Pabėgėlių Gyvenimas Lietuvoje: Įspūdžiai Apie Šalį, Integracijos Ypatumai Ir Ateities Planai

PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI

The Life of Refugees in Lithuania: Impressions of the Country, Aspects of Integration and Future Plans UDK 325.2(474.5) Pa-06

Knygos parengimą ir leidybą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika

The preparation and publishing of the book is partially financed by the European Union and by Leidinio paskirtis the Republic of Lithuania Šis leidinys skirtas prieglobstį Lietuvos Respublikoje gavusiems užsieniečiams (PGU), kurie dalyvauja arba tik ruošiasi dalyvauti valstybės remiamoje Integracijos programoje. Lei- Projektas „Pagalba PGU – naujos perspektyvos“ dinyje publikuojamos pabėgėlių gyvenimo istorijos, pokalbiai pagal paramos sutartį Nr. D4 – 33/EPF/2011/AP/03/I/3.24 – D10 su jais ir šios srities įstaigų atstovais. Knygoje pateikta informacija plačiau supažindina su Socialinės integracijos programa, jos teikiamomis galimybėmis, dalyviais, aprašo paramos sąly- gas ir rezultatus. Leidinys aktualus, nes: hh Pristatomos pagrindinės įstaigos, jų funkcijos teikiant pagalbą prieglobstį gavusiems užsieniečiams socialinės integracijos procese. hh Publikuojamos PGU gyvenimo istorijos, surinktos ir apra- šytos pačių prieglobstį gavusių užsieniečių (2012–2013 m. Sudarė ir išleido / Published by UAB „V3 studija“ Pabėgėlių priėmimo centras vykdė projektą „Pagalba PGU Vertėja / Translator – Eglė Kielaitė – naujos perspektyvos“ pagal Europos pabėgėlių fondo Spausdino / Printed by UAB „Taurapolis“ 2011 m. programą. Straipsnių originalus galima paskai- tyti Pabėgėlių priėmimo centro informacinėje interneto svetainėje www.rppc.lt arba jaunimui skirtoje svetainėje www.jaunimas.rppc.lt). hh Pateikiamos PGU rekomendacijos tiek pabėgėliams, tiek ir šioje srityje dirbančioms įstaigoms, norinčioms pasiekti geresnių pabėgėlių integracijos rezultatų. © Pabėgėlių priėmimo centras, 2013

ISBN 978-609-8077-20-9 Turinys

TRUMPAI APIE PRIEGLOBSTĮ GAVUSIŲ UŽSIENIEČIŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS PROGRAMĄ...... 7 PABĖGĖLIŲ PRIĖMIMO CENTRAS...... 8 JUNGTINIŲ TAUTŲ VYRIAUSIOJO PABĖGĖLIŲ KOMISARO VALDYBA...... 13 LIETUVOS RAUDONOJO KRYŽIAUS DRAUGIJA...... 16 PABĖGĖLIŲ INTEGRACIJOS CENTRAS...... 20 Whom is this publication intended VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS „CARITAS“...... 24 KAUNO APSKRITIES VYRIAUSIOJO POLICIJOS KOMISARIATO JONAVOS This publication is intended for the foreigners granted asy- RAJONO POLICIJOS KOMISARIATO VIEŠOSIOS POLICIJOS SKYRIAUS lum in the Republic of Lithuania, who participate or prepare MIGRACIJOS POSKYRIS...... 26 to participate in integration program supported by the state. JONAVOS RAJONO SOCIALINIŲ PASLAUGŲ CENTRAS...... 30 The presented stories, interviews with the foreigners granted VAIKO TEISIŲ APSAUGA. VAIKO TEISIŲ APSAUGOS KONTROLIERIAUS asylum and the representatives from various institutions of ĮSTAIGA...... 33 this field in this publication allow to make an opinion on social JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS VAIKO TEISIŲ integration program, potentiality, participants, conditions and APSAUGOS SKYRIUS...... 36 results of the support. JONAVOS SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO CENTRAS...... 38 What can be learnt from this publication: LIETUVOS DARBO BIRŽA...... 41 hh in this publication main institutions and their basic functions are described, providing support for the forei- PRIEGLOBSTĮ GAVUSIŲ UŽSIENIEČIŲ PATIRTYS. gners granted asylum in their social integration process. PRIEGLOBSTĮ GAVĘS UŽSIENIETIS IŠ NEPALO IR JO INTEGRACIJA LIETUVOJE...... 45 hh There are presented stories of the foreigners granted ALI ŠEIMOS INTEGRACIJA...... 48 asylum, which were gathered and described also by the AFRIKIETĖ LIETUVOJE...... 53 foreigners granted asylum. These stories were prepared PABĖGĖLĖ IŠ VIETNAMO...... 55 by the foreigners granted asylum in 2012-2013 imple- JAUNO AFGANO GYVENIMO VINGIAI LIETUVOJE...... 59 menting the project “Support for the Foreigners Granted MERGINA IŠ NEPALO...... 63 Asylum – New Perspectives” (European Refugee Fund AFGANISTANIEČIO SĖKMĖS ISTORIJA...... 66 program of 2011). The layout of the articles in form of PABĖGĖLIŲ ŠEIMOS IŠ UZBEKISTANO PATIRTIS...... 70 website newspapers are available in website www.rppc. RAJANO SHARMOS INTEGRACIJA SOSTINĖJE...... 73 lt of Refugees Reception Center or in web portal for the RAHMANO SĖKMĖ...... 77 youth www.jaunimas.rppc.lt NELYDIMI NEPILNAMEČIAI...... 82 hh There are presented suggestions of the foreigners gran- YAMOS INTEGRACIJA SOSTINĖJE...... 86 ted asylum both to refugees, and institutions working in JAMSHEDO ŠEIMOS INTEGRACIJA JONAVOJE...... 88 this field seeking after better integration results. MANO DRAUGO IŠ IRAKO ISTORIJA...... 92 AMANULLAHO ISTORIJA LIETUVOJE...... 95 GUBANI ŠEIMOS INTEGRACIJA...... 99 7

Contents TRUMPAI APIE PRIEGLOBSTĮ GAVUSIŲ UŽSIENIEČIŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS SHORTLY ABOUT SOCIAL INTEGRATION PROGRAM OF THE FOREIGNERS GRANTED ASYLUM...... 103 PROGRAMĄ REFUGEES RECEPTION CENTER...... 104 Socialinės integracijos programa padeda prieglobstį gavusiam užsieniečiui UNITED NATIONS HIGH COMMISSIONER FOR REFUGEES...... 108 (PGU) susipažinti su gyvenimu Lietuvoje. Pabėgėlių integracija prasideda Centre, THE LITHUANIAN RED CROSS SOCIETY...... 111 o vėliau tęsiama savivaldybėse. Pabėgėlis mokomas lietuvių kalbos, Lietuvos vi- REFUGEES INTEGRATION CENTER...... 114 suomenės pažinimo, įgyja profesiją. Jis taip pat gauna pašalpą maistui ir smulkioms CARITAS OF VILNIUS ARCHDIOCESE ...... 118 išlaidoms. Užsieniečių vaikai turi galimybę lankyti vaikų darželius ir mokyklas. MIGRATION OFFICE OF PUBLIC POLICE DEPARTMENT OF POLICE Užsieniečio socialinė integracija Centre vykdoma 8 mėnesius. Jeigu užsienietis COMMISSARIAT OF JONAVA DISTRICT UNDER KAUNAS COUNTY pasirengęs savarankiškai gyventi Lietuvoje, jo integracija pratęsiama savivaldybė- POLICE HEADQUARTERS...... 120 je, jeigu ne – toliau vykdoma Centre iki 12 mėnesių. SOCIAL SERVICES CENTER OF JONAVA DISTRICT...... 124 Integracijos Centre laikotarpiu PGU teikiamos šios nemokamos paslau- PROTECTION OF THE CHILD’S RIGHTS. INSTITUTION OF THE gos: OMBUDSMAN FOR CHILDREN’S RIGHTS ...... 127 hh privalomi 190 val. lietuvių kalbos kursai; CHILDREN’S RIGHTS PROTECTION DEPARTMENT OF ADMINISTRATION hh 100 val. darbo paieškos, tinkamo darbo ir asmeninių savybių įvertinimo OF JONAVA DISTRICT MUNICIPALITY...... 131 kursai; ADULTS EDUCATION CENTER OF JONAVA...... 133 hh 40 val. Lietuvos visuomenės pažinimo kursai; LITHUANIAN LABOUR EXCHANGE...... 136 hh registracija darbo biržoje; hh sudaromos sąlygos naudotis psichologo teikiamomis paslaugomis; EXPERIENCE OF THE FOREIGNERS GRANTED ASYLUM. hh galimybė papildomai naudotis bibliotekos paslaugomis ir treniruoklių sale; THE FOREIGNER GRANTED ASYLUM FROM NEPAL AND HIS INTEGRATION hh ikimokyklinio amžiaus vaikams sudaromos sąlygos lankyti vaikų darželį; IN LITHUANIA...... 141 hh mokyklinio amžiaus vaikams sudaromos sąlygos lankyti bendrojo lavinimo INTEGRATION OF ALI’S FAMILY ...... 144 mokyklas. AFRICAN GIRL IN LITHUANIA...... 149 Prieglobstį gavusio užsieniečio ar jo šeimos integracijai savivaldybėse REFUGEE FROM VIETNAM...... 151 pagal poreikį skiriamos lėšos atskiroms priemonėms įgyvendinti, tai: LIFE TURNS OF A YOUNG AFGHAN IN LITHUANIA...... 154 hh vienkartinė įsikūrimo pašalpa; A GIRL FROM NEPAL...... 158 hh pašalpa gyvenamųjų patalpų nuomai, būsto šildymui, šaltam bei karštam SUCCESS STORY OF THE AFGHAN...... 161 vandeniui, dujoms, elektros energijai ir kitoms komunalinėms paslaugoms EXPERIENCE OF REFUGEES’ FAMILY FROM UZBEKISTAN...... 165 apmokėti; INTEGRATION OF RAJAN SHARMA IN THE CAPITAL...... 169 hh piniginė pašalpa būtiniausioms reikmėms; SUCCESS OF RAHMAN...... 173 hh pašalpa lietuvių kalbos mokymui; UNACCOMPANIED MINORS...... 178 hh pašalpa mokyklinio amžiaus vaikams būtiniausiems mokykliniams reikmenims YAMA’S INTEGRATION IN THE CAPITAL...... 182 įsigyti; INTEGRATION OF JAMSHED’S FAMILY IN JONAVA...... 185 hh pašalpa ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymui ikimokyklinėse įstaigose apmo- STORY OF MY FRIEND FROM IRAQ...... 188 kėti; STORY OF AMANULLAH IN LITHUANIA...... 191 hh pašalpa vaikams iki 3-ejų metų, jeigu jie nelanko ikimokyklinio ugdymo įstai- INTEGRATION OF GUBANI FAMILY...... 195 gų; hh pašalpa sveikatos draudimui; 8 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 9

hh parama integracijai administruoti; Kas ir kokiais klausimais gali kreiptis į Pabėgėlių hh kitos integracijos priemonės. priėmimo centrą?

Pabėgėlių priėmimo centras: hh organizuoja nelydimų nepilnamečių užsieniečių, prieglobstį gavusių užsienie- čių priėmimą ir apgyvendinimą PPC iki to laiko, kol jie bus iškelti į integracijos vykdymo vietą savivaldybių teritorijose arba iki paramos integracijai teikimo pabaigos, jeigu socialinė integracija vykdoma Centre; hh organizuoja ir įgyvendina prieglobstį gavusių užsieniečių socialinę integraciją savivaldybių teritorijose. Parama socialinei integracijai prieglobstį gavusiems užsieniečiams Pabėgėlių priėmimo centre ir savivaldybių teritorijose teikiama vadovaujantis Lietuvos Res- publikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. A1-438 „Dėl Lietuvos valstybės paramos teikimo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai tvarkos aprašo“ patvirtinimo pakeitimo. Ben- dras integracijos laikotarpis Centre ir savivaldybės teritorijoje negali būti ilgesnis kaip 60 mėnesių. Paramos Centre integracijos gavimo laikotarpiu užsieniečiams: hh teikiamos būtiniausios socialinės, sveikatos priežiūros ir teisinės paslaugos; hh organizuojami intensyvūs lietuvių kalbos kursai; hh organizuojami Lietuvos visuomenės pažinimo kursai; hh kartu su teritorine darbo birža ir teritorine darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyba organizuojamas tinkamo darbo bei asmeninių savybių įvertini- mas, profesijos mokymo ir perkvalifikavimo, darbo paieškos kursai;

PABĖGĖLIŲ PRIĖMIMO CENTRAS Pabėgėlių priėmimo centras (PPC) – tai įstaiga prie Lietuvos Respublikos socia linės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios paskirtis – apgyvendinti užsieniečius, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, ir nelydimus nepilnamečius užsieniečius bei įgyvendinti prieglobstį gavusių užsieniečių socialinę integraciją. Pabėgėlių priėmimo centras paramą prieglobsčio prašytojams ir prieglobstį gavusiems užsieniečiams teikia nuo 1996 m. Per šiuos veiklos metus PPC gyveno apie 2 000 užsieniečių. 10 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 11

hh ikimokyklinio amžiaus vaikams sudaromos sąlygos lankyti vaikų darželį; hh mokyklinio amžiaus vaikams sudaromos sąlygos lankyti bendrojo lavinimo mokyklas; hh teikiama psichologo pagalba. Integracija Centre trunka iki 8 mėnesių. Jeigu per nustatytą laikotarpį PGU dėl objektyvių priežasčių nepavyko pasirengti integracijai savivaldybės teritorijoje, šis laikotarpis gali būti tęsiamas iki 12 mėnesių. Jeigu PGU priklauso pažeidžia- moms grupėms, kaip antai: nelydimi nepilnamečiai vaikai, nėščios moterys, asmenys, patyrę kankinimus, psichikos sutrikimų turintys asmenys, pensinio amžiaus asmenys, taip pat neįgalūs asmenys, šeimos su nepilnamečiais, šis laikotarpis gali būti pratęstas iki 18 mėnesių. Nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, atsi- žvelgus į vaiko interesus, paramos teikimo Centre laikotarpis gali būti pratęstas, kol jiems sukaks 18 metų. Iškilus nenumatytoms aplinkybėms, parama Centre gali būti tęsiama toliau.

Parama prieglobstį gavusių užsieniečių integracijai savivaldybių teritorijose

Pabėgėlių priėmimo centras su integraciją įgyvendinančia institucija pasirašo hh ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymui ikimokyklinio ugdymo įstaigose apmo- sutartį dėl paramos integracijai teikimo. Institucija su PGU ar jo šeima sudaro su- kėti; tartį, kurioje aptariamos sutarties šalių teisės ir pareigos, atsakomybė bei galioji- hh pašalpa vaikams iki 3-ejų metų, jeigu jie nelanko ikimokyklinio ugdymo įstai- mo terminas. gų; Parama integracijai teikiama savivaldybės teritorijoje iki 12 mėnesių nuo PGU hh sveikatos draudimui apmokėti; išvykimo iš Centro dienos, bet ne ilgiau, negu trunka išduoto leidimo laikinai gy- hh parama integracijai administruoti; venti Lietuvos Respublikoje galiojimo terminas arba iki asmens išvykimo iš Lietu- hh kitos integracijos priemonės. vos Respublikos. Jeigu per nustatytą laikotarpį pažeidžiamoms grupėms nepavyksta įgyvendin- Geroji praktika ti integracijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus po- tvarkiu sudaryta komisija gali šį laikotarpį dar pratęsti, bet ne ilgiau, negu trunka Centras turi nemažai darbo patirties dirbant su šių šalių pabėgėliais: Šri Lan- išduoto leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo terminas. kos, Irako, Irano, Indijos, Afganistano, Pakistano, Eritrėjos, Etiopijos, Čečėnijos, Bal- PGU ar jo šeimos integracijai pagal poreikį skiriamos lėšos atskiroms tarusijos, Nepalo, Gruzijos, Tadžikistano, Vietnamo. priemonėms įgyvendinti: Centro specialistai džiaugiasi pabėgėlių iniciatyvomis integruojantis į Lietuvos hh vienkartinė įsikūrimo pašalpa; visuomenę: pabėgėliai išlaiko valstybinį lietuvių kalbos ar LR Konstitucijos pagrin- hh pašalpa gyvenamųjų patalpų nuomai, būsto šildymui, šaltam bei karštam dų egzaminą, įgyja profesiją, susiranda darbą, baigia studijas aukštojoje moky- vandeniui, dujoms, elektros energijai ir kitoms komunalinėms paslaugoms kloje ar netgi susituokia. Kasmet tarp pabėgėlių atsiranda vis naujų „žvaigždučių“, apmokėti; kurie yra tarsi gerosios praktikos pavyzdžiai jų tautiečiams. Nepaliečių įkurtas hh piniginė pašalpa būtiniausioms reikmėms įsigyti; indų virtuvės restoranas Vilniaus senamiestyje, baltarusio magistro studijos Vil- hh lietuvių kalbos mokymas; niaus universitete ir planai įsteigti sveikos gyvensenos klubą, padėsiantį žmonėms hh pašalpa mokyklinio amžiaus vaikams būtiniausiems mokykliniams reikmenims atsikratyti žalingų įpročių ir priklausomybių, dviejų afganų darbas Pabėgėlių pri- įsigyti; ėmimo centre – tai tik keletas pavyzdžių, kuriais didžiuojasi Centro darbuotojai. 12 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 13

Pabėgėlių priėmimo centras nuo 2004 m. vykdo Europos pabėgėlių fondo finansuojamus projektus: teikia papildomas paslaugas ir konsultacijas, kurios padi- dina pabėgėlių galimybes sėkmingai integruotis į Lietuvos visuomenę.

Integracijos trukdžiai JUNGTINIŲ TAUTŲ VYRIAUSIOJO PPC direktoriaus nuomone, sėkmingai pabėgėlių integracijai trukdo išsilavini- mo, kvalifikacijos nepripažinimas, nepakankamas lietuvių kalbos mokėjimas, mo- PABĖGĖLIŲ KOMISARO VALDYBA tyvacijos stoka. Pasak Centro darbuotojų, pabėgėlių patirti išgyvenimai, baimė Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba ( JTVPK) yra Jungtinių dėl ateities, nestabili finansinė padėtis, sveikatos sutrikimai turi įtakos pabėgėlių Tautų pabėgėlių organizacija, kurios tikslas – koordinuoti tarptautines pastangas integracijos efektyvumui. apsaugant viso pasaulio pabėgėlius ir sprendžiant jų problemas. Svarbiausias JTVPK tikslas – saugoti pabėgėlių teises ir gerovę. Padedant pa- Rekomendacijos bėgėliams saugiai įsikurti kitose šalyse ar grįžti į gimtąją šalį, siekiama pagerinti jų sunkią padėtį. Organizacija stengiasi užtikrinti, kad kiekvienas galėtų naudotis Prieglobstį gavusiems užsieniečiams Specialistams, dirbantiems su prie- teise ieškoti ir rasti saugų prieglobstį kitoje valstybėje ar savanoriškai grįžti į gim- globstį gavusiais užsieniečiais tąją šalį. Daugiau dėmesio skirti lietuvių kalbos Skatinti pabėgėlių integraciją į darbo Švedijos sostinėje Stokholme įsikūręs JTVPK Baltijos ir Šiaurės šalių biuras, mokymuisi, bendrauti su vietos bendruo- rinką, numatyti darbdavių skatinimo kurio užduotis – padėti šių šalių vyriausybėms įgyvendinti 1951 m. Konvencijos mene, savo tėvynainiais, domėtis profesijos mechanizmą, organizuoti daugiau ren- įsigijimo, įsidarbinimo klausimais, aktyviai ginių, įtraukiant į juos jaunimą, domėtis dėl pabėgėlių statuso nuostatas. Bendradarbiaujama konsultuojant dėl tarptauti- dalyvauti organizuojamuose užsiėmimuose pabėgėlių šalių kultūra, jos ypatumais. nių sutarčių taikymo, vykdant mokymus, susijusius su pabėgėlių teise, ir platinant ir mokymuose. Tai pagerintų teikiamų paslaugų kokybę. informaciją apie pabėgėlių srautus bei situaciją jų kilmės šalyse. Regioninis biuras taip pat padeda vietinėms nevyriausybinėms organizacijoms ir prieglobsčio

Kur dar gali kreiptis pagalbos prieglobstį gavęs užsienietis? Pagalbą teikia: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba ( JTVPK), NVO („Caritas“, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija), savivaldybės, socialinių paslaugų centrai, seniūnijos. Kontaktai Pabėgėlių priėmimo centras Karaliaus Mindaugo g. 18, LT-55283 Rukla, Jonavos r. Tel./faks. (8 349) 73 377, el. p. [email protected], www.rppc.lt 14 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 15

prašytojams teikdamas patarimus, informaciją bei organizuodamas jų mokymus. Vyriausybę. Susitikimuose buvo sprenžiami praktinio ir politinio pobūdžio klausi- Lietuvoje, Vilniuje, dirba JTVPK koordinatorius. mai. Pabėgėlis buvo konsultuotas dėl prieglobsčio prašymo pateikimo Lietuvoje Pasak JTVPK Lietuvoje koordinatorės Renatos Kuleš, JTVPK visa veikla skirta galimybių, prieglobsčio suteikimo procedūros, skirtumo tarp apsaugos statusų bei nuolat spręsti pabėgėlių problemas pasaulyje ir ieškoti ilgalaikių sprendimų pa- galimybės susijungti su šeima. Šiam asmeniui buvo rekomenduota kreiptis į LRKD bėgėliams. JTVPK atstovo Lietuvoje kasdienis darbas yra gerinti prieglobsčio sis- dėl teisinės konsultacijos suteikimo ir pagalbos pateikiant prieglobsčio prašymą. temą identifikuojant sistemos spragas, ieškoti problemų sprendimo būdų. Integracijos trukdžiai Kas ir kokiais klausimais gali kreiptis į JTVPK? Kalbos nemokėjimas, nepasitikėjimas savimi ir savo galimybėmis, motyvacijos Renata Kuleš teigia, kad pabėgėliai gali kreiptis patarimo ir konsultacijos į stoka, pažeidžiamumas, sveikata, amžius, atsiskyrimas nuo šeimos, atsiskyrimas nuo JTVPK atstovą Vilniuje telefonu ir elektroniniu paštu ar susitarus susitikti su JTVPK priimančios bendruomenės, galimybės dirbti ir užimtumo nebuvimas prieglobs- atstovu. Kartu ji pabrėžia, kad JTVPK Vilniuje neteikia jokios materialinės paramos čio procedūros metu, galimybės įsidarbinti ir gauti pagalbą, kurios reikia norint prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams, taip pat nepadeda persikelti iš Lietuvos pragyventi (būstas, medicinos pagalba, maistas) nebuvimas, trumpas integracijos į kitas valstybes. Jei pabėgėliui reikalinga informacija ar konsultacija dėl prieglobs- savivaldybėje laikotarpis – tai PGU integracijos trukdžiai, kuriuos išvardijo JTVPK čio Lietuvoje arba jis nežino, kur gauti pagalbą, jis gali kreiptis į JTVPK Vilniuje. koordinatorė Lietuvoje. JTVPK koordinatorei Lietuvoje tenka dirbti su pabėgėliais iš įvairių šalių, gy- R. Kuleš pastebi, kad yra įvairių integraciją įtakojančių priežasčių, pa- venančiais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. 2012 m. JTVPK vertino Migracijos vyzdžiui: departamento priimamų sprendimų kokybę ir stebėjo galimybę pasienyje pa- hh praeities išgyvenimai ir skaudžios patirtys; teikti prieglobsčio prašymą. JTVPK atstovas taip pat padeda vietinėms nevyriau- hh svetima aplinka ir kultūra; sybinėms organizacijoms ir prieglobsčio prašytojams bei pabėgėliams teikdamas hh kalbos nemokėjimas; patarimus, informaciją. hh pabėgėlių žinių apie priimančią šalį stoka; hh lūkesčiai priimančiai šaliai, kurie neatitinka Lietuvos realijų; JTVPK ir Pabėgėlių priėmimo centro bendradarbiavimas hh šeima yra kitoje šalyje ir nėra galimybių su ja susijungti Lietuvoje; JTVPK bendradarbiauja su Pabėgėlių priėmimo centru. Vyksta nuolatinis dia- hh priėmimo sąlygos Užsieniečių registracijos centre ir suteikiamų galimybių bei logas siekiant išspręsti problemas. Koordinatorė teigiamai vertina Centro veiklą ir paramos mastai. džiaugiasi, kad vadovybė atsižvelgia į JTVPK pateiktus pasiūlymus. Rekomendacijos Geroji patirtis Prieglobstį gavusiems Specialistams, dirbantiems su prieglobstį gavusiais 2012 m. įsigaliojo įstatymo pakeitimai dėl socialinės paramos papildomą ap- užsieniečiams užsieniečiais saugą gavusiems užsieniečiams prieinamumo. JTVPK koordinatorė Lietuvoje tei- Informuoti JTVPK ir atitinka- JTVPK koordinatorė Lietuvoje ragina specialistus gia, kad jos atstovaujama organizacija kelerius metus sistemingai dirbo siekdama mas instancijas bei LR Seimo aktyviau kelti pabėgėlių integracijos problemas, atlik- suteikti galimybę papildomą apsaugą turintiems užsieniečiams naudotis socialine Žmogaus teisių komitetą apie ti tyrimą dėl pabėgėlių integracijos Lietuvoje, kurio parama. Ji yra patenkinta pasiektu rezultatu, kadangi šia parama galės pasinaudoti prieglobstį gavusių užsieniečių metu išnagrinėti integracijos sistemos trukdžius bei daugelis pabėgėlių Lietuvoje. Taip bus užtikrinti minimalūs jų poreikiai. Renatos problemas. išryškinti integraciją skatinančius elementus ir gerąją praktiką. Kuleš nuomone, pabėgėliai patenkinti tokios paramos galimybėmis, kadangi dėl nedarbo jie Lietuvoje išgyvena labai sunkų laikotarpį. 2012 m. rugpjūtį į JTVPK atstovybę Lietuvoje kreipėsi pabėgėlis, bijantis grįžti į savo šalį. R. Kuleš teigimu, buvo informuotos visos suinteresuotos institucijos ir organizacijos apie esamą problemą, suorganizuoti susitikimai, raštu kreiptasi į LR 16 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 17

Kur dar gali kreiptis pagalbos prieglobstį gavęs užsienietis? Kas ir kokiais klausimais gali kreiptis į LRKD dėl teisinės Pagalbą teikia: Pabėgėlių priėmimo centras Rukloje, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pagalbos teikimo? draugija, Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ ir dienos centras „Kultūrų įkalnė“ Pabra- dėje. Advokatui Laurynui Biekšai teko dirbti su užsieniečiais, atvykusiais iš Čečėni- jos, Afganistano, Gruzijos, Rusijos, Baltarusijos, Nigerijos, Pakistano. Jis pabrėžia, Kontaktai kad problemos užsieniečiams kyla kasdien, todėl siūlo ilgai nelaukus kreiptis į Lie- JTVPK/JTVP, Lietuva tuvos Raudonojo Kryžiaus draugiją dėl teisinės pagalbos suteikimo. Į šią Draugiją Labdarių g. 5, Vilnius, LT-01001 Lietuva gali kreiptis tiek prieglobsčio prašytojai, tiek prieglobstį gavę užsieniečiai. Teisinę Tel. (8 5) 210 7416, faks. (8 5) 210 7401, www.unhcr.lt, www.unhcr.org pagalbą užsieniečiai gali gauti telefonu arba iš anksto susitarę dėl susitikimo Drau- El. p. [email protected] gijoje darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. LRKD teisininkai taip pat atvyksta į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje, Pabė- gėlių dienos centrą Kaune, kur teikia teisines konsultacijas.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos ir Pabėgėlių priėmimo centro bendradarbiavimas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija su Pabėgėlių priėmimo centru Ruklo- je jau daugiau nei 15 metų sprendžia įvairias užsieniečių integracijos į Lietuvos visuomenę problemas. Pasak advokato L. Biekšos, organizacijos visada randa abi LIETUVOS RAUDONOJO KRYŽIAUS DRAUGIJA šalis tenkinančius sprendimų variantus. Nuo 2006 m. LRKD ir PPC bendradarbiauja vykdydamos įvairius projektus. Draugijos teisininkai teikia Centre gyvenantiems užsieniečiams teisinę pagalbą, dalyvauja Centro organizuojamuose renginiuose Teisinės pagalbos teikimas prieglobstį gavusiems (šventėse, konferencijose ir pan.). Draugijos teisininkai neretai kreipiasi į Centro užsieniečiams specialistus rengdami skundus teismams, teikdami prašymus įvairioms institucijoms, prašydami suteikti trūkstamą informaciją. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija (LRKD) – stipri, efektyvi ir nepriklauso- ma humanitarinė organizacija, teikianti pagalbą pažeidžiamoms visuomenės soci- Geroji praktika alinėms grupėms ir krizinėse situacijose atsidūrusiems žmonėms Lietuvoje ir už jos ribų. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija yra Lietuvos valstybės pagalbininkė Advokatas L. Biekša pažymi, kad dažniausiai tenka spręsti užsieniečių integra- humanitarinėje srityje, kurios veiklos tikslas – apsaugoti žmonių gyvybes ir oru- cijos problemas, pavyzdžiui, padėti užsieniečiui pateikti motyvuotą prašymą dėl mą, palengvinti žmogiškąsias kančias ir teikti pagalbą nelaimės ištiktiems žmonėms valstybės paramos integracijai pratęsimo. Daugumą prašymų socialinės apsaugos Lietuvoje ir už jos ribų. ir darbo ministro įsakymu sudaryta Komisija patenkina, todėl tiek teisininkai, tiek Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos teisininkai nuo 1997 m. teikia teisinę užsieniečiai yra patenkinti pasiektu rezultatu. pagalbą prieglobsčio prašytojams ir prieglobstį gavusiems užsieniečiams Lietu- Advokato padėjėja E. Samuchovaitė teigia, kad teisines konsultacijas Pabė- voje. gėlių priėmimo centre gyvenantiems užsieniečiams teikia tiek telefonu, tiek pati Dr. Laurynas Biekša – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos teisininkas, vyksta į Centrą. Ji pabrėžia, kad nemažai probleminių klausimų išsprendžiama pa- advokatas, turintis 12 metų darbo patirtį dirbant su pabėgėliais Lietuvoje, šiuo sikalbėjus telefonu: derinami problemos sprendimo būdai su klientais, siūlomas metu Draugijoje koordinuojantis teisinės pagalbos teikimą. geriausias variantas. E. Samuchovaitė džiaugiasi, kad daugumą problemų jai pa- Eglė Samuchovaitė – advokato padėjėja, dirbanti Lietuvos Raudonojo Kry- vyksta išspręsti. Ryšiai palaikomi ir su kitų valstybių institucijomis, pavyzdžiui, ben- žiaus draugijoje nuo 2006 m. dradarbiaujant su Maltos valstybinėmis institucijomis, JTVPK advikato padėjėjai pavyko gauti iš Maltos perkeltos šeimos vaiko gimimo liudijimą. 18 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 19

LRKD teisininkai pastebi kai kurių valstybinių institucijų darbuotojų lankstu- Rekomendacijos mo trūkumą ir pabrėžia, kad formalūs reikalavimai kartais sudaro didelių kliūčių greitai išpręsti problemas. Teisininkai prisimena, kad į Draugiją kreipėsi užsienietis Prieglobstį gavusiems užsieniečiams Specialistams, (jam Lietuvoje buvo suteikta papildoma apsauga), kuriam, nors ir pragyvenusiam dirbantiems su Lietuvoje su leidimais laikinai gyventi 6 metus, Migracijos departamentas atsisakė prieglobstį gavusiais išduoti leidimą nuolat gyventi. Priežastis ta, kad užsienietis vieną iš turėtų leidimų užsieniečiais buvo įforminęs pavėluotai, be to, neturėjo savo kilmės šalies paso. Užsieniečio Rekomenduotina užsieniečiams konsultuotis su LRKD teisinin- Teikti informaciją prašymu buvo parengtas Migracijos departamentui pakartotinis prašymas, kuria- kais, siekiant užkirsti kelią problemoms atsirasti. prieglobstį gavusiems me paaiškinta sunki užsieniečio situacija, dėl kurios praleistas terminas leidimui Iškilus problemai, ilgai nelaukiant kreiptis pagalbos, taip užsieniečiams apie tei- įforminti, bei priežastys, kodėl užsienietis neturi ir negali gauti savo kilmės šalies sutrumpinant problemos sprendimo laiką, nebijoti bendra- sinės pagalbos teikimą darbiauti su teisininkais, kadangi taip randamas geriausias Lietuvoje. paso. Vėliau buvo pareikalauta iš užsieniečio išsiregistruoti iš savo nuolatinės gy- problemos sprendimo variantas. venamosios vietos kilmės šalyje. Draugijos teisininkams vėl teko aiškinti, kodėl to Atsakingiau žiūrėti į leidimų gyventi išdavimo procedūrą, neįmanoma padaryti. Teisininkai mano, kad iš užsieniečio, kuriam jo kilmės valsty- nepažeidinėti Lietuvos įstatymų. bėje gresia pavojus, neturėtų būti reikalaujama turėti bet kokius kontaktus su jo kilmės valstybės atstovais, taip siekiant užtikrinti, jog užsienietis neatsidurs pažei- džiamoje situacijoje. Teisininkai džiaugiasi, kad po ilgo susirašinėjimo su Migra- Kur dar gali kreiptis pagalbos prieglobstį gavęs užsienietis? cijos departamentu užsieniečiui buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Pagalbą teikia: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lietuvos žmogaus teisių Respublikoje. centras, JTVPK. Kontaktai Integracijos trukdžiai Advokatas Laurynas Biekša Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos teisininkai mano, kad prieglobstį gavu- Tel. (8 5) 212 7322, el. p. [email protected] sių užsieniečių integracijos procesas Lietuvoje nėra lengvas tiek dėl ekonominės Advokato padėjėja Eglė Samuchovaitė šalies situacijos, tiek dėl vietos gyventojų požiūrio į svetimšalius (dažnai vadovau- Tel. (8 5) 212 7322, el. p. [email protected] jamasi stereotipais, kad užsieniečiai yra našta valstybei, kad jie atima darbo vietas ir pan.). Teisininkai pastebi, kad patys užsieniečiai skundžiasi sulaukiantys vietos gyventojų priekaištų, esą patys lietuviai neturi ką valgyti ir kur gyventi, ir pabrė- žia, kad užsieniečiams yra ypač sunku, nes Lietuvos visuomenė iki šiol nesupranta pabėgėlių, darbo migrantų ar net nelegalių imigrantų teisinės padėties skirtumų – dažnai visi tiesiog laikomi užsieniečiais, t. y. „kitais“, „svetimšaliais“ ir pan. Teisininkų nuomone, užsieniečiams sunku susirasti darbą dėl reikiamos kvalifikacijos stokos, jiems trūksta motyvacijos, o visa tai turi įtakos valstybinių institucijų pagalbos tei- kimui užsieniečiams. 20 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 21

PABĖGĖLIŲ INTEGRACIJOS CENTRAS Paklaustas apie gerąją patirtį Centro darbuotojas Ghulamas Rabanis atvirauja, kad pabėgėliai nėra linkę viešinti savo gyvenimo istorijų, tačiau pažymi, kad kar- Pabėgėlių integracijos centras, įsikūręs Kaune, savo veiklos istoriją skaičiuoja tais įstatymai ir realybė nevisiškai sutampa, pavyzdžiui, norint gauti leidimą nuolat nuo 2004 m. Tada Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija pateikė projekto pa- gyventi Lietuvoje, čia reikia legaliai pragyvent 5-erius metus, išlaikyti valstybinį raišką LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūlydama Kauno mieste įkurti lietuvių kalbos ir LR Konstitucijos pagrindų egzaminus, įrodyti savo pragyvenimo Pabėgėlių dienos centrą. Komisijos sprendimu buvo finansuota Centro patalpų lėšas. Pasak jo, pasitaikė keletas atvejų, kai užsienietis Lietuvoje gyveno net dau- nuoma, įvairios veiklos, darbuotojų atlyginimai. 2006 m. Pabėgėlių priėmimo giau nei 5-erius metus, tačiau dėl sveikatos būklės negalėjo įsidarbinti ir įrodyti, centras Rukloje kartu su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija pateikė projekto jog turi pakankamai pajamų gyventi Lietuvoje, taip pat neturėjo savo šalies pi- paraišką finansavimui iš Europos pabėgėlių fondo gauti. Patvirtinus paraišką, nuo liečio paso, kuris būtinas nuolatinio leidimo išdavimo nagrinėjimui, nustatant as- 2006 m. Kauno pabėgėlių dienos centro veikla finansuota iš Europos pabėgėlių mens tapatybę. Ghulamas Rabanis džiaugiasi, kad pagaliau šią problemą pavyko fondo lėšų. 2012 m. Centras pakeitė pavadinimą ir tapo Pabėgėlių integracijos išspręsti. Integracijos centras kreipėsi į gydymo įstaigą teiraudamasis dėl užsienie- centru. Šiandien čia dirba profesionalūs darbuotojai, teikiantys paslaugas prie- čio galimybės dirbti. Gydytojas patvirtino, kad pabėgėlis negali dirbti dėl ligos. globstį gavusiems užsieniečiams. Vėliau kartu su užsieniečiu buvo kreiptasi į Migracijos departamentą – prašyta nagrinėti jo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo neturint savo šalies pi- Kas ir kokiais klausimais gali kreiptis į Pabėgėlių liečio paso. Buvo paaiškinta, kodėl užsienietis negali pateikti savo šalies piliečio integracijos centrą? paso. Migracijos departamentas išnagrinėjo užsieniečio prašymą ir suteikė leidi- mą nuolat gyventi Lietuvoje. Tiek Integracijos centras, tiek užsienietis labai džiau- Į Pabėgėlių integracijos centrą gali kreiptis visi užsieniečiai, turintys leidimus gėsi pasiektu rezultatu. gyventi Lietuvos Respublikoje, integracijos į Lietuvos visuomenę klausimais, kurie Integracijos centro darbuotoja Eglė Rušinskaitė tvirtina, kad su užsieniečių apima įvairias sritis: būsto paiešką, nepilnamečių ugdymo organizavimą, profesinį problemomis susiduria kasdien, tačiau kartu ji pasidžiaugė, jog daugumą proble- mokymą, darbo paiešką, sveikatos draudimo paslaugų teikimą ir kt. Kaip teigia mų pavyksta išspręsti. Įdomus gerosios praktikos atvejis: vienas užsienietis turėjo Centro darbuotojai, užsieniečiai gali kreiptis į Centrą darbo dienomis nuo 9:00 iki didelių sveikatos bėdų, o valstybės parama integracijai buvo pasibaigusi. Užsie- 17:00 val., o šeštadieniais – nuo 11:00 iki 15:00 val. nietis neturėjo sveikatos draudimo, negalėjo dirbti dėl sveikatos būklės, todėl Centras taip pat teikia informaciją kitoms institucijoms, organizuoja įvairius negalėjo ir apmokėti sveikatos priežiūros paslaugų. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus renginius visuomenei. draugija padėjo užsieniečiui gauti lėšų, kad jis galėtų lankytis pas gydytojus ir gauti medicinos paslaugas. Vėliau ši problema buvo išspręsta – užsienietis gavo leidi- Pabėgėlių integracijos centro ir Pabėgėlių priėmimo mą nuolat gyventi Lietuvoje ir buvo įtrauktas į bendrą socialinę sistemą, taip pat centro bendradarbiavimas jis įgavo teisę į sveikatos draudimą.

Pasak Pabėgėlių integracijos centro darbuotojų, problemų sprendžiant darbi- Integracijos trukdžiai nius klausimus su Pabėgėlių priėmimo centru Rukloje nėra. Pabėgėlių priėmimo centro specialistai nuolat teikia konsultacijas kitų įstaigų darbuotojams, dirban- Ghulamas Rabanis mano, kad sėkmingai užsieniečių integracijai trukdo žmo- tiems su pabėgėliais, tarpininkauja dėl įvairių problemų sprendimo su įvairiomis nių uždarumas, nenoras bendrauti su priimančios visuomenės nariais, asmeninės įstaigomis. nuostatos, nestabili situacija darbo rinkoje, ribotos socialinės galimybės užsienie- čiui gauti paramą, kol jis visiškai įsikurs. Geroji praktika Eglė Rušinskaitė pastebi, kad prieglobstį gavę užsieniečiai dažnai kenčia nuo depresijos ir potrauminio streso sindromo. Įstatymų kaita, ribotos socialinių teisių Integracijos centro darbuotojai turi darbo patirties teikiant paslaugas pabėgė- garantijos, neužtikrintumas dėl materialinės padėties, integracijos laikotarpio ne- liams iš Šri Lankos, Somalio, Afganistano, Pakistano, Indijos, Gruzijos, Rusijos (Če- apibrėžtumas, sudėtinga darbo paieška, neigiamas visuomenės požiūris taip pat čėnijos), Baltarusijos, Uzbekistano ir kitų šalių. turi didelės įtakos integracijos procesams. 22 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 23

Darbuotojai pastebi, kad kiekvienas užsienietis nori, jog viskas būtų taikoma kais ar valstybės institucijų darbuotojais. Deja, Draugija negali išspręsti visų užsie- tik jam panorėjus ir tik tuo būdu, kokiu jis norėtų. Socialiniams darbuotojams ir niečių problemų. Jos darbuotojai arba kuratoriai neturi pakankamai galios lemti konsultantams labai svarbu parodyti užsieniečiui, kiek daug pastangų dedama no- kitų institucijų sprendimus, negali suteikti pagalbos, kurios iš jų tikisi užsieniečiai. rint surasti ir būtent jam pritaikyti problemos sprendimo būdą, ir, nesvarbu, ar tai Dirbant su prieglobstį gavusiais užsieniečiais, labai svarbu žmogiškumas, kantrybė, teisinė, ar socialinė problema – konkrečiu atveju turi būti pritaikytas išskirtinis in- noras suprasti ir padėti, gebėjimas suvokti žmogaus lūkesčius ir problemas. dividualus problemų sprendimo būdas. Pasak Eglės Rušinskaitės, maža užsieniečių bendruomenė taip pat lemia užsieniečių savijautą. Dauguma jų pripratę gyventi Rekomendacijos didelėse bendruomenėse, kur visi yra draugai, giminės. Lietuvos žmonės uždari, todėl prieglobstį gavę užsieniečiai turi mažiau galimybių bendrauti kaip yra įpratę Prieglobstį gavusiems užsieniečiams Specialistams, dirbantiems su prieglobstį ir patenkinti savo socialinius poreikius, gauti moralinį palaikymą bei pagalbą su- gavusiais užsieniečiais dėtingu gyvenimo momentu. Būti iniciatyviems kuriant savo gyve- Visada kovoti dėl kiekvieno atvejo, stengtis Žiniasklaida ne tik skleidžia informaciją, tačiau ir formuoja visuomenės nuo- nimą Lietuvoje, nes nuo to priklauso nepasiduoti. monę. Nors pagrindinė žiniasklaidos funkcija yra objektyviai nušviesti pasaulio ir ne tik paties užsieniečio gyvenimo Inicijuoti sveikatos priežiūros teisinių aktų Lietuvos gyvenimo įvykius, tačiau dažnai ji tampa ir teisėja. Straipsniuose ar lai- kokybė, bet ir darbuotojų, kurie teikia pakeitimus, siekiant užtikrinti sveikatos prie- dose aiškiai išreiškiamas požiūris prieglobstį gavusių užsieniečių atžvilgiu, deja, paslaugas ir pagalbą prieglobstį gavu- žiūros paslaugų teikimą visiems prieglobstį siems užsieniečiams, sėkmė. gavusiems užsieniečiams. dažniausiai – neigiamas. Patys užsieniečiai dėl kultūrų skirtumų labai sunkiai perpranta Lietuvoje esančius socialinių programų reikalavimus, laisvai žiūri į susita- rimų laikymąsi (susitikimo laiką, susitarimų įvykdymą), neadekvačiai vertina savo Kur dar gali kreiptis pagalbos prieglobstį gavęs užsienietis? galimybes, turi perdėtų lūkesčių ir daug atsakomybės perkelia kitiems, pavyzdžiui, Pagalbą teikia: savivaldybės, seniūnijos, socialinės, visuomeninės organizacijos, darbuotojams, Centrui, kitoms institucijoms. Lietuvos „Caritas“, TMO, Tolerantiško jaunimo asociacija ir kt. Eglė Rušinskaitė, remdamasi pabėgėlių poreikių analize ir ankstesne Lietuvos Kontaktai Raudonojo Kryžiaus draugijos darbuotojų praktinės veiklos su pabėgėliais patirti- Pabėgėlių integracijos centras mi, išskiria dažniausias užsieniečiams Lietuvoje kylančias problemas. Tai finansinės, Trakų g. 18, Kaunas, tel./faks. (8 37) 22 8229, el. p. [email protected] nedarbo, būsto paieškos problemos „pointegraciniu“ laikotarpiu; neretai prie- globstį gavusių užsieniečių šeimos atsiduria gatvėje, nes savininkai nebesutinka jiems ilgiau nuomoti būsto arba paprašo „pasakiškų“ nuomos kainų. Būsto savininkai neretai atsisako nuomoti būstą čečėnų tautybės asmenims. Užsieniečiams nėra paprasta iškart surasti kitą būstą už jiems priimtiną kainą. Integracijos laikotarpiu šiek tiek lengviau, nes yra mokama pašalpa, leidžianti padengti būsto nuomos ir komunalinių paslaugų išlaidas. Tačiau pasibaigus valstybės paramos integracijai laikotarpiui, problema tampa labai aktuali. Neturėdami garantijų nuomotojai nenori toliau nuomoti būsto arba prašo didelio užstato už nuomą. Centro darbuotoja pabrėžia, kad šalyje nėra sukurtas mechanizmas, kaip nedelsiant apgyvendinti užsienietį, jeigu jo paramos integracijai laikas nepratęsia- mas, o leidimas laikinai gyventi Lietuvoje dar nėra pasibaigęs. Neretai atsitikdavo taip, kad visai šeimai likus be būsto, vienintelė vieta, kurioje pabėgėliai galėdavo prisiglausti, būdavo Pabėgėlių integracijos centras arba Lietuvos Raudonojo Kry- žiaus draugija. Susidūrę su problemomis, su kuriomis nepajėgia susitvarkyti, pa- bėgėliai skuba kreiptis į Lietuvos Raudono Kryžiaus draugijos darbuotojus, kaip į vienintelius savo užtarėjus konfliktinėse situacijose su darbdaviais, būsto savinin- 24 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 25

niečių integracijai Vilniaus apskrityje. Visi iškylantys darbo klausimai sprendžiami kartu diskutuojant, priimant abi šalis tenkinančius sprendimus.

