VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS GAMTOS MOKSL Ų FAKULTETAS REGIONIN ĖS GEOGRAFIJOS KATEDRA
Vilma Šalkauskait ė
UTENOS APSKRITIES VIZUALI Ų SKAITMENINI Ų DUOMEN Ų BAZ Ė
MAGISTRINIS DARBAS (GEOGRAFIJA)
Darbo vadovas: doc. dr. R. Krupickas
Vilnius, 2006 TURINYS
1. Įvadas ...... 3 1.1. Darbo naujumas ir problematika...... 4 1.2. Darbo tikslas ir uždaviniai...... 4 1.3. Darbo metodika...... 5 1.4. Literat ūros apžvalga...... 6 2. Utenos apskrities geografin ės ypatyb ės...... 8 2.1. Gamtin ė charakteristika...... 8 2.1.1. Geologin ė sandara...... 8 2.1.2. Žem ės paviršius...... 10 2.1.3. Miškai...... 13 2.1.4. Hidrografinis tinklas...... 15 2.1.5. Saugomos teritorijos...... 17 2.2. Visuomenin ė charakteristika...... 19 2.2.1. Teritorijos administracinis suskirstymas...... 19 2.2.2. Apskrities rajon ų centr ų bei Visagino miesto savivaldyb ės istorin ė apžvalga...... 24 2.2.3. Gyvenviet ės...... 28 2.2.4. Keli ų tinklas...... 29 2.2.5. Švietimo įstaigos...... 31 2.2.6. Pramon ė...... 33 3. Vaizdin ė duomen ų baz ė...... 35 3.1. Duomen ų baz ės sudarymo metodika...... 35 3.2. Vaizdin ės duomen ų baz ės analiz ė...... 36 3.2.1. Gamtiniai geografiniai objektai...... 38 3.2.2. Visuomeniniai geografiniai objektai...... 40 4. Vaizdin ės duomen ų baz ės panaudojimas ...... 50 4.1. Vaizdin ės duomen ų baz ės panaudojimas internete...... 50 4.2. Vaizdin ės duomen ų baz ės edukologin ės panaudojimo galimyb ės...... 53 5. Išvados ir pasi ūlymai ...... 54 Santrauka ...... 56 Literat ūros s ąrašas ...... 58 Priedai ...... 60 1. ĮVADAS
Į vien ą ir t ą pat į krašt ą žvelgdami geografiškai, galime daug k ą pamatyti: žaliuojan čias lygumas arba sm ėlėtas kalvas, dirbamus laukus arba miškais apaugusius plotus, ištisus pramon ės rajonus arba ūkinink ų ūkį, skirtingo dydžio miestus arba kaimus. Kiekvienas kraštas unikalus ir savitas, tod ėl nenuostabu, kad kyla noras j į pažinti, tyrin ėti. Savo magistriniam darbui pasirinkau šiaurrytin į Lietuvos pakrašt į – Utenos apskrit į. Tai ypatingas kalvotas kraštas, turtingas įvairiais savo apylinki ų kraštovaizdžiais, apaug ęs tankiais miškais, ežeringiausia Lietuvos dalis. Nutariau pažvelgti giliau geografiškai į visuomenin ę apskrities dal į, nes ji yra mažiausiai atskleista, pažinta ir tyrin ėta, be to grei čiausiai kintanti ir išliekanti tik istorijoje. Kartu ne įmanoma visiškai atsiriboti nuo gamtos. Nor ėdama perteikti svarbiausius Utenos apskrities bruožus, į vaizdin ę duomen ų baz ę įtraukiau ir lankomus objektus (kalvas, akmenis, medžius ar ežerus ir kt.), kurie reprezentuoja t ą viet ą, turi gilias paleogeografines šaknis. Ta čiau skaitmenin ės duomen ų baz ės pagrindu išlieka Utenos apskrities visuomenin ė geografija. Šiuo metu skaitmenin ės technologijos tapo visiems prieinamos ir naudojamos kiekvien ą dien ą. Tod ėl šiame darbe perteikiami Utenos apskrities skaitmeniniai duomenys, siekiant juos padaryti prieinamus pla čiam vartotoj ų ratui. Apskrities vaizdin ė duomen ų baz ė bus panaudota kuriamai naujos programos „Akis – M3.0“ duomen ų bazei, taip pat kitoms mokomosioms, pažintin ėms programoms. Kartu su šiuo darbu duomenys bus pateikiami visuomenei – vaizdinei duomen ų bazei sukurtas internetinis puslapis www.utenosapskritis.info .
1.1. Darbo naujumas ir problematika
Nuotraukos – tai m ūsų gyvenimo veidrodis, atspindintis esam ą situacij ą, supažindinantis su praeitimi, įamžinantis ir išryškinantis gyvenimo poky čius. Daugelio fotomeninink ų ak į patraukia nepakartojami kraštovaizdžiai, architekt ūros stebuklai, praeities p ėdsakai. Dabar, atsiradus naujoms skaitmenin ėms technologijoms ir komunikacijoms, galima pateikti įvairiaus formato, aukštos kokyb ės ir raiškos nuotraukas. Skaitmeninis formatas sudaro galimyb ę pateikti didesn į nuotrauk ų skai čių, atsirinkti nuotraukas, geriausiai atspindin čias objekto ypatumus. Šio formato nuotraukas daug papras čiau įdiegti įvairiose kompiuterin ėse laikmenose, mokomosiose programose, internete. Šiais laikais vaikai daug mieliau ieško informacijos internete, be to, nuo 2002 met ų interneto ryšys prad ėtas tiekti visose Lietuvos vidurin ėse mokyklose. Taigi, internetas tapo daugeliui prieinamas informacijos šaltinis. Nuotraukos sudaro galimyb ę fiksuoti miest ų ir kaim ų augim ą, pramon ės bei įmoni ų, įstaig ų pl ėtr ą, įvertinti poky čius. Labiausiai kintanti yra visuomenin ė geografija, šia tema yra mažokai informacijos, ypatingai tr ūksta kompleksin ės, metodiškai atrinktos bei pateiktos vaizdin ės duomen ų baz ės. Nor ėdama užpildyti ši ą sprag ą ir pasirinkau toki ą magistrinio darbo tem ą, kurioje daug d ėmesio skyriau visuomenin ės geografijos objekt ų vaizdin ės duomen ų baz ės sudarymui. Šis darbas taip pat yra analogiško bakalaurinio darbo t ąsa.
1.2. Darbo tikslas ir uždaviniai
Magistrinio darbo tikslas – Utenos apskrities vizuali ų skaitmenini ų geografini ų objekt ų skirstymas, duomen ų apie juos surinkimas ir apibendrinimas, perteikiant ir išryškinant svarbiausius, apskrit į apib ūdinan čius, geografinius bruožus. Siekiant šio užsibr ėžto tikslo, darbe k ėliau tokius uždavinius: 1. Išanalizuoti Utenos apskrities geografinius ypatumus. 2. Strukt ūrizuoti geografinius objektus vizualios duomen ų baz ės sudarymui. 3. Nufotografuoti Utenos apskrities ryškiausius geografinius (daugiausia visuomeninius) objektus. 4. Išanalizuoti vaizdin ę duomen ų baz ę. 5. Atlikti užfiksuot ų geografini ų objekt ų paplitimo analiz ę. 6. Sudaryti dalykines ir metodines prielaidas šios medžiagos edukologiniam panaudojimui. 7. Išryškinti nagrin ėjamos teritorijos geografinius ypatumus ir pateikti šiuos duomenis interneto vartotojui.
1.3. Darbo metodika
Šis magistrinis darbas buvo atliekamas naudojant įvairius metodus. Pirmiausia buvo renkama ir apžvelgiama literat ūra darbo tema. V ėliau turima literat ūros šaltini ų medžiaga sisteminama, išskiriant Utenos apskrities istorin ę, geografin ę ir kit ą medžiag ą, reikaling ą aprašant Utenos apskrities apylinkes. Galiausiai buvo kaupiama ir analizuojama vaizdin ės duomen ų baz ės medžiaga. Dėl papildomos medžiagos kreipiausi į tam tikras įstaigas. Kadangi mano darbo rašymas pareikalavo daug laiko fotografavimui ir nuoseklumo sisteminant turim ą informacij ą, rinkti duomenis prad ėjau jau 2005 metais. T ų met ų vasario m ėnes į lankiausi Lietuvos Statistikos departamente, kuriame gavau informacij ą apie paskutino (2001 met ų) Lietuvos gyventoj ų ir b ūst ų surašymo Utenos apskrities kaimo gyvenam ąsias vietoves ir j ų gyventojus. Pagal šiuos duomenis apžvelgiau, išanalizavau ir palyginau apskrities savivaldybi ų gyventoj ų skai čiaus pasiskirstym ą rajonuose. T ų pa čių met ų kovo m ėnes į lankiausi Utenos turizmo informacijos centre, kuriame gavau nemažai medžiagos apie lankomus, unikalius apskrities objektus. Šią informacij ą panaudojau sudarydama apskrities geografini ų objekt ų s ąraš ą, reikaling ą vaizdinei duomen ų bazei formuoti. Balandžio m ėnes į lankiausi valstybin ėje įstaigoje „Utenos regiono keliai“, kurioje gavau magistralini ų, krašto ir rajonini ų keli ų schem ą, pagal kuri ą analizavau apskrities kelius. Lankiausi įvairiuose visuomenei skirtuose renginiuose: rugpj ūč io m ėnes į vykusiame Aukštaitijos ralyje, ši ą žiem ą – Visagino ralyje. Steb ėjau žirg ų lenktynes Utenos hipodrome ir ant Sart ų ežero, beisbolo varžybas vieninteliame Pabaltijyje beisbolo stadione – Utenoje. Gausus rengini ų, pramog ų pateikimas visuomenei atspindi apskrities atstov ų dom ėjim ąsi savo krašto žmoni ų užimtumu, turningu laisvalaikio leidimu, kartu skatina apylinki ų pažinim ą bei krašto tradicij ų palaikym ą. Fotografuoti buvo važiuojama iš Vilniaus. Susidaryti tokie maršrutai: Vilnius – Mol ėtai – Giedrai čiai – Čiul ėnai – Sugin čiai; Vilnius – Mol ėtai – Alanta – Skiemonys – Balninkai – Videniškiai; Vilnius – Utena – Tauragnai – Linkmenys – Ignalina; Vilnius – Utena – Sudeikiai – Dusetos – Antaliept ė; Vilnius – Leli ūnai – Anykš čiai – Kurkliai; Vilnius – Utena – Daugailiai – Degu čiai – Antazav ė – Suviekas – Imbradas – Salakas; Vilnius – Utena – Vyžuonos – Užpaliai – Sv ėdasai – Debeikiai; Vilnius – Mol ėtai – Kuktišk ės – Saldutiškis – Mind ūnai – Inturk ė – Joniškis – Dubingiai; Vilnius – Zarasai – Turmantas – Visaginas; Vilnius – Kavarskas – Traupis – Trošk ūnai – Viešintos – Andrioniškis; Vilnius – Ceikiniai – Mielag ėnai – Didžiasalis – Tvere čius – N.Daug ėliškis – Vidišk ės – Kazitiškis – D ūkštas – Rimš ė. Pagal susidarytus maršrutus, pirmoji skaitmenin ė nuotrauka vaizdinei duomen ų bazei buvo užfiksuota 2005 liepos 28 dien ą, paskutin ė – 2006 geguž ės 13 dien ą. Fotografavimui sugaišta 21 diena. Kai kuriems maršrutams reik ėjo 2 dien ų, kai kurie miesteliai aplankyti kelis kartus. Ne kart ą teko d ėl įvairi ų priežas čių keisti, skaidyti maršrutus. Susipažinimui su apskrities rajon ų centrais buvo skiriama po atskir ą dien ą. Iš viso nuvažiuota apie 3400 km automobiliu, aplankytos 50 Utenos apskrities seni ūnij ų. Tokiu b ūdu buvo sudaryta Utenos apskrities vaizdin ė duomen ų baz ė. Darb ą sudaro dvi skirtingos savo turiniu bei metodais dalys: teorin ė ir praktin ė. Pirmoje dalyje atliekama Utenos apskrities geografini ų ypatum ų analiz ė, objekt ų strukt ūrizavimas bei panaudojimas vaizdinei duomen ų bazei formuoti. Tam buvo analizuojami literat ūros šaltiniai, internetin ė bei kartografin ė medžiaga. Praktin ė dalis apima Utenos apskrities numatyt ų vietovi ų bei objekt ų fotografavim ą. Tam reik ėjo automobilio, skaitmeninio fotoaparato bei žem ėlapi ų. Taigi, atliekant š į darb ą, naudojami šie metodai: • informacinis – apimantis informacijos rinkim ą iš įvairi ų literat ūros šaltini ų, teikiam ųjų pokalbi ų; • ekspedicinis – tikslingai organizuojamos kelion ės susidarytais maršrutais; • analiz ės – surinkt ų duomen ų analizavimas; • lyginimo – tradicinis geografijos metodas, panaudotas norint išryškinti apskrities bruožus; • kartografinis ir kompiuterinis kartografinis – naudojami tradiciniai bei sudaromi special ūs žem ėlapiai; • aprašomasis – lauko dienyno pildymas, teksto rašymas; • skaitmeninio fotografavimo – kaupiama vaizdin ė duomen ų baz ė; • apibendrinimo – išvad ų formulavimas.
1.4. Literat ūros apžvalga
Norint sudaryti Utenos apskrities vizuali ų skaitmenini ų duomen ų baz ę, reik ėjo apžvelgti geografinius komponentus, išnagrin ėti socialinius, ekonominius geografinius objektus. Šia tema gausu literat ūros bei informacijos internete, tik svarbu tinkamai j ą atsirinkti. Apžvelgdama gamtinius geografinius komponentus r ėmiausi „Utenos krašto enciklopedija“ (2001), „Lietuvos geografijos atlasu“ (1997), Č. Kudabos knygomis „Kalvotoji Aukštaitija“ (1988), „Lietuvos aukštumos“ (1983), A. Basalyko „Lietuvos TSR kraštovaizdis“ (1977). Šiuose leidiniuose pateikiama informacija apie Utenos apskrities geologin ę sandar ą, žem ės pavirši ų, miškus, hidrografin į tinkl ą. Informacij ą apie saugomas teritorijas panaudota iš Valstybin ės aplinkos inspekcijos internetinio puslapio http://vaai.am.lt/files/0.86157000108 2467092.doc . Charakterizuodama visuomenin ės geografijos objektus analizavau literat ūrą apie rajonus – „Utenos kraštas“ (2003), „Utenos apylink ės“ (1998), R. Valan čiūno (1984), B. Juodzevi čiaus (2001) knygas apie Utenos rajon ą, A. Meilaus (1984) apie Mol ėtų rajon ą, Č. Kudabos (1987) apie Ignalinos rajon ą. Nemažai naudingos informacijos šioje srityje suteik ė ir B.Kvyklio (1991), A. Semaškos (2002) knygos, T. Baranausko straipsnis („Lietuvos miest ų ir miesteli ų pirm ųjų pamin ėjim ų datos“). Nor ėdama papildyti, patikslinti, atnaujinti informacij ą, r ėmiausi rajon ų savivaldybi ų tinklapiais ( www.anyksciai.lt ; www.ignalina.lt ; www.utena.lt ; www.zarasai.lt ; www.lietuva.lt ; http://www.is.lt/Utenos_ apskritis/ ). Taip pat naudojausi daugeliu kit ų tinklapi ų (http://www.utena-on.lt/utena.php ; http://www.utenaregion.lt ; http://utena.lt.aha.lt ; http://www.heritage.lt/ ; http://countryside.lt/ ir kt.). Utenos apskrities gyventoj ų skai čiaus palyginimui kaimo gyvenamosiose vietov ėse sudaryti naudojausi Lietuvos Satatistikos departamento leidiniu (2003). Keli ų tinklui apib ūdinti pasirinkau Utenos regiono keli ų suteikt ą informacij ą bei Lietuvos automobili ų keli ų direkcijos tinklapio http://www.lra.lt/lt duomenis. Švietimo įstaig ų nagrin ėjimui r ėmiausi Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktu švietimo įstaig ų s ąrašu. Rašant kiekvien ą darb ą, svarbu kad nagrin ėjami duomenys b ūtų tiksl ūs, išsam ūs, iš patikim ų šaltini ų. Tuomet atliktas duomen ų įvertinimas, analiz ė yra naudingi ir naudojami.
