DOCSLIB.ORG

Antanas Smetona Valstybės Prezidentas, Sulaukęs 60 Metų Amžiaus

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Antanas Smetona Valstybės Prezidentas, Sulaukęs 60 Metų Amžiaus TRIMITAS 1934 METAI RUGSĖJO MĖN. 6 DIENA. NR. 36 Antanas Smetona Valstybės Prezidentas, sulaukęs 60 metų amžiaus. Kaunas 1934 metų rugsėjo mėnesio 6 diena Nr. 36 Matas Bagdonas. Visa lietuvių tauta mini didžias sukaktuves. Rugsėjo 9—10 d. visoj Nepriklausomoj Lietuvoj, taip ir mūsų visuomenės srovės, prasiveržusios pro okupuotam Vilniaus, Gardino ir Suvalkų krašte ir daugybę įvairių kliūčių, kiekviena savo ribomis te­ visose šalyse, kur tik yra kiek žymesnis lietuvių bū­ kėdama, galiausiai turi susieiti vienon tėkmėn, jei relis, bus iškilmingai minimos Respublikos Prezi­ norime (būti tauta, o ne išsklidusi minia be vieningos dento Antano Smetonos 60 metų gyvenimo sukak­ sąmonės. Nenustoja mažieji upeliai savitumo, aps­ tuvės. Šias sukaktuves mini visa lietuvių tauta, tingai pildydami vandenim savo motiną — upę, kad ir išsisklaidžiusi mažesniais ar didesniais būre­ nenustos savaimės ir lietuvių srovės, gausingai liais plačiajam žemės kamuoly. Tos sukaktuvės yra tiekdamos savo motinai tautai ko ji privalo, kuo ji atgimusios, sustiprėjusios, vieningos lietuvybės šven­ gyva yra. Ta mūsų bendroji vaga, kurios negali iš­ tė. Tai yra ypatingas šių sukaktuvių pažymys, kurį silenkti nė viena srovė, jei tik nebijo skyrium pali­ pirmų pirmiausia tenka pabrėžti. kusi išsekti, yra lietuvių kultūra, plačiausia to žo­ Antano Smetonos vardas ėmė garsėti Lietuvoj džio reikšme tariant". Čia vėl pabrėžiama tautos daugiau kaip prieš trisdešimt metų. Į visuomeninį vienybės idėja, kad visuomeninės srovės srovelės, darbą jis iš karto išėjo su aiškia politine programa, veikdamos sulig savo pragramomis, vis delto žiūrėtų kuriai paliko griežtai ištikimas ligi šių dienų. Savo galutinio tikslo — tautos gerovės. raštų įvade tą programą jis pats taip nusako: „Mano ' Nėra nei vieno Antano Smetonos rašto rašinė­ dėsnis, kuriuo šį gyvenimą vertindavau ir tebeverti­ lio, kur nebūtų kalbami svarstomi tautos reikalai. nu, yra tautos vienybė". Visą gyvenimą jis del tos tau­ Bet svarstymas nėra siauras, tinkąs tik gyvenamai tos vienybės kovojo. Visur ir visados, šiokį ar tokį valandėlei, o platus, žiūrįs į tolimą ateitį. Prieš ka­ darbą dirbant, jis žiūrėjo, stengėsi pasiekti vieny­ rą, nors šiandie labai keista tai išgirsti, buvo atsi­ bės, dirbti bendrai, atmetant šalin pažiūrų skirtu­ radę „politikų", kurie visai rimtai siūlė lietuviškojo mus, kurie galėtų dirbamam darbui kenkti. Jei lai­ veikimo centru padaryti ne Vilnių, o Kauną, Šiau­ kysime, kad viešas lietuvių politinis veikimas prasi­ lius, ar net Liepoją! Gindamas Vilniaus pirmenybę, dėjo nuo Didžiojo Vilniaus Seimo, tai pakanka tik be daugelio bendrų argumentų, kurie turi įtikina­ paviršutiniškai pažvelgti į prieškarinių laikų mūsų mos galios ir šiandieninėj tarptautinėj politikoj, jis spaudą, kad tuojau įsitikintume, ką reiškė tada pa­ duoda ir šį, lietuviškąjį: „Palikti Lietuvos širdimi sirodyti su tautos vienybės šūkiu! Tada buvo toki lai­ Vilnius turi labai didelį doros pamatą: jis buvo se­ kai, kad du žmonės sudarydavo kelias partijas ir už novėje Lietuvos ir lietuvių tautos atspirtis. Čia įsi­ vieno stalo nebuvo galima pasodinti ne tik dvasi­ galėjo ir