INSTITUTE OF LITHUANIAN HISTORY
i , 2 |99t`i'1,r *'
VILNIUS 1993
INSTITUT FUR GESCHICHTE LITAUENS
JAHRBUCH FUR LITAUISCHE GESCHICHTE
1991
VIINIUS 1993 HHCTHTyT HCTOPHIl jlHTBbl roAH
AHTBblr roA iggi
BELitbHroc, H3AATEiifecTro HAyKH H 3FI|ItKAOHErARIra, 1993 LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS
LIETU OS ISTORIJOS METRA§TIS 1991 METAI
® VILNIUS, MOKSLO IR ENCIKLOPEDIJU LEIDYKLA, 1993 UDK 947.45 LI- 237 Redakcine kolegija: r Vytautas Merkys (vyr. redaKt.{ *~?+t±, AlforLsas Eidintas, Eu- . Rita Strazddnaite tsekretore), genijus IJovai§a, Vacys Miliu;, Adolfas Tautavi€ius, Irena V%l,apn*q, Regina ?€ngai!6 {r::]rr`, redaktoriaus pavaduoto]a}
d+ 2 `` ,I i _` -
td* 26cO Viifeius,kedrkcii®s T. Kasciu3kos`adtie;as{:.i 30` ,,f
151eist.a pagal Lretuvos` istori]os }ngjtituto uzsakyma
i\
© Lietuvos istorijos institutas, 1993 ISS.\T 0202~3342 LIETUVOS ISTORIJOS METRASTIS. 1991 METAI. Vilnius, 1993 The Yea!.--Book of Lithuanian History. 1991. Vilnius, 1993
STRAIPSNIAI ER PR`A.T`TE§IMAI
GINTAUTAS Z A 8 I E I A
KUR STOVEJ0 VORUTOS PILES?
Pirmieji Lietuvos vietoviu paminejimai ra§ytiniuose 3altiniuose pasieke mus labai neai3ktis. Zingmas pavadinimas, viena kita ap- linkybe, bendras istorinis kontekstas. Kad tokia ¥ietove nusileistu apt konkretaus Zemes lopinelio, reikia padeti daug paLstangt!. Ne visuomet paie§kos pakrypsta norima linkme arba duoda gerq re- • zultatu. Tokies yra Mindaugo pilies `Vorutos meginimu lokalizuoti •i§davos. Lietuvos istorikai apie ` Voruta suzinojo i§ paskelbto Hipatijaus me.tra§€io I. Iki tol §`is vardas buvo finomas tik Rusijos istorikams, besinaudojantiems §io metra§€i'o nuora§ais ar kitais metra3€iais, vie- naip ar kitaip susijusiais .§u Hipatijaus metra6eiu 2. Pirmasis Lietu- vos istorikas, minintfis Vorutos vardq, yra T. Narbutas 3. 'Jis remiasi Bychovco kroriika, kuri pasak6jima apie XIII a. vidurio ivykius Lietuvoje paeme is to rities Hipatijaus metra§eio 4. VorutQ nrini ir S. Daukaritas, tiesa, kie'k savai`p interpretuodamas metra§€io Zinias ir pili vadindamas Vrute 5. Nuo to qaiko §i Hipat-i].aus metra§€io Zinia apie Voruta nei§eina i§ .istoriku, ra§ap€iu apie XIII a., aki- ra€io G. •o H¥;g:iTgisxixetf;§tL;;:u¥:Jieurnoedbyi¥,0 kvj: t:¥etshr¥]a:s±[P¥ti:i: %rr:tt%' ®, pradeta tapatinti su !vaiiiomis vietoveapis. `Nuo pirint|ju meginimu !pkalizuoti (Cia pirmenybe i,rgi priklauso T. Narbutui 7) iki §it| dienu .},I nustatyta `maziausiai 13 dabartines Lietuvos ir Baltarusijos vie- tt} (1 pav.). Kaip matyti' i§ vietoviu i§sidestymo, -Vorutos ie§kota gana dideleje teritorijoje. KieKvienas i§ megini'mu lokaLlizuoti re- mesi vienais ar kitais arghinentais, i kuriuos btitina atsizvelgti ai§- kinantis Voruto: vieta. Ta€iau I.u neimanoma gailutinai suprasti be svarbiausio ir vienihtelio §altinio, bylojan€io apie V6r.uta, -Hipa- tijaus metra5€io -Zinutes. Vorutos lokalizacijai I.i reik§minga vi- sais atfvilgiais, todel duodame visa jos vertimQ. „0 Tautvilas atbego i `ZemaitijQ pas !sa'vo dede Vykint3, pasitelke jotvingius ir femai€ius ir Danieliu i pagalba,/ kuriQ anks€iau jam Danilas buvo daves, Zygiavo prie.§ MindaugQ. MindaLugas pasirenge ir. nusprende ne!siifeauti ,ou ju pulku, !Zenge i pil±, vardu Voruta, ir nakti i§siunt-e savo tsvainj, ir i§vaike ir rusus, ir jotvingius. 0 rytQ
5 1 pav. Vorutes lckalizavimo vietes: I - konkre€ios vietoves: 1 - Berzgainiai (P. Tarasenka), 2 - Buteikiai (K. Zebrys). 3 ~ Gorodl`§Ce (T. Narbu- taLs), . - Kernave (F. Paps). ,5 ~' Kareli€iai (in. Jar.molovicius). \6 - Li§kiava {J. To- toraitis). 7 - Roeisk6 (L. K§ivickis), 8 - Seimyni§keliai (E. Voltel.is), 9 - t}turial (V. Keneinskis).10 -Varnenai {J. Latkovskis), " -Vilnius (R. Battira); 11 ~.'r.egionai: 12 -DaugaLi-Varena (H. Lovmianskis},13` -twtedvegalis--Varniai (K. A. SteponaLitis)
J. i§jojo vokie€iai su aJrbaletais, ir uZpuole juos rustai. Su polovcais, ginkluoti lankais, o jotvingiai -svaidomosiomis ietimis, ir vaikesi po laukq tarsi Zaisdami, o i§ ten gr±Zo i Zemaiti-ja" 8. Dabartineje i,storiografijoje yra isigalejes `¥iek,i krioks ivykiu prie Vorutos aprasymas, kilQs i§` 6-ajame de§imtmetyje i 1i,etuvlu kalba verstos HipaLtijaus inetra§€io istraukos 9. Cia, matyt, .ideolo- giniais ,sumetimais praleistas sakinys aLpie vokie6iu daLlyvavlng Su- siremimuose prie Vorutos Mindaugo puseje t°, klaidingai i§versta apie Mindaugo ,svainio nakties i3puolio padarinius [t. 'Kaip matyti i§ cituoto ivykiti apra§ymo, Vorutos vieta geografi§kai neapibrezta.
1§ teksto tera ai3ku, kad• tai ne Zemaitija, . nest .v VorutQ , , apgulusi ka-
;I:£3Fde=a!a':±tbo:n±ai;ut±Jk°Sz:¥g:!±j:tj:j°v;rrugtr±Z°±et§kzoe]%a}€.`u±:2icr£:®,
k+Ssk3LPTu:dinrigt±tjao3Euu]j::'£:,e::n{£f±4Rma.sengiFuds:ufeptyfe;E[;u{:°re¥:#4:®,
Pagal V. Ken6inskio logikQ §ios Zem6s turejo btlti ,dovanotos netoli nuo vyskupijos rezidencijos, kartu ir nuo katedros, o §i galejo st8- veti tik ten, kur rezidavo Mindaugas, t., y. sostineje, tapaLtinamo]e su Voruta`. Tokia `sostine minetame regione pagal §ioki toki kalbini Pana5una i Vorutq tapo t}turiai (`sukeitus priebalsius „t" ir „r") 15. V. Ken€inskio istoliniu tyrimu i3vadomis pasek?s L. K5ivickis Vo- ® ® ±rt¥|i£¥tea%]np:]}:E:±ins±:§:ankRrgi&gukaaTE[:P6¥£EzP±:`;5akvaa[Eftuo:(Lfb[±,%ufra)I nuo jo prasideda Vereduvos kaimas, kurio pqvadinimas. kiek pri- mend Voruta I?. Tai L. K§ivickiui tapo papildopru pagrindu speti, jog Voruta grei€iausiai bus buvusi Roei§kes piliakalnyje 18.
