KUPIŠKIS, 2016. Nr.14

TURINYS

metø renginys Auðra JONUÐYTË Tarptautinë konferencija ir leidinys, skirti þydø bendruo- menës tyrinëjimams / 2 istorijos puslapiai Vidmantas JANKAUSKAS Pirmoji Kupiðkio kraðto baþnyèia / 5 Alvydas TOTORIS Þaideliø aðtuonmetë mokykla 1962–1986 m. / 15 tëviðkënai Vidmantas JANKAUSKAS Skaudus biografijos skirsnis. Mikalinos Glemþaitës baudþiamàjà bylà pavarèius / 37 Aldona VASILIAUSKIENË Kilnaus skapiðkëno gyvenimas ir darbai. Kanau- ninkas Antanas Balaiðis / 42 KUPIÐKIS, 2016. Nr.14 Elena MINKEVIÈIENË, Elena ÐIMONYTË, Jonas VIZBARAS Antanas Ðimonis – kitoks þmogus negu mes / 58 Rengia Violeta ALEKNIENË Vidmantas Jankauskas Dirigentas ið Grincagalës kaimo / 61 (sudarymas, apipavidalinimas) albumas Eugenija Urbonienë Savirija KAZIÛNAITË / 67 (kultûros aktualijos) senoji fotografija Violeta Aleknienë Nesunaikinti negatyvai / 71 (kraðtieèiai, istorija) Auðra Jonuðytë rezistencija (istorija) Kupiðkënø „Generalisimus“. Partizanas Vladas Kaladë atsiminimuose / 77 Lina Matiukaitë Anicetas ÈEPË Ið prisiminimø / 83 (literatûra, kronika) Ona DAPÐYTË-KRIUKELIENË Keletas pastabø ir komentarø / 94 Danutë Baronienë (kronika) palikæ pëdsakà Danguolë Gudienë Vidmantas JANKAUSKAS „Uoliausias gaivintojas meilës prie Baþnyèios ir Të- (redaktorë) vynës...“ Keli kunigo Stanislovo Eduardo Baltrimo biografijos ðtrichai / 96 Talkina kaimø istorijos Alvydas Totoris Juozas MOCKÛNAS Buvæs Radþgaliø kaimas / 106 Pranas Juozas Þilinskas atsiminimø puslapiai Ona Dapðytë-Kriukelienë Vilius Naujikas Vidmantas MARKEVIÈIUS Apie karà ið septyniø deðimtmeèiø nuotolio / 111 Aldona Vasiliauskienë ið archyvø Jurgis BUKËNAS Dieninis. 1914–1915 (fragmentai) / 115 Remia lëvens balsai Kupiðkio rajono savivaldybë Genovaitë KORIZNIENË Eilëraðèiai / 122 Medþiagà ir pastabas siøsti: [email protected] spaudoje raðyta ... Prieð 100 metø. Prieð 90 metø / 126 VDA leidykla ir spaustuvë. Dominikonø g.15, Vilnius in memoriam 1 virðelio puslapyje: Alfonsas Merkys, Feliksas Vaitiekûnas, Genovaitë Masiulytë, Adelë Skapiðkio ðv. Lauryno Kankinio baþnyèia. ÐAM. Valeckienë / 128 J. Þiogo nuotr. Apie 1900 kronika 4 virðelio puslapyje: Naujausi leidiniai apie Kupiðkio kraðtà ir þmones (2014–2016 m.) / 124 Paminklas „Lietuva“ Stuburuose V. Jankausko nuotr. 2016 2016-øjø kultûros kronika / 132 ISSN 1648-942X Kupiðkio kalendorius 2017 metams / 139

KUPIÐKIS 2016 /14 1 metø renginys

Auðra JONUÐYTË TARPTAUTINË KONFERENCIJA IR LEIDINYS, SKIRTI ÞYDØ BENDRUOMENËS TYRINËJIMAMS

Tarpukario metais daugelyje Lietuvos miestø ir 1941 metø vasarà, apie kupiðkënus, bandþiusius gelbëti miesteliø buvo galima sutikti þydø tautybës gyventojø: ir iðgelbëjusius nuo sunaikinimo þydø tautybës þmones, gydytojø, mokytojø, teisininkø, miesto tarybos nariø, bei Povilo Matulionio progimnazijos mokytojø ir rabinø ir mokslininkø, verslininkø, ávairiausiø maisto ar mokiniø veiklà domintis Kupiðkio þydø istorija. ûkiui reikalingø prekiø prekybininkø, turëjusiø resto- Geguþës 30 d. Povilo Matulionio progimnazijoje su- ranus, arbatines ir uþeigas, valdþiusiø vieðbuèius ar besi- rengtoje tarptautinëje konferencijoje, kurios globëja ta- verèianèiø staliaus, kalvio, puodþiaus verslais ir kitokiais po Izraelio valstybës ambasada, dalyvavo nepaprastasis amatais. Nedideliame Kupiðkio miestelyje taip pat gyve- ir ágaliotasis Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras no didelë þydø bendruomenë, átakojusi ekonominá gyve- Maimonas su þmona Tal Maimon, ambasadoriaus asis- nimà ir visuomeninæ veiklà Kupiðkyje. tentë Ana Maizel, Panevëþio miesto þydø bendruomenës Ðio straipsnio autorei, Kupiðkio etnografijos muzie- pirmininkas Genadijus Kofmanas, LR Seimo nariai: jaus specialistei, istorikei surengti tarptautinæ mokslinæ Sergejus Jovaiða ir Aleksandras Zeltinis su þmona Simin, konferencijà, skirtà iðsamiems Kupiðkio þydø bendruo- Kupiðkio rajono meras Dainius Bardauskas, jo pavaduo- menës istorijos tyrimams apþvelgti, idëja kilo, kai nepa- tojas Aurimas Martinka, Kupiðkio rajono kultûros, ðvie- prastasis ir ágaliotasis Izraelio valstybës ambasadorius timo ir sporto skyriaus vedëja Jurgita Trifeldienë, vyr. Lietuvoje Amiras Maimonas pirmà kartà 2015 m. rug- specialistë Irena Mockuvienë, Kupiðkio etnografijos mu- pjûèio 3 d. lankësi Kupiðkyje, taip pat ir Povilo Matulio- ziejaus direktorë Violeta Aleknienë, Povilo Matulionio nio progimnazijoje. Juo labiau kad buvo istorikø, kurie progimnazijos direktorius Rimvydas Latvys, pavaduo- jau buvo tyrinëjæ ir surinkæ nemaþai medþiagos apie þydø toja ugdymui Jûratë Biðkauskaitë, mokytojos Nijolë Pu- bendruomenæ Kupiðkyje, tragiðkà jos þmoniø likimà zelienë, Jolanta Latvienë, Daiva Palionienë, Auðra Alek- sandravièienë, akty- Konferencijos „Kupiðkio þydø bendruomenë. Praeities ir dabarties sàsajos“ rengëjai ir dalyviai. Antroje eilëje viausi progimnazijos (centre ið kairës): nepaprastasis ir ágaliotasis Izraelio valstybës ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, konferencijos sumanytoja ir projekto vadovë istorikë Auðra Jonuðytë, humanitariniø mokslø daktarë istorikë mokiniai. Dalyvavo Aldona Vasiliauskienë, LR Seimo narys Aleksandras Zeltinis, Kupiðkio rajono meras Dainius Bardauskas, sveèiai ið Pasvalio Lë- mero pavaduotojas Aurimas Martinka. Stovi ið kairës: Kupiðkio Povilo Matulionio progimnazijos direktorius vens pagrindinës mo- Rimvydas Latvys, Kupiðkio rajono Kultûros, ðvietimo ir sporto skyriaus vedëja Jurgita Trifeldienë, Kupiðkio kyklos, Rokiðkio Juozo etnografijos muziejaus direktorë Violeta Aleknienë, uþ jos istorikas Simonas Jurkðtaitis. Paskutinëje eilëje (centre) LR Seimo narys Sergejus Jovaiða Tûbelio progimnazijos, Ðimoniø ir Skapiðkio pagrindiniø mokyklø, Utenos Rapolo Ðaltenio gimnazijos su pareng- tais stendiniais prane- ðimais apie þydø bend- ruomenes. Konferencijos pra- dþioje Povilo Matu- lionio progimnazijoje sveèiai ir dalyviai buvo sutikti moksleiviø tau- tiniu ðokiu, konferencijos metu folklorinis ansamblis „Zbitkai“ atliko Kupiðkio kraðto autentiðkas sutartines, buvo parodyta teat-

2 KUPIÐKIS 2016 /14 metø renginys riuko mini kompozicija pagal Anos tautybës þmoniø þudymas. Tai daryta Frank dienoraðtá. dël rasiniø motyvø – þydus þudë Ambasadorius Amiras Mai- ðeimomis, nepaisant nei lyties, nei am- monas, konferencijos pradþioje þiaus, nei politiniø nuostatø. Vado- akcentavo, kad labai svarbu þinoti vaujantis nacistine ideologija ir Tre- savo praeitá, nors jos nepakeisime, èiojo reicho politika, visi þydai Vokie- bet galime ir turime dirbti, kad da- tijoje ir jos okupuotose ðalyse turëjo bartis ir ateitis bûtø geresnë. Kad bûti visiðkai sunaikinti. Ðis niekðingas suprastume dabartá, turime þinoti, ið darbas Lietuvos provincijoje buvo kur esame kilæ, kokia mûsø istorija. atliktas iki 1941 m. pabaigos. Inten- Kupiðkis yra puikus tokio darbo syviausios masinës þudynës vyko 1941 pavyzdys. Ambasadorius, atvykæs á m. rugpjûèio–rugsëjo mënesiais. Pa- Kupiðká nebe pirmà kartà, jau mato teikti faktai rodo, kad 1941 m. vasara paþástamus veidus, kupiðkënus su- buvo itin tragiðkas Lietuvai ir Kupið- tinka ir sostinëje ávairiuose rengi- kiui istorijos laikotarpis. Tikriausiai niuose. Savo kalboje sveèias primi- ilgaamþëje Kupiðkio praeityje nebu- në ir skaudø þydø tautos þmoniø vo kitø panaðiø ávykiø, kai per toká likimà, kai per labai trumpà laikà, Kupiðkënø apjuosti tautinëmis juostomis trumpà laikà (faktiðkai per du më- nepaprastasis ir ágaliotasis Izraelio valstybës 1941 m. vasarà, mûsø kraðte su- ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas ir nesius) bûtø buvæ nuþudyta tiek daug naikinta visa þydø bendruomenë. Ir jo þmona Tal Maimon lietuviø, þydø ir rusø“. dabar jø atminimà mena lenta su Istorikë dr. Aldona Vasiliauskienë 820 pavardþiø buvusioje þydø sinagogoje. savo praneðime „Altaristas Feliksas Ereminas – Pasaulio Istorikas Simonas Jurkðtaitis konferencijoje skaitë tautø teisuolis“ pabrëþë, su kokiu dëkingumu ir pagarba praneðimà „Bendruomenës ásikûrimas ir raida iki buvo minimas altaristas F. Ereminas iðgelbëjæs Rachelæ Antrojo pasaulinio karo“, kuriame plaèiai apþvelgë mûsø Reginà Rozenbergaitæ, jà globojæs ir iðleidæs á mokslus. miesto þydø bendruomenës istorijà nuo seniausiø laikø Tai liudija Rozenbergaitës dukros Lina ir Aviva, kurios iki Antrojo pasaulinio karo pradþios, bei atskleidë mûsø iðvykdamos ið Lietuvos á Izraelá iðsiveþë ir kunigo nuo- kraðto þydø palikuoniø indëlá perteikiant turimas þinias traukas bei surinktus duomenis apie mamytës gelbëtojà. apie buvusià bendruomenæ ir savo giminaièius Kupiðkio Mokslininkë labai dþiaugësi, kad jai ðiame darbe padëjo muziejininkams ir visiems þydø bendruomene besido- ir suteikë vertingos medþiagos Vilniaus Gaono þydø mintiems þmonëms. Praneðëjas akcentavo prasmingà ir muziejaus Þydø gelbëjimo ir atminimo áamþinimo svarbø Kupiðkio muziejininkø darbà visame Lietuvos skyriaus vedëja Danutë Selèinskaja. þydø bendruomenës tyrinëjimø kontekste. Povilo Matulionio progimnazijos mokytojos Nijolë Apie skaudø þydø likimà 1941 m. vasarà ir rudená Puzelienë ir Jolanta Latvienë apþvelgë progimnazijos savo praneðime „Þydø sunaikinimas 1941 metø va- mokiniø bei mokytojø, tyrinëjanèiø Kupiðkio þydø ben- sarà“ kalbëjo istorikas dr. Arûnas Bubnys. „Nuo 1941 druomenës palikimà, atliktus darbus. Mokiniai skai- m. liepos pabaigos iki rudens pradëtas masinis þydø të 4 praneðimus, o abi mokytojos parengë straipsná

Konferencijos metu. Centre buvæs Kupiðkio rj. Subaèiaus mokyklos Kupiðkio Povilo Matulionio progimnazijos teatriuko narës rodo mini mokytojas istorikas Jonas Babickas pasakoja apie Subaèiaus þydø bend- kompozicijà pagal Anos Frank dienoraðtá ruomenæ nepaprastajam ir ágaliotajam Izraelio valstybës ambasadoriui Lietuvoje Amirui Maimonui ir ambasadoriaus asistentei Anai Maizel

KUPIÐKIS 2016 /14 3 metø renginys „Mokiniø ir mokytojø veikla nagrinëjant þydø palikimà“. Po penkeriø mënesiø kupið- kënus ir uþsienio skaitytojus pa- siekë tarptautinës konferencijos praneðimø straipsniai, iðleisti 120 psl. leidiniu, iðversti á anglø kalbà vertëjos Birutës Stanienës bei iliustruoti nuotraukomis. Knygos „Kupiðkio þydø bend- ruomenë. Praeities ir dabarties sàsajos“ leidybà rëmë Lietuvos kultûros taryba, Izraelio valsty- bës ambasada ir Kupiðkio ra- Kalba dr. Arûnas Bubnys Knygos „Kupiðkio þydø bendruomenë. Praeities ir dabarties sàsajos“ jono savivaldybë. pristatymas Vilniaus þydø vieðojoje bibliotekoje. Kalba ambasadorius Amiras Maimonas. Kairëje knygos sudarytoja Auðra Jonuðytë Lapkrièio pradþioje ðis leidinys buvo pristatytas Vilniaus þydø vieðojoje bibliotekoje. Jo sutiktuvëse da- jam pritarë ir Albinas Èiurlys bei klubo prezidentë lyvavo nepaprastasis ir ágaliotasis Izraelio valstybës Filomena Marèiulionienë. ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, paraðæs Renginio metu buvo dëkota straipsniø autoriams, jautrià ir prasmingà pratarmæ, ambasadoriaus asis- kalbos redaktoriui Algirdui Petruliui ir dalininkei Gied- tentë Ana Maizel, Kupiðkio rajono meras Dainius rei Ringelevièienei, ádëjusiems daug darbo, kad leidinys Bardauskas, Povilo Matulionio progimnazijos direk- bûtø visapusiðkai patrauklus. Garbius sveèius ir leidinio torius Rimvydas Latvys, leidinio autoriai ir kûrëjai: kûrybinæ grupæ sveikino Povilo Matulionio pro- Simonas Jurkðtaitis, dr. Arûnas Bubnys, dr. Aldona gimnazijos direktorius Rimvydas Latvys, atvykæs su ben- Vasiliauskienë, Nijolë Puzelienë ir Jolanta Latvienë, druomenës atstovais, Kupiðkio meno mokyklos mokinës dailininkë Giedrë Ringelevièienë, kalbos redaktorius su mokytojomis surengë koncertà, kurio pabaigoje savo Algirdas Petrulis. tautos liaudiðkà dainà dainavo ir ambasadorius, ploji- Pasak ambasadoriaus, su kupiðkënais já sieja mais pritariant gausiam susirinkusiø renginio dalyviø nuoðirdûs ryðiai, kurie laikui bëgant tik stiprëja – ypaè bûriui. Pasibaigus renginiui ambasadorius pasiraðë tada, kai vykdomi ávairûs projektai, susijæ su tarpu- naujai iðleistoje knygoje visiems norintiems, atsakë á karyje gausia Kupiðkio þydø bendruomene. Jis pa- regioninës „Kupiðkënø studijos“ direktoriaus Povilo brëþë, kad renginiø Kupiðkyje gausa rodo, koká di- Vireliûno klausimus, ásiamþino nuotraukose. dþiulá darbà atlieka miesto valdþia ir þydø istorijos tyrimams pasiðventæ vietiniai istorikai. Tai byloja ir Auðros Jonuðytës, Miglës Zakarauskaitës, Vidmanto Jankausko nuotr. puiki knyga, kuriai atsirasti padëjo ne Bendra atminimo nuotrauka po knygos „Kupiðkio þydø bendruomenë. Praeities ir dabarties tik istorikai ið Vilniaus, bet ir P. Matu- sàsajos“ pristatymo Vilniaus þydø vieðojoje bibliotekoje lionio progimnazijos mokiniai ir mokytojos. Kupiðkio rajono meras D. Bardaus- kas dëkojo organizatoriams uþ galimybæ dalyvauti renginyje ir pasidalyti mintimis apie nuveiktø darbø svarbà ateièiai ir per- þvelgë pastaruoju metu vykdomus pro- jektus þydø kultûros paveldui iðsaugoti. Vyksta Kupiðkio vieðosios bibliotekos, ásikûrusios buvusioje þydø sinagogoje, at- naujinimas, ruoðiami dokumentai Nochemo Ðmidto malûnui tvarkyti. „Dirbant nuoðirdþiai ir su atsidavi- mu padaromi dideli darbai, kurie bus reikðmingi ne tik Kupiðkio kraðtui, bet ir Lietuvos bei Izraelio valstybiø istorijai“, – kalbëjo Vilniaus kupiðkënø klubo viceprezidentas dr. Vilius Bartulis, o

4 KUPIÐKIS 2016 /14 istorijos puslapiai Pirmoji Kupiðkio Vidmantas JANKAUSKAS kraðto baþnyèia

Kupiðkio kraðto sakralinës architektûros þemëlapyje ma tapatinti su dabartiniu Skapiðkiu, ar ið pradþiø mies- ðiandien randame ávairiø epochø ir stiliø paminklø, ið telis ir baþnyèia buvo Mituvoje, o paskui Skapai ákûrë kuriø seniausiu ir, aiðku, áspûdingiausiu pagrástai lai- miestelá kitoje vietoje ir pavadino já savo vardu – Ska- komas ið esmës XVIII amþiuje susiformavæs barokinis piðkiu“6. Èia ir yra vienas ið tolesniam mûsø tyrimui Palëvenës baþnyèios ir dominikonø vienuolyno ansamb- svarbiø klausimø. lis. Taèiau dar maþdaug prieð ðimtà metø, Pirmojo pasaulinio karo pradþioje, tas þemëlapis atrodë kiek kitaip Fundacijos problema vien dël to, kad seniausia baþnyèia stovëjo Skapiðkyje. Iðsiaiðkinkime paeiliui. Pirmiausia, 1519-uosius Kalbame apie buvusià parapinæ Ðv. Lauryno Kankinio pripaþinæ ankstyviausiu jau stovinèios baþnyèios pami- baþnyèià, kuri ðiandien yra visiðkai uþmirðta, taigi ir nëjimu, galime konstatuoti, kad antroji, neabejotinai su iðbraukta ið Lietuvos architektûros istorijos. ja susijusi, ribinë, data yra 1555-ieji. Tø metø rugpjûèio 2 d. greièiausiai tas pats 1519 m. minimas Stanislovas Ðios mûsø dienø nepasiekusios ðventovës pradþia Jurgaitis Oþakas Skopas savo testamentu–fundaciniu neatsiejama nuo Skapiðkio miestelio genezës bei Ska- aktu baþnyèiai ið savo Skapiðkio–Mituvos dvaro uþraðë piðkio–Mituvos vietovardþio problematikos klausimø, tris laukus po 13 valakø þemës Skeèiûnuose, vadinamuose kurie jau turi tam tikrà istoriografiná pamatà1. Kaip þinia, Bajorais, Kreipðiø kaimà, 6 valakus Biliûnuose, valakus nuo XVI a. dabartinio Kupiðkio rajono ðiaurës rytinëje Skapiðkyje prie baþnyèios ir dar atskirai 6 valakus Ska- dalyje (tuometinio Ukmergës pavieto pakraðtyje) bûta piðkyje (Skapiðkëliuose) prie Aluotø dvaro9. Be to, Sta- dideliø Mituvos valdø (pavadinimas kilæs nuo eþero ir nislovas Skopas Skapiðkio baþnyèiai uþraðë dar 1000 ka- upës), kuriø centras ilgà laikà buvo Mituvos (Skapiðkio) pø graðiø, ið sesers Daratos ið Dubingiø ir Alantos val- miestelyje2, o pirmieji þinomi ðiø valdø savininkai buvo dose padëtø 6000 kapø graðiø, kuriuos jai buvo skolingi Oþakai (Oþiai) Skopai. Istoriografijoje, pradedant kalbà LDK marðalka Mikalojus Radvila7 ir Tobijas Astikas8. apie Skapiðkio istorijà, paprastai prisimenama Lietuvos Taigi dokumente kalbama apie þemæ ir pinigus, ta- didþiojo kunigaikðèio Aleksandro privilegija (iðduota èiau nieko konkreèiai nepasakoma apie paèià baþnyèià, tarp 1492 ir 1506 m.), kurioje pirmàsyk paminima se- iðskyrus nebent tai, kad ji jau buvo. Akivaizdu, jog S. noji Mituva3. Toliau eina nuoroda á lenkø istorikà Jeþá Skopas prieð mirtá tiesiog oficialiai pasirûpino deramu Ochmanská, kuris bene pirmasis paminëjo, kad jau 1519 jau stovinèios ðventovës aprûpinimu – fundacija, t.y. su- m. Skapiðkyje (Mituvoje) bûta privaèios fundacijos darë sàlygas, reikalingas egzistuoti parapijai ir iðsilaiky- 4 baþnyèios . Á pirminius ðal- Zarasø apskrièiai priklausiusios Skapiðkio miestelio dalies planas, kuria- ti jà priþiûrintiems dvasi- tinius apie seniausià Kupið- me matyti turgaus aikðtë, buvæs tvenkinys, abi baþnyèios. 1866. LVIA ninkams. Vadinasi, 1555- kio kraðto praeitá pasigili- uosius laikyti naujos baþ- næs istorikas Algirdas Ba- nyèios statybos data nëra liulis ðios datos nepaanks- pagrindo. Apskritai XV– tino, tik plaèiau pristatë XVI a. LDK galiojo tradi- 1519 m. spalio 18 d. Gar- cija, kad privaèiose þemëse dino seniûno Jurgio Rad- fundacija paprastai „vëluo- vilos5 bajorës Elenos Bal- davo“ ir jau pastatytai baþ- tramiejienës Tartilavièie- nyèiai neskubëta skirti nuo- nës skundà prieð Stanislovo latiná iðlaikymà10. Matyt, Skopo raðtininkà, kur ir ne kitaip buvo ir mûsø ap- minima Skopø miestelio tariamu atveju, todël ne- Mituvos baþnyèia. Kartu atsitiktinai vëlesniuose A. Baliulis ne be reikalo nuoraðuose 1555 m. aktas uþsiminë, kad „ðiandien tiesiog vadinamas Skapið- negalime tiksliai atsakyti, kio klebonijos fundacija. ar istorijos ðaltiniuose mi- Nieko „naujo“ ðia prasme nimà Skapams priklau- nepasako ir 1558 m., po siusá miestelá Mituvà gali- pirmojo Skapiðkio klebono

KUPIÐKIS 2016 /14 5 istorijos puslapiai Dovydo Nornickio mirties, sudarytas klebonijos valdø desnis, tiksliau, susidëjo ið pertakais tarpusavyje susiju- inventorius. Jame pirmàsyk smulkiai apraðyti visi kle- siø keliø eþerø ir plaèia juosta supo miestelá ið pietø bei bonijai priklausantys kaimai, iðvardyti jø gyventojai, o pietryèiø pusës (ten dabar likæs tik slënis, per kurá teka apie Skapiðká pasakyta, kad mûrinë baþnyèia stovi vi- Mituvos upelis). Ið ðiaurës rytø pusës bûta kitos uþlie- duriniajame lauke (ið viso buvo 3 laukai po 3 valakus), jamos þemumos, pereinanèios á dar XIX a. planuose þy- o jai ið abiejø ðonø ásikûrusi jurisdika, kurioje gyvena mimà tvenkiná, ant kurio stovëjo vandens malûnas. Taigi Feliksas Voveris, Felicijonas Voveris, Hugonas Mituvas, miestelio centrà net ið trijø pusiø supo vanduo, o á Pan- Martynas Þuvela, Mykolas Kalekas (turbût luoðys?), dëlio pusæ irgi bûta pelkëtos, miðkingos teritorijos. Visai Stanislovas Tubelis, Morkus Mikaðelis11. Taigi „lieka tikëtina prielaida, kad tokioje sunkiai prieinamoje vie- galioti“ teiginys, kad pirmoji Skapiðkio baþnyèia pasta- toje net ir po Lietuvos krikðto kurá laikà dar galëjo bûti tyta apie 1500-uosius. uþsilikusi pagoniðka ðventykla ar koks kitas kulto ob- Gali kilti klausimas, kodël tolimoje provincijoje taip jektas17. Gal tai ið dalies paaiðkintø, kodël Skopai taip anksti prireikë statyti baþnyèià? Konkretaus atsakymo anksti pasirûpino ðioje vietoje pastatydinti baþnyèià... neturime, bet á akis krenta tai, kad XV a.–XVI a. sàvarta Bet prieð pratæsiant kalbà apie jà, bent trumpam turë- Lietuvoje buvo santykinës ramybës periodas ir todël tume stabtelëti prie pirmøjø Mituvos savininkø. Tikëti- ðiaurinëje kraðto dalyje, arti Livonijos pasienio, per gana na, kad Mituva, prieð atitekdama Skopams, yra priklau- trumpà laikotarpá (maþdaug du deðimtmeèius) buvo siusi Astikams, nes ið ðios LDK didikø giminës, konkre- pastatytos Anykðèiø, Pasvalio, Linkuvos, Saloèiø, Pane- èiai – Trakø vaivados Grigaliaus I Astiko, ir kildinami vëþio, Birþø, Rokiðkio, Èedasø, Pabirþës, Svëdasø, Ute- Skopai18. Beje, Grigaliaus dëdë, t.y. jo tëvo Stanislovo nos, Uþpaliø, Vyþuonø, Tauragnø, Dusetø, Zarasø ir kt. (Stankaus) Astiko brolis Radvila, tapo garsiosios Radvi- baþnyèios12. Galbût ðis savotiðkas baþnyèiø statybos bu- lø giminës pradininku. XVI a. Astikai valdë nemaþai ap- mas liudijo apie spartø karø su Livonijos ordinu metu link Skapiðká–Mituvà buvusiø dvarø: Ðetekðnà, Kazliðká, iðtuðtëjusios Sëlos kolonizavimà ir kartu katalikybës ási- Èedasus, Onuðká, Naujamiestá (Salamiestá)19. XVI a. vi- tvirtinimà periferijoje, o gal ir apie tam tikrà á bajorijos duryje Grigaliaus sûnus Jurgis ir vaikaitis Grigalius III, virðûnes „ásisukusià“ mecenatystës madà? kaip ir jø giminaièiai Radvilos, perëjo á evangelikø re- Antras tolesniam tyrimui svarbus teiginys bûtø toks: formatø tikëjimà. jeigu priimame prielaidà, kad 1555 m. fundacija nereið- Taigi Skopai turëjo garsiø ir galingø giminaièiø, nors kia naujos Skapiðkio baþnyèios statybos datos, tada savai- patys bajoriðkoje LDK hierarchijoje ir nepakilo aukð- me atkrenta ir spekuliacijos dël pirmosios baþnyèios èiau pavieto lygmens pareigûnø20. Deja, Skopø geneolo- vietos ir dël Aleksandro privilegijoje minimos senosios gija nëra parengta, tad apie ðios beveik du ðimtmeèius Mituvos. Akivaizdu, kad baþnyèia nuo pat pradþiø sto- Skapiðkyje (Mituvoje) minimos giminës atstovus galime vëjo miestelio aikðtëje, tiksliau, ant tuo metu buvusio kalbëti tik prielaidomis. Pirmiausia reikia paþymëti, kalnelio prie vieno ið keliø ið Ukmergës á Livonijà13. Taigi kad labai maþai þinome apie pirmàjá fundatoriø Stanis- niekuo nepagrásti lieka ir kai kur pasirodantys teiginiai, lovà Skopà, Jurgio sûnø. Nepavyko aptikti duomenø apie esà XVI a. viduryje á kità vietà galëjo bûti perkeltas ir vijo amþiø ar pareigas. Neþinome ir jo giminystës saitø sas Skapiðkio dvaras, kuriam priklausë baþnyèia14. Kar- su valdovo sekretoriumi Stanislovu Jokûbaièiu Skopu, tu nebetenka prasmës ir diskusijos, ar Skapiðkio miestelis 1527 m. dalyvavusiu suraðant Þemaitijos valsèius ir mi- susiformavo Mituvos dvaro vietoje. Darosi aiðku, kad apie nimu 1528 m. kariuomenës suraðyme21. 1582–1607 m. 1500-uosius prie dvaro pradëjæs kurtis miestelis ið pra- minima Stanislovo Skopo þmona Morta Jeðmanovna (Åñ- dþiø vadintas Mituva (nes taip vadinosi ir visa valda), bet ìàíîâíà), Glebo duktë, pagal amþiø vargiai galëjo bûti jau greitai nuo savininkø Skopø jam prigijo Skapiðkio minimo fundatoriaus þmona, greièiau jau jo marti. Taigi pavadinimas. Tiesiogiai tà patvirtina áraðas 1555 m. fun- Stanislovo ir Mortos vaikai Tobijas, Jonas, Samuelis ir dacijoje (w Skopiszkach Mytowie=â Ñêîïèøêàõ Ìè- Stanislovas jau turëjo bûti Stanislovo Jurgaièio vaikai- òîâå) arba toks teiginys ið 1784 m. parapijos topografi- èiai. Jonas minimas 1590 m., o Tobijas ir Samuelis – nuo nio apraðymo: „seniau Mituva vadintame Skapiðkio mies- 1596 m., kai vyko Mituvos valdø ákeitinëjimai ir par- telyje“15, o netiesiogiai – kelis ðimtmeèius gyvavusi dvi- davinëjimai kitiems savininkams22. Samuelis Skopas (ve- nario pavadinimo (Maiætnosc Mitowo alias Skopiszki; dæs Barborà Kovalskà) turëjo sûnus Danieliø, Elijà, Na- Maiætnosc Skopiszki alias Mitowo) tradicija, uþfiksuota tanielá ir dukrà Sofijà, 1623 m. pasidalijo jiems tekusià daugybëje baþnytiniø ir civiliniø XVI–XVIII a. doku- Mituvos dalá24. Greièiausiai Samuelio sûnumi reikia lai- mentø16. Kad XVI a. pabaigoje dvaras suskilo á keletà kyti ir Jonà (minimas iki 1650 m.), kuris buvo vedæs ávairiai vadinamø valdø – tai jau kitas klausimas. Felicijà Ðumlianskà ir su ja turëjo sûnus Zigmantà, Ste- Èia dar reikia priminti, kad LDK laikais Skapiðkio ponà, Felicijonà bei dukterá Elþbietà25. Felicijonas Sta- gamtinë aplinka gerokai skyrësi nuo ðiandieninës. Spë- nislovas Skopas tapo paskutiniuoju ðios giminës vyrið- jama, kad Mituvos eþeras tada buvo bene dvigubai di- kosios linijos atstovu ir XVII a. aðtuntame deðimtmetyje

6 KUPIÐKIS 2016 /14 istorijos puslapiai pasirûpino savo prosenelio (ar pro- tysime vëliau) pirmajam fundatoriui prosenelio?) Stanislovo funduotos tarsi priskiriami jo vaikaièio nuopel- baþnyèios Skapiðkyje atnaujinimu. nai. Treèioje citatoje viskas suplakta Felicijonui 1684 m. mirus, jo þmo- taip, kad bûtinas ilgesnis iðaiðkinimas. na Konstancija Izabelë Eperjeðaitë Pirmiausia dël arijonø. Ið tiesø, uþuo- paveldëjo nemaþà turtà, tad kai minø apie ðiø radikaliosios reforma- antràsyk iðtekëjo uþ Vitebsko pa- cijos krypties atstovø vaidmená Mi- stalininko Bazilijaus Chlevinskio, tuvos/Skapiðkio baþnyèios istorijoje pastarasis kurá laikà vadintas Ska- randame gerokai ankstesniuose ðal- piðkio savininku26. Felicijono Sko- tiniuose nei aukðèiau minëti solidûs po sesuo Elþbieta buvo iðtekëjusi uþ veikalai. Atrodo, kad bent jau isto- Smolensko þemës raðtininko ir Do- riografijoje ðio pasakojimo tradicija rohobuþo seniûno Jeronimo Cie- eina dar ið 1775 m. Skapiðkio klebono chanavièiaus. XVII a. pab. Ciecha- Ignoto Dunino Barkausko atsakymø navièiai perëmë Skapiðká ið Chle- Skapiðkio miestelio plano su senàja parapine á vyskupo Masalskio klausimus. Kle- baþnyèia fragmentas. 1884. KAA vinskiø, o vëliau ðià valdà perleido bonas raðë, kad „Ðv. Lauryno kanki- Puzinams27. nio baþnyèia ákurta arijonø, taèiau neaiðku kada, mûrinë, Taigi Skopø valdø Skapiðkyje bûta iki XVII a. pabai- sena, 1555 m. funduota Skopo“34. Dar toliau nuëjo XIX gos, taèiau po 1558-øjø jø funduota èionykðtë baþnyèia a. gyvenæs Skapiðkio klebonas Motiejus Klimavièius, geram ðimtmeèiui dingsta ið mums þinomø istorijos ðal- teigæs, esà „pagal þodinius padavimus Skapiðkio baþnyèios tiniø! Koplyèia Skapiðkyje vël paminima tik 1669 m.28 kvadratinë nava sumûryta dar pagoniø laikais, o jau tik Nuo 1670 m. Skapiðkyje darbavosi kunigas, Vilniaus ka- vëliau krikðèionys primûrijæ presbiterijà. Dar esà þodinë nauninkas Vaitiekus Kazimieras Beinartas, nuo 1677 m. tradicija mini, jog kaþkada baþnyèià apiplëðusi arijonë raðomos metrikø knygos29. Stengiantis atgauti prarastas Ona Skopaitë35, bet nei istorijos apie baþnyèios pradþià, fundacijas, prasidëjo ir kelis deðimtmeèius uþtrukæs Ska- nei apie arijonæ Skopaitæ neparemta jokiais dokumentais piðkio klebonø bylinëjimas su aplinkiniais savininkais, ir negalima jø datuoti“36. pasibaigæs daline pergale tik 1745 m.30 Akivaizdu, kad minëtø autoriø þinios apie arijonus Ði baþnyèios istorijos ðimto metø „baltoji dëmë“ yra buvo labai miglotos. Galima tik priminti, jog arijonai kita istoriografinë problema, tiesiogiai susijusi su pir- Lietuvoje atsirado XVI a. viduryje, taigi niekaip nega- màja (fundacijos). Ji, nors iki ðiol labai neakcentuota, lëjo pastatyti pirmosios Skapiðkio baþnyèios. Arijonø verta nuodugnesnio þvilgsnio, o kaip tam tikras raktas veiklos LDK apogëjumi tapo XVI a. treèiasis ketvirtis, galëtø pasitarnauti keletas charakteringø pavyzdþiø. Pir- o ilgiausiai jie iðsilaikë tik didikø Kiðkø valdose. Arijonø masis bûtø daugiatomio veikalo „Lietuvos baþnyèios“ istorija liudijo gilaus tikëjimo reiðkinius. Dël tikëjimo autoriaus Broniaus Kviklio atvejis. Paþymëjæs, kad pir- vieni atsisakë turto, kiti visà gyvenimà atkakliai sava- moji Romos katalikø baþnyèia Skapiðkyje pastatyta po rankiðkai ieðkojo tiesos. Kaip teigia I. Lukðaitë, arijo- 1500 m., autorius teigia, esà 1555 m. ji „aprûpinta turtais nizmo srovë „per savo gyvavimà kurá laikà jungusi labai Skapiðkio dvaro ir valsèiaus savininko Felicijono Sta- ávairiø visuomeniniø sluoksniø asmenis ir labai skirtingø nislovo Oþio–Skopo, Ukmergës miesto raðtininko, pas- visuomeniniø grupiø poþiûrius, iki XVII a. pradþios, ju- kutinio Oþiø–Skopø giminës“31. Antrasis atvejis – „Lie- dëjimo nuoslûgio laikotarpiu, palaipsniui tapo iðsilavi- tuviø enciklopedijoje“ bendradarbiavusio Jono Puzino, nusiø, plaèios religinës tolerancijos siekianèiaø ir ja savo kuris raðë: „S[kapiðkis] vardà gavæs nuo dvarininko Sta- veikloje besiremianèiø asmenybiø tikëjimu. Su tebegy- nislovo Skopo, kuris 1555 katalikams apdovanodamas vuojanèiomis kai kuriø þemvaldþiø dvaruose pavaldiniø gràþinæs mûrinæ ðv. Lauryno bþn., anksèiau turëtà ari- bendruomenëmis juos jungë kai kurie bendri tikëjimo jonø...“32 Bene keisèiausia laikytina daugiau architek- teiginiai: ðv. Trejybës nepripaþinimas, suaugusiøjø krikð- tûrine-urbanistine prasme á Skapiðkio istorijà besigi- tas, reikalavimai vykdyti gyvenime Deðimt Dievo ása- linusio Algimanto Miðkinio iðvada: „1519 m. paminë- kymø, o ne tik juos deklaruoti. <...> Jie bandë ávairiuo- toji Mituvos (Skapiðkio) baþnyèia galbût jau buvo Ðv. se sluoksniuose formuoti tokias visuomeninio gyvenimo Lauryno kankinio titulo: jà ákûrë arijonai, taèiau neaiðku elgesio nuostatas, kurios buvo prieðingos palaipsniui kada; iki 1555 m. jiems ji, matyt, ir priklausë, nes tø pradëjusioms ásigalëti ðalyje, kai stiprëjo palivarkinis metø rugpjûèio 2 d., tik perëmus pastatà katalikams, laþinis ûkis, grieþtëjo visuomenës hierarchija ir pradëjo baþnyèiai suteikta Skapo fundacija ir aprûpinimas“33. rodytis anarchijos elementai”37. 1660 m. arijonai galu- Kas èia ne taip? Pirmu atveju XVI a. gyvenæs Sta- tinai iðtremti ið Abiejø Tautø Respublikos38. Apie baþ- nislovas Jurgaitis Skopas painiojamas su XVII a. gyve- nytines arijonø fundacijas þiniø beveik nëra39. Labiausiai nusiu jo palikuonimi Felicijonu. Antru atveju (kaip ma- tikëtina, kad reformacijos pakilimo laikotarpiu, kai ne-

KUPIÐKIS 2016 /14 7 istorijos puslapiai maþa diduomenës dalis, ypaè Radvilø aplinkoje, rëmë kaþkokia ikikrikðèioniðko kulto vieta. Aiðku tik tai, arijonø mokymà, prie jø galbût prisidëjo ir kai kurie ið kad – ne mûrinë ðventykla...42 Skapiðkio savininkiø. Didþiausi nuopelnai gràþinant protëviø funduotà Atsakymà ið dalies slepia minëtoji Skapiðkio klebo- Skapiðkio baþnyèià katalikams priskiriami Ukmergës pi- nø byla dël fundacijø susigràþinimo. Ðtai 1696 m. kunigo lies raðtininkui Felicijonui Stanislovui Skopui (pasku- Jono Kazimiero Ðrubauskio raðytoje savotiðkoje pro metiniam ðios giminës atstovui, mirusiam 1684 m.). Ið 1684 moria klebonijos valdø reikalu apie atgautàjà baþnyèià m. balandþio 25 d. LDK Tribunole áregistruoto testa- taip pasakyta: „Priebaþnytis sugriautas, du bokðtai nu- mento suþinome, kad Felicijonas ið pagrindø suremon- muðti, altoriai sulauþyti, atiduota naðlës arijonës Sko- tavæs (nutinkavæs, nudaþæs baltai ir uþdengæs malksno- pienës, auksinius ir sidabrinius kielikus, ir arnotus pasi- mis) pirmtakø kadaise statytà mûrinæ baþnyèià, kuri bu- ëmë, bet ji staiga numirë, po to prieðai per karus vël vusi be stogo ir lubø, be to, átaisæs altoriø ir aprûpinæs sugriovë, baþnyèios turtus iðgrobstë“. Panaðu, kad Ðru- baþnytiniu inventoriumi43. Beje, su Felicijonu Skopu tie- bauskis omenyje turëjo LDK dvasinio Tribunolo 1678 siogiai siejamas altarijai skirtos koplyèios pastatymas. m. rugpjûèio 16 d. sprendimà, kuriame kalbama apie Altarijos iðlaikymui jis paskyrë 1200 auksinø, padëtø Skapiðkio klebono Beinarto bylà su visais tuometiniais Kraðèioniø, kitaip Kurkliø, kaime Vabalninko para- Skapiðkio savininkais: LDK kardininku ir Þadeikiø se- pijoje44, taip pat Skapiðkio kunigams pridëjo du sklypus niûnu Jurgiu Tyzenhauzu, Felicijonu Skopu, Elzbieta Ty- ir skyrë 400 auksinø, kad ið ðios sumos procentø bûtø zenhauzaite-Gotardiene Plateriene, Livonijos vaiskiu iðlaikomas antrasis vikaras45. Kaip matyti ið vëlesniø in- Teofiliu Plateriu, buv. Èernigovo stalininku kun. Jurgiu ventoriø, altarija buvo priglausta prie senosios baþny- Ðumlianskiu. Dokumente minima, kad per kaþkokià nað- èios. læ Skopienæ atëjus arijonø-kalvinø-liuteronø sektai Ska- piðkio baþnyèia buvo sugriauta, klebonas iðvytas, 20 Baþnyèia XVIII–XX amþiais tûkst. auksinø vertës baþnyèios turtai iðgrobstyti40. Informacijos apie tai, kaip atrodë baþnyèia po XVII Taigi ið tiesø jau nuo XVII a. dël baþnyèios netekèiø a. pabaigoje atliktos rekonstrukcijos, turime jau þymiai kaltinti arijonai ir visi protestantai, taèiau kas buvo ta daugiau. Vienas ið iðsamesniø yra 1707 m. sudarytas in- paslaptingoji Skopienë, aiðkiau nepasidaro. Ið anksèiau ventorius, kuriame minima, kad Skapiðkio Ðv. Lauryno paminëtø Skapiðkio savininkiø ðis vaidmuo labiausiai kankinio baþnyèia valdo tris laukus po tris valakus þe- tiktø Mortai Jeðmanovnai, Stanislovo naðlei. Bûtent jos mës ir turi teisæ naudotis Skapiðkio giria. Baþnyèia yra gyvenimo laikotarpiu, XVI a. pabaigoje, prasidëjo Mi- mûrinë, stovi ant kalnelio miestelio vidury, prie jos yra tuvos valdø dalybos, ákeitinëjimai ir pardavinëjimai. Gal mûrinë zakristija ir Dievo Apvaizdos koplyèia, ið viso 4 tai kaþkaip buvo susijæ ir su prasidëjusiais konfesiniais mediniai altoriai. Baþnyèioje – didysis Ðvè. Dievo Moti- neramumais? nos, Nukryþiuotojo ir Ðv. Lauryno kankinio, koplyèioje Þinoma, kad protestantiðkoms baþnyèioms, ypaè – Ðvè. Dievo Apvaizdos. Koplyèioje yra seni Ðvè. Trejybës evangelikø reformatø, bûdingas asketiðkumas ir kuklu- ir ðv. Mykolo Arkangelo paveikslai. Taip pat minimas mas, taigi ir Skapiðkyje ásigalëjus arijonams dël tos prie- geros bûklës pozityvas chore, sena klausykla, 12 suolø, þasties galëjo bûti ðalinamas „nereikalingas“ baþnyèios 3 varpai, 4 varpeliai baþnyèioje, monstrancija, 2 taurës, inventorius, nors ðiaip jau istorijoje labiau þinomi at- 2 relikvijoriai, 2 metrikø knygos, 4 pamokslø knygos ir vejai, kai bûtent fanatikø sukurstyti katalikai siaubë ir kt. Baþnyèios ðventorius buvo aptvertas, uþ jo abiejose degino protestantø baþnyèias, þudë jø dvasininkus41. baþnyèios pusëse klebono jurisdikos gyventojai turëjo Taèiau (kaip ir paminëta aukðèiau citatoje) labiausiai savo namus ir darþus. Buvo dvi svaigalø parduotuvës – baþnyèia turëjo nukentëti per XVII a. Lietuvos karus klebono ir vikaro46. 1744 m. inventoriuje uþsimenama, su Ðvedija (beje, protestantiðka karalyste) ir Rusija, kai kad baþnyèiai ir ðventoriaus tvorai, padarytai ið ràstø, kraðtà niokojo sava ir svetimos kariuomenës, siautë ma- ástatytø á ðulus, jau reikia remonto47. 1760 m. invento- ras. Visai tikëtina, kad suirutës metu baþnyèia galëjo riuje pakartojama ankstesnë informacija, nurodoma, nukentëti ir nuo kokiø apsiðaukëliø, siekusiø pasinaudoti kad baþnyèia jau sena, jai reikia didelio remonto, 5 langai religinës nesantaikos atmosfera, bet atpirkimo oþio iðdauþyti, medinis prieangis griûva. 1761 m. papildoma, vietoje liko arijonai. Ir tai, ko gero, nulëmë kontrrefor- kad baþnyèios stogas kiauras, o medinis prieangis, virð macijos iððaukta antiprotestantiðka, antiarijoninë pro- kurio kabojo varpai, beveik sugriuvo48. 1782 m. vizita- paganda, giliai ðimtmeèiams þmoniø atmintyje pasëjusi cijos akte minima, kad baþnyèios priekyje virð stogo iðki- neigiamø konotacijø sëklà… læs bokðtas su signorëliu yra reikalingas rimto remonto. Kai dël naujuosius laikus pasiekusiø kalbø, esà baþ- Antras maþas bokðtelis baþnyèios gale su geleþiniu kry- nyèios nava buvusi sumûryta dar pagoniø laikais, tai ðià þiumi nuo audrø jau pasviræs. Á baþnyèià buvo áeinama þodinæ tradicijà reikëtø priimti kaip argumentà anks- pro mediná naujai pastatytà priebaþnytá su dvivërëmis èiau iðsakytai minèiai, jog ðioje vietoje ið tiesø galëjo bûti durimis ir dviem langeliais ið ðonø. Choras – staliaus

