Antanas Smetona Valstybės Prezidentas, Sulaukęs 60 Metų Amžiaus

TRIMITAS

1934 METAI RUGSĖJO MĖN. 6 DIENA. NR. 36

Antanas Smetona Valstybės Prezidentas, sulaukęs 60 metų amžiaus. Kaunas 1934 metų rugsėjo mėnesio 6 diena Nr. 36

Matas Bagdonas. Visa lietuvių tauta mini didžias sukaktuves. Rugsėjo 9—10 d. visoj Nepriklausomoj Lietuvoj, taip ir mūsų visuomenės srovės, prasiveržusios pro okupuotam Vilniaus, Gardino ir Suvalkų krašte ir daugybę įvairių kliūčių, kiekviena savo ribomis te visose šalyse, kur tik yra kiek žymesnis lietuvių bū kėdama, galiausiai turi susieiti vienon tėkmėn, jei relis, bus iškilmingai minimos Respublikos Prezi norime (būti tauta, o ne išsklidusi minia be vieningos dento Antano Smetonos 60 metų gyvenimo sukak sąmonės. Nenustoja mažieji upeliai savitumo, aps tuvės. Šias sukaktuves mini visa lietuvių tauta, tingai pildydami vandenim savo motiną — upę, kad ir išsisklaidžiusi mažesniais ar didesniais būre nenustos savaimės ir lietuvių srovės, gausingai liais plačiajam žemės kamuoly. Tos sukaktuvės yra tiekdamos savo motinai tautai ko ji privalo, kuo ji atgimusios, sustiprėjusios, vieningos lietuvybės šven gyva yra. Ta mūsų bendroji vaga, kurios negali iš tė. Tai yra ypatingas šių sukaktuvių pažymys, kurį silenkti nė viena srovė, jei tik nebijo skyrium pali pirmų pirmiausia tenka pabrėžti. kusi išsekti, yra lietuvių kultūra, plačiausia to žo Antano Smetonos vardas ėmė garsėti Lietuvoj džio reikšme tariant". Čia vėl pabrėžiama tautos daugiau kaip prieš trisdešimt metų. Į visuomeninį vienybės idėja, kad visuomeninės srovės srovelės, darbą jis iš karto išėjo su aiškia politine programa, veikdamos sulig savo pragramomis, vis delto žiūrėtų kuriai paliko griežtai ištikimas ligi šių dienų. Savo galutinio tikslo — tautos gerovės. raštų įvade tą programą jis pats taip nusako: „Mano ' Nėra nei vieno Antano Smetonos rašto rašinė dėsnis, kuriuo šį gyvenimą vertindavau ir tebeverti lio, kur nebūtų kalbami svarstomi tautos reikalai. nu, yra tautos vienybė". Visą gyvenimą jis del tos tau Bet svarstymas nėra siauras, tinkąs tik gyvenamai tos vienybės kovojo. Visur ir visados, šiokį ar tokį valandėlei, o platus, žiūrįs į tolimą ateitį. Prieš ka darbą dirbant, jis žiūrėjo, stengėsi pasiekti vieny rą, nors šiandie labai keista tai išgirsti, buvo atsi bės, dirbti bendrai, atmetant šalin pažiūrų skirtu radę „politikų", kurie visai rimtai siūlė lietuviškojo mus, kurie galėtų dirbamam darbui kenkti. Jei lai veikimo centru padaryti ne Vilnių, o Kauną, Šiau kysime, kad viešas lietuvių politinis veikimas prasi lius, ar net Liepoją! Gindamas Vilniaus pirmenybę, dėjo nuo Didžiojo Vilniaus Seimo, tai pakanka tik be daugelio bendrų argumentų, kurie turi įtikina paviršutiniškai pažvelgti į prieškarinių laikų mūsų mos galios ir šiandieninėj tarptautinėj politikoj, jis spaudą, kad tuojau įsitikintume, ką reiškė tada pa duoda ir šį, lietuviškąjį: „Palikti Lietuvos širdimi sirodyti su tautos vienybės šūkiu! Tada buvo toki lai Vilnius turi labai didelį doros pamatą: jis buvo se kai, kad du žmonės sudarydavo kelias partijas ir už novėje Lietuvos ir lietuvių tautos atspirtis. Čia įsi vieno stalo nebuvo galima pasodinti ne tik dvasi galėjo ir sutvirtėjo senovės Lietuvos valstybė. Del to ninko su „pirmeiviu", bet net ir dviejų „pirmeivių", Vilnius yra mums brangus del mūsų garsios praei nes buvo beveik neįmanoma rasti du kairiuosius, ties atminimų. Kiekvienas senovės paminklas, kurių pažiūros būtų buvusios vienodos. Tad reikėjo kiekvienas kalnelis, kiekvienas slėnys liūdnai mums ypatingo pasiryžimo tuo porevoliucinio pakrikimo primena, keno čia būta, keno čia ginta mūsų šalis metu šaukti į tautos vienybę, kai daug lengviau ir nuo vokiečių kryžeivių ir nuo kitų priešininkų. Ir patogiau būtų buvę pasirinkti šiokią ar tokią partiją. vargu ar rastume tokį lietuvį, kurs, užlipęs ant pilies Tačiau Antanas Smetona nėra siauro akiračio kalno, šaltai žiūrėtų į jos griuvėsius, į pušimis apau tautos vienybės supratime. Jam svarbu tik, kad gusias kalvas, į ranguojančią Nerį ir į sraunią Vileiką, visi dirbtų tautos gerovei, bet jis nereikalauja, kad. Mickevičiaus apdainuotas. Antras gana didelis do visi būtinai būtų vienodų pažiūrų. Tą savo mintį ros pamatas lietuviams Vilniuje yra tikybos dalykai: jis labai gražiai pavaizduoja šiuo puikiu palyginimu: Verkų Kalvarija ir Aušros Vartų Švenčiausioji Mer „Kaip tos paversmės, čiurliais ištryškusios iš pože gelė. Minių minios lietuvių maldininkų ir maldinin- mių gelmės, ranguodamos skubiai upeliais bėga, tar kių iš visų Lietuvos kampų kas metai čia vasarą tum ieškodamos įgimto gaivalo, ir pagaliau sutampa keliauja užuožodžio pildytų. Toks apsilankymas ne plačion vandens vagon ir jau sudaro didžią upę, — be įtakos palieka: kiekvienas, pargrįžęs iš Vilniaus, Jonas Vaidelys. stolius? Vien tiktai jos laisvė! Tad nebenorime grįžti Rusijos valdžion, kuri nedavė augti nei plėto- Naktis ant Lėno ežero kranto. tis atbundančiai Lietuvos sąmonei, nenorime pa- Laukai manieji iškiloms sukilę meldžias, kliūti nei naujon keno galion, kuri naudotų mus sa- Ir paryčiai vieškeliais susitikę juokia, vo reikalams. Norime būti laisvi ir savo rankomis, Vasara nutiesė bekraštes lygumas, kad ir kitų padedami, atstatyti nuniokotą Lietuvą. Ir naktys užmigo Lėno ežere. Nepriklausomos, savarankiškos Lietuvos geisti mes turime teisės ir tautų laisvės vardu. Mes turime vil- Gyvena Lietuva jaudinantį džiaugsmą, ties, jog tas mūsų geismas pagaliau bus patenkintas, Dvasia Vytauto nubudus vaikščioja, nes doros dėsniai bei teisė turėtų gauti viršų ant Ir būriai nuo Šešupės, Nemuno, Akmenos, Neries suėję valstybių pajėgos.... Tačiau Lietuvos atstatymas visų Ir blikai negęsdami žibintai ir džiūgauja krašte vėliavos. daugiausia pareina nuo mūsų pačių susipratimo: tiek Visa Lietuva švenčia Didžią Šventę gausime laisvės, kiek pasirodysime jos verti esą, Užulėnio kaimo Sūnui šešiasdešimt metų. kiek mes, numanydami šių dienų sąlygas, mokėsime Visada žilagalvė šypsena praslenka, į ją eiti... Bet įsidėmėkime! Tik glaudžiai laikyda- Tokia kukli, kaip motinos meilė įamžinta. miesi vienybės, tegalime likti laisvi ir nebeskriau- Žvalgos Merkys gijomis verkšlendamas į Nemuną. džiami!" Tūno pasakiški Aleksotos, Veliuonos alkų griuvėsiai. Su tam tikru tikslu čia yra išrašytos šios kelios Ir karžygys Herkus Montė su kryžiuočiais dar neatsiskaitė. ištraukos iš prieškarinių ir karo metų Garbingo Vyro Ir senis Rambynas pasakos nebaigia. raštų. Būtent, jos daug geriau, negu šiaip kieno kito žodžiai, parodo Antano Smetonos kilnią vienalytę Paslaptingos lygumos praeitimi išpintos, lietuvišką asmenybę. Koks jis pasirodė savo visuo- Svetys nevienas priešu mindžiojo šį kraštą. meninio ir politinio veikimo pradžioj, toks jis yra ir Nuo Reino, Vislos,Volgos krantų teutonai mito, guodės. paliko ir šiandie, sulaukęs 60 metų amžiaus. Ilgai Ir kraštas šermenimis plaukiojo... niui, galėjo keistis jo pažiūros į vieną kitą plačiojo Ranka nuo darbo ir arklas nuo žemės neužmigo. gyvenimo reiškinį, bet jo darbo pamatas buvo ir yra Ir gyvas lietuviškas žodis Užulėny neužgeso, tautos vienybė, kuri būtinai reikalinga tautos ir Ir gimė Laisvė ir Žodis stojo šneka. valstybės gerovei ir ateičiai kurti. Maža Lietuvoj Ir šis kraštas didvyriais tautoje įrašytas... rasim žmonių, kurie būtų negirdėję Antano Smeto nos, jau kaip Respublikos Prezidento, kalbų. Ir ką- gi? Kuriomis mintimis jo kalbos yra persunktos nuo ilgai mini aplankytąsias vietas ir pasakoja savo kai pradžios ligi galo? Nagi tomis pat, kurias jis skelbė mynams, ką tenai girdėjęs ir ką regėjęs. Vilnius ir senai prieš karą, kam metu ir kurių nenustoja skel jo stebuklingosios vietos nevieno dievoto lietuvio bęs ir dabar, likęs pirmuoju laisvos Lietuvos vairi- širdyje palieka jo gyvenimo siekimas". ninku: tautos vienybė, bendras darbas tautai ir vals Tai buvo rašyta 1907 m. ! Vėliau, „Vilty" 1910 m., tybei. vėl gindamas Vilnių, kaip Lietuvos politinį ir kultū Prieš karą, karo metu ir jau laisvę atgavus bu rinį centrą, polemizuodamas su „sveikojo proto" ar- vo nemaža valandų, kai del partinio susiskaldymo, gumentuotojais, rašo: „Kodel Rusų Petras Didisai, nesutarimo, tiesiog dvasiško pakrikimo, grėsė didžiausias Rusijos vadas ir politikas, palikęs Mas mums sunkūs pavojai. Ir kiekvieną kartą tokiomis kvą, Rusijos širdį, įsteigė sostinę Peterburge tokioj valandomis pasigirsdavo Antano Smetonos balsas, tyroj vietoj, galima pasakyti, svetimoj šaly, tarp raginąs vienybėn, kviečiąs į taiką, į bendrą darbą. suskurdusių suomių? Juk Nevos uostas ne tik ne- Del šios jo plieninės savybės tauta pajuto jam nepa buvo Rusijos centras, bet ir jo pakraštys negalėjo laužiamą pasitikėjimą ir atidavė jam į rankas vals- būti? Kodel Lietuvos kunigaikštis, paskum jos ka tybės vairą. ralius, Mindaugas buvo pasirinkęs sostinę Lietuvos pakraštyje Naugardėlį? Todel, kad esti tokių poli Didžiai iškilmingai švenčia visa Lietuva Antano tikos sąlygų, kurios verčia „sveiką protą" atsižadėti Smetonos 60 metų sukaktuves. Mes, šauliai, šioj geometrijos centro ir ieškoti gyvųjų reikalų mazgo, šventėj dalyvaujame su ypatinga pagarba ir meile, vidurio, kurs pakraštyje būdamas vis delto tampa nes Antanas Smetona yra mūsų Vyriausias Viršinin- iš tikrųjų jo vidurys". kas ir Vadas. Prasidėjus pasauliniam karui, Antanas Smeto na, nepajudinamai stovėdamas tautos vienybės sar gyboj, 1914 m. „Vairo" Nr. 14 rašo: „...Ir mes lie tuviai jaučiamės esą tauta, ir mes geidžiame, kad Mažoji Prūsų Lietuva būtų prijungta į Didžiąją... Jei tat įvyktų, tai jau būtų didelis žingsnis pažengtas mūsų atgimimo istorijoje: krūvon sutapus, būtų drą siau mums judėti ir šviesiau žiūrėti ateitin. Atgau tame Klaipėdą, Nemunu siektume jūrą... Dabar yra atėjusi valanda visoms srovėms viena vaga tekėti ir parodyti tautinė individualybė". Čia jau turim aiš- kią Lietuvos valstybės kūrimo programą! O aiškų, griežtą nepriklausomos Lietuvos reikalavimą jis išreiškia 1917 m. pirmajam „Lietuvos Aido" numery: „Lietuva yra be galodau gprisikentusi : padėjo kitiems šiokiu ar tokiu būdu vilkti ant savo pečių karo sunkenybių naštą, pavargo, nustojo begales žmonių bei turto. Kas gali jai atlyginti tuos nuo- Prezidento Ant. Smetonos gimtieji laukai.

