Istoriografinės Pozicijos Ir Šaltiniai Baltijos Šalių Diplomatų, Veikusių Šaltojo Karo Metais, Tema

OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos Nr. 2016 1 (21) ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis)

A sta PETRAITYTĖ-BRIEDIENĖ Istoriografinės pozicijos ir šaltiniai Baltijos šalių diplomatų, veikusių Šaltojo karo metais, tema

Santrauka: 1940 m. birželį Lietuvą, Latviją ir Estiją okupavo Sovietų Sąjunga. Tačiau kai kurios užsienio valstybės nepripažino Baltijos valstybių okupacijos ir nenutraukė diplomatinių santykių su jų atstovais savo šalyse. Taip toliau veikė Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasiuntinybės ir / ar konsulatai JAV, prie Šv. Sosto, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje, keliose kitose demokra- tinėse šalyse. Daugiau nei penkiasdešimt metų diplomatai saugojo savo kraštų valstybingumą ir jiems šis periodas gali būti įvardijamas kaip ilgas Šaltasis karas. Apie Baltijos šalių padėtį tarptautinės teisės rėmuose rašė ir patys diplomatai, ir jų amžininkai. Susidomėjimas išskirti- niu epizodu tarptautinės diplomatijos istorijoje neatslūgo ir po 1991-ųjų, kai Baltijos šalys išsi- laisvino nuo sovietų. Kita istoriografinė pozicija kalbant apie Baltijos šalių diplomatų likimus – padidintas dėmesys lūžiniam 1989–1991 m. periodui, kai Lietuvos, Latvijos ir Estijos diplomatai sugrįžo savo valstybinių institucijų žinion, iš nepaprastųjų pasiuntinių ir įgaliotųjų ministrų ar generalinių konsulų ir konsulų tapo nepaprastaisiais ir įgaliotaisiais ambasadoriais ir toliau tęsė diplomatinę tarnybą. Tačiau šios dvi dominuojančios istoriografinės pozicijos neatveria bendro Baltijos šalių diplomatų bendradarbiavimo vaizdo, jų tarpusavio santykių (nuo bendrų pasita- rimų, dokumentų rengimo iki moralinės ir finansinės paramos). Šią spragą gali padėti užpildyti pavieniai tekstai lietuvių, latvių, estų ir anglų kalbomis, o taip pat Baltijos šalių diplomatų asmeniniai archyvai, saugomi Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Raktiniai žodžiai: Baltijos šalys, Lietuva, Latvija, Estija, diplomatija, Šaltasis karas, tarptau- tinė teisė, istoriografija, archyvai.

1940 m. birželį Sovietų Sąjunga padieniui tarptautinės teisės klausimais, taip pat jos (15, 16, 17 dienomis) okupavo Lietuvą, Latviją dvišalių santykių su sovietais ir pastarųjų ir Estiją. Užsienyje veikę Baltijos šalių diplo- įtakos bei galios tarptautiniuose santykiuose. matai liko vieni, be valstybių, be ministerijų Sovietų Sąjungos reikalavimams nutraukti ir be iš šalių gaunamų instrukcijų. Tolimes- oficialius ryšius su Lietuvos, Latvijos ir Estijos nis jų likimas priklausė nuo svetimųjų, t. y. diplomatiniais atstovais pakluso Italija, Šve- nuo juos priimančios valstybės laikysenos dija, Danija, Suomija, kiek vėliau – Šveicarija.

43 Baltijos šalių diplomatai, tiesiogiai pakliuvę Balickas, Emīls Dēliņš), o baigė po savo šalių į sovietų rankas, buvo pasmerkti tremčiai ir nepriklausomybių atkūrimo. mirčiai. Tačiau kelios kitos Vakarų demok- Paskutiniaisiais Antrojo pasaulinio karo ratinio pasaulio valstybės, pirmiausia JAV ir metais Lietuvos diplomatinės tarnybos są- Šv. Sostas, atsisakė pripažinti Baltijos šalių rašuose buvo daugiau nei pusšimtis įvairaus okupaciją ir aneksiją, todėl nenutraukė ofi- rango diplomatų. Tačiau vėliau jų ženkliai cialių diplomatinių santykių su jų atstovais. sumažėjo: vieni pasitraukė netekę juos pri- Taip Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasiuntiny- imančių šalių pripažinimo, kiti – dėl pačių bės ir / ar konsulatai tęsė savo darbą, atstova- diplomatų pasirinktos personalo mažinimo vo iš tarptautinės politikos žemėlapio de facto strategijos, kurią lėmė riboti finansai. Bėgant išbrauktoms, bet de jure ir toliau egzistuojan- metams, savo postuose išlikusių Lietuvos, čioms valstybėms. Pagrindinis savarankiškai kaip ir Latvijos bei Estijos, diplomatų gretos veikusių Baltijos šalių diplomatinių tarnybų retėjo jiems iškeliaujant anapilin. šefų ir jų kuruojamų tarnybų tikslas buvo iš- Latvijos diplomatinė tarnyba tarp visų saugoti pripažįstamus diplomatinius postus, trijų Baltijos šalių buvo didžiausia personalo tęsti tarnybą ir naudojantis savo turimomis skaičiumi. Tačiau jų diplomatinių rangų są- galiomis siekti savo šalių nepriklausomybių rašas solidumu buvo kiek kuklesnis nei lie- atstatymo. tuvių, nes latviai turėjo mažiau nepaprastųjų Antrojo pasaulinio karo metais Baltijos pasiuntinių ir įgaliotųjų ministrų ir daugiau šalyse vykę istoriniai lūžiai – sovietų, nacių ir generalinių konsulų, konsulų ar garbės kon- vėl sovietų okupacija – ir tarptautinės sąjun- sulų. Antra, jei lietuviai mažino tik kiekvie- gininkų konferencijos bei laukta taika šiems nos pasiuntinybės ar konsulato personalo kraštams nepriklausomybės neatnešė. Tad po skaičių, tai latviai ne dėl svetimųjų sprendi- 1940 m. birželio prasidėjusi Lietuvos, Latvijos mo, o dėl savų finansinių apskaičiavimų pa- ir Estijos diplomatų kova už savo šalių laisvę tys uždarydavo savo diplomatinius postus. vyko toliau ir tęsėsi daugiau kaip penkiasde- Pavyzdžiui, 1941 m. sausį buvo uždarytas šimt metų. Šis periodas gali būti įvardijamas Latvijos konsulatas Niujorke, o jo personalas kaip diplomatams kiek anksčiau prasidėjęs ir perkeltas į Latvijos pasiuntinybę Vašingto- tik 1991 m. rugpjūtį pasibaigęs Šaltasis karas. ne. Praėjus beveik dvidešimčiai metų latviai Užsienyje likę pripažįstami Lietuvos, Lat- norėjo atkurti konsulatą, bet JAV Valstybės vijos ir Estijos diplomatai toliau ėjo savo departamentas nesutiko2. Kitas latvių diplo- pareigas, nors ir buvo priversti veikti ribotai, matų išskirtinumas – plačiausias „geogra- atsargiai. Jiems vadovavo diplomatijos šefai. finis rezidavimo laukas“, nes, skirtingai nei, Estai ir lietuviai turėjo po du, vienas kitą mir- pavyzdžiui, lietuviai, jie savo atstovus turėjo ties atveju pakeitusius diplomatijos šefus: Jo- Australijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose. hannes’as Kaiv’as ir Ernstas Jaaksonas, Stasys Estijos diplomatinis korpusas buvo itin Lozoraitis ir dr. Stasys Antanas Bačkis1. Lat- mažas – tik dešimt narių, kurie ilgiau trum- vijos diplomatiniai tarnybai vadovavo trys, piau rezidavo Didžiojoje Britanijoje, Brazili- vienas kitą po mirties pakeitę šefai – Kārlis joje, Ispanijoje, Prancūzijoje, JAV, Kanadoje, Zariņš, Arnoldas Spekke’as ir Anatols Din- taip pat kurį laiką simboliniu statusu Suomi- bergs. Visi trys Baltijos šalių diplomatinių joje, Švedijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje. Visų tarnybų šefai – estas Jaaksonas, latvis Din- trijų Baltijos šalių diplomatai, nepaisant skir- bergs ir lietuvis Bačkis – savo diplomatines tingo personalo skaičiaus bei finansinių re- karjeras pradėjo dar iki 1940-ųjų, kaip ir sursų, savo postus stengėsi išsaugoti, nors ir keletas jų kolegų (Anicetas Simutis, Vincas netradicinės diplomatijos rėmuose bei ribotai

44 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos veikdami. 1991 m. rudenį Lietuvos, Latvijos nepriklausomybės metais6. Tokių Baltijos ir Estijos diplomatinės tarnybos oficialiai šalių diplomatų bendros veiklos ir vieningu- „sugrįžo“ savo vėl nepriklausomų valstybių mo pavyzdžių esama daug ir visi jie gali būti žinion, taip išsaugojusios savo ir savo šalių apibūdinami kaip de facto veikianti „Balti- valstybingumo tęstinumą. jos Antantė“ ar atskirose šalyse, kaip JAV ar Atskirai peržiūrint Lietuvos, Latvijos bei Didžiojoje Britanijoje veikiantys diplomatų Estijos diplomatinių tarnybų sudėtis, rezi- triumviratai. davimo geografijas bei finansus, tarp visų Racionalumas, bendrumo jausmas, teisi- jų atrasime panašumų ir skirtumų. Skaitant nis pagrindimas, atsakomybė ir duota prie- įvairius lietuviškus archyvinius dokumentus saika tapo tvirtomis grandinėmis, kurios apie Lietuvos diplomatinę tarnybą ir jos as- neleido Baltijos šalių diplomatams, net ir menybes galima nesunkiai užčiuopti ir bend- atsidūrusiems už tradicinės tarptautinės dip- ros Baltijos šalių diplomatų veiklos pulsą. Tą lomatijos ribų, pasitraukti iš savo pareigų. liudija ir archyvai, ir jų pagrindu parengti Antrojo pasaulinio karo ugnys, tarptautinės monografijų tekstai. Pavyzdžiui,J ungtinėse politikos audros ir Šaltojo karo speigai neuž- Amerikos Valstijose, kur buvo pripažįstami gesino bendro jų ryžto išsilaikyti diplomati- ir veikė visų trijų Baltijos šalių diplomatai, niuose postuose iš pradžių tik iki karo pabai- buvo susiformavęs tam tikras „triumviratas“. gos, o laikas parodė, kad ir iki savo valstybių Kas mėnesį ar kelis diplomatai susitikdavo nepriklausomybių atstatymo. Tad ši tema iki vienas pas kitą paeiliui, kad galėtų pasitarti, šiol lieka gyva ir aktuali, svarbi XX a. Baltijos pasidalinti idėjomis ir darbais3. Kitas pavyz- šalių istorijos, tragiškiausio 1940–1990 m. lai- dys, iliustruojantis Baltijos šalių diplomatų kotarpio dalis. bendradarbiavimą, randamas istoriko Juozo Siekiant išsiaiškinti Baltijos šalių bendros Skiriaus monografijoje apie lietuvių diplo- veiklos mechanizmą, jų triumviratus, būtina matą Bronių Kazį Balutį, kuris po Lietuvos susipažinti ir su lietuvių, ir su latvių, ir su estų okupacijos ir aneksijos liko dirbti Londone, diplomatinių tarnybų, veikusių Šaltojo karo kaip ir jo kolegos latvis Zariņš ir estas Au- metais, archyviniais šaltiniais ir istoriogra- gustas Torma (Didžioji Britanija pripažino fija, taip pat tekstais apie Baltijos šalių dip- Baltijos šalių okupaciją ir aneksiją de facto, lomatų likimus bendrai. Tačiau išvardyti ir bet niekada de jure). Monografijoje užsime- pristatyti viename straipsnyje visus įvairios nama, kad prieš atvykstant sovietų lyderiui apimties ir turinio pasakojimus, kuriuose Nikitai Chruščiovui į Londoną, Baltijos šalių bent kartą minimi visi ar vienas kuris lietu- diplomatai ketino parengti notą šiuo reikalu vių, latvių ar estų diplomatas, veikęs Šaltojo ir įteikti britų Užsienio reikalų ministerijai. karo metais, būtų sudėtinga, nes diplomatų Tačiau Balutis sirgo, o kolega latvis buvo iš- pavardės nesunkiai randamos XX a. Baltijos vykęs, tad estų diplomatiniam atstovui Di- šalių istorijos tyrinėjimuose, Lietuvos, Lat- džiojoje Britanijoje „teko vienam visų vardu vijos ar Estijos užsienio politikos ir diplo- atlikti šią misiją“4. Dar vienas faktas, iliust- matijos gaires pristatančiuose tekstuose ar ratyviai rodantis bendrą trijų Baltijos šalių šių kraštų išeivijos istorijos pasakojimuose. diplomatų laikyseną, yra lietuvių ir latvių Tiesa, daugumoje tekstų diplomatų pavardės diplomatų žodinis susitarimas dėl paskolos. minimos epizodiškai, apsiribojama enciklo- 1980 m. Lietuvos diplomatinė tarnyba, atsi- pediniais faktais. Šiame tekste iliustruojant dūrusi sunkioje finansinėje padėtyje, sko- pavieniais charakteringais pavyzdžiais bus linosi lėšas iš Latvijos diplomatų „kasos“5. mėginama pristatyti istoriografines pozici- Lietuviai skolą grąžino latviams jau atkurtos jas ir šaltinius, kurie liudija apie bendrą visų

