Kavarsko Apylinkių Agrarinio Kraštovaizdţio Naktiniai Drugiai
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS ZOOLOGIJOS KATEDRA RŪTA BURNEIKAITĖ KAVARSKO APYLINKIŲ AGRARINIO KRAŠTOVAIZDŢIO NAKTINIAI DRUGIAI MAGISTRO DARBAS (Zoologija) Mokslinis vadovas doc. dr. D. Dapkus Vilnius – 2011 1 TURINYS ĮVADAS 3 1. LITERATŪROS APŢVALGA 5 2. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI 7 3. TYRIMŲ MEDŢIAGA IR METODIKA 8 4. GAMTINĖ GEOGRAFINĖ TYRIMO VIETOS CHARAKTERISTIKA 11 4.1. Tyrimo vietos aprašymas 15 5. DARBO REZULTATAI 18 5.1. Kavarsko apylinkės agrarinio kraštovaizdţio drugiai 18 5.2. Kavarsko apylinkės agrarinio kraštovaizdţio drugių bendrijos struktūra 20 5.3. Kavarsko ir Ignalinos apylinkių agrarinio kraštovaizdţio drugių bendrijų palyginimas 29 5.4. Retosios Kavarsko apylinkės agrarinio kraštovaizdţio drugių rūšys 37 6. IŠVADOS 40 LITERATŪRA 41 SANTRAUKA 45 ABSTRACT 46 PRIEDAS 47 2 ĮVADAS Vabzdţiai – gausiausia gyvūnų grupė Ţemėje, jų ţinoma daugiau nei 1 mln. rūšių, priklausančių 29 būriams, kurie sudaro apie 80 % visos gyvūnijos. Šie bestuburiai priklauso nariuotakojų (Arthropoda) tipui, mandibulinių (Mandibulata) potypiui. Dydţiausi būriai yra vabalai (Coleoptera) ir drugiai (Lepidoptera). Vabzdţiai geba prisitaikyti prie įvairių gyvenimo sąlygų, yra labai vislūs, gyvena įvairiose sausumos ir vandens buveinėse, todėl turi didelę reikšmę ekosistemoms ir ţmonėms. Vabzdţiai yra pagrindinis maistas daugeliui stuburinių ir bestuburių gyvūnų. Lietuvoje aptinkama daugiau kaip 15 tūkst. vabzdţių rūšių, iš jų apie 2455 drugių rūšys, o pasaulyje ţinoma virš 165 000 drugių rūšių. Apie 1000 Lietuvos drugių rūšių yra didieji – dieniniai ir naktiniai – makrodrugiai. Makrodrugių maţesnę dalį sudaro dieniniai drugiai, jų yra tik 125 rūšys (Ivinskis, 2004; Ivinskis, Augustauskas, 2004). Drugiai (Lepidoptera) – vienas gausiausių ir geriausiai ištirtų vabzdţių grupių, pasiţymintys įvairiais biologiniais ir ekologiniais ypatumais. Drugiams būdingas pilnos metamorfozės vystymasis, kurio stadijų trukmė labai nevienoda. Kūnas sudarytas iš galvos, krūtinės ir pilvelio. Skirtingai nei kitų gyvūnų, drugių trumpas gyvenimo ciklas. Dauguma drugių yra prieraišūs savo gyvenamajai vietai, todėl toli nenukeliauja nuo tos vietos, kurioje išsirito iš lėliukės. Drugių populiacijos gana greitai atspindi buveinių būklę. Taigi jie yra geras bioindikatorius ekologinės aplinkos pokyčiams įvertinti. Tyrimo objektas – naktiniai makrodrugiai, nuo dieninių drugių jie skiriasi tuo, kad aktyvūs būna daţniausiai vėliai vakare ar naktį. Dieną jie daţniausiai tūno pasislėpę tarp augalų ar ant ţemės (Kazlauskas, 1984). Naktiniai drugiai neturi buoţiškų antenų, kaip dieniniai, jie tupėdani savo sparnais „apsigaubia“ ir dėl specifinio ţvynelių rašto tampa nepastebimi. Dieniniai drugiai daţniausiai būna ryškesnių spalvų, nutūpę suglaudţia sparnus viršuje, o skraidyti pradeda dieną, kai nudţiūna rasa. Aktyvūs būna giedrą, šiltą dieną, aptinkami ant įvairių augalų ţiedų (Kazlauskas, 1984; Ivinskis, Augustauskas, 2004). Kaip ir visų drugių, naktinių makrodrugių sparnai yra padengti spalvotais ţvyneliais, kurie suteikia būdingą slepiamąjį arba įspėjamąjį raštą, padedantį susilieti su gyvenamąja aplinka bei apsisaugoti