Lietuvių Teatro
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
JAUNØJØ OPUSAI Gauta 2009 04 30 MARTYNAS PETRIKAS Vytauto Didþiojo universitetas LIETUVIØ TEATRO (KONTRA)MITAS SATYRINËJE TARPUKARIO SPAUDOJE (Counter)Myth of Lithuanian Theatre in Interwar Satirist Press SUMMARY This article aims to make a survey of critical remarks of two Lithuanian satirist periodicals Spaktyva (The Spyglass) and Kuntaplis (The Wooden Clog) addressed to State Theatre in Kaunas and published during the Interwar period. As a satire can be defined as a voice (or image) of fictional alternative society (Northrop Frye), in order to measure Spaktyvas and Kuntaplis alternativeness, their criticisms shall be juxtaposed to those of official press. SANTRAUKA Straipsnyje siekiama apþvelgti tarpukario Lietuvos satyriniuose leidiniuose Spaktyva ir Kuntaplis publi- kuotas pastabas tuometiniam Valstybës teatrui. Remiantis Rolando Bartheso mistifikacijos samprata, ámanu Lietuvos tarpukaryje veikusià oficialià teatro ideologijà matyti kaip laipsniðkai susiformavusià te- atro sàvokos mistifikavimo pagrindu. Tuo tarpu Northropo Frye satyrinës literatûros teorija satyrà ágalina interpretuoti kaip alternatyvios, fikcinës visuomenës poþiûrio apraiðkà. Kritiðkai sulyginus satyrinëje spau- doje paskelbtà teatro kritikà su oficialiosios spaudos nuostatomis, galima nustatyti satyrikø, kaip galimø kontra-visuomenës atstovø, paþiûrø alternatyvumo laipsná ir tiksliau apibrëþti lietuviø tarpukario satyri- nës spaudos strategijà. Tenai dunkso gelsvas rûmas, ir valstybës dauþo baldus, kur sudëta didþios sumos, kur uþ tai gerai apmoka, kur kûrëjai nuolat grumias, (juk kraðte sumø nestoka), kur didþiausias neramumas, Kad pilieèiui ir sunkoka kur artistai þandus skaldos Meno ponams nëra strioko.1 RAKTAÞODÞIAI: satyra, tarpukaris, teatras, teatro ideologija, teatro kritika, teatro mitas. KEYWORDS: satire, interwar, theatre, ideology of the theatre, theatre criticism, myth of the theatre. LOGOS 59 203 2009 BALANDIS BIRÞELIS MARTYNAS PETRIKAS ÁVADAS Satyrai bei aðtriai visuomeninei kri- prigimties, satyra laikytina skaitomiau- tikai skirti praeities periodiniai leidiniai siu, taigi, ir plaèiausià atgarsá visuome- yra savaime ádomûs istoriniai liudijimai, nëje ágaunanèiu tekstø þanru: plûdima- leidþiantys tiksliau apibrëþti ávairiausiø sis yra viena skaitomiausiø literatûros ir jau primirðtø visuomenës reiðkiniø formø, tuo tarpu, panegirika viena kontûrus. Tokio tipo periodikoje ryðkë- nuobodþiausiø. <...> mes labiau mëgs- jantys vieðo gyvenimo atspindþiai gali tame skaityti þmogaus iðplûdimà, o ne atstovauti oficialaus ar kanoninio pagyras jam.4 Taigi, teoriðkai, satyros poþiûrio alternatyvà ir taip suteikti pa- balsas gali padëti revizuoti istorinëje pildomø bruoþø tariamai pilnam istori- teatro atmintyje tarpstanèius ávaizdþius, nës perspektyvos suformuotam ávaiz- nes sàlyginai kreivame satyros veidro- dþiø rinkiniui. Pasak Northropo Frye, dyje atsispindëjo ne tik pats teatras, bet satyra tai fikcinës, alternatyvios visuo- ir jo statusas Lietuvos tarpukario visuo- menës ataka, nukreipta realiai egzistuo- menës akimis, o taip pat ir toje visuo- janèios link Pagrindinis skirtumas menëje cirkuliavæ populiarûs