Dotnuvos Miestelio Bendrasis Planas Esamos Būklės Analizė

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS

ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

ORGANIZATORIUS KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

RENGĖJAS SĮ "KAUNO PLANAS" DIREKTORIUS GEDIMINAS ŠINKŪNAS

KAUNAS, 2011 DOTNUVOS MIESTELIO BENDROJO PLANO RENGĖJAI:

PROJEKTO VADOVĖ: PV (A 1760) JURGA MISIŪNĖ ______

RENGĖJAI: ARCH. (A 1761) DONATAS DUOBA ______ARCH. (A 175) ALVYDAS PRANAS STEPONAVIČIUS ______NKPS NR. (0733) NIJOLĖ STEPONAITYTĖ ______INŢ. (17744) ZITA NORMANTIENĖ ______ARCH. (A 1576) LAURYNAS BYLA ______ARCH. EDMUNDAS BAGUCKIS ______ARCH. (A 1707) MARIUS IVAŠKEVIČIUS ______ARCH. (A 1564) EDMUNDAS JACKUS ______INŢ. (8813) ELENA KANCLERYTĖ ______INŢ. EDITA ŠALNĖ ______

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 TURINYS

ĮVADAS ...... 4 1. URBANISTINĖS STRUKTŪROS ĮVERTINIMAS ...... 10 1.1. DOTNUVA KĖDAINIŲ RAJONO KONTEKSTE...... 10 1.2. ISTORINĖS DOTNUVOS RAIDOS CHARAKTERISTIKA ...... 11 1.3. PLANINĖ-ERDVINĖ MIESTELIO STRUKTŪRA ...... 14 1.4. FUNKCINĖ TERITORIJOS STRUKTŪRA] ...... 14 2. GAMTINĖS APLINKOS IR KRAŠTOVAIZDŢIO ĮVERTINIMAS ...... 16 2.1. GAMTINIS KARKASAS ...... 16 2.2. PAVIRŠINIAI VANDENS TELKINIAI ...... 17 2.3. DIRVOŢEMIAI ...... 21 2.4. KLIMATAS ...... 22 2.5. APLINKOS KOKYBĖS ĮVERTINIMAS...... 22 ORAS ...... 22 VANDUO ...... 23 DIRVOŢEMIS ...... 23 3. KULTŪROS PAVELDAS ...... 24 4. SOCIALINĖS IR EKONOMINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS ...... 28 4.1. DEMOGRAFINIAI RODIKLIAI ...... 28 4.2 VISUOMENINIO APTARNAVIMO OBJEKTAI ...... 30 4.3. EKONOMINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS ...... 34 5. INŢINERINĖ INFRASTRUKTŪRA ...... 37 5.1. VANDENTIEKA IR NUOTEKOS ...... 37 5.2. VANDUO ŢALIŲJŲ PLOTŲ LAISTYMUI...... 38 5.3. VANDENS KIEKIAI PRIEŠGAISRINIAMS REIKALAMS...... 38 5.4. BUITINĖS NUOTEKOS ...... 39 5.5. LIETAUS NUOTEKOS ...... 39 5.6. ŠILUMOS TIEKIMAS ...... 39 5.7. ELEKTROS TIEKIMAS ...... 40 5.8. ATLIEKŲ TVARKYMAS ...... 40 6. SUSISIEKIMO SISTEMA ...... 41 6.1. AUTOMOBILIŲ KELIAI IR GATVĖS ...... 41 6.2. AUTOMOBILIZACIJA ...... 43 6.3. AVARINGUMAS ...... 44 6.4. AUTOMOBILIŲ PARKAVIMAS IR PĖSČIŲJŲ – DVIRAČIŲ TAKAI ...... 44 6.5. VISUOMENINIS TRANSPORTAS ...... 45 6.6. GELEŢINKELIAI ...... 45

1. Brėţinys. Ţemės naudojimas. M 1:10 000 2. Brėţinys. Inţinerinė ir socialinė infrastruktūra. M 1:10 000

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 ĮVADAS

Dotnuvos miestelio bendrasis planas rengiamas vadovaujantis Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. TS-296 „Dėl Dotnuvos miestelio bendrojo plano rengimo“ ir Dotnuvos miestelio teritorijos bendrojo plano rengimo paslaugų pirkimo sutartimi su uţduotimi, darbų programa ir planavimo sąlygomis Nr. 10-10. Taip pat vadovaujamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, taisyklėmis ir kitais planavimą reglamentuojančiais norminiais dokumentais, Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu (LRS 2002-10-29 nutarimas Nr.IX-1154), Kėdainių rajono savivaldybes teritorijos bendruoju planu (patvirtintas 2009 m. vasario 27 d. Kėdainių rajono savivaldybes tarybos sprendimu Nr. TS-68), specialiaisiais planais.

PLANUOJAMA TERITORIJA: apie 950 ha teritorija, kurią sudaro Dotnuvos miestelis (181,67 ha), Gėlainių kaimas (~240 ha), dalis Urnėţių (~51,4 ha), Aušros (`426 ha) ir Valinavos (~60 ha) kaimų.

1 pav. Teritorija, kuriai rengiamas bendrasis planas

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 PLANAVIMO TIKSLAI:

. nustatyti Dotnuvos miestelio vaidmenį apskrities ir rajono ekonominės, socialinės aplinkosauginės ir urbanistinės plėtros raidoje; . subalansuoti miestelio teritorijos socialines, ekonomines ir ekologines raidos pusiausvyras; . suformuoti sveiką ir harmoningą gyvenamąją darbo ir poilsio politiką; . suformuoti gyvenamųjų erdvių ir infrastruktūros plėtros politiką; . saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos rekreacinius išteklius, gamtos ir kultūros paveldo vertybes; . suformuoti gamtinį karkasą sudaryti prielaidas kraštovaizdţio ekologinei pusiausvyrai ir nykstančiai - atkurti; . vadovaujantis urbanistines darnos principais miestelio teritorijas suskirstyti funkcinėmis zonomis; . suderinti fizinį ir juridinį asmenų ar jų grupių, visuomenės, rajono savivaldybės ir valstybės interesus dėl teritorijų ir atskirų sklypų pagrindinės tikslinės ţemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo; . numatyti optimalias apgyvendinimo struktūros plėtojimo kryptis ir demografines prognozes; . numatyti inţinerines ir susisiekimo komunikacijų infrastruktūros pusiausvyrą, darną su gyvenamąja aplinka; . sudaryti sąlygas investicijoms socialinėje ir ekonominėje miestelio veikloje; . numatyti Dotnuvos miestelio plėtros urbanistinius ryšius su Akademijos miesteliu; . numatyti gaires Dotnuvos miestelio ir Aušros kaimo bei Akademijos miestelio ir Vainotiškių kaimo sujungimui į vieną urbanistinį vienetą- Dotnuvos miestelį.

BENDROJO PLANAVIMO UŢDAVINIAI

Pagrindinės nuostatos: . sudaryti Dotnuvos miesteliui subalansuotai plėtotis, gerinti aplinkos kokybe, plėtoti . ekonominį ir socialinį potencialą; . išanalizuoti teritorijas, tinkamas [vairiai ekonominei veiklai, pateikti sprendinius, išlyginančius miestelio teritorijos plėtros netolygumus; . sudaryti prielaidas europinių ir šalies programų ir projektų įgyvendinimui miestelio teritorijoje;

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 . numatyti optimalias apgyvendinimo struktūros plėtojimo kryptis, gyventojų demografines prognozes; . pasiūlyti priemones efektyviai ekonominei veiklai vystyti; . atsiţvelgti į miestelio ţemėvaldos ypatumus, ţemės grąţinimo pasekmes, ţemės naudotojų interesus; . išskirti gamtinio karkaso teritorijas, apibrėţti jų naudojimą ir sąveiką su ţemės ūkio bei urbanistinio karkaso teritorijomis; . sudaryti prielaidas patrauklaus, atviro, tinkamo investuoti, patogaus gyventi miestelio įvaizdţio formavimui; . numatyti gamtinių teritorijų ekologines pusiausvyros palaikymo ir atkūrimo, aplinkos kokybes pagerinimo kryptis ir sprendinius; . numatyti susisiekimo infrastruktūros plėtojimo kryptis; . numatyti inţinerinės infrastruktūros ir energetines sistemos bei vietinių energijos šaltinių plėtojimo kryptis ir sprendinius; . numatyti ir pateikti pasiūlymus dėl ţemės naudojimo paskirties pakeitimo; . numatyti paimamas visuomenes poreikiams teritorijas; . parengti ţemės naudojimo reglamentus. Išorės aplinka: . detalizuoti ir patikslinti Kėdainių rajono savivaldybes teritorijos bendrojo plano sprendinius Dotnuvos miestelio teritorijoje; . susieti bendrojo plano sprendinius su parengtų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais; . suderinti Dotnuvos miestelio ir gretimų teritorijų plėtros raidos interesus; . atsiţvelgti į valstybinių kelių ir geleţinkelių plėtros programų pasiūlymus, numatyti aptarnavimo teritorijas greta jų; . apibrėţti ir integruoti į plano struktūrą šalies ir regiono lygmenų nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijas bei objektus. Gamtinė aplinka ir ištekliai: . įvertinti Dotnuvos miestelio gamtinę aplinką, nustatyti jos vertę ir galimybę naudoti tikslinei veiklai; . nustatyti vietinių ir kitų atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo galimybes ir numatyti zonas tokiai energetikai plėtoti; . nustatyti gamtinių išteklių panaudojimo būdus ir tausojimo priemones konkrečiose teritorijose;

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 . numatyti gamtinių teritorijų ekologines pusiausvyros palaikymo ir atkūrimo, biologinės įvairovės didinimo kryptis ir sprendinius. Ekonomine raida: . pasiūlyti ekonominės veiklos sritis ir verslo struktūrą, palankią verslui miestelyje plėtoti; . numatyti priemones miestelio investicinės aplinkos gerinimui, tinkamų komercinei veiklai sklypų pasiūlą; . numatyti netaršios pramonės ir smulkios gamybos plėtros kryptis ir tam reikalingas teritorijas; . nustatyti prekybos ir paslaugų tinklo plėtrą; . nustatyti gyvenamojo busto programos miestelyje apimtis; . nustatyti rekreacijos ir turizmo plėtros kryptis, numatyti tam reikalingas teritorijas. Socialine raida: . apibūdinti miestelio gyventojus, jų demografinę ir socialinę struktūrą, pateikti prognozę 2012 - 2022 metams; . pateikti miestelio socialinių grupių kitimo prognozę, priemones jai reguliuoti, siekiant sumaţinti nedarbo lygį; . pateikti įmonių darbo jėgos panaudojimo pasiūlymus; . pateikti socialines globos ir aplinkos gerinimo priemones nedarbingumui maţinti; . pateikti pasiūlymus socialiai remtinų ţmonių būsto ir kitoms socialinėms problemoms spręsti. Apgyvendinimo sistema: . sukurti subalansuotą. su gamtinėmis teritorijomis apgyvendinimo sistemą; . numatyti teritorijų ir funkcinių zonų ţemės naudojimo paskirtis, naudojimo reglamentus ir naudojimo prioritetus; . numatyti priemones gyvenamajai plėtrai optimizuoti; . numatyti priemones uţstatytų gyvenamųjų teritorijų gyvenimo ir aplinkos kokybei subalansuoti; . nustatyti teritorijas, kur uţstatymo sutankinimas nepageidautinas; . rezervuoti teritorijas naujai apgyvendinimo infrastruktūrai kurti ir esamai pagal prognozuojamą poreikį. plėtoti; . patikslinti miestelio viešųjų erdvių visuomenės reikmėms patenkinti poreikį ir numatyti galimybes formuoti tokias erdves prie vandens telkinio; . nustatyti galimos teritorijų uţ miestelio ribų plėtros prioritetus - pirmos eilės statybos kvartalus;

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 . nustatyti galimus uţstatymo reglamentus. Kultūros vertybės: . nustatyti saugomų teritorijų, kultūrinio kraštovaizdţio ribas, reglamentus, veiklos apribojimus ir naudojimo galimybes; . įvertinti kultūros vertybių semantinę svarbą miestelio įvaizdţiui formuoti; . nustatyti nekilnojamųjų kultūros vertybių regeneracijos kryptis ir prioritetus; . pateikti pasiūlymus, kaip integruoti kultūros vertybių teritorijas ir objektus į paţintinio turizmo rajono savivaldybėje plėtrą. Susisiekimo sistema: . parengti optimalią miestelio gatvių tinklo schemą numatant prioritetus, atsiţvelgiant į kvartalų svarbą ir dydį ir uţtikrinti gerus ryšius tarp objektų; . nustatyti miestelio esamų gatvių remonto prioritetus; . atsiţvelgti į kelių transporto susiliejimo mazgus, numatant aptarnavimo infrastruktūros zonas. Komunalinė ir inţinerinė infrastruktūra: . išanalizuoti esamą padėtį ir, esant reikalui, numatyti vietas Dotnuvos ir Gėlainių kapinių plėtrai; . apibrėţti centralizuotos ir vietinės inţinerinės infrastruktūros (šilumos ūkio, vandentiekio ir nuotekų) plėtros zonas, paţymėti pagrindines trasas; . nustatyti gamtinių dujų tiekimo trasas ir zonas; . parengti elektros energijos tiekimo schemą numatant elektros pastočių teritorijas; . numatyti alternatyvios atsinaujinančios energijos šaltinių vietas ir jų galimas įtakos zonas; Numatyti kitų visuomeninių miestelio poreikius uţtikrinančių objektų išdėstymo schemą.