6 Sis pavyzdys plaeiau pateiktas kaip daugeliui tyrinetoju bGdin- gas vietos nustatymo kelias. 1§ pimo Zvilgsnio vickas gama logi§ka, :ffi::,k::3]€:ru¥:ne#+;sn¥tz:i:##o]¥{±eT§gLaes:¥#d:n3:teLsk¥±: 2avino klaida -Vorutes tapatinimas su .Mindaugo rezidencijos vie- ta ar-met su `Lietuvos sostine. 'Kaip matyti i§ cituotos Hipatijaus metra§€io vietos, Cia nieko nekalbama nei apie rezidenci'jos vieta, nei tuo labiau apie §osting. , Voruta Cia-tiesiog Mindaugo pilis ir ne daugiau. Kiek Mindaugas tuiejo tokiu pfliu, nezinoma. Sosti- nds klausimas apskritai dirbtinai sukurtas. Ankstyvosios Europos feodalines .vaistybes (kaip tik tokia ir buvo Mindaugo Lietuva) , nuo- latinds sostinds neturejo. Tai irode Oar R. Va,rakauskas L9, ir papil- domai §iuo klausimu diskutuoti, pasitelkiant nauju pavyzdzit!, ne- tikslingao Dar viena istoriku klaida susijusi su paeiu Zodziu „Vo- ruta"o Hipatijaus metrdstiis` ai§kiai a mini, jog pilis buvo „vardu Voruta"a Tai ne bendrinis+ daiktavardis, kaip tvirtina kai kurie istorikai 20. Sito tiesiogiai neteigia-, ir' K,: BG.ga 2t, nors kaip tik juo paprastai. remiamasi ?i§kinant Z®di. `K. Btiga ,hagrineja Zodfici „VO- ruta6fl kiLme, ir Sis ai§kinimas (§aknis „vor" rei§kia `„tvirtove") vi- si§kai 9ti'kinamas.. Taeiau pagal tai Voruta laikyti bendriniu daikta- vardzi,u 22 yra tas pats, Has .teigti, jog kaimas, vardu „Piliakalris" 23, yra papraseiausiai, supiltas kainas, ir tiek. .Beje, F. .`Pape .Zodi „Vo`- ruta" tiesiog isvert6 i „vartai" 24., kas papildemu komentarLi nerei- kalauja. Kiti peginimai pagaLl §akni „var" ie§koti pana§iu vieto- vardziL! dar maziau vyke. J. Latkovskis tiesiog pagal ,pirmQji Zodfio skiemeni, pla€iau nepagr±sdamas, Voruta isieja su Varnenais (Vor-
`7 gia, kad Naugarduko. metra§tininkas galej.o para§`yti, jog Minda`ug.as ±e'jo i pi.li, i Ruta, ir tikl velesnis peira§inetojas, nesuprat€s `teksto, pakeite i VorutQ34.,^Pagal tai Vorutos ie§koma prie Rutos upelio ir spejama, kad ji Bali bdti dab'artiniq Karelieiu vietoje, kur, M. Tka- €iovo duomenimis,. esap piliakainis 35.I V.isa §i teorija, pradedant labai abejotina i§eities pozicija (Lietuvos centre. ie§kojimas palei Naugar-- duke), remiasi spejimais (V. Pa§u.t-os `prielaid.ai del metra§eio ra5ymo vienuolyne ta,r'p Na-ugarduko ir Lietuvos pr`ie Nemuno) ar apsk,ritai nepaai§kintais , dallykais (Kareli€iai, 5iuo pavadiniinu finomi nuo XIV a„ yra prie Serve€iaus upes, ir` Cia piliak'alnis 8 tokie` faktai, kurie vienodai -liudija. tiek buvus, tiek ir nebuvus V©- •`rutq toje vietoje., Yrai. ir visi§kai neafgumentuotu 'spejiniu. I • Siame kchtekste, I be aptartu. V. Ken6inskio bei L. Kgivickio dar- bu, irodymais. issiskiria du straipsniai. ` Tai E. Volterio.'hipoteze del VQrutos tapatinimo sti. Seimyni§k6liu` piliakalriiu bei R. Battiros- su Vilniumi. Pastarasis darbas 5[, nors skirtas ±rodyti i§keltai bipo- tezei, jog Vilnius yra seniausia (XIIr a.) Lietuvos sostinze, palyginti daug vietos skiria- ir Vorutai, kaip sudetinei sprendziamos proble- mos daliai. |§samioje istoriografiheje dalyje analizuojami ivairtls megiriimai lokalizuoti Vorutqr siekiant ±rodyti viena-ji, iki ,Siol nerasta, nes visa; kas pad-arysa iki straipsnio pasirodymo (1966 mo), nei§laikjo kritikos. Tokios` nuostatbs reikia Vorutai susieti su Vil- niumi. Kai'p inatyti i§ jau aptartu meginimu lok'alizuoti VorutQ, 'daug kur reikia sutikti ` su R. Batdros i§destytais `argulnentais, i§skyrus du atvejus. Pirmiausia tai E. Volterio spejimo kritika,' antra-ne- pakankama (nors labai iisami) hipotezes „Voruta -tai Vilnius" ar- gumentacija. Ja, kaip sva.rbia. ir Vorutai lokalizuoti;f' ir. paties Vil- niaus istorijai, reikia aptarti smu.1kiau, juolab i kad. per Paskutim.Bus 25 in. seniausiai Vilniau§ istorijai nu§viesti atsirado papildomu faktu. Pirmiausia, R.' Battira nei§venge `datigeliui istoriku bddingos ten- qencijos mecha.niskai susieti 3 skirtingts ra§ytiniL{ §altiniu duomenis I vienq. Vienas. ju -Hipatijaus metra§€io. Vorutos paLminejimas, ki- tas -Eiliuotosios Livonijos kronikos Zinute, jog Mindaugas uzsidaFe savo pilyje, ir tre€ias -Mindaugd dokumentai, ra§yti „mdsu dvare Lietuvoje"`52. Visas §ias Zinutes '§ieti i viena reiskia ta pati, kas Mindauga i§ Lietuvos valstybes (tegul.ir nedideles) valdovo paversti =[]:ns&tE;[££ae±sfrvga±]dp:]yeus,tatfayajaT:+EgksFp:g±££k§£;TEsfrfu:[teo::n±:t:n¥j::;00 kronika kalba ne apie Hipati].aus metra§tyje apra5om¢ Vorutos ap- gulima, o apie kalavijuo€it}, vykdoma Mindaugo puolima 53. Pasta- rasis pagail naujuosius E. GudavieiaLus tyrinejimus. vyko 1250 in. pirmojoje puseje 54, ir `Mindaugas bei kalavijuo€iai buvo kovojan- eios puses. Vorut3 1251 in. Pirmojoje puseje`55 t apgule jungtimes pajegos, ir Cia Mind'augas ir kalavijuodi`ai (vokie€iai) tbuvo sqjungi- ninkai. Tad kodel` MindaLugas abu kartus turejo gintis toje pa€ioje pilyje? Sio teiginio ne`±manoma nei irodyti, nei paneigti; tad juo -remtis, irodinejant Vorutos buvimo vieta, nereikia. Mindaugo lai§- kai, ra§yti jo dvare Lietuvoje, tik tiek ir pasako -dvare, Lietuvoje, ir tai irgi ].oks argumentas Vorutos natldai ar nenaudai. Sostines klausimas (taip pat daugelio istoriku paklydimas) jau buvo palies- tas ir pla€inu ties juo ,sustoti neverta, juolab kad -R. Battira nepa- teikia jokio rimto `argumento, irodaneio XIII a. egzistavus hietuvos -sdstine. Pavieni 9 patvirtina, jog XIV a. Viinius i§ties buves toks centras 57. Ta€iau 3itai nuo 1323 in. teigia ir istoriniai §altiniai; taigi nieko na[uja ne- p.asakoma. Sunkiau yra su XIII amziumi. Del prastos §io laikotarpio ¢hronologijos dirbiniai datuojami plaeiu laikotarpiu, daugiausia XIII-XIV a., todel XIII amzius apseiai aptinkamas literattiroje apie seniausia Vilniu 58. Ry§kesniu XIII a. sluoksniu kol kas n6aptikta arba ju radimo faktai abejotini. Tai atkasti miiro fragmentai, da- tuoti daugiausia pagal mtirijimo technika 59, nenukasti iki izemio kultnriniai ,sluoksniai 60, iki §iol (1990 in.) nepara§ytos tyrinejimq ataskaitos 6], del ko literatnroje paskelbti teiginiai yrai `pliki 62 arba populiartis 63. Vis delto ateityje Vilniuje turetu buti rasta neabe- :iotinu XIII a. tar,_`net ankstesniu. kultnriniu slu®ksniu arba §io laiko~ tarpio medziaga i3skirta is praejusiu kasinejimu, taeiau tai bGtu irgi ne lemiamas irodymas Vorutos byloje-XIII a`. ji buvo ne vie- nintele Lietuvos gyvenviete._ , Taigi rfera rimtu arBumentu R. Batnrus hipotezei paremti. ,Ma.