Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro žurnalas ISSN 1822-3001

Nr. 7–8/2013/2014 LAPKRITIS/GRUODIS/SAUSIS (76/77)

Turinys

RAMPOS ŠVIESOJE Skaidrė Baranskaja Naujoji . Pokalbis su Didy Veldman 6

ĮVYKIS Eglė Ulienė Lietuvos baletai didžiojoje Varšuvos scenoje 8 Beata Baublinskienė Echoes of Time. Lenkijos nacionalinio baleto gastrolės 10

VIS-À-VIS Vaida Urbietytė-Urmonienė Tadas Girininkas: tiesiog dirbu, o sėkmė nusišypso arba ne 12 Dalia Sverdiolienė Regina Šilinskaitė: esu laiminga, kad mano jubiliejus tikras 34

PO PREMJEROS Moteris iš paveikslo. Ernanio premjera 15 Ernanis. Diskutuoja kritikai 16

OPERISSIMO Laūra Karnavičiūtė Sopranas Sigutė Stonytė. Balso sielos atspindžiai 19

PASAULYJE Giulia Vannoni Kas yra Verdi šių dienų Italijoje? 22

LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 24

KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Asta Mikelevičiūtė Čigonų barone naujas Čigonų baronas. Pokalbis su Kęstučiu Alčauskiu 26

TEMA Paolo Patrizi Atminties rizika: kelios neįprastos Verdi Rigoleto interpretacijos 28

BALETO DIENORAŠČIAI Skaidrė Baranskaja Šedevro sargyboje II: baletas Gulbių ežeras LNOBT scenoje 30

MENU AKIMIRKĄ ŽAVINGĄ Edmundas Gedgaudas Prieškariniai Verdi spektakliai pokario Kaune 32

CODA Kryžiažodis 39

Viršelyje: Regina Šilinskaitė – Elvyra Giuseppe’s Verdi operoje Ernanis. Kostiumas Agnės Kuzmickaitės, Martyno Aleksos nuotrauka 3 2013-ieji jau artėja link pabaigos. Me- į konkrečios operos problematiką ir tai buvo ypatingi – šventėme dviejų savotiškai parengė seminaro dalyvius operos genijų Richardo Wagnerio ir tą patį vakarą rodytai operai Rigoletas. Giuseppe’s Verdi 200-ąsias gimimo Borisas Kehrmannas pateikė išsamią metines. Pavasaris buvo skirtas Wag- ir įdomią Eimunto Nekrošiaus reži- neriui, ruduo – Verdi. Be kita ko jo suotos operos Otelas analizę. Antroje tikrąją gimimo dieną, spalio 10-ąją, te- seminaro dalyje Edmundas Gedgaudas atre vyko VIII tarptautinis operos kri- prisiminė prieškariu statytas ir po karo tikų seminaras Didysis Verdi Lietuvoje. Kaune rodytas Verdi operas, o Laima Jis tapo svariu intelektualiu kompo- Vilimienė pranešime Giuseppe Verdi zitoriaus jubiliejaus minėjimo akcen- kaip prekės ženklas į kompozitoriaus tu. Be to, kad buvo aptarta naujausia kūrybą pažvelgė kiek kitokiu aspektu. teatro premjera, opera Ernanis, jame Artimiausių kaimynų Verdi tradici- siekta įvertinti, kiek šiandien Verdi jas atskleidė Mikusas Čežė pranešime kūryba reikšminga ir aktuali Lietuvoje Kaip keitėsi požiūris į Traviatą Latvijo- ir pasaulyje. Buvo pakviesti pasisakyti je. Baigiamojoje didžiojoje diskusijoje autoritetingi operos žinovai – italų kri- seminaro dalyviai aptarė naujausią tikai Paolo Patrizi ir Giulia Vannoni, LNOBT pastatymą – operą Ernanis. vokiečių kritikas Borisas Kehrmannas, Į baigiamąją diskusiją įsitraukė ir kiti latvių operos žinovas Mikusas Čežė, seminaro dalyviai, atėjusieji pasiklau- bene autoritetingiausias Lietuvos ope- syti pranešimų aktyviai uždavinėjo ros kritikas Edmundas Gedgaudas ir pranešėjams klausimus ir diskutavo su muzikologė, rinkodaros specialistė, jais. Užsienio kritikai turėjo galimybę LNOBT vadovo pavaduotoja Laima pamatyti Ernanį (spalio 9 d.) ir pasku- Vilimienė. Tad lietuviškoji Verdi tinį LNOBT jubiliejinės Verdi savai- problematika, nušviesta keletu aspek- tės spektaklį Rigoletas (spalio 10 d.), tų, gausiai ir įvairiai seminaro publikai vėliau jų įspūdžiai sugulė į recenzijas. buvo pateikta plačiame tarptautiniame Reiktų pažymėti, kad renginį iš dalies kontekste. Pirmasis seminaro praneši- paremė Lietuvos kultūros ministerija. mas – Giulios Vannoni Kas yra Verdi Su trimis iš seminare skaitytų prane- šių dienų Italijoje? – atvėrė tarptau- šimų bei išsamia kritikų diskusija apie tinį kontekstą. Paolo Patrizi praneši- naująjį Ernanį siūlome susipažinti ir me Atminties rizika: kelios neįprastos Bravissimo skaitytojams. Verdi Rigoleto interpretacijos susitelkė Gražių švenčių ir laimingų Naujųjų metų linkėdama, nuoširdžiai, Beata Baublinskienė

4 Įvairenybės

200-asis

gimtadienis LNOBT Giuseppe’s Verdi opera Ernanis. Martyno Aleksos nuotrauka

Minėdamas 200-ąjį didžiojo kompo- tą dainavo baritonas Robertas Hyma- tas rodyti spektaklis taip sužavėjo publiką, kad nuspręsta Rigole- zitoriaus gimtadienį Lietuvos nacio- nas (JAV, Švedija), Hercogą – tenoras tą rodyti ir kitą sezoną. nalinis operos ir baleto teatras suren- iš Kosovo Rame Lahajus. Džildą taip Tris spektaklius iš keturių dirigavo Martynas Staškus, Travia- gė šventinę Giuseppe’s Verdi (1813– pat dainavo kviestinė solistė Anna Si- tą – svečias iš Italijos Pieras Carlo Orizio. Šventinę Giuseppe’s 1901) savaitę. Spalio 4–10 d. parodyti minska (Lenkija). Paskutinį kartą turė- Verdi savaitę iš dalies parėmė Lietuvos kultūros ministerija. spektakliai Traviata, Otelas, Ernanis ir Rigoletas. Prieš Otelo spektaklį solistui Virgilijui Noreikai iškilmingai suteik- tas LNOBT emerito garbės vardas, o Virgilijui Noreikai valandą prieš kiekvieną Verdispektaklį Rau- – LNOBT emerito garbės vardas donojoje fojė vyko susitikimai su žiū- rovais. Spalio 5 d. prieš spektaklį Otelas didžiojoje teatro sceno- Spalio 4 d. prieš Irenos Ylienės jubilie- je operos solistui Virgilijui Noreikai iškilmingai suteiktas jui skirtą spektaklį Traviata praeitų de- LNOBT emerito garbės vardas. Toks vardas Lietuvos teatrų šimtmečių lietuvių Violetas prisiminė istorijoje teikiamas pirmą kartą. muzikologas Edmundas Gedgaudas. „Virgilijus Noreika – išskirtinė Lietuvos operos figūra“, – Spalio 5 d. prieš Otelą publika susitiko sakė LNOBT vadovas Gintautas Kėvišas. su maestro Noreika. Spalio 9 d. vyko Emerito garbės vardo suteikimas teatrų bendruomenėje – pokalbis su tą vakarą pirmą kartą Er- retas reiškinys, tačiau emeritų menininkų – ne tik solistų, nanio spektaklį dirigavusiu Martynu bet ir dirigentų, režisierių, net vadybininkų – pasaulio tea- Staškumi. Spalio 10 d. prieš operą Ri- truose esama. goletas prisiminimais pasidalijo Regina LNOBT buvo sukurtos ir patvirtintos emerito garbės vardo Šilinskaitė, kuri šioje operoje dainavo suteikimo nuostatos. Remiantis jomis, šis vardas teikiamas Džildą. Beje, Verdi gimimo dieną ro- teatro profesionalams, kurių meninė ir sceninė veikla pavei- dytas Rigoletas pateikė staigmenų. Su- kė Lietuvos kultūros raidą, prisidėjo prie LNOBT misijos ir sirgus pagrindiniams solistams Rigole- kūrybinių tikslų įgyvendinimo.

5 Rampos šviesoje

Kultinė Georges’o Bizet mu- Šio drąsaus ir unikalaus spektaklio au- platų Veldman kūrybos kelią. Iš dides- zika, jaudinanti Prospero torė yra šiuolaikinio šokio pasaulyje ge- nių choreografės darbų minėtini Ma- Mérimée sukurta istorija įkve- rai žinoma choreografė Didy Veldman žasis princas, Momo, Pelenė, See Blue (Olandija). Ji pati buvo modernaus ba- Through, Les Noces (Svadebka) ir kt. pia kūrėjus ir žavi viso pasau- leto šokėja Scapino Ballet trupėje, Že- Baletas Carmen – pirmas ilgo metra- lio žiūrovus. Bizet Karmen yra nevos didžiajame teatre, Rambert Dan- žo Veldman baletas, sukurtas 1999 m. dažniausiai pasaulyje statoma ce trupėje (Didžioji Britanija). Šokda- Northen Ballet (Didžioji Britanija) tea- Naujojiopera. Nepakartojama, speci- ma dirbo su garsiais choreografais Jiri trui. Vėliau šis spektaklis buvo pastaty- aliai Majai Pliseckajai sukurta Kylianu, Matsu Eku, Ohadu Naharinu, tas Kanadoje ir net dukart – Karališka- Christopferiu Bruce’u ir kt. jame Naujosios Zelandijos balete. Skaidrė Rodiono Ščedrino Karmen siuita Baranskaja Kurti choreografiją Veldman pradėjo Spektaklio atsiradimo istorija, jo kon- pagal Bizet muziką anuomet 1987 m., o jau 1993 ir 1994 m. pelnė cepcija, darbo su LNOBT Baleto trupe tapo tikra bomba baleto pa- pirmuosius solidžius tarptautinius ap- ypatumai ir choreografės linkėjimai saulyje. O dabar LNOBT sce- dovanojimus – Dance Exchange Inter- Lietuvos publikai – specialiame Vel- noje turėsime unikalų spek- national ir Prix Romand des Spectacle dman interviu Bravissimo. Independent. taklį – baletą Carmen pagal 2000 m. Didy nutraukė šokėjos kar- Georges’o Bizet Karmen – dažniausiai Bizet operos muziką. Drąsu? jerą ir atsidėjo kūrybai. Nuo tada ji statoma opera pasaulyje. Kas paskati- Intriguoja. stato įvairios apimties darbus. Teatrai no imtis šios temos? – Didysis Kanados baletas (Les Grands 1998 m. garsus britų šokėjas, cho- Ballets Canadiens de Montreal), Gul- reografas ir aktorius Christopheris benkiano baletas (Portugalija), Ram- Gable’as, tuo metu vadovavęs Nort- bert šokio trupė (Didžioji Britanija), hem Ballet teatrui, pasiūlė sukurti šiai Karališkasis Naujosios Zelandijos ba- scenai baletą Carmen. Tai turėjo būti letas (Royal New Zealand Ballet), Ber- pirmas mūsų bendras darbas. Daug no baletas (Šveicarija), Komische Oper kalbėjomės apie tai, kaip sukurti vien- Berlin (Vokietija) – žymi geografiškai tisą reginį, kad judesys nuosekliai su- 6 Carme n kyta, aranžuota,papildyta? titūra? Ogalmuzikakaipnors pritai- Ar baleteskambėsoriginaliBizet par- ti KarmenirChosėdramą. tintis su pagrindiniais herojais, pajaus- amžiaus žmonėms, kad jie galėtų tapa- Carmen, artimąirsuprantamąįvairaus maturgiją. Siekiausukurtišiuolaikišką leistų sukurtiemocinęspektakliodra- dramatiškas scenasiršipriešprieša diškus temosaspektus,kadpabrėžčiau basomis. Norėjau išryškinti lengvabū- Šis pastatymaslabaižemiškas,šokamas Carmen? Kuo originalus,kitoksJūsųbaletas narijų, kurįikišiolnaudoju. repeticijoms, norsirspėjoparašytisce- Gable’as mirėpriešpatprasidedant jos persikūnijimoįtaigairsėkme.Deja, įkūnyti Karmen,–jistikėjošiosšokė- kuri, jomanymu,buvosubrendusi Gable’ą įkvėpė viena teatro balerina, šokio ir pantomimos. Imtis šios temos padalomis, kadneliktųskirtiestarp jungtų dramaturginesscenassušokio kiai suprantame vienas kitą. Tai puikus Kartu dirbamejaunuo1998 m. irpui- Didžiosios BritanijosBenąOrmerodą. Taip patpakviečiaušviesųdailininką iš čiau didžiajame balete Monrealyje, kur sta- Su šiadailininkedirbauirKanados ir kartupaprasti,pabrėžiantysjudesį. to realizmo.Jos kostiumai nuostabūs reikiama atmosferakuriamabeperdė- vietą –taiXXa.RiodeŽaneiras,tačiau novaizdis asociatyviaiperteikialaikąir kostiumus. KeliasluoksnisKimiesce- mui jisukūrėoriginaliąscenografijąir dizainerę. SpecialiaiVilniauspastaty- kano – Londone gyvenančią japonų ciją pakviečiaudailininkęKimieNa- Išgryninti vaizdinęspektakliokoncep- komandą? gas. Galpristatytumėteirkūrybinę Regis, spektaklisvizualusirspalvin- bus taižiūrovamssiurprizas. garsiųjų Toreadorokupletų,tačiaute- Longstaffo. Esukaikąsumaniusidėl pozitoriaus muzika,aranžuotaJohno Daugiausia skambaoriginalikom- Mažąjį princą.Nuostabikūrėja. kartu sunemariąjaKarmen! Žaneiro saulėje,atgaivinkime savojausmusirlaisvėspolėkį niūrų lietuviškąrudenįirpasišildykime karštojeXXa.Riode kime šokyjeįprasmintanuostabiaBizetmuzika.Pamirškime Iš tiesųgalbūtatmeskimevisasabejones,skepsįirpasimėgau - mintimis nusikeltiįaistringąKarmenpasaulį. Ateikite atviraširdimiirmėgaukitės.Tikiuosi,Jumspavyks Carmen? Ko palinkėtumėteLietuvospublikai,kuriateispamatytibaleto suojantį spektaklį. abejoju, kad Lietuvos artistai sugebės šokti šį meile ir aistra al- judesius. Mačiaudaugnubrozdintųkeliųiralkūnių,betnet ne- turi atliktiorganiškus,suklasikinėmispozicijomis nesusijusius judesiais, šokioišraiškai pasitelkti netgrindis,jųrankosirkojos noriai bandojėgas,norstaiirnelengva.Jieturišoktižemiškais klasikos šokėjaipuikiaiįvaldomodernųstilių.Daugumaartistų kartą dirbusuklasikiniobaletotrupe.Labaiįdomustebėti,kaip Be abejo,taip!Manpačiaiatsiveriavisaikitokiapatirtis–pirmą jėgi įgyvendintiJūsųchoreografiniusužmojus? Dirbote daugelyjepasaulioteatrų.ArlietuviųBaletotrupėpa- taip retairsvarbukuriantbaletus. apšvietimo meistras, maža to, dar ir nepaprastai muzikalus. Tai 7

Martyno Aleksos nuotraukose – Anastasija Čumakova ir Genadijus Žukovskis Didy Veldman. Asmeninio archyvo nuotrauka Įvykis

didžiojoje Varšuvos scenoje

Barbora Radvilaitė Varšuvoje: Martynas Rimeikis – Žygimantas, Olga Konošenko – Barbora Lapkričio 8–9 d. Lietuvos naciona- įvykiu. Tai jautėme nuo pat pirmųjų dekoracijos keliami rankiniu būdu! linio operos ir baleto teatro Baleto akimirkų – sulaukėme ir lenkų ba- Varšuvoje įvyko ir debiutas – mūsų trupė viešėjo Varšuvos didžiajame leto trupės, ir viso teatro kolektyvo, naujojo garso režisieriaus Viliaus teatre (Teatr Wielki). ir publikos nuoširdumo, paslaugaus Narvilo pastangomis pirmą kartą dėmesio. skambėjo spektaklio fonograma. O Kai Lietuvos baleto trupei pradėjo Į Varšuvą LNOBT vežė choreografės juk tai visada gerokai sudėtingiau vadovauti Krzysztofas Pastoras, va- Anželikos Cholinos baletą Barbo- nei orkestro atlikimas, juolab kad Eglė dovaujantis ir Lenkijos nacionali- ra Radvilaitė, o antrąjį vakarą buvo šalia įrašo abiejuose spektakliuose Ulienė niam baletui, natūraliai kilo mintis rodomas kompozitoriaus Giedriaus dalyvavo ir choras. Beje, spekta- apsikeisti abiejų baleto trupių gas- Kuprevičiaus ir choreografo Rober- kliuose dalyvavo ir lenkų mimanso trolėmis. Bet niekas tada nemanė, to Bondaros baletas Čiurlionis. artistai. Trupė jaudinosi – gastrolės kad ši idėja išaugs į tokį svarbų kul- Teatr Wielki – didžiulis teatras, ge- itin atsakingos, lenkų baleto lygis tūrinių mainų projektą, kurio gar- rokai erdvesnis už mūsiškį, puikiai aukštas, publika išprususi... Kaip bės globėjais tapo abiejų Respublikų sutvarkytas, jaukus ir patogus dirb- mus priims? Prezidentai Dalia Grybauskaitė ir ti. Scena tokių pat matmenų kaip ir baletaiŠviesos gęsta, pradedam. Bronisławas Komorowskis. Vilniuje, tad didesnių sunkumų tru- Publika laukė Barboros Radvilai- Lietuvos baletas buvo pakviestas pė nejuto, scena šokėjams netrukus tės. Galbūt šis vardas, istorija, sava dalyvauti svarbiame šokio festivaly- tapo sava. Galbūt tik specialios bale- ir lenkams, ir lietuviams, legenda je Šokio meno dienos. Penktą kartą to grindys mūsų teatre minkštesnės tapusi meilės istorija lėmė, kad į šį Lenkijos nacionalinio baleto organi- ir patogesnės šokti. Vis dėlto režisie- spektaklį bilietai buvo išpirkti ge- zuojamas festivalis pristato geriau- riaus padėjėja Skaidra Siparienė, nuo rokai iš anksto. Salė buvo pilnutėlė, sias savo šalies baleto trupes, taip kurios darbo priklauso visa spekta- pat pakviečia nors vieną tokią užsie- klio eiga, nustėro išvydusi režisie- nio trupę, kuri, pasak Pastoro, įnešė riaus pultą – iš jo visiškai nematyti svarų įnašą į pasaulinę baleto raidą. scenos. Mat kai kuriuose teatruose Šiemet tai buvo Cullberg baletas iš yra tokia tradicija – scenos vaizdas Švedijos. rodomas per specialius monitorius, Tačiau vis dėlto festivalio ašimi tapo viskas puikiai matyti. Užkulisiai di- Lietuvos baleto spektakliai. Rodėme džiuliai, šonuose galima iš anksto du baletus, šokome pagrindinėje di- sumontuoti spektaklio dekoracijas, džiojoje scenoje, mums buvo skirtas nereikia gaišti keleto dienų. O netoli geriausias laikas – penktadienio ir scenos yra mažulytė salė specialiai šeštadienio vakarai. Lenkų visuo- primabalerinai apšilti... Nors teatro 1. Lietuvosmenei lietuvių baleto viešnagė tapo įranga moderni ir patogi, kulisai ir 8 tarp žiūrovų – Lenkijos Respubli- ografas Robertas Bondara. Spekta- denybės teatro šokėjų lygį. Bendra- kos kultūros ministras Bogdanas klyje viešėjo baleto kompozitorius ir darbiavimui svarbi ir mano ilgametė Zdrojewskis, Lietuvos Respublikos libreto autorius Giedrius Kuprevi- draugystė su LNOBT direktoriumi, ambasadorė Loreta Zakarevičienė, čius. Maksimalios šokėjų pastangos, ir meninė abiejų trupių unija, kurią ambasados darbuotojai, rėmėjai, Te- susikaupimas ir įsijautimas sukūrė įkūnija bendras baleto vadovas Krzy- atr Wielki direktorius Waldemaras tobulą reginį! sztofas Pastoras, taip pat daugybė Dąbrowskis, LNOBT vadovas Gin- Waldemaras Dąbrowskis: „Mačiau darbinių ryšių. Tad šie kultūriniai tautas Kėvišas. Spektaklis pavyko, Čiurlionio premjerą Vilniuje, da- mainai yra natūralus daugelio metų solistų Olgos Konošenko ir Martyno bar žiūrėjau vėl. Spektaklis labai bendradarbiavimo rezultatas.“ Rimeikio duetai pribloškė publiką išaugęs, trupė tiesiog įsigyveno, su- Krzysztofas Pastoras, LNOBT baleto jautrumu. Didžiulės ovacijos, šūks- sistygavo...“ Didžiulis krūvis teko ir Lenkijos nacionalinio baleto va- niai bravo... Barboros mirtis sugrau- Rimeikiui, abiejuose spektakliuose dovas: „Bendradarbiavimas visada dino net teatro direktorių – iš salės šokusiam pagrindinius vaidmenis. labai svarbus, jis leidžia augti. Kuo išėjo su ašaromis akyse. Čiurlionio antrininką šoko Ma- platesnis šokėjų akiratis, kuo dau- Po spektaklio rėmėjai – įmonės rius Miliauskas, Sofiją – Anastasija giau jie gali pasitikrinti svetur, tuo Trakcja ir Kauno tiltai – surengė Čumakova. Jie buvo tobuli! Pasak daugiau galimybių tobulėti. Kadan- didžiulį priėmimą. Kalbėtojų buvo kompozitoriaus Kuprevičiaus, „ne- gi jaučiuosi atsakingas ne vien už nemažai – Lenkijos kultūros minis- buvo nieko, ką galima būtų padary- Lietuvos, bet ir už Lenkijos baletą, tras Zdrojewskis, įmonės Trakcja ti geriau. Galbūt tik gyvas orkestro džiaugiuosi ne vien šiomis Lietuvos vadovybė, Teatr Wielki direktorius skambėjimas būtų suteikęs spekta- baleto gastrolėmis, bet ir Lenkijos Dąbrowskis, baleto vadovas Pasto- kliui dar daugiau įtaigos...“ Mūsų nacionalinio baleto gastrolėmis Vil- ras. Aplodismentais buvo pasitikti ambasadorė susigraudinusi negalė- niuje gruodžio pradžioje.“ mūsų teatro direktorius Kėvišas, jo ištarti žodžio, tegalėjo padėkoti Rūta Butvilienė, LNOBT baleto di- baleto direktorė Rūta Butvilienė, trupei ir perduoti pačius geriausius rektorė: „Nors visos gastrolės – di- solistai Konošenko, Rimeikis. Ko linkėjimus, pažadėdama kiekviena džiulė atsakomybė, šios buvo ypač gero, gražiausia vakaro staigmena proga garsinti Lietuvos baletą. atsakingos. Įpareigoja ir abiejų buvo vieno iš Trakcja įmonės va- Publikos šurmulys po spektaklio Prezidentų globa, ir tai, kad gastro- dovų kalba. Jis kalbėjo apie daugelį džiugino – įspūdingas, labai įtaigus lės vyko Lietuvai pirmininkaujant bendrų dalykų, siejančių lietuvių ir kūrinys, puikūs šokėjai... Daug kas Europos Sąjungos Tarybai, mūsų lenkų tautas, apie bendrą istoriją, buvo atėję žiūrėti abiejų spektaklių. Prezidentės viešnagės Lenkijos apie tai, kaip po pergalės Žalgirio Tarp Varšuvoje gyvenančių lietuvių Respublikoje išvakarėse. Gastrolės mūšyje prieš 600 metų 47 lietu- buvo ir dailininkas Stasys Eidrige- sėkmingos ir labai naudingos tru- vių bajorų šeimos gavo iš karaliaus vičius. Po abiejų spektaklių į sceną pei. Gastrolės – ne vien spektakliai. herbus, kuriais kai kurios tebesidi- buvo įneštos didžiulės Prezidento, Specialiai mums pamoką vedė žymi džiuoja iki šių dienų. Šio kalbėtojo teatro ir ambasados gėlių puokštės. baleto pedagogė, garsiosios Permės vardas – Maciejus Radziwiłłas. Koks Waldemaras Dąbrowskis, Teatr baleto mokyklos auklėtinė, buvusi turėtų būti jausmas žiūrint spekta- Wielki direktorius: „Teatr Wielki, šokėja, dabar gyvenanti ir dirban- klį apie Barborą Radvilaitę, kurią Lenkijos nacionalinį baletą, ir LNOBT ti Vokietijoje, Natalija Hoffmann. kiekvienas lenkas žino kaip Barbara sieja įvairūs ryšiai. Pirmiausia – Gastrolės priverčia pasitempti, pa- Radziwiłłówna?.. bendros mūsų teatrų šaknys, sie- sitikrinti. Smagu, kad jos buvo labai Antrasis lietuvių baleto vakaras – kiančios Abiejų Tautų Respublikos sėkmingos.“ naujausia mūsų premjera Čiurlionis. laikus, Lenkijos karalių ir Lietuvos Belieka laukti Lenkijos nacionalinio Ir šis baletas apie kūrėją, gyvenusį didžiųjų kunigaikščių laikus. Nuo baleto gastrolių Vilniuje gruodžio ir savo skonį, menines pažiūras bei pat Vladislovo Vazos teatro iki Sta- 4–5 d. Bus rodomas trijų vienaveiks- stilių formavusį meninėje Varšuvos nisławo Augusto Poniatowskio, ku- mių baletų spektaklis Laiko aidai aplinkoje, viešnagei buvo pasirink- ris atsivežė į Varšuvą jaunų šokėjų iš (Echoes of Time). tas neatsitiktinai. Spektaklį sukūrė Lietuvos, norėdamas juos išmokyti, lenkų baleto trupės artistas, chore- kad pasiektų Jo Karališkosios Di-

2. 3. 4.