sutvirtėjo senovės Lietuvos valstybė. Del to ninko su „pirmeiviu", bet net ir dviejų „pirmeivių", Vilnius yra mums brangus del mūsų garsios praei­ nes buvo beveik neįmanoma rasti du kairiuosius, ties atminimų. Kiekvienas senovės paminklas, kurių pažiūros būtų buvusios vienodos. Tad reikėjo kiekvienas kalnelis, kiekvienas slėnys liūdnai mums ypatingo pasiryžimo tuo porevoliucinio pakrikimo primena, keno čia būta, keno čia ginta mūsų šalis metu šaukti į tautos vienybę, kai daug lengviau ir nuo vokiečių kryžeivių ir nuo kitų priešininkų. Ir patogiau būtų buvę pasirinkti šiokią ar tokią partiją. vargu ar rastume tokį lietuvį, kurs, užlipęs ant pilies Tačiau Antanas Smetona nėra siauro akiračio kalno, šaltai žiūrėtų į jos griuvėsius, į pušimis apau­ tautos vienybės supratime. Jam svarbu tik, kad gusias kalvas, į ranguojančią Nerį ir į sraunią Vileiką, visi dirbtų tautos gerovei, bet jis nereikalauja, kad. Mickevičiaus apdainuotas. Antras gana didelis do­ visi būtinai būtų vienodų pažiūrų. Tą savo mintį ros pamatas lietuviams Vilniuje yra tikybos dalykai: jis labai gražiai pavaizduoja šiuo puikiu palyginimu: Verkų Kalvarija ir Aušros Vartų Švenčiausioji Mer­ „Kaip tos paversmės, čiurliais ištryškusios iš pože­ gelė. Minių minios lietuvių maldininkų ir maldinin- mių gelmės, ranguodamos skubiai upeliais bėga, tar­ kių iš visų Lietuvos kampų kas metai čia vasarą tum ieškodamos įgimto gaivalo, ir pagaliau sutampa keliauja užuožodžio pildytų. Toks apsilankymas ne plačion vandens vagon ir jau sudaro didžią upę, — be įtakos palieka: kiekvienas, pargrįžęs iš Vilniaus, Jonas Vaidelys. stolius? Vien tiktai jos laisvė! Tad nebenorime grįžti Rusijos valdžion, kuri nedavė augti nei plėto- Naktis ant Lėno ežero kranto. tis atbundančiai Lietuvos sąmonei, nenorime pa- Laukai manieji iškiloms sukilę meldžias, kliūti nei naujon keno galion, kuri naudotų mus sa- Ir paryčiai vieškeliais susitikę juokia, vo reikalams. Norime būti laisvi ir savo rankomis, Vasara nutiesė bekraštes lygumas, kad ir kitų padedami, atstatyti nuniokotą Lietuvą. Ir naktys užmigo Lėno ežere. Nepriklausomos, savarankiškos Lietuvos geisti mes turime teisės ir tautų laisvės vardu. Mes turime vil- Gyvena Lietuva jaudinantį džiaugsmą, ties, jog tas mūsų geismas pagaliau bus patenkintas, Dvasia Vytauto nubudus vaikščioja, nes doros dėsniai bei teisė turėtų gauti viršų ant Ir būriai nuo Šešupės, Nemuno, Akmenos, Neries suėję valstybių pajėgos.... Tačiau Lietuvos atstatymas visų Ir blikai negęsdami žibintai ir džiūgauja krašte vėliavos. daugiausia pareina nuo mūsų pačių susipratimo: tiek Visa Lietuva švenčia Didžią Šventę gausime laisvės, kiek pasirodysime jos verti esą, Užulėnio kaimo Sūnui šešiasdešimt metų. kiek mes, numanydami šių dienų sąlygas, mokėsime Visada žilagalvė šypsena praslenka, į ją eiti... Bet įsidėmėkime! Tik glaudžiai laikyda- Tokia kukli, kaip motinos meilė įamžinta. miesi vienybės, tegalime likti laisvi ir nebeskriau- Žvalgos Merkys gijomis verkšlendamas į Nemuną. džiami!" Tūno pasakiški Aleksotos, Veliuonos alkų griuvėsiai. Su tam tikru tikslu čia yra išrašytos šios kelios Ir karžygys Herkus Montė su kryžiuočiais dar neatsiskaitė. ištraukos iš prieškarinių ir karo metų Garbingo Vyro Ir senis Rambynas pasakos nebaigia. raštų. Būtent, jos daug geriau, negu šiaip kieno kito žodžiai, parodo Antano Smetonos kilnią