DOCSLIB.ORG

Baltijos Kelias – Išsivadavimo Simbolis

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Baltijos Kelias – Išsivadavimo Simbolis ISSN 2029–011X. GIMTASAI kraštAS. 2009 visuomenė Bronislovas Genzelis BALtijos kelias – išsivADAVIMO SIMBOLIS Baltijos kelias – vienas iš įspūdingiausių reiškinių pasaulio politinės kultūros istorijoje. Unikali akcija – daugiau negu 650 km ilgio rankomis sukibusių žmonių grandinė nuo Vilniaus iki Talino. Ją sudarė apie 2,5 milijono Lie- tuvos, Latvijos ir Estijos piliečių. Šis kelias simbolizavo Baltijos šalių vienybę ir politinę valią. Siekiant suvokti jo istorinę reikšmę, būtina prisiminti jo prielaidas, Europos politinį kontekstą ir galutinį rezultatą. Pabrėžiame, kad 1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje susitiko dviejų kruvinų diktatorių atstovai ir pasirašė pasaulio perdalinimo planą, kurį realizuodami naciai po savaitės įsiveržė į Lenkiją, o rugsėjo 17 d. rusai ati- darė Rytų frontą. Taip Lenkija buvo užpulta iš abiejų pusių. Po sėkmingo ir greito Lenkijos įveikimo grobikai sustiprino savo sandorį, 1939 m. rugsėjo 28 d. pasirašydami papildomus slaptus protokolus. Tada buvo nu- spręstas Lietuvos, Latvijos, Estijos likimas1. Bet tuo nepabaigta. Rusijos imperijos, pasivadinusios Tarybų Sąjunga, kariauna 1939 m. lapkričio 30 d. įsiveržė į Suomiją – įsi- liepsnojo vienas iš kruviniausių ir demagogiškiausių pasaulyje karų žmonijos istorijoje. Grobikai vadovavosi sava logika: kas sykį pagrobta, tas amžiams turi likti jų rankose. Tokia Molotovo-Ribentropo suokalbio poteks- tė. Mat po Pirmojo pasaulinio karo aptrupėjo Rusijos ir Vokietijos imperijos. Slaptai grobikai susitarė ne tik at- gauti tada prarastas teritorijas, bet ir išplėsti savo imperijas. Todėl grobimų virtinė tęsėsi. Nuo Rumunijos buvo atplėšta Moldova. Šiems veiksmams ieškota pateisinamų argumentų, esą atkuriamas istorinis teisingumas. Slapti susitarimai buvo laikomi griežčiausioje paslaptyje. Istoriniai įvykiai turi priežastis ir pasekmes. Diktatūrų atsiradimą, kaip ir išnykimą, lemia istoriniai procesai. Vargu ar Baltijos šalys, Lenkija, Rumunija 1918 metais būtų atsiradusios pasaulio žemėlapyje, jeigu būtų kito- kia Pirmojo pasaulinio karo baigtis. Istorija sruvena savo vaga – ne visada duoda tuos rezultatus, kurių norėtų tų ar kitų įvykių įkvėpėjai. Pavyz- džiui, XIX–XX amžių sankirtoje Vokietija ir Rusija svajojo apie savo valdų išplėtimą, o viskas įvyko atvirkščiai: Vo- kietija tragiškai pralaimėjo karą, o Rusiją sudrebino revoliucijos, dėl kurių gerokai apibyrėjo imperijos. Po Pirmojo pasaulinio karo tarp Rusijos ir Vokietijos atgimė Lenkijos valstybė, įsikurdama teritorijose, kurias anksčiau savo valdomis laikė Rusija, Vokietija ir Austrija-Vengrija. Tada atkūrė savo valstybingumą ir Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Čekoslovakija bei kitos Vidurio Europos tautos. Be to, Vokietija buvo priversta pasirašyti žeminančią Versalio sutartį, pagal kurią ji neturėjo teisės savo teritorijoje vykdyti karines pratybas bei privalėjo paklusti ki- tiems suvaržymams. Po Pirmojo pasaulinio karo Rusijoje ir Vokietijoje siautėjo suirutės, tai sudarė sąlygas dikta- tūroms. Diktatoriai visada randa bendrą kalbą, nors ir tikisi vienas kitą apgauti. Taip atsitiko ir šį kartą. 1933 metais naciams atėjus į valdžią, prasidėjo Vokietijos suartėjimas su Rusija. Bolševikai leido vokie- čiams savo teritorijoje įsteigti karinius poligonus. Pažeminimas skatino vokiečius ieškoti kelių, kaip atsilyginti savo „skriaudikams“. Bolševikai svajojo apie pasaulinę revoliuciją ir savo įtakos išplėtimą po visą pasaulį. Naciai mąstė ne tik kaip atgauti prarastas Pirmame pasauliniame kare, bet ir apie pangermanistinės impe- rijos sukūrimą. Vieniems ir kitiems buvo panašūs įsivaizduojami priešai: bolševikams – pasaulio kapitalistai, naciams pasaulio žydija, sukaupusi savo rankose kapitalą. Šiuo požiūriu naujai besiformuojančių agresorių interesai sutapo, kur nesutapo – atidėjo ateičiai, tiksliau mąstė, kaip ateityje apgauti dabartinį savo sąjunginin- ką. Naciai visą savo energiją skyrė ginklavimuisi, tai darė slapčia. Buvusieji nugalėtojai nespėjo ir apsidairyti, kaip jų pašonėje išdygo grėsminga karinė jėga. Nuolaidžiavimas ir kompromisai – nevienareikšmiai reiškiniai. Deja, to nesuprato Didžiosios Britanijos, Prancūzijos vadovai. Vakarų politikai, pajutę, kad Vokietijoje į valdžią atėję naciai įgauna jėgos, siekdami išvengti naujo karinio susidūrimo, mažų valstybių sąskaita nuolaidžiavo pastariesiems. 