Mirusiųjų Deginimo Papročio Plitimas Vakarų Lietuvoje
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
Vilniaus universitetas Istorijos fakultetas Archeologijos katedra Mindaugas Grikpėdis Archeologijos studijų programa Magistro darbas Mirusiųjų deginimo papročio plitimas Vakarų Lietuvoje Darbo vadovas: doc. dr. Gintautas Vėlius Vilnius 2013 TURINYS ĮVADAS .............................................................................................................................................. 3 1. ŠALTINIŲ APŽVALGA IR TYRIMŲ ISTORIJA ..................................................................... 6 1.1. Archeologiniai šaltiniai ......................................................................................................... 6 1.2. Rašytiniai šaltiniai ................................................................................................................. 9 1.3. Mirusiųjų deginimo papročio plitimo tyrinėjimai. ............................................................. 10 2. KAPŲ DATAVIMO PROBLEMATIKA .................................................................................. 12 3. DEGINTINIŲ KAPŲ TIPAI ..................................................................................................... 16 4. MIRUSIŲJŲ DEGINIMO PAPROČIO PLITIMO REGIONINĖ ANALIZĖ .......................... 19 4.1. Mirusiųjų deginimas Vakarų Lietuvoje viduriniajame geležies amžiuje ............................... 19 4.1.1. V-VII a. ............................................................................................................................ 19 4.1.2. VIII a. ............................................................................................................................... 22 4.2. Mirusiųjų deginimas Vakarų Lietuvoje Vėlyvajame geležies amžiuje .............................. 24 4.2.1. VIII-IX a. ..................................................................................................................... 24 4.2.2. X-XI a. ......................................................................................................................... 29 4.2.3. XI-XII a. ...................................................................................................................... 37 4.2.4. Neaiškios chronologijos degintiniai kapai ................................................................... 40 5. MIRUSIŲJŲ DEGINIMO PAPROČIO PLITIMO VIDINĖ ANALIZĖ .................................. 43 5.1. Degintinių kapų įsivyravimo tempas ...................................................................................... 43 5.2. Degintinių kapų vieta kapinynuose ..................................................................................... 44 5.2.1. Kuršas .......................................................................................................................... 45 5.2.2. Žemaitija ...................................................................................................................... 47 5.3. Mirusiųjų deginimo paprotys ir lytis .................................................................................. 48 5.4. Degintinių ir griautinių kapų turtingumas .......................................................................... 51 5.3.1. Kuršas .......................................................................................................................... 52 5.3.2. Žemaitija ...................................................................................................................... 55 IŠVADOS .......................................................................................................................................... 56 SANTRUMPOS ................................................................................................................................ 58 ŠALTINIŲ SĄRAŠAS ...................................................................................................................... 59 LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................. 61 SPREAD OF CREMATION IN WESTERN LITHUANIA ............................................................. 69 PRIEDŲ SĄRAŠAS .......................................................................................................................... 