DOCSLIB.ORG

Energetikos Statybos Trestas, Prie Jo Prijungtos Kelios Statybinės Organizacijos

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Energetikos Statybos Trestas, Prie Jo Prijungtos Kelios Statybinės Organizacijos ENERGETIKOS OBJEKTŲ STATYTOJŲ KLUBAS LIETUVOS ELEKTRIFIKAVIMO ISTORIJA Energetikos objektų statytojų klubo užsakymu išleido leidykla 2006 UDK 621.3(474.5)(091) Li233 Redakcinė kolegija: Simonas Šimkūnas (pirmininkas) Algirdas Patkauka (pirmininko pavaduotojas) Stasys Bilys Viktoras Merkys Vytautas Paznanskis Sudarytojas Vytautas Gritėnas ISBN 9986-98-035-6 © Energetikos objektų statytojų klubas, 2006 ĮVADAS PRATARMĖ Lietuvos žemė, žaliuojanti miškais, pievomis bei javų, brandinančių auksi- nes varpas, laukais, nuo miestų iki tolimiausių kaimų ir vienkiemių yra išraižyta aukštos ir žemos įtampos elektros tiekimo linijomis. Važiuojant iš Vilniaus į Palangą galima grožėtis Vilniaus TE-3, Lietuvos TE Elektrėnuose, Kauno TE, Klaipėdos TE vaizdais su aukštais elektrinių kaminais. Turint laiko galima užsukti pasigrožėti Kruonio HAE panorama. Jus maloniai priims elektrinės vadovai ir supažindins su vienu iš didžiausių Lietuvos energe- tikos objektų. Visa tai – energetikos objektų statytojų darbas. Didžiausią šio darbo dalį atliko buvusio Energetikos statybos tresto žmo- nės, kuriems pagerbti bei jų darbams atminti ir skiriama ši knyga. Ta proga no- rėtume prisiminti vieną iškiliausių Lietuvos energetikos kūrėjų, šviesaus atmini- mo žmogų Justiną Nekrašą (1927–1997). Jis visą savo gyvenimą atkakliai siekė įgyvendinti seną Lietuvos žmonių svajonę – elektrifi kuoti kraštą. Norėjo, kad ir tolimiausią kaimo sodybą pasiektų elektros šviesa. Jo pastangomis buvo kuria- mi Lietuvos elektrifi kavimo planai, skiriamos lėšos, statomi stambūs energetikos objektai, kurių statybai vadovavo taip pat šviesaus atminimo žymiausias Lietuvos energetikos objektų statytojas Jonas Velaniškis (1927–1991). Jis 1956 metais, bai- gęs statyti Gorkio HE ir įgijęs patirties, grįžo į Lietuvą, sutelkė jaunų inžinierių būrį ir uoliai ėmėsi darbo tėvynėje. Jam vadovaujant buvo statoma Kauno HE, Lietuvos TE Elektrėnuose, Kauno TE, Mažeikių TE, Kruonio HAE ir kt. Darbas buvo jo garbė, pavyzdys kitiems, palikimas Tėvynei, vaikams ir vaikaičiams. Jono Velaniškio devizas buvo: „Statyti su meile ir pasiaukojančiu pasiryžimu – žmo- nėms ir Lietuvai“. Be J. Velaniškio, žymus energetikos objektų statytojas buvo šviesaus atmi- nimo Rimvydas Jakubonis (1935–1994), kuris, eidamas vadovo pareigas Energe- tikos statybos tresto sistemoje, visą savo gyvenimą atidavė energetikos objektų statybai. Jam vadovaujant buvo pastatyta Gondingos HE, Kavarsko siurblinė, daug elektros tinklų bazių, 330/110 kV transformatorinių pastočių. Didžiausiu jo nuopelnu buvo pripažintos Vilniaus TE ir Kruonio HAE. Grupė energetikos objektų statytojų veteranų šioje knygoje glaustai aprašė buvusio Energetikos statybos tresto organizaijų atliktus darbus, paminėjo dalį žmonių, kurie gana sudėtingais pokario ir tarybinių penkmečių metais atstatė ir 3 LIETUVOS ELEKTRIFIKAVIMO ISTORIJA išplėtė Lietuvos energetiką iki tokio lygio, koks yra šiuo metu. Lietuvai atgavus nepriklausomybę energetika pamažu keičia savo valdymo struktūrą, diegiama nauja modernesnė vakarietiška technika. Ją valdo jauni specialistai išsimoksli- nimą gavę jau nepriklausomos Lietuvos aukštosiose mokyklose. Tačiau senie- ji energetikos objektų statytojai su nerimu širdyje dažnai pastebi ir sako, kad į energetiką dirbti atėjęs šiuolaikinis jaunimas savo arogancija tolsta nuo eilinių energetikų, tinkamai nevertina praeityje nuveiktų darbų, mažai domisi Lietuvos energetikos kūrimo istorija. Reikia pažymėti tą faktą, kad šiuolaikinių energeti- kos įmonių vavodų mėnesinės algos 10 ir daugiau kartų viršija eilinių dirbančių- jų atlyginimus. 