1938 m. rugsėjo 29 d. Didžiosios Britanijos, Prancūzijos vadovai A. N. Chamberlain ir E. Daladier Miunchene pasirašė sandėrį su A.Hitleriu ir B. Mussolini, kuriuo įpareigojo Čekoslovakiją perduoti Vokietijai Sudetų sritį. Taip atrišo agresoriui rankas, šis neapsiribojo vien Sudetais – užgrobė visą Čekoslovakiją. Hitlerininkų apetitas augo. 1939 m. kovo 22 d. jie užgrobė Klai- pėdos kraštą. Vėliau užpuolė ir pačius nuolaidžiautojus. Analizuodami istorinius įvykius visais galimais aspektais, įvykių seką ir jų tarpusavio politinį ir psicholo- ginį ryšį, matysime, kaip vienas agresorius objektyviai skatina veikti kitus. Dažnai agresoriai savo veiksmus motyvuoja istorinės teisybės atkūrimu. Tuo pagrindu jų agresijos objektu tapo naujai po Pirmojo pasaulinio karo atgimusios valstybės. Be to, ir pati Lenkija elgėsi agresyviai: ji, svajodama apie savos imperijos sukūrimą, okupavo dalį Ukrai- nos, Baltarusijos, 1920 metais užgrobė Vilnijos kraštą ir, toliau svajodama išplėsti savo valdas nuo „Jūros iki jūros“, pasinaudodama Miuncheno sąmokslu, įsiveržė į Čekoslovakiją ir okupavo Tiešino sritį. 1938 metais Lenkija pateikė Lietuvai ultimatumą, reikalaujantį atsisakyti Vilniaus krašto, priešingu atveju grasino užimti visą Lietuvą. Lenkijos miestuose vyko triukšmingos manifestacijos su šūkiu: „Maršale Rydz-Smigly2, vesk mus į Kauną!..“ Panašiais šūkiais buvo užpildyta Lenkijos žiniasklaida. Taip Lenkijos valdantieji sluoksniai, nesuvo- kę realybės, organizavo provokacijas prieš kaimynines šalis, išleisdami iš akių nacių graižymąsi į Gdansko koridorių, nuolat organizuojamus išpuolius prieš Lenkiją. Lenkijos vadovai to nematė. Kitaip kaip politiniu viš- takumu jų bendros su hitlerininkais akcijos prieš Čekoslovakiją ir išpuolių prieš Lietuvą nepavadinsi. Žodžiu, Lenkijos santykiai su visais kaimynais buvo labai prasti. Ji agresoriams buvo tiesiog Dievo dovana – tai ne taikinga Čekoslovakija. Taip Miunchenas psichologiškai atrišo rankas Stalino ir Hitlerio sandėriui. Po greito Lenkijos sudorojimo Rusijos imperija (Tarybų Sąjunga) Lenkijos sąskaita praplėtė savo valdas. Ir vėl vadovavosi „istoriniu teisingumu“. Nuo jos neatsiliko ir Vokietija: ji užpuolė Prancūziją, kuri prieš porą metų laimino nacių žygį į Čekoslovakiją. Taip prasidėjo vienas iš nusikalstamiausių karų istorijoje – Antrasis pasaulinis karas. Istorinė patirtis byloja, kad bailumas politikoje žmonijai padaro ne mažiau žalos negu tiesioginiai nusikaltė- liai, nes jie pasijunta visagaliais. Taip atsitiko 1938–1939 metais, kada nuolaidžiauta A. Hitleriui ir B. Mussolini. Tai drąsino Staliną. Vargu ar be Miuncheno suokalbio būtų galimas Molotovo-Ribentropo paktas. Visi šių san- dėrių dalyviai puikiai suprato, kad elgiasi negarbingai, ir savo veiklą dangstė. Šiandien vargu ar kam kyla abejonių, kad Baltijos šalys prarado nepriklausomybę dėl susitarimų tarp bolševi- kinės Rusijos ir nacistinės Vokietijos. Tuometinis Lietuvos Respublikos užsienių reikalų ministras Juozas Urbšys prisimena savo kelionę į Maskvą 1939 metų spalio 3 d. dėl Vilniaus grąžinimo Lietuvai (kitais klausimais kalbėti jis neturėjo įgaliojimų): „Stalinas ir be užuolankų paskelbia, kad Tarybų Sąjunga susidariusi su Vokietija (su ta hitlerine, fašistine), jog didžioji Lietuvos dalis tenkanti Tarybų Sąjungai, o siauras jos pasienio ruožas – Vokietijai. Kloja ant stalo žemėlapį ir rodo nubrėžtą Tarybų Sąjungos ir Vokietijos „valdų“ skiriamąją liniją nepriklausomos Lietuvos valstybės teritorijoje“3. Stalinas toliau aiškino, pasakoja J. Urbšys, jog Tarybų Sąjunga tokio padalinimo nenorinti ir į Lietuvos nepriklausomybę ji nesikėsins. O čia pat buvęs V. Molotovas pridūrė: „Bet kuri imperialistinė valstybė užimtų Lietuvą, ir viskas. Mes to nedarome. Nebūtume bolševikai, jeigu neieškotume naujų kelių...