ISSN 0204–2061. KNYGOTYRA. 2007. 48

1918–1944 METØ LIETUVOS KNYGOS VEIKËJØ BIOGRAFISTIKOS ÐALTINIAI

IVETA JAKIMAVIÈIÛTË

Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas Universiteto g. 3, 01513 , Lietuva El. paðtas: [email protected]

Lietuviø tautinë kultûra aptariamu laikotarpiu buvo kuriama daugelio to meto ið- kiliø asmenybiø. Biografiniø leidiniø pagrindiniai kûrëjai, pagal kuriø nuþymëtus orientyrus buvo plëtojama ði tema, bûtø prof. Vaclovas Birþiðka, Ansas Bruoþis, Antanas Milukas, Petras Ruseckas, Juozas Tumas-Vaiþgantas. Jø pastangomis buvo parengti reikðmingi leidiniai, kurie tapo pagrindiniais knygos veikëjø biografistikos ðaltiniais ir neprarado mokslinës vertës iki ðiol. Juos galima laikyti pirmosios lietu- viðkos knygotyrinës biografistikos mokyklos atstovais, nubrëþusiais aiðkià tyrimo kryptá ir sukûrusiais tolesniø moksliniø tyrinëjimø metodikà. Straipsnio tikslas – iðanalizuoti pagrindinius ir gausia informacija iðsiskirianèius publikuotus 1918–1944 metø knygos veikëjø biografistikos ðaltinius ir remiantis gau- tais rezultatais suformuluoti argumentuotas iðvadas apie juos ir juose paskelbtà informacijà, susijusià su lietuviø knygos veikëjais. Aptariamo laikotarpio knygos veikëjø biografistikos ðaltiniø radimàsi lëmë Ne- priklausomoje Lietuvoje kylantis kultûros ir ðvietimo lygis. Mokslo ir kultûros atsto- vai galëjo, niekieno nevarþomi, rinkti ir skelbti biografinæ medþiagà, daugiausia spaudos draudimo laikotarpio. Be jos ðiandienà bûtø sunku atskleisti ne vienà su- dëtingo asmenybës gyvenimo tarpsná. Daugiausia analizuojama tema nuveikë Vaiþgantas. XX amþiaus pradþioje jis ypaè domëjosi spaudos draudimo laikotarpio knygos veikëjais. Jo leidiniuose at- skleisti biografiniai portretai – knygos veikëjø vaikystë ir jaunystë, pomëgiai, kûryba ir profesinis ánaðas á spaudos gamybà, leidybà ir platinimà. Literatûros istorikas savo leidiniuose daþnai naudodavosi paèiø apraðomø asmenø atsiminimais. Bûda-

172 mas kunigas dar lietuviðkos spaudos draudimo laikotarpiu nuolat keliavo po Lietu- vos parapijas, bendravo su þmonëmis, klausinëdamas rinko þinias ne tik apie tos vietovës áþymius asmenis, bet ir literatûros kûrëjus, leidëjus, spaustuvininkus, pla- tintojus. Taèiau toks lietuviø literatûros ir spaudos istorijos þiniø rinkimas nebuvo nuoseklus. Visiðkai atsidëti ðiam darbui trûko laiko, taèiau surinktos kad ir pabiros þinios Vaiþgantui pravertë rengiant paskaitas, straipsnius ir knygas. Tvarkydamas medþiagà leidþiamoms knygoms, jis nepaisë chronologijos, raðytojø svorio ir pripa- þinimo lietuviø visuomenëje, todël leidiniø medþiaga ávairi: biografinës apybraiþos, komentarai, anotacijos, áspûdþiai, dienoraðèio fragmentai, kronikos, poleminiai straipsniai, nekrologai ir net pamokslai. Susipaþinus su raðytojo iðleistais biografiniais veikalais pastebima, kad jau iki 1924-øjø buvo sukaupæs nemaþai ádomios ir vertingos medþiagos. Vikaraudamas Kuliuose surinko informacijos kun. Kazimiero Skrodzkio ir broliø Juzumø biogra- fijoms [66], persikëlæs á Misaièius – þiniø apie Laurynà Ivinská, kun. Juozapà Þelvá [69]. Tuo paèiu metu domëjosi ir Dovydaièio-Ðiaulëniðkio Senelio [68], Vinco Ku- dirkos [74] asmenybëmis ir sukauptà medþiagà iðleido atskirais leidiniais. Vaiþgan- tas yra paskelbæs ir lietuviø literatûros draudþiamojo laikotarpio paskaitø. Minëti- nas leidinys ir apie brolius Juðkas-Juðkevièius [70]. Svarbiu biografistikos ðaltiniu laikytina knyga Auðrininkø grupë [65], kurioje pateikiama biografiniø þiniø apie Andriø Jonà Viðtelá, Meèislovà Silvestravièiø, Tomà Þièkø, Juozà Miliauskà. Atski- ras leidinys buvo iðleistas ir apie „Ðviesos veikëjus“ [63]. Po metø pasirodë knyga, skirta supaþindinti su „Apþvalga“ ir jos talkininkais [61; 62]. Taigi 1924 metais Vaiþgantas iðleido nemaþai leidiniø apie knygos veikëjus ir jø likimus. Kaip lietuviø literatûros draudþiamojo laikotarpio paskaitø serijos leidinys 1925 m. pasirodë kny- ga [64], kurioje supaþindinama su Antano Vienaþindþio, Antano Kriðèiukaièio, Ksa- vero Sakalausko ir Martyno Jankaus biografijomis ir su spauda susijusia jø veikla. Didelë dalis iðleistø Vaiþganto biografiniø darbø buvo publikuota raðtuose. Ket- virtajame tome pavadinimu Aplink nepriklausomybës veikëjus: publicistika 1922 [60] randame informacijos apie Jonà Basanavièiø, Adomà Jakðtà, kun. Jonà Vizbarà, Augustinà Voldemarà ir jø átakà knygos istorijai. Gausia biografine medþiaga iðsi- skiria dvyliktas raðtø tomas Mûsø literatûros istorija: penktas bûrys veikëjø: Auðrinin- kai, ðviesininkai (1929) [71]. Jame iðsamiai pateikiami paèiø auðrininkø ir ðviesinin- kø atsiminimai, netekus jø – nekrologai, publikuojami jø laiðkai ir raðtø biblio- grafija. Tryliktame tome Vaiþgantas supaþindina su ðeðtu bûriu veikëjø, kuriuos vadina beletristais (1929) [73], – Vincu Kudirka, Vydûnu ir kitais. Visas keturioliktas