Geroji praktika VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS CARITAS Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ suteikė paramą per 200 prieglobstį gavusių užsieniečių. Įstaigos specialistai turi patirties dirbant su čečėnais, uzbekais, balta- Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ savo veiklą pradėjo 1990 m., įkurdamas rusiais, afganais, užsieniečiais iš Nepalo, Togo, Eritrėjos, Etiopijos. Socialinę tarnybą, kurioje savanoriai priimdavo labdarą (drabužius, avalynę, mais- I. Varžinskaitė džiaugiasi kiekviena sėkmingu atveju, kai padedama pabėgė- tą) iš gyventojų ir ją dalydavo to stokojantiems žmonėms. Įstaiga nuo 2000-ųjų liams. Ji teigia, kad pagalbos sėkmė daug priklauso nuo efektyvių priemonių, teikia socialinę, humanitarinę ir psichologinę pagalbą prieglobsčio prašytojams ir būtinų siekiant geriausio rezultato, identikavimo. Pavyzdžiui, vienam restorane pabėgėliams. dirbančiam užsieniečiui buvo sudaryta galimybė lankyti vairavimo kursus. Tai pra- plėtė jo galimybes plėtoti verslą ir tiekti maistą klientams į namus ar darbo vietas. Kas ir kokiais klausimais gali kreiptis į Vilniaus arkivyskupijos „Caritą“? Integracijos trukdžiai Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ teikiama parama ir pagalba Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ užsieniečių integracijos programos vadovės Trečiųjų šalių piliečiams: I. Varžinskaitės nuomone, prieglobstį gavusiems užsieniečiams integruotis į Lietu- vos visuomenę trukdo motyvacijos stoka, nepakankamos pastangos mokytis lietu- h h organizuoja lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, kultūrinio, pilietinio pažinimo vių kalbos, įsitraukti į darbo rinką. Užsieniečiai neretai įsivaizduoja, kad kitose ES kursus, pažintines, istorines ir kultūrines išvykas po Lietuvą, susitikimus su šalyse gyventi lengviau. Tai verčia juos keisti ateities planus ir silpnina jų pastangas vietos bendruomene. integruotis Lietuvoje. I. Varžinskaitė teigia, kad pabėgėlių integraciją taip pat ribo- Prieglobsčio prašytojams: ja užsieniečių išsilavinimo, kvalifikacijos stoka, Lietuvos ekonominė situacija, netgi hh Pabradėje, Dienos centre „Kultūrų įkalnėje“, organizuojami lavinamieji ir laikinas leidimas gyventi, išduodamas suteikiant papildomą apsaugą Lietuvoje. ugdomieji užsiėmimai vaikams, kultūrinės popietės moterims, teikiamos socialinės, teisinės, psichologinės konsultacijos suaugusiesiems. Centre galima Rekomendacijos naudotis kompiuteriais, internetu, biblioteka, lankyti informacinių techno- logijų, „Dailiųjų rankyčių“ ir lietuvių kalbos kursus. Užsiėmimuose, kursuose, Prieglobstį gavusiems užsieniečiams Specialistams, dirbantiems su prie- šventėse dalyvauja ir vietos bendruomenės nariai. globstį gavusiais užsieniečiais Prieglobstį gavusiems užsieniečiams: Dėti daugiau pastangų mokantis lietuvių Įsigilinti į pabėgėlių problemas, kovoti kalbos, lankyti organizuojamus užsiėmimus, už kiekvieną jų, domėtis įvairiomis pagal- hh teikiama valstybės parama socialinei integracijai Vilniaus apskrityje. Socialiniai kursus, rodyti iniciatyvą, kuriant savo naują bos, paslaugų teikimo formomis. darbuotojai padeda prieglobstį gavusiems užsieniečiams susirasti būstą, su- gyvenimą Lietuvoje. teikiama pagalba įsidarbinant ar keičiant kvalifikaciją, daug dėmesio skiriama vaikams ugdyti ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigose, mokyti lietuvių Kur dar gali kreiptis pagalbos prieglobstį gavęs užsienietis? kalbos suaugusiuosius. Pagalbą teikia: Pabėgėlių priėmimo centras Rukloje, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ ir Pabėgėlių priėmimo draugija, socialinių paslaugų centrai. centro bendradarbiavimas Kontaktai Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Kaip teigia Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ darbuotoja Ilma Varžinskaitė, įstai- Užsieniečių integracijos programa, M. Paco g. 4, LT-10309 Vilnius gos bendradarbiauja nuo 2000 m., teikdamos paramą prieglobstį gavusių užsie- 26 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 27

Ilma Varžinskaitė Laikina apsauga Mob. +370 650 26 936, el. p. [email protected] Laikinoji apsauga – tai apsaugos forma, Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu suteikiama esant masiniam užsieniečių antplūdžiui. Pats užsienietis kreiptis dėl tokios apsaugos neturi teisės. Migracijos departamentas prie VRM nagrinėja užsieniečių prašymus suteikti prieglobstį ir išduoti leidimus laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respubliko- je, priima sprendimus šiais klausimais, organizuoja šių sprendimų vykdymą, išduo- da ir keičia užsieniečio registracijos pažymėjimus, priima sprendimus dėl kelionės dokumentų išdavimo užsieniečiams, išduoda kelionės dokumentus. Migracijos KAUNO APSKRITIES VYRIAUSIOJO POLICIJOS departamentas taip pat vertina ir nustato, ar yra pagrindas manyti, kad santuoka KOMISARIATO JONAVOS RAJONO POLICIJOS tarp užsieniečio ir Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsienio, kuris yra / nėra Lie- KOMISARIATO VIEŠOSIOS POLICIJOS SKYRIAUS tuvos Respublikos pilietis, yra fiktyvi. Migracijos poskyris Jonavoje pagal savo kompetenciją dalyvauja įgyvendi- MIGRACIJOS POSKYRIS nant valstybės politiką vizų ir integracijos, prieglobsčio ir Lietuvos Respublikos pilietybės procedūrų, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kelionės do- Kas yra prieglobsčio suteikimas? kumentų, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje ir kitų dokumentų išdavimo ir apskaitos, gyvenamosios vietos deklaravimo ir laisvo asmenų judėjimo srityse, Prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje – leidimo gyventi (nuolat arba taip pat priima sprendimus dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir laikinai) Lietuvoje išdavimas ir socialinės pagalbos teikimas užsieniečiui, kuriam grąžinimo į užsienio valstybę. suteiktas prieglobstis. Migracijos poskyris Jonavoje teikia paslaugas prieglobstį gavusiems už- Prieglobsčio rūšys: sieniečiams dėl: Pabėgėlio statusas hh leidimų nuolat ar laikinai gyventi LR pratęsimo; hh pabėgėlio kelionės dokumento išdavimo; Pabėgėlis − tai užsienietis (užsienio šalies pilietis arba asmuo be pilietybės), hh asmens be pilietybės kelionės dokumentų išdavimo. kuris dėl patirto persekiojimo savo kilmės valstybėje arba dėl baimės patirti tokį persekiojimą negali naudotis savo kilmės šalies gynyba. Toks persekiojimas turi Pabėgėlio kelionės dokumentas būti susijęs su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Pabėgėliui, kuris teisėtai yra gavęs leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respubli- Užsieniečiui, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, išduodamas leidimas nuolat koje, jo prašymu gali būti išduotas kelionės dokumentas vykti į užsienį, jeigu nėra gyventi. priežasčių, kliudančių šį dokumentą išduoti. Šis dokumentas suteikia teisę pabė- Papildoma apsauga gėliui keliauti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ir grįžti į Lietuvos Respu- Papildoma apsauga Lietuvoje suteikiama užsieniečiui, kuris neatitinka pabėgė- bliką visą šio dokumento galiojimo laiką, jeigu nėra svarbių priežasčių, susijusių lio apibrėžimo, tačiau negali grįžti į savo kilmės valstybę dėl baimės, kad jis bus ten su valstybės saugumu ar viešosios tvarkos pažeidimais. Kelionės dokumentas yra kankinamas, su juo bus nežmoniškai elgiamasi, jo pagrindinėms žmogaus teisėms išduodamas neatsižvelgiant į pabėgėlio amžių. Asmeniui iki 18 metų kelionės do- ir laisvėms iškils rimtas pavojus dėl šioje valstybėje paplitusios prievartos, karinio kumentas išduodamas raštiškai sutikus vienam iš tėvų arba teisėtam atstovui. Už konflikto ar kitos situacijos, iš kurios kyla sistemingi žmogaus teisių pažeidimai. pabėgėlio kelionės dokumento išdavimą ir pratęsimą imama valstybės rinkliava. Užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga, išduodamas leidimas laikinai gyventi (jo galiojimo laikas gali būti pratęstas po 1 metų, jei išliko pagrindai suteikti papildomą apsaugą). 28 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 29

Jonavos rajono policijos komisariato Viešiosios policijos Naudinga informacija skyriaus Migracijos poskyrio ir Pabėgėlių priėmimo centro bendradarbiavimas Prašymą suteikti prieglobstį galima pateikti: hh Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo punkte; Migracijos poskyrio vedėja Nijolė Šiauciulienė teigia, kad įstaigos dalykiškai hh miesto, rajono teritorinėje policijos įstaigoje; bendradarbiauja nuo Centro įsikūrimo dienos. Visos darbo problemos išspren- hh Užsieniečių registracijos centre (Pabradė, Švenčionių r.). džiamos abipusišku sutarimu geranoriškai. Tikimasi ir ateityje išlaikyti tokius pui- Jeigu užsienietis ieško prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, bet atvyko į šalį kius, tarpusavio supratimu pagrįstus santykius, kokie susiklostė bendradarbiaujant arba yra joje neteisėtai (be Lietuvos Respublikos vizos ir / arba galiojančio ke- su Centru per ilgą laiką. Migracijos poskyryje dirba ilgametę darbo patirtį su įvai- lionės dokumento), užsienietis nedelsiant turi kreiptis su prašymu suteikti prie- rių tautų užsieniečiais turintys specialistai, į kuriuos dauguma Centre gyvenančių globstį. Priešingu atveju Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti užsieniečių kreipiasi dėl leidimų gyventi pratęsimo, kelionės dokumentų išdavi- taikoma atsakomybė už neteisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką arba buvimą mo. Migracijos poskyrio darbuotojai džiaugiasi bendradarbiavimo su Centru re- joje. Pateikiant prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, būtina nuro- zultatais. dyti priežastis, dėl kurių būtina suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prieglobstį gavę užsieniečiai darbo dienomis (pirmadieniais–ketvirtadieniais, Kontaktai nuo 8.00 iki 17 val., penktadieniais, nuo 8.00 iki 15.45 val., pietų pertrauka nuo 12.00 iki 12.45 val.) gali kreiptis į Migracijos poskyrį jiems rūpimais klausimais. Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos Iškilus neatidėliotiniems klausimams, Migracijos poskyrio nedarbo metu užsienie- Sapiegos g. 1, LT-10312 Vilnius čiai gali kreiptis į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono Tel. (8 5) 271 7112, faks. (8 5) 271 8872, www.migracija.lt policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrį (budinčiąją dalį). Prieglobsčio reikalų skyrius Integracijos trukdžiai Tel. (8 5) 271 7171 Migracijos poskyrio specialistų nuomone, didžiausios prieglobstį gavusių už- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsienie- sieniečių integracijos problemos kyla dėl lietuvių kalbos nemokėjimo, nepakanka- čių registracijos centras mo Lietuvos kultūros ir vertybių pažinimo. Vilniaus g. 100, Pabradė, LT-18177 Švenčionių r. Tel. (8 387) 53 401, faks. (8 387) 63 012 Rekomendacijos Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK VPS Migracijos poskyris Prieglobstį gavusiems užsieniečiams Specialistams, dirban- Klaipėdos g . 4, Jonava, tel. (8 349) 33 101, (8 349) 33 104 tiems su prieglobstį El. p. [email protected] gavusiais užsieniečiais Užsieniečiams patartina dėl leidimų gyventi LR pratęsimų Daugiau dėmesio skirti pateikti dokumentus Migracijos poskyriui ne anksčiau kaip užsieniečiams informuoti prieš 4 mėnesius ir likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki apie jų teises ir pareigas leidimo gyventi LR galiojimo dienos. Lietuvoje. Būtina mokytis lietuvių kalbos, siekiant įsidarbinti Lietuvoje. 30 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 31

hh sociokultūrinės paslaugos (socialinių renginių organizavimas, informacijos apie nevyriausybinių organizacijų vykdomas labdaros akcijas teikimas; užim- tumo ir prevencinės veiklos priemonių įgyvendinimas Jonavos rajone); hh asmens higienos ir priežiūros organizavimas; hh dienos užimtumas (įstaigoje); JONAVOS RAJONO SOCIALINIŲ PASLAUGŲ hh socialinė priežiūra ir dienos socialinė globa namuose; CENTRAS hh socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas (apsiperkant, rūpinantis vaikais, atliekant namų ruošos darbus); Jonavos rajono socialinių paslaugų centras yra Jonavos rajono savivaldybės hh trumpalaikis prieglobstis krizės metu (Rimkų, Upninkų ir Žeimių padalinių biudžetinė įstaiga, kurios tikslas – teikti kokybiškas, prieinamas socialines paslau- krizių centruose); gas visiems savivaldybės gyventojams, priklausantiems socialinės rizikos ar / ir at- hh pagalba rengiant dokumentus dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo ir skirties grupėms, užtikrinant jų visavertį dalyvavimą visuomenės gyvenime. tenkinimo, neįgaliojo pažymėjimų išdavimas; Centro veiklos misija – grąžinti asmenims gebėjimą pasirūpinti savimi ir inte- hh būsto ir aplinkos pritaikymo, neįgalių žmonių programos įgyvendinimas; gruotis visuomenėje. hh socialinės integracijos projektų koordinavimas, projektinės veiklos įgyvendi- nimas; Kas ir kokiais klausimais gali kreiptis į Jonavos socialinių hh parama maisto produktais. paslaugų centrą? Jonavos rajono socialinių paslaugų centras sudaro sąrašus asmenims, norintiems gauti maisto produktų iš Intervencinės maisto programos. No- hh neįgalūs suaugusieji ir vaikai bei jų šeimų nariai; rintys gauti produktų asmenys turi pristatyti šiuos dokumentus: hh pagyvenę, senyvo amžiaus žmonės; hh mažas pajamas turintys asmenys, šeimos; hh specialios formos prašymą; hh socialinės rizikos suaugę asmenys (grįžę iš laisvės atėmimo įstaigų, priklauso- hh asmens dokumentus: pasą, asmens tapatybės kortelę (visų suaugusių šeimos mybės ligomis sergantys, benamiai); narių), vaikų gimimo liudijimus; hh socialinės rizikos vaikai; hh pažymas apie gautas pajamas už tris paskutinius mėnesius; hh socialinės rizikos šeimos; hh jei asmenys gyvena Jonavos mieste, o jų gyvenamoji vieta deklaruota kitame hh prieglobstį gavę užsieniečiai; mieste arba seniūnijoje, privalo pateikti pažymą, kad negauna maisto pro- hh krizę išgyvenantys asmenys (smurto aukos ir kt.); duktų iš seniūnijos (miesto), kurioje deklaruota jų gyvenamoji vieta. hh kiti rajono socialinių paslaugų gavėjai. Centras informaciją apie maisto produktų dalijimo terminus viešina vietos ži- niasklaidoje (laikraštyje „Naujienos“), Jonavos r. savivaldybės I aukšte, Jonavos r. Pastaba. Visi besikreipiantieji į Centrą turi teisę gauti paslaugas, jeigu jų gyve- socialinių paslaugų centre ir jo padaliniuose bei teikia telefonu: (8 349) 54 722. namoji vieta deklaruota Jonavos rajone. Jonavos rajono socialinių paslaugų centre teikiamos šios paslaugos tiek Jonavos socialinių paslaugų centro ir Pabėgėlių Lietuvos piliečiams, tiek prieglobstį gavusiems užsieniečiams: priėmimo centro bendradarbiavimas bei geroji patirtis hh informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas; Socialinių paslaugų centro direktorė Valentina Bereznaja-Demidenko teigia, hh maitinimo organizavimas (nemokamo maitinimo talonai, intervencinės pro- kad įstaigos bendradarbiauja keletą metų vykdydamos tarptautinius ir Lietuvos gramos – maisto produktų paketai); Respublikos Vyriausybės finansuojamus projektus, organizuodamos renginius so- hh vienkartinė materialinė išmoka; cialinę atskirtį patiriantiems asmenims. Pasak direktorės V. Bereznajos-Demidenko, hh transporto organizavimas; Pabėgėlių priėmimo centro gyventojai buvo įtraukti į Socialinių paslaugų centro hh kompensacinės technikos išdavimas; vykdomų projektų, skirtų atskirtį patiriantiems asmenims, tikslinę grupę, pabė- hh psichologo pagalba; gėlėms moterims krizinėse situacijose buvo suteikta krizės intervencijos pagal- 32 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 33

ba. Pavyzdžiui, atsidūrusi krizinėje situacijoje pabėgėlė su mažais nepilnamečiais vaikais buvo apgyvendinta Jonavos socialinių paslaugų centro Krizių centre (Žei- mių padalinyje). Šiai pabėgėlei buvo suteiktos socialinio darbuotojo, psichologo konsultacijos. Kartu buvo ieškoma įvairių situacijos sprendimo būdų. Pabėgėlei pasidarė lengviau spręsti šeimyninių santykių problemą, moteris buvo įdarbinta, vėliau išvyko. VAIKO TEISIŲ APSAUGA. Jonavos socialinių paslaugų centro direktorė turi ilgametę darbo patirtį tei- VAIKO TEISIŲ APSAUGOS KONTROLIERIAUS kiant paslaugas pabėgėliams iš Uzbekistano, Afganistano, Čečėnijos, Vietnamo. ĮSTAIGA Integracijos trukdžiai Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga yra savarankiška vaiko teisių laikymosi priežiūros ir kontrolės valstybės institucija, išlaikoma biudžeto, steigia- Centro direktorės nuomone, pabėgėliui integruotis į visuomenę trukdo psi- ma Seimo nutarimu vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus darbui užtikrinti. Vaiko chologinis nepasiruošimas, kalbos barjeras, nedarbo problema. teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai vadovauja ir už įstaigos veiklą atsako vaiko teisių apsaugos kontrolierius, kuris savo veiklą grindžia teisėtumo, nešališkumo, Rekomendacijos viešumo, vaiko teisių ir jo teisėtų interesų prioritetiškumo bei nepriklausomumo priimant sprendimus principais. Prieglobstį gavusiems užsieniečiams Specialistams, dirbantiems su prie- globstį gavusiais užsieniečiais Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucija nenaudoja valstybinės prievartos priemonių ir jos rekomendacijų įgyvendinimas užtikrinamas vaiko teisių ap- Rodyti iniciatyvas kuriant savo gyvenimą Teikiant paramą užsieniečiams į pagal- saugos kontrolieriaus autoritetu. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus priimami re- Lietuvoje, dalyvauti renginiuose, bendrau- bos tinklą įtraukti kuo daugiau vietos ti su vietos bendruomene, ieškoti naujų savivaldos institucijų ir bendruomenę. komendaciniai sprendimai yra autoritetingos ir nešališkos išvados, kurių tikslas ne kontaktų. bausti asmenis, pažeidusius vaiko teises ir teisėtus interesus, o užkirsti kelią šiems pažeidimams, atkreipiant asmenų dėmesį į priimtus sprendimus, jų veiksmus (ne- Kur dar gali kreiptis pagalbos prieglobstį gavęs užsienietis? Pagalbą teikia: Pabėgėlių priėmimo centras Rukloje, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus dienos centras Kaune.

Kontaktai

Jonavos rajono socia- Vasario 16-osios g. 31, I–IV, 8.00–17.00 val. (pietų per- linių paslaugų centras Jonava trauka nuo 12.00 iki 12.30 val.) (pagrindiniai rūmai) Tel. (8 349) 54 722 V, 8.00–14.00 val. Mišrių socialinių pas- Chemikų g. 136, Jonava I–IV, 8.00–18.00 val. (pietų per- laugų dienos centras Tel. (8 349) 64 601 trauka nuo 12.00 iki 12.30 val.) Rimkų mikrorajone V, 8.00–14.00 Mišrių socialinių pas- Jaunystės g. 6, Upninkai I–IV, 8.00–18.00 val. (pietų per- laugų dienos centras Tel. (8 349) 20 513 trauka nuo 12.00 iki 12.30 val.) Upninkų seniūnijoje V, 8.00–14.00 Socialinių paslaugų Kauno g. 34A, Žeimiai, I–IV, 8.00–17.00 val. (pietų per- dienos centras Žeimių Jonavos r. trauka nuo 12.00 iki 12.30 val.) seniūnijoje Tel. (8 349) 45 812 V, 8.00–14.00 34 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 35

veikimą), nustatyti vaikų teisių ir jų teisėtų interesų pažeidimų priežastis ir galimus damas išvengti vaiko teisių ir jo teisėtų interesų pažeidimo ateityje, įvertinęs ty- problemų sprendimo, pažeidimų pašalinimo (išvengimo) būdus. 1 rimo metu nustatytų vaiko teisių ar jo teisėtų interesų pažeidimų priežastis bei jų sprendimo būdus, vaiko teisių apsaugos kontrolierius apie priimamus sprendimus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos ir Pabėgėlių informuoja ne tik asmenis, kurių atžvilgių priimamas sprendimas, bet ir kompeten- priėmimo centro bendradarbiavimas tingas institucijas, taip pat visuomenę. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga taip pat savo jėgomis atlieka tyrimus (apibendrinimus) dėl atskirų vaiko teisių ap- Kontrolieriaus įstaigos vyr. specialistė Vilija Bekešiutė teigia, kad įstaigos ben- saugos problemų, rengia šviečiamąją medžiagą. dradarbiauja, dalyvauja įvairiuose susitikimuose, renginiuose. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriai ne kartą lankėsi Centre, bendravo su jame gyvenančiomis Geroji praktika šeimomis, auginančiomis nepilnamečius vaikus, su nelydimais nepilnamečiais. Kontrolieriaus įstaigos specialistai turi darbo patirties su Centre globojamais pa- 2007 m. vaiko teisių apsaugos kontrolierei lankantis Pabėgėlių priėmimo cen- bėgėliais iš Čečėnijos, taip pat įvairių tautybių nelydimais nepilnamečiais. Specia tre Rukloje buvo pateiktas prašymas padėti išspręsti problemą dėl vaikų priėmimo listė teigia, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga nagrinėja skundus dėl į Ruklos vaikų lopšelį-darželį „Pušaitė“. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, atsižvel- galimai pažeidžiamų vaikų teisių, taip pat dėl nepilnamečių pabėgėlių teisių užti- gusi į iškeltą problemą ir į tai, kad kitų ikimokyklinio ugdymo įstaigų Rukloje nėra, krinimo Lietuvoje, tačiau paskutinius kelerius metus Pabėgėlių priėmimo centre o darbo specifika su pabėgėlių ir lietuvių šeimomis nesudaro galimybių vežioti gyvenančių užsieniečių nusiskundimų negauta. vaikus į kitas Jonavos ugdymo įstaigas, susitikimo su Jonavos rajono savivaldybės meru, o vėliau 2007 m. gegužės 29 d. raštu kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės Kas ir kokiais klausimais gali kreiptis į Vaiko teisių administraciją, prašydama ieškoti galimybių padėti spręsti minėtą problemą. Jo- apsaugos kontrolieriaus įstaigą? navos rajono savivaldybės administracija, atsižvelgdama į vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus kreipimąsi ir siekdama patenkinti bendruomenės poreikius, skyrė Įstaigos vyr. specialistės teigimu, į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą lėšų Ruklos vaikų lopšelio-darželio „Pušaitė“ naujai grupei steigti. Nuo 2007 m. dėl galimai pažeidžiamų nepilnamečių teisių gali kreiptis patys nepilnamečiai ar jų rugsėjo 1 d. šiame Ruklos lopšelyje-darželyje buvo atidaryta nauja papildoma įstatyminiai atstovai. Kiekvienas asmuo ar pabėgėlis, manantis, kad fizinis ar juri- vaikų ugdymo grupė. dinis asmuo pažeidė vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas arba kitais teisių ar jo teisėtų interesų pažeidimo atvejais, Integracijos trukdžiai turi teisę kreiptis į vaiko teisių apsaugos kontrolierių žodžiu (telefonu, asmeniškai atvykus), raštu ar elektroniniu paštu. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyr. specialistės nuomone, sėk administruoja svetainę http://vaikams.lrs.lt, kurioje ne tik galima rasti išsamią in- mingai pabėgėlių integracijai kyla sunkumų dėl kalbos nemokėjimo, skirtingos formaciją apie įstaigos veiklą, bet ir užduoti aktualų klausimą skyrelyje „Klausi- ugdymo sistemos, finansinių problemų, nedarbo, būsto paieškos problemų poin- mai–atsakymai“ ar atsiųsti skundą, paklausimą elektroniniu paštu [email protected]. tegraciniu laikotarpiu, neigiamo visuomenės požiūrio. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos interneto svetainėje suinteresuoti asmenys gali rasti informaciją apie vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklą. Apie Rekomendacijos vaiko teisių pažeidimus galima informuoti nemokamos pagalbos telefonu 8 800 01 230. Juo gali skambinti kiekvienas vaikas, kuriam reikalinga pagalba, ar kiti as- Prieglobstį gavusiems užsieniečiams Specialistams, dirbantiems su prie- globstį gavusiais užsieniečiais menys, kuriems žinomi vaiko teisių pažeidimo faktai, ar reikalinga konsultacija dėl vaiko teisių apsaugos. Pabėgėliams siūloma mokytis lietuvių Organizuoti daugiau renginių, įtraukiant Gavęs skundą žodžiu arba pastebėjęs vaiko teisių ar jo teisėtų pažeidimo po- kalbos, siekti profesinio išsilavinimo, nes tai vietos bendruomenę, skatinant toleran- palengvintų darbo paieškas Lietuvoje. ciją. žymių bei manydamas, kad pateikta informacija ar pastebėti požymiai yra teisingi, vaiko teisių apsaugos kontrolierius turi teisę pradėti tyrimą savo iniciatyva. Siek- Kur dar gali kreiptis pagalbos prieglobstį gavęs užsienietis? 1 http://www3.lrs.lt/pls/inter/vaikai?sakId=7877&dokId=68775&kalbId=1 Pagalbą teikia: Migracijos departamentas prie LR VRM, JTVPK atstovė Lietuvoje, 36 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 37

Pabėgėlių priėmimo centras, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, Lietuvos „Ca- Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko ritas“, TMO biuras Vilniuje, kt. įstaigos. teisių apsaugos skyriaus ir Pabėgėlių priėmimo centro Kontaktai bendradarbiavimas Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga Buveinė: Kęstučio g. 45, LT-08124 Vilnius, Lietuva Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Adresas susirašinėti: Plačioji g. 10, LT-01308 Vilnius, Lietuva Pabėgėlių priėmimo centras Rukloje jau daug metų bendradarbiauja spręsdamos Tel. (8 5) 2 10 71 76, faks. (8 5) 26 5 79 60, nelydimų nepilnamečių užsieniečių globos (rūpybos) nustatymo, teisėtų vaiko in- Nemokamas telefonas vaikams: 8 800 01 230 teresų užtikrinimo klausimus. http://vaikams.lrs.lt, el. p. [email protected] Geroji praktika Vaiko teisių apsaugos skyriuje dirba ilgametę patirtį dirbant su užsieniečiais, atvykusiais iš Afganistano, Vietnamo, Gruzijos, Čečėnijos, turintys specialistai. Glaudus bendradarbiavimas su Pabėgėlių priėmimo centru, Skyriaus specialistų dalyvavimas įvairiuose mokymuose leidžia efektyviau spręsti kylančias proble- JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS mas, siekiant užtikrinti nelydimo nepilnamečio užsieniečio interesus. ADMINISTRACIJOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS SKYRIUS Integracijos trukdžiai Vaiko teisių apsaugos skyriaus tikslas – vykdyti vaiko teisių apsaugą, ginti vaiko Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai mano, kad pabėgėliams kyla sun- teises ir teisėtus interesus, organizuoti likusio be tėvų globos (rūpybos) nustatymą kumų integruojantis dėl kalbos nemokėjimo, LR įstatymų nežinojimo, neigiamo ir pasibaigimą, vykdyti vaiko globos (rūpybos) priežiūrą. visuomenės požiūrio, nedarbo. Pagrindiniai skyriaus uždaviniai: Rekomendacijos hh užtikrinti vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimą, kontrolę ir priežiūrą Jonavos rajono savivaldybėje; Prieglobstį gavusiems užsieniečiams Specialistams, dirbantiems su prie- hh atstovauti vaiko teisėms ir teisėtiems interesams teismuose; globstį gavusiais užsieniečiais hh ginti vaiko teises šeimose, globėjų (rūpintojų) šeimose ir socialinės globos Pabėgėliams siūloma mokytis lietuvių Organizuoti daugiau renginių, įtraukiant įstaigose; kalbos, kadangi kalba yra pagrindinė vietos bendruomenę, skatinant toleran- hh organizuoti likusiam be tėvų globos vaikui globos (rūpybos) nustatymą ir priemonė komunikuojant su visuomene tiek ciją, mažinant ksenofobiją. vykdyti jos priežiūrą šeimose, šeimynose bei socialinės globos įstaigose. kasdieniame gyvenime, tiek darbe.

Kas ir kokiais klausimais gali kreiptis į Vaiko teisių Kur dar gali kreiptis pagalbos prieglobstį gavęs užsienietis? apsaugos skyrių? Pagalbą teikia: Pabėgėlių priėmimo centras, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, Jonavos rajono socialinių paslaugų centras, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Elegijus Laimikis pabrėžia, kad nelydi- Kauno apskrities VPK, Jonavos rajono PK, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, mas nepilnametis užsienietis gali kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių (tel. 8 349 Lietuvos „Caritas“ ir kt. 50 192) visais su jo teisių apsauga susijusiais klausimais, pavyzdžiui, apgyvendini- mo, valstybės paramos ir išlaikymo, švietimo, sveikatos priežiūros, diskriminavimo Kontaktai ir kt. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius Žeimių g. 13, LT-55158 Jonava, 420 kab., tel. (8 349) 50 192 38 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 39

JONAVOS SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO CENTRAS Ugdymas Jonavos suaugusiųjų švietimo centras įkurtas ( JSŠC) 1996 m., siekiant sudaryti Centras dirba penkias dienas per savaitę, nuo pirmadienio iki penktadienio. lygias sąlygas ir galimybes dirbantiems žmonėms įgyti pagrindinį ir vidurinį išsila- Ugdymo procesas prasideda rugsėjo 1 d. Siekdamas patenkinti besimokančiųjų vinimą arba atnaujinti žinias pagal bendrojo lavinimo žinių standartus, organizuoti poreikius ir vykdydamas ugdymą Centras atsižvelgia į besimojančiųjų turimas ži- įvairius papildomojo ugdymo ir neformaliojo švietimo bei kvalifikacijos kėlimo nias ir kompetencijas bei sudaro sąlygas jiems tobulėti. kursus. Mokslo metais skiriama dėmesio kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, Jonavos suaugusiųjų švietimo centras sudaro sąlygas suaugusiesiems: sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei veiklai. Vykdomos kultūros paveldo, meninės, socialinės veiklos, profesinio informavimo, karjeros planavimo ir pre- hh įgyti bendrojo lavinimo žinių, vencinės programos bendradarbiaujant su regiono muziejais, biblioteka, kultūros hh kelti kvalifikaciją, centru ir kitomis įstaigomis. hh ugdyti asmenybės savišvietą ir saviraišką, Mokslo metai pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą skirstomi pus- hh kelti visuomenės narių intelektualinį, kultūrinį ir moralinį lygį. mečiais. Pusmečių trukmė nustatoma direktoriaus įsakymu. Mokiniams taip pat skiriamos šv. Kalėdų ir šv. Velykų atostogos. Kas ir kokiais klausimais gali kreiptis į Jonavos suaugusiųjų švietimo centrą? Bendri reikalavimai mokiniams: hh kiekvienam priimtam į Centrą mokiniui būtina pasirašyti švietimo teikėjo / Jonavos rajone gyvenantys asmenys: Lietuvos piliečiai, prieglobstį gavę švietimo gavėjo sutartį; užsieniečiai, prieglobsčio prašytojai gali pasinaudoti Jonavos suaugusiųjų hh atsakingai mokytis, tinkamai ir drausmingai elgtis per pamokas ir pertraukas; švietimo centro teikiamomis paslaugomis. Į Centrą mokytis kasdieniu (pa- hh siekti dorovinės ir pilietinės brandos; mokos rytais ar vakarais) ir neakivaizdiniu būdais priimami suaugę asme- hh pagarbiai elgtis su mokytojais, klasės draugais, Centro darbuotojais; nys: hh vykdyti Centro vadovų, mokytojų, savivaldos institucijų nutarimus; h hh siekiantys įsigyti aukštesnio lygmens išsilavinimą (nebaigę pagrindinio ar h lankyti pamokas, nevėluoti, savavališkai nepasišalinti iš pamokų; h vidurinio ugdymo programos); h laiku atsiskaityti su biblioteka pagal nustatytą tvarką; h hh turintys nepatenkinamų metinių įvertinimų ir siekiantys likviduoti dalyko(ų) h atsakyti už svečių, atėjusių į Centrą mokinio kvietimu, elgesį. įsiskolinimus; Mokiniams draudžiama: hh turintys pagrindinį išsilavinimą ir pageidaujantys geriau pasirengti toliau hh triukšmauti per pamokas klasėse ir koridoriuose; mokytis; hh mušti(s), spjaudyti(s), šiukšlinti, rūkyti ir vartoti necenzūrinius žodžius; hh mokęsi pagal tarptautinio bakalaureato diplomo programą ir negavę diplo- hh gerti alkoholinius gėrimus, vartoti narkotines-psichotropines medžiagas ir mo; ateiti išgėrusiam, apsvaigusiam į Centrą (į pamokas ir renginius); hh 16-17 metų dirbantys jaunuoliai; hh sėdėti ant palangių, laužyti, gadinti ir vogti Centro bei visuomeninį turtą (už hh nepilnametės, esančios nėštumo ar gimdymo atostogose; padarytą materialinę žalą atlyginama pagal Civilinį kodeksą); hh nepilnamečiai, auginantys savo vaikus. hh atsivesti į pamokas ar uždarus Centro renginius pašalinių asmenų, negavus Centro administracijos leidimo. Asmenys, norintys mokytis Jonavos suaugusiųjų švietimo centre, turi atvykti į Mokiniai turi teisę: Centro raštinę ir pateikti: hh nemokamai mokytis Centre, gauti informaciją apie švietimo programas, ugdy- mosi formas, dalyvauti svarstant ugdymo proceso organizavimo klausimus; hh turimo išsilavinimo patvirtinimo dokumentą, hh reikšti savo nuomonę ir teikti siūlymus dėl Centro veiklos organizavimo asme- hh asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, tapatybės kortelę, leidimą niškai arba per savivaldą; gyventi LR), hh būti išklausytiems Centro administracijos ir mokytojų, specialistų; hh užpildyti nustatytos formos prašymą. 40 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 41

hh gauti psichologinę, informacinę, socialinę pagalbą; Rekomendacijos hh įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises. Prieglobstį gavusiems užsieniečiams Specialistams, dirbantiems su Trečiojo amžiaus universitetas prieglobstį gavusiais užsieniečiais Būti aktyviais, rodyti iniciatyvą, domėtis Gilinti žinias apie prieglobstį gavusių užsie- Jonavos suaugusiųjų švietimo centre Trečiojo amžiaus universitetas (TAU) vei- mokslo įgijimo, įvairiomis įsidarbinimo niečių gimtųjų šalių kultūras, bendravimo klą pradėjo 2010 m. rudenį. Veikė 3 fakultetai: Sveikos gyvensenos, Užsienio kal- Lietuvoje galimybėmis. ypatumus, siekiant suteikti kokybiškas pas- bų, Informacinio raštingumo. 2012 m. gegužės 8 d. įvyko I laidos diplomų įteikimo laugas prieglobstį gavusiems užsieniečiams. šventė. Jonavos TAU pirmąją laidą baigė 147 klausytojai: Informacinio raštingumo fakultetą – 30, Užsienio kalbų – 47 (ispanų, anglų ir vokiečių kalbų), Sveikos gy- Kur dar gali kreiptis pagalbos prieglobstį gavęs užsienietis? vensenos – 70 žmonių. Pagalbą teikia: Pabėgėlių priėmimo centras, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugi- 2012 m. rugsėjį Jonavos TAU veikė 4 fakultetai: Sveikos gyvensenos, Užsienio ja, Lietuvos „Caritas“, Jonavos socialinių paslaugų centras. kalbų, Informacinio raštingumo ir Menų fakultetas. Jonavos TAU visų fakultetų užsiėmimai vyksta kiekvieną savaitę, taip pat ren- Kontaktai giamos parodos, šventės, koncertai, išvykos. Jonavos suaugusiųjų švietimo centras Vyresnio amžiaus prieglobstį gavę užsieniečiai, susidomėję Universiteto veikla, J. Basanavičiaus g. 7, LT-55164 Jonava gali prisijungti ir lankyti užsiėmimus. Tel./faks. (8 349) 61 363, www.jssc.lt, el. p. [email protected]

Jonavos suaugusiųjų švietimo centro ir Pabėgėlių priėmimo centro bendradarbiavimas Jonavos suaugusiųjų švietimo centras su Pabėgėlių priėmimo centru bendradarbiauja nuo pat Pabėgėlių priėmimo centro įkūrimo dienos. Jonavos SŠC ne kartą teikė tiek Centrui, tiek patiems prieglobstį gavusiems užsieniečiams konsultacijas dėl valstybinės kalbos ir LR Konstitucijos pagrindų egzaminų laikymo.

Geroji praktika LIETUVOS DARBO BIRŽA Kaip teigia Centro direktorius Vytas Vaicekauskas, kasmet į jų įstaigą kreipia- Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos 46 si prieglobstį gavę užsieniečiai, norintys išlaikyti valstybinį lietuvių kalbos ar LR teritorinės darbo biržos savo veiklą pradėjo 1991 m. kovo 1 d. Šalyje veikia 10 te- Konstitucijos pagrindų egzaminą. Direktoriaus teigimu, prieglobstį gavę užsienie- ritorinių darbo biržų: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje, čiai, atvykstantys laikyti egzaminų, yra motyvuoti ir dauguma jų išlaiko pasirinktą Marijampolėje, Tauragėje, Plungėje ir Utenoje. Šios darbo biržos administruoja egzaminą. 49 klientų aptarnavimo skyrius, įsikūrusius savivaldybėse, kurie yra tiesiogiai pa- Integracijos trukdžiai valdūs Lietuvos darbo biržai. Veiklos sritys Jonavos SŠC direktoriaus V. Vaicekausko nuomone, prieglobstį gavusiems už- hh darbo paklausos ir pasiūlos analizė, galimų darbo rinkos pakitimų prognoza- sieniečiams labiausiai trukdo integruotis kalbos nemokėjimas, išsilavinimo, užim- vimas; tumo stoka, nedarbas. hh laisvų darbo vietų ir bedarbių registravimas; hh laisvų darbo vietų paieška ir norinčiųjų įsidarbinti informavimas; hh tarpininkavimas įsidarbinant; 42 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 43

hh bedarbių ir darbuotojų, įspėtų apie atleidimą iš darbo, profesinio mokymo Teritorinės darbo biržos specialistai įsiregistravusius darbo ieškančius organizavimas; asmenis konsultuoja individualiai ir padeda: hh tarpininkavimas įsidarbinant užsienyje; hh išsiaiškinti galimybes konkuruoti darbo rinkoje ir priimti motyvuotą sprendi- hh gyventojų užimtumo programų rengimas; mą dėl užimtumo tikslų; hh viešųjų darbų su savivaldybėmis organizavimas, bedarbių siuntimas į juos; hh apsispręsti dėl profesijos pasirinkimo, įgijimo ar persikvalifikavimo; hh užimtumo fondo remiamų darbų organizavimas. hh pasirinkti tinkamiausias aktyvios darbo rinkos politikos priemones ir darbo rinkos paslaugas. Lietuvos darbo biržos ir Pabėgėlių priėmimo centro Kauno teritorinės darbo biržos Jonavos skyriaus paslaugų ir stebėsenos vy- bendradarbiavimas riausioji specialistė teigia, kad pabėgėliai, kurie yra registruoti darbo biržoje, atvyksta konsultuotis kiekvieną mėnesį, o prireikus ir dažniau. Pabėgėlių priėmimo centras su Jonavoje įsikūrusiu Kauno teritorinės darbo biržos Jonavos skyriumi bendradarbiauja nuo 2004 m. Prieglobstį gavę užsienie- Geroji praktika čiai gali gauti informaciją bet kurioje teritorinėje darbo biržoje, jos skyriuose apie: hh padėtį darbo rinkoje ir jos pokyčių prognozes; 2010 m. Kauno teritorinės darbo biržos Jonavos skyriaus siuntimu 14 prie- hh laisvas darbo vietas ir pretendentams keliamus reikalavimus, darbo pobūdį, globstį gavusių užsieniečių įgijo specialybes pagal profesinio mokymo programas: funkcijas ir apmokėjimo sąlygas; metalo suvirintojo ir pjaustytojo elektra ir dujomis – 1, dažytojo – 3, virėjo – 2, hh profesijos pasirinkimą, joms keliamus reikalavimus, mokymosi ir studijų gali- plytelių klojėjo – 2, staliaus – staklininko – 2, virėjo – konditerio – 1, apdailinin- mybes; ko – 3. 2011 m. mokęsi 6 prieglobstį gavę užsieniečiai įgijo pastatų apšiltintojo hh profesinį mokymą, kvalifikacijas, jų įgijimo, tobulinimo ir persikvalifikavimo specialybę. sąlygas ir tvarką, kvalifikacijų paklausą ir jų poreikių prognozes; 2011 m. 7 užsieniečiai dirbo: 1 – vertėju, 3 – paslaugų sferoje, 3 – žurnalistais – hh darbo rinkos paslaugas ir jų teikimo tvarką; moderatoriais. 2012 m. 9 užsieniečiai dirbo: 2 – siuvėjais, 2 – socialinėje įstaigoje, hh užimtumo rėmimo priemones ir dalyvavimo jose sąlygas; 1 – karinėje struktūroje, 1 – statybininku, 1 – automobilių remontininku, 1 – ver- hh darbo paiešką (elektronines paslaugas, EURES), profesinės karjeros galimy- tėju, 1 – virėju. bes. Prieglobstį gavę užsieniečiai informaciją gali rasti savarankiškai prie teritorinių Prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos kliūtys ir darbo biržų ar jų patalpose įsikūrusiuose atviro informavimo padaliniuose, jauni- privalumai mo darbo centruose, darbo biržos atviro informavimo terminaluose, informaci- niuose stenduose. Integruodamiesi Lietuvoje prieglobstį gavę užsieniečiai gali pasinaudoti savo Lietuvos darbo birža internetu teikia elektronines paslaugas. Užsieniečiai gali gimtosios šalies kultūriniais ypatumais, taip rasti savo pranašumų steigiant smul- naudotis didžiausia šalyje laisvų darbo vietų ir darbo ieškančiųjų asmenų duo- kųjį verslą Lietuvoje, siūlydami specifinių paslaugų kitiems Lietuvos gyventojams, menų baze. Darbo pasiūlymus galima peržiūrėti Lietuvos darbo biržos interneto pavyzdžiui, steigti nacionalinę virtuvę, auginti prieskoninių augalų ir daržovių, im- svetainės skyriuje „Ieškantiems darbo“. portuoti ir prekiauti tekstilės gaminiais iš gimtosios šalies ir pan. Lietuvos darbo biržos specialistai pastebi, kad didžiausios kliūtys, Karjeros planavimas trukdančios prieglobstį gavusiems užsieniečiams integruotis, yra: Prieglobstį gavę užsieniečiai, neturintys profesijos, darbo praktikos, praradę hh lietuvių kalbos žinių stoka, profesinius įgūdžius, gali kreiptis į teritorinių darbo biržų specialistus, kurie, atsi- hh profesijos neturėjimas ir / ar profesinių įgūdžių stoka. žvelgdami į asmenines savybes ir darbo rinkos poreikius, gali pasiūlyti konsulta- Konsultavimo paslaugos teikiamos teritorinėje darbo biržoje registruotiems vimo paslaugas, padėti pasirinkti profesiją ar planuoti karjerą, patarti dėl darbo darbo ieškantiems asmenims individualiai ir grupėms, tiesiogiai ar nuotoliniu pakeitimo. būdu (telefonu, el. paštu, internetu ir kt.). 44 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 45

Rekomendacijos Kontaktai Kauno teritorinė darbo birža Prieglobstį gavusiems užsieniečiams Specialistams, dirban- E. Ožeškienės g. 37, LT-44254 Kaunas tiems su prieglobstį Tel. (8 37) 22 60 84, faks. (8 37) 22 56 05, el. p. [email protected] gavusiais užsieniečiais 2012 m. pradžioje pasikeitus LR teisiniams aktams, kurie Lietuvos darbo bir- Jonavos skyrius reglamentuoja bedarbių mokymą Lietuvoje, prieglobstį ga- žos specialistė skatina Chemikų g. 138 A, LT-55218 Jonava vusių užsieniečių profesinis mokymas pagal Lietuvos darbo darbuotojus, dirbančius Tel. (8 349) 30 571, faks. (8 349) 31 001, el. p. [email protected] biržos ar ES struktūrinių fondų finansuojamas programas su prieglobstį gavusiais tapo sudėtingas. Visi norintys gauti profesinį mokymą, pri- užsieniečiais, nuolat do- valo sudaryti trišalę sutartį su Darbo birža ir darbdaviu. mėtis pabėgėlių kilmės Tai aktualu ir prieglobstį gavusiems užsieniečiams. šalies kultūra, ypatumais, Lietuvos darbo birža rekomenduoja prieglobstį gavusiems kelti savo kvalifikaciją užsieniečiams, norintiems įgyti profesinį mokymą, susirasti dirbo su klientu, konfliktų darbdavį, kuris įdarbintų užsienietį ne trumpesniam negu 6 sprendimo ir psichologi- mėnesių laikotarpiui pasibaigus profesiniams mokymams. nio pasiruošimo semina- PRIEGLOBSTĮ GAVUSIŲ UŽSIENIEČIŲ PATIRTYS. ruose. PRIEGLOBSTĮ GAVĘS UŽSIENIETIS IŠ NEPALO Pagalbos paieškos alternatyvos IR JO INTEGRACIJA LIETUVOJE Kauno teritorinės darbo biržos Jonavos skyriaus vyriausioji specialistė siūlo prieglobstį gavusiems užsieniečiams ieškant darbo kreiptis į Jonavos rajono jau- Trumpa prieglobstį gavusio užsieniečio atvykimo į nimo visuomeninių organizacijų sąjungą „Apskritas stalas“, viešąją įstaigą Jonavos Lietuvą istorija turizmo ir verslo informacijos centrą. Kauno teritorinės darbo biržos Jonavos skyrius turi patirtį dirbant su prie- Prieglobstį gavęs užsienietis atvyko iš Nepalo į Lietuvą 2008-aisiais kaip prie- globstį gavusiais užsieniečiais iš Afganistano, Pakistano, Vietnamo, Irako, Čečėni- globsčio prašytojas. Užsienietis atvyko vienas, be šeimos. 2009-ųjų viduryje gavęs jos, Rusijos. papildomą apsaugą, jis pradėjo gyventi Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje. Vai- kinas atvyko į Lietuvą turėdamas savo šalyje įgytą teisės bakalauro lapsnį, ir, be Informacija apie paklausias profesijas: savo gimtosios kalbos, puikiai mokėdamas anglų kalbą. http://www.ldb.lt/Informacija/DarboRinka/Puslapiai/paklausios_profesijos. aspx Užsieniečio veikla pabėgėlių priėmimo centre Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuoto- jų profesinis mokymas: Atvykęs į Pabėgėlių priėmimo centrą, užsienietis stengėsi išmokti lietuvių kal- http://www.ldb.lt/Informacija/PaslaugosAsmenims/Puslapiai/profmokymas_ bą. Jis suvokė, kad be kalbos žinių jam bus praktiškai neįmanoma sėkmingai inte- neformalus_svietimas.aspx gruotis į Lietuvos visuomenę ir susirasti darbą. Dėl šios priežasties jis dėjo visas pastangas lietuvių kalbos įgūdžiams gerinti, dalyvavo su darbo paieška ir integracija į Lietuvos darbo birža nemokamai informuoja ir konsultuoja asmenis tel. 8 700 darbo rinką susijusiuose seminaruose, vykdavo į daugelį Lietuvos miestų bei isto- 55 166. Pokalbiai iš TEO tinklo kainuoja 0,19 Lt / min., sujungimo mokestis – 0,14 rinių vietovių, kur galėjo daugiau sužinoti apie lietuvių kultūrą, vertybes, istoriją. Lt, o skambinantiems iš kitų tinklų – pagal mokėjimo planus. Paslaugos teikiamos Po 4 gyvenimo Rukloje mėnesių nepalietis išlaikė Centro organizuojamą lietu- darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val. vių kalbos egzaminą. Vėliau užsienietis tobulino savo kompiuterinio raštingumo įgūdžius Pabėgėlių priėmimo centro Kompiuterių klasėje. Per du mėnesius jis pa- baigė MS-Office, MS-Excel ir Power Point programų mokymąsi. 46 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 47

Jaunuolis sugebėjo užbaigti kalbos ir kompiuterinio raštingumo kursus per 6 Pabėgėliams integruotis naujoje visuomenėje visada sudėtinga dėl aplinkos, mėnesių laikotarpį. Užsienietis įrodė Pabėgėlių priėmimo centro administracijai, kultūros skirtumų, kalbos barjero ir kitų problemų, iškylančių kasdieniame kad po pusmečio jis jau pajėgus susirasti darbą ir gyventi savarankiškai viename gyvenime. Lietuvos miestų, kur vykdoma prieglobstį gavusių užsieniečių Socialinės integra- hh Pabėgėlių priėmimo centre turėtų būti sparčiau ir rimčiau plėtojamos kom- cijos programa. Taip po pirmojo integracijos etapo Centre užsienietis pradėjo piuterinio raštingumo pamokos. Programos turėtų būti diferencijuojamos gyventi Vilniuje. pagal prieglobstį gavusių užsieniečių skirtingą kompiuterinio raštingumo žinių lygį. Prieglobstį gavusio užsieniečio integracija savivaldybėje hh Pabėgėlių priėmimo centras turi dar intensyviau vykdyti PGU profesinį orientavimą – pagal užsieniečių interesus, galimybes padėti pasirinkti pro- Vilniuje užsienietis turėjo galimybę gilinti lietuvių kalbos žinias – iš Integracijos fesiją. Yra daugybė pabėgėlių, kurie, dar gyvendami Centre, jaučiasi sutrikę. programos buvo finansuojami 190 val. lietuvių kalbos kursai. Po 3 mėnesių vaiki- Taigi, kaip reikės pradėti naują gyvenimą, kai bus vykdoma integracija, kaip nas pabaigė pirmos kategorijos lietuvių kalbos kursus, išlaikė pirmos kategorijos reikės susirasti darbą, kokius dokumentus reikia turėti vykstant į susitikimą su valstybinį lietuvių kalbos egzaminą ir pats savarankiškai pradėjo studijuoti Lietu- darbdaviu, kaip patraukliai užpildyti CV, kaip parašyti darbo prašymą? Tokie vos teisės pagrindus ir Konstituciją. Per 6 gyvenimo mėnesius Vilniuje jis susirado klausimai pabėgėliams gali tapti didžiulė kliūtis, todėl dėl šios priežasties darbą restorane, kur šiuo metu tebedirba. tokiems dalykams pabėgėliai yra rengiami dar jiems tebegyvenant Centre. hh Visuomenė turi suprasti, kad pabėgėliai ne tik naudoja valstybės pajamas – jų – Ar Tu turi leidimą dirbti Lietuvoje? Jeigu taip, ar šiuo metu turi darbą ar žinios taip pat gali duoti valstybei pelną. Tikslinga atrasti ir panaudoti pabė- vis dar neradai? gėlių gebėjimus. Reikia turėti mintyse, kad nuostabus mokslininkas Albertas – Taip, man leista dirbti. Jau metai laiko viename Vilniaus restoranų einu vy- Einšteinas taip pat buvo pabėgėlis, ir kas gali žinoti, galbūt naujai atvykęs riausiojo virėjo pareigas. Prieš tai vienerius metus taip pat dirbau – padėjau įgy- emigrantas taps garsiu mokslininku? Pradėjęs dirbti emigrantas nebebus šaliai vendinti vieną Pabėgėlių priėmimo centro projektų. našta, greičiau taps mokesčių mokėtojas.

Rekomendacijos ir pastebėjimai dėl Integracijos – Ar galėtum papasakoti apie savo patirtį ieškant darbo Lietuvoje? Ar tu- programos Lietuvoje rėtum ką patarti Pabėgėlių priėmimo centrui Rukloje, kaip sparčiau vykdyti Integracijos programą? Prieglobstį gavusiems užsieniečiams: – Jis: Ooo, tai tikrai sunkus klausimas, nuoširdžiai sakant, susirasti darbą Lietu- hh Pabėgėlių integracija į Lietuvos visuomenę taip pat priklauso ir nuo pačių voje yra tikrai sunku, nebent turi tikrai gerų profesinių įgūdžių. Kalbos barjeras yra pabėgėlių motyvacijos bei pasiryžimo. Jeigu pabėgėliai linkę išmokti lietuvių kitas didžiulis stabdis ieškant darbo. Na, tarkime, mano pavyzdys: jeigu Lietuva kalbą, susipažinti su Lietuvos kultūra ir vertybėmis, jie sėkmingiau integruojasi būtų anglakalbė šali, greičiausiai aš dabar būčiau advokatas, tačiau dėl kalbos bar- į Lietuvos visuomenę. Bet jeigu jie ištikimi tik savo šalies kultūrai ir vertybėms, jero tai yra neįmanoma. Man reikia idealiai mokėti lietuvių kalbą, o jos mokymasis tokiu atveju jų integracija gana sudėtinga. užtruks daug metų. O Centro darbuotojams norėčiau patarti vesti pabėgėliams hh Daug lengviau mokytis lietuvių kalbos nekalbant rusiškai, kadangi rusiškai seminarus ir kursus, kaip susirasti darbą, kaip darbdaviui parašyti tinkamą CV ir kalbantys pabėgėliai teikia pirmenybę kalbėti rusų nei lietuvių kalba. Taigi motyvuojantį laišką bei kaip gerai pasirodyti susitikime su darbaviu. Be to, skatinti integracija į Lietuvos visuomenę rusiškai kalbantiems pabėgėliams yra sunki. emigrantus, kurie planuoja gyventi Lietuvoje, mokytis kalbos ir lankyti profesinio hh Šiandienos pasaulį valdo informacinės technologijos. Nemokant jomis naudo- lavinimo kursus. Taip pat atrasti pabėgėlių talentus ir padrąsinti juos panaudoti. tis, nesuvokiant tam tikrų programų, nelengva rasti darbą. Dirbantiems su prieglobstį gavusiais užsieniečiais: Įspūdžiai apie Lietuvą ir ateities planai hh Pabėgėlių priėmimo centras Rukloje turėtų ir toliau organizuoti bei įgyven- Ateityje užsienietis planuoja mokytis kulinarijos, pradėti nuosavą verslą, lavinti dinti įvairias programas, palengvinančias emigrantų integraciją į Lietuvos savo lietuvių kalbos įgūdžius ir skleisti savo šalies kultūrą kuriant originalius tau- visuomenę, padedančias pabėgėliams įsidarbinti ar įkurti nuosavą verslą. tinių patiekalų receptus. Didžiausias stimulas – jo naujai sukurta šeima Lietuvoje. 48 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 49

Uzbekistane prasidėjo neramumai, šeima pasijuto nesaugiai. Galiausiai Ali su – Labas, sveikinimai Draugo dienos proga! Kiek laiko esi Lietuvoje? Su šei- Zaina nusprendė palikti namus. Jie su mažu sūneliu atvyko į Lietuvą ir pasiprašė ma ar vienas atvykai į Lietuvą? prieglobsčio. Šeimyna buvo apsigyvendinta Pabradės centre. Išdėstę savo pro- – Jis: Sveiki, laba diena! Esu Lietuvoje jau pustrečių metų ir čia atvykau vienas. blemas ir pateikę reikiamus dokumentus Migracijos departamentui, Ali ir Zaina Tačiau dabar Lietuvoje turiu šeimą. vylėsi būti pripažinti pabėgėliais. Galiausiai visi šeimos nariai gavo pabėgėlio sta- – Ką turi omenyje sakydamas, jog turi šeimą Lietuvoje? tusą – šeimynai leista gyventi Lietuvoje. Po to šeima iš Pabradės užsieniečių regis- – Jis: Pastaraisiais metais aš sutikau savo gyvenimo partnerę. Po kelių savaičių tracijos centro buvo perkelta į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje. mes susituoksime. Taigi aš turiu laimingą šeimą čia. – Kokie kursai galėtų pakelti Tavo dabartinę kvalifikaciją? Ką dar norėtum – Gal galėtumėte papasakoti apie save ir savo šeimą? išmokti, kad pagerintum dabartinius įgūdžius? – Ali: Aš esu Ali, man 52-eji metai. Esu afganų kilmės, tačiau turiu Tadžikistano – Jis: Jeigu atsirastų galimybė, aš norėčiau lankyti profesionalius kulinarijos kur- pilietybę. Atvykau į Lietuvą prieš 4 metus ir 3 mėnesius su savo žmona ir sūnumi. sus, kadangi kulinarija yra mano hobis. Aš „dievinu“ virėjo profesiją. Laisvai kalbu rusiškai, taip pat afganų – puštūnų kalba ir truputį lietuviškai. Dieno- – Ar Tu jautiesi laimingas gyvendamas Lietuvoje? Kokie Tavo ateities pla- mis dirbu vienoje Jonavos kavinių. nai? – Jis: Žinoma, aš esu laimingas gyvendamas čia, kadangi jaučiuosi saugus ir šio- je šalyje man patogu gyventi. Turiu darbą, nuostabią žmoną ir jau greitai turėsiu Gyvenimas užsieniečių registracijos centre Pabradėje vaikelį. Lietuva tarsi mano gimtoji šalis. Jeigu viskas klostysis pagal planą, ateityje Prieš atvykdami į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje, užsieniečiai buvo apgy- norėčiau pradėti savo verslą. vendinti Užsieniečių registracijos centre Pabradėje. Gyvenimas Pabradėje buvo sudėtingas, nes ten jie neturėjo jokios laisvės judėti. Pagal Užsieniečių registracijos centro tvarką, kiekvieną kartą, kai tik norėdavo išeiti į miestą, jie turėdavo prašyti pareigūnų oficialaus leidimo. Pasak Ali ir Zainos, šioje institucijoje ribotos galimy- bės naudotis advokato ar socialinio darbuotojo paslaugomis. Be to, Užsieniečių registracijos centre reta užsieniečių šeima turi atskirą kambarį.

