... O Mindaugas susiruošė ir sumanė sau nesikauti su jais atvirai, bet pasitraukė į pilį, vardu Voruta... Iš Hipatijaus metraščio 1251 m. įrašo

Nr. 1 (791) 2014 m. sausio 4 d. Nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis ISSN 1392-0677 Kaina 1 Lt

Šiame numeryje 2 Lietuvos stiprybei svarbus tikinčiųjų bendruomenių indėlis Pirmadienis, gruodžio 30 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Gry- bauskaitė susitiko su tradicinių krikščioniš- kųjų religinių bendruomenių vadovais. Mažosios Lietuvos Susitikime kalbėta apie kalėdinio laiko- tarpio svarbą Lietuvos tikintiesiems, religijos konferencija vaidmenį telkiant tautą, puoselėjant verty- bes, ugdant atsparumą blogiems įpročiams. 5 Vlada ČIRVINSKIENĖ Aptartas valstybės ir religinių bendruome- nių bendradarbiavimas švietimo, paveldo išsaugojimo ir socialinėse srityse. Taip pat kalbėta apie Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai, šalies vardo garsinimą. „Lietuvos stiprybei svarbus tikinčiųjų bendruomenių indėlis. Puoselėdamos žmo- nių dvasinę būseną, skatindamos bendruo- meniškumą ir tarpusavio supratimą, savo „Darbas prie Šv. Rašto pavyzdžiu rodydamos atsakomybę už šalia buvo man tikroji laimė“ esantį, jos padeda kurti socialiai teisingesnę Arkivyskupas Juozapas Jonas Skvireckas visuomenę“, – sakė Prezidentė. Prezidentė padėkojo religinėms ben- druomenėms ir bendrijoms už jaunimo Susitikimo prezidentūroje akimirka 7 Marija LŪŽYTĖ užimtumo ir savanorystės skatinimo ini- ciatyvas bei paragino daugiau dėmesio Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, pirmininkas Grigorijus Leonovas, Lietuvos skirti likimo išbandymus patiriantiems Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas, Evangelikų Liuteronų Bažnyčios vyskupas žmonėms, aktyviau veikti socialinės poli- Šv. Juozapato Bazilijonų Ordino Vilniaus Mindaugas Sabutis, Lietuvos Evangelikų tikos srityse. vienuolyno vyresnysis, kunigas Vinkentij Reformatų Bažnyčios Generalinis Supe- Susitikime dalyvavo Lietuvos Vyskupų Vasyl Janickij, Ortodoksų bažnyčios Lietu- rintendentas Tomas Šernas ir Vilniaus Konferencijos Pirmininkas, Kauno arkivys- voje vadovas arkivyskupas Inokentijus, Lie- evangelikų reformatų parapijos klebonas kupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, tuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiosios Raimundas Stankevičius. Perlojos bažnyčia: nuostabus Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gin- Tarybos pirmininkas, dvasinis tėvas Gri- taras Grušas, Šiaulių vyskupas Eugenijus gorijus Bojarovas, Rytų Sentikių Cerkvės, R. Dačkaus nuotr. darbas karo metu Bartulis, Telšių vyskupas Jonas Boruta, Vilniaus sentikių religinės bendruomenės Prezidentės spaudos tarnyba LR Seimas 2014-uosius Kodėl žmogaus teisių komitetas paskelbė Oršos mūšio metais nori pažeisti Lietuvos Respublikos teritorinį vientisumą ir kiršinti tautas Kazimieras GARŠVA, Vilnius maliai pakoreguotas 1989 metų atitinkamas įstatymas (projektas Nr. XIP-1648). Svarstant tokius svarbius ir Lietuvos gyvenimą radi- kaliai keičiančius teisės aktus jų negalima priiminėti manipuliacijų pagalba, karštligiškai ir neįsigilinus į esmę, ignoruojant Konstituciją, Valstybinės kalbos įstatymą, Mokslo ir studijų įstatymą, Konstitucinio Teismo 1999 metų spalio 21 d. nutarimą ir 2009 metų lapkričio 6 d. sprendimą bei kitus teisės aktus – vien tam, kad Lietuvoje būtų įtvirtinta dvikalbystė bei dvikalbiai užrašai. Kazimieras Garšva Toks projektas automatiškai izoliuoja Vil- niaus kraštą, sukelia grėsmę teritoriniam vals- Seimo grupės „Už ištikimybę priesaikai“ tybės vientisumui, skaldo ir supriešina Lietuvos nariai yra teisingai pastebėję, kad valdančio- piliečius. Prisidengiant neva tautinių mažumų sios koalicijos partijų politiniai susitarimai vėl interesais, iš tiesų tėra siekiama sukurti teritori- keliami aukščiau mūsų valstybės vertybinių nę autonomiją Pietryčių Lietuvoje. principų ir nacionalinių interesų. Turint omeny atsiveriančias galimybes Pritariame šiam pareiškimui ir jį pa- užsieniečiams įsigyti Lietuvos žemės, bus Oršos mūšis. XVI a. 3 deš. paveikslas. Varšuvos Nacionalinis muziejus pildome. Gruodžio 18 d. Žmogaus teisių trukdoma išlaikyti Vilniją Lietuvos sudėtyje, komitetas netikėtai, skubos tvarka, iš anksto o dvikalbystė taptų pirmuoju pleištu. Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2014 m. istorinę datą, nutarė 2014-uosius paskelbti šio klausimo nepaskelbus darbotvarkėje, Tikime, kad kiekvienas Seimo narys dar rugsėjo 8 d. sukanka 500 metų, kai Lietuvos Oršos mūšio metais. nepateikus medžiagos, ekspertų, konsultan- nepamiršo prisiekęs ištikimybę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė lai- Už Seimo nutarimą „Dėl 2014 metų paskel- tų, specialistų išvadų komiteto nariams, o Respublikai; gerbti ir vykdyti jos Konstitu- mėjo istorinę pergalę Oršos mūšyje ir apgynė bimo Oršos mūšio metais) balsavo 76 Seimo keliems jų prieštaraujant, balsavimu pritarė ciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vienti- Lietuvos žemių vientisumą, ir siekdamas nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo. 2010 m. įregistruotam Jaroslavo Narkievičiaus sumą; visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos paminėti šią Lietuvai ir jos žmonėms svarbią Nukelta į 8 p. Tautinių mažumų įstatymo, kuris tėra mini- Nukelta į 5 p.  2014 m. sausio 4 d. Nr. 1 (791) Voruta Mažoji Lietuva

Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, KONFERENCIJOS „VARDAS MAŽOJI Etninės kultūros globos Tarybai, Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybai Kopija: LIETUVA BŪTI AR NEBŪTI...“ Šilutės kultūros ir pramogų centrui rezoliucijos atskiroji nuomonė 2013-12-06 Lietuvos Respublikos teritorijoje išski- sritis, Mažoji Lietuva ir t.t.), dalis. Nuo 1. 1919–1939 m. buvo tarptautinės teisės (vakarinėje dalyje) kalbėjo tik šiam regionui riami penki etnokultūriniai regionai. At- XX a. pradžios susikloščiusioje tradicijoje subjektas, turėjęs visus to atributus (taip pat būdinga tarme. Kaimiškose krašto vieto- minties išsaugojimas ir lokalios tapatybės įvardu Mažoji Lietuva pristatomas arealas, ir aiškią geografinę apibrėžtį). Klaipėdos vėse vartota ir Rytprūsių vokiško dialekto puoselėjimas yra būtina sąlyga užtikrinti aprėpiantis ir dabartinės Kaliningrado srities krašto pavadinimas atpažįstamas ne tik šio Klaipėdos krašto atmaina. regionų bei visos valstybės gyvybingumą. dalį. Todėl apibrėžiant tik Lietuvos Respu- krašto išeivijos diasporos atmintyje, oficia- 4. 1920–1939 m. įteisintas lygiaver- Sutelktos visuomenės ir institucijų pastan- blikos teritorijoje istoriškai susiformavusį liose tarptautiniuose teisės aktuose, bet iki tiškas abiejų kalbų (lietuvių ir vokiečių) gos šioje veikloje stiprina pilietiškumą, etnokultūrinį regioną oficialiai vartoti vien šiol vartojamas mokslinės, teisinės, diplo- vartojimas oficialiame diskurse. Tai sudarė skatina visuomenines iniciatyvas, vysto šį pavadinimą būtų netikslu ir dviprasmiška. matinės, grožinės literatūros tekstuose. geresnes sąlygas plėtoti lietuvišką kultūrą, sąmoningumą bei atsakomybę. Tad 2013 Reikia pažymėti, kad Lietuvos Respublikos 2. Klaipėdos kraštas – vienintelė Mažo- spaudą, veikti oficialioms institucijoms ir m. gruodžio 6 d. Šilutės kultūros ir pramo- sudėtyje esantis etnokultūrinis regionas turi sios Lietuvos dalis, nuo 1923 m. priklausiusi visuomeninėms organizacijoms. Tuo tar- gų centro iniciatyva surengtą konferenciją savitą raidą, išskiriančius iš kitos Mažosios Lietuvos Respublikai. Tai darė įtaką Klaipė- pu likusioje didesnėje Mažosios Lietuvos „Vardas Mažoji Lietuva – būti ar nebūti...“ Lietuvos dalies bruožus. Todėl mūsų siūlo- dos krašto kitokioms raidos tendencijoms dalyje lietuviškoji kultūra palaipsniui buvo vertintume kaip pastangą atkreipti dėmesį mas pavadinimas Klaipėdos kraštas (Mažoji 1923–1939 m. ir 1944–1990 m. daugelyje išstumta iš viešojo gyvenimo ir užsivėrė į istoriškai susiformavusio entokultūri- Lietuva) leistų aiškiau apibrėžti etnokultū- gyvenimo sričių. siaurame šeimų buities rate. nio regiono vakarinėje Lietuvos dalyje rinio regiono teritoriją Lietuvos Respubli- 3. Klaipėdos krašto etnokultūra turėjo ir Atsižvelgdami į aukščiau išsakytus problemas. koje ir neužvertų kelio lietuviško, ir ne tik, turi daugiau dedamųjų. XX a. tik Klaipėdos argumentus siūlome papildyti Lietuvos Lietuvos Respublikoje šis regionas išsi- kultūros paveldo puoselėjimui už jos ribų. krašte greta lietuvininkų, lietuvių iš kitų vietovardžių sąrašą grąžinant oficialų skiria kultūriniu kraštovaizdžiu ir specifiniu Tokia forma nereikalautų keisti į lietuvišką regionų, vokiečių, žydų būta dar dviejų pavadinimo vartojimą Klaipėdos kraštas kultūros paveldu, istoriniu palikimu, etno- paveldą visoje Mažojoje Lietuvoje orientuo- autochtonų etninių grupių. Kuršių nerijoje (Mažoji Lietuva) istoriškai susiformavu- kultūra. Tai maža šiaurinė didesnio etno- tų institucijų, organizacijų pavadinimų. bei pajūryje gyveno kuršiai – kuršininkai, o siam etnokultūriniam regionui. kultūrinio arealo, įvairiais istorijos laikotar- Pažymime, kad Klaipėdos kraštas visame krašte 1925–1939 m. oficialiuose do- piais vadinto net 8 vardais (Lietuva, Prūsų išsiskyrė iš likusios Mažosios Lietuvos kumentuose fiksuoti klaipėdiškiai. Daugiau Klaipėdos universiteto Baltijos regiono Lietuva, Lietuviškieji valsčiai, Lietuviškoji tuo, kad: kaip pusė Klaipėdos krašto lietuvininkų istorijos ir archeologijos instituto mokslininkai

Mažosios Lietuvos klausimo konferencijai Šilutėje 2013-12-06 „Lietuvninkai mes esam gimę, Adventas. Mažosios Lietuvos išsaugo- per žiaurias šimtmečių pervartas, ištvėrusi jasi į naują, savitos raiškos, pasaulėjautos ir Lietuvninkai mes norim būt. tas, 1923 m., susijungus abiems Lietuvos svetimtaučių spaudimą, dabar, prisišliejusi gyvensenos bendriją, kurios apybraižoms Tą garbę gavome užgimę – žemėms, primintas paprotys būti aplink prie savųjų, prarado teisę gyvuoti? išryškinti reikėtų specialių aptarimų, Jai tad neturim leist pražūt“ advento vainiką, simbolizuojant šviesos Lietuvos dainų šventėse, Folkloro stebėjimų, tyrimų. Gaila, kad nutrūko, padauginimą tamsoje, padėjo mums ieš- festivaliuose,kituose etnokultūros rengi- tikėkim, ne visam, Klaipėdos universiteto, Jurgis Zauerveinas koti ir rasti pamirštų analogų priešingame niuose mes labai aiškiai, iš tolo atskiriame Lietuvninkų bendrijos ir Klaipėdos etno- Lietuvos krašte, Švenčionijoje. Mažosios Lietuvos atstovus: jų kitoks tau- centro organizuotų konferencijų ciklas, Mažoji Lietuva paliudyta Ievos Simo- tinis kostiumas, skirtinga dainų melodika vedęs diskusijas šia kryptimi – jį reikia Cituoju tautosakiškai, iš atminties, naitytės – be jos raštų sunkiai perprastume bei tekstai, savita lokalinė sakytinė tauto- tęsti. Reikėtų gerbti dabartinės Mažosios posmus, XX a. nepaisant autorių teisių šį kraštą. Bet, regis, rašytoja stumiama į saka, [tarkim, knygoje „Pamarių sakmės“, Lietuvos gyventojų teisę į apsisprendimą „skolintus“ iš Mažosios Lietuvos istorinės literatūrinės bei tautinės atminties užribį? sudarytoje dr. Dalios Kisieliūnaitės nuo būti savimi, negriauti to kas jų kuriama ir atminties, savimonės ir etninio paveldo. Taip, jos neįrašysi į Žemaitijos kūrėjų sąra- XIX a. raštų iki XXI a. pradžios pateikėjų]. jau nokina vaisius. Linkiu šiai konferencijai Gimę lietuviais, turėtume kurti savo himnus, šą, nes Simonaitytė, lietuvninkė – toli gražu Tarmė labai skiriasi nuo žemaičių. Ir ji dar išminties ir ištvermės. užuot perfrazavę iš kitų pasisavintą svarbų ne žemaitiška. Knygose, kurias vertėtų vėl gyva – 2013, Tarmių metų, viena iš pras- liudijimą, kas yra kas. perskaityti, atskleista gausybė lietuvninkų mingiausių raiškų galima laikyti didžiulį Gražina Kadžytė, Daug mūsų folkloro, mitologijos, etno- ir žemaičių gyvensenos, charakterių skir- pasisekimą turėjusias „Lietuvninkų kalbos etnologė ir žurnalistė, LLTI logijos dalykų, besikeičiant amžių vėjams, tumų ir iš to kylančių konfliktinių situacijų mokyklėlės“ Šilutėje. iššluotų iš Didžiosios Lietuvos kolektyvinės individualioje kasdienybėje. Vadinasi, Per šio krašto nūdienos šviesuolių P.s. Dėl Klaipėdos krašto pavadinimo – vartosenos, išsaugota Mažojoje. Jonas Balys genocido naikintoje Mažojoje Lietuvoje darbus jau ryškėja bruožai fenomeno, kurį sprendimo pirmenybė taip pat priklauso itin vertino Mažosios Lietuvos [jis taip kartu su Ieva Simonaityte, kitais Mažosios tiktų vadinti „Genius loci“ [vietos dvasia]: šio krašto gyventojams – ką pasirinktų Jur- rašė] tautosakos paveldą, už kurį turime Lietuvos autochtonais iki šiol išliko gyva ištuštėjusias žemes apgyvenusių šeimų iš barko, Pagėgių, Tauragės, Šilutės žmonės? būti dėkingi. Mažosios Lietuvos dvasia? Ar ji, išlikusi kitur jaunesnioji karta, gimusi čia, jau šlie- Jų balsai turi lemti.

Dėl Mažosios Lietuvos lietuvių tapatybės Dabar labai paplitęs senųjų klaipėdiš- parapiją, o Simonaitytė savo jaunąją bi- kų, tik pasisakydami, kad jie kovoja už kių pravardžiavimas „šišioniškiai“. 1960 čiulę pašiepdavo: „Mes priekuliškiai, ką lietuvybę šiame krašte. metais parašiau apybraižą apie Rusnės ten tie Gargždų žemaičiai...“ Rašytoja, Pirmajame atsišaukime (1918 metų žveją, tautosakos pateikėją Augustą Dėvi- praėjus net keliems dešimtmečiams, kartą lapkričio vidurys), kurį parengė Tilžėje laitį (1897–1968) ir, pavadinęs rašinį „Šišio- man karčiai komentavo Vytauto Didžiojo susikūrusi lietuvių politinio sąjūdžio niškiai“, nunešiau į „Tarybinės Klaipėdos“ universiteto žemaičių studentų korpora- grupė, paskelbusi Mažosios ir Didžiosios redakciją. Kultūros skyriaus vedėjas, pir- cijos „Filiae samogitiae“ ir „Samogitia“ Lietuvos susijungimą, sakoma: „Ten, mojo lietuvių biografinio romano „Pulkim 1936 metų balandžio 1 dienos kvietimą kur Labguva, Vėluva, Įsrutis, Darkiemis, ant kelių“ (1936 m.) autorius Kazys Pla- dalyvauti meno vakare: „Nedalyvavau. Goldapė, tai vis yra lietuviški kraštai, kur čenis raudonu pieštuku nubraukė mano Juk aš – ne žemaitė!“ mūsų tėvų tėvai savo gražiąją kalbą vartojo pavadinimą ir tiesiai paklausė: Bet tik tiek. ir lietuviškai gyveno.“ – Ar patiktų, jei kas tave pravardžiuotų Išgirdusi kaimynę burnojant ant atvy- Kad mūsų žemių liko mažiau, kad „Labasas“? kėlių, po karo suvažiavusių į ištuštėjusį mūsų pačių – mažiau, ar mes jau kitokie? Pats Dėvilaitis man paaiškino: kraštą iš įvairių Lietuvos kampelių, Ieva Tik liaukimės prasivardžiavę, gerbkime – Mes ne „šišioniškiai“, mes – šiūšinin- Simonaitytė griežtai jai metė: „Ar tau savo tėvų ir protėvių vardą bei papročius. kai. Kas gyvena prie Drevernos vadinasi būtų geriau, jei suvažiuotų iš visur, kaip į Mažosios Lietuvos kultūros paveldas, jo marogleriai, kas už marių – kopininkai. Karaliaučių?!“ gyvybingumas dar nėra taip sumenkęs, Dar, atrodo, minėjo Katyčius (ka- Šio regiono išeivis, kilęs iš Traksėdžių, kad leistume sau diskutuoti yra Mažoji tvokiečiai), priekuliškius, kurių kultūros Vilius Algirdas Trumpjonas (1936–2012), Lietuva ar nėra jos, arba kiek svarbus šis priemiestis galėtų būti Klaipėda, Karklės vienas Mažosios Lietuvos fondo vadovų, etnografinis regionas Lietuvai ir visam ir Kalotės žmones. Jis buvo apsiskaitęs, atsidavusiai rėmusių keturių tomų Ma- pasauliui. Ir jau labai svetima mintis, kad gerai skyrė kaimynų šnektas. Bet čia kie- žosios Lietuvos enciklopedijos rengimą ir jį reikia kitaip pavadinti ar tapatinti su kvienas kaimas saugojo savo žodį, savo leidimą, pabrėždavo esąs lietuvis, joks ten Žemaitija. Negi todėl, kad mažas? Lietuvių papročius. Dviejų įžymių kultūros paveldo ne lietuvininkas, na, jeigu reikia, Mažosios patarlė sako: „Jei nuo didumo pareitų, tai Mano sūnaus Tautvydo Kaltenio, puoselėtojų lietuvių literatūros klasikės Ie- Lietuvos lietuvis, mažlietuvis. Jų bendruo- karvė kiškį sugautų!“ gimusio Klaipėdoje, kaligrafijos konkursui vos Simonaitytės ir dailininkės Evos Erikos menė yra susibūrusi į Mažosios Lietuvos skirtas plakatas, 2011 Labutytės-Vanagienės gimtinės – Vanagai lietuvių draugiją Čikagoje. Vytautas KALTENIS ir Begėdžiai – nutolusios vos per vieną Lietuvininkai išsiskyrė nuo vokietinin- Vilnius, 2013 m. gruodžio 28 d. Puslapį parengė Juozas Vercinkevičius Voruta 2014 m. sausio 4 d. Nr. 1 (791)  Mažoji Lietuva Spalvų ir žodžių darna Elena STANKEVIČIENĖ, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė

Iš kairės: tautodailininkę Dalią Oną Kerpauskienę sveikina Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Elena Stankevičienė (viduryje) ir Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos dailės mokytoja - Iš dešinės: rašytojo Laimono Inio autografas metodininkė Virginija Kariniauskienė poetui, žurnalistui Eugenijui Skipičiui Į šitaip pavadintą vakarą Pagėgių savival- šimtus darbų, labai didžiuojuosi, kad mano Literatūros ir meno vakaro dalyviai dybės Viešoji biblioteka pakvietė savo skaity- darbai džiugina žmones ne tik Lietuvoje, tojus, miestelėnus, tautodailininkus, literatus bet ir užsienyje.“, sakė jaunatviška ir, kaip susitikti su menininkais iš Kauno – poete pati teigia, sveikuoliškai gyvenanti Dalia. Dalia Poškiene, tautodailininke, gobelenų Menininkė jau surengė apie 40 personalinių kūrėja Dalia Kerpauskiene, skaitove Vilma parodų Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, JAV, Urniežiūte, rašytoju Laimonu Iniu. Šveicarijoje, Suomijoje, jos darbų įsigyja ir „Svarbu ir labai smagu, kad šią gražią įvairios institucijos, kai reikia atstovauti popietę skiriame sau, mielos ponios ir Lietuvai užsienyje, ypač paklausūs darbai su garbūs svečiai, kad taip skubančiame pa- krikštų, koplytstulpių motyvais ar kitais tau- saulyje vis dažniau suvokiame, kad reikia tiniais ornamentais. Vakaro viešnia negailėjo stabtelti, atsikvėpti, pabūti tyloje, su knyga, gerų patarimų moterims: kaip derinti spalvas poezijos posmeliu, paklausti savo Tėvo, interjere, aprangoje, koks svarbus žmogui ir Motinos, vienišo kaimyno ar jis sveikas, ar sveikatai sportas, gera nuotaika, o kūryba jam neskauda, gal kuo padėti? Vis dažniau kiekvienam kūrėjui leidžia įprasminti savo norisi įdėmiau pažvelgti ir į meno kūrinį: pasaulėžiūrą, nuotaiką, savo vidinę nuostatą Dievo ar dailininko sukurtą peizažą, vai- savo darbuose. Iškiliausi darbai iliustracijų kiuko nupieštą paveikslėlį ar profesionalaus pavidalu atgulė į bendrą dviejų menininkių – menininko sutvertą darbą, panardinti akis poetės Dalios Poškienės ir gobelenų autorės į eilėraščio tylą“, pradėjo vakarą renginio Dalios Kerpauskienės – albumą „Spalva ir vedėja, viešosios bibliotekos direktorė Ele- žodis: tekstiliniai gobelenai ir eilėraščiai“. na Stankevičienė. Vakaro metu, poetė Dalia Poškienė pasakojo Iš kairės: Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Elena Stankevičienė, Bibliotekos salės interjerą papuošė kaip gimė sumanymas bendram darbui, jos savo kūrybą pristatantis rašytojas Laimonas Inis, skaitovė Vilma Urniežiūtė, tekstilinių gobelenų paroda, kurios auto- eilėraščiai įtaigiai skambėjo skaitomi Vilmos poetė Dalia Poškienė, tautodailininkė Dalia Ona Kerpauskienė rė – kaunietė tautodailininkė Dalia Kerpaus- Urniežiūtės, o albumo redaktorius rašytojas kienė. Autorę ir jos darbų parodą pristatė Laimonas Inis sakė, kad jam buvo palaima skaitytojams K. Binkio 120-ųjų gimimo meti- apipylė visus renginio svečius. „Pagėgių Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos dirbti su šiomis menininkėmis. Prabangiai nių proga, dovana, kuriai medžiagą po kruo- skaitytojas ypatingas, ne tik apsiskaitęs, ryšių su visuomene bei kultūros renginių išleistas albumas atskleidžia spalvos ir žodžio pelytę rinkau kelis dešimtmečius. Rankose bet ir žingeidus“, teigė rašytojas, apsuptas organizavimo ir projektų vadovė Dalia Poš- darną, abu meniniai žanrai papildo vienas šiandien turime tik šio nepelnytai užmiršto vakaro žiūrovų ir dalyvių. kienė. Ji teigė, kad menininkė savo darbus kitą, o vaizdiniai atspindi abiejų autorių gilų poeto, įžymaus veikėjo jaunystės apžvalgą, Skaitytojai skirstėsi laimingi – kas gobe- kuria ypatinga persiuvimo technika, kurios vidinį pasaulį, aplinkos grožio suvokimą, eilės laukia brandusis Kazio Binkio gyve- leną, kas meno albumą, kas knygą įsigijęs, o pradininke Lietuvoje ir yra šios parodos panašią jauseną. nimo periodas, kurį vėl būtina įamžinti kas vieno ar kito autoriaus autografą, kaip autorė. „Savo gyvenimo jau neįsivaizduoju Vakarą vainikavo Laimono Inio knygos atskiru leidiniu“, sakė rašytojas Laimonas didelę šventinę dovaną gavęs. be tekstilės, be kūrybos. Tai dalis manęs, „Kiekvienoj kišenėj pavasarių šimtas: Jauna- Inis. Naujausios knygos ištraukas skaitė per trisdešimt kūrybos metų sukūriau kelis sis Kazys Binkis“ pristatymas. „Tai dovana Vilma Urniežiūtė, o skaitytojai klausimais Astos Andrulienės nuotr.

