DOCSLIB.ORG

Knyga-Gyventa-Ir-Dirbta-Lietuvai-Elektroninė-Įregistruota

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Knyga-Gyventa-Ir-Dirbta-Lietuvai-Elektroninė-Įregistruota Petras Navikas Petras Petras Navikas PETRAS NAVIKAS Kilęs iš Kėdainių krašto. Šį pasaulį išvy- do Truskavos miestelyje. Mokėsi šio mieste- IR DIRBTA GYVENTA lio pradžios bei Ramygalos ir Šėtos vidurinėse mokyklose. Įgijo finansų ir kredito specialybę Vilniaus universitete. Pradėjo dirbti Liaudies ūkio tarybos Maisto pramonės valdyboje fi- nansininku, vėliau ėjo šios valdybos ir Maisto pramonės ministerijos ekonomikos skyriaus viršininko pareigas. Po to daugiau kaip dvidešimt metų dirbo Vyriau- sybės patarėju pramonės klausimais. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, dvejus metus ėjo Žemės ūkio ministerijos maisto pramonės departamento direktoriaus pava- duotojo pareigas, po to dešimt metų dirbo mokesčių srityje: Vilniaus mokesčių inspekcijos vyriausiuoju inspektoriumi, šeštosios Vyriau- sybės patarėju finansų ir iždo klausimais, finansų viceministru, šalies valstybinės mokesčių inspekcijos viršininku, konsultantu mokesčių, GYVENTA IR DIRBTA finansų ir valdymo klausimais. Prezidento Valdo Adamkaus paskirtas Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nariu. Mokesčių klausimais stažavosi JAV, Danijoje, Prancūzijoje, Austrijoje. Parašė knygas „Anapus valdžios durų“, „Mokesčių labi- rintai“, Teisybės beieškant“, „Azartinių lošimų priežiūros kronika“, L „Korupcijos globa“, „Iš praeities į ateitį“, „Teisingumo parodija“, IET „Gyventa ir dirbta Lietuvai“. Paskelbė per 330 straipsnių mokesčių politikos, jų administravimo, finansų, valstybinių įmonių valdymo ir Lietuvai kitais klausimais. Jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio ekonomisto U garbės vardas. vai Petras Navikas GYVENTA IR DIRBTA Lietuvai Utena, 2021 Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). ISBN 978-609-455-537-4 © Petras Navikas, 2021 PRATARMĖ Prisimenu, buvo graži, saulėta 1959 metų birželio 27 diena Vilniuje, kai ėjome į metrikacijos biurą, esantį Pylimo gatvėje, sankryžoje su Kalinausko gatve. Tai buvo prieš šešiasdešimt metų. Ėjome dviese, be liudininkų. Apie 13 valandą Danutė Keblaitė tapo Danute Navikiene. Po sutuoktuvių nuėjome į Vilniaus gatvėje esančią valgyklą. Užsisakėme dešrelių, kitų patiekalų neprisimenu. Turbūt sriubos, kompoto ar kisieliaus, kas tuo metu buvo populiaru. Po to nusifotografavome Gedimino prospekte esančioje fotostudijoje (da- bar ten yra Lietuvos banko pinigų muziejus). Ši nuotrauka mus lydi visą gyvenimą. 2019 metų birželio 27 dieną pakartojome sutuok- tuvių ceremoniją. Nuvažiavome prie pastato Pylimo ga- tvėje, kuriame buvo metrikacijos biuras. Jo fone nufoto- grafavau Danutę, Mamytės vardu vadinamą, su sūnumi Audriumi. Pasukome į Vilniaus gatvę. Priėję prie italų res- torano, kuris įrengtas buvusioje valgykloje, užėjome į jį. Pasiteiravome, kokia restorano patalpų praeitis, paaiškėjo, jog ir tarybiniais laikais jose nebuvo valgyklos. Išeinant iš šio restorano, prie durų esančio staliu- ko sėdėjo trys žinomi vyrai. „Lietuvos ryto“ vyriausiasis redaktorius Gedvydas Vainauskas, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas ir Druskininkų miesto meras Ričardas Malinauskas. G. Vainauskas pakilo, pasisveikino ir pristatė mane kolegoms. Bet A. Zuokas ir R. Malinauskas nemažai žinojo apie mane ir mano pareigas. Taigi buvome neakivaizdžiai pažįstami. Su Mamyte buvome apsirengę šventiškai, aš su kaklaraiščiu, tamsiu kostiumu, o ji – raudonu apdaru. Pasakiau, jog ieškome buvusios tarybiniais laikais valgyklos, kurioje prieš 60 metų pietavome iškart po santuokos. Šis faktas Juos nustebino. Pasveikino su jubilieju- mi. Po to pasikeitėme bendrais įspūdžiais. G. Vainauskas paprašė mano telefono numerio. Mat, jam tapo įdomi mūsų valgyklos paieška po tiek metų, šis sentimentalus faktas, pažy- mintis jubiliejaus šventės tik mums abiem