nuo jais mintačių gyvūnų. Kai kurie naktiniai drugiai geba skristi dideliu greičiu, ypač greitai skraido sfinksai (Šablevičius, 2004). Kraštovaizdis – tai ţmonių įsavinta ir apgyvendinta teritorija. Sudaro medţiaginis pamatas (reljefas, gruntas), poţemio oras, vidaus vandenys, dirvoţemis, augalija, gyvūnija, ţmonių sukurtas 3 kultūrinis krašto rūbas. Kraštovaizdţio komponentų deriniai įvairiose vietose yra skirtingi. Plotai, kuriuose yra skirtingi landšaftinės sferos komponentų deriniai, sudaro lanšaftus (Vaitekūnas, 1994). Agrarinis kraštovaizdis – dėl gamtinių procesų ir ţmonių veiklos sąveikos susiformavęs ir svarbiausius gamtinės struktūros bruoţus išsaugojęs kraštovaizdis (ţemės ūkio naudmenos, ekstensyviai uţstatyti kaimai) (Vaitekūnas, 1994). Kavarskas išsidėstęs Kavarsko kalvagūbryje, įsikūręs abipus Šventosios intako Pienios, Šventosios upės baseine. Jo apylinkėse į Šventąją įteka Susiena, Šunykšta, Pienia, Tetervė, Judinys. Taip pat Kavarsko apylinkėse teka Dagia, Nevėţa, Brėškinys, Armukšna, Duobelė. Yra Budrių ir Laviškio eţerai, plyti daug miškų – Balagano, Janušavos, Daunoriškių, Dievulio, Pamūšio, Tumėjos, Ţvirblėnų, Šovenių raistas ir kt. Ši darbas atliktas norint ištirti agrarinio kraštovaizdţio, kuris būdingas Kavarslo apylinkėms, naktinius drugius. Dėkoju darbo vadovui doc. dr. D. Dapkui uţ pagalbą, suteiktą informaciją, pastabas ir vertingus patarimus ruošiant šį magistro darbą. 4 1. LITERATŪROS APŢVALGA Pirmieji duomenys apie Lietuvos drugius randami E. Eichvaldo išleistoje knygoje (Eichvald, 1830). Tačiau, autoriaus darbe buvo savita ir netiksli sistematika, todėl sunku spręsti apie jo minimų rūšių indentiškumą. Kituose darbuose, išleistuose XX a. pradţioje, minima nedaug Lietuvos drugių rūšių (Elleder, 1901; Speiser, 1903). Didelį indėlį, tiriant mūsų krašto drugius, įnešė A. Palionis. Pirmame darbe „Įdėlis Lietuvos drugių faunai paţinti“, išleistame lietuvių kalba, pateikė duomenis apie 960 drugių rūšių (Palionis, 1932). Pokariu Lietuvos makro drugius tyrė Lietuvos Ţemės ūkio akademijos docentas Antanas Lešinskas, paruošė drugių apibūdinimo raktus, pasiūlė lietuviškus pavadinimus daugeliui rūšių (Lešinskas, Pileckis, 1967). Lietuvoje drugių tyrimai daţniausiai apsiribojo naujų ir retų rūšių paieška (Ivinskis, 1988, 1989, 1990; Ivinskis et al., 1990; Švitra, 1990; Dapkus, 1995, 1997; Švitra, 1995; Dapkus et al., 1999). Nuolatos pildyti faunistiniai Lietuvos drugių sąrašai (Palionis, 1932; Prüffer, 1947; Kazlauskas, 1984; Ivinskis, 1993, 2004). Ekspedicijų metu buvo tirta Lietuvos rezervatų drugių rūšių sudėtis (Ivinskis ir kt., 1984, 1997; Ivinskis et al., 1993). Pats išsamiausias ir reikšmingiausias veikalas – tai R. Kazlausko knyga apie Lietuvos makrodrugius. Apibendrinęs jis pateikė 996 drugių rūšių aprašymus, įtraukdamas ir tas rūšis, kurios mūsų krašte dar nerastos, bet aptiktos kaimyninėse šalyse. Taip pat aprašytos ir drugių rūšys, kurios sutinkamos agrariniame kraštovaizdyje (Kazlauskas, 1984). Remiant Šiaurės Europos Ministrų Tarybai, 1995 metais Pabaltijo šalyse pradėtas drugių monitoringas (Būda, Ivinskis, 1996; Šulc, Savenkov, 1996; Viidalepp, 1996). Viename tyrimų taške buvo įrengiamos dvi gaudyklės: viena – miške, antra – atviroje