Viešnagė Varšuvoje: 1. Čiurlionio choreografas Robertas Bondara, kompozitorius Giedrius Kuprevičius ir Čiurlionį šokęs Marius Miliauskas, 2. Dailininkas Stasys Eidrigevičius ir LNOBT vadovas Gintautas Kėvišas, 3. Lenkijos nacionalinio baleto ir LNOBT baleto meno vadovas Krzysztofas Pastoras su LNOBT baleto trupės 9 direktore Rūta Butviliene, 4. Varšuvos didysis teatras. Martyno Aleksos nuotraukos Beata Baublinskienė Lenkijos nacionalinio baleto gastrolės

Gruodžio 4–5 d. Lietuvos nacionaliniame ope- Kaip ir LNOBT Varšuvoje, Lenkijos kuris ir skamba šokant. Choreogra- ros ir baleto teatre – Lenkijos nacionalinio ba- nacionalinis baletas Vilniuje rodo fiją lėmė muzikos pobūdis. Kompo- leto vienaveiksmių baletų vakaras Echoes of vieną iš naujausių savo pastatymų. zitorių sukurti šį koncertą inspiravo Echoes of Time premjera įvyko lygiai XX a. pradžioje paplitusių mechani- Time (Laiko aidai). Tai dalis LNOBT ir Varšuvos prieš metus – 2012 m. lapkritį. nių pianinų skambesys – vieną nak- didžiojo teatro kultūrinių mainų programos, Pasak Lenkijos nacionalinio baleto tį Adamsas išgirdo grojant pianolą. kurios garbės globėjai yra Lietuvos Respubli- vadovo Krzysztofo Pastoro, „Echoes Pasak kompozitoriaus, žodis „šimt- kos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Lenkijos of Time – tai ypatingas baleto vakaras, metis“ pavadinime kreipia į „XX am- Respublikos Prezidentas Bronisławas Komo- kur susitinka trys XX ir XXI a. sandū- žiaus pradžios energiją ir muzikinę ros choreografijos darbai.“ vaizduotę“, o „ritiniai“ – į pianolos rowskis. Pirmasis vakaro veikalas – britų cho- ritinius: juose būdavo išmušamos reografo Ashley’aus Page’o Century skylės, pagal kurias judėdavo klavišai. Rolls – buvo sukurtas specialiai Len- „Šviesią, kampuotą ritminio judėjimo kijos nacionaliniam baletui 2012 m. kokybę“ Adamsas perkėlė ir į savo Kūrinio pavadinimą Page’as pasisko- Koncertą fortepijonui, o Page’as, savo lino iš garsaus nūdienos amerikiečių ruožtu remdamasis muzikos ritmika, kompozitoriaus minimalisto Johno choreografijoje sukūrė „nepretenzin- EchoesAdamso Koncerto fortepijonui Cenof- gų gyvųjų Time figūrų“ ir pianolinio me- tury Rolls (Šimtmečio ritiniai, 1997), chaniškumo junginį.

10 Echoes Įvykis Echoes of Time . Ewos Krasuckos nuotraukos

Century Rolls scenografijos ir kos- tas yra Góreckio Koncerto klavesinui tai „darbas, padaręs nepaprastai stiprų poveikį amžių sandū- tiumų dailininkė britė Tatyana van kūrybiško panaudojimo pavyzdys“ ros baleto raidai“. Artifact Suite yra pirmas Forsythe’o baletas, Walsum, šviesų dailininkas Bertas (Rzeczpospolita, 2012 11 19). pastatytas Lenkijos scenoje. Dalhuysenas (Olandija). Iš tiesų choreografas remiasi dviem Pasak to paties kritiko Marczyńskio, „jei su mūsų aktoriais su- Antrasis baletas – tai paties Krzyszto- kultinėm XX a. antrosios pusės parti- kurtų filmą Scorsese arba Coppola, tai būtų tokios pat svarbos fo Pastoro Moving Rooms (Judančios tūrom – minėtuoju Henryko Mikoła- įvykis, nes baleto pasaulyje Forsythe’o vieta panaši į minėtų erdvės), 2008 m. pastatytas Nyder- jaus Góreckio Koncertu klavesinui režisierių kine“. landų nacionaliniame balete. Kaip po (1980) ir Alfredo Schnittke’s Concerto Pats Forsythe’as Artifact Suite vadina ode baletui. Kritikai – Moving Rooms premjeros Lenkijoje grosso Nr. 1 (1977), beje, prasidedan- drąsiu, net įžūliu dialogu su klasika (anot Marczyńskio), kon- 2012 m. rašė vienas įtakingiausių len- čiu paruošto fortepijono garsais (sa- krečiai – su Gulbių ežeru. Choreografija šokėjams nėra lengva, kų kritikų Jacekas Marczyńskis, šiame votiška sąsaja su pianoliniais Page’o ypač daug užduočių turi kordebaletas. Spektakliui būtinas pa- kūrinyje Pastoras išgavo stulbinamą Century Rolls). Spektaklio kostiumų ties aukščiausio lygio virtuoziškumas. sintezę: „Sujungė subtilią, šaltą Hanso dailininkas – vokiečių menininkas Muzikinis baleto pagrindas – Johanno Sebastiano Bacho ir il- van Maneno eleganciją su Maurice’o Oliveris Halleris. gametės Frankfurto baleto pianistės bei keleto Forsythe’o ba- Béjart’o aistringumu. Gimė vizualiai Ir pagaliau ambicingiausia Echoes of letų kompozitorės amerikietės Evos Crossman-Hecht kūriniai. patrauklus ir emocijomis pulsuojantis Time dalis – žymaus amerikiečių cho- Scenografijos, kostiumų ir šviesų dailininkas taip pat yra Wil- baletas. Berto Dalhuyseno apšvietimo reografo Williamo Forsythe’o Artifact liamas Forsythe’as. dėka iš tamsos nuostabiai išnyran- Suite (Artefaktų siuita, 2004). Pasak Taigi trys baletai per vieną vakarą – suestetinta, šiuolaikiška, čios figūros intriguoja, o visas bale- Lenkijos nacionalinio baleto vadovo, jaudinama, aktualu. Tai iš tiesų yra Laiko aidai.

11 Echoes Vis-à-vis

Vaida Urbietytė -Urmonienė

Tadas

tiesiog dirbu, o sėkmė nusišypso arba ne

Tadas Girininkas, rodos, dar visai neseniai tik didžiausiems operos aistruoliams žinomas solistas, šiandien jau mėgstamas plataus būrio klausytojų. Jis jau yra atlikęs daug įvairių vaidmenų pagrindiniuose Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno teatruose. Nacionaliniame operos ir baleto teatre jis su- žibėjo šių metų pavasarį sukurdamas Karaliaus vaidmenį Richardo Wagnerio operoje Lohengrinas, o rudenį – Silvos vaidmenį Giuseppe’s Verdi operoje Ernanis, kur balso valdymu ir aktoriniu meis- triškumu nenusileido kviestiniams užsienio atlikėjams. Bravissimo skaitytojams siūlome pažintį su

Tadas Girininkas – Karalius Richardo Wagnerio operoje Lohengrinas . Frydrichas Dainius Stumbras sparčiai meistriškumo aukštumų link žengiančiu solistu. 12 Girininkas: Visi keliai veda į Vilnių svarbu būti pastebėtam, išgirstam. lektyvas, kur visi – dirigentas, režisierius, scenografas, atlikėjai 2007 m. dalyvavau Lietuvos muzikos – lyg viena šeima. Kiekvienas stengiasi ne tik dėl savęs, bet ir dėl Esate gimęs Šiauliuose, mokėtės Klai- ir teatro akademijoje vykusiame Stasio kitų. Čia labai tiktų posakis: „Akis už akį, dantis už dantį“. Jeigu pėdoje, dabar gyvenate Vilniuje. Kur Baro konkurse. Tai tenorų konkursas, tau blogai, tikrai neliksi vienas. ir kaip prasidėjo Jūsų muzikinis ke- pirmoji vieta visada skiriama tenorui. lias? Man atiteko antroji vieta – džiaugiuosi Nors esate nuo pajūrio, regis, trumpiausiai dirbote Klaipėdos Taip susiklostė, kad, gimęs Šiauliuose, šiuo laimėjimu. 2009 m. Estijoje, Klau- muzikiniame teatre? Iš ryškesnių darbų – vaidmenys Monte- dar visai mažas su tėvais išsikrausčiau dijos Taev tarptautiniame konkurse, verdi operose Orfėjas, Popėjos karūnavimas ir Audronės Ži- gyventi į Palangą. Pirmieji gabumai pelniau finalininko diplomą. 2011 m. gaitytės fantasmagorijoje Frank’Einšteinas. turbūt ir atsiskleidė Palangos vaikų dainavau Vokietijoje, viename pres- Klaipėdoje (beje, ir Kaune) dar dainavau Giacomo Puccini ope- darželyje, kur buvo žaidžiama, rengia- tižiškiausių pasaulio konkursų Neue roje Džanis Skikis, kurią statė režisierė Yana Ross, dalyvavau mi koncertai tėvams ir pan. Anuomet Stimmen. Dar vienas tarptautinis kon- koncertiniame Giuseppe’s Verdi Rigoleto atlikime. Iki šiol nesu gabiausius vaikus atrinkdavo ir kvies- kursas vyko Olandijoje. Buvo du at- palikęs Klaipėdos, čia atlikau visai nemažai partijų. Aišku, Kau- davo į muzikos mokyklas. Tėvų išleis- rankiniai turai, kurių pirmasis rengia- ne ir Vilniuje veikla aktyvesnė, nes Klaipėdoje dėl teatro specifi- tas, išvažiavau į Klaipėdos Eduardo mas Rygoje, Latvijoje. Pradėjęs gauti kos daugiau statoma operečių, miuziklų. Tačiau repertuaras čia Balsio menų gimnaziją, kur, drąsiai ga- daugiau vaidmenų, dažniau dalyvauju išties labai įvairus. Antai neseniai Klaipėdoje pastatytas Gaetano liu teigti, ir pradėjo klostytis mano mu- Europos teatrų perklausose, tad kon- Donizetti Meilės eliksyras. Beje, Klaipėda turi fantastišką Muzi- zikinis kelias. Baigiau saksofono spe- kursams tiesiog nebelieka nei laiko, nei kinio pajūrio festivalį. Ko Klaipėdai palinkėčiau – tai daugiau cialybę. Saksofoną pūčiau ir Lietuvos finansų. vokiško repertuaro. Juk kadaise šis miestas buvo vokiečių kultū- muzikos ir teatro akademijoje. Baigęs ros oazė, ir šiandien atvyksta daug turistų iš Vokietijos. saksofono studijas, įstojau į dainavimą. O kuris konkursas padarė didžiausią įspūdį? Šią vasarą dalyvavote bendrame Kauno valstybinio muzikinio Kas paskatino pasukti į vokalą? Turbūt Neue Stimmen. Jis patenka į teatro ir tarptautinio operos festivalio PromFest projekte Es- Dar studijuodamas saksofoną daina- geriausių pasaulio konkursų dešimtu- tijoje... vau chore ir papildomai lankiau vo- ką ar gal net penketuką ir yra tokio pat Nikolajaus Rimskio-Korsakovo opera Caro sužadėtinė buvo kalo pamokas. Sekėsi visai neblogai, lygio kaip Kardifo, Placido Domingo parodyta Pernu ir Taline – tarptautiniame Birgittos festivalyje. atsiskleidė daugiau balso galimybių, ar Piotro Čaikovskio konkursai. Į Neue Muzika labai graži, pastatymas šiuolaikinis, orientuotas į Vaka- tad dainavimo mokytoja pasiūlė pasi- Stimmen buvo atrinkta vos 30 atlikėjų rus, gal net artimesnis vokiečių publikai. Tai nėra senovinis rusų prašyti pas profesorių Vladimirą Pru- iš viso pasaulio. Taigi vien patekti į jį pastatymas su didžiuliais chorais, realistinėmis dekoracijomis. dnikovą. Profesorius mane priėmė ir – didžiulis laimėjimas. Varžytis buvo Viskas labai minimalistiška, daug šviesos, kostiumai šiuolaiki- ilgainiui dainavimas tapo pagrindine nelengva, suvažiavo ypač stiprūs daini- niai, vyrauja kosminė atmosfera. Šiek tiek primena Kaune pas- specialybe. Labai norėjau dainuoti. ninkai, bet pasirodžiau visai neblogai, tatytą Verdi Atilą. Likimo ironija – mokykloje dievago- buvau pakviestas atvykti į Magdeburgo jausi, kad niekada gyvenime nedainuo- teatro perklausą, gavau įvairių agentū- Kaune atlikote pagrindinį Atilos vaidmenį. Įdomu, kaip šį ne- siu, o štai tapau dainininku. rų pasiūlymų. įprastą pastatymą įvertino publika? Į Olandijos konkursą taip pat vyko Nemanau, kad mūsų, šiuo atveju Kauno, publikai toks spektak- O saksofoną dar prisimenate, retkar- rimta atranka, bet patekusiųjų buvo lis būtų labai artimas. Atila pastatyta kosmine tematika, tokia čiais pagrojate? daugiau. Sėkmingai žengiau iki pusfi- pankiška, o juk siužetas – ne apie tai... Spektaklis buvo paro- Net nežinau, kur dabar yra mano sak- nalio, kur koją pakišo jaudulys. Tačiau dytas vos keletą kartų kaip bendras Kauno muzikinio ir Estijos sofonas... agentūrų nelikau nepastebėtas, taigi menininkų projektas. Matyt, panašiai bus ir su Caro sužadėtine: pasirodymą galima laikyti sėkmingu. keletą kartų parodyta, vėliau galbūt bus atliekama koncertiškai, Tada pakalbėkime apie Jūsų vokalinį Reikšminguose konkursuose verta nes muzika išties labai graži. kelią. Pirmieji išbandymai turbūt bu- pasirodyti, tačiau laimėti labai sunku. vo konkursai? Todėl manau, kad nebūtinai reikia nu- LNOBT pavasarį sužibėjote operoje Lohengrinas, kur atlikote Mano vokalinis kelias neilgas. Dai- galėti, svarbu kaupti patirtį. Karaliaus vaidmenį. Ką Jums šis vaidmuo reiškė, ką davė? navimą pradėjau studijuoti 2003 m. Dainuoti Wagnerį norėjau visada. Tai vienas iš mano svajonių Taigi dešimt metų nėra daug. Žinoma, Bel canto nėra paprasta kompozitorių, bet maniau – ne dabar, vėliau, gal po dešimties daugelis dainininkų iki studijų lanko metų. Tačiau taip susiklostė, kad teko dainuoti šiemet. Klausiau dvejų metų parengiamuosius kursus, Kaip prasidėjo Jūsų profesionalus ke- keleto žmonių, jie sakė – o kodėl ne? Lohengrinas man nėra su- dainuoja choruose, ansambliuose. Ir aš lias teatre? dėtinga opera: Karaliaus vaidmenį reikia tiesiog gražiai padai- dainavau chore, bet įstojęs mečiau. Iš 2007 m. dalyvavau Claudio Montever- nuoti, tad ėmiausi ir padariau viską, ką galėjau. pradžių, kaip ir daugeliui, buvo sunku, di operos Orfėjas pastatyme Klaipėdos neišvengiau persidainavimo, pertem- valstybiniame muzikiniame teatre. Iš- Kiti Jūsų vaidmenys LNOBT – Verdi operose Ernanis ir Rigo- pimo. Taip jau būna – nežinai, kaip kart po premjeros atvykau į „bohemie- letas. Kuo skiriasi Wagnerio ir Verdi operų atlikimas? tiksliai reikia, o norisi padaryti kuo čių“ perklausą. Gavau Šventiko vai- Nelyginčiau šių kompozitorių muzikos. Nors gyveno tuo pačiu daugiau. Tos didelės pastangos kartais dmenį Wolfgango Amadeus Mozar- metu, jų stiliai visiškai skirtingi. Ankstyvoji Wagnerio kūryba nieko gero neduoda. Tačiau iš visko to operoje Užburtoji fleita. Vaidmuo gana lengva, kitaip nei ankstyvoji Verdi kūryba, kuri beprotiškai gyvenime mokomės. nedidelis, bet gana sunkus. Taip tapau sunki dainuoti. Geriausias pavyzdys – pagrindinės Ernanio par- Konkursų nebuvo daug. Rinkausi tik šios trupės – anuomet dar jaunos ir ne- tijos: Silvos, Don Karlo, Ernanio, Elvyros vaidmenys. Wagnerio laikomus prestižiniais. Juk atlikėjui patyrusios – nariu. Tai fantastiškas ko- Lohengrinas dainavimo požiūriu tikrai lengvesnis. Galbūt dėl

13 Vis-à-vis

to, kad čia mažiau bel canto, o daugiau rečitatyvinio dainavimo, klausimo: „Ką tu čia veiki?“ Gali dainuoti derinti, nes jei esi tik darbo fanatikas, gali paties teksto. Verdi Ernanyje labai daug bel canto. Paneigčiau labai gerai, bet vis tiek nepateksi. Pats esu būti, kad gerai nebus niekur. Šeima – tai paplitusį teiginį, kad bel canto dainuoti lengva. su tuo susidūręs: pasakė, kad puikiai pa- varikliukas, kuris padeda, palaiko, stumia Kita vertus, dažnai užmirštamas ir tikras rečitatyvas. Kai ku- sirodžiau, bet dėl nelabai žinomos agen- į priekį ir skatina. Būna, kad nepasiseka riems atlikėjams atrodo, kad rečitatyvai lengviausia, juos padai- tūros nepatekau. Gal buvo ne tas laikas, perklausa ar kitkas, bet visada sulaukiu nuoti – vieni juokai. Nieko panašaus. Kaip pavyzdį paminėčiau neatsidūriau tinkamu laiku tinkamoje tik gerų žodžių ir paskatinimo. Tai sutei- Mozarto operas, jose labai daug rečitatyvų, ir tai, ko gero, vienas vietoje. Gal kada ateityje. Dabar niekur kia didesnį stimulą eiti į priekį. iš sunkiausių dalykų. Nemenkas iššūkis padainavus kelių pusla- neskubu, turiu darbų ir siekių Lietuvoje, Nemanau, kad šeima – karjeros trukdis. pių rečitatyvą atlikti ariją. ir tikrai nemažai. Aišku, būna ir tokių, kurie viską atiduoda Sparafučilės partija Rigolete nėra sunki, nes tikrai patogiai pa- arba šeimai, arba darbui. rašyta. Verdi Rigoletą kūrė jau būdamas įgudęs meistras, todėl Bet ar norėtumėte išvykti svetur? ir paties Rigoleto partija atlikėjui gana palanki. Taip pat ir Her- Jeigu pasitaikytų galimybė, žinoma. Di- O kas Jums suteikia didžiausią stimulą? cogo, kitos partijos, palyginti su Ernaniu ar Nabuku, gana pa- džioji dalis dainininkų stengiasi neuž- Nedvejodamas galiu atsakyti, kad žmona togios. Jei šiandien statytų Nabuką, labai pagalvočiau, ar imtis sibūti vienoje vietoje, išvažiuoti. Šiuo ir sūnus. Zakarijo partijos, nes ji beprotiškai sunki. Tai man būtų išties metu man labai svarbi patirtis Lietuvoje, didelis iššūkis, kuriam dar reikia subręsti. o išvykus sugrįžti irgi galima – žinai, kad Na ir pabaigoje papasakokite apie atei- tavęs lauks. Netikiu, kad išvažiavus savoje ties planus. O kuris vaidmuo Jums buvo mieliausias, labiausiai norėtas? šalyje jau durys užsidaro. Reikia išvažiuo- Nenoriu labai daug tikėtis, bet galbūt pa- Visi vaidmenys labai svarbūs ir ypatingi, bet jei jau turiu nuro- ti, tai duoda patirties, užgrūdina, suteikia vyks išvažiuoti į kelis operų pastatymus dyti maloniausius, sakyčiau, tai Atila ir Silva. Žinoma, dar daug žinių, kuriomis parvažiavęs gali pasidalyti užsienyje. Antai Rygoje esu įtrauktas į vaidmenų norėčiau padainuoti, bet tebūnie tai paslaptis... su kitais. Verdi operos Trubadūras vaidmenų sąra- šus, bet Latvijos nacionalinėje operoje yra Du tūkstančiai procentų darbo Varikliukas – šeima įvykę didelių permainų, todėl kol kas dar neaišku, kaip viskas bus. Kad ir kaip būtų, Trubadūras bus statomas balandį, o iki Ar pradėjęs studijuoti vokalą tikėjotės, kad po keleto metų jau bū- Sakykite, o gal ir nemuzikinėje srityje tol čia, LNOBT, laukia Onutės Narbutai- site atlikęs šitiek vaidmenų, sulaukęs pripažinimo? esate pelnęs apdovanojimų? tės operos Kornetas premjera. Galbūt šio- Nesitikėjau. Sceninio kelio pradžioje 2007 m. mano vaidmenys buvo Vieną esu... Iš policijos. Tiesą sakant, tur- je scenoje dalyvausiu ir Gioachino Rossi- visai mažiukai. Manau, kad ėjimas į priekį ir prasideda nuo tokių būt kiekvienas tokiu atveju būtų pasiel- ni operos Sevilijos kirpėjas pastatyme. vaidmenų. Labai daug dirbu savarankiškai, neapleidžiu darbo, kitaip gęs kaip aš. Tiesiog padėjau sugauti vagį, Neseniai dalyvavau minėtos Caro sužadė- gerų rezultatų pasiekti būtų sunku. Atiduodu net ne šimtą, bet tūks- palaukiau, kol atvažiuos policija, surašys tinės premjeroje Kaune. Vilniuje su „bo- tantį, gal ir visus du tūkstančius procentų darbui. Jei bent kiek apsi- protokolą, ir viskas. O paskui netikėtai hemiečiais“ dainavau operoje Visos jos leisi, vėliau bus sunku. Dainavimas – kaip ir sportas: keletą mėnesių įteikė padėkos raštą. tokios. Labai įdomu buvo dalyvauti roko nesitreniravęs, prarasi formą, paskui bus dvigubai sunkiau ją atgauti. ir operos sintezės projekte VCO ROCK – Sėkmė – laikinas dalykas. Ji arba nusišypso, arba ne. Vienas vaidmuo Norėtųsi šį tą sužinoti apie Jūsų asmeni- tai buvo šiek tiek kitokia patirtis. pasiseka, kitas gali ir nepasisekti. Viena diena būna tavo, kita – ne. Be nį gyvenimą. Dažnai galima išgirsti, kad Nacionalinėje scenoje neseniai parengiau abejo, norėtųsi, kad visos dienos būtų sėkmingos. reikia pasirinkti arba karjerą, arba šei- mą. O Jūs suderinate viską. Ar užtenka Bartolo vaidmenį operoje Figaro vedybos. Tai septintoji mano premjera šiemet. Ma- Kaip manote, ar Lietuvoje daug gerų atlikėjų? Nuo ko priklauso laiko? nau, kad septynios vaidmenų premjeros jų sėkmė? Taip, man pirmoje vietoje yra šeima. per metus – neblogas rezultatas, juk kelios Lietuvoje tikrai labai daug gerų dainininkų, bet nemažai jų išvažiuo- Dažnai sakau, kad turiu dvejus namus iš šių partijų buvo tikrai labai sudėtingos. ja. Daug priklauso ir nuo mokytojo, pas kurį tobuliniesi. Daugybė – šeimos namus ir teatrus. Manau, ge- atlikėjų nepakliūva į tas rankas, į kurias turėtų. Juk sakoma: geras riausia, kai žmogus geba abu dalykus su- Dėkoju už pokalbį. meistras iš medžio gali išdrožti nuostabią skulptūrą, o prastas iš gra- žios skulptūros gali padaryti medžio gabalą. Viskas priklauso nuo meistro – kokių žinių suteikia, kaip reguliuoja darbą, kaip dirba su tavimi. Aišku, yra tokių, kuriems paprasčiau, kuriems duota iš gam- tos, regis, viskas sekasi be pastangų. Vis dėlto nedirbdamas gerų re- zultatų nepasieksi.

Labai daug gerų atlikėjų išvyksta svetur. O kodėl Jūs pasilikote? Labai gerai, kad išvažiuoja. Ir aš buvau išvažiavęs, bet viskas ne taip paprasta. Niekas išskėstomis rankomis nelaukia. Pasaulyje yra la- bai gerų dainininkų. Perklausose esu girdėjęs tokių bosų, kad sun- ku patikėti. Net ir, regis, į tokius nedidelius teatrus kaip Bylefeldo (Vokietija) ar Berno (Šveicarija) suvažiuoja tokių balsų, kad kartais atrodo – ką aš ten veikiu. Daug veiksnių lemia galimybę patekti į teatrą, net ūgis, svoris, atrodymas scenoje. Labai svarbu ir kokiai agentūrai priklausai. Jeigu agentūra pagal reitingus patenka į geriau- siųjų penketuką ar dešimtuką, jokių problemų nekils, nes ji už tave laiduoja. O kai nuvažiuoji su mažai žinoma agentūra, gali sulaukti ir

Tadas Girininkas – Silva operoje Ernanis, Marcas Helleris – Ernanis, 14 Laura Zigmantaitė – Džiovana. Martyno Aleksos nuotraukos Po premjeros

1.

Moteris iš paveikslo. Ernanio premjera

Lietuvos nacionalinis operos ir 2. 3. baleto teatras savo 94-ąjį sezo- ną rugsėjo 14 ir 15 d. pradėjo su 4. Giuseppe’s Verdi operos Ernanis premjera. Retai pasaulyje stato- mas bene gražiausias Verdi bel canto veikalas į Lietuvos sceną atkeliavo Verdi 200-ųjų metinių proga. Operą scenoje įprasmino staty- tojų komanda iš Prancūzijos ir Italijos: retai statomais veikalais besidomintis dramos ir operos re- žisierius Jeanas-Claude’as Berutti (1) ir jo ilgametis bendradarbis, iš Egipto kilęs scenografas Rudy Sabounghi (1) bei jaunas italų dirigentas Gianluca Marciano, pakeitęs operą repetuoti Vilniu- je pradėjusį Giampaolo Bisanti. Kostiumus kūrė Agnė Kuzmic- kaitė (1). Spektaklio šviesų dai- lininkas – Levas Kleinas, choro meno vadovas – Česlovas Radžiū- nas, pastatyme taip pat dirbo di- rigentai Martynas Staškus ir Dai- nius Pavilionis. 5. 6. Rugsėjo 14 d. dainavo Silvia Dalla Benetta (Italija, 3) – Elvyra, Mar- cas Helleris (JAV, 2, 4, 6) – Er- nanis, Arūnas Malikėnas – Don Karlas (2), Tadas Girininkas – Silva (2, 4, 5), Laura Zigmantaitė – Džiovana, Rafailas Karpis – Ri- kardas, Arvydas Markauskas – Ja- gas. 15 d. publika išvydo Sandrą Janu- šaitę (4) – Elvyrą, Marcą Hellerį – Ernanį, Dainių Stumbrą – Don Karlą, Tadą Girininką – Silvą, Eugeniją Klivickaitę – Džiovaną, Mindaugą Jankauską – Rikar- dą, Vladą Bagdoną – Jagą. Premjeras dirigavo Gianluca Marciano (Italija), spalio 9 d. spektaklį – Martynas Staškus. 15 Po premjeros

noro partijoje. Kita vertus, dar neži- nia, kaip atrodys eilinis (ne reprezen- tatyvus, koks buvo vakar) spektaklis, kai nusistovės atlikėjų ansamblis. Bet mūsų publikai gali būti patraukli regi- nio pusė.