aktualumą ir kuklumą. G. Vainauskui ir kitiems parodžiau jo prieš 28 metus padovanotą laikrodį su užrašu ant ciferblato „Lietuvos rytas“. Tai dar labiau sušildė atmosferą. Po to tęsėme kavinės paiešką, nors Mamytė buvo jau visai pamiršusi santuoką, nes ketvirtus metus sirgo nepagydoma atminties netekimo liga. Užėjome į Vilniaus gatvėje esančią kavinę. Jos įėjimo durys atrodė esančios tos pačios, pro kurias įėjome prieš 60 metų. Įėję pamatėme grindų pakilimą, kuris sukėlė abejonę, nors patalpų išdėstymas atrodė labai panašus į tuometinį. Kavinė negamino patiekalų, panašių į anuometinius. Suvalgėme bly- nelių su bananais, išgėrėme kavos ir patraukėme namo. Namuose nusifotografavome. 3 Šie faktai subrandino mintį sudėti į vieną vietą svarbiausius gyvenimo įvykius, ku- rie aprašyti knygose „Anapus valdžios durų“, „Mokesčių labirintai“, „Teisybės beieškant“, „Azartinių lošimų priežiūros kronika“, „Korupcijos globa“, „Teisingumo parodija“, pa- skelbti straipsniuose žiniasklaidoje. 4 GYVENTA IR DIRBTA LIETUVAI ĮŽANGA Gimiau Antano Smetonos Lietuvoje. Teko iškęsti sunkius pokario metus. Savo aki- mis mačiau, kaip praradę kovos dėl Lietuvos viltį girti miškiniai atėję vėlų vakarą iš tėvo reikalavo atiduoti paskutinius 4 červoncus ir atvežti paskutinės kiaulės skerdieną į nurodytą vietą. O mūsų buvo 8 nesočios burnos. Po to girdėjau kitame namo gale gyvenančios mo- ters ir jos dukters klyksmus. Tik vėliau supratau, kodėl jos klykė. O kitos dienos ryte brolio akyse stribai nušovė tėvo brolį, kuris gyveno netoliese, nėjo į Raudonąją armiją, prijautė ir rėmė miškinius. Stebėjau, kaip sukviesti miestelio gyventojai buvo verčiami rašyti pareiškimus stoti į kolūkį, netekti žemės, padargų, gyvulių. Ir visi juos parašė iš baimės būti ištremtiems į Sibirą. Teko tėvui padėti kabinti prie tvarto balkių kolūkio arklius, nes jie nebeturėjo jėgų atsistoti. Mačiau, kaip mama paryčiais pakluone nusėlindavo prie kolūkio stirtos pasipešti šiaudų savo karvei pašerti. Tuomet visiems rūpėjo kaip išgyventi, išmaitinti šeimą, išauginti ir išmokinti vaikus. Jie suprato, kad plikomis rankomis negalės pakeisti Stalino primestos santvarkos. Mažai žmonių tikėjo Amerikos balso pranešimais, kad tuojau bus išlaisvinta Lietuva ir sugrįš pra- eitis, kuri daug kam buvo ne ką geresnė. Bet žmonės dirbo ir primestomis sąlygomis. Kasmet gerėjo gyvenimas. Ir ta blogoji santvarka pradėjo duoti vaisius, kurie net dabar matyti – automagistralės, melioruoti laukai, gyvenamųjų namų kvartalai, mokyklos, fermos, deja, jų griuvėsiai akis bado. Mokyklos buvo pilnos mokinių, teatrai pilni žiūrovų, o bažnyčios tikinčiųjų. Visi turėjo darbo, niekas nemirė badu, nesirausė šiukšlynuose, nesižudė iš nevilties. Gimdė ir augino vaikus, o gyven- tojų padaugėjo iki 3,5 milijono. Anos santvarkos palikimas – žmonės, kurių moralei, sąžinei, santykiams su kitais įta- kos neturėjo privatinė nuosavybė. Nebuvo priežasčių broliui žudyti brolio dėl metro žemės. Rublis nebuvo žmogaus vertės matas. Palikome tarybinę santvarką nenuskurdę ir neturtin- gi. Atskirtis tarp valdžios atstovų ir eilinių piliečių turtine prasme buvo maža. Bendraamžis poetas Justinas Marcinkevičiaus atsakydamas Algirdui Juliui Greimui, Tomui Venclovai už jų užgaulę pasakė: „Vadinate mus prisitaikėliais, konformistais, bet juk palikote mus, pametėte, kai mums buvo po 10–15 metų. Šėtono nasruose palikote. Vals- tybę praradote jūs, o tautą mes vis dėlto išsaugojome... Kas, jei ne ši karta, atvedė Lietuvą į Sąjūdį? Priešui nelinkėčiau, ką teko patirti, išjausti, išgyventi, apmąstyti mums. Kur mes galėjome išeiti iš to, ką mums palikote? Suprantama, daugelis pasitraukdami gelbėjotės nuo Sibiro. Bet kodėl norite atimti tokią teisę iš mūsų, negi jūs galvojate, kad Lietuva 50 metų privalėjo eiti atviro priešinimosi keliu? Ir žūti? Betgi kodėl nesipriešinote jūs, kai buvo gali- ma, kai reikėjo priešintis?