vienalytę Paslaptingos lygumos praeitimi išpintos, lietuvišką asmenybę. Koks jis pasirodė savo visuo- Svetys nevienas priešu mindžiojo šį kraštą. meninio ir politinio veikimo pradžioj, toks jis yra ir Nuo Reino, Vislos,Volgos krantų teutonai mito, guodės. paliko ir šiandie, sulaukęs 60 metų amžiaus. Ilgai­ Ir kraštas šermenimis plaukiojo... niui, galėjo keistis jo pažiūros į vieną kitą plačiojo Ranka nuo darbo ir arklas nuo žemės neužmigo. gyvenimo reiškinį, bet jo darbo pamatas buvo ir yra Ir gyvas lietuviškas žodis Užulėny neužgeso, tautos vienybė, kuri būtinai reikalinga tautos ir Ir gimė Laisvė ir Žodis stojo šneka. valstybės gerovei ir ateičiai kurti. Maža Lietuvoj Ir šis kraštas didvyriais tautoje įrašytas... rasim žmonių, kurie būtų negirdėję Antano Smeto­ nos, jau kaip Respublikos Prezidento, kalbų. Ir ką- gi? Kuriomis mintimis jo kalbos yra persunktos nuo ilgai mini aplankytąsias vietas ir pasakoja savo kai­ pradžios ligi galo? Nagi tomis pat, kurias jis skelbė mynams, ką tenai girdėjęs ir ką regėjęs. Vilnius ir senai prieš karą, kam metu ir kurių nenustoja skel­ jo stebuklingosios vietos nevieno dievoto lietuvio bęs ir dabar, likęs pirmuoju laisvos Lietuvos vairi- širdyje palieka jo gyvenimo siekimas". ninku: tautos vienybė, bendras darbas tautai ir vals­ Tai buvo rašyta 1907 m. ! Vėliau, „Vilty" 1910 m., tybei. vėl gindamas Vilnių, kaip Lietuvos politinį ir kultū­ Prieš karą, karo metu ir jau laisvę atgavus bu­ rinį centrą, polemizuodamas su „sveikojo proto" ar- vo nemaža valandų, kai del partinio susiskaldymo, gumentuotojais, rašo: „Kodel Rusų Petras Didisai, nesutarimo, tiesiog dvasiško pakrikimo, grėsė didžiausias Rusijos vadas ir politikas, palikęs Mas­ mums sunkūs pavojai. Ir kiekvieną kartą tokiomis kvą, Rusijos širdį, įsteigė sostinę Peterburge tokioj valandomis pasigirsdavo Antano Smetonos balsas, tyroj vietoj, galima pasakyti, svetimoj šaly, tarp raginąs vienybėn, kviečiąs į taiką, į bendrą darbą. suskurdusių suomių? Juk Nevos uostas ne tik ne- Del šios jo plieninės savybės tauta pajuto jam nepa­ buvo Rusijos centras, bet ir jo pakraštys negalėjo laužiamą pasitikėjimą ir atidavė jam į rankas vals- būti? Kodel Lietuvos kunigaikštis, paskum jos ka­ tybės vairą. ralius, Mindaugas buvo pasirinkęs sostinę Lietuvos pakraštyje Naugardėlį? Todel, kad esti tokių poli­ Didžiai iškilmingai švenčia visa Lietuva Antano tikos sąlygų, kurios verčia „sveiką protą" atsižadėti Smetonos 60 metų sukaktuves. Mes, šauliai, šioj geometrijos centro ir ieškoti gyvųjų reikalų mazgo, šventėj dalyvaujame su ypatinga pagarba ir meile, vidurio, kurs pakraštyje būdamas vis delto tampa nes Antanas Smetona yra mūsų Vyriausias Viršinin- iš tikrųjų jo vidurys". kas ir Vadas. Prasidėjus pasauliniam karui, Antanas Smeto­ na, nepajudinamai stovėdamas tautos vienybės sar­ gyboj, 1914 m. „Vairo" Nr. 14 rašo: „...Ir mes lie­ tuviai jaučiamės esą tauta, ir mes geidžiame, kad Mažoji Prūsų Lietuva būtų prijungta į Didžiąją... Jei tat įvyktų, tai jau būtų didelis žingsnis pažengtas mūsų atgimimo istorijoje: krūvon sutapus, būtų drą­ siau mums judėti ir šviesiau žiūrėti ateitin. Atgau­ tame Klaipėdą,
Load more

Recommended publications
  • Knygotyra 48 Galutine.P65