„Lietuvybę čia skiepijo kun. M. Rudzis“ Jonas LAURINAVIČIUS, Kaišiadorys Tai Šv. Kazimiero draugijos atstovo pastangomis 1915 m. Kalesninkuose buvo bermontininkais ir lenkų legionieriais. Tar- iš Vydenių pranešimo (1930) žodžiai, pa- atidaryta lietuviška pradinė mokykla. Len- navo vietinėje rinktinėje, vėliau pasitraukė į skelbti Vytauto Valentino Česnulio knygoje kų okupacijos metais ji du kartus buvo už- Vakarus, gyveno ir mirė JAV. Iš šios parapi- „Kalesninkų parapijos atgimimas“. Knygą daryta, o 1932 m. „Ryto“ draugijos uždaryta jos Ulbinų kaimo kilęs mokytojas, vertėjas, 2013 m. išleido „Vorutos“ leidykla. Knygos lietuviška mokykla jau neatsigavo... kalbininkas Juozas Sužiedėlis (1902–1980), paantraštėje „Kalesninkų bažnyčios statyto- Skaitai knygą, joje tokie tolimi laikai mokytoja Izabelė Miliauskaitė-Dringelienė jas ir lietuviškos mokyklos įkūrėjas kunigas aprašomi, kai dar šiandieniniai senoliai (1903–1993). Mykolas Rudzis“. nebuvo gimę, o štai minimos problemos Džiugu, kad kun. M. Rudzio ir jo Kunigas Mykolas Rudzis kilęs iš Šven- aktualios ir dabar – tai lietuvybės puose- bendraminčių pastangos išlaikyti lietu- čionių vls. (Švenčionių aps.), 1901 m. Vil- lėjimas. Ir šiandien Kalesninkų ir kitoms vybę nenuėjo veltui. Kalesninkuose vaikų niaus katedroje įšventintas kunigu. Vos Vilnijos, Šalčininkų krašto parapijoms darželio patalpose 1992 m. buvo atidaryta atkūrus Kalesninkų parapiją 1904 m., jos reikalingi kunigai rudziai, kurie skiepytų lietuviška pradinė mokykla, po penkerių klebonu buvo paskirtas kun. M. Rudzis. lietuvišką dvasią, skleistų lietuvišką žodį, metų atsirado ir V klasė, mokykla tapo pa- Čia jis klebonavo 29 metus. Šios bažnyčios prisidėtų prie lietuviškų mokyklų steigimo grindine. Didelės iškilmės Kalesninkuose šventoriuje jis ir palaidotas. ir taip toliau. vyko 2000 m., kai mokykla buvo perkelta Bažnyčios statyba buvo vienas iš pa- Be kun. M. Rudzio, Kalesninkų parapijos į naujas erdvias patalpas. Ta proga į mo- grindinių kun. M. Rudzio rūpesčių. Kad ir istorijoje yra ir kitų šviesių asmenybių. Čia kyklos šventę atvyko prof. V. Landsbergis, sunkiai, jis šį darbą padarė. 1905 m. vasarą yra kunigavęs būsimasis monsinjoras Kazi- švietimo ir mokslo ministras akad. Z. Zin- vysk. E. Ropas pašventino naujos Kalesnin- mieras Vasiliauskas, čia yra darbavęsis kun. kevičius, Vilniaus apskrities viršininkas A. kų bažnyčios kertinį akmenį, o po Pirmojo Bronius Laurinavičius, kun. Jonas Vaitonis. Vidūnas, kiti. Prie mokyklos pasodintas pasaulinio karo, dar siaučiant suirutėms, Aikštėje priešais Kalesninkų bažnyčią pasta- ąžuoliukas. Jis simbolizuoja lietuvybės keliskart pasikeitus valdžioms, 1922 m. tyta popiežiaus Jono Pauliaus II skulptūra. stiprybę šiame krašte. Kalesninkų Švč. Mergelės Marijos Nekalto- 2012-aisiais, minint Kalesninkų bažnyčios Ugdant patriotinius jausmus, puoselė- jo Prasidėjimo bažnyčia buvo pašventinta. šventinimo 90-ąsias metines, šv. Mišias au- jant lietuvybę tarp Vilniaus krašto lietuvių Kunigui M. Rudziui netrūko ir kitų kojo kardinolas Audrys Juozas Bačkis. V. V. Česnulio knyga „Kalesninkų parapijos rūpesčių, ypač tų, kurie buvo susiję su Iš šios parapijos kilę žymių Lietuvos atgimimas“ užims deramą vietą, o kun. Kun. Mykolo Rudzio ( apie 1930 m.) lietuvybės puoselėjimu Kalesninkų krašte. šviesuolių. Tai plk. ltn. Bronius Basiulis M. Rudzis (1871–1933) jiems bus šviesus nuotrauka rasta Jono Laurinavičiaus Klebonas neapsiribojo vien bažnyčia, jo (1895–1986), dalyvavęs kare su bolševikais, pavyzdys. asmeniniame archyve  2014 m. sausio 4 d. Nr. 1 (791) Voruta Lietuvos istorikai Bazilionų vidurinės mokyklos vardinė klasė „Vorutos“ redakcinės kolegijos narės vardu pavadinta klasė 2013 m. gruodžio 19 diena tapo ypatinga Lietuvos Respublikoje V. T. Žovtenko); „Už adventinio vaišių stalo, ilgai užsitęsusių 12-oji užsienietė, gavusi tokį įvertinimą), „Vorutos“ redakcinės kolegijos narei istori- Šiaulių universiteto vardo garsinimą“ (ŠU pokalbių. o užbaigė įgijusi „nekilnojamąjį turtą“ – kei dr. Aldonai Vasiliauskienei – Bazilionų rektorius – prof. Donatas Jurgaitis), „Už 2013-uosius dr. A. Vasiliauskienė Dr. Aldonos Vasiliauskienės klasę ir raktą vidurinėje mokykloje (Šiaulių r.) buvo tarptautinių konferencijų organizavimą pradėjo Ukrainos Nacionalinės Mokslų nuo jos durų. atidaryta Dr. Aldonos Vasiliauskienės Bazilionų miestelyje ir Bazilionų vidurinėje Akademijos apdovanojimu – išrinkta G. S. klasė. Taip buvo įvertintas 12 metų dar- mokykloje, skatinant kultūrinius ryšius tarp Skovorodos filosofijos instituto religijoty- „Vorutos“ informacija bas, skirtas Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui lietuvių ir ukrainiečių tautų“ (Šiaulių rajono ros skyriaus Garbės nare-bendradarbe (tai Parengė Juozas Vercinkevičius (konferencijos Lietuvoje ir Ukrainoje; pra- savivaldybės meras Algimantas Gaubas), nešimai, moksliniai straipsniai, publikacijos „Už Utenos ir Lietuvos vardo garsinimą, periodinėje spaudoje), ukrainistikos plėtrai. kultūrinių ryšių su Ukraina plėtojimą, Šįmet Bazilionų vidurinė mokykla minėjo dėmesį mokslui, religijai ir Šv. Bazilijaus 240 metų jubiliejų, kuriam buvo skirta daug Didžiojo ordino istorijos sklaidą Lietuvoje“ renginių. Vardinės klasės atidarymas – pa- (Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas skutinis jubiliejaus akcentas. Katinas) – uteniškių faksu atsiųstą padėką Bazilionų vidurinės mokyklos direkto- įteikė direktorius R. Gorys. riaus Rimanto Gorio iniciatyva dr. Aldonos Dr. A. Vasiliauskienė, dėkodama už tokį Vasiliauskienės vardu klasė pavadinta neįprastą savo veiklos įvertinimą, kalbėjo „už istorinę, mokslinę, religinę, visuome- apie savo kelią į Bazilionų miestelį, kada ninę veiklą, kuri tapo reikšmingu tiltu, jun- 1999 m., rengiantis minėti 250 m. Bazilionų giančiu lietuvių ir ukrainiečių tautų bendrą parapijos jubiliejų, tuometis klebonas Jorda- istoriją. Už tarptautinių mokslinių konfe- nas Urbonas, kurį pažinojo iš renginių prof. rencijų organizavimą Bazilionų miestelyje Pranui Dovydaičiui dar 1996 m., pakvietė ir Bazilionų vidurinėje mokykloje, skatinant paskaityti pranešimą. Tada ji, pirmąsyk tarpkultūrinius ryšius ir atveriant kelius atvykusi į Bazilionus, savaitę, gal kiek ir prasmingam ir kūrybingam bendravimui daugiau sėdėjo prie parapijos knygų, rinko ir bendradarbiavimui. medžiagą jubiliejinio renginio pranešimui. Už darbštumą, dvasinių vertybių puo- Vėliau, 2000 m. pabaigoje, Vilniuje įkū- selėjimą ir nuolatines asmenybių paieškas rus Lietuvių, ukrainiečių istorikų asociaciją ne tik plačiajame pasaulyje, bet ir Šiaulių (išrinkta prezidente šias pareigas eina ir Po renginio Dr. Aldonos Vasiliauskienės klasėje prie stendų. Priekyje sėdi Ukrainos ambasado- rajone“. šiandieną), 2001 m. atvyko į mokyklą, susi- riaus Lietuvoje patarėja Zoja Olejnyk (kairėje) ir dr. Aldona Vasiliauskienė (dešinėje). Stovi iš Tai reikšminga diena ne tik Bazilionų pažino su direktoriumi Rimantu Goriu, pra- dešinės Bazilionų vidurinės mokyklos direktorius Rimantas Gorys, Šiaulių rajono savivaldybės vidurinei mokyklai, miesteliui, Šiaulių kraš- šė talkinti pirmajai tarptautinei mokslinei meras Algimantas Gaubas, Ypatingasis ir Įgaliotasis Ukrainos ambasadorius Lietuvos Respubli- tui, bet ir visai Lietuvai: dar neįprasta, kad konferencijai, skirtai Šv. Bazilijaus Didžiojo taip būtų pagerbiamas šalia mūsų esantis ordinui. Nuo tada ir prasidėjo bendravimas, koje Valerijus Žovtenko, Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos klebonas dr. žmogus – paprastai liaupsių negailima, kurių svarbiausia forma – konferencijos. Su- kun. Gediminas Jankūnas ir Skaistgirio Šv. Jurgio parapijos klebonas kun. Jordanas Urbonas kai jo netenkame... Tad labai džiugu, kad organizuota 10 konferencijų, skirtų vien tik Bazilionų vidurinė mokykla gebėjo įvertinti Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui: 5 Lietuvoje atliktus darbus tokia gražia forma. ir 5 Ukrainoje. Tačiau be kunigo t. Pavlo Bazilionų vidurinėje mokykloje ne kartą Jachimeco OSBM pagalbos nebūtų buvę lankėsi Ukrainos ambasados darbuotojai, galimybių tiek nuveikti. Jos veikloje, be jau tačiau ambasadorius į Bazilionus atvyko minėtų t. Pavlo OSBM, Bazilionų vidurinės pirmą kartą – tai ypatingas dr. Aldonos mokyklos direktoriaus Rimanto Gorio, tuo- Vasiliauskienės pagerbimas. Direktoriui metinio Šiaulių universiteto prorektoriaus Rimantui Goriui ant klasės durų pritvirti- (dabar rektorius) prof. Donato Jurgaičio, nus lentelę Dr. Aldonos Vasiliauskienės kaip kalbėjo dr. A. Vasiliauskienė, talkino klasė, Ypatingasis ir Įgaliotasis Ukrainos daug ir kitų žmonių – tačiau visi nuopelnai ambasadorius Lietuvos Respublikoje Va- atiteko jai, todėl nepatogiai jaučiasi tokioje lerijus Žovtenko perkirpo vardinės klasės meniškoje ir tik jos vienos vardu pavadin- juostelę. Renginyje dalyvavo ir ambasado- toje klasėje. riaus patarėja Zoja Olijnyk. Dr. A. Vasiliauskienė džiaugėsi, kad Vardinės klasės atidarymo šventę stenduose labai įdomiai sukomponuotos moderavo Bazilionų vidurinės mokyklos įvairių renginių nuotraukos, kad yra ir jai direktorius Rimantas Gorys, apie dr. Al- labai brangūs žmonės – tėveliai. doną Vasiliauskienę kalbėjo direktoriaus Dr. A. Vasiliauskienė ir šįkart į mokyklą pavaduotoja Irena Vaičiulienė. atvyko su glėbiais savų bei kitų autorių Į šventę atvyko ukrainiečiai – trys vie- knygų, atvežė segtuvą su gautų padėkų nuoliai bazilijonai ir Vilniaus Švč. Trejybės kopijomis (jų per 100) – Lietuvos rajonų bažnyčios parapijos laikraščio „Parafijalnoe savivaldybių, mokslo institucijų, visuome- slovo“ redaktorius Vasilis Kapkanas bei ninių organizacijų, Lietuvos Respublikos Bazilionų vidurinės mokyklos Dr. Aldonos Vasiliauskienės klasėje prie stendų. Priekyje sėdi Panevėžio respublikinės ligoninės vyr. Vyriausybės, Seimo komitetų, Ukrainos dr. Aldona Vasiliauskienė (dešinėje) ir Ivanas Dorošas (kairėje). Stovi iš dešinės: t. Oleksijus gydytojas Ivanas Dorošas. Visi vienuoliai vienuolių bazilijonų ir įvairių institucijų bei (Jevhenas Horobecas) OSBM iš Lenkijos, Bazilionų vidurinės mokyklos direktorius Rimantas atstovavo Rytų (graikų) apeigų katalikų Šv. Vladimiro (prie Kliazmos) Švč. Mergelės Gorys, t. Ivanas (Teodozijus Majkovičius) OSBM iš Ukrainos ir Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios Bazilijaus Didžiojo ordinui, tačiau skirtin- Marijos Rožinio Karalienės parapijos. Be jų, klebonas.t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM goms valstybėms: Ukrainai – t. Ivanas (Te- dr. A. Vasiliauskienei suteikti jubiliejiniai odozijus Majkovičius), Lenkijai – Oleksijus atminimo ženklai, medaliai, apdovanota (Jevhenas Horobecas) ir Lietuvai – t. Pavlo Aukso žvaigžde ir aukščiausiu apdovano- (Petro Jachimecas) – Vilniaus Švč. Trejybės jimu, kurį gauna Ukrainoje itin nusipelniu- bažnyčios klebonas. sios moterys, – Kunigaikštienės Olgos III Sveikino Šiaulių universiteto rektorius laipsnio ordinu (2006). Gavusi ir du Popie- habil dr. prof. Donatas Jurgaitis ir Šiaulių žiaus Benedikto XVI Palaiminimo Raštus miesto garbės pilietis habil dr. prof. Vytenis (2005 m. rugsėjo 30 ir lapkričio 20 d.). Rimkus su žmona Česlova, Šiaulių rajono O vardinės klasės spintose įspūdingai savivaldybės meras Algimantas Gaubas bei išsipūtusiuose segtuvuose – dr. A. Vasi- Administracijos kultūros skyriaus vedėjas liauskienės mokslinių straipsnių kopijos, Tomas Vaitkus ir Tarybos narys Vidmantas deja, dar ne visos, trūksta pirmųjų moks- Šulčius. Dr. A. Vasiliauskienę pasveikino linės veiklos metų darbų – pritrūko laiko Panevėžio vyskupijos Krekenavos Švč. padaryti kopijas. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos Po oficialių kalbų ir sveikinimų klausyta klebonas dr. kun. Gediminas Jankūnas bei kanklininkių pasirodymo (muzikančių Šiaulių vyskupijos Skaistgirio Šv. Jurgio melodijomis pradėta šventė) – Šiaulių 2-os bažnyčios klebonas kun. Jordanas Urbo- muzikos mokyklos kanklių specialybės nas su parapijiečiais Vida Urboniene ir mokytoja Kristina Kuprytė (dalyvauja įvai- Petru Tautvaišu. riuose tarptautiniuose festivaliuose, nuo Dr. Aldonai Vasiliauskienei neapgailėta 1994 m. kasmet rengia solinius koncertus gražių žodžių – jos veiklos įvertinimo, kuris Nyderlanduose ir Belgijoje) su mokinėmis Dr. Aldonos Vasiliauskienės klasės atidarymo iškilmėse. Pirmoje eilėįje iš kairės sėdi: Bazilionų atsispindėjo ir padėkose: „Už ypatingai sva- Greta Jakutyte ir Augustina Perminaite. vidurinės mokyklos direktorius Rimantas Gorys, Ukrainos ambasadoriaus Lietuvoje patarėja Zoja rų indėlį vystant ir stiprinant ukrainiečių Be to, lūpine armonika kalėdinę melodiją Olejnyk ir Ypatingasis ir Įgaliotasis Ukrainos ambasadorius Lietuvos Respublikoje Valerijus nacionalinę saviraišką Lietuvoje, daugia- atliko Ivanas Dorošas, nustebinęs visus jo Žovtenko, antroje eilėje sėdi Birutė Lebedeva, kun. Jordanas Urbonas, t. Pavlo Jachimecas metę tarnybą populiarinant ukrainų tautos nepažįstančius. OSBM, Vasilius Kapkanas, t. Ivanas (Teodozijus Majkovičius) OSBM, trečioję kalbą ir kultūrą“ (Ukrainos ambasadorius Gražus šventinis vakaras pratęstas prie pirmas iš kairės - Šiaulių universiteto rektorius prof. Donatas Jurgaitis Voruta 2014 m. sausio 4 d. Nr. 1 (791)  Pasvalio katalikių moterų draugija „Darbas prie Šv. Rašto buvo man tikroji laimė“ Arkivyskupas Juozapas Jonas Skvireckas Vlada ČIRVINSKIENĖ, Pasvalys Šiais metais sukako 140 metų, kai 1873 m. 1972 m. Lietuvoje išleistas kun. Česlovo Kava- rugsėjo 18 d. Panevėžio apskrities Pumpėnų liausko parengtas Naujojo Testamento vertimas, valsčiaus Rinkūnų kaime gimė Juozapas Jonas kuris dabar vartojamas beveik visuose Biblijos Skvireckas, pirmasis vyriausiasis Lietuvos Ka- leidiniuose lietuvių kalba. talikių Bažnyčios provincijos hierarchas – Kau- 1998 m. Lietuvos vyskupų konferencija išlei- no arkivyskupas metropolitas, pirmasis viso do Šv. Raštą, sudarytą iš skirtingų vertimų – An- Šventojo Rašto vertėjas į lietuvių kalbą, VDU tano Rubšio Senojo Testamento vertimas buvo profesorius, Romos grafas. sujungtas su Česlovo Kavaliausko Naujojo Šių metų gruodžio adventinį savaitgalį Testamento vertimu. Pasvalio dekanas Algis Neverauskas, Pasvalio Baigdamas homiliją J. E. dar padėkojo Die- katalikių moterų draugija, Pumpėnų seniūnija, vui už galimybę aukoti Šv. Mišias už šią kilnią Pasvalio krašto muziejus kvietė katalikiškų or- asmenybę ir paragino, kad švęsdami Šeimos ganizacijų nares (-ius) bei visus tikinčiuosius su metus privalome kasdien žvelgti į savo gyve- meile širdyse paminėti kraštiečio arkivyskupo nimą per Šventąjį Raštą, ieškodami tobulesnio Juozapo Jono Skvirecko prasmingą jubiliejų. kelio pas Viešpatį. Renginyje dalyvavo J. E. vyskupas Jonas Konferencija ,,Darbas prie Šv. Rašto buvo Kauneckas, arkivyskupo Juozapo Skvirecko man tikroji laimė‘‘ sesers anūkas Sigitas Strelčiūnas iš Girsū- Po Šv. Mišių pasvaliečiai ir svečiai rinkosi į dų kaimo ir jo seserys, svečiai iš Vilniaus, Pasvalio krašto muziejų. Adventinių puokščių ir Pakruojo, Šiaulių bei Panevėžio, Pumpėnų, žvakių šviesoje, tyliai suskambus rarotų giesmei Daujėnų, Pasvalio parapijų bei seniūnijų, prasidėjo konferencija ,,Darbas prie Šv. Rašto Įžanginį žodį konferencijoje tarė J.E. vyskupas Jonas Kauneckas Pasvalio vicemeras Povilas Balčiūnas, Pum- buvo man tikroji laimė‘‘ (arkivyskupas Juozapas pėnų seniūnė Regina Rapkevičienė, Daujėnų Skvireckas). seniūnas Vladas Vitkauskas. Įžangos žodį tarė J. E. vyskupas Jonas Ankstų šeštadienio rytą svečiai rinkosi Kauneckas bei Pasvalio kun. dekanas Algis į Pasvalio krašto muziejų. Juos šiltai sutiko Neverauskas. muziejaus šeimininkai bei Pasvalio katalikių Pasvalio katalikių moterų draugijos pirmi- moterų draugijos narės. Svečiai muziejuje galėjo ninkė Aldona Petkevičienė pristatė ir pasveikino susipažinti su ekspozicijos salėmis, išradinga ir renginio svečius. gausia Kalėdine paroda. Keletą minučių nuošir- Išsamų pranešimą ,,Mano tėviškėnas džiai padiskutavę prie kavos ar arbatos puodelio arkivyskupas metropolitas Juozapas Jonas Pasvalio katalikės moterys ir svečiai išskubėjo į Skvireckas‘‘ parengė kraštietė, kilusi iš Pum- Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią paminėti pėnų parapijos, socialinių mokslų dr. Aldona tėviškėno, paprastos bet kartu ir didingos asme- Kačerauskienė. Vaizdžiai, remdamasi istorine nybės – arkivyskupo Juozapo Skvirecko. bei faktine medžiaga ji peržvelgė arkivyskupo Šv. Mišias arkivyskupo Juozapo Jono Skvi- Juozapo Skvirecko nueitą ilgą ir sudėtingą gy- recko garbei aukojo J. E. vyskupas Jonas Kau- venimo kelią. Paminėjo, kad ši asmenybė mums neckas, koncelebravo Pasvalio dekanas Algis paliko labai daug kaip žmogus ir kaip ganytojas. Neverauskas, kun. Miroslav Anuškevič, kun. Pabaigoje ji pasakė: Feliksas Čiškauskas. Skaitinius skaitė viešnia iš – Nors nesame jo amžininkai, tačiau yra Šiaulių – Janina Klungevičienė. prasminga saugoti savo krašto asmenybių atmi- nimą, domėtis gyvenamosios vietovės istorija. J. E. vyskupo Jono Kaunecko homilija Tik iš gimtinės kaip iš Šv. Rašto mes semiamės stiprybės ir meilės Dievui ir artimui. J. E. vyskupas Jonas Kauneckas pasveikino Po pranešimo buvo pristatyta Jono Ka- ir padėkojo visiems tikintiesiems, susirinku- čerausko knyga, „Blaivi Lietuva‘‘, kurioje pasa- siems nuoširdžia malda prisiminti savo kraštietį kojama ir apie arkivyskupo nuopelnus kovojant arkivyskupą Juozapą Joną Skvirecką bei jo svar- už blaivią Lietuvą. biausius darbus. Savo homilijoje J. E. vyskupas Konferencijos metu prisiminimais apie Agapės akimirkos daug dėmesio skyrė Šv. Raštui, jo kelionei į arkivyskupą dalinosi jo sesers anūkas Sigitas Lietuvą. Jis priminė, kad Šv. Raštas – tai knygų Strelčiūnas, kuris atvežė į renginį nutapytą kunigas‘‘. ,,Kartą vėjas po kaimą pradėjo nešioti Algis Neverauskas pakvietė visus susipažinti knyga I a. po Kr. krikščionių perimtas iš izraelitų arkivyskupo Juozapo Skvirecko portretą. apdegusius šventų knygų lapus. Arkivyskupo su paroda ,,Šventasis Raštas“. kaip Dievo apsireiškimo liudijimas, papildytas Daujėnų seniūnas Vladas Vitkauskas papa- gimtinėje buvo kilęs gaisras. Kaip pasakojo Po įdomios parodos pristatymo visi rinkosi įsikūnijusio Dievo sūnaus apsireiškimo liudiji- sakojo savo tėvo, kuris dirbo pas arkivyskupą apylinkių gyventojai (tą patvirtino giminaitis į muziejaus parodų salę agapei. Čia dar ilgai mu ir suprantamas kaip Dievo žodis, užrašytas Juozapą Skvirecką Linkuvėlės ūkyje (netoli Sigitas), buvo užsidegęs ūkinis pastatas.‘‘ svečiai iš Vilniaus, Šiaulių, Pakruojo, Pumpėnų, Šventosios Dvasios įkvėptų autorių. Kauno) prisiminimus. Apie arkivyskupo rankraščius savo prisimi- Daujėnų ir renginio organizatoriai diskutavo, Remiantis amžininkų pasakojimais, pir- Prisiminta ir liūdna istorija apie sovietų lai- nimais pasidalino Laimutė Zigmuntienė. dalinosi gerąja patirtimi, vaišinosi adventiniais masis Bibliją į lietuvių kalbą vertė Stanislovas kais Mūšos upėje, po Ustukių tiltu, paskandintą Pasvalio katalikės moterys papildė renginį valgiais. Rapalionis, tačiau jo vertimas neišliko. Biblija arkivyskupo biustą, kuris vėliau buvo surastas parengta vaizdine medžiaga bei skrajutėmis Atsisveikinant Pasvalio katalikės mote- pradėta versti iš liuteroniškojo varianto. Pirmieji ir dabar yra saugomas Daujėnų parapijos apie arkivyskupą Juozapą Skvirecką. rys padėkojo visiems svečiams ir dalyviams Šv. Rašto vertimai buvo padaryti pačioje pir- bažnyčios. Konferencijoje adventinės programos bei pagalbininkams už paramą, nuoširdumą moje lietuviškoje knygoje – Martyno Mažvydo Aldona Petkevičienė pasidalino prisimi- žiupsnelį padovanojo Pumpėnų parapijos ir organizuojant šį renginį ir įteikė atminimo ,,Katekizme‘‘. Pirmasis visą Bibliją į lietuvių nimais, girdėtais iš savo tetos bei tėvo, kad seniūnijos saviveiklininkai. Giesmės, posmai ir dovanėles. kalbą 1579–1590 m. išvertė liuteronų kunigas ,,arkivyskupas, kai dar buvo klierikas bei su- dainos tarsi kvietė visus atverti širdis gilesniam ,,Gėrį, kurį galiu padaryti dabar, meilumą, Jonas Bretkūnas. grįžęs tėviškėn, dirbdavo visokius ūkio darbus, susimąstymui, ramybei, bendrystei bei meilei kurį galiu parodyti bet kokiam žmogui, turiu 1911–1937 m. šešiais tomais išleistas mūsų net nesigėdydavo mėžti mėšlo. Tai kaimynai Dievui, Šv. Mergelei Marijai, Gimtinei. rodyti dabar ir neatidėlioti ateičiai. Nes antrą kraštiečio arkivyskupo Juozapo Jono Skvirecko. sakydavo, tegu dirba, tegu dirba, bus geras Konferencijos pabaigoje Pasvalio dekanas kartą pro čia nebeeisiu. ( Stephen Gullet) Kodėl žmogaus teisių komitetas nori pažeisti Lietuvos Respublikos teritorinį vientisumą ir kiršinti tautas Kazimieras GARŠVA, Vilnius Atkelta iš 1 p. nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, sių, Rusijoje apie 140 milijonų rusų – lietuvių tvijoje, kur jau tokie bandymai ne kartą buvo valstybės interesus, Konstituciją ir laikytis demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. tauta pati yra gintina mažuma, nes jos beliko mėginti įgyvendinti. Suprantame, kad galimai duotos priesaikos Lietuvos valstybei. Dar kartą atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos vos 3 milijonai! tai yra nuosekli geopolitinė strategija, kuri lenkų rinkimų akcijos veikla byloja apie tikslus, Lietuva yra vienintelė pasaulyje valstybė, įgyvendinama po dirbtinai keliamos tautinės Autorius yra humanitarinių mokslų daktaras, prasilenkiančius su Lietuvos Respublikos ne- kurioje lietuvių kalba gali tarpti ir būti išsau- priešpriešos skraiste. „Vilnijos“ draugijos valdybos pirmininkas priklausomybės bei jos teritorinio vientisumo gota, o įteisinus dvikalbystę bei turint omeny Pažymėtina, kad reaguodama į gruodžio užtikrinimu. Todėl įspėjame, kad tokioms kryptingą LLRA politiką jos valdomuose ra- 18 d. Seimo Žmogaus teisių komiteto veiksmus Alkas.lt redakcijos prierašas: pastangoms pritariančių Seimo narių veiksmai jonuose atsirastų rimta grėsmė lietuvių kalbos pritariant tokiam įstatymo projektui, Lietuvos Nors Seimas gruodžio 23 d. nutarė nesvarstyti ribojasi su Seimo nario priesaikos bei Konstitu- išsaugojimui, gal net atsirastų kalbos ir pačių Respublikos Prezidentė teisingai pareiškė, kad šio itin prieštaringai vertinamo Tautinių mažu- cijos laužymu, netgi antivalstybine veikla. lietuvių diskriminacija. To negalima leisti. toks tautinių mažumų įstatymas tiesiogiai mų įstatymo projekto, tačiau nėra jokių abejonių, Primename, kad Lietuvos vyriausiasis Atkreiptinas dėmesys, kad lenkai Lietuvoje pažeidžia Konstituciją. kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA ) administracinis teismas (LVAT) 2013 m. bir- nėra tautinė mažuma, Lietuvos teritorijoje nėra Pritardami Prezidentei, tvirtiname, kad ekstremistai artimiausiu laiku ir vėl bandys želio 18 d. sprendime pabrėžė, jog valstybinė lenkiškų etnografinių žemių, nėra lenkiškų Žmogaus teisių komiteto Seimui teikiama kišti šio įstatymo projektą į Seimo darbotvarkę. kalba yra itin gintina ir saugotina vertybė, ku- etnografinių vietovardžių – toponimų ir hidro- Tautinių mažumų įstatymo projekto išva- Tokių veiksmų galima tikėtis jau numatytame rios vartojimas valstybės viešajame gyvenime nimų, todėl reikalavimai įvesti dvikalbystę ir da paneigia lietuvių kalbos konstitucinio šios Seimo sesijos pratęsime, į kurį Seimo nariai yra ir vienas iš valstybingumo garantų. dvikalbius užrašus yra nepagrįsti. statuso turinį. susirinks 2014-ųjų sausio 21–23 dienomis. Lenkijoje priskaičiuojama apie 40 milijonų Maža to, įteisinta dvikalbystė Lietuvoje Todėl raginame ir kviečiame Seimo narius lenkų, Baltarusijoje apie 10 milijonų baltaru- sukurtų dramatišką situaciją kaimyninėje La- ne pataikauti vienai politinei grupei, bet ginti Šaltinis: www.alkas.lt  2014 m. sausio 4 d. Nr. 1 (791) Voruta Lietuvos istorija Kai kurie tautinės inteligentijos formavimosi bruožai Doc. dr. Albertas JUŠKA, Klaipėda Tęsinys. Pradžia 2013 m. Nr. 23 Po 30 metų pakartotinai kilta išsivaduoti Sankt Peterburge, Maskvoje bei kituose pra- bei 58-iose dieninėse ir vakarinėse gimnazijose antropologę, archeomitologijos pradininkę iš carinės Rusijos glėbio. Ir šiuo atveju trūksta moniniuose miestuose. Surašymo metu iš viso mokėsi atitinkamai 4900 ir 15800 moksleivių, Mariją Gimbutienę. Deja deja, nė vienas lietuvis duomenų, kiek aukų pareikalavo pastarasis, kalbėjusių lietuviškai žmonių užrašyta 1 210 dirbo 1049 pedagogai. Veikė dar 5 mokytojų, mokslininkas ne tik kad neapdovanotas Nobe- visą Lietuvą apėmęs 1863–1864 m. sukilimas. 500. Pasitelkę į pagalbą nesudėtingą aritmetiką, 2 katalikų bei 5 žydų dvasinės seminarijos, 8 lio premija, bet, atrodo, net nepristatytas tokią Tremtimi Sibiran dabar bausta ne tik už daly- nustatome, jog tarp jų inteligentų galėjo būti 8 įvairaus profilio specialiosios meno, muzikos, gauti. Kol kas tik guodžiamės faktu, kad šios vavimą sukilime, bet ir sukilėlių rėmimą. Iš 300. Tačiau ir šiuo atveju darytinos dvi išlygos. pienininkystės, gyvulininkystės, kultūrtechni- premijos laureatų sąraše aptinkame asmenų, Lietuvos ten atsidūrė 7 593 asmenys. Mano- Visiškai galimas dalykas, kad rusifikacijos lai- kos (žemės ūkio), miškininkystės, technikos, bent savo kilmesusijusių su Lietuva. Taip jau ma, kad iš viso Vakarų krašte ir Augustavo kotarpiu surašinėtojai lietuviškai kalbančiais policijos bei komercijos mokyklos. Jose dėstė atsitiko mūsų tautos istorijoje. gubernijoje vienaip ar kitaip buvo nubausta laikė tik tuos, kurie rusiškai bendrauti neįsten- 358 pedagogai, mokėsi 3700 moksleivių. Iš Aiškinti, žinoma, galima ir vienaip ir kitaip: 15 000, kitais duomenimis – daugiau nei 22 000 gė. Lietuviai, mokantys kalbėti rusiškai, į šią viso 1940/41 m. m. Lietuvoje veikė 2835 pavėluotai priimta krikščionybė, nepalanki gyventojų. Sukilimui pralaimėjus, emigruoti grafą galėjo būti neįtraukiami. Antra, neaišku, bendrojo lavinimo mokyklos, mokėsi 376 100 gyvenamoji vieta (kaip žirnį prie kelio pra- spėjo (daugiausia į Prancūziją) dar apie 10 ar inteligentų pasiskirstymas Rusijos imperijos moksleivių. Pedagogų skaičius viršijo 900017. einantieji skynė, negailestingai trypė), kelios 000 sukilėlių, tačiau kiek iš Lietuvos, nustatyti laikotarpiu tikrai buvo tolygus. Samprotauti 1918–1940 m. publikuota daugiau kaip 25 000 okupacijos, trėmimai, rusifikacija, polonizacija. nemėginta. Bausmės, bausmės... Vilniaus ba- galima vienaip ir kitaip. Objektyvūs statistiniai vienkartinių leidinių lietuvių, žydų, hebrajų, Taip, priežastys objektyvios, bet tarp išskai- jorų institute mokęsis Jonas Čerskis paimtas rodikliai liudija, kad lietuvių išprusimo lygis vokiečių, lenkų, rusų, lotynų bei dar keliomis čiuotųjų negandų aiškiai trūksta dar vienos į rekrūtus ir išsiųstas į Omską. Paskesniais XIX a. pabaigoje buvo aukštesnis nei kituose kitomis kalbomis, vien 1928–1938 m. skaity- kukliai nutylimos. Turime galvoje nuo pirmųjų metais jis tapo pasaulinio masto mokslininku imperijos rajonuose gyvenusiujų žmonių: su- tojams pateikta 201 rteikšmingas mokslinis krikšto priėmimo metų Lietuvos bažnyčiai paleontologu, geologu, dabar, deja, laikomas rašymo metais Kauno gubernijoje, apėmusioje leidinys. Išleista 212 socialinės paskirties, 214 uždėtą sunkią celibato naštą. Suprantu, toks jau ne Lietuvos, o Rusijos ar Lenkijos moks- didžiumą lietuvių tautybės asmenų, raštingų teologijos, 347 grožinės literatūros spaudinių, minties posūkis ne vieną šį tekstą skaitantįjį lininku. Sankt Peterburgo karo inžinierių asmenų nurodyta 53,3 proc., Suvalkų guberni- tūkstančiai mokyklinių vadovėlių. 1935 m. gali sugluminti. Celibatas? Na jau... Vis dėlto instituto baigimo diplomą įgijęs, jame dėstęs, jos penkiose lietuviškose apskrityje – 63 proc. leisti 138 laikraščiai ir 159 žurnalai. Tarp jų turėkime kantrybės. papildomai dar baigęs Bajorų institutą Juoza- ir Vilniaus gubernijos lietuviškoje dalyje – 42,6 moksliniai – Kultūra, Tauta ir žodis, Archivum pas Kalinauskas pakartas, tokia pat bausmė proc. Likusiųjų Rusijos imperijos gyventojų Philologicum. Kaune veikė dramos ir operos skirta bendrapavardžiui Sankt Peterburgo raštingumo rodiklis daug menkesnis menkes- teatrai, profesionalūs teatrai įsikūrė dar ir Celibatas ir Lietuvos universiteto Teisės fakulteto absolventui Kons- nis – 27 proc16. Logiška manyti ir teigti – ten, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Ketvirta- nacionalinė kultūra tantinui Kalinauskui. Pakartas taip pat Varnių kur daugiau žmonių, įgijusių bent pradinį išsi- jame dešimtmetyje pradėta leista Lietuviškoji kunigų seminarijos bei Kijevo Šv.Vladimiro lavinimą, ten daugiau ir noro įsigyti aukštesnį enciklopedija bei Didysis lietuvių kalbos žodynas. Žmonių patirtis sako: vaikai seka savo universiteto auklėtinis Antanas Mackevičius, išsilavinimą. Kita vertus, tiek pat galima ginti ir Kaip čia neprisiminti A. J. Greimo žodžių: Ką gimdytojus. Didelė tikimybė, kad muzikų šei- sušaudytas Maskvos universitete studijavęs mums šiuo atveju nenaudingą teiginį: centrinės kitiems įmanoma buvo padaryti per 100 metų, mos narys taps muziku, miškininko sūnūs bus teisės mokslus, po to baigęs Italijoje baigęs karo Rusijos miestuose, o ne lietuviškose gubernijo- Lietuva padarė per 20. linkę pakartoti tėvo gyvenimo kelią. Na, o jeigu mokyklą Boleslovas Kajetonas Kolyška, trem- se buvo išsidėstę didieji miestai su savo univer- Statistikos departamento direktoriaus P. vaikai užaugo inteligentų šeimoje, manytina, jų timi į Sverdlovską nubaustas Katalikų kunigų sitetais, akademijomis, gimnazijomis, kitomis Adlio duomenimis, 1940 m. inteligentija –as- atžalos sieks didesnio išsilavinimo, svajos apie akademiją baigęs poetas Klemensas Kairys (ten aukštesnio tipo mokyklomis. Tad inteligentų menys su aukštuoju ir specialiu viduriniu išsi- intelektualinę veiklą. Juk dabar niekas neginčija, ir mirė). Plačiai žinomas visuomenės veikėjas, skaičius čia, Rusijoje, o ne kitur privalėjo būti lavinimu, dirbę sveikatos apsaugos, socialinio kad tautos kultūrą pirmiausia kuria inteligentija. poetas Edvardas Jokūbas Daukša, Maskvos, didesnis. Visa, kas čia pasakyta, verčia daryti aprūpinimo, švietimo ir kultūros sferoje – suda- Kuo ji gausesnė, veržlesnė, produktyvesnė, tuo Tartu, Karaliaučiaus universitetuose studijavęs kuklią išvadą: mūsų pateikiamus inteligentų rė apie 1 proc. jos gyventojų18. Žinant tuometinį šalies ekonominis pajėgumas, bendroji kultūra mediciną bei filologiją, nuteistas 16 metų kator- skaičius galima laikyti tiktai hipotetiniais. Lietuvos gyventojų skaičių – 3 037,1 tūkstančių, bręs spėriau. Mūsų krašto visuomeniniame gos (išsiųstas į Tobolską), analogiškas likimas Tačiau ir tokie geriau, nei kalbėti, samprotauti nesunkiai nustatome: inteligentų tuokart mūsų gyvenime, pradedant jau XVI a., kunigai sudarė ištiko kunigą Vincą Norvaišą, talkininkavusį nesiremiant jokiais skaičiavimais. šalyje būta daugiau nei 30 000. Kita vertus, didžiausią lietuvių inteligentijos dalį. Deja, vy- M. Valančiui spausdinant Tilžėje lietuviškus Nustatytieji skaičiai vis dėlto leidžia teigti, šis skaičius taip pat reikalauja paaiškinimų. raujančio tikėjimo būdo – katalikų dvasininkams leidinius – ištremtas į Tomsko guberniją. Tik jog XIX a. pabaigoje jau susiformavo gyvybinga Jisai nurodo visuminį mūsų krašto inteligentų uždrausta kurti šeimas. O jeigu tokio draudimo tokiomis priemonėmis caro valdžiai pavyko lietuvių nacionalinės inteligentijos bendrija. skaičių, dera taip pat paskaičiuoti kurią inteli- nebūtų buvę? Kiek per praėjusius šimtmečius „sutramdyti“ tūkstančius kovotojų už Lietuvos Argumentai keli. Subrendo ne dešimtys ar gentijos dalį sudarė tautinių mažumų asmenys, Lietuva būtų galėjusi papildomai išsiauginti ir Lenkijos laisvę. šimtai, o keli tūkstančiai išsilavinusių asmenų. gyvenę ir dirbę mūsų krašte. Kitataučių inte- kūrybingų inteligentų – raštijos darbuotojų, Antra, iš krašto inteligentų suburta Lietuvos ligentų – žydų, rusų, baltarusių, ukrainiečių, menininkų, mokslininkų, jeigu mūsų dvasinin- Taryba Pirmajam pasauliniam karui einant į vokiečių, karaimų įnašas į lietuviškąją kultūrą kai būtų galėję kurti šeimas ir kaip visi žmonės Kai kurie XIX a. Lietuvos pabaigą pajėgė pačiu tinkamiausiu laiku – 1918 didelis ir reikšmingas. Skaičiuojame: lietuviai auginti savo vaikus? Samprotaukime kartu: nuo inteligentų bendruomenės m. vasario 16 d. – paskelbti Lietuvos Nepri- tuokart sudarė 81,16 proc. visų gyventojų, tad krikščionybės priėmimo Lietuvoje pamokslavo klausomybės Aktą. Ne tik paskelbti, bet ir šią inteligentų lietuvių 24 600, kitataučių – kiek kelios dešimtys tūkstančių katalikų kunigų. Jei- statistiniai duomenys idėją realizuoti, galiausiai karine jėga apginti. daugiau nei 5000. Lyginant su 1897 m., išsila- gu jie būtų išleidę į mokslą kad ir po vieną savo Ir ši mūsų šviesuolių grupė anaiptol nebuvo vinusių žmonių skaičius išaugo trigubai. atžalą, papildomai Lietuva būtų įgijusi tiek pat Pamėginkime atsakyti į klausimą, kiek lie- vieniša. Jos įžiebtas tautinis sąjūdis prikėlė dau- Tačiau matykime ir kita – šie pasiekimai vis tūkstančių kultūros darbuotojų. O galimybės tuvių inteligentų būta nurodytame šimtmetyje. gelį žmonių – į Pirmosios Laikinosios Lietuvos dėlto vietinės reikšmės, daugely svarbiausių buvo, Lietuvos dvasininkai, skirtingai nuo dau- Užduotis itin kebli – vienareikšmiškai nenusa- Vyriausybės 1918 m. gruodžio 29 d. kvietimą: kultūros sričių pastebimai atsilikta. Ir šiuo gelio kitų šviesių mūsų krašto žmonių, lėšų savo kytos inteligentijos kokybinės chrakteristikos Būrių būriais eikime iš kaimų, viensėdijų, miestų ir atveju leiskime kalbėti faktams. Iškalbus yra vaikų mokslininmui tikrai nestokojo. Tikriau- leidžia istorikams, sociolgams pateikti skirtin- miestelių laisvės ir tėvynės ginti, atsiliepė daugiau radijo abonentų skaičius. 1938 m. radijo apa- siai M. Valančiaus, A. Baranausko, Maironio, gus skaičius. Tepaliudija toks pavyzdys. Lenkų kaip 12 000 savanorių, nors mobilizacija dar ratus mūsų krašte buvo įsigiję 59 527 asmenys, Vaižganto, Prano Vaičaičio, Antano Savickio, istorikės M. Stolzman ir R. Czepulis-Rastenis nebuvo nepaskelbta! iš jų 50 754 įstengė nusipirkti lempinius, 8 779 Kajetono Aleknavičiaus, Antano Vienažindžio, ėmėsi nustatyti Vilniaus inteligentų skaičių patys ar kiemo nors pagelbėti susimeistravo Adomo Jakšto, Motiejaus Gustaičio vaikai nebū- laikotarpiu tuoj po 1831 m. sukilimo. Pirmoji Lietuvių tautinės inteligentijos detektorinius (tikriausiai šiandien jau ne visi tų buvę menkesni intelektualai nei analogiškų jų suskaičiavo 3000, antroji – 1000. Mįslė ne- apie tokius radijo aparatus apskritai yra ką kitų Lietuvos inteligentų atžalos. Tikriausiai ne sunkiai atskleidžiama: R. Czepulis-Rastenis branda: nuo negausios bendrijos iki nors girdėję). Tokiu būdu tūkstančiui Lietuvos vienas jų būtų pralenkęs dar ir savo tėvus. Tad inteligentais laikė tik Vilniaus universiteto, reikšmingo visuomenės sluoksnio gyventojų teko 21 radijo aparatas. Olandijoje kiek netekome potencialių inteligentų? Katalikų dvasinės akademijos bei Vyriausios minėtam gyventojų skaičiui teko 128, Švedi- Katalikų bažnyčia celibato tikslingumą dvasinės seminarijos (?) profesūrą, jų studen- joje – 171, Didžiojoje Britanijoje – 184, Danijo- iš esmės grindžia vienu argumentu: šeimas Kiek daugiau nei du dešimtmečius trukęs tus. Dar – į Vilnių grįžusius kitų Rusijos uni- je – 190 radijo aparatų. Visuotinio privalomo sukūrę kunigai būtų atitraukti nuo savo tiesio- nepriklausomos Lietuvos gyvenimo laikotar- versitetų auklėtinius (beje, tiktai lenkų kilmės). berniukų ir mergaičių keturiamečio mokymo ginio pastoracinio darbo, tas būtų menkesnis, pis subrandino tautinę inteligentiją, išugdė Padėties nekeitė prie inteligentų priskaičiuoti įstatymas mūsų šalyje įvestas 1922 m., realiai skurdesnis. Iš tikrųjų tokį draudimą IV a. nu- dar dviejų berniukų gimnazijų absolventai. plejadą savų intelektualų, suformavo tautos pradėtas vykdyti tik nuo 1932 m. Palyginkime: lėmė visai kas kita – noras apsaugoti bažnyčių Nenuostabu, taip skaičiuojant tesusidarė elitą. Šis kokybinis šuolis tikosi XX a. ketvir- Prūsijai priklausiusioje Mažojoje Lietuvoje toks turtą, kad jis nebūtų skirstomas į dalis, nebūtų varganas tūkstantis. Mėginkime remtis kiek tajame dešimtmetyje, ir nusakyti jį galima įstatymas paskelbtas 1727 m. (mokymo trukmė lengvai pasisavinamas, nepriklausytų, tegu ir objektyvesniais rodikliais. neilga fraze: lietuviškoji inteligentijos bendrija septyneri metai), Olandijoje – 1619 m., o žydų nedidelė jo dalis, dvasininko šeimai (galima įsi- Pirmasis Rusijos imperijos gyventojų su- peraugo į reikšmingą socialinį sluoksnį. Esse berniukai jau Romos imperijos gyvavimo lai- vaizduoti jo dalybas tarp kunigo palikuonių...). rašymas atliktas 1897 m. Inteligentų tuokart intelligentia! Sudarė ją daugmaž vienodo kotarpiu privalėjo išmokti skaityti torų tekstus. Žinoma, galima sutikti, kad neturintis šeimos suskaičiuota 870 tūkstančių14. Skaitmuo pats socialinio statuso, panašaus išsilavinimo, su- Lietuvoje visą laiką stokota daugelio sričių kunigas turės daugiau laiko savo tiesioginiam savaime iškalbus. Žinant bendrą tuometinės voktų bendrų siekių, bet kiek skirtingų pažiūrų specialistų (pavyzdžiui, net 1937 m. vienas dak- darbui. Tačiau kokia kaina! Pirmiausia, jo Rusijos gyventojų skaičių – 125 640 tūkstančių, protinės veiklos asmenų grupė. Ją praturtino taras privalėjo gydyti ar kitaip aptarnauti 2 958 asmeninė, išties svarbi visuomenės progresui galime nustatyti, kurią procentinę dalį sudarė įsiliejusios inteligentės moterys – rašytojos, asmenis), neįstengta užtikrinti tokį pragyveni- veikla neturės tęsinio. Nelikus konkretaus dva- šios valstybės inteligentija. Visai nedidelę – 0,69 aktorės, mokytojos, gydytojos. Gimusi inteli- mo lygį, kuris būtų įgalinęs didžiąją jaunimo sininko, nebus kam ją tęsti, jai padedamas taš- proc. Laikydamiesi nuostatos, kad protinės gentija vienijo visuomenę, stiprino valstybę, dalį įgyti aukštesnį išsilavinimą. Už mokymąsi kas. Antra, nusižengiama žmogaus prigimčiai. veiklos žmonės Rusijos imperijoje buvo pasi- įgalino jos institucijas racionalai tvarkyti krašto gimnazijose privalu buvo mokėti nemažus Kiek ilgai dar klausysime pikantiškų istorijų skirstę daugiau ar mažiau tolygiai bei žinodami žemės ūkį, pramonę, plėtoti nacionalinę kul- pinigus, dar brangesnės buvo studijos aukšto- apie kunigus homoseksualus, apie vyskupus, tuometinės etnografinės Lietuvos gyventojų tūrą. Iš tiesų, pasiekta nemažai. Lietuvą, kaip siose mokyklose. Iš tiesų, kas dabar pasakys, kardinolus, visomis išgalėmis mėginančius skaičių – 3 785 60015 – galime teigti, jog inte- valstybę, pripažino pasaulis, 1921 m. ji tapo kiek Lietuva prarado potencialių mokslininkų, nuslėpti šias diskretiškas istorijas? Juk kitų ligentų etninėje Lietuvoje 1897 m. jau buvo Tautų Sąjungos nare, nacionalinė valiuta tapo visuomenės veikėjų, meno žmonių? Tokių, profesijų asmenims šeimos rūpesčiai lyg ir apie 26 tūkstančius. Tikrai nemažai. Tačiau viena stabiliusių Europoje. Nepriklausomos kurie būtų įstengę peržengti savo krašto ribas, nesutrukdo tikamai dirbti. Ar galime tvirtinti, šis rodiklis ne ką teduoda, nes to meto etninės Lietuvos egzistavimo laikotarpiu veikė devy- kurie būtų sukūrę naujų mokslo šakų, paskelbę kad nevedę architektai suprojektuotų puikes- Lietuvos žemėse gyvenę lietuviai tesudarė nios aukštosios mokyklos: Vytauto Didžiojo reikšmingų išradimų, parašę Lietuvą garsinu- nius statinius, daktarai vienišiai pastatytų ant tik dalį šios teritorijos gyventojų, o surašymo universitetas, Lietuvos žemės ūkio akademija, sių literatūros veikalų. O ar iš viso turėjome kojų daugiau ligonių, o ūkininkai išaugintų rodikliai pateikti gubernijomis, kurių ribos dar Aukštoji karo mokykla, Kauno konservatorija, tokių? Gerai pasižvalgę, vieną kitą aptiktume. gausesnius derlius? labiau skiriasi nuo senosios etninės Lietuvos Prekybos institutas (įkurtas Klaipėdoje, 1939 Pirmiausia, XVII a. gyvenusį raketų kūrimo sienų. Mums itin svarbus surašymo metu nu- m. kovo mėn. perkeltas į Šiaulius), Klaipėdos pionierių Kazimierą Semenavičių (atrodo, statytas lietuviškai kalbančių žmonių skaičius. pedagoginis institutas (1939 m. perkeltas į gimė per anksti), XVIII a. – Kristijoną Donelaitį 14 Bol‘šaja sovetskaja enciklopedija. T. 10, M., 1972, p. 314. Pirmiausia todėl, kad į šį rodiklį dar įtraukti Panevėžį, vėliau į Vilnių), Lietuvos veterina- (jeigu jis būtų rašęs kuria nors didžiųjų kultūrų 15 S. Vaitekūnas, Lietuvos gyventojai per du tūkstan- lietuviai, gyvenusieji kitose Rusijos vietovėse, rijos akademija, Kauno kunigų seminarija. kalba), toliau – vieną iš semiotikos mokslo tmečius. V., 2006, p. 85. 16 Bolšaja sovietskaja enciklopedija. T. 7, 1972, p. 245. k. a. Kurliandijos gubernijai priskirtose Palan- Kurį laiką dar veikė Aukštieji kūno kultūros kūrėjų Algirdą Julių Greimą bei amerikietiš- 17 Lietuvos statistikos metraštis 1938. K., 1939, p. 71, 73. gos, Gruobinios, Alūkstos apylinkėse (vien ten kursai. 1940 m. aukštojo mokslo siekė 4 600 kojo avangardo kino krikštatėvį Joną Meką. 18A. Stanaitis, P. Adlys, Lietuvos TSR gyventojai. V., jų būta 18 048), nemažos lietuvių diasporos studentų, profesūrą bei mokslo personalą su- Dar muziką ir dailininką viename asmenyje 1973, p. 165. žinomos ir tolimesnėse Rusijos gubernijose, darė 481 asmuo. 1938 m. 40-yje progimnazijų Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, archeologę, Tęsinys kitame numeryje Voruta 2014 m. sausio 4 d. Nr. 1 (791)  Lietuvos bažnyčios istorija Perlojos bažnyčia: nuostabus darbas karo metu Marija LŪŽYTĖ, Perloja Perloja – nedidukė parapija Merkinės dekanate, Kaišiadorių vyskupijoje. Tarp miškų, prie kelio Vilnius–Gardinas įsikūrusi sena gyvenvietė visada pasižymėjo išskirti- numu. Lietuvą nustebino 1918 m. paskelbusi savivaldą, kurią vėliau pavadino Perlojos Respublika. Pasaulyje siautėjant ekonominei krizei, kunigui Pranui Cibulskui vadovaujant buvo pastatyta Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia ir1930 m. per šv. Pranciškų pašventinta. Po metų perlojiškiai Perlojos Respublikai atminti pasistatė pamin- kląVytautui Didžiajam. 1943-iaisiais, siautėjant Antrajam pasauliniam karui, nuostabiu deko- ru išpuošiama Bažnyčia. Dideliaisir gražiais darbais gali didžiuotis perlojiškiai. Sėkmę lėmė ir parapijos ganytojų sumanumas. 1940-ųjų pabaigoje vadovauti Perlojos parapijai paskiriamas jaunas, tik 1938 m. baigęs Kauno kunigų seminariją kunigas Vincentas Andrulevičius. Jaunas kunigėlis pateko į dar nebaigtą bažnyčią – plikos, pilkos sienos, nebuvo šoninių altorių, suolų, tinkamų durų ir taip toliau. Tačiau kun. V. Andrulevičius pasirodė kaip labai išmintingas, pragmatiškas, Perlojos bažnyčios dekoratoriai su klebonu ir parapijos komiteto nariais. Sėdi iš kairės: gebantis tinkamai išnaudoti susidariusią situ- Jonas Svirskas, prof. Jurgis Hopenas, klebonas Vincentas Andrulevičius, aciją. Jis pasinaudojo karo metais dėl indėlių Kun. Vincentas Andrulevičius Antanas Ciūnys; stovi: Ignacas Bagdonavičius, Leonardas Januškevičius, nuvertėjimo dosnesnėmis parapijiečių aukomis Mykolas Bučinskas, Ona Torvirtienė, Leonardas Torvirtas, Edvardas Sinkevičius ir galimybe pigiau nusamdyti be darbo likusius profesionalius dailininkus ir nusprendė baž- nyčią išpuošti aukšto meninio lygio tapyba. Sumanymas gražus, bet parapija kietasprandė, gerokai pavargusi dėl nuolatinių statybų, nesibaigiančių rinkliavų, o klebonui labai reikėjo parapijos tikinčiųjų pritarimo. Pasako- jama, kad buvę įvairių nuomonių: vieni siūlė sudėti grindis, kiti – suolus, altorius, langus, duris padirbdinti ir panašiai. Tačiau klebonas kliaudamasis Dievu buvo, anot Šv. Rašto, „gu- drus kaip žaltys“. Jis tarp daugybės nuomonių pasinaudojo didelės šeimos parapijietės Elenos Pigagaitės-Česnulevičienės, kurios vyras patar- navo bažnyčioje, giedojo, išsakyta mintimi, kad jai norėtųsi išpaišytos bažnyčios. Reikia manyti, kad klebonas jau buvo apsisprendęs, tik reikėjo aiškesnio palaikymo, ir toji parapijietės šviesi, greičiausiai klebono įtakota svajonė buvo pra- dėta skubiai įgyvendinti. 1943 m rugpjūčio 8 d. buvo sudaryta su- tartis su akcinės bendrovės „Statyba“ Vilniaus skyriaus vadovu inžinieriumi Broniumi Gali- niu, patvirtintas bažnyčios dekoro projektas, Šv. Kazimieras darbų sąmata ir terminas. Numatyta darbus baigti tų pačių metų gruodžio 1 d.; neįtikėtinai trumpas laikas gigantiškiems darbams atlikti. Darbai buvo pradėti nedelsiant, tikriausiai kun. V. Andrulevičius buvo daugybę paruo- Šv. Marijos vainikavimas šiamųjų darbų atlikęs, nes projektas jau buvo parengtas. Darbams vadovavo profesorius Jur- gis Hopenas su savo pagalbininkais – Vilniaus dailininkų grupe: Leonardu Torvirtu, Ona Torvirtiene, Ignu Bagdonavičium, Edvardu Sinkevičium ir Leonardu Januškevičium. Ir šiandien užrašas bažnyčios sienoje – dar- Perlius bus liudijantis dokumentas: „Didesnei Dievo garbei ir sielų išganymui, Jo Ekscelencijai turtą gabeno prof. Jurgiui Hopenui, kuris savo Kaišiadorių vyskupijos vyskupui Teofiliui sumanumo dėka pagal senovės dailininkų Matulioniui leidus, Perlojos bažnyčios admi- receptus gamino dažus. Visos sienos beveik nistratoriaus kun. Vincento Andrulevičiaus ištisai padengtos tapyba, ir figūrinės-ornamen- rūpesčiu su bažnytinio komiteto vyrų: Antano tinės detalės nutapytos dažais ant sauso tinko. Ciūnio, Jono Svirsko, Raulo Baublio, Zigmanto Naudojama ir sgrafito technika – ornamentais Baublio, Zigmanto Stankausko, Mykolo Bu- išdekoruotos sienos, triumfo arka, vargonų pa- činsko, Vincento Marčinsko ir kitų gerų vyrų rapetas. Bažnyčia išpuošta itin aukšto meninio pagalba, su parapijiečių parama, kaimyninių lygio sienų tapyba, joje gausu ir valstybinių bei parapijų pagelbėjimu, ši bažnyčia išdekoruota patriotinių akcentų. 1943 met. laikotarpyje nuo Švenč. Pan. Marijos Visą sovietmetį Perlojos bažnyčia buvo Ėmimo į Dangų šventės ligi Švenč. Pan. Ma- kaip Nepriklausomos Lietuvos ambasada – rijos Nekalto Prasidėjimo šventės. Dekoraciją pakeli akis į skliautą, o čia Vytis, Gedimino atliko dailės-meno prof. Jurgis Hoppen’as su stulpai, Jogailaičių kryžius, trispalvė, Vytau- penkių savo mokinių pagalba, darbą globojo to Didžiojo portretas, Lietuvos ir ateitininkų Vytautas Didysis AG Statyba AB Vilniaus skyrius, jo dir. dipl. himnai. O ir visas dekoras šviečia geltonos, inž. B. Galinis.“ žalios ir raudonos spalvų pustoniais. Ir, sis“, „Švč. Mergelės Marijos vainikavimas“. drėgnoje, mūrinėje bažnyčioje, dekoro darbai Buvo pats karo įkarštis, tačiau kun. žinoma, romantinis Perlius su lozungu: „Už Paveikslus lydi Šventojo Rašto ištraukos. atlikti laiku. Dailininkams sumokėta beveik V. Andrulevičius, laisvai kalbantis vokiškai, Perloją ir visą Lietuvą!“. Kaip sako šv. Tomas: „Reikšdami pagarbą triskart didesnė suma, tačiau jau niekas ne- ėmėsi labai avantiūriško darbo – jis persiviliojo Šiandien sunku pasakyti, ar kun. Vincen- paveikslams, mes garbiname tai, ką paveiks- bekėlė klausimo dėl pinigų, grožis pavergė Lentvario bažnyčioje dekoravimo darbus at- tas Andrulevičius rinko kas turi būti vaizduo- lai vaizduoja“. visų širdis ir protus. likusius profesionalius dailininkus. Gal todėl, jama, kokie užrašai, ar prof. Jurgis Hopenas, Triumfo arkos galuose yra dvi kompozicijos Sakoma, kad pirmąją Perlojos bažnyčią kad dar jaunas, nes situacija buvo visiškai ne- kaip projekto autorius, diktavo, tačiau visas su šventaisiais: kairėje – Lietuvos karalaitis šv. pastatydino dar Vytautas Didysis, mat palanki. Trūko net pačių būtiniausių reikme- dekoras yra itin iškalbingas, ties kiekvienu Kazimieras, dešinėje – šv. Vincentas Paulietis, gyvenvietė yra prie didžiojo kunigaikščių nų – dažų, nes visos žaliavos, reikalingos fres- lopinėliu stabtelėjusi akis pagauna kvietimą klebono Vincento Andrulevičiaus globėjas. kelio. Šiandien stovi mūrinė, vienabokštė, koms tapyti, buvo vadinamosios strateginės, rinktis Kristų. Kun. V. Andrulevičiaus sesuo Perlojos bažnyčioje puikiai atliepia Gri- neoromaninio stiliaus bažnyčia – viena gra- skirtos tik karo reikmėms. Sakoma, kad dažų Adelė yra pasakojusi, kad ištisas valandas galiaus Didžiojo pasakymas, kad „paveikslai žiausių Dzūkijoje, o vidaus dekoru lenkianti pakako tik keletui paveikslų, ir vėl į pagalbą brolis svarstydavęs, kokias pasirinkti pa- naudojami šventyklose tam, kad tie, kurie ir didžiųjų miestų bažnyčias. Šįmet sukanka suskubo perlojiškiai. Mergaitės skubėjo skinti veikslų temas. nemoka skaityti ir rašyti, žiūrėdami į sienas 70 metų, kai bažnyčia tapo nuostabiu meno nueinančios vasaros žiedus, bernaičiai lupo Perteikiama vieni svarbiausių krikščio- skaitytų tai, ko nepajėgia perskaityti knygo- kūriniu, kurį verta nemačiusiems pamatyti, o nuo malkų žieves, o moterys rinko kiaušinius nybės istorijos momentų: skliaute „Jėzaus se“. Nors labai sudėtingomis sąlygomis, juk mačiusiems – giliau pažvelgti į atskleidžiamą ir upėmis tekėjo kuo liesesnis pienas. Visą šį gimimas“, „Atsimainymas“, „Nukryžiuota- didžiąją darbų dalį teko atlikti rudenį, šaltoje, krikščionybės mintį.  2014 m. sausio 4 d. Nr. 1 (791) Voruta