173 tomas iðsamiai apraðo septintà bûrá veikëjø, tai yra publicistus (1929) [72] – Kazi- mierà Bizauskà, Jonà Katelæ, Jokûbà Ðernà, Eduardà Volterá. Èia pateikia þiniø ir apie save. Minint 1931 m. Antano Smetonos 25 metø darbà spaudos srityje, Vaiþ- gantas parengë ir iðleido proginá leidiná [67]. Vaiþgantas ne tik pats daug raðë, bet ir redaguodavo kitø autoriø parengtus leidinius, pavyzdþiui, 1926 m. paraðytus Liudvikos Didþiulienës atsiminimus [19], kuriuose atskleidþiama jos vyro, draudþiamosios lietuviðkos spaudos skleidëjo ir bibliofilo Stanislovo Didþiulio asmenybë. J. Tumui-Vaiþgantui didelë paskata rengti biografinius leidinius buvo darbas universitete, kur Humanitariniø mokslø fakulteto studentams dëstë spaudos drau- dimo laikotarpio literatûrà. Paskaitose daug dëmesio buvo skiriama þymiø asmenø biografijoms ir jø indëliui á Lietuvos kultûrà. Uþ sëkmingà dëstymà ir iðleistas paskaitas nuo 1923 m. vasario 1 d. buvo paskirtas eiti docento pareigas, o 1924 m. birþelio 6 d. patvirtintas docentu [23, 4]. Sukaupti literatûrà analizuojama tema buvo nelengva, trûko spaudos draudimo laikotarpio periodiniø leidiniø komplektø. Ðá darbà pa- lengvino prof. V. Birþiðka, rinkæs þinias apie autorius ir jø raðtus lietuviø biblio- grafijai. Vaiþgantui padëjo ir nemenkas paþástamø bûrys, ir tai, kad já ir apraðomà objektà skyrë labai maþas laiko tarpas, taip pat gera atmintis ir ypatingas kruopð- tumas, be kurio ðis darbas neásivaizduojamas. Jis medþiagos nesintetino, nedarë iðvadø, jà tiesiog pateikdavo, o ávertinti palikdavo kitiems. Tuometinëje spaudoje jo pagrindinis leidiniø recenzuotojas pabrëþë, kad „jis kiekvienu menkniekiu dþiaugë- si, kiekvienà sukurtà raðytojëlá iðgarbino. Toks buvo jo bûdas. Jei apie kurá jo dës- tomà raðytojà bûdavo jau kieno kas paraðyta, iðtarta nuomonë, Tumas pakartodavo jø mintis, nuo savø sprendimø daugiau susilaikydamas. Jis þinojo, kad aiðkiø ir tvirtø literatûrinio vertinimo kriterijø jis neturi, todël ir bûdavo reikiamai atsargus ir kuklus. Tik, þinoma, tas jo entuziazmas kartais já neðdavo ir nuneðdavo“ [56, 171]. Pagal sukauptà medþiagà jis kûrë savo leidiniø stiliø, kuris yra individualus, tarmið- kas, lyrinis, daþnai spontaniðkas, kai kur net per daug optimistiðkas ar pesimistiðkas. Dël tokio raðymo stiliaus jo leidiniai labai iðsiskyrë ið kitø to meto darbø, tyrinëjusiø knygos veikëjus ir jø likimus. Vaiþganto leidiniuose daþnai greta þymiø, ryðkø pëd- sakà Lietuvos kultûroje palikusiø þmoniø bûdavo apraðomi ir tie literatûros ir spau- dos veikëjai, kurie visuomenei dar buvo neþinomi. Galbût jø raðtø literatûrinë ir visuomeninë reikðmë menka, taèiau juos analizuojant galima geriau suvokti spau- dos draudimo laikotarpio veikëjø patriotinæ ir kûrybinæ dvasià.

174 Daug naudingø tyrimams duomenø randame Anso Bruoþio leidinyje Maþosios Lie- tuvos buvusieji raðytojai ir þymesnieji lietuviø kalbos mylëtojai (1920) [17]. Jame biogra- fijos iðdëstytos chronologine tvarka. Biografiniø þiniø apie XVI amþiaus raðytojus pa- teikta labai maþai. Ðiam laikotarpiui atstovauja tik septynios asmenybës, ið kuriø iðskir- tina Martynas Maþvydas, Baltramiejus Vilentas, Jonas Bretkûnas. XVII amþiuje raðtijos srityje daugiausia darbavosi vokieèiø tautybës atstovai, kurie turëjo átakos Maþosios Lietuvos lietuviams. Ðiam amþiui atskleisti autorius apibûdina 13 asmenø. Iðaugus ðvie- timo lygiui, XVIII a. Karaliauèiaus universitete galimybæ studijuoti turëjo didelis bûrys lietuviø. Ðiam laikotarpiui atstovauja 20 asmenø, tarp kuriø minëtini Jonas Jokûbas Kvantas, Pilypas Ruigys, Gottfriedas Ostermejeris, Kristijonas Donelaitis. Pastarøjø dviejø biografijos pateikiamos iðsamios, su gausiomis biografinëmis þiniomis, plaèiau supaþin- dinama su jø kûryba. XIX amþiui apibûdinti knygos rengëjas pasirenka net 33 asmenis. Gausiomis þiniomis knygoje iðsiskiria Martyno Liudviko Rëzos, Johan- no Ferdinanado Kelkio, Frydricho Kurðaièio, Jurgio Zauerveino, Jurgio Mikðo, Mar- tyno Ðerniaus, Viliaus Bruoþio biografijos. XX amþiui atskleisti leidinio sumanyto- jas parenka tik penkias asmenybes, kurios, jo nuomone, geriausiai atstovauja ðiam laikotarpiui. Tai Frydrichas Bajoraitis, Kristupas Urëdaitis, Mikëlis Aðmys ir kt. Þinyne ið viso yra 78-iø lietuviø raðtijos ir knygos veikëjø biografijos, ið jø 12 iliust- ruota nuotraukomis. Autorius raðtijos veikëjus apibûdina pagal jau nusistovëjusià metodikà: pirmiausia supaþindina su gyvenimo istorija, o paskui analizuojama jø kûryba. Leidinyje trûksta iðsamesnio veikëjø pristatymo ir kûrybos ávertinimo. Èia minimi tik kûriniø pavadinimai ir pateikiamos, knygos rengëjo manymu, reikðmin- gos citatos. Svarbios faktinës medþiagos galime rasti kultûros istoriko Petro Rusecko uþra- ðytø atsiminimø apie knygneðius dviejø tomø leidinyje Knygneðys [52–53]. Pirmaja- me tome pateikiama þiniø apie knygneðius ið Kauno, Suvalkø ir Vilniaus kraðto. Ið viso ðiame tome yra 41 asmens atsiminimai, ið jø dauguma skelbiami pirmà kartà. Antrajame Knygneðio tome taip pat publikuojami atsiminimai apie knygneðius ir kitus su spaudos draudimo laikotarpiu susijusius asmenis. Abu knygos tomai para- ðyti beletristiniu stiliumi. Kaip ir daugumoje ðio laikotarpio leidiniø, juose trûksta konkretaus laiko ir tikslios vietos nuorodø. Daþnai, raðant apie vienà ar kità ávyká, informacija pateikiama nevienodai, pasitaiko, kad net apraðomø asmenø vardai nurodomi skirtingi. Abu Knygneðio tomai gausiai iliustruoti. Autorius medþiagà bu- vo surinkæs ir treèiajam tomui, taèiau rengimo darbai nutrûko, kai 1944 metais já areðtavo. Leidinys [54] iðleistas tik 1997 metais Vytauto Merkio iniciatyva.