- tyt, todel I.a ,skepti§kai sutiko net patys` Vilniaus miesto ist?rikai 64. jt::tua¥::.is]tn°]ri°a%r%fiJ;:]jae££eh]kp:i:I:kz:sE!:€;aa:I:=¥P][:ts°'a:g¥=:rt:3ti`i¥£:®,®,, tik romantines pakraipos Lietuvos istoriku darbuose 66. R. Batfir®s hipotez`e neatsako ,i tokius nattiraliai i§ Hipatijaus rietras€io\ Zinutes kylan€ius klausimus, kaip Cia \(jeigu „Voruta yra Vilnius" 6,7) ,at§i.- dtire Mindingo sQj.ungininkai vLokiediai, . kbdel por.',€70 `m. .Voruta virto vilniumi;68, ir kt. I 1§ Zinutes apie VorutQ kylantys klausimai bei` nesekmingi` me- ginilnai lokalizucti pile reika,lauja aptarti pati pagrindini`. klausima: ar Hipatijaus metra§6io Zinute yra patikima? 'Pripa¥inus ja i§gaivota, Vorutos lokalizavimas netektu prasmes. , :i lstorikai sutaria, kad Hipatijaus metrastis, uzsibatgiantis 1292m., baigtas rai§yti apie XIII a. pabaigQ 69, tad tl251 in. ivyk,iai,irgi turfejo btiti apra§yti ne veliau §ios jdatos.-, 'Zinutes autenti§kumu istorikai neabejojo, pagaliau ir kam metra§tininkui reiketu .i5galvoti karo veiksmus prie pilies, kurios net nepavyko paimti. Apskritai visi ivykiai tiek ties paeia Voruta, tiek ir pries ja, ypae po nesckmingo pilies aLpgulimo„ kai I.au Mindaugas puole Vykinto pili Tvirement, apra§yti gama sklandziai, nurodyta ir detaliu `(nakti, su arbaletais, ietimis ir kt.). Tai mazai primena sausa faktu fiksatvima, pandsiau i stebetus ivykius. Pagaliau minimi net du v.ietovardziai, ko neap- tinkame kitose metra§€io vietode, kalban€iose apie Mindaugo laikus. Visa tai rodo, 'jog Zinutes §altinis turejo tiesiogiai rdalyvauti apra- 5ytuose ivykiuose. Tan buvo' visos salygos. Voruta ,apsinutusioje kariuolriene].e buvo Hali€o kunigaik3eio Danieliaus Romanovi€iaqus {1221-1264) pulkai,, o juk kaip tik, §ioje kunigaikgtysteje ir atsiFa'do Hipatijaus , metra§tis 70. Visa tai leidzia `speti, !jog metra§tininkas ±vykius u5rdse pagal Zmogaus (kario), dalyvavusio juose, pasakQ- q.ima. Netiesiogiai tai liudi].a metra§ti tyrihejes,I.. .Jereminas, pri- pazistantis `±vyhiu liudininkus kaip metra§€io `Zihiu 5altini.71. S3 tei- gini paremia V. Pa§uta,. spedamas, -jog mineta``'Zinute buvo paimta i§ Tautvilo ir Gedvydo sQjungininku rust!-kunigaikseiu. 72. fl ,1) I§vardyti faktai leidzia tvirtinti, jog Hipatijaus metra3€io Zinute yra pat-ckimas §altinis. Tai. dar kartQ patvirtina jau aptartQ teigini, kad Mindaugas uzsidare pilyje, „vardu Voruta",' o ne abstrak€ioje pilyje 73. .,, it:g?:a::sir!i!TE:fkgu:yj|e:i:i:y:ne!§::i:!:i!Ts:i#r:i:o;i:e:b:i:::T:in:.e:;:,a¥;V, E. Volteris pagal XII'I-XIV a. ra§ytinius §altinius lokalizavo tik LetavQ netoli Anyk§eiu jir §iose apylinkese ,sidle ie§koti Vorutos 74. 1927 in. E. Volteris pavede \Panevezio mokytojui P. Butenui i§Zval- :uygtg];]Supce]Jo¥2§._M3£in1f¥.°BSu°tsetina€Sa¥:3±apvr:en:e::i:S+I:¥upsa€:untgs:::-,., de§iniajame krante (daugiausia Andrioni§kio apylinkese), taeiau i kalr±ji nepersikele ir apie Seimyni§keliu piliakalni nieko nesuzi- nojo 75. Bet E. Volteris savo nuostatos nepakeite. Hipoteze sutvir- tejo, profesoriui pa€iam 1935 in. Iiepo`s 28-29 d. aplankius Seimy- ni§keliu pi.liakalni bei Letavos apyl`inkes. Ra§ytojas A. Vienuolis- Zukauskas tuoj pat griebesi plunksnos ir paskelbe 3iu paie§ku rezultatus 76; Jam didesniu neai§kumu del Vorutos `nekilo. SiQ ZinutQ greitai pasigavo ir kiti laikra§6iai 77. Rudeniop pats E. Volteris pla- €iaiu i§ddste savo hipoteze 78: De].a, ji .labiau primena paprastQ spe- jime, gausiai atmie5ta istoriniais, etnografiniais, kqlbi.niais ekskur- sais, ,su Voruta visi§kai nesusijusiais. Jokios arguxpentacijos del Seimyni§keliu piliakalnio tapatinimo su Voruta .Cia nera („ar galim atrasti Varititos kalna", „iki §iol niekas nei§matavo piliakalnio, esan€io tarp Volupes ir Vorelio upeliu" 79). E. Volterio manymu, Voruta gales btiti 'identifikuota pagal archeologiniu kasinejimu re- zultatus, jog bus rasti: „1). ginklai, vartojami kovoj ta-rp Tautvilo ir Mi'ndaugo ir ju palydovu; 2). kartinacijos ceremoni].os pedsakai, galbiit kryziai, monstrancija ir pan.; 3). vartu vieta, per kuriQ ±Zenge ne tiktai Mindaugas ir Morta, bet ir palydovai, brangiai apsiausti ir apginkluoti" 80. Tokioms i3vadoms atsiliepe tikriausiai tiek seny- vas profesoriaus amzius, tiek jo, kaip filologo, i§silavinimas. Ma.tyt, todel i E. Volterio hipotezQ ir nebuvo rimtai Zidrima, nors i isto- riogrLafija ji pateko 81. E. Volterio hipoteze nei§venge ir kitiems isto- rikams btidingu' klaidu (pvz., mechani§ko ,skirtingu §altiniu tapati- nimo), uZ ka buvo pagristai kritikuota82. Taeiau Seimyni§keliu piliakalnis, kaip Vorutos vieta, kazkaip liko nuo§alyje, nors pasku- tiniu metu ,susidomejimas tiek juo, tiek E. Volterio hipoteze vel i§augo83. Piliakalnis yra vienas didziausiu rytu Lietuvoje, o i§ 11 ttikstantme€io pradzios -ir 'pats didziausias 84. Irengtas auk§tumos ky§ulio vidurineje dalyje. Ky§ulio ,pietine papede teka vasara \i3- dzidstantis Volupis, §iaurine -Vorelis (2 pav.). Aik§tele trapecijos formos, 3iaures vakaru-pietry€iu krypties. Ji 80 in ilgio, pietry- €iuose 40 in, §iaures vakaruose -25 in plo€io85. Pietryeiuose pilia- kalni nuo gretimos auk§tumo.s skiria 80 in ilgio ir 6 in gylio gri'ovys, kurio vir3us 35 in, dugnas-iki 10 in ploeio. Aiksteles pietryeiu pakra5tyje supiltas 4 in,. Siaures vakaru-2 in auk'§eio pylimas. 