    ISSN 0204–2061. KNYGOTYRA. 2007. 48 1918–1944 METØ LIETUVOS KNYGOS VEIKËJØ BIOGRAFISTIKOS ÐALTINIAI IVETA JAKIMAVIÈIÛTË Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas Universiteto g. 3, 01513 Vilnius, Lietuva El. paðtas: [email protected] Lietuviø tautinë kultûra aptariamu laikotarpiu buvo kuriama daugelio to meto ið- kiliø asmenybiø. Biografiniø leidiniø pagrindiniai kûrëjai, pagal kuriø nuþymëtus orientyrus buvo plëtojama ði tema, bûtø prof. Vaclovas Birþiðka, Ansas Bruoþis, Antanas Milukas, Petras Ruseckas, Juozas Tumas-Vaiþgantas. Jø pastangomis buvo parengti reikðmingi leidiniai, kurie tapo pagrindiniais knygos veikëjø biografistikos ðaltiniais ir neprarado mokslinës vertës iki ðiol. Juos galima laikyti pirmosios lietu- viðkos knygotyrinës biografistikos mokyklos atstovais, nubrëþusiais aiðkià tyrimo kryptá ir sukûrusiais tolesniø moksliniø tyrinëjimø metodikà. Straipsnio tikslas – iðanalizuoti pagrindinius ir gausia informacija iðsiskirianèius publikuotus 1918–1944 metø knygos veikëjø biografistikos ðaltinius ir remiantis gau- tais rezultatais suformuluoti argumentuotas iðvadas apie juos ir juose paskelbtà informacijà, susijusià su lietuviø knygos veikëjais. Aptariamo laikotarpio knygos veikëjø biografistikos ðaltiniø radimàsi lëmë Ne- priklausomoje Lietuvoje kylantis kultûros ir ðvietimo lygis. Mokslo ir kultûros atsto- vai galëjo, niekieno nevarþomi, rinkti ir skelbti biografinæ medþiagà, daugiausia spaudos draudimo laikotarpio. Be jos ðiandienà bûtø sunku atskleisti ne vienà su- dëtingo asmenybës gyvenimo
    [Show full text]
  • Human Resources of Lithuania: on the Question of the Fate of the Nation
    BULLETIN OF GEOGRAPHY /SOCIO-ECONOMIC SERIES/ NO. 10/2008 STASYS VAITEKŪNAS Klaipėda University HUMAN RESOURCES OF LITHUANIA: ON THE QUESTION OF THE FATE OF THE NATION DOI: http://dx.doi.org/10.2478/v10089-008-0016-4 ABSTRACT. The mutual dependence of human resources and the development of the state has been one of the most important geopolitical questions discussed from the times of Ancient Greece. The article analyses the growth of the population and human resources of Lithuania, their change and influence on the state’s development, the possible consequences of the decline of the population on international policies and the state’s geopolitical situation. Reflecting the changes in the number of inhabitants and their structure five possible scenarios of the state’s development in the future are constructed: 1) a small, but economically strong national state; 2) more pensioners than grandchildren; 3) a multinational and multicultural state; 4) the end of the national state (?); 5) a strong economic and cultural state. KEY WORDS: Lithuania, human resources, scenarios of a state’s development, population, population structure. INTRODUCTION The inhabitants and labour resources make up the basis of the existence of any state or nation, its possibilities and identity. The question of national awareness and identity is especially important for countries with small populations. Such small states in the European Union include: Lithuania, Latvia, Estonia, Denmark. Malta, Iceland and others. Even before membership in the European Union one of the most outstanding political figures of Lithuania Vytautas Landsbergis raised the question of the survival of small nations in this union since the large nations and states (Germany, France, Spain, The United Kingdom, Poland and others) can overwhelm them.
