ANTROJI DALIS D R A U G A S MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday supplement 1996 m. liepos mėn. 20 d. / July 20, 1996 Nr. 141(28)
Matematiko ir filosofo Renė Descartes 400 metų sukakčiai
tikrybę. Ir būtent, tuo tarpu, kai „Cogito, ergo sum" scholastinė filosofija į Dievą ėjo nuo pasaulio, tai Dekartas imasi CEZARIS SURDOKAS įrodyti Dievą, 'neišeidamas iš sa vęs'. Pagal Dekartą, Dievą įrodo pati mumyse esanti be galo tobu 1596 m. kovo 31 d. La Haye, kos pagrindai buvo tokie tvirti. los būtybės idėja: nebūtų galima Touraine, Prancūzijoje, gimė žy- Išėjęs La Fleche kolegiją, De tokios idėjos turėti, jei paties .•niausias prancūzų filosofas Rene scartes 1612 metais įstojo j Dievo nebūtų... Tik žinodami Blogo valdymo rezultatai Descartes arba Rene des Cartes, Poitiers universitetą, kurį baigė Dievą esant, galime pasitikėti 'lotyniškai save vadinęs Renatus 1616 metais. Studijų išvargintas savo protu ir būti tikri, kad visa, Lietuvos rytas liepos 15 dieną nustatytų tvirtų pardavimo Cartesius. Jis buvo vienas iš ir norėdamas pamatyti pasaulį, ką aiškiai ir įsakmiai (clare et įsūnio skelbimą: „AB Žemaitijos kainų nėra. Rinka dėl sezoniš pradininkų naujųjų laikų filosofi Descartes įstojo i .Vassau Princo distinete) pažįstame, yra tikra".6 Pienas atsiprašo žemdirbių ir nu kūmo perpildyta pieno produktų. jos ir matematikos bei analitinės Maurice kariuomenę, kur jo ma Descartes'o kritiškos procedū traukia eksportinės produkcijos Tik apie 30 proc. supirkto pienu geometrijos kūrėjas. Jo nuostabus tematiniai sugebėjimai buvo nau ros radikalizmas, ieškant negin gamybą". Žemaitijos Pienas — sunaudojame Lietuvos gyventojų geniai iškurnąs pasireiškė atradi dingi karo inžinerijai. 1618 me čijamo filosofijos pradžios taško, viena iš didžiausių Lietuvoje poreikiams tenkinti, o iš likusio mu koordinačių geometrijoj bei tais Brendoje jis susipažino su Iza susiduria su nuoroda į pačią pir pieno apdirbimo įmonių, kuri turi pieno gaminame eksportui svies įnašais j teoretinę fiziką, meto oku (Isaac) Beeckman. olandų fi mąją jo filosofijos tiesą. Jo mąs apie 700 tarnautojų; jos centras tą, fermentinius sūrius ir lieso dologija ir metafiziką/ Jis buvo losofu, medicinos daktaru ir fizi tymo subjektas yra anapus abejo Telšiuose. Šiais metais pieno pieno miltelius. vienas iš moderniojo mąstymo ku, kuris paveikė jį sugrįžti prie nės, bet kas gi yra tas subjektas? gaminių kainos pasaulinėje rin [.. ] Sezono metu sviesto ir lie pradininkų ir vienas iš origina mokslo ir vertingesnių užsiėmi Descartes į tai neatsako. Į klau koje yra kritusios. Rusija ir so pieno miltelių niekur netrūks liausių filosofų bei matematikų mų. Su bendru entuziazmu jie simą: „kas aš esu?" Descartes at 2 Ukraina nuolat siūlo užsieniui ta, perteklius, todėl jų rinkos kai Vakarų kultūros istorijoj. diskutavo apie naujus kelius sako: „aš esu mąstytojas." Ir tai savo pieno gaminius žemesnėmis nos yra mažos. Daug maresnės O Juozo Girniaus žodžiais fizinėms problemoms spręsti, viskas. Bet ar gali kritikui to pa kainomis, nei lietuviai. negu pernai ir mažesnės negu sakant, Descartes buvo: prancūzų planavo matematikos pritaikymą kakti?! Dievo buvimą jam įrodo Dabartinė valdžia galėjo ir tu savikaina, kai už eksportuojama filosofas ir matematikas, naujųjų įvairių problemų sprendimui. „mumyse esanti be galo tobulos rėjo nusimanyti, kaip traktuoti produkciją pernai gavome sui.^i- laiku filosofijos grindėjas, anali 1619 metų balandžio mėnesį jis būtybės idėja." Visa kita turi būti šitą svarbų žemės ūkio sektorių, dijas: už toną sviesto 1.440 lt ir už tinės geometrijos kūrėjas.' Bet vėl išvyko į kelionę. Pasiekęs palenkta jo abejonės metodo ana bet nieko išmintingo nedarė. O toną fermentinio sūrio 600 lt |. | Girniaus profesorius, pačių pa Vokietijos miestą, turbūt Neu- lizei, nes visa, kas patiriama jus dabar turime rimtą šitos pro Kiekviena tona produkto, par grindinių filosofijos disciplinų berg, jis apsistojo žiemai. Čia jam lėmis, yra nepatikima. dukcijos krize, kuri pasidaro pa duota už šalies ribų. įmone: dėstytojas Lietuvoje, Pranas Ku išryškėjo tolimesnio gyvenimo jos tituiiarinio karaliaus duktė. rodė, kad būtų galima visiems Medžiagos esminė savybė yra vyzdžiu ir kitų produktų gamybos duoda tik nuostolių. [...) Nesu raitis Descartes'ui dažnai ištar prasmė, ir jis apsisprendė pa Jai Descartes dedikavo naują mokslams naudoti analitinį ma kaita, tąsumas. Tad suprasti, kad atvejais. Galime sutikti su kai laukę sprendimų iš vyriausybės, davo kritišką žodį. Tačiau kalbė siekti savo gyvenimo tikslą, tai savo veikalą: Principia philoso- tematikos metodą — mathesis kas nors egzistuoja, pripažįsta kuriais pieno perdirbimo įmonių buvome priversti