“ Žodžiai, atrodytų, lyg ir raminantys, jeigu žinotum, kad tie nauji keliai nesutaps baigmėje su seniai išvaži- nėtais...4, mąsto J. Urbšys. Tais naujais keliais ir pasinaudota. Tik nepavyko inscenizuoti savanoriško Lenkijos ir Suomijos prisijungimo. Nacistai tam tikra prasme buvo sąžiningesni: jie savo užmačių nedangstė kokia nors nesavanaudiška parama kitoms tautoms. Tuo tarpu bolševikai įtikinėjo pasaulį, esą Lietuva, Latvija ir Estija savanoriškai įstojo Į Tarybų Sąjungą, o Moldova pati atskilo nuo Rumunijos, kad jie tik atėjo į pagalbą toms tautoms. Po hitlerinės Vokietijos sutriuškinimo sąjungininkai apie kokį nors bolševikų sandėrį su naciais dėl Baltijos šalių likimo netarė nei žodžio. Ir Vakaruose buvo lengvatikių, kurie tikėjo mitu, esą Lietuva, Latvija, Estija, Moldavija „įstojo“ į Tarybų Sąjungą. Nors kai kurios Vakarų valstybės ir nepripažino šių šalių okupacijos ir inkorporavimo į TSRS, tačiau apie Molotovo-Ribentropo suokalbį vengė plačiau diskutuoti, nes jos ir pačios buvo ne be nuodėmės (Jaltos, Potsdamo susitarimai). Bėgo laikas. Pasaulis taikstėsi su Baltijos šalių liki- mu. Rusijos imperialistai įtikinėjo, esą Baltijos valstybių nepriklausomybės trokštą tik buvę nacistų šalinin- kai. Reikėjo tą mitą išsklaidyti – paviešinti visus susitarimo protokolus, jų nubraižytus ir parašais sutvirtintus žemėlapius, paaiškinti patį prijungimo mechanizmą (viskas buvo atlikta pagal vieną modelį – visos trys Baltijos šalys „pasiprašė“ priimamos tą pačią dieną). Antrojo pasaulinio karo laimėtojai
Load more

Recommended publications
  • UC Irvine UC Irvine Previously Published Works
    UC Irvine UC Irvine Previously Published Works Title The baltic states: Years of dependence, 1980–1986 Permalink https://escholarship.org/uc/item/7885d375 Journal Journal of Baltic Studies, 20(1) ISSN 0162-9778 Authors Misiunas, RJ Taagepera, R Publication Date 1989-03-01 DOI 10.1080/01629778800000291 Peer reviewed eScholarship.org Powered by the California Digital Library University of California THE BALTIC STATES: YEARS OF DEPENDENCE, 1980-1986 Romuald J. Misiunas, Yale University Rein Taagepera, University of California, Irvine In 1983 we published a book entitled The Baltic States: Years of Depen- dence 1940-1980. ~ The present article represents an update chapter which re- views the years 1980-1986. Compared to the late 1970s and the early 1980s, a period of stagnation, 1987 was a singularly difficult time for writing recent Soviet and Baltic history. CPSU General Secretary Mikhail Gorbachev was trying to overcome the general stagnation in which the Soviet Union found itself, and the outcome of his increasingly dramatic effort remains uncertain. Hence, the historical perspective for our interpretation of recent events is missing. Will economic and techno- logical growth in the USSR be achieved without appreciable political changes, or will liberalization be the price for technological progress? If liberalization is needed, will Gorbachev be able to pay the price, or will he maintain the past mix of authoritarian and totalitarian features even at the cost of continued economic stagnation? If Gorbachev chooses liberalization, will more conservative bureau- cratic forces eventually topple him? If the Soviet leadership opts for continued economic stagnation, will the Soviet population continue to be submissive indefinitely? As before, Baltic history in the 1980s continues to depend on the interplay of local aspirations with decisions made in Moscow.