mitai bei tarp ironijos ir satyros yra tas, kad sa- prietarai. Ðio straipsnio tikslas ir yra pa- tyra tai kovojanti ironija (militant iro- tyrinëti kaip toks procesas atsiskleidþia ny): jos moralinës normos sàlyginai aið- dviejuose tarpukario Kauno leidiniuose kios ir ji nustato standartus, kuriais ma- Spaktyvoje ir Kuntaplyje, kuriuose teat- tuoja groteskà ir absurdà.2 Tarpukario ras-institucija ir teatras-meno ðaka buvo lietuviø teatras taip pat turi ir turëjo sa- reprezentuojamas tarsi juodoji skylë, ku- vo ávaizdá: amþininkams já grindë savo- rioje dingsta moralë ir valstybës biudþe- tiðkas teatro mitas, susijæs su jo vaidme- to lëðos. Þinoma, pagal satyros þanro niu tautinio atgimimo istorijoje bei ne- dësnius ðis ávaizdis buvo gerokai perdë- trukæs tapti oficialios teatro ideologijos tas. Pasak Frye, satyra reikalauja bent pagrindu. Taip istorinë teatro atmintis trupuèio fantazijos, turinio, kurá skaity- uþfiksavo ávaizdþiø rinkiná, kuriame te- tojas atpaþintø kaip groteskiðkà.5 atras iðkyla, pavyzdþiui, kaip meno Satyra taip pat siejasi ir su morali- ðventovë.3 Já generavo autoritetingais lai- niais imperatyvais, esminiais kovingam komi tekstai ir liudijimai. poþiûriui á patirtá iðgauti6, todël labai Tuo tarpu teatro klausimams skirti tikëtina, kad Spaktyvos bei Kuntaplio te- satyriniai raðiniai dël savo prigimties atrinæ kritikà generavo ir joje ásiraðë tar- priklausë populiariai spaudai ir, atitin- pukario visuomenei (ar bet jos daliai) kamai, þemesnio registro raðtijai. Kan- aktuali teatro ideologija. Siekdami pa- dûs feljetonai, trumputës esë, proginës matuoti satyrikø propaguojamø teatro epigramos bei perdëtos karikatûros idealø originalumà bei savitumà, juos moksliniams tyrimams tapo uþmirðtu lyginsime su oficialiosios teatro kritikos balsu. O, anot Frye, bûtent dël savo nuostatomis. 204 LOGOS 59 2009 BALANDIS BIRÞELIS JAUNØJØ OPUSAI TEORINËS PRIEIGOS Ðio straipsnio tikslà pasiekti padës kimui modifikuotas medis, kurá supa dvi skirtingos teorinës prieigos. Pir- teigiamos ir neigiamos literatûrinës re- miausia paþymëtinas tas teorinis mito akcijos, vaizdiniai, t.y. prie gryno me- sampratos áprasminimas, kurio pagrin- dþio materialumo prisideda konkretus du ðià sàvokà taikome straipsnyje. Sie- visuomeninis pritaikymas.8 kiant nurodyti lietuviø teatro mitologi- Bartheso mito samprata ðiam tyrimui zavimo aspektus, paties mito sàvo- paranki tuo, kad tarpukario Lietuvoje kos nesiejame su jos metafizinëmis ko- veikusià oficialià teatro ideologijà ágali- notacijomis. Straipsnyje taikome Rolan- na matyti kaip laipsniðkai susiformavu- do Bartheso knygoje Mythologies (Mito- sià teatro sàvokos mistifikavimo pagrin- logijos) apraðytà mito, kaip pavogtos du. Ðio proceso pagrindu galima laikyti kalbos sampratà, t.y. bûdà, pagal kurá politiðkai motyvuotà ir vieðajame diskur- mitas labiau sietinas su mistifikacija. se platintà vieno ið daugelio galimø te- Remdamasis semiotine tridale þenklo atro signifikatø natûralizavimà kaip vie- struktûros samprata (signifikantas, sig- nintelio tikro. Toks apribojimas turëjo nifikatas, þenklas), Barthesas teigia, kad svariø pasekmiø teatro suvokimui visuo- mito sandarai bûdinga tokia pat sche- menëje, ir, tikëtina, kad ði Balio