8 KUPIÐKIS 2016 /14 istorijos puslapiai darbo, ant dviejø taus paveikslai. daþytø pilioriø, Prie treèiojo alto- chore neseniai su- riaus yra vartai á remontuotas sep- mûrinæ koplyèià, tyniø balsø pozity- kurioje kaþkada vas. Grindys lentø, buvo pono Felici- lubos – irgi, tvir- jono Skopo fun- tintos prie balkiø, duota altarija, sky- per visà baþnyèios rus jai 5000 lenkið- ilgá paremtø medi- kø auksinø, padëtø niais pilioriais. Po Kurklieèiø (Kurk- baþnyèia yra trys Alfredas Riomeris. Skapiðkis. Apie 1862. Ið: Kupiðkio kraðtas. V., 1997 liø) kaime. Iki bu- rûsiai, ið jø vienam vo funduotas do- reikia rimto remonto. Ið abiejø pusiø 8 neseniai sure- minikonø vie-nuolynas, ið ðios sumos gaunamø procentø montuoti suolai, dvi naujos staliaus darbo klausyklos, po (400 auksinø) miestelyje buvo iðlaikomas altaristas, kuris choru – keturi suoliukai, o prie zakristijos – vienas. Viso- aukodavo po tris savaitines ðv. Miðias. 1750 m. fundavus je baþnyèioje ið abiejø pusiø ðeði langai medþio rëmuose, dominikonø vienuolynà, Kurklieèiuose padëta suma, o chore – septintas. Uþ antros mûrinës arkos, kairëje kaip ir kitos valdos, sklypai ir miestelis atiteko domini- pusëje, stovi staliaus darbo sakykla su laipteliais, uþ jos konams, o dabartinis klebonas ta altarija nebesinaudoja. – durys á mûrinæ zakristijà su skliautais, joje vienas ne- Kapinës aplink baþnyèià aptvertos statiniø tvora su didelis langas su geleþinëmis grotomis ir vidinëmis lan- dviem vartais. Kapinëse prieðais baþnyèià stovëjo trijø ginëmis. Iðëjus ið zakristijos yra medinës grotelës ið te- aukðtø varpinë malksnø stogu, uþsibaigianti kupolu su kintø baliustrø, daþytos. Uþ groteliø – didysis altorius geleþiniu kryþiumi. Varpinëje buvo trys varpai49. su keturiais laipteliais ir mûrine mensa, virð jos staliaus Bene 1801 m. klebonas Mikalojus Bernotavièius prie darbo tabernakulis. Pats altorius senovinis su keturio- senosios baþnyèios fasadinës dalies primûrijo priebaþnytá, mis paauksuotomis, pasidabruotomis ir iðtapytomis sta- virð kurio buvo árengtas kolonomis paremtas vargonø liaus darbo kolonomis su sparneliais ið ðonø. Pirmame choras. Ðalia baþnyèios stovëjo trijø aukðtø medinë var- tarpsnyje yra Ðvè. Trakø Dievo Motinos paveikslas, nuo pinë50. 1820 m. inventoriuje minima, kad parapinë baþ- seno garsus malonëmis, su sidabro apkaustais, paauk- nyèia tiek ið vidaus, tiek ið iðorës yra dar geros bûklës, suotomis gëlëmis, su dviem sidabrinëmis paauksuotomis tik vietomis apie pamatus reikia nutinkuoti. Dengta se- karûnomis, kuriø vienà angelai laiko rankose virð Ðvè. nu malksnø stogu, viduje senas tinkas, vietomis reika- Dievo Motinos. Paveikslas visø laikomas stebuklingu, lingas remonto. Á baþnyèià veda trejos durys, viduje me- bet jokiø tai liudijanèiø dokumentø nëra. Altorius pa- dinis choras ant dviejø mûriniø kolonø, grindys ir lubos puoðtas 23 sidabrinëmis þvaigþdelëmis. Antrame tarps- ið lentø, 3 nedideli rûsiai laidojimui. Baþnyèioje 7 langai, nyje yra Ðv. Mykolo paveikslas. Iðëjus uþ groteliø, kairëje chorinëje dalyje 3 langai, 4 altoriai. Didysis altorius turi pusëje yra durelës á kapines, esanèias prieðais zakristijà, mûrinæ mensà, o tabernakulis ir visa kita droþta ið me- dar toliau, taipogi kairëje pusëje, mûrë krikðtykla su du- dþio. Kitas, Ðv. Lauryno vardo altorius, kairëje, daþytas, relëmis, o virð jos – ðv. Jono Krikðtytojo paveikslas. Toje treèiasis su tapytu paveikslu – Dievo Apvaizdos koply- kairëje pusëje, uþ arkos, yra ir kitas altorius, vieno tarps- èioje, ketvirtas – deðinëje pusëje, jame stovi Vieðpaties nio, jame Nukryþiuotojo paveikslas su sidabrine erðkë- Jëzaus su erðkëèiø karûna skulptûra. Prie visø altoriø èiø karûna. Kitoje tos yra bûtini rekvizitai. Alfredas Riomeris. Skapiðkis. Apie 1862. Ið: Kupiðkio kraðtas. V., 1997 paèios arkos pusëje – Be to, baþnyèioje bu- treèias altorius, vieno vo 12 apaðtalø paveik- tarpsnio, jame ðv. Lau- slø, Didájá altoriø puo- ryno paveikslas. Ðie abu ðë Ðvè. Mergelës Ma- altoriai papuoðti me- rijos paveikslas su si- dþio droþiniais, paauk- dabro apkaustais, o suoti, pasidabruoti ir altoriuje virðuje – ðv. deramai iðtapyti. Visoje Lauryno paveikslas. baþnyèioje ið abiejø pu- Dievo Apvaizdos kop- siø ant mûriniø sienø lyèioje kabojo Ðvè. kabo ant drobës tapyti Dievo Apvaizdà vaiz- dvylikos apaðtalø, ðv. duojantis tapytas pa- Pauliaus ir Jëzaus Kris- veikslas. Baþnyèioje

KUPIÐKIS 2016 /14 9 istorijos puslapiai buvo 8 suolai, 2 klausyklos, sena staliaus darbo sakykla, tinës tapybos paveikslai; ketvirtajame altoriuje – liau- prieðais Didájá altoriø – daþytos grotelës, medinis choras dies meistro darbo medinë Nukryþiuotojo figûra. Ant ant mûrinø kolonø, 7 balsø pozityvas (vargonai). Taigi sienø buvo Kristaus ir 12 apaðtalø paveikslai, tapyti ant jau ðimtmeèiais savo amþiø skaièiuojantis pastatas buvo drobës, mediniuose rëmuose, kiekvienas 2 uolekèiø gana gerai parapijieèiø priþiûrimas. Baþnyèià supo aukðèio. Virð krikðtyklos – Jëzaus paveikslas ant drobës, kapinës, aptvertos akmens mûro tvora, tiesa, trijose vie- taip pat ðv. Jackaus paveikslas sidabro apkaustais. Baþ- tose jau nuo 1813 ir 1817 m. mûras iðgriuvæs. Kapinëse nyèioje buvo ðvenèiamos 4 ðventës: Dievo Apvaizdos pastatyti namukai vargonininkui ir zakristijonui, ðpitolë (1719 m. Benedikto XIII indultu), Marijos Ðkaplierinës ir svirnelis prieðais baþnyèios duris, medinë 3 tarpsniø (1756 m. Benedikto XIV indultu, ðvenèiama po liepos varpinë, dengta malksnomis51. 16-osios pirmà sekmadiená), Ðv. Lauryno (rugpjûèio 10 Vëlesniuose apraðymuose jau daþniau akcentuoja- d.), Ðv. Apaðtalø Petro ir Povilo (nuo seno)53. ma, kad parapinæ baþnyèià bûtina remontuoti ið vidaus 1851 m. generalinës vizitacijos aktas nurodo, kad vi- ir ið iðorës. Antai 1830 m. vizitacijos akte minima, kad soje baþnyèioje grindys ir lubos naujai sudëtos 1834 m., baþnyèios stogas kiauras, tinkas nukritæs, ðventoriuje sto- kartu nudaþytos lubos. Yra 9 langai, ið jø keturi gotiki- vi ðpitolë, o prieðais didþiàsias duris – supuvusi 3 aukðtø niai, kiti áprasti, visuose languose stiklai maþi, mediniuo- varpinë ant menkø pamatø (10 uolekèiø ploèio). Baþ- se rëmuose ástatyti. Penkios durys, ið jø tik vienos á senàjà nyèios grindys senos, nelygios, daugelyje vietø iðlinkæ, zakristijà paprastos, kitos su prideramais apkaustais, skylëtos, kalkëmis su moliu uþglaistytos, laiptams á chorà vidinëmis spynomis, iðskyrus vienas, kurios uþsidaro kaið- ir bokðtelius reikia remonto. Treèdalis stogo prieð deðimt èiu. Baþnyèios kairëje navoje Dieviðkosios Apvaizdos metø brolijos lëðomis perdengtas, geras, bet apskritai koplyèia su medinëmis lubomis, 5 uolekèiø ilgio ir 7 ½ senas ir vietomis pratekantis. Baþnyèios koliatorius esàs ploèio. Einant toliau, toje pat pusëje(?) zakristija per- vyskupijos vyskupas. Parapijos kapinës uþ pusës varsto, dengta plytø skliautu, grindys iðklotos storlentëmis, yra Mirabelio þemëje, apleistos52. Klebonaujant Motiejui maþas, uolekties platumo, langas su geleþinëmis grote- Klimavièiui 1838 m. pastatytas naujas vargonininko na- lëmis. Virð didþiøjø durø choras ant keturiø mûriniø pi- mas, 1841 m. – nauja dviejø aukðtø akmens mûro var- lioriø, su medinëmis grotelëmis, paprasto staliaus darbo, pinë (panaðu, kad senosios medinës vietoje), 1845 m. su- jame 9 balsø vargonai. Stogas dengtas malksnomis, viena remontuota mûrinë ðventoriaus tvora, ðventorius apso- dalis, apdengta prieð trisdeðimt metø, dar gera, dvi dalys dintas medþiais. 1849 m. kronikoje paþymima, kad baþ- dengtos 1832 m., o Dieviðkosios Apvaizdos koplyèia nyèia dengta malksnomis, turi didesná bokðtà, dengtà 1844 m. naujai apdengta malksnomis. Virð stogo vienas skarda, ir maþà bokðtelá. Pietinei sienai trûksta dalies didelis bokðtas (bania) ir maþas bokðtelis (kopulka). tinko. Tada naujojoje varpinëje jau buvo 4 varpai. Prie Presbiterijà nuo baþnyèios navos skiria staliaus darbo baþnyèios bûta 6x20 prentø sklypelio, kuriame stovëjo þaliai nudaþytos grotelës. Vidinëms baþnyèios sienoms pastatas vikarui gyventi, o prie jo – kitas panaðus namas, reikia atnaujinti pabalinimà, o iðorëje – atnaujinti tinkà. kuriame buvo ðpitolë. Ji medinë, skurdi, klebonø statyta Didysis altorius, Ðvè. Mergelës Ðkaplierinës titulo, ir iðlaikoma be jokiø fundacijø. Mûrinës, trijø aukðtø varpinës Skapiðkyje projektas. medinis, staliaus darbo, dviejø Baþnyèia turëjo 750 sidabro rb Apie 1840. LVIA tarpsniø, ávairiomis spalvomis kapitalà, padëtà Tyzenhauzø Mi- nudaþytas klijiniais daþais. Senas rabelio dvare, vëliau tekusá Sofijai paauksavimas vos besimato, Tyzenhauzaitei-Ðuazelienei, ir mensa mûrinë, prieð jà keturi kasmet nuo tos sumos baþnyèia laipteliai ið lentø. Antrame tar- gaudavo 7 proc. (52 ½ rb). Ðios psnyje ið medþio droþtos ðv. fundacijos pagrindà sudarë Sta- Kazimiero ir ðv. Stanislovo stanislovo Skopo 1555 m. donacija. tulos. Ant mensos staliaus darbo Po baþnyèia beminimi 2 mûryti tabernakulis, viduje ir iðorëje skliautuoti rûsiai. Vienas didesnis, nudaþytas. Portatilis su relikvi- po Didþiuoju altoriumi, kitas – jomis ámûrytas á mensà. Altoriui maþesnis, baþnyèios kairëje, prie reikia atnaujinti dekorà. Dievo Apvaizdos koplyèios, abu Vieðpaties Jëzaus nukry- tuðti. Didþiajame altoriuje kabojo þiuotojo altorius medinis, sta- ant drobës tapytas majestotiðkas liaus darbo, vieno tarpsnio, nu- Ðvè. Dievo Motinos paveikslas, daþytas ávairiomis spalvomis, padengtas sidabro apkaustais; Ðvè. paauksuotais kapiteliais, bet jau Dievo Apvaizdos ir Ðv. Lauryno nublukusiais, reikalingas atnau- kankinio altoriuose kabojo vidu- jinimo. Altoriuje Nukryþiuotojo

10 KUPIÐKIS 2016 /14 istorijos puslapiai figûra, 1 ½ uolekties dydþio, su erðkëèiø karûna, vi- dar apdengta lentø stogu, o vietomis jau be jo59. dutinës droþybos. Mensa medinë, vienas laiptelis. Vyskupijoje net buvo kilusi mintis, kad saugumo Kairëje didþiojo altoriaus pusëje Ðv. Lauryno Kankinio sumetimais vertëtø senàjà baþnyèià apskritai nugriauti. altorius, dydþiu, droþyba ir tapyba labai panaðus á Atvykusi á vietà situacijos iðtirti komisija (Obeliø deka- ankstená, altorius ir paveikslas irgi reikalingi atnauji- nas ir Kamajø klebonas) apþiûrëjo pastatà ir rado, kad nimo. Prie mensos vienas laiptelis. Dieviðkosios Apvaiz- nors jo sienose esama átrûkimø, jie nëra pavojingi ir dos koplyèios altorius staliaus darbo, su optine tapyba baþnyèia „dar gali amþius stovëti“. Norà iðsaugoti savo ant drobës, irgi reikalingas atnaujinimo. Prie altoriaus senàjà ðventovæ komisijai pareiðkë ir gausiai susirinkæ vienas laiptelis54. parapijieèiai, kurie pasiþadëjo pasirûpinti remontu. Kadangi senajai baþnyèiai reikëjo didelio remonto, Bet tam reikëjo maþiausiai 4000 rb, kuriø, panaðu, taip o ðalia stovëjo neseniai statyta vienuolyno baþnyèia, kuri ir nerasta60. 1914 m. raðyta, kad senosios baþnyèios „skin- 1832 m. buvo konfiskuota iþdo þinion, tikintieji ëmësi deliø stogas vietomis ádubæs, vietomis visiðkai kiauras, o pastangø jà atgauti ir po nemaþø vargø (tam ið dalies zakristijos stogas tai visai ágriuvæs. Ant mûro sienø auga pasitarnavo ir suomiø kariø mirtis vienuolyno patalpose kokie 5 geroki berþeliai, mûras aptrupëjæs, langai iðdau- árengtoje karo ligoninëje) 1856 m. tai pavyko padaryti. þyti. Baþnyèios durys uþdarytos, taip kad áeiti vidun ne- Vadovaujant vikarui Mykolui Skorupskiui baþnyèia su- galima. Seniaus bûta graþaus apmûryto ðventoriaus su tvarkyta ir 1858 m. birþelio 8 d. jà paðventino Skapiðká Kalvarijomis, nuo kurio dabar liko tik griuvësiai“61. vizituojantis Þemaièiø vyskupas Motiejus Valanèius55. Á Tokios nepavydëtinos bûklës pastatas sulaukë Pir- naujàjà parapinæ baþnyèià ið senosios buvo perkeltas vi- mojo pasaulinio karo. 1915 m. vasarà Kupiðkio kraðtà sas svarbesnis inventorius, o prie dominikonø baþnyèios uþëmë vokieèiø kariuomenë. Mûðiø metu senoji baþny- buvusi medinë varpinë – sugriauta. Senoji baþnyèia liko èia (kapiniø koplyèia) greièiausiai buvo kaþkiek apgriau- naudojama tik kaip kapiniø koplyèia ir pamaþu apleista56. ta, tik per stebuklà tikintiesiems pavyko iðgelbëti ir nau- 1874 m. vizitacijoje apie senàjà baþnyèià paþymima, jàjà parapinæ baþnyèià. Vokieèiai kopiniø koplyèioje kurá kad ji dengta malksnomis, o pro stogà jau sunkiasi van- laikà demonstruodavo kino filmus ið Kristaus gyveni- duo, reikia kapitalinio remonto57. 1888 m. inventoriuje mo62. Netrukus vokieèiø okupacinës valdþios nurodymu buvusi parapinë baþnyèia jau vadinama kapiniø Ðv. Lau- senoji baþnyèia iðardyta. Jos plytomis ir akmenimis ið- ryno koplyèia, pateikiamas nuodugnesis jos apraðymas: grástos kai kurios pavasario metu paþliunganèios mies- grindys ir lubos lentø, 9 langai, 7 durys, dengta malks- telio gatvës. „Vokieèiai savo vokiðku akuratiðkumu taip nomis, ant stogo 2 bokðteliai; deðinëje pusëje zakristija, rûpestingai iðardë tà senovës pastatà, kad visiðkai neliko kairëje – altarija, yra 4 altoriai: didysis Ðvè. Dievo Mo- akmens ant akmens. Dabar nuo baþnyèios yra iðlikusi tinos, paauksuotas, jame ðv. Kazimiero ir ðv. Stanislovo be poþemio, apskrita aikðtë, iðkasinëta, su giliomis duo- paveikslai, tabernakulis skulptoriaus darbo, ið vidaus ir bëmis“, – 1925 m. raðë Skapiðkio gydytojas Slonimskis63. iðorës nudaþytas; Jëzaus Kristaus altorius deðinëje pu- Vokieèiai, griaudami ðià baþnyèià, gal ir þinojo, kad sëje, medinis, vieno tarpsnio, daþytas; Ðv. Lauryno alto- ji yra sena, bet „kiek“ sena, matyt, nepasidomëjo. Dabar rius á kairæ nuo didþiojo altoriaus, Skapiðkio ðv. Lauryno Kankinio baþnyèia (kapiniø koplyèia). J. Þiogo nuotr. Apie 1900. ÐAM labai panaðus á ankstesná; toje pa- èioje pusëje Ðvè. Dievo Apvaiz- dos altorius. Choras ant 4 pilioriø. Varpinëje buvo penki ávairaus dy- dþio varpai58. 1899 m. baþnyèios apraðyme minima, kad jos sienos labai tvir- tos, ið vidaus nudaþytos, lubos me- dinës, choras remiasi ant stulpø, altoriai seni ir nebepataisomi, yra medinis bokðtelis, o zakristijos priestate vasaros laiku pastatoma krikðtykla. Bet malksnomis dengtas stogas daugelyje vietø prakiu- ræs, prateka, dël ko pûva medinës konstrukcijos ir, jei greitu laiku nebus imtasi atnaujinimo, jis ágrius. Ðventoriø juosianti mûro tvora taip pat griûva, vietomis ji

KUPIÐKIS 2016 /14 11 istorijos puslapiai matome, kad tai, ko gero, vienas didesniø mûsø archi- staèiakampio plano, su presbiterija, turëjo bent keturis tektûros praradimø, patirtø per Pirmàjá pasauliná karà… gotikinius langus68. Nors ðaltiniai nieko nesako apie na- Baþnyèios vietoje (senajame ðventoriuje) likusi duo- vos perdangà, galima spëti jà buvus skliautinæ (þino- bë uþlyginta 1936 m. Liko stovëti tik 1841 m. statyta me, kad skliautais buvo perdengta zakristija, rûsiai69). mûrinë varpinë. 1944 m. einant frontui ir ji smarkiai Per XVII a. karus navos skliautas galëjo ágriûti ir Feli- nukentëjo, nudegë stogas. 1995 m. varpinë restauruota, cijonui Skopui ëmusis rekonstrukcijos vietoj jø árengtos apdengta, 1999 m. joje pakabintas varpas64. Ið materia- medinës perdangos. Buvusius navos skliautus bepriminë liniø objektø, susijusiø su senàja Ðv. Lauryno baþnyèia, tik likusios arkos. Sunku kà nors pasakyti apie du nu- mûsø laikus pasiekë dar XIX a. viduryje á naujàjà baþ- griuvusius bokðtus (ar bokðtelius?). Greièiausiai jie ne- nyèià perkelti svarbiausi jos aparatai ir dalis kitø rakan- buvo dideli, stovëjo fasadinëje ir presbiterinëje dalyse, dø, Kryþiaus kelio stoèiø, Ðvè. Dievo Motinos, ðv. Lau- ir jø vietoje jau apie XVIII a. pastatyti du nauji bokð- ryno paveikslai… teliai: fasadinëje pusëje (didesnis) ir presbiterijos pusë- je (maþesnis). Yra uþuominø ir apie sugriuvusá priebaþ- Apie baþnyèios architektûrà nytá. Iki atitekdama protestantams baþnyèia buvo ap- Duomenø apie seniausios baþnyèios architektûrà mi- rûpinta reikiamu inventoriumi. Tikëtina, kad dauguma nimuose ðaltiniuose nëra daug. Antai 1822 m. invento- ðiø vertybiø galëjo bûti dar paties Stanislovo Jurgaièio riuje tepasakyta tik tai, kad baþnyèia funduota 1555 Skopo donacija arba ásigyta jau ið jo fundacijos gautø m.65 1849 m. kronikoje paþymëta, kad baþnyèia yra se- pajamø. Vadinasi, galime tvirtai teigti, kad XVIII–XIX nos áprastos architektûros (architektury dawney ordyna- a. inventoriuose apraðoma mûrinë parapinë baþnyèia ryinney)66. 1851 m. vizitacijos akte tiesiai sakoma, kad baþ- (nors ir padidinta) ið esmës buvo ta pati, kurià XVI a. nyèia nuo neatmenamø laikø sumûryta ið plytø, be kar- fundavo Stanislovas Skopas. Akivaizdu, kad literatûroje nizø, ir struktûra rodo, kad turëtø bûti ið XVI amþiaus67. kartais pasitaikanèias uþuominas, jog 1694 m. Skapið- Taigi, nors XIX a. viduryje duomenys apie baþnyèios pra- kyje pastatyta nauja mûrinë baþnyèia70, reikëtø laikyti dþià, jos pirminæ architektûrinæ iðvaizdà buvo jau labai klaida. migloti, bet þinotas svarbiausias dalykas – ji pamûryta Senosios parapinës Ðv. Lauryno baþnyèios architek- Skopø ir buvo gotikinio stiliaus. tûrai paþinti labai svarbi ikonografija, kuri, tiesa, nëra Ið turimø apraðø aiðkëja, kad senoji baþnyèia buvo gausi. Ankstyviausi yra du apie 1862 m. datuojami Al-

Stanislovo Jurgaièio Oþako Skopo fundacija miesto knygas. Atskirai ið Ukmergës paviete esanèio Aluotø dvaro uþraðau ðeðis valakus þemës, nuo ðio momento vadi- Að Stanislovas Jurgaitis Oþakas Skopas, vardan ðventos namus Skapiðkiu; jei kas norëtø ðá ðventà mûsø reikalà su- amþinos atminties dangiðkojo Dieviðkojo Kûrëjo, Tëvo, Sû- þlugdyti, tas privalës mano bajorams, gyvenantiems Ske- naus ir Ðventosios dvasios, o [taip pat] vienintelio be pra- èiûnuose, Rekuèiais vadinamuose, padengti visus nuostolius dþios sutvërëjo, ið Dieviðkosios malonës turëdamas taip daug uþ visus metus; taipogi Andriuðkevièius, visus gerbiamus savo amþinøjø valdø kaip ir grynøjø pinigø, siekdamas nepa- ðlëktas ið Volynës ir visus vienu vardu pakrikðtytus, Kaliðais daryti skriaudos ainiams, pasidalijimui [skirtas] grynøjø pavadintus, visiems laikams iðlaisvinu ir jie laisvi privalo bûti. pinigø sumas padëjæs Ukmergës paviete, Kernavës dvare, ið Ið tø Andriuðkevièiø senolë, kuri mane dar maþà globojo savo pusës siekdamas [prisidëti] prie nemirtingosios Vieð- vaikystëje, ne tik ji pati, bet ir du jos sûnûs, Kasparas ir Jonas, paèio Dievo ðlovës, atskyræs ið savo nesuraðytø valdø, ið Ska- turi bûti laisvi ir to nei að, nei kas nors po mano mirties negali piðkio–Mituvos dvaro Ukmergës paviete, Skapiðkio baþnyèiai pakeisti, nebent tik tuo atveju, jei að ilgiau gyvenèiau pasaulyje amþinai uþraðau Skeèiûnø kaime, Bajorais vadinamame, tris- ir [dar] kà nors geresnio uþraðyèiau; dël to Lietuvos Didþiosios deðimt valakø, Kreipðiø kaimelá ðalia eþero, Biliûnø kaimà ið Kunigaikðtystës pilieèiø amþinai atminèiai skelbiu [ðià] savo ðeðiø valakø Mituvos eþero gale, visus juos su dykynëmis ir privilegijà, darydamas tai ið geros valios ir atsiþvelgdamas á apgyventus valstieèiais, o prie paèios Skapiðkio baþnyèios ðono dabartines teises bei laisves, o mûsø senàja tvarka besivado- ant Mituvos eþero su valstieèiais, ðalia baþnyèios gyvenanèiais, vaujantys mano bûsimieji ainiai bei paveldëtojai privalo ðià [dar] tris valakus þemës atiduotu ir dovanoju po savo mirties valià áraðyti á mûsø miesto teismo knygas ir ið knygø paëmæ visiems laikams visas ðias paminëtas valdas su visais pri- publikuoti. Prie ðios privilegijos pasiraðau savo ranka, pridedu klausiniais ir su pajamomis ðiai Skapiðkio baþnyèiai amþinam antspaudà, papraðæs antspaudà pridëti savo brolá. Raðyta naudojimui, o mûsø valdø paveldëtojai ir palikuonys turi 1555 m. metuose nuo Dievo sûnaus gimimo, rugpjûèio antrà uþtikrinti, kad bûtø tinkamai þiûrima Dievo garbës ir nebûtø dienà Skapiðkyje Mituvoje Ukmergës paviete. uþmirðta mano siela. Ðalia to mano tikroji sesuo Darata Oþa- Stanislovas Jurgaitis Oþakas Skopas [savo ranka pasiraðë] kaitë Skopaitë tai paèiai Skapiðkio baþnyèiai uþraðë tûkstantá Kaip tiesioginis ðio akto liudininkas papraðytas pasiraðau ir kapø graðiø ið tos ðeðiø tûkstanèiø kapø graðiø sumos, kurià pridedu savo antspaudà – Jokûbas Montvilas; jai skolingi Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës marðalka atliekant ðià fundacijà dalyvavæs ir papraðytas – Teodoras Mikalojus Radvila ir ponas Tobijas Astikas ir kuri padëta Montgirdas. Alantoje ir Dubingiuose, ir apie tai áraðë á mûsø Kernavës MAB. F.12–3850

12 KUPIÐKIS 2016 /14 istorijos puslapiai fredo Riomerio pieðiniai, Spëjamas baþnyèios planas XIX a. niojoje, kiek aukðtesnëje, kuriuose matome mieste- 1. Apie 1800 m. satytas priebaþny- prakirstas segmentinis tis, 2. choras, 3. nava, 4. presbiterija, lio panoramas su baþny- langas. Atidþiau ásiþiûrë- 4 5. zakristija, 6. altarija èiomis ir varpine þvelgiant jus matyti ir XIX a. pra- 6 ið pietø, nuo Anèiakalnio dþioje primûryto prie- (Dailiûnø) pusës. Panaðu, 5 baþnyèio riba; èia nu- kad ðis rakursas buvo bene trûksta per visà sienà pats iðraiðkingiausias ir 3 prabëganti geometrinio dëkingiausias apðvietimo frizo juosta, o akmens prasme, be to, taip abi baþ- Baltiðkojo mûro fragmentas baþny- mûro pamatas – aukðtes- èios pietinëje sienoje nyèias ir varpinæ matydavo nis. Priebaþnytyje esantis nuo Kupiðkio atvykstan- 2 langas ir durø niða jau klasicistiniø formø. Matyti, kad tis keliauninkas. Ðá rakur- priebaþnytá ir presbiterijà nuo pagrindinës navos ski- sà pasirinko ir fotografas 1 ria kiek þemesnë stogo linija, bet navos ir presbiterijos kun. Juozapas Þiogas, jungtá uþstoja buvusios altarijos koplyèia. Baþnyèios, o XIX–XX a. sandûroje nu- konkreèiai presbiterinës dalies, vaizdà kaþkiek papildo taræs áamþinti senàjà ðventovæ. Ði fotografija71 yra vie- ir Pirmojo pasaulinio karo laikø atvirukas, ið panaðaus nintelis patikimesnis vizualus dokumentas, kuriuo rem- rakurso áamþinæs jau tik pastato griuvësius. Bet èia gerai damiesi galime kaþkà konkretaus pasakyti apie baþnyèios matyti navos ir presbiterijos sienø jungtis, ið kurios architektûros visumà. Matyti maþdaug trijø ketvirèiø aiðkëja, kad pastaroji uþ navà buvo siauresnë tik maþdaug rakursu stovintis pastatas su labai saikinga iðore, kurioje per sienos storá (gal apie 1,5 m). Sienoje matyti jau nu- vyrauja masyvios tinkuotos pietinës sienos su maþais lan- griautos altarijos koplyèios kontûrai ir su nava jà jun- gais plokðtuma. Architektûrà kiek paávairina á abu ga- gusi triumfo arka. Labai tikëtina, kad kita panaði trium- lus daugiakampiais puskonusiais uþsibaigiantis dviðlaitis fo arka skyrë ir presbiterijà nuo navos. Taip pat darosi stogas, barokiniai bokðteliai ir grieþtø formø koplyèia aiðkesnë ir paèios presbiterijos architektûra. Panaðu, kad dviðlaièiu stogu. Taip pat matyti mûrinës ðventoriaus ji buvo vienodo aukðèio su nava, iðtæsto plano su trisiene tvoros fragmentas su trimis á jà ásiterpusiomis buvusiø apside. Presbiterija ið abiejø ðonø turëjo didelius (pana- Kryþiaus keliø koplytëlëmis ir varpinë gilumoje. Toje ðiai kaip ir navoje), greièiausiai smailiaarkius, langus, o pat tvoroje yra ir ðventoriaus var- þemiau jø, sienas dalijo keturios Rusø sugriauta Skapiðkio baþnyèia. Pirmojo pasauli- tai ið mûriniø stulpeliø konusi- nio karo laikø vokiðkas atvirukas. L. Balèiûno kolekcija vertikalios smailiaarkës niðos, niais stogeliais; nuo vartø medi- besiremianèios á cokolá. J. Þiogo niais statiniais aptvertas takelis fotografijoje ðià presbiterijos dalá veda á vikaro namà. Ðventoriø su- tiesiog uþstoja pirmajame plane pa 1845 m. sodinti medþiai. Baþ- esanti troba. Minëtos detalës kaþ- nyèios bûklë primena vëliausiø kiek padeda bandant geriau su- inventoriø apraðymus: sienø tin- prasti senosios baþnyèios stilis- kas, ypaè apie pamatus ir langø tikà, nes panaðiø ar analogiðkø apaèioje, vietomis nutrupëjæs, niðø galima rasti kitø þinomø stogas ties ðelmeniu kiauras, ið- Lietuvos gotikiniø kulto pastatø dauþytø stiklø kiaurymëmis þio- (Kauno Ðvè. Marijos Ëmimo á jëja langai... Nors matyti XVII– dangø (Vytauto), Kauno ðv. Ger- XIX a. rekonstrukcijø pëdsakai trûdos, Zapyðkio, Këdainiø ðv. (stogas, bokðteliai, koplyèia), bet Jurgio baþnyèiø) architektû- sienos aiðkiai kalba apie senàjà roje72. Gaila, bet neiðliko jokios statybà. Nutrupëjusio tinko vie- Ðv. Lauryno kankinio baþnyèios tose galima áþiûrëti, kad turime ðiaurinio fasado vizualinës do- reikalà net ne su gotikiniu, bet kumentacijos, kuri padëtø pa- su dar ankstyvesniu – baltiðkuo- tvirtinti ar paneigti kai kuriuos ju mûru (dvi ilgainës ir viena teiginius. trumpainë plyta), kuris Lietu- Ið esamos fotofiksacijos ma- voje buvo paplitæs iki XV a. pa- tyti, kad baþnyèios navos ir pres- baigos. Gerai matyti ir dvi dide- biterijos sienos galëjo siekti iki 9– lës pusapskritimës niðos baþny- 10 m aukðèio. Problematiðkesnis èios sienoje. Viena aklina, o deði- bûtø baþnyèios ilgio ir ploèio

KUPIÐKIS 2016 /14 13 istorijos puslapiai klausimas. XIX a. duomenys apie 10 Paknys M. Mecenatystës reiðkinys XVII a. LDK. Baþnytinës architektûros uþsakymai. V., 2003. tai gana prieðtaringi. Antai 1820 m. P.40–44. raðoma, kad ji yra paprasto plano, 11 LVIA. F.SA.13919. L.7–9. 12 Misius K., Ðinkûnas R. Lietuvos katalikø 13 sieksniø ilgio ir 10 sieksniø plo- baþnyèios. V., 1993. èio. Pavertus metrais bûtø 26x20. 13 Baliulis A. Min. veik. P.92. 14 Baliulis A. Min. veik. P.91; Miðkinis A. Min. Bet jau 1851 m. apraðyme patei- veik. P.396–397. Atrodo, kad panaðius argumentus kiami konkretesni duomenys ir bandoma grásti faktu, jog XVIII–XX a. Mituvos pa- teigiama, kad baþnyèia yra pailgo livarkas (dvaras) buvæs á vakarus nuo dabartinio Ska- piðkio miestelio, ðiauriniame Mituvos eþero krante, plano, abiejuose galuose penkia- ir su ðiuo dvaru tapatinama senoji Mituva. O juk sienë, 48 uolekèiø ilgio ir 17 ½ plo- naujasis Mituvos dvaras susiformavo ið buvusio pali- varko senøjø Mituvos/Skapiðkio valdø pakraðtyje. èio. Taigi iðeitø maþdaug 34x12,5 15 LVIA. F.694. Ap.1. B.3504. L.210. m. 1888 m. pateikiami dar kitokie 16 LVIA. F.694. Ap.1. B.4331. 17 Slonimskis. Skapiðkis. Istorinis vaizdelis // duomenys: 40x15 arðinø (arba Ðvietimo darbas. 1925. Nr.7. P.727. 28,5x10,7 m). Ðiuos skirtumus 18 Niesiecki K. Herbarz Polski. T.8. Lipsk, 1841. galbût bûtø galima paaiðkinti skir- P.382. Kiti autoriai, pvz. A. Bonieckis ðios informacijos jau nepateikia [Boniecki A. Poczet tingomis skaièiavimo metodiko- rodow w Wielkim Ksæstwe Litewskim w XV i XVI mis; pavyzdþiui, pirmuoju atveju wieku. Warszawa, 1883. P.226–228]. 19 Polski slownik biograficzny. T. XXIV/3. Zes. galbût pateiktas baþnyèios plotis Skapiðkënø jaunuoliai buvusios baþnyèios vietoje. Apie 1935 102. P.608–614. ne per navà, o per koplyèià, antra 20 Urzædnicy Wielkiego Ksiæstwa Litewskiego. Spisy. T.I. Wojewodztwo wilenskie. XIV–XVIII wiek. Warszawa, 2004. vertus, neþinome, ar matuota ið iðorës, ar ið vidaus. 21 Lietuvos istorijos ðaltiniai. T.1. V., 1955. P.104. Apskritai galutiná atsakymà á ðá, o ir daugelá kitø klau- 22 Àêòû èçäàâàåìûå Âèëåíñêîþ êîìèññèåþ äëÿ ðàçáîðà äðåâíûõ simø galëtø duoti nebent tik archeologiniai tyrimai nu- àêòîâ. Àêòû Âèëêîìèðñêîãî ãîðîäñêî ñóäà, Ò.32, Âèëüíà, 1907. P.144, 196–197, 399–400. griautos baþnyèios vietoje. 23 LVIA. F.1671. Ap.4. B.440. L.117–118. Bet jau ir dabar visa turima informacija leidþia gana 24 LVIA. F.525. Ap.8. B.1506. L.50. 25 LVIA. F.1671. Ap.4. B.440. L.118. uþtikrintai teigti, jog iki XX a. pradþios iðstovëjusi Ska- 26 LVIA. F.1671. Ap.4. B.440. L.126; F.694. Ap.1. B.4333. L.118. piðkio ðv. Lauryno Kankinio baþnyèia, tiksliau jos nava 27 LVIA. F. 694. Ap.1. B.4331; F.1343. Ap.1. B.27; F.1671. Ap.4. B.440. L.126–128. ir presbiterija, buvo statyta XV–XVI amþiø sandûroje 28 Misius K., Ðinkûnas R. Min.veik. P.256. ar kiek vëliau. Netgi tikëtina, kad presbiterija galëjo bûti 29 LVIA. F.1671. Ap.4. B.440. L.7. sumûryta anksèiau uþ navà ir kurá laikà naudota kaip 30 LVIA. F.1671. Ap.4. B.440. L.1. 31 Kviklys B. Mûsø Lietuva. T.2. Bostonas, 1965. P.181; Kviklys B. Lietuvos koplyèia. Faktas, kad tais laikais tolimoje provincijoje baþnyèios. T.4. Panevëþio vyskupija. Chicago, 1984. P.358. galëjo atsirasti mûrinë baþnyèia, rodo neeilines dvari- 32 P. J . Skapiðkis // Lietuviø enciklopedija. T.26. Bostonas, 1965. L.544. 33 Miðkinis A. Min. veik. P.396. ninkø Skopø ambicijas ir tam tikrà ekonominæ galià. Ant- 34 LVIA. F.694. Ap.1. B.3465. L.46–48; ðá ðaltiná pacitavo ir A. Baliulis, þr. ra vertus, tai labai svarbus Lietuvos architektûros isto- Baliulis A. Min. veik. P.96. 35 Kitur ji jau minima kaip naðlë Ona Skopienë, galiausiai tik – Skopienë. rijos faktas, nes Mituvai/Skapiðkiui vienalaikiø mûriniø 36 „Jest jeszcze w tradycyi ustney jakoby ten Kosciol kiedyú byl zrobowany baþnyèiø provincijoje buvo nedaug, joms suskaièiuoti uþ- przez aryankà Annà Skopównà. Lecz calkowita historya rownie o poczàtku tektø gal vienos rankos pirðtø: Sapiegø – Zapyðkyje, Rad- Koúciola jako o zrabowaniu przez aryankæ Skopównæ nie zasadza siæ na ýadney dowodnoúci wzglædnie daty“ [VUB. F.4. A–2862]. vilø – Këdainiuose, Goðtautø – Geranainyse, Mikalo- 37 Lukðaitë I. Reformacija Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje ir Ma- jaus Nemiraièio – Iðkoldëje, Ðemetavièiø – Gniezne þojoje Lietuvoje. V., 1999. P.482. 38 Pronskus J. Arionø prisikëlimas. Boston–Chicago–New York–Kaunas. (visos trys dabartinëje Baltarusijoje). Vadinasi, dar prieð 1930. P.115. ðimtà metø Skapiðkyje turëjome bene ðiauriausiai Lie- 39 Lukðaitë I. Min. veik. P.588. 40 „Bobinec zruynowany, dwie wieýe zbite, altarze polomane addany tuvos teritorijoje nutolusá gotikinës architektûros pa- Skopowey Aryanki wdowy, kielichy zloty i srebrne y ornaty pobraùa, ona minklà. nagle umarùa, potym nieprýyiaciele woynami znowu zruynowali, fortuny koúcielne porazbierali“ [LVIA. F.1671. Ap.4. B.440]. 41 Nuorodos: Bene garsiausia yra evangelikø reformatø sinodo sunaikinimo istorija Vilniuje 1611 m., o Kupiðkio kraðte – evangelikø reformatø dvasininko An- 1 Svarbesni pastarojo meto darbai: Baliulis A. Ið Kupiðkio ir apylinkiø driaus Lisieckio nuþudymas 1698 m. praeities. Skapiðkis // Kupiðkio kraðtas., V., 1997. P.91–118; Miðkinis A. Ska- 42 Daugiau apie mûro architektûros atsiradimà Lietuvoje þr. Levan- piðkis // Vidurio Lietuvos miestai ir miesteliai. V., 2009. P.396–421. dauskas V. Mûras Lietuvoje. V., 2014. 2 Daugiau apie Mituvà þr.: Jankauskas V. Mituva ir Civinskiai // Kupiðkis. 43 Slonimskis. Min. veik. P.725; Kviklys B. Mûsø Lietuva. T.2. P.181–182. Nr.1. 2003; Kupiðkënø enciklopedija. T.2. V., 2012. P.423–424. 44 Dabar Kurkliø kaimas priklauso Kupreliðkio parapijai. 3 Alexandrowicz S. Geneza i rozwój sieci miasteczek Biaùorusi i Litwy 45 LVIA. F.1671. Ap.4. B.440.L.22–24, 125v; F.694. Ap.1. B.3465. L.46–48; do poùowy XVII w. // Acta Baltico-Slavica. Nr.7. Bialystok, 1970. P.68, 90. Baliulis A. Min. veik. P.96; Slonimskis. Min. veik., P.729. 4 Ochmañski J. Biskupstwo wileñskie w úredniowieczu. Poznañ, 1972. P.70. 46 LVIA. F.669. Ap.2. B.325. L.67–70. 5 Jurgis I Radvila (1480–1541), Barboros Radvilaitës tëvas. 47 LVIA. F.669. Ap.2. B.325. L.71. 6 Baliulis A. Min. veik. P.91. 48 LVIA. F.669. Ap.2. B.323. L.75–81. 9 Senosios fundacijos dokumento originalo likimas autoriui nëra þino- 49 LVIA. F.1671. Ap.4. B.440. L.172–173. mas. Pavyko aptikti kelis XVII–XVIII a. darytus nuoraðus [MAB.F.12–3850; 50 VUB. F-4. A-2862; LVIA. F.669. Ap.3. B.3835. LVIA. SA.128; SA.4205. L.5; F.669. Ap.2. B.325. L.71–75, F.1671. Ap.4. B.440]. 51 LVIA. F.669. Ap.2. B.222. L.249. 8 Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565). 52 LVIA. F.669. Ap.2.B.241. L.418. 9 Ðis asmuo Astikø geneologijose nëra minimas. nukelta á 36 psl. 14 KUPIÐKIS 2016 /14 istorijos puslapiai

ÞAIDELIØ AÐTUONMETË Alvydas TOTORIS MOKYKLA 1962–1986 m.

Naujieji 1962–1963 m. teko perskirstyti pamokas. m. Þaideliø aðtuonmetëje Vietoje iðvykusios mokytojos mokykloje prasidëjo galu- R. Matiukaitës svarbias fizi- tinai nepasiruoðus mokymo kos, chemijos ir biologijos pa- procesui, mat vis dar vyko mokas ëmë dëstyti nepatyrusi mokyklos priestato vidaus studentë praktikantë Anta- árangos darbai. Teko visaip nina Mikënaitë. Fiziná lavi- suktis, kad sutalpinus visas nimà, darbus ir braiþybà ëmë klases. Vël smarkiai pasi- dëstyti naujas mokytojas keitë mokytojø kolektyvas. Bronius Strolë6. Visos 4 trumpai dirbusios Netruko ateiti ir pirmøjø mokytojos V. Jankauskaitë, aðtuonmetës mokyklos moks- Þaideliø aðtuonmetë mokykla 1963. È. Gniþinsko nuotr. G. Baranauskaitë, J. Gaidi- lo metø pabaiga. Baigiamuo- mauskaitë bei P. Kuèinskaitë (Penkauskienë) buvo sius egzaminus turëjo laikyti pirmoji aðtuntokø laida. iðkeltos. Vietoje jø atkelti nauji mokytojai: Regina Ma- Neþiûrint þiniø ir elgesio spragø, visi 11 aðtuntos klasës tiukaitë, Pranë Augustinaitë, Petras Tûska ir jo þmona mokiniø buvo prileisti prie baigiamøjø egzaminø. Jie Vanda Tûskienë. Beje, ádomi pastarøjø mokytojø istori- privalëjo iðlaikyti 6 egzaminus: lietuviø k. raðtu ir þodþiu, ja. Petro Tûskos tikroji pavardë buvo Piotras Kaleini- matematikà raðtu ir þodþiu bei rusø k. raðtu ir þodþiu. kovas, o jo bûsimos þmonos – Vanda Tûskaitë. Po san- Kaip ir buvo galima tikëtis, egzaminø rezultatai buvo tuokos vyras pasirinko þmonos pavardæ ir tapo Petru pribloðkiantys. Pacituosiu visà iðtisai 1963 m. birþelio Tûska, o þmona Vanda Tûskiene. Nors P. Tûska buvo 18 d. pedagogø tarybos posëdþio protokolà Nr.43: rusas, bet gerai rusø kalbos nemokëjo, kalbëjo þargonu1. Pedagogø Tarybos posëdþio, ávykusio 1963 m. birþelio mën. Pamokø krûvá mokytojai pasiskirstë taip: direktorë B. 18 d., Protokolas Nr. 43 Kiaulënaitë dëstë prancûzø k., D. Petrulienë – lietuviø k. ir fiziná lav., R. Matiukaitë – biologijà, chemijà ir fizi- Posëdyje dalyvavo mokyklos direktorius Kiaulënaitë ir mokytojai: Augustinaitë, Petrulienë ir Strolë. kà, V. Tûskienë – matematikà, P. Tûska – rusø k. ir darbus, Darbotvarkë: A. Peèiukonytë – istorijà ir pieðimà ir buvo vyr. pionie- 1. Baigiamøjø egzaminø rezultatø svarstymas. riø vadovë, P. Augustinaitë – geografijà, M. Petrulytë dirbo su I–III klasëmis, E. Mameniðkytë – II–IV klasëmis Baigiamuosius egzaminus laikë 11 mokiniø. Egzaminus ir dëstë muzikà. Paskirti ir klasiø vadovai: V kl. – R. iðlaikë tik du mokiniai. Pedagogø Taryba nutaria iðduoti VIII kl. baigimo paþymëjimus ðiems mokiniams: Matiukaitë, VI kl. – V. Tûskienë, VII kl. – P. Tûska, VIII 2 1. Palionytei Zitai, Jono kl. – D. Petrulienë . Nuo rugsëjo 1 d. Þaideliø aðtuonme- 2. Totorytei Mildai, Petro. tëje mokykloje (rekonstruotose II aukðto patalpose) bu- Egzaminø neiðlaikë Baublytë Dalia, gavusi matematikos du vo ákurtas bendrabutis toli gyvenantiems mokiniams. Jo dvejetus ir lietuviø k., ir Þeimytë Liuda, gavusi matematikos auklëtoja paskirta mokytoja Pranë Augustinaitë, virëja du dvejetus ir rusø k. Pataisas gavo ðie mokiniai: Stasë Repðytë, skalbëja Janina Repðienë. Bendrabutyje 1. Dragûnaitë Danutë – matematikos raðtu. pareiðkë norà gyventi 21 I–VII klasiø mokinys3. Taèiau 2. Grigaitë Vanda – matematikos raðtu. kaip reikiant bendrabutis pradëjo funkcionuoti tik nuo 3. Kirda Edmantas – matematikos raðtu ir rusø k. 1963 m. sausio4. Tuo tarpu mokyklos gyvenime trintis 4. Kavoliûnaitë Genë – matematikos raðtu. 5. Petrulytë Bronë – matematikos raðtu. tarp direktorës ir mokytojø kolektyvo tolydþio didëjo. 6. Simonavièius Vidas – matematikos raðtu. Dël to toliau smuko mokymo lygis, ðlijo drausmë, atsira- 7. Surovaitë Zina – matematikos raðtu. do ir labai nemaloniø mokiniø elgesio reiðkiniø. Ðtai Pirmininkas B. Kiaulënaitë 1963 m. balandþio 26 d. ávykusio pedagogø tarybos posë- Sekretorius D. Petrulienë7 dþio metu buvo paskirtos nuobaudos (sumaþinti elgesio paþymiai) net vienuolikai VI–VIII klasiø mokiniø uþ da- Ðis trumpas lakoniðkas protokolas reikalauja ko- lyvavimà neleistinuose pobûviuose. Tarp nubaustøjø bu- mentarø. Pirmiausia ádomu, kad tokiame svarbiame vo ir mokslo pirmûnø5. Kaip matysime toliau, visa tai posëdyje ið mokykloje dirbusiø 10 pedagogø tedalyvavo, labai atsiliepë mokslo metø rezultatams. Tuo tarpu eiliná neskaitant direktorës, tik trys. Kur galëjo bûti likusieji? kartà mokslo metø eigoje pasikeitë mokytojai, tad vël Perþiûrëjæs direktorës ásakymus nustaèiau, kad keturi

KUPIÐKIS 2016 /14 15 istorijos puslapiai pedagogai tuo metu jau atostogavo. Keista, paminëtos ir kitos negerovës. Redakcija kad trys ið jø á atostogas buvo iðleisti nuo minimo laiðko nuoraðà pasiuntë rajono liau- birþelio 17 d., t.y posëdþio iðvakarëse. Dar dies ðvietimo skyriui. Geguþës 27 d. buvo du pedagogai, kurie dar neatostogavo, gautas toks atsakymas (uþ vedëjà J. Jonuðá posëdyje nedalyvavo dël neþinomø pasiraðë tikrinæs mokykloje padëtá Vytautas prieþasèiø. Ið tolimesnio protokolo teksto Valeèka): „Patikrinus Þaideliø mokyklà, nus- aiðkëja, jog visus 6 egzaminus sëkmingai tatyta, kad pasiruoðimas egzaminams vyksta iðlaikë tik dvi mokinës. Likusieji devyni patenkinamai, po pamokø mokyklos mo- mokiniai neiðlaikë dalies egzaminø. Dvi komajame darþe mokiniai dirba pagal pro- mokinës neiðlaikë po tris (ið 6) egzaminus gramø nurodymus. Mokiniai, ðventæ klasës ir, nors protokole ir nenurodyta, liko Direktorius Èeslovas Gni- draugo gimimo dienà ir ta proga gëræ alø, kartoti kurso aðtuntoje klasëje. Likusieji þinskas. 1964 nubausti. Kalbëtasi su jø tëvais. Mokytojas septyni aðtuntokai, neiðlaikæ po vienà arba P. Tûska uþ pasirodymà neblaiviame stovyje du egzaminus, gavo pataisas, t.y. teisæ perlaikyti tuos mokiniø akivaizdoje áspëtas.“ Kà gi, nieko nepasakysi. egzaminus rudená. Skaitant protokolo tekstà situacija Formaliai viskas padaryta <...>. Reiðkia, pagal ðvietimo neatrodo labai jau tragiðka. Juk ir anksèiau po vienà – skyriaus darbuotojø iðvadas, padëtis mokykloje normali. du mokinius neiðlaikæ egzaminø likdavo kartoti kurso. Taèiau vargu kas su tokia mintimi susitaikys. Mokyklos Ir anksèiau dalis mokiniø gaudavo pataisø. Krenta á akis mokomajame–auklëjamajame darbe yra daug klaidø, tik matematikos egzamino rezultatai. Taèiau rajono rimtø trûkumø. Dël to vienodai kalta ir mokyklos va- vadovybei padëtis Þaideliø mokykloje atrodë visiðkai dovybë, vienodai kalti ir moksleiviø tëvai. Nemaþa at- kitaip. Praëjus tik dviem dienom po mûsø aptartojo sakomybë uþ blogà padëtá mokyklos mokomajame darbe posëdþio, birþelio 20 d. rajoninio laikraðèio „Komuniz- tenka ir rajono liaudies ðvietimo skyriui, kuris neuþ- mo keliu“ numeryje pasirodë platus korespondento Sta- tikrino, kad mokykloje dirbtø kvalifikuoti specialistai, sio Zaukos straipsnis „Kas atsakys uþ moksleiviø auklë- kad pedagogai, neturintys reikiamo iðsilavinimo, toliau jimà?“8 Kadangi per vienà dienà toká raðiná su daugybe mokytøsi. Niekur nesimoko, nors teturi tik specialø vi- faktø paraðyti buvo neámanoma, tikëtina, kad medþiaga duriná iðsilavinimà, Marë Petrulytë, Petras Tûska. Mo- buvo renkama ið anksto, o prastø egzaminø rezultatø kytoja Vanda Tûskienë dëstë VI ir VIII klasëse mate- paskelbimas straipsnyje tik padëjo paskutiná taðkà. Kad matikà. Taèiau jos dëstomà dalykà moksleiviai ásisavino viskas prasidëjo þymiai anksèiau, aiðkiai matome ið labai silpnai, nes mokytoja ateidavo á pamokas tinkamai straipsnio pradþios. Kad bûtø aiðkiau, pateiksiu ilgesnæ nepasiruoðusi, nenaudojo pavaizdumo priemoniø. Ði teksto iðtraukà: „Ðiø metø geguþës mënesio pirmoje pu- mokytoja niekur nesimoko, nors neturi aukðtojo iðsila- sëje redakcija gavo laiðkà, kuriame buvo raðoma, kad vinimo. Todël nenuostabu, kad net 9 baigiamosios klasës Þaideliø aðtuonmetës mokyklos vadovybë nesirûpina, moksleiviai neiðlaikë matematikos egzamino. Labai silp- kad moksleiviai gerai pasiruoðtø egzaminams. Kartu Aðtuntokai su mokytojais paskutinio skambuèio ðventëje. I eilëje ið kairës buvo minima, kad kai kurie moksleiviai organizuoja sëdi mokytoja Gertrûda Stumbrytë, mokytoja Angelë Peèiukonytë, klasës iðgërimus, o rusø kalbos mokytojas Petras Tûska net vadovë Stasë Karazijaitë, mokytoja Virginija Nenënaitë, mokytoja Rita Nenënaitë. II eilëje: mokytoja Genë Sadauskienë, mokytoja Bronë Dau- moksleiviø akivaizdoje pasirodo neblaivus. Laiðke buvo kaitë, Aldona Èepaitë, Janina Einorytë, Dalia Baublytë, Vanda Grigaitë, Penktosios klasës mokiniai su klasës vadove Rita Nenënaite. I eilëje ið Eugenija Kerðulytë. III eilëje: mokytoja Nijolë Milèiukaitë, Bronius Var- kairës Dalia Bernatonytë, Aloiza Savickaitë, mokytoja Rita Nenënaitë, nauskas, Petras Raiþë, Vidmantas Palionis, Rimantas Blieka, Rimantas Janina Vogulytë, Genë Jakubonytë. II eilëje: Povilas Grigas, Vidmantas Èepas, Petras Marcinkevièius, direktorius Èeslovas Gniþinskas. 1964 05 Þiûkas, Antanas Vingilis, Alvydas Totoris. 1964 28. S. Matulio nuotr.