“ Justino Marcinkevičiaus kartos dalis esu ir aš. Visą gyvenimą dirbau tėvynėje ir jai – Lietuvai. Šioje knygoje išsakiau savo tarnystę Lietuvos žmonėms, kuri buvo nelengva, paty- riau materialinių nuostolių ir moralinių nuoskaudų. 5 PIRMA DALIS DARBAS DARBĄ KEITĖ... Dirbti pradėjau sulaukęs septyniolikos metų. 1952 metais baigiau Lančiūnavos že- mės ūkio mokykloje buhalterio kursus, buvau nusiųstas dirbti į Žeimių tarybinį ūkį. Po to darbas darbą keitė. 1952–1953 Žeimių tarybinis ūkis, Mitėniškių skyriaus buhalteris. 1953–1956 Šėtos vidurinės mokyklos buhalteris ir 9–11 klasių mokinys. 1956–1958 Vilniaus valstybinio universiteto studentas. 1958–1965 Maisto pramonės ministerijos ekonomistas, ekonomikos skyriaus virši- ninkas. 1966–1985 Lietuvos TSR Ministrų tarybos referentas, maisto pramonės sektoriaus vedėjas. 1985–1986 Lietuvos Ministrų Tarybos Sekretoriato vedėjas. 1986–1990 Lietuvos Ministrų Tarybos Pramonės skyriaus vedėjas. 1990–1992 Žemės ūkio ministerijos Maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas. 1992–1994 Vilniaus mokesčių inspekcijos vyriausiasis inspektorius. 1994–1995 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patarėjas finansų ir iždo klausimais. 1995–1996 Finansų ministerijos sekretorius – Valstybinės mokesčių inspekcijos vir- šininkas. 1996–2001 Konsultacinės firmos „Nakona“ vadovas. 2001–2007 Valstybinės lošimų priežiūros komisijos narys. Nežinia iš ko sužinojau, jog Lančiūnavos žemės ūkio mokykloje priimami mokytis buhalterio specialybės. Mokama stipendija, apgyvendinami bendrabutyje. Mokymasis tę- siasi tik pusę metų. O po to gauni darbą. Prašydamas išleisti ten mokytis, mamai net pame- lavau, sakydamas, kad tęsiu mokslą ir mokytojų seminarijoje. 1951 metų pabaigoje su nau- jomis viltimis pradėjau mokytis Lančiūnavoje, kuri yra 10 km nuo tėviškės Kėdainių link. Gyvenau bendrabutyje, mažai bereikėjo paramos iš namų. Buhalterijos paslaptis skleidė nuostabus specialistas Eitmanavičius. Gyvenome linksmai. Žaidėme krepšinį, rung-
Load more

Recommended publications
  • UC Irvine UC Irvine Previously Published Works
    UC Irvine UC Irvine Previously Published Works Title The baltic states: Years of dependence, 1980–1986 Permalink https://escholarship.org/uc/item/7885d375 Journal Journal of Baltic Studies, 20(1) ISSN 0162-9778 Authors Misiunas, RJ Taagepera, R Publication Date 1989-03-01 DOI 10.1080/01629778800000291 Peer reviewed eScholarship.org Powered by the California Digital Library University of California THE BALTIC STATES: YEARS OF DEPENDENCE, 1980-1986 Romuald J. Misiunas, Yale University Rein Taagepera, University of California, Irvine In 1983 we published a book entitled The Baltic States: Years of Depen- dence 1940-1980. ~ The present article represents an update chapter which re- views the years 1980-1986. Compared to the late 1970s and the early 1980s, a period of stagnation, 1987 was a singularly difficult time for writing recent Soviet and Baltic history. CPSU General Secretary Mikhail Gorbachev was trying to overcome the general stagnation in which the Soviet Union found itself, and the outcome of his increasingly dramatic effort remains uncertain. Hence, the historical perspective for our interpretation of recent events is missing. Will economic and techno- logical growth in the USSR be achieved without appreciable political changes, or will liberalization be the price for technological progress? If liberalization is needed, will Gorbachev be able to pay the price, or will he maintain the past mix of authoritarian and totalitarian features even at the cost of continued economic stagnation? If Gorbachev chooses liberalization, will more conservative bureau- cratic forces eventually topple him? If the Soviet leadership opts for continued economic stagnation, will the Soviet population continue to be submissive indefinitely? As before, Baltic history in the 1980s continues to depend on the interplay of local aspirations with decisions made in Moscow.
