VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS TRANSPORTO INŽINERIJOS FAKULTETAS TRANSPORTO VADYBOS KATEDRA

UAB “ANYKŠČIŲ AUTOBUSŲ PARKAS” VEIKLOS ANALIZĖ

ACTIVITY ANALYSIS OF JOINT STOCK COMPANY “ANYKŠČIŲ

AUTOBUSŲ PARKAS”

Baigiamasis bakalauro darbas

Transporto inžinerinės ekonomikos ir vadybos studijų programa

Transporto ekonomikos specializacija

Vadybos ir verslo administravimo studijų kryptis

Vadovas: doc. dr. J. Butkevičius

Vilnius, 2004

2

3

Vilniaus Gedimino technikos universitetas ISBN ISSN Transporto inžinerijos fakultetas Egz. sk. 2 Transporto vadybos katedra Data 2004 06 07

Bakalauro baigiamasis darbas UAB “Anykščių autobusų parkas” veiklos analizė Autorius:

Kalba X lietuvių

užsienio

Anotacija Šio baigiamojo darbo tikslas – išnagrinėti UAB “Anykščių autobusų parkas” veiklą. Analitinėje dalyje pateikiama Anykščių rajono keleivinio transporto sistema, jos problemos. Išanalizuotas UAB “Anykščių autobusų parkas” darbo efektyvumas. Nagrinėjama ūkinė, ekonominė, finansinė bei organizacinė veikla. Išnagrinėta transporto parko būklė. Išanalizuoti maršrutai ir jų apkrovimas. Projektinėje dalyje aptariamos Anykščių rajono viešojo keleivinio transporto tolesnės perspektyvos. Aptarta kompensavimo bei dotavimo problema, pateikti pasiūlymai jos pašalinimui. Pateikti būdai maršrutinei sistemai tobulinti. Pasiūlytos transporto parko atnaujinimo galimybės. Šie duomenys užtvirtina įmonės stabilumą bei suteikia pasitikėjimą jos veikla.

Reikšminiai žodžiai: pajamos, išlaidos, rida, finansai, maršrutai, rentabilumas, tarifai.

4

Vilnius Gedimino Technical University ISBN ISSN Transport engineering faculty No of copies 2 Transport management department Date 2004 06 07

Final paper of bachelor studies Activity analysis of closed joint stock Company “Anykščių autobusų parkas” Edmundas Viciulis

Language x Lithuanian

foreign

Summary The object of the thesis – to analyze the activity of closed joint stock company “Anykščių autobusų parkas”. Shortly review of transport system of Anykščiai district, its problems is presented in the analysis part. Analyzed the work efficacy of closed joint stock Company “Anykščių autobusų parkas”, also analyzed its economical, financial and organizational activity. Investigated condition of transport fleet, analyzed routes and their loading. In the projected part further development of transport system of Anyksciai district is presented. Touched upon a problem of compensation/subsidies, presented the suggestions for its elimination. Presented ways of routing system improvement. Suggested renewal of transport fleet possibilities. These data increases company’s stability and heartens its activity.

Basic words Income, expense, finance, route, profitability, rate.

5 Turinys

Įvadas …………………………………………………………………………………………..8 I ANALITINĖ DALIS 1. Anykščių miesto ir rajono visuomeninio transporto padėties analizė……………………………..10 2. UAB”Autovelda” veiklos apžvalga……………………………………………………………...11 3. UAB”Autovelda” transporto priemonių parko būklės analizė……………………………………12 4. Įmonės finansinės būklės analizė………………………………………………………………..16 5. Maršrutų analizė……………………………………………………………………………19 5.1 Priemiestinių maršrutų analizė………………………………………………………..19 5.2 Užsakomųjų reisų analizė……………………………………………………………..23 5.3 Tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutų analizė……………………………..…24 6. UAB”Autovelda” sąnaudų analizė…………………………………………………………26 7. Savikainos analizė…………………………………………………………………………..27 8. Tarifų analizė……………………………………………………………………………….29 9. Kompensacijos ir dotacijos problematika…………………………………………………..30 9.1 Vietinių (miesto ir priemiesčio) keleivių vežimų kompensavimas……………………33 10. Įmonės personalo struktūros analizė………………………………………………………37 II PROJEKTINĖ DALIS 11. Pasiūlymai…………………………………………………………………………………43 11.1 Prioriteto suteikimas viešajam transportui prieš individualius automobilius………..43 11.2 Viešojo transporto darbo planavimas ir organizavimas……………………………...44 11.3 Keleivinio kelių transporto organizavimas mieste ir priemiestyje…………………..44 11.4 Vienodų konkurencijos sąlygų vežėjams užtikrinimas………………………………49 11.5 Dotacijų poreikio vietinio susisiekimo (priemiesčio) maršrutams skaičiuotė ir pasiūlymai nuostoliams mažinti……………………………………………………..52 11.6 Pasiūlymai priemiesčio maršrutų tinklo tobulinimui………………………………..53 11.7 Transporto priemonių atnaujinimas………………………………………………….55 11.8 Pasiūlymai įmonės veiklos sąnaudų mažinimui……………………………………..55 11.9 Pasiūlymai keleivių informacinės sistemos tobulinimui…………………………….56 12. Išvados ir pasiūlymai……………………………………………………………………..57 13. Literatūros sąrašas………………………………………………………………………..61 14. Priedų sąrašas……………………………………………………………………………..62

6 Lentelių sąrašas

ANALITINĖ DALIS 1. Autobusų skaičius dinamika 2000-2003 m………………………………………….13 2. Autobusų apkrovimas……………………………………………………………14 3. Autobusų rida nuo eksploatacijos pradžios 2002.01.01…………………………….15 4. UAB”Autovelda” balansas 2001 – 2003 finansiniams metams (Lt.)………………16 5. Įmonės pelno-nuostolio ataskaita 2001 – 2003 m. (Lt.)……………………………17 6. UAB”Autovelda” skolos, tūkst.Lt…………………………………………………18 7. Priemiesčio maršrutų eksploataciniai rodikliai……………………………………..19 8. UAB “Autovelda” priemiestinių maršrutų rentabilumas………………………..22 9. Tolimojo susisiekimo maršrutų eksploataciniai rodikliai………………………….24 10. UAB “Autovelda” Tolimojo susisiekimo maršrutų rentabilumas………………25 11. UAB “Autovelda” išlaidos (tūkst. Lt.)……………………………………………...26 12. Priemiesčio maršrutų 1 keleivio km kainos paskaičiavimas……………………30 13. UAB “Autovelda” darbuotojų kaita 2001.01.01 - 2003.01.01………………...38 14. 2004m. Įmonės organizacinė valdymo struktūra………………………………..40 PROJEKTINĖ DALIS 15. Dotacijų poreikio skaičiuotė……………………………………………………….52

7 Paveikslų sąrašas

ANALITINĖ DALIS 1 pav. UAB”Autovelda” autobusų parko struktūra pagal autobusų amžių………………………14 2 Pav. Įmonės apyvartinio kapitalo dinamika 2001 – 2003 m. (Lt.)……………………………..17 3 pav. UAB”Autovelda” pajamų struktūra…………………………………………………………18 4 pav. UAB”Autovelda” priemiesčio maršrutų duomenų dinamika 2001 – 2003 m…………….20 5 pav. Priemiesčio maršrutų keleivių apyvartos pasiskirstymas per 2001-2003 m. laikotarpį………..20 6 pav. Priemistinių maršrutų keleivių skaičiaus dinamika 2001 – 2003 m……………………….21 7 pav. priemiesčio maršrutų rentabilumas 1 km ridos……………………………………………22 8 pav. Lietuvoje kompanijų vežančių užsakomaisiais maršrutais dinamika 2001 – 2003 m…….24 9 pav. tolimojo susisiekimo maršrutų rentabilumas 1 km ridos…………………………………..25 10 pav. Išlaidos 1 km ridos 2002 – 2003 m. laikotarpiui…………………………………………27 11 pav. UAB”Autovelda” 1 km savikainos dinamika 2000 – 2003 m. (Lt/km)………………….28 12 pav. Priemiesčio maršrutų savikainos dinamika (Lt)………………………………………….28 13 pav. UAB”Autovelda” darbuotojų skaičiaus dinamika…………………………………………39

8 Įvadas

LR transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimas numato šias pagrindines transporto rūšis: geležinkelio, kelių, jūrų, vidaus vandenų ir oro transportas. Kaip vieną atskirą vežimo rūšį būtų galima išskirti miesto ir priemiestinį transportą. Taigi keleivių vežimai yra ypač svarbi kiekvienos šalies ūkio šaka, užtikrinanti tiek šalies, tiek jos regionų, miestų, gyvenviečių funkcionavimą, taip pat tarptautinius gyventojų ryšius. Transportas - ūkio šaka, apimanti krovinių ir keleivių gabenimą įvairiomis transporto priemonėmis. Transportui tenka svarbus vaidmuo kuriant materialines vertybes, racionaliai išdėstant Respublikos teritorijoje gamybines jėgas, įsisavinant gamtos turtus, tenkinant gyventojų susisiekimo poreikius, keliant žmonių materialinio ir kultūrinio gyvenimo lygį stiprinant gamybą. Transportas būtinas atliekant vežimus tarp įmonių, rajonų, šalių. Lietuvos Respublikos Vyriausybė transporto sistemos vystymą laiko prioritetiniu, daug laiko, pastangų bei milžiniškų investicijų reikalaujančiu dalyku. Transportas formuoja mūsų gyvenimo būdą. Transporto ekonomika apima ekonominių dėsnių pasireiškimą transporte, transporto vaidmenį šalies ūkyje, jo ryšius su kitomis materialinės gamybos šakomis, transporto valdymo, planavimo, transporto priemonių, darbo jėgos ekonomiškai tikslingo panaudojimo, naujos technikos įdiegimo, investicijų panaudojimo, kainodaros ir tarifų klausimus. Tokie veiksniai kaip triukšmas, oro teršimas, didelis avarijų ir nelaimingų atsitikimų skaičius, sąlygoja bendrą transporto blogėjimą. Lietuvos transporto kompleksą sudaro automobilių, geležinkelių, vandens ir oro transportas - tai bendra Respublikos transporto sistema. Įvairios transporto rūšys Respublikos mastu bei požiūriu ne konkuruoja, o papildo viena kitą, padeda spręsti bendrą uždavinį - kuo geriau patenkinti ūkio ir gyventojų poreikius. Pagal nuosavybės teisę transportas yra arba gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybių institucijoms, Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims. Pagal atliekamų darbų pobūdį transportas skirstomas į keleivinį ir krovininį. Bet kuri transporto rūšis gali duoti pelną tik tada, kai ji atlieka savo darbą, kuriam ji yra skirta, tai yra veža krovinius arba keleivius. Visais kitais atvejais turimos tik išlaidos. Vežimų vykdymas yra labai svarbus, todėl jį galima pavadinti pirmuoju sėkmingo transporto darbo principu. Profesionalus transporto įmonės savininkas išleisdamas šį principą iš akiračio artėja prie finansinės krizės. Panagrinėsiu autotransporto įmonės UAB”Anykščių autobusų parkas”, kuri vėliau tapo UAB”Autovelda”veiklą. Pagrindinė šios įmonės veikla - nustatytais maršrutais ir pagal tvarkaraštį vežti keleivius miesto, priemiesčio, ir tarpmiesčio linijose. Šiame darbe pateikta analizė sukoncentruota būtent į šios veiklos

9 analize, bei pateikti pasiūlymai įmonės darbui tobulinti. Išnagrinėti UAB “Autovelda” keleivių pervežimo visais maršrutais ekonominiai, eksploataciniai rodikliai, nuostolingumą sąlygojusios priežastys. Darbe pateikiama Anykščių rajono keleivinio transporto sistema, jos problemos. Išanalizuotas UAB "Autovelda" darbo efektyvumas. Nagrinėjama ūkinė, ekonominė, finansinė bei organizacinė veikla. Išnagrinėta transporto parko būklė. Išanalizuoti maršrutai ir jų apkrovimas. Projektinėje dalyje aptariamos Anykščių rajono viešojo keleivinio transporto tolesnės perspektyvos. Aptarta kompensavimo bei dotavimo problema. Pateikti būdai maršrutinei sistemai tobulinti.

10 1. Anykščių miesto ir rajono visuomeninio transporto padėties analizė

Anykščių mieste bei apskrityje didžiausias ir vienintelis vežėjas yra UAB “Autovelda”. UAB “Autovelda” yra pirmas ir vienintelis privatus vežėjas visoje Lietuvos Respublikoje. Nuo pat įmonės įsikūrimo pradžios, UAB “Autovelda” yra stipriausias miesto ir apskrities vežėjas. Tik įsikūrusi įmonė pradėjo eksploatuoti 16 autobusų. Iš jų 5 “Mersedes Benz” 10 – 17 sėdimų vietų, 2 “Mersedes Benz” 18 – 32 sėdimų vietų, 8 “Paz” markės autobusai 18 – 32 sėdimų vietų ir viena “Scania” 33 ir daugiau sėdimų vietų. Visi šie autobusai aptarnavo priemiestinius, bei tarpmiestinius maršrutus. Taip pat buvo bandymų įdiegti maršrutą miesto ribose, tačiau šis sumanymas nepasiteisino. Bandymas nepasiteisino dėl įvairių priežasčių, dėl palyginti didelio nedarbo mieste, kadangi didelė dalis gyventojų yra mažai aprūpinti ir socialiai remtini, taip pat dėl pernelyg mažų miesto ribų. UAB “Autovelda” turi stiprią gamybinę bazę, kuri pajėgia atlikti visų eksploatuojamų autobusų techninį aptarnavimą ir einamąjį remontą, taip pat įmonė turi pakankamus nuosavus parkavimo plotus. Visas eismo paruošimo ir vykdymo procesas vyksta laikantis pagrindinių technologinių reikalavimų, tai - transporto priemonių išankstinio įspėjimo - remonto sistema, autobusų apžiūra prieš išleidžiant juos į liniją, vairuotojų sveikatos patikrinimas ir t.t. Visa tai leidžia užtikrinti eismo ir keleivių saugumą, leidžia siekti gero maršrutinio tinklo užpildymo ir kokybiško darbo maršrutuose. Keleivinis transportas, kaip ir kitos transporto rūšys, pasižymi tuo, kad jo produkcija yra nemateriali, nesandėliuojama ir neatskiriama nuo vartotojo. Be to miesto keleivinis transportas pasižymi ypač tampriu ryšiu su miesto ūkine, kultūrine, socialine ir kitomis sistemomis. Transportas užtikrina šių sistemų funkcionavimą. UAB “Autovelda” atlieka keletą ne tik rajonui bet ir miestui labai svarbių funkcijų: 1. socialinė funkcija - atsižvelgiant į menkas gyventojų pajamas, neleidžiančias daliai gyventojų rinktis kelionių privačiu automobiliu, visuomeninis transportas yra pagrindinė didelės gyventojų dalies judėjimo apskrityje priemonė. 2. efektyvumo funkcija - visuomeninis transportas mažina gatvių, kelių apkrovimą; 3. susisiekimo funkcija - užtikrina miesto/rajono ūkinės sistemos funkcionavimą bei plėtrą; 4. ekologinė funkcija - saugo aplinką nuo ekologinių problemų, kurias sukeltų didelis lengvųjų automobilių kiekis. Smulkių privačių vežėjų Anykščių apskrityje nėra. Paprastai, esant gerai dirbančiam maršrutiniam keleiviniam kelių transportui, laisvos nišos maršrutiniams taksi neatsiranda. Būtent tokia padėtis rajone ir yra. UAB “Autovelda” sugeba užpildyti visas laisvas šios veiklos nišas. Be to, smulkūs vežėjai negali užtikrinti visuomenei mažų važiavimo kainų. Miestuose ir rajonuose, kur yra vykdoma smulkių, privačių vežėjų veikla – susiduriama su eile problemų: saugumas, labai apkrautos gatvės ir keliai, taip pat pastebima didelė gamtos tarša, nes smulkūs vežėjai neturi gerai

11 organizuotos autobusų techninę būklę užtikrinančios bazės. Būtent dėl šių priežasčių Europos Sąjungos šalyse smulkių vežėjų veikla neišvystyta. Sutrikus visuomeninio transporto finansavimui, kai kuriuose Lietuvos miestuose iškilo grėsmė normaliam keleivių vežimui. Siekiant išspręsti šią problemą mažiausiomis sąnaudomis, kai kurio savivaldybės leido vežėjams pradėti maršrutinių taksi veiklą. Maršrutiniai taksi galėtų dirbti maršrutuose kur yra maži keleivių srautai (didelių autobusų darbas ten netikslingas) arba kur dėl autobusų stokos yra dideli intervalai autobusų eismo tvarkaraščiuose. Tačiau savivaldybės skatino šią veiklą būtent ten, kur yra didžiausieji keleivių srautai ir dirba dideli autobusai. Tokie savivaldybių sprendimai iššaukė: a) eismo spūsčių augimą ir ekologinės situacijos pablogėjimą; b) avaringumo padidėjimą; c) autobusų parkų ir kitų vežėjų, dirbančiųjų autobusų maršrutuose, pajamų sumažėjimą; d) lengvųjų automobilių - taksi pajamų sumažėjimą; e) mokesčių inspekcijų surenkamų mokesčių sumažėjimą. Visa tai blogina ir taip sudėtinga situaciją keleiviniame kelių transporte. Šio segmento vežėjai organizuoja eismą izoliuotai, nenaudodami vieningos eismo paruošimo ir dispečerinės tarnybos, išsiversdami su minimaliu personalo skaičiumi, atlikdami remontą vienkartinių užsakymu pagrindu ir neišlaikydami techninių tarnybų, nesilaikydami parkavimo taisyklių ir t.t. Šiai dienai Anykščių autobusų stoties paslaugomis naudojasi 9 vežėjai : UAB “Kautra”; UAB “Julturas”; UAB “Panevėžio autobusų parkas”; UAB “Utenos autobusų parkas”; AB “Autoturas”; A.Andriūno transporto įmonė; UAB “Rokiškio autobusų parkas”; UAB “Biržų autobusų parkas”; UAB “Molėtų autobusų parkas”. Visi aukščiau išvardinti vežėjai labai delsia ir vėluoja susimokėti už jiems, Anykščių autobuso parko, teikiamas paslaugas. Kai kurie iš jų visai nemoka. UAB “Autovelda” naudojasi: UAB “Panevėžio autobusų parkas; UAB “Jonavos autobusai”; UAB “Ukmergės autobusų parkas”; UAB “Utenos autobusų parkas” ir Kauno autobusų stoties teikiamomis paslaugomis.

