ISSN 1392–8295
mokslo darbai transactions
RESPECTUS PHILOLOGICUS
Humanistyczno - Przyrodniczy Jana Kochanowskiego w Kielcach 2009 Nr. 16 (21) A RESPECTUS PHILOLOGICUS Nr. 16 (21) A
MOKSLINIS TĘSTINIS LEIDINYS Leidžia Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas ir Jano Kochanovskio humanitarinių ir gamtos mokslų universiteto Humanitarinis fakultetas Kielcuose
CZASOPISMO NAUKOWE Wydawcy: Uniwersytet Wileński – Wydział Humanistyczny w Kownie i Uniwersytet Humanistyczno-Przyrodniczy Jana Kochanowskiego – Wydział Humanistyczny w Kielcach
ONGOING ACADEMIC PUBLICATION Published by Vilnius University Kaunas Faculty of Humanities and University of Humanities and Natural Sciences Jan Kochanovski Faculty of Humanities in Kielce
Referuojamas ir atspindimas tarptautinėse duomenų bazėse / Referowane i indeksowane w międzynarodowych bazach danych / Abstracted and indexed by the international databases: Balcan Rusistics (2004) Russian Language, Literature and Cultural Studies http://www.russian.slavica.org CEEOL (2005) Central and Eastern European Online Library http://www.ceeol.com EBSCO (2006) Humanities International Complete http://www.ebsco.com Current Abstracts Humanities International Index TOC Premier MLA (2007) Modern Language Association International Bibliography http://www.mla.org/ Index Copernicus (2008) Index Copernicus http://www.indexcopernicus.com
Redakcijos adresas / Adres redakcji / Address of the editorial office Žurnalas „Respectus Philologicus“ Vilniaus universitetas Kauno humanitarinis fakultetas Muitinės g. 8, Kaunas LT–44280, Lietuva
Tel. +370 37 750 536 El. paštas / E-mail [email protected] Interneto svetainė / Strona internetowa / Homepage http://filologija.vukhf.lt
Redagavo / Redakcja / Edited by Gabija Bankauskaitė-Sereikienė (lietuvių kalba / język litewski / the Lithuanian language) Beata Piasecka (lenkų kalba / język polski / the Polish language) Jurga Cibulskienė (anglų kalba / język angielski / the English language) Larisa Lavrinec (rusų kalba / język rosyjski / the Russian language)
Pagrindinė redaktorė / Redaktor prowadzący / Publishing editor Viktorija Makarova
ISSN 1392-8295 © Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, 2009 © Uniwersytet Humanistyczno-Przyrodniczy Jana Kochanowskiego – Wydział Humanistyczny w Kielcach, 2009 SPRENDIMAI 3
REDAKTORIŲ KOLEGIJA – KOLEGIUM REDAKCYJNE Eleonora Lassan VU KHF profesorė, habil. dr. (04H), Lietuva, vyriausioji redaktorė Profesor Uniwersytetu Wileńskiego – Wydział Humanistyczny w Kownie, dr hab. (04H), Litwa, redaktor naczelny
Kazimierz Luciński Jano Kochanovskio humanitarinių ir gamtos mokslų universiteto Kielcuose profesorius, habil. dr. (04H), Lenkija, vyriausiosios redaktorės pavaduotojas Profesor Uniwersytetu Humanistyczno-Przyrodniczego Jana Kochanowskiego w Kielcach, dr hab. (04H), Polska, zastępca redaktora naczelnego
Irina Oukhvanova-Shmygova Baltarusijos lingvistikos universiteto profesorė (04H), Baltarusija, vyriausiosios redaktorės pavaduotoja Profesor (04H) Uniwersytetu Lingwistycznego w Mińsku, Białoruś, zastępca redaktora naczelnego
Gabija Bankauskaitė-Sereikienė VU KHF docentė, dr. (04H), Lietuva, atsakingoji sekretorė Docent, dr (04H) Uniwersytetu Wileńskiego – Wydział Humanis- tyczny w Kownie, Litwa, sekretarz kolegium
Daiva Aliūkaitė VU KHF docentė, dr. (04H), Lietuva Docent Uniwersytetu Wileńskiego – Wydział Humanistyczny w Kownie, dr (04H), Litwa
Danutė Balšaitytė VU KHF docentė, dr. (04H), Lietuva Docent, dr (04H) Uniwersytetu Wileńskiego – Wydział Humanis- tyczny w Kownie, Litwa
Wiesław Caban Jano Kochanovskio humanitarinių ir gamtos mokslų universiteto Kielcuose profesorius, habil. dr. (05H), Lenkija Profesor zw. Uniwersytetu Humanistyczno-Przyrodniczego Jana Kochanowskiego w Kielcach, dr hab. (05H), Polska
Renato Corsetti Studijų „La Sapienza“ Romos universiteto profesorius, habil. dr. (04H), Italija Profesor Uniwersytetu Rzymskiego „La Sapienza”, dr hab. (04H), Włochy
Anatolij Chudinov Uralo valstybinio pedagoginio universiteto profesorius (04H), Rusija Profesor (04H) Uralskiego Państwowego Uniwersytetu Pedago- gicznego, Rosja
Hans-Jürgen Diller Bochumo Ruhro universiteto profesorius, habil. dr. (04H), Vokietija Profesor Uniwersytetu Ruhry w Bochum, dr hab. (04H), Niemcy 4
Aloyzas Gudavičius Šiaulių universiteto profesorius, habil. dr. (04H), Lietuva Profesor Uniwersytetu w Šiauliai, dr hab. (04H), Litwa
Laima Kalėdienė Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja (HP), docentė, dr. (04H), Lietuva Starszy pracownik naukowy (otwarty przewόd habilitacyjny), docent w Instytucie Języka Litewskiego, dr (04H), Litwa
Juris Kastins Latvijos universiteto profesorius, habil. dr. (04H), Latvija Profesor Uniwersytetu Łotewskiego w Rydze, dr hab. (04H), Łotwa
Asta Kazlauskienė Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, dr. (04H), Lietuva Profesor Uniwersytetu Witolda Wielkiego, dr (04H), Litwa
Jurij Kleiner Sankt-Peterburgo universiteto profesorius, habil. dr. (04H), Rusija Profesor Uniwersytetu w Sankt Petersburgu, dr hab. (04H), Rosja
Aleksandras Krasnovas VU KHF docentas, dr. (04H), Lietuva Docent, dr (04H) Uniwersytetu Wileńskiego – Wydział Huma- nistyczny w Kownie, Litwa
Jadvyga Krūminienė VU KHF docentė, dr. (04H), Lietuva Docent, dr (04H) Uniwersytetu Wileńskiego – Wydział Huma- nistyczny w Kownie, Litwa
Irina Külmoja Tartu universiteto profesorė, habil. dr. (04H), Estija Profesor Uniwersytetu Dorpackiego, dr hab. (04H), Estonia
Jurgita Mikelionienė Kauno technologijos universiteto docentė, dr. (04H), Lietuva Docent Uniwersytetu Technologicznego w Kownie, dr (04H), Litwa
Gerald E. Mikkelson Kanzaso universiteto profesorius (04H), JAV Profesor (04H) Uniwersytetu w Kansas, USA
Olegas Poliakovas VU KHF profesorius, habil. dr. (04H), Lietuva Profesor, Uniwersytetu Wileńskiego – Wydział Humanistyczny w Kownie, dr hab. (04H), Litwa
Marek Ruszkowski Jano Kochanovskio humanitarinių ir gamtos mokslų universiteto Kielcuose profesorius, habil. dr. (04H), Lenkija Profesor Uniwersytetu Humanistyczno-Przyrodniczego Jana Kochanowskiego w Kielcach, dr hab. (04H), Polska
Yuri Stulov Europos „Amerikos studijų asociacijos” Baltarusijos filialo prezidentas, profesorius (04H), Baltarusija Profesor (04H), prezes białoruskiej filii Europejskiego Stowa- rzyszenia Studiów Amerykanistycznych, Białoruś SPRENDIMAI 5
EDITORIAL BOARD
Eleonora Lassan Professor (04H), Vilnius University (Kaunas Faculty of Humanities), Lithuania, editor-in-chief
Kazimierz Luciński Professor (04H), Jan Kochanovski University of Humanities and Natural Sciences in Kielce, Poland, deputy editor-in-chief
Irina Oukhvanova-Shmygova Professor (04H), Belarusian University of Linguistics, Belarus, deputy editor-in-chief
Gabija Bankauskaitė-Sereikienė Associate Professor (04H), Vilnius University (Kaunas Faculty of Humanities), Lithuania, managing secretary
Daiva Aliūkaitė Associate Professor (04H), Vilnius University (Kaunas Faculty of Humanities), Lithuania
Danutė Balšaitytė Associate Professor (04H), Vilnius University (Kaunas Faculty of Humanities), Lithuania
Wiesław Caban Professor (05H), Jan Kochanovski University of Humanities and Natural Sciences in Kielce, Poland
Renato Corsetti Professor (04H), Sapienza University of Rome, Italy
Anatolij Chudinov Professor (04H), Ural State Pedagogical University, Russia
Hans-Jürgen Diller Professor (04H), Ruhr University Bochum, Germany
Aloyzas Gudavičius Professor (04H), Šiauliai University, Lithuania
Laima Kalėdienė Associate Professor (04H), Senior Researcher (habilitation procedure in progress), Institute of the Lithuanian Language, Lithuania
Juris Kastins Professor (04H), Latvian University, Latvia
Asta Kazlauskienė Professor (04H), Vytautas Magnus University, Lithuania
Jurij Kleiner Professor (04H), St. Petersburg University, Russia
Aleksandras Krasnovas Associate Professor (04H), Vilnius University (Kaunas Faculty of Humanities), Lithuania
Jadvyga Krūminienė Associate Professor (04H), Vilnius University (Kaunas Faculty of Humanities), Lithuania 6
Irina Külmoja Professor (04H), Tartu University, Estonia
Jurgita Mikelionienė Associate Professor (04H), Kaunas University of Technology, Lithuania
Gerald E. Mikkelson Professor (04H), the University of Kansas, USA
Olegas Poliakovas Professor (04H)����������������������������������������������������,����������������������������������������������� Vilnius University (Kaunas Faculty of Humani- ties), Lithuania
Marek Ruszkowski Professor (04H), Jan Kochanovski University of Humanities and Natural Sciences in Kielce, Poland
Yuri Stulov Professor (04H), President of European Association for American Studies in Belarus, Belarus SPRENDIMAI 7
TURINYS / SPIS TREŚCI
I. DISKURSAS: GENERAVIMO, SUVOKIMO IR POVEIKIO TYRIMO PROBLEMOS Agnieszka Miksza (Lenkija). The Politics of Reading and Writing. Jeanette Winterson’s Dialogue with Herself and the Reader...... 11 Olga Glebova (Lenkija). Recontextualisation as an Interpretive Strategy in Contemporary Novelistic Discourse ...... 19 Wojciech Majka (Lenkija).Understanding as Context for Disclosure ...... 30 Jurgita Vaičenonienė (Lietuva). Cultural Translation and Linguistic Metaphor: A Case Study of Verbal Metaphor Translation ...... 38 Regina Koženiauskienė (Lietuva). Manipuliavimas antraštėmis: teksto ir konteksto opozicija...... 50 Erika Rimkutė, Neringa Pakalnytė (Lietuva). Socialinių reklamų tematika ir kalbinės ypatybės...... 57 Dovilė Vengalienė (Lietuva). The Cultural Aspects of Auto-Ironic Blends Referring to Lithuania and America in News Headlines ...... 73 Solveiga Sušinskienė (Lietuva). Nominalization as a Micro-Structural Item of English Scientific Discourse...... 84
II. MENINIS TEKSTAS: interpretavimo galimybės Ugnius Keturakis (Lietuva). Du keliai į moderniąją nacionalinę kultūrą: V. Kudirka ir J. Baltrušaitis...... 93 Marek Smoluk (Lenkija). The English Royal Court through the Eyes of Erasmus ...... 105 Ingrida Žindžiuvienė (Lietuva). Location and Space in Don Delillo’s Cosmopolis and Antanas Škėma’s Balta drobulė ...... 112
III. ŠIUOLAIKINIAI LIETUVIŲ KALBOTYROS TYRIMAI: lingvistinės ir ekstralingvistinės problemos Jonas Andrijauskas, Lina Bačiūnaitė-Lužinienė, Vytas Kriščiūnas (Lietuva). The Employment of New Technologies in Diachronic Toponymy ...... 123 Saulė Juzelėnienė, Giedrė Baranauskaitė (Lietuva). Judėjimo ore semantinės grupės raiška ...... 135 Robertas Kudirka (Lietuva). Lietuvių bendrinės kalbos kirčiuotų ilgųjų ir trumpųjų balsių formantinė struktūra...... 141 Jurga Kerevičienė (Lietuva). Dativus iudicantis in Lithuanian and its Equivalents in English ...... 153 Daiva Aliūkaitė (Lietuva). Bendrinės kalbos vaizdiniai: kvazistandarto problema...... 160 8
Nijolė Tuomienė (Lietuva). Periferinės Ramaškonių šnektos a, ia kamienų daiktavardžių linksniavimas...... 188 Rima Bacevičiūtė (Lietuva). Instrumentinio garsų tyrimo kryptys ir problemos lietuvių dialektologijoje...... 202
IV. MOKSLINIO GYVENIMO KRONIKA Birutė Briaukienė (Lietuva). „Lietuviškai gramatikėlei“ — 110 metų...... 216 Daiva Aliūkaitė, Gabija Bankauskaitė-Sereikienė (Lietuva). Jaunųjų Lietuvos tyrėjų lituanistų mokslinis sambrūzdis — VU KHF jubiliejinių renginių dalis ...... 221
V. REIKALAVIMAI STRAIPSNIAMS ...... 226
VI. MŪSŲ AUTORIAI ...... 234 SPRENDIMAI 9
CONTENTS
I. DISCOURSE: THE RESEARCH PROBLEMS OF GENERATION, PERCEPTION AND IMPACT Agnieszka Miksza (Poland). The Politics of Reading and Writing. Jeanette Winterson’s Dialogue with Herself and the Reader...... 11 Olga Glebova (Poland). Recontextualisation as an Interpretive Strategy in Contemporary Novelistic Discourse ...... 19 Wojciech Majka (Poland).Understanding as Context for Disclosure ...... 30 Jurgita Vaičenonienė (Lithuania). Cultural Translation and Linguistic Metaphor: A Case Study of Verbal Metaphor Translation ...... 38 Regina Koženiauskienė (Lithuania). The Manipulation of Headlines: The Opposition of Text and Context...... 50 Erika Rimkutė, Neringa Pakalnytė (Lithuania). Topics and Linguistic Features of Social Advertisements...... 57 Dovilė Vengalienė (Lithuania). The Cultural Aspects of Auto-Ironic Blends Referring to Lithuania and America in News Headlines ...... 73 Solveiga Sušinskienė (Lithuania). Nominalization as a Micro-Structural Item of English Scientific Discourse...... 84
II. LITERARY FICTION: interpretation possibilities Ugnius Keturakis (Lithuania). Two Ways Leading to Modern National Culture: Vincas Kudirka and Jurgis Baltrušaitis...... 93 Marek Smoluk (Poland). The English Royal Court through the Eyes of Erasmus ...... 105 Ingrida Žindžiuvienė (Lithuania). Location and Space in Don Delillo’s Cosmopolis and Antanas Škėma’s Balta drobulė ...... 112
III. CONTEMPORARY RESEARCH INTO LITHUANIAN LINGUISTICS: linguistic and extralinguistic APPROACHES Jonas Andrijauskas, Lina Bačiūnaitė-Lužinienė, Vytas Kriščiūnas (Lithuania). The Employment of New Technologies in Diachronic Toponymy ...... 123 Saulė Juzelėnienė, Giedrė Baranauskaitė (Lithuania). The Expression of Semantic Group of Movement in the Air in the Lithuanian and English Languages...... 135 Robertas Kudirka (Lithuania). The Formant Structure of the Accented Long and Short Vowels in the Lithuanian Standard Language...... 141 Jurga Kerevičienė (Lithuania). Dativus iudicantis in Lithuanian and its Equivalents in English ...... 153 10
Daiva Aliūkaitė (Lithuania). Accuracy of Standard Language Images: the Problem of Quasistandard...... 160 Nijolė Tuomienė (Lithuania). Declension of the ā- and ā Stem nouns in the Peripheral Ramaškonys Subdialect...... 188 Rima Bacevičiūtė (Lithuania). Tendencies and problems of instrumental analysis of sounds in lithuanian dialectology...... 202
IV. SCIENTIFIC LIFE CHRONICLE Birutė Briaukienė (Lithuania). 110 Years to “Lietuviška gramatikėlė”...... 216 Daiva Aliūkaitė, Gabija Bankauskaitė-Sereikienė (Lithuania). Young Linguists of the Lithuanian Language Gathering — a Part of Jubilee Events at VU KHF ...... 221
V. REQUIREMENTS FOR PUBLICATION...... 226
VI. OUR AUTHORS...... 234 I. PROBLEMOS IR SPRENDIMAI 11
I. diskursas: generavimo, suvokimo ir poveikio tyrimo problemos Agnieszka Miksza University of Łódź Al. Kościuszki 65, 90–514, Łódź, Poland Tel. +48 42 665 5220 E-mail [email protected] Research interests: contemporary British fiction Jeanette Winterson, Sarah Waters, David Lodge, semiotics, postructuralism.
THE POLITICS OF READING AND WRITING: JEANETTE WINTERSON’S DIALOGUE WITH HERSELF AND THE READER
This article is an analysis of Jeanette Winterson’s texts which present themselves as “writ erly texts” (Barthes’s notion). Winterson’s works Written on the Body, The.Powerbook and Art&Lies illustrate the process of reading, which appears to be constant fluctuation between decoding and encoding. In the analyzed novels, the process of reading is usually connected with concepts of corporeality and desire: reading is a parallel to a sexual act. What is more, Winterson deconstructs a traditional romance genre not revealing the narrator’s gender and combining different kind of discourses: medical, digital and poetic. The element of storytelling which constantly reappears in Winterson’s fiction foregrounds how reality is re-written and re-read. Especially a virtual reality in The.Powerbook illustrates how the narrators are able to invent and re-think themselves, make themselves textual, rather than physical. At the same time, the reader of these fictional characters becomes the writer: one is able to decide what will happen with the character in the story. Thus, absorbing the text inevitably means being absorbed by it. The novel Art&Lies explores being absorbed by texts illustrating this process and also suggesting that the reader should not identify with the text completely, should not seek oneself in it. At the same time, Winterson undermines the notion of autobiography questioning its existence and claiming it to be abstract and impossible. Autobiography, as well as any text, is merely a sea of floating signifiers with no well-defined boundaries of meaning and no definite Truth. Thus, the reader and the author undergo an exchange which, for both of them is transformative. KEY WORDS: politics, reading, writing, dialogue, autobiography, reader.
“What presents itself as critical and politi- of floating signifiers” (Lodge and Wood cal judgment and discrimination is often 2000, p. 146). The reader attempts to get on concealing a far more messy and desperate the shore safely, but instead, s/he drowns. struggle between the text and the reader” How to avoid drowning? No easy answers (Pearce cited in Grice and Woods). Liter- to this question can be given. If the an- ary criticism is, in fact, the struggle. Any swers do appear, they are usually far from reader, who approaches a literary text, is being satisfactory. These responses usually immersed in, what Barthes calls, “the sea result from simplification, familiarization 12 I. diskursas: generavimo, suvokimo ir poveikio tyrimo problemos
or “obscuring the emotional experience of part. The “writing self” of the author dies reading” (Woods cited in Andermahr 2007, and is reborn as the reader. p. 45). Jeannette Winterson stretches the lan- Any of these results would not be ap- guage and the narrative to their limits. She plied to, what Ronald Barthes calls, “writ- plays with storytelling and underlines fic- erly texts”, texts in which there is no fixed tionality of her writing questioning the idea meaning, but the meaning is constructed of text as the author’s autobiography. Her by the reader. This is, Barthes argues, what novels present tensions between the corpo- distinguishes “works” from “texts”. While real and the textual, between body and word. works are confined to the signified, texts In the books Written on the Body (2001), Art focus on the signifier and thus, the signi- and Lies (1995) and Power.Book (2000) fied can be produced and re-produced by the process of reading is foregrounded and the reader. This plurality of the literary text connected with the themes of corporeality makes it not a “product” but a “process”. and desire. These novels present the text as a Text is a signifying field into which we body, which is de-objectified and subject to enter. The significance of the author is di- constant deciphering. This process can lead minished (Barthes cited in Lodge and Wood to not only intellectual, but also physical 2000, p. 147). Barthes’s theory corresponds pleasure or pain (Andermahr 2007, p. 71). to what Jeanette Winterson said about au- As Winterson puts it, thorship. She underlines the phenomenon of A book can separate you from your husband, the separateness of one’s own writing from your wife, your children, all that you are. It can heal him/herself, she defines her writing as a tool you out of a lifetime of pain. Books are kinetic, and like all huge forces need to be handled with care. to decode the meaning of the signifiers that But they do need to be handled. The pleasure surround her. Like Handel, the character of a book is, or should be, sensuous as well as from her novel Art & Lies (1995), Winter- aesthetic, visceral as well as intellectual (Winterson son attempts to “disentangle the meaning of 1996 cited in Andermahr 2007, p. 122–3). days” (p. 27). However, even if she stresses In Winterson’s novel Written on the the therapeutic function of writing, Winter- Body, the body and the text are metaphors son, at the same time, refuses to perceive for each other. The novel’s narrative fre- one’s text as his/her own. One the contrary, quently alludes to the idea of these two she emphasizes that writing is always “third entities as parallels. The body in this novel person – it becomes something which is is constantly read and re-read, just as the separate from yourself. It’s no longer you, gender of the narrator which is not revealed although it’s generated by you, and when it to the reader. Although the novel appears to returns to you it explains things. It explains follow the conventional romance pattern, you to yourself and it explains the world. the androgyny of the narrator seems to Books are always cleverer than their au- break the convention and play with it. The thors” (Vintage). Defining the process of reader starts reading the novel with a certain writing as always “third person”, Winterson “horizon of expectations” (in this case it repositions the reader and the writer, the is the reader’s idea of romance genre and writer’s work is not an integral part of his/ also of gender), which Hans Robert Jauss her “I”. Her fiction is not “a product”, but a claims to be shaped by the historical frame “process” of which the reader is the integral of literature as well as the reader’s indi- SPRENDIMAI A. Miksza. THE POLITICS OF READING AND WRITING 13 vidual experience (Lodge and Wood 2000, interpretation of the text, of decoding which p. 111). Both the convention of romance inevitably leads to another encoding. In Bar- genre and gender stereotypes are subject thes’s terminology, it is a writerly approach, to constant transformation under the hands perceiving the text as an “event”, not an of the reader. The truth about the narrator’s object. The narrator’s reading medical gender does not exist on the pages of the books immediately leads to re-writing them novel but in each individual reader. into his/her own language, which is similar The practice of reading and re-reading is to translating procedures; she translates also visible on a more figurative level. Very “generic into specific” (Andemahr 2007, often in the novel the narrator underlines p. 72). Thus, it appears that it is impossible the fact that the love between him/her and to forcefully impose the meaning. Accord- his/her lover is inextricably linked with ing to Andemahr, “the narrator allows the deciphering each other’s bodies; the narra- free play of signifiers, to resist the transla- tor says, “Your handprints are all over my tor’s urge to pin down the meaning” (2007, body. Your flesh is my flesh. You deciphered p. 73) which is illustrated by the narrator’s me and now I am plain to read.” (Winter- statement, “I couldn’t find her. I couldn’t son 2001, p. 106). However, this act of even get near of finding her. It’s as if Lou- deciphering does not work both ways. The ise has never existed, like a character in a narrator, being a translator from Russian book. Did I invent her?” (Winterson 2001, into English is fluent in transforming one p. 189) sign system into another. But, when it comes Thus, Written on the Body portrays to translating her lover’s body s/he fails. S/ many aspects of the reading process and he does not know that her/his lover suffers its complexities. Through numerous par- from leukemia and that her body is in state allels between text and body, as well as of decay. S/he proves to be an imperfect the genderless narrator and rewriting the reader. However, it is actually reading that medical discourse into love discourse, the saves the narrator. S/he tries to decipher the novel goes outside the traditional frames signifier, “cancer”, by reading about it. All of the romance genre which is probably an medical books s/he reads are treated by the element of the reader’s “horizon of expecta- narrator as a point of departure to writing tions”. The novel’s premise is showing an love letters to beloved Louise. Medical inadequacy of conventional language of terms are filtered through the narrator’s romance in capturing the complexities of love and are rewritten by the narrator. All love and desire. medical descriptions of body parts help the In Winterson’s next novel, Power.Book, teller of this story understand what happens similarly to Written on the Body, the theme with her lover’s ill body but they also serve of the unknown gender of the storyteller him/her as linguistic means of expression is explored. This time the storyteller is a of her/his love and desire. The distance novelist who writes a story about being in between the reader/writer and language is love with a married woman (again, a similar reduced and the boundaries between these theme to Written). S/he starts e-mailing with two become blurred. a married woman who is also her reader. Descriptions of the narrator reading Soon, the boundary between the story s/he medical books also reflect the process of writes and his/her real encounter with the 14 I. diskursas: generavimo, suvokimo ir poveikio tyrimo problemos
married woman is blurred. The reader does intimacy. While telling the story the nar- not know whether what he/she reads is just rator receives immediate feedback from the narrator’s invention or the author’s real the reader, who later becomes her lover experience. The reader is supplied with a (as the story unfolds we are able to discern range of signifiers between which there are the narrator’s gender). Thus, as Carpenter gaps to be filled. These gaps are fields in argues, “the fictional reader becomes a which the real merges with the imagined, complicit companion in the unfolding of as Winterson puts it, “The stories are maps. the narrative/s and the material reader is Maps of journeys that have been made constantly aware of the activity of reading” and might have been made. A Marco Polo (Andermahr 2007, p. 76).Thus, similarly as route through territory real and imagined” in Written on the Body, the stories produced (Winterson 2001, p. 78). by the writer are, to a large extent, writerly The boundary between “reality” and texts, as the reader is aware that she is an “fiction” is being portrayed as unsteady element of the story, that she influences the and as easily, and necessarily, transgressed. author to the same extent as the author influ- This is one of the main wintersonian ences her. The dividing line between them tropes which first appears in The Passion is ‘the word’. The process of reading and “I’m telling you stories. Trust me”, which writing proves to be a constant exchange of foregrounds how reality is re-written and energy oscillating between pleasures and re-read. Telling stories in virtual reality restrictions, the embodied and disembodied, is much more common than in any other fiction and reality. Reading allows entry to reality. In this reality each individual has worlds where new identities and lives can be freedom to be somebody else, freedom to acquired. All that is needed is imagination be transformed. As the narrator says at the and the ability to understand the semiology very beginning of her/his love affair with of language. Only then you can the reader the married woman, “Take off your clothes. get “the freedom to be somebody else” and Take off your body. Hang them up behind he/she can be transformed. the door. Tonight we can go deeper than Reading is the process which has a disguise” (Winterson 2001, p. 4). transformative power. It challenges the This “taking off one’s body” is almost “I” we lay claim to and throws us into the literal. After all, this reality allows for world of unfamiliarity, of different identi- inventing and re-inventing one’s identity, ties. The reader undergoes the process of “new selves can be fashioned and repro- “absorption and dispossession” (Bouson duced at the click of the mouse; identity 1989, p. 55). As Bouson argues, the read- becomes unfixed and fluid, with the poten- ing process involves an immediate fusion tial for endless proliferation” (Andermahr with the literary work. Absorbing a literary 2007, p. 77). In fact, cyberspace, as Ginette text inevitably entails being absorbed by Carpenter states, “produces both absence it. Quoting after Krieger, Bouson defines and presence: the absence of corporeality the text as “enrapturing aesthetic object” is counterbalanced by the presence of a (1989, p. 56). The reader’s consciousness more immediate response” (ibid, p. 78). is completely filled with the work he/she This immediate response is “going deeper reads, which, according to Winterson, than disguise”, immediacy combined with enables the reader to expand one’s vision, SPRENDIMAI A. Miksza. THE POLITICS OF READING AND WRITING 15 extend one’s emotional capacity. However, selves who undermine this heritage. They it is very crucial that the reader, although are constructs of identity, mutual conscious- he/she merges with the work, he/she does ness whose identities are dissolved. Sappho, not identify with it, does not seek oneself Picasso and Handel constitute the reality of in it. Winterson argues that reading cannot imagination which, according to Winterson, be a self-indulgent process, not a narcissis- is the only reality of art. All characters of tic exploration of one’s own identity, but, the book are artists, as well as viewers of instead, entering other realities and other visual arts (especially Picasso) and readers personalities. As Winterson puts it, “When of literature. Winterson’s concern with the I let myself be affected by the book, I let reception of painting is especially vivid in myself new customs and new desires. The fragments of Art & Lies about Picasso. In book does not reproduce me, it re-defines passages devoted to Sappho and Handel, me, pushes at my boundaries, shatters the however, the issue of being a reader of palings that guard my heart. Strong texts literature is highlighted. work along the borders of our minds and In this novel, there are numerous sym- alter what already exists. They could not bols that are expressive of Winterson’s do this if they merely reflected what already views on reading and writing such as the exists” (Winterson 1995, p. 34). fact that she plays with names which are The last quotation may refer to both well-rooted in the cultural heritage. It novels that have already been discussed, seems that the signifiers (the names) do not and it is also one of the key points of Art correspond to the signified (the historical & Lies. There are many statements in this figures). Winterson uses this narrative tool novel that are Winterson’s views on art and to make the reader realize how these names the way viewers/readers approach it. What are rooted and stigmatized in his/her con- is underlined by Winterson is Otherness of sciousness and she attempts to “root them art, that art is “not our mother tongue” but out”. The process of defamiliarizing the “a foreign city” (Winterson 1995, p. 67). famous names seems to be in accordance Art & Lies is a novel in which the main with Michael Foucault’s criticism of the theme is aesthetics. It is not a human being phenomenon of identifying the discourse but Art itself which is the main character by the author’s name, of classifying the embodied by three artists: Sappho, Picasso work by the author’s name and analyzing it and Handel. However familiar these names on the basis of its author’s life. The author, may seem, they are defamilarized by Win- Foucault argues, is not the cause of the terson. Handel, who was a German-born text, but both the author and the text being Baroque composer, is in the novel an opera an effect of social and cultural conventions singer. Sappho, who was an Ancient Greek (Lodge and Wood 2000, p. 378). By mak- lyric poet, born on the island of Lesbos is in ing Sappho, Picasso and Handel function as Art & Lies also a female poet, however, she constructs of identity rather than flesh and lives in the twentieth century. Picasso who blood characters Winterson, similarly to was a male Andalusian-Spanish painter, Foucault, seems to suggest that “the author” draughtsman, and sculptor is in this novel is a social construction. a female painter. These characters comprise Winterson goes even further in her ques- of both cultural heritage and individual tioning the authorial function in the reading 16 I. diskursas: generavimo, suvokimo ir poveikio tyrimo problemos
process. When she was asked about Or- a hierarchy which gives priority to men in anges are Not the Only Fruit (her first novel, all spheres of life including literature. Sap- with many autobiographical elements) pho says, “Examine a statement: ‘A woman whether this book was her autobiography, cannot be a poet. What them I shall give up? she said, “of course it is, and of course, it is My poetry or my womanhood? Rest assured not” (Vintage). Winterson undermines the I shall let go of one if I am to keep hold of very assumption that is it possible to write the other. In the end the choice has not been one’s autobiography and put it into one’s mine to take. Others have made it for me”. It writing. “There is no autobiography, there seems that notions of ‘a poet’ and ‘a woman’ is only art and lies” (Winterson 1995, p. 45), are in a way, contradictory, that one has to be says Sappho, the character of Art & Lies. It either a woman or a poet, cannot be both. It is not a coincidence that Sappho is the one is obviously a reference to patriarchal liter- who says that. Winterson underlines that ary criticism in which women are victim- this poet from the times of antiquity is more ized or simply ignored as artists. Sappho, is both a poet living in the seventh century renowned in our times as a lesbian than a and a woman going down the streets of poet. This claim is expressed by her words, London in the twentieth century, “Sappho, frequently repeated in the novel, “Say my passing through the dark streets, leaving no name and you say ‘sex’”. trace, no footprints, no trace, looks ahead What is interesting about this quotation and does not see herself. The history of the is its ambiguity. She says this sentence a few future has been written and her work isn’t in times in the novel, in different contexts, so it. Where are her collected poems, that once it gains various meanings. ‘Sex’ may mean filled nine volumes, where are the same “making love” or “gender”. Both meanings scholarly universities? Sappho (Lesbian c. of this sentence reflect a sexed and gendered 600 B. C Occupation: Poet)” (Winterson attitude to a work of art and its author. In 1995, p. 60). Sappho leaves no footprints the novel, Sappho deals with both meanings on the streets and her presence is not recog- of ‘sex’ in this sentence. She says, “Why nized, which, metaphorically speaking may do you ask me about my lovers, one, two, mean that her poetry leaves no footprints in twenty?” (Winterson 1995, p. 69). Sappho the volumes of literary history. It is worth also complains about the critics who are mentioning that many of Sappho’s poems concerned much more with her sexuality have not survived till our times. She ap- than her poetry. In Art Objects Winterson pears to be a ghost, not materialized spirit refers to this phenomenon saying that “any of literary history, but has no right to solid discussion of art and the artist, heterosexual- presence in it. Thus, it appears that looking ity is backgrounded, whilst homosexuality at the artist’s work through her biography is foregrounded. What the fuck is much (of a woman and as a lesbian) hinders its more important than how you write. This reception, causes prejudice and makes the may be because reading takes more effort very work itself fade away and finally, than sex. It may be because the word ‘sex’ disappear. But Winterson challenges this is more exciting than the word ‘book’”. Art biographical approach not only by drawing & Lies also deals with gendered attitude a boundary between life and art but also by to the artist, where the binary oppositions questioning the very possibility of writing man/woman, male/female are arranged in one’s autobiography. SPRENDIMAI A. Miksza. THE POLITICS OF READING AND WRITING 17
Winterson’s fiction seems to imply that It is devoid of solidity of the narrative and art does not resemble our world, is not a strings of words that are nothing but floating mirror of our reality, but rather a transparent signifiers with no well-defined boundaries pane of glass through which we can expand of meaning. The reader and the author un- our vision, stretch our “horizon of expecta- dergo an exchange which, for both of them tions”. Occasionally we can see our own is transformative. The reader approaches reflection in it, but it is a matter of chance, the text as a lover’s body which is to be not the rule. In Art Objects Winterson ar- deciphered. Reading is intimate and is a gues that the process of reading resembles complex interaction between the bodily and the process of falling in love. In both cases cerebral. Reading is the process in which we there is the infatuation moment, which “arrive as ourselves and leave as someone with regard to reading would be called by else” (Winterson 2001, p. 4). But the reader, Barthes “ravissement” which is the shock as each lover the reader is possessive, of recognition and the shock of difference s/he wants to possess the text, translate the (Lodge and Wood 2000, p. 149). Both these text into one’s own discourse, make the experiences engage the mind, the body and unfamiliar familiar. But this practice will the spirit, and, most importantly, the heart. lead him/her astray. As Professor Bradley They challenge solidity and stability of our states, you can “possess” the world of a identity and transform it. They destabilize work of art completely only if you “enter the self that we consciously or subcon- that world, conform to its laws and ignore sciously want to establish. for the time the beliefs, aims and particular This is what Jeannette Winterson’s fic- conditions which belong to you in the other tion does. It is destabilizing and dangerous. world, reality.”
Sources
Winterson, Jeanette. Art & Lies. London: Vintage, 1995. Winterson, Jeanette. Art Objects: Essays on Art and Effrontery. New York: Vintage Books, 1995. Winterson, Jeanette. The Power.Book. New York: Knopf, 2000. Winterson, Jeanette. Written on the Body. London: Vintage, 2001.
References
ANDERMAHR, S., 2007. Jeanette Winterson: Jeannette Winterson. Vintage Living Tex- A Contemporary Critical Guide. London: Conti- ts. Accessed: 6 December 2008
Agnieszka Miksza tradicinį meilės romano žanrą neatskleisdama Lodzės universitetas, Lenkija pasakotojo lyties ir supindama įvairius diskursus: medicininį, skaitmeninį ir poetinį. Pasakojimo Moksliniai interesai: šiuolaikinė britų grožinė elementas, nuolat atsirandantis J. Winterson literatūra, Jeanette Winterson, Sarah Waters, kūryboje, atskleidžia, kaip tikrovė perrašoma ir David Lodge, semiotika, postruktūralizmas. perskaitoma iš naujo. Virtuali tikrovė, aprašoma „The.Powerbook“ („Galios knygoje“), rodo, kaip pasakotojai geba išrasti ir permąstyti pačius save, SKAITYMO IR RAŠYMO POLITIKA: pavirsti teksto dalimi. Tuo pačiu metu šių išgalvo- JEANETTE WINTERSON DIALOGAS tų personažų skaitytojas tampa rašytoju – jis gali SU SAVIMI IR SKAITYTOJU nuspręsti, kas atsitiks su pasakojimo personažu. Taigi įsijausti į tekstą neišvengiamai reiškia būti Santrauka jo įtrauktam. Romanas „Art&Lies“ („Menas ir Šiame straipsnyje analizuojami Jeanette Winterson melas“) nagrinėja, ką reiškia būti tekstų įtrauk- tekstai, kurie gali būti įvardijami kaip „rašomi tam, ir siūlo skaitytojui nesitapatinti su tekstu tekstai“ (Barthes’o sąvoka). J. Winterson kūriniai ir neieškoti jame savęs. Taip pat J. Winterson „Written on the Body” („Parašyta ant kūno“), svarsto autobiografijos sąvoką ir teigia, kad ji yra „The.Powerbook“ („Galios knyga“) ir „Art&Lies“ abstrakti ir neįmanoma. Autobiografija, kaip ir bet („Menas ir melas“) iliustruoja skaitymo procesą, kuris kitas tekstas, yra tik daug plūduriuojančių kuris nuolat kinta pereidamas nuo užkodavimo prie signifikatų, neturinčių griežtai apibrėžtų reikšmės iškodavimo. Analizuojamuose romanuose skaity- ribų ir tikslios Tiesos. Taigi skaitytojas ir autorius mo procesas yra paprastai susijęs su kūniškumu išgyvena pasikeitimus. ir geismu – skaitymas yra prilyginamas seksuali- REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: politika, skaitymas, niam veiksmui. Be to, J. Winterson dekonstruoja rašymas, dialogas, autobiografija, skaitytojas.
Gauta 2009 05 21 Priimta publikuoti 2009 07 10 SPRENDIMAI 19
Olga Glebova Jan Dlugosz University of Czestochowa Faculty of Philology and History Institute of Foreign Philology Al. Armii Krajowej 13/15 42–200 Czestochowa, Polska Tel. +48 34 365 6426 E-mail [email protected] Research interests: contemporary English language novel, postmodern theory and fiction, narratology, literary appropriation and adaptation.
RECONTEXTUALISATION AS AN INTERPRETIVE STRATEGY IN CONTEMPORARY NOVELISTIC DISCOURSE
Rewriting canonical works has become so extraordinarily widespread in recent literary pro- ductions that appropriation has come to be seen as a leading novelistic genre today. Reinter- pretations of canonical texts by means of rewriting reflect the changing social and political circumstances, the interaction between past and present modes of fictional representation as well as the evolution of text comprehension. The article deals with a particular type of rewri- ting characteristic of contemporary novelistic discourse – that of recontextualisation which uses the categories of time and space as objects of substitution, thus placing the original plot in unexpected frames. The article seeks to account for the proliferation of texts created by means of recontextualisation in contemporary fiction and concentrates on their interpretive (hermeneutic) function, which is double-edged: on the one hand, filling in the lacunae of the original narrative, recontextualisation serves as a strategy of literary exegesis demon- strating shifts in the interpretation of the source text; on the other, by updating the original plot, recontextualisation suggests attitudes towards contemporary experience and provides a commentary on and an interpretation of the social and cultural context in which the rewrite has been produced. The examples of recontextualisation analysed in the article are drawn from contemporary British and American fiction, in particular, Jane Smiley’s “A Thousand Acres” (1991); Marina Warner’s “Indigo: Or, Mapping the Waters” (1992) and Michael Cunningham’s “The Hours” (1998). KEY WORDS: contemporary English language novel, literary appropriation, recontextu- alisation, reception theory, narrative non-linearity, parallel narratives.
Rewriting canonical works has become temporal context – almost invariably more extraordinarily widespread in recent literary modern context. Examples of recontextu- productions; in consequence, appropriation alisation can be found both in serious and has come to be seen as a leading novelistic popular fiction: Jane Smiley’s novelA Thou- genre today. One of the most popular types sand Acres (1991), the 1992 Pulitzer Prize of rewriting is recontextualisation, i.e. plac- winner, places the action of Shakespeare’s ing the original plot in a new spatial and King Lear in the American Midwest during 20 I. diskursas: generavimo, suvokimo ir poveikio tyrimo problemos
the presidency of Jimmy Carter; Will Self’s the original text to another country and giv- Dorian (2002) relocates the Wildean plot in ing characters a different national identity; 1980s Thatcherite England; Dean Koontz’s 2) updating (diegetic modernisation) – plac- Frankenstein series (2004–2007)1 takes ing the original plot in the modern context place in present day New Orleans; Mary (Genette also calls this device a “movement Wings in Divine Victim (1992) transposes of proximation” (Genette 1997, p. 304)); the action of Daphne du Maurier’s Rebecca 3) archaisation (a less frequent device than to contemporary Montana, while Maureen updating) – placing the original plot in the Freely’s The Other Rebecca (1996) updates context of a previous epoch. the 1930s setting of du Maurier’s novel Additionally, there are rewrites which to the Great Britain of the 1980s–1990s. mingle different historical periods: charac- Numerous other books can be added to ters may leave their diegesis to find them- this list. selves in a different one, as, for example, To describe this type of domain trans- in Mark Twain’s A Connecticut Yankee in ference different scholars suggest different King Arthur’s Court (1889) and its rewrit- terms: Jadwiga Ziętarska’s “localisation” ing by Marianne Mancusi – the novel A (Ziętarska 1969, p. 141) and Julie Sanders’s Connecticut Fashionista in King Arthur’s “cultural relocation” (Sanders 2006, p. 2) Court (2005), which reworks Twain’s underline the obvious motive of this device original in the genre of chick lit simultane- to bring the old text closer to the readers’ ously changing the sexual identity of the frame of reference in temporal, geographic, main character. Other examples are Brian or social terms with the hopes of making Aldiss’s Frankenstein Unbound (1973), it appeal to a contemporary public. Mark in which a twenty-first-century American Currie uses “recontextualisation” as a very scientist finds himself in nineteenth-century broad cultural term to describe one of the Switzerland, where he encounters Mary dominant tendencies of postmodern culture Shelley and a “real” Frankenstein, or Jasper – the “impatience” of postmodern narra- Fforde’s The Eyre Affair (2001), with the tive “to resurrect the past and reinstall it in heroine travelling freely between her world the present” (Currie 1998, p. 98). Gérard (an alternative 1985) and the world of the Genette in Palimpsests (1997) proposes original Jane Eyre. There are also rewrites the term “diegetic transpositions” to denote which are constructed as two (or more) transformations of prior narratives which parallel narratives occurring in different transpose the plot to another diegesis (i.e. temporal zones: the events and characters to another spatial-temporal universe) and of one of these narratives are identical to contrasts them to pragmatic transpositions, those in the precursor text while the events which only modify actions and events of and characters of the other narrative(s) are the original narrative. Genette discusses not identical but isomorphic, as in Michael several varieties of diegetic transpositions: Cunningham’s triple time-scheme novel 1) naturalisation – transposing the action of The Hours (1998) which transposes the plot of Virginia Woolf’s Mrs Dalloway to 1990s 1 Dean Koontz’s Frankenstein series consists of New York City juxtaposing it with two other three novels: Prodigal Son (2004), co-written with Kevin J. Anderson; City of Night (2005) and Dead and narratives (one set in 1923 and the other in Alive (2007), both co-written with Ed Gorman. 1949) or in Marina Warner’s Indigo: Or, SPRENDIMAIO. Glebova. RECONTEXTUALISATION AS AN INTERPRETIVE STRATEGY... 21
Mapping the Waters (1992) which rewrites a reader (Abramovskikh 2006). Rewrites Shakespeare’s The Tempest interweaving help us understand things ungraspable in two time zones – the seventeenth century an ordinary act of reading; they reveal how and the twentieth century. creative readers understand and respond to In Borges’s story “Pierre Menard, Au- a narrative, and how a particular reading thor of the Quixote” the narrator speaks of a canonical text is determined by the disparagingly about recontextualisations new ideological matrix and protocols of referring to them as “those parasitic books reading. that set Christ on a boulevard, Hamlet on Recontextualisations, engaging in an La Cannabière, or don Quixote on Wall open dialogue with preceding texts, almost Street” (Borges 2000, p. 36). He considers in a literal sense exemplify the Bakhtin- them to be “pointless travesties,” which ian idea of the dialogic nature of literary are “good for nothing but occasioning a discourse with its concept of reconcep- plebeian delight in anachronism or (worse tualisation (refraction). In “Discourse yet) captivating us with the elementary no- in the Novel,” Bakhtin emphasises the tion that all times and places are the same, significance of the socio-historical context or are different” (ibid.). In this connec- in interpreting the inherited tradition by tion, the following questions arise: How pointing out that the analysis of novelistic can we account for the proliferation of discourse can be productive only on condi- recontextualisations today and how should tion it takes into account the social stratifi- we treat such literary productions? Are all cation of language, i.e. the distribution of updatings of canonical works only dull and all the ideological voices characteristic of vulgar repetitions, “punctual and candid a given historical moment. In the course rediscovery of the wheel” (Gauer 2001)? of time, this “environment of social heter- This paper seeks to answer these questions oglossia” (Bakhtin 1981, p. 292) changes, by looking at the functions of recontextuali- which leads to the reinterpretation of classic sations in contemporary literary discourse novels (for example, a comic character may from a position of reception aesthetics and come to be read as a tragic one and vice postmodern theory. versa). According to Bakhtin, the process Recontextualisations, like other rewrites, of refraction is inevitable and productive represent a strikingly unconventional form in the historical development of novelistic of feedback in literary discourse when a discourse, because it brings out the seman- reader’s response becomes verbalised tak- tic potential present in classic works. Each ing shape of a new imaginative text derived historical period refracts canonical works from a precursory literary work. Usually, in its own way, thus the historical life of readers’ responses to literary texts are im- classic novels is an ongoing process of their perceptible and indefinable, as in most cases socio-ideological reconceptualisation. For they are represented by purely mental acts. Bakhtin, there is not either the first or the Rewrites provide a unique model of the pro- last word in the dialogic context of literary ductive, or creative, reception of a literary discourse. There are huge, endless masses of text when the reader happens to be a writer forgotten senses – those born in the dialogue in his/her own right – the term “creative of the past centuries, but at certain moments reader” has been proposed to denote such in history, they will be retrieved and will 22 I. diskursas: generavimo, suvokimo ir poveikio tyrimo problemos
revive in a new context. As Bakhtin puts does not seem to possess any intrinsic nega- it, “There is nothing absolutely dead: every tive or positive value, Borges sees it entirely sense will celebrate its own renascence” in a negative light, only as a tool employed (Bakhtin 1989, p. 531, trans. O.G.). to create “pointless travesties.” What Borg- In the light of the Bakhtinian dialogic es’s polemic criticism of recontextualisation theory of literature, recontextualisation can aims at is primarily to enhance the idea that be understood as a specific but logical and any text is updated anyway in a new histori- expedient outcome in the development of cal environment, so any artificial updating literary discourse; the value of recontextu- is superfluous. alisations lies above all in their ability to The idea of the endless possibilities display mechanisms of refraction as well of interpretation has been commented on as demonstrate the impact of the changing and further developed by other reception ideological environment on the interpreta- theorists. Wolfgang Iser, who introduced tion of canonical texts. However, Bakhtin the term gap to indicate the fundamental also warns against a type of distorting and asymmetry between text and reader, stated vulgarising reconceptualisation, which, for that “one text is potentially capable of example, may turn a polyphonic character several different realisations, and no read- into a flat and monophonic one; in Bakhtin’s ing can ever exhaust the full potential, for opinion, this happened to the character of each individual reader will fill in the gaps Lensky in Tchaikovsky’s opera Eugene On- in his own way, thereby excluding the vari- egin: the weakening of the original parodic ous other possibilities; as he reads, he will content present in Pushkin’s poem led to the make his own decision as to how the gap banal “serious” interpretation of this charac- is to be filled. In this very act, the dynam- ter which appealed to bourgeois tastes. ics of reading are revealed. By making his Both Borges and Bakhtin see the reader decision, he implicitly acknowledges the as a kind of rewriter, since the act of reading inexhaustibility of the text; at the same time crosses a given text with a fresh inscription. it is this very inexhaustibility that forces him They both endorse the idea that shifts in to make his decision” (Iser 1974, p. 280). understanding and receiving works of art It follows then that one of the most are historically determined and inevitable, important functions of recontextualisation that the reception of every work is coloured is the interpretive (hermeneutic) function, by the practical and spiritual experience which is double-edged: on the one hand, of a new generation of readers, and that a filling in the lacunae of the original narra- classic work can take on quite unexpected tive, recontextualisation serves as a strategy meanings and associations which were not of literary exegesis demonstrating shifts in evident before. In the words of Borges’s nar- the interpretation of the source text in new rator, “The Cervantes text and the Menard historical and cultural circumstances; on text are verbally identical, but the second the other, by updating the original plot, re- is almost infinitely richer. (More ambigu- contextualisation suggests attitudes towards ous, his detractors will say – but ambiguity contemporary experience and provides a is richness)” (Borges 2000, p. 40, original commentary on and an interpretation of emphasis). However, in contrast to Bakhtin, the social and cultural context in which the for whom the device of recontextualisation rewrite has been produced. SPRENDIMAIO. Glebova. RECONTEXTUALISATION AS AN INTERPRETIVE STRATEGY... 23
To illustrate a creative reader’s indi- which presents the events from Lear’s vidual strategy of selecting and filling in moral perspective, the tragic disintegration a preceding text’s areas of uncertainty, I of the Cook family is shown through the will briefly discuss Jane Smiley’s novel lens of Larry’s eldest daughter Ginny, who A Thousand Acres – a recontextualisation is also the narrator throughout the whole which can be classified as both naturalisa- novel. Offering an alternative point of tion and modernisation, since it places the view, Smiley refocuses the moral centre of action of Shakespeare’s King Lear in Iowa Shakespeare’s drama and deconstructs the in 1979 and gives the borrowed characters traditional discourse in which the perspec- autonomous identities: Lear becomes Larry tive of the father-patriarch is the centre of Cook, the aging patriarch of a farming fam- history. Ginny’s retrospective confessional ily, who decides to divide the 1000 acres of narration reveals the family secret and ex- his farm among his three daughters – Ginny, plains the characters and behaviour of the Rose and Caroline (Shakespeare’s Goneril, two elder sisters by dysfunctional familial Regan and Cordelia, correspondingly). The relationships: the father’s violence and glaring gap in the original narrative which sexual exploitation of his daughters. Signifi- provoked a contemporary writer’s creative cantly, some psychoanalytic interpretations response to Shakespeare’s tragedy is lack of Shakespeare’s plays have noticed the of motivation for the sisters’ actions. As presence of incestuous feeling in a Shake- Jane Smiley suggested in an interview, her spearean father and have taken Lear’s need retelling of Shakespeare’s play began with for a chaste constant woman to transform the desire to comprehend the actions of him from a legitimate man into an integrated the two “evil” sisters (cited in Long 2001). man as another example of such feeling Interestingly, this gap has been identified (Melchiori 1960). Ginny’s first person nar- and commented upon by other readers as ration creates the situation of intimacy and well. Akira Kurosawa said once that what mental access for readers and positions had always troubled him about King Lear them within “the sympathetic modality of was that Shakespeare gave his characters no identification” (Jauss 1982, p. 159). Smi- past (Kurosawa’s Ran: wikipedia). Marilyn ley’s rewriting exemplifies a mechanism French in her book Shakespeare’s Division of reconceptualisation which Genette calls of Experience (1993) points out that there “revaluation”: investing a character with a are items which, if developed or described more significant and/or more attractive role differently, would paint Goneril and Regan in the value system of the adaptive text than in slightly less vile colours, would offer at was the case in the original (Genette 1997, least ambivalence. At the beginning of the p. 343). This strategy allows Smiley to play Lear is arrogant, rash, and wilful; it is show Shakespeare’s drama in an unexpected clear Cordelia has been his favourite, but frame and change, to a certain extent, read- he banishes her. How, then, has he treated ers’ perception of it. Goneril and Regan all these years? Can their Smiley interprets King Lear as an dislike for him be extenuated? But these archetypal family drama and shows that questions are not permitted within the terms the dysfunctionality of family and its dis- of the play (French 1993, p. 238–239). integration are inevitable consequences of Contrary to Shakespeare’s tragedy, the destructive influence of the patriarchal 24 I. diskursas: generavimo, suvokimo ir poveikio tyrimo problemos
control and domination. Placing the Shake- uncontrolled domination on the environ- spearean plot in a contemporary socio- ment and contains an explicit ecological historical context and implicitly drawing level. The novel, describing the Farm Crisis parallels between the world of Lear’s in the USA at the end of the 1970s – the Britain and the world of Larry’s Iowa farm, beginning of the 1980s, presents it as a the novel demonstrates the omnipresent disastrous consequence of the patriarchal character of patriarchal relations and their attitude to land and criticises the patriar- fundamental influence on the institution of chal forms of production which threaten family throughout centuries of the cultural the symbiotic relationship between human evolution of human society. Deconstructing beings and nature. The narrator, Ginny, the patriarchal myth about the legitimacy of draws the distinction between “original” male dominance, which is one of the “great nature and “present day” nature. “Origi- narratives” of Western civilisation, Smiley’s nal” nature is the concealed and forgotten novel serves the traditional feminist critique alternative landscape which she imagines of patriarchy. in an idealised way as a fertile primordial Man and nature is another centre of in- soup filled with life and movement; it is terest in Smiley’s novel, which is also one associated with maternal space, the female of the central themes in Lear. Traditional body. “Present day” nature – the culti- vated land associated by Ginny with a male Shakespeare criticism, commenting on farmer – is flat, subdued, reduced to facts the recurrent use of natural imagery and of acreage and crop yields and poisoned terms like nature, natural and unnatural in by tons of pesticides. The novel uses the Shakespeare’s play, calls attention to their central metaphor of poisoning to describe ambiguity and the absence of one dominant the destructive influence of patriarchy association. Nature is both benevolent and both on land and on familial relationships. malevolent, and there is no clear distinction According to Mary Carden, the concealed between those aspects. Animal, plant, and alternative landscape symbolically stands element imagery are used to describe the for “the unsaid” – female experience and viciousness of Goneril, but also to articulate female stories which are absent from the Lear’s sufferings. Nature oppresses humans paternal language, the dominant language and animals and sustains them – clothing, of culture. In Ginny’s imagination, one curing, and feeding them (French 1993, day, despite the farmers’ efforts, water will p. 239). The theme of nature in King Lear break through the drainage system and has been reinterpreted by ecocriticism cover the land again. By the same token, which reads Shakespeare’s play in terms Ginny’s narrative metaphorically signifies of a human being’s responsibility for his the break through the unsaid, reconstruc- land. Lear’s arbitrary division of land is tion of a female perspective (Carden 1997). interpreted as hubris, a transgressive act; it Thus, Smiley’s recontextualisation of is seen as an expression of the patriarchal Shakespeare’s drama is motivated not only reification of nature (Black 1994; Barry by desire to ascribe motivation but also by 1995, p. 258–259). political commitment as it serves to propa- Similarly to ecocritical readings of Lear, gate the ideas of ecofeminism which seeks Smiley’s novel foregrounds those meanings to combine issues of gender with ecological which are connected with the influence of agenda and views. SPRENDIMAIO. Glebova. RECONTEXTUALISATION AS AN INTERPRETIVE STRATEGY... 25
While Smiley’s novel is an example of the phenomenon of time is articulated in recontextualisation which implicitly juxta- contemporary literature. poses different time frames: Lear’s Britain For the purposes of this discussion, I will and twentieth-century America, such juxta- focus on two novels which experiment with positions are made explicit in rewrites con- non-linear narration – Michael Cunning- structed as parallel narratives. Both types ham’s The Hours and Marina Warner’s In- of recontextualisation imply circularity digo. As I mentioned before, Cunningham’s of events, their repetition in different time novel consists of three parallel narratives: zones and a possibility of entering a parallel the first narrative represents Virginia Woolf world. The proliferation of recontextuali- working on her new novel Mrs Dalloway sations today reflects the centrality of the in Richmond in 1923; the second one con- problem of time in postmodern culture. As centrates on Laura Brown, a young wife and is well known, postmodernism continues mother in 1949 Los Angeles, who is an avid the tradition of non-classic philosophy reader of Woolf’s novel; and the third one oriented at revising the conventional, posi- is an updating of Woolf’s Mrs Dalloway tivist understanding of the phenomenon of shifting the action to 1990s New York City. time – the tradition which started already In The Hours each of the three parallel time at the beginning of the twentieth century lines realises the same narrative schema, in the works of Henri Bergson and Martin repeating Woolf’s narrative and presenting Heidegger. A different understanding of the the same cycle of isomorphic events: during category of time by postmodernism consists the course of one summer day a woman is in a radical refusal from the linear conception engaged in some form of creative activity, of time, which is seen as metanarrative – Jean she brushes against death, is vouchsafed a Baudrillard writes about “[t]he end of lin- momentary epiphany, suffers from a sense ear dimension of discourse” (Baudrillard of failure and tries to break away from the 1993, p. 8). Postmodernism rejects the confines of everyday life. Each subsequent idea of linear progress and linear history chapter repeats the events of the previous as irreversibly developing from the past one but with a variation, in a different time, through the present to the future because it with a different heroine making different sees narrative linearity in itself as “a form choices. Cunningham’s novel highlights and which represses difference” (Currie 1998, plays with a particular distinctive feature p. 79) and a narrative history as “a structure of Woolf’s narrative: in Woolf’s novels an of exclusion in the sense that it bears the episode’s potential to set in motion a chain traces of other stories, stories that are not of events is never actualised, there are re- told, stories that are excluded, stories of curring nostalgic speculations on “things the excluded” (Currie 1998, p. 84). Parallel that might have been” (to quote the title narratives, together with other non-linear of one of Borges’s poems). Cunningham’s narrative structures, are used to contest the three parallel narratives realise some of the ideology of linear time and to retrieve voic- “missed opportunities” of Woolf’s narra- es of the excluded. Recontextualisations tive, presenting what might have happened then demonstrate how the general context “with another throw of dice” (Woolf 2000, of contemporary culture’s orientation at the p. 13). The characters in Cunningham’s idea of non-linearity influences the ways novel have either a different gender or a 26 I. diskursas: generavimo, suvokimo ir poveikio tyrimo problemos
different sexual orientation from their pro- Caribbean history); the action of this narra- totypes, which reminds us about silences tive is set in multicultural and multiethnic and exclusions in the original narrative. London as well as in Sycorax’s island, As Julie Sanders comments, Cunningham it concentrates on Miranda, a twentieth- “achieves for his characters a freedom of century descendant of the island’s British relationships beyond the heterosexually conqueror and shows her attempt to come prescribed norm, which is well beyond to terms with her problematic psychologi- the reach of Woolf’s own circumscribed cal legacy. The entire narrative is framed community for all Bloomsbury’s sexual by the storytelling of Serafine Killabree, experimentation” (Sanders 2006, p. 117). a figure who connects both Sycorax and As Cunningham’s novel acts out the implicit Miranda, “thereby drawing the novel into plural narratives contained in Woolf’s text, a more circular mode of being than the tel- it becomes a kind of Borges’s “garden of eology of ‘History’ allows” (Sanders 2006, forking paths” (Borges 2000, p. 75), where p. 51). By combining a non-chronological diverse alternatives are not eliminated but approach to historical narrative with magic realised in parallel “possible worlds” with realism – presenting Sycorax’s way of each narrative demonstrating a particular seeing (who dies as a result of the assault “type of life,” the existence of various lev- on the island but survives in her tomb, els and types of “reality”. The anti-linear becoming the voice of the island), Warner narrative structure, with its circular and constructs “a distinctly feminocentric nar- repetitive moments, used by Cunningham, rative” (Sanders 2006, p. 93). Similarly to is commonly associated with women’s Smiley’s novel, in Warner’s book peripheral writing; Julie Sanders points out that in his female figures (Sycorax and Miranda) are novel Cunningham associates his personal brought centrestage. For Warner, recontex- perspective as a gay writer with a methodol- tualisation becomes a powerful strategy to ogy that has been socially (and critically) reveal mute places in history: to retrieve gendered as female but which he here the woman’s story from a male-centred text reclaims for another readership and com- and to explore silences around what actually munity (Sanders 2006, p. 119). happened in the history of the British set- Another notable instance of parallel nar- tlers in the Caribbean. Thus both The Hours ratives, Marina Warner’s Indigo juxtaposes and Indigo demonstrate the possibility of two time schemes: one narrative takes place anti-narrative to challenge the ideology of in the early seventeenth century on an im- linear temporality. aginary Caribbean island where Sycorax, It is well worth noting that there is a indigo maker and village sage, the foster marked similarity in the wide use of the de- mother of Caliban and Ariel, lives; this nar- vice of recontextualisation in contemporary rative describes the colonialist realities of novelistic discourse and in neoclassic adap- “discovery” and the conquering of “new” tations of the seventeenth and eighteenth lands. The second narrative takes place in centuries, when foreign plays (primarily the twentieth century and repeats the events comedies) were assimilated to suit the na- of the seventeenth-century narrative on a tional audience by eliminating the national personal level, in the relationships of the specificity of the original and replacing it by members of the Everard family (related to the local colour, as in English adaptations of SPRENDIMAIO. Glebova. RECONTEXTUALISATION AS AN INTERPRETIVE STRATEGY... 27
Molière’s comedies (such as Aphra Behn’s tellectual property. The neoclassic aesthetic Sir Patient Fancy (1678) – an adaptation of doctrine tended to regard a literary work as Le Malade imaginaire (1673) and William apersonal, transhistorical and transcultural. Wycherley’s The Plain Dealer (1677) – an Likewise, postmodern aesthetics contests adaptation of Le Misanthrope (1666)) or in the concepts of aesthetic originality and Russian adaptations of Shakespeare’s plays individual artistic activity. It challenges the (for example, Catherine II’s comedy This’t idea of the author as source and centre of the is to have linen and buck-baskets (1786) – text, subverts the concept of the text as self- an adaptation of The Merry Wives of Wind- sufficient, hermetic totality, foregrounding sor (1602) which transposes the action to in its stead the fact that all literary produc- eighteenth-century Russia). tion takes place in the presence of other This similitude can be accounted for texts. Moreover, both neoclassic and post- by cyclic theories of culture, according to modern recontextualisations have doctrinal which similar cultural situations may evolve intent: while neoclassic adaptations pursued within different cultural epochs. According mainly moralistic purposes and aimed at to Nietzsche’s theory of eternal recurrence, edifying the audience, postmodern recon- formulated in The Birth of Tragedy Out of textualisations, representing the voices the Spirit of Music (1872), the rhythmical stifled by the traditional literary discourse, change of cultural epochs depends on the often acquire features of didactic novels and alteration of two creative tendencies: the so- serve the aims of political correctness (or, called Apollonian and Dionysian principles. in the words of Christian Gutleben, are the Apollonian cultures are “light,” rational result of the “tyranny of political correct- and orderly, while Dionysian cultures are ness” (Gutleben 2001)). “dark,” irrational and chaotic. Although It is important to observe that recon- both Apollonian and Dionysian elements textualisation is not only a characteris- are present within the culture of a particular tic feature of contemporary novelistic period, one of them usually prevails. Apol- practices,2 but it also touches non-fictional lonian cultures assess, appropriate and domains, such as advertising, music, style rework the cultural heritage of previous and design. Mark Currie quotes numerous periods complying with the necessity of the examples of recontextualisation in non- human mind to revise the achievements of fictional discourses: the Mercury telephone the past. It stands to reason that rewriting advertisements imitate postwar television practices become especially popular during voices, picture quality and heavy-handed Apollоnian periods. By contrast, Dionysian narrative styles of persuasion to create what periods are less congenial to rewriting as he calls “a historiographic metafictional ad- they exalt the idea of originality and unique vertisement” expressing an ironic nostalgia genius, of individual effort. They see a work of art as closed and self-sufficient. 2 Recontextualisation also remains a traditionally Both neoclassicism and postmodern- frequent technique in theatrical and filmic adaptations. For example, Baz Luhrmann’s 1996 Romeo+Julia is a ism represent two “Apollonian” cycles modernised version set in the fictional Verona Beach; with similar aesthetic ideologies which are Kenneth Branagh’s 1999 Love’s Labour’s Lost is remade as a 1930s Hollywood film musical; Alfonso Cuarón’s characterised by diminishing the role of the 1999 Great Expectations is relocated to contemporary author and viewing the text as common in- New York. 28 I. diskursas: generavimo, suvokimo ir poveikio tyrimo problemos
which foregrounds and satirises the act of alisation can be understood as an uncon- persuasion that it advances. Rock and pop ventional product of the ongoing process stars narrate themselves as recontextualised of reconceptualisation in literary discourse. imitations of former stars, as in Madonna’s Like most rewrites, recontextualisations back references to mid-twentieth-century perform the hermeneutic function by fill- sex symbols, or in the derivative imagery ing in the gaps in the original narrative and of Beatlemania in 1990s Brit-pop. In the revealing strategies of its “creative” recep- clothing industry recontextualisation seems tion by a reader who happens to be a writer to be following a linear progress through in his/her own right. Recontextualisations past styles, recycling the 1960s before are frequently motivated by the ideologi- moving onto the 1970s (Currie 1998, cal commitments of their authors, display p. 99–100). As a result, many commentators features of didactic literature and thus often on postmodernism see it as the culture of perform the ideological function. The em- recontextualisation. Mark Currie argues that ployment of the device of recontextualisa- tion does not necessarily produce only vul- the recontextualising tendency to “resurrect gar “travesties”, for the quality of a literary the past and reinstall it in the present” is text is measured, of course, by the talent of operating in tandem with another one – an its author. Recontextualisations constructed impatience to narrate current events, to as parallel narratives become “games with hurry everything into the past even while it time and eternity,” to use Borges’s words; is still happening. These antithetical tenden- presenting events as circular and repetitive, cies, deconstructing narrative time, become they serve to propagate the postmodern un- a manifestation of what Deleuze and Guat- derstanding of time as non-linear. Viewed in tari call the cultural schizophrenia of late a broader sense, recontextualisation, which capitalism (Currie 1998, p. 97). is found not only in literary narratives but From the discussion of recontextualisa- also in film, advertising, style and design, tion within this article the following conclu- can be seen as a defining characteristic of sions can be drawn. Recontextualisation is a postmodern culture, with its dissolution type of literary appropriation which consists of history “into a theatre of intertextual in transplanting the plot and characters bor- references and signs” (Currie 1998, p. 100) rowed from a previous text to a new spatial and ambivalent desire both to confirm the and temporal context. From the point of cultural authority of past narratives and view of reception aesthetics, recontextu- undermine this authority.
References
ABRAMOVSKIKH, E. V., 2006. The Phenome- BAKHTIN, M. M., 1989. Notes. In: M. non of the Creative Reception of an Incomplete Text M. Bakhtin, Critical Essays (orig. Russian title (orig. Russian title Феномен креативной рецепции Литературно-критические статьи). Moscow: незаконченного текста). Tchelabinsk. Khudozhestvennaya Literatura, 509–531. BAKHTIN, M. M., 1981. Discourse in the no- BARRY, P., 1995. Beginning Theory: An Intro- duction to Literary and Cultural Theory. London: vel. In: M. M. Bakhtin, The Dialogic Imagination: Routledge. Four Essays. Ed. Michael Holquist. Austin and BAUDRILLARD, J., 1993. Symbolic Exchan- London: University of Texas Press. ge and Death. London: Sage. SPRENDIMAIO. Glebova. RECONTEXTUALISATION AS AN INTERPRETIVE STRATEGY... 29
BLACK, R. W. What we talk about when we JAUSS, H. R., 1982. Aesthetic Experience and talk about ecocriticism. Available from: http://www. Literary Hermeneutics. Minneapolis: University of asle.umn.edu/conf/other_conf/wla/1994.html Minnesota Press. BORGES, J. L., 2000. Fictions. Penguin KUROSAWA’s Ran. Wikipedia. Available Books. from: http://en.wikipedia.org/wiki/Ran_(film) CARDEN, M. P., 1997. Remembering/engen- LONG, D., 2001. StoryLines America. A dering the heartland: sexed language, embodied Radio/Library Partnership Exploring Our Re- space, and America’s foundational fictions in Jane gional Literature. A Thousand Acres by Jane Smiley’s A Thousand Acres. Frontiers, Vol. 18, Smiley. StoryLines Midwest Discussion Guide No. 2, 181–202. No. 11. America Library Association. Available CURRIE, M., 1998. Postmodern Narrative from: http://www.ala.org/ala/aboutala/offices/ Theory. New York: St. Martin’s Press. ppo/programming/pastprograms/storylines/files/ FRENCH, M., 1993. Shakespeare’s Division of thousandacres.pdf Experience. New York: Ballantine Books. MELCHIORI, B., 1960. Still harping on my GAUER, D., Writing and re-writing. Re- daughter. English Miscellany, No. 11, 59–74. inventing the wheel: compulsion or curse? In: Wri- NIETZSCHE, F., The Birth of Tragedy Out of ting as Re-Vision. Ed. Eileen Williams-Wanquet. the Spirit of Music. Available from: http://www. Alizés, No. 20. Available from: http://www2. univ-reunion.fr geocites.com/thenietzschechannel/bt.htm GENETTE, G., 1997. Palimpsests: Literature SANDERS, J., 2006. Adaptation and Appro- in the Second Degree. Lincoln, NE and London: priation. London: Routledge. University of Nebraska Press. WOOLF, V., 2000. Mrs Dalloway. Penguin GUTLEBEN, C., 2001. Nostalgic Postmo- Classics. dernism: The Victorian Tradition and the Con- ZIĘTARSKA, J., 1969. The Art of Translation temporary British Novel. Amsterdam/New York, According to the Literary Views of the Polish NY: Rodopi. Enlightenment (orig. Polish title Sztuka przekładu ISER, W., 1978. The Act of Reading: A Theory of w poglądach literackich w polskim oświęceniu). Aesthetic Response. Johns Hopkins University Press. Ossolineum.
Olga Glebova diskursui – rekontekstualizacija, kuri panaudoja lai- ko ir erdvės kategorijas kaip substitucijos objektus, Čenstochovos Jano Dlugošo Universitetas, Lenkija pateikdama originalų siužetą ir netikėtus rėmus. Moksliniai interesai: šiuolaikinis anglų romanas, Darbe bandoma paaiškinti, kodėl šiuolaikinėje postmodernistinė teorija ir grožinė literatūra, literatūroje taip plinta rekontekstualizuoti tekstai, naratologija, literatūros kūrinių panaudojimas ir bandoma susitelkti ties interpretacine (hermeneu- tine) funkcija, kuri yra dviprasmiška: viena vertus, ir jų adaptacija. užpildydama originalaus naratyvo spragas, rekon- tekstualizacija yra literatūrinė egzegezė, pateikianti REKONTEKSTUALIZACIJA KAIP INTER viso šaltinio teksto interpretacinius pokyčius; kita vertus, atnaujindama originalų siužetą, rekontekstua- PRETACINĖ STRATEGIJA ŠIUOLAIKINIA- lizacija pasiūlo naują požiūrį šiuolaikinei patirčiai ir ME ROMANO DISKURSE pateikia socialinio ir kultūrinio konteksto komentarą bei interpretaciją. Straipsnyje analizuojami rekon- Santrauka tekstualizacijos pavyzdžiai yra paimti iš šiuolaikinės Kanoninių darbų perrašymas taip paplito šiuolaiki- britų ir amerikiečių grožinės literatūros: Jane Smiley „Tūkstantis akrų“ (1991), Marinos Warner „Indigo: niuose literatūros kūriniuose, kad literatūros kūrinių arba atvaizduojant vandenis“ (1992), Michaelio panaudojimas darbuose tapo vyraujančiu romano Cunninghamo „Valandos“ (1998). žanru. Kanoninių tekstų pakartotinės interpretaci- REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: šiuolaikinis anglų jos juos perrašant atspindi besikeičiančias socia- romanas, literatūros kūrinių panaudojimas, re- lines ir politines aplinkybes, praeities ir dabarties kontekstualizacija, receptyvinė teorija, netiesinis fikcinio atvaizdavimo sąveiką bei teksto suvokimo naratyvas, paraleliniai naratyvai. evoliuciją. Straipsnyje analizuojamas tam tikras Gauta 2009 05 14 perrašymo būdas, būdingas šiuolaikiniam romano Priimta publikuoti 2009 06 25 30
Wojciech Majka Pedagogical University of Cracow Institute of Neophilology Ul. Karmelicka 41–202, 30–084 Kraków, Polska Phone +48 126 626 205 E-mail [email protected] Research interests: Freudian and Jungian psychoanalysis, the phenomenology of Husserl and Heideggerian hermeneutics, the intellectual history of Europe.
UNDERSTANDING AS CONTEXT FOR DISCLOSURE
The article focuses on the notion of context and understanding in phenomenology. First, phenomenology is presented as being based on consciousness. This puts man in a manipula- tive relation to the world, since man is understood as the subject whose aim is to manipulate the world of objects that are outside of him. Therefore, Heidegger does not refer to man as consciousness, transcendental ego or subject like Husserl but instead we are seen as Dasein. We are a being that literally exists (stands out) and does not stand in opposition to reality, but rather emerges from out of it as an entity among other entities. The only exception is that Dasein is the being for whom being is the issue, i.e. we are the only being that questions its own being through understanding. The article also addresses the concept of alētheia (truth) as it was developed in Heidegger’s Being and Time. Truth was understood as the context in which being appears, since Heidegger refuses to look at truth through the theory of adeaquatio, which is based on the correspondence of a proposition to a matter of fact, or vice versa. Rather, truth is seen in an apophantic way, i.e. as the clearing (Lichtung) where being discloses itself. Conventionally when we think of being we reduce it down to its physical properties but for Heidegger physicality is just one of the attributes of being. Among other forms we may include art, language, authenticity, inauthenticity, technology and Dasein. Hence, Heidegger states the Dasein is the only being that in the proper sense of the word really exits. This does not mean that in the world there is nothing but Dasein all this implies is that existence is a special mode of being that is characteristic to Dasein and Dasein alone. Existence is a way in which Dasein can accept or reject the being that it possesses – if Dasein is not satisfied with its present existence it can alter it; in this way it can take responsibility for its own being. Lastly, the article also looks at the concept of defamiliarisation and its application to art in general. Works of art are said to reveal a world in themselves and not simply possess a mimetic relation to reality like it was believed, for example, by Aristotle. KEY WORDS: phenomenology, consciousness, subjectivity, understanding, Dasein, disclo- sure, authenticity, inauthenticity, defamiliarisation.
Husserl regarded the psyche as a process which the object was encountered. Sec- of disclosure which he called intentional- ondly, Husserl put the stress on examining ity. The process unconcealed not only the things themselves and not the subject that object of perception but also the way in perceives them. In other words, his interest SPRENDIMAI W. Majka. UNDERSTANDING AS CONTEXT FOR DISCLOSURE. 31 was apophantic – zu dem Sachen selbst (to In other words, truth so conceived was the things themselves). not a mathematically or logically explain- Phenomenology maintained that the be- able relation between proposition and ing that belongs to things is not something thing. Rather, alētheia for the early Greeks we discover ex post facto by intellectual referred not really to cognitive categories, contemplation or “transcendental construc- in short, to thinking but to a perhaps emo- tion” but immediately – apodictically – by tionally intuitive openness of one subject means of intuition. In his later works Hus- to another. This form of openness happens serl centred his interest around the idea of when one subject confronts another without pure consciousness, unhindered by conven- any “closed” or “concealed” intentions. It is tions, functions and beliefs. He claimed that thus an emotional givenness of one subject the meaning that objects receive is bestowed to the other and truth is said to happen in this upon them by means of some transcendental disclosedness of subjects to themselves. At subject. Richard Schmitt (1985) observes: the same time, we have to observe that truth “The “I” which transforms the world into acquires an ethical not to say a religious mere phenomenon is, in so doing, aware of dimension rather than being just the ques- itself as transforming the world and cannot tion of factuality, logic and thinking. The be subjected to the same transformation. But fact that truth came to be connected with apart from its “modes of relatedness” and thinking or logic, (the agreement between its “modes of behaviour”, this “I” is com- proposition and fact) is just a philosophical pletely devoid of any content which could convention that ebbs out of representational be studied or explicated. It is completely thinking that was, generally put, initiated by indescribable, being no more than a pure rationalism. Thus in the Greek sense truth ego.” (Schmitt 1959–60 (1985), p. 480). needed to be disclosed or unconcealed: In opposition to such a transcendental “In Greek, the word for truth is alētheia. subject, Heidegger formulated the belief The private character of this word, which that meaning and being always possess a Heidegger translates as “un-concealment,” temporal nature. Dasein is always thrown into the world that is filled with other ob- is enough to indicate, he states from the jects thus Dasein is always projecting itself start, that for the Greeks truth such as they into the future – into its own death thus the understood it is not immediately accessible characteristic feature of Dasein’s existence but must be wrested from the initial conceal- is that it always happens ahead of itself, i.e. ment. It is this very wresting, Heidegger in its own future. asserts, that mobilised all of Plato’s en- Much as Heidegger was influenced by ergy and animated his struggle against Husserl he also frequently looked back to the Sophists and the rhetoricians. As an the propositions of Aristotle and the pre- inheritor of Plato’s teachings, Aristotle not Socratics. This influence can be detected only emphasised, like him, that the true, in in the notion of alētheia. In early Greek the sense of unconcealed, is a character of alētheia was a term that referred to the idea the entity of its Being, but also, and more of truth which was not to be found in the clearly than his master, he put the state of relation between perception and object, i.e. unconcealment of the entity and its Being a proposition about a given state and the in relation to human beings. They are able factual existence of that state. to uncover (alētheuein) because they are the 32 I. diskursas: generavimo, suvokimo ir poveikio tyrimo problemos
only living beings who speak” (Taminiaux (disclosure as alētheia). In other words, 2002, p. 17). Dasein’s consciousness is always disclosive In Heidegger thus alētheia goes beyond of itself as well as the outside world. It is the bounds of logos referring to Dasein’s impossible for the outside world to exist disclosedness. Truth not being considered as without Dasein’s awareness of it just as it an attribute of thinking and meaning came is impossible for Dasein to be conscious to be viewed more as a category of being of itself without at the same time being of Dasein. Thus truth is no longer the aim conscious of the world. of thought but its source because it derives The first form of disclosure marks the from the original environment of Dasein’s opening of signification, i.e. on account givenness and being-in-the-world. Dasein’s of this primal disclosure objects and the role is to disclose this original environment world come to have a meaningful presence. through the perceptions that happen in life, The most “original truth” is denoted by i.e. through seeing, hearing, imagining, the way in which Dasein reveals itself to remembering and thinking, in other words, itself, i.e. Dasein’s own self-understanding through practical involvement in the world or self-interpretation. For both Husserl and not through some stuffed theoretical con- Heidegger truth happens when the subject ceptions that forever remain unattached and object unite and merge into one and this from practical existence. merging happens in Dasein. Henceforth, Alethēia is at the same time the name truth is not viewed essentially; rather, it that Heidegger gives to the third and last is a state or condition in the process of stage of disclosure. The first stage is Da- disclosure. sein’s openness to itself, its own introspec- The disclosure of the world always tive self-consciousness, whilst the second happens in Dasein thus only where there involves the disclosure of the outside world is Dasein is there world. Analogously, sig- in Dasein. Lastly, the third stage involves nificance or meaning exists only as long as the disclosure of objects that takes place in Dasein exists as a finite entity. Additionally, discourse thus alētheia concerns only this in disclosure the objects that emerge always last stage. In turn, this discursive disclosure do so but with a certain function that is is based on a form of movement that is automatically ascribed to them by Dasein. called temporality which is analogous to It is this existential functionality that from saying that human understanding is also the Heideggerian perspective can be called temporal. Subsequently, we should bear the world in the first place. in mind that disclosure is finite because Thus by world we mean the totality of Dasein is finite. To disclose a thing means objects that are in some way connected. no more no less than to pull it out from the When talking about the physical world void of concealment and thus make it, at and the objects that we encounter in it, least temporarily, present. we must make a distinction between The first form of disclosure concerns objects that Heidegger considered to be the revelation of meaning as such. Per se, vorhanden (present at hand) and zuhanden the first and the second form of disclosure (ready to hand). The first type refers to the are inseparable and together they make genuine identity of objects themselves, possible the existence of its third form i.e. objects appearing as unperceived by a SPRENDIMAI W. Majka. UNDERSTANDING AS CONTEXT FOR DISCLOSURE. 33 self-conscious subject thus undistorted by as the world of the peasant who uses these subject’s givenness, i.e. its history and tra- shoes in cultivating the earth. The work of dition which contextualize the object’s sig- art discloses world which in turn uncon- nificance. Present-at-handness refers to the ceals the being of Dasein and equipment formal (objective) and factual qualities that (Heidegger 1950 (1993), p. 162). reside in objects like extension and physical Even if an object should appear to be location. Their opposites are objects that we a-functional we still are able to pass on encounter in our everyday dealings with the a judgement of this kind only through an world, henceforth, we perceive such objects understanding of functionality as such. not through their thingness – Dinghafte, as The function that an object exercises is its Kant would say, but through the functions context and this, of course, is equal to say- that they exercise, thus by their relation ing that context predetermines functionality. to our lives. At the same time, we have to George Steiner remembering Heidegger’s realize that the functions that in a sense are words to us thus comments on the issue: concealed by objects were ascribed to them “Vorhandenheit, which signifies “present- by man and his conventions that ebb out of at-hand,” is the character of the object “out the human tradition. Hence, it is impossible there.” It characterizes the matter of theo- for man to come into contact with objects retic speculation, of scientific study. Thus without simultaneously encountering their “Nature” is vorhanden to the physicist and functions (with the exception of art). rocks are vorhanden to the geologist. But In On the Origin of the Work of Art this is not how a stonemason or a sculptor by referring to a painting by Van Gogh, meets up with a rock. His relationship to Heidegger (similarily to Shklovsky’s idea stone, the relationship crucial to his Dasein, of ostranene) formulates the belief that art is that of Zuhandenheit, of a “readiness-to- defamiliarises objects by stripping them hand” (observe the formidable gap which of their functionality and showing them as separates at from to in two instrumental they really are, i.e. without anthropomor- terms). That which is zuhanden, literally phic prejudice (be this at all possible?) or “to-hand,” reveals itself to Dasein, is taken as sub specie aeternitatis as Wittgenstein up by and into Dasein, in ways absolutely would have it. constitutive of the “thereness” into which Heidegger claims that Van Gogh’s paint- our existence has been thrown and in which ing discloses things in their being as well it must accomplish its being” (Steiner 1978 (1991), p. 89). In a sense, we can consider the world itself to be one big context in which the functionality of the objects takes place; or better still the functionality of objects is what we perhaps call the world in the first place. To understand the Zuhanden- heit nature of objects Dasein must take into account the context in which they Scheme 1. Vincent van Gogh: disclose themselves. It seems that to un- A Pair of Shoes derstand the world, to understand objects, 34 I. diskursas: generavimo, suvokimo ir poveikio tyrimo problemos
Dasein must first understand itself; it must ness here a return to a pre-Socratic system know and understand how objects that are of thought; before Platonism separated present-at-hand fit into Dasein’s plethora of things from thoughts. The intuitive aspect expectations, functions and needs. In this of understanding is also accompanied by the sense Dasein’s understanding of the world fact that understanding is always silhouetted is really a self-understanding as Dasein against mood. That is to say, understand- understands and perceives the world from its ing is always attuned and harmonized in own vantage point, i.e. in accordance with a detailed way (in other words, there is its needs, fears and expectations. Referring always a temperamental disposition that to this as understanding is a little deluding serves as the background for understand- as understanding (in the traditional sense) is ing), i.e. we always have a certain mood thought to be a cognitive, rational operation. or emotional relationship with a particular For Heidegger, however, understanding is interest to what lies ahead in the future. an intuitive act, an intuitive interpretation Thus understanding and mood constitute of man’s expectations, possibilities and de- the essential features of our self-awareness sires all of which are practically connected and self revelation (the way that we disclose with existence. This intuitive understanding ourselves to ourselves). Our existence in the possesses a very practical nature; it is not a world happens through throwness (Gewor- theoretical abstraction, and henceforth, not fenheit) into facticity and mood, on the one an act of reason. Man has to understand hand, and the projection and anticipation of the world; he does not have a choice, since our future, i.e. of our possibilities. To these understanding is part of his genetics. In two conditions we hasten to also add our other words, understanding is not separated fallenness that delineates the bounds of the from physical existence it is rather the thrown projection. Steiner understands the process that guides Dasein through existen- Heideggereian conception in the following tial (physical) meanders. This kind of an ap- way, “fallenness is the inevitable quality proach to the phenomenon of understanding which characterizes an individual’s involve- puts two thousand years of the development ment with others and with the phenomenal of human thought in abeyance, or as Whit- world” (Steiner 1978 (1991), p. 98). man prefers to put it: As we have observed before Dasein’s creeds and schools in abeyance, being is always a being-in-the-world. It is retiring back a while sufficed at what they are, a form of being in whose structures of un- but never forgotten, derstanding the universal Sein unfolds itself. I harbor for good or bad, I permit to speak at Dasein’s intuition of its own finitude (death) every hazard, Nature without check with original energy. opens the idea of meaning and signification. (Whitman 1855 (1989), Song of Myself, It seems that if in life there is anything like p. 1974) a transcendental signifier it is death. Death, our own finitude, is what organizes our Heidegger’s apophantism returns to lives and opens up the arena of meaning, the type of thinking characteristic to that since death is the most objective quality of the dawning of philosophy and human that resides in the bosom of nature. Because understanding of the world (what Whitman Dasein fails to observe the moment of the poetically called “original energy”); we wit- disclosure of being it makes the mistake of SPRENDIMAI W. Majka. UNDERSTANDING AS CONTEXT FOR DISCLOSURE. 35 focusing its attention on the entities that are through its Being, this Being is disclosed to already disclosed, in other words, on the it. Understanding of Being is itself a definite ontic, a posteriri world instead. In this way characteristic of Dasein’s Being. Dasein is Dasein falls into stereotypical conventions ontically distinctive in that it is ontological.” of existence and meaning. (Heidegger 1927 (2001), p. 471). Dasein is incapable of comprehending As we have mentioned before, by why it has to understand being, why it has understanding Heidegger does not mean to always be looking for the meaning and rational thought processing; rather under- significances of things. Moreover, Dasein’s standing is a process that we can compare understanding – the disclosure of being – to intuitive perception; it is pre-linguistic, is always fragmentary and partial, i.e. we and henceforth, unexpressed and indefinite. never know meaning as essence but only in Dasein is slave to understanding! In other connection with the context that furnished words, it is not in a position of its own it. This is very similar to what Schopenhauer choosing; it has to understand the world as (and others) maintained by declaring that understanding is an innate predisposition we only know appearances of things and not that is inwrought into its very structure. In their essences. Functions, in Heideggerian this sense, the understanding of being by discourse, are the appearances that we see, Dasein is really an auto-interpretation as whereas the inner nature of objects, their being is filtered through the ceive of Da- essences that we do not have access to are sein’s perceptive structures. Thus the role the contexts that furnish objects. It seems and character of fundamental ontology is that the only form of knowledge that we can to give countenance to this pre-linguistic, have of contexts is merely intuitive, whereas intuitive perception that already is a part of our knowledge of objects is sensational. Dasein’s nature, i.e. to express and articulate At the same time, we have to bear in mind what is at base intuitive. Such an approach that entities which exist in the world cannot to the phenomenon of understanding fits it recreate the context from which they have out to be a very creative process that is not been created. merely limited to the processing of informa- For Heidegger Dasein is the only being tion in the Kantian sense. whose mode of being involves the under- Understanding is said to originate from standing of being: “Dasein is an entity our connection with the practical world. which does not just occur among other In other words, the practical world is the entities. Rather it is ontically distinguished fountain of understanding as the process by the fact that, in its very Being, Being is founded upon finding relations between is an issue for it. But in that case, this is a things; i.e. how things are related to one constitutive state of Dasein’s Being, and another through the scope of Dasein’s con- this implies that Dasein, in its Being, has cerns and interests. Thus we understand a relationship towards that Being – a rela- everything by how it fits into the context of tionship which itself is one of Being. And our concerns but before this unapophantic this means further that there is some way in knowledge (merely descriptive or conceptual, which Dasein understands itself in its Being, cf. scientific) we have a pre-understanding and that to some degree it does so explicitly. of things, an intuitive pre-theoretical un- It is peculiar to this entity that with and derstanding of the way things exist. The 36 I. diskursas: generavimo, suvokimo ir poveikio tyrimo problemos
practical, pre-predicative understanding of endeavouring to discover an entity in itself the world is called hermeneutical from the that we could perhaps vaguely call the self. Greek hermenēuein which means “to make The self as an unum per se, however, does something understandable”. Henceforth, in not exist, if anything what is meant by self pre-predicative understanding knowledge is can refer to the process of Dasein’s con- derivative of this practical, hermeneutical stant becoming which ends with Dasein’s understanding. In other words, hermeneuti- finitude, i.e. death. No one, however, ever cal understanding resembles the intuitive comes into contact with an objectivised rather than the cognitive aspects of menta- self but only with its attributes (moods out tion. Heidegger observes: “The logos of of which the ego is an effect and not the phenomenology of Dasein has the character cause). This makes the self – the seat of of hermēneuein through which the proper consciousness – to be more of a slave than meaning of being and the basic structures of master of mental life. the very being of Dasein are made known In conclusion we ought to remember that to the understanding of being that belongs to experience any notion of selfhood crea- to Dasein itself. Phenomenology of Dasein tivity is necessary, creativity connected with is hermeneutics in the original signification the process of understanding, henceforth, an of that word, which designates the work of active interpretation of the world. Perhaps interpretation.” (Heidegger 1927 (1996), the biggest difference between man and p. 33). animal is that we are not passive recipients The intuitively based aspect of of worldly stimuli, we can interpret and ex- understanding fits its operation out to be an press them in new ways. In accordance with apophantic (ontological) use of thought and this Schopenhauer, for example, believed language rather than a mental act which is that animals are incapable of understand- always dependent on the context in which it ing in the sense that they are unable to appears. For this reason we speak of mean- “reverse” the psychic stimuli to which they ing as being context dependent. In a sense are exposed. What is called thinking, then, is this apophantic understanding is responsible the supplying of relations between concepts for creating the context, i.e. attuning us to that make up for the contents of reason. We reality. need reason only on practical grounds as it In apophantic understanding Dasein fragments reality (simultaneously falsify- addresses itself not another. Disclosing ing it, as reality in itself is a continuity). the inherencies of apophantic knowledge Thus science being based on the concepts is a process of auto-interpretation but, at of reason is only indirectly connected with the same time, it is auto-creation, since reality, since its connection is guaranteed during the process of the comprehension of by concepts which represent and substitute Dasein’s understanding, Dasein is always reality by means of abstraction. SPRENDIMAI W. Majka. UNDERSTANDING AS CONTEXT FOR DISCLOSURE. 37
References
HEIDEGGER, M., 1927 (1996). Being and Barbara MacKinnon (ed) Albany: State University Time. Trans. Joan Stambaugh. New York: State of New York Press. University of New York Press. STEINER, G., 1978 (1991). Martin Heidegger. HEIDEGGER, M., 1927 (2001). On Dasein Chicago: The University of Chicago Press. and Anxiety. Classics of Philosophy: The Twentieth TAMINIAUX, J., 2002. The Interpretation of Century. LOUS P., Pojman, ed. Oxford: Oxford Aristotle’s Notion of Aretê in Heidegger’s First University Press. Courses. Heidegger and Practical Philosophy. HEIDEGGER, M., 1950 (1993). The Origin of François Raffoul and David Pettigrew (eds) Alba- the Work of Art. Basic Writings. David Farrell Krel, ny: State University of New York Press. ed. San Francisco: Harper San Francisco. WHITMAN, W., 1855 (1989). “Song of My- SCHMITT, R., 1959–60 (1985). Husserl’s self”. The Norton Anthology of American Litera- Transcendental-Phenomenological Reduction. ture. (Vol II) Nina Baym, et al (eds). New York: American Philosophy: A Historical Anthology. WW Norton & Company.