    [Show full text]
  • Maironis Kaip Knygos Žmogus: Kultūros Ontologizavimas Jo Kūriniuose Ir Egodokumentuose
    ISBN 978-609-459-916-3 Bibliotheca Lituana V ISSN 2424-3477 EGODOKUMENTIKA AUKŠTAITIJOS KNYGOS KULTŪROS KONTEKSTE 2018, p. 89–106 MAIRONIS KAIP KNYGOS ŽMOGUS: KULTŪROS ONTOLOGIZAVIMAS JO KŪRINIUOSE IR EGODOKUMENTUOSE EUGENIJUS ŽMUIDA Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, Lietuva El. paštas [email protected] Straipsnyje tiriamas kultūros sureikšminimas Maironio istorinės temati- kos darbuose, kūryboje, egodokumentuose. Maironis sugebėjo perorien- tuoti lietuvių santykį su istorija, rasti joje pozityvųjį pradą ir jį aktua- lizuoti įvairiais komunikaciniais kodais. Kultūrinio matmens iškėlimas nesirėmė vien lietuvių kalbos archajiškumu ar pagoniškuoju unikalumu – dalykais, kuriuos nuo Simono Daukanto kartojo daugelis atgimimo auto- rių. Maironis vėrė perspektyvą tautos ateičiai, siedamas ją dar tik su būsi- mu kultūriniu klestėjimu, tautos kultūrine savirealizacija. Rūpestis kultū- ra yra viena esminių atgimimo veikėjų korespondencijos temų. Kūrybinio prado kaip esminio tautos ir žmogaus egzistencijos sando akcentavimas sulaukė plataus pritarimo jaunoje lietuvių visuomenėje, kuri savo teori- niais, filosofiniais ir grožiniais raštais konceptualizavo ir toliau išplėtojo Maironio kultūrines ir filosofines idėjas. REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: Maironis, krikščionybė, rašto kultūra, istorijos koncepcija, kultūros klausimas, kūrybos reikšmė. ĮVADAS ekvestionuotina aksioma, jog Maironis buvo rašto, knygos žmogus. NUniversaliai išprusę buvo dauguma atgimimo veikėjų1, prioritetine 1 Jau Simonas Daukantas, be
    [Show full text]
  • Lietuva Ir Jos Valdžia 1935 Metais Italijos Pasiuntinio Akimis
    Mokslo šaltinių publikacija ISSN 1392-0456 (Print) ISSN 2029-7181 (Online) https://doi.org/10.15823/istorija.2020.118.5 Istorija / History 2020, t. 118, Nr. 2, p. 112–127 / Vol. 118, No. 2, pp. 112–127, 2020 Lietuva ir jos valdžia 1935 metais Italijos pasiuntinio akimis Vytautas Petronis, Andrea Grifante Lietuvos istorijos institutas, Kražių g. 5, Vilnius El. p. [email protected], [email protected] Anotacija. Spausdinamas dokumentas – 1927–1935 m. Kaune rezidavusio Italijos pasiuntinio Džiovanio Amadorio (Giovanni Amadori) konfidencialus raportas apie Lietuvos vidaus ir užsienio politinę padėtį, ypač apie šalies valdžios specifiką. Pagrindinis Dž. Amadorio akcentas – Antano Smetonos, Juozo Tūbelio šeimų ir kai kurių su jais susijusių asmenų politinio gyvenimo domi- navimas, kas, dokumento autoriaus nuomone, stabdė Lietuvos raidą. Esminiai žodžiai: Amadoris, Smetona, Tūbelis, tarpukaris, valdžia. Abtsract. The printed document is a confidential report of the Italian envoy Giovanni Amadori, who resided in Kaunas from 1927 to 1935, on the domestic and foreign political situation in Lithuania, especially on the specifics of the country’s government. The main highlight of the Amadori report is the dominance of the political life of the families of Antanas Smetona, Juozas Tūbelis and some people related to them, which, in the opinion of the author of the document, hindered the development of Lithuania. Keywords: Amadori, Smetona, Tūbelis, interwar, government. Spausdinamo dokumento autorius – pirmasis Kaune rezidavęs Italijos pasiuntinys Džiovanis Amadoris (Giovanni Amadori-Virgilj arba Amadori-Virgili). Gimė 1883 m. Čezenos mieste, Emilijos-Romanijos regione. Karjerą pradėjo prieš Pirmąjį pasaulinį karą, iš pradžių dirbdamas žurnalistu Italijos parlamente, o vėliau – ekonomikos koresponden- tu Salonikuose (Graikija) ir Belgrade (Serbija).
    [Show full text]
  • Juozas Tumas-Vaižgantas Ir Lietuvai Pagražinti Draugija Ir Lietuvai Pagražinti Tumas-Vaižgantas Juozas