ALI ŠEIMOS INTEGRACIJA Užsieniečių veikla Pabėgėlių priėmimo centre Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje šeimynos gyvenimas klostėsi daug papras- Trumpa prieglobstį gavusio užsieniečio atvykimo į čiau nei Pabradėje. Pabėgėliai patys galėjo pirkti maisto produktų, gaminti maistą Lietuvą istorija ir valgyti tai, ko širdis trokšta. Be to, šeima gavo atskirą kambarį. Zaina pradėjo lauktis. Nors Zaina rusakalbė, tačiau jai patiko lietuvių kalbos ir kompiuterinio raš- Pabėgėlių šeima atvyko į Lietuvą prieš 4 metus ir pasiprašė prieglobsčio. Po tingumo pamokos. Net ir būdama nėščia ji neapleido kalbos užsiėmimų. Zaina pusės metų jie buvo pripažinti pabėgėliais, šiai šeimai suteiktas leidimas nuolat – labai aktyvi moteris. Netrukus gimė Ali ir Zainos sūnus. Ali taip pat kartu su žmo- gyventi Lietuvoje. Vyras – Ali, jo žmona Zaina ir šios poros sūnus Arya (užsieniečių na mokėsi lietuvių kalbos. Iniciatyvus vyriškis suprato, kad, norint susirasti darbą vardai jų prašymu yra pakeisti). Ali yra afganų kilmės vyras iš Tadžikistano, o Zaina Lietuvoje, neužtenka tik rusų kalbos žinių. Ali norėjo tapti profesionaliu virėju. – iš Uzbekistano. Būdamas mažas Ali turėjo laimingą šeimą Afganistane, tačiau dėl Jonavos darbo biržos surengtuose kursuose Ali mokėsi virėjo specialybės. Vy- kilusių bendruomenės konfliktų ir terorizmo prarado daug giminaičių, o kita dalis ras aktyviai dalyvavo profesiniuose kulinarijos užsiėmimuose Kaune ir netrukus namiškių prieš 25 metus emigravo į Tadžikistaną. Ali užaugo svetimoje šalyje, tapo tapo patyrusiu virėju. Tuo metu Zaina augino mažą vaikelį ir negalėjo dirbti, todėl vyru, vedė tadžikų kilmės moterį ir susilaukė vaiko. Deja, po 10 metų santuokos Pabėgėlių priėmimo centras pratęsė Integracijos programą ilgesniam laikui. Poros žmona mirė. Stiprus vyras liko vienas su sūnumi. Praėjus 2 metams po pirmosios pirmasis sūnus Arya Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje pradėjo lankyti Vaikų už- žmonos mirties, jis vedė kitą moterį – Zainą (dabartinę sutuoktinę). Šeimyna gy- siėmimų kambarį. Taip klostantis gyvenimui visa šeima jautėsi laiminga. veno laimingai, ir Zaina tapo tartum tikra Ali sūnaus motina. 50 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 51

Visų pirma Ali labai dėkingas už surengtus profesinius virėjų kursus. Iš tikrųjų buto nuoma pigesnė, ir jeigu neturėčiau darbo, keletą mėnesių lengvai išgyventu- vyras neturėjo jokio išsilavinimo, o neturint jokios profesijos, būtų neįmanoma su- mėme iš PPC duodamų pinigų. Tad nusprendžiau apsigyventi Jonavoje. Susiradau sirasti darbo Lietuvoje. Ali per 50 metų, todėl dirbti sunkų fizinį darbą jam nėra darbą, tad esu labai laimingas. lengva. Dabartiniai kulinariniai gabumai leidžia jam išgyventi Lietuvoje. Rekomendacijos ir pastebėjimai dėl Integracijos – Ką manote apie socialinius darbuotojus PPC? Ar patenkinti šios įstaigos darbu? programos Lietuvoje – Zaina: Socialiniai darbuotojai Ruklos centre yra draugiški ir visada pasirengę Prieglobstį gavusiems užsieniečiams: padėti. Tikrai nuostabūs žmonės. Centre švaru ir tvarkinga. Mes turime galimybę gaminti maistą patys. Taip pat gavome po atskirą kambarį. Turime 2 vaikus, todėl hh Bet kuris prieglobstį gavęs užsienietis, atvykęs į Lietuvą, turi kuo aktyviau mums labai svarbi jų veikla. Mūsų vyriausias sūnus visada kartu su kitais vaikais siekti susipažinti su šia šalimi ir išmokti lietuvių kalbą. Pabėgėlis turi suvokti, žaisdavo, mokydavosi Vaikų užsiėmimų kambaryje. Suaugusiesiems yra visokių už- kad tai yra jo prieglobsčio šalis, čia jis gali jaustis saugus, tačiau įsitvirtinti šioje siėmimų, galimybių sportuoti: žaisti tenisą, biliardą, krepšinį, tinklinį, futbolą. šalyje, kurti savo gražų gyvenimą jis privalo savarankiškai. hh Svarbiausi dalykai, kurių turi intensyviai mokytis užsieniečiai: lietuvių kalba, Prieglobstį gavusio užsieniečio integracija savivaldybėje kompiuterinis raštingumas, profesiniai dalykai. Kartu pabėgėliai turi suvokti, kad nemokėdami lietuvių kalbos jie sunkiai galės mokytis profesijos arba Pagyvenusi porą metų Rukloje, Ali šeima integraciją tęsė Jonavos mieste. Šei- persikvalifikuoti. Norint sėkmingai įsidarbinti, taip pat svarbu mokėti lietuvių mos galva išnuomojo gražų 3 kambarių butą Jonavoje, ir visi kartu persikėlė ten kalbą. gyventi. PPC dėjo visas pastangas padėti Ali susirasti darbą. Pagaliau pasisekė – Dirbantiems su prieglobstį gavusiais užsieniečiais: Ali pradėjo dirbti vienoje Jonavos kavinių. Su Ruklos centro rekomendacijomis hh Pabėgėlių priėmimo centre turėtų būti skirta daugiau valandų lietuvių kalbos sūnus Arya pradėjo lankyti mokyklą, o Zaina leido laiką namuose rūpindamasi jau- mokymui; nėliu sūnumi. Ali buvo labai suinteresuotas į Lietuvą iš Tadžikistano atsivežti sūnų hh Turėtų vykti daugiau užsiėmimų su vaikais; iš pirmosios santuokos. Pabėgėlių priėmimo centras kartu su Lietuvos Raudonojo hh Turėtų būti plečiamos galimybes užsieniečiams naudotis bendru nemokamu Kryžiaus draugijos advokatu suorganizavo Ali sūnaus atvykimą pagal Šeimos su- interneto ryšiu Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje jų gyvenimo šioje įstaigo- jungimo programą. Šiuo metu Ali ir Zainos šeima gyvena Jonavoje. je laikotarpiu. – Na, o Tu, Zaina, galėtum papasakoti truputėlį apie savo gyvenimą Pabė- – Ar padėjo Pabėgėlių priėmimo centras Rukloje prisitaikyti Jums Lietuvo- gėlių priėmimo centre Rukloje? je? Ar Jūs dėkingi šiai institucijai? O gal manote, kad pagalba buvo per maža? – Zaina: Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje gyvenimo salygos tikrai geros, šei- – Ali: Žinoma, mes be galo dėkingi Centrui už suteiktą pagalbą mums inte- ma gauna po kambarį. 24 valandas per parą galima gauti socialinio darbuotojo gruojantis į Lietuvos visuomeninį gyvenimą. Ši įstaiga man suteikė galimybę mo- pagalbą. Šioje įstaigoje vyksta daug užsiėmimų: kalbos pamokos, kompiuterinio kytis kulinarijos amato, mano žmona dabar moka kalbėti lietuviškai, mano vaikai raštingumo mokymai ir pan. Yra galimybių naudotis interneto ryšiu, organizuo- lanko mokyklą, aš turiu darbą Jonavoje, kiekvieną mėnesį gaunu algą ir pagaliau- jamos išvykos į įvairiausius Lietuvos miestus. Centre užtikrinama judėjimo laisvė, siai esu su sūnumi, kurį kažkada turėjau palikti Tadžikistane. Tad tokius privalumus mes kiekvieną mėnesį gaudavome pinigų maistui ir būriniausiems dalykams nusi- man suteikė Integracijos programa. Be Centro pagalbos mūsų gyvenimas dabar pirkti, čia geresnė sveikatos priežiūra ir psichologinė pagalba. galėtų būti labai sunkus. – Papasakokite apie savo patirtį Jonavoje? Kodėl nusprendėte gyventi bū- – Ką norėtumėte patarti kitiems pabėgėliams? Kaip PPC galėtų dar labiau tent šiame mieste? pagelbėti žmonėms? – Ali: Jonava – mažas gražus miestas. Gyvendamas Rukloje aš dažnai atvažiuo- – Ali: Pabėgėliams norėčiau patarti visiškai išnaudoti šios institucijos suteikia- davau į Jonavą apsipirkti. Nuo to laiko mąsčiau apsistoti šiame mieste, nes per tą mas galimybes, nepraleisti kalbos pamokų. Jeigu nekalbate rusiškai ir nesimokote laiką gerai su juo susipažinau. Dabartinė mūsų gyvenamoji vieta yra netoli Ruklos, lietuvių kalbos, susirasti darbą Lietuvoje bus labai sunku. Lygiai taip pat nepraleis- taip pat ir Kauno. Net ir socialiniai darbuotojai siūlė apsistoti būtent čia. Be to, 52 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 53

kite profesinių mokymų. Būkite aktyvūs! Jeigu esate darbštus ir veiklus, Lietuvoje AFRIKIETĖ LIETUVOJE sėkmingai gyvensite ir dirbsite. Centrui aš noriu pasakyti: organizuokite lietuvių kalbos ir kompiuterinio raštingumo pamokas sparčiau ir intensyviau, be to, skatin- Trumpa prieglobstį gavusio užsieniečio atvykimo į kite pabėgėlius kalbėti lietuviškai. Taip pat ir kiti mokymai, profesiniai gebėjimai yra būtini, be jų nė vienas pabėgėlis nesusirastų darbo mieste. Integracijos pro- Lietuvą istorija grama turėtų trukti iki to laiko, kol žmogus susiras nuolatinį darbą ir taps finansiš- Prieš 4-erius metus į Lietuvą prašytis prieglobsčio atvyko mergina iš Kongo. Ši kai stabilus. Ši institucija turėtų padėti pabėgėliams susirasti veiklos. Dabar kainos afrikietė per Konge vykstančius vidinius susirėmimus prarado visus šeimos narius, parduotuvėse kyla, tad kiekvieną mėnesį Centro suteikiamų pinigų taip pat turėtų dėl šios priežasties buvo priversta kuo skubiau palikti gimtinę kartu su savo dėdės būti šiek tiek daugiau. šeima. Iš giminaičio gavusi finansinę paramą paauglė pasiekė Maskvą. Vėliau atvyko į Lietuvą. Gyvendama tėvynėje mergina turėjo nuostabią šeimą: tėvą, motiną, Įspūdžiai apie Lietuvą ir ateities planai brolį ir seserį, tačiau tik jai nusišypsojo laimė išvengti mirties per bombos spro- gimą. Paauglė liko vienutėlė. Tai buvo be galo skausmingas gyvenimo periodas Ali kartu su sūnumi planuoja nuosavą verslą. Zaina konkrečių planų neturi – kol jaunam, nepatyrusiam žmogui. kas tik auginti mažamečius vaikus ir padėti savo vyrui. Atvykusi į Lietuvą mergina stengėsi negalvoti apie tamsų, kančios kupiną gyvenimo tarpsnį, o stengėsi atversti naują gyvenimo lapą. – Jeigu ne paslaptis, kokie Jūsų ateities planai? Septyniolikametė paauglė atkeliavo į Lietuvą 2008-aisiais ir paprašė prie- – Ali: Kol mano jauniausias sūnus nepradės lankyti mokyklos, aš neturiu planų. globsčio. Nepilnametė Kongo pilietė iš Pabradėje įsikūrusios įstaigos buvo nedel- Norėčiau pradėti savo šeimos verslą, greičiausiai gaminčiau kebabus. Šiam verslui siant perkelta į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje. plėtoti man reikalinga finansinė parama. Planuoju kažkokiu būdu gauti reikiamą pinigų sumą. Galbūt Centras padės man įkurti įmonę. Po dvejų metų sūnus iš pirmosios santuokos jau galės pradėti dirbti, tad jis padės man kurti nuosavą verslą. – Kokį išsilavinimą Tu įgijai gimtinėje? – Wille: Palikau tėvynę būdama 14-os metų. Mokiausi septintoje klasėje, kai buvo nužudyti mano tėvai, todėl su dėdės šeima išvykau į svetimą šalį. Aš netgi su savimi neturiu jokio oficialaus dokumento apie mokyklos baigimą.

Užsieniečio veikla Pabėgėlių priėmimo centre Pabėgėlių priėmimo centre depresijos apimtai merginai buvo suteikta psichologo pagalba. Ruklos specialistai įtikino merginą, kad jos laukia graži ateitis. Įgavusi stimulo, svetimšalė kibo į lietuvių kalbos mokymąsi ir pradėjo dalyvauti Centro veikloje. Mergina uoliai mokėsi lietuvių kalbos. Kongietė puikiai suvokė, kad, visu pirma, ji pati turi dėti pastangas integruotis Lietuvoje. Gauti darbą Lietuvoje įmano- ma tik išmokus lietuvių kalbą. Po vienerių metų Rukloje ji tapo pirmąja afrikiete, kalbančia lietuviškai. Be to, ji aktyviai ieškojo darbo. Ji apkeliavo daug Lietuvos miestų, istorinių vietų. Šios išvykos padėjo pažinti papročius, kultūrą ir tradicijas. Taip pat mergina aktyviai dalyvaudavo Pabėgėlių priėmimo centre organizuojamuose kompiuterinio raštingumo mokymuose. Neturėjusi jokio supratimo apie kompiuterius, elektroninį paštą ar internetą, per 6 mėnesius afrikietė perprato MS Word, Excel, Power Point programas, išmoko naudotis internetu, elektroniniu paštu, bendrauti virtualiuose socialiniuose tinkluose. 54 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 55

susirasti darbą Lietuvoje, nebent esi užtikrintas savo profesiniais gabumais. Man, kaip afrikietei, iškyla dar daugiau sunkumų ieškantis pragyvenimo šaltinio, kadangi neturiu nei jokio talento, nei aukštojo išsilavinimo. Lietuvių kalbos žinių stygius – antrasis sunkumas.

Įspūdžiai apie Lietuvą ir ateities planai Ateityje mergina žada įsitvirtinti Lietuvoje, susirasti nuolatinį darbą, o svarbiausia – savo gyvenimo meilę ir patikimą vyrą.

– Jeigu ne paslaptis – kokie Tavo ateities planai? – Wille: neturiu didelių svajonių – tik reikia rasti puikų vyrą. Mums reikėtų tu- rėti pragyvenimo šaltinį – tai, ko reikia laimingai šeimai.

Rekomendacijos ir pastebėjimai dėl Integracijos programos Lietuvoje

Prieglobstį gavusiems užsieniečiams: PABĖGĖLĖ IŠ VIETNAMO hh Pabėgėliai turi drąsiai kreiptis į Pabėgėlių priėmimo centro ar nevyriausybinių organizacijų specialistus dėl savo psichologinių problemų, nebijoti papasakoti apie savo baimes, nepasitikėjimus ir ieškoti profesionalios pagalbos. Po Trumpa prieglobstį gavusio užsieniečio atvykimo į patirtų traumų dažnam pabėgėliui sunku tikėti šviesia ateitimi ir integracijos Lietuvą istorija kitoje šalyje sėkme. hh Svarbiausi dalykai, kurių turi intensyviai mokytis užsieniečiai: lietuvių kalba, Mergina iš Vietnamo, vardu Aasha (vardas pakeistas užsienietės prašymu), į kompiuterinis raštingumas, profesiniai įgūdžiai. Lietuvą atvyko būdama vos 17-os metų. Pasak merginos, Vietnamą jai teko palikti dėl gimtinę slėgusios etninės prievartos. Padedant žmonių gabentojams, ji pasie- Dirbantiems su prieglobstį gavusiais užsieniečiais: kė Rusiją. Tačiau dėl žmogaus teisių pažeidimų jos atžvilgiu paauglė nieko nelau- hh Rekomenduojama kuo daugiau laiko skirti lietuvių kalbos mokymams Pabė- kusi bėgo į Lietuvą. gėlių priėmimo centre Rukloje; hh Didinti pabėgėlių galimybes įgyti profesiją Lietuvoje, pvz., bendradarbiau- – Gal galėtum pasakyti, ar į Lietuvą atvykai viena ar su šeima? jant su teritorinėmis darbo biržomis. Norinčiųjų labai daug, o galimybės – – Aasha: Į šią šalį atvykau su kitais vietnamiečiais. Kai mus sučiupo Lietuvos ribotos; policija, man buvo tik 17-a metų, tačiau mano draugams buvo per 20 metų. Dėl hh Didinti pašalpas maistui ir smulkioms išlaidoms, išmokamas pabėgėliui šios priežasties buvau nusiųsta į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje, o draugai liko Pabėgėlių priėmimo centre. Užsienietė pabrėžia, kad sunkiau iš išmokamos Pabradės centre. Mano šeima vis dar gyvena Vietname. pašalpos pragyventi vienišam asmeniui negu šeimai. – Štai kaip viskas nutiko. O kur mokeisi gimtinėje? Kiek metų lankei mo- kyklą? – Gal gali papasakoti apie savo patirtį ieškantis darbo? Ar turėtum PPC – Gimtinėje baigiau 8 klases. patarimų, kaip jie galėtų efektyviau vykdyti Integracijos programą? – Wille: Ooo, tikrai sunkus klausimas. Iš tikrųjų, nuoširdžiai sakant, nėra lengva 56 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 57

Užsieniečio veikla Pabėgėlių priėmimo centre gimusi po laiminga žvaigžde, nes jai nusišypsojo didelė laimė darbuotis ir gyventi Lietuvoje. Ji yra be galo dėkinga Pabėgėlių priėmimo centro socialiniams darbuo- Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje mokančiai tik gimtąją kalbą vietnamietei tojams ir kitiems žmonėms, pagelbėjusiems pastatyti pamatus naujo gyvenimo buvo sunku bendrauti su socialiniais darbuotojais ir kitais Centro gyventojais. Vė- pradžiai. liau, įgijusi pradinių lietuvių kalbos žinių, mergina palengva pradėjo bendrauti su įstaigoje dirbančiais asmenimis, taip pat dalyvauti Centro organizuojamuose ren- – Ar sunku buvo susirasti darbą? Kas padėjo įsidarbinti? giniuose ir šventėse. Aplinkiniai – nauji draugai ir darbuotojai – skatino merginą – Ji: Be abejo, susirasti darbą Lietuvoje – tikras iššūkis. Pažįstu keletą užsienie- atrasti savo gebėjimus ir talentus. Visus žavėjo puikūs jos rankų darbo dirbiniai, čių, taip pat pabėgėlių, kurie ieško darbo jau dvejus metus, bet vis niekaip negali todėl jai buvo suteikta galimybė dalyvauti Jonavos ir Kauno rajonuose organizuo- rasti. Mano padėtis šiek tiek kitokia. Vienas verslininkas iš Vietnamo, gyvenantis jamuose konkursuose, kuriuose ji laimėdavo įvairių prizų. Be to, atsiskleidė dar Vilniuje, pasiūlė įsidarbinti pas jį. Visų pirma, turiu leidimą dirbti, kalbu lietuviškai, vienas vietnamietės talentas – ji puikiai tapė (dar ir dabar jos kūrinių galima pama- be to, gimtąja kalba, tad mums itin paprasta bendrauti drauge. Taip pat laisvu tyti Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje). laiku padedu jam mokytis lietuvių kalbos, galima sakyti, dirbu jo asmenine vertėja. Kiekvieną dieną lankydama kalbos užsiėmimus per 6 mėnesius, praleistus Pa- Dėl šios priežasties buvo labai gera idėja pasiūlyti šį darbą man! bėgėlių priėmimo centre, vietnamietė puikiai išmoko kalbėti ir rašyti lietuvių kalba. Kompiuterinio raštingumo pamokos suteikė jai galimybę ne tik pirmą kartą Rekomendacijos ir pastebėjimai dėl Integracijos gyvenime pasinaudoti internetu, bet ir įgyti žinių apie ją supantį pasaulį. programos Lietuvoje Po vienerių metų mergina išlaikė lietuvių kalbos egzaminą ir kompiuterinio raštingumo pagrindų testą. Merginai buvo pasiūlyta mokytis siuvimo ir dizaino. Prieglobstį gavusiems užsieniečiams: Nesvarstydama mergina priėmė pasiūlymą mokytis Kaune ir sėkmingai baigė pro- hh Aashos nuomone, priglobstį gavę užsieniečiai, norėdami sėkmingai integruo- fesinius kursus. tis ir gauti darbą Lietuvoje, turi dėti visas pastangas mokytis lietuvių kalbos, juolab kad Pabėgėlių priėmimo centras suteikia tam visas sąlygas. – Gal galėtum papasakoti apie savo gyvenimą PPC Rukloje? Kaip leisdavai dienas? Ką veikei? Ar Centras davė naudos? Kaip manai? Dirbantiems su prieglobstį gavusiais užsieniečiais: – Aasha: Kai atvykau į Lietuvą, man buvo 17 metų. Pabėgėlių priėmimo centre hh Sudaryti sąlygas prieglobstį gavusiems užsieniečiams papildomai mokytis turėjau savotiškus tėvus – žmones, kurie padėjo įgauti stiprybės. Kiekvieną dieną lietuvių kalbos, didinti valstybės finansuojamų lietuvių kalbos kursų valandų mokiausi, taip pat turėjau galimybių išmokti naudotis kompiuteriu ir internetu. Be skaičių. Stengtis dirbti su kiekvienu pabėgėliu individualiai, juk atvyksta ir to, buvo atvykę savanoriai iš Vokietijos ir Suomijos, nuoširdžiai stengėsi padėti žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, ir visai neraštingi žmonės. mums. Jie tapo mūsų geriausiais draugais. Kartu gaminome maistą, pietaudavome hh Padėti užieniečiams planuoti savo ateities veiklą Lietuvą – išsamiau supažin- ar vakarieniaudavo drauge, savaitgaliais rengdavome mažus susibūrimus. Mano dinti su teisės dalykais, mokyti kultūros skirtumų, padėti atskleisti kiekvieno nuomone, Rukloje praleistas laikas buvo smagus. Susipažinau su įvairių tautų žmo- užsieniečio gebėjimus. Parodyti pabėgėliui realaus gyvenimo Lietuvoje nėmis, kai kurie iš jų labai geros sielos, be galo nuoširdūs, tad mielai priėmiau perspektyvą. Yra daug užsieniečių, manančių, kad lengvai galės gauti norimą juos į savo širdį. Taip pat gavau progą sudalyvauti konkursuose ir laimėti prizų. Ir, darbą, įgyti norimą specialybę ar net aukštąjį išsilavinimą, tačiau realybė – svarbiausia, įgijau profesiją, susiradau darbą. Todėl manau, kad praleistas laikas kitokia. Būtent su šia realybe turėtų būti supažindinti užsieniečiai, specialistai, Centre Rukloje iš tiesų labai vertingas. dirbantys su pabėgėliais.

Prieglobstį gavusio užsieniečio integracija savivaldybėje Įspūdžiai apie Lietuvą ir ateities planai Įgijus profesinį išsilavinimą siuvimo ir dizaino srityje, vietnamietei atsivėrė ga- Užsienietė ateityje planuoja susirasti labiau apmokamą darbą Lietuvoje, kurti limybių susirasti darbą Lietuvoje. Vilniuje egzistuoja maža vietnamiečių bendruo- šeimą ir padėti panašaus likimo tautiečiams sėkmingai integruotis į Lietuvos vi- menė. Susisiekusi su savo tautiečiais, ji gavo galimybę įsidarbinti Gariūnų turgavie- suomenę. tėje. Tai nulėmė jos persikėlimą gyventi į Vilnių. Svetimšalės nuomone, ji tikriausiai 58 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 59

– Ar esi laiminga gyvendama Lietuvoje? Kokie Tavo ateities planai? JAUNO AFGANO GYVENIMO VINGIAI – Iš dalies esu tikrai patenkinta gyvendama būtent šioje šalyje. Tai pasakiška LIETUVOJE šalis, lyginant su mano tėvyne. Tačiau susirasti darbą, kaip gimtinėje, taip ir čia, yra sunku. Atlyginimą gaunu nedidelį. Pragyvenimo lygis yra daug aukštesnis nei uždirbami pinigai, ypač sostinėje. Aš manau, kad mes dirbame tam, jog galėtu- Trumpa prieglobstį gavusio užsieniečio atvykimo į mėme apmokėti buto nuomą, mokesčius, šildymą ir nusipirkti autobuso bilietą, Lietuvą istorija o ką jau kalbėti apie skanų maistą – tam jau neužtenka pinigų. O dėl ateities – tik Jaunas vaikinas Sohelis (Sohel) (tikrasis vardas pakeistas), Afganistano pilietis, laikas parodys. Kurti ateities planus, mano galva, nėra prasmės, geriau gyvenkime atvyko į Lietuvą 2008-aisiais kaip prieglobsčio prašytojas. dabartimi! – Į Lietuvą atkeliavai vienas ar su visa šeimyna? Kiek Tau buvo metų, kai atvykai į nepažįstamą šalį? – Jis: Į Lietuvą atsikrausčiau su tautiečiais afganais. Bet iš visos mano šeimynos atvažiavau tik aš vienas. Tada man buvo 16 metų.

Užsieniečio veikla Pabėgėlių priėmimo centre Būdamas nepilnametis ir be palydos svetimšalis buvo apgyvendintas Pabėgė- lių priėmimo centre Rukloje. Apsigyvenęs Centre, jis iš karto stengėsi įsitraukti į organizacijos veiklą: intensyviai mokėsi lietuvių kalbos, nepraleido nei vieno Cen- tro organizuojamo seminaro, susijusio su darbo paieška. Be to, Sohelis stengėsi aplankyti daugybę Lietuvos miestų ir istorinių vietų, leidusių geriau suprasti kraš- to kultūrą, vertybes, pažinti vietoves ir taip įsilieti į bendruomenę. Turėdamas stiprią valią, stropiai lankydamas lietuvių kalbos pamokas per vienerius metus Rukloje afganų kilmės vaikinas sugebėjo išmokti pakankamai gerai bendrauti lietuviškai, taip pat susirado daug draugų. PPC Rukloje organizuoja ne tik kalbos kursus, bet ir kompiuterinio raštingumo užsiėmimus, kuriuose jaunuolis per pusę metų sugebėjo išmokti naudotis MS Office, Excel, Power Point programomis, naršyti internete bei siųsti virtualius laiškus. Sohelis keletą kartų dalyvavo Vilniuje, Kaune ir Jonavoje rengtuose seminaruose, kur buvo teikiama informacija, susijusi su darbo rinka, darbo paieška, nuosavo verslo steigimu.

Prieglobstį gavusio užsieniečio integracija savivaldybėse Po pirmųjų intgracijos žingsnių Pabėgėlių priėmimo centre afganas pasiryžo pradėti naują gyvenimą savarankiškai už Centro ribų. Tolesnė jo integracija vyko Jonavos mieste. Žinoma, Jonava pateikė savų iššūkių. Devyniolikametis jaunuolis, persikėlęs į Jonavos miestą, pradėjo ieškotis pragyvenimo šaltinio, nors ir pagal In- tegracijos programą jam buvo išmokama nedidelė piniginė pašalpa būtiniausioms reikmėms. Dar tuo metu, kai vaikinas gyveno Rukloje, Pabėgėlių priėmimo centras pasiūlė Soheliui tapti Centro darbuotoju ir prižiūrėti viešąją tvarką įstaigoje, 60 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 61

kadangi jį darbuotojai vertino kaip atsakingą, nuoširdų ir mandagų vaikiną. Šiuo hh Rekomenduojama plėsti pabėgėlių galimybes įgyti profesiją Lietuvoje, pa- metu Sohelis gyvena Jonavoje ir sėkmingai darbuojasi Pabėgėlių priėmimo centre vyzdžiui, siūloma bendradarbiauti su teritorinėmis darbo biržomis. Norinčių- Rukloje. Be to, jis lanko virėjo specialybės kursus Kaune. jų dirbti labai daug, o galimybės įdarbinti ribotos. hh Didinti pašalpas maistui ir smulkioms išlaidoms, išmokamas pabėgėliui – Sveikas, mano drauge, gera vėl Tave matyti. Kaip laikaisi? Kas naujo įvy- Pabėgėlių priėmimo centre (daug sunkiau iš išmokamos pašalpos pragyventi ko Tavo gyvenime? vienišam asmeniui negu šeimai). – Jis: Labas, brolau, man taip pat smagu su tavim šnekučiuotis. Galbūt nieko hh Kai pabėgėlis tik išsikelia į kitą miestą, Integracijos programos įgyvendinimą nuostabaus ir nenutiko, bet mano gyvenimas po truputėlį lengvėja. Pagaliau sudar turėtų šiek tiek prižiūrėti Pabėgėlių priėmimo centras (pavyzdžiui, Cen- siradau darbą, tad džiaugiuosi turėdamas pragyvenimo šaltinį ir būstą, nors aš jį tras stebėtų migrantų veiklą ir užsiėmimus naujoje aplinkoje). išsinuomojau. Naujasis gyvenimas stoja į vėžes ir virsta gražiu! hh Daugiau pastangų dėti informuojant Lietuvos visuomenę. Vietos gyventojai turi suprasti, kad pabėgėliai nėra valstybės iždo eikvotojai, o yra potenciali Rekomendacijos ir pastebėjimai dėl Integracijos darbo jėga. Užsieniečiui susiradus pragyvenimo šaltinį, jis tampa lygiaverčiu programos Lietuvoje mokesčių mokėtoju, o ne našta šaliai. hh Integracijos programa galėtų būti sudaroma labiau lanksčiomis sąlygomis, Prieglobstį gavusiems užsieniečiams: atsižvelgiant į kiekvieno užsieniečio pastangas, pasiekimus, gabumus. Kartais hh Kiekvienas prieglobstį gavęs užsienietis, atvykęs į kitą šalį, turi prisiminti, kad pabėgėliams tenka ilgokai laukti iki jiems bus leista persikelti į kitą miestą. čia turi pats stengtis – tik tada jis bus pastebėtas. Labai svarbu padėti aplinki- hh Turėtų būti praplėstos galimybės prieglobstį gavusiems užsieniečiams įgyti niams – darbuotojams, jeigu prašo pagalbos, savo likimo draugams – tokiems profesiją arba persikvalifikuoti. pat užsieniečiams, pavyzdžiui, vertėjaujant, naujai atvykusiems draugams hh Labai svarbu kuo geriau paruošti prieglobstį gavusius užsieniečius darbo paaiškinti, kokia Centro vidaus tvarka ir pan. Kai padedama kitiems – pačiam paieškos procesui. Dažnai atsidūrę kitame mieste ir pradėję savarankišką netikėtai atsiveria daugiau galimybių. integraciją, nors ir su minimalia valstybės finansine parama, pabėgėliai nežino, kaip ieškoti darbo, kaip ruoštis darbo pokalbiui; kaip turėtų atrodyti gyve- Dirbantiems su prieglobstį gavusiais užsieniečiais: nimo aprašymas, motyvacinis laiškas. Taigi užsieniečiai turėtų būti apmokyti hh Rekomenduojama kuo daugiau laiko skirti lietuvių kalbos mokymams Pabė- šių dalykų jiems dar gyvenant Centre ir turėtų galimybę gauti konsultacijų iš gėlių priėmimo centre. Centro darbuotojų per visą jų integracijos laikotarpį, įskaitant jų gyvenimą savivaldybėse. hh Prieglobstį gavusiems užsieniečiams Pabėgėlių priėmimo centre yra išmo- kama labai maža pašalpa maistui ir smulkioms išlaidoms – apie 250 Lt per mė- nesį. Ypač sunku iš tokios pašalpos pragyventi viengungiams užsieniečiams, atvykusiems be šeimos. hh Pabėgėlių priėmimo centre būtų naudinga sukurti paskatinimo sistemą, kuri motyvuotų pabėgėlius tobulėti. Labai svarbu teikti pirmenybę tiems užsie- niečiams, kurie yra pasiryžę adaptuotis, deda pastangas mokytis, dalyvauti Centro veikloje, lyginant su pasyviais užsieniečiais.

– Papasakok, kaip Tu radai darbą? Kokių patarimų duotum Pabėgėlių pri- ėmimo centrui Rukloje, kad pabėgėlių prisitaikymo programa būti efektyves- nė ir vertingesnė? – Jis: Labai sunku pasakoti apie darbo paiešką. Tiesą sakant, susirasti pragyvenimo šaltinį Lietuvoje yra tikras iššūkis, nebent esi puikiai kvalifikuotas darbuoto- 62 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 63

jas. Kitas stabdis – kalbos barjeras. Be to, gaila, kad kai kurie darbdaviai pasižymi MERGINA IŠ NEPALO netolerantišku mąstymu, tad nenori priimti į darbą svetimšalio ar pabėgėlio. O Pabėgėlių priėmimo centrui norėčiau patarti intensyviau organizuoti lietuvių kal- Trumpa prieglobstį gavusios užsienietės atvykimo į bos kursus, būtinai vesti kompiuterinio raštingumo pamokas, rengti seminarus, Lietuvą istorija susijusius su darbo paieška, mokyti, kaip parašyti nepriekaištingą gyvenimo ap- rašymą ar motyvacinį laišką darbdaviui ir, žinoma, kaip idealiai pasirodyti darbo Nepalo pilietė atvyko į Lietuvą 2007 m. kaip prieglobsčio prašytoja. Jau pokalbyje. Taip pat svarbu norinčius Lietuvoje pasilikti pabėgėlius skatinti įgyti 2008-aisiais merginai buvo suteiktas pabėgėlės statusas. Dar gimtinėje mergina profesinį išsilavinimą. baigė vidurinį išsilavinimą ir jau buvo pradėjusi verslo vadybos bakalauro studijas. Deja, dėl grėsmės gyvybei mergina buvo priversta palikti tėvynę, o kartu ir studi- Įspūdžiai apie Lietuvą ir ateities planai jas universitete. Klajūnė iš Nepalo atvyko į Lietuvą. Ateityje vaikinas planuoja mokytis virėjo profesijos, gauti darbą restorane ir, Užsienietės veikla Pabėgėlių priėmimo centre aišku, susirasti draugę, kuri galbūt ateityje taptų jo žmona. Grįžti į tėvynę vaikinas neplanuoja, sieks įsitvirtinti čia – Lietuvoje. Gerai angliškai kalbanti mergina apsigyvenusi Centre suprato, kad, nemokėda- ma lietuvių kalbos, turės daug sunkumų ieškant darbo. Tad nepalietė sutelkė visas – Tavo nuomone, kokio tipo kursai pagelbėtų tapti labiau patyrusiu? Ko pastangas tam, jog gerai išmoktų lietuvių kalbą. Ji kartu su kitais pabėgėliais daly- dar norėtum išmokti, kad sustiprintum savo įgūdžius? vavo visose Pabėgėlių priėmimo centro ir nevyriausybinių organizacijų surengto- – Jis: Jeigu gaučiau galimybę, norėčiau išmokti dirbti profesionaliu apsauginin- se išvykose: aplankė daugybę Lietuvos miestų ir istorinių vietovių, o tai leido jai ku arba darbuotis saugumo tarnyboje, kadangi saugojimas yra tartum ir mano geriau susipažinti su šalies kultūra, tradicijomis, geriau pažinti pačius lietuvaičius. profesija, ir mano hobis. Vėliau norėčiau jau rimčiau dirbti virėju, nes gaminti savo Mergina nepraleido lietuvių kalbos pamokų, stropiai mokėsi ir per šešių mė- tautinius patiekalus man labai patinka. Iš Pabėgėlių priėmimo centro darbuotojų nesių laikotarpį sugebėjo išlaikyti lietuvių kalbos testą Pabėgėlių priėmimo centre ir Centro svečių teko girdėti gerų atsiliepimų apie mano pagamintą maistą. Ne Rukloje. Tuo pat metu užsienietė mokėsi ir informacinių technologijų. kartą padėjau rengti tautinių patiekalų muges per įvairius organizuojamus renginius. – Na, o dabar pakalbėkime apie Tavo išsilavinimą. Kokį išsilavinimą ir pro- – Ar esi laimingas gyvendamas Lietuvoje? Kokie Tavo ateities planai? fesiją buvai įgijusi tėvynėje? Ar lankei profesinio parengimo kursus Lietuvo- – Jis: Nors Lietuvoje darbo užmokestis ir mažas, tačiau šios šalies grožis nu- je? Kokiose dar programose dalyvavai? sveria viską. Čia gyvendamas jaučiuosi saugiau negu gimtinėje Afganistane. Turiu – Silpa: Esu baigusi aukštesnįjį mokslą vienoje Nepalo kolegijų. Po šių mokslų darbą ir nuomojamą butą. Galbūt sutiksiu Lietuvoje savo gyvenimo meilę! Mano pradėjau 4 metų verslo vadybos studijų programą, tačiau po dvejų metų mečiau gyvenimas krypsta gera linkme. ir išvykau į Lietuvą. Taip ir negavau diplomo. Lietuvoje išlaikiau pirmojo ir antrojo lygio lietuvių kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų valstybinius egzaminus. Susitaupiusi šiek tiek pinigų ateityje planuoju įstoti į vieną Lietuvos universitetų.

Prieglobstį gavusios užsienietės integracija savivaldybėje Tolesnė merginos integracija vyksta Vilniuje. Gerai lietuviškai išmokusi kalbėti mergina lengvai susirado būstą. Gyvendama Vilniuje per trijų mėnesių laikotar- pį svetimšalė išlaikė pirmos kategorijos valstybinį lietuvių kalbos egzaminą ir sa- varankiškai pradėjo mokytis Lietuvos teisės bei Konstitucijos nuostatų. Po šešių mėnesių migrantė sėkmingai išlaikė valstybinį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 64 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 65

pagrindų egzaminą. Dirbantiems su prieglobstį gavusiais užsieniečiais: Pabaigusi lankyti lietuvių kabos pamokas, mergina ėmėsi darbo paieškų. Po hh Šiandienos pasaulyje svarbią reikšmę turi technologinės inovacijos. Nemo- kelių mėnesių pastangų svetimšalė gavo darbą parduotuvėje „IKI“. Šis darbas mer- kant naudotis kompiuteriu, programomis ir internetu praktiškai nėra galimy- ginos netenkino, neatitiko jos gyvenimo būdo, dėl šios priežasties migrantė vėliau bių rasti gerą darbą. Dėl šios priežasties Pabėgėlių priėmimo centras Rukloje susirado geresnį darbą viename Vilniaus restoranų, kuriame jau pusantrų metų turėtų intensyviau ir efektyviau mokyti informacinių technologijų. Visiškai sėkmingai dirba padavėja. neraštingiems pabėgėliams kompiuterinių programų pagrindai gal ir yra pakankami, tačiau juos išmanantiems turėtų būti skiriama daugiau dėmesio – Labai gaila, kad teko nutraukti studijas. Kita vertus, stebiuosi Tavo pa- išsaugoti ir plėtoti turimas žinias. siryžimu išlaikyti lietuvių kalbos ir LR Konstitucijos pagrindų egzaminus. Tu hh Profesinis išsilavinimas yra dar vienas itin svarbus dalykas norint susirasti gerai šaunuolė! Kas padėjo semtis šių žinių? Kas palaikė finansiškai? apmokamą darbą. Todėl Pabėgėlių priėmimo centrui labai svarbu stengtis – Silpa: Ačiū labai už įvertinimą. Pabėgėlių priėmimo centras tarpininkavo or- organizuoti prieglobstį gavusių užsieniečių profesinius mokymus. Ši įstaiga ganizuojant man lietuvių kalbos kursus Vilniuje, o pati laisvu metu savarankiškai turėtų padėti svetimšaliams pasirinkti profesijas, atitinkančias migrantų suge- mokausi LR Konstitucijos nuostatų. bėjimus ir išsilavinimą. – Ar turi leidimą dirbti šioje šalyje? Gal galėtumei papasakoti daugiau hh Daug pabėgėlių nežino, kaip kurti savo ateitį pradėjus savarankiškai gyventi: apie savo patirtį? kaip susirasti darbą, tinkamai pasirengti darbo pokalbiui, kokius dokumentus – Silpa: Taip, turiu. Tačiau didelės patirties ieškant darbo neturiu. Buvo neįtikė- pateikti darbdaviui, kaip parašyti gyvenimo aprašymą ir t.t. Šios problemos tinai sunku rasti darbą. Šešis mėnesius nuolatos siunčiau savo CV, ėjau į pokalbius turi būti aptariamos ir padedamos išspręsti migrantams jiems tebegyvenant su darbdaviais, bet dėl nepaaiškinamų priežasčių niekada nebuvau pakviesta. Ta- Pabėgėlių priėmimo centre. čiau gavusi patarimą iš vieno draugo, pagaliau įsidarbinau parduotuvėje „IKI“. hh Ne visi Centre gyvenantys pabėgėliai noriai lanko organizuojamus užsiėmi- – Kaip sekėsi dirbti „IKI“ parduotuvėje? Koks tai buvo darbas? Papasakok mus. Pabėgėlių priėmimo centro darbuotojai, siekdami skatinti ir kontroliuoti apie tai. pabėgėlių motyvaciją gauti konkrečių rezultatų, galėtų įvesti taisyklę: neiš- – Silpa: Man sekėsi sunkiai. Buvau naujokė, bendradarbiai nebuvo labai drau- laikiusiems lietuvių kalbos testo, nelankiusiems kompiuterinio raštingumo giški su manimi. Galbūt dėl to, kad aš svetimšalė arba aš pati nesugebėjau ben- užsiėmimų ir nepradėjusiems mokytis profesijos asmenims nebus suteikta drauti su jais. Nors ir darbas netenkino mano poreikių, vis tiek dirbau. Tiesiog galimybė savarankiškai gyventi mieste. neturėjau kitos išeities. Dirbau pardavėja. hh Taip pat socialiniai darbuotojai turėtų teikti pirmenybę daugiau pastangų – Galima įsivaizduoti, kad tai buvo tikrai sunkus laikotarpis Tavo gyveni- dedantiems pabėgėliams nei tiems, kurie yra pasyvūs ir tingūs. me. Kiek laiko išdirbai šioje parduotuvėje? Kur dirbi dabar? – Silpa: „IKI“ dirbau tik du mėnesius, vėliau radau padavėjos darbą restorane. Įspūdžiai apie Lietuvą ir ateities planai Jau 1,5 metų džiaugiuosi naujuoju darbu. Ateityje mergina žada toliau dirbti padavėja restorane, o susitaupiusi šiek tiek Rekomendacijos ir pastebėjimai dėl Integracijos pinigų planuoja stoti mokytis į vieną Lietuvos universitetų. programos Lietuvoje – Ar esi laiminga gyvendama Lietuvoje? Prieglobstį gavusiems užsieniečiams: – Silpa: Žinoma, esu patenkinta, čia jaučiuosi saugi ir turiu darbą. Galiu laisvai hh Prieglobstį gavę užsieniečiai turėtų orientuotis į tris pagrindinius dalykus: planuoti ir kurti savo ateitį, siekti karjeros. Lietuva – tai maža, bet be galo graži lietuvių kalbos mokymąsi, profesinius mokymus ir įsidarbinimo galimybes. šalis. Lietuvoje gyvenu jau daugiau nei 5 metus, tai lyg antra mano tėvynė. Iš tiesų Pasiektas svarbiausias Integracijos programos tikslas – pabėgėlis tampa nepri- esu laiminga. klausomas nuo valstybės paramos, turi savų pajamų šaltinį. Būtent tuomet jis Be to, susitaupiusi šiek tiek pinigų, planuoju studijuoti aukštojoje mokykloje. pradeda jaustis visavertis ir lygiateisis priimančiosios šalies visuomenės narys. 66 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 67

AFGANISTANIEČIO SĖKMĖS ISTORIJA – Pakalbėkime apie Tavo išsilavinimą. Kokį išsilavinimą ir profesiją buvai įgijęs tėvynėje? Ar lankei profesinio parengimo kursus Lietuvoje? Kokiose Trumpa prieglobstį gavusio užsieniečio atvykimo į dar programose dalyvavai? – Jis: Palikau tėvynę devyntaisiais mokymosi metais. Jūsų krašte išlaikiau pirmos Lietuvą istorija kategorijos lietuvių kalbos ir LR Konstitucijos pagrindų egzaminą, taip pat baigiau Šis Afganistano pilietis jau 8 metus gyvena Lietuvoje. Jam šioje šalyje labai pa- profesinius kulinarijos ir B kategorijos vairavimo kursus. tinka: jis džiaugiasi turimu darbu, jį supančia aplinka, draugais. Vyras į Lietuvą ieškoti prieglobsčio atvyko 2005 m. Tų pačių metų pabaigoje Prieglobstį gavusio užsieniečio integracija savivaldybėje jaunuoliui buvo suteikta papildoma apsauga. Taip afganas gavo galimybę adap- Kadangi vaikinas studijavo kulinarijos specialybę Kaune, būstą jis taip rado bū- tuotis Rukloje įsikūrusioje Pabėgėlių priėmimo įstaigoje. Vaikinas nebuvo įgijęs vi- tent šiame mieste. Vėliau sėkmingai per šešis mėnesius baigė vairavimo kursus. durinio išsilavinimo, labai silpnai mokėjo anglų ir rusų kalbas, todėl lietuvių kalbos Tada, kaip ir visiems pabėgėliams, iškilo svarbiausia užduotis – ieškoti pragyveni- mokymasis jam pasirodė itin sunkus iššūkis. mo šaltinio. Lietuvių liaudies išmintis byloja: „Geriau žvirblis rankoj nei jautis lankoj“. Va- – Sveikas, gera Tave matyti! Kiek laiko esi apsistojęs Lietuvoje? Į šią šalį dovaudamasis šia patarle jaunasis afganas po trijų mėnesių paieškų įsidarbino pa- atkeliavai su šeima ar vienas? galbininku statybų įmonėje. Nors darbas buvo itin varginantis, tačiau atlyginimas – Lietuvoje gyvenu jau 7,5 metų. Šeima neturėjo galimybių vykti su manimi, – patenkinamas, todėl vaikinas nesiskųsdamas daug ir sunkiai dirbo. Deja, atėjus atvykau su draugais. žiemos sezonui ir sumažėjus statybos darbų mastams, užsienietis neteko vieninte- lio pragyvenimo šaltinio. Po dviejų mėnesių atkaklių darbo paieškų afganas rado Užsieniečio veikla Pabėgėlių priėmimo centre virėjo darbo vietą. Būtent šis užsiėmimas atitiko svetimšalio turimą išsilavinimą ir 2006 m. dauguma pabėgėlių buvo Rusijos piliečiai iš Čečėnijos, todėl apsup- pomėgius. Per šešių mėnesių laikotarpį kasdien tobulindamas savo įgūdžius jau- tas tik rusakalbių pabėgėlių vaikinas rimtai sudvejojo lietuvių kalbos mokymosi nuolis sugebėjo pakilti karjeros laiptais. Šiuo metu vaikinas yra laimingas, nes pa- prasmingumu. Be to, jis abejojo, ar iš tiesų verta mokytis bendravimo su vietos kankamai gerai uždirba, yra vertinamas darbuotojas. Jis dirba toje pačioje įmonė- gyventojais? Visgi sveikas protas ir vaikino pasiryžimas nugalėjo. Jaunasis afganas je jau 4 metus ir mano, jog šiame darbe turi daugiau perspektyvų. suprato, kad, neišmokęs lietuvių kalbos, neįveiks Integracijos programos, o darbo paieškos ateityje gali būti bevaisės. Tad jaunuolis dėjo visas pastangas išmokti ir – Nuostabu tai girdėti! Kas padėjo semtis šių žinių? Kas padėjo finansiš- pagerinti lietuvių kalbos įgūdžius, be to, dalyvaudavo visuose Pabėgėlių priėmi- kai? Ar pats mokėjai už mokymus? mo centro rengtuose kursuose ir seminaruose, teikiančiuose informaciją apie dar- – Jis: Ačiū labai už įvertinimą. Pabėgėlių priėmimo centras surengė man lietu- bo galimybes. Ir, žinoma, su kitais pabėgėliais aplankė daugybę Lietuvos miestų ir vių kalbos kursus Kaune, taip pat per Raudonąjį Kryžių tarpininkavo, kad gaučiau miestelių, istorinių vietovių, leidusių geriau suvokti šalies kultūrą, tradicijas, geriau vairavimo pamokas. Darbo biržos ir Centro socialinių darbuotojų pastangomis pažinti lietuvius. turėjau galimybę pradėti mokytis virėjo profesijos. Stropiai lankydamas Pabėgėlių priėmimo centro rengiamas lietuvių kalbos pa- – O ar turi leidimą dirbti šioje šalyje? Gal galėtum papasakoti apie savo mokas, vaikinas pamažu pradėjo kalbėti lietuviškai. Be to, padedamas Centro ir patirtį? Jonavoje įsikūrusios darbo biržos darbuotojų jau po vienerių metų afganas pra- – Jis: Taip, turiu. Jau ketverius metus dirbu vyriausiuoju virėju vienoje iš vištie- dėjo lankyti profesinius kulinarijos kursus. Užbaigus mokymus, jaunuoliui atėjo nos patiekalus ruošiančių Kauno kavinių. laikas apsigyventi savarankiškai. – Kas Tau padėjo tobulėti? Ką dar norėtum išmokti, kad pagerintum turi- mus įgūdžius? – Žinoma, kulinarijos kursų baigimas yra svarbiausias mano laimėjimas. Ten pa- sisėmiau naudingų žinių, kaip dirbti didelėje komandoje, susipažinau su šios šalies virtuve. Kulinarija yra mano hobis, mėgstu šią profesiją, todėl norėčiau pagerinti savo maisto gaminimo įgūdžius. 68 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 69

Rekomendacijos ir pastebėjimai dėl Integracijos nimo šaltinio. Man asmeniškai neteko susidurti su sunkumais, kadangi prieš 4–5 programos Lietuvoje metus Lietuvos ekonomika buvo itin klestinti, tačiau dabartinė situacija tikrai ne- pavydėtina. Naujieji atvykėliai prastai kalba lietuvių kalba, be to, dėl krizės negali Prieglobstį gavusiems užsieniečiams: rasti pragyvenimo šaltinio. Turiu draugą afganą, kuris neturi darbo jau 3 metus. hh Siekiant sėkmingos integracijos Lietuvoje, būtina prisiminti, kad nepaisant Šalies ekonominiai sunkumai nėra vienintelė problema, kai kurie migrantai patys visko, verta šioje šalyje investuoti į patį save. Būtina lankyti įvairius organizuo- neįdeda pakankamai pastangų. Centrui Rukloje norėčiau patarti intensyviau vesti jamus kursus, įgyti naujų žinių ir įgūdžių. kalbos, kompiuterinio raštingumo pamokas. Taip pat rengti įvairiausius seminarus Dirbantiems su prieglobstį gavusiais užsieniečiais: ir kursus, susijusius su darbo paieška, CV ir motyvacinio laiško rašymu. Žinoma, hh Pabėgėlių priėmimo centrui rekomenduotina ir toliau rengti profesinius kur- reikia mokėti puikiai save pristatyti darbdaviui. Ir, svarbiausia, padrąsinti ir paska- sus, kurie yra būtini prieglobstį gavusiems užsieniečiams, norintiems sėkmin- tinti pabėgėlius imti lankyti profesinius kursus. Būtų puiku atrasti migrantų talen- gai tęsti Integracijos programą Lietuvoje. Pabėgeliai gali lankyti kulinarijos, tus ir juos naudingai panaudoti. padavėjų ir vairavimo įgūdžių kursus, išbandyti jėgas statybose, pamėginti picų kepėjo ir plaukų kirpėjo amatą ir, žinoma, daugelį kitų profesijų. Šios Įspūdžiai apie Lietuvą ir ateities planai profesinio lavinimo pamokos leidžia pagerinti pabėgėlių įgūdžius ir suteikia Ateityje užsienietis planuoja plėtoti karjerą restoranų versle. Pasak užsieniečio, galimybę lengviau bei paprasčiau rasti pragyvenimo šaltinį. jeigu pabėgėlis kitoje šalyje randa savo nišą, jis gali būti vertinamas net labiau h h Pabėgėlių priėmimo centras ir kitos pabėgėlių Integracijos programoje negu vietos gyventojas. Pavyzdžiui, užsienietis gali ne tik išmokti puikiai gaminti dalyvaujančios institucijos turėtų padėti pabėgėliams atskleisti jų pomėgius, lietuviškus valgius, bei ir populiarinti savo šalies tautinių patiekalų receptais, pa- gebėjimus, nurodyti palankiausią profesinę kryptį. Priverstiniai kursai niekada dėti restorano administracijai tobulinti valgiaraštį. nepadės pagerinti užsieniečių įgūdžių, nepadidins jų motyvacijos įsitvirtinti šioje šalyje; dėl šios priežasties pabėgėlių integracijos srityje dirbantiems – Ar esi laimingas gyvendamas Lietuvoje? specialistams svarbu susieti planuojamus organizuoti profesinius mokymus su – Jis: Žinoma, esu patenkintas, čia jaučiuosi saugus ir užtikrintas, juk turiu darbą, individualiais pabėgėlių norais, jų turima kvalifikacija ir prigimtiniais polin- mano atlyginimas yra labai geras. Sunkiai dirbdamas galiu kopti karjeros laiptais! kiais. Mano viršininkas labai patenkintas mano pastangomis – drįsčiau teigti, kad jis yra h h Be to, darbuotojams svarbu teikti pirmenybę tiems svetimšaliams, kurie net draugiškesnis su manimi nei su lietuviais darbuotojais. Dabartinis mano darbas planuoja susieti gyvenimą su Lietuva, nei užsieniečiams, pasinaudosiantiems tikrai nėra lengvas, bet puikiai apmokamas, tad esu laimingas! Lietuva tapo mano šia šalimi tarsi tarpine sustojimo stotele. Reikia atkreipti dėmesį į migrantus, tėvyne. Jeigu viskas vyks, kaip planuota, su keliais draugais planuojame Vilniuje aktyviai dalyvaujančius Centro veikloje, lankančius kalbos ir kompiuterinio atidaryti greito maisto užkandinę. Kaip tik šiuo metu ieškome tinkamiausios vietos raštingumo užsiėmimus. mūsų verslui pradėti. hh Pabėgėlių priėmimo centro rengiami susibūrimai tarp senbuvių ir naujųjų pabėgėlių galėtų pagelbėti, pasikeičiant reikiama ir naudinga informacija, patirtimi bei išgyvenimais. Puikiai šalyje pritapusių migrantų istorijos galėtų būti geras pavyzdys ką tik atvykusiems į Lietuvą užsieniečiams. Tokie padrąsinimai ir paskatinimai iš tikrųjų suteiktų nepatyrusiems naujai atvykusiems pabėgė- liams jėgų ir pasiryžimo oriai atversti naują gyvenimo puslapį.