Wojciech Majka žvelgti į tiesą per adeaquatio (atitikmens) teorijos Pedagoginis Krokuvos universitetas, Lenkija prizmę, kuri yra grindžiama teiginio atitikimu realiai tikrovei. Priešingai, tiesa yra regima kaip Moksliniai interesai: Freudo ir Jungo psichoa- apofatinė, t. y. kaip išvalymas (Lichtung), kuriame nalizė, Husserlio fenomenologija ir Heideggerio būtis atskleidžia pati save. hermeneutika, intelektinė Europos istorija. Kai konvencionaliai mąstome apie būtį, mes supaprastiname ją iki fizinių savybių, tačiau SUPRATIMAS KAIP ATSISKLEIDIMO Heideggeriui fiziškumas yra tik vienas iš būties KONTEKSTAS aspektų. Kitos formos gali būti menas, kalba, autentiškumas, neautentiškumas, technologijos Santrauka ir Dasein. Taigi Heideggeris teigia, kad Dasein Straipsnyje nagrinėjama konteksto ir supratimo yra vienintelė būtis, kuri tikrąja žodžio prasme fenomenologijoje sąvoka. Fenomenologija at- egzistuoja. Tai nereiškia, kad pasaulyje daugiau skleidžiama kaip grindžiama sąmone. Tai žmogui niekas neegzistuoja, bet Dasein yra tam tikra būties suteikia manipuliacinį ryšį su pasauliu, kadangi forma, būdinga tik Dasein. Egzistencija yra būdas, jis suvokiamas kaip subjektas, kurio tikslas – ma- kuriuo Dasein gali priimti ar atmesti būtį, kurią jis nipuliuoti pasaulio objektais. Taigi Heideggeris turi – jei Dasein yra nepatenkinta savo dabartine nelaiko žmogaus sąmoningu, transcendentiniu ego egzistencija, jis gali ją pakeisti. Taip ji gali prisiimti ar subjektu, kaip tai daro Husserlis. Heideggeris atsakomybę už savo būtį. žmogų vertina kaip Dasein. Mes esame būtis, kuri Galiausiai straipsnyje analizuojamas defamilia- tiesiogiai egzistuoja (išsiskiria) ir nesudaro opo- rizacijos ir jos taikymo mene konceptas. Teigiama, zicijos realybei, bet iškyla iš jos kaip esybė tarp kad meno kūriniai atskleidžia savo pasaulį, o ne tik esybių. Vienintelė išimtis yra ta, kad Dasein yra paprasčiausiai pamėgdžioja realybę, kaip anksčiau būtis, kuri kvestionuoja savo buvimą. manė Aristotelis. Straipsnyje taip pat analizuojamas alētheia REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: fenomenologija, (tiesos) konceptas, išplėtotas Heideggerio knygoje sąmonė, subjektyvumas, supratimas, Dasein, Būtis ir laikas. Tiesa buvo suvokiama kaip konteks- atsiskleidimas, autentiškumas, neautentiškumas, tas, kuriame atsiduria būtis. Heideggeris atsisako defamiliarizacija. Gauta 2009 05 13 Priimta publikuoti 2009 07 10 38
Jurgita Vaičenonienė Vytautas Magnus University Faculty of Humanities K. Donelaičio g. 52–615, LT–44244 Kaunas, Lietuva Tel. +370 37 327 838 E-mail [email protected] Research interests: cultural translation, corpus linguistics, contrastive linguistics.
Cultural Translation and Linguistic Metaphor: a Case Study of Verbal Metaphor Translation
Research in metaphor translation, especially in literary discourse, might reveal a number of linguistic and cultural subtleties between the source and target languages. The present article investigates the peculiarities of verbal metaphor translation, in particular, what translation patterns and strategies dominate and whether the original metaphoric expression, together with its possible cultural specificity, is retained. The theoretical part of the paper draws on the Cultural Turn trend in Translation Studies, especially Venuti’s (1995) ideas on cultural translation and Marcinkevičienė’s (2006) and Deignan’s (2005) definitions of linguistic me- taphor. Marcinkevičienė (2006, p. 109) identifies collocations as a specific linguistic form of a cognitive metaphor, whereas Deignan (2005, p. 145–148) views linguistic metaphor as a part of speech grouping it into verbal, noun and adjectival collocations. The analyzed data (68 verbal metaphors), were taken from a novel “Belaisvis” (1993) by Skomantas, and its translation into the English language “The Captive” (1997), by Mara Almenas. The data was grouped according to the occurring translation patterns looking whether the metapho- ricity of expression was retained, the syntactic structure preserved and words translated by their lexical equivalents. Next, different strategies used for verbal metaphor translation were identified to see how they correlate with the detected translation patterns. It appeared that the focus in verbal metaphor translation is on transferring the meaning rather than form; there- fore, lexical and syntactic changes occur. Most often, metaphoricity, syntactic structure and abstract noun of the original collocation are preserved, whereas Lithuanian verb tends to be translated by a non-equivalent (in terms of dictionary meaning) English verb. Such dominant strategy of partial adaptation results in connotational differences between the Lithuanian and English metaphors. Finally, the fact that original metaphor often undergoes changes or is not preserved at all supports Venuti’s (1995) claims about the prevailing domesticating literature translation techniques which hide the foreign identity of the text by adapting it to the cultural and linguistic norms of the dominant target culture. KEY WORDS: verbal metaphor, translation patterns and strategies, cultural translation.
1. INTRODUCTION all aspects of this linguistic phenomenon During the last decade, conceptual metaphor enjoy equal attention. Marcinkevičienė has become a rather popular topic of research (2006), for example, asserts that translation among Lithuanian scholars. However, not of conceptual metaphor, especially within SPRENDIMAIJ.Vaičenonienė. Cultural Translation and Linguistic Metaphor... 39 the literary discourse, has not been widely 2.1. Cultural Turn in Translation discussed. According to Schaeffner (2004, Studies p. 1253), “it has been argued that metaphors In the development of Translation Studies, can become a translation problem, since 1990s signaled a shift of perspective in transferring them from one language and translations moving from “translation as culture to another one may be hampered text to translation as culture and politics” by linguistic and cultural differences”. (Munday 2001, p. 127). The new approach, Thus the present article aims to investigate referred to as a Cultural Turn, emphasized how metaphor is treated during the process the analysis of translated texts from an ideo- of translation, in particular, what transla- logical and cultural studies point of view. tion patterns and strategies dominate and In cultural translation, the question of whether the original metaphoric expression, power and status between the source and tar- together with its possible cultural specifi- get cultures and their effect on translation is city, is retained. central (Munday 2001, p. 135). It is claimed Different definitions of metaphor have that dominant cultures tend to shade minor been advanced by different researchers. ones. This dominance can be manifested This article mainly draws on the ideas of in a number of ways, such as the selection Marcinkevičienė (2006, p. 109) who identi- of books for translation; the presence/ab- fies collocations (or frequent co-occurrence sence of foreign/culture-specific words in of words) as a specific linguistic form of translated texts; the choice of translation cognitive metaphor. The data used for the strategies, etc. In this context, ideas on the analysis (68 collocations) are taken from invisibility of translator advanced by Venuti the historical novel about the adventures of (1995), one of the representatives of the a Lithuanian pagan boy in the 13th century, Cultural Turn trend, should be mentioned. Belaisvis by Skomantas (1993), and its Although he focuses on Anglo-American translation tradition, his key idea that flu- translation into English by Mara Almenas ency and transparency of style in translated (1997). The examples discussed in the ar- texts and invisible presence of the translator ticle are followed by a number in brackets are preferred in cultures having ideological, indicating the page from which the verbal cultural, and political domination can be metaphor was retrieved. applicable to other cultures as well. Venuti (1995, p. 20) distinguishes two opposing 2. THEORETICAL poles of cultural translation: domestica- ASSUMPTIONS tion versus foreignization. Domestication The theoretical part of the present paper is seen as a dominant translation tendency provides a brief discussion of the Cultural in Anglo-American culture involving “an Turn trend in Translation Studies, especially ethno-centric reduction of the foreign text Lawrence Venuti’s (1995) approach towards to Anglo-American target language cultural the effect of culture on translation, and ex- values” (loc.cit.). In other words, the text plores how metaphor has been interpreted is translated in a fluent and visible style and dealt with in the works of different omitting all possible foreign elements. In researchers. this way, an illusion is created that it is not 40 I. diskursas: generavimo, suvokimo ir poveikio tyrimo problemos
a translation but an original text. The op- (or similarities) of conceptual thinking in posite tendency, foreignization (see Venuti source and target cultures as it is influenced 1995, p. 20), highlights the “otherness” in by the environmental, behavioral, historical, translated texts by resisting the values of and other local factors. Anglo-American culture and making the If conceptual metaphors are so en- foreign identity of the text visible. trenched in our lives that we take them In comparison with Anglo-American for granted, what are the means for their (a term used by Lawrence Venuti 1995), recognition and analysis? Kövecses (2007, Lithuanian culture can be evaluated as p. 32) states that there are different methods minor considering the cultural, politi- for finding metaphorical linguistic expres- cal, economical or other influence of the sions, depending on the needs of research. two countries for each other as well as On the one hand, patterns and regularities worldwide. Translation of Lithuanian fic- of thought can be looked for in elicited tion into the English language serves as a data, on the other hand, researchers in- cultural export which helps to introduce the terested in detailed language description Lithuanian cultural-specificity and ways prefer “naturally occurring data as found of thinking and living to the foreign audi- in large corpora” (Kövecses 2007, p. 32). A ences. Translators working from minor into possible way to detect linguistic metaphor dominant cultures can behave in two dif- in the obtained data/corpora is looking for ferent ways: adapt to/imitate the dominant collocations or frequent co-occurrence of culture (domesticating tendency) which is words with abstract nouns (Sinclair 2004, the traditional and preferred way or show p. 27). According to Marcinkevičienė (2006, resistance to it (foreignizing one) and ignore p. 109), collocations, especially those with the fluency of the target text. The position abstract nouns, evidence the frequently co- of translators is important in that translated occurring lexical units with the analyzed texts contribute greatly to the formation and metaphor which allows drawing inferences reflection of the source culture image in on the metaphorical thinking specificities. target cultures (more on this see Chesterman Moreover, Deignan (2005, p. 145–148) 1997; Venuti 1995). claims that metaphorical uses of words are restricted grammatically and follow recur- ring patterns. Viewing metaphor as a part of 2.2. Conceptual metaphor in language speech, the researcher presents the following Conceptual metaphor can be otherwise grouping based on corpus evidence: referred to as linguistic, cognitive, conven- 1) verbal collocations: for example, tional or “dead” (Marcinkevičienė 2006, p. verbal metaphors of moving as in “… 109, Deignan 2005, p. 40) due to the fact the drugs scandal that has rocked British that it is so deep-rooted in our everyday lan- athletics…”; guage and thinking that it is not perceived 2) adjectival collocations: for example, as a metaphor anymore by ordinary speak- adjectival metaphors of cleanliness and ers. The present research sees linguistic dirt as in “Elle is overweight, talks dirty metaphor as a possible manifestation of and …”; culture-specific information. Metaphoric 3) noun collocations: for example, as in expressions help to reveal the differences “a blonde sex kitten”. SPRENDIMAIJ.Vaičenonienė. Cultural Translation and Linguistic Metaphor... 41
The present work will focus only on ver- (3) conceptual metaphor may be specific to bal metaphors leaving other types of meta- one of the compared cultures. The opinion phoric collocations for further research. about the cultural specificity and universal- ity of metaphor varies within the works of 2.3. Problems and solutions researchers. For example, Newmark (1988, in metaphor translation p. 106) claims that although dead metaphors are not problematic for translators, they are Translation strategies are most often re- rarely translated word-for-word which sup- ferred to as conscious procedures applied ports the idea of cultural specificity of the in dealing with detected difficulties in same metaphorical gestalts (see Lakoff and translation. Thus translator should be able Johnson 1980) and often opt for different to “reflect about them and subsequently translation procedures. As an illustration, comment on them” (Schaeffner 2001, p. Newmark gives French domaine or sphère 44). Quite often translation strategies sug- instead of the English (in the) field of human gested for metaphor translation refer to knowledge. On the other hand, Kövecses the traditional metaphor, i.e. a figurative (2007, p. 63–64) claims that although quite expression, whereas conceptual metaphor often the first impression is that linguistic is not given a separate attention (see Nord metaphor in the compared languages dis- 1977, Newmark 1988). However, Schaef- plays a great variation, it is only superficial fner (2001, p. 44) emphasizes the necessity and does not point to new and specific to classify conceptual metaphor to culture- conceptual metaphors. According to the specific translation problems rather than scholar, detailed research proved the fact intertextual ones. Schaeffner (2001, p. 44) that the majority of conceptual metaphors lists three possible cases occurring in meta- are universal or near universal and variation phor translation: (1) the same conceptual of linguistic expressions across cultures is metaphor may exist in source and target cul- a matter of different lexicalization of the tures with identical or similar metaphorical same conceptual metaphors rather than expressions, (2) it may exist in both cultures their novelty. A shared conceptual metaphor with different metaphorical expressions and expressed by the same, similar or different
Word-for-word rendering Word-for-word rendering plus explanation of sense Replacing the source metaphor with the standard target metaphor Translating a non-metaphor as a metaphor Translating a metaphor as a non-metaphor, rephrasing Deletion Scheme 1. Metaphor translation possibilities 42 I. diskursas: generavimo, suvokimo ir poveikio tyrimo problemos
linguistic expressions “can reveal subtle is presented in examples (3.1) and (3.2). On differences in the cultural-ideological back- the other hand, a few cases of an abstract ground in which the conceptual metaphor noun followed by a gerund (see example functions” (Kövecses 2007, p. 155). (3.3)) or a subordinate clause (example With respect to conceptual metaphor (3.4)) were also included. translation, a range of possibilities can (3.1) Pavojus apgaubė jį dar sapnų be chosen between the two translation pasaulyje.(17) extremes – word-for-word rendering or (3.2) Tas užsispyrimas jam išgaruos. deletion as is shown in Figure 1 (based on (22) Schaeffner 2001, Newmark 1988): (3.3) Sutemai spėriai begilinant Summing up, it can be said that the anal- šešėlius, Uvis tai vėl suvokė. (12) ysis of translation strategies in a given text (3.4) Prie tamsos pripratusiom Uvio might help to reveal translator’s approach akim atrodė, kad visą aikštę nutvieskia towards the cultural aspects of translated šviesa, kuri juos negailestingai plėšia iš text. In other words, common word-for- šešėlių prieglobsčio. (26) word translations of source metaphor into Next, the English translations of the the target language might indicate foreigniz- Lithuanian metaphoric expressions were ing preferences, whereas frequent changes analyzed for the translation patterns look- and adaptations of original metaphoric ing: (1) whether the metaphoricity of expression might show domesticating views expression was retained, (2) whether the towards the source text. syntactic structure was preserved, and (3) whether the words were translated by their 3. ANALYSIS OF VERBAL lexical equivalents. Finally, different strat- METAPHOR TRANSLATION egies used for verbal metaphor translation PATTERNS AND STRATEGIES were identified to see how they correlate with the detected translation patterns. In The present part of the paper deals with order to find out whether an English col- several issues. First, the collected data and locational equivalent of the Lithuanian the methods of investigation are described. metaphor does exist in English, the Internet Second, the results of the analysis of verbal search engine was used to browse the pages metaphor translation patterns are given. Fi- written by native English speakers. In our nally, translation strategies used for verbal opinion, the Internet can be regarded as metaphor translation are discussed. a valuable and reliable source of modern language usage and is most probably the 3.1. Data and methodology only corpus updated every day. According First, the examples with verbal metaphor to Sjöbergh (The Internet as a Normative were picked out from the electronic ver- Corpus: Grammar Checking with Search sion of the Lithuanian novel and aligned Engine), “you can get good results using with their English counterparts. Syntacti- simple methods as long as you have very cally, the most common pattern of verbal large amounts of data”. However, the possi- metaphor was that of an abstract noun in bility of errors should be taken into account a subject position followed by a verb (but as well due to the fact that Internet texts are not necessarily immediately). This pattern not edited. It was assumed that a colloca- SPRENDIMAIJ.Vaičenonienė. Cultural Translation and Linguistic Metaphor... 43
tion exists in the English language (and (58%) unless there is a shift from active the translation into English does not reflect to passive voice or an abstract noun in the Lithuanian cultural specificity) if it occurs original subject position becomes an object in more than 50 different Internet pages. The in the translation. Translation patterns of Internet data served as an additional tool lexis (noun and verb) also show certain for highlighting the choices of a particular regularities. Abstract nouns are most often translation strategy. preserved (63%) by giving an English equivalent in translation. The “–” sign in the 3.2. Verbal metaphor translation table shows that the abstract noun is deleted patterns (26%) or translated by a synonymic noun (11%). When it comes to verb translation, The collected examples of verbal metaphor lexical equivalence is rather seldom (17%) translation into the English language were and target verbs generally differ from the analyzed looking for changes in meaning original (83% of cases). (metaphor) and form (syntax and lexis) with In sum, the detected translation patterns the aim to detect regularities and prefer- (see Table 1) point to a tendency to transfer ences in verbal metaphor rendering. The meaning rather than form. The prevailing results are presented in Table 1. pattern of verbal metaphor translation re- With respect to verbal metaphor reten- tains the metaphoricity of the expression, tion, the “+” sign in Table 1 shows that the syntactic order and the abstract noun; how- English translation of the Lithuanian collo- ever, the original verb is often translated by cation is also metaphoric, no matter whether a different verb. The graphic representation it retains lexical and syntactic equivalence of the dominant pattern according to the of the Lithuanian original or not. As is seen data in Table 1 is [+ + + –]. from the detected eight translation patterns, the metaphoricity of expression is more 3.3. Verbal metaphor translation often transferred (63%) than not (37%). If strategies the metaphor is retained in translation, the original syntactic sequence of an abstract The collected examples were investigated noun followed by a verb is also preserved following the discussion of Section 2.3 on
Table 1. Summary of metaphor translation patterns
Frequency of Translation pattern use in declining Metaphor Syntax Lexis retained order retained retained Noun Verb 34% + + + – 22% – – – – 15% – – + – 13% + + + + 7% + + – – 4% + – – – 4% + + – + 1% + – + – 44 I. diskursas: generavimo, suvokimo ir poveikio tyrimo problemos
the possible ways of metaphor translation. be applied. The Internet examples are as It appeared that verbal metaphor is: (1) follows: rendered word-for-word, (2) replaced with (3.5a) But as pain ebbed, men got more a target equivalent, (3) translated as a non- impatient. (found in 105,000 Internet pages) metaphor, or (4) deleted. Let us concentrate (3.6a) The sounds penetrated my on each strategy in more detail. consciousness, melded with it and beat (1) Word-for-word rendering rhythmically down my body which began Word-for-word strategy of translation vibrating deeply like a low bass ratile. included those cases when (1) the original (found in 976,000 Internet pages) word order of the metaphoric expression (2) Replacing the source metaphor with was retained and when (2) the words (noun a target equivalent and verb) were translated by their closest This translation strategy included in- lexical equivalents (tense changes were stances when the original verbal metaphor not taken into account). It can be assumed then that the use of this particular strategy was replaced by its target equivalent with dif- shows that both languages have identical ferences in lexical and/or syntactic form giv- linguistic realization for the same concep- ing rise to possible connotations not implied tual metaphor. The translation pattern of by the Lithuanian metaphor. As evidenced in word-for-word strategy can be represented the examples, a verbal metaphor in the target graphically as [+ + + +] (see Table 1). Con- language could undergo either full or partial sider some relevant examples: replacement by target equivalent. In the case of full replacement, the original Lithuanian (3.5) Barzdotasis jį (3.5) The man then sugriebė už pečių, grabbed him by the noun and verb were not preserved; syntactic pastatė, ir skausmas shoulders and pulled changes were not frequent. The occurring atslūgo. (22) him upright. The pain translation patterns represented graphically ebbed. (27) (3.6) Lauke buvo dar (3.6) It was still light (see Table 1) were [+ – – –] as in (3.7) and šviesu, ir Rygos ga- outside and the various [+ + – –] as in (3.8). For example: tvių garsai skverbėsi sounds of busy street vidun. (56) penetrated into the gloom of the shop. (3.7) Šis vadovo kaitos (3.7) Matters had (67/68) klausimas jau brendo been heading into anksčiau, bet reikėjo that direction for some gero postūmio, kad time, it needed only As is seen from the examples above, pasikeitimas įvyktų. a good push for the Lithuanian abstract nouns and verbs are (133) changeover to become translated by their closest equivalents permanent. (160) and the original message is successfully (3.8) Pyktis ją buvo (3.8) Rage had liter- transferred. Examples of the English col- taip užvaldęs, kad ally taken her breath kiekvienam atsikvėpi- away. (113) locations from the Internet support the mui reikėjo pastangų. idea that Lithuanian and English can share (91) similar linguistic expressions for the same conceptual metaphor; therefore, in such The Internet query for the possible lit- cases word-for-word translation should eral translation of “klausimas brendo”, “a SPRENDIMAIJ.Vaičenonienė. Cultural Translation and Linguistic Metaphor... 45 question was riping” (example (3.7)) gave (3.9) Ilgainiui, kai jis (3.9) Eventually, after no results although different combinations turėjo progą čia pa- he had made the trip of tense and word order were given. Thus kartotinai atsilankyti, more often, that first there is a probability of cultural difference tas pirmasis margumu overpowering impres- užgožiantis įspūdis sion paled somewhat, in verbalization of the abstract word “ques- kiek išblėso, bet turgus but the marketplace tion”. The translator makes the message visada liko jam įdo- remained the most in- fluent and understandable for the target miausia Rygos vieta. teresting part of Riga readers although such a choice “hides” (75) for him. (92) (3.10) Pavojus ap- (3.10) The sense of the cultural-specificity in translation. In gaubė jį dar sapnų doom enveloped the next example (3.8), the Lithuanian pasaulyje.(17) Daubaras before he verbal metaphor “pyktis užvaldęs” could opened his eyes. (20) be translated word-for-word as “anger had (3.11) Skausmas ap- (3.11) At last, blinded temdė akis, ir tada by pain, Uvis began to overwhelmed” or “anger had overtaken”. Uvis jau pats žengė į stumble along. (27) The Internet data show that both colloca- priekį. (23) tions exist in the English language: (3.7a) As I read the feeds and saw the Word-for-word translations of the videos of our incredible country being torn Lithuanian verbal metaphors given in the apart and then a rush of anger overtook all my examples above were once again checked senses. ... (found in 419000 Internet pages) for their occurrence in native-speaker Eng- (3.8a) My anger had overwhelmed me. lish in the Internet. With respect to example (3.9), the collocation “impression flagged/ (found in 2410000 Internet pages) guttered” for the Lithuanian “įspūdis However, the English translation found išblėso” was not met. An assumption can be in the novel “rage had taken breath away” made that the Lithuanian verbal metaphor is gives additional connotations not implied by culture-specific, thus the translator’s choice the original message: a synonym of “anger”, is to adapt it to the target audience and make “rage” (staigus įpykimas, įniršimas (DLKŽ)) the text fluent. Such translator’s decision carries a stronger emotional force. accords with Venuti’s (1995) statement A partial replacement of metaphor into that transparency in style is the dominant target equivalent appeared to be the most com- tendency of foreign literature translation. mon translation strategy in the collected data. On the other hand, following the Internet- Usually, the metaphor was translated by pre- based evidence, the word-for-word English serving the same abstract noun but replacing equivalents of “pavojus apgaubė” (danger the Lithuanian verb with a different English enveloped) and “skausmas aptemdė” (pain verb. In such translations, the metaphoricity clouded) appeared to be possible. Thus to and syntax of original collocation were re- render the original message best, literal tained (unless there was a change from active translation could have been applied. The to passive voice) although, as mentioned be- Internet-based examples are as follows: fore, slight meaning changes were inevitable. (3.10a) The entire population was evac- The occurring translation patterns (see Table uated in 1986, but not until long after the 1) were [+ + + –] as in (3.9), [+ + – +] as in danger enveloped them. (found in 852000 (3.10), [+ – + –] as in (3.11): internet pages) 46 I. diskursas: generavimo, suvokimo ir poveikio tyrimo problemos
(3.11a) I wanted to hit her, but the pain Internet search engine retrieved only one clouded my senses and I was rushed to the example of “hunger thaws/thawed”; our infirmar. (found in1070000 Internet pages) assumption is that although the collocation (3) Translating a metaphor as a non- exists, it is not very common except for a metaphor literary or poetic discourse and is intention- This strategy included various lexical ally used to attract the reader’s attention: and sentence structure changes (see Schaef- (3.12a) That is when my heart thaws, fner 2001, p. 28) which led to the loss of my skin thaws, my hunger thaws. (found original metaphor. The Lithuanian verb was in 1 Internet page) deleted or translated by a different verb Once again word-for-word translation retaining only the equivalent abstract noun; of the source linguistic metaphor could the syntactic structure of the sentence was have been used as a strategy preserving the changed. The translation pattern for this originality of the collocation. the strategy was [– – + –] (see Table 1). (4) Deletion For example: Various syntactic shifts within the sentence during which both, the abstract (3.12) Net tas grau (3.12) The appre noun and the accompanying verb, were žiantis alkis Uviui hension even dulled lost were assigned to the strategy of dele- atlyžo, ir jis pirmąjį his ravenous hunger, tion (the translation pattern was [– – – –], iškeptų kepenų bryzą, and Uvis, like any following the information presented in kaip ir pridera tikram seasoned hunter, Table 1). For example: medžiotojui, pasiūlė offered the first piece broliui. (12) of grilled liver to his (3.13) Kraujo svai ( 3 . 1 3 ) E v e r y o n e brother. (14) gulys dar valdė juos, around them were now bet prieš šarvuotą karį looking at Kerze. The In the example, the Lithuanian abstract jų rankos nekilo. (51) boy was slumped at noun “alkis” (hunger) which is in a subject his feet. (61) position appears in an object position in the The English sentence is a rather free translation, whereas the verb “atlyžo” (pos- translation of the original as both meaning sible equivalents could have been “melted/ and form are not transferred. thawed/slacked”) is deleted; therefore, a To end the discussion of verbal metaphor new metaphor absent in the original text is translation strategies, Table 2 gives the sum- created “apprehension dulled hunger”. The mary of their frequency of occurrence.
Table 2. Occurrence of verbal metaphor translation strategies
Translation strategy Occurrence Partial replacement of source metaphor with target equivalent 39% Deletion 22% Translating a metaphor into non-metaphor 15% Word-for-word rendering 13% Full replacement of source metaphor with target equivalent 11% Metaphor preserved 63% Metaphor not preserved 37% SPRENDIMAIJ.Vaičenonienė. Cultural Translation and Linguistic Metaphor... 47
As is seen from the data presented in verbs tend to be translated by a non- Table 2, verbal metaphor is seldom trans- equivalent (in terms of dictionary lated word-for-word or replaced fully with meaning) English verb. This process target equivalent. The dominant strategy of results in the creation of synonymic partial adaptation applied in the translation metaphoric collocations and con- of the original collocation results in the notational differences. connotational value of the original message. 3) The dominant verbal metaphor Although at first glance the detected variety translation strategy was identified of translation strategies might indicate the as partial replacement of the source linguistic and cultural mismatches in the metaphor with the target language source and target cultures, the data provided equivalent when a Lithuanian verb by the Internet demonstrate that in the is translated by a different English majority of cases, word-for-word transla- verb (this strategy gave 39%). In tion could have been applied to achieve fact, such partial replacement is used equivalence in translation; however, for even if English and Lithuanian have some reason another strategy was used. identical linguistic expressions for the same conceptual metaphor and IV. CONCLUDING REMARKS word-for-word translation could Translation studies constantly become en- have been successfully applied. riched with new research methods by inter- In other words, the discrepancy acting with other disciplines, cognitive lin- between the source and the target guistics being one of them. The aim of this language does not always indicate article was to investigate the peculiarities the absence of a certain collocation of verbal metaphor translation by detecting in English and cultural-specificity of the translation patterns and the translation the Lithuanian original, but is rather strategies applied. The analysis of the data determined by contextual factors or allows us to draw several conclusions: translator’s subjective decisions. 1) While translating a verbal meta- 4) The fact that an original metaphor phor, the focus is on transferring the often undergoes changes (the analy- meaning rather than form; therefore, sis shows 50%) or is not preserved lexical and syntactic changes oc- at all in translation supports Venuti’s cur. Moreover, retention of original (1995) claims about the prevailing metaphoricity is not always the most domesticating translation of litera- important goal – the analysis showed ture which hides the “otherness” of that 37% of the translated examples a translated text be it individual are not metaphoric. author’s creation or culture-specific 2) Analysis of verbal metaphor transla- realia. tion patterns reveals that most often It should be noted that the suggested such features as the metaphoric- method of using the Internet as a corpus to ity, syntactic structure and abstract check the existence of certain collocations noun of the original collocation are should be viewed as an additional tool. preserved. However, Lithuanian Finally, a larger-scale research (including 48 I. diskursas: generavimo, suvokimo ir poveikio tyrimo problemos a bigger corpus of parallel examples, more fuller and more objective picture of cultural varied sources, different types of linguistic and linguistic peculiarities of conceptual metaphor, etc.) would allow us to draw a metaphor translation.
Sources
Skomantas. 1993. Belaisvis. Vilnius: Tvermė. Skomantas. 1997. Captive. Vilnius: Tvermė (translator Mara Almenas).
References
BAKER, M., 1992. In Other Words. London/ tualioji metafora vertime. Darbai ir Dienos (45), New York: Routledge. 109–118. DEIGNAN, A., 2005. Metaphor and Corpus MUNDAY, J., 2001. Introducing Translation Linguistics. Amsterdam/ Philadelphia: John Ben- Studies. London/ New York: Routledge. jamins Publishing Company. NEWMARK, 1988. A Textbook of Translation. Dabartinis lietuvių kalbos žodynas. Elektroninė London: Prentice Hall. versija. Red. St. Keinys. Vilnius: LKI. NORD, Ch., 1997. Translating as a Purpose- HATIM, B., 2001. Teaching and Researching ful Activity. Functionalist Approaches Illustrated. Translation. London / New York: Pearson Educa- Manchester: St. Jerome Publishing. tion Limited. SCHAEFFNER, Ch., 2001. Annotated Texts KÖVECSES, Z., 2007. Metaphor in Culture. for Translation: English-German. Clevedon: Universality and Variation. Cambridge: Cambridge Multilingual Matters Ltd. University Press. SINCLAIR, J., 2004. Trust the Text. Language, LARSON, M. L. Meaning-Based Translation. Corpus and Discourse. London/ New York: A Guide to Cross-Language Equivalence. Mary- Routledge. land: University Press of America. SJÖBERGH, J. The Internet as a Normative LEONARDI, V. Equivalence in Translation: Corpus: Grammar Checking with Search Engine. Between Myth and Reality. Available from: http:// Available from: http://dr-hato.se/research/internet- accurapid.com/journal/14equiv.htm [Accessed norm.pdf. [Accessed 29-09-2008] 24-09-2008]. VENUTI, L., 1995. The Translator’s Invis- MARCINKEVIČIENĖ, R., 2006. Koncep- ibility. London/ New York: Routledge. SPRENDIMAIJ.Vaičenonienė. Cultural Translation and Linguistic Metaphor... 49
Jurgita Vaičenonienė kalbą: kokie vertimo būdai ir strategijos dominuoja, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva ar visada siekiama išlaikyti frazės metaforiškumą, o kartu galbūt ir kultūrinį savitumą. Siekiant atsakyti Moksliniai interesai: kultūrinis vertimas, teksty- į šiuos klausimus, iš istorinės apysakos Belaisvis nų lingvistika, lyginamoji lingvistika. (Skomantas 1993) ir jos vertimo į anglų kalbą (Sko- mantas 1997) (vertėja Mara Almenas) išrinktos ir KULTŪRINIS VERTIMAS IR LINGVISTINĖ analizuotos veiksmažodinės metaforos. Paaiškėjo, kad verčiant siekiama išlaikyti ne formą (leksiką, sin- METAFORA: VEIKSMAŽODINĖS METAFO- taksę), o turinį, ir pažodinis vertimas taikomas retai. ROS VERTIMO ATVEJIS Dažniausiai metafora, originali sintaksinė struktūra Santrauka ir abstraktus daiktavardis yra išlaikomi, tačiau veiks- mažodis kinta. Įvairios vertimo strategijos nebūtinai Pastaruoju metu konceptualiosios metaforos tema rodo angliškų ekvivalentų nebuvimą ar kultūrinius dažnai tyrinėjama lietuvių mokslininkų darbuose. metaforos lingvistinės raiškos skirtumus, o gali būti Kita vertus, metaforos vertimo aspektas, ypač nulemtos subjektyvių vertėjo sprendimų. literatūriniame diskurse, dar mažai nagrinėtas. REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: veiksmažodinė Šiuo tyrimu siekiama pažvelgti į tai, kas nutinka metafora, vertimo būdai ir strategijos, kultūrinis lingvistinei metaforai verčiant ją iš lietuvių į anglų vertimas, ekvivalentiškumas.
Gauta 2009 05 19 Priimta publikuoti 2009 07 06 50
Regina Koženiauskienė Vilniaus universitetas Filologijos fakultetas Universiteto g. 5, Vilnius, LT–2734, Lietuva Tel.p. +370 52 687 212; +370 52 609 610; +370 69 999 008 El. paštas [email protected] Moksliniai interesai: retorika, stilistika, etinė stilistika.
MANIPULIAVIMAS ANTRAŠTĖMIS: TEKSTO IR KONTEKSTO OPOZICIJA
Teksto antraštė arba publikacijos pavadinimas – tai komunikaciniu požiūriu išskirta, stipriai pabrėžta autoriaus pozicija, „hiperteksto aukščiausias lygmuo“ (Marcinkevičienė 2008, p. 175). Paprastai antrašte ne tik informuojama, bet ir siekiama įtikinti, kad skaitytojas pirktų tą informaciją. Žiniasklaida gerai žino, kad skaitytojas moka už akimirksniu padarytą poveikį (jo impulsyvų elgesį galima nusakyti „Taip, mane suintrigavo antraštė, perku!“). Tokiu atveju patraukliai, žaismingai arba šokiruojančiai, intriguojančiai, provokuojančiai suformuluota antraštė pateikiama skaitytojo svarstymui, tačiau kartais tokiu rakursu, kokį nori įpiršti pub- likacijos autorius. Manipuliuodamas autorius „aplinkiniais keliais siekia priversti kitą žmogų savo noru daryti tai, ko trokštame mes“ (Joule, Beauvois 2005, p. 13), priversti „elgtis taip, kaip šie nebūtų pasielgę savo iniciatyva, o jų naudojamas priemones galima laikyti tikrais manipuliacijos metodais“ (ten pat, p. 15). Klasikinė antraštė funkcionuoja kaip atskiras retorinis kūrinys, sutalpinantis esmę, antraštė pavadina tekstą ir kartu jį apibūdina, antraštė yra jo „tema ir rema, ji skleidžiasi ir kaip tekstą toliau kuriantis ir iš to teksto išplaukiantis elementas, kaip jo subtekstas ir metatekstas, taip pat ir „tekstas tekste“ (Фатеева 2001, c. 395). Apie tokias antraštes sakoma, kad „jos glaudžiai susijusios su tekstu, turiniu, idėja“ (Ruškys 1984, p. 46). Tačiau ne apie tokias antraštes rašoma šiame straipsnyje, o apie tokias, kurių tekstas kertasi su publikacijos tekstu (tai etinės stilistikos sritis) ir kurios tampa netgi lingvistinės ekspertizės objektu. Antraščių dviprasmiškumas kyla iš stilistinės frazeologijos (ypač idiomų) vartosenos, kai iš netiesioginės reikšmės pereinama į tiesioginę, taip pat dėl iš konteksto ištrauktų citatų, netikslaus citavimo, manipuliavimo kabutėmis. Ne vienas kalbininkas susiduria su tokiais ginčytinais tekstais, bando įspėti autorių žaidimus ir „ėjimus“, iššifruoti užmintą mįslę, de- koduoti tekstą, atpažinti jo reikšmes ir prasmes. Visais atvejais be konteksto neapsieinama. REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: antraštė, pavadinimas, ginčytinas tekstas, idioma, frazeologija, lingvistinė ekspertizė, manipuliavimas, etinė stilistika, tekstas, kūno kalba, lingvistinis ir ekstralingvistinis kontekstas.
Kada manipuliacijos atsisuka apie dalykus, kuriuos viešai aptarinėti yra „antru galu“ tabu. Frazeologijos žodynas pateikia tokias Ką skaitytojai pamanytų, perskaitę straips- su antru galu susijusių frazeologizmų reikš- nio paantraštę Apie antrą galą. Turbūt mes: Apie antrus galus šnekėti – blevyzgoti; suglumtų, pamanę, kad bus atvirai kalbama su antru galu – paleistuvaujant, antras SPRENDIMAIR. Koženiauskienė. MANIPULIAVIMAS ANTRAŠTĖMIS: TEKSTO IR KONTEKSTO OPOZICIJA 51 galas – užpakalis; lyties organai (Frazeo- šovė į galvą...“ Turbūt skaitytojai tuojau pat logijos žodynas 2001, p. 178; 181). pirktų laikraštį ar žurnalą, sunerimę pultų Tačiau straipsnyje, kurio paantraštė skaityti. To paprastai ir siekia publikacijų „Apie antrą galą“, cituojami konservato- autoriai. Tokių antraščių sumanytojai nori rės Rasos Juknevičienės žodžiai nė kiek žūtbūt patraukti skaitytojų dėmesį, sąmo- nesusiję su blevyzgomis ar seksu. Šiuose ningai siekia suintriguoti, todėl manipuliuo- žodžiuose įpintas šiek tiek deformuotas ja ištraukta iš konteksto dviprasmiška (dėl posakis apie antrą [lazdos] galą iš žinomos galimybės frazeologiją suvokti tiesiogine patarlės „Lazda turi du galus“, dar iš kito reikšme) informacija. semantiškai panašaus posakio: „Lazda Perskaičius platesnę teksto ištrauką, atsisuka antru galu“. Šia patarle keliama galima suprasti, kad pirmame diskurse per- apibendrinimo idėja, kurioje slypi įspėjimas teikiami prezidento žodžiai, kad jam buvo nesielgti šitokiu būdu, vengti imtis lazdos labai gaila vaikų, t. y. „plyšo širdis žiūrint argumentų1 (šiuo atveju – manipuliacijų), į našlaičius vaikus...“. Antrame – teisinin- nes lazda atsisuks antru galu prieš patį kas interviu sakė, kad „Juk nėra taip, kad lazdos argumentų iniciatorių. Tai patvirti- surašai įstatymus, kurie tik šauna į galvą...“ na kontekstas: „Daugumos nėra amžinos. (apie manipuliavimą frazeologija plačiau Paprastai visos manipuliacijos atsisuka žr. Баранов 2007, p. 56). antru galu jų iniciatoriams...“ Šiuo atveju Pirmiausia reikia pasakyti, kad tokios tai okazinis frazeologijos vartojimas: vietoj gudriai suformuluotos antraštės etinės „Lazda atsisuka antru galu“ pasakyta „Ma- stilistikos požiūriu nėra priimtinos, bet jų nipuliacijos atsisuka antru galu“. vis pasitaiko. Netrūksta ir antraščių–citatų, Palyginus su kito straipsnio antrašte: antraštė tada įrėminama kabutėmis, tačiau „Pasirėmęs antru galu Seimas nubalsavo visiškai netoleruotina, jei ištraukta iš kon- už šeimos fantaziją“ (Bončkutė 2008), kon- teksto, ji būna pakreipta taip, kad adresatas tekstas jau rodo, kad straipsnyje kalbama ne ją supranta, kaip to nori ir siekia komentaro, apie antrą lazdos galą, o būtent apie seksą: straipsnio ar interviu autorius. „Ir štai, koks paradoksas: moralistai politi- kai, besirūpinantys šeimos dorove, nustato, Ištrauktos iš konteksto kas yra šeima, o kas – ne, remdamiesi tik citatos antraštėse vienu faktoriumi – seksu, kuris, tiesa, dar Antraštė yra tarsi plakatas2, kuriame pa- ir privalo būti įformintas.“ prastai trumpu vieno sakinio tekstu turėtų Arba kaip reaguotų skaitytojai, perskaitę būti pasakyta straipsnio esmė, pagrindinis tokias šokiruojančias publikacijų antraštes: turinys, išreikšta autoriaus nuomonė, jo „Valdui Adamkui plyšo širdis...“ arba: požiūris į temą. Šiuo požiūriu prisimintinas „Konstitucinio Teismo teisėjui Juozui Žiliui iškalbingas epizodas: iškelti plakatai pro- testo mitinge Lenkijoje su poeto Czesławo 1 Lazdos argumentas (lot. argumentum baculi- num) – tai psichologinio poveikio priemonių pasitel- Miłoszo (1911–2004) poezijos citatomis. kimas kalboje, kai grasinama, gąsdinama. Įrodymas, Šie gluminantys ir tarsi įžeidūs plakatai paremtas jėga, prievarta (tačiau dažniausiai ne fizine, o psichologine). „Iš tiesų tėra du veiksmingi būdai, ku- skelbė: „Lenkams nėra vietos žemėje“ riais žmogų galima priversti daryti tai, ko norime mes: valdžios (ar jėgos) naudojimas ir manipuliacija“ (Joule, 2 A. Šoblinskas antraštę vadina straipsnio vėliava Beauvois 2005, p. 15). (žr. Šoblinskas 1965, p. 21). 52 I. diskursas: generavimo, suvokimo ir poveikio tyrimo problemos
(Cz. Miłosz); „Lenkas yra kiaulė, nes gimė Žodžiai lyg ir teigia: Aš esu berlynietis lenku“ (Cz. Miłosz). Trumpa šių plakatų (= vokietis). Tačiau iš tiesų šie žodžiai ne- pasirodymo istorija. Nobelio premijos rodo nei JAV prezidento kilmės, nei tauty- laureatas lenkų poetas Cz. Miłoszas buvo bės. „Tai buvo atsakas neapykantos sienai, palaidotas Krokuvoje lenkų kultūrinio elito dalijusiai miestą ir pasaulį, solidarumo su kapinėse. Dėl to Lenkijos patriotais save va- vokiečių tauta išraiška“ (Sakadolskis 2008). dinančių asmenų grupelė išėjo protestuoti į Panašiai, „kai 2006 m. rudenį pašlijus Tbili- gatves, esą šis poetas nevertas tokios didelės sio ir Maskvos santykiams, Kremlius ėmėsi garbės, nes niekuo nenusipelnęs Lenkijai, keršto, sulaikydamas ir deportuodamas Ru- kilęs iš Lietuvos, laikęs save lietuviu ir sijoje gyvenančius gruzinus, Maskvoje buvo nekentęs lenkų. Paskutinįjį argumentą matyti grupė rusų mokslo ir kultūros žmonių, (neapykantą lenkams) protestuotojai „grin- prisisegusių ženkliukus „Aš esu gruzinas“. dė“ autentiškomis Cz. Miłoszo poezijos Tai buvo atsakas Kremliaus primityviai, eilutėmis, įrašytomis į plakatus. Taip, tai iš neapykanta grįstai politikai, solidarumo su tiesų autentiškos jo poezijos eilutės, bet jos gruzinų tauta išraiška“ (ten pat). įžūliai ištrauktos iš konteksto. Visos poeto gyvenimo aplinkybės rodo ką kita. Tiesa, Iškraipytos citatos antraštėse Cz. Miłoszas jautė sentimentų Lietuvai (gimęs Kėdainių krašte, mokęsis Vilniaus Aptarti atvejai susiję su autentiškomis universitete), tad visai natūralu, kad kartais citatomis, jos susijusios su teksto dvipras- sakydavo esąs lietuvis (pagal kilmę), tačiau miškumu. Šiaip jau autentiška citata yra iš tiesų laikė save lenku, t. y. lenkų tautos „kieno nors kito tiksliai persakyti atskiri dalimi (gente lituanus, natione polonus3), žodžiai, mintys, kitaip tariant, sakytinio kalbėjo ir rašė lenkiškai. Jo gyvenimo teksto dalis“ (žr. Leonavičienė 2005, p. 24), o straipsnyje bus kalbama apie netikslias, aplinkybės ir eilėraščių kontekstas rodo, iškraipytas citatas antraštėse. Štai straipsnis kad poetas plakatuose įrašytomis eilutėmis apie dvi stilistes dizaineres Jolantą ir Ievą turėjo galvoje ir sarkastiškai aprašė nepa- buvo pavadintas taip: „Aš galvojau, kad vydėtiną savo, kaip lenko, vietą žemėje, jos – lesbietės“ (Malaškevičius 2008). Svar- susidariusią skaudžią opiniją apie lenkus biausia, kad antraštė pateikta kabutėse, kaip (taigi ir apie save) pasaulyje. Ištrauktos citata – tarsi tai būtų vienos iš teatro kostiu- iš konteksto ir įrašytos kaip antraštės pir- mų kolekcijų kūrėjų Ievos sutuoktinio Vlado muosiuose laikraščių puslapiuose (ne tik žodžiai, taigi turėtų sudaryti įspūdį, kad tai į plakatus) jo poezijos eilutės klaidino patikimi žodžiai iš pirmų artimo žmogaus Lenkijos žmones, kėlė nepagrįstas emocijas lūpų. Pasirodo, šis žurnalistei buvo pasakęs dėl mirusio poeto. kitaip: „Kai jas pamačiau pirmą kartą, pa- Priimti šias antraštes tiesmukiškai, maniau, kad jos – pora“. Žurnalistė, matyt, neatsižvelgiant į kontekstą, būtų panašus sąmoningai „pasirėmė“ tik savo subjektyvia nesusipratimas į tai, kad tiesiogiai supras- nuomone, sutapatino žodžius lesbietės ir tume pasakytus ir laikraščių antraštėse 1963 pora, bet tai toli gražu ne tas pats. metais išspausdintus JAV prezidento Johno Žodis pora turi kelias reikšmes (Dabarti- F. Kennedy žodžius: „Ich bin ein Berliner“. nės lietuvių kalbos žodynas 2000, p. 577): 1. du vienarūšiai daiktai, vartojami
3 Žinomas lot. posakis Gente lituanus, natione po- kartu ir sudarantys vienetą arba lonus reiškia lietuvių kilmės, lenkų tautybės asmenį. komplektą; SPRENDIMAIR. Koženiauskienė. MANIPULIAVIMAS ANTRAŠTĖMIS: TEKSTO IR KONTEKSTO OPOZICIJA 53
2. du artimai susiję daiktai ar žmonės, bietės“ tokio kalbos žaidimo nėra, antraštės grutė; kūrėja nusižengė ne tik žurnalisto etikai, jai 3. antrasis iš dvejeto, partneris; gali būti pateiktas ieškinys dėl cituojamų 4. vyras ir moteris kaip sutuoktiniai, žodžių iškraipymo. mylimieji, šokėjai ir pan. 5. patinas ir patelė; Manipuliavimas kabutėmis 6. apytikslė dviejų grupė. antraštėse Lesbiečių reikšmės prie žodžio pora Prie įžūliai iškraipytų antraščių, kai iškrai- žodynas net nenurodo. Tokios reikšmės pymas atsiranda dėl „netyčia“ pamirštų nėra ir sinonimų žodyne, kuriame aiškina- kabučių, skirtina štai ši neseniai pastebėta ma taip: pora – du artimai susiję žmonės, antraštė žurnalo viršelyje: „Giedrė Rusytė: dvejetas, grutė (Sinonimų žodynas, 2002, dabar laukiu kito jaunikio“ (Kviliūnaitė p. 361). Iš interviu teksto matyti, kad šios 2008). Tai didelėmis raidėmis išspausdinti dvi jaunos moterys yra artimai susijusios, manekenės ir TV laidų vedėjos Giedrės bendrai sumanymus įgyvendinančios drau- Rusytės žodžiai žurnalo 2008 rugsėjo 1 d. gės, bendradarbės, sudarančios neišskiriamą „Klubo“ viršelyje, kuriame, be to, beveik kūrybinį vienetą. visu ūgiu įdėta vizualinė informacija: pro- Taigi pasakymas „jos – pora“ apie dvi vokuojanti (pakeltu sijonėliu), gundanti bičiules stilistes, kaip rodo kontekstas ir visa G. Rusytės nuotrauka – tarsi iš tiesų nese- situacinė psichologinė interviu informacija, niai su sutuoktiniu išsiskyrusi šių žodžių paryškina moterų susiklausymą, partnerys- autorė nieko kito neveikia, tik koketuoja ir tę, sugyvenimą, sutarimą, idėjų darnumą, nekantriai laukia naujo jaunikio. „Žurnalis- stiliaus harmoniją, darbą ranka rankon. tas ir viešosios informacijos rengėjas neturi „Po šio straipsnio Vladas grasinosi eiti skelbti dirbtinai deformuotų nuotraukų muštis“, – sakė interviu jo žmona Ieva, o montažų, neteisingų parašų po nuotrauko- tai reiškia, kad antraštė jį papiktino, sukėlė nepasitenkinimą, netgi įžeidė dėl manipu- mis, galinčių įžeisti jose pavaizduotus as- liavimo jo žodžiais, iškilo ir lingvistinės menis“ (Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos semantinės ekspertizės reikmė. kodeksas 2006, p. 281). Vizualinė gundymo Kaip matėme ankstesniuose pavyz- informacija gali tapti vienu iš pagrindinių džiuose, antraščių autoriai ypač klaidina įrankių, šiuo atveju tai kūno kalba, galinti adresatą tame pačiame tekste žaisdami ir tapti manipuliavimo priemone, tampančia tiesiogine, ir perkeltine pasakymo reikšme: skaitytojų „viliojimu smalsumui tenkinti“ iš tiesioginės reikšmės pasakymo antraštėje (Juodytė 2008, p. 36). pereidami į netiesioginę, arba atvirkščiai – Straipsnyje apie G. Rusytę vizualinei iš netiesioginės reikšmės antraštėje – į tie- gundymo informacijai talkina ir manipu- sioginę pačiame straipsnyje („plyšo širdis“, liavimas kabutėmis. „šovė į galvą“ atvejai). Arba ginčytino teks- Kabučių paskirtis yra gana įvairi, pir- to reikalas atsiranda iš pasakymų minties miausia, žinoma, jos skirtos citatoms ir jų dviprasmiškumo, kaip Czesławo Miłoszo atmainoms, kito asmens kalbai, kito auto- poezijos plakatuose. Tai nėra etiška, bet riaus žodžiams žymėti. teisiniam nagrinėjimui pamato nebūtų. O Dar viena svarbi kabučių paskirtis – kur- štai antraštėje „Aš galvojau, kad jos – les- ti antifrazę, t.y. kabutės skirtos priešingai, 54 I. diskursas: generavimo, suvokimo ir poveikio tyrimo problemos
negu turima galvoje, reikšmei žymėti. An- sąskaitas, vaikų darželius ar netgi vidaus tifrazėje tikroji žodžio ar pasakymo reikš- organus. Tai elementarus masalas masiniam mė „paslepiama“, bet semantiniu aspektu skaitytojui, žiūrovui ar klausytojui, todėl korektiškai perskaityti ar išgirsti antifrazę apie pelną galvojančiam redaktoriui nerei- visiškai lengva, nes „charakteringas antif- kia ilgai sukti smegenų – neverta ugdyti razės kaip tropo bruožas – jos koresponden- skaitytojų skonio, užtenka juos pripratinti cija su vadinamosiomis tiktai „skaidriomis prie šunų maisto, paprasčiau tariant, prie kalbinėmis situacijomis“: kontekstas labai paskalų ir anekdotų ir pelnas tam tikrą laiką aiškiai atskleidžia adresatui kalbėtojo tak- bus garantuotas“ (Parulskis 2007). tiką“ (Kлюев 2001, c. 220). Interviu su Giedre Rusyte rengęs auto- Viena aišku: kabutės yra rimtas teksto rius (žurnalistas) arba žurnalo redaktorius prasmės, kalbinio bendravimo ženklas akivaizdžiai persistengė ir nusikalto žurna- (plačiau žr. Abaravičius 2002, p. 202–221). listo etikai. Kyla klausimas, ar praleistos Tarkim, ironiją reiškiančios kabutės an- kabutės yra apsirikimas ar melas, o gal tifrazėje yra tikrosios pasakymo reikšmės nutylėjimas? Visais atvejais žurnalistas opozicija. Nepastebėti ar neišgirsti ironijos neatskleidžia tiesos. „Nutylėjimo atveju niuansų tiesiog neįmanoma. Įsiklausykime į jis vengia ją sakyti, melo atveju pakeičia interviu tekstą, paskaitę ilgesnę jo ištrauką: netiesa“ (Justickis 2003, p. 169). Jo motyvai „Giedrė nesistebi, kad paviešinus skyrybų slėpti tiesą gali būti įvairūs, tačiau pirmasis faktą, žiniasklaida jai ėmė piršti žinomus motyvas yra profesinis suinteresuotumas vyrus. Vienas iš jų buvo gerai žinomas vers- sudaryti tokį įspūdį, kad skaitytojas bet lininkas Tadas Karosas. „Dabar laukiu kito kokia kaina būtų ir verbaline, ir vizualine „jaunikio“, – šypsosi manekenė. – Manęs plotme užverbuotas, patrauktas, suintriguo- tokie dalykai iš vėžių nebeišmuša. Žinoma, tas, suglumintas. kartais nemalonu – ypač kai reikia aiškintis mamai, tačiau draugės, išgirdusios gandus, Išvados tik pašiepia: „Kodėl mums nieko nesakei?“ Bet tokių dalykų nesukontroliuosi“ (Kviliū- Stilistiniu požiūriu patraukianti antraštė naitė 2008). kaip tekstas gali tapti lingvistinės eksper- Taigi pačiame tekste aiškiai girdima iro- tizės objektu. Dažniausiai ginčus sukelia nija, su doze saviironijos ir netgi sarkazmo: nekorektiškos antraštės, t. y. kai manipu- po skyrybų „jaunikius“ jai nuolat peršanti liuojama informacija, ištraukta iš konteksto, žiniasklaida, pati Giedrė baigianti prie to kai aiškiai jaučiama teksto ir konteksto priprasti, tik jai, esą, nemalonu, kai dėl to opozicija dėl dviprasmiškumo, atsirandan- reikia teisintis ir aiškintis artimiesiems. čio iš žaidimo stilistine frazeologija (ypač Deja, antraštėje, kurioje kabutės praleistos, idiomomis), taip pat dėl iš konteksto iš- antifrazės nelieka, nelieka nei ironijos, nei trauktų citatų, netikslaus citavimo, manipu- sarkazmo. liavimo kabutėmis. Kalbininkas ekspertas, Taigi akivaizdu, kad sąmoningas kabu- vertindamas tokius tekstus, aiškindamas čių „užmiršimas“ antraštėje, jų nerašymas, antraštės ir teksto neatitikimą, turi remtis praleidimas yra neleistinas ir neteisėtas. kontekstu – ne tik kalbiniu ir stilistiniu, „Suprantamas žiniasklaidos noras įlįsti į bet ir ekstralingvistiniu – vizualiniu, etiniu, žymių žmonių miegamuosius, į jų bankų sociokultūriniu, psichologiniu. SPRENDIMAIR. Koženiauskienė. MANIPULIAVIMAS ANTRAŠTĖMIS: TEKSTO IR KONTEKSTO OPOZICIJA 55
Aptartųjų antraščių manipuliacinės stra- traštę. Tačiau tiesa bus iškreipta, skaitytojas tegijos esmė aiški: juk patrauktas, tuo labiau liks apgautas, nes jis manė, kad antraštėje suglumintas skaitytojas tikrai pirks leidinį, nusakyta turinio esmė, kad APIE TAI bus nes norės paskaityti visą tekstą, ne tik an- kalbama ir pagrindiniame tekste.
Literatūra
ABARAVIČIUS, J., 2002. Skyrybos stilis- MALAŠKEVIČIUS, G., 2008. Sagoms pre- tika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos tenzijų nėra. Ieva, birželis, 16–18. institutas. MARCINKEVIČIENĖ, R., 2008. Rubrikos, BONČKUTĖ, M., 2008. Pasirėmęs antru galu antraštės ir paantraštės. In: R. MARCINKEVI- Seimas nubalsavo už šeimos fantaziją. Lietuvos ČIENĖ. Žanro ribos ir paribiai. Spaudos patirtys. rytas.lt 2008 06 06. Vilnius: Versus aureus, 175–193. Frazeologijos žodynas 2001.Vilnius: Lietuvių KVILIŪNAITĖ, J., 2008. Giedrė Rusytė: dabar kalbos institutas. laukiu kito jaunikio. Klubas, 2008 rugsėjo 1 d. JOULE, R.-V., BEAUVOIS, J.-L., 2005. Nr. 36 (87), 8–10. Manipuliacijos vadovas padoriems piliečiams. RUŠKYS, V., 1984. Laikraščių žinučių antraš- Vilnius: Alma litera. tės. Kalbos kultūra. Nr. 47, 44–51. JUODYTĖ, A., 2008. Manipuliacinės įtrauki- PARULSKIS, S., 2007. Kaip sekasi mirti? mo į komunikaciją strategijos periodinėje spaudoje. Komentaras skaitytas Lietuvos radijo laidoje „Kul Žurnalistikos tyrimai. Nr. 1, 25–40. tūros savaitė“ 2007 08 28. JUSTICKIS, V., 2003. Bendroji ir teisės psi- SAKADOLSKIS, R., 2008. Šiandien mes visi chologija. Vilnius: Lietuvos teisės universitetas. žydai ir rusai. Bernardinai.lt 2008 03 17. LEONAVIČIENĖ, A., 2005. Lietuvių ir pran- ŠOBLINSKAS, A., 1965. Stilius prasideda nuo cūzų politinės spaudos tekstų heterogeniškumas. antraštės. Kalbos kultūra. 9 sąs. 21. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla. БАРАНОВ, A. Н., 2007. Лингвистическая Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2000. Vil- экспертиза текста. Москва: Флинт, Наука. nius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. ФАТЕЕВА, Н. А., 2001. Заглавие и текст в Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas, русской поэзии конца ХХ века: параллeльная 2006. In: Lietuvos etikos kodeksai, nuostatai, динамика. In: Текст. Интертекст. Культура. taisyklės. Sud. G. Butkus. Vilnius: Teisinės infor- Москва: Азбуковник. macijos centras. KЛЮЕВ, E. В., 2001. Риторика. Москва: LYBERIS A., 2002. Sinonimų žodynas. An- Приор. tras pataisytas leidimas. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla.
Regina Koženiauskienė buy this information. The media knows perfectly Vilnius University, Lithuania that the reader pays for the instant impact. Thus, Research interests: rhetoric, stylistics, ethical the headline which is formulated in an attractive, stylistics. playful, shocking, intriguing or provocative way is delivered to the reader’s consideration; however, it may happen that the headline is presented in such a THE MANIPULATION OF HEADLINES: THE way that the reader is made to accept the author’s OPPOSITION OF TEXT AND CONTEXT opinion. While manipulating the reader’s attention, the author indirectly attempts to make the readers Summary accept what the author wants himself, behave the The headline of a text usually shows the author’s way they would not have ever behaved if they had position. Moreover, the headline is likely not not faced non ethical means which are considered only to inform but also to persuade the reader to as manipulation. 56 I. diskursas: generavimo, suvokimo ir poveikio tyrimo problemos
The classical headline functions as a separate become the focus of linguistic analysis. A linguist rhetorical work comprising the essence. The head- who encounters such texts tries to guess the mean- line names and describes the text; moreover, it is ing of such linguistic games (this is the sphere of the rheme and theme of the text. Such headlines ethical linguistics), to decipher the riddle, to decode are defined as having close relation with the text, the text and to interpret its meanings and senses. its content and message. However, it is impossible to manage without the This article, however, analyses such headlines context. Sometimes it is not enough to understand which stand in conflict with the text itself and which its verbal context, i.e. linguistic and stylistic; become the focus of linguistic expertise. Incorrect extralinguistic – visual, ethical, sociocultural, and not ethical headlines which manipulate the psychological – context comes into focus. information taken out of the context are the most KEY WORDS: headline, title, controversial controversial issues. From the stylistic point of text, idiom, phraseology, linguistic expertise, ma- view, the eye catching headline when the author nipulation, ethical stylistics, text, body language, employs different means of stylistic devices may linguistic and extralinguistic context.
Gauta 2009 05 11 Priimta publikuoti 2009 06 23 SPRENDIMAI 57
Erika Rimkutė Neringa Pakalnytė Vytauto Didžiojo universitetas Vytauto Didžiojo universitetas K. Donelaičio g. 52, Kaunas, LT–44240, K. Donelaičio g. 52, Kaunas, LT–44240, Lietuva Lietuva Tel. +370 37 222 739 Tel. +370 37 222 739 El. paštas [email protected] El. paštas [email protected] Moksliniai interesai: tekstynų lingvistika, Moksliniai interesai: tekstynų lingvistika, kompiuterinė lingvistika. kompiuterinė lingvistika.
SOCIALINIŲ REKLAMŲ TEMATIKA IR KALBINĖS YPATYBĖS
Dažnai susiduriame su nekomercinėmis, arba socialinėmis, reklamomis, t. y. su rašytine ar vaizdine informacija, kuri skatina ne vartoti, o keisti, keistis, toleruoti, populiarinti socialines problemas, pakeisti elgesio modelius, sukurti teigiamą visuomenės nuomonę tam tikru klausimu. Akivaizdžiai matyti, kad socialinės reklamos skiriasi nuo komercinių, kurioms netrūksta įvairių tyrimų, bet pasigendama išsamesnės socialinių reklamų analizės. Šios priežastys ir paskatino išsamiau tirti lietuviškas socialines reklamas. Straipsnyje trumpai aprašoma socialinių reklamų istorija, jų klasifikacija, kalbinės ypatybės, skirtumai nuo komercinių reklamų. Straipsnyje ištirtos 74 lietuviškos socialinės reklamos, surinktos 2007 metų gruodžio – 2008 metų vasario mėnesiais iš Kauno pakelės stendų, interneto ir televizijos. Surinkti reklamų tekstai pagal juose reklamuojamus objektus gali būti skirstomos į privalomąsias (informacija apie alkoholio ir tabako žalą) ir neprivalomąsias. Šios reklamos atskleidžia individo, šeimos ir bendruomenės problemas. Straipsnyje keliama prielaida, kad jei socialinėmis reklamomis raginama keisti ir keistis, tai toks reklamos poveikis turi būti sukuriamas kalbinėmis priemonėmis. Dėl to atlikta kalbinė (morfologinė, sintaksinė ir semantinė) analizė. Išanalizavus socialines reklamas, paaiškėjo, kad tam tikrų gramatinių kategorijų, žodžių reikšmių ir sakinių funkcijų pasirinkimas socialinėse reklamose nėra atsitiktinis. Pavyzdžiui, morfologinė analizė atskleidė skirtumą, kad socialinėse reklamose daug mažiau aukščiausiojo laipsnio būdvardžių nei komercinėse reklamose; iš se- mantinės daiktavardžių analizės paaiškėjo, kad socialinėse reklamose dažnai vartojami asmenų pavadinimai, nes tokios reklamos skatina spręsti su asmenimis susijusias problemas. REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: socialinės reklamos, komercinės reklamos, morfologija, sintaksė, semantika.
Reklama šiandieniame mūsų gyvenime informuoti apie firmą, taip pat siūlomas užima svarbią vietą, tačiau tiksliai apibrėžti, jos prekes bei paslaugas, skatinti pirkimą kas yra reklama, būtų sudėtinga. Vienas pardavėjo naudai“ (Žvirblis 2000, p. 103). iš galimų reklamos apibrėžimų yra toks: Tokią reklamą galima vadinti komercine. „[...] informacijos kryptingas neasmeniškas Dažnai pastebimos bei girdimos sociali- skleidimas, apimantis tokią veiklą, kuri nės reklamos ir tyrinėjimų apie šią reklamų leidžia žodžiu ar vizualinėmis priemonėmis rūšį stoka paskatino išsamiau patyrinėti lie- 58 I. diskursas: generavimo, suvokimo ir poveikio tyrimo problemos
tuviškas (ar lietuviams pritaikytas) sociali- kompanijos nukreips vandenį nuo Niagaros nes reklamas. Straipsnyje keliama prielaida, krioklių. Šie žmonės išsipirko reklamos kad jei socialinėmis reklamomis raginama vietą nacionaliniuose žurnaluose prašyda- keisti ir keistis, tai toks reklamos poveikis mi pagalbos ir paramos. Tokios reklamos turi būti sukuriamas kalbinėmis priemonė- padidino politinį sąmoningumą ir elektros mis. Dėl šios priežasties socialinės reklamos kompanijos buvo priverstos nukreipti dė- analizuotos morfologiškai, sintaksiškai ir mesį nuo krioklių (plačiau apie socialinės semantiškai. Straipsnyje taip pat trumpai reklamos raidą žr. The Advertising Age apžvelgiama socialinių reklamų istorija, 2003, p. 1314–1316). pristatoma socialinių reklamų tematika Lie- Per Pirmąjį pasaulinį karą socialinę tuvoje; pateikiama šių reklamų klasifikacija reklamą naudojo JAV vyriausybė. Buvo remiantis surinktais pavyzdžiais. sukurtas propagandos biuras, pavadintas Federaliniu visuomenės informavimo ko- Socialinių reklamų istorijos bruožai mitetu, kad informuotų ir įtikintų žmones apie pasiekimus kare. Pasibaigus karui Šiame straipsnyje nekomercinės reklamos vyriausybė tęsė socialinių reklamų rėmimą. įvardijamos kaip socialinės.1 Socialinė Reklamomis ir skelbimais ji rėmė oro paštą, reklama – tai reklama, remiama nekomer- maisto konservavimą, pagalbą nukentėju- cinių organizacijų ir turinti tikslą skatinti siems nuo sausros, viešų reklamų projektus aukoti, balsuoti, kreipti daugiau dėmesio ir kt. 1942 metais buvo įkurta Karo rekla- visuomenės reikalams, kurti naujas socia mos taryba, kuri reklamomis verbavo į karo lines vertybes. Socialinėmis reklamomis tarnybą, skatino įsigyti obligacijų, moteris perduodama informacija, propaguojanti ragino dirbti, kitaip skatino patriotizmą. teigiamus veiksmus (Kas yra socialinė Negalėję kariauti buvo raginami būti „namų reklama? 2009). Galima pateikti tokį api- fronto herojais“, auginti daržoves, jas kon- bendrintą šiame straipsnyje vartojamą servuoti ir pan. socialinių reklamų apibrėžimą: rašytinė ar Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Karo vaizdinė informacija, kuri skatina ne vartoti, reklamos taryba tapo Reklamos taryba o keisti, keistis, toleruoti. Socialinėmis re- ir išplėtė savo paslaugas vyriausybės ir klamomis informuojama nesiekiant komer- nepelno siekiančioms organizacijoms. cinės naudos; dažniausiai kreipiamasi ne į Šiandien minėta organizacija tęsia savo konkretų asmenį ar jų grupę (pavyzdžiui, veiklą. Pavyzdžiui, 1997 metais ji gavo galima rasti komercinių reklamų, skirtų tik apie vieną bilijoną dolerių vietos ar laiko vaikams, tik vyrams ar tik moterims), o į socialinėms problemoms viešinti. Nuo visą bendruomenę. 1996 metų socialinės reklamos pasirodė Pirmoji socialinė reklama (nongovern- internetinėse svetainėse dažniausiai kaip mental public service advertisement) 1906 kaičioji reklama (žr. The Advertising Age metais buvo finansuota Amerikos piliečių 2003, p. 1314–1316). asociacijos, jautusios baimę, kad elektros Taigi jau pačių pirmųjų socialinių rekla- mų pagrindiniai uždaviniai buvo pakeisti 1 Anglų kalba vartojami terminai public service elgesio modelius, populiarinti socialines advertisements, public service announcements, non– commercial advertisements (The Advertising Age 2003, problemas, sukurti teigiamą visuomenės p. 1314; Arens 1989, p. 18). nuomonę tam tikru klausimu, aukoti, tole- SPRENDIMAIE. Rimkutė, N. Pakalnytė. SOCIALINIŲ REKLAMŲ TEMATIKA IR KALBINĖS YPATYBĖS 59 rantiškiau žvelgti į aplinką (Jokubauskas pirkėjus, norinčius gauti smulkesnę infor- 2003, p. 143; Arens 1989, p. 608). maciją, populiarinti socialines problemas, pakeisti elgesio modelius, aiškinti politinius Lietuviškų socialinių reklamų požiūrius, sukurti teigiamą visuomenės nuo- objektas monę tam tikru klausimu, informuoti apie naują socialinę srovę (judėjimą). Kalbinės socialinių reklamų ypatybės tirtos Abiejų reklamų akcentuojamos ver- pasinaudojus 2007 metų gruodžio – 2008 tybės panašios, ypač orientuotos į šeimą, metų vasario mėnesiais iš Kauno pakelės tačiau tų vertybių ar konkrečių dalykų, stendų, interneto, televizijos surinktais 74 kuriais perteikiamos tam tikros vertybės, socialinių reklamų tekstais (juose pavartoti naudojimo tikslas reklamose akivaizdžiai 109 sakiniai, sudaryti iš 454 žodžių). Dau- skiriasi. Pavyzdžiui, socialinėse reklamose giausia socialinių reklamų rasta pakelės raginama saugoti, kurti šeimą (įsivaikinti), stenduose. Iš to galima spręsti, kad tikslinė o komercinėse reklamose (pavyzdžiui, tokių reklamų auditorija – visa bendruo- prekybos centrų) šeima siejama su socia menė. line ir materialine gerove; dažniausiai Kadangi iki šiol socialinės reklamos naudojamasi besišypsančios tipiškos šeimos Lietuvoje nebuvo išsamiai tirtos, nelengva vaizdu: tėvas, mama, sūnus ir duktė. Tokie nuspręsti, ar tam tikra informacija laikytina vaizdai būdingi įvairioms komercinėms socialine reklama, ar nelaikytina. Pavyz- reklamoms: skatinančioms pirkti maisto džiui, galima diskutuoti, ar socialine rekla- produktus, pramonines prekes, reklamuo- ma galima laikyti užrašus, kurie informuoja jančioms tam tikrą prekybos tinklą ir pan. apie žalingą poveikį ant cigarečių pakelių, Taip tarsi apeliuojama – pirkite, naudokite alkoholinių gėrimų; neaišku, ar socialine re- ir jūsų šeima bus laiminga. klama laikytini kelio ženklai greitkeliuose, Kitas pavyzdys, kuris akivaizdžiai at- informuojantys, kiek žmonių žuvo ir sužeis- skleidžia socialinių ir komercinių reklamų ta avarijose per metus. Vis dėlto šiame darbe skirtumus, yra moters įvaizdis. Socialinė- laikomasi nuomonės, kad tokia informacija se reklamose vaizduojama moteris, kuri gali būti laikoma socialine reklama. dažniausiai yra diskriminuojama, patiria Knygoje Reklama ir jos poveikis varto- smurtą, taigi atkreipiamas dėmesys į šias tojui (Jokubauskas 2003, p. 143) teigiama, šeimos ir visuomenės negeroves. Komer- kad skiriasi komercinių ir socialinių rekla- cinėse reklamose patrauklios moters grožis mų tikslai bei uždaviniai. Minėtoje knygoje priklauso nuo tam tikrų priemonių (kosmeti- akcentuojami tokie skirtumai: komercinė- kos, vaistų ar maisto papildų reklamos). Dar mis reklamomis skatinamas pardavimas, galime matyti moteris namų šeimininkes siekiama padidinti pirkėjų srautą, skatinti (buitinės technikos, skalbimo ir valymo lojalumą tam tikram prekiniam ženklui, priemonių reklamos; žr. Repečkaitė 2009); pakeisti vartotojiškas tendencijas, padėti moteris kaip priedus prie prabangos prekių prekės paklausos didinimui, pasakoti apie (pavyzdžiui, automobilių); ar moteris, pa- prekės savybes ir kokybę, gerinti prekės puošiančias bet kokią reklamą (pavyzdžiui, įvaizdį, informuoti visuomenę apie pačią langų, durų). prekę. Socialinėmis reklamomis skatinama Dar vienas skirtumas, akivaizdžiai keisti ir informuoti visuomenę, skatinti atskleidžiantis socialinių ir komercinių 60 I. diskursas: generavimo, suvokimo ir poveikio tyrimo problemos
reklamų skirtumus, yra vaiko įvaizdis. susijusių su neigiamu patyrimu (socialinėse Dažniausiai komercinėse reklamose ma- reklamose neigiama apeliacija pateisinama). tome vaikus, reklamuojančius prekes Kalbant apie vaizdą, svarbu šriftas, spalvos, kūdikiams ar vaikams (sauskelnes, maistą, formatas. Garsas paveikia žmogaus sąmonę vaikų kosmetiką, rūbus ir pan.), maisto ir padeda sutelkti dėmesį, todėl jis daro įtaką produktus (ypač dažnai saldumynus), kurie reklamos paveikumui (Bakanauskas 2004, nėra skirti vien tik vaikams. Besišypsantys p. 78). Svarbiausios reklamos priemonės: vaikų veidai matyti ir tose reklamose, kurios televizija, spauda, plakatai, kinas, radijas, skirtos visai šeimai (pavyzdžiui, nekilno- tiesioginis paštas, internetas. jamojo turto, automobilių). O socialinėse reklamose pateikiami liūdni ar rimti vaikai, Lietuviškų socialinių reklamų laukiantys, kada bus įvaikinti, patiriantys klasifikacija smurtą šeimose ar mokyklose, galvojantys Išanalizavus surinktus socialinių reklamų apie savižudybę, sergantys onkologinėmis pavyzdžius, buvo sudaryta šių reklamų ligomis. klasifikacija (žr. 1 pav.). Skirtinos dvi Taigi neretai ir komercinėse, ir sociali- grupės: privalomosios ir neprivalomosios nėse reklamose vaizduojami panašūs objek- reklamos. tai (tiksliau – subjektai): šeima, moterys, Privalomosios socialinės reklamos – vaikai. Tačiau tai, ką jie reklamuoja, ir kaip reklamos, siūlančios produktus, apie kurių vaizduojami šie subjektai, labai skiriasi. žalą būtina informuoti visuomenę. Jos dar Socialinėmis reklamomis stengiamasi skirtinos į tabako gaminių („Rūkymas gali atkreipti dėmesį į aktualias problemas. To- sukelti vėžį“) ir alkoholinių gėrimų („Var- dėl, kaip teigia Darius Jokubauskas (2003, todami alkoholį rizikuojate savo ir savo p. 145), būtinas emocingesnis arba aštresnis šeimos gerove“) reklamas. stilius. Gali būti taikomi penki metodai: Neprivalomųjų socialinių reklamų kur neigiamos apeliacijos (sukelia žmonėms kas daugiau. Jos atkreipia dėmesį į visuo- nemalonius jausmus arba šoką), humoro menės ir individo problemas. Šios reklamos (teigiamos emocijos daro reklamą lengvai skyla į kelis pogrupius: individas, šeima ir įsimenamą), originalumo (padeda patraukti bendruomenė. dėmesį, čia galima naudoti specialius garso Socialinėse reklamose apie individo efektus ir pan.), kartojimo (padeda įsiminti), problemas akcentuojama fizinė ir psichinė spalvų (padeda sustiprinti poveikį, nes paža- žmogaus sveikata, todėl dažniausiai skati- dina žmogaus jausmus, o ne logiką). nama kovoti su: narkomanija („Narkotikų Nors komercinių ir socialinių reklamų vartotojai domisi tik savimi ir nesugeba tikslai skiriasi iš esmės, tačiau reikia pri- rūpintis kitais“), AIDS („Venkite atsitik- pažinti, kad prekės, paslaugos ar problemos tinių lytinių santykių“), vėžiu („Nedelsk – panašiai pateikiamos tiek vienose, tiek ki- pasitikrink. Dėl savęs ir dėl tų, kurie tave tose reklamose. Komercinėse ir socialinėse myli“), nepasitikėjimu savimi („Kaunieti, reklamose galima išskirti tris svarbiausius nepasiduok!“), savižudybe („Nedaryk iš elementus: tekstą, vaizdą ir garsą (Baka- musės dramblio“). nauskas 2004, p. 77). Tekstas turi atitikti Šeimos problemoms nėra skiriama daug žmonių žinių lygį ir emocijas, formuluotė dėmesio, čia svarbi kova su smurtu prieš: turi būti įtikinama, neturi būti situacijų, moteris („Netylėk! Smurtautojas bijo viešu- SPRENDIMAIE. Rimkutė, N. Pakalnytė. SOCIALINIŲ REKLAMŲ TEMATIKA IR KALBINĖS YPATYBĖS 61 Socialinių reklamų rūšys Socialinių reklamų 1 pav. Šaltinis: sukurta autorių 62 I. diskursas: generavimo, suvokimo ir poveikio tyrimo problemos
mos“) ir vaikus („Mes norime gyventi pa- kasdien laukia ragenos transplantacijos. Jie saulyje, kuriame nėra smurto. Neskriauskite irgi nori matyti pasaulį“). mūsų! Saugokite mus“). Šeimos pogrupiui Reikėtų paminėti, kad ne visada lengva galima priskirti ir įvaikinimo problemą. suvokti, ką norima pasakyti socialine rekla- Tačiau čia susiduriame su dviprasmybe, ma. Kai kurie tekstai suprantami lengviau, nes įvaikinimo klausimas pateikiamas iš tačiau yra tokių, kuriuos norint suvokti kelių perspektyvų. Pirmiausia vaikų gy- reikia konteksto ar vaizdo. Pavyzdžiui, soci- venimas globos namuose pristatomas kaip alinėje reklamoje prieš lyties diskriminaciją visuomenės problema (reiškinys, kurio nupiešti du paveikslai: viename fabrike neturėtų būti), antra – apeliuojama į šeimą, dirbanti moteris, kitame – vyras. Paveikslai skatinama įsivaikinti. Tuo atveju, kai infor- beveik vienodi, skiriasi tik vyro ir moters muojama, kad beglobių vaikų kasmet dau- plaukų ilgis, veido bruožai. Po tokiu pa- gėja („Mylėk mane“), ši problema gali būti veikslu užrašoma: „Surask 10 skirtumų“. suvokiama kaip bendruomenės rūpestis, o Tik vaizdas reklamoje padeda suvokti jos kai tiesiogiai skatinama įsivaikinti („Statau turinį. Vis dėlto dažniausiai norint suprasti, namą, trūksta tik mamos ir tėčio“), – šeimos ką norima pasakyti socialine reklama, pa- rūpestis. kanka perskaityti šūkį. Bene labiausiai akcentuojamos bendruo- menės problemos: emigracija („Gyvenk ir Socialinių reklamų kalbinės dirbk Lietuvoje! Kas ieško, tas randa“); ypatybės prekyba žmonėmis („Tave parduos kaip Visoms reklamoms daug paveikumo sutei- lėlę“); prostitucija („Pirkti moterį – gėdin- kia nekalbinės ypatybės – vaizdas, garsas. ga! Be to, anksčiau ar vėliau visi tai suži- Tačiau šiame straipsnyje tiriama prielaida, nos“); diskriminacija: („Amžius – kliūtis kad jei socialinėmis reklamomis raginama profesinei veiklai?!“), lyties („Surask 10 keisti ir keistis, toks reklamos poveikis skirtumų“), tautinė („Nepakantumo robo- turėtų būti kuriamas ir kalbinėmis priemo- tas: čigono plaukai, musulmono akys, kino nėmis. nosis, žydo barzda“), seksualinė („Ne lytinė Susidomėjimas komercinių reklamų orientacija lemia darbo kokybę“), neįgaliųjų kalba kaip lingvistinio tyrinėjimo objektu („Atsiprašome, bet negalime jūsų įdarbin- didžiulis2. Šiame straipsnyje palygintos ti. Mūsų firmoje visi dirba tik kojomis“); kultūros saugojimas („Pažink ir saugok 2 savo kultūros paveldą“); žmogaus teisės Nagrinėjami kreipimosi į adresatą būdai reklamo- je (Girčienė, Kupčinskaitė–Ryklienė 2005; Marcinkevi- („Nemokama teisinė pagalba turi būti ga- čienė 2004), reklamos kalbos etika (Blažinskaitė 2005), rantuota visiems“); aplinkosauga („Supran- analizuojami verstiniai reklamos tekstai (Vaičenonienė tu, kad saugoti aplinką yra mano pareiga“); 2006), reklamos vieta funkcinių stilių sistemoje (Arba- čiauskienė 1999; Smetonienė 2001a), tekstų kompozi- eismo keliuose saugumas („STOP – karui cija (Smetonienė 2001c), kalbos dalių pasiskirstymas keliuose!“); įvaikinimas („Mylėk mane“); ir sakinių ilgis reklamoje (Čičirkaitė 2005; Bubnelytė tvarka visuomenėje („Šunis vedžiokite tik 2003; Sinkevičiūtė 2007), kalbinės manipuliacijos būdai reklamoje (Blažinskaitė 2004a), reklamos kalbos taisy- su pavadėliu“); donorystė: kraujo („Neleis- klingumas (Urnėžiūtė 2004; Klimavičius 2004; Pupkis kite užgesti gyvybei. Padovanokite savo 1994). Aptariama reklamų stilistika (Smetonienė 2001a; 2001c; 2003; Arbačiauskienė 1999), stiliaus ir kalbos KRAUJO sergantiems, sužeistiems ir VAI- kultūros dalykai (Pupkis 1994; Župerka 2004; Bla- KAMS“), vidaus organų („Net 350 žmonių žinskaitė 2004a), kalbos kultūros (Smetonienė 2001d; SPRENDIMAIE. Rimkutė, N. Pakalnytė. SOCIALINIŲ REKLAMŲ TEMATIKA IR KALBINĖS YPATYBĖS 63
2 pav. Kalbos dalių pasiskirstymas socialinėse reklamose Šaltinis: sukurta autorių tik kai kurios socialinėse ir komercinėse vieniši, bet atmink, kad pasaulyje yra šeši reklamose vartojamų būdvardžių gramati- milijardai gyventojų, tad vienatvė tėra nės kategorijos, iš kurių išryškėja reklamų tik iliuzija“). skirtybės. Dažniausiai vartojami daiktavardžių links niai socialinės reklamose pasiskirsto taip: kilmi- Socialinių reklamų morfologijos ninkas (35 %), vardininkas (29 %), galininkas ypatybės (17 %), vietininkas (8 %), įnagininkas (6 %), naudininkas (5 %). Daiktavardžių linksnių Analizuotuose socialinių reklamų tekstuose tyrimas parodė, kad socialinėse reklamose, (454 žodžiai) vartojamos visos kalbos dalys. kaip ir daugelyje kitų tekstų (plg. Rimkutė Kaip matyti iš 2 paveikslo, vienos jų yra 2006; Žilinskienė 2005; Savickienė 2000), dažnesnės, kitos – rečiau vartojamos. labiausiai paplitę gramatiniai linksniai, o Viena iš dažniausių socialinėse rekla- konkretieji nėra tokie dažni. mose vartojamų kalbos dalių – daiktavardis Nors būdvardžiai sudaro gana nedidelę (31 %). Dominuoja bendriniai daiktavar- dalį (9 %), bet tai viena svarbiausių kalbos džiai, o iš retai pasitaikančių tikrinių galima dalių, atskleidžiančių socialinių reklamų paminėti „Kaunas“ ir „Lietuva“. Socialinėse kalbines ypatybes. Keliama prielaida, kad reklamose dominuoja vyriškoji giminė (pa- būdvardžių gramatinės kategorijos padeda vyzdžiui, „STOP – karui keliuose!“3); reklamoms suteikti tam tikrų niuansų, todėl vienaskaitos formos („Suprantu, kad saugoti būdvardžiai yra labai informatyvi kalbos aplinką yra mano pareiga“). Vienaskai- dalis. Nustatyta, kad socialinėse reklamose tos formos sudaro 75 % (žr. Pakalnytė 2008, dominuoja kokybiniai būdvardžiai (68 %; p. 29), tai galima paaiškinti tuo, kad socia- žr. Pakalnytė 2008, p. 33), pavyzdžiui: „Su- linėse reklamose kalbama apie abstrakčius sipažinčiau su šauniu, mielu, papras- dalykus, kurie neturi daugiskaitos formos tu BESMEGENIU, kuris vertina ilgalaikius (pavyzdžiui, „Visi mes kartais jaučiamės santykius. Ekstazytė.“ Toks rezultatas nestebina, nes kokybinių būdvardžių klasė Blažinskaitė 2000; 2002; 2004b; Klimavičius 2004; gausesnė nei santykinių. Urnėžiūtė 2004), sintaksės (Smetonienė 2001b), kalbos Iš kokybinių būdvardžių gali būti daro- etikos klausimai (Blažinskaitė 2005; Valskys 2005; Gir- čienė, Kupčinskaitė–Ryklienė 2005; Marcinkevičienė mos laipsnių formos, įvardžiuotinės formos, 2004; Kupčinskaitė–Ryklienė 2004). prieveiksmiai su priesaga -(i)ai, bevardės 3 Čia ir kitose reklamose išretinta autorių – E. R., N. P. giminės formos, ypatybių pavadinimai su 64 I. diskursas: generavimo, suvokimo ir poveikio tyrimo problemos
priesaga -umas, mažybiniai ir tam tikrą koji giminė (65 %), moteriškosios giminės ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai su formos sudaro 20 %, o negiminės būsenos priesaga -okas ir priešdėliais apy-, po- formos vartojamos palyginti dažnai – jos (Paulauskienė 1994, p. 171, 173). Taigi ko- sudaro 15 % (Pakalnytė 2008, p. 34–38) kybiniai būdvardžiai parankesni išryškinant ir žymi būvį: „Pirkti moterį – gėdinga!“, vienintelio daikto iš visos daiktų grupės ypa- „Tai gali atrodyti juokinga, tačiau tabakas tybę (tam tinkama laipsnio kategorija), todėl mus gali priversti elgtis keistai“. komercinėse reklamose, kur svarbu išskirti Išanalizavus socialinėse reklamose vieną prekę iš visos prekių grupės, kokybiniai pavartotų būdvardžių laipsnio kategoriją, būdvardžiai vartojami dar dažniau (88 %, nustatyta, kad vyrauja ypatybės kiekio žr. Pakalnytė 2007). Tai gali būti susiję ir su skirtumo nereiškiantis nelyginamasis aukščiausiojo laipsnio didesniu proporciniu laipsnis (92 %), pavyzdžiui: „Jie pasirinko dažniu komercinėse reklamose – reklamų sveiką gyvenimo būdą“. Toks nelygina- kūrėjai, siekdami paveikumo, sąmoningai mojo laipsnio paplitimas gali būti susijęs su renkasi daresnius būdvardžius. santykinių būdvardžių nedarumu. Retesnis Iš būdvardžių linksnių labiausiai pa- aukštesnysis laipsnis (5 %): „Aš galiu tau plitęs vardininkas (58 %). Šį faktą galima padėti / Pasijusti saugesniu / Jei tavo paaiškinti tuo, jog būdvardis derinamas su veide / Nebeliko šypsenos / Aš galiu tave daiktavardžiu, o vardininko linksnio daikta- išmokyti šypsotis“. vardžiai – vieni iš populiariausių socialinėse Retas ir aukščiausiasis laipsnis (3 %), reklamose; jie dažniausiai reiškia subjektą, rodantis didžiausią daikto ypatybės kie- aktyvų veikėją. Nurodomas ne tik aktyvus kį, išskiriantis vieną daiktą iš kitų daiktų veikėjas, bet ir jo ypatybės, išreikštos bū- grupės: „Didžiausia blogybė – tai nepil- dvardžiais, todėl vardininko linksnis toks namečiams lengvai prieinamas alkoholis. paplitęs. Kiti būdvardžių linksniai gerokai Matai? Bet kodėl nieko nedarai?“. Sociali- retesni (žr. Pakalnytė 2008, p. 36). nėse reklamose būdvardžių aukščiausiasis Panašūs duomenys gaunami ir analizuo- laipsnis dažnai neigiamai konotuotas. Tokia jant komercines reklamas (Pakalnytė 2007). būdvardžių laipsnių vartosena skiriasi nuo Vardininkas paplitęs reklamos tekstuose, komercinių reklamų, kuriose dažniausias nes taip pristatoma prekė ar paslauga. Tai nelyginamasis laipsnis, bet neretas ir suteikia reklamai paveikumo, tarsi supažin- aukščiausiasis, kuriuo pabrėžiamas prekės dinama su naujove, skatinama pirkti. nepakartojamumas (žr. 1 lent.): Būdvardžių giminės ir skaičiaus katego- Aukščiausiojo laipsnio paplitimas gali rijos nėra labai informatyvios, padedančios būti susijęs su tuo, kad jis reiškia didesnį pastebėti būdingas reklamų ypatybes. So- ypatybės kiekį, o tai naudinga komercinėms cialinėse reklamose labiau paplitusi vyriš- reklamoms norint parodyti prekę kaip ge-
1 lentelė. Būdvardžių laipsnių pasiskirstymas komercinėse ir socialinėse reklamose
Eil. nr. Laipsnis Komercinėse reklamose1 Socialinėse reklamose 1. Nelyginamasis 73 % 92 % 2. Aukštesnysis 6 % 5 % 3. Aukščiausiasis 21 % 3 % SPRENDIMAIE. Rimkutė, N. Pakalnytė. SOCIALINIŲ REKLAMŲ TEMATIKA IR KALBINĖS YPATYBĖS 65 riausią ir tinkamiausią vartotojui. Sociali- reklamos kalba apie visuomenei aktualius nėse reklamose būdvardžių aukščiausiasis dalykus, tačiau kreipiasi į vieną asmenį, laipsnis nėra toks dažnas – tik 3 % Galima kai problema susijusi tik su juo, ir į kelis – teigti, kad būdvardžių laipsnio vartojimo kai problema įtraukia ir aplinkinius. Kita aspektu socialinės reklamos nėra tokios vertus, sunku apibrėžti ir tiksliai pasakyti, „reklamiškos“ kaip komercinės reklamos. kada kreipiamasi į vieną, o kada į kelis Aukštesniojo laipsnio paplitimas ko- asmenis. Ši problema iškyla kalbant apie mercinėse ir socialinėse reklamose pana- daugiskaitos antrąjį asmenį. Taip galima šus (atitinkamai 6 % ir 5 %). Šis laipsnis kreiptis į daugelį žmonių, tačiau ir į vie- dažniausiai vartojamas norint komercinėse ną, bet pagarbiai: „Padovanokite savo reklamose parodyti vienos prekės pranašu- KRAUJO sunkiai sergantiems, sužeistiems, mą prieš kitą. suaugusiems ir VAIKAMS“. „Vartoti pagar- Veiksmažodžiai – viena dažniausių so- biąją vienaskaitinės reikšmės daugiskaitą, cialinėse reklamose vartojamų kalbos dalių reiškiamą daugiskaitos gramatine forma, (30 %). Daugiausia socialinėse reklamose linkę tie reklamų kūrėjai, kurie stengiasi rasta vienaskaitos antrojo asmens formų – sudominti įvairaus amžiaus moteris, abiejų jos sudaro 43 %, toliau pagal dažnumą lyčių vyresniosios kartos atstovus, taip pat asmenys pasiskirstę taip: trečiasis asmuo – tie, kurių adresato bendrybė – dalykinis 33 %, daugiskaitos antrasis asmuo – 9 %, poreikis. Šiuo atveju adresanto ir adresato vienaskaitos pirmasis asmuo – 8 % ir dau- santykį galima apibūdinti kaip „patarėjas giskaitos pirmasis asmuo – 7 %. Tai rodo, klausėjui“ arba „profesionalas mėgėjui“ kad socialinėmis reklamomis skatinama (Girčienė, Kupčinskaitė–Ryklienė 2005, keistis ir keisti įpročius, užmezgamas pokal- p. 228). Vidas Valskys (2005) teigia, kad bis, sumažinamas atstumas, o tam tinkami vienaskaitos antrasis asmuo reklamų kalboje antrieji asmenys, pavyzdžiui: „Nepalik vartojamas vis dažniau. Tokią pačią tendenci- žmogaus vieno su jo skausmu. Pasikal- ją galima įžvelgti ir socialinėse reklamose – bėk!“, „Jei pradėsi vartoti narkotikus. kategorijų pasirinkimas tiesiogiai priklauso Narkotikų vartojimas pakeičia visus kitus nuo tikslinių auditorijų. Kalbantysis, t. y. pomėgius. PAMIRŠK“. pirmasis asmuo, nėra toks dažnas kaip antra- Atkreiptinas dėmesys į tai, kad anali- sis. Galima daryti prielaidą, kad kalbantysis zuotose socialinėse reklamose daug dažniau imasi iniciatyvos tada, kai nori padėti ar pa- vartojamas vienaskaitos, o ne daugiskaitos mokyti, kai norima parodyti bendrumą: „Visi pirmasis asmuo. Vienaskaitos antrasis mes kartais jaučiamės vieniši, bet atmink, asmuo dažnai būna liepiamosios formos: kad pasaulyje šeši milijardai gyventojų, tad „Nebumbtelk!“, „Nekalbėk netiesos“. vienatvė tėra tik iliuzija“. Trečiojo asmens Neretai toks dažnas liepiamosios nuosakos formomis socialinėse reklamose kalbama vartojimas ne skatina, o tiesiog verčia kažką apie asmenis, kurie elgėsi ar elgiasi blogai, daryti ar kažko nedaryti. Pagarbios daugis- todėl adresatas skatinamas to nedaryti: „Ma- kaitos antrasis asmuo yra daug retesnis, jis mytė vaikystėje rūkė“, „Tave parduos vartojamas kalbant apie tvarką bendruome- kaip lėlę“. Kartais abstrakčiai kalbama apie nėje, pavyzdžiui: „Neterškite aplinkos!“, reiškinius: „Tėvystė veža“. „Praleiskite pėsčiuosius“. Tirtuose socialinių reklamų tekstuo- Taigi galima teigti, kad nors socialinės se dažniausias esamasis laikas (85 %), 66 I. diskursas: generavimo, suvokimo ir poveikio tyrimo problemos
būsimasis sudaro 9 %, būtasis kartinis – išskirtinių socialinių reklamų kalbos ypa- 6 %, o būtojo dažninio laiko formų nerasta. tybių, todėl išsamiau neaptariamos. Tokią dažną esamojo laiko formų vartoseną galima paaiškinti tuo, kad skatinama veikti Socialinių reklamų semantikos dabarties momentu, spręsti šiandienos pro- ypatybės blemas, pavyzdžiui: „Net 350 žmonių kas- Remiantis Aldonos Paulauskienės (1994, dien laukia ragenos transplantacijos. Jie p. 61) pateikta semantine daiktavardžių irgi nori matyti pasaulį“. Būsimasis laikas klasifikacija, suskirsčius socialinėse rekla- dažniausiai orientuoja į ateitį, padeda įtikin- mose rastus daiktavardžius, nustatyta, kad ti adresatą elgtis gerai dabar, kad ir ateitis tarp daiktavardžių dažnesnė daikto reikšmė būtų geresnė: „Pirkti moterį – gėdinga! Be (55 %), o nedaikto reikšmės daiktavardžiai to, anksčiau ar vėliau visi tai sužinos“. Iš nuosakų socialinėse reklamose do- sudaro 45 %. Pirmosios grupės daiktavar- minuoja nežymėtasis nuosakos kategorijos džius galima skirstyti į gyvuosius (59 %) ir narys – tiesioginė nuosaka (64 %); gana negyvuosius (41 %) daiktus. Iš visų gyvųjų dažna liepiamoji nuosaka, kuria skatinama daiktų pavadinimų gausiausia yra asmenų veikti, keistis (35 %): „Nedelsk – pasiti- pavadinimų grupė (30 pavartojimo atvejų). krink. Dėl savęs ir dėl tų, kurie tave myli.“, Čia dažniausi žodžiai, pavadinantys gimi- „Išdrįsk netylėti“. nystės ryšius: „Mamytė vaikystėje rūkė“, Dažniausiai veiksmažodžio liepiamoji „Statau namą, trūksta tik mamos ir tėčio“. nuosaka vartojama sykiu su vienaskaitos Pasitaiko žodžių, bendrai pavadinančių tam antruoju asmeniu. Taip sustiprinamas tikrą asmenų grupę: „Kaunieti, niekada reklamos emocinis poveikis. Ingos Sinke- nepasiduok!“, „Praleiskite pėsčiuosius“. vičiūtės magistro darbe „Reklamų, skirtų Kartais asmenų pavadinimai turi tam tikrą skirtingoms tikslinėms grupėms, kalbiniai amžiaus arba lyties atspalvį: „Senjoro panašumai ir skirtumai“ (2007) nustatyta, širdis. Merginos širdis. Vyro širdis. Ar kad liepiamąja nuosaka pavartoti veiks- mes esame TOKIE skirtingi?“, Didžiausia mažodžiai ypač būdingi vaikiškosioms blogybė – tai nepilnamečiams lengvai reklamoms. Tokia pati tendencija pastebėta prieinamas alkoholis. Matai? Bet kodėl ir socialinėse reklamose. Vadinasi, jomis, nieko nedarai?“. kaip ir komercinėmis vaikiškosiomis rekla- Išanalizavus asmenų pavadinimus, momis, siekiama pamokyti. paaiškėja, kad socialinėse reklamose daž- Tariamosios nuosakos formos sudaro niausiai kreipiamasi arba kalbama apie tam tik 1 %. Pasak Aldonos Paulauskienės, ta- tikrų asmenų grupių problemas. Asmenų riamoji nuosaka „nurodo veiksmo potenci- grupės skiriamos skirtingais pagrindais: alumą arba tariamą veiksmą“ (1994, p. 307). jei imituojama vaikų kalba, dažnai varto- Ši nuosakos reikšmė prieštarauja esminiam jami giminystės ryšius žymintys asmenų socialinės reklamos tikslui – skatinti keistis, pavadinimai; jei kalbama apie žmogaus todėl logiška, kad jos vartojama nedaug. diskriminaciją dėl lyties ar problemas, Iš neasmenuojamųjų veiksmažodžių susijusias su jo amžiumi, tai ir asmens pa- formų dominuoja bendratis; dalyviai, pada- vadinime įžvelgsime tam tikro amžiaus ar lyviai ir pusdalyviai vartojami daug rečiau. lyties atspalvį. Šios veiksmažodžio formos neatskleidžia Gyvūnų pavadinimai nedažni socia- SPRENDIMAIE. Rimkutė, N. Pakalnytė. SOCIALINIŲ REKLAMŲ TEMATIKA IR KALBINĖS YPATYBĖS 67 linėse reklamose – rasti tik trys atvejai. vaikus““; b) veiksmo ar būsenos atspalvį Jie dažniausiai metaforiški: „Nedaryk iš turintys pavadinimai: „Venkite atsitiktinių musės dramblio“. Šiuo atveju pasitel- lytinių santykių“, „Net 350 žmonių kas- kiama frazeologija, ja žmonės skatinami dien laukia ragenos transplantacijos. nesureikšminti menkų problemų. Jie irgi nori matyti pasaulį“; c) ypatybių Augalų pavadinimai dar retesni. Daž- pavadinimai: „Ne lytinė orientacija lemia niausiai jie randami tekstuose apie narko- darbo kokybę“. tikų poveikį ir žalą: „Užtikrintas ir veiks- Semantiniu aspektu kokybiniai būdvar- mingas smegenų naikinimas. Atvykstame džiai4 suskirstyti į keturias grupes: 1) reiš- į vietą. Amfa + k a n a p ė l ė “ . Kadangi kiančius erdvės požymį (dydį) („Didžiau- narkomanijos problema šiais laikais aktuali sia blogybė – tai nepilnamečiams lengvai ir ji dažnai akcentuojama socialinėse rekla- prieinamas alkoholis. Matai? Bet kodėl mose, svarbu išskirti dar vieną grupę, kurios nieko nedarai?“), 2) laiko požymį (amžių) neįmanoma priskirti nė vienai iš anksčiau („Padovanokite savo KRAUJO sunkiai aprašytų (asmenų, gyvūnų, augalų) grupių. sergantiems, sužeistiems, suaugusiems Tai žmogaus kūno dalių ir vidaus organų ir VAIKAMS“), 3) fizinį požymį („Senjoro grupė (dešimt atvejų): „Skubiai ir pigiai širdis. Merginos širdis. Vyro širdis. Ar mes išnuomoju savo organizmą cheminiams esame TOKIE skirtingi?“) ir 4) psichinį bandymams. Aš?“. Kalbant apie tautinę vidinį požymį (tai didžiausia semantinė diskriminaciją, reklamose atkreipiamas dė- grupė: „Visi mes kartais jaučiamės vieniši, mesys į kitataučių veido dalis ar jo bruožus: bet atmink, kad pasaulyje šeši milijardai „Nepakantumo robotas: čigono plaukai, gyventojų, tad vienatvė tėra tik iliuzija“). musulmono akys, kino nosis, žydo barz- Komercinių reklamų būdvardžiais da“. Dažni medicinos terminai: „Net 350 (žr. Pakalnytė 2007) akcentuojami visai žmonių kasdien laukia ragenos transplan- kitokie dalykai nei socialinėse reklamo- tacijos. Jie irgi nori matyti pasaulį“. se – labiausiai pabrėžiamas prekės fizinis Negyvųjų daiktų pavadinimai retesni požymis, naujumas, kokybė. Svarbus ju- nei gyvųjų – 41 %. Dažnai vartojami tam timais suvokiamas požymis, kuris skatina tikrų medžiagų, preparatų pavadinimai, pa- estetinį pasitenkinimą. Psichinis vidinis požymis nėra toks dažnas kaip socialinėse vyzdžiui: „Jei pradėsi vartoti narkotikus. reklamose. Nekomercinėse reklamose jis Narkotikų vartotojai pervertina savo ga- gali veikti panašiu principu kaip veikia limybes. PAMIRŠK.“ Vartojami ir vietovių jutimais suvokiamas požymis komercinėse (miestų, šalių) pavadinimai: „Ir Kaune reklamose, t. y. užtikrinama psichologinė galima gyventi“. Dažniausi kasdienybėje ramybė ir stabilumas. dažnai pasitaikančių daiktų pavadinimai: Santykiniai būdvardžiai, rasti sociali- „Saugos diržai gali išgelbėti tavo gyvybę“, nėse reklamose, be anksčiau minėtų reikš- „Kvaila bijoti atsisukusio varžtelio“. mių, gali būti skirstomi į tokias grupes: Daiktavardžiai, reiškiantys nedaiktus, a) medžiaga, iš kurios padarytas daiktas taip pat gana dažni socialinių reklamų („Skubiai ir pigiai išnuomoju savo orga- tekstuose (45 %). Čia galima išskirti to- nizmą cheminiams bandymams. Aš?“); kias ryškesnes reikšmines grupes: a) laiko pavadinimai: „Jau antrus metus skelbiama 4 Kartu aptariami ir būdvardiškai vartojami daly- akcija „Gegužė – mėnuo be smurto prieš viai. 68 I. diskursas: generavimo, suvokimo ir poveikio tyrimo problemos
b) priklausymas daiktui („Venkite atsitik- šios reikšmės grupės žodžiais apeliuoja- tinių lytinių santykių“); c) pomėgio, po- ma į adresato valingumą, kritikuojamas linkio, užsiėmimo, kurį rodo daiktas („Am- abejingumas, stengiamasi sudaryti įspūdį, žius – kliūtis profesinei veiklai?!“). kad viskas, kas vyksta šiame pasaulyje, Komercinėse reklamose (žr. Pakalnytė priklauso nuo jo. Taip adresatas skatinamas 2007), labiau akcentuojama medžiaga, iš elgtis sąmoningai, ugdomi geresni individų kurios padarytas, vieta, iš kur kilęs, laikas, socialiniai santykiai. kada kilęs daiktas. Tokios būdvardžių Socialinių reklamų tekstuose rasta visų reikšmės leidžia perteikti reklamų informa- būsenos reikšmės veiksmažodžių pavyz- tyvumą ir estetinį įspūdį. Socialinių reklamų džių. Asmenų vidinėmis būsenomis (29 %) santykinių būdvardžių semantinės grupės pabrėžiamas išgyvenimas, stipri emocija, nėra tokios informatyvios, nes jų rasta daug kuri sukrėstų adresatą: „Net 350 žmonių mažiau nei kokybinių būdvardžių. kasdien laukia ragenos transplantacijos“. Suskirsčius veiksmažodžius į seman- Šiai grupei priklausantys veiksmažodžiai tines grupes, paaiškėjo, kad socialinėse dažnai turi juslinį būsenos suvokimo ats- reklamose veiksmažodžiai dažniau var- palvį. Santykių veiksmažodžių – 68 %: „Ne tojami veiksmo, o ne būsenos reikšme lytinė orientacija lemia darbo kokybę“. (atitinkamai 77 % ir 23 %). Toks veiksmo Nuo subjekto nepriklausomų reiškinių reikšmės paplitimas gali būti susijęs su tuo, veiksmažodžių – 3 %: „Tėvystė veža“. kad analizuojant veiksmažodžių reikšmes į bendrą skaičių neįtraukti dalyviai (analizuo- Socialinių reklamų sintaksinės ti kartu su būdvardžiais). Dalyvių analizė ypatybės kartu su būdvardžiais yra pagrįsta, nes abi Socialines reklamas sudarančius sakinius kalbos dalys žymi daikto požymį. Be to, galima tirti įvairiais aspektais. Šiame kaip parodė būdvardžių semantinių grupių straipsnyje pasirinktas reklamų kalbinėms tyrimas, dalyvius pagal reikšmes įmanoma ypatybėms atskleisti informatyvus skirs- suklasifikuoti kaip būdvardžius, jų požymio tymas į funkcinius sakinių tipus. Visi 109 savybę iškėlus kaip pagrindinę. sakiniai suskirstyti į konstatuojamuosius Veiksmo reikšmės veiksmažodžių daž- (54 %), skatinamuosius (33 %) ir klausia- nesnę vartoseną socialinėse reklamose gali muosius (13 %). lemti šių reklamų ekspresyvumas – sten- Dažniausi socialinėse reklamose – kons- giamasi pateikti tam tikras gyvenimo situ- tatuojamieji sakiniai. Panašūs duomenys acijas, kuriose veikia žmonės (iš jų patirties pateikti Jūratės Bubnelytės darbe (2003, gali pasimokyti adresatas). Situacijų, kurios p. 51), kur nustatyta, kad komercinėse re- nusakytų veikėjo būseną, nėra labai daug. klamose konstatuojamieji sakiniai sudaro Veiksmo reikšmė skiriama į du pagrin- 53,3 %. Mažai kuo skiriasi klausiamųjų dinius porūšius: fizinius veiksmus (45 %) sakinių pasiskirstymas komercinėse ir („Statau namą, trūksta tik mamos ir socialinėse reklamose: atitinkamai 11,6 % tėčio“); ir sąmoningą psichinę ar socialinę (Bubnelytė 2003, p. 51) ir 13 %. Didžiau- veiklą (55 %) („Praleiskite pėsčiuo- sias skirtumas – tarp skatinamųjų sakinių sius“). Dažniausiai tokios reikšmės žo- vartosenos: komercinėse reklamose jų rasta džiuose užkoduotas skatinimas veikti, todėl 13,1 % (Bubnelytė 2003, p. 51), o sociali- čia itin dažna liepiamoji nuosaka. Neretai nėse – 33 %. SPRENDIMAIE. Rimkutė, N. Pakalnytė. SOCIALINIŲ REKLAMŲ TEMATIKA IR KALBINĖS YPATYBĖS 69
Konstatuojamaisiais sakiniais be įprasto (atsakymas į jį leidžia suprasti, kad pirma- teigimo, pranešimo, informacijos perteiki- jame sakinyje konstatuota problema iš tiesų mo socialinėse reklamose kartais perspėja- egzistuoja), galiausiai pateikiamas specia- ma, bandoma sugėdyti. Galima sakyti, kad liojo klausimo arba skatinamasis sakinys tikrasis konstatavimas retas, dažniau tai (juo raginama susimąstyti ir bandyti keisti konstatavimas su tam tikru poveikio ar net situaciją). Retorinių klausimų socialinių skatinimo atspalviu: „Kvaila bijoti atsisuku- reklamų kalboje nerasta. sio varžtelio“, „Saugos diržai gali išgelbėti tavo gyvybę“. Dažniausiai socialinių re- Išvados klamų kalboje skatinamieji sakiniai reiškia Straipsnyje pateikta Lietuvoje jau gana pa- aktyvų raginimą, liepimą. Jų branduolį plitusių, bet nedaug tirtų socialinių reklamų sudaro veiksmažodžių liepiamosios nuo- klasifikacija. Socialinės reklamos pagal re- sakos vienaskaitos ar daugiskaitos antrieji klamuojamus objektus gali būti skirstomos asmenys, pavyzdžiui: „Pažink ir saugok į privalomąsias (informacija apie alkoholio savo kultūros paveldą“. Dažnai skatinamieji ir tabako žalą) ir neprivalomąsias. Pasta- sakiniai yra ir šaukiamieji: „Neskriauskite rosios atskleidžia individo (akcentuojama mūsų!“. Kartais konstatuojama informacija fizinė ir psichinė žmogaus sveikata ir ją paryškinama skatinimu: „STOP – karui trikdantys veiksniai (narkotikai, nepasiti- keliuose!“ Dar rečiau randama skatinamų- kėjimas savimi) ar ligos (AIDS, vėžys)), jų klausiamųjų sakinių: „Amžius – kliūtis šeimos (akcentuojama kova su smurtu) ir profesinei veiklai?!“. bendruomenės (akcentuojama emigracija, Klausiamieji sakiniai socialinių rekla- prekyba žmonėmis, prostitucija, įvairi mų kalboje nedažni. Išsiskiria tikrinamojo diskriminacija, aplinkosauga, donorystė ir klausimo, į kurį galima atsakyti žodžiais pan.) problemas. taip arba ne, sakiniai: „Ar spėsi sustoti? / Atlikus kalbinę socialinių reklamų Ar pasitiki savimi? / Ar girdėjai ar žinai, analizę paaiškėjo, kad kalbos dalių grama- kur gyvena angelai? / Jei išgėręs tu vairuosi, tinių kategorijų, žodžių reikšmių ir sakinių greitai viską sužinosi“, „Mėgsti alkoholi- funkcijų pasirinkimas socialinių reklamų nius kokteilius? Nori prisijungti?“. Kartais kalboje neatsitiktinis. Tam tikromis gra- tikrinamojo klausimo sakiniai pradedami matinėmis kategorijomis raginama, kvie- dalelytėmis, kartais sakinio klausiamąjį čiama populiarinti socialines problemas, pobūdį lemia intonacija, jokios specifinės pakeisti elgesio modelius, sukurti teigiamą leksinės priemonės nevartojamos. visuomenės nuomonę tam tikru klausimu, Be tikrinamojo klausimo analizuotose dėl to pasirenkamos atitinkamos kalbinės reklamose rasta ir specialiojo klausimo priemonės. sakinių. Jais dažniausiai bandoma užmegzti Morfologinė reklamų analizė parodė, dialogą su adresatu, todėl klausiama kon- kad dažniausiai socialinėse reklamose kretesnio dalyko: „Ką pasirinksi?“ vartojamos kalbos dalys yra daiktavardžiai Neretai socialinių reklamų kalboje teks- ir veiksmažodžiai (31 % ir 30 %). Būdvar- tas konstruojamas taip: pirmiausia pateikia- džiai, kurie yra dažniausia kalbos dalis mas nenuginčijamas teiginys (pristatoma vyriškosiose ir moteriškosiose komercinėse visuomenės, šeimos ar individo problema), reklamose, socialinėse reklamose gana reti, tada pasakomas tikrinamasis klausimas tačiau jų gramatinės kategorijos yra labai 70 I. diskursas: generavimo, suvokimo ir poveikio tyrimo problemos informatyvios, atskleidžiančios daug soci- veiksmą, o ne būseną nusakantys žodžiai. alinių reklamų kalbos ypatybių. Čia svarbus skatinimas keisti ir keistis, Semantinė reklamų tekstuose pavarto- akcentuojamos asmenų vidinės būsenos, tų žodžių apžvalga parodė, kad tam tikrų santykiai. reikšmių daiktavardžiais, būdvardžiais ir Socialinių reklamų sintaksinių ypatybių veiksmažodžiais bandoma paveikti konkre- apžvalga parodė, kad dažni skatinamieji ir čią asmenų grupę. Socialinėse reklamose konstatuojamieji (su skatinimo atspalviu) dažniau vartojami konkretesni daiktavar- sakiniai. Kartais raginimo, kvietimo emo- džiai (daiktų pavadinimai). Čia svarbūs cija stiprinama šaukiamąja intonacija. asmenų pavadinimai, nes socialinės rekla- Šio darbo rezultatais galėtų pasinaudoti mos skatina spręsti su asmenimis susijusias socialinių reklamų kūrėjai, reklamos kalbą problemas. Būdvardžių semantinių grupių analizuojantys tyrėjai, sociolingvistiniais apžvalga atskleidė, kad socialinėse rekla- tyrimais besidomintys asmenys. Be kalbinių mose dominuoja psichinį vidinį požymį socialinių reklamų ypatybių, galima būtų reiškiantys būdvardžiai. Jais apeliuojama į tirti šių reklamų vaizdą, garsą ir jų daromą adresato savijautą ir psichologinę būseną. įtaką reklamų suvokimui ir įtaigumui. Tai Iš veiksmažodžių dažniau vartojami aktyvų būtų jau kito tyrimo objektas.