2004 m. gegužės mėn. 6 d. Kaune įvyko energetikos objektų statytojų klubo narių visuotinis susirinkimas, kuriame nutarta pirmaeiliu klubo tarybos veiklos uždaviniu laikyti knygos apie buvusio Energetikos statybos tresto organizacijų istoriją bei žmones, stačiusius energetikos objektus, išleidimą. Buvo išrinkta re- dakcinė komisija, kuri įpareigota peržiūrėti turimą knygai medžiagą ir surinkti papildomą. Vėliau nutarta patvirtinti organizacijų atstovus, atsakingus už me- džiagos šiai knygai pateikimą nustatytu laiku. Tą medžiagą redakcinė komisija kruopščiai peržiūrėjo, patikslino ir perdavė leidyklai „Sidabrinis trimitas“. Šios knygos leidėjai dėkoja visų organizacijų vadovams, prisidėjusiems ren- kant medžiagą knygai. Nusipelnė padėkos ir redakcinė komisija, įdėjusi daug darbo ją redaguojant, tikslinant faktus bei datas. Ypač norime padėkoti rėmė- jams, fi nansiškai parėmusiems knygos išleidimą: ūkio ministrui Kęstučiui Daukšiui; AB „Lietuvos energija“ gen. direktoriui Rymantui Juozaičiui; Algimantui Vladui Stasiukynui; AB „Elektrifi kacijos darbai“ gen. direktoriui Vytautui Danilevičiui ir vi- siems kitiems rėmėjams. Ši knyga neleis nueiti užmarštin istoriniams faktams apie Lietuvos didžio- sios energetikos kūrimą, stambiausių energetikos objektų statymą, joje prisime- nami žmonės, kurių darbu visa tai pasiekta. Mūsų vaikai ir anūkai gali didžiuotis, kad jų tėvai ir seneliai savo sąžiningu darbu įnešė svarų indėlį elektrifi kuojant Lietuvos pramonę ir žemės ūkį, sukūrė galingą šalies energetiką. Su pagarba Leidėjai 4 ĮVADAS Algirdas Mykolas Brazauskas Mano jaunystės dienomis Ėjo 1957 metai. Aš tuo metu dirbau Kauno hidroelektrinės statybos di- rekcijoje. Tuometinė Lietuvos vyriausybė priėmė nutarimą energetikos objektų statybą ir eksploataciją sutelkti vienose rankose – Lietuvos liaudies ūkio tary- bos Energetikos ūkio valdyboje. Visos rajoninės elektrinės dabar priklausė šiai valdybai. Kitoms elektrinėms, pastotėms, elektros tiekimo linijoms eksploatuoti buvo įsteigtos elektros tinklų įmonės – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio, vėliau Alytaus ir Utenos; jos apėmė visą šalies teritoriją. Elektros ir šilumos realizavimo priežiūrą ir apskaitą vykdė respublikinė energijos realizavimo įmonė. Iki reorganizacijos krašto energetikos ūkį tvarkė ir naujus energetikos objektus statė apie 20 respublikinių bei sąjunginių statybos montavimo organizacijų. 1958 metais visos jos tapo pavaldžios naujai įsteigtam Energetikos statybos trestui. Ši valdymo koncentracija – savotiškos energetikos ministerijos įsteigimas – griežtai planuojamos ekonomikos sąlygomis pasirodė esanti labai naudinga: 5 LIETUVOS ELEKTRIFIKAVIMO ISTORIJA sudarė sąlygas kompleksiškai, išvengiant žinybiškumo, spręsti krašto elektrifi ka- vimo klausimus, racionaliai plėtoti pajėgumus, tinklus, telkti medžiagų resursus. Tai savo ruožtu suteikė galimybę toliau industrializuoti Lietuvą, statyti jos mies- tus, aprūpinti žmones darbu. Ir štai 1958 metais netikėtai aš buvau paskirtas va- dovauti vienai iš Energetikos statybos tresto organizacijų – Petrašiūnų statybos montavimo valdyba (SMV), kuri labai skyrėsi nuo kitų SMV. Periferinės, pavyz- džiui – Panevėžio, Anykščių, Marijampolės – apsiribojo elektros tiekimo linijų ir elektros pastočių (EP) statyba savo teritorijose, o maniškės valdybos veiklos baras buvo visa Respublika, darbų nomenklatūra – nuo aukštos įtampos elektros linijų tiesimo iki naujų energetikos pajėgumų, gyvenamųjų namų ir administra- cinių pastatų, poilsio namų, vaikų darželių ir valgyklų statybos. Nors darbas Kauno hidroelektrinės direkcijoje buvo nelengvas, dažnai ne- normuotas, jis, palyginti su naujuoju, buvo vieni juokai. Tapau atsakingu ne vien už save, bet ir už didžiulį žmonių kolektyvą – jų darbo rezultatus, saugumą ir sveikatą, už materialinių vertybių apskaitą, planus, fi nansinius bei kokybės ro- diklius ir kt. Direkcija ir pagrindinė gamybinė bazė buvo Petrašiūnuose, tačiau turėjo- me padalinį Klaipėdoje, laikinas aikšteles įvairiuose rajonuose. Žmones vežioti ar komandiruoti į nuošalias statybas neapsimokėjo, tad