Vi. Rytų Lietuvių Skausmo Aidas Nepriklausomoje Lietuvoje
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
VI. RYTØ LIETUVIØ SKAUSMO AIDAS NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE Kaip anksèiau ðioje knygoje raðyta, ga- Pirmyn á praeitá lingosios Lietuvos valstybës valdantieji sluoksniai, perëmæ svetimà kalbà ir kultûrà, prarado ir lietuviø tautos su- kurtos valstybës savarankiðkumo iðsaugojimo svarbos suvokimà ir buvo atvedæ prie praþûties ribos ne tik valstybës sukûrëjà – lietuviø tautà, bet ir praþudë paèià valstybæ, tapusià Lenkijos provincija. Ir liûdniausia, kad jie, tie buvæ sulenkëjæ valdantieji, dar ilgai iðliko prieðais prisikelianèiai lietu- viø tautai, daugiausia ið lietuviø valstieèiø naujai kilusiems jos ðviesuo- liams, panorusiems, kad pati lietuviø tauta bûtø savo istorijos kûrëja, savo þemës ðeimininkë. Tø, tebegyvenanèiøjø praeitimi, besirûpinanèiø tik sa- vimi ir savo luomo relikto reikalais, gyvoji iðkasena ir buvo Lenkijos virði- ninkas bei diktatorius J. Pilsudskis ir jo ðlëktelës Lietuvoje, kurie tik save, savo luomà laikë „tauta“, turinèia teisæ spræsti, kiek ir kam suteikti laisviø ar teisiø, kam ir kokia kalba kalbëti, ir kurie Lietuvà daþnai ásivaizdavo kaip savo dvarelá, tik didesná. Tad ir J. Pilsudskiui, kaip ir gen. L. Þeligovskiui, kaip ir jø pakalikams lenkberniams visai nerûpëjo lietuviø tautos, taip pat ir gudø, ukrainieèiø nuomonë, jie, tos atgyvenos, nusprendë atkurti Lenkijà 1772 m. ribose. Vadinasi, taip ir turi bûti, nori ar nenori tø kraðtø suverenas. Tik dvarinin- kø, bajorø ir klebonø luomas laikytinas „tauta“. 1918 m. rudená J. Pilsud- skis Varðuvoje organizavo Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos dvarininkø ir bajorø atstovø susirinkimà. Vienas toks J. Senkovskis (Sienkowski), ðlëk- telë ið Lietuvos, tame „kermoðiuje“ pareiðkë: „Esu lenkas ið Lietuvos. Ir jos þemiø vardu pareiðkiu: turime susijungti, Lietuva turi prisijungti prie Lenkijos ir sudaryti vienà Lenkijos valstybæ.“1 Ta nauja Lietuvos lenkø ir sulenkëjusiø Lietuvos dvarininkø ir bajorø iðdavystë lietuviø tautai vëliau kainavo deðimtis savanoriø gyvybiø Nepri- 1 Marcinkevièius J., Umbraþiûnas K. Zigmas Þemaitis ir Vilniaus kraðtas // Zigmas Þe- maitis. V., 1979. P. 79. 324 VI. RYTØ LIETUVIØ SKAUSMO AIDAS NEPRIKLAUSOMOJELIETUVIØ LIETUVOJE TAUTA klausomybës gynimo karuose – ir ne tik su lenkø kariuomene, bet ir ber- montininkais, su ginkluotais lenkø sàmokslininkais, tûkstanèiams lietuviø teko patirti barbariðkà lenkø okupacijà senojoje savo sostinëje Vilniuje ir jo kraðte. Tad neatsitiktinai nepriklausomybæ apgynusiems lietuviams (nors ir be Vilniaus ir jo kraðto) „lenkas“, kaip ir J. Pilsudskis, L. Þeligovskis, asocija- vosi su nuoþmiausiø ir didþiausiø niekðø ávaizdþiais. Tà ávaizdá palaikë ir ið okupuotosios Rytø Lietuvos atsklindanèios aimanos dël lenkø naikinimo visa, kas lietuviðka, dël lietuviø persekiojimo, kraðto kolonizacijos ir lenki- nimo. Kita vertus, lietuvis ir negalëjo su- Vilniaus vadavimo sàjungos sitaikyti su mintimi, kad Lietuvos vals- (VVS) ákûrimas tybë gali bûti be savo sostinës Vilniaus, kurá apgaule ir smurtu pagrobæ laikë okupantai lenkai. Tad kiekviena pro- ga ar ir be jos beveik visoje nepriklausomoje Lietuvoje vykdavo mitingai prieð militaristinæ Lenkijà, buvo priimamos rezoliucijos, kuriose reikalau- ta ið Lietuvos Vyriausybës jëga iðvaduoti lenkø okupuotà Rytø Lietuvà. 