m. Memingene (Vokietija) re- 1962–1982 m. dirbo Lietuvos dailės muziejuje. dagavo laikraštį „Laisvoji Lietuva“. 1950 m. Kn.: „Kovoje už gimtąją kalbą“ (1929), „Pilkie- atvyko į Kanadą, dirbo komercinio meno sri- ji didvyriai“, apysaka (2 d. 1929–1930), „Dak- tyje. Iliustravo B. Brazdžionio „Poezijos pil- taras Jonas Basanavičius“ (1930), „Teodoras natį“ (1970). Narbutas“ (1939), „Čia mūsų žemė“ (apysaka, 1935), „Kapinės“ (apysaka, 1936), „Sunkus ke- Macijauskas Stasys (? – apie 1942, Ašmena), lias“ (apysaka, 1937), „Iš kavinės į kavinę“ (esė, žurnalistas, antifašistas. Iki 1939 m. pavasario 1994), „Dvylika Vilniaus kunigų“ (apybraiža, dirbo Klaipėdos dienraštyje „Vakarai“. Vokie- 1994), „Senoji vilniečių karta“ (1999). Slapyvar- tijai užgrobus uostamiestį, persikėlė į Vilnių, džiai: Ainis G.; Autorius; Bastūnas; Bevardis A.; dirbo „Vilniaus balso“ reporteriu. Lietuvą oku- Burba A.; Cl.; Clarus; Dočkus J.; Dzūkų Ainis; Er- pavus naciams, bijodamas persekiojimo, išvyko nis .; Ernis Jonas; G. A.; Galatiltis; Galindų Ainis; į Ašmenos apskritį, bet, P. Averkos liudijimu, Girinis B.; Girinis Br.; Girinis Bronius; Girinis buvo surastas ir sušaudytas. Jam priskirtinos Vincas; Inteligentas; Išsibastęs; J. Z.; Juozėnas V.; „Naujojoje Lietuvoje“ spausdintos korespon- Jurkša J.; Kaupas R.; Kavaliauskas J.; Klemensas; dencijos iš Ašmenos apskr. S. Kazbaro parašu. Lazdūnas; Liberalas; M. R.; M. V.; Matulis Pe- tras; Mirūnas; Noczuński W.; Nočietis; Politicus; Mackonis Rapolas (iki 1940 Mackevičius, R-s M-s; R…s M...s; R.M-čius; r. m.; R. M.; 1900 11 29 Paąžuolė, Kaniavos vlsč. – 1982 01 09 Ra. M.; Rainys J.; Ramonas; RaMus; Rimutis J.; Vilnius), Lietuvos rašytojas, žurnalistas, visuo- Taurus Š.; Tėvas Dzidorius; Valiulis A.; Varge- menės veikėjas. Bendradarbiavo leidiniuose: lis M.; Vargelis Mikas; Vilniškis?; Vydaitė Regina; 1925–1928 m. – „Kelias“, nuo 1928 m. – „Vil- Z.; Zubrys J.; Zubrys Jonas; Žurnalistas. niaus rytojus“, „Vilniaus aidas“, „Aidas“, „Jaunimo draugas“, „Menas ir literatūra“, „Vilniaus varpas“, Morkus (Markevičius) Albinas (1921 03 27 „Lietuviškas baras“, „Lietuvos aidas“, „Naujoji Punskas, Lenkija – 1967 08 27 Vilnius), Romuva“. 1939 10 28–1940 06 dienraščio „Vil- lietuvių rašytojas ir vertėjas. Baigė Vilniaus niaus balsas“, 1941 ir 1942–1943 m. – „Naujoji Vytauto Didžiojo gimn., 1941–1943 m. stu- Lietuva“ redaktorius. 1939–1940 m. Vilniaus dijavo VU, dirbo korektoriumi „Naujosios radiofono bendradarbis. Bendradarbiavo lei- Lietuvos“ dienraštyje. 1945 m. persikėlė į diniuose „Lietuviškas baras“, „Lietuvos aidas“, Lenkiją, vėliau – į Vakarų Europą. Studija- „Naujoji Romuva“, „Tėviškė“. Rašė slapyvar- vo kalbas, filosofiją ir literatūrą Tiubingeno, džiais Bronius Girinis, Galindų ainis ir kt. Nuo Paryžiaus universitetuose. Emigravo į JAV, 1939 m. buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos na- studijavo Čikagos universitete. 1963 m., suvi- rys. Lietuvių mokslo draugijos, Lietuvių rašytojų liotas sovietinės propagandos, grįžo į Lietuvą.

70 almanachas žurnalistika 2013/1 Svastikos prispaustas vilniečių žodis

Išleido kn. „Vaduotojai iš arti“ (1968), „Bal- Povilavičius-Vykintas Stepas (1905 11 23, tasis miestelis“ (1962), „Susitikimas“ (1965), Šikšniai, Rokiškio apskr. – 1978 09 03 Ta- „Taip man atrodo“ (1969), „Laukinių Vakarų bor ferma, Mičigano valstija, JAV), Lie- madona“ (1970). tuvos pedagogas, žurnalistas, redaktorius, politikas. 1942 m. baigė VU Humanitarinių Narkeliūnaitė Salomėja (1920 10 07 Sa- m. fak. 1925–1926 m. mokytojavo Šakių „Ži- lomenka, Mielagėnų vlsč. – 2000 05 31 burio“ gimnazijoje, 1927–1928 m. Alytaus Niujorkas), Lietuvos žurnalistė, aktyvi JAV gimnazijoje, 1933 m. laikraščių „Mūsų balsas“, lietuvių visuomenės veikėja ir lietuvybės „Mūsų kraštas“ ir „Biržų žinios“ vyriaus. re- puoselėtoja. 1940 m. Vilniuje baigė Vytauto daktorius, 1932–1938 m. dienraščio „Lietuvos Didžiojo gimnaziją, 1940–1943 m. studija- aidas“ lit. skyr. redaktorius, 1938–1939 m. vo lietuvių kalbą ir literatūrą VU. Studijavo „Lietuvos aido“ ir kitų laikraščių korespon- žurnalistiką Kolumbijos universitete, 1961 dentas Paryžiuje. 1940 m. „Tėvų žemės“ re- m. slavistikos magistrė. Nuo 1939 m. dirbo daktorius Vilniuje. 1941 m. dienraščio „Naujoji žurnalistinį darbą. 1939–1941 m. dienraščių Lietuva“ vyriaus. redaktorius, Lietuvių naciona- „Vilniaus balsas“, 1941–1944 m. – „Naujo- listų partijos aktyvistas. 1941–1943 m. – Švie- ji Lietuva“ reporterė. 1944 m. pasitraukė į timo valdybos meno departamento direktorius. Vokietiją, Tilžėje laikraščio „Ateitis“ repor- 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos. 1945–1946 m. terė, 1945 m. Berlyne – laikraščio „Lietuviai“ dirbo VLIK’e, 1946 m. drauge su kitais įstei- bendradarbė, vėliau Hasendorfo karo pabėgėlių gė dienraštį „Mintis“, jo vyriaus. redaktorius. stovykloje leisto laikraščio „Lietuvis“ redaktorė. 1946–1950 m. Memingene leido ir redagavo Bendradarbiavo karo pabėgėlių laikraščiuose „Laisvąją Lietuvą“. Nuo 1957 m. lietuvių kalbos „Mintis“ (Memingenas), „Žiburiai“ (Augsbur- ir literatūros mokytojas Vasario 16-osios gim- gas). 1949 m. atvyko į JAV, 1949–1950 m. lai- nazijoje. 1954 m. liberalų internacionale atsto- kraščio „Vienybė“ bendradarbė, kurį laiką ir vavo voldemarininkų įkurtam Lietuvių atgi- redaktorė. Nuo 1951 m. laikraščių „Draugas“, mimo sąjūdžiui. Bendradarbiavo leidiniuose „Darbininkas“, „Vienybė“ korespondentė, „Laisvė“, „Krašto balsas“, „Lietuva“, „Akade- akredituota prie Jungtinių Tautų. Bendra- mikas“, „Trimitas“, „Mokslo dienos“, „Mūsų darbiavo laikraščiuose „Tėviškės žiburiai“ Vilnius“, „Tautos kelias“, „Vairas“, „Naujas (Kanada), „Argentinos lietuvių balsas“. Buvo žygis“, „Tautos mokykla“. Slapyvardžiai: -vk; Lietuvių žurnalistų sąjungos centro valdybos Gytis J; J. V.; K. K.; Sargenis M; St. Pov.; St. Vk.; sekretorė, pirmininko pavaduotoja, Pabaltijo Stp. Vyk.; Vykintas; Vykintas S.; Vykintas St.; Vy- moterų tarybos narė ir sekretorė. Sovietme- kintas Stepas; Vykintas Stp. čiu ir po 1990 m. lankėsi Lietuvoje. Viena iš „Šventojo rašto“ (1999) kalbos redakto- Sprindis Adolfas (1921 01 29–1986 12 21), rių. Kn. „Lietuviai Montgomery stovykloje“ rašytojas, literatūros tyrinėtojas. Lankė Var- (1946), „Pabaltijo karo pabėgėlių stovykla nių pradžios mokyklą, anksti pradėjęs dirbti, prie Seedorfo“ (1946), „Lietuviai pasaulinėje mokėsi savarankiškai, po to neakivaizdžiai parodoje Niujorke“ (1974), „Tautos fondas Kauno „Aušros“ gimnazijoje. VU studijavo li- 1943–2002“ (viena rengėjų, 2002). Slapy- tuanistiką, nuo 1951 m. jame dėstė. Debiuta- vardžiai: (sn); S.N-tė; s.n.; S.N. vo prozos kūriniais, nemažai kūrinių paskelbė almanachas žurnalistika 2013/1 71 spaudos istorija

vokietmečio spaudoje, priklausė V. Krėvės vaikai“, 1936 m. Klaipėdoje – „Grafaitė Ma- globojamam literatų būreliui. Pokario metais rija“. Periodikoje rašė teatro ir literatūros atsidėjo moksliniam darbui. Išleido autentiš- klausimais, slapyvardžiai: Šilėnas, Šalmantas, ka šaltinių medžiaga pagrįstas monografines Tolvaiša, Arūnas, Dixi, Geo, Dausėnas, Nor- knygas: „Lietuvių literatūros kritika. 1861– va, Juras, Daubaras, Ašaka, Narvydis, Varūnas, 1905“ (1957), „Povilas Višinskis“ (1978), Želvėnas, Želvietis. „Žemaitė“ (1986, 1988). Parengė literatūrinio palikimo rinkinių (S. Matulaičio, P. Višinskio, Umbražiūnas Zigmas (191905 24 Seda–?), žur- A. Krikščiukaičio-Aišbės), paskelbė literatū- nalistas. Baigęs Mažeikių gimnaziją ir Lietuvos ros mokslo ir kritikos straipsnių. Apsakymų karo mokyklą, studijavo VDU Technikos fak., kn. „Ateina šeštadienis“ (1964), „Trylika zui- o 1941–1943 m. humanitarinius mokslus VU. kių“ (1967), „Senelė nenori mirti“ (1970), Spaudoje bendradarbiavo nuo 1933 m. Publika- „Atsisveikinimas su Varniais“ (1980), romaną vosi „Ateityje“, „Į laisvę“, „Naujojoje Lietuvoje“. „Ne visiems lygiai“ (1985). 1944 m. pasitraukė į Vakarus, studijas gilino Ber- lyne ir Paryžiuje. Nuo 1953 m. gyveno JAV. Šaltenis Jurgis Arnas (191105 06 Paželviai, Želvos vlsč. – 1959 06 05 Vilnius), Lietuvos Žukauskas Juozas (1910 01 07 Mažeikiai – 1986 žurnalistas, redaktorius, dramaturgas, vertėjas, Melburnas) – lietuvių žurnalistas, redaktorius. Per teatrologas. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, stu- Pirmąjį pasaulinį karą su tėvais gyveno Rusijoje, dijavo VDU. 1931 m. pradėjo dirbti laikraščio į Lietuvą grįžo 1919 m. 1930 m. baigė Šiau- „Šiaurės Lietuva“ redakcijoje, nuolatinis „Lietu- lių gimnaziją, 1931 m. – karininkų kursus, vos aido“ korespondentas, iki 1935 m. – Šiaulių 1936 m. – VDU Teisių fakultetą. Nuo 1932 m. dramos teatro sekretorius. 1934–1935 m. reda- bendradarbiavo leidiniuose „Lietuvos aidas“, gavo žurnalą „Menas“, 1937–1938 m. – Klaipė- „Vairas“, „Karys“, „Fiziškas auklėjimas“, „Jau- doje leidinį „Teatras“, dirbo dienraščio „Va- noji karta“, „Pasaulio lietuvis“. 1936–1938 m. karai“ redakcijoje. 1938 m. persikėlė į Kauną. žurnalo „Trimitas“ redaktoriaus pavaduotojas. Nuo 1940 m. Valstybės teatro literatūros dar- Išspausdino reportažų apie keliones po Euro- buotojas. 1942–1944 m. dienraščio „Naujoji pos šalis. 1941–1942 m. Vilniuje redagavo lai- Lietuva“ literatūros ir meno skyriaus vedėjas. kraštį „Naujoji Lietuva“. 1944 m. pasitraukė į Po Antrojo pasaulinio karo dirbo Ukmergės Vokietiją, 1948 m. apsigyveno Australijoje. Nuo rajono laikraščio „Tarybinis kelias“ redakcijo- 1949 m. savaitraščio „Mūsų pastogė“ redakcijos je, Lietuvos teatro draugijoje Vilniuje. Šiau- darbuotojas, 1949–1950 ir 1952–1953 m. – jo liuose 1934 m. buvo pastatyta pjesė „Saulės redaktorius.

Remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

72 almanachas žurnalistika 2013/1 spaudos istorija

Palangos periodinės spaudos apžvalga (1886–1940 m.)

Vytautas Žeimantas

„La Limande“, 1886 m. leisti Palangai skirtas humoristinis laikraš- tis „La Limande“, lietuviškai – „Plekšnė“ [3]. Palangos miestas turi seną istoriją. Rašytiniuo- Jis buvo skirtas diduomenei ir pasiturintiems se šaltiniuose minimas nuo 1253 m. [1], tačiau žmonėms, mokantiems prancūzų kalbą. savos periodinės spaudos ilgai neturėjo. XIX a. pabaigoje į vis labiau populiarėjantį kurortą 1922 m. profesorius Vaclovas Biržiška, pa- [2] atvykę poilsiautojai čia ieškojo ne tik gerų brėžęs, kad po lietuviškos spaudos draudimo gamtinių sąlygų, bet ir įvairių pramogų. Čia Lietuvoje neliko laikraščių, rašo: „Tačiau buvęs dideles valdas turėjęs grafas Tiškevičius žinojo vienas sluoksnis, kurio bendras uždraudimas apie vis labiau augantį laikraščių populiarumą, nelietė – aristokratija ir rusų biurokratija, ku- todėl pasirūpino, kad Palangoje irgi atsirastų riems susirinkus 1886 metais Palangos mau- poilsiautojų poreikius tenkinanti spauda. Jo dyklėse buvo leidžiamas prancūzų kalba spe- iniciatyva 1886 m. litografijos būdu pradėtas cialus maudyklių litografuotas laikraštis „La almanachas žurnalistika 2013/1 73 spaudos istorija

Limande. Journal hebdomadaire pour la sai- son de bains a Poląga parait le Dimanche“. Šio laikraščio keturi numeriai yra dabar Valstybės Centraliniame Knygyne Kaune“ [4].

Laikraščio leidėjas nenurodomas. Nors V. Bir- žiška spėja, kad „La Limande“ buvo „matomai, bene paties Antano Tiškevičiaus leidžiamas“ [5]. Kodėl Tiškevičius vadinamas Antanu, ne- aišku, nes tuo metu Palangos grafas buvo Juo- zapas Tiškevičius [6].

Laikraščius leisdavo nereguliariai. Pirmas „La Limande“ numeris pasirodė 1886 m. birželio 22 d., antras – birželio 29, trečias – liepos 6, ket­ virtas – liepos 13 d. Ar jų išėjo daugiau – žinių nėra. Laikraščių apimtys buvo 4–6 puslapiai. Turėjo rubrikas „Oficialusis skyrius“, „Neoficia­ lusis skyrius“, „Vietinė kronika“, „Komercijos apžvalga“, „Sezono atvykusieji“, „Feljetonas“, 1886 m. Palangoje pradėto leisti laikraščio „Teatras ir muzika“, „Jūros klimato apžvalga“, „La Limande“ fragmentas „Pokalbis siurprizų parke“, „Provincijos smal- suolis“, „Anonsai“. Spausdino ir piešinių. Pasak Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Kraštotyros skyriaus vedėjos Bro- Atsakinguoju redaktoriumi pasirašinėdavo nislavos Spevakovienės, Palangos miesto bib­ M. Monstr­­­­ e, nors tai gali būti ir slapyvardis, liotekoje dabar saugomos keturių kurortinio nes žodis monstre prancūzų kalba turi nema- laikraščio „La Limande“ numerių kopijos ir žai ne pačių geriausių atitikmenų – didžiulis, dviejų numerių lietuviški vertimai [10]. pabaisa, išsigimėlis, išgama [7]. Vėliau iš jo į lietuvių kalbą atėjo monstras [8]. „Palangos žvejys“, 1919 m.

Laikraštis rašė apie kurorto gyvenimą, infor- 1919 m., kai Palangoje dar buvo Latvijos ka- mavo apie svarbesnius įvykius, skelbė įvairias riuomenė, o kurorto politinė ateitis buvo ne- naujienas. Įvykiai dažnai būdavo gerokai išpu- aiški, vietos lietuviai, susibūrę į neutralų pava- čiami ar sureikšminami, pateikiami su humoru. dinimą turinčią Palangos žvejų draugiją, nutarė Leidinyje buvo skelbiami ir svarbesnių svečių leisti lietuvišką laikraštį „Palangos žvejys“. Pir- sąrašai. Tarp 55 leidinyje paminėtų poilsiauto- masis jo numeris pasirodė 1919 m. birželį [11]. jų daugiausia buvo rusų valdininkų ir turtingų žydų, atvykusių ne tik iš Vilniaus ir Kauno, bet Atsakingasis redaktorius buvo Juozas Stou- ir iš Peterburgo, Maskvos. Varšuvos, Charko- kus. Jis gimė Palangoje 1886 m., 1903 m. bai- vo, Suvalkų, Karaliaučiaus, kitur [9]. gė Palangos progimnaziją, 1912 m. – Kijevo

74 almanachas žurnalistika 2013/1 Palangos periodinės spaudos apžvalga (1886–1940 m.)

Latvių administracija, tuomet dar tikėdama, kad pavyks Palangą prijungti prie Latvijos, irgi pajuto žvejų laikraščio politinį svorį, ėmė per- sekioti lietuviško laikraščio leidėjus.

A. Ambraziejūtė-Steponaitienė, užrašiusi B. Kna­ bi­kaitės-Zabulionienės prisiminimus, teigė: „Pa- tekus nors ir broliškon, bet nemalonion latvių okupacijon, Knabikaitė su broliu kunigu sugal- vojo leisti laikraštį „Palangos žvejys“. Buvo at- spausdinę du numerius ir juos įteikė Agniežkai Sabutaitei pardavinėti ir platinti. Bet latviai ją su laikraščiais pagavo, ir buvo vargo, kol išsiva- davo“ [16].

Laikraštis buvo 4 puslapių, nespalvotas, be „Palangos žvejys“. Pirmasis numeris, 1919 m. iliustracijų. Jo formatas 24,5x18 cm. Spausdino F. W. Sieberto spaustuvė Klaipėdoje. Redakcijos universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą. adresas – Tiškevičiaus bulvaras, vila „Olenka“. Mokytojavo Ventspilyje. Susikūrus nepriklau- Akivaizdu, kad „Lietuvos žvejo“ vinjetė nupiešta somai Lietuvai dirbo Švietimo ministerijoje, profesionalaus dailininko, tačiau jo pavardė ne- rašė vadovėlius, tapo žinomu matematiku [12]. nurodoma. Vienas laikraščio numeris kainavo 30 kapeikų. Jį planavo leisti ilgai, nes nurodyta Artimiausi laikraščio bendradarbiai kunigas ir metinės prenumeratos kaina – 3 rubliai [17]. Julijonas Ipolitas Kasperavičius, žinoma lietu- vybės platintoja Bronislava Knabikaitė-Zabu- Išėjo tik du laikraščio numeriai, o išliko tik lionienė, Dom. Vaitkevičius, kiti. pirmasis numeris, dabar saugomas Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Įžanginiame redakciniame straipsnyje teigia- ma, kad laikraščio „užduotis bus suteikti visuo- „Palangos pajūris“, menei naudingų žinių apie visokias žuvų rū- 1931, 1933, 1935 m. šis“. Nors iš tiesų laikraščio leidėjai turėjo daug didesnių planų, nes pirmąjį redakcinį straipsnį Lietuvai atgavus nepriklausomybę Palanga baigia taip: „Jeigu Dievas laimins mūsų dar- greitai tapo pačiu populiariausiu šalies kurortu. bą, manome, ir „Palangos žvejys“ padės bent Augant poilsiautojų skaičiui atsirado galimy- vieną-antrą plytą po statomu mūsų brangio- bė vasaros kurortinio sezono metu leisti jiems sios tėvynės – Lietuvos rūmu“ [13]. Laikraš- skirtus leidinius. čio platesnius negu tik žvejyba tikslus rodo ir į pirmąjį numerį įdėtas Juozo Stoukaus platus Antrasis Palangoje laikraštis buvo „Palangos pa- straipsnis „Demokratijos kelias“ [14] bei įvairi jūris“, pradėjęs eiti 1931 m. birželio 25 d. [18]. Palangos ir Lietuvos įvykių kronika [15]. Tai buvo informacinis iliustruotas kurortinis almanachas žurnalistika 2013/1 75 spaudos istorija

„Palangos pajūris“. „Pliažas“. „Pliažas“. Pirmasis numeris, 1931 m. Pirmasis numeris, 1931 m. Reklaminis puslapis, 1931 m. laikraštis, leistas kurorto sezono metu. Jis infor- Iš pradžių laikraščio redakcija buvo Kretingo- mavo apie įvykius pajūrio vietovėse, spausdino je. Vėliau persikėlė į Palangą, Vytauto g. 91. patarimus, skelbimus poilsiautojams, rekla- Spausdino spaustuvė „Lituania“ Klaipėdoje. mą, pasakojo apie Palangos, Kretingos praeitį. Ėjo nereguliariai, 1931, 1933, 1935 m. vasaras. Spausdino eilėraščius, turėjo humoro skyre- Kainavo 30–40 centų. Išėjo 11 numerių [20]. lį, skelbė anekdotus, humoristinius piešinius. Gana atvirai kultivavo erotiką, „kurortinę mei- „Pliažas“, „Lietuvos pliažas“, lę“, spausdino moterų aktus. Buvo 4 puslapių. 1931–1933 m. Leido Kostas Gasiūnas. 1931 m. birželio 28 d. Palangoje pasirodė žur- „Palangos pajūrį“ redagavo Tomas Dambrauskas. nalo „Pliažas“ pirmasis numeris [22]. Leidinys Jis gimė 1899 10 14 (02) Gižų valsčiaus Rūdos buvo skirtas Lietuvos kurortams, tačiau di- kaime. Spaudoje bendradarbiavo nuo 1920 m. džiausią dėmesį skyrė Palangai. Ėjo neregulia- 1922–1923 m. buvo „Lietuvos žinių“ kores- riai, tik vasaros metu, nespalvotas, iliustruotas, pondentas, pranešdavo žinias iš lietuvių ir lenkų 18–34 puslapių. 1932 ir 1933 m. ėjo pakeitęs fronto, 1924–1927 m. bendradarbiavo „Ryte“, pavadinimą į „Lietuvos pliažas“. Atsakingasis „Rygos balse“, JAV lietuvių laikraštyje „Vienybė“. redaktorius Stasys Čekanauskas, redaktorius 1928 m. praktiškai redagavo „Šiaulietį“. 1931 m. Antanas Steponaitis, nuo 1932 m. – J. K. Be- organizavo ir redagavo antrąjį lietuvišką Palan- leckas. Apipavidalino dailininkas A. Šelpetys. gos laikraštį „Palangos pajūris“. 1935 m. buvo Leido leidykla „Pliažas“, vėliau J. K. Beleckas. „Lietuvos aido“ korespondentas Kretingoje, ben- Spausdino akcinė „Ryto“ bendrovė Klaipė- dradarbiavo „Lietuvos keleivyje“. 1934 m. priim- doje, vėliau – Mėčio Adomavičiaus spaustu- tas į Lietuvos žurnalistų sąjungą. Pasirašinėjo dar vė Kaune. Kaina 0,8–1 Lt. Buvo leidžiamas ir slapyvardžiu P. A. Rūstutis [19]. 1931–1933 metais.

76 almanachas žurnalistika 2013/1 Palangos periodinės spaudos apžvalga (1886–1940 m.)

„Palangos pliažas“. „Palanga“. Pirmas numeris, 1932 m. Pirmas numeris, 1933 m.