siųsdavome tik kvalifi - kuotus specialistus, kitus samdydavome vietoje. Tekdavo rūpintis jų buitinėmis sąlygomis, darbo drausme. Suprantama, ne valdybos viršininko reikalas buvo konkrečiai vadovauti kiekvienam padaliniui, ir turėdamas geriausių norų, nebūčiau visko aprėpęs. Ta- čiau visas statybos aikšteles stengdavausi aplankyti, ypač kai sutrikdavo darbai, medžiagų tiekimas ar iškildavo klausimų, kuriuos nedelsiant reikėjo derinti su vietos administracija. Valdyba turėjo tik vieną GAZ-69 automobilį, tinkamą tokioms kelionėms. Ne visada jis „būdavo rikiuotėje“, kartais juo tekdavo dalytis su vyriausiuoju in- žinieriumi, buhalterijos darbuotojais. Užtat į objektus, kurie buvo ne toliau kaip už šimto kilometrų, važiuodavau motociklu. „Nugyvenau“ net dvi vadinamąsias „emkes“ – M106 motociklus su priekaba. Ir vėjo perpučiamame automobilyje, ir ant motociklo darganotu oru ar žie- mą būdavo šalta, vėjas nugairindavo veidą, sugrubdavo rankos. Apranga, kaip ir visų statybininkų, buvo standartinė – šiltesnės kelnės, šimtasiūlė, ant galvos – kepurė ir apsaugos šalmas. Kartais namo parvykti pasisekdavo tik savaitgaliais, tada išsimaudydavau, pasikeisdavau baltinius. Pirmadienį dar protamsa – vėl į darbą. Pagrindinis, niekad nenutrūkstantis mūsų darbas buvo aukštos įtampos 6 ĮVADAS linijų statyba. Joje Lietuva taip pat perėjo keletą etapų. Iki 1955 m. elektros skirstymo tinklai buvo vietiniai – kiekviena elektrinė tiekė srovę ribotam aplinkiniam rajonui. Žemos įtampos linijos sudarė net 82 procentus visų tiekimo linijų. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje, kai TSRS pradėjo gaminti galingus elek- tros energijos agregatus ir statyti stambias elektrines, teko keisti elektros tinklų plėtojimo praktiką. Vietiniai buvo jungiami į vis stambesnius, o šie – į vieningą Šiaurės–Vakarų sistemą, kuri aprėpė Lietuvą, Kaliningrado sritį, Latviją, Baltaru- siją, dar kai kurias administracines sritis. Elektros energiją galima buvo skirstyti
Load more

Recommended publications
  • UC Irvine UC Irvine Previously Published Works
    UC Irvine UC Irvine Previously Published Works Title The baltic states: Years of dependence, 1980–1986 Permalink https://escholarship.org/uc/item/7885d375 Journal Journal of Baltic Studies, 20(1) ISSN 0162-9778 Authors Misiunas, RJ Taagepera, R Publication Date 1989-03-01 DOI 10.1080/01629778800000291 Peer reviewed eScholarship.org Powered by the California Digital Library University of California THE BALTIC STATES: YEARS OF DEPENDENCE, 1980-1986 Romuald J. Misiunas, Yale University Rein Taagepera, University of California, Irvine In 1983 we published a book entitled The Baltic States: Years of Depen- dence 1940-1980. ~ The present article represents an update chapter which re- views the years 1980-1986. Compared to the late 1970s and the early 1980s, a period of stagnation, 1987 was a singularly difficult time for writing recent Soviet and Baltic history. CPSU General Secretary Mikhail Gorbachev was trying to overcome the general stagnation in which the Soviet Union found itself, and the outcome of his increasingly dramatic effort remains uncertain. Hence, the historical perspective for our interpretation of recent events is missing. Will economic and techno- logical growth in the USSR be achieved without appreciable political changes, or will liberalization be the price for technological progress? If liberalization is needed, will Gorbachev be able to pay the price, or will he maintain the past mix of authoritarian and totalitarian features even at the cost of continued economic stagnation? If Gorbachev chooses liberalization, will more conservative bureau- cratic forces eventually topple him? If the Soviet leadership opts for continued economic stagnation, will the Soviet population continue to be submissive indefinitely? As before, Baltic history in the 1980s continues to depend on the interplay of local aspirations with decisions made in Moscow.