11 2 pav. Seimyni§keliq archeologijos paminklu komolekso scllema: 1 ~ piliakalnis. 2 ~ papilys. 3 ~ papecles gyvenviete, 4 -~ papedes py}imai, 5 ~ senkapis, 6 - senasis kelias i pill. 7 - 1990 in. tvrinet8 piliakainio vieta, 8i - I'rliskas, 9 - Siuolaikiniai pastatai UZ jo i§kastas 60 in ilgio ir 10 in gylio griovys, kurio vir§us 35 in, dugnas-4 in plo€io. Griovys skiria piliakalni nuo ±tvirtinto papi- lio, uziman€io 'auk§tumos §iau.res vakaru ky§ul± 86. Papilys iFgi tra- pecijos formos, pietry€iu-§iaures vakaru krypties, 100 in ilgio ir 20 in ploeio pietry€iu bei 10 in plo€io-§iaures' `vakaru dalyje. Sioje puseje jis sustiprintas 5 in p]o€io ir 2 in gylio grioviu bei `uZ jo supiltu 18 in plo€io pagLindu ir 0,5 in auk§€io pylimu. Pilia- kalnio §laitai stattis, iki 15 in auk§€io. Pietvakariu pa§TLaiteje Volu~ pio slchis uztvertas `20 in ilgio, iki 3 in auk§€io bei 8 in plo€io vir§uje ir 20 in plo€io pagrindu pylimu. Jis sulaikydavo negausius Volupio vandenis, padarydamas Cia tvenkin±, o vandens pertekliu nukreipdavo §iaures vakaru grioviu i Voreli. UZ pylimo palei 'papil± 50 in ilgio Volupio atkarpa pagilinta iki 2,5 in ir_paversta savoti§ku grioviu, kurio` dLLgnas 9 in plo€io. Visi §ie piliakalnio gynybiniai irenginiai labai apardyti XX a. 3~5-ajame de§imtmety].e dirbant Zein?. Piliakalnio savininko ulo Gri- ma§ausko dukters E. Zvirblienes duomenimis, pylimai pazemejo mag- 12 daug, 2 in, P. Tarasenkos duomenimis`,-net 4 m87. Dabar. sunku nustatyti buvusius piliakalniof§laitus. ` Siuo metu jie 2~3 in Zeniau aik§teles {taip pat ir `papilyje), padaryti statesni. Pylimas ` per, Volupi perkastas g-rioviu. Seimyni§keliu` piliakalnyje imanoma nurodyti senojo kelio i pill vieta. Jis ejo i§ §iaures rytt±. Cia, Vorelio de3iniajame krante, yra i`§likusi 16 in ilgio ir tokio pat plo€io pagrindu, iki` 3.j`m auk§6io, vir§uje 5 in plo€io `kelio sa'nkasa. Per dabar jau gilyn isigrauzusi Voreli buvo medinis tiltas. Perkasant minetQ pylima, rasta azuoliniu stulpu liekanu88. Kelias i§ejo i trikampe 25X20 in dydzio, iki 1 in auk5€io kalvele pietrytinio piliakalnio griovio 3iaures ,rytu pakrds- tyjeo Toliau kelias e].o minetu gynybiniu grioviu iki Volupio, matyt, vel mediniu tilteliu ar tiesiog brastat';kirto I.i, i§ejo i kairiji Volupio krantq ir dar karta kirto Volupi jau apra5yta uztvanka. Toliau ne- labai I.y3ktis jo pedsakai veda i prie§pili` grei€iausiai pietvakariu 91aitu® IS prie§pilio i piliakalni per §iaures vaikaru griovi vel buvo nutiestas mediriis ti`ltas. Tis remesi i' §iaures vakaru piliakalnio §lai'- te i§likusi£ 10 in il.gio ir 1 in auk§e'io bei 8 in plo€io kelio sankasa. g pilies kiema (piliakalnio aik§tele) kelias bus vedes pro §iaures vakaru ,pylimo .pietvakariu 5onQ. Pagal irengimQ Seimyni§keliu piliakalnis ' pana§iausias i tseimy-- ni5kiu (Utenos raj.). piliakaln±89, kuriame XIV a. stovejo Uzpa+1iu pills 90. Abu 'piliakalniai skiliasi~ tik tuo, kad Seimyni3kiu papuys su piliakalniu sukeisti vietomis. Abieju fpiliakalniu pana§us i§pla- ., E:¥=E]aasitT:I:t]et]adi±a;:¥i:kjgoJ::i.!refg|fyVIn±§£:]±ta£§]T[£:rk;g],:[yb]%ts¥:: vejusio,s pilies pavadinimo' nezinome,I nes XIV a. §altiniai jos nemini.I ~'Seimyni§'keliu1 `piliakalnio vaizdas rodo,' kad jo gynybiniai iren- giniai galej.`o atla`ikyti prie§u puoli.rna i,r pridengti pat± -MindaugQ. 'E5orini Seimyni§keliu` ir Vorutds'! tapatuma patvirt`ina ir Hipati- jaus metra§€io Zinute. Nors j-+oje! pati pills neaLpra§yta, ta€iau `met-I ra.5tyje` minirnes ` dvi detales ,atitinka`.' 'natfirq.` Pirmia,usia tai +.±'§^ vpilies i\5jojanty§' vokie€iai, Ta'i .-Padaryt`i buvo' galima tik platesriu ar siau-' resniH keliu; kuris, kaip matyti i§, apra§ymo, 'buvo visa~i neblogas. AntraLs :svarbus' fak{as -laukas;. .kuriame i3jojusieji susikov.e su ap- gulusiai§ `pi}i, rtl-sais, `polovcais ir` g.otvingiais: Kelias i§ . pil`iakaln`i.`o vieda`, tiesiai' i dideli '{daugiau kaip'` 1 km2) lygu lauka. N€ra~ db_o- menu, kaip jis atrc-d6 XIII amife`uje.` Pagal Hipatijaus metra3t±-Sis laukas negalej.o bEti, koks mazas plotas,r nes raiteliai`-vaik6si po ji. Danielia.us kariai, ig kur.iu Ziniq bus.I pa`em€s metra§tininkas,`,'pagal sa,vo kunigaik5tystes \kragtovaizd± vdrgu ar galejo l'auku vadinti m&Za€ plots. Lietuvos piliakalniai-peprastai iren.giami sunkiai' priei-- namose `viet-ose ir` ne visuomet.`prie ju yra pdk-an.kamai d.ideli` Iygtls laukai. Vorutos ldkallizavimui §eimyni§keliu piliakalnyje netiesiogiai pritaria ir vokie€iu dalyvavimas-ivykiuose.- Vokie€iai Cia gali btiti tik kalavijuo€iai, nes kryziino€iai tuo metu buvo uzsieme Prtisijost nukariavimu ir sH Lietuva artimeshiu reikalu dar neturejo. Vorutos ` ,a 13 ivykiuose vokieeiai ~ Mindaugo sajungininkai, o dar pries metus Zygiavo pries Mindauga `i kra3to giluma. To meto politine padetis dainai keitesi ir vargu ar Livonijos ordino kariuomenes btirys batu dr€ses stoveti kazkur Lietuvos gilumoje -dabartineje pietu Lietu- voje. Gerokai saugiau. kalavijuoeiams buvo apsistoti `ar6iau savo sienu. ifeimyni§keliu piliakalnis kaip tik ir yra tuometines ltetuvos pasienyje. 1261 in. Mindaugo uzra§ytos Selos ribos9` ejo vos 6 kin i §iaures vakairus nuo piliakalnio. Pagaliau nereikia atmesti galimybes §iose vietose ie§koti Lietu- vos centro. Juk XVI a. Anyk3€iu apylinkese egzistavo hietuvos vaityste 92. Nors §i problema tiesiogiai nesusijusi su Vol:utos loka- 1izavimu, dar nera smulkiau i§nagrineta. Atskirai aptairtinas SeimyniELeliu pilickalnio pavadinimas. Jar kuris laikas piliakainis vadinamas Voruta, ir Sis vardas dabar `paL- plit?s tarp vietos gyventoju. Vieni teigia taip piliakalni buvus va- ]qiisntpeavnaudoinst:goti|93rFe:tf|5.as::¥nfi::E:e£'s€Iitif3E:;5::afi:l#:, neturejo. Batina patikslinti ra§ytinius duomenis, lie€ian€ius §€ klau- sima. Seimyniskeliu piliakalnis velai pateko i archeologu akirati. Fr.