    [Show full text]
  • Vuosikirja Årsskrift 98 2008
    Sisällys Sisällys Suomen kirkkohistoriallisen seuran Finska kyrkohistoriska samfundets Vuosikirja Årsskrift 98 2008 Jahrbuch der Finnischen Gesellschaft für Kirchengeschichte Mit Zusammenfassungen With Summaries Toimittaneet Mikko Ketola ja Tuija Laine Suomen kirkkohistoriallinen seura PL (Aleksanterinkatu ) FI- Helsingin yliopisto Myynti: Tiedekirja, Kirkkokatu , Helsinki Puh. () , telekopio e-mail: tiedekirja@tsv. Kansi ja taitto: Terhi Lehtonen ISBN Helsinki 2008 ISSN Suomen kirkkohistoriallinen seura Gummerus Kirjapaino Oy Societas historiae ecclesiasticae Fennica Jyväskylä, Sisällys Sisällys Sisällys – Innehåll H Jaakko Gummerus Vv. – tapahtumat ja niiden jälkivaikutukset..................................................... K. V. Petrell Viisi viikkoa sotavankina ..–............................................................................. Saatteeksi ............................................................................................................................... 5 A – A Följebrev ................................................................................................................................ 6 Maiju Lehmijoki-Gardner Mikko Ketola Jaroslav Pelikan –............................................................................................... Suomen kirkkohistoriallisen seuran esimiehen avaussanat Sisällissota ja kirkko -seminaarissa ............................................................. Laura Koskelainen Hyvinvointivaltioiden tutkimusta, jossa on myös uskonto otettu
    [Show full text]
  • Knyga-Gyventa-Ir-Dirbta-Lietuvai-Elektroninė-Įregistruota
    Petras Navikas Petras Petras Navikas PETRAS NAVIKAS Kilęs iš Kėdainių krašto. Šį pasaulį išvy- do Truskavos miestelyje. Mokėsi šio mieste- IR DIRBTA GYVENTA lio pradžios bei Ramygalos ir Šėtos vidurinėse mokyklose. Įgijo finansų ir kredito specialybę Vilniaus universitete. Pradėjo dirbti Liaudies ūkio tarybos Maisto pramonės valdyboje fi- nansininku, vėliau ėjo šios valdybos ir Maisto pramonės ministerijos ekonomikos skyriaus viršininko pareigas. Po to daugiau kaip dvidešimt metų dirbo Vyriau- sybės patarėju pramonės klausimais. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, dvejus metus ėjo Žemės ūkio ministerijos maisto pramonės departamento direktoriaus pava- duotojo pareigas, po to dešimt metų dirbo mokesčių srityje: Vilniaus mokesčių inspekcijos vyriausiuoju inspektoriumi, šeštosios Vyriau- sybės patarėju finansų ir iždo klausimais, finansų viceministru, šalies valstybinės mokesčių inspekcijos viršininku, konsultantu mokesčių, GYVENTA IR DIRBTA finansų ir valdymo klausimais. Prezidento Valdo Adamkaus paskirtas Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nariu. Mokesčių klausimais stažavosi JAV, Danijoje, Prancūzijoje, Austrijoje. Parašė knygas „Anapus valdžios durų“, „Mokesčių labi- rintai“, Teisybės beieškant“, „Azartinių lošimų priežiūros kronika“, L „Korupcijos globa“, „Iš praeities į ateitį“, „Teisingumo parodija“, IET „Gyventa ir dirbta Lietuvai“. Paskelbė per 330 straipsnių mokesčių politikos, jų administravimo, finansų, valstybinių įmonių valdymo ir Lietuvai kitais klausimais. Jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio ekonomisto U garbės vardas. vai Petras Navikas GYVENTA IR DIRBTA Lietuvai Utena, 2021 Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). ISBN 978-609-455-537-4 © Petras Navikas, 2021 PRATARMĖ Prisimenu, buvo graži, saulėta 1959 metų birželio 27 diena Vilniuje, kai ėjome į metrikacijos biurą, esantį Pylimo gatvėje, sankryžoje su Kalinausko gatve. Tai buvo prieš šešiasdešimt metų. Ėjome dviese, be liudininkų. Apie 13 valandą Danutė Keblaitė tapo Danute Navikiene.