    [Show full text]
  • Vuosikirja Årsskrift 98 2008
    Sisällys Sisällys Suomen kirkkohistoriallisen seuran Finska kyrkohistoriska samfundets Vuosikirja Årsskrift 98 2008 Jahrbuch der Finnischen Gesellschaft für Kirchengeschichte Mit Zusammenfassungen With Summaries Toimittaneet Mikko Ketola ja Tuija Laine Suomen kirkkohistoriallinen seura PL (Aleksanterinkatu ) FI- Helsingin yliopisto Myynti: Tiedekirja, Kirkkokatu , Helsinki Puh. () , telekopio e-mail: tiedekirja@tsv. Kansi ja taitto: Terhi Lehtonen ISBN Helsinki 2008 ISSN Suomen kirkkohistoriallinen seura Gummerus Kirjapaino Oy Societas historiae ecclesiasticae Fennica Jyväskylä, Sisällys Sisällys Sisällys – Innehåll H Jaakko Gummerus Vv. – tapahtumat ja niiden jälkivaikutukset..................................................... K. V. Petrell Viisi viikkoa sotavankina ..–............................................................................. Saatteeksi ............................................................................................................................... 5 A – A Följebrev ................................................................................................................................ 6 Maiju Lehmijoki-Gardner Mikko Ketola Jaroslav Pelikan –............................................................................................... Suomen kirkkohistoriallisen seuran esimiehen avaussanat Sisällissota ja kirkko -seminaarissa ............................................................. Laura Koskelainen Hyvinvointivaltioiden tutkimusta, jossa on myös uskonto otettu
    [Show full text]
  • Knyga-Gyventa-Ir-Dirbta-Lietuvai-Elektroninė-Įregistruota
    Petras Navikas Petras Petras Navikas PETRAS NAVIKAS Kilęs iš Kėdainių krašto. Šį pasaulį išvy- do Truskavos miestelyje. Mokėsi šio mieste- IR DIRBTA GYVENTA lio pradžios bei Ramygalos ir Šėtos vidurinėse mokyklose. Įgijo finansų ir kredito specialybę Vilniaus universitete. Pradėjo dirbti Liaudies ūkio tarybos Maisto pramonės valdyboje fi- nansininku, vėliau ėjo šios valdybos ir Maisto pramonės ministerijos ekonomikos skyriaus viršininko pareigas. Po to daugiau kaip dvidešimt metų dirbo Vyriau- sybės patarėju pramonės klausimais. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, dvejus metus ėjo Žemės ūkio ministerijos maisto pramonės departamento direktoriaus pava- duotojo pareigas, po to dešimt metų dirbo mokesčių srityje: Vilniaus mokesčių inspekcijos vyriausiuoju inspektoriumi, šeštosios Vyriau- sybės patarėju finansų ir iždo klausimais, finansų viceministru, šalies valstybinės mokesčių inspekcijos viršininku, konsultantu mokesčių, GYVENTA IR DIRBTA finansų ir valdymo klausimais. Prezidento Valdo Adamkaus paskirtas Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nariu. Mokesčių klausimais stažavosi JAV, Danijoje, Prancūzijoje, Austrijoje. Parašė knygas „Anapus valdžios durų“, „Mokesčių labi- rintai“, Teisybės beieškant“, „Azartinių lošimų priežiūros kronika“, L „Korupcijos globa“, „Iš praeities į ateitį“, „Teisingumo parodija“, IET „Gyventa ir dirbta Lietuvai“. Paskelbė per 330 straipsnių mokesčių politikos, jų administravimo, finansų, valstybinių įmonių valdymo ir Lietuvai kitais klausimais. Jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio ekonomisto U garbės vardas. vai Petras Navikas GYVENTA IR DIRBTA Lietuvai Utena, 2021 Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). ISBN 978-609-455-537-4 © Petras Navikas, 2021 PRATARMĖ Prisimenu, buvo graži, saulėta 1959 metų birželio 27 diena Vilniuje, kai ėjome į metrikacijos biurą, esantį Pylimo gatvėje, sankryžoje su Kalinausko gatve. Tai buvo prieš šešiasdešimt metų. Ėjome dviese, be liudininkų. Apie 13 valandą Danutė Keblaitė tapo Danute Navikiene.