Mikusas Čežė. Visada esama objektyvių priežasčių, dėl ko vienos operos statomos dažnai, o kitos – retai. Ernanis priklauso prie pastarųjų. Man pirmieji du veiks- mai muzikos ir dramaturgijos požiūriu – silpna muzika. Jei šiai operai taikytu- me šiuolaikinio dramos teatro kriterijus, režisieriai iškupiūruotų labai daug to, ką girdime ir matome pirmame ir antrame veiksmuose, arba pastatytų kaip Sprech- theater – tiesiog prakalbėtų tas vietas, o ten, kur Verdi pagauna įkvėpimas, tre- čiame veiksme, jau inscenizuotų kaip muzikinį teatrą. Kitas aspektas: suprantu, su kokiais objektyviais sunkumais susiduria re- žisierius, kai pirmas ir antras veiksmai gerokai silpnesni už trečiąjį. Vis dėlto turiu pasakyti, kad režisieriaus darbo šia- me spektaklyje nesupratau. Manau, kad režisieriaus užduotis – padaryti, kad tai, Diskutuoja kritikai kas painu, taptų aišku. O čia režisierius dar labiau komplikavo tai, kas ir taip pai- Scenoje apsigyvenus Vakar matėte naujausią mūsų teatro ra. O vienas naujausių darbų – dirigen- nu. Ernanio siužete per daug politikos, naujam spektakliui operos pastatymą, Ernanį, sukurtą to Riccardo Muti parengtas Ernanis su įvykis veja įvykį pernelyg greitai. Tai ne visad smalsu, ką apie prancūzų režisieriaus Jeano-Claude’o lyriniu tenoru Francesco Meli. Taigi Traviata ar Karmen, kurias automatiš- jį mano žinovai. Ypač Berutti. Pagrindinius vaidmenis atli- šiandieninės Italijos kontekste spren- kai suprantame iš žmogiškų pagrindinių intriguoja nuomonių ko Marcas Helleris (Ernanis), Sandra dimas Ernanio vaidmenį skirti drama- veikėjų santykių. Todėl režisieriaus už- susidūrimas. Tad Janušaitė (Elvyra), Tadas Girininkas tiniam tenorui galėtų pasirodyti kiek duotis Ernanyje – suderinti, sutvarkyti jūsų dėmesiui – spa- (Silva), Arūnas Malikėnas (Don Kar- senamadis. Tačiau čia, Vilniuje, buvo tai, kas netvarkinga. To pritrūko. Sykiu lio 10 d. VIII tarptau- las), spektakliui dirigavo Martynas įdomu pajusti praėjusių laikų dvelks- suprantu, kad galbūt jis norėjo parodyti tinio operos kritikų Staškus. Įdomu būtų išgirsti jūsų nuo- mą. skirtingus laiko sluoksnius, nes dabar gy- seminaro metu įvy- monę apie jį. Galima brėžti paralelę. Mirtos medis vename tokiu metu, kai viskas – ir sena- kęs naujausio teatro operos finale virsta kiparisu: mirta sis, ir naujausias sluoksnis – vienalaikiai. operos pastatymo, Paolo Patrizi. Pirmas pastebėjimas simbolizuoja vedybas, kiparisas – lai- Tuo gali būti paaiškintas sprendimas Ernanio, aptarimas. susijęs su pagrindinio vaidmens atli- dotuves. Tai iš libreto ateinantis žen- parodyti viską lyg sapne. Turiu pasaky- Prie diskusijų stalo kėju. Man įdomu, kad vakarykščiame klas, nes Ernanis žūva savo vestuvių ti, kad pirmame ir antrame veiksmuose susėdo Mikusas Čežė spektaklyje Ernanio vaidmenį atliko dieną. Galima sakyti, kad Ernanio in- visiškai nieko nesupratau ir tik iš mielos (Latvija), LNOBT dramatinis tenoras. Norėčiau šiek tiek terpretacijose dramatiniai tenorai taip kolegės Beatos Baublinskienės sužinojau, generalinio direkto- paaiškinti. Mat ilgainiui susiformavo pat išnyksta ir jų vietą užima lyriniai jog veiksmas suvoktinas tarsi vykstantis riaus pavaduotoja tradicija, kad šį vaidmenį atlieka tiek tenorai. tarp sapno ir tikrovės, kas, pasirodo, ra- Laima Vilimienė, lyrinis, tiek dramatinis tenoras. Pagal šoma programėlėje. Tačiau iš to, ką ma- Edmundas Gedgau- tai šiek tiek keičiasi visos operos inter- Borisas Kehrmannas. Dirigentas va- čiau scenoje, nesupratau, kad tai sapno das, diskusiją vedusi pretacija. Pavyzdžiui, praeito amžiaus kar stengėsi diriguoti Verdi lyriškai, logika. Kitaip nei kolegos iš Italijos ir Beata Baublinskienė, šeštajame–septintajame dešimtmetyje nors scenoje girdėjome dramatinius Vokietijos, labiau domėjausi režisūra ir Paolo Patrizi (Ita- ryškiausi šios partijos atlikėjai buvo balsus. Čia įžvelgiu šiokią tokią prieš- mažiau dėmesio kreipiau į vokalo sub- lija), vertėja Laūra Mario Del Monaco ir Franco Corelli – priešą. Gal padiskutuotume apie tai? tilybes. Karnavičiūtė, Giulia dramatiniai tenorai. Bet vėliau turime Kita vertus, gerai, kad ši opera pastatyta, Vannoni (Italija) ir žinomą Claudio Abbado ir Luciano Edmundas Gedgaudas. Tiesą sakant, bent jau dėl to, kad Latvijos scenoje Er- Borisas Kehrmannas Pavarotti įrašą, kuriame pateikiamos nežinodamas šios krypties į lyrinę tra- nanio nėra ir artimiausioje ateityje grei- (Vokietija) rečiau atliekamos Verdi arijos. Ten Er- diciją, vakar ne kartą apie tai galvojau čiausiai nebus. Taigi tie, kurie labai nori nanio ariją girdime atliekant tenore di klausydamasis muzikos ir mintyse ją šią operą pamatyti, gali atvažiuoti iš Ry- Beata Baublinskienė grazia – labiau lyrinio tenoro – manie- labiau priskyriau lyriniam planui te- gos į Vilnių. Ernanis.16 Giulia Vannoni. Spektaklis įdomus, Galbūt savo nuomonę norėtų išsakyti E. G. Šiandien man buvo labai įdomu klausytis išsamios režisū- bet norėčiau pažymėti, kad vokali- ir kiti seminaro dalyviai? rinės Otelo analizės. Nekrošiaus teatrą pažįstu ir nors neslėpsiu, nė dainininkų kultūra buvo marga, ir kad kur kas labiau vertinu jo ankstyvąjį laikotarpį, jis yra įdo- kai jie visi dainavo vienoje scenoje, tai Živilė Ramoškaitė. Norėčiau svečiams mus ir šiuo spektakliu. Tačiau pirmą kartą klausydamasis Otelo ypač buvo justi. Trūko dainininkų ir pasakyti, kad dainininkus surinko italų aš tiek pastangų dėjau tam, kas čia šiandien buvo analizuojama dirigento pusiausvyros. dirigentas Giampaolo Bisanti. Jis ren- (režisūrinė simbolika, jos prasmės), kad daug muzikos tiesiog Dėl pastatymo. Be abejo, scenoje labai gė operą, turėjo diriguoti premjerą, praslinko pro šalį. Man buvo gaila šito. Į teatrą ateinu muzikos. daug grožio, tai labai gražus spektaklis, bet susižeidė, todėl jį pavadavo kitas Nemanau, kad viskas privalo būti logiškai sukabinta, motyvuo- bet man pritrūko gelmės ir Victoro italų dirigentas Gianluca Marciano. Šie ta, viena išplaukti iš kito. Svarbiausia, kad viskas turėtų dar ko- Hugo bei Giuseppe’s Verdi tekstų ana- muzikos vadovai lėmė dainininkų pa- kių nors prasmių, kad viskas eitų gilyn. Kur yra tas „gilyn“? Ne- lizės. Tai gana intelektualus spektaklis, sirinkimą. O vakar matėte diriguojant žinau. Kartais matome Vokietijos teatrų režisūros rezultatus. Ar jame yra įvairių meninių ir kultūrinių mūsų maestro Martyną Staškų. galima tai laikyti pažanga? Gal pažanga einant atbulom?.. citatų, vis dėlto šiuo požiūriu jis ne- Mūsų teatre, kaip ir kitur, esama pro- O dabar grįžtu prie Ernanio. Ne viską galėjau suprasti, bet nesu prilygsta Eimunto Nekrošiaus stiliui1. blemos, kurią turbūt pastebėjote, – prieš tam tikros sapno antilogikos, sapno pradmenų, kurių ne- Nekrošiaus operose matome, kad re- trūksta tenorų. Todėl iš Amerikos galima paaiškinti, įsivyravimą operoje. Muzikoje nebūtina visko žisūrinė ir kompozitoriaus mintis eina buvo pakviestas dainininkas Marcas aiškinti. Ji užburia kitaip. Dideli meistrai šitai sugeba, ir muzikos išvien ir labai raiškiai, jautriai atliepia Helleris. Mes turime Kristianą Bene- esmė, taip užburdama, pasirodo esanti gilesnė už tą, kuri labai muziką. Čia man to pritrūko. Spekta- diktą, kurį girdėjote Otele, bet jis yra intelektuali, labai režisieriaus išmąstyta. Manau, kad Ernanio klis pasirodė perdėm nutolęs nuo pir- laisvai samdomas ir mūsų teatras – laukia sėkmė ne tik dėl efektingo vizualiojo sprendimo. Pritariu, minės Verdi idėjos. Verdi – pavojingas kaip ir koks nors Vokietijos teatras – kad dainininkai buvo labai įvairių mokyklų, tai jautėsi. Vakar kompozitorius: pernelyg nutolti nuo turi jį pasamdyti, kad padainuotų. man patiko choras ir tas sapno pradmuo, manau, kad žmonės jo nubrėžtų idėjų režisieriui pavojin- jį suvoks. Žmonės, o ypač mūsų operos publika, per daug ne- ga. Pavyzdžiui, Rossini operas galima B. K. Žinote, Vokietijoje (galbūt ir Itali- linkę gilintis. Kai kurie kompozitoriai prie jų negali, o gal jau traktuoti šiek tiek laisviau, bet Verdi, joje) daug diskutuojama, kad lyriškesni ir nebando prisibelsti. Turiu minty didžiuosius XX a. kūrėjus. vos žengus žingsnį į šalį, jau kelia iššū- balsai labiau įsigilina į dramaturginius Nežinia, kada ateis jų laikas ir ar iš viso kada nors toks laikas kius. Esu mačiusi radikalių Grahamo veikalo aspektus ir geba atskleisti dau- Vilniuje jiems bus palankus. Vicko, Roberto Carseno – šiuo metu giau poetinių spalvų, slypinčių librete. labai žymių operos režisierių – inter- Pasaulyje regiu dvi kryptis. Pirmo- Tas laikas artėja, nes artėja Onutės Narbutaitės operos Korne- pretacijų, kurios, būdamos nutolusios ji – mažieji balsai, kurie neturi jėgos, tas premjera – ji vyks vasario pabaigoje... nuo pirminės Verdi idėjos, manęs neį- bet dainuoja intelektualiai, poetiškai tikino. Panašų nutolimą mačiau ir va- interpretuoja. Kita kryptis – tie, kurie Ž. R. Kadangi vakarykščiam spektakliui buvo išsakyta daug kriti- kar Jeano-Claude’o Berutti spektaklyje. vadovaujasi principu „kuo garsiau, tuo kos, norėčiau palaikyti priešingą nuomonę. Labai pritariu Edmun- geriau“. Ši kryptis dabar daug populia- dui ir jo geram spektaklio įvertinimui. Vakar Ernanį mačiau pirmą Šioje kritikoje išgirdau du teigiamus resnė ir prie to smarkiai prisideda to kartą. Išdrįsiu visiškai nesutikti su gerbiamu Čeže, kad pirmi du momentus. Pirma, kad nors drama- reikalaujantys dirigentai. Pavyzdžiui, operos veiksmai muzikos požiūriu nevykę. Man atrodo, jog kaip tik tiniai tenorai lyg ir tampa nykstančia Christianas Thielemannas. Kai jis di- ši muzika užkabina tuo, kad yra mažai pažįstama. Mes jos nemoka- rūšimi, vis dėlto savo scenoje dar jų riguoja, gali dainuoti tik tokie galingi me atmintinai, kaip kad mokame Traviatą ar kitas operas, kurių jau turime; antra, labai malonu girdėti, balsai kaip Deborah Voigt; jis tiesiog negalime klausyti šviežia ausimi. Ernanį klausiau ištempusi ausis, kad svetur yra tiek Eimunto Nekro- skatina solistą forsuoti, interpretacijai nes to laikotarpio Verdi man labai įdomus. Nesvarbu, kad ši opera šiaus operos apologetų, nes pas mus, erdvės nelieka. sukurta po Nabuko. Labai gražūs chorai. Sužavėjo ir iš karto už- Lietuvoje, ne visi gerai atsiliepia apie Nuo 1933 m. matome orkestro didėji- kabino net ta nedidelė įžangėlė, kurią orkestras vakar labai gražiai šio režisieriaus pastatytas operas. mo, papildymo naujais instrumentais pagrojo. Norėčiau pasiteirauti Laimos Vili- tendenciją, tad dainininkams darosi Į šį pastatymą pažvelgsiu pastarųjų mūsų teatro pastatymų kon- mienės. Edmundo Gedgaudo žodžiais, vis sunkiau prasiveržti pro orkestro tekste. Iš naujesnių turėjome Eugenijų Oneginą, kuris nepatrauklus, vakarykštis Ernanis buvo reprezenta- faktūrą. Bet, mano nuomone, dirigen- suveltas. Nors spektaklis pastatytas visai neseniai, 2012 m., prieš sa- cinis – tik trečiasis premjerinės operos tas visada turi dirbti su dainininku. vaitę teatro salė buvo nepilna. Ernanio matėme tik trečią spektaklį, parodymas. Kokią jūs kaip LNOBT Jei balsas lyriškesnis, dirigentas turėtų bet aš būtiniausiai veršiuosi ir į kitus sezono spektaklius, nes tai, ką rinkodaros vadovė matote šio spekta- prie to prisitaikyti, o ne nurašyti dai- vakar pamačiau visiškai atvira širdimi, ta spektaklio švara man labai klio ateitį? Ar jis padės didinti mūsų nininką ir ieškoti dainuojančio garsiau, patiko. Šimtu procentų pritariu Edmundui, kad iš karto visko neiš- teatre kultūrinį Verdi kapitalą2? atseit geriau. Manau, problema ne ta, nagrinėsi. Otelas nuo pat pirmo spektaklio man buvo suprantamas kad nėra tenorų. Jų yra, bet trūksta di- nuo pradžios iki pabaigos: vaizdas, judesiai, ką režisierius nori tuo Laima Vilimienė. Be abejo, taip. Ap- rigentų, kurie tinkamai su jais dirbtų ir pasakyti. O šičia dar yra paslapčių, ir man jos patinka. Patinka, kad skaičiuoti spektaklių lankomumą ir atsižvelgtų į kompozitoriaus reikalavi- jų liko, yra didelė erdvė kaskart ką nors atrasti. pajamas iš bilietų yra mano darbas. mus. Dažnai kalbama, kad Vokietijoje Operos menas tuo ir grįstas, kad žmogus negali operos, kurios ne- Remdamasi turimais duomenimis, spektakliai režisūriškai labai radikalūs. pažįsta, pamatyti tik vieną kartą. Jis eina į tą patį spektaklį daug kar- tvirtai sakau, kad šį sezoną tai tikrai di- Bet aš sakyčiau kitaip: radikalumas tų ir kaskart randa naujų sluoksnių. Kalbu ne apie specialistus, o delis kapitalas. Bilietai į Ernanį išpirkti dabar persikėlė į orkestro duobę, ir so- apie publiką. Juolab kad scenoje yra Velasquezas, nesvarbu, kad čia arba rezervuoti iki sezono pabaigos, listus labiau kankina ne drastiški reži- paveikslų kopijos, bet tai nuostabus, visų mėgstamas dailininkas. tikiuosi, kad panašiai bus per artimiau- sūriniai, o drastiški muzikiniai spren- Pamačius šį Prado muziejaus vaizdą, iš karto kyla viena mintis: kuo sius penkerius metus. dimai. greičiau į Madridą!

1 Seminaro metu buvo nuodugniai analizuojami Eimunto Nekrošiaus režisūriniai simboliai operoje Otelas. 2 Laima Vilimienė seminare pasisakė apie Verdi kaip prekės ženklą ir paaiškino kultūrinio kapitalo sąvoką. 17 Po premjeros

M. Č. Trumpai paaiškinsiu mielai kolegei, kodėl taip puo- lyrinei operai. Ir kuo labiau buvo ver- visi sakytų – nuostabu... liau du pirmuosius operos veiksmus. Galbūt man trukdė tinamos lyrinės savybės, tuo populia- Beje, šiame pastatyme yra Lucos žinojimas, kad šią operą Verdi kūrė vadinamuoju darbo ka- resnis darėsi, tarkim, Charles’is Gou- Ronconi 1982 m. La Scaloje pastatyto torgininkų galerose laikotarpiu, kai operas kepė lyg fabrike. nod, vėliau Bizet ir t. t. Tai nereiškia, Ernanio citata: antrame veiksme El- Dažnai jis tiesiog neturėjo laiko pernelyg gilintis į libreto si- kad viena ar kita opera, vėl keičiantis vyra rodoma tarsi madona. La Scalo- tuacijas. Mano nuomone, atskirų arijų (pavyzdžiui, Ernanio), padėčiai, negali sugrįžti. Pavyzdžiui, je Elvyra buvo Mirela Freni – panau- kurios pačios savaime yra gražios, taip pat ansamblių ir cho- Beethoveno Fidelijas irgi nėra pati dotas tiesiog tas pats įvaizdis. rų seka rodo, kad Verdi dirbo tarsi jau su gatavais modeliais. populiariausia opera, bet kai 1989 m. Kad chorai panašūs į ankstesnių operų chorus. Vokietijoje keitėsi politinė padėtis, ji B. K. Vokietijoje panašų pastaty- Tarkim, Wagneris parašė perpus mažiau, bet galbūt dėl to du- tapo labai aktuali. Taigi kartais ope- mą galima būtų pamatyti, nes mūsų kart ilgiau mąstė apie galutinį rezultatą. Verdi daugiau žaidė ros kyla į viršų, kartais leidžiasi, bet publika dvejopa – tradicionalistai ir su publika, jam, kaip žinome, labai svarbus buvo ir finansinis yra ir stabilių operų, tokių kaip Tra- modernistai. Tradicionalistai eina aspektas, todėl – gal tai mano subjektyvi nuomonė – jo indi- viata, Rigoletas, , nes kai kurie į teatrą pamatyti spektaklio tokio, vidualybė prabyla tik trečiame veiksme, kur instrumentuotė dalykai – asmeniniai santykiai, meilė koks jis buvo premjeros vakarą, tar- staiga pasidaro įdomi, juntamas įkvėpimas. Operos Travia- ir t. t. – išlieka visada. Taigi operos, kim, 1844 m., – su tokiais pat seno- ta, Rigoletas, Trubadūras turi daugiau, sakykime, bestselerio kuriose šie dalykai antrajame plane viniais kostiumais ir pan. Operos savybių, nes iš karto lengvai suvokiame jų medžiagą. Galbūt arba muzikiniu požiūriu neraiškiai teatrų direktoriai kviečia modernius iš tiesų esama objektyvių priežasčių, dėl ko pagal atlikimo parodyti, ne visada gali džiaugtis arba net avangardinius režisierius dažnumą Traviata pirmauja, o Ernanio nėra netgi pirmajame populiarumu. Todėl man įdomu, kurti pastatymų, tačiau kviečia ir iš- dvidešimtuke. Operos istorija gana žiauri. Taip, yra šedevrų, kaip Ernaniui seksis kitą ar dar kitą skirtinai konservatyvius statytojus. kurie ilgai buvo neatliekami, todėl nesame jų girdėję. Bet Er- sezoną, nes tai parodys, ar ši opera O ką mes matėme vakar? Aš iš viso nanis kartkarčiais įvairiose šalyse statomas, tačiau ir išbandy- Lietuvos publikai svarbi. Įdomu, ar ji nemačiau režisieriaus. Mačiau sce- ta laiko – praėjus penkiasdešimčiai ar daugiau metų – ši ope- išlaikys laiko patikrinimą. nografo, kostiumų dailininko darbą ra taip ir nepakilo skalėje labai aukštai. Vadinasi, kaip minė- – nuostabūs kostiumai. Bet režisū- jau, ji turi minusų. Tai nereiškia, kad teatras neturi jos statyti, Taip, yra šedevrų. Bet gyvuoja ir riškai tenoro, baritono ir boso, įsi- nes kiekvienas patikrinimas geras, bet manęs kaip subjekto tendencija prikelti retas operas. mylėjusių sopraną, istorija nebuvo ši opera nesujaudino. Tačiau labai džiaugiuosi dėl jūsų, kad Kita vertus, svarbios ir konkrečios papasakota. Aš taip pat labai mėgstu pamėgote Ernanį ir žiūrėsite jį, atliekamą kitų dainininkų. aplinkybės, laikas ir vieta. Tad jei operos uvertiūrą, bet negalėjau jos pažvelgtume į mūsų teatrą šiandien, klausytis, nes stebėjau, kas vyksta B. K. Norėčiau patikslinti, kad Ernanis – penktoji Verdi ope- akivaizdžiai pamatytume, kad da- scenoje. Norėčiau oponuoti Mikusui. ra. Žymiausia buvo Nabukas, trečioji jo opera, tada buvo su- bar Ernanis yra susidomėjimo vir- Jei skaitote knygą ir jos nesuprantate, kurti Lombardiečiai, po jų – Ernanis. Ernanis 1844 m. buvo šūnėje, o Traviata truputėlį žemiau. dar nereiškia, kad knyga prasta. Jūs atliekamas visur, net mažiausiame Italijos teatre. Nesutinku, Norėčiau paklausti užsienio kolegų, matėte nekokį pastatymą, bet tai dar kad tai prastas kūrinys. ar tokį spektaklį, kokį išvydote Vil- nereiškia, kad Ernanis – prasta opera. niuje, galima būtų pamatyti Italijo- M. Č. Ernanis ir Nabukas buvo labai populiarios operos, bet je, Vokietijoje, Latvijoje? M. Č. Per pastaruosius septyniolika laikui bėgant skonis keitėsi. Vieną dešimtmetį didelę vertę metų, kai Latvijos operai vadovavo gali turėti ir publikos susidomėjimo sulaukti, pavyzdžiui, po- P. P. Italijoje galbūt ne, nes mūsų Andrejas Žagaras, tokios režisūros litinis aspektas, kaip tai buvo Nabuke ir Ernanyje. Vėliau jis kritikai konformistai. Paprastai jie spektaklio pas mus nebūtumėte galė- susilpnėjo, ir tada iškilo muzikiniu požiūriu stiprios operos, vertina netradicines interpretacijas, ję išvysti. Nes pirmiausia jis būtų pa- atitinkančios laiko skonį. Nesistebiu, kad Ernanis buvo labai bet tik sukurtas madingų režisierių. klausęs, ką visi tie žmonės naktį mu- populiarus XIX a. penktajame dešimtmetyje, galbūt vėliau. Jeanas-Claude’as Berutti Italijo- ziejuje veikia, kaip jie ten pateko. Jei- Bet jo populiarumas blėso, nes svarbesnės darėsi lyrinės sa- je nėra madingas režisierius. Jei tai gu jie įsimylėję paveikslą, kodėl tada vybės, iškilo Traviata. Kaip žinome, ji padarė įtaką prancūzų būtų Roberto Carseno pastatymas, tas paveikslas taip ir lieka kaboti, kai herojė, iš jo jau išlipusi, tarsi šizofre- niškai susidvejinusi, kažką dainuoja. Tačiau jei kalbėtume apie Ernanio vizualumą, tai ryškus, su prabangiais kostiumais ir pan. spektaklis Rygoje tikrai galėtų atsirasti, nes mūsų pu- blika tokius taip pat mėgsta.

Dėkoju visiems už pasisakymus ir nuomones.