2. UAB “Autovelda” veiklos apžvalga

Anykščių rajonas yra į šiaurės pietus nuo Lietuvos centro. Bendras jo plotas yra 1765 km². Anykščių rajone gyvena 2003 metais 34470 gyventojų, na o šiai dienai 34101 gyventojai. Anykščių mieste gyvena 11958 gyventojai. Anykščių rajone įregistruota UAB “Autovelda”, laimėjusi savivaldybės rengtą konkursą, savo veiklą pradėjo turėdama 16 įvairaus dydžio autobusų. 2000 metų pabaigoje įmonės autobusai aptarnavo vos pusę tų maršrutų kuriais šiandien kursuoja įmonės autobusai.

12 2001 m. įmonė įsigijo iki šiol nuomotas mašinų remonto dirbtuves. Taip pat buvo priimta daugiau darbuotojų. 2002 m. įmonė ėmėsi aptarnauti daugiau maršrutų. Taip pat įsigijo daugiau įvairaus dydžio autobusų iš Lietuvos ir vakarų šalių. 2002 m. 06 24 pagal “Turto priėmimo – perdavimo aktą”. Vadovaudamiesi be varžytinių parduodamo turto pirkimo – pardavimo sutartimi pasirašyta Anykščiai Vairuotojų – 4a, Likviduojama dėl bankroto SP UAB “Autoparkas” (PARDAVĖJAS) perdavė, o PIRKĖJAS UAB “Autovelda” priėmė nuosavybėn šį turtą: 1. Sandėlis – dirbtuvės (slėptuvė) unikalus objekto Nr. 34/962-0052-01-6, pažymėjimas plane 1G1p, pastato bendras plotas 925,29 m². 2. Remonto dirbtuvės unikalus objekto Nr.34/962-052-02-0, pažymėjimas plane 2G1p, pastato bendras plotas 1153,68 m². 3. Mašinų praleidimo postas unikalus Nr.34/962-0052-05-1, pažymėjimas plane 3H1p, pastato bendras plotas 22,92 m². Įmonė užregistruota kaip juridinis asmuo turinti finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą. Iš Lietuvos Respublikos ūkio subjekto įregistravimo pažymėjimo, patvirtinto įmonių rejestre. Pavadinimas: Uždaroji akcinė bendrovė “Autovelda. Adresas: Rūkiškio k., Troškūnų sen., 4950 Anykščių raj. Rūšis: Uždaroji akcinė bendrovė Veiklos rūšis: Kitas keleivių vežimo tvarkaraštyje nurodytas sausumos transportas; keleivių vežimas autobusais mieste ir priemiestyje; taksi veikla; privačių lengvųjų automobilių su vairuotoju nuoma; kitas keleivių vežimo sausumos transportas. Įregistravimo Nr.: AB 00-4 Įregistravimo data: 2000 08 24 Įmonės identifikavimo kodas: 5430751. Telefonas/faksas 8-381 52439. Įmonėje dirba 36 darbuotojai. Iš jų vadovaujantį personalą sudaro 3 žmonės, specialistų ir tarnautojų 12, vairuotojų – 21.

3. UAB “Autovelda” transporto priemonių parko būklės analizė

Didžiausia šalies keleivinio transporto problema tebėra nuolat senstantis transporto priemonių parkas. Praėjusių metų pirmąjį pusmetį šalies keliais važinėjo 327 jaunesni nei penkerių metų autobusai, o šių metų pirmąjį pusmetį - 241. Atitinkamai padaugėjo transporto priemonių, kurių amžius nuo 5 iki 10 metų - nuo 202 iki 300. Didžiausią šalies autobusų bei troleibusų dalį - per 80 proc. - vis dar sudaro senesni nei 10 metų autobusai. Praėjusių metų pirmojo pusmečio duomenimis, jų buvo 2254, šiuo metu - jau 2281.

13 UAB “Autovelda” šiuo metu turi 41 autobusą. Iš jų priemiesčio maršrutams aptarnauti - 35, tolimojo susisiekimo maršrutams - 5, tarptautiniams maršrutams - l autobusas. Pagal 3.l lentelėje pateiktus duomenis pastebimas tendencingas autobusų skaičiaus augimas. Pakankamai didelę dalį autobusų sudaro tokie autobusai, kurių amžius viršija 10 metų, tačiau UAB “Autovelda” mažina tokių autobusų skaičių juos parduodama arba jų mazgus panaudodama kitų autobusų remontui. Siekdama suteikti keleiviams saugų važiavimą ir gerą paslaugų kokybę įmonė siekia įsigyti naujų autobusų. Taip pat įmonė turi ir kelis beveik naujus autobusus. Autobusų skaičius dinamika 2000-2003 m. 3.1 lentelė

Autobusų markė 2000.01.01. 2001.01.01. 2002.01.01. 2003.01.01 MB409 5 10 10 10 VW-LT - - 1 1 Scania BR1 16 1 1 1 1 PAZ 672M (benzinas) 6 6 7 7 Volvo B57,58 - - 2 4 MB 1013 2 7 7 7 PAZ 3205-07 2 3 5 5 Viso: 16 27 33 35

Siekdama įsigyti naujų autobusų įmonė ieško partnerių galinčių padėti. Iki šiol pagrindinis autobusų įsigijimo būdas buvo perkant iš Vakarų Europos šalių savo lėšomis. Tokiu būdu įsigyti net 60 % visų šiandien dienai esančių įmonėje autobusų. Kiti 40 % autobusų buvo įsigyti taip pat įmonės lėšomis Lietuvoje. Žvelgiant į 3.2 lentelę matome kad maršrutų skaičius kinta tik iš 2001 metų 2002 metus. Didėjant maršrutų skaičiui pastebimas natūralus autobusų ridos didėjimas. Nors maršrutų skaičius ir didėjo, tačiau važiavusių keleivių skaičius mažėjo. Tokio reiškinio logiškas paaiškinimas būtų tas, kad kaip žinia 2002 metais, vidutines pajamas gaunančios šeimos tapo įgalios įsigyti nuosavus lengvuosius automobilius, kas ir sumažino keleivių srautus visuomeniniame transporte.

14 Autobusų apkrovimas 3.2 lentelė 2001 m. 2002 m. 2003 m. Maršrutų sk. 38 40 40 Maršrutų ilgis viena 2072 2496 2496 kryptimi km.

Vežta keleivių tūkst. ≈ 804 ≈ 718 ≈ 691 Automobilių bendra 900 1245,9 1234 rida tūkst. km

Autobusų parko struktūra

iki 10 metų 7% nuo 10 iki 10% 15 metų

virš 20 39% nuo 15 iki 44% 20 metų

1 pav. UAB”Autovelda” autobusų parko struktūra pagal autobusų amžių.

Panaši situacija yra daugelyje Lietuvos respublikos autobusų parkuose. Pasenęs autobusų parkas – tapo aktualiausia daugelių vežėjų problema. Iš 53 Lietuvos vežėjų 19 autobusų parkus virš 90 % sudaro senesni kaip 10 metų autobusai. 2003 m. Pasvalio AP ir AB “Autoroutas” – visi parko autobusai buvo senesni kaip 10 metų. Labiausiai atnaujintą autobusų parką šiai dienai kaip beje ir 2003 metais, turi AB “TOKS”. Šios bendrovės autobusų parką sudaro 30,9 % jaunesni kaip 5 metai; 25 % - nuo 5 iki 10 metų; ir 44,1 % virš 10 metų senumo autobusai. Taip pat palyginti atnaujinti yra Švenčionių AP: 41,2 % visų autobusų yra iki 5 metų senumo, 11,8 % nuo 5 iki 10 metų, 47,1 % virš 10 metų. Vilniaus AP iki 5 metų senumo autobusai sudaro 23,7 %; nuo 5 iki 10 – 29,2 %, virš 10 metų – 47,1 %.

15 Autobusų rida nuo eksploatacijos pradžios 2002.01.01. 3.3 lentelė Eksploatuotų V. Europoje rida įmonėje Rida tūkst. km. Autobusų skaičius Rida tūkst. km. Autobusų skaičius Iki 250 4 Iki 100 1 250-300 1 100-200 5 300-400 - 200-300 2 400-500 5 300-400 5 500-600 3 400-500 2 600-700 5 Virš 500 3

Kaip matome iš 3.3 lentelės bendrovė turi 4 autobusus kurių rida nuo eksploatacijos pradžios yra mažesnė už 250 tūkst. km, tai PAZ markės autobusai. Įmonės eksploatuojami autobusai yra techniškai tvarkingi, todėl įmonė moka gana nedidelį mokestį už aplinkos teršimą- 4532 Lt., pavyzdžiui, SP UAB “Biržų autobusų parkas” moka mokestį, kuris siekia 45 tūkst. Lt. Autobusais vietiniais maršrutais daugiausiai važiuoja mažiausiai aprūpinti ir socialiai remtini gyventojų sluoksniai. Lietuvos Respublikos transporto kodekso 17 straipsnis sako: “Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, taip pat savivaldybių institucijos užtikrina būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų teikimą visuomenei nors ir vežėjams komerciškai nenaudingomis sąlygomis. Dėl šių paslaugų teikimo vežėjų patiriami nuostoliai jiems yra kompensuojami Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka”. Tačiau nuostolingi maršrutai UAB “Autovelda” šiai dienai nėra kompensuojami. Tai labai apsunkina įmonės veiklą, kai reikia vykdyti nuostolingus maršrutus ir pagal galiojantį įstatymą nėra gaunama kompensacija. Šiuo metu būtina 4 – 6 autobusus pakeisti naujais autobusais, įgalinčiais maksimaliai sumažinti prastovas remonto zonoje. Nepaisant didelių sunkumų įmonė stengiasi dirbti kuo našiau ir vis dėl to sugeba kiek įmanoma išlaikyti savo auto parką techniškai tvarkingą ir nemažina autobusų skaičiaus. Tačiau norint pagerinti transporto priemonių techninę būklę, pagerinti keleivių aptarnavimo kokybę, mažinti įmonės išlaidas autobusų remontui, techniniam aptarnavimui, eksploatacinėms medžiagoms, išspręsti ekologines miesto problemas, būtina atnaujinti autobusų parką. Tačiau tam reikalinga pagalba iš šalies - savivaldybės pagalba. Žinoma neinvestuojant į autobusų parko atnaujinimą kasmet, būtų sudėtinga užtikrinti saugų, komfortabilų, lankstų keleivių aptarnavimą. Todėl kiekvienais metais yra skiriama dalis įmonės lėšų į parko atnaujinimą ir kitas svarbias įmonei sritis. Šiais metais kaip niekada ankščiau planuojama skirti daug lėšų stoties pastato renovacijai. Bus skirta apie 1 mln. Lt.

16 4. Įmonės finansinės būklės analizė

UAB”Autovelda” finansinės būklės analizė remiasi šių finansinių ataskaitų duomenimis: balansu bei pelno (nuostolio ataskaita). Balansas – svarbiausias finansinės atskaitomybės paketo dokumentas – detalus įmonės turto (aktyvų), įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo komponentų tam tikrai datai įvardijimas. Pelno – nuostolio ataskaita – yra savotiškas įmonės darbo per tam tikrą laikotarpį matas. Pelno(nuostolio) ataskaita sudaro galimybę įvertinti normalią, kasdienę įmonės veiklą, pirmiausia: palyginti metų pajamas su parduotų prekių/paslaugų savikainą bei kitomis išlaidomis.

4.1 lentelė. UAB”Autovelda” balansas 2001 – 2003 finansiniams metams (Lt.)

Eil. Turtas 2001 m. 2002 m . 2003 m. Nr. A Ilgalaikis turtas 364482 617260 656620 I Nematerialus turtas II Materialus turtas 364482 617260 656620 II.1. Žemė - - - II.2. Statiniai ir mašinos 49657 170793 170793 II.3. Transporto priemonės 304518 413452 447652 II.4. Kitas materialus turtas 10307 33015 38175 B Trumpalaikis turtas 184941 762492 941835 I Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys 750 8690 13750 I.1. Atsargos 750 8690 13750 I.2. Nebaigtos vykdyti sutartys - - - II Per vienerius metus gautinos sumos 176393 164590 168371 II.1. Pirkėjų įsiskolinimas 176393 164590 168371 III Investicijos ir terminuoti indėliai - 351470 354350 IV Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje 7798 237742 405364

TURTAS IŠ VISO: 549423 1379752 1598455

Nuo 2001 m. bendrovės turtas išaugo 34 procentais. 2003 sausio 1 d. didžiąją bendrovės turto dalį sudarė trumpalaikis turtas (941 tūkst. Lt.).

17 UAB”Autovelda” 2003 metų pabaigoje turėjo trumpalaikio turto daugiau nei trumpalaikių įsipareigojimų. Įmonė gali šį turtą investuoti, pirkti trūkstamas atsargas bei kitaip panaudoti, nemažindama trumpalaikių įsipareigojimų.

1000000 941835 900000 800000 762492 700000 600000 500000 Lt. 400000 300000

200000 184941 100000 0 2001 m. 2002 m. 2003 m.

2 Pav. Įmonės apyvartinio kapitalo dinamika 2001 – 2003 m. (Lt.).

4.2. lentelė. Įmonės pelno-nuostolio ataskaita 2001 – 2003 m. (Lt.) Eil. Straipsniai 2001 m. 2002 m . 2003 m. Nr. I. Pardavimai ir parduotų prekių bei - - - paslaugų savikaina I.1. Pardavimai 830140 1298500 1354350 I.2. Parduotų prekių ir paslaugų savikaina 650450 1088200 107542 II. Bendrasis pelnas (nuostolis) 180090 210300 278930 III. Veiklos sąnaudos IV. Veiklos pelnas (nuostolis) 180090 210300 278930 V. Finansinė ir investicinė veikla -154 -573 1239 V.1. Pajamos 56 658 1698 V.2. Sąnaudos 210 1231 459 VI. Įprastinės veiklos pelnas (nuostolis) 179936 209727 280169 prieš apmokestinimą

18 VII. Ataskaitinių metų pelnas prieš 179936 209727 280169 apmokestinimą (nuostolis) VIII. Pelno mokestis 26990 31459 42025 IX. Grynasis ataskaitinių metų pelnas 152946 178268 238144 paskirstymui (nuostolis)

Bendrovės pajamas sudaro: pajamos iš keleivių vežimo – 80,2 %, kompensacijos – 16,5 %, iš kitos veiklos – 3,3 % (3 pav.)

16,5%

3,3%

80,2%

Kita veikla Kompensacijos Pajamos iš keleivių

3 pav. UAB”Autovelda” pajamų struktūra.

UAB”Autovelda” skolos, tūkst.Lt.

4.3 lentelė kreditorinės skolos (tūkst.Lt.) Metai SoDra Fizinių asm. Darbo Tiekėjams Kitos skolos Viso paj. mokestis užmokestis 2001.12.31 3 0,7 8 39 1 51,7 2002.12.31 3 0,7 9 42 2 56,7 2003.12.31 3 0,7 10 40 1 54,7

Skolos SoDrai, fizinių asmenų pajamų mokestis ir darbo užmokestis yra gruodžio mėnesio neišmokėti atlyginimai ir už juos nepravesti mokesčiai. Su darbuotojais atsiskaitoma iki sekančio mėnesio 15 d. Skolas tiekėjams sudaro neapmokėtos sąskaitos už gruodžio mėnesį: kuras, patarnavimai, elektra, ryšiai ir kita.

19 5. Maršrutų analizė

Bendri Lietuvos Respublikos transporto įmonių finansiniai rezultatai. 2002-uosius metus dalis šalies keleivinio kelių transporto parkų baigė pelningai. Deja, šiais metais, gerokai pabrangus dyzelinui ir padidėjus draudimo išlaidoms, padėtis vėl šiek tiek liūdnesnė. Dar metų pradžioje prognozuota, kad pabrangę degalai 2003-iaisiais keleivinio transporto įmonių išlaidas padidins 29 mln. litų. Per šių metų pirmąjį pusmetį gauta 143,167 mln. Lt pajamų, išlaidos sudarė 145,743 mln. litų. Įmonės patyrė per 2,5 mln. litų nuostolių. Keleivių vežėjų skolos įvairioms institucijoms šiuo metu yra 106,911 mln. Lt. Nuostolingiausi vis dar tebėra miesto maršrutai. Šių metų pirmąjį pusmetį miesto vežėjai patyrė 19,750 mln. Lt nuostolių. Išlaidos sudarė 8,8 mln. Lt, pajamos - 68,5 mln. Lt. Priemiesčio maršrutuose patirti nuostoliai sudarė 3,182 milijonus litų. Tolimojo susisiekimo maršrutai taip pat buvo nuostolingi. Per šių metų pirmąjį pusmetį šiuos maršrutus aptarnaujančios įmonės patyrė 2,159 mln. Lt nuostolių. Labai nežymų pelną šių metų pirmąjį pusmetį keleivinio transporto įmonės gavo už tarptautinių maršrutų aptarnavimą - tik 86 tūkst. Lt (praėjusių metų pirmąjį pusmetį - 663,8 tūkst. Lt).

5.1 Priemiestinių maršrutų analizė

2001 m. UAB “Autovelda” aptarnavo 38 priemiestinius maršrutus, juos aptarnavo 27 autobusų, ridą sudarė 900 tūkst. km., pervežta 1104 tūkst. keleivių. Priemiesčio autobusų maršrutus aptarnauja 16 vairuotojų - konduktorių. Priemiestiniai maršrutai 3 PRIEDAS.

Priemiesčio maršrutų eksploataciniai rodikliai

5.1.1 lentelė 2001 2002 2003

Maršrutų skaičius 38 38 38

Rida (tūkst. km.) 900 1093 1080

Keleivių skaičius (tūkst.) 1104 645 735

Keleivių apyvarta (kel/5km) 5520 3225 3675

Autobusų skaičius 27 27 29

20 Iš 4 pav. matome, kad 2002 metais priemiesčio maršrutų rida išaugo net 193 tūkst. km. Nepaisant padidėjusios ridos, 2002 m. vežtų keleivių skaičius sumažėjo net 459 tūkst. 2003 m. keleivių buvo pervežta panašiai 110 tūkst. daugiau. Rida 2003 m. buvo panaši kaip ir 2002 m. 1080 tūkst. km.