1925 m. vasario mënesá grupë lietuviø inteligentø Kaune ëmësi organi- zuoti Vilniaus vadavimo sàjungà, kurion sujungtø viso pasaulio lietuvius.1 Prof. Z. Þemaitis á steigiamàjá jos susirinkimà iðsiuntë toká kvietimà: „Tu- riu garbës praneðti Tamstai, kad yra ásikûrusi Sàjunga Vilniui vaduoti, ku- rios ástatus kaip steigëjai pasiraðë prof. Mykolas Birþiðka, doc. Fabijonas Kemëðis, prof. kun. Meèislovas Reinys, chemikas Andrius Rondomanskis, doc. Antanas Smetona, Seimo narys, advokatas Stasys Ðilingas ir prof. Zig- mas Þemaitis. Steigëjø pavedamas praðau gerbiamà Tamstà maloniai atvykti á Sàjun- gos Steigiamàjá susirinkimà, ðaukiamà ðiø metø balandþio 26 d. 16 val. Uni- versiteto rûmuose.“ Toliau kvietime nurodoma suvaþiavimo darbotvarkë. Prie kvietimo pridëtas ir 167 kvieèiamø asmenø sàraðas. Kvietimà steigëjø vardu pasiraðë Andrius Rondomanskis.2 Steigiamasis susirinkimas vyko rinkimø á Treèiàjá Seimà metu, tad ne- trûko ir tokiø, kurie mëgino stengtis VVS sumenkinti skelbiant tai kaip vienà artëjanèiø rinkimø á Treèiàjá Seimà triukø. Susirinkime VVS pirmi- 1 Sàjungos Vilniui vaduoti ástatai, áregistruoti Kauno miesto ir apskrities virð. 1925 m. balandþio mën. 4 d. Nr. 551. K., 1925. P. 5. 2 LCVA. F. 565. Ap. 1. B. 672. L. 1. JUODIEJIALGIMANTAS LIETUVOS LIEKIS ISTORIJOS PUSLAPIAI 325 ninku iðrinktas prof. M. Birþiðka, vicepirmininku – doc. F. Kemëðis, sekre- toriumi – A. Rondomanskis, iþdininku – prof. Z. Þemaitis, nariais – Juo- zas Èibiras, Marcelë Kubiliûtë, Vladas Putvinskis, prof. kun. M. Reinys, dail. A. Þmuidzinavièius. Á sàjungà ástojo daug nariø. Tarp jø buvo kun. Juozas Tumas-Vaiþgantas, raðytojas Balys Sruoga, prof. kun. Pranciðkus Buèys, prof. Pranas Augustaitis ir kiti. Kad sàjunga ásikûrë tik praëjus beveik penkeriems metams po naujos Lenkijos ávykdytos Vilniaus ir jo kraðto okupacijos, prof. F. Kemëðis „Þi- dinyje“ aiðkino: „Mes vis laukëme teisybës ið valstybiø vadovø. Mûsø kad ir jaunutë diplomatija dëjo visas pastangas paveikti Tautø Sàjungà atitai- syti skriaudà. Buvo tai laikai, kad ne tik mes, bet ir daugelis kitø Tautø Sàjungos galia dar tikëjo. Tik kada 1923 m. kovo mënesá Ambasadoriø konferencija pripaþino Vilniaus kraðtà Lenkijai ir Tautø Sàjunga savo tylëjimu tai patvirtino, mû- sø visuomenei jau ëmë aiðkëti, kad laikas bus pradëti remtis ir pasitikëti daugiausia savo jëgomis ir imti burti tas jëgas á vienà galingà sàjungà, ku- rios tikslas bûtø visiems aiðkus: atvaduoti nepriklausomai Lietuvai savo tikràjà sostinæ, pavartojant tam visas galimas ir prieinamas padorias prie- mones, pirmoj taèiau vietoj – kultûros priemones.“1 Daugelis Lietuvoje ëmë suvokti, kad Laisvë iðkovojama savo Þemæ ir Laisvæ reikëjo ginti nelau- kiant malonës ið kitø, ið tarptautiniø organizacijø, o dar labiau ið okupanto doros jausmø pabudimo. Ir kad tai yra ne vieno partijos ar veikëjo, o visos tautos, valstybës reikalas. „Ne partijos ar srovës, tik Tauta ir Lietuva pra- rado Vilniø, ne partijos ir srovës já iðvaduos, tik visa Tauta – susijungusi, susipratusi ir susiorganizavusi, tad ir Sàjunga (VVS – A. L.) tam darbui ne sroves ar partijas, tik visà Tautà stengiasi suburti...