2. UTENOS APSKRITIES GEOGRAFIN ĖS YPATYB ĖS 2.1. GAMTIN Ė CHARAKTERISTIKA
Utenos apskritis – tai aukštum ų ir kalv ų, tanki ų mišk ų ir vaizding ų apylinki ų kraštas, ežeringiausia Lietuvos sritis, gausiai lankomas tiek Lietuvos, tiek užsienio poilsiautoj ų bei turist ų.
1 pav. Vaizdas nuo Ladakalnio apžvalgos aikštel ės (Ignalinos raj., Linkmen ų seni ūnija).
2.1.1. Geologin ė sandara
Utenos apskrities geologin ė ir geomorfologin ė sandara ilg ą laik ą buvo silpniausiai pažinta Lietuvoje d ėl mažo pragr ęžt ų gilesni ų gr ęžini ų skai čiaus. V ėliausiai buvo atlikta vidutinio mastelio (1:200.000) geologin ė nuotrauka. Prieš 15 met ų atlikta stambaus mastelio (1:50.000) grupin ė geologin ė nuotrauka įtakojo Utenos rajono geologin ės sandaros pažinim ą. Buvo įvertintos Utenos miesto ir jo apylinki ų geologin ės ir geomorfologin ės s ąlygos, išryškinti statybini ų medžiag ų (sm ėlio ir žvyro) perspektyv ūs plotai, požeminio vandens horizontai. Tai įtakos tur ėjo gamtosaugai ir kraštotvarkai, planavimui ir projektavimui. Utenos apskrities gelmes sudaro trys strukt ūriniai sluoksniai: 1) kristalinis proterozojaus pamatas, sl ūgsantis giliai gelm ėse iki 700 m gylyje, 2) paleozojaus (kambro, ordoviko, sil ūro ir devono) nuos ėdin ės uolienos ir 3) kvartero ledynini ų nuogul ų danga, kurios storis siekia iki 200 m. Paleozojaus uolien ų pj ūvyje vyrauja sm ėlingos nuogulos, perskirtos moliu (Utenos..., 2001). Anykš čių rajone vyrauja nestoras ledynini ų nuogul ų sluoksnis, kai kur nuo keli ų, keliolikos iki nepilnai šimto metr ų. Po šiuo sluoksniu, ant senojo devono pamato, po menka morenini ų nuogul ų danga, išplit ę kvarciniai neogeno sm ėliai. Šventoji ir jos intakai lengvai pasiekia sen ąjį paviršių, į j į gilina savo vagas. Keliose vietose atsidengia ikiledynme čio sluoksniai, svarb ūs tiriant žem ės sandar ą, tod ėl yra paskelbti geologijos draustiniais. Ignalinos rajono teritorija plyti paskutinio apled ėjimo pakraštini ų zandrini ų lygum ų srities viename ledyno plaštakin ės dubumos duburyje, užpiltame aleuritais ir sm ėliais. Taip pat Ignalinos rajonas yra ir Šven čioni ų aukštumos dalis, kurioje aptinkamas storas morenos sluoksnis. Mol ėtų rajone ledynini ų nuogul ų sluoksnis storesnis (siekia 100 – 150 m), po kuriuo sl ūgsantis devono pamatas, sudarytas iš gana puri ų sm ėling ų, dumbling ų nuos ėdų. Utenos rajono gelmi ų sud ėtis panaši į Anykš čių rajono – aukštas pamatas (apie 60 m virš j ūros lygio) sudarytas iš devono sm ėli ų, kurie iš viršaus užkloti daugiau nei 100 m storio ledynini ų nuogul ų – sm ėlio, žvyro ir molio - sluoksniais. Zaras ų rajono pavirši ų dengia plonesnis nei kitur Aukštai čių aukštumose ledynini ų nuogul ų sluoksnis, po kuriuo yra sm ėlingas, aleuritingas vidurio devono pamatas, beveik visur iškil ęs aukščiau nei 60 m virš j ūros lygio, o Čičirio ir Avilio ežer ų plotuose – daugiau nei 100 m (Kudaba, 1988). Rytine Lietuvos dalimi praeina tektoninis l ūžis, kuris eina per Latvijos miest ą Daugpil į ir Visagin ą Lietuvoje. Mažesni ų l ūžio atšak ų aptinkama ir Ignalinos rajone.
2 pav. Utenos apskrities geologin ės sistemos ir naudingosios iškasenos („Lietuvos geografijos atlasas“, 1997m.).
Taigi, apskrities žem ės gelm ės n ėra labai turtingos mineralin ėmis žaliavomis, vyrauja devono periodo dolomitai, moliai, sm ėliai, smiltainiai, žvyras, gipsas, ties Anykš čiais – neogeno periodo kvarciniai sm ėliai, moliai.
2.1.2. Žem ės paviršius
Utenos apskrit į kerta Baltijos aukštumos, kurios Lietuvos teritorijoje užima didžiausi ą plot ą ir geomorfologiškai yra ryškiausios. Rytin ėje apskrities dalyje pietry čių kryptimi atsišakoja Šven čioni ų aukštuma – tai didel ės, Baltarusijoje dunksan čios Ašmenos aukštumos pakraštys. Tarp Aukštai čių ir Šven čioni ų aukštum ų, palei Dysnos up ę, Tvere čiaus ir Didžiasalio apylink ėse, įsiterp ęs nedidelis Dysnos lygumos pakraštys. Šios lygumos aukštis siekia iki 140 m. Vakarin ėje Baltijos aukštum ų lanko dalyje plyti Vakar ų Aukštai čių plynaukšt ė. Į Baltijos aukštum ų did įjį ruož ą įeina S ėli ų aukštuma – šiaurrytin ė Aukštai čių aukštum ų dalis. Šiame Ryt ų Aukštai čių aukštumos krašte išryšk ėja atskiri moreniniai masyvai ir juos skiriantys duburiai. Aukštumos yra su sta čiais ir iškiliais šlaitais, atsiradusios dažniausiai ten, kur tarpusavyje susisiek ė gretimos ledyno plaštakos ir liežuviai. Vaizdingi yra Tauragn ų (Utenos raj.), Rubiki ų (Anykš čių raj.) – Mol ėtų moreniniai masyvai.
3 pav. Utenos apskrities paviršiaus įvairov ė („Lietuvos geografijos atlasas“, 1997m.).
Rubiki ų (Anykš čių raj.) moreninio masyvo kalvos aukštis prie Pakalni ų kaimo siekia 212 m virš j ūros lygio. Vienas didžiausi ų ir įsp ūdingiausi ų Aukštaitijos piliakalni ų, paskelbtu landšaftiniu – istoriniu draustiniu yra Anykš čių rajone esantis Vorutos piliakalnis, siejamas su pirm ąją valstyb ės sostine Voruta. Piliakaln į supa du gil ūs sl ėniai, kuriais teka Vorelio ir Volupio upeliai. Tauragn ų (Utenos raj.) moreniniame masyve aukš čiausios viršukalv ės yra prie Klyki ų - 231,5 m, Žiezdri ų piliakalnis – 247,0 m, Papir čių laukuose. Aukštesn ės kalvos yra į šiaur ės rytus nuo Utenos – Aukštakalnis – 231,7 m, Pratk ūnų kalnas (M ėmiakalnis) – 239,2 m. Verti d ėmesio Utenos rajone yra Vestuvi ų kalnas prie Klovini ų tvenkinio, ant kurio ąžuolo stogastulpiais ir skulpt ūromis pavaizduotos senosios lietuvi ų vestuvi ų apeigos ir dalyviai bei Pakalni ų piliakalnis palei Pakalni ų – Leli ūnų keli ą, nuo kurio matosi 8 bažny čios: Leli ūnų, Skiemoni ų, Alantos, Mol ėtų, Sugin čių, Skudutiškio, Kuktiški ų, Pakalni ų. Kai kurios kalvos paskelbtos geologiniais draustiniais, pavyzdžiui, Vajeli ų. Tai vaizdinga ir gerai žinoma kalva Vajeli ų kaimo pakraštyje, netoli Saldutiškio (Utenos raj.). Sta čiašlait ė kalva yra akmeninga, sudaryta iš riedulingo moreninio priemolio. Akmenys susitelk ė, kai ledo tirpsmo vandenys nuskalavo kalvos virš ūnę ir išplov ė juos iš riedulingo priemolio. Aukštesn ės kalvos prie Ignalinos yra Būdakalnis (Ažušil ės kalnas) – 284,8 m ir Nevaiši ų kalnas Ceikini ų apylink ėje – 289,9 m. Tai yra aukš čiausia apskrities vieta, o aplink kaln ą esan čios vietov ės vadinamos „Lietuvos Šveicarija“ (Kudaba, 1988). Ignalinos rajone yra Ladakalnio apžvalgos aikštel ė (1 pav.) – vaizdingiausia ir gražiausia Aukštaitijos nacionalinio parko vieta, nuo kurios atsiveria 10 – 12 t ūkst. ha ploto akiratis. Virš jūros lygio šis kalnas iškil ęs 175 m, nuo kurio giedr ą dien ą galima matyti 6 ežerus: Linkmen ą, As ėką, Alksnait į, Alksn ą, Ūkoj ą, Pakas ą bei Ginu čių ąžuolyną, Min čios ir Ažvin čios girias. Daugeliui gerai žinomas yra Ginu čių piliakalnis su paminkliniu akmeniu bei atsodintu ąžuoliuku. Ignalinos rajonas yra trij ų aukštum ų – Šven čioni ų, S ėli ų ir Breslaujos – sand ūroje. Mol ėtų rajone ryškesn ės reljefo formos yra Kertuoj ų piliakalnis (138 m) prie Kertuoj ų ežero (Inturk ė), Pavanden ės piliakalnis (137 m) prie Pravalo ežero (Joniškis), Vor ėnų piliakalnis (140 m) prie Vor ėnų kaimo ( Čiul ėnai), prie Želvos ežero ( Čiul ėnai) esantys Kaukaro (87 m) bei Kulioni ų piliakalniai, Dubingi ų bei kiti piliakalniai (http://www.countryside.lt ). Zaras ų rajone greta kalv ų yra gili ų daub ų, vadinam ų dubakloniais arba rinomis. Daugumą rin ų sudaro gana siauri, ilgi ir gil ūs sl ėniai, kuri ų form ą kartoja kai kurie rajono ežerai. Visagino miestas stovi Baltijos kalvyno morenini ų aukštum ų ir fliuvioglacialin ės lygumos sand ūroje. Šiam šiaur ės ryt ų Lietuvos geomorfologiniam rajonui b ūdingas banguotas reljefas, išraižytas griov ų ir daub ų, o žemumose telkšo ežerai ir plyti pelk ės.
4 pav. Daugaili ų piliakalnis (Utenos rajonas, Daugaili ų seni ūnija).
Apskrities centras Utena yra įsik ūrusi banguotos dubumos dugnin ės karbonatingos morenos reljefe. Į pietus nuo Tauragn ų moreninio masyvo plyti plati, sm ėlinga, ežeringa miškinga Labanoro lyguma, į rytus – sm ėlingas Ažvin čių girios duburys, už kurio driekiasi aukš čiausias tarp morenini ų masyv ų – Pratk ūnų moreninis masyvas (viršukalv ė netoli Pratk ūnų – 240 m). Tauragn ų moreniniai masyvai sudaro Žeimenos ir Šventosios basein ų vandenskyr ą. S ėli ų aukštumos reljefas, susiformav ęs paskutinio apled ėjimo metu, pasižymi unikaliomis kalvomis su plokš čiomis išlygintomis virš ūnėmis kaip niekur kitur Lietuvoje ( Utenos..., 2001). Apibendrinant Utenos apskrities paviršiaus formas galima teigti, kad apskrities teritorija daugiausia yra Aukštaitijos aukštum ų ruože, kuriame išryšk ėja morenin ės kalvos, aukš čiausia apskrityje – Ignalinos rajone. Kalvos visada atkreipdavo žmoni ų d ėmes į. Jose senov ėje buvo įsik ūrusios gyvenviet ės, gynybin ės pilys, dabar lankomos keliautoj ų, šalia j ų rengiamos švent ės, deginami Jonini ų laužai.
2.1.3. Miškai
Utenos apskritis išsiskiria dideliu miškingumu. Didžiausi mišk ų masyvai - Šimoni ų giria (plotas 7,97 t ūkst. ha) ir Gražut ės miškas (plotas 4,4 t ūkst. ha). Apskri čiai tenka ir nedidel ė dalis vienos didžiausi ų Lietuvoje Labanoro girios (5 pav.).
5 pav. Labanoro giria (Utenos rajonas).
Anykš čių rajone yra Šimoni ų giria, kuri nuo seno gars ėja savo fauna ir flora. Tai Lietuvos sengiri ų reliktas, niekada praeityje nearta, nuo sen ų senov ės ošianti virš žvyring ų kalv ų, jaur ėtų lygum ų. Čia vyrauja pušynai, kuriuos šiek tiek pakei čia mišr ūs miškai. Šiuose miškuose galima sutikti baltuosius kiškius, l ūšis, briedžius, stirnas, šernus, lapes. Šimoni ų giria pietuose ribojasi su Ramaldavos mišku. Prie didesni ų galima priskirti ir Trošk ūnų miškus. Anykš čių rajone palyginti didelis miškingumas – 29,8 %, šiek tiek mažesnis už šalies miškingumo vidurk į (30,1 %). Vyrauja daugiausia pušynai, yra eglyn ų ir mišri ų mišk ų. Ignalinos rajone miškai užima 33,7 % teritorijos ploto. Utenos rajone taip pat nemažai mišk ų – 29,9 % rajono teritorijos. R ūšin ė j ų sud ėtis gana įvairi: rytin ėje sm ėlėtoje dalyje vyrauja pušynai, kuriuos kalvynuose pakei čia mišr ūs miškai (vyrauja lapuo čiai). Ta čiau yra ir dideli bemiškiai plotai, kur dominuoja žem ės ūkio naudmenos. Stambiausius rajono mišk ų masyvus sudaro Bal čių, Pagrandos, Daunor ų, Varniški ų, Užupio miškai. Miškingos yra Vyžuon ų bei Užpali ų apylink ės. Utenos ir Ignalinos rajonuose, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje, plyti Ažvin čių – Min čios giria, kur vyrauja pušynai, labai nedidelius plotus užima eglynai ir mišr ūs miškai, sutinkami baltieji kiškiai, ūdros, vilkai, netgi kurtiniai. Zaras ų rajone 34 % paviršiaus užima miškai. Vyrauja spygliuo čių miškai, dažniausiai pušynai (71 %), želiantys lengvesn ėse žem ėse. Eglynai užima 10 %, beržynai 11 % rajono teritorijos. Lyginant su kitais miškais, juose gausiau ret ų vaistini ų augal ų, nemažai žv ėri ų, miško ir vandens paukš čių. Viena didžiausi ų rajone, Gražut ės regioniniame parke - ošianti Gražut ės giria. Joje daug ežer ų ir ežer ėli ų, kurie tarp kalv ų sujungti upeliais. Mol ėtų rajone didžiausi mišk ų masyvai yra rytin ėje sm ėlingesn ėje dalyje. Vientisi miškai driekiasi aplink Aiseto ežer ą, nemažas plotas nusit ęsia Lakaj ų tarpežeriais. Beveik visas Lakaj ų miško plotas ir palei Asvejos ežer ą esantys miškai yra paskelbti regioniniais parkais. Ties Mol ėtų, Ignalinos, Utenos rajon ų ribomis, Utenos apskri čiai priklauso nedidel ė dalis vienos didžiausi ų Lietuvoje giri ų – Labanoro girios (5 pav.), kurioje be pušyn ų ir gyv ūnijos įvairov ės slepiasi ežerai, ištisi aukštapelki ų bei paežeri ų žemapelki ų kompleksai (Lietuvos..., 1997).