175 Kitoje P. Rusecko paraðytoje knygoje Mûsø þymieji þmonës (1934) [55] atskleidþia- ma Kristijono Donelaièio, Antano Strazdelio, Dionizo Poðkos, Simono Daukanto, Motiejaus Valanèiaus ir Antano Baranausko literatûrinio darbo ir atliktø darbø átaka ugdant tautos kultûrà. Autoriaus pasirinkimas sàmoningas – jis siekë supaþin- dinti ne tik su raðytojø asmenybëmis, bet ir tuo laikotarpiu, kuriuo subrendo jø kûryba. Paraðyti darbai neabejotinai turëjo átakos mûsø tautos kultûriniam kilimui ir, kaip raðo pats autorius, „kiekvienas labiau apsiðvietæs þmogus, kiek galëdamas, turi geriau paþinti savo ðalies reikalus, jos praeitá, svarbiausius tautos darbus ir þygius, daugiausia kraðtui nusipelniusius asmenis, áþymiausius raðytojus ir jø raðtus ir t. t. Tik taip prasilavinæs þmogus gali tvirtai ir sàmoningai mylëti savo ðalá ir þmones ir bûti jiems tikrai naudingas“ [55, 5]. „Norëèiau, kad jaunuomenë, skaity- dama ðià knygelæ, gerai ásidëmëtø, kaip sunki buvo beveik kiekvieno ið èia apraðo- mø þmoniø jaunatvë ir kaip sunkiai ðie þmonës, dar bûdami jaunuoliai, skynë sau kelià á mokslus, á ðá ðviesesná gyvenimà, á garbingà ateitá. Ir pasiekë jie savo tikslà per didelá darbingumà ir ryþtingumà, nugalëdami visas gyvenime sutiktas kliûtis, o ypaè neturtà. Jø jaunosios dienos tebûnie pavyzdþiu, kaip tvirtai nusistaèius ir pa- siryþus, pasiekiama didelius dalykus, garbingo ir ðviesaus gyvenimo“ [55, 6]. P. Ruseckas rinko vertingà biografinæ medþiagà ne tik apie knygneðius, platinu- sius lietuviðkà spaudà draudþiamuoju laikotarpiu, bet ir lietuvius, plaèiai pasklidu- sius po pasaulá. Jis 1935 m. suredagavo didelës apimties leidiná pavadinimu Pasaulio lietuviai [50], kuriame pristatoma lietuviø, gyvenanèiø Afrikoje, Azijoje, Pietø ir Ðiaurës Amerikoje, Vakarø Europoje ir kituose kraðtuose, kultûrinë ir mokslinë veikla, ávairios lietuviðkos mokyklos, draugijos ir organizacijos, kurios palaikë ir puoselëjo lietuviðkumà, skleidë lietuviðkà þodþá toli nuo tëvynës. Nemenko dëmesio analizuojamu laikotarpiu sulaukë dr. Jonas Ðliûpas. Minint jo 65 metø jubiliejø 1926 m. buvo iðleista Alfonso Braziulio broðiûra „Daktaras Jonas Ðliûpas – lietuviø tautos ir laisvosios minties kovotojas“ [16]. 1927 metais pats J. Ðliûpas parengia savo atsiminimus pavadinimu Jaunatvë – gyvenimo pavasaris. Rinkinys biografiðkø bruoþø ið gyvenimo dr. J. Ðliûpo [57]. Nemaþai pasidarbavo Juo- zas V. Girdvainis – parengë ir 1934 m. iðleido straipsniø rinkiná Auðrininkas Jonas Ðliûpas [5]. Rinkinyje yra Juozo Oto Ðirvydo ir Karolio Raèkausko-Vairo atsimini- mai apie darbà, kurá kartu dirbo Amerikoje. Jame skelbiama ir paties J. Ðliûpo raðyta autobiografija. Vertingø þiniø apie knygos veikëjus galime rasti lietuviø iðeivio kun. Antano Miluko parengtose knygose. Jose apraðomas spaudos draudimo laikotarpis ir su juo

176 susijusios asmenybës. Iðleistoje nedidelës apimties knygelëje Apie kun. Adomà Gri- nevièiø (1926) [42] publikuojami ðio kunigo atsiminimai apie knygneðius. Kultûros istoriko A. Miluko, kaip ir Vaiþganto, raðytiná palikimà sudaro nemaþas pluoðtas 1924–1926 metais skaitytø paskaitø apie XIX–XX a. pradþios Lietuvos kultûros veikëjus Juozà Angrabaitá, Silvestrà Gimþauskà [45], Jonà Jablonská, Adomà Jakð- tà-Dambrauskà, Martynà Jankø, Petrà Matulaitá [44], Martynà Sederavièiø, Motie- jø Valanèiø. Dalis medþiagos apie juos buvo iðleista atskiromis knygelëmis, o vëliau paskelbta ir rinkiniuose [39–41; 43; 46–48]. Biografiniams tyrinëjimams reikðmingas yra V. Birþiðkos sudarytas slapyvardþiø sàraðas. Jis pirmiausia pasirodë þurnalo ,,Knygos“ 1924 metø 4–6 numeriuose. Ðia- me sàraðe randame 175 lietuviø raðytojø 334 slapyvardþius. Ádëjæs daug pastangø ir darbo Birþiðka 1943 m. iðleidþia dviejø daliø leidiná Lietuviðkieji slapyvardþiai ir slapyraidës [12], kuriame iðaiðkinta apie 1950 autoriø, kurie pasiraðinëjo 650 slapy- vardþiais. Labai kukliai, sumenkindamas savo darbà ir pastangas, sàraðo autorius primena: „paskelbiau nedidelá, ne labai rûpestingai ir tobulai suraðytà“ [12, IV]. V. Birþiðka ir toliau rinko papildymus ir pataisymus ðiam sàraðui. Juos gaudavo ið paèiø autoriø, periodiniø leidiniø redaktoriø, klausinëjo þmoniø, kurie galëtø padë- ti atskleisti, giminaièiø, kaimynø ir kitø spaudos istorijai reikðmingø þmoniø. Didelá jø pluoðtà paèiam pavyko iðsiaiðkinti tik perþiûrëjus prieinamus periodiniø leidiniø archyvus. Juose tarp korespondencijos ir kitø asmeniniø uþraðø patys autoriai daþ- nai nurodydavo savo slapyvardá ir tikràjà pavardæ. Knygos pirmoje dalyje sudaryto- jas slapyvardþius ir slapyraides pateikia abëcëles seka, po jø skliaustuose – knygos ar periodinio laikraðèio sutrumpinimà, nurodo ir metus, kada jie vartoti. Antroje dalyje atskleidþiama tikroji pasiraðiusiojo asmens pavardë ir vardas. Taip pat yra parengtas ir autoriø vardynas, kuriame paþymimi autoriaus gimimo ir mirimo me- tai, visi iðaiðkinti slapyvardþiai. Lietuviø visuomenës ir spaudos veikëjas Adomas Jakðtas-Dambrauskas parengë keletà leidiniø, kuriuose yra nemaþai informacijos apie knygos veikëjus. 1919 me- tais iðleido nedidelës apimties leidinëlá Kun. Jonas Balvoèius-Gerutis [22], kuriame pasakojama istorija, kaip kunigas savo namuose slëpë lietuviðkas knygas ir jas platino spaudos draudimo metais. Kito ðio autoriaus leidinio Uþgesæ þiburiai [18] antraðtinia- me lape yra áraðas, kuriame paþymima, kad knyga skiriama A. Jakðto 70-meèio jubi- liejui. Vaiþganto paraðytame ávadiniame straipsnyje pateikiama iðsami jubiliato biog- rafija ir pristatomi atlikti darbai. Knyga turi du skyrius, kuriuose apraðomos 37 lietuviø ir uþsienio kultûros ir visuomenës veikëjø biografijos. Èia gausu biogra- fijoms reikðmingø faktø.