imtis kraš damas apie Aleksandrą Damb yra, sujungti fiziką su geometri phiae (Amsterdam, 1644), ku universalis. Descartes, reiškia suprasti, kad kritikais, kurie jas kaltina dėl tutinių priemonių — nebemokėti rauską-Jakštą. Girnius sako, jog ja, o visus kitus mokslus sujung riame visa sistema buvo sutrauk Atmetęs visa, kas kelia kokio tas dalykas gali egzistuoti erdvėje prasto joms vadovavimo. Tačiau žemdirbiams nustatytomis kaino šis perteikė „tikrų plačiapročių ti bendrais saitais. ta atskirų straipsnių forma. nors abejojimo, ir jusles bei sap ir laike. Tokiu būdu materialinis Žemaitijos Pieno pareiškime yra mis — dėl to visų savo pieno par galvotojų visai nedidelį būrelį," 1622 metais jis sugrįžo Prancū- Pagaliau, vos tik baigęs Traite nus, kaip nepatikimus liudinin pasaulis tampa matematinės pasakyta daug tiesos: davėjų labai atsiprašome". kuriam priklausė: Aristotelis, zijon, pardavė savo nuosavybę des passions de l'Sme (Paryžius, kus, tikrovės pažinimui Descar analizės objektu, mechanizmo da Platonai, Šv. Augustinas — iš Poitou, kad būtų laisvas nuo įsi 1649), gavo Švedijos karalienės tes įveda metodinį abejojimą, limi. Net ir žmogaus kūnas yra „Atėjo visų lauktoji vasara, o Žemaitijos Pienas praneša, kad senovės galvotojų; Šv. Tomas pareigojimo pragyventi iš mokslo. Kristinos kvietimą atvykti į Šve kurio kategorijon įeina visa, kas mechanizmo dalis. Tik protas ar pieno perdirbimo įmonių dirban nuo liepos 20 dienos, nebegamins Akvinietis, Kartezijus (Descar Tada jis vėl pasileido į kelionę per ba siela yra mąstymo, tai yra, tiesiems didysis darbymetis. Jau produkcijos eksportui, o iš žem diją ir teikti jai instrukcijų. nėra pats subjektas. Descartes'o tes >, Leibnitz — iš vėlesnių; Kan Šveicariją ir Italiją. Pakeliui žmogaus esmė. Medžiaga ir siela gegužės mėnesio pabaigoje plūs dirbių priims pieno tik tiek, kiek Descartes nelabai norėjo gyventi abejonės metodas yra vertingas tas. Hoene-Wronski ir Vladimi vykdė meteorologinius stebėji meškų, uolų ir ledų krašte, bet, tuo, kad jis tinka ne tik moksli susitinka žmoguje, tačiau pasilie telėjo 'marios' pieno. Žemdirbiai, reikia pieno produktų Lietuvos ras Solovjovas — iš naujesnių.4 mus, studijavo ledynus ir apskai dar kartą gyvenimo pamokyti, perkalbėtas prancūzų ambasado niam tyrimui, ne tik filosofiniam ka skirtingų prigimčių. Taigi rinkai. Kitaip sakant, iš vasaros Descartes. pasaulyje plačiai čiavo kalnų aukštį. Po trejų metų suprato, kad pagrindinis maitin riaus Chanut, 1649 m. rugsėjo 1 tyrimui, bet ir bet kokiam ra žmogaus atveju Descartes atsto tiekimo paims tik viena iš trijų žinomas kaip matematikas ir fi jis vėl sugrįžo į Prancūziją ir tojas kaime — karvutė, išplėtė d. išvyko iš Amsterdam'o ir maž cionaliam tyrimui. Patyrimas vauja griežtam dualizmui. siūlomų litrų pieno. Ką to regione, losofas, dažnai dar vadinamas didesnę dalį kitų trejų metų pra bandas, pieno per šių metų birželį daug po mėnesio pasiekė Stock- jam parodė, kad intelektualinė Kad Descartes iš tikrųjų turėjo žemdirbiai darys su tuo likusiu ,.moderniosios filosofijos tėvu". leido Paryžiuje, mokslininku ir pardavė į įmone net 15 proc. dau holm'ą. Karalienė nustatė, jog jo proto galia gali padėti nuspręsti, mokslų vienybės viziją, galime pienu? ..žymiausiuoju Prancūzijos filo mokslo bendru draugystėje. giau nei pernai. Atrodo, reikėtų pamokos prasidės 5 valandą ryte kuriuo būdu būtų geriau pasiekti patirti iš jo „mokslų medžio," sofu," buvo kilęs iš senos kilmin tik džiaugtis: žemdirbiams bus Tai tiesiog žiaurios ekonomikos 1629 metais iš Paryžiaus Des (Descartes dėl sveikatos papras tiesos ir tikrumo. Tačiau Descartes kurio šaknys buvo metafizika, taip trūkstamų pinigėlių, pieni pamokos visiems Lietuvoje, kurie gos giminės. Mokėsi tada vienoj cartes nuvyko i Olandiją ir 20 tai lovoje išbūdavo iki vidurdie suprato, kad radikalus metodinis kamienas buvo fizika, o šakos visi ninkams — darbo. Taip, būtų vis dar vis ignoruoja pasaulinės iš garsiausių Europoje La Fleche metų pasiliko tame krašte, pasi nio). Vieną šaltą rytą grįždamas abejojimas negali būti naudoja kiti mokslai (įskaitant mediciną kas labai gerai, jeigu ne kainos. rinkos padėtį, nusigręžia nuo jėzuitų kolegijoje. Ten Descartes naudodamas jo ramybe ir didesne po pamokos persišaldė ir po dvie mas kasdieniniame gyvenime Čia ir moralę). Šis vaizdas įtaigauja Jeigu ne rinka. teisingų sprendimų ir net džiau pašventė penkerius metus gra intelektualine laisve. Per tą laiką jų savaičių pasimirė. Tai buvo abejonės irgi gali iškilti, bet jos metafizikos ir mokslų tąsą, ką giasi trumpalaikėmis išeitimis. matikos ir literatūros studijoms tik tris kartus buvo nuvykęs į Pa 1650 m. vasario 11 d. Jo kūnas prislopinamos, nes žmonės „turi" Descartes'o raštai išreiškia kaip Vyriausybė nustatė minimalias Tikėdamiesi, kad naujai išrinkta> ir trejus metus elementarinės fi ryžių. 