– Gal galėtum papasakoti apie savo patirtį ieškant pragyvenimo šaltinio? Kokių patarimų galėtum duoti PPC, kad pabėgėlių Integracijos programa būtų efektyvesnė? – Jis: Tai tikrai sunkus klausimas... Tiesą sakant, turint gerų profesinių gebėjimų rasti darbą yra lengva. Kalbos barjeras yra didžiausia problema ieškant pragyve- 70 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 71

PABĖGĖLIŲ ŠEIMOS IŠ UZBEKISTANO PATIRTIS Nuostabūs žmonės! Ruklos centre yra daugybė puikių dalykų, kurių niekaip negaliu nustoti liaupsinti. Patinka, kad įstaigos patalpos tvarkingos ir švarios. Gyvenda- Trumpa prieglobstį gavusio užsieniečio atvykimo į mi Centre turėjome galimybę gamintis maistą patys, mums buvo suteiktas būstas, lankėme daugybę užsiėmimų. Džiaugiausi, kad abu mano vaikai Centro užimtumo Lietuvą istorija kambaryje gali žiūrėti mažiesiems skirtus filmukus, čia žaisti įvairius žaidimus. Na, Uzbekistano pilietis Manzooras (Manzoor) (vardas pakeistas užsieniečio pra- o mes, suaugusieji, galėjome lankyti sporto salę, žaisti tenisą, biliardą ar krepšinį. šymu) su žmona ir dviem sūnumis (6 ir 9 metų amžiaus) į Lietuvą kaip prieglobsčio Neįtikėtina! Gaila tik, kad prisijungti prie interneto tinklo ribojama, vaikų žaidimų prašytojas atvyko 2007 m. kambarys atidaromas tik retkarčiais... Dar vienas trūkumas – Rukloje nėra galimy- bių rasti darbą. – Kad jau užsiminei apie šeimą, gal galėtum papasakoti šiek tiek apie save ir namiškius? Prieglobstį gavusių užsieniečių integracija savivaldybėje – Jis: Mano vardas Manzooras. Man 39-eri, o žmonai Ramitai – 37-eri metai. Į Pasitaręs su žmona, Manzooras nusprendė apsigyvenimui pasirinkti pažįstamą Lietuvą atvykau su žmona ir 2 sūnumis prieš 5 metus ir 4 mėnesius iš Uzbekistano. vietovę – Kauną. Vaikais taip pat buvo pasirūpinta – mažieji pradėjo lankyti vals- Dabar sugebu sklandžiai kalbėti savo gimtąja, rusų ir lietuvių kalbomis. Dirbu vie- tybinę mokyklą. Naujam gyvenimui prasidėjus, Manzooras susirado darbą vienoje noje Kauno statybų bendrovių. statybos įmonių: jis pradėjo dirbti pagalbiniu darbuotoju, o Ramita šeimininkavo namuose. Taip į šeimos namus pagaliau užklydo truputėlį laimės. Užsieniečių veikla Pabėgėlių priėmimo centre Po šešių Pabradės užsieniečių registracijos centre praleistų mėnesių šios šei- – Manzoorai, papasakokit apie gyvenimą Kaune? Kodėl būtent šį miestą mos nariams buvo suteiktas pabėgėlio statusas ir išduotas leidimas gyventi Lietu- pasirinkote? voje. Tik atvykęs į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje, vyras pradėjo aktyviai da- – Manzooras: Kaunas yra antrasis pagal dydį Lietuvos miestas, todėl čia dau- lyvauti Centro veikloje. Jų vaikai Rukloje turėjo galimybę lankyti mokyklą, pamažu giau galimybių įsidarbinti pramonės ir verslo srityje. Nors šis miestas didelis, ta- pradėjo kalbėti lietuvių kalba. Manzooras ir jo žmona Ramita dėjo nemažai pa- čiau čia gyventi daug pigiau nei Vilniuje. Be to, Kaune gyvena daug pabėgėlių, ir stangų mokytis kompiuterinio raštingumo pagrindų. Iki šiol Manzooras neturėjo Raudonasis Kryžius kartu su Pabėgėlių priėmimo centru Rukloje sugeba daugiau jokio supratimo apie techniką, kompiuterius, nemokėjo naudotis internetu, išsiųsti dėmesio skirti čia apsigyvenusiems svetimšaliams. Esu laimingas ir nedrįstu skųstis. elektroninio laiško. Padedamas Centro socialinių darbuotojų jis per 6 mėnesius išmoko naudotis MS Word, Excel, Power Point programomis. Nors keli pabėgėliai Rekomendacijos ir pastebėjimai dėl Integracijos bandė įtikinti Manzoorą, kad nėra prasmės mokytis lietuviškai, o geriau planuoti programos Lietuvoje persikelti į Vokietiją ar Norvegiją, vyras nepasidavė įtikinėjimams ir toliau lankė lietuvių kalbos užsiėmimus. Be to, vyriškis dalyvaudavo Jonavoje ir Kaune reng- Prieglobstį gavusiems užsieniečiams: tuose seminaruose, kuriuose buvo mokoma, kaip gerai parašyti CV, aiškinama hh Prieglobstį gavusių užsieniečių šeimoms su vaikais Manzooras ir Ramita apie Lietuvos darbo rinką, nuosavo verslo kūrimą. Šie tobulinimosi kursai padėjo pataria išnaudoti visas galimybes, kad vaikai galėtų lankyti ikimokyklinio ar jam įgyti žinių ir pasitikėjimo savimi. mokyklinio lavinimo įstaigas. Tėvai turėtų išnaudoti bet kokią progą gerinant Manzooras ir jo žmona Ramita, padedami Pabėgėlių priėmimo centro ir Darbo vaikų užimtumą, nesvarbu, kokie būtų jų ateities planai. biržos darbuotojų, gavo galimybę įgyti profesinį išsilavinimą. Vyras pradėjo mo- hh Vaikams nuolat reikia dėmesio ir lavinančių užsiėmimų. Kadangi patys pabė- kytis statybininko profesijos, o moteris – kepėjos amato. gėliai užsiėmę (jie turi mokytis lietuvių kalbos, lankyti profesinius ir įvairius kitus kursus), vaikų diena turi būti griežtai suplanuota ir suorganizuota. Pabė- – O ką manai apie žmones, prižiūrėjusius Jūsų veiklą? Ar likote patenkintas gėliams šioje srityje padeda Centro darbuotojai – vaikai nebūna palikti be šia institucija? priežiūros ar be užsiėmimų tuo metu, kai tėvai lanko kursus ar mokosi. – Ramita: Socialiniai darbuotojai labai draugiškiški ir visada pasiruošę padėti. 72 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 73

Dirbantiems su prieglobstį gavusiais užsieniečiais: RAJAN SHARMA INTEGRACIJA SOSTINĖJE hh Pabėgėlių priėmimo centras yra įsikūręs Rukloje, tolokai nuo miesto. Norin- tiems nusipirkti pigesnio maisto ar drabužių tenka važiuoti į Kauną ar Jonavą. Be to, beveik visi profesinio rengimo kursai rengiami Kaune. Trumpa prieglobstį gavusio užsieniečio atvykimo į hh Pabėgėlių priėmimo centrui savo veikloje reikėtų taikyti daugiau naujovių Lietuvą istorija – ieškoti įvairesnių pabėgėlių motyvacijos kėlimo būdų, atnaujinti mokymų Jo vardas yra Rajanas Sharma (Rajan Sharma) (užsieniečio prašymu vardas pa- programas, diegti daugiau naujovių. keistas), jam 32-eji metai. Rajanas atvyko iš Nepalo kartu su žmona. Jis išsilavinęs, hh Pabėgėlių priėmimo centre turėtų būti vykdoma daugiau užsiėmimų su verslus žmogus. Užsienietis turi magistro laipsnį ir puikai moka anglų kalbą. Į Lie- ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikais. tuvą pabėgėlis atvyko ne dėl ekonominių priežasčių. Dėl kai kurių socialinių veiklų jis sulaukė grasinimų iš komunistų kovotojų. Psichologinis spaudimas buvo toks – Įdomu klausytis Jūsų svajonių. Linkiu didžiausios sėkmės. Tai ką norėtu- didelis, kad Rajanas neištvėrė ir nusprendė išvykti iš savo gimtosios šalies. Tai įvy- mėte patarti kitiems pabėgėliams? ko maždaug prieš 6 metus. – Manzooras: Tokio paties likimo žmonėms kaip aš norėčiau patarti išnaudoti visas Centro teikiamas galimybes. Ir būtinai visada lankyti lietuvių kalbos pamo- – Ar galėtum save trumpai pristatyti? kas. Jei nemokėsite nei rusiškai, nei lietuviškai – nebus jokių galimybių rasti pra- Rajanas: Gerai, mano vardas Rajanas Sharma. Man trisdešimt dveji metai, esu gyvenimo šaltinį. Lygiai tas pats dėl profesinio išsilavinimo. Jeigu esate darbštus Nepalo pilietis ir išpažįstu hindu tikėjimą. Jau šešerius metus gyvenu Lietuvoje, ir energingas žmogus, nekils jokių sunkumų ieškantis darbo. Tad būkite aktyvūs! atvykau į Lietuvą prašyti prieglobsčio ir jis man buvo suteiktas. Neseniai atidariau indų restoraną Vilniaus senamiestyje. Įspūdžiai apie Lietuvą ir ateities planai – Tu esi kvalifikuotas, iš verslininkų šeimos, tai kodėl išvykai iš savo šalies Ateityje užsieniečiai svajoja organizuoti ir plėtoti nuosavą verslą Lietuvą. Taip ir atvykai į Lietuvą? pat jie norėtų, kad jų vaikai lankytų mokyklą kartu su lietuviais vaikais. – Rajanas: Tiesą sakant, nenorėjau palikti savo gimtinės. Buvau ten laimingas, bet per maoistų-komunistų pilietinį karą sulaukiau grasinimų susidoroti dėl savo – Ar jūs esate laimingi būdami šioje šalyje? Palyginkite gyvenimo sąlygas socialinės veiklos. Komunistų kovotojai man paskelbė mirties nuosprendį, man Lietuvoje ir gimtinėje? neliko jokio kito kelio, tik pabėgimas, nes vyriausybė taip pat negalėjo apsaugoti – Manzooras: Lietuva yra maža, tačiau saugi šalis. Moku kalbėti rusiškai, dau- mano gyvybės. Aš palikau savo šalį dėl to, kad apsisaugočiau. Dabar laikai pasikei- gelis lietuvių taip pat supranta šią kalbą, tad nekyla jokių keblumų, jei iškyla ne- tė, ir gyvenimas pasikeitė. Lietuvoje gyvenu jau šešerius metus, dabar žinau kokia sklandumų ar ištinka bėda. Žinoma, jeigu turėčiau galimybę, pavyzdžiui, persikelti čia kultūra, pamačiau daug tradicijų, man patinka lietuvių menas, gražūs ir gausūs gyventi į Norvegiją ar Vokietiją, greičiausiai ja pasinaudočiau. Juk šiose šalyse gy- kultūrinai renginiai. Susipažinau su vietos įstatymais, taisyklėmis, viešaja tvarka. venimo sąlygos geresnės. Cha cha cha! Be galo patinka Lietuvoje vasarą, o žmonės Dabar man patinka gyventi Lietuvoje, liksiu čia visam laikui, nes pradedu jaustis čia iš tiesų draugiški. Gyvenimas šiame krašte 10 kartų geresnis nei mano tėvynėje. taip, lyg čia būtų mano antrieji namai. – Gera tai girdėti! Jeigu ne paslaptis, ką planuojate veikti ateityje? – Koks yra tavo akademinis išsilavinimas? – Manzooras: Neturiu ypatingų svajonių, labiausiai norėčiau, kad mano jau- Rajanas: Aš baigiau verslo administravimo magistro studijas pripažintame Ne- niausiasis sūnus pradėtų lankyti mokyklą, o mes su Ramita turėtume savo verslą. palo universitete. Kebabų gaminimas būtų kaip tik! Tačiau tam pradėti reikalinga finansinė parama, –Turi gerą išsilavinimą, manau, kad išsilavinimas tau padeda įtvirtinti tavo mano šeimos biudžeto stabilumas. Galbūt man reikėtų padirbėti keletą mėnesių verslą Lietuvoje? Norvegijoje, užsidirbti ir taip atidaryti savo užkandinę? Pagyvensim, pamatysim! – Rajanas: Tiesą pasakius, mano šeimos istorija taip pat susijusi su verslu. Mano Net ir žmona palaiko mano idėjas. tėvas ir broasliai yra verslininkai. Žinoma, mano žinios ir supratimas yra pagrindiniai dalykai, padedantys man stabilizuoti verslą Lietuvoje, bet taip pat yra ir motyvacija, stumianti mane į priekį. 74 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 75

Gyvenimas Užsieniečių registracijos centre Prieglobstį gavusio užsieniečio integracija savivaldybėje Kai Rajanas atvyko į Lietuvą prašyti prieglobsčio, pabėgėlį apgyvendino Už- Pasibaigus socialinės integracijos laikotarpiui Centre, užsieniečio prašymu inte- sieniečių registracijos centre Pabradėje. Jo prieglobsčio procesas buvo atidėlioja- gracijos procesas pratęstas Vilniuje. Kadangi jis gerai šneka lietuviškai, prieglobstį mas dėl techninių priežasčių, bet pabėgėlis buvo kantrus, negalvojo bėgti iš Lietu- gavusiam užsieniečiui nebuvo sunku rasti darbą. Padirbėjęs restorane, prekybos vos. Rajanas yra gabus kalboms, greit perpranta kitą kultūrą ir tradicijas. Jis tvirtai centre, Rajanas nusprendė, kad Vilnius – puiki vieta įgyvendinti savo svajonę. Jis žino, ko gyvenime siekia ir stengiasi realizuoti savo idėjas. Gyvendamas Užsienie- atidarė indišką restoranėlį Vilniaus senamiestyje. Pirmaisiais mėnesiais buvo sun- čių registracijos centre Rajanas mokėsi lietuvių kalbos, noriai dalyvavo įvairiuose kumų dėl reklamos trūkumo. Rajanas Sharma dirbo sunkiai, gerino maisto koky- užsiėmimuose, nekonfliktavo su kitais Centro gyventojais. bę ir stengėsi, kad gaminami patiekalai būtų kuo panašesni į indiškus. Šiuo metu restoranas jau turi nuolatinių klientų, tiek lietuvių, tiek užsieniečių. Rajanui puikiai Užsieniečio veikla Pabėgėlių priėmimo centre sekasi ir jis vėl kuria planus, kaip pradėti dar vieną verslą.

Kai Rajano ir jo žmonos prieglobsčio prašymas buvo patenkintas, jis atvyko – Papasakok apie gyvenimą Vilniuje. Kodėl nusprendei atvykti gyventi į gyventi į Ruklą, į Pabėgėlių priėmimo centrą, kad galėtų dalyvauti socialinės In- Vilnių? Koks pagrindinis iššūkis įsitvirtinant čia? tegracijos programoje. Pabėgėlių priėmimo centro personalas ir socialiniai dar- – Rajanas: Čia man sekasi labai gerai, viskas vyksta beveik taip, kaip ir tikėjausi. buotojai pastebėjo, kad užsieniečiai yra gabūs ir rodo didelį norą integruotis į Vis dar kovoju už savo gerovę, bet jau turiu teigiamų rezultatų, vadinasi, judu tei- Lietuvos visuomenę. Kasdien jis lankė privalomus Pabėgėlių priėmimo centro singa linkme. Iš pradžių turėjau problemą, negalėjau rasti darbo. Laikinai dirbau organizuojamus lietuvių kalbos, kompiuterinio raštingumo, profesinio orientavi- keliuose restoranuose, keletą mėnesių prekybos centre, bet svajojau įkurti savo mo kursus. Jonavos darbo birža suteikė galimybę užsieniečiui lankyti buhalterijos įmonę. Tai nebuvo taip lengva. Man reikėjo sužinoti daug techninės informaci- kursus ir įgyti profesiją. jos, kad galėčiau tinkamai pasirūpinti savo verslu. Supratau, kad gera idėja verslui pradėti būtų atidaryti indiško maisto restoraną. Vieną tokį nusipirkau, nors jis ir – Po prieglobsčio patvirtinimo išvykai į Pabėgėlių priėmimo centrą Ruklo- buvo uždarytas. Keletą dalykų pakeičiau ir atidariau jį iš naujo. Padariau viską, ką je. Koks gyvenimas ten? galėjau, kad tik pagerinčiau maisto kokybę. Žinoma, stengiausi kuo daugiau pasi- – Rajanas: Rukloje gyvenau maždaug vienerius metus. Tai buvo tikrai geras reklamuoti. Taigi dabar mano verslas auga diena iš dienos. Vilnius – daugiakultūris laikas. Ten man buvo suteiktos visos sąlygos, kurių man reikėjo, kad galėčiau gerai miestas ir, žinoma, ekonominio judėjimo centras. Čia yra daugiau galimybių verslui gyventi. Geriausias dalykas PPC Rukloje buvo tas, kad personalas ir socialiniai dar- negu kituose miestuose, štai kodėl nuo pat pradžios aš planavau gyventi Vilniuje. buotojai buvo labai malonūs ir padėjo visokeriopai, jeigu kildavo kokių problemų. Visada tikėjau, kad sunkus darbas atneš gerų rezultatų. Todėl aš džiaugiuosi. Centre suteikiama daug įvairių galimybių, kuriomis pasinaudojus, galima išmokti daug naujų dalykų, bet daugiausia vis dėl to priklauso nuo asmenybės. Per vie- Rekomendacijos ir pastebėjimai dėl Integracijos nerius metus, kol gyvenau PPC Rukloje, išmokau gerai kalbėti lietuviškai. Galėjau programos Lietuvoje lankyti buhalterijos kursus ir net gavau diplomą. Ten gyvendamas sutikau žmonių, kurie gyveno Centre ne pirmus metus, o antrus ar trečius, bet jie vis dar nemokėjo Prieglobstį gavusiems užsieniečiams: lietuvių kalbos. Galiu pasakyti tik tiek, kas neturi noro kažką daryti, niekas jiems h nepadės. Aš esu visiškai patenkintas savo laiku, praleistu PPC Rukloje. h Užsieniečiams trūksta motyvacijos, tačiau ji priklauso nuo paties užsieniečio – Iš Tavo pasakojimo supratau, kad PPC Rukloje pabėgėliams yra suteikia- norų ir planų; h mos visos galimybės ir ten nekyla jokių problemų? h Stengtis kuo greičiau išmokti lietuvių kalbą, lankyti visus PPC organizuojamus – Rajanas: Kol jie gyvena PPC Rukloje, nemačiau jokių problemų. Žinoma, jeigu mokymus; h žmonės ten gyvena ir nesistengia tobulėti ar tobulinti savo gebėjimų, tada atei- h Kuo greičiau pagal galimybes įsigyti profesiją ir susirasti darbą; h tyje jie turės problemų ieškodami darbo ir prisiderindami prie naujos aplinkos ir h Dalyvauti kultūriniame Lietuvos gyvenime. bendruomenės. 76 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 77

– Esi vienas iš sėkmingai Lietuvoje įsikūrusių pabėgėlių, ką galėtum patarti – Kokie yra Tavo ateities planai? kitiems pabėgėliams? – Rajanas: Dabar aš rūpinuosi savo restorano „sėkmingu gyvavimu“, ir po tru- – Rajanas: Mano gyvenimas gerėja, turiu vilties, kad ateityje seksis dar labiau. putį, kai atsiranda daugiau laisvo laiko, galvoju apie indiškų produktų parduotu- Norėčiau pasakyti kitiems pabėgėliams, kad sunkus darbas, ryžtas ir kantrybė yra vės atidarymą. sėkmės pagrindas. Dar vienas dalykas – žmonės turėtų būti dinamiški. Esi pabė- – Tai reiškia, kad nori pasilikti Lietuvoje ilgam? gėlis, atvykęs iš kitos šalies ir bendruomenės, tad reikia pozityviai priimti naują – Rajanas: Taip, iš visų jėgų stengiuosi įsitvirtinti Lietuvoje ilgam. aplinką, kultūrą ir tradicijas. Reikia išmokti vietinę kalbą, daug dalykų priklauso ir nuo paties savęs. Jeigu žinai laiko ir galimybės vertę, tau gali pasisekti visur.

Dirbantiems su prieglobstį gavusiais užsieniečiais: hh Pratęsti integracijos laikotarpį užsieniečiams, kurie nepatenka į pažeidžiamų asmenų grupę, savivaldybėje; hh Padėti užsieniečiams spręsti iškilusius klausimus ir problemas po integracijos laikotarpio. RAHMANO SĖKMĖ

– Tavo nuomone, kokia yra pagrindinė problema pabėgėliams integruotis į lietuvių visuomenę? Ką reikėtų keisti, kad integracija būtų lengvesnė? Trumpa prieglobstį gavusio užsieniečio atvykimo į – Rajanas: Konkrečiai galiu įvardyti keletą dalykų. Pirmiausia, Lietuvos institu- Lietuvą istorija cijos ne taip lengvai, kaip norėtųsi, suteikia galimybę turėti savo verslą žmonėms iš trečiųjų šalių, įskaitant ir pabėgėlius. Antra, ne visi pabėgėliai yra išsilavinę ir Rahmanas (Rahman) (vardas pakeistas pagal jo prašymą) yra 32-ejų metų ne- kvalifikuoti, taigi jiems ne taip lengva susirasti darbą. Vienerių metų integracijos vedęs išsilavinęs afganistanietis. Atvykęs į Lietuvą 2009 m. lapkritį, jis prašėsi prie- periodo dažniausiai būna per mažai. Ir galiausiai trečia, po integracijos periodo globsčio. Rahmanas atvyko čia saugodamas savo gyvybę, nes jo gimtojoje šalyje pabėgėliai yra visiškai ignoruojami visų valstybinių įstaigų. Afganistane vyko ginkluoti konfliktai. Visi Rahmano šeimos nariai buvo turtingi, puikiai išsilavinę. Pats pabėgėlis keletą metų gyveno Kabule, ten studijavo, išmoko Įspūdžiai apie Lietuvą ir ateities planai anglų kalbos. Po studijų grįžęs į savo gimtąjį miestą, jis sulaukė primygtinio ragini- mo prisijungti prie teroristų grupuotės. Rahmanas turėjo du pasirinkimus – prisi- Užsienietis pastebėjo, kad Lietuvoje tikrai galima gyventi ir kitataučiui. Yra su- jungti prie jos arba bėgti iš šalies. Jis nusprendė bėgti iš šalies, nes nenorėjo būti kurtos sąlygos kurti verslą, dirbti, mokytis. Lietuvos žmonės jam pasirodė tikrai to- teroristas. lerantiški, draugiški, norintys padėti užsieniečiui įsikurti svetimoje aplinkoje. Raja- nas planuoja Lietuvoje pasilikti visam laikui. Dabar jis intensyviai dirba norėdamas – Papasakok man truputį apie savo praeitį Afganistane, o tada pasikalbė- sukurti dar vieną verslą. Prieglobstį gavęs užsienietis planuoja Vilniuje atidaryti sime apie šių Tavo dienų gyvenimą Lietuvoje. indiškų prieskonių parduotuvę. – Rahmanas: Afganistanas jau seniai kenčia nuo nuolatinių ginkluotų konfliktų ir pilietinio karo, taigi koks paprasto žmogaus gyvenimas ten gali būti? Kiekviena – Kai pirmą kartą atvykai į Lietuvą, ar Tau nebuvo sunku? diena ten buvo gyventa su baime. Bet kada galėjau būti nužudytas Talibano ko- – Rajanas: Žinoma, kai atvyksti į naują šalį, naujoje vietoje susiduri su daugy- votojų arba JAV pajėgų, jie naudoja raketas, kurios kartais nepataiko į numatytus be problemų vien dėl to, kad jautiesi svetimas naujoje visuomenėje, nepažįstama taikinius, tada žūva daug nekaltų žmonių. Kasdien galvojau, kad vienąkart nelaimė kultūra ir tradicijos. Tačiau po truputį viskas iš lėto dėliojasi į savo vietas. Man gali nutikti ir mano šeimai. Aš normalus žmogus, man nepatinka karas ir smurtas, buvo taip pat – iš pradžių didelė kliūtis buvo kalbos nemokėjimas, todėl suteikiau ir kadangi man grėsė pavojus, pabėgau iš savo šalies. Savo šeimą palikau ne savo pirmenybę kalbos mokslams, ir man pasisekė. noru. 78 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 79

– Ar tu buvai vedęs Afganistane? – Kaip jauteisi, kai Tavo prieglobsčio prašymas buvo patenkintas Lietuvos – Rahmanas: Ne, aš vis dar vienišas. Migracijos departamente? – Ar kiti Tavo šeimos nariai gyvena Afganistane? – Rahmanas: Žinoma, buvau labai laimingas, esu dėkingas Migracijos departa- – Rahmanas: Vienas brolis gyvena Maskvoje, o kitas – Kabule. Mano tėvai gy- mentui už tai, kad padėjo man išsaugoti gyvybę ir patenkino mano prašymą. vena mano gimtajame mieste. – Ar tėvų gyvybei dar ir dabar gresia pavojus? Užsieniečio veikla Pabėgėlių priėmimo Centre – Rahmanas: Tėvai jaučia didelį psichologinį spaudimą, nes talibai kartais atei- Gavęs prieglobsčio patvirtinimą, Rahmanas persikraustė į Pabėgėlių priėmimo na į mūsų namus, jie klausinėja apie mane, gąsdina tėvus sakydami, kad ir kiek aš centrą Rukloje, kad galėtų dalyvauti Integracijos programoje. Būdamas komuni- slapstyčiausi, jie vis tiek vieną dieną mane ras ir skirs mirties bausmę už vengimą kabilus ir socialus jis greitai susibendravo su personalu ir socialiniais darbuotojais. paklusti jiems. Dalyvavo visuose Centro organizuojamuose renginiuose, ekskursijose, domėjosi – Tai reiškia, kad negali grįžti į savo namus ir netgi į savo gimtą ją šalį? Lietuvos tradicijomis. Rahmanas buvo nusiteikęs savo ateitį sieti su Lietuva, todėl – Rahmanas: Ne, kol kas negaliu to net įsivaizduoti. Galbūt tolimoje ateityje, kai pasinaudojo visomis galimybėmis, atsakingai ir rimtai mokėsi kalbos ir kompiuteri- Afganistane bus saugu. nio raštingumo pradmenų. Centre įgyvendinamas projektas suteikė jam galimybę Gyvenimas Užsieniečių registracijos centre dirbti žurnalistu moderatoriumi, rašyti straipsnius ir taip informuoti visuomenę bei kitus užsieniečius. Kiek pasimokęs, jis iš karto išlaikė pirmos kategorijos vals- Kai pirmą kartą Rahmanas atvyko į Lietuvą, jis buvo suimtas ir apgyvendintas tybinį lietuvių kalbos egzaminą ir LR Konstitucijos pagrindų egzaminą. Rahmanas Užsieniečių registracijos centre Pabradėje. Po 6 savaičių Rahmanas buvo perkeltas yra dinamiškas žmogus. Jis greitai prisitaikė prie aplinkos, prie kitos kultūros ir tra- į atvirą zoną Užsieniečių registracijos centre. Centre Pabradėje jis praleido apie 8 dicijų, išmoko naują kalbą. mėnesius, kol LR Migracijos departamentas nagrinėjo jo prašymą dėl prieglobs- čio. Rahmanas pradėjo lankyti lietuvių kalbos pamokas, kurias organizavo Dienos – Po to, kai buvo patenkintas Tavo prieglobsčio prašymas, tu atvykai į Ru- centras. Paprastai kiti prieglobsčio prašytojai atsisako lankyti mokymus, kol nebus klą dalyvauti Integracijos programoje? Kaip tau sekėsi PPC Rukloje? aišku, ar prašymas prieglobsčiui bus patenkintas. – Rahmanas: Dar prieš atvykstant į Ruklą aš daug girdėjau apie tą vietą iš savo Lietuva yra pirmoji šalis, kurioje Rahmanas paprašė prieglobsčio. Jis labai ti- draugų. Girdėjau, kad ten geros sąlygos, vyksta mokymai, reikalingi darbui, ten kėjosi, kad jo prašymas dėl prieglobsčio bus patenkintas, nes Lietuvoje jis jautėsi dirba draugiškas kolektyvas, paslaugūs socialiniai darbuotojai. Kai nuvykau ten, saugiai. Dauguma su Rahmanu atvykusių draugų užsieniečių pabėgo į Vakarų Eu- savo akimis įsitikinau, kad visa tai tiesa. PPC yra kiek tolėliau nuo miesto, tai tylu, ropą, nesulaukę patvirtinimo iš Migracijos departamento. Rahmanas buvo kan- bet vis dėl to ten yra daug veiklos, galima turiningai praleisti laiką. Apgyvendi- trus, ir 2010 m. birželio mėnesį jo prašymas buvo patvirtintas. nimo sąlygos tikrai geros, viskas puikiai pritaikyta. Man patiko ten gyventi nuo pat pirmos dienos. Maždaug vienerius metus gyvenau ten ir niekada nesijaučiau – Koks buvo Tavo gyvenimas Užsieniečių registracijos centre Pabradėje? nuobodžiai. Per laiką, kurį praleidau ten, aš išmokau lietuvių kalbos, lankiau kom- Kur tu gyvenai, kol LR Migracijos departamentas svarstė prieglobsčio prašy- piuterinio raštingumo kursus ir profesinius mokymus. Esu labai patenkintas laiku, mą? praleistu PPC Rukloje. – Rahmanas: Apie šešias savaites buvau sulaikytas. Buvau labai nuliūdęs, jaudi- – Ką manai, ar Ruklos pabėgėlių priėmimo centras turi svarbią reikšmę pa- nausi, bet, kai mane perkėlė į „atvirą“ pastatą, gyvenimas tapo lengvesnis ir lais- dedant pabėgėliams integruotis ir įsitvirtinti Lietuvoje? vesnis. Pradėjau lankyti Dienos centrą, ten organizuojamus lietuvių kalbos kursus, – Rahmanas: Pabėgėlių priėmimo centras man asmeniškai padėjo pradėti nau- dalyvavau įvairiuose užsiėmimuose. Man patiko gyventi URC Pabradėje. „Caritas“ ją gyvenimą čia, Lietuvoje. Dėl kitų pabėgėlių negaliu pasakyti, tik vieną žinau, jei- ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija organizavo daug ekskursijų į gražiausias gu pabėgėlis neturi jokio noro kažką daryti, tada PPC tikrai negali niekuo padėti. Lietuvos vietas. Aš pamačiau Nidą, Palangą, Klaipėdą, Druskininkus ir kitas nuosta- Pabėgėlių priėmimo centras suteikia visas įmanomas technines, materialines ir fi- bias Lietuvos vietas. Nuo to laiko man pradėjo patikti Lietuvos gamta, kultūra, tra- nansines paramas, bet pats pabėgėlis turi sugalvoti būdą, kaip jomis pasinaudoti. dicijos, jūsų žmonės. Nusprendžiau, kad Lietuva – mano svajonių išsipildymo šalis. 80 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 81

Prieglobstį gavusio užsieniečio integracija savivaldybėje – Tu praleidai nemažai laiko Užsieniečių registracijos centre Pabradėje ir Po vienerių metų gyvenimo ir veiklos Rukloje Rahmanas Integracijos programą Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje. Ar ten susidūrei su kažkokiomis proble- pabaigė Jonavoje. Dėl jo sugebėjimų, mokėjimo bendrautasi ir lietuvių kalbos ži- momis, neigiamais dalykais, galbūt kažką reikėtų pakeisti? nių pabėgėlis jau turi darbą. Jis dirba su neįgaliais žmonėmis Rukloje ir turi ateities – Rahmanas: Norėčiau pasakyti savo nuomonę atvirai. Pabradėje, Užsieniečių planų. registracijos centre, „atvirame“ pastate yra geriau negu „uždarame“, tačiau ten yra keletas apribojimų, pavyzdžiui, prieglobsčio prašytojai turi grįžti iki 24 valandos. – Dabar Tu jau kalbi lietuviškai. Kaip manai, lietuvių kalbos mokėjimas pa- Prieglobsčio prašytojai, kurių prašymus jau patenkino Lietuvos Migracijos depar- dėjo rasti darbą? tamentas, ir tie, kas turi „Prieglobsčio korteles“, yra legalūs gyventojai, bet kodėl – Rahmanas: Taip, dabar galiu kalbėti lietuviškai, jau išlaikiau pirmos katego- jie turi grįžti iki 24 valandos? Mano nuomone, tai yra asmens laisvės suvaržymas. rijos valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. Vietinė kalba visada labai svarbi ieškant „Uždarame“ pastate infrastruktūra yra blogesnė. Ten trūksta saugumo. Prieglobs- darbo, tai labai padeda, jeigu gali suprasti, ką kalba žmonės ir jiems atsakyti. Taip čio prašytojai nėra nusikaltėliai, bet kodėl jie turi jaustis kaip suimti? Nepaisant pat kalba naudinga, nes gali susirasti draugų, gali pritapti tave supančioje ben- visų problemų, Dienos centro paslaugos labai geros. Socialiniai darbuotojai drau- druomenėje. Aš jau susiradau darbą, dirbu su neįgaliais žmonėmis Rukloje, turiu giški ir labai padeda. Pabėgėlių priėmimo centre nemačiau jokių problemų, tik su jais bendrauti lietuviškai. Centras įsikūręs tolokai nuo miesto. Gyvendamas Centre pastebėjau, kad nedir- bančiam užsieniečiui neužtenka pašalpos maistui. Rekomendacijos ir pastebėjimai dėl Integracijos programos Lietuvoje Įspūdžiai apie Lietuvą ir ateities planai Prieglobstį gavęs užsienietis dalyvaudamas socialinės Integracijos programoje Prieglobstį gavusiems užsieniečiams: labai domėjosi Lietuvos kultūra, tradicijomis, gamta, šventėmis. Jis dalyvaudavo hh Pabėgėliai turi būti labiau aktyvūs ir daug dirbti; Centro organizuojamose kelionės, didžiulį įspūdį jam padarė Lietuvos gamta, par- hh Mokytis lietuvių kalbos; kai, pilys. Rahmanas planuoja visam laikui pasilikti Lietuvoje. Ateityje nori pradėti hh Įsigyti specialybę; savo verslą. hh Ieškotis darbo ir negyventi iš pašalpų. – Rahmanai, kokie yra Tavo ateities planai? – Kokie yra pagrindiniai sunkumai pabėgėliams įsikurti Lietuvoje? – Rahmanas: Man patinka ši šalis, noriu čia pasilikti visam laikui. Ateityje gal – Rahmanas: Pabėgėlis yra toks žmogus, kuris yra ne savo gimtojoje šalyje, turėsiu savo verslą, tiesą sakant, noriu pradėti jau greitai, todėl dabar stengiuosi jis siekia prieglobsčio svetimoje valstybėje. Naujoje šalyje, svetimoje bendruo- įvertinti rinką. Noriu pradėti kažką išskirtinio. menėje, tarp nepažįstamų žmonių visada būna daug sunkumų dėl bendravimo, – Kaip atvykai į Lietuvą prašyti prieglobsčio? Ar Tavo tikslas buvo čia at- skirtingų kultūrų ir tradicijų, taip pat supratimo apie taisykles ir įstatymus, tada vykti? būna sunku susirasti darbą ir pan. Taigi pabėgėliai turi būti aktyvesni, jiems reikia – Rahmanas: Tiesą sakant, iš pradžių tai nebuvo mano pasirinkta šalis, bet čia daugiau dirbti, kad sėkmingingai integruotųsi naujoje šalyje. Lietuva taip pat turi atvykęs, susižavėjau šia šalimi ir jos žmonėmis. problemų dėl pabėgėlių, bet taip yra visur. – Koks buvo pirmas įspūdis atvykus pirmą kartą į Lietuvą? – Rahmanas: Atvykau čia nelegaliai, tiesiog kirtau Lietuvos ir Baltarusijos sieną. Pasienyje mane ir 3 draugus sučiupo Lietuvos pasieniečiai. Žinoma, mes labai išsi- Dirbantiems su prieglobstį gavusiais užsieniečiais: gandome. Galvojome, kad pasieniečiai elgsis su mumis žiauriai, juk kirtome sieną hh Vykdyti kuo daugiau veiklų, supažindinančių užsieniečius su Lietuva ir jos nelegaliai. Manėme, kad jie ilgam pasodins mus į kalėjimą, bet viskas baigėsi gerai. tradicijomis; Pasieniečiai mus nuvedė į savo biurą, liepė nebijoti ir papasakoti tiesą. Kadangi hh Inicijuoti Pabėgėlių priėmimo centre gyvenančių užsieniečių pašalpų padidi- vertėjas vėlavo, pasieniečiai davė mums maisto. Vienas jų patarė mums prašyti nimo procedūrą; prieglobsčio. Iš pasieniečių elgesio supratau, kad Lietuvos žmonės yra labai geri ir hh Pabėgėlių priėmimo centre organizuoti Konstitucijos pagrindų kursus. 82 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 83

humaniški. Kai mes užpildėme visus reikiamus prieglobsčio prašytojo dokumen- Užsieniečio veikla Pabėgėlių priėmimo Centre tus, pasieniečiai nuvežė mus į Užsieniečių registracijos centrą Pabradėje. Buvome Gyvendamas Pabėgėlių priėmimo centre Safiqas pradėjo uoliai mokytis lie- sulaikyti 6 mėnesius, kol mūsų prieglobsčio prašymą patenkino LR Migracijos de- tuvių kalbos ir kompiuterinio raštingumo pradmenų, dalyvaudavo seminaruose, partamentas. ekskursijose po Lietuvą. Tai padėjo Safiqui susipažinti su nauja kultūra. Užsienietis pradėjo lankyti J. Stanislausko pagrindinę mokyklą, tačiau Safiqas mokyklos ne- baigė, nes labai trūko lietuvių kalbos žinių. Gyvendamas Centre pabėgėlis turėjo galimybę dalyvauti įvairiuose mokymuose ir kuriam laikui įsidarbinti toje įmonėje, kur mokėsi. Jis planavo pasilikti Lietuvoje. Sulaukęs aštuoniolikos metų, pabėgėlis jau gerai kalbėjo lietuviškai. Jis išlaikė valstybinį lietuvių kalbos I kategorijos egza- miną ir LR Konstitucijos pagrindų egzaminą.

– Ar buvai patenkintas savo gyvenimu Pabėgėlių priėmimo centre? NELYDIMI NEPILNAMEČIAI – Safiqas: Taip, buvau labai patenkintas, tai buvo tarsi antri mano namai, o kolektyvas ir socialiniai darbuotojai – šeimos nariai. Dėl šilto ir artimo bendravimo su darbuotojais bei kitais pabėgėliais pasijaučiau taip, lyg nebesirgčiau „namų liga“. Trumpa prieglobstį gavusio užsieniečio atvykimo į Lietuvą istorija Prieglobstį gavusio užsieniečio integracija savivaldybėje Pabėgėlis Safiqas (Safiq) atvyko į Lietuvą 2004 m. prašyti prieglobsčio. Tada Safiqo tolesnė integracija vyko Kaune, kur jis ir norėjo gyventi. Šiame mies- jam buvo 17 metų, jis atvyko vienas – be tėvų ir giminaičių. Pagal Lietuvos Respu- te jau gyveno daug pažįstamų afganų. Safiqas mokėjo lietuvių kalbą, todėl jam blikos įstatymus, nelydimi nepilnamečiai, prieglobsčio prašytojai, gauna valstybės buvo lengviau rasti darbą ir vietinių draugų lietuvių. Safiqas yra labai draugiškas globą. Jie yra apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje. Užsienietis kilęs ir geros širdies vaikinas, taigi dabar jis turi daug draugų lietuvių. Iš pradžių, kai iš Kandaharo miesto Afganistane. Prieglobstį gavęs užsienietis turi dvi seseris ir tik jis atvyko gyventi į Kauną, keletą mėnesių jis buvo bedarbis, tačiau stropiai vieną brolį, visi jie jaunesni. Safiqas savo šalyje baigė septynias klases, profesijos mokėsi, nes norėjo tinkamai pasiruošti valstybiniam antros kategorijos lietuvių kal- neturi. Kadangi šalyje vyksta karas ir yra nesaugu, užsienietis turėjo palikti savo bos egzaminui. Jis išlaikė egzaminą iš pirmo karto, o paskui pradėjo ieškoti darbo. tėvynę ir šeimą. Mokėdamas kalbą jis labai greitai gavo darbą viename iš restoranų, kur išdirbo maždaug vienerius metus. Vėliau jis dirbo greitojo maisto parduotuvėje, kurios – Safiqai, ar galėtum papasakoti, koks buvo Tavo gyvenimas gimtojoje ša- savininkas buvo turkas. Safiqas laikas nuo laiko dirbo įvairius darbus, net ir tada, lyje, Afganistane? kai Lietuvoje buvo ekonominė krizė. 2008-ųjų pradžioje jis ėjo pardavimo vady- – Safiqas: Aš esu kilęs iš Kandaharo miesto Afganistane. Jau nuo senų laikų ten bininko pareigas „Senukų“ parduotuvėje, vėliau „Mega“ prekybos centre Kaune. neramu. Mano gyvenimas buvo geras ir laimingas iki tol, kol Talibano kariai mane Ten dirbo iki 2011-ųjų pabaigos. Jis įgijo daug patirties dirbdamas įvairius darbus, pagrobė. Šis įvykis pakeitė visą mano gyvenimą, aš turėjau palikti savo šalį, namus, o atėjus laikui, nusprendė panaudoti tą patirtį savo versle. Užsienietis beveik bai- šeimą. Man labai pasisekė, kad atvykau į saugią vietą, kur galiu planuoti savo ateitį, gė tvarkyti visus reikiamus dokumentus ir greitai atidarys mažą bei jaukią greito bet labai jaudinuosi dėl savo šeimos Afganistane. maisto parduotuvėlę Kaune. Prieš investuodamas savo pinigus į šį verslą jis gerai – Kiek narių yra Tavo šeimoje? Ar jie saugūs Afganistane dabar? apgalvojo visus rizikos veiksnius, taigi yra tikras, kad jam pasiseks. – Safiqas: Aš turiu tėvus, taip pat dvi seseris ir vieną brolį, jaunesnius už mane. Kai pabėgau iš šalies, tėvai sunerimo dėl mano jaunesniojo brolio. Jie išsigando, – Kokie yra Kaune gyvenantys žmonės? Ar jie draugiški, tolerantiški už- kad ta pati istorija nepasikartotų su broliu, todėl persikraustė į Kabulą. Tikiuosi, sieniečiams? kad mano šeimos nariai Kabule yra saugūs. – Safiqas: Daug kartų girdėjau, kad kauniečiai nėra labai draugiški ir tolerantiški užsieniečiams, bet, mano manymu, taip nėra. Jau 6 metus gyvenu Kaune ir iki šiol 84 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 85

nebuvo jokių problemų, niekada nebuvau diskriminuojamas dėl odos spalvos, Įspūdžiai apie Lietuvą ir ateities planai tautybės ar religijos. Turiu daugybę draugų lietuvių. Vienas draugas lietuvis man Atvykęs į Lietuvą užsienietis nežinojo, ar tikrai jo tolesnis gyvenimas bus Lietu- netgi padėjo rasti darbą „Senukuose“. Dirbau kartu su lietuviais, ir visi jie buvo voje. Apie Lietuvą užsienietis nieko nežinojo. Tačiau pagyvenęs Lietuvoje, Safiqas draugiški. suprato, kad čia yra galimybės apsigyventi, dirbti ir kurti ateities planus, pavyz- džiui, atidaryti mažą, jaukią, naujo stiliaus greito maisto parduotuvę Kaune. Užsie- Rekomendacijos ir pastebėjimai dėl Integracijos nietis norėtų tokių parduotuvių įkurti ir kituose miestuose. programos Lietuvoje – Koks buvo Tavo pirmas įspūdis ir nuomonė, kai atsidūrei Lietuvoje? Prieglobstį gavusiems užsieniečiams: – Safiqas: Buvau labai išsigandęs, kai pasieniečiai mane sulaikė. Galvojau, kad hh Centre suteikiama daug galimybių integruotis į Lietuvos visuomenę, tik užsie- dabar tikrai atsidursiu kalėjime, bet taip neatsitiko, su manimi pareigūnai visą laiką niečiai ne visada jomis pasinaudoja. Siekiant sėkmingos integracijos, būtina elgėsi maloniai. Jie pakvietė vertėją ir visko manęs išklausinėjo. Vertėja pasakė, kad išnaudoti visas teikiamas galimybes. neturėčiau jaudintis – esu saugioje šalyje. Ji patarė prašyti prieglobsčio ir pasakė, hh Pabėgėlis privalo būti iniciatyvus; kad manęs atgal neišsiųs. Labai apsidžiaugiau ir dėkojau dievui. Po to atvykau į hh Lankyti visus užsiėmimus, ypač lietuvių kalbos; Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje. hh Domėtis integracijos tvarka ir jos laikytis; – Kaip manai, ar tavęs laukia gera ateitis Lietuvoje? hh Suteikti kuo daugiau informacijos kitiems, ką tik atvykusiems užsieniečiams, – Safiqas: Kad susikurčiau gerą ateitį, reikia įdėti daug pastangų. Nenoriu me- pasidalyti su jais patirtimi. luoti, tad pasakysiu, jog kartą buvau apsigalvojęs – norėjau išvažiuoti iš Lietuvos į Vokietiją ir ten įsikurti, tačiau supratau, kad ten nebus taip lengva, kaip aš maniau – Kaip manai, ar tos pagalbos ir paramos, kurią teikia Pabėgėlių priėmimo ir kaip pasakojo kiti. Supratau, kad man geriau Lietuvoje pradėti kurti savo verslą centras, užtenka nelydimam nepilnamečiui, prieglobsčio prašytojui? ir ateitį. Galvoju likti čia visam laikui. – Safiqas: Manau, kad taip, bet daug kas priklauso ir nuo paties prieglobsčio – Kokie Tavo ateities planai? prašytojo. Centre yra daug galimybių visiems prieglobsčio prašytojams, tačiau – Safiqas: Turiu daug planų. Noriu daug ką pasiekti gyvenime, tačiau mano kad jie galėtų susikurti geresnį gyvenimą, reikia įdėti daug pastangų. Jie turi steng- norai yra žemiški ir realūs. Netikiu fantazijomis, pasitikiu tik savo jėgomis ir tikiuosi, tis išnaudoti kiekvieną galimybę. kad mane lydės sėkmė. Noriu atidaryti mažą, jaukią, naujo stiliaus greito maisto parduotuvę Kaune. Jau beveik viskas yra paruošta tam. Jeigu man seksis šiame versle, tada bandysiu išplėsti jį ir kituose miestuose. Bet tai vėliau, ateityje. Dirbantiems su prieglobstį gavusiais užsieniečiais: – Ar Tau kas padeda pradėti naują verslą? hh Nustatyti griežtą tvarką dėl lietuvių kalbos užsiėmimų lankymo; – Safiqas: Šiuo metu man nebereikia jokios pagalbos. Noriu padaryti tai pats, hh Organizuoti kuo daugiau susitikimų su visuomene; be kitų pagalbos. hh Teikti psichologinę ir teisinę pagalbą Pabėgėlių priėmimo centre; hh Daugiau domėtis užsieniečio pragyvenimo šaltiniais.