6 pav. Lietuvos miškai (valstybin ė miškotvarkos tarnyba).
Valstybin ės miškotvarkos tarnybos duomenimis, Utenos apskritis pagal miškingum ą užima tre čiąją viet ą (32,7 %) po Alytaus ir Vilniaus apskri čių (6 pav.). Miškingumas pagal rajonus pasiskirst ęs daugmaž vienodai, 26 – 34 % rajon ų teritorijos yra apaugusi miškais. Iš viso miškai užima 221,3 t ūkst. ha bendro apskrities ploto (kuris siekia 720,1 t ūkst. ha).
2.1.4. Hidrografinis tinklas
Utenos apskrityje – 1002 ežerai ir 24 tvenkiniai, kuri ų bendras plotas sudaro apie 60 t ūkst. ha arba 8 % viso teritorijos ploto. Nors apskrities ežeringumas didžiausias Lietuvoje, upi ų tinklas retesnis nei lygumose, vyrauja aukštupiai. Kadangi tai aukštum ų kraštas, tai didesn ės up ės (Šventoji, Žeimena), teka šio kalvyno pakraš čiais, pap ėdėmis. Anykš čių rajone yra 76 ežerai, iš j ų didžiausias – Rubiki ų (968 ha), turintis 16 sal ų. Nemaži yra Suosos bei Viešinto ežerai, rajone tyvuliuoja 6 tvenkiniai. Ignalinos rajon ą puošia 209 įvairaus dydžio ežerai ir 40 tvenkini ų. Didžiausio Lietuvoje – Dr ūkš čių ežero (4900 ha) nedidelė dalis priklauso šiam rajonui, o didesnioji ežero dalis atitenka Zaras ų rajonui. Nemažai gili ų ežer ų: Asalnai (didžiausias gylis 33 m.), Gavys (didžiausias gylis 39 m.), L ūšiai (didžiausias gylis 37 m.) ir kt. Mol ėtų rajone – 227 ežerai, tarp j ų giliausias yra Malkestai čio ežeras (54 m), ilgiausias Lietuvoje – Asvejos ežeras (30 km). Utenos rajone tarp 186 ežer ų – giliausias Lietuvoje Tauragno (60,5 m), vienas ilgiausi ų šalyje Aiseto (16 km), poilsiautoj ų m ėgiamas, besipuikuojantis sm ėlėtais atabradais – Alaušo (10,73 kv.km) ežerai. Rajonui priklauso 13 tvenkini ų, iš kuri ų didžiausi yra Raudesos up ės Utenos (Klovini ų) ir Krašuonos up ės Nemeikš čių tvenkiniai. Zaras ų miest ą supa septyni ežerai, o rajone iš viso tyvuliuoja 304 ežerai, iš kuri ų didžiausi (be Dr ūkš čių ežero) yra Luodžio (1306 ha), Avilio (1258 ha), Sart ų (1117 ha). Rajon ą puošia 19 dirbtini ų vandens telkini ų – tvenkini ų ir viena vandens talpykla – Antaliept ės marios, kurias sudaro susijung ę tarpusavyje 27 ežerai, patvenkus Šventosios up ę. Unikalus Švento ežeras, į kur į ne įteka ir neišteka n ė vienas upelis. Šalia Visagino miesto yra keletas ežer ėli ų (http://www.is.lt ).
7 pav. Antakščių ežeras Mol ėtų rajone.
Apskri čiai priklauso penktos pagal dyd į Šventosios, Žeimenos, Dauguvos upi ų baseinai. Šventosios up ė prasideda ties Min čiūnu kaimu. Nemažas up ės vingis tenka apskrities teritorijai. Šventoji su savo intakais teka per Anykš čių rajon ą, Utenos rajono pakraš čiu, kur keli up ės intakai surenka beveik vis ų per rajon ą tekan čių upeli ų vandenis. Zaras ų rajone Šventoji yra ilgiausia up ė, tekanti per rajon ą. Didžiausi jos intakai šiame krašte yra Šavaša, Stromel ė, Indraja. Ignalinos rajone susisiekia Žeimenos ir Dauguvos upi ų baseinai. Iš kuri ų ilgiausia up ė yra Dysna ir jos intakas Birv ėta – Konaražina, priklausan čios Dauguvos baseinui. Per Mol ėtų rajon ą teka Šventosios intakai - Siesarties ir Virintos up ės.
8 pav. Upi ų baseinai Utenos apskrityje („Lietuvos geografijos atlasas“, 1997m.)
Nors apskrities nekerta nei viena didži ųjų Lietuvos upi ų, kraštas be galo turtingas ežerais, tarp kuri ų yra didžiausias, ilgiausias, giliausias Lietuvos ežerai. Daugumas didesni ų vandens telkini ų vienaip ar kitaip yra naudojami rekreacijai.
2.1.5. Saugomos teritorijos
Regione išsid ėst ę 32 draustiniai (bendras plotas 14 355 ha), Aukštaitijos nacionalinis parkas (plotas 40 570 ha), 6 regioniniai parkai (bendras plotas 111 430 ha).
9 pav. Utenos apskrities saugomos teritorijos Didžiausias šalyje Labanoro regioninis parkas pasižymi savita pelki ų augmenija bei gyv ūnija. Parke yra 130 įvairaus dydžio ežer ų, du gamtos rezervatai, keliolika kraštovaizdžio ir gamtos draustini ų, keli piliakalniai. Gražut ės regioninis parkas yra įkurtas Šventosios aukštupyje, šiaur ės ryt ų Lietuvos ežeringiausiame ir miškingame krašte, pasižymi įvairia mišk ų, ežer ų, nedideli ų aukštapelki ų augmenija ir gyv ūnija. Beveik ketvirtadal į parko teritorijos ploto sudaro ežerai, kuri ų yra 70. Vienas įsp ūdingiausi ų yra Sart ų regioninio parko hidrografinis draustinis, kuriame nuo siauro 15 km ilgio ežero stuomens išeina penkios šakos, iš vandens iškil ę septynios salos, ežero pakrant ėje st ūkso keli piliakalniai. Sirvetos regioninis parkas saugo sud ėting ą ežer ų ir ežer ėli ų, sujungt ų nedideliais upeliais labirint ą. Hidrografiniu poži ūriu įdomus Asvejos regioninis parkas, kuriame beveik penktadal į parko ploto sudaro vandenys. Viename Asvejos ežero pusiasalyje įkurtas gamtinis rezervatas, pasižymintis brandžiais ąžuolynais, retomis ten perin čiomis paukš čių r ūšimis. Anykš čių regioniniam parkui priklauso tautos simboliu tap ęs Anykš čių šilelis, parke gausu ryški ų kraštovaizdži ų, išryšk ėja gamtini ų s ąlyg ų įvairov ė (http://vaai.am.lt/files/0.861570001082 467092.doc ).
10 pav. Vaišnorišk ės etnografinio kaimo daržin ė Aukštaitijos nacionaliniame parke (Utenos raj., Tauragn ų seni ūnija).
Taigi, vertingiausi kraštovaizdžio kompleksai yra Aukštaitijos nacionaliniame bei Anykš čių, Asvejos, Gražut ės, Labanoro regioniniuose parkuose. Regioniniai parkai saugo m ūsų krašto ekologin ės sistemos stabilum ą, kult ūros paveldo ir gamtos vertybes. Aplinkos kraštovaizdžiai itin palank ūs rekreacijai ir turizmui pl ėtoti.
2.2. VISUOMENIN Ė CHARAKTERISTIKA 2.2.1. Teritorijos administracinis suskirstymas
Šalies teritorija suskirstyta į 10 apskri čių. Apskritis sudaro teritorijos, priklausan čios miest ų ir rajon ų savivaldyb ėms. Utenos apskritis užima nemaž ą rytin ę Lietuvos dal į, kuri apima Anykš čių, Mol ėtų, Ignalinos, Utenos ir Zaras ų rajon ų bei Visagino miesto savivaldybi ų teritorijas. Savivaldyb ės, savo ruožtu, suskirstytos į seni ūnijas. Anykš čių rajono savivaldyb ė – viena didžiausi ų respublikoje. Rajono centras – Anykš čiai, įsik ūrę abiejose Šventosios up ės pus ėse. Rajone yra 10 seni ūnij ų.
Lankomi objektai Anykš čių rajono seni ūnijose 1 lentel ė Rajono Seni ūnija savival - (seni ūnijos Lankomi objektai dyb ė centras) Andrioniškio Andrioniškio bažny čia; Palatavio piliakalnis, Padvarnink ų (Andrioniškis) senkapis. Anykš čių Anykš čių regioninis parkas; Anykš čių šilelis; Puntuko akmuo; (Anykš čiai) šventieji ąžuolai; karalien ės li ūnas; arklio muziejus Ni ūronyse, Bili ūno muziejus; Burbiškio dvaras; Liudiški ų piliakalnis; Pavari ų akmuo ir liepa; Rubiki ų ežeras. Debeiki ų Debeiki ų bažny čia; skulpt ūra – paminklas, žuvusiems už (Debeikiai) Lietuvos laisv ę. Kavarsko Kavarsko bažny čia; Šv.Jono Krikštytojo šaltinis, Kavarsko (Kavarskas) hidroelektrin ė; kryžius Kavarske. ANYKŠ ČIŲ Kurkli ų Kurkli ų bažny čia, sinagoga. (Kurkliai) Skiemoni ų Skiemoni ų bažny čia. (Skiemonys) Sv ėdas ų Sv ėdas ų bažny čia ir varpin ė; Radvil ų koply čia; paminklas (Sv ėdasai) paskutini ų met ų maro aukoms atminti; Buivydait ės namas; paminklas Vaižgantui. Traupio Traupio bažny čia; botanikos sodas. (Traupis) Trošk ūnų Bernardin ų vienuolynas, Troškun ų bažny čia; paminklas (Trošk ūnai) Lietuvos partizanams. Viešint ų Viešint ų bažny čia, etnografinis muziejus. (Viešintos)
Iš pirmos lentel ės matyti, kad Anykš čių seni ūnijos apylink ėse yra daugyb ė garsi ų lankom ų viet ų, pradedant nuo eil ėmis aprašyto Anykš čių šilelio iki 16 sal ų turin čio Rubiki ų ežero. Kavarsko kraštas gars ėja savo vandenimis (šaltinis, vandens k ėlimo stotis, Kavarsko hidroelektrin ė), apylink ėse į Švent ąją suteka ne vienas upelis, gausu mišk ų. Vienos didesni ų yra ir Trošk ūnų bei Sv ėdas ų seni ūnijos. Trošk ūnų miestel į, įsik ūrus į ant Juostos up ės kranto, puošia Bernardin ų vienuolyno ir bažny čios ansamblis. Sv ėdasai gars ėja senomis švie čiamosiomis tradicijomis, atgimimo siekiais. Seni ūnijos centras – Sv ėdas ų miestelis yra įsik ūręs tarp Sv ėdaso ir Alaušo ežer ų. Mažiausios rajone yra Andrioniškio, Kurkli ų, Skiemoni ų ir Traupio seni ūnijos. Jose mažai istorinio – kult ūrinio palikimo, nepasižymi reljefo įvairove, minimaliai turi pagrindini ų įstaig ų. Ignalinos rajono savivaldyb ė yra Ryt ų Lietuvoje. Rajono centras – Ignalinos miestas. Rajone yra 11 seni ūnij ų.
Lankomi objektai Ignalinos rajono seni ūnijose 2 lentel ė Rajono Seni ūnija savivaldyb ė (seni ūnijos Lankomi objektai centras) Ceikini ų Ceikini ų bažny čia; Nevaiši ų kalva. (Ceikiniai) Didžiasalio Didžiasalio bažny čia; Sen ųjų Katinautiški ų kupetinis kaimas. (Didžiasalis) Dūkšto Dūkšto bažny čia; D ūkšto piliakalnis; D ūkšto dvaro pastat ų (D ūkštas) ansamblis; A.Hrebnickio muziejin ė ekspozicija Rojaus kaime; Dysn ų ežeras. Ignalinos Skulpt ūrų, botanikos takai palei Luši ų ežero pakrant ę; Pal ūšės (Ignalina) bažny čia ir varpin ė; Gaveik ėnų vandens mal ūnas; paminklas kompozitoriui M.Petrauskui Pal ūšėje; Pilkapio ekspozicija ir akmens amžiaus gyvenviet ė Pal ūšėje; Trainiškio ąžuolas. IGNALINOS Kazitiškio Kazitiškio bažny čia; Kazitiškio parkas. (Kazitiškis) Linkmen ų Ginu čių piliakalnis, vandens mal ūnas; bitininkyst ės muziejus (Linkmenys) Stripeikiuose; Ladakalnio apžvalgos aikštel ė; Puziniškio ąžuolas. Mielag ėnų Mielag ėnų bažny čia; M ėč ioni ų gatvinis – r ėžinis kaimas. (Mielag ėnai) N.Daug ėliškio N.Daug ėliškio bažny čia. (N.Daug ėliškis) Rimš ės (Rimš ė) Rimš ės bažny čia. Tvere čiaus Tvere čiaus bažny čia; Kukut ėli ų gatvinis kaimas; Tvere čiaus (Tvere čius) ąžuolas Vidiški ų Kaminsk ų dvaras, bažny čia. (Vidišk ės)
Ryškiausios Ignalinos rajone yra Ignalinos ir Linkmen ų seni ūnijos, esan čios Aukštaitijos nacionaliniame parke. Čia gausu didesni ų – mažesni ų ežer ų (Dringis, Asalnai, L ūšiai, Ūsiai ir kt.), yra keletas vandens mal ūnų (Ginu čių, Gaveik ėnų), piliakalni ų (2 lentel ė). Mažiausios yra rytin ėje rajono (ir Lietuvos) dalyje esan čios seni ūnijos: Ceikini ų, Didžiasalio, Tvere čiaus bei šiek tiek šiauriau - Vidiški ų. Trys pirmosios yra pasienio ruožo seni ūnijos, neturin čios patraukli ų gamtini ų objekt ų, užiman čios mažas teritorijas su nedideliu gyventoj ų skai čiumi. Neretai tokiose seni ūnijose veikia tik viena, kita įmon ė, iškyla socialini ų problem ų. Didžiasalyje d ėl dideli ų socialini ų problem ų įsteigtas bendruomen ės ir laikinos vaik ų globos centrai. Mol ėtų rajono savivaldyb ės centras – Mol ėtų miestas. Rajone yra 11 seni ūnijų (3 lentel ė).
Lankomi objektai Mol ėtų rajono seni ūnijose 3 lentel ė Rajono Seni ūnija Lankomi objektai savivaldyb ė (Seni ūnijos centras) Alantos Alantos bažny čia; Senoji smukl ė; Alantos (Naujasodžio) dvaras ir (Alanta) parkas; Valiulio akmuo su ženklais; Antakš čių, Maišiakul ės, Svobišk ėli ų piliakalniai; žyd ų sinagoga. Balnink ų Paveiksl ų galerija ir stiklo muziejus; Perkali ų piliakalnis; Giluži ų (Balninkai) gatvinis kaimas; Parudin ės dvaras. Čiul ėnų Etnokosmologijos muziejus; astronomijos observatorija; (Toliejai) etnografin ė sodyba ir dangaus šviesuli ų stebykla; Čiul ėnų piliakalnis ir vandens mal ūnas su mal ūnininko namu; Kulioni ų piliakalnis. Dubingi ų Asvejos ežeras; tiltas per ežer ą; Dubingi ų bažny čia; Dubingi ų (Dubingiai) smukl ė; Dubingi ų piliaviet ė. MOL ĖTŲ Giedrai čių Lietuvos Kari ų paminklas Giedrai čiuose; savanori ų kapai; (Giedrai čiai) bažny čia ir varpin ė; Didžiok ų koply čia; Piliakiemi ų piliakalnis; senosios Piliakiemi ų, Papiški ų kapin ės. Inturk ės Inturk ės bažny čia ir varpin ė; cerkv ė; Rudesos koply čia ir varpin ė; (Inturk ė) Inturk ės Nepriklausomyb ės paminklas; Kertuojos piliakalnis. Joniškio Joniškio bažny čia; Nepriklausomyb ės paminklas; Arnioni ų dvaras (Joniškis) ir parkas; Pavanden ės piliakalnis; Bendžiuk ų piliakalnis ir kapinynas. Luokesos Luokesos, Bebrus ų ežerai, Inketr ų pelk ės; Kamp ų piliakalnis ir (Mol ėtai) kaimas; Kreiviški ų akmuo; Kijeli ų, Mol ėtūno vandens mal ūnai; Paduobuž ės dubeniuotas akmuo. Mind ūnų Žvejybos muziejus; Obelyn ės etnografinis kaimas, Čiul ų dvaras, (Mind ūnai) Stirni ų bažny čia; Šnieriški ų kaimas; Kraujeli ų akmuo. Sugin čių Sugin čių bažny čia; Vor ėnų, Želv ų, Peleni ų piliakalniai; senosios (Sugin čiai) Peleni ų kapin ės; Skudutiškio šventi akmenys ir šaltinis. Videniški ų Videniški ų bažny čia, vienuolynas; Baltadvario pilies liekanos ir (Videnišk ės) pilkapynai; Lies ėnų piliakalnis; Siesarties vandens mal ūnas; Petrausk ų akmuo su p ėdomis; Pik čiūnų kapin ės.