- moji Zinia apie ji yra mazdaug i§ 1925 metu 93. P. TarasenkaL ji mmi, remdamatsis r nei§likusiu V. Karvelio prane§imu 94. Abiejose Zinutese piliakalnis pavadinimo neturi. 1932 in. Zinuteje jis irgi 'be pavadi- nimo 95. Kitos Zinios uzra§ytos 1935 in. jau po E. Volterio apsilanky: mo. Kartu su juo piliakalnyje buves A. Vienuolis, praejus yes porai £:e[Fuap¥£r±Ofeiofr§!£g[:u]:§9?¥sapj%';LLz±£ent:E::karfu:':nT:£aovneess::p:i`|T:: kaiini vadina „Vorutes.. kalnu, nes dvaro akriistrine, vardu Varute, tame kalne paslepusi Duo `maskoliu dvaro brangenybes ir niekam neparodziusi tos vietos, mirusi" 97. .Po nepilno menesio 8. Puodzinno uzpildytoje archeologijos paminklo anketoje nurodoma, jog pada- viqu apie `pilickalni nera 98, o spalio men. J. Ma€eika paz)mi, kad pilickalnis vadi.ntas tiesiog piliakalniu, Voruta pavadintas neseniai 99. Veliau §ios finios buvo tik pasirinktinai kartojamos. A. Vienuolio minim6s legendos dabar vietos g.yventojai nefino; o tai kelia ita- ripe, jog §i siuzet3 ekspromtu suktir€s pats ra§ytojas: .rrcki spejima patvirtina ir pasckojime minimi' maskoliai. Archeologi]os paminklus lieeian€iose legendose rusu paminejimas nebtidingas ir paprastai jr.odjojilga£:;:i[¥Qinte°,kiuadng±m:#mhie¥itmfi],±gaat#{rv::¥#u±¥t+oS[T terio veikiamas, pavadino A. Vienuolis, sugalvojes ir minetQ legen- da'°°. Tai, kad Vorutos pavadinimas Seimyni§ke|i¥ piliak?]niui .1a- bai greitai prigijo, rodytu, jog 3i vi`eta grei€iausiai neture].o parya- dinimo, o piliakalniu ja irgi bus `pavadine OYOtik pra'silavinQ inohes. Eest{eks±°£gn!:io§i§:E£J#3kEftuvir±{EaJj±,Baess=tr]:±[¥SLz]94`gomrijisp2etdj:= karius riuo piliakalnio, lanke kitas idomesnes Anyk§eiu apylinkiu vietas `°'. Sunku patiketi, kad senove besidomintis daktaras biitu praleides pro ausis Zinia apie greta esanti piliakalni (nekalbant jau 14 apie VorutQ), jeigu tuomet jis' !btitu buves Zinomas. Vietos gyven- toju duomenimis, iki 1920 in. piliakalnis buvo nezinomas, apaug€s medziais ir rastas .tik Seimyniskeliu kaimui i§siskirs€iu5 i vienkie- mius, naujakuria.ms i§kirtus jane mi§kQ ir pradejus arti kalng. Had ihi to laiko §ios vietos net piliakalniu nevadino, netiesiogiai liudija ir 1990 in. prie Anyk§€iu aptiktas Liudi§kiu piliakalnis, kurio vietos gyvento].ai irgi niekaip nevadi.no t°2. Vorutos pavadinimui prigyti padejo ne tik laisva vieta ir ra3y- tojo autoritetas. Salia piliakalnio tekantis Vorelis, kiek toliau- Varius ir su juo susije vietovardziai sudaro tan palankias sQlygas. Pagaliau Zodis „Voruta" '(Varute) turi du anyk§teng ir kupi§keng tarmei btidingus pozymius: negamnini 'balsi „a" ver6iai „o" bei galdnini „e" vereia „a"]°3. Matyt, pandsi ilingvis'tine Zod'Zio „Vo- ruta" analize leido K. Bdgai Hipatijaus metra§tyje minimos pilies ie§koti dabartiniuose Utenos ir\ Anyk§€it{ rajonuose ]°4. Tad kalbos duomenys irgi neprie§tarauja Vorutai lokalizuoti §eimyni§kelit! pili.akalnyje. I Paskutine duomem| grupe, kuria galime remtis spresdami Vo- rutos problems, yra archeologiniu tyri.nejimu medziaga. Piliakalnis mtisu dienas pasieke slnarkiai apa.rdytas, tad jo kultnriniai sluoks- niai (yp?6 velyvie].i) turi btiti labai suardyti ar net apskritai sunai- kinti. Ariant aik§tele, buvo aptinkama apdegusio molio gabaleliu, akmenu, Ziestosios keramikos §ukiu. `Radiniu tiek nedaug, jog net muzieju nepasieke. Ta€iau jie rodo, kad pilickalnis neturtingas senieml. Padeti i§ esmes pakeite 1990 in. straipsnio autbriaus atlikti ka- sinejimai. Pili'akalnyje i§tirta 100 m2, papedes gyvenvieteje - Ilo m2, senkapyje -136,3 m2, §urfuotos archeologiniu poziGriu itartinos vietos. Nors surin,kta medziaga ir negausi, leidzia paai§kinti kai kuriuos klausimus, svarbius Vorutos lokalizacijos problemai spresti. Pimiausia nustatyta, jog Piliakalnis ±rengtas iki tol negyventoje smelingoje kalvoje. Vir§ izemio gerai i§siskiria iki 20 cm storio pilkai gelsvo priesmelio sluokshis, Zymintis buvusi dirvos paviriiu. Jane jokiu inoga.us veiklos pedsalng nera. Pana§i padetis ir pape- des gyvenvieteje, aptiktoje i pietus nuo piliakalnio pu§imis apau- gusioje auk§tumoje. Gyvenviete irgi labai aparde arimai, i§puste vejas, taeiau` uZpustytose vietose (I plotas) kulttirinis sluoksnis pri- dengtas apie I in storio per du kartus sune§ta kopa ir i§likes gama gerai. Papedes gyvenviete -vieusluoksne ir vienalaike su piliakalniu (iiskyrus Zalvario amziaus gyvenvietes pedsckus). Tick joje, tiek pili'akalnyje rasta vienodos keramikos. Senkapyje bata Zirgu kapL!. Tyrirfejant nustatyta, jog piliakalnio kulttirinis sluoksnis iki I in storio, iskaitant suarta vir§utini sluoksn± bei uzplckta pylimo mole. Nesua.rdytas kulttirinis sluoksnis :sudaro '20 cm. Aik§teles viduryje 'jis visiskai sunaikintas. Istirtas plotas pylimo papedeje, krir kultti- rini sluoksni i§saugojo nuo pylimo vir§aus nuarta feme. Apatineje sluokshio dalyje i§likusios iki 40 cm skersmens duobes stulpams. Viena tokia apdeta akmenimis. Stulpavietes ±gilintos iki 1 in nuo ±Zemio. kulttiriniame sluoksnyje nemaza molio tinko gabalu. Visa` 15 01cm L_i_I 1 ~ `.yttzn6 ap3yrpaahvke: 9290_in.ziteydr:::t3° ie[ge¥82:£:s[]¥tF;E`#[:}m4°=a€}rn£3l:to 6treies ant.t galls. 