– Kokios pagalbos sulaukei iš darbuotojų? – Safiqas: Galėjo būti daug blogiau, jeigu nebūčiau galėjęs kalbėti ir suprasti lietuviškai. Iš pradžių buvo kiek sunkoka rasti gerą darbą, bet iškart gauti gerą darbą aš ir nesitikėjau, pradėjau dirbti mažoje parduotuvėlėje, bet žvalgiausi, ieš- kojau geresnių variantų. Žinoma, Pabėgėlių priėmimo centras vis dar teikė man reikalingą paramą, taigi nebuvo jokių sunkumų Kaune. 86 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 87

YAMOS INTEGRACIJA SOSTINĖJE kelių kitų pasiūlytų pabėgėlių. Prieglobstį gavusio užsieniečio integracija savivaldybėje Trumpa prieglobstį gavusio užsieniečio atvykimo į Lietuvą istorija Grįžus iš misijos Afganistane, užsieniečiui buvo pasiūlytas darbas Vilniuje. Ya- mos integracija tęsėsi sostinėje. Dažniausiai pabėgėliai iš Afganistano renkasi Kau- Jo vardas – Yama, dabar jam – 26-eri metai. Nuo mažens savo gimtajame kraš- ną, nes ten jau yra apsistoję žmonių iš Afganistano, bet Yama pasirinko Vilnių. Jis te jis matė tik karą ir ginkluotus susirėmimus. Būdamas jaunuolis jis paliko savo nenori apsiriboti vien jam artima bendruomene, o nori gyventi naujoje visuome- tėvynę ir 2009 m. gruodį atvyko į Lietuvą prašyti prieglobsčio. Kartu su juo iš nėje kartu su visais žmonėmis iš skirtingų bendruomenių. Afganistano atvyko dar penki žmonės. Yama puikiai kalba angliškai, taip pat moka urdu kalbą, gali susikalbėti hindi kalba. – Kodėl pasirinkai Vilnių, o ne Kauną, kur gyvena nemažai afganų pabėgė- lių? Ar tau nebūtų buvę lengviau būti su žmonėmis iš gimtosios šalies? Gyvenimas Užsieniečių registracijos centre – Yama: Vilnius yra sostinė, tai daugiakultūris miestas, didžiulis mokslo, verslo, politikos centras. Pamaniau, kad šiame mieste atsivers daugiau galimybių rasti dar- Paprašęs prieglobsčio, užsienietis buvo apgyvendintas Užsieniečių registraci- bą ir atrasti save iš naujo. Kaip žinai, jau radau gerą man patinkantį darbą. Žinoma, jos centre Pabradėje. Jis visada laikėsi vidaus taisyklių, nuo pat pirmų dienų pradė- visada smagiau gyventi savo bendruomenėje, bet nemanau, kad norėčiau būti jo lankyti lietuvių kalbos pamokas, dalyvaudavo daugelyje užsiėmimų, ekskursijų, apribotas, noriu išsilaisvinti. kurias organizavo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija. Po trijų mėnesių gyveni- – Vos prieš tris savaites atvykai į Vilnių, turbūt dar nespėjai susipažinti su mo URC Pabradėje, nesulaukęs sprendimo iš LR Migracijos departamento, jis iš- miestu ir pajausti jo gyvenimo ritmą? vyko į Švediją ir ten pasiprašė prieglobsčio. Švedijoje jo prašymas buvo atmestas, – Yama: Jaučiuosi labai laimingas ir patenkintas savo gyvenimu Vilniuje. Šis nes jo prieglobsčio prašymo klausimas jau buvo svarstomas Lietuvoje. Taigi jam miestas nuostabus, gražus, švarus ir spalvingas. Dažnai gali pamatyti žmogų iš kitos teko grįžti į Lietuvą. Netrukus Migracijos departamentas patenkinto jo prašymą ir šalies, kitatautį. Yra galimybė aplankyti daug kultūrinių, tradicinių renginių, nueiti į suteikė papildomą apsaugą. muzikos koncertus. Per šias tris savaites jau susidraugavau su keliais lietuviais.

– Kai atvykai į Lietuvą pirmą kartą ir paprašei prieglobsčio, sakei, kad no- Rekomendacijos ir pastebėjimai dėl Integracijos rėtum visam laikui čia pasilikti, kad Lietuva tau patinka, bet po kelių savaičių programos Lietuvoje pabėgai į Švediją. Kodėl staiga persigalvojai ir išvykai ten? – Yama: Tada padariau klaidą, mane suklaidino draugai, visai nepagalvojau Prieglobstį gavusiems užsieniečiams: apie savo stabilią ateitį. Esu dėkingas Migracijos departamentui, kad vis dėl to h suteikė man prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvoje. h Pasinaudoti valstybės suteiktomis nemokamomis galimybėmis integruotis (mokymasis lietuvių kalbos, profesinio orientavimo, visuomenės pažinimo Užsieniečio veikla Pabėgėlių priėmimo centre kursų lankymas, profesijos įsigijimas ir t.t.) hh Dalyvauti renginiuose, išvykose ir kitose organizuojamose veiklose. Gavęs prieglobstį Lietuvoje, užsienietis buvo perkeltas gyventi į Pabėgėlių pri- Dirbantiems su prieglobstį gavusiais užsieniečiais: ėmimo centrą Rukloje. Ten jis aktyviai lankė lietuvių kalbos pamokas, užsiėmimus hh Tam tikrom užsieniečių grupėms (pvz., vienišiems užsieniečiams), įvertinus kai kompiuterių klasėje, darbo paieškos kursus, vykdavo į visas organizuojamas eks- kurias aplinkybes, organizuoti ilgalaikę integracijos paramą; kursijas, dalyvaudavo renginiuose. Jis jau mokėjo keletą kalbų, ir dar gerai išmoko hh Suteikti kuo daugiau informacijos užsieniečiams rūpimais klausimais; kalbėti lietuviškai. Jonavos darbo biržos specialistai padėjo, kad užsienietis įgytų hh Padėti užsieniečiams išsinuomoti butą ir susirasti darbą. pastatų apšiltintojo specialybę. Yamai gyvenant Pabėgėlių priėmimo centre, pa- sitaikė galimybė išvykti į karinę misiją Afganistane su Lietuvos kariuomenės Taikos palaikymo padaliniu ir ten vertėjauti. Užsienietis buvo geriausiais kandidatas iš 88 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 89

Įspūdžiai apie Lietuvą ir ateities planai nerimavo, nes buvo atsiskyręs nuo visų ir beveik su niekuo nebendravo. Tai normalu, nes pabėgėlius labai paveikia nauja aplinka, nepažįstami žmonės, be abejo, Atvykęs į Lietuvą prieglobstį gavęs užsienietis buvo šiek tiek sunerimęs, daug ir kalbos nemokėjimas. Sulaikytas žmogus jautė didžiulę įtampą. Daug prieglobs- domėjosi Lietuva, nes iki tol negirdėjo apie šią šalį. Jis žinojo tik tai, kad Lietuva čio prašančiųjų nelegaliai atvyksta į Lietuvą per Rusijos ir Baltarusijos teritoriją, yra Europos Sąjungos šalis, kad čia galima prašyti prieglobsčio, bet nežinojo, koks ten praleidę daug sunkių dienų, kai kurie netgi pabuvoję Rusijos ar Baltarusijos gyvenimas laukia Lietuvoje. Nežinojo, ar jam suteiks pabėgėlio statusą, ar galės kalėjimuose. Prieglobsčio prašytojai sulaikomi tik tam, kad būtų nustatyta jų tapa- ateityje rasti darbą ir užsitikrinti sau saugią ir šviesią ateitį. Tokie klausimai sukosi tybė, ir kol bus priimtas sprendimas svarstyti jų prieglobsčio prašymus Migracijos Yama galvoje. Dabar užsienietis puikiai žino, kad kurs ateitį Lietuvoje. Yama nori departamente. rasti nuolatinį darbą, įsigyti nuosavą butą ir nusipirkti automobilį. Po kurio laiko Jamshedo prieglobsčio prašymas buvo patenkintas Migraci- jos departamente, ir jam buvo suteiktas pabėgėlio statusas. Vėliau jam pavyko – Kaip manai, ar neatsiras ateityje Tau noras vėl išvykti į kitą šalį? pasikviesti iš Afganistano savo žmoną su dukryte. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus – Yama: Mes mokomės iš savo klaidų, manau, nekartosiu tų pačių klaidų. Mano draugijos rūpesčiu jam buvo suteikta visa reikalinga teisinė konsultacija dėl šeimos gyvenimas Lietuvoje krypsta gera linkme, tad planuoju čia įsikurti ilgam. pakvietimo procedūros. Raudonojo Kryžiaus draugijos advokatas padėjo jam su- – Kokie Tavo ateities planai? sitikti su savo šeima. – Yama: Aš esu paprastas žmogus, neturiu didžiulių planų, noriu susirasti nuola- tinį darbą Lietuvoje pagal savo patirtį ir įgūdžius. Kaip dauguma žmonių, norėčiau – Kai atvykai į Lietuvą pirmą kartą ir paprašei prieglobsčio, ar galėjai pati- turėti nors ir mažą, bet nuosavą butą, gal dar automobilį. Tokie mano artimiausi kėti, kad Tau gyventi Lietuvoje bus gera? planai. – Jamshedas: Kai dar gyvenau Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, sutikau ten kelis žmones, kurie pasakojo daug neigiamų dalykų apie Lietuvą. Pasak jų, aš labai suklydau prašydamas prieglobsčio čia, kad tai nevisavertė Europos Sąjun- gos šalis, kad čia pažeidžiamos žmogaus teisės ir t. t. Tokių dalykų prisiklausęs su- nerimau. Kalbėjausi apie tai su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos advokate per pirmąjį susitikimą ir ji atsakė, kad kartais būna tokių žmonių, nusikaltėlių, kurie gyvena uždarame pastate ir visada taip kalba. Ji patarė nesijaudinti, nes prieglobs- čio prašantiesiems Lietuva suteikia visas reikalingas sąlygas – taip pat, kaip ir kitos JAMSHEDO ŠEIMOS INTEGRACIJA JONAVOJE Europos Sąjungos šalys. Ji patikino, kad mano teisės ir laisvė Lietuvoje yra visiškai apsaugotos. Po to pokalbio jaučiausi kur kas ramiau. Po dviejų savaičių aš buvau perkeltas į atvirą pastatą ir gyvenau ten kartu su kitais prieglobsčio prašytojais. Trumpa prieglobstį gavusio užsieniečio atvykimo į Lietuvą istorija Užsieniečio veikla Pabėgėlių priėmimo centre Jo vardas Jamshedas ( Jamshed), jam 28-eri metai, jis atvyko į Lietuvą 2009-ųjų Pabėgėlių priėmimo centras suteikė gyvenamąją vietą ne tik Jamshedui, bet lapkritį ir paprašė prieglobsčio. Jamshedas paliko savo gimtąją šalį, nes gyvybei ir jo žmonai bei dukrai. Apie vienerius metus jis su šeima gyveno Centre, ir jie grėsė pavojus – jam grasino susidorojimu Talibano kovotojai. Jamshedas į Lietuvą buvo labai patenkinti ten praleistu laiku. Centro personalas ir socialiniai darbuo- atvyko nelegaliai kirsdamas valstybės sieną. tojai buvo patenkinti Jamshedo elgesiu ir jo pasiekimais. Jamshedas laikėsi Centro taisyklių ir nuostatų, gerbė Centro socialinius darbuotojus ir kitą personalą. Jis Gyvenimas Užsieniečių registracijos centre lankė lietuvių kalbos pamokas ir kompiuterinio raštingumo užsiėmimus, dalyvaudavo renginiuose. Užsienietis įgijo dažytojo profesiją. Pabėgėlių priėmimo centre Užsienietis pasiprašė prieglobsčio ir buvo įkurdintas Užsieniečių registracijos Jamshed šeima susilaukė dar vieno vaiko. centre Pabradėje. Jamshedas ir penki jo tėvynainiai buvo sulaikyti, kol jų prie- globsčio prašymai buvo svarstomi LR Migracijos departamente. Jamshedas labai 90 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 91

hh Laikytis visų teisinių įsipareigojimų. – Tu gyvenai Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, po to Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, ar turi ką pasakyti apie šias institucijas? Dirbantiems su prieglobstį gavusiais užsieniečiais: – Jamshedas: Užsieniečių registracijos centre apsaugos darbuotojai, socialiniai hh Kuo daugiau suteikti informacijos apie Socialinės integracijos programą; darbuotojai, sveikatos apsaugos darbuotojai – visi labai geranoriški. Maistas ir hh Padėti užsieniečiams susigaudyti naujoje aplinkoje, supažindinti su tradicijo- gyvenimo sąlygos taip pat neblogi, bet buvo ir nepatogumų. Pavyzdžiui, kiek mis, kultūra; vieną kartą išeinant iš Užsieniečių registracijos centro teritorijos reikia prašyti hh Mokymus užsieniečiams rengti naudojant jiems suprantamus įdomius meto- leidimo, bet kartais to leidimo nesuteikia. Dauguma darbuotojų kalba rusiškai, o dus. ne angliškai ar lietuviškai. Pastatai nėra labai gerai pritaikyti gyventi pabėgėliams. Prieglobsčio prašantieji turi gyventi kartu su kitais, išpažįstančiais kitą religiją, jie Įspūdžiai apie Lietuvą ir ateities planai atvykę iš įvairių šalių, regionų, dėl kalbos ar kitų skirtumų kartais atsiranda nesu- sipratimų, iškyla konfliktų. Padedant Vilniaus arkivyskupijos „Caritui“ ir Lietuvos Užsienietis yra sužavėtas Lietuvos gamta ir kultūra. Atvykęs į Lietuvą, užsienie- Raudonojo Kryžiaus draugijai prieglobsčio prašančiųjų gyvenimas Užsieniečių tis mokėjo tik savo gimtąją kalbą, dar truputį kalbėjo angliškai. Jam buvo sunku, registracijos centre Pabradėje yra šiek tiek lengvesnis. Pabėgėlių priėmimo cen- nes negalėjo su kitais užsieniečiais ir darbuotojais pasikalbėti, įvardyti savo pro- tras Rukloje – tikrai puiki vieta pabėgėliams. Pabėgėliai čia gali jaustis kaip savo blemų. Į Lietuvą jis atvyko vienas, tik po to atsirado galimybė prisijungti šeimai. namuose, o personalas ir socialiniai darbuotojai yra lyg šeimos nariai. Viskas pui- Nerimas dėl Afganistane likusios šeimos jam trukdė integruotis ir mokytis kalbos. kiai suorganizuota, gyvenimo sąlygos geros, visi patogumai prieinami. Pabėgėlių Kai visa šeima jau buvo kartu, užsienietis pradėjo noriai dalyvauti visuose užsiė- priėmimo centras – tai vieta, kur pabėgėliai pradeda naują gyvenimą. mimuose, stropiai mokėsi lietuvių kalbos, jis įgijo specialybę, vaiką leido į vaikų darželį. Jamshed jautė pareigą išlaikyti šeimą. Dabar jis gyvena Jonavoje, užsiregis- Prieglobstį gavusio užsieniečio integracija savivaldybėje travo į darbo biržą ir laukia darbo pasiūlymo. Žmona augina mažamečius vaikus. Pasak šeimos, jiems viskas Lietuvoje patinka – žmonės, gamta. Jamshedo šeima apsisprendė likti Lietuvoje visam laikui. Visai neseniai jis su šeima persikėlė savarankiškai gyventi į Jonavą. Jamshedo dukra lanko darželį Jo- – Ar tikiesi greitai rasti darbą? navoje. Jų šeima gauna finansinę paramą tam, ieško darbo ir siekia įsitvirtinti Lie- – Jamshedas: Aš lankiau profesinius kursus, todėl dabar galiu dirbti dažytoju. tuvoje. Vasarą prasidės daugiau statybų, tikiuosi rasti darbą.

– Neseniai persikėlei su šeima į Jonavą, kur vyksta tolesnė šeimos ntegraci- ja. Kaip jums sekasi savarankiškai gyventi ir socialiai integruotis į vietinę ben- druomenę? – Jamshedas: Tai tik pradžia, integracija – labai ilgas procesas naujoje bendruo- menėje, aš esu iš kitos šalies, išpažįstu kitą religiją, priklausiau kitokiai bendruomenei, taigi man prireiks nemažai laiko, kad pritapčiau. Man reikia laiko priprasti, su- sipažinti ir išmokti daug naujų dalykų. Aš su šeima išsinuomojau dviejų kambarių butą – mes patogiai įsikūrėme. Dabar ieškau darbo.

Rekomendacijos ir pastebėjimai dėl Integracijos programos Lietuvoje

Prieglobstį gavusiems užsieniečiams: hh Noriai dalyvauti visose organizuojamose veiklose; hh Mokytis lietuvių kalbos; 92 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 93

MANO DRAUGO IŠ IRAKO ISTORIJA Gyvenimas Užsieniečių registracijos centre LR Migracijos departamentui priėmus jo prašymą, Hasanas buvo perkeltas į Trumpa prieglobstį gavusio užsieniečio atvykimo į Užsieniečių registracijos centrą Pabradėje, kur gyveno 8 mėnesius. Čia jis pasirodė Lietuvą istorija kaip išsilavinęs, kultūringas, visada pasiruošęs sunkiai dirbti, turintis tvirtų morali- nių įsitikinimų žmogus. Dėl gero elgesio ir pagarbos aplinkiniams jis buvo mėgsta- 29-erių metų irakietis Hasanas (Hasan) į Lietuvą atvyko prašyti prieglobsčio mas visų darbuotojų. Hasanas įrodė, kad yra rimtas prieglobsčio prašytojas, tvirtai 2006 m. balandį. Jis priklausė musulmonų sunitų bendruomenei, gyveno Bagda- nusiteikęs dėl savo ateities. de. Iš Irako bėgo, kad apsaugotų savo gyvybę nuo karo ir teroristų atakų. Hasanas Hasanas lankė lietuvių kalbos paskaitas, kurias organizavo Lietuvos Raudonojo pateko į Lietuvą per Maskvą (Rusiją), kirtęs Lietuvos–Baltarusijos sieną. Pasienyje jį Kryžiaus organizacija. Per 8 mėnesius jis nepraleido nė vieno lietuvių kalbos už- sulaikė Lietuvos pasienio apsauga. Hasanas net nesuprato jau esąs Europos Sąjun- siėmimo ir netrukus jau galėjo susikalbėti lietuviškai. Migracijos departamentas gos šalyje, taip pat nieko nežinojo apie Lietuvą. Hasanui teko pabūti Rusijos kalė- suteikė jam papildomą apsaugą. Toliau Hasano socialinės integracijos procesas jime, kur jis turėjo didelių problemų. Manydamas kad Lietuvoje bus taip pat, kaip vyko Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje. ir Rusijoje, jis net neprašė prieglobsčio. Jo tikslas buvo pasiekti Švediją. Kadangi Hasanas kirto Lietuvos sieną nelegaliai ir iš karto nepaprašė prieglobsčio, Lietu- Užsieniečio veikla Pabėgėlių priėmimo centre vos teismas skyrė jam 6 mėnesius kalėjimo. Čia jis sužinojo apie Lietuvą daugiau: kad Lietuva priklauso ES, kad čia garantuojamos geros gyvenimo sąlygos pabėgė- PPC darbuotojai visada pasiruošę suteikti pagalbą pabėgėliams, norintiems liams, suteikiamas prieglobstis, kaip ir kitose ES šalyse. Pamatęs, kad kalėjimas čia įsitvirtinti Lietuvoje ir kurti čia geresnę ateitį. Tai yra viena institucijų, padedan- nėra toks baisus kaip Rusijoje, jis paprašė prieglobsčio. Iš Lietuvos išvyko 2008 m. čių pabėgėliams Lietuvoje susikurti geresnį gyvenimą. Centras – tai tarsi bendri ieškodamas geresnio gyvenimo kitose Europos Sąjungos šalyse. Dabar jis grįžo į pabėgėlių namai. Čia pabėgėliams suteikiamos visos galimybės gilinti žinias ir at- Lietuvą ir nori įsikurti Vilniuje. Daugiau nei trejus metus Hasanas keitė Europos Są- skleisti savo sugebėjimus, įtvirtinti kvalifikacijas, deja, bet ne visi geba pasinaudoti jungos šalis, tačiau niekur negalėjo įsitvirtinti visam laikui. Užsienietis sunkiai dirbo šia galimybe. Tai priklauso nuo pabėgėlio interesų. Pabėgėliai, rimtai nusiteikę ir ir, susitaupęs šiek tiek pinigų, nori kurti savo verslą Vilniuje. pasiryžę siekti sėkmingos ateities, gali gauti daug naudos. Hasan troško rasti sė- kmę, todėl gyvendamas Rukloje labai stengėsi išnaudoti visas savo galimybes. Jis – Labas Hasanai, kaip Tau sekasi? Sveikinu vėl sugrįžus į Lietuvą. lankė visas lietuvių kalbos paskaitas, kompiuterinio raštingumo ir kitus Centro or- – Hasanas: Ačiū, man sekasi gerai. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau grįžau į Lie- ganizuojamus užsiėmimus, dalyvaudavo renginiuose ir veiklose, kurios buvo jam tuvą. Vos tik atvykau, susitikau su senais draugais, pažįstamais, iškilo daug gražių naudingos bendraujant su Lietuvos žmonėmis. Ir, svarbiausia, visas užduotis jis prisiminimų. atlikdavo puikiai. Rukloje praleistas laikas davė rezultatų – jis jau galėjo bendrauti – Man atrodo, kad ir būdamas užsienyje negalėjai pamiršti Lietuvos. Ar lietuviškai. Be to, netrukus jis gavo paramą socialinei integracijai mieste pradėti. tai tiesa? – Hasanas: Kaip gi aš galiu pamiršti Lietuvą – tai šalis, kuri suteikė man galimybę Prieglobstį gavusio užsieniečio integracija savivaldybėje susikurti naują gyvenimą Europoje. Mėgavausi kiekviena čia praleista diena, man Hasano nuomone, Vilnius – tai daugiakultūris miestas, todėl kiekvienas gali ras- labai patiko gyventi tiek Rukloje, tiek Vilniuje. Čia susiradau draugų ir iš kitų šalių. ti galimybę jame įsitvirtinti. Be to, gyvenimas Vilniuje įdomesnis, nes tai Lietuvo – Jeigu Tu gerai jauteisi Lietuvoje ir patiko čia gyventi, tai kodėl išvažiavai sostinė. Hasanas pasirinko Vilnių ir gavo paramą šiame mieste tęsti savo socialinę į kitą šalį? integraciją. Lietuvos Raudonasis Kryžius padėjo jam rasti darbą viešbutyje. Ha- – Hasanas: Tai buvo išgyvenimo klausimas, mano nuomonė apie Lietuvą buvo sanas dirbo ten 1,5 metų, per tą laiką jis susipažino su lietuvaite – jie tapo gerais ir liks gera, tikrai noriu praleisti visą savo laiką čia, problema yra ta, kad buvau pa- draugais, vėliau įsimylėjo ir nusprendė susituokti. Kaip tik tuo laikotarpiu pasau- puolęs į labai sudėtingą situaciją. Bandžiau rasti sprendimą ir išbristi iš sunkumų, linė finansinė krizė paveikė ir Lietuvą: sukūręs šeimą, Hasanas turėjo daugiau po- bet man nepavyko. Tada pamaniau, kad geriau bus laikinai išvykti dirbti į kitą šalį. reikių, jo žmona prarado darbą prekybos centre, o jo paties alga sumažėjo. Taigi Hasanas nusprendė išvykti į užsienį užsidirbti pinigų pragyvenimui. 94 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 95

Rekomendacijos ir pastebėjimai dėl Integracijos AMANULLAHO ISTORIJA LIETUVOJE programos Lietuvoje

Prieglobstį gavusiems užsieniečiams: Trumpa prieglobstį gavusio užsieniečio atvykimo į hh Pasinaudoti Pabėgėlių priėmimo centre suteiktomis galimybėmis mokytis; Lietuvą istorija hh Pats užsienietis turi parodyti visus savo sugebėjimus; Užsienietis Amanullahas (Amanullah) Lietuvoje gyvena pastaruosius aštuone- hh Parodyti norą integruotis Lietuvoje ir tiksliai numatyti savo ateitį. rius metus, nuo 2005 m. Jam 35-eri, jis nevedęs. Į Lietuvą atvyko neturėdamas Dirbantiems su prieglobstį gavusiais užsieniečiais: jokio išsilavinimo. Amanullahas visą laiką savo šalyje jautėsi nesaugiai, todėl ir ne- hh Modernizuoti mokymo bazę; simokė. Afganistane vyksta karas, todėl jam teko palikti savo gimtąją šalį ir ieškoti hh Kuo daugiau dirbti su užsieniečiais individualiai; saugesnės aplinkos. Jo šeima liko Afganistane. hh Suteikti užsieniečiams daugiau savarankiškumo. Gyvenimas Užsieniečių registracijos centre Įspūdžiai apie Lietuvą ir ateities planai Kaip ir visi į Lietuvą nelegaliai patekę užsieniečiai, pirmiausia Amanullahas at- Gyvendamas URC Pabradėje Hasanas suprato, kad Lietuvoje sudaromos geros sidūrė Užsieniečių registracijos centre Pabradėje. Ten jis pasiprašė prieglobsčio ir gyvenimo sąlygos ir yra visokių galimybių kiekvienam prieglobsčio prašytojui. Lie- laukė Migracijos departamento sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo. Tuo metu tuvos visuomenė – labai draugiška prieglobsčio prašytojams, lietuviai tolerantiški jaunas vaikinas mokėsi lietuvių kalbos, kadangi jam sunku buvo susikalbėti su ki- kitoms religijoms, tradicijoms ir papročiams, supranta kultūrų skirtumus. Pabradė- tataučiais ir Centro darbuotojais. Užsienietis atvyko į Lietuvą mokėdamas tik savo je jis artimiau susipažino su Lietuva ir jos gyventojais. Hasanas pakeitė nuomonę gimtąją kalbą. ir nusprendė likti Lietuvoje visam laikui. Užsienietis planuoja atidaryti mažą greito maisto restoranėlį Vilniuje. Jo ateities planai susiję tik su Lietuva. Užsieniečio veikla Pabėgėlių priėmimo centre

– Kokie dabar yra Tavo ateities planai Lietuvoje? Amanullahas gavo papildomą apsaugą iki 2005 m. pabaigos ir pradėjo gyventi – Hasanas: Aš planuoju atidaryti mažą ir jaukų greito maisto restoraną Vilniuje. Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje. Savo gimtojoje šalyje jis nebuvo baigęs net Vakar Vilniaus senamiestyje apžiūrinėjau armėnų restoraną, dabar pradėsiu dery- vidurinės mokyklos. Amanullahui buvo be galo sunku mokytis kalbėti lietuviškai, bas su šio restorano savininku dėl patalpų pardavimo. Tikiuosi Vilniuje greit turėti nes jis prastai mokėjo ir anglų bei rusų kalbas. Vis dėlto jis dėjo visas pastangas savo verslą. įgyti lietuvių kalbos pagrindus. Amanullahas lankė su darbo paieškomis susijusius – Malonu tai girdėti. Hasanai, linkiu, kad Tavo planai išsipildytų. Matau, PPC rengiamus seminarus, aktyviai dalyvaudavo ekskursijose po daugelį Lietuvos kad Tu tikrai pasiryžęs nuolat gyventi Lietuvoje, taip? miestų ir istorinių vietovių. Tai padėjo jam geriau suprasti Lietuvos kultūrą, pažinti – Hasanas: Tvirtai nusprendžiau sunkiai dirbti ir susidoroti su visomis kliūti- gamtą, susipažinti su vietos gyventojais. mis, tad tikrai nebeišvažiuosiu iš šios šalies. Juk jeigu žmogus neranda vietos ir vis Jis aktyviai dalyvavo Ruklos pabėgėlių priėmimo centre organizuojamuose kal- bando vykti šen bei ten ieškodamas kur geriau, jis niekada nesusikurs stabilaus bos kursuose ir išlaikė valstybinį lietuvių kalbos pirmos kategorijos ir Konstitucijos gyvenimo, o stabilus gyvenimas vienoje vietoje yra laimingos ateities pagrindas. pagrindų egzaminą. Padedant PPC ir Jonavos darbo biržai, po metų jis gavo gali- mybę Kaune mokytis automechaniko profesijos.

– Dabar pakalbėkime apie Tavo kvalifikaciją ir profesiją, įgytą gimtojoje šalyje? Ar mokeisi Lietuvoje? – Amanullahas: Jei kalbame apie akademinę kvalifikaciją, tai aš neturiu kuo pa- sigirti, dėl daugelio aplinkybių aš negalėjau tęsti mokslų gimtojoje šalyje. Lietuvo- je aš išlaikiau pirmos ir antros kategorijos valstybinės kalbos egzaminus, mokiausi 96 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 97

Konstitucijos, išlaikiau teisės egzaminą. Turiu vairuotojo pažymėjimą ir autome- Kaune, visur keliauja savo nauju automobiliu, verslo reikalais lankosi daugelyje Eu- chaniko diplomą. ropos šalių. Lietuvoje jis laimingas. – Malonu girdėti, kad išlaikei valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, tai tikrai puiku. Tikriausiai daugelis lietuvių taip gerai niekada ne- – Ar Tu gali dirbti? Jei taip, papasakok apie savo patirtį, kaip radai darbą studijavo Lietuvos Konstitucijos, o Tu išlaikei šį egzaminą, ir padarei didelį, Lietuvoje? pagyrimo vertą darbą. Nuostabu. Kas padėjo išmokti kalbą, Konstituciją ir – Amanullahas: Taip, aš turiu teisę dirbti. Iš pradžių aš gavau darbą statybose, teisės aktus? Kas parėmė finansiškai? bet buvo labai sunku, o darbas buvo tik sezoninis. Tada radau darbą „Senukų“ – Amanullahas: Labai ačiū už pagyrimą. Ruklos centras suorganizavo kalbos prekybos centre, tačiau tai tikrai nebuvo mano mėgstamas darbas, todėl nenulei- kursus Kaune, o aš turėdamas laisvo laiko studijavau Konstitucijos pagrindus ir dau rankų ir vis stengiausi rasti geresnį. Pagaliau pavyko surasti tokį, apie kurį aš Lietuvos Respublikos įstatymus. Kai pakankamai daug išmokau, tada lengvai išlai- visada svajojau: kurį laiką dirbau automechaniku viename automobilių priežiūros kiau egzaminą. centre, o dabar aš turiu savo verslą ir galiu pasakyti, kad visai gerai man sekasi jį plėtoti. Prieglobstį gavusio užsieniečio integracija savivaldybėje – Kas padėjo Tau išmokti kalbą, baigti vairavimo kursus ir sukurti savo verslą? Aš turiu galvoje, kas padėjo finansiškai, kas palaikė? O gal investavai PPC leido jam pasirinkti Lietuvos miestą, kuriame jis norėtų gyventi, ir jis pasi- savo pinigus? rinko savo gyvenamąją vietą Kaune. Amanullahui patiko Kaunas, nes jis čia mokėsi, – Amanullahas: PPC Rukloje suorganizavo man Kaune kalbos kursus, sumokėjo susirado draugų, todėl jam nebuvo sunku rasti butą. Gyvendamas Kaune jis gavo už vairavimo pamokas per Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugiją. Kaip ir PPC, galimybę mokytis vairavimo, per 6 mėnesius sėkmingai baigė vairavimo kursus, Draugija taip pat teikia man kai kurią techninę ir teisinę pagalbą, kad galėčiau kurti gavo vairuotojo pažymėjimą. Taigi dabar jam reikėjo rasti tik darbą. Darbo paieš- savo verslą. kos truko 3 mėnesius: jis rado pagalbininko darbą statybos bendrovėje, ir nors darbas neatitiko jo išsilavinimo, bet vis tiek tai buvo būdas užsidirbti pinigų išgy- Rekomendacijos ir pastebėjimai dėl Integracijos venimui ir savoms išlaidoms padengti. Jis dirbo keturis mėnesius, tačiau prasidėjus programos Lietuvoje žiemai, statybos darbai sulėtėjo. Bendrovė jam pasiūlė dirbti tik keletą dienų per savaitę, todėl jis atsisakė šio darbo ir vėl pradėjo ieškoti kito. Po kelių mėnesių jis Prieglobstį gavusiems užsieniečiams: rado kitą darbą „Senukų“ parduotuvėje, „Megos“ prekybos centre. Šis darbas taip h pat neatitiko jo kvalifikacijos, tačiau Amanullahas pagerino savo darbo įgūdžius. h Žinoti, ko nori, ir siekti užsibrėžto tikslo; h Po 6 mėnesių jo atlyginimas buvo padidintas, tačiau jis jau beveik viską žinojo, dar- h Rodyti iniciatyvą; h bas pasidarė nuobodus. Amanullahui norėjosi kažko daugiau, o noras veikti yra h Mokytis kalbos. tolygus tiesiam keliui savo svajonės link. Amanullahas turėjo daug naudingų žinių Dirbantiems su prieglobstį gavusiais užsieniečiais: apie automobilius ir automobilių dalis, juk jis mokėsi automechaniko darbo. Taigi hh Organizuoti profesionalius kalbos kursus; jam pradėjo svajoti apie savo verslą. Kai žmonės turi didelį ryžtą įgyvendinti savo hh Atnaujinti Pabėgėlių priėmimo centre Kompiuterių klasę; svajones, jie sunkiai dirba ir palaipsniui pasiekia tikrąją savo svajonę. Amanullahas hh Nustatyti pabėgėlių sugebėjimus ir skatinti juos panaudoti įgytas žinias; taip pat turėjo didelį ryžtą pakeisti savo gyvenimą. Jis sugalvojo, kaip gali susieti hh Paskatinti pabėgėlius, kurių tikslas yra mokytis kalbos ir įgyti profesinių žinių, savo žinias apie automobilius, patirtį, įgytą dirbant ankstesniuose darbuose, su kurias vėliau būtų galima pritaikyti dirbant Lietuvoje. savo svajone turėti verslą. Jis pradėjo pirkti senus automobilius ir jų dalis už mažą kainą, tada visa tai remontuodavo pats ir parduodavo gaudamas gerą pelną. Jo – Ką tu norėtum pasiūlyti PPC, kad šis galėtų efektyviau įgyvendinti pabė- verslas pradėjo duoti pelną iš pat pradžių, todėl jis pradėjo galvot dar optimistiš- gėlių Integracijos programą? kiau. Amanullahas nusprendė išplėsti savo verslą. Jis pradėjo siųsti suremontuotus – Amanullahas: Norėčiau pasiūlyti PPC organizuoti profesionalius kalbos kur- automobilius į Centrinės Azijos šalis ir pardavinėti juos ten. Dabar Amanullahas sus, išplėsti kompiuterių klasę, nes IT labai sparčiai tobulėja. Taip pat būtų labai dar labiau išplėtė savo verslą – turi keletą partnerių Lietuvoje. Jis nusipirko butą naudingi seminarai ir paskaitos pabėgėliams apie tai, kaip ieškoti darbo, kaip pa- 98 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 99

rašyti geresnį CV, motyvacinį laišką darbdaviui, kaip gerai pasirodyti darbo in- GUBANI ŠEIMOS INTEGRACIJA terviu metu. Daugiau paskatinti tuos pabėgėlius, kurių tikslas yra mokytis kalbos ir įgyti profesinių žinių. Svarbu padėti nustatyti pabėgėlių sugebėjimus ir skatinti Trumpa prieglobstį gavusios užsienietės atvykimo į juos panaudoti įgytas žinias. Lietuvą istorija Įspūdžiai apie Lietuvą ir ateities planai Jos vardas Gubani, jai –32-eji. Kartu su savo neregiu vyru 2007 m. ji atvyko į Lietuvą prašyti prieglobsčio. Kai Gubani atvyko į Lietuvą, Čečėnijoje buvo pažei- Užsienietis puikiai integravosi į Lietuvos visuomenę, pats savarankiškai dirba džiamos žmogaus teisės, įsigalėjęs banditizmas, žmonių grobimai ir žudymai. Pa- ir išlaiko save. Pasak jo, tik suteiktos galimybės ir didelis jo noras padėjo pasiekti grindinė priežastis, kodėl Gubani paliko savo gimtinę yra ta, kad jos vyras Adamas rezultatų. Užsieniečiui labai patinka Lietuvoje, kadangi čia gyvena nemažai jo tau- patyrė smurtą, prievartą, kankinimus iš Rusijos armijos kareivių dėl savo politinių tiečių. Amanullahas planuoja ir toliau gyventi Lietuvoje, plėsti savo verslą. požiūrių. Jis buvo kankinamas elektrošoku, dėl to netgi apako. Kai Lietuvos migracijos tarnyba sužinojo, kad Gubani vyras Adamas buvo žiauriai kankinamas ir – Tavo nuomone, kas padėjo Tau tapti profesionaliu darbuotoju, o dabar dėl to prarado regėjimą, jie labai rimtai išnagrinėjo Adamo prieglobsčio prašymą. ir darbdaviu Lietuvoje? Adamas buvo nusiųstas į medicinos įstaigą tam, kad būtų patikrintas jo regėjimas. – Amanullahas: Trumpai kalbant, visi PPC organizuojami kursai ir mokymai, mano pasiryžimas, užsispyrimas ir, žinoma, mano sunkus darbas. – Ar esi patenkintas, kad atvykai gyventi į Lietuvą? Gyvenimas Užsieniečių registracijos centre – Amanullahas: Taip, žinoma, aš esu laimingas gyvendamas Lietuvoje, nes aš Gubani ir jos vyras praleido beveik vienerius metus Užsieniečių registracijos jaučiuosi saugiai ir patogiai, turiu savo verslą čia. Turiu laisvę judėti ir galiu laisvai centre, Pabradėje. Įprastai ištirti prieglobsčio prašymą užtrunka apie šešis mėne- pasirinkti savo profesiją, galiu tvirtai pradėti savo naują gyvenimą čia. Nors Lie- sius, bet Gubani ir Adamo byla buvo labai sudėtinga, todėl prireikė daugiau laiko, tuva maža, bet ji yra puiki šalis, man čia patinka. Aš jau daugiau nei aštuonerius kad nuodugniai viskas būtų išsiaiškinta. Kai medikai patvirtino, kad Gubani vyras metus gyvenu Lietuvoje ir čia jaučiuosi kaip savo gimtinėje. Aš laimingas čia. prarado regėjimą dėl kankinimų, Migracijos departamentas suteikė jiems pabėgė- lio statusą ir leidimą gyventi Lietuvoje. Kai Gubani gyveno Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, jos kasdienis gyvenimas buvo labai aktyvus ir užimtas. Nuo pat pradžių, kai tik atvyko į Lietuvą, ji nešvaistė savo laiko, pradėjo mokytis lietuvių kalbos. Ji lankė Lietuvos Raudono- jo Kryžiaus draugijos organizuotus kursus. Dažniausiai čečėnų moterys šeimose yra suvaržytos, jos turi rūpintis savo vyru ir vaikais, todėl ir apsigyvenus Lietuvoje, jų gyvenimas nelabai skyrėsi nuo ankstesnio. Tačiau Gubani buvo kitokia. Ji supra- to, kad reikia priimti naują aplinką, kultūrą ir tradicijas tam, jog greičiau ir lengviau galėtų integruotis į naują visuomenę, kad tvirčiau galėtų pradėti naują gyvenimą. Taip pat ji suprato, kad išmokusi kalbą lengviau susiras darbą.

Užsienietės veikla Pabėgėlių priėmimo centre Kai Gubani persikraustė į Pabėgėlių priėmimo centą Rukloje, ji ir toliau tobulino savo lietuvių kalbos žinias. Nors Gubani ir rūpinosi savo vyru kasdien, vis tiek ji rasdavo laiko mokslams, lankė lietuvių kalbos pamokas, kompiuterių kursus. Ji išlaikė pirmos, o vėliau ir antros kategorijos lietuvių kalbos egzaminus. Lietuvių kalba yra viena seniausių pasaulyje, ji taip pat yra ir labai sudėtinga. Yra nedaug 100 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 101

užsieniečių, mokančių sklandžiai kalbėti lietuviškai. Bet Gubani yra viena iš jų. Gu- padėdavo man juo pasirūpinti. Bet kokiu atveju esu nusiteikus optimistiškai, kad bani ne tik talentinga, ji – protinga ir labai drąsi. Protinga, nes sugebėjo išlaikyti galėčiau kovoti su kiekvienu gyvenimo iššūkiu. pusiausvyrą tarp jos religinių įsitikinimų ir naujos kultūrinės aplinkos. Dėl to ji niekada neturėjo didelių problemų savo šeiminiame gyvenime ir bendruomenėje. Rekomendacijos ir pastebėjimai dėl Integracijos Pagal pasiektus rezultatus Gubani galėjo baigti Integracijos programą anksčiau, programos Lietuvoje bet gyveno su vyru Pabėgėlių priėmimo centre šiek tiek ilgiau. Ten jai buvo leng viau rūpintis savo vyru, jai padėdavo ir socialiniai darbuotojai. Prieglobstį gavusiems užsieniečiams: Kartais jai vienai būna labai sunku tinkamai pasirūpinti juo, o Centre jam buvo hh Stengtis įgyti profesiją ir susirasti darbą; suteikiama labai gera socialinių darbuotojų priežiūra, juo rūpinosi gydytojai ir kiti hh Suprasti, kad Integracijos programa baigsis, ir vėliau reikės gyventi savarankiš- pabėgėliai. Be to, Pabėgėlių priėmimo centras organizuoja daug kultūrinių ir tradi- kai. cinių renginių, ekskursijų į daugelį miestų, istorinių Lietuvos vietų. Tokie renginiai Dirbantiems su prieglobstį gavusiais užsieniečiais: yra labai naudingi Gubani vyrui, tai viena galimybių jam pabendrauti su tėvynai- niais ir kitais bendruomenės nariais. Jis jausdavosi laimingas ten. Dėl šių priežasčių hh Palengvinti įsidarbinimo galimybes užsieniečiams; jų šeima gyveno Centre ilgesnį laiką. Bet visam laikui ten pasilikti negalėjo, turėjo hh Palengvinti smulkaus verslo steigimo procedūrą užsieniečiams; judėti toliau. Šeima nusprendė pradėti kurti savo gyvenimą vietinėje lietuvių ben- hh Suteikti papildomų darbo vietų vietinėje darbo rinkoje. druomenėje. – Pabėgėlių priėmimo centre gyveno daug žmonių iš Čečėnijos, bet dabar – Tu puikiai kalbi lietuviškai, sėkmingai pabaigei darbo apmokymus, bet daugelis iš jų išvyko į kitas Europos Sąjungos šalis. Kaip manai, kokios priežas- vis tiek ilgai gyvenai Pabėgėlių priėmimo centre. Kodėl? tys lemia tai, kad jie išvažiuoja, kodėl jie nenori įsikurti Lietuvoje? – Gubani: Buvo poreikis pasilikti Centre ilgiau, nes, kaip žinote, mano vyras yra – Gubani: Dalyvavau daugelyje kitų konferencijų ir atstovai iš kitų socialinių neregys, jo sveikata taip pat nėra labai gera. institucijų taip pat užduoda daug klausimų apie tai, bet mano atsakymas visada – Kaip pabėgėlė ar esi patenkinta tuo, ką suteikė Tau Pabėgėlių priėmimo tas pats. Lietuvoje nėra priežasčių, kurios trukdytų integruotis į visuomenę čečėnų centras, kad įsitvirtintum Lietuvoje? pabėgėliams. Lietuva suteikia vienodas galimybes, pagalbą ir paramą kiekvienam – Gubani: Aš esu visiškai patenkinta tuo. Man buvo suteikta daugiau pagalbos pabėgėliui. Nenoriu pasakyti, kad visi čečėnų pabėgėliai išvyko, nes negalėjo pri- Centre negu aš tikėjausi. Atvykau į Lietuvą tuščiomis rankomis, kartu su manimi tapti, integruotis į vietinę bendruomenę, bet sutinku, kad dauguma šeimų išvyko buvo mano neregys vyras, kuriuo privalėjau pasirūpinti, man buvo sunku, bet da- iš Lietuvos. Manau, kad tiems, kurie išvyko į kitas Europos šalis, svarbiausia buvo bar mano gyvenimas yra daug lengvesnis negu būtų buvęs mano gimtojoje šalyje. pinigai jų naujo gyvenimo pradžiai. Asmeniškai man ir mano vyrui svarbiausia yra saugumas ir stabilumas. Prieglobstį gavusios užsienietės integracija savivaldybėje – Kaip manai, kokie pagrindiniai sunkumai pabėgėliams kyla Lietuvoje? – Gubani: Normalu, kai žmonės susiduria su sunkumais atvykę į svetimą šalį Šiuo metu šeima gyvena Jonavoje. Jie toliau tęsia Socialinės integracijos pro- gyventi ir kurti savo geresnę ateitį. Iš pradžių visada ir visiems būna sunku, bet yra gramą, kurią kuruoja Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija. Gubani dirba Pabė- viena bendra, mano manymu, labai rimta problema, kylanti kiekvienam pabėgė- gėlių priėmimo centre. Centras įgyvendina projektą, ir Gubani turi galimybę ra- liui Lietuvoje. Tai įsidarbinimo problema – labai sunku rasti darbą. Liūdna tai sa- šyti straipsnius. Ji labai noriai dalyvauja visuose renginiuose, kuriuos organizuoja kyti, bet iki šiol dauguma įmonių ir institucijų skiria mažai dėmesio užsieniečiams, Pabėgėlių priėmimo centras ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija. taip pat ir pabėgėliams, tai dar labiau sumenkina galimybę rasti darbą. Pažįstu keletą jaunų vaikinų pabėgėlių, jie puikiai moka lietuvių kalbą, turi motyvacijos – Kaip Jums sekasi Jonavoje? dirbti, tačiau niekaip negali rasti darbo. Įprastai jauniems, sveikiems, vienišiems – Gubani: Mums tik į gera, žadame įsitvirtinti Lietuvoje ilgesniam laikui, kita pabėgėliams valstybė suteikia finansinę paramą tik vienerius metus, o per tuos vertus, dabar pati turiu pasirūpinti savo vyru Adamu. Kai gyvenome Rukloje, man vienerius metus taip ir neatsiranda darbo, tada tiems žmonėms pasidaro labai daug padėdavo socialiniai darbuotojai, ten gyveno ir kitos čečėnų šeimos, kurios sunku. Žmonės netenka vilties, o kai nėra vilties, tada jie išvyksta į kitas šalis. 102 PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI 103

– Manau, kad įvardijai labai svarbų dalyką. Kaip manai, koks galėtų būti SHORTLY ABOUT SOCIAL INTEGRATION šios problemos sprendimas? PROGRAM OF THE FOREIGNERS GRANTED – Gubani: Šios problemos sprendimas gali būti priimtas tik aukštų valstybės pareigūnų. Įsidarbinimo galimybės pabėgėliams Lietuvoje yra tikrai labai mažos. ASYLUM Gal aš ir klystu, gal ši problema galėtų būti išspręsta ir kitaip, bet man atrodo, kad Social integration program helps the foreigners to get acquainted with life pabėgėliams turėtų būti suteiktos papildomos darbo vietos vietinėje darbo rin- in Lithuania. It starts in the Center and later continues in municipalities. A refugee koje iki tol, kol situacija netaps normali. is taught Lithuanian language, acquaintance of the society, acquires a profession. Also he/she receives an allowance for food and small expenses. Foreigners’ chil- Įspūdžiai apie Lietuvą ir ateities planai dren have opportunity to attend kindergartens and schools. Atvykę į Lietuvą, užsieniečiai pateko į Pabradės užsieniečių registracijos centrą. Social integration is provided for the foreigner in the Centre for 8 months, Juos nustebino nustatyta griežta tvarka. Pabėgėliai pamanė, kad ir kitose organiza- if the foreigner is ready to live independently in Lithuania, the integration is ex- cijose, kur gyvena užsieniečiai, yra tokia griežta tvarka, ribojanti jų laisves. Tačiau tended in municipalities, if no, it is continued in the Centre up to 12 months. patekę į PPC Rukloje, užsieniečiai įsitikino, kad darbuotojai ir visos sąlygos pri- During integration period the foreigners granted asylum are provided taikytos užsieniečiui integruotis į Lietuvos visuomenę. Todėl ši šeima nusprendė with free services: gyventi ir kurti savo ateitį Lietuvoje. hh compulsory Lithuanian language courses (duration – 190 hours); hh the courses on search for employment, assessment of appropriate job and – Iš Centro socialinių darbuotojų ir personalo girdėjau, kad iš visų čečė- personal features (duration – 100 hours); nių, besimokiusių lietuvių kalbos, Tau sekėsi geriausiai. Kokie motyvai įkvėpė hh the courses on the acquaintance with Lithuanian society (duration – 40 Tave rimtai mokytis lietuvių kalbos? hours); – Gubani: Aš suvokiau, kad noriu ir pasiliksiu Lietuvoje visam laikui, ir man hh registration at labour exchange; buvo svarbu išmokti šios šalies kalbą, kad galėčiau sukurti stabilią ir šviesią ateitį. hh opportunity to use psychological assistance; Laikas parodė, kad viską dariau teisingai. hh library services and fitness hall are available; hh preschool children are allowed to attend kindergarten; hh School-aged children are allowed to attend schools of general education. Funding is provided for integration of the foreigner granted asylum and his/her family according to the needs for implementation of separated means: hh one-time allowance for settlement; hh allowance for rent, heating, cold and hot water, gas, electricity and other utilities; hh allowance for necessary needs; hh training of Lithuanian language; hh allowance for school-aged children for necessary school things; hh payment for education of preschool children in preschool education institutions; hh allowances for children under 3 years of age, if they do not attend preschool education institutions; hh health insurance; hh support for administration of integration; hh other integration means. 104 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 105

territories of municipalities or until the end of integration support, if social integration is implemented in the Center; hh organizes and implements social integration of the foreigners granted asylum on the territories of municipalities. Support for social integration of the foreigners granted asylum in Refugees Reception Center and municipalities is provided according to the Order No A1-438 of the Minister of Social Security and Labour of July 3, 2009 “Relating to Changes of Approval of Description on Support of the State of Lithuania for Order of Integration for Foreigners Granted Asylum in the Republic of Lithua- nia”. Total period of integration in the Center and in the municipality can be not longer than 60 months. During the support period for integration the foreigners are provided with: hh necessary social assistance, health care and legal assistance; hh intensive Lithuanian language courses; hh the courses on the acquaintance with Lithuanian society; hh assessment of appropriate job and personal features, courses on vocational training and re-skilling, search for employment together with Labour Ex- change and the local Labour Market Training and Consulting Authority; hh possibility for preschool children to attend kindergarten; hh possibility for school-aged children to attend schools of general education; hh psychological assistance. Integration in the Center continues up to 8 months. If during determined time the foreigners have not prepared for integration on the territory of municipal- REFUGEES RECEPTION CENTER ity due to objective reasons, this period can be extended up to 12 months. If the foreigners granted asylum belong to vulnerable groups – unaccompanied Refugees Reception Center is an institution under the Ministry of Social Secu- minors, pregnant women, tortured people, people with mental disorder, people rity and Labour of the Republic of Lithuania, which objective is to accommodate of retirement age, disabled people, not full families with minors, this period can foreigners granted asylum in the Republic of Lithuania, unaccompanied minors, be extended by their request up to 18 months. Duration of the support for unac- to implement social integration of the foreigners granted asylum. companied minors can be extended until he/she gets 18. In unforeseen situations Refugees Reception Center has provided support for asylum seekers and the support in the Center can be extended further. foreigners granted asylum since 1996. During this period about 2000 foreigners lived in the Center. Support for integration of the foreigners granted asylum on the territories of municipalities Who Can Apply to Refugees Reception Center and on What Issues? Refugees Reception Center makes a contract with an institution implementing integration on providing support for integration. The institution makes a contract Refugees Reception Center: with the foreigner granted asylum or his/her family, where rights, duties, respon- sibilities and period are defined. hh organizes admission and accommodation of unaccompanied alien minors; foreigners granted asylum until they are sent to integration place on the 106 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 107

The support for integration on the territory of municipality is provided up examples, which the staff of the Centre is proud of. to 12 months since departure of the foreigners granted asylum from Refugees Refugees Reception Center has implemented projects financed by European Reception Center, but not longer than expiry date of residence permit in the Refugee Fund since 2004: has provided extra services and assistance, what in- Republic of Lithuania or until departure from the Republic of Lithuania. crease chances of refugees to integrate successfully into the Lithuanian society. If during determined time vulnerable groups have not implemented integration, the period can be extended according to the decision of the Commission Interferences of Integration formed according to Decree of the State Secretary of the Ministry of Social Se- curity and Labour but not longer than expiry date of residence permit in the The director of the Center thinks that non-recognition of education, quali- Republic of Lithuania. fication, lack of Lithuanian language skills, lack of motivation interfere with integration. The staff of the Center thinks that experience of refugees, fear about the Funding is provided for integration of the foreigner granted asylum future, unstable financial situation, health problems affect efficiency of refugees’ and his/her family according to the needs for implementation of separat- integration. ed means: hh one-time allowance for settlement; Suggestions to hh allowance for rent, heating, cold and hot water, gas, electricity and other utilities; Foreigners granted asylum Specialists dealing with foreigners hh allowance for necessary needs; granted asylum hh training of Lithuanian language; To pay more attention to studies of Lithu- To stimulate integration of refugees into hh allowance for school-aged children for necessary school things; anian language, to communicate with local labour market, to foresee motivation hh payment for education of preschool children in preschool education institu- society, country people, to interest in mechanism to employers, to organize tions; acquiring a profession, issues of employ- more events, involving youth, to be hh allowances for children under 3 years of age, if they do not attend preschool ment, to participate actively in organized interested in culture of the countries of education institutions; lecturers and trainings refugees, what could improve quality of hh health insurance; provided services hh support for administration of integration; h h other integration means. Where Else Can the Foreigner Granted Asylum Apply Good Practice The Ministry of Social Security and Labour, UNHCR, NGOs (Caritas, the Lithu- anian Red Cross Society, municipalities, social services centers, elderships. The Center has work experience dealing with refugees from Sri-Lanka, Iraq, Contacts Iran, India, Afghanistan, Pakistan, Eritrea, Ethiopia, Chechnya, Belarus, Nepal, Refugees Reception Center Georgia, Tadzhikistan and Vietnam. Karaliaus Mindaugo g. 18, LT-55283 Rukla, Jonava district The specialists of the Center are happy about initiatives of refugees integrat- Phone /fax (+370 349) 73 377, e-mail [email protected] ing into the society, when refugees pass the state exam of Lithuanian language and basic principles of the Constitution of the Republic of Lithuania, acquire a profession, find a job, finish studies at higher schools or even get married. Every year there are new “stars” among refugees who can be examples of good practice to other country people. Indian restaurant established by the Nepalese in the old town of Vilnius, studies for master degree at the University and plans of the Be- lorussian to establish a club of healthy lifestyle to help people to lose addiction, employment of two Afghans in Refugees Reception Centre – these are only a few 108 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 109

UNHCR assessed the quality on decision making of Migration Department and observed the opportunity to submit an application for asylum at the border. The representative of UNHCR also supports local NGOs, asylum seekers and refugees providing advice, information.

