Pirmųjų Išeivių Sambūriai Ir Darbai Lietuvai
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
1 PIRMŲJŲ IŠEIVIŲ SAMBŪRIAI IR DARBAI LIETUVAI Lietuvos Respublikos Seimas 2019 metus paskelbė Pasaulio lietuvių metais. Šia iniciatyva atkreiptas dėmesys į Pasaulio lietuvių bendruomenės veiklą lietuvių istorijos, kalbos, kultūros, mokslo, paveldo, tradicijų, tautinės tapatybės išsaugojimo srityse, jos indėlį kuriant šiuolaikinę modernią Lietuvos valstybę. Taip pat pagalbą jun- giantis į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją, Jungtines Tautas, UNESCO, NATO, Europos Sąjungą ir ne mažiau svarbų vaidmenį šiuolaikinės Lietuvos diasporai. Atsižvelgta ir į tai, kad 2019 metais sukanka 70 metų, kai buvo paskelbta Lietuvių chartija, kuria įsteigta Pasaulio lietuvių bendruomenė, apibrėžtos jos pamatinės teisės, vertybės, principai, lietuvių įsipareigojimas darbu, mokslu, turtu, pasiaukojimu kovoti, kad apgintų ir išlaikytų nepriklausomą Lietuvos valstybę. Minėdami Pasaulio lietuvių metus, gręžiamės į pirmuosius lietuvių emigrantus: apie pirmosios emig- racijos bangos lietuvių bendruomeninę ir patriotinę veiklą Jungtinėse Amerikos Valstijose, Išeivijos lietuvių organizacijų veiklą, jų finansinę ir politinę paramą, kuri buvo labai svarbi atkuriant Lietuvos valstybingumą, pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės pavaduotojas, muziejininkas dr. Žygintas BŪČYS. Jį kalbina Lina Leparskienė. XIX a. antroje pusėje prasidėjusi emigracija liaujantiems lietuviams“ pateikta gana išraiškinga (istoriografijoje ji vadinama pirmąja emigraci- JAV susikūrusių lietuvių bendruomenių apžvalga. jos banga) truko iki Pirmojo pasaulinio karo Autorius (be neigiamos konotacijos) įvardija, kad (1868–1914). Istorikų skaičiavimu, tuo metu iš iš Lietuvos išvažiuoja analfabetai – skaityti ir rašyti Lietuvos išvyko apie pusę milijono žmonių. Di- nemokantys žmonės. Iš visų išvažiavusiųjų net apie džioji dalis – į Jungtines Amerikos Valstijas1. Iš 60 proc. buvo neraštingi. Labiau išsilavinę tautie- to meto Rusijos imperijos Šiaurės vakarų krašto čiai ėmėsi telkti emigrantus. Visų pirma reikėtų pirmieji emigravo vakarykščiai baudžiauninkai, paminėti aušrininką dr. Joną Šliūpą (gyvenusį JAV neturėję žemės ir pragyvenimo lėšų. Jų pasirinki- 1884–1919 m.), kunigus Aleksandrą Burbą, Anta- mui turėjo įtakos sunkūs sausros metai, badmetis ną Miluką, Joną Žilinską-Žilių, Antaną Kaupą bei 1867–1868 m. – žmonės tiesiog ieškojo išeities. kitus pirmuosius inteligentus. Kūrėsi lietuviškos Neseniai asmens laisvę atgavę, dažnai neraštingi parapijos, kurios ir tapo bendruomenių centrais. žmonės, atvykę į JAV prakuto, išsilavino, pradėjo Pastačius bažnyčią, prie jos steigėsi ne tik katali- telktis į draugijas. XIX a. pabaigoje jų buvo apie kiškos draugijos, bet ir lietuvių mokyklėlės. Kūrė- 500, o XX a. pradžioje smulkių lietuviškųjų orga- si ir pasaulietiniai sambūriai – muzikos „bandai“, nizacijų skaičius išaugo iki 2 tūkst. teatrai, chorai. Kaip ir dabar: kažkur emigracijoje atsiduria vienas, antras, trečias lietuvis – žiūrėk, Kaip iš tos pobaudžiavinės neraštingos visuomenės iš- jau ir bendruomenė. augo lietuvis, pilietis? Daugumai emigrantų iš pradžių Lietuviai svetimame krašte gana greitai teko dirbti juodus, sunkius