45 trijų Baltijos šalių diplomatų veiklą Šaltojo užsienio reikalų ministerijos puslapyje11 yra karo metais. pateikiami ir kelių monografijų viršeliai, ir Renkant informaciją buvo pasirinkti rak- informaciniai žinynai12 bei įvairios apimties tiniai žodžiai: diplomatija, diplomatas, kon- bukletai13. Reikia pastebėti, kad latvių kalba sulas, generalinis konsulas, Baltijos šalys, rašantieji apie Latvijos diplomatinį korpu- Lietuvos pasiuntinybė, Latvijos pasiuntiny- są dažnai pasiremia būtent šiuo internetiniu bė, Estijos pasiuntinybė, Lietuvos generalinis puslapiu. konsulatas, Latvijos generalinis konsulatas, Estijos generalinis konsulatas, Lietuvos kon- O kupuotos Baltijos šalys sulatas, Latvijos konsulatas, Estijos konsulatas, Šaltasis karas, tarptautinė teisė, diploma- ir tarptautinė teisė tijos šefas. Jie buvo vartojami lietuvių, latvių, A pie Baltijos šalių likimus Antrojo pa- estų ir anglų kalbomis. Tokio pat keturių saulinio karo metais ir iškart po jo bei apie kalbų vartojimo principo buvo laikomasi ir diplomatus, veikusius Šaltojo karo metais, raktiniais žodžiais paieškos langeliuose įra- buvo rašoma Lietuvai, Latvijai ir Estijai dar šant Baltijos šalių diplomatų pavardes, nes esant okupuotoms. Pavyzdžiui, 1975 m. buvo archyvuose galima rasti duomenų su skirtin- išleista 300 puslapių apimties knyga The Bal- gai užrašomu vieno asmens vardu ir pavar- tic dilema: the case of the de jure recognition de. Pavyzdžiui, apie 1935–1957 m. Vašingtone by Australia of the incorporation of the Bal- rezidavusį Lietuvos nepaprastąjį pasiuntinį ir tic States into the Soviet Union14. Jos autorius įgaliotąjį ministrą Povilą Žadeikį galima rasti latvių istorikas Edgars’as Dunsdorfs’as, iki įrašų ir kaip „Povilas Zadeikis“, ir kaip „Paul tol daugiau dėmesio skyręs XVII–XVIII a. Zadeikis“. 1931–1933 m. buvusio Latvijos už- Latvijos istorijai, į Baltijos šalių ir jų diplo- sienio reikalų ministro ir krašto okupacijos matų likimus pažvelgė per juridinę reikalo metais buvusio pirmojo diplomatijos šefo pusę. Neabejotina, kad šioje anglų kalba iš- Zariņš’o (liet. Zarinis) pavardė lietuviškoje leistoje knygoje galima užčiuopti ir bendrą 7 istoriografijoje rašoma „KarlisZ arinšas“ , o Baltijos šalių diplomatų bendradarbiavimo angliškuose tekstuose rašoma kaip „Charles pulsą, žinant, kad nei Lietuva, nei Estija savo 8 Zarine“ . Su estų diplomatų pavardėmis taip atstovo Australijoje neturėjo. Šalia Duns- pat būta sumaišties: ilgametis estų pasiunti- dorfs’o monografijos būtina dar kartą pami- nys Londone Augustas Torma iki 1940 m. va- nėti Emilio Dēliņš’o (liet. Delinis) pavardę. 9 dinosi „August Schmidt“ . Tai latvių diplomatas ir žurnalistas, kuris Baltijos šalių diplomatų istorijos tema 1979–1982 m. buvo Latvijos garbės vicekon- šaltinių ieškota šių šalių valstybiniuose ir sulu, 1982–1991 m. garbės konsulu ir 1991– nacionaliniuose archyvuose, taip pat įvai- 1993 m. generaliniu garbės konsulu Melburne riose institucijose – universitetuose, muzie- (Australija), o 1993–2001 m. Naujojoje Zelan- juose, institutuose. Taip pat buvo patikrinti dijoje. Iš visų jo tekstų išskirtume vieną ne- Baltijos šalių bibliotekų ištekliai ir užsienio didelę brošiūrą, kuri buvo parašyta kartu su 10 reikalų ministerijų teikiama informacija. Australijos senatoriumi Johnu W. Knightu – Pastarųjų internetinėse svetainėse yra ne tik Baltic States: a Domestic Issue, an Internati- enciklopedinių žinių apie buvusius ir esa- onal Problem15. Trisdešimt dviejų puslapių mus diplomatus, bet ir nuorodų į publikaci- apimties tekstas, kurį išleido Švedijos latvių jas Baltijos šalių diplomatų, veikusių Šaltojo tautinis fondas, išsiskiria tuo, kad jame pa- karo metais, tema. Tiesa, vaizdinė jų medžia- neigiamas sovietinis teiginys, kad „Šveicarija, ga gali ir suklaidinti. Pavyzdžiui, Latvijos Švedija ir Suomija yra pripažinusios de jure

46 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos Pabaltijo inkorporavimą“16. Panašius ir pana- kad monografijoje lietuvių, latvių bei estų šios apimties tekstus Šaltojo karo metais leis- diplomatų vardai ir pavardės rašomos origi- davo ir lietuviai bei estai. Tiesa, leidinių kie- nalo kalba). McHugh’as ir Pacy’as savo tekste kiu ir tiražu bei atskiro teksto apimtimi kiek pagrindinį dėmesį skiria tarptautinės diplo- kuklesnius, tačiau svarbiausia – anglų kalba, matijos teisei ir jos išimtims Baltijos šalių t. y. žinia buvo skelbiama „ne sau“, o „sveti- diplomatų atveju. 2003 m. šią temą pratęsė miems“. Kitaip tariant, Baltijos šalių okupa- Lauri Mälksoo knygoje Illegal Annexation cijos metais ir istorikai, ir ypač diplomatai and State Continuity – The Case of the In- apie savo atstovaujamų šalių (taip pat ir savo) corporation of the Baltic States by the USSR: statusą išimtinai rašė „Baltijos šalių“ vardu ir a Study of the Tension Between Normativity tik kaip apie savo teises praradusius juridi- and Power in International Law18, o 2008 m. – nius objektus tarptautinės teisės rėmuose, o Johnas Hidenas, Vahur’as Made’as, Davidas tai rodo atskirą istoriografinę poziciją. J. Smith’as knygoje The Baltic Question Du- Baltijos šalių ir jų diplomatų juridinio ring the Cold War19. Atskirai reiktų paminėti statuso tema buvo tęsiama ir po nepriklau- dar kelias publikacijas, kurios taip pat susiju- somybių atgavimo. Beveik 300 puslapių mo- sios su tarptautine teise. Viename iš Kaarel’o nografinį tekstą Baltijos šalių diplomatų ju- Piirimäe’aus monografijos Churchill, and the ridinio statuso klausimu paskelbė Jamesas Baltic Question – Allied Relations During the T. McHugh’as ir Jamesas S. Pacy’as – Diplo- Second World War20 skyrių ir Paulo A. Gob- mats Without a Country: Baltic Diplomacy, le’io straipsnyje „Organizational Charts and International Law, and the Cold War17. Mo- Policy Outcomes“21 rašoma apie pokarinius nografija, buvo išleista 2001 m. anglų kalba. Baltijos šalių diplomatų santykius su JAV Jos autoriai rėmėsi JAV Kongreso ir Valstybės Valstybės departamentu. Taigi šios kelios pa- departamento, taip pat ir Didžiosios Britani- minėtos istoriografinės iliustracijos liudija, jos, Danijos, Suomijos užsienio reikalų mi- kad ir Šaltojo karo metais, ir šiandien išlieka nisterijų dokumentais bei Švedijos, Norvegi- itin aktualus tarptautinės teisės klausimas jos nacionaliniais archyvais ir JAV esančiais sprendžiant atskiros šalies ar viso regiono li- Baltijos šalių archyvais (Lietuvių tyrimų ir kimą. Pirmieji šį klausimą kėlė ir tekstus ang- studijų centro, Estų archyvų ir Latvijos studi- lų kalba visų trijų vardu skelbė Baltijos šalių jų centro bibliotekos ištekliais). Pastebėsime, diplomatai, kurie patys penkiasdešimt metų kad rengiant monografiją buvo panaudota balansavo ant de jure ir de facto pripažinimo / tuo metu dar nepaskelbta Amerikos lietuvio nepripažinimo ribos. Roberto A. Vito disertacija U S. . Nonrecogni- tion of the Soviet Occupation of Lithuania Baltijos šalių diplomatai (1989 m. disertacija buvo apginta Lojolos universitete JAV) ir monografijos autorių ir lūžiniai metai McHugh’o ir Pacy’o prašymu estų diplomato Minėta, kad pristatyti visą istoriografiją Jaaksono parašyta autobiografija A Short Bio- Baltijos šalių diplomatų tema būtų sudėtin- graphy by of Ernst Jaakson (1996 m. birželio ga – pavyzdžiu gali būti kolektyvinė Thoma- 6 d. data). Tarp talkinusių duodant interviu, so Lane’o, Artis’o Pabriks’o, Aldis’o Purs’o ir teikiant konsultacijas ar vertėjaujant buvo Davido J. Smith’o monografija The Baltic Sta- ne tik minėtų šalių ministerijų, archyvų ir tes: Estonia, Latvia and Lithuania22. 700 pus- bibliotekų darbuotojai, bet ir diplomatai, tie- lapių apimties monografijoje keliais punktais sioginiai įvykių liudininkai: Bačkis, Balickas, trumpai pristatoma XX a. Lietuvos, Latvijos ir Jaaksonas, Dinbergs (atkreiptinas dėmesys, Estijos valstybingumo istorija, o pagrindinis