Literatūra
ARBAČIAUSKIENĖ, N., 1999. Reklamos GIRČIENĖ, J., KUPČINSKAITĖ–RYKLIE- žanras funkcinių stilių sistemoje. Filologija, 2(6), NĖ, A., 2005. Kreipimosi į adresatą būdai rekla- 4–14. moje. Kalbos kultūra, 78, 220–229. ARENS, B., 1989. Contemporary Advertising. JOKUBAUSKAS, D., 2003. Reklama ir jos Homewood, Illinois: Irvin. poveikis vartotojui. Vilnius: InSpe. BAKANAUSKAS, A., 2004. Marketingo KLIMAVIČIUS, J., 2004. Tarptautiniai žodžiai komunikacija. Kaunas: VDU leidykla. lietuviškoje reklamoje. In: Reklamos kalba. Vil- BLAŽINSKAITĖ, D., 2000. Stilistiškai mo- nius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 14–32. tyvuoti reklamos kalbos nukrypimai nuo normų. KUPČINSKAITĖ-RYKLIENĖ, A., 2004. Kalbos kultūra, 73, 96–101. Reklama ir informacija interneto svetainėje. In: Reklamos kalba. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto BLAŽINSKAITĖ, D., 2002. Žargonybių moty- leidykla, 41–45. vacija reklamoje. Kalbos kultūra, 75, 125–130. MARCINKEVIČIENĖ, R., 2004. Užsakomųjų BLAŽINSKAITĖ, D., 2004a. Kalbinės mani- reklaminių straipsnių tarpasmeninės funkcijos raiš- puliacijos reklamoje. In: Reklamos kalba. Vilnius: ka. Respectus Philologicus, 6(11). Prieiga: http:// Lietuvių kalbos instituto leidykla, 8–13. filologija.vukhf.lt/6-11/doc/2.1 %20Ruta %20 BLAŽINSKAITĖ, D., 2004b. Naujadarai Marcinkeviciene.doc [Žiūr. 2008-05-15]. ir perdirbiniai reklamoje. Kalbos kultūra, 77, PAKALNYTĖ, N., 2007. Būdvardžio varto- 56–65. senos ypatybės reklamos kalboje. Lietuvių filolo- BLAŽINSKAITĖ, D., 2005. Reklama ir kalbos gijos kursinis darbas. Kaunas: Vytauto Didžiojo etika. Kalbos kultūra, 78, 144–151. universitetas. BUBNELYTĖ, J., 2003. Sakinio struktūra PAKALNYTĖ, N., 2008. Kalbinė socialinių reklamos kalboje. Lietuvių filologijos magistro reklamų analizė. Lietuvių filologijos bakalauro darbas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. darbas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. ČIČIRKAITĖ, R., 2005. Lingvistiniai rekla- PAULAUSKIENĖ, A., 1994. Lietuvių kalbos mos tekstų požymiai. Žmogus ir žodis: didaktinė morfologija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų lingvistika, 7, 1, 73–77. leidykla. SPRENDIMAIE. Rimkutė, N. Pakalnytė. SOCIALINIŲ REKLAMŲ TEMATIKA IR KALBINĖS YPATYBĖS 71
PUPKIS, A., 1994. Reklamos kalbos stilius ir dariniai reklamos tekstuose. Kalbos kultūra, 76, taisyklingumas. Gimtoji kalba, 11 (331), 1–4. 126–129. REPEČKAITĖ, D., 2009. Moteris ir skalbimo The Advertising Age, 2003. Encyclopaedia of mašina. Atgimimas 2 (1016). Prieiga: http://www.at- Advertising. Ed. J. McDonough and the Museum gimimas.lt/ssi.php?id=1234423622&which=1&f_ of Broadcast Communications, vol. 3. New York, text=. [Žiūr. 2009-03-05]. London: Fitzroy Dearborn. An Imprint of the Ta- RIMKUTĖ, E., 2006. Dabartinės lietuvių ylor & Francis Group. kalbos gramatinių formų vartosena morfologiškai URNĖŽIŪTĖ, R., 2004. Reklamos verslas ir anotuotame tekstyne. Lituanistica, 2 (66), 34–55. kalbos taisyklingumas. In: Reklamos kalba. Vil- SAVICKIENĖ, I., 2000. Linksniai šnekamoje nius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 46–57. kalboje. Darbai ir Dienos, 24, 89–97. VAIČENONIENĖ, J., 2006. The Language of SINKEVIČIŪTĖ, I., 2007. Reklamų, skirtų Advertising. Darbai ir Dienos, 45, 217–237. skirtingoms tikslinėms grupėms, kalbiniai pana- VALSKYS, V., 2005. Kultūros iškraipymų šumai ir skirtumai. Lietuvių filologijos magistro apraiškos reklamos tekstuose. Žmogus ir žodis: darbas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. didaktinė lingvistika, 7, 1, 106–109. SMETONIENĖ, I., 2001a. Garsinės reklamos ŽILINSKIENĖ, V., 2005. Vardažodžių, įvar- stilius. Daktaro disertacija: humanitariniai mokslai, džių ir jų gramatinių formų vartojimas lietuvių filologija, kalbotyra (04H). Vilnius: Lietuvių kalbos kalbos stiliuose. Lituanistica, 4 (64), 28–44. institutas. ŽUPERKA, K., 2004. Reklamos teksto analizė: SMETONIENĖ, I., 2001b. Reklamos tekstų pragmatinės lingvistikos ir stilistikos sąveika. Filo- sintaksė. Lituanistica, 1 (45), 80–92. logija: teksto lingvistika ir poetika, 9, 55–59. SMETONIENĖ, I., 2001c. Reklamos tekstų ŽVIRBLIS, A., 2000. Modernusis marketin- kompozicija. Kalbotyra, 48–49, 111–121. gas. Vilnius: Žuma. SMETONIENĖ, I., 2001d. Pastabos dėl versti- Что такое социальная реклама? Interneto sve- nės reklamos kalbos. Kalbos kultūra, 74, 69–73. tainė Социальная Реклама. Prieiga: http://www. SMETONIENĖ, I., 2003. Tropai ir okaziniai socreklama.ru/index.php. [Žiūr. 2009-06-15].
Erika Rimkutė advertisements does not seek commercial profit; Vytautas Magnus University, Lithuania usually the whole community, not a particular individual, is addressed. Research interests: corpus linguistics, computa- The classification of social advertisements and tional linguistics. their linguistic analysis are based on 74 texts of Neringa Pakalnytė social advertisements on stands found by Kaunas roadsides, on the Internet or on television in the Vytautas Magnus University, Lithuania period of December 2007 – February 2008. The Research interests: corpus linguistics, computa- majority of social advertisements’ examples were tional linguistics. selected from roadside stands. This implies that the target audience of such advertisements is the whole community. TOPICS AND LINGUISTIC FEATURES OF Social advertisements can be classified ac- SOCIAL ADVERTISEMENTS cording to advertised objects: indispensable Summary (advertisements about alcohol and tobacco harm) and dispensable. The latter reveal problems of an The article presents the analysis of the topics and individual, a family and a community. linguistic features of social advertisements, which The research showed that the grammatical are constantly increasing in number. In this article, categories of the parts of speech, the meanings of a social advertisement is understood as written or words and the functions of sentences are not cho- visual information inducing change and toleration, sen at random. These linguistic devices are used but not consumption. The information in social to cause changes and increase the awareness of 72 I. diskursas: generavimo, suvokimo ir poveikio tyrimo problemos different social problems. The effect of the adver- The analysis of the data supports the hypothesis tising is influenced by various linguistic features: that certain grammatical categories, the meanings the frequent usage of imperative verb forms for the of words and sentences with certain functions singular second person; the superlative adjective reinforce the desired effect in social advertising. forms that are used more rarely than in commercial More specific characteristic linguistic features of advertisements (this proves that adjectives in social social advertisements would be revealed in further advertisements are not “advertisement-like”); by research: comparison of the features of commercial the usage of mental adjectives (appealing to the advertisements, taking into consideration oral and feelings and psychological state of the addressee); written language. the verbs expressing deliberate mental and social KEY WORDS: non-commercial (social) adver- action; and by imperative and declarative (which tisement, commercial advertisement, morphology, usually express certain motivation) sentences. syntax, semantics.
Gauta 2009 03 05 Priimta publikuoti 2009 04 23 SPRENDIMAI 73
Dovilė Vengalienė Vilnius University Kaunas Faculty of Humanities Muitinės g. 12, LT–44280 Kaunas, Lietuva Tel. +370 37 422 477 E-mail [email protected] Research interests: cognitive linguistics: conceptual blending, verbal irony, figurative language.
THE CULTURAL ASPECTS OF AUTO-IRONIC BLENDS REFERRING TO LITHUANIA AND AMERICA IN NEWS HEADLINES
The article aims at the analysis of auto-ironic blends in Lithuanian and American news headlines of the Internet websites embracing the period of 2000–2008. The Conceptual Blending Theory developed by Mark Turner and Gilles Fauconnier (introduced in 1994) enables to examine the mental spaces employed in the creation of auto-ironic blends. Their model involves four spaces, each of which is understood in the sense of Fauconnier (1997); that is, as a coherent bundle of information activated in the mind and representing an understanding of a real or imagined scenario. Their theory focuses on metaphorical use on language but it can be extended to embrace irony as well. The auto ironic headlines analysed in the article (taken from the Lithuanian website Delfi and the American (USA) website AlterNet) are understood as blends made of two or more mental spaces and having separate or sharing the same organising frames. The article claims that the blends of auto ironic headlines are not accidental and are closely related to the cultural and historic ex- perience of a country. A part of auto- ironic blends undergo elaboration and their ironic meaning might gradually become the most salient meaning. The conclusions regarding the conventionalisation of auto- ironic blends are grounded on the evidence that in many headlines the name of the country is stated directly but only given implicitly, which does not hamper the understanding. Comparative analysis of Lithuanian and American news headlines leads to outlining some universals and differences, which might be related to cultural and historic experience of a country. KEY WORDS: Blending, auto- irony, mental spaces, organising frames, headlines.
Verbal humour is a phenomenon prevalent (1999), Attardo (2000), Utsumi (2002) etc.1 both in media discourse and in everyday Irony has been widely used as one of the communication. It occurs in various contexts most powerful mechanisms in journalism in and manifests itself in a variety of forms. general, and particularly in news headlines. One of the most interesting forms of verbal humor is irony, the linguistic phenomenon 1 As the researchers approach irony from different which has been extensively discussed in the angles and do not provide a universal definition for the works of Hutcheon (1996), Booth (1974), phenomenon of verbal irony, the approach to irony de- veloped by Utsumi in Unified Theory of Irony (2002) is Muecke (1969), Kotthoff (1998), Giora followed in the article. 74 I. diskursas: generavimo, suvokimo ir poveikio tyrimo problemos
The focus of the article is on the use of self resulting in a critical evaluative attitude. directed irony, in other words, auto-irony in To make the blend powerful and its impact news headlines of Lithuanian and American doubtless, a variety of different input spaces websites. The material for the analysis was are employed. Talking about meaning Dirk taken from the Lithuanian website Delfi Geeraerts argues that “languages may em- and the American (USA) website AlterNet, body the historical and cultural experience and covers the period from 2005 to 2007. of groups of speakers” (.....) Similarly, the The Conceptual Blending Theory (2002) blends are not made accidently; they are developed by Turner and Fauconnier was created following the cultural and historic taken as a methodological basis for the experience of the society. Our cultural and analysis. Their model involves four spaces, historic experience, i.e. what we identify each of which is understood in the sense ourselves with, is used as an input space in of Fauconnier (1997); that is, as a coher- auto ironic blends of news headlines. ent bundle of information activated in the In her book Emotions across Languages mind and representing an understanding of and Cultures: Diversity and Universals a real or imagined scenario. In the classical Anna Wierzbicka writes “Clearly, the ways example “this surgeon is a butcher” (Turner of thinking and talking about feelings in dif- and Fauconnier, 2002) the spaces of surgery ferent cultures and societies exhibit consid- erable diversity; but neither can there be any and butchery serve as input spaces project- doubt about the existence of commonalities ing into a third space – blended space. The and indeed universals” (Wierzbicka 2005, forth space is a generic space containing p. 306). Following her idea, the aim was to the material that is shared by the two input investigate the differences and universals spaces. Further, Turner and Fauconnier of auto-ironic blends in Lithuanian and outline more complex models of blends American news headlines. that might have many more input spaces The analysis that has been carried out and no generic space. Grady examines the allows classifying the auto ironic blends on relationship of Conceptual metaphor theory the ground of input space 2 patterns. Here to Blending and together with Oakley and the blends can be briefly grouped into sev- Coulson (1999) treat metaphors as a sub- eral types following some universals. set of conceptual blends. In my article the 1. The first group could be called the theory of blending is applied to irony in a blend (input2) of failed expectations. Here similar way as it is applied to metaphors. input space 2 depicts failed expectations, The analysis is supported by schemas, as, while input space 1 points at the country according to David Tuggy, “blends consist itself and its reality (which is quite com- of appropriately configured arrays of sche- monly done implicitly). This group has matic and partially schematic relationships basically to do with Dreamland America among cognitive structures” (Tuggy 2007, (USA) and Mary’s land (Lithuania). Both p.110). countries (and in fact all countries) have an Irony on the whole can be seen as a idealized vision of future at least in the pe- blend of reality and unfulfilled expecta- riods when there is some elevated belief in tions, or reality and one’s beliefs of what better life. The below given scheme shows the state of things should be, thus causing the mechanism of the blends of “failed a clash in between those two spheres and expectations”: SPRENDIMAID. Vengalienė. THE CULTURAL ASPECTS OF AUTO-IRONIC BLENDS REFERRING TO LITHUANIA... 75
Place Values Expectations
Reality Real country Idealised vision Values Values
Ironic shift due to the failure of expectations Real country with the idealized values
Scheme 1. The blend of “failed expectations” Source: created by author
Relying on Dankers’ A Greek-English pride and had no irony in it. Yet, with the Lexicon of the New Testament and other years of disappointment the literal meaning Early Christian Literature, Mary of Naza- has nearly disappeared and now only the reth is one of the most highly venerated emergent ironic meaning can be called the saints in both the Catholic and the eastern most salient meaning. Orthodox Churches. The area of Christian The blend is further elaborated in a theology concerning her is known as a number of articles using the readymade separate branch under the name of Mariol- blend as an obvious counterpart of Lithua- ogy. The situation with Lithuania in regard nia. On the basis of this well known saying, to the usage of the reference to St. Mary is the following formations in headlines have of special interest. She is one of the most been made: “Sodom and Gomorra in the venerated saints in Lithuania; she is con- Land of St. Mary”, “The Public Relations in sidered the protector, and the guardian of the Land of St. Marry”. Similarly, the blend Lithuania. frequently stands for the country’s name The ironic meaning of the headline is in articles’ comments when the speaker 2 the most salient meaning now . But it is intends to express a negative evaluative worth looking back into the history of this attitude ironically (sarcastically). The case popular phrase. In the years of Atgimimas well illustrates how a blend undergoes the same utterance was being said with elaboration and acquires a new meaning under the influence of changing attitudes 2 Hans-Jorg Schmid distinguishes two meanings of in the society. the notion of salience in cognitive linguistics. “The first usage concerns activation of concepts in actual speech” A similar case can be observed in Ameri- (Schmid 2007, p. 119) while the second is not related to can headlines, where America is ironically temporary activation states of concepts but to more or less stable properties of entities in the world . The term referred to as a Dreamland. Having had a “salience” here is being used in its second meaning. great growth in economics, advanced indus- 76 I. diskursas: generavimo, suvokimo ir poveikio tyrimo problemos
try and science, America has been known as is still used literally (subsequently 75% a country of unlimited possibilities. People ironic cases vs. 25 % literal); in comparison have been proud of their present and future, Mary’s land – 100% ironic (the numbers and America was called Dreamland. With refer only to the analyzed websites). the economic crisis, flaws of the political Values and beliefs that were once taken system, and disappointing politicians, a for granted have collapsed and resulted in series of books appear which encourage an disappointment and the blends that once ironic attitude towards Dreamland America; could have been taken literally have ac- Naom Chomsky’s Hegemony or Survival: quired a new, ironic meaning now. Thus it America’s Quest for Global Dominance might be said that the story of a country is (2003) and Michael Moore’s Dude, Where’s encoded into the blends. My Country? (2003) are worth mentioning. 2. Another universal found in auto ironic After further economic crisis, the fall of the blends is a parallel drawn with other coun- currency and increase of oil price, a certain tries to check/assess the status of your own disappointment in unfulfilled expectations country. Though the comparative pattern of can be traced in ironic headlines as well. the blends is common for both American Articles dealing with oil price, econom- and Lithuanian auto ironic news headlines, ics, and financial welfare say: Goodbye it is followed in different manners. Dreamland America, Dreamland: America Lithuanian headlines present an inter- at the Dawn of the Twentieth Century. The esting case of this category of auto-ironic article “Goodbye American Dreamland” blends. Auto ironic blend patterns based deals with the problems of oil and the head- on metonymic comparison are the most line is clearly ironic as here the American frequent ones in Lithuanian headlines. dream is equalled to having cheap oil (with Lithuania is assessed hierarchically accord- the increase in oil prices people say “good- ing to the hierarchy we create. When for the bye” to dreamland America). It is interesting purpose of criticism Lithuania is implicitly to note that while in Lithuania the same compared to a metonymical representation phrase “dreamland America” is understood of Asia, Balkan countries, Crimea, Latin nearly 100% ironically, many of the head- America’s or African countries, it is taken lines that contained this phrase in American for granted that the reader is able to locate website were not ironic at all (e.g. July 4th Lithuania on this line of hierarchy; the at Coney: An American Dreamland). People implication is that all the above mentioned regard the dreamland America as something countries are of a “lower status” and com- realistic and the phrase in its literal mean- paring Lithuania to them equals to an ironic ing which was conventionalized years ago critical evaluation of Lithuania. is used simultaneously with an ironically The most typical example of this class is charged ‘dreamland’. the blend “Lithuania is a banana republic“. Both, in American and in Lithuanian “Banana republic“ is a pejorative term for a cases, the blends follow further elaboration small, often Latin American, Caribbean or and are used as readymade blends with an African country that is politically unstable, inherent ironic charge. Lithuanian “Mary’s dependent on limited agriculture, and ruled land” blend is more conventionalized as by a small, self-elected, wealthy and corrupt ironic, while Dreamland in some headlines clique. In most cases they have kept the SPRENDIMAID. Vengalienė. THE CULTURAL ASPECTS OF AUTO-IRONIC BLENDS REFERRING TO LITHUANIA... 77
Place Values
Reality Lithuania „lower position“ values country values
Real country with the deliberately “lowered” Ironic shift values
Scheme 2. The blend of based on comparison to “inferior” countries Source: created by author government structures that were modeled Having put all that together, we get an after the colonial Spanish ruling clique, emergent, derogatory meaning that certainly with a small, largely leisure class on the is not inherent in either of the inputs. This top and a large, poorly educated and poorly derogatory ironic meaning of the blended paid working class of peons. According to a space “banana republic” comes as a part of variety of dictionaries (Webster‘s Diction- input space 2 while constructing “Lithua- ary, 2001, New Collegiate dictionary, 2003, nia is a banana republic” blend. This way etc.) the term was coined by O. Henry, an irony which is inherent in the input space American humorist and short story writer, 2 is further transferred to the other spaces in reference to Honduras. “Republic” in his of the blend. time was often a euphemism for a dictator- The emergent structure arises in the ship, while “banana” implied an easy reli- blend that is not copied there directly from ance on basic agriculture and backwardness any input. According to Turner and Faucon- in the development of modern industrial nier, “we rarely realize the extent of back- technology. The input space 2 is a mega ground knowledge and structure that we blend itself, as it has two input spaces with bring into a blend unconsciously.” (Turner a variety of possible compound elements. and Fauconnier 2002, p. 222) Blends recruit “Banana” means something more than great ranges of such background meaning. the fruit, and “republic” means something To speak of themselves ironically Lithua- other than the political entity. Banana: nians place African, Latino American and 1) politically repressed, third world, “south- Eastern countries on the same hierarchi- ern” + 2) not serious, comic, silly-looking + cal level as Lithuania, thus implying that 3) tropical (based on geographical/climatic we assume ourselves to be if fact much factors) + 4) the representative fruit. Repub- higher. The blend “Lithuania is a banana lic: 1) country, +2) people, +3) government. republic” serves as a template for other 78 I. diskursas: generavimo, suvokimo ir poveikio tyrimo problemos
formations. Relying on the given structure qualify for the title of number 1. The ironic such blends as Lithuania is the country of shift in the blend is due to the incompat- kebabs, Lithuania is the land of chebureks, ibility of the component elements of the etc. are created. blend. The articles prove that the headlines It is never the case with American auto- were ironic by naming a lot of drawbacks in ironic tradition; not a single comparison America’s social, political, and economical was found in auto-ironic blends where a life. Being number 1 is equaled to having certain country would be placed in paral- cheap oil, the best weapons, or the highest lel to express criticism towards America. consumption of drugs. Americans do not compare themselves with All these Lithuanian and American one or another country or nation (having headlines can be regarded as an expression representatives of a variety of nations as a of nationalism as the implication prevails part of the American society). This is not that both countries regard themselves as common for the blends in American head- superior to others. lines. However, a more generalized pattern 3. A universal pattern of competition is is followed. America in auto ironic blends in some aspects very close to the previously is implicitly compared to the rest of the mentioned comparative pattern (in case of world. Following the grouping presented America). Not taking into consideration by Hutcheon in Irony’s Edge (Hutcheon some borderline cases, there is a number 1996, p. 32), this kind of irony is praising of ironic blends in headlines that employ in order to blame. If in case with Lithuania, competition in input space 2. it was implied that Lithuanians in general Blends based on competition and lead- think themselves superior to some Asian, ership, one of the common cornerstones of Balkan countries, in case with America American society, are getting common in the implication follows that Americans Lithuanian auto-ironic blends as well. Here think themselves superior to the whole in the frame of competition the drawbacks world – therefore there is no need to name of the society are revealed. We encounter a separate country. The blend “America is such headlines as “Lithuania is the leader of country number 1” serves as a template indifference to its citizens” or “Lithuania is for the further elaboration results in such Europe’s vice champion in drinking”. headlines as: “We are number 1”, “The These examples, if compared to the World’s Sole Superpower in Fast Decline” patterns of group 1 and group 2, present a and “They don’t call us the sole superpower different blend; the clash here has to do with for nothing”. In the overall structure we the positive meaning of a leader employed have to create two input spaces, one for to express a negative attitude. In the blend actual America, the second for an imagi- Lithuania is presented as a leader, however nary country that one would call number the leader is blended with a negative field, 1. Then there comes a comparison of those that of indifference or of alcoholism. Con- two with lots of contradictions which bring sequently, Lithuania, occupying the position out the ironic clash and give the implication of a leader, is depicted as involved into a that America does not correspond to many negative activity. aspects of “number 1” and therefore, though Input Space 2 is an independent blend many people claim it to be the best, it cannot itself which has input spaces: Space 1 – SPRENDIMAID. Vengalienė. THE CULTURAL ASPECTS OF AUTO-IRONIC BLENDS REFERRING TO LITHUANIA... 79
Participant of Competition a competition values
Leader Indifference
Lithuania Values The leader of politics indifference, Ironic clash due to sports incompatibility of the compound elements Lithuania the leader of indifference Real Lithuania
Scheme 3. Auto-ironic blend of competition Source: created by author politics, Space 2 – sports. Leadership is The defining property of the blend is that something to strive for, while indifference its organizing frame is an extension of the (or alcoholism) is something to be avoided. organizing frame of one of the inputs but Therefore they clash on a central element. not the other. The scenario of participants Blending works effectively over this clash competing in a sport event of drinking, or to produce the blended space where being armament gives a vibrant, compact frame a leader becomes a negative feature as the to use in compressing our understanding of competition is in an undesirable field. the extent a certain activity has taken. Similarly, American headlines present According to Turner and Fauconnier, the same patterns of competition to reveal single-scope networks are the prototype of highly conventional source-target meta- the drawbacks and problems of Americans. phors3. The input that provides an organ- The headlines “U.S. takes gold in arms izing frame might be called source, and Olympics” and “Face it, the United States the input that is the focus of understanding is a proud nation of firsts” present an ironic might be called target. evaluative attitude towards the armament. 4. A following commonality that can be Like Lithuanian blends, American blends found in auto ironic blends of Lithuanian present the positive idea of leadership in and American news headlines is the input the negative field thus turning leadership of food. Both countries employ food in the into an undesirable activity. blends. However, the pattern and the aims All these blends belong to a single scope mega blend network type. The input spaces 3 William Croft and Alan Cruse state that metaphors have different organizing frames, one of involve a species of blending of two domains, which becomes weakened as a metaphor becomes established which is projected to organize the blend. (Croft and Cruse 2004, p. 207) . 80 I. diskursas: generavimo, suvokimo ir poveikio tyrimo problemos
of the blend are different. Lithuanian blends “Jurisdiction of Litbel”. The blend is based employ food as a metonymic means to refer on historical realia. The name of Litbel to a certain country with the aim to assess was used to refer to Lithuanian-Belarusian the hierarchical status of the country (see social republic that was established in group 2 above). When food is taken as a 1919 by the Bolshevic party and existed representative value of the place, a hint for several months. The juridical system of to irony becomes overt. The cases of food Litbel was neither democratic nor reliable. related ironic blends concerning Lithuania The jurisdiction was based on ideology and have been discussed above. A slightly dif- was far from being just. When the present ferent case is with the headline “Lithuania day Lithuania is referred to as Litbel with of cepelinai”, where the emphasis goes on regard to its juridical system it reveals a food as the essential value of the country, clear evaluative attitude: we express criti- thus diminishing the status of the country. cism, failure of expectations and distrust. American auto-ironic headlines contain- We surely know Lithuania is not Litbel, ing an input of food follow different patterns but while drawing this parallel the speaker and are more concerned with the problem expresses ironical attitude directed against of overweight and with the matter of con- our present day system. sumerism in general. One of the elements The reader needs some prerequisites to of America’s culture is Mac Donald’s and be able to understand the irony here. The similar fast food restaurants that contrib- main requirement is to have some know ute a lot to the habits of nourishment in ledge in history. Then, one should be aware America. The press casts an ironic glance of the present day attitude regarding the at the society and brings out the following Soviet times. blends in the headlines: “Our Junk Food The reference to administrative structure Nation”, “Fast food nation: The Danger of specifics in American auto-ironic blends an Unexamined Appetite”. usually focuses on the present day and Food in the input spaces of ironic blends echoes the name of the USA modifying it might be regarded as a compound part of into a variety of forms: “The Disjointed a bigger category-consumerism, which is States of America” or “Failed States, Rogue one of the phenomena often mentioned States and America”. while speaking about American culture (this Though the reference to the administra- is also reflected in headlines, e.g. “How tive structure specifics can be regarded as Americans Like Their Greed: Supersized”, a commonality, it should be emphasized “America – the culture of greed”, etc.). that the focus of the blends is different and 5. Another commonality in auto ironic the frequency of such references is much blends of both countries is the reference to greater in American headlines. administrative structure specifics. However, 6. The last of the found commonalities to as the cases were rare they will not be illus- be mentioned is the reference to an infamous trated by schemes of the blends. Lithuania political figure in order to express criticism is a small country and is not divided into towards the country. The cases are not fre- states, therefore the only reference that was quent, yet the impact of the irony in the blend found deals with the earlier unions. To cast is great. The negative features of a person an ironic critical evaluation on Lithuania’s are mapped onto the whole country. juridical system, the news headline says: The reader is presented an interesting SPRENDIMAID. Vengalienė. THE CULTURAL ASPECTS OF AUTO-IRONIC BLENDS REFERRING TO LITHUANIA... 81 case of auto irony when blending goes to style were as well taken into the scope of the morphological level and word formation the input spaces, e.g. credit taking, as in: (neologisms) is involved. In the headline “Debtor Nation at Red Alert”, striving to “Zuoktelėjusi Lietuva” the neologism become a celebrity, as in: “A Nation of “zuoktelejusi” was created relying on the Wanna-Be Authors”, or achieving things in graphic and acoustic similarity of the words steps, as in: “Fascist America, in 10 Easy Zuokas and kuoka – kuoktelėti (to be Steps”. None of these aspects are peculiar wacky). In the new word the implication of for Lithuanian blends. the politician being wacky prevails, and the In addition to following common input feature is further mapped onto Lithuania. space 2 fields in ironic blends, the structures Similarly, neologisms containing ref- chosen for the processes of blending are in erence to Bush is a common practice in majority cases the same both for Lithuanian American press. However this article fo- and for American blends. The most frequent cuses only on the reference to the name of was a mirror network, which according to the country and the latter cases are rather Turner and Fauconnier is based on parallel few; only two headlines where found and structures of input spaces of the blend. both of them have the same new compound Moreover, both countries tend to use a word “ Bushland”: “Babes in Bushland”, blend structure which I call an empty input and “Economics in Bushland”. Similarly space1 blend, that is, in the headlines only as in the above mentioned ironic blend, the input 2 space is presented overtly, input the negative features are mapped onto the 1 is implied, yet well known/easily guessed country with the aim to express criticism. by the reader. The use of such blends also The processes of blending were carried out shows the level of their conventionalization. at the morphological level. The more conventionalized the blend is, the Next to the number of commonalities more secure is the ironist using the blend (or universals) there is an evident specificity with an empty (implied) input space 1. in auto ironic blends of both Lithuania and It is interesting to note that the fantastic America. While talking about Lithuania ironically one of the major input spaces or unrealistic aspects of the blend do not was provided by the reference to miracles seem to hamper understanding and therefore and Fairy tales: “The tales of the land of do not stop anyone from using it for every- miracles: the dragon and a lad”, “The land day reasoning. It does not matter that this of miracles: Gediminas’ dream”, etc. blend is remote from any possible scenario. To the contrast American auto ironic Its impossibility, according to Turner and blends abound in reference to Empire (as Fauconnier, seems to make the reasoning opposed to democracy) blends: “The The- more vivid and compelling. ology of American Empire”, “Can We End The research also revealed that though the American Empire Before It Ends Us?”, certain blends seem to be stable and though “Is the American Empire on the Brink of they are conventionalized in the society, Collapse?”, “737 U.S. Military Bases = Glo- the blending processes are continuously bal Empire”, “Which Will It Be America, going on and might bring new meanings Empire or Democracy?”, etc. to the blends that were once considered Some other aspects of American life- conventional. 82 I. diskursas: generavimo, suvokimo ir poveikio tyrimo problemos
Sources
http://www. alternet.org http://www.delfi.lt
References
ATTARDO, S., 2000. Irony as relevant inap- KOTTHOFF, H., 1998. Irony, Quotation, propriateness. Journal of Pragmatics, 32 (6), and other forms of Staged intertextuality. In: 793–826. C. Graumann & W. Kallmeyer, eds. Perspectivity BAUER, W., DANKERS, F.W., 2001. A Greek- in Discourse. Cambridge: Cambridge University English Lexicon of the New Testament and other Press, 201–233. Early Christian Literature. BDAG, University of Merriam Webster’s New Collegiate Dictionary, Chicago Press. 2003. New York: Random House. BOOTH, W. C., 1974. The Rhetoric of Irony, Muecke D. C., 1969. The Compass of Irony. Chicago: Chicago Press. London: Meyhuen. CROFT, W., CRUSE, D. A., 2004. Cognitive SCHMID, H. J., 2007. Entrenchment, Sa- Linguistics. Cambridge: Cambridge University lience, and Basic Levels. In: D. Geeraerts and Press. H. Cuyckens, eds. The Oxford Handbook of GIORA, R. and FEIN, O., 1999. Irony com- Cognitive Linguistics. Oxford: Oxford University prehension: The graded salience hypothesis. In: Press, 117–138. HUMOR, International Journal of Humor Re- TUGGY, D., 2007. Schematicity. In: D. search, 427–436. Geeraerts and H. Cuyckens, eds., The Oxford HUTCHEON, L., 1996. The Edge of Irony. Handbook of Cognitive Linguistics. Oxford: Oxford: Oxford University Press. Oxford University Press, 82–116. GEERAERTS, D., 2007. Introducing cogni- TURNER, M., FAUCONNIER, G., 2002. tive Linguistics. In: D. Geeraerts and H.Cuyckens, The Way we Think: Conceptual Blending and the eds., The Oxford Handbook of Cognitive Linguis- Mind‘s Hidden Complexities. New York: Basic tics. Oxford: Oxford University Press, 3–21. Books. GRADY, J., 2007. Metaphor. In: D. Geeraerts UTSUMI, A., 2002. A Unified Theory of Irony and H. Cuyckens, eds. The Oxford Handbook of and Its Computational Formalization. Proceedings Cognitive Linguistics. Oxford: Oxford University of RANLP. Press, 188–213. WIERZBICKA, A., 2005. Emotions across GRADY, J., OAKLEY, T., COULSON, S., Languages and Cultures: Diversity and Universals. 1999. Metaphor and blending. In: R. W. Gibbs, Paris: Cambridge University Press. Jr., and G. J. Steen, eds., Metaphor in cogni- Webster‘s Dictionary, 2001. Ed. R. B. Costello. tive linguistics. Amsterdam: John Benjamins, New York: Random House. 101–124. SPRENDIMAID. Vengalienė. THE CULTURAL ASPECTS OF AUTO-IRONIC BLENDS REFERRING TO LITHUANIA... 83
Dovilė Vengalienė antraštėse randami autoironiški blendai neatsitik- tiniai; jie atskleidžia istorinę bei kultūrinę šalies Vilniaus universitetas, Lietuva patirtį. Autoironiški blendai pereina elaboracijos Moksliniai interesai: kognityvinė lingvistika, pakopą ir ironiška jų prasmė tampa pirmine. Iš- blendingo teorija, ironijos perteikimo ir suvo- vadas apie autoironiškų blendų konvencionalumą kimo teorijos. leidžia daryti ir tas faktas, jog antraštėse šalies vardas nurodomas implikatyviai, nepaminint jo KULTŪRINIAI AUTOIRONIŠKŲ LIETU- tiesiogiai. Straipsnyje atliekama blendų mentalinių VOS IR AMERIKOS BLENDŲ ASPEKTAI erdvių analizė atskleidžiant lietuviškos ir ameri- NAUJIENŲ ANTRAŠTĖSE kietiškos autoironijos bendrumus bei skirtumus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors blendus Santrauka sudarančios mentalinės erdvės gali būti ir skir- Straipsnyje analizuojama 2005–2008 metų inter tingos, tačiau dažnai šalies pavadinimas yra netinių Lietuvos ir Amerikos naujienų antraščių nurodomas pasitelkus „žlugusių lūkesčių“ men- autoironija. Taikoma M. Turner ir G. Fauconnier talinę erdvę. Tyrimo metu išanalizuota medžiaga (1994) konceptualiojo blendingo teorija, lei- leidžia daryti išvadas apie struktūrų, naudojamų džianti į ironiją pažvelgti kaip į mentalinių autoironiškuose blenduose, tipus bei apie blendų erdvių sumaišymą. Nagrinėjamos autoironiškos konvencionalizaciją. antraštės suvokiamos kaip blendai, sudaryti iš REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: blendingas, auto-iro- dviejų ar daugiau mentalinių erdvių, bei turintys nija, mentalinės erdvės, organizuojantieji freimai, organizuojantįjį freimą. Straipsnyje teigiama, jog antraštės.
Gauta 2009 05 16 Priimta publikuoti 2009 07 25 84
Solveiga Sušinskienė Šiauliai University Department of English Philology P. Višinskio g. 38, LT–76352 Šiauliai, Lietuva Tel. +370 41 595 783 E-mail [email protected] Research interests: scientific discourse analysis, communicative and semantic syntax, func- tional linguistics.
NOMINALIZATION AS A MICRO-STRUCTURAL ITEM OF ENGLISH SCIENTIFIC DISCOURSE
In the emergence of new scientific thought language is not just a means of gained knowledge – it is also a means of arriving at new knowledge. And this is where nomina lization comes into view. Nominalization generally invokes an impression of abstraction in texts: they help us to create more distance between the event and the participants by removing the agents of the actions. Nominalizations are a necessary micro-structural property of the scientific text. The aim of the present study is to analyse the derivational and semantic peculiarities of the verb-based nominalizations in producing English scientific discourse. Thus the analysis is based on a corpus of selected texts drawn from different genres of scientific discourse – linguistics, history, philosophy, and economics. The genre of the scientific discourse was selected as the central focus of the present study because of the fact that science texts abound in the nominalizations. A nominalization, however, is not an autonomous unit; it arises in the text and is based on an underlying proposition which is a set of the relationships of the verb with its actants. Nominalization involves verbs and adjectives. Hence two types of nominalizations: 1) verb-based and 2) adjective-based. Broadly speaking, nominalization is a process by which a proposition (i.e. a congruent structure) is endowed with the function of a noun. This defini- tion distinguishes between true nouns, i.e. units having the features of nouns, and units that can function as nouns. Such units, then, can be a phrase (a non-predicative unit) or a whole proposition (a predicative unit).The results proved that depending on the semantic peculiari- ties of the underlying verb, some nominalizations behave like uncountable nouns while others behave like countable nouns. Depending on the inner character of the underlying verb, the verb- based nominalizations fall into four types: activity, state, achievement and accomplishment. Furthermore, depending on the lexical properties of the underlying verb, the nominalizations used in the corpus presented two distinct semantic groups: imperfective and perfective. To sum up, the actual type of the nominalizations was generally determined by the verb-type they derived from. The verb-based nominalizations play an important role in the organization of the scientific discourse: they significantly increase the general volume of information in an economical way. KEY WORDS: nominalizations, scientific discourse, imperfective, perfective. S.SPRENDIMAI Sušinskienė. NOMINALIZATION AS A MICRO-STRUCTURAL ITEM OF ENGLISH SCIENTIFIC DISCOURSE 85
Introductory observations express a substantivized process. However, depending on the semantic peculiarities of Nowadays, when the process of com- the underlying verb, some nominalizations munication and exchange of information behave like uncountable nouns while others have increased in all domains to such an behave like countable nouns. extent, all linguistic devices that allow the The genre of the scientific discourse was condensation of information are becoming a selected as the central focus of the present crucial subject in the field of contemporary study because of the fact that science texts science. Different aspects of the scientific abound in the nominalizations. It is hoped discourse have been analyzed by Halliday, that the investigation of such a corpus will et al. (1964), Gopnik (1972), Biber (1988), reveal the potentialities of English in the use Gross (1990), Swales (1990), Halliday and of the nominalizations. Nominalizations de- Martin (1993), Atkinson (1998), and many rived from adjectives – for reasons of space others. In the emergence of new scientific limitations – will not be subjected to consid- thought language is not just a means of eration. The analysis is based on a corpus of gained knowledge – it is also a means of ar- selected texts drawn from different genres riving at new knowledge. And this is where of scientific discourse – linguistics, history, nominalization comes into view. philosophy, and economics. Nominalization generally invokes an impression of abstraction in texts. In such cases ‘processes’ (e.g. develop – develop- Theoretical prerequisites ment) and ‘qualities’ (e.g. accurate – accu- Language is a flexible system: it is capable racy) are turned into ‘abstract entities’ with of adjusting to the needs of communication the concurrent class-shift of verbs and adjec- by participating in various transpositional tives into abstract nouns. Nominalizations processes. One such process is nominali- help us to create more distance between zation whose importance was observed the event and the participants by removing by such linguists as Jespersen (1935), the agents of the actions. Once verbs and Chomsky (1957), Lakoff (1970), etc. long adjectives have been nominalized they can ago. But it was only after the publication of be talked about in more ‘material’ terms, as Lees’ The Grammar of English Nominaliza- having taken place, occurred, etc. tions (1960) that the study of nominaliza- Nominalizations are a necessary micro- tions came into its own. Lees was the first structural property of the text. They can be linguist who had made an attempt to sys- analysed from different angles: derivational, tematically relate nominalizations to their semantic, syntactic and pragmatic. The aim source sentences. Unfortunately, owing to of the present study is to analyse the deri- Bloomfield’s conception of language, which vational and semantic peculiarities of the was dominating then, scholars investigating verb-based nominalizations in producing nominalizations could not gain a deeper English scientific discourse. As nominaliza- insight into the process of nominalization tions also include gerunds, a special atten- by treating nominalizations as transforms tion is devoted to the comparison of the dis- of propositions. To do it they needed an tinctive features of the nominalization and appropriate mechanism which was to come the gerund. Semantically, nominalizations into existence much later. 86 I. diskursas: generavimo, suvokimo ir poveikio tyrimo problemos
Fresh impetus to the study of nominali- have no agnate verb, but which neverthe- zation was given in the 1980s by Halliday less indicate a process (e.g. trend, occasion, (1985) and his followers (Martin, 1992; etc.); 3) nominalizations which have an Lock, 1996; Thompson, 1997; Downing agnate verb, but are not morphologically and Locke; 1992, Eggins, 1994; Valeika, identical (e.g. growth, preference, read- 1998, 2001) who treated nominalizations ing, etc.). The suffixes added to verbs to as one type of grammatical metaphor. To form abstract nominalizations are: -age Halliday, a nominalization is the result of (e.g. leak – leakage), -ment (e.g. develop – the metaphorization of the process. Nomi- development), -al (e.g. betray – betrayal), nalization, then, is a linguistic mechanism -ation (e.g. resign – resignation), -ce (e.g. whereby the process is realized as an entity. defend – defence), -ance (e.g. disturb – dis- This is the most common type of grammati- turbance), -ure (e.g. depart – departure), cal metaphor. A nominalization, however, is -ery (e.g. discover – discovery), -y (e.g. not an autonomous unit; it arises in the text enquire – enquiry), -ion (e.g. conclude – and is based on an underlying proposition conclusion), -ing (e.g. write – writing), -th which is a set of the relationships of the verb (e.g. grow – growth). with its actants. Nominalizations are a feature of written Ravelli (1988, p. 141) proposes two English, particularly a feature of scientific devices which can be used in the analysis English. In the scientific discourse, nomi- of metaphorical realization of processes as nalization as a process is used to “create deverbal nouns: derivation and agnation. technical taxonomies; it helps the writer to Derivation is the major tool of turning proc- relate one process to another and thus cre- esses into participants denoted by deverbal ate chains of reasoning” (Halliday 1988, nouns. He uses the term agnation to denote p. 195). Last but not least, nominalization the relation between a nominalized structure contributes to language economy. and its non-nominal counterpart (e.g. his ar- rival – he arrived). The use of agnation in The process of nominalization the metaphorical analysis of nominalizations as the complication of the meaning allows us to fully understand the meaning of the metaphorical expression of the process of processuality by comparing it to the agnate form cor- As already indicated, nominalization in- responding to its congruent realization. As volves verbs and adjectives. Hence two indicated by Heyvaert (2003, p. 70), each types of nominalizations: 1) verb-based verb-based nominalization can be related and 2) adjective-based. Broadly speaking, to one congruent agnate. nominalization is a process by which a Banks (2003, p. 129) argues that there are proposition (i.e. a congruent structure) is a number of options available in a language endowed with the function of a noun. This creating nominalized forms of processes, definition distinguishes between true nouns, though not all options are necessarily avail- i.e. units having the features of nouns, and able for an individual verb: 1) nominaliza- units that can function as nouns. Such units, tions which are morphologically identical then, can be a phrase (a non-predicative with the agnate verb (e.g. haul, estimate, unit) or a whole proposition (a predicative change, etc.); 2) nominalizations which unit). A phrase is a syntactic unit that is S.SPRENDIMAI Sušinskienė. NOMINALIZATION AS A MICRO-STRUCTURAL ITEM OF ENGLISH SCIENTIFIC DISCOURSE 87 not a predication. To put it more definitely, nal phrases are obtained: gerundive and a phrase is an actualized unit, a unit used non-gerundive. Gerundive nominalizations in the text. A distinction is made between present relatively pure verbal processes verbal nouns (which are dictionary units) (pure verbal processes proper are expressed and nominalizations (verbal nouns used in by verbs in their finite form). Gerunds are the text). So, for instance, the arrival is a more similar to verbs (like verbs, gerunds nominalization (or a phrase), while arrival have the grammatical categories of voice (a dictionary entry) is a verbal noun. and order). This is reflected in the phrase Nominalization is a morphologico- structure: in transforming the proposition textual phenomenon: it takes place in the into the corresponding gerund construction, text. During the process of nominalization we can arrange all the other elements associ- the verb of the underlying proposition is ated with the verb; in the same order as in turned into the corresponding nominal form. the underlying proposition. But if the propo- Turning into a nominal, the verb, which has sition is transformed into the corresponding already changed its categorical affiliation nominal construction, the same elements are but preserved its semantic and syntactic ties, generally subjected to structural change and brings its ‘old friends’, the constituents of rearrangement. In view of this, structures the underlying proposition – participants including non-gerundive and gerundive and circumstances – in the surface structure nominalizations exhibit different syntactic are now given ‘the new syntactic duties’ of patterning: non-gerundive structures pattern the Attributive Adjuncts. For example: after nouns while gerundive structures pat- (1) Although Bloomfield’s definition of tern after verbs. Thus, when a proposition the word in terms of ‘freedom’ and is turned into a construction with a verbal ‘bondage’ has been accepted by noun, the nominal constituents become many eminent linguists, it can hardly either an inflected subjective genitive or be regarded as satisfactory (Lyons the complement of the preposition of. But 1969, p. 202). Cf. Bloomfield defines when a proposition is turned into a gerun- the word in terms of ‘freedom’ and dive construction, the said constituents are ‘bondage’. simply rewritten, i.e. they do not undergo (2) As soon as the linguist becomes seri- change. For instance: ously interested in semantics, he must (3) France founded its first permanent see that nothing but advantage can settlements in America at Quebec in come from the methodological sepa- 1608, less than a year after the Eng- ration of semantics and grammar lish started their first at Jamestown (Lyons 1969, p. 135). Cf. Linguists (Brinkley 1997, p. 22). Cf. separate grammar and semantics for France’s founding of its first per- methodological reasons. manent settlements in America at As it is seen from the examples above, Quebec in 1608, <…>. if the nominalizing transformation involves France’s foundation of its first the underlying circumstances, the nominal- permanent settlements in America ized word-combination is supplemented by at Quebec in 1608, <…>. a circumstantial constituent. As can be seen in the examples above, From a proposition two types of nomi- the gerund repeats the internal phrase 88 I. diskursas: generavimo, suvokimo ir poveikio tyrimo problemos
structure of the verb while the verbal noun Nominalization, or the derivation of repeats the internal structure of the noun. noun phrases from propositions, is not a Another difference between non-gerun- language-specific phenomenon: it can be dive and gerundive nominals concerns their found in many languages – synthetic and productivity and the relation of meaning analytic. Its logico-philosophical basis, between the gerund and the underlying according to Sherstova (1969, p. 278), is proposition. Gerundive nominals can be the interrelationship in thought of two ab- derived freely from any proposition. As stract concepts – substantivity (thingness) pointed out by Hathaway (1967, p. 243), and process. Classifying our experience “for many verbs no abstract noun form other of life, language reflects various relations than the gerund exists in the lexicon”. The between things and processes. This ability relation of meaning between the gerund and of a language may also be called presenta- the underlying proposition is quite regular, tion (ideation), the essence of which is that i.e. the process expressed by the gerund is categorical meanings of nouns and verbs the least substantive. Such being the case, may be complicated by representational the gerund cannot be treated as a noun (ideational) sememes: the noun derived proper – it is more verbal than nominal from the verb acquires the seme of proc- (Chomsky 1970, p. 184–221; Duffley 2000, essuality; the verb derived from the noun p. 221–248). acquires the seme of substantivity. Verbal nouns differ from gerundive A similar analysis can be extended to nominals in all the respects stated above: their productivity is restricted, the seman- verbal nouns which, as compared to their tic relations between the nominal and the underlying verbs, denote a complicated underlying verb are quite varied and idio process, too. As far as representational syncratic, and the nominal has the internal semes are concerned, representation, as structure of a noun phrase (Chomsky, demonstrated by verbal nouns, may be a op.cit.,ibid.). In view of this, Chomsky two-stage process. The first stage, calledsig - argues that this type of nominals is better nificative, the categorical meaning of the un- treated as transformationally non-derived. derlying verb becomes a representative seme He thinks that they should be treated as part in the derivative, e.g. write – writing. The of the deep structure, i.e. they should be second stage, called denotative, the deriva- presented in the deep structure. Whichever tive and the underlying verb correlate with way we may look at it, both non-gerundive different denotata, e.g. to build – a building and gerundive constructions are related to (the result of the process). The semantic the same underlying (semantic) structure. peculiarities of such nouns are reflected in The fact that non-gerundive and gerundive their form. Nominalizations of the first type constructions are related to the same source generally function as uncountable nouns and demonstrates their commonality (Heyvaert 2003, p. 76). However, non-gerundive and nominalizations of the second type generally gerundive constructions stand in different function as countable nouns. The former relations to each other; they constitute two can be referred to as partially substantiv- different nominalization systems: non- ized nominalizations and the latter as fully gerundive constructions are ‘non-innate’ to substantivized nominalizations. gerundive ones because they have different It will be obvious that the said morpho- meanings and form different patterns. logical properties of the nominalizations S.SPRENDIMAI Sušinskienė. NOMINALIZATION AS A MICRO-STRUCTURAL ITEM OF ENGLISH SCIENTIFIC DISCOURSE 89 are determined by the lexical properties of and intellectuals (Brinkley 1997, the underlying verb. The verb types were p. 568). analysed by Vendler (1967), Smith (1991), Verbs denoting state also yield nominali- Levin (1993), Tenny (1994), Saeed (2000), zations that generally function as uncounta- Van Valin and LaPolla (2002). Depending bles. Consider: on the inner character of the underlying (8) By the 1880s, Rockefeller had estab- verb, verb-based nominalizations fall into lished such dominance within the four types: activity, state, achievement and petroleum industry that to much of accomplishment. In the literature (Ven- the nation he served as the leading dler 1967, p. 97–121; Mourelatos 1978, symbol of monopoly (Brinkley 1997, p. 415–434), by activity is meant proc- p. 494). ess (durative), state, as the name implies, (9) The existence of petroleum reserves involves no dynamics, by achievement is in western Pennsylvania had been meant verbs that denote either the incep- common knowledge for some time tion or the climax (end) of a process, and, (Brinkley 1997, p. 489). finally, by accomplishment is meant verbs Accomplishment verbs yield nomi- that have an end-point built in. The seman- nalizations that can also function as un- tic properties of the verb serve as the basis countables and countables. Consider for the division of the nominalizations into respectively: imperfective and perfective. (10) The most important source of If the verb denotes activity, the nomi- urban population growth in the late nalization will generally function as an nineteenth century, however, was uncountable noun. Consider: the arrival of great numbers of new (4) Cultural evolution takes over from immigrants from abroad (Brinkley biological evolution without a break 1997, p. 511). (Rorty 1999, p. 75). (11) Technological discoveries and (5) It was in fact merely a new name for advances during a war may, for continued technological advance example, increase individual or and further progress in labor-saving national productivity at this point or equipment (Hazlitt 1979, p. 53). that, and there may eventually be a However, even such verbs (i.e. process net increase in overall productivity verbs) may yield countable nominalizations (Hazlitt 1979, p. 30). if the user of the language wishes to express These verbs are characterized by the a repeated process or a result of the process. greatest potential in this respect; this is Consider respectively: especially true of the so-called resultative (6) When people risk their own funds accomplishments. they are usually careful in their Achievement verbs can also yield nomi- investigations to determine the ad- nalizations that function as uncountables equacy of the assets pledged and the (abstract nouns) and countables – when the business acumen and honesty of the user of the language wishes to express a borrower (Hazlitt 1979, p. 42). repeated process. Consider respectively: (7) This belief found expression in many (12) The departure of so many men to ways, among them through the writ- fight in the Patriot armies left wives, ings of a new group of scholars sisters, and daughters in charge 90 I. diskursas: generavimo, suvokimo ir poveikio tyrimo problemos
of farms and businesses (Brinkley of participants (Cf. Valeika and Buitkienė, 1997, p. 133). 2006, p. 94–99). Both congruent clauses and (13) Not all inventions and discover- the respective nominalizations can be com- ies, of course, are “labor-saving” pared as expressions of the same meaning. machines (Hazlitt 1979, p. 57). Congruent clauses and the corresponding To simplify the description, it is pos- non-congruent nominalizations can be de- sible to speak of two semantic types of scribed in terms of markedness: according nominalizations: imperfective (i.e. deriving to Halliday (ibid., 322) congruent clauses from activity and state verbs) and perfective are unmarked (typical) while clauses with (i.e. deriving from achievement verbs). As nominalizations are marked (atypical). for accomplishments, they may yield im- Halliday (ibid., 329) argues that written perfective nominalizations: the process of language has more non-congruent structures nominalization may affect the middle phase than congruent ones. The scholar attributes of the process. For example: it to a more general difference in types of (14) When people risk their own funds complexity: written language is ‘lexically they are usually careful in their investi- dense’ while spoken language is ‘grammati- gations to determine the adequacy of the cally intricate’. It will be obvious that this assets pledged and the business acumen does not answer the question why written and honesty of the borrower (Hazlitt language has more non-congruent structures 1979, p. 42). than spoken language. The reason should (15) Is there then no argument pos- be sought in their functional peculiarities: sible between Sartre and Spinoza, no a writer, unlike a speaker, is anxious to communication between Peano and the achieve a higher degree of cohesion and, antitechnologist ? (Rorty 1999, p. 62). consequently, economy of language means. The complication of the meaning of A speaker who would imitate written lan- processuality stems from the need to ‘pack’ guage would often find that his speech will two components of meaning: processual- not be easy to follow as its processing will ity and substantivity into the noun. Such take more time. A writer has no such misgiv- nouns have an obvious advantage over their ings: the reader can always stop, look back non-processual counterparts: unsimilar to and go on reading. Halliday (ibid., 324) non-processual nouns, they make it possible thinks that complete congruency and com- to increase the general volume of informa- plete non-congruency are rare: “ It seems tion in the clause by not complicating its that, in most types of discourse, both spoken structure grammatically, i.e. by avoiding and written, we tend to operate somewhere subordination or coordination. Halliday in between these two extremes. Something (1985, p. 321) refers to clauses without which is totally congruent is likely to sound nominalizations as congruent and clauses a bit flat; whereas the totally incongruent with nominalizations as non-congruent. The often seems artificial and contrived”. concept of non-congruency is not restricted to the transposition of the finite process to Concluding remarks the non-finite process (i.e. a nominalized process). In general, it involves the trans- The nominalization and the respective position of semantic functions to the rank proposition are alternative ways of present- S.SPRENDIMAI Sušinskienė. NOMINALIZATION AS A MICRO-STRUCTURAL ITEM OF ENGLISH SCIENTIFIC DISCOURSE 91 ing the same situation: non-predicative properties of the underlying verb, the nomi- vs. predicative. The nominalization is a nalizations used in the corpus presented process with a substantive component. The two distinct semantic groups: imperfective nominalizations examined showed different and perfective. To sum up, the verb-based degrees of concretization: some functioned nominalizations as micro-structural items as uncountables, others as countables. The play an important role in the organization actual type of the nominalizations was of the scientific discourse: they significantly generally determined by the verb-type they increase the general volume of information derived from. Depending on the lexical in an economical way.
References
ATKINSON, D., 1998. Scientific Discourse in 1993. Writing Science: Literacy and Discursive Sociohistorical Context: the Philosophical Trans- Power. London: The Falmer Press. actions of the Royal Society of London 1675–1975. Halliday, M. A. K., 1988. New Developments Mahwah, NJ: Lawrence Erlbaum Associates. in Systemic Linguistics. London; New York: Pinter. BANKS, D., 2003. The Evolution of Gram- Hathaway, B., 1967. A Transformational matical Metaphor in Scientific Writing.In : Vanden- Syntax. The Grammar of Modern American Eng- bergen, A. M. S. and Ravelli, L., eds. Grammatical lish. New York: The Ronald Press Company. Metaphor. Views from Systemic Functional Linguis- Heyvaert, L., 2003 . A Cognitive-Function- tics. Amsterdam: John Benjamins, 125–147. al Approach to Nominalization in English. Berlin; Biber, D., 1988. Variation Across Speech New York: Mouton de Gruyter. and Writing. Cambridge: Cambridge University Jespersen, O., 1935. The Philosophy of Press. Grammar. London: Allen & Unwin. Chomsky, N., 1957. Syntactic Structures. Lakoff, G., 1970. Irregularity in Syntax. The Hague: Mouton. New York: Holt, Rinehart & Winston, Inc. Chomsky, N., 1970. Remarks on Nominal- Lees, R. B., 1960. The Grammar of English ization. In: Jacobs, R. A. and Rosenbaum, P. S., eds. Nominalizations. The Mouton: Hague. Readings in Transformational Grammar. Waltham: Levin, B., 1993. English Verb Classes and Ginn & Company. 184–221. Alternations. A Preliminary Investigation. Chicago: Downing, A. and Locke, P., 1992. A Chicago University Press. University Course in English Grammar. London: Lock, G., 1996. Functional English Gram- Prentice Hall, Inc. mar. Cambridge: Cambridge University Press. Duffley, P. J., 2000. Gerund versus Infini- Martin, J. R., 1992. English Text: System tive as Complement of Transitive Verbs in English. and Structure. Amsterdam: Benjamins. Journal of English Linguistics, 28 / 3: 221–248. Mourelatos, A. P. D., 1978. Events, Processes, Eggins, S., 1994. An Introduction to Sys- and States, Linguistics and Philosophy, 2: 415–432. temic Functional Linguistics. London: Pinter Ravelli, L. J., 1988. Grammatical Metaphor: Publishers. an Initial Analysis. In: Steiner, E. M. and Veltman, Gopnik, M.,1972. Linguistic Structures in R. eds. Pragmatics, Discourse and Text: Some Scientific Texts. The Hague: Mouton. Systematically-Inspired Approaches. London: Gross, A. G., 1990. The Rhetoric of Science. Pinter Publishers. 133-147. Cambridge, MA: Harvard University Press. Saeed, J. I., 2000. Semantics. Oxford: Black- Halliday, M. A. K., A. McIntosh and well Publishers, Ltd. Strevens, P., 1964. The Linguistic Sciences and Sherstova, E. N., 1969. Nekotorye os- Language Teaching. London: Longman. obenosti glagolno-imenogo clovoobrazovanija (na Halliday, M. A. K. ,1985. An Introduction materiale anglyskogo jazyka), Uchionye zapiski, to Functional Grammar. London: Arnold. 63 / 3. Fakultet Inostranyx jazykov Orlovskogo Halliday, M. A. K. and Martin, J. R.. gosudarstvenogo universiteta. 92 I. diskursas: generavimo, suvokimo ir poveikio tyrimo problemos
Smith, S., 1991. The Parameter of Aspect. Valeika, L., 2001. An Introductory Course Dordrecht: Kluwer Academic Publisher. in Communicative Syntax. Vilnius: Vilnius Peda- Swales, J. M., 1990. Genre Analysis: English gogical University Press. in Academic and Research Settings. Cambridge: Valeika, L. and Buitkienė, J., 2006. Cambridge University Press. Functional English Syntax. Vilnius: Vilnius Peda- Tenny, C. L., 1994. Aspectual Roles and the gogical University Press. Syntax-Semantics Interface. Dordrecht: Kluwer Van Valin, D. and LaPolla, J., 2002. Academic Publishers. Syntax. Structure, Meaning and Function. Cam- Thompson, G., 1997. Introducing Func- bridge: Cambridge University Press. tional Grammar. London: Arnold. Vendler, Z., 1967. Verbs and Time, Linguis- Valeika, L., 1998. An Introductory Course tics in Philosophy. Ithaca, NY: Cornell University in Semantic Syntax. Vilnius: Vilnius University Press. 97–121. Press.
Sources
Brinkley, A., 1997. The Unfinished Nation. A Concise History of the American People. New York: Alfred A. Knopf. Hazlitt, H., 1979. Economics in One Les- son. New York: Crown Publishers, INC. Lyons, J., 1969. Introduction to Theoretical Linguistics. Cambridge: Cambridge University Press. Rorty, R., 1999. Philosophy and Social Hope. Penguin Books.
Solveiga Sušinskienė teksto savybė. Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti Šiaulių universitetas, Lietuva derivacines ir semantines iš veiksmažodžių kilusių nominalizacijų savybes, kurios aktualizuojamos Moksliniai interesai: mokslino diskurso analizė, kuriant anglų kalbos mokslinį tekstą. Straipsnyje komunikacinė ir semantinė sintaksė, funkcinė nagrinėjamas propozicijų nominalizacinis po- lingvistika. tencialas, jų semantiniai ir struktūriniai bruožai. Pavyzdžiai buvo rinkti iš lingvistikos, istorijos, filosofijos ir ekonomikos tekstų. Ištyrus medžiagą NOMINALIZACIJA KAIP paaiškėjo, kad nominalizacijos gali funkcionuoti MIKROSTRUKTŪRINIS VIENETAS kaip skaičiuotiniai ir neskaičiuotiniai daiktavar- ANGLŲ KALBOS MOKSLINIAME džiai. Su pamatinių veiksmažodžių savybėmis TEKSTE siejami keturi nominalizacijų tipai: veiksmo, būsenos, pasiekimo ir atlikimo. Be to, nominali- Santrauka zacijos dar gali būti skirstomos į įvykio veikslo ir Kalba yra lanksti, ekonomiška sistema: ji dalyvauja eigos veikslo. Ištyrus šiuos vienetus galima daryti įvairiuose transpoziciniuose procesuose, geba pri- išvadą, kad nominalizacijos yra itin svarbios ku- sitaikyti prie nuolat besikeičiančių komunikacinių riant mokslinį tekstą, nes daro jį ekonomišką bei reikmių. Vienas tokių procesų yra veiksmažodinė glaudžiau susieja mintis. nominalizacija – galimybė propoziciją pakeisti REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: nominalizacija, moks- daiktavardžiu. Nominalizacija yra būtina mokslinio linis diskursas, įvykio veikslas, eigos veikslas. Gauta 2009 05 28 Priimta publikuoti 2009 07 10 SPRENDIMAI 93
II. meninis tekstas: interpretavimo galimybės Ugnius Keturakis Vytauto Didžiojo universitetas Humanitarinis fakultetas K. Donelaičio g. 52, LT–44244 Kaunas, Lietuva Tel. +370 37 327 833 El. paštas [email protected] Moksliniai interesai: simbolizmo teorija ir literatūra, sociokultūriniai tyrinėjimai, komparatyvistika.