    [Show full text]
  • Energetikos Statybos Trestas, Prie Jo Prijungtos Kelios Statybinės Organizacijos
    ENERGETIKOS OBJEKTŲ STATYTOJŲ KLUBAS LIETUVOS ELEKTRIFIKAVIMO ISTORIJA Energetikos objektų statytojų klubo užsakymu išleido leidykla 2006 UDK 621.3(474.5)(091) Li233 Redakcinė kolegija: Simonas Šimkūnas (pirmininkas) Algirdas Patkauka (pirmininko pavaduotojas) Stasys Bilys Viktoras Merkys Vytautas Paznanskis Sudarytojas Vytautas Gritėnas ISBN 9986-98-035-6 © Energetikos objektų statytojų klubas, 2006 ĮVADAS PRATARMĖ Lietuvos žemė, žaliuojanti miškais, pievomis bei javų, brandinančių auksi- nes varpas, laukais, nuo miestų iki tolimiausių kaimų ir vienkiemių yra išraižyta aukštos ir žemos įtampos elektros tiekimo linijomis. Važiuojant iš Vilniaus į Palangą galima grožėtis Vilniaus TE-3, Lietuvos TE Elektrėnuose, Kauno TE, Klaipėdos TE vaizdais su aukštais elektrinių kaminais. Turint laiko galima užsukti pasigrožėti Kruonio HAE panorama. Jus maloniai priims elektrinės vadovai ir supažindins su vienu iš didžiausių Lietuvos energe- tikos objektų. Visa tai – energetikos objektų statytojų darbas. Didžiausią šio darbo dalį atliko buvusio Energetikos statybos tresto žmo- nės, kuriems pagerbti bei jų darbams atminti ir skiriama ši knyga. Ta proga no- rėtume prisiminti vieną iškiliausių Lietuvos energetikos kūrėjų, šviesaus atmini- mo žmogų Justiną Nekrašą (1927–1997). Jis visą savo gyvenimą atkakliai siekė įgyvendinti seną Lietuvos žmonių svajonę – elektrifi kuoti kraštą. Norėjo, kad ir tolimiausią kaimo sodybą pasiektų elektros šviesa. Jo pastangomis buvo kuria- mi Lietuvos elektrifi kavimo planai, skiriamos lėšos, statomi stambūs energetikos objektai, kurių statybai vadovavo taip pat šviesaus atminimo žymiausias Lietuvos energetikos objektų statytojas Jonas Velaniškis (1927–1991). Jis 1956 metais, bai- gęs statyti Gorkio HE ir įgijęs patirties, grįžo į Lietuvą, sutelkė jaunų inžinierių būrį ir uoliai ėmėsi darbo tėvynėje. Jam vadovaujant buvo statoma Kauno HE, Lietuvos TE Elektrėnuose, Kauno TE, Mažeikių TE, Kruonio HAE ir kt.
    [Show full text]
  • DARBININKAS Chicagoje “Willow Brooks” Bendruomenės Valdybos Socia­ Pokylių Salėje Įvyko Priėmimas Linių Reikalų Tarybos Pirmininkei Vol
    APDOVANOJIMAI NUSIPELNIUSIEMS TAUTIEČIAMS DARBININKAS Chicagoje “Willow Brooks” bendruomenės valdybos Socia­ pokylių salėje įvyko priėmimas linių reikalų tarybos pirmininkei Vol. LXXXIII, Nr. 42 PERIODICALS 341 Highland Blvd. Kaina Prezidento Valdo Adamkaus ir Birutei Jasaitienei, profesoriui, Spalis - October 30,1998 Penktadienis-Friday Postage paid at Brooklyn, N.Y. Brooklyn, N.Y. 11207 $ 1.00 jo žmonos p. Almos garbei. Po­ gydytojui kardiologui, Chicagos kylyje dalyvavo daugiau kaip Illinojaus Masonų medicinos 500 Chicagos lietuvių bendruo­ centro direktoriui Rimdaugui LIETUVOS AMBASADOJE WASHINGTONE: menės veikėją taip pat Lietu­ Nemickui, daktarui, Lietuvos vos ambasadorius Vašingtone fondo įkūrėjui Antanui Razmai, KELI ĮSPŪDŽIAI IŠ PRIĖMIMO LIETUVOS Stasys Sakalauskas ir generali­ JAV Lietuvių Bendruomenės nis konsulas Chicagoje Gied­ Socialinių reikalų tarybos “Lie­ PREZIDENTUI rius Apuokas. Prezidentas įteikė tuvos vaikų vilties” komiteto Didžiojo Lietuvos kunigaikščio pirmininkei Gražinai Gudaity- Gedimino 3-ojo laipsnio ordi­ tei-Liautaud. 5-ojo laipsnio or­ JAV sostinėje Washingtone Julius Keleras svečius publikai, paprašė žodį visada malonu pasisukioti. tarti Prezidentą. Šis padėkojo vi­ nus išeivijos lietuvių organiza­ dinas įteiktas Lietuvos našlai­ cijų veikėjams. Ordinai įteikti čių globos komiteto pirminin­ - Lietuvos Prezidentas Valdas Miestas nė iš tolo neprimenan­ siems už dėmesį Lietuvai, trum­ ilgamečiam Šiaurės Amerikos kei Albinai Prunskienei. Lietu­ Adamkus spalio 23 d. baigė dar­ tis didžiųjų Amerikos megapo- pulkininko uniforma. Akimirką pai papasakojo apie savo vizitą lietuvių fizinio auklėjimo ir vos šaulių sąjunga išeivijoje ap­ bo vizitą Jungtinėse Amerikos Val­ lią kurie niekaip neišsprendžia net pagalvojau, ar tikrai esu ne Baltuosiuose Rūmuose bei įtei­ sporto sąjungos sekretoriui Al­ dovanojo Prezidentą Valdą Ad­ stijose. Paskutinę vizito dieną Lie­ šiukšlių, benamių, nusikalsta­ Lietuvoje kokiais 1987-aisiais. kė apdovanojimus Lietuvai ypač girdui Bielskui, JAV Lietuvių amkų Žvaigždės ordinu.