1633 metais jis parašė dvie buvo pargabentas j Prancūzija ir gyventi apgaulingoje tikrovėje. idealą.' ribines pieno supirkimo kainas, Seimas ir vyriausybė bus kur ka- losofijos ir teologijos mokslui. jų tomų veikalu Le Monde, ku palaidotas Šv. Genevieve du Kalinys svajoja, kad jis yra lais Deja, Descartes'ui nepavyko iš kurios žemdirbiams palankios. išmintingesni, viliamės, jog kon Matematikos mokymas ten buvo riame jis kalbėjo apie šviesą ir Mont bažnyčioje. vas, nes jis negali laisvės sapno filosofijos padaryti mokslą, kur Tai sveikintina. Vyriausybė rūpi servatoriai ir krikščionys demok ypač stiprus, todėl matematika žmogų. Jis čia patvirtino Koper atsisakyti. nebūtų nuolatinių ginčų. Priešin nasi žemdirbiais. Taip ir turi būti ratai bei panašūs politikai sku tapo jo mėgstamiausia mokslo niko hipotezę, kad žemė sukasi Descartes'o filosofija Bet patį Descartes'ą radikalios gai, daug jo idėjų buvo diskutuo — iš žemės visi gyvename. Bet ką biai perims mūsų šalies valdžia šaka Jos tikrą nauda jis patyrė apie saulę, bet patyręs apie Gali- abejonės metodas veda prie nea jamos jo paties laiku. Jis pats daryti su pagamintais pieno pro tik vėliau, bet dar mokykloje jis leo pasmerkimą ir norėdamas iš Dar studijuodamas La Fleche bejotino tikrumo. Jam mąstymas kritikams atsakydavo ir savo dūktais? Juk rinka tai 'laisva', Jonas Pabedinskas buvo nustebinta-;, kudmatemati vengti konflikto su Roma. jis kolegijoje, Descartes jau buvo yra neabejotinas ir tikras, taigi mokslą tobulindavo. Tokių kriti sustabdė savo veikalo spausdini pastebėjęs, jog filosofijoje nebuvo jis yra įrodymas jo paties buvimo. kų yra ir mūsų dienomis, o vis mą. Po ketverių metų, tinkamai nieko, dėl ko filosofai sutartų. Jis tai išreiškė posakiu: Cogito, tiek Descartes stovi, kaip šimt pritaikęs savo kosmologiją, jis Jam patiko matematikos metodi ergo sum — Galvoju, tad esu. Des metinis kelrodis, užsitikrinęs paskelbė epochinį Šešių tomu ka. Jam atrodė nuostabu, kodėl cartes tyrinėjo priežastis šios savo vietą tarp pačių žymiųjų fi veikalą Discours de la Methode... filosofija niekad nebuvo bandyta tiesos tikrumo ir priėjo išvados, losofijos išminčių. Patinka jis (Leyden, 1637) drauge perduoda pastatyti ant solidžių matemati jog jos vienintelis pagrindas mums ar ne, bet kaip Aristotelis, mas išbaigtus pavyzdžius jo meto kos pagrindų. Jo bandymai vedė buvo, kad jis aiškiai ir neabe Platonas, Šv. Tomas Akvinietis do pritaikymui. Veikalas tapo fi jį prie įsitikinimo, kad būtų jotinai matė jos teisingumą, nes nepaseno, nepasens nei Rene losofijos klasiku, bet sukėlė galima visiems mokslams pritai mąstyti reiškia egzistuoti. Ir šitai Descartes. karštų diskusijų kyti matematikos metodus.' tapo jo „nuostabaus mokslo" pir NUORODOS Dar po penkerių metų pasirodė Tradicijos, kuriomis Descartes masis dėsnis. jo pagrindinis metafizikos veika buvo auklėjamas, rėmėsi deduk Antruoju dėsniu Descartes ap 1 S. V.K., „Descartes. Renė". Ency- las, kuriame buvo įdėti svarbiau tyviniu metodu. Jis sutiko, kad sisprendžia pripažinti Dievo clopaedia Britannica, vol. 7. 1969. šieji ankstesnių diskusijų pareiš tas metodas buvo naudingas at buvimą. Mūsų filosofas Juozas 2 Rernard Williams. ..Descartes. kimai ir autoriaus atsakymai j skiriems, jau nusistovėjusiems Girnius šį dėsnį taip paaiškina: Renė". The Encyclopedm of Philo sophy, vol. 1, pp. 344.354 juos. Veikalas pavadintas Medi- mokslams, bet paneigė jo naudą, „Pirmiausia šioje savęs paties tationes de prima philosnphia, in kuriant naujus mokslus. Jam at tikrybėje Dekartas randa Dievo (Nukelta į 2 psl.i ąuibus Dei Exist>'ntia et animae humanae a corpore distinctio de- monstrantur (Ansterdam, 1642 — antroji laida). Ir Šis veikalas su silaukė priešiškų pasisakymų, kurių aršiausias buvo iš Utrechto universiteto Drezidento Gisbert Siame numeryje: Voetius Jis apkaltino Descar tes'ą ateizmu ir pasirūpino, kad Pieno gamybos krizė Lietuvoje • Rene Descartes keturių Šimtų šis būtų pasmerktas vietinio ma metų sukaktis * Lietuvių fronto bičiulių lietuviškų studijų savaitė gistrato Dainavoje • Kapsų „Poezijos pavasaris '96" Kiršuose • Julijos Šva- Bet ir Olandijoj Descartes Vadovą* Strankas OrcnU ntgini... turėjo daug draugų ir gerbėjų. baitės eilėraščiai Fotomenininko Vaclovo Strauku darbi) paroda vvkatH < iurln • m<» g»l»-rij?,> .Jr..i'iirw orntrr. ('ilm- kurių tarpe buvo pabėgusi gojr, iki ruHpjiifm :tl dieno*. Pfalzo princesė E /bieta. Bohemi J Nr. 141(28) - psl. 2 DRAUGAS-MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Šeštadienis, 1996 m. liepos mėn. 20 d.