177 Ið analizuojamø biografistikos leidiniø tarpo reprezantyvumu iðsiskiria Kosto Raziulo 1937 m. sudarytas Lietuvos atgimimo patriarcho d-ro Jono Basanavièiaus gyvenimo vaizdø albumas su biografija, 1851–1927 : 1927–1937 [34]. Leidinys gausiai iliustruotas dr. J. Basanavièiaus nuotraukomis. Jose yra uþfiksuotos ne tik reikðmin- gos jo asmeninio gyvenimo akimirkos, bet ir svarbûs Lietuvos kultûriniø ir politiniø ávykiø momentai, kurie buvo tiesiogiai susijæ su patriarchu. Albume yra publikuo- jamos aktualios J. Basanavièiaus laiðkø iðtraukos ar faksimilës, já paþinojusiø ar kartu dirbusiø asmenø atsiminimai. Svarbiu ðaltiniu laikytini 1939 metais parengti, gausiai iliustruoti Liudviko Ja- kavièiaus Atsiminimai ið lietuviø spaudos draudimo laikø: 20 metø Lietuvos Nepri- klausomybës sukakties minëjimo proga, 1918–1938 [21]. Juose atskleidþiami likimai þmoniø, Rygoje slaptai platinusiø lietuviðkà spaudà. Bûtina paþymëti, kad nemaþai straipsniø apie knygos veikëjus yra paskelbta Nepriklausomoje Lietuvoje ëjusioje periodinëje spaudoje. Dauguma ðiø straipsniø apie asmenis, kurie savo kûrybinæ ir profesinæ veiklà buvo susiejæ su knyga, buvo paskelbti pirmà kartà ir tapo pagrindiniais ðaltiniais raðant monografijas ar tiria- muosius straipsnius. Nemaþai biografinës informacijos apie asmenis galima rasti þurnale „Mûsø Senovë“. Tam, matyt, turëjo átakos ir tai, kad 1921–1922 m. ðá þur- nalà redagavo Vaiþgantas, o nuo 1937–1939 m. – V. Birþiðka. Taèiau parengto visø straipsniø, skelbtø analizuojamo laikotarpio periodikoje, sàraðo dar nëra. Já sudaryti prireiks nemaþai laiko. Taèiau viliamasi, kad ðá labai reikalingà darbà atliks kvalifikuoti Lietuvos bibliografai. Ðiuo metu yra parengta 1918 [35] ir 1919 [36] metø straipsniø rodyklës. Kai kas jau buvo uþregistruota ir prof. V. Birþiðkos redaguotose „Bibliografijos þiniose“. Jose buvo registruojama tik, jo nuomone, svarbesni straipsniai. Þurnale taip pat buvo spausdinama daug biog- rafinës informacijos. Nuo 1933 metø antrojo numerio pavadinimu „Biobibliografið- ki lapeliai“, o nuo 1935 metø antrojo numerio pavadinimu „Biobibliografija“ buvo skelbiamos biogramos. Per visà þurnalo leidimo laikotarpá buvo iðspausdintos 303 biogramos. Be jø, leidinyje dar buvo spausdinami iðsamûs straipsniai gyvenimo, mokslinio ar profesinio darbo sukakties proga, paskelbti ir keli nekrologai. Susipaþinus su þurnale publikuota biografine informacija, galima paminëti, kad 1929 m. [11] pasirodë pirmasis straipsnis pavadinimu „Kan. Juozo Tumo sukaktu- vës“. Jis buvo skirtas Vaiþganto gimimo ðeðiasdeðimties metø ir literatûrinio darbo keturiasdeðimties metø sukakèiai paminëti. 1934 m. buvo ávertinta Antano Smeto- nos [3] kaip periodiniø leidiniø redaktoriaus veikla ir jo reikðmë lietuviø kalbai.

178 1935 m. iðspausdintas proginis straipsnis pavadinimu „Aleksandrui Dambrauskui – A. Jakðtui 75 metai“ [10]. 1936 metais paskelbtas trumpas proginis sveikinimas pavadinimu „Trys jubiliejai [Jono Ðliûpo, Gabrielës Petkevièaitës ir Eduardo Volte- rio]“ [15]. Raðydamas proginius straipsnius ar þinutes Birþiðka negailëjo graþiø þo- dþiø, parinkdavo tinkamiausius, kad iðsamiai apibûdintø asmenybes, jø indëlá á Lie- tuvos kultûrà ir mokslà. Per visà „Bibliografijos þiniø“ leidimo laikotarpá buvo iðspausdinti keturi nekrologai ar straipsniai mirties sukakèiai paminëti. 1928 m. mirus Ansui Bruoþiui [7] leidinyje pasirodë gana iðsamus jo gyvenimo ir atliktø darbø apraðymas. 1930 metø þurnalo numerio trys lapai skirti Jono Jablonskio [8] netekèiai paminëti. Mirus Vaiþgantui, 1933 m. [9] buvo paskelbtas straipsnis, paþymintis jo darbø svarbà. Trumpas, bet labai informatyvus Viktoro Malinausko nekrologas buvo iðspausdintas 1937 metais [1]. Pirmojo bibliofilijos ir knygotyros darbø tæstinio leidinio „XXVII knygos mëgë- jø metraðèio“ dviejuose tomuose, kuriuose greta knygos istorijos ir kultûros straips- niø buvo skelbiama þiniø ir apie knygos veikëjus, V. Birþiðka paraðë du biografinius straipsnius. Viename ið jø pristatë devynis dar iki ðiol neþinomus ar maþai þinomus XIX amþiaus lietuviø raðytojus kunigus [14], kurie raðë tikybinio turinio leidinius prieð spaudos draudimà. Ðá straipsná parengti paskatino tai, kad paties bibliografo teigimu, „rausdamasis nominato Gintinos ir vysk. Valanèiaus archyve esu uþtikæs jau keletà iki ðiol nei mûsø literatûrai, nei bibliografijai neþinomø“ [14, 165]. Biog- rafo antrasis straipsnis apie Juozà Þelvavièiø [13] buvo tarsi J. Tumo-Vaiþganto XI tome pasirodþiusio biografinio straipsnio papildymas. Autorius raðë, kad „Vaiþ- gantas [...] skundþiasi trûkstant þiniø Þelvavièiaus biografijai nuðviesti. Ðiek tiek medþiagos yra metropolijos kurijos archyve“ [13, 166]. Kultûros istorikas Mykolas Birþiðka paraðë didelës apimties straipsná apie þemaitá Pranciðkø Stanislovà Justinà Ðemetà ir jo bièiulá Adomà Mickevièiø [6]. Tarpukario Lietuvos bibliofilë, biblio- grafë Marija Urbðienë þurnalo pirmajame tome biografinëmis þiniomis papildë kan. Kiprijono Juozapo Zabièio ir Vladimiro Gadono biografijas [59]. Straipsnis pareng- tas remiantis Lenkø bibliotekos Paryþiuje dokumentais. Ðis straipsnis tais paèiais metais „Spindulio“ spaustuvëje buvo iðspaustas atskira nedidelës apimties knygele [60], kuria buvo siekiama supaþindinti ir platesnæ visuomenæ. Antrajame þurnalo tome pasirodë Aleksandro Merkelio straipsnis apie Vaiþgantà [38] ir Pauliaus Ga- launës – apie Mikalojø Konstantinà Èiurlioná kaip grafikà [20]. Straipsniø ir þinuèiø apie knygos veikëjus daþnai pasirodydavo ir kituose apta- riamu laikotarpiu ëjusiuose periodiniuose leidiniuose: „Kultûra“, „Krivulë“, „Lie-