16 KUPIÐKIS 2016 /14 istorijos puslapiai nai moksleiviai moka ir ásisavina rusø kalbà. Egzaminø metu trijø þinios buvo ávertintos blogu paþymiu. Visus likusius moksleivius reikëjo „patempti“, nes ir jø þinios buvo labai silpnos. Mat rusø kalbos dëstymas patikëtas minëtam P. Tûskai, kuris pats dëstomà dalykà þino silpnai, reikiamai nepasiruoðia pamokoms. Dalis moksleiviø taip pat neásisavina lietuviø kalbos programoje keliamø reikalavimø. Tai vaizdþiai parodë egzamino rezultatai: moksleiviai daro daug raðybos klaidø, nepakankamai þino literatûrà. Mat lietuviø kalbos mokytojai D. Petru- lienei ne moksleiviø þinios rûpëjo, bet asmeniniai reikalai. Mokytojø kolektyve nebuvo darnaus darbo, bendrø pastangø siekiant uþsibrëþto tikslo – gerai mokyti ir auk- lëti jaunàjà kartà. Mokytojø tarpe ásigalëjo savitarpio Aðtuntokai su klasës vadove paskutinio skambuèio proga. I eilëje sëdi nesutarimai, asmeniðkumai. Neturi autoriteto mokslei- Violeta Dundulytë, Irena Vogulytë, mokytoja Bronë Daukaitë, Eugenija Èerniauskaitë, Nijolë Simonavièiûtë, Alë Kukenytë. II eilëje stovi viø ir mokytojø tarpe uþ savo nesàþiningumà mokytoja Aldona Petrulytë ir Vanda Venckutë. III eilëje: Bronius Þeimys, Rinas Danutë Petrulienë. Argi gali aiðkinti moksleiviams apie Kirda, Algis Kerðulis, Vytautas Þeimys, Vytautas Kerðulis, Jonas alkoholio þalà mokytojas Petras Tûska, jeigu pats vieðose Bernatonis. 1965. È. Gniþinsko nuotr. vietose pasirodo neblaivus. Kodël á tokius reiðkinius mokytoja V. Tûskienë ateityje vargu ar ið viso galësianti reikiamai nereagavo ir nesiëmë priemoniø mokyklos di- dëstyti matematikà. Jis kritikavo ir labai prastai atliktà rektorë B. Kiaulënaitë, mokytojø komjaunimo organi- mokiniø, kuriems vadovavo mokytojai P. Tûska, V. Tûs- zacija? Nebuvo kreipiamas dëmesys, kad tie vaikai, kuriø kienë bei B. Strolë, praktikà „Tiesos“ kolûkyje. tëvai maþai jais rûpinasi, galëtø apsigyventi mokyklos Rugpjûèio 20 d. laikraðèio „Komunizmo keliu“ sky- bendrabutyje.<...>. Dël prastos tvarkos bendrabutá jau relyje „Mûsø medþiagos pëdsakais“ paskelbta tokio paliko Genë Jakubonytë, Irena Vogulytë, Zita Mickevi- turinio informacija: „Ið ðvietimo skyriaus gautas atsa- èiûtë ir kt.“ Ið pateiktos iðtraukos matyti, kad situacija kymas, kad Þaideliø aðtuonmetëje mokykloje ðalinant mokykloje jau reikalavo neatidëliotino sprendimo. nurodytus trûkumus imtasi konkreèiø priemoniø. Su- Birþelio 28 d. mokykloje ávyko neeilinis pedagogø daryta pedagogø komisija patikrino ðios mokyklos darbà. tarybos posëdis, kuriame dalyvavo Kupiðkio rajono liau- Pedagogø Tarybos posëdyje pedagogei, dësèiusiai aðtun- dies ðvietimo skyriaus vedëjas J. Jonuðys, inspektoriai V. tokams matematikà, Vandai Tûskienei nurodytos darbo Valeèka bei P. Baltuðis, mokyklos direktorë B. Kiau- klaidos. Ávykusiame visuotiniame tëvø susirinkime ap- lënaitë, mokytojai M. Petrulytë, P. Augustinaitë, P. Tûska svarstyti straipsnyje iðkelti klausimai, nurodytos auklë- ir V. Tûskienë. Bendra posëdþio eiga atsispindi iðliku- jimo klaidos, moksleiviø tëvai pasiþadëjo ateityje palai- siame trumpame jo protokole9. Pirmiausia inspektorius kyti glaudesnius ryðius su mokykla, daugiau vaikø auk- P. Baltuðis apibûdino susiklosèiusià mokykloje situacijà. lëjimo klausimais tartis su mokytojais. Mokyklai vado- Jis aðtriai kritikavo nepatenkinamà matematikos mo- vauti paskirtas naujas, turás aukðtàjá iðsilavinimà direk- kytojos V. Tûskienës darbà, pateikë mokytojai eilæ klau- torius Èeslovas Gniþinskas. Buvusi VIII klasës vadovë simø. Ið mokytojos atsakymø aiðkëja prasto aðtuntokø Danutë Petrulienë uþ nepedagoginá elgesá ið mokytojos pasirengimo egzaminui prieþastys: maþai buvo sprendþiama per pamokas uþdaviniø, retai buvo Mokiniai ekskursijoje Klaipëdoje. 1965 vasara. È. Gniþinsko nuotr. tikrinami mokiniø namø darbai. Toliau inspektorius kalbëjo apie labai prastà mokiniø auklë- jamàjá darbà mokykloje, priminë pasitaikiusius girtavimo faktus. Mokytojas P. Tûska prisipaþino kartu su mokiniais dalyvavæs pobûvyje ir gëræs. Savo pasisakyme direktorë B. Kiaulënaitë teigë, kad klasiø vadovams ir mokytojams buvo nuolat aiðkinama apie mokiniø auklëjamojo darbo gerinimà, ne syká kalbëtasi su mokiniais, kas jiems laisvalaikiu dera, o kas nedera, bendrauta su jø tëvais. Direktorë neteisino ir mokytojos V. Tûskienës. Uþbaigdamas posëdá vedëjas J. Jonuðys pabrëþë, jog mokomasis ir auklëjamasis darbas mokykloje buvæs nepatenkinamas, o

KUPIÐKIS 2016 /14 17 istorijos puslapiai pareigø atleista. Á Subaèiaus aðtuonmetæ mokyklà per- neiðkelti. Mat visas mokytojø kolektyvas bûsiàs naujas kelti mokytojai P. ir V. Tûskos. Kad panaðios auklëjimo ir labai reikalingas nors vienas pedagogas èia dirbæs, klaidos nesikartotø kitose mokyklose, straipsnis bus ap- paþástantis mokinius, jø tëvus. Vedëjas sutiko ir að likau svarstytas mokyklø vadovø pasitarime.“10 toliau dirbti Þaideliuose. Tuomet net nenutuokiau, kad Atleista ið pareigø direktorë B. Kiaulënaitë buvo pa- èia man teks padirbëti net iki pensijos – 1991 m.“12 skirta prancûzø kalbos mokytoja á Subaèiaus vidurinæ Beje, visi septyni birþelyje gavusieji pataisas aðtunto- mokyklà. Padirbëjusi èia trejetà metø ji buvo perkelta á kai, padirbëjæ papildomai per vasarà, sëkmingai pa- Druskininkø vidurinæ mokyklà, kur irgi dëstë prancûzø tenkinamais paþymiais iðlaikë matematikos egzaminà ir kalbà. Nuo 1968 iki 2000 m. dirbo Lietuvos televizi- rugpjûèio 27 d. gavo mokyklos baigimo paþymëjimus13. joje, pradþioje redaktore, o vëliau programø planavimo Po didþiøjø pokyèiø naujus 1963–1964 mokslo metus skyriaus virðininke. Dabar pensininkë, gyvena Vilniuje. Þaideliø aðtuonmetëje mokykloje pradëjo visiðkai naujas Kaip jau minëta, mokytojai Vanda ir Petras Tûskos buvo mokytojø kolektyvas su jaunu ir energingu direktoriumi perkelti á Subaèiaus miestelio aðtuonmetæ mokyklà. Ið- prieðakyje. Èeslovas Gniþinskas (1940–2015) gimë Pa- keltos buvo ir abi pradiniø klasiø mokytojos: Marija Pet- nevëþyje, bet jo vaikystë prabëgo Ragainës kaime prie rulytë – á Èivoniø aðtuonmetæ mokyklà, o mokytoja Ele- pat Naujamiesèio. Be Èeslovo, ðeimoje augo brolis Al- na Mameniðkytë – á Juodpënø aðtuonmetæ mokyklà. Vë- girdas bei seserys Nijolë ir Laima14. 1958 m. baigæs liau, iðtekëjusi uþ Lino Mëlynio, 6 metus ji dirbo ðios Naujamiesèio vidurinæ mokyklà, ástojo á Ðiauliø peda- mokyklos direktore, o po to persikëlë á Rokiðká, kur ir goginá institutà, kurá baigæs 1962 m. buvo paskirtas pra- ðiuo metu gyvena11. Danutë Petrulienë vëliau vël dirbo diniø klasiø mokytoju á Alizavos vidurinæ mokyklà. Nuo mokytoja Ðimoniø vidurinëje mokykloje. Iðkelti buvo 1963 m. rugsëjo 1 d. paskirtas Þaideliø aðtuonmetës di- ir mokytojai P. Augustinaitë, B. Strolë. Ið buvusiø mo- rektoriumi15. Be likusios mokykloje dirbti vienintelës kytojø toliau liko dirbti Þaideliuose tik vienintelë An- mokytojos Angelës Peèiukonytës, visi mokytojai buvo gelë Peèiukonytë. Mokytoja prisimena: „Kai kilo mo- nauji. Ið Kupiðkio mokyklos internato atkelta mokytoja kykloje 1963 birþelio krizë, að buvau egzaminø sesijoje Bronë Daukaitë (g.1933 Aukðtupënuose, baigusi Ku- Ðiauliø pedagoginiame institute, kur tuomet neakivaiz- piðkio vidurinæ mokyklà 1950 m. pradëjo dirbti Miliûnø dþiai studijavau. Po sesijos ir atostogø, kurias praleidau pradinëje mokykloje, vëliau Varaniðkiø septynmetëje savo tëviðkëje Lazdijø rajone, sugráþusi á darbà radau mokykloje, neakivaizdþiai studijavo lietuviø kalbà ir mokyklà tuðèià. Ið valytojø suþinojau, kad visi buvæ mo- literatûrà ÐPI bei VPI). Ið Noriûnø aðtuonmetës mokyk- kytojai ið Þaideliø iðkelti. Nebeþinodama, kà daryti, los atkelta mokytoja Stasë Karazijaitë (g. 1933 m. Þvirb- nuvykau á ðvietimo skyriø pas vedëjà J. Jonuðá. Kaip tik lioniø k., baigusi Subaèiaus vidurinæ mokyklà dirbo Siau- tuo metu pas já radau ir bûsimàjá Þaideliø mokyklos riø, Ðimoniø, Gaigaliø, Noriûnø mokyklose). Ið Anta- direktoriø È. Gniþinskà, kuris suþinojæs, kad að dirbau ðavos aðtuonmetës mokyklos atkelta mokytoja Geno- Þaideliuose, labai nudþiugo ir ëmë praðyti vedëjà manæs vaitë Sadauskienë. Paskirtos dirbti jaunos, tik kà baigæ mokslus mokytojos Rita Nenënaitë (g. 1939 m. Penktokai su klasës vadove mokslo metø uþbaigimo proga. I eilëje ið kairës sëdi: mokytoja Zita Palionytë, Elena Vingilytë, Ona Jankauskaitë, Jovita Barzdenytë, Zabièiûnø k., Antalieptës vls.), jos pusseserë Vir- Regina Kiburytë. II eilëje ið kairës: Ona Baranauskaitë, Regina Valiukaitë, Laima ginija Nenënaitë (g.1937 Utenoje), Nijolë Mil- Èepaitë, Palma Sarapinaitë, Danutë Oþytë, Dalia Vogulytë, Vida Kerðulytë, Sigita èiukaitë (g. Karsakiðkyje), Gertrûda Stumbrytë Oþytë. III eilëje ið kairës: Petras Blieka, Valdas Vaitiekûnas, Gediminas Binke- vièius, Jonas Jakubonis, Povilas Èepas, Raimondas Kavoliûnas, Jonas Blieka. (g. Aukðtupënuose) ir studentë praktikantë Na- 1967. È. Gniþinsko nuotr. talija Golovina16. Mokytojai pasiskirstë darbo krûvá taip: direktorius È. Gniþinskas dëstë muzikà, pieðimà, prancûzø k. (V kl.) ir vadovavo chorui, B. Dau- kaitë – lietuviø k. ir atsakinga uþ sienlaikraðèio leidimà, S. Karazijaitë – matematikà ir me- todinio ratelio vadovë, N. Golovina – rusø k., braiþybà ir Raudonojo kryþiaus bûrelio vadovë, G. Stumbrytë – prancûzø k. (VI–VIII kl.) ir ben- drabuèio auklëtoja, R. Nenënaitë – biologijà, geografijà, chemijà ir gamtininkø bûrelio va- dovë, V. Nenënaitë – fizikà, darbus, fizinæ kultûrà ir sporto bûrelio vadovë, A. Peèiukonytë – isto- rijà, anatomijà (VIII kl.) ir pionieriø vadovë bei atsakinga uþ mokyklos bibliotekos darbà, N. Mil- èiukaitë – I–III kl. ir saviveiklos bûrelio vadovë,

18 KUPIÐKIS 2016 /14 istorijos puslapiai G. Sadauskienë – II–IV kl. bei turizmo ir kraðtotyros bûrelio vadovë. Paskirti klasiø vadovai: V kl. – R. Nenënaitë, VI kl. – V. Nenënaitë, VII kl. – N. Golovina, VIII kl. – S. Karazijaitë. Mokykloje mokësi 91 mokinys (34 – I–IV kl. ir 57 – V–VIII kl.) buvo 41 pionierius ir 7 komjaunuoliai17. Buvo pasiskirstytas ir darbo su va- karinës kaimo jaunimo mokyklos VII klase krûvis. Puikiai prisimenu tà 1963 metø rudená. Padidë- jusioje mûsø V klasëje jau buvo 12 mokiniø. Prie mûsø septyniø, baigusiø keturias klases Þaideliuose – Grigo Povilo, Jakubonytës Genës, Jankausko Povilo, Totorio Alvydo, Totorio Petro, Totorytës Reginos ir Vingilio An- tano – prisijungë dar penki mokiniai, atvykæ ið kitø Aðtuntokai su klasës vadove mokslo metø pabaigoje. I eilëje ið kairës: mokyklø. Ið Miliûnø pradinës mokyklos atvyko Ber- Dalia Bernatonytë, Janina Vogulytë, mokytoja Rita Nenënaitë, Genë natonytë Dalia, Vogulytë Janina ir Þiûkas Vidmantas, Jakubonytë, Regina Totorytë. II eilëje ið kairës: Alvydas Totoris, Julius ið Gyvakarø pradinës mokyklos – Laucius Julius, ið Laucius, Povilas Grigas, Petras Totoris, Vidas Kavoliûnas, Antanas Vingilis. 1967 Uvainiø pradinës mokyklos (Rokiðkio raj.) – Savickaitë Aloiza, kuri apsigyveno pas giminaièius Grigus. Susi- miai vesdavo fizinës kultûros bei darbø pamokas mo- paþinome su jauna energinga klasës vadove mokytoja kytoja Virginija Nenënaitë. Per darbø pamokas man Rita Nenënaite, kuri mus ið pirmø dienø suþavëjo savo ypaè reikëdavo pasitempti, nes mokyklos dirbtuviø (kur elegancija ir intelektu. Ji mums dëstë geografijà ir bo- vykdavo ðios pamokos) meistru tuomet dirbo mano të- tanikà. Ypaè ádomios bûdavo jos geografijos pamokos. vas. Labiausiai laukiamos man bûdavo istorijos, kurià Kaip prisimena pati vadovë, kurià mes vadinome auk- mums dëstë mokytoja Angelë Peèiukonytë, pamokos. lëtoja: „Baigusi Vilniaus pedagoginá institutà gavau pa- Ðis dalykas man sekësi gerai, bet klasëje turëjau ir dvi skyrimà á Salamiestá, bet atvykusios á Kupiðkio rajono konkurentes Aloizà ir Dalià. Studentës praktikantës Na- ðvietimo skyriø kartu su savo pussesere Virginija, buvo- talijos Golovinos pamokos kaþkaip neástrigo. Gal mes me nukreiptos dirbti á Þaidelius, kur buvo formuojamas nelabai jas mëgome, nes mokytoja prastai mokëjo lie- naujas mokytojø kolektyvas. Apsigyvenome su Virginija tuviðkai, galbût jai dar trûko patirties. Be to, ji mums prie pat mokyklos pas Urðulæ Pëþienæ. Beveik visi mo- dëstë tik keturis mënesius, o jau nuo sausio jà pakeitë kytojai buvome ðioje mokykloje jauni, galbût á viskà þiû- istorijos mokytoja A. Peèiukonytë. Mûsø V klasë buvo rëjome ðviesiomis spalvomis. Taèiau kaimo mokytojo gy- antrame naujo mokyklos priestato aukðte. Ðalia dar venimas nebuvo lengvas. Atlyginimas buvo labai maþas, buvo ðeðtokø klasë, o prieðais pionieriø kambarys. kaimo parduotuvëje trûko bûtiniausiø prekiø. Susisie- Klasëje vykdavo visos pamokos, iðskyrus darbus bei kimas su Kupiðkiu buvo prastas. Iki vieðkelio brisdavome fizinæ kultûrà. Ástrigo atmintyje keli tø mokslo metø per purvà su guminiais batais, kuriuos palikæ Maldinið- rudens epizodai. Bene pirmosios istorijos pamokos metu kyje pas M. Burokà toliau jau vaþiuodavome autobusu. mokytoja dalijo mums „Senovës istorijos“ vadovëlius, Tiesa, Þaideliuose jau buvo elektra, vakarais mëgdavo- kuriø 10 buvo seni, jau naudoti, o 2 – visiðkai nauji su me skaityti knygas, eidavome á choro repeticijas Palë- spalvotais paveikslëliais. Visi labai norëjo tø naujøjø. Tad venëlëje. Per vasaros atostogas mëgau keliauti, su eks- mokytoja pasiûlë traukti burtus, kam jie atiteks. Kaip kursija pavyko pabuvoti Vengrijoje. Kelioniø áspûdþiais tada dþiaugiausi, kad naujà vadovëlá iðsitraukiau ir að. visada pasidalindavau su savo mokiniais per geografijos Rugsëjo gale klasëje nutarëme pririnkti Laièpieviø mið- pamokas. Pamaþu Þaideluose apsipratau, èia prabëgo ke àþuolo giliø. Klasës vadovë nubraiþë mums (penkto- pirmieji ketveri mano pedagoginio darbo metai“18. kams) marðruto planà, vadais paskyrë mane ir Vidmantà Direktorius mums dëstë net tris dalykus: muzikà, Þiûkà ir vienà popietæ iðkeliavome á þygá. Kadangi vadai pieðimà bei prancûzø k. Pamokas jis vedë labai iðradingai buvome du, tai klasë greitai skilo á dvi grupes. Að Laiè- ir originaliai. Ypaè daug mes iðmokome per prancûzø k. pieves paþinojau labai gerai ir be plano, tai mes giliø pamokas. Nors direktorius buvo subtiliai grieþtas ir reik- pririnkome gerà maiðà, o Vidmanto vedami klasiokai lus, bet visada suprato kaimo vaikus. Ðilta ir ðvelni buvo berieðutaudami pasiklydo ir giliø beveik nerado. Po ilgø mûsø lietuviø k. mokytoja Bronë Daukaitë. Ji mane gir- ginèø gráþdami susitaikëme ir pririnktas giles kartu nu- davo uþ atsakinëjimus þodþiu, bet daþnai gaudavau py- neðëme á mokyklà, o apie nuotykius miðke klasës vado- los uþ klaidas raðto darbuose. Aritmetikà dësèiusi moky- vei, aiðku, nepasakojome. Draugiðka buvo mûsø V klasë. toja Stasë Karazijaitë pasiþymëjo reiklumu ir objekty- Tà rudená, kai mano mama atsidûrë ligoninëje, visa klasë vumu, gerai þinojo savo dalykà, puikiai valdë klasæ. Gëda su vadove surengë talkà ir padëjo nukasti mums bulves. bûdavo ateiti á jos pamokà neatlikus namø uþduoèiø. Ádo- Suvedus I trimestro rezultatus paaiðkëjo, kad moki-

KUPIÐKIS 2016 /14 19 istorijos puslapiai niø paþangumas, lyginant su praëjusiais mokslo metais, Baublytë (Birutë) ir Rimantas Èepas (Vladas)23. Ge- þymiai pagerëjæs. Net keturios klasës (I, II, IV ir V) baigë guþës 24 d. kartu su gausiu Þaideliø mokyklos dainininkø trimestrà 100%. Prasèiausia padëtis buvo VI klasëje, kur ir ðokëjø bûriu teko dalyvauti pirmojoje Kupiðkio paþangumas tesiekë tik 64%. Bendras mokyklos pa- rajono moksleiviø dainø ðventëje. Gerai ásiminë ir mûsø þangumas – 88,5%. Informacija apie I trimestro re- V klasës iðkyla su vadove á Kupiðká. Tuomet aplankëme zultatus mokykloje pasirodë ir rajoniniame laikraðtyje, piliakalná, o fotoateljë pirmà kartà nusifotografavome. kurioje minimos ne tik geriausiø, bet ir prasèiausiø Geguþës pabaigoje vykusiuose posëdþiuose buvo aptarti mokiniø pavardës19. Kitame to laikraðèio numeryje, ati- mokslo metø rezultatai. Mokykloje tuomet mokësi 87 duodant duoklæ laikmeèio reikalavimams, iðspausdintas (35 – I–IV ir 52 – V–VIII) mokiniai. Sëkmingai mokslus direktoriaus È. Gniþinsko straipsnelis apie ávykusià ateis- baigë 75 mokiniai, 10 gavo pataisas, o 2 palikti kurso tinæ popietæ mokykloje20. kartoti toje paèioje klasëje. Egzaminus laikyti leista 11 Tà 1963 metø rudená mokykloje suþibo elektros lem- aðtuntokø. Buvo sudarytos egzaminø komisijos. Eg- putës. Áspûdingai praëjo mokykloje naujametinis kar- zaminai turëjo vykti birþelio 1–15 dienomis24. Tuo paèiu navalas. Visi mokiniai privalëjo jame dalyvauti su kau- metu pataisas gavusiems mokiniams turëjo bûti orga- këmis. Pirmàjà vietà karnavale laimëjome mes, penk- nizuoti papildomi uþsiëmimai. Geguþës 28 d. baigian- tokai, – Aloiza Savickaitë ir að. Mûsø kaukë vadinosi tiems mokyklà aðtuntokams buvo surengta áspûdinga „Tautø draugystë“. Aloiza vaizdavo lietuvaitæ, o að negrà. Paskutinio skambuèio ðventë. 1964 sausio 19 d. mokykloje ávyko tëvø konferencija, Baigiamuosius egzaminus sëkmingai iðlaikë ir gavo kurioje, be mokytojø, paskaitas tëvams skaitë medikai paþymëjimus visi aðtuntokai: Baublytë Dalia, Blieka Ri- ir kiti sveèiai. Vasario pabaigoje suvedus II trimestro re- mantas, Èepaitë Aldona, Èepas Rimantas, Einorytë zultatus paaiðkëjo, kad mokiniø paþangumas vël page- Janina, Grigaitë Vanda, Kerðulytë Eugenija, Marcinke- rëjæs. Ypaè pasitempë atsiliekanti VI klasë, kurios paþan- vièius Petras, Palionis Vidmantas, Raiþë Petras, Var- gumas iðaugo iki 88%21. Balandþio 22 d. pedagogø tary- nauskas Bronius. Pataisas iðlaikë ir buvo perkelti á aukð- bos posëdyje buvo susumuoti kaimo jaunimo mokyklos tesnes klases 7 mokiniai, o 3 palikti kurso kartoti25. Á mokslo metø baigimo rezultatai. Ið ðios mokyklos VII pionieriø stovyklà Subaèiuje buvo numatyti pasiøsti 4 klasëje besimokiusiø 13 mokiniø sëkmingai mokslà baigë mokiniai: Èepaitë Alva, Totorytë Regina, Gasparonis ir á baigiamàjà VIII klasæ buvo perkelti tik 7: Grigas Arnas ir að. Geguþës 31 – birþelio 1 d. mokyklos turistø Juozas, Kuliukas Vidas, Repðytë Stasë, Totoris Vytautas, bûrelis dalyvavo iðvykoje dviraèiais á Anykðèius. Birþelio Vareika Petras, Varnauskas Petras, Vingilytë Zina ir Þa- viduryje aðtuntokams surengta ekskursija á Vilniø bei linkevièius Petras22. Balandþio 25 d. mokyklos aðtunto- Trakus, o þemesniø klasiø mokiniams – ekskursija á Pa- kai, vadovaujami mokytojos S. Karazijaitës, surengë va- nevëþá, kurios metu aplankytas cukraus fabrikas, „Liet- karà, kurio metu suvaidino V. Rimkevièiaus pjesæ „Van- kabelio“ gamykla, kraðtotyros muziejus. Tokiais gana dens lelija“. Pagrindinius vaidmenis puikiai atliko Dalia neblogais rezultatais uþbaigæs savo pirmuosius darbo metus, naujasis Þaideliø mokyklos pedagogø kolektyvas Aðtuntokai paskutinio skambuèio ðventëje. Ið kairës: Vytautas Kaèi- iðsiskirstë atostogauti. nauskas, Albertas Èepas, Antanas Blieka, Alvidas Kaèinauskas, Valdas Laucius, Ernestas Gasparonis, Algirdas Matekonis, Stasë Mickevièiûtë. Naujieji 1964–1965 m.m. mokykloje prasidëjo ra- 1968. È. Gniþinsko nuotr. miai. Toliau dirbo senasis mokytojø kolektyvas. Atvyko tik mokytojas praktikantas Algirdas Gudonis. Mokytojai pasiskirstë darbo krûvá. Direktorius È. Gniþinskas, kaip ir áprasta, dëstë muzikà, pieðimà ir VII klasei zoologijà, mokytoja B. Daukaitë dëstë lietuviø k, mokytoja S. Ka- razijaitë – matematikà, mokytoja R. Nenënaitë – geo- grafijà, biologijà ir chemijà, mokytoja V. Nenënaitë – darbus, fizinæ kultûrà ir fizikà, mokytojas praktikantas A. Gudonis – rusø k. ir braiþybà, mokytoja A. Peèiu- konytë – istorijà ir VIII kl. anatomijà bei buvo pionieriø vadovë, mokytoja G. Stumbrytë – prancûzø k. ir buvo bendrabuèio auklëtoja, mokytoja N. Milèiukaitë dirbo su II–IV kl., o G. Sadauskienë su I–III kl. Paskirti klasiø auklëtojai: S. Karazijaitë – V kl. R. Nenënaitë – VI kl, A. Gudonis – VII kl ir B. Daukaitë – VIII kl. Mokykloje toliau veikë sporto, gamtininkø, ðokiø, turizmo, Raudo- nojo kryþiaus bûreliai ir choras. Mokësi 81 mokinys (32 I–IV kl. ir 49 V–VIII kl.)26.

20 KUPIÐKIS 2016 /14 istorijos puslapiai

Nuo lapkrièio 1 d., ma- þinant etatus, buvo atleistas mokyklos meistras Vytautas Totoris, dirbtuviø prieþiûrà perëmë mokytoja V. Nenë- naitë. Vietoje ið darbo iðëjusio valytojo ir sargo Gabrieliaus Pëþos buvo ádarbinta Stasë Vareikienë. Uþ nerûpestingà buhalterinës apskaitos vedi- mà perkant maisto produktus bendrabuèio mokiniø mai- tinimui buvo ne kartà áspëta Direktorë Bronë Daukaitë. 27 Aðtuntokai su klasës vadovu mokslo metø pabaigoje. I eilëje ið kairës: auklëtoja G. Stumbrytë . 1969 Ona Jankauskaitë, Regina Valiukaitë, Ona Baranauskaitë, mokytojas Mokykloje graþiai praëjo tra- Audronius Gimþauskas, Elena Vingilytë, Regina Kiburytë, Aldona Zuo- dicinë Naujametinës eglutës ðventë. 1965 m. vasario zaitë. II eilëje: Jovita Barzdenytë, Laima Èepaitë, Dalia Vogulytë, Palma Sarapinaitë, Danutë Oþytë, Vida Kerðulytë. III eilëje: Jonas Jakubonis, 1 d. uþbaigæs praktikà su mumis atsisveikino mokytojas Gediminas Binkevièius, Raimondas Kavoliûnas, Valdas Vaitiekûnas. 1970 A. Gudonis. Gerai prisimenu ádomias, nenuobodþias jo pamokas, mokytojas tikrai buvo gabus pedagogas, tik aðtuntokams ir kitø klasiø geriausiems mokiniams buvo gaila, kad taip trumpai mus mokë. Ðio mokytojo darbà surengta 2 dienø ekskursija á Klaipëdà. Prie jûros buvo gerai ávertino ir pedagogø kolektyvas28. Mokykloje vaþiuota per Ðiaulius ir Kryþkalná, o atgal Panemuniais kartà per savaitæ, treèiadieniais, mokiniams bûdavo ir per Kaunà. Stengtasi, kad mokiniai pamatytø kuo demonstruojami kino filmai. Seansas kainavo 5 daugiau Lietuvos. kapeikas, kurias po dokumentinës kronikos ið mokiniø Per vasarà gerai pailsëjæ mokytojai ir mokiniai pra- surinkdavo kino mechanikas. Kino seansai vykdavo VII dëjo naujus 1965–1966 m.m. Mokytojø kaita buvo mi- klasëje, langus uþdangstydavo bendrabuèio antklodëmis. nimali. Ið Didþprûdëliø aðtuonmetës mokyklos buvo Greta gausybës rusiðkø filmø pamatëme ir lietuviðkàjá atkelta tik nauja prancûzø kalbos mokytoja Ona Ðilai- „Niekas nenorëjo mirti“. Tais metais mokykla ásigijo ir kaitë, kuri tapo ir nauja bendrabuèio auklëtoja. Moky- siaurajuostá kino projektoriø mokomiesiems filmams tojai pamokas pasiskirstë taip: direktorius È. Gniþinskas demonstruoti, kuriuo retkarèiais parodydavo ir vienà dëstë muzikà, pieðimà ir anatomijà, B. Daukaitë – lie- kità meniná filmà. Filmus rodydavo direktorius, bet tuviø k. ir V kl. vadovë, S. Karazijaitë – matematikà ir vëliau apmokë ir kelis gabesnius mokinius, tarp kuriø buvo VI kl. vadovë, G. Stumbrytë – rusø k. ir VIII kl. buvome ir mes su klasioku Vidmantu Þiûku. vadovë, O. Ðilaikaitë – prancûzø k., R. Nenënaitë – geo- 1964–1965 m.m. mokykla baigë gana neblogais re- grafijà, biologijà, chemijà ir VII kl. vadovë, V. Nenënaitë zultatais. Visos klasës, iðskyrus Visi mokiniai su mokytojais mokslo metø baigimo proga. Sëdi ið kairës mokytojai: Eugenija Gustienë, silpniausiàjà VII, uþbaigë mokslus Palma Aukðtikalnienë, direktorë Bronë Daukaitë, Irena Aukðtikalnienë, Elvyra Lauciuvienë, Valda ðimtaprocentiniu paþangumu. Senvaitienë, Stasë Karazijaitë, Angelë Tauginienë. 1972 Trys septintokai gavo pataisas (jas iðlaikë tik du). Prie egzaminø buvo prileisti visi 14 aðtuntokø. Vienas ið jø – Vytautas Vareika – dël ligos nuo egzaminø buvo atleistas. Sëkmingai iðlaikë egzaminus ir gavo aðtuoniø klasiø baigimo paþymëjimus visi að- tuntokai: Bernatonis Jonas, Èer- niauskaitë Eugenija, Dundulytë Violeta, Kerðulis Algis, Kerðulis Vytautas, Kirda Rinas, Kukenytë Alë, Petrulytë Aldona, Simo- navièiûtë Nijolë, Vareika Vy- tautas, Venckutë Vanda, Vogulytë Irena, Þeimys Bronius, Þeimys Vytautas29. Baigusiems mokyklà

KUPIÐKIS 2016 /14 21 istorijos puslapiai – darbus, fizinæ kultûrà, fizikà, braiþybà, A. Peèiukonytë kymuisi magnetofono. Á V klasæ ateina ypaè silpni – istorijà ir buvo pionieriø vadovë, N. Milèiukaitë dirbo baigusieji Paketuriø ir Kreiveniø pradines mokyklas su I–III kl., G. Sadauskienë – su II–IV kl. Mokykloje mokiniai“31. Inspektorius P. Baltuðis ragino pamokose tuomet mokësi 83 (38 – I–IV, 45 – V–VIII kl.) moki- daugiau dëmesio skirti ateistiniam ir internacionaliniam niai30. Sugráþæ po atostogø á mokyklà pastebëjome poky- auklëjimui, gerinti þiniø kokybæ, stiprinti darbà bûre- èius artimojoje aplinkoje. Traktoriai supylë pylimà nau- liuose32. Po Naujøjø metø mokykla sulaukë Ðvietimo sky- jam keliui nuo mokyklos iki Kupiðkio–Vabalninko vieð- riaus tikrintojø. Ðio patikrinimo rezultatai aptarti 1966 kelio. Tad dabar mokiniams kelionë á mokyklà labai pa- m. sausio 24 d. posëdyje, kuriame dalyvavo inspektoriai lengvëjo, dþiaugëmës ir mes su klasioku Juliumi Lau- Petras Baltuðis, Vytautas Valeèka, Vanda Jokantienë bei ciumi, kad nebereikës rudená ir pavasará bristi pagrio- pedagoginio kabineto vedëja A. Ilèiukaitë. P. Baltuðis viais per purvynà. Tà rudená, kaip ir kasmet, talkinin- apþvelgë savo tikrintas darbø, fizinës kultûros, fizikos, kavome nukasant bulves „Tiesos“ ir Lëvens kolûkiuose geografijos pamokas ir pasidþiaugë, kad mokiniø þinios ir uþsitarnavome ekskursijà. Per rudens atostogas lap- ir ágûdþiai neblogi ir nurodë kai kuriuos neþymius trû- krièio 10 d. kolûkio sunkveþimiu iðvykome á Vilniø. kumus. V. Jokantienë labai gerai ávertino matematikos Daugeliui ið mûsø tai buvo pirmoji kelionë á sostinæ. Ap- mokytojos S. Karazijaitës darbà. Kiek prasèiau atsiliepë lankëme Aerouostà, gidas leido net álipti á naujausià apie mokytojos A. Peèiukonytës istorijos pamokas, lëktuvà TU–104. Operos ir baleto teatre þiûrëjome ope- pasigedo jose aktyvesnio mokiniø savarankiðko darbo. rà „Raudonkepuraitë“. Pabuvojome Gedimino kalne, A. Ilèiukaitë nurodë, kad jos tikrintose prancûzø kalbos planetariume. pamokose mokiniø þinios labai silpnos, o mokytoja O. Gruodþio 27 d. mokykloje vyko iðplëstinis pedagogø Ðilaikaitë dirba tik patenkinamai. V. Valeèka, patikrinæs tarybos posëdis, kuriame dalyvavo ir Ðvietimo skyriaus rusø kalbos þinias, ávertino jas neigiamai, o mokytojos inspektorius Petras Baltuðis bei Kreiveniø pradinës mo- G. Stumbrytës darbà pavadino pavirðutiniðku. Jis nu- kyklos vedëja J. Laðienë, Gyvakarø pradinës mokyklos rodë, kad mokiniø rusø k. þodynas labai skurdus, kad jie vedëja D. Puzinienë, Miliûnø pradinës mokyklos mo- þinà vos treèdalá reikalingø þodþiø, raðto darbuose pilna kytojos G. Vingrienë ir Girijotaitë. Buvo aptarta Ðvieti- elementariausiø klaidø. Posëdþio pabaigoje kalbëjæs mo ministro M. Gedvilo kalba. Direktorius È. Gniþins- mokyklos direktorius sutiko su visais iðvardytais trûku- kas apþvelgë mokomojo ir auklëjamojo darbo padëtá mais ir paþadëjo juos likviduoti33. Nors buvo stengia- mokykloje. Pasidþiaugë, kad gerø rezultatø pasiekë mo- masi, deja, iki mokslo metø pabaigos iðtaisyti visus kytojos B. Daukaitë, S. Karazijaitë, R. Nenënaitë, taèiau mokomojo proceso trûkumus nepavyko. Tai parodë að- atskleidë ir mokyklos problemas: „Pirmiausia tai labai tuntokø baigiamøjø egzaminø rezultatai. Nors prie egza- silpnos mokiniø rusø kalbos þinios. Eilæ metø keitësi minø buvo prileisti visi 11 aðtuntokø, bet nei vienas ið jø mokytojai, daþnai dirbo praktikantai, kurie ne visada neiðlaikë rusø kalbos egzamino raðtu, kai tuo tarpu lie- jautë savo atsakomybæ prieð mokinius. Panaði padëtis ir tuviø ir matematikos egzaminus beveik visi sëkmingai su prancûzø kalbos þiniomis. Èia irgi vyko daþna mo- iðlaikë. Rusø k. egzamino neiðlaikë ir 3 ið 4 kartu laikiusiø kytojø kaita. Mokykla neturi labai reikalingo kalbø mo- vakarinës mokyklos mokiniø34. Tai jau buvo labai rimtas signalas rusø k. mokytojai. Ðvietimo skyriui leidus, dalis Aðtuntokai su klasës vadovu mokslo metø pabaigoje. I eilëje ið kairës: Audronë Masionytë, Regina Tauginaitë, Palma Matulytë, mokytojas stipresniø aðtuntokø, mënesá papildomai padirbëjæ, lie- Jonas Nekiûnas, Virginija Daunoravièiûtë, Aldona Totorytë, Roma Ðul- pos gale sëkmingai rusø k. egzaminà iðlaikë: Èepaitë Ja- niûtë. II eilëje: Vidmantas Valiukas, Stasys Barasnevièius, Salva Navic- nina, Matekonis Arvydas, Petrulytë Regina, Uþubalytë kaitë, Audronë Jakubonytë, Sigita Binkevièiûtë, Sigita Ðliþytë, Kæstutis Lasinskas. III eilëje: Bronius Kaupas, Vytautas Bernatavièius, Valdema- Olga. Likusieji egzaminui sugebëjo pasirengti tik per du ras Kriauza, Algirdas Binkys, Leonas Bartulis, Vytautas Petrulis, Valdas Mokytoja Onutë Baranauskaitë su ketvirtokais matematikos pamokoje. Petrulis. 1973 1974

22 KUPIÐKIS 2016 /14 istorijos puslapiai mënesius ir pagaliau rugpjûèio pabaigoje já iðlaikë ir gavo paþymëjimus: Blieka Rimas, Èepaitë Alva, Grai- èiûnas Petras, Kaèinauskas Vytautas, Matekonytë Al- dona, Mickevièiûtë Zita, Stanèikas Petras35. Þemesniø klasiø mokslo rezultatai buvo neblogi. Ið 75 mokiniø tik 6 buvo gavæ pataisas, kurias po dviejø savaièiø papildomo darbo iðlaikë ir buvo perkelti á aukðtesnes klases. Per atostogas liepos 1–2 dienomis vyresniø klasiø mokiniams buvo suorganizuota ekskursija á Nidà. Prisimenu, kad vykome dviem sunkveþimiais. Mus lydëjo mokytojos R. Nenënaitë, V. Nenënaitë ir N. Milèiukaitë. Að, kaip ir dauguma ekskursijos dalyviø, pirmà kartà pamaèiau Baltijos jûrà, neiðdildomà áspûdá paliko Nerijos kopos. Nakvojome kempinge prie pat Nidos. Kità dienà gráþ- Aðtuntokai su mokyklos direktore ir klasës vadove mokslo metø pa- dami dar apþiûrëjome Klaipëdos áþymybes. baigoje. I eilëje ið kairës: Alfredas Barasnevièius, Alma Totorytë, direk- Naujieji 1966–1967 m.m. mokykloje prasidëjo di- torë Bronë Daukaitë, klasës vadovë Elvyra Lauciuvienë, Vytautas Petru- lis. II eilëje: Vytautas Navickas, Rièardas Slavinskas, Saulius Laucius, desne negu anksèiau mokytojø kaita. Iðkeltos prastai Vidmantas Þiurlys. III eilëje: Gediminas Ðliþys, Bronius Mickevièius, dirbusios mokytojos O. Ðilaikaitë ir G. Stumbrytë. Savo Rimantas Adomavièius. 1974 noru dirbti á Panevëþá iðvyko mokytoja V. Nenënaitë. paþangumas 91,4%. Vis dar didelæ problemà mokykloje Vël sugráþo á Þaidelius èia iki 1961 m. dirbusi mokytoja sudarë peraugæ mokykliná amþiø mokiniai, kuriø buvo Elvyra Þaldokaitë, kuri vasarà buvo kà tik iðtekëjusi uþ ávairiose klasëse. Jie prastai mokësi, praleidinëjo pamo- Povilo Lauciaus ið Gyvakarø ir dabar jau vadinosi Lau- kas, buvo nedrausmingi, lankësi jaunimo pasilinksmi- 36 ciuviene . Jai atiteko labai prastas rusø kalbos palikimas. nimuose (kartais ten pasirodydavo ir iðgëræ). Net 7 to- Dirbti mokytoja buvo priimta ir buvusi ðios mokyklos kiems mokiniams buvo sumaþintas elgesio paþymys38. auklëtinë, mokslo pirmûnë, kà tik baigusi Kupiðkio Tradicinë eglutës ðventë vyko gruodþio 30 d. Mokykla, vidurinæ mokyklà, Zita Palionytë, kuriai irgi teko ne- gavusi kolûkiø finansinæ paramà, tais metais skyrë dau- lengvas iðbandymas purenti gana apleistà prancûzø kal- giau lëðø naujametinëms dovanëlëms nupirkti. bos dirvonà. Mokytojai pamokas pasiskirstë taip: direk- 1967 m. pavasará rusø k. mokytojai E. Lauciuvienei torius È. Gniþinskas dëstë muzikà, pieðimà ir darbus, iðëjus á dekretines atostogas, jà vadavo mokytojas Al- B.Daukaitë – lietuviø k., S. Karazijaitë – matematikà ir girdas Telyèënas. Tai buvo labai grieþtas (gal daugiau tik braiþybà, E. Lauciuvienë – rusø k., Z. Palionytë – pran- tokiu dëjosi) mokytojas. Jis nelabai laikësi mokymo pro- cûzø k., fizinæ kultûrà ir buvo bendrabuèio auklëtoja, gramos, diktuodavo mums rusø k. egzaminø bilietø uþ- R. Nenënaitë – geografijà, biologijà ir chemijà, A. Peèiu- duotis, taèiau neprisimenu, kad bûtume per jo pamokas konytë – istorijà, fizikà ir pionieriø vadovë, G. Sadaus- raðæ nors vienà diktantà. Mokytojas labai smarkiai rûkë. kienë dirbo su I–III kl., N. Milèiukaitë – su II–IV kl. Ir dabar matau nuo tabako dûmø pageltusius jo rankø Paskirti ir klasiø vadovai: V kl. – Z. Palionytë, VI kl. – pirðtus. Priartëjo ir mokslo metø pabaiga, rezultatai buvo B. Daukaitë, VII kl. – S. Karazijaitë, VIII kl. R. Nenë- panaðûs kaip ir ankstesniøjø metø. 71 mokinys buvo 37 naitë . perkeltas á aukðtesnæ klasæ, 6 gavo pataisas (jas iðlaikë Mûsø, aðtuntokø, klasë buvo pirmame aukðte greta tik 5), o 3 palikti kartoti kurso toje paèioje klasëje39. mokytojø kambario, prieðais mokyklos dirbtuves. Geguþës 28 d. vyko paskutinio skambuèio ðventë, liko Paskutinius mokslo metus ðioje mokykloje pradëjome neramûs. Þinojome, kad pavasará mûsø laukia egzaminai, Pionieriai su vadove Onute Baranauskaite pionieriø kambaryje. 1974 girdëjome apie buvusiøjø aðtuntokø vargus su rusø kalbos egzaminu. Nesijautëme ir mes labai stiprûs, dël to kaltas ne vien ankstesniø mokytojø nereiklumas, bet ir mûsø paèiø atsipalaidavimas. Tiesa, mokytoja E. Lauciuvienë nuo pirmøjø pamokø pradëjo kantriai taisyti mûsø þiniø spragas. Ypaè sunku buvo gauti pas jà gerus paþymius ið diktantø ir kitø rusø kalbos raðiniø. Taèiau pavasará mokytojai iðëjus á dekretines atostogas, jos nuosekliai pradëtas darbas liko neuþbaigtas. Spalio mënesá vykome á Kupiðká þiûrëti gastroliuojanèio Pane- vëþio dramos teatro spektaklio „Prieblandoje“. Suvedus I trimestro rezultatus paaiðkëjo, kad bendras mokyklos