    [Show full text]
  • Vuosikirja Årsskrift 98 2008
    Sisällys Sisällys Suomen kirkkohistoriallisen seuran Finska kyrkohistoriska samfundets Vuosikirja Årsskrift 98 2008 Jahrbuch der Finnischen Gesellschaft für Kirchengeschichte Mit Zusammenfassungen With Summaries Toimittaneet Mikko Ketola ja Tuija Laine Suomen kirkkohistoriallinen seura PL (Aleksanterinkatu ) FI- Helsingin yliopisto Myynti: Tiedekirja, Kirkkokatu , Helsinki Puh. () , telekopio e-mail: tiedekirja@tsv. Kansi ja taitto: Terhi Lehtonen ISBN Helsinki 2008 ISSN Suomen kirkkohistoriallinen seura Gummerus Kirjapaino Oy Societas historiae ecclesiasticae Fennica Jyväskylä, Sisällys Sisällys Sisällys – Innehåll H Jaakko Gummerus Vv. – tapahtumat ja niiden jälkivaikutukset..................................................... K. V. Petrell Viisi viikkoa sotavankina ..–............................................................................. Saatteeksi ............................................................................................................................... 5 A – A Följebrev ................................................................................................................................ 6 Maiju Lehmijoki-Gardner Mikko Ketola Jaroslav Pelikan –............................................................................................... Suomen kirkkohistoriallisen seuran esimiehen avaussanat Sisällissota ja kirkko -seminaarissa ............................................................. Laura Koskelainen Hyvinvointivaltioiden tutkimusta, jossa on myös uskonto otettu
    [Show full text]
  • Energetikos Statybos Trestas, Prie Jo Prijungtos Kelios Statybinės Organizacijos
    ENERGETIKOS OBJEKTŲ STATYTOJŲ KLUBAS LIETUVOS ELEKTRIFIKAVIMO ISTORIJA Energetikos objektų statytojų klubo užsakymu išleido leidykla 2006 UDK 621.3(474.5)(091) Li233 Redakcinė kolegija: Simonas Šimkūnas (pirmininkas) Algirdas Patkauka (pirmininko pavaduotojas) Stasys Bilys Viktoras Merkys Vytautas Paznanskis Sudarytojas Vytautas Gritėnas ISBN 9986-98-035-6 © Energetikos objektų statytojų klubas, 2006 ĮVADAS PRATARMĖ Lietuvos žemė, žaliuojanti miškais, pievomis bei javų, brandinančių auksi- nes varpas, laukais, nuo miestų iki tolimiausių kaimų ir vienkiemių yra išraižyta aukštos ir žemos įtampos elektros tiekimo linijomis. Važiuojant iš Vilniaus į Palangą galima grožėtis Vilniaus TE-3, Lietuvos TE Elektrėnuose, Kauno TE, Klaipėdos TE vaizdais su aukštais elektrinių kaminais. Turint laiko galima užsukti pasigrožėti Kruonio HAE panorama. Jus maloniai priims elektrinės vadovai ir supažindins su vienu iš didžiausių Lietuvos energe- tikos objektų. Visa tai – energetikos objektų statytojų darbas. Didžiausią šio darbo dalį atliko buvusio Energetikos statybos tresto žmo- nės, kuriems pagerbti bei jų darbams atminti ir skiriama ši knyga. Ta proga no- rėtume prisiminti vieną iškiliausių Lietuvos energetikos kūrėjų, šviesaus atmini- mo žmogų Justiną Nekrašą (1927–1997). Jis visą savo gyvenimą atkakliai siekė įgyvendinti seną Lietuvos žmonių svajonę – elektrifi kuoti kraštą. Norėjo, kad ir tolimiausią kaimo sodybą pasiektų elektros šviesa. Jo pastangomis buvo kuria- mi Lietuvos elektrifi kavimo planai, skiriamos lėšos, statomi stambūs energetikos objektai, kurių statybai vadovavo taip pat šviesaus atminimo žymiausias Lietuvos energetikos objektų statytojas Jonas Velaniškis (1927–1991). Jis 1956 metais, bai- gęs statyti Gorkio HE ir įgijęs patirties, grįžo į Lietuvą, sutelkė jaunų inžinierių būrį ir uoliai ėmėsi darbo tėvynėje. Jam vadovaujant buvo statoma Kauno HE, Lietuvos TE Elektrėnuose, Kauno TE, Mažeikių TE, Kruonio HAE ir kt.