DU KELIAI Į MODERNIĄJĄ NACIONALINĘ KULTŪRĄ: VINCAS KUDIRKA IR JURGIS BALTRUŠAITIS
Straipsnyje, remiantis naujojo istorizmo metodologija, tyrinėjamos XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios Rusijos imperijoje ir jos valdomoje Lenkijos Karalystėje vykusių radikalių sociokultūrinių pervartų ir moderniojo lietuviškojo tautinio identiteto formavimosi sąsajos. Aptariami dviejų moderniosios lietuvių kultūros atstovų – Vinco Kudirkos ir Jurgio Baltrušai čio – keliai iš „žemosios“, lietuviškosios etnokultūros į „aukštąsias“, anttautines – unijinę lenkiškąją ir imperinę rusiškąją – kultūras, moderniosios tautinės savimonės formavimosi priežastys ir etapai. Analizuojamos Vinco Kudirkos ir Jurgio Baltrušaičio tautinės ir kalbinės tapatybės metamorfozės: išėjimas iš gimtosios, lietuviškosios kultūros; Lenkijos karalystės ir Rusijos imperijos, jų kultūrų kaip visuotinės – tiek materialiosios, tiek kultūrinės – modelių pasirinkimas; Lenkijos Karalystės ir Rusijos imperijos mesianistinių mitų žlugimas ir poslin- kis link multikultūralizmo koncepcijos, moderniosios tautinės tapatybės, lietuvių kultūros ir lietuvių kalbos. REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: mesianistiniai Rusijos imperijos ir Lenkijos Karalystės kultūriniai mitai, sociokultūrinės pervartos, modernioji lietuviškoji savimonė ir kultūra.
jųjų laikų istoriją galima vertinti kaip įvairių Kūrėjas istorijoje ar istorijos visuomenės grupių siekį – valstietijos, kūrėjas? darbininkijos, studentijos, moterų – tapti Straipsnis grindžiamas prielaida, kad Vinco maksimaliai nepriklausomomis nuo kitų Kudirkos ir Jurgio Baltrušaičio gyvenimo grupių. Natūralu, kad tokios socialinės ir kūrybos laikotarpio kultūrinė situacija emancipacijos ir modernizacijos laikotarpį tipologiškai atliepia Renesanso kaip Nau- atliepia ir novatoriškas, eksperimentiškas, jųjų laikų pradžios epochą: XIX amžiaus maištingas menas, sukylantis prieš tradiciją. pabaigos – XX amžiaus pradžios Europoje Renesansas, Naujųjų laikų pradžia, iškėlęs į buvo didelių istorinių ir sociokultūrinių pirmą planą individą. Jis pajuto atsakomybę permainų laikas, rašytojai negalėjo likti už savo gyvenimą, protą, talentą, įtvirtino nuošalyje ir neatsiliepti į ore sklandančias naują kūrėjo laikyseną: naujajam huma- modernizacijos ir socialinės emancipacijos nizmui rūpi nepatogūs klausimai, jis drįsta idėjas. Chronologiškai žvelgiant, visą Nau- pažvelgti į tokias žmogaus gelmes, kokios 94 II. MENINIS TEKSTAS: interpretavimo galimybės
anksčiau būdavo paliekamos nuošalyje, centrus – į Varšuvą ir Maskvą. Abu, nuėję kadangi tikima, kad žmogus gali viską, jis tam tikrą gyvenimo ir kūrybos trajektoriją, iš esmės tobulas, todėl reikia taisyti tai, kas įsiliejo į moderniosios lietuvių kultūros neatitinka idealo. Tokia aktyvi nuostata pa- kūrėjų gretas. Pažymėtina, kad tokią slinktį saulio ir savo paties individualybės atžvilgiu link moderniosios nacionalinės savimonės iškelia darbą kaip pamatinę renesansinio lėmė naujai susiklosčiusios istorinės aplin- herojaus laikysenos kategoriją. Straipsny- kybės. Amžių sandūroje visoje Europoje, je keliama hipotezė, kad Vinco Kudirkos taip pat Lenkijos Karalystėje bei Rusijos ir Jurgio Baltrušaičio asmenybes vienija imperijoje – istorinių ir visuomeninių būtent pamatinė Naujųjų laikų renesansinio pervartų laikas. Pasak Czeslawo Miłoszo, herojaus pasaulėvaizdžio kategorija, Paulio „Nesėkmingas sukilimas [turimas galvoje Ricouero žodžiais – „įtarumo hermeneuti- 1863 metų sukilimas – aut. past.] nulėmė ka“ arba stokos, nevisavertiškumo, nepasi- ne tik aristokratijos kaip klasės suirimą, bet tenkinimo pajauta, iš kurios randasi kūryba, ir daugeliu kitų atžvilgių nutraukė ryšius nukreipta į laisvo individo idealą, absoliučią su praeitimi. Daugybė mirčių mūšiuose savirealizaciją. Jos formulė – trūkumų ar kartuvėse sukrėtė taip stipriai, jog visas įvardijimas siekiant idealo, galbūt iki galo kompleksas nuostatų, vadinamas „politiniu ir nepasiekiamo. Individas į save žvelgia romantizmu“, buvo negailestingai perver- tintas“ (Miłosz 1996, p. 313). Visų pirma – per idealo prizmę, ieškodamas savyje to, Varšuvos studentų, pagal prancūzų filosofo kas bloga, žema, neteisinga, ir tobulėja tik Auguste’o Commte’o terminą „pozityvioji įveikdamas šias savybes. Renesansiškojo filosofija“ pasivadinusių „pozityvistais“ tipo kultūra – tai, viena vertus, nerimas, ir atramos ieškojusių anglų utilitaristų ieškojimas, nepasitenkinimas savimi, išvirs- Herberto Spencerio, Johno Stuarto Millio tantis negailestinga visų žmogaus gyvenimo veikaluose, Charleso Darwino evoliucijos sričių – religijos, valdžios, moralės, mokslo, teorijoje. Vincas Kudirka, Marijampolės kalbos – kritika, antra vertus, pasižyminti gimnazijoje auklėtas didžiųjų lenkų roman- prometėjišku tikėjimu žmogaus jėgomis tikų ir Seinų seminarijoje religijos dvasia, atverti naujas būties perspektyvas, istoriniu atvykęs studijuoti į Varšuvos universitetą optimizmu. Pažymėtinas šis būtiškasis rene- 1881 metais pateko į patį karštos diskusijos sansinio herojaus pasaulėjautos aspektas – tarp jaunųjų ir senųjų – „pozityvistų“ ir absoliutaus buvimo, tikros, išsipildžiusios „romantikų“ – sūkurį, skatinusį iš esmės žmogaus būties siekis, ataidintis tiek Vinco peržiūrėti savo vertybes. Kudirkos, tiek Jurgio Baltrušaičio gyveni- Neatsitiktinis naujojo istorizmo teoretiko mo ir kūrybos keliuose. bei praktiko Stepheno Greenblatto ir straips- Naujojo istorizmo teorijos pasirinki- nio tyrimo objektų panašumas. Pamatinis mas motyvuotinas esminiu abiejų kūrėjų naujojo istorizmo veikalas – Greenblatto gyvenimo ir kūrybos aspektu – identiteto Renessaince self–fashioning: From More to problematika. Negali nekristi į akis abie- Shakespeare (1980) atliepia Vinco Kudirkos jų kūrėjų gyvenimo paralelės. Kudirka, ir Jurgio Baltrušaičio situacijas XIX am- siekdamas lenkiškosios, o Baltrušaitis – žiaus pabaigos Lenkijos Karalystėje ir XIX rusiškosios aukštojo mokslo ir kultūros, amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios išvyko iš Lietuvos į kitakalbius kultūros Rusijos imperijoje, pasak Nikolajaus Alek- SPRENDIMAIU. Keturakis. DU KELIAI Į MODERNIĄJĄ NACIONALINĘ KULTŪRĄ 95 sandrovičiaus Berdiajevo, išgyvenusioje būtų ne kultūriniai artefaktai“ (Greeenblatt „kultūrinį renesansą“: „Daugelis XX a. pr. 1984, p. 3). vykusio kultūrinio pakilimo vaisių visiems Kaip teigia naujojo istorizmo teori- laikams įėjo į Rusijos kultūros lobyną. Tai ja, kiekvienas tekstas neatsiejamas nuo buvo naujų ieškojimų svaigulio, įtampos, daugybės kitų diskursų ir praktikų, struk- kovos ir iššūkių laikas, kada radosi daugybė tūruojančių visą kultūrą, ir nėra tik sa- naujų talentų. Būtent tada Rusijoje gimė varankiškas estetinis reiškinys, niekaip savarankiška filosofinė mintis, suklestėjo nesusijęs su kitomis kultūros formomis poezija, be galo sustiprėjo estetinės pajau- arba tik visuomenės veidrodis, atspindintis tos, vyko intensyvūs religiniai ieškojimai, vienalytę jos (arba tam tikros literatūrinės sustiprėjo polinkis į mistiką ir okultizmą. krypties) pasaulėžiūrą. Visuomenė yra tarsi [...] Buvo atrastos naujos kūrybinės erdvės, tinklas, kuriame susikerta įvairių institu- tvyrojo epochinių permainų, senosios Rusi- cijų teigiami skirtingi arba net priešingi jos saulėlydžio ir naujosios epochos aušros įsitikinimai, simboliniai kodai, papročiai. nuojautos“ (Бердяев 2000, c. 386). Autorių neišvengiamai veikia įvairiausi ir Jurgio Baltrušaičio atveju ši naujų prieštaringiausi impulsai. Tekste jie visada horizontų situacija įprasminama ne tik li- palieka savo žymes, versdami autorių, teratūrinio, bet ir, atsiribojant nuo etninio prabylantį savuoju „aš“, vienaip ar kitaip identiteto, visiškai naujų asmens identiteto į juos reaguoti. Taigi pasak Greenblatto, paieškų, kurių neįmanoma atsieti. Taip „„Aš“ formavimas – [...] ir yra kontrolės mechanizmų kūrimas, kultūrinių reikšmių teigia ir naujasis istorizmas – tiek viena, sistema, abstrakčių galimybių laukas, pagal tiek kita yra tekstai. Tokį naujojo istorizmo kurį ir randasi asmens konkretybė. Skirtinos propaguojamą literatūros ir gyvenimo ribų trys literatūros, kaip šios sistemos dalies, įveikimą, aptardamas „aš“ formavimąsi funkcijos: literatūra kaip tam tikro žmogaus Renesanso epochoje, pagrindžia Stephenas konkretus aktas; kaip simbolinių kultūros Greenblattas: „„Aš“ formavimas įgauna vi- kodų, veikiančių šį aktą, išraiška; ir kaip siškai kitokias formas: atsižvelgiama į tėvų šių simbolinių kultūros kodų apmąstymas“ ir mokytojų praktikas, papročius ir elgesį, (1984, p. 3–4). visų pirma – elito; randasi veidmainiavimo arba apgaulės galimybė, tik formaliai besi- Vincas Kudirka: laikanti priimtų taisyklių, žmogaus elgesys staigaus atsivertimo mitas ir žodžiai tampa jo vidinio „aš“ reprezentan- tais. Šis išorės ir vidaus atskyrimas atliepia Nagrinėjant Vinco Kudirkos tautinės savi- literatūros kūrinio konstruktą ir liudija, kad monės radimosi etapus, šiame darbe remia- „aš“ formavimosi procesas verčia atsisakyti masi istoriko Vytauto Merkio straipsnyje įprasto skirstymo į literatūrą ir gyvenimą, „Vincas Kudirka’s concept of Lithuania“ literatūrinių personažų ir savęs kūrimą, for- iškelta idėja, kad Kudirkos lietuvybės sam- muojančius išorinių jėgų aktus ir pastangas pratą lėmė to laiko nacionaliniai, politiniai formuoti kitų „aš“. [...] Atskirdami šiuos bei kultūriniai pokyčiai Rytų ir Vidurio procesus, mes atskiriame literatūros simbo- Europoje. Pasak V. Merkio, „Pernelyg pa- liškumą nuo kitų simboliškų struktūrų, tarsi žodiškai interpretuodami V. Kudirkos „išpa- tik menas būtų žmogaus kūrinys, ir patys žintį“, istoriografiškai literatūros istorikai ir žmonės, Cliffordo Geertzo žodžiais tariant, memuarų autoriai dažnai supaprastindavo jo 96 II. MENINIS TEKSTAS: interpretavimo galimybės
pažiūrų kitimą, ypač tariamai staigų posūkį arklius ir keliauti drauge namon. Tarpu į lietuvybę“ (2000, p. 98). mūsų buvo Basanavičius, mokintinis iš Vincui Kudirkai, kaip vėliau ir Jurgiui vyriausios kliasos. Bevažiuojant jis atsilie- Baltrušaičiui, lietuvybė iš pradžių tebuvo pia: Panowie, zaśpiewajmy! Aš turėjau gerą kilmę žymintis žodis, neturintis nieko balsą ir tikai buvau ketinęs prisidėti. Tik štai bendra su kultūra, kurios jie siekė. Kudir- Basanavičius užvedė lietuviškai: Augin tė- kai kultūros sfera vienareikšmiškai buvo vas du sūneliu... Rodos, kad man kas gerklę lenkiškoji, o lietuvių kalbos erdvė buvo užėmė iš gėdos. „Chłop“, – pamislijau sau gimtieji namai. Šios sferos jo sąmonėje lenkiškai ir nuleidęs nosį tylėjau...“ (Ku- buvo griežtai atskirtos ir gimnazijoje jam dirka 1990, p. 541). Vincas Kudirka laikėsi buvo gėda kalbėti lietuviškai. Lenkų kalba unijinės kultūros sampratos – hierarchiškai priklausė aukštajai, mokslo ir literatūros suskirstyto žemosios, lietuvių ir aukštosios, sferai. Pasak Kudirkos bendramokslio Mari- lenkų kalbos modelio: „Sakydavau, kad aš jampolės gimnazijoje Jono Jablonskio, „[...] sykiu lietuvis ir lenkas, nes istorija sujungė lenkus su lietuviais.“ (1990, p. 542). Jis draugai, lietuviai ir lenkai, ne gimnazijos niekada nebuvo visiškai nutraukęs ryšių su rūmuose šnekėdavomės tarp savęs paprastai lietuviais arba sulenkėjęs – paprasčiausiai lenkiškai. Lietuvių kalba „rimtam inteligen- jo unijinėje savimonėje tai buvo du visiškai tui“ lyg nepritikdavo.“ (1998, p. 108). Tokį skirtingi dalykai: natūra ir kultūra. kalbų pasiskirstymą lėmė ir luominė visuo- Romantinis Lietuvos įvaizdis, eksploa- menės struktūra: būti lietuviu reiškė būti tuojamas didžiųjų lenkų romantikų poetų, mužiku, o lenkų kalba žymėjo poniškumą. atspindėjo unijinę savimonę ir reiškė tik Pasak Kudirkos biografo Juliaus Būtėno, šlovingą Respublikos – iš esmės bajoriš- „Apskritai dabar Kudirka jautėsi tarytum kos – praeitį, su kuria valstietiškoji dabarties perėjęs į kitą luomą, jis su savo senoviniais Lietuva neturėjo nieko bendra. 1831 metų draugais buvo savotiškai atšiaurus. Kiekvie- sukilimo pralaimėjimą ir buvusių Respubli- na proga mėgdavo pabrėžti kitonišką savo kos piliečių kančias Adomas Mickevičius išsiauklėjimą, didelį rafinuotumą. Bet kaip, įprasmina Kryžiaus simboliu: politinis ro- familiariai, kaip draugas prie draugo, prie jo mantizmas skelbė, kad Lenkijos padalijimas neprieisi“ (1988, p. 50). Pats Kudirka liudija yra nusikaltimas, tačiau ne tik politinėje, tokią lenkų ir lietuvių kalbų, kaip priklau- bet ir religinėje plotmėje – šventvagystė. sančių skirtingiems luomams – žemajam, Lenkija esanti nekrikščioniškos, godžios mužikų, ir aukštajam, ponų – atskirtį. Pasak ir agresyvios Europos valstybių politikos jo, gimnazijoje jis irgi norėjęs pasidaryti auka, prikalta ant istorijos kryžiaus, auka, poniškas, nerimavęs, kad draugai nesuži- kuriai ir lemta tapti būsimąja išganytoja – notų jį mokant lietuviškai, jog jo tėvas – per Lenkijos kančią ir turinti prasidėti nauja valstietis, kalbantis lietuviškai ir dėvintis visuotinio žmonijos teisingumo ir meilės milinę. Todėl Kudirka su draugais stengęsis epocha. Šios lenkų mesianistinės idėjos, kalbėtis lenkiškai, nors ir silpnai mokėjęs, o gimusios Adomo Mickevičiaus kūryboje, nuo tėvų ir giminių, atvažiavusių iš namų, lenkų poetų, mąstytojų ir politikų buvo slapstyte slapstęsis, jei pastebėdavęs, kad toliau plėtojamos iki pat nepavykusio 1863 kas iš draugų mato: „Paleido ant Velykų. metų sukilimo. Su tokiu romantiniu Dviejų Keletas mokintinių susitarėme pasisamdyti Tautų Respublikos vaizdiniu Kudirka ir at- SPRENDIMAIU. Keturakis. DU KELIAI Į MODERNIĄJĄ NACIONALINĘ KULTŪRĄ 97 vyko studijuoti į Varšuvą, kur jau sklandė, organizmą. Pozityvistų tikslas buvo visų šio ir ypač tarp Varšuvos universiteto studentų, visuomenės organizmo sudedamųjų dalių pozityvizmo idėjos, pasireiškusios radikalia harmoningas veikimas. Jį pasiekti buvo romantizmo kritika. įmanoma tik šviečiant neraštingas mases: Vinco Kudirkos, aukštuosius mokslus „Į lenkų praeitį lenkų pozityvistai žvelgė ėjusio Varšuvos universitete, vadinamą- kritiškai, aiškindami senosios Respubli- jį staigų atsivertimą į lietuvių kultūrą kos žlugimą tokia miela lenkų didikams pirmiausia lėmė pakitusi sociokultūrinė anarchija. Ši nuostata ryškiai prieštaravo situacija pačioje Lenkijoje, taip pat kitokia romantiniam požiūriui, laikiusiam Lenkiją lenkiškumo, prie kurio šliejosi ir Kudirka, nekalta klastingų kaimynų auka. Roman- samprata. Varšuvoje Vincas Kudirka turėjo tinė literatūra buvo pervertinama griežtai, pajusti, kad „Tikrovėje visa buvo ne taip, nors pozityvistai tebelaikė dideliais poetais kaip skaityta romantikų raštuose arba kaip Mickevičių, Słowackį, Krasińskį. Savo aiškino ir skelbė lenkų mesianistai, tikįsi pyktį daugiausia jie nukreipė į antrąją ro- mantizmo bangą, ypač į mesianistinių idėjų sulaukti kažkokio tautinio Lenkijos išga- kvaitulį“ (Miłosz 1996, p. 315). nytojo“ (Būtėnas 1988, p. 51). Po 1863 Varšuvos studentai buvo aktyviai įsitrau- metų sukilimo prieš caro valdžią katastro- kę į politinę veiklą, būrėsi į slaptas socialis- fos lenkų nacionalinis judėjimas išgyveno tines revoliucines kuopeles. Pozityvizmas, didelę krizę. Krikščioniškoji filosofija, Varšuvos akademinio jaunimo ideologija, mesianizmo idėją įprasminusi Hegelio negalėjo nepaveikti ir Kudirkos, kuris turėjo istoriosofijos koncepcija ir pranašavusi ryšių su pirmąja Lenkijos darbininkų partija neišvengiamą krikščionybės ir žmonijos, „Proletariatas“ ir, caro žandarams susekus taip pat ir laisvos tėvynės – Dviejų Tautų jos veiklą, atsidūrė tarp kaltinamųjų. Vinco Respublikos – atgimimą, nepasitvirtino. Kudirkos unijinės, romantinės savimonės Įsisąmoninta, kad neverta laukti Europos virsmą moderniąją nacionaline savimone ir tautų sukilimo, verčiau buvo įmanu telktis bus lėmę sociokultūriniai Lenkijos Karalys- ties konkrečiais ekonominiais ir kultūriniais tės pokyčiai, jos unijinei kultūrai atsisakius uždaviniais. „Tragiško likimo šalyje jie savo mesianistinių idealų ir atsigręžus į [lenkų pozityvistai – aut. past.] neigiamai pozityvizmą, susitelkiant ties konkretesniais žiūrėjo į tautos praeitį, kurioje nesėkmes ekonominiais ir kultūriniais uždaviniais. vijo nesėkmės. Negalėdami skelbti jokių Pozityvizmo iškelti „organiško darbo“ ir politinių siekių, jie turėjo sudėti viltis į „pagrindų kūrimo“ šūkiai vertė atsigręžti į mokslą ir ekonominį progresą. [...] visos mases, imtis skatinti jų organišką vystymąsi, revoliucinės svajonės turi būti atmestos, nes implikuojantį jau ne unijinę hierarchiškąją, vienos ar kitos tautos vertė matuojama ne o tautines demokratiškąsias – lenkiškąją ir jos nepriklausomumu, o indėliu į ekonomi- lietuviškąją – savimones. Vincas Kudirka ką ir kultūrą. Tad pagrindinė piliečio pareiga iki pat savo gyvenimo galo kryptingai ir yra plėtoti pramonę, prekybą ir puoselėti nuosekliai vykdė pozityvizmo programą: švietimą“ (Miłosz 1996, p. 314). Pozityviz- tai ir kvietimas ne į ginkluotą kovą, o į mo šūkiai buvo „organiškas darbas“ ir „pa- organišką darbą, kad lietuvių tauta, kitaip grindų kūrimas“: Ch. Darwino evoliucijos tariant, valstietija, sustiprėtų ekonomiškai; teorija remiantis analogija, buvo pritaikyta pilietinių teisių reikalavimas; antisemitiz- ir žmonių visuomenei, kuri laikyta panašia į mas ir antiklerikalizmas. 98 II. MENINIS TEKSTAS: interpretavimo galimybės
Tačiau, remiantis Naujuoju istorizmu, Religinį Vinco Kudirkos tautinės savi- istorija formuojasi iš istorinio, kultūrinio– monės aspektą, jo absoliutumą, būtiškumą, socialinio konteksto ir asmenybės sąveikos, įsišaknijimą realybėje kaip būtyje čia ir taigi ne tik kontekstas veikia asmenybę, bet dabar, buvimą pačiu savimi liudija ir šio ir asmenybė kontekstą. Aktyvios asmeny- buvimo savimi darbo pavadinimas „šventu bės savirealizacijos siekiai, vertę Kudirką reikalu“: „Jeigu matai, kaip mūs broliai palikti gimtuosius namus ir leistis į lenkų prispausti ir vargsta naguose stipresniųjų, kultūrą, atvėrė „organišką darbą“, „pagrin- jeigu pripažįsti reikalingumą apšvietimo dų kūrimą“, kitaip tariant, tautiškumą kaip savo brolių ir t.t., ir t.t., tai [...] paskolink, kultūros stoką, kaip idealą. Apie Lietuvą kiek gali ir nori, pinigų ant spaudimo kny- kaip tokį idealą savo 1888 metų gegužės 19 gų. [...] Nesibijok nieko! Šventas darbas dienos laiške Jonui Basanavičiui Vincas Ku- išduos šventą vaisių!“ (Kudirka 1990, dirka rašo: „Kas atsieina su užduotomis mūsų p. 819–820). D[raugy]stės, mes greitai susiprasime: ji Šios buvimo savimi idėjos apraiškos yra užsiima platum programatu (nors išrodo ant ir lietuviškos kalbos išgryninimas, ir net pirmo pažvelgimo, ne viskas yra išpildomu) abėcėlės sutvarkymas taip, kad ji kuo ma- dėl to, kad 1) D[raugy]stę mes uždėjome ne žiau vargintų akis. Todėl neleisti lietuviams tiktai ant šios dienos, bet norėtume, idant prie rašyti lietuviškai, turėti savo balsą yra savo jos artintųsi palengva visi lietuviai, idant ji ruožtu ir trukdymas būti savimi, Kudirkos būtų „amžina“, dėl to ir nesidairėme labai ant suvokiamas moralinėje, religinėje plotmėje šiandieniško padėjimo Lietuvos“ (Kudirka kaip nusižengimas dorai. Todėl žmogus, 1990, p. 811–812). Čia aiškiai pabrėžiama atsižadantis lietuvybės, atsižada savęs, yra, skirtis tarp idealo, to, kas „amžina“ ir realy- Kudirkos žodžiais tariant, „doriškas eunu- bės, „šiuolaikiško padėjimo“. chas“: „Bet išvis bjaurios ir aitrios žmogys- Pabrėžtina, kad lietuvybę Kudirka tos, išsižadėjusios savo prigimto liežuvio, suvokė kaip savirealizacijos modelį, t. y. t.y. savęs pačių, ir užsitempę svetimą kailį kaip buvimą savimi, Dievišką išsipildymą, dėlei ramaus ir smagaus gyvenimo. Tokios lietuvybės kaip grynosios idėjos, arba, žmogystos kur kas žemesnės už patenkintus religinėje plotmėje, sielos, išgryninimą: skapus (tikėjimiška sekta) dėl to, kad tie „Jūs, skaitytojai, pripratę girdėti ir vartoti romija save iš tikėjimiško persimanymo, ne lietuvišką kalbą, tik mutinį pusiau iš o tuom tarpu renegatai dėl pinigų ir mede- lietuviškų, pusiau iš svetimų žodžių (len- giškų parankumų paverčia save į doriškus kiškų, vokiškų arba rusiškų). [...] Mes tokio eunuchus. Nėra tokio žodžio, kuris tikrai mutinio jums neduosime: saugosimės kiek išreikštų begalinę žemybę pažiūrų, palei- galėdami svetimų žodžių ir kalbėsime su džiančių tapti tokiais renegatais“. (Kudirka jumis gryna lietuviška kalba, kurią mums 1990, p. 761–762). paliko garbingi mūsų tėvukai ir kurią Die- Vinco Kudirkos keliama darbo apologija vas prisakė mylėti. Ar vyturys gieda kada yra tiesiogiai susijusi su sąmoningu buvimu nors kaip džiubt arba devynliežuvė? Ne! savimi, lietuviu, su tikrosios būties kaip Gieda tik taip, kaip Dievas įsakė. Taigi ir idealo samprata. Jis įspėja: tai, kas tikra, mes nelaužykime prisakymo dievo ir ne- niekada nekainuoja pigiai, lietuviu būti nėra darkykime savo kalbos!“ (Kudirka 1990, lengva, viską reikia įgyti asmeniniu darbu, p. 739). tik per save ir išauginti iš savęs – asmuo, SPRENDIMAIU. Keturakis. DU KELIAI Į MODERNIĄJĄ NACIONALINĘ KULTŪRĄ 99 individas yra renesansiškosios Kudirkos nauja, iš tikrųjų gyveno praeito šimtmečio pasaulėjautos pamatas. Todėl kritikuojama palikimu; tai buvo ne tiek kūrybos, kiek Rusijos Imperija, pirmiausia dėl to, kad joje praeities atgaivinimo ir atradimo laikas“ negerbiamas individas: „Gerbimas žmo- (Вейдле 1956, c. 97–98). gystos ardomas iš vienos pusės atgyjančių Todėl nieko stebėtino, kad ši absoliučių apžvalgų ant valsčionių, kaip ant žemesnės gyvenimo ir kūrybos pervartų atmosfera žmonių veislės, iš kitos – augančios neapy- negalėjo nepaveikti ir Baltrušaičio, kuris, kantos svetimtaučių ir svetimikių. Tautiška nors įstojo studijuoti į Fizikos–matematikos sąmonė virto pas daugelį į tautišką pasi- fakultetą, netrukus daugiausia laiko jau pūtimą ir pasigyrimą. Įkūrimas paviršinio praleisdavo Istorijos–filologijos fakultete vienopumo auga, stelbdamas susiartinimą ir greitai įsitraukė į naujojo pasaulio kūrė- viduje“ (Kudirka 1990, p. 787). Kudirka jų – simbolistų – gretas. Rusijos simbolistai skelbia tikrą bendrumą, „susiartinimą siekė sukurti absoliučią meno, kuris turėjo viduje“, priešindamas jį „paviršiniam vie- apimti ir visą gyvenimą, formą, rėmėsi nopumui“, carinę Rusiją demaskuoja kaip slavofiliškuoju rusų imperinės kultūros me- necivilizuotą, neturinčią aukštesnių tikslų ir sianistiškumo, rusų kaip pašauktosios tautos dėl šios priežasties pasmerktą, neatitinkan- mitu ir vadinamųjų „senųjų“ ir „naujųjų“ čią jo istoriosofinės vizijos, kurioje kultūra tautų teorija, sukurta vokiečių romantizmo, yra tai, kas kreipia individą, tautą, žmoniją į perimta ir išplėtota Fiodoro Dostojevskio, teigusio, kad „naujosios“ tautos, energingos idealą – į maksimalų bendrumą, vienį. Taigi ir kupinos jėgų, meta iššūkį senstančioms tautiškumas su visomis savo implikacijomis ir išsikvėpusioms „senosioms“ Europos (kalba, abėcėle, himnu, literatūra, verslu) tautoms. Jurgis Baltrušaitis šią istorijos Vincui Kudirkai yra būtiškas, tai viena iš koncepciją išdėsto 1901 metų liepos 28 tikrosios žmogiškosios ezgistencijos apraiš- dienos laiške Valerijui Briusovui: „Jūs dar kų, idėja, kurią reikia išgryninti. nežinote, kad Jumyse aš labiausiai vertinu tą gilų, tikrą slavišką instinktą, iš kurio Jurgis Baltrušaitis: laukiu visiškai naujų kūrybinių proveržių. ilgas kelias į lietuvybę Tik jis vienas dar gali sukurti arba priversti Jurgis Baltrušaitis, 1893 metais pradėjęs būti tai, kas apskritai dar gali būti naujo. studijuoti Maskvos universitete, pataikė į Būtent prie tokios išvados priėjau po ilgų pačią XIX amžiaus pabaigoje kilusią Rusi- savo apmąstymų apie meną. Slaviškasis jos kultūros pakilimo bangą – vadinamąjį kūrybinis pradas! Pažiūrėkite, ką sukūrė jos Sidabro amžių, kurį Europos kultūros Dostojevskis su Tolstojumi. Kiekvienas teoretikas Vladimiras Vasiljevičius Veidlė jų nusvertų net Homerą su Leonardo da apibūdina visų pirma kaip jo kūrėjų siekį Vinci kartu paėmus“ (Baltrušaitis 1901, apibendrinti, apimti, sintezuoti visą ligtoli- p. 18–19). Poetas retoriškai klausia, iš ko nę rusų ir europietiškąją kultūrą: „To laiko dar galima būtų ko nors tikėtis? Ir atsako, mąstymas ir skonis atsigręžė į praeities jog, jo nuomone, vokiečiai visada siekę kuo horizontus, architektūra buvo retrospektyvi greičiau išdirbti tam tikrą kūrybos modelį, ir apskritai visas menas buvo pažymėtas sti- pagal kurį, „kaip batus pagal kurpalių, šį tą lizacijos, gėrėjimosi kitų kūryba, poezija (ir pakeičiant, galima kurti bet ką. Prancūzijos apskritai literatūra), nors išoriškai ir atrodė šampanas ir sidras taip pat jau išsivadėjęs. 100 II. MENINIS TEKSTAS: interpretavimo galimybės
Liekame tik mes, nežinantys nei pradžios, Jėzus Kristus, kurio kelią galima pakartoti nei pabaigos, slavai“. Slaviškasis genijus išaugant iš savęs, Nietzsche’s žodžiais, per apimantis žmoniją ir tik po jo jau esantys „vidinį degimą“ viso to, kas žmogiška, vokiečiai, prancūzai, italai, norvegai ir t.t. teorija: „Be to, manau, kad našlaitystė, Iš vieno Rusijos sidabro amžiaus ideolo- pirma, yra gražesnė ir kilnesnė, o, antra, gų, Friedricho Nietzsche’s filosofijos, savo tūkstantį ir vieną kartą veiklesnė minėtos raštuose pateikusio savotišką XIX amžiaus kūrybos ir, deja, negausių deguto lašų pabaigos – XX amžiaus pradžios renesansi- prasme, kuriuos gyvenimas (degina) varo iš nio herojaus katekizmą, Jurgis Baltrušaitis nuodėmingos žmogaus širdies“ (Baltrušaitis perima antžmogio, genijaus idėją, kurią 2001, p. 140). Šis „vidinis degimas“, pasak išsako ir savo būsimai žmonai Marijai Nietzsche’s, turi išvirsti persikūnijimu į Oloviašnikovai–Baltrušaitienei 1897 metų tikrąjį žmogų, „antžmogį“. Tokią būseną sausio 5 dienos laiške: „Didis yra Renanas savo laiškuose liudija ir Jurgis Baltrušaitis, įrodinėdamas, kad pasaulis turi būti atiduo- papildydamas šį įvaizdį aukso lydymu iš tas genijams. Tik genialume, o ne kitokiame rūdos: „[…] mūsų esamas gyvenimas – vis valdyme jis randa prasmę. Ar neteisus buvo tiek tik rūda, iš kurios reikia išlydyti auksą. Nyčė, reikalaudamas visagališkumo savo […] Kaip ten bebūtų, tesijaučiu statybine antžmogiams, tiems geriems ateities išmin- medžiaga, iš kurios dar reikia iškirsti ir čiams! O Kristus, ar jis nepanašus į Nyčę nutašyti žmogų. Ir dievai žino, kada aš Jus ar Renaną, tvirtindamas, kad jis – Judėjos dar pakviesiu į „mano gimimo šventę“.“ karalius. [...] Tik išminčiaus, poeto–filosofo (Baltrušaitis 2001, p. 134). sieloje surašyti tikrieji nepakeičiami gyve- Friedricho Nietzsche’s veikale „Taip nimo įstatymai... Jeigu žmonija suteiktų kalbėjo Zaratustra“ „antžmogis“ priešina- valdžią genijui, kiek nelaimių dingtų iš gy- mas miniai, kuri „lygi prieš dievą“ savo venimo per vieną dieną! [...]“ (Baltrušaitis menkumu. „Antžmogis“ – tai naujas, 2007, p. 53). Jaunasis poetas simbolistas didingas žmogus, galintis susilyginti su kalba apie jam regimus didingus naujuo- Dievu „nugalėdamas pats save“, per savo sius laikus ir artimas idėjas, ateinančias su paties simbolinę auką, mirtį ir prisikėlimą. nauja saule, apie proveržį į visiškai naują Tokios idėjos ataidi ir Baltrušaičio laiš- gyvenimą, modeliuojamą pagal Friedricho kuose: „Jau sakiau Jums: atėjo laikas, kai Nietzsche’s „antžmogio“ filosofiją. Dėl šio turi būti paskelbta kokia nors svarbi tiesa, herojiško statuso juntamas pasitenkinimas moralinė tiesa, kaip antai: mylėk artimą… ir pasididžiavimas žiūrint į nieko nežinan- Ir paskelbta daugeliui amžių pirmyn. Tuo čius, negebančius netgi laukti žmones, nuo tarpu visi ligšioliniai žodžiai, kūrybiniai su- kurių poetą skirianti bedugnė, virš kurių jį manymai, apibrėžimai, filosofijos ir moks- kilstelėjo pažymėdamas likimas. lai – iš šio pasaulio. Sakau Jums: reikalingas Nietzsche’s idėjų populiarumą ir anks- kitas pasaulis“ (Baltrušaitis 2001, p. 142). tyvą pripažinimą Rusijoje lėmė tai, kad jo F. Nietzsche’s „antžmogis“ simbolistų buvo pirmtakais buvo laikomi Fiodoras Dosto- papildytas Vladimiro Solovjovo religinės jevskis ir Levas Tolstojus. Rusų Sidabro filosofijos idėja, kad idealybės ir realybės amžiaus kūrėjams iš Nietzsche’s filosofi- sintezė, galinti sujungti materialųjį ir idėjų jos artimiausia buvo būtent „antžmogio“ pasaulius, yra Jėzaus Kristaus įsikūnijimas, („dievažmogio“), personifikuojamo kaip atpirkimas ir prisikėlimas, „dievažmogio“ SPRENDIMAIU. Keturakis. DU KELIAI Į MODERNIĄJĄ NACIONALINĘ KULTŪRĄ 101 teorija. Šios dvi idėjos – „antžmogio“ ir čiasi neatsiejamai, iš esmės susijęs su milži- „dievažmogio“ – rusų sidabro amžiaus niškos Imperijos, stojusios į žūtbūtinę kovą kultūroje susilydė į vieną, mesianistinę su žmogžudiška (nes bedieve) vokiečių rusų imperinės kultūros, pašauktos išganyti imperijos mašina, kūnu“ (Котрелев, 1999, pasaulio, programą, kurią ir ėmėsi vykdyti c. 74): „Brangus Viačeslavai – Tavoji siela, poetas. kaip ir manoji, žinoma, slegiama rūpesčio Baltrušaitis suvokė imperiją kaip abso- dėl lemiamų mūšių.“ (Котрелев, 1999, liutų pažangos – materialinės, kultūrinės c. 78). Todėl galima tik pritarti Nikolajaus ir politinės – modelį, anttautinį, metakul- Kotrelevo išsakytai hipotezei, kad „[...] bū- tūrinį darinį, todėl jo reakcija į Rusijos ir tent nepasiteisinę „slavofiliškieji“ lūkesčiai Japonijos karą bei Rusijos imperijos patirtą ir tapo Jurgio Baltrušaičio renacionalizaci- pralaimėjimą, išdėstyta 1904 metų gegužės jos katalizatoriumi“ (1999, c. 76). 3 dienos laiške Aleksandrui Djakonovui, Atsigręžti į moderniąją lietuviškąją kul- simptomiška, tai smūgis ne tik imperijai, tūrą poetą privertė tik pasikeitusi sociokul- bet ir poeto pasaulėjautos pagrindams – tūrinė situacija po Rusijos imperijos suby- absoliučiai hierarchiškos kultūros modeliui, rėjimo, kartu atnešusi ir imperinės kultūros suponuojančiam absoliučią vienos kultūros kaip absoliučios pažangos modelio suirimą. viršenybę prieš kitas, žemesniąsias kultūras 1920 metais Jurgis Baltrušaitis paskiriamas ir tautiškumo formas: „Kai įsimąstai į tai, ypatingosios Lietuvos Respublikos misijos kas vyksta ten, Rytuose, iš tikrųjų suima vadovu, kiek vėliau – nepaprastuoju ir įga- baimė. Tai patys niūriausi jausmai, kuriuos liotuoju pasiuntiniu Tarybų Rusijoje (vėliau išgyvenau ir išgyvenu. Čia, žemėje. Di- TSRS). 1927 metais poetas ima rašyti lie- džiuma įvykių atsiliepia vargšėje sieloje tuviškai, nors iki pat mirties taip pat rašo ir žiaurių smūgių aidu. Nuo tų smūgių ir rusiškai. Geriausiai visiškai pasikeitusią jo godų kažkur labai giliai atsivėrė ir, matyt, kūrybinę pasaulėžiūrą ir nuostatas lietuvių visam gyvenimui, gelianti, neužsitraukianti kultūros atžvilgiu galėtų paliudyti žodžiai žaizda. Per visą mano pasaulėvaizdį, per iš jo paties 1941 metų laiško K. S. Karpiui: visas su tokiu moraliniu vargu įveiktas „Nelaukta Lietuvos tragedija užtraukė mir- teorijas, per tą nelaimingą sodelį, be kurio ties pavojų mūsų tautos kūrybinei dvasiai, žmogaus gyvenimas – vien nepakeliama taip gražiai atgijusiai ir jau pradėjusiai tarpti kankynė, kaip siaubinga vėtra praūžė ten ir žydėti. Drįstu jaustis esąs šios kūrybinės žvangantis karas; tame, ką pasakiau, nėra dvasios tikras ir stiprus reiškėjas, todėl nu- nė vieno nereikalingo žodžio“ (Baltrušaitis stodamas visko, ką turėjau, aš be mažiausio 2001, p. 131). svyravimo pasirinkau sunkų ištrėmimo Jurgis Baltrušaitis kaltę dėl šio pralai- kryžių, kad galėčiau laisvai ir be mažiausių mėjimo priskiria karinei vadovybei, tačiau kompromisų tęsti ir ginti Lietuvos dvasios jo tikėjimas Rusijos mesianizmu, absoliučia kūrybą, kuriai esu siųstas ant žemės. [...] jos karine–politine ir kartu kultūrine verte, Mūsų tautos kūrybinė dvasia gali ypatingai nors ir susvyravęs, išlieka. Tai liudija ir padidinti žmonijos lobius, nes ji turi savo Pirmojo pasaulinio karo metais Viačeslavui didžiąją misiją amžių raidoje.“ (Vaškelis, Ivanovui rašyti poeto laiškai. Pasak rusų 1973, p. 243–244). mokslininko Nikolajaus Kotrelevo, juose Istorijos pervartos pakerta tikėjimą nau- atsiskleidžia tai, kad „[...] Baltrušaitis jau- jo, kokybiškai kitokio, pasaulio sukūrimo 102 II. MENINIS TEKSTAS: interpretavimo galimybės
galimybe, Baltrušaičio poetinėje savimonė- šūkiai vertė Kudirką atsigręžti į mases, je glaudžiai susijusia su Rusijos imperijos imtis skatinti jų organišką vystymąsi, im- kultūros mesianistiškumu, kurį skelbė plikuojantį jau ne unijinę hierarchiškąją, vadinamųjų „naujųjų tautų“, žengiančių o tautines demokratiškąsias – lenkiškąją ir istorijos avangarde, teorija. Intelektualinėje lietuviškąją – savimones. poeto biografijoje ją keičia daugiakultūriš- Baltrušaitis, Maskvoje įstojęs studijuoti kumo idėja, postuluojanti ne vienos kurios į Fizikos–matematikos fakultetą, įsitraukė kultūros absoliutų pranašumą kitų atžvilgiu, į Rusijos simbolizmo judėjimą, kuris siekė tačiau visų pasaulio kultūrų pamatinį lygia- sukurti absoliučią meno, kuris turėjo apimti teisiškumą ir vertingumą, galimybę išaugti, ir visą gyvenimą, formą, rėmėsi slavofi- liudijamą ir paties poeto biografijos. Ši idėja liškuoju rusų imperinės kultūros mesia- atveria poetui ir lietuviškosios kultūros nistiškumo, rusų kaip pašauktosios tautos perspektyvą, į kurią jis, paraleliai kurdamas mitu ir vadinamųjų „senųjų“ ir „naujųjų“ poeziją ir rusų kalba, tvirtai įsirašė ir kaip tautų teorija, teigusia, kad „naujosios“ tautos, energingos ir kupinos jėgų, meta lietuvių poetas. iššūkį senstančioms ir išsikvėpusioms „senosioms“ Europos tautoms. Baltrušaitis Išvados suvokė imperiją kaip absoliutų pažan- Vincui Kudirkai lietuvybė iš pradžių te- gos – materialinės, kultūrinės ir politinės – buvo kilmę žymintis žodis, kultūros sfera modelį, anttautinį, metakultūrinį darinį. vienareikšmiškai buvo lenkiškoji, lietuvių Atsigręžti į moderniąją lietuviškąją kultūrą kalbos erdvė buvo gimtieji namai, lenkų poetą privertė tik pasikeitusi sociokultūrinė kalba priklausė aukštajai, mokslo ir litera- situacija po Rusijos imperijos subyrėjimo, tūros sferai. Romantinis Lietuvos įvaizdis, kartu reiškusi ir imperinės kultūros kaip eksploatuojamas didžiųjų lenkų romantikų absoliučios pažangos modelio suirimą. poetų, atspindėjo unijinę savimonę ir reiškė Kaip matyti, Kudirkos ir Baltrušaičio tik šlovingą Respublikos – iš esmės bajoriš- savimonės kitimui lemiamos įtakos turėjo kos – praeitį, su kuria valstietiškoji dabarties politinės ir sociokultūrinės XIX amžiaus Lietuva neturėjo nieko bendra. Kudirkos, pabaigos – XX amžiaus pradžios permainos aukštuosius mokslus ėjusio Varšuvos Lenkijos Karalystėje bei Rusijos Imperijo- universitete, atsigręžimą į lietuvių kultūrą je. Aleksandro II-ojo 1863 metų gegužės pirmiausia lėmė pakitusi sociokultūrinė pirmąją dieną paskelbtas baudžiavos pa- situacija pačioje Lenkijoje, taip pat kitokia naikinimas ir valstiečių turtėjimas dviems lenkiškumo, prie kurio šliejosi ir Kudirka, iš valstietijos kilusiems jaunuoliams atvėrė samprata. Krikščioniškoji filosofija, mesia- kelią iš lietuviškosios etnokultūros į mokslą, nizmo idėją įprasminusi Hegelio istoriosofi- į dvi to laiko elitines kultūras, prieinamas jos koncepcija ir pranašavusi neišvengiamą išsilavinimo siekiantiems lietuviams – krikščionybės ir žmonijos, taip pat ir laisvos lenkiškąją unijinę ir rusiškąją imperinę. tėvynės – Dviejų Tautų Respublikos – at- O pozityvizmo įsigalėjimas Lenkijoje, gimimą, nepasitvirtino. Įsisąmoninta, kad pakirtęs aristokratiškąją unijinę kultūrą ir neverta laukti Europos tautų sukilimo, ver- Rusijos Imperijos subyrėjimas, padėjęs čiau telktis ties konkrečiais ekonominiais ir tašką rusiškajai imperinei kultūrai, vertė kultūriniais uždaviniais. Pozityvizmo iškelti Kudirką ir Baltrušaitį atsigręžti į moderniąją „organiško darbo“ ir „pagrindų kūrimo“ nacionalinę kultūrą. SPRENDIMAIU. Keturakis. DU KELIAI Į MODERNIĄJĄ NACIONALINĘ KULTŪRĄ 103
Literatūra
BALTRUŠAITIS, J., 1901. 1901.VII.28 laiškas of Lithuania. In: Lithuanian historical studies. V. Briusovui. Rusijos valstybinės bibliotekos Vol. 5. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, rankraščių skyrius. F. 386.75.43. 85–98. BALTRUŠAITIS, J., 2007. 1897.I.5 laiškas MIŁOSZ, Cz., 1996. Lenkų literatūros istorija. Marijai Oloviašnikovai–Baltrušaitienei. In: Vilnius: Baltos lankos. Lietuvių rašytojai apie kūrybą. Sud. J. Jasaitis. TAPINAS, L., 2000. Imk, klajokli, žibintą vil- Kaunas: Vilniaus universiteto leidykla. ties. Vilnius: Alma littera. BALTRUŠAITIS, J., 2001. Laiškai A. Dja- VAŠKELIS, B., 1973. Iš Jurgio Baltrušaičio konovui. In: J. BALTRUŠAITIS, Apimti žmogų kūrybos palikimo. In: Lituanistikos darbai. III. iki dugno. Sud. G. Mikelaitis. Vilnius: Aidai, T. 9. Čikaga: Lituanistikos institutas. 127–151. БЕРДЯЕВ, Н. А., 2000. Самопознание. BŪTĖNAS, J., 1988. Vincas Kudirka. Vilnius: Москва: ЭКСМО–Пресс. Vyturys. ВЕЙДЛЕ, В., 1956. Задача России: Место GREEENBLATT, S., 1984. Renaissance self- России в истории европейской культуры. fashioning: From More to Shakespeare. Chicago & Нью–Йорк: Изд. имени Чехова. London: The university of Chicago press. КОТРЕЛЕВ, Н., 1999. Из переписки Юргиса JABLONSKIS, J., 1998. Atsiminimai. In: Mūsų Балтрушайтиса с Вяч. Ивановым и Одоардо Kudirka. Sud. Z. Šileris. Marijampolė: Ramonos Кампа. – Манифест Московского „Lo Studio Ital- leidykla, 126–127. iano“, составленный Юргисом Балтрушайтисом. KUDIRKA, V. 1990. Raštai. T. 2. Vilnius: In: Jurgis Baltrušaitis: poetas, vertėjas, diploma- Vaga. tas. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos MERKYS, V., 2000. Vincas Kudirka’s concept instituto leidykla, 73–98.
Ugnius Keturakis After the defeat of the 1831 revolt against the Vytautas Magnus University, Lithuania Czar, which attempted to restore the Kingdom of Poland, the poet Mickiewicz in his poetical Research interests: the theory and literature of works, drawing parallel between the fate of the symbolism, sociocultural investigation, com- Kingdom of Poland and the torments of Jesus parative studies. Christ, established the new concept of unionistic identity – messianism. Vincas Kudirka who studied TWO WAYS LEADING TO MODERN NA- the literature of Polish romantics had the notion of TIONAL CULTURE: VINCAS KUDIRKA messianism of the Kingdom of Poland and its po- litical and sociocultural structure was confronted AND JURGIS BALTRUŠAITIS at the university of Warsaw by the new ideology Summary of positivism, which, born after the defeat of the 1863 revolt against the Czar, criticized the romantic The article deals with the national identity of two hopes of national messiah and proposed the whole Lithuanian writers – Vincas Kudirka and Jurgis new democratic ideology of so called “organic Baltrušaitis – and it explores their path from work” and of “laying of foundations”. This ended Lithuania, which is regarded as nature, opposing in the shift of Kudirka’s consciousness towards to culture, to two foreign cultural centres – Warsaw his roots, implicating the foundation of modern (Kudirka) and Moscow (Baltrušaitis), thus adopting the unionistic culture of the Kingdom of Poland and national Lithuanian culture. imperial culture of the Russian Empire, respec- Jurgis Baltrušaitis started studying at Moscow tively. Theses aristocratic cultures were seeking University in 1893, at the time of the so called the for absolute values, strictly separating the spheres renaissance of the Russian culture. Russian sym- of high and low (where, according to the whole bolists, on the basis of slavophilic myth and the hierarchical sociocultural structure, the Lithuanian notion of messianism of the Russian imperial cul- culture belonged to). ture – implicating the priority of one culture above 104 II. MENINIS TEKSTAS: interpretavimo galimybės the others, including Lithuanian, – speculated on collapsed, Jurgis Baltrušaitis adopted the notion of the new art, which would cross all boundaries and multiculturalism, abandoned the idea of one absolute unify the whole life in one, positioning themselves as culture and validated the right to Lithuanian culture to its pioneers. Baltrušaitis understood the Russian Em- exist among the plurality of parallel cultures. pire and its political and sociocultural structure as the KEY WORDS: messianistic cultural myths of guarantee of this unification and the progress inabso - the Russian Empire and the Kingdom of Poland, lute. After the Russian revolution of the 1917, when sociocultural converts, modern Lithuanian self- the idea of political, material and cultural absolutism consciousness and culture.
Gauta 2009 01 29 Priimta publikuoti 2009 05 15 SPRENDIMAI 105
Marek Smoluk The University of Zielona Góra Faculty of Humanities Department of English Philology Al. Wojska Polskiego 69 65–762 Zielona Góra, Poland E-mail [email protected] Research interests: British history, in particular Tudor and Stuart times.
THE ENGLISH ROYAL COURT THROUGH THE EYES OF ERASMUS
Erasmus, a leading European humanist, gained popularity amongst scholarly circles by maintaining a countless number of contacts with other humanists in Europe; he was in the middle of this network of correspondence keeping in touch with almost all the distinguished philosophers and thinkers of the time. In a sense, Erasmus often acted as a catalyst for this coterie of acquaintances since through him new contacts were made. These contacts, in turn, made him known at many European courts, including the English court. His frequent visits to England resulted in the scholar’s excessive writings on the royal court as well as the kingdom itself. In his panegyrics he compared Henry VIII’s court with ‘a temple of muses’ (Weir 2001, p. 150) and presented the kingdom as an oasis of humanism. It poses the question whether these and many other descriptions of Erasmus were a genuine assessment of the conditions created for humanism to flourish or were merely the anticipated flattery of a dependent scholar who had found glory and financial security in England. To answer the principal question posed in this paper, the research has been based mainly on the analysis of some of Erasmus’s original letters. Since definitions of a royal court vary from one another, ranging from a place of the king’s residence to a broad institution comprising artists, writers, philosophers etc, the paper aug- ments its scope and focuses on Erasmus’s perception of the monarch, his wife, several English scholars as well as English universities which thrived under Henry’s auspices. It also evaluates Erasmus’s contribution to the acceptance of humanistic ideas in England at the beginning of the Tudor age. Last but not least, an important aspect of this paper is that it attempts to analyse all these issues from Erasmus’s perspective concluding whether his perceptions were objective and in tune with the realities of 16th century England. KEY WORDS: the court of Henry VIII, Erasmus, humanism.
From the 16th century to the present day of his communications network with the Erasmus has retained the reputation of being humanists in Europe was matchless; he a leading European humanist. He enjoyed was in the middle of this network of corre- popularity not only amongst scholarly spondents keeping in touch with almost all circles of his times but also in European the distinguished philosophers and thinkers courts. It is said that the range and extent of the time. In a sense, Erasmus often acted 106 II. MENINIS TEKSTAS: interpretavimo galimybės
as a catalyst for this coterie of acquaintances walls, but explores the scholar’s picture of since through him new contacts were made. the whole realm. Similarly, many European courts, where hu- At the beginning of the 16th century manism thrived or was about to be accepted, Erasmus paid several visits to England. endeavoured to find favour in his eyes since His first impressions failed to enthuse him. his positive opinion of a particular court First and foremost, Erasmus was dissatisfied might give it recognition and credence in with his work at Oxford and assured Lord the international arena. Mountjoy, his patron, that he could stand Erasmus wrote excessively about the boredom everywhere, yet did not wish to royal court in England as well as the king- stay there. His stay in England in 1509 dom itself. In his panegyrics he compared turned out to be even less pleasant as the Henry VIII’s court with ‘a temple of muses’ scholar felt disappointed with the financial (Weir 2001, p.150) and presented England offer he received, but the King was unwill- as an oasis of humanism. It poses the ques- ing to supply him with a permanent source tion whether these and many other descrip- of income since Erasmus plainly had no in- tions of Erasmus were a genuine assessment tention of living in England. There were also of the conditions created for humanism to other discomforts, which during his contract flourish, or were merely the expected flat- in Cambridge, Erasmus described in a letter tery of a dependent scholar who had found to Andrea Amonio, saying: „Regarding my glory and financial security in England. To own condition there is nothing new for me answer the principal question posed in this to write, except that the journey was very paper, the research has been based mainly troublesome and my health is still question- on the analysis of a number of Erasmus’s able due to that sweating sickness. It seems original letters. at all events that I am to stay in this college Before one examines these missives in for a few days. I have not yet had much of length and depth, the term court needs to an audience, wanting to devote myself to be defined in order to establish the scope of my health. The ale here doesn’t seem good the topic. In the most common basic sense to me at all, and the wines aren’t up to the of the word, a court is a place of residence mark either. If you are able to have a skin for one who rules. The Renaissance rulers of Greek wine transported to me here – the often moved around their kingdoms so as best possible – you will make your Erasmus to become acquainted with their realms quite happy; but let it be not at all sweet. and be seen by their subjects. In this light, Don’t worry about the money; it will be a renaissance court is not a mere palace, sent in advance if you want. Now I begin but an institution where literary and artistic to obtain the interest from the holy bull; I masterpieces were created. It can also be am being killed by thirst. And I have not yet interpreted as a society whose members crossed. Farewell, dearest Amonio” (Allen strove for influence and recognition or 1906–1958: Erasmus to Andrea Amonio, a place where movements, factions and August 1511.) fashions crossed (Burke 2001, p. 145–148, The juxtaposition of Erasmus’s finan- Mączak 1986, p. 250–278). Thus, the paper cial hopes with the reality he faced did not does not confine itself to Erasmus’s percep- give rise to any resentment against Henry tion of the King’s palace and life within its or his kingdom. On the contrary, Erasmus SPRENDIMAIM. Smoluk. THE ENGLISH ROYAL COURT THROUGH THE EYES OF ERASMUS 107 was amongst those scholars who would (Allen 1906–1958, Ep. 970). It must be continually praise the King of England for remembered that much of such eulogising his virtues. He complimented his patron was no more than pure flattery. The scholar on finding philosophy and the ruling of resorted to it not only out of kindness, but the kingdom compatible activities. In the also in the hope of royal recognition, favour scholar’s dedications, Erasmus extolled the and financial rewards (Allen 1906–1958, monarch’s daily itinerary in which Henry Ep. 297). allotted time to read, as well as lead intel- It is impossible to assess nowadays with lectual disputes. On numerous occasions, any accuracy how much in the panegyrics this outstanding humanist of his time con- was solid truth and how much was fabri- gratulated the King on his cultured study of cated in the use of flattery. Nonetheless, the literature. In 1519 Erasmus concluded that picture emerging from these descriptions Henry VIII had refuted the myth according points to the King being interested – or even to which, those who were familiar with actively engaged – in promoting humanistic epistolary were unable to rule effectively ideas in his realm. Henry’s genuine interest (Allen 1906–1958, Ep. 272, 657, 966). in the new learning was boosted by his first Past and contemporary historians are wife – Catherine of Aragon. The Queen of the same mind when it comes to the herself had the reputation of being highly King’s talents and the skills he developed. intelligent, exceptionally well educated The humanists of the time were inclined to and honestly interested in the development believe Erasmus’s opinion. The monarch’s of the new learning in England (Smoluk particular mixture of personal qualities he 2007, p. 194). Her interest in the study of displayed turned out to be well suited to Latin and Greek, reading classical authors making his edicts effective and the kingdom and becoming acquainted with the contents powerful. He could be a spendthrift simply of the Bible had been instilled in her dur- satisfying his whims, as Jerzy Kędzierski ing her youth. Catherine of Aragon did claims (1986, p. 36), but at the same time, not confine herself to linguistic interests. he would show himself to be a generous Agnes Strickland in her work Queens of patron of scholars. England describes the way in which the Erasmus maintained correspondence King attempted to lessen her homesickness with a great many scholars in Europe, as an by taking her and her maids to the royal example; in his letters to Cardinal Riario in library. On the library shelves they could Rome he presented Henry VIII as a young, find countless masterpieces and works writ- talented man, who was thoroughly devoted ten both in English and Latin (Strickland to the new learning (Allen 1906–1958, 1889, p. 108). The Queen’s versatility was Ep. 333). acknowledged widely by humanists, not On another occasion, the King was only those originating from England. For described as “the wisest of contemporary instance, Erasmus went into raptures at her princes and a great lover of literature” (Al- eloquence and broad education. The fol- len 1906–1958, Ep. 855). In 1519 Banisius lowing quotation from Erasmus’s letters is learned from Erasmus that if the Nether- a good illustration of the scholar’s opinion lands had a prince like the King of Eng- about the Queen: land, humanism would be flourishing there As for the Queen, not only is she pro- 108 II. MENINIS TEKSTAS: interpretavimo galimybės
digiously learned for one of her sex, but that there is no university that could not be no less respected for her piety than for her jealous of it” (Allen 1906–1958, Ep. 834). knowledge”. […] “The Queen loves litera- One year later he spoke in a similar tone: ture, which she has studied with good result „What college, what university, has ever since her childhood (Allen 1906–1958, Ep. been richer in men of perfect honesty and 855, 976). pure doctrine, such as are to be found at your At this point it is worth mentioning own court? [...] Now that I have had the op- that Henry VIII demonstrated a somewhat portunity to see what a King and guide the nascent approval of humanism and his ap- court of England has, what a Queen, what proach to scholars was consistent. His wife, dignitaries, what counsellors, what office- though, was different in this respect. She holders, I am tormented with desire to go was in no hurry; analysing and shaping her there” (Allen 1906–1958, Ep. 964). attitudes gradually. The fact that Catherine The above compliments could be treated of Aragon’s acceptance of humanism did in a somewhat casual manner since they not occur overnight but evolved through were expressed either in the monarch’s a judicious and thoughtful process can be company or at his court. Nonetheless, Eras- best illustrated by a certain event of 1514: mus’s opinion did not differ from the views as the result of the Queen’s efforts, Erasmus he shared with his foreign friends in private was appointed to be her mentor and teacher. correspondence. After all, the scholar had Five years later, Queen Catherine’s Spanish already made a name for himself by having confessor raised doubts in her mind con- the audacity to tell the truth, even if it was cerning the validity of humanism, which led unpleasant. Juan de la Parra, a physician at consequently to her asking Erasmus – indi- the Spanish court, learned from Erasmus rectly – if the scholar thought himself wiser about his wish that the Burgundian court than Jerome; since he had dared to correct would resemble that of Henry VIII’s. In the saint’s works. The whole situation must turn, Paulus Bombasius from the papal have been upsetting to Erasmus. In the end, library could read from Erasmus’s missive: he did not carry a grudge against the Queen. „You know [...] how I have always detested On the contrary, the scholar appreciated the royal courts. It is a way of life I have ever Queen’s education and intellect so highly considered but as gaudy misery, illusory that he would rather have blamed the inci- happiness. But it would please me, if only I dent on the confessor than Catherine herself could grow young again, to settle at a court (Allen 1906–1958, Ep. 948). like that [...] among all those who shine by Erasmus’s opinion of European courts their culture, honesty and good judgment” in general and England’s in particular con- (Allen 1906–1958, Ep. 917 to de la Parra trasted dramatically. On the one hand, the February 1519 & Ep. 855 to Bombasius scholar was continually complaining about July 1518). English patrons being mean and greedy This positive, even flattering description whilst on the other, he extolled the virtues of the royal court during the first ten years of the English court in the presence of the of Henry VIII’s reign should not cloud the English King by saying: “Your court is a true picture. For scholars like John Colet, model of Christian instruction, frequented Thomas Linacre or John Fisher, the accept- by persons of the very highest erudition, so ance of humanism on English soil was the SPRENDIMAIM. Smoluk. THE ENGLISH ROYAL COURT THROUGH THE EYES OF ERASMUS 109 only option available in order to see off with work, Erasmus had been planning to dedi- the dark days of the ‘mediaeval world’. For cate it to his friend – John Fisher. In the end, other less conservative humanists like Wil- however, the dedication was applied to a far liam Grocyn, the creating of ‘the modern more powerful patron – Pope Leo X. world’ could co-exist with the old sterile One may speculate that the ultimate ways of mediaeval scholastic study and dedication of Novum Instrumentum to the teaching. In reality these developments oc- Pope was to ensure that the publication curred naturally and gradually, inevitably would not come in for too much criticism. facing opposition. The critics, who attempt- Irrespective of the fact to what extent this ed assiduously to oppose the new learning, may have been the case, one thing seems thought of humanism as a direct threat to the certain: the King, the Queen and the ma- old order and perceived this new movement jority of the most eminent members of the as nothing less than heresy. court approved of the publication. Besides, The test for the standing of humanism in Novum Instrumentum is believed to have England was Erasmus’s publication of No- exerted a significant influence on scholars vum Instrumentum (Erasmus of Rotterdam: from both Oxford and Cambridge (Zins 1516), published in Basilea. The danger 2001, p. 132). For instance, scholars the like here was that this Greek text of the New of Andrea Ammonio were delighted at the Testament with a Latin translation would publication. Richard Fox, (c 1448–1528) as be treated as heresy since its author – in a bishop of Winchester publicly expressed his sense – dared to ‘improve’ on the Vulgate. appreciation for Erasmus’s work saying that Erasmus’s intention, however, was not to he found the scholar’s version more worthy criticise the previous edition, but clearly to than ten other biblical compositions (Allen encourage the laity to read the Scriptures in 1906–1958, Ep. 502). Similarly, William Latin; and by placing the Greek text in jux- Warham thought of it highly; in June 1516 taposition to provide scholars with an incen- he said to Erasmus: “Your publication on tive to the studying of the Greek language the New Testament I have shown to several (Allen 1906–1958, Ep. 413). Not surpris- of my brother bishops and some doctors of ingly, Erasmus’s publication was received divinity, and all with one voice declare that cordially as a pioneering work defining the you have done something well worth doing” ‘modern world’ for Christians. (Allen 1906–1958, Ep. 425). The creation of Novum Instrumentum The publication of Novum Instrumen- by Erasmus is said to be attributed partly tum coincided with the opening of St John’s to English scholars. John Colet was one at Cambridge. These two events proved to of those English humanists who first ap- be a stimulus for further popularisation of proached Erasmus persuading him to take humanism and the intensification of interest advantage of his talents and apply them to in the new learning. Examples abound, but the refinement of Christian literature (Zins to illustrate the point, one might mention 2001, p. 132). Much of the research and the John Bryan from King’s College who in studying of manuscripts had been carried 1518 based his lectures on Aristotle’s works out by Erasmus in the library of St Paul’s and Greek texts. One year before, public cathedral and the colleges of Cambridge lectures on the Greek language had been University. Upon the completion of his introduced. To facilitate the project, Richard 110 II. MENINIS TEKSTAS: interpretavimo galimybės
Croke, who was a notable reader in Greek, ies. For the University of Cambridge has was called back from abroad and offered flourished for a long time from every point a post at Cambridge. These events did not of view under the leadership of the very escape Erasmus’s notice and in February reverend Bishop of Rochester, himself an 1518 the scholar wrote to one of his friends extraordinary prelate” (Allen 1906–1958, at Cambridge University: “I congratulate p. Ep. 965). both Croke and your university, to whom The above description, though it sounds this great honour falls, in addition to the exaggerated, points to Erasmus’s high opin- very noble sciences in which it has long ion of the standard of education in England. excelled” (Allen 1906–1958, Ep. 777). The scholar did not think only of the univer- Erasmus held high opinions of both sities as oases of humanism but also depict- universities appreciating the fact that in ed in his writings a picture of Henry VIII’s both of these institutions of higher educa- court as a temple of muses. The assumption tion, courses were run according to the new whether such descriptions of Erasmus were humanistic principles. The confirmation of merely the expected eulogy of a dependent this can be found in Erasmus’s letter to Peter scholar seems unsubstantiated. This paper Mosellanus: “There are two famous universi- refutes this hypothesis proving at the same ties in England, Oxford and Cambridge. Greek time that Erasmus’s panegyrics were rather letters are studied at both, but at Cambridge in a genuine assessment of the conditions cre- all tranquility, since the academy is directed by ated for humanism to thrive. In addition, this the reverend John Fisher, Bishop of Rochester, work illustrates that the royal couple’s ac- whose life is as theological as his learning” ceptance of humanism and approval of the (Allen 1906–1958, Ep. 948). impending changes made Henry’s England The development of humanism at uni- a humanistic paradise. As long as Martin versities until 1519 is best summarised Luther’s theses and later marital problems in another of Erasmus’s panegyrics. The did not surface, the King’s ‘temple of the scholar said: “With all my heart I love the muses’ humanists and their patrons could reverend father the Bishop of Winchester who, find there-in shelter, financial support and at his own cost, has just dedicated a college protection. Until the fifteen twenties Eng- of the highest quality to polite learning. land was a magnet which attracted both But I feel a still greater admiration for the native and foreign scholars (except for outstanding and truly heroic courage of the Lutheran supporters) and its host – Henry very reverend Lord Cardinal of York. By VIII – enjoyed the reputation of showing his prudent initiative the school of Oxford greater humanity than would appear in the is held in honour, not only for the study of second part of his reign. Thus Erasmus’s all languages and disciplines, but also for perception of England seems to have been that morality which befits the best stud- in tune with the reality of the day. SPRENDIMAIM. Smoluk. THE ENGLISH ROYAL COURT THROUGH THE EYES OF ERASMUS 111
Sources
Desiderius Erasmus Roterodamus, 1516. No- vum Instrumentum omne. Diligenter ab Erasmo Roterodamo recognitum & emendatum, non solum ad graecam veritatem, verum etiam ad multorum utriusque lingae codicum [...] fidem. Basle. Desiderius Erasmus Roterodamus, 1906–1958. Opus Epistolarum Pes. Erasmi Roterodami. ed. P. S. i H. M. Allen, H. W. Garrod. Oxford: Cla- rendon Press.
References
BURKE, P., 2001. Dworzanin. In: E. Garin ka (ed.), Lubelskie Materiały Neofilologiczne. (ed.), Człowiek renesansu. Warszawa: Świat Nr 31, Lublin: Zakład Poligrafii Uniwersytetu Książki. Marii Curie-Skłodowskie. KĘDZIERSKI, J., 1986. Dzieje Anglii. Wroc- STRICKLAND, A., 1889. Lives of the Queens ław: Ossolineum. of England. Vol. II. London: Jarrold & Sons. MĄCZAK, M., 1986. Rządzący i rządzeni. Władza i społeczeństwo w Europie wczesnonowo- WEIR, A., 2001. Henry VIII: the king and żytnej. Warszawa: PIW. court. New York: Ballantine Books. SMOLUK, M., 2007. Royal education in ZINS, H., 2001. Historia Anglii. Wrocław: the Tudor age. In: J. Krieger-Knieja & J. Kraj- Ossolineum.
Marek Smoluk aprašė kaip humanizmo oazę. Kyla klausimas, ar Zielona Góra universitetas, Lenkija šie ir daug kitų aprašymų yra tikri humanizmo klestėjimo įvertinimai, ar tik priklausomo moks- Moksliniai interesai: Didžiosios Britanijos isto- lininko, Anglijoje atradusio šlovę ir finansinį rija, ypač Tiudorų ir Stiuartų laikotarpis. saugumą, pagyros. Straipsniu bandoma atsakyti į šį klausimą, analizuojant kai kuriuos originalius ANGLIJOS KARALIŠKASIS DVARAS Erazmo laiškus. Kadangi karališkojo dvaro apibrėžtys yra įvai- ERAZMO AKIMIS rios, apimančios ir karaliaus rezidencijos vietą, ir Santrauka instituciją, kuriai priklauso dailininkai, rašytojai, filosofai ir kt., straipsnyje apibrėžtis tikslinama, Erazmas, vienas iš žinomiausių Europos humanis- dėmesys sutelkiamas į tai, kaip Erazmas suvokia tų, buvo populiarus tarp mokslininkų, nes palaikė monarchą, jo žmoną, keletą Anglijos mokslininkų ryšius su kitais Europos humanistais. Jis buvo ir Anglijos universitetus, kurie klestėjo globojami susirašinėjimų ašis. Erazmas dažnai veikė kaip Henrio VIII. Taip pat straipsnyje pateikiamas Eraz- išrinktųjų rato pažįstamų katalizatorius, kadangi mo nuopelnų įvertinimas perimant humanistines per jį buvo užmezgami nauji kontaktai. Šie kon- idėjas Tiudorų dinastijos Anglijoje. Svarbu ir tai, taktai padarė jį žinomu daugelyje Europos dvarų, kad šiame straipsnyje pateikiamas Erazmo požiūris taip pat ir Anglijos. Erazmas dažnai vykdavo į ir įvertinama, ar jo suvokimas buvo objektyvus ir Angliją, todėl daug rašė apie karališkąjį dvarą ir atitiko XVI amžiaus Anglijos realijas. pačią karalystę. Savo panegirikose jis lygino Hen- REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: Henrio VIII dvaras, rio VIII-ojo dvarą su „mūzų šventove“, karalystę Erazmas, humanizmas.
Gauta 2009 05 02 Priimta publikuoti 2009 07 15 112
Ingrida Žindžiuvienė Vytautas Magnus University Faculty of Humanities K. Donelaičio g. 52–615, LT–44244 Kaunas, Lietuva Tel. +370 37 327 838 E-mail [email protected] Research interests: literary theory, comparative literature, American and British studies.
LOCATION AND SPACE IN DON DELILLO’S COSMOPOLIS AND ANTANAS ŠKĖMA’S BALTA DROBULĖ
One of the distinct characteristics of postmodernism is specific treatment of location and space. The setting in fiction may be in close communication with the characters or become one of them. The aim of the article is to discuss representation of location and space in early (Antanas Škėma’s novel “Balta drobulė”) and late postmodernism (Don DeLillo’s novel “Cosmopolis”). The article discusses the role of the setting in the narrative, types and functions of the setting and principles of reading a postmodern urban novel. Don DeLillo, a contemporary American author, prefers a distinct urban setting for his novels, which, in most cases, is New York City. His novel “Cosmopolis” (2003) is an example of specific treatment of multifunctional setting in the narrative. Alongside the display of the postmodern urban landscape the author focuses on the closed/inside space within the limousine in which the main character travels around New York. The closed space and the open/outside space (New York City) acquire the features of the antagonist, the result of which is the destruction (murder) of the main character. Although Antanas Škėma, a Lithuanian writer of the Diaspora, has been often referred to modernist writers, his treatment of space and characters demonstrate features of early postmodernism. In Antanas Škėma’s novel “Balta drobulė” (1958), the closed/inside space, the elevator in a New York hotel, is a similar multifunctional setting, which, additionally, serves as the basis for the novel’s structure. The inside and the outside space in Antanas Škėma’s novel become destructive, leading the main character to insanity. In both novels, the open/outside space, New York, forces the main character to lose his identity; however, in the Lithuanian novel, the setting makes the main character comprehend the “Otherness.” The characters’ movement (horizontal and vertical) in the closed space suggests of the individual’s inner imprisonment. The vertical movement of the main character in the Lithuanian novel gains a special meaning – mainly focusing on cultural displacement of the character, while the horizontal movement of the character in the American novel may imply the search for identity in the overwhelming urban environment. The comparison of different types of setting and space in early and late postmodernism demonstrates characteristic features and similar tendencies of this period in the world literature. KEY WORDS: postmodernism, treatment of space, American culture, urban environment, private space, physical and social environment, masculine urban space, displacement, exile.
Introduction been inherited from the Modernist era; Postmodernism in literature has many others have become cliché descriptions of distinctive features: some of them have postmodernism, often associated with the SPRENDIMAII. Žindžiuvienė. LOCATION AND SPACE IN DON DELILLO’S COSMOPOLIS AND ANTANAS ŠKĖMA’S... 113 person’s inability to function in the contem- able to function within the society (Brockes porary world. Such urgent questions as the 2005, p. 2). Often DeLillo focuses on “the individual’s identity, boundaries of fantasy collapse of private space” describing it in and reality, relationship between private opposition to the outside space (Green 2005, experience and collective performance or p. 17). Seclusion in the private space gains the influence of contemporary culture on the the characteristics of the prison, from which individual’s needs and aspirations be come the individual is incapable to flee. Accord- central issues of postmodernist fiction. One ing to Jeremy Green, “DeLillo’s characters of the characteristic features of this literary often seek to gain control over their imme- period is specific treatment of location and diate environment”; however, this control space. The setting may become one of the becomes reversed, so that in the end it is characters in close communication with the the environment that starts controlling the individual or it may represent the state of individual (Green 2005, p. 169). Usually, the main character. This setting may contain DeLillo’s characters are destroyed by mysti- many realistic details; however it may sug- fied and strange environment, packed with gest of the fragile link between the fantasy strange new visual technologies. The out- world and reality. The aim of this article is side environment is represented by the ur- to demonstrate similar treatment of space in ban landscape: usually New York City, with the novels by an American late postmodern- busy streets and enormously high buildings, ist and a Lithuanian early postmodernist, and the inside space, full of technological whose characters similarly search for per- devices that should guarantee safety and sonal freedom they cannot achieve. comfort for the character/s. From this mas- Don DeLillo (b.1936), a contemporary culine perspective the author portrays the American writer, presents different per- contemporary landscape, which, in most spectives on American culture and urban cases, is an urban one. Born in New York, environment. The fourteen novels Don Don DeLillo often exploits the urban setting DeLillo wrote between 1971 and 2007, of it in his novels. His characters are rest- “[h]ave earned him a reputation as one of less people journeying in the urban jungle, America’s leading contemporary writers” often suffering from “modern paranoia” or (Burn 2003, p. 1). Often the writer focuses place themselves “in a kind of voluntary on the “paradoxes and contradictions of exile” and, because of this, struggling to postmodern culture” (Schlager and Lauer fit into a larger society (Burn 2003, p. 1). 2001, p. 247). His main characters, ac- The theme of destruction is the leading one cording to Duncan Cambell, represent “a in Cosmopolis (2003): destruction by the victim of circumstances” who is always “an outside forces (the city) and self-destruction isolated loner disgusted and alienated by his within the inside space. own culture” (Cambell 2005, p. 2). Jeremy Antanas Škėma (1911/1910–1961), Green observes that “DeLillo has been an a Lithuanian actor and writer, was often exemplary figure for the generation of post- ascribed to Lithuanian modernism both modernist writers who began to establish by his contemporaries and later critics. careers during the 1980s and 1990s” (Green However, recent studies have pointed out 2005, p. 4). As Brockes states Don DeLillo the features of early postmodernism in his “writes about men for men” who are not writing (Daujotytė 2007; Bukelienė 2006; 114 II. MENINIS TEKSTAS: interpretavimo galimybės
Višomirskytė, 2004; Vedrickaitė, 2000). In The Role and Functions 1944, as many Lithuanian people, Antanas of the Setting in the Narrative Škėma departed from Lithuania and stayed The well-developed setting often expands in a DP camp in Germany until moving the narrative in many different aspects: it permanently to the United States of America helps the readers to better understand the in 1949. Škėma’s first short story “Tolyn” places and events within the narrative and (“Further”) as well as his collection of short often expands their knowledge of different stories (1947) was published in Germany. types of the setting. According to Cassil, In New York, Antanas Škėma “worked as “nothing is more fundamental to creating an elevator operator and devoted his free a story than establishing a spatial, temporal time to writing”; it is the experience that he environment” (Cassil 1990, p. 19). Michael presented in his novel Balta drobulė (1958) J. Toolan observes that “the establishment (Encyclopedia Lituanica 1976, p. 202). of an identifiable setting is a strong psycho- During the second half of the twentieth cen- logical preference in most readers” (Toolan tury, Škėma’s works were controversially 1988, p. 103). Toolan explains this attitude accepted in the émigré circle and totally by stating that the readers are fond of being rejected in the occupied Lithuania during aware where they are and “look for clear spa- the period of the Soviet regime until the end tiotemporal indications of where and when of the 1980s. Many features of his writing a thing happened” (ibid). In this aspect, the demonstrate Škėma’s modernistic charac- setting concerns the details of the narrative ter; however, surveying his works from the that are related to time and place. twenty-first-century reader’s perspective, it Thus, two major types of the set- is possible to view Škėma’s literary career ting – spatial and temporal – can be as the precursor of postmodernism or early observed in the narrative (Ricoeur 2004, postmodernism. p. 328). Different definitions of the setting The article analyzes the role of the in the narrative emphasize its role in a masculine urban landscape, New York, in piece of fiction. For example, Gerald Prince Don DeLillo’s novel Cosmopolis (2003) defines the setting as “the spatiotemporal and Antanas Škėma’s Balta drobulė (1958), circumstances in which the events of the focusing on the role of the setting in the narrative occur” (Prince 1989, p. 86). Walter narrative, and considers types and functions Nash analyses the setting from a different of the setting alongside with the main prin- perspective: he observes that most settings ciples of reading a postmodern urban novel. include the descriptions of houses with The understanding of the role and functions elaborate portrayal of “rooms, furnishings, of the setting may open diverse interpreta- stairways, terraces, gardens” (Nash 1990, tions of a literary text and demonstrate close p. 35). Thus, the place can be described relationship between the main character and considering different things and including the environment. The comparison of the role a multitude of useful details. Gerald Prince of the setting in early and late postmodern- rightly notices that the time and place of ism demonstrates characteristic features of the narrative may also be “symbolic of a this literary period and points out general conflict to come or of a character’s feelings” issues in the world literature. (Prince 1989, p. 87). SPRENDIMAII. Žindžiuvienė. LOCATION AND SPACE IN DON DELILLO’S COSMOPOLIS AND ANTANAS ŠKĖMA’S... 115
As Rimmon-Kenan states, there are two Walter Nash points out the role of a types of environment in the narrative – the particular geographical place described in “physical” and the “social” (Rimmon- the narrative, stating that “when a particular Kenan 1996, p. 69) and relates them with location is central to a narrative”, “authors the traits of the character that they can will sometimes provide a factual orienta- represent. Similarly, Mieke Bal defines tion, with dimensions, compass bearings, the function of the setting in the narrative relative positions, details of fabric and explaining that a well-chosen setting can structure, and general notes, in guidebook describe “a character, which is situated in fashion, on the history, provenance, and ar- a space, observes it, and reacts to it” (Bal chitectural peculiarities of buildings” (Nash 1985, p. 93). Toolan observes that in many 1990, p. 126). In this aspect, the setting that contemporary novels a setting may be has a reference in the real world allows the “instrumental – like another character – in reader to visualize the particular place and leading a character to act in a certain way” to draw parallels between the fictional place (Toolan 1988, p. 104). Toolan focuses on and the real one. the relations between the setting and the character, stating that these relations can be Defining the Masculine Urban of “causal” or “analogical” nature: “features of the setting may be either cause or effect Space of how characters are and behave” or “a set- The urban novel emphasizes the place mak- ting may be like a character or characters in ing the setting as an important element of some respects” (Toolan 1988, p. 104; italic the narrative. The word “urban” refers to a in the original). Such a prominence given specific setting, normally, a city The( Com- to the setting proves its significance to the pact Edition of the Oxford English Diction- story and invites the reader to become more ary 1971, p. U-453), which in turn creates attentive to its presence in the narrative. a special relationship with people dwelling Emphasizing the role of the setting, in it. While the term “masculine” includes Rimmon-Kenan states that often the set- the representation of this urban space both ting highlights some particular features of from the virile point of view and describing the character in the narrative. The critic the “virile values” and reasoning (Irigaray observes that “the physical and social en- 1993, p. 224). vironment of a character does not only Murray Baumgarten observes that often present a trait or traits indirectly but, being “the city is a metaphor, metonymy, and man-made, may also cause it or be caused by it” (Rimmon-Kenan 1996, p. 69). symbol, a literary trope, as well as physical Rimmon-Kenan explains that “the analogy entity (Baumgarten 2005, p. 2). Thus, fol- established by the text between a certain lowing Baumgarten, urban novels become landscape and a character-trait may be either “encoded landscapes of self and place” ‘straight’ (based on similarity) or ‘inverse’ (ibid). Baumgarten enumerates “four as- (emphasizing contrast)” (ibid). Thus, the pects of the cityscape in the representation setting may provide some additional infor- of the city in the narrative: the natural, the mation about the situation and may serve built, the human, and the verbal” (Baum- as an indirect or direct characterization in garten 2005, p. 3). The critic states that “in the narrative. each case a different aspect of city discourse 116 II. MENINIS TEKSTAS: interpretavimo galimybės
may be highlighted” (ibid). Baumgarten ob- two levels: from a small space (limousine serves that in the contemporary urban novel or “home” – the apartment of the main the concept of “home” becomes different character) the action moves to a wider space from the one in the traditional English novel (streets and certain parts of the city). Most because it becomes a place infiltrated by the places mentioned in the novel are non- outside and becomes inseparable from the fictional and the central setting is Manhat- character dwelling in it (Baumgarten 2005, tan, New York. However, as a postmodern p. 4). Thus, the influence of the outside novel, Cosmopolis, contains a setting that urban environment on the individual space does not serve just as a background for the becomes an important factor in a contem- story, but it also functions as guidelines of porary urban novel. the map of New York City and as a personi- The reader of the urban novel expects to fied character that affects the reasoning and find names of streets, buildings and public actions of the main character, Eric Packer. spaces that are often included in the descrip- Finally, the setting becomes a device help- tion of the city. Discussing the aspects of ing to reveal the protagonist, demonstrating contemporary architecture, Simon Parker a particular relationship between the latter observes that nowadays traditional urban and the concrete urban landscape. spaces are often used in a “non-programmed The time in the novel –“in the year 2000, way” (Parker 2004, p. 153). Parker explains a day in April” – is not indicated directly this by a postmodern method of “topologi- and the reader is only informed that the ac- cal displacement” (ibid.) which has become tion begins in the morning and ends in the the feature of the urban landscape and a evening on that day (Varsava 2005, p. 83). distinctive feature of postmodern culture. The action starts in the main character’s Considering the above, it is possible to apartment of “forty-eight rooms” (DeLillo state that masculine urban space contains 2003, p. 7). The inside location is contrasted the representation of the masculine/virile to the outside, so that the city (outside) is values and actions within a specific urban depicted as much louder than the inside of environment, which often includes the the apartment: “the atrium had the tension description of a big city. The concept of and suspense of a towering space that re- “home” includes both the details from the inside and the outside, the main emphasis quires pious silence” (DeLillo 2003, p. 8). being put on the influence of the outside Moreover, the apartment is a static space, world. The issue of topological displace- while the city is a dynamic space, inviting ment that includes the use of different the protagonist for actions. locations and spaces in a non-programmed Alongside to the above-mentioned way becomes a characteristic feature of spaces (the inside one, the apartment, and postmodern urban culture. the outside world, the streets and the city), there is another type of space included in New York as the Masculine Urban the novel –the limousine that takes the main character around the city – turning Landscape in Don DeLillo’s Novel the character into an observer of the events Cosmopolis (2003) happening outside. The inside events are The description of the setting in Don De- often compared and contrasted to the ones Lillo’s novel Cosmopolis is presented on happening outside. All the outside places SPRENDIMAII. Žindžiuvienė. LOCATION AND SPACE IN DON DELILLO’S COSMOPOLIS AND ANTANAS ŠKĖMA’S... 117 mentioned in the novel include specified Cosmopolis “meets Manhattan geography spatial indications and details, which, inter- under sci-fi moonlight” (Updike 2005, p. 2). estingly, becomes a rule through the novel. Thus it is possible to confirm the statement On the one hand, it appears that sometimes that often urban landscapes contain detailed the detailed description of the place has a information presented in the fashion of a function of a guidebook; on the other hand, guidebook. When the limousine takes Eric it is a way to reveal its qualities and contrast Packer to Eighth Avenue, which marks the it to other spaces (for example, the apart- end of the East Side, the setting serves as ment or the limousine), thus indicating the the borderline between the East Side and change of the events. Often, these descrip- the West Side: “Eighth Avenue, out of the tions include “typologically displaced” theater district, out of the row of supper locations that, according to the aspects clubs and lounges […] into the local, the of postmodern architecture, have become mixed, the mostly unnoticed blocks of dry the usual ones within the urban landscape cleaner and schoolyard […] and old brick (Parker 2004, p. 153). buildings” (DeLillo 2003, p. 129). The de- As it has already been mentioned, the scription of the place becomes a reminder setting of Cosmopolis is located in the of what is left behind and turns into an frames of the real place. The journey that introduction to a new place and new experi- Eric Packer takes on that particular day in ences. Moreover, the sense of violence and April begins in the East Side of New York premonition of a disaster or death becomes and ends in the West Side. During that day the leading motive during that trip across he crosses ten avenues, although traveling New York City. All references are not just along one street. Generally, this fictional mere spatial landmarks, but also they play journey across New York gives the reader the role of the character’s manifestation and clues to the real places, so that the whole represent different features of the city. text can serve as the guidelines or a map for The urban landscape in Cosmopolis doing a sightseeing tour of the city. There also serves the function of a personified are thirty-two places in the novel that refer character. The sense that there are two major to the places in Manhattan: for example, characters (Eric Packer and New York) is the first reference to a real place is “First present throughout the novel. Thus, Eric Avenue” (DeLillo 2003, p. 9), later Eric Packer is in the function of the protagonist, Packer’s limousine turns “into stalled traffic while New York becomes the antagonist, before it reached Second Avenue” (DeLillo destroying Eric Packer at the end of the 2003, p. 13) and so on. In addition to avenue novel. It seems that both characters are and street names, there are other references engaged in some kind of communication, to really existing objects: the car was stuck being either contrasted or compared to in the traffic “halfway between the avenues, each other. The city that has characteristics where Kinski had boarded, emerging from of technological advance corresponds to the Church of Saint Mary the Virgin” Eric Packer’s preference for technological (DeLillo 2003, p. 78). According to John progress. His huge apartment and limousine Updike, going in his limousine, the main are packed with various modern appliances character begins “the crosstown epic” (Up- that seem to respond not only to his needs dike 2005, p. 1). As Updike further claims, but also to his feelings. Eric Packer finds 118 II. MENINIS TEKSTAS: interpretavimo galimybės
“beauty and precision [… and] hidden lance camera” (DeLillo 2003, p. 13–15) rhythms” in technology (DeLillo 2003, p. suggests his wealth and position in the 76). He enjoys watching different techno- society and demonstrates his dependence logical devices in the same way as people on the environment. enjoy watching beautiful things of art. Eric Although the setting of Cosmopolis con- Packer prefers shrewdness, toughness and tains several sub-settings that represent dif- precision both in technology, in people and ferent spaces, they have one thing in com- in his urban environment. mon – all of them are masculine spaces, During his journey across New York, traditionally used by men. Notwithstanding Eric Packer meets many different people the fact that the action of the novel begins and witnesses many events. However, it in the domestic sphere (the apartment), the seems that it is not separate situations and whole novel develops outside the space people that he encounters but the city as called “home”. Moreover, the domestic a whole: for example, when Eric makes space represented in the novel is exclu- an eye contact with the man on the street, sively masculine. Traveling in his spacious he feels that “a quarter second of a shared limousine, Eric Packer experiences differ- glance was violation of agreements that ent encounters with strangers, finds and made the city operational” (DeLillo 2003, p. explores unknown and dangerous spaces. 66). The city has its own rules that have to The limousine with various technological be obeyed. The way people behave with one devices and the office inside embodies a another within the limits of the city forms a definite masculine space, representing the part of these rules. So Eric’s meeting with a ego of the main character. stranger in the city becomes the encounter In Antanas Škėma’s only novel Balta with the city and its rules. Moreover, when- drobulė (The White Shroud) (1958), dif- ever Eric Packer describes what he sees ferent “themes are woven into a complex around him, he refers to the city as if it was design”: “solitude, torture, humiliation, a human being. It seems that Eric thinks of unhappy love,” World War Two, Soviet oc- the city as of a man that has his occupation, cupation, terror of Bolshevism, “historical as well as his past and future. Finally, it is cycles of the Lithuanian struggle for free- the city that destroys Eric Packer and, thus, dom” and “finally madness” (Encyclopedia becomes the winner. Lituanica 1976, p. 202). The main hero, The urban landscape in the novel ful- Antanas Garšva, a Lithuanian exile, can be fils another function: it mirrors the main interpreted as the prototype of the author: he character’s emotions and actions, and the works as an elevator operator in a New York environment emphasizes distinct features hotel. Thus, the closed space, the elevator, of the character. For instance, the descrip- becomes the essential element of the novel. tion of the protagonist’s home reveals much The urban setting encompasses the post- information about Eric Packer: the place modern-like mosaic representation of life. where he lives has “the lap pool, the card As Bukelienė (2006) observes, the essential parlor, the gymnasium, […] the shark tank feature of postmodernism in Lithuanian and screening room” (DeLillo 2003, p. 7). literature is the use of cultural, historical, His limousine with “a microwave and a religious, mythological signs (Bukelienė heart monitor”, a video and “the surveil- 2006, p. 127; my translation from Lithua- SPRENDIMAII. Žindžiuvienė. LOCATION AND SPACE IN DON DELILLO’S COSMOPOLIS AND ANTANAS ŠKĖMA’S... 119 nian). In this aspect, Škėma becomes one of on cultural displacement. On the other hand, the first representatives of postmodernism physical vertical displacement of the main in Lithuanian literature and his novel Balta character in Balta drobulė may offer other drobulė is an example of it: the fragmentary interpretations: for example, linked to psy- structure of the novel, mosaic discussion of chological state of the “displaced” person. numerous themes, intertextuality, split per- Imelda Vederickaitė (2000) suggests the ab- sonality, deconstructed text, autobiographi- surdity of the vertical trajectory, which then cal elements. The themes in the novel relate negates the link between the Earth and the to “existential anxieties within the context Sky (Vedrickaitė 2000, p. 14; my translation of a world perceived as absurd” (“Balta from Lithuanian). Following Vedrickaitė, it drobulė”). Rimvydas Šilbajoris points out is possible to state that this vertical move- the jigsaw-puzzle structure of the novel ment symbolizes the motif of a travel, which and discusses the two coordinates (verti- at the end becomes the travel between cal and horizontal) of the main character’s sanity and insanity or between reality and movement (Šilbajoris 1981, p. 4). Šilbajoris the imaginary world (Vedrickaitė 2000, explains the use of American urban setting p. 20; my translation from Lithuanian). in Škėma’s novel, stating that New York Even the structure of the novel is based on presents the characteristic features of hu- the imaginary floors of the building, the man condition: “the American vastness, its first representing one day in the main char- dynamic chaos and its multitudes of people” acter’s, a Lithuanian poet’s life, the second (ibid). The closed space, the elevator, has a contains retrospection on the characters life special function, according to ilbajoris: as in Lithuania and Germany and the third the elevator goes “up and down through the shifts the focalization to the third-person floors, his [the main character’s] own mind narrative voice, telling about the main char- travels across many layers of memory suf- acter’s past (Mačianskaitė 2003, p. 65–66; fering confusion and despair until the total my translation from Lithuanian). However, meaninglessness of it all culminates in a the elevator vertically moving from one horrible scream of terror” (Šilbajoris 1972, floor to another, according to Mačianskaitė, p. 4). The main character can be interpreted symbolizes the main character’s inner state as a postmodern being: he “lives within in this jail-like space (Mačianskaitė 2003, the field of the history and culture of the p. 82; my translation from Lithuanian). whole humanity” (Bukelienė 2006, p. 127; Also, this inner prison may denote the my translation from Lithuanian). Having character’s situation living in the exile, as chosen the central space of the elevator, though shifting his cultural belonging from the author manages to achieve the aspects one cultural polarity to another one. Kavolis “which destabilize the reader and the text” names this state as “the universality of pain” (Višomirskytė 2004, p. 119). In analysing (Kavolis 1968, p. 17; my translation from Škėma’s textual strategies, Višomirskytė Lithuanian). Kavolis observes that “exile (2004) points out the main strategy – dis- is the death of belief” or “just one form of placement (Višomirskytė 2004, p. 121). In death” (Kavolis 1968, p. 17; my transla- respect to Lithuanian literary and cultural tion from Lithuanian). Halliwell suggests experience, the meaning of displacement that journeys through New York City may gains a special meaning: mainly focusing lead the character “to uncover hidden truths 120 II. MENINIS TEKSTAS: interpretavimo galimybės
among urban debris” (Halliwell 2006, p. Conclusions 140). Halliwell states that often “fractured Don DeLillo’s novel Cosmopolis has a narratives formally complement the blurred multifunctional setting. First of all, it func- and imperfect vision of the writers when tions as a representative of time and place faced with the enormity of New York City” in the novel, which, naturally, is the most (Halliwell 2006, p. 147). frequent role of the setting in the narrative. Different functions of the urban setting It provides the reader with the informa- in Don DeLillo’s Cosmopolis and Antanas tion on the location and time. However, Škėma’s Balta drobulė may suggest a va- the urban landscape in Cosmopolis also riety of interpretations. The setting can be functions as guidelines of the map and as a used as the background for the narration, personified character. This particular setting as a means of describing a character and as becomes the essential factor in the narra- a character itself. The urban landscape in tive. Moreover, the reader witnesses the Don DeLillo’s novel contains many differ- developing relationship between the main ent features that emphasize the importance of the setting in a narrative. In Cosmopolis character and the setting. In this aspect, the the “optical experience of New York City” setting serves as a device that highlights the is evident; the picture is based on “sight and main character’s features and emotions. visuality” (Halliwell 2006, p. 9). However, The reaction of the main character to the the location and space in Cosmopolis (of environment serves as an additional means two kinds – inside and outside) is of the of characterization. destructive nature: both outside and inside In Don DeLillo’s Cosmopolis, the setting environment lead to the main character’s (New York) becomes central to the narrative, final destruction. Although at the beginning taking up the role of the antagonist, destroy- of the novel Cosmopolis the inside space ing the main character and remaining the is relatively safe, at the end it turns into winner at the end of the novel. Thus, the city an equally destructive force as the outside is portrayed as an organism, having much in space (the New York City) has become. common but, at the same time, being very Similarly, in Antanas Škėma’s Balta different from a human being. The city, as Drobulė the inside and the outside space the antagonist, becomes a representative of contain the above-mentioned destructive the masculine urban space. features: the central vertical movement in Antanas Škėma’s Balta drobulė presents the closed space (the elevator) ends in the a similar role of the setting; however, the the main charcater’s insanity. However, inside closed space becomes of great sig- this vertical movement is the basis for the nificance: first, the structure of the novel structure of the novel, presenting the multi- is based on the main character’s vertical layer matter of it. Additionally, the hori- movement (working as the operator of the zontal movement of the main character in elevator). Secondly, the closed space sug- the outside space suggests the contrast of it gests of the main character’s psychological and its foreign nature and raises the issue of state in the exile; finally, the inside space the life in exile and embodies the disturbed portrays the disturbed thoughts of the main thoughts of the main character – something character and becomes totally destructive at that he is unable to cope with. the end of the novel. SPRENDIMAII. Žindžiuvienė. LOCATION AND SPACE IN DON DELILLO’S COSMOPOLIS AND ANTANAS ŠKĖMA’S... 121
Concluding, it is possible to state that Although the period of more than fifty years Antanas Škėma’s Balta drobulė and Don separates these two novels, the similarities DeLillo’s Cosmopolis demonstrate charac- of treatment of space and location in these teristic features of the postmodern treatment novels, prove the universiliaties of this of space in early and late postmodernism. literary period.
References
BAL, M., 1985. Narratology. Trans. Christine HALLIWELL, M., 2006. Transatlantic van Boheemen. Toronto: University of Toronto Modernism. Edinburgh: Edingburgh University Press. Press. BAUMGARTEN, M., 1999. City Codes: IRIGARAY, L., 1993. An Ethics of Sexual Reading the Modern Urban Novel. Available from: Difference. In: The Postmodernism Reader. 2004. http://www.findarticles.com/p/articles/mi_qa3612/ Ed. M. DROLET. London: Routledge. is_199901/ai_n8833047 [Accessed 31-10-2005]. KAVOLIS, V., 1968. Nužemintųjų generacija BROCKES, E., 2003. View from the Bridge. Egzilio pasaulėjautos eskizai. Cleveland, Ohio: The Guardian. 24 May 2003. Available from: http:// Santara –Šviesa. www.guardian.co.uk/books/2003/may/24/fiction. KAVOLIS, V., 1986. Sąmoningumo tra dondelillo [Accessed 30-08-2008]. jektorijos. Lietuvių kultūros modernėjimo aspektai. BUKELIENĖ, E. N., 2006. Tarp rašytojo ir Chicago: Algimanto Mackaus Knygų Leidimo skaitytojo. Literatūros kritika. Vilnius: Lietuvos Fondas. rašytojų sąjungos leidykla. Available from: MAČIANSKAITĖ, L., 1998. Antano Škėmos http://www.books.guardian.co.uk/departments/ „Balta drobulė”. Vilnius: Lietuvių literatūros ir generalfiction/story/0,6000,962337,00.html tautosakos institutas. [Accessed 12-04-2005]. MAČIANSKAITĖ, L., 2003. Antanas Škėma. BURN, S., 2003. Don DeLillo. The Literary Vilnius: Baltos lankos. Encyclopedia. 3 October 2003. Available NASH, W., 1990. Language in Popular Fic from: http://www.litencyc.com/php/speople. tion. London: Routledge. php?rec=true&UID=1214 [Accessed 1-10-2008]. PARKER, S., 2004. Urban Theory and the CAMBELL, D., 2003. Notes from New York. The Urban Experience. London: Routledge. Observer. 4 May 2003. Available from: http://www. PRINCE, G., 1989. A Dictionary of Narratology. books.guardian.co.uk/departments/generalfiction/ Lincoln: University of Nebraska Press. story/0,6000,949020,00.html [13-11-2005]. RICOEUR, P., 2004. Narrative Time. CASSIL, R. V., 1990. The Norton Anthology Narrative Theory: Critical Concepts in Literary of Short Fiction. 4th ed. London: W.W. Norton. and Cultural Studies. Ed. M. BAL. London: Rout The Compact Edition of the Oxford English ledge, 327–346. Dictionary. 1971. Complete Text. Reproduced RIMMON-KENAN, Sh., 1996. Narrative Micrographically. Vol. 2. New York: Oxford Fiction: Contemporary Poetics. London: Rout University Press. ledge. DAUJOTYTĖ, V. 2007. Lietuvių literatūros SCHLAGER, N., LAUER, J., 2001. Contem kritika. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. porary Novelists. 7th ed. Detroit: St. James Press. DELILLO, D., 2003. Cosmopolis. New York: ŠILBAJORIS, R., 1972. The Experience of Scribner. Exile in Lithuanian Literature. Lituanus Volume Encyclopedia Lituanica. 1976. Volume V. 18 No. 1 –Spring 1972. Available from: http:// Eds. S. SUŽIEDĖLIS, A. KUČAS. Boston: www.lituanus.org/1972/72_1_04.htm [Accessed Encyclopedia Lituanica. 2-10-2008]. GREEN, J., 2005. Late Postmodernism. ŠILBAJORIS, R., 1981. Images of America American Fiction at the Millennium. New York: in Lithuanian Émigré Prose. Lituanus Volume 27 Palgrave. No. 1 –Spring 1981. Available from: http://www. 122 II. MENINIS TEKSTAS: interpretavimo galimybės lituanus.org/1981_1/81_1_01.htm [Accessed Don DeLillo on the Problem of Rogue Capitalism. 2-10-2008]. Contemporary Literature. Vol. 46, 78–105. ŠKĖMA, A., 1999. Balta drobulė. Vilnius: VEDRICKAITĖ, I., 2000. Erdvės matmuo Alma littera. Antano Škėmos, Algirdo Landsbergio ir Broniaus ŠKĖMA, A. Balta drobulė (The White Shroud). Radzevičiaus prozoje. Vilnius: Lietuvių literatūros “Culture.” UNESCO. Available from: http://portal. ir tautosakos institutas. unesco.org/culture/en/ev.php-URL_ID=19173 VIŠOMIRSKYTĖ, V., 2001. Antano Škėmos [Accessed 2-10-2008]. teksto strategija: nervingo persodinto augalo TOOLAN, M. J., 1988. Narrative. A Critical giesmė. [Rankraštis]: daktaro disertacija: huma Linguistic Introduction. London: Routledge. nitariniai mokslai, filologija (04 H). Kaunas: VDU UPDIKE, J., 2003. One-way Street. Available ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. from: http://www.newyorker.com/critics/books/ VIŠOMIRSKYTĖ, V., 2004. Antano Škėmos ?030331crbobooks1.html [Accessed 12-04-2005]. teksto strategija: nervingo persodinto augalo VARSAVA, J. A., 2005. The ‘Saturated Self’: giesmė. Kaunas: Standartų spaustuvė.
Ingrida Žindžiuvienė individui. Urbanistinis peizažas tampa antago- Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva nistine jėga, sunaikinančia pagrindinį personažą. Lietuvių išeivijos rašytojo Antano Škėmos romane Moksliniai interesai: literatūros teorija, litera- Balta drobulė (1958) daugiafunkcinė erdvė tampa tūrinė komparatyvistika, amerikiečių ir britų romano struktūros ašimi. Urbanistinis Niujorko kultūros studijos. peizažas Škėmos romane sustiprina svetimumo pojūtį, o uždara lifto erdvė sunaikina pagrindinį VIETOS IR ERDVĖS SVARBA veikėją. Amerikiečių rašytojo romane veikėjas priverčiamas prarasti savo tapatybę, tačiau Antano DON DELILLO ROMANE KOSMOPOLIS Škėmos romane pagrindinis veikėjas, veikiamas IR ANTANO ŠKĖMOS ROMANE aplinkos, suvokia savo būties tragizmą. Romanuose BALTA DROBULĖ panašiai traktuojamas veikėjų judėjimas: horizon- talus pagrindinio veikėjo važinėjimas limuzinu Santrauka Don DeLillo romane ir Antano Škėmos romano Straipsnyje analizuojamas vyksmo vietos ir erdvės pagrindinio veikėjo vertikalus judėjimas uždaroje vaidmuo postmodernistiniame romane, aptaria- lifto erdvėje rodo vidinį žmogaus įkalinimą. Anks- mos vietos ir erdvės rūšys bei funkcijos. Įžymaus tyvojo ir vėlyvojo postmodernizmo vietos ir erdvės šiuolaikinio amerikiečių rašytojo Don DeLillo apibrėžčių palyginimas atskleidžia bendruosius (g. 1936) romane Kosmopolis (2003) vyksmo vieta postmodernistinius pasaulinės literatūros bruožus. ir erdvė atlieka daugiafunkcinės vietos rolę: pasi- REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: postmodernizmas, telkdamas Niujorko urbanistinį peizažą ir uždarą erdvė ir vieta, amerikiečių kultūra, urbanistinė limuzino, važinėjančio Niujorko gatvėmis, įvaizdį, aplinka, asmeninė erdvė, fizinė ir socialinė aplinka, rašytojas parodo destruktyvų aplinkos poveikį vyriškoji urbanistinė erdvė, egzodas.
Gauta 2009 05 11 Priimta publikuoti 2009 07 23 SPRENDIMAI 123
III. šiuolAikiniAi Lietuvių kalbotyros tyrimai: lingvistinės ir ekstralingvistinės problemos Jonas Andrijauskas Lina Bačiūnaitė-Lužinienė Kaunas University of Technology Vilnius University Faculty of Informatics Kaunas Faculty of Humanities Studentų g. 50–411, LT–51368 Kaunas, Muitinės g. 8, LT–44280 Kaunas, Lietuva Lietuva E-mail [email protected] E-mail [email protected] Research interests: onomastics, the culture Research interests: computerization and of language, lexicology. standardization of linguistic research, the creation of internet systems.