Dotnuvos miestelio bendrojo plano esamos būklės analizės stadijoje atliekamas svarbiausių aplinkos fizinių, socialinių bei ekonominių komponentų bei ryšių vertinimas: 1. Urbanistinės struktūros įvertinimas: . planinė-erdvinė teritorijos kompozicija; . funkcinė teritorijos struktūra. 2. Gamtinės aplinkos ir kraštovaizdţio įvertinimas: . aplinkos kokybė (oras, vanduo, dirvoţemis); . kraštovaizdţio struktūra; . gamtinis karkasas. 3. Teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos būklės įvertinimas:

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 . demografinių rodiklių ypatumai; . visuomeninis aptarnavimas (kultūra, švietimas ir sportas, sveikatos prieţiūra); . verslas ir investicijos; . būsto nuosavybės formos. 4. Teritorijos infrastruktūros įvertinimas: . inţinerinės infrastruktūros objektų išvystymas ir išdėstymas; . susisiekimo infrastruktūra. Duomenys esamos analizės stadijoje surinkti iš labai įvairių šaltinių: Lietuvos statistikos departamento, Geologijos tarnybos, VĮ „Registrų centro“, Valstybinės miškotvarkos tarnybos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos, Kultūros paveldo apsaugos departamento, infrastruktūros objektus eksploatuojančių organizacijų.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 1. URBANISTINĖS STRUKTŪROS ĮVERTINIMAS 1.1. DOTNUVA KĖDAINIŲ RAJONO KONTEKSTE

Dotnuva – miestelis Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, šalia kelio Kėdainiai – Šiauliai. Miestelis yra seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Nuo rajono centro – Kėdainių miesto, Dotnuva nutolusi 11,4 km, kelionės trukmė apie 15 min. Trumpiausi atstumai iki svarbiausių Lietuvos miestų: Vilnius – 133 km, Kaunas – 59,6 km, Klaipėda – 193 km, Šiauliai – 81,1 km, Panevėţys – 57,4 km.. Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos ir Kėdainių rajono savivaldybės teritorijos bendraisiais planais Dotnuvos miestelis yra formuojamas kaip b kategorijos centras, kuriam teikiamas kokybinės ir kiekybinės plėtros prioritetas. Tai yra antra pagal reikšmę kategorija bendroje rajono gyvenamųjų vietovių struktūroje: a kategorija – Kėdainių miestas; b kategorija – Dotnuva, Josvainiai, Aristava; c kategorija – Šėta, Krakės, Labūnava, Plėdnagiai. d kategorija - papildomieji vietiniai centrai kuriami maţesnių miestelių ir kaimų, kurių socialinis ekonominis potencialas yra silpnesnis, bet teritorijos patogios gyventojams, ţemės ūkio aptarnavimo ir paslaugoms teikti, bei skatinti centralizuotų inţinerinių sistemų plėtrą

2 pav. Dotnuva Kėdainių rajono kontekste

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 b kategorijos centrų socialinę ir ekonominę bazę sudaro esamos ir plėtojamos švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos, globos ir rūpybos, kultūros įstaigos su tinkamo lygio technine įranga. Šiuose centruose turėtų būti koncentruojamos materialinės investicijos, apjungiamos lėšos skirtos teritorijos prieţiūrai ir inţinerinių sistemų naudojimui. Minimalus vietinių centrų privalomo institucinio aprūpinimo įstaigų sąrašas: mokykla, medicinos ir priešmokyklinės įstaigos, globos ir rūpybos tarnybos, gaisrinė, policija, greitoji medicininė pagalba, įvairios techninės komunalinės ūkio tarnybos. Vietinių b kategorijos centrų plėtroje privalomąją savivaldybės dalį sudaro: Socialinis būstas, kurio dalis bendroje rajono būsto struktūroje turėtų sudaryti 5-10 %. Šis būstas skiriamas ne vien socialiai remtiniems ţmonėms, bet ir tiems vyresnio amţiaus vienišiems gyventojams, kurių būstas kaimuose, vienkiemiuose yra nesaugus, sunkiai parduodamas ir kuriems reikalinga parama bei globa; Aukštos kokybės būstas, kuris būtų finansuojamas privačių specialistų (kurių darbu suinteresuoti vietiniai centrai) lėšomis ir kurio statybai savivaldybė teiktų paramą, pagalbą ir pan; Inţineriniai tinklai, gatvės, atliekų surinkimo sistemų, jų plėtra, modernizavimas, naudojimas ir prieţiūra; Viešojo transporto sistemos vystymas, jos aptarnavimo lygio ir kokybės uţtikrinimas; Galimiems investuotojams (pramonė, transportas, sandėliavimas, medicinos, prekybos ir kt. paslaugos) parengta pasiūlos investuoti sistema, kurią sudarytų iš anksto paruošti objektai (sklypai, pastatai) ir aiškiai apibrėţtos sąlygos bei reikalavimai ir t. t.

1.2. ISTORINĖS DOTNUVOS RAIDOS CHARAKTERISTIKA

Dotnuvos gyvenvietė rašytiniuose šaltiniuose minima nuo XIV a. Lotyniškuose raštuose 1372 m. minima forma Datinen, tačiau vėlesnė vyraujanti forma buvo Dotnava (vartota iki 1925 m.). Anksčiau šiuo vardu vadinosi ir šalia miestelio pratekanti upė – Dotnuvėlė, tad manoma, kad miestelio pavadinimas kilo nuo upėvardţio ir yra hidroniminės kilmės. 1545 m. minimas Dotnuvos dvaras dabartinio Akademijos miestelio vietoje, 1568 m. – Dotnuvos kaimas. Dotnuvos dvare 1572 m. leista steigti miestelį, rengti du savaitinius turgus ir dvi metines muges. 1582 m. Dotnuva vadinama miesteliu. 1637 m. Dotnuva gavo miesto teises. XVII a. pr. pastatyta Dotnuvos baţnyčia; kitą medinę baţnyčia 1672 m. pastatydino bajorai Mlečkos. 1701 m. įsteigtas bernardinų vienuolynas. 1777 m. karalius Stanislovas Augustas suteikė privilegiją rengti vieną savaitinį turgų ir keturias metines muges.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 1773–1810 m. vienuoliai pastatė mūrinę, vėlyvojo baroko stiliaus baţnyčią. 1796 m. prie vienuolyno įsteigta pirmoji triklasė mokykla, joje 1803 m. mokėsi 187, 1817 m. – 266, 1822 m. – 276, 1828 m. – 177 mokiniai. Vėliau mokykla buvo pertvarkyta į penkių klasių mokyklą, o 1803– 1835 m. čia veikė apskrities mokykla. 1810 m. pastatyta mūrinė baţnyčia ir vienuolynas. Vietos bernardinai aktyviai dalyvavo 1831 m. ir 1863 m. sukilimuose. Vyresnysis kunigas A. Daukša buvo vienas 1831 m. sukilimo vadų. Uţ tai Rusijos imperijos valdţia 1835 m. uţdarė vienuolyno mokyklą, o 1864 m. – vienuolyną. 1844 m. Dotnuvoje įsteigta realinė dviklasė mokykla. 1849 m. įsteigta valdinė pradţios mokykla, 1949–1956 m. septynmetė, nuo 1956 m. vidurinė mokykla, nuo 1996 m. – Dotnuvos pagrindinė mokykla. 1821, 1833, 1896 m. ir 1911 m. Dotnuva degė. XIX a. pabaigoje ties miesteliu buvo nutiestas Liepojos-Romnų geleţinkelis. Apie 1908 m. įsteigta kooperatinė pieninė. Dotnuvos dvare (dab. Akademija) 1911 m. įsteigta vidurinė ţemės ūkio mokykla, 1919–1922 m. veikė vidurinė ţemės ir miškų ūkio mokykla, 1922–1927 m. Dotnuvos ţemės ūkio technikumas, 1924 m. įsteigta Dotnuvos ţemės ūkio akademija, kuri 1945 m. perkelta į Kauną.

3 pav. 1924 m. Dotnuvos miestelio tikrosios būklės planas © A. Miškinis „Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai“

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 Miestelis kūrėsi pagal kelią Kėdainiai-Šiauliai, šis kelias ir buvo pagrindinė miestelio urbanistinės struktūros formavimo išilginė ašis. 1918–1955 m. miestelis – Dotnuvos valsčiaus centras, čia veikė du malūnai, odų dirbtuvė, 8 krautuvės. 1941 m. iš Dotnuvos į Sibirą ištremta 21, 1948 m. ir 1951 m. – 17 ţmonių. Po Antrojo pasaulinio karo Dotnuvos apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės partizanai, ţuvusiesiems 1991 m. Dotnuvos kapinėse pastatytas paminklas. Po karo miestelis ėmė smarkiai plėstis. 1947 m. vasario 26 d. Dotnuvoje įkurtas pirmasis Lietuvos kolūkis, pavadintas M. Melnikaitės vardu; jį įkūrė 8 šeimos. 1947–1992 m. Dotnuva buvo kolūkio centras. 1950 m. įkurtas Dotnuvos rajonas, kuris panaikintas 1958 m. ir nuo tada Dotnuva priskirta Kėdainių rajonui. 1963 m. čia buvo 1 300 gyventojų. Tuo laikotarpiu buvo pastatyta daug daugiabučių namų, vidurinė mokykla, poliklinika, kultūros namai, administraciniai pastatai.

4 pav. 1969 m. Dotnuvos miesto projektas © A. Miškinis „Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai“

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 1990 m. bernardinų vienuolyno vietoje įkurtas kapucinų vienuolynas, kurį laiką jam vadovavo tėvas Stanislovas.[6] 1996 m. balandţio 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 442 [7] Dotnuvos miestas pervadintas Dotnuvos miesteliu atsiţvelgiant į Kėdainių rajono tarybos teikimą ir Dotnuvos gyventojų pasiūlymus.

1.3. PLANINĖ-ERDVINĖ MIESTELIO STRUKTŪRA

Dotnuvos seniūnija yra viena tankiausiai apgyvendintų seniūnijų Kėdainių rajone. Dotnuvos miestelyje 2001 metais gyveno 775 gyventojai. Tai vienas didţiausių miestelių Kėdainių rajone. Iš šiaurės ir rytų pusių miestelį juosia Dotnuvėlės upė, kurioje įrengtas nedidelis tvenkinys. Kiek atokiau į rytus nuo miestelio praeina geleţinkelis. Vakarinėje miestelio dalyje gamtinių ribų nėra, čia yra ţemės ūkio paskirties ţemės. Į šiaurės vakarus nuo Dotnuvos yra Akademija – buvęs Dotnuvos dvaras. Uţ 4 km nuo miestelio yra Dotnuvos geleţinkelio stoties gyvenvietė. Miestelio teritorijos plotas apie 182 ha, beveik visa teritorija yra uţstatyta ir betarpiškai jungiasi su Aušros kaimo uţstatyta teritorija. Dotnuvos miestelio erdvinę kompoziciją reikia vertinti jos istoriškai susiformavusio gatvių tinklo atţvilgiu. Svarbiausia miesto kompozicinė ašis – Vytauto gatvė, kuri taip pat yra ir kelias – jungiantis Kėdainius ir Šiaulius. Prie šios gatvės suformuotas uţstatymas pabrėţia jos erdvę, prie jos telkiasi intensyviausias judėjimas, intensyviausio uţstatymo teritorijos. Dotnuvos miestelio kompozicinis branduolys yra išlikęs miestelio senasis centras su svarbiausia miestelio dominante – baţnyčia. Didţiąją daugumą miestelio uţstatytų teritorijų sudaro vienbučiai gyvenamieji namai. Pagrindiniai miestelio socialinę aplinką formuojantys objektai: Dotnuvos baţnyčios ir kapucinų vienuolyno (buvęs bernardinų) ansamblis, Dotnuvos pagrindinė mokykla, paštas, biblioteka ir globos namai. Atsiţvelgiant į Kėdainių rajono tarybos teikimą ir Dotnuvos gyventojų pasiūlymus 1996 m. balandţio 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 442 Dotnuvos miestas pervadintas Dotnuvos miesteliu.