Beveik visose Mol ėtų rajono seni ūnijose yra k ą aplankyti, į k ą paži ūrėti. Čiul ėnų seni ūnija gars ėja Labanoro regioniniame parke įkurtu Etnokosmologijos muziejumi bei astronomijos observatorija, šalia kuri ų netoliese st ūkso Kulioni ų piliakalnis. Dubingi ų seni ūnijoje senus istorinius laikus mena senoji Dubingi ų piliaviet ė. Be to, čia tyvuliuoja ilgiausias Lietuvoje Asvejos ežeras bei nutiestas tiltas per j į. Baltadvario pilies liekanas galima aptikti Videniški ų seni ūnijoje. Alantos seni ūnijoje yra išlik ęs Alantos dvaras, Joniškio seni ūnijoje – Arnioni ų dvaras. Rajone yra du unikal ūs muziejai: paveiksl ų galerija ir stiklo muziejus Balninkuose bei žvejybos muziejus Mind ūnuose. Teritoriniu poži ūriu prie didesni ų seni ūnij ų galima b ūtų priskirti Alantos, Sugin čių, Giedrai čių, Inturk ės. Tuo tarpu Joniškio, Mind ūnų, Videniški ų seni ūnijos yra mažiausios Mol ėtų rajone. Utenos rajono savivaldyb ė yra šiaur ės ryt ų Lietuvoje. Rajono (ir apskrities) centras yra Utena – seniausias ir didžiausias apskrities miestas. Rajone yra 9 seni ūnijos.
Lankomi objektai Utenos rajono seni ūnijose 4 lentel ė Rajono Seni ūnija Lankomi objektai savivaldyb ė (seni ūnijos centras) Daugaili ų Daugaili ų piliakalnis; mokyklos muziejus; Vaikut ėnų dvaras. (Daugailiai) Kuktiški ų Kuktiški ų bažny čia; Nepriklausomyb ės paminklas; Kryžius (Kuktišk ės) Vytautui Didžiajam; Dryži ų piliakalnis. Leli ūnų Leli ūnų bažny čia; V.Valiušio keramikos dirbtuv ė; dvaro r ūmai; (Leli ūnai) Nark ūnų, Pakalni ų, S ūngailiškio, Vitk ūnų piliakalniai; Vidinksto, Aknyst ėlio ežerai. UTENOS Saldutiškio Saldutiškio bažny čia; Saldutiškio dvaras; vilk ų rezervatas; Dryži ų, (Saldutiškis) Staniuliški ų piliakalniai. Sudeiki ų Sudeiki ų bažny čia; Bikuškio dvaras; Alaušo ežeras. (Sudeikiai) Tauragn ų Tauragno ežeras, Baluošas, Baltys, Ilgys, Klyki ų, Politiški ų ežerai; (Tauragnai) Min čios giria; Moko akmuo; etnografiniai Strazd ų, Vaišnoriški ų, Šumin ų kaimai. Utenos Klovini ų užtvanka; vestuvi ų kalnas. (Utena) Užpali ų Dvaro r ūmai; Užpali ų bažny čia ir varpin ė, šv. Florijono (Užpaliai) paminklas, Šeimyniški ų piliakalnis ir atodangos konglomeratas; Lygamiškio piliakalnis; šv. Krokul ės šaltinis; Užpali ų užtvanka. Vyžuon ų Vyžuon ų bažny čia; ant Kartuvi ų kalno paminklas Vytautui (Vyžuonos) Didžiajam; Vyžuon ų ozas; rašytoj ų kalnelis.
Utenos rajone seni ūnijos yra panašaus dydžio. Tauragn ų seni ūnijoje nemažai ežer ų, tarp j ų ir giliausias Lietuvoje Tauragno, verti d ėmesio etnografiniai kaimai (4 lentel ė). Leli ūnų seni ūnija turtinga piliakalniais. Dvarai yra išlik ę Daugaili ų, Leli ūnų, Saldutiškio, Sudeiki ų, Užpali ų seni ūnijose. Saldutiškio seni ūnijoje įkurtas vienintelis Lietuvoje vilk ų muziejus. Užpali ų seni ūnijoje st ūkso įsp ūdingas gamtos paminklas - Šeimyniški ų atodangos konglomeratas. Zaras ų rajono savivaldyb ė yra pa čiame Šiaur ės Ryt ų Lietuvos pakraštyje. Centras – Zaras ų miestas. Rajone yra 9 seni ūnijos.
Lankomi objektai Zaras ų rajono seni ūnijose 5 lentel ė Rajono Seni ūnija savivaldyb ė (seni ūnijos Lankomi objektai centras) Antaliept ės Antaliept ės bažny čia; vienuolyno r ūmai; Valeiki ų, Antaliept ės (Antaliept ė) vandens mal ūnai; Antaliept ės hidroelektrin ė; Šavašos pažintinis takas; Vasakn ų dvaro svirnas; L ūžų piliakalnis ir pilkapiai; L ūžų akmuo su dubeniu. Antazav ės Antazav ės bažny čia; Antazav ės dvaras; Antazav ės krašto (Antazav ė) visuomeninis istorijos muziejus; A.Vienažindžio visuomeninis - memorialinis muziejus Gip ėnų kaime; Velikuški ų, Maniuliški ų, Paka čin ės piliakalniai, Pakeri ų, Maniuliški ų senkapiai, Lygalauki ų, Joniškio pilkapiai. Degu čių Degu čių bažny čia; 19 a. pašto arkli ų stotis ir sargo namelis; (Degu čiai) Degu čių pažintinis takas; Nepriklausomyb ės paminklas; dail ės galerija; mokyklos muziejus; žyd ų masini ų žudym ų vieta; F.Kiršos gimtin ė Sendvaryje. ZARAS Ų Duset ų Duset ų bažny čia; dail ės galerija; žymi ų žmoni ų muziejai – (Dusetos) sodybos (K.B ūgos gimtin ė Pažieg ės kaime, A.Vienažindžio – Grip ėnuose, P.Širvio - Paduset ėlyje); Nepriklausomyb ės paminklas; v ėjo mal ūnas Vencav ų kaime; Sart ų ežeras. Imbrado Imbrado miestelio, Imgrado, Avili ų, Stelmuž ės kaim ų bažny čios; (Imbradas) Stelmuž ės ąžuolas; Stelmuž ės dvaras; Verg ų bokštas; Lygum ų akmuo Stelmuž ės kaime; Ilgio ežero pakrant ėje – Marijos pasirodymo vieta. Salako Salako bažny čia; j ūrų muziejus; Salako mal ūnas; Salako pilkapiai; (Salakas) Energetikos muziejus; Luodži ų dvaro pastatai Suvieko Buvusio dvaro liekanos; Žytkalnis (Suviekas) Turmanto Turmanto, Smalv ų bažny čios (Turmantas) Zaras ų Šlyninkos vandens mal ūnas; (Zarasai)
Zaras ų rajono savivaldyb ėje yra du regioniniai parkai - Gražut ės ir Sart ų. Rajono savivaldyb ės Antazav ės seni ūnijoje gausu piliakalni ų, Duset ų seni ūnijoje nemažai žymi ų žmoni ų muziej ų – sodyb ų, Imbrado seni ūnija gars ėja bažny čiomis (5 lentel ė). Viena garsiausi ų Zaras ų rajono įžymybi ų – Stelmuž ės ąžuolas Imbrado seni ūnijoje. Neturin čios unikali ų gamtini ų objekt ų bei nepasižymin čios išskirtiniu reljefu Zaras ų rajone yra pasienio teritorijos – Suvieko ir Turmanto seni ūnijos. Utenos apskrities rajon ų bei miesto savivaldyb ėse yra 50 seni ūnij ų, kurios skiriasi savo dydžiu, geografiniu išsid ėstymu, gamtini ų ir visuomenini ų objekt ų gausa bei unikalumu. Beveik visose iš j ų yra pagrindin ės, miesteliams b ūdingos bei reikalingos įstaigos: seni ūnij ų administracijos, parduotuv ės, kavin ės, barai, verslo, paslaug ų įmon ės, švietimo, kult ūros, gydymo, globos, pašto, banko filialo įstaigos, žem ės ūkio bendrov ės. Apskrities teritorija pasižymi gamtos raiškumu, gausiu kult ūros paveldu. Didžiausias perspektyvas apskrityje turi pažintinis, poilsio bei kaimo turizmas.
2.2.2. Apskrities rajon ų centr ų bei Visagino miesto savivaldyb ės istorin ė apžvalga
Pastaruoju metu did ėja visuomen ės d ėmesys savo gyvenamosios vietos istorijai: rengiamos miest ų dienos, minimi miest ų ir miesteli ų jubiliejai, formuojasi vietos istorij ą įprasminan čios tradicijos. Miesto ar miestelio pirmojo pamin ėjimo rašytiniuose šaltiniuose data tampa svarbiu vietinio identiteto simboliu, kuomet minimi jos jubiliejai, vis ą tai publikuojama informacin ėje literat ūroje ir skelbiama stenduose. Miestelis tampa savotišku tos vietov ės žmoni ų pasididžiavimo objektu, liudijan čiu vietov ės senum ą, aktualizuojan čiu t ą epoch ą, kai prasideda šio konkretaus miesto ar miestelio istorija ( Baranauskas, 2006 ).
Toje vietoje, kur dabar Anykš čiai , jau nuo seno buvo gyvenviet ė, labai patogi gyventi ir prekiauti. Švent ąja, po to Nerimi ir Nemunu prek ės buvo gabenamos į vakarinius šalies rajonus ir paj ūrį. Jau II t ūkstantme čio pradžioje vietov ę kirto sausumos prekybos kelias iš Vilniaus į Ryg ą, kuris minimas 1338 m. („Didysis vieškelis“). Archeologiniai radiniai liudija, kad jau X-XIII a. per Anykš čių apylinkes keliav ę pirkliai tur ėjo ryši ų su Rusijos miestais. Ta čiau d ėl dažn ų kalavijuo čių puldin ėjim ų, Anykš čių gyvenviet ė išnyko ir atkurta tik po Pabaisko m ūšio (rašytiniuose šaltiniuose pamin ėta 1442 m.). Pirm ą kart ą žem ėlapyje Anykš čiai pažym ėti 1578 – 1580 m., kuriame vaizduojama Že čpospolitos karo su Rusija arena (M.Strubi čiaus žem ėlapis). Miestas nurodomas tik kairiajame Šventosios krante. 1938 m. Anykš čiams suteiktos miesto teis ės, tuo metu jis buvo įgij ęs vasarviet ės reikšm ę. Mieste buvo daug amatinink ų (viln ų karšimo ir verpimo dirbtuv ės), daug pagaminama vyno (vyno dirbtuv ės), ta čiau smulk ėjo ir skurdo prekyba. Prieš Antr ąjį pasaulin į kar ą mieste gyveno 4000 žmoni ų. Fašistin ės okupacijos metais Anykš čiai labai nukent ėjo, miesto ūkin ė veikla buvo paralyžiuota. D ėl dažn ų gaisr ų, Anykš čiuose beveik neliko verting ų pastat ų. Miesto urbanistin ė vert ė priklauso nuo kai kuri ų plano ir t ūrin ės – kompozicin ės erdv ės savitum ų bei tipišk ų bruož ų, originalios urbanistin ės raidos (www.anyksciai.lt ). Nuo XVI a. pirmosios pus ės pradedamas min ėti Mol ėtų miestelis, pastatytas labai vaizdingose apylink ėse, tarp ežer ų, ant Siesarties up ės krant ų. Mol ėtus galima priskirti prie seniausi ų Lietuvos vietovi ų, kurios kadaise buvo garsios, v ėliau sunyko. Mol ėtai visiškai neišnyko, bet ir neišaugo. Nepriklausomyb ės metais Mol ėtams nebuvo prog ų kilti, nes vietov ė atsid ūrė užkampyje, netoli administracin ės linijos. Karo metu Mol ėtai buvo beveik visiškai sudeginti. Po karo buvo pastatyta keletas dviaukš čių nam ų, miestas perplanuotas, nutiestos naujos gatv ės (Kviklys..., 1991) . 1950 m., po administracin ės reformos, Mol ėtai gavo miesto teises ir tapo Mol ėtų rajono centru .
Geležinkelis tur ėjo didel ės reikšm ės Ignalinos gyvenvietei – pagerino ryš į su Vilniumi ir Daugpiliu. 1895 m. čia jau gyveno 300 gyventoj ų, daugiausia žyd ų, perk ėlusi ų savo versl ą iš Pal ūšės. Jau XX a. Ignalinoje vyko turg ūs, padaug ėjus prekybinink ų ir parduotuvi ų, gyvenviete tapo miesteliu. Po Pirmojo pasaulinio karo Ignalina buvo okupuotoje lenk ų teritorijoje. 1950 m., suk ūrus Ignalinos rajon ą, atsiranda administracini ų įstaig ų ir įmoni ų tinklas. Lyginant su kitais rajon ų centrais, Ignalina buvo gana menkas miestelis negr įstomis gatv ėmis, užstatytas vienaaukš čiais mediniais pastatais. Ignalina išaugo – maž ų palinkusi ų nameli ų vietoje iškilo daugiaaukš čiai m ūrai (www.ignalina.lt ).
Utena – viena seniausi ų Lietuvos vietovi ų, Aukštaitijos sostine tituluojamas miestas. 1261 m. pirm ą kart ą pamin ėta rašytiniuose šaltiniuose. Daugiau kaip per septynis šimtme čius Utena patyr ė įvairi ų miesto niokojim ų, sukilim ų. Nepaisant sunki ų laik ų, Utena kilo iš pelen ų, augo, pl ėtėsi. Didel ę reikšm ę miestui tur ėjo 1835 m. nutiestas Varšuvos (Lenkija) – Sankt Peterburgo (Rusija) kelias. Atgavus Nepriklausomyb ę, Utena tapo apskrities centru, gavo antraeilio miesto teises, prad ėtos tvarkyti gatv ės, upeli ų vagos, tiesiami tiltai, statomi namai, sutvarkytos turgaviet ės, išasfaltuotas plentas, įrengtas gatvi ų apšvietimas. Utenos pramon ės augimas prasid ėjo nuo laboratorini ų elektros krosni ų gamyklos, v ėliau prad ėjo veikti ir daugiau įmoni ų: trikotažo, m ėsos, pieno, alaus ir kt. Pramon ės augimas skatino ir miesto augim ą – išaugo nauji mikrorajonai: Aukštakalnio, Ąžuolijos, Dauniškio, Krašuonos, Vyturi ų (www.utena.lt ).
11 pav. Akmuo Utenos miesto įkūrimui pamin ėti.