Ren*5 Descartes Dievuliuk, kokia graži Dainava! sukakčiai 40-oji Lietuviškų studijų savaitė Dainavoje (Atkelta ii 1 psl.) 3 Juozas Girnius, „Descartes, Renė" Lietuviu enciklopedija, (Bos JUOZAS BAUŽYS ton, 1954), IV t., pp. 463-464. 4 Pranas Kuraitis, FUoeofijos raitų rinktinė, spaudai paruošė Antanas Su tokiu nostalgišku atodūsiu, Vaičiulaitis, Chicago: Ateitis, 1990. Karšiai vieną dieną dr. Vytauto 5 William A. Lunpen, Ezistential Majausko išsakytu, turbūt kiek Phenomenology, Philosophical iSeries vienas šios savaitės dalyvis ir 12, Editions E. Nauwelaerts, Lou- dalyvė žvelgė į šiemet nuostabiai vam, Pittsburgh: Duauesne Universi ty Press. gražią ir žalią Dainavos gamtą, to 6 Juozas Girnius, op. cit. malonaus lietuviško Dainavos 7 Bernard Wiliams, op. cit. peizažo aplinkoje 1996 m. birželio 23-29 d. vyko tradicinė lietuviškų studijų savaitė, surengta Lietu LITERATŪRA vių fronto bičiulių. Ir ne tik tra The PkUoaophical WoHu of Descartes. dicinė, bet ir jubiliejinė — ketu Tr Elizabeth S. Haldane and riasdešimtoji savaitė. Savo prog G.R.T. Ross 2 vols. Cambridge: rama ji gal nebuvo labai vienti Cambridge Umversity Press, sa: paskaitų, pokalbių ir svars- 1955. tybų temos plačiai įvairavo, pa Kelly, VVilliam L. and Andrew Tal- liesdamos šiuo metu gal aktua lon. Readings in the Philosophy of liausius Lietuvos ir jos išeivijos Man. New York: McGraw-Hill, gyvenimo bei tarpusavio santy 1967. kių klausimus. Juos nagrinėję Bruening, William H. (ed). Self, paskaitininkai bei pranešėjai Society and the Seareh fbr Trans- cendence: An Introduction to Phr- buvo ne vien vyresniosios kartos, lotophy National Press Books, bet ir studentiškojo jaunimo ats 1974. tovai. Savaitėje dalyvavo taip pat svečias iš Lietuvos — „I laisvę" fondo Lietuvos filialo tarybos pir jantys Seimo rinkimai yra gera mininkas advokatas Jonas Kaire proga tvirtai pasisakyti už teisinę vičius su žmona Vida. LFB Lietuvišku studijų savaitės Dainavoj*- programos dalyviai: Joną* Kairevičius(Kazia Asit>rozai£io nuotraukai. Jonas Patfcdinskas ir dr. Antanaa Grina (Jono Urbono nuotraukos). valstybę. „Mes ir jūs" mūsų tarpe liauskas, savo paskaitos įžangoje versitetų profesorius. Jo nuomo jaunimą socialirau. ekonominiu, krizes, kada didele dalis taupy gomis buvo gaunamos paskolos. Spaudo* rūpesčiai ir jaunimo Pirmadienio popietė buvo ski pristatęs vaizdą tokios atsikūru ne, nors Lietuvoje ir tebe matoma kultūrinio imlumo ir kitokiais tojų prarado savo indelius. Prele Tačiau naujai LDDP valdžiai tai idealizmas riama pokalbiams apie naujausių šios Lietuvos, kokios savo fanta kartais pilka sovietinė nuotaika, aspektais. Kiekvieną vaiką ir gento nuomone, ekonominė padė nepatiko: iš Lietuvos Banko buvo imigrantų iš Lietuvos problemas, zijoj laukėme. Deja, realybė buvo tačiau tautos atsistatymas vyksta jaunuolį veikia jo augimo ar bren tis Lietuvoje vis dėlto yra geresnė atimtos pagrindinės funkcijos ir Šeštadienio popietės pokalbis jų santykius su antrąja išeivijos kitokia. Prelegentas, pats artimai ir iš išorės, ir iš vidaus, Atsiran dimo normalios įar nenormalios negu Ukrainoje ir kituose buvu priimtas Valiutų valdybos mode lietuviškosios išeivijos periodinės karta ir Lietuvių Bendruomene. turėjęs progą susipažinti su da da asmeninė iniciatyva, žmonės , sąlygos, skirtingi pasauliai. sios Sovietų Sąjungos kraštuose. lis. Infliacija pradėjo kilti, litas spaudos klausimais bei rūpesčiais Birutė Jasaitienė, JAV LB bartinėmis Lietuvos proble pradeda pajusti savo galimybes, Jaunimas dažnai mėgsta egzoti- I tolimesnio ekonominio augimo užsienio valiutos atžvilgiu tapo praėjo gana gyvai, nors pakviesti Socialinių reikalų skyriaus ve momis, vaizdžiai pasakojo apie planuoti, ugdyti savo gyvenimą. nes idėjas, jo tarpe matomas eigą reiktų žiūrėti su tam tikru pervertintas, prekybos balansas kai kurių mūsų laikraščių redak dėja, palygino tris dėl skirtingų tai, ką valdžia Lietuvoje daro ir Auga jaunimo organizacijos, kultūrinis ekumenizmas, dažnai optimizmu, tačiau padarytos klai negatyvus, nurašytos didelės toriai dėl įvairių priežasčių ir priežasčių į šį kraštą atvykusių ko nepadaro. Jo nuomone, Lietu vaikų darželiai. Visa tai rodo pra atneštas iš Vakarų pasaulio ne dos dar įlgai alins Lietuvos paskolos, privedusios prie bankų negalėjo atvykti. Pokalbio imigrantų kartas, labiausiai ap voje aiškiai matomas ekonominis džią demokratinės sistemos. Rei žabotas modernizmas Pastaruoju ekonomiją. Dar ilgai teks vargti krizės. Prelegento nuomone, dar dalyviai: Darbininko redaktorius