Vytas Kriščiūnas Kaunas University of Technology Faculty of Informatics Studentų g. 50–411, LT–51368 Kaunas, Lietuva E-mail [email protected] Research interests: computerization and standardization of linguistic research, the creation of internet systems. The employment of new technologies in diachronic toponymy
The combination of humanities and science has received increased attention, moreover, there is an ambition of widespread application of new technologies, especially information technologies, into linguistics. As a consequence, the tendency of collaboration of experts of different areas can be noticed. Information technologies are applied in onomastics in Lithua- nia; however, very slackly. Similar tendencies can be noticed in other European countries, which have become increasingly interested in how to ease, make simpler and computerise the work of onomasts. Even nowadays, most of the experts of onomastics still have to contribute significant time for the initial phases of research as collection and processing of data are not yet computer- ised. What is more, such a process as longitudinal studies, where the research of one onomast could be continued by the other in quite a different direction, is not possible at all. The new technologies in Lithuania have only been applied for research of synchronic toponymy. It is not always possible to digitise the data of diachronic onomastics, which are created for the research of synchronic toponymy and are based on the information systems. Consequently, it would be desirable to create an information system interconnecting the data of both synchronic and diachronic toponymy. KEY WORDS: diachronic and synchronic onomastics, toponymy, name of the place of resi- dence, archives, information system of toponymy, computerised iterative pattern of research, the pattern of onomast work.
Introduction where the invasion of exact sciences seemed Presently, the new technologies are widely not to be possible at all in the past. If tradi- applied in such branches of linguistics, tional oscillograph in phonetics has already 124 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
been replaced by digital sound measuring (Klaipėda University), Garliauskas (Vilnius devices with internal memory (Kas yra Abromas Kulvietis secondary school)) and svarbiausia renkantis oscilografą 2002), they have been unable to share their results, then in lexicology any word digitisation is as they have either been not digitised at all, considered to be primitive, not improved or only partly digitised in order to satisfy phenomena. In addition to the existing dig- the needs of their own research. ital electronic dictionaries (which, in most In the State Commission of the Lithua- cases, are the analogues of paper dictionar- nian Language annual activity report in 2006 ies), specific information systems need to be it was stated that “10000 ethnic place-names created, systems that would ease the work were taken from the historical manuscripts. of the experts of specific branches of hu- 6885 of them were listed in the database. manities and would definitely interconnect MS Access query of selection and combi- present experiments with already performed nation was created according to the data or present humanities research. It is obvious from several interconnected tables, which that working individually neither computer are filled in according to the Historical programmers nor philologists will create ethnical place-names filling module. Also such an information system. The coopera- an algorithm of module of run-through was tion of the experts of different areas is vital created and developed according to the in order to achieve an optimal result. project of the query selection. An algorithm The aim of the article is to establish the of run-through model was realized by the universals of synchronic and diachronic means of Visual Basic” (Valstybinės lietuvių toponymy and to submit a project of the way kalbos komisija. 2006 metų veiklos ataskaita to computerise the work of an expert who 2006). This database is still not available investigates diachronic toponymy. publicly. The research of diachronic toponymy In the field of toponymy digitization, the differs from the research of synchronic branch of Onomastics of the Institute of the toponymy in phases of data collection as Lithuanian language has gone furthest. One well as processing. That is the reason why of its areas of activity is the research of mod- the analogues of data collection between ern and historical problems of toponymy. synchronic and diachronic toponymy re- The electronic dictionary of place-names is search are almost impossible. In the phase publicly available (Vietovardžių žodynas of data processing more correlation may be 2007). The dictionary was created according observed; however, it cannot be regarded to a book (The dictionary of place-names), as universal. however, it does not contain the majority of The onomasts who work for Lithua- 300.000 place-names, which can be found nian academic institutions and deal with in the file-cabinet of the branch of onomas- either synchronic or diachronic toponymy, tics and which were registered in historical have still been carrying out their research sources. individually (Deltuvienė, Mickienė (Vil- As the scientists from universities and nius University), Taluntytė, Endzelytė institutes perform their research only after (Vytautas Magnus University), Blažienė collecting the information they need by (Vilnius Pedagogical University), Bartkutė themselves, they waste a lot of time in the (Šiauliai University), Kiseliūnaitė, Simutytė stage of data collection. It is often necessary J.SPRENDIMAI Andrijauskas, L. Bačiūnaitė-Lužinienė, V. Kriščiūnas. The employment of new technologies... 125 for different scientists pursuing different chronic as well as synchronic toponymy. aims to look through the same file-cabinets. Consequently, it is necessary to explore In order to enrich the linguistic data of such existing systems in other European historic toponymy by extra-linguistic data, countries. As long ago as in 1990, in the the scientists have to take an interest in his- Research Institute for the Languages of tory, ethnology, mythology, anthropology, Finland, a database of Finnish toponyms, the history of church and culture, etc. All which made it possible to interconnect the the extra-linguistic facts are the objects of data of different types of place-names, had other branches of scientific research. That begun to be created (Miikkulainen). There is why it would be fruitful to involve sci- are 2.5 million place-names in Finland; that entists who perform such research in the is why it was decided to register and local- process of creating an information system ize only 10 % of them for a start. Over 6 of diachronic toponymy. years, the Finnish succeeded in digitalizing 100.000 place-names, and in 2006 already Existing information systems 800.000 place-names were registered in of synchronic toponymy and the database. Unfortunately, no informa- their misapplication in the research tion about technical possibilities has been of diachronic toponymy introduced. Only the results, which were achieved thanks to that program, have been Most of the existing new technologies published. This database has no intercon- which ease research are made much simpler nection between synchronic and diachronic to use. What is more, if such means prove to data; there is a great difference between be optimal, not only the design is improved, Finnish and Lithuanian morphological and but also some elements are automated. etymological systems – these are the rea- Not a single onomast has reached such an sons why the information system created achievement, because this branch of linguis- by the Finnish does not suit for Lithuanian tics has not experienced the advantages of research. Lithuanian place-names must new technologies yet. be entered into the database with accent It is necessary for the researcher of marking, which the Finnish language does toponymy that the old forms of place-names would be interconnected with current and not have. What is more, the search function recommended forms; the variants of the should be able to find current, as well as morphology of diachronic toponymy could historic toponyms or its parts, even without be compared to the current; it would be accent. possible to localize and map extinct topo- On the basis of the Finnish database nyms; to observe results depending on the of toponyms and information system of qualities; to continue unfinished research; onomastic analysis, the Research Institute to share the results with colleagues; and to for the Languages of Finland implemented use the information system over the internet several research projects. One of them (in order not to create special workplaces or analyses the way the place-names altered install specific programs). in 9 Finland villages in the period from There is not yet a system of analysis of 1950–1960 to 1980 (Miikkulainen). An- place-names, created in Lithuania, which other project encouraged the creation of could satisfy the research aims of dia- an atlas on the grounds of the database of 126 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
toponyms. It illustrates the distribution of them is localized in a digital map. It was 234 most prevailing elements of Finnish designed to perform research of synchronic place-names in the territory of Finland. toponymy. However, it is very important The atlas indicates coordinates, physical for a specialist of diachronic toponymy to qualities and other important toponymical take every single recorded form of a place- and geographical information. Though the name into account, because depending on atlas is not digital, however, it can perform it scientists could restore the oldest variant a search of different place-names. of a toponym, interpret etymology, and In 1995, the Norwegian researcher observe morphological alternations. That is Soderholm from the University of Tromsø why aboriginal variants of names must be offered a project called “Toponymic atlas interconnected with existing forms. Above of the Barents region”. The necessity of all, this regional system of toponymy has the project was predicated on the demand some drawbacks, such as: it does not use an of spreading cultural, scientific, political advanced geographical system, it has very and economic ties among countries situ- few search filters and has not been updated ated in the region of Barents. Influenced for 2 years already (recently, it has not by this idea and based on the experience even been available online). These are the of Finnish scientists, Georgy Kert from the reasons why it cannot be used as a model Russian Academy of Sciences published an when digitizing the current and historical article about “Toponymic Research System place-names of all of Lithuania. of Northwest Russia: The TORIS System” This results in the need to create a which was being created. The system was whole new information system. The system finished in 2001 and has been available on- should suit in digitization, localization and line (Toponymic Research System of North- characterization of synchronic, as well as west Russia). However, only instruments of diachronic toponymy. synchronic onomastic analysis are available One of the methods of toponymic there. The toponymic research system of research is structural analysis. From the Russia has no possibility of cartographic morphological point of view, the informa- explication, which is why it would be tion system created by Finnish researchers impossible to localize extinct place-names cannot be considered as a prototype, as the in historical maps. If such maps contained Lithuanian language belongs to the Indo- those place-names, it would be much easier European group of languages, whereas the for a specialist of diachronic areal topony- Finnish language belongs to Ugro-Finnic. my to determine the spread of toponyms The information system of synchronic in different territories and the alternation toponymy created by the Russians is de- of place-names. What is more, it would be signed precisely for the morphology of much easier for historians to localize and the Russian language. However, because rebuild realia of different times. of very close relations between Balts and Bartkutė and Jodelis were the very first Slavs in the past, its model could be implied scientists in Lithuania to create a regional in the information system of toponymy to toponymical database in 2007 (Bartkutė, be created. As the information systems of Jodelis). It contains 6000 digitalized place- toponymy which have already been created names of the Joniškis region and each of are designed for synchronic research, only J.SPRENDIMAI Andrijauskas, L. Bačiūnaitė-Lužinienė, V. Kriščiūnas. The employment of new technologies... 127
Scheme 1. The information layers of geographical information system Source: created by authors. morphemic analysis of current toponyms under the geographical principle, i.e., it is is performed there. The specialists of interconnected not only with descriptive, diachronic toponymy would require the but also with coordinated spatial informa- possibility of performing a morphemic tion. The system is designed for storing, analysis of either aboriginal toponyms or saving, representing, editing, integrating aboriginal forms of current toponyms, and and analyzing digital, spatially coordinated the analysis should be linked with syn- data. The biggest advantage of GIS is the chronic research. ability to operate spatial (coordinated, po- The specialists of synchronic, as well larized towards space) information. That as diachronic toponyms, localize and is why the information about a particular map the names of locations. If digitalized region may be represented by thematic maps place-names in the information system of of specific territories, which reflect time or toponymy would be represented in the map, other cultural information (Scheme 1). Moreo- it would facilitate the work of onomasts. ver, many of the historical place-names are The mapping of current names of locations outside the current Republic of Lithuania, is not very difficult, however, in order to so it would be impossible to mark them in map extinct names, it is necessary either to the Geographical map of Lithuania which localize terrain as accurately as possible, or was created by the Lithuanian geoinforma- to interconnect historical maps with recent tion system. On the other hand, the Google ones. It is necessary to use a geographic Maps geographical information system has information system (GIS)1, which works all the current maps of the world; and all that is required is to supplement them with 1 Cartographical explication, in the information the required historical maps of necessary system of toponymy which is to be created, should territories and localize there the chosen be based on the Google Maps (http://maps.google. toponym. com/) GIS, because it is free, maps are constantly updated, and it is possible to integrate historical maps manually. In the case when a toponym is extinct, it is using those coordinates in global positioning system not marked in a current map. When localizing it in a (GPS) device, it is possible to visit that place and collect map which is integrated into the Google Maps GIS, the additional video and audio information concerning that global coordinates of a toponym are determined and it is toponym (take photos, videos, record an example of a represented in each of the integrated maps. What is more, local dialect.) 128 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
Table 1. The functions of toponymic research information systems Functionality The IS of The geolin- The infor- Research The IS of guistic DB of mation sys- Institute for Russian place-names tem of topo- the Lan- Academy of of Joni kis nyms to be guages of Sciences region created Finland Support of the morphology of the − − + + Lithuanian language The possibility to work online − + + + Cartographic explication + − + + GIS support + − − + Integration of historical maps − − − + Graphical representation of − − − + search results Morphemic analysis of current + + + + toponyms Morphemic analysis of historic − − − + toponyms Interconnection of current and − − − + historical toponyms The organization of the research- − − − + tree The possibility to give research − − − + publicity
One of the functions of toponymic allow for the researchers of diachronic research information systems desired by toponymy to observe how many selected onomasts is the possibility to work in any toponyms are still existing, which toponyms workplace. It is very important that the in- are localized, which toponyms have specific formation system would be available online morphemes, etc. This would ease the phases and should be adapted to any web browser. of data processing and characterization. In recently created information systems of toponyms, it is impossible to continue The application of automatic the research of one scientist by another. iterational research model Consequently, linguistic research lacks in diachronic toponymy professional, extra-linguistic providence and the research of history, culturology and Currently, almost all the research material archaeology does not always refer to lin- of diachronic linguistics is represented in guistic inheritance. Those problems would paper form, which is why even a simple be less severe if unfinished research would digitization takes much time. Furthermore, be publicized for other scientists. not all necessary research material is avail- The function of graphical representation able easily. Different essential sources are of the results of the search system would often dispersed outside the current Lithua- J.SPRENDIMAI Andrijauskas, L. Bačiūnaitė-Lužinienė, V. Kriščiūnas. The employment of new technologies... 129
Scheme 2. Current model of the work of an onomast Source: created by authors nian borders. In order not to collect and take up a lot of time, as they have been analyze sources repeatedly, it is vital to performed manually (Scheme 2). Notably, digitize them correctly, inserting them in a manually performed searches do not always global database, which would be available correspond to formally recorded search for every scientist of this field. In this way, criteria. That is why, after differentiating registering new objects in the database step automatically, it is often important to over- by step, there will be a possibility to perform view, if it does not contain unnecessary research on a wide amount of data. The results (heuristically rejected results by an creation of a global database is a necessary onomast). What is more, there is always a condition for this type of automatization risk that some incorrectly described place- of research. names will not be taken in the list. If such a database were to be created, One of the most important aspects of much time would be saved when automat- conducting automated research is the saving ing data searches according to as many and collection of successive intermediate criteria as possible. Such searches generally results of the research. This option does not 130 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
Scheme 3. Iterational process model of an onomast’s work Source: created by authors.
exist in any of the analyzed systems. Apply- of toponyms would allow easily filtered ing the means proposed, the scientists could results to be provided in a table, mapped, not only save the results of the research, and statistically processed. This would but also continue it at any time from previ- greatly simplify the description of results ous results. This is due to the ability of the for a specialist of toponymy. In order to information system to restore even several automate and ease the work of scientists previously provided criteria and the results who specialize in diachronic onomastics, it received according to those criteria (Scheme is necessary to realize the following require- 3). There is also a possibility to continue ments of the prototype of the information other researchers’ published results, which system to be created: would motivate scientists to collaborate a) To create the possibility of enter- while conducting such research. ing information concerning place Each of the branches pictured in scheme and grammar for current, as well 3 shows an automated work process model, as historical place-names. It is very in which, for the reasons listed above, such important that information of his- innovations of onomastic work would be toric place-names (linguistic and implied: 1) saving and automatic restoring extra-linguistic subjects) would be of intermediate results (list and criteria) interconnected with current forms of the research, which would motivate of place of residence. the succession of research; 2) publicising b) To create a search system according of the research results, which would se- to place and/or grammatical at- cure the development of the research and tributes between current and histori- collaboration of scientists; 3) automatic cal place-names. It is important that a representation of the research results in the place-name could be found not only map; 4) changing the research status (it can according to the current form of a be unfinished, waiting for an answer and name, but also according to different finished) (Scheme 4). morphological units. The data of the information system c) To present a dynamic table of search J.SPRENDIMAI Andrijauskas, L. Bačiūnaitė-Lužinienė, V. Kriščiūnas. The employment of new technologies... 131
Scheme 4. An automated work process model of an onomast Source: created by authors. 132 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
results, which would show the data ing to the chosen criteria. The examples necessary for the particular research of implementing new technologies in of an onomast. humanities studies appear more and more. d) To provide a possibility to broaden However, only a few databases or infor- (supplementing the existing list with mation systems are intended precisely for the names of the places of residence) onomastics (Lithuania, Russia, Finland), or narrow (to choose, for instance, and they cannot be prototypical as they are the criteria of time, localization, etc.) either intended for precise research, not the research. developed, or not adjusted for the system e) To localize a toponym in the map, of the Lithuanian language. choosing one or more layers of geo- 3. The information system which is graphical information. being created would be much more ope f) To save and restore the results of the rational and would have several functions research. It would provide a pos- (integrated historical maps, morphemic sibility to conduct research much expression of the old forms of place-names, faster and continue that which was which can be interconnected with the cur- started earlier, because a scientist rent form of a toponym, the tree of the does not have to start over from the research, the publication of the research) beginning. which all of the currently existing informa- g) To accent Lithuanian words, write in tion systems of toponymy lack.. Lithuanian, Polish, Latvian, Russian 4. The system of toponyms which is to characters. be created would not only interconnect lists of forms of diachronic and synchronic topo- Conclusions nyms with morphological and etymological 1. Every research project has three main data, but also provide a possibility for the phases: data collection, data processing, and researchers of different fields to present presentation of conclusions and tendencies. much extra-linguistic data, the majority However, it is only due to the research itself, of which could be mapped in the maps of how much time does each of the phases take. different information systems. As the in- Long-lasting data collection and processing formation system could always be supplied phases are typical in diachronic, as well as with new data, more than a single scientist synchronic research of onomastics. That could easily connect to that information is why such an information system, which system, conduct new research, continue would ease the work of an onomast, needs the experiments launched by the scientists to be created. themselves or their colleagues. Only com- 2. The collaboration of a researcher who petent, registered users, with special rights specializes in diachronic toponymy and a provided, could enter, edit or delete data. person who is a professional at information For the other registered users the tools of technologies can result in the creation of an searching and analysis would be available information system that would automize publicly. Such research would encourage much of the work of an onomast, which the collaboration of specialists of different is done manually. What is more, the most fields (linguists, historians, ethnologists, time-consuming process is sorting accord- culturologists, sociologists, etc.). J.SPRENDIMAI Andrijauskas, L. Bačiūnaitė-Lužinienė, V. Kriščiūnas. The employment of new technologies... 133
References
BARTKUTĖ, N., JODELIS, R. Toponimija Russia: The TORIS System. Russian Academy of skaitmeniniu pavidalu: Joniškio rajono vietovardžių Sciences. Available from: http://toris.krc.karelia. geolingvistinė duomenų bazė. Europos studijos: ru/papers/source/toris98/index.phtml [Accessed dialektai ir kalbos politika. Available from: http:// 13-11-2007]. www.neryte.lt/uploads/db_pranesimas_su_leidi- Valstybinės lietuvių kalbos komisija. 2006 niui.doc [Accessed 15-04-2009]. metų veiklos ataskaita, 2006. Available from: Kas yra svarbiausia renkantis oscilografą, http://www3.lrs.lt/owa-bin/owarepl/inter/owa/ 2002. Ryšių technikos naujienos. Nr. 2. Available U0162220.doc [Accessed 19-03-2009]. from: http://rtn.elektronika.lt/rtn/0202/kas.html Vietovardžių žodynas, 2007. Internetinis leidi- [Accessed 18-03-2009]. mas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Available MIIKKULAINEN, R. a Toponyms Data Bank. from: http://lkz.mch.mii.lt/Vietovardziai/ [Acces- Available from: http://scripta.kotus.fi/www/artik- sed 2009-03-19]. kelit/toponyms.html [Accessed 20-03-2009]. Vietovardžių žodynas, 2002. Vilnius: Lietuvių Toponymic Research System of Northwest kalbos institutas.
Jonas Andrijauskas tiek anksčiau ėmė domėtis, kaip palengvinti, supaprastinti ir automatizuoti onomastų darbą. Kauno technologijos universitetas, Lietuva Naujosios technologijos Lietuvoje iki šiol buvo Moksliniai interesai: lingvistinių tyrimų kom- taikytos tik sinchroninės toponimikos tyrimams. piuterizacija ir norminimas, internetinių sistemų Sinchroniniams toponimikos tyrimams sukurtų kūrimas. informacinių sistemų pagrindu ne visada galima Lina Bačiūnaitė-Lužinienė skaitmeninti diachroninės onomastikos duomenis, todėl norima sukurti tokią informacinę sistemą, Vilniaus universitetas, Lietuva kurioje būtų siejama sinchroninės ir diachroninės Moksliniai interesai: onomastika, kalbos kultū- toponimikos informacija. ra, leksikologija. Kiekvienas tyrimas turi tris pagrindines stadi- Vytas Kriščiūnas jas: duomenų rinkimo, apdorojimo, išvadų pateiki- mo ir tendencijų aptarimo, tačiau nuo paties tyrimo Kauno technologijos universitetas, Lietuva priklauso, kuri iš šių stadijų užtrunka ilgiausiai. Moksliniai interesai: lingvistinių tyrimų kom- Tiek diachroninės, tiek sinchroninės onomastikos piuterizacija ir norminimas, internetinių sistemų tyrimams būdingos ilgai trunkančios duomenų kūrimas. rinkimo ir apdorojimo stadijos, todėl norima su- kurti tokią informacinę sistemą, kuri palengvintų NAUJŲJŲ TECHNOLOGIJŲ TAIKYMAS onomasto darbą. Naujųjų tecnologijų taikymo humanitariniuose DIACHRONINĖJE TOPONIMIKOJE moksluose pavyzdžių atsiranda vis daugiau, tačiau Santrauka konkrečių onomastikai skirtų duomenų bazių ar Žinių visuomenėje vis daugiau dėmesio skiriama informacinių sistemų yra vos kelios (Lietuva, humanitarinių ir tiksliųjų mokslų dermei bei sie- Rusija, Suomija). Bet ir jos negalėtų būti prototi- kiama naująsias technologijas, ypač informacines, pinės dėl to, kad yra skirtos konkrečiam tyrimui, kuo plačiau taikyti lingvistikoje, todėl pastebimos nebetobulinamos arba nepritaikytos lietuvių kalbos skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimo sistemai. Kuriama informacinė sistema būtų daug tendencijos. Lietuvoje sinchroninėje onomas- funkcionalesnė ir turėtų keletą funkcijų (integruoti tikoje informacinės technologijos, nors ir labai istoriniai žemėlapiai, senųjų vietovardžių lyčių nesparčiai, tačiau taikomos. Panašios tendencijos morfeminė išraiška, sietina su dabartine toponimo pastebimos ir kitose Europos šalyse, kurios šiek lytimi, tyrimo medis, tyrimų viešinimas), kurių 134 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai... nėra nei vienoje dabar egzistuojančioje informa- tus daugiau nei vienas mokslininkas. Duomenis cinėje toponimų sistemoje. įvesti, redaguoti ir šalinti galėtų tik kompetentingi Kuriama toponimų informacinė sistema ne tik registruoti vartotojai, kuriems būtų suteikta ši teisė. sietų diachroninių ir sinchroninių toponimų lyčių Visiems kitiems užsiregistravusiems vartotojams sąrašus, morfologinius ir etimologinius duomenis, vietovardžių paieškos ir analizės įrankiai galės būti bet ir suteiktų galimybę kitų sričių mokslininkams prieinami viešai. Tokie tyrimai skatintų skirtingų pateikti daug ekstralingvistinių duomenų, iš kurių sričių specialistų (lingvistai, istorikai, etnologai, nemažai galėtų būti kartografuojami skirtingų kultūrologai, sociologai, etc.) bendradarbiavimą. informacinių sluoksnių žemėlapiuose. Kadangi REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: diachroninė ir informacinė sistema visada galėtų būti papildoma sinchroninė onomastika, toponimija, vietovardžiai, naujais duomenimis, todėl prie šios sistemos vienu archyvai, toponimijos informacinė sistema, kom- metu galėtų laisvai prisijungti ir naujus tyrimus at- piuterizuotas tyrimo kartotinis modelis, onomasto likti arba tęsti savo ar kolegų pradėtus eksperimen- darbo modelis.
Gauta 2009 06 15 Priimta publikuoti 2009 07 01 SPRENDIMAI 135
Saulė Juzelėnienė Giedrė Baranauskaitė Vilniaus universitetas Kauno technologijos universitetas Kauno humanitarinis fakultetas Humanitarinių mokslų fakultetas Muitinės g. 8, LT–44280 Kaunas, Lietuva K. Donelaičio g. 43, LT–44240 Kaunas, Tel. +370 652 59 545 Lietuva El. p. [email protected] El. p. [email protected] Moksliniai interesai: kognityvinė lingvis- Moksliniai interesai: leksinė semantika, tika, lingvistinė semantika, pragmatika, kompiuterinė lingvistika, vertimo žodžiu ir semiotika. raštu teorija ir praktika.
JUDĖJIMO ORE SEMANTINĖS GRUPĖS raiška lietuvių ir anglų kalbose
Šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti judėjimo ore semantinės grupės raišką lietuvių ir anglų kalbose. Kalbų semantinių grupių gretinamoji analizė duoda labiau apibendrintą pasaulio vaizdą kalboje nei atskirų sememų ar žodžių gretinimas. Kadangi skirtingose kalbose pasaulis kategorizuojamas nevienodai, tai ir ekvivalentiškos kalbų semantinės grupės yra skirtingos jas sudarančių elementų ir santykių tarp jų požiūriu. Taigi šiame straipsnyje medžiaga analizuojama remiantis dviem svarbiausiais aspektais: kaip atspindėti atitinkamo pasaulio fragmento požymiai semantinėje grupėje ir kokia vidinė semantinės grupės struktūra ir jos ryšiai su kitomis grupėmis. Pagrindinis šiame darbe taikomas tyrimo metodas yra tekstynų duomenimis pagrįsta kontrastyvinė, kitaip gretinamoji analizė – vienas iš populiariausių šiuo- laikinės lingvistikos metodų, leidžiantis tyrėjams daug plačiau ir tiksliau palyginti kelių kalbų autentišką medžiagą, remtis kolektyvine intuicija ir gauti gerokai patikimesnių, objektyvesnių rezultatų. Išanalizavus surinktus pavyzdžius paaiškėjo kiekybiniai lietuvių ir anglų kalbos veiksmažodžių, nusakančių judėjimą ore, skirtumai: lietuvių kalboje judėjimą ore nusako 24, o anglų kalboje – 17 veiksmažodžių. Judėjimo ore semantinė grupė yra gana kompaktiška, dauguma jai priklausančių sememų yra artimos savo reikšme. Analizė parodė, kad lietuvių kalba daug aktyviau panaudoja kitų sferų žodžius judėjimo ore veiksmui pavadinti. Anglų kalba šiuo požiūriu žymiai santūresnė ir judėjimui ore skiria ne tiek daug dėmesio. Be to, lietuvių kalboje judėjimas ore gyvo objekto atžvilgiu aprašomas išsamiau, tam skiriama daugiau dėmesio nei anglų kalboje. REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: gretinamoji semantika, semantinė grupė, leksinė semantika.
Semantinio lauko apibrėžimas kalbotyros „semantiniai laukai“, „semantinės sritys“, moksle yra suprantamas nevienodai. Įpras- „leksinės semantinės grupės“. Toks skir- čiausiu apibrėžimu laikomas toks: semanti- tingų terminų vartojimas rodo tipologinę nis laukas – tai žodžiai, kuriuos jungia bent semantinių grupių įvairovę, o ši yra visos vienas bendras reikšmės požymis (Nida atspindimo pasaulio įvairovės rezultatas. 1982; Palmer 1981; Löbner 2002; Jakaitienė Dažniausiai nagrinėjamos semantinės gru- 1980, p. 29; Gudavičius 1983, p. 285). Kal- pės, kurias sudaro „tos pačios kalbos dalies bininkai semantines grupes vadina įvairiai: žodžiai, atspindintys tam tikrą pasaulio 136 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
fragmentą arba turintys panašią reikšmę“ pavyzdžius teko peržiūrėti ir palikti tik (Gudavičius 2007, p. 119). Kuo platesnė tinkančius šiam tyrimui. kalbų gretinamoji semantinė grupė, tuo Judėjimas gali būti skirstomas į tokias labiau sutampa semos, išreikštos tos grupės grupes: 1) judėjimas apskritai (galima skirti žodžių reikšmėse. Skirtingi universalių pogrupius: judėjimas tam tikra kryptimi, ju- semų deriniai yra kalbų leksinių semantinių dėjimas tam tikru būdu); 2) judėjimas skys- sistemų specifikos bei jų tautinio pobūdžio tyje / skysčiu; 3) judėjimas atmosferoje; 4) priežastis – juk daikto specifika priklauso judėjimas žeme. (Faber ir kt. 1999). Judėti – ne tik nuo jį sudarančių elementų specifikos, tai „keisti savo padėtį vietoje, krutėti; keisti bet ir nuo jų kombinacijos (plg. Gudavičius vietą, slinkti kuria nors kryptimi“ (DLKŽ), 2007, p. 46) pagal tai galima apibrėžti ir judėjimą ore: Taigi šiame straipsnyje siekiama išsiaiš- judėti ore – tai keisti savo padėtį ore, krutėti kinti judėjimo ore veiksmažodžių semantinę ore; keisti vietą ore, judėti ore kuria nors struktūrą bei ryšį su kitomis semantinėmis kryptimi. Taigi integracinė šios semantinės grupėmis, nustatyti skirtumus tarp gretina- grupės sema – ,,keisti savo padėtį ar vietą mų kalbų semantinių grupių. ore, judėti ore kuria nors kryptimi“ – sudaro Judėjimą ore reiškiantys veiksmažo- pagrindinį analizuojamų žodžių turinį. džiai buvo atrinkti pagal sinonimų žodyną. Buvo rasti 24 judėjimą nusakantys Visas tyrimo tekstynas yra sudarytas iš veiksmažodžiai lietuvių kalboje ir 17 – an- Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne ir Britų glų kalboje. Judėjimo ore semantinė grupė nacionaliniame tekstyne (angl. The British yra gana kompaktiška, dauguma jai priklau- National Corpus) esančių sakinių su judė- sančių sememų yra artimos savo reikšme. jimą ore apibūdinančiais veiksmažodžiais. Lietuvių kalbos judėjimo ore semantinę Sakiniai su analizei reikalingais veiksmažo- grupę sudaro šie veiksmažodžiai: lakioti, džiais buvo atrinkti tekstynuose pateiktomis lakstyti, lėkti, nardyti, nerti, plasnoti, plas- paieškos sistemomis. Iš viso surinkta 3160 tenti, plazdėti, pleventi, plevėsuoti, purpsėti, pavyzdžių: 2532 iš jų yra lietuvių kalba, o sklęsti, skraidinėti, skraidyti, skraidžioti, 628 – anglų kalba. skrajoti, skridinėti, skrieti, skristi, šaudyti, Čia pasirinkta analizuoti tik veiksma- šauti, šmaikštoti, vasenti, vasnoti. Veiks- žodžių esamojo laiko trečiojo asmens vie- mažodžiai plastenti, šmaikštoti, vasenti taip naskaitos ir daugiskaitos formos. Lietuvių kalboje vienaskaitos esamojo laiko trečiojo pat priskiriami šiai grupei, tačiau tekstyne asmens veiksmažodžio forma sutampa su jų vartojimo atvejų nepasitaikė, todėl jų daugiskaitos (jis, ji – skrenda, jie, jos – reikšmė kontekste neanalizuojama. Veiks- skrenda). Anglų kalboje vienaskaitos ir mažodžiai nardyti, nerti ir šauti judėjimą ore daugiskaitos formos yra skirtingos (he, reiškia tik vartojami perkeltine reikšme. she, it – flies, they – fly). Anglų kalboje su Anglų kalbos judėjimo ore semantinę daugiskaitos trečiojo asmens forma sutampa grupę sudaro šie veiksmažodžiai: aviate, ir kitų asmenų formos (I – fly, you – fly, we circle, climb, dive, flap, flit, float, flutter, fly, – fly), be to, anglų kalbos veiksmažodžių glide, hover, orbit, skim, soar, swoop, wing, formos dažnai yra daiktavardžių homonimai zoom. Visi šie veiksmažodžiai judėjimą ore (pavyzdžiui, fly – musė, fly – skristi; circle reiškia vartojami ir tiesiogine, ir šalutinėmis – ratas, circle – judėti ratu), todėl atrinktus reikšmėmis. SPRENDIMAIS. Juzelėnienė, G. Baranauskaitė. JUDĖJIMO ORE SEMANTINĖS GRUPĖS raiška... 137
Judėjimo ore su priemonėmis sema spinning caresses my scales as I fly across the moon and bring warnings and hopes Ryškiausia šios grupės sema – lėktuvas <...>. Masalo kvapo privilioti, vabzdžiai ar kita ore judanti transporto priemonė: skrenda link gaudyklių, atsimuša į plėveles Šiandien jis turi savo lėktuvą ir kas savaitę sparnelius ir sukrenta į indelius, iš kurių iš- skrenda apsipirkti į JAV. Vienu sklandytuvu ropoti neįstengia. Kregždės, už viena kitos, skraido keli klubo nariai. Now when my tik skraido, tik laksto jo viršum. Pakraščio mother flies in from Vancouver she barely viršūnėmis sklendžia vanagas. Trūksta recognizes the city that was her home for ir balandžių, kurie skrieja kažkur tolyn, nearly 40 years. Numanoma, kad ore juda palikdami vieną žemelę. Jei bitės iš avilio su orlaiviu. Šilutė apskritai išlaiko pama- neskrenda ir ūžia arba skraido tik aplink jį, rio krašto įvaizdį – kaip paukščiai į šiltus tai lis, bus audra arba stiprus vėjas. When kraštus ir atgal, skrajoja krepšininkai. a moth flies into range, it works out the Numanoma, kad krepšininkai skrajoja oro exact speed and position of its victim and transporto priemonėmis. then flies out to pluck it from the air. Careful Kita sememos skristi sema – mintys: experiments have made it clear that they Lietuvis, kur jis būtų, visada žvelgia į savo take note of the geographical features below Tėvynę, dažnai mintimis skrenda į ją. them and when leaving their home loft they Anglų kalboje žmogaus kelionės mintimis circle above it as if refreshing their memory ar kitomis abstrakčiomis priemonėmis with one last look before departing. nereiškiamos judėjimą ore nusakančiais Nagrinėjant sakinius su judėjimą ore veiksmažodžiais. reiškiančiais veiksmažodžiais, paaiškėjo, Ore su priemonėmis (šluotomis, avi- kad ore juda ir tam neprisitaikę gyvūnai: liais) juda raganos: Šit pasakojama apie lietuvių kalboje – hipopotamas, o anglų žirniauti skraidančias raganas: apžergusios kalboje raguoti ir kailiniai gyvūnai. Pavyz- avilius jos visada skrenda žiemą, ypač per džiui, Tiesiog neįtikėtina, kad toks hipopo- Kalėdas, kartais prieš Tris karalius ar per tamas atsiplėšia nuo žolės ir... jau skrenda. Grabnyčias. Tuo tarpu raganos ir raganiai, She says they fly by sprinkling magic dust apžergę šluotas, skrieja linksmintis ir švęsti on their antlers. Naujųjų metų. Jos skraido į susirinkimus, Ore be priemonių juda ir nežemiškos kurie vykdavo dažniausiai ant Medvėgalio, būtybės. Lietuvių kalboje – fėjos, deivės, Šatrijos kalnų. vėlės, pavyzdžiui: Virš jo skrenda spar- nuota Pergalės deivė su vainiku <...>. Virš Judėjimas ore be priemonių šios vyriškos kompanijos plevena geroji Lietuvių kalboje dažniausiai šiuo atveju fėja. Gydantys elfai skrajoja virš Jūsų gy- vartojami veiksmažodžiai skristi, sklęsti, voje gamtoje, o Jus slegia mirtinas sapnas. skrieti, lakstyti, anglų kalboje – fly ir circle, Panašus yra lietuvių tikėjimas, kad mirusio pavyzdžiui, Žmonės, negalintys judėti, daž- žmogaus vėlė sėdi ant kamino, o rytojaus nai sapnuoja, kad skrenda arba bėga per dieną pakūrus krosnį, su dūmais lekia į žydinčią pievą. Daugiausia Ritos Banienės dangų. Anglų kalboje be priemonių ore kolekcijoje yra sapnų, kuriuose ji skraido. juda nežemiškos būtybės ir kompiuterinių Come down and snooze in a garden <...> žaidimų herojai, pavyzdžiui: Wracked with when the mother wind that keeps the world grief, Aenarion flies to the Blighted Isle and 138 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
draws the Sword of Khaine. In India, it is nepastovų judėjimą ore, pavyzdžiui: Kelios still believed that certain people are able to šarkos lakioja liumpsėdamos nuo vieno assume the shape of a manticore, which then medžio į kitą. Attracted, presumably, by the circles villages looking for human prey. bright whites and reds, it flits deftly from Abstraktūs dalykai (siela, mintys, žinia) shirt to shirt, with no intention of going taip pat juda ore, tačiau ir lietuvių, ir anglų anywhere. They flutter about nervously in kalbose jų judėjimo priemonės nenurodytos, staccato hops. todėl galima daryti prielaidą, kad abstrakci- Lietuvių kalboje priesaginiai aktyvų jos ore (tiksliau, erdvėje) juda be priemonių: besikartojantį veiksmą nusakantys veiks- Į tą nepaprastą šalį skrenda laisva poeto mažodžiai (skrajoja, nardo, plazda, pleve- siela. My soul flies up to thee, Oh God. na, plevėsuoja) dar turi betikslio judėjimo Ore be priemonių juda ir išvis judėti semą. Ji dažniau reiškiama lietuvių kalboje. negalintys daiktai, pavyzdžiui, akmenys ir Anglų kalboje sema ,,be tikslo“ išreiškiama pagaliai, buteliai lietuvių kalboje, ir kaulai tik veiksmažodyje circle. bei aitvarai anglų kalboje, pavyzdžiui, Pro Aktyvų judėjimą ore uždara trajektorija girtuoklio langus skrenda buteliai, skar- apibūdina veiksmažodžiai skrieti ir orbit, dinės nuo alaus, o pro pypkorių balkonus – circle, pavyzdžiui: Žinome, kad Saulė šūsnys nuorūkų. Would they make men’s skrieja apie Galaktikos centrą beveik 250 bones fly about like chips? The bridle in this km/s greičiu. The planet Mercury orbits the case is a lateral one with lines to either side Sun more closely than do any of the others. of the central pick-up point, and all at the Tritonas skrieja apskritimu, tačiau prie- very leading edge of the kite which then flies šinga kryptimi. Fairfax’s plane circles once much like a glider on its towline. Pateiktuose and then comes down to land bumpily. pavyzdžiuose akivaizdu, kad savaime ne- Sema ,,lėtai“ nereiškiama nė vienoje iš skraidantys daiktai ore juda paveikti fizinės dviejų nagrinėjamų kalbų, tačiau išreiškiama jėgos – jie, galima nuspėti, yra sviedžiami ,,pasyvaus judėjimo“ sema (pleventi, sklęsti, tolyn, metami arba veikiami gamtos jėgų – skrajoti, skrieti, float, hover, orbit). aitvaro skrydžiui reikalingas vėjas. Įdomu tai, kad į judėjimo ore semanti- nę grupę perėjo išvestinės veiksmažodžių Aktyvumo / pasyvumo sema šauti, šaudyti, swoop, zoom reikšmės, pavyzdžiui, Nenoriai vasnoja papurusios Judėjimas kaip fizinis procesas visada yra pilkvarnės ir kovai. aktyvus. Šie veiksmažodžiai turi aktyvaus, Lietuvių kalboje yra tik vienas judėjimą greito judėjimo semą – lakstyti, šaudyti, ore reiškiantis veiksmažodis, kuriuo išreiš- šauti, plazdėti, skraidinėti, lėkti, nardyti, kiama sema ,,garsiai“ – tai purpsi. Sema šmaikštyti,; anglų kalboje tokia sema būdin- ,,be garso“ išreiškiama dažniau: lietuvių ga tik dviems veiksmažodžiams – swoop kalboje – sklendžia, skrieja, plevena, anglų ir zoom. kalboje – glide, skim. Lietuvių kalbos priesaginiai veiksmažo- džiai lakstyti, plazdėti, skraidinėti, nardyti, Išvados šaudyti ir anglų kalbos veiksmažodžiai flap, flit nusako aktyvų besikartojantį veiksmą, Apibendrinant galima teigti, kad, išanaliza- o veiksmažodis flutter dar ir netvarkingą, vus surinktus pavyzdžius paaiškėjo kiekybi- SPRENDIMAIS. Juzelėnienė, G. Baranauskaitė. JUDĖJIMO ORE SEMANTINĖS GRUPĖS raiška... 139 niai lietuvių ir anglų kalbos veiksmažodžių, ore reikšmės lietuvių kalboje remia- nusakančių judėjimą ore, skirtumai: lietuvių si į bėgimo reikšmes, pavyzdžiui, kalboje judėjimą ore nusako 24, o anglų lakioti, lakstyti, lėkti. Anglų kalboje kalboje – 17 veiksmažodžių. tokio tipo sememų nėra. Judėjimo ore semantinė grupė yra gana 3) Judėjimo vandeniu semantinės gru- kompaktiška, dauguma jai priklausančių pės žodžiai, turintys semas ,,gramz- sememų yra artimos savo reikšme. dinti, staigiai lįsti, leistis“ – nerti, Pagrindinė judėjimo semantinės grupės nardyti, dive. semantinių ryšių su kitomis sistemos sriti- 4) Garso semantinės grupės veiksma- mis kryptis yra įcentrinė, nes į judėjimo ore žodis purpsėti. Ši grupė būdinga tik semantinę grupę įeina kitų semantinių gru- lietuvių kalbai. pių žodžių išvestinės reikšmės. Pagrindinės Kadangi judėjimas ore yra didesnės tiekėjos yra šių semantinių grupių sritys: semantinės grupės – judėjimo – dalis, tai 1) Intensyvaus fizinio veiksmo se- ryšius su ja galima vadinti išcentriniais. mantinė grupė. Lietuvių kalboje Analizė parodė, kad lietuvių kalba daug išvestinės judėjimo ore reikšmės eina aktyviau panaudoja kitų sferų žodžius iš pirminių žodžių reikšmių, turinčių judėjimo ore veiksmui pavadinti. Anglų semas ,,mojuoti, mosuoti sparnais“ – kalba šiuo požiūriu žymiai santūresnė ir plasnoti, plastenti, plazdėti, pleventi, judėjimui ore skiria ne tiek daug dėmesio. purpsėti, vasenti, vasnoti; anglų Be to, lietuvių kalboje judėjimas ore gyvo kalboje: flap, flutter, wing. objekto atžvilgiu aprašomas išsamiau, 2) Judėjimo iš vietos į vietą semantinė tam skiriama daugiau dėmesio nei anglų grupė. Dažnai išvestinės judėjimo kalboje.
Šaltiniai
Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. Prieiga: http://donelaitis.vdu.lt. The British National Corpus. Prieiga: http:// www.natcorp.ox.ac.uk.
Literatūra
FABER, P., MAIRAL, R., 1997. The Para- JAKAITIENĖ, E., 1988. Leksinė semantika. digmatic and the Syntagmatic Structure of the Vilnius: Mokslas. Semantic Field of EXISTENCE in the Elaboration LÖBNER, S., 2002. Understanding semantics. of a Semantic Macronet. Studies in Language, Londonas: Arnold. 21 (1), 119–154. NIDA, E. A., TABER, C. R., 1982. The Theory GUDAVIČIUS, A., 2000. Etnolingvistika. and Practice of Translation. Leiden: United Bible Šiauliai: Šiaulių universitetas. Societies. GUDAVIČIUS, A., 2007. Gretinamoji seman- PALMER, F. R., 1981. Semantics. Second tika. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. Edition. Cambridge: Cambridge University Press. 140 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
Saulė Juzelėnienė method employed here is contrastive analysis based Vilnius University, Lithuania on corpus data. The investigation of examples showed quanti- Research interests: cognitive linguistics, linguis- tative differences of English and Lithuanian verbs tic semantics, pragmatics, semiotics. which describe movement in the air: in the Lithua- Giedrė Baranauskaitė nian language there are 24, whereas in the English language there are 17 verbs. The semantic group of Kaunas University of Technology, Lithuania movement in the air is quite compact since most of Research interests: lexical semantics, com- the sememes belonging to this group are close in putational linguistics, theory and practice of their meaning. The main direction of the semantic interpretation and translation. relations with other spheres of the system is centri- petal because the semantic group of movement in the air comprises the derived meanings of words of THE EXPRESSION OF SEMANTIC GROUP other semantic groups. The major providers are the OF MOVEMENT IN THE AIR IN THE LITHU- following spheres: the semantic group of intense physical action, the semantic group of moving from ANIAN AND ENGLISH LANGUAGES place to place, the words of the semantic group of Summary moving through the water and the verb purpsėti which belongs to the semantic group of sound. This The article focuses on the expression of semantic latter group is, however, characteristic just of the group of movement in the air in the Lithuanian Lithuanian language. Since movement in the air and English languages. The contrastive analysis is a part of a bigger semantic group of movement of semantic language groups provides a more ge- in general, the relations with it can be treated as neralized worldview in languages than contrasting being centrifugal. of separate sememes or words. Since the world The analysis revealed that the Lithuanian lan- has been categorized differently in all languages, guage tends to use words of other spheres in order the equivalent semantic groups of languages are to describe movement in the air. In comparison, supposed to be different taking into account their the English language is more reserved and do not constituting elements and relation between them. attach so much importance to the movement in the Thus, the analysis is carried out referring to two air. Moreover, the Lithuanian language is likely to main aspects: how the characteristics of a particular use more vivid expressions to describe an animate world fragment are reflected in the semantic group, object than the English language. and what the inner structure of the semantic group KEY WORDS: contrastive semantics, semantic and its relations with other groups are. The research group, lexical semantics.
Gauta 2009 05 28 Priimta publikuoti 2009 07 10 SPRENDIMAI 141
Robertas Kudirka Vilniaus universitetas Kauno humanitarinis fakultetas Muitinės g. 8, LT–44280 Kaunas, Lietuva Tel. +370 37 422 604 El. p. [email protected] Moksliniai interesai: eksperimentinė fonetika, kompiuterinė lingvistika, leksikologija.
LIETUVIŲ BENDRINĖS KALBOS KIRČIUOTŲ ILGŲJŲ IR TRUMPŲJŲ BALSIŲ FORMANTINĖ STRUKTŪRA Straipsnyje aprašomi lietuvių bendrinės kalbos kirčiuotų ilgųjų ir trumpųjų balsių ins- trumentinio tyrimo rezultatai. Eksperimente buvo tiriama balsių formantinė struktūra. Analizei pasirinkti bendrinės lietuvių kalbos dviskiemeniai žodžiai, kurių kirčiuotas mo- noftongas yra pirmajame CV ar CVC tipo skiemenyje. Eksperimentui išrinkta ir įrašyta 614 žodžių: 217 žodžių su tvirtagale priegaide, 159 žodžiai su tvirtaprade priegaide ir 238 žodžiai su kirčiuotais trumpaisiais balsiais. Išanalizavus duomenis gauta išvada: ilgieji ir trumpieji balsiai formantine struktūra skiriasi statistiškai patikima – visose lyginamose pozicijose cirkumfleksiniai ir akūtiniai balsiai nuo trumpųjų balsių skiriasi pirmąja ir antrąja formantėmis. Pagal formančių reikšmes galime spręsti, kad ilgieji balsiai [i,], [u,] ir [o,] yra aukštesnio liežuvio pakilimo negu trumpieji [i], [u] ir [û]; ilgieji [e,] ir [a,] yra daug žemesnio pakilimo negu trumpieji balsiai [e] ir [a]. Pagal eilę ilgieji [i,], [e,] žymiai priešakesni už trumpuosius [i], [e]; ilgieji balsiai [a,], [o,] ir [u,] gerokai užpakalesni už trumpuosius balsius [a], [û] ir [u]. REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: ilgieji ir trumpieji balsiai, formantė, formantinė struktūra, eksperimentinis tyrimas.
Įvadinės pastabos ilguosius ir trumpuosius balsius sužymėjo ant tos pačios linijos. Būtina patikslinti šį Paskutiniuoju metu lingvistinėje literatūroje vaizdavimą, nes iš tikrųjų ilgųjų ir trumpų- bendrinės lietuvių kalbos balsyno instru- jų balsių artikuliacinis santykis yra kitoks mentinių tyrimų atliekama ne itin daug (Mikalauskaitė 1975, p. 22). A. Pakerio (Kaukėnienė 2003, 2004; Kudirka 2004, knygoje pateikiamos ilgųjų ir trumpųjų 2004a), dažniau instrumentiniais būdais yra balsių trapecijos žymiai tiksliau atspindi tiriamos tarmės (Bacevičiūtė 2004; Kaz- artikuliacines ypatybes: į ilgųjų balsių lauskienė 1998; Leskauskaitė 2000 ir kt.). Iš trapeciją yra įbrėžta trumpųjų balsių tra- visų akustinių požymių daugiausia dėmesio pecija taip pažymint įtemptumą (Pakerys yra susilaukusi balsių trukmė, formantinės 2003, p. 24). Tačiau tos trapecijos pernelyg struktūros tyrimų yra žymiai mažiau. „tobulos“ (skirtos mokymo tikslams kaip E. Mikalauskaitė, schemiškai vaiz- teorinis modelis), realiai tokios simetrijos duodama tradicinį balsių trikampį pagal praktiškai nebūna. Keltinas klausimas: gal artikuliacijos požymius (eilę ir pakilimą), trumpųjų balsių trapecijos kuri nors kraš- 142 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
tinė (pavyzdžiui, priešakinės eilės balsių) kevičiūtė 1960, p. 207–217; Svecevičius turi tendenciją priartėti prie ilgųjų balsių 1964, p. 17). Statistiškai patikimais tyrimais trapecijos kraštinės? O gal susidaro ne visai A. Pakerys (1982, p. 44–46, p. 92–94) simetriški daugiakampiai, o ne trapecijos? nustatė, kad tvirtapradžiai balsiai viduti- Taip pat reikia pastebėti, kad ankstesnių niškai 1,7 karto ilgesni už trumpuosius, o darbų duomenys retai buvo vertinami statis- tvirtagaliai ilgesni daugiau nei du kartus. tiškai. Norint patikrinti išsakytus teiginius, Naujajame bendrinės kalbos trukmės tyrime verta ir įdomu ištirti dabartinės bendrinės nustatyta, kad kirčiuoti trumpieji balsiai už kalbos ilgųjų ir trumpųjų balsių formantinę atitinkamus ilguosius maždaug 2,3 karto struktūrą, nustatyti ilgųjų ir trumpųjų balsių trumpesni, tačiau eksperimente į priegai- kokybinius skirtumus. Siekiant suaktyvinti des neatsižvelgiama (Kaukėnienė 2003, bendrinės kalbos tyrimus ir iškeltas šio eks- p. 40–47). Lietuvių bendrinės kalbos balsių perimentinio darbo tikslas – tobulesnėmis pagrindinio tono instrumentinių tyrinėjimų garsų tyrimo programomis ištirti lietuvių nėra daug, dažniausiai tyrimai yra susiję kalbos kirčiuotų ilgųjų ir trumpųjų balsių su priegaidžių akustinių požymių analize. formantinę struktūrą, palyginti ilgųjų ir A. Pakerio duomenimis (1982, p. 59–61, trumpųjų balsių spektrus. p. 117–122), trumpųjų balsių pagrindinio Darbe analizuota 11 lietuvių bendrinės tono vidutinis lygis yra didesnis negu ilgųjų kalbos balsių: šeši ilgieji [u,], [o,], [a,], balsių, o pagrindinio tono maksimumų vi- [e,], [ë] [i,] ir penki trumpieji [u], [û], [a], durkiai yra mažesni. Intensyvumas tyrinėtas [e], [i]. Kai kurie bendrinės kalbos atstovai dar mažiau. B. Svecevičius (Свецявичюс tarptautiniuose žodžiuose taria uždarą [Ë], 1964a) aprašo bendrosios energijos koefi- bet jo vartojimas bendrinėje kalboje vis dar cientus. Gana išsamiai balsių intensyvumas diskutuojamas. Šį garsą kai kurie tyrėjai aprašomas A. Pakerio (1982, p. 72–86). laiko savarankiška fonema (Mikalauskaitė Iš pateiktų duomenų galime spręsti, kad 1975, p. 17; Pakerys 2003, p. 23–27; Vait- trumpųjų balsių intensyvumo vidutinis lygis kevičiūtė 1961, p. 24). Iš tikrųjų tai fakulta- ir intensyvumo maksimumų vidurkiai yra tyvus fonologinis elementas, nes jo paskirtis didesni negu ilgųjų balsių arba reikšmės nėra distinktyvinė, vartojimas fakultatyvus, panašios. šiam garsui būdingas ypatingas ekspresinis Palyginus su kitais akustiniais požy- atspalvis ir stilizacija (Dabartinės lietuvių miais, lietuvių bendrinės kalbos balsių kalbos gramatika 2006, p. 21; Girdenis formantinės struktūros tyrimų ar aprašymų 2003, p. 191; Vitkauskas 2001, p. 6). yra nedaug (Girdenis 2003, p. 222; Pa- kerys 2003, p. 21–27; Svecevičius 1964; Instrumentiniai tyrimai Свецявичюсa, 1964; Урбелене 1967, Lietuvių bendrinės kalbos balsynas yra c. 45; Дамбраускайте–Урбелене 1967a, nemažai tyrinėtas ir aprašytas. Iš visų c. 17–25). Naujausiame lietuvių kalbos akustinių požymių instrumentiškai dau- balsių formantinės struktūros tyrime na- giausia tyrinėta lietuvių kalbos balsių grinėjami nekirčiuoti balsiai (Kaukėnienė trukmė. V. Vaitkevičiūtės bei kitų tyrėjų 2002, p. 41–59). balsių kiekybės tyrimai parodė, kad lietuvių Balsių spektrą sudaro formantės – kelios bendrinės kalbos ilgieji balsiai 1,5–2 arba ryškiai viena nuo kitos atribotos dažnių 2,1–2,5 kartus ilgesni už trumpuosius (Vait- juostos, kurias lemia rezonatorių forma SPRENDIMAIR. Kudirka. LIETUVIŲ BENDRINĖS KALBOS KIRČIUOTŲ ILGŲJŲ IR TRUMPŲJŲ BALSIŲ... 143
(Фант 1964, c. 33; Фланаган 1968, c. 188). neįtemptaisiais, centralizuotais (Pakerys Balsių kokybę iš esmės nulemia burnos 1982, p. 95). Šie kokybiniai trumpųjų ir ertmės rezonansinis poveikis. Liežuvis ilgųjų balsių skirtumai nustatyti daugelyje atskiria didelę burnos ertmę tarp dantų ir kalbų (Jones 1950, p. 30; Lehiste 1970, ryklės į dvi ertmes, sudarančias dvigubą re- p. 30–33). Balsiai gali būti analizuojami zonatorių. Kiekvienas iš šių dviejų rezona- pagal tokius kokybinius požymius: tem- torių turi savo rezonansinį dažnį ir abu kinta bro aukštį, spektro sklaidą, bemoliškumą, priklausomai nuo šių dviejų ertmių jungties įtempimą (Pakerys 2003, p. 27). Tembro būdo (Акустика 1989, c. 46; Златоустова, aukštį rodo antrosios formantės (F2) padėtis Михайлов 1987, c. 19–20). Garsų fonolo- spektre. Spektro centru laikomas 1000 Hz gines charakteristikas ir diferencinius požy- dažnis. Žemo tembro balsių F2 yra žemųjų mius lemia pirmosios dvi formantės (F1, F2), dažnių (500–1500 Hz), o aukšto tembro kitos formantės perduoda tik ekspresyvinę balsių F2 aukštųjų dažnių (1500–2500 Hz) informaciją (Зиндер 1979, c. 176). Tei- srityje. Tembro aukštis priklauso nuo bal- giama, kad trečioji formantė (F3) gali būti sių artikuliacijos ypatybių, pirmiausia nuo svarbi tiriant priešakinius lūpinius, nes ji burnos rezonatoriaus dydžio ir formos. atspindi akustinius labializacijos požymius Priešakinės eilės balsiai yra aukštesnio (Grigorjevs 1998, p. 36). Pirmoji formantė tembro už užpakalinės eilės balsius, kadan-
(F1) priklauso nuo ryklės rezonatoriaus, gi artikuliuojant priešakinės eilės balsius ypač nuo sąsmaukos tarp burnos ir ryklės. susidaro mažesnis (trumpesnis, siauresnis)
Antrosios formantės (F2) tembrą lemia burnos rezonatorius ir jis skamba aukštesniu burnos rezonatorius (Markus, Grigorjevs tembru. Užpakalinės eilės balsių priekinis 2002, p. 33–35). Balsių spektras priklauso rezonatorius didelis (ilgesnis, platesnis), ir nuo kalbėtojo balso trakto formos bei todėl jų tembras yra žemas. Žemiausio dydžio. Bet visada išlieka pastovūs santy- tembro balsis yra [u,], o aukščiausio [i,]. kiai: priešakiniams balsiams būdinga aukšta Pagal tembro aukštį tarp šių dviejų balsių iš- antroji formantė (F2 > 1500 Hz); užpaka- sidėsto visi kiti ilgieji–įtemptieji: [u,], [o,], liniams balsiams – žema antroji formantė [a,], [e,], [ë,], [i,]. Trumpieji–neįtemptieji (F2 < 1500 Hz); kuo mažesnis rezonatorius išsidėsto tokia eilute: [u], [û], [a], [e], [i]. tarp lūpų ir liežuvio aukščiausio pakilimo Spektro sklaida vertinama pagal formančių taško prie gomurio, tuo aukštesnė antroji for- nutolimą nuo spektro centro. Aukštutinio mantė. Aukštutinio pakilimo balsių pirmoji pakilimo balsių F1 ir F2 yra pačiuose spek- formantė žema (F1 < 500 Hz); žemutinio tro pakraščiuose, todėl [u,], [u], [i,], [i] pakilimo balsių – aukšta (F1 > 500 Hz); F1 vadinami difuziniais balsiais. Formančių aukštumas priklauso nuo burnos uždarumo nutolimas nuo spektro centro yra svar- ir nuo liežuvio pakilimo (Lietuvių kalbos biausias difuziškumo požymis. Žemutinio enciklopedija 1999, p. 597). Ilgųjų ir trum- pakilimo balsių abi formantės priartėjusios pųjų balsių skirtumai atsispindi spektre taip: prie spektro vidurio, todėl balsiai [a,], [a], ilgųjų balsių spektras yra labiau nutolęs nuo [e,], [e] yra kompaktiniai, nes formančių „neutraliojo balsio“ spektro negu trumpųjų priartėjimas prie spektro centro yra kom- balsių. Įvardijant šiuos akustinius skirtumus paktiškumo požymis. Vidutinio pakilimo ilgieji balsiai kartais vadinami įtemptaisiais balsiai [o,], [û], [ë,] dėl vidutinės spektro ir decentralizuotais, o trumpieji balsiai – sklaidos laikomi tarpiniais. Tariant lūpinius 144 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
balsius, lūpos atkišamos į priekį (pailgėja skiriasi aukštutinio pakilimo balsiai, kieky- balso traktas, tiksliau – burnos rezonato- be (ilgumu–trumpumu) – žemutinio pakili- rius) ir suglaudžiamos apvaliai (susiaurėja mo balsiai. Pagal dichotominės fonologijos rezonatoriaus anga), prasižiojimo kampas teoriją (Jakobson, Fant, Halle, 1972, p. 54; mažas. Dėl to lūpinių balsių tembras pa- Тоцкая 1984, c. 5) balsiai gali būti apra-
žemėja (jei lūpos būtų pasyvios, F2 nebūtų šomi binariniais diferenciniais požymiais: žemų dažnių) (Фант 1964, c. 74). Lūpiniai įtemptasis – neįtemptasis, aukštatonis – že- [u,], [u], [o,], [û] yra bemoliniai. Labai matonis, kompaktinis – nekompaktinis, bemoliški yra [u,], [u], nes jie – lūpiškiausi difuzinis – nedifuzinis ir pan. balsiai. Ne tokie bemoliški yra balsiai [o,], [û], nes juos tariant lūpos mažiau atkišamos Kirčiuotų balsių formantinė į priekį, burnos anga platesnė, prasižiojimo struktūra kampas didesnis. A. Girdenis teigia, kad Šiame straipsnyje analizuojami eksperi- bemoliškumo (resp. labializacijos) kaip mento duomenys, kurie buvo gauti ištyrus požymio išskirti nebūtina, nes šis požymis bendrinės lietuvių kalbos dviskiemenius aiškus iš diferencinių požymių – žemas žodžius, kurių kirčiuotas monoftongas yra ir nekompaktinis (Girdenis 2000, p. 157; pirmame CV ar CVC tipo skiemenyje (pa- 2003, 228). Nelūpiniai [a,], [a], [e,], [e], vyzdžiui: rykštė, rykas, ritė). Eksperimentui [ë,], [i,], [i] yra nebemoliniai, nes tembras iš žodynų išrinkti visi įmanomi šio skiemens nepažemėja (juos artikuliuojant lūpos į priekį neatkišamos, balso traktas nepailgė- tipo variantai su visais priebalsiais (Vit- ja). Įtempimas kartu su kiekybės požymiais kauskas 2001; Dabartinės lietuvių kalbos diferencijuoja ilguosius ir trumpuosius žodynas 2000). Iš viso išrinkta ir įrašyta balsius. Įtempimas yra artikuliacinė ypa- 614 žodžių: 217 žodžių su tvirtagale prie- tybė, tačiau spektre įtempimas atsispindi gaide, 159 žodžiai su tvirtaprade priegaide formančių išsidėstymu. Tariant neutralų ir 238 žodžiai su kirčiuotais trumpaisiais balsiais. Lietuvių kalbos eksperimentinė balsį „šva“ [à] kalbos padargai neįsitem- pę, neutralūs, tada formantės vyro balsui medžiaga įrašyta 2003 metais Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto būna: F1 500 Hz, F2 1500 Hz, F3 2500 Hz (Jakobson, Fant, Halle 1972, p. 18; dėl balso Eksperimentinės fonetikos laboratorijoje. spektro charakteristikų tiesioginių sąsajų su Diktoriais pasirinkti profesionalūs aktoriai: artikuliacinėmis ypatybėmis žr.: Dellatre (1) Evaldas Leskauskas, g. 1976 m., gimė 1968; Фант 1964, c. 114; Jakobson, Waugh ir gyvena Kaune, dirba Akademiniame 1979, p. 94). Tariant įtemptąjį balsį keičiasi Kauno dramos teatre; (2) Dainius Svobonas, formančių vieta spektre, jos nutolsta nuo g. 1968 m. Vilniuje, ten mokėsi, dvidešimt neutralios padėties: įtemptieji aukštutiniai vienerių persikėlė į Kauną ir čia gyvena jau balsiai būna aukštesnio pakilimo negu trylika metų. Dirba Akademiniame Kauno neįtemptieji, o žemutiniai – žemesnio paki- dramos teatre. Diktorių prašyta skaityti limo. Trumpojo–neįtemptojo balsio forman- normaliu tempu, vengiant ekspresyvumo tės mažiau nutolsta nuo neutralios padėties: ir kuo neutralesne nominatyvine intonacija. pavyzdžiui, balsis [u,] yra žemesnio tembro, Įrašo segmentavimas ir spektrinė analizė difuziškesnis, bemoliškesnis negu balsis atlikta VU KHF Eksperimentinės foneti- [u]. Kokybe (įtempimu–neįtempimu) labiau kos laboratorijoje programa PRAAT 4.1.6. SPRENDIMAIR. Kudirka. LIETUVIŲ BENDRINĖS KALBOS KIRČIUOTŲ ILGŲJŲ IR TRUMPŲJŲ BALSIŲ... 145
Statistiniai skaičiavimai atlikti programa ir trumpųjų balsių pirmosios ir antrosios Statistica 5.5. Duomenų analizėje vartojami formantės vidurio dažniai. Formančių keli neutralesni priegaidžių pavadinimai: duomenys įvertinti statistiškai, vidurkiai ir vietoj „tvirtagalė, tęstinė priegaidė“ var- pasikliaujamieji intervalai suapvalinti 10 Hz tojama „cirkumfleksinė“, vietoj „tvirtapra- tikslumu. Tiriamosios sandaros skiemenyse dė“ – „akūtinė“. Pavadinimai trumpinami: nėra vartojamas akūtinis [e,] (išskyrus kelis cirkumfleksinė – „c“, akūtinė – „a“. Greti- retai vartojamus žodžius: gęšė, tęvas), su nant ir analizuojant balsių duomenis buvo šiuo akūtiniu balsiu trūksta pavyzdžių eks- nustatomos fonetinės charakteristikos ir perimentui, todėl jo duomenų nėra šiame jų skiriamieji požymiai. Spektrogramose tyrime. Lentelėje pateikiami formančių buvo išmatuotos cirkumfleksinių, akūtinių matavimo rezultatai:
1 lentelė. Ilgųjų ir trumpųjų balsių pirmosios ir antrosios formančių (F1 ir F2) dažniai ir statistinis jų vertinimas1
For- _ 95% pasikl. Balsiai n s (Hz) v (%) t >
F1 340 19,14 5,6 330 ÷ 350 [ë,] c 31 F2 2090 112,19 5,4 2040 ÷ 2130 F1 350 16,97 4,9 340 ÷ 350 [ë,] a 35 F2 2090 98,15 4,7 2060 ÷ 2120 28 650 30,83 4,8 640 ÷ 660 [e,] c F1 [e] 38 510 35,98 7,1 500 ÷ 520 16,48 > t0,001 = 3,45 28 1680 102,35 6,1 1640 ÷ 1720 [e,] c F2 [e] 38 1760 147,26 8,4 1710 ÷ 1810 2,56 > t0,05 = 2,00 42 690 43,38 6,3 680 ÷ 700 [a,] c [a] 40 580 43,55 7,6 560 ÷ 590 11,77 > t0,001 = 3,42 F 1 8 690 47,43 6,9 650 ÷ 730 [a,] a [a] 40 580 43,55 7,6 560 ÷ 590 6,52 > t0,001 = 3,52
1 Lentelėse vartojamų simbolių reikšmės: n – matavimų skaičius, _ – aritmetinis vidurkis, s – standartinis nuo- krypis, v – variacijos koeficientas, pasikl. interv. – pasikliaujamasis intervalas, tp – apskaičiuota Studento kriterijaus reikšmė, tα – kritinė Studento kriterijaus reikšmė, α – rezultatų reikšmingumo lygmuo. 146 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
1 lentelės tęsinys For- _ 95% pasikl. Balsiai n s (Hz) v (%) t >
[o,] c 38 440 46,76 10,6 430 ÷ 460 [û] 50 560 49,07 8,7 550 ÷ 580 11,76 > t0,001 = 3,41 F1 [o,] a 36 440 35,25 7,9 430 ÷ 460 [û] 50 560 49,07 8,7 550 ÷ 580 12,27 > t0,001 = 3,41 [o,] c 38 780 182,63 23,3 720 ÷ 840 [û] 50 1000 141,32 14,2 1000 ÷ 1040 6,16 > t0,001 = 3,41 F2 [o,] a 36 730 74,20 10,1 710 ÷ 760 [û] 50 1000 141,32 14,2 1000 ÷ 1040 10,21 > t0,001 = 3,41
[u,] c 46 300 29,11 9,8 290 ÷ 310 [u] 70 370 40,01 11,1 360 ÷ 380 9,83 > t0,001 = 3,38 F1 [u,] a 46 290 25,58 8,7 290 ÷ 300 [u] 70 370 40,01 11,1 360 ÷ 380 8,72 > t0,001 = 3,38 [u,] c 46 660 90,47 13,7 630 ÷ 690 [u] 70 1160 290,22 25,3 1090 ÷ 1230 10,84 > t0,001 = 3,38 F2 [u,] a 46 670 110,00 16,5 640 ÷ 700 [u] 70 1160 290,22 25,3 1090 ÷ 1230 10,91 > t0,001 = 3,38
Cirkumfleksiniai ir akūtiniai balsiai vi- nutolus nuo neutralios padėties (Cорокин
sose pozicijose tiek pirmąja (F1), tiek antrąja 1985, c. 10–19, 105–120). Kalbos padargų (F2) formante statistiškai patikimai skiriasi ir viso trakto veikla formuoja rezonatorius, nuo trumpųjų balsių, skirtumo reikšmin- kurie ir suteikia kiekvienam balsiui savitas gumo lygmuo labai aukštas – 0,001. Kiek akustines ypatybes, šiuo atveju tam tikrus mažesniu reikšmingumo lygmeniu (0,05) dažnius. skiriasi cirkumfleksinio e,[ ] ir trumpojo Iš lentelės duomenų matome, kad aukš- [e] antroji formantė, nes pasikliaujamieji tutinio pakilimo ilgieji balsiai [i,], [u,] nuo intervalai šiek tiek susikerta. Ilgųjų ir trumpųjų balsių skiriasi abiem formantėmis: trumpųjų balsių kokybiniai skirtumai, aiš- tiek cirkumfleksinių, tiek akūtinių ilgųjų ku, nulemti artikuliacijos (Pakerys 2003, balsių pirmosios formantės reikšmės žymiai p. 24). Visų ilgųjų balsių artikuliaciniai mažesnės negu trumpųjų balsių. Antrosios požymiai (liežuvio, lūpų veikla) yra ryš- formantės reikšmės jau savitos kiekvienam kesni negu trumpųjų balsių, ilgieji balsiai aukštutinio pakilimo balsiui: cirkumflek- artikuliuojami padargams labiau įsitem- sinio [i,] (2230 Hz) ir akūtinio balsio [i,] pus, su didesnėmis pastangomis ir labiau (2220 Hz) antrosios formantės reikšmė SPRENDIMAIR. Kudirka. LIETUVIŲ BENDRINĖS KALBOS KIRČIUOTŲ ILGŲJŲ IR TRUMPŲJŲ BALSIŲ... 147 statistiškai patikimai didesnė negu trumpojo jau mažesnė: cirkumfleksinio [a,] (F1 690 Hz, [i] (1920 Hz) balsio. Cirkumfleksinio u[ ] , F2 1220 Hz) ir akūtinio [a,] (F1 690 Hz, (660 Hz) ir akūtinio balsio [u ] (670 Hz) , F2 1260 Hz) balsio didesnė tik pirmoji antrosios formantės reikšmė mažesnė negu formantė, antroji formantė mažesnė negu trumpojo [ ] (1160 Hz) balsio. Vidutinio u trumpojo [a] (F1 580 Hz, F2 1420 Hz). pakilimo [o,] ilgojo balsio alotonai nuo Apibendrindami balsių formančių trumpojo balsio [û] skiriasi taip pat abiem tyrimo duomenis galime teigti, kad visi formantėmis: trumpojo balsio pirmosios ilgieji balsiai skiriasi abiem formantėmis (560 Hz) ir antrosios (1000 Hz) formantės nuo atitinkamų trumpųjų balsių. Pastebima reikšmės yra žymiai didesnės negu cirkumf- sistemiška tendencija: trumpieji balsiai, leksinio (F1 440 Hz, F2 780 Hz) ir akūtinio palyginus su ilgaisiais, savo formančių (F1 440 Hz, F2 730 Hz) balsių. Žemutinio reikšmėmis yra labiau orientuoti į spektro pakilimo ilgųjų balsių [e,], [a,] pirmosios centrą (1000 Hz), link „neutralaus balsio“ formantės reikšmės yra didesnės už atitin- (F1 500 Hz, F2 1500 Hz) spektro. O ilgieji kamų trumpųjų balsių pirmosios formantės balsiai – priešingai, labiau nutolę nuo reikšmes, o antrosios formantės reikšmės – minėto „neutralaus balsio“ spektro. Šie mažesnės. Cirkumfleksinis [e,] (F1 650 Hz, požymiai akivaizdžiai matomi schemose F2 1680 Hz) nuo trumpojo [e] (F1 510 Hz, (žr. 1, 2, 3 pav.). F2 1760 Hz) skiriasi abiem formantėmis: Analizuodami 1, 2 paveiksluose pateik- pirmoji formantė didesnė negu ilgojo balsio, tas formančių reikšmes, galime nustatyti, o antroji formantė jau mažesnė. Žemutinio koks kiekvieno balsio pakilimas ir eilė, taip pakilimo ilgojo [a,] pirmoji formantė di- pat galime apibūdinti tembro aukštį, spektro desnė už trumpojo [a], o antroji formantė sklaidą ir bemoliškumą. Balsių [i,], [i], [u,],
1 pav. Ilgųjų ir trumpųjų kirčiuotų balsių pirmosios ir antrosios formančių (F1 ir F2) dažniai 148 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
[u] žemiausios pirmosios formantės reikš- taip pat nedaug tenutolusios nuo spektro mės, nes šie balsiai aukščiausio pakilimo. centro, jie aukšto tembro, nes antrosios Antroji formantė balsių [i,], [i] aukščiausia, formantės yra aukščiau 1500 Hz ribos. nes jie priešakiausi, aukšto tembro, o bal- Lentelėje matome eksperimente pagal spektrą nustatytus lietuvių kalbos balsių sio [u,] antroji formantė žemiausia, nes jis kokybinius požymius (žr. 2 lentelė). užpakaliausias, žemo tembro. Trumpojo [u] balsio kiek netikėtai aukšta antroji forman- Formančių santykiai pavaizduoti balsių tė, tai, matyt, bus nulėmę dažnai pasitaikę daugiakampiais (žr. 2, 3 pav.), nustačius tiriamųjų skiemenų minkštieji priebalsiai. neigiamas formančių reikšmes trečiajame koordinačių sistemos ketvirtyje (ordinačių Balsių [ ], [ ], [ ], [ ] formantės yra la- i, i u, u ašis – F ; abscisių – F ). Pirmoji formantė yra biausiai nutolusios nuo spektro centro, todėl 1 2 atvirkščiai proporcinga liežuvio pakilimui, pagal spektro sklaidą jie yra difuziniai. Taip t. y. kuo ši formantė žemesnė, tuo liežuvis pat dėl lūpų veiklos šių balsių žemiausia an- aukščiau pakilęs ir garsas uždaresnis. Antroji troji formantė, jie yra bemoliniai. Tarpiniai formantė susijusi su liežuvio horizontaliu pagal spektro sklaidą yra vidutinio pakilimo judėjimu, t. y. kuo ši formantė aukštesnė, tuo balsiai [ë,], [o,], [û]. Balsiai [o,], [û] yra garsas yra priešakesnis (Фант 1964, c. 39). žemo tembro, nes abi formantės yra žemų- Kaip matome iš duomenų, trumpųjų balsių jų dažnių srityje (500–1500 Hz), o balsis tarime liežuvis dalyvauja ne taip aktyviai – [ë,] yra aukšto tembro. Kompaktiniai yra ilgieji ir trumpieji balsiai skiriasi ir liežuvio žemiausio pakilimo balsiai [a,], [a], [e,], pakilimu, ir eile: tariant ilguosius balsius lie- [e]. Balsiai [a,], [a] yra arčiausiai spektro žuvis visada aukštesnio pakilimo ir priešakes- centro, šių balsių abi formantės simetriš- nis arba žemesnio pakilimo ir užpakalesnės kai išsidėstę abipus spektro centro, žemo eilės negu atitinkami trumpieji balsiai. tembro, nes antroji formantė yra žemų Pagal liežuvio pakilimą ilgieji balsiai dažnių srityje. Balsių [e,], [e] formantės [i,], [u,] ir [o,] yra aukštesnio liežuvio pa-
2 lentelė. Akustiniai bendrinės lietuvių kalbos balsių požymiai
Tem- Spektro Formantės (Hz) Balsis Bemoliškumas Trukmė ir įtempimas bras sklaida F1 F2 [ ] ilgasis–įtemptasis 300 670 u, difuziniai bemoliniai [u] trumpasis–neįtemptasis 370 1160 [ ] ilgasis–įtemptasis 440 760 o, žemas tarpiniai bemoliniai [û] trumpasis–neįtemptasis 560 1000 [ ] kompakti- ilgasis–įtemptasis 690 1240 a, nebemoliniai [a] niai trumpasis–neįtemptasis 580 1420 [ ] kompakti- ilgasis–įtemptasis 650 1680 e, nebemoliniai [e] niai trumpasis–neįtemptasis 510 1760 [ë,] aukštas tarpinis nebemolinis ilgasis–įtemptasis 350 2090 [ ] ilgasis–įtemptasis 240 2230 i, difuziniai nebemoliniai [i] trumpasis–neįtemptasis 340 1920 SPRENDIMAIR. Kudirka. LIETUVIŲ BENDRINĖS KALBOS KIRČIUOTŲ ILGŲJŲ IR TRUMPŲJŲ BALSIŲ... 149
2 pav. Ilgųjų (–) ir trumpųjų (---) kirčiuotų balsių spektro charakteristikos
3 pav. Cirkumfleksinių (–), akūtinių (– ·) ir trumpųjų (---) balsių spektro charakteristikos
kilimo negu trumpieji [i], [u] ir [û]; ilgieji Pagal eilę ilgieji [i,], [e,] žymiai prieša- [e,] ir [a,] yra daug žemesnio pakilimo negu kesni už trumpuosius [i], [e]; ilgieji balsiai trumpieji balsiai [e] ir [a]. [a,], [o,] ir [u,] gerokai užpakalesni už trumpuosius balsius [a], [û] ir [u]. 150 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
Išvados [o,] yra aukštesnio liežuvio pakilimo negu Bendrinės lietuvių kalbos ilgieji ir trum- trumpieji [i], [u] ir [û]; ilgieji [e,] ir [a,] yra pieji balsiai patikimai skiriasi formantine daug žemesnio pakilimo negu trumpieji struktūra: visose lyginamose pozicijose balsiai [e] ir [a]. Pagal eilę ilgieji [i,], [e,] cirkumfleksiniai ir akūtiniai balsiai nuo žymiai priešakesni už trumpuosius [i], trumpųjų balsių skiriasi pirmąja ir antrąja [e]; ilgieji balsiai [a,], [o,] ir [u,] gerokai formantėmis. Pagal formančių reikšmes užpakalesni už trumpuosius balsius [a], galime spręsti, kad ilgieji balsiai [i,], [u,] ir [û] ir [u].
Literatūra
BACEVIČIŪTĖ, R., 2004. Šakių šnektos [Rankraštis]: instrumentinis tyrimas: daktaro di- prozodija ir vokalizmas. Vilnius: Lietuvių kalbos sertacija: humanitariniai mokslai, filologija (04 H). instituto leidykla. Kaunas: Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis DELLATRE, P., 1968. From Acoustic Cues to fakultetas. Distinctive Features. Phonetica 18, 198–230. KAZLAUSKIENĖ, A., 1998. Pietinių vakarų Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 2006. aukštaičių tarmės balsių kiekybė [Rankraštis]: dak- Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos insti- taro disertacija: humanitariniai mokslai, filologija, tutas. baltų kalbos (H 5901). Kaunas: Vytauto Didžiojo Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2000. Vil- universitetas. nius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. KUDIRKA, R., 2004. Lietuvių bendrinės GIRDENIS, A., 2000. Kalbotyros darbai: kalbos kirčiuotų ilgųjų monoftongų akustiniai straipsniai, studijos, esė, recenzijos. T. I: 1962– požymiai. In: Baltų ir kitų kalbų fonetikos ir akcen- 1974. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos tologijos problemos. Vilnius: Vilniaus pedagoginio institutas. universiteto leidykla, 47–58. GIRDENIS, A., 2003. Teoriniai lietuvių fono- KUDIRKA, R., 2004a. Bendrinės lietuvių ir logijos pagrindai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų latvių kalbos kirčiuotų ilgųjų monoftongų kieky- leidybos institutas. biniai ir kokybiniai skirtumai ir bendrybės. Baltu GRIGORJEVS, J., 1998. Patskaņu akustisko filoloģija 13 (2), 51–69. īpašību saistība ar artikulācijas procesiem. Baltu LEHISTE, I., 1970. Suprasegmentals. Cam- filoloģija 8, 77–116. bridge: MIT Press. JAKOBSON, R.; FANT, G.; HALLE, M., LESKAUSKAITĖ, A., 2000. Seirijų šnektos 1972. Preliminaries to Speech Analysis: The Dis- mišriųjų dvigarsių priegaidės. Lietuvių kalbotyros tinctive Features and their Correlates. Cambridge: klausimai 43, 153–164. MIT Press. Lietuvių kalbos enciklopedija, 1999. Vilnius: JAKOBSON, R.; WAUGH L., 1979. The Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Sound Shape of Language. Bloomington: Indiana MARKUS, D., GRIGORJEVS, J., 2002. University Press. Fonētikas pētīšanas un vizualizēšanas metodes 1. JONES, D., 1950. The Phoneme: Its Nature Rīga: Rasa ABC. and Use. Cambridge: Cambridge University MIKALAUSKAITĖ, E., 1975. Lietuvių kalbos Press. fonetikos darbai. Vilnius: Mokslas. KAUKĖNIENĖ, L., 2002. Lietuvių bendrinės PAKERYS, A., 1982. Lietuvių bendrinės kal- kalbos nekirčiuotų balsių spektrai. Kalbotyra 51 bos prozodija. Vilnius: Mokslas. (1), 41–59. PAKERYS, A., 2003. Lietuvių bendrinės kal- KAUKĖNIENĖ, L., 2003. Lietuvių bendrinės bos fonetika. Vilnius: Enciklopedija. kalbos nekirčiuotų balsių kiekybė. Acta Linguistica SVECEVIČIUS, B., 1964. Nauji lietuvių lite- Lithuanica 48, 35–47. ratūrinės kalbos paprastųjų balsių eksperimentiniai KAUKĖNIENĖ, L., 2004. Dabartinių baltų duomenys. In: Eksperimentinės fonetikos ir kalbos bendrinių kalbų nekirčiuotų skiemenų vokalizmas psichologijos koliokviumo medžiaga 1. Vilnius: SPRENDIMAIR. Kudirka. LIETUVIŲ BENDRINĖS KALBOS KIRČIUOTŲ ILGŲJŲ IR TRUMPŲJŲ BALSIŲ... 151
Vilniaus valstybinis pedagoginis institutas, 4–25. ЗЛАТОУСТОВА, Л. В., МИХАЙЛОВ В. Г., VAITKEVIČIŪTĖ, V., 1960. Lietuvių kalbos 1987. Измерение параметров речи. Москва: balsių ir dvibalsių ilgumas, arba kiekybė. Lietuvių Радио и связь. kalbotyros klausimai 3, 207–217. СВЕЦЯВИЧЮС, Б., 1964a. Простые глас- VAITKEVIČIŪTĖ, V., 1961. Lietuvių lite- ные (монофтонги) современного литовского ratūrinės kalbos balsinės ir dvibalsinės fonemos. литературного языка: Автореф. дис. ... канд. Lietuvių kalbotyros klausimai 4, 19–46. филолог. наук. Вильнюс: ВГУ. VITKAUSKAS, V., 2001. Lietuvių kalbos CОРОКИН, В. Н., 1985. Теория речеобразо- tarties žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų вания. Москва: Радио и связь. leidybos institutas. Тоцкая, Н. И., 1984. Дифференциальные Акустика, 1989. Справочник. Москва: признаки гласных и их артикуляционные кор- Радио и связь. реляты. In: Экспериментально-фонетический ДАМБРАУСКАЙТЕ–УРБЕЛЕНЕ, Я., 1967, анализ речи, Ленинград: Изд–во ЛГУ, 5–11. Рентгенографическое исследование артикуляции УРБЕЛЕНЕ, Я., 1967. Долгие гласные сов- литовских гласных. Kalbotyra 15, 9–30. ременного литовского литературного языка. ДАМБРАУСКАЙТЕ–УРБЕЛЕНЕ, Я., 1967a, Канд. дис. Вильнус: ВГУ. К вопросу о некоторых особенностях долгих ли- ФАНТ Г., 1964. Акустическая теория рече- товских гласных (a) и (e). Kalbotyra 17, 17–25. образования. Москва: Наука. ЗИНДЕР, Л. Р., 1979. Общая фонетика. ФЛАНАГАН, ДЖ., 1968. Анализ, синтез и Москва: Bысш. школа. восприятие речи. Москва: Связь.
Robertas Kudirka necessary to correct this depiction as the ratio of articulation of long and short vowels is different. Vilnius University, Lithuania There are trapezes of long and short vowels in Research interests: experimental phonetics, Pakerys’ book that reflect the articulation features computational linguistics, lexicology. more precisely. There is a trapeze of short vowels inside the trapeze of long vowels, so tenseness is THE FORMANT STRUCTURE OF THE AC- also depicted. However, the trapezes are too ideal (they are given as theoretical model for training CENTED LONG AND SHORT VOWELS IN purposes). Realistically, we have not such sym- LITHUANIAN STANDARD LANGUAGE metry. The question is whether we could approach any side of short vowels trapeze to the side of long Summary vowels trapeze. To verify those propositions it is The article aims to describe the instrumental necessary to investigate the formant structure of analysis results of the accented long and short long and short vowels in the Lithuanian standard vowels in the Lithuanian standard language. In language and to identify the qualitative differences the experiment the formant structure of vowels of long and short vowels. For the analysis, disyl- was investigated. The vowels of the Lithuanian labic words in the Lithuanian standard language, standard language have already been studied and which have the accented monophthong, CV or described. However, there are not enough inves- CVC type on the first syllable, were chosen. For tigations of vowels in linguistic literature. Only this experiment, 614 words were chosen and dialects are mostly investigated by instrumental recorded – 217 words with circumflex syllabic methods. The duration of vowels was mostly in- accents, 159 words with acute syllabic accents vestigated according to their acoustic features in and 238 short accented words. It is concluded that the past and we have few research works about the the accented long and short vowels in Lithuanian formant structure. Mikalauskaitė while schemati- literary language differ very distinctly from the cally depicting the traditional triangle of vowels formant structure. The difference between long and according to articulating features marked the long short vowels in the formant structure is statistically vowels and the short vowels on the same line. It is significant: in all comparable positions circumflex 152 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai... and acute vowels differ from the short vowels [e] and [a]. By the row long vowels [i,], [e,] are with the first and the second formants. Judging more fronter than short [i], [e]; long vowels [a,], from the formant values it can be concluded that [o,] and [u,] are more back than short vowels long vowels [i,], [u,] and [o,] are of higher tongue [a], [û] and [u]. rise than short [i], [u] and [û]; long vowels [e,] KEY WORDS: long and short vowels, formant, and [a,] are of more lower rise than short vowels formant structure, experimental research.
Gauta 2009 05 21 Priimta publikuoti 2009 07 05 SPRENDIMAI 153
Jurgita Kerevičienė Vilnius University Kaunas Faculty of Humanities Muitinės g. 8, LT–44280 Kaunas, Lietuva Tel. +370 37 422 604 E-mail [email protected] Research interests: linguistics, cognitive linguistics and psycholinguistics.
DATIVUS IUDICANTIS IN LITHUANIAN AND ITS EQUIVALENTS IN ENGLISH
Case as a complex and diverse subject of linguistic studies has attracted the attention of many prominent scientists. Nowadays linguists have proposed novel and integrated views on case putting stress not only on the grammatical (morphological) structure but also emphasizing the semantic basis of case that is closely connected with the speaker’s language reception and acquirement. Since the study is conducted within the framework of Cognitive Grammar, both case morphemes in Lithuanian and syntactic constructions with dative in English (syntactic double-object constructions traditionally called dative shift constructions) are treated as sym- bolic units which always carry a certain meaning; in other words, they are meaningful and can be typologically compared. Accordingly, on this ground, the subject of this article is the analysis of the uses of the estimative dative case (known as dativus iudicantis) in Lithuanian and of its equivalents in a distantly related language, English. Applying methodology, key notions of Target Person and Personal Sphere proposed by Cognitive grammarians, the pre- sent paper aims to describe the relationship of this adverbial use of dative in both languages and reveal how this semantic content of the dative meaning is organized in human minds and, simultaneously how is realized linguistically. KEY WORDS: dative, dative shift, dativus iudicantis, semantic role, prototypical meaning, instantiation, target person, personal sphere, affectedness.