    [Show full text]
  • DARBININKAS Chicagoje “Willow Brooks” Bendruomenės Valdybos Socia­ Pokylių Salėje Įvyko Priėmimas Linių Reikalų Tarybos Pirmininkei Vol
    APDOVANOJIMAI NUSIPELNIUSIEMS TAUTIEČIAMS DARBININKAS Chicagoje “Willow Brooks” bendruomenės valdybos Socia­ pokylių salėje įvyko priėmimas linių reikalų tarybos pirmininkei Vol. LXXXIII, Nr. 42 PERIODICALS 341 Highland Blvd. Kaina Prezidento Valdo Adamkaus ir Birutei Jasaitienei, profesoriui, Spalis - October 30,1998 Penktadienis-Friday Postage paid at Brooklyn, N.Y. Brooklyn, N.Y. 11207 $ 1.00 jo žmonos p. Almos garbei. Po­ gydytojui kardiologui, Chicagos kylyje dalyvavo daugiau kaip Illinojaus Masonų medicinos 500 Chicagos lietuvių bendruo­ centro direktoriui Rimdaugui LIETUVOS AMBASADOJE WASHINGTONE: menės veikėją taip pat Lietu­ Nemickui, daktarui, Lietuvos vos ambasadorius Vašingtone fondo įkūrėjui Antanui Razmai, KELI ĮSPŪDŽIAI IŠ PRIĖMIMO LIETUVOS Stasys Sakalauskas ir generali­ JAV Lietuvių Bendruomenės nis konsulas Chicagoje Gied­ Socialinių reikalų tarybos “Lie­ PREZIDENTUI rius Apuokas. Prezidentas įteikė tuvos vaikų vilties” komiteto Didžiojo Lietuvos kunigaikščio pirmininkei Gražinai Gudaity- Gedimino 3-ojo laipsnio ordi­ tei-Liautaud. 5-ojo laipsnio or­ JAV sostinėje Washingtone Julius Keleras svečius publikai, paprašė žodį visada malonu pasisukioti. tarti Prezidentą. Šis padėkojo vi­ nus išeivijos lietuvių organiza­ dinas įteiktas Lietuvos našlai­ cijų veikėjams. Ordinai įteikti čių globos komiteto pirminin­ - Lietuvos Prezidentas Valdas Miestas nė iš tolo neprimenan­ siems už dėmesį Lietuvai, trum­ ilgamečiam Šiaurės Amerikos kei Albinai Prunskienei. Lietu­ Adamkus spalio 23 d. baigė dar­ tis didžiųjų Amerikos megapo- pulkininko uniforma. Akimirką pai papasakojo apie savo vizitą lietuvių fizinio auklėjimo ir vos šaulių sąjunga išeivijoje ap­ bo vizitą Jungtinėse Amerikos Val­ lią kurie niekaip neišsprendžia net pagalvojau, ar tikrai esu ne Baltuosiuose Rūmuose bei įtei­ sporto sąjungos sekretoriui Al­ dovanojo Prezidentą Valdą Ad­ stijose. Paskutinę vizito dieną Lie­ šiukšlių, benamių, nusikalsta­ Lietuvoje kokiais 1987-aisiais. kė apdovanojimus Lietuvai ypač girdui Bielskui, JAV Lietuvių amkų Žvaigždės ordinu.
    [Show full text]
  • Lietuvos Istorijos Bibliografija. 2002
    LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJOS BIBLIOGRAFIJA 2002 Sudarė IRENA TUMELYTĖ Vilnius, 2014 UDK 016:947.45 Li227 Bibliography of the History of Lithuania 2002 Compiler Irena Tumelytė Redakcinė kolegija: Zigmantas Kiaupa (pirmininkas) Rimantas Miknys Vladas Sirutavičius Juozas Tumelis ISSN 1392-981X © Lietuvos istorijos institutas, 2014 © Irena Tumelytė, 2014 TURINYS PRATARMĖ ............................................................................................................................... 7 1. BENDRASIS SKYRIUS ........................................................................................................ 9 1.1. Bibliografijos ....................................................................................................................... 9 a) bibliografijos ..................................................................................................................... 9 b) bibliografijos istorija ...................................................................................................... 10 c) personalinės bibliografijos .............................................................................................. 10 1.2. Enciklopedijos, žodynai ir žinynai .................................................................................... 10 1.3. Istorijos periodika ir tęstiniai leidiniai .............................................................................. 12 1.4. Istorijos mokslo institucijos, darbo organizavimas ..........................................................