1.4. FUNKCINĖ TERITORIJOS STRUKTŪRA

Šiame skyriuje apţvelgiamos gyvenamosios, visuomeninės, komercinės, pramonės, ţeldynu, ţemės ūkio funkcinės zonos. Rekreacijos, susisiekimo, inţinerinės infrastruktūros teritorijos apţvelgiamos atskiruose skyriuose.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 Dotnuvos miestelio uţstatymas yra gana vientiso charakterio. Dominuoja vienbučiai sodybinio tipo gyvenamieji namai, greta to yra ir keletas daugiabučių gyvenamųjų namų. Visuomeninės įstaigos išsidėstę po visą miestelio teritoriją. Pagrindinė jų dalis išsidėsčiusi vienoje vietoje - centrinėje miestelio dalyje – seniūnija, kultūros centras, pašto skyrius, maisto prekių parduotuvė. Mokykla yra rytinėje Dotnuvos dalyje, netoli Dotnuvėlės tvenkinio. Visuomeniniai pastatai išsimėtę plane, todėl nesudaro vieningesnio komplekso miestelio erdvinėje kompozicijoje. Komercinius objektus galima išskirti į prekybos ir pramogų. Prekybos objektai koncentruojasi miestelio centrinėje dalyje. Dotnuvos mietelio ţemės ūkį galima sieti su mėgėjiška sodininkyste, darţininkyste ir gyvulininkyste. Stambių ūkinių kompleksų planuojamoje teritorijoje nėra.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 2. GAMTINĖS APLINKOS IR KRAŠTOVAIZDŽIO ĮVERTINIMAS 2.1. GAMTINIS KARKASAS

Gamtinis karkasas – tai vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, jungiantis gamtinio pobūdţio: Saugomas teritorijas – rezervatus, draustinius, valstybinius parkus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, ekologines apsaugos zonas; Kitas ekologiškai svarbias vandenų, miškų, ţemės ūkio, kitos paskirties teritorijas.

Gamtinio karkaso teritorijų apsaugą, tvarkymą, naudojimą ir planavimą reglamentuoja Saugomų teritorijų, Aplinkos apsaugos, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, Miškų, Teritorijų planavimo, Statybos, Poveikio aplinkai vertinimo, Pajūrio juostos bei kiti įstatymai, Specialiosios ţemės ir miško naudojimo sąlygos, atskirų saugomų teritorijų nuostatai, saugomų teritorijų, jų zonų, teritorijos dalių ar paveldo objektų tipiniai ir (ar) individualūs apsaugos, taip pat saugomų teritorijų regioniniai architektūriniai reglamentai, įskaitant laikinus reglamentus, apsaugos sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl veiklos apribojimų saugomose teritorijose, konkrečių ţemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo ir gamtinio karkaso nuostatai.

Gamtinio karkaso paskirtis: Sukurti vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, uţtikrinantį kraštovaizdţio geoekologinę pusiausvyrą ir gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, sudaryti prielaidas biologinei įvairovei išsaugoti; Sujungti didţiausią ekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką bei gyvūnų ir augalų migracijai reikalingas teritorijas; . Saugoti gamtinį kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius; . Didinti šalies miškingumą; . Optimizuoti kraštovaizdţio urbanizacijos bei technogenizacijos ir ţemės ūkio plėtrą.

Gamtinį karkasą sudaro: Geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, jungiančios ypatinga ekologine svarba bei jautrumu pasiţyminčias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų eţerynus, kalvynus, pelkynus, priekrantes, poţeminių vandenų intensyvaus maitinimo ir karsto paplitimo plotus. Jos skiria stambias gamtines geosistemas ir palaiko bendrąją gamtinio kraštovaizdţio ekologinę pusiausvyrą;

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 Geosistemų vidinio stabilizavimo arealai ir ašys – teritorijos, galinčios pakeisti šoninį nuotėkį ar kitus gamtinės migracijos srautus, taip pat reikšmingos biologinės įvairovės poţiūriu: ţeldinių masyvai ir grupės, natūralios pievos, pelkės bei kiti vertingi stambiųjų geosistemų ekotopai. Šios teritorijos kompensuoja neigiamą ekologinę įtaką gamtinėms geosistemoms; Migraciniai koridoriai – slėniai, raguvynai bei dubakloniai, kitos ţemesnėse reljefo vietose esančios teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medţiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita ir augalų bei gyvūnų rūšių migracija. Visos šios geoekologiškai aktyvios teritorijos yra sujungtos į vientisą sistemą – gamtinį karkasą, skirtą valdyti kompensacines kraštovaizdţio funkcijas bei garantuoti jo struktūros stabilumą.

Pagrindinė Dotnuvos kraštovaizdţio, kaip teritorinės sistemos stabilumo garantija – pilnaverčio gamtinio karkaso kaip kompensacinės ekologinės sistemos su atitinkama reglamentų sistema suformavimas. Planuojamos teritorijos gamtinis karkasas yra neatsiejama Lietuvos gamtinio karkaso dalis, formuojanti tiek Dotnuvos miestelio, tiek Lietuvos bendrąją erdvinę koncepciją. Dotnuvos miestelio teritorija patenka į mikroregioninės reikšmės migracijos koridoriaus zoną. Dotnuvėlės upės slėnis vaidina svarbų vaidmenį ekologinės pusiausvyros bei biologinės įvairovės uţtikrinimui, jis svarbus kaip migracijos koridorius, o taip pat gamtinio karkaso elementas, kuriam būtina grąţinti ir gausinti kraštovaizdţio natūralumą atkuriančius elementus.

2.2. PAVIRŠINIAI VANDENS TELKINIAI

Per Dotnuva teka Dotnuvėlė – Nevėţio dešinysis intakas. Upės ilgis – 60,9 km, ištakos netoli Baisogalos. Teka pietryčių kryptimi per Skėmius, Gudţiūnus, Akademiją, Dotnuvą (netoli jos įkurtas Dotnuvėlės kraštovaizdţio draustinis). Įteka į Nevėţį Kėdainiuose. Intakai: kairieji: Stabė, Trasinė dešinieji: Rimšupys, Virgupis, Srautas, Lielupys, Kačupys. Slėnis 350–500 m pločio. Aukštupio vaga sureguliuota. Sausomis vasaromis vietomis vidurupis ir intakai išdţiūsta, ţiemą daţnai uţšąla iki dugno. Srovės greitis 0,2-0,9 m/s, vidutinis nuolydis 121 cm/km.. Vidutinis debitas – 0,8 m3/s. Keturiose vietose patvenkta: ties Pilioniais (Mantviliškio tvenkinys, 75 ha),Bokštais, Dotnuva (Akademijos tvenkinys, 35 ha) ir Kėdainiais (5 ha). Anksčiau upė vadinosi Dotnava.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011

5 pav. Dotnuvėlė ties Dotnuva

Vandens ir dugno nuosėdų (dumblo) kokybė Dotnuvėlės upelyje Dotnuvėlės upelyje yra vykdomas valstybinis upių monitoringas, artimiausias monitoringo postas yra ţemiau Dotnuvos Tyrimų rezultatai pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė. Dotnuvėlės upelio vandens kokybės laboratorinių tyrimų duomenys

Vandens Valstybinio upių Tyrimų Mėginys Mėginys kokybės Matavimo monitoringo 2005 parametrų Dotnuvėlė Dotnuvėlė DLK* rodiklių vienetai m. tyrimai žemiau pavadinimas v-1 v-2 ribinės Dotnuvos vertės **

Temperatūra oC 19 20 17,8

Suspenduotos mg/l 32 16 8,4 <25 medžiagos

pH - 7,91 8,08 7,96 6-9

Deguonis (O2) mg/l 6,48 11,1 8,64 >6 >7

Biocheminis deguonies mg/l 5,55 5,95 5,0 <4 <6 suvartojimas (BDS7)

Amonio azotas (NH4- mg/l 0,18 0,04 0,80 0,5 <1 N)

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 Vandens Valstybinio upių Tyrimų Mėginys Mėginys kokybės Matavimo monitoringo 2005 parametrų Dotnuvėlė Dotnuvėlė DLK* rodiklių vienetai m. tyrimai žemiau pavadinimas v-1 v-2 ribinės Dotnuvos vertės **

Nitritai mg/l 0,036 0,001 0,180 0,1 <0,15 (NO2-N)

Nitratai (NO - 3 mg/l 0,47 0,01 3,500 10 <2 N)

Bendras mg/l 4,1 1,79 4,7 2,5 azotas

Fosfatai (PO - 4 mg/l 0,093 0,019 0,067 0,2 P)

Bendras mg/l 0,18 0,12 0,15 0,1 fosforas

Pastabos: *DLK – didžiausia leidžiama koncentracija pagal LR Aplinkos ministro įsakymą 2002 m. gegužės 22 d. Nr. 267 „Dėl kai kurių aplinkos ministro įsakymų, reglamentuojančių nuotekų tvarkymą, dalinio pakeitimo“. **Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, vandens kokybės rodiklių ribinės vertės (karpinių vandens telkinių) pagal LR Aplinkos ministro įsakymą 2005 m. gruodžio 21 d. Nr. D1-633 „Dėl paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ Šaltinis: „Dotnuvėlės ir Smilgos upelių ir jų krantų gamtosauginio tvarkymo bei išvalymo nuo kenksmingų medžiagų“ galimybių studija

Kaip matyti iš lentelės, Dotnuvėlės vandenyje ţemiau Dotnuvos viršijamos net penkių vandens aplinkai pavojingų medţiagų didţiausios leidţiamos koncentracijos: BDS7, NH4, NO2, bendrojo azoto ir bendrojo fosforo. BDS7 koncentracijos viršija didţiausią leistiną koncentraciją 1,25 karto, NH4 – 1,6 karto, NO2 – 1,8 karto, N bendro – 1,88 karto, o P bendro – 1,5 karto. Pagal papildomų tyrimų rezultatus, Dotnuvėlės vandenyje viršijamos trijų vandens aplinkai pavojingų medţiagų didţiausios leidţiamos koncentracijos: BDS7, bendrojo azoto ir bendrojo fosforo. BDS7 koncentracijos viršijo didţiausią leistiną koncentraciją nuo 1,39 iki 1,49 karto, N bendro – 1,64 karto, o P bendro – nuo 1,2 iki 1,8 karto. Pagal karpinių vandens telkinių kokybės reikalavimus Dotnuvėlės vandenyje ţemiau Dotnuvos buvo nustatytas tik vieno vandens kokybės rodiklio ribinės vertės viršijimas – NO2 koncentracija viršijo ribinę vertę 1,5 karto. Kėdainių rajono savivaldybės uţsakymu 2004 m. buvo atlikti Dotnuvėlės upelio nuosėdų mechaninės ir cheminės sudėties tyrimai. Jų metu buvo atliktos trijų upelio dugno nuosėdų mėginių cheminės sudėties (sunkiųjų metalų ir naftos produktų) analizės.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 2005 m. rengiant galimybių studiją „Dotnuvėlės ir Smilgos upelių ir jų krantų gamtosauginis tvarkymas bei išvalymas nuo kenksmingų medţiagų“ buvo paimti papildomi trys Dotnuvėlės upelio dumblo mėginiai ir nustatyti organinių medţiagų, kalio, kalcio, sieros, bendro azoto, bendro fosforo ir naftos produktų kiekiai. Mėginius ėmė UAB „Hidroveda“, tyrimus atliko Lietuvos ţemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centro analitinis skyrius bei Lietuvos ţemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto cheminė analitinė laboratorija. Tyrimų rezultatai pateikti 4 lentelėje.