Introduction in traditional linguistic works the explicit Since the Greco-Roman tradition case is semantic specification of dative is deduced understood as a category of inflectional from the relationship between the dative- morphology. Moreover, the use of the marked noun phrases (NPs) and the action morphological category is as a rule seman- or process designated by verb or nominal, tically determined. Thus, in Langacker’s and the relationship is treated as morpho- words, dative as any case comprises a logical or syntactic governing. The cogni- network of related senses, pertaining pri- tive analysis, though, conveys the semantic marily to semantic role, and takes some structure of dative, leaving aside disputes role archetype as its prototypical value of case governing. Consequently, the dis- (Langacker 1991, p. 280). Nevertheless, tinction between free and governed da- 154 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
tives is irrelevant. According to cognitive as a symbolic bipolar unit, having both a linguists, the difference between these two range of its formal (phonological) realisa- ‘kinds’ of datives is the degree to which the tion and semantic meaning, this article will semantic contribution of the dative ending further bear the assumption that dative in is profiled by nominal and/or verb1. Even English is a certain (prepositional or non- constructions with the verbs that do not prepositional) symbolic bipolar construc- profile the semantic role compatible with tion that reveals basic grammatical rela- dative can be acceptably used with dative tions characterized in terms of semantic without distorting the meaning. The choice role. Thus, on this ground, grammatical of the dative case depends on the speak- morphemes of the synthetic case as well as er’s communicative strategies and general grammatical constructions of the analytic knowledge of the world. Thus, the distinc- case can be typologically compared, since tion of datives does not play a crucial role they carry a meaning and the use of the da- because, following cognitive linguists, in tive case with or without a preposition is all constructions “the semantic purport of semantically motivated. the dative morpheme of the target person, The morphosyntactic patterns with da- however, remains the same” (Berg-Olsen tive expose various roles. This paper aims 2004, p. 66). to describe the meaning of so-called free Since this article deals with the seman- dative known as dative of the person judg- tic aspects of dative not only in highly in- ing or dativus iudicantis in the way the flectional but also in non-inflectional lan- cognitive perspective has been applied. guage that lacks any consistent morpho- Accordingly, to define and characterize logical nominal marking, the author of this this datival meaning in both Lithuanian and study applies an operational criterion, the English from the perspective of Cognitive so-called dative shift, which brings out the Grammar, some novel terms and concepts dative-like character of some positional should be introduced in brief. and prepositional syntactic constructions in English. Moreover, applying the cogni- Basic Cognitive Terms tive point of view that human realizes lin- The key semantic indicator of the dative guistic constructions as particular bipolar case is target person (TP) that refers to “an gestalts with formal and meaningful sides individual who is perceived as affected by and that any linguistic unit may be treated an action, process, or state taking place within or impinging upon his personal 1 Dąbrowska attributes constructions with lexi- sphere” (Dąbrowska 1997, p. 17). Fol- cally governed dative to syntactic situations when the lowing Dąbrowska, in cognitive analysis semantic input of the dative ending is fully compatible with the meaning of verb and is redundant. When the dative is the grammatical exponent of the affectedness of the Target Person is in profile, the verb target person role. As it is seen from the TP is said to govern dative, and the dative complement is obligatory. When its nature has to be deduced from the definition above, the concept of TP rests on context, dative should be treated as ‘free’. However, she the apprehension of personal sphere (PS) accepts the fact that it is difficult to distinguish between which “comprises persons, objects, loca- free and governed datives because their meanings over- lap (Dąbrowska 1997, p. 25). tions, and facts sufficiently closely associ- SPRENDIMAIJ. Kerevičienė. DATIVUS IUDICANTIS IN LITHUANIAN AND ITS EQUIVALENTS IN ENGLISH 155 ated with an individual that any changes in tive may be defined as a dative of point of them are likely to affect the individual as view which indicates “in the eyes of whom well” (Dąbrowska 1997, p. 16)2. The re- the asserted utterance is true” (Ernout and gion of the personal sphere is referred to Thomas 1952, p. 72 in Van Hoecke 1996, the sphere of influence (Dąbrowska’s term) p. 16). As linguistic data shows, the esti- that involves one’s territory, possessions, mative meaning with dative is common in the objects one is holding or going to use many languages; however, the formal way and the people that the target person has of realization of this meaning differs. (For control over (subordinates, dependants, instance, in German the syntactic construc- subjects, etc.). Furthermore, since there are tions with the estimative dative should be endless various objects and persons that modified by adjectives zu (too) or genug may be involved in, the personal sphere (enough)). The linguistic way of the is actually an open-ended category where realization of the datival meaning differs any inclusion in it may be determined ei- in Lithuanian and English as well. ther by contextual factors, or by “an indi- vidual speaker’s subjective assessment of Dativus Iudicantis in Lithuanian the relationship between the target person Although the use of the estimative da- and the participant directly involved in the tive is frequent in Lithuanian, linguists action” (ibid). On this basis, the semantic include the semantic function of dative aspects of dativus iudicantis will be further without providing any account and use of discussed. this function. In traditional grammar books this function is mention as the dative of ar- Concept of Dativus Iudicantis biter (Lith. Lėmėjo naudininkas) that de- Among many roles the dative is used to notes speaker’s judgment, cf. Šukys (1998, denote, a disputable and less prototypi- p. 158). Somewhat more to the point is cal case is dativus iudicantis sometimes Holvoet’s discussable remark about the called the estimative dative. The use of the estimative dative as one that seems to be estimative dative denotes speaker’s inter- semantically governed either by some ad- est in a thing or quality and may be treated jectives expressing speaker’s estimation, as a specific use of judgment or perspec- or by degree adverbials, cf. Holvoet and tive. In some cases the estimative dative Čižik-Prokaševa (2005, p. 88–92). expresses certain qualities (as someone is As dative denotes the person in whose dear, good, sincere, bad, indifferent, etc. eyes the statement of the predicate holds to smb.), while sometimes it is used with good or bad sometimes it is labeled as the semantic shade of judgment. Following dative of the person judging. The follow- contemporary scholars, the estimative da- ing examples illustrate the use of dative: (1) Gražūs jam buvo šiandie tie gluosniai. (V.Ramonas) 2 Both terms are borrowed by Dąbrowska, where Today those willows seem to him pictur- target person was introduced by Wierzbicka (1988, esque. p. 362), and personal sphere (or sphère personelle) (http://anthology.lms.lt/texts/60/tekstas/23. was first used by Bally (1926) – cf. Dąbrowska (1997, p. 210, note 14). html) 156 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
(2) Aš įsivaizduoju, kad tokia kalba jauniems benefactive or malefactive respectively3 in žmonėms gali būti nesuprantama. Lithuanian. I believe nowadays young people cannot un- derstand this language. ( http://www.bernardinai.lt/index. Dativus Iudicantis in English php?url=articles/58517) (3) Girtiems ir ožkos kaustytos. (Fraenkel A similar estimative aspect of the dative 1928, p. 65) concept may be found in Modern English; Goats seem to be shoed for drunken men. however, the use of this datival mean- ing is more colloquial and, as linguistic The sentences express either the cur- data shows, is deviate from its prototypi- rent estimation stated by the dative- cal state of recipient. Firstly, a number of marked speaker (1) or it is used to code the prepositional constructions exclude proto- target person from whose point of view an typical syntactic combinations where the opinion is stated or a situation is defined indirect object co-occurs with its attendant (2–3). Indeed, in saying that the willows direct object. The situation is, presumably, are picturesque or that someone who is construed in the way that it highlights the young finds difficulties in understanding experiencer-participant who also evaluates a language, the use of dative specifies the the described state in the same breath. Ac- person to whom the opinion or estimation cordingly, the English dative constructions expressed is attributed, i.e. the opinion together with the evaluative adjectives that the willows are so nice is attributed charge his or her personal judgment on the to jam but not to everyone who sees the experienced environment or situation. The trees. Similarly, in speaker’s judgment, a evaluative character of the English dative lack of the linguistic competence is char- may be depicted in sentence (4), (5) where, acteristic to the particular young people. by fronting the prepositional dative, a Given that the schematic meaning of the speaker stresses his (as experiencer-like dative pronominal form or the morpheme participant’s) subjective feelings: of NP is that the target person, in the sen- (4) To me, however, he seemed an element tences above the speaker also uses dative force for hope. (Goddard, 1992, in Usonienė, to indicate that he or she is affected by 1999, p. 11) (5) America to me seems very “big business”. certain positive or negative mental im- (http://www.mattikaarts.com) pressions because of achieving a specific effect (namely by estimating a situation The evaluative aspect of the dative that metaphorically expands his or her per- constructions with both adjectives and stimulus verbs as look, appear, seem al- sonal sphere). As the use of dative is com- mon largely with estimative adjectives and 3 The benefactive is described as a participant “to verbs atrodyti (seem), pasirodyti (turn out, whom something is made available or for whom some- look like), which indicate the mental effect thing is created and the person whom the agent assists or directed to the personal sphere of the tar- for whose benefit the action is performed” (Dąbrowska 1997, p. 35). get person by increasing his potency and The malefactive is conceived as the negative coun- by enabling him to evaluate or to assign terpart of the benefactive and usually is defined as an entity which is negatively affected either by someone or something to his point of view, the estima- by a process (comp. the benefactive is a participant to tive dative is very close to the roles of the whose advantage the action is performed). SPRENDIMAIJ. Kerevičienė. DATIVUS IUDICANTIS IN LITHUANIAN AND ITS EQUIVALENTS IN ENGLISH 157 lows assigning the role to the semantic NP is appointed to the dative participant extension of dativus iudicantis, where the that is conceived as an actual or potential dative-marked nominal denotes both the goal recipient experiencing the mental ef- person who experiences the situation and fect. to whom the expressed opinion is attrib- A similar semantic relation is observ- uted. able in the constructions derived from im- However, unlike the recipient dative, peratives via copular deletion. Compare: which evokes the whole ‘giving’ context (9) Glory to God in the highest (NAB, Luke with the dynamic character, the estimative 2, 14). dative even with the same verbs typically (10) Peace to this household (NAB, Luke construes the intrinsic situation but in such 10, 5). (11) A Million Thanks To Our Parents! a way as if it were affecting the dative ref- (http://www.letssaythanks.com/Home1024. erent. An evident linguistic manifestation html) of it is the use of both intransitive verbs (12) Go in peace, serve the Lord. Thanks be (5), etc. and copular constructions (6), (7), to God. Alleluia! (www.viadecristo.org/newsletter/2001/vol19-3. (8): pdf) (6) Joe talks about how Jesus was a servant to us and how we must be a servant to others. Although both verb and subject are ( http://www.archive.org/details/ excluded, in all these examples the da- JoeTaylorMakeMeAServant) tive participant is designated, on the one (7) He is thankful to God that truth is on his hand, as a certain target person to whom side. (http://besonline.rtm.net.my/modules. or which some value is directed and, on php?op=modload&name=News&file) the other hand, the dative-marked nomi- (8) I live by my philosophy of being gentle to nal is construed as the literal or figurative earth, friends, family and self. ‘experiencer-recipient’ (10) who shares the (http://www.notdoneliving.net/gentle/yourself/ affirmations.html) transferred emotional value and is affected by it. It is evident from above, the construc- In this issue, since the dative-marked tions involve both adjectival predicates nominal is conceptualized as affected and the dative-marked nominals, which “by something about himself, his senses, describe attitudes (8), comparison (6) or not by something about another entity” certain judgment (7) of the entity encoded (Wierzbicka 1998, p. 229; Topics in Cog- in the subject NP or sometimes in the da- nitive Linguistics 1988, p. 366) and by tive-marked object. According to Rudzka- something he or she experiences, this Ostyn (1996, p. 361), the verbs of this kind dative role is said to indicate the target do not designate transfer “in any physical person and, subsequently, can be attributed sense of the words; but a speaker can ex- as the semantic instantiation of the dative- ploit the asymmetry that the verb supports denoted recipient role. to create an impression of transfer, and at- tribute its effects to the dative referent”. Conclusions The case is notably remarkable with adjec- tives or even participles where the source Lithuanian and Modern English are differ- of an attitude encoded by the nominative ent languages as nominal inflections go. 158 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
Nevertheless, Cognitive Grammar, which to express their certain estimative points aims to make understandable language of view using the same dative-concept in data by appealing to general facts about the both languages, the semantic structure of human mind works, and which defines its the same ‘datival’ constructions varies, object of study actual language use rather since it comprises different instantiations than non-overt postulate structures by ‘re- of the target person role. Thus, in English connecting’ the language to discourse, en- dativus iudicantis semantically is derived hances the understanding that a case mor- from its prototypical state of recipient and pheme in Lithuanian as well as grammati- closely related to the experiencer role as its cal relation in English are linguistic units semantic extension; while in Lithuanian, that carry a certain meaning, and the use the estimative dative is very close to the of a certain case in any given context is as- semantic roles of the benefactive or mal- sumed to be semantically motivated. Ap- efactive, and typically denotes the mental plying the views of Dąbrowska (1997) and effect pointed to the personal sphere of the Berg-Olsen (2004) that a deciding factor in target person by increasing or decreasing the semantics of the dative is affectedness, his potency. Thus, being relatively distinct and the dative can be analyzed as an expo- languages, Lithuanian and English display nent of the concept of target person, it is important discrepancies with respect to the possible to present a fairy clear picture of ways in which they organize various rela- the estimative dative (dativus iudicantis) tionships between grammatical structures in both languages. Although speakers seek and semantic concepts.
References
BERG-OLSEN, S., 2004. The Latvian dative Dative. In: W. VAN BELLE, W. VAN LANGEN- and genitive: a Cognitive Grammar Account. The DONCK, eds. The Dative, Vol. 1. Amsterdam: John doctoral dissertation. University of Oslo. Benjamins Publishing Company, 341–394. DĄBROWSKA, E., 1997. Cognitive Semantics Topics in Cognitive Linguistics, 1988. and the Polish Dative. Berlin/New York: Mouton B. RUDZKA-OSTYN, ed. Amsterdam: Benjamins. ŠUKYS, J., 1998. Lietuvių kalbos linksniai de Gruyter. ir prielinksniai: vartosena ir normos. Kaunas: ERNOUT, A., THOMAS, Fr., 1952. Syntaxe Šviesa. latine. 2e édition. Nouvelle Collection àl’Usage The New American Bible. (NAB). 1998. Ava- des Classes 38. Paris: Klincksieck. ilable from: http://www.usccb.org/. FRAENKEL, E. 1928. Syntax der litauischen USONIENĖ, A., 1999. Perception verbs Kasus. In: Tauta ir žodis. Books IV–V. revisited. Available from: http://www.ling.lu.se/ HOLVOET, A., ČIŽIK-PROKAŠEVA, V., disseminations/pdf/47/Usoniene.pdf [Accessed 2005. Papildiniai ir aplinkybės: Laisvieji naudi- 08-07-2007]. ninkai. In: A. HOLVOET, R. MIKULSKAS, eds. VAN HOECKE, W., 1996. The Latin Dative. Gramatinių funkcijų tyrimai. Vilnius: Lietuvių In: W. VAN BELLE, W. VAN LANGENDONCK, kalbos institutas, 81–92. eds. The Dative, Vol. 1. Amsterdam: John Benja- LANGACKER, R.W., 1991. Foundations of mins Publishing Company, 3–38. Cognitive Grammar. Volume II. Descriptive Appli- WIERZBICKA, A., 1988. The Semantics of cation. Standford: Standford University Press. Grammar. Amsterdam: John Benjamins Publishing RUDZKA-OSTYN, B., 1996. The Polish Company. SPRENDIMAIJ. Kerevičienė. DATIVUS IUDICANTIS IN LITHUANIAN AND ITS EQUIVALENTS IN ENGLISH 159
Jurgita Kerevičienė semantinius lietuvių kalbos linksnio variantus su Vilniaus universitetas, Lietuva anglų kalboje sintaksinėmis raiškos priemonėmis žymimais linksnio atitikmenimis. Šiame straipsny- Moksliniai interesai: lingvistika, kognityvinė je, pritaikius minėtosios kognityvinės gramatikos lingvistika, psicholingvistika. iškeltas teorines prielaidas, siūlomą tyrimo metodo- logiją ir taikomus „tikslinio asmens“ ir „asmeninės DATIVUS IUDICANTIS LIETUVIŲ erdvės“ konceptus, siekiama aptarti naudininko linksniu reiškiamus vertintojo arba lėmėjo (dativus KALBOJE IR JO ATITIKMENYS ANGLŲ iudicantis) semantinius aspektus ir šios reikšmės KALBOJE sąsajas su kitais naudininko semantiniais vaidme- nimis. Aktualizuojami lietuvių kalboje pastebėti Santrauka minėtosios reikšmės formalios raiškos panašumai ir Linksnis yra kompleksinė ir daugialypė mor- skirtumai, jie lyginami su anglų kalbos gramatiniais fosintaksinė kategorija. Pasitelkus modernias bei semantiniais atitikmenimis. lingvistikos tyrimo paradigmas, pavyzdžiui, REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: naudininkas, nau- kognityvinę gramatiką, ir pritaikius jos siūlomas dininko alternacija, dativus iudicantis, lėmėjo analizės metodologijas, atsiveria naujos perspekty- naudininkas, semantinis vaidmuo, prototipinė vos ištirti minėtosios kategorijos ne tik gramatinę, reikšmė, instanciacija, tikslinis asmuo, asmeninė bet ir semantinę struktūrą bei tipologiškai palyginti erdvė, poveikis.
Gauta 2009 05 24 Priimta publikuoti 2009 07 02 160
Daiva Aliūkaitė Vilniaus universitetas Kauno humanitarinis fakultetas Muitinės g. 8, LT–44280 Kaunas, Lietuva Tel. +370 37 422 604 El. p. [email protected] Moksliniai interesai: sociolingvistika, perceptyvinė dialektologija, liaudies lingvistika, kognityvinė lingvistika.
BENDRINĖS KALBOS VAIZDINIŲ TIKSLUMAS: KVAZISTANDARTO PROBLEMA
Šio straipsnio diskusijos objektas – bendrinės kalbos vaizdinys. X kodo vaizdinys subjekto sąmonėje gali aprėpti tiek objektyviuosius sisteminius, tiek tikslius ar tik tariamus socialinius, kultūrinius X kodo požymius. Straipsnyje siekiama patyrinėti bendrinės kalbos vaizdinio tik- slumą paprastų kalbos bendruomenės narių sąmonėje. Japonijos dialektologijos mokyklos atstovo Danielio Longo teigimu, tais atvejais, kai vertin- tojai, t. y. paprasti kalbos bendruomenės nariai, kokį nors dialektą ar pusiau tarminį kalbėjimą kvalifikuoja kaip bendrinę kalbą, turimas kvazistandartas, tai yra klaidingas bendrinės kalbos vaizdinys. Tas pats gali būti pasakyta ir apie kalbėtojų vartojamą kodą, kai kalbėtojai kalba tariamu standartu (mūsų atveju – bendrinė kalba (BK)), jie kalba kvazistandartu. Taigi kaip tik D. Longo kvazistandarto koncepcija yra pagrindinis teorinis imperatyvas formuluoti prob- lemą dėl bendrinės kalbos vaizdinio tikslumo, tai yra suabejoti paprastų kalbos bendruomenės narių kompetencija. Tiriamąją medžiagą sudaro dalis tarminio kalbėjimo suvokimo užduoties duomenų, gautų atlikus kompleksinį „Tarminio kalbėjimo suvokimas ir vertinimas“ tyrimą 2004–2006 metais. Tyrime dalyvavo 548 vieno amžiaus kontingento, t. y. 13–17 metų, įvairių Lietuvos regionų tiriamieji. Tiriamajai problemai aiškinti svarbios tiriamųjų nuostatos dėl tarminių tekstų- stimulų a) skirtingumo nuo bendrinės kalbos ir b) taisyklingumo. Kiti anketos duomenys straipsnyje užsimenami tik tiek, kiek to reikia tiriamai problemai gvildenti. Tekstai-stimulai akivaizdžiai skyrėsi tarpusavyje tarminės garsų sklaidos intensyvumu, taigi tiriamiesiems išsakytas imperatyvas vertinamuosius tekstus-stimulus vertinti lyginant su trečiuoju nariu – bendrine kalba. Siekiant pagrįstesnės empirinių duomenų analizės pirmiausia reprezentuojama bendrinės kalbos koncepto mokslinė tradicija. Šių teorinių įžvalgų fone ir svarstoma bendrinės kalbos vaizdinio tikslumo / netikslumo problema. Apibendrinant empirinius duomenis konstatuojama, kad teorinėje literatūroje užsimenama kvazistandarto problema yra aktuali ir jauniesiems respondentams. Beveik trečdalis visų respondentų turi ne visai tikslų bendrinės kalbos vaizdinį, taigi kvazistandartą. Netikslaus bendrinės kalbos vaizdinio tarp eilinių vertintojų (vartotojų) fiksavimas re- ikšmingas metodologiniu požiūriu. Atsiranda galimybė tiksliau anotuoti diskursą kodų kaitos požiūriu; registruoti tarmines ypatybes, turinčias didesnę tikimybę išlikti; tikslinti taisyklingos tarties ugdymo programas. REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: perceptyvinė dialektologija, paprastas kalbos bendruomenės narys(-iai), bendrinė kalba, bendrinės kalbos vaizdinys, kvazistandartas, SPRENDIMAID. Aliūkaitė. BENDRINĖS KALBOS VAIZDINIŲ TIKSLUMAS: KVAZISTANDARTO PROBLEMA 161
1. Įvadinės pastabos jamomis charakteristikomis, pavyzdžiui, kalbine atmintimi, kalbine intuicija, kalbi- Šio straipsnio diskusijos objektas – bendri- niu skoniu, kurie, nepaisant chrestomatinių nės kalbos vaizdinys. X kodo (pavyzdžiui, perceptyvinės dialektologijos apibrėžčių, regioninio ar socialinio dialekto) vaizdinys aktualinančių objektyvios kalbinės raiškos subjekto sąmonėje gali aprėpti tiek objek- žinias; tikslius, ryškius anksčiau girdėto (-ų) tyviuosius sisteminius, tiek tikslius ar tik varianto (-ų), t. y. kalbinės patirties, prisimi- tariamus socialinius, kultūrinius X kodo nimus; nuojautas, gebėjimus atpažinti garsų požymius. Straipsnio tikslas – patyrinėti sklaidos skirtumus; garsų sklaidos grožio bendrinės kalbos vaizdinio tikslumą papras- jausmą, nėra iki galo tikslūs ir diferenci- tų kalbos bendruomenės narių sąmonėje. juojantys kalbos metalingvistiką. Tačiau, Teorines prielaidas formuluoti tiriamąją reikia pasakyti, kad ir miglotas paprastų problemą teikia perceptyvinės dialekto- kalbos bendruomenės narių vieno ar kito logijos1 paradigma, aktualinanti eilinių kodo vaizdinys, viena vertus, lemtas „kal- žmonių2, paprastų kalbos bendruomenės bos tikrovės“, kita vertus, „kalbos jausmo“, narių kompetenciją kalbos faktams, reiš- yra pakankamai informatyvus duomuo tiek kiniams aiškinti. Dar 1939 metų H. Büldo kalbos bendruomenės (ar tik dalies bendruo- suformuluota „kalbos tikrovės“3 ir „kalbos menės) kalbinei brandai identifikuoti, tiek jausmo“4 skirtis (cit. iš žr. Goeman 1999, kalbinių ir apskritai nuostatų bei kompeten- p. 136), iš esmės bendravardiklinanti meta- cijų formavimo modeliui kurti. diskursus apie kalbos faktus, aiškiai atskyrė tai, ką galima vadinti objektyvia kalbos faktų charakteristika ir socialiniu kultūriniu 2. Tarminio kalbėjimo suvokimo kalbos faktų vertinimu, kuris, neabejotinai, ir vertinimo tyrimas yra kintantis dydis pirmiausiai todėl, kad Tiriamąją medžiagą sudaro dalis tarminio keičiasi visuomenės (kalbos bendruome- kalbėjimo suvokimo užduoties duomenų, nės) narių branda, kultūrinė kompetencija, gautų atlikus kompleksinį „Tarminio kal- galų gale net ideologinis fonas, kultūriniai bėjimo suvokimas ir vertinimas“ tyrimą prioritetai visuomenėje, švietimo nuostatos 2004–2006 metais. ir kiti ekstralingvistiniai parametrai, o ne Tyrimo pradžioje buvo pasirinkta kri- patys kalbos faktai. terinė respondentų imtis. Iš viso tyrime Kalbos jausmas neturi aiškiai apibrėžtų dalyvavo 548 respondentai. Vykdant ty- charakteristikų. Perceptyvinės dialektolo- rimą, laikytasi išorinio imties kriterijaus, gijos paradigma suponuoja kalbos jausmo t. y. respondentai pasirinkti pagal kelis koreliaciją su kitomis sunkiai eksplikuo- objektyviuosius požymius. Atsižvelgta į šiuos rodiklius: gyvenamąją vietą, amžių ir lytį. 1 Apie perceptyvinės dialektologijos (ang. percep- tual dialectology) nuostatas daugiau žr. Preston 1988, Visi tiriamieji yra 13–17 metų amžiaus. p. 373–395; 1989; 1999, p. xxiii–xl; taip pat žr. Aliūkai- Tai vidurinėje mokykloje besimokantis tė 2006a, p. 88–89; Aliūkaitė 2006b, p. 567–583; Aliū- jaunimas. Tiriamuosius galima priskirti kaitė 2007a, p. 52–61. 2 ang. real people – dėl termino daugiau žr. Nie- vienam amžiaus kontingentui, pagrindiniu dzielski, Preston 2003, p. vii. kriterijumi laikant ne metus, bet jų kalbinę, 3 vok. Sprachwirklichkeit. kultūrinę, socialinę patirtį. 52,55 % visų 4 vok. Sprachgefühl. 162 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
tiriamųjų yra respondentės (iš viso 288), rytų aukštaičių anykštėnų Lyduokių šnektos 47,45 % (iš viso 260) – respondentai5. atstovių tekstus-stimulus; 2) apeliuojant Trumpai anotuojant tyrimo instrumen- į vertintojų atmintyje fiksuotą bendrinės tą – pagal perceptyvinės dialektologijos kalbos vaizdinį, nes tiriamiesiems išsakytas teorinius imperatyvus sudarytą anketą – imperatyvas – lyginti tarminius tekstus-sti- reikia pasakyti, kad dalykinės anketos mulus su bendrine kalba, o ne tarpusavyje. dalies klausimus ir užduotis lėmė, pirma, Kaip tik todėl tyrimo duomenys suponuoja jau tradiciniais tapę, turint omenyje gausius įžvalgas ne tik dėl tarminio kalbėjimo vertės, užsienio mokslininkų tyrimus6, bendrieji bet ir dėl bendrinės kalbos vaizdinio. perceptyvinės dialektologijos (ar artimos pa- Tyrimo anketa sudaryta derinant užda- radigmos – sociolingvistikos) tikslai identi- ruosius, atviruosius ir pusiau atviruosius fikuoti paprasto kalbos bendruomenės nario klausimus bei užduotis. Kai kuriems klau- nuostatas ir žinias dėl kodų taisyklingumo, simams buvo pasiūlytos vertinimo skalės7. estetinės kodų vertės, socialinės kultūrinės Vertinimo skalės sudarytos, remiantis se- kodų vertės, mentalinio dialektų žemėlapio mantinio diferencijavimo principu8. ir pan.; antra, pagrindinis 2004–2006 metais Tiriamajai problemai aiškinti svarbios vykdyto kompleksinio tyrimo siekis – gre- tiriamųjų nuostatos dėl tarminių tekstų- tinant tarminį kalbėjimą su bendrine kalba, stimulų skirtingumo nuo bendrinės kalbos gauti duomenų kultūrinei tarminio diskurso ir taisyklingumo. Kiti anketos duomenys charakteristikai kurti. Taigi anketos užduo- straipsnyje užsimenami tik tiek, kiek to čių klausimai ir užduotys buvo sudarytos reikia tiriamai problemai gvildenti9. Skirtin- tikslingai: 1) siekiant išsiaiškinti nuostatas dėl tarminio kalbėjimo; tiek bendrąsias 7 Pažymėtina, kad perceptyvinės dialektologijos ty- apriorines nuostatas dėl tarminio kalbėjimo rimuose nėra universalių vertinimo skalių. Responden- tams gali būti pasiūlyta uždarojo tipo vertinimo skalė, suprantamumo, taisyklingumo, patrau- pavyzdžiui, labai patrauklus <...> visai nepatrauklus. klumo, tarminio kodo vartotojo, kurtino Kartais tokia kategorizacija būna susieta su balais, pa- diskurso tarmine raiška, tarminio diskurso vyzdžiui, pats patraukliausias=1 balas <...> mažiau- siai patrauklus=52 balai; pats taisyklingiausias=1 aplinkybių, pačių tarmiškiausių ypatybių; <...> pats netaisyklingiausias=52 (Preston 1989, tiek vertinamąsias reakcijas (skirtingumas p. 51–70, 72–73), mažiausiai patrauklus=1 <...> labiau- nuo bendrinės kalbos, suprantamumas, tai- siai patrauklus=7 (Demirci, Kleiner 1998, p. 210) ir kt. Kartais tyrimuose tiesiog pasiūloma semantinė reitinga- syklingumas, patrauklumas) į konkrečius du vimo skalė be balų (Long, Yim 2002, p. 249, 259). Res- pondentams gali būti pasiūlyta ir atvirojo tipo vertinimo skalė – patys respondentai kvalifikuoja girdimą dialektą: 5 2005 m. sausio 1 d. Lietuvoje moterys sudarė patrauklus, gražus, bjaurus, šiurkštus, suprantamas, ne- 53,4 % visų gyventojų, taigi galima teigti, kad bendro- suprantamas, sunkiai suprantamas ir pan. (Long 1999, p. sios imties paklaida yra nereikšminga, neturi įtakos nei 213). Gali būti pasiūlomas uždarojo-atvirojo tipo verti- proporcijų, nei tuo labiau tendencijų atžvilgiu. Atskirų nimas, t. y. toks, kai respondentai, pasirinkę atsakymą grupių imtys kiek neproporcingos, taigi gali turėti įtakos vertinimo skalėje, gali jį pakomentuoti, pagrįsti. tyrimų rezultatų proporcijoms, tačiau tendencijų atžvil- 8 Pavyzdžiui, tarminis kalbėjimas yra a) taisyklin- giu tai taip pat neturi lemiamos reikšmės. gas; b) nelabai taisyklingas; c) labai netaisyklingas; 6 Plg. Perceptyvinės dialektologijos vadovuose d) nei taisyklingas, nei netaisyklingas; d) neturiu nuo- (Handbook of Perceptual Dialectology 1999, 2002) monės. sutelkti darbai atkleidžia šios metodologijos sklaidą, 9 Anketos saugomos VU KHF Lietuvių filologi- tiriant JAV, Kanados, Japonijos, Korėjos, Turkijos, Di- jos katedroje. Apie tyrimą taip pat žr. Aliūkaitė 2007a, džiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Is- p. 140–205; apie atskirų tyrimo užduočių duomenis panijos, Olandijos, Vengrijos ir kt. šalių kodus (tarmes žr. Aliūkaitė 2007b, p. 211–223; 2008, p. 2–42; 2009, ar kalbas). p. 164–191. SPRENDIMAID. Aliūkaitė. BENDRINĖS KALBOS VAIZDINIŲ TIKSLUMAS: KVAZISTANDARTO PROBLEMA 163
1 pav. Percepcijų ir kalbinės realybės sąveika Šaltinis: Long 1996, p. 131. gumo ir taisyklingumo kriterijai apžvalgai ypatybės (pavyzdžiui, kum̾.pus ‘kampus’, parinkti tikslingai, kadangi šiems tarminio mer͂·gu ‘mergą’); skiriamosios rytų aukš- kalbėjimo įverčiams lemiamos įtakos turi taičių anykštėnų ypatybės (pavyzdžiui, bendrinės kalbos vaizdinys vartotojų / ver- važ̑uɔ̾.vam ‚‘važiavom’, s uɔ̾.va‚‘savo’, tintojų sąmonėje. ži.mes ‘žemės’); kitos šnektos ypatybės Japonijos dialektologijos mokyklos (pavyzdžiui, ie vienbalsinimas — venɔ̾. atstovo Danielio Longo teigimu, tais atve- ‘vienoj’; nekirčiuotos pozicijos o vertimas jais, kai vertintojai, t. y. paprasti kalbos a — šakin.je ‘šokinėja’; nekirčiuotos bendruomenės nariai, kokį nors dialektą ar pozicijos dvibalsių au, ai, ei vertimas pusiau tarminį kalbėjimą kvalifikuoja kaip diftongoidais uu̯, ы, i — juu̯ni.snes bendrinę kalbą, turimas kvazistandartas ‘jaunesnės’, vыstu͛. ‘vaistų’, rik.s ‘rei- (daugiau žr. Long 1996, p. 118–135), tai kės’; kirčiuotos pozicijos trumpųjų balsių yra klaidingas bendrinės kalbos vaizdinys. ilginimas, nekirčiuotos pozicijos ilgųjų Tas pats gali būti pasakyta ir apie kalbėtojų balsių trumpinimas — juu̯ni̾.kis ‘jaunikis’, vartojamą kodą, kai kalbėtojai kalba taria- pag·dit ‘pagydyt’, š̑u̾.kš̑l̑u ‘šiukšlių’; mu standartu (mūsų atveju – bendrinė kalba kirčio atitraukimas — suŋ̾.ku ‘sunku’; (BK)), jie kalba kvazistandartu. D. Longas iliatyvas — gr·čen ‘gryčion=į gryčią’ siūlo schemą, apibendrinančią kalbinę rea- ir kt.). Kitam tyrime naudotam tekstui- lybę ir percepcijas (žr. 1 pav.). stimului (jaunosios kartos informantės Taigi kaip tik D. Longo kvazistandarto (J. A. — 5;5 metų) (A) tekstui nebūdingos koncepcija yra pagrindinis teorinis impe- nei skiriamosios rytų aukštaičių ypatybės, ratyvas formuluoti problemą dėl bendrinės nei skiriamosios anykštėnų ypatybės, tačiau kalbos vaizdinio tikslumo, tai yra suabejoti kai kurios kitos tarminės ypatybės reiškiasi. paprastų kalbos bendruomenės narių kom- Tekstui-stimului yra būdinga nuoseklus ne- petencija. kirčiuoto dvibalsio ie vienbalsinimas nekir- Kaip jau užsiminta, tiriamieji vertino du čiuotoje pozicijoje, nekirčiuotos pozicijos dviejų rytų aukštaičių anykštėnų Lyduokių aukštutinio pakilimo balsių trumpinimas ir, šnektos atstovių tekstus-stimulus. Vienam atvirkščiai, — kirčiuotos pozicijos trumpųjų iš tekstų-stimulų, t. y. vyriausiosios kartos balsių ilginimas, kirčio atitraukimas, pavyz- informantės (A. K. N. – 68 m.) B tekstui, džiui, penu̾.kɔ.‘pienuko’, p.lnɔ.(š) šene̾.l̑ɔ. yra būdingos skiriamosios rytų aukštaičių ‘pilnos šienelio’, ɔ.ž̑u̾.kαs‘ožiukas’, du̾.ru. 164 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
‘durų’, uškvi̾.pɔ. ‘užkvipo’, blinẽ˙li ‘bly- 3) trečiajai priskirtini SkuoB, KreK ir nelį’, ai̾.nu ‘einù’10. Kaip matyti, vienas AlP grupių respondentai. Tai respondentai tekstas-stimulas yra akivaizdus tarminės iš Žemaitijos ir Dzūkijos, taigi jų kalbinė raiškos pavyzdys, kitame tik sporadiškai aplinka, pirma, tikėtina, kad labiausiai ski- reiškiasi viena ar kita tarminė ypatybė, riasi nuo bendrinės kalbos, antra, skiriasi tačiau nepaisant tokio nevienalytiškumo nuo informančių kalbinės aplinkos. A tekstas-stimulas sietinas su tarmine Metodologiniu požiūriu, pristatant duo- raiška, kadangi jame fiksuojama raiška (žr. menis, svarbu iliustruoti ir atskirų tiriamų minimas ypatybes) atitinka tarminį kodą, o grupių bei atskirų regionų respondentų ne bendrinę kalbą. nuostatas. Negalima nepaisyti to, kad nors Reikia pridurti, kad svarbiausia prie- SkuoB, KreK ir AlP tiriamųjų grupės yra laida, vykdant respondentų atranką, buvo vienijamos bendrų požymių (t. y. jų aplin- tokia, kad nuostatas ir dialekto kompeten- ka skiriasi ir nuo bendrinės kalbos, ir nuo ciją gali lemti tiriamųjų kalbinė aplinka. informančių kalbinės aplinkos), jos yra iš Percepcijos tyrimams tai yra labai reikš- skirtingų regionų – Žemaitijos ir Dzūkijos. minga. Taigi suformuotos skirtingų kalbinių Kiekvieno regiono kalbinis identitetas yra aplinkų kvotos11: savitas. Identitetas yra imperatyvus dydis, 1) pirmajai priskirtini UkmD, UkmŠ lemiantis nuostatas, požiūrius, taigi regioni- 12 ir RoP grupių respondentai. Jų kalbinė nė respondento priklausomybė neabejotinai aplinka yra panašiausia į informančių, kurių veikia kitokio kalbėjimo vertinimą. sukurti tekstai-stimulai panaudoti tarminio Respondentų pasiskirstymą pagal gyve- diskurso vertinimo anketos užduotyje; namąją vietą ir lytį žr. 1 lentelėje. 2) antrajai priskirtini KauĄž ir Mar6 Prieš pereinant prie tekstų-stimulų skir- grupių respondentai. Jų kalbinė aplinka tingumo nuo bendrinės kalbos ir taisyklin- artimiausia bendrinei kalbai; gumo įverčių analizės, siekiant identifikuoti bendrinės kalbos vaizdinio tikslumą (ar 10 Respectus Philologicus 15 (20) numeryje (Aliū- klaidingumą), tikslinga aptarti bendrinės kaitė 2009, p. 164–191) analizuojami kalbamų tekstų- stimulų lokalizacijos užduoties duomenys ir įvertinamas kalbos (ar jos atitikmenų) konceptą, kurį mentalinio dialektų žemėlapio tikslumas / klaidingumas reprezentuoja mokslinė tradicija. Sukūrus 11 Tiriamųjų grupių kodinių trumpinių reikšmės: tokį kontekstą, empirinio tyrimo duomenų UkmD – Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos mokiniai; UkmŠ – Ukmergės Šilo vidurinės mokyklos analizė bus pagrįstesnė. mokiniai; KauĄž – Kauno „Ąžuolo“ katalikiškos mo- kyklos mokiniai; Mar6 – Marijampolės 6-osios viduri- 3. Bendrinės kalbos nės mokyklos mokiniai; AlP – Alytaus rajono Pivašiūnų vidurinės mokyklos mokiniai; SkuoB – Skuodo rajono ir tariamosios kalbos konceptas Bartuvos vidurinės mokyklos mokiniai; KreK – Kre- mokslinėje tradicijoje tingos rajono Kartenos vidurinės mokyklos mokiniai; RoP – Rokiškio rajono Pandėlio vidurinės mokyklos Bendrinės kalbos – tai susitarimo ir sąmo- mokiniai. Už pagalbą anketuojant tiriamuosius straipsnio ningo planavimo, kuris gali tęstis daugelį autorė dėkoja mokytojams G. Stuknienei, E. Augusti- metų, rezultatas. Viena vertus, bendrinė navičienei, R. Bardauskienei L. Tichonovai, R. Paške- kalba susijusi su socialiniais procesais ir vičienei, M. Kazakevičienei, A. Pielikienei, A. Pekšie- nei, J. Vosylienei, O. Rumbutienei, M. Junevičienei, apskritai socialiniu-kultūriniu kontekstu, G. Dūdui. antra, bendrinė kalba yra veikiama lingvis- 12 Pažymėtina, kad su RoP grupe buvo atliktas tinių sprendimų (taip pat žr. Subačius 1998, žvalgomasis tyrimas. SPRENDIMAID. Aliūkaitė. BENDRINĖS KALBOS VAIZDINIŲ TIKSLUMAS: KVAZISTANDARTO PROBLEMA 165
1 lentelė. Respondentai pagal gyvenamąją vietą ir lytį
Tiriamųjų Regionas M M % V V % grupė skaič.grupėje (grupėje) skaič. (grupėje) (grupėje) 13 RA UkmD 43 19,03 52 23,01 RA UkmŠ 34 15,04 31 13,72 RA RoP 37 16,37 29 12,83 VA KauĄž 25 16,13 31 20,0 VA Mar6 45 29,03 54 34,84 PA AlP 37 58,73 26 41,27 Ž SkuoB 43 41,34 20 19,23 Ž KreK 24 23,08 17 26,35 Iš viso 288 260 p. 17). Kaip pabrėžia Zigmas Zinkevičius: nacionalizmo pradžia. Standartinės kalbos „[B]endrinę kalba sukuria pats tautos po- tapo ideologiniais simboliais, koreliavo su litinis, socialinis ir kultūrinis gyvenimas“ valstybiniu statusu. (daugiau žr. 1992, p. 82). Taigi faktas, kad Apskritai sociolingvistų darbuose stan- tauta sukuria bendrinę kalbą, liudija, kad dartinės kalbos daugiausia apibendrinamos tauta, pirma, jau pasiekė tam tikrą sociali- kaip moksliniai ir politiniai konstruktai nės organizacijos laipsnį, antra, kultūriškai (daugiau žr. Linell 2001, p. 117). Nicolaso „peraugo“ lokalių komunikacijų poreikį ir Couplando teigimu, nacionalinė standartinė išgyvena visuotinės tautinės komunikacijos kalba yra ideologinė struktūra, abstrakti poreikį. Kalbos standartizacija yra svarbus materija ir idealizavimas (žr. 2000, p. 624). elementas, konstruojant nacionalinį identi- Standartinės kalbos žodynų, gramatikų nor- tetą (žr. Oakes 2001, p. 52). Galima teigti, mos yra preskriptyvios, o ne deskriptyvios, kad, kuriant ir palaikant bendrinę kalbą, t. y. nurodančios įvairių kalbos lygmenų reiškiasi sąmoningas filologinis naciona- vartotinus, o ne vartojamus variantus (žr. lizmas (dėl termino žr. Hobsbawm 1992, Romaine 2000, p. 90). Kaip apibendrina p. 56). Manytina, kad šiais laikais lingvisti- Lesley Milroy ir Jamesas Milroy’ius, stan- nis purizmas yra vienas iš stiprių ryšių tarp dartinė kalba yra labiau idėja, o ne realybė kalbos ir nacionalinio identiteto rodiklių. (cit. iš Ladegaard 2001, p. 28). Definicijose Sociolingvistė Suzanne Romaine (2000, taip pat pažymima, kad šiam kalbos varian- p. 88) teigia, kad apskritai standartinės tui skiriamas ypatingas dėmesys – tai prižiū- kalbos (=BK) yra Europos išradimas. Kaip rima, kontroliuojama kalbos atmaina. pažymi mokslininkė, pagrįsdama tokią įž- Skiriami keturi bendrinės kalbos kodifi- valgą, daugumos Europos standartinių kal- kacijos tipai: a) autoritetinga arba mandati- bų pradžia sutampa su intensyvaus politinio nė kodifikacija; b) sociologinė arba nuostatų kodifikacija; c) mokomoji kodifikacija; 13 RA – Rytų Aukštaitija, VA – Vakarų Aukštaitija, d) psichologinė kodifikacija (žr. Schiffman PA – Pietų Aukštaitija, Ž – Žemaitija. 1998, p. 365). 166 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
Svarbu pridurti, kad pirmiausia kieky- čios trys tos kalbos vartotojų kartos. Kaip binės sociolingvistikos atstovų darbuose teigia Aldonas Pupkis: „[L]ietuvių bendri- kaip socialinis standartinės kalbos požymis nės kalbos atveju tikslinga imti laikotarpį nurodomas prestižas (daugiau žr. Milroy nuo 1940 m.“ (daugiau žr. 2005, p. 46). 2001, p. 532). Dar 1964 metais Paulas Galima teigti, kad teoriškai bendrinė Garvinas, skirdamas standartinės kalbos kalba gali būti vertinama kaip telkianti funkcijas, šalia jungiančiosios (standartinė didžiausią kalbos bendruomenę. Be abejo, kalba – galimybė sujungti kelių skirtingų pažymėtinas vidinis tokios bendruomenės dialektų bendruomenes į vieną standarti- susiskaidymas, kurį pirmiausia lemia re- nės kalbos bendruomenę) ir skiriančiosios gioniniai bei socialiniai veiksniai. Įprasta (standartinė kalba – galimybė standarti- bendrinę kalbą pirmiausia asocijuoti su nės kalbos bendruomenę skirti nuo kitų aukštesniaisiais kalbos bendruomenės bendruomenių) taip pat nurodo ir prestižo sluoksniais (plg. Romaine 2000, p. 21, funkciją. Reikšminga tai, kad P. Garvinas 67–75; Mesthrie 2003, p. 20–25; Ward- standartinės kalbos prestižą asocijuoja ne haugh 2006, p. 146–153; Miliūnaitė 2003, tik su kalbos vartojimu. Kiekvienai tautai p. 32–52; Klimavičius 2002, p. 22 ir kt.). turėti standartinę (=BK) kalbą yra presti- Tačiau, kaip pažymi tyrėjai, socialiniai žas, kadangi standartinė kalba žymi tautos vartotojo parametrai nebūtinai užtikrina jo kultūrinę brandą, juk ne kiekviena tauta gali [vartotojo] bendrinės kalbos kompetenciją. tokia kalba didžiuotis apskritai (daugiau žr. Taigi visiškai pagrįstomis tampa įžvalgos Schiffman 1998, p. 364). dėl regioninių bendrinės kalbos variantų. Lietuvių kalbotyroje bendrinės kalbos Pavyzdžiui, Takesi Sibata, kalbėdamas apibrėžtyse iš esmės akcentuojami tokie apie japonų standartinės kalbos situaciją, patys parametrai, pavyzdžiui, Kazimiero vartoja regioninės bendrosios kalbos katego- Gaivenio ir Stasio Keinio Kalbotyros ter- riją (žr. daugiau Long 1996, p. 119); Peteris minų žodyne bendrinė kalba apibrėžiama Trudgillis (1986) pasirenka regioninio stan- kaip „nacionalinė rašomąją ir šnekamąją darto konceptą, siekdamas tiksliau nusakyti formas turinti literatūrinė kalba“ (pabraukta anglų standartinės kalbos nevienalytiškumą. mano – D. A.) (1990, p. 37), literatūrinę D. Longas, apibendrindamas P. Trudgillio kalbą mokslininkai apibendrina kaip pa- sampratas dėl regioninio standarto, siūlo vyzdinę, sunormintą standartinę nacijos ar schemą, atspindinčią situaciją, kaip tarminė tautos kalbą (žr. p. 119). raiška dėl kontaktų ar švietimo keičiama Aleksas Girdenis, aiškindamas bendri- standartu arba regioniniu standartu, žr. 2 pav. nės kalbos sampratą, pažymi, kad bendrinė (Long 1996, p. 117, 123). Apie regioninius kalba nuo teritorinių ir socialinių dialektų lietuvių bendrinės kalbos variantus užsimena skiriasi tuo, kad: a) turi ne tik akustinę, bet ir Laima Grumadienė (žr. 1992, p. 1–3). vizualinę išraišką (raštą), b) joje dominuoja Tiek tarp užsienio tyrėjų, tiek tarp lie- rašytinis ar sakytinis monologas, c) sudėtin- tuvių kalbininkų yra manančių, kad ben- gesnė ir turtingesnė funkcinių stilių sistema drinė kalba apskritai niekam nėra gimtoji (daugiau žr. Girdenis 1973, p. 45–47). kalba. Sociolingvistų darbuose pažymima, Vertinant bendrinę kalbą sinchroniškai, kad bendrine kalba paprastai kalbama su dabartine bendrine kalba laikytina tokia kal- tam tikru socialiniu ar regioniniu akcentu ba, kurią vartoja dabartiniu metu gyvenan- (daugiau žr. Mesthrie 2003, p. 24). Galima SPRENDIMAID. Aliūkaitė. BENDRINĖS KALBOS VAIZDINIŲ TIKSLUMAS: KVAZISTANDARTO PROBLEMA 167
2 pav. Dialekto pakeitimo modelis Šaltinis: Long 1996, p. 123. teigti, kad Davidas Crystalas (1995, p. 110), gimtoji (žr. 2003, p. 33). Manytina, kad nurodydamas moderniosios standartinės toks vertinimas yra šiek tiek preskripty- anglų kalbos požymius, pateikė vieną uni- vus, kadangi bendrinės kalbos tradicija, versalų, tinkantį ir kitoms (tarp jų ir lietu- ilgaamžiškumas, dar nesuponuoja tarminės vių) bendrinėms kalboms, požymį – „nors diferenciacijos, socialinės diferenciacijos standartinė kalba yra plačiai suprantama, nebuvimo. Taigi, kaip pastebi L. Gruma- tačiau ja kalbama ne plačiai“. dienė, kalbėdama apie bendrinę kalba, – Kai kurių tyrėjų argumentai, kodėl „nebūti svetimai dar nereiškia būti savai“ bendrinė kalba niekam negali būti gimtoji, (daugiau žr. 2001, p. 83). neatrodo labai pagrįsti, plg. – kaip pažymi Tęsiant svarstymą dėl bendrinės kal- Johnas Josephas (cit. iš Mesthrie 2003, bos galimybės / negalimybės kvalifikuoti p. 22), standartinės kalbos (=BK) turi tokių gimtąja kalba, būtina prisiminti jau minėtą ypatybių, formų, kurių tiesiog neįmanoma bendrinei kalbai būdingą rašytinį ir sakytinį išmokti iki kokių 4 ar 5 metų. Tokiai įž- pavidalą. Kaip teigia Deborah Cameron, valgai galima prieštarauti, 4–5 metų riba tik rašymas realizuoja standartinės kalbos gimtajai kalbai išmokti yra nepagrįsta, (=BK) mitą (cit. iš Jafte 2000, p. 500). Ei- apskritai galima teigti, kad amžiaus kri- naras Haugenas, kalbėdamas apie kalbos terijus čia yra nieko nelemiantis, svarbu planavimą, taip pat pabrėžia dėmesingumą absoliutusis kalbos pirmumas kitų mokamų rašomajai kalbai (daugiau žr. Haugenas kalbų atžvilgiu. 1994, p. 14–28) . Taigi turint omenyje A. Girdenis teigia, kad „praktiškai nėra užrašytąją kalbą, galima pagrįsčiau kalbėti visuomenės sluoksnio, kuriam bendrinė apie bendrinės kalbos gimtakalbius. Galima kalba būtų gimtoji tarmė“ (plačiau žr. 1973, teigti, kad rašto aspektu bendrinės kalbos p. 47). Remiantis tokia pozicija, galima bendruomenė ir yra gimtosios kalbos ben- apibendrinti, kad ir lietuvių bendrinė kalba druomenė. Anne Decrosse teigimu, rašyba yra laikytina tik siekiamybe (taip pat žr. yra simbolinis kalbos ir identiteto lydimo Grumadienė 2003, p. 10). įrankis. Rašyba sukuria gimtosios kalbos Pažymėtina, kad atsiranda ir oponuojan- idėją, sujungia subjektą ir bendruomenę čių vertinimų. Kaip teigia Rita Miliūnaitė, (cit. iš Jafte 2000, p. 503). senas tradicijas turinčių bendrinių kalbų Tačiau, norint apibendrinti kalbos ben- vartotojams ši kalbos atmaina gali būti druomenes, būtina vertinti ir pačių vartotojų 168 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
3 pav. Bendrinės kalbos bendruomenė Šaltinis: sukurta autorės. nuostatas. Reikšminga tai, kad netikslus tikslumo / netikslumo problemą, remiantis bendrinės kalbos vaizdinys, arba D. Longo tiriamųjų nuostatomis. terminu – kvazistandartas, gali lemti klai- dingą susitapatinimą (ar kitų sutapatinimą) 4. Tekstų-stimulų skirtingumas nuo su kalbos bendruomene. bendrinės kalbos, taisyklingumo Vadinasi, tais atvejais, kai bendrine vertė ir kvazistandarto problema kalba laikomi ir netikri variantai, pirma, Kaip minėta, tiriamiesiems buvo išsakytas paliudijama, kad klaidingi bendrinės kalbos imperatyvas – lyginti tarminius tekstus-sti- vaizdiniai kalbėtojų / vertintojų sąmonėje mulus su bendrine kalba, o ne tarpusavyje. iš tiesų egzistuoja, antra, paliudijamas Nors akivaizdus tekstų-stimulų tarpusavio gimtosios kalbos preskriptyvumas: aš kalbu skirtingumas implikavo ir jų tarpusavio X kalba, vadinasi (1), aš kalbu bendrine X kalba, vadinasi (2), mano gimtoji kalba – lyginimą, išsakytas imperatyvas metodolo- bendrinė X kalba. O iš tiesų tariamas bendri- giniu požiūriu yra tikslingesnis pirmiausia nės kalbos atstovas yra tik kvazistandarto, turint omenyje tai, kad vienas iš tekstų-sti- kuriame susilydo tiek bendrinės kalbos, tiek mulų menkai skiriasi nuo bendrinės kalbos, tarminio kalbėjimo požymiai, atstovas. taigi toks tiriamųjų „klaidinimas“ leidžia Išsakytina pastaba dėl paties termino tikėtis duomenų dėl bendrinės kalbos vaiz- kvazistandartas. Turint omenyje tai, kad dinio tikslumo. kvazistandartas žymi klaidingą bendrinės Daugiau kaip pusė visų regionų abiejų kalbos vaizdinį, ta pačia reikšme būtų lyčių jaunųjų respondentų (tikslius duome- galima vartoti atributinį junginį tariamoji nis žr. 2 ir 3 lentelėse; taip pat žr. 4 ir 7 pav.) bendrinė kalba. vyriausiosios kartos informantės kuriamą Koreliuojant kalbėtus dalykus dėl ben- B tekstą įvertino kaip labai besiskiriantį nuo drinės kalbos kvalifikavimo gimtąja kalba bendrinės kalbos. To ir galima buvo tikėtis, bei turint omenyje galimą vartotojų kompe- kadangi šiame tekste akivaizdi tarminė tenciją bei nuostatas dėl savo ir kitų varto- garsų sklaida. Atskirų grupių respondentų jamo kodo, bendrinės kalbos bendruomenės duomenys kiek įvairuoja. Galima paminėti, modelį galima pavaizduoti 3 pav. kad griežčiausiai tekstą pagal šį kriterijų Taigi tokių teorinių įžvalgų fone galima vertino jaunieji dzūkai (AlPM ir AlPV svarstyti bendrinės kalbos vaizdinio, jo grupės) (žr. 4 lentelę). SPRENDIMAID. Aliūkaitė. BENDRINĖS KALBOS VAIZDINIŲ TIKSLUMAS: KVAZISTANDARTO PROBLEMA 169
Nemaža dalis visų grupių respondentų (žr. 6 ir 7 lenteles). Griežtas vertinimas B tekstą vertino kaip šiek tiek besiskiriantį gali būti siejamas ir su atsiribojimu nuo nuo bendrinės kalbos (3 ir 4 lentelės). tokio kodo. Tikėtina, kad tokius įverčius, t. y. labai Pažymėtina, kad išsiskiria žemaičių skiriasi nuo bendrinės kalbos ar šiek tiek nuostatos. Dauguma jų, t. y. 47,77 % res- skiriasi nuo bendrinės kalbos, pagrindžia pondenčių ir 48,65 % respondentų, B tekstą tiriamųjų individuali kalbinė patirtis ir laiko nelabai taisyklingu ir net 35,82 % kompetencija. respondenčių bei 21,62 % respondentų Tik 1,39 % visų respondenčių ir 2,31 % taisyklingumo kriterijaus netaiko visai, visų respondentų vertino B tekstą kaip ne- t. y. laiko B tekstą nei taisyklingu, nei siskiriantį nuo bendrinės kalbos. Vadinasi, netaisyklingu. Galima kalbėti apie tai, kad galima teigti, kad relevantinėms tarminėms jaunieji žemaičiai yra palankiausi tarminei ypatybėms jaunieji respondentai yra pas- raiškai ir objektyviausiai vertina skirtumus, tabūs. mažiausiai priskiria klaidos vertę tarminiam Vertindami šio teksto taisyklingumą kodui. Tekstas-stimulas neišprovokavo respondentai buvo preskriptyvūs (žr. 5 tokio radikalaus vertinimo kaip tarp kitų lentelę ir 5 paveikslą). Griežčiausiai tekstą regionų respondentų. įvertino vakarų aukštaičiai. Net 52,86 % Būtina pridurti, kad nepasitvirtina so- respondenčių ir 62,35 % respondentų ciolingvistų minimi didesni respondenčių B tekstą laiko labai netaisyklingu (žr. 6 reikalavimai kalbai. Respondentės ir res- lentelę ir 8 schemą). 30,0 % šios grupės pondentai vertina tarminį tekstą panašiai. respondenčių ir 22,35 % respondentų tokį Vadinasi, taisyklingos kalbos reikalavimai kalbėjimą laiko nelabai taisyklingu. Taisy- tarp respondenčių ir respondentų yra dau- klingumo kriterijaus netaikė tik 11,43 % giau mažiau panašūs, taigi tikėtina, kad ir respondenčių ir 4,71 % respondentų. abiejų lyčių respondentų dėmesingumas Palyginus šiuos duomenis su aprioriniu pačių verbalinei higienai panašus. Tačiau tai tarminio kalbėjimo kvalifikavimu pagal šį jau šalutiniai pastebėjimai, reikalaujantys kriterijų, matyti, kad jaunieji respondentai atskiro tyrimo, reikėtų patikrinti skirtingų girdimam tekstui linkę labiau pritaikyti amžiaus grupių duomenis. taisyklingos kalbos reikalavimus. 21,43 % Taigi iš aptartų duomenų matyti, kad respondenčių ir 11,76 % respondentų, ap- raiškus tarminis tekstas neklaidina tiriamųjų rioriškai kvalifikuodami tarminį kalbėjimą, ir yra lengvai atskiriamas, įverčiais netgi taisyklingumo kriterijaus netaikė, be to, priešpriešinamas bendrinei kalbai. Tačiau 14,29 % respondenčių ir 16,74 % respon- kiek kitaip yra su tekstais, kuriuose nefik- dentų tarminį kalbėjimą laikė taisyklingu suojami relevantiniai tarmių požymiai. apskritai. Įverčių nelabai taisyklingas Iš A teksto-stimulo įverčių matyti, kad (respondenčių – 31,43 % : 30,0 % ir res- lydimieji tarminiai požymiai yra susily- pondentų – 51,76 % : 22,35 %) ir labai dę ir bendrinės kalbos vaizdinyje. Taigi netaisyklingas (respondenčių – 24,29 % : A teksto vertinimas pagal skirtingumo ir 52,86 % ir respondentų – 11,76% : 62,35 %) taisyklingumo kriterijus suponuoja kele- proporcija taip pat akivaizdi. riopas įžvalgas. Panašiai B tekstą pagal taisyklingumo 40,63 % visų respondenčių ir 31,92 % kriterijų vertino ir kitos tiriamųjų grupės visų respondentų mano, kad A tekstas 170 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
nesiskiria nuo bendrinės kalbos. Tarp pasirinkę d variantą – nei taisyklingas, nei atskirų grupių taip manančių respondentų netaisyklingas. Tokiems svarstymams paan- procentas dar didesnis (tikslius duomenis trintų ir apriorinio tarminio kalbėjimo kva- žr. 3 ir 4 lenteles). Šio teksto įverčiai pagal lifikavimo pagal šį parametrą duomenys: skirtingumo, t. y. šiek tiek skiriasi nuo 22,22 % respondenčių ir 14,23 % respon- bendrinės kalbos (respondenčių – 54,17 %, dentų taisyklingumo kriterijaus tarminiam respondentų – 60,38 %), labai skiriasi nuo kalbėjimui netaikė. bendrinės kalbos (respondenčių – 3,48 %, Taigi koreliuojant skirtingumo ir tai- respondentų – 6,54 %), nieko panašaus syklingumo duomenis (turimi omenyje a neturi su bendrine kalba (respondenčių – variantai: nesiskiria nuo bendrinės kalbos 0,7 %, respondentų – 0,38 %), kriterijų ir taisyklingas), galima teigti, kad papras- iš esmės atspindi tik didesnį ar mažesnį tų kalbos bendruomenės narių sąmonėje pastabumą kitokiai raiškai ir iš esmės yra bendrinės kalbos vaizdinys nėra tikslus objektyvus vertinimas. (taip pat žr. 6 ir 9 paveikslus). Tam tikrus Galima teigti, kad, taip vertinę girdimą patikslinimus dėl klaidingo bendrinės kal- diskursą, jaunieji respondentai laikė A teks- bos vaizdinio suponuoja atskirų tiriamųjų tą bendrine kalba. Dvibalsio ie vienbalsini- grupių duomenys. Galima apibendrinti, mas, aukštutinio pakilimo balsių ilginimas kad tiksliausias bendrinės kalbos vaizdi- ar trumpinimas, ne visai aiškios galūnės nys yra tarp KauĄžM, KauĄžV, AlPM ir netrikdė jaunųjų vertintojų. Kaip pasakytų AlPV grupių respondentų. Tačiau griežtai Fumio Inoue, šie požymiai lėmė nepastebė- apibendrinti negalima, tam reikėtų didesnės tą dialektą14. Japonų dialektologijoje ta pa- tiriamųjų imties ir tikslinio tyrimo. čia reikšme vartojamas ir sunkiai pastebimo Tai, kad beveik trečdalis visų respon- dialekto15 terminas (daugiau žr. Long 1996, dentų turi ne visai tikslų bendrinės kalbos p. 124). Taigi respondentai, negirdėdami vaizdinį, taigi kvazistandartą arba tariamo- tarminės raiškos, A tekstą apibendrino kaip sios bendrinės kalbos vaizdinį, perša keletą bendrinės kalbos pavyzdį. Šioms įžvalgoms teiginių. paantrina A teksto vertinimo pagal taisy- Tikėtina, kad respondentai, negirdintys klingumo kriterijų duomenys. dvibalsio ie vienbalsinimo nekirčiuotoje Net 34,38 % visų respondenčių ir 23,46 % pozicijoje, kirčiuotoje pozicijoje trumpųjų visų respondentų A tekstą laiko taisyklingu. balsių ilginimo ir atvirkščiai – ilgųjų balsių Be abejo, galima daryti prielaidą, kad toks trumpinimo nekirčiuotoje pozicijoje, ir pa- vertinimas nesietinas su teksto skirtingumo tys taip taria. Taigi galima apibendrinti tokį nuo bendrinės kalbos kvalifikacija. Galimas vertinimo scenarijų: jaunieji respondentai, variantas, kad respondentai A tekstą verti- klausydamiesi A teksto, atpažįsta raišką, no kaip taisyklingą ne todėl, kad jį laiko kuri būdinga ir jiems patiems. Jaunieji bendrinės kalbos pavyzdžiu. Tačiau labiau respondentai dėl nepakankamo kalbinio tikėtina, kad tiriamieji, norėdami A tekstą išprusimo, kompetencijos mano, kad patys reitinguoti pagal šį kriterijų teigiamai, būtų kalba bendrine kalba, taigi ir girdimą tekstą kvalifikuoja bendrine kalba. Manytina, kad ir viešasis bendrinės kal- 14 Ang. unnoticed dialect (jap. kizukanai hōgen) 15 Ang. difficult-to-noticed-dialect (jap. kizukarenikui bos prestižas gali turėti šiokios tokios įtakos hōgen). tokiam vertinimui. Tačiau turint omenyje SPRENDIMAID. Aliūkaitė. BENDRINĖS KALBOS VAIZDINIŲ TIKSLUMAS: KVAZISTANDARTO PROBLEMA 171 tai, kad jaunieji respondentai vertino ne adekvačiau nušviesti kodų kaitos reiškinius, savo pačių kalbėjimą (nors ir atitinkantį visada yra tikslinga tarp tiriamųjų įvertinti ir jų pačių), labiau tikėtinas yra jų atvirumas bendrinės kalbos vaizdinį, t. y. išsiaiškinti, ir atsakymo pasirinkimo objektyvumas. ar vaizdinys tikslus, ar tik kvazistandartas Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tiriamieji (tariamoji bendrinė kalba); vienaip ar kitaip atspindi ne tik savo kom- b) galima daryti prielaidą, kad tarminės petenciją, jie atskleidžia ir bendruomenių, ypatybės, kurios priskiriamos bendrinės kurioms jie atstovauja, kalbinį išprusimą, kalbos raiškai, t. y. susilydo bendrinės kal- taigi ir bendrinės kalbos tikrovę. bos vaizdinyje, turi didesnę tikimybę išlikti, kadangi jos nėra žymėtosios, ir jų socialinė 5. APIBENDRINIMAI kvalifikacija atitinka bendrinės kalbos kva- IR IŠVADOS lifikaciją. Tačiau, be abejo, tokių tarminių ypatybių vertė pakinta, jos nebesietinos su Apibendrinant kalbėtus dalykus galima konkrečiu regionu. teigti, kad: 6) Kadangi empirinis tyrimas vykdytas 1) Bendrinė kalba – tai idealizuotas vienoje tikslinėje, t. y. 13–17 metų amžiaus, kalbos variantas, mokslinis ir politinis grupėje, vadinasi, bendrinės kalbos vaiz- konstruktas, pasižymintis socialiniu pres- dinio netikslumas sietinas pirmiausia su tižiškumu. šio amžiaus kontingento atstovais. Tačiau, 2) Teoriniu požiūriu bendrinė kalba kaip perfrazuojant Richardą A. Hudsoną, (žr. nelokalizuojamas kalbos variantas gali būti 1996, p. 40), galima teigti, kad kiekvienas priešpriešinama tarminiam kalbėjimui. vertintojas atstovauja multidimencinei soci- 3) Teoriniu požiūriu bendrinės kalbos alinei erdvei, taigi vienos amžiaus kohortos vartosenos erdves iš dalies tikslina socios- atstovų nuostatos tam tikru laipsniu atsklei- truktūrinės kategorijos. džia ir bendrąsias bendruomenės nuostatas 4) Griežtai atskirti ir konceptualizuoti bei kompetenciją. Vadinasi, bendrinės tikrąjį bendrinės kalbos variantą įstengia kalbos vaizdinio tyrimus reikia toliau tęsti, tik profesionalūs tyrėjai, o paprastų kalbos kad būtų išsiaiškintas vaizdinio tikslumas bendruomenės narių sąmonėje bendrinės tarp skirtingų kartų atstovų. kalbos vaizdinys gali būti netikslus. 7) Duomenys dėl bendrinės kalbos vaiz- 5) Netikslaus bendrinės kalbos vaizdinio dinio tikslumo gali būti reikšmingi organi- tarp eilinių vertintojų (vartotojų) fiksavimas zuojant ugdymo procesą. Akivaizdu, kad reikšmingas metodologiniu požiūriu: pagal kalbos kultūros scenarijų, kurį reikėtų a) pirmiausia prisiminta kodų kaitos taikyti, jei kalbama apie bendrinės kalbos teorija. Jei tarp vartotojų paplitęs kvazis- sistemą, klaidos vertės tiriamiesiems neturi tandartas, tik pagal tyrėjų paradigmą gali- nei dvibalsio ie vienbalsinimas nekirčiuo- ma kalbėti apie kodų kaitą: tarminė raiška toje pozicijoje, kirčiuotoje pozicijoje trum- versus bendrinė kalba. Paprasto vertintojo pųjų balsių ilginimas ir atvirkščiai – ilgųjų ir vartotojo požiūriu jokios kaitos nėra, balsių trumpinimas nekirčiuotoje pozicijoje kadangi tarminė raiška neidentifikuojama. ir pan., vadinasi, turint reprezentatyvesnius Vartotojas / vertintojas, turėdamas klaidingą (didesnių imčių, įvairesnių amžiaus grupių) bendrinės kalbos vaizdinį, girdi (ar mano duomenis, galima tikslingai atkreipti dėmesį kuriąs) vienalytį diskursą. Taigi, siekiant į ortoepijos dalykus. 172 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
2 lentelė. A ir B tekstų skirtingumas nuo bendrinės kalbos (1)
Respondentų skaičius Visos grupės Kriterijai A B M V M V SKIRTINGUMAS nuo bk Sk. % Sk. % Sk. % Sk. % nesiskiria nuo bendrinės kalbos 117 40,63 83 31,92 4 1,39 6 2,31 šiek tiek skiriasi nuo bendrinės kal- bos 156 54,17 157 60,38 89 30,9 69 26,54 labai skiriasi nuo bendrinės kalbos 10 3,48 17 6,54 169 58,68 152 58,46 nieko panašaus neturi su bendrine kalba 2 0,7 1 0,38 24 8,33 28 10,77 nežymėjo 3 1,04 2 0,77 2 0,7 5 1,92 Iš viso 288 100 260 100 288 100 260 100
3 lentelė. A ir B tekstų skirtingumas nuo bendrinės kalbos (2)
Respondentų skaičius RA Kriterijai A B M V M V SKIRTINGUMAS nuo bk Sk. % Sk. % Sk. % Sk. % nesiskiria nuo bendrinės kalbos 51 44,74 41 36,61 4 3,51 4 3,57 šiek tiek skiriasi nuo bendrinės kalbos 58 50,88 62 55,36 26 22,81 32 28,57 labai skiriasi nuo bendrinės kalbos 2 1,75 8 7,14 72 63,16 62 55,36 nieko panašaus neturi su bendrine kalba 1 0,88 0 0 11 9,65 12 10,71 nežymėjo 2 1,75 1 0,89 1 0,88 2 1,79 Iš viso 114 100 112 100 114 100 112 100 Respondentų skaičius VA Kriterijai A B M V M V SKIRTINGUMAS nuo bk Sk. % Sk. % Sk. % Sk. % nesiskiria nuo bendrinės kalbos 20 28,57 18 21,18 0 0 2 2,36 šiek tiek skiriasi nuo bendrinės kalbos 48 68,57 63 74,12 19 27,14 19 22,35 labai skiriasi nuo bendrinės kalbos 1 1,43 4 4,71 42 60,0 52 61,18 nieko panašaus neturi su bendrine kalba 0 0 0 0 8 11,43 11 12,94 nežymėjo 1 1,43 0 0 1 1,43 1 1,18 Iš viso 70 100 85 100 70 100 85 100 SPRENDIMAID. Aliūkaitė. BENDRINĖS KALBOS VAIZDINIŲ TIKSLUMAS: KVAZISTANDARTO PROBLEMA 173
3 lentelės tęsionys Respondentų skaičius PA Kriterijai A B M V M V SKIRTINGUMAS nuo bk Sk. % Sk. % Sk. % Sk. % nesiskiria nuo bendrinės kalbos 10 27,03 6 23,08 0 0 0 0 šiek tiek skiriasi nuo bendrinės kalbos 23 62,62 14 53,85 6 16,22 6 23,08 labai skiriasi nuo bendrinės kalbos 4 10,81 5 19,23 30 81,08 17 65,38 nieko panašaus neturi su bendrine 0 0 1 3,85 1 2,7 3 11,54 kalba nežymėjo 0 0 0 0 0 0 0 0 Iš viso 37 100 26 100 37 100 26 100 Respondentų skaičius Ž Kriterijai A B M V M V SKIRTINGUMAS nuo bk Sk. % Sk. % Sk. % Sk. % nesiskiria nuo bendrinės kalbos 36 53,73 18 48,65 0 0 0 0 šiek tiek skiriasi nuo bendrinės kalbos 27 40,3 18 48,65 38 56,72 12 32,43 labai skiriasi nuo bendrinės kalbos 3 4,48 0 0 25 37,31 21 56,76 nieko panašaus neturi su bendrine kalba 1 1,5 0 0 4 5,97 2 5,41 nežymėjo 0 0 1 2,7 0 0 2 5,41 Iš viso 67 100 37 100 67 100 37 100
4 lentelė. A ir B tekstų skirtingumas nuo bendrinės kalbos (3)
Respondentų skaičius UkmD Kriterijai A B M V M V SKIRTINGUMAS nuo bk Sk. % Sk. % Sk. % Sk. % nesiskiria nuo bendrinės kalbos 19 44,19 16 30, 77 1 2,33 2 3,85 šiek tiek skiriasi nuo bendrinės kal- 24 55,81 33 63,46 8 18,6 10 19,23 bos labai skiriasi nuo bendrinės kalbos 0 0 3 5,77 30 69,77 34 65,38 nieko panašaus neturi su bendrine 0 0 0 0 3 6,98 5 9,62 kalba nežymėjo 0 0 0 0 1 2,33 1 1,92 Iš viso 43 100 52 100 43 100 52 100 Respondentų skaičius UkmŠ Kriterijai A B M V M V SKIRTINGUMAS nuo bk Sk. % Sk. % Sk. % Sk. % nesiskiria nuo bendrinės kalbos 10 29,41 6 19,35 1 2,94 1 3,23 174 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
4 lentelės tęsinys šiek tiek skiriasi nuo bendrinės kal- 21 61,76 24 77,42 6 17,65 9 29,03 bos labai skiriasi nuo bendrinės kalbos 0 0 1 3,23 23 67,65 15 48,39 nieko panašaus neturi su bendrine 1 2,94 0 0 4 11,76 5 16,13 kalba nežymėjo 2 5,88 0 0 0 0 1 3,23 Iš viso 34 100 31 100 34 100 31 100 Respondentų skaičius RoP Kriterijai A B M V M V SKIRTINGUMAS nuo bk Sk. % Sk. % Sk. % Sk. % nesiskiria nuo bendrinės kalbos 22 59,46 19 65,52 2 5,41 1 3,45 šiek tiek skiriasi nuo bendrinės kal- 13 35,14 5 17,24 12 32,43 13 44,83 bos labai skiriasi nuo bendrinės kalbos 2 5,41 4 13,79 19 51,35 13 44,83 nieko panašaus neturi su bendrine 0 0 0 0 4 10,81 2 6,9 kalba nežymėjo 0 0 1 3,45 0 0 0 0 Iš viso 37 100 29 100 37 100 29 100 Respondentų skaičius KauĄž Kriterijai A B M V M V SKIRTINGUMAS nuo bk Sk. % Sk. % Sk. % Sk. % nesiskiria nuo bendrinės kalbos 3 12,0 4 12,9 0 0 0 0 šiek tiek skiriasi nuo bendrinės kal- 21 84,0 26 83,87 5 20,0 7 22,58 bos labai skiriasi nuo bendrinės kalbos 0 0 1 3,23 18 72,0 23 74,19 nieko panašaus neturi su bendrine 0 0 0 0 1 4,0 0 0 kalba nežymėjo 1 4,0 0 0 1 4,0 1 3,23 Iš viso 25 100 31 100 25 100 31 100 Respondentų skaičius Mar6 Kriterijai A B M V M V SKIRTINGUMAS nuo bk Sk. % Sk. % Sk. % Sk. % nesiskiria nuo bendrinės kalbos 17 37,78 14 25,93 0 0 2 3,7 šiek tiek skiriasi nuo bendrinės kal- 27 60,0 37 68,52 14 31,11 12 22,22 bos labai skiriasi nuo bendrinės kalbos 1 2,22 3 5,56 24 53,33 29 53,7 nieko panašaus neturi su bendrine 0 0 0 0 7 15,56 11 20,37 kalba nežymėjo 0 0 0 0 0 0 0 0 Iš viso 45 100 54 100 45 100 54 100 SPRENDIMAID. Aliūkaitė. BENDRINĖS KALBOS VAIZDINIŲ TIKSLUMAS: KVAZISTANDARTO PROBLEMA 175
4 lentelės tęsinys Respondentų skaičius AlP Kriterijai A B M V M V SKIRTINGUMAS nuo bk Sk. % Sk. % Sk. % Sk. % nesiskiria nuo bendrinės kalbos 10 27,03 6 23,08 0 0 0 0 šiek tiek skiriasi nuo bendrinės kal- 23 62,62 14 53,85 6 16,22 6 23,08 bos labai skiriasi nuo bendrinės kalbos 4 10,81 5 19,23 30 81,08 17 65,38 nieko panašaus neturi su bendrine 0 0 1 3,85 1 2,7 3 11,54 kalba nežymėjo 0 0 0 0 0 0 0 0 Iš viso 37 100 26 100 37 100 26 100 Respondentų skaičius SkuoB Kriterijai A B M V M V SKIRTINGUMAS nuo bk Sk. % Sk. % Sk. % Sk. % nesiskiria nuo bendrinės kalbos 30 69,77 9 45,0 0 0 0 0 šiek tiek skiriasi nuo bendrinės kal- 11 25,58 11 55,0 36 83,72 8 40,0 bos labai skiriasi nuo bendrinės kalbos 1 2,33 0 0 7 16,28 11 55,0 nieko panašaus neturi su bendrine 1 2,33 0 0 0 0 1 5,0 kalba nežymėjo 0 0 0 0 0 0 0 0 Iš viso 43 100 20 100 43 100 20 100 Respondentų skaičius KreK Kriterijai A B M V M V SKIRTINGUMAS nuo bk Sk. % Sk. % Sk. % Sk. % nesiskiria nuo bendrinės kalbos 6 25,00 9 52,94 0 0 0 0 šiek tiek skiriasi nuo bendrinės kal- 16 66,67 7 41,18 2 8,33 4 23,53 bos labai skiriasi nuo bendrinės kalbos 2 8,33 0 0 18 75,0 10 58,82 nieko panašaus neturi su bendrine 0 0 0 0 4 16,67 1 5,88 kalba nežymėjo 0 0 1 5,88 0 0 2 11,76 Iš viso 24 100 17 100 24 100 17 100 176 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
5 lentelė. A ir B tekstų vertinimas: taisyklingumo vertė (1)
Respondentų skaičius Visos grupės Kriterijai A B M V M V TAISYKLINGUMAS Sk. % Sk. % Sk. % Sk. % Taisyklingas 99 34,38 61 23,46 3 1,04 6 2,31 nelabai taisyklingas 159 55,21 157 60,38 108 37,5 88 33,85 labai netaisyklingas 4 1,39 11 4,23 109 37,85 110 42,31 nei taisyklingas, nei netaisyklin- gas 21 7,29 17 6,54 53 18,4 26 10,0 neturiu nuomonės 5 1,74 10 3,85 15 5,21 25 9,62 nežymėjo 0 0 4 1,54 0 0 5 1,92 Iš viso 288 100 260 100 288 100 260 100
6 lentelė. A ir B tekstų vertinimas: taisyklingumo vertė (2)
Respondentų skaičius RA Kriterijai A B M V M V TAISYKLINGUMAS Sk. % Sk. % Sk. % Sk. % Taisyklingas 37 32,46 27 24,11 1 0,88 2 1,79 nelabai taisyklingas 66 57,89 66 58,93 44 38,6 41 36,61 labai netaisyklingas 2 1,75 6 5,36 53 46,49 42 37,5 nei taisyklingas, nei netaisyklin- gas 7 6,14 7 6,25 11 9,65 11 9,82 neturiu nuomonės 2 1,75 4 3,57 5 4,39 14 12,5 nežymėjo 0 0 2 1,79 0 0 2 1,79 Iš viso 114 100 112 100 114 100 112 100 Respondentų skaičius VA Kriterijai A B M V M V TAISYKLINGUMAS Sk. % Sk. % Sk. % Sk. % Taisyklingas 21 30,0 14 16,47 0 0 4 4,71 nelabai taisyklingas 42 60,0 58 68,24 21 30,0 19 22,35 labai netaisyklingas 1 1,43 3 3,53 37 52,86 53 62,35 nei taisyklingas, nei netaisyklin- gas 5 7,14 6 7,06 8 11,43 4 4,71 neturiu nuomonės 1 1,43 3 3,53 4 5,71 4 4,71 nežymėjo 0 0 1 1,18 0 0 1 1,18 Iš viso 70 100 85 100 70 100 85 100 SPRENDIMAID. Aliūkaitė. BENDRINĖS KALBOS VAIZDINIŲ TIKSLUMAS: KVAZISTANDARTO PROBLEMA 177
6 lentelės tęsinys Respondentų skaičius PA Kriterijai A B M V M V TAISYKLINGUMAS Sk. % Sk. % Sk. % Sk. % Taisyklingas 1 2,7 3 11,54 0 0 0 0 nelabai taisyklingas 28 75,68 18 69,23 11 29,73 10 38,46 labai netaisyklingas 1 2,7 1 3,85 14 37,84 9 34,62 nei taisyklingas, nei netaisyklin- 6 16,22 4 15,38 10 27,03 3 11,54 gas neturiu nuomonės 1 2,7 0 0 2 5,4 4 15,38 nežymėjo 0 0 0 0 0 0 0 0 Iš viso 37 100 26 100 37 100 26 100 Respondentų skaičius Ž Kriterijai A B M V M V TAISYKLINGUMAS Sk. % Sk. % Sk. % Sk. % Taisyklingas 40 59,7 17 45,95 2 2,99 0 0 nelabai taisyklingas 23 34,33 15 40,54 32 47,77 18 48,65 labai netaisyklingas 0 0 1 2,7 5 7,46 6 16,22 nei taisyklingas, nei netaisyklin- gas 3 4,48 0 0 24 35,82 8 21,62 neturiu nuomonės 1 1,49 3 8,11 4 5,97 3 8,11 nežymėjo 0 0 1 2,7 0 0 2 5,41 Iš viso 67 100 37 100 67 100 37 100
7 lentelė. A ir B tekstų vertinimas: taisyklingumo vertė (3)
Respondentų skaičius UkmD Kriterijai A B M V M V TAISYKLINGUMAS Sk. % Sk. % Sk. % Sk. % Taisyklingas 9 20,93 11 21,15 1 2,33 2 3,85 nelabai taisyklingas 31 72,09 34 65,38 18 41,86 15 28,85 labai netaisyklingas 0 0 3 5,77 18 41,86 23 44,23 nei taisyklingas, nei netaisyklin- 2 4,65 3 5,77 3 6,98 2 3,85 gas neturiu nuomonės 1 2,33 1 1,92 3 6,98 10 19,23 nežymėjo 0 0 0 0 0 0 0 0 Iš viso 43 100 52 100 43 100 52 100 178 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
7 lentelės tęsinys Respondentų skaičius UkmŠ Kriterijai A B M V M V TAISYKLINGUMAS Sk. % Sk. % Sk. % Sk. % Taisyklingas 7 20,59 2 6,45 0 0 0 0 nelabai taisyklingas 22 64,71 23 74,19 14 41,18 12 38,71 labai netaisyklingas 1 2,94 1 3,23 15 44,12 11 35,48 nei taisyklingas, nei netaisyklin- 4 11,76 2 6,45 5 14,71 3 9,68 gas neturiu nuomonės 0 0 1 3,23 0 0 3 9,68 nežymėjo 0 0 2 6,45 0 0 2 6,45 Iš viso 34 100 31 100 34 100 31 100 Respondentų skaičius RoP Kriterijai A B M V M V TAISYKLINGUMAS Sk. % Sk. % Sk. % Sk. % Taisyklingas 21 56,76 14 48,28 0 0 0 0 nelabai taisyklingas 13 35,14 9 31,03 12 32,43 14 48,28 labai netaisyklingas 1 2,7 2 6,9 20 54,05 8 27,59 nei taisyklingas, nei netaisyklin- 1 2,7 2 6,9 3 8,1 6 20,69 gas neturiu nuomonės 1 2,7 2 6,9 2 5,41 1 3,45 nežymėjo 0 0 0 0 0 0 0 0 Iš viso 37 100 29 100 37 100 29 100 Respondentų skaičius KauĄž Kriterijai A B M V M V TAISYKLINGUMAS Sk. % Sk. % Sk. % Sk. % Taisyklingas 4 16,0 4 12,9 0 0 0 0 nelabai taisyklingas 17 68,0 24 77,42 6 24,0 8 25,61 labai netaisyklingas 0 0 1 3,23 13 52,0 20 64,52 nei taisyklingas, nei netaisyklin- 3 12,0 1 3,23 5 20,0 0 0 gas neturiu nuomonės 1 4,0 1 3,23 1 4,0 3 9,68 nežymėjo 0 0 0 0 0 0 0 0 Iš viso 25 100 31 100 25 100 31 100 Respondentų skaičius Mar6 Kriterijai A B M V M V TAISYKLINGUMAS Sk. % Sk. % Sk. % Sk. % Taisyklingas 17 37,78 10 18,52 0 0 4 7,41 nelabai taisyklingas 25 55,56 34 62,96 15 33,33 11 20,37 SPRENDIMAID. Aliūkaitė. BENDRINĖS KALBOS VAIZDINIŲ TIKSLUMAS: KVAZISTANDARTO PROBLEMA 179
7 lentelės tęsinys labai netaisyklingas 1 2,22 2 3,7 24 53,33 33 61,11 nei taisyklingas, nei netaisyklin- 2 4,44 5 9,26 3 6,67 4 7,41 gas neturiu nuomonės 0 0 2 3,7 3 6,67 1 1,85 nežymėjo 0 0 1 1,85 0 0 1 1,85 Iš viso 45 100 54 100 45 100 54 100 Respondentų skaičius AlP Kriterijai A B M V M V TAISYKLINGUMAS Sk. % Sk. % Sk. % Sk. % Taisyklingas 1 2,7 3 11,54 0 0 0 0 nelabai taisyklingas 28 75,68 18 69,23 11 29,73 10 38,46 labai netaisyklingas 1 2,7 1 3,85 14 37,84 9 34,62 nei taisyklingas, nei netaisyklin- 6 16,22 4 15,38 10 27,03 3 11,54 gas neturiu nuomonės 1 2,7 0 0 2 5,4 4 15,38 nežymėjo 0 0 0 0 0 0 0 0 Iš viso 37 100 26 100 37 100 26 100 Respondentų skaičius SkuoB Kriterijai A B M V M V TAISYKLINGUMAS Sk. % Sk. % Sk. % Sk. % Taisyklingas 28 65,12 13 65,0 2 4,65 0 0 nelabai taisyklingas 13 30,23 6 30, 25 58,14 13 65,0 labai netaisyklingas 0 0 0 0 3 6,98 4 20,0 nei taisyklingas, nei netaisyklin- 1 2,33 0 0 10 23,26 2 10 gas neturiu nuomonės 1 2,33 1 5,0 3 6,98 1 5,0 nežymėjo 0 0 0 0 0 0 0 0 Iš viso 43 100 20 100 43 100 20 100 Respondentų skaičius KreK Kriterijai A B M V M V TAISYKLINGUMAS Sk. % Sk. % Sk. % Sk. % Taisyklingas 12 50,0 4 23,53 0 0 0 0 nelabai taisyklingas 10 41,67 9 52,94 7 29,17 5 29,41 labai netaisyklingas 0 0 1 5,88 2 8,33 2 11,76 nei taisyklingas, nei netaisyklin- 2 8,33 0 0 14 58,33 6 35,29 gas neturiu nuomonės 0 0 2 11,76 1 4,17 2 11,76 nežymėjo 0 0 1 5,88 0 0 2 11,76 Iš viso 24 100 17 100 24 100 17 100 180 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
4 pav. A ir B tekstų vertė: skirtingumas nuo bendrinės kalbos
5 pav. A ir B tekstų vertinimas: taisyklingumo vertė SPRENDIMAID. Aliūkaitė. BENDRINĖS KALBOS VAIZDINIŲ TIKSLUMAS: KVAZISTANDARTO PROBLEMA 181
6 pav. A ir B tekstų vertinimas: skirtingumas nuo bendrinės kalbos ir taisyklingumo vertė 182 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
7 pav. A ir B tekstų vertė: skirtingumas nuo bendrinės kalbos (skirtingų regionų respondentų nuostatos) SPRENDIMAID. Aliūkaitė. BENDRINĖS KALBOS VAIZDINIŲ TIKSLUMAS: KVAZISTANDARTO PROBLEMA 183
8 pav. A ir B tekstų vertinimas: taisyklingumo vertė (skirtingų regionų respondentų nuostatos) 184 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
9 pav. A ir B tekstų vertinimas: skirtingumas nuo bendrinės kalbos ir taisyklingumo vertė (skirtingų regionų respondentų nuostatos) SPRENDIMAID. Aliūkaitė. BENDRINĖS KALBOS VAIZDINIŲ TIKSLUMAS: KVAZISTANDARTO PROBLEMA 185
Literatūra
ALIŪKAITĖ, D., 2006a. Perceptyvinės dia- Handbook of Perceptual Dialectology, 1999. lektologijos tyrimai: dialekto vaizdinys. In: Va- Vol. 1. Ed. by D. R. Preston. Amsterdam, Philadelp- loda dažādu kultūru kontekstā. Zinātnisko rakstu hia: John Benjamins Publishing Company. krājums, 16. Daugavpils: Saule, 87–95. Handbook of Perceptual Dialectology, 2002. ALIŪKAITĖ, D., 2006b. Tarminio kalbėjimo Vol. 2. Ed. by D. Long, D. R. Preston. Amster- kultūrinis aspektas. Acta Baltico-Slavica, 30, dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing 567–583. Company. ALIŪKAITĖ, D., 2007a. Tarminis kalbėjimas HAUGENAS, E., 1994. Kalbotyra ir kalbos ir bendrinė kalba: objektyviųjų ir subjektyviųjų planavimas. In: Sud. L. GRUMADIENĖ, R. MAR- skirtumų kultūrinė vertė. [Rankraštis]: daktaro CINKEVIČIENĖ. Sociolingvistika ir kalbos kultū- disertacija: humanitariniai mokslai, filologija ra. Vilnius: Gimtoji kalba, 14–28. (04H). Vilniaus universitetas. HOBSBAWM, E., 1992. Nations and Na- ALIŪKAITĖ, D., 2007b. Tarminio kalbėjimo tionalism since 1780. Cambridge: Cambridge estetinė vertė: nuostatų tyrimas. In: Tekstai ir University Press. kontekstai: transformacijų sklaida. Vilnius: VU HUDSON, R. A., 1996. Sociolinguistics. Cam- leidykla, 211–223. bridge: Cambridge University Press. ALIŪKAITĖ, D., 2008. Tarmiškai kalbančio JAFTE, A., 2000. Introduction: Non-standard žmogaus stereotipai: apriorinės eilinių kalbos Orthography and Non-standard Speech. Journal of bendruomenės narių nuostatos. Respectus Philo- Sociolinguistics, 4/4, 497–513. logicus, 14 (19), 23–42. KLIMAVIČIUS, J., 2002. Lietuvių bendrinė ALIŪKAITĖ, D., 2009. Perceptyviniai dia- kalba: ribos ir beribiškumas, sistema, norma ir lektų tyrimai: mentalinis žemėlapis. Respectus kodifikacija.Terminologija , 9, 7–25. Philologicus, 15 (20), 164–191. LADEGAARD, H. J., 2001. Popular Percepti- COUPLAND, N., 2000. Sociolinguistic Pre- ons of Standard Language: Attitudes to ‘Regional varication about ‘Standard English’. Journal of Standards’ in Denmark. Language Awareness, Sociolinguistics, 4, 622–634. Vol. 10, No. 1, 25–40. CRYSTAL, D., 1995. The Cambridge En- LINELL, P., 2001, Dynamics of Discourse cyclopedia of English Language. Cambridge: or Stability of Structure: Sociolinguistics and the Cambridge University Press. Legacy from Linguistics. In: Eds. N. COUPLAND, DEMIRCI, M., KLEINER, B., 1998. Gender S. SARANGI, CH. N. CANDLIN. Sociolinguistics and Age-based Variation in the Perception of and Social theory. Harlow: Pearson Education, Turkish Dialects. Language Awareness, Vol. 7, 107–126. No. 4, 206–222; LONG, D., 1996. Quasi-Standard as a Linguis- GAIVENIS, K., KEINYS, S., 1990. Kalboty- tic Concept. American Speech, 71 (2), 118–135. ros terminų žodynas. Kaunas: Šviesa. LONG, D., 1999. Mapping Nonlinguists’ GIRDENIS, A., 1973. Bendrinė kalba. Evaluations of Japanese Language Variation. In: Mūsų kalba, Nr. 3, 45–47. Eds. D. R. PRESTON. Handbook of Perceptual GOEMAN, T., 2002. Perception of Dialects Dialectology. Vol. 1. Amsterdam, Philadelphia: Distance: Standard and Dialect in Relation to John Benjamins Publishing Company, 198–226. New Data on Dutch Varieties. In: Eds. D. LONG, LONG, D., YIM, Y. Ch., 2002. Regional D. R. PRESTON. Handbook of Perceptual Dia- Differences in the Perception of Korean Dialects. lectology. Vol. 2. Amsterdam, Philadelphia: John In: Eds. D. LONG, D. R. PRESTON. Handbook Benjamins Publishing Company, 135–150. of Perceptual Dialectology. Vol. 2. Amsterdam, GRUMADIENĖ, L., 1992. Bendrinė ir pusiau Philadelphia: John Benjamins Publishing Com- tarminė kalba. Gimtoji kalba, Nr. 11 (307), 1–3. pany, 249–276. GRUMADIENĖ, L., 2001. Kodėl vis dažniau MESTHRIE, R., 2003. Clearing the Ground: girdime pusiau tarminę kalbą? Kalbos kultūra, Basic Issues, Concepts and Approaches. In: 74, 81–86. R. MESTHRIE, J. SWANN, A. DEUMERT, GRUMADIENĖ, L., 2003. Kaip įgyvendinsi- L. W. LEAP. Introducing Sociolinguistics. Edin- me kalbos politiką? Kalbos kultūra, 76, 7–16. burgh: Edinburgh University Press, 2003, 1–43. 186 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
MILIŪNAITĖ, R., 2003. Lietuvių kalbos gra- lectology. Vol. 1. Amsterdam, Philadelphia: John matikos norminimo pagrindai. Vilnius: Lietuvių Benjamins Publishing Company, xxiii–xl. kalbos instituto leidykla. PUPKIS, A., 2005. Kalbos kultūros studijos. MILROY, J., 2001. Languages Ideologies and Vilnius: Gimtasis žodis. the Consequences of Standardization. Journal of ROMAINE, S., 2000. Language in Society. An Sociolinguistics, 5/4, 530–555. Introduction to Sociolinguistics. Second Edition. NIEDZIELSKI, N., PRESTON, D., 2003, Oxford: Oxford University Press. Folk Linguistics. Trends in Linguistics. New York: SCHIFFMAN, H. F., 1998, Standardization or Mouton de Gruyter. Restandardization: The Case for “Standard” Spo- OAKES, L., 2001. Language and National ken Tamil. Language in Society, 27, 359–385. Identity. Comparing France and Sweden. Amster- dam / Philadelphia: John Benjamins Publishing SUBAČIUS, G., 1998. Žemaičių bendrinės Company. kalbos idėjos. XIX amžiaus pradžia. Vilnius: Moks- PRESTON, D. R., 1989. Perceptual Dialec- lo ir enciklopedijų leidybos institutas. tology: Nonlinguists’ Views of Areal Linguistics. TRUDGILL, P., 1986. Dialects in Contact. Dordrecht: Foris. [1985]. Oxford: Blackwell. PRESTON, D. R., 1988. Methods in the Study WARDHAUGH, R., 2006. An Introduction of Dialect Perceptions. In: Eds. A. R. THOMAS. to Sociolinguistics. Fifth Edition. Oxford: Blac- Methods in Dialectology. Clevedon: Multilingual kwell. Metters, 373–395. ZINKEVIČIUS, Z., 1992. Bendrinės kalbos iš- PRESTON, D. R., 1999. Introduction. In: Eds. kilimas. Lietuvių kalbos istorija 5. Vilnius: Mokslo D. R. PRESTON. Handbook of Perceptual Dia- ir enciklopedijų leidykla.
Daiva Aliūkaitė a quasistandard. The same may be said about the Vilnius University, Lithuania code used when the speakers employ the supposed standard (in our case, Standard language (SL), or, Research interests: sociolinguistics, percep- in fact, quasistandard). Thus the concept of the tual dialectology, folk linguistics, cognitive quasistandard serves a chief theoretical imperative linguistics. in the formulation of the problem of accuracy of the Standard language image allowing the doubt ACCURACY OF STANDARD LANGUAGE about the competence of the ordinary members of IMAGES: THE PROBLEM OF a language community. The empirical material embraces a part of the QUASISTANDARD data received during the complex research under Summary the title “Perception and Estimation of Dialectal Discourse” carried out in 2004–2006. 548 respond- The object of the discussion presented in the paper ents of one age group, i. e. 13–17 year olds partici- is the image of Standard language. The image of pated in it, all of them representing different regions the X-code in the consciousness of an individual may embrace both the objectively systematic and of Lithuania. The attitudes of the respondents that precise or only supposed social and cultural ele- were important in the discussion concerned the ments of the X-code. The paper aims at the analysis dialectal text-stimuli: a) difference from Standard of the accuracy of the Standard language image language and b) correctness. Other data of the in the consciousness of ordinary members of a questionnaire have been touched in the paper only language community. with regard to the analyzed problem. Since the As Daniel Long, a Japanese dialectologist, text-stimuli differed considerably with regard to the claims, in the cases when the estimators, i.e. intensity of the spectrum of the dialectal sounds. ordinary members of a language community The imperative given to the respondents was to classify some dialect or semi-dialectal discourse estimate the text-stimuli by their comparison with as Standard language, they construct a wrong the third member, i.e. Standard language. image of Standard language, or, in other words, For a more substantial analysis of the empirical SPRENDIMAID. Aliūkaitė. BENDRINĖS KALBOS VAIZDINIŲ TIKSLUMAS: KVAZISTANDARTO PROBLEMA 187 data the author introduces a scholarly tradition in The fixation of an inaccurate image of Standard representation of the concept of Standard language. language among ordinary estimators/speakers is On the background of the given theoretical insights important from the methodological point of view. the problem of the accuracy/inaccuracy of the It gives an opportunity to annotate discourse with Standard language image has been discussed. respect to code more accurately; register the dia- To sum up the results of the analysis of the lectal characteristics that show a higher potential empirical data, the author claims that the problem to survive and rework the programmes for the of the quasistandard language introduced in the teaching of correct pronunciation. theoretical literature is relevant for the young KEY WORDS: perceptual dialectology; ordi- respondents. Around1/3 of all the respondents had a more or less inaccurate image of Standard nary members of language community; Standard language, i.e. quasistandard. language image; quasistandard.
Gauta 2009 06 15 Priimta publikuoti 2009 08 21 188
Nijolė Tuomienė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT–10308 Vilnius, Lietuva Tel. +370 52 637 861 El. paštas [email protected] Moksliniai interesai: dialektologija, tarmių sąveika, kalbų kontaktai, sociolingvistika.
Periferinės Ramaškonių šnektos ā, ā kamienų daiktavardžių linksniavimas
Straipsnyje sinchroniniu požiūriu išsamiai analizuojama dabartinės periferinės Ramaškoni šnektos (Varanãvo r., Baltarùsija) ā, ā kamienų daiktavardžių linksniavimo sistema. Nagrinėjamos ir lyginamos iš dviejų pateikėjų kartų sudarytos šio moteriškojo linksniavimo kamienų daiktavardžių paradigmos. Kalba tiriama stebimuoju laiku, t. y. lyginama dabartiniu metu tiriamose apylinkėse gyvenančių (per pastarąjį dešimtmetį gyvenusių) dviejų gyventojų kartų kalba. Tyrimas parodė, kad visiškos izoliacijos sąlygomis, nepaisant ilgalaikio atitrūkimo nuo pagrindinio pietų aukštaičių patarmės ploto, nuolatos mažėjant kalbančių lietuviškai, Ramaškoni šnekta išlikusi gana sisteminga. Taigi lingvistinis šnektos vientisumas neatitinka sociolingvistinės šnektos dispersijos. Daiktavardžių kaityboje vyksta tie patys kalbos kitimo procesai, kaip ir didžiojo ploto tarmėse, bendrinėje lietuvių kalboje. Analizuojamų ā, ā kamienų daiktavardžių linksniavimo sistema stabili: laikosi paradigmos struktūros sąlygų, neturi papildomų fleksinių klasių arba jos atstovaujamos labai silpnai. Kamienai šnektoje yra patyrę daugiau leksinių ir fonetinių nei morfologinių pakitimų, išlaikę būdingos specifinės leksikos dalį bei daug senovinių formų. REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: periferinė šnekta, daiktavardžių kamienai, linksniavimo paradi- gma, kamienų produktyvumas ir stabilumas.