179 tuva“, „Literatûros naujienos“, „“, „Naujoji Vaidilutë“, „Ðvietimo dar- bas“, „ ir þodis“, „Þvaigþdë“ ir kt. Juose buvo skelbiama autobiografijø, atsi- minimø, dienoraðèiø iðtraukø, laiðkø ir kitokios medþiagos, kuri papildo ne vienà asmenybës biografijà, ávariomis progomis pasirodydavo straipsniø, nuðvieèianèiø as- mens ne tik biografijà, bet ir jo ánaðà á Lietuvos kultûrà ir mokslà. Remiantis pub- likuota medþiaga galima papildyti ne vienà asmenybës biografijos faktà, geriau su- vokti jos ánaðà á Lietuvos kultûrà ir mokslà. Nagrinëjamai temai ne maþiau svarbûs yra Lietuviðkosios enciklopedijos devyni tomai ir 10-ojo tomo deðimt sàsiuviniø [24–33]. Jos leidybà sustabdë politiniai Lietu- vos ávykiai. Leidimui pristigo lëðø, ið Lietuvos buvo priverstas pasitraukti „enciklope- dijos dvasia ir vyriausiasis redaktorius“ [2, 6] prof. V. Birþiðka ir jo pagalbininkai. Enciklopedijoje gausiai pateikiamos Lietuvos kultûrai, istorijai, menui, politikai ir mokslui nusipelniusiø veikëjø biografijos. Jø struktûra tokia pati kaip biogramø, skelbtø „Bibliografijos þiniose“. Enciklopedijoje biografinë informacija yra iðsames- në ir visapusiðkiau atskleidþia asmenø profesinæ, mokslinæ ir kultûrinæ veiklà. Per- þiûrëjus de visu enciklopedijos tomus, galima teigti, kad joje yra apie 380 biogramø, skirtinø analizuojamai temai. Nemenkà dalá sudaro knygneðiø biogramos. Daugu- ma jø – su nuotraukomis. Lietuviðkoji enciklopedija yra reikðmingas knygos veikëjø biografijø ðaltinis, nepraradæs mokslinës vertës iki ðiø dienø. Analizuojamai temai ypaè reikðmingi yra rankraðtiniai ðaltiniai. Jø galima surasti visø bibliotekø ir muziejø rankraðèiø skyriuose, valstybinës reikðmës ir privaèiuose archyvuose. Turtingiausia knygos veikëjø biografine medþiaga vis dëlto iðsiskiria Lie- tuvos mokslø akademijos bibliotekos Rankraðèiø skyrius. Jame yra 243 asmenø archy- viniai fondai [37]. Vilniaus universiteto bibliotekos rankraðèiø skyriuje – 223 [4], Lie- tuvos nacionalinës Martyno Maþvydo bibliotekos Retø knygø ir rankraðèiø skyriuje – 135 [51]. Dauguma jø yra universitetø profesûros, kultûros, visuomenës veikëjø, politikø, mokslininkø, gyvenusiø Lietuvoje ir uþsienyje, asmeniniø dokumentø rin- kiniai: paskaitø konspektai, per ávairius renginius sakytos kalbos, laiðkai, dienorað- èiai, atsiminimai, asmeniniai uþraðai, atvirlaiðkiai. Rinkiniai gauti ið paèiø asmenø ar jø giminaièiø dovanai ar ásigyti institucijos. Daug vertingos medþiagos biografø dar neatrasta. Apibendrinant galima teigti, kad 1918–1944 metø knygos veikëjø biografistikos ðaltiniai nëra gausûs. Jø rengimas ir publikavimas buvo ypaè svarbus ir aktualus to meto kultûrai ir ðvietimui. Neabejotina, kad daug pastangø juos rengiant ádëjo J. Tumas-Vaiþgantas, P. Ruseckas V. Birþiðka ir kt.

180 Ðiam laikotarpiui buvo bûdinga skaityti paskaitas apie asmenis, vëliau jas skelb- ti periodinëje spaudoje, o papildytas ar pakoreguotas iðleisti atskiromis knygomis ar keliolikos puslapiø knygelëmis. Darant tai skubotai daþnai pasitaikydavo netikslu- mø ar net iðgalvotø faktø, o biografinës þinios bûdavo fragmentiðkos, pateikiami tik tam tikri epizodai, ar jø nuotrupos. Tai ypaè bûdinga Vaiþgantui, dël to jis daþnai sulaukdavo kritikos. Tuometinëje periodinëje spaudoje buvo vartojamas toks jam labai tikslus apibûdinimas: „Vaiþgantas – fotografas. Jis esà nekuria, jis tik su apa- ratu knipsi: fotografuoja gyvenimà popierio lapuose“ [49, 42]. Ir apskritai jis savo leidiniø stiliø formavo pagal turëtà medþiagà „kur ji romantinë – romantikas, kur ji realistinë – jis realistas, kur ji nuotaikinë – jis ekspresionistas“ [76, 3]. Vaiþganto asmenybë buvo temperamentinga ir iðsiskirianti ið kitø to metø ðviesuliø. Jo dvasinë bûsena atsispindëjo ne tik parengtuose literatûros istorijos, bet ir biografiniuose darbuose. Iðanalizavus visus publikuotus J. Tumo darbus galima teigti, kad jo stilius individualistinis, lietuviðkas, lyrinis, spontaniðkas – kai kur per daug optimistiðkas, kitur jau pernelyg pesimistiðkas ir pernelyg laisvas. Tai ryðkiai iðsiskiria ið kitø to meto darbø, tyrinëjusiø biografijas. Nors 1918–1944 metø leidiniai ir periodikos straipsniai daþniausiai raðyti ne moksliniais, bet publicistiniais sumetimais, nors jie nebuvo aukðto teorinio lygio ir iðsamûs, nors juose trûko áþvalgø ir paèiø rengëjø ávertinimo, vis dëlto èia tyrëjai ras ypaè vertingø duomenø apie knygos veikëjus.

Áteikta 2007 m. kovo mën.