Per Zaras ų vietov ę ėjo vienas pagrindini ų prekybos keli ų iš centrin ės Lietuvos į Ryg ą (Latvija) ir Pskov ą (Rusija), tod ėl šis kraštas buvo tinkamas gyventi. Zaras ų įkūrimo pradžia laikoma XV a. pabaiga – XVI a. pradžia, kai 1596 m. Zarasai pirm ą kart ą rašytiniuose šaltiniuose pamin ėti kaip viena iš Vilniaus vyskupijos vald ų ir 1613 m. pažym ėti Lietuvos Didžiosios kunigaikštyst ės žem ėlapyje pavadinimu „Jeziorosa“. Miestelis sunyko Šiaur ės karo metu, daug gyventoj ų neteko ir 1708 – 1711 m. siaut ėjusio maro metu. Lietuv ą įjungus į carin ės usijos sud ėtį, Zarasai ėmė augti, pagyv ėjo per Zarasus einantys prekybos keliai. Miestui spar čiai ple čiantis, neužteko suplanuot ų sklyp ų ir buvo sudarytas naujas miesto projektinis planas su radialiniu aikšt ės ir gatvi ų išd ėstymu, labai tinkan čiu kraštovaizdžiui. Zarasai – vienintelis tokio išplanavimo Lietuvos miestas, kurio centrin ė dalis – urbanistikos paminklas (www.zarasai.lt ).
Visaginas įsik ūręs jau sen ųjų balt ų gen čių gyventose vietose. Pirm ą kart ą rašytiniuose šaltiniuose vietov ė pamin ėta 1526 m. Įvairiais laikais šis kraštas buvo siaubiamas kalavijuo čių pulk ų, šved ų, pranc ūzų, rus ų, lenk ų armij ų. 1975 m. prad ėtas statyti miestas, kuris pradžioje buvo miesto tipo gyvenviet ė, pavadinta Snie čkumi, o 1992 m. suteiktas Visagino vardas. Toks pavadinimas buvo vieno iš kaim ų, stov ėjusi ų šioje vietoje iki juos griaunant ir statant miest ą. Miesto pavadinimas – naujausias Lietuvos žem ėlapyje. Visaginas – jaunas miestas su jaunais gyventojais. Čia gyvena žmon ės, dirbantys vienoje didžiausi ų pasaulyje atomini ų j ėgaini ų – Ignalinos atomin ėje elektrin ėje. 1994 m. Visaginas gavo respublikinio pavaldumo miesto teises, po met ų – miesto teises. Miesto šiauriniu pakraš čiu eina tarptautin ės reikšm ės geležinkelio magistral ė Sankt Peterburgas (Rusija) – Daugpilis (Latvija) – Vilnius – Varšuva (Lenkija) – Berlynas (Vokietija) (www.lietuva.lt ).
12 pav. Paminklinis akmuo su nuoroda apie b ūsimas Visagino miesto statybas (Visaginas).
Seniausias apskrityje yra Utenos miestas, jauniausias – Visagino. Utenos apskrities miest ų raida rodo, kad lemiam ą vaidmen į miest ų k ūrimuisi tur ėjo tarpvalstybiniai keliai ir geležinkeliai, kurie atliko prekybini ų magistrali ų vaidmen į. Savo istorin ėje raidoje apskrities miestai patyr ė įvairi ų nuosmuki ų ir pakilim ų, augo, pl ėtėsi ir šiuo metu yra svarb ūs rajon ų ir Visagino miesto savivaldybi ų centrai.
2.2.3. Gyvenviet ės
Utenos apskritis yra viena iš mažiausiai urbanizuot ų Lietuvos apskri čių. Miestuose gyvena 55 % apskrities gyventoj ų. Lietuvos gyventoj ų ir b ūst ų surašymo 2001 m. duomenimis, daugiausia gyventoj ų kaimuose gyvena Mol ėtų, Ignalinos ir Anykš čių rajon ų savivaldyb ėse. Nor ėdama detaliau apžvelgti Utenos apskrities gyventoj ų skai čių kaimo gyvenamosiose vietov ėse, pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis („Utenos apskrities kaimo gyvenamosios vietov ės ir j ų gyventojai“) apskai čiavau savivaldybi ų gyventoj ų skai čiaus pasiskirstym ą apskrities rajonuose (1 priedas).
Utenos apskrities gyventojai kaimo gyvenamosiose vietov ėse
Negyvenama kaimo vietov ė
Viens ėdis
Kaimo dalis
Geležinkelio stotis 1% 1% 2% 1% Miestelis 3% 19% 8% 24% Kaimai, turintys iki 10 gyv. 1% Kaimai, turintys 11-50 gyv. 1% 0,1% 39% Kaimai, turintys 51-100 gyv.
Kaimai, turintys 101-200 gyv.
Kaimai, turintys 201-300 gyv.
Kaimai, turintys 301-400 gyv.
kaimai, turintys daugiau nei 400 gyv.
13 pav. Utenos apskrities gyventojai kaimo gyvenamosiose vietovėse.
Didžiausi ą procent ą Utenos apskrityje užima kaimo gyvenamosios vietov ės, turinčios iki 10 gyventoj ų – 39 % (13 pav.). Visuose savivaldybi ų rajonuose šis procentas panašus ir svyruoja nuo 33 % Utenos rajono savivaldyb ėje iki 45 % Zaras ų bei Ignalinos rajon ų savivaldyb ėse. Ta čiau šis procentas n ėra tikslus, nes į š į skai čių įeina ir kaimo gyvenamosios vietov ės, turin čios 1 – 2 gyventojus, kurie yra pensijinio amžiaus. Utenos apskrit į galima laikyti seniausia Lietuvoje pagal vidutin į gyventoj ų amži ų. Realiai (šiomis dienomis) dalies ši ų gyventoj ų neb ėra gyv ųjų tarpe. Taigi, kaimo gyvenamosios vietov ės, kuriose neb ėra gyventoj ų, apskrities rajonuose sudaro net 19 % ir turi did ėjimo tendencij ą. Daugiausia negyvenam ų vietovi ų yra Anykš čių ir Zaras ų rajon ų savivaldyb ėse – po 22 %. Net 24 % tenka kaimams, turintiems nuo 11 iki 50 gyventoj ų. Tai vidutinio didumo kaimai, kurie yra stabilesni kitimo poži ūriu ir j ų yra nemažai apskrities rajon ų savivaldyb ėse. Mažiausias procentas po 1 – 2 % tenka dideliems kaimams, turintiems nuo 100 ir daugiau gyventoj ų. Dažniausiai kaimo gyvenamosios vietov ės, turin čios didel į gyventoj ų skai čių sutelkia nemažai pagrindini ų aptarnaujan čių institucij ų ir yra svarbios bei naudingos aplinkiniams mažiems kaimams (pvz.: tokie yra seni ūnij ų centrai). Taigi, Utenos apskritis išsiskiria mažu urbanizacijos lygiu, kur šiek tiek mažiau nei pus ė vis ų gyventoj ų gyvena kaimuose. Pagal gyventoj ų skai čių apskrityje vyrauja nedidel ės, turin čios iki 10 bei iki 50 gyventoj ų kaimo gyvenamosios vietov ės.
2.2.4. Keli ų tinklas
Keli ų tinklas yra svarbus susisiekimui tarp miest ų, miesteli ų ir kaim ų. Keliai yra skirtingi pagal savo dyd į, keli ų dang ą, reikšm ę bei naudojim ą. Valstybin ės reikšm ės keli ų dangos yra keli ų r ūši ų: asfalto, cementbetonio, žvyro ir grindinio. Asfalto danga Utenos apskrityje daugiausia tenka rajoniniams keliams (681 km), kiek mažiau krašto keliams (572 km) ir dar mažesnis skai čius tenka magistraliniams keliams (108 km). Žvyro danga dengti yra valstybin ės reikšm ės rajoniniai keliai, kuri ų gausu Utenos apskrityje – net 1085,95 km. Šiais duomenimis Utenos apskritis šiek tiek atsilieka nuo Panev ėžio apskrities ir lenkia Vilniaus apskrit į. Cementbetonio danga dengt ų apskrities keli ų yra tik magistralini ų (48,75 km) ir tai sudaro didžiausi ą kilometr ų skai čių Lietuvoje. Šios dangos keli ų Lietuvoje beveik nelik ę, šiek tiek dar yra Vilniaus apskrityje. Grindinio dangos taip pat beveik n ėra – Utenos apskrityje magistralini ų keli ų dengta grindiniu tik 0,1 km, rajoninių – 0,51 km. Iš viso Utenos regiono keliams priklauso 157,78 km magistralini ų keli ų, 572,21 krašto keli ų ir 1769,28 km rajonini ų keli ų. Bendras vis ų keli ų ilgis siekia 2499,27 km ir užima 3 viet ą po valstybin ės reikšm ės Vilniaus ir Šiauli ų regioniniams keliams priklausan čio keli ų tinklo (http://www.lra.lt/lt.php/lietuvos_keliai/keliu_dangos/31 ). Pagal „Utenos regiono keli ų“ magistralini ų, krašto ir rajonini ų keli ų schem ą (2 priedas), Utenos apskrityje iš viso yra 194 šios įstaigos priži ūrim ų keli ų. Kaip matyti iš 14 paveiksl ėlio, didžiausias procentas tenka rajoniniams keliams (apskrityje j ų 175). Ta čiau tai neatspindi keli ų svarbos ir kokyb ės. Kaip, pavyzdžiui, rajoniniai keliai yra svarb ūs vietiniam susisiekimui, dažniausiai tai tik žvyrkeliai tarp kaim ų, žymimi keturženkliais skai čiais. Tuo tarpu krašto keliai, jungiantys didesnes atkarpas – susisiekimas tarp atskir ų rajon ų, yra geresn ės b ūkl ės,
Utenos regiono keliai, %
100 90 80 70 60 50 90 40 30 20 9 10 1 0 Magistraliniai Krašto keliai Rajoniniai keliai keliai
14 pav. Utenos regiono keliai, %. jų yra ženkliai mažiau, žym ėjimui užtenka ir triženkli ų skai čių. Magistraliniai keliai apskrityje yra tik du: A14 Vilnius – Mol ėtai respublikin ės reikšm ės ir A6 (E262) Kaunas – Daugpilis - tarpvalstybin ės reikšm ės. Pagal transporto infrastrukt ūros išsivystymo įvertinim ą Utenos apskritis atsiduria septintoje vietoje. Automobili ų keli ų tankumas apskrityje (34,9 km/100-ui kv.km) viršija Lietuvos vidurk į (32,4 km/100-ui kv.km). Ta čiau geresn ės dangos keli ų (kaip ir degalini ų skai čiaus) yra santykinai mažiau nei vidutiniškai Lietuvoje (Ryši ų su visuomene „Neomedia“ agent ūros duomenys) .
15 pav. Rajoninis kelias nr. 4901 Utena – Dusetos.
Keli ų danga, plotis, dydis puikiai atsispindi nuotraukose, nesunku atskirti kuriai priži ūrim ų keli ų kategorijai priklauso. Ta čiau be ši ų keli ų apskrityje gausu įvairiausi ų tak ų takeli ų, vieškeli ų, proskyn ų, kuri ų netgi ne visi naudojami, kai kurie baigia užželti ir išnykti.
2.2.5. Švietimo įstaigos
Švietimas svarbi ą reikšm ę turi jaunimo ir kartu visos Lietuvos atei čiai. Švietimo įstaigos yra skirtingo dydžio bei paskirties. Didžiausios pagal vidutin į mokyklos dyd į, matuojam ą mokini ų skai čiumi, yra gimnazijos, antroje vietoje – vidurin ės mokyklos, tre čioje pagrindin ės mokyklos. Didžiausias vidutinis mokyklos dydis yra miest ų savivaldyb ėse, mažiausias – apskri čių pavaldumo mokyklose ir kaimo savivaldyb ėse ( Lietuva..., 2005 ). Utenos apskritis pagal Švietimo ir mokslo ministerijos duomenis turi mažiausiai mokini ų (lyginant vidutin į mokykl ų dyd į Lietuvoje 2004 – 2005 mokslo metais). Utenos apskrityje švietimo įstaig ų tinklas palyginti tankus: 56 pagrindin ės mokyklos, 21 vidurin ė mokykla, 9 gimnazijos, 1 kolegija, 1 mokslo institutas, 6 profesin ės mokyklos, 23 papildomo ugdymo įstaigos (3 priedas). Kaip matyti iš 3 paveiksl ėlio, didžiausias procentas tenka pagrindin ėms mokykloms, kurios beveik visos yra rajonuose (Mol ėtų rajone 12, Zaras ų – 11, Anykš čių - 9). Tok į didel į pagrindini ų mokykl ų skai čių galima paaiškinti noru suteikti pagrindin į išsilavinim ą vietos gyventojams. Kuriems neužtenka tur ėti pagrindin į išsilavinim ą, iš rajon ų važiuoja mokytis į didesnes kaimo vietoves ar miestus, kur yra vidurin ė mokykla. Nors ši ų mokykl ų procentas kiek mažesnis, ta čiau j ų sklaida miesto ir rajono atžvilgiu tolygesn ė. Net 5 vidurin ės mokyklos yra Visagino mieste – tai jauniausias miestas ir mokyklos statusas pasirinktas suteikti vidurin į išsilavinim ą miesto gyventojams. Net 8 % Utenos mokslo įstaig ų tenka gimnazijoms, kurios dažniausiai turi teigiam ą įvaizd į ir didesn ę reikšm ę mokslo organizacij ų tarpe. Apskrityje j ų yra nors po vien ą rajoniniuose miestuose bei Visagino miesto
Švietimo įstaigos, % 60
50 48
40
30
20 18 19
10 8 5 1 1 0 Gimnazijos Pagrindin ės Vidurin ės Profesin ės Papildomo Kolegijos Mokslo mokyklos mokyklos mokyklos ugdymo intstitutai įstaigos
16 pav. Utenos apskrities švietimo įstaigos, %. savivaldyb ėje. Regione galima įgyti aukšt ąjį neuniversitetin į išsilavinim ą Utenos kolegijoje bei profesin į išsilavinim ą įvairiose profesin ėse mokyklose, kurios sudaro tik 5 % švietimo įstaig ų. Apskrityje yra valstybin ės reikšm ės mokslo institutas – Lietuvos žemdirbyst ės instituto Elminink ų bandym ų stotis, kuri svarbi organizuojamais renginiais ūkininkams, žem ės ūkio konsultantams ir specialistams. 19 % švietimo įstaig ų atitenka papildomo ugdymo įstaigoms, kuri ų daugiau kaip trys ketvirtadaliai yra miestuose. Tai k ūno kult ūros ir sporto centrai, k ūrybos ir dail ės, muzikos mokyklos ir panašios paskirties ugdymo centrai bei tarnybos, skirtos vaik ų laisvalaikio praleidimui, gabum ų, pom ėgi ų ugdymui. Taip kaip nuolatos kinta moksleivi ų skai čius (švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, jau kelet ą met ų privalomo mokytis amžiaus (7 – 16 met ų) vaik ų skai čius šalyje kasmet maž ėja), kinta ir mokslo įstaig ų skai čius: vienos įstaigos reorganizuojamos, kitos - likviduojamos, kur kas mažiau įkuriama nauj ų. Tod ėl nor ėdama vizualiai perteikti esam ą pad ėtį, stengiausi įamžinti ir perteikti skaitmeniniu formatu kuo daugiau Utenos apskrities švietimo įstaig ų.
2.2.6. Pramon ė
Lietuvos pašto duomenimis, Utenos apskrityje yra 3434 įmoni ų, Utenos mieste – 704. Didžiausios Utenos apskrities pramon ės įmon ės veikia Utenoje, Anykš čiuose ir Visagine, kur pl ėtojama mašin ų gamybos ir metalo apdirbimo, statybini ų medžiag ų, tekstil ės ir trikotažo, maisto pramon ė. Apskrityje yra vienintel ė Lietuvoje ir kartu paj ėgiausia apskrities įmon ė – Ignalinos atomin ė elektrin ė (17 pav.). Lietuva, tur ėdama atomin į reaktori ų puikiai įsilieja į energetin ę sistem ą, ta čiau nuolat sprendžiami ir įgyvendinami reaktori ų uždarymo klausimai ir su tuo susijusios problemos. Neperseniausiai buvo uždarytas 21 metus veik ęs pirmasis reaktorius, 2009 metais planuojama uždaryti antr ąjį, pasigirsta kalb ų apie naujojo reaktoriaus statybas. Ta čiau šiuo metu Ignalinos atomin ė elektrin ė yra veikianti įmon ė, šaliai (ir eksportui) tiekianti elektros energij ą.