47 dėmesys joje skiriamas pereinamiems XX a. diplomatų asmeniniai archyvai ir atskiros pabaigos – XXI a. pradžios metams, Baltijos šalies pasiuntinybių bei konsulatų archyvai, šalių sugrįžimui į tarptautinės diplomatijos ir kurie yra nuolat pildomi, tvarkomi, tampa politikos areną. Šioje monografijoje labai epi- prieinami ir todėl Baltijos šalių diplomatų li- zodiškai minimi tie Baltijos šalių diplomatai, kimo tema yra vis dar aktuali. kurie veikė pirmaisiais Šaltojo karo metais, ir kiek daugiau – diplomatai, kurie dirbo Baltijos šalių diplomatų pereinamuoju laikotarpiu – 1985–1991 metais. Solidžios apimties tekste autoriai viena archyvinis palikimas įžvalga – „senas vynas naujuose buteliuose“ – Lietuviški šaltiniai ir istoriografija atskleidė visą 9–10 dešimtmečių, t. y. lūžinio A pie Lietuvos diplomatinę tarnybą bei jos momento esmę. Ši įžvalga tinka ir Baltijos asmenybes yra išleista keletas monografijų, šalių diplomatams: penkiasdešimt metų sau- keliolika straipsnių, šaltinių publikacijų. Jie goję savo šalių valstybingumo tęstinumą, po buvo parengti remiantis pirmiausia Lietu- nepriklausomybių atkūrimo tapę ambasadoriais jie dar kelis metus dirbo diplomatinį vos centriniame valstybės archyve (toliau – darbą, dalijosi patirtimis. Tekstų, kuriuose LCVA) esančiais dokumentais, kurių rank- dėmesys diplomatams paskirstytas nevieno- raščiai ar mašinraščiai yra parengti lietuvių, dai (daugiau susitelkiama į minėtus XX a. anglų, prancūzų, italų, estų, latvių, vokiečių, pabaigos lūžinius metus), yra paskelbta ir lie- ispanų, portugalų, lenkų, rusų kalbomis. Re- tuvių, ir latvių, estų, anglų kalbomis. Pavyz- gis, pirmasis LCVA pasiekęs archyvas buvo 27 džiai: 1998 m. buvo išleista Stefano Talmono Lietuvos pasiuntinybės Londone (fondo Recognition of Governments in International nr. 648), gautas 1993 metais. 1995–1996, 1998 Law23; 1999 m. publikuota Jānio Ritenio Di- ir 2000 m. šis fondas buvo papildytas dar plomātiskā cīņa par Latvijas Republikas su- keliais dokumentais. Lietuvos diplomatinės verenitātes atjaunošanu24; 2007 m. – Larso tarnybos veiklos istoriją liudijantis antra- P. Fredēno Baltijas brīvības ceļš un Zviedri- sis aprašas chronologiškai apima 1940–1993 jas diplomātija 1989–199125. Juose galima ap- metus (pirmasis aprašas chronologiškai „su- čiuopti Baltijos šalių diplomatų tarpusavio stoja“ ties 1940 m. riba). Tuo pat metu, kaip santykių pulsą, tačiau remiantis tik pasku- ir archyvas iš Londono, į LCVA buvo gautas tiniaisiais jų veiklos metais. Tad iš šių ir pa- ir Lietuvos generalinio konsulato Ciuriche 28 našių tekstų sudaryta istoriografinė pozicija archyvas (fondo nr. 650), kuriame esantis neatskleidžia penkis dešimtmečius trukusios tradicinis, nuo 1940 m. prasidedantis antrasis vidinės Baltijos šalių diplomatų tarpusavio aprašas chronologinėmis ribomis siekia tik santykių dinamikos, bendrų svarstymų ir 1945 metus, t. y. iki konsulato uždarymo. priimtų sprendimų „virtuvės“, buvusių nesu- 1994 m. į LCVA buvo perduotas Lietuvos 29 tarimų (kaip problemos iliustracija: Skiriaus pasiuntinybės Vašingtone archyvas (fondo monografijoje užsimenama apie Londone nr. 656), kuris 1995 ir 1996 m. buvo papil- rezidavusių Baltijos šalių diplomatų sutar- dytas dar keliais dokumentais. Sutvarkius tinai rengiamas bendras notas ir nesutari- archyvą, buvo sudaryti du aprašai – antro- mus, pavyzdžiui, dėl kelionės į Vokietiją, į jo chronologinės ribos yra 1940–1997 metai. britų valdomą zoną26). Dviejų pristatytų is- 2011 m. archyvas buvo dar kartą papildytas toriografinių pozicijų spragą galėtų padėti diplomato Stasio Lozoraičio (jaunesniojo) užpildyti archyvai, kurie geografiškai apima dokumentais, perimtais iš Lietuvos pasiun- Lietuvą, Latviją, Estiją, JAV. Tai Baltijos šalių tinybės prie Šv. Sosto (fondo nr. 67330). Todėl

48 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone archyvas prie Šv. Sosto (fondo nr. 673), Prancūzijoje39 buvo suskirstyti į tris naujus aprašus (nr. 3, (fondo nr. 676) dokumentai, taip pat diplo- 4 ir 5). Baltijos šalių diplomatų bendradar- mato Igno Šeiniaus40 (fondo nr. 675) archyvai. biavimo istorijai būtų naudingi ketvirtasis ir Visi jie turi tik vieną aprašą, jų chronologi- penktasis aprašai, kurių chronologinės ribos nės ribos iš esmės sutampa su diplomatinių siekia 1994 metus. Kartu su pasiuntinybės postų veikimo pradžios ir pabaigos datomis Vašingtone archyvu į LCVA buvo perduoti (išimtimi būtų pasiuntinybės prie Šv. Sosto ir Lietuvos generalinio konsulato Čikagoje31 fondas, susidedantis iš trijų aprašų). Visuose (fondo nr. 663), Lietuvos generalinio kon- šiuose archyvuose galima rasti daug vertin- sulato Niujorke32 (fondo nr. 658) ir Lietuvos gos medžiagos, kuri padėtų rekonstruoti Bal- konsulato San Paule33 (fondo nr. 664) do- tijos šalių diplomatų bendros veiklos istoriją. kumentai. Skirtingai nuo ankščiau minė- Trumpa lietuviškų archyvų apžvalga įrodo, tų archyvų, Lietuvos generalinio konsulato kad Baltijos šalių bendradarbiavimo tema Čikagoje dokumentų ir pirmojo, ir antrojo sunkiai išsemiama, nes LCVA fondų sąrašas aprašų chronologinės ribos (1921–1988–1989) toliau pildosi naujais diplomatinių archyvų bei dokumentų pobūdis sutampa. Tokios fondo numeriais, o jau esantys archyvai pil- pačios aprašų struktūros laikytasi minėta- dosi naujais dokumentais: 2015 m. į LCVA me Lietuvos generalinio konsulato Niujorke buvo gauti Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo archyve, kuris taip pat buvo pildomas 1997 ir komiteto, kurio istorija yra tampriai susijusi 2000 metais. Tik pastebėsime, kad antrajame su Lietuvos diplomatinės tarnybos veikla, ar- šio fondo apraše yra saugomos privačios pa- chyviniai dokumentai41 (fondo nr. 677), nau- likimų bylos. Lietuvos konsulato San Paule jais dokumentais papildytas Lietuvos konsu- archyvas, 2008 m. papildytas naujais Stasio lato Toronte fondas. Lozoraičio (jaunesniojo) dokumentais (kaip Didžiausi Lietuvos diplomatijos istoriją minėta, gautais iš Lietuvos pasiuntinybės liudijantys archyvai yra saugomi LCVA, bet prie Šv. Sosto archyvo), turi tik vieną aprašą keletas jų yra ir Vytauto Didžiojo universiteto (chronologinės ribos 1919–1966). Lietuvių išeivijos institute (toliau – VDU LII). Po santykinai ilgesnio laiko, 2002 m. Tarp daugiau nei 70 lietuvių išeivijos organi- LCVA pasiekė Lietuvos generalinio konsu- zacijų ir personalinių archyvų čia yra ir kelių lato Toronte 34 (fondo nr. 665) dokumentai (9 Lietuvos diplomatinės tarnybos narių archy- aplankalai su raštais apie generalinio konsu- vai – dalis Eduardo Turausko (fondo nr. 1142), lato darbą, pranešimai politiniais ir ekono- dalis Aniceto Simučio (fondo nr. 3443), dalis miniais klausimais). Archyvas 2007 ir 2011 m. dr. Kazimiero Graužinio (fondo nr. 4644), taip buvo papildytas dokumentais, kurie sugulė pat lūžiniais 1990–1991 m. diplomatinį darbą į vienintelį aprašą (chronologinės ribos iš- dirbusių diplomatų Ugnės Karvelis (fondo skirtinės – 1810–1989). Dar po dvejų metų nr. 2745) ir Adolfo Venskaus (fondo nr. 3846) pertraukos LCVA pasipildė personalinių Lie- archyvai. Daug kuklesnė diplomatų Lozo- tuvos diplomatinės tarnybos šefo Stasio Lo- raičių archyvų dalis yra saugoma to paties zoraičio archyvu35 (fondo nr. 668; vienintelio vardo muziejuje47 Kaune, Vytauto Didžiojo aprašo chronologinės ribos – 1915–1987). Di- universitete. džiuoju Lietuvos diplomatinės tarnybos ar- Nors išvardyti įvairiose institucijose esan- chyvų sugrįžimu buvo 2008 ir 2010–2012 m., tys archyvai turėtų didesne ar mažesne dali- kai LCVA pasiekė Lietuvos pasiuntinybių mi dubliuoti vienas kitą dėl vestos bendros Montevidėjuje36 (fondo nr. 669), Vokietijo- Lietuvos diplomatinės tarnybos korespon- je (fondo nr. 67137), Italijoje38 (fondo nr. 672), dencijos, tačiau vis tik asmeniniai diplomatų