NUORODOS

1. A. † A. Viktoras Mikalauskas. Bibliografijos þinios, 1937, nr. 6. 2. A. M. Prof. Vaclovas Birþiðka. 40 metø mokslinio darbo sukakèiai. Ûkininko patarëjas, 1943, nr. 35, p. 6. 3. (1874–1934). Bibliografijos þinios, 1934, nr. 4, p. 97–99. 4. Asmenø fondai. Ið Rankraðèiø rinkiniø rodyklë. Sudarë Nijolë Ðulgienë. 2-asis patiksl. ir papild. leid. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005, p. 25–50. 5. Auðrininkas Jonas Ðliûpas: medþiaga jo biografijai ir Lietuvos kultûros istorijai. redagavo J. V. Girdvainis; atsiminimus paraðë: J. Ðliûpas, J.O. Ðirvydas ir V.K. Raèkauskas-Karolis Vairas. Kau- nas: [s.n.], 1934. 117, 11 p. 6. BIRÞIÐKA, Mykolas. Þemaitis Pr. Ðemeta – Ad. Mickevièiaus bièiulis (Dël Mickevièiaus laiðko Ðemetai). XXVII knygos mëgëjø metraðtis. 1933, t. 1, p. 87–110. 7. BIRÞIÐKA, Vaclovas. A. A. Ansas Bruoþis. Bibliografijos þinios, 1928, nr. 6, p. 162.

181 8. BIRÞIÐKA, Vaclovas. Amþinos garbës prof. Jonas Jablonskis. Bibliografijos þinios, 1930, nr. 1, p. 1–3. 9. BIRÞIÐKA, Vaclovas. A. † A. Juozas Tumas. Bibliografijos þinios, 1933, nr. 3, p. 81–82. 10. BIRÞIÐKA, Vaclovas. Aleksandrui Dambrauskui – A. Jakðtui 75 metai. Bibliografijos þinios, 1935, nr. 5, p. 129–130. 11. BIR[ÞIÐKA], Vac[lovas]. Kan. Juozo Tumo sukaktuvës. Bibliografijos þinios, 1929, nr. 4, p. 105–106. 12. BIRÞIÐKA, Vaclovas. Lietuviðkieji slapyvardþiai ir slapyraidës. Slapyvardþiø ir slapyraidþiø ligi 1914 m. sàraðas raidyno tvarka. 1 dalis. , 1943. I dalis. P. IV. 13. BIRÞIÐKA, Vaclovas. Medþiaga Juozo Þelvavièiaus biografijai. XXVII knygos mëgëjø metraðtis. 1933, t. 1, p. 166–167. 14. BIRÞIÐKA, Vaclovas. Neþinomi ar maþai þinomi XIX amþ. lietuviðkieji raðytojai prieð spaudos uþdraudimà. XXVII knygos mëgëjø metraðtis. 1933, t. 1, p. 165–166. 15. BIRÞIÐKA, Vaclovas. Trys jubiliejai [Jono Ðliûpo, Gabrielës Petkevièaitës ir Eduardo Volte- rio]. Bibliografijos þinios, 1936, nr. 1, p. 1–2. 16. BRAZIULIS, Alfonsas Vytautas. Daktaras Jonas Ðliûpas – lietuviø tautos ir laisvosios minties kovotojas / E. Vingëla. Ðiauliai: Kultûra, [1926]. 16 p. 17. BRUOÞIS, Ansas. Maþosios Lietuvos buvusieji raðytojai ir þymesnieji lietuviø kalbos mylëtojai. Tilþë, 1920. 126 p. 18. DAMBRAUSKAS-JAKÐTAS, Adomas. Uþgesæ þiburiai. Kaunas, 1930. XVI, 502 p. 19. DIDÞIULIENË-ÞMONA, Liudvika. Kà að beatmenu: (rokiðkiuojant). Redagavo Tumas. Kau- nas: Spaudos fondas, 1926. 182 p. 20. GALAUNË, Paulius. M. K. Èiurlionis – grafikas. XXVII knygos mëgëjø metraðtis. 1937, t. 2, p. 19–25. 21. JAKAVIÈIUS, Liudvikas. Atsiminimai ið lietuviø spaudos draudimo laikø: 20 metø Lietuvos Nepriklausomybës sukakties minëjimo proga, 1918–1938. Ðiauliai: L. Jakavièius, [1939]. 310 p. 22. JAKÐTAS, Adomas. Kun. Jonas Balvoèius-Gerutis: (1842–1915). Kaunas: Ðviesa, 1919. 23 p. 23. Juozo Tumo-Vaiþganto asmens byla. Lietuvos centrinis valstybës archyvas, f. 557, ap. 1, b. 798, l. 4. 24. Lietuviðkoji enciklopedija. [Vyriausioji redakcija: Vacl. Birþiðka – vyr. redaktorius ... et al.]. Kaunas, 1933. T. 1. XVI p., 1534 sklt. 25. Lietuviðkoji enciklopedija. [Vyriausioji redakcija: Vacl. Birþiðka – vyr. redaktorius ... et al.]. Kaunas, 1934. T. 2. XVI p., 1534 sklt. 26. Lietuviðkoji enciklopedija. [Vyriausioji redakcija: Vacl. Birþiðka – vyr. redaktorius ... et al.]. Kaunas, 1935. T. 3. XII p., 1534 sklt. 27. Lietuviðkoji enciklopedija. [Vyriausioji redakcija: Vacl. Birþiðka – vyr. redaktorius ... et al.]. Kaunas, 1936. T. 4. XII p., 1534 sklt. 28. Lietuviðkoji enciklopedija. [Vyriausioji redakcija: Vacl. Birþiðka – vyr. redaktorius ... et al.]. Kaunas, 1937. T. 5. XII p., 1534 sklt. 29. Lietuviðkoji enciklopedija. [Vyriausioji redakcija: Vacl. Birþiðka – vyr. redaktorius ... et al.]. Kaunas, 1937. T. 6. XIV p., 1534 sklt. 30. Lietuviðkoji enciklopedija. [Vyriausioji redakcija: Vacl. Birþiðka – vyr. redaktorius ... et al.]. Kaunas, 1939. T. 7. XIV p., 1534 sklt. 31. Lietuviðkoji enciklopedija. [Vyriausioji redakcija: Vacl. Birþiðka – vyr. redaktorius ... et al.]. Kaunas, 1940. T. 8. 1534, [1] p.