    COLLOQUIA STRAIPSNIAI SKIRMANTĖ SMILINGYTĖ-ŽEIMIENĖ | 44 Juozas Tumas-Vaižgantas ir | Lietuvai pagražinti draugija ISSN 1822-3737 Anotacija: Kertinį epochinės Juozo Tumo-Vaižganto asmenybės orientyrą ir darbais nuosekliai siektą gyvenimo tikslą galima nusakyti labai papras- tai: kad Lietuva gražėtų. Tikėtina, kad būtent rašytojas sumanė 1921 m. įsteigtos Lietuvai pagražinti draugijos pavadinimą. Straipsnyje pristatomas mažiau žinomas plačios visuomeninės Vaižganto darbuotės segmentas – veikla šioje draugijoje. Nagrinėjamos organizacijos atsiradimo aplinkybės ir prisiimtos misijos – dailinti per I pasaulinį karą nuniokotą Lietuvos kraštovaizdį sodinant medžius ir globojant „istorinių ir pasakinių vietų“ atminimą – praktinė raiška. Aptariama Tumo –Lietuvai pagražinti draugijos ideologo – programinė vizija ir jo kaip organizacijos populiarintojo svarba. Atskleidžiamos rašytojo pastangos aktyvinti memorializacijos procesą, per kultūros paveldo objektus bei kuriamus naujus memorialinius ženklus budrinti kolektyvinę atmintį. Tumo indėlį puoselėjant atminties kultūrą, formuojant vizualinę tapatybę ryškina ir jo veikla memorialiniams paminklams statyti komitetuose. Raktažodžiai: Juozas Tumas-Vaižgantas, Lietuvai pagražinti draugija, kultūrinis kraštovaizdis, memorializacija, paminklai, atminties kultūra. Juozo Tumo-Vaižganto visuomeninė veikla lig šiol tebėra beprecedentis feno- menas, kuriam skleistis jo gyventas laikmetis buvo palanki terpė: akivaizdžios dvi didelės lietuvių draugijų kūrimosi bangos – dešimtmetis iki I pasaulinio karo ir pirmasis
    [Show full text]
  • Lietuvių Teatro
    JAUNØJØ OPUSAI Gauta 2009 04 30 MARTYNAS PETRIKAS Vytauto Didþiojo universitetas LIETUVIØ TEATRO (KONTRA)MITAS SATYRINËJE TARPUKARIO SPAUDOJE (Counter)Myth of Lithuanian Theatre in Interwar Satirist Press SUMMARY This article aims to make a survey of critical remarks of two Lithuanian satirist periodicals Spaktyva (The Spyglass) and Kuntaplis (The Wooden Clog) addressed to State Theatre in Kaunas and published during the Interwar period. As a satire can be defined as a voice (or image) of fictional alternative society (Northrop Frye), in order to measure Spaktyvas and Kuntaplis alternativeness, their criticisms shall be juxtaposed to those of official press. SANTRAUKA Straipsnyje siekiama apþvelgti tarpukario Lietuvos satyriniuose leidiniuose Spaktyva ir Kuntaplis publi- kuotas pastabas tuometiniam Valstybës teatrui. Remiantis Rolando Bartheso mistifikacijos samprata, ámanu Lietuvos tarpukaryje veikusià oficialià teatro ideologijà matyti kaip laipsniðkai susiformavusià te- atro sàvokos mistifikavimo pagrindu. Tuo tarpu Northropo Frye satyrinës literatûros teorija satyrà ágalina interpretuoti kaip alternatyvios, fikcinës visuomenës poþiûrio apraiðkà. Kritiðkai sulyginus satyrinëje spau- doje paskelbtà teatro kritikà su oficialiosios spaudos nuostatomis, galima nustatyti satyrikø, kaip galimø kontra-visuomenës atstovø, paþiûrø alternatyvumo laipsná ir tiksliau apibrëþti lietuviø tarpukario satyri- nës spaudos strategijà. Tenai dunkso gelsvas rûmas, ir valstybës dauþo baldus, kur sudëta didþios sumos, kur uþ tai gerai apmoka, kur kûrëjai
    [Show full text]
  • Kan. Juozas Tumas-Vaižgantas. (Jam Šeštąją Dešimtį Metų Baigus).*)
    Kan. Juozas Tumas-Vaižgantas. (Jam šeštąją dešimtį metų baigus).*) Leistas į Dievo Kūrėjo paveikslą ir panašumą kiekvienas žmogus turėtų pasižymėti savo kūrybos gaminiais, būti mažas kūrėjėlis, papildytojas Dievo kūrybos žemėje. Bet, deja, tikru­ moje taip nėra. Žymus žmonių daugumas beveik jokios kūry­ bos neparodo, o nemaža yra ir tokių, kurie ne tik nieko nau­ ja nesukuria, bet dar kas kitų sukurta, griauna, ardo, naiki­ na, parodydami tuo vien savo neigiamąjį bei velniš­ kąjį sugebėjimą destrukcijos darbą varyti. Kai kas vadina tai neigiamąja kūryba, nes ji yra teigiamosios bei tikrosios kūrybos priešingybė, panašiai, kaip velnias amžinas griovėjas yra Dievo Kūrėjo priešingybė. O *) Sk. „Tiesos Kelias“ 192g m. 9-11 nr. - 289 — kadangi griauti yra daug lengviau, negu statyti, o da lengviau nieko neveikti, tai ir nenuostabu, kad nieko neveikėjų turim be galo daug, griovėjų — daugiau, kaip reikia, o tikrų kūrė­ jų vos mažytę saujelę. Būdami reti, kaip auksas, jie ir brangesni, neg auksas. Dė­ liai to kultūringos tautos juos brangina ir gerbia, jais di­ džiuojas ir gėris. Nestinga jų ir Lietuva. Jų vardai mūsų visuomenei gerai žinomi, taigi ir nėra reikalo apie visus juos čia kalbėti. Savo laiku jie bus tinkamai įvertinti ir pa­ gerbti. Tačiau pro vieną jų, būtent, pro kan. Juozą Tumą, aš negaliu praeiti visai tylomis. Jo šįmet rugsėjo 20 d. įvykstąs 60 metų amžiaus ir drauge 40 metų rašto darbo jubiliejus verčia mane pabrėžti bent trumpą garbaus Jubi­ liato paminėjimą. Mielai imuos to darbo, nes „Pragiedrulių“ autorius yra man labai brangus žmogus. Bet iš kitos šalies mane ima baimė, ar aš ištesėsiu tai padaryti, kaip reikiant, nes Tumo-Vaižganto asmeny tiek yra įvairiausių aspektų, kad labai lengva jų vienas kitas ne­ pastebėtas praleisti.