KUPIÐKIS 2016 /14 23 istorijos puslapiai terialinæ paramà 17 mokiniø (5 mokiniams valstybiná maitinimà, 5 – prieðpieèius, 7 – paðalpas)41. Rugsëjo viduryje mokytojai E. Lauciuvienei iðëjus á 3 mënesiø neapmokamas atostogas, jà vadavo mokytoja Elena Telyèënienë, o jos auklëjamajai klasei laikinai paskirta vadovauti O. Kalinkinaitë. Rudená buvo pasodinta mokyklos sode obelaièiø bei vaiskrûmiø. Gruodþio 2 d. pedagogø tarybos posëdyje aptarti I trimestro rezultatai. Mokytoja E. Telyèënienë skundësi labai silpnomis penktokø ir kai kuriø kitø klasiø mokiniø rusø kalbos þiniomis. Savo pasisakyme direktorius pabrëþë, kad mokytojams trûksta reiklumo, pamokos daþnai bûna vienodos ir nuobodþios, trûksta iðradingumo ir gebëjimo Mokiniai karnavalo dalyviai su mokytojais ir Seniu Ðalèiu. Sëdi ið kairës aktyvinti mokinius, daugëja prastai besimokanèiø moki- mokytojos: Eugenija Gustienë, Ona Baranauskaitë, Senis Ðaltis(Vilius niø. Atskirai aptardamas stebëtas mokytojos G. Sa- Stanionis), Vida Poviliûnaitë, Raimonda Verikaitë. 1975 dauskienës pamokas direktorius nurodë pagrindinius jos nuotraukos. Visi vienuolika aðtuntokø buvome pri- trûkumus: silpna organizacija, stoka reiklumo linkusiø leisti prie baigiamøjø egzaminø. Pagal Ðvietimo minis- paþeisti drausmæ mokiniø atþvilgiu, nepatenkinamai terijos instrukcijà uþ gerà paþangumà ir elgesá 2 klasiokës organizuojamas uþklasinis skaitymas. Uþ prastà apskai- Dalia Bernatonytë ir Regina Totorytë buvo atleistos nuo tos vedimà buvo kritikuota ir bendrabuèio auklëtoja O. egzaminø, o mums likusiems devyniems egzaminai vyko Kalinkinaitë42. Gruodþio pabaigoje netikëtai pasikeitë birþelio 1–12 dienomis. Juos iðlaikë 5 mokiniai, o likusieji kai kurie mokytojai. Savo noru buvo atleista ir iðvyko 4 gavo pataisø. Mums su Janina Vogulyte nepavyko tik dirbti á Palangos gintaro muziejø mokytoja R. Nenënai- per rusø k. (raðtu) egzaminà, o klasiokai Povilas Jan- të. Vëliau ji kelerius metus vël dirbo mokytoja Giedrai- kauskas bei Petras Totoris neiðlaikë po tris egzaminus. èiø vidurinëje mokykloje, o iðtekëjusi uþ ið Drûlënø ki- Nesmagu buvo gráþti á namus su tokiais rezultatais. Teko lusio Algirdo Èereðkos, 1976 m. vël sugráþo á Kupiðká. per vasarà gerokai padirbëti su rusø k. gramatika, pa- 1976–1984 m. ji dirbo Ðvietimo skyriaus profesinio raðyti ne vienà diktantà. Pakartotiná egzaminà rugpjûèio orientavimo kabineto vedëja, o 1984–1997 m. geogra- 25 d. sëkmingai iðlaikiau, diktantas buvo ávertintas net fijos mokytoja Kupiðkio L. Gucevièiaus gimnazijoje. stipriu ketvertu. Diktante, kurio pavadinimas buvo „Na- Dabar pensininkë, gyvena Kupiðkyje43. Nuo sausio 1 d. ða Rodina“, padariau tik dvi klaidas. Darbas per vasarà mokyklà paliko ir mokytoja O. Kalinkinaitë. Á iðvyku- iðëjo kaip tik á gera – Kupiðkio vidurinëje mokykloje su siøjø vietas skubiai buvo paskirti nauji mokytojai. Dës- rusø kalba jau nebeturëjau jokiø problemø. Geriau ar tyti prancûzø kalbà ir dirbti bendrabuèio auklëtoja pa- prasèiau egzaminus iðsilaikë ir kiti klasiokai. Tad Þai- skirta mokytoja Regina Laðaitë. Ji tapo ir V kl. vadove. deliø aðtuonmetæ tais metais baigëme mes visi: Bernato- Dëstyti geografijà, biologijà ir bûti VI kl. vadovu paskir- nytë Dalia, Grigas Povilas, Jakubonytë Genë, Jankauskas tas mokytojas Jonas Gelaþius44. 1968 m. kovo 4 d. vyku- Povilas, Kavoliûnas Vidas, Laucius Julius, Totoris Alvy- sio posëdþio metu buvo plaèiai apsvarstyti II trimestro das, Totoris Petras, Totorytë Regina, Vogulytë Janina ir rezultatai. Direktoriaus paraginti mokytojai ir klasiø va- Vingilis Antanas40. Baigësi dar vienas mûsø gyvenimo dovai atvirai aptarë padëtá mokykloje, nurodë svarbiau- etapas. sius trûkumus ir iðsakë savo pasiûlymus, kaip juos ðalinti. Naujuosius 1967–1968 m.m. mokykloje pradëjo se- Direktorius supaþindino su mokiniø anketinës apklau- nasis mokytojø kolektyvas. Tik buvusi prancûzø k. mo- sos, kuri mokykloje buvo organizuota pirmà kartà, re- kytoja Zita Palionytë iðvyko mokytis, o jos vieton buvo zultatais. Ið jø paaiðkëjo, kad daugelis mokiniø gyvena priimta Olga Kalinkinaitë, kuriai buvo pavestos ir ben- visai neblogai: namuose turi radijo aparatus, skaito spau- drabuèio auklëtojos pareigos. Mokytojai pasiskirstë pa- dà, gauna ið tëvø per savaitæ po 1–2 rb, padeda namuose. mokas taip: direktorius È. Gniþinskas turëjo dëstyti mu- Labiausiai visiems patinka matematikos pamokos, nes zikà, pieðimà ir darbus, B. Daukaitë – lietuviø k. ir VII mokytoja S. Karazijaitë yra labai korektiðka, puikiai val- kl. vadovë, S. Karazijaitë – matematikà, fizikà ir VIII do klasæ, duoda ádomiø uþduoèiø, raðo teisingus paþy- kl. vadovë, E. Lauciuvienë – rusø k., braiþyba ir VI kl. mius. Per kitas pamokas esà vieni mokytojai nuolat ba- vadovë, R. Nenënaitë – geografijà, biologijà, chemijà ir rasi, kiti net ðaukia ir raðo neteisingus paþymius. Kai V kl. vadovë, A. Peèiukonytë – istorijà, fizinæ kultûrà ir kuriems mokiniams labiau patinka tie mokytojai, kurie pionieriø vadovë, O. Kalinkinaitë – prancûzø k. ir ben- maþai klausinëja, moka pajuokauti45. drabuèio auklëtoja, N. Milèiukaitë dirbo su I–III kl., G. Suvedant 1967–1968 m.m. rezultatus paaiðkëjo, kad Sadauskienë – su II–IV kl. Buvo numatyta skirti ma- 76 mokiniai baigë mokymo programas ir keliami á

24 KUPIÐKIS 2016 /14 istorijos puslapiai aukðtesnes klases, o 6 mokiniai paliekami kartoti kurso. Upytæ ir èia jau ásikûrë ilgam. Miðko gatvëje pasistatë Prie baigiamøjø egzaminø prileisti visi 8 aðtuntokai. namà, prie jo iðaugo sodas, sodybà supo þmonos Bronës Egzaminus iðlaikë ir gavo aðtuonmeèio mokslo baigimo iðpuoselëti puikûs gëlynai. Þmonës sakydavo, kad Gni- paþymëjimus ðie mokiniai: Gasparonis Ernestas, Kaèi- þinskø sodyboje jø daugiau negu visoje Upytëje. È. Gni- nauskas Alvidas, Kaèinauskas Vytautas, Laucius Valdas, þinskas, be darbo mokykloje ir su mokiniais ávairiuose Matekonis Algirdas ir Mickevièiûtë Stasë. Dviem mo- bûreliuose, pats kûrë paveikslus, grafikos darbus, dro- kiniam – Bliekai Antanui ir Èepui Albertui, gavusiems þë ið medþio. Upytës jubiliejaus proga sukûrë áspûdingà rusø ir lietuviø k. pataisas, egzaminai atidëti rudeniui koplytstulpá. Jo iðdroþti meniðki kryþiai puoðia baþnyèios (abu jie egzaminus iðlaikë)46. ðventoriø ir tëvø kapà Naujamiesèio kapinëse. Miðko Naujieji 1968–1969 m.m. prasidëjo jau didesniais gatvæ Upytëje dabina jo sukurtas meniðkas dekoraty- pokyèiais. Pasikeitë mokyklos vadovas. Sëkmingai ið- vinis uþraðas48. 2014 m. pablogëjus sveikatai, Gniþinskai dirbæs Þaideliuose penkerius metus direktorius È. Gni- persikëlë gyventi á Klaipëdà, kur Èeslovas po sunkios þinskas su ðeima iðvyko dirbti arèiau savo tëviðkës, á Upy- ligos 2015 m. geguþës 1 d., likus tik keliems mënesiams tæ. Dirbdamas Þaideliuose direktorius 1964 m. gruodá iki 75-meèio, mirë. vedë Bronæ Puronaitæ, kilusià ið Gindviliø. Kaip prisi- Nauja Þaideliø aðtuonmetës mokyklos direktore bu- mena Bronë Gniþinskienë: „vyras vadino Þaideliuose vo paskirta lietuviø k. mokytoja Bronë Daukaitë praleistus metus, neþiûrint visokiø sunkumø, paèiais (1933–2008). Vël prasidëjo gana daþna mokytojø kaita. graþiausiais. Visà laikà gyvenome mokyklos antrame Vietoje iðkeltø mokytojø Reginos Laðaitës ir Jono aukðte buvusiame vieno kambario bute su langais á va- Gelaþiaus atvyko ið Juodpënø aðtuonmetës mokyklos karus. Gerai, kad mokykloje jau buvo elektra, bet dau- Vanda Þilytë (vëliau Ðimonienë), taip pat mokytojai giau jokiø patogumø. Vandená neðdavomës ið ðulinio Irena Gintautaitë, Boleslovas Manikas, Leokadija Pa- kieme. Reikëdavo prisineðti malkø, nes kambarys buvo puèkaitë49. Pastarieji du mokytojai tedirbo vos po porà apðildomas kokline krosnimi. Valgyti virdavome ðalia mënesiø. Mokytoja N. Milèiukaitë iðtekëjo uþ þaidelieèio buvusioje bendrabuèio virtuvëje. Pradþioje neturëjome Rimo Uþubalio ir tapo Uþubaliene, o A. Peèiukonytë net lovos, teko miegoti ant patiesto ant grindø èiuþinio. iðtekëjusi irgi uþ þaidelieèio Alfredo Taugino tapo Taugi- Kai nusipirkome sofà, dþiaugsmui nebuvo ribø. Prie niene. Atjaunëjæs mokytojø kolektyvas pamokø krûvá mokyklos buvusioje parduotuvëje ne visada bûdavo bû- taip pasiskirstë: direktorë B. Daukaitë dëstë lietuviø tiniausiø maisto produktø. Todël ásigijome karvæ, kurià k., S. Karazijaitë – matematikà, fizikà ir buvo V kl. va- þiemà laikydavome malkinëje ið karèiø ir ðiaudø áreng- dovë, E. Lauciuvienë – rusø k. ir VIII kl. vadovë, V. Þi- tame bûste. Vëliau laikydavome ir kiaulæ. Kolûkis skir- lytë – prancûzø k., biologijà, chemijà ir VI kl vadovë, davo þemës bulvëms pasisodinti, o jas per þiemà laiky- A. Tauginienë – istorijà, fizinæ kultûrà ir VII kl. vadovë, davome pas Pëþienæ. Susisiekimas su Kupiðkiu buvo pras- I. Gintautaitë – istorijà, geografijà, biologijà ir buvo tas. Tik nutiesus gerà kelià nuo pionieriø vadovë, L. Papuèkaitë – mokyklos iki vieðkelio, lengviau Mokyklos valytojos Ona Tauginienë (sëdi) ir muzikà (antraeilës pareigos), B. Stasë Vareikienë prie eglutës. 1975 buvo galima nuvaþiuoti apsipirkti. Manikas – darbus, braiþybà ir buvo Kai ásigijome motociklà „Iþ- bendrabuèio auklëtojas, N. Uþuba- Planeta“, susisiekimas dar pagerëjo. lienë dirbo su II–IV kl, G. Sadaus- Iðeiginëmis dienomis ir per atos- kienë – su I–III kl. ir dëstë pieði- togas vykdavome padëti pas mano mà50. Lapkrièio mën. vietoje iðvy- motinà á Gindvilius arba pas jo kusiø mokytojø B. Maniko ir L. Pa- tëvus á Naujamiestá. 1968 m. sausá puèkaitës buvo paskirti Alma Ða- gimus sûnui Raimondui rûpesèiø kalytë (dëstë muzikà) bei buvæs ðios padaugëjo. Kadangi ir nusenusiems mokyklos auklëtinis Rinas Kirda vyro tëvams reikëjo vis daugiau (bendrabuèio auklëtoju dirbo 4 pagalbos, nusprendëme persikelti mën.)51. Gruodþio 1 d. duomenimis, arèiau jo tëviðkës. Apsistojome mokykloje buvo jau 100 (I–IV kl.– Upytëje. Èia 1969 m. rugpjûtá gimë 41, V–VIII – 59) mokiniø52. Mo- dukra Loreta“47. Upytëje È. Gni- kyklà papildë ir dalis uþdarytos Pa- þinskas dirbo mokytoju vidurinëje keturiø pradinës mokyklos moki- mokykloje, 1973–1976 m. buvo jos niø. III trimestro eigoje iðvykus mo- direktoriumi, o vëliau direktoriaus kytojai A. Ðakalytei á jos vietà dëstyti pavaduotoju. Dar vëliau buvo per- muzikà laikinai priimtas mokytojas sikëlæs dirbti ir gyventi á Panevëþá, Zigmas Rimða53. Neþiûrint nuola- bet mieste jam nepatiko, vël gráþo á tinës mokytojø kaitos, mokslo metø

KUPIÐKIS 2016 /14 25 istorijos puslapiai kytojai N. Uþubalienei perëjus á dalykininkus, su pradi- nëmis klasëmis metus dirbo mokytoja A. Tauginienë. Mokslo metø pradþioje buvo 96 (I–IV kl. – 34, V–VIII – 62) mokiniai56. Mokslo metø eigoje mokytojø kaitos nebuvo, bet E. Lauciuvienei iðëjus trims mën. atostogø jos auklëjamajai VIII klasei ëmë vadovauti A. Gim- þauskas. Mokslo metai baigësi gana gerais rezultatais. Á aukðtesnes klases perkelti 76 mokiniai, pataisas gavo tik 2. Visi 16 aðtuntokø prileisti prie baigiamøjø egzaminø. Trys labai gerai besimokiusios aðtuntokës Ona Bara- nauskaitë, Regina Kiburytë ir Regina Valiukaitë buvo atleistos nuo egzaminø. Juos 11 mokiniø iðlaikë, o du (Kerðulytë Vida ir Vaitiekûnas Valdas) gavo pataisas, Mokiniai su mokytoja Vida Poviliûnaite fizinio lavinimo pamokoje. 1975 kurias sëkmingai iðlaikë tik Vaitiekûnas Valdas, o Ker- rezultatai buvo neblogi. Á aukðtesnes klases perkelta 80 ðulytë Vida liko kurso kartoti57. Taigi 1970 m. mokyklà mokiniø, 11 gavo pataisas (5 jas iðlaikë, o 6 palikti karto- baigë 15 aðtuntokø: Baranauskaitë Ona, Barzdenytë ti kurso). Visi 9 aðtuntokai prileisti prie egzaminø sëk- Jovita, Binkevièius Gediminas, Èepaitë Laima, Jaku- mingai juos iðlaikë ir gavo paþymëjinus: Bernatonytë bonis Jonas, Jankauskaitë Ona, Kiburytë Regina, Kavo- Aldona, Boèiulis Algirdas, Burokaitë Regina, Èepas liûnas Raimundas, Oþytë Danutë, Sarapinaitë Palma, Tautvilis, Gaidimauskas Valdemaras, Gasparonis Gintau- Valiukaitë Regina, Vingilytë Elena, Vogulytë Dalia, tas, Kavoliûnas Rimantas, Valiukaitë Sidonija, Vilimas Vaitiekûnas Valdas, Zuozaitë Aldona (kl. vadovas A. Albertas54. Gimþauskas)58. 1969–1970 m.m prasidëjo nauja mokytojø kaita. Viena ið tais metais baigusiøjø aðtuonias klases Onutë Vietoje iðvykusiø mokytojø V. Ðimonienës, Z. Rimðos Kruèienë (Baranauskaitë) ðiltai prisimena mokykloje buvo paskirti nauji mokytojai Palma Aukðtikalnienë, praleistus metus: „Á Þaideliø aðtuonmetës mokyklos Audronius Gimþauskas ir buvusi ðios mokyklos auk- penktà klasæ atëjau bûdama 11 metø mergaièiukë. Suo- lëtinë Valda Senvaitienë55. Mokytojai pasiskirstë darbo lo drauge ir drauge visam gyvenimui tapo Regina Va- krûvá: direktorë B. Daukaitë dëstë lietuviø k., E. Lau- liukaitë ið Drûlënø kaimo. Ið pedagogø geriausiai pri- ciuvienë – rusø k. ir VIII kl vadovë, N. Uþubalienë – simenu matematikos mokytojà Karazijaitæ Stasæ, jos prancûzø k., lietuviø k. ir V kl vadovas, S. Karazijaitë – ðypsenà ir kantrybæ. Atrodo, ji niekada nei bardavosi, matematikà, fizikà ir VI kl vadovë, P. Aukðtikalnienë – nei pykdavo. Lietuviø kalbos mokytoja Daukaitë Bronë biologijà, geografijà, chemijà ir VII kl vadovë, V. Sen- buvo grieþtesnë ir reiklesnë. Labai norëdavau trimestre, vaitienë – istorijà ir bendrabuèio auklëtoja, I. Gintau- kaip ir kitø dalykø, ir lietuviø kalbos turëti penketà, bet taitë – fizinæ kultûrà, pionieriø vadovë, A. Gimþauskas daþnai ðiek tiek pritrûkdavo ryþto ir tekdavo tenkintis – darbus, pieðimà, braiþybà, A. Tauginienë dirbo su II– ketvertuku. Uþ tai, kad galiu ðiandien raðyti be didesniø IV kl. ir dëstë muzikà, G. Sadauskienë – su I–III kl. Mo- gramatiniø klaidø, esu dëkinga tik lietuviø kalbos mo- Aðtuntokai su klasës vadove po paskutinio skambuèio. I eilëje ið kairës kytojai. O pirmas dvejetas, pravirkdæs penktokæ, buvo sëdi: Aldona Mikðytë, Nijolë Ðliþytë, mokytoja Elvyra Lauciuvienë, ið rusø kalbos. Nemëgau nei rusø kalbos, nei jà dësèiusio Vanda Sadauskaitë, Zina Vilèinskaitë. II eilëje: Vida Kalamaþnikaitë, mokytojo Telyèëno. Ið nemëgstamø pamokø buvo ir Nijolë Dailytë, Vylius Matekonis, Graþina Zulonaitë, Janina Biðkaus- kaitë. III eilëje: Povilas Samulionis, Sigitas Totoris, Egidijus Kriauza, pieðimas, jau bûdama ðeðtokë ar septintokë bandþiau Vytautas Vièas. 1976 apgauti, pieðiná uþ mane nupieðë klasiokë Danutë Oþytë. Deja, mokytoja Sadauskienë Genë ðià gudrybæ paste- bëjo. „Taip miðkà pieðia tik Danutë“, – pasakë ji. O man buvo labai sarmata. Bet mokytoja buvo gera, daugiau nebarë, liepë pieðti paèiai. Labai ásimintinos buvo þie- miðkos kelionës á mokyklà. Kai jau atsirasdavo rogiø kelias, vienas ið tëvø pakinkydavo kolûkio paskirtà arklá ir mes, Palëvenëlës vaikai, keliaudavom á mokyklà. Vaþny- èiodavo kuris nors ið vyresniø berniukø: Kavoliûnas Vi- das, Binkevièius Gediminas ar Kavoliûnas Raimondas. Arklá pririðdavome prie Varnausko klojimo. Po pamokø keliaudavom atgal, daþnai kartu vëþindavom ir þaidelieèius Gasparonius. Kai keleiviø bûdavo dar daugiau, kelionë trukdavo ilgiau, kuriam nors iðkritus, rei-

26 KUPIÐKIS 2016 /14 istorijos puslapiai këdavo vytis, kol sustabdys arklá. Kartà sumanëm pavëþinti niø. Pradiniø klasiø mokytoja G. Sadauskienë dirbo draugus ið Suvainiø kaimo. Kaimà pasiekëm, bet kaip per su I klase jau pagal naujà programà61. Mokslo metai miðkelá á Palëvenëlæ sugráþti, nebeþinojom. Uþsukom pa- baigësi kiek prastesniais rezultatais, tik I klasë juos klausti, rodos, pas Vogulá Juozà. Tas paþinæs Palëvenëlës uþbaigë 100% paþangumu. Bendras mokyklos vaikus labai nustebo, kad klausiam kelio. Kità rytà arklá paþangumas tesiekë 89,5%. Taèiau visi 14 aðtuntokø kinkydavo jau kito mokinio tëvas, kuris privalëjo ádëti ir sëkmingai iðlaikë egzaminus: Baranauskaitë Janina, ðieno arkliui. Ir taip visi kiemai ið eilës. Ásimintinos bûdavo Brazinskas Petras, Èepaitë Palmira, Gaidimauskaitë eglutës ðventës mokykloje, kurios vykdavo gruodþio 29 Regina, Gasparonytë Lidija, Jankauskaitë Janina, ar 30, prieð þiemos atostogas. Visa mokykla ruoðdavosi, Kaèinauskas Povilas, Laðas Rimutis, Laucius Kazi- vieni mokiniai puoðdavo eglutæ, kiti salæ, kuria tapdavo mieras, Matekonytë Zina, Navickaitë Genovaitë, dvi klasës – tarp kuriø buvo iðardoma siena. Ðventë pra- Vanagas Albertas, Zulonas Vidas, Þiurlys Vitalijus62. sidëdavo vakarop, dalyvaudavo ir suaugusieji. Karnavalas, Mokytojø kaita naujøjø 1971–1972 m.m. pradþioje paèiø ruoðta programa, senio ðalèio dovanos, vëliau ðokiai buvo nedidelë. Vietoje iðvykusiø mokytojø G. Sadaus- ir þaidimai. Po vienos tokios ðventës mes, Palëvenëlës kienës ir A. Gimþausko ið uþdarytos Kreiveniø pradi- vaikai, neberadom arklio, kuriuo atvaþiavom. Pasirodo, nës mokyklos buvo atkelta mokytoja Janina Laðienë, kaþko supykæ vyresni berniokai já atriðo ir paleido. Arklys o ið uþdarytos Buoþiø pradinës mokyklos atkelta moky- kelià rado, bet mûsø tëvams iðgàsèio buvo. Parsiradom toja Bronë Èepelienë. Vasarà iðtekëjusi mokytoja I. pësti jau apie vidurnaktá. Pasibaigus mokslo metams, vai- Gintautaitë tapo Aukðtikalniene. Mokytojai darbo kus veþdavo á ekskursijà. 1970-øjø vasarà mes, aðtuntokai, krûvá pasiskirstë taip: direktorë B. Daukaitë turëjo dës- kolûkio sunkveþimiu keliavom á Vilniø ir Druskininkus. tyti lietuviø k., E. Tauginienë – lietuviø k., fizikà, fiziná Tai buvo nuostabi dviejø dienø kelionë. Lydëjo auklëtojas lavinimà ir VII kl. vadovë, E. Lauciuvienë – rusø k. ir Gimþauskas Audrius (tikriausiai buvo ir kita mokytoja), VI kl. vadovë, S. Karazijaitë – matematikà ir VIII kl. nakvojom netoli Pirèiupio, lyg ir kokiame klojime. Kità vadovë, V. Senvaitienë – istorijà, geografijà, darbus ir dienà aplankëm Druskininkus. Mane tiesiog suþavëjo ðis IV kl. vadovë bei dirbtuviø vedëja, P. Aukðtikalnienë þalias miestas, M. K. Èiurlionio muziejus, jo áspûdingas – biologijà, chemijà, prancûzø k. ir V kl. vadovë, I. paveikslas „Karaliø pasaka“, liko prisiminimuose visam Aukðtikalnienë – geografijà, braiþybà, prancûzø k. ir gyvenimui“59. Vasaros atostogø metu mokykloje dirbo VII pionieriø vadovë, B. Èepelienë – pieðimà ir bendra- kl. mokiniø remonto brigada, kuri sutvarkë ir perdaþë buèio auklëtoja, E. Gustienë – I–II kl., J. Laðienë – III mokyklos inventoriø. Buvo organizuotos tëvø talkos, kukl. Mokiniø skaièius pasiekë 109, nes atëjo dauguma riø metu sutvarkytos mokyklos tvoros bei paruoðta þiemai buvusios Kreiveniø mokyklos mokiniø. Nuo ðiø mokslo malkø60. metø pertvarkyta pradiniø klasiø sistema, kurioje liko Nuo naujøjø 1970–1971 m. Mokytojai ant mokyklos laiptø. I eilëje ið kairës: Angelë tik I–III kl., o IV klasëje pa- m. rugsëjo 1 d. vietoje iðvykusios Peèiukonytë, direktorë Bronë Daukaitë, Elvyra Lauciu- mokas jau dëstë mokytojai da- mokytojos N. Uþubalienës pa- vienë, Raimonda Verikaitë. II eilëje: Onutë Baranauskaitë, lykininkai63. Nemokamas vals- Vida Poviliûnaitë, Genovaitë Ramonaitë. 1976 skirta nauja mokytoja Eugenija tybinis maitinimas paskirtas 4 Gustienë. Mokytojai savo darbo mokiniams (po 0,65 rb per die- krûvá taip pasiskirstë: direktorë nà) bei nemokami prieðpieèiai B. Daukaitë dëstys lietuviø k, S. – 5 (po 0,30 rb), o materialinë Karazijaitë – matematikà, fizikà parama – 4 mokiniams. Dar 8 ir bus VII kl vadovë, E. Lauciu- mokiniams maitinimà finan- vienë – rusø k. ir V kl. vadovë, P. savo kolûkiai64. Mokslo metø Aukðtikalnienë – biologijà, che- rezultatai buvo neblogi. Tik 2 mijà, prancûzø k. ir VIII kl va- mokiniai palikti kartoti kurso dovë, A. Tauginienë – muzikà, bei 2 gavo pataisas. Visi 15 geografijà ir VI kl. vadovë, I. Gin- aðtuntokø sëkmingai iðlaikë tautaitë – fiziná lavinimà, geog- baigiamuosius egzaminus ir rafijà ir pionieriø vadovë, A. gavo paþymëjimus: Adomavi- Gimþauskas – darbus, braiþybà, èius Petras, Barasnevièius Vir- pieðimà ir dirbtuviø vedëjas, V. ginijui, Biðkauskaitë Jûratë Senvaitienë – istorijà ir bendra- Boèiulis Vytautas, Èepaitë Ni- buèio auklëtoja, G. Sadauskienë jolë, Jokubonytë Danutë, dirbs su I–III kl., E. Gustienë – Kriauzaitë Regina, Laucius su II–IV kl. Mokykloje buvo 90 Eugenijus, Matekonytë Euge- (I–IV – 31, V–VIII – 59) moki- nija, Petrulytë Janina, Repðys

KUPIÐKIS 2016 /14 27 istorijos puslapiai Vytautas, Skaistytë Danutë, Ðliþys Rièardas, Vaitiekû- R. Kruèas, kuris daþnai nepasirodydavo darbe67. Ne- naitë Vitalija, Þiurlytë Gëlë65. þiûrint visø pokyèiø, mokslo metø rezultatai buvo ne- Naujieji 1972–1973 m.m. atneðë nemaþai pokyèiø. blogi. Ið 107 mokslo metø gale buvusiø mokiniø 89 Vël þenkliai pasiketë mokytojø sudëtis. Á Maskvyèiø perkelti á aukðtesnes klases, 1 paliktas kartoti kurso, o 3 aðtuonmetæ mokyklà buvo iðkelta patyrusi matematikos skirti vasaros darbai. Sëkmingai iðlaikë egzaminus ir mokytoja S. Karazijaitë (Dûdienë), o mokytoja V. Sen- gavo paþymëjimus net 21 aðtuntokas: Bartulis Leonas, vaitienë buvo paskirta Antaðavos aðtuonmetës mokyklos Barasnevièius Stasys, Bernatavièius Vytautas, Binke- direktore. Dekretiniø atostogø iðëjo mokytoja I. Aukðti- vièiûtë Sigita, Binkys Algis, Èepelytë Laima, Daunora- kalnienë. Á jø vietà ið Salamiesèio aðtuonmetës mokyklos vièiûtë Virginija, Jokubonytë Audronë, Kaupas Bronius, atkelta mokytoja Laima Mikðytë (Usevièienë), taip pat Kriauza Valdemaras, Lasinskas Kæstutis, Masionytë priimti dirbti mokytojais buvusi ðios mokyklos auklë- Audronë, Matulytë Palma, Navickaitë Salva, Petrulis tinë, mokslo pirmûnë Sidonija Valiukaitë, Jonas Nekiû- Vytautas, Petrulis Valdas, Ðliþytë Sigita, Ðulniûtë Roma, nas bei Rimantas Kruèas. Mokytoja A. Tauginienë buvo Tauginaitë Regina, Totorytë Aldona, Valiukas Vidas (kl. paskirta mokymo dalies vedëja. Kaip ir áprasta, senieji vadovas J. Nekiûnas)68. mokytojai turëjo dëstyti tuo paèius dalykus, o naujai Naujøjø 1973–1974 m.m. iðvakarëse vël pasikeitë atvykusieji pamokas pasiskirstë taip: S. Valiukaitë turëjo dalis mokytojø. Iðvyko I. Aukðtikalnienë, L. Usevièienë, dëstyti matematikà, J. Nekiûnas – istorijà ir darbus ir R. Kruèas ir S. Valiukaitë. Mokytojauti atvyko kà tik VIII kl. vadovas, L. Usevièienë – muzikà, pieðimà ir pio- baigæ vidurines mokyklas Virginija Þiaunytë, Eugenijus nieriø vadovë, R. Kruèas – fiziná lavinimà ir bendrabuèio Braþiûnas, buvusi ðios mokyklos auklëtinë, mokslo pir- auklëtojas. Á mokyklos bendrabutá priimtas 21 mokinys66. mûnë Onutë Baranauskaitë ir Vida Poviliûnaitë. Nau- Nuo ðiø mokslo metø, pagal nurodymus ið virðaus (po jiesiems mokytojams buvo paskirstytas pamokø krûvis: Kauno ávykiø), turëjo bûti labai sustiprintas interna- V. Þiaunytë – biologija, chemija ir VI kl. vadovë, E. Bra- cionalinis ir ateistinis mokiniø auklëjimas. Ypaè buvo þiûnas – matematika, fizika ir VIII kl. vadovas, O. Ba- reikalaujama, kad mokytojai ir mokiniai nedalyvautø ranauskaitë – matematika ir pionieriø vadovë, V. Po- baþnytinëse apeigose laidotuviø metu ar kitomis pro- viliûnaitë – fizinis lav. ir bendrabuèio auklëtoja69. Moki- gomis. Naujieji mokytojai dirbo neblogai. Taèiau daug niø skaièius mokykloje buvo sumaþëjæs iki 92. Moky- pastabø ir net nuobaudø gavo bendrabuèio auklëtojas tojas E. Braþiûnas dirbo tik du mënesius, kol buvo pa- Aðtuntokai su klasës vadove ir tëveliais paskutinio skambuèio proga. I imtas á armijà. Kaip prisimena buvusi mokytoja O. Kru- eilëje ið kairës: Zita Navarskaitë, Alma Ðateikaitë, Graþina Kriauzaitë, èienë (Baranauskaitë): „1973-øjø rugsëjo 1-àjà vël pra- Roma Balèiûnaitë, mokytoja Ona Baranauskaitë, Audronë Lauþikaitë. II eilëje ið kairës: Regina Aleknaitë, Sigita Vaitkûnaitë, Lina Totorytë, vëriau Þaideliø aðtuonmetës mokyklos duris jau kaip Palmutë Gurklytë, Genë Totorienë. III eilëje ið kairës: Janina Aleknienë, mokytoja ir pionieriø vadovë. Kantrioji matematikos Janina Navarskienë, Albertas Jakðys, Danguolë Þiurlytë, Laimutë mokytoja Stasë Karazijaitë jau nebedirbo Þaideliuose, Puèëtaitë, Genë Gurklienë, Elena Martinenko. IV eilëje ið kairës: Bronë Ðateikienë, Marytë Puèëtienë, Genë Lauþikienë, Janina Vogulienë, tai IV–VI klasëse matematikà teko mokyti man, þaliai Romas Vogulys, Urðulë Jakðienë, Aleksiejus Martinenko, Lina Bal- abiturientei. Kartu su manimi tuomet mokytojais Þai- èiûnienë. 1978 deliuose tapo tos paèios laidos abiturientas kupiðkënas Eugenijus Braþiûnas bei Virginija Þiaunytë nuo Su- baèiaus ir kiek vyresnë Vida Poviliûnaitë. Skirtumas tas, kad jie buvo ne vietiniai, o man tai buvo mano vaikystës mokykla ir mokytojai kai kurie dar tebebuvo tie patys. Ta pati direktorë Bronë Daukaitë, buvusi auklëtoja Angelë Tauginienë, rusø kalbos mokytoja – Elvyra Lau- ciuvienë. Jau pirmàjà dienà buvau pakrikðtyta „Onyte“ taip uþ akiø ir vadindavo, matyt, ir vaikai, ir tëvai. Matematikos uþdavinius iðsispræsdavau namuose, o paskui per pamokas aiðkindavau vaikams. Vaikai klausë, tik vienoje klasëje buvo pora berniukø, kuriems, matyt, labai nepatiko ir matematika, ir mokytoja, tai juos so- dindavau á pirmà suolà. Pionieriø vadovës darbas nelabai patiko, buvo labai daug reikalavimø ið tuometiniø pio- nieriø namø. Ne viskà spëdavau ávykdyti. Labai bijo- davau pionieriø vadovø pasitarimø, kuriuose bûdavau kritikuojama. O mokykloje vykdavo ir puikiø renginiø. Ypaè patikdavo vaikams linksmøjø-iðradingøjø klubai, kai viena komanda varþydavosi su kita kokia nors tema.

28 KUPIÐKIS 2016 /14 istorijos puslapiai Direktorë Daukaitë buvo labai atsidavusi darbui, daug patardavo, padëdavo, kartais po uþsitæsusiø pokalbiø ir nakvynæ suteikdavo savo kambaryje antrame mokyklos aukðte. Po dvejø metø gavau auklëti ðeðtokus. Pionieriø vadove tapo buvusi abiturientë Raimonda Verikaitë. Labai dþiaugiausi, kad turiu klasæ, mylëjau tuos vaikus. Kiekvienà savaitæ turëdavau klasës valandëles, per kurias ðnekëdavom ávairiomis temomis. Mëgo vaikai iðvykas á gamtà. Viena tokia iðvyka jaunai auklëtojai daug baimës pridarë. Iðkylaujant miðkelyje netoli Maldiniðkio, viena auklëtinë ið Gyvakarø nieko nesakiusi iðkeliavo namo. O kai susiruoðëm visi, niekas neþinojo, kur dingo Dan- gutë. Nedràsu bûdavo lankytis auklëtiniø namuose. Nejauku buvo kalbëtis su mokiniø tëvais, bijojau pasakyti koká priekaiðtà apie jø vaikà. Kiekviena klasë Mokytojas Jonas Nekiûnas istorijos pamokoje. 1978 turëjo priskirtà mokyklos teritorijos plotà, kurá reikë- auklëtojos, mokyklos direktorius, toks svarbus, labai davo tvarkyti. Buvau atsakinga ir uþ darbà su komjau- iðsimokslinæs vyras, toks aukðtas ir su akiniais þmogus, nuoliais, susidraugavau su tik keleriais metais uþ mane daug ávairiø pamokø ir kitø uþsiëmimø. Ir dar, brolis jaunesniais aðtuntokais ir daþnai paðefuodavau juos kaip Alvydas Þaideliø mokyklà jau baiginëjo. Kai að pradëjau auklëtoja. Atsisveikindami su mokykla jie man padova- eiti á pirmà klasæ, jis buvo aðtuntokas. O visa tai taip nojo laikrodá. Daþnai pasilikdavau budëti mokiniø ðo- iðaukðtintai man atrodë gal todël, kad manæs mokytis kiuose, kurie vykdavo ðeðtadieniais po pamokø. Dràsesni pirmoje klasëje á Þaidelius tëvai neleido, o iðruoðë á berniukai paðokdindavo ir jaunà mokytojà. Rudená Paketuriø pradinæ mokyklà. Ëjau á jà ið netoli mokyklos bûdavo daug talkø. Po pamokø vaikai vaþiuodavo á kolûká gyvenusiø seneliø Jëèiø, ten pas juos ir gyvenau. Po ðitiek kasti bulviø. Kartu su jais paeiliui vykdavo ir po dvi mo- metø dar vis prisimenu tà jausmà, kada po iðeiginio kytojas. Noriai vaþiuodavau ir be eilës. Po talkos, jau pa- sekmadienio labai nenorom ið namø iðeidavau pas sene- vakary, kolûkio sunkveþimis atveþdavo prie mokyklos lius, kaip sakant, ið vakaro, o brolis Alvydas pasakodavo ir vaikai pësti eidavo á namus. Mokykloje vykdavo ðimta- apie savajà mokyklà, á kurià eis rytoj, á mano svajoniø dienio ðventës, kuriø metu septintokai virdavo cepelinus mokyklà... Þaideliø mokyklà pradëjau lankyti jau bû- ir kartu su aðtuntokais ir mokytojais vaiðindavosi. Ði dama antrokë, 1967 m. rudená, ir pirmoji mano moky- tradicija gyvavo dar ir tuomet, kai mokykla persikëlë á toja èia buvo Genovaitë Sadauskienë. Buvo sujungtos Palëvenëlæ. Paskutinio skambuèio ðventei septintokai ið- dvi klasës – antra ir ketvirta. Puikiai atsimenu savo kla- puoðdavo aðtuntokø klasæ, paruoðdavo eilëraðèiø mon- siokus, tai Rimantas Adomavièius ið Drûlënø, Alfredas taþà. Tradicinei eglutës ðventei kiekviena klasë ruoðdavo Barasnevièius ið Daukuèiø, Bronius Mickevièius ið programà. Daþniausiai tai buvo vaidinimai. Prisimenu Suvainiø, Vytautas Petrulis ið Rudikëliø, Vytautas Na- su savo ðeðtokais ruoðëm Juditos Vaièiûnaitës „Skersgat- vickas ið Rudikø (visada stebëdavausi ir truputá pavy- vio pasakà“. Supratusi, kad dirbti mokykloje ir neaki- Aðtuntokai su mokytojais ir sveèiais paskutinio skambuèio proga. 1980 vaizdþiai studijuoti lietuviø kalbà ir literatûrà nesuge- bësiu, palikau mokyklà“70. Mokslo metai baigti gerais rezultatais. Tik 2 mokiniai palikti kartoti kurso ir tik 1 gavo pataisas. Baigiamuosius egzaminus iðlaikë visi 10 aðtuntokø: Adomavièius Ri- mantas, Barasnevièius Alfredas, Laucius Saulius, Mic- kevièius Bronislovas, Navickas Vytautas, Petrulis Vy- tautas, Slavinskas Rièardas, Ðliþys Gediminas, Totorytë Alma, Þiurlys Vidas (kl. vadovë E. Lauciuvienë)71. Savo prisiminimais apie mokykloje praleistus metus dalijasi ðios laidos mokinë Alma Totorytë (Pustovaitie- në): „Kaip prisimenu save ið vaikystës, visada labai norëjau eiti á Þaideliø aðtuonmetæ mokyklà. Man, tada septyniø metø vaikui, atrodë, kad aðtuonmetë mokykla, tai kaþkas nepaprasto, tiek daug vaikø, atskirø dalykø mokytojai, visiems (iðskyrus pradinukus, kur klasës buvo sujungtos po dvi) atskiros klasës ir atskiros klasiø

KUPIÐKIS 2016 /14 29 istorijos puslapiai dëjau jam labai „tiesios rankos“, nes kai atsirado braiþy- iðsiaiðkino mokytojai tà gaidþio istorijà. Auklëtoja grieþ- bos pamoka, gal septintoj klasëj, braiþydavo puikiai ir tai ásakë eiti ir atsipraðyti Tonios, að tai nëjau, nes toje labai graþiu ðriftu uþraðydavo), Rièardas Slavinskas ið „operacijoje“ ið pradþiø nedalyvavau, o vëliau viskas ið- Suvainiø (su juo geriausiai sutardavom), Gediminas iro, „puota“ neávyko. Keistai elgdavosi mano klasiokai Ðliþys ið Laièiø, Irena Vilimaitë ið Daukutëliø. Penktoje su istorijos ir darbø mokytoju Jonu Nekiûnu. Mokytojas klasëje dar prisidëjo Saulius Laucius ið Gyvakarø (kaip prieð Naujametinæ eglutæ turëdavo ápareigojimà – su ir að jau ðiek tiek grojo, tik nelabai atsimenu, lyg tai vyresniø klasiø berniukais paruoðti ðventei salæ ir scenà. akordeonu?), Vidas Þiurlys irgi ið Gyvakarø ir Saulius Salë – tai sujungtos dvi klases (sustumdavo viduryje kla- Kesylius ið Palëvenëlës, bet jis pasimokë gal tik trejus siø esanèià stumdomà sienà á ðonus ir pasidarydavo viena metus, o po to iðvaþiavo kitur. Bet bëda, ðeðtoje klasëje didelë salë). O scenà sukaldavo ið atsineðtø lentø. Moky- likau tarp zëkiø viena mergaitë. Þinoma, nebuvo labai tojas su mano klasiokais neðë lentas (man neðt neliep- linksma, nors per pertraukas pabendraudavome ir su kitø davo, tik pamokos gale man liepdavo paðluot darbø klasiø mergaitëmis, aiðku, þemesniø klasiø, vis tiek vienai klasæ). Kaip ten tiksliai buvo, nemaèiau, tik atbëga kla- klasëje tarp berniukø nekas (daþnai jie man primindavo siokai ir sako, Bronius ið antro aukðto per langà iððoko „jei ne tu, bûtø mûsø vyriðka klasë, tu viskà sugadinai“). ir pasikabino obely, nes iðsigando mokytojo, kuris já vijosi Nuo penktos klasës mûsø auklëtoja buvo Elvyra Lau- su kirviu. Sako, mokytojas kala scenà, o mes tyèia lentas ciuvienë, ji dëstë rusø kalbà ir literatûrà. Auklëtoja buvo ið kito galo judiname. Mokytojas labai supyko ir uþsi- grieþta, o kaipgi kitaip su absoliuèia dauguma berniukø mojo kirviu, Bronius bëgt, mokytojas vytis, laiptais á ásiveiksi? Man gi auklëtoja buvo gera ir maloni, daþnai antrà aukðtà, po to á klasæ, atsidarë langà ir iððoko. Bet tardavomës dël klasës reikalø, ruoðdavomës mokyklos viskas baigësi laimingai, nieko nesusilauþë, beveik ne- renginiams, ypaè Naujametinei eglutei. Daugiausia tai susiþeidë, nes pakibo obelyje, kuri augo prie pat lango. kliûdavo nuo jos tiems, kurie pritingëjo mokytis, na ir Daþnai visokiø juokø prikrësdavo klasiokai mokytojui þinoma iðdaigininkams ir nenuoramoms. Ástrigo keletas Nekiûnui, tai þemëlapá per istorijos pamokà atvirkðèiai nutikimø ið klasës gyvenimo. Gal ðeðtoj ar septintoj klasëj pakabins, tai koká áranká per darbø pamokà paslëps. O klasiokai sugalvojo toká kvailà pokðtà. Gyveno Dau- man bûdavo keista ir truputá mokytojo gaila, kad jis taip kuèiuose tokia rusë Tania (visi vadindavo jà Tonia, o pa- nervingai kreipia dëmesá á paaugliø zbitkus. Septintoje vardës neatsimenu). Kaip ir visi kaimo þmonës laikë ji klasëje, ypaè pavasary, klasiokai daþnai norëdavo manæs gyvuliø ir naminiø paukðèiø. Kaþkuris ið mano klasiokø atsikratyt. Jau po skambuèio, kai mokytojos dar nëra, sugalvojo pavogt ið Tonios gaidá. Taip ir padarë, norëjo já atidarydavo langà ir per já iðkeldavo mane laukan. Kiek dar kiek palesinti, paauginti, o tada atseit papjausim, nu- besiprieðindavau, nepadëdavo, tik sukomanduoja kaþku- peðim ir Þaideliø berþytëj (miðke netoli kaimo) kepsim ris „matam Almø par lungø“ ir ávyksta. Kol apeinu ap- ir puotausim. Ðiaip tai nelabai imdavo manæs á tokius link mokyklà, ateinu á klasæ, o jau ir mokytoja yra, sako „pobûvius“, bet ðá kartà þadëjo paimti. Bet nepavyko tas „ir vël Totorytë vëluoji?“ Neskøsdavau, kad iðmetë, o sumanymas su gaidþiu, nes pats gaidys iðdavë – pagavæ tai, ko gero, buvo svarbu mano klasiokams, perstojo, nuneðë já á negyvenamà sodybà ir uþdarë antrame namo nusibodo ir nebemëtë. Aðtuntoje klasëje susitaikëm ir aukðte, neþinau, ar já ten lesino, ar ne, bet gaidys ëmë susigyvenom, kaip þmonës sako, „biðki rozuman suvë- giedoti ir þmonës iðgirdæ atrado ir atidavë Toniai, kuri jom“. Ir kai baigëme, tikrai buvo gaila skirtis ir su kla- jau kelias dienas buvo pasigedusi to gaidþio. Kaþkaip siokais, ir su mokytojais, ir su savo mylima mokykla. Jaunøjø mechanizatoriø bûrelio nariai Þaideliø kolûkio technikos kieme. Prieð pat baigimà suorganizavau, kad visa klasë nusi- 1981 fotografuotume. Pakvietëme auklëtojà ir direktoræ Bro- næ Daukaitæ. Kadangi mokykloje tada nebuvo kas fotografuoja, tai vaþiavome á Kupiðká, á tuometá Buitiniø paslaugø kombinatà.Visada prisiminsiu puikius Þaideliø aðtuonmetës mokyklos mokytojus: matematikos – Stasæ Karazijaitæ, istorijos – Valdà Senvaitienæ, auklëtojà ir rusø kalbos mokytojà Elvyrà Lauciuvienæ, nuostabià lietuviø kalbos ir literatûros mokytojà – mokyklos direktoræ Bronæ Daukaitæ. Kai baigusi aðtuonmetæ nuvaþiavau mokytis á Panevëþio J. Ðvedo pedagoginæ muzikos mokyklà, lietuviø kalbà ten dëstë toks mokytojas Guobys, tai jis sakydavo: „Kaip gerai paruoðta esi, kas tau dëstë lietuviø? – ir pridurdavo – Penketui moku að, ketvertui – Totorytë, o visi likusieji...“ Ir net padëkos laiðkà paraðë mano buvusiai lietuviø mokytojai gerb.