17 pav. Ignalinos atomin ė elektrin ė.
Vienos stambiausi ų apskrities akcini ų bendrovi ų yra: „Utenos trikotažas“, „Utenos m ėsa“, „Švyturys-Utenos alus“, „Anykš čių vynas“, kitos stambios įmon ės: AB „Utenos agrochemija“, AB „Utenos agroprekyba“, AB „Utenos statyba“, AB „Utenos pienas“ ir kt. Didžiausios apskrities įmon ės daugiausia susitelkusios apskrities centre, kur praeityje buvo daugiausiai perspektyv ų ekonomiškai kilti. Apskrityje be galo daug smulki ų įmoni ų, toki ų kaip Mol ėtų statybin ės ir remonto įmon ės „Melinga“, „Molesta“, medžio apdirbimo „Lakaja“, kepykla, Alantos m ėsos perdirbimo cechas, „Alantos agroservisas“, autoservisai, T.Mas ėno hidroelektrin ė ir kt. Visa tai vietin ės reikšm ės smulkios įmon ės. Galima teigti, kad Mol ėtų rajonas pramon ės klest ėjimu ir pl ėtojimu nepasižymi, čia daug mieliau d ėl rekreacini ų s ąlyg ų ir palankios geografin ės pad ėties pl ėtojamas turizmas bei paslaug ų verslas. Panaši pad ėtis ir kituose rajonuose. Anykš čių rajone kiek stambesn ės įmon ės yra siejamos su statybiniu medžiag ų eksploatavimu. Utenos apskrityje veikia tik 4 % vis ų Lietuvos įmoni ų. 96,7 % apskrities įmoni ų yra smulkios ir vidutin ės, ta čiau bendras įmoni ų tankis apskrityje mažiausias Lietuvoje.
3. VAIZDIN Ė DUOMEN Ų BAZ Ė 3.1. Duomen ų baz ės sudarymo metodika
Didesniam ar mažesniam darbui, įvariems projektams atlikti ar mokymo proceso eigai planuoti yra sudaroma tam tikra metodika, pagal kuri ą daug tikslingiau ir naudingiau atliekamas darbas, pasiekami laukti rezultatai ar bent jau tikimasi j ų pasiekti. Pagal įvairius modulius metodikos dažniausiai naudojamos įvairiose mokymo srityse, kur tiksliai, išsamiai detalizuojamas mokymo procesas. Vaizdin ės duomen ų baz ės metodikos sudarymui r ėmiausi bendrosios geografijos programos pažinimo sri čių d ėstymu 9 klas ėje. Pagal bendr ąją geografijos program ą yra išskiriamos keturios specifin ės geografijos pažinimo sritys: 1) geografinis pažinimas; 2) gamtin ė geografija; 3) visuomenin ė geografija; 4) regionin ė geografija. Geografinis pažinimas orientuotas į praktin ę veikl ą ir pažint į su geografijos pradmenimis (orientavimasis vietov ėje, planas, žem ėlapis). Pagal bendr ąją geografijos program ą 9 – toje klas ėje mokomasi Lietuvos geografinio pažinimo. Kadangi tai neatitinka mano darbo paskirties, mano sudarytoje, vaizdinei duomen ų bazei skirtoje, metodikoje tokios skilties n ėra. Gamtin ės geografijos elementai, tokie kaip teritorija, paviršius, vidaus vandenys bei kiti unikal ūs objektai įtraukiami sudarant vaizdin ę duomen ų baz ę. Reprezetuoti visuomenin ę geografij ą pasirinkau kelet ą šios srities šak ų – urbanizacij ą, kult ūrų ir religij ų, ūkio, pramon ės bei paslaug ų geografij ą. Mano darbas apima vien ą Lietuvos region ą – Utenos apskrit į. Pagal bendrosios geografijos program ą, pats darbas atspindi ši ą geografijos pažinimo srit į. Mano manymu, remiantis šiomis geografijos pažinimo sritimis tikslinga remtis kuriant vaizdin ę duomen ų baz ę. Taigi, vaizdin ės duomen ų baz ės sudarymui susidariau tam tikr ą metodik ą, pagal kuri ą nuosekliai buvo renkami skaitmeniniai apskrities duomenys (18 pav.). Vaizdin ę duomen ų baz ę turi sudaryti Anykš čių, Ignalinos, Mol ėtų, Utenos ir Zaras ų rajon ų bei Visagino miesto savivaldybi ų nuotraukos. Miest ų panorama leidžia susidaryti pirmin į įsp ūdį apie miesto, miestelio ar kaimo tipo gyvenviet ės vaizd ą. Nuotraukose turi atsispind ėti administracinis suskirstymas: rajon ų savivaldybi ų centrai - miestai, seni ūnij ų centrai – miesteliai bei kaimai. Taip pat siekiama įamžinti kuo daugiau seni ūnij ų, kartu su j ų teritorijoms priklausan čiais objektais, pabr ėžiant seni ūnij ų reikšm ę kaimiškose vietov ėse. Administracini ų įstaig ų gausa apib ūdina miesto ar miestelio svarb ą bei valdymo strukt ūrą. Mokslas, kult ūra, medicina, verslas, pramon ė, paslaugos, transportas – tai veiksniai, įtakojantys miesto, miestelio ar kaimo gyvenamosios vietovės b ūkl ę. Tod ėl svarbu įamžinti šiuos veiksnius atspindin čias įstaigas bei įmones. Lankomi objektai atspindi to krašto kult ūros paveld ą, atskleidžia istorin ės savimon ės reikšm ę. Unikal ūs objektai (tame tarpe ir gamtiniai) reprezentuoja krašt ą lokaliniu bei respublikiniu mastu.
18 pav. Vizualios duomen ų baz ės skirstymas.
Vaizdin ės duomen ų baz ės sudarymui svarbu tinkamai atrinkti b ūdingus ir unikalius Utenos apskrities objektus. Kadangi mano tikslas yra vizualiai perteikti apskrities visuomenin ės geografijos bruožus, tod ėl gamtiniams objektams neskiriama daug d ėmesio. Duomen ų baz ės sudarymo metodika svarbi kuriant išsami ą, tiksling ą ir nauding ą vaizdin ę duomen ų baz ę. Tod ėl, vadovaujantis šia metodika, buvo renkami Utenos apskrities skaitmeniai duomenys.
3.2 Vaizdin ės duomen ų baz ės analiz ė
Sukaupt ą Utenos apskrities vaizdin ę duomen ų baz ę sudaro 1138 nuotraukos. Jos visos kartu reprezentuoja Utenos krašto kasdienyb ės akimirkas, atskleidžia krašto kult ūrą, turtingum ą, vertybes, verslo, švietimo, aptarnavimo pad ėtį apskrityje.
19 pav. Vaizdin ės duomen ų baz ės nuotrauk ų pasiskirstymas
Skaitmenin ės nuotraukos vaizdinei duomen ų bazei buvo renkamos stengiantis įamžinti kuo įvairesnius Utenos krašto kampelius, norint akcentuoti vietovi ų sklaid ą bei bendrus apskrities bruožus. Vaizdin ę duomen ų baz ę sudaro gamtiniai bei visuomeniniai objektai. Ta čiau didesnis procentas tenka visuomenin ės geografijos objektams (20 pav.):
Vaizdin ės duomen ų baz ės objekt ų pasiskirstymas
15%
85%
Gamtiniai objektai Visuomeniniai objektai
20 pav. Vaizdin ės duomen ų baz ės nuotrauk ų pasiskirstymas pagal r ūšis.
Labai svarbu išanalizuoti sukaupt ą vaizdin ę duomen ų baz ę, kuri gali b ūti naudinga mokslo spragoms užpildyti bei iliustruoti mokyklose ar studijose d ėstom ą medžiag ą; svarbi kaip papildomas informacijos šaltinis; medžiaga kuriamai „Akis – M3,0“ programai bei prieinama pla čiam vartotoj ų ratui internetiniame puslapyje www.utenosapskritis.info .
3.2.1. Gamtiniai geografiniai objektai
Sudarytoje Utenos apskrities vaizdin ėje duomen ų baz ėje gamtiniams objektams tenka mažas vis ų nuotrauk ų procentas. Įamžinti tik unikal ūs ir ryšk ūs apskrities gamtiniai objektai, nes pagrindinis d ėmesys buvo skiriamas visuomenin ės geografijos objekt ų nuotrauk ų kaupimui. Iš viso yra 164 gamtin ės nuotraukos, iš kuri ų 7 kartu yra ir keli ų infrastrukt ūros bei miest ų ar miesteli ų panoramos ir jas galima b ūtų priskirti kitoms fotografij ų sritims. Gamtiniai objektai buvo neatskiriami nuo kult ūros paminkl ų, t.y. prie gamtini ų objekt ų priskai čiuojami ir įvair ūs pilkapiai, piliakalniai, parkai. Gamtiniai objektai (kartu su gamtiniais – kult ūriniais paminklais) fotografuoti kiekviename apskrities rajone, išskyrus Visagino miest ą: • Anykš čių rajone – 23; • Ignalinos rajone – 20; • Mol ėtų rajone – 29; • Utenos rajone – 71; • Zaras ų rajone – 21. Kaip matyti iš 21 paveikslo, nufotografuot ų Anykš čių rajono gamtini ų objekt ų (įskaitant gamtos ir kult ūros paminklus) daugiausia yra aplink Anykš čių miest ą – tai Anykš čių regioniniame parke esantis Anykš čių šilelis, Puntuko akmuo, šventieji ąžuolai, Li ūdiški ų piliakalnis, Šventosios up ė ir kt. Šiek tiek į pietvakarius nuo Anykš čių aplankytas ir Kavarsko šaltinis bei Kurkli ų maro kap ų kalvos. Į rytus nuo Anykš čių miesto – Rubiki ų ežeras, šiauriau – Sv ėdaso ežeras. Nors ir aplankytas vakarinis rajono kraštas (Viešint ų, Trošk ūnų, Traupio seni ūnijos) bei Skiemoni ų ir Debeiki ų seni ūnijos, ta čiau šiuose rajono pakraš čiuose n ėra raiškesni ų gamtos objekt ų, išskyrus Traupio botanikos darž ą, kuriame auginama 5000 r ūši ų augal ų iš viso pasaulio. Šio gamtinio objekto ne įtraukiau į savo vaizdin ę duomen ų baz ę, nes tuo metu nebuvo palanki ų s ąlyg ų: Traupio miestelyje lankiausi žiemos pabaigoje, kai medžiai ir kr ūmai nebuvo sužaliav ę. Ignalinos rajone ryškiausi gamtiniai objektai susitelk ę Aukštaitijos nacionaliniame parke: ežerai (Baluošo, Gavio, L ūši ų ir kt.), botanikos takas palei L ūši ų ežer ą, Ginu čių
21 pav. Utenos apskrities gamtini ų objekt ų fotografavimo vietos. piliakalnis, Ladakalnio apžvalgos aikštel ė, Trainiškio ąžuolas ir kt. Likusioje rajono dalyje atkreipiau d ėmes į į Dūkšto ir Rimš ės miesteli ų ežerus, Tvere čiaus ąžuol ą bei tvenkin į prie Mielag ėnų bažny čios. Į apskrities vaizdin ę duomen ų baz ę nepateko didžiausi Lietuvoje ežerai (Dr ūkšiai, Dysnai), aukš čiausios apskrities kalvos (Nevaiši ų kalva, B ūdakalnis) d ėl fizini ų priežas čių – šiam rajonui buvo skirta labai mažai laiko ir pagal susidaryt ą keli ų dien ų maršrut ą teko atsisakyti ši ų objekt ų nuotrauk ų. Mol ėtų rajone gamtini ų objekt ų fotografavimo viet ų sklaida tolygiai pasiskirs čiusi po teritorij ą. Įamžinta nemažai ežer ų (Asvejos, Virint ų, Išnar ų, Arino ir kt.), Alantos dvaro parkas, Baltadvario pilkapynai, Dubingi ų piliaviet ė, Kulioni ų piliakalnis, Valiulio akmuo ir kt. Nuotraukos, įtrauktos į vaizdin ę apskrities duomen ų baz ę, atspindi įvairias gamtin ės geografijos sritis: geologij ą, paviršiaus formas, hidrologij ą, augalij ą. Utenos rajono gamtini ų objekt ų nuotrauk ų yra daugiausia. Kadangi tai centrinis apskrities rajonas, dauguma susidaryt ų maršrut ų kirsdavo Utenos rajon ą ir taip susikaup ė daugiausiai vaizdin ės informacijos: ežerai (Dauniškio, Dusyno, Alaušo ir kt.), tvenkiniai (Užpali ų, Klovini ų ir kt.), piliakalniai (Daugaili ų, Dryži ų ir kt.), Labanoro giria, Daunori ų miškas, Krokul ės šaltinis, Užpali ų konglomeratas, Vyžuon ų ozas ir kt. Zaras ų rajone, be ežer ų labirinto, į vaizdin ę duomen ų baz ę įtraukiau ir seniausi ą Lietuvos med į – Stelmuž ės ąžuol ą, gerai ištyrin ėtą Maniuliški ų piliakaln į. Taigi, nufotografuot ų geografini ų objekt ų sklaida daugmaž vienoda visoje apskrityje – kiekviename rajone nemažai įdomi ų gamtini ų objekt ų. Tuo tarpu, nagrin ėjant atskirais rajonais, galima pasteb ėti, kad Anykš čių ir Ignalinos rajonuose Utenos apskrities gamtiniai objektai susitelk ę netoli rajon ų centr ų, kai apie likusi ų rajono dali ų gamtinius objektus vaizdin ėje duomen ų baz ėje n ėra jokios informacijos. Kadangi gamtini ų objekt ų įtraukimas į vaizdin ę duomen ų baz ę n ėra pagrindinis darbo uždavinys, pilnai užtenka sukaupt ų gamtini ų objekt ų nuotrauk ų, kurios reprezentuoja apskrities gamtin ę dal į.
3.2.2. Visuomeniniai geografiniai objektai
Utenos apskrities vizualios duomen ų baz ės skirstymas apima 11 sri čių, iš kuri ų net 10 yra skiriama visuomeniniams geografiniams objektams (18 pav.). Vaizdinei duomen ų baz ės paplitimui nagrin ėti pasirinkau seni ūnij ų, seni ūnij ų centr ų, švietimo įstaig ų, keli ų bei kult ūros paveldo, lankom ų objekt ų, paminkl ų fotografavimo vietas. Utenos apskrities miest ų bei kaimo gyvenam ųjų vietovi ų fotografavimo vietos (22 pav.)