UNITED NATIONS HIGH COMMISSIONER FOR Cooperation Between UNHCR and Refugees Reception REFUGEES Center United Nations High Commissioner for Refugees (UNHCR) is the UN Refugee UNHCR cooperates with Refugees Reception Centre. A regular dialogue is Agency which aim is to coordinate international actions for the worldwide pro- proceeding seeking to solve problems. The coordinator evaluates activities of the tection of refugees and the resolution of refugee problems. Centre positively and is pleased that the authority takes into account proposals UNHCR’s main purpose is to safeguard the rights and well-being of refugees, of UNHCR. helping refugees to settle safely in other countries or to return to home country, to improve their hard situation. The organization strives to ensure that everyone Good Practice can exercise the right to seek asylum and to find safe asylum in another state, and In 2012 amendments of legislation on access to social assistance to the for- to return home voluntarily. eigners granted asylum came into force. The coordinator of UNHCR in Lithuania The office for the Baltic and Nordic countries is located in Stockholm, Sweden, states that the organization has worked systematically for several years seeking to whose main task is to support the governments in the region in implementation provide to the foreigners granted asylum access to social support, and is satisfied of the provisions of the 1951 Convention Relating to the Status of Refugees. It is with the result, as this support will be available to many refugees in Lithuania and cooperated in form of advice on the application of international treaty standards, at least the minimum of their needs will be guaranteed. Renata Kuleš believes training in refugee law and spreading information concerning refugee flows and that refugees are really satisfied with accessibility to such support, because they situation in their countries of origin. The Regional Office also assists NGOs and survive a very difficult period due to unemployment in Lithuania. asylum seekers providing advice, information and organizing their training. In Vil- In August of 2012 a refugee applied to the Office of UNHCR in Lithuania, who nius, Lithuania, the coordinator of UNHCR is functioning. was afraid to return to his home country. Renata Kuleš states that all interested The coordinator Renata Kuleš of UNHCR in Lithuania confirms that the activ- institutions and organizations were informed about the problem; meetings were ity of UNHCR is intended to solve refugee problems in the world and to look organized, there was applied in writing to the Government of the Republic of for durable solutions for refugees. Daily work of the representative of UNHCR in Lithuania. During the meetings the issue was mooted on practical and political Lithuania is to improve asylum system identifying gaps in the system and to advise level. The person, who was afraid to return to the home country, was consulted on way of decisions. on opportunities to submit asylum application in Lithuania, asylum procedures in Lithuania, difference between protection statuses and possibility of reunification Who Can Apply to UNHCR and on What Issues? with the family, it was recommended to apply to the Lithuanian Red Cross Society Renata Kuleš states that refugees can apply for advice and guidance to the for legal advice and support submitting application for asylum. representative of UNHCR in Vilnius via phone, by e-mail or agree to meet with the representative of UNHCR, but underlines that UNHCR in Vilnius does not Interferences of Integration provide any material support to asylum seekers and refugees, also does not help Language barrier, lack of self-confidence and own capabilities, lack of motiva- to relocate from Lithuania to other countries. If a refugee requires information or tion, vulnerability, health, age, separation from family, separation from the host advice on asylum in Lithuania, and he/she does not know where to get support, community, absence of occupation and opportunity to work during asylum pro- he/she may apply to UNHCR in Vilnius. cedure, lack of opportunities to work and to get support which is necessary for The coordinator of UNHCR in Lithuania works with refugees from various living (housing, medical care, food), short integration period in the municipality countries, residing not only in Lithuania, but also in a foreign country. In 2012 110 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 111

are interferences with integration of the foreigners granted asylum listed by the coordinator of UNHCR in Lithuania. She notes that reasons influencing integration can be different: hh past and painful experiences, THE LITHUANIAN RED CROSS SOCIETY hh strange environment and culture, hh language barrier, hh lack of refugees’ knowledge on hosting country; Legal assistance to the foreigners granted asylum hh expectations to the host country, which do not correspond the realities of The Lithuanian Red Cross Society is a strong, effective and independent Lithuania; humanitarian organization, providing assistance to vulnerable social groups and hh the family is in another country and there are no opportunities to reunite in people got in crisis situations in Lithuania and abroad. The Lithuanian Red Cross Lithuania; Society is an assistant of the State of Lithuania in the humanitarian field, which task hh admission conditions and volume of provided opportunities and support in of the activity is to protect human life and dignity, to ease human suffering and to Foreigners Registration Centre. provide assistance to people got in a disaster in Lithuania and abroad. Suggestions to The lawyers of the Lithuanian Red Cross Society have provided legal assistance to asylum seekers and foreigners granted asylum in Lithuania since 1997. Foreigners granted asylum Specialists dealing with foreigners granted Dr. Laurynas Biekša is a lawyer of the Lithuanian Red Cross Society, who has 12 asylum years experience working with refugees in Lithuania, currently coordinating the provision of legal assistance in the Society. To inform UNHCR, appropri- The coordinator of UNHCR in Lithuania moti- ate instances and Human Rights vates professionals to raise problems of refugees’ Eglė Samuchovaitė is a lawyer’s assistant, has worked in the Lithuanian Red Committee of the Parliament of integration more actively, to make the research Cross Society since 2006. the Republic of Lithuania about on refugees’ integration in Lithuania, to analyze problems of the foreigners interference of integration system and to highlight Who Can Apply to the Lithuanian Red Cross Society and granted asylum elements and the best practice stimulating integra- on What Issues? tion. The lawyer Laurynas Biekša is open and tells that he has had experience work- Where Else Can the Foreigner Granted Asylum Apply ing with foreigners, who came from Chechnya, Afghanistan, Georgia, Russia, Be- larus, Nigeria and Pakistan. He notes that problems rise for the foreigners every Refugees Reception Center, the Lithuanian Red Cross Society, Caritas of Vilnius day, so he suggests to apply for legal aid to the Lithuanian Red Cross Society not Archdiocese and Day Center in Pabradė “Kultūrų įkalnė”. waiting a long time. Both asylum seekers and foreigners granted asylum can apply Contacts to the Society. The foreigners can get legal aid via phone or make an appointment UNHCR Lithuania on weekdays from 9 to 17 hours. Labdarių g. 5, Vilnius, LT-01001, Lithuania The lawyers of the Lithuania Red Cross Society also come to Refugees Recep- Phone (+370 5) 210 74 16, fax. (+370 5) 210 74 01 tion Center, to Refugee Day Center in Kaunas and provide there legal assistance. www.unhcr.lt, www.unhcr.org, e-mail [email protected]. Cooperation Between the Lithuanian Red Cross Society and Refugees Reception Center The Lithuanian Red Cross Society has cooperated with Refugees Reception Centre for more than 15 years, solving various problems of foreigners’ integration into the Lithuanian society. The lawyer Laurynas Biekša notes that organizations 112 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 113

have always found mutual satisfied solutions. Since 2006 the Society is coopera- been granted a permanent residence permit in the Republic of Lithuania. ting with the Centre implementing projects; the lawyers of the Society provide legal assistance to the foreigners residing in the Centre, participate in events or- Interferences of Integration ganized by the Centre (festivals, conferences and so on.). The lawyers of the Society often apply to the professionals of the Centre pre- The lawyers of the Lithuanian Red Cross Society believe that integration pro- paring appeals to the courts, providing applications to various authorities, asking cess of the foreigners granted asylum in Lithuania is not an easy both due to eco- for missing information. nomic situation of the country and point of view of local people to strangers (often it is followed using stereotypes that foreigners are a burden to the state Good Practice that they take jobs and so on). The lawyers are open and tell that the foreigners complain that they often get reproach by local residents that the Lithuanians The lawyer Laurynas Biekša notes that he solves mostly foreigners’ integration themselves do not have anything to eat and anywhere to live, and underline that problems, such as support to a foreigner to make a reasoned request for the ex- it is extremely difficult to the foreigners, because the Lithuanian society still does tension of the state support for integration. Most of the applications are satisfied not see differences between legal status of refugees, migrant workers or even il- by the Commission of the Ministry of Social Security and Labour, and both the legal immigrants – often all are just called foreigners, i.e. “other”, “strangers” and lawyers and the foreigners are satisfied with the reached result. so on. The lawyers providing assistance note that it is difficult for the foreigners The lawyer’ assistant Eglė Samuchovaitė is open and tells that she provides to find job due to lack of required qualification, as well as the foreigners miss mo- legal assistance to the foreigners residing in Refugees Reception Centre both tivation, what affects assistance provided by public institutions to the foreigners. via phone and she comes to the Centre. She underlines that many problems are solved via phone, techniques solving problem are combined with the clients of- Suggestions to fering the best option, and is pleased that she manages to solve most of the problems. Eglė Samuchovaitė also contacts with the state institutions of the countries. Foreigners granted asylum Specialists deal- She tells that she could get the certificate of birth of the child of the family, which ing with foreigners was relocated from Malta, with help of the state institutions of Malta, UNHCR. granted asylum The lawyers of the Lithuanian Red Cross Society notice the lack of flexibil- It is suggested to the foreigners to get assistance of the law- To provide informa- ity of some state institutions and stresses that formal requirements sometimes yers of the Lithuanian Red Cross Society seeking to prevent tion to the foreigners make big obstacle to rapid solution of problems. The lawyers remember an event, the raise of the problems. granted asylum on when a foreigner applied to the Society (he was granted subsidiary protection When a problem occurs, do not wait a long time and apply providing of legal as- for support, reducing time spent for problem solving, be sistance in Lithuania. in Lithuania), whom Migration Department refused to issue permanent residence not afraid and cooperate with lawyers, so the best solution permit although he had lived in Lithuania with temporary residence permits for would be found. six years, because the foreigner registered one permit too late and didn’t have To pay more attention to the procedure of issue of residence the passport of the country of origin. there A repeated request was prepared to permits, not violate Lithuanian laws. Migration Department by the request of the foreigner providing explanation of the foreigner’s difficult situation, due to which the period to authorize the permit Where Else Can the Foreigner Granted Asylum Apply was missed and the reasons why the foreigner does not have and can not get the passport of the country of origin. Later the foreigner was required to cancel The Office of Equal Opportunities Ombudsperson, Lithuanian Centre for Human registration of his permanent living place in the country of origin. The lawyers of Rights, UNHCR. the society had to explain again, why it could not be fulfilled. The lawyers believe Contacts that the foreigner, who is at risk in his country of origin, should not be required to Lawyer Laurynas Biekša have any contact with representatives of the country of origin in order to ensure Phone (+370 5) 2 12 73 22, e-mail [email protected] that the foreigner is not found in a vulnerable situation. The lawyers are pleased Lawyer’s assistant Eglė Samuchovaitė that after a long correspondence with Migration Department the foreigner has Phone (+370 5) 2 12 73 22, e-mail [email protected] 114 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 115

REFUGEES INTEGRATION CENTER to make own life stories public, but notes that sometimes laws and reality do not always coincide, for example in order to get a permanent residence permit in Refugees Integration Center, located in Kaunas, has counted its history since Lithuania there is a requirement to live legally in Lithuania for 5 years, to pass 2004. In 2004 the Lithuanian Red Cross Society provided a project to the Minis- the state exam of Lithuanian language and basic principles of the Constitution try of Social Security and Labour of the Republic of Lithuania offering to estab- of the Republic of Lithuania, to prove means for living. As the specialist notes lish in Kaunas Refugees Day Center. The rent of premises for the Center, various there were a few cases when the foreigner had lived in Lithuania for more than 5 activities, salaries to employees were financed by the decision of the Commis- years, but due to health conditions was unable to get employment and to prove sion. In 2006 Refugees Reception Centre cooperating with the Lithuanian Red that he had enough income to live in Lithuania, also he didn’t have the passport Cross Society provided a project to European Refugee Fund. The project was of his country of origin, which is necessary for procedure of issue of permanent approved and since 2006 the action of Kaunas Refugees Day Centre has been residence permit determining personal identity. Ghulam Rabani is happy that this financed by European Refugee Fund. In 2012 the Centre changed its name and problem has been solved. Integration Center contacted the health institution in- became – Refugees Integration Center. Today professional staff is employed, who quiring information on foreigner’s possibility to work. The doctor confirmed that provides services to the foreigners granted asylum. the refugee can not work due to illness. Later there was referred together with the foreigner to Migration Department requesting to examine his application for Who Can Apply to Refugees Integration Center and on permanent residence permit not providing the passport of the country of origin. What Issues? The explanation was submitted, why the foreigner could not submit the passport of the country of origin. Migration Department analysed the foreigner’s request. All foreigners having residence permits in the Republic of Lithuania can apply Currently the foreigner is granted permanent residence permit in Lithuania. Both to Refugees Integration Center on integration issues into the Lithuanian society, Integration Center and the foreigner are happy with the reached result. which include various fields: search for housing, organizing education of minors, Eglė Rušinskaitė, the specialist of Integration Center, notes that she faces prob- vocational training, search for employment, health insurance services and so on. lems of the foreigners on a daily basis, but also is pleased that she manages to The specialist of the Center say that the foreigners can apply to the Centre on solve most of the problems and presents another case of good practice – one weekdays from 9:00 to 17:00, and on Saturdays – from 11:00 to 15:00. The Cent- foreigner had big health problems, public support for integration had come to er also provides information to other institutions, organizes various events to the the end, he did not have health insurance, could not work due to health condition society. and was unable to pay for health care services. The Lithuanian Red Cross Society helped the foreigner to finance visits to doctors and to receive medical services. Cooperation Between Refugees Integration Center and Later this problem was solved when the foreigner received permanent residence Refugees Reception Center permit in Lithuania and was incorporated into the general social system, also had the right to health insurance. The specialists of the Center are open and tell that they have not had any problems solving work issues with Refugees Reception Center. The specialists of Interferences of Integration Refugees Reception Center provide consulting permanently to the specialists of other institutions dealing with refugees; mediate solving various problems with Ghulam Rabani believes that integration of the foreigners is influenced by various institutions. reticence, reluctance to communicate with the host society, personal preferences, unstable situation in the labour market, limited social opportunities for the for- Good Practice eigners to get support before he/she settles fully. Eglė Rušinskaitė notes that the foreigners granted asylum often suffer from The specialists of Integration Center have experience providing services to depression, post-traumatic stress syndrome. Changes of legislation, limited secu- refugees from Sri-Lanka, Somali, Afghanistan, Pakistan, India, Georgia, Russia rity of social rights, insecure financial situation, uncertainty of integration period, (Chechnya), Belarus, Uzbekistan and other countries. The specialist Ghulam Rab- difficult search for employment, negative attitude of the society also influence ani, asked about the best practice, is open and tells that refugees are not minded integration processes. 116 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 117

The staff notes that every foreigner wants that everything should be practised intercessor in conflict situations with employers, owners of housing or employees by his/her wish in a way he/she would like. It is very important to social work- of public institutions. However, Eglė Rušinskaitė argues that the Society can not ers and counsellors to show to the foreigner, how much effort is placed finding solve all the problems of the foreigners. Staff or tutors do not have enough power adapted solution of his/her problem, and it does not matter, whether it is a le- to influence decisions of other institutions, nor to provide support, which the for- gal or social problem – individual unique problem’s solving must be adapted in eigners expect from them. Working with the foreigners granted asylum humanity, the particular case. Eglė Rušinskaitė notes that a small number of the foreigners’ patience, wish to understand and to help, the ability to understand human expec- community also influences felling of the foreigners. Most of the foreigners are ac- tations and problems are very important customed to live in large communities, where all are friends, relatives. In Lithuania people are closed, so the foreigners granted asylum have fewer opportunities to Suggestions to communicate as accustomed and to meet their social needs, to get moral support and assistance at the complex moment of life. Foreigners granted asylum Specialists dealing with the foreigners Media not only disseminates information but also forms public opinion. Al- granted asylum though the main function of media is to inform events of the world and Lithu- Be initiative creating life in Lithuania, be- Always to fight for each case, try to anian life objectively, but media often takes upon itself the role of judge when cause not only the quality of life of the for- resist. expressed attitude concerning the foreigners granted asylum in articles and eigner, but also success of the employees, Initiate changes of legal acts on health broadcast is unfortunately broadcast mostly negative. Due to cultural differences who provide services and assistance to the care seeking to ensure health care the most foreigners figure out very difficult existing requirements of social pro- foreigners granted asylum depend on it. services to all the foreigners granted asylum. grams in Lithuania, look free at keeping of agreements (meeting time, fulfilment of agreements), assess inadequately their options, have exaggerated expectations and shift much responsibility to others, for example employees, the Centre, other Where Else Can the Foreigner Granted Asylum Apply institutions. Municipalities, elderships, social, public organizations, Caritas Lithuania, IOM, Eglė Rušinskaitė refers to analysis of refugees’ needs and former staff experi- Tolerant Youth Association etc. ence of practical action with refugees of the Lithuanian Red Cross Society and ac- Contacts centuates the most common rising problems of the foreigners in Lithuania. They Refugees Integration Center are lack of finance, unemployment, search for housing in “post-integration” pe- Trakų g. 18, Kaunas, phone/fax. (+370 37) 2 28 229, e-mail [email protected] riod, the families of the foreigners granted asylum are often on the street level because owners do not agree to rent housing any longer or ask for a big rate. Hous- ing owners often refuse to rent housing to people of the Chechen nationality. It is not easy to the foreigners to find another housing immediately at reasonable rate. During integration period it is a little easier, because allowance is paid, allowing to cover rent and utilities. However, at the end of the public support for the integration period the problem becomes very relevant. Without guarantees owners do not want to continue rent of housing or request a large deposit for rent. The specialist of the Centre stresses that there is no mechanism how to accommodate the foreigner immediately, if the period of the support for integration is not extended, and the temporary residence permit in Lithuania has not expired yet. It often happened that the whole family stayed without housing, the only place, where refugees could find a shelter, was Refugees Integration Center or the Lithuanian Red Cross Society. Refugees, faced problems, which are unable to handle, rush to apply to the staff of the Lithuanian Red Cross Society as their sole 118 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 119

Good Practice Caritas of Vilnius Archdiocese has provided support to more than 200 foreigners granted asylum. The specialists of the institution have experience dealing CARITAS OF VILNIUS ARCHDIOCESE with the Chechens, the Uzbeks, the Belarusians, the Afghans, the foreigners from Nepal, Togo, Eritrea, Ethiopia. Caritas of Vilnius Archdiocese started activity in 1990 establishing social ser- Ilma Varžinskaitė is happy about every success helping refugees and notes vice where volunteers gathered charity in clothing, shoes, food from residents that a big part of success of support depends on identification of means, which and supplied to people who were hard up. The institution has provided social, would be effective for achievement of the best result. Ilma tells that there was humanitarian and psychological support to asylum seekers and refugees since provided opportunity to one refugee, who is working in the restaurant, to attend 2000. driving courses, what expanded capabilities to develop business and to deliver food to customers homes or offices. Who Can Apply to Caritas of Vilnius Archdiocese and on What Issues? Interferences of Integration Caritas of Vilnius Archdiocese provides support and assistance: The manager of the foreigners’ integration program Ilma Varžinskaitė of Cari- To third country citizens: tas of Vilnius Archdiocese thinks that lack of motivation, lack of effort to learn Lithuanian language, to involve into the labour market hinder integration of the h h organizes courses of Lithuanian language, Lithuanian history, cultural, civil foreigners granted asylum into the Lithuanian society. The foreigners often imag- cognitive training, cognitive-historical-cultural tours in Lithuania, meetings ine that it is easier to live in other EU countries. It forces them to change future with local community; plans and weaken their efforts to integrate in Lithuania. Ilma Varžinskaitė argues To asylum seekers: that refugees’ integration is also restricted by lack of education, qualification of hh in Pabradė, Day Center “Kultūrų įkalnė” there are organized education activi- foreigners, economic situation in Lithuania, even a temporary residence permit, ties for children, cultural afternoons for women, social, legal and psychologi- which is issued granting subsidiary protection in Lithuania. cal assistance for adults. In the Centre computers, internet, the library are available, it is possible to attend IT, „Fine hands” and Lithuanian language Suggestions to courses. Classes, courses and festivals proceed together with participants of local community. Foreigners granted asylum Specialists dealing with the foreigners granted asylum To the foreigners granted asylum: To pay more efforts studying Lithuanian To hear refugees’ problems, to fight for hh the state support for social integration is provided in Vilnius County. Social language, to attend organized lectures, every case, to interest in various forms workers help the foreigners granted asylum to find housing, employment courses, to show initiative creating own new providing support, services. or to re-skill, a big attention is paid to children’s education in preschool and life in Lithuania. school education institutions, Lithuanian language training for adults.

Cooperation Between Caritas of Vilnius Archdiocese and Where Else Can the Foreigner Granted Asylum Apply Refugees Reception Center Refugees Reception Center, the Lithuanian Red Cross Society, social services centers. According to specialist Ilma Varžinskaitė of Caritas of Vilnius Archdiocese institutions have been cooperating since 2000, providing support for integration of the foreigners granted asylum in Vilnius County. All operational issues are solved discussing, making mutually satisfactory solutions. 120 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 121

Contacts Temporary protection Caritas of Vilnius Archdiocese Temporary protection is a form of protection, granted by the decision of the Foreigners integration program, M. Paco g. 4, LT-10309 Vilnius Government of the Republic of Lithuania in a mass influx of foreigners. The for- Ilma Varžinskaitė eigner is not entitled to apply for such protection. Mob. +370 650 26 936, e-mail [email protected] Migration Department under the Ministry of the Interior analyses applications of the foreigners seeking asylum and issues temporary or permanent residence permits in the Republic of Lithuania, makes decisions on these matters, organizes implementation of these decisions, issues and changes foreigners registration certificates, makes decisions on issue of travel documents for foreigners, issues travel documents. Migration Department also evaluates and determines whether there are grounds to believe that the marriage between the foreigner and the foreigner residing in the Republic of Lithuania, who is (not) a citizen of MIGRATION OFFICE OF PUBLIC POLICE the Republic of Lithuania, is fictitious. DEPARTMENT OF POLICE COMMISSARIAT OF Migration Office in Jonava within its jurisdiction participates implementing the state policy on visas and integration, procedures of asylum and citizenship of JONAVA DISTRICT UNDER KAUNAS COUNTY the Republic of Lithuania, issue and record of personal identity documents, travel POLICE HEADQUARTERS documents, residence permits in the Republic of Lithuania and other documents, declaration of residence and free movement of persons, as also decides on ex- pulsion of foreigners from the Republic of Lithuania and the return to a foreign What is Granting of Asylum? country. Granting of asylum in the Republic of Lithuania is issue of residence permit Migration Office in Jonava provides services to the foreigners granted (permanent or temporary) in Lithuania and providing of social support to the asylum on: foreigner granted asylum. hh extension of permanent or temporary residence permits in the Republic of Asylum is: Lithuania; hh issue of refugee travel document; Refugee status hh issue of travel documents to stateless person. A refugee is a foreigner (a citizen of foreign state or a stateless person) who suffered persecution in the country of origin or because of fear of such prosecu- Refugee Travel Document tion can not use the defence of the country of origin. Such persecution must be related to race, religion, nationality, membership of a particular social group or A refugee who has been granted a permanent residence permit in the Re- political opinion. The foreigner who is granted refugee status is issued permanent public of Lithuania can been issued with the travel document under his/ her re- residence permit. quest, if there are no reasons preventing from issuance of this document. The Subsidiary protection travel document grants the right to a refugee to travel outside the territory of the Republic of Lithuania and to return to it during the document’s validity period, In Lithuania subsidiary protection is granted to a foreigner who does not qual- if there are no serious reasons related to the state security or public order viola- ify as a refugee but who can not return to his/her country of origin because of tions. The refugee travel document is issued to a refugee despite his/her age. A the fear of torture, inhuman treatment or serious danger to his/her basic rights or person under 18 years of age is issued with the travel document under the con- fundamental freedoms will arise because of the prevailing violence in that coun- sent of one of his/her parents or legal guardian. A consular fee for issuance and try, a military conflict or other situation that causes systematic violations of human extension of the refugee travel document is charged. rights. 122 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 123

Cooperation Between Migration Office of Public Police Useful information Department of Police Commissariat of Jonava district and Refugees Reception Center Application for asylum can be submitted: hh at the state border crossing point of the Republic of Lithuania; The head of Migration Office argues that the institutions have cooperated hh town, district territorial police unit; since the establishment of the Centre. The head is pleased that all work issues hh at Foreigners Registration Centre (Pabradė, Švenčionys district) are solved mutually constructively and in good faith and wishes such excellent and well-natured relations, which were formed collaborating with the Centre for If a foreigner seeks asylum in the Republic of Lithuania, but has entered the a long time. The experts have worked for Migration Office and have long year territory of the State or is staying here illegally (without visa of the Republic of experience dealing with foreigners of various nations, as most foreigners living in Lithuania or valid travel document), the foreigner must submit the application to the Center apply for extension of residence permits, issue of travel documents. grant asylum immediately. Otherwise the liability for illegal entry to the Republic The head of Migration Office is satisfied with achieved results dealing with the of Lithuania or illegal stay in it may be applied to the foreigner according to the Centre and doing this job. legislation of the Republic of Lithuania. It is essential to indicate reasons why it is The foreigners granted asylum can refer to Migration Office on their concerns necessary to grant asylum in the Republic of Lithuania submitting an application on weekdays (Mondays – Thursdays 8.00 – 17.00, Fridays 8.00 – 15.45, lunch for asylum in the Republic of Lithuania. break – 12.00 – 12.45). In case of urgent matters in closed hours of the Office the Contacts foreigners can apply to Operational Unit (duty unit) of Police Commissariat of Jonava district under Kaunas County Police Headquarters. Migration Department under the Ministry of the Interior Sapiegos g. 1, LT-10312 Vilnius, Interferences of Integration Phone (+370 5) 271 7112, fax (+370 5) 271 8872 http://www.migracija.lt The experts of Migration Office believe that the biggest problems arise for integration of the foreigners granted asylum due to lack of knowledge of Lithu- Division on Asylum Affairs anian language and cultural values. Phone (+370 5) 27 17 171

Suggestions to Foreigners Registration Center of Sate Border Guard Service under the Min- istry of the Interior Foreigners granted asylum Specialist dealing with for- Vilniaus g. 100, Švenčionių r., Pabradė, LT-18177 eigners granted asylum Phone (+370 387) 53 401, fax (+370 387) 63 012 Foreigners are advised to apply to Migration Office for To pay more attention extensions of residence permits not earlier than in 4 informing foreigners about Migration Office of Public Police Department of Police Commissariat of Jo- months and at least in 2 months before the expiry date their rights and duties in nava district under Kaunas County Police Headquarters of residence permit in the Republic of Lithuania, to Lithuania. Klaipėdos g .4, Jonava study Lithuanian language seeking for employment in Phone (+370 349) 33 101, (+370 349) 33 104 Lithuania. E-mail [email protected] 124 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 125

hh socio cultural services (organizing social events, providing information on charity actions of NGOs; implementation of occupational and preventive activity in Jonava district); hh organizing of personal hygiene and care; hh day occupation (in institution); SOCIAL SERVICES CENTER OF JONAVA DISTRICT hh social care and day social care at home; hh education and support of social skills (shopping, caring for children, doing Social Services Center of Jonava is a budget institution of the municipality of homework); Jonava district, which aim is to provide qualified, available social services to all hh short-term asylum in times of crisis (in crisis Centers of the units in Rimkai, residents of the municipality, belonging to social risk or/and marginalized groups Upninkai and Žeimiai); ensuring their full participation in social life. hh support preparing documents on determination and supply of special The mission of the activity of the Center is to return the ability to people to needs, issue of disability certificate; care about themselves and to integrate into the society. hh implementation of housing adjustment program for disabled people; hh coordination of social integration projects, implementation of project activi- Who Can Apply to Social Services Center of Jonava and ties; on What Issues? hh support with food products. hh disabled adults, children and their family members; Social Services Centre of Jonava makes lists of people wishing to get hh senior and elderly people; food products from interventional food program. People wishing to ob- hh individuals, families having low-income; tain products must deliver following documents: hh adults at social risk (who returned from imprisonment, addicted and home- hh special form application; less people); hh personal documents: passport, ID card (all adult family members), children’s hh children at social risk; birth certificates; hh families at social risk; hh statements of income for last three months; hh foreigners granted asylum; hh If people reside in Jonava town and their place of residence is declared in hh people in crisis (victims of violence etc.); another town or eldership, he/she must submit a certificate that he/she does hh other receivers of social services of the district. not get food products from eldership (town), where his/her place of resi- Note. All applicants to the Centre shall be entitled to receive services, if their dence is declared. residence is declared in Jonava. The Centre publicizes information on terms of food products supply in local media (in the newspaper “Naujienos”), on the ground floor of Municipality of Social Services Center of Jonava district provides Jonava district, Social Services Center of Jonava and its departments and provides following services both the citizens of Lithuania and the information via phone: +370 349 54 722. foreigners granted asylum Cooperation between Social Services Center of Jonava hh informing, consulting, mediation and representation; and Refugees Reception Center and Good Practice hh organizing nutrition (free nutrition coupons, packets of interventional food program); The director of Social Services Center argues that institutions have collabo- hh one-time material benefit; rated for several years implementing international projects and projects financed hh transport organizing; by the Government of the Republic of Lithuania, organizing events for socially hh issue of compensation equipment; excluded people. The director Valentina Demidenko-Bereznaja is open and tells hh psychological assistance; that the residents of Refugees Reception Center were included in target group 126 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 127

of the projects implemented by Social Services Centre intended for excluded Day Center of Mixed Social Jaunystės g. 6, Upninkai; I-IV 8.00 - 18.00 (12.00- people; refugee women were provided with intervention assistance in crisis situa- Services in Upninkai elder- Phone +370 349 20 513 12.30 lunch break) tions. Being in a crisis situation refugee woman with minors was accommodated in ship V 8.00 - 14.00 (without Crisis Center of Social Services Centre of Jonava (in Žeimiai Unit), she was provid- lunch break) ed with assistance of social worker, psychologist. There were looked for a variety Social Service Day Center Kauno g. 34A, Žeimiai; I-IV 8.00 - 17.00 (12.00- solution options, which would be appropriate solving this situation, together with in Žeimiai eldership Phone +370 349 45 812 12.30 lunch break) the client using social and psychological counselling, and in this case the client has V 8.00 - 14.00 (without become more enabled to address the problem of family relations, the woman lunch break) was recruited, later she left. The director of Social Services Center of Jonava is happy having many years experience in providing services to refugees from Uzbekistan, Afghanistan, Chechnya, Vietnam.

Interferences of Integration The director of the Centre considers that psychological unwillingness, language barrier, unemployment problem hinder refugees’ integration into the society.

Suggestions to PROTECTION OF THE CHILD’S RIGHTS Foreigners granted asylum Specialists dealing with the foreigners INSTITUTION OF THE OMBUDSMAN FOR granted asylum CHILDREN’S RIGHTS To be initiative creating own life in Lithu- Providing support to the foreigners to ania, to participate in events, to communi- involve to the net more institutions of Institution of the Ombudsman for Children’s Rights is an independent cate with local community, to look for new self-government and society children’s rights monitoring and control governmental institution, which is main- contacts tained from the budget, it is established according to the Parliament resolution, in order to ensure the Ombudsman’s for Children’s Rights work. The Ombudsman Where Else Can the Foreigner Granted Asylum Apply for Children’s Rights is responsible for the institution’s management and for its Refugees Reception Center, Day Center of the Lithuanian Red Cross Society in work. Ombudsman’s actions are reasoned on the legitimacy, impartiality, trans- Kaunas parency and priority of the rights of the child and his legitimate interests and Contacts independence in decision-making principles. The Institution of the Ombudsman for Children’s Rights does not use state Social Services Center of Vasario 16-osios g. 31, I-IV 8.00 - 17.00 (12.00- compulsory measures and its recommendations’ implementation is ensured ac- Jonava District (headquar- Jonava 12.30 lunch break) cording to the Ombudsman for Children’s Rights. The Ombudsman for Children’s ters) Phone +370 349 54 722 V 8.00 - 14.00 (without lunch break) Rights accepted recommendatory decisions are authoritative and impartial con- clusions, which aim is not to punish persons for breach of the child’s rights and Day Center of Mixed Social Chemikų 136, Jonava; I-IV 8.00 - 18.00 (12.00- legitimate interests, but to prevent these abuses, in noticing persons attention on Services in Rimkai catch- Phone +370 349 64 601 12.30 lunch break) ment V 8.00 - 14.00 (without initiative decisions and their actions (omissions) and to determine children’s rights lunch break) and their legitimate interest violations causes and possible solutions, the removal 128 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 129

on potentially vulnerable minors’ rights. Any person or refugee, who thinks, that a natural or legal person violated or infringed child’s rights or his/her legitimate interests, may apply to the Ombudsman for Children’s Rights orally (via phone, arriving personally), in writing or by e-mail. The Institution of the Ombudsman for Children’s Rights administers internet website http://vaikams.lrs.lt, where not only exhaustive information on the activity of the institution is available, but also it is available to ask actual question under item “Inquire” or to send a complain, a request by e-mail [email protected]. Interest- ed individuals can find information on activities of the Ombudsman for Children’s Rights in website of the Institution of the Ombudsman for Children’s Rights. It is possible to inform about violations on child’s rights free on helpline 8 800 01230. Every child, who needs help, or other persons, who know facts of infringement of child’s rights or require assistance on child’s rights, can call. After receiving a complaint orally or noticing features of violation of child’s rights or his/her legitimate interests and believing that information or noticed features are correct, the Ombudsman for Children’s Rights shall have the right to of irregularities (avoidance) methods. 1 initiate an investigation on his own initiative. Seeking to avoid violation of child’s rights and his/her legitimate interests in the future the Ombudsman for Children’s Cooperation between the Institution of the Rights informs not only the person, whom the judgment was passed, but also Ombudsman for Children’s Rights of the Republic of competent authorities and the society after the assessment of causes and pos- Lithuania and Refugees Reception Center sible solutions of violation of child’s rights defined during the investigation. The Institution of the Ombudsman for Children’s Rights also carries out researches The senior specialist of the Institution of the Ombudsman Vilija Bekešiutė (summaries) on their own on separated issues of child’s rights, prepare education states that the institutions collaborate during various meetings and events. Om- materials. budsmen for Children’s Rights visited the Center more than once, communicated to the families with minors, unaccompanied minors residing in the Centre. The Good Practice specialists of the Institution of the Ombudsman have experience working with refugees from Chechnya, as well as unaccompanied minors of various nationali- In 2007 during the visit of the Ombudsman for Children’s Rights in Refugees ties, fostered in the Centre. The specialist states that the Institution of the Om- Reception Centre there was presented a request to help to solve the problem budsman for Children’s Rights investigates complaints about potential violation on admission of children to the nursery-kindergarten “Pušaitė” in Rukla. The Om- of children’s rights, as well as protection of minor refugees rights in Lithuania, but budsman for Children’s Rights considering the raised issue and the fact that there in the last few years the complaints were not received from the foreigners resid- are no other preschool institutions in Rukla, and the character of work with refu- ing in Refugees Reception Centre. gees and Lithuanian families does not afford to transport children to other education institutions in Jonava, during the meeting with the Mayor of Jonava District Who Can Apply to the Institution of the Ombudsman Municipality, and later on May 29, 2007 the Ombudsman applied to the Author- ity of Jonava District Municipality asking to look for opportunities to help to solve for Children’s Rights and on What Issues? the mentioned problem. The Authority of Jonava District Municipality, taking into As the senior specialist of the Institution states that minors or their legal rep- account the referral of the Ombudsman for Children’s Rights and seeking to meet resentatives may apply to the Institution of the Ombudsman for Children’s Rights the needs of the community, budgeted the establishment of a new group in Ruk- la nursery-kindergarten “Pušaitė”. Since September 1, 2007 there was opened a 1 http://www3.lrs.lt/pls/inter/vaikai?sakId=7877&dokId=68775&kalbId=1 new additional education group in Rukla nursery – kindergarten “Pušaitė”. 130 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 131

Interferences of Integration CHILDREN’S RIGHTS PROTECTION The senior specialist of the Institution of the Ombudsman for Children’s Rights DEPARTMENT OF ADMINISTRATION OF thinks that refugees have difficulties integrating because of language barrier, dif- JONAVA DISTRICT MUNICIPALITY ferent education system, financial problems, unemployment, problems in search- The aim of the Children’s Rights Protection Department is to implement pro- ing for housing in post – integrational period, negative attitude of the society. tection of child’s rights, to protect child’s rights and legitimate interests, to or- Suggestions to ganize appointment and expiry of guardianship (care) of the child left without parents, to implement supervision of guardianship (care) of the child. Foreigners granted asylum Specialists dealing with the foreigners The main tasks of the Department is: granted asylum hh to ensure, to control and to supervise the implementation of laws and other Refugees are suggested to learn Lithuanian To organize more festivals, involving lo- legal acts on the protection of child’s rights in Jonava District Municipality; language, to seek after vocational educa- cal community, promoting tolerance hh to represent child’s rights and his/her legitimate interests in courts; tion, which could facilitate searching for job hh to protect children’s rights in families, in families of guardians (fosters) and in Lithuania. institutions of social care; hh to organise the determination of guardianship (care) of the child left without parents, to implement the supervision in families, foster families and institu- Where Else Can the Foreigner Granted Asylum Apply tions of social care. Migration Department under the Ministry of the Interior of the Republic of Lithu- ania, representative of UNHCR in Lithuania, Refugees Reception Centre, the Who Can Apply to Children’s Rights Protection Lithuanian Red Cross Society, Caritas Lithuania, IOM office in Vilnius, other insti- Department and on What Issues? tutions. Contacts The head of Children’s Rights Protection Department Elegijus Laimikis notes Institution of the Ombudsman for Children’s Rights of the Republic of Lithu- that an unaccompanied minor foreigner may apply to Children’s Rights Protec- ania tion Department via phone: 8 349 50 192 on all issues related to protection of Address of the institution – Kęstučio g. 45, LT-08124 Vilnius his/her rights such as: housing, public assistance and maintenance, education, Address for correspondence – Plačioji g. 10, LT-01308 Vilnius health care, discrimination etc. Phone (+370 5)21 07 176, fax (+370 5)26 57 960, Free phone line for children – 8 800 01 230 Cooperation between Children’s Rights Protection http://vaikams.lrs.lt, e-mail [email protected] Department of Administration of Jonava District Municipality and Refugees Reception Center As the head of the Department states the institutions have cooperated for many years solving appointment of guardianship (care) for unaccompanied minors, protection issues of legitimate interests of the child.

Good Practice The head of the Department is happy about Department’s specialists who have many years of experience dealing with foreigners from Afghanistan, Viet- nam, Georgia, Chechnya. The head underlines that close cooperation with Refu- 132 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 133

gees Reception Centre, participation of the experts of the Department in various ADULTS EDUCATION CENTER OF JONAVA training courses enables efficient solution of problems in order to ensure the best interests of unaccompanied minor foreigner. Adults Education Center of Jonava was founded in 1996 seeking to create equal conditions and opportunities for working people to acquire basic and sec- Interferences of Integration ondary education or to update knowledge following knowledge standards of general education, to organize various extra curricular and non – formal educa- The specialists of Children’s Rights Protection Department think that refugees tion and training courses. have difficulties integrating because of language barrier, ignorance of laws of the Today Adults Education Centre of Jonava allows to adults: Republic of Lithuania, negative attitude of the society, unemployment. hh to acquire knowledge of basic education; Suggestions to hh to develop qualification, hh to develop personal self-education and self-expression, Foreigners granted asylum Specialists dealing with the foreigners hh to develop intellectual, cultural and moral level of society members. granted asylum Refugees are suggested to study Lithu- To organize more festivals, involving Who Can Apply to Adults Education Center of Jonava anian language, because the language is the local community, promoting tolerance, and on What Issues? primary means for communication with the reducing xenophobia. society both in everyday life and at work. People residing in Jonava district: citizens of Lithuania, foreigners granted asylum, asylum seekers can use services provided by Adults Edu- Where Else Can the Foreigner Granted Asylum Apply cation Center of Jonava. Adults are welcome to study daily (morning or evening classes) and in extramural way: Refugees Reception Center, Social Support Department of Administration of Jon- ava District Municipality, Social Services Center of Jonava District, Police Commis- hh seeking to obtain a higher level education (not completed primary or sec- sariat of Jonava District under Kaunas County Police Headquarters, the Lithuania ondary education curriculum); Red Cross Society, Caritas Lithuania etc. hh having unsatisfactory annual evaluations and seeking to eliminate arrearages; hh having basic education and wishing to prepare better for further studies; Contacts hh studied according to the International Baccalaureate diploma curriculum and Children’s Rights Protection Department of Administration of Jonava District did not receive a diploma; Municipality hh 16-17 years working young people; Žeimių g. 13, LT-55158 Jonava, room 420, phone (+370 349) 50 192 hh minors in pregnancy or maternity leave; hh minors raising their children. People wishing to study at Adults Education Center of Jonava have to come to the Office of the Centre and to provide: hh document of education background, hh ID document (passport, ID card, residence permit in the Republic of Lithu- ania), hh to fill in an application form.

Education The Centre is open five days a week, from Monday to Friday. The education process begins on the 1st of September. In order to meet the needs of the stu- 134 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 135

dents the Centre implementing education takes into account knowledge and hh to defend own rights following the legislation. competences of the students and enables their development. During the school year, attention is paid to cultural, artistic, cognitive, creative, University of the Third Age sporting, practical, social and preventive actions. Cultural heritage, artistic, social activities, vocational information, career planning and prevention programs are University of the Third Age (UTA) was established in Adults Education Centre implemented in collaboration with regional museums, libraries, cultural centers of Jonava in autumn 2010. There were three faculties: healthy lifestyle, foreign and other institutions. languages, informational literacy. On May 8, 2012 there was organized the first The school year is divided into semesters considering the basic and secondary diploma award ceremony. 147 students completed the first graduating group: curriculum. The duration of semesters is defined by the order of the director. The faculty of informational literacy – 30, foreign languages – 47, (Spanish, English and students also have Christmas and Easter holidays. German), healthy lifestyle – 70. In September 2012 4 faculties were functioning in UTA of Jonava: healthy life- General requirements for students: style, foreign languages, informational literacy and art faculty. hh each student admitted to the Center must sign the contract of provider and Classes of faculties of UTA of Jonava proceed each week, exhibitions, festivals, receiver of education; concerts and tours are organized. hh to study responsible, to behave properly, orderly during lessons and breaks; Senior foreigners granted asylum interested in activities of University may also hh to seek after moral and civic maturity; join and attend classes. hh to behave respectfully with teachers, classmates, staff of the Center; hh to implement resolutions of managers, teachers of the Center, municipal Cooperation between Adults Education Center of institutions; Jonava and Refugees Reception Center hh to attend classes, not to be late, not to leave school arbitrary; hh timely to do payments to the library following the order; Adults Education Center of Jonava has cooperated with Refugees Reception hh to be responsible for behaviour of guests who came to the Centre by invita- Centre since the opening day of Refugees Reception Centre. Adults Education tion of the student. Center of Jonava provided both the Center and the foreigners granted asylum Students are prohibited: consulting on passing exam of the state language and basic principles of the Con- hh to noise during lessons in classrooms and corridors; stitution of the Republic of Lithuania. hh to fight, to spit, to litter, to smoke and to use four – letter words; hh to drink alcohol, to use narcotic – psychotropic substances and to come Good Practice drunk, high to the Centre (to lessons and activities); As the director of the Center Vytas Vaicekauskas states, every year the for- h h to sit on windowsills, to break, to damage and to steal property of the eigners granted asylum apply to the institution who want to pass the state exam Center and public property (for made material damage to pay under the of the Lithuanian language or basic principles of the Constitution of the Republic Civil Code); of Lithuania. As the director says, the foreigners granted asylum, who come to h h to bring strange people to classes or closed events of the Center without pass exams, are motivated and most of them pass the selected exam. approval of the authority of the Center. Students have the right: Interferences of Integration hh to study free at the Center, to get information on curriculum, education forms, to participate in discussions on organization of education process; The director of the Center Vytas Vaicekauskas thinks that the foreigners grant- hh to express opinion and to make suggestions organizing activities of the Cen- ed asylum have difficulties integrating due to language barrier, lack of education, tre personally or through self-government; occupation, unemployment in the labour market of Lithuania. hh to be heard by the authority, teachers, professionals of the Centre; hh to get psychological, informational and social assistance; 136 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 137

Suggestions to hh mediation in employment; hh organizing of vocational training of unemployed people and people who Foreigners granted asylum Specialists dealing with foreigners granted faced redundancy from work, asylum hh mediation employing abroad; To be active, to show initiative, to To deepen knowledge on cultures of the hh preparation of employment curriculum; interest in obtaining education, vari- countries of origin of the foreigners granted hh organizing of public works with municipalities, sending of unemployed peo- ous opportunities of employment in asylum, peculiarity of communication, seeking ple to them; Lithuania to provide qualified services to the foreigners hh organizing of jobs supported by employment fund. granted asylum Cooperation between Lithuanian Labour Exchange and Where Else Can the Foreigner Granted Asylum Apply Refugees Reception Center Refugees Reception Center, the Lithuania Red Cross Society, Caritas Lithuania, Refugees Reception Centre has cooperated with the Office of the Ter- Social Services Center of Jonava. ritorial Labour Exchange of Kaunas located in Jonava since 2004. The for- Contacts eigners granted asylum can get information in any territorial labour ex- Adults Education Center of Jonava change office, its offices on: J. Basanavičiaus g. 7, LT-55164 Jonava hh situation in the labour market and forecast of its changes; Phone/fax. (+370 349) 61 363, www.jssc.lt, e-mail [email protected] hh job vacancies and requirements for applicants, work character, functions and conditions of payment; hh choice of profession, their requirements, opportunities of training and education; hh vocational training, qualifications, conditions and procedures of upgrading and retraining, demand of qualifications and forecasts of the needs; hh labour market services and providing procedures; hh support of employment means and participation conditions; hh search for employment (e – services, EURES), opportunities of professional career. LITHUANIAN LABOUR EXCHANGE The foreigners granted asylum can find information independently at the territorial labour exchange offices or its offices located in open information units, Lithuanian Labour Exchange under the Ministry of Social Security and Labour Youth Employment Centers, open information terminals of the labour exchange and its 46 local labour exchange offices began their activities on 1 March, 1991. office, information stands. 10 local labour exchange offices are functioning in the state: in Vilnius, Kaunas, Lithuanian Labour Exchange provides electronic services online. The foreign- Klaipėda, Panevėžys, Šiauliai, Alytus, Marijampolė, Tauragė, Plungė and Utena. ers can use the largest job vacancies and job seekers database in the country. Job These labour exchange offices administer 49 customer service offices located in suggestions may be reviewed under category “Ieškantiems darbo“ in website of municipalities, which are directly subordinated to Lithuanian Labour Exchange. Lithuanian Labour Exchange. Fields of activities: hh analysis of labour demand and supply, forecasting of possible changes in the Planning the Career labour market; The foreigners granted asylum, who have no profession, work experience, h h registration of job vacancies and unemployment; have lost professional skills, may apply to the specialists of local labour exchange hh search of vacant jobs and information of people wishing to get employment; 138 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 139

offices who can offer consulting services considering personal features and la- mail, internet, etc.). bour market needs, help to choose a profession or plan the career, advice on job change. Suggestions to The specialists of local labour exchange office advise job seekers individually and help: Foreigners granted asylum Specialists dealing with the foreigners granted asylum hh to explore opportunities to compete in the labour market and to make a reasoned decision on employment goals; At the beginning of 2012 after the changes of the The specialist of Lithuanian legislation of the Republic of Lithuania, which regu- Labour Exchange motivates h h to decide on a career choice, acquisition or retraining; lates training of unemployed people in Lithuania, specialists dealing with the hh to select the most appropriate active labour market policies and labour vocational training financed by the Lithuanian Labour foreigners granted asylum market services. Exchange or the EU structural funds became compli- constantly to be interested The senior specialist of Services and Monitoring Department of Jonava Office cated to the foreigner granted asylum. in culture of the countries of of Territorial Labour Exchange of Kaunas says that refugees, who are registered at Everybody wishing to acquire professional training refugees’ origin, peculiari- labour exchange, arrive each month for advice, in need – more often. must sign a tripartite agreement between Labour ties, to refresh knowledge in Exchange and an employer. This also applies to the seminars on: dealing with Good Practice foreigners granted asylum. client, resolving conflicts and Lithuanian Labour Exchange suggests to the foreign- psychological preparation. In 2010 14 foreigners granted asylum were sent by Jonava Office of Territo- ers granted asylum, who wish to acquire vocational rial Labour Exchange of Kaunas and acquired specialties on following vocational training, to find an employer who could employ a training curriculum: metal welder and cutter using electricity and gas – 1, painter foreigner for no less than 6 months after vocational training. – 3, cook – 2, tile fitter – 2, woodworkers – machinists – 2, cook – confectioner – 1, finisher – 3. In 2011 6 foreigners granted asylum studied and acquired specialty on building warmer. In 2011 seven foreigners worked: translator – 1, in service Where Else Can the Foreigner Granted Asylum Apply sector – 3, journalist – moderator – 3. In 2012 9 foreigners worked: tailor –2, in The senior specialist of Jonava Office of Territorial Labour Exchange of Kaunas social institution – 2, in military service –1, builder –1, car repairer – 1, translator suggests to the foreigners granted asylum to apply for help seeking for a job to – 1, cook – 1. Youth Public Organization Union “Apskritas stalas” of Jonava district, public institution “Tourism and Business Information Center of Jonava”. Interferences and Benefits of Integration of the Jonava Office of Territorial Labour Exchange of Kaunas has experience work- Foreigners Granted Asylum ing with the foreigners granted asylum from Afghanistan, Pakistan, Vietnam, Iraq, Chechnya, Russia. Integrating foreigners granted asylum can use cultural peculiarities of their Useful information home country, discovering their strengths, promoting small business in Lithuania and offering specific services to other residents of Lithuania. For example – pro- Information on required professions motion of national cuisine, import and sale of herbs and vegetables, textile prod- http://www.ldb.lt/Informacija/DarboRinka/Puslapiai/paklausios_profesijos. ucts from home country etc. aspx The specialists of Lithuanian Labour Exchange notice that the biggest Vocational training of unemployed people and people who faced redundan- obstacles hindering the integration of the foreigners granted asylum are: cy from work. http://www.ldb.lt/Informacija/PaslaugosAsmenims/Puslapiai/profmokymas_ hh lack of Lithuanian language skills; neformalus_svietimas.aspx hh lack of occupation and/or occupational skills. Lithuanian Labour Exchange informs and consults people free of charge via Counselling services are provided at the local labour exchange to registered phone 8 700 55 166. Chat from TEO network costs 0.19 Lt/min, connection fee job seekers individually and in groups, either directly or remotely (via phone, e- 140 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 141

EXPERIENCE OF THE FOREIGNERS GRANTED ASYLUM. THE FOREIGNER GRANTED ASYLUM FROM NEPAL AND HIS INTEGRATION IN LITHUANIA

A short story on arrival of the foreigner granted asylum to Lithuania The foreigner granted asylum arrived from Nepal to Lithuania in 2008 as asylum seeker. The foreigner came alone, without family. In the middle of 2009 the foreigner was granted subsidiary protection, started living in Refugees Recep- tion Center in Rukla. The guy arrived to Lithuania having a bachelor degree in law, acquired in own country, and having good English language skills besides his mother tongue.