1. Įvadinės pastabos Lietuvių kalba čia per maždaug 50 metų neteko savo pagrindinės – komunikacinės – Mūsų dienomis kai kuriomis periferinėmis funkcijos ir pasislinko krašte vyraujančios lietuvių šnektomis Baltarusijoje šneka vos baltarusių kalbos link (plg. Šukys 1960, p. 2–3 vietiniai senoliai. Dalis mažų etninių 177–187; Чекмонас 1988, c. 37–54; Vidu- Lietuvos teritorijų šnektelių, nutrūkus giris 1988, p. 21–36; Garšva 1989, p. 12–39; tradicijai perduoti jas iš kartos į kartą, ir Grumadienė 1993, p. 84–90, Tuomienė visai jau išnyko. Lietuviškai gyvai niekas 2002, p. 89–91; ir kt.). nekalba Gadino srities Varanãvo rajono Pastaraisiais metais išsamiai tiriamos Armõniškių, Nočiõs, Žirmnų, Ródūnios, rytinėje Varanavo rajono dalyje esančios Benekáinių, apylinkėse1. Šios šnektos izoliuotos Ramaškoni šnektos duomenys negrįžtamai pasitraukė į pasyvų vartojimą. rodo, kad šnektos gramatinė sandara ne-
1 Pagal LKA duomenis – VI, VII ir VIII punktai. daug kuo skiriasi nuo kitų pietų aukštaičių N.SPRENDIMAI Tuomienė. Periferinės Ramaškonių šnektos ā, ā kamienų daiktavardžių linksniavimas 189
šnektų (plg. Lietuvių kalbos tarmės 2004, 2. Tyrimo tikslas ir metodas, p. 76–89). Viena vertus, ji yra išlaikiusi darbo medžiaga nemažai senoviškų bruožų. Kita vertus, Šio tyrimo tikslas – sinchroniniu požiūriu čia netrūksta ir naujovių, atsiradusių tiek išsamiai aprašyti ir išanalizuoti dabartinę dėl vidinės kalbos raidos, tiek dėl svetimų izoliuotos Ramaškonių šnektos ā, ā ka- kalbų, kartais bendrinės lietuvių kalbos įta- mienų daiktavardžių linksniavimo sistemą, kos (žr. Tuomienė 2005a, p. 88–94). Daug aptarti pagrindines baritoninio ir oksitoninio atsparesnė vidiniam bei išoriniam poveikiui kirčiavimo tendencijas. Nagrinėjant daikta- tiriamos periferinės lietuvių šnektos morfo- vardžių linksnių galūnes, parodyti tiriamų logija, žodžių daryba bei sintaksė. Tačiau kamienų stabilumą ir produktyvumą, jo ir šios kalbos sistemos grandys pagrindine vietą tarp kitų daiktavardžio kamienų. tapusios ir vyraujančios baltarusių kalbos, Tyrimo metodas – analizuojamos ir ly- kuri dažnai inicijuoja vienokį ar kitokį ginamos iš dviejų pateikėjų kartų sudarytos kalbos kitimo postūmį, įtakos nebeįstengia moteriškojo linksniavimo ā, ā kamienų atlaikyti. Be to, aptinkama nemaža žodžių daiktavardžių paradigmos. Kalba tiriama formų, kurios šiek tiek skiriasi vyriausiosios stebimuoju laiku (Лабов 1975, c. 203), t. y. ir jaunesniosios atstovų kartų2 kalboje. Ty- realiu, lyginama dabartiniu metu tiriamose rimų rezultatai taip pat leidžia tvirtinti, kad apylinkėse gyvenančių (pastarąjį dešim- čia ilgą laiką trukusi dvikalbystė (vietomis tmetį gyvenusių) dviejų gyventojų kartų ir daugiakalbystė) išblukino vietinių sen- kalba. Toks lyginimas padeda nustatyti, kiek buvių gimtosios lietuvių kalbos savitumą, ir kaip pasikeitusi kalbos būklė apskritai. iškraipė jos vidinę sandarą. Tai mėginimas aprašyti paskutines dienas gyvuojančios šnektos daiktavardžių kaitybą dabartiniame kontekste, atsižvelgiant į visus 2 Vyriausioji karta – vietiniai gyventojai (apie 80 ir geriau ir prasčiau lietuviškai kalbančius daugiau metų) laisvai šnekantys, skaitantys lietuviškai, neblogai yra pramokę lenkiškai. Nuo vaikystės puikiai informantus. moka ir baltarusiškai – „paprostu“. Seniausiųjų žmonių Dialektologinė medžiaga iš Ramaškonių lietuvių šnekta pakankamai žodinga, gana gerai išlaiky- kaimo ir jo apylinkių autorės daugiausia ta gramatinė jos sistema. Jaunesniosios kartos žmonės (apie 70 metų) gim- rinkta 1991–2004 metais. Iš devynių ge- tąja lietuvių kalba skaityti ir rašyti beveik nemoka, o riausiai lietuviškai kalbančių pateikėjų tie, kurie kaimuose likę po vieną ar du, yra primiršę įrašyta, o vėliau iššifruota apie 50 valandų ir kalbėti. Prisipažįsta, jog mąsto baltarusiškai (gudiš- kai), skaito rusų, lenkų kalbomis. Lietuvių kalba dar įvairių tarminių tekstų, iš kurių buvo ren- pasiklauso radijo, pasižiūri televizijos laidų iš Lietuvos. kami žodžiai su sakiniais, sudarinėjamos Bendraudami lietuviškai, stengiasi prisiminti savo tėvų, daiktavardžių paradigmos. vyresnių brolių, seserų, senelių šeimos aplinkoje vartotą buitinę lietuvių kalbą. Vis dėlto vien rišlių tekstų nepakako, Tai sąlyginis informantų skirstymas, kad sudarytų kad būtų galima išsamiai aptarti visus ir opoziciją vyriausiajai atstovų kartai. Ramaškonių apy- rečiau vartojamus daiktavardžių linksnius, linkėse jaunesnių nei 60 metų žmonių, gerai kalbančių pietų aukštaičių tarme, jau nėra. Be abejonės, šnektos pavyzdžiui: vienaskaitos ir daugiskaitos atstovus galima būtų skirstyti ir pagal kitokius kriterijus. naudininką, įnagininką, vietininkus (inesy- Tačiau šiame straipsnyje laikomasi jau įsitvirtinusios tarmių tyrimo pagal kartas tradicijos. Be to, tiriamose vą, iliatyvą). Kadangi darbo tikslas yra iš- apylinkėse senelių, tėvų ir vaikų – taigi trijų kartų, gy- samiai aprašyti daiktavardžių ā, ā kamienų venimo sąlygas nulėmė skirtingos istorinės ir socialinės paradigmas ir galimą jų įvairavimą, imtasi aplinkybės. 190 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
ir specialių informantų apklausos metodų3, skiriama tik nedaugelis vyriškosios giminės taip pat apklausta ir pagal Lietuvių kalbos daiktavardžių: tarmių ir jų sąveikos tyrimo programos a) bevardės giminės (arba dvigiminiai) leksikos, sociolingvistikos, morfologijos, žodžiai, pavyzdžiui: žgama, ker·pla, akcentologijos anketas. murzà; ndbala (kas nerangus, lėtas), Ankstesniuose straipsniuose išsamiai ap- n.vala, siratà ‘našlaitė’, vá.lkata, v·pla; rašyta Varanavo apylinkių sociolingvistinė b) asmenvardžiai: barε.ša ‘Bareiša’, situacija, pristatyti pagrindiniai Ramaškonių buidὰ ‘Buida’, grыškà ‘Griška’, ml̑ka / šnektos atstovai ir išsamiai išanalizuoti prie- mẹl̑kὰ ‘Melka’, miu·rὰ ‘Misiūra’, smalὰ balsiniai; i; u, u; ŏ, ŏ ir ()ē daiktavardžių ‘Smala’, ramεikὰ ‘Remeika’, vnca ‘Vincas’ kamienai (žr. Tuomienė 2001a, p. 156–170; ir pan. 2001b, p. 103–114; 2002, p. 89–102; 2005a; Kamienų paradigmoms iliustruoti 2005b, p. 275–284). Šis darbas prisidės prie parinkta pavyzdžių iš visų šios kaitybos nykstančios šnektos išsamaus daiktavardžių daiktavardžių: kamienų aprašo. a) ā kamieno oksitoninio kirčiavimo šakà ‘šaka’, vudægὰ ‘uodega’ ir baritoninio 3. Moteriškųjų ā, ā kamienų p·va ‘pieva’, vištὰ ‘višta’. linksniavimo paradigmos b) ā kamienas: oksitoninio kirčiavimo Ir sinchroniniuose, ir diachroniniuose mor- dal ‘dalia’ ir baritoninio k·jα ‘koja’, piȓk fologijos aprašuose nuo seno skiriami daik- ‘pirkia (namas)’. tavardžio linksniavimo tipai. Neistorinėse Kairėje pusėje pateikiamos įprastesnės ir gramatikose jie vadinami linksniuotėmis, dažnesnės daiktavardžių formos vyriausiųjų linksniavimo paradigmomis (plg. Dabar- ramaškoniškių kalboje, dešinėje – jaunes- tinės lietuvių kalbos gramatika, p. 68–80). niųjų. Gretiminiai linksnių galūnių variantai Istorinės gramatikos ir dialektologijos aptariami tekste. darbuose daiktavardžio linksniavimo tipai vadinami kamienais ir daiktavardžiai čia 4. Kamienų produktyvumas skirstomi pagal istorinius kamiengalius ir stabilumas (žr. Otrębski 1956, p. 5–6; Endzelynas 1957, p. 104–111; Stang 1966, p. 179–223; Kaip yra žinoma, ne visų kamienų daiktavar- Kazlauskas 2000, p. 137–138; Girdenis, džiai yra vienodai stabilūs. W. U. Wurzelis Rosinas 1977, p. 338–348; Zinkevičius taip apibūdina stabiliąsias fleksines klases: 1980, p. 186; ir kt.). Paprastai atsižvelgiama „Stabiliosios fleksinės klasės yra tokios, į daugiskaitos naudininko, o aptariant prie- kurių paradigmos laikosi paradigmos struk- balsinį kamieną – daugiskaitos kilmininko tūros sąlygų, išskirtinai galiojančių ir/ arba linksnius. Šie tradiciniai kriterijai taikyti ir dominuojančių žodžiams su atitinkamomis periferinės Ramaškonių šnektos daiktavar- nemorfologinėmis savybėmis“ (1984, džių kamienams nustatyti. S. 129)4. Ir priešingai – nestabiliosios Tiriami ā, ā kamienai – moteriškosios giminės kamienai. Šiems kamienams pri- 4 „S t a b i l e Flexionsklassen sind solche Flexionsklas- sen, deren Paradigmen dem Iplikacionsmuster einer für 3 Geriausi šnektos atstovai buvo papildomai apklausti Wörter mit den betreffenden außermorphologischen Ei- pagal specialiai parengtus kryptingus klausimus, kad at- genschaften ausschließlich geltenden bzw. dominieren- sakydami jie pavartotų norimas retesnių linksnių formas. den Paradigmenstrukturbedingung folgen“. N.SPRENDIMAI Tuomienė. Periferinės Ramaškonių šnektos ā, ā kamienų daiktavardžių linksniavimas 191
1 lentelė. Oksitonio kirčiavimo daiktavardžių linksniavimo paradigmos: ā kamienas Moteriškoji giminė Vyriausioji karta Jaunesnioji karta Vienaskaita V. šakὰ, vudægὰ5 šakὰ, vudægὲ6 K. šak·s, vudæg·s šak·s, vudæg·s N. šã·ku, vùdægu dẹl̑‿šak·s, dẹl̑‿vudæg·s G. šã·ku.,vùdægu. šã·ku., vu̾.dægu. Įn. šakù, vudægù šakù, vu̾.dægu Vt. šak·, rα.kọ šak·, rα.kọ Il. šak·n, vudæg·n šak·n, vudæg·n Š. c·tα, žm·nα c·tα, žm·nα Daugiskaita V. šã·kọs, vùdægọs šã·kọs, vu̾.dægọs
K. šakũ·, vudægũ· šakũ·, vudægũ N. šak·m, vudæg·m dẹl̑‿šakũ·, dẹl̑‿vudægũ· G. šakàs, vùdægas šakàs, vu̾.dægas Įn. šak·m, vudæg·m šak·m, vudæg·m Vt. šakọsà, rα.kọsα šakọsὲ, rε.kọsα Il. šak·sna, rα.kọsna šak·sna, rε.kọsna Š. c·tọs, žm·nọs c·tọs, žm·nọs
2 lentelė. ā kamienas Moteriškoji giminė Vyriausioji karta Jaunesnioji karta Vienaskaita V. dal dal. K. dal̑·s dal̑·s / d.l̑ọs N. dã·l̑u dẹl̑‿dal̑·s G. dã·l̑u. dã·l̑u. Įn. dal̑ù dal̑u̾. Vt. dal̑· dal̑· / d.l̑ọ
5 Šnektai, kaip ir visiems pietų aukštaičiams, bū- dingas v pridėjimas žodžio pradžioje prieš užpakalinės 6 Šnektoje fonetiškai yra pakitęs kirčiuotas ir ne- eilės balsius u, ū, ų, uo ir o (žr. Lietuvių kalbos tarmės, kirčiuotas trumpasis galūninis a. Balsis stipriau ar sil- 2004, p. 79). Dėl diftongoidų ie, uo vienbalsėjimo pla- pniau pailginamas, po kietojo priebalsio tariamas: ·, ., čiau žr. Tuomienė 2008, p. 46. ὲ (plačiau žr. Tuomienė 2008, p. 48–49). 192 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
Il. dal̑·n dal̑·n / d.l̑ọn Š. viẽnæ vi.næ Daugiskaita V. dã·l̑ọs dã·l̑ọs N. dal̑·m dẹl̑‿dal̑ũ· / dẹl̑‿d.l̑u. G. dal̑s dal̑s / d.l̑æs Įn. dal̑·m. dal̑·m. Vt. dal̑ọsὰ dal̑ọsὰ / dal̑.sa Il. dal̑·snα dal̑·snα Š. viẽọs vi.ọs
3 lentelė. Baritonio kirčiavimo daiktavardžių linksniavimo paradigmos: ā kamienas Moteriškoji giminė Vyriausioji karta Jaunesnioji karta Vienaskaita V. p·va, vištὰ p·va, vištὲ K. p·vọs, vštọs p·vọs, v.štọs N. p·vu, vštu dẹl̑‿p·vọs, dẹl̑‿v.štọs G. p·vu., vštu. p·vu., v.štu. Įn. p·vu, vištù p·vu, vištu̾. Vt. p·vọ, š·pọ7 p·vọ, š·pọ Il. p·vọn, š·pọn p·vọn, š·pọn Š. b·ba, všta b·ba, v.šta Daugiskaita V. p·vọs, vštọs p·vọs, v.štọs
K. p·vu., vštu. p·vu., v.štu. N. p·vɔm, vštɔm dẹl̑‿p·vu., dẹl̑‿v.štu. G. p·vas, vištὰs p·vas, v.štas Įn. p·vɔm, vštɔm p·vɔm, v.štọm Vt. p·vọsα, š·pọsα p·vọsα, š·pọsα Il. p·vọsnα, š·pọsnα p·vọsnα, š·pọsnα Š. b·bọs, vštọs b·bọs, vštọs
7 Plačiai pietų aukštaičių šnektose vartojamas sla- vų skolinys šėpà ‘spinta’. N.SPRENDIMAI Tuomienė. Periferinės Ramaškonių šnektos ā, ā kamienų daiktavardžių linksniavimas 193
4 lentelė. ā kamienas Moteriškoji giminė Vyriausioji karta Jaunesnioji karta Vienaskaita V. k·jα, piȓk k·jα, pi..kæ K. k·jọs, pi.ọs k·jọs, pi.ọs N. k·ju, pi.u dẹl̑‿k·jọs, dẹl̑‿pi.ọs G. k·ju., pi.u. k·ju., pi.u. Įn. k·ju., piȓù k·ju., piȓu̾. Vt. pi.ọ, rα.kọ pi.ọ, rα.kọ Il. pi.ọn, rα.kọn pi.ọn, rα.kọn Š. tel·æ tel·æ Daugiskaita V. k·jọs, pi.ọs k·jọs, pi.ọs
K. k·ju., pi.u. k·ju., pi.u. N. k·jɔm, pi.ɔm dẹl̑‿k·ju., dẹl̑‿pi.u. G. k·jæs, piȓks k·jæs, pi.kæs Įn. k·jɔm, pi.ɔm k·jɔm, pi.ɔm Vt. k·jọsa, pi.ọsα k·jọsa, pi.ọsα Il. k·jọsna, pi.ọsnα k·jọsna, pi.ọsnα Š. tel·ọs tel·ọs fleksinės klasės yra tokios, kurių paradi- žodžiai teturi tik po vieną linksniavimo gmos seka kitu implikaciniu pavyzdžiu, paradigmą. Linksniai neturi gretiminių kuris neatitinka dominuojančių paradigmos (kitų kamienų) formų. Tai matyti iš pateik- struktūros sąlygų (1984, S. 130). tų daiktavardžių šakὰ, vudægὰ ‘uodega’ ir Laikantis W. U. Wurzelio sistemos, dal ‘dalia’ paradigmų. Ramaškonių šnektoje stabilūs yra ŏ, ŏ, ā, ē Jau seniai pastebėtas didžiausias baltų ir oksitoninio kirčiavimo ā kamienai. Sta- ŏ ir ā kamienų produktyvumas, kad visose bilieji kamienai yra atviri, nuolat augantys, baltų kalbose labai svarbus ē kamienas nes pasipildo naujais žodžiais: atėjusiais iš (Stang 1966, p. 179–180). Tiek lietuvių, tiek bendrinės kalbos, kitų kalbų bei tarmių ir iš latvių kalbose ā, ā kamienų daiktavardžių kitų – nestabiliųjų8 – kamienų. Šių kamienų fleksija yra visai paraleli( )ē kamieno flek- sijai ir skiriasi tik tuo, kad lietuvių kalboje 8 Nestabilūs yra u, i ir priebalsiniai kamienai. Lietuvių dabartinės linksnių galūnės, ā kamiene pra- tarmėse ir bendrinėje kalboje labiausiai migruojantis yra sidedančios balsiais -a, -o (<-ā), ē kamiene i linksniavimo tipas. Nors kadaise i kamienas buvo sta- bilus, į jį perėjo daug priebalsinio kamieno žodžių. turi atitinkamai pradžios balsius -e- ar 194 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
-ė- (<-ē-), be to, vienaskaitos vardininko ā kamieno: -æ, -α (po j) ir -ẹ, kuri tariama fleksija skiriasi iš esmės (Kazlauskas 2000, daugiau sąlygiškai jaunesniųjų informantų. p. 189–190). Beveik sistemingai išlaikoma kirčiuota žo- Kaip ir visoje pietryčių Lietuvoje, taip džių galūnė (išskyrus pirmosios kirčiuotės ir šioje periferinėje pietų aukštaičių šnek- žodžius). toje, dėl priebalsio l kietinimo atsirado Toliau pateikti pavyzdžiai iliustruoja homoniminės lē ir (l)ā kamienų kai kurių šnektos kalbėtojų dabartinį tiriamų kamienų linksnių galūnės. Jų pavyzdžiu į negausią šnekamosios kalbos žodyną. Akivaizdu, lē kamieno daiktavardžių paradigmą ėmė kad jaunesniųjų kalboje vartojama daug brautis ā kamieno fleksija. Su naujosiomis svetimžodžių. Pavyzdžiui, kur vyriausieji galūnėmis tarmėse dažniausiai vartojamas sakytų l·vα, kαlbὰ, kepi·klὰ, jaunesnieji vienaskaitos galininkas ir įnagininkas, o – laškὲ, ũ·tαrkα, pæká.ȓnæ ir pan. Iš dabar- tiriamoje šnektoje – dar ir vienaskaitos tinės Ramaškonių šnektos yra užrašyti šie vardininkas bei kilmininkas. Kitų linksnių ā kamieno žodžiai: ā kamieno galūnės lē paradigmose retesnės. 1) dviskiemeniai (daugiausiai 2 ir 3 Kai kur tarmėse naująsias galūnes gavo tik kirčiuotės): balὰ9 ‘bala’, blusὰ ‘blusa’, baritonai. Kaip pažymi Zigmas Zinkevičius bαŋgὰ ‘banga’, bαrzdὰ ‘barzda’, buzὰ (1966, p. 228), esant vienodiems senovi- ‘buza (skystas valgis)’, bá.mbα, cætὰ ‘teta’, nių balsių *ē (bk ė) po sukietėjusio l ir *ā dαinὰ, dú·nα ‘duona’, jẹgὰ10 ‘jėga’, g·slα, (bk o) refleksams nekirčiuotoje galūnėje, gũ·štα, j·nα ‘iena’, jú·stα ‘juosta’, kasὰ, baritonų paradigmos suartėjo labiau negu kaktὰ, kalbὰ, kαrnὰ, kru·vὰ, klpa, laktὰ, oksitonų (Zinkevičius 1966, p. 228–229; lαŋkὰ, lαzdὰ, lαntὰ, ligὰ11, lǽ.mpα, li.pὰ Lietuvių kalbos atlasas 2 1982, p. 48–50, ‘liepa’, l·vα, lú·pa, mαldὰ, mærgὰ, meškὰ, žemėl. 31, 32; Lietuvių kalbos atlasas 3 mọ.mὰ ‘mama’, miglὰ, m.tα ‘mėta’, ọ.škὰ, 1991, p. 31–33; p. 50; p. 67–68; Kazlauskas p·vα ‘pieva’, pọrὰ, putὰ, ru·tὰ, s·nα ‘siena’, 2000, p. 189–192). Tačiau dauguma tyrėjų skarὰ, skọ.lὰ, šakὰ, šá.rkα, šlú·tα ‘šluota’, taip pat pastebi, kad pietų aukštaičių šnek- visὰ ‘šviesa’, tαmsὰ, tašlὰ ‘tešla’, tvọ.rὰ, tose šių dviejų moteriškųjų kamienų sąveika vagὰ, vá.rnα, v·trα, vištὰ, vú·gα ‘uoga’, nėra didelė ir dažna. ži.mὰ ‘žiema’, žmọ.nὰ ir kt.; Be to, yra žinoma, kad vienas ir tas 2) dviskiemeniai bendri baltų ir slavų pats žodis skirtingose tarmėse gali turėti žodžiai, senieji ir naujieji skoliniai: bačkὰ skirtingus kamienus (()ē, ā ar dar kitą). ‘statinė’, bẹdὰ ‘bėda’, b·bα, brčkα, brtvα Jono Kazlausko teigimu (2000, p. 191), tai ‘skutiklis’, bùl̑bα ‘bulvė’, cὲglα ‘plyta’, priklauso nuo to, kad ir patys tie žodžiai čerkὰ ‘taurelė’, du.dὰ ‘dūda’, fèrmα, gminὰ dažnai gali būti jau atskirų tarmių vediniai: ‘gmina, valsčius’, gαlvὲ, kɔldrὰ ‘antklodė’, tas pats žodis vienoje tarmėje padarytas su laškὰ ‘lova’, mæsὰ ‘mėsa’, prá.udα ‘tiesa, ()ē kamienu, o kitoje – su ()ā kamienu. teisybė’, pæklὰ ‘pragaras’, rαŋkὰ, smalὰ, si·lὰ ‘jėga’, m·rkvα ‘morka’, kibὰ ‘riekė’, 5. Linksnių galūnių analizė 9 Jaunesnieji informantai kirčiuotas galūnes dažnai iš- 5.1. Būdingos vienaskaitos vardinin- taria redukuotas. 10 Šnektoje dažnesnis skolinys s·la ‘jėga’. ko kamienų galūnės yra kiek pakitusios 11 Paprastai vartojamas skolinys kvar.ba / kvarabὲ fonetiškai, pavyzdžiui, ā kamieno: -α, -ε; ‘liga’. N.SPRENDIMAI Tuomienė. Periferinės Ramaškonių šnektos ā, ā kamienų daiktavardžių linksniavimas 195 skabὰ ‘šonkaulis’, sku.rὲ ‘oda (gyvulio)’, Daugumos ā kamieno žodžių vienaskai- l·vα, stru·nὲ ‘styga’, š·pα ‘spinta’, škalὰ tos vardininko galūnės trumpas kirčiuotas ‘mokykla’, tαrbὰ ‘krepšys’, tru.bὰ ‘dūda, -a jau beveik sistemingai redukuojamas13, vamzdis’, vαinὰ ‘karas’, v.ʒmα ‘ragana’, po kietųjų priebalsių tariamas -ε. Jaunesnieji žæbὰ ‘varlė’ ir kt.; informantai jį dažnai pailgina iki pusilgio ir 3) daugiaskiemeniai priesagų -iena, taria taip: bẹd. ‘bėda’, gαlv. ‘galva’, ni.- -ykla, -ystė, -uma ir kt. vediniai: al·vα, g. ‘knyga’, lαzd. ‘lazda’, mαld. ‘malda’, ã·šarα, αŋginὰ, αntεnὰ, αrbatὰ, αvižὰ, rαŋk. ‘ranka’, šak. ‘šaka’, vudæg. ‘uo- aviži.nὰ ‘avižiena’, balanὰ, blakŝc·nα dega’ ir pan. ‘blakstiena’, bọ.vanὲ ‘dovana’, gã·nævα Dėl homoniminių ()ē, ()ā kamienų ‘ganykla’, jǽ.uci.nα ‘jautiena’, jåuni.- vienaskaitos naudininko bei daugiskaitos ga- 12 stὰ , kep·klα, klu.ni.nὰ ‘kluoniena’, lininko (plg. p·lαi ir šã·kai, p·lαs ir šakàs) let·nα, m·æga ‘mediena, nupjautas formų įtakos Ramaškonių šnektoje atsirado medis, miškas’, m·cinα, mọ.ki.klὰ, pagál žodžių, kurie vienaskaitos vardininko links- bα, pã·sakα, pæl·dα ‘pelėda’, rã·ganα, nyje lygia greta turi tiek ()ē kamieno, tiek ramumὰ, sveikatὰ, sαrmatὰ, sen·stα ‘se- ()ā kamieno galūnes, pavyzdžiui: aušrnæ natvė’, såusumὰ, lidumὰ; ir aušrnẹ, blã·kæ ir blã·kẹ, dr.bæ ir dr.- 4) daugiaskiemeniai senieji ir naujieji bẹ, dαrž·væ ir dαrž·vẹ, gi.vã·tæ ir gi.vã·tẹ, skoliniai: mašinὲ, m·čekα ‘pamotė’, kalɔišὰ mùsæ ir mùsẹ, k·šæ ir k·šẹ, kru.cnæ ir kru.- ‘klešnė’, l·pætα ‘kastuvas’, lup·nα ‘lupe- cnẹ, klú.pæ / klú.pẹ, mẹl·næ ir mẹl·nẹ, na’, rag.tkα ‘šaudyklė’, pαnčækὰ ‘kojinė’, rαŋk·væ ir rαŋk·vẹ, pakl·tæ ir pakl·tẹ, særadὰ ‘trečiadienis’, siratὲ ‘našlaitė’, šalnæ ir šalnẹ ir kt. Pastebėta, kad ()ē ir subatὲ ‘šeštadienis’, susitkὲ ‘kaimynė’, ()ā kamienų mišimas labiau būdingesnis truská.ukα ‘braškė’, talirkὲ ‘lėkštė’, zab.- jaunesniosios kartos ramaškoniškių kalbai. va ‘žaidimas, užsiėmimas’ ir kt. Vyresnieji daug dažniau ištaria ()ē kamieno Daug mažiau šnektoje vartojama ā galūnes. kamieno žodžių. Dažniausi šie: Šnektoje aptinkama ir daugiau greti- 1) dviskiemeniai: jǽ.ujα, gir, k·jα, pọn, sá.ujα, skrы.n; minių nesistemingai vartojamų formų, kur 2) skoliniai: gru·š ‘kriaušė’, kọkl, ā kamieno vienaskaitos vardininkas yra kuxn ‘virtuvė’, kvaj ‘pušis’ ir kt.; perėjęs į ē kamieną, pavyzdžiui: duš ‘dūšia 3) daugiaskiemeniai: baž̑n·čæ, gav·næ, (dvasia)’, ku·c· ‘Kūčios’, pọn· ‘ponia’, kαmùnijæ, mé.l̑ni·čæ ‘malūnas’, næd··læ skrы.n·, ‘skrynia’. Greta ā kamieno ga- ‘savaitė, sekmadienis’, ni.k·cæ ‘gelda’, lūnių vartojamos ir ē-kamienės moteriškų p.vaæ ‘pavadžia’, p·ni·čæ ‘penkta- vardų formos, pavyzdžiui: br·næ ir brònẹ dienis’, piv·nija ‘bijūnas’, tel·čæ, ul·čæ / brọc·, jùzæ ir jùzẹ / juz·, z·sæ ir zọ.s·. ‘gatvė, kaimas’, vesé.ilæ ‘vestuvės’, žar.- Kiti paradigmos linksniai išlaikę ā kamieno jæ ir kt. galūnes. Iš kitų šiam kamienui priklausančių Daiktavardis ylà šnektoje turi dvejopas žodžių išsiskiria daiktavardžiai, kurių var- formas, pavyzdžiui, su ŏ kamieno galūne: dininkas turi galūnę -i: mαȓc ‘marti’, pac ‘pati’, pọ.n ‘ponia’. 13 Ankstesnių metų Ramaškonių šnektos įrašuose, sau- gomuose Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus Tarmių archyve, sistemingos 12 Šnektoje šis daiktavardis yra ā kamieno. redukcijos negirdėti. Fiksuojami tik pavieniai atvejai. 196 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
aštrùs j·las ‘aštrus ylas (aštri yla)’ ir su ā jų pateikėjų kartų. Tik vyresniosios kartos kamieno galūne: jilὲ aštr ‘yla aštri’. Tai atstovai greta vartoja ir galūnę -ai, kaip gali būti vienas iš daiktavardžių galūnių ir bendrinėje kalboje, pavyzdžiui: pad·jọ painiojimo atvejų (plačiau žr. Tuomienė mã·mαi; j·åu šatràs tv·rαi. 2008, p. 61). Naudininkas yra vienas iš rečiau šnekto- 5.2. Vienaskaitos kilmininkas je vartojamų linksnių. Visos vienaskaitos ir Ramaškonių šnektoje yra dažnas ir var- daugiskaitos naudininkui būdingos senosios tojamas įvairiomis reikšmėmis. Kaip ir ir naujesnės formos Ramaškonių šnekto- bendrinėje kalboje, pagrindinės jo reikšmės je palaipsniui nyksta dėl prielinksninės yra objekto, subjekto ir pažymimoji (Šu- konstrukcijos dėl + daiktavardžio kilmi- kys 1998, p. 89–146; Paulauskienė 1994, ninkas įsigalėjimo, pavyzdžiui: pasaåũ. p. 112–120; Dabartinės lietuvių kalbos dẹl̑‿dukrs ‘pasakiau dėl dukros (dukrai)’; gramatika 1997, p. 74–75). rε.kæ rã·stu· dẹl̑‿pi.ọs ‘reikia rąstų dėl Vienaskaitos kilmininko ā kamieno pirkios (pirkiai)’; paraåũ. dẹl̑‿m·cinọs galūnė -os, ā – ta pati, tik po minkštojo ‘parašau dėl motinos (motinai); pasaåũ. priebalsio. Savo kokybe skiriasi tik nekir- dẹl̑‿viẽọs ‘pasakiau dėl viešnios (vieš- čiuotos ir kirčiuotos galūnės, pavyzdžiui, niai)’; pirkåũ. dẹl̑‿žmọn·s ‘pirkau dėl ā kamieno: prыgamnα vαiká.m buz ·s žmonos (žmonai)’ (plačiau žr. Tuomienė ‘prigamina vaikams buzos (tokio valgio)’; 2006, p. 433–434). næbùvɔ c li.tùviškọs baž̑n·ọs ‘nebuvo 5.4. Šnektos ā, ā kamienų daiktavardžių čia lietuviškos bažnyčios’, klá.usæ cæt·s ‘klausia tetos’; dú·nọs i.s.kæpαm ‘duonos vienaskaitos galininkas turi galūnes išsikepam’; važu̾.s atv. m · ʒ ægọs -(i)u. (rečiau ilgąją -(i)u·), -(i)a. (rečiau ilgą- ‘važiuos atvežt medienos’; gr·žọ t·vas ją -(i)a·) ~ bk -(i)ą, pavyzdžiui, ā kamienas: i‿mǽ.l̑ ni· ọs ‘grįžo tėvas iš malūno’; kadu̾. balã·nu. žbinαm ‘kažkada balana dá.r pọ‿næd·l̑ọs atε.k ‘dar po savaitės žibinam’; ku. per‿bã·lu. εin ‘kur per balą ateik’; p·vọs nu.ná.i næšы.ná.uu ‘pievos eini’; lé.idọ baž̑n.u. a(d)dar· ‘leido dabar nešienausiu’; pàmæåu nuk‿š·pọs bažnyčią atidaryti’; gavα. pær‿gá.l- rã·ktu. ‘pamečiau nuo spintos raktą’; vu.‘gavai per galvą’; ã·kmenis sù.dæda ani‿sá.ujọs grú·dọ pas· ‘nei saujos grū- i‿krũ·vu.‘akmenis sudeda į krūvą’; do pasėti’; vαikα. prã·šọ tašl·s paragá.u par·ʒi.k má.n l·vu·‘parodyk man lovą’; ‘vaikai prašo tešlos paragauti’; nærag·jọt vαikα. bα.gẹ mọk ·klu. ‘vaikai baigė m.nọ tel·ọs ‘nematėt mano telyčios’; mokyklą’; išvã·r br·lei rã·ganu. ‘išvarė nelkọ ani‿žarjọs ‘neliko nei žarijos’; broliai raganą’; sk ·lu. rε.kæ gru·ž itọk·s šαlt·s ži.m·s sænα. næbùvọ ‘ši- ‘skolą reikia grąžinti’; trã·u. vã·gu. tokios šaltos žiemos seniai nebuvo’. išvaråũ. ‘trečią vagą išvariau’; ā kamie- 5.3. Tiek šakninio, tiek galūninio kir- nas: jǽ.uju. ‘jaują’; k·ju. ‘koją’; sá.uju. čiavimo moteriškųjų ā, ā kamienų daikta- ‘saują’; skr·u. ‘skrynią’; grũ·u. ‘grūšią vardžiai turi seną tarmės vienaskaitos (kriaušę)’; kvã·ju. ‘kvają (pušį)’, mǽ.l̑ni·u. naudininko galūnę -(i)u, pavyzdžiui: ‘malūną’; ũ·li·u. ‘ūlyčią (gatvę)’. m.nọ b·bu vis‿kὰs nægærα. ‘mano bo- 5.5. Iš šifruotų tarminių tekstų ir gy- bai vis kas negerai’; ànæš c·tu lã·kštu· vosios kalbos pavyko užrašyti vos keletą ‘atnešė tetai laišką’; dú.k vštu. gru.dũ· moteriškojo linksniavimo ā, ā kamienų ‘duok vištai grūdų’. Galūnė užrašyta iš abie- vienaskaitos įnagininko pavyzdžių N.SPRENDIMAI Tuomienė. Periferinės Ramaškonių šnektos ā, ā kamienų daiktavardžių linksniavimas 197 su galūne -(i)u, pavyzdžiui: atvažã·vọ su‿s.- b·ba baž̑n·ọn ‘nuėjo boba bažnyčion vọ b·bu ‘atvažiavo su savo boba’; p·r (į bažnyčią)’; nuná.i gã·nævọn negiù su‿k·ju ‘spyrė su koja’; ašká.ndọ dú·nu ‘dabar ganiavon (į ganyklą) neginsiu’; ‘užkando duona’; rik· su‿m ·čæku vštọs d·da gũ·štọn ‘vištos deda gūžton gi.vǽ. ‘reikėjo su pamote gyvent’; (į gūžtą)’; aŋkc acgul̑åu l·vọn ‘anksti prыspá.usk rαŋkù ‘prispausk ranka’; atsiguliau lovon (į lovą)’; išvažã·vọ žm·gus su‿råud·nu skarù asig·bus ‘su raudo- mǽ.l̑ni·ọn ‘išvažiavo žmogus melny- na skara apsigobus’; usim·jọ su‿lazdù čion (į malūną)’; išvã·r p·vọn g·vul̑us ‘užsimojo lazda’; sušlú·k sk.dras šlú·tu ‘išvarė pievon (į pievą) gyvulius’; vi.kũ· ‘sušluok skiedras šluota’. s·nọn prыká.lta ‘cviekų (vinių) sienon (į Dėl bendrinės kalbos įtakos šis linksnis sieną) prikalta’; vαikα. š·pọn paskav·jọ vyriausiųjų informantų kartais pasakomas ‘vaikai šėpon (į spintą) pasikavojo (pasislė- su galūne -(i)a, pavyzdžiui: gi.vænåũ. pė)’; næmažὲ buvåũ., ɔ‿škã·lọn næjåũ. ‿ su c ·ta ‘gyvenau su teta’; p ·nas ‘nemaža buvau, o škalon (į mokyklą) ne- su‿bričkà važã·vo ‘ponas su brička važia- jau’; inb·r sá.ujọn pùpu. ‘įbėrė saujon vo’ má.n gαȓåũ. su‿dú·na ‘man gardžiau (į saują) pupų’. su duona’; næsu̾.tarm su‿læŋkũ· vαl̑ Kilnojamojo kirčio daiktavardžiai kir- ‘nesutarėm su lenkų valdžia’. čiuojami galūnėje, pavyzdžiui: kàs já.i š·vẹ 5.6. Abiejų kartų ramaškoniškių kalboje gαlv·n ‘kas jai šovė galvon (į galvą)’; vienaskaitos vietininkas turi sutrum- pla p·nọ buz·n ‘pila pieno buzon (į buzą pintą nekirčiuotą galūnę -(i)ọ, kirčiuotą – (tokį valgį))’; vαikα. suvažu̾.s kru.v·n -(i)·, pavyzdžiui: ažukli.pọ bã·lọ ‘užklimpo baloj’; baž̑ n . ọ næbuvåũ. ‘vaikai suvažiuos krūvon (į krūvą)’; d·da ‘bažnyčioj nebuvau’; tùpi vištὰ gũ·štọ cùkråu.s tašl·n ‘deda cukraus tešlon (į ‘tupi višta gūštoj’; rã·dọ akmænũ· kru.v tešlą)’; m·tọ bùl̑bas vag·n ‘mėto bulves ‘rado akmenų krūvoj’; kn·gọ skαiåũ. ‘kny- vagon (į vagą)’; pὰjẹmẹ br·li. vαin ·n goj skaičiau’; lašыne. kamã·rọ ‘lašiniai ‘paėmė brolį vainon (į karą)’. kamaroj (sandėliuke)’; gul̑ù sá.u lã·škọ 5.8. Vienaskaitos šauksmininko ‘guliu sau laškoj (lovoje)’; gã·nọ p·vọ galūnė tokia pat kaip vardininko – -(i)a. avs ‘gano pievoj avis’; vã·karu vis pi.ọ Tiek pastovaus, tiek kilnojamojo kirčio žo- bũ·nαm ‘vakare visi pirkioj (namuose) bū- džius šnektoje linkstama kirčiuoti šaknyje: nam’; rα.kọ lα.kẹ ki.vi. ‘rankoj laikė ọ‿tù, meȓ.ga, kũ· c darα.?‘o tu, merga, kirvį’; iešk·jåu š·pọ ‘ieškojau spintoj’; ką čia darai?’; ε.nαm, z·sæ ‘einam, Zo- leŋkũ· škã·lọ mọkinåũ.s ‘lenkų škaloj sia’; paũ·tarы.sim, br·næ? ‘pakalbėsim, (mokykloje) mokiausi’. Bronia?’; ku. buvα., c ·ta ‘kur buvai, 5.7. Vienaskaitos iliatyvo (vidaus teta?’; gαråũ., m·ma ‘garsiau, mama’; einamojo vietininko) galūnės įvairuoja b·ba, kũ· dabα. dar·sim ‘boba, ką dabar daugiau fonetiškai. Į akis krinta dvejopas darysim?’. linksnio kirčiavimas. Dauguma šakninio 5.9. Moteriškųjų ā, ā kamienų dau- kirčio daiktavardžių kirčiuojami pastoviai giskaitos vardininkas turi galūnę šaknyje, pavyzdžiui, ā kamieno: id·k -(i)ọs, nuosekliai vartojamą visų ramaško- mædåũ.s αrbã·tọn ‘įdėk medaus arbaton niškių, pavyzdžiui: vsọs baž̑n·ọs bùvọ (į arbatą)’; prыd·jau bã·čkọn kọpũ·stu. aždar·ta ‘visos bažnyčios buvo uždaryta’; ‘pridėjau bačkon (į bačką) kopūstų’; nuv· graže. padαinã·vọ b·bọs ‘gražiai padai- 198 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
navo bobos’; m.no c·tọs tiná.i gi.v·nọ ọbọl̑ũ· ‘davė mergoms obuolių’; ọšk·m ‘mano tetos tenai gyveno’; v gá.lvọs du̾.bilus šы.ná.uju ‘ožkoms dobilus šienau- gæråũ. ‘dvi galvos geriau’; t· gal. låũ.- ju’; næšù vštọm ‘nešu vištoms’. kọ krũ·vọs ‘ten gale lauko krūvos’; ab Vietoj tiriamų ā, ā kamienų daugiskai- k·jọs šlã·pijọs ‘abi kojos šlapios’; itα. tos naudininko, kaip jau minėta aptariant vsọs m.no má.lkọs ‘tai visos mano mal- vienaskaitą (dar plg. Tuomienė 2008, kos’; me.gọs ε.nα š·usna ‘mergos eina p. 78–79), ramaškoniškiai paprastai vartoja šokiuosna (į šokius)’; c s·nọs pã·sakọs prielinksninę konstrukciją, pavyzdžiui: ‘čia senos pasakos’; vá.ikščåuna p·ọs dẹl̑‿b·bu. ‘dėl bobų (boboms)’; dẹl̑‿dukrũ· pọ‿s·du. ‘vaikšto ponios po sodą’; t.vọ ‘dėl dukrų (dukroms)’; dẹl̑‿cætũ·; ‘dėl tetų rα .kọs sušã·lы. ‘tavo rankos sušalę’; (tetoms); dẹl̑‿mamũ· ‘dėl mamų (mamoms); pag·sọ žarjọs ‘užgeso žarijos’. dẹl̑‿ọškũ· ‘dėl ožkų (ožkoms). 5.10. Daugiskaitos kilmininkas 5.12. Daugiskaitos galininko ga- šnektoje beveik niekuo nesiskiria nuo ben- lūnė -(i)as pakitusi daugiau fonetiškai, pa- drinės kalbos – turima galūnė -(i)u. (rečiau vyzdžiui, ā kamieno: seni ʒi.dα. bαrzdὰs -(i)u·), pavyzdžiui: k·k ã·šaru. bùvɔ ‘kiek næš·jọ ‘seni diedai (seneliai) barzdas ašarų buvo’; avižũ· pas·jɔm ‘avižų pa- nešiojo’; per‿balὰs važыn·jæ ‘per balas sėjom’; daũ.g li.tùvišku. dαinũ· až̑miršåũ važinėja’; a(p)pá.isẹ vštu. gu.štὰs ‘apžiū- ‘daug lietuviškų daunų užmiršau’; prыkab.- rėjo vištų gūžtas’; pasùkọ j·nαs ir‿gr·žo na prε‿j ·nu. ir‿važú.jæ ‘prikabina prie ‘pasuko ienas ir grįžo’; mamὰ kasὰ s ienų ir važiuoja’; næmọk·jåu p· kasũ· pna iȓ‿g·da ‘mama kasas pina ir gieda’; ‘nemokėjau pinti kasų’; kã·us iš‿kαrnũ· ã·nas k·turas kαlbὰs m·ka ‘jis keturias p·nẹ ‘kašius (krepšius) iš karnų pynė’; kalbas moka’; bur·ku. kru.vὰs ž·mẹm kvã·ju. c mã·ža, dåug.s bæržα. ‘kvajų ὰpkasẹ ‘biurokų krūvas žemėm apkasa’; (pušų) čia maža, daugiausia beržai’; nei.- pὲc lαntὰs jǽ.unu ‘pats lentas pjaunu’; sisá.ugọsi nu‿ligũ·14 ‘neišsisaugosi nuo pr‿kælã·l̑ọ l ·pas sọʒ.nọm ‘prie kelio ligų’; li.tùvišku. mọ.kklu. pas‿mùs nẹrà liepas sodinom’; pal.kọ cik‿læ.kiškas ‘lietuviškų mokyklų pas mus nėra’; nælá.i- mọ.k·klas ‘paliko tik lenkiškas moky- æ p·vu. šы.ná.u ‘neleidžia pievų šie- klas’; ne‿visὰs pã·sakαs žnọ ‘ne visas naut’; vštọs nebjọ šá.rku. ‘višto nebijo pasakas žinot’; rαŋkὰs s·pa ‘rankas sopa šarkų’; l.kọ v·lika vagũ· iškà ‘liko dvy- (skauda)’; var·k šá.rkαs ‘varyk šarkas’; lika vagų iškast’; vã·saru. ε.nαm vũ·gu. nukraåũ. li·vὰ s , ‘nukračiau slyvas’; ri.k. ‘vasarą einam uogų rinkti’. d·dẹ š·pαz dã·rẹ ‘dėdė šėpas (spintas) 5.11. Senoji sutrumpėjusi daugiskai- darė’; grε.ta vu̾.gαs rα.ka ‘greitai uogas tos naudininko galūnė -(i)ọm šnektoje renka’; pαʒeʒin·ju tvọ.rὰs tvǽ.ȓ ‘spa- greta tebevartojama vyresniųjų atstovų, dedu tvoras tverti’; gal dá.r ʒvi vagὰs iš- pavyzdžiui: εiù b ·bọm pad· ‘eisiu á.ȓ ‘gali dar dvi vagas išarti’; ā kamienas: boboms padėt’; kã·sẹm cæt ·m bú·l̑bas ba n · æs aždã·r ‘bažnyčias uždarė’; ‘kasėm tetoms bulves’; san·stọ lig ·m tep‿k·jαs suša.låũ. ‘taip kojas sušąlau’ ir‿gã·lọ næsmãtọ ‘senystoj (senatvėje) trs næd·læs sirgåũ. ‘tris nedielias (sa- ligoms ir galo nesimato’; dã·vẹ mærg·m vaites) sirgau’. 5.13. Daugiskaitos įnagininkas 14 Dažniau vartojamas skolinys kvarabà ‘liga’. turi dėl sistemos sutrumpėjusią galūnę N.SPRENDIMAI Tuomienė. Periferinės Ramaškonių šnektos ā, ā kamienų daiktavardžių linksniavimas 199
-ọm, (nesutrumpėjusi -ọmis). Daugiskaitos ‘katė įsipainiojo šakose’. Tačiau šnektoje naudininko ir įnagininko formos yra homo- yra išlaikyta ir inesyvo kirčio vieta: avižọsὰ niminės, plg.: pad·jåu dukr·m išvažú· ‘avižose’, pi.vọsὰ ‘pievose’, pakulọsὰ ‘pa- ‘padėjau dukroms išvažiuoti’ ir åuu̾.s kulose’, žαrnọsὰ ‘žarnose’. gærọ. dukr ·m ‘džiaugiuosi geromis 5.15. Šnektoje daugiskaitos ilia- dukromis’. Tai sutrumpėjusios senosios tyvas turi formas su postpozicija -na, dviskaitos formos (Zinkevičius 1966, pavyzdžiui: bαž̑n·ọsnα ‘bažnyčiosna (į p. 232–234; Kazlauskas 2000, p. 188). bažnyčias), bùl̑bọsnα ‘bulvėsna (į bulves), Naudininką nuo įnagininko skiria prie- galv·snα ‘galvosna (į galvas), grnọsnα gaidė, tačiau kartais tas skirtumas gali būti ‘girnosna (į girnas), k·jọsnα ‘kojosna (į išlygintas, pavyzdžiui: t· piȓk ki.dr·m kojas), rα.kọsnα ‘rankosna (į rankas), ažud·tα ‘toji pirkia (namas) skiedromis už- p·vọsnα ‘pievosna (į pievas)’; šak·snα dėta (užklota)’; šak·m iȓ‿li.tùs næpad·s ‘šakosna (į šakas). Paradigmos kirtis daž- ‘šakoms ir lietus nepadės’. Nesutrumpinta niausiai išlaikomas. daugiskaitos įnagininko forma su -ọmis re- 5.16. Tiriamų kamienų daugiskaitos tai, bet pasitaiko vyriausių žmonių kalboje, šauksmininkas šnektoje sutampa su var- pavyzdžiui: va‿tèp pὲjima rα .kọmis dininku, pavyzdžiui: αr‿k· nọr·jọt, p·ọs iȓ‿n·šα ‘va taip paima rankomis ir neša’; ‘ar ko norėjot, ponios?’; dá.r c s·dit, b·bọs likåũ. su‿cætọms ‘likau su tetomis’; ku. ‘dar čia sėdit, bobos? ’; ε.kit grεiåũ. låukαñ., ã·nas prapu̾.la su‿tọms m·terыmis ‘kur vštọs ‘eikit greičiau laukan, vištos’. jis prapuolė su tomis moterimis’. 5.14. Daugelyje tarmių įsigalėjusios 6. Išvados bendrinės kalbos tipo d a u g i s k a i t o s 6.1. Visiškos izoliacijos sąlygomis, ne- vietininko formos su -se. Jos kildin- paisant ilgalaikio atitrūkimo nuo pagrin- tinos iš akuzatyvo ir postpozicijos *-ēn dinio pietų aukštaičių patarmės ploto, (Zinkevičius 1966, p. 212–213; Kazlauskas nuolatos mažėjant kalbančiųjų lietuviškai, 2000, p. 188). Ramaškonių šnektoje ā, ā Ramaškoni šnekta išlikusi gana sistemin- kamienai turi tik -sa, pavyzdžiui: αȓ‿gi. ga. Daiktavardžių kaityboje vyksta tie patys vu.le. gã·nævọsα ‘ar gyvuliai ganiavose kalbos kitimo procesai, kaip ir didžiojo (ganyklose)’; gru.dα. jåu‿g.rnọsα ‘grū- ploto tarmėse, bendrinėje lietuvių kalboje. dai jau dirnose’; k·k lizdũ· li.pọsα ‘kiek Daiktavardžių linksniavimo sistema pama- lizdų leipose’; radåũ. påũ.tu. má.lkọsα žu pereina prie dviejų tipų – vyriškojo ir ‘radau pautų (kiaušinių) malkose’; p·vọsα moteriškojo – linksniavimo sistemos. gã·nọsi ká.ȓvẹs ‘pievose ganosi karvės’; 6.2. Moteriškieji ā, ā kamienai šnektoje maåũ. šak ·sα ·inu. ‘matau šakose yra patyrę daugiau leksinių ir fonetinių nei odiną (gyvatę)’. Inesyvo formoms atsirasti morfologinių pakitimų. Išlaikę būdingos speci- įtakos turėjęs iliatyvas. Dėl abiejų linksnių finės leksikos dalį bei daug senovinių formų. sąveikos postpozicijos -ēn refleksas buvo 6.3. Tiriami kamienai yra produktyvūs ir pakeistas iliatyvo galūnės balsiu a (Zin- stabilūs: laikosi paradigmos struktūros są- kevičius 1966, p. 239). Iš iliatyvo gautas lygų, neturi papildomų fleksinių klasių arba ne tik balsis, bet ir kirtis. Oksitonai dažnai jos atstovaujamos labai silpnai. Stabilus, bet kirčiuojami ne gale: kὰs jũ· gαlv·sα ‘kas neproduktyvus yra oksitoninio kirčiavimo jūs galvose’; kat· isipá.iọjọ šak ·sα ā kamienas. 200 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
6.4. Vyresnioji karta praradusi palyginti 6.6. Dėl homoniminių ()ē, ()ā kamienų nedidelį lietuviškojo žodyno kiekį, skoliniai vienaskaitos naudininko bei daugiskaitos lietuvių šnektos veldinių beveik neišstumia. galininko formų įtakos Ramaškonių šnek- Seniausiųjų informantų šnektoje pastebima toje atsirado žodžių, kurie vienaskaitos nežymi bendrinės lietuvių kalbos įtaka: vardininko linksnyje lygia greta turi tiek () pavartojamos gretiminės bendrinės kalbos ē kamieno, tiek ()ā kamieno galūnes. Var- linksnių galūnės. Jaunesnioji karta lietuviš- tojamos gretiminės ē-kamienės moteriškų kus žodžius negrįžtamai keičia slaviškais, vardų formos. Kiti paradigmos linksniai linksnių galūnės turi gretutinių formų. išlaiko savo kamienų galūnes. 6.5. Kirčiuota ā kamieno galūnė dėl 6.7. Prielinksnio dėl su kilmininku kons- šnektos fonetikos raidos bei vietinės balta- trukcija skverbiasi į naudininko vartoseną: rusių šnektos įtakos jaunesniųjų informantų jaunesniųjų informantų kalboje „grynasis“ yra dažnai ir stipriai redukuojama. Galūni- linksnis vis dažniau keičiamas šia prielinks- nio kirčio žodžiai greta neretai kirčiuojami nine konstrukcija. pastoviai šaknyje.
Literatūra
Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 1997. Lietuvių kalbos tarmių ir jų sąveikos tyrimo Red. V. Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir enciklo- programa, 1995b. Morfologija. Sud. D. Miku- pedijų leidybos institutas. lėnienė, K. Morkūnas. Vilnius: Lietuvių Endzelynas, J., 1957. Baltų kalbų garsai ir kalbos institutas. formos. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės Lietuvių kalbos tarmių ir jų sąveikos tyrimo pro- literatūros leidykla. grama, 1996. Kirčiavimas. Sud. D. Mikulėnienė, Garšva, K., 1989. Kalbinės situacijos raida B. Stundžia. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. pakraščių šnektose. Lietuvių kalbotyros klausimai Lietuvių kalbos tarmių ir jų sąveikos tyrimo 28, 12–39. programa, 1997. Sociolingvistika. Sud. L. Gru- Girdenis, A.; Rosinas, A., 1977. Lietuvių madienė, V. Čekmonas. Vilnius: Lietuvių kalbos daiktavardžio linksniavimo tipų hierarchija kalbos institutas. ir pagrindinės jos kitimo tendencijos (bendrinės Otrębski, J., 1956. Gramatyka języka li- kalbos ir žemaičių tarmės duomenimis). Baltistica tewskiego 3. Warszawa: Państwowe wydawnictwo 13(2), 338–348. naukowe. Grumadienė, L., 1993. Benekainių apylin- Paulauskienė, A., 1994. Lietuvių kalbos kių antroponimija. Lietuvių kalbotyros klausimai 30, 82–94. morfologija (paskaitos lituanistams). Vilnius: Kazlauskas, J., 2000. Rinktiniai raštai Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 1. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos Stang, Ch. Sch., 1966. Vergleichende institutas. Grammatik der baltische Sprachen. Oslo–Bergen– Lietuvių kalbos atlasas 2, 1982. Fonetika. Tromsö–Universitätsforlaget. Vilnius: Mokslas. Šukys, J., 1960. Būdingesnės Ramaškonių Lietuvių kalbos atlasas 3, 1991. Morfologija. šnektos ypatybės. Lietuvių kalbotyros klausimai 3, Vilnius: Mokslas. 177–187. Lietuvių kalbos tarmės, 2004. Chrestomatija. Šukys, J., 1998. Lietuvių kalbos linksniai Sud. R. Bacevičiūtė, A. Ivanauskienė, ir prielinksniai: vartosena ir normos. Kaunas: A. Leskauskaitė, E. Trumpa. Vilnius: Šviesa. Lietuvių kalbos instituto leidykla. Tuomienė, N., 2001a. Ramaškonių šnektos Lietuvių kalbos tarmių ir jų sąveikos tyrimo u, u kamienų daiktavardžių linksniavimas. Paribio programa, 1995a. Leksika. Sud. A. Vidugiris. tarmių ir kalbų problemos: Tarptautinės mokslinės Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. konferencijos, skirtos Europos kalbų metams, pra- N.SPRENDIMAI Tuomienė. Periferinės Ramaškonių šnektos ā, ā kamienų daiktavardžių linksniavimas 201 nešimai. 2001 m. balandžio 27 d. Šiauliai: Šiaulių Tuomienė, N., 2008. Ramaškonių šnektos universitetas, 156–170. tekstai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Tuomienė, N., 2001b. Ramaškonių šnektos Vidugiris, A., 1988. Iš etnoligvistinių santy- ǒ ir (i)ǒ kamienų daiktavardžių kirčiavimo ypaty- kių raidos Pelesos ir gretimose apylinkėse. Lietuvių bės. Baltistica 36 (1) (2002), 103–114. kalbotyros klausimai 27, 21–36. Tuomienė, N., 2002. Ramaškonių šnektos Wurzel, W. U., 1984. Flexionsmorphologie priebalsinio kamieno daiktavardžių kaityba. Acta und Natürlichkeit (Studia Grammatica 21). Berlin: Akademie–Verlag. Linguistica Lithuanica 47, 89–102. Zinkevičius, Z., 1966. Lietuvių dialektolo- Tuomienė, N. 2005a. Ramaškonių šnektos gija. Vilnius: Mintis. daiktavardžio kaityba: sociolingvistinis tyrimas. Zinkevičius, Z., 1980. Lietuvių kalbos Daktaro disertacija: humanitariniai mokslai, filolo- istorinė gramatika 1. Vilnius: Mokslas. gija (04H). Vilnius, Lietuvių kalbos institutas. ЛАБОВ, У., 1975. О механизме языковых Tuomienė, N., 2005b. Ramaškonių šnektos изменений (перевод Е. В. Ладычевой). Новое i kamieno daiktavardžių kaityba. Kalbos istorijos в лингвистике 7. Социолингвистика. Москва: ir dialektologijos problemos 1, 275–284. Прогресс, 199–228. Tuomienė, N., 2006. Dėl prielinksninių Чекмонас, В., 1988. Функционирование konstrukcijų plitimo periferinėse Varanavo šnek- языков и билингвизм (На материале tose. Acta Baltico Slavica 30, SOW, Warszawa, ромашканских говоров). Lietuvių kalbotyros 427–438. klausimai 27, 37–54.
Nijolė Tuomienė language of representatives of the two generations Institute of the Lithuanian Language, Lithuania over the last decade is being compared. The study showed that even under the circum- Research interests: dialectology, interaction of di- stances of total isolation from the main territory alects, contacts of languages, sociolinguistics. of South High Lithuanian and regardless of the constantly decreasing number of speakers, the DECLension OF the ā- and ā Ramaškonys subdialect has retained its systematic- ity. The subdialect still possesses part of its specific Stem nouns in THE PERIPHERAL vocabulary and many old forms. Thus the linguistic RamaškonYS SUBDIALECt consistency of the subdialect does not seem to Summary reflect its sociolinguistic dispersion. The declension of nouns bears traces of The current article presents a study of a peripheral changes which are similar to those occurring in the subdialect of Lithuanian, the Ramaškonys subdia- subdialects of the main language area and Stand- lect, which continues the South High Lithuanian ard Lithuanian. The system of noun declension is subdialect in Varanavas district of Belarus. Owing gradually developing towards a two-type, namely, to a number of sociolinguistic factors, such as over masculine and feminine, declension. Although the a hundred-year-old bilingualism (and multilin- subdialect still has preserved nouns of the mixed gualism), the decreasing status of the Lithuanian declension type, the tendency of their polarization language, acceptance of the dominating Belarusian by gender is very prominent. tongue, and the impact of Standard Lithuanian, The ā, ā stems are very productive and stable whose importance for the subdialect remains – they retain the paradigm structure and do not unchanged, the Ramaškonys subdialect has been acquire additional inflexion classes or such classes retreating from usage. The subdialect has no con- are weakly represented. The ā stem of the oxytonic tinuation since the tradition of inheriting it from stress is stable but rather unproductive. The inves- generation to generation has been lost. tigated stems have undergone many more phonetic The study reported here involves a thorough rather than morphological changes. synchronic analysis of the declension of the ā, KEY WORDS: peripheral subdialect, noun ā stem nouns in the present-day Ramaškonys stems, declension paradigm, stem productivity subdialect. It also includes a comparison of two and stability. feminine declension paradigms characteristic of the two surviving generations of speakers. Their Gauta 2009 05 21 language is analysed in its recent status, namely, the Priimta publikuoti 2009 07 10 202
Rima Bacevičiūtė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT–10308 Vilnius, Lietuva Tel. +370 52 637 861 El. paštas [email protected] Moksliniai interesai: dialektologija, arealinė lingvistika, fonologija, eksperimentinė fonetika.
Instrumentinio garsų tyrimo kryptys ir problemos Lietuvių dialektologijoje
Straipsnyje apžvelgiami lietuvių dialektologų instrumentiniai tarmių garsų tyrimai, jų metodi- kos kryptys ir problematika, analizės principai. Pastarųjų dviejų dešimtmečių tyrimai lyginami su analogiškais XX amžiaus antrosios pusės (7–8 dešimtmečio) darbais. Šiuo metu Lietuvoje instrumentiniais metodais ištirta nemažai aukštaičių ir žemaičių šnektų. Daugiausia atliekama vokalizmo ir prozodijos instrumentinių tyrimų. Instrumentinei analizei dažniausiai pasirenkami balsių akustiniai ir kokybiniai požymiai. Daugelyje darbų akustinių požymių tyrimo pagrindą sudaro trukmės, pagrindinio tono ir intensyvumo rodikliai, o kokybinių – formančių reikšmių duomenys ir pagal juos skaičiuojami tonalumo, bemoliškumo, kompaktiškumo, difuziškumo bei įtemptumo indeksai. Izoliuotųjų balsių kokybinių požymių vertinimas atliekamas lyginant juos su Danielio Joneso kardinaliniais balsiais. Didžioji dalis šiuolaikinių instrumentinių tyrimų atliekami kompiuterine garsų analizės programa PRAAT. Pastarųjų metų tarmių garsų instrumentinių tyrimų gausa ir panaši analizės metodika rodo susiformavus Lietuvoje naują instrumentinės fonologijos mokyklą, kurios svarbiausias tikslas – instrumentiniais metodais nustatytų požymių pagrindu patikslinti šnektų fonologinių sistemų aprašai. Reikšminiai žodžiai: dialektologija, instrumentinė fonetika, tarmė, vokalizmas, kompiuterinė garsų analizės programa PRAAT.
Įvadinės pastabos Nors ne visoms tarmėms skiriama vie- nodai dėmesio, instrumentinės fonetikos Per pastaruosius du dešimtmečius Lie- metodais1 jau ištirta nemaža dalis aukš- tuvoje ypač suintensyvėjo tarmių garsų taičių ir žemaičių šnektų. Šio straipsnio instrumentiniai tyrimai. Savo objektu jie tikslas – apžvelgti dabartinę tarmių garsų dažniausiai skiriasi nuo ankstesniųjų, atliktų instrumentinių tyrimų situaciją. To siekia- XX amžiaus 7–8 dešimtmetyje, kai pana- šiais metodais daugiausia tirti bendrinės lietuvių kalbos garsai. Didžiąją dalį šian- 1 Platesnis terminas – eksperimentinė foneti- dieninių instrumentinių darbų medžiagos k a . Tačiau straipsnyje neaptariami audiciniai ekspe- rimentai, tik instrumentiniai, t.y. atliekami specialiais sudaro lietuvių tarmių relevantinių vienetų prietaisais arba kompiuterinėmis programomis, tyrimai, minimaliosios poros. Instrumentinių tyrimų todėl vartojamas i n s t r u m e n t i n ė s f o n e t i k o s ter- minas. Plačiau dėl šių terminų vartojimo ir fonetikos ty- rezultatai tapo neatsiejamu pagrindu tarmių rimo metodų klasifikacijos žr. Markus, Grigorjevs 2002, fonologinėms sistemoms aprašyti. p. 5–29. SPRENDIMAIR. Bacevičiūtė. Instrumentinio garsų tyrimo kryptys ir problemos... 203 ma šiais uždaviniais: sudaryti svarbiausių dalis (Mikalauskaitė 1975; Leskauskaitė instrumentinių tyrimų inventorių2; aptarti 2004) bei Pelesos šnektos vokalizmas pagrindinius tyrimų metodikos principus (Trumpa 2005; 2006). Nemažai instru- bei problemas; palyginti ankstesniųjų metų mentinių darbų skirta rytų aukštaičiams (XX amžiaus 7–8 dešimtmečio) ir šių dienų vilniškiams (Girdenis 2005; Urbanavičienė tyrimų metodiką ir rezultatus. Šio aprašo- 2005) ir uteniškiams (Kosienė 1978; 1982; mojo ir lyginamojo pobūdžio tyrimo objek- Jasiūnaitė, Girdenis 2001 [1996]; Bacevi- tas – lietuvių tarmių garsų instrumentinių čiūtė, Rinkauskienė 2007). Didelio dialek- tyrimų aprašai įvairiuose lingvistiniuose tologų–instrumentininkų susidomėjimo su- leidiniuose, apimantys laikotarpį maždaug silaukė šiaurės panevėžiškių patarmė, ypač nuo XX amžiaus 7–8 dešimtmečio iki pas- vadinamųjų „murmamųjų“ balsių proble- tarųjų dienų. ma – ne kartą bandyta patvirtinti ar paneigti jų egzistavimą, remiantis instrumentinių 1. Lietuvių tarmių garsų instrumen- tyrimų duomenimis (Гаршва 1977; Garšva tiniai tyrimai 1984 ir kt.; Ručinskaitė 1984; Kačiuškienė 2006; Bacevičiūtė, Leskauskaitė 2006). Instrumentiniai metodai labiausiai tinkami Šiek tiek mažiau instrumentiniais būdais vokalizmo ir prozodijos elementams tirti. tirti pietų panevėžiškiai (Meiliūnaitė 2009), Šiuo metu jau gana išsamiai ištirtos vakarų širvintiškiai (Markevičienė, Markevičius aukštaičių kauniškių, ypač jų šiaurinės 1995) bei kupiškėnai (Eidukaitienė 1977; dalies, balsyno ir prozodijos ypatybės (Gir- Babickienė 2001). denis, Pupkis 2000 [1974]; Simanavičienė Iš žemaičių ploto instrumentiniais me- 1993; Bacevičiūtė 2004; Bacevičiūtė 2005), todais geriausiai ištirti šiaurės žemaičių daug tirta pietinės kauniškių dalies balsių šnektų vokalizmo ir prozodijos reiškiniai kiekybė (Kazlauskienė 1998; 20003; 2001; (Girdenis 2000 [1967]; 2000 [1974]; 2001 2001a; 2005; Paulauskaitė 1998), dabar [1996]; Girdenis, Kubiliūtė–Kliukienė tiriama pietiniams kauniškiams priklausanti 2000 [1982]; Mažiulienė 1995; 1996; Ba- Prienų šnekta (Jaroslavienė 2006; 2006a). Iš bickienė 2005; 2005a; Murinienė 2007 ir vakarų aukštaičių šiauliškių ploto išsamiai kt.), esama ir konsonantizmui skirtų darbų ištirtas tik pietinės dalies Pašušvio šnektos (Kubiliūtė, Girdenis 2000 [1977]; Kliukienė vokalizmas ir prozodija (Kazlauskaitė 2002; 1994; 1995). Nemažai yra ir pietų žemai- 2003; 2005). Savita fonetika pasižyminti čių instrumentinių tyrimų (Bukantis 1979; šiaurinė šiauliškių dalis iki šiol instrumenti- 1983; 1984; Atkočaitytė 2002). Kalboty- niais metodais, deja, beveik netirta. Iš pietų ros leidiniuose dažnai rašoma ir kelioms aukštaičių geriausiai ištirta pietvakarinė tarmėms, jų ypatybių lyginimui skirtų straipsnių, besiremiančių instrumentinių tyrimų rezultatais (Гирдянис, Качюшкене 2 Visus eksperimentinius lietuvių ir latvių kalbų tyri- 2000 [1987]; Girdenis, Kačiuškienė 2006; mus yra apžvelgusios D. Puškoriutė ir A. Kazlauskienė Kačiuškienė, Girdenis 2001 [1997]; Ba- (2005). Tačiau dėl plataus objekto straipsnyje nebuvo išsamiau gilintasi į konkrečių tyrimų problemas, siek- cevičiūtė, Leskauskaitė 2004; Vaišnienė, ta tik palyginti lietuvių ir latvių nuveiktus šios srities Bacevičiūtė 2005). darbus. Taigi instrumentinio pobūdžio tyrimų 3 Apžvelgiant tyrimus, atskirai minimi tik tie straips- niai, kurie neįeina į daktaro disertacijas arba paskelbti lietuvių dialektologijoje gausu. Vis dėlto vėliau už jas. taikyti instrumentinius metodus tarmių 204 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
garsams tirti gana sudėtinga. Yra nuomonių, atitinka jaunesni šnektos atstovai, bet jų kad tarmių garsų iš viso neįmanoma tirti ins- kalbos ypatybės dažnai nutolsta nuo tradici- trumentiniais būdais. Daugelis užsienio ir nių tarmės normų, atsiranda pusiau tarminis lietuvių dialektologijos teoretikų, aiškinda- kalbėjimas (plg. Aliūkaitė 2007, p. 33, mi tarmės sampratą, pabrėžia, kad tarmė Grumadienė 1992, p. 1–2), kuris visomis savo esme yra nenutrūkstamas sakytinis funkcijomis atstoja tikrąją tarmę. tekstas, dažniausiai buitinis dialogas, Peržvelgus instrumentinių dialektologų neturintis rašto sistemos (plg. Chambers, darbų medžiagos rinkimo metodiką, maty- Trudgill 1998, p. 3; Girdenis, Pupkis 2000 ti, kad pastarųjų dienų tyrėjai dažniausiai [1970], p. 183; Girdenis 2000 [1973], renkasi viduriniosios kartos atstovus – už- p. 316; Aliūkaitė 2007, p. 31–33). Natūralus rašymo metu jie būna sulaukę apie 50–60 sakytinis tekstas dėl daugelio savaiminės ir metų amžiaus. Ankstesniųjų metų tyrimams funkcinės prozodijos reiškinių (plačiau žr. diktoriais dažniau buvo pasirenkami jaunes- Pakerys 1982, p. 10–31) sąveikos sunkiai ni žmonės, dažniausiai studentai lituanistai, pritaikomas instrumentiniams tyrimams. kilę iš tiriamosios šnektos ir apibūdinantys Tarmių tyrėjai, nusprendę eiti instrumenti- save kaip gerai ją mokantys. Toks nevieno- nės fonetikos, fonologijos ir dialektologijos das diktorių amžiaus pasirinkimas greičiau- sintezės keliu, neišvengiamai susiduria siai nulemtas platesnių šiuolaikinės įrašymo specifinėmis problemomis, kurių sprendimo technikos galimybių: geros kokybės įrašą būdai, antra vertus, leidžia rastis savitoms dabar jau galima padaryti ne tik laboratori- tyrimų technologijoms ir kryptims. jose5, bet ir nuvykus į diktorių gyvenamąją vietą. Svyruoja ir diktorių skaičius. Pastarų- 2. Medžiagos rinkimo metodika jų metų darbuose dažniausiai analizuojama ir problematika 3–5 diktorių įkalbėta medžiaga. Ankstes- niuose aprašuose galima rasti minimą ir Su instrumentinių tyrimų specifika dialek- didesnį skaičių diktorių (vidutiniškai apie tologai susiduria jau medžiagos rinkimo 10). Toks diktorių kiekis instrumentiniams ir kaupimo etape. Pirmiausia susikerta tyrimams visai pakankamas, jei nesiimama tradicinės dialektologijos informantų ir tirti sociolingvistinės kaitos (plg. Ma- instrumentinės fonetikos diktorių pasirinki- žiulienė 1996, p. 46). Kaip teigia kalbos mo kriterijai. Vyrauja nuomonė, kad norint teoretikai, jau du vienos kalbos atmainos ištirti grynąsias tarmes4, tiriamuoju objektu vartotojai garsus modeliuoja tais pačiais reikėtų rinktis vyriausiųjų ir pačių sėsliau- principais, išlaiko analogiškus santykius siųjų gyventojų kalbą (Chambers, Trudgill tarp elementų (Ladefoged 1967, p. 57; 1998, p. 29; Aliūkaitė 2007, p. 34). Tačiau Sapir 1973, p. 104). Tiek ankstesniųjų, tiek instrumentiniams tyrimams ypatingai rei- dabartinių metų instrumentininkai dažniau kalinga gera dikcija, aiški tartis, neskubus renkasi vyrų balsus – žinoma, kad vyro bal- kalbėjimo tempas. Šiuos kriterijus geriau sas labiau tinkamas spektrinei analizei, nes turi daugiau harmonikų (Ladefoged 1967, 4 Pastaraisiais metais to padaryti jau tapo beveik neįmanoma – daugelis dialektologų pripažįsta, kad „grynuoju pavidalu tradicinės tarmės beveik neegzis- 5 Daugiausia instrumentinių tyrimų buvo atlikta Vil- tuoja: kad ir kaip tarmiškai šnekėdami, tarmių atstovai niaus pedagoginio universiteto ir Vilniaus universiteto vis dažniau įterpia kitų sistemų ar posistemių dalykų“ eksperimentinės fonetikos laboratorijose (plačiau apie (plačiau žr. Grumadienė 1996, p. 192). laboratorijų veiklą žr. Puškoriutė, Kazlauskienė 2005). SPRENDIMAIR. Bacevičiūtė. Instrumentinio garsų tyrimo kryptys ir problemos... 205 p. 81–82; Фант 1970, c. 97–99; Girdenis kad taip įrašytų garsų akustinis vaizdas 1995, p. 49, išn. 15; Grigorjevs 2001). gerokai nutolsta nuo balsių prigimtinių po- Ankstesniųjų metų darbuose rengiant žymių, neretai tokios metodikos trūkumus tiriamąją medžiagą instrumentinei analizei pripažįsta ir patys tyrėjai (plg. Bacevičiūtė buvo labiau linkstama atsižvelgti į frazės 2004, p. 169, 159 išn.; Murinienė 2007, intonacijos ir garsų individualių požymių p. 110 ir kt.). sąveiką. Tiriamieji segmentai dažniau analizuoti ir konstatuojamosiose, ir klausia- 3. Medžiagos analizės metodika mosiose frazėse, įvairiai kaitaliojant žodžio ir principai vietą frazėje. Pastarųjų metų tyrimuose daž- Instrumentinė analizė leidžia nustatyti niausiai apsiribojama konstatuojamosiomis daugybę garsų požymių, kurių negirdime trumpomis (trijų–keturių žodžių) frazėmis, klausa. Dažniausiai tyrimų objektu pasiren- kuriose tiriamasis žodis yra frazės viduryje, kami tie garsiniai elementai, kurių akustinių pabrėžtas loginiu kirčiu. Taigi galima teigti, ypatybių analizė patikslina jų fonologinę kad nuosekliau instrumentiškai tirta tik interpretaciją. konstatuojamųjų tarminių frazių garsinė raiška. Problemų iškyla ir pateikiant paruoštą 3.1. Instrumentinės analizės metodai medžiagą diktoriams. Ankstesniaisiais Pagrindiniai elektroakustiniai garsų anali- metais dauguma tyrėjų diktoriams papras- zės metodai, taikomi beveik nuo pat ins- čiausiai pateikdavo užrašytą medžiagą trumentinės fonetikos atsiradimo pradžios (bendrine arba pusiau tarmine rašyba), kurią iki šių dienų, – oscilografija (seniau – jie perskaitydavo. Tačiau pačių autorių pri- kimografija6) ir spektrografija (plačiau pažįstama, kad taip neišvengiama nenatūra- žr. Markus, Grigorjevs 2002, p. 10–26). lios skaitymo intonacijos. Pastaruoju metu Ankstesniaisiais metais, nesant tikslesnės dialektologai medžiagą eksperimentams analizės galimybių, oscilogramose (žr. 1 užrašo dviem dažniausiais būdais: arba pav.) matuota garsų trukmė, pagal virpe- pateikia pusiau tarmine supaprastinta ra- sių amplitudės aukštį skaičiuotas garso šyba ir diktorius ją skaito; arba įrašytojas, intensyvumas, pagal periodų skaičių tam tiriamosios šnektos atstovas, frazę pasako, tikroje laiko atkarpoje – pagrindinis daž- o diktorius ją kelis kartus pakartoja. Deja, numas (pagrindinis tonas)7. Kartais garsų abiem atvejais ne visuomet pavyksta iš- trukmė matuota atskirai ir oscilogramose, vengti subjektyvumo ir nenatūralumo. Atskirą tyrimų grupę sudaro šnektų 6 Kimogrãfas [gr. kyma – banga, bangavimas + gr. grap- izoliuotųjų balsių tyrimai. Šios rūšies ins- hō – rašau] – prietaisas fiziologiniams procesams, orga- trumentiniai darbai yra nauji, jų galima rasti nų judesiams grafiškai registruoti. 7 Matavimai buvo labai sudėtingi, pavyzdžiui, pagrin- daugelyje pastarųjų metų dialektologinių dinis dažnumas, nuo kurio priklauso pagrindinio tono aprašų. Visų jų medžiagos užrašymo meto- aukštis, skaičiuotas pagal laiką, per kurį pasikartoja dika analogiška: tiriamąjį žodį (atskirą arba keturi virpesiai, atitinkantys pagrindinį toną (Girdenis 2000 [1967], p. 77–78), skaičiuojant intensyvumą, ma- frazėje) diktorius taria dirbtinai patęsdamas tuotas amplitudės aukštis kas du periodai milimetrais, reikiamą balsį maždaug iki 1 sekundės tru- paskui perskaičiuotas decibelais (Kačiuškienė 2006, p. 30) ir kt. Plačiau apie ankstesniųjų metų instrumen- kmės, iš kurio vidurio paskui iškerpamas tinių tyrimų metodiką dar žr. Girdenis 2000 [1974], neutraliausias segmentas. Tenka pripažinti, p. 287–290; Girdenis, Pupkis 2000 [1974], p. 274. 206 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
1 pav. Žodžio teñka [e.ka] oscilograma, užrašyta kompiuterine programa Pr a a t
2 pav. Balsio [·] momentinė spektrograma, užrašyta kompiuterine programa Pr a a t .
3 pav. Žodžio teñka [e.ka] dinaminė spektrograma, užrašyta kompiuterine programa Pr a a t
ir spektrogramose, gauti duomenys lyginti suskaidoma į sudedamuosius virpesius, (Kubiliūtė, Girdenis 2000 [1977], p. 74). teikiančius informacijos apie pagrindinio Dabar oscilogramos piešiniu dažniausiai tono (balso stygų) ir rezonatorių (ryklės, remiamasi tik segmentuojant garsus ir ma- burnos ir nosies ertmių) sąveiką. Spektro- tuojant jų trukmę, kiti akustiniai požymiai gramos, kuriose abscisių (x) ašyje atsispindi tiesiogiai iš oscilogramų neskaičiuojami. informacija apie sudaromųjų garso virpesių Garso bangos dažnių ypatybes osci- dažnumą, o ordinačių (y) ašyje – apie ampli- logramoje sunku įžvelgti, todėl norint tudę, vadinamos momentinėmis (segmenti- išsamiai spręsti apie kokybės požymius, nėmis) spektrogramomis (žr. 2 pav.). Šiose taikomas spektrogramų analizės meto- spektrogramose matyti būdingųjų garso das. Spektrografu sudėtinė garso banga dažnių (formančių) viršūnės. SPRENDIMAIR. Bacevičiūtė. Instrumentinio garsų tyrimo kryptys ir problemos... 207
Dinaminėse spektrogramose (sono- nuolat atnaujinama ir tobulinama. Pr aa t gramose) matyti formančių kitimas visą pateikia plačias galimybes tirti mono si- segmento tarimo laiką (žr. 3 pav. taškeliais gnalus – nagrinėti jų oscilogramas ir spek- pavaizduotas linijas), jose taip pat gerai at- trogramas, formančių dažnių, pagrindinio sispindi virpesių intensyvumas (reiškiamas tono, intensyvumo parametrus. Ja taip pat spalvos intensyvumu), matyti ir garsų ribos. galima atlikti kalbos signalų sintezę pagal Remdamiesi abiejų rūšių spektrogramomis, nustatytus akustinių, kokybinių ir artikulia- instrumentinės fonetikos specialistai tiek cinių požymių duomenis, atlikti audicinius anksčiau, tiek dabar skaičiuoja pirmųjų trijų ir identifikacinius eksperimentus, įvairiai formančių duomenis (reikšmes konkrečia- modifikuoti garso akustinius požymius, me taške, vidurkius, kitimo trajektorijas), filtruoti perteklinius dažnius. Šiek tiek anksčiau pagal dinaminės spektrogramos ankstesni (paskutiniojo XX amžiaus dešim- spalvos intensyvumo kitimą buvo spren- tmečio) tyrimai daugiausia atlikti Vilniaus džiama apie garso intensyvumo laipsnį. universiteto specialistų P. Kasparaičio ir V. Undzėno kalbos garsų analizės kom- 3.2. Instrumentinės analizės įrankiai piuterine programa Ka l b a m 9, kuri taip pat leido patogiai segmentuoti garsus ir tirti jų Ankstesniųjų metų tyrimai Lietuvoje atlikti oscilogramas bei spektrus. laboratorijose oscilografais ir spektrogra- Dauguma tyrėjų apskaičiuotus garsų fais, o dabartiniai instrumentiniai darbai parametrus vertina statistiniais kriterijais. Lietuvoje beveik visuotinai atliekami tomis Šiam vertinimui daugelyje pastarųjų metų pačiomis kompiuterinėmis garsų analizės darbų naudojama A. Girdenio sukurta pro- programomis. grama St u d e n t .pas. Programa pagal tam Garsų segmentavimui daug tyrėjų nau- tikras formules apskaičiuoja lyginamųjų dojasi įvairiomis programos Co o l Ed i t Pr o imčių aritmetinį vidurkį (x), standartinį nuo- (Ad o b e Au d i t i o n ) versijomis. Tai patogi krypį (s), rodantį, kaip tiriamojo požymio programa, leidžianti ekrane matyti labai reikšmės nutolusios nuo vidurkio, variacijos ilgos trukmės įvesto signalo oscilogramą, koeficientą v( ), 95% pasikliaujamąjį inter- tiksliai nustatyti garsų ribas, iškirpti reika- valą, Stjudento kriterijų (t), kurį palygina lingus segmentus ir juos užrašyti reikiamo su kritine tikimybės reikšme (t ). formato sauginiais. α Balsių papildomiesiems akustiniams Akustinių požymių analizė dažniau- indeksams skaičiuoti pastaraisiais metais siai atliekama programa Pr aa t , dažnai ja beveik visuotinai naudojamasi A. Girdenio naudojamasi ir segmentuojant garsus8. Tai sukurta programa Fo r m a n t 2.pas. Programa garsų analizės programa, sukurta fonetikos pagal trijų (kartais dviejų) pirmųjų for- specialistų Paulo Boersmos ir Davido Wee- mančių reikšmes R. Petrovskio metodika ninko Amsterdamo universiteto Fonetikos (Пиотровский 1960, c. 29) apskaičiuoja fakultete. Ji laisvai platinama (interneto šiuos indeksus: T – tonalumo (tembro aukš- prieiga http://www.fon.hum.uva.nl/praat), čio), C – kompaktiškumo, b – bemolišku- mo, df – difuziškumo ir įt – įtemptumo. 8 Ankstesnės Pr aa t versijos segmentavimui buvo nela- bai patogios dėl to, kad programa leisdavo įvesti tik ne- didelės trukmės garsus. Paskutiniosios versijos leidžia 9 Trumpą programos aprašą žr. Girdenis 1995, dirbti ir su daug ilgesnėmis garso atkarpomis. p. 15–21. 208 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
3.3. Instrumentinės analizės objektas našūs visuose dialektologiniuose darbuose: tiriama kirčio ir priegaidės įtaka balsių tru- Kaip minėta, instrumentiniais metodais kmės, kokybės, pagrindinio tono bei inten- dažniausiai analizuojami balsių požymiai. syvumo požymių kitimui. Beveik visų auto- Beveik visuose lietuvių dialektologų dar- rių instrumentiniais būdais tiriami trumpieji buose analizuojama balsių trukmė ir koky- ir ilgieji balsiai kirčiuotoje ir nekirčiuotoje bė. Trukmės analizė dažniausiai susideda iš pozicijoje, pagrindinio kirčio priegaidžių balsių absoliučiosios trukmės matavimų10, įtaka balsio prozodiniams požymiams. trukmės santykių skaičiavimų ir lygina- Darbuose, skirtuose išsamiems vokalizmo mųjų imčių statistinio vertinimo Stjudento tyrimams (Kazlauskienė 1998; Trumpa kriterijaus reikšmėmis. Kokybinių ypatybių 2005 ir kt.), analizuojamas prieškirtinės, apibūdinimas grindžiamas spektrografine pokirtinės pozicijos, nevienodos garsinės analize – pirmųjų trijų (rečiau – dviejų) aplinkos, žodžio skiemenų skaičiaus ir kt. formančių dažnių reikšmėmis bei kitimo poveikis balsio trukmei ir kokybei. Tarmių, dinamika. Visuotinai tiriami ir balsių pa- turinčių kirčio atitraukimą bei nukėlimą, grindinis tonas (pagrindinis dažnumas) tiriami antriniu kirčiu kirčiuotų skiemenų bei intensyvumas. Ir ankstesniuosiuose, ir požymiai. Analizuojami įvairūs šalutinių dabartiniuose darbuose dažniausiai skai- kirčių tipai: morfemos kirtis, dviviršūnis čiuojami tie patys parametrai: maksimumo kirtis, kiti distinktyviniai bei nedistinkty- reikšmė, vidutinis lygis, maksimumo iški- viniai šalutiniai kirčiai. limo laikas, skirtumas tarp maksimumo ir minimumo (diapazonas). Visi šie duomenys naudojami aprašant tiek savaiminės, tiek 3.4. Būdingiausieji instrumentinės funkcinės balsių prozodijos požymius11. analizės rezultatų pateikimo būdai Daugelyje dabartinių darbų, be svarbiau- Be visiems mokslo darbams įprastų tyrimo siųjų fonologinės sistemos narių, papildo- rezultatų pateikimo būdų instrumentinės mai analizuojami alofonai, patiriantys sub- fonetikos darbuose randama ir specifiškes- tilius kokybinius ar kiekybinius pokyčius. nių iliustracijų. Saviti vaizdavimo būdai Ypač daug dialektologų–instrumentininkų dažniausiai naudojami balsių kokybės dėmesio sulaukia kintamosios artikuliacijos požymiams iliustruoti. Vienas iš labiausiai garsai – pietų žemaičių diftongoidai i· , u· , paplitusių – balsių sistemos vaizdas trečia- įvairių šnektų poliftongai [ie], [uo], įvairūs jame koordinačių sistemos ketvirtyje. Ope- balsio [e] alofonai. Analizuojami skirtingos ruojant neigiamais skaičiais, abscisių (x) kilmės garsai – kai kuriose šnektose besiski- ašyje atidedamos F2 reikšmės, o ordinačių riantys [i], [u] ir atviresnieji [], [], nosinės (y) – F1 reikšmės. Taip akustinės ypatybės ir nenosinės kilmės balsiai. vaizdžiai susiejamos su artikuliacinėmis: Balsių funkcinės prozodijos (kirčio ir gaunami fonologijoje įprasti planimetriniai priegaidės) analizės principai taip pat pa- balsių modeliai – trikampiai, keturkam- piai, trapecijos. Šis grafinis vaizdas (žr. 4
10 Plg. A. Pakerio bendrinės kalbos garsų trukmės tyri- pav.) atspindi pirmosios formantės sąsają mus, kur operuojama ir absoliučiosios, ir santykinės tru- su balsių atvirumu (liežuvio pakilimu) ir kmės duomenimis (1982, p. 44, 45 ir kt.). Dialektologų antrosios formantės sąsają su tarimo eile darbuose santykinės trukmės duomenų beveik nėra. 11 Dėl terminų žr. Pakerys 1982, p. 10–15. (horizontaliuoju liežuvio poslinkiu). SPRENDIMAIR. Bacevičiūtė. Instrumentinio garsų tyrimo kryptys ir problemos... 209
4 pav. Vakarų aukštaičių kauniškių Lukšių šnektos izoliuotųjų balsių trapecija (I variantas) (Bacevičiūtė 2004, p. 164)
Daugelyje instrumentinės dialektolo- ašyje atidedamos ne F2 reikšmės, o F2 ir F1 gijos darbų randame ir patikslintus balsių reikšmių skirtumas (žr. 5 pav.). Teigiama artikuliacinių ir akustinių savybių mode- (plg.: Ladefoged 1975, p. 173; Clark, Yal- lius, kuriuose liežuvio horizontaliajam lop 1999, p. 268), kad toks grafikas tiksliau poslinkiui vaizdžiau perteikti abscisių vaizduoja garsų artikuliacinius santykius.