2 lentelė. Dotnuvėlės upelio dugno nuosėdų (dumblo) laboratorinių tyrimų duomenys

Tyrimų parametrų Tyrimo rezultatai (sausoje medžiagoje) DLK, pavadinimas Dotnuvėlė Dotnuvėlė Dotnuvėlė D-11 D-22 D-33 mg/kg D-1* D-2* D-3* pH 7,69 7,2 7,05 - - - Organinė medţiaga, % 97 85 92,2 - - - Bendras azotas, % 0,036 0,141 0,121 - - - Bendras fosforas, % 0,01 0,03 0,03 - - - Kalis, % 0,0019 0,0055 0,0035 - - - Kalcis, % 1,56 6,36 1,72 - - - Siera, mg/kg 425 3375 825 - - - 160 Chromas, mg/kg - - - 9 7,2 7,6 100 Kadmis, mg/kg - - - 0,6 0,4 0,4 3 Švinas, mg/kg - - - 9,6 6,4 6,8 100 Nikelis, mg/kg - - - 6,6 5 5 75 Varis, mg/kg - - - 6,8 4,4 4,6 100 Cinkas, mg/kg - - - 28,8 25 26,4 300 Naftos produktai, 40 1338 31 555 50 192 30-50 mg/kg * - 2006-06-14 paimti mėginiai 1 - 2004 m. savivaldybės užsakymu atlikti tyrimai, mėginio ėmimo vieta - 0,1 km iki žiočių. 2 - 2004 m. savivaldybės užsakymu atlikti tyrimai, mėginio ėmimo vieta - 4 km iki žiočių (aukščiau tvenkinio). 3 - 2004 m. savivaldybės užsakymu atlikti tyrimai, mėginio ėmimo vieta - 7 km iki žiočių DLK° – didžiausia leidžiama koncentracija pagal LR Sveikatos apsaugos ministro ir LR Aplinkos ministro įsakyme 2004 m. kovo 8 d. įsakyme Nr. V-114 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 60:2004 “Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“ patvirtinimo“ Šaltinis: „Dotnuvėlės ir Smilgos upelių ir jų krantų gamtosauginio tvarkymo bei išvalymo nuo kenksmingų medžiagų“ galimybių studija

Kaip matyti iš 2 lentelės, Dotnuvėlės dugno nuosėdose viršijama tik vienos pavojingos cheminės medţiagos didţiausia leidţiama koncentracija – naftos produktų. Naftos produktų koncentracijos mėginyje Dotnuvėlė D-2 (Dotnuvėlės tvenkinys) viršijo didţiausią leistiną koncentraciją 26,8 karto. Pagal naftos produktų kiekius Dotnuvėlės tvenkinio dumblas yra ypač uţterštas.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 2.3. DIRVOŽEMIAI

Dotnuvos miestelis yra centrinėje šalies dalyje. Teritorija nėra didelė, ji patenka į Dotnuvos moreninės lygumos mikrorajoną (Dtnv). Teritorijos ţemės paviršiaus pagrindiniai bruoţai susiformavo holoceno bei vėlyvojo Nemuno ledynmečio Baltijos stadijos apledėjimo ir jo poledynmečio laikotarpiais. Rajone vyrauja vėlyvojo Nemuno ledynmečio Baltijos stadijos apledėjimo glacialinės lygumos reljefas, matomas Vakariau Dotnuvėlės slėnio, bei to paties laikotarpio fliuvioglacialinis, sutinkamas pietrytinėje miestelio dalyje, reljefai. Jį paįvairina holocene susiformavusios fliuvialinės, kilmės reljefo formos (6 pav.)

6 pav. Dotnuvos mietelio teritorijos geomorfologinis žemėlapis (pagal R. Gruodytę, LGT, 2000)

Kėdainių rajone daţniausiai pasitaikanti dirvodarinė uoliena yra lengvi ir vidutiniai priemoliai. Šie priemoliai labai tinka daugeliui ţemės ūkio augalų auginti. Jie patvarios struktūros, imlūs vandeniui, juose daugiau maisto medţiagų. Daugiausiai paplitę yra velėniniai glėjiški dirvoţemiai. Šie dirvoţemiai neutralios reakcijos ir turi daug puvenų. Juose gerai dera beveik visi ţemės ūkio augalai, ypač kviečiai, linai, cukriniai runkeliai.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 2.4. KLIMATAS

Miestelis išsidėstęs Vidurio Lietuvos ţemumoje. Dotnuvoje vidutiniškai iškrenta maţiausiai Lietuvoje kritulių per metus – 572 mm. Tai įtakoja pavėjinė padėtis Ţemaičių aukštumos atţvilgiu. Didţiausias kritulių kiekis iškrenta liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Vidutinė sausio mėnesio oro temperatūra svyruoja nuo –5,0 iki –5,5 C. Vidutinė liepos mėnesio temperatūra svyruoja nuo +17,0 iki +17,5 C. Klimato tinkamumo dekoratyviniams augalams poţiūriu, Kėdainių rajonas priklauso Lietuvos vidurio ţemumos introdukciniam rajonui.

2.5. APLINKOS KOKYBĖS ĮVERTINIMAS

Atmosferos tarša tebėra viena sudėtingai sprendţiamų aplinkosaugos problemų. Taip yra todėl, kad teršalai aplinkos ore gali išsilaikyti ganėtinai ilgą laiką ir juos oro masės perneša toli nuo kilmės šaltinių. Be to, oro teršalai sąlygoja įvairius procesus: klimato kaitą, aplinkos oro kokybės blogėjimą miestuose, troposferinio ozono susidarymą, dirvoţemio ir paviršinio vandens rūgštėjimą bei eutrofikaciją. Dėl to, visų pirma prastėja ţmonių sveikata, kinta biologinė įvairovė, blogėja ţeldinių būklė. Aplinkos būklę Dotnuvos miestelio teritorijoje reprezentuoja: oro kokybė; vandens kokybė; dirvoţemio kokybė Šių aplinkos elementų kokybės pokyčiai apsprendţia bendrą aplinkos kokybę, o jų pokyčiai daro įtaką natūralaus kraštovaizdţio, biotos struktūros bei populiacijos pokyčiams.

ORAS

Oro kokybės stebėsena (monitoringas) Dotnuvos miestelyje nėra atliekama, todėl nėra patikimų duomenų apie teršalų emisijas į atmosferą. Miestelio teritorijoje aplinkos oro kokybei didţiausią įtaką daro transportas, namų ūkis, kadangi miestelio teritorijoje nėra didelių pramonės bei energetikos objektų. Iš privačių gyvenamųjų namų kaminų išmetama nemaţai teršalų, kurių padaugėja šaltuoju metų laiku, kai smarkiai kūrenamos krosnys, o meteorologinės sąlygos nėra palankios jiems išsisklaidyti. Kitas sezoninis oro taršos šaltinis yra ţolės ir šiukšlių deginimas

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 pavasarį ir rudenį, tačiau ši tarša yra niekieno nekontroliuojama, jos apimtys neţinomos. Autotransporto sąlygojamos taršos apimtys priklauso nuo automobilių skaičiaus, eismo intensyvumo, suvartotų degalų kiekio, jų rūšies ir kokybės, transporto priemonių techninės būklės ir kt. Kokią dalį transporto sąlygojama oro tarša sudaro Dotnuvos miestelyje duomenų nėra.

VANDUO

Vandens kokybė labiausiai priklauso nuo į vandens telkinius patenkančių teršalų savybių ir jų kiekių. Pagrindiniai vandens teršėjai yra pramonės įmonės, ţemės ir namų ūkis. Tačiau Dotnuvos miestelio teritorijoje nėra stambesnių pramonės ar energetikos objektų, todėl didesnio neigiamo poveikio vandeniui nedaroma. Geriamas vanduo Lietuvos gyventojams yra tiekiamas tik poţeminis vanduo. Kol kas Lietuvos teritorijoje vyrauja pakankamai kokybiškas vanduo. Vandens kokybė gali prastėti tiek dėl gamtinių, tiek dėl antropogeninių veiksnių. Pagrindinės paviršinio vandens kokybės problemos kyla dėl eţerų eutrofikacijos, upių vagų uţaugimo ar jų numelioravimo ţemės ūkio rajonuose, pernelyg didelio nuotekų į maţesnius upelius kiekio, taršos iš gyvenamųjų namų ar rajonų, neprijungtų prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos, maţo nuotėkio upėse vasarą. Vienas iš vandens išteklių ir vandentvarkos ūkio sektoriaus prioritetų – gera paviršinio ir poţeminio vandens telkinių kokybė, todėl ypač daug dėmesio buvo skiriama miestų nuotekų valymo įrenginių statybai, jų rekonstravimo projektų įgyvendinimui.

DIRVOŽEMIS

Nors dirvoţemis nemaţiau svarbus kaip oras ir vanduo, tačiau jo kokybės tyrimams skiriamas ţymiai maţesnis dėmesys, todėl galima pateikti tik labai apytikrį dirvoţemio bendro uţterštumo vertinimą. Dirvoţemis labiausiai uţterštas pramonės įmonių, transporto magistralių, transporto mazgų teritorijoje bei įtakos zonose. Nustatyta, kad dirvoţemiuos iki 25 metrų atstumu nuo stambių ir intensyvių automagistralių labiausiai kaupiasi švinas, kadmis, cinkas, chromas ir nikelis. Dirvoţemio uţterštumas dėl ţemės ūkio veiklos daţniausiai neviršija leistinų koncentracijų, tačiau galimi pavieniai didesnio uţterštumo trąšomis, pesticidais ir kitomis cheminėmis medţiagomis atvejai. Dotnuvos miestelio teritorijoje nėra stambesnių pramonės ar energetikos objektų, todėl didesnio neigiamo poveikio dirvoţemiui nedaroma.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 3. KULTŪROS PAVELDAS

Dotnuva. Minima nuo 16 a. Pirmoji baţnyčia pastatyta 1636 m. 1701 m. įkurtas bernardinų vienuolynas, kurio mūrinis pastatas išaugo 1768 m. Vėlyvojo baroko stiliaus baţnyčia baigta statyti 1810 m. Kadangi dvarininkai Chrapovickiai iš dalies rėmė Dotnuvos baţnyčios statybą, centrinio altoriaus frizas papuoštas Chrapovickių giminės herbo gipsiniu medaliu. Baţnyčioje gausu meno vertybių. Dotnuva nepasiţymi originaliu išplanavimu, miestelis uţstatytas standartiniais, būdingais Lietuvos miesteliams pastatais. Tai eilinė, linijinio plano, su kai kuriais, radialiniam planui būdingais elementais gyvenvietė. Miestelis vystėsi palei Kėdainių – Šeduvos kelią ir Dotnuvos upę. Šie elementai lėmė miestelio augimo kryptį šiaurės – pietų kryptimi. Tokią uţstatymo ir gatvių vystimosi kryptį dar labiau veikė ir netoliese atsiradęs Akademijos miestelis. Dotnuva garsi sakralinių pastatų ansambliu, taip pat, uţ 4 km. esančiu Akademijos miesteliu – Dvaro sodybos ir Akademijos statinių kompleksu (unikalus kultūros paveldo objekto kodas 15939). Kompleksas įrašytas į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą 2005-03-21. Šis kompleksas susiformavo XIX a. pirmoje pusėje – XX a. pirmoje pusėje. Kompleksą sudaro į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašyti 45 statiniai ir parkas, vandenų sistema, išlikęs kelių ir takų tinklas. Iš senojo dvaro likę 9 statiniai. Tačiau tai ne tik dvaro sodyba, bet ir specialiai suprojektuotas, vienas moderniausių tam metui, XX a. pradţios mokyklos pastatų kompleksas, Jo teritorijos plotas – 45,95 ha., vizualinės apsaugos pozonio – taip pat 45,95 ha.(gal klaida). Komentaras [l1]: Klaida? Tarp Dotnuvos ir Akademijos miestelių yra tamprus ryšys, dėl nedidelio atstumo juos galima laikyti vienu urbanistiniu dariniu. Miesteliai susiję istoriškai, Dotnuvos miestelio uţuomazga – dvaras. Statiniai: Baţnyčios ir buv. vienuolyno ansamblis (unikalus objekto kodas 1408), Vytauto g., Dotnuvos mstl. Kėdainių r. sav. Objektas buvo įtrauktas jau į Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašą 1963 m., kaip vietinės reikšmės architektūros paminklas. Tada į sąrašą įtraukti aštuoni statiniai: baţnyčia, du vienuolyno pastatai, svirnas, darţinė, ratinė, pirtis, ledainė. Į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ansamblis įrašytas 1992-06-02. Kol kas, objektas nėra pripaţintas saugomu valstybės ar savivaldybės, nėra nustatytos jo vertingosios savybės. Nėra nustatyta kultūros paveldo objekto teritorija ir apsaugos zona. Bernardinų vienuolynas Dotnuvoje įsteigtas 1701 m. Vienuolyno steigimą fundavo Vladas Bţostovskis ir jo ţmona Konstancija Mlečkaitė. Ansamblio atsiradimo laikotarpis – 1773-1790 m.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 Pirmoji baţnyčia Dotnuvoje pastatyta iki 1636 m., antroji – 1699 - 1701 m. Dabartinė – Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai baţnyčia pastatyta 1773-1790 m. laikotarpyje. Dėl dalyvavimo 1863 m. sukilime, 1864 m. vienuolynas uţdarytas. 1911 m. miestelio gaisro metu baţnyčia degė, nukrito varpai. Vėliau baţnyčia suremontuota. Baţnyčios pastatas vėlyvojo baroko stiliaus, turi ankstyvojo klasicizmo bruoţų.

6 pav. Dotnuvos buvęs bernardinų (dabar kapucinų) vienuolynas ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia

Baţnyčia išskirtinė ne tik savo architektūra, joje daug dailės vertybių, išliko vienas įdomiausių klasicistinių Lietuvos provincijos muzikos instrumentų – apie 1827 m. bernardinų vienuolio Modesto Miknievičiaus (Mikniewicz) sukonstruoti vargonai. Jie išliko beveik autentiški, 1994 m. restauruoti.