    [Show full text]
  • Constructing Soviet Cultural Policy: Cybernetics and Governance in Lithuania After World War II, 2008
    EGLė RINDZEVIčIūtė IS AFFILIATED WITH TEMA Q, (CULTURE STUDIES) AT THE DEPARTMENT FOR STUDIES OF SOCIAL CHANGE AND CULTURE, LINKÖPING UNIVERSITY, AND THE BALTIC & EAST EUROPEAN GRADUATE SCHOOL AT SÖDERTÖRN CONSTRUCTING UNIVERSITY COLLEGE (SÖDERTÖRNS HÖGSKOLA). THIS IS HER DOCTORAL DISSERTATION. SOVIET CULTURAL CYBERNETICS AND POLICY GOVERNANCE IN LITHUANIA AFTER WORLD WAR II EGLė rINDZEVIčIūtė LINKÖPING STUDIES IN ARTS AND SCIENCE NO. 437 TEMA Q (CULTURE STUDIES) LINKÖPING UNIVERSITY, DEPARTMENT FOR STUDIES OF SOCIAL CHANGE ISBN 978-91-7393-879-2 (LINKÖPING UNIVERSITY) ISSN 0282-9800 AND CULTURE ISBN 978-91-89315-92-1 (SÖDERTÖRNS HÖGSKOLA) SÖDERTÖRN DOCTORAL DISSERTATIONS 31 LINKÖPING 2008 ISSN 1652-7399 Constructing Soviet Cultural Policy Cybernetics and Governance in Lithuania after World War II Egl Rindzeviit Linköping Studies in Arts and Science No. 437 Tema Q (Culture Studies) Linköping University, Department for Studies of Social Change and Culture Linköping 2008 Linköping Studies in Arts and Science No. 437 At the Faculty of Arts and Science at Linköpings universitet, research and doc- toral studies are carried out within broad problem areas. Research is organized in interdisciplinary research environments and doctoral studies mainly in gradu- ate schools. Jointly, they publish the series Linköping Studies in Arts and Sci- ence. This thesis comes from the Department of Culture Studies (Tema kultur och samhälle, Tema Q) at the Department for Studies of Social Change and Culture (ISAK). At the Department of Culture Studies (Tema kultur och samhälle, Tema Q), culture is studied as a dynamic field of practices, including agency as well as structure, and cultural products as well as the way they are produced, consumed, communicated and used.
    [Show full text]
  • Lithuanian Activities of the Students of Seinai Theological Seminary
    „Studia Ełckie” 23(2021), nr 2, s. 189-205 e-ISSN 2353-1274 p-ISSN 1896-6896 DOI: 10.32090/SE.230210 ALGIMANTAS KATILIUS* Lithuanian Activities of the Students of Seinai Theological Seminary Seinai Theological Seminary was established in 1826. The initiative of founding the seminary belonged to Mikalojus Manugevičius, the bishop of Seinai. The founding of the diocesan theological seminary was inspired by the desire to train clergymen for the pastoral work in diocesan parishes. At that time, the Tykocin seminary of the missionary monastery existed in the territory of the diocese of Seinai or Augustów1, but it was not capable of meeting the needs of the diocese. The most acute problem was that there were not enough priests who were good enough in Lithuanian to do pastoral work in Lithuanian parishes. Bishop Manugevičius realised it well. When visiting the Lithuanian part of the diocese, he observed that there were few Lithuanian priests in the areas where people knew only Lithuanian. The bishop realised the problem could only be solved by establishing a seminary under the church of the cathe- dral. With this matter he approached the official commission on religion and education. He insisted that a second theological seminary was a necessity and wrote that the residents of the districts of Marijampolė, Kalvarija, and part of Seinai spoke Lithuanian and there had to be a seminary for young Lithuanians2. The hopes that young people from Lithuanian parishes would enrol in the seminary were confirmed in the very first year. According to the suffragan * Algimantas Katilius – The Lithuanian Institute of History, Vilnius, Lithuania ORCID: https://orcid.org/0000-0003-4942-5053; e-mail: [email protected] 1 About the name of the diocese, see e.g.: W.