darbus. Kaip jie lavinosi? prisitaikė. Dirbo jie sunkiai ir daug, bet netrukus daugelis ėmėsi verslo. K. Račkauskas-Vairas savo Karolio Račkausko-Vairo2 1915 m. išleistoje kny- knygelėje pateikia įdomių statistinių duomenų gelėje „Amerika, arba Rinkinys įvairių faktų, apie lietuvių „biznį“: prekybą, finansus, leidžia- žinotinų Amerikoje gyvenantiems ir čion atke- mą spaudą. Ir rašo jis gyva to meto kalba: ŠENANDOA LIETUVIAI 1 Dalis jų, išbuvę Amerikoje keliolika metų, grįždavo į Lie- tuvą. 1919–1921 m. grįžo apie 20 tūkst. išeivių, tačiau Šis miestas jau pirm 1897 m. buvo vadinamas 1920–1923 m. į JAV iš Lietuvos vėl emigravo per 22 Amerikos lietuvių sostapyle. Tuokart jie turėjo tūkst. asmenų. jau savo bažnyčią; tarp jų buvo nemaža turtin- 2 Rašytojas, vertėjas, visuomenininkas, diplomatas. 1907 m. gų vertelgų. 1914 m. surankiotos žinios šitai išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, kur įsitraukė į lie- ką pasako: viso lietuvių priskaitoma arti 9000 tuvių veiklą. Apsigyvenęs Brukline, įsijungė į lietuvių kuopą, rašė socialistų spaudoje, ruošė jų atsišaukimus, (šeimynų – 1500, pavienių vyrų – 1100, mer- tapo leidinio „Kova“ redaktoriumi. Bostone įkūrė Ap- švietos draugiją, kuri įgijo Lietuvių universiteto vardą, politinėje veikloje. Tarpukariu grįžo į Lietuvą kelti jos nes rengdavo tautiečiams nemokamas paskaitas. Kurį ekonominio gyvenimo, bandyti JAV lietuvių surinktais laiką redagavo mokslo ir literatūros žurnalą „Laisvoji pinigais steigti pramonines bendroves. Tačiau įsitraukė mintis“, o 1911–1920 m. buvo Susivienijimo lietuvių į Lietuvos užsienio reikalų ministerijos veiklą ir atliko Amerikoje savaitraščio „Tėvynė“ redaktorius, dalyvavo svarbias diplomatines misijas. 2 Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio draugijos nariai. Norvudas, 1907–1908 m. Stanaičio nuotrauka. „Aido“ teatrinė trupė, vadovaujama J. Kovo. Voterberis, 1906 m. BŪDAS. 2019. Nr. 6 (189) 3 Stasys P. Balzekas (centre) prie savo bakalėjos ir mėsos parduotuvės su jos darbuotojais. Čikaga, 1916 m. ginų – 900, abiejų lyčių vaikų – arti 4000). Lie- aprangos, ir iš veido mūsų lietuviai atrodo kaip tuviams priklauso apie 200 įvairių biznių, viso „tikri amerikonai“ – žinoma, kai fotografuojasi, vertės bent 1 200 000 $. Leidžiama laikraštis kiekvienas stengiasi gražiai atrodyti, kita vertus, „Darbininkų viltis“. nuotraukose atsispindi ir jų pagerėjęs gyvenimas. VESTVILIO LIETUVIAI Tad bažnyčios tapo pagrindine susitelkimo vieta, kur Tai yra turtinga ir gyva lietuvių kolonija va- kunigai galėjo priminti savo parapijiečiams, kad jie ne karuose. Lietuvių čia priskaitoma 2196. Vi- tik katalikai, bet ir lietuviai? same miestelyje gyventojų yra 8 tūkstančiai. Lietuviai skaitlingumu viršija kitas tautas, ir Istorikai dažniausiai kalba apie išskirtinį laisvama- beveik visa miestelio valdžia yra lietuvių ran- nio J. Šliūpo vaidmenį lietuvybės puoselėjimo dar- kose. Lietuvių bizniai yra sekantie: 18 saliūnų, be, tačiau anksčiau minėtų kunigų nuopelnai taip 5 krautuvės, lengvųjų gėrimų išdirbėjas, cigarų pat reikšmingi: daugelis jų buvo bendruomenių išdirbėjas, fotografas, barzdaskutys, graborius, dvasiniai lyderiai, išsilavinę to meto intelektualai, 3 kriaučių šapos, kurpius, kalvis. Visų biznių telkiantys