Prie Kėdainių – Šiaulių kelio stovinti didţiulė baţnyčia plačiai matoma apylinkėse, miestelio panoramose ir kelio trasoje, yra svarbi kultūrinį kraštovaizdį formuojanti dominantė. Tuo būdu, baţnyčia turi ne tik architektūrinę - istorinę, bet ir kraštovaizdinę vertę. Bernardinams priklausęs vienuolynas buvo mūrinis dviejų aukštų, keturkampio plano su kvadratiniu vidaus kiemeliu. 1842-1845 m. vienuolyno pastatai buvo remontuoti ir neţymiai perplanuoti. Uţdarius vienuolyną, jame kurį laiką veikė mokykla. 1888 m. baţnyčia atgavo vienuolyną, kuris tuo metu dar buvo keturių korpusų su vidaus kiemeliu. Pirmojo pasaulinio karo metais nugriautas šiaurinis korpusas, o kartu su juo ir įvaţiavimo į vidinį kiemą vartai. Tarpukaryje

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 nugriautas ir pietinis korpusas. Liko du atskirai stovintys buvę rytinis ir vakarinis gyvenamieji korpusai. 1990 m. Dotnuvoje įkurtas kapucinų vienuolynas, įkūrėjas – Tėvas Stanislovas. Vienuolyne yra biblioteka ir liturginių rūbų muziejus. 2009 m. buvo vykdomi buvusio bernardinų vienuolyno tvarkymo darbai. Parengtas buv. vienuolyno ansambliui priklausančio vienuolyno vakarinio korpuso tvarkybos darbų projektas, kurį sudaro avarijos grėsmės pašalinimo ir restauravimo darbai. Darbai buvo tęsiami 2010 m. Prieš pradedant tvarkybos darbus, XVIII a. statytas vienuolynas buvo itin prastos būklės. Buvo sunaikintos perdangos, daug suardyta pastogės konstrukcijų, vakarinis vienuolyno korpusas buvo avarinės būklės – trūkinėjo skliautai, į išorę skėtėsi sienos, plėšydamos skliautų mūrą. Buvo atliekami pamatų stiprinimo darbai, metaliniais elementais sutvirtintos trūkinėjančios pastato sienos. Tvarkant konstrukcijas, buvo maksimaliai išlaikomas senasis jungimo būdas. Stogas dengtas čerpėmis, kurių forma būdinga baroko laikotarpiui. Atrestauruoti vienuolyno pastatai, taip pat, yra svarbūs miestelio panoramą ir istorinį centrą formuojantys elementai. Ansamblio panorama atsiveria Dotnuvėlės upės slėnyje. Vandens malūnas su technologine įranga (unikalus objekto kodas 20789), Vytauto g. 71, Dotnuvos mstl., Kėdainių r. sav. Objektas įrašytas į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą 1993-11-17. 2005 m. paskelbtas valstybės saugomu. Jam pripaţinta technologinė, istorinė, architektūrinė vertė, objekte išlikę autentiški vidaus įrengimai. Teritorijos plotas – 5600 kv. m. Malūnas pastatytas apie 1920 m. Pastatas mišrių statybinių medţiagų – yra plytų mūro ir medţio – tai daţnai pasitaiko miestelių gamybiniuose pastatuose. Tai vienas geriau išlikusių nedidelių gamybinių statinių Lietuvoje su išlikusia pirmine autentiška paskirtimi. Ţydų senosios kapinės (unikalus objekto kodas 21965), į šiaurės rytus nuo miestelio, 30- 70 m į šiaurės rytus nuo Dotnuvėlės upės, Dotnuvos mstl., Kėdainių r. sav. Objektas įrašytas į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą 1996-06-24. Teritorijos plotas – 0,51 ha. Teritorija sudaro netaisyklingą keturkampį. Kapinės neaptvertos, apaugusios medţiais ir krūmais. Yra išlikusių senų akmeninių antkapinių paminklų. Kapas, palaidotas Juozas Tonkūnas (1894-1968) – profesorius, ţemdirbystės specialistas (unikalus objekto kodas 10951), kapinės, Dotnuvos mstl., Kėdainių r. sav. Objektas buvo įtrauktas jau į Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašą. Į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašytas 1993-02-11. Partizanų kapas (unikalus objekto kodas 25395) kapinių centrinė dalis, 60 m į v. ir 35 m į š. nuo kapinių tvoros, Dotnuvos mstl., Kėdainių r. sav.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 Objektas įrašytas į LR NKV registrą 2000-09-28. Teritorijos plotas 0,0119 ha. Palaidoti: Prisikėlimo apygardos vadas Juozas Paliūnas-Rytas, 4 šios apygardos Maironio rinktinės partizanai: Liudas Augus, Boleslovas Klimas Faustas, Vaclovas Rabačiauskas ir Vincas Sereika, 1951 m. ţuvę Sosių miške. Palaikai 1990 m perkelti iš Dotnuvos NKVD būstinės uţgriuvusio rūsio. Antkapį sudaro ţemių sanpilas ir paminklas, kurį sudaro ant postamento stovinti iš lauko akmenų sumūryta piramidė, uţsibaigianti geleţiniu kryţiumi. Paminklas atidengtas 1991-11-17, paminklo projekto autorius – architektas V. Kundrotas. Sovietų karių kapinės (unikalus objekto kodas 10950,) Dotnuvos mstl., Kėdainių r. sav.

IŠVADOS: 1. Dotnuvos miestelis nepasiţymi vertinga urbanistine struktūra, tačiau jame yra vienas ţymiausių Lietuvoje sakralinių – baţnyčios su vienuolynu ansamblis, kuris turi ne tik išskirtinę istorinę, architektūrinę vertę, bet ir dominuoja aplinkiniame kraštovaizdyje. 2. Greta Dotnuvos yra unikalus, XX a. pradţioje specialiai suplanuotas mokyklos statinių kompleksas (Akademijos miestelis), kuris susijęs su Dotnuva istoriniu (susiformavo Dotnuvos dvaro teritorijoje), urbanistiniu poţiūriu (yra prie to paties kelio, nedideliame atstume, tarp objektų yra vizualinis ryšys).

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 4. SOCIALINĖS IR EKONOMINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS

Socialines paslaugas Kėdainių rajone teikia šios įmonės: slaugos namai, kultūros namai, pagrindinė mokykla, paštas, biblioteka, globos namai. Miestelyje yra parkas, kuriame trykšta šaltinis besiverţiantis iš Gėlainių kaimo poţeminio eţero. Vanduo skaidrus, be kenksmingų priemaišų. Išlikęs Dotnuvos malūnas. Kultūros paveldo objektas ryškiausiai atstovaujantis Vidurio Lietuvos kultūros paveldą – Dotnuvos buvusio Dvaro sodyba.

4.1. DEMOGRAFINIAI RODIKLIAI

Šiandieninė Lietuva pergyvena penktąją savo demografinės raidos modelio stadiją, kuri yra vadinama depopuliacija (gyventojų maţėjimas). Šiam raidos etapui būdinga labai maţas gimstamumas, maţas mirtingumas, neigiamas natūralus gyventojų prieaugis. Prieţastys, dėl kurių maţėja gimstamumas: 1. šeimos planavimas ir gimstamumo kontrolė; 2. aukštas gyvenimo lygis; 3. moterų padėties visuomenėje kaita; 4. vėlesnės vedybos. Prieţastys dėl kurių maţėja mirtingumas: 1. aukštas medicinos lygis; 2. visavertė mityba. Šalyje demografinę ir socialinę situaciją atspindi šie rodikliai: gyventojų skaičius, jų pasiskirstymas kaimo ir miesto vietovėse, jų amţius, lytis, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, gimstamumas, mirtingumas, santuokų, ištuokų skaičius, nedarbo lygis, socialinės rizikos šeimų skaičius, nusikalstamų veikų skaičius.

7 pav. Dotnuvos demografinės raidos histograma ©Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 Dotnuvos seniūnijoje 2010 m. pradţioje gyventojų skaičius siekė 6 tūkstančius. Dotnuvos miestelyje gyveno 867 ţmonės (apie 14% seniūnijos gyventojų). Kadangi paskutinio Visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis Dotnuvoje gyveno 775 gyventojai, vadinasi per 10 metų padidėjimas sudarė beveik 12%. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje seniūnijoje uţregistruotos 34 socialinės rizikos šeimos, kuriose auga 86 vaikai. Seniūnijoje veikia 10 bendruomenių: Dotnuvos, Vainotiškių, Akademijos, Ąţuolaičių, Pilionių, Volučių, Berţų, Mantviliškio, Šlapaberţės, Naujųjų Laţų. Nuo išsilavinimo priklauso ţmogaus vertybių sistema, gyvenimo būdas, gebėjimas kritiškai mąstyti, socialinis stasusas ir socialinio bendravimo modelis, pragyvenimo lygis ir t.t. 2001 m. visuotinio gyventojų surašymo metu Kėdainių rajone 2 921 tūkst. asmenų (94,9% visų 10 metų ir vyresnių gyventojų) nurodė, kad turi aukštąjį, aukštesnįjį, vidurinį, pagrindinį ar pradinį išsilavinimą.

7 pav. 10 metų amžiaus ir vyresnių kėdainių rajono gyventojų išsilavinimo rodikliai 2005 m. * Šaltinis Kėdainių rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2006-2012 m. bendrasis planas.

Didelė Kėdainių rajono savivaldybės gyventojų dalis (23,39%) turi tik pradinį išsilavinimą, šis rodiklis lenkia Lietuvos vidurkį – 21,9%. Dar 5,32% gyventojų yra neraštingi, nelankę mokyklos, bet raštingi :) ir neturi pradinio išsilavinimo. Vienokį ar kitokį profesinį išsilavinimą turi Komentaras [l2]: Keistas sakinys tik 25,94% gyventojų, kurie yra įgiję aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą. Konstatuotina, kad bendras rajono gyventojų išsilavinimo lygis yra neaukštas, ypač daug asmenų kurie apsiriboja viduriniu ar pagrindiniu išsilavinimu. Tokia padėtis gali sukelti keblumų, kuriant kvalifikacinės parengties reikalaujančias darbo vietas, nes regiono darbo jėgos potencialas šiuo atţvilgiu nėra aukštas.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 Politinės ir socialinės permainos Lietuvoje bei ūkio transformacija rinkos ekonomikos link turėjo labai didelę įtaką uţimtumui ir situacijai darbo rinkoje: transformacijos metu pasikeitė visi uţimtumą charakterizuojantys rodikliai – bendras uţimtųjų skaičius, uţimtųjų struktūra, uţimtumo lygis, darbo apmokėjimas ir pan., atsirado nauji reiškiniai – nedarbas, paslėptas nedarbas, neoficialus uţimtumas, susiformavo darbo rinkos administravimo institucijų sistema. Šios bendros šalies darbo rinkos charakteristikos regionuose dar pasipildo vietiniais bruoţais.

4.2 VISUOMENINIO APTARNAVIMO OBJEKTAI

Socialinės paslaugos traktuojamos kaip paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amţiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Socialiai paţeidţiamiems asmenims teikiama vis daugiau paslaugų – Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis remiamas nestacionarių socialinių paslaugų centrų kūrimas ir plėtra. Pagrindinis socialinių paslaugų teikimo Dotnuvos miestelyje finansavimo šaltinis – Savivaldybės ir valstybės lėšos. Nevyriausybinės organizacijos savo veiklą vykdo naudodamos valstybės lėšas ir kitus finansavimo šaltinius – organizacijos narių mokestį, iki 2 procentų gyventojo pajamų mokesčio paramai, savanorių darbą ir kt. Pokyčius socialinių paslaugų teikimo srityje taip pat lėmė nuo 2006 m. liepos 1 d. įsigaliojęs naujas Socialinių paslaugų įstatymas. Remiantis šiuo įstatymu, buvo įvesta kitų naujų socialinių paslaugų rūšių, tokių kaip socialinių įgūdţių ugdymas, dienos socialinė globa ir kt. Miestelyje socialines paslaugas teikia Dotnuvos slaugos namai (Kranto g. 16, dir. V. Gogaitis), esant poreikui pagalbos kreipiamasi į Kėdainių socialinės globos namus, pagrindinę šios paskirties įstaigą Kėdainių savivaldybės teritorijoje. Dotnuvos seniūnijos darbuotojų pateiktais duomenimis socialinių paslaugų poreikis didėja. Pastaruoju metu socialinės paslaugos buvo teikiamos 19 neįgalių vaikų ir 67 negalią turintiems pensinio amţiaus asmenims. Seniūnijoje dirba 3 socialiniai darbuotojai.

KULTŪRA Dotnuvos – Akademijos (dabar Akademijos) kultūros namai įkurti 1957 metais. 2007 metų sausio 5 d. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendimu įstaiga reorganizuota į Akademijos kultūros centrą (toliau KC) su trimis skyriais: Dotnuvos, Devynduonių ir Šlapaberţės. KC ir skyriuose dirba 20 darbuotojų (2010 m.).