LR Seimas 2014-uosius Lietuvos valstybės paskelbė Oršos mūšio metais metraštis 1990–2010 Atkelta iš 1 p. Priimtu nutarimu taip pat nuspręsta pasiūly- čiai metų valstybėje užtikrino taiką. Ši taika Akad.-emeritas Zigmas Zinkevičius, Vilnius ti Vyriausybei iki 2014 m. vasario 5 d. kartu leido Lietuvai atsigauti ir sustiprėti, būtent `Tokio pavadinimo didelė ir puošni su kitomis valstybės institucijomis parengti tuo laikotarpiu sukurtas Pirmasis Lietuvos knyga neseniai pasirodė kaip specialus se- Oršos mūšio metų minėjimo programą ir Statutas, pastatyti renesansiniai Valdovų rū- rijos „Kas yra kas Lietuvoje“ leidinys. Skirta koordinuoti jos įgyvendinimą. Vyriausybei mai, prasidėjo knygų spausdinimas, sklido Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui. pasiūlyta numatyti lėšų Oršos mūšio metų Renesanso ir pažangos idėjos. Oršos mūšis Vyr. redaktorė Vaidonė Tamošiūnaitė. minėjimo programai įgyvendinti. yra svarbi istorinė jungtis su Baltarusija ir Knygą sudaro 2 dalys: I metraštis (p. 5 tt.) Kaip tvirtinama dokumento aiškina- Ukraina – mūšyje dalyvavo daugiatautė ir II Biografijos (p. 155 tt.). Pirmojoje dalyje majame rašte, 1514 m. rugsėjo 8 d. įvykęs LDK kariuomenė, pati mūšio vieta yra da- (Metraštis) aptariamas Lietuvos valstybės Oršos mūšis yra viena didingiausių Lietuvos bartinės Baltarusijos teritorijoje, o mūšyje valdymas, teisėsauga ir teisėtvarka, mokslas kariuomenės pergalių po Žalgirio mūšio ir LDK kariuomenei vadovavęs karo vadas ir švietimas, medicina ir sveikatos apsauga, nepaprastai svarbi Lietuvos istorijos data. Konstantinas Ostrogiškis“ palaidotas Kijevo kultūra ir menas, religinės bendruomenės, „Kaip teigia Lietuvos istorikai, pergalė Pečerskaja Lavroje (Ukraina). politinės partijos, nevyriausybinės organiza- Oršos mūšyje, pasiekta ginant Lietuvos cijos, žiniasklaida, sportas ir verslas. Skyriai teritorinį vientisumą prieš žymiai (beveik 3 Rimas Rudaitis turi daugybę poskyrių, kuriuose pateikiama kartus) didesnę priešo kariuomenę, įgalino Ryšių su visuomene skyrius plati informacija, įdomi kiekvienam Lietu- Lietuvą sudaryti paliaubas, kurios net 40- 2013 m. gruodžio 23 d. pranešimas vos piliečiui. Išryškėja dideli mūsų tautos ir valstybės pasiekimai per pirmąjį nepriklau- AUTORIŲ DĖMESIUI! somybės dešimtmetį. Antrojoje knygos dalyje (Biografijos) įdė- Dėkojame visiems, kurie „Vorutai“ siunčia savo sukurtus rašinius, ir primename, kad ti žymiausių Lietuvos žmonių gyvenimo ir rašiniai turėtų būti ne didesni kaip 7 000 simbolių (spaudos ženklų), iliustracijos ir jų nuveiktų darbų aprašymai. Jie pateikiami nuotraukos siunčiamos jpg, tiff formatu. Tokiu adresu: el. p. [email protected]. abėcėlės tvarka ir iliustruojami personalijų Siunčiami straipsniai turi atitikti kalbos kultūros reikalavimus, t. y. suredaguoti, nuo- traukos ir iliustracijos turi būti kokybiškos ir turėti metrikas, t. y. reikia nurodyti, kas yra nuotraukomis. Tai išsamus Žinynas, kuris tose nuotraukose, kas nuotraukų autoriai bei šaltiniai. Be to, citatos, išnašos, panaudota pravers norintiems daugiau sužinoti apie literatūra turi atitikti bibliografinių išnašų bei nuorodų sudarymo reikalavimus. rūpimą asmenį. įdėjusiai nepaprastai daug pastangų ir la- Kitiems laikraščiams siųsti straipsniai yra nepriimami. Apskritai leidinys labai vertingas, kurio bai rūpestingai leidinį parengusiai. Jai bus Redakcija iki šiol pasigedome. Ačiū leidėjams ir ypač dėkingi visi, kuriems rūpi gimtojo krašto vyr. redaktorei Vaidonei Tamošiūnaitei, gerovė.