“2 VVS ásikûrimà sveikino ir þydai, ir gudai, kurie ar jø artimieji taip pat buvo persekiojami ir kankinami lenkø okupantø. Ásikûrë ir þydø VVS skyrius. Jo steigimo iniciatorius buvo Simonas Ro- zenbaumas, buvæs Lietuvos delegacijos Taikos konferencijoje (1920 m. lie- pos 12 d.) narys. Lenkams okupavus Vilniø ir jo kraðtà, S. Rozenbaumas rëmë lietuviø boikotà per lenkø organizuotus rinkimus. Taèiau didþioji dalis þydø nepriklausomoje Lietuvoje nereiðkë savo nuomonës dël Rytø 1 LCVA. F. 565. Ap. 1. B. 194. L. 42. 2 Ten pat. B. 37. L. 104. 326 LIETUVIØ TAUTA A. Stulginskis karo mokyklos kariûnø iðleistuvëse (1920 m.). Lietuvos Prezidento Antano Smetonos kelionës po Respublikà metu (1927 m.). JUODIEJI LIETUVOS ISTORIJOS PUSLAPIAI 327 Lietuvos ðauliø sàjungos ákûrëjas ir Povilas Plechavièius (1890 02 01– vadas Vladas Pûtvis-Putvinskis 1973 12 19), vienas ið nepriklausomos (1873 10 06–1929 03 05). Lietuvos gynëjø. Plk. Kazys Ðkirpa (1895 02 18– 1979 08 18), vienas Lietuvos kariuomenës organizatoriø, Lietuvos pasiuntinys Berlyne, raginæs 1939 m. savo jëgomis atsiimti lenkø okupuotà Vilniø ir jo kraðtà. 328 VI. RYTØ LIETUVIØ SKAUSMO AIDAS NEPRIKLAUSOMOJELIETUVIØ LIETUVOJE TAUTA Lietuvos kariuomenës artileristai manevruose (apie 1933 m.). Lietuvos ðauliai susipaþásta su naujausiais ginklais (1937 m.). JUODIEJIALGIMANTAS LIETUVOS LIEKIS ISTORIJOS PUSLAPIAI 329 S. Darius ir S. Girënas JAV prieð skrydá per Atlantà á Lietuvà (lëktuvas „Bellanca“ CH-300, 1933 m. liepos pradþioje). Skrydþio aplink Europà gen. A. Gustaièio konstrukcijos lëktuvais ANBO-IV dalyviai (ið kairës): lakûnai Kazys Rimkevièius, Jonas Liorentas, Antanas Gustaitis, Romas Marcinkus, Juozas Namikas, Jonas Mikënas (skrydis truko nuo 1934 m. birþelio 25 iki liepos 19 d.). 330 LIETUVIØ TAUTA Aviakonstruktorius Antanas Gustaitis prie savo naujo ANBO-VIII (1938 m.). Kauno aerodrome (1936 m.). JUODIEJI LIETUVOS ISTORIJOS PUSLAPIAI 331 Lietuviai aviatoriai su lietuviðkais ANBO-IV lëktuvais virð Vatikano (1934 07 06). 332 VI. RYTØ LIETUVIØ SKAUSMO AIDAS NEPRIKLAUSOMOJELIETUVIØ LIETUVOJE TAUTA Kauno ðaulës (apie 1933 m.). Lietuviø kariai sugráþta á atgautàjà Lietuvos sostinæ Vilniø (1939 m. rudená). JUODIEJIALGIMANTAS LIETUVOS LIEKIS ISTORIJOS PUSLAPIAI 333 Lietuvos Respublikos Prezidentas A. Smetona atidengiant paminklà þuvusiems uþ Lietuvos Laisvæ ir Nepriklausomybæ (Kaunas, 1930 m.). 334 LIETUVIØ TAUTA Lietuvos okupacijos. Nerodë jos ir rusø, ir vokieèiø bendruomenës. Tik lenkai visur prieðtaraudavo VVS. Ðtai 1926 m. spalio 7 d. VVS Dotnuvos skyriaus ataskaitoje raðoma: „Darbà sunkina, nes gyventojø dauguma len- kuojantys ðovinistai, nusistatæ net prieð Lietuvos nepriklausomybës egzis- tavimà. Jie 1919–1920 m. POW, dabar –„Pochodnia“, prisidengdami kultûriniais obalsiais, veikia Varðuvos naudai.“1 Apie nepriklausomoje Lietuvoje gyvenusiø lenkø, remiamø ið Varðu- vos, agresyvumà kalbëta ir 1936 m. gruodþio 20 d. VVS Kauno apygardos skyriø suvaþiavime. Jame paþymëta: „Pastaruoju metu lenkø veikimas Lie- tuvoje tapo dar agresyvesnis negu prieð 10 metø. Lenkams daugiau rûpi lenkø reikalai negu Lietuvos.“2 Bet, prieðingai lenkams, lietuvius tiek len- kø okupuotame Vilniuje ir jo kraðte, tiek ir nepriklausomoje Lietuvoje rëmë gudai