Opera Ernanis: Marcas Helleris – Ernanis, Tadas Girininkas – Silva, Sandra Janušaitė – Elvyra

18 Operissimo

Biografijos faktai Pelniusi tarptautinį pripažinimą, Sigutė Stonytė yra ir vie- na žymiausių šiandienos solisčių Lietuvoje. 1982 m. baigusi Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (prof. Zenono Pau- lausko klasė), 1985 m. Tatjanos vaidmeniu Piotro Čaikovs- kio operoje Eugenijus Oneginas debiutavo Lietuvos nacio- naliniame operos ir baleto teatre. Nuo tol čia dainuoja visas pagrindines soprano partijas. Tarp ryškiausių vaidmenų – Ledi Makbet Giuseppe’s Verdi operoje Makbetas, Abigailė Verdi Nabuke, Leonora Verdi Likimo galioje, Aida to paties pavadinimo operoje, Dezdemona Otele, Toska Giacomo Puccini operoje, Grafienė Wolfgango Amadeus Mozarto Figaro vedybose, Zenta Richardo Wagnerio Skrajojančiame olande, Salomėja Richardo Strausso operoje ir daugelis kitų. Solistė yra sukaupusi ir didžiulį koncertinį repertuarą, daž- nai dainuoja soprano partijas oratorinio žanro kūriniuose, yra pirmoji daugelio muzikos kūrinių atlikėja Lietuvoje ir pripažinta kamerinės vokalinės muzikos interpretuotoja. Gastroliavo daugelyje Europos valstybių, Japonijoje ir JAV. 1984 m. laimėjo Rygos tarptautinį dainininkų konkursą, 1991 m. tapo antrosios vietos (pirmoji nebuvo skirta) lai- mėtoja pirmajame tarptautiniame Marian Anderson voka- listų konkurse Merilande (JAV). Už kūrybinę veiklą Sigutė Stonytė apdovanota daugeliu apdovanojimų. Iš jų svarbiausi: Lietuvos teatro sąjungos Kristoforo prizas už Ledi Makbet vaidmenį (1996), Geriau- Kompaktinė plokštelė sios metų solistės titulas ir Kipro prizas (1999), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinas (2000), Sopranas Sigutė Stonytė. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija (2003), Estijos Respublikos Marijos žemės kryžiaus ordinas (2004), Nacionalinė kultūros ir meno premija (2004), Operos švy- Balso sielos atspindžiai turių apdovanojimas Geriausia metų operos solistė (2005 ir 2011), Auksinis scenos kryžius už Grafienės vaidmenį ope- roje Figaro vedybos (2011). Nuo 1992 m. Sigutė Stonytė ugdo būsimus solistus Lietu- vos muzikos ir teatro akademijos Dainavimo katedroje, nuo 2010 m. – profesorė, nuo 2012 m. – Dainavimo katedros vedėja. Solistė yra daugelio respublikinių ir tarptautinių vo- kalistų konkursų žiuri narė. „Muzika – tai menas, kuris švelniausiai prisiglaudžia prie ______ašarų ir prisiminimų“ Oscaras Wilde’as Laūra Sigutės Stonytės Balso sielos atspindžiai – tai dvylika ope- Karnavičiūtė rų arijų, kurias dainininkė įrašė palydima maestro Roberto Šerveniko diriguojamo LNOBT simfoninio orkestro. Plokš- Unikalusis kompozitorius Richardas Straussas žmogaus balsą kitados pavadino gra- telę pradeda Almirenos arija Lascia ch’io pianga – baroko žiausiu muzikos instrumentu, ir, ko gero, retas išdrįstų tam paprieštarauti. Nenuos- muzikos perlas iš Georgo Friedricho Handelio operos Ri- tabu, kad užsienyje vis gausiau ir dažniau pasirodo kompaktinių plokštelių, kuriose naldas, o užbaigia Dalios arija iš Balio Dvariono operos Da- skamba vieno operos solisto balsas. O štai Lietuvoje ši praktika beveik nepaplitusi, lia. Tarp šių dviejų polių – auksinis operos repertuaras: dvi todėl kiekvienas konkrečiam operos balsui dedikuotas įrašas tampa šiokiu tokiu įvy- Liu arijos iš Giacomo Puccini Turandot, Mimi pasakojimas kiu. Kompaktinė plokštelė Sopranas Sigutė Stonytė. Balso sielos atspindžiai – tai iš- iš Bohemos, garsioji Toskos arija Vissi d’arte, Dezdemonos tisa moterų – viltingų, nurimusių, kenčiančių skausmą, ugningai įsimylėjusių, tyliai Daina apie gluosnį ir malda iš Giuseppe’s Verdi operos Ote- mylinčių – muzikinių portretų galerija. Visos jos dainuoja ir atskleidžia savo širdį las, Leonoros arija Pace, mio Dio iš Likimo galios, pragaro padedamos Sigutės Stonytės, ypatingos Lietuvos operos primadonos. liepsnomis alsuojanti Ledi Makbet arija iš operos Makbe- Solistė sako: „Ši kompaktinė plokštelė man kelia gana keistą trapumo pojūtį: vai- tas ir Tatjanos laiško scena iš Piotro Čaikovskio Eugenijaus dmenys joje surinkti tokie, kurie lydėjo visą gyvenimą, įvairiais pavidalais žengė Onegino. koja kojon drauge su manimi, bet įrašas buvo padarytas vos per kelias dienas. Štai tada ir suvoki, kad scena dainininko gyvenime yra kaip viena akimirka. Atrodo, Kompaktinės plokštelės leidybą parėmė Lietuvos kultūros dainuoji sau žmogus jau būdamas brandus, nuėjęs ilgą kūrybos kelią, priartėjęs prie fondas. Viršelio maketas Vaidos Bakienės. jo pabaigos, ir aiškiai pamatai, kad viskas tėra vienas mirksnis.“ 19 LIETUVOS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS GRUODIS / SAUSIS / 2013-2014

LAPKRITIS / November 6 d., penktadienis, 18.30–21.40 18 d., trečiadienis, 18.30–21.45 10 d., antradienis, 18.30–21.40 Giuseppe Verdi PREMJERA Johann Strauss ERNANIS, 4 v. opera 29 d., penktadienis, 18.30 VIENOS KRAUJAS, 3 v. operetė Režisierius Jean-Claude Berutti 30 d., šeštadienis, 18.30 Libretą vertė Antanas Gailius Dirigentas Martynas Staškus CARMEN, 2 v. baletas ir Eduardas Astramskas ERNANI, an opera pagal Georges’o Bizet muziką Režisierė Monika Wiesler 35, 45, 55, 65, 80, 180 Lt Choreografė Didy Veldman (Olandija) Dirigentas Julius Geniušas Muzikos vadovas ir dirigentas WIENER BLUT, an operetta 19 d., ketvirtadienis, 18.30–21.20 30, 40, 50, 60, 70, 130 Lt Piotr Čaikovskij Modestas Barkauskas GULBIŲ EŽERAS, 2 v. baletas Dailininkė Kimie Nakano (Didžioji Britanija) 11 d., trečiadienis, 18.30–21.00 Choreografija Mariuso Petipa, Levo Ivanovo Šviesų dailininkas ŽYDRASIS DUNOJUS, 2 v. baletas Dirigentas Robertas Šervenikas Ben Ormerod (Didžioji Britanija) pagal Johanno Strausso muziką SWAN LAKE, a ballet CARMEN, a ballet Choreografas Andrej Melanjin 30, 40, 50, 60, 70, 130 Lt 45, 55, 65, 75, 90, 200 Lt Dirigentas Martynas Staškus THE BLUE DANUBE, a ballet 20 d., penktadienis, 18.30–21.40 30, 40, 50, 60, 70, 130 Lt Franz Lehár GRUODIS / December LINKSMOJI NAŠLĖ, 3 v. operetė 12 d., ketvirtadienis, 18.30–21.30 Libretą vertė Ramutė Skučaitė 1 d., sekmadienis, 12.00–14.15 30, 40, 50, 60, 70, 130 Lt Režisierė Monika Wiesler Nacionalinės M. K. Čiurlionio 28 d., šeštadienis, 18.30–21.30 Dirigentas Julius Geniušas menų mokyklos Baleto skyrius 100, 150, 200, 250, 300, 450 Lt DIE LUSTIGE WITWE, an operetta Sergej Prokofjev Johann Strauss 30, 40, 50, 60, 70, 130 Lt PELENĖ, 3 v. baletas vaikams ŠIKŠNOSPARNIS, 2 d. operetė Choreografas Enno Suve Libretą vertė Vlada Mikštaitė ir Antanas Dirigentas Alvydas Šulčys Gailius CINDERELLA, a ballet for children Režisierius Gediminas Šeduikis 12, 18, 25, 30, 40, 45 Lt Dirigentas Martynas Staškus DIE FLEDERMAUS, an operetta 4 d., trečiadienis, 18.30 5 d., ketvirtadienis, 18.30 14 d., šeštadienis, 18.30–21.00 Lietuvos ir Lenkijos teatrų kultūriniai mainai Giuseppe Verdi Lenkijos nacionalinio baleto gastrolės TRAVIATA, 2 d. opera ECHOES OF TIME, Režisierius Chen Shi-Zheng vienaveiksmių baletų vakaras/ Dirigentas Robertas Šervenikas ballet evening of the Polish National Ballet Alfredas – Edgaras Montvidas Garbės globėjai: LA TRAVIATA, an opera Lietuvos Respublikos Prezidentė 35, 45, 55, 65, 80, 180 Lt Dalia Grybauskaitė, Lenkijos Respublikos Prezidentas Bronisław Komorowski 45, 55, 65, 75, 90, 200 Lt

Kasos dirba 10–19 val., šeštadienį 10–18.30 val., sekmadienį 10–15 val. Jei sekmadienį vakare rodomas spektaklis, kasos dirba iki spektaklio pradžios. 20 Informacija ir bilietų užsakymas tel.: (8 5) 262 07 27, (8 612) 46 614, (8 615) 51000, www.opera.lt *Informacija teisinga spausdinimo dieną Aistra tobulumui LIETUVOS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS GRUODIS / SAUSIS / 2013-2014

21 d., šeštadienis, 18.30 16 d., ketvirtadienis, 18.30–21.30 29 d., trečiadienis, 18.30–21.20 CARMEN, baletas / a ballet GULBIŲ EŽERAS / SWAN LAKE Dirigentas Juozas Mantas Jauniškis SKRAJOJANTIS OLANDAS, 3 v. opera Dirigentas Robertas Šervenikas 35, 45, 55, 65, 80, 180 Lt Režisierė Francesca Zambello 35, 45, 55, 65, 80, 180 Lt Dirigentas Stefan Soltesz (Vokietija) 31 d., antradienis, 19.00 Olandas – Almas Švilpa (Vokietija) 30 d., ketvirtadienis, 18.00–22.15 NAUJŲJŲ METŲ GALA VAKARAS DER FLIEGENDE HOLLÄNDER, Dirigento Jono Aleksos iškilmingas teatralizuotas koncertas an opera (1939–2005) jubiliejui NEW YEAR’S GALA EVENING, a concert 20, 30, 40, 50, 60, 100 Lt Richard Wagner 110, 150, 200, 250, 300, 500 Lt LOHENGRINAS, 3 v. opera 17 d., penktadienis,18.30–21.30 Režisierius Andrejs Žagars Ludwig Alois Minkus Dirigentas Robertas Šervenikas

SAUSIS / January BAJADERĖ, 3 v. baletas Elza – Jolana Fogašova (Slovakija) Baletas Carmen . Martyno Aleksos nuotrauka Choreografija Mariuso Petipa , an opera 4 d., šeštadienis, 18.30–21.30 Dirigentas Martynas Staškus 30, 40, 50, 60, 70, 130 Lt Operos solistės LA BAYADÈRE, a ballet Reginos Šilinskaitės jubiliejui 30, 40, 50, 60, 70, 130 Lt 31 d., penktadienis, 18.30–20.40 ŠIKŠNOSPARNIS / DIE FLEDERMAUS TRISTANAS IR IZOLDA, 2 v. baletas Dirigentas Julius Geniušas 18 d., šeštadienis, 18.30–21.40 pagal Richardo Wagnerio muziką 30, 40, 50, 60, 70, 130 Lt VIENOS KRAUJAS / WIENER BLUT Choreografas Krzysztof Pastor Dirigentas Julius Geniušas Dirigentas Modestas Pitrėnas 8 d., trečiadienis, 18.30–21.45 30, 40, 50, 60, 70, 130 Lt TRISTAN AND ISOLDE, a ballet ERNANIS / ERNANI 30, 40, 50, 60, 70, 130 Lt Dirigentas Martynas Staškus 22 d., trečiadienis, 18.30–21.45 30, 40, 50, 60, 70, 130 Lt Georges Bizet KARMEN, 2 d. opera Piotr Čaikovskij 10 d., penktadienis, 18.30–21.00 Režisierius Arnaud Bernard SPRAGTUKAS, 2 v. baletas ŽYDRASIS DUNOJUS Dirigentas Martynas Staškus Choreografas Andrej Melanjin / THE BLUE DANUBE CARMEN, an opera Dirigentai Martynas Staškus, Alvydas Šulčys Dirigentas Martynas Staškus 20, 30, 40, 50, 60, 100 Lt THE NUTCRACKER, a ballet in 2 acts 30, 40, 50, 60, 70, 130 Lt 23 d., ketvirtadienis, 18.30–20.45 Gruodžio 7 d., šeštadienis, 18.30–20.50 11 d., šeštadienis, 18.30–21.00 RAUDONOJI ŽIZEL, 2 v. baletas 13 d., penktadienis, 18.30–20.50 TRAVIATA / LA TRAVIATA Choreografas Boris Eifman 15 d., sekmadienis, 18.00–20.20 Dirigentas Robertas Šervenikas Dirigentas Martynas Staškus 22 d., sekmadienis, 18.00–20.20 30, 40, 50, 60, 70, 130 Lt RED GISELLE, a ballet 27 d., penktadienis, 18.30–20.50 20, 30, 40, 50, 60, 100 Lt 29 d., sekmadienis, 18.00–20.20 12 d., sekmadienis, 18.00 Sausio 3 d., penktadienis, 18.30–20.50 Laisvės gynėjų dienai 24 d., penktadienis, 18.30 5 d., sekmadienis, 18.00–20.20 Ludwig van Beethoven CARMEN, baletas / a ballet 9 d., ketvirtadienis, 18.30–20.50 MISSA SOLEMNIS Dirigentas Modestas Barkauskas 19 d., sekmadienis, 18.00–20.20 Dirigentas Juozas Domarkas 30, 40, 50, 60, 70, 130 Lt 30, 40, 50, 60, 70, 130 Lt 30, 40, 50, 60, 70, 130 Lt 25 d., šeštadienis, 18.30–21.30 Gruodžio 8 d., sekmadienis, 12.00–14.20 Giuseppe Verdi 15 d., sekmadienis, 12.00–14.20 OTELAS, 2 d. opera 22 d., sekmadienis, 12.00–14.20 Režisierius Eimuntas Nekrošius 29 d., sekmadienis, 12.00–14.20 Dirigentas Martynas Staškus Sausio 5 d., sekmadienis, 12.00–14.20 , an opera 19 d., sekmadienis, 12.00–14.20 30, 40, 50, 60, 70, 130 Lt 26 d., sekmadienis, 12.00–14.20 20, 30, 40, 50, 60, 100 Lt

Kasos dirba 10–19 val., šeštadienį 10–18.30 val., sekmadienį 10–15 val. Jei sekmadienį vakare rodomas spektaklis, kasos dirba iki spektaklio pradžios. Informacija ir bilietų užsakymas tel.: (8 5) 262 07 27, (8 612) 46 614, (8 615) 51000, www.opera.lt 21 *Informacija teisinga spausdinimo dieną Aistra tobulumui 1. 2. ti laisvę, nepriklausomybę ir vienybę, priemone, raginančia sukilti prieš tiro- niją išvengiant cenzūros, būdu perteikti šias idėjas visiems žmonėms. Tokiame politiniame kontekste Verdi operos ir ypač jų chorai greitai buvo pri- pažinti kaip suvienijimo viltis. Šie cho- rai – tai Va pensiero iš Nabuko (1842), O Signore, dal tetto natio iš operos Lom- bardiečiai pirmajame kryžiaus žygyje (1843), Si ridesti il Leon di Castiglia iš Ernanio (1844), Patria oppressa iš Mak- beto (1847) ir Viva Italia! operoje Lenja- no mūšis (1849). Taigi Verdi netrukus tapo patriotinių jausmų simboliu. Jis buvo ne tik kom- pozitorius, bet Tėvas, Patriarchas. Kas yrašių dienų Italijoje? Verdi ir Italija pastarąjį šimtmetį Ar Giuseppe Verdi vis dar yra nacionalinis Italijos herojus, kaip iki iškylant komercinei televizijai: buvo XIX a., kai šūkis Viva Verdi! reiškė šalies susivienijimo viltį? moraliniai konfliktai ir muzika Ilgainiui Verdi vardas po truputį prara- Apie besikeičiantį italų santykį su savuoju genijumi kalbėjo VIII tarptautinio do Patriarcho reikšmę, kompozitorius operos kritikų seminaro Didysis Verdi Lietuvoje dalyvė, operos buvo mėgstamas pirmiausia dėl muzi- kritikė Julia Vannoni iš Romos. Jūsų dėmesiui – šis įdomus, netikėtų kos. Publika mėgo jo operas, mielai lan- įžvalgų pateikiantis pranešimas. kė spektaklius, žmonėms buvo supran- Giulia Vannoni tami moraliniai jo libretų konfliktai, su jais buvo galima tapatintis: tai vyrų ir moterų santykiai; tėvo ir sūnaus arba dukters konfliktas; dviejų vyrų, mylin- (aristokratai ir pasiturintieji buržua) pa- čių vieną moterį (ir dviejų moterų, my- sisako už Italijos pusiasalio suvienijimą. linčių tą patį vyrą) antagonizmas; jaus- Šiame kontekste politinė melodramos mų ir pareigos priešprieša. reikšmė buvo akivaizdi dar prieš Verdi XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje Ver- įžengiant į operos sceną, bet kaip tik jo di operos buvo tokios populiarios, kad vardas yra glaudžiai susijęs su Risorgi- žiemos vakarais ūkininkai su šeimomis mento (Italijos atgimimo ir suvienijimo ir draugais burdavosi dideliuose kloji- sąjūdžiu. – Red. past.). muose (Emilijos-Romanijos regione, Iš pradžių patriotas ir filosofas Giu- kur gimė Verdi) atlikti pačių žymiausių seppe Mazzini Risorgimento ir Italijos jo arijų ir operų, žinoma, be orkestro, 3. suvienijimo „steigiamąja opera“ laikė pritariami paprastų liaudiškų instru- Verdi1835 m. sukurtą Donizetti Marin Fa- mentų. XX a. pradžios Italijoje Giuseppe Verdi buvo ne tik muzikos mė- liero, kurios siužetas remiasi valdžios Įdomu, kad Verdi renesansas prasidėjo gėjų, bet visų plačiai žinoma asmenybė. Garsusis filmas Novecen- konfliktu ir sąmokslu siekiant laisvės. Vokietijoje, kur 1926 m. buvo pastatyta to (Dvidešimtas amžius), režisuotas Bernardo Bertolucci (1976 m. Muzikos filosofijoje (1836) Mazzini rašė, jo Likimo galia (dirigentas Fritzas Bu- parodytas Kanų festivalyje), prasideda 1901 metų sausio 27 dienos kad ši jo knyga skiriama „viename iš schas, libretą adaptavo Franzas Werfe- epizodu, kuriame vyras Rigoleto kostiumu šaukia: „Verdi mirė!“ šalies kampelių galbūt gyvenančiam ne- lis), ir truko apie 20 metų. Jis mirė 1901 m., bet jo šlovė gyvavo dar ilgai. žinomam jaunuoliui, kuris savo muzika Italijoje – kompozitoriaus gimtinėje – į Aptarsiu tris šios temos aspektus. sužadins tiek kilmingųjų, tiek paprastų Verdi atgimimą žiūrėta arogantiškiau, žmonių meilę savo kraštui“. Žvelgiant nes niekas nelaikė to būtinu reikalu. Italijos Risorgimento herojus retrospektyviai aišku, kad šis jaunas Taigi Makbetas, Simonas Bokanegra ir XIX a. Italijoje melodrama (itališkas operos terminas. – Red. past.) žmogus buvo ne Donizetti, – taip buvo Don Karlas išpopuliarėjo, palyginti su tapo viena iš priemonių siekti politinio susivienijimo ir puoselėti išpranašautas Giuseppe’s Verdi, kuris Vokietija, gerokai vėliau. Šiuos šedevrus tautinį tapatumą – beveik kaip ir Vokietijoje, krašte, kurį suvie- karjerą pradėjo trejais metais vėliau, šeštajame dešimtmetyje plačiai išgarsi- nyti taip pat užtruko. Tačiau Vokietijoje Durchkomponierte Form 1839-aisiais, vaidmuo. Verdi įsitraukti no tik intelektualinis kai kurių dirigen- aprėpė visuminę operos viziją: meninė kohezija atspindėjo politi- į politiką padėjo jo operos, kurias Itali- tų smalsumas ir kai kurie entuziastingi nę. Italijoje, priešingai, melodramos struktūra neatspindėjo tokios jos suvienijimo entuziastai laikė galinga dainininkai (verta prisiminti Boriso turinio ir formos vienovės: politinė žinutė priklausė tik libretui. sklaidos priemone, padedančia įtvirtin- Christoffo ir Tito Gobbi įkūnytą Pilypo II Pažvelkime į XIX a. politinę padėtį. Italija susiskaldžiusi į atskiras valstybes (Sardinijos, Lombardijos-Venecijos, Toskanos, Abiejų Sicilijų karalystę, Popiežiaus valstybę), Milane turtingasis luomas

22 Pasaulyje ir Markizo Pozos konfrontaciją: šis du- tas Ernanis ar Italijoje Walterio Pagliaro kos normų, žmonėms jau nebėra svarbūs elgesio modeliai, užfik- etas esminius Don Karlo bruožus at- inscenizuotas Lenjano mūšis); suoti Verdi libretuose. Deja, politinė klasė Italijoje puoselėja toli skleidžia kur kas geriau nei išsamiausios 3) visiškas sušiuolaikinimas (režisieriai gražu ne etišką visuomeninių reikalų viziją. muzikologų analizės). Grahamas Vickas, Robertas Carsenas, Verdi operų ir šių dienų mentaliteto skirtumą nesunku įžvelgti Taigi žiūrovai pagaliau galėjo klausytis bet Italijoje daug pavyzdžių nėra); kad ir operos Du Foskariai siužete: dožas, žinodamas, kad jo sū- daugelio operų ir žavėtis jų siužetais. 4) grynasis teatras (Italijoje – Luca Ron- nus nekaltas, vis dėlto sutinka jį paaukoti, nes taip elgtis jam liepia Gimė vadinamųjų Verdi našlių karta – coni, tuo tarpu anapus Italijos pagrin- pagarba įstatymams, net jeigu jie neteisingi. Tokio požiūrio į vals- labai išpopuliarėjo jo operų veikėjų var- dinis grynojo teatro operoje pavyzdys, tybę šiandien nebėra, bent jau Italijoje. Galime teigti, kad Verdi dai. Antai vadinamojoje baby boomer, žinoma, yra Eimuntas Nekrošius; Itali- laikų moralumas visiškai kitoks nei šių dienų: eiliniai žmonės, t. y., padidėjusio gimstamumo kartoje joje esame matę jo Makbetą ir Otelą, jei žiūrovai šiandien nebegali tapatintis su juo – tai jiems jau nebepa- (baby boomer – žmogus, gimęs demo- apsiribosime Verdi operomis). siekiama, galioja tik praeičiai. grafinio sprogimo laikotarpiu po Antro- Kaip jau užsiminiau, Ernanis ir Lenja- Patriotizmas dabar taip pat kitoks nei Verdi laikais. Pavyzdžiui, jo pasaulinio karo – 1946–1964 m. – Red. no mūšis – tai operos, vaizduojančios Nabuke vaizduojama žydų tautos tragedija anuomet žadino žmo- past.) galėtume rasti daugybę moterų, kovą prieš tironiją ir už nepriklausomy- nėms patriotinius jausmus. Tuo tarpu prieš dvejus metus šven- vardu Amneris, – daugiausia Emilijoje- bę. Verdi ir jo libretistai susitelkė į du čiant Italijos susivienijimo (1861) 150-ąsias metines, kai daugelis Romanijoje (Verdi gimtinėje). ypatingus istorijos momentus (Ispanija teatrų statė įvairias Verdi operas, nesunku buvo pastebėti, kad Be abejo, daug dėmesio buvo skiriama Karolio V karūnavimo laikais Ernanyje interpretuotojus ir publiką labiau domina bibliniai šios operos muzikos atlikimui – labiau balsams nei ir sukilimas Milane prieš Federico Bar- aspektai, o ne patriotinė tematika. dirigentui. Savitas italų operos mėgėjų barossą Lenjano mūšyje), kad susietų Kad ir kaip būtų, geriausias ateities tendencijų rodiklis yra jauni- bruožas tas, kad jie nuolat yra pasidaliję šias operas su Risorgimento sukilimais. mo stebėjimas. Italijoje tarp jaunų žmonių Mozartas yra popu- į dvi stovyklas: praeito šimtmečio pra- Panašiai režisieriai Znanieckis ir Paglia- liaresnis už Verdi – jie jaučiasi Mozartui artimesni. Manyčiau, džioje baritono Titto Ruffo gerbėjai ko- ro pasitelkia metaistorinį metodą. Zna- tai visiškai suprantama: kolektyvinėje sąmonėje Mozartas yra lyg vojo su vyresniosios kartos dainininko nieckio spektaklyje panaudoti istoriniai amžinas vaikas, tuo tarpu Verdi – tarsi tėvas, kurio kartais bijoma, Mattio Battistini gerbėjais; po Antrojo kostiumai susiję su įvairių laikotarpių kurį, kaip dažnai būna, norisi pranokti. pasaulinio karo Marios Callas talento Lenkijos nepriklausomybės kovomis. Vis dėlto pabaigti norėčiau su trupučiu humoro, tad pateiksiu ne- aistruoliai kovojo su Renatos Tebaldi Tuo tarpu Pagliaro veiksmą perkelia didelį epizodą iš italų filmo Mi permette babbo? (Ar galiu, tėti?), dainavimo mėgėjais. Tiesą sakant, pasi- į 1943–1945 m. Italiją ir taip sukuria kurį 1956 m. režisavo Mario Bonnard’as. Alberto Sordi, žymiau- dalijimas į besivaržančias stovyklas Ita- Risorgimento sukilimų ir antifašistinio sias pokario italų kino komikas (ir ne tik komikas), jame vaidina lijai buvo būdingas visada – nuo Guelfi pasipriešinimo judėjimo sąsają. Nedi- bosą. Šis labai smagus pavyzdys padeda suprasti skirtumą tarp ir Ghibellini laikų, Dante’s amžiaus. delėje ištraukoje iš šio Lenjano mūšio praeities ir dabarties Italijos operos pasaulių: epizodas aiškiai pa- Taigi aptariamu laikotarpiu Verdi ir jo pastatymo (Katanija, 2001) minint Ver- rodo, kad dar šeštojo dešimtmečio komedijose galėjo būti specifi- garsiąsias operas pažinojo visi. Tenorai di mirties šimto metų sukaktį matyti, nių operinių nuorodų, kurias puikiai suprato publika. ir sopranai taip pat buvo populiarūs ir kad režisierius Pagliaro perkėlė siužetą į Jūs žinote, kad teoriškai Traviatos libretas baigiasi daktaro Gren- žinomi net tik operos mėgėjams. partizaninių kovų laikus – operoje gru- vilio sudainuotu sakiniu „È spenta!“ (Ji mirė!), bet paprastai ši pė antifašistų vaidina dramą Lenjano paskutinė eilutė kupiūruojama ir spektaklis baigiasi mirštančios Verdi vaizdų ir reginių kultūroje mūšis. Violetos šūksniu „Oh, gioia!“ (O džiaugsme!). Tačiau kine Sordi, Melodrama Italijoje jau nebėra populia- Šiandien negalėčiau tvirtinti, kad kiek- vaidinantis Grenvilį, trokšdamas šlovės akimirkos, griausmingu ri: šeštajame–septintajame dešimtmety- vienas Italijoje žino, kas yra Giuseppe balsu išdainuoja paskutinę frazę, visiškai nekreipdamas dėmesio je ją pakeitė kinas, o šiandien operą, be Verdi: daugeliui žmonių tai tėra garsaus į dirigentą. Epizodas, kai dainuojantis Sordi prieš akis regi ne di- abejo, pribaigė televizija. italų kompozitoriaus vardas, jie nežino rigentą, bet Verdi, drąsinantį jį atlikti šią paskutinę frazę, išties Gyvename vaizdų kultūros pasaulyje, ir jo operų pavadinimų, nėra girdėję jo žavus. Spektaklio pabaigoje kažkas iš publikos sušunka: „Sei un žmonėms, kurie eina į teatrą, pirmiau- muzikos. Nereikia pamiršti, kad Italijos cannone!“ (Tu esi geriausias!), ir dainininkas pamano, kad tai jo sia įdomus reginys ir pastatymas. Inte- aukštosiose mokyklose nėra muzikos triumfas... lektualai atrado Regietheater – režisūri- disciplinų. nį teatrą operoje (laimei, Italijoje vis dar Šiuo metu net išsilavinę žmonės gali ne- nėra dramaturgų – asmenų, kurie ben- žinoti garsiųjų Verdi melodramų, retai dradarbiaudami su režisieriumi perrašo vaikšto į operos teatrą. Tik senjorams, operų siužetus, ne visada atsižvelgda- taip pat negausiems įvairaus amžiaus ir mi į muziką ir originalų libretą). Taigi socialinės padėties operos entuziastams mūsų dienų operos mėgėjams svarbiau jis yra svarbi figūra. Tiesa, šie operos režisierius ir jo operos interpretacija, o fanatikai kraštutiniais atvejais gali net ne dirigentas ir dainininkai. pridaryti Verdi žalos: iki šiol jie buvo Šiandien, mano manymu, galima išskir- labiau susitelkę į vokalinį dainininkų ti keturis režisavimo būdus: virtuoziškumą nei į libretuose rutulio- 1) grynoji tradicija laikantis libreto (ge- jamą dramą, todėl jų Verdi supratimas riausias pavyzdys – Franco Zeffirelli); gali būti neteisingas. 2) tradicijos paisoma, bet keičiami, Suklestėjus komercinėms televizijoms, šiuolaikinami veiksmo vieta ir laikas pastarųjų trisdešimties metų Italijos po- (pavyzdys – prieš keletą metų Lenkijoje litinė padėtis labai skiriasi nuo XIX a.: Filme Mi permette babbo? Alberto Sordi vaidina operos solistą, režisieriaus Michało Znanieckio staty- šiandien šalyje, kurioje nepaisoma eti- atliekantį Daktaro vaidmenį Traviatoje