706 Antano Smetonos asmuo. V. Bičiūnas. Mūsų tautinio ir valstybinio gy- putį pramokė siuvėjas, siuvęs niąsias mokyklas. Daugumas tų venimo viršūnėje jau nebe nuo Smetonų šeimai rūbus. jaunuolių rengėsi stoti į kunigų se- šiandien turime vieną šviesiausių Būdamas vos devynerių metų vai- minariją. A. Smetona jau tada ke- asmenybių. Tai mūsų TautosVa- kas, Antanukas jau pradeda kvar- tino siekti dar aukštesnių mokslų. das Antanas Smetona. Išėjęs iš šinti tėvams galvą, prašydamas Gyvendamas Ukmergėj, A. Sme- mūsų lietuviškos liaudies, iš ku- leisti jį mokytis. Tėvai paklausė. tona pramoko ir lenkiškai. rios yra kilusios mūsųtauto s visos Bet veždamiesi Antanuką, kartu Matydamas ne ką daugiau teiš- politinės ir kultūrinės aspiracijos, su juo ir kitus išvežė už 12-os ki- moksiąs gyvendamas Ukmergėj, žmogus tauraus būdo,gilios išmin- lometrų į Taujėnus, nes arčiau A. Smetona sumano keltis į dides- ties, begalinio takto, gražiai išla- mokyklos nebuvo. Taujėnų moky- nį švietimo centrą. Tada Liepojoj vintas bei išmokslintas. Antanas tojas buvo rusas girtuoklis, mažai gyveno ir dirbo fabrike vienas jo Smetona paties likimo yra skirtas pats temokėjęs, dar mažiau kitus brolių - Motiejus. Gavęs kelionei būti mūsų atgimstančios valstybės tegalėjęs išmokyti.Mokslo metams2 0 rublių, A. Smetona keliauja kėlėju, jos laisvės ugdytoju. nepasibaigus, mirė Smetonų tė- Liepojon ir po pusmečio bando vas. Motina, paėmusi Antanuką iš patekti į gimnaziją, bet mokyklos Antanas Smetona, gimė 1874 m. mokyklos, atidavė mokytis pas gi- direktorius nemėgo valstiečių rugpiūčio 10 d. Užulėnio sodžiuje mines. vaikų ir į gimnaziją nepriėmė. Ta Vadoklių parapijoj, Ukmergės ap- da, nors buvo jau peraugęs mo- skrity. Jo tėvas Jonas Smetona Kai dar po metų Antanukas kyklų tvarkos nustatytąjį amžių, buvo neturtingas žemdirbys, tetu- vėl grįžo į Taujėnus, mokslas jam stoja į Palangos progimnazijos III rėjęs tik 4 ha žemės. Jo motina, geriau ėmė klotis, ir po trijų metų klasę ir po dviejų metų progimna- taip pat ūkininkė Julijona Karta- jis pabaigė pradžios mokyklą. Šį ziją baigė geriausiai. naitė-Smetonienė, kilusi iš kaimy- kartą ir mokytojas buvo kitas: ninio Kartanų km. Būsimojo V. Pre- jaunutis rusas Trofimovas, pats Palangos progimnazijoj jau vy zidento tėvai turėjo gan daug vai- karštai troškęs mokslo žinių ir sa ravo aiški lietuvybės dvasia. Te- vo mokinius mokėjęs paskatinti. nykščiai moksleiviai tarp savęs kų sūnų ir dukterų viso sep- kalbėjosi vieni rusiškai, kiti lietu- tynetą. Jauniausias sūnus Antanas. Pasimokęs dar aritmetikos, ge- viškai. Tarp pastarųjų buvo Anta- Tėvui mirus, vyresn. sūnus Ignas ografijos, istorijos ir kitų dalykų, nas Smetona. Jis dar gyvendamas ėmė ūkininkauti tėvo paliktoje A. Smetona pradėjo galvoti apie Ukmergėj skaitė J. Basanavičiaus žemėje, kurios, kartu su prisipirk- stojimą į aukštesnę mokyklą. Pats „Aušrą". Tad palangiškių lietuvių tais 3 ha iš viso buvo 7 ha. Iš menko pasirinko tokią mokyklos rūšį, ku- būrelyje buvo vienas veiklesniųjų ūkio nei broliai nei seserys kokios rioj būtų mokoma ir lotynų kal- Pati Palanga anais laikais buvo dalies, nei šiaip paramos negalėjo bos, nes gali tekti į kunigus eiti. knygnešių centras, per kurį kon- tikėtis. Tad visi, kaip įmanydami, 1888 m. vasarą A. Smetoną mato- trabandos keliu plaukė iš Prūsų stengėsi rasti sau pragyvenimą. me jau Ukmergėj, kur anais lai- lietuviškoji spauda. A. Smetona ir Seserys ištekėjo, o broliai išsi- kais būdavo daug privačiai besi- jo draugai čia gaudavo pasiskai sklaidė kas Lietuvoje, kas svetur, mokančio jaunimo, del stokos vie- tyti „Apžvalgos" ir kitų. Išmokęs net Amerikoje. tų, ir lėšų nepatekusio į aukštes- lenkiškai, A. Smetona ėmė skai- Gimęs ir augęs dūminėj pirkioj, Antanas Smetona, kaip tas pa- tamsėje laikomas augalas, tiesiog instinktyviai stiebėsi aukštyn, ieš- kodamas mokslo, žinių, kaip šil- dančio saulės spindulio. Niekieno nemokomas ir mažai teprižiūri- mas, jisai pats pramoksta pažinti raides ir skaityti iš maldaknygės. Nedaug būta knygų A. Smetonos tėvų namuose: pora maldaknygių, vysk. J. A. Giedraičio verstas Naujasis Testamentas ir kelios Valančiaus knygelės.Vis a tai An- tanukas nuodugniai ir net po kelis kartus buvo perskaitęs, o Evange- lijas net ypatingai pamėgęs. A. Smetonos vaikystės laikais mokslas, mokykla ir mokytojas mūs krašte buvo reti dalykai, todel ką nors išmokti buvo fe galo sunku. Antanukas, nors vaikas, numanė, kad, norint mokytu žmo- gumi tapti, maža mokėti lietuviš- kai, reikia dar pramokti rusų kalbos, nes Lietuvoje mokyklos buvo vien rusiškos. Rusų kalbos jį tru- Prezidento Antano Smetonos tėviškė - Užulėnio sodžiaus vaizdai. 707 tyti A. Mickevičiaus raštus, kurie turėjo kalbėti III-os klasės moki sukėlė jame ypatingai karštą tė nys Juozas Tūbelis (ministeris pir vynės meilę. Pasak J. Tumo, Kon mininkas), bet jis rusiškai skaityti radas Velenrodas, Gražina ir k. atsisakė. Kilo sąmyšis. Gimnazijos jam rodės istoriški. Visa tai A. vių kalbą. Būdamas aštuntoj kla direktorius Tichomirovas pagra Smetonai padarė perkūniško įs- sėj, A. Smetona lydi J. Jablonskį sė pašalinti neklaužadas iš gimna pūdžio. į Aukštaičius jo mokslinėje kalbi zijos. „Mes ir patys išeisim!" — Pabaigęs Palangos progimnazi ninkų kelionėje ir pats pirmą kar atsiliepė lietuviai mokiniai ir išėjo ją, A. Smetona vėl atsidūrė kritiš tą dalyvauja mokslo medžiagą iš klasės. koj būty. Neturėjo iš kur gauti lė- renkant. .' šų tolimesniam mokslui. Bet neti- Atsidūręs už gimnazijos sienų, Kun. J. Balvočius, nors, padė A. Smetona vyksta į Peterburgą damas A. Smetoną šelpti, norėjo ir stoja ten į gimnaziją. 1897 m. jį matyti kunigu, dalykams kitaip gavęs brandos atestatą, stoja į pakrypus, vis delto neatsisakė to universitetą, teisių skyrių. liau jaunuoliui padėti ir davė jam Eidamas aukštuosius mokslus dar šimtą rublių. Kiek trūko, ga Peterburgo universitete, A. Sme vo A. Smetona iš namų produk tona del dalyvavimo valdžios už tais ir pats pamokomis užsidirbo. draustose u-to steigimo sukaktu-

. . - vėse, vėl buvo patekęs į rusų val- Apygeriai susitvarkęs, rodos be džios nemalonę. Vėl teko nu didelio vargo ramiai būtų galėjęs traukti mokslo darbas. Norėda A. Smetona baigti gimnaziją. Bet ma „maištingą" studentą pabaus- čia, tarytum tyčia, skersai kelio ti, rusų valdžia ištrėmė A. Smeto stoja rusų valdžia. Anais laikais ną iš Peterburgo į Vilnių. Prezidentas Ant. Smetona kalba į ka- mūsų krašto mokyklose ne tik riuomenę. mokslo dalykai, bet ir tikybos bu Išbuvęs mėnesį Vilniuje, A. vo mokoma rusų kalba. Rytmeti Smetona šiaip taip nusikratė ca ketai gauna ir kun. Balvočiaus 100 nę maldą mokykloj rusai pareika ro valdžios nemalonę ir rudenį rubl. Gavęs iš savo brolio Igno dar lavo kalbėti taip pat rusiškai. grįžo atgal į Peterburgą mokslo 20 rublių, A. Smetona nuvažiavo į Lietuviai mokiniai prieš tai su- tęsti. Gyvendamas Peterburge, A. Mintaują ir įstojo į gimnazijos V- bruzdo. Kartą gimnazijoj maldą Smetona ne tik mokėsi, bet ir da- tą klasę. Mintaujoj tada buvo gan žymus lietuvių inteligentų būrelis, o jame, be kitų, mūsų rašomosios kalbos tėvas prof. J. Jablonskis. A. Smetona tuoj pasirodė J. Jablonskiui. Šis ne tik padėjo jam rasti išteklius padidinti šaltinį, bet dar įtraukė į mokslinį filologinį darbą. Mintaujoj buvo įsikūrusi slaptoji lietuvių mokinių „Kūdi kio" draugija. Josios nariai tyrinė jo lietuvių literatūrą bei kalbą. A. Smetona toje draugijoje buvo vie nais veikliųjų. „Kūdikio" narių darbštumo ir lietuviškos dvasios skatintojais buvo a. a. Aišbė - Kriščiukaitis, M. Čapas ir J. Jablonskis. A. Smetona pasirodė gabiausias ir sąmoningiausias J. Jablonskio pa dėjėjas nustatant rašomąją lietu- Prezidentas A. Smetona Užulėny. Užulėnio sodžius ir Lėno ežeras.