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 Dotnuvos ir Akademijos miestelių teritorijos, ištysusios abipus kelio, praktiškai sudaro vieną urbanistinį darinį, todėl funkciniai interesai yra glaudţiai susiję ir persipynę. Todėl Dotnuvos gyventojų kultūrinių poreikių tenkinimas yra ţenkliai siejamas su Akademijos kultūros centru

(Stoties g. 9, Akademijos mstl., dir. Silvija Ona Ţemaitienė). Komentaras [l3]: Ar reikia vardo? Dotnuvos miestelio teritorijoje veikia dvi kultūros įstaigos: Kėdainių M. Daukšos bibliotekos Dotnuvos filialas (Vytauto g. 37, vedėja V. Bagdonienė). ir Akademijos kultūros centro Komentaras [l4]:

(KC) Dotnuvos skyrius (Vilties g. 21, Dotnuva, Kėdainių r., vadovė D. Špokienė). Komentaras [l5]: 2010 m. Dotnuvos bibliotekoje buvo uţsakoma 13 periodinių leidinių, 2011 m. uţsakyti jau tik 9. Dotnuvos bibliotekoje yra viešas interneto prieigos taškas (VIPT). Akademijos KC yra Lietuvos liaudies kultūros centro (B. Radvilaitės g. 8, Vilnius) struktūrinis padalinys, todėl jo ir kartu Dotnuvos skyriaus veikla yra koordinuojama laikantis patvirtintos Lietuvos liaudies kultūros centro 2008 – 2011 m. veiklos programos ir kitų Centro veiklą reglamentuojančių dokumentų (pvz.: Regionų kultūros plėtros 2008 – 2012 metų programa, Dainų švenčių tradicijos tęstinumo 2007 – 2011 metų programa, Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa ir etc.). Pagrindinės KC veiklos kryptys yra šios: -Vietos gyventojų kultūrinių poreikių ugdymas ir tenkinimas; -mėgėjų meno ir kultūros puoselėjimas; -etninės kultūros puoselėjimas ir sklaida; -kultūrinių, edukacinių ir pramoginių projektų rengimas ir įgyvendinimas; -vaikų ir jaunimo kūrybinės iniciatyvos skatinimas; -valstybinių ir kalendorinių švenčių minėjimas; -centro skyrių veiklos koordinavimas. Dotnuvos gyventojai turi galimybes dalyvauti Akademijos KC meno mėgėjų kolektyvų veikloje. KC veikia šokių kolektyvai: Austėja (merginų) ir Ainiai (jaunimo), folklorinis ansamblis Seklyčia ir moterų vokalinis ansamblis.

Tarpe tęstinių tradicinių renginių paminėtini: Atvelykio šventė, Sekminių šventė (vyksta Komentaras [l6]: Paberţėje), Motinos dienos minėjimas ir Advento vakarai.

Vertinant KC Dotnuvos skyriaus darbą atkreiptinas dėmesys į keletą bendrų faktų, kuriuos atskleidė Regionų kultūros būklės tyrimas (atliko Socialinių tyrimų institutas LR Kultūros ministerijos sakymu, 2009 m.). Tyrimas konstatuoja, kad „Vertinant esamą regionų kultūros būklę, kultūros centrų darbuotojų ir savivaldybių darbuotojų/specialistų atsakingų uţ kultūros administravimą nuomonės iš esmės nesiskyrė. Galima sakyti, kad apklaustieji pasiskirstė į dvi beveik lygias dalis – vieni teigė, kad regionų kultūros plėtrai skiriamas nemaţas, bet vis dar

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 nepakankamas dėmesys, išlieka netolygumai tarp regionų ir centro suteikiamų galimybių tenkinti kultūrinius poreikius (45 proc. KC darbuotojų ir 47 proc. savivaldybių kultūros administratorių). Kiti, išsakė kritiškesnę nuomonę, jog regionų gyventojų galimybės tenkinti kultūrinius poreikius kur kas maţesnės nei centro – regionų kultūros plėtrai skiriama per maţai dėmesio (apie 40 proc.) Lietuvos gyventojai situaciją vertino blogiau, nors, palaikančių nuomonę, kad regionų kultūros plėtrai skiriama per maţai dėmesio atitiko kultūros centrų darbuotojų ir savivaldybės kultūros administratorių dalį, tačiau Lietuvos gyventojai ţenkliai maţesne dalimi sutiko, jog regionų kultūros plėtrai skiriamas nemaţas, bet vis dar nepakankamas dėmesys (25 proc.).“

SPORTAS. Dotnuvoje veikia Kėdainių rajono Dotnuvos sveikuolių klubas. Kitų sporto klubų Dotnuvos seniūnijoje nėra.

SVEIKATOS APSAUGA Pirminė ambulatorinė asmens sveikatos prieţiūra (toliau PAASP) – tai nespecializuotų kvalifikuotų asmens sveikatos prieţiūros paslaugų, teikiamų pagal šeimos gydytojo ir bendrosios praktikos slaugytojo bei bendruomenės slaugytojo medicinos normų reikalavimus ambulatorinėje asmens sveikatos prieţiūros įstaigoje kompleksas. Kėdainių rajono savivaldybėje, PAASP šeimos gydytojo etatiniam darbo krūviui aptarnaujamų gyventojų skaičius 1350 (ţiūr. Lentelę xx). Šis skaičius yra nustatytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu (Ţin.,2005, Nr. V-943 ,,Dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos prieţiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo bei pirminės ambulatorinės asmens sveikatos prieţiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo). Sveikatos prieţiūros ir gydymo paslaugas teikiančios įstaigos Dotnuvoje yra šios: VŠĮ

Dotnuvos ambulatorija (Vytauto g. 37, vyriausioji gydytoja - direktorė Ona Drejerienė); Tamro Komentaras [l7]: vaistinė, UAB fil. Nr.164 (Vytauto g. 45); G. Ţebrauskienės odontologijos kabinetas (Vytauto g. 23); . Ambulatorija taip pat veikia ir Akademijos miestelyje. Pagal esamus duomenis Kėdainių rajono savivaldybėje BPG aptarnauja daugiau gyventojų nei nustatyta normatyve. Gydytojai dirba didesniu nei 1 etato krūviu, dėl to blogėja darbo kokybė, pacientų aptarnavimo kokybė (3 lentelė).

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 3 lentelė. Kėdainių rajono savivaldybės pirminės sveikatos prieţiūros plėtros 2009-2011 m. programa Eil. Pirminės sveikatos BPG Prie PASPĮ PAASP Prie PASPĮ Nr. prieţiūros įstaiga aptarnaujamų prisirašiusiųjų gydytojų etatų prisirašiusiųjų (PASPĮ) gyventojų gyventojų skaičius/fizinių gyventojų skaičiaus skaičius asmenų skaičius normatyvas skaičius 1gydytojo etatui/1 gydyt.

1. VšĮ. Kėdainių PSPC 1350 36489 21,1/14 1327/2001 iš jų: 28008 (BPG) 2. VšĮ. Dotnuvos 1350 1575 1,5/1 1050/1575 ambulatorija

VšĮ Dotnuvos ambulatorijos pateiktais duomenimis, įstaiga teikia visas įprastas pirminės sveikatos prieţiūros ir akušerio paslaugas. Stacionariam gydymui pacientai nukreipiami į Kėdainių ligoninę. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Dotnuvos ambulatorijoje buvo uţsiregistravę 1575 gyventojai iš Dotnuvos miestelio ir aplinkinių kaimų (Šlapabeţė, Ąţuolaičiai, Volučiai, Urnieţiai, Aušra). Uţsiregistravusiųjų gyventojų skaičius daigiau kaip 14% viršija normatyvinį. Todėl, situacijai nesikeičiant, ambulatorijai skirtinas papildomas šeimos gydytojo etatas. Ambulatorija turi automobilį, išvykoms pas ligonius, tačiau ligonių perveţimui pasitelkiama Kėdainių GMP automobiliai, kurių atvykimo laikas į Dotnuvą yra apie 15 min. Ambulatorijos pastatas pilnai renovuotas 2005 m. todėl esamu metu inţinerinė jo būklė yra gera.

ŠVIETIMAS Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje visi švietimo sistemos pokyčiai vyksta, prisilaikant Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodţio 16 d. sprendimu Nr. TS-482 patvirtinto Kėdainių rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2006-2012 m. bendrojo plano. Dotnuvoje veikia Dotnuvos pagrindinė mokykla (Vilties g. 21, direktorius R.Urbonavičius). 2009/10 m.m. Dotnuvos pagrindinėje mokykloje dirba 22 pedagogai: 21 turi aukštąjį, 1 aukštesnįjį išsilavinimą (muzikos pedagogė). Daugumai pedagogų suteikta vyresniojo mokytojo kvalifikacinė kategorija, tačiau metodininko kvalifikacinę kategorija turi tik vienas asmuo (matematikos, informacinių technologijų, ekonomikos mokytoja–metodininkė). Mokykloje mokiniams, jų tėvams, mokytojams konsultacijas ir paslaugas teikia socialinė pedagogė, specialioji pedagogė – logopedė, visuomenės sveikatos prieţiūros specialistė. Mokykloje vykdoma aktyvi popamokinė ugdomoji veikla, ţiūr. 4 lentelę. Nors būrelių skaičius sumaţėjo nuo 18 iki 15, tačiau mokyklos būreliai pasiţymi gana didele ţanrų įvairove. Atskirai veikia būreliai 1-4 ir 5-10 klasių mokiniams.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 4 lentelė. Dotnuvos pagrindinėje mokykloje veikiantys popamokinio ugdymo būreliai VALANDŲ EIL. VADOVO VARDAS, BŪRELIO PAVADINIMAS SKAIČIUS NR. PAVARDĖ 1–4 kl. 5–10 kl. 1 Rimantas Urbonavičius Judrieji ţaidimai 1 2 Graţina Vasiliauskienė Maţieji dainorėliai 2 3 Nijolė Mykolaitienė Sukim, sukim galveles 2 4 Rolana Petronienė Saviraiškos ugdymo 1 5 Rolana Petronienė Antras ţingsnis 1 6 Rimantas Urbonavičius Kvadrato būrelis 2 7 Aldona Šimkevičienė Jaunųjų informatikų 5–8 kl. 1 8 Aldona Šimkevičienė Jaunųjų informatikų 9-10 kl. 1 9 Indrė Giedraitienė Dramos „Kaukė“ 3 10 Dalia Bruţienė Liaudies amatai 1 11 Rimantas Urbonavičius Krepšinio būrelis 1 12 Nijolė Bajorūnienė Jaunųjų talenčiukų 1 13 Nijolė Bajoriūnienė Folkloro būrelis 2 14 Nijolė Bajoriūnienė Saviraiškos „Vaivorykštė“ 2 Komentaras [l8]: Viso: 7 14 * Šaltinis: Kėdainių rajono savivaldybės Dotnuvos pagrindinės mokyklos viešo skelbimo tvarkos 2009–2010 mokslo metų aprašas.

Baigusieji pagrindinę mokyklą dalis moksleivių tęsia mokymąsi Akademijos gimnazijoje (Jaunimo g. 2, dir. Liudas Tauginas). Dotnuvos gyventojų preišmokyklinio ugdymo poreikius dalinai tenkina Akademijos mokykla-darţelis "Kaštonas” (J. Kriščiūno g. 5).