„Palangos Pliažas“, 1932 m. liepos 10 d. [23]. Tematika buvo panaši į „Pa- langos pliažo“. Ėjo 18 puslapių. 1932 m. birželio 20 d. kurorte pasirodė naujas iliustruotas Lietuvos kurortų žurnalas – „Pa- Leidėjas ir redaktorius buvo Vladas Šaulys langos pliažas“ [22]. Jis skelbė publikacijas, ak- (1902–1977). Redakcijos adresas – Palanga, tualias ne tik Palangai, bet ir kitiems Lietuvos Basanavičiaus g. 4. Spausdino „Inkaro“ spaus- kurortams. Informavo apie įvykius Palangoje, tuvė Kretingoje. Kainavo 50 centų. spausdino skelbimus poilsiautojams, reklamą. Skelbė reikšmingesnių vasarotojų pavardes su „Palanga“, 1933 m. adresais Palangoje. Ėjo 34 puslapių. Redakto- rius Stasys Čekanauskas. Leido leidykla „Pa- „Palanga“ – informacinis ir linksmos minties langos pliažas“. Redakcijos adresas – Palanga, vasarvietės laikraštis. Pirmas numeris išėjo Pa- vila „Basė“. Spausdino kooperatinė „Raidės“ langoje 1933 m. rugpjūčio 1 d., antras – rugpjū- spaustuvė Kaune. Kainavo 1 Lt. čio 10 d. Tematika tokia pati, kaip ir „Palangos pliažo“ bei „Baltijos pliažo“. Buvo iliustruotas, „Baltijos pliažas“, 1933 m. nespalvotas, ėjo 4 puslapių. Redagavo ir leido Vladas Šaulys. Redakcijos adresas – Palanga, Pirmasis Lietuvos kurortų iliustruoto žurnalo Basanavičiaus g. 4. Spausdino „Inkaro“ spaus- „Baltijos pliažas“ numeris išėjo Palangoje 1933 m. tuvė Kretingoje. Kainavo 20 centų [24]. almanachas žurnalistika 2013/1 77 spaudos istorija

„Svirplys“, „Mūsų svirplys“, 1933 m. sausį išėjo Palangos valdžios vidurinės „Nykštukas“, „Birutės tėviškė“, mokyklos mokinių laikraštėlis „Nykštukas“. 1928, 1933, 1937 m. Rašytas ranka, neperiodinis, 20 puslapių. Kai- na 25 centai. Redaktorius B. Jurgutis. Tarpukario Lietuvoje Palangos moksleiviai irgi leido savo laikraštėlius. 1928 m. kovo 1937 m. spalį išėjo Palangos valstybinės pro- mėn. pasirodė Palangos vidurinės mokyklos gimnazijos (vėliau – Palangos Vytauto Didžiojo moksleivių ranka rašytas laikraštėlis „Svir- gimnazijos) literatų žurnalo „Birutės tėviškė“ plys“, vėliau – „Mūsų svirplys“. Formatas pirmasis numeris, gruodį – antrasis. Ėjo iki 21x16,5 cm. Ėjo 16–24 puslapių. Kainavo 1940 m., rašytas ranka, su piešiniais, eilėraš- 30–50 centų. Atsakingasis redaktorius A. Ko- čiais, 36 puslapių. Kaina 25 centai. Redaktoriai valčiukas, redaktorė M. Siliūtė. Talkino Jonas R. Beniušis, Z. Vaitkevičiūtė ir E. Merkys [25]. Kirlys (1891–1985). Vytauto Žeimanto nuotraukos

Šaltiniai

1. Palanga. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 13. „Palangos žvejys“ [Palanga], 1919, birželis, Nr. 1, 1 p. MELC, 2010, 291 p. 14. Ten pat, 2, 3 p. 2. Saulė Merkelytė. Palanga. Vilnius, Mintis, 1980, 58 p. 15. Ten pat, 4 p. 3. Donatas Tytuva. Kurorto spauda // Žemaičių 16. Bronislava Knabikaitė-Zabulionienė // žemė, 2007, Nr. 2, 37 p. Įžymios Lietuvos moterys: XIX a. antroji 4. Vaclovas Biržiška. Palangos laikraštis 1886 m. „La pusė–XX a. pirmoji pusė [parengė Dalia Limande“ // Mūsų senovė, 1922, Nr. 4-5, 689-690 p. Marcinkevičienė], Vilnius, Vilniaus universiteto 5. Ten pat, 689-690 p. leidykla, 1997, 77 p. 6. Antanas Tranyzas. Grafai Tiškevičiai – sena 17. „Palangos žvejys“ [Palanga], 1919, birželis, Nr. 1, 1 p. ir garbinga Lietuvos didikų giminė // Vakarinė 18. „Palangos pajūris“ [Palanga], 1931, birželio 25 d., 1 p. Palanga, 1998, Nr. 57-59. 19. Tadas Dambrauskas. Žurnalistikos enciklopedija. 7. Prancūzų–lietuvių kalbų žodynas. Vilnius, Vilnius, Pradai, 1997, 95 p. Valstybinis leidybos centras, 1992, 593 p. 20. Palangos pajūris. Žurnalistikos enciklopedija. 8. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius, Vyriausioji Vilnius, Pradai, 1997, 371 p. enciklopedijų redakcija, 1985, 329 p. 21. Pliažas [Palanga], 1931 birželio 28 d., 1 p. 9. La Limande [Palanga], 1886, Nr. 1-4. 22. Palangos pliažas [Palanga], 1932 birželio 20 d., 1 p. 10. Bronislavos Spevakovienės asmeninis laiškas 23. Baltijos pliažas [Palanga], 1933 liepos 10 d., 1 p. straipsnio autoriui. 2013 04 08. 24. Palanga [Palanga], 1933 rugpjūčio 1 d., 1 p. 11. „Palangos žvejys“ [Palanga], 1919, birželis, Nr. 1. 25. Danutė Mukienė. Žemaitijos spaudos istorijos 12. Joana Kastickaitė. Matematinė Juozo Stoukaus fragmentai // Samogitia, 2010, Nr. 11. (1889–1946) veikla // Lietuvos matematikų rinkinys. LMD darbai. 52 tomas, 2011, 161 p.

78 almanachas žurnalistika 2013/1 žurnalistikos didieji

Vokiškojo šovinizmo šešėlyje Igno Skrupskelio žurnalistinės regos laukas Kęstutis Skrupskelis Šiemet sukanka 110 metų nuo publicisto, žurnalisto ir redaktoriaus Igno Skrupskelio (1903– 1943) gimimo ir 70 metų nuo jo tragiškos mirties Vorkutoje. 1934–1940 m. jis redagavo kultūros, visuomenės ir akademinio gyvenimo žurnalą „Židinys“, palikusį ryškų pėdsaką tar- pukario nepriklausomos Lietuvos visuomenės gyvenime. Taip pat buvo 1936 m. įkurto įtakin- go dienraščio „XX amžius“ redakcijos štabo narys, 1939–1940 m. – vyriausiasis redaktorius. Publicistinius straipsnius pasirašinėjo Ig. Petrikonio slapyvardžiu. 1929–1931 m. germanis- tiką studijavo Karaliaučiaus universitete, 1932 m. Vienos universitetas jam suteikė daktaro laipsnį. Tais pačiais metais vedė Aliną Petrauskaitę. Iškart po okupacijos bolševikų suimtas su pirmąja masinių areštų banga – 1940 m. naktį iš liepos 11-osios į 12-ąją. Pagal Rusijos Fe- deracijos baudžiamąjį kodeksą paskubomis nuteistas 8 metams kalėti, išvežtas į Vorkutą. Sū- nus Kęstutis, filosofas ir istorikas, Pietų Karolinos ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, parašė monografiją apie savo tėvą. Skelbiame ištrauką iš spaudai parengtos knygos. almanachas žurnalistika 2013/1 79 žurnalistikos didieji

Dienos nuotaikos Tarytum atsiliepdama į gilėjančią Europos kri- zę, Lenkija surengė bandomąjį Vilniaus puoli- Karaliaučiun jis atvyko prasidedant Weimaro mą. Virš miesto pasirodė bombonešiai, kaukė respublikos paskutinei agonijai. Didysis dienos sirenos, sproginėjo artilerijos šūviai, miestą nuo klausimas – tai referendumas (1929 m. gruo- lėktuvų dengė dirbtinas rūkas, o Trijų Kryžių džio 22 d.) dėl Youngo plano sumažinti karo kalne vyko dujų kautynės. Pasak 1929 m. spalio reparacijas ir pertvarkyti jų mokėjimą. Nacio- 18 d. Ryto, Vilniaus spauda manevrus pavadino nalistai ir nacionalsocialistai agitavo, kad Vokie- „būsimojo karo simfonija“. tija reparacijų nemokėtų ir referendumu siekė Youngo planą atmesti. Nors dešinieji pralaimė- Laukiant neišvengiamo karo jo ir planas buvo priimtas, ta proga Hitleris ir jo pasekėjai žengė stambų žingsnį iš paribio į Kaip ir kiti būsimieji jaunavedžiai, jie svajojo didžiąją politiką. 1929 m. spalio 19 d. dienraš- apie ramų šeimos gyvenimą, „dviejų žmonių tis Rytas straipsnyje „Pražūtingos nacionalizmo ramovę“, kurioje būtų galima dirbti ir „gyvent, užgaidos“ samprotavo: „Vokiečių tauta dabar kaip turėtų žmogus, bet ne žvėris gyventi“. Taip kryžkelėje <...> Jei bus atmestas Youngo pla- rašė Petrauskaitė 1930 m. lapkričio 14 d.: „Bet nas, tai tuo pačiu prasidės nauja epocha ne vien iš tikrųjų ir man dažnai pasidaro baugu: visur Vokietijos, bet ir viso pasaulio politikos srityje.“ grumiasi, kovoja, niekaip pasaulis negali nurim- Nacionalistams laimėjus Vokietija atsisakytų ti, amžinai skamba kovos šūkiai. <...> Taip no- „taikos, kompromisų ir tarptautinio bendra- rėtum, kad į tą kampelį, į dviejų žmonių ramovę vimo politikos“. Tačiau Skrupskelis ir Youngo neįsibrautų joks triukšmas iš lauko, iš gatvių, iš plane įžvelgė pavojų: Vokietijai nors ir nepalan- kovos lauko.“ O geriausia, kad triukšmo visai kiomis sąlygomis susiderėjus su nugalėtojais va- nebūtų, kad žmonės paieškotų „garbingesnių karuose, vokiečių jėgos nukryps į rytus, „dėl ko kovos tikslų ir priemonių“. Jos akyse tesimato ir Klaipėda gali subraškėti“, svarstė jis 1930 m. „baugūs“ pasaulio ateities slapti keliai. sausio 26 d. laiške Petrauskaitei. Savu kampeliu Skrupskeliai tesidžiaugė aštuone- Matėsi ženklų, kad Vokietija siekia susidrau- rius metus. Gal visada ir visos mažos tautos gy- gauti su Rusija. 1929 m. lapkričio 7 d., minint vena tarytum šalia kunkuliuojančių ugnikalnių. revoliucijos sukaktį, Sovietų ambasadoje Berly- Tačiau jų karta gyveno neramesniais laikais, nes ne garbingi svečiai vaišinosi kaviaru1 ir Krymo visas ketvirtasis dešimtmetis praleistas laukiant vynais. Prabangiuose nuo caro laikų užsiliku- neišvengiamo karo. Negeresnė buvo pasaulio siuose rūmuose, minkštu raudonu kilimu deng- ekonominė padėtis. 1929 m. spalio 24 d. – juo- tais balto marmuro laiptais, susirinko Vokietijos dasis ketvirtadienis – New Yorko akcijų biržoje ministrai, užsienio diplomatai, aukšti karinin- kilo panika, ženklinanti didžiosios, ligi Antrojo kai.2 Vyko piršlybos – savotiška Molotovo ir karo užsitęsusios, pasaulinės depresijos pradžią. Ribbentropo pakto repeticija. Vokietijos gatvėmis bei užkampiais slankiojo

1 Ikrais. 2 Bella Fromm, Blood & Banquets: A Berlin Social Diary. New York, 2002, p. 21. Autorė buvo žydė žurnalis- tė, patraukli, nuolat dalyvavusi Vokietijos aukštuomenės pokyliuose ir priėmimuose. 1933 m. ji susitiko Kazį Škirpą, kuris jai aiškinęs, kaip Vokietijos karališkosios šeimos nariai pataikauja naciams (p. 95).

80 almanachas žurnalistika 2013/1 Vokiškojo šovinizmo šešėlyje. Igno Skrupskelio žurnalistinės regos laukas

šimtai tūkstančių benamių jaunų vyrų: 1930– 1929 m. spalio 15 d. Ryte, primindamas artė- 1931 m. registruotų bedarbių skaičius virši- jančius Vytauto Didžiojo metus, Pranas Dieli- jo penkis milijonus. Pradžioje krizė Lietuvą ninkaitis aprašė Šventojo Vaclovo 1000 metų mažiau žeidė. Tai smulkių šeimos ūkių krašto mirties sukakties iškilmes Prahoje. Kalbėjo privalumas: nors pragyvenimo lygis žemas, jis profesorius jėzuitas: „Nacionaliniai parti- mažiau priklauso nuo eksporto, bankų, valiutų kuliarizmai savyje turi ir gera, ir kartu slepia kurso. Tačiau ir Lietuva buvo pažeidžiama, kaip pavojus. Mes dar tebegyvename šių partiku- parodė 1935 m. Suvalkijos ūkininkų streikai. liarizmų išbudimo laikotarpį. Bet dabar labai Žemės ūkio produktai buvo pagrindinis krašto galingai kyla ir nauja tendencija – tarptautinio eksportas, o Vokietija ir kitos valstybės kelda- solidarumo.“ Nors kalbėtojas klydo – solida- mos muitus gynė savo vidaus rinkas. Vokietijos rumo dvasia didžiųjų valstybių politiką pra- žemės ūkis išgyveno didelę krizę ūkininkams dėjo veikti tiktai Europai išgyvenus Antrąjį masiškai bankrutuojant. karą – ateitininkams jo mintys buvo dažnai girdėtos ir savos, nes panašiai kalbėjo jų vadai. Skyrė patriotizmą nuo Neribotas, absoliutus valstybės suverenitetas šovinizmo tėra „juridinė, politinė bei ekonominė fikci- ja“, o iš „patriotizmo padarymas religijos bei Daugiau vilčių davė būsimųjų jaunųjų katalikų dievybės padėties nepataiso“. Tuo pat metu pirmieji žingsniai į plačiąją visuomenę. Juozas Kazys Pakštas skelbė federalizmo būtinybę, Keliuotis Ryte 1929 m. spalio 16 d. paskelbė il- o Stasys Šalkauskis skyrė tikrąjį patriotizmą gesnį rašinį „Kūryba ir dorovė“, pasisakydamas nuo šovinizmo. Patriotizmą labiausiai abso- prieš romantikų kuriamą bohemišką meninin- liutino tautininkai. kų įvaizdį: „Kūrybos žiedai bijo pasaulio triukš- mo ir jo chaoso. Tik paslaptingoje vienatvėje Šovinistai vokiečiai subręsta kūrinys.“ Jam svarbiausia, kad veikalas nestokotų „kūrybinio vieningumo“, kurį laimė- Geografine prasme iš Vakarų Europos uni- ti gali tik „galinga, laisva ir savarankiška kūrėjo versitetų Karaliaučius lietuviams patogiausias. asmenybė“. Pasakyta keliuotiškai, nes jis save Tačiau politine – vienas nedraugiškesnių. Apie vaizdavosi kaip autoritetų nepaisantį kūrėją. tai užsimena ateitininkas geografas Vladas Tačiau jo vieningos ir savarankiškos asmeny- Viliamas (1904–1972) 1929 m. liepos 4 d. bės samprata gana siaura ir katalikiška: „Kas yra laiške Zenonui Ivinskiui (1908–1971): „Ka- blaškomas gaivalinių sūkurių, kas neapvaldomų raliaučiuje studijuot mums Lietuviams gana aistrų plėšomas, draskomas <...>, tas neturi do- patogu. Čia galima sekti visą vokiečių ‚Drang rovinės asmenybės, to viduje nėra vieningu- nach Osten. Ypatingai studijuojant geografiją mo.“ O argumentas užbaigiamas scholastinės ir istoriją.“ filosofijos priežastingumo dėsniu: „Kas ko ne- turi, tas to ir kitam duoti negali.“ Ateitininkiš- 1930 m. vasarą Karaliaučiaus gatvėse matėsi ka ir šalkauskiška. Ir todėl visiška La Boheme akmeninių paminklų, primenančių „okupuotas“ poeto priešingybė! sritis, tarp jų ir Klaipėdą.3

3 LNB F 29-1247; V. Bičiūnas, „Trys dienos Karaliaučiuje“, Rytas, 1930 m. rugpjūčio 23 d. almanachas žurnalistika 2013/1 81 žurnalistikos didieji

Pirmąjį kartą vokiškąjį šovinizmą Ig. Skrups- 1930 m. lapkričio 21 d. įvyko Karaliaučiaus stu- kelis stebėjo 1928 m. vasarą Vienoje, kurion dentų mitingas. Rytui lapkričio 24 d. jį aprašė vyko mokytis kalbos. Pasitaikė, kad tuo metu „S“ raide pasirašęs „mūsų korespondentas“. Spė- vyko dainų šventė Schuberto šimtmečio čiau, kad Skrupskelis. Mitingo dėmesys – užsie- garbei. Jo reportaže justi iš Kriukų į pasau- niečiams studentams ir rytų politikai. Studentai lį patekusiojo nuostaba: 150 000 choristų, reikalavo, kad renkant studentų atstovybę balsa- kuriuos atvežė daugiau negu 100 specialių vimo teisę teturėtų vokiečiai, kad kitų tautybių traukinių. Pastatytas „milžiniškas trobesys“, Vokietijos piliečiai balsuoti negalėtų. Taip pat talpinantis 100 000 žmonių. Bet ne muzika „reikalavo įvesti priverstinas paskaitas apie sla- jo dėmesį patraukė: vieno koncerto repertua- vių pavojų vokiečių Rytams“. Korespondencija rą sudarė „patriotiškos-šovinistiškos“ dainos. baigiama: „Demonstrantai yra daugiausiai deši- Šventė baigėsi kokias 10 valandų užsitęsusia niųjų grupių šalininkai, kuriems tik juoda-bal- demonstracija, rodančia vokiečių vienybę. ta-raudona vėliava maloni.“ Tokiom nuotaikom „Ypatingų ovacijų susilaukė okupuotų kraš- vyraujant, gero nežadėjo žinutė, kad Berlyno tų chorai, kurie nešė prieš save obalsį „atgal į studentai siekia suformuoti universitete tvarkai tėvynę“. Nors to jis nemini, okupuotų kraštų prižiūrėti organizaciją. Kontekste tai būtų prieš parade tikriausiai dalyvavo ir memellanderiai. užsieniečius nukreipti smogikų būriai. Šventės dalyviai, daugiausia vyrai, pagal am- žių didžiojo karo veteranai.4 Taigi vokiško re- Savanaudiška galvosena vanšizmo, anschlusso, ir artėjančio karo užuo- minos. Nuotaikos, su kuriomis jis artimiau Rytprūsiuose atsiradę lietuviai negalėjo jaus- susipažino Karaliaučiuje. tis saugūs: jeigu Berlyno studentai apmušinėjo studentus žydus, Karaliaučiaus studentai len- Istorikų nuomone, tiek tarp studentų, tiek gvai galėjo apmušti užsieniečius. Rytprūsiuose tarp profesorių, visuose Vokietijos universi- Klaipėdos klausimas buvo aktualesnis. Pavyz- tetuose vyravo šovinistinis, agresyvus nacio- džiui, 1930 m. lapkričio 27 d. Lietuvos atstovas nalizmas. Nepasitenkinimą Weimaro respu- įteikė Vokietijai protestą dėl Tilžėje įvykusių blika ugdė ir tai, kad įsigalint pasaulinei de- demonstracijų. Per jas buvo nešamas plakatas presijai universitetų absolventams įsidarbinti „Klaipėda vokiečių kraštas“, o miesto burmis- rečiau pavykdavo. Tiesa, Karaliaučius – ne tras, prisimindamas gedulą dėl atplėštų kraštų, Berlynas ir ne Münchenas: toli nuo Vokieti- paminėjo Klaipėdą.6 jos politinių centrų. Kita vertus, Rytprūsiuose nacionalsocialistų įtaka didelė – per lemtin- Vokiečių nuotaikas Skrupskelis vaizdavo rašinyje gus 1933 m. liepos reichstago rinkimus jie „Vokiečių šovinizmas“, kurį paskelbė Rytas 1930 surinko daugiau negu pusę balsų.5 Taip pat m. lapkričio 22 d. Dominuoja paralelė tarp dabar- Rytprūsiuose buvo daugiau prieš lietuvius ties ir 1913 m. O 1913 m., remiantis vieno bel- nukreiptos agitacijos. go studento prisiminimais, atsitikę taip. Anglas

4 Ignas Skrupskelis, „Dešimtoji vokiečių dainų šventė Vienoje“, Rytas, 1928 m. rugpjūčio 3 d. 5 Evans, The Coming of the Third Reich, 2003. P. 130-33, 338. 6 Lietuvos žinios, 1930 lapkričio 26; 1930 m. lapkričio 29.

82 almanachas žurnalistika 2013/1 Vokiškojo šovinizmo šešėlyje. Igno Skrupskelio žurnalistinės regos laukas

paskaitininkas Berlyno studentams aiškino, kad Vokietijos spauda, tęsia jis, daug rašo apie Lie- moderniais laikais, vykstant ekonominei inte- tuvoje persekiojamus vokiečius ir apie būtinybę gracijai, karai niekam neneša pelno. Klausytojai išvaduoti „kraujais paplūdusius Rytus“. Tokie užprotestavo, nes jis prabilo angliškai: kas „nori „šūkiai šiandien Vokietijoj yra kasdieninis da- kalbėti vokiečiams, tas turi ir vokiškai mokėti“. lykas, ir klystų, jeigu kas manytų, kad vokiečių Pasigirdo balsai, kad tik kariuomenės dėka Vo- visuomenė tokiomis ‚svajonėmis‘ ir kalbomis kietija progresuoja, kad Vokietija netrukus užka- netiki!“ Pastebėtina, kad rašoma ne apie sauje- riausianti kolonijų, kad vokiečiai tebijo Dievo. O lę marginalų, bet apie politinį centrą, likus tre- vienas istorijos profesorius pasipiktino, kaip sve- jiems metams ligi Hitlerio įsigalėjimo. timi drįsta vokiečius mokyti, nes gyventi jie pa- tys moka. Smulkiai atpasakojęs belgo įspūdžius, Rašau apie laikus, kada dar nebuvo paplitę vie- Skrupskelis tvirtina, kad šių dienų nuotaikos šosios opinijos tyrinėjimai: neturiu statistinių panašios. Akivaizdus autobiografinis momentas: suvestinių. Tačiau spėčiau, kad retas kas pati- „Kam tenka Vokietijoj mokslo ieškoti, sekti vo- kėjo tautininkų Vairo optimizmu7. Manau, kad kiečių spaudą, dalyvauti viešuose susirinkimuose, Lietuvoje, kaip ir kitur Europoje, vyravo Vokie- tas greitai pasijus patekęs į panašią atmosferą, tas tijos ir Antrojo karo baimė. Pavyzdžiui, 1933 m. pamatys, kaip siaurai, kaip savanaudiškai galvo- Ateitis paskelbė moksleiviškų rašinėlių konkursą jama <...>. Esama profesorių, kurie per paskaitas tema „Drang nach Osten“. Slapyvardžiu pasira- studentams tvirtina, kad Klaipėdos kraštas gry- šęs moksleivis taip apibūdino padėtį: „Hitleris, nai vokiškas <...>.“ padedamas ‚ura patrijotų‘ gaujų, nuolat grasina Lietuvai.“ Ir įdomu, kad jis skelbia dažnai tuo Gintis moraliniu ginklu metu girdimą tezę: reikia gintis moraliniu gin- klu. Mes „tik apsišarvavę tikrąja kultūra, tikru Jo pesimizmą gilino 1930 m. lapkričio 17 d. religiškumu ir tikru tautiškumu (ne ‚ura‘ patrio- girdėta paskaita, aprašytą minimame rašinyje. tizmu), pajėgsime atsispirti vokiečiams.“8 Kalbėjo Karaliaučiuje gimęs nacionalistas, bet nacių oponentas Wilhelm von Gayl (1879– Moka tvarkytis patys 1945), 1932 m. trumpai išlaikęs Vokietijos vi- daus reikalų ministro vietą. Von Gayl 1918 m. Kantas savo antropologijoje, pabrėždamas ta- gale rezidavo Kaune, kaip okupacinis šiaurės riamąjį anglų uždarumą, jų aroganciją, man- Lietuvos administratorius. Ir, pasak Skrupske- dagumo stoką, tvirtina, kad jie Prancūzijoje lio rašinio, lietuvius jis vaizdavo kaip barbarus, lankosi tik tam, kad peiktų prastus kelius. Pa- kuriuos vokiečiai šiek tiek sugebėjo civilizuoti: sak jo, anglai į užsieniečius žiūri su panieka, nes „Lietuviai – viską esą iš vokiečių gavę, ir plen- puikuojasi, kad jie vieninteliai sugebėjo sukurti tus, ir geležinkelius, ir elektros apšvietimą <...>, politines institucijas, kurios saviškiams garan- tik iki šiol nemoka pakankamai būti dėkingi.“ tuoja laisvę, bet kartu sutelkia pakankamai jėgos