5 pav. Vakarų aukštaičių kauniškių Lukšių šnektos izoliuotųjų balsių trapecija (II variantas) (Bacevičiūtė 2004, p. 164) 210 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
6 pav. Vakarų aukštaičių šiauliškių Pašušvio šnektos izoliuotųjų (●)ir kardinalinių (○) balsių trapecija (Kazlauskaitė 2002, p. 65)
Taip atidėjus formančių reikšmes, balsių instrumentiniais būdais – segmentavimo modelis labiau pasislenka į dešinę, geriau metodikos pasirinkimas (plg. Tekorius, išryškėja atstumai tarp skirtingos eilės ir 1972, p. 127; 1975, p. 223; Pakerys 1982, pakilimo balsių. p. 51, 11 išn., Girdenis 2005, p. 46 ir kt. ). Daugelyje šiuolaikinių instrumentininkų Segmentavimo problemos šiek tiek apriboja darbų įprasta tirti izoliuotųjų balsių kokybę tiriamąjį objektą: vienetai dažniausiai pasi- ir lyginti juos su D. Joneso kardinaliniais renkami sąlygiškai neutralioje aplinkoje, t.y. balsiais (Cardinal vowels) (žr. 6 pav.). Tai tarp dusliųjų priebalsių. Tokia aplinka lei- žymaus anglų fonetikos specialisto D. Jo- džia remiantis oscilogramos piešiniu gana neso (1881–1967) XX amžiaus pradžioje tiksliai nustatyti garsų ribas, tačiau tyrimų sudarytas ir įrašytas balsių rinkinys (8 sritis susiaurėja. Segmentuojant glaudžia pirminiai ir 10 antrinių), laikomas balsių artikuliacija susijusius balsinguosius gar- akustinių ir artikuliacinių ypatybių etalonu. sus – dvibalsių ar kai kurių mišriųjų dvigar- Lyginant tiriamųjų balsių spektrus su kar- sių dėmenis – visiškai išvengti subjektyvių dinalinių balsių spektrais, galima lanksčiau sprendimų nepavyksta. aprašyti akustines savybes ir interpretuoti Su koartikuliacijos proceso vengimu artikuliaciją, nes tariant kardinalinius bal- susiję ir šiek tiek skirtingi balsių formančių sius, kalbos padargai užima kraštutines įma- analizės principai. Neginčijama fonetinė nomas padėtis (išsamų kardinalinių balsių aksioma, kad švariausia yra vidurinioji aprašą žr. Murinienė 2007, p. 116–117). garso dalis, todėl tik jos formančių reikšmės naudotinos prigimtinei balsio kokybei tirti. 4. Dažniausiai minimos instrumenti- Tačiau viduriniosios garso dalies nės analizės problemos samprata šių dienų lietuvių instrumenti- Fonetikos specialistai pripažįsta, kad vie- ninkų tyrimuose nevienoda. Ankstesniuose nas iš kebliausių uždavinių tiriant garsus darbuose balsių ypatybės apibūdinamos SPRENDIMAIR. Bacevičiūtė. Instrumentinio garsų tyrimo kryptys ir problemos... 211
1 lentelė. 1973 metų (W. Jassemo) ir 2004 metų (PRAAT) kai kurių kardinalinių balsių formančių duomenys Balsis F1 (Hz) F2 (Hz) [i:] W. Jassem 210 2750 PRAAT 250 2540 [e:] W. Jassem 380 2630 PRAAT 390 2260 [a:] W. Jassem 870 1750 PRAAT 920 1710 pagal izoliuoto viduriniojo segmento for- atsiriboti nuo kai kurių paklaidų, atsirandan- mančių reikšmių vidurkius (aprašą žr. čių dėl skirtingų tyrimo metodų. Murinienė 2007, p. 110), laikantis šios tradi- cijos parašyta daugelis instrumentinių dar- Baigiamosios pastabos bų. Pastarųjų metų naujausiuose tyrimuose Baigiant lietuvių dialektologų instrumenti- balsių kokybė aprašoma remiantis viena viduriniąja formantės reikšme nių tyrimų apžvalgą, galima daryti išvadą, (aprašą žr. Urbanavičienė 2004, p. 67). Be kad daugiausia jų atlieka profesoriaus abejo, į šiuos metodikos skirtumus būtina A. Girdenio mokiniai, todėl jau galima kal- atsižvelgti lyginant ir interpretuojant įvairių bėti apie naują fonologų–instrumentininkų šnektų tyrėjų gautus rezultatus. mokyklą, dirbančią panašiais metodais ir Tiriamojo darbo metodikos svarbą principais. Šios tyrimų krypties atstovai akivaizdžiai įrodė J. Jaroslavienės atlikto instrumentiniais tyrimais stengiasi pagrįsti D. Joneso kardinalinių balsių spektrų tyrimo fonemų santykius, patikslinti jų diferenci- rezultatai (2004, p. 26–35). Kaip minėta, nius požymius. Vis dėlto pastebėtina, kad kardinaliniais balsiais, kaip balsių kokybės instrumentiniai tyrimai fonologijoje gali etalonu, naudojamasi daugelyje dialektolo- atlikti tik gero pagalbininko vaidmenį, o le- gijos darbų. Tačiau dauguma šnektų balsių miamą reikšmę turi reali garsinių elementų tyrimų atlikti programa PRAAT, o kardina- distinktyvinė galia, t.y. sugebėjimas diferen- linių balsių reikšmės imtos iš W. Jassemo cijuoti dalykinį turinį (plačiau žr. Girdenis veikalo (1973), kuriame jos nustatytos visai 2003, p. 31–35). Jokiu būdu nepamirština ir kitokiais metodais. Iš naujo perskaičiavus tai, kad „fonetinės garsų ypatybės varijuoja kardinalinių balsių formančių reikšmes pagal visus atsitiktinių reiškinių dėsnius ir programa PRAAT, paaiškėjo, kad jos nuo todėl a b s o l i u t ū s garsų ilgiai, dažnumai pateiktųjų labai skiriasi: F1 naujais duome- ir t.t. nieko tikro apie garsus nepasako“ nimis aukštesnės 10–70 Hz, o F2 žemesnės (Girdenis, Žulys 2000 [1973], p. 376). Taigi net 150–370 Hz (Jaroslavienė 2004, p. 28; pats svarbiausias principas, kurio turėtų žr. 1 lentelėje pateiktus duomenis). Taigi laikytis visi tyrėjai instrumentininkai, – ne kalbant apie balsių kokybės etalonus, būtina absoliučių dydžių, o jų santykių analizė. 212 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
Literatūra
ALIŪKAITĖ, D., 2007. Tarminis kalbėjimas duction to Phonetics and Phonology. Oxford, ir bendrinė kalba: objektyviųjų ir subjektyviųjų Cambridge: Blackwell. skirtumų kultūrinė vertė. Daktaro disertacija. Eidukaitienė, E. V., 1977. Kupiškėnų mo- Kaunas: Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis noftongų priegaidės. Kalbotyra, 28 (1), 18–23. fakultetas. Garšva, K., 1984. Šiaurės vakarų panevė- ATKOČAITYTĖ, D., 2002. Pietų žemaičių ra- žiškių akūtinių ir cirkumfleksinių garsų trukmė ir seiniškių prozodija ir vokalizmas. Vilnius: Lietuvių intensyvumo viršūnė. Lietuvos TSR MA darbai, kalbos instituto leidykla. 2 (87), A serija, 74–82. BABICKIENĖ, Z., 2001. Kirstinė priegaidė GIRDENIS, A., 1995. Teoriniai fonologijos rytų aukštaičių kupiškėnų tarmėje. Kalbotyra, 50 pagrindai. Vilnius: Petro ofsetas. (1), 143–146. GIRDENIS, A., 2000 [1967]. Mažeikių tarmės BABICKIENĖ, Z., 2005. Balsio a· labializacija priegaidžių fonetinės ypatybės. In: A. GIRDENIS. šiaurės žemaičių kretingiškių šnektose. In: Kalbos Kalbotyros darbai: straipsniai, studijos, esė, istorijos ir dialektologijos problemos 1, Vilnius: recenzijos. T. I: 1962–1974. Vilnius: Mokslo ir Lietuvių kalbos instituto leidykla, 304–312. enciklopedijų leidybos institutas, 76–88. BABICKIENĖ, Z., 2005a. Atitrauktinio kirčio GIRDENIS, A., 2000 [1973]. Bendrinė kalba. priegaidės šiaurės žemaičių kretingiškių tarmėje. In: A. GIRDENIS. Kalbotyros darbai : straipsniai, Baltistica, 40 (1), 69–76. studijos, esė, recenzijos. T. I: 1962–1974. Vil- BACEVIČIŪTĖ, R., 2004. Šakių šnektos nius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, prozodija ir vokalizmas. Vilnius: Lietuvių kalbos 316–318. instituto leidykla. GIRDENIS, A., 2000 [1974]. Prozodinės BACEVIČIŪTĖ, R., 2005. Akūtinių mišriųjų priegaidžių ypatybės šiaurės žemaičių tarmėje. dvigarsių dėmenų [i], [u] kokybė Lukšių šnektoje. In: A. GIRDENIS. Kalbotyros darbai: straipsniai, Kalbotyra, 54 (1), 33–40. studijos, esė, recenzijos. T. I: 1962–1974. Vil- BACEVIČIŪTĖ, R., LESKAUSKAITĖ, A., nius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. Akūtinių dvigarsių pirmųjų dėmenų [i], [u] 284–307. trukmė aukštaičių šnektose. In: Baltų ir kitų kalbų GIRDENIS, A., 2001 [1996]. Energetinė fonetikos ir akcentologijos problemos. Vilnius: šiaurės žemaičių tarmės priegaidžių fonetinės Vilniaus pedagoginis universitetas, 9–20. prigimties interpretacija. In: A. GIRDENIS. Kalbo- BACEVIČIŪTĖ, R., LESKAUSKAITĖ, A., tyros darbai: straipsniai, studijos, esė, recenzijos. 2006. Dėl šiaurės panevėžiškių „murmamųjų“ T. III: 1988–2000. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų balsių (eksperimentinis tyrimas). Žmogus ir žodis. leidybos institutas, 243–256. Didaktinė lingvistika 8, 4–9. GIRDENIS, A., 2003. Teoriniai lietuvių fono- BACEVIČIŪTĖ, R., RINKAUSKIENĖ, R., logijos pagrindai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų 2007. Dėl rytų aukštaičių uteniškių inesyvo ir ilia- leidybos institutas. tyvo galūnių priegaidžių (eksperimentinis tyrimas). GIRDENIS, A., 2005. Adutiškio šnektos Žmogus ir žodis. Didaktinė lingvistika 9, 4–11. balsių [a] / [a.] trukmė ir spektrai. Baltistica, BUKANTIS, J., 1979. Pietų žemaičių difton- 40 (1), 45–55. goidų i·, u· (bendrinės kalbos ie, uo) fonetinės GIRDENIS, A., KAČIUŠKIENĖ, G., 2006. ypatybės. Kalbotyra, 30 (1), 23–31. Dvibalsių priegaidės: šiaurės žemaičiai ir šiaurės BUKANTIS, J., 1983. Fonologiniai šalutiniai panevėžiškiai. Acta humanitarica universitatis kirčiai ir kirčio tipai pietų žemaičių varniškių tar- Saulensis, 35–40. mėje. Kalbotyra, 34 (1), 14–23. GIRDENIS, A., KUBILIŪTĖ-KLIUKIENĖ, BUKANTIS, J., 1984. Prozodiniai varniškių R., 2000 [1982]. Regresyvinis priebalsių palatali- priegaidžių požymiai. Jaunųjų filologų darbai, zacijos poveikis balsių spektrui šiaurės žemaičių 1, 11–22. tarmėje. In: A. GIRDENIS. Kalbotyros darbai: CHAMBERS, J. K., TRUDGILL, P., 1998. straipsniai, studijos, esė, recenzijos. T. II: 1975– Dialectology. Second Edition. Cambridge: Cam- 1987. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos bridge University Press. institutas, 272–283. CLARK, J., YALLOP, C., 1999. An Intro- Girdenis, A., Pupkis, A., 2000 [1970]. SPRENDIMAIR. Bacevičiūtė. Instrumentinio garsų tyrimo kryptys ir problemos... 213
Bendrinės kalbos normos ir jų kodifikacija. In: A. KAZLAUSKAITĖ, R., 2002. Pašušvio šnektos GIRDENIS. Kalbotyros darbai: straipsniai, studi- fonologinė sistema: vokalizmas ir prozodija. Dak- jos, esė, recenzijos. T. I: 1962–1974. Vilnius: Moks- taro disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas. lo ir enciklopedijų leidybos institutas, 183–189. KAZLAUSKAITĖ, R., 2003. Pašušvio šnektos Girdenis, A., Pupkis, A., 2000 [1974]. šalutinio distinktyvinio kirčio akustiniai požymiai. Pietinių vakarų aukštaičių priegaidės. In: A. GIR- Linguistica Lettica, 12, 89–104. DENIS. Kalbotyros darbai: straipsniai, studijos, KAZLAUSKAITĖ, R., 2005. Atitrauktinio esė, recenzijos. T. I: 1962–1974. Vilnius: Mokslo ir kirčio priegaidės Pašušvio šnektoje. In: Kalbos enciklopedijų leidybos institutas, 258–267. istorijos ir dialektologijos problemos 1. Vilnius: GIRDENIS, A., ŽULYS, V., 2000 [1973]. Lietuvių kalbos instituto leidykla, 313–324. Rec. kn. Lietuvių kalbos gramatika 1–2. Vilnius: KAZLAUSKIENĖ, A., 1998. Pietinių vakarų Mintis, 1965–1971. In: A. GIRDENIS. Kalbotyros aukštaičių tarmės balsių kiekybė. Daktaro diserta- darbai: straipsniai, studijos, esė, recenzijos. T. cija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. I: 1962–1974. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų KAZLAUSKIENĖ, A., 2000. Gretimų garsų leidybos institutas, 370–386. įtaka balsių kiekybei pietinių vakarų aukštaičių GRIGORJEVS, J., 2001. Dažādu runātāju tarmėje. Kalbotyra, 48(1)–49(1), 63–70. (sieviešu un vīriešu) izrunātu patskaņu datu norma- KAZLAUSKIENĖ, A., 2001. Šalutiniai kirčiai lizēšana. Linguistica Lettica, 8, 194–215. vakarų aukštaičių kauniškių tarmėje. Kalbotyra, GRUMADIENĖ, L., 1992. Bendrinė ir pusiau 50 (1), 53–66. tarminė kalba. Gimtoji kalba, 11 (307), 1–3. KAZLAUSKIENĖ, A., 2001a. Pietinių vakarų GRUMADIENĖ, L., 1996. Sociolingvistinis aukštaičių tarmės balsių spektras ir prozodija. dabartinės šnekamosios lietuvių kalbos tyrimo Lituanistica, 3(47), 39–45. aspektas. Lietuvių kalbotyros klausimai, 36, KAZLAUSKIENĖ, A., 2005. Žodžių dinaminė struktūra ir tarpkirtiniai intervalai vakarų aukštaičių 190–198. kauniškių šnektose. In: Kalbos istorijos ir dialek- Jaroslavienė, J., 2004. D. Joneso kardina- tologijos problemos 1. Vilnius: Lietuvių kalbos linių balsių spektrinė analizė. In: Baltų ir kitų kalbų instituto leidykla, 285–291. fonetikos ir akcentologijos problemos. Vilnius: KLIUKIENĖ, R., 1994. Šiaurės žemaičių Vilniaus pedagoginis universitetas, 26–35. priebalsių spektrai ir akustinės priebalsių klasės. JAROSLAVIENĖ, J., 2006. Prienų šnektos Kalbotyra, 43 (1), 43–52. žemutinių balsių eksperimentinis tyrimas. Žmogus KLIUKIENĖ, R., 1995. Šiaurės žemaičių ir žodis. Didaktinė lingvistika 8, 15–22. intervokalinių priebalsių trukmė. Kalbotyra, 44 JAROSLAVIENĖ, J., 2006a. Prienų šnektos (1), 48–68. žemutinių balsių kiekybė ir kiti skiriamieji bruožai. KOSIENĖ, O., 1978. Uteniškių tarmės balsinės Baltistica, 41 (2), 245–264. fonemos. Kalbotyra, 29 (1), 29–40. JASSEM, W., 1973. Podstawy fonetyki Kosienė, O., 1982. Rytų aukštaičių uteniš- Państwowe Wydawn. akustycznej. Warszawa: kių monoftongų priegaidės. Kalbotyra, 33 (1), Naukowe. 61–71. JASIŪNAITĖ, B., GIRDENIS, A., 2001 KUBILIŪTĖ, R., GIRDENIS, A., 2000 [1977]. [1996]. Trys rytų aukštaičių uteniškių fonolo- Šiaurės žemaičių afrikatų ir heteromorfeminių T–S giniai ilgumai. In: A. GIRDENIS. Kalbotyros tipo junginių akustinės ir audicinės savybės. In: darbai: straipsniai, studijos, esė, recenzijos. T. A. GIRDENIS. Kalbotyros darbai: straipsniai, III: 1988–2000. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų studijos, esė, recenzijos. T. II: 1975–1987. Vil- leidybos institutas, 257–278. nius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, KAČIUŠKIENĖ, G., 2006. Šiaurės panevėžiš- 69–78. kių tarmės fonologijos bruožai. Vilnius: Vilniaus Ladefoged, P., 1967. Three Areas of Ex- universiteto leidykla. perimental Phonetics. London: Oxford University KAČIUŠKIENĖ, G., GIRDENIS, A., 2001 Press. [1997]. Rytų aukštaičių ir šiaurės žemaičių prie- LADEFOGED, P., 1975. A Course in Phoneti- gaidės: bendrybės ir skirtumai. In: A. GIRDENIS. cs. New York etc.: Harcourt & Jovanovich. Kalbotyros darbai: straipsniai, studijos, esė, Leskauskaitė, A., 2004. Pietų aukštaičių recenzijos. T. III: 1988–2000. Vilnius: Mokslo ir vokalizmo ir prozodijos bruožai. Vilnius: Lietuvių enciklopedijų leidybos institutas, 279–284. kalbos instituto leidykla. 214 III. šiuolaikinIai lietuvių kalbotyros tyrimai...
Markevičienė, Ž., Markevičius, V., Vilniaus pedagoginis universitetas, 1970. Kalbo- 1995. Kelios pastabos apie Vidiškių šnektos balsių tyra, 24 (1), 125–133. ir dvibalsių trukmę. Kalbotyra, 44 (1), 69–72. TEKORIUS, A., 1975. Rec. kn. Eksperimenti- MARKUS, D., GRIGORJEVS, J., 2002. Fonē- nė ir praktinė fonetika (Eksperimentinės fonetikos tikas pētīšanas metodes 1. Rīga: Rasa ABC. ir kalbos psichologijos kolokviumo medžiaga 6). MAŽIULIENĖ, I., 1995. Centrinės šiaurės že- Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 1974. maičių tarmės prozodija sociolingvistiniu aspektu. Baltistica, 11 (2), 222–229. Baltistica, 30 (1), 79–91. TRUMPA, E., 2005. Pelesos šnektos balsinės MAŽIULIENĖ, I., 1996. Centrinės šiaurės fonemos ir jų variantai. Daktaro disertacija. Kau- žemaičių tarmės prozodija: Instrumentinis ir socio- nas: Vytauto Didžiojo universitetas. lingvistinis tyrimas. Kalbotyra, 45 (1), 30–115. TRUMPA, E., 2006. Rišlios kalbos balsių MEILIŪNAITĖ, V., 2009. Pietų panevėžiškių spektrai Pelesos šnektoje. Acta Baltico Slavica, vokalizmas ir jo raidos bruožai. Daktaro diser- 30, 505–518. tacija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, URBANAVIČIENĖ, J., 2004. Svirkų šnektos Lietuvių kalbos institutas. izoliuotų balsių akustinė analizė. Kalbotyra, 53(1), MIKALAUSKAITĖ, E., 1975. Lietuvių kalbos 65–80. fonetikos darbai. Vilnius: Mokslas. URBANAVIČIENĖ, J., 2005. Svirkų šnektos MURINIENĖ, L., 2007. Rytinių šiaurės (rytų aukštaičių vilniškių) fonologinė sistema: žemaičių fonologija. Vilnius: Lietuvių kalbos vokalizmas ir prozodija. Daktaro disertacija. institutas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvių PAKERYS, A., 1982. Lietuvių bendrinės kal- kalbos institutas. bos prozodija. Vilnius: Mokslas. VAIŠNIENĖ, D., BACEVIČIŪTĖ, R., 2005. PAULAUSKAITĖ, L., 1998. Vilkaviškio Dėl raseiniškių ir vakarų aukštaičių paribio šnektos [ie], [uo] kiekybės santykiai. Kalbotyra, dvigarsių. In: Kalbos istorijos ir dialektologijos 47, 171–173. problemos 1. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto PUŠKORIUTĖ, D., KAZLAUSKIENĖ, A., leidykla, 292–303. 2005. Eksperimentinės fonetikos tyrimų paralelės ГАРШВА, К., 1977. Слоговые акценты Lietuvoje ir Latvijoje. Acta Baltica’ 2005, 24–47. в фонологической системе (на материале RUČINSKAITĖ, I., 1984. Murmamųjų balsių литовского языка). Диссертация кандидата kokybinė opozicija šiaurės panevėžiškių tarmėje. филологических наук. Москва: ИЯ СССР. Kalbotyra, 35 (1), 72–75. ГИРДЯНИС, A., КАЧЮШКЕНЕ, Г., 2000 Sapir, E., 1973. Sound Patterns in Langu- [1987]. Вторичные типы слоговых интонаций в age. Phonology: (Selected Readings) / Ed. by литовских диалектах. In: A. GIRDENIS. Kalbo- E. C. Fudge. Harmondsworth: Penguin Books tyros darbai: straipsniai, studijos, esė, recenzijos. Ltd., 101–114. T. II: 1975–1987. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų Simanavičienė, B., 1993. Dvejopa [ā, leidybos institutas, 327–332. ē] < *-a-, *-e- priegaidė veliuoniečių šnektoje. ПИОТРОВСКИЙ, Р., 1960. Еще раз о Kalbotyra, 42 (1), 46–53. дифференциальных признаках фонем. Вопросы TEKORIUS, A., 1972. Rec. kn. Kalbos garsai языкознания 6, 24–38. ir intonacija (Eksperimentinės fonetikos ir kalbos ФАНТ, Г., 1970. Анализ и синтез речи. psichologijos kolokviumo medžiaga 4). Vilnius: Новосибирск: Наука. SPRENDIMAIR. Bacevičiūtė. Instrumentinio garsų tyrimo kryptys ir problemos... 215
Rima Bacevičiūtė diapason (difference between the highest and The Institute of the Lithuanian Language, Li- lowest points). thuania Basis of the qualitative analysis comprises the data of formants’ values and indexes of timbre, Research interests: dialectology, areal linguistics, flatness, compactness, diffuseness and tense- phonology, experimental phonetics. ness, which are calculated according to the data. The evaluation of the qualitative features of the TENDENCIEs and problems of in- isolated vowels is made by comparing them with the quality of the Jones’ Cardinal Vowels. Most of strumental analysis of sounds in the contemporary instrumental analysis has been lithuanian dialectology made with the computer-based sound analysis Summary program PRAAT. The problems mostly mentioned in making The article reveals instrumental analyses of sounds instrumental analysis are the following: difficult of dialects made by Lithuanian dialectologists sound segmentation, uneven estimation of the within the last two decades, tendencies and prob- sound terminations; unlike methodologies and lems of the methodology, principles of the analysis. comparison of the research results made in differ- The research of the last years has been compared ent periods; calculation of absolute values but not with the analogical studies within the sixth and their ratios; the relation of instrumental phonetics seventh decades of the twentieth century. and phonology objects – the sound features de- Lately, quite a few Aukštaitian and Samogitian termined with the instrumental methods cannot subdialects have been analyzed with the instrumen- be considered independent phonologically, their tal methods. The vocalism and prosody research phonologic interpretation must be based on the has been made mostly. Acoustic and qualitative auditory analysis. features have been chosen mostly for the instru- The recent abundance of the instrumental mental analysis. analysis of the sounds of dialects and similar Indexes of duration, fundamental pitch and methodology of analysis indicates that a new intensiveness constitute the base of the acoustic school of instrumental phonology has been formed features research in most of the works. The analysis in Lithuania. Its main aim is to specify inventories of duration comprises measurements of absolute of the phonological systems of subdialects on the duration, calculation of duration ratio and statistical basis of the sound features determined with the evaluation of the results. Features of fundamental instrumental methods. pitch and intensiveness are analysed according to KEY WORDS: dialectology, instrumental pho- the following parameters: values of maximums, netics, dialect, vocalism, computer-based sound average level, time of the maximums rising, and analysis program PRAAT.
Gauta 209 06 13 Priimta publikuoti 2009 07 10 216
IV. MOKSLINIO GYVENIMO KRONIKA
„LIETUVIŠKAI GRAMATIKĖLEI“ – 110 METŲ
Birutė Briaukienė (Lietuva)
1901 metų Lietuviškos kalbos gramatika vadinęs Kalbomokslis lėtuviszkos kalbos. laikytina pirmąja lietuvių bendrinės kalbos Šioje gramatikoje buvo klaidų ir neįprastų normine gramatika. Jos reikšmė kalbos terminų. Apie 1885–1892 metus gramatiką mokslo raidai – itin didelė ir prilygstanti parašė Kazimieras Jaunius. Lietuviškas kn. Augusto Šleicherio gramatikai (1856 m.). Jaunio kalbomokslis buvo padaugintas Tar- 1901 metų gramatikoje teoriškai buvo tu nelegaliai (apie 60 egzempliorių) 1897 įtvirtinta lietuvių bendrinė kalba vakarų metais. Šią gramatiką Peterburgo Mokslų aukštaičių tarmės pagrindu tuo metu caro akademija 1911 metais išleido lietuvių, o valdomoje Lietuvoje ir išdėstyta bendri- 1916 metais – rusų kalba. Lituanistikos nės kalbos kūrimo programa (Zinkevičius mokslui ji turėjo nemažą reikšmę. Lygi- 1992, p. 152–153). Kokia šios gramatikos nant su Augusto Šleicherio ir Fridricho atsiradimo istorija? Kuršaičio gramatikomis, joje buvo daugiau Beveik iki pat XIX amžiaus pabaigos ir tikslesnių duomenų apie lietuvių tarmes, Lietuvoje nebuvo nė vienos lietuviškai o daiktavardžių linksniavimo paradigmos parašytos tinkamos gramatikos, iš kurios beveik tokios pat kaip ir Jono Jablonskio būtų galėję lietuviškai mokytis rašantieji ir 1901 metų gramatikoje (Zinkevičius 1992, kurioje būtų buvusios nustatytos bent kiek 127–128). Antano Baranausko ir Kazimie- aiškesnės bendrinės lietuvių kalbos normos. ro Jauniaus gramatikos nebuvo bendrinės Kiekvienas autorius ėmė rašyti savo gimtąja lietuvių kalbos vadovėliai. Jų autoriams tarme, išlaikydamas tik kai kuriuos tradi- kalbos praktikos dalykai rūpėjo tiek, kiek cinius rašybos elementus. Pastangos kurti jų reikėjo dėstant lietuvių kalbos mokslo bendrą visiems lietuviams rašomąją kalbą pagrindus. buvo menkos (Zinkevičius 1990, p. 223). Tuo metu leidžiamoje periodinėje Moksliškai tuo metu vertingesnės ir spaudoje rašyba taip pat įvairavo, o nusi- įtakingesnės buvo rankraštinės Antano Ba- stovėjusių kalbos normų nebuvo. Perio- ranausko ir Kazimiero Jauniaus gramatikos. dinės spaudos redaktoriams ir leidėjams Antanas Baranauskas išvertė į lietuvių kalbą ypač aktualus buvo rašybos klausimas – be Augusto Schleicherio gramatiką. Daug vienodesnės rašybos nebuvo galima turėti kas toje gramatikoje Baranauskui neįtiko, vienodesnės rašomosios kalbos. Todėl todėl apie 1875–1878 metus jis parašė savą buvo dažnai skundžiamasi lietuvių rašybos gramatiką Mokslas lietuviškos kalbos, kurią nevienodumu, siūlomi ir svarstomi nauji dėstė per paskaitas. Be Baranausko žinios raidyno projektai, diskutuojami kai kurie ir nenurodęs autoriaus, 1896 metais Tilžėje rašybos klausimai. ,,Aušros“ rašybos, ypač šią gramatiką išleido Feliksas Sereika, pa- raidyno, įvairavimas daugiausia priklausė I.IV. PROBLEMOS MOKSLINIO GYVENIMO IR SPRENDIMAI KRONIKA I 217
nuo jos redaktorių pažiūrų bei nusistatymo. Juozas Miliauskas-Miglovara, Andrius Nors rašyba joje gerokai įvairavo ir ne vieno Jonas Vištelis ir kiti. Vis dėlto pačioje XIX kritikuota, tačiau ji buvo įtakinga. Tokią amžiaus pabaigoje lietuvių rašyba dar buvo rašybą daugiau ar mažiau buvo nusižiūrėję gana marga. Tik ,,Varpe“, ,,Ūkininke“ ir ,,Lietuviškojo balso“, ,,Šviesos“ ir kai kurių socialdemokratiniuose laikraščiuose jau kitų XIX amžiaus pabaigos periodinių ir pradėjo nusistovėti dabartinis raidynas. neperiodinių leidinių autoriai ar redaktoriai. Pirmą kartą jis buvo užfiksuotas 1899 metų Maža kuo nuo jos skyrėsi ir ,,Varpo“ rašyba Petro Avižonio Lietuviškoje gramatikėlėje pirmaisiais leidimo metais (1889). ,,Varpo“ (Palionis 1995, p. 238–241). rašyba ėmė vienodėti, kai 1990 metais pa- Petras Avižonis, 22 metų Tartu univer- sirodė Vinco Kudirkos parengti Statrašos siteto studentas medikas, sumanė parengti ramsčiai skirti ,,Varpo“ ir nuo 1890 metų lietuvių kalbos vadovėlį, kuris padėtų vi- pradėto leisti ,,Ūkininko“ redaktoriams ir siems, norintiems mokytis lietuvių kalbos. bendradarbiams. Mat Petras Avižonis įsitikino, kad daugelis Statrašos ramsčiai – tai buvo į 17 para lietuvių studentų ir šiaip inteligentų, kilę iš grafų sutrauktų trumpų rašybos taisyklių skirtingų tarmių ir veikiami rusų ar lenkų litografuotas rinkinys, sudarytas remiantis kalbų, gerai nemoka lietuvių kalbos, ypač Fridricho Kuršaičio gramatika. Statrašos kaityti įvairių kalbos dalių. Pats daug ramsčiuose buvo pateiktas bemaž nesiski- rašęs ir skaitęs, Avižonis nutarė parašyti riantis nuo dabartinio raidynas (tik nebuvo praktišką lietuvių kalbos gramatiką su ū raidės), suformuluotos pagrindinės balsių, linksniavimo ir asmenavimo pavyzdžiais priebalsių ir dvibalsių rašybos taisyklės, be jokių paaiškinimų ar taisyklių. Remda- nurodyti būdingesnieji didžiųjų raidžių, masis Lietuvišku kn. Jaunio kalbomoksliu nelietuviškų tikrinių vardų, žodžių rašy- ir vokiška Fridricho Kuršaičio gramatika mo drauge ir skyrium atvejai. Statrašos (Kurschat F. Grammatik der littauischen ramsčiai buvo išsiuntinėti tų laikraščių Sprache. Hale, 1876), Petras Avižonis bendradarbiams ir reikalauta laikytis juose parašė 64 mokyklinio sąsiuvinio puslapių nustatytų taisyklių. gramatikėlės konspektą. 1897 metais per Nuo 1893 metų ,,Varpe“ buvo pradėti Kalėdas nuvežė jį į Taliną parodyti Jonui spausdinti Jono Jablonskio straipsniai Jablonskiui. Jablonskis peržiūrėjo, ištaisė kalbos klausimais. Tai turėjo reikšmės kirčių klaidas ir patarė pavadinti Lietuviška vienodinant rašybą, nes straipsniuose Ja- gramatikėle. „Gramatikėlėje po kiekviena blonskis dėstė savo pažiūras dėl lietuvių linksniuote mano buvo pridėta eilė žodžių, kalbos rašybos ir davė konkrečių nurodymų, kurie taip pat linksniuojami. Jablonskis kaip ją tobulinti. Nors jo pasiūlymai buvo įterpė į tuos pavyzdžius dar žodžių iš savo gerai motyvuoti, tačiau tada jiems nebuvo žodyno, parinkdamas ypač tokių, kurių visuotinai pritarta. Taigi net ,,Varpe“ pa- nežinodami inteligentai vartojo įvairias sitaikydavo rašybos įvairavimų, nors jos svetimybes. Savo „gramatikėlę“ rašydamas vienodumu labai rūpinosi ir Vincas Kudirka, turėjau galvoje ypačiai Mintaujos mokslei- ir Jonas Jablonskis. vius, paskiau studentus ir šiaip inteligentus. Įvairių rašybos, daugiausia raidyno, Jiems, maniau, yra žinomi lotyniški termi- projektų XIX amžiaus paskutiniaisiais nai: todėl tik šiuos aš ir vartojau konspekte. dešimtmečiais buvo sukūrę Jonas Basa- Rečiau vartojamiems arba svetimybių navičius, Adomas Dambrauskas-Jakštas, išstumtiems žodžiams visur buvau pridėjęs 218 IV. MOKSLINIO GYVENIMO KRONIKAI
vokišką vertimą. Kodėl taip, Jablonskis Avižonis gavo iš Peterburgo 25 egzemplio- žinojo ir man pritarė. Čia tuo tarpu galiu rius honoraro. Lietuviška gramatikėlė buvo tik tiek pasakyti, kad buvo Mintaujoje ir skiriama mokiniams, studentams ir rašan- nelietuvių, kurie norėjo išmokti lietuvių tiesiems mokytis lietuvių kalbos. Joje buvo kalbos“, – rašė Petras Avižonis 1930 metais surašytos visų kaitomųjų lietuvių kalbos žurnale „Kalba“. Lietuviškoje gramatikėlėje dalių linksniavimo ir asmenavimo lytys. Avižonis vartojo ne tik lotyniškus, bet ir Petro Avižonio gramatikėlė pradedama lietuviškus kalbos mokslo terminus. prakalba. Toliau rašoma apie akcentus, Lietuviškos gramatikėlės prakalboje kuriems žymėti vartojami „trys akcento sakoma: „„Nėra lietuviškos gramatikos, ženklai“: / – žymi tvirtapradį ilgumą, pvz.: mūsų kalbos žinovai tyli, miega; iš kurgi báimė, dúona; ~ – tvirtagalį ilgumą, pvz.: gal išmokti kalbos tie, kurie nori lietuviškai baigti, rėkti; – trumpumą, pvz.: lazdà, rašyti?“ – tokie žodžiai tenka labai dažnai širdìs. Kai kur pateikiama kirčiavimo vari- girdėti ir skaityti. Taigi nemokėdami tuo antų (n. sg. kóks (kõks), g. sg. kókio, kõkio, tarpu pakakinti kaip reikiant tų teisingų d. sg. šiάi (šiai). Petras Avižonis paaiškina, norų, išleidžiame šitą lietuv. gramatikos kad „du akcentu ant žodžio reiškia, kad konspektą; tie, kurie norės rašyti teip kaip galima taryti dvejopai“ (Avižonis 1899, rašo „Ukininkas“ ir „Varpas“, galės rasti p. 28–29). Garsus suskirsto į balses (a, jame tas kalbos mokslo žinias, kurios būti- ą, e, ę, ė, i, į, y, u, ų, ū, o), pusbalsę (j) ir nai jiems reikalingos“ (Avižonis 1899). priebalses (b, c, č (= cz), d, g, k, l, m, n, p, Tačiau išspausdinti Lietuviškos grama- r, s, š (= sz), v, t, z, ž). Nurodo, kad sveti- tikėlės Petrui Avižoniui taip ir nepavyko. miems žodžiams dar reikalingos f ir ch, bet Nors, radęs progą, rankraštį buvo perdavęs nevartoja h. Pastebi, kad ne visose tarmėse Vincui Kudirkai, bet jis grąžino rankraštį tie patys žodžiai turi vienodus ilgumus ir nespausdintą. Tuomet Avižonis gramati- akcentus, po to aptaria priebalsių minkštu- kėlę mėgino padauginti hektografu, kaip mą. Tolesniuose skyriuose aiškina morfolo- ir Kazimiero Jauniaus gramatiką, tačiau ir gijos dalykus ir pateikia kaitomųjų žodžių vėl nepasisekė, nors tam buvo sugaišta daug paradigmas. Pradeda nuo vardažodžių – laiko. Susipažinęs su vienos Tartu spaustu- substantyvų ir adjektyvų. Daiktavardžių vės tarnautoju, Petras Avižonis susitarė dėl (juos Petras Avižonis vadina substantyvais) gramatikėlės spausdinimo. Bet Rygos cen- skiria penkias linksniuotes, kurias vadina zūra tai uždraudė, ir nieko nelaimėjęs Petras vartymais. 1–ai linksniuotei priskiria daik- Avižonis atgavo savo rankraštį darbininkų tavardžius su galūnėmis -as, -is, -ys: laukas, sučiupinėtą ir cenzūros pažymėtą: „pečatat svečias, peilis, gaidys; 2–ai – su galūnėmis vospreščeno“ (spausdinti draudžiama). -a, -ė, -i: trioba, pelė, marti; 3–ai – su ga- 1898 metais Kalėdų švenčių proga Pe- lūne -is: vagis, akis; 4–ai – su galūne -us: terburge buvo šaukiama lietuvių studentų sūnus, žmogus; 5–ai – su galūnėmis -uo, -ė: konferencija. Nuo Tartu universiteto lietuvių akmuo (akmens), mėnuo (mėnesio), duktė į konferenciją vyko Petras Avižonis. Ten jis (dukters). nusivežė savo Lietuvišką gramatikėlę. Drau- Veiksmažodžių (verbų) išskiria 4 asme- gai apsiėmė ją išspausdinti mašinėle, kuria nuotes (1–oji: suka, šaukia, 2–oji: šneka, spausdinami profesorių paskaitų užrašai. myli, 3–oji: mato, 4–oji: žino). Pateikia tie- 1899 metų pavasarį buvo išspausdinta sioginės, tariamosios, liepiamosios nuosakų 100 šios gramatikėlės egzempliorių, ir Petras (modus conditionalis, modus permissivus I. IV. PROBLEMOS MOKSLINIO GYVENIMOIR SPRENDIMAI KRONIKA I 219
(optativus) (Avižonis 1899, p. 60–61) ir žodžio formas vadina lotyniškais terminais, gerundijaus asmenavimo schemas, veikia- tik asmuo pavadintas ypata. mosios ir neveikiamosios rūšies dalyvių Gramatikėlė baigiama veiksmažodžio (vadinamų participijais) linksniavimo formų vartojimo pavyzdžiais sakiniuose. paradigmas. Verbus, t. y. veiksmažodžius, Tarp pavvzdžių yra daug patarlių, priežo- asmenuoja esamuoju, būtuoju kartiniu, džių, mįslių, liaudies dainų ištraukų. būtuoju dažniniu ir dviem būsimaisiais Prie kai kurių retesnių lietuvių kalbos laikais. Asmenis vadina ypatomis. Atskirai žodžių skliausteliuose buvo nurodyti vo- asmenuoja sangrąžinius veiksmažodžius. kiški atitikmenys. Pavyzdžiui, 6 puslapyje: Gramatikėlėje palikta fonetikos (a) ir vinis (der Nagel), pirtis (die Badestube), morfologijos (b) gretybių. Pvz.: a) zylė – žąsis (die Gans); 8 puslapyje: rimtas (ernst), žylė, dide – (didė), motina – motyna; dumplės (Blasebalg); 17 puslapyje: žynė b) geležiniame – geležinyje, rūpesčiuose – (Zauberin), auklė (Kinderwarterin), pamo- rupestyse, dukters – dukterys, patimi – pa- tė (Stiefmutter). Dėl to iš jos buvo lengva čiu, seserimi – seseria, toks – toksai. mokytis lietuvių kalbos ir nelietuviams Didžiosiomis raidėmis parašyti tik tik (Briaukienė 2001, p. 8–11). riniai daiktavardžiai: Antanas, Lietuvos, Labai svarbu pažymėti, kad XIX am- Paežeriuos, Tilžėje. Kai kurie priešdėliai ir žiaus pabaigoje lietuvių kalbos rašyba dar dalelytės rašomi trejopai: kartu (nepadaręs, buvo nenusistovėjusi, o Petras Avižonis begerdamas, besijuokiantį), atskirai (ne vi- Lietuviškoje gramatikėlėje pirmasis pa- sose, ne tik išvirusios, ar tai ne dienos, nors vartojo tokį raidyną, koks ir šiandien tebe- ne vienodi), su brūkšneliu (tai–gi, ne–mo- vartojamas. Galutinai toks raidynas buvo kėdami, te–grimstie, ne–iškentęs, kas–žin, įtvirtintas 1901 metų Petro Kriaušaičio tur–but, be–sirengiąs, kuo–geriausias, Lietuviškos kalbos gramatikoje (Palionis visų–mažiausias). Be, ne, te, nebe ir tebe 1995, p. 241). Petras Avižonis vadina „verbų priesagomis“ 1899 metais Vincas Kudirka Lietuviš- (Avižonis 1899, p. 46). ką gramatikėlę išsiuntinėjo visų to meto Iš viso gramatikėlėje aprašytos aštuo- laikraščių redakcijoms, pristatydamas ją nios kalbos dalys: daiktavardis, būdvardis, kaip „sustatytą specialisto“ ir rekomendavo įvardis, skaitvardis, veiksmažodis, dalyvis, įsigyti kiekvienam lietuviui. Jis dar kartą supinas ir dalelytės. mėgino ją išspausdinti spaustuvėje, tačiau to 10 puslapyje yra pastaba: „kadangi padaryti ir Vincui Kudirkai nepavyko. ne visi terminai lietuv. gramatikos mums Sužinojęs, kad „Susivienijimas lietuvių žinomi, imame čionai tuo tarpu daugiau- Amerikoje“ 1896 metais buvo paskelbęs siai lotyniškus terminus“. Tačiau šalia jų konkursą lietuvių kalbos gramatikai parašy- pavartota ir lietuviškų kalbos mokslo ter- ti, Petras Avižonis 1899 metais nusiuntė ten minų, pavyzdžiui: vienskaita (singularis), Lietuvišką gramatikėlę. Po pusmečio gavo daugskaita (pluralis), dviskaita (dualis), atsakymą, kad gramatikėlė gera, tik reikėtų vartymas (declinatio), laipsniavimas, ją papildyti. To nepadaręs, autorius gautų aukščiausiasis laipsnis, skaitlių vardai ir tik pusę premijos – 50 dolerių. Dėl to Petras skaitlininkai, daiktavardis (substantyvas), Avižonis kreipėsi į Joną Jablonskį ir 1900 balsės, dvibalsės, pusbalsė, priebalsės, metų vasarą jie gramatikėlę taisė. „Pavirto vyriškoji, moteriškoji ir vidurinė gimtis ši gramatikėlė P. Kriaušaičio „Lietuviškos (= giminė). Veiksmažodį ir visas veiksma- kalbos gramatika“. P. Avižonis labai didžiai 220 IV. MOKSLINIO GYVENIMO KRONIKAI
vertino J. Jablonskį ir pats sakėsi, kad po per- metų pavasarį buvo išspausdinta 3000 eg- rašymo mažai kas iš tos gramatikėlės beliko“ zempliorių Lietuviškos kalbos gramatikos. (Paulauskienė 2001, p. 23). „Visą vasarą 2600 egzempliorių 1901 metų liepos mėnesį mudu su Jablonskiu triūsėva, taisydami tą buvo išsiųsta į Ameriką. gramatikėlę. Jablonskis pateikė terminus, Kiek Jonas Jablonskis vertino Petro papildė nekaitomųjų kalbos dalių gramati- Avižonio triūsą šiame darbe, matyti iš to, ką. Iš mano gramatikėlės liko tik griaučiai. kad 1919 metais, leisdamas išsamią lietuvių Didesnė dalis buvo Jablonskio darbas, bet kalbos gramatiką, Jonas Jablonskis autoriu- kad manęs nenuskriaustų, jis pasirašė nauju mi laiko Petrą Kriaušaitį ir Rygiškių Joną: slapyvardžiu Kriaušaitis ir pridėjo mano P. Kriaušaičio ir Rygiškio Jono Lietuvių vardą – Petras (Būtėnas 1974, p. 69). kalbos gramatika. Etimologija. Ištaisytas gramatikėlės rankraštis buvo Beveik po 100 metų, XX amžiaus išsiųstas į Ameriką. 1900 m. spalio 9–10 aštuntame dešimtmetyje, Petro Avižonio dienomis „Susivienijimo lietuvių Ameriko- sūnus Vytautas, gydytojas oftalmologas, je“ Seime buvo nutarta išmokėti Lietuviškos 1949 metais emigravęs iš Lietuvos, ir dr. kalbos gramatikos autoriui Petrui Kriaušai- Jonas Puzinas mėgino Čikagoje išspaus- čiui 100 dolerių premiją. Jonas Jablonskis dinti Lietuvišką gramatikėlę kaip paminklą ir Petras Avižonis ją pasidalijo pusiau. Iš to profesoriaus lituanistinei veiklai. Tačiau galima spręsti, kad ne premija rūpėjo Petrui dėl techninių kliūčių ši svajonė liko neiš- Avižoniui. Jis tą pačią sumą galėjo gauti sipildžiusi. Iki šiol Lietuvoje žinomi tik ir netaisęs savo Lietuviškos gramatikėlės. keturi hektografuoti šios gramatikėlės eg- Jam svarbiau buvo sudaryti kalbos mokslo zemplioriai, esantys Vilniaus universiteto pradmenis, itin reikalingus lietuviams. bibliotekos Retų spaudinių skyriuje. Laimėję konkursą, abu autoriai pradėjo Taigi galima daryti tvirtą išvadą, kad rūpintis rankraščio spausdinimu. Kadangi Petro Avižonio Lietuviška gramatikėlė yra Amerikos spaudiniuose tais laikais būdavo Petro Kriaušaičio 1901 metų Lietuviškos daug klaidų, tai nutarė spausdinti Tilžėje. kalbos gramatikos pamatas. Prieš 110 metų Nemažai šiame darbe jiems padėjo kuni- Petro Avižonio Lietuviškoje gramatikėlėje gas Juozas Tumas, vikaravęs netoli Prūsų pirmą kartą pavartotas toks lietuviškas sienos, Kuliuose. Jis 1900 metų rugpjūčio raidynas, koks lietuvių kalboje vartojamas mėnesį nugabeno rankraštį į Tilžę. 1901 ir šiandien.
Literatūra
AVIŽONIS, P., 1899. Lietuviška gramatikėlė. PALIONIS, J., 1995. Lietuvių rašomosios Peterburgas,. kalbos istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų AVIŽONIS, P., 1930. Žodis kitas apie Joną leidykla. Jablonskį. Kalba. T. 1, sąs. 2, 48–55. PAULAUSKIENĖ, A., 2001. Lietuvių kalbos BRIAUKIENĖ, B., 2001. Petras Avižonis ir kultūra. Kaunas: Technologija. jo lietuviškoji medicinos terminija. [Rankraštis]: ZINKEVIČIUS, Z., 1990. Lietuvių kalbos daktaro disertacija: humanitariniai mokslai (04 istorija. T. 4: Lietuvių kalba XVIII–XIX a. Vilnius: H). Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvių kalbos Mokslas. institutas. ZINKEVIČIUS, Z., 1992. Lietuvių kalbos BŪTĖNAS, J., 1974. Istoriografo užrašai. istorija. T. 5: Bendrinės kalbos iškilimas. Vilnius: Vilnius: Vaga. Mokslas. I. IV. PROBLEMOS MOKSLINIO GYVENIMOIR SPRENDIMAI KRONIKA I 221
JAUNŲJŲ LIETUVOS TYRĖJŲ LITUANISTŲ MOKSLINIS SAMBRŪZDIS – VU KHF JUBILIEJINIŲ RENGINIŲ DALIS
Daiva Aliūkaitė, Gabija Bankauskaitė-Sereikienė (Lietuva)
Rugsėjo 25 dieną Vilniaus universiteto Kau- Konferencijos pirmajai literatų sekci- no humanitariniame fakultete, šventusiame jai, dirbusiai Jono Jablonskio auditorijoje, savo 45-erių metų jubiliejų, įvyko 13-oji pirmininkavo VU KHF doktorantas Min- Lietuvos studentų lituanistų mokslinė kon- daugas Grigaitis. Devynis studenčių darbus ferencija. Renginį pradėjo etnologė, huma- literatūrinėmis temomis vertino doc. dr. nitarinių mokslų daktarė Daiva Šeškauskai- Saulius Keturakis (KTU), doc. dr. Indrė Ža- tė. Lietuvių liaudies dainoms akomponuota kevičienė (VDU), doc. dr. Dalia Kuizinienė kanklėmis, smuiku. Lietuvių filologijos (VDU), doc. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė katedros vedėja doc. dr. Daiva Aliūkaitė (ŠU), doc. dr. Aleksandras Krasnovas (VU džiaugėsi šventiniu renginiu ir tuo, kad stu- KHF), doc. dr. Gabija Bankauskaitė-Serei- dentai turi puikią progą „paragauti“, „paska- kienė (VU KHF). nauti“ žodžio, lietuvių kalbos. Prisiminusi Pirmoji savo darbą „Pienės motyvas Pablo Nerudos žodžius, jog „Viskas šiame Janinos Degutytės ir Juditos Vaičiūnaitės pasaulyje yra žodžiai“, docentė akcentavo, poezijoje“ pristatė Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto studentė Kristina jog tai aktualu ir šiandien. Fakulteto deka- Bizinaitė. Prelegentė savo pranešime lygi- nas Saulius Gudas konferencijos dalyvius no gėlės semantiką dviejų lietuvių poečių pagerbė kaip universiteto bendruomenės kūryboje, atskleisdama kiekvieno poetinio narius. Profesorius sakė: studijų pagrindas pasaulio specifinius bruožus, nurodydama – tai dėstytojų moksliniai tyrimai. O moks- pasaulėjautos ir semantikos bendrybes bei liniais rezultatais dalijamasi su studentais. skirtumus. J. Degutytės kūryboje akcentuo- Būtent taip kyla mokslo šventovė, kurios ta stipresnė gamtos semantika, J. Vaičiūnai- pagrindas – lietuvių kalba. Tautiniai moks- tės – miesto topika. Komisija pranešimą lo pamatai – unikalu. Tad ir studentai, ir įvertino trečiąja vieta tarp literatų. dėstytojai lituanistai – tautos pagrindų puo- Jūratė Čerškutė iš Vilniaus universiteto selėtojai – yra labai svarbūs universitetui, Filologijos fakulteto kalbėjo apie XX am- kadangi deklaruoja ypatingą siekį išsaugoti žiaus pradžios lietuvių literatūros problema- lietuvių kalbą, filologinę mintį, ją integruoti, tiką – skaitė pranešimą „Šatrijos Raganos neatsieti nuo kitų mokslo sričių pažangos. „Sename dvare“ subjektyviojo pasakojimo Sveikinimus konferencijos dalyviams sim- koncepcija“. Aptarusi šiuolaikinių metodo- boliškai įprasmino dėstytoja etnologė Daiva loginių mąstymo strategijų įvairovę, pre- Šeškauskaitė, akomponuodama Salomėjos legentė neišskyrė svarbesnės ir akcentavo Nėries posmams gitara. laiko paradigmą, kuri leido atverti Šatrijos 222 IV. MOKSLINIO GYVENIMO KRONIKAI
Raganos pasakojimo ypatumus. Šis prane- Vytauto Didžiojo universiteto Hu- šimas, komisijos nuomone, taip pat buvo manitarinių mokslų fakulteto studentė vertas užimti trečiąją vietą tarp literatų. Živilė Dapšauskaitė pristatė pranešimą Apie pasakojimo ypatumus modernioje „Mokyklinių atminimų žanrinė specifika“. prozoje kalbėjo Vilniaus universiteto Kauno Komisija susidomėjusi klausė netipiško humanitarinio fakulteto studentė Aldona atminimo žanro aptarimo, nuotaikingų Martinonytė. Pranešime „Retrospekcija tekstų analizės, teksto ir vaizdo sąsajų pa- ir anticipacija J. Apučio novelių triptike stebėjimo, tekstų autentiškumo ir autorystės „Žalias laiko vingis““ ji hermeneutinio rato problemų sprendimo. metodu (M. Haidegeris, H. G. Gadameris, Roberta Šiaudvytytė, Vilniaus univer- R. Ingardenas, W. Iseris) analizavo grįžimo į siteto Kauno humanitarinio fakulteto stu- praeities laiką ir žvilgsnio į ateitį problema- dentė, skaitė pranešimą „Postmodernizmo tiką. Šiuos motyvus J. Apučio kūrinyje jun- ženklai Sigito Parulskio eseistikoje ir pro- gia pasikartojimo topas ir nuolatinis jų su- zoje“. Prelegentė vaizdžiai aptarė pastišo ir grąžinimas į tekstą vis naujai interpretacijai. intertekstualumo metodologinius konceptus Visų vertinimo komisijos narių nuomone, postmodernizmo kontekste, bandė atrasti teksto perskaitymo būdas, jo suvokimas ir modernizmo ir postmodernizmo skirtybes. sėkmingas taikymas Aldonai Martinonytei Specifinių, anot R. Šiaudvytytės, postmo- pelnė pirmąją vietą tarp literatų. dernistinių apraiškų atrasta ir analizuotuose Naujojo istorizmo principą tekstų skai- Sigito Parulskio tekstuose. tymui bandė taikyti Vytauto Didžiojo uni- Netikėtu vizualumu nustebino Aistės versiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Pupininkaitės, Vytauto Didžiojo universi- studentė Vytautė Šapokaitė. Pranešime „So- teto Humanitarinių mokslų fakulteto stu- cialinis ir tautinis kontekstas XIX amžiaus dentės, pranešimo pristatymas. Pranešime pabaigos lietuvių apysakoje“ gilintasi į „XIX amžiaus romantikų darbų sąsajos J. Gaidamavičiaus apysaką „Antanas Valys“ tapant žmogaus portretą literatūroje ir dai- ir K. Pakalniškio apysaką „Obrusiteliai“, lėje“ prelegentė vaizdžiai aptarė įvairias atskleistos tekstuose užfiksuotos socialinės romantikų vaizdavimo tradicijas ir stereo- ir tautinės visuomenės problemos. Tačiau tipus, juos iliustravo romantikų paveikslais, komisijos nariai pastebėjo, kad atveriant šią jų analize, sąsajomis su literatūriniais ro- problematiką ir nustatant esminius apysakų mantikų veikėjų tipažais, akcentavo gamtos skirtumus, labiau remtasi klasikinės litera- fono reikšmę, sintezės svarbą literatūros tūrologijos principais. ir tapybos darbuose, nurodė bendrybes Agnė Šimkutė iš Šiaulių universiteto ir skirtumus. Pranešimas komisijos narių Humanitarinio fakulteto skaitė pranešimą buvo įvertintas kaip teikiantis galimybių „Liga ir negalė – žmogaus galių katalizato- brandesniam ateities tyrimui. rius Juozo Apučio ir Romualdo Granausko Pirmosios sekcijos darbą vainikavo itin prozoje“. Išanalizavusi egzistenciniu jau- išraiškingas, pagavus Klaipėdos universiteto trumu išsiskiriančių veikėjų tipažus minėtų Humanitarinio fakulteto studentės Kristinos autorių kūryboje, prelegentė akcentavo, Blockytės pranešimas „Užgavėnių šventės kad liga ir fizinė negalė padeda sukurti (kitaip Šiupinio dienos) specifika Klaipėdos egzistencines situacijas, suponuoja veikėjų krašte“. Prelegentė išsamiai pristatė pro- refleksijas, skatina jų savivoką, mąstymą blemą, aptarė jos ištirtumo laipsnį, nusakė apie santykį su aplinka. objektą, skrupulingai išanalizavo šventės I. IV. PROBLEMOS MOKSLINIO GYVENIMOIR SPRENDIMAI KRONIKA I 223
specifiką Klaipėdos krašte, lygino su Di- ir tikrinti pagal VDU prof. dr. Astos Kaz- džiosios Lietuvos šventės bruožais, tyrimo lauskienės ir doc. dr. Gailiaus Raškinio su- rezultatus iliustravo pačios Katyčiuose, darytą programą „Ritmika“, sukurtą VDU. Kintuose bei Rusnėje rinkta ir užrašyta Remdamasi atliktu tyrimu, prelegentė etnografine medžiaga. Vertinimo komisijos formulavo įžvalgas, kad labiausiai prišlyti narių nuomone, atliktas darbas ir studentės linkusios nekaitomos kalbos dalys. Jaunoji oratoriniai sugebėjimai pelnė jai antrąją tyrėja nusibrėžė sau tolesnes tyrimo kryp- vietą tarp literatų. tis – frazės ilgio, loginio kirčio ir kalbėjimo 13-oje Lietuvos studentų lituanis- tempo įtaka vienskiemenių žodžių šlijimui. tų mokslinėje konferencijoje buvo perskai- Prelegentė teigė, kad tikėtina šių veiksnių tyta trylika kalbininkų pranešimų. Jaunųjų įtaka akcentiniam šlijimui. kalbininkų pranešimus vertino doc. dr. Eglė Krivickaitė, prelegentė taip pat Jurgita Mikelionienė (KTU), lekt. dr. Eri- atstovavo Vytauto Didžiojo universiteto ka Rimkutė (VDU), lekt. dr. Ona Laima Gu- Humanitarinių mokslų fakultetui, pristatė dzinevičiūtė (ŠU), doc. dr. Ilona Mickienė psicholingvistinių tyrimų paradigmos (VU KHF), lekt. dr. Robertas Kudirka (VU pranešimą – „Prieveiksminių ir įvardinių KHF), doc. dr. Daiva Aliūkaitė (VU KHF). kiekybės žymiklių vartojimas vaikų kalbo- Sekcijai pirmininkavo VU KHF doktorantė je“. Psicholingvistiniai tyrimai Lietuvoje Sigita Stankevičienė. pirmiausia asocijuojami su VDU prof. dr. Kalbininkų sekciją XV auditorijoje Inetos Dabašinskienės mokykla, taigi visai pradėjo Vilniaus universiteto Filologijos dėsninga, kad ir tarp jaunųjų kalbininkų fakulteto atstovė Agnė Antanaitytė. Jau- iš šios institucijos yra besidominčių vaikų noji tyrėja aiškinosi, kaip lietuvių kalboje kalbos tyrimais. Auditorijos pritarimo su- reiškiamas erdvės reikšmių subjektinimas laukė empirika pagrįstos Eglės įžvalgos, ir objektinimas. Prelegentė, tirdama erdvės kad prieveiksmiai „dar“ ir „daug“ sudaro raiškos priemones Jurgio Kunčino romane daugumą prieveiksminių kiekybės žymiklių „Tūla“, demonstravo gerą Johno Andersono vaikų kalboje (87,5 %), kiti prieveiksmiai lokalistinės teorijos suvoktį. Taigi jau pats vartojami žymiai rečiau. Kažkas iš audi- pirmasis kalbininkų sekcijos pranešimas torijos net pritariančiai replikavo, kad šie gražiai iliustravo, kad jaunieji lietuvių žymikliai nepraranda vertės bei vartosenos kalbos tyrėjai lietuvių kalbos faktus geba dažnumo ir tarp suaugusiųjų. vertinti ir aiškinti naujųjų metodologijų Ypatinga moksline branda pasižymėjo įrankiais. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Reikia pasakyti, kad iš esmės jaunų- atstovės Auksės Razanovaitės pranešimas jų tyrėjų darbai atskleidė jų Alma Mater „Klitiniai įvardžiai J. Bretkūno Psalmyne mokslininkų filologų vykdomų mokslinių (1580 m.) ir 1625 m. Psalmyno J. Rėzos tyrimų temas. Irina Lukašenko iš Vytau- redakcijoje“. Galima drąsiai teigti, kad to Didžiojo universiteto Humanitarinių Auksės įžvalgumas ir gera senųjų tekstų mokslų fakulteto pristatė pranešimą apie skaitymo kompetencija ilgainiui svariai akcentinį vienskiemenių žodžių šlijimą prisidės prie fundamentinių lituanistikos, lietuvių kalboje. Irinos tiriamąją medžia- baltistikos tyrimų. Vertinimo komisija gą sudarė devyni skaitomos kalbos įrašų Auksės Razanovaitės pranešimą įvertino tekstai iš „Sakytinės kalbos įrašų bazės“. pirmąja vieta tarp kalbininkų. Galima tik Skaitomos kalbos tekstų duomenys vesti pridurti, kad, kaip ir Vytauto Didžiojo 224 IV. MOKSLINIO GYVENIMO KRONIKAI
universiteto atstovės, Auksės moksliniai tyrimus, Brigitos konceptualiųjų metaforų interesai atskleidė vieną iš pagrindinių jos analizė yra graži akademinės mokyklos Alma Mater (VU Filologijos fakultete) patirties sklaida. Prelegentė išskyrė kelias puoselėjamą mokslinių tyrimų kryptį. konceptualiųjų daiktavardžio kaina meta- Bene didžiausias kalbininkų sekcijoje forų grupes. Auditorija gyvino prelegentės prelengenčių būrelis (net penki pranešimai) pavyzdžiai: KAINA yra GYVA BŪTYBĖ buvo iš Šiaulių universiteto Humanitarinio metafora: pavyk mane, aš geriausia kaina, fakulteto. kainos nesikandžioja, seksualios kainos, Jaunųjų tyrėjų iš Šiaulių pranešimai besišypsančios kainos, laimingos kainos, taip pat paantrina jau išsakytai minčiai, kainų striptizas, teisingos kainos ir kt. kad kiekviename Lietuvos universitete li- Iš pranešimų išryškėję Vilniaus uni- tuanistai turi savitų žymiklių, t. y. pagrįstai versiteto Kauno humanitarinio fakulteto asocijuojami su tam tikromis kalbotyros jaunųjų tyrėjų moksliniai interesai taip pat mokyklomis. informatyvūs šios akademinės institucijos Šiaulių universiteto atstovių pranešimai kalbininkų mokslinių interesų aspektu. liudijo apie lietuvių kalbos etiketo moky- Erikos Merkytės pranešime „Tarmių es- klą Šiaulių universiteto Humanitariniame tetika: nuostatų tyrimas“ pristatomi tyrimo fakultete – jaunoji tyrėja Monika Petraus- atlikto taikant perceptyvinės dialektologijos kaitė pristatė pranešimą apie Jono Aisčio metodiką duomenys. D. R. Prestono api- laiškų struktūrą. Prelegentė vertino vietos bendrinta tarminio diskurso percepcijos ir ir datos nurodymo tradiciją asmeniniuose vertimo metodologija pirmiausiai pradėta Jono Aisčio laiškuose, pasisveikinimo ir taikyti VU Kauno humanitarinio fakulteto atsisveikinimo būdus, pasirašymo laiškuose doc. dr. Daivos Aliūkaitės darbuose, taigi principus. tokių tyrimų tąsa tarp jaunųjų KHF kalbi- Dviejų prelegenčių iš Šiaulių – Nerin- ninkų yra visiškai dėsninga. Jaunoji tyrėja, gos Kaminskaitės ir Brigitos Vaitkevičiūtės – remdamasi percepcijos tyrimo duomenimis, pranešimai skirti reklamos diskursui. konstatavo, kad pirmiausia estetinę tarminio Neringa įžvalgiai aiškino, kurie leksikos kodo vertę lemia kodo panašumas į ben- aktualizacijos būdai pasitelkiami socialinė- drinę kalbą. Erikos pranešimas įvertintas se reklamose. Jaunoji tyrėja pabrėžė, kad trečiąja vieta tarp kalbininkų. nuo leksikos aktualizacijos neatskiriama Kauno technologijos universiteto Hu- grafikos arba vaizdo aktualizacija, kuri yra manitarinių mokslų fakulteto magistrantė tokia pat svarbi, o kartais net iškalbingesnė Giedrė Rutkauskaitė pristatė pranešimą už žodinę informaciją. Leksikos ar kiti aktu- „Reklamų onomastikono tyrimai: pra- alizacijos būdai neleidžia socialinės rekla- gmatonimai“. Reikia pridurti, kad jaunoji mos kalboje įsigalėti klišėms, sustabarėti. tyrėja yra VU Kauno humanitarinio fa- Brigitos Vaitkevičiūtės pranešimas kulteto absolventė, taigi pranešimas gimė „Konceptualiosios daiktavardžio kaina me- ir subrendo KHF. Auditoriją suintrigavo, taforos reklamoje“ priskirtinas kognityvinės paskatino diskusiją Giedrės Rutkauskaitės lingvistikos paradigmai. Turint omenyje intriguojančios įžvalgos dėl pragmatonimų Šiaulių universiteto tyrėjų, pirmiausia tu- klastočių kūrimo būdų. rima omenyje prof. Aloyzo Gudavičiaus, Pasikliaujant kalbininkų sekcijoje per- lekt. dr. Silvijos Papaurėlytės-Klovienės, skaitytų pranešimų statistika, būtų galima etnoligvistikos, lingvistinės kultūrologijos teigti, kad tarp kalbininkų vieni iš dominuo- I. IV. PROBLEMOS MOKSLINIO GYVENIMOIR SPRENDIMAI KRONIKA I 225
jančių yra onomastikos tyrimai. Susidomi- Šiaulių universiteto Humanitarinio fakul- ma ne tik periferiniais onomastikos objek- teto pranešimas „Įvardžiai Sigito Paruskio tais, plg. jau minėtas Giedrės Rutkauskaitės poezijoje“. Sigita, aiškindama semantinę pranešimas apie pragmatonimus, ar Šiaulių įvardžių struktūrą, nevengė literatūrologinių universiteto Humanitarinio fakulteto at- įžvalgų. stovės Jolantos Širvinskaitės pranešimas Apibendrinant kalbininkų sekcijos „Asmenvardiniai Lietuvos miestų gatvių darbą ir apskritai visą konferenciją, pasaky- pavadinimai“. Džiugina, kad jauniesiems tina, kad pagrindinis konferencijos tikslas kalbininkams pakanka ryžto ir, tikriausiai, pasiektas. Konferencijoje pasidalyta moks- mokslinės aistros atsiverti kalbos, rašto linių tyrimų patirtimi, į(si)vertinti pasiekti patirtis slepiančias senąsias parapijų baž- rezultatai. Neabejotina, kad ir prelegentams, nytinės knygas. ir konferencijos klausytojams gimė ne viena Kristina Bukelskytė iš Vilniaus uni- mokslinė įžvalga. versiteto Filologijos fakulteto perskaitė Susirinkę į baigiamąjį konferencijos pranešimą „Moterų įvardijimas XVIII a. renginį, jo dalyviai buvo dar kartą šiltai Utenos parapijos bažnytinės knygose“. pasveikinti VU KHF Lietuvių filologijos Indrė Glazauskaitė iš Vilniaus universiteto katedros vedėjos doc. dr. Daivos Aliūkaitės, Kauno humanitarinio fakulteto kalbėjo apie jiems buvo įteikti kompaktiniai diskai su 13- kalendorinius krikštavardžius, rastus Čekiš- osios mokslinės Lietuvos studentų lituanistų kės parapijos užsakų knygose (1792–1822, konferencijos pranešimų tezėmis. Įvertinti ir 1931–1949). Neabejotina, kad jaunųjų apdovanoti diplomais bei atminimo dovanė- tyrėjų duomenys svarbūs Lietuvos antro- lėmis prizinių vietų nusipelniusieji. Atminimo ponimijos tyrimams apskritai. dovanėlėmis pagerbti vertinimo komisijos Iš pranešimų išryškėjo, kad jaunieji tyrė- nariai bei svečiai iš kitų universitetų. jai imlūs ir tarpdisciplininiams požiūriams. Mokslinės Lietuvos studentų lituanis- Bene labiausiai tarpdisciplininių pranešimų tų konferencijos „deglas“ perleistas Šiaulių grupei priskirtinas Sigitos Baliutavičiūtės iš universiteto Humanitariniam fakultetui. 226
V. REIKALAVIMAI STRAIPSNIAMS
„Respectus Philologicus“ yra tarptautinis regioninis filologijos mokslo srities leidinys, skirtas gramatikos, semantikos ir semiotikos krypties (H 352) tyrinėjimams. Pagrindinės „Respectus Philologicus“ kalbos: lietuvių, lenkų, anglų, rusų. Leidinyje „Respectus Philologicus“ skelbiami Centrinės ir Rytų Europos regiono mokslininkų probleminiai straipsniai, vertimai, recenzijos, diskusijos, mokslinės veiklos apžvalgos. Straipsnių apimtis – iki 30 000 spaudos ženklų (0,75 autorinio lanko), apžvalgos, recenzijos – iki 10 000 spaudos ženklų (0,25 autorinio lanko). Dėl didesnės apimties publikacijų būtina iš anksto susitarti su redakcija. Tekstai redakcijai pateikiami atspausdinti dviem egzemplioriais, 12 punktų Times New Roman šriftu, 1,5 eilutės intervalu. Prie atspausdinto teksto turi būti pridėta ir elektroninė teksto rinkmena (teksto redaktorius – „Microsoft Word“, „Office 2003“ arba naujesnė versija, rinkmeną galima atsiųsti elektroniniu paštu adresais
„Respectus Philologicus“ publikacijų struktūra Leidiniui „Respectus Philologicus“ teikiami mokslo straipsniai turi atitikti tokius reikalavimus. Juose turi būti suformuluotas mokslinių tyrimų tikslas bei metodologija, aptarta nagrinėjamos problemos tyrimų būklė, pateikti ir pagrįsti tyrimų rezultatai, padarytos išvados, nurodyta naudota literatūra. Prie lietuviškai skelbiamo mokslinio straipsnio turi būti pridėta ne mažiau kaip 1 000 spaudos ženklų santrauka lietuvių kalba, nurodyti reikšminiai žodžiai ir ne mažiau kaip 2 000 spaudos ženklų santrauka anglų, o prie skelbiamo nelietuviškai – ne mažiau kaip 1 000 spaudos ženklų anotacija ir reikšminiai žodžiai straipsnio kalba bei ne mažiau kaip 2 000 spaudos ženklų apimties santrauka anglų kalba. Publikacijos pradžioje, kairėje puslapio pusėje, nurodomi autoriaus vardas ir pavardė, įstaiga, kuriai ji(s) atstovauja (straipsnio kalba), autoriaus įstaigos (autoriaus pageidavimu – namų) adresas (autoriaus atstovaujamos šalies kalba), telefonas, elektroninio pašto adresas, moksliniai interesai. Toliau puslapio centre spausdinama publikacijos antraštė. Straipsnio pavadinimas, autoriaus vardas ir pavardė, atstovaujama įstaiga kartojami prieš Summary straipsnio pabaigoje anglų kalba. Pabaigoje nurodomi autoriaus vardas ir pavardė, mokslinis, pedagoginis vardas (-ai), pareigos atstovaujamos institucijos padalinyje. Nuorodos pateikiamos pagal tarptautinę Harvardo nuorodų sistemą (išsamiau apie šią sistemą žr.: http://www.bournemouth.ac.uk/library/using/harvard_system.html). Nuorodos pagrindiniame tekste pateikiamos pagal tokią schemą: skliausteliuose nurodoma šaltinio autoriaus pavardė, leidimo metai, puslapis ar puslapiai. Pvz.: Skaitytojas ar kalbėtojas „pasitelkia savo kultūrinę patirtį aiškindamasis kodus ir ženklus, kurie sudaro tekstą“ (Fiske V. REIKALAVIMAI STRAIPSNIAMS / ZASADY OPRACOWYWANIA PUBLIKACJI 227
1998, p. 17). Autoriaus pavardės galima neminėti, jei iš konteksto visiškai aišku, kuriam autoriui priklauso nurodomas darbas. Jeigu šaltinis turi daugiau negu du autorius, nurodoma tik pirmojo autoriaus pavardė: (Kubilius ir kt. 1999, p. 131). Jei literatūros sąraše du ar daugiau autorių yra bendrapavardžiai, autoriaus pavardė nuorodoje papildoma vardo inicialu: (Kubilius V. 1999, p. 15). Paaiškinimai ir pastabos pateikiamos pagrindinio teksto puslapio apačioje 10 p. šriftu. Jų numeracija ištisinė. Literatūros sąrašas pateikiamas po pagrindinio teksto (arba po paaiškinimų, jei jie yra). Šaltiniai sąraše išdėstomi abėcėlės tvarka pagal autorių pavardes. Šaltiniai kirilica arba kitais nelotyniškais šriftais pateikiami sąrašo pabaigoje. Šaltiniai nurodomi pagal šiuos pavyzdžius: Nurodant knygą: AUTORIAUS PAVARDĖ, Vardo inicialai, leidimo metai. Knygos pavadinimas. Leidimo numeris (jei ne pirmasis). Leidimo vieta: Leidėjas. Nurodant grožinį kūrinį, straipsnį ar kitą smulkesnį tekstą iš knygos: AUTORIAUS PAVARDĖ, Vardo inicialai, leidimo metai. Grožinio kūrinio, straipsnio ar kito smulkesnio teksto pavadinimas. In: Knygos autoriaus ar sudarytojo (pastaruoju atveju prieš sudarytojo pavardę pridedama santrumpa Sud.) Vardo inicialai. PAVARDĖ. Knygos pavadinimas. Leidimo vieta: Leidėjas, puslapiai. Nurodant straipsnį iš periodinio leidinio: AUTORIAUS PAVARDĖ, Vardo inicialai, leidimo metai. Grožinio kūrinio, straipsnio ar kito teksto pavadinimas. Periodinio leidinio pavadinimas, numeris, puslapiai. Nurodant straipsnį iš elektroninio leidinio: AUTORIAUS PAVARDĖ, Vardo inicialai, leidimo metai. Grožinio kūrinio, straipsnio ar kito smulkesnio teksto pavadinimas. Prieiga: Interneto puslapio adresas [Žiūr. data]. Jei tas pats autorius tais pačiais metais paskelbė daugiau negu vieną nurodomą šaltinį, jie skiriami raidėmis a, b, c ir t. t., rašomomis prie leidimo metų. Literatūros sąraše šaltiniai pateikiami chronologiškai pagal išleidimo datą. Lietuviškame tekste senesni lietuviški asmenvardžiai rašomi pagal dabartinės rašybos normas, o nelietuviški asmenvardžiai – originalo forma pagal leidinio Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba (parengė SLIŽIENĖ, N.; VALECKIENĖ, A., 1992. Vilnius: Mokslas, 81–89) reikalavimus. Pirmą kartą tekste pateikiamas visas vardas (vardai) ir pavardė, o toliau galima rašyti tik to paties asmens pavardę. Nelietuviškame tekste asmenvardžiai rašomi pagal tos kalbos rašybos tradicijas. Nuorodose visi aprašai rašomi originalo forma. Tekste minimus kitakalbius arba senesnius literatūros kūrinių, mokslo veikalų, periodinių leidinių pavadinimus rekomenduojama rašyti originalo forma. Jeigu jie verčiami arba trumpinami, skliaustuose arba išnašoje reikia nurodyti originalų pavadinimą. Nuorodose ir literatūros sąraše visi pavadinimai rašomi originalo forma. Knygų, žurnalų ir kitų atskirų leidinių pavadinimai tekste rašomi kursyvu, o smulkesnių, atskiro leidinio nesudarančių, grožinės literatūros kūrinių, straipsnių ir kitų tekstų – kabutėse. Grožinę literatūrą tekste rekomenduojama cituoti originalo kalba išlaikant autentišką rašybą ir skyrybą. Kitakalbės grožinės literatūros citatos gali būti išverstos išnašose. Kitakalbes mokslinės literatūros citatas rekomenduojama išversti. 228 V. REIKALAVIMAI STRAIPSNIAMS / ZASADY OPRACOWYWANIA PUBLIKACJI
ZASADY OPRACOWYWANIA PUBLIKACJI
„Respectus Philologicus” – to międzynarodowe regionalne czasopismo naukowe z dziedziny nauk humanistycznych, ze szczególnym uwzględnieniem gramatyki, semiotyki i semantyki (H 352). Podstawowymi językami „Respectus Philologicus” są języki polski, litewski, angielski i rosyjski. W „Respectus Philologicus” publikowane są artykuły naukowe o charakterze problemowym, przekłady, recenzje, dyskusje uczonych regionu i przeglądy działalności naukowej w państwach Europy Środkowej i Wschodniej. Wielkość artykułu – do 30 000 znaków drukarskich (0,75 arkusza autorskiego); przeglądy, recenzje – do 10 000 znaków drukarskich (0,25 arkusza autorskiego). Przekroczenie dopuszczalnej wielkości publikacji wymaga wcześniejszego uzgodnienia z redakcją. Przysłane do publikacji materiały powinny być wydrukowane przy zastosowaniu 1,5 odstępu między wierszami, czcionka: 12 Times New Roman w 2 egzemplarzach. Jednocześnie powinna być przedłożona wersja elektroniczna (edytor tekstów – Microsoft Word, Office 2003 i późniejsze wersje; materiały można przysłać pocztą elektroniczną na adres:
Struktura publikacji w „Respectus Philologicus” Do „Respectus Philologicus” przyjmowane są artykuły naukowe, odpowiadające wymogom dotyczącym takiego rodzaju publikacji. W artykule koniecznym jest sformułowanie i określenie metodologii badania naukowego, przeanalizowanie istniejących badań dotyczących danego zagadnienia, przedstawienie i uzasadnienie rezultatów analizy materiału, wyszczególnienie wykorzystanej literatury. Artykuł naukowy w języku polskim powinien mieć dołączoną adnotację (nie mniej niż 1 000 znaków drukarskich) w języku polskim, słowa kluczowe w języku polskim i angielskim i streszczenie w języku angielskim (nie mniej niż 2 000 znaków drukarskich). Na początku artykułu, z lewej strony, podaje się imię i nazwisko autora, instytucję, którą reprezentuje autor, adres instytucji i adres domowy (wg życzenia autora), telefon i adres poczty elektronicznej, zainteresowania naukowe. Poniżej, pośrodku strony – tytuł artykułu. Tytuł artykułu, imię i nazwisko autora, instytucja, którą reprezentuje autor, należy powtórzyć w języku angielskim na końcu artykułu, przed Summary. Na końcu podaje się imię i nazwisko autora, tytuł/stopień naukowy, stanowisko zajmowane w jednostce reprezentowanej instytucji. Odsyłacze bibliograficzne są cytowane według systemu harwardzkiego (więcej o systemie zob. http://www.bournemouth.ac.uk/library/using/harvard_system.html). V. REIKALAVIMAI STRAIPSNIAMS / ZASADY OPRACOWYWANIA PUBLIKACJI 229
Odsyłacze w tekście podstawowym zaznaczamy następująco: w nawiasie – nazwisko autora, rok wydania, po przecinku – strona lub strony. Np. „Część ciała nie może występować w funkcji instrumentu” – pisał Grochowski (Grochowski 1974, s. 163). Nazwisko autora można pominąć, jeżeli z kontekstu jednoznacznie wynika, że jest on autorem cytowanej pracy. Przy pracach zbiorowych podajemy nazwisko pierwszego autora (Kubilius i in. 1999, p. 131). Jeżeli w spisie wykorzystanych źródeł i opracowań dwóch lub więcej autorów ma to samo nazwisko, to w odsyłaczu przy nazwisku autora należy umieścić inicjał imienia (Kubilius V. 1999, p. 15). Objaśnienia i uwagi należy umieszczać na dole strony i opracowań czcionką 10. Numeracja ciągła pozycji w całości spisu. Spis wykorzystanych źródeł i opracowań umieszczamy po tekście podstawowym (lub po objaśnieniach, o ile takowe są). Źródła w spisie podajemy w układzie alfabetycznym według nazwisk autorów. Źródła zapisane cyrylicą lub innym, nie łacińskim alfabetem umieszczamy na końcu spisu. Źródła opisujemy następująco: Dla monografii: NAZWISKO AUTORA, Inicjały, rok wydania. Nazwa książki. Numer wydania (jeżeli nie pierwsze). Miejsce wydania: Wydawca. Dla utworów literatury pięknej, artykułów lub innych, niedużych tekstów z książki: NAZWISKO AUTORA, Inicjały, rok wydania. Tytuł utworu literackiego, artykułu lub innego, niedużego tekstu z książki. In: Inicjały. NAZWISKO autora lub red./oprac./ed. książki (w takim wypadku przed nazwiskiem należy umieścić skrót red./oprac./ed.). Tytuł książki. Miejsce wydania: Wydawca, strony. Dla artykułów z wydań periodycznych: NAZWISKO AUTORA, Inicjały, rok wydania. Tytuł utworu literackiego, artykułu lub innego, niedużego tekstu. Tytuł wydania periodycznego, numer, strony. Dla artykułów z wydań internetowych: NAZWISKO AUTORA, Inicjały, rok wydania. Tytuł utworu literackiego, artykułu lub innego, niedużego tekstu z książki. Dostępne na stronie: Tytuł strony internetowej [od data]. Jeżeli ten sam autor w tym samym roku ogłosił więcej niż jedno cytowane źródło, należy je opatrzyć literami a, b, c itd., umieszczając przy roku wydania. W spisie wykorzystanych źródeł i opracowań umieszczamy od najstarszego do najpóźniejszego. Imiona własne pisze się zgodnie ze współczesnymi zasadami ortografii. W odsyłaczu, pojawiającym się w tekście po raz pierwszy, podaje się nazwisko i inicjały, dalej można ograniczyć się tylko do nazwiska tego autora. Występujące w tekście zapożyczone i przestarzałe nazwy źródeł literackich, badań naukowych, wydań periodycznych zaleca się podawać zgodnie z oryginałem. W przypadku, kiedy są one tłumaczone lub skracane, w nawiasie lub w odsyłaczu trzeba koniecznie podać nazwę w oryginale. W odsyłaczach i spisie wykorzystanych źródeł i opracowań wszystkie nazwy i tytuły należy podawać w oryginale. Tytuły książek i innych publikacji oddzielnych w tekście pisze się za pomocą kursywy, a tytuły niedużych utworów literackich, artykułów i innych tekstów nie będących publikacją samodzielną – w cudzosłowie. Literaturę piękną zaleca się cytować w języku oryginału, zachowując zasady pisowni i interpunkcji źródła. Tłumaczenie cytatu z utworu literackiego w języku obcym można przytoczyć w przypisie. Cytaty z literatury naukowej w języku obcym zaleca się przytaczać w tłumaczeniu. 230 V. REIKALAVIMAI STRAIPSNIAMS / ZASADY OPRACOWYWANIA PUBLIKACJI
GENERAL REQUIREMENTS FOR PUBLICATIONS
“Respectus Philologicus” is a philological periodical dealing with the problems of grammar, semiotics and semantics (H 352). The main languages of the journal are English, Lithuanian, Polish and Russian. “Respectus Philologicus” publishes scholarly articles, translations, reviews, overviews, and discussions of the philological research in the region. The size of articles is up to 30 000 printed characters; the size of reviews and overviews is up to 10 000 printed characters. In case the paper exceeds the normal length the editors’ consent for its publication is needed. Texts for publication should be submitted in two hard copies printed in Font 12 Times New Roman with 1,5 space between the lines. A copy on a floppy disc (Microsoft Word, Office 2003 or newer version) should be added to the hard copy. Contributions can also be sent by e-mail: the address is
Format and Documentation Requirements Articles submitted for publication in „Respectus Philologicus“ should include the aim(s) and methodology of the research, give an overview of the work previously done on the investigated problem, substantiate the achieved results of the research and have a list of references. The manuscript should also contain an abstract of at least 2 000 printed characters in volume in English, key words in English and Lithuanian, and a summary of at least 1 000 printed characters in Lithuanian. The author’s full name, academic affiliation, office (or home) address, telephone, e-mail address and research interests should be typed in the top left-hand corner of the first page, and the title of the article should be given below in the centre of the page. The author‘s full name, degree, position and academic affiliation are to be presented at the end of the article. References should be presented according to the international Harvard System (comprehensive explanation in: http://www.bournemouth.ac.uk/library/using/harvard_system.html). Citations in the text are referred to in the text by giving the author’s surname, the year of publication and the page numbers. e.g. As Harvey (1992, p. 21) said, “good practices must be taught” and so we... The author’s surname is not given in parentheses if it naturally occurs in the context. If there are more than two authors, the surname of the first author should be given followed by et al. e.g. Office costs amount to 20% of total costs in most business (Wilson et al. 1997) If there are several authors with the same surname, the author’s name is supplemented with initials. Explanations and notes should be given as footnotes and should be printed in Font 10. The numeration is continuous. References to documents cited in the text should be listed at the end of a piece of work (or after the notes). They are arranged in alphabetical order by author’s surnames. References in Cyrillic V. REIKALAVIMAI STRAIPSNIAMS / ZASADY OPRACOWYWANIA PUBLIKACJI 231 and other non Latin type should be given at the end of the list. They are referred according to the examples: Reference to a book: Author’s SURNAME, INITIALS., Year of publication. Title. Edition (if not the first). Place of publication: Publisher. Reference to a work of artistic literature, article or short texts from a book: Author’s SURNAME, INITIALS., Year of publication. Title of a fictional work, article or short texts. In: INITIALS. SURNAME, of author or editor of publication followed by ed. or eds. if relevant. Title of book. Place of publication: Publisher, Page number(s). Reference to an article in a journal: Author’s SURNAME, INITIALS., Year of publication. Title of article. Title of journal, Volume number and (part number), Page numbers. Reference to an article from web recourses: Author’s SURNAME, INITIALS., Year. Title [online]. (Edition). Place of publication, Publisher (if ascertainable). Available from: URL [Accessed date]. When an author has published more than one cited document in the same year, these are distinguished by adding lower case letters (a, b, c, etc.) after the year. In References they should be listed chronologically (earliest first). Proper names should be spelt in accordance with the latest orthographical norms. When mentioned for the first time, a personal name should include both first and last names, but when repeated the family name is sufficient. If the work is written in another language, proper names should be written according to the spelling rules of that language. When books or periodicals published in foreign languages are mentioned in the paper, their titles are to be put in the original language. If their titles are translated or abbreviated, their original title should be indicated in brackets or in footnotes. All titles in footnotes are to be written in their original language. Titles of books, journals and other periodicals should be italicized. Titles of other works that are not separate publications are to be given in quotation marks. Quotations from the fictions should be written in their original language and their original spelling and punctuation should be preserved. Citations from the fictions in foreign languages may be translated in footnotes, while quotations from scholarly works are expected to be translated. 232 V. REIKALAVIMAI STRAIPSNIAMS / ZASADY OPRACOWYWANIA PUBLIKACJI
ТРЕБОВАНИЯ К ОФОРМЛЕНИЮ СТАТЕЙ
“Respectus Philologicus” – филологический журнал, посвященный исследованиям в области грамматики, семиотики и семантики (Н 352). Основные языки “Respectus Philologicus” – литовский, польский, английский, русский. В журнале “Respectus Philologicus” публикуются проблемные научные статьи, переводы, рецензии, дискуссии ученых региона и обзоры научной деятельности в регионе. Объем статей – до 30 000 печатных знаков (0,75 авторского листа), обзоры, рецензии – до 10 000 печатных знаков (0,25 авторского листа). Превышение объема публикации следует заблаговременно оговаривать с редакцией. Присылаемые для публикации материалы должны быть отпечатаны через 1,5 интервала, шрифт 12 Times New Roman в 2 экземплярах. Одновременно должна быть представлена электронная версия (текстовый редактор – Microsoft Word Office 2003 и выше). Материалы можно присылать электронной почтой по адресам:
Фамилию автора можно не упоминать, если авторство указываемой работы понятно из контекста. Если отсылка дается на работу нескольких авторов, указывается фамилия первого автора, напр.: (Баранов и др. 2004, с. 15). Если в списке литературы есть однофамильцы, в таком случае фамилия автора в отсылке сопровождается инициалом, напр.: (Баранов А. 1990). Пояснения и замечания располагаются в конце страницы в виде постраничных сносок (шрифт 10, нумерация сносок сплошная). Список литературы располагается в конце текста. Источники приводятся в алфавитном порядке по фамилиям авторов. В начале списка указываются источники на латинице, затем – на кириллице и иных графических системах. Источники оформляются следующим образом: Для книг: ФАМИЛИЯ АВТОРА, Инициалы, год издания. Название книги. Номер издания (если это не первое издание). Место издания: Издательство. Для произведений художественной литературы, статей или других небольших текстов из книги: ФАМИЛИЯ АВТОРА, Инициалы, год издания. Название художественного произведения, статьи или другого небольшого текста из книги. In: Инициалы автора или составителя. (В последнем случае перед инициалами составителя добавляется сокращение «Сост.».) ФАМИЛИЯ. Название книги. Место издания: Издательство, страницы. Для текстов из периодических изданий: ФАМИЛИЯ АВТОРА, Инициалы, год издания. Название художественного произведения, статьи или другого небольшого текста. Название периодического издания, номер, страницы. Для текстов из электронных изданий: ФАМИЛИЯ АВТОРА, Инициалы, год издания. Название художественного произведения, статьи или другого небольшого текста. Режим доступа: адрес страницы в Интернете [См. дата]. Если в тексте упоминаются опубликованные в том же году труды одного автора, в таком случае в библиографической отсылке и списке литературы год издания сопровождается буквой а, б, в и т. д. (в хронологическом порядке, если это возможно). В тексте на литовском языке литовские антропонимы пишутся в соответствии с современными нормами правописания, остальные антропонимы – в оригинальной форме согласно правилам, изложенным в «Орфографии и пунктуации литовского языка» (Сост. SLIŽIENĖ, N.; VALECKIENĖ, A., 1992. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba. Vilnius: Mokslas, 81–89). В тексте на других языках антропонимы пишутся в соответствии с традициями правописания в тех языках. При первом упоминании в тексте указываются полностью имя и фамилия, в дальнейшем тексте можно указывать лишь фамилию того же лица. Упоминаемые в тексте иностранные или старинные названия литературных произведений, научных трудов, периодических изданий рекомендуется писать в оригинальной форме. Если подобные названия даются в переводе, в скобках или сноске следует указать оригинальное название. В сносках, библиографических отсылках и списке литературы все названия пишутся в оригинальной форме. Художественную литературу рекомендуется цитировать на языке оригинала, сохраняя правописание и пунктуацию источника. В сносках можно приводить перевод цитаты из художественной литературы на иностранном языке. Цитаты из научной литературы на иностранном языке рекомендуется давать в переводе. 234
VI. MŪSŲ AUTORIAI / NASI AUTORZY / OUR AUTHORS
Aliūkaitė Daiva Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Lietuvių filologijos katedros vedėja,docentė, humanitarinių mokslų daktarė; Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Sociokultūrinių tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja; Lietuva Assoc. Prof. Dr – Vilnius University, Kaunas Faculty of Humanities, Head of Department of Lithuanian Philology; Senior Researcher – Socio-Cultural Research Centre at Vilnius University, Kaunas Faculty of Humanities; Lithuania
Andrijauskas Jonas Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto Programų sistemų inžinerijos programos magistras; Lietuva Master of Software Engineering – Kaunas University of Technology, Faculty of Informatics; Lithuania
Bacevičiūtė Rima Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų daktarė; Lietuva Senior Researcher, Dr – Institute of the Lithuanian Language, Department of Language History and Dialectology; Lithuania
Bačiūnaitė-Lužinienė Lina Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Lietuvių filologijos katedros doktorantė; Lietuva PhD student – Vilnius University, the Kaunas Faculty of Humanities, Department of Lithuanian Philology; Lithuania
Bankauskaitė-Sereikienė Gabija Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Lietuvių filologijos katedros docentė, hu manitarinių mokslų daktarė; Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Sociokultūrinių tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja; Lietuva Assoc. Prof. Dr – Vilnius University, Kaunas Faculty of Humanities, Department of Lithuanian Philology; Senior Researcher – Socio-Cultural Research Centre at Vilnius University, Kaunas Faculty of Humanities; Lithuania
Baranauskaitė Giedrė Kauno technologijos universiteto Technikos kalbos vertimo ir redagavimo (anglų kalba) programos absolventė; Vilniaus universiteto Vertimo studijų programos magistrantė; Lietuva Graduate of Kaunas University of Technology, Technical Language Translation and Editing; post- graduate student – Vilnius University, Translation Studies; Lithuania VI. MŪSŲ AUTORIAI / NASI AUTORZY / OUR AUTHORS 235
Briaukienė Birutė Kauno medicinos universiteto Kalbų ir edukacijos katedros lektorė, humanitarinių mokslų daktarė; Lietuva Lecturer, PhD – Kaunas University of Medicine, Department of Languages and Education; Lithuania
Glebova Olga Čenstochovos Jano Dlugošo universiteto Filologijos ir istorijos fakulteto Užsienio fifilologijos lologijos ins-ins- tituto Anglų filologijos katedros lektorė, humanitarinių mokslų daktarė; Lenkija Lecturer, PhD – Jan Dlugosz University of Czestochowa, Faculty of Philology and History, Institute of Foreign Philology, Department of English Philology; Poland
Juzelėnienė Saulė Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Lietuvių filologijos katedros docentė, huma- nitarinių mokslų daktarė; Lietuva Assoc. Prof. Dr – Vilnius University, Kaunas Faculty of Humanities, Department of Lithuanian Philology; Lithuania
Kerevičienė Jurgita Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Germanų filologijos katedros lektorė, huma- nitarinių mokslų daktarė; Lietuva Lecturer, Dr – Vilnius University, Kaunas Faculty of Humanities, Department of German Philology; Lithuania
Keturakis Ugnius Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Lietuvių literatūros katedros dok- torantas; Lietuva PhD student – Vytautas Magnus University, the Faculty of Humanities, Department of Lithuanian Literature; Lithuania
Koženiauskienė Regina Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros profesorė, habilituota huma- nitarinių mokslų daktarė; Lietuva Prof. Dr habil – Vilnius University, Faculty of Philology, Department of the Lithuanian Language; Lithuania
Kriščiūnas Vytas Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto informatikos magistras; Lietuva Master of Informatics – Kaunas University of Technology, Faculty of Informatics; Lithuania.
Kudirka Robertas Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Lietuvių filologijos katedros lektorius, huma- nitarinių mokslų daktaras; Lietuva Lecturer, PhD – Vilnius University, Kaunas Faculty of Humanities, Department of Lithuanian Philology; Lithuania 236 VI. MŪSŲ AUTORIAI / NASI AUTORZY / OUR AUTHORS
Majka Wojciech Krokuvos pedagoginio universiteto Humanitarinio fakulteto Neofilologijos instituto Vakarų Europos literatūrų katedros lektorius, humanitarinių mokslų daktaras; Lenkija Lecturer, PhD – Pedagogical University of Cracow, Faculty of Humanities, Institute of Neophilol- ogy, Department of the West Literatures; Poland
Miksza Agnieszka Lodzės universiteto Humanitarinio fakulteto Anglistikos instituto doktorantė, Lenkija PhD student – University of Łódź, the Faculty of Humanities, Institute of English; Poland
Pakalnytė Neringa Vytauto Didžiojo universiteto absolventė, Lietuvių filologijos programos bakalaurė; UAB „Kalen- dorius“ filologė-redaktorė; Lietuva BA – graduate of Vytautas Magnus University, Lithuanian philology; editor at joint stock company “Kalendorius”; Lithuania
Rimkutė Erika Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinio fakulteto Lietuvių kalbos katedros lektorė, Kompiu- terinės lingvistikos centro mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų daktarė; Lietuva Lecturer, PhD – Vytautas Magnus University, Faculty of Humanities, Department of the Lithuanian Language; fellowship of Centre of Computational Linguistics; Lithuania
Smoluk Marek Zielona Góra universiteto Humanitarinio fakulteto Šiuolaikinių kalbų instituto adjunktas, humanitarinių mokslų daktaras; Lenkija Adjunct (Assistant Professor), PhD – the University of Zielona Góra, Faculty of Humanities, Institute of Modern Languages; Poland
Sušinskienė Solveiga Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Anglų filologijos katedros lektorė, humanitarinių mokslų daktarė; Lietuva Lecturer, PhD – Šiauliai University, Faculty of Humanities, Department of English Philology; Lithuania
Tuomienė Nijolė Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus mokslo darbuotoja, humani- tarinių mokslų daktarė; Lietuva Fellowship, Dr – Institute of the Lithuanian Language, Department of Language History and Dialectology; Lithuania
Vaičenonienė Jurgita Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Anglų filologijos katedros doktorantė ir Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų centro anglų kalbos asistentė; Lietuva PhD student – Vytautas Magnus University, Faculty of Humanities, Department of English Philology; Assistant Lecturer – Centre of Foreign Languages, Vytautas Magnus University; Lithuania VI. MŪSŲ AUTORIAI / NASI AUTORZY / OUR AUTHORS 237
Vengalienė Dovilė Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Užsienio kalbų katedros doktorantė, lektorė; Lietuva Lecturer, PhD student – Vilnius University, Kaunas Faculty of Humanities, Department of Foreign Languages; Lithuania
Žindžiuvienė Ingrida Eglė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Anglų filologijos katedros vedėja, docentė, socialinių mokslų daktarė; Lietuva Assoc. Prof. Dr. – Vytautas Magnus University, Faculty of Humanities, Head of Department of English Philology; Lithuania RESPECTUS PHILOLOGICUS 2009 Nr. 16 (21) A Leidžiamas nuo 1999 m.
2009 12 22. Tiražas 100 egz. Leidžia VU Kauno humanitarinis fakultetas ir Uniwersytet Humanistyczno–Przyrodniczy Jana Kochanowskiego – Wydział Humanistyczny w Kielcach
Išleido VšĮ Vilniaus universiteto leidykla Universiteto g. 1, LT-01122 Vilnius El. paštas: [email protected]
Spausdino UAB CIKLONAS J. Jasinskio g. 15, LT–01111 Vilnius