LITUANISTICA. 2015. T. 61. Nr. 3(101), p. 196–220, © Lietuvos mokslų akademija, 2015 Lietuvos šauliai, Latvijos aizsargai ir Estijos kaitseliitai Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė HEKTORAS VITKUS Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas Herkaus Manto g. 84, LT-92294 Klaipėda El. paštas
[email protected] Straipsnio (1) tikslas – išanalizuoti prielaidas, lėmusias dalies buvusių tarpukario paramilitarinių organizacijų – Lietuvos šaulių sąjungos, Latvijos Aizsargi ir Estijos Kaitseliit narių dalyvavimą pirmosiose masinėse žydų žudynėse nacių okupuotose Baltijos šalyse „Žydų klausimo teritorinio sprendimo“ (1941 m. birželis–gruodis) periodu. Tyrimo dėmesio centre (plačiąja objekto prasme) yra veiksniai, sąlygoję buvusių šaulių, aizsargų ir kaitseliitų į(si)traukimą į žydų genocido procesą ir turėję įtakos tolesnei Holokausto eigai Baltijos šalyse. Raktažodžiai: šauliai, aizsargai, kaitseliitai, žydai, Holokaustas ĮVADAS Dalies tarpukariu veikusių ir sovietinės okupacijos pradžioje 1940 m. likviduotų [151] Lietuvos šaulių sąjungos (toliau – LŠS), Latvijos Aizsargi (lat. Latvijas Aizsargi, toliau – LA) ir Estijos Kaitseliit (toliau – EK) – paramilitarinių organizacijų narių vaidmens Trečiojo Reicho ir Sovietų Sąjungos karo pradžioje prasidėjus žydų persekiojimui bei pirmosioms masinėms žudynėms klausimas yra sulaukęs istorikų [70, 168; 75; 76; 78; 79; 84, 299–301, 309–315; 85, 35–44; 88, 162–291; 93; 113; 121; 130; 131, 94–107, 114–115; 134; 135] dėmesio, tačiau nėra giliau analizuotas. Daugumos