lietuvių diasporas tautinei veiklai. Svar- vertė – 250 000 $. Darbai – vien angliakasyk- bu pastebėti, kad pirmaisiais emigracijos metais lose; uždarbiai – nuo 30 iki 60 $ į 2 savaiti. tautinės savivokos klausimas nebuvo aktualus. Iš pradžių draugijos emigracijoje – „Šv. Vaitiekaus“, „Aušros vartų Panelės švenčiausios“, „Kostiuškos“, Iš pradžių emigravusiems žmonėms rūpėjo, kaip iš- „Polish Lithuanian Club in Boston“ ir kt. – buvo gyventi… mišrios lenkų ir lietuvių. Pagrindiniai pirmųjų ko- lonistų tapatybės dėmenys, kurie juos vienijo, buvo Todėl pirmosios jų organizacijos buvo savišalpos išpažįstama religija (katalikybė) ir bendras kraštas draugijos, kurių tikslas – padėti vienas kitam. (teritorija) iš kurio jie atvyko. Iš kaimo kilusio žmo- Nepamirškime, kad dauguma emigravusių lie- gaus atsivežta kultūrinė tradicija natūraliai lėmė jo tuvių nemokėjo anglų kalbos, tai taip pat ska- pasirinkimus, o to meto Lietuvoje bei emigracijo- tino juos telktis. Kita vertus, dauguma jų buvo je lietuviškos ir lenkiškos kultūros elementai buvo tikintys, religingi žmonės, tad savos, lietuviškos persipynę. Būtų neteisinga įsivaizduoti, kad XIX a. į bažnyčios, kaip savotiško bendruomenės centro, JAV kėlėsi etnocentriškai angažuoti, „tautiškai susi- būtinybė taip pat buvo akivaizdi. pratę“ Lietuvos gyventojai. Būtent pirmųjų draugijų To meto nuotraukos liudija, kad pamažu mišri etninė sudėtis liudija, kad žmones jungė kito- žmonių gyvenimas gerėjo. Jose matyti, kad ir iš kie dalykai. Kalba tapo bendruomenes vienijančiu 4 Visuotinis Amerikos lietuvių Seimas. Niujorkas, 1918 m. kovo 13–14 d. J. Ginkaus ir A. Klimo nuotrauka. elementu, kai pradėjo daugėti emigrantų lietuvių – aktyviai įsitraukia į kovą už Lietuvą. Įvairiomis valstiečių iš Aukštaitijos, Suvalkijos, Žemaitijos. Il- formomis buvo pradėta viešinti ir remta Lietuvos gainiui pradėjo kurtis tik lietuviakalbės draugijos. valstybės idėja, ne tik idėja, bet ir, pavyzdžiui, Besiformuojanti tautinė savimonė natūraliai ir pa- Europoje susikūrusių lietuvių informacinių biurų prastai išsprendė šį klausimą – buvimas drauge su veikla. Praturtėję lietuviai emigrantai finansiškai lenkais tiesiog tapo nebeaktualus. Tam įtakos turėjo rėmė ir imperijoje likusius tautiečius, jų veiklą. ir JAV kultūrinė aplinka – ši valstybė buvo sudary- Pavyzdžiui, Pirmojo pasaulinio karo metais itin ta iš įvairių tautinių bendruomenių: čia pat gyveno didelės sumos buvo surinktos nukentėjusiems italai, airiai, ispanai, prancūzai, kitos tautos. Lietu- nuo karo lietuviams šelpti. JAV vyko gana aštri viai pradėjo suvokti save kaip atskirą tautinę ben- kova tarp katalikiškos pakraipos lietuvių ir lais- druomenę. Na, o pirmoji grynai lietuviška draugija vamanių, dominavo trijų pakraipų sambūriai: įkurta Šenandoa (angl. Shenandoah, miestas JAV, gausiausios ir aktyviausios buvo katalikiškos or- Pensilvanijos valstijoje) 1877 m., pasivadinusi Šv. ganizacijos (pirmoji jų, pavadinimu „Susivieni- Jurgio pašalpos draugija. jimas visų draugysčių katalikiškų Amerikoje“, įkurta 1885 m.), bet buvo ir liberaliai tautiškos Kuo skyrėsi carų valdžioje buvusios Lietuvos ir Ame- minties, ir socialistų organizacijų. Kai buvo ren- rikos lietuvių bendruomenės? kamos aukos nukentėjusiems nuo karo šelpti,