    [Show full text]
  • DARBININKAS Chicagoje “Willow Brooks” Bendruomenės Valdybos Socia­ Pokylių Salėje Įvyko Priėmimas Linių Reikalų Tarybos Pirmininkei Vol
    APDOVANOJIMAI NUSIPELNIUSIEMS TAUTIEČIAMS DARBININKAS Chicagoje “Willow Brooks” bendruomenės valdybos Socia­ pokylių salėje įvyko priėmimas linių reikalų tarybos pirmininkei Vol. LXXXIII, Nr. 42 PERIODICALS 341 Highland Blvd. Kaina Prezidento Valdo Adamkaus ir Birutei Jasaitienei, profesoriui, Spalis - October 30,1998 Penktadienis-Friday Postage paid at Brooklyn, N.Y. Brooklyn, N.Y. 11207 $ 1.00 jo žmonos p. Almos garbei. Po­ gydytojui kardiologui, Chicagos kylyje dalyvavo daugiau kaip Illinojaus Masonų medicinos 500 Chicagos lietuvių bendruo­ centro direktoriui Rimdaugui LIETUVOS AMBASADOJE WASHINGTONE: menės veikėją taip pat Lietu­ Nemickui, daktarui, Lietuvos vos ambasadorius Vašingtone fondo įkūrėjui Antanui Razmai, KELI ĮSPŪDŽIAI IŠ PRIĖMIMO LIETUVOS Stasys Sakalauskas ir generali­ JAV Lietuvių Bendruomenės nis konsulas Chicagoje Gied­ Socialinių reikalų tarybos “Lie­ PREZIDENTUI rius Apuokas. Prezidentas įteikė tuvos vaikų vilties” komiteto Didžiojo Lietuvos kunigaikščio pirmininkei Gražinai Gudaity- Gedimino 3-ojo laipsnio ordi­ tei-Liautaud. 5-ojo laipsnio or­ JAV sostinėje Washingtone Julius Keleras svečius publikai, paprašė žodį visada malonu pasisukioti. tarti Prezidentą. Šis padėkojo vi­ nus išeivijos lietuvių organiza­ dinas įteiktas Lietuvos našlai­ cijų veikėjams. Ordinai įteikti čių globos komiteto pirminin­ - Lietuvos Prezidentas Valdas Miestas nė iš tolo neprimenan­ siems už dėmesį Lietuvai, trum­ ilgamečiam Šiaurės Amerikos kei Albinai Prunskienei. Lietu­ Adamkus spalio 23 d. baigė dar­ tis didžiųjų Amerikos megapo- pulkininko uniforma. Akimirką pai papasakojo apie savo vizitą lietuvių fizinio auklėjimo ir vos šaulių sąjunga išeivijoje ap­ bo vizitą Jungtinėse Amerikos Val­ lią kurie niekaip neišsprendžia net pagalvojau, ar tikrai esu ne Baltuosiuose Rūmuose bei įtei­ sporto sąjungos sekretoriui Al­ dovanojo Prezidentą Valdą Ad­ stijose. Paskutinę vizito dieną Lie­ šiukšlių, benamių, nusikalsta­ Lietuvoje kokiais 1987-aisiais. kė apdovanojimus Lietuvai ypač girdui Bielskui, JAV Lietuvių amkų Žvaigždės ordinu.
    [Show full text]
  • Lietuvos Istorijos Bibliografija. 2002
    LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJOS BIBLIOGRAFIJA 2002 Sudarė IRENA TUMELYTĖ Vilnius, 2014 UDK 016:947.45 Li227 Bibliography of the History of Lithuania 2002 Compiler Irena Tumelytė Redakcinė kolegija: Zigmantas Kiaupa (pirmininkas) Rimantas Miknys Vladas Sirutavičius Juozas Tumelis ISSN 1392-981X © Lietuvos istorijos institutas, 2014 © Irena Tumelytė, 2014 TURINYS PRATARMĖ ............................................................................................................................... 7 1. BENDRASIS SKYRIUS ........................................................................................................ 9 1.1. Bibliografijos ....................................................................................................................... 9 a) bibliografijos ..................................................................................................................... 9 b) bibliografijos istorija ...................................................................................................... 10 c) personalinės bibliografijos .............................................................................................. 10 1.2. Enciklopedijos, žodynai ir žinynai .................................................................................... 10 1.3. Istorijos periodika ir tęstiniai leidiniai .............................................................................. 12 1.4. Istorijos mokslo institucijos, darbo organizavimas ..........................................................