1. Paminklas Giuseppe’i Verdi jo vardo aikštėje Busete. Skulptorius Luigi Secchi, 2. Scena iš Lorenzo Ferrero operos Risorgimento! 3. Giuseppe’s Pellizzos da Volpedo paveikslą Il Quarto Stato filme Novecento naudojo Bernardo Bertolucci. Nuotraukos iš Wikipedia (autoriai Panser Born, Lorenzo Gaudenzi) ir Associazione 23 Pellizza da Volpedo LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 2013 M. LAPKRIČIO–GRUODŽIO MĖN. KONCERTAI

73-iasis koncertų sezonas

LAPKRITIS GRUODIS 8 d., sekmadienį, 12 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje Lapkričio 16–30 d. 1 d., sekmadienį, 12 val. Teatralizuota muzikinė pasaka III Vilniauskoncertai fortepijono muzikos Filharmonijos Didžiojoje salėje visai šeimai „Ant ledo atsirado koncertai festivalis Koncertas visai šeimai rožė...“ „Gloria in excelsis“ Pagal Ramutės Skučaitės knygą 16 d., šeštadienį, 19 val. LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS LINA BAUBLYTĖ (fleita) Filharmonijos Didžiojoje salėje Berniukų ir jaunuolių choras POVILAS JARAMINAS (fortepijonas) Festivalio pradžios koncertas ĄŽUOLIUKAS Aktoriai: LINA BUDZEIKAITĖ, Krzysztofo Pendereckio 80-mečiui Meno vadovas ir dirigentas PIJUS GANUSAUSKAS LIETUVOS NACIONALINIS VYTAUTAS MIŠKINIS Dalyvauja LIEPAIČIŲ jaunučių SIMFONINIS ORKESTRAS Solistės: choras (vadovė ir dirigentė Solistė MŪZA RUBACKYTĖ ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas) Edita Jaraminienė) (fortepijonas) NORA PETROČENKO (mecosopranas) Režisierė JURGA ŠURNAITĖ Dirigentas MAXIMIANO VALDES G. F. Händel, A. Vivaldi, Dailininkė JŪRATĖ RAČINSKAITĖ K. Penderecki, R. Schumann G. Giordani, W. A. Mozart Lietuvių kompozitorių kūriniai 20 d., trečiadienį, 19 val. 1 d., sekmadienį, 16 val. 8 d., sekmadienį, 16 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje Taikomosios dailės muziejuje Taikomosios dailės muziejuje Edith Fischer. Fantazija ir variacijos Armonų trio koncertas Kamerinės muzikos koncertas EDITH FISCHER (fortepijonas) ARMONŲ TRIO „Moters meilė ir gyvenimas“ J. S. Bach, L. van Beethoven Dalyvauja JONĖ KALIŪNAITĖ (altas) VALSTYBINIS VILNIAUS KVARTETAS V. Germanavičius, A. Schnittke, 23 d., šeštadienį, 19 val. SIGUTĖ STONYTĖ (sopranas) O. Balakauskas, R. Groba Filharmonijos Didžiojoje salėje F. Schubert, R. Schumann, Guoda Gedvilaitė. Inspiracijos 1 d., sekmadienį, 16 val. L. van Beethoven GUODA GEDVILAITĖ (fortepijonas) Trakų pilies Didžiojoje menėje M. Ravel, C. Schumann, Svečiuose pas Verdi 11 d., trečiadienį, 19 val. A. Ginastera, S. Rachmaninov ir kt. Iš ciklo „Muzika Trakų pilyje“ Filharmonijos Didžiojoje salėje „Serenada panelei Europai“ 24 d., sekmadienį, 16 val. Styginių kvartetas METTIS LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS Filharmonijos Didžiojoje salėje Solistas LIUDAS MIKALAUSKAS (bosas) Solistas PAVEL GIUNTER (mušamieji) Ateities vardai G. Verdi, C. Debussy Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS LIETUVOS NACIONALINIS 4 d., trečiadienį, 19 val. D. I. Wirén, B. Bartók, A. Martinaitis, SIMFONINIS ORKESTRAS Filharmonijos Didžiojoje salėje A. Šenderovas Solistai – Tarptautinio Balio Dvariono Čiurlionio kvarteto 45-mečiui pianistų ir stygininkų konkurso ČIURLIONIO KVARTETAS 14 d., šeštadienį, 19 val. laureatai: VESTARDS ŠIMKUS (fortepijonas) Filharmonijos Didžiojoje salėje DANIILS BULAJEVS (smuikas) I. Stravinskij, B. Bartók, R. Schumann R. Wagnerio gimimo RŪTA MAŽOLYTĖ (smuikas) 200-osioms metinėms YUKINE KUROKI (fortepijonas) 5 d., ketvirtadienį, 19 val. Lietuvos pirmininkavimo Dirigentas DAINIUS PAVILIONIS Filharmonijos Didžiojoje salėje Europos Sąjungos Tarybai pabaigai M. Bruch, S. Prokofjev, Kalbos vakaras Renginio globėjas – LR Ministras C. Saint-Saëns Lietuvos Seimo institucijos Pirmininkas Algirdas Butkevičius 500-osioms metinėms paminėti LIETUVOS NACIONALINIS 27 d., trečiadienį, 19 val. 2013 metų Kalbos premijos SIMFONINIS ORKESTRAS Filharmonijos Didžiojoje salėje įteikimas Solistai: Karalienės Elžbietos pianistų Lietuvos valstybinis pučiamųjų IAN STOREY (tenoras, Tristanas), konkurso nugalėtoja instrumentų orkestras TRIMITAS NOMEDA KAZLAUS Plamena Mangova KAUNO VALSTYBINIS CHORAS, (sopranas, Izolda; idėjos autorė), PLAMENA MANGOVA (fortepijonas) aktoriai MARIA MAKSAKOVA L. van Beethoven, J. Brahms, Klasikinė muzika F. Chopin, F. Liszt, I. Albéniz (mecosopranas, Brangenė), 7 d., šeštadienį, 19 val. MINDAUGAS JANKAUSKAS 30 d., šeštadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje (tenoras, Melotas, Kurvenalis), Filharmonijos Didžiojoje salėje Jashos Heifetzo koncerto LIUDAS NORVAIŠAS Festivalio pabaigos koncertas Filharmonijoje 100-mečiui (bosas, Karalius Markas) LIETUVOS NACIONALINIS LIETUVOS NACIONALINIS Dirigentas WALTER ATTANASI SIMFONINIS ORKESTRAS SIMFONINIS ORKESTRAS R. Wagnerio operos Solistė GÜLSIN ONAY (fortepijonas) Solistė JUSTINA AUŠKELYTĖ (smuikas) „Tristanas ir Izolda“ II veiksmas Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS Dirigentas JUOZAS DOMARKAS F. Mendelssohn-Bartholdy, P. Čaikovskij, N. Rimskij-Korsakov, 24 E. Grieg A. Skriabin LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 2013 M. LAPKRIČIO–GRUODŽIO MĖN. KONCERTAI

73-iasis koncertų sezonas

15 d., sekmadienį, 12 val. 22 d., sekmadienį, 16 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje Taikomosios dailės muziejuje 28 d., šeštadienį, 19 val. Teatralizuotas koncertas visai Tamsiai mėlyna Karibų naktis Filharmonijos Didžiojoje salėje koncertai šeimai „Kalėdoms artėjant“koncertaiKAUNO FORTEPIJONINIS TRIO Ansamblio „Musica humana“ Artūro Noviko džiazo mokyklos Solistė RITA NOVIKAITĖ (mecosopranas) kalėdinė mozaika vokalinis ansamblis JAZZ ISLAND E. Lecuona, Z. Bružaitė, Ansamblis MUSICA HUMANA ir kiti mokyklos meno kolektyvai E. F. Arbós, E. Colón, A. Piazzolla Solistai: (vadovas Artūras Novikas) SIMONA LIAMO (sopranas) Dalyvauja multiinstrumentininkas RENATA DUBINSKAITĖ (mecosopranas) SAULIUS PETREIKIS Gruodžio 26–28 d. SAULĖ ŠERYTĖ (mecosopranas) Kalėdų giesmės, lietuvių liaudies KALĖDŲ MUZIKOS SAVAITĖ IGNAS MISIŪRA (bosas) dainos, klasikinė ir džiazo muzika ALGIRDAS VIZGIRDA (fleita) 26 d., ketvirtadienį, 12 val. ROBERTAS BEINARIS (obojus) 15 d., sekmadienį, 16 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje Dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA Taikomosios dailės muziejuje Teatralizuotas koncertas A. Vivaldi, J. S. Bach, Solisto Igno Misiūros koncertinės visai šeimai G. F. Händel, B. Crusell ir kt. veiklos 20-mečiui „Suspindo Betliejaus žvaigždė...“ Ansamblis MUSICA HUMANA Berniukų ir jaunuolių choras Solistas IGNAS MISIŪRA ĄŽUOLIUKAS (bosas-baritonas) Meno vadovas ir dirigentas NAUJAMEČIAI KONCERTAI J. S. Bach, G. F. Händel, J. Kern, VYTAUTAS MIŠKINIS D. Ellington ir kt. Vilniaus Balio Dvariono 31 d., antradienį, 18 ir 20 val. dešimtmetės muzikos mokyklos Šv. Jonų bažnyčioje 15 d., sekmadienį, 16 val. fleitų orkestras „Atsisveikinimo simfonija“ Trakų pilies Didžiojoje menėje (vadovas Marius Pupkovas) palydint senuosius Čiurlionio kvartetas Aktorius GIEDRIUS ARBAČIAUSKAS LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS ir Irena Milkevičiūtė J. Naujalis, V. Miškinis, Solistas ROBERTAS BEINARIS (obojus) Iš ciklo „ Muzika Trakų pilyje“ V. Augustinas, K. Vasiliauskaitė, Dirigentas ir solistas ČIURLIONIO KVARTETAS G. Venislovas ir kt. SERGEJ KRYLOV IRENA MILKEVIČIŪTĖ (sopranas) W. A. Mozart, J. S. Bach, J. Haydn Gražiausi Lietuvos ir Vakarų Europos 26 d., ketvirtadienį, 19 val. kompozitorių vokaliniai opusai Filharmonijos Didžiojoje salėje 31 d., antradienį, 19 val. „Kalėdų oratorija“ Lietuvos muzikos ir teatro 18 d., trečiadienį, 19 val. LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS akademijos Didžiojoje salėje Filharmonijos Didžiojoje salėje KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Naujametis vakaras Tarptautinė programa Solistai: su Valstybiniu Vilniaus kvartetu „Kultūrų dialogas“ JOANA GEDMINTAITĖ (sopranas) VALSTYBINIS VILNIAUS KVARTETAS Kalėdinis festivalis ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas) JURGIS KARNAVIČIUS (fortepijonas) Fortepijono rečitalis JOVITA VAŠKEVIČIŪTĖ (altas) ARNOLDAS GURINAVIČIUS FILIPP KOPAČEVSKIJ (fortepijonas) MINDAUGAS ZIMKUS (tenoras) (kontrabosas) R. Schumann, F. Chopin, J. Brahms IGNAS MISIŪRA (baritonas) F. Schubert, R. Schumann ROBERTAS BEINARIS, 21 d., šeštadienį, 19 val. VIDAS LUBAUSKAS, 31 d., antradienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje EUGENIJUS PAŠKEVIČIUS (obojai) Filharmonijos Didžiojoje salėje Solisto Vytauto Juozapaičio Solistas ir dirigentas Simfoninė salvė 50-mečiui SERGEJ KRYLOV Naujiesiems metams LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS T. von Schacht, W. A. Mozart, LIETUVOS NACIONALINIS Solistai: C. Saint-Saëns SIMFONINIS ORKESTRAS VYTAUTAS JUOZAPAITIS (baritonas) Solistai: ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas) 27 d., penktadienį, 19 val. LAURYNA BENDŽIŪNAITĖ (sopranas) IEVA JUOZAPAITYTĖ (sopranas) Filharmonijos Didžiojoje salėje LIUDAS MIKALAUSKAS (bosas) ALGIRDAS BAGDONAVIČIUS Baltijos gitarų kvartetas Dirigentas JUOZAS DOMARKAS (kontratenoras) „Tradición nuevo“ TOMAS PAVILIONIS (tenoras) BALTIJOS GITARŲ KVARTETAS VLADIMIRAS PRUDNIKOVAS (bosas) P. Roux, Ch. Ruebens, A. Piazzolla, PETRAS GENIUŠAS (fortepijonas) A. Schnittke Dirigentas MODESTAS BARKAUSKAS LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA. Aušros Vartų g. 5, 01304 Bilietus galima įsigyti Lietuvos nacionalinės filharmonijos kasoje. Bilietų užsakymas tel.: (8 5) 266 5233, 266 5216, mob. 8 698 52 075, el. p. [email protected], interneto svetainėje www.filharmonija.lt. Likus valandai iki koncerto pradžios, bilietai parduodami koncerto vietoje ir tik į tą koncertą. 25 Taikomos nuolaidos. naujas Čigonų baronas

Kauno valstybiniame muzikiniame te- Kauno muzikiniame teatre, kur ryškiausiomis spalvomis. Kita ver- atre 2012 m. pastatyta operetė Čigonų jaučiama senoji prieškario teatro tus, kaip tik charakterinių vaidme- baronas gerokai skiriasi nuo ankstesnių dvasia, kūrybinga, šilta atmosfera, nų artistai sukuria ypatingą spek- šio veikalo pastatymų. Operetė intri- pirmas Jūsų vaidmuo buvo Fredis taklio atmosferą. Nemenka dozė guojanti ir šiuolaikiška, jos statytojai miuzikle Mano puikioji ledi. Vė- humoro, sarkazmo, sveikos ironi- – režisierius Gediminas Šeduikis, sceno- liau sukūrėte daugiau nei 30 įvai- jos, puikiai derančios su žaidimu grafas Andu Dumitrescu (Rumunija), riausių įdomių vaidmenų, tarp ku- ar šokiu scenoje, visada sulaukia kostiumų ir grimo dailininkas Juozas rių vos vienas kitas pirmaplanis... griausmingų žiūrovų aplodismen- Statkevičius – tesėjo savo pažadą ne tik Nebūna blogų vaidmenų, būna tik tų. O jei dirbi atmestinai, ir iš pa- provokuoti, bet ir pabėgti nuo operetės blogi artistai. Puikiai jaučiuosi at- ties svarbiausio gali nieko įdomaus Asta žanro kanonų, neįprasta scenografija likdamas antraeilius vaidmenis, o neišeiti... Mikelevičiūtė ir vaizdo priemonėmis kontrastuoti su pirmaeilius – dar geriau. Profesio- prabangiais Statkevičiaus kostiumais. nalūs charakterinių vaidmenų at- Vieniems fortūna šypsosi, kitiems Žiūrovų pamėgta operetė šį sezoną likėjai gali parengti nemažai spal- ne, tretiems ji tiesiog nukrinta iš pasiūlė intrigą – gruodžio 5 d. lyrinio vingų personažų, kuriuos kurdami dangaus. Šį sezoną Jums teko cha- tenoro Kęstučio Alčauskio debiutą Ba- laimi labai daug – juk kiekvienas rizmatiškojo Barinkajaus vaidmuo rinkajausbarone vaidmeniu. Jis savo kuriamą vaidmuo smarkiai praplečia akto- operetėje Čigonų baronas. Kokį personažą piešia visai kitomis spalvo- riaus galimybes. Todėl man spekta- baroną išvys žiūrovai, atėję pasi- mis nei ankstesni atlikėjai. Tad nenuos- klyje visi vaidmenys vienodai svar- žiūrėti spektaklio? tabu, kad kitaip skamba ir pagrindinio būs, net ir patys mažiausi, nes jie, Manau, kad šį kartą operetė Čigonų herojaus kupletai. kruopščiai nugludinti, gali sužibėti baronas suskambės kiek kitaip, nei 26 Čigonų Kauno valstybinis muzikinis teatras

skambėjo iki šiol. Siekiu, kad ki- tinių vietų, todėl norėdamas per- kur kas gilesnis ir dinamiškesnis, toks nei piešiamas aprašymuose ir teikti Strausso muzikos grakštumą jame daugiau ieškojimo, analizės. charakteristikose būtų ir Barinka- ir žaismingumą turi pasitelkti visą Svarbu dar ir tai, kad darbe nėra jus. Esu tikras, kad Čigonų baronas žinių bagažą, muzikalumą, vokalinę diktatūros ir formalumo, tiksliai nebūtinai turi būti triukšmadarys, techniką ir meistriškumą. Vaidybos sudėlioti baigiamieji taškai. Dėl to storžievis ir stačiokas. Kalbant apie požiūriu vaidmuo taip pat ne ką ir spektaklis turi žavesio, įdomus ir dainuojamą partiją, mano kuria- lengvesnis, todėl dirbau labai uo- išskirtinis, jame galima rasti kai ką mas personažas lyriškesnis, o gal liai. Gerai, kad nebuvo jokių stresų pažįstama ir miela sau ir pasimoky- ir spalvingesnis. Stengiuosi laužyti ir ant galvos stovint dainuoti tikrai ti ko nors naujo, dar nepatirto net vis dar labai gajų stereotipą, kad nereikėjo. Tai puiku, nes manau, ir tokiam scenos senbuviui kaip aš. Čigonų baronas yra rėksnys. Nors kad stresas nepadeda kurti meno: Barinkajaus vaidmuo vokaliniu, re- Barinkajus – su cirku pusę pasaulio tik laisvas, nevaržomas žmogus gali žisūriniu, filosofiniu požiūriu man apkeliavęs perėjūnas, jis šmaikštus, atsiduoti kūrybai. labai artimas. Pagaliau jis atspindi mėgstantis humorą, o kartu doras ir mano gyvenimo būdą – esu kla- ir sąžiningas. Be to, šis gyvenimo Operetė teatro scenoje sėkmingai joklis, nuolat migruojantis tarp vėtytas ir mėtytas vyras labai jau- gyvuoja jau antrą sezoną. Kaip Vilniaus ir Kauno, o kartais dar ir trios širdies, priverčiantis kitaip jaučiatės debiutuodamas susidai- Talino. Todėl ir šis personažas man pažvelgti į romų tautą. Taigi mano navusiame kolektyve ir kuo šis vai- labai artimas beveik visomis pras- kuriamas personažas labiau atitin- dmuo artimas Jums? mėmis. Beje, operetėje yra ir keletas ka mano balso tembrą – juk esu ly- Su visais kolegomis tikrai malonu akrobatinių numerių, kuriuos at- rinis tenoras. dirbti. Jie labai geranoriški, atidūs. liekant būtina išlaikyti pusiausvyrą Visiems rūpi ne tik spektaklis, bet ir koordinaciją, – va čia ir pravertė Sunku patikėti, kad kas nors būtų ir tavo nuotaika, emocinė būsena, mano mėgstamas slidžių ir snie- negirdėjęs Barinkajaus arijos ref- kuo tu gyveni. Kai tokia puiki dar- glenčių sportas. reno Taip, mielieji draugai – tokio bo atmosfera, kūrybinis procesas

Repetuojant Čigonų baroną : Kęstutis Alčauskis ir Gitana Pečkytė. Laimučio Brundzos nuotrauka šlagerio nepavyko sukurti nė vie- nam operečių kompozitoriui. Ir tai ne vienintelė puiki Čigonų barono 1. 2. melodija. Ar viskas ėjosi lyg per sviestą ir ar buvo sunku parengti tokios apimties vaidmenį? Dėl išplėtotos muzikinės dramatur- gijos ir operos kanonų paisymo šis sceninis Johanno Strausso kūrinys dažnai vadinamas komiškąja opera. Kiekviena Čigonų barono melodi- ja – perliukas. Įdomiai suręstas ir operetės siužetas. Jis romantiškai komiškas, kupinas nuotykių, ne- tikėtų įvykių ir su laiminga pabai- ga. Nors operetė neilga, bet pati dainavimo apimtis labai didelė. Operetėje tikrai visko labai daug – ir čigonų, ir vengrų, ir husarų, mei- lės trikampių, neįtikėtinų nuotykių, laimingų finalų, todėl išlaviruoti ir 3. sudėlioti logiškus ir įsimintinus akcentus nelengva. Kita vertus, dirbant su visa operete atsiveria di- džiulė improvizacijos erdvė, kur ir prapuola aktoriniai štampai. O apie vokalinę Barinkajaus partiją galiu pasakyti, kad ji gana patogiai para- šyta, tačiau vis tiek labai sudėtin- ga: reikia balso lengvumo, didžiulė apimtis – arijos, ansambliai. Visur daugybė puošmenų, su kuriomis reikia ypač daug dirbti, kad lyri- nis, stiprus, gražaus tembro tenoras vienodai gražiai skambėtų visuose registruose. Operetėje daug drama-