49 laiškai arba raštai siunčiami tik vienam atskirų Lietuvos pasiuntinybių ar konsulatų dviem adresatams vertingai papildo ir lietu- istorijos (2004 m. buvo išleistas dokumen- viškos diplomatijos istorijos tyrinėjimų lau- tų rinkinys VLIK’as ir Lietuvos diplomatinė ką, ir Baltijos šalių diplomatų bendros veiklos tarnyba išeivijoje: Berno ir Paryžiaus kon- istoriją. Ne iš karto, o tik suarchyvavus doku- ferencijų protokolai57 ir diplomatų, minėto mentus, tad praėjus metams ar keliems, Lie- Jonušausko ir Vaclovo Kleizos parengtas pa- tuvos diplomatų ar atstovybių archyvai tapo sakojimas Lietuvos konsulatas Čikagoje 1924– prieinami naudojimui, publikuojami ir taip 2004 metais dokumentuose ir nuotraukose“58 dedantys pagrindą naujoms istoriografinėms bei dar 1996 m. istoriko ir diplomato Alfon- pozicijoms. so Eidinto išleista Lietuvos ambasados rūmų Pirmieji pasakojimai apie Lietuvos dip- Washington, D C. . istorija59). Visos išvardytos lomatus, apie Šaltojo karo metais veikusią tyrimų kryptys Lietuvos diplomatų, veikusių Lietuvos diplomatinės tarnybą prasidėjo nuo Šaltojo karo metais, tema tęsiamos toliau, nes atskirų diplomatų atsiminimų paskelbimo. tam nemažą impulsą davė ir, kaip minėta, te- Pavyzdžiu galėtų būti 1999 m. paskelbti dip- beduoda Lietuvą pasiekiantys diplomatų ar lomato Bačkio prisiminimai, kuriuos gali- pasiuntinybių bei konsulatų archyvai. ma vertinti ir kaip kroniką, ir kaip Lietuvos Lietuviškuose moksliniuose tekstuose Lat- diplomatinės tarnybos istorijos santrauką. vijos ir Estijos diplomatai minimi tik tiek, Kitas lietuviškoje istoriografijoje žengtas kiek jie minimi Lietuvos diplomatų oficia- žingsnis buvo diplomatų biografijos, pvz., is- liuose ar privačiuose dokumentuose, laiš- toriko Skiriaus dvi monografijos: minėta apie kuose, dienoraščiuose, archyvuose, spaudoje. 48 diplomatą Bronių Kazį Balutį (2001) ir pa- Tačiau patys Baltijos šalių diplomatų bendros 49 sakojimas apie diplomatą Julių Joną Bielskį veiklos faktai skatina žvelgti į kiekvieną, net (2004). Tęsiant biografinių pasakojimų apie ir atskiros šalies diplomatijos istorijos epi- diplomatus sąrašą, 2007 m. pasirodė du lei- zodą giliau. Pavyzdžiui, kai 1961 m. naujasis diniai, skirti lietuvių diplomatų likimams: Brazilijos prezidentas nurodė atšaukti Lietu- Arūno Streikaus monografija apie jau pami- vos ir Latvijos pasiuntinybių Brazilijoje pri- nėtą dr. Stasį Antaną Bačkį50 ir dokumentų pažinimą, Lietuvos diplomatinės tarnybos rinkinys apie diplomatą Anicetą Simutį51. šefas kreipėsi per spaudą į „užsienio lietuvius, 2012 m. buvo išleista monografija apie Lie- o ypač Amerikos lietuvių visuomenę, tuojau tuvos diplomatinės tarnybos šefą Lozoraitį52. masiniai siųsti Brazilijos prezidentui Janio Apie jo sūnus, Stasį ir Kazį Lozoraičius, yra Quadros’ui telegramas ir raštus, prašant, kad paskelbtos kelios šaltinių publikacijos: Pus- Lietuvos pasiuntinybė ir Latvijos pasiuntiny- brolis Motiejus: knyga apie Stasį Lozoraitį iš jo bė Brazilijoje būtų leista nekliudomai veikti laiškų ir pasisakymų53, Diplomatas par excel- kaip ligšiol“60. Kitaip tariant, lietuvių kova lence: Kazys Lozoraitis (1929–2007)54, Gyveni- buvo ne vien už save ir dėl savęs. mas – Lietuva . Daniela ir Stasys Lozoraičiai55. Greta biografijų buvo rengiama visos lie- Latviški šaltiniai ir istoriografija tuvių diplomatinės tarnybos istorija, kuri Šaltiniai Latvijos diplomatinės tarnybos paskelbta 2003 metais: Laurynas Jonušauskas istorijos tema žymi kelis lobius. Pirmiausia, Likimo vedami: Lietuvos diplomatinės tarny- tai tėvo ir dukters Zariņš’ų archyvai61. Ilgame- bos egzilyje veikla, 1940–199156. Paraleliai atsi- čio Latvijos pasiuntinybės vadovo (nuo 1933) minimams, asmens biografijoms ir bendrai ir latvių diplomatijos šefo Zariņš’o archyvas Lietuvos diplomatinės tarnybos istorijai buvo yra saugomas Latvijos nacionaliniame archy- išleisti diplomatinių dokumentų rinkiniai ir ve, 2263 numeriu pažymėtame fonde. 183 bylų

50 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos chronologinės ribos peržengia diplomato gy- Tame pačiame Latvijos nacionaliniame ar- venimo datas, nes apima 1915–2000 metus. chyve yra saugomi Latvijos pasiuntinybės Va- Fonde yra saugomi įvairūs oficialūs diploma- šingtone senieji dokumentai (fondo nr. 293). tiniai, taip vadinami „vidaus“ ir mūsų temai Iš jų sudarytos 5779 bylos chronologiškai svarbūs „išorės“, t. y. bendrą Baltijos šalių apima 1922–1940 metus. Taip pat yra išskirti diplomatų veiklą nušviečiantys dokumentai, Latvijos diplomatijos šefo dokumentai, api- susirašinėjimai, asmeniniai dokumentai ir mantys 1940–1963 ir atskirai 1963–1991 metų dokumentai, susiję su visuomenine Zariņš’o laikotarpius, jie pažymėti grifu „diplomati- veikla. Tame pačiame archyve yra saugoma nis aptarnavimas“. Archyvas buvo gautas ir dar viena diplomato Zariņš’o archyvo dalis62 pradėtas tvarkyti 1998 m., o baigtas 2002 me- (fondo nr. 5480, 142 bylos), kuri chronologiš- tais. Į tą patį nacionalinį archyvą sugrįžo ir kai apima 1879–1963 metus. Latvijos pasiuntinybės Londone bylos (fondo Diplomatas mirė 1963 metais, o jo įpėdi- nr. 295). Į dvi dalis padalytas 4229 bylų archy- nis, Latvijos pasiuntinybės vadovu tapęs Pau- vas chronologiškai apima 1918–1940 metus su las Reinhardas – 1990-asiais. Tuomet pasiun- užrašu „Latvijos užsienio reikalų ministerija“ tinybės likimą į savo rankas perėmė muziko ir 1918–1991 metus su užrašu „Diplomatinis išsilavinimą turinti Mari Ana Zariņš, diplo- aptarnavimas“. mato Zariņš’o duktė. Taip ji tapo Latvijos Latvijos, bet neabejotina, kad ir Lietuvos pasiuntinybės virsmo į Latvijos Respublikos bei Estijos atskirai ar bendros jų diplomati- ambasadą dalyve, tiesiogine įvykių liudinin- jos istorijos tyrinėjimams praverstų Latvijos ke. Tokį pat virsmą po visuotinio savo šalių nacionaliniame archyve saugoma jos genera- nepriklausomybių atstatymo išgyveno ir jos linio konsulato Berne archyvinė medžiaga, kolegos latviai, reziduojantys kitose šalyse, ir kurią sudaro 727 bylos. Nors didesnę archyvo kolegos lietuviai bei estai. M. A. Zariņš diplo- dalį sudaro dokumentai, chronologiškai ap- matines pareigas ėjo trejus metus, iki 1993 m. imantys 1919–1927 metus ir savo dalių pava- lapkričio. Jos veiklos oficialūs dokumentai, dinimais iliustruojantys konsulato raidos is- įvairi korespondencija, dienoraščiai, prisi- toriją („Latvijos konsulinė įstaiga“, „Latvijos minimai yra saugomi minėtame diplomato vicekonsulatas Berne“, „Latvijos konsulatas K. Zariņš’o fonde. Tad galima numanyti, kad Berne“), tačiau dar dvi dokumentų dalys – ši archyvo dalis, pridėjus duomenis iš lietu- 1927–1946 m. „Latvijos generalinio konsulato viškų archyvų, padėtų rekonstruoti 1990– archyvai“ ir atskirai „Latvijos nepaprastojo 1991 metų Baltijos šalių diplomatų bend- pasiuntinio ir įgaliotojo ministro“ archyvai – ros veiklos istoriją ir naujai papasakoti apie gali būti puikia medžiaga palyginamiesiems senosios, tradicinės diplomatijos perėjimą į pasakojimams apie Baltijos šalių diplomatų, naująją diplomatiją, apie naują žingsnį į kitą veikusių Šveicarijoje, likimus. Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybingumo Tęsiant Latvijos diplomatinių atstovybių etapą (pavyzdžiui, kai lūžiniais Baltijos ša- archyvų temą, pasakysime, kad Latvijos na- lims metais buvo svarstomos idėjos rengti cionaliniame archyve yra saugomos dar ke- įvairius referendumus Lietuvoje, S. Lozoraitis liolikos Latvijos diplomatinių ir konsulinių jaunesnysis perspėjo, kad tai gali pakenkti La- atstovybių bylos, kurios gali būti tik įvadine tvijai bei Estijai, kur surengus analogiškus re- medžiaga tyrinėjant Baltijos šalių diploma- ferendumus rezultatai būtų su minuso ženk- tų veiklos istoriją Šaltojo karo metais, nes lu, nes ten ne tik pilna rusų, bet visose tri- šios bylos, kurių chronologinės ribos 1918– jose Baltijos valstybėse vis dar yra sovietinė 1940 m., yra mažos. Pavyzdžiui, Latvijos pa- kariuomenė63). siuntinybės Argentinoje archyvus sudaro tik

51 viena byla, datuota 1935–1936 metais. Beveik zur freien Volksrepublik: Ein Handbuch über toks pats apibūdinimas tenka Latvijos ge- Lettlands Geschichte und Gegenwart71 (1934). neraliniam konsulatui Rio de Žaneire – tik Savo tekstais Bilmanis išsiskiria ne tik iš Lat- keturi įrašai, daryti 1931–1933 m., ir Latvijos vijos diplomatinio korpuso, bet ir iš visų konsulatui Šanchajuje, kur taip pat yra tik ke- Baltijos šalių diplomatų, nes JAV Valstybės turi įrašai, datuoti 1930–1932 metais. Išvardi- departamentas nebuvo patenkintas jo akty- jus mažuosius archyvus būtina pabrėžti, kad vumu rengiant ir leidžiant tekstus apie Latvi- didžiausias archyvas yra Latvijos pasiuntiny- jos, o taip pat Lietuvos ir Estijos okupacijas. bės Paryžiuje ir konsulatų Bordo (Bordeaux), Antrojo pasaulinio karo metais ir pirmaisiais Nansi (Nancy) ir Havro archyvas, kurį su- pokario metais Bilmanis paskelbė apie 30 daro 4372 įrašai, deja, apimantys taip pat tik knygų ir straipsnių, kurių pavadinimai kalba 1919–1940 metus. patys už save: 71 puslapio apimties The Baltic Norint papasakoti bendrą Baltijos šalių States and the problem of the freedom of the diplomatų, veikusių Šaltojo karo metais, tar- Baltic Sea72 (1943), 23 puslapių apimties What pusavio santykių istoriją, vertingi būtų amži- Latvia Wishes From This War? – Background, ninkų atsiminimai, ir čia vėl minime K. Za- Actual Situation, Hopes for Future73 (1943), riņš’ą. Diplomato atsiminimų rankraščiai yra 86 puslapių apimties The Baltic States in post- saugomi Latvijos valstybiniame archyve, mi- war Europe74 (1943), 67 puslapių Baltic States nėtame 2263 fonde ir pažymėti kaip A1, L.1 ir and World Peace and Security Organization75 A.1, L.3. Patys atsiminimai, o tiksliau pirmoji (1945), 82 puslapių Law and courts in Latvia76 jų dalis „Per Latvijas tapšanu. Isas atminas“64 (1946), vos 6 puslapių apimties Relations be- buvo paskelbti 1945 ir pakartotinai 1962 me- tween Latvia and Soviet Russia in the light of tais. Antroji, 34 puslapių apimties atsimini- International law77 (1946), 64 puslapių Baltic mų dalis „35 gadi Latvijas valsts darba“65 buvo problem and United Nations78 (1947), 405 pus- paskelbta 1954 metais. Beje, keleri metai iki lapių Latvia as an independent state79 (1947). diplomato mirties Artūras Bērziņš parengė Paskutinis jo darbas – 1951 m. išleista 441 pus- ir Londone išleido virš 300 puslapių apimties lapio A history of Latvia80. Reikia atkreipti dė- monografiją Kārlis Zariņš dzīvē un darbā“66. mesį, kad dauguma Bilmanio tekstų, išspaus- Diplomato Zariņš’o asmenybei skirtų tekstų dintų Antrojo pasaulinio karo metais ir po jo, sąrašą užbaigia 2004 m. Tereze’os Svilane’os yra pažymėti kaip leisti Vašingtone, Latvijos ir Mariana’os Zariņa’os parengtas pasakoji- pasiuntinybėje. Antras pastebėjimas – dip- mas Bezpavalstniece ar diplomāta pasi67. lomatas rašė ne tik Latvijai svarbiais klau- Kitas Latvijos diplomatijos istoriogra- simais, bet ir dėl visų trijų Baltijos šalių, tai fijai svarbus asmuo yraA lfredas Bilmanis atsispindi ir tekstų pavadinimuose. Praėjus (Alfrēds Bīlmaņis). Diplomatas dar valsty- 20 metų po Bilmanio mirties, buvo paskelb- bės nepriklausomybės metais rašė pačiais ti jo rašyti esė ir atsiminimai Res Baltica: įvairiais klausimais, nuo žemėlapių iki dip- A coll of essays in honor of the memory of lomatinio protokolo instrukcijų ir Latvijos Dr . Alfred Bilmanis (1887–1948)81. Tekstą suda- istorijos: 25 puslapių apimties La Lettonie ro 304 puslapiai. Monografinio pasakojimo d‘aujourd‘hui68 (1920); 160 puslapių pasako- apie šį diplomatą nėra. Kiti latvių diplomatai jimas Latvia in the making 1918–1928 (Ten taip pat vis dar laukia didesnio mokslininkų years of independence)69 (1928); 45 puslapių dėmesio. Išimtimi būtų 2013 m. išleista dau- La presse Lettonne70 (1930); 224 puslapių ap- giau kaip 200 puslapių apimties biografinė imties vokiečių kalba paskelbta Latvijas Wer- monografijaEmīls Dēliņš: patriots, žurnālists, degang: vom Bischofstaat Terra Mariana bis diplomāts82, kurios autorė Ilona Bērziņa.