1104 1093 1080 1200 900 735 1000 645 800

600

400

200

0 2001 m. 2002 m. 2003 m.

Rida tūkst. km Keleivių sk. tūkst.

4 pav. UAB”Autovelda” priemiesčio maršrutų duomenų dinamika 2001 – 2003 m.

Keleivių apyvarta (5 pav.) per 2001 – 2003 m. laikotarpį sumažėjo, procentais tai sudarytų beveik 22 %. Lyginant dar trumpesnį 2001 – 2002 m. laikotarpį, tai šis keleivių apyvartos sumažėjimas matyti dar žymesnis, kuris sudaro 26 %.

5520

3675 3225

2001 m. 2002 m. 2003 m.

Keleivių apyvarta kel/5km

5 pav. Priemiesčio maršrutų keleivių apyvartos pasiskirstymas per 2001-2003 m. laikotarpį.

21 Bendri duomenys apie Lietuvos Respublikos visuomeninio transporto ridą rodo, kad autobusų bei troleibusų rida padidėjo - nuo 80,49 mln. km praėjusių metų pirmąjį pusmetį iki 84,42 mln. km šių metų pirmąjį. Padaugėjo miesto (nuo 267 iki 284), priemiesčio (nuo 1061 iki 1094), tolimojo susisiekimo (nuo 369 iki 385) bei tarptautinio susisiekimo (nuo 36 iki 37) maršrutų. UAB”Autovelda” autobusų rida didžiausia buvo 2002 m. – 43 % visos ridos. Nors autobusų skaičius 2003 m. išaugo (lentelė 5.1.1) lyginant su 2002 m. rida sumažėjo, tiesa tik 1 %. Anykščių vietinio (Miesto ir priemiestinio) keleivinių pervežimo rinką sudaro miesto ir rajono gyventojai. Šią rinką skaidant pagal vartotojų socialines grupes, galima išskirti tokius segmentus: 1. Pasiturintys gyventojai, besinaudojantys nuosavu transportu, kartais taksi. Ši vartotojų grupė pirmenybę teikia patogiam, greitam, daugiau laisvės suteikiančiam transportui. Važiavimo kaina nedaro didelės įtakos jų pasirinkimui. 2. Vidutines pajamas gaunantys vartotojai, kuriems važiavimo kaina yra antraeilis veiksnys, pasirenkant transporto priemonę. Pirmumą teikia važiavimo greičiui, dažnumui, reguliarumui bei patogumui. Važiavimo kaina, šio segmento vartotojui turi reikšmės tik tam tikrose ribose. Šį segmentą pagrinde aptarnauja maži autobusai. 3. Mažas pajamas gaunantys vartotojai, kurie renkasi transporto priemonę pagal važiavimo kainą. Šio segmento atstovams taip pat svarbūs: važiavimo greitis, dažnumas ir talpa, nors šios savybės ir lieka transporto paslaugos kainos šešėlyje. Tai pagrindiniai, visą kainą mokantys, autobusų ir troleibusų keleiviai. 4. Socialiai remtini vartotojai, kurie naudojasi visuomeninio transporto paslaugomis su nuolaidomis (mokiniai, studentai, neįgalieji, pensininkai ir kiti). Šiam segmentui svarbiausia važiavimo kaina. Reikia pažymėti, kad 2001 – 2003 m. laikotarpyje UAB”Autovelda” pervežamų keleivių skaičius priemiestiniuose maršrutuose sumažėjo 14 %. 2001 – 2002 metais keleivių skaičius sumažėjo 86 tūkst., 2002 – 2003 metais – dar 27 tūkst.

1104

1200 645 735 1000 800 600 44% 26% 30% 400 200 0 2001 m. 2002 m. 2003 m.

Vežtų keleivių sk. per metus tūkst. Procentinė išraiška metams

6 pav. Priemistinių maršrutų keleivių skaičiaus dinamika 2001 – 2003 m.

22

Priemiesčio maršrutuose keleivių srautai nuolat mažėja. Pakeitus didelius autobusus mažais, galima žymiai sumažinti kuro sąnaudas, tačiau dalis maršrutų ridos tenka moksleivių kelionėms į švietimo įstaigas, ir tuomet keleiviai netelpa į mažos talpos autobusus. Todėl yra būtina kas dveji metai atlikti visuotinius keleivių srautų tyrimus. Tai leis racionalizuoti maršrutus, sukurti optimalų maršrutų tinklą, atsisakant jų dubliavimo, “tuščių reisų”, parinkti optimalaus dydžio transporto priemones.

0,15 0,13 0,13

0,15 0,12 0,11 0,11

0,1

0,05

0

-0,04 -0,03 -0,02 -0,05 2001 m. 2002 m. 2003 m.

Pajamos 1 km ridos Išlaidos 1 km ridos Pelnas (nuostolis)

7 pav. priemiesčio maršrutų rentabilumas 1 km ridos.

Išlaidos l km ridos (7 pav.) 2001 m. buvo 0,15 Lt, pajamos 0,12 Lt; 2002 m. išlaidos l km ridos buvo 0,13 Lt, pajamos 0,11 Lt; 2003 m. atitinkamai 0,13 Lt ir 0,11 Lt. Nuostoliai l km ridos 2001 m. buvo 4 ct, 2002 m. - 3 ct, 2003 m. - 2 ct. Iš 5.1.2 lentelės matome, kad pajamos iš keleivių per paskutinius tris metus didėjo, nes buvo peržiūrėti visi maršrutai, pakoreguotas laikas keleivių patogumui. Išlaidos priemiesčio maršrutams taip pat didėjo, dėl atsarginių dalių kainų kilimo, eksploatacinių išlaidų ir dėl ypač išaugusių kuro kainų.. Iš visų priemiestinių maršrutų, nuostolingi yra 14.

UAB “Autovelda” priemiestinių maršrutų rentabilumas 5.1.2 lentelė

2001 2002 2003 Rida (tūkst. km.) 900 1093 1080 Keleivių skaičius (tūkst.) 1104 645 735 Pajamos (tūkst. Lt) 102 115 118 Išlaidos (tūkst. Lt) 138 145 143

23 Pelnas(Nuostoliai) -36 -30 -25 (tūkst. Lt)

Pažymėsiu nuostolingiausius priemiestinius maršrutus: • Mitašiūnai per Troškūnus; • Senieji Elmininkai; • Viešintas per Andrioniškį; • Raguva per Naujonis; • Mikieriai per Andrioniškį; • Niūronys – stotis; • Dabužiai; • Leliūnai per Klikūnus; • Kurkliai per Klenuvka; • Klenuvka; • Kavarskas per Staškūniškį; • Vidugiris – Latvėnai; • Poilsio namai; • Giliai. Važiavimai šiais maršrutais sumažinti iki minimalių gyventojų poreikių tenkinimo. Kadangi keleivių srautas šiuose maršrutuose labai mažas, siekiant sumažinti nuostolius, tikslingiausia būtų skirti mažos talpos autobusus.

5.2 Užsakomųjų reisų analizė

2001 m. Lietuvoje užsakomaisiais autobusų reisais keleivius vežė 39 kompanijos, 2002 m. – 41, 2003 m. – 44 (8 pav.). Užsakomųjų reisų rida 2003 m. sudaro 3934,3 tūkst. km, tai 13 % mažiau nei 2002 m. Daugiausia užsakomųjų reisų atliko UAB”TOKS” – 2003 m. šios kompanijos užsakomųjų reisų rida sudarė 502,1 tūkst. km, UAB”Kautra” rida sudarė 468,5 tūkst. km, SP UAB”Trakų autobusai” – 153,4 tūkst. km. Tačiau vis dėl to pelningiausi vis dar išlieka užsakomieji reisai. Jų pelningumas, lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, šiek tiek padidėjo - nuo 312,3 tūkst. Lt iki 354,5 tūkst. Lt. Na o tos kompanijos kurios jaučia pelno mažėjimą ar net nuostolio atsiradimą atliekant užsakomuosius reisus, galima paaiškinti stipria konkurencija, vidiniai nesklandumai kompanijų valdymo struktūrose bei nelegalių vežėjų įtaka, dėl ko sumažėjo užsakomųjų reisų tarifai.

24

44 44 43 42 41 41

40 39 Kompanijų sk. 39 38 37 36 2001 2002 2003

8 pav. Lietuvoje kompanijų vežančių užsakomaisiais maršrutais dinamika 2001 – 2003 m.

5.3 Tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutų analizė

2001 m. UAB “Autovelda” tolimųjų susisiekimo maršrutų iš vis neturėjo. Tokius maršrutus įmonė pradėjo aptarnauti 2002 m. ir juos aptarnavo 3 autobusai, kurių ridą 2002 m. sudarė 153 tūkst. km., pervežtų keleivių skaičius - 73 tūkst. Reguliarių tarptautinių maršrutų įmonė neaptarnauja. Tokius reisus įmonė vykdo esant išankstiniam užsakymui.

Tolimojo susisiekimo maršrutų eksploataciniai rodikliai

5.3.1 lentelė

2001 2002 2003

Maršrutų skaičius - 2 2

Rida (tūkst. km.) - 153 154

Keleivių skaičius (tūkst.) - 73 56

Keleivių apyvarta (kel/km) - 1825 1400

Autobusų skaičius - 6 6

25

Iš 5.3.1 lentelės matome, kad 2002 metais imti aptarnauti 2 maršrutai ir 2003 metais išliko tie patys maršrutai. Lyginant 2002 m. ir 2003 m. rida ir aptarnaujančiųjų autobusų skaičius nepakito visai, na o 2003 m. keleivių apyvarta sumažėjo dėl sumažėjusių vežtų keleivių skaičiaus, jis sumažėjo 17 tūkst. Šiuo metu UAB “Autovelda” aptarnauja tokius tolimojo susisiekimo maršrutus:

ƒ Anykščiai – Kaunas; ƒ Panevėžys – Utena. UAB “Autovelda” Tolimojo susisiekimo maršrutų rentabilumas

5.3.2 lentelė

2001 2002 2003

Rida (tūkst. km.) - 153 154

Keleivių skaičius (tūkst.) - 73 56

Pajamos (tūkst. Lt) - 90 84

Išlaidos (tūkst. Lt) - 45 48 Pelnas(Nuostoliai) - 45 36

Iš 5.3.2 lentelės matome, kad per paskutiniuosius du metus UAB “Autovelda” parko tolimojo susisiekimo maršrutų rida, pajamos ir išlaidos kito nežymiai. 2002 m. tolimojo susisiekimo maršruais važiavo 73 tūkst. keleiviai; 2003 m. - 56 tūkst.; Pajamos 2002 m. buvo 90 tūkst. Lt, 2003 m. sumažėjo vos 14 tūkst. ir sudarė 84 tūkst. 2003 pajamos sumažėjo 7 % Išlaidos 2002 m. sudarė 45 tūkst. Lt, 2003 m. - 48 tūkst. Lt. Lyginant 2002 ir 2003 metus išlaidos padidėjo 6 %.

0,59 0,55

0,6 0,29 0,31 0,5

0,4

0,3

0,2 0,29 0,23 0,1

0 2002 m. 2003 m.

Pajamos 1 km ridos Išlaidos 1 km ridos Pelnas (nuostolis)

9 pav. tolimojo susisiekimo maršrutų rentabilumas 1 km ridos.

26 2002 m. pajamos l km ridos (9 pav.) buvo 0,59 Lt, išlaidos – 0,29 Lt; 2003 m. pajamos l km ridos sumažėjo iki 0,55 Lt, išlaidos išaugo iki 0,31 Lt; 2002 m. pelnas l km ridos buvo 29 ct, 2003 m. - 23 ct,

6. UAB”Autovelda” sąnaudų analizė

Keleivinio transporto išlaidos: 1. Tiesioginės išlaidos: • Vairuotojų atlyginimas su soc. draudimu; • Kuro išlaidos; • Tepalų išlaidos; • Atsargų ir medžiagų išlaidos; • Išlaidos padangoms; • Autobusų amortizacija. 2. Netiesioginės išlaidos: • Remontininkų atlyginimų su soc. draudimu išlaidos; • Ūkio mašinų, plovyklos ir degalinės išlaidos; • Autobusų stoties išlaidos. 3. Bendro ūkio išlaidos: • Šilumos, elektros ir vandens išlaidos; • Ryšio išlaidos; • Draudimas; • Pastatų ir įrengimų išlaikymas; • Kitos išlaidos (reklamai, banko išlaidos, ir t.t.)

UAB “Autovelda” išlaidos (tūkst. Lt.) 6.1 lentelė

2002 1-km. 2003 1-km. Atlyginimas 139 0,11 141 0,11 Kuras ir tepalai 59 0,05 65 0,05

Atsarginės dalys ir ekspl. 70 0,06 66 0,05 Medžiagos Padangos 15 0,01 19 0,02 Amortizacija 93 0,07 113 0,09

Mokesčiai (kelių, žemės, nekil. Turto, aplinkos 11 0,01 15 0,01 teršimo)

27 Kitos išlaidos 701 0,56 656 0,53 Viso 1088 0,87 1075 0,87

Iš 6.1 lentelės matome, kad 2002 m. UAB “Autovelda” išlaidos sudarė 1088 tūkst. Lt, 2003 m. ši suma sudarė 1075 tūkst. Lt, išlaidos sumažėjo vos 1 %, o išlaidos vienam kilometrui ridos 2002 m. buvo 0,87 Lt, 2003 m. tik pat – 0,87 Lt. Išlaidos atlyginimams padidėjo vos keliais tūkst. Lt. 2003 m. išlaidos sumažėjo todėl kad buvo trumpas degalų kainų pamažėjimas.

0,11 0,11 0,05 0,06 0,05 0,02 0,01 0,05 Atlyginimai 0,07 0,09 0,01 Kuras ir tepalai 0,01 Atsarginės dalys Padangos Amortizacija 0,56 0,53 Mokes čiai Kitos išlaidos

2002 m. 2003 m.

10 pav. Išlaidos 1 km ridos 2002 – 2003 m. laikotarpiui.

Didžiausią įmonės išlaidų dalį sudaro kitos išlaidos 10 pav. Kitos išlaidos 2003 m. sumažėjo todėl, kad buvo sumažintos per didelės administracinės, kanceliarinės išlaidos, taip pat už įvairius patarnavimus, paslaugas ir nuomos išlaidos.

7. Savikainos analizė

Kelių transporto įmonės produkcijos savikaina – tai pinigais išreikštos kelių transporto įmonės išlaidos, tenkančios transporto darbo (produkcijos) vienetui. Produkcijos savikaina didelę reikšmę turi nustatant produkcijos kainas, įvertinant įmonės ir jos padalinių ūkinės veiklos rezultatus. Vežimų savikainos rodiklis kompleksiškai atspindi daugelį veiksnių: darbo našumą, riedmenų panaudojimą, įmonės techninį lygį, materialinį techninį apsirūpinimą, degalų, medžiagų, riedmenų kainas, darbo užmokesčio mokėjimo sąlygas. Nuo savikainos betarpiškai priklauso įmonės pelnas. Analizuojant savikainos dinamiką 2000 – 2003 m. laikotarpyje (11 pav.), matome, kad 2001 metais vieno kilometro keleivių vežimų savikaina sudaro 1,62 Lt, kas 11 centų daugiau nei 2000 m. Nuo

28 2001 metų vieno kilometro savikaina mažėjo. 2002 m. sumažėjo 0,14 Lt, palyginus 2002 m. ir 2003 m. sumažėjo 0,08 Lt.

1,65 1,62 1,6 1,55 1,5 1,51 1,48 1,45 1,4 1,4 1,35 1,3 1,25 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m.

11 pav. UAB”Autovelda” 1 km savikainos dinamika 2000 – 2003 m. (Lt/km).

Priemiesčio maršrutų vieno kilometro savikaina 2000 – 2003 m. laikotarpyje 12 pav. svyravo nuo 1,62 Lt iki 1,49 Lt. Didžiausia 1 km savikaina pastebima 2001 metais – 1,78 Lt.

1,85 1,8 1,78 1,75 1,7 1,65 1,65 1,62 1,6 1,55 1,5 1,49 1,45 1,4 1,35 1,3 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m.

12 pav. Priemiesčio maršrutų savikainos dinamika (Lt).

Analizuojant autobusų eksploatacijos savikainą, galima pažymėti, kad mažiausia vieno ridos kilometro savikaina tenka “Volvo B57,58” bei “Scania BR116” autobusų markėms – 1,61 Lt. Didžiausia eksploatacijos savikaina yra “PAZ 3205-07” markės autobuso – 1,96 Lt. Išanalizavus savikainos struktūrą bei dinamiką, galima nustatyti savikainos mažinimo būdus. Straipsniai, turintys įtakos vežimų savikainos mažinimui: • sąnaudos degalams, tepalams ir eksploatacinėms medžiagoms; • sąnaudos automobilių techniniam aptarnavimui ir remontui, padangų remontui ir atstatymui; • automobilių nusidėvėjimas;

29 • valdymo išlaidos; • kitos ūkio išlaidos. 8. Tarifų analizė

Kiekvienoje įmonėje kainos atlieka šias funkcijas: ƒ nustato įmonės rentabilumą ir pelningumą; ƒ veikia įmonės įplaukas, gautas pardavus paslaugas, todėl gali lemti ir gamybos struktūrą, bei įmonės kasdieninės veiklos metodus; ƒ yra svarbiausias elementas, lemiantis įmonės finansinį stabilumą ir gebėjimą rizikuoti; ƒ yra priemonė, nustatanti tam tikrus santykius tarp įmonių ir jos paslaugų pirkėjų, padedanti susidaryti apie firmą tam tikrą nuomonę, galinčia turėti įtakos tolesnei jos veiklai. Tarifas – nustatyto dydžio mokestis už keleivių vežimų kelių transportu reguliariais reisais susisiekimo maršrutais vieno kilometro atstumu. Miestų ir priemiesčio bendro naudojimo keleivinio transporto paslaugų kainas ir tarifus reguliuoja vietos savivaldos vykdomosios institucijos atitinkamoje administracinėje teritorijoje. Nustatant transporto paslaugų tarifus, atsižvelgiama į rinkoje susiklosčiusią paslaugų paklausą ir pasiūlą, jų kokybę bei socialinę reikšmę, mokesčių pasikeitimus, infliaciją ir kitus faktorius. Keleivio vežimo tarifai nustatomi atitinkamai paslaugos ataskaitinių duomenų bei argumentuotų normatyvinių išlaidų pagrindu. 2000 05 01 patvirtintos keleivių vežimo kainos nepadengdavo realios vežimų savikainos. Esant situacijai, kai privalomasis priemiesčių maršrutų aptarnavimas, nepakankamas kompensavimas už lengvatinių keleivių vežimą, žymiai pabrangę degalai bei sumažėję keleivių srautai ir pajamos, Anykščių rajono savivaldybė priėmė sprendimą vieno kilometro tarifui didinti. Remiantis Anykščių rajono savivaldybės papildomu susitarimu Nr. 1 , 2001 03 30 priemiestinių maršrutų autobusų vieno kilometro kainą skaičiuoti – 0,12 Lt. Vadovaujantis šiuo nustatytu dydžiu, perskaičiavus vieno kilometro realią savikainą vienam keleiviui vidutinis priemiesčio tarifas turėjo būti 0,19 Lt. (12 lentelė). Patvirtintas vidutinis tarifas buvo 0,07 mažesnis už realų. Kas liečia reguliariuosius reisus tolimuosius susisiekimo maršrutus, tai tarifai buvo koreguojami Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu dėl UAB”Autovelda” keleivių vežimo kelių transportu reguliariais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais tarifų maksimalių dydžių, 2001 m. gruodžio 11 d. Nr. 127 Vilniuje, nutarė: “Atsižvelgdama į UAB”Autovelda” 2001 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. 86 pateiktą prašymą, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija n u t a r i a suderinti UAB”Autovelda” keleivių vežimo kelių transportu reguliariais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais tarifų maksimalius dydžius be pridėtinės vertės mokesčio – 11 centų už vieną keleivio kilometrą, vežant keleivius paprasto tipo

30 autobusais, ir 14 centų už vieną keleivio kilometrą, vežant keleivius minkšto tipo autobusais, ekspresais ir lengvaisiais automobiliais”.

