Kretingos muziejus

Kretingos muziejaus leidinys, skirtas muziejaus archeologinių tyrin÷jimų 50-mečiui.

Pareng÷ Julius KANARSKAS, Istorijos skyriaus ved÷jas

KRETINGOS MUZIEJAUS

ARCHEOLOGINIŲ TYRINöJIMŲ APŽVALGA

(1958–2008 m.)

Kretinga, © Kretingos muziejus, 2008 m. 2008 © Julius Kanarskas, 2008 m.

TURINYS

KRETINGOS MUZIEJAUS ARCHEOLOGIJOS TYRINöJIMŲ APŽVALGA Kretingos muziejaus archeologijos tyrin÷jimų apžvalga ______4 Julius KANARSKAS

Atsitiktinių archeologijos radinių kaupimas 1936-1958 m. ______4 Archeologijos paminklai ir radiniai yra pagrindinis informacijos šal- Pirmosios archeologinių tyrimų ekspedicijos 1958-1973 m. ______5 tinis, pasakojantis apie seniausią krašto praeitį, atskleidžiantys čia gyve- nusių žmonių etninę priklausomybę, materialinę ir dvasinę kultūrą. Jau Muziejaus archeologiniai tyrin÷jimai 1988-2007 m. ______10 1935 m. Lietuvos archeologiniams ir etnografiniams senov÷s kultūros pa- Archeologiniai tyrin÷jimai ______10 minklams apsaugoti Kretingos apskrities komitetas kreip÷si į visuomenę, kviesdamas būsimam Kretingos muziejui kartu su kitomis muziejin÷mis Archeologiniai žvalgomieji tyrin÷jimai ir žvalgymai ______15 vertyb÷mis rinkti senov÷s materialin÷s kultūros liekanas. 1936 m. įkurto Tyrin÷tų vietų žem÷lapis ______19 Kretingos muziejaus (toliau – Kr. M) vienu iš pagrindinių veiklos uždavi- Senov÷s žemdirbyst÷s vietų tyrimai ______20 nių buvo rinkti, tyrin÷ti ir propaguoti daiktinę, rašytinę ir žodinę medžia- gą, nušviečiančią Kretingos žem÷s praeitį, materialin÷s ir dvasin÷s kultū- Partizanų užkasimo vietų tyrin÷jimai ______27 ros paveldą [Kanarskas, 2005d, p. 9]. Šaltiniai ir literatūra ______28 Atsitiktinių archeologijos radinių kaupimas 1936-1958 m. Santrumpos (įstaigos, literatūra) ______35 1936 m. muziejus prad÷jo formuoti archeologijos rinkinį. Jį kaupiant aktyviausiai prisid÷jo mokytojai, senienas gaudavę iš mokinių ar jų t÷vų. Net 40 radinių iš Salanto paplauto Gintališk÷s kapinyno perdav÷ Gintališ- k÷s pradžios mokyklos ved÷jas T. Jagminas, o 21 radinį iš Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyno – Darb÷nų pradžios mokyklos ved÷jas M. Rau- chas [Butkus, 2005, p. 24]. Vertingiausią kolekciją – Palangos senov÷s gintaro dirbinių rinkinį 1936 m. dovanojo Palangos grafien÷ Antanina Sofija Tiškevičien÷ su sūnumi Stanislovu Tiškevičiumi [Tarvydas, 1937, p. 1]. Deja, šį rinkinį muziejus prarado: 1937 m. deponavo Vytauto Didžiojo kultūros muziejui, iš kurio jis 1940-1942 m. pateko į Karo muziejų [Butkus, 2005, p. 25]. Didesnį d÷mesį archeologijos eksponatų rinkimui 1945-1949 m. skyr÷ muziejui vadovavęs inžinierius Ignas Jablonskis, vien 1946 m. archeologijos rinkinį papildęs 435 eksponatais [Butkus, 2005, p. 26].

4 Pirmosios archeologinių tyrimų ekspedicijos 1958-1973 m. Degintam kapui buvusi iškasta 60-70 cm skersmens duob÷, kurios Š Kryptingai archeologijos rinkinys muziejuje prad÷tas rinkti XX a. 6 pakraštyje sud÷tos įkap÷s, o V dalyje paberti sudeginto mirusiojo kauliukai dešimtmečio pabaigoje. Tai susiję su muziejaus direktor÷s Marijos [Navickait÷, 1958, l. 35-65; 1961, p. 85-87]. Vaitkunskait÷s (1955-1959) ir vyr. mokslinio bendradarbio, o nuo 1960 Netrukus tyrin÷tojų d÷mesį patrauk÷ apie 1,2 km į P esantis Pryš- m. – direktoriaus Juozo Mickevičiaus (1957-1975) veikla. mančių II kapinynas. Jame kasamose duob÷se buvo randama senienų, Muziejui labai truko archeologijos eksponatų, padedančių visapusi- dalis kurių 1958 m. pateko į Kr. KM. Kapinyno tyrin÷jimus rugpjūtį vyk- škai atskleisti šio pajūrio regiono seniausią praeitį. Muziejų veiklą koordi- d÷ archeolog÷ O. Navickait÷ ir muziejaus direktor÷ M. Vaitkunskait÷. Ka- navusiai ir vertinusiai Kultūros ministerijos Kultūros-švietimo įstaigų val- pinyno P dalyje 140 m2 plote rasti 6 griautiniai žmonių ir 1 žirgo III-IV a. dybai 1958 m. rekomendavus didesnį d÷mesį skirti ardomų archeologijos kapas, surinkta 22 radiniai [Navickait÷, 1958]. Mirusieji laidoti skobti- paminklų apsaugai, buvo užmegzti ryšiai su Lietuvos Mokslų akademijos niuose karstuose, su ginklais, papuošalais, darbo įrankiais, guldyti galvo- Istorijos institutu (toliau – LII) [Butkus, 2005, p. 26; Kanarskas, 2005d, p. mis į ŠV. Kapai apjuosti akmenų vainikais [Navickait÷, 1958a, l. 1-20; 10]. 1958 m. J. Mickevičius organizavo pirmąsias archeologijos tyrimų 1961, p. 71-72; Navickait÷-Kuncien÷, 1968, p. 137-143]. ekspedicijas, kurioms vadovavo į pagalbą atvykę LII archeologai. Darbus Tyrin÷jant Pryšmančių kapinynus gauta žinia apie akmens amžiaus finansavo rajono savivaldyb÷, o rasti radiniai pild÷ Kr. M archeologijos radinius, rastus valant Rąž÷s upelio vagą Palangoje. Nuvykusios į vietą O. rinkinį. Ekspedicijose darbavosi patys muziejininkai, prie kurių prisid÷jo Navickait÷ ir M. Vaitkunskait÷ ties S. Daukanto gatve Rąž÷s upelio sl÷nyje braižytoju dirbęs I. Jablonskis. Lauko darbams buvo samdomi darbininkai ištyr÷ 70 m2 plotą ir aptiko Palangos neolitinę stovyklavietę. Ji buvusi arba į pagalbą pasitelkiami moksleiviai. išgrįsta akmenimis, virš kurių rasta daug gyvulių kaulų ir ragų, daugiausia Pirmuoju tyrimų objektu tapo Reket÷s kapinynas, Kretingos r. Jis šiaur÷s elnio ir briedžio, o taip pat 9 dirbiniai: įtveriamasis akmens prieš karą stipriai suardytas Salantų valsčiaus savivaldybei kasant žvyrą kirvukas, 3 kauliniai ir 3 raginiai kapliai, 2 kauliniai str÷lių antgaliai ir kt. kelių remontui. Po karo žvyras toliau buvo kasamas, o karjere randama [Navickait÷, 1958a, l. 21-33]. Šie radiniai papild÷ Kr. KM rinkinį ir tapo įvairių senienų. Siekdamas ištirti kapinyno likučius, Kr. KM 1958 m. pagrindiniais akmens amžiaus laikotarpio ekspozicijos eksponatais. liepą organizavo jo tyrimus, kuriems vadovavo LII archeolog÷ Ona Navickait÷-Kuncien÷. Žvyrduob÷s pakraščiuose ištirtas 207 m2 plotas, rasti 7 griautiniai kapai, iš kurių vienas – dvigubas, surinkti 59 radiniai [Navickait÷, 1958, l. 1-32; 1961, p. 72-73; Navickait÷-Kuncien÷, 1968a, p. 161-183; Tautavičius, 1977, p. 96]. 1962 m. į Kr. M pateko dar apie 40 II-XII a. radinių, kuriuos 1959 m. surinko Platelių mokyklos mokiniai su mokytoja B. Endriuškaite [Butkus, 2005, p. 27]. 1958 m. pavasarį į Kr. KM pateko keletas radinių iš ardomo Pryš- mančių I kapinyno, Kretingos r. Didelę kapinyno dalį (0,36 ha) XX a. I pus÷je ištyr÷ Vladas Nagevičius. Po karo gyventojai čia kas÷ sm÷lį ir bul- viarūsius. 1958 m. Kretingos tarybinis ūkis užstumd÷ duobes, kapinyną suar÷ ir užs÷jo. Suardytą teritoriją liepos-rugpjūčio m÷n. tikrino Kr. KM ir LII ekspedicija, baigusi Reket÷s tyrin÷jimus. Ji kapinyno V pakraštyje atideng÷ 200 m2 plotą, rado 2 griautinius ir 1 degintą VIII-XII a. kapus, surinko 46 radinius. Viename, stipriai suardytame griautiniame kape apti- ktos moteriai būdingos įkap÷s, o kitame kape buvo palaidotas vyras su kalaviju, 2 ietigaliais, geriamaisiais ragais, papuošalais ir kt. įkap÷mis. Dirbiniai iš Palangos neolitin÷s stovyklaviet÷s [Navickait÷, 1958a]