708 lyvavo vietos lietuvių visuomeni- tuoj sueina su juo į glaudžius san tik jame dalyvauja, bet dar išren- nieme gyvenime: skaitė ir platino tykius. Nebegalėdamas iš advoka kamas į seimo prezidiumą. Seimui lietuvišką spaudą, dalyvavo Č. tavimo pramisti A. Smetona, P. praėjus, būrelis šviesuolių suma Sasnausko įsteigtame lietuvių Vileišio pavedamas griebiasi šalu no leisti „Lietuvos Ūkininką", dė chore, vaidinimuose ir t. t. tinio darbo ir išverčia į lietuvių dami to laikraščio pagrindan vals Netrukus ir vėl krinta ant A. kalbą dvi knygeles: apie Lietuvos tiečių sąjungos nutarimus. Tą Smetonos galvos nauja nelaimė. žemių pirkimo suvaržymus ir apie laikraštį jau 1906 m. redaguoja A. Kažin kam įskundus jį platinant karinę prievolę. Smetona. Beredaguojant tą laik- lietuviškus raštus, žandarai 1900 Pabuvęs porą metų advokato raštį iškyla aikštėn A. Smetonos m. padaro jo kambary kratą, ran- padėjėju, A. Smetona, galiausiai, publicistiniai gabumai. Tai paste- da keletą valdžios uždraustų lie- priverstas ieškoti tarnybos, stoja į bėjęs inž. P. Vileišis kviečia A. tuviškų ir nelietuviškų knygelių, dvarininkų Vilniaus žemės banką, Smetoną redaguoti „Vilniaus Ži- suima ir uždaro Vyborgo kalėji- gaudamas buhalterijoj vietą. Taip nių". me. apsirūpinęs, A. Smetona veda So- Redaguodamas „Vilniaus Ži- A. Smetoną suėmus, jis darosi fiją Chodakauskaitę, su ja susipa nias", A. Smetona suartėja su „nebeištikimas", ir jį vėl išvaro iš žinęs bemokydamas vieną vasarą kun. J. Tumu, su kuriuo vėliau su universiteto. Tačiau ir vėl po ku- jos brolį Romaną. sidėjęs įsteigė naują laikraštį — rio laiko priima atgal — ir 1902 Vilniaus lietuvių šviesuomenei „Viltį". m. jisai baigia teisių skyrių. augant, 1904 m. susirūpinta įsteig Vilties pasirodymo svarbiausias Baigęs aukštuosius mokslus, A. ti pirmąją vietos organizaciją — tikslas buvo šaukti visą lietuvių Smetona savo nuolatinio gyveni Vilniaus lietuvių sušišelpimo dr- tautą, ypač šviesuomenę, į vieny mo vietą pasirenka Lietuvos sos- ją. Tuo pat laiku imta kovoti dėl bę. Mat, 1905—6 metų Rusijos tinę Vilnių. Daro tai giliai įsitiki lietuvių teisių Vilniaus bažnyčio įvykiai tiek buvo pakrikdę lietu nęs, kad mūsų tautos kultūriniu ir se ir laimėta šv. Mikalojaus baž vių visuomenę, kad iš jos buvo su politiniu centru turįs būti ne ku nytėlė, kuri ir ligi šiol tebėra lie sidariusi daugybė partijų — parti- ris kitas Lietuvos miestas, bet Vil- tuvių rankose. 1905 m. susirenka jėlių, kuopų — kuopelių. A. Sme nius. Atvykęs į Vilnių, A. Smeto d-ro J. Basanavičiaus sušauktas tona matė tame didelę pragaištį ir na randa čia inž. Petrą Vileišį ir Vilniaus Seimas. A. Smetona ne stengėsi, kaip įmanydamas, telkti lietuvius krūvon. Redaguodamas „Viltį", A. Sme tona dirbo sunkų, bet mūsų tautai labai svarbų darbą. Negaudamas už tą darbą jokio atlyginimo ir net nesitikėdamas padėkos, jis nakti mis ir šiaip nuo tarnybos atspėja- mu laiku rašė straipsnius, kurių žymią dalį randame išspausdin tuose jo raštuose. Iš pradžių „Vilčiai" gan gerai sekėsi. Turėjo nemaža skaitytojų ir rėmėjų kunigų. Bet 1912 m. tarp dalies kunigų ir „viltininkų" prasi deda trynimasis, kurs, galop, bai giasi santykių nutrūkimu. Maty damas jo oponentus nepaisant bendro tautos reikalo, o vien gi nant savo srovės interesus, A. Sme- tona pats nuo „Vilties" redagavi mo pasitraukia ir po metų įsteigia dvisavaitinį iliustruotą žurnalą „Vairą", skirtą pažangiajai lietu- vių šviesuomenei. Redaguodamas „Vairą", dar la biau nei „Vilty", A. Smetona aiš kiai parodo esąs gilus ir nuosek lus politikas, tvirtos valios žmo- gus ir toli matąs veikėjas. Visa ei lė šiandien vis dar mums opių vie osios būties klausimų, k. a. santykiai lietuvių su lenkais, švietimo reikalai, šviesuomenės uždaviniai ir k. jau tada A. Smetonos tiksliai ir nuoseklia vaga buvo kreipiami Kilus pasauliniam karui ir to karo padariniams Lietuvą skaudžiai pa- lietus, A. Smetona stengiasi nuo žodžių pereiti prie veiklos. Vilniu je steigiama draugija del karo nu- Antanas Smetona Vilniaus Seimo prezidiume 1905 metais. kentėjusiems šelpti, kuriai A. Sm.

709 išrinko prezidiumą, kurio pirmi- ninku tapo Antanas Smetona. Tais pačiais metais Lietuvos Taryba imasi vykdyti jai pavestą uždavinį. 1918 m. vasario 16 d. ji paskelbia Lietuvą nepriklausoma valstybe. 1918 m. lapkričio 11 d. sudaromas pirmasis Nepriklauso- mos Lietuvos ministerių kabine- tas. Pabaigoj tų pačių metų pra- dedama steigti Lietuvos kariuo- menė. 1919 metai eina atkaklios kovos su bolševikais, „bermonti- ninkais" ir kitais Lietuvos laisvės priešais. 1919 m. balandžio 4 d. A. Sme- tona išrenkamas pirmuoju Lietu- Prezidentas Ant. Smetona tarp šaulių. vos Prezidentu. Nuo to laiko jo vaidmuo mūsų politiniame gyve- pirmininkauja. Tos draugijos tiks- nurodydamas okupacijos nenor- nime kas kartas didėja. Po 1926 m. las buvo ne vien „pabėgėlius" malumus ir reikalaudamas paleng gruodžio 17 d. perversmo A. Sme- šelpti, bet ir sujungtomis tautos vinti krašto būtį. Be ko kito, nu- tona vėl atsistoja mūsų valstybės jėgomis rūpintis Lietuvos politine rodoma į per dideles rekvizicijas, viršūnėje. ateitimi. į vokiečių valdžios agentų savava Kovų del Lietuvos nepriklauso- 1915 m. vokiečių kariuomenei liavimą, į per didelius visuomeni mybės laikais A. Smetona ne vien Lietuvą okupavus, dalis draugijos nio ir kultūrinio gyvenimo suvar politinėj veikloj dalyvauja, dirba komiteto išsikėlė į Peterburgą. A. žymus ir t. t. Tiems reikalams su jis ir redaktoriaus publicisto, di Smetona su likusia dalimi pasili tvarkyti, komitetas pataria vo- plomato bei mokslavyrio darbą: ko Vilniuje ir čia sunkiausiose są kiečių valdžiai atsiklausti krašto redaguoja laikraščius, važinėja lygose dirbo visuomeninį, politinį visuomenės balso. svarbiomis misijomis į užsienį, pa ir labdaros darbą. Dveji metai galiau profesoriauja Lietuvos uni- praeina sunkiausiose okupacijos Šis lietuvių žygis stojo skersai versitete. Matome mes jį ir šauliš- sąlygose. „Vairas" ir kiti lietuvių kelio lenkų grobuoniškiems žy- kame darbe dalyvaujant: L. Š. S. laikraščiai uždaryti. Vienintelė giams, kurie jau tikėjosi iš vokie garbės teisėjo pareigose ir „Tri- sritis, kurioj dar buvo galima veik čių malonės prisijungti prie savo mito" bendradarbių eilėse. 1928 ti, tai švietimas. Čia taip pat ma valstybės Vilnių. Lenkams prieš m. I Kauno šaulių (Vl. Putvinskio) tome bedirbantį A. Smetoną. Jis vokiečius intriguojant, okupacinė būrys išrinko A. Smetoną garbės verčia būtiniausius mokykloms valdžia suprato reikalo esmę ir šauliu. vadovėlius, steigia našlaičiams leido lietuviams susirinkti Vilniu- Visa tai išugdė plačiuose visuo prieglaudas, glaboja besimokantį je 1917 m. rugsėjo 18 — 22 d. Į menės sluoksniuose tikrai karštą konferenciją buvo suvažiavę apie ir nuoširdžią meilę A. Smetonai jaunima. 220 visuomenės veikėjų iš visos Matydami A. Smetonos ir kitų ne vien kaip tauriam žmogui ir gi- Lietuvos, išskyrus Mažąją Lietu- lios išminties valstybės vyrui, bet Vilniaus lietuvių sėkmingą veiklą vą, tada dar visai priklausiusią ir negalėdami to pakęsti, vietos ir kaip Tautos Vadui, kuris visoje Vokietijai. Konferencija nutarė tautoje moka sužadinti pačius kil- lenkai įskundžia juos vokiečiams, reikalauti Lietuvai nepriklauso esą tai rusų paliktieji slapti agen niuosius, Lietuvai reikalingiausius mybės ir tam nutarimui vykdyti ketinimus ir įkvėpti ryžtumo dva- tai. Vokiečiai suima A. Smetoną, išrinko 20 žmonių tarybą. Taryba J. Basanavičių ir E. Vileišienę, sios didiems tautos uždaviniams. bet, neradę kaltės įrodymų, palei džia. Dr-jos del karo nukentėju siems šelpti komitetas, nors savo esme buvo grynai labdarė organi zacija, vokiečių okupacijos metu, kaip stambiausioji lietuvių draugija, ėmėsi ir politinių uždavinių. A. Smetonai vadovaujant, komitetas sutelkia aplink save beveik visų lietuvių politinių srovių žymesnius veikėjus, kurie išrenka iš savo tarpo 5 žmonių komisiją. Ši komi sija tampa užuomazga būsimos vi sos tautos politinės vadovybės, kuri siuntinėja savo delegatus į užsienį kartu su kitų kraštų lietu viais reikalauti Lietuvai nepri klausomybės. Vokiečių vyriausybei tasai A. Smetonos vadovaujamas komite tas siunčia kelis memorandumus, Prezidentas Antanas Smetona skautų tarpe.

710 Respublikos Prezidentas Vl. Put- Respublikos Prezidentas grįž damas į Palangą, pakeliui aplankė vinskio tėviškėje. Vlado Putvinskio kapą Kelmės ka- pinėse. Respublikos Prezidentas Anta- ir tuo padidino kalnan suneštų Respublikos Prezidento Antano nas Smetona, ilsėdamasis Palan- akmenų krūvą. Prezidentui pa- Smetonos apsilankymas Šaulių Są goje, lankėsi Vl. Putvinskio tėviš- gerbti Graužikų kalne buvo su jungos kūrėjo tėviškėje paliko kėje Graužikų ir Pavėžupio kurtas didelis laužas. gražų įspūdį visoje apylinkėje. dvaruose. Respublikos Preziden- tą iš Palangos lydėjo Šaulių S-gos centro valdybos pirmininkas A. Saldutiškyje atidaryti šaulių Žmuidzinavičius ir p. Žmuidzina- namai. vičienė (Vlado Putvinskio sesuo), dr. Bielskus, Prezidento adju- Rugsėjo 2 d. Saldutišky įvyko dėjo šaulių namų statybos darbe tantas Šakmanas su žmona, pulk. didelės iškilmės, sutraukusios vi- komiteto pirmininkas Brazdys, jo leit. Valušis, Kretingos apskr. sus apylinkės gyventojus ir ne- didelėje lentpjūvėje netoli Saldu virš. Vaišnys ir p-lė Nemeikšaitė, maža svečių iš Kauno, Utenos ir tiškio buvo nemokamai apdorota Liet. vaiko dr-jos c. vald. pirmin-kė. kit. Visus džiugino iš tolo mato visa namų medžiaga; jo pastango Vl. Putvinskio našlė Emilija mi gražūs šaulių namai su kilniu mis praeitais metais Utenoje buvo Putvinskienė p. Prezidentą pasiti užrašu „Šaulių namai Tautos suruoštas didelis koncertas, su ko Pavėžupy ir atlydėjo į Grauži namai". Namai pastatyti labai Kipru Petrausku, Nagrodskiu ir kus. gražioje vietoje — ant kalnelio, Dambrauskaite. Koncerto pelnas aplink auga pušaitės; raudonas buvo paskirtas šaulių namams. Respublikos Prezidentą sieja su namų stogas ir taip stilingam na Lėšoms sudaryti, komitetas su- Putvinskių tėviške atsiminimai iš mui teikia ypatingą grožį anų sunkių laikų kada jis drauge rengė loteriją, išleido albumėlį su prof. Jablonskiu ir kitais vie- Šaulių namų idėja Saldutiškio rinko aukas ir t. t. Medžiagą su- šėdamas dirbo rašant lietuvių kal būry gimė 1928 metais, tačiau vežė ir daug kitų darbų atliko vie- bos gramatiką. Prezidentas domė pradėta dirbti tik 1932 m., kuriais tos būrio šauliai su visuomene. josi St. Putvinskio Šilo-Pavėžupio padėti pamatai ir prasidėjo in Per komiteto ryžtumą, šaulių ir ir Vytauto Putvinskio — Grauži- tensyvus statybos darbas. vietos gyventojų pasišventimą, kų pavyzdingais ūkiais. Ir vienur Sklypą būrys gavo per Utenos šiandien visi gali džiaugtis gražiais ir kitur Respublikos Prezidentas žemės tvarkytoją iš žemės ūkio darbo vaisiais: išaugo gražus kul- labai nuoširdžiai vietos žmonių ir ministerijos; iš ten pat gavo išsi- tūros židinys, kuriame stiprės tau šaulių buvo pasveikintas. Mažy mokėtinai miško medžiagos. 1933 tiškumas, vieningumas ir klestės čiai vaikeliai Prezidentui įteikė m. pradžioje buvo atidarytas namų kultūrinis gyvenimas. daug gėlių. statybos komitetas iš pirmininko Į šventės iškilmes iš Kauno bu pramonininko Broniaus Brazdžio, vo atvykę centro valdybos pirmi Respublikos Prezidentas aplan vicepirmininko Juozo Bliūdžio, ninkas A. Žmuidzinavičius, tauti- kė Graužikų kalną, kur ruošiama iždininko Felikso Kaunelio ir se nio auklėjimo ir propagandos sk. si statyti Vlado Putvinskio vardo kretoriaus Broniaus Kairio. Komi viršininkas V. Daudzvardas. XVII bokštas. Graužikuose priimtas tetas dirbo drauge su Saldutiškio Kauno rinktinės narys vyr. Nota- paprotys, kad kiekvienas lankąs šaulių būrio valdyba, kurios sudė- ras Kubilius su ponia ir kiti. Iš kalne pats nuneštų tam bokštui tin įeina pirmininkas Juozas Bliu Utenos - rinkt. vadas kap. Jėčys akmenį. Tuo papročiu ir Resp. dys, Adolfas Telksnys, Vladas su keleta visuomenės veikėjų ir Prezidentas A. Smetona ir jo pa- Štaikys, Juozas Žukauskas, Ona kit. Taip pat buvo svečių ir iš Uk lydovai nunešė po didžiulį akmenį Telksnienė. Ypatingai daug pa- mergės ir artimesnių apylinkių. Iškilmės prasidėjo pamaldomis. Po pamaldų įvyko šaulių paradas. Dalyvavo visa šaulių kuopa ir II-os rinktinės orkestras. Labai gražiai pasirodė šauliai vyrai ir moterys. Paradui išrikiuotiems šauliams kalbas pasakė A. Žmui- dzinavičius ir Daudzvardas. Sušukta valio Tautos Vadui. Sugrotas himnas. Po parado įvy- ko šaulių namų pašventimas ir ati- darymas. Namus pašventė ir gra žią kalbą pasakė vietos klebonas kun. Švėgžda. Perskaitytas ir pasi- rašytas namų aktas. Vėliau buvo bendri pietūs kuriuos rūpestingai paruošė šaulės. Per pietus pasakyta daug gra- žių ir širdingų kalbų. Pietums pasibaigus p. Brazdys Respublikos Prezidentas Antanas Smetona Putvinskių šeimos ir savo PALydovų kauniškius ir kitus svečius pasi tarpe prie suneštų Vl. Putvinskio paminklui akmenų Graužikų kalne VIII.9. kvietė pas save, parodė savo di- Viršuje padėtas Resp. Prezidento akmuo. Šalia Prezidento Em. Putvinskienė. džiulę lentpiūvę, pavaišino nami-