sistodama prie pačių naujausių chaosas, vyrauja korupcija, trūks kia tik tą individualią ekonominę laiku ypač pastebima tokios eu ir užmokėti buvusios sistemos ir reikės daug pastangų ir reformų, Julius Keleras, Draugo mode ta saugumo individams ir fir atvykėlių. Didesnė dalis po 1990 ir kultūrinę iniciatyvą remti. roamerikietiškos kultūros nei jos palikimo sąskaitas. Artėjan norint atstatyti gerą bankinę ratorius kun. Viktoras Rimšelis, moms. Žmonės apatiški, nepasiti metų Amerikoje atsiradusių imi Demokratija savaime nėra tobula giama įtaka, pasireiškianti spau čių Seimo rinkimų proga opozici situaciją. Padėtis yra sunka ir tuo spaudos bendradarbis Vacy* ki nei vyriausybe, nei Seimu, nei sistema. Ją nuolat reikia kurti, o grantų, legaliai ar nelegaliai at doje ir televizijoje savo nekont nės partijos- turėtų skelbti pozi atžvilgiu, kad Lietuvoje pensijos Rociūnas, pokalbiui vadovavęs vienas kitu. Kaip vieną iš praras galimybės priklauso nuo pačių amžius prasideda nuo 55 metų. vykusių ieškoti geresnės duonos roliuojama pornografija. Atrodo, tyvius projektus: netrukdyti ūki Juozas Baužys ir, savaime tų progų dr. Bieliauskas minėjo žmonių. Du darbingi žmonės išlaiko vieną ir uždarbio, nepritampa prie kad visa tai yra finansuojama tuo ninkams ir verslo žmonėms, at aišku, kalbėtojai iš auditorijos. ir užsienio lietuvių atstūmimą, pensininką. Neišrenkami reika esamų organizacijų, jų veiklos, Kiek kitokį, gal labiau sarkas suinteresuotos mafijos. Lietuvoje verti užsienio rinkas, padėti kelti Pokalbio temos: mūsų spaudos todėl regimai egzistuoja „mes ir įvykusį jau tuoj po nepriklau reiškiasi tikras Šėtoniškas ni lingi mokesčiai, valdžios sukurtos tišką dabartinio Lietuvos gyve įmonių našumą ir 1.1. uždaviniai, kryptys, atvirumas jūs" sąvokos. Jasaitienės at somybės atgavimo. hilizmas. Čia dr. Žygas kėlė programos duoda daugiau išlaidų nimo vaizdą nupiešė kitas Kauno Savais komentarais dr. Samonį laikui, kontroversijos — jų skel sargias pastabas konkrečiau klausimą, ką mes turėtume dary negu pajamų. Tačiau vilties dėl gražesnės Vytauto Didžiojo universiteto papildė ekonomistas Jonas bimas ar vengimas, objektyvi paryškino Rita Šakenienė, pati ti. Jis ragino žmones kreiptis į Lietuvos ateities nedera pamesti. profesorius dr. Antanas Mus Pabedinskas. Jo nuomone, vals informacija ar skaitytoją ugdan naujoji ateivė, tačiau pozityviai naujojo Seimo kandidatus, kad jie Pasidžiaugė, kad ir Vytautas teikis savo paskaitoje, pavadinto tybes ekonomika dažnai surišta Teisingumo paieškos tys komentarai. Buvo kalbama įsijungianti į visą lietuvišką dėl to pasisakytų ir stengtųsi ko Landsbergis savo neseniai išleis je „Laisvės alėjose ir jų paunks su politika, tad didelių vilčių iš Lietuvoje apie atskirus laikraščių pusla veiklą. Jos tvirtinimu, šios tre voti prieš šį moralinį Lietuvos toje knygoje Kryžkelė kaip tik mėje". Jis pabrėžė, kad tebejau ekonomistų jis nemato. Lietuvo pius, vedamuosius straipsnius, čiosios imigrantų bangos asmenų jaunimo žlugdymą. iškelia vilties grąžinimo tautai čiamas senų laikų prisiminimo je būtinai reikia geros ekonomi Advokatas Jonas Kaire vi įvairių skyrių puslapius, kauty vien Čikagoje yra daugiau negu reikalą. Kalbėdamas apie artėjan jausmas. Vis dar dažnai stengia nės strategijos ir išdirbtų pro čius iš Kauno, jau 30 metų besi nėmis pasireiškiančius skaitytojų 10,000, daugiausia nelegaliai čia čius Seimo rinkimus, prelegen masi įrodinėti, kad komunistų Lietuvos ekonomija ir cedūrų. Jis pabrėžė, kad itin svar verčiąs advokatūra, savo pirmo gyvenančių. Vieni jų dirba, bet laiškus, rašančiųjų į spaudą stoką tas pabrėžė, jog dešiniosios parti partija buvusi lietuvybės išlai bankininkystė bi yra tarptautinė prekyba. Būti joje paskaitoje pažvelgė į Lietuvos yra ir tokių, kurie iš anksto yra ir kt. Konkrečių išvadų padaryti jos nedelsiant turėtų pristatyti kytoja. Raudonojo dvaro poetai nas eksporto didinimas, gamin teismus, supažindindamas su jų nusistatę nedirbti blogesnio ar nebuvo įmanoma, tačiau gal sa Lietuvos kaimui ir miestui rim vis dar stengiasi nuvertinti Visa ketvirtadienio diena buvo mažiau apmokamo darbo. Nesi toju pelno ir dirbančiųjų atlygi santvarka, kompetencijomis, tei vaime išryškėjo, kad lietuvišką tai paruoštas programas. Kandi Lietuvos istorijos faktus. Tapu- skirta aptarti Lieųavos ekonomi jungdami i Lietuvių Bendruome nimų sutvarkymas bei muitų sėjų skyrimo tvarka. Jis pažymė spaudą reikia būtinai išlaikyti datai juk balsus rinks tenai, o ne kario Lietuvos vertinimas dažnai nėms