5 6 Gerokai muziejaus rinkinys archeologine medžiaga pasipild÷ 1962- III a. griautinius žmonių ir 1 žirgo kapą, surinko 46 radiniai [Radzvilovai- 1969 m., po Kašučių ir Rūdaičių II kapinynų bei Kvecių pilkapių ir kapi- t÷, 1966, p. 140; 1967; Michelbertas, 1968, p. 56-73; 98; Tautavičius, nyno, Kretingos r., tyrin÷jimų. 1977, p. 98]. Tenž÷s dešiniojo kranto kalvoje buvęs Rūdaičių II kapinynas ap÷- Kvecių pilkapius 1950 m. atrado I. Jablonskis, Tenž÷s kairiojo kran- m÷ apie 3-4 ha plotą, kuriame vykdant žem÷s darbus nuo seno buvo ran- te pasteb÷jęs dvi pakilum÷les, apaugusias pušel÷mis. 1962 m. Kretingos dama akmenų vainikų, žmonių kaulų ir senienų. Naikinimo darbai pas- tarybinis ūkis pušis išrov÷, pilkapių sampilus nustumd÷, o aukštumą suar÷ part÷jo Kretingos rajono kelių valdybai prad÷jus kasti žvyrą. Gelbstint ka- ir užs÷jo. 1963 m. rudenį Kr. M ištyr÷ pilkapių liekanas. Darbams vado- pinyną, 1962 m. vasarą buvo vykdomi archeologijos tyrin÷jimai, kuriuos vavo J. Mickevičius ir LII archeologas Algimantas Merkevičius [Merke- atliko Kr. KM ir LII archeologai Efrosinija Radzvilovait÷ ir Mykolas vičius (vyresn.), 1963]. Michelbertas. Įvairiose kapinyno vietose jie ištyr÷ 654 m2 plotą, kuriame I-asis pilkapis bu- rado 1 sudeginto I tūkst. prieš Kr. pab. kapą bei smarkiai ūkin÷s veiklos vo 13 m skersmens ir suardytus 13 griautinių I-IV žmonių ir 2 žirgų kapus [Michelbertas, 1962; 1,65 m aukščio, o II- 1963, p. 55-72; 1968, p. 56-73; 98; Tautavičius, 1977, p. 98]. asis – 6 m skersmens ir Degintą kapą juos÷ puslan- 1 m aukščio. Abu tur÷- kio formos akmenų vainikas. jo po 2 akmenų vaini- Sudeginto mirusiojo palaikai kus. I-jame pilkapyje kartu su įkap÷mis buvo supilti į rasta 12 sudegintų žmo- vieną urną, šalia kurios pasta- nių ir 1 griautinis žirgo tytas kitas molinis puodas. kapas, o II-ame – 3 su- Griautiniuose kapuose mi- degintų žmonių kapai. į ų rusieji laidoti skobtiniuose kar- Kvecių I-asis pilkapis Kapai rengti pilkapi Sudeginto mirusiojo I tūkst. prieš Kr. stuose, su gausiomis įkap÷mis, [Merkevičius (vyresn.), 1963] sampiluose arba po pa- pab. kapas [Michelbertas, 1962] galvomis daugiausia orientuoti grindu iškastose duobu- į Š. Dviejuose kapuose vyrai t÷se, dalis kurių išgrįsta akmenimis. Iš jų išsiskyr÷ mažesniojo pilkapio palaidoti su žirgais, o dar 2 žirgai pakasti atskirai. Be vietin÷s gamybos centre rastas kapas, įrengtas iš trijų akmenų grindin÷lių eilių sukrautame įkapių, kapuose rasta iš Žemutinio Pavyslio atvežtų gaminių: segių, diržo karste. Sudegę žmonių kauliukai buvo laidojami molin÷se urnose, pa-puošalų, apyrankių pumpuro pa- išbarstomi visame kapo duob÷s plote arba supilami į krūvelę. Be urnų, vidalo galais. Kapai buvę apjuosti rastas gintaro gabaliukas ir susilydžiusio žalvarinio dirbinio fragmentas. tarpusavyje besijungiančiais akme- Pilkapiai datuojami V-I a. prieš Kristų. nų vainikais. Šalia pilkapių pasteb÷ta v÷lyvų suardytų degintų kapų ir laužaviečių Po tyrin÷jimų kapinynas tebe- liekanų. Vienas degintas kapas su XI-XII a. įkap÷mis ištirtas. V÷lyvojo buvo naikinamas ariant ir kasant kapinyno teritorijoje surinkti 135 X-XII a. radiniai [Merkevičius (vy- žvyrą. 1964-1965 m. į Kr. KM pa- resn.), 1963; Tautavičius, 1977, p. 59]. teko 22 radiniai. Muziejaus direkto- 1967 m. Kašučių kolūkio pirmininkas Donatas Ranga perdav÷ Kr. KM rius J. Mickevičius 1967 m. vasarą 33 II-III ir VIII-X a. daiktus [Butkus, 2005, p. 27], kuriuos rado me- organizavo naują archeologinę eks- Rūdaičių kapinyno akmenų vainikai chanizatorius Feliksas Stoncelis kasdamas sm÷lį Kretingos rajono kelių pediciją, kuriai vadovavo E. Radz- [Michelbertas, 1962] valdybos karjere Kašučių kaime. Paaišk÷jo, kad jie yra iš Kašučių kapi- vilovait÷. 416 m2 plote ji rado 6 II- nyno, kurį 1966 m. tarp Akmenos up÷s ir Kašučių ežero aptiko ir apmata- vo I. Jablonskis. Žem÷s darbai buvo sustabdyti, o 1969 m. Kr. KM ir LII

7 8 archeolog÷ E. Radzvilovait÷ karjero pakraščiuose ištyr÷ 450 m2 plotą, ku- Po Kašučių kapinyno kasin÷jimų Kr. KM ir LII bendradarbiavimas riame aptiko 3 III-IV a. ir 22 VIII-IX a. griautinius kapus ir 4 apeigines tyrin÷jant archeologijos paminklus nutruko. Nuo XX a. 8 dešimtmečio LII duobes, pripildytas deg÷sių ir angliukų, surinko 154 radinius tyrimus Kretingos rajone vykd÷ savarankiškai, o archeologijos radinius [Radzvilovai-t÷, 1969; 1970, p. 68-71; Tautavičius, 1977 p. 52]. perduodavo Etnografijos ir istorijos muziejui. 1973 m. J. Mickevičiui pavyko organizuoti pirmąją savarankišką Kr.M archeologinę ekspediciją. Jai vadovavo ilgametis archeologų pagal- bininkas I. Jablonskis, gavęs LII leidimą savarankiškai vykdyti archeolo- ginius tyrin÷jimus. Ekspedicija tyr÷ 1972 m. sunaikintų Mos÷džio pilka- pių, Skuodo r., liekanas, esančias Bartuvos kairiojo kranto sl÷nyje. 120 m2 plote jie aptiko 5 pilkapius ir 6 sudegintų žmonių kapus, surinko lipdytų puodų šukių lygiu bei brūkšniuotu paviršiumi. Pilkapių pagrindai ir tarpai tarp jų buvę išgrįsti akmenimis. Sudegintų mirusiųjų kauliukai suberti į krūveles ant grindinio arba užkasti nedidel÷se duob÷se, iškastose po grindiniu. Retsykiais mirusiųjų palaikai buvę suberti į nedidelę molinę lipdytą urną, pastatytą ant grindinio arba užkastą duob÷je po juo. Kapo duob÷ aplinkui būdavo apdedama gulsčiais arba statmenais akmenimis, o virš kapo sukraunamas aukštas akmenų sampilas. Ištirti pilkapiai datuo- jami V-IV a. prieš Kr., o likusioje, suardytoje pilkapyno dalyje mirusieji laidoti iki pirmųjų amžių po Kr. [Jablonskis, 1973; 1973a; 1974, p. 32-35; Kanarskas, 2001, p. 22]. Prasid÷ję muziejaus perk÷limo į restauruojamus pranciškonų vienuo- lyno rūmus rūpesčiai, naujų ekspozicinių plotų įsisavinimo darbai ilgam atitrauk÷ muziejininkus nuo archeologinių tyrimų. Archeologijos rinkinį toliau pild÷ atsitiktiniai radiniai, o didžiausią senov÷s dirbinių komplektą perdav÷ archeologas Stasys Patkauskas, 1976 m. tyrin÷jęs Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyną.

Muziejaus archeologiniai tyrin÷jimai 1988-2007 m. Muziejui įsikūrus naujuose rūmuose ir sukomplektavus specialistų kolektyvą, XX a. 9 dešimtmetyje prasid÷jo kokybiškai naujas mokslin÷s tiriamosios veiklos etapas. Nuo 1988 m. muziejus savarankiškai atlieka archeologinius tyrin÷jimus, kuriuos vykdo muziejaus specialistai – vyr. muziejininkas-archeologas, nuo 2007 m. Archeologijos skyriaus ved÷jas Donatas Butkus ir Istorijos skyriaus ved÷jas Julius Kanarskas. Archeologiniai tyrin÷jimai Po 15 metų pertraukos buvo organizuota archeologin÷ ekspedicija, kuriai vadovauti sutiko muziejaus pagalbininkas I. Jablonskis. 1988 m.

Kašučių kapinyno VIII-IX a. moters įkap÷s [Radzvilovait÷, 1969] buvo tiriamas ögliškių (Andulių) kapinynas, Kretingos r. Jo V pakrašty-

9 10 je 16,7 m2 plote rastas 1 griautinis ir 22 deginti XI-XIII a. kapai ir ciškai kair÷je pus÷je d÷davo svaidomąją ir smogiamąją ietis, dešin÷je – surinkta 295 radiniai [LIM, 1988, p. 232; Kanarskas, 1990; 1993, p. 19; įmovinį kirvį ir galąstuvą, o virš galvos – dalgelę, kelis Romos imperijos 1993a]. sestercijus, miniatiūrinį molio puodelį. Turtingesniems į kapą įd÷davo 1991 m. prioritetiniu Kr. M archeologinių tyrimų objektu tapo skydą, peilį, pentinus, žirgo kamanas, galvūgalyje pastatydavo tošinę d÷- Lazdi-ninkų (Kalnalaukio) kapinynas, Kretingos r. 1991-1993, 1996- žutę su papildomomis įkap÷mis, dažniausia – papuošalais. Šalia raitelio, 1998, 2000-2001, 2003, 2006 ir 2007 m. jame ištirtas 1538,9 m2 plotas, atskiroje duob÷je pakasdavo žirgo kaukolę su žąslais. Virš kapo supildavo rasti 88 II-IX a. griautiniai kapai, 4 X-XII a. deginti ir 1 simbolinis kapas, žemių sampilą, kurį kraštuose r÷mino akmenų vainikas. Kalnalaukio aptiktas IV a. prieš Kr. – II a. po Kr. gyvenviet÷s kultūrinis sluoksnis bendruomen÷ palaik÷ prekybinius ryšius su tolimais kraštais, iš kurių įsi- [Butkus, Kanarskas, 1992; 1992a, p. 39-41; 1992b, p. 81-85; Kanarskas, gydavo vertingesnių papuošalų, keramikos, Romos monetų, spalvoto me- 1992b; 1992c, p. 3; Butkus, 1993; Kanarskas, 1993d, l. 23; 1993f, p. 4; talo ir smiltainio žaliavos. Butkus, Sidrys, Kanarskas, 1994, p. 138-145; Butkus, 1996; Kanarskas, VII-XII a. mirusieji laidoti P-PV kapinyno dalyje. Jiems kasdavo daug 1996, p. 4; Butkus, 1997; Kanarskas, 1997; 1997a; Bliujien÷, 1999; gilesnes, pailgas duobes, į kurias pastatydavo karstą su mirusiojo kūnu ir Butkus, 1999, p. 6-9; 1999a; Bliujien÷, Butkus, 2000, p. 252-255; Butkus, įkap÷mis. 2001, p. 98-100; 2001a; 2002, p. 119-120; 2002a; 2004; Butkus, 1997 m. tyrin÷ta Sauserių piliakalnio gyvenviet÷, Kretingos r. Į ŠR Kanarskas, 2005, p. 30-31; 2005a, p. 118-119; Kanarskas, 2007e; nuo piliakalnio ištirtas 179 m2 plotas, kuriame aptiktas 20 cm storio I tūkst. Kanarskas, Butkus, Merkevičius, 2007, p. 68-72; Kanarskas, Butkus, I p. papilio gyvenviet÷s kultūrinis sluoksnis su stulpaviet÷mis, židiniu, 2007, p. 157-158]. lipdyta keramika, molio tinku, o arčiau priešpilio pylimo – 1,6 m plo-čio ir Tyrimai parod÷, kad šioje vietoje ankstyvajame geležies amžiuje vei- 60 cm gylio griovys [Kanarskas, 1997a; 1997c; 1998, p. 5; 1998d, p. 77- k÷ senov÷s gyvenviet÷ ir gamybos vieta su stulpin÷s konstrukcijos stati- 79; 1998e, p. 8; 2006e, p. 210-212; LPA, p. 462-463]. niais, židiniais, ūkin÷s ir apeigin÷s paskirties duob÷mis, akmenų konstru- Nuo 2004 m. tyrin÷jamas Kalnuv÷nų kapinynas, Klaip÷dos r. Jis kcijomis. Joje rasta daugyb÷ šlako, gargažių ir rūdnel÷ (jos radiokarboni- 2001 m. išaiškintas, 2002 ir 2003 m. tyrin÷tas kartu su VU archeologais n÷ data 2340±60). II-III a. gyvenviet÷s teritorija paversta kapinynu. R÷da Nemickiene ir Algimantu Merkevičiumi. Iš viso kapinyne 2002-2007 II-VI a. mirusieji laidoti atskirose kalvel÷se. Ruošiant vietą kapui, pa- m. ištirtas 789,3 m2 plotas, aptikti 63 griautiniai ir 2 deginti IX-XI a. kapai, viršius buvo išlyginamas, o iš stambių lauko akmenų sukraunamas apskri- 2 stulpaviet÷s, 1 ugniaviet÷, surinkti 555 radiniai, dalis kurių da-tuojama timo, ovalo arba pusračio formos vainikas, kurio viduryje iškasama negili II-V a. ir VII-VIII a. [Nemickien÷, 2002; 2003; Kanarskas, 2004b; 2005b; duob÷. Naujų kapų vainikai buvo jungiami prie senesnių. Vainiko apjuos- Nemickien÷, Merkevičius, Kanarskas, 2005, p. 128; Mer-kevičius, tas plotas buvo išpilamas sm÷liu. Mirusieji laidoti skobtiniuose karstuose, Nemickien÷, Kanarskas, 2005, p. 103-105; Kanarskas, 2006, p. 105-107; aukštielninki, palei šonus ištiestomis ar- 2006b; 2006c, p. 116-118; Kanarskas, ba ant krūtin÷s pad÷tomis rankomis. 2007b, p. 154-157; 2007c]. Vyrų ir moterų kaklus puoš÷ žalvarin÷s Griaučiai sunykę, tod÷l mirusiųjų antkakl÷s, rankas – apyrank÷s ir žiedai, o lytį ir kūno pad÷tį kape galima nusta- rūbai būdavo susegti seg÷mis arba tyti tik pagal įkapes ir jų išsid÷stymą. smeigtukais. Moterims į kapą dar įd÷- Kapai pailgi, dažniausiai siaur÷jantys davo verpstuką, miniatiūrinį puodelį, link kojūgalio, orientuoti V-R (PV-ŠR), gintaro karoliuką, Romos monetų. Kai rečiau – Š-P (ŠV-PR) kryptimi. Vaikai kurios moterys laidotos su kepur÷l÷mis, Apskrita skydo umbo formos seg÷ laidoti greta t÷vų, šalia iškastose puoštomis žalvario plokštel÷mis ir įvi- mažesn÷se duob÷se. Rastas grupinis Žalvarin÷ seg÷ su raudonu jomis. Mergaites puošdavo gintaro ir kapas, kuriame giliau įkastose duob÷se palaidoti 8 vaikai, matyt, mirę emaliu dengtu ažūriniu kryžiaus spalvoto stiklo karoliais. Vyrams tradi- ornamentu 12 epidemijos metu. Virš kapo buvęs įrengtas židinys, kuriame aptikta kera- Senkapių ŠR pakraštyje surinkta puodyninių koklių, keramikinių indų mikos grubl÷tu ir lygiu paviršiumi. Panašu, kad laidojimo apeigų metu ir dekoratyvinių l÷kščių šukių, datuojamų XVII-XIX a. įka-p÷s buvo sulaužomos, o į kapą įmetama tik dalis nuolaužų. 2004 m. prad÷ti, o 2006 m. pratęsti Kretingos dvaro sodybos, esan- Nesugadintų į-kapių randama labai mažai. Iš radinių reikia pamin÷ti IX a. čios miesto Š pakraštyje, tyrimai, kurių metu atidengtas 243 m2 plotas II pus÷s abasi-dų dinastijos arabų sidabro dirhemą. [Kanarskas, 2004c; 2005c; 2006f; Kanarskas, Butkus, 2006, p. 150-152; Vienas degintas kapas priskiriamas pereinamajam iš griautinių į de- Kanarskas, 2007d, p. 198-202]. I-ojo fontano vietoje ištirtas 87 m2 plotas, gintus kapus laikotarpiui: jam iškasta V-R pailga duob÷, kurioje pabertos kuriame atkastos fontano lipdytos keramikos šuk÷s, deginti kauliukai ir įvijinis žiedas. Kitam kapui liekanos. Fontanas apskri- iškasta apskrita, dubens pavidalo duob÷, kurios viršuje paberti angliukai, timo plano, pamatai akme- deginti kauliukai ir žalvarin÷s apyrank÷s gyvuliniais galais fragmentas. nų mūro, 4,8-6,0 m skers- 2004 m. buvo tiriami Kretingos senkapiai, J. Basanavičiaus g., Kre- mens. Baseino skersmuo 5 tinga. Inžinerinių tinklų trasos vietoje ištirtas 86,3 m2 plotas, kuriame rasti m, dugnas išklotas akme- 2 grupiniai ir 2 pavieniai griautiniai XVI a. II p. – XVIII a. kapai su 14 nimis, v÷liau – išbetonuo- žmonių palaikais [Kanarskas, 2004d; Kanarskas, Butkus, 2006, p. 122- tas. Sienel÷s tinkuotų plytų 126]. Mirusieji laidoti lentiniuose karstuose, aukštielninki, ištiestoje pad÷- mūro, vandentiekio sk- tyje, ant krūtin÷s arba juosmens sud÷tomis rankomis, paguldyti galvomis lend÷s šachta degtų plytų į V (PV), tik viename kape 15-18 metų paauglys gul÷jo galva į Š. sienomis ir dugnu. XVII a. II p. kape Parko centrin÷je daly- aptikti vienas šalia kito je 156 m2 plote aptiktos I-ojo fontano planas palaidotų keturių 20-35 kito fontano liekanos. Jis metų vyrų griaučiai, prie buvęs pailgas ŠR-PV kry- kurių rasti 3 metaliniai ptimi, ovalo su pusapskričiais galais ir žvaigždiniais kampais plano, 16 m kryželiai, gintaro gabal÷- ilgio ir 10,7 m pločio, įgilintas į molio gruntą. Dugnas išpiltas žvyru ir lis ir 2 sidabriniai Žygi- išgrįstas smulkiais, skaldytais akmenimis. Sienel÷s tinkuotų plytų mūro, 70 manto Augusto pusgra- cm aukščio, virš žem÷s paviršiaus iškilusios 12 cm. ŠR dalyje išmūryta šiai, kaldinti 1556 ir vandentiekio sklend÷s šachta. 1564 m. Vilniuje. I-ojo fontano vietoje aptiktas XVI a. pab. – XIX a. I p. dvarviet÷s Kitas grupinis kapas kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta keramikinių žiestų ir apžiestų indų datuojamas XVIII a. I šukių, puodyninių ir plokščiųjų koklių fragmentų, molio tinko, geležinių XVII a. II p. grupinis kapas. A. Lūžos nuotr. ketv. Jame rasti aštuonių kaltinių vinių, gyvulių kaulų, pasteb÷ta deg÷sių ir anglių liekanų, surink- 17-45 metų vyrų griaučiai, paguldyti 3 eil÷mis vienas virš kito. Kapo vir- tos 6 XVI-XVIII a. Vengrijos, Livonijos ir Prūsijos monetos, XVII a. si- šuje atidengti 1 griaučiai, aplinkui kuriuos į duobę primesta akmenų. Vi- dabro žiedas ir kt. Kultūriniame sluoksnyje rasta suardytiems XII-XIV a. durin÷je eil÷je rasti 4, o apatin÷je – 2 griaučiai, tarp kurių gul÷jo dar 1 degintiems kapams būdingų radinių: pasagin÷ seg÷, antkaklių ir apsily- žmogaus palaikai: dešiniojo šono šonkauliai, žastikaulis ir plaštakos džiusių apyrankių fragmentų, žvangutis, apkalas, plokštel÷s, susilydžiusių kaulai. Prie griaučių aptikti 2 metaliniai kryželiai, rūbo sąsaga, 3 sagos ir dirbinių, degintas kaulas. Šių radinių atsiradimo aplinkyb÷s neaiškios: jie apvali kulka. Manoma, kad tai Šiaur÷s karo metu Kretingos kaime pateko iš vietoje sunaikintų kapų arba buvo atvežti iš kito kapinyno kartu žuvusių karių kapas. Neidentifikuotame XVIII a. kape tarp mirusiojo su žem÷mis. p÷dų rastas statmenai įsmeigtas peilis su medine rankena. 2007 m. tyrin÷ta Gintarų piliakalnio-dvarviet÷s, vad. Vyšnių kal-

13 14 nu, pap÷d÷s gyvenviet÷, esanti Minijos kairiojo kranto terasos R pakraš- l. 9; 1992a, p. 113]. tyje. Projektuojamos automobilių stov÷jimo aikštel÷s vietoje ištirtas 98 Barstyčių alkakalnio, vad. Raganų kalnu, vizualin÷ apsaugos zo- m2 plotas, kuriame aptiktas 2-jų horizontų 47-75 cm storio kultūrinis na, Skuodo r. Miestelio PV pakraštyje, kelio Barstyčiai-Not÷nai dešin÷je sluoksnis. Viršutinis horizontas 34-56 cm storio, suardytas arimo, priski- pus÷je projektuojamų naujųjų kapinių teritorijoje 2000 m. ištirtas 240 m2 riamas XVI a. – XVII a. vid. senojo Kartenos dvaro gyvenvietei. Žemuti- plotas ir žvalgytos priešais alkakalnį kasamos sm÷lio duob÷s. Archeologi- nis horizontas 18-26 cm storio, su lipdyta keramika, priskiriamas I tūkst. I jos radinių ar kultūrinio sluoksnio p÷dsakų nerasta [Kanarskas, 2000; p. papilio gyvenvietei. Abu horizontus skiria 10-12 cm storio sąnašinis 2002c, p. 190]. sm÷lio sluoksnis [Kanarskas, 2007b]. Benaičiai ir Žyneliai, Kretingos r. 2005 m. žvalgyta 60 ha v÷jo elek- Imbar÷s piliakalnio gyvenviet÷je, Kretingos r., aukštutinio papilio trinių parko teritorija, kurioje ištirtas 37 m2 plotas. Benaičių kaime aptik- V pakraštyje projektuojamos automobilių stov÷jimo aikštel÷s vietoje tos 3 sodybviet÷s su XX a. I p. kultūriniu sluoksniu [Kanarskas, 2005i; 2007 m. 60 m2 plote atidengta dalis stulpin÷s konstrukcijos statinio su Marcinkevičiūt÷, 2006, p. 473]. akmenų grindin÷liu ir židiniu, surinkti 47 radiniai, daugiausia šlako ir Dargužių senov÷s gyvenviet÷, Klaip÷dos r. 2003 m. žvalgyta 6 ha žiesto keramikos šukių [Kanarskas, 2007a]. teritorija, ištirtas 38,34 m2 plotas. Cypos kairiajame krante 0,5 ha plote Archeologiniai žvalgomieji tyrin÷jimai ir archeologiniai žvalgymai aptiktas 15-20 cm storio kultūrinis sluoksnis su ugniaviete ir XI-XII a. ap- Greta stacionarių archeologinių kasin÷jimų Kr. M vykdo žvalgomuo- žiesta keramika [Kanarskas, 2003; 2005, p. 36-37]. sius tyrin÷jimus ir žvalgymus. Kiekvienais metais atliekam archeologijos ögliškių kapinynas, Kretingos r. 1990-1991 m. ardomoje kapinyno paveldo objektų steb÷sena, fiksuojami pažeidimai, būkl÷s pasikeitimai ir dalyje aptikta lipdytos keramikos šukių, žalvarinių dirbinių [Kanarskas, pan. Žemiau išvardyti 1979-2007 m. žvalgyti objektai ir vietov÷s, kuriose 1992, l. 3-4; 1992a, p. 113]. 2005 m. Š dalyje, A. Kalugino sklype patik- buvo atliekami žvalgomieji archeologiniai tyrin÷jimai, vykdomi rinta 1,22 ha teritorija ir ištirtas 107,63 m2 plotas. Jos V pakraštyje surink- tvarkymo darbai arba užfiksuoti pažeidimai. tos suardyto I tūkst. prieš Kr. pab. deginto kapo liekanos su grubl÷tosios Auksūdžio senkapiai (kapinynas), Kretingos r. Tai Darbos kairiojo keramikos puodo-urnos šuk÷mis [Kanarskas, 2005f; 2006a, p. 113-116]. kranto aukštumoje įrengtos ankstyvosios kapin÷s, nukastos 1979 m. ple- Imbar÷s piliakalnio gyvenviet÷, Kretingos r. 2003 m. aukštutinio čiant žvyro karjerą. Žvalgytos 1979 m. (D. Butkus su I. Jablonskiu). papilio V pakraštyje anotacinio ženklo vietoje ištirtas 2,25 m2 plotas. Ar- Žvyrduob÷s V pakraštyje rasta geležinių peilių, kaltinių vinių, diržo cheologinių radinių ar kultūrinio sluoksnio p÷dsakų nerasta [Kanarskas, sagčių, pora žalvarinių žiedų praplatinta ir ornamentuota viršutine dalimi, 2003a; 2005a, p. 37-38]. odinio dir-žo fragmentai, puošti žalvario kniedžių ornamentais, 3 XVII a. Kačaičių piliakalnis, Kretingos r. 1993 m. vykdyta eroduojančio I p. mone-tos [Kanarskas, 2004a, l. 6; Kanarskas, 2006a, p. 120]. šlaito tvarkymo darbų archeologin÷ priežiūra. Nuslinkusiame aikštel÷s 2004 m. Kultūros paveldo centro pavedimu senkapių V pakraštyje iš- pakraštyje kultūrinio sluoksnio nerasta. Pylimai supilti iš sm÷lio, sutvir- tirtas 54,35 m2 plotas. Aptiktas smarkiai suardytas dvigubas griautinis tinti akmenimis, jų grunte gausu anglių ir deg÷sių. 1993 m. UAB „Dam- XVI -XVII a kapas, kuriame viename karste palaidoti 30-40 metų vyras ir ba“ sutvirtino erodavusį kalvos šlaitą, upelio vagą atitrauk÷ nuo kalvos 25-30 metų moteris. Kape rasta ornamentuota žalvarin÷ diržo sagtis, o pap÷d÷s, kurioje supyl÷ apsauginį pylimą nuo potvynių vandens [Kanar- užpildo žem÷je – perdegusių II tūkst. pr. apžiestos keramikos šukių. skas, 1993b; 1994, p. 49-50]. Šlaite aptikta XIX a. – XX a. I p. žemdirbyst÷s p÷dsakų: duob÷se užkastų Kartenos piliakalnis, Kretingos r. 1995 m. užfiksuotas nuslinkusio akmenų, kurie trukd÷ dirbti žemę [Kanarskas, 2004a; 2006a, p. 120-122]. pylimo R galo pjūvis, ištirta I-ojo pasaulinio karo metais pylime iškastos Auksūdžio senkapiai, vad. Leišių kapeliais, Kretingos r. Įrengti sl÷ptuv÷s vieta, vykdyta eroduojančio šlaito tvarkymo darbų archeologin÷ Kulš÷s kairiajame krante. Žvalgyti 1991 m. kartu su Kultūros paveldo in- priežiūra. Pylimas buvęs supiltas per du kartus. Iš pradžių jis buvo per 1 m spekcijos atstovais ir Vladu Žulkumi. Suartoje teritorijoje aptikta žmonių aukščio, plūkto molio, su medine gynybine užtvara. Jai sudegus, pyli-mas kaulų fragmentų, kaltinių vinių, degto molio gabaliukų [Kanarskas,1992, padidintas iki 2 m aukščio. Jo sutvirtinimui panaudoti rąstai ir ak-

15 16 menys. Tvarkymo darbų metu užpilti pylime išrausti urvai, sl÷ptuv÷s mūryti iš lauko riedulių, rotuš÷s pamatas rištas baltu, o cerkv÷s – rudu vieta ir pylimo griovai, sutvirtintas R šlaitas [Kanarskas, 1995; 2006e, kalkių skiediniu. Aikšt÷s centre užfiksuoti 2 akmenų grindiniai: ankstyva- 213-215; LPA, 450-451]. sis – natūralių akmenų, pasidengęs XVIII a. griuvenų sluoksniu, o viršuti- Kašučių, Dubašių kapinynas, Kretingos r. 1991 m. žvalgyta ariama nis – daugiausia aptašytų akmenų, užpiltas XIX-XX a. griuvenų sluoks-niu kapinyno P dalis. Armenyje rasta žalvarinių dirbinių ir odinio diržo frag- [Kanarskas, 1993; Butkus, 1998; Kanarskas, 2001b; Butkus, 2007; Butkus, mentas su žalvariniu apkalu [Kanarskas, 1992, l. 7-8; 1992a, p. 113]. 2007a, p. 341-342]. Kiauleikiai, Kveciai ir Rūdaičiai, Kretingos r. 2005 m. žvalgyta 30 Lankučių-Raišių vietov÷, Klaip÷dos r. 2005 m. žvalgyta užstatyti ha v÷jo elektrinių parko teritorija, kurioje ištirtas 60,88 m2 plotas. Rasta numatoma 95 ha teritorija, ištirtas 422,21 m2 plotas. Raišių kaime aptiktos pavienių XIX a. pab. – XX a. radinių [Kanarskas, 2005j; 5 sodybviet÷s su XIX-XX a. kultūriniu sluoksniu [Kanarskas, 2005k; Marcinkevičiūt÷, 2006, p. 475]. Marcinkevičiūt÷, 2005, p. 476]. Kurmaičių piliakalnis, Kretingos r. 1994 m. vykdyta eroduojamo Mažučių vietov÷, Kretingos r. 2005 m. žvalgyta užstatyti numatoma šlaito stabilizavimo darbų archeologin÷ priežiūra (J. Kanarskas). Nuslin- 13,89 ha teritorija, ištirtas 72 m2 plotas. Aptikti XIX a. – XX a. I p. ūkinio kusiame šlaite kultūrinio sluoksnio ar archeologinių radinių nerasta [Ka- pastato pamatai, surinkta 373 žiestos ir glazūruotos keramikos šuk÷s ir kt. narskas, 1994b]. radinių, rasta XVIII a. II p. Prūsijos karaliaus Frydricho II 6 grašių mone- Kretingos dvarviet÷, Vilniaus g., . 1994 m. Kretingos dvaro ta, kaldinta 1757 m. Kl÷v÷je [Kanarskas, 2006g; Marcinkevičiūt÷, 2005, p. ūkvedžio namo kieme ištirtas 203,3 m2 plotas, aptiktas 0,2-1,9 m storio 476]. XVIII a. – XX a. I p. kultūrinis sluoksnis, atidengti tvartų pamatai, dalis Nagarbos piliakalnio gyvenviet÷, Kretingos r. 2003 m. į Š nuo pi- aslos ir kiemo grindinio [Kanarskas, 1994a]. 2005 m. projektuojamos de- liakalnio, anotacinio ženklo vietoje ištirtas 2,5 m2 plotas. Aptiktas perar- galin÷s sklype ištirtas 8 m2 plotas, kurio ŠR dalyje aptikta XX a. I p. so- tas, iki 48-76 cm storio kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta X-XIII a. ap- dybviet÷s p÷dsakų [Kanarskas, 2005g; 2005c; Marcinkevičiūt÷, 2006, p. žiestos ir žiestos keramikos šukių, molio tinko ir smiltainio akmens galąs- 475]. tuv÷lis [Kanarskas, 2003c; 2005e, p. 38-39]. Kretingos, Padvarių kapinynas, Kretingos r. Akmenos ir Dupulčio , kelio Klaip÷da-Liepoja aplinkkelis, Palangos m., Kretin- santakoje, kelio Kretinga- kair÷je pus÷je iškastoje vandentiekio gos r. 2001 m. žvalgyta projektuojamo kelio trasa, ištirtas 35 m2 plotas. trasos tranš÷joje 1988 m. rasta XI-XIII a. degintiems kapams būdingų Archeologinių radinių ar kultūrinio sluoksnio nerasta [Kanarskas, 2001a; papuošalų ir puodas-urna. Anušauskien÷, 2002, p. 286]. Kretingos bažnyčios senkapiai, Vilniaus g., Kretinga. Gatv÷s pra- Paluob÷s piliakalnis, Skuodo r. Žvalgytas 2002 m. (J. Kanarskas). džioje 1984 m. iškastoje šilumin÷s trasos tranš÷joje rastos 2 suardyti Tai natūrali, ŠR-PV kryptimi pailga, 34 m ilgio, 14 m pločio ir 3-4 aukš- griautiniai kapai, orientuoti galvomis į V [Butkus, 1984]. 1990 m. čio kalva, vad. Pilale, Paluob÷s pilale, Švedkapiu, apjuosta Luobos, jos parapijos namų kasamuose rūsiuose aptikta žmonių griaučių liekanų. senvag÷s ir užpelk÷jusios pievos. Padavimai mena, kad ją supyl÷ švedai Kapai datuojami XVIII a. ir priskiriami XVII-XVIII a. čia veikusioms (vikingai), palaidoję čia savo vadą su visais turtais. D÷l to kalva nuo seno bažnyčios kapin÷ms [Kanarskas, 1992, l. 10; 1992a, p. 113]. kasin÷jama lobių ieškotojų. 2002 m. iš PV šlaito pus÷s ji perkasta skersai Kretingos senojo miesto vieta, Kretinga. Centr. miesto dalis. 1993, iki vidurio, o viršūn÷je iškasta 4-4,5 m skersmens ir 3,5-4 m gylio duob÷, 1998, 2001-2003 m. žvalgyti sklypai Rotuš÷s a., Šaltinio, Kęstučio, nuo kurios link vidurio prad÷tas kasti tunelis. Kalva piliakalniams būdin- Nagevičiaus, Vilniaus g, daugiausia požeminių komunikacijų tranš÷jos. Iš gų įtvirtinimų neturi, o perkasose archeologinių radinių ar kultūrinio sluo- viso patikrintas per 1000 m2 plotas. Aptiktas 0,2-1,05 m, o vietomis – 1,4- ksnio p÷dsakų nerasta [Kanarskas, 2002]. 1,9 m gylio XVIII-XX a. kultūrinis sluoksnis, kuris storiausias ir intensy- Pryšmančių II-asis kapinynas ir senkapiai, Kretingos r. 1992 m. viausias aikšt÷je ir jos pakraščiuose. Aikšt÷s P dalyje 0,85-1,0 m gylyje kalvos P-PV šlaite aptikta žmonių kaulų, karsto geležinio apkausto dalis su 2003 m. atkasti XVII a. rotuš÷s ir XIX a. cerkv÷s pamatų fragmentai. Jie kaltin÷mis vinimis, XV-XVI a. žalvarin÷ pasagin÷ seg÷ stilizuotos lelijos

17 18 Aptikta sunaikinto kultūrinio sluoksnio p÷dsakų su pavieniais molio tinko fragmentais, lipdytos ir žiestos keramikos šuk÷mis (I tūkst. II p. – II tūkst. pr.; XVII-XVIII a.) [Kanarskas, 2003b; 2005h, p. 39-40]. 2007 m. saugo- mos teritorijos V krašte, projektuojamos stulpin÷s kompozicijos „Įpilties alka“ vietoje ištirtas 4,4 m2 plotas. Archeologinių radinių ar kultūrinio sluoksnio p÷dsakų nerasta [Kanarskas, 2007f]. Žibininkų kapinynas, Kretingos r. Saugomoje teritorijoje 2000 m. ištirtas 20 m2 plotas. Po 60 cm storio armens ir sąnašinio sm÷lio sluoksniu atidengtos 2 stulpaviet÷s. Kapų, archeologinių radinių ar kultūrinio sluoksnio p÷dsakų nerasta [Kanarskas, 2001c, l. 8-9; 2002c, p. 190-191]. Žibininkų senov÷s gyvenviet÷, Kretingos r. Į R-PR nuo kapinyno esančios aukštumos P pakraštyje 2000 m. ištirtas 10 m2 plotas. Aptikta neaiškios paskirties duob÷. Archeologinių radinių ar kultūrinio sluoksnio p÷dsakų nerasta [Kanarskas, 2001c, l. 10; 2002c, p. 190-191]. Senov÷s žemdirbyst÷s vietų tyrimai 2001 m. VU (A. Merkevičius, R. Nemickien÷) ir Kr. M (J. Kanars- kas) vieni pirmųjų Lietuvoje prad÷jo senov÷s žemdirbyst÷s vietų tyrimus ir apmatavimus. Juos vykdant talkino TU archeologai Valter Lang, Marge Konsa, Aivar Kriiska. 2002-2004 m. VU ir Kr. M vykd÷ Lietuvos valstybinio mokslo ir stu- dijų fondo finansuojamą mokslo tyrimo darbą „Ankstyvosios žemdirbys- t÷s laukų sistemos vakarų Lietuvoje“, kuriam vadovavo docentas dr. A. Merkevičius. Tyrimų metu surinkta medžiaga apie 36 senov÷s žemdirbys- t÷s vietas, nustatyti pagrindiniai jų koncentracijos arealai. Nustatyta, kad 12 senov÷s žemdirbyst÷s vietų sunaikinta plečiant ūkinę veiklą, žvalgo- mųjų išvykų metu aptiktos 7 naujos vietos. Išlikusios 19 senov÷s žemdir- byst÷s vietų buvo žvalgomos, tyrin÷jamos ir apmatuojamos. Auksūdis I, Kretingos r. Pilal÷s miško V dalyje prie Darbos upelio 14 ha plote išliko per 30 krūsnių. Jos apskritos, 3-5 m skersmens, 30-80 cm aukščio [Kanarskas, 2004, l. 18-19; Merkevičius, Nemickien÷, Kanar-skas,

2005b, p. 262; Nemickien÷, Merkevičius, Kanarskas, 2006a, p. 287-288]. motyvo galvut÷mis [Kanarskas, 1993e; 1994c, p. 173-175]. Auksūdis II, Kretingos r. Varnišk÷s miško ŠV dalyje prie Darbos Sauserių piliakalnis, Kretingos r. 1996 m. vykdyta eroduojamo upelio 8 ha plote 2003 m. rasta keletas akmenų aptvarų ir krūsnių [Kana- šlaito tvarkymo darbų archeologin÷ priežiūra. Nuslinkusiame aikštel÷s rskas, 2004, l. 19; Merkevičius A, Nemickien÷, Kanarskas, 2005b, p. 262; pakrašty-je kultūrinio sluoksnio ar archeologinių radinių nerasta Nemickien÷, Merkevičius, Kanarskas, 2006a, p. 287-288]. [Kanarskas, 1997]. Barkeliai, Kretingos r. Barkelių miško R pakraštyje, Šlaveitos deši- Senosios Įpilties piliakalnio gyvenviet÷, Kretingos r. Į V nuo pilia- niajame krante 11 ha plote išliko 4-5 akmenų aptvarai ir per 20 krūsnių. kalnio, stulpin÷s skulptūros „Kuršis“ vietoje 2003 m. ištirtas 4 m2 plotas. Aptvarų pylimai tiesūs, kai kurie su atšakomis. Vienas aptvaras ovalo for-

19 20 mos, pailgas Š-P kryptimi. Krūsnys 2-3 m skersmens, iki 0,3-0,4 m auk- ščio [Kanarskas, 2004, l. 19; Nemickien÷, Merkevičius, Kanarskas, 2006a, p. 288]. Dubašiai, Kretingos r. Dubašių miško PR dalyje, tarp Kašučių ežero ir Akmenos up÷s 2001 m. Kr. M, VU ir TU 2,9 ha plote apmatavo 11 ak- menų aptvarų ir 67 krūsnis, ištyr÷ 5 m2 plotą, padar÷ pylimo pjūvį, pa÷m÷ anglies m÷ginius. Aptvarų pylimų ilgis 11-68 m, plotis 2-4 m, aukštis 15- 30 cm. Krūsnių skersmuo 2-3 m, aukštis 20-30 cm. Keletas krūsnių buvo 4 m skersmens ir 35-40 cm aukščio [Kanarskas, 2002a, l. 9-16; 2002b, p. 20-22; 2004, l. 20-21]. Erl÷nai, Kretingos r. Kelio Salantai- dešin÷je pus÷je, Erlos dešiniojo kranto sl÷nio terasoje 3,8 ha plote 2002-2004 m. rasta ir apma- tuota per 20 krūsnių ir keletas aptvarų. Krūsnių skersmuo 2-3 m, aukštis – 0,1-0,5 m. Jos krautos dažniausiai vienoje eil÷je po kelias, o kai kurios jungiasi į aptvarus, kurie n÷ra pilnai susiformavę. Aptvarų pylimų ilgis nuo 4 iki 30 m, plotis iki 4-5 m, aukštis 0,1-0,5 cm. Rytin÷je dalyje pylimai stambesnių akmenų [Merkevičius, 2002, l. 5; Kanarskas, 2004, l. 21; Kanarskas, Merkevičius, Nemickien÷, 2005a, p. 276; Merkevičius, Nemickien÷, Kanarskas, 2005b, p. 262; Nemickien÷, Merkevičius, Kanarskas, 2006a, p. 288]. Ersla, Skuodo r. Netoli Erslos ir Šatos santakos, Erslos miško PV dalyje 5 ha plote išliko 3 tiesūs aptvarų pylimai. Vienas apie 150 m ilgio, 1-1,5 m pločio ir 0,3-0,6 m aukščio, supiltas palei miško P pakraštį. Kiti 2 sukrauti iš stambesnių akmenų lygiagrečiai vienas kitam miške. Jų ilgis siekia 200 m, plotis – 2 m, aukštis – iki 1 m. Vakarin÷je teritorijos dalyje stūkso akmuo su dubeniu [Kanarskas, 2004, l. 22]. Igariai, Skuodo r. Šakal÷s dešiniajame krante, Kalvel÷s miške 2003 m. rasti ir apmatuoti aptvarai ir krūsnys. Miško R ir P pakraštyje yra du 100 m ilgio ir 1-1,5 m pločio pylimai, sukrauti iš didelių akmenų, o Š daly-je – beveik stačiakampio plano akmenų aptvaras. Miške išsim÷tę apie 40 krūsnių, kurių skersmuo 2-4 m, o aukštis – iki 30 cm. [Kanarskas, 2004, l. 22; Merkevičius, Nemickien÷, Kanarskas, 2005b, p. 262; Nemickien÷, Merkevičius, Kanarskas, 2006a, p. 288]. Kašučiai, Kretingos r. Akmenos kairiajame krante, ties santaka su Vaineikupiu 2001 m. Kr. M, VU ir TU 3,4 ha plote apmatavo 11 akmenų aptvarų ir 89 krūsnis. Aptvaro vietoje ištirtas 12 m2 plotas, padarytas py- limo pjūvis, paimti anglies m÷giniai, rasti 4 olandiškieji taleriai (1622- 1694), Lietuvos rinkoje cirkuliavę XVIII a.pr. Radiokarbonin÷ anglies

21 Kašučių senov÷s žemdirbyst÷s vieta. M. Konsos br÷ž., 2001 m. m÷ginių data – 5485±85 (tyrimai atlikti Taline, Estija) [Kanarskas, 2002a, Padvariai, Kretingos r. 0,25 km į R nuo Akmenos ir 0,12 m į P nuo l.17-26; 2002b, p.20-22; 2004, l.23-24]. 2007 m. VU ir Kr. M (R. Nemic- Burštyno upių, miške 2002 m. VU, TU ir Kr. M 3,91 ha plote aptiko ir kien÷, A. Merkevičius, J. Kanarskas) ištyr÷ akmenų krūsnį (11,52 m2) Ne- apmatavo tarpusavyje besijungiančius aptvarus bei 19 krūsnių [Kanars- mickien÷, 2007; Nemickien÷, Merkevičius, Kanarskas, 2007, p. 430-432]. kas, 2004, l. 27; Kanarskas, Merkevičius, Nemickien÷, 2005a, p. 277-278]. Kluonaliai, Kretinga. Miesto pietiniame pakraštyje, Jauryklos deši- 2002 m. ištirtas 20 m2 plotas, padarytas centrin÷je dalyje esančio aptvaro niajame krante 2002 m. žvalgyta, o 2004 m. apmatuota 5,47 ha plote 36 pylimo pjūvis. Pylimas krautas iš įvairaus dydžio akmenų, 5,5 m pločio ir pylimai ir 11 krūsnių. Pylimų ilgis nuo 20 iki 80 m, plotis 1,5-3 m, aukš- 0,25-0,55 m aukščio. Akmenys sumesti be jokios tvarkos [Kanarskas, tis 0,2-0,5 m [Merkevičius, 2002, l.2; Kanarskas, 2004, l.24-25; Kanars- Merkevičius, Nemickien÷, 2005, p. 31-32]. Datuojamas VII-VIII a. kas, Merkevičius, Nemickien÷, 2005a, p.277]. 2004 m. teritorijos P ir V dalyje atidengtas 873,5 m2 plotas, padaryta 16 pylimų pjūvių. Pylimai su- pilti iš žem÷s ir akmenų. V dalyje rasti stratigrafiškai ankstesnio nuardyto pylimo ir 3 krūsnių pagrindai [Nemickien÷, 2005; 2005a; Nemickien÷, Merkevičius, Kanarskas, 2006, p. 286-287]. 2005 m. Jauryklos kairiajame krante ištirtas 103,5 m2 plotas, kuriame rasti 2-3 sunaikintų akmenų krūs- nių pagrindai [Nemickien÷, Merkevičius, Kanarskas, 2006b, p. 378-379]. Kurmaičiai, Kretingos r. Akmenos kairiajame krante 2002 m. rastas 90 m ilgio, 1 m pločio ir 0,1-0,3 m aukščio akmenų pylimas, šalia kurio išliko 2 m skersmens krūsnis, o R dalyje – pilkapį primenanti 8 m skers- mens ir 0,5 m aukščio pakilum÷l÷ [Merkevičius, 2002, l. 4; Kanarskas, 2004, l. 25; Kanarskas, Merkevičius, Nemickien÷, 2005a, p. 277]. Mos÷dis, Skuodo r. Šakal÷s kairiajame krante, kelio Salantai- Skuodas dešin÷je pus÷je 2004 m. aptiktas ŠR-PV kryptimi einantis beveik tiesus, apie 600 m ilgio, 2-3 m pločio ir 0,3-0,6 m aukščio pylimas, nuo kurio R kryptimi atsišakoja keli nedideli pylimai. Tarp jų vietomis yra krūsnių [Kanarskas, 2004, l. 25-26; Nemickien÷, Merkevičius, Kanarskas, 2006a, p. 288 (Šilal÷)]. Naujukai, Skuodo r. Bartuvos kairiojo kranto miške 15 ha plote išli- ko keletas apardytų akmenų pylimų ir apie 20 krūsnių. Dalis pylimų jun- giasi tarpusavyje ir sudaro atskirus laukus. Jie suplokšt÷ję, apie 2 m plo- čio ir 0,2 m aukščio. Krūsnys daugumoje 2-3 m skersmens ir 0,2-0,3 m aukščio. Pietin÷je ploto dalyje yra ir stambesnių krūsnių [Merkevičius A., Padvarių senov÷s žemdirbyst÷s vieta. 2002 m. 2002, l. 6; Kanarskas, 2004, 26; Kanarskas, Merkevičius, Nemickien÷, 2005a, p. 280; Nemickien÷, Merkevičius, Kanarskas, 2006a, p. 288]. 2003 m. ištirta krūsnis, esanti ŠV dalyje. Ji 4,55-4,1 m skersmens, iš- Ner÷pai, Kretingos r. Šaučikyn÷s miško pietvakarin÷je dalyje, Erlos tęsta R-V kryptimi, apie 50-60 cm storio. Pakraščiuose sukrauti didesni kairiajame krante 2004 m. rasta 20 ha plote išlikusių akmenų krūsnių ir akmenys, tarsi sudarantys vainiką. Viduje be jokios tvarkos sumesti aptvarų. P-PV dalyje dominuoja krūsnys, kurių skersmuo 1,5-3 m, aukštis smulkesni akmenys. Krūsnies ŠR pakraštyje ištirta 1,6-1,7 m skersmens ir iki 0,2-0,3 m. Aptvarų daugiausia ŠV dalyje. Jų pylimai iki 2 m pločio, 1,05 m gylio duob÷, užpildyta akmenimis ir molingu juodžemiu, kuriame suplokšt÷ję, iki 0,2 cm aukščio [Kanarskas, 2004, l. 26]. gausu deg÷sių ir angliukų. Remiantis radiokarboniniu datavimu galima

23 24 Nemickien÷, 2005a, p. 278]. Senkai, Kretingos r. Tenž÷s kairiojo kranto miške aukštumos pakraš- tyje išliko krūsnis, o į Š nuo jos, kitapus bevardžio upelio – akmenų ap- tvarai. Aukštumos PR pakraščiu ŠR-PV kryptimi eina 0,5 m aukščio ir 2-3 m pločio, vietomis apardytas ir suplokšt÷jęs pylimas. Nuo jo V kryptimi atsišakoja 7 tiesūs pylimai. Jie 0,2 m aukščio ir 2-3 m. pločio. Ant pylimų užritinti pavieniai stambūs, per 1 x 1 m dydžio akmenys. Atstumas tarp pylimų iki 30 m [Merkevičius, 2002, l. 2-3; Kanarskas, 2004, l. 29-30; Kanarskas, Merkevičius, Nemickien÷, 2005a, p. 278-279; Nemickien÷, Merkevičius, Kanarskas, 2006a, p. 287]. Šaukliai, Skuodo r. Aiškūno kairiajame krante, Šauklių miške 15 ha plote išliko akmenų aptvarų ir krūsnių. Dominuoja beveik Š-P kryptimi

ų ų ū einantis pagrindinis pylimas, nuo kurio į šonus atsišakoja mažesni pyli- Kašučių akmenų krūsnis. Padvari akmen kr snies planas. ÷ mai. Aptvaruose ir laukų pakraščiuose aptikta per 20 akmenų krūsnių, ku- J. Kanarsko br÷ž., 2006 m. J. Kanarsko br ž., 2003 m. rių skersmuo 3-6 m, o aukštis apie 0,3 m. Teritorijos P dalyje yra 2 apei- giniai akmenys su dubenimis [Merkevičius, 2002, l. 6-7; Kanarskas, 2004, l. 30; Kanarskas, Merkevičius, Nemickien÷, 2005a, p. 281; Nemic-kien÷, Merkevičius, Kanarskas, 2006a, p. 288]. Šilal , Skuodo r. Šakal÷s kairiojo kranto terasoje, miške 12,7 ha plote ÷ Kašučių akmenų krūsnies pjūvis. Padvarių akmenų krūsnies pjūvis. J. išliko akmenų krūsnių ir aptvaras, kurį sudaro tarpusavyje besijungiantys J. Kanarsko br÷ž., 2006 m. Kanarsko br÷ž., 2003 m. pylimai. Pagrindinis pylimas eina beveik Š-P kryptimi. Jis 205 m ilgio, 2- 3 m pločio ir 0,5-0,7 m aukščio. Nuo jo R kryptimi atsišakoja nedideli, 20- sp÷ti, kad krūsnis sukrauta 2 etapais. X a. šioje vietoje buvusi mažesn÷ 37 m ilgio pylimai, o P dalyje aptvarą uždaro 110 m ilgio pylimas. Š dalyje krūsnis, o XIV a. greta jos iškasta duob÷, į kurią primesta akmenų, išliko 3 apardytos krūsnys, greta kurių matosi 7-8 suardytų krūsnių nemaža dalis kurių užmesta ir ant senesn÷s krūsnies ŠR pakraščio liekanos. Krūsnys buvo apie 2-3 m skersmens ir 0,2 m aukščio, išsid÷stę [Merkevičius, Nemickien÷, Kanarskas, 2005a, p. 260-261]. netoli viena nuo kitos, koncentruojasi ŠV terasos dalyje. [Merkevičius, Padvariai II, Kretingos r. Akmenos dešiniajame krante šalia pilka- 2002, l. 6; Kanarskas, 2004, l. 31; Kanarskas, Merkevičius, Nemickien÷, pyno išliko keli aptvarai. Vieno jų pylimas eina beveik Š–P kryptimi, 5-6 2005a, p. 281; Nemickien÷, Merkevičius, Kanarskas, 2006a, p. 288]. m ilgio, apie 2 m pločio ir 0,2 m aukščio. Į P nuo jo R-V kryptimi link Terasos V pakraštyje yra 2 apeiginiai akmenys su dubenimis ir akmuo, up÷s eina dar 3 pylimai. Jie nuo 25 m iki 85 m ilgio, 2-3 m pločio, 0,1-0,3 vad. Šilal÷s kūlis. 2004 m. vieta apmatuota. m aukščio. Atstumai tarp pylimų 4-15 m. Visi jie suplokšt÷jęs, matosi tik Tinteliai, Kretingos r. Į ŠV nuo Dirsupio ir Burkštino santakos, miš- pa-vieniai akmenys [Merkevičius A., 2002, l. 5; Kanarskas, 2004, l. 27- ko PV dalyje koncentruojasi apie 15 krūsnių, kurios 2-3 m skersmens, 0,1- 28; Kanarskas, Merkevičius, Nemickien÷, 2005a, p. 278]. 0,3 m aukščio. Miške išliko ir aptvarų, kuriuos sudaro nuo 10 iki 270 m Pajuodupiai, Kretingos r. Akmenos ir Pilsupio santakos dešiniojo ilgio akmenų pylimai. Pylimų plotis apie 2-3 m, aukštis iki 0,2-0,3 m. kranto aukštumoje ir pap÷d÷je išliko aptvaras. Vienas jo pylimas eina be- Ilgasis pylimas pusovalio formos [Merkevičius A., 2002, l. 4; Kanarskas, veik R-V kryptimi. Jis 80 m ilgio, 2 m pločio, 0,2-0,5 m aukščio. Nuo jo, 2004, l. 32-33; Kanarskas, Merkevičius, Nemickien÷, 2005a, p. 279]. aptvaro V dalyje į PV atsišakoja kitas pylimas, kurio ilgis apie 20 m [Mer Tinteliai II, Kretingos r. Burkštino dešiniojo kranto miške, netoli kevičius A., 2002, l. 4-5; Kanarskas, 2004, l. 28; Kanarskas, Merkevičius, santakos su Akmena išliko keletas akmenų krūsnių. Jų skersmuo 2-3 m,

25 26 aukštis 10-20 cm [Merkevičius, 2002, l. 3-4; Kanarskas, 2004, l. 33]. zumų (Darb÷nų) evangelikų liuteronų kapinių Linkių miške 1999 m. ištir- Tūbausiai, Kretingos r. Juodupio dešiniajame krante, miške, 10 ha tas 3,5 m2 plotas. Rasti į duobę įversto vyro griaučiai su sutrupintu krūtin- plote išliko aptvarų ir krūsnių. Didel÷ jų dalis stipriai apnaikinta. Aptvarų kauliu, kair÷s kojos šlaunikauliu, dalimi dubenkaulio ir dešin÷s kojos blau- pylimų ilgis nuo 5 iki 250 m, plotis 2-3 m, aukštis 0,2-0,5 m. Krūsnių zdikauliu. Teismo medicinos ekspertas nustat÷, kad tai apie 50 metų žem÷- aukštis 0,3-0,5 m, skersmuo 2,5-5 m [Merkevičius, 2002, l. 3; Kanarskas, je išbuvęs 22-28 metų amžiaus ir apie 175 cm ūgio vyro skeletas, kurio l. 33-34]. kaulų lūžiai padaryti sprogmenų skeveldromis, kulkiniais sužalojimais ir Vaineikiai, Kretingos r. Abipus Akmenos up÷s ties jos santaka su suduodant buku kietu daiktu. Manoma, kad tai gali būti Vlado Galdiko Šla-veita, miške yra akmenų krūsnių ir aptvarų, o į Š nuo senųjų kapinių (1922-1948) iš Akmenalių (Kumpikų) k., Kretingos r., palaikai [Kanars- išliko apardytas aptvaras, kurio ilgis 18 m, plotis 3 m, aukštis 70 cm kas, 1999]. [Kanarskas, 2004, l. 34; Nemickien÷, Merkevičius, Kanarskas, 2006a, p. 288]. Šaltiniai ir literatūra Voveraičiai, Kretingos r. Pilsupio kairiojo kranto aukštumoje, pu- šyne išliko apie 10 akmenų krūsnių. Jos labai suplokšt÷jusios, sunkiai Anušauskien÷ D. 2002. Tyrin÷jimai, nesuteikę vertingos archeologin÷s in- matomos. Krūsnių skersmuo apie 2-5 m, aukštis 0,1-0,2 m. Miško V formacijos. In: ATL 2001 metais, p. 285-290. ÷ ų pakraščiu eina apie 100 m ilgio akmenų pylimas, kurio plotis 2,5-3 m, Bliujien A. 1999. Lazdinink (Kalnalaukio) kapinyno (Kretingos raj.) 1998 metų archeologinių tyrin÷jimų ataskaita, d. 1-2. Kr. MMA, f. 1 b. 146, 147. č aukštis 0,2 m [Merkevi ius, 2002, l. 2; Kanarskas, 2004, l. 34-35; Bliujien÷ A., Butkus D. 2000. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyno tyrin÷ji- Kanarskas, Merkevičius, Nemickien÷, 2005a, p. 280]. mai 1998 m. In: ATL 1998 ir 1999 metais, p. 252-255. Partizanų užkasimo vietų tyrin÷jimai Butkus D. 1984. Kapai Vilniaus gatv÷je, Kretingoje. Kr. MMA, f. 4, b. 383. 1998 m. balandžio 6 d. Kretingos rajono mero potvarkiu Nr. 142 Butkus D. 1993. Lazdininkų (Kalnalaukio) plokštinio kapinyno (Darb÷nų „D÷l rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palai- apyl., Kretingos raj.) 1992 metų archeologinių kasin÷jimų ataskaita. Kr. MMA, f. kams perkelti ir palaidojimo vietoms įamžinti Darb÷nų seniūnijoje“ buvo 1, b. 98. patvirtinta komisija, į kurios sud÷tį kaip archeologas įtrauktas muziejaus Butkus D. 1996. Lazdininkų (Kalnalaukio) plokštinio kapinyno (Darb÷nų istorijos skyriaus ved÷jas J. Kanarskas. Komisija 1998-1999 m. atliko apyl., Kretingos raj.) 1993 metų archeologinių kasin÷jimų ataskaita. Kr. MMA, f. rezistentų laidojimo vietų paieškas Darb÷nų miestelyje ir jo prieigose. 1, b. 102. ų Partizanų užkasimo vieta, Turgaus g. 4, Darb÷nai, Kretingos r. Butkus D. 1997. Lazdinink (Kalnalaukio) plokštinio kapinyno AR-490 (Darb÷nų sen., Kretingos raj. savivald., Klaip÷dos apskr.) 1996 metų archeologi- ÷ ų ÷ ÷ Buvusios Darb n ligonin s pastato, kuriame 1944-1953 m. veik nių kasin÷jimų ataskaita, d. 1-3. Kr. MMA, f. 1, b. 120-122. NKVD-MVD-MGB Darb÷nų poskyrio būstin÷, sklype 1998 m. ištirtas ÷ ų ÷ ū ÷ ę č 2 Butkus D. 1998. Žem s darb archeologin prieži ra žem s sklype K stu io 424 m plotas. Rasti 1 žmogaus palaikai, įversti į prapl÷stą ūkinę duobę. g-v÷ 5 (Kretingos senamiestis UV-22). Kr. MMA, f. 1, b. 155. Teis÷s medicinos eksperto nuomone tai būta apie 170 cm ūgio ir 48 metų Butkus D. 1999. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyno tyrin÷jimai 1991-1997 amžiaus vyro, kurio griaučiai žem÷je išbuvo daugiau kaip 50 metų. m. In: Kretingos senov÷, d. 1. Kretinga, p. 6-9. Kaukol÷je ryškūs 3 šautiniai sužalojimai, kurie gal÷jo būti mirties Butkus D. 1999a. Lazdininkų (Kalnalaukio) plokštinio kapinyno AR-490 priežastimi. Mirusiojo asmenyb÷ nenustatyta [Kanarskas, 1998a, l. 2-5; (Darb÷nų seniūnija, Kretingos raj. savivaldyb÷, Klaip÷dos apskr.) 1997 m. arche- 1998b; 1998c; Kuklys, 1998]. ologinių kasin÷jimų ataskaita. Kr. MMA, f. 1, b. 132. Sp÷jama partizanų užkasimo vieta, Vaineikių g. 1, Darb÷nai, Butkus D. 2001. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinynas. In: ATL 2000 metais, Kretingos r. Pastato, kuriame 1944-1950 m. veik÷ Darb÷nų milicijos ir p. 98-100. Butkus D. 2001a. Lazdininkų (Kalnalaukio) senov÷s gyvenviet÷s ir kapiny- ų ū ÷ 2 ų strib b stin , sklypo R pakraštyje 1998 m. ištirtas 13 m plotas. Žmoni no (Darb÷nų sen., Kretingos raj.) 2000 metų archeologinių tyrin÷jimų ataskaita. palaikų neaptikta [Kanarskas, 1998a, l. 6-7]. Kr. MMA, f. 1, b. 182. Partizano kapas, Juzumų k., Kretingos r. Apie 70 m į ŠV nuo Ju- Butkus D. 2002. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinynas. – In: ATL 2001 me-

27 28 tais, p. 119-120. In: Kretinga 740. Kretinga, p. 19. Butkus D. 2002a. Lazdininkų (Kalnalaukio) senov÷s gyvenviet÷s ir Kanarskas J. 1993a. Andulių kapinynas 1988 metų tyrin÷jimų duomenimis. kapinyno (Lazdininkų k., Darb÷nų sen., Kretingos raj.) 2001 m. archeologijos In: Švyturys (Kretinga), geguž÷s 12–15, Nr. 35, 36. tyrin÷jimų ataskaita. Kr. MMA, f. 1, b. 190. Kanarskas J. 1993b. Kačaičių piliakalnio (Žalgirio apyl., Kretingos raj.) Butkus D. 2004. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyno A1708 (Darb÷nų sen., teritorijos žvalgymas 1993 m. Kr. MMA, f. 1, b. 108. Kretingos raj.) 2003 metų archeologijos tyrimų ataskaita. Kr. MMA, f. 1, b. 225. Kanarskas J. 1993c. Kretingos senamiesčio kultūrinio sluoksnio žvalgymo Butkus D. 2005. Archeologijos rinkinys. In: Iš praeities į dabartį. Kretinga, darbų ataskaita už 1993 metus. Kr. MMA, f. 1, b. 106. p. 24-28. Kanarskas J. 1993d. Į Lazdininkų praeitį pažvelgus. In: Kretinga 740. Kre- Butkus D. 2007. Rotuš÷s aikšt÷s, Kretingos miestas, Kretingos r., Klaip÷dos tinga, p. 23. aps., (Kretingos senojo miesto vieta /A 1821/ buvęs ID 2463/A/), renovacijos Kanarskas J. 1993e. Pryšmančių kapinynas II, Kretingos apyl. ir raj. Kr. darbų 2003 m. archeologin÷s priežiūros ataskaita. Kr. MMA. MMA, f. 1, b. 105. Butkus D. 2007a. Kretingos Rotuš÷s aikšt÷s žvalgymai 2003 m. In: ATL Kanarskas J. 1993f. Radinys Lazdininkų kaime. In: Pajūrio naujienos (Kre- 2006 metais, p. 341-342. tinga), rugs÷jo 10, p. 4. Butkus D., Kanarskas J. 1992. Lazdininkų (Kalnalaukio) plokštinio Kanarskas J. 1994. Kačaičių piliakalnio teritorijos žvalgymas. In: ATL 1992 kapinyno (Darb÷nų apyl., Kretingos raj.) 1991 metų archeologinių tyrin÷jimų ir 1993 metais, p. 49-50. ataskaita, d. 1-2. Kr. MMA, f. 1, b. 88. Kanarskas J. 1994a. Buv. Kretingos dvaro ūkvedžio namo kiemo žvalgomų- Butkus D., Kanarskas J. 1992a. Lazdininkų (Kalnalaukio) senov÷s jų archeologinių tyrin÷jimų 1994 m. ataskaita. Kr. MMA, f. 1, b. 110. gyvenvie-t÷s. In.: ATL 1990 ir 1991 metais, sąs. 1, p. 39-41. Kanarskas J. 1994b. Kurmaičių piliakalnio AR518 (Kretingos raj. ir apyl.) Butkus D., Kanarskas J. 1992b. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyno eroduojamo šlaito stabilizavimo darbų archeologin÷s priežiūros 1994 metais ata- tyrin÷ji-mai 1991 m. In: ATL 1990 ir 1991 metais, sąs. 1, p. 81-85. skaita. Kr. MMA, f. 1, b. 109. Butkus D., Kanarskas J. 2005. Lazdininkų (Kalnalaukio) senov÷s Kanarskas J. 1994c. Pryšmančių XIV-XVII amžių senkapiai. In: ATL 1992 ir gyvenviet÷. In: ATL 2003 metais, p. 30-31. 1993 metais, p. 173-175. Butkus D., Kanarskas J. 2005a. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinynas. In: Kanarskas J. 1995. Kartenos piliakalnio (AR-505), Kretingos raj., eroduoja- ATL 2003 metais, p. 118-119. mo šlaito sutvirtinimo darbų archeologin÷s priežiūros ataskaita. Kr. MMA, f. 1, b. Butkus D., Sidrys R., Kanarskas J. 1994. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyno 113. tyrin÷jimai 1992 ir 1993 metais. In: ATL 1992 ir 1993 metais, p. 138-145. Kanarskas J. 1996. Nauji radiniai Lazdininkų kapinyne. In: Švyturys (Kre- Jablonskis I. 1973. Mos÷džio pilkapiai Skuodo rajone, Mos÷džio gyvenvie- tinga), spalio 12, Nr. 82, p. 4. t÷je. Kr. MMA, f. 1, b. 37. Kanarskas J. 1997. Sauserių piliakalnio (AR-512) eroduojamo šlaito stabili- Jablonskis I. 1973a. Kas atrasta Mos÷dyje. In: Mokslas ir gyvenimas. 1973, zavimo darbų archeologin÷s priežiūros ataskaita už 1996 metus (Sauserių k., Nr. 3. Kūlup÷nų sen., Kretingos rj., Klaip÷dos aps.). Kr. MMA, f. 1, b. 136. Jablonskis I. 1974. Mos÷džio (Skuodo raj.) pilkapių kasin÷jimai 1973 m. In: Kanarskas J. 1997a. Sauserių kaimo piliakalnio priešpilio gyvenviet÷s AR- AETL 1972 ir 1973 metais, p. 32-35. 512, Kūlup÷nų seniūnija, Kretingos rajonas, Klaip÷dos apskritis, 1997 metų ar- Kanarskas J. 1990. Andulių (Kretingos raj., Žalgirio apyl.) plokštinio cheologijos tyrin÷jimų ataskaita. Kr. MMA, f. 1, b. 139. kapiny-no 1988 metų tyrin÷jimų ataskaita. Kr. MMA, f. 1, b. 75. Kanarskas J. 1997b. Susipažinkime – Muziejaus istorijos skyrius. In: Švytu- Kanarskas J. 1992. 1990 ir 1991 metais žvalgyti Kretingos rajono rys (Kretinga), balandžio 5, Nr. 27. archeologi-jos paminklai. Kr. MMA, f. 4, b. 151. Kanarskas J. 1997c. Vasaros ekspedicijų ir išvykų išdavos. In: Švyturys Kanarskas J. 1992a. Kretingos rajono archeologijos paminklų žvalgymas (Kretinga), spalio 31, Nr. 87. 1990 ir 1991 m. In: ATL 1990 ir 1991 metais, p. 112-114. Kanarskas J. 1998. Ką mena Sauserių senov÷. In: Švyturys (Kretinga), kovo Kanarskas J. 1992b. Lazdininku senuov÷. In: A mon sakaa?(Palanga). Nr. 10. 18, Nr. 21, p. 5. Kanarskas J. 1992c. Praeities turtai Lazdininkų žem÷je. In: Švyturys Kanarskas J. 1998a. Rezistentų palaidojimo vietų Darb÷nų miestelyje žval- (Kretinga), birželio 27, Nr. 50, p. 3; liepa, 1, Nr. 51, p. 3. gomųjų kasin÷jimų ataskaita. Kr. MMA, f. 15, b. 7. Kanarskas J. 1993. Andulių kapinynas 1988 metų tyrin÷jimų duomenimis. Kanarskas J. 1998b. Rezistentų laidojimo vietos Darb÷nų ligonin÷s kieme

29 30 kasin÷jimų 1998 metais ataskaita (Turgaus a. 4, Darb÷nų mstl., Kretingos raj.). Kanarskas J. 2003c. Nagarbos piliakalnio su gyvenviete (A454KP), Kretin- Kr. MMA, f. 1, b. 292; f. 15, b. 8. gos sen., Kretingos raj., Klaip÷dos aps., žvalgomųjų archeologinių tyrin÷jimų Kanarskas J. 1998c. Rezistentų kapų paieškas Darb÷nų ligonin÷s kieme pa- 2003 metais ataskaita. Kr. MMA, f. 1, b. 230. baigus. In: Švyturys (Kretinga), lapkričio 7, Nr. 88. Kanarskas J. 2004. Ankstyvosios žemdirbyst÷s laukų sistemos Vakarų Lie- Kanarskas J. 1998d. Sauserių piliakalnio priešpilio gyvenviet÷s tyrin÷jimai. tuvoje. Kr. MMA, f. 1, b. 318. In: ATL 1996 ir 1997 metais, p. 77-79. Kanarskas J. 2004a. Auksūdžio senkapių (AV2032), Darb÷nų sen., Kretin- Kanarskas J. 1998e. Sauserių piliakalnio tyrin÷jimus pabaigus. In: Pajūrio gos raj., 2004 metų žvalgomųjų archeologinių tyrin÷jimų ataskaita. Kr. MMA (f. naujienos (Kretinga), kovo 13, Nr. 20, p. 8. 1, b. 247). Kanarskas J. 1999. Rezistento kapo tyrin÷jimų Linkių miške (Juzumų k., Kanarskas J. 2004b. Kalnuv÷nų kapinyno (A1652), Sendvario sen., Klaip÷- Darb÷nų sen., Kretingos r., Klaip÷dos aps.) 1999 metais ataskaita. Kr. MMA, f. dos raj., Klaip÷dos aps., 2004 metų archeologinių tyrin÷jimų ataskaita. Kretinga, 1, b. 295. 2004. 52 l. (10 br÷ž., 28 nuotr.). Kr. MMA, f. 1, b. 248. Kanarskas J. 2000. Barstyčių alkakalnio, vad. Raganų kalnu, (AV-1137) vi- Kanarskas J. 2004c. Kretingos dvaro sodybos (G48K), Vilniaus g. 20, Kre- zualin÷s apsaugos zonos, Skuodo raj., archeologijos žvalgomųjų tyrimų 2000 tinga, Kretingos raj., 2004 metų archeologinių žvalgomųjų tyrin÷jimų ataskaita. me-tais ataskaita. Kr. MMA, f. 1, b. 296. Kr. MMA, f. 1, b. 246. Kanarskas J. 2001. Archeologiniai Igno Jablonskio tyrin÷jimai. Kretinga. Kanarskas J. 2004d. Kretingos senkapių (IP-2463/A), J. Basanavičiaus g., Kanarskas J. 2001a. Klaip÷dos-Liepojos kelio Palangos aplinkkelio projek- Kretinga, Kretingos raj., 2004 metų archeologinių tyrin÷jimų ataskaita. Kr. MMA, tuojamos trasos I-ojo ir II-ojo variantų žvalgomųjų archeologijos tyrimų 2001 f. 1, b. 253. metais ataskaita. Kr. MMA, f. 1, b. 303. Kanarskas J. 2005. Dargužių senov÷s gyvenviet÷. In: ATL 2003 metais, p. Kanarskas J. 2001b. Namų valdos Vytauto 3, Kretingoje, kieme vykdomų 36-37. že-m÷s darbų archeologin÷s priežiūros ataskaita. Kr. MMA, f. 1, b. 301. Kanarskas J. 2005a. Imbar÷s piliakalnio gyvenviet÷. In: ATL 2003 metais, p. Kanarskas J. 2001c. Žibininkų kapinyno ir akmens-žalvario amžių 37-38. gyvenviet÷s (Kretingos sen. ir raj., Klaip÷dos aps.) 2000 metų žvalgomųjų Kanarskas J. 2005b. Kalnuv÷nų kapinyno (A1652), Sendvario sen., Klaip÷- archeologijos tyrimų ataskaita. Kr. MMA, f. 1, b. 299. dos raj., Klaip÷dos aps., 2005 metų archeologinių tyrin÷jimų ataskaita. Kr. MMA, Kanarskas J. 2002. D÷l kultūros vertyb÷s – Paluob÷s k. piliakalnio AR-964, f. 1, b. 256. vad. Pilale, Paluob÷s pilale, Švedkapiu (Ylakių sen., Skuodo raj.) būkl÷s ir Kanarskas J. 2005c. Kretingos dvaro sodybos (G48K) teritorijos, Kretinga, kultūri-n÷s vert÷s įvertinimo. Kr. MMA, f. 1, b. 310. Kretingos raj., Klaip÷dos aps., 2005 metų archeologinių žvalgomųjų tyrin÷jimų Kanarskas J. 2002a. Kašučių akmenų aptvarų su krūsnimis (Kašučių k. ir ataskaita. Kr. MMA, f. 1, b. 281. Dubašių k., Darb÷nų sen., Kretingos raj., Klaip÷dos aps.) 2001 metų žvalgomųjų Kanarskas J. 2005d. Mokslin÷ tiriamoji muziejaus veikla. In: Iš praeities į archeologijos tyrimų ataskaita. Kr. MMA, f. 1, b. 306. dabartį. Kretinga, p. 9-15. Kanarskas J. 2002b. Kašučių aptvarų ir krūsnių žvalgomieji tyrimai. In: Kanarskas J. 2005e. Nagarbos piliakalnio papilys. In: ATL 2003 metais, p. ATL 2001 metais, p. 20-22. 38-39. Kanarskas J. 2002c. Žvalgomieji archeologijos objektų tyrin÷jimai Kanarskas J. 2005f. Pil. Aleksandro Kalugino žem÷s sklypo (Nr. 64-1), Kretingos ir Skuodo rajonuose. In: ATL 2000 metais, p. 190-191. esančio ögliškių, Andulių kapinyno (A463P) teritorijoje, ögliškių k., Žalgirio sen., Kanarskas J. 2003. Sklypo Dargužių kaime, Kretingal÷s sen., Klaip÷dos Kretingos raj., Klaip÷dos aps., 2005 metų žvalgomųjų archeologinių tyrin÷jimų aps., archeologinių žvalgomųjų tyrin÷jimų 2003 metais ataskaita. Kr. MMA, f. 1, ataskaita. Kr. MMA, f. 1, b. 255. b. 229. Kanarskas J. 2005g. Projektuojamos degalin÷s sklypo, esančio kultūros ver- Kanarskas J. 2003a. Imbar÷s piliakalnio gyvenviet÷s A1710K3, Imbar÷s k., tyb÷s – Kretingos dvaro sodybos (G48K) teritorijoje, Vilniaus g., Kretinga, 2005 Imbar÷s sen., Kretingos raj., Klaip÷dos aps., žvalgomųjų archeologinių metų žvalgomųjų archeologinių tyrin÷jimų ataskaita. Kr. MMA, f. 1, b. 280. tyrin÷jimų 2003 metais ataskaita. Kr. MMA, f. 1, b. 315. Kanarskas J. 2005h. Senosios Įpilties piliakalnio gyvenviet÷. In: ATL 2003 Kanarskas J. 2003b. Įpilties piliakalnio gyvenviet÷s (A437K2P), Senosios metais, p. 39-40. Įpilties k., Darb÷nų sen., Kretingos raj., Klaip÷dos aps., žvalgomųjų Kanarskas J. 2005i. V÷jo elektrinių parko teritorijos Benaičių ir Žynelių k., archeologinių tyrin÷jimų 2003 metais ataskaita. Kr. MMA, f. 1, b. 231. Darb÷nų sen., Kretingos raj., Klaip÷dos aps., archeologinių žvalgomųjų tyrin÷ji-

31 32 mų 2005 metais ataskaita. Kr. MMA, f. 1, b. 337. 2006 metais, p. 157-158. Kanarskas J. 2005j. V÷jo j÷gainių žem÷s sklypų Kiauleikių, Kvecių ir Kanarskas J., Butkus D., Merkevičius A. 2007. Lazdininkų (Kalnalaukio) Rūdaičių k., Kretingos raj., 2005 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaita. senov÷s gyvenviet÷. In: ATL 2006 metais, p. 68-72. Kr. MMA, f. 1, b. 254. Kanarskas J., Merkevičius A., Nemickien÷ R. 2005. Padvarių senųjų žem- Kanarskas J. 2005k. J. Žem÷s sklypo Lankučių-Raišių k., Kretingal÷s sen., dirbyst÷s laukų archeologiniai tyrin÷jimai. In: ATL 2002 metais, p. 31-32. Klaip÷dos raj., 2005 metų žvalgomųjų archeologinių tyrin÷jimų ataskaita. Kr. Kanarskas J., Merkevičius A., Nemickien÷ R. 2005a. Senųjų žemdirbyst÷s MMA, f. 1, b. 332-335. laukų Kretingos ir Skuodo rajonuose archeologiniai žvalgymai. In: ATL 2002 Kanarskas J. 2006. Auksūdžio senkapis III. In: ATL 2004 metais, p. 120-122. metais, p. 276-281. Kanarskas J. 2006a. ögliškių (Andulių) kapinynas. In: ATL 2005 metais, p. Kuklys A. 1998. Darb÷nuose surasti rezistento palaikai. In: Klaip÷da. 113-116. Marcinkevičiūt÷ E. 2006. Tyrin÷jimai, nesuteikę vertingos medžiagos. In: Kanarskas J. 2006b. Kalnuv÷nų kapinyno (A1652), Sendvario sen., Klaip÷- ATL 2005 metais, p. 473-481. dos raj., Klaip÷dos aps., 2006 metų archeologinių tyrin÷jimų ataskaita. Kr. Merkevičius A. (vyresn.). 1963. Kvecių km. (Kretingos raj.) pilkapių-kapi- MMA, f. 1, b. 372. nyno kasin÷jimų ataskaita. Kr. MMA, f. 1, b. 13. Kanarskas J. 2006c. Kalnuv÷nų kapinynas. In: ATL 2004 metais, p. 105-107. Merkevičius A. 2002. 2002 m. senųjų žemdirbyst÷s laukų Kretingos ir Kanarskas J. 2006d. Kalnuv÷nų kapinynas. In: ATL 2005 metais, p. 116-118. Skuodo rajonuose archeologinių žvalgymų ataskaita. Kr. MMA, f. 1, b. 340. Kanarskas J. 2006e. Kartenos apylinkių proistor÷. In: Lietuvos lokaliniai Merkevičius A., Nemickien÷ R., Kanarskas J. 2005. Kalnuv÷nų kapinynas. tyrimai. 2002-2005. Archeologija, t. 1 (2). Vilnius, p. 194-220. In: ATL 2002 metais, p. 103–105. Kanarskas J. 2006f. Kultūros vertyb÷s G48K – Kretingos dvaro sodybos Merkevičius A., Nemickien÷ R., Kanarskas J. 2005a. Padvarių senųjų laukų parko archeologinių tyrimų buvusių dviejų fontanų vietose 2006 metų ataskaita. tyrin÷jimai. In: ATL 2003 metais, p. 260-261. Kr. MMA, f. 1, b. 374. Merkevičius A., Nemickien÷ R., Kanarskas J. 2005b. Šiaur÷s Vakarų Lietu- Kanarskas J. 2006g. Žem÷s sklypo Mažučių kaime, Darb÷nų sen., Kretingos vos senųjų laukų žvalgymai. In: ATL 2003 metais, p. 261-263. raj., 2005 metų žvalgomųjų archeologinių tyrin÷jimų ataskaita. Kr. MMA, f. 1, b. Michelbertas M. 1962. Ataskaita už vykdytus kasin÷jimus 1962.06.13- 376. 1962.08.08 Rūdaičių kapinyne prie žvyrduob÷s, Kretingos raj. Kr. MMA, f. 1, b. Kanarskas J. 2007. Gintarų dvarviet÷s (A445P) teritorijos, Kretingos raj., 12. 2007 metų archeologijos tyrimų ataskaita. Kr. MMA. Michelbertas M. 1963. I a. pr. m. e. – IV m. e. a. Rūdaičių kapinyno (Kre- Kanarskas J. 2007a. Imbar÷s piliakalnio senov÷s gyvenviet÷s (A1710K3), tingos raj.) tyrin÷jimai. In: Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, serija A, t. 2 Kretingos raj., 2007 metų archeologinių tyrin÷jimų ataskaita. Kr. MMA. (15). Vilnius, p. 55-72. Kanarskas J. 2007b. Kalnuv÷nų kapinynas. In: ATL 2006 metais, p. 154-157. Michelbertas M. 1968. Rūdaičių II kapinynas. In: LAP, p. 56-73, 214-215. Kanarskas J. 2007c. Kalnuv÷nų kapinyno (A1652), Sendvario sen., Klaip÷-dos Navickait÷ O. 1958. Reket÷s, Imbar÷s apyl., Salantų raj., kapinyno ir Priš- ÷ ų ų ÷ ų raj., Klaip dos aps., 2007 met archeologini tyrin jim ataskaita. Kr. MMA. mončių I, Kretingos raj., kapinyno tyrin÷jimų dienoraštis. Kr. MMA, f. 1, b. 5. Kanarskas J. 2007d. Kretingos dvaro sodybos fontanai. In: ATL 2006 Navickait÷ O. 1958a. Prišmončių km. II, Ankštakių apyl., Kretingos raj. metais, p. 198-202. (buv. valst. Žylio žem÷j) senkapių ir Palangos, Kretingos raj., akmens amžiaus Kanarskas J. 2007e. Lazdininkų, Kalnalaukio kapinyno (A1708), stovyklos 1958 m. tyrin÷jimų dienoraštis. Kr. MMA, f. 1, b. 6. Lazdininkų k., Darb÷nų s-ja, Kretingos r. sav., Klaip÷dos aps., 2006 metų Navickait÷ O. 1961. Plokštinių kapinynų tyrin÷jimai Lietuvoje 1948-1959 m. archeologijos tyrimų ataskaita. Kr. MMA, f. 1, b. 370. In: Iš lietuvių kultūros istorijos, t. 3. Vilnius, p. 66-100. Kanarskas J. 2007f. Sen. Įpilties piliakalnio senov÷s gyvenviet÷s (A437K Navickait÷-Kuncien÷ O. 1968. Pryšmančių kapinynas. In: LAP, p. 137-143, 2P) teritorijos, Kretingos r., archeologinių tyrin÷jimų 2007 metais ataskaita. 222-223. Kr.MMA. Navickait÷-Kuncien÷ O. 1968a. Reket÷s kapinynas. In: LAP, p. 161-183, Kanarskas J., Butkus D. 2006. Kretingos dvarviet÷. In: ATL 2004 metais, p. 225-226. 150-152. ÷ ÷ ų ÷ Kanarskas J., Butkus D. 2006a. Kretingos senkapis. In: ATL 2004 metais, p. Nemickien R. 2002. Kalnuv n kapinyno, Sendvario sen., Klaip dos r., 122-126. 2002 metų archeologinių tyrin÷jimų ataskaita. Kr. MMA, f. 1, b. 201. Kanarskas J., Butkus D. 2007. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinynas. In: ATL Nemickien÷ R. 2003. Kalnuv÷nų kapinyno (A1652), Sendvario sen., Klaip÷-

33 34 dos raj., Klaip÷dos aps., 2003 metų archeologinių tyrin÷jimų ataskaita. Kr. MMA, f. 1, b. 228. Nemickien÷ R. 2005. Kluonalių senųjų laukų, A. ir T. Virbaliams priklaus- ančiame sklype, 2004 m. archeologinių tyrimų ataskaita. Kr. MMA, f. 1, b. 250. ÷ ų ų ų ų č Nemickien R. 2005a. Kluonali sen j lauk , A. Mockevi iui priklausan- čiame sklype, 2004 m. archeologinių tyrimų ataskaita. Kr. MMA, f. 1, b. 251. Nemickien÷ R. 2007. Kašučių (Kretingos r.) senųjų laukų (A1817) 2006 m. archeologinių tyrin÷jimų ataskaita. Kr. MMA. Ant viršelio ir titulinio lapo žalvarin÷ seg÷ Nemickien÷ R., Merkevičius A., Kanarskas J. 2005. Kalnuv÷nų kapinynas. su saul÷s ir ją juosiančių žmonių figūr÷lių motyvo ornamentu, In: ATL 2003 metais, p. 128. Nemickien÷ R., Merkevičius A., Kanarskas J. 2006. Kluonalių senųjų žem- rasta 1991 m. II-III a. Lazdininkų kapinyne dirbyst÷s laukų archeologiniai tyrimai. In: ATL 2004 metais, p. 286-287. Nemickien÷ R., Merkevičius A., Kanarskas J. 2006a. Senųjų žemdirbyst÷s laukų žvalgymai Kretingos ir Skuodo rajonuose. In: ATL 2004 metais, p. 287- 288. Nemickien÷ R., Merkevičius A., Kanarskas J. 2006b. Kluonalių senųjų laukų žvalgomieji archeologiniai tyrin÷jimai. In: ATL 2005 metais, p. 378–379. Nemickien÷ R., Merkevičius A., Kanarskas J. 2007. Kašučių senųjų laukų ty-rimai. In: ATL 2006 metais, p. 430-432. Radzvilovait÷ E. 1967. Rūdaičių II kapinyno, Kretingos raj., 1967 m. birželio 8 – rugpjūčio 7 d. d. tyrin÷jimų ataskaita. Kr. MMA, f. 1, b. 14. Radzvilovait÷ E. 1969. Kašučių kapinyno, Kretingos raj., 1969 m. tyrin÷jimų ataskaita. Kr. MMA, f. 1, b. 29, 30. Radzvilovait÷ E. 1970. Kašučių kapinyno, Kretingos raj., tyrin÷jimai 1969 metais. In: AETL 1968 ir 1969 metais. Vilnius, p. 68-71. ų ų Tarvydas B. Palangos gintarini papuošal rinkinys. In: Gimtasai kraštas, t. 1. Šiauliai [Atskiras atspaudas]. Tautavičius A. 1977. I-XIII a. pilkapynai ir senkapiai. In: Lietuvos TSR ar- cheologijos atlasas, t. 3. Vilnius.

SANTRUMPOS

Įstaigos Kr. M – Kretingos muziejus. Kr. MMA – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. LII – Lietuvos Mokslų Akademijos istorijos institutas. TU – Tartu universitetas (Estija). VU – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedra. Kretingos muziejus Literatūra AETL – Archeologiniai ir etnografiniai tyrin÷jimai Lietuvoje ... metais. Vilnius. Vilniaus g. 20, Kretinga LT-97014, Lietuva ATL – Archeologiniai tyrin÷jimai Lietuvoje ... metais. Vilnius. Tel./faks.: +370 445 77323 LAP – Lietuvos archeologiniai paminklai. I-VII a. Lietuvos pajūrio kapinynai. El. paštas: [email protected] Vilnius, 1968. www.kretingosmuziejus.lt LIM – Lietuvos istorijos metraštis. Vilnius. LPA – Lietuvos piliakalniai. Atlasas, t. 1. Vilnius, 2005.