7 Pavyzdžiui, tautininkų ideologas Izidorius Tamošaitis, „Gyvenimo šunkeliais“, Vairas, 1933 balandis, Nr. 4, p. 512-14. „Vokioj nacionalsocialistų ‘smaugliai’ apstumdo vieną kitą jiems nepatinkantį pilietį, na, ir pas mus anuo ‚tikriesiems demokratams‘ laisvių metu buvo vienas kitas pilietis apstumdytas.“ 8 Ateitis, 1933 birželis–liepa, Nr. 6-7, p. 304-306. almanachas žurnalistika 2013/1 83 Vokiškojo šovinizmo šešėlyje. Igno Skrupskelio žurnalistinės regos laukas

savo valią užmesti svetimiems. Skrupskelio su- vokiečių institutą Stuttgarte – rūmai aptverti tikti vokiečiai panašūs į Kanto anglus: Lietuvo- storomis sienomis. Instituto užduotis – reng- je Wilhelmas von Gaylas tesužinojo, kad viskas ti akademinę medžiagą, remiant Vokietijos nešvaru ir primityvu. Jis neišgirdo liaudies dai- rytų politiką: „Stuttgartas yra tos galingos nų, nesigrožėjo audiniais, nepastebėjo rūpinto- dumtuvės, kurios papučia argumentuotai jėlių. Vienu žodžiu, jis nesuprato, kad ir lietuviai ir dokumentuotai, kai tik Vokietijos vado- džiaugiasi savita kultūra. Jo pažiūros būdingos vai paspaudžia politinius klavišus Breslave, vadinamiesiems Baltijos baronams. Dancige, Klaipėdoje, Sudete ar kitur.“ Insti- tute jis girdėjo daug gražių kalbų apie taiką Vokiečių palyginimas su Kanto anglais ne visai ir mažumų teises. Tačiau kalbėta apie svetur tikslus: Vokietijoje vyravo ne pasididžiavimas gyvenančių vokiečių teises, jų nepripažįstant savaisiais pasiekimais, bet įtūžis dėl tariamai ne- Vokietijos tautinėms mažumoms. Kodėl, pelnytai pralaimėto karo, nuo tėvynės atplėštų klausia Mažosios Lietuvos lietuviai, „negalė- žemių, troškimas atsirevanšuoti ir įrodyti savo tų su savo kalba dalyvauti bendroje vokiečių galybę. Tačiau von Gaylo žodžiai Skrupskelį tu- valstybės kūryboje?“ Ambrazevičius sužinojo, rėjo sukrėsti ne vien todėl, kad priminė išgyven- kad Karaliaučiaus universitete bus skaitomos tą karą ir artėjanti antrąjį, kad laidojo ramaus ir privalomos paskaitos apie rytų kraštus – įskai- kūrybingo bendro gyvenimo svajones. Jis buvo tant ir Klaipėdą – ir kad sustiprintos užsienio pratęs prie Šalkauskio, Pakšto, Ereto dažno, sa- kalbos. Agresyvios politikos metu tai nerimą kytumėm, pamokslavimo, kad visos tautos yra keliantys ženklai.9 lygiavertės, kad jas visas privalu gerbti, kad kie- kviena turi teisę savo kultūrą plėtoti, žmonijos Aišku, ne visi tą patį pastebėjo. XX amžiaus re- mozaikijon įnešti savo nepakartojamą dalį. O daktorius kunigas Juozas Prunskis 1937 m. lan- čia galingos valstybės įtakingi pareigūnai skelbia kėsi Karaliaučiuje prekybos mugėje. Ta proga jis visas rytų tautas bevertėmis: jų reikalus vokiečiai stebėjo, kaip vokiečiai domisi lietuvišku bekonu, tvarkys savo nuožiūra ir, aišku, savo naudai. Von virš miesto paskraidžiojo didžiausiu vokiečių Gaylo vokiečiai neranda reikalo užsienyje pasi- lėktuvu, pasikalbėjo su miesto burmistru. Pas- mokyti, nes moka patys tvarkytis ir kitus tvarkyti. tarasis pabrėžė, kaip svarbu tarp Karaliaučiaus ir Kauno plėtoti gerus santykius. Jeigu Prunskis Nerimą keliantys ženklai įtarė, kad čia vien fasadas, savo aprašymuose to nepaminėjo. Tarp kitko jis pastebėjo, kad mies- Agresyvius vokiečius rado Juozas Ambraze- te žydų mažai, kad daug kur krautuvėse matyti vičius-Brazaitis, 1937 m. aplankęs Užsienio užrašai, jog žydai neaptarnaujami.10

9 Juozas Ambrazevičius (Servus), „Jojimas į rytus mokslo žirgais“, XX amžius, 1937 m. rugpjūčio 20. 10 XX amžius, 1937 m. rugpjūčio 18; 1937 m. rugpjūčio 23; 1937 m. rugpjūčio 26.

Remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

84 almanachas žurnalistika 2013/1 žurnalistikos didieji LŽS archyvo nuotr. LŽS archyvo

Ji labai mylėjo Lietuvą Žurnalistei ir rašytojai Rūtai Klevai Vidžiūnienei atminti (1923–2000) Aleksandras Juozapaitis, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys

Viename iš interviu išeivijos žurnalistė ir Rūta Kleva (Kleopatra) Mickevičiūtė-Vidžiū- publicistė Rūta Kleva Vidžiūnienė pasakė: nienė gimė 1923 m. kovo 14 d. Kaune, inteligen- „Parašysiu apie žmogaus vertę Lietuvoje.“ tų šeimoje. Viename iš interviu ji pasakojo: Viešėdama Lietuvoje ji pastebėjo, kad žmo- gaus vertė mūsų šalyje jau tada buvo matuo- „Kiek atsimenu, tėvas buvo iš Papilės, nuo Ma- jama sovietiniais stereotipais. Šiemet buvusiai žeikių. Studijavo Kaune teisę. Motina – Gustai- Amerikos lietuvių žurnalistų sąjungos pirmi- tytė. Jos tėvas buvo geras gaspadorius. Kazimieras ninkei ir prozininkei R. K. Vidžiūnienei būtų Gustaitis savo darbštumu pakerėdavo visus. Ne sukakę 90 metų. Tad pasklaidykime jos bio- veltui Kaune turėjo „Versalio“ restoraną ir 4 dva- grafijos lapus. rus. Savo turtą padalijo ištekėjusioms dukterims.

almanachas žurnalistika 2013/1 85 žurnalistikos didieji

Rūta Kleva Vidžiūnienė (viduryje) prie „Tėviškės žinių“ redakcijos LŽS archyvo nuotr. Mums atiteko dviejų aukštų namas Išlauže. Gra- Traukiantis vokiečiams, traukėsi ir daugelis inte- žiai ir laimingai gyvenome iki 1940 metų...“ ligentijos atstovų, tarp jų ir Kleopatra Mickevi- čiūtė su tėvais. Niekas nenorėjo likti prie sovietų Jaunoji Mickevičiūtė mokėsi Kauno šv. Ka- valdžios, prisimindami beveik metus trukusią zimiero mergaičių gimnazijoje. Septynioli- okupaciją bei per tą laikotarpį Sibiran ištremtus kmetei itin įsiminė mokslo metų pabaiga, kai tūkstančius pažangios inteligentijos atstovų. į Kauną įvažiavo rusų tankai. Pasak jos, vieni džiaugėsi, kiti verkė. Nors dar vyko karas, Vokietijoje lietuviai emi- grantai dirbo įvairius darbus. Po karo daugelis Studijoms ji pasirinko Vilniaus universitetą. lietuvių persikėlė į sąjungininkų – amerikie- Didelį postūmį jos literatūrinei veiklai suteikė čių ir prancūzų – užimtus miestelius. Rūta su pažintis su žymiu poetu Vytautu Mačerniu. Jis mama apsigyveno emigrantų stovykloje, įsikū- parašė jaunai merginai rekomendaciją studi- rusioje Vokietijos mieste Baden Badene. Rūtai juoti humanitarinius mokslus. Bet neilgai jai labai pasisekė, kadangi ji laisvai kalbėjo trimis teko ragauti studentiškos duonos: vokiečiai kalbomis. Ją priėmė dirbti į Amerikos konsu- uždarė universitetą. Teko keisti mokslo mūzą latą. Išsibarsčiusi Lietuvos inteligentija Vokie- į Vilniaus konservatoriją. Dainavo, skambino tijoje kasdien laukė žinių iš Tėvynės. Bet ne kanklėmis kompozitoriaus J. Švedo liaudies visos jos buvo džiugios. Daugelis pasimetusių ansamblyje. Bet ir konservatoriją uždarė, tad ieškojo savo giminių, laukė. Jaunoji Kleopatra sudarę trupę leidosi po miestelius koncertuoti. (Amerikoje ji sutrumpino savo vardą į Klevą)

86 almanachas žurnalistika 2013/1 Ji labai mylėjo Lietuvą

Rūta Kleva Vidžiūnienė diskutuoja su kolegomis Albertu Laurinčiuku ir Vidmantu Valiušaičiu LŽS archyvo nuotr. irgi laukė žinių iš tėvo, bet tik pokario metais mašinėlių – savo laisvą laiką skirdavo žurna- sužinojo, kad Čekijoje tėvą mirtinai partrenkė listikai. Klivlande jie leido laikraštį „Darbinin- automobilis. Ten jis ir palaidotas. Apie tai ji kas“. Redaktoriumi buvo paskirtas Paulius Jur- rašo savo novelėje „Aš esu savo brolio sargas“. kus. Pati redakcija buvo įsikūrusi prie vienuo- 1949 m., gavusi vizą, kartu su mama laivu iš- lyno. Pasak Rūtos, Klivlando valdžia palankiai plaukė į Ameriką. vertino lietuvių žurnalistų kūrybą.

Niujorke ji rimtai užsiėmė žurnalistika. Dirbo Po penkerių kūrybinio darbo metų Klivlande „Lietuvos aide“ korespondente. Ypač gerai ją Rūta Kleva Vidžiūnienė persikėlė į Niujorką. vertino to meto redaktorius Vincas Rastenis. Argentinoje žymus žurnalistas Konstantinas Po metų ji kartu su žurnalistais Almiu Šal- Norkus pradėjo leisti lietuvišką laikraštį „Lai- čiumi, Pauliu Jurkumi, Vincu Rasteniu, Stivu kas“. Ji tapo šio laikraščio specialiąja kores- Andriekumi ir dar keliais spaudos atstovais pondente Niujorke. Vėliau persikėlė į Čikagą. Klivlande įkūrė Amerikos lietuvių žurnalistų Bendradarbiavo laikraštyje „Draugas“. Ji ne sąjungą. Jie, septyni, ir tapo pirmaisiais Žurna- tik rašė, bet ir stengėsi dalyvauti saviveikloje: listų sąjungos nariais. Daugelis jų dar iki karo dainavo chore, vaidino spektakliuose. Kartu su dirbo spaudos srityje, turėjo didelį patirtį. Bet meno kolektyvais aplankė beveik visas lietuvių čia, Amerikoje, iš spaudos nebuvo galimybės kolonijas. Taip keliaudama ji rašė į spaudą apie išgyventi, reikėjo kažkur dirbti. Dienas „leis- lietuvių bendruomenių veiklą, bendradarbiavo davo“ įmonėse, gamyklose, o vakarais prie su laikraščiais „Dirva“, „Draugas“, „Moteris“. almanachas žurnalistika 2013/1 87 žurnalistikos didieji

Pasirodė pirmosios novelės, sulaukusios pri- Grįžusi į Ameriką įspūdžiais apie savo kelionę pažinimo ne tik tarp išeivijos inteligentijos pasidalijo ne tik su artimaisiais, bet ir lietuviš- atstovų, bet ir tarp lietuvių, kuriems lietuviš- koje spaudoje, Los Andželo lietuvių radijuje. kas žodis buvo palaima. Novelėse atsispindėjo mūsų tautiečių kasdienybės mozaika, ilgesys ir 1992 m. lietuvių jaunimo bendrija „Lituani- savitas pasaulio suvokimas. ka“ kartu su kultūros draugija „Taura“ išleido Rūtos Klevos Vidžiūnienės romaną „Rojaus Aukštuosius mokslus baigė Kalifornijoje. Dau- paukščio grįžimas“. Po metų vasarą ji antrąkart giau kaip 20 metų dirbo pedagoge amerikiečių lankėsi Lietuvoje. Čia susitiko su draugais, da- gimnazijose ir tuo pačiu bendradarbiavo radi- lyvavo savo romano pristatymo renginiuose juje, lietuviškoje spaudoje. Kelias kadencijas va- Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Pak­ dovavo Amerikos lietuvių žurnalistų sąjungai, ruojyje, Žeimelyje, bendravo su Knygos bičiu- leido išeivijos žurnalistams ir kultūros puoselė- lių draugijos nariais, skaitytojais. Susitikimų tojams skirtą žurnalą „Lietuvis žurnalistas“. metu daugelis skaitytojų klausdavo rašytojos, žurnalistės ir publicistės, kada pasirodys jos 1989 m. vasarą, po 45-erių metų ilgesio ir dide- naujoji knyga. Po metų „Valstiečių laikraštis“ lių svajonių kada nors pamatyti Lietuvą, Rūta išleido novelių rinkinį „Sąžinė“. Kleva Vidžiūnienė Lietuvos žurnalistų sąjungos kvietimu kartu su Los Andželo lietuvių teatro Netrukus sužinojome, kad R. K. Vidžiūnienė trupe buvo atvykusi į Lietuvą. Beveik tris savai- sunkiai serga. Jos vyras 1995 m. ją atvežė į Lie- tes ji savo akimis matė iš letargo miego atgims- tuvą ir apgyvendino pas savo seserį Kačerginėje. tančią Sąjūdžio pažadintą Lietuvą. Po penkerių metų, t. y. 2000 m. sausio 3 d., jos netekome. Ilsisi gražiose Zapyškio kapinaitėse. Štai ką ji sakė viename interviu: „Kas vyksta Lie- tuvoje, mes turbūt greičiau sužinome negu jūs Rūtos Klevos Vidžiūnienės žurnalistinis ir li- patys. Gauname labai daug spaudos: „Gimtąjį teratūrinis palikimas nėra didelis, bet tie, kas ją kraštą“, „Atgimimą“, SIA pranešimus, klauso- pažinojo, matė jos didelę energiją. Ji stengėsi mės Lietuvos radijo. Tad atvykusi ir pamačiau šalin vyti liūdesį ir labai mylėjo Lietuvą, sun- tai, kas jau buvo žinoma. Bet yra kitas dalykas – kiai išgyveno jos nelaimes, tremtis, artimųjų tai dvasia, kurią gyvena tautiečiai, tai begalinis netektis. traukimas, kurį junta kiekvienas lietuvis. Jis yra nematomas, jį sunku perteikti žodžiais. Vaikštai Pažinkime ir savo širdyje saugokime tik gražius gatvėmis ir matai daug pasikeitimų...“ prisiminimus apie Rūtą Klevą Vidžiūnienę.

88 almanachas žurnalistika 2013/1 žurnalistika, kūryba, pomėgiai Senojo ledkirčio istorijų beklausant

Dana Kurmilavičiūtė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė Kiek para turi valandų? e) dalyvauti politinėje Krikščionių demokratų Visiems, žinoma, 24. Tik ne Gerimantui Sta- partijos veikloje; f ) vadovauti jau minėtam tiniui, LŽS Kelionių ir pramogų klubo pirmi- klubui ir būti LŽS Valdybos nariu; g) reng- ninkui. Turint galvoje jo atliekamus darbus, ti ekspedicijas ir kitokias pažintinio tiriamojo dienos ir nakties laikas turėtų tęstis nesuskai- pobūdžio išvykas; h) vykti į alpinistines turia- čiuojamai ilgai... Per tą laiką jis suspėja: a) re- das, kopti į kalnus ir t. t. petuoti ir dalyvauti daugybėje koncertų kartu su savo pagrindinės darbovietės – Valstybinio Visi artimiau jį pažįstantys žino: sunku ras- pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ ti sritį, į kurią nekryptų smalsus Gerimanto muzikantais; b) dėstyti Karoliniškių vaikų žvilgsnis... Gal todėl tiek daug bendraminčių muzikos mokykloje; c) aktyviai reikštis žurna- susirado: mat geba sudominti, uždegti savo listinėje veikloje: rengti straipsnius, kurti lai- idėjomis ir užkrėsti entuziazmu ne tik kole- das ir dokumentinius filmus; d) rašyti knygas; gas, bet ir žmones „iš šalies“. Jo vadovaujamas

Gerimantas Statinis Tian Šanio kalnuose LŽS archyvo nuotr.

almanachas žurnalistika 2013/1 89 žurnalistika, kūryba, pomėgiai

Kelionių ir pramogų klubas, be savo oficialių Ne veltui mes, Gerimanto vadovaujamo Ke- narių žurnalistų, turi antra tiek narių iš šalies – lionių ir pramogų klubo nariai, taip apsidžiau- įvairiausio amžiaus ir specialybių žmonių, gėme sužinoję, kad už šią knygą jam skirta kuriuos vienija ta pati nerimastinga dvasia ir prestižinė Vinco Kudirkos premija. pažinimo alkis ir kuriuos būtų galima laikyti neoficialiu klubo branduoliu, nes į visus klu- Kuo reikšminga ši knyga? bo renginius, talkas ir išvykas atvyksta tuoj pat, niekieno neraginami... Visų pirma ją galima pavadinti Lietuvos al- pinizmo metraščiu. Mat joje aprašomi mūsų G. Statinio kūryba negimsta spontaniškai, pa- šalies alpinistų per pusę šimtmečio organi- sitelkus tik vaizduotę ir fantazijas, ji – ilgo ir zuoti žygiai į kalnus ir jų pasiekti laimėjimai. nelengvo darbo vaisius. Pirmoji knyga „Pasi- Autorius pateikia daugybę alpinizmo veteranų klydęs Amazonijoje: Mato Šalčiaus klajonių prisiminimų apie įsimintiniausius kopimus, jų pėdsakais“ gimė po 2005 m. vykusios ekspedi- metu kilusias sudėtingas situacijas ir riziką gy- cijos į Pietų Ameriką, kur ieškota garsiojo lie- vybei, šturmuojant kalnų viršūnes. Per 50 metų tuvių publicisto ir keliautojo veiklos žymių ir jo (tokį jubiliejų neseniai paminėjo Lietuvos alpi- amžinojo poilsio vietos. Ši knyga pelnė LŽS ir nistai) būta visko – ir pergalių, ir netekčių, tad NŽKA įsteigtą Mato Šalčiaus premiją. 2011 m. pats laikas vertė grįžtelėti atgal ir užfiksuoti tai, ekspediciją į Filipinus vainikavo drauge su ko- kas svarbiausia kalnų šturmo istorijoje. Kitaip lege Migle Greičiuviene sukurtas dokumenti- negailestingas laikas neišvengiamai nugramz- nis filmas. 2010 m. sukurtas apybraižų ciklas dins užmarštin įspūdingiausių kopimų detales, „Kalnai mano gyvenimas“ pelnė geriausių lai- išblukins portretus tų drąsuolių tėvynainių, ku- dų konkurso „Pragiedruliai“ diplomą. rių vardais pasipuošusios spindi tolimų Tian Šanio ir Pamyro kalnų viršūnės. Genovaitės Antroji G. Statinio knyga „Mokyklai ir muzi- Dambrauskienės, Aleksandro Jurgelionio, Pet­ kai skirtas gyvenimas“ pasakojo apie pedagogą ro Tulevičiaus, Juozo Algimanto Krikštopaičio, ir muziką Kazimierą Balčėtį. Viliaus Šaduikio, Kazimiero Monstvilo, Mary- tės Melinskaitės, Juozo Antanavičiaus mintys 2012 m. žurnalistas vadovavo „Kraslago“ ekspe- apie kalnus ir žmogaus bandymą prisiliesti prie dicijai, vykusiai į Rusiją, tiksliau, į tas vietas, kur jų didybės kopiant – tai dalis mūsų alpinizmo buvo ištremtas prieškario laikų Lietuvos pre- istorijos, kurios puslapius teberašo ir neabejoti- zidentas A. Stulginskis. Grįžus su režisieriumi nai teberašys jaunesnės kartos. J. Lingiu sukurtas pirmasis išsamus dokumenti- nis filmas apie šį garsų mūsų valstybės politiką. Antra, ši knyga – tai himnas vienam iš lietuviš- kojo alpinizmo pradininkų – Gediminui Aksti- Trečioji G. Statinio knyga „Gediminas Aksti- nui, žuvusiam daugiau kaip prieš pusę amžiaus. nas. Senojo ledkirčio istorijos“ taip pat gimė iš autoriaus alpinistinės patirties. Autorius pateikia spalvingą G. Akstino gyve- nimo mozaiką, sudėliotą iš jo giminaičių ir pa- Taigi viskas jo kūryboje tikra: paties ištyrinėta, žįstamų, gimnazijos ir studijų metų draugų, al- prisiliesta, pajausta, apmąstyta, apibendrinta... pinizmo bendražygių prisiminimų. Apie savo

90 almanachas žurnalistika 2013/1 Senojo ledkirčio istorijų beklausant

bendramokslį Gediminą pasakoja Lietuvos Išskirtinis dėmesys knygoje skirtas ir dar vie- Respublikos prezidentas Valdas Adamkus. Jo nam žmogui – ištikimam G. Akstino bendra- ir G. Akstino keliai buvo susidūrę Kauno Jono žygiui, jo geriausiam draugui Alimui Roma- Jablonskio pradžios mokykloje, juodu buvo novui. Tvirta šių dviejų stiprios dvasios vyrų geri draugai. Knygoje taip pat pateiktas itin iš- draugystė užsimezgė dar studijų Leningrade samus Gedimino sesers Laimutės pasakojimas metais. Jiedu abu be galo mylėjo kalnus, kartu apie savo brolį. Sužinome daug įdomių faktų šturmuodavo jų viršūnes, kartu nesyk žvelgė apie jo vaikystę ir jaunystę, gyvenimą tremtyje, mirčiai į akis. Apie visa tai G. Statinis plačiai vėliau – apie studijas tuometinio Leningrado pasakoja. Gaila, kad jam pačiam jau nebete- P. F. Lesgafto vardo gydomosios fizkultūros ko išklausyti paties Alimo minčių – garbusis institute. Ir, žinoma, apie jo didžiąją meilę al- alpinistas jau atgulęs amžinojo poilsio. Teko pinizmui, vardan kurio jis paaukojo gyvybę. rašyti laiškus šio žmogaus sūnums. Atsaky- Gediminas Akstinas kartu su dar dviem iš- dami jie parašė, kokią svarbią vietą Gedimi- kiliais alpinistais – Feliksu Mieliausku ir Vy- nas užėmė jų gyvenime. Juk jei ne Gedimino tautu Vosyliumi žuvo 1959 m., kai kopiant į pastangos gelbstint Alimo gyvybę kalnuose, Kaukaze esančią Dych Tau viršukalnę užslin- nebūtų ir jo atžalų – Sergejaus ir Andrejaus... ko sniego lavina. Ši knyga gimė paakinus alpinistui vetera- Tais pačiais Gedimino žūties metais jo išti- nui, Žalgirio viršūnės Tian Šanyje atradėjui kimas draugas Alimas Romanovas, sužinojęs ir krikštatėviui Vitalijui Stepuliui. Šis paty- apie šią skaudžią netektį, organizavo ekspedi- ręs alpinistas, perskaitęs pirmąją G. Stati- ciją į Tian Šanį ir po 47 dienų, spalio 17-ąją, nio knygą „Pasiklydęs Amazonijoje: Mato įkopė į bevardę 4 250 metrų aukščio viršūnę, Šalčiaus klajonių pėdsakais“, nusprendė: štai kurią pavadino Gedimino Akstino vardu. kam reikia patikėti aprašyti tai, kas nuveik- ta šturmuojant kalnus per penkias dešimtis Ši viršūnė neliko pamiršta – kasmet į ją kop- metų! O kad autorius pajustų, ką reiškia būti davo alpinistai. Tebekopia ir dabar – Tian alpinistu, primygtinai paragino jį patį daly- Šanio kalnuose atsirado daugybė viršukalnių, vauti ekspedicijoje. Tuomet Gerimantas tik­ pavadintų lietuviškais vardais. Gimė tradicija rai nemanė, kad jam pavyks leistis į žygį su periodiškai vykti į Kirgizijoje esantį Karakolo patyrusiais kalnų šturmuotojais, tačiau ryžosi. slėnį ir kopti į pirmojo Lietuvos alpinizmo fe- Juolab kad Lietuvos alpinistai rengėsi vykti į deracijos prezidento vardu pavadintą viršūnę. Tian Šanį, kopti į vieną iš dar bevardžių jo Šias kalnų turiadas organizuoja Lietuvoje pla- viršūnių ir suteikti jai Lietuvos tūkstantmečio čiai žinomas žmogus – Algimantas Jucevičius. vardą. Kiek žmonių išėjo pradinę alpinizmo moky- klą, vadovaujant šiai be galo kukliai asmeny- Tačiau iš pradžių šioje ekspedicijoje Geri- bei! Visas turiadas jis organizuoja visuomeni- mantui pavyko neakivaizdžiai pasisveikinti niais ir savanoriškais pagrindais, negaudamas su būsimu savo knygos herojumi G. Aksti- jokio atlygio ir neskaičiuodamas sugaišto laiko. nu – užkopti į jo vardu pavadintą viršukalnę. Ne veltui G. Statinio knygoje A. Jucevičiui ne- Kopimą stačiais tarsi piramidės šlaitais, siaura gailėta gražių žodžių. sniego ketera, galinčia bet kuriuo momentu almanachas žurnalistika 2013/1 91 žurnalistika, kūryba, pomėgiai

nugarmėti žemyn, kiaurai košiant lediniam gerų darbų nuveikęs, vadinasi, esi vertas lik- vėjui, autorius aprašo taip vaizdžiai, kad be- ti gyvas, o jei ne – nuodėmės nutemps tavo skaitydamas pats pasijunti bekyląs siauru ply- kūną į bedugnę.“ šiu apledėjusiomis uolomis į viršų... Nejučia tarsi adatėlėmis ima dilgčioti veidą, rankos Tąsyk tapo aišku, kad Gerimanto nuodėmes įsikimba į knygą taip stipriai, lyg iš visų jėgų nusvėrė geri darbai – Dievas leido grįžti į sto- laikytųsi įsitvėrusios alpinistinės virvės, ima vyklą... (Beje, tai ne pirmas kartas, kai mirtis džiūti burna... alsavo Gerimantui į pakaušį – plaukiant Trisu- lio upe Nepale apvirto jo pripučiamas plaustas O Lietuvos tūkstantmečio viršūnės šturmas? ir jis tik per plauką nenuskendo audringame Ieškant naujos viršūnės, kolegai teko štur- vandens sūkury.) Matyt, šio žmogaus dar laukė muoti kalnų keteras, bristi ant ledyno susi- daug nenuveiktų darbų... dariusiais sniego laukais, virvėmis leistis nuo atbrailų... Tai buvo nemaža avantiūra, keletas Savo knygoje autorius ne tik leidžia skaityto- grupės narių pareiškė toliau neisiantys. Tada jams išvysti kalnų grožį bei pajusti rūsčią jų Gerimantas dvejojo – galbūt su kitais grįžti į didybę, bet ir mėgina atkurti situacijas, kuriose stovyklą? Tik supratęs, kad dėl šio sprendimo galėjo atsidurti G. Akstinas. Ši kūrybinė inter- vėliau gailėsis, pasiryžo... Ir savo pasiekė – ant pretacija knygoje išspausdinta kitu šriftu, kad vienos aukštos kalnų keteros paliko metali- skirtųsi nuo autentiškų įvykių. O tikruosius nę kapsulę su Lietuvos vardo tūkstantmečio Akstino būties faktus iliustruoja jo paties pub­ ženklu. O vėliau laukė dar sunkesnis išban- likacijos, išspausdintos jo gyvenamojo meto dymas: užslinko tiršti debesys, virš galvų zirzė spaudoje, taip pat laiškų ištraukos. elektros iškrova, bet kuriuo momentu galėjusi prapliupti žaibo kirčiais, teko klampoti per Ši knyga – tai publicistinė odė žmonių dvasios sniegą, iki pažastų įsmunkant į jį. Pacituo- didybei, jų sielos veržimuisi į aukštį – ten, kur siu paties Gerimanto žodžius: „Tokiais mo- sklando kalnų dievybės ir kur atsikratoma visko, mentais gyvenimas ima tekėti lėčiau, o gal kas smulku, maža, menkadvasiška... Tai ir nu- net visai sustoja, stebėdamas tave iš viršaus: silenkimas Kelionių dievui už galimybę matyti ką esi šioje žemėje nuveikęs gero ar blogo? pasaulį už namų slenksčio. Ne veltui šv. Augus- Savijauta prilygsta skaistyklos būsenai, kalnai tinas yra pasakęs: „Pasaulis yra knyga, ir tie, ku- ima analizuoti tavo biografiją ir tolesnis tavo rie nekeliauja, skaito tik pirmąjį jos puslapį.“ likimas priklausys, į kurią pusę nusvers svars- tyklės – į gerąją ar į blogąją. Jeigu esi daugiau G. Statinio asmeninio archyvo nuotr.