182 32. Lietuviðkoji enciklopedija. [Vyriausioji redakcija: Vacl. Birþiðka – vyr. redaktorius ... et al.]. Kaunas: Valstybinë leidykla, 1941. T. 9. XII p., 1534 sklt. 33. Lietuviðkoji enciklopedija. [Vyriausioji redakcija: Vacl. Birþiðka – vyr. redaktorius ... et al.]. Kaunas: Valstybinë leidykla, 1944. I–VII sàs. [897] p. 34. Lietuvos atgimimo patriarcho d-ro Jono Basanavièiaus gyvenimo vaizdø albumas su biografija, 1851–1927: 1927–1937. Sudarë Kostas Raziulis. Kaunas, 1937. 79, [1] p. 35. Lietuvos bibliografija: serija C. Lietuviðkø periodiniø leidiniø publikacijos. Red. kol.: Juozas Tumelis…[et al.]; Lietuvos nac. M. Maþvydo b-ka…[et al.]. Vilnius,– 1918. D.1 Kauno apskrities vieðoji biblioteka; parengë Osvaldas Janonis; [redaktoriø kolegija: Regina Varnienë (pirmininkë)…[et al.]. Kaunas, 2001. 474, [2] p. 36. Lietuvos bibliografija: serija C. Lietuviðkø periodiniø leidiniø publikacijos. Red. kol.: Juozas Tumelis…[et al.]; Lietuvos nac. M. Maþvydo b-ka…[et al.]. Vilnius,- 1919, d. 1. Kauno apskrities vieðoji biblioteka; parengë Osvaldas Janonis ir Ramunë Tamulënienë; [redaktoriø kolegija: Regina Varnienë ... et al.]. Kaunas, 2003. 409, [3] p. 37. Lietuvos mokslø akademijos bibliotekos Rankraðèiø katalogas [interaktyvus]. Vilnius, 2006 [þiûrëta 2006 m. gruodþio 26]. Prieiga per internetà: http://aleph.library.lt/F?func=find-a-0&local_ba- se=mab04 38. MERKELIS, Aleksandras. Vaiþgantas ir knyga. Ið XXVII knygos mëgëjø metraðtis. 1937, t. 2, p. 9–18. 39. MILUKAS, Antanas. Amerikos lietuviai XIX ðimtmetyje (1868–1900): ið kun. A. Miluko paskai- tø. Philadelpia: Pranaièiø Julës (su bendraleid. ir prenumeratoriø) lëðomis, [1938]. T. 1. 1938. 348, [2] p. 40. MILUKAS, Antanas. Amerikos lietuviø kronika, 1868–1893: ið kun. A. Miluko paskaitø. Phi- ladelphia (Pa.): Pranaièiø Julës leid., 1931. 272, [12] p. 41. MILUKAS, Antanas. Amerikos lietuviø profesijonalai ir kronika: (ið kun. A. Miluko paskaitø). Philadelphia (Pa.): Pranaièiø Julë, 1931. T. 2. 204, [11] p. 42. MILUKAS, Antanas. Apie kun. Adomà Grinevièiø. Philadelphia (Pa.): „Þvaigþdës“ spauda, 1926. 31 p. 43. MILUKAS, Antanas. „Auðra“: (paskaita laikraðtininkø kursuose Kaune, VII–3 ir 4 d.): „Auðros“ 40 metø sukaktuvëms paminëti. Kaunas: s.n., 1923. 29 p. 44. MILUKAS, Antanas. Daktaras Petras Matulaitis: kun. A. Miluko paskaita. Philadelphia (Pa.): P. Julés, 1926. 48 p. 45. MILUKAS, Antanas. Kun. Silvestras Gimþauskas: (Kunigo A. Miluko paskaita Maspethe). Philadelphia (Pa.): Pranaièiø Julës lëðomis, 1925. 23 p. 46. MILUKAS, Antanas. Lietuviai Pennsylvanijoje: (Ið kunigo Antano Miluko paskaitø). Philadelp- hia (Pa): Pranaièiø Julë, 1936. 134 p. 47. MILUKAS, Antanas. Pirmieji Amerikos lietuviø profesijonalai ir kronika: (ið kun. A. Miluko paskaitø). Philadelphia (Pa): Pranaièiø Julës leid., 1929. T. 1. 250, [12] p. 48. MILUKAS, Antanas. Spaudos laisvës ir Amerikos lietuviø organizuotës sukaktuvës, 1904–1924 ir 1875–1925. Philadelphia (Pa), [1924]. 468, [8] p. 49. PADEGËLIS, P. Vaiþganto kelias Poeto. Vairas, 1929, nr. 1, p. 42. 50. Pasaulio lietuviai. Red. P. Ruseckas. Kaunas: D-ja uþs. lietuviams remti, 1935. 363, V p., [8]. 51. Retø knygø ir rankraðèiø skyriaus kolekcijos: asmenø archyvai [interaktyvus]. Vilnius, 2006 [þiûrëta 2006 m. gruodþio 26]. Prieiga per internetà: http://www.lnb.lt/lnb/selectPage.do?docLoca- tor=122&inlanguage=lt

183 52. RUSECKAS, Petras. Knygneðys, 1864–1904. Kaunas: P. Ruseckas, 1926–1997 („Varpo“ sp.). [T.] 1. 1926. 328 p. 53. RUSECKAS, Petras. Knygneðys, 1864–1904. Kaunas: P. Ruseckas, 1926–1997 („Varpo“ sp.). [T.] 2. Kaunas: Spaudos fondas, 1928. 320 p. 54. RUSECKAS, Petras. Knygneðys, 1864–1904. Petrui Ruseckui pagerbti. [Sudarë, ávadà ir paaið- kinimus paraðë Vytautas Merkys]. 1997. 368 p. 55. RUSECKAS, Petras. Mûsø þymieji þmonës. Kaunas: Spaudos fondas, 1934. 1-oji dalis. Nuo Duonelaièio ligi Baranausko. 155 p. 56. SERBENTA, R. „Deimanèiukø“ rinkëjas. Akademikas, 1934, nr. 8 (25), p. 171. 57. ÐLIÛPAS, Jonas. Jaunatvë – gyvenimo pavasaris: rinkinys biografiðkø bruoþø ið gyvenimo dr. J. Ðliûpo. Ðiauliai: Sp. „Titnagas“, [1927]. Kn. 1. 110, [1] p. 58. URBÐIENË, Marija. Medþiaga kan. Zabièio ir Vladimiro Gadono biografijoms. Ið XXVII knygos mëgëjø metraðtis. 1933, t. 1, p. 73–86. 59. URBÐIENË, Marija. Medþiaga kan. Zabièio ir Vladimiro Gadono biografijoms. Kaunas: „Spin- dulio sp.“, 1933. 16 p. 60. VAIÞGANTAS. Aplink nepriklausomybës veikëjus: Vilniaus ir Kauno laikotarpis 1918–1921 m.: publicistika. (Tilþë : Reylenderio ir sûnaus spaustuvë), 1922. 239, [1] p. 61. VAIÞGANTAS. „Apþvalga“ ir apþvalgininkai: „Apþvalgos“ 35 m. sukakèiai atminti. [Kaunas.]: B.l., 1925. 132 p., [3] p. 62. VAIÞGANTAS. ,,Apþvalgos” grupë: Jonas Maironis-Maèiulis. Kaunas: Marijampolë: „Dirvos“ b-vë, 1924. 272, [1] p. 63. VAIÞGANTAS. „Ðviesos“ grupë. Kaunas: „Minties“ b-vë, 1924. 52 p. („Minties“ b-vës leid., Nr. 2). 64. VAIÞGANTAS. Antanas Vienaþindys; Antanas Kriðèiukaitis; Ksaveras Sakalauskas; Martynas Jankus. Kaunas: B.l., 1925. 176 p., [5]. 65. VAIÞGANTAS. Auðrininkø grupë: J.A. Viðtelis, M.D. Silvestravièius, T. Þièkus, J. Myliauskis. Kaunas: B.l., 1924. 276, II, [1] p. 66. VAIÞGANTAS. Broliai Juzumai-Juzumavièiai ir Kazimieras Skrodzkis. Kaunas: „Vaivos“ b-vë, 1924. 68 p. (Mokslo knygynëlis 6 nr.). 67. VAIÞGANTAS. Jaunosios Antano Smetonos dienos: 25 (1906–1931) m. Jo raðto darbo pami- nëti. Kaunas: Þ. û. akad. liet. studentai tautininkai „Jaunoji Lietuva“, 1931. 31, [1] p. (Þ. û. akad. liet. studentø tautininkø „Jaunosios Lietuvos“; 2 leid). 68. VAIÞGANTAS. Kun. Juozapas-Silvestras Dovydaitis-Ðiaulëniðkis Senelis, 1825–1882: Paskaita. Kaunas: Marijampolë: „Dirvos“ b-vë, 1924. 43, [1] p. 69. VAIÞGANTAS. L. Ivinskis. Kovotojai. Kaunas: B. l., 1924. 67 p., [4]. 70. VAIÞGANTAS. Lietuviø literatûra rusø raidëmis ir broliai Juðkos-Juðkevièiai. Kaunas: „Vaivos“ b-vë, 1924. 121, [2] p.: (Mokslo knygynëlis; Nr. 1). 71. VAIÞGANTAS. Mûsø literatûros istorijai: Penktas bûrys veikëjø. Auðrininkai, ðviesininkai. Kau- nas: Humanitariniø mokslø fakultetas, 1929. T. 12. 290 p. 72. VAIÞGANTAS. Mûsø literatûros istorijai: Sekmas bûrys veikëjø. Publicistai. Kaunas: Humani- tariniø mokslø fakultetas, 1929. T. 14. 301 p. 73. VAIÞGANTAS. Mûsø literatûros istorijai: Ðeðtas bûrys veikëjø. Beletristai. Kaunas: Hum[anit.] m. fak., 1929. T. 13. 318 p. 74. VAIÞGANTAS. Vincas Kudirka-Vincas Kapsas. Kaunas: „Varpo“ b-vës leid. ir sp., 1924. 43, [3] p. („Varpo“ b-vës leid., Nr. 45). 75. VYKINTAS, P. Vaiþgantas – stilistas. Ateitis, 1943, nr. 112, p. 3.