5 + peilis, 6 -,peilio kriaunos, 7-11 -ker.amika , tat rGdo aia buvus strilpais paremtu galeriju, esan€iu +idineje gy-~ nybmiu! sienu pus€je. Ry§kesniu` degesiu pedsaku, kelp ir Zidiniu, nerasta. Kadangi i§tirta mazdaug-tik 1/25 piliakalnio ;aiksteles, bntu per drasu kalb€ti apie pastatus. Aik5teles pakra§£iai sutvirtinti pldkto molio sluoksniu, pietry€iu pylimas irgi p'ia,ktas i5 molio, kuT ris, sprendzian.i i3 Zmoniu paLsakojimu, buvo sutvirtintas rQstry kon- strukcijomis.. Kokiu ly^3kesniu \Temonto ar perstatymo pedsakut{ne- pastebeta, ta€iaut ,apie tai kalbe,€i per .anksti, Ines nepada~rytas ,pylimo pjgivi5. Surinkta medziaga chropologi5kai vienalyte (3 .pav.), Kera- mika ZEestar, {pup§ta bangelemis arba keturkampiu spauduku. Vienas puodo dugnas su-±en`klu. Zenklintu puodu' Kill-XIV a. pasitaiko tik dideliuose centrups,e [°5. 1§ geriau datuctu radiniu minetini gele= Zinis arbaletQ stEe|es antgalis, `-`Zalvarine vytine ap#ranke. Pana5iQs I, gg[din£:[Sixa[.I,ft.ofrnrg£So±:Sppauvso±[Sg±¥T°¥ga°t::±da°m:Po¥:£n]¥ufutr:]s°t¥enAas::::6s{ (Latwija) piliakalnio §¥111 a. sluoksniuose..]°8, Slobodkos (Oriolo Sri: tis} piliakalnio. XII a. iantirosios puses-XIII a. pirmosios puses sluoksniuose log. Lietuvoje vytiriu apyrankiu negausu ]t°, pana5iau-+ sios skiriamos xplTXIII amziui ]t[. Analogickas arb,aLleto stieles antgalis, rastas Asuoteje ir.gi XIII a. sluoksnyie tt2. Lietuvoje XIV a.s aptinkama gerokai masyvesniu..antg,aliu [[3. ` . , + , . 1§ SeimyniBkeltu piliakaLln±' datuojan6it! radiniu reikia pamineti lietuvi5ku sidabriniu ilguju lobi, i§artQ aiksteleje apie 1938 metus. Ji sudare keli sidabriniai lydiniai su ikaLrtomis, kurie buve -parduoti ktolekcionieriui[[4. Sprendzi,ant i§ i§1i'kusit| duo`menu, pemdsu, jog 16 rasta pusa'pvales lazdeles pavidalo lydiniu. Grei€iausiai vienas i§ ju buvo patekes i Anyk§€iu A. Bara.nausko kletele-muzieju, i§ kur per 11 pasaulini kara dingo ]]5. Pusapvales lazdeles pavidalo sidab- rinius, lydinius daugiausia vartojo XII a. antrojoje puseje-XIII alm- Ziuje ll6. ` Apibendrinant archeologiniu dirbiniu chronologija, matyti, kad radiniai yra XIII a. ir neprie§tarauja Vorutos lokalizavimui §iame pilia,kalnyje.` Irengiant Seimyni§keliu piliakaln±, atlikti didziuliai Zemes kasimo darbai. Paskaieiavus pagal dabarti.nius jo matmenis, i§kasta apie 23000 m3 Zemes, kuri supilta i ±vairius pylimus, aik§teles pakra§- €ius. Sukaupti duomenys leidzia teigti, jog pilis buvo medina, sta- tyta i5 sukirstu rastu, apkrestu moliu, ne Zemesne uZ dabartini dviauk§ti name. Pilies gynybiniu ,sienu perimetras buvo apie 220 in, o ±skaitant papili-500 in. Tokiai piliai pastatyti reikejo nemaza darbininku. Apytiksliais skaiciavimais, grei€iau kaip per pLise metLi ja ±rengti tu§€ioje vietoje vargu ar buvo imanoma,`net jei nuolatos dirbo po 500 Zmoniu. Tokius skai€iavimus patvirtina eksperimen- tine archeologiia. Anglijoje Lante esan€ius I a. Romos itvirtinimus (pylimas ir griovys -i§ viso apie 3000 m3 Zemiu) 210-300 Zmoniu, dirbdami po 10 valandu per diena, galejo ±rengti per 9-12 dieng ]t7. Mazdaug 500 Zmoniu galejo sudaryti pilies gynejL| gretas (1 inogus 1 in pilies sienos). Pateiktus skaidius galima ivairiai interpretuoti, ta€iau jie rodo, kad 5iQ pil± pajege ±rengti tik galinga jega, kokia XIII a. tegalejo .btiti valstybe. To laiko politine ,situacijaL (XIII a. be- ne pavojingiausias prie§as buvo kalavijuo€iai -prisiminkime 1250 in. j`u Zygi i Lietuva, kuomet Miridaugas gynesi bevar,deje pilyje) pa- ai§kina vieta, kurio].e buvo pastatytai pilis. Ji leido kontroliuoti Sventosios upe ir buvo vienas i§ §iauriausiu Lietuvos valstybes atramos punktu. Visa tai irgi neprie§tarauja Vorutos lokalizavimui Seimyni§keliu piliakalnyje. Neseniai pastatytoje pilyje Mindaugas galejo uzsidaryti ir gintis nuo koalicijos. Tai nebuvo silpna pills. Del ne,storo kultn!rini`o jslutoREsnio be Zidiniu ir ry5ke:snip degesiu manoma, kad pilis buvo vien-gynybine ir grei€iausiai tiesiog pa- likta, o ne sudeginta prie§u. Tai, kad XIV a. §altiniai neuzsimena apie jQ, rodytu, kad I.i gama greitai buvo apleista. Po Mindaugo nuzudymo Lietuvoje susiklos€iusi politine situaci].a leidzia paai3- kinti ir §i fakta. Prasideda kovos del didziojo kunigaik§eio sosto, del ko ±sigali Gediminai€iai, vakaruo.se atsiranda pavojingesnis prie§as -kryziuo€iai, po Durbes mti§io laikinai susilpnejai kalavi- juo€iai. Sios priezastys, matyt, ir padare VorutQ mafai reik5minga, ir `del to I.i sunyko. Tiesa, 1392 in. datuojamame Silos ribu nustatymo akte tt8 mi- nimas „piliakalnis, vadinamas Lietuva" L]9, kuris i§ viso konteksto gall btiti tik Seimyni§keliai. Si faktQ galima ai§kinti dve].opai. Arba tai nela.bai tikslus sekimas 1261 in. Mindaugo Selos dovanojimo aktu, Letavos upeli supainiojus su piliakalniu, arba Lietuvos puseje burvusi bevardi piliakalni taip pavadino akto sudarytojas. Sunkiai itikinama, kad i§ties piliakalnis (vadinasi, ir jane stovejusi pilis) \ 17 galejo vadintis LietuvaL. Vorhtos vardas, suteiktas naujai tu§6ioje ar retai gyvenamoje vietoje piliai, matyt, ir rei§kiantis tiesiog „pili", i§nyko kartu su ja grei€iausiai dar `XIII amziuje.1§ XIV a.. analogi- ju -naujai pastatytos pilys vadintos tiesiog NaujapiliaLis ir veliau irgi sunykusios -matome, kad tai visai itikinamas dalykas. I§destyti faktai ]2° rodo, kad Vorutos pills grei€iausiai buvo Sei- myni3keliu piliakal`nyje. Kol kas Hera kitosL toki'os vietos, kuri taip nepriestarautu jos lokalizaci].ai. Faktu pries jQ rasti nepavyko. Ga- 1utinai ir neabejotinai Vorutos vietq vaLrgu kadaL ar pasiseks nu- statyti, nebent bus aptikta negin€ytinu 3altinit2. Siandien galime tik pritarti anyk§tenams, kurie ir be didesnio mokslinio pagrindimo Seimyni§keliu piliakalni vadina Voruta. I rloAHoe co6paHHe pyccKHx jierolmce`fa (toliau - HCPJ\)., T. 2: HHaTbeBCKafl jie- TOHmcb. Cn6„ 1843. C. 188. 2 KapaM3HH H. M. HCTopHfl rocyAapcTBa pocclriickoro. Cn6.,1819. T. 4. C. 47. HPHMeq. 102. 3 Narbu,tt T. mieje narodu litewskiego. Wilno,1838. T. 4. S.16fl. 4 Lietuvos metra§tis. V„ 1971. P. 17, 210. 5 Daukantas S. Lietuvos i;torija. Plymouth,1893. T.i. P. 298. 6 Gana iisamiai literatara aptare R. Battira @atti ra R. XIII a.