Muziejus laikraštyje Nr. 51 (312) Generolas Povilas Plechavičius 2013 m. gruodžio 19 d. sukako 40 metų 1921-1927 m. majoras P. RyR tų frontą. Apie tai sužinojęs dydžio fotonuo- nuo vieno iš kontroversiškai istorikų ver- Plechavičius vadovavo 1-ajam generog las P. Plechavičius skubiai traukoje, darytoje tinamo tarpukario Lietuvos kariuomenės husarų pulkui. Po 1926 m. rin- dad vė įsakymą paleisti savanorius fotografo I. Fridber- generolo Povilo Plechavičiaus (1890-1973) kimų griežtai dešiniųjų pažiūrų „n„ eribotų atostogų“. Už tai kartu go Marijampolėje mirties. majorui labai nepatiko kairio- sus savo štabu buvo areštuotas ir apie 1927-1929 metus, tuomet Vyriausiojo Povilas Plechavičius gimė 1890 m. va- sios M. Sleževičiaus vyriausybės išsiųstasi į Salaspilio koncentra- Štabo viršininkas P. Plechavičius, kartu su sario 1 d. Bukontų vienkiemyje netoli (1918-1919) politika. Dar labiau cic jos stovyklą. 1945 m. pavasarį prezidentu A.Smetona ir juos lydinčiais as- Mažeikių, gausioje pasiturinčių ūkininkų antipatiją pagilino incidentas, P.P Plechavičius buvo paleistas ir menimis, priima 9-ojo pėstininkų Didžiojo šeimoje. Pasirinko kariškio karjerą ir įstojo kurio metu P. Plechavičius buvo iši vyko į Vokietiją, o 1949 m. per- Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko para- į Orenburgo jaunesniųjų karininkų moky- areštuotas, už tai, kad 2-ojo sikėlės į JAV. Ten P. Plechavičius dą. Nugarinėje fotonuotraukos pusėje yra klą. 1914 m. prasidėjus I Pasauliniam karui, ulonų pulko karininkų klube, aka tyviai dalyvavo JAV lietuvių fotografo antspaudas. nuo pirmų dienų tarnavo fronte, pradžioje už prokomunistinį pasisakymą, visuv omeniniame gyvenime. Mirė Šį kartą pristatome apie 1925 metus Kau- pėstininkų daliniuose, vėliau perėjo į kava- trenkė antausį vienam iš ulonų eidamase 84 metus, 1973 m. gruo- ne darytą 90x140 mm dydžio fotonuotrau- leriją. Kovojant fronte kelis kartus buvo su- karininkų. Po to įvykio P. Plechavičius tapo Fotonuotrauka. Povilas Plechavičius tarp husarų ir džio 19 d. Čikagoje, kur ir palaidotas Šv. ką, kurioje P. Plechavičius sėdi tarp grupės žeistas, už drąsą apdovanotas Šv. Georgijaus vienu aktyviausių kariškių organizuojant ulonų karininkų sėdi pirmoje eilėje penktas iš dešinės. Kazimiero lietuvių kapinėse. husarų ir ulonų karininkų, šalia jaunesniojo 4-ojo ir Šv. Anos 4-ojo laipsnių ordinais, 1926 m. gruodžio 27 d. perversmą. Po per- Kaunas, 1925 m. Trakų istorijos muziejaus rinkiniuose brolio Aleksandro Plechavičiaus (1897- gavo poručiko laipsnį ir paskirtas eskadro- versmo P. Plechavičius kurį laiką ėjo aukš- nės generolas, tuomet pirmasis generalinis saugomos kelios fotonuotraukos, kuriose 1942), majoro, 2-ojo Ulonų Didžiosios Lie- no vadu. Rusijoje įvykus revoliucijai ir pa- tas pareigas - Vyriausiojo Štabo viršininko tarėjas prie vokiečių administracijos Petras įamžintos tarpukario Lietuvos įvykių aki- tuvos kunigaikštienės Birutės pulko vado. krikus kariuomenei, P. Plechavičius 1918 ir Kavalerijos inspektoriaus, jam buvo Kubiliūnas (1894-1946), pasiūlė generolui mirkos, dalyvaujant generolui P. Plecha- P. Plechavičiaus bendražygis gen. S. m. vasarą grįžo į tėviškę ir įstojo į Lietuvos suteiktas pulkininko laipsnis. Bet nelinkęs P. Plechavičiui suformuoti iš lietuvių sava- vičiui, kartu su kitais kariuomenės ir vi- Dirmantas prie kapo kalbėjo: „Kaip tikras kariuomenę. Nepriklausomybės kovų me- aklai paklusti ir visada tik savo galva besi- norių Vietinę Rinktinę, turėsiančią ateityje suomenės atstovais. Vienoje – 129x88 mm karys veiksmo, o ne žodžių žmogus, ve- tais pasižymėjo savo bekompromise kova vadovaujantis P. Plechavičius nepritiko prie tapti naujos Lietuvos kariuomenės užuo- dydžio fotonuotraukoje, darytoje 1927 m. lionis nebuvo kalbus ir tomų neprirašė. Jo su bolševikais Žemaitijoje. Vėliau net buvo naujos valdžios ir 1929 m., suteikus genero- mazga. Po 1944 m. vasario 16 d. generolo rugpjūčio 15 d. Ukmergėje, švenčiant Švč. nuveikti darbai ir nepalūžtantis ryžtas yra apkaltintas neva pernelyg žiauriais kovos lo leitenanto laipsnį, buvo paleistas į atsargą. kreipimosi per radiją, netrukus susirinko Mergelės Marijos Dangun Ėmimo šventę sektinis pavyzdys, kaip reikia aukotis už metodais, bet teisme pareiškė „Gerbiamas Ūkininkavo savo ūkyje netoli Šiaulių. apie 20 000 savanorių, iš kurių buvo su- (Žolinę), P. Plechavičius stovi šalia Lietuvos tautos idealus“. Teisme, jei tuo metu ten nebūtų buvę manęs 1940 metų birželį generolas P. Plechavi- formuota 12 batalionų ir komendantūrų prezidento A.Smetonos, ministro pirmi- ar kito panašaus asmens, tamstos šiandien čius skubiai paliko Lietuvą ir išvyko į Vo- būriai. Bet vokiečiai neišlaikė pažado, buvo ninko A.Voldemaro ir kariuomenės vado Muziejininkas Vytautas Tenešis čia nesėdėtumėte“ ir buvo išteisintas. kietiją. 1944 m., buvęs Lietuvos kariuome- ruošiamasi permesti Vietinę Rinktinę į generolo S. Žukausko. Kitoje – 136x86 mm

Eksponatus pamatysite „Sakralinio meno“ ekspozicijoje, Kęstučio g. 4, Trakuose, Pusiasalio pilies teritorijoje buvusio Dominikonų vienuolyno koplyčioje. Darbo laikas: 10-18, trečiadienis-sekmadienis.

Muziejus laikraštyje Nr. 52 (313) Iš Kalėdų eglutės žaisliukų istorijos Gruodis – didžiausių metų švenčių: fi gūrėlės; žaisliukai, vaizduojantys vai- cesus, išpopuliarėjo pigesni stikliniai ir vatos, kraštai Saulėgrįžos, Kūčių, Kūdikėlio Jėzaus kus, vaisius, uogas, daržoves, gyvūnus burbulai. Žmonės negailestingai metė papuošti sidabro gimimo, šventų Kalėdų, Naujųjų metų ir kt., gaminti iš papje-maše popieriaus; senuosius eglutės žaisliukus, pagamintus spalvos miniatiū- laukimo bei ateities siekių ir svajonių iš- spalvoto kartono žaisliukai, vaizduojan- iš papje - maše popieriaus bei kartono, riniais blizgučiais, sakymo metas. Norėdami sukurti šven- tys naminius gyvūnėlius ir paukščius, džiaugsmingai pirko blizgius, spalvotus po apsiaustu raudoni marškiniai. Kai- tės ir linksmybių atmosferą dažniausiai žuvis, kriaukles, mėnulį ar saulę; dideli stiklo burbulus. XX a. 8-9 deš. Rusijoje rėje rankoje laiko raudonos medžiagos puošiame Kalėdų eglutę. stikliniai burbulai; stikliniai žaisliukai, pradėti gaminti plastikiniai Seniai Šal- dovanų maišą, dešinėje rankoje trūksta Puošti eglutes per Kalėdas pradėta vaizduojantys fauną ir fl orą; įvairios čiai, o pasakų personažai, buitinės sce- lazdos. Priešingybė šiam Naujųjų metų Elzase. 1605 m. metraštyje pasakojama, stiklinės fi gūrėlės, pasakų personažai, nelės ir net tarybiniai simboliai žaisliukų žaislui, yra 2013 m. Tiuringijoje, MA- kad kai kuriuose turtinguose namuose čipolinai. gamyboje išnyko. ROLIN‘o manufaktūroje ( įkurta 1900 eglutės puošiamos popierinėmis gėlė- Eglutės puošimo tradicija paplito ir Trakų istorijos muziejuje saugoma per m.) pagaminti pagal senąsias eglutės mis, obuoliais, cukraus gabalėliais ir fi - kaimyninėse šalyse – Latvijoje (Rygo- 30 žaisliukų Kalėdų eglutei puošti. 2010 žaisliukų stiklo pūtimo tradicijas, tapyti gūriniais sausainiais. Vėliau šią tradiciją je Naujųjų Metų medis pastatytas 1510 m. pabaigoje, prieš Kalėdas, muzieji- maži meno kūriniai – kaizerio biustas, Viurtembergo žemėje perėmė vokiečių m.), Lenkijoje, Rusijoje. Iki 1917 m. ninkė E. Petrauskė straipsnyje „Kalėdų alavinis kareivėlis, Kalėdų senio galva. protestantų bendruomenė ir labai greitai revoliucijos Rusijoje eglutės žaisliukus eglutės papuošalai“ (Galvė 51 (7419), Arba kitoje garsioje keramikos manu- paplito visoje Europoje. Kaip žinome, gamino nedidelės artelės. Jei pradžioje 2010 gruodžio 23, p.7) minėjo kelis faktūroje Villeroy & Boch (įkurta 1748 visur eglutės pradėtos puošti tik XIX a., rusų meistrai dažnai kopijuodavo vokie- muziejuje saugomus eglutės žaisliukus, m.) Vokietijoje pagaminti porcelianiniai kai jos tapo neatskiriama Naujųjų metų čių gaminius, tai vėliau eglutės žaisliukų tad galima pasidžiaugti, kad ši kolekcija eglutės papuošalai. šventės dalimi. asortimentas didėjo ir atsirado rusų tau- ženkliai padidėjo. Šį kartą pristatome ta- Kalėdos nuostabi šventė, apgaubta Pirmasis Kalėdų eglutės stiklinis tai būdingas, vietinis vyraujančių spalvų rybinio laikotarpio 1966 m. Ukrainoje, paslaptingos nuotaikos, nuoširdžios bumbulas buvo išpūstas XVII a. Tiurin- derinys. Eglutės papuošalai buvo sotaus Terebovlio eglutės papuošalų fabrike meilės. Ir gamtoje ir namuose viskas gijoje. Vokietijoje XIX a. pab. buvo pra- gyvenimo, gerovės, sveikatos, giminės pagamintą rusų pasakų herojų – Senį žiba, spindi. Pasveikinkime vieni kitus dėta masinė eglutės žaisliukų gamyba. pratęsimo simboliai. Šeštajame XX a. Šaltį – pagrindinį Naujųjų metų perso- ir džiaugsmingai sutikime Naujuosius XIX a. pab. – XX a. I pusėje pagamintus dešimtmetyje sovietų Rusijoje religiniai nažą, nešantį dovanas mažiems ir di- metus! eglutės žaisliukus galima išskirti į kelias motyvai buvo draudžiami, tad žaisliukai deliems. Stovinčio Senio Šalčio 46 cm grupes: stikliniai žaisliukai – automobi- atspindėjo buities, tarybinės tikrovės Villeroy&Boch manufaktūros žaisliukai (viršuje), Senis Šaltis aukščio fi gūra, pritvirtinta ant 175x175 Rinkinių apskaitos ir lio, varpelio, paukštelio, varlytės, žvaigž- simbolius, pasakų herojus. XX a. 6-7 (Terebovlio fabrikas) ir MAROLIN manufaktūros žaisliukai. mm dydžio, kvadrato formos pagrindo. saugojimo skyriaus vedėja dės formos, sniego Senio, Santa Klauso deš. modernizuojant gamybos pro- O. Ševeliovo nuotr. Jo apsiaustas pagamintas iš balto lignino Irena Senulienė

Eksponatus pamatysite „Sakralinio meno“ ekspozicijoje, Kęstučio g. 4, Trakuose, Pusiasalio pilies teritorijoje buvusio Dominikonų vienuolyno koplyčioje. Darbo laikas: 10-18, trečiadienis-sekmadienis. Voruta 2014 m. sausio 4 d. Nr. 1 (791) 