problemoms. Prof. dr. nę dėl jiems nepatinkamų įstatų, klausimo išsprendimas. jo, kad po nepriklausomybės at gyvą, įdomią ir visais būdais ją keliaudami po Vakarų kraštus. vienašališkas. Prelegento nuomo Valdas Samonis iš Toronto savo susibūrė į atskirą sambūrį Dr. Antanas Grina, kurį laiką statymo Lietuvos teismuose tebe remti. Mums, Vakaruose gyvenantiems ne, Laisvės alėjose vis dar yra paskaitoje davė pračią Lietuvos ..Krantą" Prelegentė apgailes Lietuvoje buvęs finansininkų dirba dar daug teisėjų, anksčiau Šeštadienio vakare įvyko sim tokių politikų-turistų nereikia. — dviejų rūšių žmonės: vieni, kurie ekonominio gyvenimo padėties tavo, kad nerandama bendro ke patarėju, savo paskaitoje aptarė ; sėdėjusių aukštose kėdėse po poziumas išeivijos jaunimo lietu sakė prelegentas. Tačiau mums prisimena praeitį, kiti, kurie sle apžvalgą. 1992 metais į valdžią lio, kad naujieji ateiviai yra Lietuvos bankininkystės pro LTSR herbu ir dabar staiga atsi viškos veiklos klausimais. Jam visiems reikia aktyviai jungtis j piasi jos šešėliuose. Blogio kova atėjus buvusiems komunistams ir pasidarę kosmopolitais. Diskusi blema. Nutarus atsikratyti rub dūrusių toje pačioje kėdėje, bet vadovavo dr. Petras Kisielius. Lietuvos politinį gyvenimą, daly su Gėriu tebevyksta. Nemari tau sustabdžius privatizacijos proce jose buvo ieškoma būdų, kaip liu, kaip pereinamoji valiuta prie Lietuvos Respublikos vėlia Aras Norvilas savo pranešime vaujant demokratiniuose proce- ta kunkuliuoja, Lietuva grįžta į są, atsirado nomenklatūrine pri legaliu keliu šiai naujai imi buvo įvestas laikinas talonas vos, už kurios iškėlimą gal ir kėlė klausimą, kas užsienio lie savo nepažeistas šaknis. vatizacija. Dauguma įmonių per grantų kartai būtg galima pa Lietuvos Bankas pasidarė cent patys anksčiau žmones baudę. Ar tuvių jaunimą skatina dalyvauti ejo į rankas asr.enų, turėjusiu dėti I šį pilnutinės demokratijos riniu banku. Talonas buvo gana galima šitais žmonėmis pasitikė lietuvių organizacijose, dainos ar ryšius su valdžios žmonėmis Ve Pilnutinės demokratijos temomis pokalbių ciklą būtų ga stabilus pinigas, talonų kiekis ti, dar iki šiol Lietuvoje neatsa šokių ansamblių veikloje. Jo pa liau buvo pasirinktas korporaci belaukiant Įima įjungti ir dr. Arvydo Žygo kontroliuojamas. Perėjus į litą. kyta. O atsakyti būtina, nes neat ties atsakymu — tai draugai ir Prarastos progos ir nis modelis, pann js į Pietų Ame pranešima, padarytą vienos finansinis stabilumas pradžioje sakius, teisingumas liktų be do noras įgyti daugiau žinių apie blėstančios viltys rikos kraštu.-. \ ildžia blaškėsi Maždaug tokia tema kaibėjo vakarone* metu, apie dabartinio taip pat buvo tvirtas. Centrinio rovinių pamatų, — sakė prelegen Lietuvą, jai padėti. Tačiau bend nuo lito nuvertinimo ir surišimo Šia, atrodo, minoriškos gaidos dr. Kęstutis Skrupskelis, South Lietuvos jaunimo kelius ir kryž banko veikla gerai reiškėsi, iš tas ir toliau pabrėžė, kad šiuo ravimas su Lietuvos jaunimu ne su dolerių iki -Kdeles bankų tema kalbėjo dr. Vytautas Bie- Carohna ir Vytauto Didžiojo uni keles Prelegentai pažvelgė į tarptautinių banku geromis saly metu vis dėlto Lietuvos teismuo visada yra lengvas: kartais ne se dirba daug dorų žmonių. randama bendros kalbos, jaučia Antroje savo paskaitoje Jonas ma kitokia galvosena, net ir tos Kairevičius nagrinėjo teisinės pačios organizacijos, pvz., ateiti valstybes pagrindus. Jis pabrėžė, ninkų Lietuvoje ir čia, tarpusavio kad svarbiausias pirmumas teisi santykiuose. neje valstybėje turi būti skiria Kastytis Šoliūnas pabrėžė mas piliečiui-žmogui, o ne val didelę tėvų reikšmę lietuviškam džios autoritetui, biurokratams jaunimo auklėjimui iki to laiko, ar partijų vadovybėms. I savo kol patys jaunuoliai jau pajunta klausimą, ar Lietuva jau pakeliui savo identitetą. Kastyčiui pačiam i teisinę valstybę, prelegentas teko bendrauti su Lietuvos jauni atsake, kad ji tuo keliu jau eina, mu „Opus Dei" stovykloje, kur bet dar ne visada sėkmingai. įsta tenykštis jaunimas dažnai iŠ už tymai dažnai prieštarauja vieni sieniečių laukdavo įvairių atsa kitiems, valdžia savo įsteigtomis kymų. Prelegentas su rūpesčiu apskričiu struktūromis trukdo pasisakė dėl jaunimo lietuviškos rinktų savivaldybių darbą. Eko ateities ir kėlė reikalą ieškoti nominė bloga padėtis taip pat naujų idėjų. nepadeda teisinės valstybės Liudas Landsbergis prisi kūrimui. Net ir patys žmonės pažino, kad vaikystėje jam lie dažnai neįsisąmoninę, kad jie yra tuvybė nelabai terūpėjo. Ji* j* valstybės pagrindas, kad nuo jų surado tik būdamas 12 metu, ma priklauso valstybės likimas. mos atsiųstas į Dainavą, tapo Jeigu teises normos yra jiems Uotvrttka st»4j> ea*aMa)e 1 : (kabėje) dr. Zigmą* Brinkt* ir J uotas Ardys, (deauttje prof. Valda* 8a**onis ir Vyta* Petrulis. Jono Urbono auotraukoa valstybes varu primetamos, arte (Nukelta į 4 psl.) Šeštadienis, 1996 m. liepos mėn. 20 d. DRAUGA8-MOK8LAS, MINAS, LITERATŪRA Nr. 141(20) - psl. 3