` Lietuvos sos- tines klausimu // Lietuvos rsR Mokslu Akademijos darbai. A serija (toliau- MADA). 1966. T. 1. P. 141-165). 7 Narbutt T. Op. cit.P.162. I§n.1. ` 8 «TeBTeBmb xe npr6e]Ke a }I{eMOHTb Ko BoyeBH cBoeMy BHKrmTorm nb"a jlmjl3e H }KeMOHTb H noMoll|b AalmAOBoy Hxe 6e Aa^b eMoy AaHm ApeBJle nAe Ha MHAOEra. MrmAbBm xe co6Hpa^cjl 6e H oyMHCAIIB xe ce5e He 6rmHca c mNI nojiKOM Hb BHloAe bo rpaA IIMeHeus Bopopra H BHCJra moypIIHa cBoero HOHxp H pe3rHaHa H poycb H jlTBH3b. Ha OyTpero xe BHexallla Herm|e cO caMOcTpenbl H exama Ha He poycb H rlo^OBI|Iz H cxpe^aMH H jlmH3H co cy^HI|aun H ronrmaor -Ha noun IIOAo6Hofi Hrpe H oTToyAa Xe Bpamllllacfl Bb XeMOH`m» (HCP^. T. 2: IdraTbeB- cKaH AeTomlcb. C. 817-..818). ,` 9 hietuvos TSR istorijce 3altiniai. V„ 1955. T. 1. P. 34-35. 10 Ten pat. P. 35. ]] SiQ klaide nurode E. Gudavi€ius (Gudavi €ius E.. Del Lie.tuvos valstry-beg ktirimosi centro ir laiko // MADA. 1983. T. 2.. P. 65, 69. I§n. 52). 12 8 at ii I a R. Min. veik. P.148 ir kt. 13 Ketrzyhski W. Najdawniejsza stoilica litewska // Kwartalnik histo- ryczny.1907. T. 21. S. 605-611. 14 Liv-Est- und Curlandisches Urkundenbuch nebst Regesten ` (tQliau - LECU). Reval,1853. Bd.1. S. 345. ' ]5 Ten pat.. P. 610. 16 Lietuvos TSR archeologijos atlasaLs (toliau-'IAA). V., 1975.` T. 2. Po 146. 17 Krzywicki L. W poszukiwaniu gredu Mendoga // Plzeglad hiistoryczny. 1909. T. 8. S. 45. 18 Ten pat. P. 46. 19 Va-rakauskas R. Lietuvos valstybes susidarymo klausimu ,`',J' ITstorija. V., .1969. T. 10. P. 179. I§n. 77. 20 Pvz„ Batti ra R. Min. veik. P.143-144. 2t Btiga, K. „BopoyTa". Ariogala. Vereduva // Draugija,1909. T¢ 8y Nro 30. / P. 207-213. 22 Batdra R. Min. veik. P.144. 23 Lietuvas TSR adriinistracinio-teritorinio suskirstymo Zinynas (toliau -LArrsz). V„ 1976. T. 2. P. 242. Nurodoma net 11 taip `vadinamu vietoviu. 24 Papee F. Paczatki iLitwy // Kwartalnik historyczny.1927. N 4fl. z,., a-4. S. 469-470. 25 Latkowski J. Mendog kr61 litewski. .Krck¢ww 1892. S. 8. PFZ. 8. 26 LATSZ. P. 335-338. 18 27 ||CP^. T. 2:' |4||aTbeBCKafl AeTollHCF. C. VI. 28 Ten pat. P. VIII, XI. 29 Ten pat. P. 818. Paai§k. 41. 30 Battira. R. Min. veik. P.145. 31 HCP^. T. 17: 3aHaAHopyccKaH ^eTollHcb. CH6., 1907. C. 483. 32 Batti|a R. Min. veik. P.145-146. 33 EPMojioBHq M. M. o MecTOHaxQ3KAeHHH ApeBHeri ^IHBH H HeKOTGPHx Apyl`Hx 6aATCKHx 3eMe^b IIa TeppHToPKH Ee^opyccrm // Hpo6Aenfrl 3THHHecRofi Hc- TopHH 6aj+TOB. PIIra, 1985. C. 69--72. 34 EPM'oj`oBEq M. H. rla cjiHAax aAHaro Mi®a. MiHCK,1989. C. 26. 3356 T3e6nogat±OMHiKay ricTOpb[i i KyABTypb| BeAapyci: rpoA3eHCKag Bo6^acllb. MiHCK,1986. C. 208. i 37 Ijowmiafiski H. Studja nad poczQtkami spo{eczeristwa i pafistwa hi- tewskiego. WilnQ,1932. T. 2. S.110. Prz. 2. 38 Paszk,iewicz H. Jagiellonowie a Moskwa. Warszawa,1933. T.1. S. 86. . 39Gud'}avi€ius E. Zed`Ziai apie Voruta // Voruta.1989. Nr.1 (10). P.4. 4° Gudavi€ius E. KryziaLus karas Pabalthjyje ir Lietuva XIII amziuie. V„ 1989. P. 96-97. 41 Totoraitis J. Die Litauer unter dem K6nig Mindowe. Freiburg,1905. S. 51-52. I§n. 2. 42 TaLrasenka P. Lietuvos piliakalniai. V.,1956. P. 65. I§n. 2. 43 Mekas K. Li§kiavos pilis // Lietuves pilys. V.,1971. P. 243-244. 44 LAA. T. 2. P. 99. 45 ivloksh| Akndemijes bibliotekos Rankraseiu skyrius (toliau - MAB RS). ,F. 137~154. P. 3. 46 Tarasenka P. Vorutos pilis // Ateitis.1943 0123. P. 3-4. 47 ZabielaL G. Lietuvos velyvuju piliakalniu sarafas // Aktualds kultdro§ paminklu tyrinejimu` uzdaviniai. V., 1988. P. 62. 48 lAA. T. 2. P. 39LJO. 49 Zebrys K. Kame buvo Mindaugo sostapilis? // Etraugija.1909. T. 9, Nr. 35. P. 271. 50 |j|A. T. 2. P. 47. - 51 BatdraL R. Min. veik. P.141-165. 52 Ten pat. P. 142. 53 M eye I L. Livlandische Reimchronik. Paderborn,1876. S. 77. ` 54 G u d a v i € i u s E. Kryziaus karas Pahaltijyje. . . P. 179. 55 Ten Pat. 56 0 cnmaLriski J. Rec. str.: Batara R. XIII a. Lietuvo§ sostines klausimu // Acta Baltico-Slavica. 1967. Vol. 5. P. 363. 57 Pvz., i u€ i e ne I. Senamies€iu tyrinejimai // Archeologiniai tyrinejima`i I.ietnyoje (toliau-ATh) 1976-1977 in. V.,1978. P. 47, 49; Jueiene I. Vilniaus Zemutines pities riimai. V., 1989. P. 31, ir kt. 58 Pvz., Tautavieius A. Vilniaus pilies teritorijes archeologiniai kasi- nejimai // Valstybines LTSR architekttiros paminklu apsaugos inspekcijes metra§tis. V., 1960. T. 2. P. 4-12, ir kt. 59 Ta uta.vi€ius A. Vilniaus pilys // Lietuves pilys. P. 60-61: Kitkaus- kas N. Vilniaus pilys. V.,1989. P. 91-127. 60 Datigudis V., Lisanka A. Vilniaus Zemutines pilies arsenalo teri- torijos archeologiniai tyrinejimai 1978 metais // Muniejai ir paminklai. V., 1982. T. 4. P. 46. 6] 1982 in. Gedimino kalno ir 1984-1988 in. (?) Katedros archeologiniai tyri- nejimai. 62 LisankaL A. Vilniaus Gedimino pities kalno tyrinejimai 1982 in. // ATL 1982-1983 in. V., 1984. P. 26. 63 KitkauskaLs N., Lisanka A., Lasavickas S. Perktino §ventyklos ]iekanos Vilniaus Zemutineje pilyje // Kulttiros barai. 1986. Nr. 12. P. 51-52; 1987. Nr. 1. P. 60~63; Nr. 2. P. 53-57. 19 64 Jurginis J., Merkys V., Tautavi6ius A. Vilniaus miesto istorija nuo seniausiu laiku iki Spalio revoliucijes. V., 1968. P. 32. 'laiko65 // MADA.Gudavi€ius 1986. E. T. Dar2. P. karta53-60. del ` Lietuvos valstybes kririmosi centro ir 66 Daugirda{`ite-)Sruogiene V. Lietuvos istorija. V.,1990. P, 40. Iin. 5. , 67 Batdra R. Min. veik. P.162. 68 1323 in. Gedimino lai§kuose ai5kiai para§yta „Vilna" (Gedimino laiskai. V., 1966. P. 31, 35 ir kt.). 69 CoBeTCKaH HCTopHqecKaH 3HlprKj`oneA]m (toliau ~ CH3). M., 1965. T. 6. C. 192-193. 70 CM3. M., 1963. T. 4. C. 57~58. 71 rlalHyTo a. T. 06pa3oBaHHe ^HTOBCKoro I'ocyAapcTBa. M.,1959.-C. 20-.21. 72 Ten pat. P. 33-34. 73 Battira R. Min. veik. P.144. 74 a o A L T e p 3. A. ropoA MgHAOBra IIAH rAe HCKaTL AeTOBp[ro XIII BeKa? Cn6., 1910. C. 8. 