22 pav. Utenos apskrities miest ų bei kaim ų gyvenam ųjų vietovi ų fotografavimo vietos. apima aplankytas vietoves su jose esan čiomis administracin ėmis, kult ūros įstaigomis bei miest ų panoramas: • Administracin ės įstaigos – 70 nuotrauk ų; • Kult ūros įstaigos – 165 nuotraukos; • Miest ų panoramos – 173 nuotraukos. Kiekviena seni ūnija turi administracines įstaigas. Kaimiškose seniūnijose tai atitinka konkretaus rajono savivaldyb ės seni ūnij ą. Lyginant tarpusavyje, visi šie pastatai dažniausiai vienodos ar panašios statybos dviaukš čiai mūrai, kuriuos puošia apie valstybin ės įstaigos buvim ą informuojan čios lentos, pagamintos pagal tam tikrus standartus. Kitos administracini ų įstaig ų nuotraukos – tai savivaldyb ės, paštai, apylinki ų teismai, įvairi ų tarnyb ų skyriai ir pan. Kiekvienoje seni ūnijoje fotografuotos įvairios kult ūros įstaigos: kult ūros namai, kaimo sekly čios, bendruomen ės namai, kaimo klubai, bibliotekos ir kt., kuri ų veikla stengiamasi užimti ir pa įvairinti žmoni ų laisvalaik į ar tenkinti pom ėgius. Aplankant seni ūnijas, ne mažiau svarbu perteikti miest ų, miesteli ų bei kaimo gyvenam ųjų vietovi ų panoramas, bendr ą vaizd ą. Atskirai tokios nuotraukos yra mažai informatyvios, nes dauguma kaim ų vaizd ų panaš ūs vienas į kit ą. Raiškesn ės tos nuotraukos, kurios atspindi tam miesteliui b ūdingus, išskirtinius bruožus. Taigi, Utenos apskrities miest ų bei kaimo gyvenam ųjų vietovi ų fotografavimo vietos pasiskirsto tolygiai apskrities teritorijoje. Aplankytos visos 50 seni ūnij ų. Be seni ūnij ų centr ų aplankytos ir kitos kaimo gyvenamosios vietov ės: Rubikiai, Niuronys - Anykš čių, Ginu čiai – Linkmen ų, Pal ūšė, Trainiškis, Meironys – Ignalinos, M ėč ionys – Mielag ėnų, Kukut ėliai – Tvere čiaus, Naujasodis – Alantos, Kulionys – Čiul ėnų, Bijutiškis – Dubingi ų, Arnionys – Joniškio, Skudutiškis – Sugin čių, Vaikut ėnai – Daugaili ų, Antalg ė – Lieli ūnų, Paalsuod ė – Saldutiškio, Strazdai, Šuminai, Vaišnorišk ės – Tauragn ų, Stelmuž ė – Ibrado seni ūnijose. Utenos apskrities nufotografuot ų švietimo įstaig ų sklaida daugmaž atkartoja apskrities seni ūnijas (23 pav.). Vaizdin ėje duomen ų baz ėje yra 105 mokykl ų nuotraukos: • Anykš čių rajone – 13; • Ignalinos rajone – 15; • Mol ėtų rajone – 28; • Utenos rajone – 38; • Visagino mieste – 2; • Zaras ų rajone – 9. Nuotraukos apima pagrindines, vidurines, profesines mokyklas, gimnazijas, kolegij ą, papildomo ugdymo įstaigas. Nebuvo galimyb ės įamžinti vienintelio apskrityje mokslo
23 pav. Utenos apskrities nufotografuotos švietimo įstaigos. instituto. Švietimo įstaig ų pastatai labai skirtingi – vieni įsik ūrę specialiai tam statytuose ir pritaikytuose pastatuose dideliais langais, erdviais koridoriais, kiti išnaudoja ir mokymosi tikslams pritaiko kitos paskirties pastatus. Vieni pastatai atrodo nepriekaištingai, tuo tarpu kai kuriuos kitus reik ėtų restauruoti. Geresniuose bei įvairesniuose pastatuose yra įsik ūrusios aukštesn į išsilavinim ą teikian čios švietimo įstaigos – Utenos kolegijos fakultetai įsik ūrę mokymosi paskir čiai statytuose pastatuose, gimnazijos, papildomo ugdymo įstaigos ir kitos yra išlaik ę sen ųjų stili ų aur ą, kuri tarsi pabr ėžia mokymosi svarb ą, atkeliavusi ą iš praeities. Daugiausia švietimo įstaig ų užfiksuota Utenos rajone. Kaip apskrities centrui – Utenos miestui buvo skiriama daugiausiai d ėmesio. Nufotografuotos beveik visos mieste esan čios švietimo įstaigos: buvusios aukštesniosios Utenos medicinos bei verslo mokyklos, dabartiniai Utenos kolegijos fakultetai; profesin ė mokykla, kuri bendrauja su įvairiomis užsienio profesin ėmis mokyklomis, dalyvauja tarptautin ėse programose; jau 1633 metais minima kaip parapijin ė mokykla veikusi dabartin ė „Saul ės“ gimnazija; XX a. antroje pus ėje įkurtos Dauniškio bei Adolfo Šapokos gimnazijos; Utenos Aukštakalnio pagrindin ė mokykla, turinti etnografijos muziej ų; Krašuonos pagrindin ė mokykla, kurioje pagrindinis d ėmesys skiriamas sveikai gyvensenai, kompiuteriams, raštingumui bei užsienio kalboms; Utenos pagrindin ė mokykla – 1927 metais buvo pirmoji pradin ė mokykla, kuri iki 1936 met ų veik ė Aušros ir Vyžuon ų gatv ėse esan čiuose priva čiuose namuose, mokykloje buvo įkurtas kraštotyros muziej ėlis – dabartinio kraštotyros muziejaus pagrindas, į pagrindin ę mokykl ą perorganizuota 1988 metais; Utenos Vyturi ų vidurin ė; k ūno kult ūros ir sporto centras; senuosiuose Utenos pašto komplekso klasicistiniuose pastatuose įsik ūrusi dail ės mokykla. Nemažai įvairi ų švietimo įstaig ų nuotrauk ų vaizdinei duomen ų bazei sukaupta ir Mol ėtų rajone, kuriame išsiskiria Alantos technologijos ir verslo mokykla. Kitos nuotraukos apima Utenos, Mol ėtų bei kit ų apskrities rajon ų pagrindines, vidurines mokyklas, papildomo ugdymo įstaigas. Mažiausiai švietimo įstaig ų užfiksuota (be Visagino miesto) Zaras ų rajone – nebuvo galimybi ų aplankyti Salako bei Imbrado seni ūnijose esan čių mokykl ų. Taigi, Utenos apskrities nufotografuot ų švietimo įstaig ų sklaida panaši į apskrities miest ų bei kaim ų gyvenam ųjų vietovi ų fotografavimo viet ų sklaid ą, apiman čia daugiausia seni ūnij ų centrus. Apskrityje iš 194 V Į „Utenos regiono keliai“ priži ūrim ų keli ų sukauptos 126 nuotraukos, kai kuriuos kelius fotografuojant keliose vietose: • Anykš čių rajone – 23 nuotraukos; • Ignalinos rajone – 15 nuotrauko ų; • Mol ėtų rajone – 34 nuotraukos;
24 pav. Utenos apskrities keli ų fotografavimo vietos.
• Utenos rajone – 20 nuotrauk ų; • Visagino mieste – 3 nuotraukos; • Zaras ų rajone – 21 nuotrauka. Kaip matyti iš 24 paveikslo, apskrities keli ų fotografavimo vietos apima magistralinius, krašto ir rajoninius kelius. Nuotraukos atspindi abu magistralinius kelius. Šias valstybin ės bei tarpvalstybin ės reikšm ės magistrales buvo stengiamasi įamžinti vaizdingose vietose, kur matosi kuo daugiau kelio atkarpos. Krašto keli ų nuotraukose atsispindi 16 iš 17 esan čių, taip pat nufotografuoti 28 rajoniniai iš 175 esan čių apskrityje keli ų. Įamžinti beveik visi krašto keliai, kuri ų tinklas apskrities rajonuose dažniausiai kerta seni ūnij ų centrus. Beveik visi jie geros dangos, plat ūs, užtikrinantys ger ą susisiekim ą. Rajonini ų keli ų tinklas pats tankiausias, jungiantis atskirus kaimelius. Nuotraukose atsispindi kelio danga, apylinki ų kraštovaizdis. Keli ų fotografavimo vietos apima keli ų nuotraukas su miesteli ų, kaimo gyvenam ųjų vietovi ų panorama bei nuotraukos, atspindin čios tik kelio ruožus. Vos kelios nuotraukos yra miško takeli ų, proskyn ų, kurie jau nenaudojami transporto priemoni ų važiavimui. Pagal vaizdin ėje duomen ų baz ėje sukauptas keli ų tinklo nuotraukas galima spr ęsti apie esam ą keli ų b ūkl ę, kokyb ę, nes vis d ėlto keliai yra pagrindinis susisiekimo šaltinis, padedantis įveikti atstum ą, pasirinkti važiavimo b ūdą ir patogum ą. Šiuo metu vyksta nemažai krašto ir rajonini ų keli ų dang ų stiprinimo projekt ų, kurie finansuojami iš Lietuvos Respublikos ir Europos S ąjungos fond ų. Taigi, apskrities keli ų fotografavimo viet ų sklaida apima įvairius kelius: magistralinius, krašto bei rajoninius, iš kuri ų mažiausiai nuotrauk ų tenka rajoniniams keliams, d ėl tankaus j ų tinklo ir sunkesni ų važiavimo s ąlyg ų. Utenos apskrities kult ūros paveldo, lankom ų objekt ų, paminkl ų fotografavimo vietos apima bažny čias, kitas religin ės paskirties įstaigas, dvarus, muziejus, įvairius paminklus ir pan. Šios srities nuotrauk ų yra daugiausia, kuri ų pasiskirstymas rajonuose įvairus: • Anykš čių rajone – 47; • Ignalinos rajone – 28; • Mol ėtų rajone – 54; • Utenos rajone – 47; • Visagino mieste – 3; • Zaras ų rajone – 34. Kiekvienos seni ūnijos centre buvo stengiamasi įamžinti bažny čią. Apskrityje gausu įvairaus stiliaus bei statymo medžiag ų bažny čių: Salake, Stirniuose puikuojasi viduramži ų laik ų
25 pav. Utenos apskrities kult ūros paveldo, lankom ų objekt ų, paminkl ų fotografavimo vietos. architekt ūros bruožus menan čios akmenin ės bažny čios, į saugom ų paminkl ų s ąrašus įtrauktos Pal ūšės, Inturk ės medin ės bažny čios, viena aukš čiausi ų Lietuvoje Anykš čių (78 m), Tvere čiaus, Vidiški ų, Leli ūnų, Balnink ų ir kt. neogotikin ės bažny čios, viena iš nedaugelio Lietuvoje neoromanini ų bažny čių Alantoje ir kitos. Rajonuose daugiausia vyrauja medin ės bažny čios, kurios dažniausiai b ūna panašios, kaip kad Daugaili ų, Saldutiškio, Joniškio, Sugin čių bei kt. Utenos apskrityje yra 40 žyd ų kult ūros paveldo objekt ų: 6 sinagogos, 17 kapini ų, 17 genocido viet ų. Į apskrities vaizdin ę duomen ų baz ę įtraukiau Alantoje esan čią neveikian čią sinagog ą bei Vyžuon ų žyd ų kapines. Utenos apskrityje yra 19 dvar ų, iš kuri ų nufotografuota yra 11: Burbiškio dvaras Anykš čių rajone, kuriame išlik ęs XVII a. pab. vėlyvojo klasicizmo pastat ų ansamblis su parku; ryški ų klasicistini ų bruož ų D ūkšto dvaras; neoklasicistiniai Vidiški ų dvaro r ūmai Ignalinos rajone; Mol ėtų rajone restauruoti Alantos dvaro r ūmai su parku, Arnioni ų dvaro ansamblis netoli Arino ežero, išlikusi tik Dubingi ų piliaviet ė, Baltadvario pilies liekanos; Utenos rajone ant Alaušo ežero krant ų pastatytas gražus Bikuškio dvaras, verti d ėmesio Užpali ų, Saldutiškio dvarai; Zaras ų rajone Antazav ės dvaras su gražiai tvarkomu ir priži ūrimu g ėlynu. Apskrityje gausu įvairi ų muziej ų – memorialini ų sodyb ų, vertingi ir gausiai lankomi unikal ūs, vieninteliai muziejai Lietuvoje: Arkli ų, Vilk ų, Energetikos, Etnokosmologijos, Stiklo, Žvejybos, Siauruko (siaurojo geležinkelio) bei kiti. Įdom ūs vandens mal ūnai: Ginu čių, Gaveik ėnų, Toliej ų, Kijeli ų, Molet ūno, Siesarties, iš kuri ų tik Ginu čių vandens mal ūnas įtrauktas į vaizdin ę duomen ų baz ę. Kiekvienas apskrities rajonas turtingas įvairiais paminklais: partizanams, kovotojams už laisv ę, įvairiems poetams, kitiems nusipelniusiems veik ėjams, dažniausiai pastatyti gyvenusiems tose apylink ėse. Taigi, kaip matyti iš 25 paveikslo, Utenos apskrities kult ūros paveldo, lankom ų objekt ų, paminkl ų fotografavimo vietos pasižymi didesniu tankumu. Mažiausiai nuotrauk ų tenka Visagino miestui, Ignalinos bei Zaras ų rajonams, nes Mol ėtų, Anykš čių ir Utenos rajonai turtingesni ši ų nagrin ėjam ų objekt ų atžvilgiu. Išnagrin ėjusi atskirai temiškas fotografavimo vietas, sudariau bendr ą žem ėlap į, kuriame atsispindi visi prieš tai min ėti fotografuoti objektai (26 pav.). Utenos apskrities teritorija persidengia įvairiais sutartiniais ženklais, ta čiau vis tiek galima įžvelgti prieš tai apib ūdint ų objekt ų sklaid ą. Taigi, gamtiniai objektai tankiausiai persidengia Anykš čių regioniniame bei Aukštaitijos nacionaliniame parkuose. Fotografuot ų keli ų ryškesnis paplitimas magistralini ų bei krašto keli ų atkarpose. Beveik vienodai pasiskirsto švietimo įstaig ų, miest ų bei kaimo gyvenam ųjų vietovi ų paplitimas, kai tuo tarpu tankiausia sklaida yra kult ūros paveldo, lankom ų objekt ų bei paminkl ų fotografavimo viet ų.
26 pav. Utenos apskrities fotografavimo vietos. 4. VAIZDIN ĖS DUOMEN Ų BAZ ĖS PANAUDOJIMAS
4.1. Vaizdin ės duomen ų baz ės panaudojimas internete
Apie Utenos apskrit į internete galima rasti nemažai informacijos: • Utenos apskrities viršininko administracijos puslapyje ( http://www.is.lt/Utenos_ apskritis/ ) yra nuorodos į kiekvienos savivaldyb ės internetin į puslap į, informacija pateikta pagal apskrities rajon ų savivaldybes. Puslapis, kuriame daug įvairios informacijos bei nuorod ų, reikaling ų sprendžiant įvairias problemas, naudingas apskrities gyventojams. • Utenos krašto puslapyje ( http://www.utena-on.lt/utena.php ) bendros informacijos apie apskrit į labai mažai. D ėmesys skiriamas Utenos miestui, išsamiai pateikta informacija apie Utenos miesto renginius ir įvykius, veikia diskusij ų portalas. Tai tinklapis, skirtas kiekvienam uteniškiui įsitraukti ir prisid ėti prie Utenos miesto gyvenimo. • Utenos apskrities turizmo internetiniame puslapyje ( http://www.utenaregion.lt ) informacija bei nuorodos apie apskrities miestus ir rajonus, turizmo ir kitas paslaugas, lankytinas vietas pateikiama keliomis kalbomis. Tai informacija, kuri ą pareng ė ir kuruoja Utenos apskrities viršininko administracijos kult ūros, sporto ir turizmo skyrius. • Informacijos, įvairi ų straipsni ų apie Utenos apskrit į galima rasti ir kit ų įvairi ų įstaig ų tinklapiuose: keli ų direkcijos, turizmo departamento, aplinkos ministerijos, miškotvarkos, sveikatos apsaugos, internetin ės enciklopedijos Vikipedija bei kt. Visose internetin ėse svetain ėse publikuojama informacija, įvair ūs straipsniai, naujienos bei įvairios nuomon ės apie Utenos apskrit į. Ta čiau labai mažai sutinkama vaizdin ės medžiagos, kuri iliustruot ų nagrin ėjam ą teritorij ą, perteikt ų pagrindinius jos bruožus. Šiek tiek nuotrauk ų yra publikuojama neoficialioje Utenos miesto internetin ės svetain ės (http://utena.lt.aha.lt/ default.html ) fotogalerijoje, kur šalia seno miesto vaizdo pateikiamas dabartinis. Fotogalerija veikia ir Zaras ų rajono savivaldyb ės tinklapyje. Ta čiau Utenos regiono mastu tai atspindi tik nedidel ę apskrities dal į. Taigi, matydama esam ą pad ėtį, nutariau sudaryt ą Utenos apskrities vaizdin ę duomen ų baz ę padaryti prieinam ą interneto vartotojams ir sukurti tinklalap į, kur pagrindinis d ėmesys būtų skiriamas vaizdinei duomen ų bazei. Tokiu b ūdu gausioje įvairia informacija elektronin ėje erdv ėje atsirado dar vienas adresas: www.utenosapskritis.info (27 – 28 pav.). Internetinio puslapio pavadinim ą rinkausi nor ėdama pabr ėžti, jog informacija yra apie Utenos apskrit į. Puslapio strukt ūra yra paprasta ir lengvai valdoma, puslapis sukurtas su integruota turinio valdymo sistema. Pirmojoje dalyje „Apie projekt ą“ internetin ės svetain ės lankytojus supažindinu kaip ir kokiu tikslu atsirado šitas tinklalapis. Antrame punkte „Gamtin ė dalis“ yra trumpai pateikiama pagrindin ė informacija apie Utenos apskrities gamtinius bruožus (pagal magistrin į darb ą): apskrities geologin ė sandara, žem ės paviršius, miškai, hidrografinis tinklas, saugomos teritorijos. Tre čiasis punktas „Visuomenin ė dalis“ yra skirta trumpai nagrin ėjamos apskrities visuomenin ės geografijos charakteristikai: teritorijos administraciniam suskirstymui, gyvenviet ėms, keli ų tinklui, švietimo, pramon ės
27 pav. Utenos apskrities vaizdin ės duomen ų baz ės internetinis puslapis.
