Istoriografinės Pozicijos Ir Šaltiniai Baltijos Šalių Diplomatų, Veikusių Šaltojo Karo Metais, Tema
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos Nr. 2016 1 (21) ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis) A sta PETRAITYTė-BRIEDIENė Istoriografinės pozicijos ir šaltiniai Baltijos šalių diplomatų, veikusių Šaltojo karo metais, tema Santrauka: 1940 m. birželį Lietuvą, Latviją ir Estiją okupavo Sovietų Sąjunga. Tačiau kai kurios užsienio valstybės nepripažino Baltijos valstybių okupacijos ir nenutraukė diplomatinių santykių su jų atstovais savo šalyse. Taip toliau veikė Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasiuntinybės ir / ar konsulatai JAV, prie Šv. Sosto, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje, keliose kitose demokra- tinėse šalyse. Daugiau nei penkiasdešimt metų diplomatai saugojo savo kraštų valstybingumą ir jiems šis periodas gali būti įvardijamas kaip ilgas Šaltasis karas. Apie Baltijos šalių padėtį tarptautinės teisės rėmuose rašė ir patys diplomatai, ir jų amžininkai. Susidomėjimas išskirti- niu epizodu tarptautinės diplomatijos istorijoje neatslūgo ir po 1991-ųjų, kai Baltijos šalys išsi- laisvino nuo sovietų. Kita istoriografinė pozicija kalbant apie Baltijos šalių diplomatų likimus – padidintas dėmesys lūžiniam 1989–1991 m. periodui, kai Lietuvos, Latvijos ir Estijos diplomatai sugrįžo savo valstybinių institucijų žinion, iš nepaprastųjų pasiuntinių ir įgaliotųjų ministrų ar generalinių konsulų ir konsulų tapo nepaprastaisiais ir įgaliotaisiais ambasadoriais ir toliau tęsė diplomatinę tarnybą. Tačiau šios dvi dominuojančios istoriografinės pozicijos neatveria bendro Baltijos šalių diplomatų bendradarbiavimo vaizdo, jų tarpusavio santykių (nuo bendrų pasita- rimų, dokumentų rengimo iki moralinės ir finansinės paramos). Šią spragą gali padėti užpildyti pavieniai tekstai lietuvių, latvių, estų ir anglų kalbomis, o taip pat Baltijos šalių diplomatų as- meniniai archyvai, saugomi Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Raktiniai žodžiai: Baltijos šalys, Lietuva, Latvija, Estija, diplomatija, Šaltasis karas, tarptau- tinė teisė, istoriografija, archyvai. 1940 m. birželį Sovietų Sąjunga padieniui tarptautinės teisės klausimais, taip pat jos (15, 16, 17 dienomis) okupavo Lietuvą, Latviją dvišalių santykių su sovietais ir pastarųjų ir Estiją. Užsienyje veikę Baltijos šalių diplo- įtakos bei galios tarptautiniuose santykiuose. matai liko vieni, be valstybių, be ministerijų Sovietų Sąjungos reikalavimams nutraukti ir be iš šalių gaunamų instrukcijų. Tolimes- oficialius ryšius su Lietuvos, Latvijos ir Estijos nis jų likimas priklausė nuo svetimųjų, t. y. diplomatiniais atstovais pakluso Italija, Šve- nuo juos priimančios valstybės laikysenos dija, Danija, Suomija, kiek vėliau – Šveicarija. 