Julija Švabaitė
...Pasauliu netikiu, 4 Tave Daunoro ežero miglos o Pasaka tikiu... po audrų išprausta žolele, Henrikas Radauskas smėlio laikrodžiais kėlė ir migdė, o mylimoji Dzūkija!.. AUSTĖJA Išlaisvinta iš ledo, kryžiažodžių gadynės, Vai sprogsta medžiai, 1 iš akmeninio laiko vai žvilga upės, vai krauju žydi Niekas manąs neprikėlė sienų, seselių tulpės... iš palaidotų šimtmečių mito, karčiu medumi girdyta Praamžius sodai Prokrusto lovoje, Nuo piliakalnio ir nuo Prapunto, išnyko, ir už tūkstančio mylių, toli, tų skaudžių atminimų augintine, užgriuvo takai vaško laivu atplauk, i stebuklų vijoklių tiltu o mylimoji Dzūkija!.. vietą ateik, Vai sprogsta medžiai, vai žvilga upės, atnešdama mums stebuklingą vai krauju žydi Tavo kūdikis geria pasaulį geluonį, seselių tulpės... kaip midų, „Poezvo* pivauni W" Kirtuoae *nj metų geg-uies 30 diena: U* kaire*) aktorių* Petrą* Veaaiovaa, Saulius Bučas, porte Judita Vaičiūnaite, poete Julija ŠvabaMe, P. msĮmBmSSj JTTIT Zygas, Marija liūdnu balseliu kad neuždustų sielos Remienė. Kalba Lietuvos rašytoju sąjungos pirmininkai Valentinas Sveaaekaa. prašo Pasakos, tarp laurų MŪSŲ VIENINTELĖS ŽEMĖS Aukso sviedinį — Saulę ir vėliavų, Kapsų „Poezijos pavasaris '96" Kuršuose išsaugotų naftalinu kvepiančioj Lange sniego rožių apglėbęs rankutėmis, dar neišmokom nuskinti, je Europoje spėjusius išgarsėti mejos Nėries tėviškę. Mus lydėjo JUOZAS ZYGAS tebelaukia jos Anapus kraitinėj skrynioj užuolaidų tamsoj Gariūnus. Pro juos pravažiavę ne ir globojo Gabrielė Karalienė, garsiai plaka širdys — trukus pradėjome mišku važiuo- kuri kelionėje buvo mūsų geroji Šioje neeilinėje meno šventėje < ti. Kelias geras, tad gana greitai fėja. Ji — moteriškė, primenanti 1 Tu paguldei jį Lietuvoje dalyvavo ir čikagiečių ežerus pamatėme — tai jau Tra stambaus ūkio šeimininkę, lyg šalia dūzgiančio avilio, DZŪKIŠKOS padėkimepadėkimepadėkime ketvertukas, jeigu neskaitysime kai. Bet dar tolimas kelias mums „Siuvėjų dienos Silmačiuose" Julijos Švabaitės-Gylienės, kuri liko. močią, kuri raktais žvangindama svetimos žemės pievoj, jau ank:sčiau į Vilkaviškio apy Ko mes dabar j tuos. Kiršus sukosi ir visą ūkį tvarkė. Taip ir išlaukti, linkės nuvyko. Šventės rengėjai vykome? Atrodytų, kad tai žemės jos visur buvo pilna ir ji sukosi prie ošiančio miško, iškentėti susisiekė su Vilniaus Dailės kampelis, kurio daugelis net lyg vijurkas. Į Kiršus nuvykti muziejaus direktoriumi Ro žemėlapyje surasti negalėtų. mes truputį pasivėlavome, ka pasodinusi gėlę Šunskų jam Vai norėčiau dar sugrįžti, Igarkoje, mualdu Budriu, kuris parūpino Taip, tai galbūt nuošalus kampe dangi jau buvo apie 300-400 žmo lietuvišką, dar sugrįžti DzūkŲon, Vilniuje, Čikagoje, mums „Latviją"' (autobusiukas). lis, bet jis jau neišdildomai įra nių susirinkę, jų tarpe daug o man rožę geltoną aplankyt Mikyčių gryčią, Marija Remienė ir aš j Vilnių at šytas į lietuvių literatūros is vaikų, ir Alvito kapela jau grojo. vykome gegužės 28 dieną. O ge toriją. Tai tėviškė Salomėjos Salomėjos tėviškė graži, buvusi tarp bičių ir peteliškių kapą motinos senos... Melburne, gužės 30 dienos rytą jau vykome Nėries ir Kazio Bradūno! Todėl ir stambaus ūkininko sodyba. kad visada būtų, į Vilkaviški. Autobusiukas turėjo vykstame į ten, kadangi Poezijos Tačiau telikę tik pora mūrinių kad visada plaktų nuvažiuoti pas dailininkę Mag pavasario atidarymas turėjo pastatų ir gyvenamojo namo Vai norėčiau dar prie slenksčio daleną Stankūniene, kur ir mes vykti Salomėjos Nėries tėviškėje. vienu ritmu pamatai. Kapsai, atrodo, yra Kur šviečia Vilniaus žiburiai priglaust galvą, atsiklaupt susitarėme' susitikti. Sutartu Šioje šventėje buvo numatyta sveiki ir užsigrūdinę žmonės, be tik vienam laiku, 10 vai. ryto, sėdome i ir iš šulinio gimtinio pagerbti jų kraštietę poetę Juliją veik visi be paltų ir plikomis kerėtojai, • ! mums paskirtą autobusiuką. atsigert vandens gardaus... Švabaitę-Gylienę. Nuvažiavę į galvomis. O mes, čikagiečiai, dre stebuklų miesto Kartu su Stankūniene vyko jos ir tiktai vienam Vilkaviškį sustojome prie Kul bėjome, kadangi oras buvo gana giminaitė