Aleksandras Graželis. Kas apgins Rėkučių gynybinį įtvirtinimą? Kiekvienas iš mūsų įsižeistų, jei mums lis nevienodas. Aukščiausia pylimo vieta yra pasakytų, kad nežinome savo šalies istorijos. apie 1,1 m (nuo dabartinio žemės paviršiaus), Neįmanoma tiksliai prisiminti visų valdovų o plotis ties pagrindu svyruoja nuo 5 iki 6,3 m. vardų ir mūšių datų, tačiau reikšmingiausius Šalia pylimo iš šiaurinės pusės, nuo kurios įvykius žinome. Vyresniajai kartai, kuri mo- būdavo laukiama priešo antpuolių, yra išlikęs kėsi sovietinės okupacijos metais, kai Lietuvos griovys, kurio plotis visoje gynybinio įrengi- istorija buvo laikoma mažareikšme, jos teko nio dalyje yra 4,5–5,5 m (žr. brėž.). Tyrinėjant mokytis dar kartą. Istorijos žinių spragas pildė pylimą paaiškėjo, kad po juo iš pušinių rąstų atkurtos nepriklausomybės metais minimos buvo suręsta rentinio formos konstrukcija, o į svarbios Lietuvos valstybės raidos datos, įžy- susidariusius iki 1,5 m tarpus pripildyta smėlio mių žmonių jubiliejai, gausiai leidžiamos kny- iš greta, šiaurinėje pylimo pusėje, iškasto iki gos. Domėtis Lietuvos istorija daug žmonių 5 m pločio griovio. Taip susidarė apatinės paskatino populiari nacionalinės televizijos pylimo dalies karkasas. Karkaso rąstų skers- laida „Būtovės slėpiniai“. menys buvo nuo 14 iki 20 cm. Šiaurinį pylimo Jaunesniajai kartai jau nebereikia moky- pakraštį tvirtino gulsčių rąstų eilė. Išorinėje tis apie klasių kovą, sovietinių „piatilietkų“ griovio pusėje aptikta ir statmenai į pagrin- planus. Jie mokosi Lietuvos valstybės istorijos dą įkaltų stulpų liekanų, šie stulpai turėjo ir Lietuvos visuomenės istorijos. Sužino ne sudaryti antžeminę užtvaros dalį, buvusią tik apie valstybės santvarkos raidą, valdovų priešais griovį. Iki 15 cm skersmens stulpai darbus ir žygius, bet ir apie Lietuvos kul- buvo nusmailinti ir 30 cm nuo dabartinio Nuotraukos autorius Tomas Urbelionis/BFL (Baltijos fotografijos linija) tūros, politikos, ūkio, socialinių santykių žemės paviršiaus įkalti į žemę. Manoma, kad antgalių. Rašytiniuose šaltiniuose nėra apra- latviai atkūrė dvidešimties namelių polinę raidą. Formuoja savo pasaulėžiūrą, pagarbą jie buvo neatskiriama viso gynybinio įrengi- šyti XIII –XIV amžiais vykę Livonijos ordino gyvenvietę, vadinamą „Ežero pilimi“, gausiai ir meilę tautos ir valstybės tradicijoms, kul- nio sudėtinė dalis. Griovio šlaitą nuo pylimo žygiai į rytinę Nalšios dalį, nors vakarinė jos lankomą turistų. Norint pamatyti įtvirtinimus, tūros paveldui. pusės ir dalį pylimo stiprino akmenys.“ dalis buvo plėšiama ne kartą. panašius į Rėkučių, reikia vykti į Šiaurės Vo- Savo tautos istoriją žinoti ne tik įdomu, bet Kasinėjimų metu ant pylimo buvusios Rėkučių įtvirtinimai galėjo būti prižiūrimi kietiją, bet apie juos pasakojame tolėliau. ir privalu, – nejaugi, užsieniečiui apie ją pasi- sienos aukštis nebuvo nustatytas, tačiau pagal ir taisomi iki XV amžiaus pradžios, kai didysis Artėjant Lietuvos vardo paminėjimo teiravus, būtų malonu iš gėdos rausti ar kalbėti kitose šalyse aprašytus analogiškus įtvirti- kunigaikštis Vytautas, ruošdamasis lemiamam tūkstantmečiui, Lietuvą apėmęs entuziazmas nesąmones, kaip „Klausimėlio“ herojui. nimus vertikaliai įkastų stulpų siena galėjo susirėmimui su kryžiuočiais, ėmė rūpintis visų teikė vilčių, kad šie europinio lygio kultūros siekti apie 1,5 metro. Įtvirtinimo aukštis nuo valstybės sienų sustiprinimu. Lietuvos valsty- paminklai bus atkurti, tačiau lėšos nukeliavo Nenustokime tyrę praeities griovio dugno iki stulpų sienos viršaus galėjo bės žemėms išsiplėtus, šis gynybinis įrenginys fejerverkams ir surūdijusiems vamzdžiams, siekti iki 5 metrų. neteko ankstesnės strateginės reikšmės. Vals- senovę palikus užmarštyje. Sutikime, moder- Rėkučių įtvirtinimas buvo skirtas kovoti Lietuvos žemės paviršiaus geologinė tybės gynyba rėmėsi XIV amžiaus viduryje numas yra kiekvieno kultūrinio laikotarpio prieš raitelius. Jei šis gynybinis įrenginys būtų istorija nėra labai sena, ji sukurta penkių ar pradėtų statyti mūrinių pilių sistema. meno variklis, tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, buvęs skirtas pėstininkams kautis su priešo šešių Lietuvą užklojusių ledynmečių, kurių kad žmonės labiau lanko restauruotas pilis pėstininkais ar raiteliais, tai dviejų kilometrų paskutinis baigėsi prieš 12 tūkstančių metų. Šie ar net dinozaurų muliažų parkus nei sunkiai gynybos linijai būtų reikėję nuo 100 iki 150 Kuo sudominti turistus ledynmečiai nutrynė senesnių laikų liekanas, jiems suprantamas instaliacijas ar performan- gynėjų. To meto Nalšios žemės valdovai dar sus. Ypač svarbią reikšmę atkurto kultūrinio kai Lietuvos teritorijoje gyveno dinozaurai, Aukštaitijos nacionaliniame parke, kurio negalėjo skirti tokio skaičiaus gynėjų nuola- paveldo eksponavimas turi mokinių tautinio todėl džiaugiamės suradę nors nedidelį jų teritorijoje yra Rėkučių gynybinis įrenginys, tinei gynybai. Gavus žinią apie besiartinantį identiteto kūrimuisi – natūralaus dydžio ir griaučių gabalėlį (Papilėje). Po ledynmečių gamtos grožybių netrūksta. Užkopus ant priešą, įtvirtinimus ginti išvykdavo mobilus originalių medžiagų statinys tapačioje seno- čia apsigyvenę mūsų protėviai nespėjo su- piliakalnių, atsiveria nuostabūs miškuose raitelių būrys. vinei vietovėje labiau paveikus nei jo piešinys kurti tiek civilizacijos laimėjimų, kiek žmonės mėlynuojančių ežerų vaizdai. Nesunku Gynybinę sistemą sudarė piliakalniai ir istorijos vadovėlyje. Žvilgsnis į praeitį suteikia kraštuose, kur ledynmečių nebuvo, – Senovės įsivaizduoti, kad tokį grožį mūsų protėviai natūralios gamtinės kliūtys – ežerai, kalna- galimybę įvertinti istorijos raidą. Ne veltui Egipte, Mesopotamijoje, Graikijoje. ryžtingai gynė nuo užpuolikų. Deja, išlikusių gūbriai, upės. Todėl šiaurės vakarų–rytų–pi- tautos atgimimo patriarchas Jonas Basanavi- Tai, ką mūsų protėviai Lietuvoje sukūrė, tų laikų kovas liudijančių statinių nėra – me- etryčių kryptimi driekėsi apie 50 kilometrų čius sakė: „Tauta, pamiršusi savo praeitį, yra kaip jie gyveno ir gynė Lietuvą, archeologai dinės pilys (Tauragnuose ir Ginučiuose) buvo bemaž tiesi žmonių ir pačios gamtos sukurta be ateities.“ per daugelį metų ištyrė, todėl archeologiniai sugriautos, Rėkučiuose išlikusio gynybinio gynybinė linija. Atsižvelgiant į pirmo tūkstan- Tikriausiai nelabai apsidžiaugtume, jei tyrimai, suteikdami dar negirdėtų žinių, mus įrenginio liekanas nelengva rasti. Medžiais tmečio pradžios miškus, pelkes ir ant aukštų mums ilgai trypčiojant vietoje, kur nors už maloniai nustebina. Naujausiomis archeo- apaugusį griovį ir pylimą galima palaikyti I ar gūbrių esančius piliakalnius, kuriuos jungė Adutiškio ar prie Naručio ežero baltarusiai su- loginėmis sensacijomis vadiname Dubingių II pasaulinių karų apkasais (žr. nuotr.). Reikia sutartiniai laužų signalai, XII–XIII amžiais rastų buvusį Lietuvos gynybinės sistemos tęsi- piliavietės tyrimus, surastus Radvilų giminės geros vaizduotės, kad negilaus griovio vietoje staigiai ir nepastebimai įsiveržti priešui į nį ir atkurtų „linija Mindovha“ fragmentą. palaidojimus, ežeruose po vandeniu atrastas Nalšios žemę iš šiaurės ir šiaurės rytų pusės įsivaizduotum buvusį viduramžių Europos akmens amžiaus gyvenviečių liekanas. Prieš buvo neįmanoma. standartus atitinkantį įtvirtinimą. Be padėties tai garsiai nuskambėjo Šeimyniškėlių piliakal- Šioje gynybinėje linijoje galėjo būti ir nustatymo prietaiso (GPS) jo savarankiškai Danevirke įtvirtinimai nio Anykščių rajone kasinėjimai ir pripažini- įtvirtintų piliakalnių, labiausiai tikėtina – Tau- net nerastume. Informacinių kelio ženklų ar mas, kad jame galėjo stovėti garsioji karaliaus ragnų ir Ginučių piliakalniai, nes vėliau juose rodyklių nėra, nes archeologinio draustinio te- Šiaurės Vokietijoje, netoli nuo sienos su Mindaugo Vorutos pilis. buvo pastatytos medinės pilys. Pažvelgus į ritorijoje įkasti stulpą ženklui be archeologinių Danija, yra išlikę senoviniai gynybiniai įtvir- Šiame tekste apžvelgiamas archeologinis žemėlapį su pažymėtais piliakalniais Ignalinos tyrimų projekto negalima. Norintys nepaklysti tinimai – Danevirke ir Kovirke, analogiški objektas – Rėkučių gynybinis įtvirtinimas – ir Švenčionių rajonuose, gynybinę liniją galima ir išgirsti daugiau žinių apie įtvirtinimus, Rėkučiuose esantiems. Dvi įtvirtinimų linijos, taip pat nėra labai seniai atrastas. Žinias apie įsivaizduoti buvus net iki Adutiškio rytuose turėtų kreiptis į Viktoriją Lapėnienę, Nalšios bendro 30 kilometrų ilgio, buvo pradėtos sta- jo tyrimus 1990–1991 metais nustelbė svar- arba Naručio ežero pietryčiuose. muziejaus Reškutėnų filialo muziejininkę (nuo tyti apie 670 metus, vikingų amžiuje. Šie įtvir- būs politiniai įvykiai – Nepriklausomybės Nuo kokių priešų gintis buvo pastatytas Reškutėnų iki Rėkučių – 4 kilometrai). V. Lapė- tinimai – pietinė vikingų valstybės – Danijos atkūrimas, ekonominė blokada, Sausio 13-oji, Rėkučių gynybinis įrenginys? Prof. A. Giri- nienė, stebėjusi archeologų kasinėjimus, siūlo karalystės – riba, buvo skirti gintis nuo Frankų Maskvos pučas. ninko nuomone, priešai galėjo būti įvairūs, Rėkučių gynybinį įtvirtinimą vadinti garbin- imperijos. Archeologai kasinėdami nustatė, Nors apie ištirtą įtvirtinimą paskelbta jau nes radiokarboninis pylimo liekanų datavimas gesniu vardu – karaliaus Mindaugo siena. kad įtvirtinimai buvo kelis kartus perstatyti, nemažai žinių, jis aprašytas mokykliniuose apima XII–XIII amžių sandūrą. Rėkučių pyli- Švenčionių rajonas pristatomas kaip daug juos aukštinant ir stiprinant, o apie 1180 metus Lietuvos istorijos vadovėliuose, jo fragmento mą datuojant iki XIII amžiaus, galima būtų turistinių išteklių turintis, tačiau reikia pri- dalis medinės sienos buvo pakeista į 7 metrų maketas eksponuojamas Lietuvos karo istori- teigti, kad lietuviai gynėsi nuo sėlių ar slavų pažinti, kad tie ištekliai pernelyg įprasti – tik aukščio mūrinę sieną. Šiandien Danevirke yra jos muziejuje, tačiau tai nėra toks jo pristaty- antpuolių. XIII amžiaus pradžioje priešų iš graži gamta ir bažnyčios. Objektų, kuriais didžiausias archeologinis paminklas Šiaurės mas visuomenei, koks turėtų būti. šiaurės rytų ir šiaurės pusės padaugėjo. Šio galima būtų sudominti išrankesnį turistą, Europoje, o jo dalis, mūrinė siena, yra seniau- laikotarpio pradžioje (1202 metais) Rygoje mažai – iš dešimties buvusių dvarų sodybų sia plytų siena Šiaurės Europoje. „Besiformuojančios Lietuvos įsikūrė Kalavijuočių ordinas, jis apie 1230 tik viena – Cirkliškio dvaras – verta apžiū- Danevirke įtvirtinimai gynė Daniją dau- metus pavergė latgalius ir pradėjo puldinėti rėti. Dauguma kitų dvarų tik kelia gailestį giau kaip tūkstantį metų. Paskutinį kartą jais valstybės gynybinis įrenginys“ Šiaurės Lietuvą. Žemaičiai Saulės mūšyje dėl nykstančio kultūros paveldo. Apmaudu, naudotasi 1864 metų Danijos ir Prūsijos kare, 1236 metais sumušė Kalavijuočių ordino kad rajonas, turintis ištirtą unikalų Kretuono bet danams teko atsitraukti ir jie prarado Taip pavadino archeologas prof. Algirdas kariuomenę. Po pralaimėjimo kalavijuočiai archeologinį kompleksą su senovės gyvenvie- nemažai savo valstybės teritorijos. Vokietija Girininkas Rėkučių įtvirtinimą, esantį Švenčio- susijungė su Vokiečių ordinu ir tapo Vokiečių tėmis ir Rėkučių gynybiniu įtvirtinimu, negali ketino sutvirtinti įtvirtinimus ir jais naudotis nių rajone, Pakretuonės miške, tarp Žeimenio ordino Livonijos šaka. XIII amžiaus pradžioje jų pateikti turistams lankytis, nes šie objektai ir II pasauliniame kare, bijodami sąjungininkų ir Vajuonio ežerų. Rėkučių gynybinis pylimas Padauguvį intensyviai pradėjo puldinėti nėra atkurti. Rajono savivaldybė atliko nemažą kariuomenės išsilaipinimo Danijoje, kaip tai pirmą kartą paminėtas okupacinės caro admi- lietuviai – Nalšios žemės gyventojai. Saugo- darbą – 2005 metais parengė Švenčionių rajono sėkmingai buvo atlikta Prancūzijoje. Danų nistracijos sudarytame Vilniaus gubernijos damiesi nuo priešų atsakomųjų antpuolių, jie turizmo objektų komplekso techninį projektą, archeologas Sorenas Tellingas kreipėsi į nacių archeologiniame žemėlapyje. Jame nurodyta, tvirtino savo gynybinę liniją, kuriai priklausė pagal kurį galima būtų atkurti įdomius ir vadovybę ir įrodė, kad įtvirtinimus stiprinant kad netoli nuo Rėkučių yra 150 sieksnių (319,5 ir Rėkučių gynybinis įrenginys. Ypač svarbu turistams patrauklius statinius – Rėkučių gy- bus prarastas germanų kultūros paveldas. m) ilgio pylimas. Rėkučių gynybinį įtvirtinimą stiprinti gynybą nuo Livonijos ordino ant- nybinio įtvirtinimo 30 metrų ilgio fragmentą, Šiuo metu Danevirke yra populiarus turis- 1906 m. tyrinėjo archeologas V. Kaširskis. Ta- puolių tapo XIII amžiaus 4–5 dešimtmečiais, polinę akmens amžiaus gyvenvietę Kretuono tinis objektas. Turistai, keliaudami pėsčiomis čiau jame nieko neradęs, žinias apie paminklą nes Mindaugas ypač intensyviai su Livonija ežero pakraštyje, įrengti dviračių taką aplink arba dviračiais nužymėtu 10,2 km ilgio marš- paliko tik tyrinėjimų dienoraštyje, perduotame kovojo 1244–1246 metais. Kretuono ežerą. Archeologas Vidas Semėnas, rutu, gali apžvelgti išlikusius įtvirtinimus, į Peterburgą. Jau tuomet dalis pylimo ariant XIII amžiaus pradžioje teritorijas į rytus kasinėjęs Rėkučių įtvirtinimą ir dirbęs savival- aplankyti šalia įrengtą muziejų. Kiekvienais žemę buvo sunaikinta. Vakarinę įtvirtinimų nuo Lietuvos užkariavo mongolai. Pabėgėliai dybės administracijos Strateginio planavimo ir metais čia vyksta vikingų kultūrą puoselėjan- dalį perkirto 1861 metais statytas geležinkelis, iš tų žemių galėjo atvykti į Lietuvą ir papasa- investicijų skyriuje, pasakoja, kad 2009 metais čių istorinių klubų šventės. Eksperimentinės sunaikinęs apie 70 metrų gynybinio pylimo. koti apie didžiules raitelių kariuomenes, galėjo Švenčionių rajono savivaldybė mėgino gauti (taip pat vadinamos rekonstrukcine arba gy- Rėkučių gynybinį įrenginį iš naujo 1989 metais iki Lietuvos atkakti ir žvalgybiniai mongolų Europos Sąjungos paramą šiam projektui pa- vąja) archeologijos metodais rodomi vikingų aptiko Kretuono archeologinė ekspedicija. raitelių būriai. Mongolų žygiai į pietus nuo gal priemonę „Viešųjų nekilnojamųjų kultūros amatai ir buitis, nes vikingai buvo ne tik kariai, 1990–1991 metais įtvirtinimą kasinėjo Lietuvos Lietuvos taip pat buvo sėkmingi – 1241 metais paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas bet ir puikūs amatininkai, jūrininkai, pirkliai. istorijos instituto archeologai Algirdas Girinin- jie užėmė Krokuvą, sumušė jungtinę lenkų ir turizmo reikmėms“, tačiau vertintojai neprita- kas ir Gintautas Zabiela, 1994 metais. vokiečių kariuomenę. rė teiktam projektui, kaip „neturinčiam didelės Apibendrindamas archeologinių kasinėji- Rėkučių gynybinis įrenginys savo vaidme- reikšmės“. Lietuviams, norintiems pamatyti, mų rezultatus prof. A. Girininkas nurodo, kad nį sėkmingai atliko, nes priešai pro ją veržtis kaip žmonės gyveno senovės polinėse gyven- „išlikusio gynybinio įrenginio ilgis siekia 845 tikriausiai net nemėgino, nes kasinėtose vie- vietėse, galima pasiūlyti vykti į Latviją, Gaujos m, o pylimo aukštis ir šalia esančio griovio gy- tose nerasta mūšių pėdsakų – strėlių ir iečių nacionalinį parką. Ten esančiame Araišių ežere 2012 m. sausis, Nr. 1 (29) (510) 10 2014 m. sausio 4 d. Nr. 1 (791) Voruta Muziejai Nalšia – mūsų protėvių žemė Rasa IGNATOVA, Nalšios muziejaus muziejininkė Nalšia – rytinė aukštaičių žemė. Ilgus sieną jis vedė per Linkmenis, toliau Žeime- tetą. Žinoma, kad 1262 m. Nalšios dalinis Pskovą, jo tėvonija atiteko Vaišelgos vasalui šimtmečius šis pavadinimas buvo žinomas nos, Neries upėmis, o rytinę per Svyrius, kunigaikštis Gerdenis buvo netgi Polocko Gerdeniui. tik istorikams. 1992 m. lapkričio 19 d. Nal- Trobas, Eišiškes. siuzerenas ir tarpininkavo jam derybose su XIII a. ketvirtame ketvirtyje Nalšios vardas šios vardu pasivadinus Švenčionių krašto Šiuolaikiniai istorikai šaltinių duome- Rygos magistratu. jau neminimas: tyrinėtojų nuomone, ji galutinai muziejui, žodis Nalšia pradėjo dažniau nis gretino su vietovardžių pavadinimais. Susidarius objektyvioms sąlygoms ir taikiai buvo prijungta prie Lietuvos. Taigi istori- skambėti. Daugumai šio krašto žmonių ir XIII a. Pskovo metraštyje minimas Nalšios vykstant žemių centralizacijai apie Min- niu požiūriu Nalšia suvaidino svarbų vaidmenį Nalšios muziejaus lankytojams galbūt kyla kunigaikštis Gerdenis. Lietuvos istorikas E. daugo domėną – Lietuvos žemę, Ipatijaus susidarant Lietuvos valstybei, o palankiomis klausimas, kurgi buvo ta Nalšios žemė, kokį Gudavičius surado šio vietovardžio atitikme- metraštyje rašoma, kad Nalšios kunigaikštis sąlygomis galėjo būti vienijimosi centras. vaidmenį čia gyvenusios gentys suvaidino nį. Švenčionių rajono Svirkų apylinkėse yra Daumantas tykojęs Mindaugą pašalinti, bet Lietuvos istorijoje. kaimas, kurio pavadinimas Girdėnai. O kitą neįstengęs, nes Daumanto pajėgos buvo per Parengė pagal: Atsakymų pateikia archeologinių ty- Nalšios kunigaikštį – Šiukštą, jo nuomone, silpnos. Nors 1263 m. Daumantui sąmoksle 1. Viščionytė, G., Semėnas, V.(2000). Mes rinėjimų duomenys, nors ir iš jų Nalšios atitinka Šiukščių kaimas Zarasų rajone. Tuo su Treniota ir pavyko nužudyti Mindaugą, gyvename Nalšios žemėje // Žeimenos krantai . žemės susiformavimo priešistorės sužinoti remdamasis jis priskyrė Zarasų, Švenčionių bet 1264 m. Mindaugo sūnus Vaišelga, pa- Vasario 5 d, p. 2 negalima. Problema tai, kad Rytų Lietuvoje ir iš dalies Utenos rajonus. ėmęs valdžią, pradėjo stiprinti savo įtaką 2. Zabiela, G. (2006) Aukštaitijos žemės // laidojimo paminklų aptinkama tik nuo IV a., Kai kurie istorikai linkę šaltiniuose Nalšioje ir Deltuvoje. Daumantas pabėgo į Aukštaičių tapatumo paieškos. Kaunas, p. 21-23 čia nykstant buvusiai brūkšniuotosios kera- minimą lietuvišką kraštą „Alsen“ tapatinti mikos kultūrai, o būtent jie padeda suprasti su Nalšia. Kadangi kalbininkas K. Būga genčių savitumą. „Alsen“ siejo su lietuviškais vietovardžiais Pagal Rėkučių gynybinį pylimą galima Alsėnai ir ežeru Alsys (į šiaurę nuo Naručio tiksliai nustatyti Nalšios žemės šiaurės va- ežero), tai Nalšios sieną rytuose jie nukėlė karinę ir šiaurinę sienas. Manoma, kad šis iki Alsio ežero. pylimas buvo Nalšios lietuvių pastatytas Nors bendros nuomonės dėl tikslių žemės gintis nuo sėlių genčių, kuriems dar iki XIII ribų ir nėra, bet Nalšios lokalizacijos vieta a. pabaigos, kol juos asimiliavo lietuviai, nurodoma Šiaurės Rytų Lietuva. priklausė gretimos teritorijos į šiaurę ir šiau- Nalšia nebuvo stipri žemė, ją susilpnino rės vakarus nuo pylimo. Pylimas galėjo būti susidūrimai su Livonijos ordinu. Kadangi pastatytas Nalšios ir Lietuvos pastangomis, Nalšia ribojosi su sėliais, o šiauriniai sėliai bendrai gynybai iš šiaurės rytų – nuo Livo- XIII a. trečio dešimtmečio pabaigoje buvo nijos ordino XIII a. Tai liudytų draugiškus Livonijos ordino pavergti, tai Nalšia atsidūrė santykius tarp giminiškų žemių. tolesniame ordino ekspansijos kelyje. Nemažai duomenų apie Nalšią pateikia Pirmasis kalavijuočių žygis į Lietuvos XIII a. rašytiniai šaltiniai. Nalšia minima Livo- teritoriją, minimas Livonijos Eiliuotoje kroni- nijos Eiliuotoje kronikoje, Volynės, Ipatijaus, koje, buvo 1229 m. ir būtent į Nalšios žemę. Pskovo metraščiuose. Tad remdamiesi rašy- Dar vienas žygis minimas toje pačioje kro- tinių šaltinių duomenimis istorikai pabandė nikoje XIII a. viduryje. Rašoma, kad ordino apibrėžti Nalšios teritoriją. kariuomenė, nusiaubusi Nalšios žemę, puolė XX a. pradžioje latvių etnologas ir kalbi- Mindaugo pilį. ninkas E. Volteris (Eduards Volters) apytiks- Geografinė padėtis lėmė, kad Nalšia den- liai nustatė Nalšios vietą – ribojosi su sėliais gė kitas žemes, taip pat ir Lietuvos žemę nuo ir Lietuvos žeme. Konkrečiau Nalšios žemę ordino, prilaikė priešo jėgas ir sudarė sąlygas apibrėžė lenkų istorikas H. Lovmianskis stiprėti Mindaugo Lietuvai. (Henryk Łowmiański). Jis Nalšią laikė vienos Nalšios kunigaikščiai turėjo tarp kai- lietuvių genties kilčių žeme. Vakarinę žemės myninių žemių valdovų neblogą autori- Nalšios muziejaus pastatas Švenčionyse Baigtas restauruoti Gelvonų bažnyčios stogas Eimantė DAUKŠAITĖ, Vilnius Lapkričio pirmomis savaitėmis baigtas navo 282 tūkst. litų, iš kurių beveik 280 tūkst. restauruoti Švč. Mergelės Marijos Apsilan- lt skirti iš minėtos programos. kymo (vadinamosios – Gelvonų) bažnyčios „Malonu, kad turint tokius sąlyginai nedi- stogas. Gelvonų miestelyje (Širvintų r.) delius finansus atradome galimybių prisidėti esanti bažnyčia prieš restauravimo darbus prie Gelvonų bažnyčios stogo darbų. Kartu buvo prastos būklės – dėl surūdijusios sto- su parapijos tikinčiaisiais džiaugiamės, kad go dangos į maldos namų vidų jau sunkėsi tuoj prasidėsiantį Jėzaus atėjimo į šį pasaulį vanduo. laukimo laikotarpį pasitiksime saugioje baž- Tvarkomieji paveldosaugos darbai pra- nyčioje“ – mintimis dalinosi Kultūros paveldo dėti vykdyti 2012 metų gegužės mėnesį. departamento direktorė Diana Varnaitė. Nuo to laiko atlikti bažnyčios stogo medinių XIX a. pabaigoje grafo Pliaterio statyta konstrukcijų restauravimo darbai, mediena Gelvonų bažnyčia – architekto Aleksejaus Polo- padengta medžiagomis, saugančiomis nuo zovo kūrinys, pasižymintis istorizmo stilistika gaisro, graužikų, puvimą sukeliančių mi- su neoklasicizmo ir neobaroko elementais. kroorganizmų, pelėsių ir grybelių. Taip pat Bebokštė tašytų akmenų ir plytų mūro darbų metu restauruoti 3 kryžiai, atlikti stogo bažnyčia stovi 1642–aisiais metais iškilusios skardinės dangos ir kitų fasado elementų evangelikų reformatų koplyčios vietoje. Da- apskardinimo darbai. Pakeista lietaus nuve- bartiniai maldos namai pastatyti 1895–aisiais dimo, įrengta apsaugos nuo žaibo sistemos. sudegusios koplyčios vietoje. Kultūros paveldo objekto restauravimo darbų Įdomu, kad XIX a. mūrinėje koplyčioje įmūry- vadovas – Zenas Kaminskas, darbų rango- tas akmuo su žmogaus pėdą primenančiu ženklu. Paminklas paminklas Didžiosios kovos apygardos žuvusiems partizanams vas – UAB „Nivara“. Pasak vietos legendos, kitados tamsią naktį pro šalį Gelvonų bažnyčia yra viena iš dvejų bažny- ėjusi moteris išvydo ant akmens Dievo Motiną. Re- čių Kaišiadorių vyskupijoje, kurios tvarkybos gėjimui išnykus, akmenyje likusi įspausta pėda. darbai finansuojami iš Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo VĮ „Lietuvos paminklai“ švietimo ir kultūros srityje 2012 ir 2013 metų ir Juozo Vercinkevičiaus nuotr. programos. Iš viso darbai šioje bažnyčioje kai- Šaltinis: www.kpd.lt