92 almanachas žurnalistika 2013/1 fotografo žvilgsniu Žurnalo „Vyzdys foto / video“ archyvo nuotr. / video“ archyvo foto „Vyzdys Žurnalo Tėviškės laikas Kraštovaizdis. Mažųjų ir didesnių miestelių logika. Ir ne tik fotografo rūpesčiai kuriant įvaizdį

Valentinas Juraitis Žurnalo „Vyzdys foto / video“ redaktorius

Kartą per radiją išgirdau vienos amerikietės Ir kurgi, be Vilniaus, ta išmaningoji ponia turistės mintis apie kelionę po Lietuvą. galėjo apsilankyti? Kurgi kitur – Trakuose. O sugrįžusi į Vilnių funikulieriumi pakilo Ji kalbėjo maždaug taip: „Man Lietuvai ap- į Gedimino bokštą, pasidairė po mūsų rau- žiūrėti užtenka ir pusės dienos. Paskui skren- donuojantį, molinėmis čerpėmis pagražintą du į Rygą – dienai ir į Taliną – dienai, o sa- senamiestį, dar neužterštą dangoraižiais ir vaitėlę planuoju praleisti Sankt Peterburge.“ stikliniais kubais.

almanachas žurnalistika 2013/1 93 fotografo žvilgsniu

Bėčionių pilikalnis Šalčininkų rajone V. Juraičio nuotr.

Spragtelėjo pora kartų „muiline“, keletą mi- varganos tikrovės ji užtektinai mato ir savo nučių pafilmavo. Ir liko patenkinta savimi: kraštuose. kuo mažiau vaizdų, tuo galva švaresnė nuo perteklinės informacijos... Pagalvojau, kartais sveika išklausyti ir pa- siklausyti, ką apie mus galvoja ir kaip mus Ir jau po pietų pasuko į Kirtimus, į oro uos- kritikuoja atvykėliai iš tolimų kraštų. Aišku, tą... Rygop, Talinop... būtų galima jiems be galo prieštarauti, kalbėti apie mūsų atnaujintus dvarus ir parkus. Ji taip ir nepajuto lietuviškos dvasios ma- žesniuose ir didesniuose miesteliuose, ką Išskirtinis pastatas – ikona Amerikoje yra aprašęs Džonas Steinbekas. Apie miestelius, kur viena pagrindinė gatvė ir Kalbant apie provincijos Lietuvą dar kartą rei- aplink ją aplipę keletas namelių, pilkų, apleis- kia paaimanuoti, kad daugelis miestų ir mies- tų, šiferiuotų, plastikiniais langais, plastikinė- telių yra be atpažįstamo veido. Tikriau, veidą mis apdailos lentelėmis pagražintų. turi. Tik jis nekoks: pavargę pastatai su senais papilkėjusio, apsamanojusio šiferio stogais arba ...Ta ponia tikrosios provincijos, tikros Lie- geriausiu atveju gofruotos skardos čerpių imi- tuvos taip ir nematė. Ir tikro, nereklaminio tacija. Tikroms čerpėms pinigų neužtenka. Dar jos dvelksmo nepajuto, ir niekas jos ant miestelius matomiausiose vietose puošia „origi- kelio neužvedė. O gal jai ir nereikėjo, nes nalios architektūros“ supermarketų „dėžės“.

94 almanachas žurnalistika 2013/1 Tėviškės laikas

Žiūrėdami į senąsias Marijampolės fotografijas suvokiame, kad vaizdai išliko tik popieriuje. Istoriniai pastatai sunaikinti. J. Basanavičiaus aikštė, 2012 m. Lietuvos ir Baltarusijos siena Švenčionių r., 2006 m. V. Juraičio nuotr.

dalyvavo istorikai, architektai, dailininkai, politi- kai. Ir visi diskutavo, kokie miesto vaizdai galėtų būti atpažįstami, galėtų tapti miesto simboliu. Kartą atsirado proga man viešai pakalbėti ir Ir Marijampolė galėtų didžiuotis taip, kaip Vil- padiskutuoti, koks vis dėlto turėtų būti mies- nius – Gedimino pilimi, Londonas – Big Benu, to, miestelio atpažįstamas veidas. Koks vaiz- Paryžius – Triumfo arka ir t. t. das, pastatas, gatvės atkarpa turėtų simboli- zuoti miestą. Ir ji taptų miesto fotografijos Tik išryškinti miesto ypatumai yra visuome- atviruku. Miesto ikona. nės, miesto vadovų, architektų, menininkų, fotografų bendrų pastangų reikalas. Sukūrus Geranoriškai talkinant miestiečiams ir rė- ir išpuoselėjus simbolinį miesto vaizdą, dar mėjams, išleidau fotografijų albumą „Senoji reikia jį viešinti. Tai jau viešųjų ryšių, rekla- Marijampolė fotografijose“. Pristatydami šį mininkų, įdėtų lėšų į propagandą reikalas. albumą Marijampolės viešojoje biblioteko- Supraskime: į garsiuosius pasaulio objektus je surengėme pokalbį apie miesto įvaizdį ir nemažai įdėta viešinimo, reklamos lėšų, bran- miestą simbolizuojančius ženklus. Juolab kad dinta dramatiškų istorijų fone, kad šie vaizdai ir kita proga atsirado: jubiliejus, kai miestui taptų simboliais – ikonomis. suteiktos Magdeburgo teisės. Kalbant apie tuometinę Marijampolę, buvo Jubiliejus skatino pakalbėti ir apie išsaugotus pa- pažymėta, kad įvairių pertvarkų vajų, di- veldo dalykus. Savivaldos tradicijas. Diskusijoje rektyvų ir savo krašto vertybių nesuvokimo almanachas žurnalistika 2013/1 95 fotografo žvilgsniu

Apgalvotai pastatytas paminklas A. Mickevičiui šalia savivaldybės. Šalčininkai, 2010 m. V. Juraičio nuotr. aplinkoje buvo sunaikinta daug vertingų simbolį. Svarbiausia tai, kad yra išlikusi ne- paveldo objektų. Mažai išliko pastatų, by- tipinės statybos architektūra, išsaugojusi is- lojančių apie sąsajas su nesena praeitimi ir torinę atmintį, esanti matomoje ir judrioje suteikiančių turistui dramatiškos praeities transporto kryžkelėje. pojūtį. Deja, daug ką sugriovėme patys. Su- griovėme dėl nesupratimo, nežinojimo, iš Tai svarbūs reklamos bei įvaizdžio kūrimo minkštakūniškumo ir bailumo pasipriešinti privalumai ir reikalavimai. kvailumui. Švenčionyse yra raudonų plytų kraštotyros Žiūrėdami į senąsias Marijampolės fotogra- muziejaus pastatas, tik supuvusį šiferio stogą fijas suvokiame: vaizdai išliko tik popieriuje. reikėtų pakeisti tikromis čerpėmis. Istoriniai pastatai sunaikinti. Nėra Bartlingio vaistinės, aikštę supančių pastatų, Vytauto Telšiuose akį traukia senamiesčio aikštė ir gatvėje per karą galutinai nesugriautų namų. gatvės su nutolstančiomis praėjusio amžiaus pradžios pastatų linijomis. Tiesą pasakius, kiekvienas miestas dar turi daugiau ar mažiau atpažįstamų originalių Onuškyje – aikštė su akmenų grindiniu, tik fragmentų, iš kurių būtų galima kurti miesto nereikia skubėti jos asfaltuoti.

96 almanachas žurnalistika 2013/1 Tėviškės laikas

Įsimintinas, tipinis Utenos kampelis, 2010 m. V. Juraičio nuotr.

Vienoje pagrindinių Šalčininkų gatvių ma- Savivalda ir švietimas loniai dera paminklas A. Mickevičiui ir ant savivaldybės pastato esantis rajono herbas. Mūsų urbanistiniame kraštovaizdyje per dvi- Gerai apmąstyta kompozicija – tarsi užbaig- dešimt metų įsigalėjo stambesnio kapitalo tas reklaminis atvirukas. įmonės: septyniukė, aštuoniukė, devyniukė. Nesirengiu tiksliai įvardyti stambiojo verslo Liūdnesni reikalai Utenoje. Miestas palyginti įtakos, nes galiu suklysti. „Maxima“, „Norfa“, didelis ir turtinga pramonė, bet nėra dominuo- „Mineraliniai vandenys“, „Rimi“, „Senukai“, jančio pastatų kvartalo. Savivaldybės administra- „Moki-veži“ ir kiti „žaidėjai“ savo „kubais“ cija įsikūrusi bendrabučio tipo penkiaaukštyje, o sudarkė miestelių kraštovaizdį, nes įsikū- priešais, išskirtinėje vietoje – kolegijos pastatas – rė pačiose matomiausiose vietose, miestelių rotušė su bokštu. Prašyte prašosi atlikti šachmatų centruose, šalia aikščių, neretai išstumdami ir rokiruotę – perkraustyti pastatus ir įprasminti sunaikindami senąją architektūrą. savivaldos simbolius mokymo įstaigoje. Labai dažnai architektūros fragmentų reikšmė Uteniškiai didžiuojasi paminklu J. Basanavi- lieka neįvertinta, nebranginama. Dar yra apleis- čiui, bet tai kelia tik šypseną – biusto atvaiz- tų, neišvaizdžiū pastatų, ir ne vienas verslininkas das skirtas rodyti patalpose, neatitinka pro- jau užsimojęs paveldo pastatą nugriauti, netyčia porcijų miesto erdvėse. sudeginti ir vietoj jo pastatyti stiklinį ,,kubą“. almanachas žurnalistika 2013/1 97 fotografo žvilgsniu

Balninkai, Molėtų r., 2010 m. V. Juraičio nuotr.

Be abejo, stengiamasi įtikinti, kad stambie- sovietinį laikotarpį, miestų savivalda šlubuoja ji prekybos centrai atnešė teigiamų dalykų į ir tik dabar įgauna daugiau savarankiškumo. provincijos pašalius, civilizacijos standartą, Bet greitų pasikeitimų į gera sunku tikėtis. kartais net modernesnį negu Londone ar Turiu minty politines partijas ir jų žmones. Berlyne, nes įranga nauja. Įdiegė greitą me- Juk įvykus rinkimams į savivaldybes neretai chanizuotą pirkėjų aptarnavimą, įkūrė gero savivaldybės vadovaujantis personalas pasi- dizaino kavines, bet savo ruožtu sunaikino keičia iš esmės. „Kas buvo niekas, tas tam- smulkųjį ir vidutinį verslą. pa viskuo.“ Kraštovaizdžio reikalus tvarkyti ir spręsti imasi patupdytas naujas skyriaus Pavertė šalį naujovišku stambių postkomu- vedėjas ar vicemeras, anksčiau nieko bendro nistinių įmonių filialų tinklu, reguliuojančių su tomis problemomis neturėjęs. Ir per vieną kainas, atsiskaitymus ir prekių asortimentą. akimirką tampa protingiausiu. Tas pat yra ir Latvijoje, bet to negalima pasa- kyti apie Lenkiją, kur vaizdai mirga ir marga Demokratinių rinkimų sąlygomis pažan- nuo reklamos bei spalvų (neretai prasilen- ga gali ateiti iš lėto, tik pasitelkus partinių kiant su skoningumu), kur gamyba auga. kadrų mokymą, švietimą. Gal ir būtų naivu galvoti, bet vis dėlto tikslinga partijų aktyvo Savivaldos perspektyvos renginiuose nagrinėti Lietuvos kraštovaiz- džio puoselėjimo uždavinius. Nesitikėkime, Ir sovietiniais metais savivalda teturėjo tik kad viešųjų ryšių studentas praktikantas ar formalius ženklus. Nuo tų laikų, įskaitant ir eilinis tarnautojas naujai iškeptam merui ar

98 almanachas žurnalistika 2013/1 Tėviškės laikas

Molėtai. Medžiai užstoja gražų bažnyčios vaizdą. Dauguma Aukštaitijos bažnyčių užstelbtos medžių, neįmanoma jų nufotografuoti, 2010 m. Koplytėlė Švenčionyse, 2012 m. V. Juraičio nuotr. vicemerui, gerai išmanančiam medžioklės ir vaišių gamtoje etiketą, teorijos neišdėstys, ne- pamokys.

Pinigas – litas Girdima ir kitų balsų, kad lito naikinti ne- reikia. Mes ir taip jau esame euro aplinkoje. Mūsų krašto istorinis paveldas ir moralinė Daug metų rašiau ekonomikos klausimais atsvara yra ir nacionaliniai pinigai. Šiuo metu dirbdamas sostinės laikraštyje ir nesu šioje vėl pasigirsta balsų apie lito panaikinimą ir srityje naujokas, noriu pasakyti ir savo nuo- euro įvedimą. Prasideda Prezidento rinkimų monę. Euro įvedimas, kaip mėgstama argu- kampanija, jaučiamas briuselinis užsakymas mentuoti, užsienio investicijų nė kiek nepadi- mūsų politikams sumažinti krašto savaran- dins. Tai tik dar kartą bus nuskurdinta liaudis kiškumą, taip pat reikia liaudžiai parodyti ir suteikta galimybė didiesiems turtuoliams kažkokius nuveiktus darbus. Euro įvedimas – triskart pakelti kainas ir išpūsti didžiųjų pre- savotiška iliuzija, veiksmo imitavimas. kybos tinklų, korporacijų pelnus. almanachas žurnalistika 2013/1 99 fotografo žvilgsniu

Balinskių rūmai Jašiūnuose traukia dėmesį istoriniu ir laiko darganų nenublizgintu autentiškumu, 2012 m. V. Juraičio nuotr.

Užsienio investuotojui, be abejonės, svarbu, Paminklai kad būtų mažiau biurokratijos tvarkant rei- kalus, mažiau prievartavimo duoti kyšius. Prancūzų architekto Andrė projektuotame Užutrakio dvare gali sėkmingai fotografuoti O svarbiausia investuotojui – kvalifikuota, net sėdėdamas ant suolelio. Štai kaip apgal- nebrangi darbo jėga, kurios daug neturime, vota – kiekviena smulkmena. Beveik iš kiek­ nes nemažai darbščiųjų emigravo. Taigi litas, vieno taško atsiveria puikus vaizdas fotogra- mūsų nacionalinė valiuta, čia niekuo dėtas. fuoti. Taigi įgyvendinant architektūrinius Tai mūsų ikona ir įvaizdžio dalis. Būdami projektus reikėtų atlikti kruopščią vizualiza- Skandinavijos zonoje matome, kad turtin- ciją. O į svarstymo komisijas kviesti taip pat ir gesni ir galingesni, įtakingesni švedai, danai dailininkus, kraštovaizdžio fotografus. net ir negalvoja atsisakyti savo nacionalinių pinigų. Pastačius paminklus svarbu įsivaizduoti, kaip jie atrodys fotografijose. Regis, elementaru: Kartą būdamas užsienyje kaip simbolinį atlygį žmonės žiūri į paminklą, ką jie pamatys pa- vienam fotografui sumokėjau honorarą – de- minklo fone. Kokią informaciją ir simbolius šimt litų. tai skleis? Bet yra ne taip. – Kas šie du vyrukai, pavaizduoti banknote? – paklausė kolega. Chrestomatinis kurioziškas pavyzdys – pamin- – Lakūnai, – sakau. klas V. Leninui Lukiškių aikštėje. Paminklo

100 almanachas žurnalistika 2013/1 Tėviškės laikas

Sėkmingas sprendimas yra paminklas V. Ku- dirkai Kudirkos Naumiestyje, pastatytas švie- saus mokyklos baltomis iškiliomis kolonomis fone. Medžiai

Dar viena kraštovaizdžio tema – medžiai. Mūsų stabmeldystės medžiai. Vasarą, foto- grafuojant miestų kraštovaizdį, fotografams didelė problema yra medžiai. Ypač įamžinant bažnyčias. Per medžius neįmanoma aprėpti viso bokštų vaizdo. Prieš šimtą metų parapijos žmonės, su meile pasodinę medžius, negalvo- jo, kad jie šitaip išsikeros. Teko fotografuoti ir leisti atvirukų rinkinį apie Aukštaitijos baž- nyčias. Tada susidūriau su rimtais sunkumais. Net kilo mintis rašyti raštą bažnytinei vado- vybei dėl bažnyčių užstelbimo.

Bet atslūgau, kai išgirdau, kad davatkos vienoj parapijoj apskundė ir išgrūdo kleboną, išdrįsu- sį nupjauti šventoriuje medį, dar jam pripaišė ir kitų įvairių nuodėmių.

Pagalvojau, bendruomenė pati turi nuspręsti, kas gražu ir kas naudinga, vien raštais reikalo Paminklas rūmų fone – ideali vieta. Kudirkos nepakeisi. Naumiestis, 2009 m. V. Juraičio nuotr. Kitame regione pamačiau šalia bažnyčios fone matoma Šv. Jurgio bažnyčia (ateizmo lai- nupjautus medžius. Pasirodo, čia kraštovaiz- kais kilo minčių ją nugriauti), o V. Leninas ranka dį išgelbėjo varnos, dergusios šventorių. Ką rodo į KGB rūmus. daryti? Šaudyti nekrikščioniška. Tai medžius išpjovė ir prašviesino bažnyčią. Paminklo J. Basanavičiui Vilkaviškyje fone – neaiškūs, nieko nesakantys krūmai, medžiai. Bėda su menkaverčiais medžiais ir ežeringuo- se rajonuose. Medžiai taip apauga ežerus, kad Paminklinis biustas V. Kudirkai Šakiuose – nuo kelio jų nematyti. Norėdamas pasidžiaug- krūmokšnių fone. Būtų idealu, jei už paminklo ti vaizdu, nufotografuoti, turi skristi lėktuvu. matytume gražų būdingą miesto fragmentą. Ignalinos rajone įvaizdžio kūrėjai gražiausiose almanachas žurnalistika 2013/1 101 fotografo žvilgsniu

vietose jau kerta proskynas, atveria vaizdus į Jomantas tvirtino, kad būtina nuolat vykdyti vandens platybes. Molėtų ir kituose rajonuose kraštovaizdžio formavimo kirtimus, vado- ežerai tebėra paslėpti tarp alksnių ir karklų. vaujantis blaiviu protu, negailėti lėšų ir jėgų. Ypač svarbu atlaisvinti nuo krūmokšnių pi- Labiausiai piktina kai kurių gamtosaugi- liakalnius. O iškirtus medžius aplink Gedi- ninkų apsidraudėliškumas. Kiek iškertama mino pilį Vilniuje ir Bėčionių piliakalnį Šal- miškų toliau nuo krašto kelių! O kai reikia čininkų rajone išryškėjo piliakalnių kontūrai, pagražinti kraštovaizdį, imtis kosmetikos, tarsi sugrąžino mus į istorinius laikus… iniciatoriai-gražintojai tampomi po teismus, skiriamos didelės baudos.

Vienas kuriozinių atvejų yra garsioji panorama – Tai, ką dabar išdėsčiau žodžiais, – nėra nieko Raigardo slėnis, išreklamuotas M. K. Čiur­lionio naujo, tik dar kartą paeiliui išvardytos senos paveiksle. Kadaise tai buvo viena lankomiau- problemos. sių vietų turistų Druskininkuose. Ne, slėnio panoramos dabar nepamatysi, ją užgožė krū- Mielieji skaitytojai, be abejo, mokate puikiai mai ir menkaverčiai medžiai. Pjauti niekas fotografuoti. Išeikite pasivaikščioti po mies- nedrįsta, nesiima atsakomybės. tą su fotoaparatu. Arba akimis pašaudykite, pagalvokite, kuris miesto vaizdas, kampelis Kartą pasidalijau mintimis su vidutinio rango galėtų būti atpažįstamas miesto simbolis. gamtosaugininke, tarsi norėdamas išsiaiškin- Kuris? Bet kuris! Ne viskas dar beviltiškai ti vyraujančią šios žinybos žmonių vidutinę sugadinta mūsų provincijos miestuose. Ir nuomonę. miesteliuose. Dar galima nemažai atras- ti, pataisyti ir puoselėti. Padorus išskirtinis – Šalia bažnyčių, šalia ežerų? Jokiu būdu ne- miesto vaizdas svarbus kiekvienam. Tam, galima pjauti, – kategoriškai kalbėjo moteris. kad pajustume savo vertę, pasididžiavimą, norą ir siekį gyventi savo krašte. Jeigu mes Kitas pašnekovas, ilgametis Dieveniškių isto- tai įsivaizduojame, man regis, jau visai ne- rinio regioninio parko direktorius Robertas blogai.

102 almanachas žurnalistika 2013/1 kronika

Žiniasklaidos kronika: dienos ir darbai Aurelija Arlauskienė, Domas Šniukas, Juratė Ablačinskaitė

2012 m. gruodis– 2013 m. gegužė

2012 m. GRUODIS. 7 d. už Visagino ato- minę elektrinę (AE) reklamoje agitavęs žur- nalistas Algimantas Čekuolis sulaukė etikos sargų kirčio: Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (LŽLEK) konstatavo, kad A. Čekuolis pažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą. Komisijos nuomone, A. Če- kuolis pažeidė 32-ą etikos kodekso straipsnį. Pagal jį žurnalistas neturi reklamai­ naudoti savo vardo, atvaizdo ir balso, išskyrus tuos atvejus, kai tokia reklama siekiama sociali- nių arba humanistinių tikslų. A. Čekuolis Doc. dr. Andrius Vaišnys teigė pinigų už Visagino AE projekto palai- LŽS archyvo nuotr. kymą negavęs ir tvirtino išsakęs savo pilieti- nę poziciją. 13 d. naująja Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungos (LRVS) pirmininke iš- Tą pačią dieną VU Komunikacijos fakulteto rinkta draudimo bendrovės „If“ Rinkodaros taryba doc. dr. Andrių Vaišnį išrinko dekanu departamento vadovė Orijana Mašalė. Vi- antrai kadencijai. Pateikdamas ateities viziją suotinis LRVS susirinkimas išrinko ir naują A. Vaišnys pabrėžė: „Tai yra įvairių medijų ir Tarybą. LRVS įkurta 2000 m. jų sąveikos tyrimų, studijų ir kūrybos fakul- tetas. Tokia sutelkta naujų komunikacijos ir Lietuvos žurnalistų sąjunga tapo 25-ąją Lietu- informacijos mokslų mokykla Lietuvoje yra vos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) vienintelė, kaip, beje, ir Rytų bei Vidurio nare. Taip nusprendė gruodžio 14 d. posė- Europoje.“ džiavusi LPSK taryba, atsižvelgdama į LŽS almanachas žurnalistika 2013/1 103 kronika

17 d. koncernas „Achemos grupė“ ir įmonė „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ (LNK) pasirašė sutartį dėl „Baltijos TV“ 100 proc. ak- cijų pardavimo. Sandorio suma neskelbiama.