    [Show full text]
  • Lietuvos Istorijos Bibliografija. 2002
    LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJOS BIBLIOGRAFIJA 2002 Sudarė IRENA TUMELYTĖ Vilnius, 2014 UDK 016:947.45 Li227 Bibliography of the History of Lithuania 2002 Compiler Irena Tumelytė Redakcinė kolegija: Zigmantas Kiaupa (pirmininkas) Rimantas Miknys Vladas Sirutavičius Juozas Tumelis ISSN 1392-981X © Lietuvos istorijos institutas, 2014 © Irena Tumelytė, 2014 TURINYS PRATARMĖ ............................................................................................................................... 7 1. BENDRASIS SKYRIUS ........................................................................................................ 9 1.1. Bibliografijos ....................................................................................................................... 9 a) bibliografijos ..................................................................................................................... 9 b) bibliografijos istorija ...................................................................................................... 10 c) personalinės bibliografijos .............................................................................................. 10 1.2. Enciklopedijos, žodynai ir žinynai .................................................................................... 10 1.3. Istorijos periodika ir tęstiniai leidiniai .............................................................................. 12 1.4. Istorijos mokslo institucijos, darbo organizavimas ..........................................................
    [Show full text]
  • IN the CAPTIVITY of the MATRIX on the Boundary of Two Worlds: Identity, Freedom, and Moral Imagination in the Baltics 38
    IN THE CAPTIVITY OF THE MATRIX On the Boundary of Two Worlds: Identity, Freedom, and Moral Imagination in the Baltics 38 Founding Editor: Leonidas Donskis, Professor and Vice-President for Research at ISM University of Management and Economics, Lithuania. Associate Editor Martyn Housden, University of Bradford, UK Editorial and Advisory Board Timo Airaksinen, University of Helsinki, Finland Egidijus Aleksandravicius, Lithuanian Emigration Institute, Vytautas Magnus University, Kaunas, Lithuania Aukse Balcytiene, Vytautas Magnus University, Kaunas, Lithuania Stefano Bianchini, University of Bologna, Forlì Campus, Italy Endre Bojtar, Institute of Literary Studies, Budapest, Hungary Ineta Dabasinskiene, Vytautas Magnus University, Lithuania Pietro U. Dini, University of Pisa, Italy Robert Ginsberg, Pennsylvania State University, USA Andres Kasekamp, University of Tartu, Estonia Andreas Lawaty, Nordost-Institute, Lüneburg, Germany Olli Loukola, University of Helsinki, Finland Bernard Marchadier, Institut d’études slaves, Paris, France Silviu Miloiu, Valahia University, Targoviste, Romania Valdis Muktupavels, University of Latvia, Riga, Latvia Hannu Niemi, University of Helsinki, Finland Irina Novikova, University of Latvia, Riga, Latvia Yves Plasseraud, Paris, France Rein Raud, Tallinn University, Estonia Alfred Erich Senn, University of Wisconsin-Madison, USA, and Vytautas Magnus University, Kaunas, Lithuania André Skogström-Filler, University Paris VIII-Saint-Denis, France David Smith, University of Glasgow, UK Saulius Suziedelis, Millersville University, USA Joachim Tauber, Nordost-Institut, Lüneburg, Germany Tomas Venclova, Yale University, USA Tonu Viik, Tallinn University, Estonia In the Captivity of the Matrix Soviet Lithuanian Historiography, 1944–1985 AURIMAS ŠVEDAS Amsterdam – New York, NY 2014 Cover illustration: The Library Courtyard of Vilnius University in 1979, the 400th anniversary of the founding of the university. Photo by Vidas Naujikas.