30 KUPIÐKIS 2016 /14 istorijos puslapiai

Bronei Daukaitei. Gyvenimas bëga, viskas keièiasi, o mano mokyklos nebëra. Pastatas dar vis tebestovi, kaip ta apgriuvusi Trakø pilis. Ir kada tik vaþiuoju pro Þai- delius, stabteliu prie savo buvusios mokyklos, kad ir apleista, vis dar tebestovi mano gyvenimo mokykla“72. Mokytojø kaita naujøjø 1974–1975 m.m. iðvaka- rëse buvo minimali. Iðvyko tik mokytoja V. Þiaunytë, jà pakeitë nauja mokytoja Nijolë Sadulaitë. Mokytojai pasiskirstë darbo krûvá: direktorë B. Daukaitë – lietuviø k., mokymo dalies vedëja A. Tauginienë – lietuviø k. ir fizika, E. Lauciuvienë – rusø k. ir VII kl. vadovë, E. Gus- tienë – geografija, biologija, matematika ir IV kl. va- dovë, J. Nekiûnas – istorija, gamtos paþinimas, geo- Septintokai su klasës vadove mokslo metø baigimo proga. I eilëje ið grafija, pieðimas, darbai ir VI kl. vadovas bei dirbtuviø kairës: Diana Senvaitytë, Virginija Barkauskaitë, Jolanta Prokofjevaitë, vedëjas, N. Sadulaitë – prancûzø k., chemija ir V kl. va- Violeta Lauþikaitë, Rasa Kavaliauskaitë, Violeta Barasnevièiûtë. II eilëje ið kairës: Rolandas Kesminas, Artûras Sadauskas, Girmantas Katelë, dovë, V. Poviliûnaitë – fizinis lav., bendrabuèio auklëtoja mokytoja Alma Soroèkina, Jonas Bogdþiûnas, Egidijus Gabrënas. 1982 ir VIII kl. vadovë, O. Baranauskaitë – matematika ir pionieriø vadovë, J. Laðienë I–III kl. Mokykloje buvo lonaitë Graþina ir Þiurlys Remigijus (kl. vadovë E. Lau- 76 96 (25 – I–III kl., 71 – IV–VIII kl.) mokiniai73. Po ciuvienë) . Vasarà Þaideliø kolûkis aprûpino mokyklà ilgesnio laiko vël mokykloje veikë neakivaizdininkø VII kuru sekanèiai þiemai, suremontavo dirbtuviø elektros ir VIII klasës, kuriose buvo 7 mokiniai. Pavasará mokyklà árenginius. baigë 3 aðtuntokai neakivaizdininkai Masiulis Vilius, Kaip jau tapo áprasta, 1976–1977 m.m. vël pasikeitë Ðliþys Povilas ir Þutautas Jonas. Be tradiciniø ðiø mokslo keletas mokytojø. Iðvyko mokytojos V. Poviliûnaitë, R. metø renginiø, kaip Naujametinës eglutës ðventë, að- Verikaitë ir G. Ramonaitë, o atvyko mokytojos Stasë tuntokø ðimtadienis ir paskutinio skambuèio ðventë, mo- Vanagaitë ir Rimantë Gelaþninkaitë. Naujoms pedago- kykloje buvo paþymëtas pergalës Antrajame pasaulinia- gëms paskirstytas darbo krûvis: S. Vanagaitei – chemijos me kare 30-metis, á kurio minëjimà buvo pakviesti ðio pamokos ir pionieriø vadovës pareigos, o R. Gelaþ- karo veteranai V. Balaiðis ir P. Matekonis. Mokslo metø ninkaitei – darbas su I–II kl. Mokykloje buvo 96 (29 – rezultatai gana geri. Bendras mokyklos paþangumas I–III kl. ir 67 – IV–VIII kl.) mokiniai. Dirbo 10 mo- 77 98,7%. Kurso kartoti buvo palikti tik 2 mokiniai. Nuo kytojø . Mokykla galutinai perëjo prie kabinetinës sis- egzaminø buvo atleistos dvi geriausios 8 klasës mokinës temos, buvo árengiami 5 kabinetai. Pavasará vyko ka- Janina Petrulytë ir Dainë Sipavièiûtë. Egzaminus iðlaikë binetø apþiûra. Buvo atestuoti 5 mokytojai. Ið pareigø visi likusieji 7 aðtuntokai: Boèiulytë Danutë, Dauno- atleista valytoja S. Vareikienë, o á jos vietà priimta Ge- 78 ravièiûtë Nijolë, Pukytë Dalë, Slavinskaitë Romutë, novaitë Lauþikienë . 74 Totoris Vidmantas, Vilimaitë Irena, Vilèinskas Arvydas . Aðtuntokai su mokyklos direktore ir klasës vadove mokslo metø bai- Per vasaros atostogas mokykloje vyko remonto darbai: gimo proga. I eilëje ið kairës: Mindaugas Stanèikas, Romualdas Laucius, iðdaþytos patalpos, perstatytos krosnys. Rièardas Kirailis, Rolandas Barasnevièius. II eilëje: Reda Petrulytë, Alfonsa Baranauskaitë, direktorë Bronë Dugnienë, mokytoja Valda Sen- Nuo 1975–1976 m.m. mokykloje prasidëjo vël kiek vaitienë, Alva Þalinkevièiûtë, Rima Mikðytë. III eilëje: Juozas Petrulis, didesnë mokytojø kaita. Nors iðvyko tik viena mokytoja Bronius Slavinskas, Angelë Kirailytë, Virginija Prokofjevaitë, Saulius N. Sadulaitë, bet priimti dirbti net trys nauji pedagogai Ðliþys, Raimondas Sadula. 1982 – Raimonda Verikaitë, Genovaitë Ramonaitë ir Aldona Zinkevièienë. Naujai atvykusioms mokytojoms darbo krûvis paskirstytas taip: R. Verikaitei – fizika ir pionieriø vadovës pareigos, G. Ramonaitei – pradinës I–II kl, A. Zinkevièienei – prancûzø k. Mokykloje buvo 97 (28 – I–III kl. ir 69 IV–VIII kl.) mokiniai, dirbo 10 mokytojø75. Pirmà kartà mokyklos istorijoje mokykla uþbaigë mokslo metus 100% paþangumu. Visi 83 I–VII klasiø mokiniai buvo perkelti á aukðtesnes klases, o baigiamuosius egzaminus sëkmingai iðlaikë visi 14 aðtuntokø: Biðkaus- kaitë Janina, Dailytë Nijolë, Kalamaþnikaitë Vida, Kriauza Egidijus, Matekonis Vylius, Mikðytë Aldona, Sadauskaitë Vanda, Samulionis Povilas, Ðliþytë Nijolë, Totoris Sigitas, Vièas Vytautas, Vilèinskaitë Zinaida, Zu-

KUPIÐKIS 2016 /14 31 istorijos puslapiai

Mokslo metus mokykla ir vël baigë 100% paþangu- pradiniø klasiø 2. Veikë gamtininkø, kraðtotyros, jaunøjø mu, 25 mokiniai baigë gerais ir labai gerais paþymiais, 24 mechanizatoriø, ðokiø, Raudonojo kryþiaus bûreliai ir mokiniai buvo pavyzdingo elgesio79. Baigiamuosius eg- choras. Rudená mokykloje Þaideliø kolûkio dëka zaminus iðlaikë visi 18 aðtuntokø: Baltrûnas Vytautas, padarytas remontas (iðdaþytos klasës, atnaujintas pio- Barasnevièius Raimondas, Balaiðytë Jolita, Cibulskas Juo- nieriø kambarys, sutvarkyti kiemo sportiniai árengi- zas, Gintautas Vytautas, Katelytë Liucija, Latvënaitë Ro- niai)84. Mokslo metø pabaigoje visi I–VII klasiø mokiniai ma, Lauþikaitë Palmira, Neèionytë Zina, Petrulytë Birutë, buvo perkelti á aukðtesnes klases. Baigiamuosius egza- Puèëtaitë Nijolë, Pukys Antanas, Sipavièius Jonas, Ðliþytë minus sëkmingai iðlaikë visi 10 aðtuntokø: Baltrënaitë Violeta, Totoris Gediminas, Vilèinskaitë Rima, Þekonis Alma, Gasparonis Gediminas, Gurklytë Regina, Katelë Antanas, Þekonytë Vanda (kl. vadovas J. Nekiûnas)80. Remigijus, Liobikaitë Laisvutë, Neèionytë Lina, Sadu- Mokiniø meniniai kolektyvai dalyvavo rajoninëje moks- laitë Rita, Stanionis Gintaras, Varnauskaitë Nijolë, Zu- leiviø dainø ðventëje. VII–VIII kl. mokiniams birþelio lonaitë Regina (kl. vadovë L. Vilutytë)85. Ið jø 6 ástojo á mën. buvo organizuota ekskursija á Vilniø. spec. vidurines mokyklas bei technikumus, o 4 á Kupiðkio 1977–1978 m.m. prasidëjo nedidele mokytojø kaita. vidurinës mokyklos IX klasæ86. Vietoje laikinai iðvykusios mokytojos S. Vanagaitës pa- 1979–1980 m.m. iðvakarëse ir eigoje vyko didelë mo- skirti nauji mokytojai Nijolë Vilimienë (Sadulaitë) ir kytojø kaita. Iðvyko mokytojai J. Nekiûnas, L. Vilutytë, Vida Palionienë bei antraeilininkas Petras Mikantavi- S. Paberalienë, o mokytoja J. Laðienë iðëjo á pensijà. Su- èius. Naujiems mokytojams darbo krûvis paskirstytas gráþo anksèiau dirbusi mokytoja Valda Senvaitienë, pa- taip: N. Vilimienei – fizinio lav., P. Mikantavièiui – muzi- skirtos naujos mokytojos Zita Klimavièiûtë, Alma So- kos pamokos, o V. Palionienei darbas su II–III kl. Mo- roèkina, Rita Romanenkova ir vaduojanèios mokytojos kykloje buvo 93 (28 – I–III kl., 65 – IV–VIII kl.) mo- Laima Antanavièiûtë bei Danguolë Gniþinskaitë. Mo- kiniai, veikë matematikos, biologijos-geografijos, rusø kytoja V. Senvaitienë gavo dëstyti istorijos bei darbø k., istorijos kabinetai. Pastarajame árengta mokomie- pamokas, Z. Klimavièiûtë – matematikà, A. Soroèkina siems kino filmams demonstruoti aparatûra81. Ðiais – prancûzø k., R. Romanenkova – fizinæ kultûrà, L. An- mokslo metais didelis dëmesys buvo skiriamas mokiniø tanavièiûtë – lietuviø k. ir pionieriø vadovë, D. Gni- nuo pirmosios klasës saugaus elgesio gatvëse ugdymui. þinskaitë – biologijà. Su pradinëmis klasëmis ëmë dirbti Ir ðiais mokslo metais, kaip ir praëjusiais, buvo 100% mokytoja A. Tauginienë. Iðtekëjusi mokyklos direktorë paþangumas. Egzaminus iðlaikë bene paskutinë didelë B. Daukaitë tapo Dugniene. Mokykloje buvo jau tik 77 aðtuntokø klasë, kurioje buvo 18 mokiniø: Aleknaitë (24 – I–III kl. ir 53 – IV–VIII kl.) mokiniai87. Mokslo Regina, Balèiûnaitë Roma, Gurklytë Palmutë, Jakðys metø rezultatai geri. Paþangumas 100%. Aðtuonias kla- Albertas, Kriauzaitë Graþina, Lauþikaitë Audronë, Mar- ses baigë 11 mokiniø: Baranauskas Antanas, Baranaus- tinenko Aleksiejus, Navarskaitë Zita, Neèionis Julius, kas Sigitas, Kavoliûnas Virginijus, Latvënaitë Valda, Puèëtaitë Laima, Slavinskas Antanas, Stripeikytë Vida Martinenko Rita, Stanionytë Daiva, Totoris Almantas, (atleista nuo egzaminø), Ðateikaitë Alma, Totorytë Lina, Varnauskaitë Virginija, Vilimas Vytautas, Viplentas Vla- Vaitkûnaitë Sigita, Vilimas Algirdas, Vogulys Romas, das, Vogulytë Renë (kl. vadovë Z. Klimavièiûtë)88. Þiurlytë Danguolë (kl. vadovë O. Baranauskaitë)82. Naujøjø 1980–1981 m.m. pradþioje mokytojø kaita Naujøjø 1978–1979 m.m. iðvakarëse vël buvo vël buvo minimali. Iðvyko tik mokytoja R. Romanenko- pokyèiø. Iðvyko mokytojos O. Baranauskaitë ir R. Gelaþninkaitë, o V. Palionienë iðëjo á Aðtuntokai su mokytojais, tëveliais ir sveèiais paskutinio skambuèio proga. 1983 dekretines atostogas. Sugráþo mokytoja Stasë Paberalienë (Vanagaitë) ir buvo paskirtos naujos mokytojos Laima Vilutytë bei Zita Navackienë. Mokytoja S. Paberalienë dirbo su pradinëmis klasëmis, L. Vilutytë dëstë bio- logijà, Z. Navackienë – pionieriø vadovë. Di- rektorës pavaduotoja paskirta mokytoja E. Gustienë. Mokykloje dirbo 11 mokytojø (6 su aukðtuoju, 3 su spec. viduriniu, 2 su viduriniu iðsilavinimu). Mokiniø skaièius mokykloje jau sumaþëjæs iki 78 (27– I–III kl. ir 51 – IV– VIII kl.)83. Veikë jungtiniai kabinetai: lietuviø k. – muzikos, geografijos – biologijos – chemijos – istorijos, matematikos – fizikos – brai- þybos, rusø k. – prancûzø k., pradiniø klasiø 1,

32 KUPIÐKIS 2016 /14 istorijos puslapiai va, o jà pakeitë mokytoja antraeilininkë Audronë Groc- kytë, kuri gavo vesti fizinio lavinimo pamokas. Visi kiti mokytojai toliau dëstë tuos paèius dalykus kaip ir pra- ëjusiais metais. Mokykloje buvo 76 (22–I–III kl. ir 54 – IV–VIII kl.) mokiniai89. Mokslo metai praëjo gana ramiai. Kaip jau áprasta, mokslo metø pabaigos rezultatai buvo geri. Paþangumas 100%. Baigiamuosius egzaminus iðlaikë visi 6 tais metais buvæ aðtuntokai: Bogdþiûnaitë Dalia, Gustaitë Gitana, Kavaliauskas Raimondas, Pet- rulytë Valda, Ðliþys Valdas, Vilèinskaitë Laima (kl. va- dovë E. Lauciuvienë)90. Maþëjant mokykloje mokiniø skaièiui ir 1981– 1982 m.m. pradþioje mokytojø kaita buvo nedidelë. Á Mokyklos kraðtotyrininkai su vadove mokytoja Valda Senvaitiene prie pensijà iðëjo daugelá metø Þaideliø mokykloje iðdirbusi savo eksponatø. 1984 mokytoja E. Lauciuvienë, vietoje jos rusø kalbà gavo Vasaros atostogø metu dalis mokiniø su tëvais dirbdavo dëstyti mokytoja V. Palionienë. Á dekretines atostogas kartu. Viskas vyko sklandþiai, be ypatingø nuotykiø, að iðëjo mokytoja ir pionieriø vadovë Z. Navackienë, kurià tik stebëdavau, kaip vyksta uþsiëmimai. Ir ðtai lyg per- vaduoti buvo paskirta nauja mokytoja Liuda Kopûs- kûnas ið giedro dangaus – atvyksta bûrelio veiklos tikrinti tienë. Mokykloje mokësi jau tik 73 (18 – I–III kl. ir 55 Ðvietimo skyriaus inspektorius. Að tik pasipusèiau padus – IV–VIII kl.) mokiniai. Dirbo 10 mokytojø91. Mokslo ir á dirbtuves: metø rezultatai buvo prastesni, nes du mokiniai gavo – Vyruèiai, ar iðgelbësit mane. O vyrams juokas. pataisas. Sëkmingai iðlaikë baigiamuosius egzaminus Sako: mokytojos V. Senvaitienës auklëjamosios klasës aðtun- – Tik tu bûk gera ir niekur nesikiðk. tokai: Baranauskaitë Alfonsa, Barasnevièius Rolandas, Jie puikiausiai pasiruoðë ir gerai pravedë uþsiëmimà. Kirailis Rièardas, Kirailytë Angelë, Laucius Romualdas, Inspektorius Ðalavëjas, bûrelio veiklà ávertinæs labai Mikðytë Rima, Prokofjevaitë Virginija, Petrulytë Reda, gerai, iðsitarë: Petrulis Juozas, Sadula Raimondas, Slavinskas Bronius, – Vaþiuodamas á mokyklà galvojau: bûna gi èiûdø Stanèikas Mindaugas, Ðliþys Saulius, Þalinkevièiûtë pasaulyje – moteris ne tik darbus dësto, bet dar ir me- Alva92. chanizatoriø bûreliui vadovauja. Mokytoja Valda Senvaitienë ðiltai, o kartais ir su Dar ryte paskambinæs mokyklos direktorei ir pa- humoro gaidele prisimena Þaideliø mokykloje praleis- siteiravæs, ar tikrai vyks bûrelio uþsiëmimas, sako, niekaip tus metus, puikius, o kartais ir mëgstanèius paiðdykauti negalëjæs suprasti, kà ta Senvaitienë èiûdija su tais vai- savo auklëtinius: „Kai persikëliau ið Antaðavos aðtuon- kais, o ðtai pasirodo, kad darbas vyksta visai normaliai. metës mokyklos á Þaideliø aðtuonmetæ, buvau paskirta Su darbø pamokomis vël kita bëda. Vaikai kotus áran- ðeðtos klasës auklëtoja. Ðios klasës mokiniai ryðkiausiai kiams darydavo, bet prie árengimø ir stakliø jø nepri- pasiliko atmintyje. Klasë nedidelë – 14 mokiniø, kurie leisdavau, nes pati apie juos nieko neiðmaniau. Retkar- buvo draugiðki, dalis jø mokësi gerai, kiti patenkinamai. èiais man padëti susitvarkyti po pamokø ateidavo vyras Labai liûdna, kad du berniukai anksti tragiðkai iðëjo ið Povilas. Pagrindinis mûsø darbas buvo surinkinëti naujai gyvenimo. Tuo metu uþklasinë veikla buvo siauroka. Da- gautus mokyklinius baldus. Ðá darbà mokiniai labai mëgo, lis berniukø dalyvavo Jaunøjø mechanizatoriø bûrelio jiems vadovauti buvo lengva. Bet kartà vël trenkë per- veikloje. Mokykloje nebuvo nei vieno vyro mokytojo, kûnas – reikia iðlaikyti darbø mokytojo kvalifikacijos tad man teko vadovauti ðiam bûreliui ir dar dëstyti vi- egzaminus. Nuvaþiuoju, sëdþiu viena tarp vyrø. Iðdalina soms klasëms darbus. Þaideliø kolûkio pirmininkas Leo- klausimus. Að nieko neþinau. Vyrams atsisukus parodau nas Apðega labai daug padëdavo ir rûpinosi mokyklos „kryþiø“. Tuoj atkeliauja raðtelis, kuriame paraðyta: siøsk reikalais. Jis paskyrë kolûkio dirbtuviø vedëjà Antanà mums savo klausimus, o mes tau atsiøsime savus. Kuriuos Sirbykæ Jaunøjø mechanizatoriø bûrelio globëju. Dau- þinai – pasilik. Pasirodë, að neþinau nei vieno ir atiduodu gumos berniukø tëvai buvo mechanizatoriai. Á bûrelio inspektoriui tuðèià savo atsakymø lapukà. O jis nelauktai veiklà noriai ásitraukë ir kitø klasiø mokiniai, tarp jø visiems sako: buvo ir mergaièiø. Vedëjas Antanas Sirbykë prieð uþsi- – Nuvaþiuokite, mokytojai, pasiþiûrëti, kaip reikia ëmimus pravesdavo instruktaþà, pateikdavo darbo pla- vesti Jaunøjø mechanizatoriø bûrelio uþsiëmimus. Að nus ir priskirdavo kiekvienà bûrelio nará konkreèiam jums mokytoja uþskaitau neatsakytus klausimus. mechanizatoriui, daþniausiai tëvui. Tad darbas vykdavo Parvaþiavusi papasakojau viskà savo mokiniams. Tai sklandþiai ir rezultatyviai. Mergaitëms skirdavo smul- buvo juoko. kius darbelius: kaþkà valyti, surûðiuoti, suraðinëti ir t.t. Kitais mokslo metais direktorë leido patiems moky-

KUPIÐKIS 2016 /14 33 istorijos puslapiai tojams pasirinkti bûrelius. Pasirinkau kraðtotyros ir turizmo bûrelá. Uþ talkas kolûkis skirdavo autobusà, kuriuo vykdavome á ávairias ekskursijas. Na, o að pasiryþau ásteigti mokykloje muziejø. Keletas eksponatø jau buvo ið anksèiau. Mano paraginti mokiniai noriai rinko ir ne- ðë naujus eksponatus, bet pradþioje neturëjome vietos plëstis. Tik kai mokykla persikëlë á Palëvenëlæ, gavome nemaþà klasæ ir èia árengëme muziejø. Ávairius eksponatus naudojau kaip vaizdines priemones per istorijos pamokas bei uþklasiniuose renginiuose. Surengëme ne vienà vakaronæ. Besisveèiuodamas Palëvenëlës mokykloje muziejø aplankë ir prezidentas Valdas Adamkus. Mano klasëje buvo linksmi ir geri mokiniai, bet su- galvodavo ir iðdaigø. Kartà á mokyklà paskambino ið Bir- þø autoparko, kad prie netoli Drûlënø eþero esanèios Etnografinë vakaronë Þaideliø mokykloje. Kalba Eleonora Totorienë. autobusø stotelës kaþkoks mokinys uþsilipæs ant pavësi- 1985 nës iðdarinëja visokius net ir negraþius triukus. Pasirodë, prancûzø k., biologija, pieðimas ir VIII kl. vadovë, Z. Kli- kad tai maniðkis Rièardas. Pasistaèiusi já aiðkinu, kad ne- mavièiûtë – matematika ir VI kl. vadovë, L. Amanka- graþu taip daryti ir þeminti mokyklos garbæ, o jis ir sako: vièienë – rusø k., V. Senvaitienë – istorija, chemija, dar- – Auklëtoja, bet kaip buvo juokinga: vieni keleiviai bai ir IV kl. vadovë, L. Kopûstienë – fizinis lav. ir pio- juokiasi, kiti grûmoja, vairuotojai barasi, o man taip nieriø vadovë, P. Mikantavièius – muzika, A. Zig- linksma... mantavièiûtë – I–II kl., A. Tauginienë – III kl. Mokykloje Tik iðardþius pavësinæ, kuri buvo árengta keleiviams buvo 63 (20 – I–III kl. ir 43 – IV–VIII kl.) mokiniai: 10 nuo lietaus pasislëpti, iðdaigos baigësi. spaliukø, 36 pionieriai ir 16 komjaunuoliø94. Neatvykus Vienà popietæ, pasitaræ su mokytojais ir direktore, mokytojai L. Amankavièienei, rusø k. pamokas dëstë surengëme mokykloje vakaronæ, á kurià pakvietëme kitos mokytojos. Mokytojà Z. Klimavièiûtæ iðrinkus visus kolûkio þmones. Renginio iðvakarëse paruoðëme VLKJS Kupiðkio rajono komiteto sekretore, jà vadavo jiems kvietimus, kuriuose áraðëme kiekvienam ir kokià mokytojas Petras Baltuðis95. Mokslo metus mokykla vël nors padëkà (pavyzdþiui, uþ gerà darbà fermoje, gerà uþbaigë 100% paþangumu. Baigiamuosius egzaminus vaikø prieþiûrà, graþiai tvarkomà sodybà ar santarvæ iðlaikë ir paþymëjimus gavo visi 10 aðtuntokø: Baras- ðeimoje ir pan.). Mokiniai ne tik stropiai iðneðiojo tuos nevièiûtë Violeta, Barkauskaitë Virginija, Bogdþiûnas kvietimus, bet ir kiekvienam garsiai perskaitë jam skirtà Jonas, Gabrënas Egidijus, Katelë Girmantas, Kavaliaus- padëkà. Pakvietëme atvykti ypaè visus muzikuojanèius kaitë Rasa, Kesminas Rolandas, Lauþikaitë Violeta, Pro- bei dainingus. Salë lûþo nuo gausybës dalyviø. Visiems kofjevaitë Jolanta, Senvaitytë Diana96. Ið jø á spec. vi- labai patiko, o ypaè nustebino padëkos. Juk buvo ir tokiø durines mokyklas ástojo 7, o á Kupiðkio vidurinës mo- þmoniø, kurie jas gavo gal pirmà kartà gyvenime. kyklos IX klasæ – 397. Þaideliuose turëjau dar vienà auklëjamàjà klasæ, ku- Aðtuntokai su klasës vadove mokslo metø pabaigoje. I eilëje ið kairës: rioje tebuvo tik trys mokiniai: du berniukai ir viena mer- Bernadeta Baranauskaitë, Roma Katelytë, Diana Totorytë, mokytoja gaitë. Jauèiausi su jais kaip mama. Auklëtiniai gerai Vida Palionienë, Jurgita Balèiûnaitë, Jûratë Minkevièiûtë, Loreta mokësi, buvo drausmingi. Mëgdavome keliauti. Sëdame Ruðaitë. II eilëje ið kairës: Giedrius Ðlepetys, Vaidas Þekonis, Robertas bûdavo visa klasë á þiguliukà ir ekskursuojame. Buvome Matulevièius, Stasys Kirailis, Gediminas Lauþikas. 1986 savaitei traukiniu iðvykæ á Klaipëdà, gyvenome pas mano vyro giminaièius. Su buvusiais auklëtiniais susitinkame kas penkeri metai. Turime ir kità tradicijà. Mirus kam nors ið auklëtiniø artimøjø, visa buvusi klasë renkamës pareikðti uþuojautos, aplankome kapus“93. Ir vël naujøjø 1982–1983 m.m. iðvakarëse pasikeitë dalis mokytojø. Iðvyko A. Soroèkina, Z. Navackienë, iðëjo á dekretines atostogas V. Palionienë. Paskirti nauji mokytojai Rima Kaulinytë (staþuotë), Irena Gasiûnie- në, Aldona Zigmantavièiûtë. Mokytojai darbo krûvá pasiskirstë taip: direktorë B. Dugnienë – lietuviø k., pavaduotoja E. Gustienë – geografija ir VII kl. vadovë, R. Kaulinytë – lietuviø k. ir IV kl. vadovë, I. Gasiûnienë –

34 KUPIÐKIS 2016 /14 istorijos puslapiai Minimalia mokytojø kaita prasidëjo 1983–1984 m. ginijus, Bogdþiûnas Antanas, Jokubënas Salvijus, Ka- m. Iðvyko tik mokytoja A. Zigmantavièiûtë. Atvyko mo- razijaitë Audronë, Kauðpëdaitë Raselë, Laðas Darius, kytoja Rima Ðidagytë (atlikti pedagoginæ praktikà), ið Navarskaitë Rasa, Neèionis Rièardas, Pilypas Stasys, dekretiniø atostogø sugráþo mokytoja Vida Palionienë. Ruðas Raimondas, Stanionis Svajûnas, Vilimaitë Dan- Darbo krûvis pasiskirstytas taip: direktorë B. Dugnienë guolë, Zulonas Arvidas, Matulevièius Virmantas (kl. va- – lietuviø k., R. Kaulinytë – lietuviø k. ir VI kl. vadovë, dovë R. Stankevièienë)102. A. Palionienë – rusø k., I. Gasiûnienë – prancûzø k., che- Paskutiniai aðtuonmetës mokyklos 1985–1986 mija, fizika, pieðimas ir atsakinga uþ prancûzø-rusø kalbos mokslo metai prasidëjo minimalia mokytojø kaita. Iðvy- kabinetà bei IV kl. vadovë, E. Gustienë – geografija, bio- ko mokytoja R. Kaulinytë. Vaduoti á dekretines atos- logija, gamtos paþinimas, atsakinga uþ biologijos- togas iðëjusià mokytojà R. Stankevièienæ paskirta mo- geografijos kabinetà bei VIII kl. vadovë, V. Senvaitienë – kytoja Jolanta Ðakalytë. Darbo krûvis buvo pasiskirs- istorija, teisës pagrindai, darbai, dirbtuviø vedëja bei V tytas taip: direktorë B. Dugnienë – lietuviø k., V. Senvai- kl. vadovë, R. Ðidagytë – matematika, atsakinga uþ ma- tienë – istorija, teisës pagrindai, fizika, darbai ir dirbtu- tematikos kabinetà ir VII kl. vadovë, P. Mikantavièius – viø vedëja bei VII kl. vadovë, I. Gasiûnienë – prancûzø muzika, A. Tauginienë – I–III kl. k., pieðimas, fizinis lavinimas ir VI kl. vadovë, V. Palio- Mokykloje bebuvo tik 55 mokiniai (11–I–III kl. ir nienë – rusø k. ir VIII kl. vadovë, J. Ðakalytë – matema- 44 – IV–VIII kl.). Dël maþo jø skaièiaus vietoje dviejø tika ir IV kl. vadovë, E. Gustienë – geografija, biologija, pradiniø klasiø komplektø beliko tik vienas (I–III kl.)98. chemija ir V kl. vadovë, L. Kopûstienë – lietuviø k. ir Taèiau gyvenimas mokykloje tekëjo áprasta vaga. Vyko pionieriø vadovë, P. Mikantavièius – muzika, A. Taugi- tradicinës ðventës ir renginiai: Rugsëjo 1-osios, rudens nienë – I–III kl. Mokykloje jau besimokë tik 44 mokiniai puokðèiø paroda, Naujametinë eglutë, Abecëlës ðventë, (10 – I–III kl. ir 34 – IV–VIII kl.). Dirbo 8 mokytojai103. Paskutinio skambuèio ðventë. Istorijos mokytojos Valdos Mokslo metai, kaip jau áprasta, uþbaigti ðimtaprocentiniu Senvaitienës iniciatyva mokiniai surinko daug etno- paþangumu. Sëkmingai iðlaikë baigiamuosius egzaminus grafijos ir istorijos eksponatø ir ákûrë mokykloje mu- visi 11 aðtuntokø: Balèiûnaitë Jurgita, Baranauskaitë ziejø. Mokslo metus mokykla baigë ðimtaprocentiniu Bernadeta, Katelytë Roma, Kirailis Stasys, Lauþikas Ge- paþangumu. Visi 9 aðtuntokai sëkmingai iðlaikë baigia- diminas, Matulevièius Robertas, Minkevièiûtë Jûratë, muosius egzaminus: Baranauskaitë Loreta, Baranauskas Ruðaitë Loreta, Totorytë Diana, Ðlepetys Giedrius, Þe- Valdemaras, Gasparonytë Graþina, Kasmauskas Rim- konis Vaidas104. gaudas, Lauciûtë Daiva, Marti- Vykdant ðvietimo reformà, nuo nenko Klaidas, Minkevièius Jonas, Þaideliø aðtuonmetë mokykla 1986 metø rugsëjo 1 d. Þaideliø að- Petrulis Albertas, Vilimas Vidman- 1962–1986 m. skaièiais tuonmetëje mokykloje numatyta tas99. Birþelio mënesá VII kl. mo- ásteigti IX klasæ, o mokyklà pava- kiniø gamybinë brigada Þaideliø Mokslo metai Mokiniø Baigusiøjø 8 dinti nepilna vidurine (devynmete) skaièius klases skaièius kolûkyje uþdirbo 1449 rb100. mokykla. Paskutinio ðios mokyklos 1984–1985 m.m. pirmà kartà 1962–1963 86 9 deðimtmeèio 1986–1997 m. istorija aðtuonmetës mokyklos istorijoje 1963–1964 87 11 bus jau kito, paskutinio, raðinio nepasikeitë nei vienas mokytojas. 1964–1965 81 14 tema. 1965–1966 86 11 Mokytojai gavo dëstyti tuos paèius 1966–1967 91 11 NUORODOS dalykus kaip ir praëjusiais metais. 1967–1968 90 8 1. Elenos Mëlynienës prisiminimai. Autoriaus 100 9 Jie pasidalijo ir á dekretines atos- 1968–1969 archyvas. togas iðëjusios mokytojos I. Gasiû- 1969–1970 96 15 2. Þaideliø devynmetës mokyklos archyvas (toliau 1970–1971 109 14 ÞDMA). 1962–1963 m.m. ataskaita. nienës darbo krûvá. Paskirti klasiø 1971–1972 109 15 3. ÞDMA. Mokyklos direktoriaus ásakymas vadovai: E. Gustienë – IV kl., V. 1972–1973 107 21 Nr.42(5). Palionienë – V kl., V. Senvaitienë – 1973–1974 92 10 4. Komunizmo keliu. 1963 02 23. 5. ÞDMA. Pedagogø tarybos posëdþiø VI kl., R. Kaulinytë – VII kl., R. 1974–1975 96 9 1975–1976 97 14 protokolas Nr.39 (toliau Ptpp). 6. ÞDMA. Ptpp.Nr.40. Ðidagytë – VIII kl. Mokykloje, kaip 96 18 1976–1977 7. ÞDMA. Ptpp Nr.43. ir praëjusiais metais, buvo tas pats 1977–1978 93 18 8. Zauka S. Kas atsakys uþ moksleiviø auklëjimà mokiniø skaièius – 55101. Toliau 1978–1979 78 10 // Komunizmo keliu 1963 06 20. P.2. buvo pleèiamas mokyklos muziejus. 1979–1980 77 11 9. ÞDMA. Ptpp Nr.44. 1980–1981 76 6 10. Komunizmo keliu. 1963 08 20. P.4. Iðtekëjusi mokytoja R. Ðidagytë 1981–1982 73 14 11. Elenos Mëlynienës prisiminimai. Autoriaus tapo Stankevièiene. Mokslo metø 1982– 1983 63 10 archyvas. 12. Angelës Tauginienës prisiminimai. Autoriaus 1983–1984 55 9 rezultatai buvo geri. Paþangumas archyvas. 100%. Aðtuonias klases baigë sëk- 1984–1985 55 14 13. ÞDMA. Aðtuonmeèio mokslo baigimo 1985–1986 44 11 paþymëjimø iðdavimo þurnalas (1963m.). mingai 14 mokiniø: Apðega Vir- 14. Èeslovo Gniþinsko prisiminimai. O buvo

KUPIÐKIS 2016 /14 35 istorijos puslapiai

taip… Bronës Gniþinskienës archyvas. 64. Ten pat. 15. Bronës Gniþinskienës prisiminimai. Autoriaus archyvas. 65. ÞDMA. Aðtuonmeèio mokslo baigimo paþymëjimø iðdavimo þurnalas 16. ÞDMA. Ptpp Nr.45. (1972 m.). 17. Ten pat. 66. ÞDMA Ptpp Nr.15. 18. Ritos Èereðkienës (Nenënaitës) prisiminimai. Autoriaus archyvas. 67. ÞDMA. Mokyklos direktoriaus ásakymai Nr.26,29,31. 19. Baublytë D. Ne visi gerai mokosi // Komunizmo keliu. 1963 12 14. 68. ÞDMA. Aðtuonmeèio mokslo baigimo paþymëjimø iðdavimo þurnalas 20. Gniþinskas È. Ateistinë diena Þaideliuose // Komunizmo keliu. 1963 12 (1973 m.). 21. 69. ÞDMA Ptpp. Nr.21. 21. ÞDMA. Ptpp Nr.49. 70. Onutës Kruèienës (Baranauskaitës) prisiminimai. Autoriaus 22. ÞDMA. Ptpp Nr.50. archyvas. 23. Komunizmo keliu. 1964 04 28. 71. ÞDMA. Aðtuonmeèio mokslo baigimo paþymëjimø iðdavimo þurnalas 24. ÞDMA. Ptpp Nr.51 ir 52. (1974 m.). 25. ÞDMA. Ptpp Nr.53, Aðtuonmeèio mokslo baigimo paþymëjimø iðdavimo 72. Almos Pustovaitienës (Totorytës) prisiminimai. Autoriaus archyvas. þurnalas (1964 m.). 73. ÞDMA Ptpp. Nr.27. 26. ÞDMA Ptpp Nr.54. 74. ÞDMA. Aðtuonmeèio mokslo baigimo paþymëjimø iðdavimo þurnalas 27. ÞDMA. Direktoriaus ásakymai Nr.25(2). (1975 m.). 28. ÞDMA. Ptpp Nr.1. 75. ÞDMA Ptpp. Nr.32. 29. ÞDMA. Aðtuonmeèio mokslo baigimo paþymëjimø iðdavimo þurnalas 76. ÞDMA. Aðtuonmeèio mokslo baigimo paþymëjimø iðdavimo þurnalas (1965 m.). (1976 m.). 30. ÞDMA. Ptpp Nr.6. 77. ÞDMA Ptpp Nr.38. 31. ÞDMA. Ptpp Nr.10. 78. ÞDMA. Mokyklos direktoriaus ásakymas Nr.82. 32. Ten pat. 79. ÞDMA. Ptpp Nr.42(1). 33. ÞDMA. Ptpp nr.11. 80. ÞDMA. Aðtuonmeèio mokslo baigimo paþymëjimø iðdavimo þurnalas 34. ÞDMA. Ptpp Nr.15. (1977 m.). 35. ÞDMA. Aðtuonmeèio mokslo baigimo paþymëjimø iðdavimo þurnalas 81. ÞDMA Ptpp Nr.3. (1966 m.). 82. ÞDMA. Aðtuonmeèio mokslo baigimo paþymëjimø iðdavimo þurnalas 36. ÞDMA. Ptpp Nr.18. (1978 m.). 37. ÞDMA. Ptpp Nr.18(3). 83. ÞDMA Ptpp Nr.9. 38. ÞDMA. Ptpp Nr.24. 84. ÞDMA Ptpp Nr.14. 39. ÞDMA. Ptpp Nr.30. 85. ÞDMA. Aðtuonmeèio mokslo baigimo paþymëjimø iðdavimo þurnalas 40. ÞDMA. Aðtuonmeèio mokslo baigimo paþymëjimo iðdavimo þurnalas (1979 m.). (1967 m.). 86. ÞDMA. Ptpp Nr.20. 41. ÞDMA. Ptpp Nr.32. 87. ÞDMA. Ptpp Nr.14. 42. ÞDMA. Ptpp Nr.34. 88. ÞDMA. Aðtuonmeèio mokslo baigimo paþymëjimø iðdavimo 43. Ritos Èereðkienës (Nenënaitës) prisiminimai. Autoriaus archyvas. þurnalas(1980 m.). 44. Kupiðkio rajono VK Ðvietimo skyriaus vedëjo ásakymai (toliau – Ðsv 89. ÞDMA. Ptpp Nr.20. ásakymai). 90. ÞDMA. Aðtuonmeèio mokslo baigimo paþymëjimø iðdavimo þurnalas 45. ÞDMA. Ptpp Nr.35. (1981 m.). 46. ÞDMA. Ptpp Nr.36. 91. ÞDMA. Ptpp Nr.26. 47. Bronës Gniþinskienës prisiminimai. Autoriaus archyvas. 92. ÞDMA. Aðtuonmeèio mokslo baigimo paþymëjimø iðdavimo þurnalas 48. Vertelka B. Mokyklos direktorius, skulptorius, grafikas // XXI amþius (1982 m.). (priedas Sidabrinë gija). 2015 04 03. P.1. 93. Valdos Senvaitienës prisiminimai. Autoriaus archyvas. 49. ÞDMA. Ptpp Nr.37. 94. ÞDMA. Ptpp Nr.33. 50. Ten pat. 95. Þaideliø aðtuonmetës mokyklos metraðtis 1982–1983 m.m. 51. Ðsv ásakymai. 96. ÞDMA. Aðtuonmeèio mokslo baigimo paþymëjimø iðdavimo þurnalas 52. ÞDMA. Ptpp Nr.38. (1983 m.). 53. Ðsv ásakymas 97. ÞDMA. Ptpp Nr.39(1). 54. ÞDMA. Aðtuonmeèio mokslo baigimo paþymëjimø iðdavimo þurnalas 98. ÞDMA. Ptpp Nr.39(2). (1969 m.). 99. ÞDMA. Aðtuonmeèio mokslo baigimo paþymëjimø iðdavimo þurnalas 55. Ðsv ásakymai (1984 m.). 56. ÞDMA Ptpp Nr.42. 100. ÞDMA. Ptpp Nr.1(1). 57. ÞDMA Ptpp Nr.45,46,47. 101. ÞDMA. Ptpp Nr.1(2). 58. ÞDMA. Aðtuonmeèio mokslo baigimo paþymëjimø iðdavimo þurnalas 102. ÞDMA. Aðtuonmeèio mokslo baigimo paþymëjimø iðdavimo þurnalas (1970 m.). (1985 m.). 59. Onutës Kruèienës (Baranauskaitës) prisiminimai. Autoriaus archyvas 103. ÞDMA. Ptpp Nr.1(65). 60. ÞDMA Ptpp Nr.1(1). 104. ÞDMA. Aðtuonmeèio mokslo baigimo paþymëjimø iðdavimo þurnalas 61. ÞDMA Ptpp Nr1(2). (1986m.). 62. ÞDMA. Aðtuonmeèio mokslo baigimo paþymëjimø iðdavimo þurnalas (1971 m.). 63. ÞDMA Ptpp Nr.9.

atkelta ið 15 psl. 67 LVIA. F.669. Ap.2. B.558. L.2. 68 Kad tai buvo seniausia dalis, þinome ir ið tokiø ðaltiniø, kaip kun. M. 53 VUB. F-4. A-2862. Klimavièiaus raðyta baþnyèios kronika: „Kosciól Skopiski pod tytulem So 54 LVIA. F.669. Ap.2. B.558. L.2. Wawrzynca Mæczenika podlug wyrazenia Inwentarza podawcze wizytacyinnego 55 Merkys V. Vyskupas Motiejus Valanèius kupiðkënuose // Kupiðkio z roku 1694 przez WWch Skopów zmurowany; lecz data zalozenia onego ani kraðtas., V., 1997. P.150–152. unkoczenia nie oznacona. <…> slowne podanie niese, jakoby sama nawa 56 LVIA. F.669. Ap.3. B.3830. kosciola kwadratowa zmurowana przez pogan; presbyterium zaú póznej do- 57 LVIA. F.669. Ap.3. B.1511. L.2. murowane przez chryscian“ [VUB. F.4. A–2862]. 58 LVIA. F.669. Ap.3. B.511. L.12 v. 69 1782 m. vizitacijos aktas mini, kad po baþnyèia buvæ trys rûsiai. Vëlesni 59 LVIA. F.669. Ap.3. B.2762. L.60v. ðaltiniai to nebepatvirtina – mini tik du rûsius. 60 LVIA. F.669. Ap.3. B.3830. 70 Katalikø kalendorius þinynas. 1995. V., 1994. P.157; Katalikø kalen- 61 Rygos garsas. 1914. Nr.48. dorius þinynas. 1996. V., 1995. P.153; Kupiðkënø enciklopedija. T.1. V., 2006. 62 Skapiðkis. Sudarë A. E. Markevièiûtë. Utena, 1999. P.30. P.172. 63 Slonimskis. Min. veik. P.726. 71 Fotografija saugoma Ðiauliø „Auðros“ muziejuje. Neg.19037. 64 Skapiðkis. Sudarë A. E. Markevièiûtë. Utena, 1999. P.25. 72 Daugiau apie tai: Acta Academiae Artium Vilnensis/Dailë. Nr.26. 65 LVIA. F.669. Ap.2. B.2222. P.249. Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës gotika: sakralinë architektûra ir dailë. 66 VUB. F.A-7282. V., 2002.