Kęstutis Alčauskis: 1. Kamilis Rosiljonas Franzo Leháro operetėje Linksmoji Našlė, Živilė Lamauskienė – Valensjena, 2. Ivanas Lykovas Nikolajaus Rimskio-Korsakovo operoje Caro sužadėtinė, Elina Shimkus – Marfa, 3. Eduardas Milfortas Gioachino Rossini operoje Vedybų vekselis, Raimondas Baranauskas – Slukas, Živilė 27 Lamauskienė – Fanė. Martyno Aleksos nuotraukos Tema

dos, Džildos ir Hercogo, Hercogo ir Rigo- leto ryšiai labai glaudūs, bet apriboti „čia ir dabar“ aplinkybių: gyvenimas amžinoje dabartyje, kur nėra vietos atminčiai. Ga- limas daiktas, kad veiksmą perkėlus iš prancūziškos Victoro Hugo aplinkos į ita- lišką Pianura Padana – Po lygumą – vei- kėjai įgijo konkretumo. Ir galbūt šis pra- eities ištrynimas truputį susijęs su paties Paolo Verdi biografija: kurdamas Rigoletą kom- Patrizi pozitorius išgyveno santykių su savo tėvu krizę, nes senasis Verdi nepritarė sūnaus meilės romanui su laikyta ne itin moralia Italų muzikos kriti- moterimi Giuseppina Strepponi. kas, operos žinovas Kad ir kaip būtų, atmintis operoje ištrinta. Paolo Patrizi patei- Vienintelis momentas, kai Hercogas atsi- kia įdomų žvilgsnį gręžia atgal, – arija Parmi veder le lagrime į Giuseppe’s Verdi (Regis, regiu, kaip byra ašaros iš jos akių) Rigoletą. Spalio 10 d. – visiškai prieštarauja tikrajai veikėjo VIII tarptautiniame prigimčiai: trumpam Hercogas prisiima operos kritikų semi- tradicinį įsimylėjusio tenoro amplua ir nare skaitytas pra- atsikrato savo tikrojo – patrauklaus mer- nešimas tapo puikiu gišiaus – veido (gana neįprasto tenorui). pasirengimu tą pat Tuo tarpu vienintelis personažas, kuris vakarą scenoje rody- gebėtų atsigręžti atgal, yra Džilda, tačiau ji tam LNOBT Rigo- – personažas be praeities, paauglė, nepa- letui, kuris užbaigė Atminties rizika: žįstanti gyvenimo nei vyrų: kai ji išmoks šventinę Giuseppe’s kelios neįprastos Verdi juos pažinti, atmintį atstos negalėjimas Verdi savaitę. pamiršti, kas ją atvedė į mirtį. Šiuo požiū- riu puikiai dera Džildos arija Caro nome (Mielas vardas) su jos ornamentiškuoju bel canto: Verdi pasiūlo akivaizdžiai se- namadį aniems laikams kūrinį, nes tai vienas iš nedaugelio atsigręžimo į praeitį momentų. Taigi atsiminimų žybsniai šio- interpretacijos Sherrillas Milnesas – Rigoletas ir Maddalena Bonifaccio Džilda Buenos Airių Colón teatro Rigolete 1973 m. Nuotrauka iš Wikimedia je operoje be atminties susiejami su tradi- 1978 m. Emi Records išleido operos Ri- sąvadautoja; grobdami Džildą, dvariškiai ciniu stiliumi (tenoro partijoje) arba su se- goletas įrašą (dirigentas Juliusas Rudelis, užsidėję kaukes; Džilda apsimeta vyru. namadžiu dainavimu (soprano partijoje). pagrindinius vaidmenis atliko Sherril- Ir, žinoma, visas Rigoleto gyvenimas yra Negana to, libretas pateikia ne vieną, taip las Milnesas, Alfredo Krausas ir Beverly maskaradas: grįždamas namo jis kaskart sakant, užmaršumo frazę. Beveik pačioje Sills), kurio išskirtinė ypatybė – papildo- nusimeta juokdario drabužius. operos pradžioje dvarininkas Marulas ma Madalenos arija. Šis įrašas nebuvo Bet yra ir kita įsivaizduojamo Monteronės šaukia: „Gran nuova! Gran nuova!“ (Didi deramai įvertintas kritikų. Vis dėlto jis ir Sparafučilės sutapatinimo priežastis: jis žinia! Didi žinia!), ir tai rodo, kad ir dva- suteikia gerą atspirties tašką dramatur- atskleidžia platų simetrijų ir atspindėtų rininkai, čia atstovaujami vieno veikėjo, ginei šios operos analizei. Šiame įraše (ir vaizdų tinklą šioje operoje. Pirmoji sime- vengia praeities ir domisi tik naujieno- ne tiek svarbu, ar taip buvo sumanyta, ar trija atsiranda kaip Rigoleto ir Montero- mis. O viena pirmųjų pagrindinio veikėjo pasirinkimą lėmė atsitiktinumas) Monte- nės santykis: abu yra įskaudinti tėvai ir frazių „Che coglier mi puote? Di loro non ronę ir Sparafučilę dainuoja tas pats dai- jų abiejų susidūrimo scenoje vokalinėse temo“ (Kas gali mane pričiupti? Aš jų ne- nininkas – tada dar neišgarsėjęs Samuelis partijose atraminė nata yra baritono vi- bijau) rodo, kad operoje nėra vietos net Ramey’us. Prasminis to padarinys – tas durinė c, atliekanti tam tikrą vokalinės ir ateičiai. Ateitis iš tiesų baugina Rigoletą pats balsas ištaria prakeiksmą ir prabyla ir psichologinės transferencijos funkciją. labiau nei praeitis: tai aiškiai parodoma realaus jo vykdytojo lūpomis. Negana to, šis žaidimas atspindžiais susi- skausmingu klausimu „Mi coglierà sven- Pastaraisiais metais keletas teatrų šiuos du jęs ir su scenovaizdžiu – toje pat scenoje tura?“ (Manęs tyko nelaimė?) jo didžio- personažus pavedė atlikti vienam atlikė- kaitaliojama veiksmo vieta viduje ir lauke jo monologo Pari siamo pabaigoje. Tai jui. Tai įdomu mažiausiai dėl dviejų prie- (pavyzdžiui, akligatvis ir Rigoleto namas, kančia, kurios Rigoletas bando dar kartą žasčių. Pirmiausia, toks personažų suta- upės krantas ir Sparafučilės smuklė). atsikratyti, finaline fraze „Ah, no! È follia!“ patinimas ženklina vieną Rigoleto ypatybę Kodėl Rigolete toks stiprus sąsajų – dra- (O ne, tai paistalai!) staiga sugrįždamas į – tai opera, kurioje visi slepiasi už kaukių. maturginių, vokalinių ir vaizdinių – tarp dabartį. Taigi Hercogas yra palaidūnas, bet de- įvairių operos elementų poreikis? Galbūt Kartais Rigoleto praeities atsisakymas dasi įsimylėjęs; Džovana apsimeta gera dėl to, kad paskiri veikėjai yra bejėgiai įgauna maldavimo formą. Kai dukra tei- namų šeimininke, bet iš tiesų yra vulgari užmegzti tarpusavio ryšį. Rigoleto ir Džil- raujasi apie savo mirusią motiną, Rigoletas BaritonasRigoleto Renato Capecchi. Nuotrauka iš Wikipedia 28 Džildai sako: „Deh, non parlare al misero pasiklausyti ištraukos iš 1959 m. daryto pradėjo savo karjerą kaip bosas, o po kelerių metų perėjo į baritoną; del suo perduto bene“ (Vai nekalbėk varg- operos Rigoletas įrašo, kuris anuomet ne- nepaisant šio fakto, jo balsas ne toks tamsus kaip Capecchi ir turi ti- šui apie jo prarastą meilę) ir iš karto po to buvo deramai įvertintas vien dėl komiš- pišką spalvą – šviesią ir ne tokią sodrią, kokia pasižymėjo buffo balsai sugrįžta prie dabarties konkretumo griež- kojo Capecchi amplua. Tačiau jo dvariš- pirmojoje praeito amžiaus pusėje. Dramatinius veikėjus Bruscantini tai nutraukdamas dukrą: „Padre ti sono e kiams tariami užgauliojimai įtaigūs kaip atliko daug rečiau už Capecchi; bet – keista – jis nevengė tradicinės basti“ (Esu tavo tėvas, ir to pakanka). Taip tik tuo, kad girdime Rigoletą – pagiežingą puntatura kūrinio pabaigoje (turiu minty partitūroje įrašytos e pa- praeities pojūčio stoka tampa realybės klouną, kurio žodžiai skamba netikrai, keitimą atletiškesne g) – tai sprendimas, tinkamesnis dramatiniam pojūčio stoka: tėvas, atsisakantis pasakyti nenuoširdžiai, kai jis nuolankiai prašo. Jis baritonui. Kad ir kaip būtų, Bruscantini buvo įvaldęs puikią tartį ir savo vardą, kaip kad Rigoletas – Džildai, dedasi verkiąs, bet iš tiesų išlieka žiaurus frazavimo meną, tipišką didiesiems komedinio plano atlikėjams. O yra gana patologiškas. ir pasitikintis. Todėl iš tiesų gali sukrėsti tai bene svarbiausia atliekant tokį vidines mintis atskleidžiantį mono- Beje, ir kitas dramos tėvas – Monteronė, nuoširdus minėtų žymiųjų baritonų su- logą kaip Pari siamo – klausytojų vaizduotėje gyvai praplaukia įvairūs idealusis Rigoleto atspindys, – antrąkart sijaudinimas tariant garsiąją frazę „Ebben, arijoje minimi personažai (Sparafučilė, Monteronė, Hercogas, dva- trumpai pasirodydamas paneigia praeitį, piango…“ (Taigi verkiu…). Tačiau at- riškiai). atsisakydamas savo ankstesnio prakeiks- kreipkime dėmesį į kitą frazę iš monologo Sesto Bruscantini atskleidžia dvilypį Rigoleto veidą – dvilypumu Ver- mo. Taigi galiausiai vienintelė atminties Pari siamo, kai Rigoletas apie save sako: „Il di žaidė su didele dramaturgine meistryste. Tiesą sakant, kompozito- pastanga kyla iš hedonisto Hercogo, kai retaggio d’ogn’uom m’è tolto… il pianto!“ rius siekė muzikinio dvilypumo iš pat pradžių: šiuo požiūriu orkestro šis Madalenai sako: „Un dì se ben ram- (Kiekvieno žmogaus palikimą – verksmą – ir ansamblio užkulisiuose sąšauka pirmojoje scenoje yra reikšmingas mentomi, o bella, t’incontrai“ (Vieną die- iš manęs atėmė!). Ji padeda mums suvokti signalas. Dualumas puikiai parodomas ir kai prieraišumas bei ilgesio ną, jei gerai pamenu, gražuole, tave buvau Capecchi interpretacijos intelektualumą kupina Rigoleto širdis atskleidžiama tauriu ir švelniu dainavimu nau- sutikęs). Galbūt tai tik įsivaizduojama pra- ir modernumą. Taip pat verta atkreipti dojant daug legato; tuo tarpu jo monstriškoji ir keršto siekianti cha- eitis, bet kuriuo atveju atmintis atgaivina- dėmesį į ilgą kvapą tęsiant paskutinį žodį rakterio pusė išreiškiama grubia deklamacija, kapotu recitar cantan- ma tik norint paflirtuoti, tačiau bent jau „Pietà!“ (Pasigailėkite!), pabrėžiantį grės- do, kuris galbūt labiau tinka komediniam, o ne klasikiniam baritonui. padeda nutraukti tą patologinį buvimą mingos klounados pojūtį. Rezultatas – grotesko ir taurumo sintezė, kompozitoriaus virtuoziš- nuolatinėje dabartyje. Laikui bėgant interpretacinė tradicija su- kai pateikta iš pat pradžių, o vėliau plėtojant įgaunanti nuožmumo. Prarastas realybės pojūtis lemia, kad Rigo- menkino velniškąją Rigoleto charakterio Taigi Rigoletas yra opera be atminties, kurioje visi slepiasi nuolatinia- letas, nors nepaprastai sumanus, patenka pusę, jo beprotiškumo žymę. Priešingai, me veikėjų simetrijų žaisme. Tai opera, skirta baritonui, kuris dai- į dvariškių, paduodančių jam kopėčias, imtas labiau pabrėžti jo tėviškas švelnu- nuoja gerai, interpretuoja labai gerai, turi tragiko laikyseną ir įgimtą spąstus. Bet šio farsinio pokšto panaudo- mas. Tai yra tam tikras charakterio sutau- komiko talentą. jimą lemia ir aplinkybė (galbūt per mažai rinimas, panašus į Lukrecijos Bordžijos – Ir tai viskas, ką norėjau pasakyti. Bet galbūt geriau būtų užbaigti pabrėžiama), kad Rigoletas prasideda kaip taip pat Victoro Hugo personažo ir iš tiesų Rigoleto balsu. Tiksliau – Giuseppe’s Taddei balsu. Šis dainininkas opera buffa. Arba tiksliau, jos niūrusis labai tamsaus charakterio – sutaurinimą savo labai ilgoje karjeroje sudainavo daugybę tiek dramatinių, tiek preliudas pranašauja dramą; jo reikia kaip Donizetti muzikoje. Vis dėlto Lukrecijos komiškųjų personažų. Verta pasiklausyti, kaip Taddei interpretuoja tam tikro priminimo, būtino aptartam Bordžijos sutaurinimą (ją išteisina moti- paskutinio operos veiksmo akistatą su baisiąja akimirka, kai Rigoletas personažų užmaršumui. Tačiau kai už- niška meilė) iš dalies pagrindžia Donizetti tikisi sulaukti Hercogo kūno, nežinodamas, kad gaus Džildos lavo- danga pakyla, girdime muziką ir mato- vokališkumas. Tuo tarpu būtų sunku teig- ną. Turiu minty fragmentą iš operos įrašo, daryto 1953 m. Tai pats me situacijas, būdingas komedijai; reikia ti, kad Rigoleto žiaurumas yra tik kaukė, o nedainingiausias operos momentas – skamba deklamacija, jau pra- laiko susivokti, kad pagrindinis veikėjas švelnumas – jo tikrasis veidas. Tačiau tai našaujanti Falstafo kalbą. Beje, Falstafą Taddei dainavo gerokai daž- yra juokdarys. Taigi vienas iš pačių tragiš- sena problema, susijusi ne tik su Rigole- niau. Tiesą sakant, atrodo, kad dainininkas siunčia mums žinią, jog kiausių visoje italų operos istorijoje veikė- tu. Juk, pavyzdžiui, žinome, kad panaši ir nėra didelio skirtumo tarp nuskurdusio didiko sero Džono Falstafo jų yra profesionalus linksmintojas. kito žymaus tėvo personažo – Žermono iš ir Mantujos hercogo juokdario. Galbūt Falstafas – tai išėjęs į pensiją Šiuo požiūriu verta paminėti nedidelę, bet Traviatos – interpretacinė tradicija. Žino- Rigoletas su dideliu pilvu vietoj kupros. Bet šią mintį jau reikėtų plė- svarbią italų baritonų grupę – šie daini- me daugybę garsių baritonų, atliekančių toti kitame pranešime. ninkai daugiausia dainavo komiškosiose Žermono partiją, taip sakant, „bel canto operose, bet kartais atlikdavo ir Rigoletą. stiliumi“, t. y. tauriai, minkštai, švelniai. Per pastarąjį šimtmetį dainininkų Ma- Tačiau taurumas, minkštumas ir švel- riano Stabile (mėgstamiausias Toscanini numas – tai tik išoriniai šio personažo Falstafas), Afro Poli, Giuseppe Taddei, bruožai, juk iš tiesų kaip tik Alfredo tėvo Sesto Bruscantini, Renato Capecchi, Ro- sprendimas lemia Violetos mirtį. lando Panerai, Angelo Romero (nežinau, Taigi ar Rigoletas tampa monstru dėl tra- ar visi šie vardai žinomi Lietuvoje) inter- giškai susiklosčiusių įvykių? Ar jis yra bai- pretacijos buvo reikšmingos tik dėl to, sūnas iš prigimties? Atsakymą galime rasti kad jie paisė opera buffa bruožų, Verdi monologe Pari siamo, o tiksliau – frazėje išryškintų jau pradinėse Rigoleto minutė- „Ma in altr’uomo qui mi cangio“ (Bet čia se ir suteikiančių pagreitį tolesnei tragedi- kitu žmogum tampu), kai Rigoletas paaiš- jai. Bet čia yra ir kitas aspektas: baritonai kina savo radikalų pokytį grįžus namo: šį komikai dažnai labiau pabrėžia blogąją pasikeitimą Verdi pabrėžia pasažu regis- Rigoleto pusę. tre nuo b iki e frazės pradžioje. Šiuos du Pavyzdžiui, Renato Capecchi atliekama skirtingus Rigoleto sieloje sugyvenančius arija Cortigiani, vil razza dannata. Tai la- vyrus puikiai parodo Sesto Bruscantini biau komiškojo plano baritonas, karjeros arijoje Pari siamo operos įraše, daryta- pabaigoje tapęs basso buffo. Galima būtų me Italijos radijuje 1963 m. Bruscantini

Rigoletas LNOBT: Robertas Hymanas – Rigoletas, Rame Lahajus – Hercogas. Martyno Aleksos nuotrauka 29 Baleto dienoraščiai Anastasija Čumakova – Odeta, Genadijus Žukovskis Zygfrydas

Šedevro sargyboje II: baletas LNOBT scenoje

Manau, nėra pasaulyje baleto, kuris būtų žinomesnis, labiau papli- redakcijos pasižymėjo neautentiška filo- bovė Kunakova, Ninella Kurgapkina, tęs ir lengviau atpažįstamas nei Piotro Čaikovskio Gulbių ežeras. sofine prasme. Palyginimui galima pa- Liudmila Kovaliova ir Henrieta Melni- Jis yra kiekvieno save gerbiančio akademinio teatro repertuare. teikti Richardo Wagnerio Lohengriną. kova pačios šoko Sergejevo pastatyme. Įvairių, dažniausiai Rusijoje susikūrusių trupių pagrindinė gastro- Čia figūruoja tos pačios gulbės, priesaika Taigi jau beveik dešimtmetį LNOBT lių duona uždirbama taip pat šokant Gulbių ežerą. Impresarijai ir ir t. t. Kažin kaip žiūrėtume ir klausytu- savo repertuare turi šį unikaliu būdu prodiuseriai žino, kad nesvarbu, koks šokėjų meninis lygis, komer- me šį Wagnerio šedevrą, jei kam nors perduotą XIX a. paveldo perlą. Ar dar cinė projekto Gulbių ežeras sėkmė ir publikos susidomėjimas juo šautų į galvą mintis gilų filosofinį konf- galime gėrėtis nemariu šedevro grožiu, visada garantuoti. Matyt, ši šlovė ir buvo viena iš priežasčių, kad liktą užbaigti laiminga pabaiga. ar nenubluko jo spalvos? Gulbių ežeras sulaukė galybės transformacijų, redakcijų ir net aiš- Vis dėlto Gulbių ežeras pirmiausia yra Rugsėjo 25-oji, eilinis Gulbių ežero spek- kiai modernių šiuolaikinių pastatymų. Daugelį šiuolaikinių chore- šokio simfonijos šedevras, kerintis neap- taklis, jokių gastrolierių, premjerų ar ki- ografijos kūrėjų įkvėpė mergelių gulbių idėja ir dramatiškai geniali sakoma romantinių įvaizdžių ir muzi- tokių intrigų. Didžiausia intriga – kaip Čaikovskio partitūra. Ir vis dėlto šis XIX a. šedevras labiausiai žavi kos derme, todėl vizualusis ir muzikinis LNOBT Baleto trupė įveiks akademinę savo pirminiu, dar Mariuso Petipa ir Levo Ivanovo sukurtu pavi- aspektai išlieka patys svarbiausi ir negin- aukštumą – Gulbių ežerą. dalu. Paradoksalu, bet kuo Gulbių ežero pastatymas autentiškesnis, čijamai paveikiausi. Pagrindinių vaidmenų kūrėjai Anasta- tuo artimesnis ir paveikesnis šiuolaikinei publikai – tuo daugiau 2004 m. buvo padėtas taškas visiems sija Čumakova (Odeta-Odilija ) ir Ge- filosofinės minties ir prasmių ji linkusi jame įžvelgti. vietinių baletmeisterių ieškojimams ir nadijus Žukovskis (Zygfrydas) tikrai Lietuvoje Gulbių ežero tradicijos taip pat gana turtingos – nuo į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto nenuvylė, jų kūrybinis aktas scenoje 1927 m. buvo nuolat statomos įvairios jo redakcijos. Iš lietuviškų teatrą importuota Konstantino Serge- nusipelno atskiro pagiriamojo žodžio ir pastatymų verta išskirti Elegijaus Bukaičio 1974 m. sukurtą varian- jevo 1950 m. redakcija, kuri rodoma ir išsamesnės analizės. Iš pradžių užtektų tą, labiausiai priartėjusį prie pirminio. Esminis skirtumas tarp iki- Sankt Peterburgo Marijos teatre. Ši re- paminėti tiesiog labai akademišką su- revoliucinio ir porevoliucinio baleto variantų – tragiškos pabaigos dakcija iš esmės yra geriausias gyvojo dėtingų choreografinių užduočių atliki- virsmas laimingu finalu (naujojiGulbių ideologija buvo linkusi nekreipti paveldo pavyzdys, rodantisežeras nenutrūkusį mą be kokių nors kupiūrų, fantazijų ir dėmesio į tokias feodalines atgyvenas kaip riterio priesaikos sulau- tiesioginį kūrėjo ir jo kūrinio, tradicijos kitų svetimkūnių, taip mėgstamų dažno žymas). Bukaičio pastatymo filosofiniai akcentai ėjo išvien su Čai- perdavėjo ir perėmėjo ryšį. Juolab kad baleto solisto. Puikus akademinis pa- kovskio muzika ir todėl tragiška pabaiga rodėsi logiška. Tuo tarpu pats Sergejevas, šokęs dar porevoliuci- sirengimas ir gerąja prasme tradicinis pačioje Rusijoje baletmeisterio Aleksandro Gorskio naujos Gulbių niu laikotarpiu, laikomas geriausiu visų medžiagos suvokimas – tai komplimen- ežero interpretacijos (1920 m.) pagrindu susiformavo nepajudina- laikų Zygfrydu, o Lietuvoje pastatymą tas solistų mokykloms ir pedagogams ma laimingos pabaigos tradicija, todėl visos bent kiek autentiškos konsultavusios buvusios balerinos Liu- (Rusijos ir Baltarusijos choreografijos

30 mokyklos). Juolab kad Gulbių ežero nepastebimai ir galėjo suklaidinti ne tik bet ir artistui. Bubelis sugebėjo garbingai išeiti iš keblios padėties ir kaip meno kūrinio turinyje esama gana princą, bet ir žiūrovus. Solistė atsisakė oriai pralaimėti, t. y. leisti Zygfrydui apipešioti sparnus su ganėti- slidžių momentų ir kiekvienas nukry- perdėtai demonizuoti įvaizdį ir suteikė nai rimta veido išraiška ir kūno plastika. pimas ar perdėm asmeniška traktuotė papildomų, logiškai derančių su filosofi- Be abejo, XIX a. sukurtas spektaklis gali mums pasirodyti kupi- gali tuoj pat suteikti veikalui vulgarumo. niu legendos pagrindu prasmių. Čuma- nas neteiktinų vizualiųjų įprasminimų. Šiandien valdome įvairias Odetos-Odilijos įvaizdžio kaita – tik vie- kovos Odilija – ne vulgari gatvės mergi- vaizdo technikas, tad butaforinių gulbių pasiplaukiojimas kelia su- nas iš pavyzdžių, kai net patyrusios ba- na, bet rami, santūri salonų liūtė, pajėgi maištį mūsų estetinių pojūčių erdvėje, tačiau pažvelkime į tai kaip leto solistės praranda gero skonio orien- sužavėti ne tik princą, bet ir visą aukš- į deus ex machina parafrazę. Ano meto žmonėms tai atrodė priim- tyrus. Arba, tarkim, muzikinė ir dra- tuomenę su karaliene motina priešakyje. tinas ir galbūt net stebuklingas reiškinys. Postmoderniojo meno maturginė spektaklio dinamika Gulbės Pakinta tik detalės, tačiau kaip skiriasi epocha tuo ir žavi, kad jos visuotinio pliuralizmo jūroje yra vietos Princesės išėjimą į sceną visada pateikia nuo jausmingosios, pakylėtos meilės visoms meno apraiškoms, o laiko atstumas suvokiamas kaip priva- kaip tam tikrą kulminaciją, stebuklingą kupinos Odetos! Kaip teisingai sudėlioti lumas, nors galbūt tik pasąmonės lygmens. apsireiškimą. Žiūrovai laukia kažin ko dramaturginiai akcentai! Baltoji gulbė, Kad ir ką sakytume, XIX a. baletai – tai tie banginiai, ant kurių ypatingo, vizualiai efektingo ir emo- jos meilė svarbiausia Čaikovskiui ir vi- laikosi akademinio baleto teatras. Todėl dėmesys šiems kūriniams ciškai paveikaus. Šiame epizode dažnai duramžių legendos kūrėjams, o Odilija turi būti net perdėtai įdėmus. Ta proga leisiu sau pasakyti, kad mi- persistengiama, ieškoma perdėm indi- – tik siužeto casus belli. Garsieji 32 fou- zanscenos to laikotarpio baletuose ne mažiau svarbios ir vertin- vidualaus prisistatymo žiūrovams būdo etté (mūsų teatre retai kam įkandamas gos meniniu požiūriu nei sudėtingi pas de deux. Gaila, kad mūsų arba mėginama kopijuoti vienos ar kitos triukas) galutinai pavergė žiūrovus. scenoje šiuo požiūriu siaučia tikra bakchanalija. Jei ne neblėstanti garsios balerinos atradimus. Tuo tar- Žukovskis – dar jaunas solistas, bet jau Voldemaro Chlebinsko (princo Auklėtojas, Ceremonmeisteris) pu primadonos Čumakovos pasirody- akivaizdžiai puikus partneris ir gerai charizma, padėtis būtų išvis beviltiška. Mizanscenų dalyviai (taip mas rėmėsi pačiomis geriausiomis rusų temą jaučiantis klasikinio baleto šokė- pat ir solistai) dažnai iškrinta iš muzikinio teksto, švaistosi nieko tradicijomis, buvo muzikaliai jautrus, jas. Kiek sunkoko šuolio įspūdį užglaistė nereiškiančiais gestais, ne visada sugeba perteikti nuoseklų per- plastiškas, be nereikalingo blaškymosi lengvai įveikiami pirouettes ir kiti sudė- sonažo paveikslą. Akivaizdus tarpusavio nesusiklausymas kelia ir todėl didingas, įtaigus. Be kitų aki- tingos technikos iššūkiai. Galbūt elegan- apgailėtino kurčiųjų dialogo įspūdį. Galbūt taip susiklostė dėl per vaizdžių privalumų, balerina disponuo- tiškumu solistas dar neprilygsta prima- menko šios redakcijos statytojų dėmesio tiems epizodams, o gal- ja nepaprasto grožio rankų plastika ir rijui Aurimui Paulauskui (deja, mūsų būt tai tiesiog spektaklio repetitorių ir pačių artistų aplaidumas. šiandien retai pasitaikančiu korektišku, teatre jis jau nebedirba), bet jo jaunatviš- Pradžiugino pagausėjęs ir gana profesionalus kordebaletas. Seniai akademiškai organišku šio privalumo kas gaivališkumas, organiški, sykiu aka- mūsų scenoje bemačiau visą mergelių gulbių sudėtį. Galų gale še- demonstravimu. Visi Čumakovos porte demiški rankų mostai ir gestai, galų gale devras sušvito visomis savo spalvomis. Kas paneigs, kad Ivanovo de bras galėtų būti individualumo ir aka- nepriekaištingas klasikinės technikos sukurtas baleto kūno (corps de ballet) choreografinis opusas ir yra demiškumo jungties etalonu mūsų bale- valdymas įrodo, kad jo vieta pelnytai yra tai, kas daro šį baletą išskirtinį tarp kitų to meto baletų? to mokyklos auklėtinėms. Nuostabusis tarp primarijų. Kol kas LNOBT baleto Galiu regėti ir kontempliuoti Lucaso Cranacho Vyresniojo Mado- antrojo veiksmo adagio, atliekamas trupėje jam lygių, galinčių įveikti sudė- ną su Kūdikiu po obelimi, galiu grožėtis Jadvygos Jogailaitės bran- Čumakovos ir Žukovskio dueto, įgavo tingą klasikinį repertuarą, nėra. genybių skrynutės brangakmeniais, džiaugiuosi, kad galiu Lietu- tokį intymų, nuoširdų ir beveik erotišką Perspektyvių jaunųjų solistų frontą voje išvysti ir XIX a. baleto meno perlą Gulbių ežerą. Šio kritinio atspalvį, kad ši mergelių gulbių misterija spektaklyje laikė Kristina Gudžiūnaitė komentaro tikslas ir yra atkreipti dėmesį į vieną iš nematerialiojo atrodė reali ir įmanoma šiuolaikiniame ir Kipras Chlebinskas, padėdami Ingos paveldo apraiškų mūsų aukštosios kultūros erdvėje, įvertinti da- visomis ateizmo spalvomis pražydusia- Cibulskytės (pirmojo veiksmo pas de bartinę jo būklę, pagerbti absoliučiai unikalios baleto artistų profe- me pasaulyje. Leisiu sau pasakyti, kad, trois). Paprastai gana nuobodus chore- sijos kasdienį taurų darbą – kūrybą. norint klasikiniame balete pasiekti tokį ografinis opusas skambėjo gyvai, jau- Skaidrė Baranskaja efektą, reikia nepaprastai gerai valdyti natviškai ir energingai. Techniniai pas klasikinio baleto techniką ir gebėti kurti de trois iššūkiai buvo įveikti korektiškai, vaidmenį scenoje čia ir dabar. „Kaltas“, tarsi visai nesunkiai ir įrodė, kad trupė žinoma, ir tą vakarą dirigavęs Rober- turi puikų rezervą. tas Šervenikas, kuris sugebėjo priversti Igorio Zaripovo Juokdarys nugvelbė vi- publiką ne tik žiūrėti, bet ir įsiklausyti į sas publikos simpatijas, bet toks jau jo muzikinio pasakojimo niuansus. Smui- darbas šiame balete. Tuo tarpu Gedimi- ko solo buvo taip pat nepakartojamas, no Bubelio Rotbarui ne visada pavyko gaila, kad jį griežiantis orkestro artistas atlaikyti tą antagonistinį krūvį, kurį šiam visada lieka inkognito, nes neminimas demoniškam veikėjui suteikė spektaklio programėlėje. Manau, palaikant spek- kūrėjai. Blogio demonas buvo perdėm taklio gyvybę, orkestras Gulbių ežere trafaretinis ir beveidis. Vis dėlto visas ne mažiau svarbus ir pagrindiniai jame technines užduotis solistas įvykdė ir grojantys solistai turi būti nurodyti ir nusipelno atskiro Gulbių ežero žinovų įvertinti žiūrovų. prizo už sparnų plėšymo paskutiniame Meniniai Čumakovos atradimai nuste- veiksme sceną. Šį pelėsiais atsiduodan- bino ir per trečiojo veiksmo (veiksmų tį epizodą šiuolaikiniam Rotbaro vai- žymėjimas čia santykinis, paremtas se- dmens kūrėjui paprastai sunku įveikti nąja keturių veiksmų koncepcija) pas su pagarba visoms paveldo apraiškoms des deux. Odeta tapo Odilija visiškai – dažnai ji kelia juoką ne tik žiūrovams,