184 BIOGRAPHISTIC RESOURCES OF LITHUANIAN BOOK WORKERS 1918–1944

IVETA JAKIMAVIÈIÛTË

Abstract

In the article there is provided analysis of main and valuable in abundance of information biographic resources of book workers published in period of 1918–1944. On the basis of results of the analysis there are provided reasoned conclusions about the resources and information about Lithuanian book workers. Lithuanian national culture was created by many outstanding personalities during discussed pe- riod. Creators of the main biographistic publications that drew frames for further development of the item were prof. Vaclovas Birþiðka, Ansas Bruoþis, Antanas Milukas, Petras Ruseckas, Juozas Tumas- Vaiþgantas. In the article there were analysed main publications that became the significant biograp- histic resources of book personalities and till now they are valuable. These personalities could be named as representatives of the first Lithuanian book science biographistic school, because they de- fined trends for researches and methodology for further scientific investigations. During Lithuanian independency (1918–1944) as a significant resource of biographistic informa- tion could be named periodicals such as “Bibliografijos þinios”, “Mûsø Senovë”, “XXVII knygos më- gëjø metraðtis”, “Kultûra”, “Literatûros naujienos”, etc. On the basis of the analysis of biographistic resources of book workers there were made conclu- sion that in investigated period (1918–1944) biographistic resources of book personalities are not numerous. Preparation and publication of those resources were important and relevant for culture and art of these days. Certainly J. Tumas-Vaiþgantas, P. Ruseckas V. Birþiðka and others were among those who made efforts to make these publications. Typical activities for that period were lectures about personalities, later they were changed by publications in periodicals. Afterwards publications were complemented, there were made some corrections and texts were published in particular books or few sheets’ booklets. Because of the shortage of time publications had some mistakes, inaccuracy and some fictitious facts, biographistic data was fragmented; only some episodes or their fragments were provi- ded. (This kind of imprecision was typical for Vaiþgantas and he was criticized by others for that). Though publications and articles in periodicals were written not in scientific way, not highly theoretical and circumstantial, without providence and evaluation of publishers, yet they provide va- luable data about book workers for investigation.

1918–1944 METØ LIETUVOS KNYGOS VEIKËJØ BIOGRAFISTIKOS ÐALTINIAI

IVETA JAKIMAVIÈIÛTË

Santrauka

Ðiame straipsnyje siekiama iðanalizuoti pagrindinius ir gausia informacija vertingus publikuotus 1918– 1944 metø knygos veikëjø biografistikos ðaltinius ir remiantis gautais rezultatais suformuluoti argumen- tuotas iðvadas apie juos ir juose paskelbtà informacijà, susijusià su lietuviø knygos veikëjais. Lietuviø tautinë kultûra aptariamu laikotarpiu buvo kuriama daugelio to meto iðkiliø asmenybiø.

185 Biografiniø leidiniø pagrindiniai kûrëjai, pagal kuriø nuþymëtus orientyrus buvo plëtojama ði tema, bûtø prof. Vaclovas Birþiðka, Ansas Bruoþis, Antanas Milukas, Petras Ruseckas, Juozas Tumas-Vaiþgan- tas. Straipsnyje analizuojami ðiø autoriø parengti reikðmingi leidiniai, kurie tapo pagrindiniais knygos veikëjø biografistikos ðaltiniais ir neprarado mokslinës vertës iki ðiol. Juos galima laikyti pirmosios lietuviðkos knygotyrinës biografistikos mokyklos atstovais, nubrëþusiais aiðkià tyrimo kryptá ir sukûru- siais tolesniø moksliniø tyrinëjimø metodikà. Svarbiu biografinës informacijos ðaltiniu laikytina ir 1918–1944 metais Nepriklausomoje Lietuvoje ëjusi periodinë spauda: „Bibliografijos þinios“, „Mûsø Senovë“, „XXVII knygos mëgëjø metraðtis“, „Kultûra“, „Literatûros naujienos“ ir kt. Atlikus analizæ prieita prie iðvados, kad 1918–1944 metø knygos veikëjø biografistikos ðaltiniai nëra gausûs. Jø rengimas ir publikavimas buvo ypaè svarbus ir aktualus to meto kultûrai ir ðvietimui. Neabejotina, kad daug pastangø juos rengiant ádëjo J. Tumas-Vaiþgantas, P. Ruseckas V. Birþiðka ir kt. Ðiam laikotarpiui buvo bûdinga skaityti paskaitas apie asmenis, vëliau jas skelbti periodinëje spaudoje, o papildytas ar pakoreguotas iðleisti atskiromis knygomis ar keliolikos puslapiø knygelëmis. Darant tai skubotai daþnai pasitaikydavo netikslumø ar net iðgalvotø faktø, o biografinës þinios bûdavo fragmen- tiðkos, pateikiami tik tam tikri epizodai ar jø nuotrupos. Tai ypaè bûdinga Vaiþgantui, dël to jis daþnai sulaukdavo kritikos. Nors 1918–1944 metø leidiniai ir periodikos straipsniai daþniausiai raðyti ne moksliniais, bet pub- licistiniais sumetimais, nors jie nebuvo aukðto teorinio lygio ir iðsamûs, nors juose trûko áþvalgø ir paèiø rengëjø ávertinimo, vis dëlto èia tyrëjai ras ypaè vertingø duomenø apie knygos veikëjus.

186