711 niu alučiu. Šauliai šventės proga suruošė vakarą. Šaulių namuose telpa ir vietos pradžios mokykla ir visos šaulių darbui reikalingos patalpos. Sta- tybos darbas įvykdytas apgalvo- tai, sistemingai ir taupiai Pažymėtina, kad Tauragnų bū- rio šautys Antanas Sidabras, 78 m. amžiaus, atvyko su šaulio unifor- ma pasveikinti saldutiškiečių ir pareikšti, kad ir Tauragnųšaulia i taip pat ruošiasi statyti savus namus. Ltn. F. Vaitkus laukiamas. Laiškas po laiško iš Amerikos ateina apie ltn. Vaitkaus ruoši- Respublikos prezidentas Ant. Smetona prie sukurto jo garbei laužo Graužikų masi kilti iš Naujorko į Kauną. kalne. Tačiau ir kliūčių tam netrūksta. Mat, lėktuvas norima įtaisyti kiek galint geriau, nes teks nuskristi daugiau kaip 7500 klm. oro kelio, Lietuva, Latvija ir Estija susitarė. o čia nė kiekvienam fabrike tin- Rugpiūčio mėn. 29 dieną Rygo- trijų valstybių užsien. reikalų mi- kamų prietaisų greitomis galima je įvyko trijų Pabaltijo valstybių: nisterių pasitarimai. Tų pasitari- rasti. Be to, kaip matyti, ir pinigo Lietuvos, Latvijos ir Estijos kon- mų tikslas bus derinti visus užsie- nemaža visoms reikmenėms reika- ferencija. Lietuvai atstovavo už- nių politikos klausimus, turinčius linga. Dabar perkamas naujas sienių reikalų ministerijos politi- bendros reikšmės visoms trims propeleris už 1400 dolerių. nio departamento direktorius Urb- valstybėms. Šis derinimo principas Lakūnas Vaitkus daro aklo šys. Konferencija truko labai neliečia tiktai specialinių klausimų. skridimo pratimus ir kelionei uo- trumpai, nes visais klausimais pa- Be to, sutarty numatoma atstovy liai ruošiasi. Skristi Vaitkus žada vyko greitai nusitarti. Sutartis jau bių užsieny bendradarbiavimas. pusketvirto kilometro aukštumo- surašyta ir parafuota (pažymėta). Susitarusios šalys pasižada dar je ir labai greitai — apie pustrečio Greitai bus ji pasirašyta. Sutarties rūpintis, kad susiartinimo dvasia šimto kilometrų per valandą. tekstas dar nėra paskelbtas ir to plėstųsi visuose trijuose kraštuo- Diena po dienos Kaune laukia del apie jį negalima daug pasaky se. Kokiais gi klausimais ketina- ma žinios iš Amerikos, kada drą- ti Sutartis pavadinta: „Santarvės ma bendradarbiauti? Pirmiausia suolis lakūnas pakils į mėlynąją ir bendradarbiavimo sutartis". Su- visos trys valstybės stengsis eiti padangę. tarty numatoma periodiniai visų iš vieno Tautų Sąjungoje, nusi- ginklavimo ir rytų pakto klausi- Iškilmingai atidaryti Šiluvos mais. Be to, atsiras ir vietinių klausimų, kaip antai Pabaltijo šaulių namai. saugumo klausimas, santykiai su Rugsėjo 2 d. Raseinių rinktinėje lėje buvo iškilmingas posėdis. Vokietija ar kitais dideliais kai- buvo Šiluvos šaulių būrio šaulių Daugiausia dirbusiems šaulių na- mynais, ūkio reikalai ir kiti. Del namų pašventinimo ir atidarymo mus statant buvo įteikta šaulių ir specifinių reikalų, tai čia turėta iškilmės. Dalyvavo šaulių moterų visuomenės dovanų. Būrio pirmi- galvoje Lietuvos santykiai su Len- garbės pirmininkė Em. Putvins- ninkui mokytojui Petrui Rinkevi- kija. Del specifinių reikalų pasiža- kienė, Šaulių S-gos viršininkas čiui įteiktas servizas ir būrio va- dama vieni kitiems nebetruk- pulk. leit. Kalmantas, rinkt. vald. dui Rapolui Juškai balnas. dyti.Užsienių politikos trijų vals- pirm. pulk. ltn. Murnikas, rinkt. Namų atidarymo proga pasvei- tybių reikalai bus derinami užs. vadas kap. Matelis, policijos va- kintas Tautos Vadas, ministeris reik. ministerių konferencijose. das Mikoliūnas ir vietos visuome- pirmininkas ir krašto apsaugos Tos konferencijos bus daromos nė. ministeris. Pasakyta turiningų vieną ar daugiau kartų per metus. Buvo pamaldos, laikomos kle- kalbų. Toliau buvo bendri už- Užsienių politika bus derinama, bono kun. Kotelo, kuris pasakė kandžiai su šaulių moterų paga- palaikant trijų valstybių atstovy- gražų ta proga pamokslą. Šaulių mintu alumi. Nuoširdžiai pakal- bių užsieniuose artimą kontaktą. parade dalyvavo Šiluvos ir arti- bėta ir padainuota. Sutarty numatoma, kad prie jos mesnių būrių šauliai. Po parado Šauliai suvaidino „Aušros sū gali prisidėti ir kitos valstybės. atidaryti šaulių namai: Em. Put- nūs". Į Šiluvą kasmet suplaukia Savaime aišku, kad toks prisidėji- vinskienė perkirpo prie įėjimo į iš įvairių Lietuvos vietų daug žmo- mas bus galimas tiktai visoms namus tautišką juostą. Klebonas nių. Del to čia šaulių namai - tau- trims valstybėms sutinkant. Todel pašventė ir pasakė kalbą. Visi tos namai suvaidins 1abai naudin- nėra jokios baimės, kad čia galėtų pasirašė namų statybos aktą. gą vaidmenį, nes kas nori dirbti prisidėti Lenkija ar kuri kita nors Didžiulėje ir gražioje namų sa- tautišką darbą į juos durys atviros. vienai pasirašiusių valstybių ne-

712 priimtina šalis. Tokiomis aplinky- jos tiktai laikysis, tai vokiečiai pareiškė, kad sutartis būsianti pa- bėmis numatoma, kad prie šitos nieko nepadarysią. Juoba, kad sirašyta, tur būt, Ženevoje Tautų sutarties galėtų prisidėti tiktai Vakarų Europos didžiosioms val- Sąjungos plenumo sasijos proga ir Suomija. Svarbu taip pat, kad su- stybėms taip pat svarbu neleisti tada jau Tautų Sąjungos sesijoje tarty pasižadama rūpintis plėsti vokiečiams skverbtis į rytus. prasidėsiąs trijų valstybių bendra- trijuose kraštuose bičiulystės dva Prancūzai pažymi, kad Pabaltijo darbiavimas. sią. Šita sutartis trumpai pavadin- paktas išplečia sritinę paktų siste- Estai taip pat rodo didelio pa- ta Pabaltijo paktu. Estija su Latvi- mą ir tuo būdu stiprina Europoje sitenkinimo susitarimu. Estų už- ja turi dar atskirą sutartį, pasira- taiką ir saugumą. sien. reikalų viceministeris Lare- šytą 1923 m. Jų sutarty yra ir ka- Anglų spauda taip pat labai pa- tel pareiškė, kad tai tik pirmas ro konvencija. Lietuva karo kon- lankiai vertina Pabaltijo paktą. žingsnis, po kurio turėtų sekti kiti. vencijos, tuo tarpu dar su nieku Anglai nurodo reikalą Pabaltijo Sunkiausia buvo padaryti pirmas neturi. valstybėms stengtis užmegsti žingsnis. Tolesni būsią daug len Pabaltijo pakto parafavimu pa- glaudžius santykius su Skandina- gviau, mano Laretel. dėta kertinis akmuo Pabaltijo Są- vijos valstybėmis. Taigi Pabaltijo paktas visur su- jungai. Šitas įvykis sukėlė visoje Latviai susitarimu labai paten- tikta dideliu pritarimu. Tik vieni Europoje didelį susidomėjimą. Tai kinti. Didžiausias latvių dienraštis vokiečiai jam nepritaria ir su- laikomas svarbiausiu politiniu Jaunakas Zinas sako: „Dabar mū- prantama, negali pritarti, nes jie pastarojo laiko įvykiu. Vakarų sų priešai turi tylėti". Latvių už- jaučia, kad dabar jų perspektyvos Europos, ypač prancūzų spauda, sien. reik. viceministeris Munters žygiuoti į Pabaltijį labai pablogėjo. labai aukštai vertina Pabaltijo pakto pasirašymą. Prancūzai mano, kad paktas sudaryta kaip tik Sensacingos žinios apie vokiečių pačiu laiku. Dabar nacionalsocia- lenkų sutartį. listinė Vokietija vis labiau kreipia Italų spauda sužinojo apie vo- tiškai. Lenkija užimtų ir pasiimtų savo žvilgsnį į Pabaltijį. Ypač kiečių lenkų slaptą sutartį ir apie sau Lietuvą (be Klaipėdos krašto, Austrijoje nepavykus, nacionalso- ją daug rašo. Italų spaudos žinio- kuris tektų vokiečiams) ir Latvi- cializmas bandysiąs atsigriebti mis vokiečiai esą slaptai susitarę jos dalį. Lenkija atiduosianti Vo- Pabaltijy. Todel, prancūzų many- su lenkais, kad jei kiltų rusų japo- kietijai Vislos koridorių, o užtai mu, dabar reikia laukti sustiprin- nų karas, tai vokiečiai pulsią Le pasiimsianti Lietuvą su Latvijos to vokiečių veržimosi į Pabaltijį. ningradą iš jūros ir okupuosią dalimi ir Ukrainos gerą plotą. Vo- Čia vokiečiams ant kelio stovi tuojau Klaipėdos kraštą. Užėmę kiečiai imtų likusią Latvijos dalį, Klaipėda. Tai suprantama, kodel Leningradą, vokiečiai tuojau eitų Estiją ir Šiaurės vakarų Rusiją. pastaruoju metu vokiečių veikla ant Maskvos nuversti sovietų val- Italų spauda rašo, kad Vokietija čia sustiprėjusi. Palbaltijo pakto džios. O Lenkija tuo pačiu laiku jau ruošianti savo laivyną tokiam pasirašymas, prancūzų manymu pultų Sovietų Ukrainą. Dalis len- puolimui. Tačiau tuo tarpu dar suduosiąs skaudų smūgį vokiečių kų kariuomenės taip pat eitų Mas- sunku pasakyti, ar viskas taip yra. veržimuisi į rytus. Del Vokietijos, kvos linkui. Suimta iš dviejų pu- Prancūzų spauda, nors tokių tai prancūzų manymu, čia visų sių Sovietų Rusija neišlaikytų ir smulkmenų neskelbia, bet, ir ji trijų Pabaltijo valstybių politika komunistų viešpatavimui turėtų mano, kad lenkai turi slaptą su turėtų būti vienoda, nes čia joms ateiti galas. O tada vokiečiai ir tartį su vokiečiais. Taip mano ir gresia vienodas pavojus. Latvija lenkai imtų tvarkyti Rusiją savo- čekoslovakų spauda. ir Estija negali save raminti tuo, kad vokiečių smūgiai, tuo tarpu labiausiai nukreipti prieš Klaipė 15-oji Tautų S-gos plenumo sesija. dą ir Lietuvą, nes jei Lietuvoj vo- Šį mėnesį Ženevoje renkasi 15-ji nevoj nuotaika prislėgta. Bet ti- kiečiai įsivyrautų, tai tada ateitų T. Sąjungos plenumo sesija. Per kimasi, kad per šitą sesiją būsianti Latvijos, o vėliau ir Estijos eilė. paskutinius dvejus metus Tautų priimta Rusija ir tai T. Sąjungos Prancūzai teisingai pastebi, kad Sąjungos autoritetas gerokai nu- prestižą pakels. vokiečiai nuo senovės įpratę eiti kentėjo. Jai nepavyko nusigin- pajūriu, tad ir dabar jie bandysią klavimo ir ekonominė Londono ŽYDAI BOIKOTUOJAVOKIE - eiti tuo pačiu keliu. Užtat visoms konferencija, išstojo Japonija ir ČIŲ PREKES. trims valstybėms reikia laikytis Vokietija, nevyksta taikinti susi- Ženevoje įvyko pasaulinis žydų prieš vokiečius iš vieno. Ir jeigu kivirčijusias valstybes. Taigi Že- kongresas. Kongrese daugiausia buvo kalbėta apie kovą prieš vo- kiečius. Žydai daugiausia kovoja Dariaus ir Girėno vardas boikotuodami vokiečių prekes. Vokiškų prekių boikotas plačiai vandenyno bangose. varomas Anglijoj ir ypač Ameri- Anglų laikraštis D a i l y H e- jis nebegalės įkvėpti baimės, koj, kur boikote dalyvauja apie 4 ra1d paskelbė, kad šiaurės ry- Aviacijos leitenantas P. Nekrošis. milijonai žydų ir apie 20 milijonų tų Škotijoje ant Morny Firth Olandų Amerikos linijos laive amerikiečių. Del šito boikoto vo- Statendam,krašt 1933ų rasta metųs jūri rugpiūčioų išmesta s bute- kiečių eksportas eina vis mažyn. lis, kuriame įdėtas šio turinio raš- 25d. Boikotas varomas bus tol, kol žy- telis lietuviams didvyriams Dariui Daily Herald, įdėdamas šiuos dams Vokietijoj ne bus grąžintos ir Girėnui atminti: žodžius priminė Dariaus ir Girė- teisės. Vokietijos žydai, bijodami „Tegul jūros dievaitė Jūratė ži- no karžygišką skridimą ir jų slė- nacionalsocialistų, kongrese ne tik no, kad bebaimiai lietuviai lakū- piningą žuvimą. nedalyvavo, bet dar pasiuntė nai nugalėjo šį vandenyną ir kad griežčiausią prieš jį protestą.