52 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos Kalbant apie istoriografines pozicijas lat- Continuous Diplomatic Relations and vių kalba, čia dominuoja prieškariu dirbę Support for Latvia’s State Continuity“92, kuris Latvijos diplomatai, tačiau neužmiršti ir pritaptų prie anksčiau paminėtų tekstų apie veikusieji Šaltojo karo metais. Pavyzdžiui, Baltijos šalių ir JAV santykius. 2003 m. buvo išleistas didelės apimties Dar būtina paminėti ir straipsnių rinkinių (436 puslapių) biografinis vardynas Latvijas bei archyvinių dokumentų rinkinius. Pa- ārlietu dienesta darbinieki, 1918–199183. Jame vyzdžiui, 1999 m. buvo išleistas daugiau nei yra ir įvadinis Ēriko Jēkabsono ir Valterio 500 puslapių apimties dokumentų rinkinys Ščerbinskio straipsnis „Latvijas ārlietu resors Dokumenti par Latvijas valsts starptautisko un tādarbinieki 1918–1991 gadā“84, kuriame atzīšanu, neatkarības atjaunošanu un di- užsimenama ir apie Šaltojo karo metais dir- plomātiskajiem sakariem (1918–1998)93. Jame busius latvių diplomatus. Šis tekstas taip pat esančios antros dalies (p. 127–186)94, skirtos yra paskelbtas ir Latvijos užsienio reikalų 1940–1991 m. rezidavusių latvių diplomatų 85 ministerijos internetiniame puslapyje . Beje, istorijai, rengėjai yra Inesis Feldmanis, As- 2000 m. buvo išleistas dokumentų rinkinys tra Aleksandra Feldmanis, Aināras Lerhis Latvijas ārlietas . The Foreign Affairs of Lat- ir Ineta Ziemele. Dokumentų rinkinio turi- 86 via , kurio turinį sudaro pirmųjų šalies as- nys iliustruoja Latvijos diplomatijos istorio- menų oficialios kalbos ir dokumentai. Tę- grafinių pozicijų „dalybas“: kaip minėta bei siant paskelbtų dokumentų temą, reikia pa- akcentuota, didžiausias dėmesys skiriamas 87 minėti kitą svarbų leidinį – Latvijas archivi , lūžiniams 1989–1991 metams, o mažiau- kuriame galima rasti aptariamai temai nau- sias – visam 1940–1991 metų laikotarpiui. dingos informacijos: 2003 m. buvo paskelbti Kitas pastebėjimas: peržvelgus latvių isto- minėto diplomato ir senosios Latvijos isto- rikų paskelbtus tekstus, jų istoriografinius rijos tyrinėtojo Spekke’o atsiminimų knyga duomenis, taip pat panaudotų archyvų fondų Atmiņu brīži: Ainas, epizodes, silueti, kurie 88 sąrašus, galima pastebėti, kad latviai dau- buvo atskirai išleisti dar 1967 m. Stokholme . giausia dėmesio skiria diplomatams, ir ypač 2015 m. leidinyje Latvijas archivi buvo publi- tiems, kurie dirbo iki 1940 m., t. y. iki krašto kuotas straipsnis apie Latvijos diplomatijos okupacijos. atstovus Australijoje 1921–1991 m.: „Izgādāt atļauju priekš viena latviešu pilnvarnieka“. Estų šaltiniai ir istoriografija Latvijas konsulārā dienesta darbinieki Aus- Minėta, kad sąrašas estų diplomatų, dir- trālijā, 1921.–1991. gads“89. Teksto autorei busių Šaltojo karo metais, žymiai trumpesnis Inetai Didrihsone-Tomaševskai pasakojimas nei kolegų lietuvių ir latvių. Tad archyvinė apie konsulus tolimajame žemyne buvo tarsi medžiaga Estijos diplomatijos istorijos tema jos tyrimų tąsa, nes prieš metus, 2014 m., ji yra žymiai mažesnė. Estų diplomatų archyvai išleido monografiją Latvieši Austrālijā: skats yra saugomi Estijos nacionaliniame archyve 95 no tālienes . Trimdas gadi90. Tartu ir Estijos užsienio reikalų ministerijos 2008 m. Latvijos universitetas išleido dau- archyve. Pastarajame archyve ir yra saugo- giau kaip 200 puslapių apimties publikacijų mas minėto diplomato Augusto Torma’os ar- rinkinį Latvia and the USA: From Captive chyvas, vadinamas „kolekcija“. Pastebėsime, Nation to Strategic partner91 (redaktorius kad paminėto Estijos nacionalinio archyvo Daunis Aueris). Leidinį finansavo Latvijos elektroninė sistema (sudaryta kartu su Tali- užsienio reikalų ministerija. Jame publikuo- no miesto archyvu) nurodo ne į Torma, bet 96 jamas ir Aināro Lerhio tekstas „The Deve- į A. Schmidto pavarde pažymėtą archyvą lopment of Latvia – U.S. Relations, 1918–1991: (kodo nr. ERA. 1623); chronologinės ribos tik

53 1920–1930. Tame pačiame archyve yra ilgus šiame archyve yra išlikęs ir diplomato dieno- metus Ispanijoje rezidavusio diplomato Kaa- raštis. Dar viena, tiesa, nedidelė šio diploma- relo Roberto Pusta’o archyvas, padalytas į to archyvo dalis (vos 23 lapai), kurią sudaro dvi dalis: 1914–1924 metų nuotraukos (kodo laiškai iš Švedijos, yra saugoma dar viename nr. EFA. 47497) ir 1900, 1904–1963 metų do- „stalčiuje“ – Estijos meno muziejuje (kodo kumentai98 (kodo nr. ERA. 1622). Dar viena nr. EKMA. 69.3-2.52104). Šiame muziejuje sau- nedidelė archyvo dalis, kurią sudaro dvylika gomas ir kuklus Belgijoje ir Argentinoje re- 1927–1952 m. darytų diplomato ir jo šeimos zidavusio konsulo Aleksanderio Massakalt’o nuotraukų, saugoma atskirame fonde (kodo archyvas105 (chronologinės ribos 1940–1952, nr. ERA. 1622.1.96599). kodo nr. EKMA. 69.3-2.35), kurį taip pat su- Estijos diplomatijos šefo Johannes’o Kaiv’o daro keli laiškai (14 lapų). archyvas100 (kodo nr. ERAF. 9619) buvo su- Dar vienas pastebėjimas apie Estijos na- formuotas iš Jaaksono archyvo, gauto 2001 cionalinį archyvą: jame saugoma ir nemažai metais. Kaiv’o archyvo chronologinės ribos užsienio diplomatų, rezidavusių Estijoje iki siekia vos trisdešimt metų (1938–1966), ta- 1940 metų, personalinių archyvų: italų Alfie- čiau jame, greta dokumentų estų ir anglų ro Dino (kodo nr. ERA. 4416.2.8106), Ludovisi kalbomis, asmeninės korespondencijos ir Boncompagni (kodo nr. EAA. 2111.1.5818107), nuotraukų, yra ir diplomato dienoraštis, prancūzų Francois’o Albert’o (kodo kuris gali liudyti, patvirtinti ar iliustruoti nr. 2111.1.5404108), Louiso Barthou (kodo ir Estijos diplomatų veiklą, ir Baltijos šalių nr. 2111.1.5657109), amerikiečių J. Borden Har- diplomatų bendros veiklos istoriją. Kitas ar- riman (kodo nr. EAA. 2111.1.5830110), Theo- chyvas, kuris saugomų dokumentų skaičiu- doro Brentano (kodo nr. EAA. 2111.1.5889111), mi pasidalija lygiomis dalimis į laikotarpį iki Marko Lamberto Bristolo (kodo nr. EAA. 1940 metų ir po jų, yra Estijos užsienio rei- 2111.1.5901112), kitų jų tautiečių, o taip pat kalų ministro ir diplomato Karlo Selterio ar- tuometinių čekoslovakų, rumunų, japonų, chyvas101 (kodo nr. Era. 4940, chronologinės vengrų diplomatų archyvai. Tiesa, jų chro- ribos 1917–1957). nologinės ribos užima vos vienerius metus ir Minėto Jaaksono archyvas102 (kodo atskiro diplomato byloje gali būti vos vienas nr. ERA. 4944; chronologinės ribos, kaip nu- dokumentas ar nuotrauka. Kitas pastebėji- rodo archyvas: 1888–2000?) daug platesnis ir mas – beveik visi jie buvo sutvarkyti 2003 m. turiniu naudingesnis, nes 60 metų vesta ko- rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. respondencija ir išlikę rankraščiai gali ženk- Minėta, kad lietuvių ir latvių diplomatų liai praturinti Estijos diplomatijos istoriją. archyvų esama ne tik pagrindiniuose šalies Tikėtina, kad ir pats Jaaksonas ne viską su- archyvuose, bet ir kitose institucijose. Ne dėjo į savo paskutiniaisiais gyvenimo metais išimtis ir estai, nes Estijos užsienio reikalų paskelbtus atsiminimus. ministerijos žinioje yra Jaaksono kolekcija. Kitas toks pat chronologiškai platus (1917– Estijos pasiuntinybių archyvai saugomi Es- 2002) ir turiniu vertingas yra diplomato tijos valstybės archyve (Estijos pasiuntinybės (iki Estijos okupacijos rezidavusio Kaune, o Londone fondo nr. 1583, pasiuntinybės Pary- 1964–1970 m. – Paryžiuje) Aleksanderio War- žiuje – nr. 1585). Šiek tiek archyvinės medžia- ma’os archyvas103 (kodo nr. Era. 4962). Greta gos yra Estų istorijos archyve Tartu ir tame plačios tarnybinės bei asmeninės korespon- pačiame mieste esančiame Estijos literatūros dencijos, įvairių dokumentų, kurie atsklei- muziejuje113. Estų Kultūros istorijos archyve džia ne vieno Estijos diplomatinio posto is- yra saugoma Torma’os korespondencija (fon- toriją dar iki Antrojo pasaulinio karo ir po jo, do nr. 193, 194).