Kipras Chlebinskas šoka pas de trois. Martyno Aleksos nuotraukos 31 Valstybės teatras Kaune 1921 m. Adomo Kliučinskio nuotrauka. Šaltinis Wikipedia Šaltinis nuotrauka. Kliučinskio 1921 m. Adomo Kaune teatras Valstybės

Edmundas Gedgaudas Prieškariniai Verdi spektakliai pokario

Nemažai kas yra girdėjęs pasakojimą, kaip ankstyvą 1944 m. rudenį kad ir dabar, siekiant teatrą atgaivinti po retės scenoje, šiai nuomonei neabejoda- dirigentas Mykolas Bukša Kauno miesto sode kasdien lūkuriuoda- sunkių traumų, jis stovėjo prie dirigento mas pritariau. Programoje dar įrašyta vo nepasitraukusių į Vakarus artistų, kaip juos, atėjusius į teatrą, pulto. ir Adelė Galaunienė, pirmojo Traviatos užrašydavo. Mat ką žinai – kitas gal priėjęs prie durų apsigalvos ir Bandydamas nors bendrais bruožais spektaklio Violeta. Ar ji scenoje pasiro- pasuks atgal. Pasidairys į senais draugais tapusius medžius, dirstelės prisiminti ano meto Traviatos vaizdą, dė ir aną ar kitą sezoną? Šį gana keblų į lyg niekur nieko besišypsantį fasadą ir pagalvos: „Pradžiai pakaks, patyrinėjau senas programas. Violetos klausimą pasvarstę, abu apsistojome prie gal verčiau rytoj...“ O tą rytojaus prasmę prabėgusi vasara buvo vaidmuo 1944 m. rudenį skirtas net ke- „kažin“. O Justina Jasaitytė? Na, ji išties smarkiai pakoregavusi. turioms dainininkėms. Tarp jų aptikau nestokojo ir gražaus balso, ir tempera- Maestro budėjo, daugybės metų patirtimi suvokdamas, ką reiškia Liuciją Jakevičiūtę, kurią man prieš porą mentingo aktoriškumo, nuoširdumo. teatras gyvenimą su juo susiejusiam žmogui. Bet reikia žvilgsnio, metų gyrė Rimas Geniušas, kad buvusi Nebent toji Justinos išvaizda, figūra... Bet kuris pasakytų: „Teatras ištvers, o drauge ir mes...“ Bežodžio dialo- tikrai gera Sevilijos kirpėjo Rozina jam išmoningesnis už Antaną Zauką režisie- go kibirkštis. Artistai jos galią pažįsta. debiutuojant operos dirigentu. Senasis rius ir čia būtų radęs išeitį. Mandagiai Dabar mes nežinome, kada ir kaip vienas ar kitas kolektyvo narys maestro prisiminė ir jos dainuotą Vio- pritariu, nors bent kiek ryškesnių tokio teatrui pranešė, kad tebėra Kaune. Manytina, rugsėjo mėnesį jų su- letą. Neeilinė koloratūra! Bet Jakevičiū- kūrybos polėkio rezultatų neįsivaizduo- sitelkė tiek, kad su papildytomis iš konservatorijos pajėgomis buvo tę anuomet spektaklyje mačiusiai (irgi ju. O jos sceninį (podraug ir muzikinį) galima tomis neįprastomis sąlygomis planuoti naująjį sezoną. neeilinei) dainininkei atrodydavo, kad nuoširdumą pamenu. Ypač sceną su Šiandien, kategoriškai to netvirtindami, neatmeskime minties, kad jos koloratūrą scenoje stelbia pernelyg Alfredo tėvą tebedainavusiu Antanu So- į 75-uosius savo gyvenimo metus įžengęs valdingasis Bukša nujau- akivaizdi aktorinių duomenų stoka. Ir deika – kiek daug įvyksta tame permai- tė galimybę susigrąžinti ir įtvirtinti abejonių nekeliantį svarbiausio nors Kipras Petrauskas Traviatos Alfre- ningame epizode! Jausmų tiesa publiką teatro asmens statusą. Ryškiai suspindusi labiau nei perpus jau- dą dainuodavęs tik su šia dainininke, per įtraukdavo, operos personažų peripetijos nesnio vyriausiojo dirigento Vytauto Marijošiaus žvaigždė nutolo, vieną jos kolegės matytą spektaklį ji net jaudindavo, ir būdavo nesvarbu, kad de- dingdama kažkur už vakarų horizonto, o dviem dešimtmečiais už du kartus, vilkėdama prašmatnų krinoli- koracijos parinktos teatro sandėlyje, kaip Bukšą jaunesnis Juozas Tallat-Kelpša vis dažniau jautėsi pasiligojęs. ną, scenoje parvirto. kad daryta carų laikais. Tad sezoną spalio 21 d. pradėjo Jurgio Karnavičiaus opera Gražina, Mano pašnekovė taip pat neįsivaizdavo Zauka buvo ketvirtasis šios mūsų scenai beje, prieškariu nuo pat Bukšos padiriguoto pirmojo jos spektaklio Violetą kuriančios Marijos Dambravi- itin reikšmingos operos režisierius. Pir- buvusi gana populiari. Spalio 29-ąją į teatro scenąKaune sugrįžo Traviata čiūtės-Bručkienės, nors programoje ir mąją lietuvišką Traviatą režisavo (o gal – spektaklis, kuriuo paskutinę 1920 m. dieną Lietuvos operos scena jai šis vaidmuo buvo skirtas. Aš, ponią tiksliau – rikiavo?) Konstantinas Glins- pradėjo savo kelią. Tada ją dirigavo Tallat-Kelpša, tad prasminga, Bručkienę mažumėlę vėliau matęs ope- kis, aktyviai tame procese dalyvaujant

32 Menu akimirką žavingą

Kiprui Petrauskui. Vėliau ją savaip per- įvairinusių Traviatos ir Rigoleto spekta- opera Otelas. Ir jos premjerą režisavo, ir tvarkė Teofanas Pavlovskis, o premjerinė klių kontrastas – dvi monumentalios, 1947 m. atnaujino Petras Oleka. Sceno- 1940 m. gruodžio 31 d. programa nuro- kūrybiškai prieškariu pastatytos Giusep- vaizdžiuose – dar akivaizdesnė scenos do režisierių Juozą Stumbrą. Gal jis tik pe’s Verdi operos. Aidos premjera Kau- matmenų nepaisančio sudvasinto mo- gaivino jau mirusio Pavlovskio spektaklį, ne įvyko 1927 m. lapkričio 10 d., dar ir numentalumo apraiška. Gal netgi nely- šį bei tą pritaikydamas prie tai premjerai mėnesiui nepraslinkus po Nikolajaus gintina su tuo, ką Libertas sukūrė Aidai. Olgos Dubeneckienės sukurtų kostiu- Tichomirovo parengtos Piotro Čaikovs- Mat Truikys jau buvo pakeliui į tai, ką po mų, prašmatnių krinolinų? Neatmestina kio Pikų damos. Šis kviestinis režisierius sovietinių ideologų jam skirtos dešimties mintis, kad dekoracijas teatro sandėlyje sutiko imtis ir Aidos, laiko, matyt, turė- metų pertraukos, kai buvo nušalintas iš biblioteka.ktu.edu Nuotrauka ji parinko savo nuožiūra. Kodėl buvo damas ne per daugiausia. Abi premjeras nuo darbų teatre, atvėrė iki genialumo Dirigentas atsisakyta itin kruopštaus Jono Grego- dirigavo neseniai Kaune apsigyvenęs lygmens pakilusiais scenovaizdžiais Vil- Mykolas Bukša rausko scenovaizdžių, sunku besužinoti Bukša. Gerokai vėliau jo mokinys Ge- niaus scenose. (gal kad jo būta labiau amatininko negu niušas rašė: „Visi atkreipė dėmesį, kad Atnaujintam prieškario Otelui labai tiko menininko, tad lyg ir per menko Dube- ir orkestras, ir choras skamba kur kas tikslus, intensyvus jauno dirigento Ka- neckienei partnerio?). Panašiai nelengva geriau, kad žymiai sustiprėjo kolektyvo linausko muzikos ir teatriškumo pojū- pasakyti, kaip tokį muziejinį, įvairių tea- ansambliškumas. Aiškiai buvo jaučiamas tis. O Kipras Petrauskas čia subrandino tralų pirštų atspaudus sutelkusį spektaklį tvirtas ritmas, sodrus niuansavimas ir sa- bene geriausią savo vaidmenį – lyriniai 1944 m. rudenį gaivino Zauka. vitas, įdomus Aidos supratimas. M. Buk- ir dramatiniai pradai jame susipynę taip, 1924 m. Rigoleto premjerą taip pat diri- ša dirigavo atmintinai, ramiai, valdingai, kaip gal tik jis sugebėjo padaryti. gavo Tallat-Kelpša. Tada irgi būta Gre- taupiu gestu, nesivaikydamas pozų, ne- Iš 1938 m. premjeros išliko Sodeikos gorausko dekoracijų, vėliau gal sudegu- sistengdamas pasirodyti prieš publiką.“ sukurtas Jagas, Petronėlė Zaniauskaitė, sių per nelemtąjį 1931 m. gaisrą. Sutriku- O štai keli žodžiai iš Balio Sruogos įspū- kuri pakeitė Antaniną Dambrauskaitę, tą si teatro vadovybė anuomet nedelsdama džių, kur jis, atkreipęs dėmesį į išskirtinį spektaklį irgi dainuodavo stipriai paveik- Berlyne parūpino „parenkamų dekoraci- Radameso vaidmens stilingumą, toliau ta operos teatro magijos. jų“, tuo didžiai papiktindama Mstislavą rašo: „Šitokiu psichologišku teisingumu Dobužinskį. Tad ir pokariu žiūrėdavome ir įtikinamu nuosaikumu vaizduodamas P. S. O magijų, sakoma, būna visokių. jomis aprengtą Rigoletą, kuo gal visai žmogaus pergyvenimus, iš lyrizmo Baltoji, juodoji... Gal ir pilkoji? Iki 1948 m., būdavo patenkintas Bukša. Anot Liudo pereinančius į tragizmą, Kipras Petraus- kai buvo perkelta į Vilnių, opera iš Mies- Truikio, pasukusio itin netradicinės ope- kas jau yra „šaliapiniško“ operos meno to sodo savo slėpiningu šypsniu sklaidy- rų scenografijos link, Bukša jo scenovaiz- reiškėjas.“ davo anuomet virš Kauno tirštėjančias ir džius sunkiai priėmė. Mat jam turėję būti Cituodamas šias nuomones stebiuosi, už visokias magijas nykesnes sutemas... aišku – čia štai miškas, o čia rūmų salė. nes 1947 m. birželį atnaujintai Aidai būtų Kam kvaršinti galvas? visiškai tikę šie prieš dvidešimt metų 1945 m. gegužę irgi Zaukos atnaujinta- įvykusiai jos premjerai skirti žodžiai. Ir me Rigolete karaliavo Sodeikos sukurtas džiugu, kad teatras išsaugojo ryškaus Mantujos kunigaikščio rūmų juokda- latvių dailininko Liudolfo Liberto sceno- rys. Vokalo galybė, ryški retro vaidyba. grafiją, nedidelėje scenoje sukūrusią ne Nepamirštama! O kaip tokį persona- tik stilingus, bet ir didingus reginius. Jie žą vertinčiau šiandien, tai jau atskiras man, paaugliui, visam gyvenimui atvėrė klausimas. Tik man kartais atrodo, kad tiesą, kad monumentalumas nematuoja- dabartiniai operos spektakliai dažnokai mas tiesmuku, metrais išsakomu dydžiu, stokoja nesuvaidinto artistų nuoširdu- nes jis – vidinis ir šiek tiek paslaptingas mo, žmogiško pradmens (imitacija, po- muzikos, dailės arba architektūros dė- zos, įmantriausiai surežisuotos mizans- muo. cenos jo nepakeičia). Ši aplinkybė kliudo Man regis, kad mažumėlę art deco stiliu- scenos tikrovei įžengti į žiūrovų širdis ir mi parafrazuoti egiptietiški Liberto mo- jose ilgam įsikurti. tyvai rado atgarsį režisieriaus vaizduotė- Anų metų programose randame ketvertą je, o ši – solistų („Egipto didikų“) laiky- Rigoletą interpretavusių dirigentų – Tal- senoje, minčių ir jausmų raiškoje. Aidos lat-Kelpšą, Geniušą, Bukšą ir Algimantą vaidmuo atnaujintame spektaklyje teko Kalinauską. Tai būta labai skirtingų as- Veronikai Dagelytei, faraono dukters menybių, kurių tarpusavio santykiuose Amneris – Salomėjai Vaidžiūnaitei, kuri irgi įžvelgtini teatro pradai. Kaip ir pla- Radameso teismo epizode tapo tikra sce- tesniame kontekste, nuo seno vadinama- nos karaliene (tokios šiam vaidmeniui me teatro užkulisiais. Klausydamasis su ieškojo ir pats operos autorius). Abi jos jais susijusių atsiminimų, ne sykį pasijus- buvo vertos – bent man anuomet taip davau taip, tarsi žiūrėčiau Federico Felli- atrodė – senojo spektaklio žvaigždėms Kaune ni filmą. Beje, pasakojimai apie tuos pa- skirtų pagyrimo žodžių. čius faktus retokai skambėdavo unisonu. Antras iš dviejų išskirtinių Verdi spekta- Savo senstelėjusios estetikos pavidalą klių buvo 1938 m. rampos šviesą išvydusi

Antanas Sodeika – Rigoletas, 1921 m. Nuotrauka iš LNOBT archyvo 33 aš vis tiek pateikiau prašymą tuome- Nei režisieriai, nei dirigentai, nei atlikė- čiam Operos trupės vadovui Vladimi- jai nėra dievai. Siekiant muzikos, dra- rui Prudnikovui. Nežinau, kas ten nu- mos ir judesio sintezės, reikia stengtis tiko, bet atvykus režisieriui Günteriui vieniems kitus suprasti. Kartais atlikėjų Krämeriui visas atlikėjų sąrašas subiro. įžvalgos būna gana kategoriškos, bet Tada buvo paskirta papildoma perklau- teisingos, mūsų nuojauta labai stipri. sa. Ėjau į ją nieko nesitikėdama. Norėtųsi, kad dirbdami visi žvelgtume į vieną pusę. Turėjo būti sunku – rengiate partiją, prašote būti išklausyta, bet nesitikite Kada, kuriais atvejais manote, kad re- gauti vaidmens? žisierius gali būti neteisus? Jei prašome vaidmens, vadinasi, turime Skeptiškai vertinu, kai režisierius renka- vilties. Konkurencinis pradas visada si artistus vien pagal išorę, gražų vaizdą. bus, jis ir turi būti. Taip gavau Eudok- Mažai paisoma artisto gebėjimų, indivi- sijos vaidmenį. Krämeris atrodė laimin- dualumo, balso savybių. Kas tuomet yra gas, tik priėjęs paklausė: „Ar galėtum tą artistas, atlikėjas, žmogus? Labai gaila, ariją padainuoti kitaip?“ Jis mėgo žaisti kad jaunoji dainininkų karta verčiama nuotaikomis, psichologinėmis būseno- pataikauti šiai režisierių diktuojamai mis, nes Eudoksijos tekstas ir muzika madai. Kita vertus, o ką gi jiems daryti? Regina Šilinskaitė – Rozalinda Johanno Strausso operetėje Šikšnosparnis kalba viena, o jis paprašė parodyti visai Manyčiau, visapusiškai pasirengęs so- ką kita, norėdamas pamatyti, kaip val- listas gali įgyti pranašumų. dau kūną, balso aparatą. Liepė dainuoti Regina visai kita nuotaika, nei girdėti muziki- Minėjote scenos judesio mokyklą. Ko- nėje faktūroje: dainuojant ariją stai- kia tai mokykla, kur ją išėjote, kas ga liepdavo suktis, šokti valsą, paskui buvo Jūsų scenos mokytojai? polką... Įveikiau šiuos ir kitus sceninio Kai įstojau į Muzikos akademiją, bu- Šilinskaitė judesio testus, nes jau anksčiau buvau vau labai smalsi žinių, tai man būdinga išėjusi tam tikrą mokyklą. iki šiol. Labai rūpėjo daug daugiau nei paskaitos: eidavau pas aktorius, lan- Viena Jūsų jaunesnė kolegė teigė, kad kiau įvairius papildomus kursus, kur spektaklio režisierius yra dievas. Regis, tik įsileisdavo. Klausiausi Aleksandro Esu laiminga, ji rado savo santykio su statytojais rak- Alekseičiko psichologijos paskaitų, iš tą. Ar Jūs su tuo sutiktumėte? jų gavau labai daug naudos. Arba pan- Tikrai ne. Man svetimas ko nors sudie- tomimos pradininkas Lietuvoje Modris kad mano jubiliejus vinimas. Galiu tik įsiklausyti, stengtis Tenisonas – jam buvo surinkta grupė įsigilinti, pateisinti tai, ką sako režisie- studentų aktorių, o dainininkams jo tikras rius, kartais bandyti jo sprendimus pa- užsiėmimų neleista stebėti. Tąsyk mes, keisti. Juk režisierius turėtų leisti akto- keletas vokalistų, vis tiek įsipiršome, Miela Regina, kiekvienas nueinantis riui atsiskleisti, ir tokių asmenybių tikrai nes mums labai rūpėjo! Tenisonas buvo spektaklis gramzdina praeitin savo is- yra. Pavyzdžiui, Eimunto Nekrošiaus labai stipri asmenybė, tokį katarsį salei toriją, palikdamas ne vien prisimini- statomoje Valkirijoje rengiau Zyglindos įvarydavo... Vien žiūrėti, kaip jis viso- mus ar muzikos įrašus, bet ir neįkaino- vaidmenį – tiesa, padainuoti jo neteko, mis kryptimis valdo savo kūną, buvo jamą profesinę patirtį. Savo jubiliejinį nes laukiausi kūdikio, bet repeticijose didžiulė nuostaba ir malonumas. Da- Dalia sezoną atsisveikinote su Eudoksijos dalyvavau iki paskutinės dienos. Turim bar ypač gerai suvokiu, kokios svarbios Sverdiolienė vaidmeniu Jacques’o Fromentalio pripažinti, kad Nekrošius – genialus re- mums buvo jo pamokos. Operos solistė, Auk- Halévy Žydėje. Šiame spektaklyje ži- žisierius, tačiau jis aktoriams leido kurti, sinio scenos kryžiaus bėjote devynerius metus. Ką mąstote suteikė laisvę. Visada sakau, kad mes – Ar tarp studijų draugų radote bendra- dama gruodį šven- ir jaučiate prisimindama šį laikotarpį, solistai, aktoriai – esame įrankis, molis minčių? Kas iš bendrakursių, kaip ir čia savo pirmąjį kokia buvo jo pradžia? režisieriaus rankose. Bet jei man primes Jūs, troško tobulėti? tikrą jubiliejų. Tad Tai buvo labai gražus laikas, ir gaila, kad ką nors labai svetima, negalėsiu besąly- Mums kaip oro stigo žinių ir informa- jūsų dėmesiui – „ju- jis pasibaigė. Kai sužinojau, kad šis vei- giškai paklusti. Kitas pavyzdys – Halévy cijos. Mūsų studijų laikais Lietuva buvo biliejinis“ interviu kalas bus statomas, pasiklausiusi įrašo Žydė. Krämeris – kontroversiškas re- uždara teritorija, mažai ką girdėjom, tik apie kūrybą ir gyve- labai norėjau jį dainuoti. Bet man ne- žisierius, sukėlė teatre didžiulį sąmyšį. Akademijos fonotekos įrašus. Atrodė, nimą. pasisekė: maestro Jonas Aleksa jau buvo Kai kurie jį vadino diktatoriumi, bet jo reikia kažko įkvėpti. Jei kas atvažiuo- surinkęs atlikėjus ir paskyręs vaidme- labai gera psichologinė mokykla – įžvel- davo iš užsienio, būtinai turėdavom Gruodžio 18 d. pir- nis. Jo sąraše man vietos neatsirado... gė, kas svarbiausia, ir leido vaidinti pa- pamatyti. Taip norėjom visko išmok- mą kartą Elvyrą Prašiau maestro, kad leistų bent lanky- tiems, kartu kreipdamas mus reikiama ti – ir fechtavimą lankėm, gimnastiką, Giuseppe’s Verdi ope- tis repeticijose, bet buvo gana griežtai linkme. Tame spektaklyje vaidyba giliai viską, buvome labai smalsūs, svajojome roje Ernanis dainuos atsakyta, kad žmonės jau pasirinkti ir psichologiškai pagrįsta, vidinis procesas ką nors ypatinga nuveikti. Norėjau ap- Regina Šilinskaitė. nėra prasmės to vaidmens rengti. Bet labai ryškus. versti pasaulį ir pasakyti, kad daininin-