Koplyčia Gelvonų bažnyčia Senoji klebonija Voruta 2014 m. sausio 4 d. Nr. 1 (791) 11 Lietuvių ir baltarusių istoriniai, politiniai ir kultūriniai mainai XIX a.–XXI a. Baltų kilmės hidronimai Dysnos apskrityje Dr. Aleksandras Adamkavičius, Vilnius Tęsinys. Pradžia 2013 m. Nr. 26 3. 2. Ežerų vardai (limnonimai) r., Kriovẽlis – ežeras Zarasų r. < * Krevelis; Latvijoje kaimai Kreve, Krevi, kurie, A. Vanago Акута (Akuõtė) Dysnos aps., plg. Akuõtis nuomone, kilę iš lat. kreve, krevelis ‘tekantis ež. Lenkijoje. Galėtų būti iš liet. akúotas, ãkuotas kraujas’ (Vanagas 1981, 165). ‘javų varpos viršūnė’, akuõtė ‘tokia žuvis: kuoja, Ласица Luc – K. Būgos nuomone, mekšras’ (LKŽ I 89, LVŽ I 52), žr. upė Акута. pavadinimas kilęs iš lat. *Lasa, pr. Lassa ir Алашки Pst – hidronimas su lietuviškiems atitinka liet. Laša, Laš-upė (Būga III 529). Луничено Jzn – galima teigti, kad vandenvardžiams būdinga priesaga -aškas pavadinimas ne vieną kartą buvo slavinamas: (Vanagas 1970, 97): Ал-ашки. Šaknis al- susijusi Лун-ич-ен-о, todėl gali būti, kad į slavų kalbą su lietuvišku žodžiu alti ‘tekėti, lašėti’ (Vanagas atėjo kaip Лунич / Лунича. Pavadinime išsiskiria 1981, 38). lietuviška hidronimų priesaga -yčia (Vanagas Буже (Bùžas) Brsl– kilmė gali būti dvejopa: 1970, 141). Hidronimas sietinas su lietuviškais 1) iš liet. bùžas, bužà ‘beragis; tuščias, plikas’ pavadinimais: Linai – upė Kėdainių r., Linas – (LKŽe), bužỹs ‘vabzdys, kankorėžis’ ar pan.; 2) upė Jurbarko r., Linas – ežeras Rokiškio, iš avd. Bùžas, Bužỹs ar pan. (LVŽ I 645). Ignalinos r. (Vanagas 1981, 194), kurie kilę iš Важа Prb – A. Vanago nuomone, vardas liet. linas ‘liumpsinti pelkė’ (ten pat). gali būti kilęs iš liet. vãžis, važiúoti; lat. vazt Лучай – žr. Лучайка up. ‘tempti, traukti’ ir kt. (ten pat). Plg. Važ-upỹs Маруга (Marigas) Brsl – žr. Маруга up. (Vanagas 1981, 368); Важа – kairysis upės Миоры Miorv – žr. Мерица up. Volmos intakas, kairysis upės Svisločės intakas, Мнюта Plis – žr. Мнюта up. dešinysis upės Berezinos intakas (Trubačiov Муйса Brsl – plg. liet. mùistytis (LKŽe). 2009 IV 249); Вожа – kairysis upės Volmos Муйса Brsl – plg. liet. mùistytis (LKŽe). Šie medžiai ant Dysnos kranto liudija, kad dar prieš 20 metų čia buvo kaimas, intakas, kairysis upės Svisločės intakas, Мядел (Мядиол), Мяделка –V. Toporovo kur gyveno lietuviai ir buvo kalbama lietuviškai dešinysis upės Berezinos intakas (Trubačiov IV ir O. Trubačiovo nuomone, šis pavadinimas 252). Galima spėti, kad šiems pavadinimams yra baltiškos kilmės, nes turi žodžių darybos proc. Kaip matome, tai yra didelis sluoksnis исследования 1988-1996. – Москва: Наука, giminingas upių pavadinimas Вага, kairysis formantą -ol-, kuris baltarusių kalboje atitinka tikrinių varduose Dysnos apskrityje. 1988. – С. 325-331. upės Catos intakas, dešinysis upės Snovo intakas, Vanagas 1970: Vanagas A. Lietuvos TSR -ol-, rusų kalboje -el- (Trubačiov 2009, 228). hidronimų daryba. – Vilnius: Mintis, 1970. dešinysis upės Dysnos intakas. O. Trubačiovas R. Agejeva taip pat mano, kad pavadinimas su Literatūra Būga I: Būga K. Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Vanagas 1981: Vanagas A. Lietuvių hidronimų šiuos pavadinimus laiko baltiškais: pr. Waghine šaknimi *med- yra baltizmas (Ageeva 2004, etimologinis žodynas=Этимологический словарь ež., žemaičių Vag-upis, Vog-upis (Trubačiov IV 207). Plg. Dar Medilas (Мядел) ež. Medilo r. Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros лит. гидронимов=Etymologisches Wotrerbuch der 249). V. Žučkevičius juos laiko finobaltiškais Мinsko srityje, Medila (Мяделка) up., dešinysis leidykla, 1958. litauischen Hydronyme. – Vilnius: Mokslas, 1981. Būga II: Būga K. Rinktiniai raštai 2, Vilnius: (Žučkevič 1974, 43). Birvėtos intakas (Dauguvos baseinas) (Žučkevič Vanagas 2002: Vanagas A. Lietuvių Велец Plis – gali būti siejamas su liet. Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros vandenvardžiai, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto 1974, 249). leidykla, 1959. pavadinimu Velt-upis – upė Prienuose (Vanagas Набист Prb – pavadinime yra lietuviškų leidykla, 2002. Būga III: Būga K. Rinktiniai raštai 3, Vilnius: Žučkevič 1974: Жучкевич В. А. Краткий 1981, 370). hidronimų priesaga –ist- (Vanagas 1970, 171). Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros Висяты PagN – gali būti siejamas su liet. топонимический словарь Белоруссии. – Минск: Hidronimo šaknis veikiausiai yra baltiškos leidykla, 1961. Белорусский государственный университет, Víešintas ež., Viešintà up., Anykščių r.Vsa – upė kilmės, plg. pr. upės vardą Nabe, Nabote, lat. Fasmer: Фасмер М. — Этимологический 1974. – 447 с. Jonavoje, Vėsà – upė Telšių r. ir kt., kuris kilęs iš Nabe (Trubačiov 2009, 280). словарь русского языка в 4-х томах / под ред. Б. vėsùs, vsti (Vanagas 1981, 376). Нарочь – šios šaknies pavadinimai paplitę Ларина. Изд 2-е. Москва: Прогресс. – 1986-1987. Волься (Alsỹs) Pst – yra 3 etimologijos: 1) baltiškų hidronimų teritorijoje: Narùtis – Goškevič 1905: Гошкевич И. Виленская OBJEKTŲ NUORODŲ šaknies als- vv. siejami su liet. alsà ‘nuovargis’, губерния. Полный список населённых мест со SUTRUMPINIMAI ežeras Panevėžio r., Naruša – upė Latvijoje, статистическими данными о каждом поселении, alsùs ‘alsinantis’; 2) gali būti šaknis al-, kildinama prūsiškas upės vardas Narge, Narige ir kt. составленный по официальным сведениям И. И. ež. – ežeras iš ide. *el-/*ol-; 3) mažiausiai tikėtina naujausia (Vanagas 1981, 223). A. Vanago nuomone, šie Гошкевичем. – Вильна: Губернская типография, k. – kaimas asmenvardinė kilmė iš liet. avd. Alsỹs (LPŽ I 89, pavadinimai gali būti kilę iš liet. žodžio nãras 1905. – 341 с. kdr. – kūdra LVŽ I 77–79). ‘labai pelkėta vieta’ (ten pat). Pasak A. Vanago, LKŽe: Lietuvių kalbos žodynas (elektroninio krm. – krūmai Вусце (Ūsia) Brsl – iš liet. sai (Vanagas lietuviški hidronimai su Nar- gana archajiški varianto I leidimas, www.lkz.lt). Vyr. red. G. mst. – miestas 1981, 355). ir turi atikmenis sen. indoeuropiečių kalbose Naktienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. mstl. – miestelis r. – rajonas Гинькова Praz, Čern – veikiausiai kilęs iš (Vanagas 1981, 224). LTV 2002: Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos up. – upė avd. Gìnka (LPŽ I 670). Apie pavardę Гинька žr. Невежа Pol – balt. hidronimijai tipiški upl. - upelis aukščiau: Гиньки k. Dysn. Su kamienu Gynià, Ne-: Nevadà, Nevardà, / Sudarė Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė. – upėvardžiai, prasidedantys Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, vls. – valsčius Gyn užfiksuota keletas lietuviškų hidronimų: Nepešà, Nevža ir t. t. Nevža yra prie Polocko 2002, 148. Gynià – upė Kauno r., Gìn-upis – upė Kėdainių r. ir prie Ùpos up. (Okos baseinas), Nevža up. LVŽ: Lietuvos vietovardžių žodynas [LVŽ] / r. ir kt. (Vanagas 1981, 116). ir ež. Anykščių r., Nevėžis up. Panevėžys ir t. [redaktorių kolegija: Laimutė Balode... [et. al]. – KITI SUTRUMPINIMAI Говцы Miorv – žr. Говчица up. t. (Откупщиков 2004, 103; VŽ 247; Vanagas Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008, 646. brus. – baltarusių, baltarusiškas Голбия Pst – žr. Голбеица up. 1981, 229–230). Otkupščikov 2004: Откупщиков Ю. Древняя dš.– dešinysis (intakas) Даубли (Daublỹs) Brsl– iš liet. daubà, Обстринная Важа Prb, Обстрино Prb гидронимия басейна Оки // Балто-славянские kr.– kairysis (intakas) dùbti (LKŽe). – Обстрина – pavadinime yra liet. hidronimų исследования XVI. Москва, 2004. kt. – kitas, kitur Дедино (Дединское) Druj – veikiausiai priesaga -in- (Vanagas 1970, 151). Žr. dar vardą Sapunov 1883: Сапунов А. Витебская lat. – latvių, latviškas старина. Т. 1. – Витебск: Типография губернского lietuviškas pavadinimas, nes turi lietuviškiems Важа. lenk. – lenkų, lenkiškas правления, 1883. – 668 с. liet. – lietuvių, lietuviškas hidronimams būdingą priesagą -yna (Vanagas Опса (Ãpsas) Brsl – yra dvi vandenvardžio Sapunov 1893: Сапунов А. Река Западная pan. – panašiai 1970, 166): Ded-yna. kilmės versijos: 1) dėl priebalsio s vietoj š Двина. – Витебск: Губернская Типо-Литография, plg. – palygink Дривяты (Браславское) – žr. Дрисвята up. laikomas baltų dialektizmu, siejamu su liet. 1893. – 263 с. pr. – prūsų Дрисвяты – žr. Дрисвята up. *apsis, lat. apse, pr. abse ‘epušė’; 2) abejotinas Sapunov 1896: Сапунов А., Друцкий- pvd. – pavardė Дубра (Dubrỹs)Brsl – plg. liet. duburỹs siejimas su ide. *p- ‘vanduo, upė’, pr. apie ‘upė’ Любецкий В. Материалы по истории и географии vv. – vietovardis (LKŽe) ir t. t. ir pan. Plačiau žr. LVŽ I 155. Дисненского и Вилейского уездов Виленской žr. – žiūrėk Думбля – gana dažnas lietuviškas Освея Verch – plg. Asvejà (ež. Vilniaus, губернии. – Витебск: Губернская Типо- hidronimas: Dublė – upelis Pakruojo, Skuodo Švenčionių, Molėtų r.) < *Ašvėja < ašvà (Vanagas Литография, 1896. – 145 с. PAPLITIMO (LOKALIZACIJOS) NUORODŲ Топонимический ir kt. rajonuose; Dumblỹs – ežeras Ignalinos, s Smolickaja 2002: Смолицкая Г. SUTRUMPINIMAI 1981, 49, 50; LVŽ I 194). Dėl priebalsio vietoj словарь центральной России / Художник А. Т. Marijampolės, Lazdijų r. ir kt. (Vanagas 1981, š laikomas baltų dialektizmu. Asv Asvejos valsčius, Drisos sritis Кузнецов. – Москва: Армада-пресс, 2002. – 416 Bog Boginos valsčius, Dysnos sritis 96). Pavadinimai sietini su liet. žodžiu dublas Поставы (Pãstovys) – iš liet. pãstovis с.: ил. (ten pat). Čer Čeresų valsčius, Dysnos sritis ‘sustojimo vieta, poilsis’, póstovis ‘gili vieta SNMVG: Список населёных мест Витебской Čern Černevičių valsčius, Dysnos sritis Жалова Praz – žr. Жалова up. (p. 105). upėje’ (Vanagas 1981, 248). гуернии / под ред. Саунова А. – Витебск: Dysn – Dysnos apskritis Икля (Вукля) (Aukšlỹs) Brsl – iš liet. Сауляжоры (Sáuležeris) Brsl – iš liet. Губернская Типо-Литография, 1906. – 456 с. Druj Drujos valsčius, Dysnos sritis aũkšlė ‘nedidelė karpinių šeimos žuvis’ (LKŽe), sáulės éžeras. Toporov 1972: Топоров В. „Baltica“ Glub Gluboko valsčius, Dysnos sritis dar plg. Aukšlìnis ež. Švenčionių r. ir t. t. (žr. Снуды (Snùdas) Brsl – plg. liet. nu-snūsti, Подмосковья // Балто-славянский сборник. Ig Igumenovo valsčius, Dysnos sritis LVŽ I 226). nu-snūdo ir t. t. Москва: Наука, 1972. – С. 217-280. Jdž Juodžių valsčius, Dysnos sritis Балтийский Илгайце (Ilgáitis) Brsl – iš liet. ìlgas, Станули Stanùlis Toporov 1987: Топоров. В. Jzn Jaznos valsčius, Dysnos sritis Glub – iš liet. avd. (LPŽ элемент в гидронимии Поочья. II // Балто- ilgáitis (LKŽe). Dar yra ežerų su šaknimi ilg- II 802). Leon Leonpolio valsčius, Dysnos sritis славянские исследования 1987. – Москва: Наука, Luc Lucko valsčius, Dysnos sritis : Ilgáitis, Ilgia Ignalinos r., Ilgỹs Daugpilio Сшо, Шо: veikiausiai kilęs iš suomių Šuoju. 1989. – С. 47-69. r. Meduno ap., Ìlgajis Ukmergės r. Dar plg. Luž Lužkų valsčius, Dysnos sritis Lietuvoje, Panevėžio r. teka Šuoja (panašių Toporov 1988: Топоров В. Балтийские следы на Miorv Miorų valsčius, Dysnos sritis Илгайцы (Ilgáičiai) k. Brsl prie to paties Ilgáičio pavadinimų yra Karelijoje – Шуо, Шуо-ярви, Верхнем Дону // Балто-славянские исследования Mkl Mikalajovos valsčius, Dysnos sritis ežero (plg. VŽ 131). Шуоозеро) (Vanagas 1981, 336). 1988-1996. – Москва: Наука, 1988. – С. 311-324. PagN– Naujojo Paguoščio valsčius, Dysnos Илово, Иловское (2) – pavadinimas gali Сяклы (Seklỹs) Vdž. (Brsl) – iš liet. Toporov 1988: Топоров. В. Балтийский sritis būti sietinas su lat. īls ‘visiškai tamsus’, rus. ил seklùs (LKŽe). элемент в гидронимии Поочья. I // Балто- Plis Plisos valsčius, Dysnos sritis ‘dumblas’ (Vanagas 1981, 129), liet. ýla ‘smėlio Шальтино Druj – iš liet. šaltìnis (LKŽe). славянские исследования 1986. – Москва: Наука, Praz Prazarokų valsčius, Dysnos sritis nerija’ (Nevskaja 1972, 330). Швакшты (Švõkštas) švõkšti 1988. – С. 154-177. Prb Perebrodų valsčius, Dysnos sritis Pst – iš liet. Toporov 1988a: Топоров. В. Балтийский Камае (Kamojỹs)Pst – iš šio ežero išteka (LKŽe). Pstv Pastovių valsčius, Dysnos sritis элемент в гидронимии Поочья. III // Балто- Pst – Pastovių rajonas upė Kamojà, Birvėtos dš. intakas, plg. Kamatìs – Dauguma išnagrinėtu hidronimų yra gana славянские исследования 1988-1996. – Москва: up., Mūšos dš. intakas, Kamaja – mst. Rokiškio Step Stepanpolio valsčius, Dysnos sritis archajiški, atsiradę iš senųjų baltų apeliatyvinės Наука, 1988. – С. 276-310. Verch – Verchnedvinsko rajonas r. (VŽ 154–155). leksikos. Panašių (pirminių) pavadinimų Toporov 1988b: Топоров. В. К вопросу о Vrn Verchnėnų valsčius, Dysnos sritis Кривое, Кривое Luc, Praz – galbūt sietinas randama baltų hidronimų paplitimo teritorijoje. древнейших балто-финноугорских контактах по Zal Zaliesės valsčius, Dysnos sritis su pavadinimais: Lietuvoje Krẽvė – upė Kėdainių Iš išrašytų vandenvardžių jis užima apie 60–70 материалам гидронимии // Балто-славянские Pabaiga 12 2014 m. sausio 4 d. Nr. 1 (791) Voruta Rytų Lietuvos mokyklų istorija Mokyklų kūrimasis Šiaurės Rytų Lietuvoje Valentas Šiaudinis, Vilnius Tęsinys. Pradžia 2013 m. Nr. 21 Mokykla Pirmojo pasaulinio karo metu dailyraščio ir piešimo. 8 stojantieji visus egzaminus išlaikė ir buvo priimti į I kursą, vienam stojamuosius egzaminus teko pakartoti, 7 neišlaikė. Iš viso 1917 m. pavasarį buvo priimti 1914 m. lapkričio 14 d. Vilniuje buvo įsteigtas Lietuvių draugijos Nukentėjusiems nuo 38 nauji jaunuoliai, t. y. pirmakursių būrys. karo šelpti komitetas, kuris, gaudamas lėšų iš caraitės Tatjanos fondo, rūpinosi karo pabė- Po metų, t. y. 1918 m. pavasarį, 18 jų perkelti į II kursą, likusieji liko antriems metams gėliais. Šis komitetas, vos tik 1915 m. rugsėjo pabaigoje kaizerinės Vokietijos kariuomenė I kurse. 1918 m. laidos nebuvo, nes ruoštasi Pedagoginius kursus reformuoti į trimetę užėmė Lietuvą, ėmėsi kurti lietuvišką gimnaziją Vilniuje. Tiesa, iš pradžių ją pavadino mokytojų seminariją. Labai sunkus buvo 1919 m. pavasaris. Tuo metu Pedagoginiuose „Vilniaus Jono Basanavičiaus, Mykolo Biržiškos ir Povilo Gaidelionio lietuvių gimnazijos kursuose, t. y. mokytojų seminarijoje, mokėsi 81 klausytojas. Tačiau mokslo metų pabaigoje kurso pamokomis“. Įsikūrė J. Basanavičiaus ir Mindaugo gatvių kampe. Pirmasis mokytojų didelė jų dalis išvyko į tėviškes, nes lenkų kariuomenė priartėjo prie Vilniaus. Visiems buvo tarybos posėdis įvyko 1915 m. spalio 9 d. Ši data ir laikoma Vilniaus lietuvių gimnazijos aišku, kad bolševikai be mūšio Vilniaus neatiduos. Galiausiai mokslas buvo nutrauktas iki įkūrimo data. Pamokos prasidėjo spalio 18 d. naujųjų mokslo metų pradžios. Pirmojo pasaulinio karo metu Švenčionių apskrities nebuvo, mat per arti Švenčionių Pedagoginius kursus baigė: laikėsi frontas. Jos vietoje apskritys (vokiškai kreisai) buvo įkurtos Pabradėje ir Saldutiškyje. 1915 11 14 dieną, po 1,5 mėnesio mokslo – 21 klausytojas, Kaltanėnai, Labanoras, Linkmenys ir net Kazitiškis, Dūkštas, Rimšė priklausė Saldutiškio 1915 12 22 „ , po 3 „ „ – 12 „ , apskričiai. Švenčionėliai, patys Švenčionys, Lentupis, Adutiškis, Tverečius ir t. t. priskir- 1916 04 24 „ , po 6 „ „ – 7 „ , tos Pabradės apskričiai. Kelioms apskritims buvo skiriamas vienas mokyklų inspektorius 1917 11 04 „ , po 1 metų „ – 13 „ . vokietis. Apskrities viršininkas irgi vokietis, privačias mokyklas leido tik išimties tvarka. Netgi tris baigiamuosius egzaminus žodžiu laikydavo per dieną, pvz., Apskrityse aiškiai vyravo viešosios mokyklos. Buvo reikalaujama, kad nuo II skyriaus 1917 m. spalio 24 d. – lapkričio 3 d. baigiamųjų egzaminų tvarkaraštis: būtų mokoma vokiečių kalbos ir kiek galima daugiau pamokų skiriama vokiečių kalbai. Spalio 24 d. 1040 val. prasidėjo lietuvių k. egzaminas raštu, Rusų kalbos mokyti pradinėse klasėse draudžiama. Dėstomoji kalba mokykloje galėjo būti 25 d. 800 val. – aritmetikos „ „ , lietuvių, lenkų, gudų, žydų ir, be abejo, vokiečių. Kadangi vokiečių kalbos vietos mokytojai 27 d. 800–930 val. vyko tikybos egzaminas, nemokėjo, jiems 1916 m. vasarą Kaune ir kitur suorganizavo 3 ar 4 mėnesių kursus, kuriais 940–1110 val. „ pedagogikos egzaminas, mokytojai liko nepatenkinti. 1120–1250 val. „ Lietuvos istorijos „ , Be lietuvių kalbos, I skyriuje buvo mokoma skaičiavimo, giedojimo, gimnastikos ir, be 29 d. 800–930 val. „ lietuvių k. žodžiu „ , abejo, tikybos. II ir III skyriuose buvo mokoma dar ir istorijos, geografijos, gamtos mokslų, 940–110 val. „ dailyraščio „ , paišybos, rankdarbių bei daržininkystės. I skyriaus mokiniai privalėjo turėti juodojo skalū- 1120–1250 val. „ piešimo „ , no lentelę, grifelio lentelę bei knygutę „Šviesa“, o II ir III skyrių mokiniai dar ir vadovėlius 31 d. 800– 930 val. „ geografija ir Lietuvos geog., „Lesebuch“ bei „Žiupsnelis“. 940–1110 val. „ vokiečių k. egzaminas, Pafrontėje, pvz., Erzvėte, dabartinėje Tverečiaus seniūnijoje ir Stanislavave, dabartinėje 1120–1250 val. „ gamtos m. ir ūkio egz., N. Daugėliškio seniūnijoje, mokė vokiečių kareiviai, kurie prieš karą yra buvę mokytojai, lapkričio 3 d. 800–9 30 val. „ aritmetikos žodžiu egz., nes trūko mokytojų. Mokė tik vokiškai73. 940–1110 val. „ visuotinės istorijos „ . Visus egzaminus išlaikė visi 13 laikiusiųjų. Mokytojų kursai Švenčionyse Lapričio 4 d. įvyko baigimo pažymėjimų įteikimas, išleistuvės78. 1919 m. Pedagoginiai kursai buvo reformuoti į trimetę mokytojų seminariją, kuri 1917 m. pradžioje Švenčionių bažnyčios vikaro kun. Benedikto Virbicko rūpesčiu Šven- oficialiai buvo vadinama lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ 3-jų metų koedukacinė čionyse, Valiulio namuose, atidaryti „daraktorkų“, kitaip „mokytoikų“ kursai, į kuriuos mokytojų seminarija, arba trumpiniu Lietuviškoji mokytojų seminarija Vilniuje. 1919 m. priimdavo bent skaitančias maldaknygę. Kursuose mokėsi 15 mergaičių, kilusių iš Švenčionių tik ką įsteigtai mokytojų seminarijai ėmėsi vadovauti Juozas Kairiūkštis, kuris 1889 m. ir iš artimesnių Švenčionims kaimų. Kursai veikė be vokiečių valdžios leidimo, todėl mokė buvo baigęs Vilniaus mokytojų institutą. Nuo 1920 m. sausio 1 d. mokytojų seminarijoje tik trečiadieniais (turgaus dienomis) ir sekmadieniais tam, kad nepastebėtų vokiečio akis. nutrauktas vokiečių ir rusų kalbų mokymas ir įvestas lenkų kalbos, higienos, o nuo II Mokė Julija Maminskaitė, baigusi „Vakarinius kursus“ Vilniuje. kurso – pedagogikos dėstymas79. Nuo 1917 m. pabaigos, to paties vikaro pastangomis Jurkėno namuose Švenčionyse Trimetę mokytojų seminariją baigė: atidaryti kiti kursai. Juos lankė apie 40 mergaičių. Mokė A. Čiučiurkaitė, irgi baigusi „Va- 1918–1919 m. m. po trijų metų mokslo – 14 jaunuolių (pirmoji trimetės mokytojų semi- karinius kursus“ Vilniuje. narijos laida). Jų tarpe seminariją baigė Julija Maminskaitė, kilusi iš Lygumų k. dabartinėje Kursuose mokė lietuvių kalbos, aritmetikos, Lietuvos istorijos ir kultūringo elgesio. Kiek Švenčionių seniūnijoje. Yra dirbusi ir Linkmenų mokykloje80. laiko tęsėsi kursai, neturiu žinių. Tikėtina, kad kursai tęsėsi ne mažiau kaip 6 mėnesius. 1919 – 1920 m. m. – 21 jaunuolis (antroji trimetės mokytojų seminarijos laida), tarp jų: Mergaites, baigusias šiuos kursus, netgi priimdavo mokytojauti. Visgi dalis mergaičių SofijaStakauskaitė iš Poguliankos vnk. dabartinėje Švenčionių seniūnijoje. Irgi yra moky- stodavo į „Vakarinius kursus“ Vilniuje74. tojavusi Linkmenų mokykloje. Marytė Maminskaitė iš Lygumų k. dabartinėje Švenčionių seniūnijoje. Dirbusi Kaltanėnuose, Mineiškiemyje. Karolina Karklelytė iš Vaiškūnų k. Pedagoginiai kursai Vilniuje dabartinėje Švenčionių seniūnijoje. Dirbusi Mėžionių k. Veronika Jurkevičiūtė iš Ragau- činos k. dabartinėje Švenčionių seniūnijoje. Dirbusi Daukšių k. Po Antrojo pasaulinio karo Kai tik 1915 m. rudenį vokiečiai išstūmė rusų kariuomenę iš dabartinės Lietuvos teri- Ceikiniuose81. torijos, agronomas Aleksandras Stulginskas, kad bent kiek sumažėtų lietuvių mokytojų 1920–1921 m .m. – 19 jaunuolių (trečioji trimetės mokytojų seminarijos laida), tarp trūkumas, įsteigė pagreitintus pedagoginius kursus Vilniuje. Jie buvo tarsi „Vakarinių jų: Veronika Čibiraitė iš Kutiškės k. dabartinėje N. Daugėliškio seniūnijoje. Yra dirbusi kursų“ tąsa. Kursus globojo lietuvių švietimo draugija „Rytas“. Pedagoginiai kursai Kalesninkuose, Keižiuose. Emilija Diskaitė iš Rusališkės k. dabartinėje Švenčionių sen. oficialiai vadinosi lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pedagoginiai kursai75. Kursai Marija Paukštytė iš Andrikavo k. dabartinėje N. Daugėliškio seniūnijoje. Yra dirbusi pradėjo darbą 1915 m. rugsėjo 28 d. Kadangi į kursus buvo priimami įvairaus išsilavinimo Driškūnuose. Rozalija Viškelytė iš Pašaminės k. dabartinėje Švenčionėlių seniūnijoje. Yra jaunuoliai, kursantai buvo suskirstyti į grupes. Į pirmą grupę pateko tie, kurie buvo baigę dirbusi Ragaučinoje82. 4 ir daugiau gimnazijos klasių. 21 jų baigė kursus jau 1915 m. lapkričio 14 d. (pirmoji 1921–1922 m. m. trimetę mokytojų seminariją baigė 19 jaunuolių (ketvirtoji trimetės mo- pedagoginių kursų laida). Gavo pažymėjimus ir išvyko mokytojauti. Kiti 19 buvo baigę kytojų seminarijos laida), bet nė vieno abituriento iš dabartinės Šiaurės Rytų Lietuvos83. dviklasę mokyklą ar „Vakarinius kursus“, o geriausiu atveju – tik kelias gimnazijos kla- ses. Buvo suskirstyti į dvi grupes. 12 stipresniųjų baigė kursus 1915 m. gruodžio 22 d., 1919–1920 ir 1920–1921 m. m. savaitinių pamokų lentelė gavo pažymėjimus ( tai antroji pedagoginių kursų laida), 7 silpnesnieji mokėsi iki 1916 Dalykas I kursas II kursas III kursas m. balandžio 24 d. (tai trečioji pedagoginių kursų laida) ir tik tada gavo pažymėjimus ir taip pat išvyko mokytojauti76. Tikyba 3 3 2 1916 m. gegužės mėnesio pradžioje priimtas naujas pasiryžusių tapti mokytojais, bai- Pedagogika – 3 2 gusių bent dviklasę mokyklą, 25 jaunuolių būrys. Po metų, t. y. 1917 m. gegužės mėnesį, Lietuvių k. 6 4 4 po pirmųjų mokslo metų 11 iš jų, dėstytojų paraginti, išvyko mokytojauti, nes labai trūko mokytojų lietuviškoms mokykloms. Jei jie nebūtų išvykę mokytojauti, būtų tapę antrakur- Lenkų k. 3 3 2 siais. Nes kita dalis – 14 mergaičių tapo antakursėmis ir mokėsi iki 1917 m. lapkričio 4 d. Aritmetika 5 4 2 ir tik tada 13 jų (ketvirtoji pedagoginių kursų laida) gavo pažymėjimus. Geometrija 1 2 2 Įdomu, kad 1917 m. toje pačioje grupėje mokėsi nuo 15 metų paauglių iki 26 m. visiškai subrendusių jaunuolių ar merginų, yra 11 metų skirtumas. 1918 m. amžiaus skirtumas Algebra – – 2 dar didesnis. Nuo 13 metų vaikų iki 31 metų, greičiausiai vedusių jaunuolių ar ištekėjusių Liet. istorija 2 1 – merginų, yra 18 metų skirtumas. Matyt, skaitytojui bus įdomu sužinoti smulkiau, kokio Visuot. istorija 2 2 2 amžiaus klausytojai tuo metu mokėsi: Liet. geografija 3 3 3 1917 m. 1918 m. mokėsi 15 m. – 4 klausytojai, 13 m. – 1 klausytojas, Gamta ir ūkis 4 4 3 16 m. – 2 „ , 14 m. – 2 „ , Fizika – – 1 17 m. – 4 „ , 16 m. – 2 „ , 18 m. – 2 „ , 17 m. – 2 „ , Higiena – – 1 19 m. – 1 „ , 18 m. – 3 „ , Piešimas 2 2 2 21 m. – 1 „ , 19 m. – 2 „ , Dailyraštis 2 2 2 23 m. – 1 „ , 20 m. – 2 „ , 25 m. – 1 „ , 22 m. – 3 „ , Gimnastika 1 1 1 26 m. – 1 „ . 25 m. – 2 „ , Dainavimas 2 2 2 27 m. – 1 „ , Praktika – – 3 31 m. – 1 „ . 77 Žinome, kad kaizerinei Vokietijai okupavus Lietuvą, atsivėrė galimybė steigti lietuviškas Iš viso 36 36 36 pradines mokyklas, ko carinė Rusija dar ilgai ilgai nebūtų leidusi. Tam reikėjo mokytojų, kurių Lietuva praktiškai neturėjo. Juos reikėjo skubiai paruošti. Teko mokytojus ruošti iš 73 Marija Urbšienė, Lietuvos mokykla Didžiojo karo 78 MAB RS, f.47-205, l. 25. visų norinčių mokytojauti, pradedant piemens amžiumi ir baigiant kad ir vedusiais, jei tik metu, Kaunas, 1938. 79 MAB, RS, f.47-192. 74 Lietuvos aidas, 1917 m. lapkričio 29 d. 80 MAB RS, f.47-215. jis šiek tiek išmano dviklasės mokyklos kursą ir moka lietuvių k. tiek žodžiu, tiek raštu. 75 Lietuvos aidas, 1917 m. spalio 18 d., p.3. 81 MAB RS, f.47-216. 1917 m. gegužės pradžioje viena 16 jaunuolių grupė laikė stojamuosius egzaminus į 76 Vilniaus aidas, 1916 m. kalendorius, p. 94. 82 MAB RS, f.47-217. Pedagoginių kursų I kursą iš tikybos, lietuvių k., aritmetikos, istorijos, gamtos mokslų, 77 MAB RS, f.47-230. 83 MAB RS, f.47-218. Tęsinys kitame numeryje Voruta 2014 m. sausio 4 d. Nr. 1 (791) 13 Lietuvos kultūros istorija Lietuvos dvarų paveldas, samprata ir kultūra Algimantas GRAŽULIS, Vilnius Tęsinys. Pradžia 2013 m. Nr. 25 Kiekvienos tautos ir valstybės tapatumo išraiš- ir net konkretų dokumentą – Rokiškio grafystės ka yra jos kultūrinių simbolių ir ženklų sistema. inventorių, sudarytą 1825 m., RKM, Inv. Nr. Lietuvos dvarų kultūros paveldas sudaro didelę 4035 (166 p., 180 p.). Taip pat nurodoma knygoje šios sistemos dalį. Neatsitiktinai 1985 m. spalio 3 d. aprašomų kaimų administracinė priklausomybė, Granadoje priimtą Europos architektūros paveldo kaip antai, Žeimiai XIX a.–1920 m. priklausė apsaugos konvenciją pasirašiusios valstybės – Eu- Kauno gubernijos Novoaleksandrovsko (Zarasų) ropos Tarybos narės – susitarė šios Konvencijos apskričiai, Kamajų valsčiui (15 p.). Prieš pat 1861 preambulėje „pabrėždamos, kaip svarbu ateities m. kaimas priklausė Salų dvarui (buvo vienas iš kartoms perduoti kultūrinių simbolių sistemą, 13 šio dvaro kaimų). Pats Salų dvaras Rokiškio gerinti miesto ir kaimo vietovių aplinką ir tuo būdu grafystės priklausomybėn pateko tarp 1825–1830 skatinti valstybių bei regionų ekonominę, socialinę m. Pateikiama Žeimių – tradicinio mažo kaimo ir kultūrinę plėtrą“. Beje, Lietuva ją pasirašė 1998 (pagal dydį daugiau būdingo Rokiškio grafystei, m. sausio 26 d. Strasbūre, o ratifikavo 1999 m. o ne Salų dvarui, kuriame kaimai buvo didesni) – lapkričio 9 d. Lietuvos Respublikos įstatymu ,,Dėl prieš išskirstant jį į vienkiemius 1930 m. planinė 1985 m. Europos architektūros paveldo apsaugos struktūra (planas): gyvenvietė, trys laukai (tri- konvencijos ratifikavimo“ (Žin. 1999 m., Nr.100– laukė sėjomaina, dar vadinama trilauke sistema), 2889). Siekiant veiksmingai saugoti ir reabilituoti pievos, miškas, krūmai, pridėta iš dvaro žemė, (atgaivinti) Lietuvos dvarų paveldą, kaip itin ginčytina su Valstybe žemė, taip pat pažymėti reikšmingą Lietuvai ir Europai kultūrinių ženklų senkapiai, kryžiai, buvusių karčemų vietos, buvę ir simbolių (sistemos) dalį, buvo parengta ir dar keliai, buvusios bežemių sodybos. 