36 KUPIÐKIS 2016 /14 tëviðkënai

Skaudus biografijos skirsnis Vidmantas JANKAUSKAS Mikalinos Glemþaitës baudþiamàjà bylà pavarèius

Mikalinos Glemþaitës (1891–1985) kupiðkënams dirbti Lietuvos Mokslø akademijos Istorijos-etnografijos pristatinëti nereikia. Ði þymi etnografë, pedagogë ir vi- muziejuje, kuriame vëliau buvo muziejaus vyriausiàja suomenës veikëja yra sulaukusi jau ne vienos publikacijos fondø saugotoja. populiariojoje ir mokslinëje spaudoje, skelbti jos atsi- Apie lageryje praleistus metus Mikalina paraðë ið- minimø fragmentai1. Taèiau ðios didþiai mûsø kraðtui ir samius atsiminimus, kurie pateikti jos „Atsiminimø“ II Lietuvai nusipelniusios moters biografijoje esama ir dar knygoje (Glemþaitës Mikalinos Atsiminimai, 1920– gana ryðkios „baltos dëmës“. Turime omeny jos „pa- 1961 m.m., II kn., Vilnius, 1977.VI.). Tie atsiminimai þintá“ su gulagu. buvo atspausdinti raðomàja maðinële ir apëmë per 40 1941 m. birþelio mënená Mikalina Glemþaitë, tuo puslapiø. Deja, 1982–1983 m. pati Mikalina tuos savo metu dirbusi dëstytoja Vilniaus pedagoginiame institute, „Sibiro atsiminimus“ sunaikino, mat suþinojo, kad sau- buvo suimta savo bute ir iðveþta á Sibirà, Reðotø lagerius gumieèiai, ieðkodami „Lietuvos katalikø baþnyèios Krasnojarsko srityje, kur prabuvo iki 1946-øjø. Tokio kronikos“ leidëjø, tikrina visas maðininkes ir jø maði- susidorojimo prieþastys iki ðiol nëra visiðkai aiðkios. nëliø ðriftus. Nijolë Lazarevièienë, spausdinusi Mika- Mikalinos sûnëno Jono Rimanto Glemþos nuomone, linos atsiminimus, po saugumieèiø vizito apie tai praneðë gali bûti, kad teta buvo sovietinës valdþios palaikyta Mikalinai, kuri tuoj pat nusprendë jø atsikratyti. Bijojo, „Pienocentro“ bendrovës direktoriaus Jono Glemþos kad jie nebûtø ákalèiais jos artimiesiems, ir atsiminimus seserimi (ið tiesø jis buvo tik tolimas giminaitis). Buvusi sudegino sûnëno Jono virtuvës kriauklëje, kitiems ðei- Mikalinos mokinë kupiðkënë Paulina Girdzijauskienë, mos nariams nesant namie. Po to sûnënui Jonui teko 1940 metø sovietinës valdþios rëmëja (LTSR sveikatos taisyti puslapiø numeracijà visuose trijuose „Atsimi- apsaugos komisaro Vytauto Girdzijausko þmona), suþi- nimø“ knygø egzemplioriuose, kurie buvo iðdalinti sû- nojusi apie M. Glemþaitës iðveþimà, vyko ieðkoti jos á nënams Jonui, Liudui ir jø seseriai – Reginai...“2 geleþinkelio stotá ir eidama pro traukinio vagonus vardu Taigi neliko labai svarbaus, autentiðko ir ádomaus ðaukë: „Mikalina, atsiliepk!“ Bet tada jos neiðgirdo... J. liudijimo. Be tø keliø „Sibiro atsiminimø“ fragmentø, R. Glemþos liudijimu, tik po karo, atsiradus galimybei kuriuos artimiesiems pavyko atkurti ið atminties (juos susiraðinëti, Mikalinà per savo vyrà Juozà Matulá, LTSR publikuojame þemiau), vienu ið svarbiausiø ðaltiniø, pa- Mokslø akademijos prezidentà, ëmësi gelbëti kita buvusi sakojanèiø apie M. Glemþaitës suëmimà, lagerá ir kas jos mokinë Matulienë. „Matulis iðsiunèia Vyriausybinæ buvo po to – lieka jos baudþiamoji ir sekimo bylos, sau- telegramà á lagerá reikalaudamas, kad M. Glemþaitë gomos Lietuvos ypatingajame archyve3. „gráþtø á darbà“ Mokslø akademijos sistemoje. Uþ tà te- Pavartykime jas. Vienas pirmøjø ádomesniø doku- legramà J. Matulis sulaukë to meto valdþios piktos kri- mentø yra 1941 m. birþelá (diena nenurodyta) pasira- tikos, bet Mikalinai atsivërë gráþimo Lietuvon proðvais- ðytas nutarimas areðtui, kuriame sakoma, kad rasta, esà të. Lagerio saugumieèiai ta proga stengësi Mikalinà uþ- „Mikalina Glemþaitë, Mykolo d., nuo 1935 iki 1940 me- verbuoti, bet tai jiems nepa- tø priklausë „Jaunalie- Mikalina Glemþaitë lageryje. LYA vyko. Mikalina suvaidino tuviø“ organizacijai ir iðprotëjusià, tai ið jos pa- vadovavo moterø skyriui reikalavo ypatingai dideliø kr (kontrrevoliucinës) moraliniø ir fiziniø pa- Ðauliø organizacijos, uþ stangø. Ið anksto pasiuntæ kà apdovanota medaliu þinià, kad ji yra iðprotëjusi, Ðauliø organizacijos 20- lagerio vadovai iðleidþia meèio dienos proga“. Mikalinà Lietuvon... Ji ap- Taigi nutarta M. Glem- sigyvena brolio namuose ir þaitæ, gyvenanèià Vil- atsigavusi po tokios ilgos niuje, Vilniaus g. Nr.31 „Sibiro ekskursijos“, pra- b.4, „suimti ir iðkratyti“. dëjo dirbti Kauno dailës Pasiraðë tardytojas SPO kombinate kaip liaudies UNKGB Maskvos mie- meno specialistë. Persikë- sto oper. ágaliotinis VS lusi á Vilniø, ji pradeda (valstybës saugumo –

KUPIÐKIS 2016 /14 37 tëviðkënai 1942 m. kovo 24 d. datuotas pirmasis apklausos protokolas, ið kurio matyti, kad tardytojà Kirsanovà labiausiai domino suimtosios politinë ir visuomeninë veikla. Á klausimà apie dalyvavimà partijø veikloje ji atsakë (protokole, aiðku, vartojama saugumieèiams áprasta leksika): „Politinëms partijoms nepriklausiau, bet nuo 1935 iki 1940 metø priklausiau burþuazinei-faðistinei jaunimo organizacijai „Jaunalietuviø sàjunga“, buvau Jaunalietuviø sàjungos organizacijos valdybos narys, nuo 1935 iki 1940 metø priklausiau karinei burþuazinei– faðistinei moterø organizacijai „Ðauliø sàjunga“, buvau „Ðauliø sàjungos“ valdybos komiteto narë“. Paklausta apie praktinæ veiklà ðiose organizacijose, ji patikslino: „Burþuazinëje-faðistinëje jaunimo organizacijoje „Jau- nalietuviø sàjunga“ að buvau ðios organizacijos valdybos narë. Veikdama ðioje organizacijoje að uþsiëmiau ðia veikla: dësèiau „Jaunalietuviø sàjungos“ nariams rank- darbiø ir lietuviø liaudies meno siuvimo pamokas, dalyvavau komiteto posëdþiuose, ðios organizacijos su- vaþiavimuose ir konferencijose, skaièiau paskaitas ir referatus „Jaunalietuviø sàjungos“ nariø susirinkimuose, paskaitos buvo specializuotos rankdarbiams ir siuvimui lietuviø liaudies meno“ (ðis atsakymas byloje kaþkieno, galbût „Trojkos“, pasibrëþtas, matyt, kaip rimtas kaltinimas). Tardytojà ypaè domino Ðauliø sàjungos vaidmuo kovojant su komunistø partija. Á tai suimtoji galëjo atsakyti tik taip: „Að neþinau, koká vaidmená vaidino Ðauliø sàjunga kovojant su komunistø partija. Mane kaip Nutarimas areðtuoti Mikalinà Glemþaitæ. 1942 06. LYA mokslinæ darbuotojà domino mano dalykas, kuriam að V. J . ) jn. ltn. Sinicinas, sankcionavo SPO UNKGB Vil- skyriau visà savo laikà, tai buvo: „Rankdarbiai ir siuvi- niaus miesto virðininkas VS ltn. Zaicevas(?), o birþelio mas lietuviø liaudies meno“ ir uþ ðá darbà Ðauliø sàjunga 16 d. ðá nutarimà patvirtino UNKGB Vilniaus miesto mane apdovanojo medaliu Ðauliø sàjungos gyvavimo dvi- virðininkas VS mjr. Ðarok. Pasiuntimà á lagerá 1942 m. deðimtmeèio proga“. Glemþaitei pareiðkus, kad daugiau kovo 24 d. sankcionavo NKVD Kraslago prokuroras. parodymø apie savo veiklà nieko negali papildyti, tar- Ádomu, kad kratos ir suëmimo orderis areðtui iðduotas dytojas paklausë: „Jums pateiktas kaltinimas pagal 1942 1941 m. birþelio 16 d., o pagal ðá orderá areðtuotosios m. kovo 24 d. nutarimà. Ar prisipaþástate kalta pagal anktetà uþpildë tik 1942 m. birþelio 16 d. Kraslago tar- jums pateiktus RTSFR 58 ir 4 straipsnius?“ Suimtoji, dytojas Kirsanovas… Atrodytø, elementari klaida, bet pakartodama tokiems protokolams áprastà „mantrà“, akivaizdu, kad suëmimo „popieriai“ baigti forminti neva atsakë: „Ið esmës að sutinku su man pateiktu kalti- Mikalinai jau esant lageryje. Ið tiesø nutarimà areðtui nimu pagal 1942 m. kovo 24 d. nutarimà. Að ið tiesø ir laikymà lageryje sankcionavo Kraslago prokuroras nuo 1935 iki 1940 metø priklausiau burþuazinei-fa- 1942 m. kovo 24 d. ðistinei jaunimo organizacijai „Jaunalietuviø sàjunga“ „Iðkeldinimà“ atliko operatyvinë grupë, kurià sudarë kaip „Jaunalietuviø sàjunga“ valdybos narë, dalyvavau saugumieèiai Golubas, Zaicevas ir Kasenka. Ið pateikto komiteto posëdþiuose, suvaþiavimuose ir ðios oragniza- raporto matyti, kad kratos metu paimtas vienas ame- cijos nariø konferencijose, skaièiau paskaitas ir referatus rikietiðkas doleris, dvi lietuviðkos monetos po deðimt „Jaunalietuviø sàjungos“ nariams, raðiau straipsnius sep- rubliø(!) kiekviena, viena auksinë deðimties rubliø Ni- tyniems þurnalams rankdarbiø ir tautinio meno siuvimo kolajaus kalybos moneta. Operacijos metu „jokiø ávykiø klausimais, mokëjau nario mokestá. Nuo 1935 iki 1940 nebuvo“. Dar viena ádomi detalë: 1941 m. liepos 7 d. metø priklausiau organizacijai „Ðauliø sàjunga“ kaip etapui atvykus á lagerá, ið Mikalinos paimti ðie vertingi „Ðauliø sàjungos“ komiteto–valdybos narë, dalyvavau daiktai: virtuvinës ðakutës – 5 vnt. po 50 kp, virtuviniai komiteto posëdþiuose, suvaþiavimuose ir konferencijose peiliai – 3 vnt. po 50 kp, þirklës – 1 vnt. po 90 kp, peilis ðios organizacijos nariø, skaièiau paskaitas ir referatus pyragui – 1 vnt. 50 kp, elektrinis þibintuvëlis – 1 vnt. 1 ðauliø susirinkimuose rankdarbiø ir tautinio meno siu- rb, asmeniniø pinigø – 443 rb 68 kp. vimo klausimais ir mokëjau nario mokesèius, ir buvau

38 KUPIÐKIS 2016 /14 tëviðkënai apdovanota medaliu“. Apklausa baigta 23,30 val. Ka- dangi „kaltë“ buvo labai aiðki, tai jau tà paèià dienà sura- ðytas ir nutarimas (postanovlenije) apie pateiktà kalti- nimà, jog M. Glemþaitë kaltinama pagal RTSFR BK 58–4 straipsná. Tardymas buvo baigtas… Toliau vël viskas eina sistemai áprasta vaga: 1943 m. sausio 2 d. „Trojka“ (NKVD Ypatingasis pasitarimas) „uþ priklausymà kontrrevoliucinei organizacijai“ skiria M. Glemþaitei penkerius metus pataisos darbø lagerio, bausmës laikà skaièiuojant nuo 1941 m. birþelio 16 d. Duomenø apie Mikalinos buvimà lageryje baudþia- mojoje ir sekimo bylose labai maþai. Þinome, kad baus- mæ atliko Kraslage, ið kur paleista 1946 m. geguþës 24 d. Paminëtina dar 1942 m. kovo 29 d. suraðyta medicini- nës komisijos paþyma, ið kurios matyti, kad kalinei diag- Lageryje konfiskuotø daiktø sàraðas. 1941. LYA nozuota aterosklerozë, anemija ir rekomenduotas tik „lengvas fizinis darbas“. þimo“. Neturëta prieð M. Glemþaitæ ir kompromituo- Jau 1945 m. pradþioje Kansko lagerio virðininko pa- janèios medþiagos. Visa tai, matyt, daugiausiai ir lëmë, vaduotojo mjr. Capalino suraðytoje paþymoje–charak- kad lagerio valdþia uþ „aukðtus gamybinius rezultatus ir teristikoje paminëta, kad „nuteistoji per savo buvimo lai- pavyzdingà elgesá buityje“ jau 1945 m. pasiûlë Glem- kà NKVD Kraslage pasirodë ið geros pusës. Dirbo OLP þaitei bausmës laikà sutrumpinti ðeðiais mënesiais… (otdelny lagerny punkt) 10-oje ðirpotrebo (pramonës ga- Aiðku, apie kokià nors vyriausybinæ telegramà ið Lie- miniø – V. J . ) gamykloje meistre ir sistemingai virðydavo tuvos mokslø akademijos ir papildomà tardymà byloje iðdirbio normas. Uþ 1944 m. III ketvirtá vidutinis iðdirbis neuþsimenama. Ar ðis faktas, ar tie lagerio valdþios siekë 185 %, uþ spalá – 189 %, lapkritá – 168 %, gruodá pagyrimai uþ gerà darbà labiausiai lëmë, kad Mikalina – 113 %. Yra visos eilës gamybos pirmûnø sàskrydþiø á Lietuvà gráþo greièiau nei po penkeriø metø nuo su- dalyvë. Administraciniø nuobaudø neturëjo. Atsisa- ëmimo, belieka tik spëlioti… kymø dirbti ir lagerio turto eikvojimo (promotov la- Sunku pasakyti, kada tiksliai M. Glemþaitë ëmë gal- gernovo veðèdovalstenija) nebuvo. Prisilaiko lagerio re- voti apie reabiliatcijà, bet matyti, kad sàlygos tam ëmë

Mikalinos Glemþaitës gyvenimo lageryje epizodai siloðusios „sëbrës“ turi ávykdyti; pavyzdþiui – su pjûklu kam nors nupjauti kojà, kà iðvietëje þemyn galva paskandinti, ir 1. 1941 m. birþelyje, Vilniuje, kai kareiviai atvyko Mika- kas tai turi vykdyti ir t.t. linà iðveþti, ji pasimeta ir ima krautis prabangius daiktus: balines 5. Karo metais, kai negaudavo maisto, tai nakties metu sukneles, ðilkines kojines ir panaðiai, galvodama, kad tai eidavo ieðkoti bulviø lupenø ir jomis maitindavosi. Nukasus trumpam ir ji turi bûti elegantiðka. Taèiau vienas kareivis, pa- bulviø laukus, kalinës rinko suðalusias bulves ir gráþusios á þiûrëjæs, kà ji kraunasi, pasakë: „Matuðka kladi tiopluju odeþ- lagerá kepë „lepioðkas“. du, beri produkty“. Jis padëjo surinkti ir sukrauti jos mantà. 6. Ruoðiant kariuomenei raugintus kopûstus tremtinës, 2. Lageryje Mikalinai labai pasitarnauja ðilkinës kojinës, po tris moteris su guminiais batais, álipusios á didelius kubilus, kurias padovanoja kriminaliniø kaliniø atamanei, kad jos ne- mindë kopûstus ... ir dainavo liaudies dainas. skriaustø lietuvaièiø, neiðmuðinëtø ið rankø „dubenëliø su 7. Kartà á lagerá atveþë grûdø maistui. Mikalina ragino ið- viralu.“ kart nevalgyti, susilaikyti, o toms, kurios iðkart privalgë, iðpû- 3. Ið tolo pastebëjusi ar suþinojusi, kad á vyrø lagerá at- të pilvus ir jos labai susirgo. Mikalina parodë, kaip sutrinti grû- veþtas buvæs Lietuvos ðvietimo ministras Tonkûnas, vilkintis dus ir ið jø iðvirë putrà, todël dalis kaliniø nesirgo kaip kitos. kailiniais, Mikalina tuojau jam patarë kailinius padovanoti 8. Kai tremtinës badavo, Mikalina iðmokë jas „valgyti kriminaliniø nusikaltëliø atamanui, kad iðliktø gyvas ir gautø vandená“; tai lyg savæs apgaudinëjimas, taèiau palaikë or- atamano globà. Tonkûnas taip ir padarë. Mikalinos pasako- ganizmo funkcionavimà. jimu, Tonkûnas nusivilko kailinius ir kriminaliniø nusikaltëliø 9. Lagerio tremtinëms teko dirbti ávairius þemës ûkio akivaizdoje paklojo prie atamano kojø kaip dovanà. Tada darbus, taip pat kirsti miðkà taigoje. Tada su brigadininkais atamanas garsiai paskelbë, kad jis globos ðá kaliná. Vëliau tremtinës buvo siunèiamos toliau uþ lagerio ir kurá laikà gyve- atamanas liepdavo Tonkûnui pasakoti apie savo keliones á no taigoje. Tai sudarë sàlygas moterø prievartavimui. Mika- uþsiená, kà jis matë ir panaðiai. Taip Tonkûnas iðliko gyvas ir linai buvo nelengva atsilaikyti vieno brigadininko persekio- gráþo á Lietuvà. jimo padaryti jà savo sugulove. Tai pareikalavo dideliø dva- 4. Gyvenimas lageryje buvo siaubingas. Kriminaliniai nu- siniø iðgyvenimø bet ji sugebëjo to iðvengti. sikaltëliai þaisdavo kortomis ið kieno nors gyvybës ar suluo- 10. Kalinë Zosë, kuri buvo nepaprastai graþi ir jaunutë, ðinimo. Lagerio kriminaliniø atamanë nuspræsdavo, kà prabuvo lageryje iðprievartauta, pastojo ir norëjo nusiþudyti.

KUPIÐKIS 2016 /14 39 tëviðkënai bræsti jau penktojo deðimtme- skundà, kuriame raðoma: „Man èio pabaigoje. Pirmiausia apie neþinomos smulkiai aplinkybës, tai liudija 1950 m. paþyma, kur dël kuriø að buvau teista, bet að ka- LTSR KGB penktojo skyriaus tegoriðkai tvirtinu, kad prieð Ta- virðininkas plk. Vasiljevas pri- rybø Valdþià að niekad neveikiau. verstas konstatuoti, jog archy- Skaitau, kad að be pakankamo pa- vinëje-tiriamojoje Glemþaitës grindo pripaþinta kalta. <…> byloje nëra „liudytojø parodymø Manau, kad mano prieðkarinio apie Glemþaitës kontrrevoliu- laikotarpio veikla buvo netiksliai cinæ veiklà...“. suprasta ir todël að buvau be pa- Pamaþu ateina daugiau pagrindo nuteista. Dël pasakyto pra- ramos ið ðalies. Antai, byloje yra ðau perþiûrëti mano baudþiamà ásegta palanki 1958 m. gruodþio bylà ir prieð mane nutraukti bau- 25 d. datuota M. Glemþaitës cha- dþiamà bylà, o mane reabilituoti“. rakteristika, pasiraðyta LTSR Toliau yra 1967 sausio 6 d. Mokslø akademijos Istorijos ins- LTSR prokuratûros kreipimàsis á tituto direktoriaus pavaduotojo LTSR KGB Tardymo skyriaus mokslo reikalams J. Jurginio ir vadovà Kisminà, kuriame paþy- vietinio profsàjungos komiteto mëta, kad „nors M. Glemþaitë ir pirmininko Iz. Butkevièiaus, bei prisipaþino dalyvavusi Ðauliø 1963 m. lapkrièio 30 d. TSRS sàjungos bei Jaunosios Lietuvos Tautø etnografijos muziejaus pa- veikloje, byloje nëra duomenø dëka „senai muziejaus draugei ir apie jos aktyvià veiklà prieð dar- M. Glemþaitë gráþta ið Sibiro. 1946. Glemþø albumas aktyviai jo rëmëjø tarybos narei“ bininkø klasæ ir revoliuciná judë- Mikalinai Glemþaitei uþ muziejui dovanotà lietuviø jimà“. Kadangi nebuvo galimybiø pagrásti Glemþaitës etnografijos paminklø (audiniø, galvos apdangalø) laikymà pataisos kolonijoje, prokurorai papraðë atlikti kolekcijà, kopija. Galiausiai 1966 m. gruodþio 20 d. M. papildomà patikrinimà, gauti charakteristikas ið dar- Glemþaitë LTSR AT pirmininkui pateikia prieþiûriná bovieèiø.

Mikalina ákalbëjo jà to nedaryti, moraliai su kitomis tremti- 15. Kai lageryje buvo gauta LTSR Mokslø akademijos nëmis jà visaip rëmë. Zosë pagimdë berniukà, kurá pavadi- prezidento J. Matulio Vyriausybinë (raudonos spalvos) tele- no Mykolu, ir su juo gráþo á Lietuvà. Vëliau Zosë ir Mikalina grama, Mikalina buvo lagerio vadovybës iðkviesta ir tardoma. artimai bendravo. Pagaliau buvo uþsiminta apie galimybæ gráþti Lietuvon, bet 11. Mikalina labai globojo jaunas lietuvaites: mokë jas, saugumieèiai visaip bandë jà uþverbuoti. Mikalina atsiduria kaip slëpti savo veidus, apsimuturiuoti, stengtis bûti neið- ypaè sudëtingoje situacijoje. Naktá ji ðaukiasi ir kreipiasi á vaizdþiomis ir tuo save saugoti... „Aukðèiausiàjá“, – „Dieve, kà man daryti? Padëk“. Ir jai ðvys- 12. Mikalina, mokëjusi dar ið savo mamos burti korto- teli mintis – reikia apsimesti beprote. Lagerio saugumieèiø mis, tà iðmonæ naudojo ir lageryje. Lagerio virðininkas irgi akivaizdoje ji raunasi plaukus, drasko nuo savæs rûbus, apverèia suþinojo apie Mikalinos gebëjimà burti. Kartà jis iðsikvietë stalà, sudauþo á ðipulius taburetæ... Tik po kurio laiko, prabëgus Mikalinà kortomis „pavaraþinti“, norëdamas suþinoti, kodël mënesiui po telegramos gavimo, ji iðleidþiama ið lagerio. tris dienas negráþta jo þmona. Mikalinai tai buvo atsakingas 16. Namiðkius Kaune pasiekë þinia, kad Mikalina gráþta bûrimas. Ji paaiðkino, kad reikia dar truputá palaukti ir þmona „iðprotëjusi“. Todël á brolio namus ji ásileidþiama ne ið karto. sugráð. Pastarajai sugráþus, Mikalina, kaip uþmokestá uþ gerà Tai buvo naktá – mûsø mama, iðgirdusi beldimà á duris, pro bûrimà, prieð Velykas gavo vienà kiauðiná, kuriuo per Velykas durø grandinëlæ pamatë moterá, kurios lyg neatpaþino ir pa- visos barako moterys pasidalino ir taip atðventë Velykas. kvietë mûsø tëtæ, kuris atpaþinæs pagaliau jà áleido. Taigi buvo 13. Mikalina iðmokë tremtines gaminti Kalëdø eglutës sudëtingas sugráþimas, nes pradþioje artimieji labai atsargiai papuoðimus. Tam ji naudojo medþio droþles, ið kuriø darë su ja elgësi... Tik vëliau, iðsiaiðkinus iðleidimo ið lagerio sà- gëles bei ávairias figûrëles, ornamentus, sumaniai iðmokë lygas, sugráþo abipusis supratimas ir broliðka namø atmosfera. daþyti juos vaistais, kuriuos gavo ið sanitarø ne uþ aèiû, o uþ savo dar ið Vilniaus atsiveþtus daiktelius. Ið berþo toðies ga- Tiek temø mes prisiminëme – Mikalinos sûnënas Jonas, mino dëþutes, indelius, uþraðø knygutes ir puoðë juos lietu- jo þmona Aldona, sûnënas Liudas, jø sesuo Regina ir Jono viðkais ornamentais. duktë Jonë. 14. Po karo Mikalina pradëjo gauti ið sesers Stefanijos Ðiø atsiminimø santraukà parengë Mikalinos Glemþaitës siuntinius. Jie bûdavo apsiûti drobe, tad ið jos galëjo siûtis sûnënas Jonas Rimantas Glemþa rûbelius sau. 2010 11 20

40 KUPIÐKIS 2016 /14 tëviðkënai

Netrukus KGB atlikta papildoma liudytojø apklau- mais“. Valerija Karuþienë paliudijo, kad Mikalinà sa. Balys Þygelis paliudijo, kad Mikalinà Glemþaitæ Glemþaitæ paþásta apie penkiolika metø. „Kadangi að paþásta nuo 1909 metø, kai kartu dirbo mokykloje visà laikà dirbau Kauno dailës muziejaus skyriaus vedëja, Ðiauliø apskrityje. Nuo tada visà laikà buvo draugai ir Glemþaitë muziejuje eksponavo lietuviø liaudies kostiu- daþnai susitikdavo. Jis sakë þinàs, kad burþuazinëje Lie- mus. Su Glemþaite að asmeniðkai susitikau vos tris kar- tuvoje Glemþaitë visà laikà dirbo pedagoginá darbà ir tus, kada ji atvykdavo á Kaunà, dailës muziejun. Artimai propagavo lietuviø tautiná kostiumà. „Kiek að þinau, po- su Glemþaite nebuvau paþástama ir apie jos buvusià po- litiniais klausimais Glemþaitë á politinius valstybës rei- litinæ ir darbinæ veiklà nieko pasakyti negaliu, dël to, kalus nesikiðo, ji visà savo gyvenimà paðventë mokslinei kad að jos nepaþinau“. Pensininkë Liudvika Volodkaitë kûrybai ir lietuviðko tautinio kostiumo propagandai, – paliudijo, kad M. Glemþaitæ paþásta nuo 1928 metø, nuo kalbëjo S. Þygelis. – Apie jos priklausomybæ burþuazi- savo darbo Kauno „Auðros“ mergaièiø gimnazijoje nëms partijoms ir organizacijoms að þinau tiek, kad ji laikø. „Ðioje gimnazijoje Glemþaitë dirbo dailës moky- buvo Ðauliø sàjungos organizacijos narë, bet burþuazinës toja, o að ten dirbau inspektore. Vëlesniais burþuazijos santvarkos laikotarpiu ji privalëjo priklausyti ðiai orga- valdymo Lietuvoje metais að su Mikalina Glemþaite nizacijai dël savo, kaip pedagogës, profesijos. Að paþástu daþnai susitikdavau ir su ja draugavau. Mano santykiai jà kaip demokratiðkà, paþangø þmogø ir visuomenininkæ, su ja visà laikà buvo normalûs, draugiðki. Man asmenið- kuklø ir garbingà þmogø. Þinau ir tai, kad ji visà laikà kai þinoma, kad Mikalina Glemþaitë burþuazinës sant- buvo lojaliai nusiteikusi darbininkø ir Sovietø Sàjungos varkos laikotarpiu visà laikà gyveno Kauno mieste, dirbo atþvilgiu. Man taip pat þinoma, kad Glemþaitë, Lietuvoje dëstytoja þemës ûkio akademijoje Dotnuvoje ir tuo pa- atkûrus sovietø valdþià, 1940 ar 1941 metais buvo sovie- èiu uþsiiminëjo lietuviø liaudies meno, tautinio kostiumo tø valdþios organø represuota, iðveþta ið Lietuvos á Sibi- propagavimu. Ji vaþinëjo po visà Lietuvà, skaitë paskai- rà, bet uþ kà jà tada represavo, að neþinau, bet spëju, tas ir rengë lietuviø liaudies kostiumo parodas. Ar kad tai padaryta per klaidà arba kaþkam ið jos draugø burþuazijos valdymo laikotarpiu Glemþaitë priklausë turint ant jos pyktá. Að kaip geras Glemþaitës paþástamas kokioms nors partijoms ir organizacijoms, að asmeniðkai þinau ir galiu su ástikinimu tvirtinti apie tai, kad ji bur- nieko neþinau ir ji man niekada apie tai nepasakojo. þuazinës santvarkos laikotarpiu Lietuvoje jokios kovos Þinau, kad burþuazinës santvarkos Lietuvoje laikotarpiu prieð revoliuciná judëjimà Lietuvoje nevedë ir að jau Mikalina Glemþaitë jokia politika neuþsiëmë. Ji smar- aukðèiau paliudijau, kad ji á valstybës politikà nesikiðo. kiai dirbo studijuodama ir propaguodama lietuviø liau- Þinau, kad sugráþusi ið kalinimo vietø á Vilniø, dirbo dies kostiumo menà. Man taip pat þinoma, kad Lietuvo- Lietuvos TSR Mokslø akademijoje pagal savo specialybæ je átvirtinus sovietø valdþià, 1941 m. karo iðvakarëse ir paraðë dalá savo darbø lietuviø liaudies dailës klausi- Glemþaitë buvo ið Lietuvos iðkeldinta á Rusijos gilumà, bet uþ kà jinai buvo iðkeldinta, að ne- M. Glemþaitës apklausos protokolo fragmentas. 1942. LYA þinau, ir netgi að ir kiti jos paþástami buvo nustebinti dël jos represavimo. Ið Glemþaitës þodþiø man taipogi þi- noma, kad jaunystëje ji mokësi Peter- burge, t.y. Leningrade. Burþuazinës valdþios Lietuvoje laikais pokalbiuo- se su manimi [ji] visada iðsakydavo savo simpatijà Sovietø Sàjungai ir uþuojautà darbininkams, kadangi, kaip ji tada paaiðkino, pati yra kilusi ið darbininkø“. 1967 m. geguþës 5 d. LTSR Aukð- èiausiojo Teismo kolegija (pirmininkas Þvirblis, nariai Zimanas, Kulvinskas, dalyvaujant prokurorui Skipariui) uþdarame posëdyje pagal LTSR prokuroro protestà prieþiûros tvarka iðnagrinëjusi M. Glemþaitës 1943 m. baudþiamàjà bylà, konsta- tavo, kad kaltinimai Glemþaitei buvo pateikti remiantis tik jos parodymais, kad ji priklausë aukðèiau iðvardytoms

KUPIÐKIS 2016 /14 41 tëviðkënai

Kilnaus skapiðkëno gyvenimas ir darbai Kanauninkas Antanas Balaiðis (1923 01 01–1948 10 31–2005 11 07)

Aldona VASILIAUSKIENË

Kanauninkas Antanas Balaiðis – vienas ið krikðèio- niðkojo paveldo paminklø, kapiniø, baþnyèiø ðven- toriø, kovotojø uþ Lietuvos laisvæ atminimo, patrio- tø kanèiø ir þûties vietø, lietuviðko þodþio ir liaudies kûrybos turtø saugotojø ir gausintojø. Neatsitiktinai kun. Antanas Balaiðis priskiriamas prie didþiausiø Lietuvos ðviesuoliø, kultûrininkø1.

2005 m. lapkrièio 9 dienà Ðvè. Trejybës baþnyèia Pa- birþëje (Birþø r.) buvo pilnutëlë tikinèiøjø – á paskutinæ kelionæ mylimà ir gerbiamà kanauninkà skapiðkietá Antanà Balaiðá palydëti susirinko ne tik pabirþieèiai, jo gimtosios Skapiðkio parapijos þmonës, bet ir tikintieji, atvykæ ið ávairiø Lietuvos miestø bei miesteliø. Ðv. Mi- ðiose meldësi 42 kunigai, vadovaujami Panevëþio vys- M. Glemþaitës prieþiûrinis skundas. 1966 12 20 kupo Jono Kaunecko. Vysk. J. Kauneckas pamokslo metu kalbëjo apie gar- organizacijoms… Árodymø, kad M. M. Glemþaitë da- bës kanauninko Antano Balaiðio nueità kunigystës kelià, lyvavo aktyvioje kovoje prieð darbininkø klasæ ir revo- jo dvasingumà, atliktus darbus. Kan. A. Balaiðio kurso liuciná judëjimà pirminiame tyrime nebuvo (v predvo- draugas protonotaras Bronius Antanaitis, pateikë keletà ritelnom sledstvii ne bylo). To nepatvirtino ir atliktas pa- áspûdingø pavyzdþiø (apie jaunimo auklëjimà, tikëjimo pildomas tyrimas, dël to nutarta: „Ypatingojo pasitari- gilinimà, pareigos ir atsakomybës ugdymà) ið 2003 m. mo prie TSRS NKVD 1943 m. sausio 2 d. sprendimà iðleistos kan. A. Balaiðio knygos „Ðirdy þmoniø geru- dël Mikalinos, Mykolo d., Glemþaitës panaikinti ir bylà mas“2. Prie kapo duobës ðios knygos leidëjas Danielius nutraukti nesant nusikaltimo sudëties“. Mickevièius su grauduliu ðirdyje klausë: „Kuris Lietuvos Tai ið esmës ir viskas. Kas aiðkëja ið ðios bylos? Nors kultûros ministras pastatë tiek paminklø, kiek kunigas nëra likæ jokio dokumento, kuris liudytø Mikalinà Antanas? Kuris sutvarkë tiek kapiniø, áamþino þymiø Glemþaitæ buvus áskøstà, labiausiai tikëtina, kad ji lage- Lietuvos þmoniø gyventø vietø?“ Pasak D. Mickevièiaus, ryje atsidûrë bûtent dël savo visuomeninës veiklos, ypaè kanauninkas svajojæs iðleisti knygelæ su ðimtu jo paties dël to, jog buvo ðaulë. 1940–1941 m. raudonieji oku- surinktø lietuviðkø dainø. Knygeles ruoðësi laikyti iki pantai ið peties pasidarbavo, stengdamiesi nukapoti vi- mirties. Troðko, kad jam mirus knygelës bûtø iðdalintos sas ðios sukarintos patriotinës organizacijos, laikytos la- – atëjæ á laidotuves þmonës parsineðtø namo lietuviðkà biausiai „kontrrevoliucine“, virðûnes, tad panaðu, jog kaþ- dainà. Kanauninkas tvirtai tikëjo, labai mylëjo þmones, kam ið informuotesniø okupantø pakalikø ðnipðtelëjus, mylëjo Lietuvà ir iðgyveno dël kiekvienos negandos. Mikalina ir papuolë po ðia giljotina... Istoriografija Kun. Antanas Balaiðis yra sulaukæs sovietinës spau- 1 Galima paminëti tik pastarojo meto publikacijas: Merkienë I. R. 3 Seserø Glemþaièiø lietuviðkø drabuþiø kolekcija Kupiðkio muziejuje // dos „dëmesio“ , apie já raðyta Lietuvai atgavus nepri- Kupiðkis. Gamtos ir istorijos puslapiai. Kupiðkis, 2009. P. 571–588; Glem- klausomybæ4. D. Mickevièiaus iniciatyva 1998 m. iðleis- þaitë M. Atsiminimai (1893–1920 m., I knyga) // Kupiðkis. Gamtos ir tas lankstinukas kun. A. Balaiðio kunigystës 50-meèiui, istorijos puslapiai. Kupiðkis, 2009. P. 529–570; o 2006 m. – gausiai nuotraukomis iliustruota knygelë 2 Jono Rimanto Glemþos atsiminimai. 5 3 LYA. F.K–1. Ap.58. B.P11151 „Kunigo Antano Balaiðio pëdomis“ .

42 KUPIÐKIS 2016 /14 tëviðkënai Paminëtina 2014 m. pasirodþiusi 200 puslapiø knyga kio parapijoje (Kupiðkio r.) esantis Miðkoniø kaimas „Saloèiai – 500“ (Vilnius: Petro ofsetas). Deja, kun. A. ásikûræs prie Ðetekðnos, kuri tolesnëje tëkmëje nuo Vait- Balaiðiui skirta pora abstrakèiø sakinukø: „Verta pami- kûnø eþero, prie kurio ásikûræs Vaitkûnø kaimas, vadina- nëti ilgametá Saloèiø Ðv. Juozapo parapijos klebonà gar- ma Jara. Miðkoniø kaimo valstietis Marcelinas Balaiðis bës kanauninkà kunigà Antanà Balaiðá. Gilios minties, (1877–1951), vedæs svëdasiðkæ Juozo Tumo-Vaiþganto plaèios ðirdies, darbðèiø rankø asmenybë, kuri nepailsta- (1869–1933) giminaitæ Marcelæ Mikënaitæ (1884– mai kûrë Dievo namus ir ið plytø, ir ið ðirdþiø“ (p. 81). 1962), augino gausià deðimties vaikø (6 sûnûs ir 4 duk- Gaila, kad prie naudotos literatûros (p. 82) nepaminëta terys) ðeimà. Antanëlis buvo devintas vaikas. Po jo dar 2003 m. iðleista kunigo A. Balaiðio atsiminimø knyga, gimë jauniausias sûnus Jonas. Du sûnûs mirë paaug- kurioje daug vietos skirta Saloèiams... lystëje, iðaugo keturi: Kazimieras, Apolinaras, Antanas 2001 metais kun. A. Balaiðiui ir grupelei Panevëþio ir Jonas bei keturios dukros: Anelë Mikalauskienë, vyskupijos kunigø buvo suteikti kanauninko titulai. Ta 1911–1962; Liuda Vaitoðkienë, Genë Gudelienë, Mari- proga dr. Aldona Kaèerauskienë kalbino kan. A. Balaiðá, ja Buzienë. Kanauninkas Antanas, pergyvenæs visus bro- apþvelgdama jo biografijà6. lius ir seseris, mirë eidamas 82 metus. Kan. A. Balaiðiui keletà straipsniø periodikoje skyrë 1908–1914 metais Balaiðiø ðeima gyveno senelio ðio darbo autorë7, nemaþai su juo bendravusi (abu susieti Tado Balaiðio sodyboje – èia gimë vyresnieji vaikai. Pir- su ta paèia Skapiðkio parapija). Be to, kan. A. Balaiðis mojo pasaulinio karo pradþioje sodybai sudegus, ðeima gerai paþinojo ir straipsnio autorës motinà Onà Þiogû- apsigyveno maþoje pirtelëje. Joje gyveno 13 metø (1914– naitæ-Pajedienæ (1918 04 16–1999 01 21), ðeimininka- 1927). Apie 1924 metus mirë Antano senelis Tadas vusià Skapiðkio klebonijoje pas kan. Nikodemà Kaspe- Balaiðis. Sulaukæs apie 80 metø, sukvietë visus 6 vaikus riûnà (1872 01 02–1896 05 18–1956 02 13)8. Paminëta á Miðkoniø kapines ir paliepë: „Kai numirsiu, mane bendrystë bei kanauninko A. Balaiðio dedikacija knygoje palaidokite ant tako, tuoj áëjus á kapines. Po to, jau laido- „Didþiai Gerbiamai Aldonai Vasiliauskienei. Jums esu tuviø dienà, iðlyginkite kapà. Mat, kai buvau jaunas ir labai dëkingas uþ tai, kad ði kukli mano gyvenimo pri- sveikas, buvau pilnas puikybës. Noriu, kad mane mirusá siminimø knygelë „Ðirdy þmoniø gerumas“ iðvydo dienos þmonës mindþiotø... tai mano testamentas“23. ðviesà. Dëkoju Jums. Su pagarba. Autorius. Pabirþë 2004 Kai pirmàsyk kanauninkas straipsnio autoræ nuveþë m. kovo 11 d.“ Áþangoje autorius paþymi, kad pradëti á Miðkoniø kapines ir parodë senelio palaidojimo vietà, raðyti atsiminimus paskatino ðio straipsnio autorë9. Tai pro arkà á kapiniø vidø, kad neatsistoèiau ant nematomo buvo paskata gerai ásigilinti á dvasininko atsiminimø kny- kapo, jausdama nenusakomà ðirdies virpulá, ëjau pakrað- gos tekstà ir pristatyti jà ne tik rajoninëje („Kupiðkënø èiukais. Taip pat atsargiai ëjo ir kanauninkas Antanas. mintys“10), bet ir respublikinëje spaudoje („XXI amþius“11). Gausiai Marcelino ir Marcelës Balaiðiø ðeimai sunku Taèiau kanauninko atsiminimø knyga neiðsemia as- buvo pragyventi, todël visi vaikai tarnavo pas ûkininkus. menybës biografijos ir tampa graþus lyrinis to meto isto- 1927 m. Balaiðiai pasistatë naujà sodybà. Keliukà á sody- rinis fonas, perpintas gilios meilës savo gimtinei, artimie- bà þenklino ir dabar iðlikæs kryþius – vienintelis „þymuo“, siems ir kitiems sutiktiems þmonëms, visur gebant rasti liudijantis buvusià Balaiðiø sodybà. Ðis kryþius jau nuo gërá ir já iðaukðtinti. Èia pateikiamame straipsnyje, pasi- vaikystës buvo labai svarbus Antanui. Jis raðë, kad ma- telkus spaudoje publikuotus kanauninko kurso draugø ið ma, já iðlydëdama, visada eidavo keliuku iki kryþiaus. tarpdiecezinës kunigø seminarijos Kaune atsiminimus, Atsisveikinant Antanukas beveik visada pravirkdavo. skapiðkënø (Alës Elvyros Bickuvienës (Daukaitës), Jono Motinai paklausus, ar jam labai sunku tarnauti, deðim- Uzielos12, Aliutës Elenos Markevièiûtës13, Onos Leknic- ties–trylikos metø Antanas atsakydavæs, kad nesunku, kienës14 ir Stasës Maþeikytës15) prisiminimus, taip pat su tik gaila palikti visus namiðkius: „Prie kryþiaus mes su kanauninku bendravusiø ir já paþinojusiø kunigø (kan. Po- mama atsisveikindavome. Ji mane pabuèiuodavo ir pa- vilo Svirskio16, mons. Juozapo Antanavièiaus17, protono- laimindavo. Dar kà nors graþaus, pamokanèio pa- taro Broniaus Antanaièio18, vienuolës s. Michailinos (Zi- sakydavo ir að iðkeliaudavau. Paëjæs kiek atsigræþdavau. tos Arbatauskaitës PAMI19) pasakojimus (jie uþraðyti O ji vis stovëdavo prie kryþiaus. Vis man balta skarele straipsnio autorës ir saugomi jos asmeniniame archyve) mojuodavo. Ir að jai atsakydavau tuo paèiu“24. bei Panevëþio vyskupijos kurijos archyvinius duomenis20, Graþius sodybos pastatus 1945 metais sudegino „Per- po jo mirties Katalikø þinyne iðspausdintà nekrologà21, kûnu“25 vadintas stribas – „liaudies gynëjø bûrio“ va- pateiksime detalesnæ kanauninko Antano Balaiðio das26. Balaiðiai apsigyveno uþ upës esanèiame Jurkupiø biografijà. kaime. 1951 metais, mirus Marcelinui Balaiðiui, naðlë Vaikystë – kelias á kunigystæ apsigyveno pas sûnø, kunigavusá Vadokliuose. Pas sûnø Skapiðkio apylinkës vietovardþiø sàraðe apie Mið- gyveno vienuolika metø – iki mirties, iki 1962-øjø – tada konis raðoma: „Miðkonys, kaimas uþ 7,5 km. á pietryèius kunigas jau dirbo Saloèiuose. nuo Skapiðkio miestelio, pagal Ðetekðnos upæ“22. Skapið- Miðkoniø kaime, kaip pasakoja Alë Elvyra Bicku-

KUPIÐKIS 2016 /14 43 tëviðkënai vienë (Daukaitë, g. 1943 m. balandþio 3 d. Miðkonyse), grindys, vestibiuliuose árengti ornamentais iðpuoðti fon- gyveno dveji Balaiðiai. Þiûrint nuo kapiniø – netoli jø – tanëliai, iðlikæ iki ðiø dienø (skulptorius Bernardas Bu- vieni Balaiðiai (pasakotoja prisimena ið ðio kiemo Stasæ èas). Nuo pastatymo iki ðiø dienø mokykla ne kartà keitë Balaiðytæ, jos brolá, kuris buvo iðveþtas á Sibirà, o gráþæs pavadinimà. 2001 m. rugsëjo 1 d. vidurinei mokyklai su- studijavo medicinà ir tapo daktaru). Toliau gyveno jau teiktas gimnazijos statusas ir ji pavadinta Ukmergës An- kunigo tëvai Balaiðiai, netoli jø – Mikalauskai (keli kie- tano Smetonos gimnazija. mai, viename jø, jau kitoje kelio pusëje, gyveno ir kunigo Tarp baigusiø ðià mokyklà minimi Lietuvoje ir pasau- sesuo Anelë Mikalauskienë). Mikalauskø (ant kalno) lyje garsûs ávairiø specialybiø asmenys: istorikai, kal- dar ir ðiandien likæ namai – juos priþiûri atvaþiuojantys bininkai, dailininkai, aktoriai, raðytojai, poetai. Deja, vaikai. Toliau gyveno Kaladës, Vaitiekûnai (dabar ten tarp jø nëra në vieno dvasininkijos atstovo. Kartu su ki- jau gyvenvietë), Jokantai, Aleðiûnai, Vilimai, pastarøjø tais kunigais turëtø bûti áraðytas Lietuvai daug nusipel- buvo keli kiemai. Link geleþinkelio stoties gyveno kiti niusio kanauninko Antano Balaiðio vardas. Vilimai, Mikalauskai, Juzoniai. Pakalnëje, arèiau Ðetekð- Tarpdiecezinëje kunigø seminarijoje Kaune nos, buvo trys kiemai: Daukø, Kaulakiø ir Mikalauskø. (1943–1949) Salø gyventojai, norëdami pasiekti Panevëþá, Rokiðká ar Antanas Balaiðis, 1943 m. baigæs Ukmergëje Antano kitus miestus, apie 10 km ëjo á Skapiðkio geleþinkelio Smetonos gimnazijà, tø metø rudená iðvyko mokytis á stotá: perëjæ Ðetekðnos tiltà, keliavo per Miðkoniø kaimà. licëjiná Kauno kunigø seminarijos kursà. Testimonium Bûsimojo kanauninko vaikystë nebuvo lengva. An- (charakteristikà) á Kunigø seminarijà turëjo raðyti 1925– tanukas penkerius metus piemenavo. Ádomi vasara bu- 1956 m. Skapiðkio Ðv. Hiacinto (Jackaus) parapijos kle- vusi pas rusus sentikius27. Itin nemalonûs prisiminimai bonu dirbæs kan. Nikodemas Kasperiûnas. apie varðkës pusryèius (ið pripelijusios silkiø statinës), Seminarijoje veikë I ir II filosofiniai ir I–IV teolo- vëliau pakeistus á skilandþio riekutæ, kurioje kas nors kru- giniai kursai. Ligi 1949 m. liepos mënesio buvo naudo- tëdavo28. Apie savo vaikystæ, ðeimos nariø dëmesá vieni jamos senosios Vytauto Didþiojo universiteto Teologijos kitiems, apie bendros maldos ir giesmës svarbà ir áspûdá, –filosofijos fakulteto knygelës su atitinkamais áraðais. likusá visam gyvenimui, kanauninkas yra raðæs prisimini- Visi dëstomieji dalykai studijø knygelëse buvo áraðyti mø knygoje: „Visa ðeima giedodavo giesmes, ypaè advente lotyniðkai. Lotynø kalba buvo dëstoma dogmatinë teo- ir gavënioje. Ir ðiandien matau: tëvelis su mumis, vaikais, logija, moralinë teologija ir kanonø teisë. Apie moky- susëdæs prie stalo, mama kûrena þidiná, krosnyje spragsi màsi seminarijoje pasitelksime kan. Antano Balaiðio malkos ar þabarai, o mes visi, pritariant tëveliams, gie- kurso draugø papasakotus ir kai kuriuos spaudoje jau dame“29. Tokios aplinkos veikiamas, Antanukas augo jaut- publikuotus atsiminimus. rus gamtai, þmonëms, jo ðirdelëje brendo meilë Dievui. Seminarijoje tuo metu buvo 400 klierikø, á pirmàjá Antanuko mokslai kursà ástojo 120. Taèiau, kol jie baigë du filosofijos ir Antanukas mokësi Vaduvø pradþios mokykloje, keturis teologijos kursus, seminaristø kurse teliko tik 40 1937–1939 m. Skapiðkio pradinës mokyklos penktame (daug jø areðtuota, iðveþta á Sibirà). 40 klierikø, baigæ ir ðeðtame skyriuose. Mokydamasis Skapiðkyje gyveno filosofinius kursus, perëjo á teologinius. Tai paskutinis pas Veronikà Ðermukðnaitæ, su kuria kartu gyveno ir toks gausus kursas. Jame mokësi ir bûsimasis kanaunin- kita giedorka. Pastarosios pavardës skapiðkënas Jonas kas Antanas Balaiðis. Uziela (g. 1921 m. birþelio 24 d. Skapiðkyje) neprisi- 1946/1947 m. m., okupacinës valdþios ásakymu visos mena. Dabar toje buvusioje á þemæ sulindusioje trobe- Lietuvos kunigø seminarijos buvo sujungtos á vienà, kuri lëje, vëliau perstatytoje ir iðpuoðtoje bei iðdailintoje, pavadinta Tarpdiecezine kunigø seminarija Kaune. gyvena Aldona ir Antanas Survilos. Apaðtalinis protonotaras Bronius Antanaitis 2005 m. J. Uziela prisimena, kad V. Ðermukðnaitës namelyje raðë: „Vienà spalio vakarà mus pasiekë þinia, kad ið 400 lankydavosi pas Antanà, nors já patá ið vaikystës laikø klierikø seminarijoje gali likti tik 150. Þemesni kursai maþai atsimena. J. Uziela, bûdamas „Pavasario“ sàjungos uþdaryti, o vyresniø kursø klierikams leista pas klebonus Skapiðkio kuopos pirmininko pavaduotojas, daugiau parapijose mokytis ir pasirengti ðventimams. Ið mûsø kur- bendravo su vyriausiuoju Antano broliu Kazimieru, ku- so 120 besirengianèiø kunigystei ketvirtajame teolo- ris buvo minëtos Skapiðkio kuopos pirmininkas. giniame kurse likome 40. Prasidëjo trëmimai, areðtai“30. Ukmergës Antano Smetonos gimnazijoje (1939–1943) Kurse likusieji 40 klierikø: Vladas Abromavièius Antanas Balaiðis ketverius metus (1939–1943) mo- (tremtinys), Bronius Antanaitis31, Jonas Augustauskas, kësi Ukmergës gimnazijoje. Dabartinis gimnazijos Antanas Balaiðis, Jurgis Balickaitis, Antanas Bitvinskas32, pastatas pradëtas statyti 1937 m. pagal geriausius to meto Antanas Bunkus, Izidorius Butkus, Benediktas Èesna- architektûros reikalavimus. Statybà globojo pats prezi- vièius (uþmuðë saugumo darbuotojai), Konstantinas Èer- dentas Antanas Smetona – mokykla jo gimtajame kraðte nys33, Kazimieras Girnius34 , Petras Jankus, Jonas Jonys35, turëjo bûti reprezentacinë. Klasëse ádëtos parketinës Paulius Jurkovlenec, Leonas Kalinauskas36, Stasys Kur-