34 Vis-à-vis kas nėra statiškas, jam svarbu ne vien egzamino dalyvavau Lilijos Šukytės Kaip Jūs, brandžiosios kartos solistė, vokalas! Visur vaikščiojom su Vytautu meistriškumo kursuose. Bet ten paty- dabar galite padėti jauniems kole- Juozapaičiu, jo žmona Egle, taip pat su riau tokį sukrėtimą, lyg pamatą iš po goms? Algirdu Janutu. Jis buvo tikras eruditas. kojų būtų išspyrusi. Ji mano balsui ilgai Tarkim, viena jauna mergaitė dainuoja Parvežė iš Minsko daug įrašų, plokšte- ieškojo aiškaus apibūdinimo: mecoso- vietoje manęs Vienos kraują – gerano- lių, turėjo didžiulę savo fonoteką. Taip pranas ar sopranas, o gal spinto sopra- riškai patariau, padėjau jai įeiti į spek- pat ir Giedrė Juknevičiūtė, dabar dai- nas? Dramatinis ar koloratūrinis?.. Galų taklį. Mūsų teatro scena nėra lengva, nuojanti Kauno muzikiniame. Tokia gale nutarė, kad mano balsas niekur ne- turime tai pripažinti. Čia atsidūręs buvo mūsų karta. pritampa. Tada smarkiai susimąsčiau pirmąkart, jaunas žmogus ar užsienio – ar galiu toliau dainuoti? Grįžau namo atlikėjas sutrinka. Kad priprastum prie Apie ką svajojote, ko siekėte, kai galų labai prislėgta... Kam eikvoti laiką, ga- jos erdvių, akustikos, atstumų, negana gale atėjo į teatrą. Šių dienų teatro dinti aplinkinių klausą, jei pati nežinau, poros repeticijų, vieno spektaklio. scenoje jau beveik nebeišvysi statiškų ką turiu daryti su savo balsu? Tačiau Kuo galima jauniems žmonėms padė- solistų. Ko gera, Jūsų karta nemažai vieną gražią dieną paskambino režisie- ti? Pirmiausia – pritaikytu repertuaru. prisidėjo, kad „apverstų pasaulį“? rius Nerijus Petrokas ir pakvietė į Kau- Mums, Rimo Geniušo grupei, buvo Kad kūnas paklustų, turi išmokti la- ną dainuoti Adelės Šikšnosparnyje. Na sudarytos ypatingos sąlygos: pasamdy- bai gerai valdyti vokalą. Studijavau pas ir prasidėjo nauji mokslai. Šalia visad tas dirigentas, kuris labai daug dirbo su prof. Vladą Mikštaitę – ji buvo mano buvo ir tebėra koncertmeisterė Birutė mumis kaip su viščiukais... Spektaklyje vokalo pedagogė ir Operos studijos mo- Šernaitė – su ja mokiausi ir stengiausi, Karmen svarbus ansamblinis dainavi- kytoja. Ši asmenybė netikrumo, statiško kad tik būtų gerai. Kažin ar būčiau pati mas, precizika, švarumas. Pagrindinis dainavimo niekad nepraleisdavo – te- atvėrusi kurias nors duris... Nemokėjau dirigentas tam neturi laiko. Rimo Ge- atre apie ją iki šiol sklando legendos. savęs pateikti, tuomet ir nebuvo kur. niušo buvo pasakyta: turite būti tvirti Apie jos energijos klodus kalbėdavo: jai Todėl šiandien esu dėkinga Petrokui už ir parengti, tada viskas atsivers. Iš tiesų, dirbant, žiežirbos lekia į šalis. Mikštaitės tą skambutį... anuomet gerai įvaldę muzikinį tekstą, ir Aleksos duetas – irgi tikra mokykla. daug tvirtesni jautėmės scenoje. Dabar Į Operos studiją niekad neateidavome ...kuris epochų sandūroje padėjo įveik- gyvename žiauraus kapitalizmo sąlygo- ramūs, nes nežinojome, kas mūsų lau- ti profesinę krizę! Jums ir Jūsų kartos mis, kai kiekvienas privalo į sceną ateiti kia. Juodu rasdavo įvairiausių būdų, menininkams teko prisitaikyti prie jau pasirengęs. Bet išsyk scenoje gerai kaip mus, jaunuosius, išjudinti. Maestro naujų darbo santykių, kad nepražūtu- nebūna. Jaunieji turi būti nuosekliai Aleksa turėjo mažą baltą teniso kamuo- mėt laisvojoje rinkoje. Kaip toliau klos- rengiami debiutui didžiojoje scenoje. liuką, kurį diriguodamas mesdavo vie- tėsi Jūsų karjera? nai iš mūsų. Reikėdavo jį pagauti ir nuo Tuo pat metu gavau pasiūlymą Vilniu- Atėjus laikui, ryžotės palikti jaukų ir tos vietos pradėti dainuoti. Tada atrodė je: Rimas Geniušas subūrė jaunų solis- širdžiai mielą Kauno muzikinį teatrą. – ką jis čia išdarinėja, kodėl taip su mu- tų grupę – norėjo atnaujinti Karmen Troškote naujų iššūkių? mis elgiasi, tarsi tyčiotųsi. Mes juk Han- spektaklį. Ten gavau Fraskitą, mažą vai- Kaune buvo gera ir smagu, bet ilgainiui delį dainuojam, o jis mums kamuoliuką dmenuką. Visi jautėmės laimingi ir rei- man ėmė klijuoti operetės dainininkės mėto... Prisiminimai, profesorės posa- kalingi. Dabar visada sakau, kad reikia etiketę: paslanki, lanksti, žaisminga, balsas kių apmąstymai nuolat sugrįžta. Dažnai sudaryti sąlygas jauniems dainininkams lengvas, skrajus... To aš kaip tik nenorėjau. pagalvoju: ak štai ką ji turėjo omeny... skleistis. Jei neatsiras žmonių, padedan- Nors man patinka operetė, šį žanrą valdau Ir dabar manau: turime mokytis ir mo- čių jaunimui, neteksime gerų daininin- gana gerai, bet tikrai neketinau juo apsiri- kytis. Net ir pabaigę karjerą suprasime, kų. Aišku, dabar jie stiprūs, tobulinasi boti. Pagrindinis mano tikslas buvo opera, kad dar ne viską žinom. ir tobulėja patys, bet turi būti, kas jiems rimti vaidmenys daug platesnėje erdvėje. padeda. Mūsų specialybėje įsitvirtinti Lietuvoje turėjote puikių mokytojų – nėra paprasta. garsių menininkų. Ar ieškojote galimy- bių studijuoti, tobulintis užsienyje? Tai sakote iš savo patirties. Viena ver- Neturėjau tiek drąsos. Studijuoti užsie- tus, ir pati labai stengėtės, tačiau laiku nyje tada ryžosi vos vienas kitas: Violeta ištiesta pagalbos ranka nulėmė tolesnę Urmanavičiūtė, Gintaras Vyšniauskas. sėkmę. Kas Jus palaikė, suprato ir pa- Tai buvo perversmas. Pirmosios išvy- skatino dirbant teatre? kos buvo labai rizikingos, o mes, liku- Teatre buvo labai daug brandžių kole- sieji čia, laikėme tai stebuklu. Aš bai- gų, tokių kaip Sofija Jonaitytė, kuri – da- giau Muzikos akademiją aukščiausiu bar tai suprantu – padėjo geru žodžiu, įvertinimu, įgijau operos ir kamerinės paskatinimu. Kai kas galbūt mane my- dainininkės kvalifikacijas. Mes pirmieji lėjo, kai kas – ne. Tie, kurie nemylėjo, negavome paskyrimo, patekome tiesiai dar labiau spyrė tobulėti, judėti į priekį. į konkurencinę erdvę – kaip sugebi, taip Kartos keičiasi, jos turi keistis, nes jei ir kapstykis. Jaučiausi neprastai, daina- jaunieji nepakeis vyresniųjų, atsiras tuš- vau Kauno muzikiniame Džildą – vis- tuma. Nemanau, kad kartų kaita – kaž- kas atrodė gerai, tad tuoj po valstybinio kas klaikaus, tai yra natūralu.

Regina Šilinskaitė ir operos Žydė režisierius Günteris Krämeris 35 Vis-à-vis

Kodėl žmonės priešinami? Dėl socialinės nelygybės. Kiršinami net skirtingos profesinės grupės – taip len- gviau valdyti. Tai plati tema, daug galima apie tai kalbėti. Pačios profsąjungos ne- vienalytės ir suskilusios. Bet jeigu jos tar- pusavyje nesusikalbės, reikalai negerės. Martyno Aleksos nuotraukos Kokią regite savo užduotį, misiją? Gal kam nors teatre atrodo, kad prof- sąjunga yra trukdis, bet taip nėra. Šiuo metu mano pagrindinis uždavinys – įtikinti, kad profsąjunga yra ne tik viso kolektyvo, bet ir darbdavio pagalbinin- kė. Visada sakiau ir sakysiu, kad profsą- junga negina nenorinčių dirbti, ji gina norinčius gerai dirbti žmones ir siekia, kad būtų sudaromos tinkamos darbo sąlygos. Į šį postą atėjau ne savo noru, o susiklosčius aplinkybėms. Neketinu jame ilgai būti, bet šiuo metu nėra kas mane pakeistų. Galima pasamdyti prof- sąjungos lyderį iš šalies, tačiau esu tikra, Regina Šilinskaitė koncerte Opera J. Basanavičiaus gatvėje kad toks neperprastų teatro sistemos. Mūsų darbo santykiai labai painūs, spe- Jūsų kūrinių sąraše – Mozartas ir Verdi, Kutavičius ir Halévy... yra patenkinti savo specialybe. Tačiau cifiniai. Kitas mano uždavinys – pastū- O kur dar vaikiški spektakliai. Gal tik Wagnerio nebuvo? Ką gali- tai – ne man. Man malonu nuvažiuoti į mėti rentų įstatymo rengimą, pasiekti, te pasakyti apie dainininko universalumą? savo namus Molėtuose – ten gyvenimas kad atlikėjams būtų padidintos kom- Buvo ir Wagneris – paruošiau Zyglindos partiją Valkirijoje. Vis dėl- ne toks žiaurus, ne toks sudėtingas kaip pensacinės išmokos. Be to, dalyvauju to manau, kad dainininkas neturėtų dainuoti visko. Pasaulyje yra mūsų darbas, kuris labai labai sunkus. Jei Kultūros ministerijos projektuose – ne besispecializuojančių dainininkų, vadinamųjų Wagnerio, Verdi galėčiau, atkalbėčiau tą, kuri jo imasi. Čia kaip menininkė, o kaip stebėtoja, kad atlikėjų. Jei būčiau galėjusi rinktis – dainuočiau bel canto. Patikė- niekam nepasakysi, kad tau sunku. Ne- būtų laikomasi Darbo kodekso. Taigi kit, buvo sunku pradėti nuo Mozarto Konstancos (Pagrobimas iš galėčiau neturėti kuo rūpintis, būti vieni- mano užduotis anaiptol nėra vien ge- seralio). Kai mano kelyje atsirado šis vaidmuo, Mozarto dar ne- ša – mano charakteris visiškai kitoks. sinti konfliktus, nors būna ir jų. Šiame mokėjau gerai dainuoti. Mano amplitudė nemažo diapazono, bet darbe nuolat mokausi ir psichologijos, ją valdyti buvo gana sunku. Tačiau neturėjau pasirinkimo – arba Jausdama būtinybę rūpintis kitais, pa- ir diplomatijos, ir teisės. sutinki, arba ne. Jeigu tuo metu Lietuvoje, kaip visame pasaulyje, sirūpinate ir teatro žmonėmis: rengiate būtų veikusi agentų sistema, kai tavo agentas būtų rūpinęsis, kad senjorų susitikimus, padedate tiems, Teatre ne kartą yra blykstelėję konf- gautum sau tinkamų vaidmenų... O aš buvau viena, laukiau skam- kurie čia dirba, – esate teatro profesinės liktų. Ko tokiu atveju galima tikėtis iš bučio, pasiūlymo arba pati beldžiausi... Pagaliau gavęs pasiūlymą, sąjungos pirmininkė. Ar dažnai pas Jus profesinės sąjungos? imiesi jo kaip iššūkio. Konstancą vertinu kaip gerą spyrį, galimybių ateina pagalbos ieškančių žmonių? Ar Pirmiausia – paramos. Civilizuotoje patikrinimą. Jums žinomos teatro problemos? visuomenėje profsąjunga veikia kaip Esu susipažinusi su įstatymais, kurie tarpininkė, kuri kalbasi, derasi su darb- Kokią reikšmę teikiate sėkmingai karjerai? Kaip derinate ją su susiję su kultūros darbuotojais. Kitaip daviu. Tada kolektyvui kur kas lengviau šeima ir namais? nesuprasčiau, kas kalbama, pavyzdžiui, pasiekti tikslą. Pas mus ši sistema dar Nors daug dirbau ir man neblogai sekėsi, vis dėlto karjera netapo apie atlyginimų grąžinimą. O su žmonė- silpna, nes profsąjungos narių mažiau vieninteliu gyvenimo tikslu. Nesu iš tų menininkų, kuriems dau- mis bendrauju kasdien. Šį darbą palygin- nei darbuotojų. Dialogas būtų veiks- giau niekas neegzistuoja. Visą laiką rūpinausi šeima, taip pat ir tąja, čiau su psichologine, socialine tarnyba. mingesnis, jei darbdavys galėtų kalbėtis iš kurios esu kilusi. Taip jau susiklostė, kad kartu su nauju pasiū- su pirmininku, o šis patikslintų, išaiš- lymu visada gaudavau rimtų asmeninių užduočių. Darbas teatre, Ar vestumėte teatro darbuotojus pike- kintų ir išgvildentų informaciją. Dauge- nauji vaidmenys ir šeimos narių ligos, mirtys ėjo išvien. Juk balso, tuoti, streikuoti? liu atvejų konflikto būtų išvengta. savo instrumento, negali atidėti į šalį – turėdavau dainuoti lydima Nesu kraštutinių priemonių šalininkė. skausmo ar širdgėlos, o tai kerta per balsą, nutrina atspalvius. Tokių Profsąjungų veiklą reglamentuoja įsta- Kaip aukštos pareigos profesinėje są- laikotarpių, kai dainavau pro ašaras, buvo ne vienas. Dešimtį metų tymas. Ši veikla labai apribota, dėl to jos jungoje dera su kasdienėmis repeticijo- artimųjų ligos ir netektys pynėsi su naujais vaidmenimis ir karjera. ganėtinai silpnos. Bet profsąjunga gali mis, dainavimu spektakliuose? Tačiau visada stengiausi niekam nekelti problemų, laiku atsirasda- kalbėtis, diskutuoti ir derėtis su darb- Nelengva išlaikyti takoskyrą. Dažnai vau repeticijoje ar spektaklyje. daviais, kelti, viešinti problemas. Kitas turiu įspėti pašnekovus, kad štai dabar Manau, kad karjera nieko verta, jei neturi artimų žmonių ir jais dalykas, kurį matau Lietuvoje, – tai labai kalbėsiu kaip solistė – prašau manęs nesirūpini. Juk ji anksčiau ar vėliau pasibaigia. Aš žaviuosi artis- didelis žmonių supriešinimas ir suskal- išklausyti kaip dainininkės. Nebeturiu tais, kurie pasiekia tarptautinę šlovę, gauna didelius honorarus, dymas. asmeninio laiko, laisvadienių. Jei žmogus

36 mane sustabdo kalbindamas, negaliu sau leisti jo atstumti. Šiame darbe daug niu- ansų, o aiškių taisyklių nėra. Eidama į sceną stengiuosi pamiršti savo pareigas, o atidariusi savo namų duris palieku viską už durų.

Ar jaučiatės solidari su kitais kultūros darbuotojais? Koks Jūsų ryšys su plates- niais kultūrinės visuomenės sluoksniais? Labai glaudus: esu įtraukta į Kultūros komitetą prie trišalės tarybos, visą informaciją gaunu tiesiogiai. Kultūra, profesionali ar ne, turi būti vienalytė, kitaip žlugs. Visa- da sakau: Lietuva, lietuviai sugebėjo išsaugoti kultūrą penkiasdešimt sovietmečio metų. Jeigu dabar leisim išbarstyti visa, ką turime sukaupę, būsimos kartos mums nedovanos. Visą dešimtmetį paskyriau festivalio Molėtuose organizavimui – žmonės suvažiuo- davo į jį iš visų pakraščių. Mačiau iš vidaus, kaip jiems sunku: lėšų nėra, finansavi- mo nėra, visi dirba altruistiniais pagrindais – bažnyčia sau, kultūros centras sau, ir galiausiai žmonės išsenka. Vasarą teko lankytis Baku, Azerbaidžane, kur pinigai byra iš naftos gavybos: ten miestas tiesiog dega atvira šviesa, ir tu kone alpsti nuo jos eidamas vakare gatve. Tai tik metafora: šviesus miestas yra gyvas miestas. Lietuvoje regioninį miestelį atvažia- vęs randi skendintį tamsoje. Tamsa reiškia mirtį, sąstingį. Jei dar uždarysim biblio- tekas, muziejus, kultūros centrus – kas tada? Šviesos skleidėjai – ne tos užgesusios lemputės, o žmonės, kurie ten gyvena ir pasiaukojamai dirba. Bet ir jie tvers tik iki tam tikros ribos... Susitikome pakalbėti apie jubiliejų, ar ne? O kalba pakrypo į kultūros padėtį. Tai plati ir skaudi tema, jai reikėtų skirti disputą platesniame rate, galbūt ir Bravissimo žurnale. O jubiliejai ateina ir praeina.

Ar kartais nepasijuntate bejėgė kultūros baruose? Vienas žmogus, žinoma, bejėgis. Kitąsyk norisi bėgti į Labanoro girią, pasidaryti namelį medyje ir gyventi jame negirdint ir nematant jokių problemų. Bet esu mak- simalistė, mano šeima patvirtins: jei ko imuosi, turiu pabaigti ir padėti tašką. O šioje veikloje aš nematau pabaigos, jos nebus. Čia mane apima neviltis – tikrai to taško neprieisiu! Kaip Don Kichotas su vėjo malūnais, turiu prisiversti ir suprasti, kad ši mane įsukusi veikla yra begalinė. A. a. Antanas Valuckas turbūt mane ruošė, kad jam išėjus likčiau tęsti jo darbo. Jis jau mirties patale kreipėsi į mane. Kaip galėjau jam atsakyti? Pats gyvenimas mane meta į tą verpetą.

Dukrą Elzę irgi taip auklėjate? Elzė irgi tokia. Jai šešeri su puse, bet savo ryškiu charakteriu mamą pralenks. Ji – Dievo dovana. Ji atėjo, kai išėjo mano mama. Mes visi ja taip džiaugiamės. Mes tiesiog nespėjam gyventi – kaip būtų gera sustabdyti laiką! Dievo keliai nežinomi – niekad nežinai, kaip jis tave apdovanos. Apdovanojo artėjant jubiliejui...

Ką dar norėtumėte tarti skaitytojams? Noriu pasakyti, kad su karjera atsisveikinsiu lengvai. Turiu labai daug spektaklių, naujų vaidmenų, dar kurį laiką būsiu reikalinga. Manęs laukia Ernanis, kur dainuo- siu Elvyrą, Onutės Narbutaitės opera Kornetas. Rengiu ir kamerinės muzikos pro- gramą su latvių pianistu Mariu Skuja. Joje dainuosiu naują Menotti kūrinį, Poulen- co, Prokofjevo miniatiūras, kurias stengsiuos paversti žodžio ir balso teatru. Nors esu dainavusi daug kamerinės muzikos, dar norėčiau su ja pabūti. Prireiks laiko, atskirų studijų, susikaupimo, nes ją dainuoti daug sunkiau nei operą – nepasislėpsi nei už dekoracijų, nei už scenos partnerių. Tai toks mano jubiliejinis projektas. Esu laiminga, kad mano jubiliejus tikras, nes labai daug dirbu ir nejuntu metų naštos. Atėjus laikui pasitrauksiu, ir kas ten žino, kur vėjas mane nuneš.

Linkėdama palankių vėjų ir gražaus artėjančio jubiliejaus, nuoširdžiai dėkoju už pokalbį. Solistės sukakčiai skiriamas 2014 m. sausio 4 d. operetės Šikšnosparnis spektaklis, kuriame Regina Šilinskaitė atlieka pagrindinį Rozalindos vaidmenį.

37 Trumpai

Sveikinimai mecenatei! Konstantino Stašio premijos teikimas: Raminta Kuprevičienė su LNOBT baleto trupės direktore Operos reveransas primadonai Rūta Butviliene ir meno vadovu Krzysztofu Pastoru Irena Milkevičiūtė su dukra Asmik Grigorian ir Gehamu Grigorianu Lapkričio 15 d., prieš spektaklį Stašio, premijos steigėja. Tarp premiją pel- Lapkričio 16 d. teatre vykęs koncertas buvo ypatingas – dedi- Čiurlionis, LNOBT baleto trupė pa- niusių solistų – Rūta Juodzevičiūtė, Igoris Za- kuotas vienai ryškiausių visų laikų Lietuvos operos dainininkių sveikino savo mecenatę p. Ramintą ripovas, Nerijus Juška, Olga Konošenko, Rasa Irenai Milkevičiūtei. Scenoje greta primadonos pasirodė jos Kuprevičienę jos 75 metų jubilie- Taučiūtė, Nailia Adigamova, Inga Cibulskytė buvusios studentės, dabar – ryškios operos žvaigždės Asmik jaus proga. P. Kuprevičienė kadaise ir daugelis kitų. Taip pat remiamos solistų Grigorian, Joana Gedmintaitė, Aušrinė Stundytė (Vokietija), neišsipildžiusią svajonę šokti baletą stažuotės, repetitorių atvykimas, knygų apie ilgamečiai scenos partneriai Gehamas Grigorianas (Armėnija) įgyvendina remdama savo mėgs- baletą leidyba, prieš metus p. Kuprevičienė ir Badri Maisuradzė (Gruzija). Griežė LNOBT simfoninis or- tamą meno rūšį. Jau daugiau kaip padėjo iš esmės atnaujinti baleto repeticijų kestras, dirigavo Robertas Šervenikas. Vakarą vedė muzikologas dešimtmetį jos svari ir tyli parama salių garso ir vaizdo aparatūrą. Viktoras Gerulaitis. Koncerte skambėjo gražiausios solistų re- padeda LNOBT trupės šokėjams Kitame Bravissimo numeryje spausdinsime pertuarų arijos ir duetai – Verdi, Puccini, Rossini, Čaikovskio, tobulėti, įgyvendinti savo svajones. pokalbį su mecenate, kurį ji užbaigia ragini- Wagnerio, Dvořáko ir kitų autorių kūriniai. P. Kuprevičienė yra savo senelio, mu remti meną. Prisidedame prie šio ragini- Vilniaus burmistro Konstantino mo ir sveikiname jubiliatę!

Startavo LNOBT operos solistų stažuotojų programa

Figaro vedybos. Martyno Aleksos nuotraukos Lapkričio 8–9 d. Wolfgango Amadeus Mozarto operos Figaro vedybos spektakliuose Veiklioji Orfėjaus lyros taryba: Nerija Kasparienė, fondo pirmininkė Birutė Vizgirdienė, debiutavo trys jauni dainininkai – LNOBT operos stažuotojai. Daiva Maurukė, Nijolė Galinienė Mecosopranas Vilija Mikštaitė (ji atliko Marcelinos vaidmenį), bosas Raimundas Juzui- Paramos fondas Orfėjaus lyra mini veiklos 10-metį tis (sodininkas Antonijus) ir sopranas Monika Sakalauskaitė (dainavo sodininko dukrą Barbariną) nuo šio rudens yra LNOBT operos stažuotojai. Tai nauja teatro programa, Spalio 20 d. įvyko jubiliejinis LNOBT paramos fondo Orfėjaus kurios tikslas – ugdyti jaunus operos solistus ir suteikti jiems galimybę dalyvauti LNOBT lyra pokylis. Nuo 2003 m. gyvuojantis fondas remia meninin- spektakliuose. Dar viena šios programos dalyvė – pianistė koncertmeisterė Kristina kus. Pasak fondo vadovės Birutės Vizgirdienės, per veiklos de- Siomka. šimtmetį Orfėjaus lyra labdarai ir paramai surinko daugiau kaip LNOBT operos solistų stažuotojų programos nuostatuose numatyta, kad joje gali da- 500 tūkst. litų. Buvo paremtos solistų stažuotės, 22 jauniesiems lyvauti solinio dainavimo specialybės absolventai ir savarankišką karjerą pradedantys menininkams skirtos stipendijos, nupirkti aštuoni pučiamieji jauni atlikėjai, jau dainuojantys muzikiniame teatre ir norintys patobulinti sceninius instrumentai LNOBT orkestrui, choro moterims – koncertiniai įgūdžius. Ši programa, kiekvienam stažuotojui sukuriant individualią ugdymo strategi- kostiumai, paremta knygos apie dirigentą Joną Aleksą leidyba, ją, turėtų tapti pradedančiųjų operos solistų profesinio gyvenimo atspirties tašku. Sta- operų Karmen, Lietuviai, Otelas pastatymai. Be to, nuo 2009 m. Ope- žuotės metu lavinama vokalinė technika, interpretacija, aktorinis meistriškumas, vai- ros švyturių apdovanojimuose teikiamos Orfėjaus lyros įsteigtos dybos, dainavimo lietuvių ir užsienio kalbomis įgūdžiai, muzikinio stiliaus suvokimas. premijos geriausiam antraeilio vaidmens atlikėjui ir Metų de- Kandidatai į solistus stažuotojus buvo atrinkti 2013 m. kovo pradžioje vykusioje didžio- biutantui. joje solistų perklausoje. Tokias perklausas LNOBT užsibrėžė rengti kasmet. Programai vadovauja teatro generalinio direktoriaus pavaduotoja Laima Vilimienė, menine koky- be rūpinasi teatro muzikos vadovas Robertas Šervenikas, o eigą koordinuoja Meninės 38 veiklos tarnybos vadovė Audronė Juozauskaitė. Coda

1 KRYŽIAŽODIS KLAUSIMAI 2 3 Sudarė Viktoras Paulavičius 1. Dirigento Geniušo vardas. 4 9 3 2. Po trečiojo skambučio ... į salę neįleidžiami.

3. Kompozitorius, pasistatęs teatrą savo Bravissimo 5 6 10 operoms. ISSN 1822-3001 4. Nedidelė pjesė ar scena tarp spektaklio Lietuvos nacionalinio 7 2 8 8 veiksmų. operos ir baleto teatro 9 5. Ir paukštis, ir mergina iš Zdeněko Fibicho operos. leidžiamas žurnalas 10 1 6. Franzo Leháro operetė Šypsenų ... . 2013/2014 m. 7. Operos Mefistofelis autorius. Lapkritis/Gruodis/Sausis 7 8. Personažas iš Georges’o Bizet operos. Nr. 7/8 (76/77) 11 9. Vokiečių muzikologas, funkcinės muzikos teorijos autorius. 12 13 5 14 15 10. Vienas populiariausių Richardo Redakcinė kolegija: Wagnerio kūrybos puslapių – Valkirijų ... . 16 4 Laima Vilimienė 11. Šalis, kuriai atstovauja operos (pirmininkė) Mediumas autorius. 12. 1600 m. sukurta opera. Beata Baublinskienė 17 14 18 11 13. Kompozitoriaus, parašiusio operą Leonidas Donskis Edmundas Gedgaudas 19 vaikams Nykštukas Nosis, vardas. 14. Personažas Amilcare's Ponchielli Živilė Ramoškaitė Džokondoje. Rūta Stanevičiūtė 15. Juliaus Juzeliūno opera. Janina Stankevičienė 20 12 16. Vyriausiasis dievas iš Reino aukso. Helmutas Šabasevičius 6 17. Jį savo dainoje žada papuošti Ūdrys. Eglė Ulienė 18. Tokią operą sukūrė ir Jeanas- 13 Baptiste’as Lully ir Christophas Willibaldas Gluckas. 19. Kūno dalis, ypač svarbi dirigentui. Žurnalo redaktorė 20. Didžiausias emocinis pakilimas Beata Baublinskienė atskiroje kūrinio dalyje. Dizainerė Teisingą atsakymą sužinosite paeiliui surašę sunumeruotas raides. Vaida Bakienė Kalbos redaktorė Atsakymą siųskite redakcijos adresu. Galite rašyti ir el. paštu. Danutė Ulčinskaitė Burtais išrinksime skaitytoją, kuris dovanų gaus teatro įsteigtą prizą. Fotografas GEGUŽĖS–BIRŽELIO NUMERYJE SPAUSDINTO KRYŽIAŽODŽIO ATSAKYMAI: Martynas Aleksa 1. Raimonda, 2. Erodas, 3. Atėnai, 4. Krikščiūnaitė, 5. Don, 6. Staiga, 7. Gintaro, 8. Kanada, 9. Amačiai, 10. Antraktas, Vadybininkas 11. Laisvasis, 12. Verizmas, 13. Jautis, 14. Perlai, 15. Beatos, 16. Mirela, 17. Bis, 18. Liuksemburgas, 19. Mažoras. Nerijus Masevičius TEISINGAS ATSAKYMAS: KOLORATŪRA. Spausdino Pakvietimus į spektaklius laimėjo: Eglė Janušonytė, Benigna Tvarijonienė ir Lina Prunskaitė. UAB Indigo Print Dėl pakvietimų prašome kreiptis tel. (8 5) 2610493 arba el. paštu [email protected].

Redakcijos adresas: A. Vienuolio g. 1, 01104 Vilnius Tel. 261 04 93 [email protected]

http://www.opera.lt

Tiražas 1650 egz.

39