2002 m. rugsėjo 13 d. Valstybinės paminklosaugos Garsas apie LDK dvarus, milžiniškas magnatų komisijos sprendimu Nr.87 patvirtinta Lietuvos valdas sklido toli ir plačiai. Antai garsus Vakarų Respublikos dvarų paveldo išsaugojimo ir jo inte- Europos istorikas Norman Davies ne mažiau po- gravimo į visuomenės gyvenimą koncepcija [1]. Tai puliariame ir ambicingame savo veikale „Europa: vientisas dokumentas, kurio III skyriuje nustatyta istorija“ (Published by Pimlico, London, 1997; 2008 (suformuluota) Valstybinė Lietuvos dvarų paveldo m. lietuvių kalba, leidykla VAGA) nagrinėdamas samprata ir ja pagrįsta integravimo į visuomenės kalvinizmo paplitimą nurodo vienareikšmiškai – Aštriosios Kirsnos dvaro sodybos kompleksas - valsybės saugoma kultūros vertybė. gyvenimą strategija. Koncepcijoje pateikti dvarų ,,Lietuvoje kalvinizmas susirado daug šalininkų paveldo integravimo į Lietuvos Respublikos tei- tarp magnatų, įskaitant ir Radvilas – didžiausius Kompleksas nuosekliai ir metodiškai tvarkomas šios sodybos savininkų brolių Narauskų šeimų sinę bei valstybinę strateginio planavimo sistemą žemvaldžius Europoje“ (499 p.). Tiesa, neužmirš- pastangomis. Jo pastatai, statiniai, vandenys ir parkas bei dvaro ūkiui priklausanti, greta sodybos principai, suformuoti pagrindiniai dvarų paveldo kime, kad čia kalbama apie visą to meto Lietuvos esanti žemės ūkio paskirties žemė (pievos, laukai, ganyklos) naudojama pagal pirminę, t.y. ūkinę kompleksų teritorinės apsaugos bei apskaitos teritoriją ir turbūt apie šios giminės valdas už paskirtį. Nuotraukoje restauruotas ir konservuotas dvaro sodybos fragmentas. principai ir kiti. Esminės Koncepcijos [1] nuostatos jos ribų (Lenkija, Prūsija, galbūt net Livonija, VKPK archyvas, foto 2011-11-04 yra šios: dvarų paveldas – Valstybės ir visuome- Kuršas ir kt.). Pavyzdžiui, istorikas, talentingas nės apsaugos objektas bei svarbus kraštotvarkos Biržų–Dubingių Radvilų šakos tyrinėtojas dr. pono ar jo vietininko) gyvenvietė, atlikusi ir parko direkcijos informacija, pateikta leidiniuose objektas. Viena vertus, tai strateginis dokumentas, Deimantas Karvelis klausia, ,,ar BK bajorai ir patys kitas dvaro centro funkcijas. Todėl nekeista, kad bei tinklapyje). Jau ir čia atsiranda statinių – sve- į kurio nuostatas savo veikloje privalo atsižvelgti Radvilos turėjo žemės valdų į šiaurę nuo LDK? nūdienos Lietuvoje daugiausia dėmesio skiriama timkūnių, nes istorinių pastatų apdailai naudoja- Valstybės ir savivaldos institucijos (todėl neatsi- Biržų Radvilos nuo 1588 m. Livonijos kunigaikš- dvarų ir palivarkų sodybų ar atskirų jų pastatų ir mos šiuolaikinės medžiagos. Nėra vietinių stalių, tiktinai vadovaujantis Koncepcija buvo parengta tystėje valdė Kuoknesės seniūniją48. Pagal 1617 statinių apskaitai, apsaugai ir atgaivinimui. Kai dailidžių. Istoriniame kraštovaizdyje už Pupiškių, ir 2003 m. LR Vyriausybės nutarimu Nr.481 pa- m. Kuršo statutą kiekvienas Lenkijos ar Lietuvos kurių sodybų – kultūros vertybių – teritorijos yra Dieveniškių link (Rimašiai, Pupiškės, Stalgonys, tvirtinta Dvarų paveldo išsaugojimo programa, bajoras, įsigijęs nekilnojamojo turto Kurše, įgyda- 50–60 ha, o kai kada ir daugiau kaip 100 ha. Pvz.: Bėčionys, Kaziuliai, Skraičionys) visur dominuoja kuri, deja, nebuvo įgyvendinta). Kita vertus, tai vo indigenatą, t.y. tapdavo šios kunigaikštystės Gelgaudiškio dvaro sodybos teritorija siekia 118,5 šiferiu dengti kaimo pastatų stogai. Rėžiniuose edukacinio pobūdžio dokumentas bei pagrindas, piliečiu49. Šaltiniuose yra užuominų, kad XVII a. ha, Plungės – 58,3 ha, Rietavo – 64,13 ha, didžiausia kaimuose – Poškonyse, Siaurimuose, Grybiškėse, sudarantis šio paveldo pažinimo plėtojimo prielai- pirmoje pusėje Kristupas II Radvila Kurše turėjo pastatų skaičiumi (35 registriniai statiniai) Pakruo- Rimašiuose ir kituose – grąžinant žemės ir kito das. Vaizdžiau sakant, ši Koncepcija [1] yra ir lyg savo pavaldinių50. Tai liudija, kad jam priklausė jo dvaro sodyba – 48,2 ha, Palangos – 78,9 ha, Biržu- turto nuosavybę buvo pasistengta išsaugoti senųjų prieangis į dvarų kultūros ir paveldo pažinimą. kažkokios valdos už Nemunėlio, greičiausiai vėnų – 80,9 ha, Kretingos – 43,1 ha, Plinkšių – 38,53 kaimų rėžinę žemėnaudą bei siekiama išsaugoti ją Juk siekiant veiksmingai saugoti ir atgaivinti dvarų Kuršo girioje, nes didikas laiškuose klientams ha, Žagarės – 77,85 ha, Verkių – 82,4 ha, Užutra- atitinkančią žemdirbystės tradiciją [18]. paveldą, būtina jį gerai pažinti. nuolat mini darbus toje girioje, medienos gabenimą kio – 80,43 ha, Rokiškio – 32,01 ha, Dūkšto – 28,12 Dar blogesnė situacija su kitais dvarų paveldo Dvaras (kiemas) – materializuota žemės į Radvilos dvarus Lietuvoje – Biržus, Panemunę, ha ir kt. Dar didesni yra dvarų sodybų apsaugos dėmenimis. Gyventojų surašymo duomenimis, valdymo ir disponavimo ja santykių išraiška, atsi- Alantą ir kitus51. Sunku pasakyti, ar jo valda Kurše zonų plotai. Vis dėlto pabrėžtina, kad daugumos 1923 m. Lietuvoje (be Klaipėdos ir Vilniaus kraš- radusi (kaip jau minėta) dar iki Lietuvos valstybės priklausė Biržų kunigaikštystei. Nors ji ir ribojosi dvarų sodybų – kultūros vertybių – teritorijos tų) buvo 27 miestai, 3508 dvarai ir palivarkai, 241 sukūrimo ir suklestėjimo. Istorinis dvaras buvo su Biržų kunigaikštyste, pastotes į Kuršą atlikinėjo jau dabar yra labai „apkarpytos“, todėl dažnai miestelis, 12706 kaimai, 174 bažnytkaimiai, 7352 pagrindinė ir stabiliausia mums žinoma Lietuvos BK dvarų valstiečiai, o darbus Kuršo girioje tvarkė neatitinka net nūdienos realijų, ką jau bekalbėti vienkiemiai su atskiru pavadinimu (viensėdžiai) kaimui būdinga teritorinė–erdvinė struktūra, BK valdų urėdininkai, tačiau nei XVII a. pirmosios apie buvusias, kai kada net milžiniškų dydžių, ir 381 kitų kategorijų gyvenamoji vieta. Gyven- pasižymėjusi aiškiais polifunkciniais bruožais [1]. pusės BK inventoriuose, nei 1645 m. J. Naronovi- istorines šių sodybų teritorijas. Todėl, siekiant vietėse buvo 314699 kiemai ir gyveno 2028971 gy- Pagal nuosavybės formą dvarai buvo valstybiniai čiaus–Naronskio žemėlapyje52 nenurodoma, kad veiksmingai saugoti dvarų paveldą, yra būtinas ventojas. 1964 m. sovietmečio oficialiuose mokslo (karaliaus, Ldk, Valstybės, okupacinės valdžios ši teritorija būtų priklausiusi BK“ ([23] – „Biržų kraštotvarkos principų taikymas strateginiuose ir leidiniuose nurodyta, jog Lietuvos teritorijoje institucijų), Bažnyčios, bajorų (ponų), o pasta- kunigaikštystės ryšiai su Kuršo ir Žiemgalos ku- kituose planuose bei programose. Pavyzdžiui, LR buvo daugiau kaip 4000 buvusių dvarų sodybų raisiais amžiais – jau įvairios kilmės savininkų nigaikštyste XVI a. pabaigoje – XVII a. viduryje“, Seimo 2002–10–29 nutarimu Nr.IX–1154 (Žin. 2002 (apie 500 stambių, 1500 vidutinio dydžio ir 2000 nuosavybė. Ilgainiui keitėsi Lietuvos dvaro dydis, Deimantas Karvelis, Žiemgala. 1999/2 istorija. m., Nr.110–4852) patvirtintame Lietuvos Respubli- mažesnių). Sovietmečiu sudarytuose Istorijos ir bendra planinė–erdvinė sąranga, žemėnaudos ir Mokslo darbas). Jei kalbėsime apie Radvilų įtaką kos teritorijos bendrajame plane jau yra nustatyti kultūros paminklų sąrašuose buvo tik 125 dvarų žemėvaldos struktūra. Įvairiais raidos tarpsniais Prūsijoje, tai po vadinamosios 1655 m. Kėdainių dvarų kultūros paveldo saugojamojo tvarkymo ir sodybos, jų fragmentai ir elementai (pavieniai dvarą sudarė dvaro sodyba (–os), dvaro žemė, unijos su švedais, kuri buvo pasirašyta Radvilų tausojamojo naudojimo bei puoselėjimo pagrindai statiniai). 1995 m. pradžioje LR kultūros paveldo palivarkai, kaimai, miesteliai, net miestai ar jų Kėdainių dvare (ją pasirašė 1134 kilmingi lietuvių (žr. skyrių „2. Kraštovaizdžio naudojimas ir apsau- valstybinėje apskaitoje buvo 823 dvarų ir pali- dalys, upės, ežerai ir miškai, pievos, pramonės bajorai), Seimas nusavino Radvilos valdas, iš kurių ga“, 13–18 p.). Pažymėtina, kad Kultūros paveldas varkų sodybos. Tačiau prieš keliolika metų jų kompleksai, pakelės namai, kelių ir keliukų tin- svarbiausios buvo Biržai, Kėdainiai, Nesvyžius, nustatytas kaip paveldosauginės kraštotvarkos skaičius buvo labai sumažintas – iš valstybinės klas, hidrotechniniai įrenginiai ir kiti jo struktūros Svėdasai. Tik po Jonušo Radvilos (1612–1655) objektas, planuojamas ir tvarkomas pagal Plane kultūros paveldo apskaitos buvo išbraukta dau- funkciniai dėmenys. Ypač aiškiai tai matyti dvarų mirties, 1659 m. šios valdos buvo grąžintos kitiems nustatytus prioritetus (žr. 16 p., 21 dalį bei brėžinį giau kaip 230 dvarų sodybų. Šiuo požiūriu labai inventoriuose bei išlikusiuose dvarų planuose, Radviloms. Jo dukra Ona Marija (1640–1667) Nr. 3 „Kultūros paveldo teritorijos“). įspūdingas yra Radviliškio rajono pavyzdys. Šios pvz.: Musninkų dvaro (dabar Širvintų r.) sodybos ištekėjo už savo dėdės – Prūsijos kunigaikštystės Išliko tik nedidelė šios istorinės sistemos dalis, savivaldybės teritorijoje buvo 40 į Registrą įrašytų bei žemių planuose, Dūkšto dvaro (dabar Igna- generalinio vietininko (elektoriaus) Boguslavo todėl kiekvienas elementas, fragmentas ar darinys dvarų sodybų, tačiau šiuo metu tokių sodybų jau linos r.), nuo 1573 m. iki XIX a. pr. priklausiusio Radvilos (1620–1669) ir perėmė daugelį tėvo yra reikšmingas kaip stiprinantis Lietuvos tapatu- belikę tik 23. Zarasų rajone buvo 17 į Registrą bajorams Rudaminoms, 1817 m. plane ([12] – 146 dvarų (Biržų krašto muziejaus „Sėla“ tinklapis; mo požymius, palaikantis istorinio kultūrinio kraš- įrašytų dvarų sodybų, o dabar tebėra 13. Pasta- p., Lietuvos nacionalinis muziejus, 2002 m., knyga „Lietuvos didikai“, Šviesa, 2011; MLE ir kt., tovaizdžio būdingus bruožus, praturtinantis daug raisiais metais dvarų paveldo išbraukinėjimas iš „Lietuva žemėlapiuose“) ir netgi kiek vėlesnių Jonušas Radvila, jo pusbrolis Boguslavas Radvila). kur jau skurdoką kraštovaizdžio įvairovę. Nors valstybinės apskaitos sustabdytas. Kultūros mi- laikų – Palangos dvaro, priklausiusio grafui Joze- Beje, istorikai nurodo, kad jis buvo turtingesnis už išlikęs dvarų paveldas iki šiol daro įtaką Lietuvos nisterijos duomenimis 2008 m. Kultūros vertybių fui Tiškevičiui, 1862 m. plane (ten pat, 158 p.). Tai Lenkijos karalių. kraštotvarkos procesui, tačiau vis dar nėra realios registre buvo 582 dvarų sodybos, tačiau tik apie liudija net atskirų dvarų dalių (dvarų kaimų) kai Dvarų valdomos žemės, žemėnaudos plotai, viso dvarų paveldo statistikos. Didelė dalis kaimo 70 sodybų – naudojamos (pritaikytos muziejams, kurie išlikę planai, pvz., Skuodo dvaro Plaušinių jų konfigūracija, palivarkų, kaimo gyvenviečių, o gyvenviečių – dvarų paveldo dėmenų – adminis- parodų salėms, mokymo ir gydymo įstaigoms, bi- kaimo 1786 m. planas (ten pat, 122 p.). Dvaras kai kada ir miestelių skaičius bei kiti pagrindiniai traciniu, statistiniu, apskaitos, saugojimo ir nau- bliotekoms, gyvenamajai paskirčiai, viešbučiams tuomet priklausė Aleksandrui Mykolui Sapiegai, struktūros parametrai dažniausiai buvo skirtingi. dojimo požiūriais yra atsietos nuo dvarų paveldo ar panašioms funkcijoms). Iš jų tik 131 dvaro kuris nuo 1762 m. buvo LDK lauko etmonas, nuo Tai ypač aiškiai matyti panagrinėjus jau minėtų ir jo sampratos. Yra žinoma (nustatyta) apytikriai sodyba buvo paskelbta valstybės saugoma [7]. 1775 m. – kancleris. Beje, Skuodo dvarą ir miestelį dvarų planus. Skyrėsi ne tik jų infrastruktūra ir 10 tūkst. dvarų ir palivarkų sodybų ir dvarviečių, O klausimas, kiek dvarų sodybų yra paskelbta Sapiegos valdė 1625–1832 m. kultūrinė aplinka, ekonominis pajėgumas, bet ir tačiau šio skaičiaus nerasime oficialioje dvarų savivaldybių saugomomis, iki šiol yra retorinis. O štai pavyzdingai prižiūrimoje Rokiškio socialinė struktūra. Kai kuriuose populiariuose paveldo statistikoje. Išlikusių ar iš dalies išlikusių Dvarų sodybviečių, palivarkų vietų, buvusių dvaro sodyboje, šio krašto muziejuje, pateikiama šaltiniuose nurodoma, kad stambūs Lietuvos buvusių dvarų kaimo gyvenviečių bei senųjų dvarų kaimo gyvenviečių, miestų, miestelių ir Rokiškio grafystės istorija. Įspūdingiausias ekspo- dvarai turėję po kelis palivarkus, kad tokių Lie- agrosistemų fizinių teritorinių struktūrų elementų kitų dėmenų bei elementų statistika nevedama, natas – 1848 m. Rokiškio grafystės žemėlapis (tie- tuvoje būta daugiausia (kalbama apie skaičių). (fragmentų) ne tik paveldosauginė apskaita, bet ir tačiau derėtų pabrėžti, kad per pastaruosius sa, jis liudija Rusijos imperijos valdymo laikotar- Tokie teiginiai nėra teisingi. Lietuvoje išties būta apskritai oficiali statistika nevedama. Vis dėlto yra keliolika metų senųjų dvarviečių tyrimų labai pį), kuriame taip pat smulkiai pavaizduoti dvaro itin didelių dvarų, tačiau klestėjimo laikotarpiu bandoma išsaugoti kai kurias dvarų gyvenvietes, pagausėjo, o jų kaip archeologinių, o kai kada ir žemėje buvę miesteliai, keliai, miškai, arimai ir kiti juose būta po keliolika ir net keliasdešimt pali- dažniausiai nesiejant jų su dvarų paveldu. Jos iki istorinių vietų valstybinė apskaita intensyvėja ir objektai. Ekspozicijoje rodomi K. Tyzenhauzo, A. varkų (pvz., Gelgaudiškio, Pakruojo dvarai ir pastarųjų metų dažniausiai buvo pristatomos beveik visoje Lietuvoje jau įgauna masinį pobūdį. Orlovskio ir M. Tyzenhauzaitės–Pšezdzieckienės kt.). Kita vertus, labai daug, ypač Žemaitijoje, kaip senieji etnografiniai (etnokultūriniai) lietuvių Jau yra ir senųjų kaimaviečių tyrimų. Vis dėlto kol piešiniai, kuriuose įamžinti XIX a. grafystės vaiz- būta smulkių dvarų, kurių žemės plotai tesuda- kaimai ir tiek. Pabrėžtina, kad daugiausia dvarų kas neapskaitytos ir daugumos dvarų sodybų, dai, žmonės. Grafus Tyzenhauzus ir Pšezdziec- rydavo 40–60 ha ir neretai būdavo net mažesni už senųjų gatvinių kaimo gyvenviečių ir jų fragmentų palivarkų ir jų fragmentų liekanos. Nevedamas kius taip pat mena jų rašyti laiškai, antspaudai, laisvųjų valstiečių (ūkininkų) ūkių plotus. Dvarų yra išlikę Šalčininkų rajone. Vien tik Dieveniškių šių dvarų paveldo dėmenų, jų dalių ir fragmentų dvaro svečių vizitinės kortelės, portretai, grafų dydį ir pajėgumus (viduriniuoju ir vėlyvuoju jų istoriniame regioniniame parke bandoma išsaugoti monitoringas (pokyčių stebėsena). Šiuo metu drabužių kolekcija ir kita ([22] – Rokiškio krašto raidos laikotarpiu) dažniausiai atspindėjo dvarų 34 tokias gyvenvietes. Tiesa, daugiausia dėmesio Lietuvoje betarpiškai dvarų paveldo aplinkoje muziejaus tinklapis). Beje, žymus mokslininkas, sodybų dydis, o iki naujųjų laikų – ir palivarkų kol kas skiriama gal tik septyniems kaimams. yra apie 1 tūkst. objektų su parkams būdingais prof. K. Šešelgis knygoje „Gatviniai ir vienkiemi- bei kaimų skaičius. Poškonys, Padvarės, Lastaučikai, Didžiuliai, Gry- požymiais. Dvarų parkų paveldui priskirtinų niai Aukštaitijos kaimai“ (1998 m., KPC, Savastis), Dvaro sodyba – esminis mus pasiekęs dvaro biškės, Siaurimai ir Šiudainys sudaro didžiausią želdynų (dvarų parkų ar jų fragmentų) yra pri- nagrinėdamas savo giminės ištakas bei kilmės paveldo fizinis, teritorinis funkcinis struktūros etnokultūrinio Poškonių draustinio 7 istorinių kai- skaičiuojama apie 800. kaimą Žeimius, nuolat nurodo Rokiškio grafystę dėmuo – dvaro šeimininko (bajoro, dvarininko, mų grupę (oficiali Dieveniškių istorinio regioninio Tęsinys kitame numeryje 14 2014 m. sausio 4 d. Nr. 1 (791) Voruta Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčia Kijevo Rusios krikšto 1025-osios metinės Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius Tęsinys. Pradžia 2013 m. Nr. 22 Gera linkėdami ir reikšdami pagarbą mums brangiai Pauliaus II daiktais ekspozicijoje leido naudotis šį jubiliejų mininčiai ukrainiečių tautai, trokštame būti Lvovo Romos Katalikų Bažnyčios metropolitas drauge šiais mūsų maldas išreiškiančiais sveikinimo žo- arkivyskupas Mečislovas Mokšyckis, devynerius džiais. Mielai priimame Jo Šventenybės Kijevo ir Haličo metus buvęs asmeniniu Popiežiaus sekretoriumi. Didžiojo arkivyskupo Sviatoslavo Ševčiuko prašymą at- Parodos rengėjos dalyvavo parodos atidaryme. siųsti žmogų, kuris Mums atstovautų ir perduotų Mūsų Kiti muziejaus darbuotojai: direktorius Orestas sveikinimą. Taigi kreipiamės į Tave, Garbingasis Mūsų Malycas, direktoriaus pavaduotojos: Zorjana Broli, būdami tikri, kad Tu, apdovanotas atitinkamomis Bilyk, Lilia Moravska ir filijos Bortianino kaime sielos ir proto savybėmis, išpildysi visų lūkestį. Šiuo raš- „Antonovičiaus muziejus – sodyba“ vedėja Olga tu skiriame Tave NEPAPRASTUOJU PASIUNTINIU Diadynčuk atvyko vėliau. į Kijevo Rusios žmonių krikšto 1025 metų jubiliejaus Parodoje dviejų Bažnyčios dvasios milžinų šventę, kuri iškilmingai vyks rugpjūčio 17–18 dienomis nuotraukos. Kijeve. Šis įvykis suteikia taip trokštą progą džiaugtis Paroda kardinolui J. Slipyj liudija apie jo gy- ne tik Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios vadovams venimą, veiklą, katorgos laikotarpį, apie tai, kaip ir tikintiesiems, bet ir lotynų apeigų bei kitų apeigų jis atgaivino Graikų katalikų apeigų Bažnyčią broliams, kadangi veikia ta pati Dvasia, kuri dalija kie- (UGKC) diasporoje (išeivijoje). Iš Kardinolo J. kvienam atskirai, kaip jai patinka (plg. 1 Kor 12, 11). Tad Slipyj daiktų eksponuojami atminimo medaliai, visus dalyvius paraginsi sutelkti jėgas ir, priėmus bendrą akiniai, futliaras, pagalvė iš kalėjimo, kojinės, sprendimą, savaime, laisva valia ir sutartinai skelbti baltiniai ir pižama, taip pat asmeninė korespon- Evangeliją. Be to, visus dalyvaujančiuosius padrąsink dencija su seserimi Marija – Jefimija, Šv. Vincento kasdieniame gyvenime degti malda, meditacija ir uoliu gailestingumo seserų kongregacijos Lvove vyriau- tikėjimu, įsiklausyti į dvasinius poreikius. Valstybės siosios viršininkės (nastojatelka) pavaduotoja. institucijoms atskleisi šio jubiliejaus svarbą, taip pat Iš Palaimintojo Jono Pauliaus II daiktų paro- susirūpinimą dėl tautos pažangos ir gerovės. doje eksponuojami medaliai, rožiniai, stula, diržas, Palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II lankymosi 10-mečiui Kijeve Kristaus Prisikėlimo Mūsų vardu pasveikinsi ir parodysi Mūsų palanku- mitra, sutana, pijusė, kryžius, (cingulium) akinių Patriarchalinio Soboro šventoriuje buvo pastatytas paminklas. Iš dešinės: Natalija Šertvytienė, s. mą visiems Ukrainos ganytojams ir kitiems ten susirin- futliaras ir nosinaitė. Be to, eksponuojamas Švento- Miroslava Jachimec SSMI, s. Andrėja Jakimec SSMI, dr. Aldona Vasiliauskienė ir Liuba Kuzmin kusiems vyskupams, kunigams, vienuoliams vyrams ir jo Tėvo arnotas su herbu. Nuotraukose – vaizdai iš moterims, ir tikintiesiems pasauliečiams, paragindamas Jono Pauliaus II 2001-ųjų metų Apaštalinės kelionės juos didesnei dvasinei vienybei. Kijeve ir Lvove. Mes patys Tave, Garbingasis Mūsų Broli, nuolan- Parodas, parengtas Kristaus Prisikėlimo kiai šaukdamiesi šv. Vladimiro ir šv. Olgos užtarimo, Soboro kriptoje, atidarė Kijevo arkivyskupijos šioje Tavo pasiuntinybėje palydėsime maldomis ir vyskupas pagalbininkas Josyfas Milianas. Vys- mielai suteikiame Tau apaštališkąjį palaiminimą, Mūsų kupas J. Milianas pasakė: Ši paroda – galimybė palankumo Tau ženklą ir dangiškų dovanų laidą ir padėkoti Dievui už šiuos didžius Bažnyčios, kuriai visi norime, kad jį perduotum visiems šventės dalyviams. priklausome, žmones... Ant vienos kolonų jūs pamaty- Vatikanas, 2013 m. birželio 15 d., pirmieji Mūsų site fotografiją Palaimintojo Popiežiaus Jono Pauliaus pontifikato metai II, kuris pasilenkęs bučiuoja jau mirusio patriarcho Pranciškus Josyfo Slipo ranką. Tai labai stiprus žmogiškas poelgis ir politinio Šventinė programa gesto rezonansas. Pontifikas paliudijo UGKC pers- pektyvą ir, aišku, savo simpatiją jai. Jubiliejinėje programoje surašyti ne tik šven- Vyskupas Josyfas kalbėjo, kad jau artinasi tiniai renginiai (šv. Mišios, maldos, parodų atida- laikas, kada kardinolo Josyfo Slipaus palaikai rymas, suvažiavimas, forumas, meninė programa, bus perkelti į Patriarchalinį Soborą. Tada bus labdaringas banketas, Akademija) bet ir nurodyti įvykdytas jo pageidavimas – būti palaidotam prie organizacinio komiteto narių kontaktiniai tele- Šventosios Sofijos. fonai, Patriarchalinio Soboro ir prie jos esančios Aš manau, kad ši kripta ir ši paroda – tai pirmieji aikštės planas – schema šventei. Plane ir Soboro aiškūs veiksniai įgyvendinant patriarcho Josyfo Slipaus vidus, kuriame įvairiomis spalvomis išskirti ats- testamentą. Aš nežinau, ar jis duodamas testamentą kiri sektoriai, kuriuose jubiliejinę dieną meldėsi stebėjosi ir svajojo, kad 2013 metais mes pašventinsime dvasininkai, vienuoliai, pasauliečiai, diasporos didingą Soborą, kuris pretenduos į dar vieną Rytų ir spaudos atstovai. Bizantijos katalikų cerkvę – Sofiją... Mes šiandieną Rugpjūčio 16 d. (penktadienį) vykę rengi- norėjome parodyti tą vietą, kur jis turėtų ilsėtis Patriar- niai – įžanga į pagrindinę šventę: maldininkų regis- chalinio Kristaus Prisikėlimo Soboro požemiuose. Mes Prie Patriarcho rezidencijos su monsinjoru Robertu Šalaševičiumi (viduryje). Iš kairės: tracijos pradžia (maldininkai buvo registruojami ir žinome, kad tai nebus paskutinė jo poilsio vieta. Gal 17-tą, ir 18-tą dienomis), organizuotos ekskursijos kada Sofija taps suvienytos Kijevo cerkvės Katedriniu t. Martynas (Martynas-Borisas Chaburskis) OSBM, dr.Aldona Vasiliauskienė vyskupas Josyfas po Kijevą, vakarinės maldos, o po jų Patriarchalinio Soboru, į kurią įeis ir mūsų Ukrainiečių –Graikų apeigų Milianas, mons.Robertas Šalaševičius, Natalija Šertvytienė, Liuba Kuzmin ir Peter Depickere Soboro kriptoje atidarytos parodos: „Patriarchas Katalikų cerkvė. Gal Kijevo krikščionybė su pagarba Josyfas Slipyj“ ir „Popiežius ir Ukraina“. jam, jo idėjoms, kurios realizuojasi ir mes tai matome, kontekstą Ukrainoje ir diasporoje; išanalizuoti pusantros valandos. Iškilminga liturgija už- paprašys jį perkelti ten, kad ant jo relikvijų, išgel- Bažnyčios ir švietimo bendradarbiavimo padėtį; baigta malda į apaštalams prilyginamą Didįjį Parodos bėjimui tradiciškai mes visi aukotume Eucharistijos išsiaiškinti krikščioniškų vertybių formavimo šv. Volodymyrą: auką“ – pažymėjo vyskupas Josyfas Milianas. pagrindus mokymo – ugdymo procese; parengti O šventasis mūsų Volodymyre, ukrainiečių Abi parodas: „Patriarchas Josyfas Slipyj“ ir Kardinolas J. Slipyj lyginamas su Mojsejumi: galimų Bažnyčios ir švietimo bendradarbiavimo žemių didysis kunigaikšti, kuris Kristaus šviesa ir Jo „Popiežius ir Ukraina“, rengė Lvovo religijų isto- jis sustiprino Ukrainos Graikų katalikų cerkvę (su- klausimų rezoliuciją. mokslu ukrainiečių žemėje tarp mūsų tautų sušvitai, rijos muziejaus moksliniai bendradarbiai: Ruslana tvirtino ją pasaulyje, palaikė ryšius su katakombine Pranešimus skaitė profesoriai Omeljanas meldžiame tave, tavo nuolankūs vaikai, nušviesk mūsų Bubriak (parodų kuratorė), Natalija Matlašenko ir dalimi Ukrainoje), nors pats ir nebesulaukė cerkvės Vyšnevskyj (Krikščioniškos vertybės Ukrainos švie- širdis ir protą, savo šventa jėga vesk, kad ukrainiečių Tamara Matvijeva. Asmeniniais Palaimintojo Jono išėjimo iš pogrindžio. time: sistemiškumas, įtvirtinimo keliai) ir Viktoras žemė – tavo valstybė vėl garsėtų šlove. Per tave visa Malachovas (Universaliosios etikos krikščioniškosios mūsų ukrainiečių tauta pažino Dieviškosios Evange- Konferencijos vertybės ir gairės nūdienos dvasiniame kraštovaizdyje: lijos šviesą. Pažvelk dabar, mūsų užtarėjau iš dangaus orientacija dėstant etiką mokykloje). Apskritojo stalo aukštybių į tavo sostinę Kijevą ir į visus ukrainiečių 2013 m. rugpjūčio 17 d. diskusijoje kalbėjo mokslininkai Jurijus Rešetniko- miestus ir kaimus, į mūsų cerkvę ir jos vaikus, į visą šeštadienį po 8 val. šv. Mi- vas (Dvasinės ir moralinės krypties dalykų dėstymas mūsų tautą: į mūsų jaunimą ir senelius, į kenčiančius ir šių medinėje Švč. Mergelės Ukrainos ir užsienio patirties kontekste: būklė, iššūkiai nelaimingus nelaisvėje, į pasauliečius ir dvasininkus, Marijos Apreiškimo bažny- ir perspektyvos), Popiežiškojo Saleziečių univer- vyskupus, kunigus ir visus tikinčiuosius, kurie gyvena čioje, netoli, kitoje gatvės siteto doktorantė s. Aleksandra Jakymec SSMI Ukrainoje ar išbarstyti po pasaulį. pusėje esančiame Tarptauti- (Krikščioniškųjų vertybių perteikimo sunkių šeimy- Nunešk, šventasis Volodymyre, mūsų karštas niame parodų centre, vyko ninių situacijų mokiniams ypatybės) ir t. Romanas maldas prieš Aukščiausiojo Dievo Sostą ir maldauk du svarbūs renginiai: visos Nebužukas (Konfesinės mokyklos – piliečių teisių Jį, kad leistų mums šventai saugoti krikšto malonę, Ukrainos bendruomenių realizacijos išraiška. Ukrainos ir išeivijos patirtis). kad mes būtume teisinga krikščioniška tauta, išti- „Moterys maldoje“ suva- Konferencijos moderatoriai t. Vasylius Bilaš ir s. kima Kristaus įsakymams. Kad tavo tautai Dievas žiavimas ir švietėjiškas fo- Christofora Buštyn SSMI. gražintų ankstesnę jėga ir šlovę ir kad mes, kiekvie- rumas „Krikščioniškosios xxx nas ir visi, būtume tokie, kokie buvome šlovingomis vertybės švietime: iššūkiai Moterys suvažiavimą užbaigė šv. Mišiomis tavo kunigaikščiavimo dienomis. Švč. Mergelės Marijos Apreiškimo cerkvėje, kurias ir perspektyvos“. Laimink, kunigaikšti Volodymyre, ukrainiečių kartu su gausybe kunigų aukojo ir iš Lietuvos at- Forumą sveikino gar- jaunimą ir pašauk iš jų gretų ištikimų apaštalų, bės svečias kardinolas vykęs ukrainietis Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios dvasininkų, vienuolių (vyrų ir moterų), pasiruošu- Liubomyras Huzaras, kiti kunigas t. Vikentijus (Vasylijus Janickys) OSBM. atsakingi asmenys. Kardi- Kaip ir rytmetinėse šv. Mišiose, maldininkų buvo sių aukotis ir net mirti už Cerkvės ir tautos teises. nolas akcentavo, kad jeigu iš pilnas šventorius ir už jo esanti aikštė. Išmelsk iš Dievo ukrainiečių tautai gerų vadovų, o tikrųjų trokštame iš pagrindų mums visiems meilę Dievui ir amžinąjį gėrį mūsų pakeisti mūsų bendruomenės Maldos Volodymyro kalvoje artimiesiems. Šeimoms išmelsk nepriekaištingų vystymosi kryptis, turime tėvų ir motinų, mokykloms – gerų mokytojų, jau- pakeisti vertybių sistemą. 15 valandą vyskupai, kunigai, vienuoliai (bro- nimui – sumanių auklėtojų. Turime tai daryti visi kartu. liai ir seserys) bei tikintieji rinkosi šalia Dniepro Šventasis Volodymyre, su visais ukrainiečių Didžiulis prieš mus esantis ant Volodymyro kalvos, prie iškilusio didingo Vo- žemės užtarėjais melski už mus Krikščionių Užtarė- klausimas: ar visi to iš tikrųjų lodymyro paminklo (apie Volodymyro paminklą, jos, Švenčiausios Mergelės Marijos, kad Ji nuneštų trokštame. bei jo vardo įamžinimą jau rašyta). Priminsime, Dievui šiuos mūsų maldavimus ir kad mes visi, Forumo tikslas – pa- kad čia 988 m., taigi prieš 1025 metus, kunigaikštis Dievo vaikai, galėtume šlovinti Švenčiausiąjį ir rodyti ukrainiečių ben- Volodymyras krikštijo ukrainiečius, įbridusius į didingiausiąjį vardą Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios druomenei krikščioniškų Dnieprą, ne po vieną – o visą tautą. dvasios dabar ir per amžių amžius. Amen. vertybių švietime reikšmę. Volodymyro kalvoje prieš šventojo Volody- Uždaviniai: apžvelgti da- myro paminklą melstasi į šį šventąjį, dėkojant Nuotr. iš asmeninio autorės archyvo Užs. Nr.31 bartinį kultūrinį švietimo jam už Krikštą. Maldos ir giesmės truko apie Tęsinys kitame numeryje Voruta 2014 m. sausio 4 d. Nr. 1 (791) 15 Krikščioniškųjų vertybių sklaida ir žurnalistika Konferencija, skirta dekreto „Inter Mirifica“ 50-mečiui Virginija MAKSVYTYTĖ, Kaunas Šiais metais sukanka lygiai 50 metų, kai prieš 50 metų Bažnyčia pradėjo svarstyti ži- Vatikano II susirinkime buvo priimtas de- niasklaidos ir Bažnyčios santykius. Tuo metu kretas dėl visuomenės komunikavimo prie- Bažnyčia pradėjo vertinti ir stebėti žiniasklai- monių „Inter Mirifica“. Pirmą kartą Bažnyčia dą, kaip vieną iš žmogaus kūrinių, apimančių šiuo dokumentu viešai pasisakė visuomenės žmogaus dvasią ir bendruomenes. informavimo klausimais. Gruodžio 4 dieną Renginio pradžioje arkivyskupas me- „Inter Mirifica“ dokumento sukakčiai pami- tropolitas S. Tamkevičius pasidžiaugė, kad nėti Kauno arkivyskupijos kurija ir Lietuvos surengta konferencija, skirta aptarti Bažnyčios žurnalistų draugija surengė konferenciją ir žiniasklaidos ryšiams. Anot jo, prieš pen- „Krikščioniškųjų vertybių sklaida ir žurna- kiasdešimtmetį pasaulio vyskupai pasiuntė listika“, kurią moderavo Lietuvos žurnalistų žinią, kad komunikavimo priemonės ne tik draugijos centro (LŽDC) valdybos pirminin- yra svarbios, jas būtina gerai išnaudoti, nes kė Gražina Viktorija Petrošienė bei Kauno jos visuomenėje vaidina ne antraeilį vaidmenį. arkivyskupijos atstovas spaudai Darius Deja, žiniasklaida gali pasitarnauti ir ne tik Chmieliauskas. Pranešimus skaitė Stasio Lo- geriems tikslams įgyvendinti. zoraičio premijos laureatė Vanda Ibianska ir „Per dvidešimt dvejus nepriklausomy- Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Katalikų bės metus patyrėme išgyvenimų, kai ne teologijos fakulteto dekanas docentas Benas visada komunikavimo priemonės atneša Ulevičius. Iškilaus dokumento „Inter Mirifica“ gerų vaisių. Manau, kad tarp daugelio mūsų penkiasdešimtmečio proga sveikinimo kalbą visuomenės bėdų galbūt yra ir blogai nau- pasakė arkivyskupas metropolitas Sigitas dojamos komunikavimo priemonės“, – savo Tamkevičius, vyko diskusija. sveikinimo kalboje teigė arkivyskupas me- tropolitas S. Tamkevičius. Linkėta efektyviau išnaudoti Konferencijos dalyviams S. Tamkevičius žiniasklaidos priemones palinkėjo surasti bendrą kalbą ir ateityje Bažnyčiai efektyviau naudotis komunika- Dekretas „Inter Mirifica“ buvo pirmasis vimo priemonėmis: „Reikia pripažinti, kad viešas Bažnyčios dokumentas, skirtas visuo- ir Bažnyčia ne visada efektyviai išnaudoja menės komunikavimo klausimams. Lygiai Nukelta į 16 p. Koncerencijos dalyviai su arkivyskupu