54 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos E stijos diplomatų istorijos tema mono- Torma būtų dar viena išimtis estų diploma- grafinių, biografinių, memuaristinių tekstų tijos istorijos istoriografijoje. Tina Tamman, taip pat esama mažiau nei lietuvių ar latvių. istorikė, Glazgo universiteto absolventė, Tačiau ir esantieji išryškina bendras, šiame kuri ir savo publikacijose („The Makingo of tekste jau paminėtas istoriografijos tenden- an Officer-Diplomat: August Torma’s Early cijas. Estijos okupacijos metais Jaaksonas Years“121), ir 2011 m. paskelbtoje išsamioje, parašė Soviet Russian imperialism114.o Jo k - 250 puslapių apimties monografijoje apie lega, Pietų Amerikoje rezidavęs Karlas Astas Torma’ą (The last ambassador: August Tor- (slap. Karl Rumor), iki Antrojo pasaulinio ma, soldier, diplomat, spy122) atskleidžia estų karo daugiau atsidėjęs romanų, novelių ir diplomatų likimus, taiso jų gyvenimo fak- apysakų kūrybai (ir todėl sulaukiantis dides- tografijos klaidas. Monografijoje iš lietuvių nio mokslininkų dėmesio kaip rašytojas, o diplomatų minimas tik Balutis ir vieną kartą ne diplomatas), 1943 m. parašė politinę apy- paminimas kartu su jais dirbęs Balickas. 115 braižą Kahe tule vahel (1999 m. II leidimas). IstoriografijojeE stijos diplomatinės tar- 1962 m. paskelbti Asto atsiminimai Aegade nybos tema esama ir enciklopedinių tekstų, 116 sadestus I-II buvo pakartotinai išleisti dar tokių kaip Estonian diplomats: Ambassadors du kartus. Pastebėsime, kad esama ir tokių of Estonia, Lennart Meri, Toomas Hendrik Il- leidinių, kurių autoriai yra visi trys Baltijos ves, Otto Stradman, Aleksander Warma, Jaan šalių diplomatai, tai dar kartą liudija apie Poska, Ado Birk123. bendrą jų veiklą. Pavyzdžiui, 1944 m. buvo iš- leista 49 puslapių brošiūra: Kaiv’o, Bilmanio Baltijos šalių diplomatų archyvai JAV Baltijos šalių diplomatų, veikusių Šaltojo ir Žadeikio Estonian Nationalism: Free Latvia in Free Europe: An Aspect of the Lithuanian karo metais, istorijai papasakoti praverstų Record of Independence117. ir JAV archyvai, pirmiausia Stanfordo uni- Iš šiandieninių pasakojimų Estijos diplo- versiteto Huverio (Hoover) instituto fon- 124 matijos istorijos tema didžiausia figūra yra ne dai (2011 m. instituto ir Lietuvos archyvai kartą minėtas Jaaksonas, kuris Estijos diplo- pasirašė bendradarbiavimo memorandumą, matinėje tarnyboje išdirbo 69 metus ir dar 10 kuriame numatyta galimybės institucijoms metų prieš tai Estijos užsienio reikalų minis- keistis dokumentų kopijomis), taip pat JAV terijoje. Dar 1932 m. pradėjęs dirbti Niujorke Nacionalinis archyvas ir Minesotos univer- nuo 1965 m. jis buvo Estijos generalinio kon- siteto Emigracijos istorijos centro archyvas. sulato vadovu ir faktiniu estų diplomatijos Pastarajame yra saugomi Kaiv’o, Estijos ge- vadovu. Po 1991-ųjų Jaaksonas kartu su ko- neralinio konsulo Niujorke ir estų diploma- lega lietuviu Simučiu dirbo savo šalių amba- tijos šefo, dokumentai, kurių chronologinės 125 sadoriais Jungtinėse Tautose (abu diplomatai ribos 1944–1965 metai . mėgo ryšėti peteliškes). 1995 m. Jaaksonas iš- JAV Nacionaliniame archyve yra saugomi leido autobiografinę knygą, pavadinimu Ees- dokumentai, kurie yra tiesiogiai susiję su Lie- tile118. Knyga sulaukė dar dviejų leidimų (2001, tuvos, Latvijos ir Estijos diplomatų santykiais 2011). 2000 m. buvo išleista biografinėA nne su JAV Valstybės departamentu: Lietuvos, Velliste knyga Ernst Jaaksonille119. Būtina pa- Latvijos ir Estijos diplomatų memorandu- minėti, kad kitas estų diplomatas, Torma su mai ir notos, pokalbių aprašymai, personalo savo kolega – Ispanijoje rezidavusiu Wilibal- duomenys, taip pat finansinių dokumentų du Raudu taip pat išleido, nors ir kiek kukles- originalai ir / ar jų kopijos (chronologinės nės apimties, bet beveik tokiu pat pavadini- ribos 1940–1960). Vėlesne data pažymėti mu knygą – Estonia: 1918–1952120. Diplomatas dokumentai vis dar neprieinami, pažymėti

55 restricted („ribotas susipažinimas“) ženklu. sovietų kalėjimų dalia). Lietuviškų, latviškų Tačiau kai kurie jų yra publikuoti ir taip ir estiškų pėdsakų esama ten pat institute prieinami per internetines erdves126. Šiuose saugomame Lenkijos ambasados JAV archy- dokumentų rinkiniuose Lietuvos, Latvijos ve. Jo chronologinės ribos yra 1918–1956 me- ir Estijos valstybės tik epizodiškai minimos tai, didesnę lietuviškos, latviškos ir estiškos tarptautinių konferencijų, derybų ir memo- medžiagos dalį sudaro Antrojo pasaulinio randumų, pro memoria tekstuose. karo metais diplomatų rengti biuleteniai, ku- Huverio institute saugomi trijų lietuvių rių nesunkiai galima rasti ir kituose diploma- diplomatų archyvai: Eduardo Turausko127 tų archyvuose. (fondo chronologinės ribos 1934–1963 m.), Pabaigai keli pastebėjimai. Kalbant apie Petro Klimo128 (fonde yra saugomi diplomato Baltijos šalių diplomatus ir šios temos isto- dienoraščio fragmentai, kurių chronologinės riografiją reikia pabrėžti dar vieną poziciją: ribos 1910–1939 m., kelios knygos) ir didžiulis tai periodiniai leidiniai, kuriuose esama pub- Petro Povilo Daužvardžio129 (antrasis diplo- likacijų apie trijų Baltijos šalių diplomatus. mato vardas rašomas „Paulius“; fondo chro- Pavyzdžiui, 2001 m. buvo pradėtas leisti tęs- nologinės ribos 1931–1971) archyvas. tinis leidinys Baltic Yearbook of International Be to, kad Huverio institute yra saugomi law130 (redaktorė Ineta Ziemele). Tarptautinės lietuvių diplomatų archyvai, jame taip pat yra teisės aktualijoms skirtame leidinyje buvo latvių ir estų diplomatų archyvai (remian- paskelbtas Thomo D. Granto (Oksfordo uni- tis instituto informacija, apie lietuvius yra versitetas, Šv. Anos kolegija) straipsnis „Uni- 32 įrašai, latvius – 38, estus – 26). Austrų ted States Relating to the Baltic States, 1940– kilmės žurnalisto Julijaus Epsteino archyve 2000“131, kuriame esama nuorodų į jau minėto esama latvio Bilmanio dokumentų (1919– Roberto A. Vito tekstus. Kitas leidinys – estų 1968 metų korespondencija, pasakytų kalbų Baltijos gynybos koledže leidžiamas du kar- tekstai). Atskirame fonde saugomas buvusio tus per metus Baltic Security and defence Latvijos užsienio reikalų ministro Felikso review132, 2006–2014 m. publikacijos priei- Cielens’o 1926–1928 metų archyvas. Taip pat namos internete. Lietuviškiems tęstiniams Peterio Z. Olino, latvių diplomato, dirbusio leidiniams, kuriuose galima rasti medžiagos Argentinoje ir Brazilijoje, archyvas, kuriame, apie Baltijos šalių diplomatus, atstovauja Lie- be įvairios korespondencijos ir finansinės tuvių išeivijos instituto leidžiamas tęstinis medžiagos, yra rankraštis, parengtas kartu žurnalas Oikos133. su lietuvių diplomatais Petru Babicku ir Fri- ku Meieriu ir estų diplomatu Karlu Astu: Os Išvados Estados Balticos: Estonia, Letonia, Lituania (šis 70 puslapių leidinys buvo išleistas 1951 m., Peržvelgus ir glaustai pristačius istoriogra- o vienas jo egzempliorius yra saugomas Lie- fines pozicijas ir šaltinius Baltijos šalių dip- tuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bib- lomatų, veikusių Šaltojo karo metais, tema liotekoje, Lozoraičių šeimos kolekcijoje). Tęs- galima daryti kelias išvadas. dami Huverio instituto archyvo apžvalgą, Iki šiol paskelbtos monografijos, memua- paminėsime, kad latvių diplomatų pavardės rai ar straipsniai apie Baltijos šalių diplo- randamos jų tautiečio Indulis’o Ronis’o (liet. matus, veikusius Šaltojo karo metais, telpa Indulis Ruonis) 1940–1952 m. kolekcijoje. į dvi istoriografines pozicijas. Pirmiausia, Joje yra Liudvigs’o Sēja’os (liet. Liudvigas istoriografija anglų kalba, kurios sąrašo pra- Sėja) dienoraščiai (diplomatą ištiko panašus džioje yra lietuvių, latvių ir estų diplomatų, likimas, kaip ir Klimą, abiem teko nacių ir rašiusių dar Šaltojo karo metais, pavardės.

56 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos Ši istoriografija iliustruoja padidintą dėmesį apsiribojama keliomis senųjų dokumentų Baltijos šalių juridiniam statusui tarptautinės iliustracijomis, kurie datuoti iki 1940 metų ir diplomatijos rėmuose. Tokios tendencijos iš- 1990–1993 m. savo šalių prezidentų ar užsie- liko per visus Baltijos šalių okupacijos metus nio reikalų ministrų kalbomis. ir pastebimos naujausiuose XXI a. tyrimuose. Antrą istoriografinę poziciją užima įvai- Nuorodos raus pobūdžio tekstai, skirti lūžiniams metams, t. y. Baltijos šalių diplomatų veiklai 1 A ntrojo pasaulinio karo metais Lietuvos 1989–1991 metais. Šios tendencijos pastebi- diplomatinei tarnybai laikinai vadovavo mos ir lietuviškoje, ir latviškoje, ir ypač es- dr. Jurgis Šaulys, kuris dar iki krašto okupacijos paskutinio Lietuvos užsienio reikalų tiškoje istoriografijoje.G alima spėti, kad ministro Juozo Urbšio buvo paskirtas diplo- pastariesiems įtakos turėjo paskutinio estų matijos šefo pavaduotoju. diplomatijos šefo Ernsto Jaaksono atsimini- 2 J . Budrio laiškas LDT šefui S. Lozoraičiui, mai, parašyti jam jau pasitraukus iš diplo- 1960 m. gegužės 11 d., VDU, S. ir S. Lozorai- matinės tarnybos. Reikia akcentuoti, kad čių muziejus, f. 2, ap. 1, b. 5, l. 183–184. memuaristikos srityje pirmieji buvo latviai, 3 Petraitytė-Briedienė A., Tylieji priesaikos ri- kurie dar krašto okupacijos metais pradėjo teriai: Lietuvos pasiuntinybė Vašingtone Šal- leisti savo diplomatų atsiminimus. tojo karo metais, Kaunas: VDU, 2012, p. 160. 4 S kirius J., Lietuvių visuomenininkas ir diplo- Ir šiame tekste epizodiškai minimuose ir matas Bronius Kazys Balutis, Vilnius: Vaga, čia neišvardytuose istorikų darbuose, kurie 2001, p. 581–582. buvo skelbiami atskiromis monografijomis 5 A teitis priklauso ryžtingiesiems. Pokal- ar glaustais tekstais įvairiuose straipsnių rin- bis su nepriklausomos Lietuvos atstovu kiniuose, galima rasti tik užuominų apie Bal- dr. S. A. Bačkiu Vašingtone, Tėviškės žibu- tijos šalių diplomatų tarpusavio santykius, riai, 1982, vasario 18 d., nr. 8 (1671), p. 3. 6 nes jų autoriai necituoja arba mažai cituoja Bačkis S. A., Lietuvos diplomatinė tarnyba ir remiasi kitų šalių archyvais. Net glaus- (1940 06 15–1990 03 11), Vilnius: VPU leidykla, 1999, p. 41. ta Lietuvos, Latvijos, Estijos ir JAV archyvų 7 S kirius J., min . veik ,. p. 476. apžvalga parodė, kad jie gali padėti pilnai 8 Tamman T., The last ambassador: August rekonstruoti visą Baltijos šalių diplomatų Torma, soldier, diplomat, spy, Amsterdam– bendradarbiavimo istoriją, mažųjų triumvi- New York: Rodopi, 2011, p. 5. ratų veiklos schemą. Tačiau nežiūrint to, kad 9 Ten pat, p. 8. visi išvardyti archyvai yra prieinami, jie turi 10 Žr. http://www.urm.lt, http://www.mfa.gov. kitą didelę problemą – parašymo kalbą. Do- lv/en/; http://www.mfa.ee/et. 11 Žr. http://www.mfa.gov.lv/ministrija/ kumentai yra parašyti lietuviškai, latviškai, publikacijas. estiškai ir tik nedidelė dalis angliškai, kuri, 12 Ārlietu ministerijas nams laiku lokos deja, neatskleistų Baltijos šalių diplomatų, (1914–2008), 2009, prieiga internete: http:// veikusių Šaltojo karo metais, veiklos, jų tar- www.mfa.gov.lv/images/archive/data/ pusavio santykių, diskusijų, geriausių spren- file/l/aarlietu_ministrijas_izdevums_ dimų ieškojimų, susitarimų. atveerumaa_lv.indd.pdf. 13 Kita šaltinių grupė – dokumentų pub- Latvijas valstiškumą sardzē . Latvijas likacijos, dokumentų rinkiniai. Tačiau jų diplomātiskā un konsulārā dienesta darbiniesi okupācijas gados trimdā (1941 . paskelbta taip pat labai mažai. Šioje srityje Gada 17 . Jūnijs – 1991 . Gada 21 . Augusts), lyderiauja lietuviškas sąrašas, o latviškuose 2004, prieiga internete: http://www.mfa.gov. ir estiškuose dokumentų rinkiniuose, kaip lv/images/archive/data/file/l/Buklets.pdf; parodė istoriografinės paieškos, dažniau Laiku lokos: Latvijas un ASV starptvalstu