įstaigoms. Ketvirtame tinklapio meniu punkte – „Vaizdin ė duomen ų baz ė“ - pirmiausia iliustruoju Utenos apskrities geografin ę pad ėtį Lietuvos administraciniame žem ėlapyje, kuriame aktyvios yra Utenos apskrities rajon ų bei Visagino miest ų savivaldyb ės (27 pav.). Pelyt ės pagalba pasirinkus vien ą iš rajon ų, pvz., Utenos, ekrane atsiranda rajono centro (šiuo atveju Utenos miesto) ar rajono seni ūnij ų nuotraukos (28 pav.). Kiekvienam miestui ar seni ūnijai yra skirta po 20 nuotrauk ų, kuri ų pilnai užtenka reprezentuoti apylink ėms bei neapkrauna puslapio, išlaikant nesud ėting ą strukt ūrin į valdym ą. Tod ėl, kuriant internetin į puslap į, yra panaudotos tik 600 sudarytos Utenos apskrities vaizdin ės duomen ų baz ės nuotraukos. Pasirinkus kuri ą nors iš pateikt ų nuotrauk ų, galima vaizd ą padidinti, prie kurio atsiranda nuotraukos įvardinimas.
28 pav. Utenos apskrities vaizdin ės duomenų baz ės internetinis puslapis.
Taigi, buvo tikslinga kurti šios vaizdin ės duomen ų baz ės internetin į puslap į, kuriuo gal ės pasinaudoti moksleiviai, mokytojai bei kiti suinteresuoti asmenys. Naudojantis šia duomen ų baze galima virtualiai „pakeliauti“ po Utenos apskrit į, susipažinti su miestais ir miesteliais, j ų įstaigomis, infrastrukt ūra, palyginti įvairi ų vietovi ų panašumus ir skirtumus. Nuotraukos įgauna didžiul ę išliekam ąją vert ę, nes užfiksuota dabartis gali b ūti informatyvi istorin ė priemon ė ateityje.
4.2. Vaizdin ės duomen ų baz ės edukologin ės panaudojimo galimyb ės
Kaskart vis gaus ėja informacijos, kuri ą sunku patalpinti vadov ėliuose, tod ėl informacijos valdymas ir informacini ų sraut ų integravimas tapo neatskiriamomis informacijos dalimis. Prad ėtos kurti kompiuterin ės mokomosios programos, kurios palengvina ir pa įvairina mokymo proces ą. Moderni ų mokymo priemoni ų pamokose diegimas siejamas su kompiuterini ų mokymo priemoni ų taikymu mokyklose. Yra sukurta visa eil ė geografini ų mokom ųjų program ų: „Bendroji geografija“, „Pasaulio geografin ės zonos“, „Lietuvos geografijos atlasas“ ir kitos, kuriomis perteikiama kompleksin ė žini ų sistema teoriniu – informaciniu, kontroliniu – praktiniu bei iliustraciniu (grafik ų, diagram ų, nuotrauk ų) pavidalu. Mokinius pasiekia ir įvair ūs geografiniai kompiuteriniai žaidimai, d ėlion ės. Did ėjant kompiuterini ų program ų poreikiui, nuolat kuriamos naujos programos, siekiant jas naudoti ir už mokyklos rib ų. Ši Utenos apskrities vizuali ų skaitmenini ų duomen ų baz ė gali b ūti panaudojama kuriamose mokomosiose kompiuterin ėse programose, pavyzdžiui, „Akis – M 3,0“. „Akis“ – tai programa, skirta vaizduoti objektams skaitmeniniame žem ėlapyje, kaupti ir naudoti įvairi ą informacij ą. V ėliau, pildant duomen ų bazes buvo sukurta nauja mokomoji kompiuterin ė programa „Akis – M“, pritaikyta naudoti mokykloje. Programos „Akis – M 2,0“ pagrindu tapo Lietuvos žem ėlapis. Šiuo metu yra kuriamas naujas duomen ų baz ės „Akis – M 3.0“ projektas. Vaizdin ė duomen ų baz ė yra puikus įnašas kuriamos programos duomen ų bazei, reprezentuojantis konkret ų region ą. Sukaupta vaizdin ė apskrities duomen ų baz ė taip pat gali būti naudojama įvairiose pažintin ėse programose, pavyzdžiui, apie miest ų, kaim ų strukt ūrą, keli ų b ūkl ę, švietimo įstaig ų sklaid ą, pramon ės įmones ir kitas įstaigas. Duomenis galima b ūtų lyginti tarpusavyje, ieškoti skirtum ų, klest ėjimo, pl ėtimosi rezultat ų ar nuosmukio požymi ų. Vaizdin ės duomen ų baz ės nuotraukos turi išliekam ąją vert ę. Užfiksuotos dabarties akimirkos gali b ūti istoriškai vertingos ateityje, kai iš vaizdin ės duomen ų baz ės galima bus nuspr ęsti, koks tuo metu buvo oras, kokia architekt ūra vyravo, kokios buvo apylink ės ir pan. Duomen ų baz ė vertinga ir kaip informatyvi vaizdin ė mokomoji medžiaga daugelyje geografijos pamok ų, perteikiant medžiag ą, pristatant š į krašt ą įvairiose kompiuterin ėse laikmenose. Taigi, šiuo metu spar čiai plintant skaitmenin ėms technologijoms, yra galimyb ė kaupti skaitmenines, geros kokyb ės nuotraukas. Sudarytos vaizdin ės duomen ų baz ės panaudojimo galimyb ės edukologiniame procese nuolat ple čiasi ir tobul ėja. Tod ėl, norint lengvai ir prieinamai naudotis sukaupta informacija, reikia laikytis atvirumo naujov ėms nuostatos. IŠVADOS IR PASI ŪLYMAI
Magistrinio darbo tikslas buvo skaitmenini ų technologij ų pagalba sudaryti Utenos apskrities vaizdin ę duomen ų baz ę. Išanalizavusi teritorijos geografinius ypatumus, sukauptos vaizdin ės duomen ų baz ės sklaid ą, galiu daryti tokias išvadas: • Utenos apskritis yra kalvotas, miškingas ir ežeringiausias Lietuvos kraštas. Region ą kertan čios Baltijos aukštumos (kartu su rytin ėje dalyje pietry čių kryptimi atsišakojusia Šven čioni ų aukštuma, vakaruose plytin čia Lietuvos vidurio lyguma, pietry čiuose – Dysnos lyguma), dideli spygliuo čių, lygumin ėse teritorijose lapuo čių bei eglyn ų mišk ų masyvai ir ežer ų labirintai sudaro nepaprasto grožio, įsp ūdingus, tik šiam regionui būdingus kraštovaizdžius. • Utenos apskritis yra mažai urbanizuota, tankus kaim ų tinklas, tarpusavyje sujungtas rajoniniais keliais, kuri ų didžioji dauguma yra dengti žvyro, kiek mažiau asfalto danga. Tuo tarpu lemiam ą vaidmen į miest ų k ūrimuisi tur ėjo tarpvalstybiniai keliai bei geležinkeliai. Įvairiais laikotarpiais patyr ę nuosmuki ų ir pakilim ų šiuo metu miestai yra svarb ūs apskrities savivaldybi ų centrai, kuriuose sutelkta apskrities pramon ė (mašin ų gamyba ir metalo apdirbimas, statybin ės medžiagos, energetika, elektrotechnika, tekstil ė ir trikotažas, chemijos, maisto pramon ė) įvairaus tipo švietimo įstaigos. • Utenos apskrities vaizdin ėje duomen ų baz ėje sukaupta 1138 nuotraukos. Gamtini ų objekt ų – 164; kult ūros paveldo, lankom ų objekt ų, paminkl ų – 213; keli ų – 126; paslaug ų įmoni ų – 69; pramon ės, verslo įmoni ų – 27; gydymo įstaig ų – 26; kult ūros įstaig ų – 165; švietimo įstaig ų – 105; administracini ų įstaig ų – 70; miest ų panoramos – 173. Fiksuojant geografinius objektus vaizdinei duomen ų bazei, nuvažiuota apie 3400 km pasirinktais maršrutais automobiliu aplankant visas 50 Utenos apskrities seni ūnij ų. • Vaizdin ės duomen ų baz ės geografini ų objekt ų sklaida sudarytuose žem ėlapiuose atspindi gamtinių objekt ų, miest ų bei kaim ų gyvenam ųjų vietovi ų, kult ūros paveldo, lankom ų objekt ų, paminkl ų, keli ų, švietimo įstaig ų fotografavimo vietas, užpildan čias apskrities teritorij ą. Įamžint ų gamtini ų geografini ų objekt ų paplitimas ryškesnis aplink seni ūnij ų centrus Aukštaitijos nacionaliniame parke bei Anykš čių regioniniame parke. Visuomenin ės geografijos objekt ų sklaida tolygesn ė ir apima apskrities seni ūnij ų centrus. • Sukaupta vaizdin ė duomen ų baz ė gali b ūti panaudojama kuriam ų mokom ųjų, pažintini ų program ų pagrindu. Nepriklausomai nuo amžiaus, apskrities vaizdin ė duomen ų baz ė skirta pla čiai vartotoj ų auditorijai: moksleiviams, mokytojams, įvairi ų profesij ų atstovams, besidomintiems šiuo kraštu ir kitiems suinteresuotiems asmenims. • Sukurtoje internetin ėje svetainėje ( www.utenosapskritis.info ) ryškiausios vaizdin ės duomen ų baz ės nuotraukos pateikiamos interneto vartotojui. Užfiksuotos dabarties nuotraukos įgauna išliekam ąją vert ę ir gali b ūti informatyvi istorin ė priemon ė ateityje.
Vaizdin ę duomen ų baz ę sudaro ženklus skai čius užfiksuot ų geografini ų objekt ų. Ta čiau visko įamžinti tikrai ne įmanoma. Tod ėl reikt ų pastoviai pildyti ši ą duomen ų baz ę, įtraukiant naujus objektus, fiksuoti j ų pakitimus. Taip pat galima pastoviai pildyti ir atnaujinti vaizdin ės duomen ų baz ės internetin į puslap į, kuris, reikia tik ėtis, sulauks nemažai susidom ėjimo. Vaizdin ės duomen ų baz ės pagrindas yra visuomenin ės geografijos objektai, tod ėl galima b ūtų papildyti gamtiniais objektais, praplečiant vaizdinei duomen ų bazei įvairiapusiško panaudojimo galimybes.
SANTRAUKA
Šio magistrinio darbo pirmoje dalyje įvertintos Utenos apskrities geografin ės ypatyb ės. Apib ūdintos teritorijos gamtin ės s ąlygos ir gamtos turtai. Ypatingas d ėmesys darbe skirtas visuomenin ės geografijos objekt ų apib ūdinimui, įvertinant krašto urbanizacijos, transporto infrastrukt ūros, švietimo bei pramon ės sektorius. Antroje dalyje pateikta Utenos apskrities vaizdin ės duomen ų baz ės sudarymo metodika. Sukauptų skaitmenini ų duomen ų analizei sudaryti informatyv ūs, erdvin į pasiskirstym ą atspindintys, fotografavimo viet ų žem ėlapiai. Kitoje dalyje pateiktas sukurto vaizdinei duomen ų bazei internetinio puslapio www.utenosapskritis.info apib ūdinimas bei edukologinis duomen ų baz ės pritaikymas kuriamoms mokomosioms, pažintin ėms programoms. Darbas skirtas visiems besidomintiems Utenos apskritimi. Sukurta Utenos apskrities vaizdin ė duomen ų baz ė turi didžiul ę pritaikom ąją vert ę.
SUMMARY
In the first part of this master job was assessed a geographical feature of Utena region. In the same part was described natural condition and natural recourses of territory. In this job specific attention was given to define objects of social geography and to evaluate sectors of urbanization, transport‘s infrastructure, education and industry. The second part represents creation methodic of a visual Digital database of Utena region. To analyze the digital database was indited informative, representing spatial distribution of photographed location maps. In the other part of this job was described an internet web site www.utenosapskritis.info , which was created to represent the Digital database. In this part also was supposed the educological use of this digital database to the creative worksheets and cognitive programs. This master job is dedicated to everyone who is interested in Utena region. Created the visual digital database of Utena region has extensive adaptability worth.
LITERAT ŪROS S ĄRAŠAS
1. Arklio muziejus, 2003 2. Baranauskas T. Lietuvos miest ų ir miesteli ų pirm ųjų pamin ėjim ų datos // Voruta, Nr. 7 (601), 2006, balandžio 1 d. 3. Basalykas A. Lietuvos TSR kraštovaizdis, 1977 4. Gamtoje: kvie čia nacionaliniai ir regioniniai parkai, Vilnius, 2000 5. Juodzevi čius B. Utena ir apylink ės, 2001 6. Keliauk...Pažink...Sužinok... // Mol ėtai, 2005 7. Kudaba Č. Ignalinos rajonas, Vilnius, 1987 8. Kudaba Č. Kalvotoji Aukštaitija, 1988 9. Kudaba Č. Lietuvos aukštumos, 1983 10. Kviklys B. M ūsų Lietuva, II t., 1991 11. Lietuva. Švietimas regionuose, 2005 12. Lietuvos apskritys 13. Lietuvos geografijos atlasas, Vilnius, 1997 14. Lin čius A. Lietuvos geologijos paminklai ir draustiniai, 1994 15. Meilus A. Mol ėtų rajonas, Vilnius, 1984 16. Pažintis su Lietuva, Kaunas, 1996 17. Semaška A. Po Lietuv ą, 2002 18. Semaškait ė I. Lietuvos pilys ir dvarai, Vilnius, 2005 19. Stundys V. Mol ėtai – ramaus poilsio kraštas // Mol ėtai, 2004 20. Survilait ė A. Botanikos takas // Pal ūšė 2006, kovas, nr.3 21. Utena, 2003 22. Utenos apylink ės, Vilnius, 1998 23. Utenos apskrities kaimo gyvenamosios vietov ės ir j ų gyventojai, Vilnius, 2003 24. Utenos kraštas, 2003 25. Utenos krašto enciklopedija, Vilnius, 2001 26. Valan čiūnas R . Utenos rajonas, Vilnius, 1984 https://vaii.am.lt/files/0.861570001082467092.doc www.anyksciai.lt www.ignalina.lt www.utena.lt www.zarasai.lt www.lietuva.lt http://www.is.lt/Utenos_apskritis/ http://www.utena-on.lt/utena.php http://www.utenaregion.lt http://utena.lt.aha.lt http://www.heritage.lt http://countryside.lt
PRIEDAI