70 2 ĮVADAS Laidojimo papročiai kiekvienoje kultūroje skiriasi, juose galime įžvelgti pasaulėžiūros bei pomirtinio gyvenimo sampratos atspindžių. Istorijos bėgyje įvairiose kultūrose buvo praktikuojamos skirtingos laidosenos apeigos - pilkapių pylimas, megalitų statymas, mirusiųjų kėlimas į medžius, kūnų deginimas ir kt. Kartais toje pačioje bendruomenėje praktikuoti keli laidojimo būdai, kurie atspindėdavo mirusiųjų socialinį statusą ar etninę priklausomybę. Tam tikrais istorijos tarpsniais vienus laidojimo papročius keisdavo kiti, puikus pavyzdys - šiuo metu Lietuvoje populiarėjantis mirusiųjų deginimas. Kremacija Lietuvos teritorijoje buvo praktikuota ir gerokai anksčiau - archeologinėje Lietuvos medžiagoje yra užčiuopiamos dvi kremacijos plitimo bangos. Bronzos amžiuje mirusiųjų deginimo paprotys plito visoje Europoje, manoma, kad šis procesas buvo glaudžiai susijęs su bronzos žaliava ir plito pagal prekybinius kelius (Volkaitė- Kulikauskienė, 2001, p. 166). Lietuvoje degintiniai kapai anksčiausiai pasirodė Vakarinėje dalyje, o vėliau išplito visoje teritorijoje ir tapo pagrindine laidojimo forma. Mirusieji deginti iki erų sandūros, kuomet laidojimo papročiai vėl pasikeičia – išplinta inhumacija. Tačiau I tūkst. po Kr. viduryje dabartinę Lietuvos teritoriją pasiekia antroji mirusiųjų deginimo papročio banga. IV-VI a. mirusiųjų deginimas jau praktikuojamas skalvių, suduvių, aukštaičių bei lietuvių teritorijose. I tūkst. II p. ir II tūkst. pr. deginimo paprotys po truputį įsigali beveik visoje Lietuvoje ir išsilaiko iki istorinių laikų. Lietuvoje yra ištirta tūkstančiai geležies amžiaus kapų, tačiau iki šiol nežinome kaip, kada ir kur plito naujasis laidosenos paprotys. Tyrimo objektas ir temos aktualumas. Šio darbo tyrimo objektas – mirusiųjų deginimo papročio plitimas V-XII a. Vakarų Lietuvoje. Laidojimo papročių kaita Lietuvoje yra gana mažai tyrinėta sritis – nagrinėtas kremacijos plitimas kuršių teritorijoje, kremacijos plitimo kryptys (Žulkus, 2004; Kulikauskienė, 1987; Tautavičius, 1989). Tačiau dažniausiai yra konstatuojamas tam tikrų pasikeitimų faktas, o pats procesas nenagrinėjamas. Naujovės gali būti sukurtos arba perimtos iš kitų bendruomenių. Kremacijos plitimo atveju turime kalbėti apie naujovės plitimą iš bendruomenės į bendruomenę. Svarbu suvokti, kad papročiai bei idėjos patys savaime neplinta - juos visuomet perneša žmonės (Kristiansen 2005, p. 57). Nagrinėdami idėjų sklaidą galime nustatyti tam tikrus praeities bendruomenių komunikavimo aspektus – keliai kuriais vyko komunikavimas, centro ir periferijos santykis ir kt. Taigi mirusiųjų deginimo papročio plitimo analizė gali suteikti informacijos ne tik apie laidoseną, bet ir kitus praeities bendruomenių gyvenimo aspektus. Geografinės ribos. Vakarų Lietuvos laidojimo paminklai yra gausiai tirti, dauguma jų buvo naudojami ilgą laiką, o tai leidžia nuosekliai atsekti laidojimo papročių kaitą. Vakarų Lietuvoje deg. k. aptinkama skalvių, lamatiečių bei kuršių kapinynuose. Deg. k. rasta ir vakarinėse žemaičių bei žiemgalių teritorijose (pvz. Žąsino, Bikavėnų, Pavirvytės ir kt. kapinynai), kur jų atsiradimas 3 siejamas su kuršių įtaka (Zabiela 2007, p. 388; Vaškevičiūtė, Cholodinskienė 2008, p. 31). Taigi mirusiųjų deginimo papročio plitimo atžvilgiu galime išskirti savitą Vakarų Lietuvos regioną, į kurį patenka skalvių, lamatiečių, kuršių bei V žemaičių ir V žiemgalių teritorijos. Tiriant mirusiųjų deginimo plitimą svarbu įvertinti ir kitų regionų įtaką, visų pirma Vidurio Lietuvos, tačiau dėl medžiagos gausumo šiame darbe apsiribojama kitų tyrėjų rezultatais (Kazakevičius 1993; Volkaitė- Kulikauskienė 2001; Bertašius 2002). Tikslas ir uždaviniai. Darbo tikslai – mirusiųjų deginimo papročio plitimo Vakarų Lietuvoje vidinė ir regioninė analizė. Vidine analize siekiama nustatyti kaip plito paprotys atskirose bendruomenėse, tuo tarpu regioninės analizės tikslas – papročio plitimo visame regione chronologija ir geografija. Tikslui įgyvendinti keliami šie uždaviniai: Vakarų Lietuvos kapinynų, kuriuose rasta deg. k., deg. ir gr. k. chronologijos nustatymas; išskirti pagrindinius Vakarų Lietuvos deg. k. tipus; nustatyti mirusiųjų deginimo papročio geografinį paplitimą, t.p. intensyvumą atskirose bendruomenėse skirtingais laikotarpiais; analizuoti mirusiųjų deginimo papročio atsiradimą bei raidą atskirose bendruomenėse ir nustatyti bendrus šio papročio plėtojimosi bruožus. Darbe naudojami metodai. Santykinė kapų chronologija nustatoma remiantis dirbinių tipologijomis ir lietuviškoje archeologinėje literatūroje priimtu datavimu, stambių kapinynų chronologijai nustatyti buvo pritaikytas seriacinis metodas, kuris dėl medžiagos pobūdžio nepasiteisino. Chronologinės problemos plačiau aptariamos 2-ame darbo skyriuje. Mirusiųjų deginimo papročio paplitimas atskirais laikotarpiais analizuojamas kartografuojant kapinynus.1 Kapų turtingumas vertintas remiantis įkapių tipų koreliacijos su komplekso įvairove metodu (Kurila 2009š, p. 54). Šiam darbui buvo parengta Vakarų Lietuvos V-XII a. kapų duomenų bazė. Duombazė rengta tyrimų ataskaitų bei publikacijų duomenimis, dalis dirbinių peržiūrėti Lietuvos nacionaliniame bei Kretingos muziejuose (Lazdininkų, Palangos, Laivių, Girkalių, Žąsino, Jakštaičių-Meškių kapinynų). Surinkta informacija apie kapinynus kuriuose rasta deg. k. Rinkta informacija ir