18 d. Lietuvos radijo ir televizijos tarybos nariai į prieškrizinį lygį grąžino savo atlygi- nimus. Nuo 2009 m. tarybos nariai dėl sunk­ mečio atlyginimus buvo susimažinę 15 proc. Dabar vietoje gautų 595 Lt „į rankas“ tarybos LŽS į Lietuvos profesinių sąjungų konfede- nariai kas mėnesį uždirbs apie 800 Lt. raciją priimta vienbalsiai LŽS archyvo nuotr.

prašymą. Pasak LŽS vadovo, ekonominiu sun- LRT tarybos nariai kmečiu organizacija labai pajuto, kaip nelen- LŽS archyvo nuotr. gva teikti pagalbą žurnalistams veikiant atskira organizacija. Dar neseniai opi problema buvo 2013 m. SAUSIS. 1 d. Nuo 1933 m. leistas darbdavių piktnaudžiavimas autorinėmis su- antrasis didžiausias savaitinis JAV naujie- tartimis, nuo kurių nebuvo atskaitymų į soci- nų žurnalas „Newsweek“ pereina prie skait­ alinio draudimo fondą, ir panašūs klausimai, meninio formato. Skaitmeninė versija bus kuriuos spręsti reikėjo daugiau teisinės pagal- skirta šiandienos „itin mobiliai, nuomones bos ir kūrybinių profesinių organizacijų vieny- vertinančiai auditorijai“. 39 proc. amerikie- bės. LPSK veikia švietimo, kultūros profesinės čių skaito naujienas internete ir „Newsweek“ sąjungos, su kuriomis, pasak D. Radzevičiaus, pasiekė „lūžio tašką, kai efektyviausiai savo yra galimybių veikti bendrai socialiniu požiū- skaitytojus gali pasiekti visiškai skaitmeniniu riu ginant žurnalistus. formatu“.

104 almanachas žurnalistika 2013/1 Žiniasklaidos kronika: dienos ir darbai

Tą pačią dieną pasaulinė spaudos laisvių gy- Laikraščiuose išspausdinta 12 374 tūkst., žur- nimo ir žurnalistinės praktikos gerinimo or- naluose – 6 332 tūkst. kvadratinių centimetrų ganizacija „International Press Institute“ (IPI) reklamos. Tai rodo „TNS LT“ atlikta reklamos paskelbė, kad 2012-ieji buvo „mirtiniausi metai apimčių 2012 m. sausį–lapkritį apžvalga. žurnalistams“ – atlikdami tarnybą arba dėl savo reportažų žuvo 132 žurnalistai. Ankstesnis di­­­ Tą pačią dieną prodiuseris ir režisierius Linas d­žiausias per metus žuvusių žurnalistų skaičius – Ryškus tapo naujuoju „Lietuvos ryto“ televizijos 110 – užregistruotas 2009 metais. 2011 m. žuvo generaliniu direktoriumi (jis pakeitė šias parei- 102 žurnalistai. IPI pateikti skaičiai skiriasi nuo gas ėjusį žurnalistą Edmundą Jakilaitį). Televi- kitų žiniasklaidos stebėjimo organizacijų skel- zijos versle L. Ryškus dirba nuo 1995 metų. biamų duomenų, nes sudarant IPI sąrašus atsi- žvelgiama ne tik į tyčinius nužudymus, bet ir į Nuo 9 d. Danas Arlauskas, Lietuvos verslo visus žurnalistų mirties darbe atvejus. darbdavių konfederacijos vadovas, pradėjo eiti Žinių radijo generalinio direktoriaus Nuo sausio 1 d. dienraštis „Vilniaus diena“ tapo pareigas. D. Arlauskas 1997–2002 m. buvo savaitraščiu. Pasak leidinį valdančios „Diena leidybos ir spaudos įmonės „Lietuvos žinios“ Media News“ valdybos pirmininkės Angelės generalinis direktorius. Nuo 2002 m. Lietu- Dementavičiūtės, sprendimą retinti leidybą lėmė vos verslo darbdavių konfederacijos vykdan- smarki laikraščių konkurencija Vilniaus mieste. tysis, o vėliau – generalinis direktorius. Ketinama koreguoti ir leidinio turinį – skelbti daugiau analitinių medžiagų, o ne naujienų. 11–20 d. vykusios apklausos duomenys: žinia­ sklaida­ pasitiki 33 proc. respondentų, 26 proc. – Nuo tos pačios dienos „Lietuvos ryto“ televizi- ne, kiti neturėjo nuomonės. Šis pasitikėjimo ži- jos generalinis direktorius žurnalistas Edmun- niasklaida rezultatas – mažiausias per 15 metų, das Jakilaitis savo apsisprendimu paliko šį pos- kai atliekamos apklausos, nors ir nedaug skiriasi tą. E. Jakilaitis „Lietuvos ryto“ grupėje dirbo nuo pastarųjų metų duomenų. Dienraštyje 8 metus. Žurnalistas toliau kurs laidas „Lie- „Lietuvos rytas“ skelbiami apklausos rezultatai tuva tiesiogiai“ ir „24/7“. rodo, kad iš visų institucijų Lietuvoje labiausiai pasitikima ugniagesiais gelbėtojais – jais pasiti- Nuo tos pačios dienos sustabdyta Tauragės kėjo 90,5 proc. apklausos dalyvių. Daugiau nei apskrities laikraščio „Tauragiškių balsas“, pusė šalies gyventojų taip pat pasitiki Bažnyčia leisto nuo 1945 m., leidyba. (56 proc.) ir kariuomene (55 proc.).

7 d. Per 2012 m. didžiausias reklamos apim- 16 d. transliacijas baigė viena populiariausių čių šuolis užfiksuotas kine – 66,7 proc. Taip Kauno radijo stočių „Kauno fonas“, nes įmonei, pat stipriai reklamos daugėjo internete – valdančiai radijo stotį, iškelta bankroto byla. 17,7 proc., o spaudoje beveik tiek pat (16,8 proc.) Kreditoriams įmonė liko skolinga 25 mln. litų, sumažėjo. Spaudos reklamos apimtys, lyginant iš jų 7 mln. litų – valstybei. 2012 m. ir 2011 m. sausio–lapkričio duome- nis, krito 16,8 proc. Laikraščiuose reklamos 17 d. 96,8 megaherco (MHz) dažniu Vilniuje plotas mažėjo 22,7 proc., žurnaluose – 0,9 proc. savo veiklą pradėjo programa Vilniaus radijas. almanachas žurnalistika 2013/1 105 kronika

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas Raudondvario pilyje sveikino „Agromedijos“ laureatus D. Radzevičiaus nuotr.

Arūnas Milašius („Verslo žinios“), Vilija Moc- kuvienė (laikraštis „Kėdainių mugė“), Jolanta Kažemėkaitytė („Ūkininko patarėjas“); Per savaitę numatyta transliuoti apie 4 valandas III vieta – Gediminas Stanišauskas („Valstie- žinių, 2 valandas informacinių ir 6 valandas po- čių laikraštis“), Lina Juškaitienė („Mūsų lai- kalbių laidų. Taip pat skambės populiari ir kla- kas“, Jurbarkas). sikinė lietuvių ir užsienio šalių autorių muzika. Kategorijoje „Kaimas ir žemės ūkis naujosiose 18 d. paskelbti ir apdovanoti kūrybiškiausi ir medijose“ nugalėtoja pripažinta Oksana Lau- profesionaliausi Lietuvos žurnalistai, savo dar- rutytė (naujienų portalas etaplius.lt, Šiauliai). buose nušvietę kaimo ir žemės ūkio problema- tiką. Pagrindinė konkurso nominacija – „Agro- Kategorijoje „Kaimas ir žemės ūkis televi- medijos žvaigždė“ – atiteko žurnalistei Aldonai zijoje“ nugalėtoja pripažinta Laima Pilipa- Svirbutavičiūtei už indėlį į Lietuvos žemės ūkio vičienė („Kaimo akademija“, LRT televizija). žurnalistiką. Kategorijoje „Kaimas ir žemės ūkis radijo Konkurso nugalėtojai kategorijoje „Kaimas ir eteryje“: žemės ūkis spaudos puslapiuose“: I vieta – Algirdas Steponavičius (laida „Gim- I vieta – Aldona Svirbutavičiūtė („Ūkininko toji žemė“, radijas LRT); patarėjas“); II vieta – Arvydas Urba ir Regina Montvilie- II vieta – Rasa Jagaitė („Ūkininko patarėjas“), nė (laida „Gimtoji žemė“, radijas LRT).

106 almanachas žurnalistika 2013/1 Žiniasklaidos kronika: dienos ir darbai

Kategorijoje „Mano gyvenimas kaime“: Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos insti- I vieta – Jurga Zaleckienė (žurnalai „Mano tuto docentą Mantą Martišių ir to paties fa- ūkis“, „Mano gyvenimas“, „VETinfo“); kulteto lektorių Kęstutį Petrauskį. II vieta – Lina Rudnickienė (laikraštis „Sidab­rė“, Joniškis), Regina Musneckienė Tą pačią dieną Prezidentę Dalią Grybauskaitę („Kelmės kraštas“); „frigidiška sterva“ ir „dvasine politine prostitu- III vieta – Edita Gruiniūtė (savaitinis žurna- te“ išvadinęs apžvalgininkas Arkadijus Vino- las „Šeimininkė“), Roma Mėčienė (Plungės ir kuras sulaukė žurnalistų etikos sargų dėmesio. Rietavo krašto laikraštis „Žemaitis“). Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija atkreipė A. Vinokuro dėmesį į vartojamą leksiką ir Padėkas už žemės ūkio žurnalistikos tradicijų įspėjo ateityje panašių atvejų vengti. puoselėjimą pelnė žurnalistai: Aušra Blaževičie- nė („Telšių žinios“), Algirdas Dačkevičius („Kal- votoji Žemaitija“), Laima Duoblienė (Prienų ir Birštono krašto laikraštis „Gyvenimas“), Ligita Juodvalkienė („Ukmergės diena“), Dalia Kar- pavičienė („Šiaulių kraštas“), Loreta Ripskytė („Šiaulių kraštas“), Rūta Ronkauskienė („Mūsų žodis“, Skuodas), Karina Sėrikova („Tauragės žinios“), Dainius Šepetys („Rinkos aikštė“, Kė- dainiai), Rita Šemelytė (savaitinis žurnalas „Šei- mininkė“), Kristina Vaitkevičienė („Santaka“, Arkadijus Vinokuras Vilkaviškis), Agnė Adomaitė („Banga“, Klai- D. Radzevičiaus nuotr. pėdos r. ), Šiaulių regiono TV S PLIUS laidos „Provincija“ kūrybinė grupė (Asta Šiukšterienė, 24 d. LŽS Vilniaus skyriaus tradicinio konkurso Aurelija Paulauskaitė, Tomas Sinkevičius, Justi- „Taikliausias šūvis“ laureatu tapo DELFI nas Visockas, Aida Brašiškienė). žurnalistas Šarūnas Černiauskas. Apdovanojimą pelnė DELFI publikacija, kurioje atskleistos 19 d. apie 3,2 mln. žmonių Jungtinėse Vals- derybos dėl kalinių balsų pirkimo Darbo partijos tijose žiūrėjo pokalbių laidų vedėjos Oprah naudai. Winfrey interviu su susikompromitavusiu dviratininku Lance’u Armstrongu, kuris prisi- pažino vartojęs dopingą. Šis interviu buvo žiū- rimiausias iš transliuotų per televiziją OWN ir pateko tarp 20 labiausiai žiūrėtų laidų, rodytų vakare geriausiu eterio laiku tarp visų trans- liuojamųjų ir kabelinių tinklų.

21 d. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lie- Šarūnui Černiauskui įteiktas „Taikliausio tuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) šūvio“ apdovanojimas nariais ketveriems metams paskyrė VU DELFI (Š. Mažeikos nuotr.) almanachas žurnalistika 2013/1 107 kronika

29 d. Lietuvos nacionalinis radijas ir televi- VASARIS. 7 d. Lietuvos gyventojų nuomone, zija (LRT) Briuselyje paskyrė savo antrą ko- didžiausią įtaką formuojant jų nuomonę daro respondentą. Juo tapo iki šiol žinias „Labame televizija ir internetas. Tai atskleidė žurnalo ryte“ rengęs ir skaitęs Edvardas Špokas. Taip „Valstybė“ užsakymu visuomenės nuomonės ir atkurtas dėl sunkmečio prieš trejus metus už- rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta gy- darytas LRT korespondentų biuras Briuselyje. ventojų apklausa. Atsakydami į atvirą klausimą, kokios žiniasklaidos priemonės turi didžiausią 30 d. Lietuva pagal spaudos laisvę pasaulyje įtaką nuomonės formavimui, 31 proc. respon- 2013 m. užima 33 poziciją, paskelbė tarptau- dentų įvardijo televiziją (bendrąja prasme).­ tinė žurnalistų organizacija „Reporteriai be 20,5 proc. asmenų nurodė konkrečiai LRT sienų“. 2011–2012 m. organizacijos sudary- televiziją, po 19,5 proc. – LNK ir TV3. Po te- tame spaudos laisvės indekso reitinge Lietuva levizijos žengia internetas: 16,6 proc. apklau- užėmė 30 vietą. Latvija 2013 m. reitinge užė- sos dalyvių nurodė internetą plačiąja prasme, mė 39 vietą (2011–2012 m. – 50), Estija – 11 13,4 proc. respondentų įvardijo naujienų por- (2011–2012 m. – 3), Lenkija – 22 vietą (2011– talą DELFI. Mažiau kaip įtakingiausią žinia­ 2012 m. – 24). Rusijai reitinge skirtas 148, sklaidą įvardijo radiją (11,4 proc.) bei spaudą Baltarusijai – 157 laiptelis. Pirmąsias penkias (9,8 proc.). Dienraštį „Lietuvos rytas“ minėjo vietas užėmė Suomija, Nyderlandai, Norvegi- 7 proc., portalą lrytas.lt – 6 proc. respondentų. ja, Liuksemburgas ir Andora. Blogiausia pa- Respondentai taip pat paminėjo LRT radiją dėtis spaudos laisvės srityje Eritrėjoje, Šiaurės (5,5 proc.), „Lietuvos ryto“ televiziją (5,3 proc.) Korėjoje, Turkmėnistane, Sirijoje ir Somalyje. ir BTV televiziją (4,4 proc.). Šiemet buvo reitinguojamos 179 šalys. Pirmą Žiniasklaidos kanalas N% kartą spaudos laisvės indeksą „Reporteriai be Televizija (nenurodyta konkrečiai) 310 31,0 sienų“ paskelbė 2002 m., tuomet į sąrašą pate- LRT televizija 205 20,5 ko 139 valstybės. LNK televizija 195 19,5 TV3 televizija 195 19,5 Internetas (nenurodyta konkrečiai) 166 16,6 Interneto dienraštis Delfi.lt 134 13,4 Radijas (nenurodyta konkrečiai) 114 11,4 Spauda (nenurodyta konkrečiai) 98 9,8 Laikraštis „Lietuvos rytas“ 70 7,0 Interneto dienraštis Lrytas.lt 60 6,0 LRT radijas 55 5,5 „Lietuvos ryto“ televizija 53 5,3 BTV televizija 44 4,4 Kita 457 45,7 Neatsakė 80 8,0 Iš viso 1 000 223,6

Tą pačią dieną portalas lrytas.lt pranešė, jog nuo LŽS pirmininkas D. Radzevičius kovo mėnesio „Lietuvos ryto“ televizijoje laidas kartu su ESBO propaguoja žodžio pradės vesti žurnalistė Rūta Janutienė ir meninin- laisvę Turkmėnistane kė Nomeda Marčėnaitė. R. Janutienė bus naujos Z. Kasandži nuotr. laidos „Nuoga tiesa“ vedėja, o N. Marčėnaitė ves

108 almanachas žurnalistika 2013/1 Žiniasklaidos kronika: dienos ir darbai

pokalbių laidą. Žiūrovai nebeišvys „Ryto reporte- 18 d. Didžiosios Britanijos nacionalinio trans- rio“ ir laidos „Negaliu tylėti“. liuotojo BBC žurnalistai protestavo prieš priva- lomą etatų mažinimą. Pagal darbuotojų skaičių 13 d. viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), įvertinusi BBC yra didžiausias transliuotojas pasaulyje. bendrovės Visagino AE 2012 m. vykdytą vie- šųjų ryšių paslaugų pirkimą, nustatė, kad vyk- 25 d. su probleminio Ūkio banko pagrindiniu dant pirkimą ir pirkimo sutartį padaryti Viešųjų akcininku Vladimiru Romanovu siejama žinias- pirkimų įstatymo pažeidimai, turėję įtakos pir- klaidos bendrovė „Diena Media News“ sumaži- kimo rezultatams. VPT nurodo, kad Visagino no savo kapitalą nuo 21,64 iki 9,3 mln. Lt. Įsta- AE negalėjo šio pirkimo vykdyti kaip supa- tinis kapitalas sumažintas dėl nuostolių. Kiek jų prastinto, nes „nebuvo komunalinio sektoriaus patirta 2012-aisiais, neskelbiama. 2011 m. buvo perkančioji organizacija“. Be to, nors pirkimo patirta 4,52 mln. Lt nuostolių, 2010 m. – beveik sąlygose numatyta viršutinė 1,45 mln. Lt suma, 2,7 mln. Lt. už paslaugas sumokėta 4,3 mln. Lt.

Tą pačią dieną Balsas.lt portalą valdanti įmo- nė „Balsas.lt leidiniai“ perėjo į naujų savinin- kų rankas. Naujuoju savininku ir direktoriumi tapo Darius Kavaliauskas. Uždaroji akcinė bendrovė „Balsas.lt leidiniai“ valdo portalą Balsas.lt, leidžia savaitraščius „Balsas.lt savai- tė“, „Ekonomika.lt“, „Moters savaitė“, mėnesi- nį žurnalą „Palmiros žvaigždės“. KOVAS. 4 d. 2010-ųjų gegužės vidury- je internetinėje erdvėje įkurta svetainė Taip pat tą dieną naujienų agentūros BNS www.kaunozurnalistai.lt. 2013 m. vasarį vyriausiasis redaktorius-direktorius Artūras pasiektas rekordinis apsilankymų skaičius. Račas, savo asmeniniame tinklalapyje paskel- Be 33 proc. nuolatinių svetainės skaitytojų, bęs įrašą „Ekskursas į istoriją: kodėl prostitutai 2013-ųjų vasarį užregistruota 67 proc. nau- bačiuliai ir matoniai nepasigauna ŽIV“, pažei- jų lankytojų, kurie, tikėtina, taps ir nuolatiniais dė Visuomenės informavimo įstatymą ir turės Kauno žurnalistų svetainės nariais. Daugiausia paneigti dalį paskelbtos informacijos. Šį spren- skaitomos „Aktualijų“, „Komentarų“ ir „Kūry- dimą priėmė žurnalistų etikos inspektorė Zita bos artelės“ publikacijos, o lankomumo rekordą Zamžickienė. Apginti garbę ir orumą inspek- pasiekė TV laidos „Krepšinio pasaulyje“ vaizdo torės paprašė A. Račo įraše minimi žurnalistai įrašas, kuriame vasarį buvo išskirtinis interviu Audrius Matonis ir Darius Tarasevičius. su Ūkio banko investicinės grupės akcininku ir „Žalgirio“ komandos savininku Vladimiru Ro- 14 d. „Baltijos TV“, transliuojančios kanalą manovu. BTV, valdybos pirmininku tapo investicinės bankininkystės bendrovės „Ermgassen & Co“ 8 d. naujienų agentūros BNS vadovas ir vy- partneris, atsakingas už Rytų Europą, ir Vil- riausiasis redaktorius Artūras Račas savo noru niaus biuro direktorius Kasparas Jurgelionis. pasitraukė iš užimamų pareigų. Nuo 2001 m. almanachas žurnalistika 2013/1 109 kronika

BNS dirbantis A. Račas vadovavo Verslo nau- 21 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija pa- jienų skyriui, o 2008 m. birželio mėnesį pa- sipildė 3 naujais nariais. Seimo sprendimu jais skirtas BNS vadovu. paskirti Jonas Korenka, Edmundas Vaitekūnas ir Laimantas Jonušys. 13 d. į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinio direktoriaus pareigas pre- 26 d. Norvegijos žiniasklaidos koncerno „Schibs- tenduojantis Dainius Radzevičius pasitraukė iš ted ASA“ valdomos įmonės „15 minučių“, kuri LRT tarybos pirmininko pareigų. „Pagrindinė 2013 m. pervadinta į „15min“, pajamos 2012 m. priežastis – pateikiau dokumentus konkuruoti smuko nuo 4,73 mln. Lt 2011 m. iki 3,66 mln. su kitomis kolegomis į galimą generalinio di- Lt pernai, rašoma Registrų centrui pateiktoje rektoriaus poziciją, todėl manau, kad būtų daug ataskaitoje. Bendrovės nuostoliai sumažėjo iki paprasčiau kandidatuoti vienodomis sąlygomis, 156 000 Lt, t. y. 2,5 karto. 2011 m. nuostoliai neturint jokių įsipareigojimų, nuostatų. Šitaip siekė 396 523 Lt. Pardavimo savikaina sumažėjo bus mažiau spekuliacijų“, – sakė D. Radzevičius. 18,7 proc. – nuo 1,764 mln. Lt iki 1,435 mln. Lt. Bendrovė 2012 m. savo veiklos sąnaudas suma- žino 29,8 proc. – iki 2,271 mln. Lt.

Tą pačią dieną LRT taryba balsų dauguma Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos va- dovu perrinko Audrių Siaurusevičių. A. Siau- rusevičius tapo pirmuoju LRT generaliniu di- rektoriumi, kuris perrinktas antrai kadencijai.

D. Radzevičius LRT tarybai vadovavo beveik 3 metus LŽS archyvo nuotr. 18 d. 2012 m. išleistos lėšos reklamos rinkoje Audrius Siaurusevičius siekė 343 mln. litų, skaičiuoja bendrovė TNS S. Paškevičiaus nuotr. LT. Per metus visa rinka augo 0,7 proc., dau- giausiai ūgtelėjo reklama internete (21,4 proc.) 27 d. gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutiki- ir televizijoje (1,2 proc.). mą Aplinkos ministerija nutraukė ankstesnės Vyriausybės laikotarpiu paskelbto konkurso Pokytis Dalis Medijos priemonės 2011 m., 2012 m., 2012– 2012 m., užsakomosioms televizijos ir radijo laidoms, mln. Lt mln. Lt 2011 m., proc. proc. straipsniams ir kitoms informacijos apie aplinką TV 162 164 1,2 47,8 sklaidos priemonėms pirkti sutarčių pasirašymo Laikraščiai 60 56 –6,7 16,32 Žurnalai 35 35 0 10,2 procedūras. Šis konkursas buvo paskelbtas li- Radijas 27 27 0 7,87 kus keliems mėnesiams iki dabartinės Vyriau- Lauko reklama 24 22,5 –6,3 6,56 sybės suformavimo. Pasak aplinkos ministro Internetas 28 34 21,4 9,91 Kinas 1 1,4 40 0,41 Valentino Mazuronio, skubotas gausių sutar- Vidaus reklama 3,7 3,2 –13,5 0,93 čių pasirašymas sukėlė rimtų abejonių, ar šios Iš viso 340,7 343,1 0,7 100 sutartys yra tikslingos, ar jos padės įgyvendinti

110 almanachas žurnalistika 2013/1 Žiniasklaidos kronika: dienos ir darbai

aplinkosauginės informacijos sklaidos tikslus, ar viešąjį interesą remti žurnalistinius tyrimus. Ati- nebuvo piktnaudžiauta galimybe išnaudoti šiai tinkami projektai bus finansuojami atsižvelgiant sklaidai skirtus finansinius išteklius. į finansines fondo galimybes. Finansavimą tyri- mams planuojama skirti konkursinės atrankos BALANDIS. 1 d. LŽS Kauno apskrities sky- pagrindu. Pateiktas paraiškas vertins kiekvienam riaus patalpos nusiaubtos įsibrovėlių. „Vaizdas konkursui specialiai sudaroma konkurso vertini- labai siaubingas, ypač kai tokį matai pirmąkart mo komisija, į kurią bus įtraukiami profesionalūs gyvenime“, – interneto svetainėje www.kau- žurnalistai ir atitinkamos srities ekspertai. nozurnalistai.lt teigė LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininkas Vidas Mačiulis. 9 d. finansų ministro Rimanto Šadžiaus patarėju viešiesiems ryšiams tapo Rosvaldas Gorbačiovas.