buveinėje. Ekologijos instituto mokslininkas Povilas Ivinskis drugius tiria nuo 1967 m. Paskelbė daugiau nei 150 straipsnių ir knygų apie Lietuvos drugius. Kartu su Jonu Augustausku išleido knygą „Lietuvos dieniniai drugiai“ (Ivinskis, Augustauskas, 2004), kurioje pateikta išsami informacija apie Lietuvos dieninių drugių biologiją, ekologiją ir paplitimą. Sudarytas Lietuvos drugių sąrašas, kuriame apţvelgiamos visos iki tol mūsų krašte ţinomos rūšys. Pateiktos 2213 drugių rūšių, aptiktų Lietuvoje, sąrašas (Ivinskis, 1993). 2004 m. buvo išleistas papildytas Lietuvos drugių katalogas (Ivinskis, 2004), kuriame nurodytos 2455 drugių rūšys, pateikti duomenys apie rūšių retumą, paplitimą Lietuvoje, mitybinius augalus. 5 Šiuo metu naktinius drugius aktyviai tyrinėja VU Ekologijos instituto entomologijos laboratorijos vedėjas dr. Povilas Ivinskis ir kiti mokslininkai, o drugių bendrijas tiria VPU zoologijos katedros docentas Dalius Dapkus (Dapkus, 2004 a, 2004 b). 6 2. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI Darbo tikslas – ištirti Kavarsko apylinkių agrarinio kraštovaizdţio naktinius drugius. Darbo uţdaviniai: 1. Ištirti Kavarsko apylinkių agrarinio kraštovaizdţio naktinių drugių rūšių sudėtį; 2. Išaiškinti naktinių drugių bendrijos struktūrą; 3. Palyginti Kavarsko ir Ignalinos apylinkių naktinių drugių bendrijas; 4. Nustatyti retas naktinių drugių rūšis. 7 3. TYRIMŲ MEDŢIAGA IR METODIKA Naktinių drugių tyrimai buvo atlikti Anykščių rajone, Kavarsko seniūnijoje, Pumpučių kaime 2010 metais (1 pav.). Tyrimai atlikti naudojant Jalo modelio automatinę šviesinę vabzdţių gaudyklę (Soderman, 1994; Ivinskis, 1996). Viena gaudyklė buvo įrengta 1 m aukštyje nuo ţemės paviršiaus, joje veikė viena Philips ML 160W galingumo lempa (2 pav.). Tyrimų vietovės koordinatės: 55.423499 Š, 24.914781 R. 1 pav. Tyrimo vietovė Anykščių raj., Pumpučių kaime 2010 metais (www.maps.lt) 8 2 pav. Jalo tipo automatinė šviesinė gaudyklė, įrengta Anykščių raj., Pumpučių kaime 2010 metais (orig.) Gaudyklė veikė kiekvieną parą nuo 16 (balandţio 18 dienos) iki 42 (spalio mėnesio 24 dienos) 2010 metų savaitės. Jų įjungimą temstant ir išjungimą auštant reguliavo fotoelementas. Vabzdţių marinimui naudotas tetrachloretanas. Medţiaga iš gaudyklių buvo išimama kartą per savaitę ir apdorojama laboratorijos sąlygomis arba laikoma šaldiklyje plastikiniuose 0,5–1 litrų talpos indeliuose. Iš šviesine gaudykle surinktos medţiagos buvo atrenkami tik naktiniai drugiai, priklausantys Lasiocampoidea, Bombycoidea, Drepanoidea, Geometroidea ir Noctuoidea antšeimiams (Scoble, 1992; Karsholt, Razowski, 1996; Hulden, 2000). Atrinkti drugiai buvo indentifikuoti iki rūšies naudojant iliustruotus drugių atlasus (Kazlauskas, 1984; Mikkola et al., 1984, 1989; Skou, 1984, 1991). Jei vizualiai nebuvo galima nustatyti individo rūšies, atlikta genitalijų morfologinių poţymių analizė. Genitalijų preparatai buvo pagaminti pagal entomologijoje priimtą metodiką (Ivinskis, 1996). Apibūdinant rūšis, naudotas binokuliarinis mikroskopas MBC-10. 9 Bendras tyrimų laikotarpis sudaro 189 parų. Iš viso tyrimų metu surinkta 27 imtis ir iki rūšies apibūdinti 5894 drugių individai, priklausantys 239 drugių rūšių. Tirtoje buveinėje įvertinta augalų rūšių sudėtis