Voruta 2014, Nr. 1
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
... O Mindaugas susiruošė ir sumanė sau nesikauti su jais atvirai, bet pasitraukė į pilį, vardu Voruta... Iš Hipatijaus metraščio 1251 m. įrašo Nr. 1 (791) 2014 m. sausio 4 d. Nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis ISSN 1392-0677 Kaina 1 Lt Šiame numeryje 2 Lietuvos stiprybei svarbus tikinčiųjų bendruomenių indėlis Pirmadienis, gruodžio 30 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Gry- bauskaitė susitiko su tradicinių krikščioniš- kųjų religinių bendruomenių vadovais. Mažosios Lietuvos Susitikime kalbėta apie kalėdinio laiko- tarpio svarbą Lietuvos tikintiesiems, religijos konferencija vaidmenį telkiant tautą, puoselėjant verty- bes, ugdant atsparumą blogiems įpročiams. 5 Vlada ČIRVINSKIENĖ Aptartas valstybės ir religinių bendruome- nių bendradarbiavimas švietimo, paveldo išsaugojimo ir socialinėse srityse. Taip pat kalbėta apie Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai, šalies vardo garsinimą. „Lietuvos stiprybei svarbus tikinčiųjų bendruomenių indėlis. Puoselėdamos žmo- nių dvasinę būseną, skatindamos bendruo- meniškumą ir tarpusavio supratimą, savo „Darbas prie Šv. Rašto pavyzdžiu rodydamos atsakomybę už šalia buvo man tikroji laimė“ esantį, jos padeda kurti socialiai teisingesnę Arkivyskupas Juozapas Jonas Skvireckas visuomenę“, – sakė Prezidentė. Prezidentė padėkojo religinėms ben- druomenėms ir bendrijoms už jaunimo Susitikimo prezidentūroje akimirka 7 Marija LŪŽYTĖ užimtumo ir savanorystės skatinimo ini- ciatyvas bei paragino daugiau dėmesio Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, pirmininkas Grigorijus Leonovas, Lietuvos skirti likimo išbandymus patiriantiems Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas, Evangelikų Liuteronų Bažnyčios vyskupas žmonėms, aktyviau veikti socialinės poli- Šv. Juozapato Bazilijonų Ordino Vilniaus Mindaugas Sabutis, Lietuvos Evangelikų tikos srityse. vienuolyno vyresnysis, kunigas Vinkentij Reformatų Bažnyčios Generalinis Supe- Susitikime dalyvavo Lietuvos Vyskupų Vasyl Janickij, Ortodoksų bažnyčios Lietu- rintendentas Tomas Šernas ir Vilniaus Konferencijos Pirmininkas, Kauno arkivys- voje vadovas arkivyskupas Inokentijus, Lie- evangelikų reformatų parapijos klebonas kupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, tuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiosios Raimundas Stankevičius. Perlojos bažnyčia: nuostabus Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gin- Tarybos pirmininkas, dvasinis tėvas Gri- taras Grušas, Šiaulių vyskupas Eugenijus gorijus Bojarovas, Rytų Sentikių Cerkvės, R. Dačkaus nuotr. darbas karo metu Bartulis, Telšių vyskupas Jonas Boruta, Vilniaus sentikių religinės bendruomenės Prezidentės spaudos tarnyba LR Seimas 2014-uosius Kodėl žmogaus teisių komitetas paskelbė Oršos mūšio metais nori pažeisti Lietuvos Respublikos teritorinį vientisumą ir kiršinti tautas Kazimieras GARŠVA, Vilnius maliai pakoreguotas 1989 metų atitinkamas įstatymas (projektas Nr. XIP-1648). Svarstant tokius svarbius ir Lietuvos gyvenimą radi- kaliai keičiančius teisės aktus jų negalima priiminėti manipuliacijų pagalba, karštligiškai ir neįsigilinus į esmę, ignoruojant Konstituciją, Valstybinės kalbos įstatymą, Mokslo ir studijų