44 KUPIÐKIS 2016 /14 tëviðkënai mauskas, Z. Leonas Lukðas, vyskupas sëjo 19 dienà atlikæ rekolekcijas gavome Vladas Michelevièius37, Juozas Mielda- diakono ðventimus. Tø paèiø metø spalio þys38, Vytautas Mikutavièius, Antanas 31 dienà Kristaus Karaliaus ðventëje ið Mitrikas39, Kazys Montvila40, Vladas vienintelio Lietuvoje likusio Panevëþio Petrusevièius, Jonas Pilka, Steponas vyskupo Kazimiero Paltaroko rankø Pilka, Vincas Algirdas Pranckietis41, An- mes, 32 diakonai, Kauno arkikatedroje tanas Ranusas, Pranas Sabaliauskas gavome kunigystës ðventimus... Nors OP42, Alfonsas Sadauskas, Juozas Se- buvo rudens diena, apgaubta tirðto rûko, maðka, Vytautas Sidaras, Antanas Sla- bet Kunigystës ðventimø diena buvo pati vinskas, Povilas Svirskis43, Bronius Ðu- ðviesiausia ir laimingiausia ðventë gy- kys, Petras Tavoraitis44, Benediktas venime. Maèiau tada pavergtà tautà – Mykolas Urbonas45, Juozas Vaièeliû- tremiamà Sibiran, þudomà, bet nepalû- nas, Juozas Vaièionis, Povilas Varþins- þusià, nepasimetusià, per ðventes sku- kas46, Èeslovas Zaþeckas47. banèià baþnyèion ðv. Miðiø metu susi- Masiniø kratø bei areðtø metu se- tikti su Kristumi, roþanèiaus maldoje Kun. Antanas Balaiðis. PVKA minaristø vis maþëjo. 1946 m. gruodþio meldusià parapijos globos, pagalbos ka- 8 d. jø skaièius ið 250 buvo sumaþintas iki 150; 1949 m. liniams, tremtiniams, partizanams. Paðventinti kunigais liepà – iki 60). Kaip yra pasakojæs kun. Leonas Kali- galësime padëti tremty, lagery malda, Ðv. Sakramentais, nauskas, „Automatais apsikarstæ, karine uniforma ap- paguosti, padràsinti“50. sivilkæ sovietiniø ástatymø sergëtojai nakties miegà ne- Tad á Kaunà ið Panevëþio atvykæs vysk. K. Paltarokas retai sudrebindavo ðûksniu: „Parodyk dokumentus! Tu (1875 10 22–1902 03 22–1926 04 05–1958 01 03) kar- gulëk! Tu kelkis!“48 tu su kitais seminaristais Katedroje áðventino á kunigus A. Balaiðiui mokantis Kunigø seminarijoje rektoriais ir Antanà Balaiðá. Likusieji buvo áðventinti gruodþio më- dirbo: 1942–1945 m. kun. Pranas Petraitis, pokario nesá: jei sovietinë valdþia kurá nors areðtuos ar iðtrems á metais 1945–1946 m. kun. jëzuitas Stanislovas Gruodis Sibirà, jie jau galës padëti þmonëms. Kità dienà Kated- (iðtremtas á Balninkus), 1946–1947 m. kun. Pranciðkus roje jaunieji kunigai, vieni kitiems patarnaudami, aukojo Venckus, 1947–1950 m. kun. Augustinas Vaitiekaitis ðv. Miðias. Altoriai buvo iðsklaidyti, tad ðv. Miðias ið karto (iðveþtas á Sibirà). galëjo aukoti keletas kunigø. Taèiau ið artimøjø primi- A. Balaiðio kurso klierikai þinojo, kad vokieèiø kalbà cijose niekas negalëjo dalyvauti. Vëliau primicijas – pir- yra dëstæs poliglotas vokietis jëzuitas Karolis Fulstas, tad màsias ðv. Miðias kunigas A. Balaiðis aukojo Skapiðkio vokieèiams atëjus á seminarijà, jie galëjæ bendrauti sava Ðv. Hiacinto (Jackaus) baþnyèioje. kalba, gal ir dël to seminarijos per daug nekliudë. Fi- Kaip raðo protonotaras B. Antanaitis, „1948 m. ge- losofijà dëstë Pranas Kuraitis, moralæ – kunigas ir gy- guþës 22 d. vien ið mûsø kurso Sibiro tremtin kagëbistai dytojas Stasys Gruodis (mirë sulaukæs 92 metø). Dva- iðvedë tris klierikus, tarp jø ir Antanà (Mitrikà – A.V.). sios tëvu seminarijoje buvo kun. Vytautas Balèiûnas Bet po trijø dienø Antanas su neðuliais sugráþo. 1949 m. (1910 11 21–1933 07 23–2003 05 28). kovo 25 d. nakèia ið mûsø kambario, kuriame gyvenome Kan. P. Svirskis pasakoja: „Seminarijoje vyravo na- penkiese, KGB majoras Martavièius iðvedë diakonà An- tûrali aplinka: kunigai, profesoriai, religinis mokymas. tanà ir dar ðeðis mûsø kurso klierikus (turëtø bûti 6 ku- Kiekviena paskaita su maldomis, Miðios su pamàstymais nigus – A. V.). Visi labai skaudþiai iðgyvenome, o ypaè dël – buvo nesunku ir malonu ðirdþiai. Jauèiausi beveik kaip diakono Antano, nes uþ dviejø dienø vysk. Kazimieras rojuje. O buvo sunkûs laikai. Ástojau karo laiku. Semina- Paltarokas Panevëþyje turëjo suteikti jam kunigystës ristai daug vargo regëjo. Mieste þmonës buvo alkani, ðventimus. Visi iðtremti á Sibirà, á Baikalo eþero salà Ol- mokytojas uþ sviesto kilogramà turëjo mënesá dirbti. chonà. Ádarbinti þvejais. Planai, didþiulis nuovargis alino Bet nedejavome, yrëmës á prieká. Seminarijoje per re- tremtinius. Net sapne tinklus traukë. Jam (Antanui Mit- kolekcijas tris dienas bûdavo draudþiama kalbëtis, tik rikui – A.V.) teko baigti kursus ir bûti kapitono padëjëju“51. kà bûtiniausia galëjai pasakyti. Nesigirdëjo keiksmø, ne- Ir kun. Jonas Jurgaitis raðo, kad kun. Antanas Mitrikas, maèiau iðgërimø. Nepasitaikë vagysèiø, nors gyvenome tapæs net kapitonu, gebëdavo iðvesti ið uosto laivus52. dideliame neturte... Visi buvome ið katalikiðkø ðeimø ir Minima ir kita seminaristø suëmimo data – 1949 m. visi norëjome tapti kunigais... Pasiekta kunigystë mums kovo 29. Raðoma, kad net septyni neseniai á kunigus buvo didþiausias dþiaugsmas“49. áðventinti kurso draugai (Antanas Mitrikas dar nebuvo Netikëti areðtai ir seminaristø „dingimai“ vertë se- áðventintas á kunigus – A. V.) buvo suimti ir iðveþti á Sibi- minarijos vadovybæ ieðkoti iðeities – buvo nutarta klie- rà. Tarp iðveþtøjø buvo kunigai Izidorius Butkus ir A. rikus, nebaigusius viso seminarijos kurso, áðventinti á ku- Bitvinskas – jie iðtremti á Baikalà. Vëliau kun. A. Bitvins- nigus. Protonotaras B. Antanavièius raðë: „1948 m. rug- kas ið Baikalo Olchono salos, kur dirbo þuvies pramo-

KUPIÐKIS 2016 /14 45 tëviðkënai nëje, galëjo nuvykti á Taiðetà – ten buvo iðtremta Bit- matikas, cholerikas, jo bûdas ypatingai nuoðirdus, uþ- vinskø ðeima. Èia kunigas dirbo miðke ir statybose. Á Lie- jauèiantis, ne mokslininko, bet praktiko – artimo meilës tuvà sugráþo 1957 m.53 Rektorius istorikas kun. A. Vai- apaðtalo tipas. Pamokslininkas labai geras, kalba gyvai, tiekaitis suimtus kunigus palaimino. Uþ tai buvo apkal- vaizdingai. Labai mëgsta pastoracijà vargðø tarpe, ðioj tintas, netrukus ir pats suimtas. srity randa pasisekimo56. Likusieji seminarijoje dëkojo Dievui ir buvo pasi- Panevëþio vyskupijos kurijai ið Kunigø seminarijos rengæ skleisti Dievo þodá ir tarnauti þmonëms ne tik uþ 1949 m. geguþës 20 d. siunèiamas raðtas, kad A. Balaiðis save, bet ir uþ iðveþtuosius á neþinià. Áðventintieji á kunigus iðlaikæs visus teologijos VII semestro egzaminus ir su Re- mokësi toliau ir 1949 metø pavasará, iðlaikæ egzaminus, liginiø kultø reikalams ágaliotiniu susitarta, kad minëtam buvo paskirti á ávairias parapijas. kunigui Kulto tarnautojo registracijos paþymëjimas bus Ið tiek gausiai baigusiøjø seminarijà ðiuo metu gyvø iðduotas bendra tvarka57. 1950 m. rugsëjo 20 d. A. Ba- likæ tik septyni: 3 darbuojasi Panevëþio vyskupijoje: pro- laiðis iðlaikë dogminës teologijos egzaminà, kuris buvo tonotaras Bronius Antanaitis, Pranas Sabaliauskas OP ávertintas gerai58. ir Povilas Svirskis; Kaiðiadoriø vyskupijoje darbuojasi 56 metø pastoracinë kanauninko Antano Balaiðio kun. Èeslovas Zaþeckas, Telðiø – Antanas Bunkus, Kauno veikla (1949–2005) – Petras Tavoraitis, Izidorius Butkus. Kanauninko A. Balaiðio dvasinë darbuotë siekia 56 Apie seminaristà A. Balaiðá pasakoja kurso draugas metus. Jam, kaip ir visiems ðiuo metu garbaus amþiaus kan. Povilas Svirskis54. Jie susipaþino seminarijoje ir tapo dvasininkams, pastoracinæ veiklà teko pradëti sovietme- bièiuliais. Juos vienà prie kito traukë ne tik charakteriø èiu. Ið 56 kunigystës metø net 41-erius kun. A. Balaiðis bendrumas, bet ir panaði materialinë padëtis: Povilas bu- darbavosi sunkiu sovietinës okupacijos laikotarpiu ir tik vo naðlaitis, o Antano irgi sudëtingos buitinës sàlygos. 15 – Lietuvai atgavus nepriklausomybæ. Sutiko charakteriai, tad nuoðirdþiai pasikalbëdavo, An- Sovietmeèiu kanauninkas nepaisë saugumo valdi- tanu, kaip teigia Povilas, galëjai pasitikëti, jis buvo at- ninkø ákalbinëjimø bendradarbiauti, ðantaþo, grasinimø, viraðirdis, altruistas. Klierikas Povilas kurso draugà ger- bet tvirtai laikësi savo ásitikinimø. Negana to, toleran- bë uþ tai, kad jis bûdamas orus, vyriðkas atjausdavo ir tiðkas jo poþiûris á asmená ne kaip á pareigûnà, o kaip á palaikydavo tylesná bei silpnesná. Antanas buvo labai þmogø davë neátikëtinø rezultatø: já gerbë ne tik parapi- nuoðirdus. Menkas pavyzdëlis liudija jo rûpestá kitais. jieèiai, bet ir valdininkai. Pastebëjæs, kad Povilo kojinës suplyðusios, po jo pagalve Per daugiau kaip pusæ ðimto metø kunigas A. Balaiðis padëjo pinigëliø su laiðkeliu. Jame buvo paraðæs „Nau- uþëmë ávairias pareigas: dirbo vikaru (Zarasuose), admi- dokis ir neklausinëk, ið kur gavai!“ nistratoriumi (Vadokliai, Lënas, Saloèiai, Pakruojis, Povilas seminarijon ið namø keliaudavo beveik tris Pamûðis ), klebonu (Saloèiai, Smilgiai, Pabirþë), o paðlijus dienas: ið Raguvëlës per Ðvenèionëlius, tada á Vilniø ir sveikatai altarista (Pabirþë). 2001 m. rugsëjo 20 d. ið Vilniaus á Kaunà. Seserys ádëdavo kokio nors maisto vyskupo dekretu Nr. 274, ávertinant kunigo sielovadinæ bei ðiltø, tik kà iðkeptø bandeliø. Taèiau per tokià kelionæ bei administracinæ veiklà kun. A. Balaiðis skiriamas bandelës daþniausiai apipelydavo. Ir jie abu su Antanu Panevëþio vyskupijos kapitulos Garbës kanauninku59. gailestingai þiûrëdavo á tas bandeles... „Kokios jos turëjo I. Zarasø Ðvè. M. Marijos Ëmimo á dangø parapija bûti skanios!“ – apgailestaudavo Antanas. (1949–1951) Kan. P. Svirskis prisimena, kad kartà Antanas gavo Pirmoji jauno kunigo darbo vieta – Zarasai. Á Zarasø puodynëlæ sviesto. Bûdamas geros ðirdies ið karto pasi- Ðvè. M. Marijos Ëmimo á dangø parapijà kun. Antanas kvietë Povilà: „Kabink!“ Povilas, gerokai jo uþvalgæs, Balaiðis buvo paskirtas 1949 m. geguþës 6 d. (raðtas per paskaità neteko sàmonës – pasirodë, kad sviestas jau Nr. 413). Geguþës 20 d. atvyko á Zarasus60 ir èia vika- buvo senas. ravo beveik trejus metus, talkindamas klebonui kun. Sta- Kanauninkas A. Balaiðis prisiminimuose raðë: „Mo- nislovui Kriðtanaièiui (1912 08 17–1939 06 03–1980 kydamasis seminarijoje turëjau áprotá po pietø uþsukti 05 22)61, Zarasuose dirbusiam 1948–1951 m. pasimelsti á Jëzuitø baþnyèià. Melsdavausi galerijoje, ant „Kai vaþiavau á Zarasø parapijà, pirmàjà savo gyve- vadinamøjø viðkø. Labai daþnai èia uþsukæs matydavau nime darbo vietà, aiðku, kad mane domino, kaip man vienà þmogø, kuris beveik balsu verkdavo ir melsdavosi. èia seksis, kaip gyvensiu. Trûko daug ko: þiniø, patirties, Matyt, jis manë ðioje baþnyèioje esàs vienas. Ið savo drau- bet ið kitos pusës – ðirdis ilgëjosi kunigiðko darbo, kurá, gø greit suþinojau, kad ðis þmogus – buvæs kunigas...“55 gyvendamas seminarijoje, maèiau kaip vizijà. Seminari- Vëliau suþinojo, kad bûdamas mirtinas ligonis jis atlikæs joje paskutiniu metu jau buvau vegetaras. Man, turin- iðpaþintá, priëmæs Ðvè. Sakramentus sakydamas, kad èiam skrandþio negalià, buvo pritaikytas dietinis maistas visiðkai pasitiki Dievo gailestingumu. pagal medikø rekomendacijas. Atvykæs á Zarasus, ðià Tarpdiecezinës kunigø seminarijos Kaune rektoriaus dietos problemà pasakiau savo klebonui Stanislovui Krið- iðduotoje charakteristikoje raðoma, kad A. Balaiðis fleg- tanaièiui. Klebonas nuramino:

46 KUPIÐKIS 2016 /14 tëviðkënai – Pritaikysim tau stalà ir galësi tæsti vegetarystæ. dokliø parapijos iðnyko (anksèiau kasmet po 5–8 þmo- Kiek gyvenau Zarasuose, jis nekeitë savo paþado, nors nes buvo nubaudþiami uþ naminukës varymà), sumaþëjo gerai supratau, kad atskirai gaminti maistà nelengva“62. chuliganizmo atvejø. Taèiau respublikinëje spaudoje visi Vikaras kun. Antanas, suremontavæs Ðaltupës kop- nuopelnai buvo priskirti vietiniam milicijos ágaliotiniui. lytëlæ, iðsaugojo jà nuo sugriovimo. Tai pirmas jauno ku- Klebono tai nejaudino – jis dþiaugësi rezultatais. nigo prisilietimas prie krikðèioniðkojo paveldo gelbëji- III. Ðv. Juozapo parapija Saloèiuose (1957–1986) mo, po kurio visus kunigystës metus lydës kryþiø, koply- 1957 m. kovo 6 d. (raðtas Nr. 692) kun. A. Balaiðis tëliø bei kitø paminklø remontai bei statybos darbai, paskirtas á Ðv. Juozapo parapijà Saloèiuose. Dël ávairiø iðaugæ á baþnyèios Saloèiuose statybà. prieþasèiø á Saloèius atvyko tik 1957 m. geguþës 25 d. ir Kun. Antanas Balaiðis matë, kaip 1951 m. sausio më- parapijos administravimà perëmë ið kun. Antano Kieèio nesá NKVD suëmë klebonà kun. S. Kriðtanaitá. Jam buvo (1905 10 14–1934 06 26–1996 05 19). Èia kun. A. Ba- sufabrikuota byla, surasti „liudininkai“ ir klebonas ap- laiðis dirbo 30 metø eidamas administratoriaus (1957– kaltintas pamokslo metu raginæs remti partizanus. Kun. 1967), o nuo 1974 m. birþelio 11 d. klebono (1974–1986) S. Kriðtanaitis buvo nuteistas 10-èiai metø pataisos dar- pareigas. Per tiek laiko atlikta daug svarbiø darbø: ryðkià bø Sibiro lageriuose. Klebonà suëmus, vyskupas atsiuntë pastoracinæ veiklà praplëtë ûkinë darbuotë. 1973 m. rug- raðtà, kad kun. A. Balaiðis, kol bus paskirtas naujas kle- pjûèio 27 d. Panevëþio vyskupijos apaðtalinio administra- bonas, turi eiti klebono pareigas. Ið Vadokliø parapijos á toriaus vysk. dr. Romualdo Krikðèiûno raðtu Nr. 44 Sa- Zarasus administratoriumi ir dekanu paskyrus kun. Juliø loèiø parapijos vikaru paskiriamas kun. Bronislovas Sim- Burkø (1909 01 07–1940 06 15–1974 02 04)63, kun. A. sonas, iki tol ëjæs Imbrado parapijos klebono pareigas66. Balaiðis iðkeltas á Vadoklius. Dirbdamas Saloèiuose aptarnavo ir kitas parapijas. Savo atsiminimuose kan. A. Balaiðis apraðë darbus Apaðtalinis administratorius vyskupas dr. Romualdas Zarasuose, bendrystæ su klebonu, lankymàsi vienoje ðei- Krikðèiûnas 1974 m. birþelio 6 d. raðtu Nr. 134 kun. A. moje, gyvenanèioje jau Latvijos teritorijoje, ávairius ið- Balaiðá paskiria Smilgiø (Birþø r.) parapijos klebonu67. bandymus, vagystæ, KGB bandymus uþverbuoti, ádomø Pirmoji medinë baþnyèia Saloèiuose pastatyta 1514 m. pasakojimà apie Marytæ Melnikaitæ64. Vëliau ji reformatø nugriauta ir vietoj jos pastatyti re- II. Vadokliø Ðvè. Jëzaus Ðirdies ir jos filijos Lëno Ðv. formatø maldos namai. Katalikai iðkëlë bylà, nors ji ilgai Antano Paduvieèio parapijose (1951–1957) uþsitæsë, taèiau buvo laimëta. 1777 m. pastatyta nauja Po trejø vikaravimo metø kun. A. Balaiðis 1951 m. baþnyèia, kuri daugiau kaip po pusës amþiaus atnaujinta. balandþio 21 d. (raðtas Nr. 405) buvo paskirtas Vadokliø Apie 1875 m. tuometinis parapijos klebonas Konstan- Ðvè. Jëzaus Ðirdies ir jos filijos Lëno Ðv. Antano Paduvie- tinas Orlauskas (1839–1863–miræs iki 1904), beveik de- èio parapijø administratoriumi. Ðias pareigas ëjo dau- ðimtmetá dirbæs kapelionu Kauno gimnazijoje ir Kated- giau kaip ðeðerius metus. Á Vadoklius atvyko geguþës 13 d. roje, ið Kauno gubernatoriaus gavo leidimà remontuoti Kun. A. Balaiðio pastangomis buvo suremontuota ir baþnyèià. Taèiau vietoj remonto pastatë naujà baþnyèià, iðdekoruota per karà nukentëjusi Lëno Ðv. Antano kuri 1944 m. liepos 26 d. sudegë. Sudegusios baþnyèios Paduvieèio baþnyèia, sutvarkytas ir naujai aptvertas vietoje iðliko pamatai. Ðá skaudø faktà liudija atminimo ðventorius. Kartu su kun. Izidoriumi Puriuðkiu (1910 akmuo. „Ðioje vietoje 167 metus stovëjo 2-oji Saloèiø baþ- 03 22 (29)–1937 06 20–1989 11 13) Lënui iðrûpino pa- nyèia. 1944 m. liepos 26 d. sudegë. Melskime, kad èia vël rapijos statusà. Vadokliuose, talkinant parapijieèiams, bûtø garbinamas Dievas atstatytoje baþnyèioje“. sutvarkë apleistas Alanèiø kapines, suremontavo ðven- Albina Aglinskienë raðo: „1944 m., esant karo pavo- toriø, baþnyèios stogà, kapiniø koplyèià. Ákûrë naujas jui, kunigas klebonas, man atrodo, buvo Kazimieras Si- kapines, jas aptvërë. mokaitis arba Kazimieras Pukenis68, visas ðventas baþ- Vadokliuose kunigas itin daug nuveikë kovodamas uþ nyèios relikvijas: tauræ, patenà su ostija ir monstrancijà blaivybæ: kalbëjo individualiai, kartà per mënesá rengda- atveþë pas uoðvá Benediktà Aglinskà ir jo ðeimà pasaugoti vo blaivybës sekmadienius, rinko paþadus ir priesaikas... nuo pavojø“69. Mirus vyrui ir uoðviui, iðsaugotas relikvijas Dþiaugësi, kad tuo metu Ramygalos rajono partijos ko- A. Aglinskienë nusprendë gràþinti baþnyèiai. „Anksèiau miteto pirmuoju sekretoriumi dirbo blaivininkas Mëlynis, siûliau buvusiam klebonui Antanui Balaiðiui, kad jis kuris susirinkimuose kolûkieèiams sakydavo: „Jûs savo pasiimtø, tas buvo dar prie rusø, bet jis liepë man dar klebono ne visuomet klausote ir nevykdote jo praðymø, palaikyti“70. 2006 m. geguþës 14 d. baþnytinius indus nes þinote, kad jis neturi milicijos. Bet kai mes, rajono perëmë vyskupo ágaliotas Panevëþio vyskupijos valdþia, visus degtindarius sukiðime á kalëjimà, tada jûs kurijos kancleris dr. kun. Romualdas Zdanys, tà paèià atsiminsite, kad klebono reikia klausyti“65. Kanauninkas dienà vysk. Jonas Kauneckas Saloèiø Ðv. Juozapo prisimena, kad parapijieèiai po tokiø susirinkimø juokau- parapijos baþnyèioje aukojo ðv. Miðias ir atðventino davo, kad klebonas susidëjæs su pirmuoju sekretoriumi. monstrancijà, komuninæ, tauræ ir patenà71. Reikia pa- Prasidëjus klebono kovai uþ blaivybæ teismai ið Va- þymëti, kad komuninë pagaminta 1445 m. ir Saloèiø

KUPIÐKIS 2016 /14 47 tëviðkënai baþnyèiai padovanota fundatoriø. Klebonas buvo labai dëkingas praktikuojanèiam ka- Sudegus baþnyèiai tikintieji meldësi viename klebo- talikui, Ðiauliuose gyvenusiam architektui Vytautui Jo- nijos kambaryje. Kituose kambariuose susirinkusieji pro nui Nisteliui (1922 08 24–1986 03 07) – jis per naktá atviras duris galëdavo girdëti tik kunigo balsà, bet nieko nubraiþë planà, já padaugino (V. Nistelis buvo ne tik inþi- nematydavo. O statyti naujos baþnyèios valdþia neleido. nierius architektas, bet ir poetas, vertëjas, eseistas). Vy- Klebonas kun. A. Balaiðis sumanë dviaukðtá klebonijos riausiasis Ðiauliø srities architektas Steckis73, þvilgtelëjæs pastatà paversti baþnyèia. 2001 m. dr. Aldonos Kaèeraus- á planus, pasiraðë leidimà statyti sandëliukà. Ðie doku- kienës uþraðytame interviu kanauninkas kalbëjo: „Verbø mentai nustebino Pasvalio rajono vykdomojo komiteto sekmadiená sukvieèiau 50 vyrø, paraðëme trumpà praðymà pirmininko pavaduotojà. Jis su viskuo sutiko, tik jam Ministrø tarybai, já tie vyrai pasiraðë. Velykø rytà þmo- uþkliuvo kryþelio þenklas. Kunigas Antanas pasakæs: nëms perskaièiau tekstà. Statybø pradþiai ið vyskupø „Jeigu labai nepatinka, mes kryþelio vietoje uþdësime gavau penkis tûkstanèius rubliø. Vyskupø parama buvo vëjarodæ!“ Taip reikalas buvo sutvarkytas74. ir moralinis paskatinimas. Ið Ramygalos pasikvieèiau sta- Sumaniai iðsprendë ir varpo klausimà. Klebonas An- tybininkus. Jie sutiko su mano sàlygomis: niekur nevaikð- tanas pradëjo klausinëti þmoniø, ar jie nëra girdëjæ apie èioti, su niekuo nesikalbëti, visais reikalais tartis tik su uþkastà varpà75. Aiðku, þmonës greit „prisiminë“ uþkasto manimi. Ant takelio stovëjo sargybiniai: kai tik pasiro- varpo istorijà. O kunigas, talkinamas specialistø, surado dydavo koks þmogus, statybininkams buvo duotas þenklas vietà, kur buvo vandens ir buvo galima kasti ðuliná. Toje sustoti – nutildavo plaktukai, bûdavo tylu. Per du mëne- vietoje pasodino gëliø. Po kurio laiko Kaliningrado sri- sius vyrai pastatë dvylika kolonø. Tik viena jø buvo mal- tyje nupirko varpà, slapta já atveþë ir ákasë á þemæ ten, dos kambaryje, kitø nesimatë. Pagaliau atëjo lemiamas kur buvo rasta vieta kasti ðuliniui. Tik po ketveriø metø, momentas, kurio þodþiais nusakyti neámanoma, reikia pa- pasikvietæs du ðuliniø kasëjus, nurodë vietà, kur kasti èiam ðitai iðgyventi. Atpalaidavo paskutines plytas, pas- ðuliná. Jie surado „paslëptà“ varpà. Su baþnyèios komi- tatas suvirpëjo ir atsigulë ant kolonø. Svajonë iðsipildë. teto nariais buvo suraðytas aktas, varpas ákeltas á varpi- Sukvietëm daug þmoniø, iðgriovëm senas sienas. Per dvi næ – sandëliukà ir po kurio laiko suskambo. Aiðku, ku- dienas dar spëjom pastatyti sandëliukà. Taip pavadinome nigas buvo iðkviestas pas rajono virðininkus, ten jis pa- varpinæ. Stogo uþdëti nesuspëjome. pasakojo varpo radimo istorijà, pasiûlë patikrinti fak- Pirmadiená á Saloèius atvaþiavo Pasvalio „komunai“. tus. Valdþios atstovai neiðdráso nukabinti varpo. Ir ðian- Antradiená mane pakvietë á partiná biurà. Ten sëdëjo 15 dien jis skamba Saloèiuose. þmoniø. Man sako: „Kà, vaikas esi? Negi neþinai, kad Sumaniai „surastas“ varpas, upëje surastas iðniekintas be leidimo kolûkietis net pirtelës pastatyti negali. O tu kryþius ir viena áspûdingiausiø kanauninko Antano sta- kà pastatei? O jeigu sugrius ir uþmuð þmones?“ Prisipa- tybø sovietmeèiu – slapta organizuota klebonijos rekons- þinau esàs kaltas, tarsi bûèiau atëjæs á staèiatikiø pamal- trukcija... Daugybë darbø, detaliai jo paties apraðyti mi- das, kur visi kartoja „grieðnyj“. Dël konstrukcijø tvirtu- nëtoje atsiminimø knygoje. mo neabejojau, ðá darbà mokëjau nuo jaunø dienø. Todël 1967 m. Saloèiø baþnyèia buvo remontuota, iðde- dràsiai sakiau: „Pridëjome daug armatûros. Gali tankai koruota. Stacijoms buvo uþdëti nauji kryþiai. Kaiðia- vaþinëti – tikrai nesugrius“. Atrodë logiðka, kad pasta- doriø ir Panevëþio vyskupijø valdytojas 1969 m. geguþës tyta baþnyèia turi bûti veikianti. Aiðkinau: „Ásivaizduo- 21 d. raðtu Nr. 543 leido klebonui A. Balaiðiui paðven- kite: mirðta kieno nors motina – baþnyèia uþrakinta, sek- tinti kryþius76. Paþymëtina, kad Saloèiø baþnyèia tapo madiená þmonës ateina pasimelsti – baþnyèia uþrakinta. pirmàja Pasvalio rajone, kurioje suþibo elektra – tai Taigi jie netylës, vaþiuos á Maskvà skøstis, kils nereika- vienos parapijietës, pabuvojusios Latvijos baþnyèiose, lingos dulkës“. rûpesèio rezultatas. Pasakiau, kad noriu be liudininkø pasikalbëti su vyk- Kun. A. Balaiðio pastangomis buvo sutvarkytos Ma- domojo komiteto pirmininku. Kai visi iðsiskirstë, jam nikûnø kaimo pirmosios77 ir antrosios78 kapinës. Mani- tyliai sakau: „Pastatëm sandëliukà, leiskite uþdëti stogà“. kûnø k. pirmosios kapinës apie 1970 m. praplëstos, pas- Jis man taip pat tyliai: „Uþdëk“. Tà „kepuræ“ padarëm tatytas Petro Aglinsko rankø darbo kryþius. Manikûnø ant þemës, paskui uþkelëm. Vël ið rajono komisija: „Kà k. antrosios kapinës iðplëstos 1971–1972 metais. Jose darai? Duodam dvi savaites laiko leidimui gauti. Jeigu pastatytas medinis kryþius, kurá klebonas paðventino negausi, sandëliukà nuversiu ir skirsiu baudà“. Padëjo 1972 m. liepos 12 d. architektas Nistelis...“72 1978 m. rugsëjo 19 d. kun. A. Balaiðis Saloèiuose Vykdant rekonstrukcijà buvo pradëtos aptverti ir Sa- suorganizavo 1948 m. áðventintø kurso draugø susitiki- loèiø kapinës – tai padëjo nukreipti dëmesá nuo klebo- mà. Kunigystës 30-meèio proga visi 17 kunigø pasiraðë nijoje vykdomø darbø. Per dvi dienas savaitgalá, kai val- praðymà-kreipimàsi á Lietuvos vyskupus: „Matydami dþios þmonës ilsëjosi, ið iðardytø plytø buvo pastatytas skaudþius plintanèio girtavimo padarinius mûsø tautai sandëliukas – varpinë. ir girdëdami daugelio nuo alkoholio kenèianèiø skundus

48 KUPIÐKIS 2016 /14 tëviðkënai ir aimanas, nuoðirdþiai praðome Jûsø Ekscelencijas ir Vokietijos valdþia, kuri leido ir pati naikino þydus savo prakilnybes suvienyti ir paremti mûsø bendras pastangas okupuotuose kraðtuose... Ateikite èia su savo vaikais ir visos Lietuvos baþnytinës provincijos vyskupø bendru ákvëpkite jiems pagarbà ir meilæ kiekvienam þmogui, ganytojiðku laiðku tautos tikintiesiems...“79 neiðskiriant ir þydø tautos. Kiekvienas þmogus turi teisæ IV. Smilgiø Nukryþiuotojo Jëzaus parapija gyventi ir turi teisæ, kad jam bûtø pastatytas pamink- (1974–1986) las“84. Á renginá atvyko Seimo narys Emanuelis Zingeris, Smilgiø Nukryþiuotojo Jëzaus parapijoje kun. A. Ba- Vilniaus ir Ðiauliø miesto þydø bendruomenës atstovai. laiðis dvylika metø dirbo klebonu. Parapijà perëmë 1974 Retas ir ádomus faktas – 1989 m. gruodþio 19 d. Sà- m. liepos 19 d., dalyvaujant Birþø dekanui kun. Broniui jûdþio Pakruojo vardu pirmininkas D. Stancikas ir sek- Strazdui. Èia atliko daug remonto darbø: uþdëjo naujà retorë L. Stokaitë kreipësi á vyskupà, praðydami duoti skardos stogà, nutinkavo ir nudaþë baþnyèios iðoræ, o vidø sutikimà artëjanèiuose rinkimuose á LTSR Aukðèiausio- iðdekoravo, naujai ávedë elektros instaliacijà, átaisë sie- sios Tarybos deputatus iðkelti Pakruojo baþnyèios kle- tynus, geleþine tvora aptvërë ðventoriø ir senàsias Smilgiø bono Antano Balaiðio kandidatûrà. kapines. Ðventoriuje pastatë 6 paminklus, ásigijo 9 baþ- 1990 m. balandþio 5 d. kun. A. Balaiðis praðë vyskupà nytines vëliavas. Virð baþnyèios, bokðte, pradëjo kurti paskirti vikarà, nes esantys kunigai garbingo amþiaus ir muziejø ir salæ ávairiems renginiams. Paplatino ir aptvë- ligoti: Kazimieras Mozûras (1898 02 14–1925 06 14– rë Pasvalieèiø kaimo kapines, pasiruoðë aptverti ir pa- 1994 12 26) – 91 metø, Antanas Remeikis (1912 07 01 rapijos kapines. Bendra ðiø darbø sàmatinë vertë ðimtas –1945 06 10–1991 02 01) – 77 metø, o jam paèiam – jau tûkstanèiø rubliø. Reikia akcentuoti, kad maþos Smilgiø 67 metai. Kunigas motyvavo, kad parapijoje yra dvi vi- parapijos tikintieji suaukojo reikiamà sumà80. durinës mokyklos (apie 1500 mokiniø), viena devyn- 1975 m. Saloèiø–Smilgiø vikaru buvo paskirtas kun. metë (apie 100 mokiniø), viena pradþios mokykla, mu- Antanas Zulonas (g.1942 12 24, áðventintas 1971 04 25, zikos mokykla, atsilikusiø mokiniø internatas85. Vysku- nuo 2014 m. Panevëþio Ðv. apaðtalø Petro ir Povilo baþ- pas, atsiþvelgdamas á motyvacijà, 1990 m. geguþës 30 d. nyèios rezidentas), altaristu – kun. Jonas Rimða (1905 raðtu Nr. 141 vikaru paskyrë kun. Kostà Balsá (g. 1963 02 08 (21)–1930 06 14–1996 04 21)81. Kun. A. Balaiðiui 02 23, áðventintas á kunigus 1989 05 28; nuo 2005 m. 1976 m. rugpjûèio 23 – rugsëjo 10 d. iðvykus gydytis já Pandëlio Ðvè. Mergelës Marijos Vardo parapijos kle- pavadavo altaristas kun. J. Rimða ir Papilio klebonas Petras bonas). Po pusmeèio, 1991 m. sausio 30 d. raðtu Nr. 29, Budriûnas. 1984 m. susirgus plauèiø uþdegimu kunigà A. kun. K. Balsá iðkëlus á Utenà, á Pakruojá 1991 m. liepos Balaiðá pavadavo kun. Antanas Valanèiûnas. Gydantis 15 d. raðtu Nr. 286 paskirtas kun. Saulius Mikoliûnas 1986 m. rugsëjo 5–27 d. pavadavo kun. J. Rimða, talkino (1996 m. geguþës 7 d. raðtu atsisakæs kunigystës). 1993 m. kun. A. Naruðis (Pabirþë) ir A. Gruþauskas (Kiburiai)82. vietoj kun. S. Mikoliûno naujuoju vikaru 1993 m. ge- V. Pakruojo Ðv. Jono Krikðtytojo parapijoje (1986–1993) guþæ (raðtas Nr. 164) paskirtas neopresbiteris kun. Ri- Kun. A. Balaiðis 1986 m. gruodþio 19 d. (raðtas Nr. mantas Kaunietis (g. 1964 06 17, áðventintas á kunigus 137)83 buvo paskirtas Pakruojo Ðv. Jono Krikðtytojo pa- 1993 05 30; nuo 2006 m. Panevëþio Ðvè. Trejybës rekto- rapijos administratoriumi, pareigas pradëjo eiti nuo rato kunigas), o po poros mënesiø – kun. Artûras Lauri- 1987 m. sausio 1 d. Pakruojyje dirbo beveik septynerius kënas. metus. Èia kanauninkas sulaukë Atgimimo ir Lietuvos Pakruojyje ásigytà namà kun. Antanas Remeikis tes- Nepriklausomybës. tamentu paliko parapijai. Jame kun. A. Balaiðis ákûrë Artëjant nepriklausomybei Linksmuèiø kaime su- katalikiðkàjá darþelá „Varpelis“. Kunigo iniciatyva ákurta tvarkë suniokotas þydø kapines, paverstas ðiukðlynu, pa- katalikiðka mokykla, o Pakruojo vidurinëje mokykloje statë paminklà. Su vykdomojo komiteto pirmininko lei- kun. A. Balaiðis dëstë tikybà. dimu ir jo duotais talkininkais iðrinko buvusius þydø ant- Kun. A. Balaiðis 1991 m. spalio 12 d. gydësi Pasva- kapinius paminklø akmenis, kuriais buvo iðgrástas Pa- lio ligoninëje (skrandyje þaizdos, plauèiø uþdegimas, kruojo malûno kiemas. Tuos vardinius akmenis panau- maþakraujystë), o 1992 m. lapkrièio 23 – gruodþio 19 dojo iðorinei pjedestalo sienai. Paminkle áraðas: „Iki karo dienomis – Valkininkø kardiologinëje ligoninëje86. Pakruojo þydø bendruomenëje buvo apie tûkstantá þydø. VI. Pamûðio Ðv. Antano Paduvieèio parapija (1986–1993) Jie laukia Prisikëlimo!“ 1987 m. rudená, per Baltramie- 1986 m. kun. A. Balaiðis buvo paskirtas ir kitos – Pa- jaus atlaidus, atidengiant paminklà klebonas kalbëjo: mûðio Ðv. Antano Paduvieèio parapijos administrato- „Mûsø tautos, kiek ið vaikystës, jaunystës atsimenu, vi- riumi. Dirbdamas Pamûðyje, kunigas remontavo Mû- sada gyveno taikiai. Mûsø klasëje mokësi dvi mergaitës ðos upës ðlaite árengtà Lurdà87. þydaitës. Niekas jø neskriaudë, nepravardþiuodavo, VII. Pabirþës Ðvè. Trejybës parapija (1993–2005) pagarbiai su jomis elgësi ir mokytojai. O kad mûsø tau- Paskutinë kun. Antano Balaiðio darbo vieta – Pabir- toje atsirado kai kuriø þmoniø, kurie þydams atneðë daug þës Ðvè. Trejybës parapija. Èia paskirtas 1993 m. rug- skausmo ir kanèiø, tai kalta ne mûsø tauta, bet hitlerinës pjûèio 20 d. (raðtas Nr. 292)88, atvyko rugsëjo 8 d. (pa-

KUPIÐKIS 2016 /14 49 tëviðkënai rapijà perdavë Birþø dekanas kun. Povilas Miðkinis) ir tirties92. Apie ðá darbà suþinojæs Kauno arkivyskupas pradirbo iki mirties: pradþioje klebonu, o sveikatai pa- Liudvikas Povilonis MIC (1910 08 25–1934 06 29–1969 silpus 2001 m. birþelio 25 d. datuotu raðtu Nr. 2003 – 12 21–1990 08 09) praneðë, kad darbà finansuosiàs, mat altaristu. 2002 m. gruodþio 18 d. gydytojø konsultacinë jis buvo kilæs ið kaimyninës Ðimoniø parapijos ir kun. J. komisija (paþymëjimas Nr. 2556) kun. A. Balaiðiui nu- Tumas-Vaiþgantas jam buvo brangus (paminklas kainavo statë antros grupës invalidumà.... 3 000 rb). Pabirþëje, senajame ðventoriuje, þmoniø vadina- Pabirþëje klebonas Antanas Balaiðis 2001 m. pastatë mame Kalneliu, kur kadaise stovëjusios pirmoji ir ant- paminklà su Antano Macijausko (1874 03 31–1950 03 roji baþnyèios ir buvo kapinynas, sovietmeèiu árengta 28) biustu. Taip áamþintas Lietuvos dvasios, kultûros ir ðokiø aikðtelë, o baroko unikumo Lietuvoje varpinëje ûkio këlëjas, Lietuvos inþinierius, publicistas, visuomenës – laikomos avys. Tad atvykusiam kunigui darbø netrûko. veikëjas, Vilniaus Didþiojo Seimo delegatas. Paminkliná Pabirþëje veikë dvejos kapinës: Daumënø (palaidotas biustà sukûrë skulptorius Gediminas Piekuras ir archi- kun. Tadeuðas Leobaþijevskis, poetai Paulius Drevinis, tektas Evaldas Purlys. 2001 m. geguþës 13 d., sekmadie- Ansgaras Roþënas, Julius Anusevièius) ir Pabirþës. Kun. ná (Tëvo dienà), susirinko ne tik gausus parapijieèiø bû- A. Balaiðis ne tik jas sutvarkë, bet nepagailëjo laiko, svei- rys, bet ir sveèiø ið visos Lietuvos – aukotos Miðios uþ katos ir lëðø sutvarkyti dar 13 jau neveikianèiø kapiniø: Antanà Macijauskà ir jo giminaièius. Paminklà atidengë Èeniðkiø, Kirdoniø, Kojeliðkiø ir kitø kaimø. Gerkið- prof. Vytautas Landsbergis, kalbëjo A. Macijausko gi- kiuose pastatë paminklà þuvusiems nuo sovietiniø oku- minaitis Danielius Mickevièius. Be to, kanauninko ini- pantø, sutvarkë ir Pirmojo pasaulinio karo vokieèiø ka- ciatyva, talkinant parapijieèiams, surastas Macijausko reiviø kapelius. Uþubaliø kapines aptvërë 140 m ilgio kapas, ið archyviniø dokumentø suþinota, kad velioná pa- tvora, iðvalë koplytëlës griuvësius, pakeitë iðirusius ir laidojo tuometinis Pabirþës vikaras kun. Kazimieras Þei- sudauþytus antkapius, nulauþytus paminklø metalinius mys. Kapinëse A. Macijausko atminimui pastatytas ant- kryþius. Kapinëse pastatë mediná kryþiø. Rûpinosi nau- kapinis paminklas, o Pasvalieèiø kaime – koplytstulpis. jomis kapinëmis (buvo iðskirtas 1,5 ha sklypas), iðkasë Be to, Pabirþës baþnyèios ðventorius 1997 m. (kitur ðuliná, skalda iðgrindë takus, surentë tualetà, rudená suarë 1999 m.) papuoðtas memorialu Tremtiniø ir politiniø þemæ, kad pavasará galëtø apsëti þolyte...89 Klebonas A. kaliniø kanèioms atminti (architektas – politinis kalinys Balaiðis baigë statyti klebonijà, kurià pradëjo kun. Algis Algimantas Urbðtas, akmenskaldþio darbà atliko Petras Baniulis, pastatë ûkiná pastatà, ásteigë katalikiðkà darþelá Kiseliûnas). Prie baþnyèios ðventoriaus dar 1990 m. at- ir katalikiðkà pradinæ mokyklà, pradëjo kurti bibliotekà, statyti sovietmeèiu nugriauti Vytauto Didþiojo (pasta- virð baþnyèios árengë muziejëlá, pastatë paminklø. 1998 tytas 1930) ir Motiejaus Valanèiaus (pastatytas 1932) m. liepos 19 d. per Ðvè. Mergelës Marijos Ðkaplierinës paminkliniai biustai. Pirmasis atkurtas pagal fotografijà, atlaidus Pabirþëje lankësi vysk. Juozas Preikðas – sena- o Valanèiaus biustà buvo priglaudusi baþnyèia. Ið Kanados jame ðventoriuje buvo teikiamas Sutvirtinimo Sakra- atvykusi medicinos sesuo Palilionienë finansavo teritorijos mentas. Kanauninkas Antanas Balaiðis mirë 2005 m. prieð ðventoriø sutvarkymà. lapkrièio 7 d. Palaidotas Pabirþës baþnyèios ðventoriuje. Kanauninkas pasirûpino paminklo partizanams Pa- Lurdai, paminklai, biustai, memorialai, atminimo birþëje (autorius Petras Kiseliûnas) statyba, taip pat pa- lentos statë ir kitø paminklø nuþudytiems partizanams, pirmajai Kaip pasakoja kurso draugas kan. Povilas Svirskis, Pabirþës baþnyèiai. Pertvarkë visus kapus Pabirþëje – þvy- „kan. Antanas Balaiðis visas savo lëðas, laikà ir jëgas skyrë ro, cemento, kitø medþiagø gavo veltui, nes buvo paki- paminklø, kryþiø, kapiniø, baþnyèiø remontams bei sta- limo, atgimimo laikas. Organizavo ir kartu su parapi- tyboms. Kà pamatydavo ne taip – bûtinai turëjo sutvar- jieèiais pastatë 3 kryþius Baltijos kelyje: prie Pasvalio, kyti. Todël visà gyvenimà buvo neturtingas, neturtingas Manikûnø kaime ir prie Latvijos sienos. ir mirë. Þmogiðka garbë jam neteikë ambicijø“. Ka- Kun. A. Balaiðio pastangomis 2000 m. áamþintas et- nauninkas Antanas bièiuliui Povilui yra sakæs: „Ypatin- nografo Klemenso Èerbulëno (1912 07 24–1986 01 04) gai nejauèiu kanauninko garbës – amþinybës atþvilgiu tai atminimas jo tëviðkëje – Spalviðkiø kaime (buv. Pabirþës nieko nereiðkia – ar kun., ar kan. bus áraðyta paminkle“90. valsèius)93. Jau liepos 4 d. ant gimtojo namo buvo pri- Kan. A. Balaiðkio iniciatyva pastatyti 67 paminklai91 tvirtinta atminimo lenta (tautodailininkas Leonas Juozo- Kun. A. Balaiðis rûpinosi Lurdais Saloèiuose bei Pa- nis), o rugsëjo 16 d. vyko ðventinimo iðkilmës. Jos pra- birþëje. Svëdasø kapinëse atstatë paminklà dviejø kunigø sidëjo Pabirþës Ðvè. Trejybës baþnyèioje klebono aukoja- motinoms, kilusioms ið Mielaiðiø kaimo. Taip áamþino momis ðv. Miðiomis uþ K. Èerbulënà ir jo giminæ. Po ðv. kun. Juozo Tumo-Vaiþganto (1869 09 20–1893 11 28– Miðiø giminaièiai ir sveèiai vyko á Spalviðkius, kur buvo 1933 04 29) ir kun. Jono Kunigëlio (1880–1906–1932 paðventinta atminimo lenta ir prie namo kanauninko ini- 02 13) motinø atminimà. Á talkà kun. Antanas pasitelkë ciatyva atstatytas kryþius. K. Èerbulënà prisiminë prof. generolo sûnø Algá Ladigà, turëjusá restauratoriaus pa- Vacys Milius, kartu su juo dirbæ Vytautas Stanikûnas,

50 KUPIÐKIS 2016 /14 tëviðkënai

Vytautas Pijus Juraðka, kalbëjo ir tautodailininkas Jau atëjus nepriklausomybei, kanauninkas organizavo Leonas Juozonis (1922 07 24–2015 12 28)94. Kanau- kapinaièiø tvarkymà: parengë naujà plotà kapinëms, ninkui buvo labai svarbu, kad apie vienà ar kità jau pri- sutvarkë keliukà á kapines. mirðtà asmenybæ, suþinotø kuo daugiau þmoniø. Ið Miðkoniø kaimo kilusi Alë Elvyra Bickuvienë Koplyèios (Daukaitë) prisimena, kad ir miðkoniðkiai, ir skapiðkënai Pasvalio r., Kraðtuose, buvusios mokyklos patalpose kunigo pakviesti talkino sodinant tujas apie naujas ka- (jos 10 metø buvo nebenaudojamos), kan. A. Balaiðis pines, medelius keliuko (nuo kelio á kapines) pakraðtyje, árengë koplyèià, kurioje kas sekmadiená aukojo ðv. Mi- aptveriant kapiniø teritorijà tvora ir jà daþant. ðias. Koplyèià 1999 m. lapkrièio 19 d. paðventino vysk. Á þemiau kapiniø esantá plotelá kanauninko praðymu Juozas Preikðas. Prie koplyèios pastatytame àþuoliniame ið Kamajø buvo atveþta 27 didþiules maðinos þvyro, kurá kryþiuje uþraðas: „Baþnyèia yra tavo antrieji namai. My- padovanojo Kamajø þemës ûkio bendrovës direktorius lëk jà!“ 1995 m. rugsëjo 14 d. Kraðtø koplyèios varpinæ (1991–2000) Vytautas Vilys, nuo 2000 m. Kamajø se- paðventino kun. Sigitas Uþdavinys. niûnijos seniûnas. Tad teritorija prie senøjø kapiniø buvo Kita kun. A. Balaiðio iniciatyva ákurta koplyèia – pakelta: parengta vieta naujoms kapinaitëms. 1999 m. Likënuose (Birþø r.), vieno sanatorijos pastato ðone. Jà naujø kapiniø plotas aptvertas graþia metaline tvorele. puoðia menininko Vytautas Jackûno kryþius, o paveikslus Jà ið Panevëþio ámonëse nuraðyto metalo padarë atvykæ nutapë ðio kraðto dailininkai. Vyskupui leidus, kanau- pasamdyti meistrai (kol dirbo, gyveno pas Daukus). Ku- ninkas koplyèià paðventino 1999 m. Tikinèiøjø pato- nigas Antanas nupirko daþø ir Elvyra kartu su tolima gumui kan. A. Balaiðio pastangomis privaþiavimui prie kanauninko giminaite Stase Kaladiene (1940–2006) tvo- koplyèios iðasfaltuota aikðtelë. rà nudaþë. Pasak Elvyros, pats kunigas visur lëkë, ieð- Pagarba mirusiesiems ir jø amþinojo poilsio vietai kojo, kaip pigiau ásigyti – nenorëjo rinkti pinigø ið þmo- „Per visà kunigystæ didþiausià dëmesá skyriau kapiniø niø. 2000-aisiais naujos kapinës buvo paðventintos. Fun- tvarkymui. Per ðá darbà að susipaþindavau su þmonëmis, datoriaus iniciatyva buvo pastatytas medinis kryþius. Ja- uþsimegzdavo ryðiai su jaunimu. Ir tai buvo naudinga me áraðas „Kapiniø paðventinimui atminti. 2000“. man kaip kunigui,“ – raðë kanauninkas A. Balaiðis95. Jonas Uziela96 prisimena, kad prieð kapiniø paðven- Në vienas kunigas Lietuvoje nëra sutvarkæs tiek ka- tinimà kunigas Antanas jo papraðë atnaujinti tëvø ant- piniø: daug jø iðvalë, aptvërë, apsodino medþiais – tujo- kapá ir tvorelæ. Jonas ne vienà savaitæ kruopðèiai darba- mis, reikalui esant organizavo ir melioracijos darbus, as- vosi ir dþiaugësi, kad jo darbu kanauninkas buvo paten- faltavo takus, iðkasë ðulinius, platino, didino, pastatë kintas. daug kryþiø, paminklø, paminkliniø lentø. Á ðá darbà kan. Uþ kapiniø per Ðetekðnos upæ kaþkada pastatytas A. Balaiðis gebëjo átraukti parapijieèius, organizuoda- lieptas laikui bëgant sutreðo, sulinko ir eiti juo buvo pa- mas talkas ir pats imdamasis darbo árankiø. Pradëjæs vojinga. Antanas neliko tam abejingas ir subûræs gausià kapiniø tvarkymà sunkiu sovietmeèiu, ðá darbà dar labiau talkà ir specialià technikà, permetë per upæ cementiná suintensyvino Lietuvai atgavus nepriklausomybæ. Jau stulpà, kad á kapiniø ðventinimà galëtø ateiti ir kitoje buvo minëta, kad Saloèiuose sutvarkë Pasvalieèiø kaimo pusëje esanèio Jurkupiø kaimo, priklausanèio Salø para- kapines, aptvërë Saloèiø kapinës, paðventino Manikûnø pijai, gyventojai. kaimo abejas kapines, Pakruojyje sutvarkë senàsias þydø Á kapines nuo pagrindinio kelio (per kaimo vidurá kapines. apie 1960-uosius buvo pradëtas tiesti plentas Kupiðkis– Kanauninkas Antanas, dirbdamas Pabirþëje, sutvar- Rokiðkis, darbai uþbaigti 1965 m.) vedë keliukas, kuris kë Pabirþës (baigtos árengti 1999 m.), Uþubaliø, bei kitas Naujosios Miðkoniø kapinës kapines. Pasirûpino ir senais Pabirþës grafø Komarovs- kiø bei prieð juos gyvenusiø Barovskiø kapais. Seniausias palaidojimas èia siekia 1864 metus. Mirus paskutinei Ko- marovskiø palikuonei Marijai, dvarà perëmë Ordinecai. Ið viso Pabirþëje kanauninko iniciatyva ir jëgomis sutvar- kyta 13 kaimo kapinaièiø. Kunigui Antanui Balaiðiui itin svarbios buvo jo gim- tinës – Miðkoniø kapinës: ten palaidoti seneliai, tëvai, sesuo, kiti giminaièiai. Miðkoniø kapinaitës Nedidelës kaimo kapinaitës ásikûrusios visai ðalia buvusios kanauninko tëviðkës sodybos. Deja, ið gausiø gra- þiø pastatø nieko nebelikæ (1945 m. trobà sudegino, liko tik pamatai), pamaþu sugriuvo ilgà laikà stovëjæs tvartas.