    [Show full text]
  • IN the CAPTIVITY of the MATRIX on the Boundary of Two Worlds: Identity, Freedom, and Moral Imagination in the Baltics 38
    IN THE CAPTIVITY OF THE MATRIX On the Boundary of Two Worlds: Identity, Freedom, and Moral Imagination in the Baltics 38 Founding Editor: Leonidas Donskis, Professor and Vice-President for Research at ISM University of Management and Economics, Lithuania. Associate Editor Martyn Housden, University of Bradford, UK Editorial and Advisory Board Timo Airaksinen, University of Helsinki, Finland Egidijus Aleksandravicius, Lithuanian Emigration Institute, Vytautas Magnus University, Kaunas, Lithuania Aukse Balcytiene, Vytautas Magnus University, Kaunas, Lithuania Stefano Bianchini, University of Bologna, Forlì Campus, Italy Endre Bojtar, Institute of Literary Studies, Budapest, Hungary Ineta Dabasinskiene, Vytautas Magnus University, Lithuania Pietro U. Dini, University of Pisa, Italy Robert Ginsberg, Pennsylvania State University, USA Andres Kasekamp, University of Tartu, Estonia Andreas Lawaty, Nordost-Institute, Lüneburg, Germany Olli Loukola, University of Helsinki, Finland Bernard Marchadier, Institut d’études slaves, Paris, France Silviu Miloiu, Valahia University, Targoviste, Romania Valdis Muktupavels, University of Latvia, Riga, Latvia Hannu Niemi, University of Helsinki, Finland Irina Novikova, University of Latvia, Riga, Latvia Yves Plasseraud, Paris, France Rein Raud, Tallinn University, Estonia Alfred Erich Senn, University of Wisconsin-Madison, USA, and Vytautas Magnus University, Kaunas, Lithuania André Skogström-Filler, University Paris VIII-Saint-Denis, France David Smith, University of Glasgow, UK Saulius Suziedelis, Millersville University, USA Joachim Tauber, Nordost-Institut, Lüneburg, Germany Tomas Venclova, Yale University, USA Tonu Viik, Tallinn University, Estonia In the Captivity of the Matrix Soviet Lithuanian Historiography, 1944–1985 AURIMAS ŠVEDAS Amsterdam – New York, NY 2014 Cover illustration: The Library Courtyard of Vilnius University in 1979, the 400th anniversary of the founding of the university. Photo by Vidas Naujikas.
    [Show full text]
  • LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS 2015 Metai 1
    LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS 2015 metai 1 Vilnius 2016 LITHUANIAN INSTITUTE OF HISTORY THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY 2015 1 Vilnius 2016 LITAUISCHES INSTITUT FÜR GESCHICHTE JAHRBUCH FÜR LITAUISCHE GESCHICHTE 2015 1 Vilnius 2016 UDK 947.45 Li 237 Redakcinė kolegija: Egidijus ALEKSANDRAVIČIUS Rimvydas PETRAUSKAS Vytauto Didžiojo universitetas Vilniaus universitetas Jan JURKIEWICZ Edmundas RIMŠA Adomo Mickevičiaus universitetas Poznanėje Lietuvos istorijos institutas Zigmantas KIAUPA (pirmininkas) Jolita SARCEVIČIENĖ (sekretorė) Lietuvos istorijos institutas Lietuvos istorijos institutas Česlovas LAURINAVIČIUS Vladas SIRUTAVIČIUS Lietuvos istorijos institutas Lietuvos istorijos institutas Ingė LUKŠAITĖ Darius STALIŪNAS Lietuvos istorijos institutas Lietuvos istorijos institutas Elmantas MEILUS (pirmininko pavaduotojas) Saulius SUŽIEDĖLIS Lietuvos istorijos institutas Milersvilio universitetas Jolita MULEVIČIŪTĖ Joachim TAUBER Lietuvos kultūros tyrimų institutas Šiaurės Rytų institutas Liuneburge Šio žurnalo straipsnių pavadinimai ir santraukos cituojami duomenų bazėse: Articles appearing in this journal are abstracted and indexed in: HISTORICAL ABSTRACTS. AMERICA: HISTORY AND LIFE. EBSCO Publishing ISSN 0202-3342 © Lietuvos istorijos institutas, 2016 © Straipsnių autoriai, 2016 LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS. 2015/1. VILNIUS, 2016. P. 115–132. ISSN 0202–3342 THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY. 2015 /1. VILNIUS, 2016 SAULIUS GRYBKAUSKAS VILNIAUS VALDYMAS SOVIETMEČIU IR MIESTO LKP PIRMŲJŲ SEKRETORIŲ POLITINIS
    [Show full text]