4.3. EKONOMINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS

VERSLAS IR INVESTICIJOS Remiantis Agrarinės ekonomikos instituto atliktų tyrimų duomenimis, rajono, kaip gyvenamosios vietos, patrauklumą galima vertinti pagal vidinės migracijos rodiklį. Remiantis tokia prielaida, didelis judėjimas rodo, kad tam tikrose vietovėse susiklostė patraukli arba nepatraukli situacija. Pagal gyventojų skaičių savivaldybes galima vertinti kiekybine prasme, o verslo gyvybingumas rodo kokybinį potencialą. Gyvybingomis būtų galima vadinti tas savivaldybes, kuriose ūkio subjektų skaičius 2006 – 2008 m. padaugėjo bent 5 %, maţiau gyvybingomis – kuriose šis skaičius svyravo nuo 5 iki -5%, ir negyvybingomis – kur ūkio subjektų skaičius sumaţėjo daugiau nei 5%. Agrarinės ekonomikos instituto atliktų tyrimų, kuriuose buvo akcentuotas subjektyvus patrauklumo gyventi įvairiuose šalies regionuose vertinimas. Tyrimo duomenimis, kaimo vietovėse jau bent ketvertą pastarųjų metų dominuoja ne ţemės ūkis, o paslaugų sektorius. Šiuo metu šalyje

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 kas ketvirtas ţmogus uţsiima ţemės ūkio veikla, beveik pusė dirba paslaugų (plačiąja prasme) sektoriuje, o likusieji statybose ir pramonėje. Pagrindinės Dotnuvos miestelyje veikiančios įmonės yra: ŢŪB “Dotnuvos agroservisas”

(Tilto g. 2B, vadovas G. Čepas); Prekybos centras, Sibena, UAB (Vytauto g. 72). Komentaras [l9]:

2009 metais gili ekonominė krizė neaplenkė Kėdainių rajono įmonių. Įmonės buvo likviduojamos dėl daugelio prieţasčių, bet 2009 metais pagrindinė prieţastis buvo ţymiai sumaţėjusi prekių ir paslaugų paklausa, ypač vėluojantys atsiskaitymai, apyvartinių lėšų trūkumas ir kt. Valstybės įmonės Registrų centro pateiktais duomenimis, Kėdainių rajone 2009 m. gruodţio 31 d. buvo 270 likviduojamų ir bankrutuojančių įmonių. Daugiausia likviduojamos įmonės statusą turėjo individualios įmonės – 190, uţdarosios akcinės bendrovės – 44, kitos – 23. Bankrutuojančių įmonių buvo 13, iš jų 12 uţdarųjų akcinių bendrovių. Ataskaitinio laikotarpio metu silpnai plėtojosi paslaugų teikimo sektorius rajono kaimo vietovėse ir didelių pasikeitimų artimiausiais metais nenumatoma, kadangi didelis nedarbas, maţa perkamoji galia, dauguma šeimų kaime gyvena iš pajamų, gaunamų iš ţemės, daug socialiai remtinų šeimų. Kėdainių rajono savivaldybė yra numačiusi įvairių lengvatų iš savivaldybės Smulkiojo verslo rėmimo fondo smulkiesiems verslininkams, kurie savo veiklą vykdo Kėdainių r. teritorijoje ir jų įmonės yra įregistruotos Kėdainių r. įmonių registre. Savivaldybės smulkiojo verslo rėmimo fondo parama gali pasinaudoti smulkiojo verslo subjektai – labai maţos ir maţos įmonės, atitinkančios Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, ar verslininkai, atitinkantieji Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 4 straipsnio nuostatas - įregistruotiems ir savo veiklą vykdantiems Kėdainių rajono savivaldybėje. Parama neteikiama tiems verslo subjektams, kurie verčiasi didmenine ir maţmenine prekyba, finansinio tarpininkavimo, teisinės veiklos, azartinių lošimų ir organizavimo veikla bei kt. Dotnuvos miestelis patenka į Kėdainių VIC veiklos zoną. Šio centro veikla ir teikiamos paslaugos labiausiai orientuotos į pradedančius verslą, todėl išskirtinos trys pagrindinės Centro veiklos kryptys: 1. buhalterinės apskaitos tvarkymas verslo subjektams; 2. informacija ir konsultacijos verslininkams; 3. verslo partnerių paieška Lietuvoje ir uţsienyje. Centras rengia mokymus ir seminarus, kurių temos yra įmonių ir finansų valdymas, darbo teisė, finansinių šaltinių paieška ir t.t.

Tiesioginės uţsienio investicijos yra vienas iš pagrindinių visos Lietuvos ūkio renovacijos veiksnių įgalinančių diegti naujas modernias technologijas ir didinti šalies konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Jos taip pat labai efektyvios, skatinant gamybos augimą, eksportą, keliant

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 prekių ir paslaugų kokybę, kuriant naujas darbo vietas ir padedant įmonėms sėkmingiau konkuruoti laisvosios rinkos sąlygomis. 2010 m. sausio 1 d. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės duomenimis, tiesioginės uţsienio investicijos buvo 788,3 mln. Lt, o vienam Kėdainių rajono savivaldybės gyventojui buvo 12 740 Lt, t. y. daugiau kaip 2,2 didesnis uţ Kauno regiono tiesioginių investicijų tenkantį vienam gyventojui vidurkį, kuris siekė 5 737 Lt.

Funkciniais, socialiniais – ekonominiais ir kultūriniais ryšiais Dotnuva yra glaudţiai susijusi su Akademijos miesteliu, kuris yra uţ 3,59 km (kelionės trukmė 5 min.) šiaurės vakarų kryptimi prie to paties kelio Kėdainiai – Baisogala – Šiauliai. Dotnuva ir Akademija yra savotiškas natūraliai susiformavęs minidipolis, todėl abu miesteliai yra traktuotini kaip vienas kito funkcinių interesų, skatinančių konkurencingumą ir bendradarbiavimą, zona. Remiantis tokia nuostata, galima daryti išvadą, kad šių seniūnijų teritorijų bendruosius planus buvo tikslinga rengti kartu.

BŪSTAS Gyvenamojo būsto kokybė ir patrauklumas ţenkliai priklauso nuo komunalinių patogumų ir paslaugų lygio. Dalis Dotnuvos miestelio namų yra centralizuotai aprūpinti geriamuoju vandeniu, prijungti prie nuotekų pašalinimo sistemos (305 abonentai) arba turi vietinius valymo įrenginius, tačiau ne maţa dalis gyventojų maisto gaminimui naudoja šachtinių šulinių vandenį. Būstai elektrifikuoti (praktiškai 100%). Kadangi dujotiekio sistemos Dotnuvoje nėra, būsto šildymui daţniausiai naudojamas įvairus kietas kuras, o valgio gaminimui kietas kuras arba suskystintos dujos, atsigabenamos balionuose. Lietaus nuotekų sistema Dotnuvoje neįrengta. Dotnuvoje dominuoja gana tolygus sodybinio tipo uţstatymas, todėl pagal šį poţymį miestelio ervinis-planinis modelis yra labiau artimas kaimiškosios aplinkos modeliui. 2008 – 2010 metais Dotnuvos miestelyje išduoti 4 leidimai statyti naujus statinius (3 negyvenamiesiems statiniams ir 1 individualiojo gyvenamojo namo statybai), per tą patį laiką pastatyta 110 m2 gyvenamojo ploto. Šie duomenys rodo, kad ataskaitinio laikotarpio metu butų fondo plėtra vyko vangiai. Visi šie faktai rodo, kad gyvenamoji aplinka Dotnuvoje nepilnai atitinka šiuolaikinius higieninius reikalavimus.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 5. INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA

Inţinerinės infrastruktūros srityje, laikomasi dviejų pagrindinių nuostatų: modernizuoti ir gerinti esamus tinklus; plėtoti inţinerinių tinklų sistemas tolygiai ir lygiagrečiai urbanistinei plėtrai.

5.1. VANDENTIEKA IR NUOTEKOS

Dotnuva - miestelis Kėdainių rajone šalia kelio Kėdainiai – Šiauliai, prie Dotnuvėlės upės, yra nedidelis tvenkinys. Gyvena 775 gyventojai.

Vandens tiekimo sistema vandenį tiekia 81% gyventojų. Kita gyventojų dalis vandenį Komentaras [l10]: gauna iš šachtinių šulinių. Vanduo šuliniuose yra prastos kokybės. Centralizuoto vandentiekio vandenvietė yra miestelio ribose (suvartojama 61 880 m3/metus). Gamybinio vandentiekio nėra. Tiekiamas vanduo yra geleţingas. Prisijungusiųjų prie vandens tiekimo sistemos gyventojų sudaro

60%. Nuotekų sistema naudojasi 40% gyventojų (15.0 m3/p). Komentaras [l11]: Nesutampa su aukščiau nurodytais duomenimis Vandentiekio tinklai (ilgis ~2.2 km) įrengti maţdaug prieš 30 metų ir yra susidėvėję. Komentaras [l12]: Pracentas nesutampa su 5,4 skyriuje nurodytu

5 lentelė. Komunikacijų rodikliai

Vandentiekis

Suvartoja tūkst. Metai

Abonentai m3/metus našumas

tūkst.m3/met.

tūkst. m3/parą tūkst.

tūkst. m3/met. tūkst. tūkst. m3/metus tūkst.

vnt. nuotekos Lietaus Buitinės nuotekos Buitinės

m3/parą; valymas, Nuotekų Vandens gerinimas Vandens

m3/metus našumas, Vandenvietės Fe Siurblinė šalini 2009 625 15.0 13000 5 600 nėra 3.6 Komentaras [l13]: 18300 mas nėra

60 % gyventojų naudojasi vandentiekio sistema. Buitinių nuotekų tinklų ilgis - 2,0 km. 40 % gyventojų naudojasi buitinių nuotekų sistema.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 6 lentelė. Vidutiniai parduodamo vandens kiekiai ir esamos vandenvietės. Projektuojami Vidut. parduodami Eil.N Vandenvietės pajėgumai vandens kiekiai Kiti duomenys r. pavadinimas t.m3/metus t.m3/metus Dotnuvos 1 438.0 13.0 Gyv. skaičius -775 vandenvietė

Vartotojai 465 Komentaras [l14]: Nesutampa su aukščiau nurodytais duomenimis

Gręţinių skaičius- 3

Pakelto vandens kiekis 15 600 m3/metus Vandentiekio tinklų ilgis apie 2.2 km.

5.2. VANDUO ŽALIŲJŲ PLOTŲ LAISTYMUI

7 lentelė. Miestelio gatvių ir ţaliųjų plotų laistymui. Eil. Pavadinimas Laistymo norma Gyventojų Nr. 1 gyv. /parą skaičius m3/parą vnt.

2 Ţaliųjų plotų, aikščių gatvių laistymas 50 775 38,8 3 T. sk. Iš vandentiekio tinklų (50 %) - 19,5

5.3. VANDENS KIEKIAI PRIEŠGAISRINIAMS REIKALAMS

Pagal „Priešgaisrines apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos“ direktoriaus įsakymo (NR. 1-168 ) 2009.05.22. lentelę 1 Dotnuvos miestelyje vienu metu kilusių gaisrų skaičius būtų: 8 lentelė. Eil. Pavadinimas Gaisrų Debitas l/sek Gaisro Vandens kiekis m3 Nr. skaičius Vienam Bendras trukmė val. vnt. gaisrui 1 Išorės gaisrų 1 10 10 3 10,8 gesinimas

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 5.4. BUITINĖS NUOTEKOS

Dotnuvos miestelyje veikia centralizuota mišrioji buitinių nuotekų sistema biologinio valymo įrenginiai, kurių būklė patenkinama. Nuotekų tinklų ilgis apie 2.2 km. Išvalytų ir perpumpuotų nuotekų kiekiai, gyventojų, besinaudojančių vandentiekio-nuotekų sistema, skaičius

9 lentelė. Perpumpuotų nuotėkų kiekiai. Gyventojų skaičius Gyventojų skaičius procentais Nuotekų kiekis tūkst. m3/metus vanduo nuotekos vanduo nuotekos Nuotekų kiekis 625 305 60 35 18300 5600 Komentaras [l15]: Nsutampa su 5,1 skyriumi Buitinių nuotekų sistema naudojasi 305 abonentai. Netvarkytos nuotekos individualiai šalinamos gyvenamojoje aplinkoje, surenkamos duobėse bei kitais būdais. UAB „Kėdainių vandenys“ teikia nuotekų surinkimo bei išvalymo paslaugas iš išsėmimo duobių. Veikia nuolatinio veikimo biologiniai valymo įrenginiai be azoto ir fosforo šalinimo (50.0 m3/p). Išvalymas pagal BDS7-99%, pagal SM-95%. Perteklinis dumblas veţamas į Kėdainių nuotekų valyklos įrenginius, po to sandėliuojamas dumblo aikštelėse. Nuotekų dumblo sausinimo ir saugojimo aikštelės yra su apatiniu drenaţu ir su paviršinio vandens nuleidimu. Nuotekų surinkimas 7.0 m3/p. Tarša pagal bendrąjį azotą (N) -0.5kg/p, pagal fosforą (P) – 0.1 kg/p. Atitekančių nuotekų apkrova N.V.J. Yra biologiniai valymo įrenginiai. Išvalytas vanduo išleidţiamas į Dotnuvėlės upę.

5.5. LIETAUS NUOTEKOS

Lietaus nuotekos nuo kietųjų dangų ir ţaliųjų plotų surenkamos ir be valymo išleidţiamos į atskirus vandens telkinius.

5.6. ŠILUMOS TIEKIMAS

Dotnuvos miestelyje eksploatuojama viena katilinė, kuras – malkos ir anglys. Komentaras [l16]: Kas vartotojai?

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 5.7. ELEKTROS TIEKIMAS

Dotnuvos miestelio elektros perdavimo ir skirstymo sistema yra dalis Lietuvos energetinės sistemos, susidedanti iš aukštos įtampos perdavimo tinklo ir elektros skirstymo vartotojams bei ţemesnės įtampos skirstomojo tinklo.