Tą pačią dieną LŽS Vilniaus skyriaus nariai ap- lankė naująją Vilniaus universiteto biblioteką – moderniausią biblioteką Lietuvoje. Bibliotekos darbuotojai supažindino su įspūdingu statiniu ir naujausiomis bibliotekos darbo technologijomis.

13 d. Vilniuje, Jogailos g. 11, duris atvėrė Vandalai tik suniokojo turtą, bet vertingų Žurnalistų namai. Naujųjų patalpų teisėta daiktų nepaėmė šeimininkė – Nacionalinė žurnalistų kūrė- V. Mačiulio nuotr. jų asociacija, kurios tikrieji nariai priklauso

2 d. įsteigtas Žurnalistinių tyrimų fondas. Jo Žurnalistų namai atidaryti laiminant veik­los tikslas – stiprinti tiriamosios žurnalistikos žurnalistui vienuoliui kun. Juliui Sasnauskui tradicijas Lietuvoje ir nesiekiant pelno bei ginant S. Paškevičiaus nuotr.

almanachas žurnalistika 2013/1 111 kronika

ir Lietuvos žurnalistų sąjungai. Erdviose 177 kv. m ploto patalpose yra keletas darbo kabinetų, nemaža salė, kurioje vyks įvairūs renginiai. Taip pat erdvus koridorius, tinka- mas rengti parodas.

LŽS Etikos komisijos pirmininkas Viktoras Trofimišinas ir Viktoras Denisenko

Kun. Julius Sasnauskas buvo Padėkos plunksna įteikta pirmajam žurnalistų dėmesio centre Žurnalistų namų rėmėjui Irmantui Kubiliui Didieji Žurnalistų namų rėmėjai ir draugai: Gintautas Misiukevičius, Irmantas Kubilius ir Tautvydas Barštys LŽS archyvo nuotr.

112 almanachas žurnalistika 2013/1 Žiniasklaidos kronika: dienos ir darbai

20 d. sociologinių tyrimų agentūros TNS 14-ąją Seimas pakeitė ir patvirtino Visuome- duomenimis, „Kauno diena“ yra skaitomiau- nės informavimo įstatymo 47 straipsnį. Pa- sias laikraštis Kaune ir Kauno regione. Kauno keista ir LRTK sudarymo tvarką, todėl nuo mieste dienraštis konkurentus lenkia dvigubai, 2013 m. pradžios komisiją sudaro 11 (vie- Kauno regione irgi užima lyderio poziciją. Vi- toje buvusių 13) narių. Iš jų du skiria Pre- dutinė skaitytojų auditorija Kauno mieste yra zidentas, tris – Seimas (kandidatūras teikia 48,3 tūkst. – dvigubai daugiau, nei turi kiti LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros bei dienraščiai (bendra „Kauno dienos“ audito- Informacinės visuomenės plėtros komitetai), rija Kauno mieste – 89,7 tūkst. skaitytojų). tris narius – Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Bendra „Kauno dienos“ skaitytojų auditorija po vieną narį – Lietuvos katalikų bažnyčios Kaune ir Kauno regione – 103,3 tūkst. Pasak Vyskupų konferencija, Lietuvos žurnalistų TNS, visoje Lietuvoje „Kauno dieną“ kasdien sąjunga ir Lietuvos žurnalistų draugija. skaito 112,4 tūkst. žmonių. 29 d. vaikų psichiatras Linas Slušnys per- Nuo 23 d. LRT tarybai vadovauja VU Ko- rinktas ketvirtai kadencijai ir lieka vadovauti munikacijos fakulteto Žurnalistikos insti- Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai. tuto direktorius ir žiniasklaidos analitikas prof. dr. Žygintas Pečiulis. Tą pačią dieną VU Komunikacijos fakul- teto taryba išrinko dviejų šakinių padalinių, vykdančių medijų ir žiniasklaidos studijas bei tyrimus, naujus vadovus. VU Komuni- kacijos fakulteto Kūrybinių medijų instituto direktore nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. dirbs kino ir medijų ekspertė doc. dr. Renata Šukaitytė, VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos institutui nuo 2013-ųjų rudens vadovaus ži- niasklaidos vadybos ekspertas doc. dr. Dei- mantas Jastramskis.

30 d. „Lietuvos ryto“ televizijos Žinių tar- Prof. dr. Žygintas Pečiulis nybai vadovaus žurnalistas Edgaras Kiškis. LŽS archyvo nuotr. Reporteriu dirbęs E. Kiškis Žinių tarnybos vadovo poste keičia televiziją palikusį politi- 24 d. LRTK posėdyje laikinasis LRTK pir- kos apžvalgininką Marių Laurinavičių. mininkas Vidas Mačiulis pristatė naujuosius Komisijos vadovus Edmundą Vaitekūną (pir- GEGUŽĖ. 2 d. paskelbti geriausių 2012 m. mininkas) ir Joną Korenką (pirmininko pa- radijo ir televizijos laidų konkurso „Pragiedru- vaduotojas), kuriuos pirmąkart 23 d. išrinko liai“ nugalėtojai. Geriausios RTV laidos: radi- Seimas. 1996 m. rudenį įkurtos LRTK nariai jo laida „Radijo dokumentika“ (aut. Simona iki šiol patys slaptu balsavimu rinkdavo pir- Aginskaitė, LRT radijas), radijo laida „Kaip mininką ir jo pavaduotoją. 2012 m. birželio gimsta legendos?“ (aut. Indrė Anskaitytė, LRT almanachas žurnalistika 2013/1 113 kronika

radijas); radijo laida „Atokvėpio valandėlė“. Žemaitiškai Viktorija Daujotytė „Balsa Ūkūs“ (aut. Doloresa Kazragytė, „Marijos radijas“); televizijos laida „Tarp Nemuno ir Dniepro“ (aut. Ingrida Laimutytė, Aleksas Matvejevas, „Pan TV“); televizijos laida „Birutė Žilytė“ iš ciklo „Lietuviškų vaikų knygų iliustruoto- jai“ (aut. Margarita Alper, Tomas Tamošaitis, Miglė Gaižiūtė, Janina Sabeckienė, Algirdas Aida Vėželienė (kairėje) – pirmosios Žvinakevičius, „INIT TV“, „Šiaulių televizi- žurnalistų tapybos parodos organizatorė ja“, „Aukštaitijos krašto televizija“). Specialieji D. Radzevičiaus nuotr. prizai: už moderniosios lietuvių muzikos ana- lizę – radijo laidai „Pusiaudienis ir dekadan- 7 d. Seime pristatyta Spaudos atgavimo, kalbos sas“ iš ciklo „Skersvėjai“ (aut. Šarūnas Nakas, ir knygos dienai paminėti skirta LŽS rengta ži- LRT klasika); už pagarbą gyvybei – radijo niasklaidos atstovų tapybos paroda „Būsenos“. laidai „Artyn prie Jėzaus – vaikams ir ne tik“ (aut. Genutė Ulevičienė, „Marijos radijas“); už muzikinės laidos dramaturgiją – radijo laidai „Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 80-mečiui: Lietuvos ir pasaulio dainininkas Sergejus Larinas“ (aut. Viktoras Gerulaitis, Rimantas Kaziukėnas, Audronė Ivanauskienė, radijas A2); už teatro pedagogiką – televizijos laidai „KTV – Kino ir Tele virtuvė“. Valentino Masalskio kursas (aut. Natalija Ju, Živilė Gal- Per Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos lego, Vincas Kubilius, Nadežda Pereverzeva, dieną VU žurnalistikos studentai gėlėmis Vytautas Gradeckas, Virginija Kučinskaitė, pagerbė Vito Lingio atminimą TV1); už pastangas priartinti istoriją jauni- D. Radzevičiaus nuotr. mui – televizijos laidai „Kur Nemunėlis teka“ (aut. Rasa Karpavičienė, Arvydas Liorančas, Tą pačią dieną VU Žurnalistikos instituto Valentinas Skopičius, „Pūkas-TV“). kiemelyje kolegoms įteiktos garbingos LŽS ir NŽKA premijos. Vinco Kudirkos premija skir- Etninės kultūros globos tarybos įsteigti prizai: ta žurnalistui Gerimantui Statiniui už knygą televizijos laidai „Senosios skrynios isto- „Gedimino Akstino viršūnė. Senojo ledkirčio rijos“ (aut. Rita Kiškūnaitė, Arūnas Paku- istorijos“. Žurnalistei Aldonai Armalei už kny- levičius, Jonas Skupeika, Žilvinas Skrebė, gą „Jonas Biržiškis. Nenuspėjami gyvenimo vi- Egidijus Juščius, Rytis Garalevičius, Šiaulių ražai“ paskirta Vytauto Gedgaudo premija. televizija); radijo laidai „Atokvėpio valandė- lė“. Žemaitiškai Viktorija Daujotytė „Balsa 10 d. Vilniaus miesto rotušėje geriausių metų Ūkūs“ (aut. Doloresa Kazragytė, „Marijos spaudos fotografijos darbų autoriams įteikti radijas“). apdovanojimai. Geriausio temos „Naujienos“

114 almanachas žurnalistika 2013/1 Žiniasklaidos kronika: dienos ir darbai

kadro autoriumi pripažintas DELFI fotografas 11 d. XXI kartą Kaunas sulaukė žurnalis- Tomas Vinickas, temos „Gyvenimas“ nugalė- tų „Spaudos baliaus“, kurį organizavo LŽS toju tapo Saulius Žiura, „Portretas“ – Viktorija Kauno apskrities skyrius. Tai tradicinė kau- Vaišvilaitė-Skirutienė. „Europos metų“ kate- niečių metinė šventė, skiriama Spaudos at- gorijoje nugalėjo Andrius Aleksandravičius, gavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti. „Kultūros“ – Tomas Lukšys, o „Diplomatijos“ kategorijoje laimėjimą pelnė Olga Posaškova. 22 d. Konkurencijos taryba leido koncerno Įspūdingiausią pramogų momentą užfiksavo „MG Baltic“ valdomai bendrovei „Laisvas ir Rolandas Parafinavičius, kariuomenės ir sporto – nepriklausomas kanalas“ iš koncerno „Ache- Alfredas Pliadis. Kategorijoje „Gamta ir jos sau- mos grupė“ įsigyti bendrovę „Baltijos TV“, ga“ geriausiai pasirodė Eugenijus Kavaliauskas, transliuojančią televizijos kanalą BTV. Ben- o už „Spindesio“ kategoriją apdovanojimą gavo drovei LNK leista įsigyti 100 proc. „Baltijos Paulius Makauskas. Temoje „Fotopasakojimas / TV“ akcijų, pranešė Konkurencijos taryba. Reportažas“ nugalėjo Eglės Malinauskienės dar- bai. Kolegų prizą pelnė Ramūnas Danisevičius. Šios kategorijos laimėtoją išrinkto visų į metraštį Parengta pagal interneto tinklalapius delfi.lt, ir parodą patekusių nuotraukų autoriai. lzs.lt, kaunozurnalistai.lt

Remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas Garbingos premijos – Gerimantui Statiniui ir Aldonai Armalei

Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos Vinco Kudirkos ir Vytauto Gedgaudo premijų vertinimo komisija (Aurelija Arlauskienė (pirm.), Perpetua Dum- šienė, Daiva Grikšienė, Juozas Kundrotas, Re- gina Montvilienė, Vitalija Morkūnienė, Aldona Žemaitytė-Petrauskienė, Laimutė Vasiliauskai- tė-Rožukienė, Jūratė Sobutienė, Vytautas Povilas Šilas) nutarė 2013 m. V. Kudirkos premiją skirti Aldonai Armalei ir Gerimantui Statiniui Gerimantui Statiniui už knygą „Gedimino Aks- aukščiausi LŽS ir NŽKA apdovanojimai tino viršūnė. Senojo ledkirčio istorijos“. V. Ged- įteikti minint Spaudos atgavimo, kalbos gaudo premija įteikta Aldonai Armalei už knygą ir knygos dieną Žurnalistikos instituto „Jonas Biržiškis. Nenuspėjami gyvenimo viražai“. kiemelyje, Vilniuje D. Radzevičiaus nuotr. almanachas žurnalistika 2013/1 115 kronika

V. Kudirkos premijos laureatai J. Lingys, I. Berulienė ir G. Statinis 2013 m. pradėjo naują iniciatyvą – birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, aplankyti V. Kudirkos pamin- klą su gėlėmis LŽS archyvo nuotr.

A. Macijausko premijos laureatas R. Sadauskas- Kvietkevičius ką tik po ceremonijos su Biržų r. mere I. Varziene, vertinimo komisijos pirmininke A. Armale ir LŽS pirmininku D. Radzevičiumi LŽS archyvo nuotr.

Keliautojo M. Šalčiaus dukra R. Šalčiūtė-Savickienė, (iš kairės) premijos mecenatas, europarlamentaras J. Paleckis, laureatė K. Stalnionytė, LŽS Kelionių ir pramogų klubo pirmininkas G. Statinis, LŽS pirmininkas D. Radzevičius, „Visi keliai“ prodiuseris G. Orentas, „Klajūnų klubo“ prezidentas G. Babravičius LŽS archyvo nuotr.

116 almanachas žurnalistika 2013/1 Kolegos objektyvo sūkury

Ekslibrisų parodos „1863 sukilimas“ koordinatorius, LŽS narys A. Čepauskas (kairėje) kalbasi su kolega G. Dabašinsku (dešinėje) LŽS archyvo nuotr.

Tarptautinės konkursinės ekslibrisų parodos „1863 sukilimas“ atidaryme 2013 m. liepos 23 d. Gariūnų verslo parke dalyvavo ir 2012 m. savo autorinių fotografijų parodą čia surengęs žymus menininkas, LŽS narys R. Dichavičius (antras iš kairės) LŽS archyvo nuotr. almanachas žurnalistika 2013/1 117 kronika

Kūrybinio konkurso „Kazachstanas įdomiu kampu“ 2012 m. nugalėtojos žurnalistės I. Vainalavičiūtė (I vieta), O. Nosevičienė (II vieta) ir D. Gudavičiūtė (III vieta) apdovanotos Kazachstano ambasadoje Lietuvoje 2013 m. sausio 11 d. LŽS archyvo nuotr.

Lietuvos žurnalistų sąjungos Sporto klubo rengiamo žurnalistų krepšinio turnyro akimirkos 2013 m. balandžio 6 d. LŽS archyvo nuotr.

118 almanachas žurnalistika 2013/1 Kolegos objektyvo sūkury

LŽS ir NŽKA persikraustymo į Žurnalistų namus akimirkos 2013 m. kovo mėn. LŽS archyvo nuotr.

2013 m. balandžio 27 d. LŽS Kelionių ir pramogų klubo delegacija buvo išlydėta į Punsko kraštą (Lenkija) keliauti lietuvybės takais LŽS archyvo nuotr. almanachas žurnalistika 2013/1 119 kronika

Regioninės žiniasklaidos įvykių kronika (nuo 2013 m. sausio mėn.) Jūratė Ablačinskaitė

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) Regioninės akademija“, LRT televizija), pirma vieta kate- žiniasklaidos ir žemės ūkio žurnalistų klubas gorijoje „Kaimas ir žemės ūkis radijo eteryje“ 2013-uosius pasitiko nauja iniciatyva – žurna- skirta Algirdui Steponavičiui (laida „Gimtoji listų kūrybinių darbų konkurso „Agromedija“ žemė“, radijas LRT), o kategorijoje „Mano nugalėtojų pagerbtuvėmis. Pagrindinė konkur- gyvenimas kaime“ pirma vieta atiteko Jurgai Zaleckienei (žurnalai „Mano ūkis“, „Mano gy- venimas“, „VETinfo“).

LŽS Vilniaus skyriaus tradicinio konkurso „Taikliausias šūvis“ laureato apdovanojimas įteiktas DELFI žurnalistui Šarūnui Černiaus- kui. Apdovanojimą pelnė publikacija, kurioje atskleistos derybos dėl kalinių balsų pirkimo Darbo partijos naudai.

L. Mockevičienės nuotr. Balandžio 1-ąją įsilaužta į LŽS Kauno aps- krities skyriaus patalpas. so, skirto žurnalistams agrarininkams ir tiems, kurie savo darbuose nušviečia kaimo ir žemės Gegužės 10 d. Klaipėdos žurnalistų ben- ūkio problematiką, nominacija – „Agromedijos druomenė išsidalijo tradiciniais tapusius ap- žvaigždė“ – atiteko žurnalistei Aldonai Svir- dovanojimus „ŽENIA“. „Metų atradimu“ butavičiūtei už indėlį į Lietuvos žemės ūkio pripažintas VE.lt portalo administratorius žurnalistiką. Kūrybinių darbų konkurso kate- Džiugas Lukoševičius už „maniakiškas“ bei gorijoje „Kaimas ir žemės ūkis spaudos pus- originalias straipsnių antraštes. „Metų skry- lapiuose“ pirma vieta skirta taip pat Aldonai džio“ apdovanojimą pelnė kitas VE.lt atsto- Svirbutavičiūtei, „Kaimas ir žemės ūkis nau- vas, portalo redaktorius Karolis Rupkus už tai, josiose medijose“ – Oksanai Laurutytei (nau- jog išėjo rengti reportažo dienraščiui „Klai- jienų portalas etaplius.lt, Šiauliai). Kategorijoje pėda“, o baigė jį dienraštyje „Vakarų ekspre- „Kaimas ir žemės ūkis televizijoje“ nugalėto- sas“. „Metų Knyslio“ apdovanojimą, teikiamą ja pripažinta Laima Pilipavičienė („Kaimo už rezonansinius straipsnius bei reportažus,

120 almanachas žurnalistika 2013/1 Regioninės žiniasklaidos įvykių kronika

E. Jankausko nuotr.

šiemet gavo taip pat „Vakarų ekspreso“ ats- Uostamiesčio žurnalistai pradėjo vasaros se- tovė Edita Gudavičė už straipsnį apie vaikų zoną eidami į žygį vaizdingomis Klaipėdos darželį, kurį lanko tik pati jo vadovė. Didžiau- rajono kalvomis, vadinamomis „Mažąja Švei- siu „Metų praradimu“ pripažinta žurnalistė carija“. LŽS Klaipėdos skyriaus žurnalistai Dovilė Skabickaitė, palikusi žurnalistiką dėl planuoja rengti tradicinius žygius į gamtą po viešųjų ryšių. „Metų praskridimo“ apdovano- netolimas miesto apylinkes – ne tik dėl koky- jimas, kurį gavusiajam statulėlė nėra teikiama biško poilsio, sporto ir sveikatos, bet ir dėl noro ir kuris skiriamas už šmaikščius liapsusus ar pažinti savo kraštą. nesusipratimus žurnalistiniame darbe, šiemet atiteko dienraščio „Klaipėda“ žurnalistei Astai G. Pilaičio nuotr. Dykovienei už straipsnį, kuriame neva buvo pakalbintas jau miręs asmuo. Garbingiau- sias „Metų žurnalisto“ apdovanojimas šie- met įteiktas žymiam fotokorespondentui bei operatoriui Eugenijui Maciui už tai, jog savo fotoarchyvus padovanojo I. Simonaitytės bib­ liotekai. „ŽENIA AČIŪ“ apdovanojimas ati- teko Klaipėdos apygardos prokuratūros atsto- vei spaudai Palmirai Martinkienei už ilgametį nuoširdų bendravimą su žiniasklaida. almanachas žurnalistika 2013/1 121 kronika

LŽS Kauno apskrities skyrius įteikė „Dė- už moralinę ir materialinę pagalbą Kauno kingumo plunksnas“. Už parodytą iniciatyvą žurnalistų namams ir nuolatines keliones po parvežti į Lietuvą ir perlaidoti buvusio laik­ Lietuvos sodžius, kad visi žinotų, kaip žmonės raščių ir žurnalų redaktoriaus, pirmojo Lie- gyvena, – Lietuvos Nepriklausomybės Akto tuvos prezidento Antano Smetonos palaikus, signatarui, LRT radijo žurnalistui Benediktui Vilmantui Rupeikai, už profesinio solidarumo puoselėjimą, moralinę ir materialinę pagalbą Kauno žurnalistų namams, kai jie nukentė- jo nuo piktadarių, bei už jaunosios žurnalistų kartos ugdymą – Vilniaus universiteto Komu- nikacijos fakulteto dekanui Andriui Vaišniui, už nuoširdumą, iniciatyvumą, labdaringumą, moralinę ir materialinę paramą Kauno žurna- listams, kai buvo išniekinti visų bendri namai, – asociacijos „Mediapolis“ prezidentei, Všį „Kino gildija“ prodiuserei Agnei Zalanskaitei.

XXI kartą Kaune gegužės mėnesį vykusiame „Spaudos baliuje“ jau tradiciškai įteikti „Gin- taip pat už Kauno kultūros ir meno žmonių tariniai parkeriai“. Šiais metais jie skirti LŽS kūrybinį skatinimą „Dėkingumo plunksna“ nariams – „Kauno dienos“ sporto žurnalistui skirta Kauno merui Andriui Kupčinskui, už Mariui Bagdonui, žurnalistui kolekcininkui Ri- gyvenimo metus, paskirtus Kauno rajonui čardui Venckui ir medicinos profesoriui Alek- ir jo žmonėms, nuoširdumą, paprastumą ir sandrui Vitkui, parengusiam vertingą istorinį geranoriškumą bendraujant su žurnalistais – keturtomį. Šventėje pagerbta ir kauniečių žur- Kauno rajono vicemerui Petrui Mikelioniui, už nalistų krepšinio rinktinė, kuri vadovaujama puikų jaunųjų žurnalistų rengimą profesionaliai Tomo Grigalevičiaus Vilniuje laimėjo Spaudos kūrybai, už moralinę ir materialinę pagalbą LŽS atgavimo, kalbos ir knygos dienai skirtas varžy- Kauno apskrities skyriaus interneto svetainei bas. Šventę vainikavo Lietuvos radijo pirmojo www.kaunozurnalistai.lt – LŽS pirmininko pranešėjo ir laidų vedėjo Petro Babicko vardo pavaduotojai, Vytauto Didžiojo universiteto antrosios premijos laureato paskelbimas. Pre- Komunikacijos katedros docentei Audronei mija įvertintas LŽS Kauno skyriaus valdybos Nugaraitei, už kolegų žurnalistų vienijimą ir pirmininkas Vidas Mačiulis už televizijai pa- parodytą iniciatyvą padėti Kauno žurnalistų skirtus 45 metus bei prieš dvidešimtmetį pra- namams, taip pat už moralinę ir materialinę pa- dėtą ir tik laikinai dėl techninių kliūčių neren- galbą – LŽS pirmininkui Dainiui Radzevičiui, giamą originalią laidą „Krepšinio pasaulyje“.

Remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

122 almanachas žurnalistika 2013/1 komentaras G. Sviderskytės asmeninio archyvo nuotr. asmeninio archyvo Sviderskytės G. Istorijos trafaretai politinėje ir ketvirtojoje valdžioje veda liepto galo link

Gražina Sviderskytė

almanachas žurnalistika 2013/1 123 komentaras

2013-ieji Lietuvoje pašvęsti šiam, tam ir „Lietuvos princas“ Inigo von Urachas ar pana- anam. Valdžia užkutrino valdininkų pajė- šus feniksas iš pelenų. Jie – be išlygų populia- gas žerti dėmesio daugybinėms vertybėms rūs didvyriai, su kurių vardais, skrydžio vaiz- ir veikloms: nuo tarmių ir sveikatingumo iki diniais visų redakcijų visi darbuotojai užaugo nusipelniusių asmenų bei istorinių sukakčių. nuo šlapių kelnyčių. Tačiau metams įpusėjus jau matyti užmojo išdava: pasitvirtina posakis, jog tai, kas skirta Taigi, pirma, informacijos skleidėjams apie viskam, netinka niekam. juos daug galvos laužyti nereikia. Antra, in- formacijos vartotojams jie irgi yra savi, savaip Bene plačiausiai garsinama viena dedika- artimi, dėl tos traukos dirginantys, nenuga- cijų: 2013-ieji paskelbti Stepono Dariaus ir limai patrauklūs. Dėl to jie turėtų būti „pa- Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metais. togūs“ vieniems ir kitiems, tinkami, kad ir Žinia­sklaida statisto tikslumu nuo užpernai be perstojo garsinti, linksniuoti kokiuose tik fiksavo, kaip Seime užregistruotas nutari- nori kontekstuose. Antai, juk pliuškis godžiai mo projektas, kada priimtas, kaip sudaryta siurbs bobiškas niektauzų paplavas apie „bri- vyriausybinė darbo grupė, koks patvirtintas tų baruose itin mėgstamą litų dešimtinę“. Vi- „priemonių planas“ ir galop palaiminta vals- dutiniokas mielai pasitikrins istorijos žinias tybinė 80-mečio minėjimo programa. ir, tikėtina, dar oriai pateiks pastabų. Inte- lektualas... Na, intelektualų redakcijos rimtai Deja, tenka apgailestauti, kad pusantrų metų iš nepaiso; jie – per brangi mažmena, didina są- esmės apsiribota pranešimais spaudai, striuko- naudas, bet ne apyvartas. mis besikartojančiomis žinutėmis, o išsamesnių pasvarstymų atidundančio, juolab jau driokste- Tad kodėl nesinaudota tokia proga? Juk buvo lėjusio jubiliejaus proga taip ir neatsirado. galima padrumsti bent šio ilgo proceso pa- viršių: kad ir įprastai pliaukštelėti bizūnu, ar Viena vertus, suprantama: žiniasklaidai pa- tikslingai planuojama biudžeto lėšų panauda? togiau skelbti kasdienius naujienų „serialus“ Vienam apie tai pačirpavus, gal kitas jau pa- apie viešosios erdvės nūdienos herojus arba, kapstytų gilėliau: kas ir ką konkrečiai, kaip, dar geriau, antiherojus. Taip lengviau skelbti dėl ko siūlo, daro šiai progai? O koks ilgalai- antraštes ir anonsus, gundyti fotografijomis kis kurpiamų „priemonių plano“ tikslas, ko- bei įrašais, grybšniais grobtis like‘us ir kurstyti kia reali panauda? comment‘us. Todėl kapstytis po istorijos, įam- žinimo, atminties problemas yra bemaž tiek Šitaip būtų atsiradusi bent prielaida diskusijai, pat patrauklu, kaip ieškotis užkandos kontei- kritinei analizei. Gal koks penktas ar aštun- neryje užuot apsipirkus „M“... Istorija, nema- tas žurnalistas išjudintų net gilesnius, „prie- toma politikos intrigose ir pramogų pasaulio monių plano“ prasmingumo ir išliekamosios karuselėje, lieka užribyje, beje, kaip ir daugelis vertės kriterijus? O gal kažkuris paklaustų iš kitų kultūros bei mokslo dalykų. esmės: kam tų „priemonių“ apskritai reikia? Ar jos bent krašteliu siejasi su viešuoju inte- Kita vertus, S. Dariaus ir S. Girėno atvejis – resu? Jei taip, tai kokios konkrečios jų sąsa- ne toks elementarus. Juk šie herojai – ne koks jos su tikrosiomis, ilgalaikėmis visuomenės ir

124 almanachas žurnalistika 2013/1 Istorijos trafaretai politinėje ir ketvirtojoje valdžioje veda liepto galo link

valstybės reikmėmis? Ar svarstytos, įvertintos ketvirčiui valandėlės susitikti, buvau pasveikinta jų alternatyvos? šaltu dušu: mano pasiūlymas palaikytas įžeidi- mu! Atsisakęs susitikti neva dėl laiko stygiaus, Oi, kaip buvo galima papurtyti trepenančius Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos depar- tribūnose ir bubenančius kabinetuose. Tai- tamento vadovas Linas Vingelis mano laiko gi tame „priemonių plane“ buvo ir visiškų anaiptol netaupė ir telefonu skėlė maždaug 45 niekų! Užtat originalesnės kūrybos, intelek- minučių monologą. Pirmojoje retorikos dalyje tualesnės įžvalgos, pagrįstos strategijos – nė nepaliaudamas vaikė baubus: esą, kaip drįstu kvapo. Darbo grupėn susirinko suinteresuota kaltinti, bene ir šmeižti ketinu, „o mes juk dir- kompanija, pasiūlė atstovaujamų organizacijų bame gerai!“ Tratėjo į ausį lyg iš automato. „Aš ir institucijų iniciatyvų, kurios kartais buvo dar nė nesakiau, kad dirbate blogai“, – tespėjau kone saviveiklos ratelio lygio, ir tiek. Argi ištarti. Antroji retorikos dalis buvo skirta papro- niekam tai neužkliuvo? čiams apsakyti: „Kasmet tai vyksta. Taip buvo, yra ir bus.“ Tik finale, kai įsijautęs tarnautojas Taip, man užkliuvo. Bet – ne, aš nėjau į tą jau su patosu dėstė, jog „svarbiausia yra puose- darbo grupę. Atsisakiau joje dalyvauti, nors lėti dvasią, ypač vaikams“, vis dėlto įsiterpiau ir galiu atsakingai pareikšti, kad žinau dau- perklausiau: kas gi toji dvasia ir už ko, ant kokių giausiai faktinių, unikaliu archyviniu tyrimu pamatų ji laikosi, jei ne ant žinių? Ir tada gavau pagrįstų duomenų apie S. Dariaus ir S. Gi- esminę pamoką: „Nejaugi jūs manote, kad vai- rėno skrydį, katastrofą bei jos atomazgas ir kams reikia žinių?!“ turiu naujų, paveikių įžvalgų, kaip šį istorinį paveldą efektyviai skleisti, diegti, gaivinti... Iš tiesų. Mano problema ta, kad esu linkusi ne- Tad kodėl atsisakiau? Todėl, kad, perfrazuo- siginčyti dėl dvasių. Kur nėra žinių, ten verčiau jant poetą, kadais aklai tikėjau etika, buvau burnos neaušinu. Bet manoji problema yra nie- tikėjimo kvailė. Raštu išdėsčiau, kad laikyčiau kas palyginti su funkcionierių „dvasių krize“. nederamu dalyku naudotis padėtimi darbo grupėje ir „prastūminėti“ savo idėjas. Taip Ji išties kartojasi kasmet: valdžios kabinetuo- pat raštu pasisiūliau visokeriopai konsultuoti se copy-paste principu vien mažmožius tekai- ir bendradarbiauti, raginau įsigilinti į naujas taliojant kurpiami standartiniai „priemonių iniciatyvas, išnaudoti palankią progą verž- planai“, žurnalistai leipdami iš nuobodulio lioms, gyvybingoms, perspektyvioms idėjoms skleidžia žiovulį keliančias „naujienas“, biu- ir jau vykdomiems, pasiteisinusiems projek- džeto pinigėliai sukrenta į kiauras kišenėles, tams paremti. Dar palinkėjau darbo grupei metų ratas apsisuka, o Lietuvos žmonės lieka išminties naudojant valstybės patikėtus, kad kur buvę. Nė žingsnio pirmyn, tas pats per tą ir ribotos galios svertus. patį, ir tai niekam neįdomu: „priemonės“ iš anksto žinomos ir vos įgyvendintos užmiršta- Ir ką gi? mos. Kur šitaip einame? Kam to reikia?

Darbo grupės vadovo atsakymo negavau. Nesu- Klausimas – ne retorinis. Turiu būsimų abitu­ laukiau žinutės nė iš vieno darbo grupės nario. rientų – intelektualių, labiau nei vidutiniškai iš- Kai paskambinau į Vyriausybę ir kviečiau bent prusintų sostinės mokyklos auklėtinių – rašinių, almanachas žurnalistika 2013/1 125 komentaras

kuriuose parašyta juodu ant balto: „Lietuvai vaizdinių ir siaurutėlių rėmų, už kurių neišlenda svarbiausia globalizuotis ir integruotis, o nacio- drąsesnė žurnalistų plunksna ar mikrofonas, naliniai didvyriai, lietuvių kalba, tautinė kultūra apgailestauti dėl sunykusių kūrybinių užmojų buvo reikalingi sovietmečiu, kai reikėjo išsiko- ir galių. „Tas pats per tą patį“, – nuobodžiauja voti nepriklausomybę.“ Štai taip. „Priemonių skaitytojai. Šie sopuliai taip žinomi, kad seniai planai“ – šuniui ant uodegos. skauda. Originaliau būtų užsiminti, kad kai kas iš kolegų ir vėl nesibodi naudoti mano pačios Tad kam gi vadinamieji tarnautojai tuščiai ilgamečio tarptautinio tyrimo duomenų, nenu- gūžinėja Vyriausybės kabinetuose, už aikštėje rodydamas šaltinio. Bet ir godos dėl etikos jau sustingusio Vinco Kudirkos nugaros? Kiek įkyrėjusios. dar reikia aiškinti, kad prieitas liepto galas? Kad istorinio paveldo esatis tampa fikcija? Todėl tesinori kolegiškai užjausti bendra- Kad tradicijų gyvastį palaiko pavieniai entu- minčius, kuriems slogūs tie nepaliaujamai ar- ziastai ir mažutėliai jų spiečiai? Kad jaunimas tėjančių, tolstančių jubiliejų šleifai, prasivel- sieja viltis su svetimais kraštais, nejausdamas kantys sausa dulkina žeme ir nepaliekantys lietuviškų šaknų traukos? nei želmenų, nei vaisių, kuriuos apspitę tarp- tų, mistų ir į gimtą dirvą šaknis leistų mūsų Ir kam tada jubiliejinė žiniasklaidos makulatū- tautos suaugusieji ir vaikai. Ir dar – būtinai ra? Neverta vėl minėti daugybinių faktinių klai- paspausti ranką kiekvienam, kas kantriai sėja, dų proginėje informacijoje, priminti nuvalkiotų puoselėja pavienius prošvaisčių daigus.

Apie autorę

G. Sviderskytė – žurnalistė, 18 dokumentinių filmų ir dviejų knygų autorė, V. Kudirkos premijos laureatė. Šiuo metu Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė, rašo disertaciją „Lituanicos“ problematikos tema. Trečius metus vykdo pirmąjį kompleksišką „Lituanicos“ istorijos archyvinį tyri- mą Lietuvoje, Vokietijoje ir JAV. Taip pat redaguoja šiam tyrimui skirtą tinklalapį www.lituanica- documentica.lt.

126 almanachas žurnalistika 2013/1 in memoriam

Petras Pečiūra (1927 08 10 Starkonys – 2012 11 27 Vilnius)

Vytautas Žeimantas

2012 m. lapkričio 27 d. kaime pusvalakininko šeimoje. Baigęs Ku- mirė LŽS narys, etnolo- piškio gimnaziją, 1947 m. įstojau į Vilniaus gas ir religijotyrininkas universitetą studijuoti lietuvių literatūros ir Petras Pečiūra, paskuti- į Vilniaus valstybinio dramos teatro Dra- niaisiais savo gyvenimo mos studiją. Abi mokyklas baigiau 1952 m. Petras Pečiūra metais aktyviai bendra- įgydamas lituanisto ir aktoriaus specialybes. LŽS archyvo nuotr. darbiavęs su televizija. Dirbau Vilniaus universitete Filologijos ka- tedroje dėstytoju ir vaidinau Profsąjungų „Gimiau 1927 m. rugpjūčio 10 d. patriar- rūmų mėgėjų teatre. Visą gyvenimą domė- chaliniame šiaudiniais stogais Starkonių jausi tautų papročiais ir religijomis. Tyrinėjau almanachas žurnalistika 2013/1 127 in memoriam

šventės struktūrą – apeigas, pramogas ir šven- kupiškėnų gyvenimą. Išleidau ir devynių va- čių personažus“, – apie save rašė P. Pečiūra. landų trukmės garsinę knygą „Iš aukščiau Jis parašė gana kukliai, nepaminėdamas savo kiti horizontai“. Ją pats įkalbėjau ir įdainavau ypač aktyvios veiklos periodinėje spaudoje, už dainas. 2000 m. paruošiau tris tomus apie ku- kurią dar 1960 m. buvo priimtas į Lietuvos piškėnų kaimus „Keliai veda Kupiškin“. Tai žurnalistų sąjungą. stambiausias mano darbas.“

P. Pečiūra buvo tikras spaudos darbštuolis. Jis Dar galima pridurti, kad įdomios ir jo knygos paskelbė daugiau kaip 1 000 straipsnių, išleido „Kazimieras Kuzavinis – kalbininkas ir peda- apie 40 mokslo populiarinimo ir publicistikos gogas“ (2009), etiudai „Bučinys, šokis, mada“ brošiūrų bei knygų. Sovietmečiu rašė ir ateiz- (1997). mo temomis, už ką vėliau buvo kritikuojamas. P. Pečiūra nepamiršdavo ir savo antrosios „Rašiau ir beletristinius istorinius vaizdelius. specialybės – aktorystės. Pastaraisiais metais Juos sudėjau į keletą knygų. Svarbiausia iš jų – vaidino komiškus vaidmenis per TV3 tele- „Gedimino pasiuntiniai“, dienos šviesą išvydu- viziją. si 1994 m. Tai papročių ir nuotykių dokumen- tinė apysaka apie tai, kaip Gedimino pasiunti- Petras Pečiūra buvo aktyvus LŽS Senjorų nys Eigutis nukeliavo į Avinjoną pas popiežių klubo ir Vilniaus kupiškėnų klubo narys. ir grįžo atgal, – rašė P. Pečiūra. – Išleidau ir kelias pasakojimų knygeles, kuriose aprašiau Palaidotas Vilniuje, Karveliškių kapinėse. Aloyzas Urbonas (1935 05 21 Rudžionys – 2013 01 05 Vilnius)

Vytautas Žeimantas

2013 m. sausio 5 d. Raudondvaryje staiga mirė mūsų kolega Aloyzas Urbonas. Dar penktadienį jis buvo žurnalo „Mokslas ir technika“ redakcijoje, tarėsi su vyr. redak- toriumi Jonu Baziu dėl naujų straipsnių žurnalui, sakė, kad baigia rašyti knygą apie kažkokios įstaigos jubiliejų. Po to išvažiavo į savo sodybą, esančią Raudondvaryje, netoli Aloyzas Urbonas Nemenčinės. O kitą dieną čia atvykęs sūnus LŽS archyvo nuotr. jį rado jau išėjusį...

128 almanachas žurnalistika 2013/1 Petras Pečiūra, ALoyzas Urbonas

A. Urbonas gimė 1935 m. gegužės 21 d. Ro- tribūna“ skyriaus vedėjas, 1995 m. dienraš- kiškio apskrityje, Rudžionių kaime. 1958 m. čio „Lietuva“ bendradarbis. 1995–1996 m. Vilniaus universitete baigė žurnalistikos Seimo LDDP frakcijos referentas ryšiams specialybę. Dar būdamas studentas pradėjo su spauda, televizija, radiju. dirbti laikraščio „Sovetskaja Litva“ kores- pondentu. Be to, svajojo ir apie jūrą. Todėl Jis domėjosi ir esperanto kalba. Kartu su dvejus metus (1960–1961) plaukiojo laivais, Povilu Jegorovu sudarė ir išleido apybraižų buvo Klaipėdos ekspedicinės silkių žvejybos knygą „Esu Esperanto eilinis“ (2003). bazės jūreivis. Pažintis su jūra, jūreivyste, žvejyba jam padėjo parašyti nemažai straips- Kolega Aloyzas produktyviai dirbo ir rašy- nių marinistine tema. Vėliau išleido apie jūrą damas bei leisdamas knygas. Be jau minė- ir knygų. 1962–1968 m. jis buvo Valstybinio tų, jis yra parašęs gal dvi dešimtis apybrai- televizijos ir radijo komiteto koresponden- žų knygų įvairia tematika. Tai „Giminystės tas, vyresnysis redaktorius. Vėliau jį paviliojo laipsnis – kovos draugai“ (1975), „Mano kita aistra – kriminalistika. 1969–1976 m. svajonių žemė“ (1979), „Likime rūstusis“ jis dirbo Lietuvos vidaus reikalų ministerijos (1983), „Jūra, lauk manęs“ (1983), „Ypatin- instruktoriumi. Tai paskatino kolegą Aloyzą ga užduotis“ (1985), „Kaunas yra Kaunas!“ parašyti daug straipsnių apie milicijos veiklą, (1994), „Po saule“ (1997), „Pilkų arimų išleisti ir pirmąsias autorines knygas – „Mi- šviesa“ (1999), „Sutikti agronomų žemėje“ licijos teletaipai kala“ (1973), „Pėdsakai bai- (2001), „Olimpiniai žingsniai“ (2001), kt. giasi ugnyje“ (1974), kt. Keletą knygų jis parašė kartu su kolega Kęs- 1976–1985 m. dirbo laikraščiuose „Kom- tučiu Trečiakausku. Tai apybraižos „Neliksi jaunimo tiesa“ ir „Vakarinės naujienos“, vienišas“ (1984) ir esperanto kalba „Por la buvo skyriaus vedėjas, redaktoriaus pava- homo“ (1988). duotojas. Tada teko su juo nemažai betar- piškai bendradarbiauti. Visada buvo miela 1996 m. jis išleido ir apsakymų rinktinę „Pa- pas jį užeiti, pasitarti, pasiūlyti vieną ar kitą smerktųjų džiaugsmas“. 2001 m. A. Urbonui temą. A. Urbonas visada būdavo dėmesin- skirta Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija. gas ir draugiškas. Pastaraisiais metais kolega Aloyzas labai ak- Vėliau jį vėl paviliojo jūra. 1985–1989 m. tyviai bendradarbiavo su žurnalu „Mokslas kolega Aloyzas vėl plaukiojo – dirbo Klai- ir technika“. Kiekviename kas mėnesį išei- pėdos refrižeratorių laivyno bazės kapitono nančio žurnalo numeryje būdavo jo straips- padėjėju. nių, dažnai ir ne po vieną.

1989–1992 m. jis žurnalo „Pasaulis“ skyriaus A. Urbonas palaidotas netoli savo tėviškės, vedėjas, 1993–1994 m. savaitraščio „Vilniaus Kamajų kapinėse.

almanachas žurnalistika 2013/1 129 in memoriam Adolfas Uža (1946 08 13 Šiauliai – 2013 03 30 Vilnius)

Vytautas Žeimantas

Ypač kolegos Adolfo gabumai atsiskleidė prasidėjus Sąjūdžiui, į kurio veiklą jis pasinė- rė visa savo esybe.1988 m. buvo Lietuvos Są- jūdžio steigiamojo suvažiavimo organizaci- nio komiteto, Sąjūdžio koordinacinio centro tarybos narys, redagavo ir platino Lietuvos Sąjūdžio seimo tarybos biuletenį „Ekspres informacija“. 1989–1990 m. A. Uža dirbo laikraščio „Žalioji Lietuva“ redaktoriaus pa- vaduotoju, 1990 m. – savaitraščio „Pozicija“ atsakinguoju sekretoriumi. Penkerius metus (iki 1995) jis dirbo Japonijos telegramų agen- Adolfas Uža tūros „Kyodo Cusin“ korespondentu Balti- LŽS archyvo nuotr. jos valstybėse, teikdamas Japonijos spaudai karščiausią informaciją apie sovietų jungą Adolfas Uža, žurnalistas, redaktorius, ka- pasiruošusias nusimesti tris Baltijos respubli- rikatūristas ir sporto organizatorius, gimė kas, apie pirmuosius mūsų nepriklausomybės 1946 m. Šiauliuose. Šiame mieste ir Akme- žingsnius. nės rajono Papilės apylinkėse prabėgo jo vaikystė ir jaunystė. A. Užai teko paragauti ir redaktoriaus duonos. 1995 m. jis buvo dienraščio „Lietuva“ vyriausia- Artimiau su juo susipažinau dar studijuodamas sis redaktorius, 1996–1999 m. ėjo savaitraščio Vilniaus universitete. Jis buvo aktyvus studen- „Atgimimas“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas. tas, mėgo visuomeninę veiklą. 1971 m. jis baigė 2007 m. A. Uža apdovanotas Krašto apsaugos Vilniaus universiteto Istorijos fakultete žur- sistemos kūrėjų asociacijos medaliu „Už nuo- nalistikos specialybę ir tolesnį savo gyvenimą pelnus atkuriant Lietuvos kariuomenę“. paskyrė žurnalistikai. 1972–1975 m. buvo lai- kraščio „Vakarinės naujienos“ atsakingojo se- Be žurnalistikos, kolega Adolfas turėjo dar kretoriaus pavaduotojas, 1976–1977 m. – Lie- tris aistras – futbolą, poeziją ir piešimą. tuvos radijo ir televizijos komiteto vyresnysis redaktorius, 1979–1982 m. – Vilniaus rajono Akivaizdūs jo nuopelnai skatinant vaikų fut- laikraščio „Draugystė“ atsakingasis sekretorius, bolą. 1993 m. jis pasiūlė ir įgyvendino projektą 1982–1989 m. – „Eltos“ korespondentas. „Gatvės vaikų futbolas“. Jo treniruojama vaikų

130 almanachas žurnalistika 2013/1 Adolfas Uža, Filomena Taunytė

futbolo komanda „Audra“ 1995 m. tapo Vil- niaus miesto jaunių čempione. 1997 m. kolega Adolfas inicijavo Lietuvos gatvės vaikų futbolo federacijos steigimą, 1997–2011 m. buvo šios federacijos prezidentas, vėliau – Garbės pre- zidentas. Jis buvo Lietuvos futbolo federaci- Adolfo Užos jos vykdomojo komiteto, Lietuvos asociacijos darbas saugomas „Sportas visiems“ tarybos narys. Už šią veiklą Žurnalistų 2006 m. apdovanotas Kūno kultūros ir sporto namuose departamento sidabro medaliu „Už nuopelnus D. Radzevičiaus Lietuvos sportui“. nuotr.

Kita aistra – poezija. Ji pasireiškė pluoštu Jo pieštus šaržus ir karikatūras noriai spaus- eilėraščių, šmaikščiomis epigramomis ir ei- dino periodinė spauda. Jis surengė per de- lėraščių bei miniatiūrų knyga „Gyvenimo šimt personalinių parodų. Išleido dvi šaržų ir karuselė“ (2008). karikatūrų knygas: 1990 m. „Atgimstančios Lietuvos žmonės“, 1992 m. „Mūsų gyveni- Trečioji aistra – draugiški ir nevisai draugiški mo paletė“. Pabandė A. Uža ir knygos gra- šaržai, karikatūros, piešiniai. Turbūt nė vie- fikos meną. Apipavidalino kolegos Alberto nas iškilesnis to meto politikas nepraslydo Ružo pamfletų ir feljetonų knygą. pro A. Užą. Mėgo jis piešti ir kolegas žur- nalistus. Šaržavo ir mane. Džiaugiuosi turė- Išėjęs į pensiją buvo aktyvus LŽS Senjorų damas šį piešinį, kuris ir dabar, rašant šias klubo narys. Mirė po ilgos ir sunkios ligos. eilutes, žvelgia į mane nuo kambario sienos. Palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse. Filomena Taunytė (1925 04 11 Vantainėliai – 2013 06 28 Vilnius)

Vytautas Žeimantas

Sunku patikėti, kad tarp mūsų jau nėra Filo- Ir štai atsisveikinimo gėlės prie jos palai- menos Taunytės, garsios žurnalistės, publicistės, kų urnos, mišios už velionę Žvėryno baž- rašytojos ir gydytojos. Ji išėjo Anapilin Vilniuje, nyčioje, ilga virtinė žmonių, ją palydinčių į 2013 m. birželio 28 d. vakare. Šiemet kovo mė- paskutiniąją kelionę, ir šviežias kapas Sal- nesį mūsų garbaus amžiaus kolegę buvo ištikęs toniškių kapinėse, visas paskendęs baltų insultas, ji gydėsi ligoninėje. Deja... gėlių jūroje. almanachas žurnalistika 2013/1 131 in memoriam

sekėsi kalbėti, pasakoti, mokytoja mano ra- šinėlius skaitė klasėje. Universitete pradėjau studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą, bet karas viską sujaukė. Tapau gydytoja.“

Tik nuo 1965 m. ji pradėjo aktyviai reikštis respublikinėje spaudoje. Ypač jai sekėsi, kai užsimodavo didelę medicininę patirtį pateikti pasitelkusi publicistiką, gyvą ir skambų žodį. Jos straipsniai periodinėje spaudoje, vėliau pa- sirodžiusios knygos išsiskyrė ne tik geru me- dicinos reikalų žinojimu, drąsiais atradimais, originaliais gydymo patarimais, bet ir sodriu lietuvišku žodžiu, aukšta publicistikos praba.

Filomena Taunytė Kolegės Filomenos kūrybinis augimas aki- LŽS archyvo nuotr. vaizdus. Nuo kuklokos pirmosios knygos „Dar kartą apie alkoholizmą“, pasirodžiusios 1972 Kolegė Filomena didžiąją savo gyvenimo m., iki įdomių, intriguojančių ir todėl popu- dalį praleido dviejų mūzų glėbyje. Vieną jos liarių publicistinės medicinos knygų „Vandens ranka vedė Hipokrato priesaika, kitą – kū- užkalbėjimas“ (2000), „9/10 laimės: apie fizi- rybos mūza. Ir abiejose erdvėse – gydymo ir nę ir psichinę sveikatą“ (2003, 2006, 2009), kūrybos – ji paliko ryškų pėdsaką... „7 nuodėmės ir 12 ligų“ (2006, 2007, 2009), „Kiek sveria siela“ (2008, 2009), „Gyvenimas Kolegė Filomena gimė 1925 m. balandžio 11 d. be stogo“ (2009), „Ieškau tikro lietuvio“ (2011, Vantainėliuose, Radviliškio rajone. Ji nuo 2013) ir kt. mažens siekė mokslo. Mokėsi Voskonių pra- džios mokykloje, Radviliškio progimnazijoje, 2008 m. už knygą „Kiek sveria siela“ jai skir- Šiaulių gimnazijoje. 1942 m. pradėjo studi- ta Juozo Tumo-Vaižganto premija. juoti Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultete. 1943 m. vokie- Naujausia ir, deja, paskutinė kolegės Filo- čiams universitetą uždarius, įstojo į Kauno menos knyga „Šventųjų gyvenimas Marijos akušerių mokyklą. Ją baigusi grįžo į tėviškę, žemėje“ pasirodė šį pavasarį. Šioje knygoje ji dirbo Radviliškyje. 1950 m. Vilniaus univer- atsiskleidžia kaip autorė, sukaupusi didžiulę siteto Medicinos fakultete įgijo gydytojos gyvenimo ir profesinę patirtį. Ji teigė suti- specialybę. Dirbo įvairiose medicinos srityse. kusi kur kas daugiau gerų žmonių nei blogų, Aktyviai domėjosi ir propagavo netradicinius o ir pastarųjų tik nedidelė dalis esanti tokių, gydymo būdus. Tapo populiari gydytoja. kurie negalėtų pasitaisyti. Ji buvo optimistė, ieškodavo gyvenime gero, todėl ir paskuti- Kūryba ji susidomėjo ne iš karto, nors man yra nė jos knyga yra skirta šviesiems ir kilniems sakiusi: „Maniau, būsiu literatė. Gimnazijoje žmonėms.