įstatymą, Konstitucinio Teismo 1999 metų spalio 21 d. nutarimą ir 2009 metų lapkričio 6 d. sprendimą bei kitus teisės aktus – vien tam, kad Lietuvoje būtų įtvirtinta dvikalbystė bei dvikalbiai užrašai. Kazimieras Garšva Toks projektas automatiškai izoliuoja Vil- niaus kraštą, sukelia grėsmę teritoriniam vals- Seimo grupės „Už ištikimybę priesaikai“ tybės vientisumui, skaldo ir supriešina Lietuvos nariai yra teisingai pastebėję, kad valdančio- piliečius. Prisidengiant neva tautinių mažumų sios koalicijos partijų politiniai susitarimai vėl interesais, iš tiesų tėra siekiama sukurti teritori- keliami aukščiau mūsų valstybės vertybinių nę autonomiją Pietryčių Lietuvoje. principų ir nacionalinių interesų. Turint omeny atsiveriančias galimybes Pritariame šiam pareiškimui ir jį pa- užsieniečiams įsigyti Lietuvos žemės, bus Oršos mūšis. XVI a. 3 deš. paveikslas. Varšuvos Nacionalinis muziejus pildome. Gruodžio 18 d. Žmogaus teisių trukdoma išlaikyti Vilniją Lietuvos sudėtyje, komitetas netikėtai, skubos tvarka, iš anksto o dvikalbystė taptų pirmuoju pleištu. Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2014 m. istorinę datą, nutarė 2014-uosius paskelbti šio klausimo nepaskelbus darbotvarkėje, Tikime, kad kiekvienas Seimo narys dar rugsėjo 8 d. sukanka 500 metų, kai Lietuvos Oršos mūšio metais. nepateikus medžiagos, ekspertų, konsultan- nepamiršo prisiekęs ištikimybę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė lai- Už Seimo nutarimą „Dėl 2014 metų paskel- tų, specialistų išvadų komiteto nariams, o Respublikai; gerbti ir vykdyti jos Konstitu- mėjo istorinę pergalę Oršos mūšyje ir apgynė bimo Oršos mūšio metais) balsavo 76 Seimo keliems jų prieštaraujant, balsavimu pritarė ciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vienti- Lietuvos žemių vientisumą, ir siekdamas nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo. 2010 m. įregistruotam Jaroslavo Narkievičiaus sumą; visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos paminėti šią Lietuvai ir jos žmonėms svarbią Nukelta į 8 p. Tautinių mažumų įstatymo, kuris tėra mini- Nukelta į 5 p. 2014 m. sausio 4 d. Nr. 1 (791) Voruta Mažoji Lietuva Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, KONFERENCIJOS „VARDAS MAŽOJI Etninės kultūros globos Tarybai, Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybai Kopija: LIETUVA BŪTI AR NEBŪTI...“ Šilutės kultūros ir pramogų centrui rezoliucijos atskiroji nuomonė 2013-12-06 Lietuvos Respublikos teritorijoje išski- sritis, Mažoji Lietuva ir t.t.), dalis. Nuo 1. 1919–1939 m. buvo tarptautinės teisės (vakarinėje dalyje) kalbėjo tik šiam regionui riami penki etnokultūriniai regionai. At- XX a. pradžios susikloščiusioje tradicijoje subjektas, turėjęs visus to atributus (taip pat būdinga tarme. Kaimiškose krašto vieto- minties išsaugojimas ir lokalios tapatybės įvardu Mažoji Lietuva pristatomas arealas, ir aiškią geografinę apibrėžtį). Klaipėdos vėse vartota ir Rytprūsių vokiško dialekto puoselėjimas yra būtina sąlyga užtikrinti aprėpiantis ir dabartinės Kaliningrado srities krašto pavadinimas atpažįstamas ne tik šio Klaipėdos krašto atmaina. regionų bei visos valstybės gyvybingumą. dalį. Todėl apibrėžiant tik Lietuvos Respu- krašto išeivijos diasporos atmintyje, oficia- 4. 