10 lentelė. Pagrindinės elektros trasų techninės charakteristikos Dotnuvos miestelio ribose Pavadinimas Vienetai Dotnuvos miestelis 35 kV transformatorių pastotės vnt 1 35 kV oro linijos km. ~ 3,0 6-10 kV transformatorinės vnt. 6-10 kV oro linijos, 6-10 kV kabelinės linijos km. ~10 0.4 kV oro linijos, 0.4 kV kabelinės linijos

5.8. ATLIEKŲ TVARKYMAS

Dotnuvos miestelio seniūnijos vaidmuo, plėtojant atliekų tvarkymo sistemą yra apibrėţtos Kėdainių rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse bei Lietuvos respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose atliekų tvarkymą. Nepavojingos atliekos iš Dotnuvos miestelio veţamos į Kėdainių Zabieliškio regiono nepavojingų atliekų sąvartyną. Į jį atliekos veţamos iš viso Kėdainių regiono. Uţdarius visus aplinkosaugos reikalavimų neatitinkančius sąvartynus, tai vienintelis regione veikiantis nepavojingų atliekų sąvartynas. Sąvartyne šalinamos tik nepavojingos atliekos: mišrios komunalinės atliekos (likusios po rūšiavimo, perdirbti ar kitaip naudoti netinkamos buitinės atliekos) bei kitos atliekos, kurios nepriskiriamos pavojingoms atliekoms. Individualių namų Dotnuvos bendrojo naudojimo konteineriai išveţami kartą per savaitę. Susikaupusias stambiagabarites atliekas gyventojai gali nemokamai gabenti į Kėdainių mieste J. Basanavičiaus gatvės gale įrengtą atliekų priėmimo punktą. Aikštelė pastatyta įgyvendinant projektą „Kauno regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, finansuojamą Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos lėšomis. Į Kėdainių atliekų priėmimo aikštelę gyventojai gali atveţti: medienos atliekas, skaidrų ir spalvotą stiklą, popierių; plastiką, buitinius prietaisus (šaldytuvus, televizorius, virykles, ţaislus, elektros prietaisus ir kitus įrenginius), metalą, padangas, pavojingas buitines atliekas (liuminescencines lempas, akumuliatorius ir galvaninius elementus, senus tepalus, transporto priemonių oro ir tepalo filtrus bei kitas pavojingas buityje susidarančias atliekas); buityje susidariusias statybines atliekas. Biologiškai suyrančias atliekas (smulkias šakas, lapus, nupjautą ţolę) - gyventojai gali veţti į aikštelę Zabieliškio sąvartyne.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 6. SUSISIEKIMO SISTEMA 6.1. AUTOMOBILIŲ KELIAI IR GATVĖS

Lietuvos Respublikos kelių įstatymas (Ţin., 1995, Nr. 44-1076; 1997, Nr. 96-2424) numato, kad šalies keliai, atsiţvelgiant į jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Valstybinės reikšmės keliai dar skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius. Vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į viešuosius kelius bei vidaus kelius. Keliai ar jų ruoţai, esantys miesto (miestelio) ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje ir paprastai turintys pavadinimus yra gatvės. Kraţių miestelio bendrajame plane gatvėms priskirtos kategorijos pagal jų funkcinę paskirtį, taip, kaip tą apibrėţia STR 2.06.01:1999 Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos. Dotnuvos miestelis ir likusi planuojamos teritorijos dalis yra pasiekiami krašto keliu nr.144 Jonava-Kėdainiai-Šeduva bei rajoninės ir vietinės reikšmės keliais. Svarbiausiais miestelio tiek išoriniam, tiek vidiniam susisiekimui yra krašto reikšmės kelias nr. 144. Kelias jungia Dotnuvos miestelį su rajono centru Kėdainiais bei su artimiausiu magistralinės reikšmės keliu nr. A8 Panevėţys – Aristava – Sitkūnai (tarptautinis kelio nr. E67). Pastarasis priklauso vienam iš svarbiausių Lietuvos respublikos teritoriją kertančių automobilių transporto koridorių Varšuva – Kaunas – Ryga – Talinas – Helsinkis, dar vadinamam Via Baltica. Šiaurės rytų kryptimi keliu nr. 144 pasiekiamos Akademija, Baisiogala, Šeduva bei magistralinės reikšmės kelias nr. A9 Panevėţys – Šiauliai. Visame savo ilgyje kelias nr. 144 turi asfaltbetonio dangą. Svarbiausios planuojamoje teritorijoje esančios gatvės yra valstybinės reikšmės kelių tęsiniai uţstatytose teritorijose. Miestelio ribose kelias nr. 144 sutampa su pagrindine Vytauto gatve, kuri formuoja miestelio gatvių tinklo ašį. Šiaurės vakarų kryptimi Vytauto gatvė pereina į Tilto gatvę, kuri yra retai uţstatyta kelio nr. 144 dalis, jungianti Dotnuvos miestelį su uţ 4 km esančiu Akademijos miesteliu.

11 lentelė. Valstybinės reikšmės keliai Dotnuvos miestelyje ir jo prieigose Kelio Kelio Kelio pavadinimas Sutampa su gatvėmis reikšmė Nr. Krašto 144 Jonava – Kėdainiai – Šeduva Vytauto g., Tilto g. Rajoninė 2018 Dotnuva – Ąţuolaičiai – Palainiškiai Vilties g., Ąţuolaičių g. Rajoninė 2022 Dotnuva – Valučiai Volučių g.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 Rajoninės reikšmės keliai nr. 2018 ir nr. 2022 rajone yra maţos svarbos, tačiau miestelio ribose jie yra asfaltuoti ir formuoja svarbias gatves – Vilties, Ąţuolaičių bei Volučių. Uţ miestelio ribų keliuose įrengta ţvyro danga. Didesnė dalis kitų miestelio gatvių, kurios priskiriamos vietinės reikšmės keliams, uţstatytose teritorijose taip pat yra asfaltuotos. Vietinės reikšmės keliuose, kurie neina per uţstatytas teritorijas ir nėra priskirtini gatvėms, vyrauja ţvyro arba grunto dangos.

12 lentelė. Eismo intensyvumas valstybinės reikšmės keliuose Dotnuvos prieigose (2009 m. lygis) Eismo intensyvumas, Kelio Kelio ruoţas, km Vieta, Kelio pavadinimas aut./p. Nr. km nuo iki Bendras Krovininis Jonava–Kėdainiai–Šeduva (Kėdainių 32,00 42,54 35,94 4857 634 144 kryptis) Jonava–Kėdainiai–Šeduva 42,54 49,79 45,98 4635 679 144 (Akademijos, Baisiogalos kryptis) 2018 Dotnuva–Ąţuolaičiai–Palainiškiai 0,00 3,60 1,00 322 18 2022 Dotnuva–Valučiai 0,00 4,16 0,10 289 12 *Šaltinis: Lietuvos Automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

Apie kelių ir gatvių svarbą byloja eisimo intensyvumas juose. Eismo intensyvumo matavimus valstybinės reikšmės keliuose vykdo uţ tų kelių atkūrimą, prieţiūrą bei plėtrą atsakinga Lietuvos Automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Kol kas paskutiniai duomenys, kuriais galime remtis, yra 2009 metų (duomenys uţ 2010 metus šiuo metu dar yra apdorojami). Kaip jau minėta, intensyviausias automobilių eismas bei kasdienis gyventojų judėjimas vyksta keliu nr. 144. 2009 metais jis siekė 4857 automobilių per parą Kėdainių kryptimi ir 4635 auto. per parą Akademijos, Baisiogalos kryptimis. Maţas intensyvumo skirtumas tarp krypčių bei intensyvus sunkių transporto priemonių eismas (apie 15 proc.) byloja apie didelį tranzitą. Rajoninės reikšmės keliuose nr. 2018 ir nr. 2022 Dotnuvos miestelio prieigose eismo intensyvumas yra kur kas maţesnis – atitinkamai 322 ir 289 automobiliai per parą. Dėl makroekonominių veiksnių nuo 2008 metų stebimas gyventojų judrumo ir automobilių skaičiaus keliuose sumaţėjimas. 2009 metais maţėjimo tendencijos išliko, nors buvo jau ne tokios pastebimos.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011

8 pav. Eismo intensyvumo dinamika kelyje Kėdainiai – Dotnuva (nr. 144) *Šaltinis: Lietuvos Automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

6.2. AUTOMOBILIZACIJA

Duomenų apie automobilizaciją Dotnuvos miestelyje nėra. Įvertinant bendrą demografinę- socialinę situaciją galima teigti, kad per pastaruosius keletą metų automobilizacijos Dotnuvoje tendencijas atspindi statistiniai duomenys Kėdainių rajone. Automobilizacijos lygis Kėdainių rajone šiek tiek atsilieka tiek nuo Kauno apskrities, tiek nuo bendro šalies automobilizacijos lygio. Per 2005-2010 metų laikotarpį automobilizacijos augimo tempai buvo artimi Kauno regiono ir visos šalies vidurkiui – tūkstančiui gyventojų tenkantis individualių automobilių skaičius per metus padidėdavo vidutiniškai po 4 proc., todėl santykinis atsilikimas išlieka beveik nepakitęs.

13 lentelė. Automobilizacijos lygis (individualių automobilių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų) šalyje, Kėdainių rajono savivaldybėje ir kitose savivaldybėse 2005-2010 metais 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.* Lietuvos Respublika 395 433 429 453 468 474 Kauno apskritis 405 443 442 467 482 488 Birštono sav. 403 447 447 475 480 483 Jonavos r. sav. 355 394 407 438 454 456 Kaišiadorių r. sav. 365 408 424 463 487 489

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.* Kauno m. sav. 417 450 446 467 479 488 Kauno r. sav. 441 491 487 513 527 526 Kėdainių r. sav. 384 424 416 439 459 465 Prienų r. sav. 406 450 446 479 499 507 Raseinių r. sav. 354 393 404 441 462 466 *Šaltinis: Lietuvos Statistikos departamentas Pastaba: * - šie duomenys dar gali būti tikslinami

6.3. AVARINGUMAS

Įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuose būtų suţeistų ar net ţuvusių, Dotnuvos miestelyje įvyksta ypatingai retai. Vyrauja techniniai eismo įvykiai, kurių per metus visame miestelyje įvyksta apie 5-10. Avaringumo poţiūriu pavojingiausia planuojamoje teritorijoje yra Vytauto gatvė, kuri yra krašto reikšmės kelio Jonava–Kėdainiai–Šeduva dalis. Joje vyksta intensyviausias automobilių eismas, daug tranzitu per miestelį vaţiuojančių automobilių, daug konfliktinių vietų, kur tranzitinis automobilių srautas kertasi su vietiniais automobilių ir pėsčiųjų srautais (sankryţų ir perėjų). Situaciją gerina tai, kad vietiniai automobilių srautai nėra intensyvūs, o abipus Vytauto gatvės įrengti pėsčiųjų takai. Kitos avaringesnės miestelio gatvės yra bendras sankryţas su Vytauto gatve turinčios Vilties bei Kranto gatvės.

6.4. AUTOMOBILIŲ PARKAVIMAS IR PĖSČIŲJŲ – DVIRAČIŲ TAKAI

Miestelyje dominuoja uţstatymas maţaaukščiais gyvenamaisiais namais, todėl automobilių parkavimo aikštelių poreikis yra maţas. Be to, nors visas gatvės turi tik po dvi eismo juostas, automobilių srautai jose yra maţi (išskyrus Vytauto g., kurioje automobilių statymas yra ribojamas kelio ţenklais), todėl automobilių parkavimas nekelia didelių trukdţių eismui. Didesnės parkavimo vietos yra Vytauto gatvėje ir Vilties gatvėje priešais Dotnuvos miestelio seniūniją. Šaligatviai bei pėsčiųjų takai įrengti tik Vytauto gatvėje. Kitose svarbesnėse gatvėse šaligatviai įrengti ne visame ilgyje, epizodiškai, daugiausiai arčiau miestelio centro. Išasfaltuotų ir kelio ţenklais paţymėtų dviračių takų planuojamoje teritorijoje nėra.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011 6.5. VISUOMENINIS TRANSPORTAS

Susisiekimas tarp Dotnuvos ir kitų miestų pagrinde vyksta per uţ 11 km esantį rajono centrą Kėdainius arba pravaţiuojančiais visuomeniniais autobusais. Per dieną į Kėdainius (ir atgal) vyksta apie 13 Kėdainių priemiestinių autobusų, kuriais keleivių veţimą vykdo UAB “Kėdbusas”. Miesto vidaus viešojo transporto maršrutų nėra.

6.6. GELEŽINKELIAI

Planuojama teritorija šiaurės rytuose ribojasi su geleţinkelio linija Jonava – Radviliškis. Ši linija Lietuvos teritorijoje sutampa su transeuropiniu geleţinkelių transporto koridoriumi I Varšuva- Kaunas-Ryga-Talinas-Helsinkis. Dotnuvos geleţinkelio stotis yra uţ 4 km nuo Dotnuvos miestelio esančiame Akademijos miestelyje ir į planuojamą teritoriją nepatenka. Stotis yra respublikinės reikšmės. Tarptautiniai traukiniai stotyje nestoja – tik respublikiniai keleiviniai. Krovos darbai nevykdomi.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ KAUNAS 2011