Lietuvos istorija Pirmieji Europos karališkieji ordinai Violeta RUTKAUSKIENĖ, JAV Tęsinys. Pradžia 2013 m. Nr. 26

Jogailos 1387 m. majestotiniame antspaude – Jogailos heraldinis ženklas Švč. Trejybės riteris su Šv. Jurgio ordino simboliu – skydu koplyčioje, Liubline, 1411–1418 m. sieninė su dvigubu kryžiumi Vilniaus meistrų tapyba Jogailos priklausymą Šv. Jurgio ordinui Eduardo IV dvare, jis gavo dvariškio SS liudija ir pirmieji Lenkijoje leisti jo 1386, 1387 grandinėlę 6. m. antspaudai, kuriuose aiškiai matomi su Į garbingų Europos riterių gretas pateko šv. Jurgiu sietini simboliai: dvigubas kryžius Lietuvos–Lenkijos karalius Kazimieras Lietuvos vyčio skyde ar majestotiniame – kur Jogailaitis, 1450 m. jis buvo priimtas į Keliaraiščio slibinas po žirgu bei šalia karaliaus sosto ordino narius ir apdovanotas ordinu7. Aukso sėdintis riteris su Šv. Jurgio ordino simboliu Vilnos ordinų gretose nuo 1519 m. matome ant krūtinės. Žygimantą Senąjį, nuo 1600 m. – Žygimantą Sekdamas Europos riterių tradicijomis III Vaza, nuo 1615 m. – Vladislovą IV Vazą, o Vytautas atstatydamas sudegusią Vil- Jonas Kazimieras šio ordino nariu tapo nuo niaus Katedrą įrengė Šventojo kryžiaus 1638 metų. Šv. Mykolo ordino nariu buvo altorių, vėliau pavadintą Vytauto vardu. Žygimantas Augustas. Jau 1634 m. pasirodo Tęsdami riterystės tradicijas Kazimieras bandymas įkurti Švč. Mergelės Marijos ordiną – Jogailaitis pastato ir įrengia koplyčią Ti- pirmąjį Lenkijos–Lietuvos valstybėje. Jo kūrėju krajam-Šventajam kryžiui Vavelyje. Švč. laikomas Vladislovas IV Vaza. Deja, dėl kilusio Trejybės, Tikrojo-Šventojo kryžiaus ir šv. nepasitenkinimo ordinas nebuvo įkurtas. Lie- Jurgio garbinimas liudija šių Jogailaičių tuvoje, jei tikėsime atskirais pasakojimais, jau ir Vytauto dvare puoselėjamas riteriškos XV a. buvo įkurtas Jotvingių ordinas. kultūros tradicijas. Istorinės žinios apie ankstyvuosius Kazimiero Jogailaičio funduota Šv. Kryžiaus koplyčia. Lango vitražiniuose herbuose matomas Vėlesnieji šaltiniai pasakoja apie karališkuosius ordinus, jų atsiradimą Euro- Jogailaičių dinastijos herbas – baltas dvigubas kryžius raudoname lauke karaliaus Jogailos ir Vytauto Didžiojo bei poje nėra labai gausios, gerai atspindėtos kitų Gediminaičių priklausymą Slibino istorikų darbuose ir istorijos vadovėliuose. literatūra: 5. Dariusz Piwowarczyk. Janusz z tuliszkova – rycerz ordinui. Kiti mūsų valdovai buvo priimti Tik dabar pasaulyje ima rastis atskirų istorikų 1. D’ A. J. D Boulton. The Knights of the Crown. Kolii. Mowia wieki. 2004 03 25, p.5. ir apdovanoti Keliaraiščio, Aukso Vilnos darbų, kiek plačiau nušviečiančių pirmųjų 2000. NY., USA 6. R. Petrauskas. Riteriai Lietuvos Didžiojoje bei kitų karališkų draugijų ordiniais. Europos karališkųjų ordinų raidą, jų reikšmę 2. D’ A.J. D Boulton. The Knights of the Crown. 2000 Kunigaikštysteje XIV a. pabaigoje–XVI a. NY., USA., p.35 pradžioje. Lietuvis Aleksandras Soltanas iš Europos atskirų šalių istorijai. Lietuvoje, sprendžiant 3. Lietuvos istorija. V. Daugirdaitė - Sruogienė. 7. http://www.heraldica.org/topics/orders/gar- grįžo tapęs Aukso Vilnos ordino riteriu, iš pasirodančių istorikų darbų, šią temą tik 1956 m. Čikaga, JAV., p.121. terlist.htm#ladies 5 o po apsilankymo Anglijos karaliaus pradedame gvildenti ar plačiau ja domėtis. 4. Ten pat , p. 120-121 Pabaiga 16 2014 m. sausio 4 d. Nr. 1 (791) Voruta Skelbimai, reklama Vorutos Krikščioniškųjų vertybių prenumeratorių dėmesiui Voruta Lietuvos paštuose priimama laikraščio Voruta prenumerata 2014 metams. parduodama sklaida ir žurnalistika K400 Alytus, Jotvingių g. 10 Prenumeratos kaina (indeksas 0135) K422 Druskininkai, Eglės g.1 Konferencija, skirta dekreto „Inter Mirifica“ 50-mečiui 1 mėn. 3,32 Lt Kaunas, „Akademinis knygynas“, 3 mėn. 9,95 Lt VDU III rūmai, K. Donelaičio g. 52 Virginija MAKSVYTYTĖ, Kaunas K236 Kaunas, Laisvės al./Ožeškienės g. 6 mėn. 19,89 Lt Atkelta iš 15 p. sankryža komunikavimo priemones, kartais pasiteisi- nešimus skaitė Stasio Lozoraičio premijos 12 mėn. 39,00 Lt K369 Klaipėda, Taikos pr. 101 K436 Marijampolė, Stoties g. 2 name, kad trūksta finansavimo, bet pasitei- laureatė V. Ibianska ir VDU Katalikų teolo- Prenumeratos kaina pensininkams, K466 Panevėžys, Savanorių a. 5 sinti galime ne visada.“ gijos fakulteto dekanas docentas B. Ulevi- neįgaliesiems, moksleiviams, studentams, K558 Šiauliai, Tilžės g. 109 čius. V. Ibianska pranešime apie praktinius mokytojams (indeksas 0136) Bažnyčios atstovai pasigenda šiuolaikinės krikščioniškųjų leidinių aspektus negailėjo K78 Trakai, Vytauto g. 90 žiniasklaidos bendradarbiavimo kritikos. Jos teigimu, viena iš pagrindinių 1 mėn. 3,10 Lt B EMSI Trakų Vokė, Trakų pl. 14 km šiuolaikinės žiniasklaidos problemų yra ta, 3 mėn. 9,28 Lt K153 Ukmergė, Kęstučio a. 6 Pasak Kauno arkivyskupijos atstovo kad straipsnius rašo žurnalistai mėgėjai, o ne 6 mėn. 18,55 Lt K210 Utena, Aušros g. 30 spaudai Dariaus Chmieliausko, Bažny- profesionalai. Pasaulietinėje žiniasklaidoje 12 mėn. 36,36 Lt K45 Vilnius, Gedimino pr. 19 čia prieš penkiasdešimtmetį žiniasklaidą įsigalėjęs jaunystės kultas, kuris sunkiai įsi- K7 Vilnius, Gedimino pr. 31 įvardino kaip visuomenės komunikavimo vaizduoja krikščioniškųjų vertybių sklaidą Prenumerata trumpesniam nei metų ar pus- K6 Vilnius, Gedimino pr. 44 priemonę, o tai rodo, kad Bažnyčia ieškojo savo leidiniuose. Deja, vis labiau pasaulietinės mečio laikotarpiui (pvz., ateinančiam mėnesiui) K110 Vilnius, Geležinkelio g. 16 ryšio su žmonėmis, dirbančiais šioje srityje; žiniasklaidos propaguojamos idėjos veržiasi priimama iki einamojo mėnesio 22 dienos, jei K8 Vilnius, Gynėjų g. 1 juk ne pats žodis komunikacija yra tos pačios ir į katalikišką spaudą, juk joje rašo taip pat nenurodyta kitaip. Gyventojų ir organizacijų K145 Vilnius, Konstitucijos pr. 12 šaknies kaip ir komunija. Deja, žiniasklaida, ne neprofesionalai. Pagrindinis gero straips- užsakyti periodiniai leidiniai nurodytais adresais K44 Vilnius, Lelevelio g. 2 kaip ir kiekvienas žmogaus išradimas, gali nio kriterijus, pasak pranešėjos V. Ibianskos, pristatomi kasdien, išskyrus sekmadienius, šven- K5 Vilnius, Sodų g. 22 – vesti į regresą arba progresą, į bendrystę arba yra vienas – skaitytojas nori skaityti parašytą čių dienas ir – kai kuriose kaimo vietovėse – pir- autobusų stotis susiskaldymą. Komunikacija turi nebūtinai straipsnį. V. Ibianska patvirtino arkivyskupo madienius. Periodinius leidinius galima užsakyti ir K572 Vilnius, Sodų g. 22 mus paversti viena mase, tačiau turi neleisti metropolito S. Tamkevičiaus žodžius, kad internetu, tinklapyje www.post.lt. K26 Vilnius, Sodų g. 22 mus suskaldyti į atskiras salas, vesti mus į dažnai ir katalikiškoje spaudoje atsiranda www.post.lt. bendrystę ir į pažangą, antraip žiniasklaida klaidų. Čia pasigendama kasdienių temų, tampa skaldymo ir regreso įrankiu. Bažnyčia antraštės nesudomina skaitytojo, pamirštami jau penkiasdešimt metų mini dekreto „Inter kai kurie žanrai. Rašytiniai kunigų pamokslai Mirifica“ dieną, jos metu popiežius rašė laišką, sunkiai suprantami skaitytojams: jiems trūks- kuriame yra apmąstomos šiandienos realijos, ta gyvasties ir paprastesnės kalbos. kviečiančios susimąstyti ir mus pačius. VDU Katalikų fakulteto dekanas doc. B. Karališka prabanga – svarbiausioms Jūsų šventėms Šiuo metu vis aktualesnis klausimas, Ulevičius pranešime „Krikščioniškojo dialo- ar žiniasklaidos atstovai siekia dialogo su go kultūra žiniasklaidoje“ pabrėžė, kad pati Prabangi aplinka, karališkas aptarnavimas ir profesionalai, dirbantys Bažnyčia. krikščionybės esmė yra bendravimas ir žinios virtuvėje. Norite švęsti tokioje vietoje? Apsilankykite „Aš nematau nė vieno dienraščio ar savai- sklaida. Dievo ir žmogaus dialogas mezgasi „Karališkoje senojoje kibininėje” arba „Senojoje kibininėje“ Trakuo- traščio, kuris turėtų Bažnyčios reikalų speci- tarp labai skirtingų žmonių, o žurnalistų se ir palikite šiuos rūpesčius mums… alistą. Juk neįmanoma įsivaizduoti leidinio, pašaukimas būti tarpininku tarp tiesos ir vi- kuris neturi politikos, ekonomikos žinovo, suomenės. Viena iš pagrindinių problemų yra Mūsų personalas – tai ilgametę patirtį turintys, bei tradicijas puo- tačiau religinio, bažnytinio gyvenimo sritis ta, kad žurnalistai daug kalba apie tai, apie ką selėjantys specialistai , kurie pasirūpins ir padės organizuoti vestuves, atrodo visiškai nereikšminga. Kartais nutinka mažai žino, todėl yra privalomas Bažnyčios ir jubiliejus, asmenines šventes, vaikų gimtadienius, edukacines pamokėles net ir anekdotinių situacijų. Juk akivaizdu, visuomenės dialogas. B. Ulevičius pakvietė kad reikia elementarių žinių, komunikavi- žurnalistus bendradarbiauti. ar įmonės renginius bei kitas Jums svarbias šventes. mo...“ – konferencijos metu savo nuomonę Šiuolaikinė žiniasklaida linkusi manipu- išsakė Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai liuoti skambiomis antraštėmis, sukrečiančiais Darius Chmieliauskas. Anot konferencijos da- vaizdais ar garsais. Žmogus įpranta ieškoti lyvių, šiuolaikinė žiniasklaida krikščioniškąją vis ko nors naujo ir labiau sukrečiančio, todėl spaudą sieja net su regresu, nes Bažnyčios vienas iš pagrindinių dalykų, ko turėtų vengti vertybės atrodo nepažangios. žiniasklaida – tai auginti žmogų vartotoją, ku- ris pasitenkina žiniomis mažiau vertingomis, Žurnalistų neprofesionalumas tačiau labiau trikdančiomis jo jusles. ir vartotojiškas skaitytojas – Diskusijoje, kurioje dalyvavo ir mokyklų pagrindinės žiniasklaidos problemos atstovai, nuspręsta daugiau dėmesio skirti švietimui, kad jaunimas suvoktų žiniasklaidos Konferencijoje „Krikščioniškųjų vertybių manipuliacijos principus, ieškoti dialogo tarp sklaida ir žurnalistika“ savo parengtus pra- Bažnyčios atstovų ir žurnalistų.

Mūsų paslaugų spektrą sudaro: • Kompleksiniai ir verslo pietūs kiekvieną darbo dieną; • Specialūs pasiūlymai turisti- nėms grupėms ir jų gidams; • Edukacinė kibinų gaminimo pamokėlė „Paragauk istorijos“; • Parodomoji (degustacinė) „Šim- talapio“ gaminimo pamokėlė; • Autoparduotuvių „Senoji kibi- ninė“ tinklas Vilniuje; • Išskirtiniai pasiūlymai Jūsų šventėms ir pobūviams; • Kibinų pristatymas į namus;

Tad linkime akimis pamatyti, gomuriu pajusti, širdimi įsimylėti…

Užs. Nr. 18

Redakcinė kolegija: Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas remia projektus: Prenumeratos Lietuva-Lenkija: nuo strateginės partnerystės iki priešpriešos, Voruta Dr. Arū­nas Bubnys, prof. dr. Alvydas Butkus, habil. dr. Kazimieras Garšva, Vytautas Gocentas, archit. Dai­ Lietuvių ir baltarusių istoriniai, politiniai ir kultūriniai mainai XIX a.–XXI a. Visos prekių ženklo teisės indeksai nora Juchnevičiū­tė-Vaivadienė, Viktoras Jencius, dr. Napole­nas Kitkauskas, Gediminas Paviržis, doc. dr. Vladas Laiškams: „Voruta“, Naujoji g. 16, LT-21111 Trakai, LIETUVA. Tel. faksas: (8 528) 5 12 66, saugomos 0135, 0136 Terleckas, akad. prof. habil. dr. Antanas Tyla, doc. dr. Dalia Urbanavičienė, dr. Aldona Vasiliauskienė, akad. prof. El. paštas: [email protected] , [email protected]. [email protected] habil. dr. Zigmas Zinkevičius, Algirdas Žemaitaitis, Juozas Vercinkevičius (vyr. redaktorius). Interneto svetainės: www.voruta.lt, www.mazoji-lietuva.lt © Voruta 2013. Visa medžiaga (raši­ © Voruta, 2013. Leidžiamas nuo 1989 m. spalio 24 d. Dvidešimt ketvirtieji leidimo metai. Redakcija: Vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius (el. p. [email protected], niai), pateikta laikraštyje „Voruta“, yra Rengėjas (leidėjas) – VšĮ „Vorutos“ fondas, įmonės kodas 181392738. Direktorė Aušra Virvičienė. [email protected], tel. 8 605 11 117), Jolanta Vasiliauskaitė (dizainerė, el. p. leidykla@voruta. VšĮ „Vorutos“ fondas (įmonės kodas Adresas: Naujoji g. 16, Trakai. Laikraštis išeina kas antrą savaitę (šeštadieniais). Apimtis – 4 sp. l. lt), Stanislava Žuravska (buhalterė, tel. 860311117, tel. faks.: (8 528) 51266, el. p. [email protected]), 181392738, PVM mokėtojo kodas Redakcijos adresas: Naujoji g. 16, Trakai, tel./ faks.: (8 528) 5 12 66, Aleksandras Adamkavičius (etninės žemės), Aušra Virvičienė (publicistika, el.p. avirviciene@voruta. LT813927314) nuosavybė. Laikraščio „Tele2“ mob. (8 605) 11117. lt), Jonas Česnavičius (fotografija), Vytautas Česnulis (bažnyčios istorija), Antanas Lesys (istorija), straipsnius kopijuojant ar platinant Vyriausiasis redaktorius Juozas Vercinkevičius, tel. 8 605 11 117. Evelina Kislych , Irma Stadalnykaitė (kultū­ra, tel. 860311117), Martynas Buivys (internetas). bū­tina nuoroda. Spausdino Media Regionalne Sp. z.o.o. (RAB) (Lenkija). Tiražas 1000 egz.