1920–1939 m. įteisintas lygiaver- Sutelktos visuomenės ir institucijų pastan- blikos teritorijoje istoriškai susiformavusį liose tarptautiniuose teisės aktuose, bet iki tiškas abiejų kalbų (lietuvių ir vokiečių) gos šioje veikloje stiprina pilietiškumą, etnokultūrinį regioną oficialiai vartoti vien šiol vartojamas mokslinės, teisinės, diplo- vartojimas oficialiame diskurse. Tai sudarė skatina visuomenines iniciatyvas, vysto šį pavadinimą būtų netikslu ir dviprasmiška. matinės, grožinės literatūros tekstuose. geresnes sąlygas plėtoti lietuvišką kultūrą, sąmoningumą bei atsakomybę. Tad 2013 Reikia pažymėti, kad Lietuvos Respublikos 2. Klaipėdos kraštas – vienintelė Mažo- spaudą, veikti oficialioms institucijoms ir m. gruodžio 6 d. Šilutės kultūros ir pramo- sudėtyje esantis etnokultūrinis regionas turi sios Lietuvos dalis, nuo 1923 m. priklausiusi visuomeninėms organizacijoms. Tuo tar- gų centro iniciatyva surengtą konferenciją savitą raidą, išskiriančius iš kitos Mažosios Lietuvos Respublikai. Tai darė įtaką Klaipė- pu likusioje didesnėje Mažosios Lietuvos „Vardas Mažoji Lietuva – būti ar nebūti...“ Lietuvos dalies bruožus. Todėl mūsų siūlo- dos krašto kitokioms raidos tendencijoms dalyje lietuviškoji kultūra palaipsniui buvo vertintume kaip pastangą atkreipti dėmesį mas pavadinimas Klaipėdos kraštas (Mažoji 1923–1939 m. ir 1944–1990 m. daugelyje išstumta iš viešojo gyvenimo ir užsivėrė į istoriškai susiformavusio entokultūri- Lietuva) leistų aiškiau apibrėžti etnokultū- gyvenimo sričių. siaurame šeimų buities rate. nio regiono vakarinėje Lietuvos dalyje rinio regiono teritoriją Lietuvos Respubli- 3. Klaipėdos krašto etnokultūra turėjo ir Atsižvelgdami į aukščiau išsakytus problemas. koje ir neužvertų kelio lietuviško, ir ne tik, turi daugiau dedamųjų. XX a. tik Klaipėdos argumentus siūlome papildyti Lietuvos Lietuvos Respublikoje šis regionas išsi- kultūros paveldo puoselėjimui už jos ribų. krašte greta lietuvininkų, lietuvių iš kitų vietovardžių sąrašą grąžinant oficialų skiria kultūriniu kraštovaizdžiu ir specifiniu Tokia forma nereikalautų keisti į lietuvišką regionų, vokiečių, žydų būta dar dviejų pavadinimo vartojimą Klaipėdos kraštas kultūros paveldu, istoriniu palikimu, etno- paveldą visoje Mažojoje Lietuvoje orientuo- autochtonų etninių grupių. Kuršių nerijoje (Mažoji Lietuva) istoriškai susiformavu- kultūra. Tai maža šiaurinė didesnio etno- tų institucijų, organizacijų pavadinimų. bei pajūryje gyveno kuršiai – kuršininkai, o siam etnokultūriniam regionui. kultūrinio arealo, įvairiais istorijos laikotar- Pažymime, kad Klaipėdos kraštas visame krašte 1925–1939 m. oficialiuose do- piais vadinto net 8 vardais (Lietuva, Prūsų išsiskyrė iš likusios Mažosios Lietuvos kumentuose fiksuoti klaipėdiškiai. Daugiau Klaipėdos universiteto Baltijos regiono Lietuva, Lietuviškieji valsčiai, Lietuviškoji tuo, kad: kaip pusė Klaipėdos krašto lietuvininkų istorijos ir archeologijos instituto mokslininkai Mažosios Lietuvos klausimo konferencijai Šilutėje 2013-12-06 „Lietuvninkai mes esam gimę, Adventas. Mažosios Lietuvos išsaugo- per žiaurias šimtmečių pervartas, ištvėrusi jasi į naują, savitos raiškos, pasaulėjautos ir Lietuvninkai mes norim būt. tas, 1923 m., susijungus abiems Lietuvos svetimtaučių spaudimą, dabar, prisišliejusi gyvensenos bendriją, kurios apybraižoms Tą garbę gavome užgimę – žemėms,