Sruogos ma, taèiau mitas tai ypatinga, antrinë pastaba tiksliai nurodo vietà, kuri teat- semiotinë sistema, susikurianti (ar suku- rui buvo nuskirta tarpukario Lietuvos riama) ankðèiau egzistavusios semioti- kultûroje: Lietuviðkojo atgimimo darbe nës grandinës pagrindu: tai, kas pirmi- ðie [XX a. pr. mëgëjø M. P.] spektak- nëje sistemoje buvo þenklas (sàvokos ir liai suvaidino itin didelá vaidmená, tur- vaizdinio asociacijos rezultatas) antrinë- bût ne maþesná uþ literatûros. <...> Mo- je sistemoje tampa signifikantu.7 Taip kë á teatrà þiûrëti ne kaip á pramogà, bet mitas tarsi iðkyla virð formalios pirmi- kaip á didþiai reikðmingos veiklos tribû- nës reikðmës sistemos. Suprantama, kad nà. Lietuvis á spektaklá ëjo nepramogau- apraðytajam virsmui bûtinos tam tikros ti, o kad sudalyvautø tautos darbe. Ðá sàlygos arba kontekstas, kuris savo idealistiná, o drauge utilitaristiná poþiû- ruoþtu gali bûti specifiðkai motyvuotas. rá á teatrà paveldëjo ir dabartinë [tarpu- Barthesas teigia, kad mitu gali virsti bet kario M. P.] publika. Todël ðiuo metu kas, kà galima padengti diskursu, t.y. vadinamieji idëjiniai spektakliai pri- bet koks objektas yra atviras mistifikaci- imami labai palankiai, o tie, kurie pabrë- jos procesui tiek, kiek bet koks objektas þia formà, sukelia daug abejoniø.9 ið uþdaros-nebylios egzistencijos gali Antroji, jau tiesiogiai su straipsnio pereiti á þodþio bûklæ ir atsiverti visuo- objektu susijusi, teorinë prieiga tai menës ásisavinimui: Medis tai me- Northropo Frye knygoje Anatomy of Cri- dis. Þinoma. Taèiau medis Minu Drue ticism. Four Essays (Kritikos anatomija. Ke- lûpose tai jau nebe tiesiog medis, tai turios esë) iðdëstyta satyros, kaip litera- pakitæs, modifikuotas konkreèiam suvo- tûros þanro teorija. Straipsnio tikslams LOGOS 59 205 2009 BALANDIS BIRÞELIS MARTYNAS PETRIKAS aktualiausia Frye teorijos dalis satyrinæ iðlaukimu.12 Kitaip tariant, tai gyveni- literatûrà nagrinëja kaip pastangas su- mo bûdas, nekvestionuojantis visuome- teikti formà kintanèioms neidealios eg- niniø konvencijø logiðkumo. Tuo tarpu zistencijos prieðtaroms ir sudëtingumui. antrosios fazës satyros pajuokos objek- Teoretikas teigia, kad satyra tai ironi- tas paèiø visuomeniniø konvencijø ja, kuri savo struktûra primena komið- ðaltiniai ir vertybës. Ðios fazës satyrà kumo principà: komiðka dviejø visuo- Frye lygina su pabëgimo komedija, ku- meniø, vienos normalios, kitos ab- rios protagonistas pasprunka á tobules- surdiðkos, kova, kuri atsispindinti dvi- næ visuomenæ, taèiau savosios netrans- gubame moralës ir fantazijos fokuse.10 formuoja.13 Pagaliau treèiosios fazës ar- Fikcinës visuomenës áspaudas satyros ba aukðto normatyvumo (high norm) sa- kûriniuose Frye yra vienas poþymiø, lei- tyros galutinæ ribà þymi jos peraugimas dþianèiø satyros kûrinius klasifikuoti á á tragedijà. Tai analizuojamos visuome- tris lygmenis. Þemo normatyvumo (low nës dekonstrukcija, kuri, anot Frye, pa- norm) arba pirmosios fazës satyroje ne- prastai atliekama á kasdienybæ, paþvel- atsiranda iðjuokiamos visuomenës alter- giant ið logiðkai pasirinktos, taèiau nuo- natyva. Jos sukeliamas absurdo pojûtis lat kintanèios perspektyvos. Aukðto nor- primena atgalines iðvysto veiksmo ar matyvumo