713 Dr. J. Purickis. Iš Vilniaus pagrobimo laikų. Žiūr. „Tr." 35 nr. Lenkuose iš pat pradžios ir, tur gaikštijos paveldėtoja ir neduos šefu Pilsudskis paskyrė dvarinin- būt, lig šiol eina kova tarp dvie- lenkams ramiai gyventi. Tas pats ką Osmolovskį. jų politinių programų Lietuvos del Gudų ir Ukrainos. Be abejo, Dar prieš Vilniaus užėmimą linkui: romantiškos pilsudskinės ir lenkų imperalistinės politikos mūsų vyriausybė nutarė pa- realistinės endekinės. Pilsudskio požiūriu čia teisingai galvota. Ži- siųsti Varšuvon delegaciją, kuri programa žinoma. Jis siekia Len- noma, lenkams būtų geriau, kad užmegztų diplomatinius santykius kijos šiaurėje ir rytuose trijų, susi- lietuviai, gudai ir ukrainiečiai visu lenkais, pradėtų derybas del jungusių unijos ar federacijos ry- siškai išnyktų. Tada lenkai ga- galutinio santykių nustatymo ir šiais, valstybių: Lietuvos, Gudų ir lėtų ramiai pasisavinti jų žemes. del bendro veikimo prieš bolše- Ukrainos. Tuo būdu būtų atstaty- Endekų vadas S., su kuriuo man vikus. Delegaciją sudarė: Dr. J. ta 1772 metų žečpospolita ir su- teko kalbėti 1918 m. Varšuvoje, Šaulys kaip šefas, V.Daumantas, daryta eilė buferinių valstybių atvirai man pasakė: „Mes, tauti- užsien. reik. ministerijos atstovas, prieš Rusiją. Pati Rusija būtų la- niai demokratai ir mums artimos ir pulk. Velykis, karoataše . bai susilpninta ir nustumta Azi- grupės žiūrim taip, kad mažos ar- Delegacija atvyko Varšuvon jon. Netekusi Ukrainos, Gudų ir ba nesusipratusios tautos vis tiek maždaug kaip tik tuo laiku, kai Pabaltijo, Rusija būtų netekusi anksčiau ar vėliau turi išnykti Pilsudskis užėmė Vilnių. Taigi pusės savo senos galybės. O Len- Jos pačios turėtų pagalvoti, su ku- delegacijos būtis, atvykus Varšu- kija, drauge su savo vasalinėmis ria tauta joms patogiau susidėti ir von, buvo labai kebli. valstybėmis, taptų viena didžiųjų kokioje jūroje paskęsti.Jei neno- Šaulys apsilankė užsien.reikal ų valstybių. Tai buvo Pilsudskio rės dėtis geruoju, bus išnaikintos." ministerijoj.Lenkų užsienių reika- tikslas. Šita tikslo siekdamas, jis lų ministeriu tada buvo ministeris varė savo politiką rytuose. Šito — Dovanok tamsta, sakau jam. Tamsta reikalauji, kad mažos tau- pirmininkas Paderevskis. Bet jis tikslo siekdamas jis sudarė sutar- buvo išvažiavęs Paryžiun, konfe- tį su Petliura ir pradėjo 1920 m. tos pačios nusižudytų. Betgi jo- kia tauta žudytis nenori ir nesižu- rencijon. Jį pavadavo viceminis- pavasarį karą prieš Sovietus. Pir teris Vroblevskis. Tiktai sugrįžus mas jo smūgis buvo prieš Ukrainą. dys Kiekviena tauta, nors ir ma- liausia ir silpniausia, bevelys ge- Paderevskiui galėjo prasidėt de- Jis jau buvo pasiekęs Kijevą. Bet rybos. Bet ir jam sugrįžus, dery- karas nepavyko. Lenkai liko su- riau kovoti ir garbingai žūti, nei bos nevyko. Tuo tarpu lenkai ver- mušti ir turėjo skubiai trauktis pati sau daryti charakiri. žėsi vis tolyn Lietuvon. Jie pasie- atgal Žinoma, daugumas mažų kė Alytų, Stakliškes, Kaišiadoris, Pilsudskio 1920 m. kampanija tautų nenorės pačios išnykti. Jos Čiobiškį, Širvintus. Dr.Šauly s rei- tik kuo nepasibaigė Lenkijos ka- spirsis, bet tai joms nieko nepa- kalavo, kad lenkai pirmiausia tastrofa. Tiktai ties pačia Varšu- dės. Tiktai teks daugiau joms pri- pripažintų Lietuvos valstybę su va, prancūzų karininkų vedami, sikentėti. Dabar mes susilauksim sostine Vilniumi. Lenkai atsakinė- lenkai sulaikė bolševikus. Len- tokio nacionalizmo, kokio dar pa- jo, kad šito esą jie padaryti negali kams pavyko sulaikyti priešą tik- saulis nematė. Mes pradedam na- Girdi, reikia palikti gyventojams lai todel, kad šis, pergale apsvai- cionalizmo arba tautų kovos epo- apsispręsti, kur jie nori priklausy- gęs, ėjo be jokios tvarkos, be chą. Tautos ės viena kitą ir, žino- ti. Lenkų seimas ir dešiniųjų ir so- ginklų ir amunicijos. Patys lenkai ma, silpnesnės bus suėstos stip- cialistų pasiūlymu jau balandžio labai stebėjosi del saviškių bė- resnių. Taigi, silpnesnės tautos tu- mėn. 4 d. priėmė rezoliuciją rei- gimo ir aiškino jį nesuprautamu, rės šiaip ar taip žūti. Lietuviai, kalauti iš valdžios, kad ji bolševi- visą kariuomenę apėmusiu baimės gyvendami tarp didelių tautų, ne- kus išvytų iš Vilniaus krašto ir jį psichozu. apsaugoti jokių natūralių sienų, prijungtų prie Lenkijos. Lenkų Nors lenkai bolševikus išvarė, nieku būdu negalės išlikti. O mes, valdžia ir vykdė šitą nutarimą. bet Pilsudskiui savo sumanymo lenkai, neturime mažiausio intere- Suprantama, kad tokiomis aplin- įvykdyti nepavyko. Jis turėjo ten so lietuvius ginti. — Šitaip, maž- kybėmis Lietuvos delegacijai Var- kintis Ukrainos ir Gudų dalimis. daug, kalbėjo man endekų šulas. šuvoj nebuvo kas veikti. Pilsudskio romantiką palaikė Bet ir endekų tarpe yra romanti- Išvykdamas iš Varšuvos dr. taip pat nemaža ir kitų politinių kų, norinčių unijos ir federacijos Šaulys paskyrė Lietuvos kon- grupių lenkų. Daug kas norėjo at su Lietuva. Tiktai jų nedaug. suliariniu agentu p. Kasakai- gaivinti seną žečpospolitą. Tik Tarp endekų ir Pilsudskio iš pat tį. Tuo pačiu laiku, kai dr. vieni endekąi buvo priešingi šitai pradžios ėjo kova del Lietuvos Šaulys buvoVaršuvoj , lenkai Kau- romantikai. Jų programa buvo ir politikos. Užėmus Vilnių 1919 m. nan atsiuntė savo delegaciją, ku- tebėra vieningai didelė, centrali- balandžio 22 d.Pilsudskis tuojau riai vadovavo St. Staniševskis, zuota Lenkija, be jokių federaci- išleido proklamaciją. „Buvusios įgalioto ministerio titulu. Stani- jų, ar unijų. Iš Lietuvos paimti Did. Lietuvos Kunigaikštystės gy- ševskis taip pat išbuvo Kaune viską, kas tik galimai r kas verta ventojams." Savo proklamacijoj apie mėnesį laiko. Jis čia lankėsi imti, o kas liks tepasiima rusai, Pilsudskis kalba apie gyventojų daug kartų užsienių reikalų mi- vokiečiai ar kas kitas. Lenkijos iškentėtus vargus po rusais ir vo- nisterijoj, bet prie jokio susitari- politika reikalauja, kad nebūtų nė kiečiais ir praneša, kad jie galė- mo neprieita ir negalima buvo pėdsako jokių lietuvių ir Lietuvos, sią dabar laisvai pasisakyti, ko prieiti, nes Staniševskiui Kaune nes jei tik bus lietuvių tauta, tai ji jie nori, ir patys tvarkysią savo besiderant, lenkai vis veržėsi Lie- laikys save Did. Lietuvos kuni- reikalus. Civilinės administracijos tuvos gilumon.

714 Pas Kudirkos jaunystės draugus. Senelis Miliauskas parodė man Kudirkos tėvų kapus. Jau gerai

Pašto valdininko priesaika.