    [Show full text]
  • LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS 2015 Metai 1
    LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS 2015 metai 1 Vilnius 2016 LITHUANIAN INSTITUTE OF HISTORY THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY 2015 1 Vilnius 2016 LITAUISCHES INSTITUT FÜR GESCHICHTE JAHRBUCH FÜR LITAUISCHE GESCHICHTE 2015 1 Vilnius 2016 UDK 947.45 Li 237 Redakcinė kolegija: Egidijus ALEKSANDRAVIČIUS Rimvydas PETRAUSKAS Vytauto Didžiojo universitetas Vilniaus universitetas Jan JURKIEWICZ Edmundas RIMŠA Adomo Mickevičiaus universitetas Poznanėje Lietuvos istorijos institutas Zigmantas KIAUPA (pirmininkas) Jolita SARCEVIČIENĖ (sekretorė) Lietuvos istorijos institutas Lietuvos istorijos institutas Česlovas LAURINAVIČIUS Vladas SIRUTAVIČIUS Lietuvos istorijos institutas Lietuvos istorijos institutas Ingė LUKŠAITĖ Darius STALIŪNAS Lietuvos istorijos institutas Lietuvos istorijos institutas Elmantas MEILUS (pirmininko pavaduotojas) Saulius SUŽIEDĖLIS Lietuvos istorijos institutas Milersvilio universitetas Jolita MULEVIČIŪTĖ Joachim TAUBER Lietuvos kultūros tyrimų institutas Šiaurės Rytų institutas Liuneburge Šio žurnalo straipsnių pavadinimai ir santraukos cituojami duomenų bazėse: Articles appearing in this journal are abstracted and indexed in: HISTORICAL ABSTRACTS. AMERICA: HISTORY AND LIFE. EBSCO Publishing ISSN 0202-3342 © Lietuvos istorijos institutas, 2016 © Straipsnių autoriai, 2016 LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS. 2015/1. VILNIUS, 2016. P. 115–132. ISSN 0202–3342 THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY. 2015 /1. VILNIUS, 2016 SAULIUS GRYBKAUSKAS VILNIAUS VALDYMAS SOVIETMEČIU IR MIESTO LKP PIRMŲJŲ SEKRETORIŲ POLITINIS
    [Show full text]
  • Ukrainos Unitus
    ĮSAKAS APIE LIETUVOS VALSTYBINĘ KALBĄ Sausio 25 d. paskelbtas LTSR apie kaikuriuos jo požiūrius kri­ DARBININKAS■p* t ' . Aukščiausios Tarybos Prezidiu­ tiškai atsiliepė sausio mėn. at­ mo įsakas “Dėl Lietuvos TSR kurtoji Lietuvių kalbos draugija. Vol. LXXTV, Nr. 14 SECOND-CLASS 341 Highiand Blvd. Valstybinės Kalbos Vartojimo“ Sausio 22 d. Tiesoje išspausdin­ Balandžio - April 7, 1989 Penktadienis-Friday Postage p ai d at Brooklyn, N.Y. Brooklyn, N. Y. 11207 50 centų Susilaukė plačių komentarų tame draugijos atkuriamojo su- užsienio spaudoje. Apie jį telefo­ važiavimo kreipimosi į LTSR AT niniuose pokalbiuose su užsie- prezidiumą sakoma, kad “šiame niu palankiai atsiliepė LP dokumente, be svarbių teiginių, ĮNIRŠĘ PERSEKIOJA UKRAINOS UNITUS Sąjūdžio Seimo Tarybos nariai, ginančių lietuvių kalbą, yra pažymėję, kad ten nepaliekama nemaža prieštaringų, abejotinų Iš Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos Nr. 75 jokių išlygų dvikalbystei. Be to, momentų”. Draugijai “ypač nustatytas konkretus laikas, kad kliūva trečiojo ir šeštojo punkto visoje Lietuvos teritorijoje per formuluotės, įteisinančios dvi- Sovietinėse respublikose 1985 m. buvo sudeginta dvejus metus (plius vieneri me­ kalbystę, suteikiančios rusų kal­ Ukraina. Vakarinėse Ukrai­ bažnyčia Kosmač kaime, Kasov- Krikščionybės 600 metŲ Sov. S-goj kovo 26 vykusius tai ypatingais atvejais) turi būti bai beveik valstybinės kalbos nos srityse suaktyvėjo katalikų skio rajone Ivano-Frankosrityje. jubiliejaus minėjimas rinkimus į Liaudies kongresą pereita prie raštvedybos lietuvių statusą, sudarančios sąlygas imi­ (unitų) Bažnyčios veikla. Palygi­ Pagal legendą, prie šios Pelesoje pralaimėjo daugelis komunistų kalba. grantams ir toliau nesimokyti nus su praėjusiais metais, tikin­ bažnyčios statybos daug pri­ partijos ir vyriausybės pa­ 1987 liepos 26 Pelesoje (Balta- Rusai ir kiti Lietuvoje gy ve­ lietuvių kalbos.