Activity of the foreigner in Refugees Reception Center Arrived to Refugees Reception Center the foreigner made every effort to – 0.14 Lt, calling from other networks – due to payment plans. Services are avail- study Lithuanian language. He declared loudly that he realized that without lan- able on weekdays from 8 to 17 hours. guage skills it would be practically impossible to integrate into the Lithuanian society and to find a job. Due to this reason he made every effort to improve Contacts Lithuanian language skills. He participated in seminars on search for job and inte- Territorial Labour Exchange of Kaunas gration into the labour market, went to many towns of Lithuania, as well as histori- E.Ožeškienės g. 37, LT-44254 Kaunas cal places, where he could get more information on Lithuanian culture, values and Phone +370 37 226 084, fax +370 37 225 605 history. E-mail [email protected] After 4 months of life in Rukla the Nepalese passed Lithuanian language exam, organized in the Center. Later the foreigner made every effort improving com- Jonava Office puter skills in computer classroom of Refugees Reception Centre. Within two Chemikų g. 138 A, LT-55218, Jonava months he completed curriculum of MS-Office, MS-Excel and Power Point. Phone +370 349 30 571, fax +370 349 31 001 The young man was able to complete language and computer courses during E-mail [email protected] six-month period. The foreigner proved to the authority of Refugees Reception Center that after six months he was able to find a job and to live independently in one of the towns of Lithuania, where social integration program of the foreigners granted asylum would be implemented. Thus, the foreigner began life in Vilnius after the first phase of social integration in the Center. 142 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 143

Integration of the foreigner granted asylum in the hh Computer literacy lessons should be developed in Refugees Reception municipality Centre faster and more seriously. Curriculum should be adjusted considering different levels on computer literacy of the foreigners granted asylum. The foreigner had opportunity to deepen his Lithuanian language skills in Vil- hh Refugees Reception Centre has to improve vocational guidance to the nius – courses of Lithuanian language (duration – 190 hours) were financed by foreigners granted asylum due to interests of the foreigners, opportuni- integration program. After 3 months the guy passed the exam of the first level of ties – to help to choose a profession. There are many refugees, who living in the state language speakers and started to study independently basic principles the Center feel confused, how to start a new life when he/she will be sent to of legislation of Lithuania and the Constitution. In 6 months he found a job in a integration, how to find a job, what documents are necessary going to the restaurant in Vilnius, where he is still working. meetings with an employer, how to fill in CV attractively, how to write a job application. These small issues can become a huge obstacle to refugees, for – “Do you have work permit in Lithuania? If yes, do you have job now or this reason refugees are prepared for such things still living in the Centre. you have not found yet?” hh The society should understand that refugees not only use state finance – “Yes, I am allowed to work. I have worked for a restaurant in Vilnius for one but also profit comes with their knowledge. It is advisable to find and to year as senior chef and I had worked for the project of Refugees Reception Cent- use refugees’ skills. It should always be in mind that the wonderful scientist er one year ago”. Albert Einstein was also a refugees and who knows perhaps a newly arrived immigrant would become a great scientist. Immigrant started to work would Suggestions and remarks on integration program in not be a burden to the state but he/she would become a taxpayer. Lithuania – “Could you tell about your experience in finding a job in Lithuania? Do To the foreigners granted asylum you have something to advise to the Center of Rukla how to implement inte- hh Refugees’ integration into the Lithuanian society also depends on self-mo- gration program faster?” tivation and willingness of refugees. If refugees are minded to learn Lithu- – He: “Wow, it’s really a tough question, honestly speaking, it is really hard to anian language, culture and values, they integrate better into the Lithuanian find a job in Lithuania unless you have a really good professional skills. Language society. But if they are loyal only to their own culture and values, in this case barrier is another huge obstacle finding a job. Well, let’s say take my example, if it is quite difficult to integrate to them. Lithuania is an English-speaking country, I’d be a lawyer now, but due to the lan- hh It is much easier to learn Lithuanian language not knowing Russian language, guage barrier it is impossible and I need to know Lithuanian language perfectly, as Russian-speaking refugees prefer to speak Russian to Lithuanian. Thus inte- and learning would take many years. I would advise for the Center in Rukla to gration into the Lithuanian society is quite complicated to Russian-speaking organize seminars and courses to refugees, how to find a job, how to write proper refugees. CV and motivation letter to an employer and how to perform well at a meet- hh Nowadays world is surrounded by information technologies. It is not easy to ing with an employer. In addition, to encourage immigrants who plan to live in find a job not having skills on computer and software. Lithuania, to learn the language and to attend vocational training courses. Also to discover talents of refugees and to encourage using them”.

To specialists dealing with the foreigners granted asylum Impressions about Lithuania and plans for future hh Refugees Reception Centre in Rukla should continue organizing and im- In the future the foreigner plans to study cookery, to start own business, to plementing various programs, facilitating integration of immigrants into the improve Lithuanian language skills and to spread culture of the country of origin, Lithuanian society, helping refugees in employment or promotion of own creating original ethnic recipes. The biggest incentive is his newly created family business. It is always complicated to refugees to integrate into the new so- in Lithuania. ciety due to environmental, cultural differences, language barrier and other problems, raising in everyday life. 144 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 145

– “Hi, congratulations on friend’s day! How long have you stayed in Lithu- ania? Have you come alone or with family to Lithuania?” – He: “Hi, good afternoon! I have been in Lithuania for 3 and a half year and come alone. But now I have a family in Lithuania”. – “What do you mean saying “have a family in Lithuania”?” – He: “I have met the partner of my life in these latter years and I’m getting married in some weeks. So I have a happy family here”. – “What courses could improve your current qualification? What would you like to learn for improvement of your current skills?” – He: “If it is possible, I would like to attend professional cookery courses because cookery is my hobby and I love profession of a cook”. – “Finally do you feel happy living in Lithuania? What are your future plans?” – He: “Of course, I am happy living here because I feel safe in this country and it is convenient to live. I have a job, a wonderful wife and I will have a baby soon. Lithuania is my native country. If everything goes following the plan, I would like to start own business in the future”. his son. After 2 years of his first wife’s death he married to another woman – Zaina (present wife). The family lived happily, Zaina became like a real mother for Ali’s son. Upheaval was rising in Uzbekistan, the family felt unsafe. Finally Ali with Zaina decided to leave home and arrived to Lithuania with the small son. Arrived to Lithuania these people sought for asylum and stayed temporarily in the Center of Pabradė. They reported their problems and provided necessary documents to Migration Department, hoped to be recognized as refugees. INTEGRATION OF ALI’S FAMILY Finally all members of the family were granted refugee status, and the family was allowed to reside in Lithuania. Later the family moved from Foreigners Registra- tion Centre of Pabradė to Refugees Reception Centre of Rukla: A short story on arrival of the foreigner granted asylum to Lithuania – “Could you tell me about yourself and your family?” – Ali: “I am Ali, I am 52 years old. I am Afghan but I have Tadzhikistan citizen- Refugee’s family came to Lithuania 4 years ago and asked for asylum. After a ship. I arrived to Lithuania 4 years and 3 months ago with my family and son. I half year they were recognized as refugees and this family were granted a per- speak fluently Russian, also Afghan – Pashtun and a little Lithuanian. I am working manent residence permit in Lithuania. The man – Ali, his wife Zaina and the son in a daytime in a café of Jonava”. of this couple Arya (foreigners’ names are changed on their request). Ali is a man of Afghan origin from Tadzhikistan, Zaina – from Uzbekistan. Ali being young Life in foreigners Registration Centre in Pabradė had a happy family in Afghanistan, but he lost a lot of relatives due to risen conflicts of the community and terrorism, the other part of household migrated to Before arrival to Refugees Reception Centre in Rukla the foreigners were set- Tadzhikistan 25 years ago. Ali grew up in a foreign country, became a man, got tled in Foreigners Registration Center in Pabradė. During the stay in Pabradė they married to a woman of Tadjik origin and got a child. How it wouldn’t be a pity faced issue that they didn’t have freedom to move in Pabradė. According to the after 10 years of marriage the mistress died and the strong man stayed alone with order of Foreigners Registration Center every time wishing to leave to the town, 146 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 147

they had to apply to officers for formal permission. As Ali and Zaina say, the -ac Integration of the foreigners granted asylum in the cess to a lawyer or a social worker was limited in this institution. Also uncommon municipality family in Foreigners Registration Centre had access to a separate room. After a few years in Rukla Ali family chose Jonava town for further integra- Foreigners’ activity in Refugees Reception Centre tion. The head of the family rented a beautiful three-room flat in the town and all together moved there to live. The Centre of Rukla made every effort to help Ali The life of the family was much easier in Refugees Reception Center in Rukla to find a job, and finally the man was hired in a café. Having recommendations of than in Pabradė. The refugees were able to buy food, to cook and to eat, what the the Center Arya began to attend school, Zaina spent time at home caring about heart wants. Also they had a separate room. After some time Zaina understood the younger son. Ali was also interested to bring the son of his first marriage from that she was expecting a baby of Ali. Although she was Russian-speaking, but she Tadzhikistan to Lithuania. Refugees Reception Center together with assistance of liked classes of Lithuanian language and computer literacy. Even being pregnant the lawyer of the Lithuanian Red Cross Society organized arrival of Ali’s son using she didn’t miss language lessons. Zaina was a very active woman. The son of Ali family reunification program. Now the whole family of the man is living in Jonava. and Zaina was born in the Center. Ali also learnt Lithuanian language together with his wife. The active man realized that Russian language skills are not enough – “Zaina, could you tell a little about your stay (...) in Refugees Reception to find a job in Lithuania. Ali wanted to become a professional cook. Center in Rukla?” Ali attended cookery courses organized by Labour Exchange of Jonava. The – Zaina: “Conditions in Refugees Reception Center in Rukla are really good, man participated actively in vocational cookery classes in Kaunas and became an the family gets a room. Service of a social worker is available for 24 hours. A lot of experienced cook. At that time Zaina grew a small baby and could not work, so classes proceed in this institution: language classes, training on computer literacy, Refugees Reception Centre extended integration program for a longer period. it is possible to use internet; trips are organized to various towns of Lithuania. The first son of the couple Arya started to attend the children’s activities room Freedom of movement is ensured in the Center, we also got money for food and in Refugees Reception Centre in Rukla. The life was passing, the whole family felt necessary things every month, here medical care and psychological assistance are happy. better”. First of all Ali is very grateful for organized vocational cookery courses. In fact – “Tell about your experience in Jonava? Why did you decide to live in the man did not have any education in his native country, and it would be impos- this town?” sible to find a job in Lithuania not having any profession. Ali is already 50 years – Ali: “Jonava is a small and beautiful town. Living in Rukla I often went shop- old, so it is not easy for him to work physical work. Present culinary skills allow to ping to Jonava. Since that time I thought to settle in this town because I got to survive in Lithuania. know it during this period. Now our living place is not far away from Rukla and also Kaunas. Even social workers suggested to stay here. Also price of flat’s rent is – “What do you think about social workers in the Center of Rukla? Are lower, if I didn’t have job for several months, we could survive easily from money you satisfied with work of this institution?” which we get from the Center of Rukla. That’s why I decided to settle in Jonava. I – Zaina: “Social workers in Rukla are friendly and are always ready to help. found a job in the town, so I am very happy”. They are wonderful people. It is clean and tidy in the Center. We have opportunity to cook ourselves. We also have a separate room. Having two children it is very Suggestions and remarks on integration program in important for me their activity, my older son always played with other children, Lithuania learnt in children’s activities room. Various classes and possibility to go in for sport are available for adults: to play tennis, billiard, basketball, volleyball, football”. To the foreigners granted asylum: hh Any foreigner granted asylum, arrived to Lithuania, has to seek actively to get acquainted with this country and to learn the local language. The refugee must realize that it is the country of his/her asylum, here he/she can feel safe, but he/she has independently to entrench in this country, to create own 148 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 149

beautiful life. – “If it is not a secret, what your future plans are?” hh The most important things which the foreigners should study intensively – – Ali: “Until my youngest son starts going to school, I do not have any plans. I Lithuanian language, computer literacy, vocational training. But it should be would like to start own family business, perhaps to produce kebabs. I need finan- remembered that without Lithuanian language, it would be very difficult and cial support for promotion of this business, so I plan somehow to get the required even impossible to learn a profession or to retrain. Lithuanian language is amount of money. Maybe the Centre of Rukla will help to promote a company. also very important for employment. After a two-year period my son of my first marriage will be able to work, so he will To specialists dealing with the foreigners granted asylum help me to promote own business”. hh More training of Lithuanian language should be provided in Refugees Re- ception Center; hh It should be more activities with children; hh To extend opportunity to use free internet during the stay in Refugees Re- ception Center.

– “Did Refugees Reception Center help to naturalize to you in Lithuania? AFRICAN GIRL IN LITHUANIA Are you thankful to this institution or can you say that support was too small?” – Ali: “Of course, we are very thankful to the Center of Rukla for provided support to integrate. Opportunity to learn the profession of a cook was provided A short story on arrival of the foreigner granted asylum by the institution, my wife can speak now Lithuanian language, my children attend to Lithuania school, I have a job in Jonava, every month I get salary and finally I am with my son, who I had to leave in Tadzhikistan. Such advantages of integration program. Our Four years ago a girl from Congo arrived to Lithuania to ask for asylum in life could be very hard now without support of the Center of Rukla”. Lithuania. This African girl lost all family members during ongoing internal clashes – “What would you like to advise to other refugees? How the Center of in Congo, due to this reason she was forced to leave her homeland as soon as Rukla could help people?” possible with her uncle’s family. The teenager, received financial support from – Ali: “I want like to advise to refugees to use opportunities fully, provided by her relative, reached Moscow. Later she came to Lithuania with help of smugglers. this institution, not to miss language lessons. If you don’t speak Russian and you The girl had a wonderful family: a father, a mother, a brother and a sister living don’t learn Lithuanian language, it will be very hard to find a job in Lithuania. The in her homeland, but she had luck to escape death during bomb explosion. The same with vocational training. Be active! If you are diligent and active, you will live teenager remained alone in this world. It was an extremely painful period of life and work successfully in Lithuania. I would like to say to the Center: implement for a young, inexperienced person. lessons of language and computer literacy faster and more intensively, motivate The girl arrived to Lithuania tried not to think about dark period of life full of people to speak Lithuanian language. The same also the other classes, vocational suffer but to start a new life. skills are necessary, no one refugee could find a job in town without them. Inte- The teenager arrived to Lithuania in 2008, being 17 years old and asked for gration program should last until the time, when the person finds a permanent asylum. Being a minor the citizen of Congo was immediately moved from the job and becomes financially steady. This institution should help refugees to find institution in Pabradė to Refugees Reception Centre in Rukla. activities. Now prices are rising in shops, so every month money, provided by the Center in Rukla, should be bigger”. – “What education did you have in your homeland?” – Wille: “I left my native country being 14. I attended the 7th form, when my Impressions of Lithuania and plans for future parents were killed, that’s why I left to a foreign country with my uncle’s family. I don’t even have any formal document about graduating from school”. Ali together with his son plans to promote own business in the future. Zaina doesn’t have any specific plans – so far only to grow small children and to help her husband. 150 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 151

Foreigner’s activity in Refugees Reception Centre – “Maybe could you tell about your experience seeking for employment? Do you have any suggestions to the Center of Rukla how it could implement Psychological assistance was provided to the girl suffering from depression in integration program more effective?” Refugees Reception Center. The specialists of Rukla convinced the girl that she – Wille: “Wow, it is a hard question. Speaking honestly it is not easy to find a would have a nice future. After reception of stimulus the foreigner started to job in Lithuania, unless you are sure about your vocational skills. Being the African learn Lithuanian language and began to participate in the activities of the Center. I have more difficulties looking for living resources because I don’t have any tal- The girl learnt hard Lithuanian language. The Congolese understood well that ent, higher education. Lack of Lithuanian language skills is the second difficulty”. at first she must make efforts to integrate in Lithuania. It is possible to get a job only when you have Lithuanian language skills. After one year in Rukla she be- Impressions about Lithuania and plans for future came the first African girl speaking Lithuanian. Also she looked for employment actively. She travelled to many Lithuanian towns, historical places. These trips In the future the girl plans to entrench in Lithuania, to find a permanent job helped to know customs, culture and traditions. Also she participated actively in and the most important – love of life and a responsible man. training on computer literacy organized in Refugees Reception Centre. Not having any idea about computers, e-mail or internet the African girl figured within 6 – “If it is not a secret – what are your future plans?” months MS-Word, Excel, Power Point software, was able to use internet, e-mail, to – Wille: “I do not have big dreams – only it is necessary to find a wonderful communicate using virtual social networks. man. We should have resources for living, what a happy family needs”.

Suggestions and remarks on integration program in Lithuania

To the foreigners granted asylum hh Refugees should not hesitate to contact specialists of Refugees Reception Centre or NGOs on existing psychological problems, not to be afraid to express fears, self-doubt and seek for professional help. After experienced REFUGEE FROM VIETNAM traumas the refugee is hard to believe in a bright future and success of integration in another country. hh The most important things, which the foreigners should learn intensively, are A short story on arrival of the foreigner granted asylum Lithuanian language, computer literacy, vocational training. to Lithuania The girl from Vietnam called Aasha (foreigner’s name is changed on her re- To specialists dealing with the foreigners granted asylum quest) came to Lithuania being seventeen. According to the girl she left Vietnam due to ethnic violence obsessed the native country. The girl reached Russia with hh It is suggested to provide more time to learn Lithuanian language in Refu- smugglers’ help. However, she fled to Lithuania due to human rights violations gees Reception Center. against the teenager not waiting a long time. hh To increase refugees’ access to acquire a profession in Lithuania, for example with help of local labour exchanges. Number of demand is very high, but op- – “Could you tell, did you come to Lithuania alone or with family?” portunities are limited. – Aasha: “I came to this country with other Vietnamese. When we were caught hh To increase allowance for food and small expenses paid to refugee in Refu- by the police of Lithuania, I was seventeen, but my friends were over twenty. I gees Reception Centre. The foreigner notes, that it is difficult to live having was sent to the Center in Rukla due to this reason, they stayed in the Center of allowance paid to a bachelor than to a family. Pabradė. My family still lives in Vietnam”. 152 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 153

– “That’s how everything happened. Where did you learn in your native Integration of the foreigner granted asylum in the country? How many years did you attend school?” municipality – Aasha: “I finished the 8th form in the native country”. After acquiring a vocational education in sewing and design the Vietnamese girl was opened the possibility to find employment in Lithuania. In Vilnius there Foreigner’s activity in Refugees Reception Centre is a small Vietnamese community. She contacted with her country people, she It was very difficult for the Vietnamese girl knowing only the mother tongue got opportunity to get employment in the marketplace of Gariūnai. This led her to communicate with social workers and other residents in Refugees Reception moving to live to Vilnius. The stranger thinks that she was probably born under a Centre. Later the girl started to communicate with people working in the insti- lucky star, because she had luck to work and to live in Lithuania. She is extremely tution also to participate in events and festivals organized in the Center when grateful to social workers and other people of Refugees Reception Center who she gained initial knowledge of Lithuanian language. Surrounded people – new helped her to build foundations for a new start of her life. friends and employees – motivated the girl to find deep hidden skills and talents. She produced handicrafts wonderfully and due to this reason she was provided – “Was it difficult to find a job? Who helped you to get employment?” opportunity to participate in competitions organized in Jonava and Kaunas dis- – Aasha: “Of course it is a real challenge to find employment in Lithuania. I tricts, where she won various prizes. Also the other talent of the Vietnamese came know some foreigners also refugees who look for employment for more than two to publicity – painting. Even now her works of art can be seen in Refugees Recep- years but they can’t find it. My situation is slightly different. One businessman tion Centre. from Vietnam residing in Vilnius suggested to employ me. Firstly I have work per- The Vietnamese learnt to speak and to write Lithuanian language every day mit, speak Lithuanian, mother tongue, so it is easy to communicate together. Also attending language classes during 6 month period spent in Refugees Reception I help him to learn Lithuanian language in my free time, I can say I am working as Center. Computer literacy classes provided her an opportunity not only to use a personal interpreter. That’s why it was a great idea to suggest me this work!” internet the first time in her life, but also to acquire knowledge on the world around her. Suggestions and remarks on integration program in After one year the girl passed the exam of Lithuanian language and the test of Lithuania computer basic principles. The girl was suggested to learn sewing and design. Not thinking a lot the girl accepted the proposal to study in Kaunas and completed To the foreigners granted asylum vocational courses. hh Aasha thinks that the foreigners granted asylum wishing to integrate successfully and to find employment in Lithuania must make every effort to learn – “I understood, could you tell a little bit about your life in Refugees Re- Lithuanian language especially when Refugees Reception Center provides all ception Center in Rukla? How did you spend days? What did you do? Did opportunities. the Center provide you support? How do you think?” To specialists dealing with the foreigners granted asylum – Aasha: “When I came to Lithuania, I was only seventeen. I had in Refugees hh To create conditions to the foreigners granted asylum to learn extra Lithu- Reception Center particular parents – people, who helped to get strength. Eve- anian language, to increase amount of financed hours of Lithuanian language ry day I learnt, also I had possibility to use computer and internet. Also some courses. To try to work with every refugee individually, also people having volunteers were present from Germany and Finland, they tried to help us truly. higher education and illiterate people arrive. They became our best friends. We cooked together food, had lunch or dinner, ar- hh To help the foreigners to plan future activity in Lithuania – to provide more ranged small events at weekends. I think it was a great time, spent in Rukla. I got to information on legal issues, to teach cultural differences, to try to detect ca- know people of various nationalities, some of them are goodhearted and warm, pabilities of every foreigner. To show to a refugee real perspective of life in so I welcomed them gladly in my heart. Also I got a chance to take part in compe- Lithuania. There are foreigners, who think, that they will get easily a desirable titions and to win prizes. Finally I acquired a profession, found a job. Therefore I job, acquire a desirable profession or even higher education but the reality is think that time spent in the Center of Rukla was indeed valuable”. different, the specialists, who work with refugees, should introduce foreign- 154 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 155

ers to this reality. Foreigner’s activity in Refugees Reception Centre

Impressions about Lithuania and plans for future Being a minor and unaccompanied the stranger was accommodated in Refu- gees Reception Center in Rukla. After settlement in the Center he tried immedi- In the future the foreigner plans to find a better employment in Lithuania, to ately to get involved in the activities of the organization. He also sought to study create a family and to help her nationals of similar destiny to integrate into the Lithuanian language more intensive, and did not miss any seminar on search for Lithuanian society. employment, organized by the Center of Rukla. Also Sohel tried to visit many towns and historical places of Lithuania, which allowed a better understanding – “Finally the last question, are you happy living in Lithuania? What are of culture, values and to know local places and also to get involved into the com- your future plans?” munity. – Aasha: “Partially I am really satisfied living in this particular country. This is Thanks to his will the Afghan guy was able to learn enough well to communi- a fabulous country, compared to my homeland. However, it is difficult to find a cate in Lithuanian language, found many friends, as well as progressed in com- job at home and here. I receive a low salary. The living cost is much higher than puter literacy attending Lithuanian language lessons during one year period in earned money, especially in the capital. I think we work that we could pay rent, Rukla town. The Center of Rukla organized not only language classes, but also taxes, heating costs of apartment and to buy a bus ticket, and what about deli- computer literacy classes, where a young guy could learn to use MS-Office, Excel, cious food, money is not enough for it. About the future - time will show. To PowerPoint software, to surf in internet and to send virtual messages in a half develop plans for future, in my opinion, does not make sense, “let’s better live in year. Sohel participated several times in seminars organized in Vilnius, Kaunas the present!” and Jonava, where information was provided related to labour market, search for employment, promotion of own business.

Integration of the foreigner granted asylum in the municipality After the first steps in integration in Refugees Reception Center the Afghan resolved to start a new life independently outside the Center. He chose Jonava town for further integration. Of course Jonava presented its challenges. Nine- LIFE TURNS OF A YOUNG AFGHAN IN teen-year-old guy, who had moved to Jonava town, began to look for means of support, even though according to the integration program he was paid a small LITHUANIA monetary allowance for basic needs. Even when the guy lived in Refugees Recep- tion Centre in Rukla, Refugees Reception Center offered Sohel to become an em- A short story on arrival of the foreigner granted asylum ployee of the Center and to supervise public order in the institution because the to Lithuania staff rated him as a responsible, honest and polite guy. Currently Sohel is living in Jonava and working successfully for Refugees Reception Centre. Also he attends A young guy Sohel (real name is changed into nick name), the citizen of Af- courses of cookery speciality in Kaunas. ghanistan, came to Lithuania in 2008 as an asylum seeker. At that time he was sixteen. – “Hi, my friend, nice to meet you again. How are you? What’s new in your life?” – “Did you come to Lithuania alone or with family? How old were you – He: “Hi, brother, nice to chat to you too. Perhaps nothing surprising has hap- when you came to a strange country?” pened, but my life is slowly getting easier. Finally, I found a job, so I am glad having – He: “I came to Lithuania with Afghan nationals. But I came alone from my means of support and housing, though I am renting it. The new life is going into family being 16”. the path and becomes beautiful!” 156 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 157

Suggestions and remarks on integration program in hh The foreigners granted asylum are paid a low allowance for food and small Lithuania expenses in Refugees Reception Center – about 250 LT per month. It is particularly difficult to live getting such benefit to bachelors, arrived without To the foreigners granted asylum family. h hh Every foreigner granted asylum came to other country has to remember h It should be useful in Refugees Reception Centre to create an incentive sys- that he/she must try to be noticed. It is very important to help surrounded tem, which would motivate refugees to improve. It is very important to give people, also staff in any way he/she can, if assistance is required, friends of priority to these foreigners, who are resolved to adapt, make efforts to learn, your fortune – the same foreigners, for example interpreting for newly ar- to participate in the Center’s activities, comparing to the foreigners who are rived friends, explaining what the internal order is and so on. When you help disposed more passively. others, suddenly more options become open for you. – “Tell me, how did you find a job? What suggestions could you provide To specialists dealing with the foreigners granted asylum to the Center located in Rukla town, that adaptation program of refugees hh It is recommended to give more time for Lithuanian language training in were more effective and valued?” Refugees Reception Centre. – He: “It is very difficult to tell about job search. In fact it is a real challenge hh To increase refugees’ opportunities to acquire a profession in Lithuania, for to find means of support in Lithuania, unless you are a well-qualified employee. example with support of local labour exchanges. The demand is high, but Another obstacle – language barrier. Also, unfortunately, some employers have opportunities are limited. intolerant thinking, so do not want to hire a foreigner or a refugee. I would like to hh To increase allowance for food and small expenses paid for refugees in advise to Refugees Reception Centre to organize more intensively Lithuanian lan- Refugees Reception Centre. The foreigner notes, that it is difficult to survive guage courses, certainly to arrange computer literacy classes, seminars related to getting allowance for a bachelor than to a family. job search, how to write a perfect CV or motivation letter to an employer and, of hh Integration program should be under supervision of Refugees Reception course, how to appear ideally in a job interview. Also, it is important to promote Centre, when a refugee moves to another town. The Centre could supervise refugees wishing to stay in Lithuania to acquire vocational education”. activities and employment of migrants in a new environment. hh To make more efforts providing information to the Lithuanian society. Lo- Impressions about Lithuania and plans for future cal residents need to understand that refugees are not wasters of the state budget, but they are potential labour force. A foreigner, who found means In the future the guy plans to learn profession of a cook, to get employment of support, becomes an equivalent tax payer, but not a burden to the coun- in a restaurant, and of course to find a girlfriend, who could become his wife in try. the future. The guy does not plan to return to his home country, he will reach to hh Integration program could be made on more flexible basis, respecting ef- entrench in Lithuania. forts, achievements and talents of every foreigner. Sometimes refugees must wait long before they are allowed to move to another town. – “How do you think, what courses could help to become more experi- hh Options to acquire a profession or to retrain should be extended for the enced? What would you like to learn more in order to strengthen your skills?” foreigners granted asylum. – He: “If I get opportunity, I would like to become a professional guardian or hh It is important to prepare better the foreigners granted asylum for job search to work for a safety service, because protection is like my profession and hobby. process. Often the refugee living in another town and started an independ- Later I would like to work as a cook because I like the most to make own national ent integration with minimal state financial support, does not know how to dishes. I heard good responses about my made food from employees of Refu- look for a job, how to prepare for job interview, how CV, motivation letter gees Reception Center and guests of the Center. I helped to organize markets of must look like. So the foreigners should be trained these issues, when they national dishes during various events”. still live in the Centre and have access to get assistance from the staff of the – “Finally the last question – are you happy living in Lithuania? What are Center during their whole integration period including their life in the mu- your future plans?” nicipalities. – He: “Although the salary is low in Lithuania but the beauty of this country 158 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 159

cancelled and left to Lithuania. I did not get a diploma. In Lithuania I passed the overcomes everything. Here living I feel safer than in my country in Afghanistan. I exams of the first and second level of the state language speakers and basic prin- have a job and a rented flat. Maybe I will meet my love of life in Lithuania! My life ciples of the Constitution of the Republic of Lithuania. In the future saved a little moves in right direction”. money I plan to enter one of the universities of Lithuania”.

Integration of the foreigner granted asylum in the municipality The girl chose Vilnius for further integration. The girl, speaking Lithuanian well, found easily housing. During three-month period living in Vilnius the stranger A GIRL FROM NEPAL passed the exams of the first level of the state language speakers and started to study independently basic principles of legislation of Lithuania and the Constitu- tion. After six months the migrant passed the state exam of basic principles of the A short story on arrival of the foreigner granted asylum Constitution of the Republic of Lithuania. to Lithuania After she finished attending Lithuanian language lessons, the girl started to The citizen of Nepal arrived to Lithuania in 2007 as an asylum seeker. Already search for a job. After several months’ effort, she got finally a job in the shop “IKI”. in 2008 the girl was granted refugee status. Even in homeland she graduated from The girl was not satisfied with work; it did not meet her lifestyle, due to this reason secondary school and began bachelor’s studies in business management. Unfor- later the migrant found a better job in one of the restaurants of Vilnius, where she tunately, due to threat to her life she was forced to leave her homeland, at the worked successfully as a waitress for one and a half year. same time – studies at the university. The wanderer from Nepal arrived to Lithu- ania. – “I am very sorry that you had to leave your studies. On the other hand, I am surprised with your determination to pass the exams of Lithuanian lan- Foreigner’s activity in Refugees Reception Centre guage and the Constitution of the Republic of Lithuania. Well done! Who helped you to get this knowledge? Who supported you financially?” The girl, speaking English well, accommodated in the Center, realized that – Silpa: “Thank you very much for evaluation. Refugees Reception Center of many difficulties would encounter in finding a job not having skills of the local Rukla mediated organizing me Lithuanian language courses in Vilnius, and in my language. The Nepalese made every effort to learn Lithuanian language well. She free time I studied provisions of the Constitution of the Republic of Lithuania”. visited during trips organized by Refugees Reception Center and NGOs together – “Do you have work permit in the country? Could you tell me more about with other refugees many Lithuanian towns and historical places, allowing her to your experience?” become more familiar with culture, traditions of the country and to get to know – Silpa: “Yes, I do. But I don’t have a big experience finding a job. It was ex- the Lithuanians more. tremely hard to find a job. Six months I sent my CV, went to conversations with The girl did not miss any Lithuanian language lessons, studied carefully and employers, but I was never invited due to unexplained reasons. But I finally got during six-month period was able to pass the Lithuanian language test in Refugees employment in the shop “IKI”, got advice from one friend”. Reception Centre in Rukla. At the same time the foreigner learnt IT subtleties. – “How did it do to work for the shop “IKI”? What work did you do? Tell about it”. – “Let’s speak about your education. What education and profession did – Silpa: “I had a hard time. I was a newcomer, the colleagues were not very you acquire in your native country? Did you attend vocational courses in friendly with me. Maybe because I was a foreigner or I could not communicate Lithuania? What programs did you participate in?” with them. Although the work did not meet my needs, however I worked. I did – Silpa: “I have acquired higher education at one college in Nepal. After these not have another choice. I was a shop assistant”. studies I started 4 years business management curriculum, but after two years I 160 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 161

– “I can imagine, that it was a really hard period in your life. How long did Impressions about Lithuania and plans for future you work in this shop? Where are you working now?” In the future the girl plans to continue work of waitress in the restaurant. Saved – Silpa: “I worked for “IKI” only for two months, later I found a job in a restau- a little money to enter to studies at one of the universities of Lithuania. rant. I am happy with my job for 1,5 year”. – “The final question – are you happy living in Lithuania?” Suggestions and remarks on integration program in – Silpa: “Of course I am happy, here I feel safe and have a job. I can plan easily Lithuania and create my future, seek for career. Lithuania is a small but very beautiful country. In Lithuania I have lived for more than 5 years, it is like my second homeland. I To the foreigners granted asylum am really happy. Also saved a little money I plan in the future to enter one of the hh The foreigners granted asylum should orient to three main things – Lithu- universities of Lithuania”. anian language, vocational training and employment. The most important indicator of integration – a refugee becomes independent from the state support, has own resource of income. Exactly then he/she starts to feel full- fledged and equal member of the society of the host country. To specialists dealing with the foreigners granted asylum hh Today’s world is surrounded by technological innovations. It is practically no chance to find a good job not having skills in using computer, software and internet. For this reason Refugees Reception Centre in Rukla should provide more intensive and effective training in information technology. Basic princi- SUCCESS STORY OF THE AFGHAN ples of software are maybe sufficient, but more attention should be paid to people having some skills maintaining and developing their knowledge. A short story on arrival of the foreigner granted asylum hh Vocational education is another very important issue to find a well paid job. Therefore it is very important to Refugees Reception Centre to try to to Lithuania organize vocational training to the foreigners granted asylum. This institution The Afghan citizen has lived in Lithuania for eight years. He likes this country: should help the foreigners to choose occupations, compatible with migrants’ he is happy with his job, surroundings, friends. skills and education backgrounds. The man came to Lithuania to seek asylum in 2005. At the end of the same hh Many refugees do not know how to build own future started living inde- year the young guy was granted subsidiary protection. In such way the Afghan got pendently: how to find a job, to appear in a job interview properly, what a chance to start his journey of adaptation in Refugees Reception Center located documents should be submitted to an employer, how to write CV etc. These in Rukla. The guy had not completed his secondary education, he knew very little issues must be discussed and assisted to solve to the migrants still living in English and Russian language, and learning of Lithuanian language seemed him an Refugees Reception Center. extremely difficult challenge. hh Not all refugees, living in the Center, attend organized lessons willingly. The staff of Refugees Reception Center seeking to motivate and to control refu- – “Hi, nice to meet you! How long have you stayed in Lithuania? Have you gees’ motivation to gain concrete results, could reduce a rule: the opportu- come to this country with your family or alone?” nity would not be provided to live in the town independently to refugees, – “I have lived in Lithuania for seven and a half year. I couldn’t bring my family who didn’t pass the test of Lithuanian language, didn’t attend lessons on together, I came with friends”. computer literacy, didn’t start vocational training. hh In addition, social workers should give preferences to refugees who make every effort than to these who are passive and lazy. 162 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 163

Foreigner’s activity in Refugees Reception Centre two months of intensive job search the Afghan found a free chef‘s workplace. Exactly this activity satisfied education background and interests of the foreigner. In 2006 a big part of refugees were citizens of Russia from Chechnya, where- During six months every day developing own skills the young guy even managed fore the guy, surrounded only by Russian-speaking refugees, hesitated the mean- to climb the career ladder. Currently the guy is lucky, earning well and is a valued ingfulness of Lithuanian language seriously, is it really worth to study communica- employee. He has worked for this company for 4 years and believes that he has tion with locals? However common sense and guy‘s determination prevailed. The more prospects in this work. young Afghan realized that his integration program and job search in the future may be in vain without making effort in local language studies. So lavishing forces – “Nice to hear! Who helped you to gain this knowledge? Who support- the guy had made every effort to learn and to improve his Lithuanian language ed you financially? Did you pay for training yourself?” skills, in addition, participated in all courses and seminars, organized by Refu- – He: “Thanks for evaluation. Refugees Reception Center of Rukla organized gees Reception Center of Rukla, providing information on job opportunities. Of me Lithuanian language courses in Kaunas, also mediated getting driving courses course, he visited with other refugees many Lithuanian towns and historical places supported by the Red Cross Society. I had a chance to start learning profession of that allowed to understand the country’s culture, traditions and to get to know a cook with efforts of Labour Exchange and social workers of the Center”. better Lithuanians. – “Do you have a work permit in this country? Could you tell about your Diligently attending Lithuanian language lessons organized in Refugees Re- experience?” ception Center the guy began to speak Lithuanian gradually. In addition after one – He: “Yes, I do. I have worked as a senior cook for four years in a café located year the Afghan started to attend vocational cookery courses with support of the in Kaunas making chicken dishes”. Centre of Rukla and the labour exchange of Jonava. After completion of the train- – “Who helped you to improve in your opinion? What would you like to ing the time came for the guy to settle independently. learn more in order to improve your skills?” – “Of course, completion of cookery courses is my most important achieve- – “Let’s speak about your education. What education and profession have ment. Only there I gained some useful knowledge, how to work in a large team, you acquired in homeland? Have you attended vocational courses in Lithu- to adapt to the country kitchen. Cookery is my hobby and I love this profession ania? What programs have you taken part in?” and for this reason I would like to improve my cooking skills”. – He: “I left my homeland studying the ninth year. In this country I passed the exam of the first level of the state language speakers and basic principles of the Suggestions and remarks on integration program in Constitution, also graduated from vocational cookery courses, driving courses of Lithuania B category”. To the foreigners granted asylum Integration of the foreigner granted asylum in the hh For successful integration in Lithuania it is necessary to remember that it is municipality useful to invest into yourself taking no account to fate. To complete various As the guy studied specialty of cookery in Kaunas, he found housing in this offered courses, to gain new knowledge and skills. particular town. Then successful driving courses followed which the stranger man- To specialists dealing with the foreigners granted asylum aged to finish in only six months! Later to all refugees the most important task hh It is advisable to Refugees Reception Centre to continue organizing voca- arises – to look for living resources. tional courses which are necessary for the foreigners granted asylum who Lithuanian folk wisdom says: “A bird in the hand is worth two in the bush“. wish to continue their successful integration program in Lithuania. The Following this proverb the young Afghan got employment after three months refugees can learn courses of cookery, waiters and improvement of driving as a helper in a construction company. Although the work was extremely diffi- skills, test potency in construction, try trade of pizza baker, hairdresser and cult, but the reward was satisfying, for this reason the guy worked hard and a lot of course many others. These vocational classes allow to improve refugees’ not complaining. Nevertheless, when winter season came, volume of work de- skills and to provide opportunity to find easier resources for living. creased in construction business, the foreigner lost his only living resource. After 164 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 165

hh Refugees Reception Centre and other institutions involved in refugees’ Impressions about Lithuania and plans for future integration should also provide more assistance to refugees, identifying their hobbies, skills, favourable vocational direction. Forced courses never In the future the foreigner plans to promote own career in restaurant busi- improve foreigners’ skills, don’t increase their motivation to entrench in this ness. As the foreigner notes, if the refugee finds a niche, he can be considered country, for this reason it is important for professionals dealing in refugees’ even more than a local resident. For example the foreigner can not only learn how integration field to relate the planned organized vocational training with to make perfectly national Lithuanian dishes, as well as share recipes of national individual refugees’ desires, qualifications and natural tendencies. dishes, help managers to improve menu. hh In addition, the staff should give priority to these foreigners, who plan to relate life with Lithuania than to the foreigners, who used this country like a – “The final question – are you happy living in Lithuania?” stop. Attention should be paid to migrants, who participate actively in the – He: “Of course I am satisfied, I feel safe and secured here, because I have a Center’s activities, attend language and computer literacy classes. job, my salary is very good. Working hard I can climb career ladder! My boss is hh Events organized by Refugees Reception Centre among the old and the new very happy with my efforts, for this reason, I would argue that he is more friendly refugees would help to share relevant and useful information, experience. with me than with local workers. My current job is certainly not easy, but well paid, Using happy stories perfectly adapted migrants could encourage and show so I am happy! Lithuania became my homeland. If everything goes as planned, I some great examples for refugees who have just arrived to Lithuania. Such plan with some friends to open a fast food bistro in Vilnius. Currently we are look- encouragement and incentives would actually give strength and determi- ing for the most suitable place for our business”. nation to open courageously a new page of life for inexperienced newly arrived refugees.

– “Could you tell about your experience looking for means of support? What advices could you give to the Center of Rukla in order to make the refugees’ adaptation program more effective?” – He: “It is a really hard question… In fact it is easy to find a job having good EXPERIENCE OF REFUGEES’ FAMILY FROM professional skills. The language barrier is the biggest problem looking for liv- UZBEKISTAN ing resources. I have not face difficulties because 4-5 years ago the economy of Lithuania was successful, but the current situation is not good. The newcomers not speaking the local language can not get easily living recourses due to the crisis. I A short story on arrival of the foreigner granted asylum have a friend – the Afghan, who has not had a job for three years. The economi- to Lithuania cal difficulties of the country are not the single problem, some migrants do not make enough efforts. I would advise to the Center of Rukla to organize more The citizen of Uzbekistan Manzoor (name was changed by foreigner’s re- intensive lessons of Lithuanian language and computer literacy. Also to organize quest) came to Lithuania with his wife and two sons (6 and 9 years old) as an various seminars and courses related to job search, writing CV, motivation let- asylum seeker in 2007. ter. Of course, it is necessary to know how to present yourself to the employer perfectly. The most important is to encourage and to motivate refugees to attend – “You mentioned the family, could you tell a little about yourself and vocational courses. It would be great to find talents of migrants and to use them household?” usefully”. – He: “My name is Manzoor. I am 39 year old, came from Uzbekistan to Lithu- ania with my wife and two sons 5 years and 4 months ago. I can speak mother tongue, Russian and Lithuanian language fluently. Currently I am employed in one of construction companies in Kaunas. My wife Ramita is 37 years old.” 166 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 167

Foreigners’ activity in Refugees Reception Centre wife. After all the experiences, finally a little happiness came to the family house.

After six months spent in Foreigners Registration Center in Pabradė the mem- – “Manzoor, tell about your life in Kaunas? Why did you choose this par- bers of this family were granted refugee status and residence permits were issued ticular town for living?” in Lithuania. At the beginning after resettlement to Refugees Reception Centre – Manzoor: “At first Kaunas is the second biggest town of Lithuania, doesn’t the man began to participate actively in activities of the Center. Their little chil- lack job opportunities in the field of industry and business. Although this is not a dren had opportunity to attend a public school in Rukla, so slowly began to speak small town, but subsistence is twice cheaper than in Vilnius. Also many refugees Lithuanian. Also, he made efforts together with his wife to learn basic principles live in Kaunas, so the Red Cross Society joined forces with the Center of Rukla is of computer literacy. Manzoor did not have any idea about equipment, comput- able to focus on foreigners residing here. I am happy and I do not dare to com- ers, e-mail or internet, but during 6 months the Uzbek could use MS-Word, Excel, plain”. Power Point software with help of social workers. Though some refugees tried to convince Manzoor, that it does not make sense to learn Lithuanian, it is better to Suggestions and remarks on integration program in plan to move to Germany or Norway, the man resisted persuasion and contin- Lithuania ued attending classes of Lithuanian language. In addition, the man participated in several seminars organized in Jonava and Kaunas, which provided information To the foreigners granted asylum on labour market, writing CV, promotion of own business. These training courses hh Manzoor and Ramita advise to families with children of the foreigners grant- helped to gain knowledge and self-confidence. ed asylum to use every opportunity, to allow children to attend preschool or Manzoor and his wife got opportunity to acquire vocational education with school education institutions. Parents should take advantage of any chance to help of the Center of Rukla and labour exchange. The man studied profession of improve the employment of children, no matter what their future plans are. a constructor, the woman – a baker. Children need constant attention and education activities. As most of the refugees are busy, they should learn Lithuanian language, attend vocational – “What do you think about people who supervised your activity? Are or other various courses, the day of the children should be planned and or- you satisfied with stay in this institution?” ganized with support of the staff working in this field, so they should not be – Ramita: “Social workers are friendly and always ready to help. Wonderful left unattended or without exercise while parents attend courses or study. people! There are wonderful issues in the Center of Rukla, which I can’t stop prais- ing. At first premises of the institution are orderly and tidy. Living in the Center we To specialists dealing with the foreigners granted asylum had opportunity to cook food; we had premises to live and could have many ac- hh Refugees Reception Centre is located in Rukla – some distance away from tivities. Having two children I felt always happy that my loved children can watch the town. People wishing to buy cheaper food or clothing have to go to Kau- films for the smallest, play up in children’s occupation room of the Center. The nas or Jonava. Also, almost all vocational courses are carried out in Kaunas. adults can attend sport hall, play tennis, billiard or basketball. Unbelievable! On hh Refugees Reception Centre should use more innovations – to look for vari- the other hand, access to internet is limited, children’s playroom is open only oc- ous ways increasing motivation of refugees, to refresh training programs, to casionally, a long stay does not allow to move forward, besides there are no pos- introduce more innovations. sibilities in Rukla to find a job. So these are a few defects”. hh Refugees Reception Centre should carry out more activities for pre-school and school-aged children. Integration of the foreigners granted asylum in the municipality – “It’s amazing to listen to your dreams. I wish you the best luck. Finally, what would you advise to other refugees?” After consulting with his wife, Manzoor decided to choose Kaunas because – Manzoor: “To people of the same fate as me I would advise to use all the it was already a familiar place. There were also cared about children, the littlest opportunities offered by the Center of Rukla and always to attend Lithuanian began to attend a public school. When the new life stabilized, Manzoor found a language lessons. Without Russian or Lithuanian language there will be no chance job in a construction company and worked as a helper, and Ramita was a house to find means of support. Exactly the same situation with vocational education. If 168 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 169

you are a diligent and energetic person, there will be no difficulties finding a job. INTEGRATION OF RAJAN SHARMA IN THE Be active!” CAPITAL

Impressions about Lithuania and plans for future A short story on arrival of the foreigner granted asylum In the future the foreigners dream to organize and to promote own business to Lithuania in Lithuania. They would like their children attend school together with Lithuanian children. His name is Rajan Sharma (name is changed by his request), he is thirty-two. Rajan arrived from Nepal with his wife. He has a master degree and speaks English – “Are you happy staying in this country? Could you compare living condi- language fluently. The refugee came to Lithuania not due to economical reasons. tions in Lithuania and your homeland? He received threats from Communist fighters due to some social activities. Psy- – Manzoor: “Lithuania is a small but safe country. I am speaking Russian, many chological pressure was so big that Rajan could not survive and finally decided to Lithuanians also understand this language, so there is no problem when things go flee his home country. It happened about six years ago. wrong or the trouble is. Of course, if I get opportunity, for example to move to Norway and Germany, I would use it. Still living conditions in more developed – “Could you briefly introduce yourself?” countries are better. Ha ha ha! I love summer in Lithuania, people are really – Rajan: “Well, my name is Rajan Sharma. I’m thirty-two years old, I am a citizen friendly. Life in this country is 10 times better than in my homeland”. of Nepal and confess Hindu faith. I have lived in Lithuania for six years, I came to – “Nice to hear! If it is not a secret, what do you plan to do in the future?” Lithuania to seek asylum, and it was granted to me. I have opened an Indian res- – Manzoor: “I do not have any specific dreams, I would like the most that my taurant in the old town recently. youngest son starts to attend school, and we with Ramita promote own business. – “You are trained from a business family, why did you leave your country Kebab cooking would be great! However, I need financial support, stability of my and come to Lithuania?” family budget. Maybe I should work for a few months in Norway, earn and also – Rajan: “Actually, I did not want to leave my homeland. I was happy there, but open own sandwich shop. Wait and see! Even my wife supports my ideas”. I received threats during Maoist-Communist civil war due to my social activities. Communist fighters announced death sentence to me, there was no other way for me only to escape, because the government was also unable to protect my life. I left my country in order to protect me. Now times changed, and life changed. I have been living in Lithuania for six years, now I know what kind of culture is here, I have seen many traditions, I like the Lithuanian art, beautiful and abundant cultural events. I got to know the local laws, regulations, public order. Now I like living in Lithuania, I will stay here forever because I start to feel, that my second home is here”. – “What is your academic education?” – Rajan: “I have graduated master studies in business administration at the recognized university of Nepal”. – “You have a good education, I believe that education helps you to promote your business in Lithuania?” – Rajan: “Actually my family’s history is also related with business. My father and brothers are businessmen. Of course my knowledge and understanding are essential issues helping me to stabilize business in Lithuania, but also motivation pushes me forward”. 170 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 171

Life in Foreigners Registration Center the new environment and the community in the future”. When he came to Lithuania to seek asylum, the refugee was settled in Foreign- ers Registration Centre, in Pabradė. His asylum process has been delayed due to Integration of the foreigner granted asylum in the technical reasons, but the refugee was patient, didn’t think to escape from Lithu- municipality ania. Rajan is capable of language, another culture and traditions does not make At the end of social integration period in the Center integration process was difficulties. He firmly knows what he seeks in his life after and tries to realize his extended in Vilnius by the request of the foreigner. As he can speak Lithuanian ideas. Living in Refugees Reception Center Rajan learnt Lithuanian language, par- language fluently, it was not difficult for the foreigner granted asylum to find em- ticipated willingly in trainings, didn’t make conflicts with other residents of the ployment. After working in the restaurant, in the shopping center Rajan decided Center. that Vilnius is a great place to realize his dream. He opened an Indian bistro in Foreigner’s activity in Refugees Reception Center the old town of Vilnius. There were some problems first months due to the lack of advertising. Rajan Sharma worked hard, improved food quality and tried to When Rajan and his wife’s application for asylum was satisfied, he came to live make dishes as similar as possible to the Indian dishes. The restaurant already has to Rukla to Refugees Reception Centre for social integration process. The staff permanent customers from Lithuania and abroad. Rajan is currently doing well and social workers of Refugees Reception Center noted that foreigners was tal- and makes plans again how to promote another business. ented and showed a strong desire to integrate into the Lithuanian society. Every day he attended compulsory Lithuanian language courses, courses of computer – “Tell us about life in Vilnius. How did you decide to come to Vilnius? literacy, vocational orientation, organized by Refugees Reception Centre. Labour What is the main challenge settling here?” Exchange of Jonava provided possibility to attend bookkeeping courses and to – Rajan: “Here I’m doing very well, things are going almost as I expected. I still acquire a profession. fight for my well-being here, but I have already positive results, it means I am going the right direction. At the beginning I had a problem, I could not find a job. I – “After approval of your application you went to Rukla to Refugees Re- worked temporarily in several restaurants, in the supermarket for a few months, ception Center. What is the life there?” but I dreamt of promoting own company. It was not so easy. I had to get to know – Rajan: “In Rukla I lived about one year. It was a really good time. There were a lot of technical information that I could properly take care of my business. I real- provided all conditions, which I needed for a good life. The best thing in Refu- ized that it would be a great idea to open an Indian food restaurant. I bought one, gees Reception Center in Rukla was that the staff and social workers were very even though it was closed. I have changed a few things and reopened it again. I kind and helped in every way, if any problems arose. There were provided vari- did everything I could in order to improve food quality. Of course I tried to do ous opportunities, using which you can learn a lot of new things, but it depends much advertising. Now my business is growing day by day. Vilnius is a multicultur- on individual the most. Within one year, when I lived in Refugees Reception Cent- al town, and of course here is the center of economic movement. There are more er in Rukla, I learned to speak Lithuanian nearly fluently. I had the opportunity business opportunities than in other towns, that’s why I planned to live in Vilnius to attend courses of book-keeping and even got a diploma. There I met people from the beginning. I always sure that hard work always brings good results and it who had lived there for several years – two or three, but still they could not speak should be appreciated”. Lithuanian. I can only say, who does not have desire to do something, nobody helps. I am completely satisfied with my time spent in Refugees Reception Center Suggestions and remarks on integration program in in Rukla”. Lithuania – “I realized from your story that all opportunities are provided to refugees in Refugees Reception Center and no problems arise?” To the foreigners granted asylum – Rajan: “While we were living in Refugees Reception Center in Ruka, I did not hh The foreigners miss motivation, it depends on the foreigner’s wish and plans; see any problems. Of course if people live there and do not try to improve, to hh To try to learn Lithuanian language as quickly as you can, to attend all train- develop their talent, then they will have trouble finding employment, adjusting to ings, organized in Refugees Reception Center; 172 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 173

hh To acquire a profession and to find employment as soon as possible; and traditions, only little by little everything goes slowly to places. It was the same hh To participate in cultural life of Lithuania. for me, at the beginning language was a big obstacle, that’s why I gave priority to the language studies and I had luck”. – “You are one of the most successful refugees living in Lithuania. What – “What are your future plans?” could you suggest to other refugees?” – Rajan: “Now I care about “successful existence” of my restaurant and little by – Rajan: “My life becomes better, I hope that I will have more success in the little when I have more free time I think about opening of an Indian shop”. future. I would like to tell other refugees that hard work, determination and pa- – “This means that you want to stay in Lithuania for a long time?” tience is the key to success. One more thing – people should also be dynamic. – Rajan: “Yes, I use all the forces trying to entrench in Lithuania permanently”. You are a refugee who came from another country and community, you need to accept a new positive environment, culture and traditions. You need to learn the local language, a lot of things depend on oneself. If you know value of time and options you can succeed everywhere”.