43 Baltijos šalių diplomatai, tiesiogiai pakliuvę Balickas, Emīls Dēliņš), o baigė po savo šalių į sovietų rankas, buvo pasmerkti tremčiai ir nepriklausomybių atkūrimo. mirčiai. Tačiau kelios kitos Vakarų demok- Paskutiniaisiais Antrojo pasaulinio karo ratinio pasaulio valstybės, pirmiausia JAV ir metais Lietuvos diplomatinės tarnybos są- Šv. Sostas, atsisakė pripažinti Baltijos šalių rašuose buvo daugiau nei pusšimtis įvairaus okupaciją ir aneksiją, todėl nenutraukė ofi- rango diplomatų. Tačiau vėliau jų ženkliai cialių diplomatinių santykių su jų atstovais. sumažėjo: vieni pasitraukė netekę juos pri- Taip Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasiuntiny- imančių šalių pripažinimo, kiti – dėl pačių bės ir / ar konsulatai tęsė savo darbą, atstova- diplomatų pasirinktos personalo mažinimo vo iš tarptautinės politikos žemėlapio de facto strategijos, kurią lėmė riboti finansai. Bėgant išbrauktoms, bet de jure ir toliau egzistuojan- metams, savo postuose išlikusių Lietuvos, čioms valstybėms. Pagrindinis savarankiškai kaip ir Latvijos bei Estijos, diplomatų gretos veikusių Baltijos šalių diplomatinių tarnybų retėjo jiems iškeliaujant anapilin. šefų ir jų kuruojamų tarnybų tikslas buvo iš- Latvijos diplomatinė tarnyba tarp visų saugoti pripažįstamus diplomatinius postus, trijų Baltijos šalių buvo didžiausia personalo tęsti tarnybą ir naudojantis savo turimomis skaičiumi. Tačiau jų diplomatinių rangų są- galiomis siekti savo šalių nepriklausomybių rašas solidumu buvo kiek kuklesnis nei lie- atstatymo. tuvių, nes latviai turėjo mažiau nepaprastųjų Antrojo pasaulinio karo metais Baltijos pasiuntinių ir įgaliotųjų ministrų ir daugiau šalyse vykę istoriniai lūžiai – sovietų, nacių ir generalinių konsulų, konsulų ar garbės kon- vėl sovietų okupacija – ir tarptautinės sąjun- sulų. Antra, jei lietuviai mažino tik kiekvie- gininkų konferencijos bei laukta taika šiems nos pasiuntinybės ar konsulato personalo kraštams nepriklausomybės neatnešė. Tad po skaičių, tai latviai ne dėl svetimųjų sprendi- 1940 m. birželio prasidėjusi Lietuvos, Latvijos mo, o dėl savų finansinių apskaičiavimų pa- ir Estijos diplomatų kova už savo šalių laisvę tys uždarydavo savo diplomatinius postus. vyko toliau ir tęsėsi daugiau kaip penkiasde- Pavyzdžiui, 1941 m. sausį buvo uždarytas šimt metų. Šis periodas gali būti įvardijamas Latvijos konsulatas Niujorke, o jo personalas kaip diplomatams kiek anksčiau prasidėjęs ir perkeltas į Latvijos pasiuntinybę Vašingto- tik 1991 m. rugpjūtį pasibaigęs Šaltasis karas. ne. Praėjus beveik dvidešimčiai metų latviai Užsienyje likę pripažįstami Lietuvos, Lat- norėjo atkurti konsulatą, bet JAV Valstybės vijos ir Estijos diplomatai toliau ėjo savo departamentas nesutiko2. Kitas latvių diplo- pareigas, nors ir buvo priversti veikti ribotai, matų išskirtinumas – plačiausias „geogra- atsargiai. Jiems vadovavo diplomatijos šefai. finis rezidavimo laukas“, nes, skirtingai nei, Estai ir lietuviai turėjo po du, vienas kitą mir- pavyzdžiui, lietuviai, jie savo atstovus turėjo ties atveju pakeitusius diplomatijos šefus: Jo- Australijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose. hannes’as Kaiv’as ir Ernstas Jaaksonas, Stasys Estijos diplomatinis korpusas buvo itin Lozoraitis ir dr. Stasys Antanas Bačkis1. Lat- mažas – tik dešimt narių, kurie ilgiau trum- vijos diplomatiniai tarnybai vadovavo trys, piau rezidavo Didžiojoje Britanijoje, Brazili- vienas kitą po mirties pakeitę šefai – Kārlis joje, Ispanijoje, Prancūzijoje, JAV, Kanadoje, Zariņš, Arnoldas Spekke’as ir Anatols Din- taip pat kurį laiką simboliniu statusu Suomi- bergs. Visi trys Baltijos šalių diplomatinių joje, Švedijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje. Visų tarnybų šefai – estas Jaaksonas, latvis Din- trijų Baltijos šalių diplomatai, nepaisant skir- bergs ir lietuvis Bačkis – savo diplomatines tingo personalo skaičiaus bei finansinių re- karjeras pradėjo dar iki 1940-ųjų, kaip ir sursų, savo postus stengėsi išsaugoti, nors ir keletas jų kolegų (Anicetas Simutis, Vincas netradicinės diplomatijos rėmuose bei ribotai 44 LIETUVIų mIGRACIJOS IR DIASPOROS STUDIJOS veikdami. 