    [Show full text]
  • Downloaded from Brill.Com09/29/2021 10:32:25PM Via Free Access 124 SAULIUS GRYBKAUSKAS Value of Informal Implications, Especially Vertical
    LITHUANIAN HISTORICAL STUDIES 18 2013 ISSN 1392-2343 PP. 123–146 THE HUNTING CLUB OF PETRAS GRIŠKEVIČIUS AND THE CONSOLIDATION OF THE LITHUANIAN NOMENKLATURA Saulius Grybkauskas ABSTRACT This article focuses on informal practices and, in particular, hunting, which was perhaps the most important ‘extra-curricular’ activity of the nomenklatura. Hunting became an excellent platform for a new secretary to establish his authority in consolidating the nomenklatura, which was quite fragmented for many years after the death of the head of Soviet Lithuania A. Sniečkus (1903–1974). This article analyses the composition of the hunting clubs of the authorities, their organisation and their leadership in informal activities, and claims that the hunt served the interests of the Soviet Lithuanian nomenklatura, because it allowed the leader of the Soviet republic to structure and consolidate his clientele. By manipulating the composition of the most important – first – hunting club, into which people close to him were introduced, but ignoring the possible contenders for the informal leaders, Griškevičius took over control of the members of this hunting club. He first introduced the regulations of the first club of nomenklatura hunters. The ‘normalisation’ of hunting was an effective strategy which allowed Griškevičius to establish his authority and power, limiting and restricting the potential of the grouping of the Lithuanian nomenklatura. The consolidation of the nomenklatura not only served to strengthen Griškevičius in the post of the new leader, but also lowered the possibilities for the centre’s intervention in the management of the republic.* Research into personal networks is important for the analysis of political systems, because they highlight characteristics of the system.
    [Show full text]
  • The Baltic States: Years of Dependence, 1980-1986
    THE BALTIC STATES: YEARS OF DEPENDENCE, 1980-1986 Romuald J. Misiunas, Yale University Rein Taagepera, University of California, Irvine In 1983 we published a book entitled The Baltic States: Years of Depen- dence 1940-1980. ~ The present article represents an update chapter which re- views the years 1980-1986. Compared to the late 1970s and the early 1980s, a period of stagnation, 1987 was a singularly difficult time for writing recent Soviet and Baltic history. CPSU General Secretary Mikhail Gorbachev was trying to overcome the general stagnation in which the Soviet Union found itself, and the outcome of his increasingly dramatic effort remains uncertain. Hence, the historical perspective for our interpretation of recent events is missing. Will economic and techno- logical growth in the USSR be achieved without appreciable political changes, or will liberalization be the price for technological progress? If liberalization is needed, will Gorbachev be able to pay the price, or will he maintain the past mix of authoritarian and totalitarian features even at the cost of continued economic stagnation? If Gorbachev chooses liberalization, will more conservative bureau- cratic forces eventually topple him? If the Soviet leadership opts for continued economic stagnation, will the Soviet population continue to be submissive indefinitely? As before, Baltic history in the 1980s continues to depend on the interplay of local aspirations with decisions made in Moscow. POLITICS AND IDEOLOGY Administration The administrative immobilisme that had set in during the late 1960s and became the hallmark of the Baltic political scene during the 1970s continued into the 1980s with little evidence of substantial change.
    [Show full text]
  • Vuosikirja Årsskrift 98 2008
    Sisällys Suomen kirkkohistoriallisen seuran Finska kyrkohistoriska samfundets Vuosikirja Årsskrift 98 2008 Jahrbuch der Finnischen Gesellschaft für Kirchengeschichte Mit Zusammenfassungen With Summaries Helsinki 2008 Suomen kirkkohistoriallinen seura Societas historiae ecclesiasticae Fennica Vuosikirja 2007.indb 3 23.11.2008 19:29:45 Sisällys Toimittaneet Mikko Ketola ja Tuija Laine Suomen kirkkohistoriallinen seura PL (Aleksanterinkatu ) FI- Helsingin yliopisto Myynti: Tiedekirja, Kirkkokatu , Helsinki Puh. () , telekopio e-mail: [email protected] Kansi ja taitto: Terhi Lehtonen ISBN ISSN Gummerus Kirjapaino Oy Jyväskylä, Vuosikirja 2007.indb 4 23.11.2008 19:29:46 Sisällys Sisällys – Innehåll Saatteeksi ............................................................................................................................... 5 Följebrev ................................................................................................................................ 6 Mikko Ketola Suomen kirkkohistoriallisen seuran esimiehen avaussanat Sisällissota ja kirkko -seminaarissa ............................................................. Tutkimuksia – Undersökningar Tapio Salminen Kokemäen käsikirjakoodeksi F (–). Näkökulmia reformaatiokauden kirkkokäsikirjasidoksen paikalliseen käyttöhistoriaan ja ajoitusmahdollisuuksiin ... Erkki Tuppurainen Mikael Agricola ja liturginen lauluperinne..................................................................... Ali Kulhia Tamperelaisen pyhäkoulun ja diakonian alku K. O. Fontellin
    [Show full text]