132 almanachas žurnalistika 2013/1 Filomena Taunytė

O tas faktas, kad kolegės Filomenos knygos Kolegė Filomena buvo itin mėgstama žur- buvo leidžiamos pakartotinai, rodo jų po- nalistų pašnekovė tiek internetinėje erdvėje, puliarumą. Vadinasi, autorė sugebėjo įveikti tiek spaudoje, televizijoje, nes drąsiai reiškė per vis labiau mūsų visuomenę apimantį ne- savo nuomonę apie sveikatą, ligų gydymą norą skaityti, domėtis knyga. vaistais, dietas, medicininį švietimą ir kt. Nepagailėdavo kritikos ir prastai dirban- 1975 m. ji įstojo į Lietuvos žurnalistų sąjun- tiems savo kolegoms medikams. gą. Kolegė Filomena buvo viena iš Nacio- nalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos steigėjų Jos neslėgė metų našta, nors jau artėjo prie (2006). 2009 m. ji priimta į Lietuvos rašytojų savo devyniasdešimties metų jubiliejaus. sąjungą. Ji aktyviai dalyvaudavo žurnalistų Dar šį vasarį ji LŽS Senjorų klube kalbėjo sąjungos veikloje, ypač mėgo LŽS Senjorų apie pagyvenusių žmonių gyvenseną, kad klubą. Stengdavosi nepraleisti nė vieno klubo artėjant senatvei nereikia nusiminti. O apie susirinkimo, kitokio renginio. Ji noriai daly- save pasakė: „Jei manote, kad gyvenu nuo- davosi sava patirtimi, neretai ir motiniškai bodžiai, labai klystate. Juk senatvėje gyve- pabardama, kad nesilaikome gydytojų patari- nimas gali būti geras, gražus ir įdomus, tik mų. Mėgo aštrų žodį, turėdavo ir griežtą nuo- nereikia jo sugadinti dejavimu, verkšlenimu monę. Mėgdavo ir pajuokauti, dažnai ir labai ir vaistais.“ šmaikščiai. Ji ne kartą sakė: „Geriau gyventi su liga, nei mirti nuo jos gydymo.“ Simboliškai dabar skamba kolegės Filome- nos mintys: „Vieni miršta, kiti lengvai išei- O rimtai F. Taunytė sakydavo, kad ligos yra mir- na... Mirtis sunki, o išėjimas nepastebimas. ties pranašai ir jas reikia sutikti pagarbiai. Su jo- Atsigulė žmogus vakare, o ryte, žiūrėk, jau mis iš pradžių verta tartis žodžiais, paskui – vais- išėjęs. Būtų gerai, jei visi išeitume lengvai ir tažolėmis ir tik vėliau pereiti prie vaistų. Nereikia be skausmo.“ žinoti daug liaudies medicinos receptų, pakanka ir kelių, svarbu jais naudotis. Kaip išėjo Filomena, ji vienintelė težino...

Nemažai ji nuveikė ir tarp kolegų medikų. Išėjo neeilinė asmenybė, savo veikla išgarsė- 1991 m. kartu su gydytojais Saliute Golec- jusi visoje Lietuvoje. Mums dar teks gerokai kiene ir Algimantu Jasulaičiu įkurė Vinco paplušėti, kol iki galo atskleisime Filomenos Kudirkos medikų literatų draugiją. Taunytės fenomeną.

Remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas almanachas žurnalistika 2013/1 133 tarptautiniai ryšiai Internetinis tiltas su Ukraina – kalbėti ir išgirsti

Viktoras Denisenko Liepos 24 d. vyko pirmoji internetinė konferencija, į kurią Lietuvos žurnalistų sąjunga kartu su Kijevo spaudos klubu (viešoji Ukrainos žurnalistų organizacija, įsteigta 1991 m.) pakvietė žurnalistus, politologus, politikus ir visuomenės veikėjus. Internetinis ryšys sujungė diskusijos dalyvius Vilniuje ir Kijeve. Pirmame tokio pobūdžio renginyje buvo kalbama apie Rytų kaimynų perspektyvą įsilieti į susivienijusią Europą.

Pokalbio tema buvo daugiau nei aktuali, nes integracinį pasirinkimą ir pradėjo ilgą, bet artėja ruduo, o kartu ir Rytų partnerystės perspektyvų judėjimą ES narystės link. forumas Vilniuje. Čia Ukraina tikisi pasira- šyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga. Tačiau kolegų iš Kijevo pasisakymuose buvo Jei Kijevui pavyks realizuoti minėtą siekį, girdėti ir nemažai pesimistinių gaidelių (ir čia tai reikš, kad Ukraina aiškiai deklaravo savo galima juos suprasti). Viena vertus, pesimizmas

Teletilto akimirka iš Kijevo spaudos klubo. Kairėje – Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas I. Kucenko nuotr.

134 almanachas žurnalistika 2013/1 Internetinis tiltas su Ukraina – kalbėti ir išgirsti

Pirmasis teletiltas Žurnalistų namuose Vilniuje V. Žeimanto nuotr. susijęs su abejonėmis, ar dabartinei Ukrainos pesimistinį požiūrius), ir svarbiausia, kad tai valdžiai užteks politinės valios įvykdyti visas suprastų žurnalistai, kurie rašys Ukrainos vi- reikiamas reformas (o kur dar Europos nepa- suomenei apie europinės integracijos perspek- sitenkinimas dėl teisminės sistemos panaudo- tyvas bei problemas. Šis klausimas diskusijoje jimo politiškai angažuotam buvusios ministrės irgi buvo aptartas. pirmininkės Julijos Timošenko persekiojimui). Kita vertus, ES pati linkusi vietoje „atvirų durų“ Minėtą diskusiją galima pavadinti pirmu bly- pasirinkti „uždarų durų“ politiką. Tai reikštų, nu, tačiau liežuvis neapsiverčia pasakyti, kad jis jog realios Ukrainos perspektyvos tapti ES nare buvo prisvilęs (nepaisant visų pasitaikiusių ryšio yra miglotos. Pesimistiškiausiai nusiteikę kole- sutrikimų). Įvykęs renginys leidžia kitaip ver- gos iš Kijevo kalbėjo apie tai, kad integracijos tinti žurnalistų, politologų ir politikų sąveiką bei procesas gali tęstis ne vieną dešimtmetį (tada tarptautinio bendradarbiavimo perspektyvas. kyla klausimas, ar verta ką nors daryti tokios tolimos perspektyvos vardan). Virtualiai pabendrauti su kolegomis Kijeve į Žurnalistų namus Vilniuje atėjo ne tik ži- Kolegos taip pat pripažino, kad Ukrainoje Eu- niasklaidos atstovai, bet ir Seimo narys prof. ropos Sąjunga vertinama kiek mitologizuotai. Kęstutis Masiulis, Vilniaus universiteto Žur- Vieni gyventojai jos bijo (matyt painiodami su nalistikos instituto dėstytojas dr. Mantas Mar- NATO), kiti – žvelgia į ją kaip į visų problemų tišius, iš Kauno prie internetinės konferencijos sprendimą („įstosim į ES ir kitą rytą atsibusim prisijungė Seimo narys Egidijus Vareikis. Ki- laimingi“). Ir vienas, ir kitas požiūris iš esmės jeve kartu su Ukrainos žurnalistais diskusijoje ydingas. Geriausia pozicija šiuo atveju būtų dalyvavo ir Lietuvos ambasadorius Ukrainoje realizmas (atsargiai vertinant ir optimistinį, ir Petras Vaitiekūnas. almanachas žurnalistika 2013/1 135 tarptautiniai ryšiai

Galbūt internetinė konferencija kokybiškai ir (ne tik politinėmis) vyks ir ateityje. Tokiu nusileidžia gyvam bendravimui, tačiau šiuo- būdu bus tvirtinami pasaulio be sienų prin- laikinės ryšio galimybės leidžia nepaisyti ats- cipai, stiprinamas profesinis bendravimas (ne tumų. Jeigu anksčiau tokio pobūdžio bendra- tik žurnalistų, bet ir įvairių sričių ekspertų) ir vimui reikėjo didelių techninių ir žmogiškųjų draugystės ryšiai. išteklių (kalbant apie televizijos tiltą), tai šiuo metu pakanka kompiuterio ir patikimo inter- Tai, kad tokio pobūdžio bendravimas ir ben- netinio ryšio. Tačiau esminis tokio bendravimo dradarbiavimas užsimezgė būtent tarp Lie- klausimas ne techninės naujovės, o galimybės. tuvos ir Ukrainos žurnalistų – ne atsitiktinu- Minėta internetinė konferencija leido ne tik mas. Mūsų šalys turi nemažai sąsajos taškų. pristatyti labai vertingą kolegoms Rytuose Ukraina yra svarbus žaidėjas Rytų Europos Lietuvos patirtį einant europinės integracijos regione, o Lietuva (kartu su Latvija ir Estija) keliu, bet ir išgirsti Ukrainos žurnalistų pozi- yra posovietinės erdvės ambasadorė Europos ciją, jų pastebėjimus ir pamąstymus šia tema. Sąjungoje. Abu šie vaidmenys (ir Ukrainos, ir Lietuvos) yra svarbūs. Tai galima buvo pajusti Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Kijevo spau- ir diskusijos metu. Tačiau svarbiausia, ką pa- dos klubo bendradarbiavimą planuojama ir demonstravo diskusijos dalyviai, – tai gebėji- toliau tęsti. Diskusijos skirtingomis temomis mas ne tik kalbėti, bet ir išgirsti.

136 almanachas žurnalistika 2013/1 in memoriam Lietuvos žurnalistų sąjunga internete www.lzs.lt

Žurnalistams, žiniasklaidos darbuotojams ir visuomenei – įvykiai, analizė, kūryba

almanachas žurnalistika 2013/1 137 Petras Pečiūra VšĮ „Laisvalaikis ir sportas“ universali sporto arena Sportima LŽS sporto klubo ištikimas partneris

138 almanachas žurnalistika 2013/1 Vinco Kudirkos premija

Premijos mecenatas – Lietuvos aludarių gildija

Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos Vinco Kudirkos premijos nuostatai

Vinco Kudirkos premija yra svarbiausia kasmetinė premija, skiriama žurnalistui arba kūrybinei gru- pei už brandžius humanistines, etines vertybes ir pilietinės-patriotinės visuomenės ugdymo priori- tetus puoselėjančius bei valstybingumą stiprinan- čius spaudos, radijo, televizijos ar fotožurnalisti- kos autorinius darbus už praėjusius metus.

Kandidatus premijai reikia pateikti raštu iki balan- džio 15 d. Kandidatūras premijai teikia pirminės žurnalistų organizacijos, LŽS skyriai ar klubai, NŽKA, taip pat pavieniai žurnalistai. Premija tei- kiama tik LŽS arba NŽKA nariams.

Kandidatas turi pateikti ne mažiau nei dvi rekomendacijas: - LŽS skyriaus ar klubo arba pirminės organizacijos, kuriai priklauso; - NŽKA arba LŽS nario.

Kartu su paraiška ir rekomendacijomis pateikiami darbai arba jų kopijos (priva- loma sąlyga – darbų kopijos privalo būti pateiktos ir skaitmeninėje laikmenoje).

Premijos laureatas apdovanojamas pažymint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną (gegužės 7 d.). Laureatui įteikiamas diplomas, laureato premijos ženklas ir 5 000 litų piniginis prizas.

Išsami informacija apie premijos laureatus ir kitas nuostatas skelbiama www.lzs.lt

Daugiau informacijos: Lietuvos žurnalistų sąjunga, (8 5) 212 28 05, (8 5) 212 13 74 El. paštas [email protected] almanachas žurnalistika 2013/1 139 Vytauto Gedgaudo premija

Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos Vytauto Gedgaudo premijos nuostatai

Kasmetinė Vytauto Gedgaudo premija Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos teikiama nuo 1997 metų. Ji skiriama LŽS nariui už turiniu ir forma išskirtinius spaudos, radijo, televizijos, interneto ir fotožurnalistikos darbus už praėjusius metus. Kandidatus premijai raštu iki balandžio 15 d. gali siūlyti LŽS skyriai ar klubai, LŽS valdyba ir taryba, visuomenės informavimo priemonės ir patys žurnalistai. Kandidatas turi pateikti ne mažiau nei dvi rekomendacijas: LŽS skyriaus ar klubo arba pirminės organizacijos, kuriai priklauso, ir NŽKA arba LŽS nario. Premiją skiria Vytauto Gedgaudo premijos vertinimo komisija, kurią sudaro 5 LŽS ir 5 NŽKA deleguoti atstovai. Tas pats asmuo premijos laureatu gali tapti tik vieną kartą. Premijos laureatas paskelbiamas minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Laureatui įteikiamas diplomas ir 3 000 litų piniginis prizas. Vytautas Gedgaudas nuo 1991 m. buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos garbės narys, žinomas išeivijos žurnalistas, redaktorius ir kultūros veikėjas. 1933–1939 m. Kaune redagavo leidinius „Iliustruotas pasaulis“, „Laiko žodis“, „Laikas“, „Telegramos“. 1939–1950 m. gyveno Paryžiuje. Per Antrąjį pasaulinį karą įstojo į Svetimšalių legioną, kovojo Afrikoje. Už nuopelnus Antrajame pasauliniame kare apdovanotas dviem „Croix de Guere“ ir Tuniso kautynių medaliu. 1945–1950 m. slapyvardžiu Vytautas Arūnas rašė politines apžvalgas Čikagos lietuvių dienraščiui „Draugas“. 1946–1948 m. Paryžiaus universitete studijavo literatūrą, Kinematografijos aukštojo mokslo institute – kino režisūrą. Buvo Prancūzijos žurnalistų sąjungos narys ir generalinio sekretoriaus pavaduotojas, taip pat Laisvųjų žurnalistų sąjungos narys, jos valdybos narys. 1950 m. Vytautas Gedgaudas išvyko į JAV. 1950–1954 m. ir 1956–1958 m. Brukline dirbo laikraštyje „Vienybė“, 1954–1956 m. grįžęs į Prancūziją kūrė dokumentinius filmus, nuo 1958 m. Klyvlende dirbo laikraštyje „Dirva“, 1968–1991 m. šio laikraščio redaktorius. V. Gedgaudo ir žmonos Stefanijos iniciatyva 1997 m. buvo įsteigta Vytauto Gedgaudo premija. Daugiau informacijos apie premijos teikimo nuostatus galite rasti www.lzs.lt

Daugiau informacijos: Lietuvos žurnalistų sąjunga, (8 5) 212 2805, 212 1374 El. paštas [email protected] 140 almanachas žurnalistika 2013/1 Mato Šalčiaus premija

Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos Mato Šalčiaus premija

Premijos mecenatas – LŽS narys Justas Vincas Paleckis

Tai vienintelė metinė premija Lietuvoje, kuri skiriama žurnalistui (-ams) už pasaulio pažinimo skatinimą bei brandžius ir išsamius spaudos, radijo, fotografijos, televizijos, interneto žiniasklaidos autorinius darbus kelionių tema. Vertindama konkurso darbus ko- misija laikosi paties Mato Šalčiaus principo: „Pasauliui apie Lie- tuvą, Lietuvai apie pasaulį.“ Kandidatai premijai teikiami raštu iki balandžio 15 dienos. Premijos laureatas skelbiamas ir apdovanoja- mas piniginiu prizu kiekvienų metų gegužės 15 d. Tas pats asmuo M. Šalčiaus premijos laureatu gali tapti tik vieną kartą.

MATO ŠALČIAUS PREMIJŲ LAUREATAI:

2008 m. – Ričardas Sartatavičius už dokumentinį filmą „Trispalvė Atlante“;

2009 m. – Gerimantas Statinis už knygą „Pasiklydęs Amazonijoje. Mato Šalčiaus klajonių beieškant“;

2010 m. – Dainius Kinderis už knygą „Atgal į Afriką“;

2011 m. – Justinas Lingys už dokumentinių filmų ciklą K„ alnai – mano gyvenimas“;

2012 m. – Jonas Nekrašius už knygą „Olegas Truchanas – Lietuvos ir Australijos legenda“;

2013 m. – Kristina Stalnionytė už portalą Visikeliai.

Garsus tarpukario visuomenės veikėjas, keliautojas, rašytojas ir žurnalistas Matas Šalčius savo neilgą 50 metų gyvenimą skyrė dviem pagrindiniams dalykams – Lietuvos vardo garsi- nimui ir kelionėms. Tai buvo žmogus idealistas, paaukojęs savo asmeninį gyvenimą vardan pasaulio pažinimo, todėl daugelio buvo nesuprastas ir laikomas keistuoliu. Šiandien galime sakyti, kad visas pasaulis ir laikosi ant tokių, gerąja prasme, keistuolių. Žmonės, keliaujantys vieni, be draugų, taip pat laikomi vienišais keistuoliais, nes jiems svarbesnė yra kelionės kokybė nei kiekybė.

Daugiau informacijos apie premijos teikimo nuostatus galima rasti www.lzs.lt. almanachas žurnalistika 2013/1 141 LIETUVOS ŽURNALISTŲ SĄJUNGOS ŽURNALISTINIŲ TYRIMŲ FONDAS

2013 m. įsteigto Fondo veiklos tikslas – stiprinti tiriamosios žurnalistikos tradicijas Lietuvoje ir nesiekiant pelno bei ginant viešąjį interesą konkurso tvarka remti žurnalistinius tyrimus (projektus). Atsižvelgdamas į turimas finansines galimybes Fondas nuolat skelbia konkursus žurnalistiniams tyrimams atlikti. Aktualią informaciją apie skelbiamus konkursus, fondo rėmėjus, vykdomus ir vykdytus projektus galima rasti www.lzs.lt. Kiekvienas žurnalistas, jaučiantis, kad nori ir gali savo žinias ir profesionalumą pritaikyti aukščiausiojo pilotažo žurnalistikoje, gali kreiptis į fondą ir konkurso būdu gauti finansavimą savo tyrimui. Reikalavimai žurnalistiniams tyrimams Žurnalistiniai tyrimai (projektai) turi atitikti konkurso nuostatuose keliamus temos, apimties, žanro, techninius, profesinius etikos ir teisės žurnalistams bei leidėjams keliamus reikalavimus. Reikalavimai konkurso dalyviams Konkurso dalyviai privalo laikytis teisės aktuose, Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse žurnalistams nustatytų profesinių reikalavimų. Komisija turi teisę bet kuriuo metu nutraukti konkursą ir žurnalistinio tyrimo (projekto) finansavimą, jei paaiškėja, kad konkurso dalyviai nesilaiko žurnalistams teisės aktuose nustatytų profesinių reikalavimų, pažeidžia konkurso ar projekto rėmimo sutarties nuostatus. Dalyvis pateikia privačių interesų deklaraciją, kurioje atsispindėtų jo interesai konkurso temos kontekste. Žurnalistinių tyrimų (projektų) finansavimas Skelbiami konkursai žurnalistiniams tyrimams atlikti finansuojami iš rėmėjų lėšų. Rėmėjai neturi teisės jokiomis formomis tiesiogiai ar netiesiogiai veikti vykdytojų atliekamus žurnalistinius tyrimus. Konkrečią temą remiantis juridinis ar fizinis asmuo privalo užpildyti LŽS pateiktą privačių interesų deklaraciją.

142 almanachas žurnalistika 2013/1 Žurnalistų namai jau veikia!

Už galimybę žurnalistų bendruomenei įsikurti po vienu stogu ir kartu dirbti Lietuvos žurnalistų sąjunga, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija ir Lietuvos spaudos fotografų klubas dėkoja:

Vilniaus miesto merui Artūrui Zuokui, Irmantui Kubiliui (UAB „Irdaiva“), Tautvydui Barščiui (UAB „Kauno grūdai“), Vidmantui Pelėdai (UAB „Transekspedicija“).

Žurnalistų namus rasite Jogailos g. 11, Vilniuje arba internete www.lzs.lt Summary Summary

Almanac “Journalism” for the first half of 2013 journalism, including investigative journalism, to appears to be an exclusive publication in terms revive. International and national initiatives of of editing: first it was edited by Vidmantas this kind are described in this almanac. Valiušaitis, who was later temporary replaced by Dainius Radzevičius, and finally, right before Yet, studies and surveys are not the only source the release of the publication, Aistė Žilinskienė to rely on for drawing final conclusions. History was appointed as the permanent editor of the has frequently demonstrated that apocalyptic almanac. All three editors together congratulate predictions are mere forecasts. Situations and the readers on the appearance of one more issue stages of life that could be called marginal are of almanac “Journalism”, and express their regrets openly discussed in this issue by blogger Artūras that it is more difficult to speak about journalism Račas, long-time editor-in-chief and director of whose future, according to Rimvydas Valatka, Baltic News Service (BNS), in his interview to character of the leading topic of this issue, seems Audrius Makauskas. to be very sad. Such insights are shared not only There are very many journalists in Lithuania who by the editor-in-chief of already closed newspaper are disappointed about their profession and its 15min. His contemplations about the phantoms’ image. However, other colleagues of us love their media are continued by Denis Tarasenko. To this profession and do their job without complaining. point, Sveta Vitkienė, editor of Gimtasis Rokiškis They trust in journalism. Those, who need more for six months only, already can offer her fresh inspiration, should carefully read an article by insights about future prospects of regional press Vytautas Žeimantas about our colleagues from and journalists. Kaunas Teklė Mačiulienė and Vidas Mačiulis. It is too early to bury the press. This view is They are both journalists who have a true calling supported by a number of editors. However, for journalism. In addition, Vidas is a long- Mindaugas Jackevičius’ article “Readers to standing manager of the Kaunas County Unit announce death penalty for the press”, which was of the Lithuanian Union of Journalists and published in the news portal DELFI in December supervises the House of Journalists in Kaunas. 2012, was based on population survey data that This issue also presents an overview and appeared to be relentless for the press, and for chronicle of key events related to journalism in daily papers in particular. As few as 7.2% of the Lithuania. In addition to the facts presented, it population reported to be looking for news in also demonstrates the vividness of the world of press, while Internet and TV readers accounted for journalism. Brief news on our colleagues’ career about 45% each. Those who claim TV and Internet twists, Journalistic Investigation Foundation to be a sort of “fast food” and only press to be of a opened by the Lithuanian Union of Journalism greater enduring value, may be delivered the death or creative journalists given the most prestigious blow. According to the survey, even 46.5% of the respondents would go Internet browsing to check awards are just small elements in the life of the news they doubt; around 26% would switch on “journalist ants”. Yet, today’s journalism and their TV sets, and only 5.6% of the respondents media indeed remind of a huge anthill. Again, the would look for information in the press. As a beauty of ants’ life is perfectly revealed by Gražina matter of fact, this undermines the strongest Sviderskytė, who has chosen the path of a freelance mandate of trust enjoyed by the press of all times. journalist, in her article about journalistic flights that enable to “necessary shake hands with every What can we do? We can think about it, we can one who patiently plants and nourishes the rare discuss it… Or we can create new initiatives to help seeds of silver lining”.

144 almanachas žurnalistika 2013/1 Konkurso Konkurso „LIETUVOS SPAUDOS FOTOGRAFIJA 2013“ „LIETUVOS SPAUDOS FOTOGRAFIJA 2013“ nuotrauka nugalėtoja nuotrauka nugalėtoja

Tema „Naujienos“ Tema „Kultūra“ Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas bando „Mona Lisa“ – pats žinomiausias, lankomiausias, plačiausiai aprašytas ir apdainuotas prasibrauti pro spaudos atstovus. meno kūrinys pasaulyje. Tikėtina, kad taip pat ir surinkęs daugiausia „like“.

Tomo Vinicko („Delfi “) nuotr. Tomo Lukšio nuotr. ŽURNALISTIKA 2013 (I)

Laikraščių pasitikėjimą savimi galima atkurti, nes jis niekada neturėjo būti prarastas. Artimoje ateityje elektroninės priemonės ir toliau plis, televizijos kanalų skaičius didės, ateis tiesioginės kompiuterinės vaizdo sistemos, internetas bus lengviau prieinamas ir didesnis priemonių, konkuruojančių su spauda, skaičius, skaitytojai ir reklamuotojai turės vis daugiau alternatyvų laikraščiams ir žurnalams. Įvyks tai ir dar daugiau.

<...>

Kad ir kaip jūs įsivaizduotumėte ateitį, geri žurnalistai turi šviesesnę ateitį už tuos, kurie dabar pranašauja mūsų išnykimą. Ar informacija ateina išspausdinta popieriuje, ar šviesolaidžiais, ar telefono linijomis, palydovais ar perduodant mintimis, kažkas turi ją filtruoti, tirti, tikrinti, klausti ir bandyti patikimai pranešti apie rezultatus. Ir kas tai ketina daryti? Universalus technologijos specialistas? Universalus biurokratas, universalus politikas, universalus verslininkas? Ar universalus žurnalistas?

David Randall

„Universalus žurnalistas“ (1998) 2013 (I) ŽURNALISTIKA

ISSN 0135-1346