1991 m. rudenį Lietuvos, Latvijos nepriklausomybės metais6. Tokių Baltijos ir Estijos diplomatinės tarnybos oficialiai šalių diplomatų bendros veiklos ir vieningu- „sugrįžo“ savo vėl nepriklausomų valstybių mo pavyzdžių esama daug ir visi jie gali būti žinion, taip išsaugojusios savo ir savo šalių apibūdinami kaip de facto veikianti „Balti- valstybingumo tęstinumą. jos Antantė“ ar atskirose šalyse, kaip JAV ar Atskirai peržiūrint Lietuvos, Latvijos bei Didžiojoje Britanijoje veikiantys diplomatų Estijos diplomatinių tarnybų sudėtis, rezi- triumviratai. davimo geografijas bei finansus, tarp visų Racionalumas, bendrumo jausmas, teisi- jų atrasime panašumų ir skirtumų. Skaitant nis pagrindimas, atsakomybė ir duota prie- įvairius lietuviškus archyvinius dokumentus saika tapo tvirtomis grandinėmis, kurios apie Lietuvos diplomatinę tarnybą ir jos as- neleido Baltijos šalių diplomatams, net ir menybes galima nesunkiai užčiuopti ir bend- atsidūrusiems už tradicinės tarptautinės dip- ros Baltijos šalių diplomatų veiklos pulsą. Tą lomatijos ribų, pasitraukti iš savo pareigų. liudija ir archyvai, ir jų pagrindu parengti Antrojo pasaulinio karo ugnys, tarptautinės monografijų tekstai. Pavyzdžiui, Jungtinėse politikos audros ir Šaltojo karo speigai neuž- Amerikos Valstijose, kur buvo pripažįstami gesino bendro jų ryžto išsilaikyti diplomati- ir veikė visų trijų Baltijos šalių diplomatai, niuose postuose iš pradžių tik iki karo pabai- buvo susiformavęs tam tikras „triumviratas“. gos, o laikas parodė, kad ir iki savo valstybių Kas mėnesį ar kelis diplomatai susitikdavo nepriklausomybių atstatymo. Tad ši tema iki vienas pas kitą paeiliui, kad galėtų pasitarti, šiol lieka gyva ir aktuali, svarbi XX a. Baltijos pasidalinti idėjomis ir darbais3. Kitas pavyz- šalių istorijos, tragiškiausio 1940–1990 m. lai- dys, iliustruojantis Baltijos šalių diplomatų kotarpio dalis. bendradarbiavimą, randamas istoriko Juozo Siekiant išsiaiškinti Baltijos šalių bendros Skiriaus monografijoje apie lietuvių diplo- veiklos mechanizmą, jų triumviratus, būtina matą Bronių Kazį Balutį, kuris po Lietuvos susipažinti ir su lietuvių, ir su latvių, ir su estų okupacijos ir aneksijos liko dirbti Londone, diplomatinių tarnybų, veikusių Šaltojo karo kaip ir jo kolegos latvis Zariņš ir estas Au- metais, archyviniais šaltiniais ir istoriogra- gustas Torma (Didžioji Britanija pripažino fija, taip pat tekstais apie Baltijos šalių dip- Baltijos šalių okupaciją ir aneksiją de facto, lomatų likimus bendrai. Tačiau išvardyti ir bet niekada de jure). Monografijoje užsime- pristatyti viename straipsnyje visus įvairios nama, kad prieš atvykstant sovietų lyderiui apimties ir turinio pasakojimus, kuriuose Nikitai Chruščiovui į Londoną, Baltijos šalių bent kartą minimi visi ar vienas kuris lietu- diplomatai ketino parengti notą šiuo reikalu vių, latvių ar estų diplomatas, veikęs