  • Ukrainos Unitus
    ĮSAKAS APIE LIETUVOS VALSTYBINĘ KALBĄ Sausio 25 d. paskelbtas LTSR apie kaikuriuos jo požiūrius kri­ DARBININKAS■p* t ' . Aukščiausios Tarybos Prezidiu­ tiškai atsiliepė sausio mėn. at­ mo įsakas “Dėl Lietuvos TSR kurtoji Lietuvių kalbos draugija. Vol. LXXTV, Nr. 14 SECOND-CLASS 341 Highiand Blvd. Valstybinės Kalbos Vartojimo“ Sausio 22 d. Tiesoje išspausdin­ Balandžio - April 7, 1989 Penktadienis-Friday Postage p ai d at Brooklyn, N.Y. Brooklyn, N. Y. 11207 50 centų Susilaukė plačių komentarų tame draugijos atkuriamojo su- užsienio spaudoje. Apie jį telefo­ važiavimo kreipimosi į LTSR AT niniuose pokalbiuose su užsie- prezidiumą sakoma, kad “šiame niu palankiai atsiliepė LP dokumente, be svarbių teiginių, ĮNIRŠĘ PERSEKIOJA UKRAINOS UNITUS Sąjūdžio Seimo Tarybos nariai, ginančių lietuvių kalbą, yra pažymėję, kad ten nepaliekama nemaža prieštaringų, abejotinų Iš Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos Nr. 75 jokių išlygų dvikalbystei. Be to, momentų”. Draugijai “ypač nustatytas konkretus laikas, kad kliūva trečiojo ir šeštojo punkto visoje Lietuvos teritorijoje per formuluotės, įteisinančios dvi- Sovietinėse respublikose 1985 m. buvo sudeginta dvejus metus (plius vieneri me­ kalbystę, suteikiančios rusų kal­ Ukraina. Vakarinėse Ukrai­ bažnyčia Kosmač kaime, Kasov- Krikščionybės 600 metŲ Sov. S-goj kovo 26 vykusius tai ypatingais atvejais) turi būti bai beveik valstybinės kalbos nos srityse suaktyvėjo katalikų skio rajone Ivano-Frankosrityje. jubiliejaus minėjimas rinkimus į Liaudies kongresą pereita prie raštvedybos lietuvių statusą, sudarančios sąlygas imi­ (unitų) Bažnyčios veikla. Palygi­ Pagal legendą, prie šios Pelesoje pralaimėjo daugelis komunistų kalba. grantams ir toliau nesimokyti nus su praėjusiais metais, tikin­ bažnyčios statybos daug pri­ partijos ir vyriausybės pa­ 1987 liepos 26 Pelesoje (Balta- Rusai ir kiti Lietuvoje gy ve­ lietuvių kalbos.
    [Show full text]
  • Downloaded from Brill.Com09/29/2021 10:32:25PM Via Free Access 124 SAULIUS GRYBKAUSKAS Value of Informal Implications, Especially Vertical
    LITHUANIAN HISTORICAL STUDIES 18 2013 ISSN 1392-2343 PP. 123–146 THE HUNTING CLUB OF PETRAS GRIŠKEVIČIUS AND THE CONSOLIDATION OF THE LITHUANIAN NOMENKLATURA Saulius Grybkauskas ABSTRACT This article focuses on informal practices and, in particular, hunting, which was perhaps the most important ‘extra-curricular’ activity of the nomenklatura. Hunting became an excellent platform for a new secretary to establish his authority in consolidating the nomenklatura, which was quite fragmented for many years after the death of the head of Soviet Lithuania A. Sniečkus (1903–1974). This article analyses the composition of the hunting clubs of the authorities, their organisation and their leadership in informal activities, and claims that the hunt served the interests of the Soviet Lithuanian nomenklatura, because it allowed the leader of the Soviet republic to structure and consolidate his clientele. By manipulating the composition of the most important – first – hunting club, into which people close to him were introduced, but ignoring the possible contenders for the informal leaders, Griškevičius took over control of the members of this hunting club. He first introduced the regulations of the first club of nomenklatura hunters. The ‘normalisation’ of hunting was an effective strategy which allowed Griškevičius to establish his authority and power, limiting and restricting the potential of the grouping of the Lithuanian nomenklatura. The consolidation of the nomenklatura not only served to strengthen Griškevičius in the post of the new leader, but also lowered the possibilities for the centre’s intervention in the management of the republic.* Research into personal networks is important for the analysis of political systems, because they highlight characteristics of the system.