Laimutė (vilnietė) ir rūpintojėliai, tūros rūmų. Kur tuojau buvome šaltas ir žvarbokas, vėjas plaukus mūsų mažos, mūsų didelės, Vilkaviškio kultūros skyriaus kur akmenys dar gieda Vai žinau, ten sodo medžiai susodinti į automobilius ir važia darkė. Debesys slinko ir lietumi mūsų vienintelės vedėjas Artūras Blauzdžiūnas. vome į meriją, kur jau laukė grasė. Tačiau, nepaisant to, ir laukai jau nebe tie, Vilkaviškio meras Jonas Mačys. žemės Ilgai negaišę pajudėjome Vilka šventė turėjo numatyta tvarka varnų riksmas virš eglyno, Merijoje buvo gana daug įvairių šermeninę, pasauliui... viškio link. Nors mūsų buvo ne vykti. rudens debesys šalti.. kamanė bitė avilio • daug, bet vietos per daug nebuvo, merijos ir kultūros darbuotojų: bibliotekos direktorė Asta Velio- kadangi Magdalena Stankūnienė Ir kol dar žemė nerami, neieško, dar savo paveikslų prikrovė niškienė, Švietimo skyriaus pabūkime vimi namie Noriu dar tik pamatyti, NE TAVO VALIOJ (Vilkaviškyje vyko jos meno vedėjas Valentinas Piečiukaitis, muziejaus direktorė Gabrielė kur svetimam lizde Gegutė tik paliest delnais tave paroda). Dabar Vinius yra labai Šios Kazio Bradūno eilutės bu išsiplėtęs. Miesto pakraščiuose Karalienė ir daugiau darbuotojų. kukuoja bepročių ir tada akis užmerkti Išgėrę puoduką kavos, ilgai ne vo šiuometinio Poezijos pavasario Dabar galiu paimt tą knygą, pristatyta daug įmonių, kurių motto. „Poezijos pavasario '96" sindromą, amžinai, o Dzūkija!.. kur puslapiai sužymėti pajuodę kaminai dunkso tik tam, gaiše atsisveikinome ir sku bėjome į automobilius. programos vadovė Rima Simana- raudonu rašalu: — kad varnos galėtų poilsiui vičienė pradėjo poezijos posmu: nutūpti. Šone paliekame jau viso Turėjome vykti į Kiršus, Salo- „Sėjėjas sėja žodį, bet mažai te užnuodyto nektaro negerk, ne tavo valioj gyvenimas, dygsta žodžių, garsesnių už tylą". Austėja, Salomėjos Nėries vidurinės į mėlyną dangaus Per naktį naktužėlę žmogau, mokyklos mokiniai pašoko „Vo- paletę, lungelę". Jaunimo šokis buvo surinksiu ašarėles, šiltai priimtas. Programos vadovė Kūrėjo rankomis išaustą, žemelėn pasodinsiu, ne tavo valioj pranešė: „Šiandieną pas mus sve čiuojasi svečiai iš tolimos Čika radastą išauginsiu... kaimyno daržas, gos" ir pristatė visus dalyvau į Saulę, ne tavo valioj jančius čikagiečius. O mokinukai į beržo sulą lėk, Razetą ir leliją, būsimas tavo vardas visus apdovanojo gėlėmis. Žino Sparnuotoji, ma, poetė Julija Švabaitė-Gylie- našlaitę, pinaviją, nė buvo išskirtinai pagerbta, o po devyniašarvę, rūtą, — antkapio marmure... jos dailininkė Magdalena Birutė kur atsigėrus neužmigsi kad ne taip liūdna būtų... Stankūnienė, kurios meno paro amžinu pasmerktųjų Stogas su dviem kaminais, — da buvo atidaryta Kultūros rū miegu muose. Priešingai visokioms pa O savo dzūko daliai — tokio niekas neturi, — sakoms ir kalboms apie tariamą baltą ievos medelį tavo valioj suvalkiečių šykštumą ir uždaru mą. Vilkaviškio krašto žmonės, ir nuo motulės kapo ištartas žodis, žydinčią vyšnios šaką... kurie vadinasi kapsais, yra labai Šiltoj tavo motinos nuoširdūs ir vaišingi žmonės. pasmerkti, Aktorė Rūta Staliliūnaitė cita rankovėj, vo Julijos Švabaitės-Gylienės parneštoj iš tolimo Baltą ievos žiedelį meluoti, eilėraštį, skirtą Salomėjai Nėriai: Sibiro, nešiosiu prie krūtinės, žeminti, ... O švento diemedžio kad niekad neužmirščiau su duonos trupinėlių šaknys savo brangios gimtinės... garsiai kramtant šventą rožančiumi, auga prie tavo Komunijos duoną slenksčio, Kūčių vakaro su pykčiu atverta burna, — ir aš taip norėčiau skepetaitėj bet tu negali susičiaupti, prie jo prisiglaudus išgirst tavo maldą atnešu šventą Tau lyg maldą motulės kartoju ir raudą aukuro žvakę ir sapnuos ateinu pas tave, kaip tas fabriko dūmas, (kai Viešpats seniai įžiebti pirmai ir klaupiu, ir meldžiuos tau po kojų, paleistas nuodyti tau atleido, Katedros mišparų ugniai o mylioji Dzūkija!.. mėlyną dangų... nes daug Vai sprogsta medžiai, iškentėjai... drauge su vaidilutėmis vai žvilga upės, (U poetĮjoa rinktinės Tu niekur Programos vadovė Rima Simą ir Dievo vai krauju žydi neišėjai [Vilnios: Vaga, 1991] Angelu seselių tulpės... skyriaus ..Kryžiažodžių gadynė") (Nukelta i 4 psl.) Šeštadienis, 1996 m. liepos mėn. 20 d. Nr. 14K20) p-sl. 4 DRAUGAS - MOKSLAS, MENAS. I.ITKkAflHA
Kapsų „Poezijos pavasaris *96"
Vtkeha iš 'i psLi rimą, kad šių metų laureate yra išrinkta R. Šitkauskienė. Jai itė p >etės buvo įteikta premija, ir ji pa skaitė premijuotą eilėraštį apie Suvalkiją i • ••' •••< >/;;>• turime Šioje poezijos šventėje be jau