Elgeta Kudirkos draugas. Gyveno Naumiesty gamtos nu- skriaustas Baltrušaitis, vietinių Antanėliu vadinamas. Jis elgetaudavo

V. Kudirkos tėviškėje.

Prezidentą Ant. Smetoną sutinka šauliai ir visuomenė. 715 Dr. J. Purickis. Kaip lenkai gynė Vilnių nuo bolševikų. (Vilniaus lenkų radio polemika) Vilniaus lenkų radio seka mano buvo ginkluoti tiktai savo kumš- užimti pustuštį miestą, arba pasi- atsiminimus Trimite apie Vilniaus timis, o kumštis prieš kulkosvaidį, rašius sutartį užpulti nieko blogo pagrobimą ir rado reikalo pradėti vis delto, per silpnas ginklas. Bet nemanantį partnerį lenkai šitai šiuo dalyku polemiką. generolas Veitko turėjo ir šautu- puikiai moka. Vilniaus radio pirmiausia priki- vus ir kulkosvaidžius ir kareivius O kas buvo 1920 metais liepos ša mums, esą mes anksčiau tvirti- ir visko, kas tik reikia karui vesti. mėnesį? nome, kad Vilnius prarastas 1920 Tai patvirtina patys vokiečiai bū- metais, o dabar jau sakom, kad „Do lasu panowie, do lasu, ra- tent, Wöhrle savo brošiūroje, iš tuj się kto može!" šaukė bėgdami 1919 metais. Lenkų radio many leistoje Vokietijoj 1920 metais: lenkai, nors bolševikai dar buvo mu, mes čia darome „didelį pasu- „Die Auslieferung Wilnas an Po- už šimto kilometrų. Vilnius buvo kimą". len" Ten Wöhrle dešimtosios ar atiduotas be šūvio, be jokio pasi- Iš tikrųjų mes čia jokio pasuki- mijos Soldatenrato pirmininkas, priešinimo. Lenkams išdūmus, mo nedarome, o tiktai konstatuo aiškiai sako, kad dešimtosios ar- bolševikai dar negreitai pasirodė. jame visiems žinomus faktus. Lie mijos vadovybė gavusi iš paties tuviai du kartu Vilnių turėjo ir du tuometinio reichskanclerio Schei- Ot tai gynėjai, tai karžygiai! kartu jo nustojo. Pirmą kartą Vil demanno įsakymą duoti lenkams Tiktai, kai bolševikai pametę gin nių lietuviams išplėšė komunistai, Vilniuje ginklus, amuniciją ir karo klus, be jokios karinės tvarkos, be o antru — lenkai. Čia reikia pažy- medžiagą, kiek tik reikės. Ir tas kovų slinko sau „na Aršavu", len mėti, jog lenkai pasielgė daug buvo padaryta. Lenkai gavo vis kai surinkę savo geriausias pajė- biauriau už komunistus. Kapsu ko ir, vis delto, pabėgo. Teisybė, gas, prancūzų vedami, puolė be- kas, jei būtų sutartį pasirašęs, tai jie bandė pasisamdyti priemiesty, ginklius raudonarmiečius ir pra- būtų ją ir laikęs. Lenkai sutartį bet kaip tik pamatė bolševikus, dėjo juos varyti atgal. Lenkai pasirašė ir begėdiškai ją sulaužė. dūmė kaip pašėlę. Ar tai buvo samdinio lūpomis prikiša, esą lie- Lenkų radio prikiša mums, esą Vilniaus gynimas? tuviai šaukėsi Ober Osto pagalbos. mes pripažįstame, jog nemokėjom Na, o lenkai ar nesišaukė? Paim Vilniaus apginti nuo bolševikų. Tiktai vėliau, balandžio mėnesį, kime Varšuvos užsienių reikalų Taip, mes nepajėgėm Vilniaus ap kai bolševikai buvo išsisklaidę po ministerijos išleistą 1920 m. doku ginti 1919 m. pradžioje nuo bol visą Lietuvą ir kovojo prieš lie- mentų rinkinį. Ten 5 puslapiuose ševikų. O lenkai, ar jį apgynė? tuvius, kai Vilnius buvo visiškai rasime paties Pilsudskio telegra Mes vieną kartą supasavom prieš tuščias, Pilsudskis, surinkęs savo mą Clemenceau. Iš tos telegramos bolševikus, o lenkai net du kar geriausius pulkus ir apėjęs aplin gali Vilniaus radistai pamatyti, tus, būtent, 1919 m. sausio mėn. kui, netikėtai iš pasalų puolė ir kas daugiau šaukėsi Ober Osto ir 1920 m. liepos mėnesį. Lietu užėmė Vilnių. Lietuviai tada jau pagalbos: lietuviai ar lenkai. Lie- viai 1919 m. nė nebandė ginti Vil varė bolševikus iš Lietuvos, būtų tuviams prikišama valdžius Vil niaus, nes neturėjo kuo ginti. Lie juos išvarę ir Vilnių atsiėmę. Bet niaus kraštą paveldėtais iš Ober tuviai neturėjo nei ginklų nei ka štai, kai bolševikai buvo užimti Osto metodais. Na, o kaip pava- riuomenės. O lenkai, rodos, vis kovomis su lietuviais, Pilsudskis iš dinti lenkų metodus, kai jie Lvo ką turėjo ir 1919 ir 1920 metais pasalų puola beveik tuščią miestą, ve 1919 m. suvarė žydus sinago ir, vis delto, nuo bolševikų dūmė na ir, žinoma, jį užima. Žinoma, gon ir juos ten sudegino, kai nu- taip, kad apsižiūrėjo net Varšuvo je. Argi netiesa, kad generolas Veitko 1919 m. sausio mėnesį vis- ką turėjo? Tai kodel gi jis pabė- go, jei lenkai toki drąsuoliai ir karžygiai? Lietuviai apleido Vil nių bolševikams besiartinant, nes

— Ar tamsta buvai Kudirkos laidotuvėse? — paklausiau iš- klausęs visų jo vargų. — O kaip gi... Buvau aš ir ke- lėtas bobelių. Daugumas buvu sių Kudirkos draugų lydėti bijojo... Ak, kaip aš pagalvoju, tai tik šir dį skauda. Žinau, tokių žmonių, kurie prieš karą jį bepročiu vadin- davo, o dabar sakosi buvę jo pa- galbininkai, jo draugai.... Dabar Baltrušaitis laiko Nau- miesty knygynėlį, gauna pensiją ir... neelgetauja daugiau. Bastūnas.

716 J. Kalnėnas. Ligi XVII amžiaus Maskvos Kremlius buvo visos valstybės re- liginis, politinis ir administracinis Proletarų kraštuos. centras. Čia gyveno caras ir met ropolitas. Čia įkurtos svarbiausios (Žiūr.35 nr.) šventės - Uspenskij ir Archan- Sename Kremliuje. nines padaręs. Tos sienos ir Algir- gelskij soborai, Jono Didžiojo Seniausias tikrosios Rusijos do du puolimus atlaikiusios. XV bokštas ir kita. Paskum, nuo Pet- kultūrinio gyvenimo ir valstybinės amžiuje Joanas III, pasikvietęs ro Didžiojo laikų, iškėlus sostinę galios liudytojas yra Kremlius, di- italus architektus Antonijų, Fra- į Sankt - Peterburgą, Kremlius dingais bokštais pasipuošusi ziną ir Alevizą, išvedęs mūro sie- įgavo daugiau muziejinę reikšmę, Maskvos miesto pilis - tvirtovė. nas iš plytų. Tai daryta su meniš- o sena tradicija čia vainikuodavo- Kremlius daugelį kartų išgelbėjo ku skoniu ir ištaigingai. Tos si visi Rusijos carai. Rusiją nuo priešų, atlaikęs jų mir Kremliaus sienos išlikusios ir ligi Tą senelį Kremlių apžiūrėjome. tingus puolimus. Ties Kremliaus šių laikų. Išstatytos sargybos stropiai sau- vartais siautė mūsiškis Algirdas, Pats Kremliaus pavadinimas ki- go vartus ir esamas ten brangeny- totorių ordos ir, pagaliau, Prancū- lęs iš senoviško žodžio kremen - bes. Įdomu matyti seną teatrą, o zų Napoleonas. Kremlius mokėjo akmuo, žmonių samprotavimu muziejus — Oružeinaja palata sa duokles, lenkėsi Aukso Ordos reiškęs stipriausią medžiagą, kuri vo brangenybėmis lankytojui akį chanui ir Lietuvos valdovams, bet tik ir gali atsispirti mūrogroviams. veria. Senienos čia byloja prade- ilgainiui savo galią išplėtęs ir bu- vusius savo nugalėtojus paglem- žęs. Čia sėdėjo žiaurūs carai, pa vertę rusų mužiką ilgiems am- žiams vergu ir jiems lobių krovė ju, čia atsisėdo ir buvusių vergų atstovai — dabartiniai valdovai, uždėję rusams ir daugeliui tautų naujos santvarkos leteną. Iš Kremliaus eina visos kūrybinės mintys proletarų kraštams, iš Kremliaus garsiai laukiama, kad dabartinė Rusija norinti bendradarbiauti su visu pasauliu ir ben- dromis visų valstybių jėgomis stiprinti taiką. Dėl to ir mūsų čia buvimas ir visų kitų užsieniečių lankymasis čia kiek galint nuošir- džiai sutinkamas ir tai noromis Sovietų spaudoje pabrėžiama. Su Kremliumi yra susijusi Mask- vos miesto pradžia, kilimas ir gyvenimas. Maskvos vardas pirmą kartą istorijoje minimas 1147 m., kalbant apie kunigaikštį Jurijų Dolgorukijų, kaip kniaziaus Svia toslavo Olegovičiaus sąjungininką, o 1158 metais apie Maskvą kalba ma kaip apie miestą abipus Mosk- va - rieka upės. Be abejo, Mask- vos praeitis siekia žilesnės seno- vės, bet rašytieji šaltiniai nežino tikrosios pradžios. 1329 matais caras Ivanas Kalita pirmas pradėjęs Kremliaus pilies mūro statybą. Ligi tojo laiko pilies sienos buvusios ąžuolinių rąstų. Caras Dimit- rijus Donskoj gindamasis nuo to- torių ordos 1367 m. sienas akme-

ėję į Lvovo kapus iškasė ir išmėtė ukrainiečių karžygių kaulus, kai užkapojo mirtinai šimtus ir tūks- tančius nieku nekaltų ukrainiečių, žvėriškai nukankino kunigą La- jauską ir daug kitų lietuvių? Kas tai per valdymo metodai? Tai bus lenkų kultūros metodai! Gegužinės manifestacijos Maskvoje. „Laiko Žodžio" klišė. 717 dant IV-V amžiumi. Iš tų laikų išlikęs vyno indas sidabrinis, ant- kaklis ir kita. Pirmųjų metropoli- tų apeiginiai rūbai. Garsi Vladimi- ro Manomacho kepurė — rusų KLAIPĖDA carų simboliškasai vainikas. Bo- riso Godunovo sostas ir kepurė su įvairiais daiktais. Auksinės pasa- gos. XVII amž. carų ginklai. Vie- nas sostas visas dramblio kaulo. Pirmojo Romanovo-Michailo Feo- dorovičiaus sostas ir vainikas. Pet- ro Didžiojo karališkasai apsiaus tas ir taurė. Įvairios pasaulio val dovų auksinės ir kitokios dova- nos. Lietuvių valdovų dovana nepaprastai gražus gintarinis indas ir gintariniai daiktai dovanoti Aleksiejui Michailovičiui. Japoni- jos mikado paskutiniajam Rusijos carui Mikalojui II vainikuojantis dovanojęs didžiulį dramblio kaulo ererlį. Ekaterinos II balnas su gel- tonu sapfyru, jos rūbai, karūna su didžiausiu rubinu pasauly. XVII a. carų karietos, vežimai ir t. t. Tai gražus turtas, vertas daugelio mi- lijonų rublių. Iš muziejaus išėjus į akis krinta aukštabokštė spalvota carų karū- navimosi cerkvė, soborai, karališ- kieji-sovietiškieji rūmai, Jono Di- džiojo varpinė ir milžiniškas var pas, sveriąs daugiau kaip 12.000 laikosi, o gal ir priekin pažengė. del to gerai ir traukia. Pro šalį pūdų. 1734 m. nuliedintas, vadina- Teisybę sakant, mūsiškiai scenos taip ir pralekia miškai, sodžiai, ta- mas Car Kolokol, o toliau karališ- menininkai rusus tik vejasi. Lin- riant sovchozai ir kolchozai ir koji patranka — Car Puška. Be- kėtina, jei ne pralenkti tai susily- miesteliai. Šiam ruože gyvenamie- keliant tąjį varpą, jis kritęs ir ply- ginti. ji trobesiai atrodo gerėlesni kaip šęs, del to niekad jo balso skam Maskvėnai mūsų delegacijai ne- kitur. Įspūdžių prisigaudę mūsiš- bant Maskva neišgirdusi, taip ly- pagailėjo ne tik gražių vertybių kiai įvairiai komentuoja tą ar kitą giai neišgirdusi ir milžinės patran- parodyti, su kultūriniu gyvenimu dalyką, kalba apie kai kieno ge- kos šūvio. Del to tatai turi didelės supažindinti, bet ir puikiai priėmė: ras, o kai kieno sunkias gyvenimo muziejinės vertės ir patraukia nebuvo iškelta vaišių užsienio komi- sąlygas. Kažin kas pridūrė, kad maža turistų. sariate, Žurgaze (žurnalo gazet- žydeliai tai geriausiai Rusijoj yra noje objedinenije - žurnalų ir prisitaikę. Tačiau išblaškė tą ne Maskvą atsisveikinant. laikraščių susivienijime) ir kit. Vi visai gal pamatuotą nuomonę ka- Lankomės Raudonosios armijos sur su gražia koncertine dalimi. žin kieno matytas Kauno „pabė- namuose - muziejuj. Mandagūs Paskutinis draugiškas susiėjimas gėlis": girdi, sutikęs vieną kaunie- džentelmenai karininkai čia tau su Sovietų žurnalistais ir veikėjais tį žydą, prieš kurį laiką iš Lietu- visa išrodo, išaiškina ėjusias revo- buvo pas mūsų ministerį Maskvo- vos išvykusį į Sovietų žydų respu- liucininkų ir raudonosius kariuo- je Jurgį Baltrušaitį. Apsilankė už- bliką Birobidžaną, tai esą jis sakę- menės kovas su baltaisiais, kaip sienio komisaro pavaduotojas Sto- sis lietuviškus akmenis bučiuotų, buvo sumušti lenkai ties Kievu, moniakovas, Latvių ministeris Bil- jei kas jį grąžintų „į tėvynę Kau- pasiekta Varšuva, užkariautas manis, žinomas publicistas Karlas ną", ir kad iš Birobidžano daugelis Kaukazas, Sibiras ir t. t. Radekas, red. Bucharinas, žurna- išbėgioję ir t.t. Bet tai gal ir perdė- Vakare lankėmės teatre. Buvo listų pirmininkas Kolcovas, spau- ta. Gal Birobidžane mūsų išei- rodoma Levo Tolstojaus „Vos- dos šefas Umanskis, Fechneris ir viams žydams ir netaip jau bloga. kresenije" (Prisikėlimas) su gar- daugelis kitų įžymių politikos, siuoju Kačalovu. spaudos ir visuomenės žmonių. Nenaujiena čia sutikti lietuvį Kaip visur, taip ir scenos mene Žurgazo apdovanoti nemaža taip pat nenaujiena ir Lietuvos nevengiama pigios agitacijos, taip gražiai išleistų ir turiningų knygų žydą: žiūrėk, koks Jankelis ar sakant „proletarinio švietimo", išvykome iš vaišingosios Maskvos Mauša, kur sustojus, ir prisipažįs- tačiau rusų vaidilos žiūrėtoją žavi, į Petrapilį gegužės mėn. 20 dieną. ta Lietuvos kilimo, ir atiduok jam nejučiomis įtraukia į vaidinamojo Mus lydi tie patys užsienio komi- labų dienų Vilkaviškiui, Jonavai dalyko aplinką ir užsimiršti žmo- sariato valdininkai ir mūsų atsto- ir kit. vybės patarėjasgus Rabinavičius., kad esi tik paprasta s žiūrėto- Raudonoji strėlė beregint pa- jas. Rusų scenos menas pasiekęs Raudonoji strėlė. siekė Petrapilį, dabartinį Lenin- aukštą laipsnį jau prieškariniais Raudonoji strėlė arba rusiškai gradą. laikais. Tos aukštumos ir dabar Krasnaja striela traukinys geras,