8.1 lentelė. Priemiesčio maršrutų 1 keleivio km kainos paskaičiavimas Eil. Sąnaudų straipsniai Sąnaudos tenkančios Nr. 1 keleivio km Lt 1. Tiesioginės sąnaudos, iš viso: 0,129 1.1. Tiesioginės materialinės sąnaudos, iš viso: 0,076 1.1.1. Kuras: dyzelinis, benzinas, tepalai 0,050 1.1.2. Padangos 0,005 1.1.3. Atsarginės dalys 0,016 1.1.4. Kitos materialinės sąnaudos 0,001 1.1.5. PVM 0,004 1.2. Tiesioginės darbo sąnaudos: 0,038 1.2.1. Vairuotojų atlyginimas ir soc. dr. įmokos 0,029 1.2.2. Darbininkų atliekančių remontą darbo užmok. ir Sodra 0,009 1.3. Nusidėvėjimo sąnaudos 0,014 1.4. Draudimo sąnaudos 0,001 2. Netiesioginės sąnaudos, iš viso: 0,034 2.1. Valdymo sąnaudos 0,020 2.2. Mokesčių sąnaudos 0,004 2.3. Bendros ūkinės sąnaudos 0,010 3. Sąnaudos, iš viso: 0,178 4. PVM 5 % 0,010 5. Keleivių vežimo priemiesčio maršruto tarifas 1 keleivio 0,188 km, centais

9. Kompensacijos ir dotacijos problematika

Lietuvoje keleivių vežimai reguliariais autobusų miesto ir priemiestiniais maršrutais yra nuostolingi - surinktos pajamos padengia vidutiniškai tik apie 50 % išlaidų. Iki 1999 m. kasmet Susisiekimo ministerija, remdamasi autobusų parkų pateiktomis paraiškomis prašydavo iš Respublikos biudžeto kompensacijų viešojo naudojimo autobusų parkams, kad jos kompensuotų išlaidas, patiriamas dėl vietiniuose (miesto ir priemiestiniuose) reguliariuose autobusų maršrutuose keleiviams teikiamų lengvatų. 1998 m. ši suma sudarė 144 mln. Lt. nuo 1999 m. šios

31 kompensacijos teikiamos autobusų parkams tiesiogiai per savivaldybes, tačiau dauguma duoda tik dalį numatytų lėšų. Be kompensacijų, autobusų parkams taip pat turi būti skiriamos ir dotacijos, kurios padengtų tas keleivių vežimo išlaidas, kurių nepadengia iš keleivių surinktos pajamos, įskaitant kompensacijas, negalint dėl socialinės reikšmės nustatyti tokias keleivių bilietų kainas, kurios padengtų vežimo išlaidas su atitinkamu rentabilumu. Kitaip sakant, dotacijos turi būti teikiamos dėl to, jog esami vežimo tarifai yra gerokai žemesni už tokius tarifus, kuriuos nustačius, įmonės dirbtų pelningai, tačiau tokie tarifai būtų aiškiai per dideli keleiviams ir visuomeninis transportas prarastų savo socialinę prasmę. Daug vilčių Lietuvos keleivių vežėjai dėjo į praėjusiais metais Seimo priimto LR kelių transporto kodekso pataisos įstatymą, ypač į naująjį 171 straipsnį, reglamentuojantį būtino visuomenės aptarnavimo organizavimą ir dėl šios veiklos susidariusių nuostolių kompensavimą. Visus metus vežėjai laukė, kol Susisiekimo ministerija parengs kompensavimo tvarką. Ji įsigaliojo tik šių metų kovo mėnesį. Deja, savivaldybių biudžeto išlaidos jau buvo paskirstytos, o kompensacijoms reikalingos lėšos nebuvo numatytos. Asociacijos „Linava” Keleivinio transporto skyriaus duomenimis, šiuo metu didžioji dalis miestų bei rajonų savivaldybių kompensacijų už nuostolingų maršrutų aptarnavimą vežėjams nemoka.

Tad galima padaryti sekančias išvadas: 1. Kompensacijų ir dotacijų, mokamų šiuo metu vežėjams, aptarnaujantiems reguliarius vietinius miesto ir priemiestinius maršrutus, sąvokos ne visose savivaldybėse yra išskiriamos, tad kyla tam tikrų sunkumų, analizuojant biudžetinio finansavimo struktūrą. 2. Reguliarių vietinio susisiekimo maršrutų biudžetinio finansavimo būklė nėra gera. Dar ignoruojamas LR Susisiekimo ministerijos apibrėžtas nuostolių padengimo principas. To pasekmė - vežėjai priversti padenginėti valstybės įsipareigojimus prieš keleivius savo lėšomis, gaunamomis iš įvairių kreditorių, nuosavų amortizacinių fondų, kas iš esmės yra neteisinga ir prieštarauja įstatymui. 3. Esamas biudžetinio finansavimo deficitas dengiamas, nukreipiant pinigus nuo mokesčių bei amortizacinių fondų kaupimo į eksploatacinių išlaidų padengimą. 4. Dalis vežėju, vykdančių valstybinius užsakymus - tiek vežantys lengvatinius keleivius, tiek pardavinėjantys pigius “dotuojamus” bilietus, tiek aptarnaujantys komerciškai nepatrauklius socialinio pobūdžio maršrutus - artėja link bankroto dėl savo kliento - valstybės ar savivaldybės - nemokumo. 5. To pasėkoje sensta autobusų parkai, didėja autotransporto įmonių įsiskolinimai, autoįmonės nepajėgia išmokėti algų ir t.t., dėl ko visuomeninis transportas praranda savo patrauklumą bei tampa nepajėgus konkuruoti su privačių mikroautobusų eismu. 6. Neatsiskaitymas su vežėjais tampa vis ryškesne valstybine pozicija. Tuo pat metu privatūs vežėjai nesusiduria su šia problema, nes nevykdo valstybinių užsakymu. UAB”Autovelda” yra privatus

32 vežėjas, tačiau ji vykdo ir valstybinius užsakymus, todėl yra aktualios dotavimo ir kompensavimo problemos. Privertus juos vežti lengvatinius keleivius, vykdyti valstybinius užsakymus, vežti tikslią vežimų apskaitą bei mokėti sąžiningai visus mokesčius, privatūs vežėjai bus priversti gerokai padidinti savus tarifus, tada gali žlugti ir iliuzija apie valstybinius vežėjus - brangininkus. 7. Tam, kad spręsti aukščiau minėtas problemas, būtina sukurti pagrįsta socialinių maršrutų finansavimo schemą, kurią padėtų realizuoti transporto valdybų modelis. Tuo pačiu būtina pereiti nuo kelionių finansavimo prie maršrutų finansavimo. Visam tam būtina suteikti teisinį pagrindą. Būtina išsivysčiusių Europos valstybių (Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Danijos, Švedijos ir kt.) pavyzdžiu juridiškai atskirti vežėją nuo užsakovo: užsakovas - tai savivaldybė (valstybė), - vežėjo darbas - vežti keleivius pagal numatytas sąlygas; - tarp užsakovo ir vežėjo turi būti nustatyti juridiniai santykiai, įforminti sutartimi. Kompensacijos už keleivių lengvatinį vežimą skiriamos iš Anykščių rajono vietinio susisiekimo savivaldybės biudžeto. Kompensacijų tvarka: 1. Išlaidų kompensacija už keleivių, kuriems taikomos važiavimo maršrutiniais autobusais lengvatos, vežimą skaičiuojama, kai keleiviai vežami Anykščių rajono savivaldybės patvirtintomis bilietų kainomis su ekonominės plėtros ir biudžeto skyriumi suderintus eismo tvarkaraščius, laikantis keleivių vežimą reglamentuojančių teisinių aktų. 2. Kompensacijos mokamos iš Anykščių rajono biudžete tam tikslui skirtų metinių asignavimų sumos. 3. Išlaidų už keleivius, kuriems taikomos važiavimo maršrutiniais autobusais lengvatos, kompensacija skaičiuojama: Už parduotų bilietų, kuriems taikomos lengvatos, kainų skirtumą:

K1 = P1 × E1 + ... + Pn × En ,

Kur K1 - kompensacijos suma; P - parduotų bilietų skaičius; E - bilietu kainų skirtumas.

Kai pajamos už parduotus bilietus ir kompensacijos už keleivių, kuriems taikomos važiavimo lengvatos, vežimą yra mažesnės negu išlaidos yra skiriama dotacija, kurios dydis numatytas rajono biudžete. Pasibaigus mėnesiui UAB “Autovelda” esant reikalui pateiktų savivaldybei perdavimo - priėmimo aktą už praėjusį mėnesį, taip pat pateiktų dotacijos poreikio už metus skaičiavimas, tačiau iki šiol yra prašoma savivaldybės skirti bent kiek dotacijų sumos, bet bergždžiai. Iki šios dienos įmonė negauna jokių dotacijų.

33 9.1 Vietinių (miesto ir priemiesčio) keleivinių vežimų kompensavimas

Kompensavimas vežėjui – vežėjo finansavimo dalis dėl negautų pajamų iš keleivių, turinčių įstatymu suteiktą teisę atitinkamas važiavimo lengvatas keleiviniame kelių transporte, tarp jų ir dėl negautų pajamų iš keleivių, turinčių pačių savivaldybių suteiktą teisę į atitinkamas važiavimo lengvatas keleiviniame kelių transporte. Už lengvatas turinčių keleivių vežimą kompensuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas nustato asmenims, kuriems teikiamos važiavimo keleiviniu transportu lengvatos, kategorijas, lengvatų rūšis, išlaidų keleiviniam transportui kompensavimą ir vežėjų negautų pajamų, susijusių su lengvatų teikimu, atlyginimo tvarką bei šaltinius. Šis įstatymas privalomas visiems vežėjams, nepaisant jų nuosavybės formos. Lietuvos Respublikoje teikiamos šios transporto lengvatos: 1) teisė važiuoti nemokamai; 2) teisė įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida; 3) teisė į transporto išlaidų kompensaciją. Transporto lengvatos 2004 m. sausio 1 dienai Tarptautiniais autobusais nemokamai: 1. Kontrolės pareigūnai pagal Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatuose suteiktus įgaliojimus važiuodami specialiame pažymėjime nurodytoje teritorijoje; Tolimojo susisiekimo autobusais nemokamai: 1. Kiekvienas keleivis gali vežtis nemokamai 2 vaikus iki 7 metų amžiaus, neužimant atskiros sėdimos vietos; 2. . Kontrolės pareigūnai pagal Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatuose suteiktus įgaliojimus važiuodami specialiame pažymėjime nurodytoje teritorijoje; Tolimojo susisiekimo autobusais su 80 % nuolaida: 1. Vaikai invalidai, I grupės invalidai ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui vienas lydintysis), pateikę invalido pažymėjimą; 2. Į sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą įrašytomis ligomis sergantys asmenys, kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui vienas lydintysis), pateikę invalido pažymėjimą; 3. Lietuvos respublikos nepriklausomybės gynėjai, tapę II ar III grupės invalidais dėl 1991 m. sausio 11 – 13 d. ir po to vykdytos SSSR agresijos, pateikę nepriklausomybės gynėjo ir invalido pažymėjimus;

34 4. Kariai savanoriai, sulaukę 70 metų ir vyresni, pateikę kario savanorio pažymėjimą ir asmens dokumentą su gimimo metais (pasą arba pensininko pažymėjimą); 5. Asmenys, sulaukę 85 metų ir vyresni, pateikę pasą, pensininko ar šalpos kompensacijos gavėjo pažymėjimą; Tolimojo susisiekimo autobusais su 50 % nuolaida: 1. II grupės invalidai, pateikę invalido pažymėjimą ar pensininko pažymėjimą su įrašyta II invalidumo grupe; 2. Kariai savanoriai, jaunesni nei 70 metų ir laisvės kovų dalyviai, pateikę kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio pažymėjimą; 3. Politiniai kaliniai ir tremtiniai, buvę getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniai, pateikę politinio kalinio, tremtinio ar represuotojo pažymėjimą; 4. LR nepriklausomybės gynėjai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11 – 13 d. ir po to vykdytos SSSR agresijos, pateikę nepriklausomybės gynėjo pažymėjimą; 5. Žuvusiųjų LR nepriklausomybės gynėjų šeimų nariai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11 – 13 d. ir po to vykdytos SSSR agresijos, pateikę nukentėjusio asmens pažymėjimą, kurio antroje pusėje įrašyta 3 str. 1 arba 2 arba 3 punktai, jei įrašyta 3 str. 4 arba 5 arba 6 punktai – lengvata neteikiama; 6. Asmenys nuo 70 iki 85 metų, pateikę pasą, pensininko arba šalpos kompensacijos gavėjo pažymėjimą; 7. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleiviai nuo rugsėjo 1 d. iki liepos 1 d., pateikę moksleivio pažymėjimą; 8. Vežantis vaikus nuo 7 iki 10 metų, mokama; 9. Keleiviui, vežančiam keletą vaikų iki 7 metų, už trečiąjį ir kitus mokama; Vietinio susisiekimo (priemiestiniais) autobusais nemokamai: 1. Kiekvienas keleivis gali vežtis nemokamai 2 vaikus iki 7 metų amžiaus, neužimant atskiros sėdimos vietos; 2. . Kontrolės pareigūnai pagal Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatuose suteiktus įgaliojimus važiuodami specialiame pažymėjime nurodytoje teritorijoje; Vietinio susisiekimo (priemiestiniais) autobusais su 80 % nuolaida: 1. Vaikai invalidai, I grupės invalidai ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui vienas lydintysis), pateikę invalido pažymėjimą; 2. Į sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą įrašytomis ligomis sergantys asmenys, kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui vienas lydintysis), pateikę invalido pažymėjimą;

35 3. Lietuvos respublikos nepriklausomybės gynėjai, tapę II ar III grupės invalidais dėl 1991 m. sausio 11 – 13 d. ir po to vykdytos SSSR agresijos, pateikę nepriklausomybės gynėjo ir invalido pažymėjimus; 4. Kariai savanoriai, sulaukę 70 metų ir vyresni, pateikę kario savanorio pažymėjimą ir asmens dokumentą su gimimo metais (pasą arba pensininko pažymėjimą); 5. Asmenys, sulaukę 85 metų ir vyresni, pateikę pasą, pensininko ar šalpos kompensacijos gavėjo pažymėjimą; Vietinio susisiekimo (priemiestiniais) autobusais su 50% nuolaida: 1. II grupės invalidai, pateikę invalido pažymėjimą ar pensininko pažymėjimą su įrašyta II invalidumo grupe; 2. Kariai savanoriai, jaunesni nei 70 metų ir laisvės kovų dalyviai, pateikę kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio pažymėjimą; 3. Politiniai kaliniai ir tremtiniai, buvę getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniai, pateikę politinio kalinio, tremtinio ar represuotojo pažymėjimą; 4. LR nepriklausomybės gynėjai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11 – 13 d. ir po to vykdytos SSSR agresijos, pateikę nepriklausomybės gynėjo pažymėjimą; 5. Žuvusiųjų LR nepriklausomybės gynėjų šeimų nariai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11 – 13 d. ir po to vykdytos SSSR agresijos, pateikę nukentėjusio asmens pažymėjimą, kurio antroje pusėje įrašyta 3 str. 1 arba 2 arba 3 punktai, jei įrašyta 3 str. 4 arba 5 arba 6 punktai – lengvata neteikiama; 6. Asmenys nuo 70 iki 85 metų, pateikę pasą, pensininko arba šalpos kompensacijos gavėjo pažymėjimą; 7. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleiviai nuo rugsėjo 1 d. iki liepos 1 d., pateikę moksleivio pažymėjimą; vienkartiniais arba terminuotais vardiniais bilietais; 8. Keleiviui, vežančiam keletą vaikų iki 7 metų, už trečiąjį ir kitus mokama; Vietinio susisiekimo (miesto) autobusais ir troleibusais nemokamai: 1. Kiekvienas keleivis gali vežtis nemokamai 2 vaikus iki 7 metų amžiaus, neužimant atskiros sėdimos vietos; 2. . Kontrolės pareigūnai pagal Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatuose suteiktus įgaliojimus važiuodami specialiame pažymėjime nurodytoje teritorijoje; Vietinio susisiekimo (miesto) autobusais su 80 % nuolaida: 1. Vaikai invalidai, I grupės invalidai ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui vienas lydintysis), pateikę invalido pažymėjimą;

36 2. Į sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą įrašytomis ligomis sergantys asmenys, kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui vienas lydintysis), pateikę invalido pažymėjimą; 3. Lietuvos respublikos nepriklausomybės gynėjai, tapę II ar III grupės invalidais dėl 1991 m. sausio 11 – 13 d. ir po to vykdytos SSSR agresijos, pateikę nepriklausomybės gynėjo ir invalido pažymėjimus; 4. Kariai savanoriai, sulaukę 70 metų ir vyresni, pateikę kario savanorio pažymėjimą ir asmens dokumentą su gimimo metais (pasą arba pensininko pažymėjimą); 5. Asmenys, sulaukę 85 metų ir vyresni, pateikę pasą, pensininko ar šalpos kompensacijos gavėjo pažymėjimą; 6. Aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų dieninių skyrių studentai, dieninio bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleiviai, pateikę moksleivio ar studento pažymėjimą, tik su terminuotais ar vardiniais bilietais; Vietinio susisiekimo (miesto) autobusais su 50% nuolaida: 1. II grupės invalidai, pateikę invalido pažymėjimą ar pensininko pažymėjimą su įrašyta II invalidumo grupe; 2. Kariai savanoriai, jaunesni nei 70 metų ir laisvės kovų dalyviai, pateikę kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio pažymėjimą; 3. Politiniai kaliniai ir tremtiniai, buvę getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniai, pateikę politinio kalinio, tremtinio ar represuotojo pažymėjimą; 4. LR nepriklausomybės gynėjai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11 – 13 d. ir po to vykdytos SSSR agresijos, pateikę nepriklausomybės gynėjo pažymėjimą; 5. Žuvusiųjų LR nepriklausomybės gynėjų šeimų nariai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11 – 13 d. ir po to vykdytos SSSR agresijos, pateikę nukentėjusio asmens pažymėjimą, kurio antroje pusėje įrašyta 3 str. 1 arba 2 arba 3 punktai, jei įrašyta 3 str. 4 arba 5 arba 6 punktai – lengvata neteikiama; 6. Asmenys nuo 70 iki 85 metų, pateikę pasą, pensininko arba šalpos kompensacijos gavėjo pažymėjimą; 7. Keleiviui, vežančiam keletą vaikų iki 7 metų, už trečiąjį ir kitus mokama; 8. Aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų dieninių skyrių studentai, dieninio bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleiviai, pateikę moksleivio ar studento pažymėjimą, tik su vienkartiniais bilietais.