    [Show full text]
  • IN the CAPTIVITY of the MATRIX on the Boundary of Two Worlds: Identity, Freedom, and Moral Imagination in the Baltics 38
    IN THE CAPTIVITY OF THE MATRIX On the Boundary of Two Worlds: Identity, Freedom, and Moral Imagination in the Baltics 38 Founding Editor: Leonidas Donskis, Professor and Vice-President for Research at ISM University of Management and Economics, Lithuania. Associate Editor Martyn Housden, University of Bradford, UK Editorial and Advisory Board Timo Airaksinen, University of Helsinki, Finland Egidijus Aleksandravicius, Lithuanian Emigration Institute, Vytautas Magnus University, Kaunas, Lithuania Aukse Balcytiene, Vytautas Magnus University, Kaunas, Lithuania Stefano Bianchini, University of Bologna, Forlì Campus, Italy Endre Bojtar, Institute of Literary Studies, Budapest, Hungary Ineta Dabasinskiene, Vytautas Magnus University, Lithuania Pietro U. Dini, University of Pisa, Italy Robert Ginsberg, Pennsylvania State University, USA Andres Kasekamp, University of Tartu, Estonia Andreas Lawaty, Nordost-Institute, Lüneburg, Germany Olli Loukola, University of Helsinki, Finland Bernard Marchadier, Institut d’études slaves, Paris, France Silviu Miloiu, Valahia University, Targoviste, Romania Valdis Muktupavels, University of Latvia, Riga, Latvia Hannu Niemi, University of Helsinki, Finland Irina Novikova, University of Latvia, Riga, Latvia Yves Plasseraud, Paris, France Rein Raud, Tallinn University, Estonia Alfred Erich Senn, University of Wisconsin-Madison, USA, and Vytautas Magnus University, Kaunas, Lithuania André Skogström-Filler, University Paris VIII-Saint-Denis, France David Smith, University of Glasgow, UK Saulius Suziedelis, Millersville University, USA Joachim Tauber, Nordost-Institut, Lüneburg, Germany Tomas Venclova, Yale University, USA Tonu Viik, Tallinn University, Estonia In the Captivity of the Matrix Soviet Lithuanian Historiography, 1944–1985 AURIMAS ŠVEDAS Amsterdam – New York, NY 2014 Cover illustration: The Library Courtyard of Vilnius University in 1979, the 400th anniversary of the founding of the university. Photo by Vidas Naujikas.
    [Show full text]
  • LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS 2015 Metai 1
    LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS 2015 metai 1 Vilnius 2016 LITHUANIAN INSTITUTE OF HISTORY THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY 2015 1 Vilnius 2016 LITAUISCHES INSTITUT FÜR GESCHICHTE JAHRBUCH FÜR LITAUISCHE GESCHICHTE 2015 1 Vilnius 2016 UDK 947.45 Li 237 Redakcinė kolegija: Egidijus ALEKSANDRAVIČIUS Rimvydas PETRAUSKAS Vytauto Didžiojo universitetas Vilniaus universitetas Jan JURKIEWICZ Edmundas RIMŠA Adomo Mickevičiaus universitetas Poznanėje Lietuvos istorijos institutas Zigmantas KIAUPA (pirmininkas) Jolita SARCEVIČIENĖ (sekretorė) Lietuvos istorijos institutas Lietuvos istorijos institutas Česlovas LAURINAVIČIUS Vladas SIRUTAVIČIUS Lietuvos istorijos institutas Lietuvos istorijos institutas Ingė LUKŠAITĖ Darius STALIŪNAS Lietuvos istorijos institutas Lietuvos istorijos institutas Elmantas MEILUS (pirmininko pavaduotojas) Saulius SUŽIEDĖLIS Lietuvos istorijos institutas Milersvilio universitetas Jolita MULEVIČIŪTĖ Joachim TAUBER Lietuvos kultūros tyrimų institutas Šiaurės Rytų institutas Liuneburge Šio žurnalo straipsnių pavadinimai ir santraukos cituojami duomenų bazėse: Articles appearing in this journal are abstracted and indexed in: HISTORICAL ABSTRACTS. AMERICA: HISTORY AND LIFE. EBSCO Publishing ISSN 0202-3342 © Lietuvos istorijos institutas, 2016 © Straipsnių autoriai, 2016 LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS. 2015/1. VILNIUS, 2016. P. 115–132. ISSN 0202–3342 THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY. 2015 /1. VILNIUS, 2016 SAULIUS GRYBKAUSKAS VILNIAUS VALDYMAS SOVIETMEČIU IR MIESTO LKP PIRMŲJŲ SEKRETORIŲ POLITINIS
    [Show full text]