718 OKUPUOTOJI LIETUVA

719 BRAZILIJA Atvyksta pėsti. Į San Paulo atėjo keli lietuviai iš Urugvajaus ir net iš Argenti- nos. Jų girdėta esą čia esama darbo. Atvykę rado tuos pačius vargus ir ne- LIETUVIAI SVETUR darbą. Dviem sunkvežimiams susidūrus buvo Jaunimu ji iškėlė net du vakaru, kas čia sužeista San Paulo 8 darbininkai, jų tarpe lietuvis J. Ladeckas. Kun. Juodavalkio pasiaiškinimas. Del buvo tikra naujiena, nes lietuviškų va- „Trimito" 32 numery tilpusio, iš „Lietu karų čia nėra buvę . Dabar ir lietuviai vos Aido" perspausdinto straipsnelio: pradeda nebesigėdyti viešai pasisakyti ARGENTINA. „Argi tai lietuvis?" redakcija gavo iš esą lietuviai. Corrientes mieste esama 9 lietuvių, skundžiamo kunigo laiškelį ir ištrauką iš kurie labai taikiai su kita kitu sugyvena. „Lietuvių Balso" 15 nr. kuriuos sutrum- ŠIAURĖS AMERIKA. Vienas jų turi taukų fabrikėlį ir pusėtinai pinę, teisybės ir tiesos dėliai, dedame Įkurtas lietuvių aviacijos klubas Broo- verčiasi. Kiti dirba juodąjį darbą uoste. toj pačioj vietoj. Mokytojo Raulinaičio klyne. Tai atliko vietinis lietuvių legio- Mirė išeivis veteranas, Benediktas atžvilgiu laisvų rankų reikalavęs ne pats nas, minint Dariaus ir Girėno skridimo Maželis 30 m. išgyvenęs vienoj vietoj. kun. J., o pirmininkaująs gimnazijos ko- metines sukaktuves. Vilniškis, atidary- 24 m. dirbęs Lavadero fabrike. Velionis miteto posėdy. Mokytojas Br. Valiušai- damas šias iškilmes, pacitavo didvyriškų buvo aktingas „Susivienijimo" narys ir tis buvo atleistas iš gimnazijos ne kun. lakūnų testamentą ir kilniais žodžiais prieš 20 m. pats padėjo jį organizuoti. J. pastangomis, o pačios ministerijos už apibudino jų žygio reikšmę Lietuvai ir Jam buvo sukakę 54 metai. Paliko žmo- tai, kad neįvykdęs savo pažado baigti kultūrai. ną ir 4 gražiai lietuviškai kalbančius sū- universitetą. P. Šidiškis buvęs priverstas Brooklyno lietuvių legionas, kurio ak- nus, kuriems dabar teks vargo paragauti. pasitraukti 1927 m. taip pat ne vien del tyviais nariais buvo ir Darius-Girėnas, B. M. buvo širdingas, atviras ir net sve- nesutarimo su kun. J., bei ir del kitų geriausia supranta savo ginklo draugų timų gerbiamas malonaus būdo darbinin- priežasčių, kas, matyti iš atitinkamų pro- troškimą. Jis suorganizavo Lietuvių kas. tokolų ir paties p. Š. Rygos gimnazijos aviacijos klubą Dariaus—Girėno garbei. jubiliejaus proga rašyto laiško. „Rygos kad jų vardas būtų gyvas jaunojoj kartoj Taip pat mirė Kostas Mockevičius, Balso" red., vengdama polemikos, savo ir galėtų jaunuolius uždegti pasiryžimu kilęs iš Kovarsko ir išgyvenęs Buenos pastabas tuo klausimu nusiuntė švietimo pasekti jų pėdomis. Legionieriai V. Ku- Aires 10 metų. ministeriui. „Trimitas" ir nemėgsta gin ras, M. Šabenka, J. Šimonis ir A. Povi- čų panašiais atvejais, nes iš jų kam kyla lanskas jau paaukojo po 35 dol. klubui nauda, kam — skriauda, o lietuvybei, tai steigti. M. Sabenka surengė balių to visada — žala. klubo naudai. Į aero klubą jau įsirašė Nauji lietuviai — klierikai: Pavilionis J. F. Dailyda, A. Alekna, P. Šaltenis, J. ir Gudelis išlaikė egzaminus Rygos ka Augustinas, J. Tarnas ir J. Mackevičius. talikų dvasinėn seminarijom. Jie nori mokytis aviacijos. Gal kai kurie Mirė Bakanienė, užauginus Lietuvai iš jų galės aukštai aviacijoj pakilti. pavyzdingų lietuvių - inteligentų. Reikėtų praplėsti lietuvių mokyklą. ISPANIJA Lietuvos pasieny, netoli Neretų yra Pe tro Povilo pradžios mokyklos. Mokykloj Barcelonoje susikūrė lietuvių draugija yra latvių ir lietuvių komplektai. Lietu kultūros ir savišalpos tikslais. Ji būsianti vių komplekte yra apie 30 su viršum griežtai nepartinė. Tai pirmas Ispanijos mokinių, o latvių žymiai mažiau. Prie lietuvių susibūrimas. mokyklos veikia bendrabutis, kur žie mos metu gyvena vien lietuviai vaikai Mokyklos tėra tik 4 skyriai. 5 ir 6 sky rių vaikai turi eiti latvių mokykloje. Ka Įvairios žinios dangi čia latvių vaikų nedaug tesimoko, buvo manoma latvių komplektą panai kinti ir atidaryti lietuvių: 5 ir 6 skyrių. Dabar šis reikalas nutilo. Šio kampelio LIETUVOJE. Saugumo departamento direktorius Statkus išvyko studijuoti politinių moks- lietuviai nepasižymi tautiniu susiprati- Valstybės Prezidentas A. Smetona mu mokytoja viena čia nieko negali pa- lų į užsienį. Direktoriaus pareigos pa- rugp. 29 lankėsi savo tėviškėje vestos A. Povilaičiui, saug. polic. virši- daryti, taigi tenka atkreipti tų dėmesys, Jis domėjosi sodiečių gyvenimu. kurie daugiau gali, kad lietuvių vaikams ninkui. būtų sutelktas platesnis išsilavinimas Prie svarbesnių kelių bus įsteigta 100 Del birželio 7 d. įvykių dar Lietuvos gimtąja kalba. greitosios pagalbos punktų. Darbui iš- Aide pasisakė apie 30 karininkų pana- Komplekto mokytoja rygietė Jurguty- plitus, punktų bus įsteigta apie 300. šiai kaip ir buv. mjr. Pyragius pasmerk- tė nesigaili jėgų lietuviškam darbui. Per Liudvikas Seja, paskirtas Latvijos pa- dami kenksmingus Voldemaro darbus. nai metais Neretose su vietos lietuvių siuntiniu Lietuvai. Jis Lietuvai pasiun- Karo lauko teismas Šiauliuose nuteisė tiniu skiriamas jau antrą kartą, buvo mirties bausme sušaudant mažeikiškius 1923 m. plėšikus A. Vaičių, A. Kesminą ir Strau- Dr. J. Balys pasiskelbė „Viln. Rytoju Radiofono direktorium vietoj išėjusio į pį, J. Kuraitis nubaustas 3 metams ka- je" rinksiąs lietuviškų pasakų ir padavi v. teatro režisoriaus Sutkaus, paskirtas lėti už slėpimą vogtų daiktų. mų tipų katalogą. J. Bieliūnas, artistas ir kinofilmų cen- Eksportuosime Palestinon bulves ir Aktualią dainušką sudėjo Dėdė Mikas, zorius. galvijus Pirmoji siunta 4000 tonų bulvių gabus „Vilniaus Žodžio" feljetonistas, Dr. J. Tumėno gimnazijon priimami ir ir 300 raguočių, išplauks iš Klaipėdos kuris kiekviename numery atkarpoje ap mokyklinio amžiaus vaikai į I, II, III dar rugsėjo mėn. rašinėja savo keliones po Rytų Lietuvą ir IV klases. Kadangi gimnazijos Kaune Iš Belgijos gautas bėgių transportas ir savo vyžų apyvarais vanoja vaikaičius, perpildytos, tai nepatekę į kitas gimna- Sovietai perka mūsų kiaules: 20.000 suprask lietuvius, atėjūnus laikus ir ne zijas vaikučiai, galės pasinaudoti. Ši gim- bekoninių ir 6.000 lašininių. Be to, ten tikusius ar ištvirkusius tvarkdarius. Pas nazija — Dr. Vinco Kudirkos mokykloje, pat bus nusiųsta 3000 bulių. kutiniame numery dėdė Mikas taip dai- Trakų g. Žąsys gali atpigti, nes Vokietija žymiai nuoja: „Prieš rinkimus vaitai žada daug Lietuviškos Enciklopedijos išėjo III to- pakėlė įvežamą muitą, o čekoslovakai daryti, o visų pirmiausia kelius pataisyti. mo 4 sąsiuvinys. (Bel - Benserade). Tu- Štai Gervėčių vaitas, kuris jau atstatė, riny Bellio ir Lankasterio mokymo būdai, leidžia įvežti tik 40.000 žąsų. savo dvaran kelią nutiesė, gyvatė. Nau- Belzo istorija, Bengalija, Bendoriai, Be- DULR nusiuntė Anglijos lietuviams 2 jas vaitas irgi žmonių neapgavo, ėmė nešas ir kt. dėžes gražiai įrištų lietuviškų knygų. tiesti kelią lig.. majontkui savo. Žmonės Jau išleista VI pasienio policijos virši Klaipėdoje statomas naujas audimo po senovei braido per purvyną, keikda- ninkų laida. Kursus baigė 17 p. p. vir- fabrikas. Ligi šiol tenai dirba 10 fabrikų mi kasdieną ir vaitus ir gminą (valsčių)". šininkų. Geriausiai - Lisauskas, Pet- su 1.500 darbininkų ir jų bendra gamyba kevičius ir Graužinis. yra verta 20 milijonų litų. 720 finansų ministerijose ligi 1920 m. rugpjū čio 15 d. ūkio srityje. Nuo 1920 m. rug- piūčio 15 d. ligi pat mirties tarnavo IŠ ŠAULIŲ GYVENIMO Amerikos lietuvių akcinėje prekybos bendrovėje Kaune inkasentu. Dar senai prieškariniais laikais velio nis buvo žinomas, kaip Lietuvos patrio 3) Šaulių S-gos leidiniai, kurie duo tas ir paišybos meno mėgėjas. Laisvu Centre. dami būriams nemokamai. Tik išsiunti laiku nuo savo tarnybinių pareigų jis yra Šaulių radio pusvalandis. mo išlaidoms būriai prisiunčia 1.50 ct. nemaža nupaišęs Lietuvos vaizdų ir por 1934 m. rugsėjo 1 d. pradėta skaityti 4) „Kruvina Laisvė", romanas, vaiz tretų, kuriuos išdalindavo savo pažįsta Antano Smetonos biografija, kurią rašo duojąs lietuvio pergyvenimus Rusijos re miems. Vilniuje ir Kaune dalyvavo Lie „Trimito" bendradarbis A.Rondomanskis. voliucijos metu. Knygos kaina šaulių tuvos visuomenės gyvenime, buvo uolus Vėliau buvo pranešta apie vėliavų para būriams su išsiuntimu 3 lt. Reikalauti pirmojo Vlado Putvinskio vardo šaulių dą rugsėjo 9 d. Šaulių stygų orkestras iš „Trimito" redakcijos. būrio šaulys ir lietuvių bajorų draugijos pagrojo lietuviškų dainų popuri. Praneš 5) Kovokime su lenkinimu. Kaina revizijos komisijos narys. ta apie Saldutiškio ir Šiluvos šaulių bū šauliams 25 ct. egz. Reikalauti iš Šaulių Velionis save kildino iš Lietuvos kuni rių namų atidarymo iškilmes ir leit. Ki S-gos štabo. gaikščio Gedimino. Palaidotas Kauno tas pusvalandis bus rugsėjo 8 d. 18 va!. 6) „Marių pasakos". Aprašomas mū kapinėse, šaulių ir visuomenės palydėtas. Bus skaitoma toliau Valstybės Preziden sų pajūrys. Su iliustracijomis. Gauna Šaulių vardu atsisveikinimo žodį pasakė to biografija. mas Šaulių S-gos štabe. Šios knygos yra VI. Putvinskio būrio vicepirm. J. Kalnė Šaulių būriai kviečiami įsigyti knygų. būtinos šaulių knygynėliuose, o taip pat nas. Šauliai velionį pagerbė trimis sal Šaulių būriai kviečiami papildyti savo kviečiami išsirašyti ir atskiri šauliai. vėmis. knygynėlius šiomis knygomis: RASEINIAI. 