37 10. Įmonės personalo struktūros analizė

Tebemažėja keleiviniame kelių transporte dirbančių darbuotojų. 2002-ųjų pirmojo pusmečio duomenimis, įmonėse dirbo 8511, o 2003-iųjų pirmąjį pusmetį - 8477 darbuotojai. (Visur bus lyginami praėjusių metų pirmojo pusmečio ir šių metų pirmojo pusmečio statistiniai rodikliai). Šiek tiek sumažėjo ir vairuotojų, vairuojančių keleivinio transporto priemones, - nuo 4097 praėjusių metų pradžioje iki 4068 šių metų pirmąjį pusmetį, tačiau padaugėjo autobusų bei troleibusų - nuo 2783 iki 2822. Padidėjo keleivinio transporto priemonių vairuotojų darbo užmokestis nuo 1156,8 iki 1209,5 Lt. UAB”Autovelda” pagrindinė veikla – keleivių vežimas ir automobilių paruošimas eksploatacijai (techninis aptarnavimas, automobilių agregatų, padangų ir pan. remontas). Bendrovėje dirba 36. Iš jų vadovaujantį personalą sudaro 3 žmonės, specialistų ir tarnautojų 12, vairuotojų – 21. Kelių transporto įmonės darbuotojų sudėtis priklauso nuo įmonės tipo struktūros, automobilių parko, pamainų skaičiaus per parą ir pan. Pagal gamybinį požiūrį visi UAB “Autovelda” darbuotojai skirstomi į dvi grupes - gamybinį personalą ir negamybinį personalą. Prie gamybinio personalo priskiriami įmonės darbuotojai, tiesiogiai dalyvaujantys gamybos procese, taip pat jį aptarnaujantys ir jam vadovaujantys. Reikiamas valdymo darbuotojų skaičius ir struktūra priklauso nuo bendrų techninės pažangos tendencijų, įmonės plėtotės krypties ir sąlygų. Visa personalo valdymo sistema susideda iš posistemių, kiekviena iš jų yra tam tikrų darbuotojų grupė, besiskirianti valdymo lygiu ar darbo profiliu. Kiekvienoje autotransporto įmonėje yra dvi pagrindinės tarnybos: eksploatacinė ir komercinė, nuo kurių priklauso visa ūkinė - komercinė įmonės veikla. Eksploatacinės tarnybos funkcijos: keleivių srautų tyrimai, maršrutų trasų tyrimai, informacijos sisteminimas ir pateikimas, maršrutinio tinklo formavimas, atskirų maršrutų organizavimas, tvarkaraščių sudarymas. Komercinės tarnybos tikslas organizuoti ir vadovauti įmonės ūkinei - komercinei veiklai. Aprūpinti įmonę žaliavomis, medžiagomis, kuru, tepalais ir kitomis reikalingomis priemonėmis. Sudaryti su prekybos partneriais naudingas tiekimo, pirkimo ir pardavimo sutartis ir t.t. Įmonės organizacinę struktūrą galima apibūdinti kaip linijinio tipo struktūrą 13lentelė. Aukštesnio lygio vadovui yra pavaldūs keli žemesnio lygio vadovai. Pavaldinys gauna nurodymus iš vieno vadovo ir jam atsiskaito, o vadovo nurodymai pavaldiniui yra privalomi. Tai matosi iš dabartinės įmonės struktūros. Tokia struktūra turi ir privalumų ir trūkumų. Žemesnio lygio vadovai, arba darbuotojas negali operatyviai ir savarankiškai priimti sprendimų, įmonės vadovas ne tik sprendžia strateginius uždavinius, bet

38 ir atlieka daug papildomo darbo, kurį pagal kompetenciją turėtų atlikti žemesnių valdymo grandžių vadovai ir darbuotojai. Įmonės struktūroje būtų galima įsteigti marketingo skyrių, kurio funkcija būtų pagal marketingo planą spręsti tokius uždavinius: • Planuoti, formuluoti uždavinius, prognozuoti, numatyti strategiją ir taktiką, kad būtų galima pasiekti rinkoje kuo geresnių rezultatų; • Nustatyti paslaugų teikimo tikslus, samdyti, atrinkti tinkamus darbuotojus esamiems ir būsimiems įmonės poreikiams; • Organizuoti, koordinuoti, vadovauti veiksmams, stimuliuoti ir palaikyti kontaktus, kelti pardavimo - teikimo padalinio darbuotojų kvalifikaciją, kad jie įgyvendintų iškeltus tikslus; • Kontroliuoti ir įvertinti rezultatus; • Organizuoti efektyvias informacines sistemas, būtinas pardavimo procesui; • Siekti naudingų sandorių. Ši tarnyba neturėtų veikti izoliuotai. Marketingo skyrius turėtų glaudžiai bendradarbiauti su kitais įmonės padaliniais: eksploatacijos, ūkio, finansų ir apskaitos. Papildomai kontroliuoti jų veiklą, kad sėkmingai būtų parengta ir valdoma paslaugų teikimo programa: keičiamasi informacija, analizės rezultatais, perspektyviniais veiklos planais ir kitais duomenimis, galinčiais garantuoti programos lankstumą.

UAB “Autovelda” darbuotojų kaita 2001.01.01 - 2003.01.01

10.1 lentelė

Darbuotojų kategorijos 2001.01.01. 2002.01.01. 2003.01.01 2004.01.01 Autobusų vairuotojai 14 19 25 21 A/m remonto ir TA 3 3 7 6 šaltkalviai Aptarnaujantysis 1 1 4 2 personalas (darbininkai) Specialistai ir 1 4 4 4 tarnautojai Administracija 2 2 3 3 Viso: 21 29 43 36

Iš 13 paveikslėlio matome, kad įmonės darbuotojų skaičius per 2001m. – 2003m. laikotarpį tik augo. Augimui prasidėjus 2001m. nuo 21 darbuotojų, 2003m. darbuotojų skaičius jau siekė 43. Tarpiniais 2002 metais įmonėje dirbo 29 darbuotojai. Kadangi Anykščiai nėra didelis miestas, todėl

39 tiek mieste tiek rajone trūksta aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Žinoma, prie šios problemos prisideda ir tai, kad apskrityje nėra aukšto lygio mokymo įstaigų. Tie žmonės, kurie išvyksta studijuoti į didžiuosius Respublikos universitetus dažniausiai baigę studijas nebegrįžta. Būtent dėl šių priežasčių 2004m. sumažėjo darbuotojų skaičius nuo 43 – 2003m. iki 36 – 2004m. Šiuo metu įmonei būtų reikalingi kvalifikuoti, norintys tobulėti, energingi, iniciatyvūs jauni žmonės, administraciniam ir gamybiniam (techniniam) darbui. Pastaraisiais metais darbuotojų skaičius mažinamas mažinant dispečerių, šaltkalvių ir darbininkų skaičių. Įvertinus situaciją keleivių vežimo rinkoje ir bendrovės finansines galimybes, numatoma, kad metų pabaigoje bendrovėje dirbs 35 - 37 darbuotojai.

Darbuotojų skaičiaus dinamika sausio 1 dienai

darbuotojų skaičius 50 43 40 29 36 30 21 20

10

0 2001 2002 S1 2003 2004

13 pav. UAB”Autovelda” darbuotojų skaičiaus dinamika.

Lyginant 2001 m. su 2002 m. ir 2003 m. vairuotojų skaičius didėjo. 2001 m. įmonėje dirbo 14 vairuotojų, 2002 m. jų padidėjo iki 19, o 2003 m. - iki 25. Na o šiais metais vairuotojų skaičius sumažėjo dėl ankščiau minėtų priežasčių, jis sumažėjo 4 vairuotojais.

40 14 lentelė 2004m. Įmonės organizacinė valdymo struktūra

Direktorius Revizorius

Eksploatacijos Direktoriaus Buhalterė inžinierius pavaduotojas (finansininkė)

Dirbtuvių Dispe čerinė vedėjas tarnyba Valytojos

Vairuotojai Techninis Kiemsargis

personalas

UAB “Autovelda” vidaus tvarkos taisyklės

1. Bendroji dalis

Savo veikloje bendrovė vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos Viešųjų įstaigų ir kitais įstatymais, teisės aktais bei savo įstatais. 1.1 Bendrovė užsiima ūkine komercine veikla, kuri nurodyta įmonės įstatuose. 1.2 Darbuotojų pareigas reglamentuoja darbo sutartis, materialinės atsakomybės sutartis, pareiginiai nuostatai, saugos darbe instrukcijos. 1.3 Asmuo, priimamas dirbti Bendrovėje, supažindinamas su šiomis taisyklėmis, pareiginiais nuostatais, saugos darbe instrukcijomis, administracijos darbo reglamentu ir, jam sutikus dirbti bei jam ir darbdaviui pasirašius darbo bei materialinės atsakomybės sutartis laikoma, kad lie susitarė dėl būtinųjų ir kitų darbo sutarties sąlygų, kiek jos apimamos šiuose aktuose.

2. Bendrovės struktūra

2.1 Bendrovės struktūrą sudaro:

41 administracija: direktorius, direktoriaus pavaduotojas, buhalteris, eksploatacijos inžinierius, dispečeris.

3. Bendrovės patalpų atidarymo ir uždarymo laikas

3.1 Bendrovėje nustatyta penkių darbo dienų savaitė. Darbo dienomis, ryte patalpas atrakina ir išjungia apsauginę signalizaciją dispečeris, pirmas atėjęs į darbą, o užrakina ir įjungia signalizaciją paskutinis iš bendrovės patalpų išeinantis dispečeris, ne ankščiau 20:00 val. 3.2 Patekti į bendrovės patalpas ne darbo metu galima darbdavio nustatyta tvarka. 3.3 Įvykus įsilaužimo į patalpas ar turto vagystės atveju, apie tai sužinojęs darbuotojas skubiai privalo pranešti apsaugos policijai, direktoriui.

4. Darbuotojų darbo laikas

4.1 Bendrovėje taikomas darbo laiko normavimo formos: 4.1.1 penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis (šeštadienis ir sekmadienis) 4.1.2 darbas virš nustatytos darbo trukmės nelaikomas viršvalandiniu: • Direktoriui • Buhalteriui • Eksploatacijos inžinieriui 4.1.3 Pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį darbas pradedamas 8 valandą ir baigiamas 17 valandą. Darbo laikas darbuotojams, gali būti koreguojamas pagal patvirtintą grafiką. 4.1.4 Pietų pertraukos trukmė – 60 minučių. Pradžia 12:00 val. Ir pabaiga 13:00 val. 4.1.5 Darbuotojas, atsižvelgdamas į atliekamo darbo intensyvumą turi teisę daryti trumpalaikes 10 minučių trukmės pertraukas poilsiui. 4.1.6 Direktorius, esant rimtoms priežastims turi teisę išleisti darbuotoją iš darbo ne daugiau kaip vienai darbo dienai.

5. Darbuotojų darbo apmokėjimas

5.1 Darbuotojų darbas apmokamas pagal direktoriaus nustatytą atlyginimą. Kiekvieno darbuotojo darbo užmokestis ir priedai nustatomi pasirašant su juo darbo sutartį. Pareiginis atlyginimas negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikoje patvirtintą minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA).

42 5.2 Direktoriaus įsakymu, darbuotojams gali būti mokami priedai už atlikto darbo kiekybinius darbo rezultatus ir priedai nuo indėlio į bendrovės pajamų didinimą bei švenčių proga mokamos piniginės išmokos. 5.3 Jeigu darbuotojas dirba ne visą darbo dieną, jam mokama darbo sutartyje numatytomis sąlygomis. Tokiu atveju atlyginimo dydis gali būti mažesnis už įstatymu numatytą MMA. 5.4 Darbo užmokestis mokamas kiekvieno mėnesio 10-ą ir 25-ą dieną. 5.5 Darbo užmokestis už atostogas mokamas ne vėliau kaip trys darbo dienos prieš prasidedant atostogoms.

6. Bendrieji reikalavimai vidaus tvarkai

6.1 Siekiant, kad bendrovė turėtų gerą vardą bei didėtų jos pajamos, bendrovėje turi būti užtikrinta drausmė, maksimalus dėmesys klientams ir pavyzdinė aptarnavimo kultūra. 6.2 Kiekvienoje darbo vietoje bei patalpose turi būti švaru ir tvarkinga. 6.3 Bendrovėje turi būti vengiama nereikalingo triukšmo, palaikoma dalykinė darbo atmosfera. 6.4 Bendrovės patalpose negali būti palikti be priežiūros įjungti elektriniai prietaisai. 6.5 Visose patalpose turi būti laikomasi priešgaisrinės saugos reikalavimų. 6.6 Darbuotojai privalo laikytis saugos darbe instrukcijų reikalavimų, su kuriais jie supažindinami prieš pradėdami darbą. 6.7 Už bendrovės vidaus darbo tvarkos laikymąsi atsako kiekvienas darbuotojas asmeniškai.

7. Reikalavimai tvarkai administracinėse patalpose

7.1 Administracijos patalpoms nustatomi šie reikalavimai vidaus tvarkai: 7.1.1 Visos patalpos turi būti švarios ir tvarkingos. 7.1.2 Darbuotojas, išeinantis paskutinis, užrakina duris. 7.1.3 Raktus gali turėti tik tie darbuotojai, kurie tiesiogiai dirba. Perduoti raktus kitam darbuotojui draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai tą padaryti nurodo įstaigos direktorius. 7.1.4 Vienas komplektas raktų nuo visų patalpų yra pas direktoriaus paskirtą asmenį. 7.2 Be direktoriaus, leidimo draudžiama pašaliniams asmenims naudotis bendrovės organizacine technika. 7.3 Turi būti užtikrinta, kad pašaliniai asmenys negalėtų susipažinti su bendrovės informacija. Tuo tikslu draudžiama be direktoriaus leidimo likti pašaliniams asmenims bendrovės patalpose vieniems.

43 7.4 Valstybinių institucijų pareigūnams bet kokia informacija duodama tik su direktoriaus žinia. Šis apribojimas netaikomas akcininkams.

8. Bendrosios darbuotojų pareigos

8.1 Darbuotojai privalo: 8.1.1 Darbo metu tvarkingai, neiššaukiančiai apsirengę, susišukavę. 8.1.2 Bendraujant su interesantais parodyti jiems dėmesį, būti mandagiems ir atidiems ir išsiaiškinus interesanto tikslus bei pageidavimus, jiems padėti. Tuo atveju, jei darbuotojas nekompetentingas spręsti interesanto problemą, jis turi rasti žmogų kuris galėtų tai padaryti. 8.1.3 Saugoti savo ir nekenkti kitų darbuotojų sveikatai, mokėti saugiai dirbti, žinoti ir vykdyti saugos darbe norminių aktų, bendrovės darbų saugos instrukcijų reikalavimus. 8.1.4 Ateiti į darbą ir išeiti iš jo nustatytu laiku. Jei į darbą negalima ateiti dėl svarbių priežasčių (liga, avarija, nelaimingas atsitikimas), pranešti apie tai kiek galima greičiau bendrovės direktoriui. 8.1.5 Tinkamai atlikti pavestą darbą. 8.1.6 Saugoti komercines bendrovės ir jos klientų paslaptis. 8.2 Darbuotojams draudžiama: 8.2.1 Darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus, kitas psichotropines medžiagas. 8.3 Už vidaus darbo tvarkos taisyklių pažeidimą darbuotojai baudžiami drausminėmis nuobaudomis.