To specialists dealing with the foreigners granted asylum hh to extent integration period in the municipality for the foreigners who do not belong to vulnerable group; SUCCESS OF RAHMAN hh to help foreigners to solve raised issues and problems in post-integrational period. A short story on arrival of the foreigner granted asylum – “How do you think, what is the main problem to refugees to integrate to Lithuania into the Lithuanian society? What could be changed for easier integration?” – Rajan: “I can name a few things. First of all the Lithuanian authorities do not Rahman (name changed by the request) is a thirty-two years old, single, ed- provide so easy as wished opportunity to have business to people from the third ucated Afghan. He came to Lithuania in November, 2009 to apply for asylum. countries including also refugees. The second – not all refugees are educated and Rahman came here protecting his life, as armed conflicts were in his native coun- trained, so it is not easy for them to find a job. A one-year integration period is try – Afghanistan. All Rahman’s family members were well educated and wealthy. usually too short. Finally the third – refugees are totally ignored by all the state The refugee lived in Kabul for several years, where he studied, learned English institutions after integration period”. language. After studies he returned to his hometown, he received urging invitation to join the group. Rahman had two choices – to join the group or to flee the Impressions about Lithuania and plans for future country. He chose to flee, because he did not want to be a terrorist.

The foreigner notices that it is possible to live in Lithuania for foreigners. There – “Tell me a little about your past in Afghanistan, and then let’s talk about is created conditions for business development, work and studies. People in Lith- nowadays life in Lithuania”. uania are really friendly and willing to help the foreigner to settle in a strange en- – Rahman: “Afghanistan has long been suffering from the continuing armed vironment, they do not ignore. Rajan plans in Lithuania to stay forever. He works conflicts and civil war, what life of simple man can be there. Each day was lived currently hard promoting another business. The foreigner granted asylum plans with fear there, that I could be killed by Taliban militants or U.S. forces at any time, to open an Indian spice shop in Vilnius. they used rockets, not all of which hit the intended target and many innocent people were killed. Every day I thought that one day a disaster could happen to – “When you came to Lithuania the first time, was it not difficult for you?” me and my family. I am a normal person, I do not like war and violence, though – Rajan: “Of course when you come to a new country, you face many problems I was in danger, so I fled from my country for this reason, I left there my family in a new place just because you feel a stranger in a new society, strange culture involuntarily. 174 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 175

– “Did you get married in Afghanistan?” Palanga, Klaipėda, Druskininkai, and other amazing places of Lithuania. Since that – Rahman: “No, I am single”. time I started to like Lithuanian nature, culture, traditions and people. I decided – “Do your other family members live in Afghanistan?” that Lithuania is country of my dreams fruition”. – Rahman: “My one brother lives in Moscow, the other – in Kabul. My parents – “How did you feel when your application for asylum was satisfied by live in my hometown”. Migration Department of Lithuania?” – “Are your parents still at risk now?” – Rahman: “Of course I was very happy, I am always grateful to Migration De- – Rahman: “They feel big psychological pressure, because the Taliban some- partment that it helped me to save my life and satisfied my application”. times come to my house, they ask about me, they threaten my parents, saying that they will find me one day as far as I hide, and will give me the death penalty for Foreigner’s activity in Refugees Reception Center non-obey “. – “This means that you can not return to your home and even in your na- After reception of asylum approval Rahman moved to Refugees Reception tive country?” Centre for integration process. Being extrovert and sociable he made friendship – Rahman: “No, so far I can not imagine. Maybe in the far future when it will quickly with staff and social workers. He participated in all the events organized be safe in Afghanistan”. by the Centre, tours, was interested in Lithuanian traditions. Rahman was willing to associate his future with Lithuania, therefore he used all possibilities, learnt the Life in Foreigners Registration Center language responsibly and seriously and computer literacy. He was granted the opportunity with support of the project implemented by the Center to work as When Rahman came to Lithuania the first time, he was arrested and accom- a journalist – moderator, to write articles and in such way to inform the society modated in Foreigners Registration Centre, in Pabradė. After six weeks Rahman and other foreigners. After some studies he passed the exam of the first level of has been moved to an open area of Foreigners Registration Centre. The foreigner the state language speakers and the exam of basic principles of the Constitution lived in Foreigners Registration Center for about eight months, until Migration of the Republic of Lithuania. Rahman is a dynamic person. He adapted quickly to Department of Lithuania examined his application for asylum. He began to at- the environment, other culture and traditions, learned the new language. tend Lithuanian language lessons, organized by Day Center. Usually other asylum seekers refuse to attend training until it is not clear, whether the application for – “When you application was satisfied, you came to Rukla for integration asylum will be succeeded. process. How did you do in Refugees Reception Center in Rukla?” Lithuania was the first country, in which Rahman asked for asylum. He hoped – Rahman: “Even before the arrival to Rukla I’ve heard a lot about this place that his application for asylum will be satisfied because he felt safe in Lithuania. from my friends. I’ve heard that there are good conditions, training necessary Most of his friends – foreigners, arrived with Rahman, fled to Western Europe for employment proceed there, there work friendly staff, helpful social workers. before the approval of Migration Department of Lithuania. Rahman was patient When I went there, my eyes saw that everything was true. Refugees Reception and in June 2010, the application was approved. Center is a little further away from the town, it is quiet, but nonetheless there are a lot of activities and also you can spend time purposefully. Housing conditions – “What was your life in Foreigners Registration Center in Pabradė? are really good, everything is perfectly arranged. I liked to live there since the Where did you live until Migration Department of Lithuania considered your first day. Approximately one year I lived there, and I never felt boring. During the application for asylum?” time, which I spent there, I learned Lithuanian language, I attended computer lit- – Rahman: “About six weeks I was arrested, at that time I was very nervous, up- eracy courses and vocational training. I am very satisfied with time spent in Refu- set, but when I moved to the “open” building, the life became easier, more free. gees Reception Center in Rukla”. Then I started to attend Day Center, participated in various sessions, I started to – “What do you think, whether Refugees Reception Center of Rukla plays attend Lithuanian language courses, organized there. I enjoyed living in Foreign- a significant role helping refugees to integrate and to entrench in Lithuania?” ers Registration Center in Pabradė. Caritas and the Lithuanian Red Cross Society – Rahman: “Refugees Reception Center of Rukla helped me personally to start organized many excursions to the most beautiful places of Lithuania. I saw Nida, a new life here in Lithuania. I can not say anything about other refugees, but I 176 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 177

know one thing, if the refugee has no desire to do something, then Refugees Re- To specialists working with the foreigners granted asylum ception Center can not really help. Refugees Reception Center of Rukla provides hh To run more activities introducing foreigners with Lithuania and Lithuanian all necessary technical, material and financial support, but the refugee must think traditions; the way how to use them”. hh To initiate the increase of benefit for foreigners living in Refugees Reception Center; Integration of the foreigner granted asylum in the hh To organize courses on the Constitution in Refugees Reception Centre. municipality – “You have spent considerable time in Foreigner Registration Centre in After one year of life and activity in Rukla Rahman was granted integration in Pabradė and in Refugees Reception Centre in Rukla. Did you face any prob- Jonava. The refugee already had a job thanks to his skills, ability to communicate lems, negative things, maybe something should be changed?” in Lithuanian language. He works with disabled people in Rukla and has plans for – Rahman: “I would like to express my opinion openly. In Pabradė in Foreign- future. ers Registration Centre it is better in “open” building than in “closed”, nevertheless there are some limitations, such as asylum seekers must return until 24 hours. – “Now you can speak Lithuanian. How do you think did Lithuanian lan- Asylum seekers, whose applications had been already satisfied by Migration De- guage help you to find a job?” partment of Lithuania, and those, who have a “refuge card” are legal residents, – Rahman: “Yes, now I can speak Lithuanian, I have passed the exam of the first but why they should come back until 24 hours, it is a restriction in any case. The level of the state language speakers. The local language always is very important infrastruture in “closed” building is worse. There’s a lack of security. Asylum seek- for employment, it helps a lot, if you can understand what people say and re- ers are not criminals, but why they should live like arrestees. Despite all the prob- spond them. Also language is useful because you can make friends, you can adapt lems services of Day Center are very good. Social workers are very helpful and to the surrounding community. I have already found a job, I work with disabled friendly. I have not seen any problems in Refugees Reception Center, only the people in Rukla, have to communicate with them in Lithuanian language”. Center is located far away from the town. Also living in the Center I noticed that allowance for food is not enough for the foreigner who is unemployed”. Suggestions and remarks on integration program in Lithuania Impressions about Lithuania and plans for future To the foreigners granted asylum The foreigner granted asylum, participating in social integration program, was hh Should be more active and work a lot; very interested in Lithuanian culture, tradition, nature, festivals. He was impressed hh To study Lithuanian language; very much by nature, parks and palaces during organized trips. Rahman plans to hh To acquire a profession; stay permanently in Lithuania. In the future he wants to start own business. hh To look for employment and not to live from allowances. – “Rahman, what are your future plans?” – “What are the main challenges for refugees to settle in Lithuania?” – Rahman: “I love this country, I want to stay here forever. In the future I want – Rahman: “The refugee is a person who is not in his home country, he seeks to start my own business, in fact I want to start soon, so now I try to evaluate the asylum in a foreign country. Always a lot of problems on communication, differ- market, I want to start something special”. ent cultures and traditions, understanding of rules and laws are common among – “How did you come to Lithuania to seek asylum? Was your goal to come strangers in a new country, a foreign community, then it is difficult to find a job here?” and so on. The refugees must try to be more active, they need to work more in – Rahman: “Actually it was not my choice at the beginning, but when I arrived order to be successful in the new country and society. Lithuania also has problems here, I was impressed by the country and its people”. with refugees, but this is normal as everywhere”. 178 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 179

– “What was your first impression when you arrrived for the first time to home, family. I was very fortunate to come to a safe place where I could plan my Lithuania?” future, but I am very worried about my family in Afghanistan”. – Rahman: “I came here illegally, just I crossed the Lithuanian-Belarusian bor- – “How many family members are in your family? Are they safe in Afghani- der. At that time when we went at the border, Lithuanian border guards caught stan right now? me and my three friends. We were very scared. We thought that the border – Safiq: “I have two sisters and one brother, all of them are younger than me. guards would treat us very cruel, because we crossed the border illegally. We We are six together with parents. When I left my country, my parents were wor- thought that they would jail us for a long time, but everything ended better. The ried about my younger brother. They were afraid that the same story would re- border guards took us to their office, told us to not be afraid, asked to tell the peat with my brother, so they moved to Kabul. I hope that my family members whole truth. They said that the interpreter would be late, and they gave us food. are safe in Kabul”. One of them advised us to ask for asylum instead of going to jail. I understood from the behaviour of the border guards that Lithuanian people are very good Foreigner’s activity in Refugees Reception Center and humane. We filled in all required documents, asked for asylum, later the border guards took us to Foreigners Registration Centre in Pabradė. We were de- Safiq residing in Refugees Reception Center began diligently to learn Lithu- tained for six months, until our application for asylum was granted by Migration anian language and computer literacy, participated in seminars, trips in Lithuania, Department of Lithuania”. which helped Safiq to get to know a new culture. The foreigner started to attend ground school of J.Stanislauskas, but Safiq did not graduate from school because he missed Lithuanian language knowledge. Living in the Center the refugee had opportunity to participate in training on work place supported by the project and to get employment in the enterprise, where he studied. He thought to stay in Lithuania for a long time. At the age of eighteen, the refugee could speak Lithu- UNACCOMPANIED MINORS anian language well. He passed the exam of the first level of the state language speakers and the exam of basic principles of the Constitution of the Republic of Lithuania. A short story on arrival of the foreigner granted asylum to Lithuania – Have you been satisfied with your life in Refugees Reception Center of Rukla?” The refugee Safiq came to Lithuania in 2004 to seek asylum. He was 17 years – Safiq: “Yes, I was very happy, it was like my second home, staff and social old, he came alone, without parents and relatives. According to legislation of the workers were like my family. I felt that I would not have illness of “home problems” Republic of Lithuania unaccompanied minors asylum seekers receive state care. on a warm and close relationship with employees and other refugees”. They are accommodated in Refugees Reception Center in Rukla. The foreigner has come from Kandahar town in Afghanistan. The foreigner granted asylum has Integration of the foreigner granted asylum in the two sisters and one brother, all of them are younger. Safiq graduated seven class- municipality es in his country, did not have a profession. As the country was at war and it was not safe, the foreigner left his homeland and family. Safiq chose Kaunas for further integration process, where he wanted to live, because many familiar Afghans had already lived there. Safiq knew the Lithuanian – “Thank you Safiq, could you tell me what was your life in your home language, so it was easier to find a job and local Lithuanian friends. Safiq is a very country, Afghanistan? friendly and good-hearted guy, so now he has many friends among the Lithuani- – Safiq: “I am originally from Kandahar town in Afghanistan. Since old times ans. At first when he came to live to Kaunas, he was unemployed for a few months, there was not safe. My life was good and happy until the Taliban soldiers kid- he studied diligently, because he wanted to prepare properly for the exam of napped me. This event changed my whole further life, I had to leave my country, the second level of the state language speakers. He passed the exam successfully, 180 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 181

and then began to look for a job. Knowing the language he got very quickly a a better life for themselves, the refugees have to make efforts to achieve it. They job at one restaurant, where he worked for about one year. Later he worked for must try to use every opportunity”. a fast food shop, whose owner was a Turk. Safiq worked different jobs from time to time. He was never unemployed, even when Lithuania had economic crisis. Ate the beginning of 2008 he worked as a sale manager for “Senukai” shop, in To specialists dealing with the foreigners granted asylum “Mega” shopping Center in Kaunas. There he worked until the end of 2011, then hh To strengthen procedures for unattendance of Lithuanian language courses; he left job because he wanted to promote own business. He got various experi- hh To organize more meetings with the society; ence working different jobs, when the time came he decided to use it in his busi- hh To provide psychological and legal assistance in Refugees Reception Center; ness. The foreigner has almost completed preparation of all necessary documents hh To be interested more in foreigner’s means of support. and soon will open a small and cosy fast food shop in Kaunas. Before investing his money in this business he revolved all risk factors, so I am sure that he will have – “What kind of support did you receive from the staff?” success in a new business. – Safiq: “It could be worse, if I had been able to speak and to understand Lithuanian language. It was initially hard to find a good job, but I did not expect – “What are people living in Kaunas? Are they friendly, tolerant to for- immediately to get a good job, and I started to work in a small shop, but I looked eigners?” for better options. Of course, Refugees Reception Centre provided me all neces- – Safiq: “Many times I have heard that Kaunas is not very friendly and tolerant sary support, so there were no difficulties in Kaunas”. to foreigners, but, in my opinion, it is not. I have lived in Kaunas for six years and so far, there were no problems, I have never been discriminated because of skin Impressions about lithuania and plans for future colour, nationality or religion. I have many friends among the Lithuanians. One Lithuanian friend even helped me to find a job in “Senukai”. I worked together After arrival to Lithuania the foreigner did not know whether his further life with the Lithuanians, and all of them were friendly”. would be in Lithuania. The foreigner did not know anything about Lithuania. However, Safiq realized after some living in Lithuania that here is a possibility to Suggestions and remarks on integration program in reside, to work and to plan future. The foreigner has a lot of plans. He wants to Lithuania open a small, cosy, new style fast food shop in Kaunas. The foreigner would like in the future to open such shops in other towns. To the foreigners granted asylum – What was your first impression when you came to Lithuania? What was h h The Centre offers many opportunities for integration into the Lithuanian your first opinion about Lithuania? What was the first impression when you society, only the foreigners do not always use them, opportunities should be came here?” used wishing successful integration; – Safiq: “I was very scared when border guard arrested me. I thought that h h The refugee must be proactive; now I would go to jail, but it did not happen, the officers behaved nicely with me h h To attend all classes, especially Lithuanian language; all the time, they invited for me an interpreter and questioned everything. The h h To be interested in integration procedure and to follow up; interpreter said that I should not worry, that I am in a safe country. She said that I h h To provide more information to others just arrived foreigners, to share expe- could apply for asylum here, that I would not be deported. Then I was delighted rience with them. and thanked God. Later I came to Refugees Reception Centre”. – “How do you think, whether a good future is awaiting you in Lithuania?” – “How do you think, whether help and support, which is provided by – Safiq: “To create a good future, a lot of efforts are required. I do not want Refugees Reception Center, are suficient for unaccompanied minor asylum to lie to you, so I will say, once I changed my mind, I wanted to go from Lithuania seeker?” to Germany and to live there, but only there I realized that won’t be so easy as I – Safiq: “I think – yes, but a lot depends on the young man who asks for asy- thought and as other people told. I realized that it is better to start in Lithuania to lum. The Centre has many options for all asylum seekers that they could create promote own business and future. I think to stay here forever”. 182 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 183

– “What are your future plans?” – “If you remember when you came to Lithuania for the first time to ask – Safiq: “I have a lot of plans. I want to achieve many things in life, my desires for asylum, you told me that you would like to stay here forever, that you like are down to earth and real. I do not trust fantasy, I trust only my own potency and Lithuania, but after a few weeks to escaped to Sweden. Why did you sud- I hope that I will have luck. I want to open a small, cosy, new style fast food shop in denly change your mind and go there?” Kaunas. Almost everything is ready for it. If I succeed in this business, then I’ll try – Yama: “At that time I made a mistake, I was misled by friends, forgot about to expand it in other towns. But this will be later in the future”. stable future. I am very grateful to Migration Department that nonetheless I was – “Does anybody help you to start a new business?” granted asylum and subsidiary protection in Lithuania”. – Safiq: “At the moment I do not need any help. I want to do it myself, without help of others”. Foreigner’s activity in Refugees Reception Center After granting asylum in Lithuania the foreigner moved to live to Refugees Reception Centre in Rukla. There he attended actively Lithuanian language lessons, classes in computer classroom, courses on job search, went to all organized tours, participated in events. He has already known several different languages and learned Lithuanian well. Also the foreigner acquired a profession of building warmer with support of labour exchange of Jonava. Yama living in Refugees Reception Center had the opportunity to go to military mission to Afghanistan YAMA’S INTEGRATION IN THE CAPITAL as an interpreter with Lithuanian Armed Forces of peacekeeping. The foreigner had been selected as a suitable candidate from a number of other proposed refugees. A short story on arrival of the foreigner granted asylum to Lithuania Integration of the foreigner granted asylum in the municipality His name is Yama, he is twenty-six years old. Since an early age he saw only war and armed conflict in his country. Being a young man he left his homeland, came After returning from the mission in Afghanistan the foreigner has been of- to Lithuania and asked for asylum. He speaks perfectly English, but he also knows fered a job in Vilnius. Yama went to Vilnius for further integration. Usually refu- the Urdu language, can speak Hindi. Yama came to Lithuania in December 2009 gees from Afghanistan choose Kaunas, because some people from Afghanistan and applied for asylum, another five people came with him from Afghanistan. are staying there, but Yama chose Vilnius. He does not want to be confined to its close community, he wants to live in a new society, together with all the people Life in Refugees Reception Center from different communities.

After the foreigner applied for asylum, he was accommodated in Foreigners – “Why did you choose Vilnius instead of Kaunas where many Afghan Registration Centre in Pabradė. He always kept internal rules, attended Lithuanian refugees live? Would not be easier for you to be with people form you native language lessons from the first days, participated in many activities, went to trips, country?” organized by the Lithuanian Red Cross Society. After three months of life in For- – Yama: “Vilnius is the capital, this town is known as Lithuanian multicultural eigners Registration Center in Pabradė, not waiting for the decision of Migration center, there is also a huge business, politics, education center. I thought that this Department, he went to Sweden and applied for asylum there. In Sweden his re- town offers the greatest potential to find a job and to find myself again. As you quest was rejected because his application had already been considered in Lithu- know I have found a good job, which I love. Of course, it is always more fun to ania. He had to go back to Lithuania. After some time his request was considered live in own community, but I do not think that I would like to be limited, I want to and satisfied by Migration Department, he was granted subsidiary protection. break free”. 184 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 185

– “You arrived to Vilnius just three weeks ago, probably you did not have INTEGRATION OF JAMSHED’S FAMILY time to explore the town and to feel the rhythm of life?” IN JONAVA – Yama: “I feel very happy and satisfied with my life in Vilnius. This town is wonderful, beautiful, clean and colourful. You can often see someone from another country, another nation. There is an opportunity to visit many cultural and tra- A short story on arrival of the foreigner granted asylum ditional events, to go to music concerts. During these three weeks I made friends to Lithuania with a few Lithuanians”. His name is Jamshed, he is 28, he came to Lithuania in November, 2009 and asked for asylum. Jamshed left his homeland, because his life was in danger. He Suggestions and remarks on integration perogram in was threatened to dispose by Taliban fighters. Jamshed came to Lithuania illegally Lithuania crossing the state border.

To the foreigners granted asylum Life in Foreigners Registration Center hh To use free opportunities provided by the state to integrate (learning of Lithuanian language, vocational orientation, courses on acquaintance with The foreigner asked for asylum and was accommodated in Foreigners Regis- society, acquirement of profession etc.) tration Centre in Pabradė. Jamshed and his five compatriots were arrested while hh To participate in organized events, trips and other activities. their asylum applications were considered by Migration Department of Lithuania. To specialists dealing with the foreigners granted asylum Jamshed was very worried during the time, he was separated from everyone and did not communicate with anybody. This is typical, because people are really af- hh To organize for certain foreign groups (eg. single foreigners) long-term sup- fected by new environment, unfamiliar people, unfamiliar language, the man feels port for integration after assessment of some circumstances; a great tension. Many asylum seekers arriving illegally to Lithuania crossing the hh To provide more information on foreigners’ interest; territory of Russia and Belarus spent a lot of difficult days there, some of them hh To help foreigners to rent a flat and to find a job. even had been to Russian and Belarusian prisons. Asylum seekers are detained only for identification, and until the decision is made to consider their applica- Impressions about Lithuania and plans for future tions for asylum by Migration Department. Arrived to Lithuania the foreigner granted asylum was a bit worried, was very After some time Jamshed’s application for asylum was satisfied by Migration interested in Lithuania, as until then he did not hear anything about this country. Department, he was granted refugee status. His wife and daughter were staying He knew only that Lithuania is the country of the European Union and that it is in Afghanistan. Later he succeeded to invite his wife and daughter. The Lithuanian available to apply for asylum here, but he did not know what life is expected Lith- Red Cross Society provided him all necessary legal assistance on invitation of his uania. He did not know whether he will be granted refugee status or will be able family. The lawyer of the Lithuanian Red Cross Society helped him to join his fam- to find a job in the future and to ensure his safe and bright future. Such questions ily. revolved in Yama’s mind. Currently, the foreigner knows that his further future is in Lithuania. Yama wants to find a permanent job, to buy own flat and car. – “When you came to Lithuania the first time and asked for asylum, could you imagine that you would have good time living in Lithuania?” – “How do you think, will you have a wish to leave to another country?“ – Jamshed: “When I lived in Foreigners Registration Center in Pabradė, I met – Yama: „We learn from our mistakes, I think I won’t repeat the same mistakes. there some people, who told me many negative things about Lithuania. They ex- My life in Lithuania is going the right way, so I plan to settle here for a long time”. plained me, that I made mistake asking for asylum here, that it is not sufficient – “What are your future plans?” country of the European Union, that here human rights are violated etc. I heard – Yama: “I am a simple person, having not big plans, I want to find a permanent such things, I was really worried. I talked about it with the lawyer of the Lithuanian job in Lithuania considering my experience and skills. As many people I would like Red Cross Society during the first meeting, she replied me, sometimes there are to have a small but own flat, maybe a car. Such my plans for the beginning”. such people, criminals, who live in the “closed” building and always talk the same. 186 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 187

She said, that I shouldn‘t worry because Lithuania provides all necessary condi- shed’s daughter attends kindergarten in Jonava. The family receives financial sup- tions to asylum seekers as other countries of the European Union. The lawyer also port, seeks for employment and tries to entrench in Lithuania. assured me that my rights and freedom are fully protected in Lithuania. After this conversation I felt better. After two weeks I was resettled in the “open” building – “You have moved recently to Jonava for further integration. How are and lived there together with other asylum seekers”. you living independently and integrating socially into the local community?” – Jamshed: “It is only the beginning, integration is a very long process in a Foreigner’s activity in Refugees Reception Center new community, I came from other country, confess different religion, I belong to other community, so I need some time for adaptation. I need time to get used, Refugees Reception Center provided living place for him, his wife and daugh- to get acquainted and to learn a lot of new things. I and my family rented a two- ter. Jamshed and his family lived in the Center for about one year, they were very room flat, where we settled cosy. Now I look for employment”. satisfied with time spent there. The staff and social workers of the Center were satisfied with Jamshed’s behaviour and his achievement. Jamshed followed rules Suggestions and remarks on integration program in and provisions of the Center, respected working social workers and other staff. Lithuania He attended Lithuanian language lessons, lessons of computer literacy, participated in events. The foreigner acquired a profession of a painter. Living in the To the foreigners granted asylum Center Jamshed’s family got a baby. hh To participate willingly in all organized activities; h – “You lived in Foreigners Registration Center in Pabradė, later in Refu- h To learn the language; h gees Reception Center in Rukla, do you have anything to say about these h To keep all legal obligations. institutions?“ To specialists dealing with the foreigners granted asylum – Jamshed: “Security guards, social workers, health care specialists at Foreign- hh To provide more information on social integration program; ers Registration Centre were very good-natured. Food and living conditions were hh To help the foreigners to understand in a new environment, to introduce also not bad, but there are some disadvantages. For example, each time leaving them traditions, culture; the territory of Foreigners Registration Centre it is necessary to ask for permis- hh To organize training to the foreigners using methods, which would be avail- sion, and sometimes permission is not granted. Most of the staff speak Russian but able and interesting for them. not English or Lithuanian. Buildings are not very well adapted for refugees’ living. Asylum seekers have to live together with others, who confess different religion, Impressions about Lithuania and plans for future came from different countries and regions, there raise sometimes misunderstand- ings, various conflicts due to different languages or other differences. Life of -asy The foreigner is impressed by Lithuanian nature, sights and culture. When the lum seekers living Foreigners Registration Center is a little easier with the support foreigner came to Lithuania, he knew only his mother tongue and spoke a little of Caritas of Vilnius Archdiocese and the Lithuanian Red Cross Society. Refugees English. He was tough, because he could not talk to other foreigners and staff Reception Center in Rukla is a really great place for refugees. Refugees can feel indicating his problems. As it was already mentioned, he came to Lithuania alone, here like at home, the staff and social workers are like family members. Everything later his family. Consequently, concerns about the rest of his family in Afghanistan is well organized, living conditions are good, all conveniences are available. Refu- prevented integration and learning of the language. Once he mastered his family gees Reception Center is a place where refugees start a new life”. issues and when his family arrived to Lithuania, the foreigner began willingly to attend all sessions, studied diligently Lithuanian language, let his child go to kin- Integration of the foreigner’s granted asylum in the dergarten, acquired a specialty. Jamshed felt an obligation to support the family. municipality Currently, the foreigner is living in Jonava, registers at labour exchange and waits for a job offer. His wife is raising small children. As the family says, they like Lithu- When Jamshed’s family was reunited, they decided to stay in Lithuania for ania, people, nature. ever. He has moved recently with his family for independent life to Jonava. Jam- 188 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 189

– “Do you hope to find a job soon?” – “I think although you were abroad you couldn’t forget Lithuania. Is it – Jamshed: “I participated in vocational courses, so now I can become a paint- true?” er. In summer more constructions will start, I hope to find a job”. – Hasan: “How can I forget Lithuania, it is a country, which granted me opportunity to create a new life in Europe. I spent here much time, I enjoyed every day, I like living in Rukla and Vilnius. I found here many friends from different countries”. – “If you feel well in Lithuania and you like living here, why did you leave to other country?” – Hasan: “– It was a matter of survival, my opinion on Lithuania was and re- mains good, I really want to spend all my time here, the problem is that I was in a very complicated situation. I tried to find a solution and to get out of trouble, STORY OF MY FRIEND FROM IRAQ but I could not, then I thought it would be better to leave temporarily to another countr y ”.

A short story on arrival of the foreigner granted asylum Life in Foreigners Registration Center to Lithuania Migration Department of Lithuania accepted his application, and Hasan was The foreigner from Iraq came to Lithuania to apply for asylum in April 2006. It transferred to Foreigners Registration Centre in Pabradė. He is educated, always belonged to Sunni Muslim community and was a resident of the city of Baghdad. ready to work hard, has strong moral convictions and always acts correctly. He He escaped from Iraq in order to protect his life from war and terrorist attacks. lived in the Centre of Pabradė for eight months and always respected the rules Hasan came to Lithuania over Moscow (Russia), when he crossed the Lithuanian – of the internal order, he was liked by all employees due to good behaviour and Belarusian border, the Lithuanian border guard caught him. Until this time he did respect to everyone around him. Hasan proved that he is a serious asylum seeker, not even know that he was already in EU country, also he did not know anything always firm minded about his further future. about Lithuania. He was in a Russian jail and faced with very big problems. He He began to attend Lithuanian language classes organized by the Lithuani- believed that it would be the same in Lithuania, so he didn’t ask for asylum at an Red Cross Society. Not missing any lecture he attended the course for eight first, his goal was to reach Sweden. Hasan crossed the Lithuanian border illegally, months, and after it he could briefly but clearly and coherently speak Lithuani- so the court sentenced him to six months in jail. In jail he got to know more about an language. After eight months in Pabradė Migration Department of Lithuania Lithuania: that Lithuania is a part of the European Union, that here good living granted him subsidiary protection, then Hasan moved to Refugees Reception conditions are guaranteed for refugees, asylum is granted as in other countries of Centre for further social integration process. the European Union. He saw that jail here is not so horrible as in Russia, and then he asked for asylum. He left Lithuania in 2008 searching for a better life in other Foreigner’s activity in Refugees Reception Center countries of the European Union. Now he has returned to Lithuania and wants to settle in Vilnius. He changed the countries of the European Union for more than The staff of the Center of Rukla is always ready to provide all possible -as three years and could not settle anywhere permanently. He worked very hard, sistance to refugees, who want to entrench in Lithuania and to create a better saved some money and now wants to promote own business in Vilnius. His name future here. This is one of the institutions, which helps refugees in Lithuania to is Hasan. He is a young and intelligent 29-year-old Iraqi. build a better life. The Centre for refugees is like one common home. Here are provided all opportunities to refugees to improve their knowledge and reveal all – “Hi, Hasan, how are you? Welcome back in Lithuania”. abilities, to entrench qualifications, but not everybody can use this opportunity. – Hasan: “I’m OK. I am very happy, that finally I came back to Lithuania. I met It depends on refugee’s interests. Refugees, who are serious and determined to here a lot of old friends and acquaintances, many nice reminiscences came back, achieve something in life, expect a successful future, they can get a lot of ben- when I arrived here”. efits. Hasan had a great desire to find success in life, that’s why he tried to use his 190 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 191

potential living in Rukla. He attended all Lithuanian language classes, computer friendly and tolerant for asylum seekers, the Lithuanians always understand other literacy classes, classes improving working skills, organized by the Centre‘s staff. religions, traditions and customs and tolerate differences. Living in Pabradė he He participated in all events and activities, which were useful for his communica- got acquainted with Lithuania and the Lithuanians more closely. Then he changed tion with local people of Lithuania. Whatever he did or participated in an event his mind and decided to stay in Lithuania permanently. Currently, the foreigner or usual class, he performed all tasks very well. During the time, which he spent in plans to open a small fast food restaurant in Vilnius. He also plans and develops Rukla, he could communicate in Lithuanian language, it did not take long for him future plans related only to Lithuania. to get support for social integration in the town. – “What are your future plans in Lithuania?” Integration of the foreigner granted asylum in the – Hasan: “I plan to open a small and cosy fast food restaurant in Vilnius. Yester- municipality day I checked a place in the old town of Vilnius, there is an Armenian restaurant, now I will start negotiation with the owner of this restaurant on sale of premises. I Hasan felt that Vilnius is the best place where everyone can find his/her hope that I will have own business in Vilnius soon”. chance to entrench. Vilnius has been known as a multicultural town, and the life – “Nice to hear Hasan, I wish that your plans come true I think now, that here is more interesting because it is the capital. Hasan chose Vilnius, where he you are really determined to live permanently in Lithuania, don’t you?” received support for social integration. The Lithuanian Red Cross Society helped – Hasan: “I decided firmly that I will work had, will deal all the obstacles, but I him to find a job in a hotel. Hasan worked there for one and a half year, during will not leave this country. I think that you know if the person can’t find the place this time he met a Lithuanian girl, they became good friends and later fell in love and tries to go here and there looking for better life, he/she will never create sta- and decided to get married. At that time, the global financial crisis influenced also ble life, stable life in one plac is the basis for a happy future”. Lithuania, Hasan’s family had more needs after the marriage, his wife lost her job in the supermarket, his salary was reduced. Then Hasan decided to go abroad to earn money for living.

Suggestions and remarks on integration program in Lithuania

To the foreigners granted asylum STORY OF AMANULLAH IN LITHUANIA hh To use opportunities to learn provided by Refugees Reception Centre; hh The foreigner must show all his/her skills; hh The foreigner must be willing to integrate in Lithuania and foresee accurately A short story on arrival of the foreigner granted asylum his/her future. to Lithuania To specialists dealing with the foreigners granted asylum The foreigner has lived in Lithuania for eight years. His name is Amanullah, hh To modernize training facilities; he is 35. He came to Lithuania in 2005. The foreigner is not married. He came to hh To work more individually with foreigners; Lithuania not having any education. Ammanullah felt unsafe in his country, that’s hh To provide more independence to foreigners. why he didn’t study. War was in Afghanistan, the foreigner had to leave his homeland and to seek for safer place. His family stayed in Afghanistan. Impressions about Lithuania and plans for future Life in Foreigners Registration Center During that time, while Hasan was in Foreigners Registration Center in Pabradė, he got to know that good living conditions are provided in Lithuania and op- Like everyone entered Lithuania illegally, the foreigners were at first accom- portunities are sufficient for each asylum seeker. The Lithuanian society is very modated in Foreigners Registration Centre of Pabradė. Amanullah was brought 192 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 193

there, he sought asylum and waited for decision on asylum from Migration De- Integration of the foreigner granted asylum in the partment in Pabradė. At that time, a young boy studied Lithuanian language, be- municipality cause it was difficult for him to communicate with other nationals and employees of the Center. The foreigner came to Lithuania knowing only his mother tongue. The Center of Rukla allowed him to choose a Lithuanian town, where he would like to live in, he chose a living place in Kaunas. Kaunas was familiar, when Foreigner’s activity in Refugees Reception Center he studied, he found some friends in this town, meeting them he got to know the town better, it was not difficult for him to find a flat. Living in Kaunas he got op- The foreigner granted subsidiary protection at the end of 2005 began to live portunity to learn driving a car and completed successfully driving courses in 6 in Refugees Reception Centre. He did not even graduate high school in his own months, received a driving licence too. Then he had to find employment. Search country when he came to Lithuania. It was very difficult for him to learn Lithuanian for employment took 3 months, he found a job in a construction company as a language, because he knew poorly English and Russian languages. He made all his helper, although the job did not match his education, but it was the way to earn efforts to improve his Lithuanian language skills. He participated in many semi- money for living and to pay the expenses. He worked for 4 months, when the nars on job search, which were organized in the Center of Rukla, also participated winter season started, work was less. In winter when work was less, helpers were actively in trips to many Lithuanian towns and historical places, it helped him to not required in construction, he could work only a few days in a week, so he understand better culture, location and value of Lithuania and helped him to get refused this job. He started to search for employment again. Finally after several to know the local residents. months he found another work in the shop “Senukai” in Mega shopping center. He participated actively in language courses organized in Refugees Recep- This work was not suitable for a long time and did not match his qualification, but tion Centre of Rukla and passed the exam of the first level of the state language Ammanullah improved his work skills working in this company. In 6 months his speakers and the exam of basic principles of the Constitution of the Republic of salary increased, but he knew already everything and work became boring, he Lithuania. After one year of life in Rukla he got the opportunity to study profes- wanted to do something more, the desire to act was directed toward his dream. sion of auto-mechanics with support of the Center of Rukla and Labour Exchange Amanullah had a lot of useful knowledge about cars and car parts since the time of Jonava. He studied profesion of auto-mechanics in Kaunas and completed suc- when he studied a profession of auto-mechanics. He started to dream about own cessfully his studies. business. When people have a big desire to implement their dreams, they work hard but achieve their real dream gradually. Ammanullah also had a big desire to – “Now let’s speak about you, what qualification and occupation did you change his life into more successful in Lithuania. He figured out how to join his acquire in your country?” knowledge about cars, experience gained in former employment and his dream – Amanullah: “If we speak about academic qualification, I don’t have anything – to have own business. He started buying old cars and details of cars for a low to make boast of anything, I couldn’t continue my studies in my native country price, then he repaired everything himself and sold it receiving a good profit. His due to many circumstances. I passed the exam of the first and second level of the business began to give him a profit from the beginning, he began to think more state language speakers and the basic principles of the Constitution and then I optimistically. Then Amanullah decided to expand his business. He started send- passed the driving test. I have driving licence and the diploma of auto-mechanic”. ing and selling repaired cars to countries of Central Asia. Now Amanullah has – “Nice to hear that you passed the exam of the first and second level of expanded his business, he has already several partners in Lithuania. He bought a the state language speakers and the basic principles of the Constitution. It is flat in Kaunas, goes everywhere by his own car. He visits many European countries great. Probably many Lithuanians never studied the Constitution of Lithu- for business. Now he is very happy living in Lithuania. ania so well, you passed this exam and made a big work worth a big praise. It’s amazing. Who helped you to learn the language, the Constitution and the – “Do you have the right to work? If yes, could you tell about your experi- legal acts? Who supported you financially?” ence how did you find job in Lithuania?” – Amanullah: “Thank you for the praise, what I could achieve. The Center of – Amanullah: “Yes, I have the right to work. At the beginning I got a job in Rukla organized language courses in Kaunas, I studied the Constitution and the construction, but it was very hard, the job was seasonal. Later I found a job in the legislation of the Republic of Lithuania in my free time until I learnt enough, then supermarket “Senukai”, but it was not my favourite job, but I didn’t give up and I passed the exam easily”. 194 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 195

tried to find a better one. At least I found such one, about what I always dreamt. Impressions about Lithuania and plans for future I worked for some time as an auto-mechanic for one service, but now I have own The foreigner integrated perfectly into the Lithuanian society, he works inde- business and can say, that I am developing it well”. pendently and supports himself. According to him only provided opportunity – “Who helped you to learn the language, to finish driving courses and to and a big desire helped him to achieve the result. The foreigner likes being in promote own business? I mean financially, who supported you? Maybe you Lithuania, because many nationals live here. Amanullah plans to reside in Lithu- invested own money?” ania and to develop promoted business. – Amanullah: “Refugees Reception Center of Rukla organized for me language course in Kaunas, paid for driving courses via the Lithuanian Red Cross Society, – “How do you think, who helped you to become a professional employ- also provided some technical and legal assistance for promotion of own business”. ee, now an employer in Lithuania?” – Amanullah: “Shortly speaking all courses and trainings organized in Refugees Suggestions and remarks on integration program in Reception Center of Rukla, my determination, persistence and of course my hard Lithuania job”. – “Finally are you satisfied that you came to live in Lithuania?” To the foreigners granted asylum – Amanullah: “Yes, of course, I am happy living in Lithuania, because I feel safe hh To know what you want and to achieve the goal; and comfortable, I have own business here. I have freedom to move, I can choose hh To show initiative; profession, I can start my new life here. Although Lithuania is small, but it is a great hh To learn the language. country, I like being here. I have lived in Lithuania for more than 8 years, I feel here To specialists dealing with the foreigners granted asylum as in my homeland, I am happy being here”. hh To organize professional language courses; hh To update computer classroom of Refugees Reception Center; hh To identify refugees’ talents and to encourage them to use acquired knowledge; hh To motivate refugees, whose purpose is to learn the language and to acquire vocational knowledge, which could be used for employment in Lithuania. INTEGRATION OF GUBANI FAMILY – “What would you like to suggest to the Center of Rukla to use integration program for refugees more effective?” A short story on arrival of the foreigner granted asylum – Amanullah: “I would like to suggest to the Center of Rukla to organize pro- to Lithuania fessional language courses, to update computer classroom, IT develops very fast, it is very important. Seminars and lectures would be useful for refugees on fol- Her name is Gubani, she is thirty-two. She came in 2007 with his blind husband lowing issues: how to seek for employment, how to write CV, how to write proper to Lithuania to ask for asylum. When Gubani came to Lithuania, human rights were motivation letter for employer, how to present oneself during work interview. violated in Chechenya, banditry, kidnapping and murder entered into force. The To motivate more these refugees, whose purpose is to learn language and to ac- main reason, why Gubani left his homeland is, that her husband Adam has experi- quire vocational skills, which could be used later for employment in Lithuania. It enced violence, abuse, torture of Russian soldiers due to their political views. He is important to identify refugees’ talents and to encourage them to use acquired was tortured using electroshock and even got blind. When Migration Office of knowledge”. Lithuania got to know that Gubani’s husband Adam was brutally tortured and lost eyesight, it considered Adam’s application for asylum very seriously. Adam was sent to medical institution in order to verify his vision. 196 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 197

Life in Foreigners Registration Center their family lived in the Center longer. But she couldn’t stay there permanently and decided to move on and to start to create own life in the local Lithuanian Gubani and her husband spent about one year in Foreigners Registration community. Centre, in Pabradė. Usually it takes about six months to consider an asylum application, but Gubani and Adam’s case was very complex and required more time to – “You speak Lithunian well and finished your vocational education but figure out everything carefully. When doctors confirmed that Gubani’s husband you lived a long time in Refugees Reception Center. Why?” lost eyesight forced by torture, Migration Department granted them refugee sta- – Gubani: “There was a need to stay in the Center longer, as you know my tus and a residence permit in Lithuania. husband is blind, also his health is not very good”. When Gubani lived in Foreigners Registration Center in Pabradė, her daily – “Are you satisfied as a refugee, what Refugees Reception Center pro- life was very active and busy. From the very beginning, as soon as she arrived vided to you for integration in Lithuania?” to Lithuania she did not waste her time, began to learn Lithuanian language. She – Gubani: “Yes, I am satisfied with it. More support than I expected was pro- attended courses organized by the Lithuanian Red Cross Society. In most cases, vided for me in the Center. I came with empty hands, my blind husband was with women from Chechnya are restricted in families, they have to take care of her me together, who I had to care about, it was difficult, but my life is now much husband and children, settled in Lithuania their life was not very different from easier than it would be in my native country”. the past, but Gubani was different. She realized that it is necessary to accept new environment, culture and traditions, in order to integrate faster and easier into Integration of the foreigner granted asylum in the the new society, to start a new life more steady. She also realized that language municipality would be required for the job search. Now the foreigners are living in Jonava. Their social integration program is Foreigner’s activity in Refugees Reception Center proceeding further. The Lithuanian Red Cross Society coordinates the program of the foreigner’s family. Gubani is working for Refugees Reception Center ac- When Gubani moved to Refugees Reception Center of Rukla, she continued cording to the project, is writing articles. She participates willingly in all the festi- to improve her knowledge of Lithuanian language. Although Gubani took care of vals, which are organized by Refugees Reception Center and the Lithuanian Red her husband every day, she found time for studies, attended Lithuanian language Cross Society. classes, computer courses. It passed the exams of the first and second level of the state language speakers. Lithuanian language is one of the oldest in the world, it – “How are you in Jonava?” is also very difficult. There are very few foreigners who can speak Lithuanian lan- – Gubani: “We are OK, we plan to entrench in Lithuania for a longer period, guage fluently. I can say that Gubani is one of them. My personal opinion is that otherwise I must care about my husband Adam. When we lived in Rukla, the so- Gubani has not only talented, she is smart and very brave. She is wise because she cial workers helped me, also other Chechen families lived there, they also helped managed to maintain a balance between her religious beliefs and new cultural me to care about him. In any case I am optimistic, so I can deal with every chal- environment. As a result, she never had any big problems in her family life and lenge of the life”. community. Respecting the results Gubani could go to integration before, but she lived Suggestions and remarks on integration program in with her husband in Refugees Reception Center a little longer. There, it was easier Lithuania for her to take care of her husband, social workers helped. Sometimes it was very difficult for her properly to take care of him, and a To the foreigners granted asylum very good care of social workers, doctors and other refugees was provided in the Center. Also, Refugees Reception Centre organizes many cultural and traditional hh To try to acquire profession and to find a job; events, excursions to many towns, historical places in Lithuania. Such events were hh Must understand that integration program will finish and later they must live very useful for her husband, it was one of the ways to communicate with his com- independently. patriots and other community members. He felt happy there. For these reasons, 198 THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS 199

To specialists dealing with the foreigners granted asylum Impressions about Lithuania and plans for future hh To facilitate access to employment for foreigners; At first the foreigners came to Lithuania entered Foreigners Registration Cen- hh To facilitate promotion of small business for foreigners; tre of Pabradė and were surprised by the conditions, where the foreigners lived hh To provide additional job places in the local labour market. and thought that there is a strict order in all institutions, limiting their freedom. However the foreigners entered Refugees Reception Center were satisfied that – “Many people from Chechenya lived in Refugees Recption Center but employees and all conditions were applied for integration of the foreigner into now a lot of them left to other countries of the European Union. How do you the Lithuanian society. Therefore, the family decided to live and to create own think, what reasons determined that they left why they didn’t want to settle future in Lithuania. in Lithuania?” – Gubani: “I participated in many other conferences and the representatives – “I have heard from social workers and staff of the Center, that you are of different social institutions also asked questions about it, but my answer always the best from the Chechens who learnt Lithuanian language. What motives is the same. There are no reasons in Lithuania, which could hinder integration of influenced you to learn Lithuanian language seriously?” the refugees from Chechnya into the society. Lithuania provides equal oppor- – Gubani: “I understood that I want to stay in Lithuania for ever, it is important tunities, support for every refugee. I want to say, that all refugees left, because for me to learn the language of this country, so I could create stable and bright they couldn’t join, integrate into the local community, but I agree that most of the future. Time showed, that I did everything right”. families left Lithuania. I think that money was the most important to these people for the new life, who left to other European countries. Security and stability are the most important for me and my husband”. – “How do you think, what the main difficulties raise in Lithuania for refugees?” – Gubani: “It is normal that people face difficulties came to a strange country to live and to create a better future. At the beginning it is had for everybody, but one is common, I think, that the most serious problem, raising for every refugee in Lithuania, is employment, it is very hard to find a job. It is sad to say that until now most of the enterprises and the institutions pay little attention to foreigners, also to refugees, it reduces the opportunity to find a job. I know some young guys – refugees, who can speak Lithuanian language, they have motivation to work, but they can’t find a job. Usually the state provides financial support for one year to young, healthy, single refugees, job is not available during this one year so it is difficult to these people. People loose hope, there is no hope, then they leave to other countries”. – “I think you mentioned a very important thing. How do you think what could be the solution of this problem?” – Gubani: “Solution of this problem can be taken by high-ranking government officials. Employment opportunities for refugees is really very small in Lithuania. Maybe I‘m wrong, maybe this problem could be solved in a different way, but it seems to me that refugees should be granted extra jobs in the local labor market until the situation becomes normal”. Parengė ir išleido UAB „V3 studija“ K. Petrausko g. 26-216, 44156 Kaunas www.v3studija.lt

Spausdino UAB „Taurapolis“

ISBN 978-609-8077-20-9