  • Ukrainos Unitus
    ĮSAKAS APIE LIETUVOS VALSTYBINĘ KALBĄ Sausio 25 d. paskelbtas LTSR apie kaikuriuos jo požiūrius kri­ DARBININKAS■p* t ' . Aukščiausios Tarybos Prezidiu­ tiškai atsiliepė sausio mėn. at­ mo įsakas “Dėl Lietuvos TSR kurtoji Lietuvių kalbos draugija. Vol. LXXTV, Nr. 14 SECOND-CLASS 341 Highiand Blvd. Valstybinės Kalbos Vartojimo“ Sausio 22 d. Tiesoje išspausdin­ Balandžio - April 7, 1989 Penktadienis-Friday Postage p ai d at Brooklyn, N.Y. Brooklyn, N. Y. 11207 50 centų Susilaukė plačių komentarų tame draugijos atkuriamojo su- užsienio spaudoje. Apie jį telefo­ važiavimo kreipimosi į LTSR AT niniuose pokalbiuose su užsie- prezidiumą sakoma, kad “šiame niu palankiai atsiliepė LP dokumente, be svarbių teiginių, ĮNIRŠĘ PERSEKIOJA UKRAINOS UNITUS Sąjūdžio Seimo Tarybos nariai, ginančių lietuvių kalbą, yra pažymėję, kad ten nepaliekama nemaža prieštaringų, abejotinų Iš Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos Nr. 75 jokių išlygų dvikalbystei. Be to, momentų”. Draugijai “ypač nustatytas konkretus laikas, kad kliūva trečiojo ir šeštojo punkto visoje Lietuvos teritorijoje per formuluotės, įteisinančios dvi- Sovietinėse respublikose 1985 m. buvo sudeginta dvejus metus (plius vieneri me­ kalbystę, suteikiančios rusų kal­ Ukraina. Vakarinėse Ukrai­ bažnyčia Kosmač kaime, Kasov- Krikščionybės 600 metŲ Sov. S-goj kovo 26 vykusius tai ypatingais atvejais) turi būti bai beveik valstybinės kalbos nos srityse suaktyvėjo katalikų skio rajone Ivano-Frankosrityje. jubiliejaus minėjimas rinkimus į Liaudies kongresą pereita prie raštvedybos lietuvių statusą, sudarančios sąlygas imi­ (unitų) Bažnyčios veikla. Palygi­ Pagal legendą, prie šios Pelesoje pralaimėjo daugelis komunistų kalba. grantams ir toliau nesimokyti nus su praėjusiais metais, tikin­ bažnyčios statybos daug pri­ partijos ir vyriausybės pa­ 1987 liepos 26 Pelesoje (Balta- Rusai ir kiti Lietuvoje gy ve­ lietuvių kalbos.
    [Show full text]
  • Downloaded from Brill.Com09/29/2021 10:32:25PM Via Free Access 124 SAULIUS GRYBKAUSKAS Value of Informal Implications, Especially Vertical
    LITHUANIAN HISTORICAL STUDIES 18 2013 ISSN 1392-2343 PP. 123–146 THE HUNTING CLUB OF PETRAS GRIŠKEVIČIUS AND THE CONSOLIDATION OF THE LITHUANIAN NOMENKLATURA Saulius Grybkauskas ABSTRACT This article focuses on informal practices and, in particular, hunting, which was perhaps the most important ‘extra-curricular’ activity of the nomenklatura. Hunting became an excellent platform for a new secretary to establish his authority in consolidating the nomenklatura, which was quite fragmented for many years after the death of the head of Soviet Lithuania A. Sniečkus (1903–1974). This article analyses the composition of the hunting clubs of the authorities, their organisation and their leadership in informal activities, and claims that the hunt served the interests of the Soviet Lithuanian nomenklatura, because it allowed the leader of the Soviet republic to structure and consolidate his clientele. By manipulating the composition of the most important – first – hunting club, into which people close to him were introduced, but ignoring the possible contenders for the informal leaders, Griškevičius took over control of the members of this hunting club. He first introduced the regulations of the first club of nomenklatura hunters. The ‘normalisation’ of hunting was an effective strategy which allowed Griškevičius to establish his authority and power, limiting and restricting the potential of the grouping of the Lithuanian nomenklatura. The consolidation of the nomenklatura not only served to strengthen Griškevičius in the post of the new leader, but also lowered the possibilities for the centre’s intervention in the management of the republic.* Research into personal networks is important for the analysis of political systems, because they highlight characteristics of the system.