    [Show full text]
  • The Baltic States: Years of Dependence, 1980-1986
    THE BALTIC STATES: YEARS OF DEPENDENCE, 1980-1986 Romuald J. Misiunas, Yale University Rein Taagepera, University of California, Irvine In 1983 we published a book entitled The Baltic States: Years of Depen- dence 1940-1980. ~ The present article represents an update chapter which re- views the years 1980-1986. Compared to the late 1970s and the early 1980s, a period of stagnation, 1987 was a singularly difficult time for writing recent Soviet and Baltic history. CPSU General Secretary Mikhail Gorbachev was trying to overcome the general stagnation in which the Soviet Union found itself, and the outcome of his increasingly dramatic effort remains uncertain. Hence, the historical perspective for our interpretation of recent events is missing. Will economic and techno- logical growth in the USSR be achieved without appreciable political changes, or will liberalization be the price for technological progress? If liberalization is needed, will Gorbachev be able to pay the price, or will he maintain the past mix of authoritarian and totalitarian features even at the cost of continued economic stagnation? If Gorbachev chooses liberalization, will more conservative bureau- cratic forces eventually topple him? If the Soviet leadership opts for continued economic stagnation, will the Soviet population continue to be submissive indefinitely? As before, Baltic history in the 1980s continues to depend on the interplay of local aspirations with decisions made in Moscow. POLITICS AND IDEOLOGY Administration The administrative immobilisme that had set in during the late 1960s and became the hallmark of the Baltic political scene during the 1970s continued into the 1980s with little evidence of substantial change.
    [Show full text]
  • Vuosikirja Årsskrift 98 2008
    Sisällys Suomen kirkkohistoriallisen seuran Finska kyrkohistoriska samfundets Vuosikirja Årsskrift 98 2008 Jahrbuch der Finnischen Gesellschaft für Kirchengeschichte Mit Zusammenfassungen With Summaries Helsinki 2008 Suomen kirkkohistoriallinen seura Societas historiae ecclesiasticae Fennica Vuosikirja 2007.indb 3 23.11.2008 19:29:45 Sisällys Toimittaneet Mikko Ketola ja Tuija Laine Suomen kirkkohistoriallinen seura PL (Aleksanterinkatu ) FI- Helsingin yliopisto Myynti: Tiedekirja, Kirkkokatu , Helsinki Puh. () , telekopio e-mail: [email protected] Kansi ja taitto: Terhi Lehtonen ISBN ISSN Gummerus Kirjapaino Oy Jyväskylä, Vuosikirja 2007.indb 4 23.11.2008 19:29:46 Sisällys Sisällys – Innehåll Saatteeksi ............................................................................................................................... 5 Följebrev ................................................................................................................................ 6 Mikko Ketola Suomen kirkkohistoriallisen seuran esimiehen avaussanat Sisällissota ja kirkko -seminaarissa ............................................................. Tutkimuksia – Undersökningar Tapio Salminen Kokemäen käsikirjakoodeksi F (–). Näkökulmia reformaatiokauden kirkkokäsikirjasidoksen paikalliseen käyttöhistoriaan ja ajoitusmahdollisuuksiin ... Erkki Tuppurainen Mikael Agricola ja liturginen lauluperinne..................................................................... Ali Kulhia Tamperelaisen pyhäkoulun ja diakonian alku K. O. Fontellin
    [Show full text]
  • Lithuania Region
    LITHUANIA REGION “The Main Gate” of the Kaunas ghetto; pen-and-ink drawing by survivor Esther Lurie, 1943. USHMM WS #73488, COURTESY OF SARA MILO Copyright © 2012. Indiana University Press. All rights reserved. Indiana University Copyright © 2012. The United States Holocaust Memorial Museum Encyclopedia of Camps and Ghettos, 1933-1945 : Ghettos in German-Occupied Eastern Europe, edited by Martin Dean, and Geoffrey P. Megargee, Indiana University Press, 2012. ProQuest Ebook Central, http://ebookcentral.proquest.com/lib/vgtulibrary-ebooks/detail.action?docID=3014863. Created from vgtulibrary-ebooks on 2018-12-08 03:09:47. 5528-41848_ch10_10P.indd28-41848_ch10_10P.indd 11031031 112/21/112/21/11 55:52:52 PPMM LITHUANIA REGION (GENERALKOMMISSARIAT LITAUEN) Pre- 1939: Lithuania and parts of Poland; 1940– 1941: Lithuanian SSR and parts of the Belorus sian SSR; 1941–1944: Generalkommissariat Litauen, including part of the initial territory of Generalkommissariat Weissruthenien (transferred on April 1, 1942), Reichskommissariat Ostland; post- 1991: Republic of Lithuania and part of Hrodna voblasts’, Republic of Belarus The German and local Lithuanian authorities established were residing in Lithuania on the eve of the German occupa- around 115 ghettos in Generalkommissariat Litauen. Of tion of the country in late June 1941. The Soviet deportation of these, 38 were established in what became under the German people from Lithuania in 1940– 1941 was blamed by many Lith- civil administration, Gebiet Schaulen- Land; 25 in Gebiet uanians on the Jews, even though a considerable proportion of Kauen-Land; and 22 in the area of Gebiet Ponewesch- Land, those deported were themselves Jewish. Following the German which was not formally split off from Gebiet Schaulen- Land invasion, more than 8,000 Jews managed to fl ee into the interior until November 1941.
    [Show full text]