75 B tits rias P. M'indaugio sostines pedsaku ie§kojimas // Gimtasai. kra§tas. 1935. Nr. 3-4. P. 329L-334. 76 A.Z. Atrasta Mindaugo laiku Vorutos pilis // Lietuves aidas. 1935 08 03. P.6. 77 Vorutes pilis-Mindaugo sostine? // Mdsu rytojus. 1935 08 06. P. 3. 78 Volteris E. Kur reiketi[ ie§koti Mindaugo sostines? // Zidinys. 1935. Nr.11. P. 413-416. 79 Ten`pat. P. 415.. 80 Volteris E. JKur buvo Vorutes kalnas ir kodel reiketu Variutos pilia- kalni istirti kaipo karaliaus Mindaugo sostapili. 1935 09 30 // MAB RS. F. 154- 29. P. 1. 81 Battira R. Min. veik. P.149. 82 Ten Pat. 83 Telksnyte M., Ra€kaitis V. Kas givins Vorutas mislQ? // Kulttiras barai. 1989. Nr. 10. P. 76-78. 84 Aik§teles plotas apie 2600 m2. Palyginimui hitu sVArbesmu rytu Lietuvos Piliakalniu aik§teliu dydis: Berzgainiu -1000 m2, Gnu€iu -1000 m2, Mazuloniu - 1000 m2, N,arktinu-1000 m2, Seimyni§kiu-1600 m2, Taurapilio-1500 m2, Uk- merges - 800 m2. 85 Piliakalnio matmenys literatdroje ivairuoja. Cia nurodomi autoriaus 1990 in. daryti matavimai. 86 Zabi ela a. Rytu Lietuvas archeologijce paminklu Zvalgymas // AIL 1988 ir 1989 in. V., 1990. P. 209. 8? MAB RS. F. 235-5. P. 7. 88 MAB rs. F. 235-3o3. p. 2. 89 ~. T. 2. P. 162. 90 BattiraL R. Uzpeliu pilis // RTa§tctyra. V.,1966. P. 66. •[ IECU. Bd. 1. S. 464. 92 Dubonis A. hietuvos vaityste // Lituariistica.1990. Nr. 2`. P. 97-102. 93 Vilniaus universiteto Rankra§€iu skyrius. F. 72-881. P. ?3. Apie rankra3€io datavima Zr.: Katilius A. P. Tarasenkos rankras6iai VUB RS // Aktuams kul- ttires paminklu tyrinejimu uzdaviniai. V., 1988. P. 97. 94 Tarasenka P. Lietuvos archcologijos niedziaga. K.,1928. P. 231. 95 Goj elis M. Uzmir§tas piliakalnis // Masu krdstas.1932 08 25. P. 4. 96 V i e n u o I i s A. Ra§tai. V., 1988. T. 6, kn. 2. P. 672. 97 A. Z. Atrasta. . . P. 6. 98 Valstybes archeologijos komisijos medziaga // Mokslines metodin€s kulttiros paminklu apsaugos tarybce Dckumentacijos centras. F.1. Ap.1. B..Nr. 4. P. 433. 99 Ten pat. P. 431. loo J urginis J. Ode Anyk§€iams // Tevynes pazinimas. K.,1989. P. 9. '°] 8 a s a n a v i a i u s J. Mano gyvenimo kronika ir per~vu ligos istorija 1851- 1922 in. V., I,936. P. 120. 20 ]°2 Latveliene a. Stai , jis, tikrasis Hudistiti piliakalnis! // Anyk§ta.1990 09 04. 103 K aL b e I k a I. Baltti filologijo§ ivadas. V.,1982. P.116. 1°4 Btiga K. Rinktiniai ra5tai. V„ 1958. T.1. :P.132. !°5 Mulev.i€iene I. fuedu Zenklai Lietuvas teritorijoje XIII-XVI aLm- fiuje // MADA. 1970. T. 1. P. 143. ]°6 C eAOB 8. a. BocToqllble cnaBfiHe a VI-XIII 88. M.,1982. C.178, 228, Ta6A. IV-17. Io7 pjl6HHHHa E. .A. KOcTpOMCKoe rloBoj\xbe a 3HO:ry cpeAIleBeKOBbH. M., 1986. C. 63-64. 108 lIIHope 3. A. AcoTCKoe ropoA|IH|e. Pma,1961. Ta6^. IV-22. log HraKOAbcKafl T. H. rapoAHH|e C^o6oAKa XII-XIII 88. M.,1987. C. 47, 116~117. Ilo IAA. V„ 1978. T. 4. P. 105. lil Nak all t e L. Senoves lietuviu sidabriniai papuo§alai // 1§ 1ietuviu kulttiros istorijos. V., 1959. T. 2. P. 67. 1]2 lil H o p e 5. A. AcoTCRoe ropoAFIII|e. Ta6J1. X-14. ]]3 Volkaite-Kulikauskiene R. Ginklai // Lietuvit| materialine kul- ttira IX-XIII amziuje (toliau-IMK). V.,1981. T. 2. P. 21. 1]4 T a u t a v i e i u s A. Duomenys apie kai kuriuos Anykseiu rajono archeolo- gijas paminklus // iLietuvas istorijos iustituto Archeologijos skyriaus archyvas. 8. Nr. 267. P. 13 (§iuos lydinius prisimem ir E. Zvirbliene). 1]5 Mikelianaite T. Mar€iupio egle. V.,1990. P.181. Ilo D u k s a Z. Pinigai .ir jt} apyvarta I// IMK. T. 2. P. .105. 117 MaA||HOBa P., MaAHHa fl. IlpHxoK a IIpomoe. M„ 1988. C. 90. 118 LECU. Reval,1857.` Bd. 3. S. 687.` Ilo Ten pat .... Borchwa], nomine Lettow. . ." ]m UZ istorines dalies kousultacij`as auto,rius dekoja ist. in. dr. E. Gudavieiui. Gauta 1991 in. rugpjti€io men. Summary GINTAUTAS Z A 8 I E L A WHERE WAS THE CASTLE 0F VORUTA SITUATED? Among the names of places, dating back to the 13th century, Voruta has not been discovered yet. In 1251 Mindaugas defended himself again'st the allies aLttacks in this castle. From` the begiming of the 19th century up to this day Voruta has been sought in 13 places in Lithuania and Byelorussia. The search was superficial and yielded no positive results. The most weighty hypothesis of Romas Battira, according to which Voruta was identified with Vilnius, is also much criticised. Voruta was mentioned only in the manuscript of Hipatius. The analysis of the text shows it \to be an authentic and reliable source. According to the description of the castle and historical situation the Voruta castle can be best identified with the Seimyni§keliai hill fort (Anyk§€iai region). This is the largest hill fort in East Lithuania. However, the fact Of the castle'B existance in the 13th or 14th century, was not mentioned in the historical sources. In 1935 Fduardas Volteris put forward a hypothesis about the Voruta castle being situated there, but did not ground his arguments on facts. ` Historical and linguistic data do not cuntiradict the plaLce of location of Voruta on the hill fort of Seimyni§keliai. This wast confirmed by the archeological exca- vations in 1990. The analysis of 100 sq meters showed a short existance of the castle in the 13th ce"ury. There was a cemetery near the hill foul. The whole complex Of archeological structures came into existence and disappeared simulta- neously. Voruta fell into decay soon after the death of Mindaugas. Therefore the name of Voruta was not left in other historical sources. 21 Trunpai apie a-iitoriL! Gntautas Zabie`la` (g.1962 in.), nuo 1988 in. Lietuvos istoriios in-to jaun. moksl. bendradarbis, 1991 in. dirbo Kultaros paveldo inspekcijos vyr. valstybiniu inapektoriumi, dabar v€l -Lietuvcs istoriios inst;.tute. Tyrinajimu sritis -XI~ Xrv. a. Lietuvos piliakalniu raida.