    [Show full text]
  • The Rise of the Lithuanian National Monuments: Cultivation, Expression
    THE RISE OF THE LITHUANIAN NATIONAL MONUMENTS: CULTIVATION, EXPRESSION AND RESURRECTION By Silvija Aurylaitė Submitted to Central European University History Department In partial fulfillment of the requirements for the degree of Master of Arts Supervisor: Professor Balázs Trencsényi Second Reader: Professor Karl Hall Budapest, Hungary CEU eTD Collection 2013 Statement of Copyright Copyright in the text of this thesis rests with the Author. Copies by any process, either in full or part, may be made only in accordance with the instructions given by the Author and lodged in the Central European Library. Details may be obtained from the librarian. This page must form a part of any such copies made. Further copies made in accordance with such instructions may not be made without the written permission of the Author. CEU eTD Collection i Abstract The thesis is about the cluster of interwar Lithuanian national monuments – the Vytautas Magnus War and Culture museum and the Church of Resurrection – which arose in the 1930s in Kaunas, the temporary capital of Lithuania. It draws the origins of the monuments from the prewar idea of the Lithuanian “National House” rather than the dominant historicist discourse of the authoritarian regime, propagating the memory of the Grand Duchy of Lithuania and the lost historical center Vilnius. The dynamic experience of the interwar Lithuanian national monument is revealed instead through the developement of the three national projects questing for national cultivation, expression and resurrection. CEU eTD Collection
    [Show full text]
  • Bagel Shop Newsletter
    No. 1 2019 • No. 2 5779 DISCOVER – GET TO KNOW – ACCEPT Anti-Semitic Stereotypes in Periodicals 8 The House of Prayer Taharot HaKodesh 14 Guidelines for Commemoration of Great Synagogue 17 Švėkšna Shtetl 18 Bagel Shop Café Celebrates Third Birthday 21 Jewish Scouts Hike 22 ISSN 2424-4759 Editor’s Corner Dear reader, Here we stand again before the gates of spring. Torrential showers will come, the gardens will bloom again and again we will fall into a languid torpor, although this time it's that of summer rather than winter. But that will come later. Right now it's time to wake up. Let's get happy! The latest issue of the Bagel Shop contains an interview with Dr. Linas Venclaus- kas about anti-Semitism in the Lithuanian press. Geršonas Taicas tells us about the cantors at the Choral Synagogue in Vilnius. We will also make an excursion to the shtetl of Shveksna. Also for your consideration: some brief news items, re- flecting important activities and events in the community. Read the Bagel Shop and come enjoy some Jewish treats at the Bagel Shop Café located at Pylimo street no. 4 in Vilnius. As always, we look forward to your ideas, comments and suggestions. Write us at [email protected] Radvilė NEWS ROUND-UP 2018 September 10 The Kaunas Regional Public Library hosted sary of the destruction of the Vilnius ghetto held at the the launch of the book “Žydai Pakaunėje” [Jews of the Kau- Lithuanian Jewish Community, accompanied on piano by nas Region]. The book was compiled by Dr.
    [Show full text]
  • With Father Juozas Tumas-Vaižgantas at Viltis
    chapter 2 With Father Juozas Tumas-Vaižgantas at Viltis Antanas Smetona understood the sad, almost hopeless situation of the Lithuanians at the beginning of the twentieth century only too well. Russified by the administration, Polonized by the churches and the estates, Lithuania was unknown as such in the world. Foreign scholars who valued the Lithuanian language as a key to Indo-European linguistics generally thought the national- ity was dying. According to the figures of the 1897 census, Kaunas governorate and 5 Lithuanian districts of Suvalki governorate and 3 of Vilnius governorate had 2.7 million inhabitants, of which 58.3 percent were Lithuanians, 14.6 per- cent Russians, Belarusians and Ukrainians 10.3 percent Poles, 13.3 percent Jews, and the rest Latvians, Germans, and Tatars. Of the Lithuanians, 93.3 percent were peasants, only 4 percent city dwellers, and 2.3 percent nobles. Only 14 Lithuanians listed themselves as merchants. There was little hope of forcefully changing the Russian empire and its Russification policy. Only the radical ideologues of the Lithuanian national movement came out for open struggle in this situation, but most Lithuanian activists were cultural figures and did not think of raising a hand against tsar- ism or the Prussian administration. They were mostly concerned about free- dom of religion and believed that the twentieth century would bring more social and political freedom. At this time the credo of this wing of enthusiasts were the cautious words of the writer Father Juozas Tumas-Vaižgantas in Tėvynės
    [Show full text]