57 attiecības 1922-2001, 2001, dar žr. http:// 25 Fredēns L. P., Baltijas brīvības ceļš un Zvied- www.mfa.gov.lv/images/archive/data/file/ rijas diplomātija 1989–1991, Rīga: Atēna, l/p/laiku_lokos.pdf; Latvijas neatkarības 2007. atjaunošanas starptautiskā atzīšana 1991 . 26 S kirius J., min . veik., p. 539, 607–608. gadā, 2006, prieiga internete: http://www. 27 Žr. http://www.archyvai.lt/lt/fondai/ mfa.gov.lv/images/archive/data/file/l/p/ uzsienio_politikos_igyvendinimas/lcva_ buklets%20atkalatzisana%201991.pdf; f648.html. Latvijas Respublikas Ārlietu ministerija, 28 Žr. http://www.archyvai.lt/lt/fondai/ 2008, prieiga internete: http://www.mfa.gov. uzsienio_politikos_igyvendinimas/lcva_ lv/images/archive/data/file/l/am-buklets. f650.html. pdf; Latvijas starptandiskajai atžīšanai 90 29 Žr. http://www.archyvai.lt/lt/fondai/ gadi, 2011, prieiga internete: http://www. uzsienio_politikos_igyvendinimas/lcva_ mfa.gov.lv/images/archive/data/file/l/ f656.html. atzisanai-90.pdf. 30 Žr. http://www.archyvai.lt/lt/fondai/ 14 Dunsdorfs E., The Baltic dilema, New York: uzsienio_politikos_igyvendinimas/lcva_ Robert Speller & Sons, 1975. f673.html. 15 Knight J. W, Dēliņš E., Baltic States: a Domes- 31 Žr. http://www.archyvai.lt/lt/fondai/ tic Issue, an International problem, Stock- uzsienio_politikos_igyvendinimas/lcva_ holm: Latvian National Foundation, 1980. f663.html. 16 Lembergas A., Pabaltijo klausimas ir Vaka- 32 Žr. http://www.archyvai.lt/lt/fondai/ rai, Aidai, 1981, nr. 1, p. 63–64. 17 uzsienio_politikos_igyvendinimas/lcva_ Hugh J. T., Pacy J. S., Diplomats Withaut a f658.html. Country: Baltic Diplomacy, International 33 Žr. http://www.archyvai.lt/lt/fondai/ Law, and the Cold War, Westport–London: uzsienio_politikos_igyvendinimas/lcva_ Greenwood Press, 2001. f664.html. 18 Mälksoo L., Illegal Annexation and State 34 Žr. http://www.archyvai.lt/lt/fondai/ Continuity: The Case of the Incorporation of uzsienio_politikos_igyvendinimas/lcva_ the Baltic States by the USSR: a Study of the f665.html. Tension Between Normativity and Power in 35 Žr. http://www.archyvai.lt/lt/fondai/ International Law, Leiden: Martinus Nijhoff asmenu_dokumentu_fondai/lcva_f668_ Publishers, 2003. pazyma.html. 19 Hiden J., Made V., Smith D. J., The Baltic 36 Žr. http://www.archyvai.lt/lt/fondai/ Question During the Cold War, London– New York: Routledge, 2008. uzsienio_politikos_igyvendinimas/lcva_ 20 f669.html. Piirimäe, K., Roosevelt, Churchill, and the 37 Baltic Question: Allied Relations During Žr. http://www.archyvai.lt/lt/fondai/ the Second World War, New York: Palgrave uzsienio_politikos_igyvendinimas/lcva_ Macmillan, 2014. f671.html. 38 21 G oble P. A., Organizational Charts and Žr. http://www.archyvai.lt/lt/fondai/ Policy Outcomes, Diplomaatia, 2005, feb- uzsienio_politikos_igyvendinimas/lcva_ ruary, nr. 17; prieiga internete: http://www. f672.html. 39 diplomaatia.ee/en/article/organization- Žr. http://www.archyvai.lt/lt/fondai/ al-charts-and-policy-outcomes/. uzsienio_politikos_igyvendinimas/lcva_ 22 Lane T., Pabriks A., Purs A., Smith D. J., The f676.html. 40 Baltic States: Estonia, Latvia and Lithuania, Žr. http://www.archyvai.lt/lt/fondai/ New York: Rotledge, 2013. asmenu_dokumentu_fondai/lcva_f675_ 23 Talmon S., Recognition of Governments in pazyma.html. Internationa Law, Oxford, 1998. 41 Žr. http://www.archyvai.lt/lt/nauji/2015_ 24 R itenis J., Diplomātiskā cīņa par Latvijas re- metai_lcva.html. publikas suverenitātes atjaunošanu, Rīga: LV 42 Žr. http://www.iseivijosinstitutas.lt//var/ fonds, 1999. uploads/file/F_%2011.pdf.

58 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos 43 Žr. http://www.iseivijosinstitutas.lt/ 62 Žr. https://www.archivesportaleurope.net/ archyvai. ead-display/-/ead/pl/aicode/LV-LNA/type/ 44 Ten pat. fa/id/LV-LNA-VA-F5480. 45 Žr. http://www.iseivijosinstitutas.lt//var/ 63 Lietuvos atstovo prie Šv. Sosto S. Lozoraičio uploads/file/F_%2027.pdf. (jaunesniojo) pro memoria, 1989 m. lapkričio 46 Žr. http://www.iseivijosinstitutas.lt/ 8 d., LCVA, f. 656, ap. 2., b. 50, l. 80. archyvai. 64 Z ariņš K., Per Latvijas tapšanu . Isas atmi- 47 Žr. http://www.vdu.lt/lt/laisvalaikis/ nas, London, 1945. meno-erdves-ir-muziejai/s-ir-s-lozoraiciu- 65 Z ariņš K., 35 gadi Latvijas valsts darbā, Lon- muziejus-vdu-istorijos-mene/. don, 1954. 48 S kirius J., min . veik . 66 Berziņš A., Kārlis Zariņš dzivē un darbā, 49 S kirius J., Julius J Bielskis. (1891–1976): Gyve- London: Rū-ja, 1959. nimas Amerikoje tarnaujant Lietuvai: JAV 67 S vilāne T., Zariņa M., Bezpavalstniece ar lietuvių veikėjas ir diplomatas, Chicago: Li- diplomāta pasi, Pētergailis, 2004. thuanian Research and Studies Center, 2004. 68 Bilmanis A., La Lettonie d‘aujourd‘hui, Rīga, 50 Streikus A., Diplomatas Stasys Antanas 1920. Bačkis, Vilnius: Lietuvos gyventojų genoci- 69 Bilmanis A., Latvia in the making 1918–1928 do ir rezistencijos tyrimo centras, 2007. (Ten years of independence), Rīga, 1928. 51 Anicetas Simutis – 60 metų Lietuvos diplo- 70 Bilmanis A., La presse Lettonne, Rīga, 1930. matinėje tarnyboje, Vilnius: Lietuvos gyven- 71 Bilmanis A., Latvijas Werdegang . Vom Bi- tojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, schofstaat Terra Mariana bis zur freien 2007. 52 Volksrepublik . Ein Handbuch über Lettlands Petraitytė-Briedienė A., Lietuvos diploma- Geschichte und Gegenwart, Leipciga, 1934. tinės tarnybos šefas Stasys Lozoraitis (1940– 72 Bilmanis A., The Baltic States and the prob- 1983), Kaunas: VDU LII, 2012. lem of the freedom of the Baltic Sea, Vašing- 53 Landsbergis V., Pusbrolis Motiejus: knyga tona D.C., 1943. apie Stasį Lozoraitį iš jo laiškų ir pasisakymų, 73 Bilmanis A., What Latvia Wishes From This Vilnius: Vaga, 2002. War? – Background, Actual Situation, Hopes 54 Diplomatas par excellence: Kazys Lozoraitis for Future, Vašingtona D.C., 1943. (1929–2007), Kaunas: Artuma, 2008. 74 Bilmanis A., The Baltic States in post-war Eu- 55 Gyvenimas – Lietuva: Daniela ir Stasys Lozo- rope, Vašingtona D.C., 1943. raičiai, Vilnius: Versus aureus, 2015. 75 Bilmanis A., Baltic States and World Peace 56 J onušauskas L., Likimo vedami: Lietuvos diplomatinės tarnybos egzilyje veikla, 1940– and Security Organization, Vašingtona D.C., 1945. 1991, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir 76 rezistencijos tyrimo centras, 2003. Bilmanis A., Law and courts in Latvia, Va- 57 šingtona D.C., 1946. VLIK’as ir Lietuvos diplomatinė tarnyba išei- 77 vijoje: Berno ir Paryžiaus konferencijų proto- Bilmanis A., Relations between Latvia and kolai, Vilnius: Versus aureus, 2004. Soviet Russia in the light of International law, 58 J onušauskas L., Kleiza V., Lietuvos konsula- Stockholm, 1946. 78 tas Čikagoje 1924–2004 metais dokumentuo- Bilmanis A., Baltic problem and United Na- se ir nuotraukose, Chicago: Lithuanian Re- tions, Vašingtona D.C., 1947. 79 search and Studies Center, 2004. Bilmanis A., Latvia: as an independent state, 59 E idintas A., Lietuvos ambasados rūmų Vašingtona D.C., 1947. 80 Washington, D .C . istorija, Washington, 1996. Bilmanis A., A history of Latvia, Ņūdžersija, 60 LDT šefo S. Lozoraičio kreipimasis „Į Užsie- 1951. nio Lietuvių visuomenę“, Prancūzijos lietu- 81 Res Baltica: A coll of essays in honor of the vių žinios, 1961, vasario 16 d., nr. 23, p. 9. memory of Dr . Alfred Bilmanis (1887-1948), 61 Žr. http://www.archivesportaleurope.net/ sud. A. Sprudzs, A. Rusis, Leyden, 1968. ead-display/-/ead/pl/aicode/LV-LNA/type/ 82 Bērziņa I., Emīls Dēliņš: patriots, žurnālists, fa/id/LV-LNA-AVIA-F2263. diplomāts, Rīga: Jumava, 2013.