11. Pasiūlymai

11.1 Prioriteto suteikimas viešajam transportui prieš individualius automobilius

Siekiant sumažinti miestuose ir priemiesčio transporto eismo srautus, tuo pačiu mažinant gatvių apkrovimą ir išvengiant eismo spūsčių, kamščių o taip pat siekiant padidinti eismo saugumą bei sumažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai, būtina skatinti šalies gyventojus rečiau važinėti individualiais lengvaisiais automobiliais (ypač kelionėse į darbą), o dažniau naudotis viešuoju transportu. Viešojo transporto privalumus prieš individualius automobilius parodo vien šie du palyginimai: - Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRV) skaičiavimais l autobusas pagal pervežimo pajėgumą pakeičia 30 lengvųjų automobilių. Mūsų šalyje vidutinis l lengvojo automobilio užpildymas kelionėse į darbą sudaro apie 1,7 - 1,8 keleivio, o sublokuotas autobusas veža piko metu iki 200 keleivių (pagal dinaminį gabaritą sublokuotas autobusas užima 4 lengvųjų automobilių plotą gatvėje, tad šie 4 automobiliai veža sumoje 7 keleivius, tuo tarpu autobusas - 200);

44 - Vokietijoje nustatyta, kad, važiuojant autobusu, rizika nukentėti avarijos metu yra apie 30 kartų mažesnė, negu važiuojant lengvuoju automobiliu. Tam, kad viešajam transportui būtų suteiktas prioritetas prieš individualius lengvuosius automobilius, būtina įstatymiškai įtvirtinti šią nuostatą: suteikti prioritetą viešajam transportui prieš lengvuosius automobilius, siekiant sumažinti gatvių ir kelių apkrovimą, neigiamą transporto poveikį aplinkai ir avaringumą.

11.2 Viešojo transporto darbo planavimas ir organizavimas

Siekiant tinkama kryptimi vystyti viešąjį transportą ir plėtoti jo maršrutų tinklą, būtina remtis detaliais tyrimais. Be to, rengiant įvairius planus - šalies, rajonų, miestų, gyvenviečių - būtina atsižvelgti ir į viešojo transporto vystymo būtinybę. Tam, kad būtų įgyvendinti minėti reikalavimai, būtina įstatymais įtvirtinti šias nuostatas: Rengiant šalies, rajonų, miestų, gyvenviečių išsamius ir detaliuosius planus, atsižvelgiama į viešojo transporto bei jo maršrutų tinklo vystymo būtinybę. Viešojo transporto darbo planavimas ir organizavimas vykdomas, remiantis visuomenės poreikių viešajam transportui detaliais tyrimais ir atsižvelgiant į viešojo transporto paslaugas teikiančių įmonių darbo tęstinumą. Susisiekimo ministerija bei savivaldybės planuoja ir organizuoja viešojo transporto darbą, laikydamosi šiuo įstatymu ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos, ir prireikus į darbą įtraukia savivaldybių ir vežėjų asociacijas, mokslo tiriamąsias įstaigas.

11.3 Keleivinio kelių transporto organizavimas mieste ir priemiestyje

Savivaldybių rūpestis - užtikrinti keleivinio transporto paslaugų teikimą visuomenei netgi ir komerciškai nenaudingomis sąlygomis. Visi dirbantys mieste vežėjai turi dirbti vienodose sąlygose nepriklausomai nuo įmonės priklausomybės ir nuosavybės. Vežėjų atžvilgiu neturi būti naudingų ir nenaudingų maršrutų. Jeigu savivaldybės sprendimu miesto pakraščiuose atidarytas maršrutas, vežėjo rūpestis - tinkamai aptarnauti keleivius šiame maršrute ir pilnai vykdyti sutarties su savivaldybe sąlygas, o ne bandyti nukrypti nuo maršruto arba eismo tvarkaraščio, norint gauti daugiau pajamų. Įvertinus visa tai, logiška, kad visi vežėjai (besiverčiantys vienos rūšies vežimais) dirbantys tiek mieste, tiek ir priemiestyje turi egzistuoti vienoje bendroje sistemoje - tai reiškia, kad mieste/priemiestyje turėtų būti įvestas vieningas tarifas, kuris galiotų visų vežėjų reisiniuose autobusuose.

45 Savivaldybės teritorijoje viešojo transporto paslaugų pirkimą mieste, vykdo pati savivaldybė arba jos įgalioti transporto agentai. Vietinio susisiekimo keleivinio kelių transporto darbo apimtis (maršrutų, reisų, transporto priemonių skaičių ir kt.) miesto ir priemiestinio susisiekimo transporto darbo apimtis nustato savivaldybės arba jų įgalioti transporto agentai, tvirtina pačios savivaldybės. Miesto susisiekimo viešojo transporto darbo planavimą ir organizavimą atlieka pati savivaldybė arba paveda tai jos įgaliotam transporto agentui (Transporto valdybai). Savivaldybių įgalioto transporto agento (Transporto valdybos) funkcijos: 1) viešojo naudojimo vietinio susisiekimo transporto tyrimų organizavimas, pagrindinis iš kurių - keleivių srautų tyrimai; 2) viešojo naudojimo vietinio susisiekimo maršrutų tinklo formavimas, tobulinimas ir vystymas; 3) viešojo naudojimo vietinio susisiekimo maršrutų pradėjimas, keitimas ir nutraukimas, atsižvelgiant į keleivių srautus; 4) vietinio susisiekimo keleivinio kelių transporto darbo apimčių, adekvačių paslaugų kainai ir vežėjų finansavimui, nustatymas; 5) viešojo transporto eismo tvarkaraščių sudarymas ir keitimas, atsižvelgiant į keleivių srautus; 6) viešojo naudojimo vietinio susisiekimo maršrutų pasų sudarymas (apimantis maršruto trasą su stotelėmis; eismo tvarkaraščius; būtiną transporto priemonių skaičių maršrute, jų talpumą ir komfortiškumą; keleivių srautų duomenis maršrute; vežėjo finansavimo dydžio skaičiuotę; būtiną eksploatacinį susisiekimo greitį maršrute; maršruto eismo tvarkaraščių koordinavimą bendroje susisiekimo sistemoje ir kt.). Maršrutų pasų sudarymo tvarką tvirtina Susisiekimo ministerija; 7) konkursų vietinio susisiekimo maršrutams aptarnauti organizavimas; 8) leidimų vežėjams dirbti vietinio susisiekimo maršrutuose išdavimas, laikinas sustabdymas ir panaikinimas; 9) visuomenės aptarnavimo sutarčių su vežėjais maršrutams aptarnauti sudarymas ir nutraukimas; 10) visų rūšių ir nuosavybės formų keleivini o kelių transporto darbo koordinavimas; 11) pajamų iš visų miesto susisiekimo maršrutų administravimas; 12) bilietų rūšių parinkimas (tvirtinimas, išskyrus kainą, keitimas, pavyzdinės formos nustatymas) ir gamybos bei platinimo organizavimas; 13) keleivių apmokėjimo už važiavimą kontrolė; 14) visų nuosavybės formų vežėjų darbo kontrolė; 15) atsiskaitymas su vežėjais už jų atliktą darbą maršrutuose; 16) gyventojų informavimas apie viešojo keleivinio kelių transporto maršrutus ir eismo tvarkaraščius;

46 17) pasiūlymų teikimas savivaldybei dėl įmonių bei įstaigų darbo laiko pradžios bei pabaigos diferencijavimo; 18) specialių reisų organizavimas ir nereguliarių vežimų kontrolė; 19) tarifų taikymo kontrolė; 20) duomenų apie keleivių vežimą kaupimas ir analizė; 21) kitos steigėjo nustatytos funkcijos. Jei savivaldybė įgalioja atlikti minėtas funkcijas transporto agentą, tai ji turi sudaryti sutartį su šiuo transporto agentu dėl minėtų funkcijų atlikimo. Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais tarifus ir kainas nustato atitinkamų savivaldybių tarybos. Kiti keleivių vežimo tarifai nustatomi šalių susitarimu. Su keleivių vežimu susijusių papildomų paslaugų tarifus nustato šių paslaugų teikėjai. Tvirtindamos keleivių vežimo bilietų kainas, savivaldybės privalo įvertinti: a) keleivių vežimo savikainą (įvertinus valstybės dotavimą); b) keleiviu pragyvenimo lygį ir kainą, kurią gali sumokėti keleiviai; c) savivaldybės galimybes sumokėti vežėjams skirtumą tarp patvirtintos kainos ir vežimo savikainos arba numatyto sutartyje įkainio; d) keleivių, turinčių teisę į lengvatas, kiekį ir savivaldybės galimybes kompensuoti vežėjams už lengvatinių keleivių vežimą. Siekiant parinkti optimaliausią vežėją bei vienodų konkurencijos sąlygų užtikrinimui, vežėjai maršrutams aptarnauti turi būti parenkami konkurso būdu. Tarp užsakovo ir vežėjo turi būti įteisinti juridiniai santykiai. Todėl tarp vežėjo, atrinkto viešojo konkurso būdu, ir užsakovo - savivaldybės arba jos įgalioto transporto agento - turi būti pasirašyta sutartis maršrutui aptarnauti. Viena iš svarbiausių savivaldybių funkcijų yra keleivinio kelių transporto kontrolė. Kuo daugiau išduodama licencijų ir leidimų dirbti maršrutuose, tuo stipresnė turi būti savivaldybių kontrolė. Kuo mažiau nelegalių vežėjų, tuo mažiau papildomo finansavimo iš savivaldybių reikia legaliems vežėjams. Savivaldybės arba jų įgalioti transporto agentai privalo kontroliuoti ne tik vežėjus, kuriems išdavė leidimus dirbti maršrutuose, bet visas transporto priemones, važiuojančias jų teritorija (esant reikalui taisyti Kelių transporto kodeksą, Administracinių teisės pažeidimų kodeksą bei Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatus). Užtikrinti legalių vežėjų kokybišką darbą įmanoma, tik išgyvendinus nelegalių vežėjų veiklą. Savivaldybė arba jos įgaliotas transporto agentas įvertina gyventojų poreikius, nustato autobusų maršrutus, dirbančių šiuose maršrutuose autobusų skaičių, jų eismo tvarkaraščius ir keleivių vežimo tarifus. Kuriant ir tobulinant maršrutinį tinklą ir eismo tvarkaraščius, kompetentingi organai privalo

47 laikytis „dirbančio vežėjo nežlugdymo" principo. Tarptautinio bei tolimojo susisiekimo maršrutai, kurie driekiasi per savivaldybės teritoriją turi pirmenybę. Atidarant vietinio susisiekimo (priemiestinį) maršrutą, kurio trasa nors ir dalinai dubliuojasi su tarptautinio ar tolimojo susisiekimo maršrutais, savivaldybė privalo tai suderinti su Susisiekimo ministerijos įgaliotu transporto agentu - Tolimojo ir tarptautinio susisiekimo valdyba (būtina taisyti kelių transporto kodeksą ir Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisykles). Įgyvendinus aukščiau aprašytą vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo organizavimo ir valdymo modelį, išsprendžiamos šios problemos: - mieste ir priemiestyje kuriamas maršrutinis tinklas, kuris tenkina miesto gyventojų, bet ne vežėjų poreikius; - vežėjai nustoja visais būdais „pramušinėti" iš savivaldybių „gerus" maršrutus; - savivaldybių darbuotojai negali piktnaudžiauti, skirstant maršrutus tarp vežėjų; - vežėjas negali slėpti pajamų ir mokesčių; - vežėjai nustoja pažeidinėti eismo tvarkaraščius ir maršrutus, siekdami pasisavinti dalį pajamų iš kito vežėjo; - savivaldybė neturi problemų, parenkant vežėją maršrutui su mažais keleivių srautais; - keleivių bilietai galioja visuose mieste dirbančiuose autobusuose ir troleibusuose, nepriklausomai nuo jų priklausomybės; - vežėjai nustoja užsiiminėti jiems nebūdinga veikla (tirti keleivių srautus, spausdinti ir platinti bilietus ir t.t, kas ypač apsunkina vežėjų tiesioginį darbą) todėl vežimų savikaina mažėja; - vežėjams nereikia įrenginėti autobusuose kasos aparatų; - savivaldybė, esant reikalui, gali operatyviau keisti maršrutus ir autobusų eismo tvarkaraščius. Lietuvos miestuose sparčiai paplito maršrutiniai taksi: Vilniuje apie 380 jų kursuoja 51 maršrutu. Kaune išduota 570 licencijų, apie 1500 jų kursuoja 46 maršrutais; Klaipėdoje išduota 540 licencijų ir jie perveža net apie 25-30% keleivių, Anykščiuose 2001 m. buvo bandyta kažkokių savavalių, verstis nelegaliais keleivių vežimais. Tačiau su tokiais pažeidėjais po sunkių pačios UAB”Autovelda” įmonės pastangomis buvo susidorota. Žinoma, taip pat neatmetama galimybė, kad Anykščių mieste ir rajone gali atsirasti naujų, legalių vežėjų jei tik sugebės atlaikyti konkurencinę kovą. Maršrutiniai taksi šalies miestuose atsirado tada, kai sutriko viešojo transporto finansavimas. Siekiant išspręsti šią problemą mažiausiomis sąnaudomis, kai kurios savivaldybės įsileido maršrutinius taksi. Nors pastarųjų rinkos dalimi turėtų būti maršrutai su nedideliais keleivių srautais, tačiau daugelis savivaldybių, skatino maršrutinių taksi veiklą būtent ten, kur didžiausi keleivių srautai, t.y. ir miestų centruose. Tokie savivaldybių nepagrįsti sprendimai iššaukė: - žymų eismo srautų padidėjimą miestų centruose ir tuo pačiu spūsčių susidarymą; - miestų ekologinės situacijos pablogėjimą;

48 - avaringumo padidėjimą; - autobusų parkų pajamų sumažėjimą ir kt. Tačiau blogiausiai, jog didžioji dalis maršrutinių taksi rodo ataskaitose, jog dirba nuostolingai, ir tuo pačiu išvengia mokesčių. Tad jų veikla sumažino mokesčių įplaukas. Be to, autobusų parkai, mokėdami visus mokesčius, yra nelygioje padėtyje su maršrutiniais taksi. Visa tai pablogino ir taip sudėtingą situaciją vietiniuose keleivių vežimuose. Reikia pažymėti, jog pervežimai maršrutiniais taksi Europos Sąjungos šalyse nėra išvystyti, nes neatitinka pagrindinės visuomeninio keleivinio kelių transporto idėjos - nebrangiai, saugiai, mažiausiai apkraunant gatves ir kuo mažiau teršiant aplinką pervežti keleivius. Tam, kad įjungti maršrutinius taksi į bendrą vietinių vežimų sistemą, būtina: - tyrimų pagrindu parinkti jiems maršrutus su nedideliu keleivių srautu (pvz.: anksčiau rytais ir vakarais, poilsio dienomis ir kt.), t.y. ten, kur neekonomiška leisti autobusus; - žymiai sugriežtinti jų darbo finansinę kontrolę, t.y. priversti juos mokėti visus mokesčius; - įjungti juos į bendrą viešojo transporto bilietų sistemą ir kt. Jei savivaldybė perduoda viešojo transporto valdymą transporto agentui, tarp jos ir transporto agento turi būti pasirašyta įgaliojimų perdavimo sutartis. Ši sutartis turi apibrėžti (tai būtina įtvirtinti įstatymiškai): Savivaldybės įgaliojimų perdavimo transporto agentui sutartis apima: 1) savivaldybės perduodamų transporto agentui funkcijų sąrašą. 2) savivaldybės užsakymą viešojo transporto darbui, kuriame nurodomi maršrutai, autobusų (troleibusų) skaičius maršrutuose, autobusų (troleibusų) kursavimo dažnumas bei jų apkrovimas ir kt; 3) savivaldybės įsipareigojimą teikti finansavimą transporto agentui. 4) savivaldybės įsipareigojimą keisti transporto agento finansavimo dydžius, pasikeitus valstybiniam kainų indeksui ar gamybos kaštams; 5) savivaldybės įsipareigojimą užtikrinti, kad transporto infrastruktūros objektai (gatvės, tiltai, eismo valdymo priemonės, paviljonai, stotelės, ženklų stovai ir pan.) būtų tinkamai prižiūrimi visais metų laikais; 6) transporto agento teisę mažinti aptarnaujamų maršrutų skaičių arba dirbančių autobusų skaičių maršrutuose, jeigu savivaldybės vežėjams per transporto agentą skiriamas finansavimas yra nepakankamas ir negali užtikrinti esamų maršrutų rentabilaus aptarnavimo; 7) sutarties galiojimo laiką;

8) sutarties pakeitimo bei nutraukimo tvarką ir sąlygas; 9) kitas sutarties sąlygas, nustatytas tarp savivaldybės ir transporto agento jų susitarimu. Taip pat būtina įteisinti įstatymiškai transporto agento finansavimą. Transporto agento finansavimas susideda iš :

49 1) pajamų už parduotus bilietus; 2) vežėjų finansavimo; 3) baudų iš keleivių už įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių važiavimą viešuoju transportu, pažeidimus; 4) baudų iš vežėjų už įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių keleivių vežimą viešuoju transportu, pažeidimus, bei visuomenės aptarnavimo sutarčių pažeidimus; 5) kitų pajamų už teikiamas paslaugas. Visos pajamos už viešojo transporto bilietus savivaldybėse, kurios įsteigė transporto agentus, priklauso transporto agentui. Transporto agento steigėjas nustato, kokia dalis šių pajamų tenka transporto agento išlaikymui ir kokia tenka vežėju samdai.

11.4 Vienodų konkurencijos sąlygų vežėjams užtikrinimas

Kadangi maršrutas yra prekė, vežėjams ji turi būti parduodama kuo palankesnėmis užsakovui sąlygomis. Pagal Europos ekonominės bendrijos reikalavimus visas reguliarusis transportas turi dirbti rentabiliai, be to, konkurso sąlygomis. Todėl konkursų organizavimas turi būti įteisintas įstatymais, remiantis šiomis nuostatomis: Siekiant užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas, vežėjai visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti parenkami konkurso tvarka. Konkurso organizavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Konkursus miesto susisiekimo autobusų maršrutams aptarnauti miestuose, turinčiuose daugiau 100 tūkst. gyventojų, organizuoja transporto agentas - Transporto valdyba, kituose miestuose bei rajonuose - savivaldybės arba jų įgalioti transporto agentai. Konkursus priemiestinio susisiekimo autobusų maršrutams aptarnauti organizuoja savivaldybės arba jų įgalioti transporto agentai. Konkursus tolimojo susisiekimo autobusų maršrutams aptarnauti organizuoja Susisiekimo ministerijos įgaliotas transporto agentas - Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Pirminiame etape tikslinga dabar dirbantiems vežėjams teikti prioritetą. Visi dirbantys vežėjai turi dirbti vienodomis sąlygomis nepriklausomai nuo įmonės priklausomybės ar statuso. Jeigu maršrute netenkinami keleivių poreikiai, kompetentinga įstaiga turi optimizuoti eismo tvarkaraščius arba numatyti dirbančių transporto priemonių skaičiaus didinimą ir pasiūlyti dirbančiam šiame maršrute vežėjui dirbti pagal naujas sąlygas. Keičiant transporto priemonių eismo grafikus, būtina siekti, kad dirbantis maršrute vežėjas finansiškai nenukentėtų. Vežėjų atžvilgiu neturi būti naudingų ar nenaudingų maršrutų.

50 Konkursą tikslinga organizuoti, kai: - kompetentinga įstaiga sudaro naują maršrutą; - kompetentinga įstaiga rengiasi pratęsti veikiančio maršruto trasą, o juo keleivius vežantys vežėjai nesutinka ar negali dirbti naujomis sąlygomis; - kompetentinga įstaiga rengiasi pakeisti maršruto trasą arba stotelių vietas veikiančiame maršrute ar papildyti jį naujomis stotelėmis, o šiuo maršrutu keleivius vežantys vežėjai nesutinka dirbti naujomis sąlygomis; - reikia padidinti transporto priemonių skaičių veikiančiame maršrute, o juo keleivius vežantys vežėjai patys to negali padaryti; - vienų maršrutų keleivius vežioja keli vežėjai ir dėl bendro šių vežėjų darbo maršrute kompetentinga įstaiga turi jiems pagrįstų pretenzijų; - vežėjui išduotas leidimas kompetentingos įstaigos yra anuliuotas; - vežėjas atsisako keleivius vežioti veikiančiu maršrutu; - vežėjui nepratęstas leidimo galiojimo terminas. Konkurso dalyvių pasiūlymus rekomenduotina vertinti pagal šiuos kriterijus: - konkurso dalyvio prašomą finansavimo dydį per metus; - transporto priemonių amžių, modernumą, techninį būklę, - komfortiškumą ir tai, kaip jos atitinka darbo maršrute sąlygas; - vežėjo patirtį; - keleivių aptarnavimo lygį; - darbo kokybės rodiklius per praėjusius metus ir konkurso organizavimo metais, jei konkurso dalyvis keleivius vežė iki paskelbiant konkursą; - siūlomos bilietų sistemos racionalumą; - autobusų laikymo ir jų remonto organizavimą (remonto bazė); - autobusų techninės būklės tikrinimo galimybę prieš darbo pradžią; - vairuotojų darbo ir poilsio laiko apskaitos ir kontrolės tvarką; - vairuotojų sveikatos būklės tikrinimo prieš darbo pradžią galimybę; - vežėjo įmonės ekologinių reikalavimų laikymąsi; - vežėjo veiklos perspektyvą. Kiekvienas kriterijus vertinamas atskirai balais. Konkursą laimi dalyvis, surinkęs daugiausia balų. Jei konkurso dalyviai - vietiniai vežėjai bei kito rajono (ar apskrities) vežėjai - surenka vienodą balų skaičių, pirmenybė teikiama vietiniam vežėjui. Konkursas gali būti skelbiamas vienam maršrutui. Tačiau daug tikslingiau maršrutus grupuoti pagal kryptis, miestų ar priemiesčio rajonus ir skelbti konkursus maršrutų paketui. Taip pat tikslinga

51 grupuojant maršrutus į kelis paketus ar į vieną paketą sujungti rentabilesnius ir nuostolingesnius maršrutus, kartu suvienodinant ekonomines sąlygas visiems dirbantiems vežėjams. Vežėjus atrenkant konkurso tvarka, būtų galima gerokai sumažinti būtinas išlaidas finansavimui, nes pirmenybė teikiama vežėjui, prašančiam mažiausiai lėšų. Skelbiant konkursus visiems Respublikos reguliariems vietiniams autobusų maršrutams ir parenkant „pigiausius" vežėjus (be abejo, atsižvelgiant ir į kitas konkurso sąlygas, t. y. transporto priemonių amžių, modernumą, komfortiškumą; vežėjo patirtį; keleivių aptarnavimo lygį ir kt.), šalies mastu būtų sutaupoma ne viena dešimtis milijonų litų. Konkursų skelbimas padės natūraliai įeiti į rinką ir privatiems vežėjams, nes jų vežimo savikaina paprastai mažesnė už didelių autobusų parkų vežimų savikainą, tad kartu šie vežėjai galės prašyti mažiau lėšų, kas gali padėti jiems laimėti konkursus. UAB”Autovelda” tapo pirmuoju privačiu vežėju visoje Respublikoje ir išties, jo vežimų savikaina mažesnė nei kitų parkų. Konkursų organizavimas suteikia daug pliusų keleivių reguliarių vežimų sistemai: - sudaro prielaidą sukurti vientisą keleivių vežimo sistemą; - atsiranda normali konkurencija tarp vežėjų; - visiems vežėjams sudaromos lygios darbo sąlygos ir keliami vienodi reikalavimai; - padeda sumažinti išlaidas vežėjų finansavimui; - sudaromos lygios galimybės gauti municipalinius užsakymus visų nuosavybės formų vežėjams; - panaikina atskirų įmonių monopolinę padėtį; - suteikia galimybę savivaldybei pasirinkti kokybiškas paslaugas už priimtiną ir realią kainą.

52 11.5 Dotacijų poreikio vietinio susisiekimo (priemiesčio) maršrutams skaičiuotė ir pasiūlymai nuostoliams mažinti

11.5.1 lentelė Dotacijų poreikio skaičiuotė Maršrutas I Variantas II Variantas III Variantas

Pasiūlymai Pasiūlymai Pasiūlymai

uostolis Nuostolis tukst.Lt Nuostolis tukst.Lt Nuostolis tukst.Lt N tukst.Lt Raguva per 66,5 Panaikinti 1 reisą 51 Panaikinti 2 36 Panaikinti 3 21 reisą reisą Naujonis Per savaitę Per savaitę Per savaitę Mitašiūnai 47,5 Panaikinti 2 37 Panaikinti 3 27,5 Panaikinti 4 17,5 per važiavimus per važiavimus per važiavimus per Troškūnus savaitę savaitę savaitę Mikieriai 39 Panaikinti 2 34,5 Panaikinti 3 29,5 Panaikinti 4 24,5 per važiavimus per važiavimus važiavimus Andrioniškį savaitę per savaitę per savaitę Viešintas per 32,5 Panaikinti reisą 29 Panaikinti 25 Panaikinti 25 Andrioniškį šešt. reisą šešt. ir reisą šešt. ir sekm. sekm. Senieji +14 Autobusas +14 Autobusas +14 Autobusas +14 Elmininkai kursuoja tik kursuoja tik kursuoja tik mokyklų darbo mokyklų mokyklų dienomis darbo darbo dienomis dienomis

Niūronys 27,5 Autobusas 12 Autobusas 12 Autobusas 12 kursuoja tik kursuoja tik kursuoja tik mokyklų darbo mokyklų darbo mokyklų darbo dienomis dienomis dienomis Dabužiai 20,5 Palikti reisus 11,5 Palikti reisus 11,5 Palikti reisus 11,5 tik darbo tik darbo tik darbo dienomis dienomis dienomis Leliūnai per 38,5 Sutrumpinti 35 Sutrumpinti 35 Sutrumpinti 35 Klikūnus reisą iki Klikūnų reisą iki Klikūnų reisą iki Klikūnų Kurkliai per 47,5 - 47,5 - 47,5 - 47,5 Klenuvką

53

Klenuvka 15,5 Panaikinti - Panaikinti - Panaikinti - maršrutą maršrutą maršrutą

Kavarskas per 36,5 Panaikinti - Panaikinti - Panaikinti - Staškūniškį maršrutą maršrutą maršrutą Kavarskas 7 Paankstinti rytinį 2 Paankstinti 2 Paankstinti 2 reisą rytinį reisą rytinį reisą vietoj 10,20-6,00 vietoj 10,20- vietoj 10,20- 6,00 6,00 Vidugiris - 14,5 - 14,5 - 14,5 - 14,5 Latavėnai

Poilsio 15 Panaikinti reisą - Panaikinti - Panaikinti - namai reisą reisą

Giliai 5 - 5 - 5 - 5

Orientacinis dotacijų poreikis 450 300 250 220 tūkst. Lt

Šiuo metu įmonės aptarnaujamiems priemiesčio maršrutams aptarnauti reikia 85 tūkst. Lt dotacijų, įgyvendinus pirmą variantą dotacijų poreikis sumažėtų iki 60 tūkst. Lt, antrą variantą - iki 53 tūkst. Lt, trečią variantą iki 45 tūkst. Lt.

11.6 Pasiūlymai priemiesčio maršrutų tinklo tobulinimui

Tyrimai parodė, kad tikslinga organizuoti darbą maršrutuose taip:

1. Maršrutai, kuriais autobusai kursuoja tik mokyklų darbo metu:

Senieji Elmininkai 7,20d.d. 14,15d.d. Niūronys 7,15d.d. 13,45d.d.

54 2. Pakeitimai dėl keleivių srauto pasikeitimo: a) Tolstant nuo Anykščių, keleivių srautas žymiai mažėja, todėl tikslinga kai kuriuos reisus sutrumpinti:

Leliūnai per Klikūnus 14,10d.d. Sutrumpinti maršrutą iki Klikūnų b) Maršrutai kuriuose keleivių srautas menkas ir kuriuos tikslinga uždaryti:

Klenuvka 13,00s. 7,25s. Panaikinti maršrutą

Kavarskas per Staškūniškį 6,00m.m. Panaikinti maršrutą

3. Maršrutai kuriuose tikslinga sumažinti važiavimų skaičių per savaitę:

Raguva per Naujonis 6,20 kas antrą d.d. nuo pirm. Sumažinti važiavimų skaičių 11,50 kas antrą d.d. nuo antr.

Mitašiūnai per Troškūnus 6,30 kas antrą d.d. nuo pirm. Sumažinti važiavimų skaičių 14,40 kas antrą d.d. nuo antr. Viešintas per Andrioniškį 6,10m.m. 15,40m.m. 17,30p. Sumažinti važiavimų skaičių Dabužiai 6,45d.d. 15,00d.d. Sumažinti važiavimų skaičių Mikieriai per Andrioniškį 6,10 kas antrą d.d. nuo pirm. Sumažinti važiavimų skaičių 14,30 kas antrą d.d. nuo antr.

4. Maršrutai kuriuos būtų tikslinga išnuomoti:

Poilsio namai 7,40d.d. Išnuomoti reisą

5. Maršrutai kuriais važiuoja moksleiviai:

Kurkliai per Klenuvką 6,50d.d. 13,50d.d. Aknystos per Čekoniškį 6,00d.d. Rubikiai 14,50d.d.

55 11.7 Transporto priemonių atnaujinimas

Keleivinio kelių transporto priemonės turi būti atnaujinamos vežėjų lėšomis. Pajamos, gautos už keleivių vežimą, kompensacijos, gautos už keleiviams teikiamas lengvatas (vietinio ir tolimojo susisiekimo) bei dotacijos (vietinio susisiekimo) turi užtikrinti normalų transporto priemonių atnaujinimą. Tačiau nuo 1996 m. sausio l d. iki 2000 m. gegužės l d. keleivių vežėjams buvo kompensuojama tik 40% negautų dėl lengvatinių keleivių vežimų pajamų, dėl ko jie patyrė 530 mln. Lt nuostolių (nuo 1996 m. iki 1999 m. imtinai po 120 mln. Lt ir 2000 m. - 50 mln. Lt). Autobusais ir troleibusais vietiniais maršrutais daugiausia važiuoja mažiausiai apsirūpinę ir socialiai remtini gyventojų sluoksniai. Respublikoje nėra įstatymo dėl vietinio keleivinio kelių transporto dotavimo, o savivaldybės tvirtina vežėjams žemesnius nei vežimų savikaina tarifus (keleivių vežimų kainas). Todėl keleivių vežimų kainos neatitinka realių kainų, kurios leistų vežėjams dirbti pelningai ir kartu gauti lėšų naujiems autobusams bei troleibusams pirkti. Savivaldybės turi daug kitų problemų ir negali skirti lėšų autobusams pirkti, o jeigu ir perka, tai dažniausiai senus ir nusidėvėjusius, kurių taisymas daug kainuoja. Visa tai nuskurdino savivaldybių autobusų parkus ir neskatino privataus kapitalo atėjimo į šį verslą. Savivaldybių autobusų ir troleibusų parkuose transporto priemonių skaičius per paskutinius trejus metus sumažėjo nuo 3421 iki 2934, iš kurių 2313 transporto priemonės yra senesnės kaip 10 metų. Šiuo metu normalizuoti padėtį tik vežėjų ir savivaldybių lėšomis neįmanoma. Todėl Vyriausybė turėtų nedelsdama priimti reguliariojo vietinio keleivinio kelių transporto atnaujinimo programą. Be to, Vyriausybė privalo suteikti ilgalaikes paskolas ir kreditus autobusams bei troleibusams pirkti su minimaliomis palūkanomis.

11.8 Pasiūlymai įmonės veiklos sąnaudų mažinimui

1. Siūlau aptarnaujamų maršrutų pajamų - išlaidų rezultatų ir keleivių srauto tyrimų pagrindu peržiūrėti nuostolingus vietinio susisiekimo maršrutus bei atskirus reisus ir koreguoti autobusų eismą juose. 2. Derinti priemiestinių autobusų eismą su rajono savivaldybe, kad nebūtų dubliuojamas maršrutinių ir mokyklinių autobusų eismas. 3. Tris didelio ir vidutinio talpumo autobusus pakeisti mažos ir vidutinės talpos autobusais. 4. Kaip įmanoma greičiau spręsti problemą dėl autobusų stoties privatizavimo ir taip sutaupyti lėšų

5.1 Sumažėtų išlaidos apsaugai; 5.2 Sumažėtų išlaidos elektros energijai;

56 5.3 Sumažėtų išlaidos patalpų šildymui; 5.4 Sumažėtų sąnaudos dėl darbo vietų reorganizavimo.

11.9 Pasiūlymai keleivių informacinės sistemos tobulinimui

Sparčiai besivystant kompiuterinėms technologijoms, žmonių, besinaudojančių Internetu ir kompiuteriais didėja. Todėl būtina plėsti sukurtą puslapį Internete, kuriame būtų patalpinama informacija apie bendrovės teikiamas paslaugas, maršrutų eismo tvarkaraščius, pateiktos maršrutų schemos, autobusų nuomos sąlygas ir kainas, tolimojo susisiekimo autobusų, kurie naudojasi Anykščių autobusų stotimi autobusų išvykimą ir atvykimą bei bilietų kainas. Toks puslapis palengvins darbą informacinėms tarnyboms ir klientas greičiau gaus dominančią informaciją. Be Internetinio puslapio, įmonė turėtų užsiimti informacinių biuletenių spausdinimu. Bendrovė turi parengti duomenų bazes apie keleivių vežimus, taikant kaupimo ir analizės principus, įsigyti reikalingą kompiuterinę techniką bei programinę įrangą. Taip pat turėtų būti nagrinėjami įstaigų, įmonių bei piliečių pasiūlymai keleivių vežimui tobulinti. Būtina modernizuoti sustojimo stoteles, jos turi būti šiuolaikiškai įrengtos, keleiviams turi būti pateikti eismo tvarkaraščiai bei žemėlapiai su pažymėtais autobusų maršrutais. Be to, žemėlapiai bei naudojimosi keleiviniu transportu taisyklės turi būti pateiktos keleiviams transporto priemonėse. Būtinas eismo tvarkaraščių pateikimas gyventojams spaudoje.

57 12. Išvados ir pasiūlymai

1. UAB”Autovelda” yra pakankamai naujas vežėjas, bet be jokios abejonės dirbantis efektyviausiai. Bendrovė atlieka miestui svarbias funkcijas: a) socialinė funkcija - atsižvelgiant į menkas gyventojų pajamas, neleidžiančias daliai gyventojų rinktis kelionių privačiu automobiliu, visuomeninis transportas yra pagrindinė didelės gyventojų dalies judėjimo mieste priemonė. b) efektyvumo funkcija - visuomeninis transportas mažina įvairios reikšmės kelių bei miesto gatvių apkrovimą; c) susisiekimo funkcija - užtikrina ūkinės sistemos funkcionavimą; d) ekologinė funkcija - saugo nuo ekologinių problemų, kurias sukeltų didelis lengvųjų automobilių kiekis.

2. UAB”Autovelda” savo veiklą pradėjo 2000m. laimėjusi savivaldybės rengtą konkursą, turėdama 16 įvairaus dydžio autobusų. 3. UAB “Autovelda” pagrindinė veikla yra nustatytais maršrutais ir pagal tvarkaraštį vežti keleivius miesto, priemiesčio, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo linijose. 4. UAB “Autovelda” šiuo metu turi 41 autobusą. Iš jų priemiesčio maršrutams aptarnauti - 35, tolimojo susisiekimo maršrutams aptarnauti - 5, tarptautiniams maršrutams - l autobusas. 5. Per paskutinius 3 metus UAB Autovelda” transporto priemonių skaičius išaugo nuo 33 iki 41 vienetų, iš kurių 10 % transporto priemonių yra senesnės kaip 10 metų, 7 % autobusų iki 10 metų na ir šiuo metu įmonė įsigijo l autobusą iki 7 metų senumo. 5. Norint pagerinti transporto priemonių techninę būklę, pagerinti keleivių aptarnavimo kokybę, mažinti įmonės išlaidas autobusų remontui, techniniam aptarnavimui, eksploatacinėms medžiagoms, išspręsti ekologines miesto problemas, būtina atnaujinti autobusų parką. Tačiau tam reikalinga savivaldybės pagalba. 7. 14 priemiesčio maršrutų bendrovei yra nuostolingi. Išlaidos l km ridos (6 pav.) 2001 m. buvo 0,15 Lt, pajamos 0,12 Lt; 2002 m. išlaidos l km ridos buvo 0,13 Lt, pajamos 0,11 Lt; 2003 m. atitinkamai 0,13 Lt ir 0,11 Lt. Nuostoliai l km ridos 2001 m. buvo 4 ct, 2002 m. - 3 ct, 2003 m. - 2 ct. Važiavimai šiais maršrutais sumažinti iki minimalių gyventojų poreikių tenkinimo. Kadangi keleivių srautas šiuose maršrutuose labai mažas, siekiant sumažinti nuostolius, tikslingiausia būtų skirti mažos talpos autobusus. 8. Pasiūlymai priemiesčio maršrutų tobulinimui: mažinti ridą t.y. mažinti reisų skaičių, ypač liepos - rugpjūčio mėn. kai keleivių srautas mažiausias, taip pat mažinti reisų skaičių dieno ne piko metu. 9. 2003 m. UAB “Autovelda” aptarnavo 38 priemiestinius maršrutus, per dieną vidutiniškai pervežė apie 900 keleivių.