    [Show full text]
  • The Baltic States: Years of Dependence, 1980-1986
    THE BALTIC STATES: YEARS OF DEPENDENCE, 1980-1986 Romuald J. Misiunas, Yale University Rein Taagepera, University of California, Irvine In 1983 we published a book entitled The Baltic States: Years of Depen- dence 1940-1980. ~ The present article represents an update chapter which re- views the years 1980-1986. Compared to the late 1970s and the early 1980s, a period of stagnation, 1987 was a singularly difficult time for writing recent Soviet and Baltic history. CPSU General Secretary Mikhail Gorbachev was trying to overcome the general stagnation in which the Soviet Union found itself, and the outcome of his increasingly dramatic effort remains uncertain. Hence, the historical perspective for our interpretation of recent events is missing. Will economic and techno- logical growth in the USSR be achieved without appreciable political changes, or will liberalization be the price for technological progress? If liberalization is needed, will Gorbachev be able to pay the price, or will he maintain the past mix of authoritarian and totalitarian features even at the cost of continued economic stagnation? If Gorbachev chooses liberalization, will more conservative bureau- cratic forces eventually topple him? If the Soviet leadership opts for continued economic stagnation, will the Soviet population continue to be submissive indefinitely? As before, Baltic history in the 1980s continues to depend on the interplay of local aspirations with decisions made in Moscow. POLITICS AND IDEOLOGY Administration The administrative immobilisme that had set in during the late 1960s and became the hallmark of the Baltic political scene during the 1970s continued into the 1980s with little evidence of substantial change.
    [Show full text]
  • Vuosikirja Årsskrift 98 2008
    Sisällys Suomen kirkkohistoriallisen seuran Finska kyrkohistoriska samfundets Vuosikirja Årsskrift 98 2008 Jahrbuch der Finnischen Gesellschaft für Kirchengeschichte Mit Zusammenfassungen With Summaries Helsinki 2008 Suomen kirkkohistoriallinen seura Societas historiae ecclesiasticae Fennica Vuosikirja 2007.indb 3 23.11.2008 19:29:45 Sisällys Toimittaneet Mikko Ketola ja Tuija Laine Suomen kirkkohistoriallinen seura PL (Aleksanterinkatu ) FI- Helsingin yliopisto Myynti: Tiedekirja, Kirkkokatu , Helsinki Puh. () , telekopio e-mail: [email protected] Kansi ja taitto: Terhi Lehtonen ISBN ISSN Gummerus Kirjapaino Oy Jyväskylä, Vuosikirja 2007.indb 4 23.11.2008 19:29:46 Sisällys Sisällys – Innehåll Saatteeksi ............................................................................................................................... 5 Följebrev ................................................................................................................................ 6 Mikko Ketola Suomen kirkkohistoriallisen seuran esimiehen avaussanat Sisällissota ja kirkko -seminaarissa ............................................................. Tutkimuksia – Undersökningar Tapio Salminen Kokemäen käsikirjakoodeksi F (–). Näkökulmia reformaatiokauden kirkkokäsikirjasidoksen paikalliseen käyttöhistoriaan ja ajoitusmahdollisuuksiin ... Erkki Tuppurainen Mikael Agricola ja liturginen lauluperinne..................................................................... Ali Kulhia Tamperelaisen pyhäkoulun ja diakonian alku K. O. Fontellin
    [Show full text]
  • Lithuania Region
    LITHUANIA REGION “The Main Gate” of the Kaunas ghetto; pen-and-ink drawing by survivor Esther Lurie, 1943. USHMM WS #73488, COURTESY OF SARA MILO Copyright © 2012. Indiana University Press. All rights reserved. Indiana University Copyright © 2012. The United States Holocaust Memorial Museum Encyclopedia of Camps and Ghettos, 1933-1945 : Ghettos in German-Occupied Eastern Europe, edited by Martin Dean, and Geoffrey P. Megargee, Indiana University Press, 2012. ProQuest Ebook Central, http://ebookcentral.proquest.com/lib/vgtulibrary-ebooks/detail.action?docID=3014863. Created from vgtulibrary-ebooks on 2018-12-08 03:09:47. 5528-41848_ch10_10P.indd28-41848_ch10_10P.indd 11031031 112/21/112/21/11 55:52:52 PPMM LITHUANIA REGION (GENERALKOMMISSARIAT LITAUEN) Pre- 1939: Lithuania and parts of Poland; 1940– 1941: Lithuanian SSR and parts of the Belorus sian SSR; 1941–1944: Generalkommissariat Litauen, including part of the initial territory of Generalkommissariat Weissruthenien (transferred on April 1, 1942), Reichskommissariat Ostland; post- 1991: Republic of Lithuania and part of Hrodna voblasts’, Republic of Belarus The German and local Lithuanian authorities established were residing in Lithuania on the eve of the German occupa- around 115 ghettos in Generalkommissariat Litauen. Of tion of the country in late June 1941. The Soviet deportation of these, 38 were established in what became under the German people from Lithuania in 1940– 1941 was blamed by many Lith- civil administration, Gebiet Schaulen- Land; 25 in Gebiet uanians on the Jews, even though a considerable proportion of Kauen-Land; and 22 in the area of Gebiet Ponewesch- Land, those deported were themselves Jewish. Following the German which was not formally split off from Gebiet Schaulen- Land invasion, more than 8,000 Jews managed to fl ee into the interior until November 1941.
    [Show full text]