59 83 Latvijas ārlietu dienesta darbinieki, 1918– 97 Žr.http://ais.ra.ee/index.php?mo- 1991, Rīga, 2003. dule=202&op=4&tyyp=3&otsing_ 84 J ēkabsons Ē., Ščerbinskis V., Latvijas ārlietu id=20160531161810035806&i- resors un tādarbinieki 1918.–1991. gadā., in: d=122000000418&active=19&query=diplo- Latvijas ārlietu dienesta darbiniesi, 1918-1991, maat&naita_ridu=10&sess_id=9a6b58e- Rīga, 2003, p. 13–37. 923b5b27994cedcb531ca01ff. 85 J ēkabsons Ē., Ščerbinskis V., Latvijas ārlietu 98 Žr.http://ais.ra.ee/index.php?mo- resors un tādarbinieki 1918 -. 1991 . gadā ,. priei- dule=202&op=4&tyyp=3&otsing_ ga internete: http://www.mfa.gov.lv/images/ id=20160531161810035806&i- archive/data/file/l/Biografiska_vardnica. d=110000010619&active=1&query=diploma- pdf. at&naita_ridu=&sess_id=9a6b58e923b5b- 86 Latvijas ārlietas . The Foreign Affairs of Lat- 27994cedcb531ca01ff. via, Rīga: Rasa ABC, 2000. 99 Žr.http://ais.ra.ee/index.php?mo- 87 Žr. http://www.latvijasarhivi.lv/index. dule=202&op=4&tyyp=3&otsing_ php?&198. id=20160531161810035806&i- 88 Spekke A., Atmiņu brīži: ainas, epizodes, si- d=110100400523&active=24&query=diplo- lueti, Stokholm: Zelta ābele, 1967. maat&naita_ridu=10&sess_id=9a6b58e- 89 Didrihsone-Tomaševska I., Izgādāt atļauju 923b5b27994cedcb531ca01ff. priekš viena latviešu pilnvarnieka. Latvijas 100 Žr.http://ais.ra.ee/index.php?mo- konsulārā dienesta darbinieki Austrālijā, dule=202&op=4&tyyp=3&otsing_ 1921.–1991. Gads, Latvijas archivi, 2015, nr. 1, id=20160531161810035806&i- p. 141–170; prieiga internete: http://www. d=111100437808&active=19&query=diplo- arhivi.lv/sitedata/ZURNALS/zurnalu_ maat&naita_ridu=10&sess_id=9a6b58e- raksti/Ineta_Didrihsone.pdf. 923b5b27994cedcb531ca01ff. 90 Didrihsone-Tomaševska I., Latvieši Aus- 101 Žr.http://ais.ra.ee/index.php?mo- trālijā: skats no tālienes . Trimdas gadi, Sauth dule=202&op=4&tyyp=3&otsing_ Yarra: Sterling Star, 2014. id=20160531161810035806&i- 91 Latvia and the USA: From Captive Nation d=110000019627&active=2&query=diplo- to Strategic partner, Rīga: Academic Press of maat&naita_ridu=10&sess_id=9a6b58e- the University of Latvia, I leid. 2008, II leid. 923b5b27994cedcb531ca01ff 2012. 102 Žr.http://ais.ra.ee/index.php?mo- 92 Lerhis A., The Development of Latvia – U.S. dule=202&op=4&tyyp=3&otsing_ Relations, 1918–1991: Continuous Diplomatic id=20160531161810035806&i- Relations and Support for Latvia’s State Con- d=110100439436&active=19&query=diplo- tinuity, in: Latvia and The United States: a maat&naita_ridu=10&sess_id=9a6b58e- new chapter in the partnership, Rīga: Centre 923b5b27994cedcb531ca01ff. for European Policy Studies, 2012, p. 19–33. 103 Žr.http://ais.ra.ee/index.php?mo- 93 Dokumenti par Latvijas valsas starptautisko dule=202&op=4&tyyp=3&otsing_ atzīšanu, neatkarības atjaunošanu un di- id=20160531161810035806&i- plomātiskajiem sakariem (1918-1998), Rīga: d=110701365938&active=19&query=diplo- Nordik, 1999. maat&naita_ridu=10&sess_id=9a6b58e- 94 Ten pat, p. 127–186. 923b5b27994cedcb531ca01ff. 95 Žr. www.arhiiv.ee/en/national-archives. 104 Žr.http://ais.ra.ee/index.php?mo- 96 Žr.http://ais.ra.ee/index.php?mo- dule=202&op=4&tyyp=3&otsing_ dule=202&op=4&tyyp=3&otsing_ id=20160531161810035806&i- id=20160531161810035806&i- d=129000001686&active=21&query=diplo- d=110000010622&active=1&query=diploma- maat&naita_ridu=10&sess_id=9a6b58e- at&naita_ridu=&sess_id=9a6b58e923b5b- 923b5b27994cedcb531ca01ff. 27994cedcb531ca01ff. 105 Žr.http://ais.ra.ee/index.php?mo- dule=202&op=4&tyyp=3&otsing_

60 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos id=20160531161810035806&i- 114 J aakson E., Soviet Russian imperialism, New d=129000001653&active=30&query=diplo- York: Esto Press, 1970. maat&naita_ridu=10&sess_id=9a6b58e- 115 A st K., Kahe tule vahel, New York, 1943. 923b5b27994cedcb531ca01ff. 116 A st Rumor K., Aegade sadistus I-II, Lund, 106 Žr.http://ais.ra.ee/index.php?mo- 1962. dule=202&op=4&tyyp=3&otsing_ 117 Kaiv J., Bilmanis A., Žadeikis P., Estonian id=20160531161810035806&i- Nationalism . Free Latviai in Free Europe . An d=110702305571&active=19&query=diplo- Aspect of the Lithuanian Record of Indepen- maat&naita_ridu=10&sess_id=9a6b58e- dence, Philadelphia, 1944. 923b5b27994cedcb531ca01ff. 118 J aakson E., Eestile, Tallinn: SE & S, 1995. 107 Žr.http://ais.ra.ee/index.php?mo- 119 Velliste A., Ernst Jaaksonille, Tallinn: Eesti dule=202&op=4&tyyp=3&otsing_ Entsuklopeediakirjastus, 2000. id=20160531161810035806&i- 120 Torma A., Raud V., Estonia: 1918–1952, Lon- d=200250561811&active=2&query=diploma- don, 1952. at&naita_ridu=10&sess_id=9a6b58e923b5b- 121 Tamman T., The Making of an Officer-Dip- 27994cedcb531ca01ff. lomat: August Torma‘s Early Years, Baltic 108 Žr.http://ais.ra.ee/index.php?mo- Security & Defence Review, 2009, vol. 11, dule=202&op=4&tyyp=3&otsing_ p. 114–132. id=20160531161810035806&i- 122 Tamman T., The last ambassador, min . veik ,. d=200250553865&active=2&query=diplo- 2011. maat&naita_ridu=10&sess_id=9a6b58e- 123 Estonian diplomats: Ambassadors of Estonia, 923b5b27994cedcb531ca01ff. Lennart Meri, Toomas Hendrik Ilves, Otto 109 Žr.http://ais.ra.ee/index.php?mo- Stradman, Aleksander Warma, Jaan Poska, dule=202&op=4&tyyp=3&otsing_ Ado Birk, LLC Books, 2010. id=20160531161810035806&i- 124 Žr. http://www.hoover.org/library-archives/ d=200250560322&active=2&query=diplo- collections/get-help/using-the-archives. maat&naita_ridu=10&sess_id=9a6b58e- 125 Žr. http://archives.ihrc.umn.edu/vitrage/all/ 923b5b27994cedcb531ca01ff. em/EAU/pers/k/ihrc3136.html. 110 Žr.http://ais.ra.ee/index.php?mo- 126 Žr. http://history.state.gov/ dule=202&op=4&tyyp=3&otsing_ historicaldocuments. id=20160531161810035806&i- 127 Žr. https://searchworks.stanford.edu/ d=200250561827&active=2&query=diplo- view/4088696. maat&naita_ridu=10&sess_id=9a6b58e- 128 Žr. https://searchworks.stanford.edu/ 923b5b27994cedcb531ca01ff. view/4089629. 111 Žr.http://ais.ra.ee/index.php?mo- 129 Žr. https://searchworks.stanford.edu/ dule=202&op=4&tyyp=3&otsing_ view/4089283. id=20160531161810035806&i- 130 Žr. http://booksandjournals.brillonline. d=200250562084&active=2&query=diplo- com/content/journals/22115897/14/1. maat&naita_ridu=10&sess_id=9a6b58e- 131 G rant T. D., United States Relating to the 923b5b27994cedcb531ca01ff. Baltic States, 1940–2000, Baltic Yearbook of 112 Žr.http://ais.ra.ee/index.php?mo- International law, 2001, vol. 1, p. 23–110. dule=202&op=4&tyyp=3&otsing_ 132 Žr. http://road.issn.org/issn/1736-3780- id=20160531161810035806&i- baltic-security-and-defence-review-#. d=200250562156&active=3&query=diplo- V1iuAclpyDs. maat&naita_ridu=10&sess_id=9a6b58e- 133 Žr. http://www.iseivijosinstitutas.lt/ 923b5b27994cedcb531ca01ff. isleisti-numeriai. 113 Žr. http://www.kirmus.ee/est/info/in-english.

61 A sta PETRAITYTĖ-BRIEDIENĖ

HIR STO IOgraPHICAL POSITIONS AND SOURCES ON BALTIC DIPLOMATS ACTIVE DURING THE COLD WAR YEARS Summary

In June 1940 Lithuania, Latvia, and Esto- Baltic diplomats involves increased attention nia were occupied by the Soviet Union. Ho- to the transition period friom 1989 to 1991 wever, some foreign countries did not reco- when the diplomats of Lithuania, Latvia, gnize this occupation of the Baltic States and and Estonia returned to the jurisdiction of did not sever diplomatic relations with their their state institutions, envoys and consuls representatives in those countries. In this became ambassadors, and they continued way legations and / or consulates of Lithua- rendering diplomatic services. But these two nia, Latvia, and Estonia continued operating dominant historiographical positions do not in the United States, the Holy See, Great Bri- reveal an overall picture of the ways Baltic tain, Australia, and several (other) demo- diplomats cooperated with each other and cratic states. For more than 50 years these maintained mutual relations (extending from diplomats stood in guard of their countries’ joint consultations over common document statehood, and for them this period may be preparation to mutual moral and financial described as an extended Cold War. Both assistance). These details may be filled in by they and their contemporaries wrote about occasional texts in the Lithuanian, Latvian, the situation of the Baltic States within the Estonian, and English languages as well as framework of international law. Interest in the personal archives kept by Baltic diplo- this unusual episode in international diplomats and now safeguarded in Lithuania, Lat- matic history did not cease after 1991 when via, Estonia, and the United States. the Baltic countries had accomplished their Keywords: Baltic States, Lithuania, Latvia, liberation from the Soviets. Another histo- Estonia, diplomacy, Cold War, international riographical position concerning the fate of law, historiography, archives.

62 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos