ISSN 2351-6712 (Online) Socialiniai tyrimai / Social Research. 2019, Vol. 42 (1), 41–49

LR vietos savivaldos teisinio reguliavimo problematika tarybos mažumos teisių ir demokratijos užtikrinimo aspektu

Karolis Kaklys Turība universitete (Latvija, Ryga), Kazimiero Simonavičiaus universiteto lektorius, Dariaus ir Girėno g. 21, LT-02189 . El. paštas: [email protected]

The article has been reviewed. Received on 19 September 2019, accepted on 12 November 2019

Anotacija niaus raj.)1 Lietuvos savivaldybių viena politinė par- Savivaldybių teisinio reguliavimo problemų gausą tija ar judėjimas rinkimuose laimėjo absoliučią dau- rodo vien tai, jog nuo 1994 m. Lietuvos Respublikos vie- gumą. Po 2019 m. kovo 3 dienos Savivaldos rinki- tos savivaldos įstatymas keistas ir pildytas net 124 kartus. mų „vienpartinių“ savivaldybių padaugėjo iki septy- 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijo- niolikos2, kas dar labiau išryškino tarybos mažumos je vietos savivaldai ir jos valdymui skirtas atskiras skirs- (opozicijos) teisių savivaldybėse užtikrinimo svarbą. nis. Tai suprantama, kaip skiriama svarba savivaldai Vals- tybės kontekste, kaip savarankiškos valdžios funkciona- Valdžių padalijimas yra vienas svarbiausių vimui, kuri besąlygiškai priklauso nuo teisinio reguliavi- demokratinės valstybės konstitucinių principų, kuris mo. Todėl šiame straipsnyje apžvelgiamos teisinio regu- lemia valstybės valdžios organizaciją, jos funkcio- liavimo spragos ir politinio pobūdžio problemos, sąlygo- navimą ir garantuoja žmogaus teises bei laisves. Val- jančios demokratijos principų bei svertų ir atsvarų siste- džių padalijimo principą galima suskirstyti į dvi tar- mos tarp savivaldybių tarybų daugumos ir mažumos LR pusavyje susijusias dalis: 1) valdžių sąveika – įpras- vietos savivaldoje neužtikrintumą. tai siejama su santykiais tarp atskirų valdžios institu- Pagrindiniai žodžiai: mažuma, opozicija, daugu- cijų, kurie suprantami kaip valdžios institucijų ben- ma, demokratija, savivalda. dradarbiavimas, veiksmų derinimas, „stabdžių ir at- svarų“ (angl. checks and balances) sistemos funkci- Įvadas onavimas, užtikrinantis valdžių tarpusavio kontrolę Temos aktualumas. Valstybės valdymo mo- ir pusiausvyrą; 2) valdžių atskyrimas – tai ne tik val- delį įprastai nustato konstitucija. Lietuvos Respu- džių suskirstymas tarpusavyje į valstybės valdžios blikos Konstitucijoje (1992) vietos savivaldai ir jos šakas, bet ir jų pačių vidaus formavimo tvarkos, tei- valdymui skirtas atskiras skirsnis. Tai parodo ne tik sinio statuso, galių bei kompetencijų nustatymas ir vietos savivaldos svarbą Valstybės kontekste, bet ir savarankiškumo užtikrinimas (Jarašiūnas, 2001). Konstitucijoje minimi vietos savivaldos principai įgyja ir konstitucinę apsaugą. Lietuvoje yra 60 ats- kirų teritorijos administracinių vienetų, kuriems lai- 1 Žr. duomenis, pateikiamus oficialiame Vyriausiosios rin- duojama savivaldos teisė, kuri įgyvendinama per kimų komisijos tinklalapyje: http://www.vrk.lt/statiniai/ slaptu balsavimu renkamas savivaldybių tarybas. puslapiai/2015_savivaldybiu_tarybu_rinkimai/output_lt/ rezultatai_daugiamand_apygardose/rezultatai_daugia- Po 2015 m. kovo 1 dieną įvykusių tiesioginių mand_apygardose1turas.html. merų rinkimų net šešiolikoje (Birštono sav.; Druski- 2 Žr. duomenis, pateikiamus oficialiame Vyriausio- ninkų sav.; Ignalinos raj.; Jonavos raj.; Kauno raj.; sios rinkimų komisijos tinklalapyje: https://www.vrk. Lazdijų raj.; Marijampolės sav.; Neringos sav.; Pa- lt/2019-savivaldybiu-tarybu/rezultatai?srcUrl=/rinki- gėgių sav.; Palangos sav.; Pasvalio raj.; Rietavo sav.; mai/864/1/1506/rezultatai/lt/rezultataiTarNariaiMeraiSa- Šakių sav.; Šalčininkų sav.; Vilkaviškio raj.; Vil- vivaldybese.html.

Copyright © 2019 Šiauliai University Press 41 Pozicijos, kad konstitucinių rėmų, apibrėžian- do valdžios klaidas ir trūkumus. Opozicija yra kaip čių kiekvienos atskiros valdžios įgaliojimus, nepa- priemonė valdžiai apriboti ir socialinei taikai puo- kanka, laikėsi ir vienas pagrindinių valdžių padaliji- selėti. mo doktrinos kūrėjų J. Madisonas. Jis teigė (1999), Nors ir nėra tikslaus, visuotinai priimtino de- kad reikalingas mechanizmas, kuris garantuoja sa- mokratijos apibrėžimo5, demokratiška valdymo for- vireguliacinę valdžios grandžių kontrolę. J. Madi- ma reiškia, kad visi piliečiai turi teisę dalyvauti ša- sono tikslas buvo apsaugoti laisvę ir mažumos in- lies valdyme, ir iš esmės skiriasi nuo valdymo for- teresus, sukuriant sistemą, kurioje pagrindinės val- mos, kurioje tokia teisė priklauso vienai klasei, iš- džios lieka nepriklausomos, bet tuo pat metu kontro- skirtinei grupei arba autokratui. Dar prieš įvedant liuoja ir atsveria viena kitą. Remdamasis valstijų pa- tiesioginius merų rinkimus, Urmonas ir Novikovas tirtimi, J. Madisonas didžiausią pavojų (demokrati- (2011) pažymėjo, kad „vienas svarbiausių demo- jai) įžvelgė įstatymų leidžiamosios valdžios galiose kratinės visuomenės pamatų yra daugiapartinė sis- (Griškevič, 2008). tema“, ir kėlė prielaidą, jog, „įteisinus tiesioginius Nors moksle įprastai svertų ir atsvarų sistema merų rinkimus, gali plėtotis oligarchinės tendenci- dažniausiai yra siejama su valstybės, o ne savivaldy- jos“. Šie mokslininkai, tyrę Vietos savivaldos char- bių valdymu ir skiriasi jų valdžios institucinė sąran- tijoje įtvirtintų principų turinį ir jų pasireiškimo na- ga (Novikovas, 2005), tačiau esminiai principai tarp cionalinėje teisės sistemoje laipsnį, visgi priėjo prie savivaldybių tarybų bei LR Seimo, kaip kolegialių išvados, kad „Chartijoje įtvirtinti pamatiniai vietos valdžios institucijų, kuriose yra priimami politiniai savivaldos principai į nacionalinę teisinę sistemą in- sprendimai (teisės aktai), pačių sprendimų priėmi- korporuoti skirtingai. Taip pat skiriasi jų įgyvendini- mo požiūriu yra labai panašūs, todėl tam tikrą ana- mas vykdomosios valdžios ir savivaldybių praktinė- logiją tarp savivaldybės tarybos bei LR Seimo gali- je veikloje. Vieni principai yra aiškiai reglamentuoti ma įžvelgti, ypač valdžių atskyrimo – jų vidaus for- Lietuvos teisės aktuose bei jais vadovaujamasi prak- mavimo tvarkos, galių bei kompetencijų tarp daugu- tinėje veikloje, kitų principų įgyvendinimo laips- mos ir mažumos nustatymo klausimais, todėl šiame nis yra mažas arba jų įgyvendinimo interpretavimas straipsnyje analizuojant politinės daugumos ir ma- mokslininkų, politikų ar savivaldybininkų suvokia- žumos santykį savivaldybių tarybose yra remiamasi mas nevienareikšmiškai.“ ir LR Seimo pavyzdžiais. Probleminė situacija. Nors Lietuvos teisės LR Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog aktuose formaliai yra įtvirtinti demokratiniai insti- LR Konstitucija suponuoja parlamento mažumos tutai savivaldoje, tačiau skirtinga demografinė situ- gynimą, Seimo opozicijos apsaugos minimalius rei- acija, skirtingai besiformuojančios savivaldybių val- kalavimus3 ir kad parlamentinės opozicijos pripa- dymo tradicijos, skirtingas savivaldybių tarybų dar- žinimas yra būtinas pliuralistinės demokratijos ele- bo reglamentas, prasta savivaldybių tarybų priima- mentas4. Seimo statute gali būti nustatytos opozici- mų sprendimų ir administracijos veiksmų kontrolė, jos veiklos garantijos – tam tikras vietų ir pareigybių ydinga įstatyminė bazė sudaro sąlygas formuotis si- skaičius komitetuose, opozicijos lyderio statusas, tuacijoms, kada iškyla pavojus demokratinėms ver- darbotvarkių bei komisijų inicijavimas ir pan. Sis- tybėms ir asmens teisių bei laisvių apsaugai. temiškai vertinant Lietuvos Respublikos vietos savi- Temos naujumas, ištirtumas. Nors ir yra ne- valdos įstatymo (1994) nuostatas, matyti, kad prie- mažai mokslo darbų apie atskirus LR vietos savival- 6 volė kiekvienoje savivaldybėje formuoti Kontrolės dos elementus , Lietuvos teisės moksle teisinio regu- komitetą, Antikorupcijos ir Etikos komisijas, į kurių liavimo spragų ir politinio pobūdžio problemų, sąly- pirmininko kandidatūrą deleguoja savivaldybės ta- gojančių demokratijos principų bei svertų ir atsvarų rybos opozicija, yra įstatymo leidėjo numatytas vie- sistemos tarp savivaldybių tarybų daugumos ir ma- nas iš būdų užtikrinti pliuralistinę demokratiją. žumos LR vietos savivaldoje, analizė nėra atlikta. Kiekvienoje savivaldybės taryboje opozicijos Tyrimo tikslas – įvertinti santykių tarp savi- buvimas yra ne vien norminis reiškinys, bet ir būtina valdybių tarybų daugumos ir mažumos teisinį regu- demokratijos išraiška. Iš esmės opozicija turi dvi pa- liavimą, veikiantį demokratinius procesus LR vietos grindines funkcijas. Pirma, ji neleidžia įsigalėti vie- savivaldoje. nai partijai ir pažaboja valdžios savivalę, padeda iš- Tyrimo uždaviniai: 1) teisinio reguliavi- laikyti konstitucinį valdžios modelį. Antra, kadan- mo aspektu nustatyti įstatyminį neapibrėžtumą, vei- gi politiniai sprendimai nėra tobuli, opozicija nuro- kiantį demokratijos principų bei svertų ir atsvarų 5 Kekic, L. (2007). The Economist Intelligence Units index 3 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1993 m. of democracy. Prieiga internete: http://www.economist. lapkričio 26 d., 2001 m. sausio 25 d. nutarimai. com/media/pdf/DEMOCRACY_INDEX_2007_v3.pdf. 4 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. 6 Pavyzdžiai: (Astrauskas, 2002; Astrauskas, 2013; Ur- sausio 25 d. nutarimas. monas, Novikovas, 2011; Merkys ir kt., 2002). 42 pusiausvyros tarp savivaldybių tarybų daugumos ir LR vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio mažumos LR vietos savivaldoje neužtikrinimo ga- 19 dalyje Savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) limybes; 2) išanalizuoti savivaldybės tarybos ma- apibrėžta kaip „savivaldybės tarybos narių frakcija ir žumos ryšį su demokratiniais principais; 3) įvertin- (ar) savivaldybės tarybos narių grupė, pirmajame ar ti LR vietos savivaldos teisės aktų, reglamentuojan- kitame savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiš- čių mažumos teises, įgyvendinimo aktualią praktiką. kimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravusios Tyrimo objektas – politiniai ir teisiniai veiks- (deklaravusi), kad nesiūlo savo kandidato sudarant niai, turintys įtakos tarybos daugumos ir mažumos savivaldybės vykdomąją instituciją, nedelegavusios teisių pusiausvyros įgyvendinimui LR vietos savi- (nedelegavusi) savo kandidatų į mero pavaduotojo valdoje. pareigas ir pateikusios (pateikusi) savo veiklos kryp- Tyrimo metodika, Atsižvelgiant į mokslinio tis“. Tokia LR vietos savivaldos įstatyme numaty- straipsnio tematiką, tikslus ir uždavinius, dokumen- ta formuluotė ir nepakankamas apibrėžtumas, esant tų analizės metodas taikytas renkant ir tiriant duo- tam tikroms aplinkybėms (turint absoliučią daugu- menis. Duomenų šaltiniai: nacionaliniai teisės ak- mą taryboje) iš esmės sudaro galimybę savivaldybės tai, Europos Sąjungos ir tarptautiniai teisės aktai, tarybos daugumai eliminuoti jiems neparankius opo- LR Konstitucinio Teismo nutarimai, aktuali teis- zicijos atstovus iš įstatyme tarybos mažumai numa- mų praktika, susiję mokslo darbai, oficialūs statis- tytų pareigybių (Etikos, Antikorupcijos komisijų ir tiniai rodikliai. Sisteminės analizės metodas taikytas Kontrolės komiteto pirmininkų), susikuriant sau lo- kompleksiškai tiriant teisės normas ir aktualią teis- jalią – „daugumos opoziciją“, kuri tiek ideologiniu, mų praktiką savivaldybių tarybų mažumos teisių už- tiek sprendimų priėmimo požiūriu būtų tapati dau- tikrinimo aspektu. Stebėjimo metodas taikytas tei- gumai. Priešingai nei LR Seimo statute (1994)7, LR kiant pasiūlymus dėl LR vietos savivaldos įstatymo vietos savivaldos įstatyme daugiau reikalavimų no- tobulinimo. Straipsnio autorius turi sukaupęs prakti- rint pasiskelbti tarybos mažuma, nei numatyta šio nės patirties LR vietos savivaldos teisinio reguliavi- įstatymo 3 straipsnio 19 dalyje, nekeliama. Iš to iš- mo srityje, nuo 2011 m. yra savivaldybės tarybos na- plaukia, kad bet kuri tarybos narių grupė ar frakcija rys. Apibendrinimo metodas taikytas apibendrinant (t. y. ne mažiau kaip trys tarybos nariai) kada pano- surinktus ir išanalizuotus tyrimo duomenis bei for- rėję gali pasiskelbti opozicine. Pavyzdžiu galėtų būti muluojant išvadas ir pasiūlymus. Druskininkų savivaldybėje susiklosčiusi situacija8.

Įstatyminės bazės apžvalga tarybos 7 mažumos teisių reguliavimo ir jų Konkrečiau: LR Seimo statuto 41 str. 1 d. numatyta: „Seimo narių frakcijos arba jų koalicijos, nesutinkančios įgyvendinimo aspektu su Vyriausybės programa, gali pasiskelbti opozicinėmis.“; Kiekvienos savivaldybės taryba savo įgalio- LR. 41 str. 2 d. numatyta: „Opozicinėmis frakcijomis lai- jimų laikotarpiui pasitvirtina Savivaldybės tarybos komos tokios frakcijos ar jų koalicijos, kurių Seime pa- veiklos reglamentą – pagrindinį savivaldybės tary- skelbtose politinėse deklaracijose išdėstytos jas nuo Sei- bos vidaus teisės aktą, kuriuo pagal galiojantį Lietu- mo daugumos skiriančios nuostatos.“; LR Seimo statuto vos Respublikos vietos savivaldos įstatymą nustato- 41 str. 3 d. numatyta: „Opozicinės frakcijos ar koalicijos ma savivaldybės tarybos, savivaldybės mero, savi- paskelbia alternatyvias Vyriausybės programas.“ 8 valdybės mero pavaduotojo, tarybos komitetų, ko- Po 2015 m. kovo 1 d. įvykusių savivaldos rinkimų misijų bei atskirų tarybos narių veiklos tvarka ir for- 2015–2019 m. Druskininkų savivaldybės tarybos ka- dencijai išrinkti 25 tarybos nariai, pagal savivaldos rin- mos. Taip pat nustatoma mero, savivaldybės admi- kimuose gautų balsų skaičių pasiskirstę trims politinėms nistracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus partijoms: Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašo at- atsiskaitymo tarybai ir gyventojams bei tarybos ir stovų ‒ 18 mandatų, Lietuvos Respublikos liberalų sąjū- atskirų tarybos narių atsiskaitymo gyventojams tvar- džio ‒ 4 mandatai, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščio- ka ir numatomos pagrindinės bendravimo su gyven- nių demokratų ‒ 3 mandatai. Tačiau buvo sukurtos net tojais formos ir būdai. penkios frakcijos, iš kurių trys pasiskelbė opozicinėmis. Siekiant užtikrinti politinę demokratiją – opo- Su valdančiosios daugumos (socialdemokratų) sąrašu į zicijos veiklos laisvę, LR vietos savivaldos įstatymo savivaldybės tarybą patekę tarybos nariai įkūrė net tris 14 ir 15 straipsniuose yra numatytos išimtinės ma- atskiras frakcijas, iš kurių viena pasiskelbė opozicine. žumos (opozicijos) teisės. Savivaldybės taryba savo Tokiu būdu yra eliminuojami daugumai neparankūs ma- žumos atstovai bei visi teisės aktuose mažumai numatyti įgaliojimų laikui sudaro Etikos, Antikorupcijos ko- postai (Etikos, Antikorupcijos komisijų ir Kontrolės ko- misijas ir Kontrolės komitetą, kurių pirmininkų kan- miteto pirmininkų) de facto suteikti daugumos atstovams. didatūras teikti merui įstatymo leidėjas yra numatęs Dar daugiau, įkūrus penkias frakcijas apeinamas ir LR savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) siūlymu vietos savivaldos įstatymo 14 str. 2 d. numatytas Kontro- reglamento nustatyta tvarka. lės komiteto proporcingo atstovavimo principas. 43 Kiekvienoje savivaldybės taryboje funkciona- 3) Kontrolės komiteto įgaliojimus savivaldybės ta- lios opozicijos buvimas yra ne vien norminis reiški- ryba nustato atsižvelgdama į Vietos savivaldos nys, bet ir būtina demokratijos išraiška, todėl esant įstatymo 14 straipsnio 4 dalį; Vietos savivaldos tokiam teisiniam reguliavimui atsiranda galimos įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje yra nurodytas grėsmės demokratinėms bei konstitucinėms verty- baigtinis Kontrolės komiteto funkcijų sąrašas, bėms. Siekiant pažaboti valdžios savivalę ir išlaiky- suteikiantis galimybes tarybos mažumai (opozi- ti konstitucinį valdžios modelį būtina tinkamai už- cijai) efektyviai veikti; tikrinti įstatyme numatytas mažumos teises. Parla- 4) LR Konstitucijos 123 straipsnis ir LR laikino mentinės daugumos galimas opozicijos engimas tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje (ignoruojamas teisinis lygybės principas) įvardija- įstatymo (1995) 2 straipsnio 3 dalies 3 punktas mas kaip vienas iš sunkumų, su kuriais susiduria de- numato, kad savivaldybės tarybai per LR vietos mokratija, taikant daugumos principą (Beinoravi- savivaldos įstatyme nustatytą laiką nesudarius čius, 2007). Kontrolės komiteto savivaldybės teritorijoje gali Seimo opozicijos apsaugos minimalius reika- būti laikinai įvedamas tiesioginis valdymas. lavimus ir tai, kad parlamentinės opozicijos pripa- 2. Kontrolės komiteto sudarymo ypatumai žinimas yra būtinas pliuralistinės demokratijos ele- LR vietos savivaldos įstatyme yra numaty- 9 mentas, yra akcentavęs LR Konstitucinis Teismas . ta išskirtinė Kontrolės komiteto sudarymo tvarka, Parlamentinės opozicijos pripažinimas ir jos gynimo neatsižvelgiant į tarybos frakcijų ar tarybos grupių privalomumas pliuralistinei demokratijai užtikrinti turimų narių skaičiaus proporcingumą. Pažymėtina, pažymėtini kaip vieni pagrindinių pliuralistinės de- jog Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 daly- mokratijos elementų (Ragauskas, 2016). Pliuralisti- je yra įtvirtintas vienodo visų tarybos narių grupių nės demokratijos terminas dabartinėje LR Konstitu- ir frakcijų (nepriklausomai ar tai daugumos, ar ma- cinio Teismo jurisprudencijoje sietinas ne tik su nuo- žumos) atstovavimo principas. Lietuvos vyriausiojo monių įvairove, bet imtas minėti plačiau: politinia- administracinio teismo teisėjų kolegija, aiškindama me, ideologiniame bei kultūriniame kontekste (Ra- Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje gauskas, 2016). įtvirtintą proporcinio daugumos ir mažumos atsto- Mažumos teisių aiškesnis reglamentavimas vavimo principą, yra pažymėjusi, kad jo pagrindinis bei atsvarų mechanizmo sukūrimas tarp daugumos tikslas yra užtikrinti tarybos mažumos interesus10. ir mažumos tampa vis aktualesnis siekiant išlaiky- Vietos savivaldos įstatyme numatyta, kad Į Kon- ti demokratinį valdymo modelį savivaldybėse, ka- trolės komitetą įeina vienodas visų savivaldybės ta- dangi po tiesioginių merų rinkimų beveik trečdalyje rybos narių frakcijų ir savivaldybės tarybos narių Lietuvos savivaldybių įsigalėjo vienos partijos ar ju- grupės, jeigu ją sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldy- dėjimo absoliuti dauguma, kas vienareikšmiškai ke- bės tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius. Teo- lia pavojų demokratinėms vertybėms. Taip pat svar- riškai vertinant, Vietos savivaldos įstatymas numato bu pažymėti, kad Lietuva yra ratifikavusi Europos atsvaras tarybos mažumai ir demokratijos požiūriu vietos savivaldos chartiją (1999), kartu įsipareigoda- užtikrina opozicijos veiklos laisvę vykdyti iš esmės ma įgyvendinti joje numatytas nuostatas nacionali- nėje teisės sistemoje. pagrindinę savo funkciją – oponuojant kontroliuoti daugumos priimamų sprendimų pagrįstumą ir skai- drumą. Kontrolės komitetas, jo svarba ir sudarymo Įstatymų leidėjas Vietos savivaldos įstaty- ypatumai mo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtino opozicijos teisę 1. Kontrolės komiteto svarba siūlyti kandidatą Kontrolės komiteto pirmininku, Kontrolės komiteto svarbą įstatymų leidėjas o Kauno apygardos administracinis teismas yra iš- pažymi: aiškinęs, kad „Savivaldybių ir jų institucijų, tame 1) LR vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 tarpe ir Tarybos, veikla priskiriama viešosios teisės dalyje, kad kiekvienoje savivaldybėje privaloma reguliavimo sričiai, o viešosios teisės normos yra sudaryti Kontrolės komitetą; imperatyvios ir įsakomojo pobūdžio visiems teisinių 2) išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija nu- santykių dalyviams, todėl galimas tik toks veikimas, matyta Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio kuris nurodytas teisės aktuose. <...> Įstatymų leidė- 2 dalies 6 punkte – savivaldybės tarybos komi- jas šiuo atveju pasirinkimo teisę siūlyti vieną ar kitą tetų, komisijų, kitų savivaldybės darbui organi- kandidatūrą į Kontrolės komitetą suteikia savival- zuoti reikalingų darinių ir įstatymuose numatytų dybės tarybos narių frakcijoms ir grupėms, o siūlyti kitų komisijų sudarymas ir jų nuostatų tvirtini- mas; 10 Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 6 d. nutartis administracinė- 9 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1993 m. je byloje Nr. A552-718/2014. (2014). Administracinė ju- lapkričio 26 d., 2001 m. sausio 25 d. nutarimai. risprudencija, 27, 226–273. 44 kandidatūrą Kontrolės komiteto pirmininku suteikia 3. Laikino tiesioginio valdymo įvedimo grės- opozicijai, kai tuo tarpu Tarybai kaip institucijai ir mė savivaldybėje nesudarius Kontrolės komiteto kiekvienam Tarybos nariui atskirai nustatyta prie- LR Konstitucijos 123 straipsnis ir LR laikino volė (įpareigojimas) skirti pasiūlytus kandidatus.“11 tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įsta- Tokį patį aiškinimą šioje dalyje paliko galioti ir Lie- tymo 2 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad tuvos vyriausiasis administracinis teismas12. savivaldybės tarybai per LR vietos savivaldos įsta- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tyme nustatytą laiką nesudarius Kontrolės komiteto taip pat yra pažymėjęs, kad savivaldybės tarybos savivaldybės teritorijoje gali būti laikinai įvedamas frakcijos (tiek daugumos, tiek mažumos), kaip ko- tiesioginis valdymas. lektyviniai savo narių politinę orientaciją siekiantys Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 6 įgyvendinti savivaldybės tarybos narių junginiai, yra dalyje yra numatyta, kad per du mėnesius nuo pir- laisvos teikti savo norimas kandidatūras į komitetus mojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio ar komisijas, į kurių sudėtį jos atstovus gali deleguo- sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero ti ex lege13. priesaikos priėmimo dienos turi būti sudaryti savi- Sistemiškai vertinant išvardytus teisės aktus valdybės tarybos komitetai ir paskirti šių komitetų ir aktualią teismų praktiką, kuriuose yra numatytos pirmininkai. teorinės mažumos (opozicijos) teisės, galima būtų Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 teigti, kad atsvarų sistema tarp tarybos daugumos ir dalis numato, kad kiekvienoje savivaldybėje priva- mažumos yra. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad loma sudaryti Kontrolės komitetą. Į Kontrolės komi- įstatymų leidėjas paliko daugumos pritarimo būtiny- tetą įeina vienodas visų savivaldybės tarybos narių bę kiekvienai tarybos narių grupės ar frakcijos siūlo- frakcijų ir savivaldybės tarybos narių grupės, jeigu mai kandidatūrai. Akivaizdu, kad tarybos daugumai ją sudaro ne mažiau kaip trys savivaldybės tarybos oponuojanti mažuma be politinių oponentų pritarimo nariai, deleguotų atstovų skaičius. netenka galimybės pasitvirtinti savo siūlomos kandi- Vertinant tiek lingvistiškai, tiek sistemiškai datūros, kurią pagal suformuotą teismų praktiką ta- ši įstatymo nuostata suponuoja tai, jog Kontrolės rybos dauguma turi pareigą patvirtinti. Tokia teisinio komitetas laikomas sudarytu nuo momento, kada į reguliavimo spraga ne tik kelia konfliktinę situaciją Kontrolės komitetą yra paskiriami visų savivaldybės tarp savivaldybės tarybos nario laisvo mandato prin- tarybos narių frakcijų ir savivaldybės tarybos narių cipo bei pareigų vykdymo, bet ir palieka svertų bei grupių (sudarytų ne mažiau kaip iš trijų savivaldybės atsvarų sistemos tarp tarybos daugumos ir mažumos tarybos narių) deleguoti atstovai. įstatyminį neapibrėžtumą. Toks neapibrėžtumas su- Atlikus plačią anksčiau paminėtų teisės nor- daro praktinę galimybę tarybos daugumai eliminuoti mų taikymo praktikoje analizę, pastebėtina, kad sau neparankius mažumos atstovus iš kontrolės ko- susiklosčius situacijoms, kada savivaldybės taryba miteto sudėties, todėl manytina, kad įstatymų leidėjo per įstatyme numatytą terminą nesudarė Kontrolės reikalavimas savivaldybės tarybos daugumai pritarti komiteto bei nepaskyrė jo pirmininko – laikinas tie- opozicijos siūlomai kandidatūrai yra perteklinis ma- sioginis valdymas savivaldybės teritorijoje per ne- žumos teisių užtikrinimo atžvilgiu. priklausomos Lietuvos istoriją įvestas nebuvo. Dar Esama teisinio reguliavimo problematika daugiau, dabartinė LR Vyriausybė laikosi pozicijos, spręstina eliminuojant iš įstatymo daugumos prita- kad laikino tiesioginio valdymo įvedimas teritori- rimo būtinybę tarybos narių grupių ar frakcijų de- joje savivaldybės, kurioje nėra sudarytas Kontro- leguotiems atstovams į kontrolės komiteto sudėtį, lės komitetas taip, kaip numato Vietos savivaldos paliekant joms pačioms teisę spręsti, kuris narys yra įstatymo 11 straipsnio 6 dalis ir 14 straipsnio 2 ir 3 tinkamiausias užimti įstatyme numatytas pareigybes dalys, nebūtų proporcinga priemonė tokiai situaci- Kontrolės komitete. Šiuo atveju būtų galima vado- jai spręsti. Vėlgi pavyzdžiu galėtų būti Druskininkų vautis ir valdžių padalijimo principu, kai skirtingos savivaldybėje susiklosčiusi neeilinė situacija, kada funkcijos pavedamos skirtingoms valdžios instituci- Kontrolės komitetas 2015–2019 m. savivaldybės joms, uždraudžiant savintis svetimas funkcijas. tarybos kadencijoje nebuvo suformuotas (daugumai

11 nepatvirtinant opozicijos siūlomų kandidatūrų) il- Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegu- 14 žės 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1676- giau nei dvejus metus . 554/2016. 14 Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 12 Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2018 m. 2018 m. balandžio 19 d. raštu Nr. S-1254 buvo atsisakyta vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-53- teikti siūlymą Lietuvos Respublikos Seimui dėl laikino 415/2018. tiesioginio valdymo Druskininkų savivaldybės teritorijoje 13 Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2015 m. įvedimo, kadangi, Vyriausybės manymu, šiuo konkrečiu gruodžio 08 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS- atveju laikino tiesioginio valdymo įvedimas nebūtų pro- 1232-602/2015. porcinga priemonė susidariusiai situacijai spręsti, nors tuo 45 Toks LR laikino tiesioginio valdymo savi- Esant nepakankamam Etikos ir Antikorupci- valdybės teritorijoje įstatymo 2 straipsnio 3 dalies jos komisijų pirmininkų skyrimo procedūros api- 3 punkto neapibrėžtumas sudaro prielaidas savival- brėžtumui, savivaldybės tarybos mažumos (opozici- dybės tarybos daugumai piktnaudžiauti daugumos jos) teisės realizavimas gali būti komplikuotas. Visų teise, eliminuojant savivaldybės tarybos mažumą iš pirma yra atvejų, kai savivaldybės taryboje veikia jai gyvybiškai svarbių pareigybių, atliekant esmines kelios mažumos (opozicijos), tarp jų ir daugumos savivaldybės opozicijos funkcijas, ir už tai nesulauk- opozicija, sukurta fiktyviai, turint tikslą eliminuoti ti jokių pasekmių. neparankius politinius oponentus iš įstatyme jiems numatytų pareigybių. Šią problemą jau pastebėjo ir Etikos ir Antikorupcijos komisijos įstatymų leidėjai, 2018-11-02. įregistravę LR vietos 17 Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 1 da- savivaldos įstatymo pakeitimo projektą , kuriame lyje numatyta, kad savivaldybės taryba savo įgalio- yra numatyta, kad Etikos ir Antikorupcijos komisijų jimų laikui sudaro Etikos komisiją ir Antikorupcijos pirmininkų kandidatūros būtų skiriamos mažumos komisiją. Savivaldybės taryba šių komisijų pirmi- (opozicijos) rašytiniu pasiūlymu, pasirašytu daugiau ninkus mero teikimu skiria iš tarybos narių. Jeigu kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos na- yra paskelbta tarybos mažuma (opozicija), Etikos rių, o savivaldybės tarybai įstatyme būtų numatyta ir Antikorupcijos komisijų pirmininkų kandidatūras pareiga patvirtinti mažumos pasiūlytą kandidatūrą. meras teikia savivaldybės tarybos mažumos (opo- zicijos) siūlymu reglamento nustatyta tvarka. Jei- LR Vyriausybės atstovo vaidmuo gu savivaldybės tarybos mažuma nepasiūlo Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų savivaldybės tarybos mažumos teisių kandidatūrų, šių komisijų pirmininkų kandidatūras užtikrinimo aspektu savivaldybės taryba skiria mero teikimu. Konstitucinis teisinės valstybės principas apima Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų, tarp savo praktikoje yra nurodęs, kad savivaldybės ta- jų ir teisės aktų hierarchijos reikalavimą, iš kurio rybos mažumos (opozicijos) įgaliojimai atsispindi kyla įstatymų viršenybės poįstatyminių teisės aktų 18 ir Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio regla- atžvilgiu principas . Tai reiškia, kad konstitucinis mentuojamos Etikos komisijos formavime – nors principas neleidžia poįstatyminiais teisės aktais nu- ex lege nėra įtvirtinta, jog į Etikos komisijos sudėtį statyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų turi įeiti visų savivaldybės tarybos frakcijų ar grupių su numatytu įstatyme. Poįstatyminiais teisės aktais nariai, savivaldybės tarybos mažuma pagal minėtą- negalima pakeisti įstatymo ar sukurti naujų bendro jį straipsnį gali (neprivalo) siūlyti Etikos komisijos pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų tarpusa- pirmininko kandidatūrą15. Plačiau šios savivaldybės vyje, nes taip būtų pažeista LR Konstitucijoje įtvir- tarybos mažumos (opozicijos) teisės realizavimas tinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų 19 įstatyme nėra aptartas. atžvilgiu . Poįstatyminiu teisės aktu turi būti reali- Svarbu pažymėti tai, kad Lietuvos vyriausia- zuojamos įstatymo normos, todėl jis turi būti priima- sis administracinis teismas konstatavo, kad Etikos ir mas remiantis įstatymais. Poįstatyminis teisės aktas Antikorupcijos komisijų pirmininkų skyrimas iš jau yra įstatymo normų taikymo aktas, nepaisant to, ar savivaldybės tarybos patvirtintų komisijų sudėties tas aktas yra vienkartinio taikymo, ar nuolatinio ga- 20 neprieštarauja LR vietos savivaldos įstatymui16. liojimo . Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas bei Lietuvos Respu- blikos savivaldybių administracinės priežiūros įsta- pačiu raštu buvo pripažinta, kad Druskininkų savivaldy- tymą (1998), savivaldybių administracinę priežiūrą bės tarybos Kontrolės komitetas nėra sudarytas taip, kaip numato Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 6 dalis ir 17 Vietos savivaldos įstatymo projekto lyginamasis vari- 14 straipsnio 2 ir 3 dalys (Žr. Lietuvos Vyriausiojo Admi- antas. Nr. I-533. Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/ nistracinio Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. portal/legalAct/lt/TAK/8d791920de6f11e8995fb8ded8e- liepos 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-24- b97ff. 822/2018). 18 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. 15 Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarimas. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS- 19 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. 1323-602/2015. (2015). Administracinė jurisprudencija, rugpjūčio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 sausio 19 d. 30. nutarimai. 16 Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2018 m. 20 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-53- rugsėjo 6 d., 2010 m. kovo 9 d., 2012 m. balandžio 18 d., 415/2018. 2013 m. vasario 20 d. nutarimai. 46 vykdo (t. y. prižiūri, ar savivaldybės laikosi Lietuvos sybės atstovo kompetencijai24.Vyriausybės atstovas Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar įgyvendina prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos Vyriausybės sprendimus) Vyriausybės skiriami vals- ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, ne- tybės pareigūnai – Vyriausybės atstovai. Savivaldy- teisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės bės tarybos veiklos reglamentą tvirtina savivaldybės aktus siūlo (turi siūlyti) panaikinti arba pakeisti, o taryba, vietos bendruomenės rinkti atstovai (tarybos kai savivaldybės administravimo subjektai nesutin- daugumos balsais), todėl reglamentuojant Vietos sa- ka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, at- vivaldos įstatyme numatytas teises atsiranda galimy- sisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės bė riboti politinių konkurentų – tarybos mažumos, sprendimą, kreipiasi (turi kreiptis) į teismą. oponuojančių daugumai teises. Šioje vietoje svarbų Nuo 2019-07-01 įsigaliojusiame naujos LR vaidmenį atlieka (turi atlikti) Vyriausybės atstovai, savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo prižiūrėdami, ar savivaldybės kolegialių ir nekole- redakcijos25 4 straipsnyje yra numatyta, kad LR gialių administravimo subjektų teisės aktai neprieš- Vyriausybės atstovai skiriami LR Vyriausybės LR tarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir ki- ministro pirmininko teikimu. Tokiu būdu yra atsisa- tiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centri- koma iki šiol galiojusios į LR Vyriausybės atstovo nių valstybinio administravimo subjektų priimtiems pareigas numatytos konkurso tvarkos. LR Vyriausy- teisės aktams. bės atstovas tampa politinio pasitikėjimo valstybės Savivaldybių savarankiškumo principas nėra pareigūnu, pavaldžiu ir atskaitingu LR Vyriausybei. absoliutus ir jis neatleidžia viešojo administravimo Kadangi pati Vyriausybė yra politinis darinys, ku- teises ir pareigas turinčio subjekto (savivaldybės riame itin didelį vaidmenį atlieka politinės partijos tarybos) nuo pareigos laikytis visų viešosios teisės (Šarkutė, 2006), kyla grėsmė, jog sprendimai, susiję principų, tarp jų ir teisėtumo principo. Savivaldybės su administracine kontrole atskirose savivaldybėse, taryba, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, neturi bus priiminėjami selektyviai, ne teise grįstais ar- diskrecijos teisės nustatyti aukštesnės galios teisės gumentais, o politinių susitarimų būdu. LR Seimui aktų nuostatų neatitinkantį teisinį reguliavimą21. priėmus LR savivaldybių administracinės priežiūros Pažymėtina, kad savivaldybės tarybos narys, įstatymo pataisas, taip pat ir viešoje erdvėje26 gali- pagal įstatymą, neturi teisės individualiai ginti savi- ma pastebėti daug nuogąstavimų, kad administraci- valdybės interesų teisme ir tuo pačiu ginčyti savival- nė priežiūra bus vykdoma vadovaujantis politiniais dybės tarybos, kaip kolegialaus organo, sprendimų. sprendimais, kas, be abejo, ateityje gali dar labiau Tokio pat aiškinimo nuosekliai laikosi ir Lietuvos apsunkinti savivaldybių tarybų mažumos teisių įgy- vyriausiasis administracinis teismas, kuris pagal LR vendinimą. administracinių bylų teisenos įstatymo (1999) 15 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių Išvados ir siūlymai teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei ki- Kadangi Lietuvos Respublikoje yra 60 ats- tus teisės aktus22. kirų teritorijos administracinių vienetų (savivaldy- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bių), kuriuose yra skirtinga demografinė ir politinė yra ne kartą nurodęs23, jog LR vietos savivaldos įsta- situacija, skirtingas savivaldybių tarybų darbo regla- tymas, nustatantis baigtinį savivaldybės tarybos na- mentas, skirtinga savivaldybių tarybų sudėtis, todėl rio teisių ir pareigų sąrašą, teisės ar pareigos kreiptis jose skirtingai formuojasi valdymo tradicijos. Esant į teismą dėl savivaldybės tarybos priimtų sprendimų nepakankamam savivaldybių tarybų mažumos tei- panaikinimo savivaldybių tarybų nariams nenumato. sių, užtikrinančių opozicijos veiklos galimybes, api- Tokiu būdu savivaldybės administravimo brėžtumui atsiranda terpė formuotis oligarchinėms subjektų priimamų administracinių aktų teisėtumo tendencijoms. Prasta savivaldybių tarybų priima- kontrolė įstatymų leidėjo yra priskiriama Vyriau- mų sprendimų ir administracijos veiksmų kontrolė, ydinga įstatyminė bazė sudaro sąlygas formuotis si- 21 Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-737- 24 Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2010 m. 552/2015. (2015). Administracinė jurisprudencija, 30. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662- 22 Pavyzdžiai: Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teis- 1429/2010. mo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje 25 Įstatymo Nr. XIII-1477 nauja redakcija. Prieiga inter- byloje Nr. A7-282/2004; 2004 m. birželio 18 d. nutartis nete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS. administracinėje byloje Nr. A4-535/2004; 2010 m. ge- 56962/RDHKiKRsuK. gužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822- 26 Vyriausybės atstovų apskrityse reforma: pareigūnų su- 339/2010; 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administraci- mažinta perpus, skirs be konkurso. 2018 m. rugsėjo 13 d. nėje byloje Nr. AS492- 576/2011; 2014 m. sausio 15 d. Prieiga internete: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/ nutartis administracinėje byloje Nr. AS-556-26/2014. lietuva/vyriausybes-atstovu-apskrityse-reforma-pareigu- 23 Ten pat, bylos: Nr. A7-282/2004, AS822-339/2010. nu-sumazinta-perpus-skirs-be-konkurso-56-1029146. 47 tuacijoms, kada iškyla pavojus demokratinėms ver- principas. Lietuvos konstitucinė teisė. Vilnius: Lietu- tybėms ir asmens teisių bei laisvių apsaugai. vos teisės universiteto Leidybos centras. Siekiant pažaboti galimą valdžios savivalę ir 6. Madison, J. (1999). The Structure of the Govern- išlaikyti konstitucinį valdžios modelį būtina tinka- ment Must Furnish the Proper Checks and Balances mai užtikrinti Lietuvos Respublikos vietos savival- Between the Different Departments. In R. C Kesler, C. Rossiter. The Federalist Papers. New York: Ha- dos įstatyme numatytų mažumos teisių įgyvendini- milton, Madison, Jay. mą: 1) įstatymų leidėjo reikalavimas savivaldybės 7. Merkys, G., Brazienė, R., Urbonaitė-Šlyžiuvienė, D., tarybos daugumai pritarti opozicijos siūlomai kan- Misiovič, J. (2002). Lietuvos vietos savivaldos įsta- didatūrai į Kontrolės komiteto narius ar pirminin- tymo įgyvendinimo klausimu: gyventojų viešosios kus yra perteklinis mažumos teisių užtikrinimo at- nuomonės tyrimo metodikos pristatymas. Jurispru- žvilgiu. Esama teisinio reguliavimo problematika dencija, Nr. 6 (96). spręstina eliminuojant iš įstatymo daugumos prita- 8. Novikovas, A. (2005). Vietos savivaldos esmė ir rimo būtinybę tarybos narių grupių ar frakcijų de- socialinė paskirtis visuomenėje. Jurisprudencija, leguotiems atstovams į Kontrolės komiteto sudėtį, Nr. 77 (69). paliekant joms pačioms teisę spręsti, kuris narys yra 9. Ragauskas, P. (2016). Demokratijos sampratos at- spindžiai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo tinkamiausias užimti įstatyme numatytas pareigybes jurisprudencijoje. Lietuvos teisės institutas. Prieiga Kontrolės komitete; 2) Etikos bei Antikorupcijos internete: http://teise.org/wp-content/uploads/2017/ komisijų pirmininkų kandidatūros galėtų būti ski- 01/Ragauskas-demsamprata-studija.pdf. riamos (patvirtinamos) mažumos (opozicijos) rašy- 10. Šarkutė, L. (2006). Sprendimų priėmimo modeliai tiniu pasiūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų Lietuvos Respublikos vyriausybėse: vidinių veiksnių savivaldybės tarybos opozicijos narių, be papildomo analizė. Viešoji politika ir administravimas, Nr. 18. tarybos daugumos pritarimo. 11. Urmonas, A., Novikovas, A. (2011). Europos vie- Siekiant užtikrinti nešališką ir teise, o ne po- tos savivaldos chartijoje įtvirtintų principų įgyven- litinių susitarimų būdu įgyvendinamą savivaldybių dinimo vietos savivaldoje ir inkorporavimo nacio- administracinę priežiūrą, Lietuvos Respublikos Vy- nalinėje teisės sistemoje ypatumai. Jurisprudencija, Nr. 18 (3). riausybės atstovas neturėtų būti politinio pasitikėji- mo valstybės pareigūnas. Teisės aktai 1. Europos vietos savivaldos chartija. (1999).Valstybės Literatūra žinios, Nr. 82-2418. Mokslinė literatūra 2. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 1. Astrauskas, A. (2002). Vietos savivalda ir vietos savi- įstatymas. (1999). Valstybės žinios, Nr. 13-308. valdos problemos Lietuvoje. Viešoji politika ir admi- 3. Lietuvos Respublikos Konstitucija. (1992). Valstybės nistravimas, Nr. 3. žinios, Nr. 33-1014. 2. Astrauskas, A. (2013). Vietos savivalda Lietuvoje 4. Lietuvos Respublikos laikino tiesioginio valdymo 1990–2013 metais: vietos savivaldybių kompeten- savivaldybės teritorijoje įstatymas. (1995). Valstybės cijos pokyčiai. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir žinios, Nr. 31-701. perspektyvos, Nr. 4(32). 5. Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės 3. Beinoravičius, D. (2007). Demokratijos kliūtys ir jų priežiūros įstatymas. (1998).Valstybės žinios, Nr. 51- įveikimo teise galimybės. Jurisprudencija, Nr. 10. 1392. 4. Griškevič, L . (2008). Valdžių padalijimo teorija pa- 6. Lietuvos Respublikos Seimo statutas. (1994). Valsty- gal J. Madisoną. Teisė, Nr. 66 (2). bės žinios, Nr. 15-2491. 5. Jarašiūnas, E. (2001). Valdžių padalijimas – demo- 7. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas. kratinės valstybės valdžios organizacijos ir veiklos (1994). Valstybės žinios, Nr. 55-1049.

48 Kaklys, K.

The Problematicity of Legal Regulations of Local Self-Governance in the Republic of in the Context of Ensuring Minority Rights and Democracy

Summary

The state governance model is established by The poor control of decisions taken by municipal councils Constitution. In the Constitution of the Republic of and administrative actions as well as a flawed legislative Lithuania, there is a separate section dedicated to local framework make it possible to form situations in which self-governance and its management, that shows not the democratic values ​​and the protection of individual only the state’s recognition of local self-governance, but rights and freedoms are threatened. also the principles of local self-governance mentioned in The abundance of the problems of the legal the Constitution of the Republic of Lithuania. There are regulation of municipalities is indicated by the fact that sixty separate territorial administrative units in Lithuania, since 1994, the Law on Local Self-Government of the which are guaranteed the right of self-governance, which Republic of Lithuania has been amended even 124 times. is implemented by municipal councils elected during In the Constitution of the Republic of Lithuania (25th secret elections. October 1992), a separate section is devoted to local self- After the first direct elections of mayors held on governance and its management. This is understood as the March 1, 2015, even in sixteen municipalities (Birštonas importance given by the state to self-governance, as an municipality, Druskininkai municipality, Ignalina district independent state of governance, which unconditionally municipality, Jonava district municipality, district depends on legal regulation. Therefore, this article municipality, Lazdijai district municipality, Marijampolė overviews the gaps in the legal regulation and the political munici­pality, , Pagėgiai munici­ problems that affect the principles of democracy and the pality, municipality, Pasvalys district munici­ system of leverage and balance between the majority pality, municipality, Šakiai municipality, Šalči­ of municipal councils and minorities in the local self- ninkai municipality, Vilkaviškis district municipality, governance of the Republic of Lithuania. Vilnius district municipality) one of the political parties or In each municipal council, the presence of an political organizations (movements) in the municipalities opposition (minority) is not only a normative phenomenon, and districts of Lithuania won an absolute majority, which but also a necessary expression of democracy. In essence, further emphasizes the importance of securing the rights the opposition has two main functions: firstly, this does of the minority (opposition).The Constitutional Court not allow one party to entrench and curtails government of the Republic of Lithuania has also noted that taking selfishness as well as helps to maintain the constitutional into account the fact that the Constitution of the Republic model of governance. Secondly, because the political of Lithuania implies the defense of the parliamentary decisions are not perfect, the opposition points out the minority, the minimum requirements for the protection mistakes and shortcomings of the governance. Opposition of the opposition of the Lithuanian parliament, as well as works as an instrument to restrict governance and cultivate the fact that the recognition of parliamentary opposition is social peace. an essential element of pluralistic democracy. The Statute Depending on the subject matter, the aim and of the Lithuanian parliament (Seimas) may establish objectives of the research paper, the document analysis guarantees of opposition activities: certain places and method was used for data collection and analysis. Data positions in the committee, opposition leader status, sources are as follows: National legislation, European initiation of work places and commissions, etc. The Union and international legal acts, rulings of the systematic appraisal of the provisions of the Law on Local Constitutional Court of the Republic of Lithuania, current Self-Government of the Republic of Lithuania shows that Case law, related scientific works, and official statistical the obligation to form in each municipality the Control indicators. The method of systematic analysis is applied Committee, the Anti-Corruption and Ethics commissions, in complex examination of legal norms and relevant whose candidacy is delegated by the municipal council’s jurisprudence in the aspect of ensuring the rights of opposition, is one of the ways provided by the legislator minority municipal councils. The monitoring method was to ensure the minority rights recognized in pluralistic used in making proposals for the improvement of the Law democracy in self-governance. on Local Self-Government of the Republic of Lithuania. As there are 60 separate territorial administrative The author of the article has accumulated practical units (municipalities) in the Republic of Lithuania, in experience in the area of ​​legal regulation of local self- which there is a different demographic and political governance of the Republic of Lithuania, starting from situation, different regulation of municipal councils, 2011 until now as a member of the municipal council. composition of municipal councils, therefore different The method of summarizing was used to summarize the management traditions are formed in them. In the absence collected and analyzed research data and to formulate of a sufficient definition of minority rights of municipal conclusions and suggestions. councils, which ensure the possibilities of opposition Keywords: minority, opposition, majority, rights, activities, the medium develops into oligarchic tendencies. democracy, self-governance, municipal councils.

49