58 10. Pasiūlymai priemiesčio maršrutų sistemos tobulinimui: - palikti maršrutus tik mokyklų darbo metu; - sumažinti reisų skaičių ar sutrumpinti maršrutus mokyklų nedarbo metu; - uždaryti dėl mažo keleivių skaičiaus; - sumažinti važiavimų skaičių per savaitę; - stengtis išnuomoti nuostolingus maršrutus kuriuose didelių autobusų važiavimas netikslingas; - atidaryti maršrutus atsižvelgiant į susiformavusius keleivių srautus ir gyventojų pageidavimus.

11. 2003 m. UAB “Autovelda” aptarnavo 2 tolimojo susisiekimo maršrutus, per dieną vidutiniškai pervežė 150 keleivių. 12. Tolimojo susisiekimo maršrutai nebenuostolingi. 2002 m. pajamos l km ridos (8 pav.) buvo 0,59 Lt, išlaidos – 0,29 Lt; 2003 m. pajamos l km ridos sumažėjo iki 0,55 Lt, išlaidos išaugo iki 0,31 Lt; 2002 m. pelnas l km ridos buvo 29 ct, 2003 m. - 23 ct. Pasiūlymas tolimojo susisiekimo maršrutų sistemos pelningesniam funkcionavimui, būtų tik toks, kad reikia apsvarstyti galimybę dėl naujo maršruto atidarymo. 13. Per paskutiniuosius 2 metus UAB “Autovelda” autobusų atlikta rida buvo panaši, 2002 m. buvo 1245 tūkst. km., o 2003 m. – 1234 tūkst. km. 2001 m. rida buvo tik 900 tūkst. km., bet tai proporcinga turėtų autobusų skaičiui ir aptarnautiems maršrutams. 18. UAB “Autovelda” nuostoliai l km ridos 2001 m. buvo 4 ct, 2002 m. įmonei ėmus aptarnauti tolimojo susisiekimo maršrutus įmonės pelnas 1 km ridos jau buvo - 26 ct, o 2003 m. sumažėjo iki 21 ct. 19. Problema yra, kad savivaldybė duoda tik dalį kompensacijų už lengvatininkų vežimą, taip pat neskiria visiškai dotacijų, kurių poreikis šiai dienai yra apie 450 tūkst. Lt. 20. Kitos išlaidos į kurias įskaičiuojama: administracinės, kanceliarinės išlaidos, nuomos mokesčiai, patarnavimų ir paslaugų mokesčiai ir kita sudaro apie 35 % visų įmonės išlaidų. 21. Šiuo metu įmonėje dirba 36 žmonės, 2001 m. dirbo 21 žmogus, darbuotojų skaičius mažinamas mažinant pagalbinio personalo, šaltkalvių ir darbininkų o ne vairuotojų sąskaita. Šiuo metu darbuotojų amžiaus vidurkis yra apie 40 metų, tačiau yra reiškiamas noras, pageidavimai jauninti. 22. Nelegalūs vežėjai įneša chaosą į keleivių vežimo procesą ir atima dalį pajamų iš legaliai ir pagal įstatymus dirbančių vežėjų. 23. Su nelegaliais vežėjai labai sunku kovoti, nes teisme sunku įrodyti pinigų gavimo už nelegalias paslaugas faktą. 24. Visi vežėjai (besiverčiantys vienos rūšies vežimais) turi egzistuoti vienoje bendroje sistemoje - tai reiškia, kad turėtų būti įvestas vieningas tarifas, kuris galiotų visų vežėjų reisiniuose autobusuose.

59 25. Maršrutiniai taksi šalies miestuose atsirado tada, kai sutriko viešojo transporto finansavimas. Siekiant išspręsti šią problemą mažiausiomis sąnaudomis, kai kurios savivaldybės įsileido maršrutinius taksi. Nors pastarųjų rinkos dalimi turėtų būti maršrutai su nedideliais keleivių srautais, tačiau daugelis savivaldybių, skatino maršrutinių taksi veiklą būtent ten, kur didžiausi keleivių srautai. Tokie savivaldybių nepagrįsti sprendimai iššaukė:

- žymų eismo srautų padidėjimą miestų centruose ir tuo pačiu spūsčių susidarymą; - miestų ekologinės situacijos pablogėjimą; - avaringumo padidėjimą; - autobusų parkų pajamų sumažėjimą ir kt. Didžioji dalis maršrutinių taksi rodo ataskaitose, jog dirba nuostolingai, ir tuo pačiu išvengia mokesčių. Autobusų parkai, mokėdami visus mokesčius, yra nelygioje padėtyje su maršrutiniais taksi. 26. Anykščių autobusų stoties teikiamomis paslaugomis naudojasi 9 vežėjai aptarnaujantys tarpmiestinius maršrutus. Visi šie vežėjai nemoka net įvažiavimo į stotį mokesčio, kuris sudaro nuo 1 iki 2 Lt. Šią problemą reikia bandyti spręsti taikiai, o jei nepavyks, spręsti teisminiu būdu. 27. Bendrovės visos veiklos pajamos sudaro: 3,3 % - kompensacijos, 16,5 % - kita veikla, 80,2 % - pajamos iš tiesioginės veiklos, keleivių vežimų. 28. Bendrovė ilgalaikių skolų neturi. Darbuotojams atlyginimai ir mokesčiai buvo mokami pagal numatytus terminus, skolos yra tik už praėjusį mėnesį. 29. Siūlau įdiegti optimalaus dydžio transporto priemonių parinkimą pagal keleivių srautų svyravimą. Tai yra aktualu priemiesčio maršrutuose. Pakeitus didelius autobusus mažais, galima žymiai sumažinti kuro sąnaudas. 30. Maršrutų skaičius stabilus ir nuo 2001 m. tik augo. 31. Norint užtikrinti efektyvų bendrovės darbą, galimybę konkuruoti su kitais vežėjais, turi būti kreipiamas rimtas dėmesys į nuolatinį turimos technikos atnaujinimą. Kasmet būtina atnaujinti po 4 autobusus. Atnaujinus transporto parką, padidės pajamos, pagerės keleivių aptarnavimo kokybė, mažės bendrovės išlaidos autobusų remontui, techniniam aptarnavimui bei eksploatacinėms medžiagoms. 32. Siūlau pripažinti realaus patvirtinto vieno kilometro tarifo ir savikainos priemiestiniuose maršrutuose neatitikimą ir skirti dotacijas kainų skirtumui padengti. Skiriant dotacijas, įmonė sukauptų laisvų lėšų, kurias galėtų skirti transporto priemonių įsigijimui. Tai duotų galimybę palaipsniui atnaujinti materialinę autobusų parko bazę. 33. Įmonės struktūroje siūlau sukurti marketingo skyrių. Bendrovės tikslas – klientų poreikių patenkinimas. Tam, kad bendrovė galėtų padidinti pajamas, reikia nuolat nuodugniai analizuoti rinką, įvertinti konkurentų privalumus bei trūkumus, perimti iš jų daugiau keleivių. 34. Autobusų stoties darbo gerinimui siūlau rekonstruoti stotį. Kai bus rekonstruota stotis, tuomet bus ir bilietų kasa kuri pardavinėtų bilietus į tarpmiestinius reisus tai pačiai dienai ir važiuotų iš anksto prieš 7 dienas. Įdiegti bilietų užsakymą telefonu, o sukūrus įmonės Internetinį puslapį – Interneto pagalba. Siūlau įkurti

60 bagažo saugojimo bei smulkių siuntų pervežimo tarnybą. Šios paslaugos privalumai – maža kaina ir pristatymas tą pačią dieną į daugelį Lietuvos miestų. Siūlau dalį rekonstruotos stoties patalpų išnuomoti įmonėms, teikiančioms įvairias paslaugas. Minėti pasiūlymai autobusų stoties veiklos tobulinimui padidins įmonės pajamas.

13. Literatūros sąrašas

1. J. Butkevičius, A. Trilupaitis “Keleivinio automobilių transporto miesto maršrutų racionalizavimas” Vilnius: Technika, 1989 m. 2. J. Butkevičius “Keleivių vežimai” Monografija, Vilnius: Technika, 2002 m. 3. J. Butkevičius “Lietuvos vežimų reguliariais autobusų maršrutais finansavimas”, Transportas, XIII t., Nr. 2 Vilnius: Technika, 1998 m. 4. J. Butkevičius, Mokslo darbo “Lietuvos viešojo naudojimo keleivinio transporto vystymosi strategija iki 2010 metų” ataskaita, 2001 m. 5. J. Butkevičius. Nauja Lietuvos keleivinio kelių transporto veiklos valdymo ir organizavimo apskričių lygiu schema. Transbaltica’ 98. Tarptautinės konferencijos mokslinių pranešimų rinkinys. Vilnius: Technika, 1998 m., 67-71 psl. 6. J. Butkevičius. Vilniaus miesto keleivinio transporto valdymo tobulinimas. Transportas, XIV t., Nr. 3 Vilnius: Technika, 1998 m. 146-149 psl. 7. A. Baublys, R. Palšaitis, J. Lazauskas, A. Mačiulis “Transporto ekonomika” Vilnius: Technika, 1996 m. 8. A. Baublys “Transporto sistemos teorijos įvadas” Vilnius: Technika, 1997 m. 9. A. Baublys “Keleivių ir krovinių vežimai kelių transportu” Vilnius: Technika, 1998 m. 10. R. Palšaitis “Autotransporto įmonės. Organizavimas ir menedžmentas”, Mokomoji knygelė aukštųjų mokyklų autotransporto specialybių studentams. Vilnius: Technika, 1993 m. 11. R. Palšaitis “Operatyvinis ir strateginis transporto veiklos planavimas logistikos sistemoje”, Habilitacinis darbas, Vilnius, Technika, 1995 m. 165 psl. 12. R. Limba “Įmonių organizavimas ir valdymas” VGTU 2001 m. 13. Keleivinio kelių transporto vežėjų nuostolių, susidariusių dėl būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų teikimo visuomenei, kompensavimo tvarka. 2003 03 13, Nr. 3-154. 14. Leidimų vežti keleiviams reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklės. 1997 04 15, Nr. 130. 15. UAB”Autovelda” dokumentai ir ataskaitos 2000 – 2004 m. 16. Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodeksas. Susisiekimo ministerija, 1996 m. lapkričio 19 d. Nr. 1 – 1628. 17. Lietuvos Respublikos Transporto lengvatų įstatymas. 2000 03 13 Nr. VIII-1605. 18. Leidimų vežti keleivius reguliariais susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklės. Susisiekimo ministerija, 1997 04 15, įsakymas Nr. 130. 19. Keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės. Susisiekimo ministerija, 1998 m. 62 20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl kelių transporto veiklos licenzijavimo 1997 10 23 Nr. 1170. 21. Cyril Pat Obi, “Verslo finansų pagrindai” Kaunas: Technologija, 1999 m. 22. V. Pranulis, A. Pajuodis, S. Urbonavičius, R. Virvilaitė, “Marketingas” 2000 m.

63

P R I E D A I

64 14. Priedų sąrašas

1. UAB “Autovelda” strateginiai objektai Anykščių mieste; 2. UAB “Autovelda” priemiestinių maršrutų grafikas; 3. UAB “Autovelda” priemiestinių maršrutų ilgis; 4. Vaizdinės UAB”Autovelda” priemonės.

65 1 PRIEDAS UAB”Autovelda” strateginiai objektai Anykščių mieste

Pavaizduotoje zonoje, Anykščiuose yra mašinų remonto dirbtuvės, sandėlis, mašinų praleidimo postas. Šie objektai nuo seno priklausė bankrutavusiai SP UAB”Autoparkas”, kuriuos vėliau perėmė UAB”Autovelda”.

Būtent šioje Anykščių miesto centro vietoje yra UAB”Autovelda” stoties pastatas.

66 2 PRIEDAS Priemiestiniai maršrutai Galioja nuo 2003 06 21 Maršrutas Maršr. Išvykimo laikas Atvykimo laikas Trukmė val. Ukmergė per Kavarską 1,50 5,40d.d. 7,30d.d. Traupis per Kavarską 1,50 6,25d.d. 8,15d.d. II Svirnai 1,10 1,00 0,40 8,20 6,40d.d. 15,10 9,30 7,40d.d. 15,50 Kavarskas 0,40 10,20 11,15 14,00 17,15d.d. 11,00 11,55 14,40 17,55d.d. Raguva per Kavarską 2,55 2,30 7,35s 13,30 10,30s 16,45 Dabužiai 0,45 0,30 0,45 6,45d.d. 7,15s 15,00d.d.s. 7,30d.d. 7,45s 15,45d.d.s. Mitašiūnai per Viešintą 2,15 2,05 6,30d.d. 14,40d.d. 8,45d.d. 16,45d.d. Mikieriai per Andrioniškį 1,00 1,00 6,10d.d. 14,30d.d. 7,10d.d. 15,30d.d. Viešintas per Andrioniškį 1,00 6,10m.m.7,45š.s. 11,00s. 7,10m.m. 8,45š.s. 12,00s. 15,40m.m. 17,30p. 16,40m.m. 18,30p. Raguva per Naujonis 3,00 2,25 6,20d.d. 11,50d.d. 9,20d.d. 14,15 d.d. Staškūniškis per Kurklius 1,20 1,05 1,00 6,15m.m. 7,40d.d.d. 12,00s. 7,35m.m. 8,45d.d.s. 15,15m.m. 17,15d.d. 13,00s. 16,15m.m. 18,15d.d. Ukmergė per Kurklius 2,00 12,00d.d. 14,50d.d. Kurkliai per Klenuvką 2,00 6,50m.m. 13,50m.m. 9,00m.m. 16,00m.m. Klenuvka 1,05 13,00s. 7,25s. 14,05s. 8,55s. Poilsio namai 0,20 7,40d.d. 8,00d.d. Utena per Skiemonis 2,00 5,15d.d. 7,30d.d. Skiemonys 1,00 12,30d.d. 14,20m.m. 13,30d.d. 15,20m.m. 17,10d.d. 18,10d.d. Aknystos per Čekonis, 1,15 6,00m.m. 7,15m.m. Rubikius Rubikiai 0,40 14,50m.m. 15,30m.m. Utena per Rubikius 2,40 2,25 6,30 11,35 17,10 9,20 14,50 19,35 Leliūnai per Klikūnus 1,20 14,10d.d. 17,00d.d. Senieji Elnininkai 0,30 6,15d.d. 7,20m.m. 6,45d.d. 7,50m.m. 14,15d.d.s. 14,55d.d.s. Vaitkūnai per Svedasus 1,45 2,30 6,05d.d.s. 10,55 10,55 7,50d.d.s. 15,50m.m. 13,30per moksl. atostogas Auleliai per Svedasus 2,00 1,35 1,20 6,35d.d. 9,15p.m.m. 8,35d.d. 10,50p.m.m. 13,45d.d. 15,05d.d. Svedasai 1,20 1,05 1,20 6,30š. 9,15 12,00d.d. 7,50š. 10,20 13,30d.d. 1,20 1,00 15,05m.m. 17,10d.d. 17,00m.m. 18,10d.d. Debeikiai 1,00 11,00d.d. 12,00d.d. Žalioji per Debeikius 2,20 1,35 13,00s. 15,45p. 15,20s. 17,20p. Aknystos per Debeikius 1,55 1,35 1,00 7,25s. 15,45 18,15d.d. 9,20s. 17,20 19,15d.d. Varkujai per Dabeikius 1,50 1,30 13,40d.d. 7,05d.d. 15,30d.d. 8,35d.d. Utena per Debeikius, 2,20 7,25š. 12,20š. Žaliąją Kupiškis per Andrioniškį, 2,20 11,00d.d. 13,35d.d. Višintą Panevėžys per Raguvėlę 2,30 7,00 13,50

67 Troškūnai 0,50 15,10m.m. 16,00m.m. Naujonys 0,35 7,25m.m. 8,00m.m. Kavarskas per Staškūniškį 1,50 6,00m.m. 7,50m.m. Vidugiriai - Latavėnai 1,30 6,20m.m. 13,30m.m. 7,50m.m. 15,00m.m. Katlėriai 0,40 6,50m.m. 7,30m.m. Niūronys 0,35 0,35 0,45 7,15m.m. 9,35 13,45m.m. 7,50m.m. 10,05 0,30 17,20 14,30m.m. 17,50

Paaiškinimai: d.d. – darbo dienos m.m. – mokslo metai p. – pirmadienis š. – šeštadienis s. - sekmadienis

68 3 PRIEDAS Priemiestinių maršrutų ilgis į abi puses kryptimi km

1. Mitašiūnai per Troškūnus 70 2. Mitašiūnai per Viešintas 77,6 3. Raguva per Naujonis 96,2 4. Mikieriai per Andrioniškį 45,8 5. Viešintas per Andrioniškį 44,4 6. Kupiškis per Andrioniškį, Viešintas 92 7. Panevėžys per Raguvėlę 116 8. Utena per Debeikius, Žaliąją 99,8 9. Aknystos per Debeikius 42,1 10. Žalioji per Debeikius 55,6 11. Debeikiai per Čekonis 34,4 12. Vaitkūnai per Svedasus 73,6 13. Akleliai per Svėdasus 66,4 14. Svėdasai 50 15. Elmininkai 20 16. Niūronys – stotis 24 17. Ukmergė per Kavarską 76,2 18. Raguva per Kavarską 86,8 19. Traupis per Kavarską 66 20. II Svirnai 42,2 21. Dabužiai 24,2 22. Kavarskas 31,6 23. Utena per Skiemonis 87,6 24. Skiemonys 35,6 25. Utena per Rubikius 88 26. Leliūnai per Klikūnus 47,6 27. Rubikiai per Burbiškį 29 28. Debeikiai per Rubikius 53,6 29. Ukmergė per Kurklius 83,2 30. Staškuniškis per Kurklius 42 31. Kurkliai per Klenuvka 64,4 32. Klenuvka 31,8

69 33. Troškūnai 36 34. Naujonys 18,2 35. Kavarskas per Staškūniškį 68 36. Vidugiris – Latavėnai 36 37. Poilsio namai 10 38. Katlieriai 19,6 39. Giliai 14

70 PRIEDAS 4 Vaizdinės UAB”Autovelda” priemonės

71

72