1) Vlado Putvinskio raštų II ir III to S-gos c. v. pirmininkas mas. Gaunama Šaulių S-gos štabe. A. Žmuidzinavičius iš atostogų grįžo. Vertimai. VIII. 27 d. Kaune, dr. Ba sanavičiaus ligoninėje mirė Vertimų šau 2) Kan. Tumo monografija. Gaunama Taip pat grįžo ir karinio pareng. sk. lių būrio vadas, girininkas ir atsargos „Pažangos" bendrovėje. viršin. pulk. leit. Kazitėnas. leitenantas Kazys Matušaitis. Negailes tingoji mirtis be laiko iš gyvųjų tarpo išrovė vos 26 metus turintį jaunuolį. Jis Rinktinėse ir būriuose. būrį [įsteigęs nenuilstamai vadovavo. KAUNAS. vos laisvę ir sostinę Vilnių. Būrio cho Liūdna: Lygumų parapijos kapuose už Šančiai. XI. 2 d. būrys drauge su vie ras pagiedojo giesmių, sudėta daug gėlių. kasta daug gražių svajonių, kilniausių tos organizacijomis paminėjo VGF dieną. Kino „Lira" salėje P. Babickas skaitė sumanymų, didžiausių pasiryžimų vyras. Surengtas vakaras, Šančių įgulos bažny apie VGF ir jo reikšmę tautai. Kalbėjo Z. G. čioje pamaldos, pagerbti žuvę už Lietu organizacijų atstovai. Baigta tautos him ŠIAULIAI. nu. Auksučių būrys rugp. 26 d. surengė ge Mirė šaulys Antanas Gediminas - Ber- gužinę. Suvaidintas lietuvio ir lenko pa žanskis - Klausutis. Rugpiūčio 23 d. sikalbėjimas. Petr. Jurevičius iš Papilės Kauno valst. ligoninėje po padarytos kalbėjo apie mūsų kariuomenės įžengi skilvio operacijos mirė Antanas Gedimi mą į Vilnių 1920 m. nas - Beržanskis - Klausutis. ALYTUS. Velionis buvo Kretingos miesto bur Punioje šaulių vasaros salėj įvyko vi mistro Igno Gedimino - Beržanskio - suomenės susirinkimas, sušauktas 32 šau Klausučio sūnus, gimęs 1875 m. geg. 21 lių būrio. \ susirinkimą atvyko rinkt. d. Kretingoje. Jo tėvams išmirus, jis vadas kap. Navikevičius ir šaulių moterų liko 4 metų našlaičiu ir, gavęs naminį atstovė p. Navikevičienė. Rinkt. vadas mokslą, prieškariniais laikais ilgą eilę skaitė apie „Priešcheminę apsaugą". metų tarnavo pas grafą Aleksandrą Tiš Šaulė Navikevičienė skaitė šaulėms mo kevičių Kretingoje rūmų ūkio vedėju. terims. VIII.26, 1 val. nakties, VGF die A. a. Antanas Gediminas - Klausutis- Per D. karą gyveno Vilniuje ir tarnavo nos garbei, būrys, vadovaujamas ats. j. Beržanskis vieną Vilniaus minėjimo va pas kunigaikštienę Mariją Oginskienę Įeit. miškininko M. Karkausko, padarė landą (dešinėje) Šaulių S-gos salėje. Kal taip pat rūmų ūkio vedėju. naktinį aliarmą — manievrus. Po ma- ba prof. M. Biržiška, kairėj „Trimito" Atvykęs į Kauną nuo 1919 m. liepos nievrų 3 val. rytą būrys nužygiavo į Pu red. J. Kalnėnas. „Mūsų Vilniaus" kl. mėn. 3 d. tarnavo prekybos, pramonės ir nios, kun. Margio, piliakalnį. Čia vadas pasakė kalbą, statydamas mums, šau liams, pavyzdžiu kun. Margio pilies gy nėjus Vilniaus vadavimo darbe. Baigus Lenkų senato sekretorius Piaseckis at į degantį kluoną nusišovė ir sudegė. Po kalbą, būrys užtraukė „J Vilnių" ir „Leis skrodimo paaiškėjo, kad E. Pikevičiūtė vyko į Lietuvą ir dabar vieši pas gr. Tiš kit į tėvynę". B. N. buvusi nėščia. Trobesiai buvo neap kevičių Palangoje. TRAKAI. Pienocentro šaldytuvą statyti Kaune drausti. Antakalnio būrys VIII. 26. paminėjo už 162.000 lt. apsiėmė rangovas Kaplanas Spaliuose rado knygnešio lobį. Sli- kariuomenės įžengimą į Vilnių. Būrio ir pažadėjo statybą baigti ligi 1935 m. kiuose pas Antaną Žukauską, griaunant vadas S. Karpičius skaitė apie Vilnių ir IV. 1 d. seną trobesį, spaliuose rasta nemaža „Tėvynės Sargo" numerių. Tai buv. garbingą savanorių pasiaukojimą tėvynei. Beturčių vaikai 86 berniukai ir 76 mer knygnešio Baltraus Vito paslėpta „kon Būrio knygynėlio knygas šauliai ir šiaip gaitės vasaroję Alytaus kolonijoje, jau trabanda" beveik prieš 40 metų. Laik piliečiai noromis skaito. Būrys nutarė grįžo Kaunan. raščiai visai sveiki. Knygnešys Baltrus braukti iš šaulių tarpo neveiklius Saulius. Žmogaus globos draugija prašo visus Vitas buvo apsilankęs „Trimito" redak Onuškis. VIII.15 būry vaidinta „Lais Kauno namų savininkus įtaisyti dėžes, cijoje. Jis dabar gyvena iš mažos pensi vės kovotojai" ir buvo stygų koncertas. kur namų gyventojai galėtų krauti dė jos Krakėse. Baigiama išsiuvinėti būrio vėliava. Iš vėtus rūbus, skalbinius ir apavus. Drau rinkti vėliavininkas ir du asistentai į gija žada surinktus daiktus sutaisyti ir Valstybės Prezidento A. Smetonos 60 m. išdalinti Kauno varguomenei. Be to, UŽSIENY. iškilmes. Japonų sostinėj Tokio įsteigta Didžio draugija išlaiko Kaune drvi nemokama'; Palomenė. Būrys rugp. 20 d. minėjo valgyklas. sios Azijos vienybė spręsti Azijos vals kariuomenės įžengimą į Vilnių. Daly Baisi meilės auka del tėvų klaidos. tybių ekonominėms ir politinėms pro vauta organizuotai pamaldose. Mokyk Viekšnių valsč. Milių km. ūkininkaitė blemoms. loje buvo iškilmingas posėdis. Šaulys Emilija Pikevičiūtė įsimylėjo Simą Ru- Į Elbrusą, aukščiausi Kaukazo kalną, Markevičius skaitė apie VGF. Daugelis žauską. Stambūs ūkininkai tėvai nesutiko įkopė apie 80 Sovietų karininkų. Jie grįž įsigijo Vilniaus pasus. Buvo rikiuotės leisti už neturtingo vaikino savo vientur dami žemyn 4 klm. aukšty sutiko dar 90 pamokos. tės, nors kelis kartus šis prašęs tėvus karininkų, lipančių į kalną. UKMERGĖ. leisti už jo dukrą. Tėvams griežtai atsa Mandžuko vyriausybė atmetė SSSR Pabaiskas. VIII.15 būrys minėjo 13-os kius, jaunikis nušovė savo numylėtinę, reikalavimą paleisti suimtuosius trannbi- metų sukaktuves. Dalyvavo rinkt. vadas padegė jos tėvų trobesius ir pats įšokęs rinio geležinkelio tarnautojus. kap. Kuzmickas ir A. Čekanavičius. Gro-

721 Iš karių gyvenimo. Gusarams penkiolika metų.

Ats. j. ltn. J. Leonavičius.

Pirmosios pasižymėjusios šaulės spor- tinikės

Seserys Nastė ir Valė Širvydaitė orga- Utenos valsčiaus būrys.

KLAIPĖDA Klaipėdos

jo Vidiškių būrio orkestras

TAURAGĖS Šakynos būrys

Batakių būrys

Nevarėnai. Būrys UTENA Vyžuonų būrys

SEINAI. Naujoje Kirsnoje

722 Dvi maniakų kartos. (Skiriu suktiems Drangnachostams) Rytų Prūsijos nacių vyr. vadas Kochassavo agitacinėje kalboje akiplėšiškai pa- reiškė „Nepraeis nė penketas metų, kaip tam tikrų mažų valstybių (suprask-Lie- tuvos, Latvijos, Estijos, Belgijos, Čekijos, Lenkijos) Himalajų kalnai bus tiktai kurmrausiai" Jis, girdi, kaipo „didelis" Europos vyras (!) nenorįs nei ginčytis del mažų „pinčerinių" (tokia šunų veislė) valstybių. J. Martinaičio karikatūra ir žodžiai.

Sportas

LGSF šventė dvylika metų. PANEVĖŽYS. Plutiškės. VIII.26

Rokiškio šaulys - Biržų Pilis 2:1.

Raitųjų sporto lenktynės rugsėjo 6 ,7

Klaipėdos šaulys—Telšių Džiūgas 2:1

Rajoninė sporto šventė Kelmėje.

723 Panevėžio „Šaulys" su Utenos „Šauliu" Tauras - Šaulių Sakalas

Naujas Lietuvos sklandymo rekordas Rugpiūčio 31 d. Nidos sklandymo mokyklos viršininkas Pyragius pastatė naują

Veiveriai.

Kl. Rymantas. Didelis Klaipėdos Šaulio laimėjimas.

Šančių Š. Kovas

Pasibaigė Šaulių S-gos futb. apygardi-

Leidžia Lietuvos Šaulių Sąjunga. Atsakomasis redaktorius Vincas Daudzvardas.

V. Atkočiūno sp. Kaune, Laisvės al. 25. Tel. 35-45.