KUPIÐKIS 2016 /14 51 tëviðkënai maþiausiam lietui uþlijus tapdavo neiðklampojamas. Ka- ar situacijà – tai ieðkojimas gërio þmoniø ðirdyse, kà nauninko rûpesèiu jis buvo uþpiltas ávairiomis atlieko- kunigas darë visà gyvenimà. Pastebëjæs gërá, kaip perlà mis ir apsodintas tujomis. Kun. Antano pakviesti tal- këlë aukðtai rankose, kad jis visiems ðviestø ir padëtø kininkai lygino keliukà, apsodino medeliais, juos priþiû- nugalëti negandas, þengti meilës Dievui ir þmogui keliu. rëjo. Deja, dalis pasodintø medeliø nunyko. Tad dabar Iðëjus knygai, kanauninkas papraðë skapiðkëno J. Skapiðkio seniûno Valdo Juðkevièiaus iniciatyva ir rû- Uzielos, kad tas suraðytø visus Skapiðkio choristus. Pagal pesèiu pasodinti nauji medeliai, o keliukà á kapines rodo pateiktà sàraðà kiekvienam dedikavo savo knygà. Jà gavo graþus metalinis kryþius su saulute virðuje. Áraðas liudija ir mokytojas Jonas Dovydënas – nors jis negiedojo baþ- „Miðkoniø senosios kapinës. 2000 m.“ nyèios chore, taèiau á sàraðà já áraðë 1984–2005 m. Ska- Miðkoniø kapinëse palaidoti kanauninko tëvai. Áraðas piðkyje klebonavæs kan. Povilas Varþinskas (1922 11 25– antkapiniame paminkle: „Marcelinas (1877–1951) ir 1948 12 19–2012 07 31). Marcelë (1884–1962) Balaiðiai. DIEVE, iðlaikyk Ti- Kanauninko kelionës këjime gyvuosius, suteik amþinà ramybæ tëveliams“. Ka- Kurso draugai, likæ draugais visam gyvenimui, kunigai pinëse ilsisi kanauninko sesuo Anelë Mikalauskienë (vëliau visi tapæ kanauninkais): Povilas Svirskis, Povilas (1911–1962), jos vyras Marcelinas (1900–1977), vyro Varþinskas97 ir Antanas Balaiðis stengdavosi daþnai susi- tëvai Urðulë (1868–1921) ir Justinas (1864–1934) Mi- tikti. Bièiulius dþiugino Antano kunigiðka meilë þmogui, kalauskai. Þemos arkos virðuje áraðyta data „1925“, deði- jis kiekviename sutiktame ieðkojo ir gebëjo rasti dei- nëje kabo balto marmuro lenta, kurioje áraðas: „Tadas Ba- manèiukø. P. Svirskis ir P. Varþinskas neturëjo savo maði- laiðis.+1924. Palaidotas ant tako prie vartø. Jis taip norëjo“. nø, tad juos po Lietuvà, jos ðventas vietas veþiojo Antanas. Senose Miðkoniø kapinëse 1975 m. Vilimø vaikai Á tolimesnes keliones keliaudavo su seminarijos kur- pastatë paminklà ir áraðë èia palaidotus giminaièius: so draugu kun. Benediktu Urbonu (1925 06 28–1948 „Vilimai: Rapolas 1878–1960; Urðulë 1884–1936; An- 10 31–2002 07 07), kuris buvo tobulas kelioniø orga- tanas 1866–1954; Konstancija 1870–1910; Veronika nizatorius, be to, gabus kalbom, tad kelioniø metu ne- 1884–1946; Juozapas 1862–1947; Karolina 1886–1936; reikëjo jokiø vertëjø... Sovietmeèiu „Pobiedos“ automo- Feliksas 1901–1945“. biliu (vaþiuodavo 60 km greièiu) keliaudavo penkiese: * * * vairuotojas (B. Urbono sesers vyras), ðalia jo sëdëdavo Ðie materialûs kanauninko Antano darbai buvo kun. Benediktas. Antroje sëdynëje – Antanas Balaiðis, glaudþiai susijæ su pastoracine veikla. Dvasinëje srityje Povilas Svirskis, kun. Alfonsas Kadþius (kilæs ið Suba- kunigas atliko pagrindinius darbus: krikðtijo vaikus, èiaus). Kun. A. Kadþius, iðbuvæs Sibire, vis buvo „kalbi- rengë Pirmajai Iðpaþinèiai ir Pirmajai Ðv. Komunijai, namas“ saugumo. Apie jo tragiðkà likimà, darbus patai- guodë tikinèiuosius prie klausyklos langelio ir atëjusius sos lageriuose Sibire savo knygoje raðë kun. Jonas Jur- á klebonijà, skleisdamas Dievo gailestingumà ir gerumà. gaitis98. Teikë viltá rengdamas Amþinybei ligonius ir paguodà Tokios sudëties komanda surengë kelias daugiau kaip artimiesiems, laidojant mirusius. dvi savaites trukusias iðvykas. Áspûdinga, ásimenanti Jau Vadokliuose jis sugebëjo suburti per 200 jau- kelionë po pietø Ukrainà. Kan. P. Svirskis prisimena, nuoliø á procesijas, daug nuveikë blaivybës srityje. Va- kaip vienà vakarà, privaþiavæ pakely nedidelá namelá, pa- dokliuose ið buvusiø 52 naminës varyklø beveik visos sipraðë nakvynës. Mielai buvo priimti, pavaiðinti jau su- uþsidarë. Klebonas, iðgirdæs apie kur nors kaime veikiantá nokusiais arbûzais, o ryte iðsiskyrë kaip geri paþástami. „fabrikëlá“, per blaivybës ðventes pagarsindavo kaimo Teko vaþiuoti ir Gruzinø karo keliu, kur ðonuose ne- pavadinimà, neminëdamas þmoniø pavardþiø, ir doresni buvo jokiø atramø ir þiojëjo baisios prarajos. Kan. Po- katalikai pradëdavo patys degtindarius spausti, jiems vilas prisiminë, kad Antanas, niekada gyvenime nerûkæs, priekaiðtauti. Klebonas, nusipelnæs vietos gyventojø pa- papraðë papiroso: visi suprato jo jaudulá... Pasiekë Gru- garbos, kaip magnetas traukë parapijieèius á baþnyèià. zijà, buvo nuvaþiavæ á Tbilisá. „Graþu – ten þemuma, o Atsiminimø knyga „Ðirdy þmoniø gerumas“ aplink kalnai“ – pasakojo kan. P. Svirskis. Kopë á kalne- 2003 m. pasirodë kan. A. Balaiðio atsiminimø knyga lius – „pasportavo“. Gruzijoje sutiko tris jaunus þydus, „Ðirdy þmoniø gerumas“. Á 200 puslapiø tilpo 102 pasa- nusprendusius vykti á Izraelá. Keliauninkus sujaudino: kojimai, sugrupuoti á aðtuonis skyrius: „Vaikystë“ (p. 6– „Ten gi karas!“. O jie atsakæ: „Reikia ginti savo þemæ!“ 19), „Gimtinë“ (p. 20–39), „Mokslai“ (p. 40–59), „Za- Keliauninkai buvo planavæ pasiekti ir Armënijà, taèiau rasai – mano pirmoji parapija“ (p. 60–73), „Vadokliai“ tuokart pritrûkæ laiko. Atskira kelionë buvo á Karpa- (p. 74–97), „Saloèiai“ (p. 98–152), „Pakruojis“ (p. 153– tus... Kanauninkas A. Balaiðis yra raðæs, kad sovietmeèiu 161) ir „Pabirþë“ (p. 162–191). Knyga baigiama sky- aplankæs Latvijà, Estijà, Sankt Peterburgà (tuometiná riumi „Ið mano poetinio aruodo“ (p. 192–195). Jame – Leningradà), Maskvà, minëjæs Kazachstanà, Tadþikijà, keli kunigo poezijos posmai. Gruzijà, Armënijà99. Atëjus nepriklausomybei pomëgis Kiekvienas ið 102 skaitinëliø atspindi koká nors ávyká keliauti neiðblëso. Dabar kun. Antanas galëjo pabuvoti

52 KUPIÐKIS 2016 /14 tëviðkënai kiekvienam tikinèiajam katalikui brangiose ir iðsvajotose 2012 m. Zarasø dekano ir Zarasø Ðvè. Mergelës Ma- vietose: Romoje ir Ðventojoje Þemëje, Lurde, Fatimo- rijos Ëmimo á dangø parapijos klebono kun. Remigijaus je... „Kelionës labai praturtindavo mane. Ið jø parsiveþ- Kavaliausko iniciatyva ir pastangomis baþnyèios 150- davau daug ádomios medþiagos pamokslams, ben- meèiui paminëti buvo iðleista knyga „Zarasø parapijos draudavau su þmonëmis. Tos kelionës daþniausiai bûdavo istorija“104. Knygoje nemaþa dëmesio skiriama ir parapi- mano atostogø metu“100. joje dirbusiems dvasininkams. Áamþinant ir pagerbiant 1991 m. gruodþio 27 d.–1992 m. sausio 6 d. lankësi 1949–1951 m. èia kunigavusá Antanà Balaiðá, ið knygos Vengrijoje, o 1995 m. spalá su Panevëþio vyskupijos ku- „Ðirdy þmoniø gerumas“ perspausdinti vikaro atmini- nigø grupe kan. Antanas keliavo á Romà. Kita svarbi ke- mai apie Zarasus105. lionë – á Ðventàjà Þemæ. Joje lankësi 1996 m. lapkrièio 90-meèio minëjimas 18–26 d. kartu su grupe Panevëþio piligrimø (19 kunigø 2013 m. sausio pradþioje minint kanauninko A. Ba- ir 1 pasaulietis)101. 1998 m. balandþio 23–30 d. kun. A. laiðio 90-metá Pabirþës Ðvè. Trejybës baþnyèioje uþ mi- Balaiðis pabuvojo Fatimoje (Portugalija). rusájá aukotos ðv. Miðios, organizuotas prisiminimø va- Kanauninkas savo atsiminimø knygoje mini keliones karas – padëka kanauninkui uþ Jo gerumà106. Ðv. Miðias su Pabirþës parapijieèiais. Lankësi Vilniuje, Kaune, Ði- aukojo kunigo Antano kurso draugas, apaðtalinis proto- luvoje, Þemaièiø Kalvarijoje, Kamajuose, Zarasuose, notaras Bronius Antanaitis (jis sakë pamokslà), Pasvalio Lëne, Vadokliuose ir kt. dekanato Puðaloto parapijos altaristas, Pasvalio kraðto Kanauninko Antano Balaiðio pagerbimas garbës pilietis Albinas Pipiras, Birþø dekanas, Ðv. Jono Kanauninko Antano Balaiðio atminimas áamþintas Krikðtytojo parapijos klebonas Dalius Tubys (1964 05 èia suminëtais ir gausybe atliktø nepaminëtø darbø. 07–1991 05 30–2013 11 25) ir Pabirþës parapijos klebo- Plaèiaðakë kunigo veikla atkreipë þurnalistø, mokslinin- nas Vytautas Dagelis. kø, dvasininkijos, su juo pagarbiai ir nuoðirdþiai ben- Birþietë, buvusi gydytoja stomatologë, Pabirþës baþ- dravusiø parapijieèiø dëmesá. Sukurtas videofilmas, ið- nytinio choro choristë Regina Indraðienë prisiminë: ku- leisti lankstinukas ir knygelë, organizuotas jubiliejinis nigas A. Balaiðis kurdavo ir eilëraðèius. Vienà jø – „Að vakaras, apie já kalbëta konferencijose, raðyta moksli- lauksiu tavæs prie tëviðkës kryþiaus“, kunigas perskaitë ninkø ir þurnalistø darbuose. Kai kuriuos atliktus darbus jai ir jos draugei muzikei Almai. Ðiam eilëraðèiui Alma paminësime chronologiðkai. sukûrë natas ir eilëraðtis virto daina. Didelis dþiaugsmas Pabirþei sukurtas videofilmas „Mûsø miesteliai. Pa- kunigui Antanui buvo, kai Regina su Alma tà dainà pa- birþë“ 2 dalys (I dalis 48,32 min. trukmës). Kalbintas dainavo prie jo motinos kapo Miðkonyse per áspûdingà Jonas Balèiûnas, kun. Antanas Balaiðis, jo ðeimininkë paties klebono organizuotà kaimo ðventæ. Valerija Ðiburskytë ir kiti. Videofilmà 1996 m. kûrë þur- Kanauninko A. Balaiðio giminaièiai susirinkusieji á nalistë Nijolë Bauþytë, reþisierius Romualdas Jaraðaus- 90-meèiui skirtà prisiminimø popietæ demonstravo ku- kas, operatorius Henrikas Trumpakojis, garso reþisierius nigo sukauptø archyvø nuotraukas, skambëjo paties ka- Marius Apanavièius. nauninko balso áraðai. I dalis baigiama kunigo A. Balaiðio mintimis: „Norisi, Konferencija kad mûsø praeitis per paminklus kalbëtø mûsø dabarties 2014 m. rugpjûèio 9 d. Lietuvos Katalikiø Moterø þmogui, kad ðie paminklai primintø mûsø tautos istorijà, sàjungos (LKMS) Pasvalio Katalikiø Moterø draugija mûsø praeitá... Tautai svarbiausia ðaknys: istorija, pa- organizavo tradicinæ konferencijà „ant ratø“ – „Parymo- proèiai, tikëjimas, kà siekë nukirsti sovietinë valdþia. kim prie tëviðkës slenksèio“. Konferencija skirta Ðeimos Reikia tikëti, kad mûsø tauta, nors ir suþalota, prisikels metams bei Saloèiams ir LKMS Pasvalio katalikiø mo- gyvenimui“. terø draugijos 20-meèiui. Po ðv. Miðiø, kurias aukojo Sa- Leidiniai loèiø Ðv. Juozapo parapijos klebonas ats. kpt. kun. Jonas Minint kunigo Antano Balaiðio kunigystës 50-metá, Tamoðiûnas, Pasvalio r. Saloèiø Antano Poðkos vidurinës buvæs Saloèiø parapijietis Danielius Mickevièius parengë mokyklos istorijos mokytoja metodininkë Roma Jaku- jubiliatui skirtà lankstinukà. Kanauninkas paminëtas bonienë supaþindino su 500 metø istorijà skaièiuojanèiu „Kupiðkënø enciklopedijos“ I tome (2006 m.)102. Saloèiø miesteliu, jo istorija, architektûra, skulptûromis. 2006 m. pasirodë Danieliaus Mickevièiaus parengta Saloèiø bendruomenës namuose vyko konferencija. ir jo iðleista 32 puslapiø knygelë „Kunigo Antano Ba- Praneðimà „Kunigas Antanas Balaiðis Saloèiuose“ skai- laiðio pëdomis“103. Tai labai svarbus, informatyvus 2 daliø èiusi dr. Aldona Vasiliauskienë, pasidþiaugë, kad teko (jos neiðskirtos) leidinys. Pirmojoje dalyje (1–9 p.) teks- kanauninkà paþinoti ir bendrauti jam dirbant Pabirþëje. tas, kuriame glaustai apraðytas kanauninko darbas para- Kanauninkas prieð daugelá metø praneðëjà buvo atveþæs pijose, nurodant ten atliktus statybinius darbus. Antroji á Saloèius, daug pasakojo apie baþnyèios statybà soviet- dalis papildo teksto medþiagà minëtø statiniø spalvo- meèiu – klebonijà slaptai, valdþiai neþinant, perstatant á tomis nuotraukomis. baþnyèià. Saloèiø seniûnas Algimantas Maðalas pasakojo,

KUPIÐKIS 2016 /14 53 tëviðkënai kad jo vaikystë ir jaunystë irgi susieta su kun. A. Balaiðiu. 2000 05 28) iðtrëmimà, kunigø suëmimus, jø teismus, Prisiminë kunigo gebëjimà bendrauti su þmonëmis, rinko auklëtinius kunigø seminarijai. Dràsino vieni átraukti juos á parapijai bûtinus darbus. Seniûnas ben- kitus, tarësi, kaip atlaikyti sovietø valdþios spaudimà, dravo su kunigu ir já iðkëlus á Pabirþæ... padràsinti kitus kunigus, juos palaikyti, kaip iðlaikyti tai, Kanauninko darbø tàsa kà pasaulietinë okupacinë valdþia siekë sugriauti, mokësi Ir vëlesni Pabirþëje dirbantys kunigai tæsia kan. An- rengti procesijas, vykdyti katekizacijà ir pan. Pvz., Pa- tano darbus á savo veiklà áliedami naujø spalvø. Kun. nevëþio vyskupijos kunigø pareiðkimas dël dvasininkijos Vytautas Dagelis baþnyèios ðventoriø papuoðë ðv. Juo- padëties 1981 m. geguþës 3 d. LKP CK Pirmajam sek- zapo – ðeimø globëjo stogastulpiu (2014). Já kûrë retoriui P. Griðkevièiui ir nuoraðai Lietuvos Katalikø skulptorius Vilmantas Adamonis, garsus kalvis Egidijus Baþnyèios vyskupams ir vyskupijø valdytojams, Kauno Latënas bei medþio droþëjas birþietis Vaidotas Butke- Kunigø seminarijos rektoriui. Tarp 113 pasiraðiusiø ku- vièius. Stogastulpio idëjos autorius – Pabirþës Ðvè. Trejy- nigø – ir kun. A. Balaiðis109. bës baþnyèios klebonas V. Dagelis – dþiaugësi, kad suma- Monsinjoras P. Baltuðka yra pasakojæs, kad pasiro- nymà ágyvendinti pavyko katalikø Baþnyèiai paþymint dþius „Lietuvos Katalikø Baþnyèios kronikai“ protono- Ðeimos metus. Uþ aukas ir paramà klebonas dëkingas pa- taro B. Antanaièio iniciatyva buvo sukurtas Panevëþio rapijieèiams ir baþnyèios geradariams – parapijoje dir- vyskupijos deðimtukas kovai prieð sovietø valdþios vyk- banèioms bendrovëms „Agaras“ bei „Naradavos sodai“. domas represijas. Ðiame deðimtuke buvo ir Pabirþës kle- 110 * * * bonas kun. A. Balaiðis . Kanauninkas bièiuliø ir paþástamø atsiminimuose Kun. A. Balaiðiui rûpëjo ir Panevëþio vyskupijos baþ- Kan. A. Balaiðio kurso draugas protonotaras B. An- nyèiø padëtis. Jo paraðà randame ir po Panevëþio vysku- tanaitis, apþvelgdamas jo kunigystës kelià, yra kalbëjæs: pijos kurijos, vyskupijos Kunigø tarybos ir miesto kunigø „Visa, kas padaryta, reikalavo ne tik sveikatos, pinigø, (ið viso 21 dvasininkas) 1988 m. rugpjûèio 8 d. pareið- bet ir pasiaukojimo, Dievo palaimos. Svarbiausias jëgø kimu Panevëþio miesto, vykdomojo komiteto pirminin- ðaltinis, ið kurio kanauninkas Antanas sëmësi stiprybës, kui, praðant sugràþinti tikintiesiems Stalino laikais atim- buvo Kristaus kryþius. Tad ir statë jis kryþius kaliniams, tà Ðvè. Trejybës baþnyèià Panevëþyje111. tremtiniams ir kitomis progomis – beveik 50 kryþiø ávai- Kanauninko Antano tolerancijà liudija jo uþraðyti riose parapijø vietose... Kaip dangaus rasa Tu gaivinai þodþiai: „Neteiskime þmogaus, nespræskime apie já ið tikinèiøjø sielas malda, pamokslø mokymais, savo pavyz- pirmo þvilgsnio, iðtarto vieno þodþio ar poelgio“. dþiu“. Papraðytas iðvardyti gyvenime sutiktus, labiausiai Monsinjoras Juozapas Antanavièius112 prisimena, kad nusipelniusius kunigus protonotaras B. Antanaitis kal- jam dirbant Panevëþio katedroje kun. Antanas Balaiðis bëjo apie vyskupà K. Paltarokà, kunigus A. Mitrikà ir atvaþiuodavo pas já pasitarti dël ávairiausiø dalykø, no- A. Balaiðá. Paþymëdamas, kad pastarasis gyvenime pa- rëdavæs iðgirsti monsinjoro nuomonæ. Atëjæs á kambará, statë apie 50 kryþiø107. atsisësdavo ir ilgai tylëdavo. „Sëdi, sëdi ir galvoja – kol Mons. Petras Baltuðka (1930 pagaliau kà pasako, o man nëra 11 20–1954 09 12–2012 10 13) Skapiðkio seniûnas prie kan. A. Balaiðio tëvø kapo laiko, tad net pikta belaukiant“. yra kalbëjæs, kad kanauninko Kanauninkas buvo visiðkas absti- Antano gyvenimo moto buvo nentas. Tad kai sovietmeèiu laik- toks: „Mano dþiaugsmas – tar- raðtyje buvo paraðyta, kad ku- nauti Dievui ir þmonëms“. Ka- nigas buvæs girtas113, ði þinia vi- nauninkas, bûdamas labai kuklus siems kunigams ir parapijieèiams ir nuoðirdus, kartu labai kietai sukëlë daug juoko. gynë krikðèioniðkas tiesas. Jis „Kunigas Antanas daug màs- priklausë vyskupijoje sovietme- të, taèiau ir daug darë, – sako èiu veikusiai slaptai kunigø gru- monsinjoras. – Buvo tikras kuni- pei108, kuri kas mënesá rinkdavosi gas, visa ðirdimi atsidavæs Die- vis kitoje vietoje ir ávertindavo vo tarnystei. Dël savo ramaus visus valdþios puolimus, oku- bûdo buvo gilus, ne reklaminis“. pantø pastangas þlugdyti Kata- Mons. J. Antanavièius prisime- likø Baþnyèià. Jie rinko paraðus na, kad kartais ir nereikalingø prieð Kauno kunigø seminarijos dalykø pridarydavo – Pakruojo suvarþymus, Klaipëdos baþnyèios baþnyèioje visus radiatorius uþ- statybos uþdraudimà, kardinolo dengë àþuolo lentelëmis, mat tuo Vincento Sladkevièiaus (1920 08 metu buvusi tokia mada... 20–1944 03 25–1957 12 25– Ðvè. Nekaltosios Mergelës

54 KUPIÐKIS 2016 /14 tëviðkënai Marijos tarnaièiø (PAMI) kongregacijos sesuo Michai- Aèiû Jums! Telaimina Jus Dievas! lina (Zita Arbatauskaitë)114 1960–1976 m. ðeimi- Autorius. ninkavo pas kun. Juozà Lukðà (1917 10 19–1944 03 25– Pabirþë, 2003 m. lapkrièio 5 d. 1997 03 09) Skapiðkyje. Kad ji vienuolë – niekas neþ- Markevièiai buvo nuvaþiavæ aplankyti kunigo á Pa- inojo... S. Zita su kita tos paèios kongregacijos seserimi birþæ. Deja, tuo metu jis gulëjo ligoninëje, taèiau labai tvarkë ir puoðë baþnyèià, talkino kunigui pastoracinëje miela ir rûpestinga kunigo ðeimininkë Valerija Ðiburs- veikloje, ypaè dirbant su jaunimu: rengiant Pirmajai kytë graþiai sveèius priëmë, parodë baþnyèià, muziejø... Iðpaþinèiai ir Pirmajai Ðv. Komunijai, Sutvirtinimo Be jau paminëtø bendravimø su kanauninku Antanu Sakramentui, teikë pagalbà slapta krikðtijant vaikus ar Balaiðiu, 95-eriø metø sulaukæs Jonas Uziela prisimena, tuokiant, teikiant Ligoniø Sakramentus. Seselë pasako- kad á Skapiðká atvaþiavo Saloèiuose dirbantis kun. Anta- ja, kad kun. A. Balaiðis buvo tikras apaðtalas, daþnai at- nas Balaiðis ir pakvietë já vaþiuoti kartu: „Reikia padir- vykdavo á Skapiðká. Atvykæs visada aukodavo ðv. Miðias. bëti!“ Jonas Saloèiuose darbavosi beveik visà vasarà: da- Jo aukojamos Miðios buvo labai graþios. Kai seselë Zita þë, remontavo klebonijà – slapta statomà bûsimà baþny- nusipirko magnetofonà, nusineðë já á baþnyèià ir, steng- èià. Vakarais, po dienos darbø, abu plaukiojo laiveliu damasi niekam netrukdyti, áraðë ðv. Miðias. Norëjo jas po Mûðà, dainuodavo, gaudydavo þuvá, kurià skaniai daþnai klausyti namuose. Po Miðiø s. Zita suþinojo, kad paruoðdavo klebono ðeimininkë. Kun. A. Balaiðis su uþ- kunigas matë áraðinëjant, nes atëjo pas jà, atsineðë naujà sidegimu kalbëdavo tikëjimo klausimais. juostelæ ir sako: „Mainykim!“ „Labai gaila, kad turëjau Nors skapiðkënas mokytojas Jonas Dovydënas tiesio- tà savo pirmàjá áraðà atiduoti“, – apgailestauja seselë. giai nebendravo su kanauninku, taèiau prisimena, kad Skapiðkënës mokytoja Stasë Maþeikytë ir tremtinë apie já kaip labai veiklø kunigà daug kalbëdavo jo bièiulis Ona Leknickienë atsimena, kad bûsimasis kunigas Anta- kun. Povilas Varþinskas. Buvæ vieno seminarijos kurso nas atvaþiuodavo á Skapiðká su kitais klierikais. O vëliau, klierikai Antanas Balaiðis, Povilas Varþinskas ir Povilas jau tapæs kunigu, atkreipdavo skapiðkënø dëmesá: labai Svirskis daug bendravo. Vieni pas kitus vykdavo reko- graþiai nuaugæs, lieknutis, veidas malonus, visada ðypso- lekcijoms. davosi. O kai su kunigais sustodavo prie altoriaus – tai Viename interviu, kalbëdamas apie veiklà Vyskupo visi kiti buvo þenkliai þemesni. M. Valanèiaus blaivybës sàjûdyje, kan. A. Balaiðis kal- Skapiðkënë mokytoja Aliutë Elena Markevièiûtë bëjo: „Nuo seno þinoma, kad þodis moko, pavyzdys pa- (1923–2017) prisimena, kad su kunigu bendravo tik traukia. Savo elgesiu privalome rodyti pavyzdá parapi- vienà syká, taèiau ði bendrystë paliko gilø áspûdá. Su- jieèiams – tik tada jie patikës tuo, kà sako kunigas“115. sitikimas buvo laisvas ir originalus. Kunigas atëjæs á Kanauninko Antano Balaiðio veiklos svarba namus pasisveikino, prisistatë, nusimetë kailinius, at- Sovietmeèiu kan. A. Balaiðio iniciatyva tvarkomos sisëdo. Jie kalbëjosi apie 3–4 valandas. Kunigas A. nuniokotos kapinës, atstatomi iðniekinti kryþiai – tai Balaiðis klausinëjo apie Skapiðkio virðaitá Antanà Katelæ, dvasininko skleisto ir átvirtinto pasiprieðinimo sovietø iðgelbëjusá já nuo veþimo á darbus Vokietijon arba Rytø valdþios vykdytai dvasinei prievartai svarbi kryptis. Á ðià frontan. Norëjo suþinoti A. Katelës likimà, susirasti savo veiklà kanauninkas, nebijodamas fiziniø darbø, savo iðgelbëtojà. Dël to ir kreipësi á mokytojà, nes suþinojo, pavyzdþiu gebëjo suburti þmones. kad virðaitis, uþimdamas ðias pareigas, gyveno pas Mar- Statydamas kryþius parapijose, kuriose darbavosi, kevièius. Kunigas mokytojai pasakojo apie savo vaikys- kan. A. Balaiðis tapo kryþiø statymo Lietuvoje pavyz- tæ, piemenavimà... Sveèiui iðvykus, mokytoja A. Marke- dþiu dvasininkijai, o Lietuvai atgavus nepriklausomybæ vièiûtë iðgirstà pasakojimà uþraðë á sàsiuviná, kurá ir – ir valdþios struktûroms. Dvasininkas prikëlë, sugrà- rûpestingai saugojo, kaip labai svarbø ir vertingà doku- þino ið uþmarðties ir áamþino paminklais lietuviø tautai mentà. svarbaus asmens – Antano Macijausko – vardà. Kunigo pasakojimo paskatinta mokytoja Aliutë rin- Kovodamas uþ blaivybæ tapo jos apaðtalu Vadokliø, ko þinias apie A. Katelæ, vaþiavo á Biliûnø kaimà, ið kur o vëliau ir kitose parapijoje. Bedvasio sovietizmo ali- jis kilæs, klausinëjo ten gyvenusias seseris. Suþinojo apie namame kraðte kûrë katalikiðkø tradicijø pasaulá, tûks- A. Katelës klajones po Europà. Surinktà medþiagà per- tanèiams þmoniø padëjo rasti sielos ramybæ – Kristaus davë kunigui. Ðis viskà iðspausdino laikraðtyje, vëliau tà mokymo ðviesà. pasakojimà ádëjo á savo knygà. Vienà knygà jis dedikavo Jautri kunigo asmenybë tapo ðilumos ðaltiniu, ðil- ir mokytojai: dþiusiu suþvarbusias parapijieèiø sielas ne tik sovietme- Labai Gerbiamai Aliutei Markevièiûtei, knygos „Ska- èiu, bet ir Lietuvai atgavus nepriklausomybæ. piðkis“ autorei. Dëkoju Jums, kad taip didele meile mylëjote ir mylite 1 Kunigo Antano Balaiðio pëdomis / teksto ir nuotraukø autorius Danie- lius Mickevièius. V., 2006. P. 3. mano Tëviðkæ – Skapiðká. 2 Balaiðis A. Ðirdy þmoniø gerumas. V., 2003. 200 p. Ði Jûsø meilë ákvëpë ir mane bandyti kai kà paraðyti. 3 Aglënas K., Jonuðis J. „Nauji atlaidai“ Saloèiuose // Darbas. 1973 10 11.

KUPIÐKIS 2016 /14 55 tëviðkënai

4 Kazitënas A. Klebonas bando atgaivinti tradicijà rûpintis visais ar Peruns!?) þr.: Skapiðkis. 1999. P.122–136. kapais // Lietuvos aidas. 1996 11 28. Nr.233; Morkvënienë L. Kunigo 26 Balaiðis A. Ðirdy þmoniø gerumas.., P. 50–55. Antano Balaiðio ðirdies gerumas // Lietuvos aidas. 2004 01 14. Nr.10. P. 27 Ten pat. P. 27–28. 8; 01 15. Nr.11. P. 8. 28 Ten pat. P. 35–36. 5 Kunigo Antano Balaiðio pëdomis.., 32 p. 29 Ten pat. P. 15. 6 Dievas laimina darbus / kalbëjosi Aldona Kaèerauskienë // XXI 30 Antanaitis B. Kunigystës 60-metis // XXI amþius. 2008 11 27. Nr.84. amþius. 2001 12 29. Nr.98. P.5. P. 11. 7 Vasiliauskienë A. Ieðkojæs gërio þmoniø ðirdyse a+a garbës ka- 31 Buðkevièienë A. Dvasininkas ir patriotas // XXI amþius. 2000 02 nauninkas Antanas Balaiðis (1923 01 01–1948 10 31–2005 11 07) // 18. Nr. 14. P.5; Gyvenimo patirtys / kalbëjosi Romas Bacevièius // XXI XXI amþius. 2005 11 25. Nr.89. P.6; Vasiliauskienë A. Tautos kultûros ir amþius. 2010 02 19. Nr.14. P. 1, 7; Nebuvo kilæ abejoniø einant pasirinktu dvasingumo puoselëtojas – garbës kanauninkas Antanas Balaiðis // keliu / kalbëjosi Bronius Vertelka // XXI amþius. 2005 02 18. Nr. 14. P. 3; Lietuvos aidas. 2005 11 18. Nr. 268. P. 6; 11 19. Nr. 269. P. 6; 11 21. Nr. Vertelka B. Dievo namai turi bûti ðviesûs // XXI amþius. 1998 11 20. Nr. 270. P. 6; 11 22. Nr.271. P. 6; Vasiliauskienë A. Visa ðirdim buvo atsidavæs 86. P.6. Baþnyèiai // Kupiðkënø mintys. 2005 11 19. Nr. 137. P. 5; 11 26. Nr.140. 32 Nistelienë A. Gyvenimo akimirka, tapusi amþinybe. Mons. Antano P. 5; Garbës kanauninkas Antanas Balaiðis – ilgametis Saloèiø klebonas Bitvinsko (1925–1945–2006) pirmosioms mirties metinëms // XXI / Parengta pagal istorijos mokslø daktarës Aldonos Vasiliauskienës amþius. 2007 08 03. Nr.59. P.10. praneðimà, perskaitytà konferencijoje Saloèiuose // Darbas. 2014 09 02. 33 Jurgaitis J. Aukos keliu. V., 1992. P.294–295. Nr.99. P.5; Vasiliauskienë A. Prasidëjo renginiai atkurtos LKMS 20-meèiui 34 Ten pat. P. 389–394; Vasiliauskienë A. Girniø giminë // Sudeikiai // XXI amþius. 2014 08 22. Nr.31. P.3; Vasiliauskienë A. Pasvalio katalikës ateities kartoms. Sudarë Algirdas Vyþintas. Utena, 2013. P.352–383; moterys pradëjo minëti sàjungos jubiliejø // Lietuvos aidas. 2014 08 26. Vasiliauskienë A. Kunigas Kazimieras Girnius: baþnyèiø restauratorius, Nr. 187, 188, 189. P. 6; Vasiliauskienë A. Kanauninkas Antanas Balaiðis literatas. Minint 85-àsias gimimo metines // Lietuvos aidas. 2010 05 05. // Vasiliauskienë A. Monsinjoras Petras Baltuðka. Monografija. Utena, Nr.101, 102, 103. P.7, 9; Vasiliauskienë A. Kun. Kazimieras Girnius padëjo 2011. P.400–402; Vasiliauskienë A. Kanauninkas Antanas Balaiðis ska- jaunimo iðsimokslinimui // Utenos apskrities þinios. 2013 08 01. Nr. 84. piðkënø atsiminimuose // Lietuvos aidas. 2016 12 17. Nr. 262, 263, P. 6; Vasiliauskienë A. Palikæs ryðkius pëdsakus (Kunigo Kazimiero Gir- 264. P.7–8; 12 20. Nr.265, 266, 267. P.2–3. niaus 85-meèiui) // Utenis. 2010 04 22. Nr.44. P.4–6. 8 Vasiliauskienë A. Gerojo kanauninko globoje // Kupiðkis. Kultûra 35 Dobkevièius K. Visà laikà jauèiau Dievo Apvaizdos globà. Po- ir istorija. 2015. Nr.13. P.78–83. pieþiaus Garbës prelatui Jonui Joniui – 90 // XXI amþius. 2002 08 30. 9 Balaiðis A. Ðirdy þmoniø gerumas..., P. 5. Nr. 65. P. 6; Kaiðiadoriø vyskupijos kurija. Mirë vienas iðkiliausiø kunigø. 10 Vasiliauskienë A. Skapiðkieèio kunigo knyga // Kupiðkënø mintys. A+A prel. jubil. Jonas Jonys (1912 08 11–1948 10 31–2005 11 08) // 2004 03 13. Nr.30. P.10, 11. XXI amþius. 2005 11 25. Nr.89. P.7; Kilèiauskienë J. Pro gyvenimo langà 11 Vasiliauskienë A. Kunigo atsiminimø knyga // XXI amþius. 2004 // XXI amþius. 2003 08 01. Nr.59. P.11, 16; 08 08. Nr.60. P.8, 9; Ver- 07 23. Nr.56. P.9. cinkevièius J. Sveikiname. Prel. Jonui Joniui – 90 // Voruta. 2002 08 10. 12 Vasiliauskienë A. Per gyvenimà su Dievu ðirdyje // „XXI amþiaus“ Nr.15. P.1. priedas Sidabrinë gija. 2011 06 03. Nr.3. P.1, 3. 36 [Autorius nenurodytas]. Mirë Vilkijos klebonas. A+A kun. jubil. 13 Vasiliauskienë A. Knyga apie Skapiðká // XXI amþius. 2000 06 07. Leonas Kalinauskas (1925–1948–2008) // XXI amþius. 2008 05 30. Nr. Nr.43. P.16. 41. P.10; Buðkevièienë A. Ateikite pagarbinti Vieðpatá. Kun. Leonui Ka- 14 Vasiliauskienë A. Ona Gruodytë-Leknickienë: kelias á tremtá, linauskui – 80 // XXI amþius. 2005 04 22. Nr.31. P. 3. gyvenimas Sibire // Lietuvos aidas. 2013 11 23. Nr.262, 263, 264. P.6–7; 37 [Autorius nenurodytas]. Pas Vieðpatá iðkeliavo vyskupas. A+A Vasiliauskienë A. Tremtinë ið Utenos Skapiðkyje: Ona Gruodytë-Leknic- vysk. Vladislovas Michelevièius (1924–1948–1986–2008) // XXI amþius. kienë // Lietuvos aidas. 2013 12 07. Nr.274, 275, 276. P.6–7. 2008 11 14. Nr.86. P.8; Kauno arkivyskupijos kurija. Atsisveikinimas su 15 Vasiliauskienë A. Mokytoja Stanislava Maþeikytë: gatvës knyga – vyskupu // XXI amþius. 2008 11. Nr. 88. P.16. ádomus pavyzdys // Voruta. 2011 09 17. Nr.18. P.14; Vasiliauskienë A. 38 [Autorius nenurodytas]. A+A kan. jub. Juozas Mieldaþys (1925 Mokytojos Stanislavos Maþeikytës knyga – pagarbos gimtinei liudijimas 08 28–1948 10 31–2014 01 21) // Katalikas „XXI amþiaus“ priedas. // Kupiðkënø mintys. 2011 05 14. Nr.55. P.4. 2014 02 21. Nr. 4. P. 2; [Autorius nenurodytas]. Uoliai tarnavæs þmonëms. 16 Vasiliauskienë A. Kanauninkas Povilas Svirskis // Vasiliauskienë A+A kan. jubil. Juozas Mieldaþys (1925 08 28–1948 10 31–2014 01 A. Monsinjoras Petras Baltuðka. Utena, 2011. P.551; Vasiliauskienë A. 21) // XXI amþius. 2014 01 31. Nr.5. P.14; Bacevièius R. Ilgametis klebonas Kanauninkas Povilas Svirskis: sulaukus 85-eriø // Lietuvos aidas. 2009 – garbës pilietis // XXI amþius. 2009 05 22. Nr. 40. P. 8; Sinkus H. Dienà 10 24. Nr.216, 217, 218. P. 1, 6–7; 10 31. Nr.222, 223, 224. P.6–7; Vas- ir naktá tarnavo Dievui ir þmonëms. Kan. Juozo Mieldaþio gimimo 80- iliauskienë A. Kanauninkui Povilui Svirskiui – 85-eri // Kupiðkënø mintys. osioms metinëms // XXI amþius. 2008 08 26. Nr.63. P.5. 2009 10 24. Nr.118. P.1, 4–5; Vasiliauskienë A. Neiðsiþadëjæs savo pa- 39 Antanaitis B. Penkiskart tremtas, bet dvasiðkai nepalûþæs A+A ðaukimo. Kanauninkui Povilui Svirskiui 85-eri // Utenos apskrities þinios. kun. jubil. Antanas Mitrikas (1924–1956–2007) // XXI amþius. 2007 08 2009 10 22. Nr.118. P.1, 3. 24. Nr.63. P.16; Jurgaitis J. Aukos keliu..., P.313–314. 17 Vasiliauskienë A. Maldos diena Rumðiðkëse // Lietuvos aidas. 2013 40 [Autorius nenurodytas]. Mirë ilgametis Viðtyèio klebonas. A+A 06 19. Nr.133, 134, 135. P.4–5; Vasiliauskienë A. Monsinjoro Juozapo kun. jubil. Kazys Montvila (1920 12 20–1948 10 31–2007 11 11) // XXI Antanavièiaus kunigystës 60-metis // Lietuvos aidas. 2015 01 20. Nr.16, amþius. 2007 12 07. Nr.91. P.8. 17, 18. P.6–7; 01 24. Nr.19, 20, 21. P.6–7. 41 Lankelienë F. Monsinjoro kunigystës sukaktis // XXI amþius. 2003 18 Vasiliauskienë A. Lietuviø kunigø pagalba ukrainieèiams so- 11 21. Nr. 89. P. 3; Steponavièiûtë B. Paminëtas monsinjoro Vinco Pranc- vietmetyje: Panevëþio vyskupijos dvasininko liudijimas // Lietuvos aidas. kieèio kunigystës 60-metis // XXI amþius. 2006 08 01. Nr.58. P.10. 2014 11 18. Nr.256, 257, 258. P.6. 42 Vertelka B. Pagerbë vyriausià vyskupijos kunigà // XXI amþius. 19 Vasiliauskienë A. Ðvè. Nekaltosios Mergelës Marijos tarnaièiø kon- 2013 06 19. Nr.16. P.10. gregacijos vienuolë s. Michailina (Zita Arbatauskaitë) // Lietuvos aidas. 43 [Autorius nenurodytas]. Kur þalia Ðimoniø giria // XXI amþius. 2016 05 14. Nr.103, 104, 105. P.6; 05 17. Nr.106. 107, 108. P.6–7. 2001 10 19. Nr. 79. P. 4; Jurgaitis J. Aukos keliu..., P. 337–344; Kunigystë 20 Panevëþio vyskupijos kurijos archyvas (toliau: PVKA). B. Kun. – ne prekë, jos nepasversi / Broniaus Vertelkos interviu // XXI amþius. Balaiðis Antanas 1923 01 01*1948 10 31*2005 11 07. 2009 10 23. Nr.75. P.9. 21 Panevëþio vyskupijos kurija. A+A G. Kan. Antanas Balaiðis (1923– 44 Dobkevièius K. Pasveikino su kunigystës 60-meèiu // XXI amþius. 1948–2005) // Katalikø þinynas 2005. V., 2005. P.296. 2008 10 10. Nr.77. P.12; Nepavargstantis kunigas / kalbëjosi Livija 22 Skapiðkis. Sudarë Aliutë Elena Markevièiûtë. Utena, 1999. P. 181. Ðiugþdienë // XXI amþius. 2012 02 10. Nr. 6. P. 9; Ðiugþdienë L. Pastoracinis 23 Balaiðis A. Ðirdy þmoniø gerumas.., P. 7. darbas tæsiasi jau 65 metus // XXI amþius. 2013 11 8. Nr.40. P.13; Ðiugþ- 24 Ten pat. P. 28–30. dienë L. 90 metø sulaukæs kun. Petras Tavoraitis kasdien aukoja ðv. Miðias 25 Þiaurumu iðgarsëjæs NKVD Skapiðkio valsèiaus poskyrio ope- // XXI amþius. 2014 10 03. Nr.37. P.3. ratyvinis ágaliotinis kovai su banditizmu – Jonas Pekûnas (Janis Perkans 45 Jurgaitis J. Aukos keliu..., P.431–434. 56 KUPIÐKIS 2016 /14 tëviðkënai

46 Panevëþio vyskupijos kurija. Netekome kanauninko Povilo Var- 11 07. þinsko // Kupiðkënø mintys. 2012 08 02. Nr.88. P.3. 86 Ten pat. 47 Meilus A. 41-eri metai Suginèiuose // XXI amþius. 2004 12 31. 87 1858 m. Lurde (Pietø Prancûzija) ávykusá stebuklà þymi grotoje Nr.98. P.10. pastatytos Ðvè. Mergelës Marijos – Nekaltojo Prasidëjimo ir jai besimel- 48 Buðkevièienë A. Ateikite pagarbinti Vieðpatá. Kun. Leonui Kali- dþianèios Bernadetos statulos. Susiformavo tradicija sakralinius statinius – nauskui – 80 // XXI amþius. 2005 04 22. Nr.31. P.3. Lurdo grotas vadinti tiesiog Lurdais. Be Prancûzijos, panaðiø grotø atsira- 49 Kunigystë – ne prekë, jos nepasversi / Broniaus Vertelkos interviu do ir kitose katalikiðkose ðalyse. Lietuvoje Lurdo grotø statymo, paproèiø // XXI amþius. 2009 10 23. Nr.75. P. 9. puoselëjimo bei specifiniø apeigø atlikimo prie jø idëja pradëta realizuoti 50 Antanaitis B. Kunigystës 60-metis // XXI amþius. 2008 11 27. Nr. 84. 1898 m. Palangoje. Lietuvoje þinoma 30 Lurdø: Ablingoje, Bijotuose, Gar- P. 11. dame, Griðkabûdyje, Inkakliuose, Kaltinënuose, Kartenoje, Kintauèiuose, 51 Antanaitis B. Penkiskart tremtas, bet dvasiðkai nepalûþæs A+A Kretingoje, Kurðënuose, Nemakðèiuose, Nemunaityje, Palangoje, Pamûðyje, kun. jubil. Antanas Mitrikas (1924–1956–2007) // XXI amþius. 2007 08 Papilëje, Paðilëje, Pienionyse, Plateliuose, Plokðèiuose, Plungëje, Rasei- 24. Nr.63. P.16. niuose, Saloèiuose, Sedoje, Skapiðkyje, Stakiuose, Sutkuose, Ðarkëje, Ðilu- 52 Jurgaitis J. Aukos keliu..., P. 313–314. voje, Ðvedriðkëje, Varniuose. 53 Nistelienë A. Gyvenimo akimirka, tapusi amþinybe. Mons. Antano 88 PVKA. B. Kun. Balaiðis Antanas 1923 01 01*1948 10 31*2005 Bitvinsko (1925–1945–2006) pirmosioms mirties metinëms // XXI 11 07. amþius. 2007 08 03. Nr.59. P.10. 89 Kazitënas A. Klebonas bando atgaivinti tradicijà rûpintis visais 54 Vasiliauskienë A. Kanauninkas Povilas Svirskis // Vasiliauskienë kapais // Lietuvos aidas. 1996 11 28. Nr.233. A. Monsinjoras Petras Baltuðka..., P. 551; Vasiliauskienë A. Kanauninkas 90 Dievas laimina darbus / kalbëjosi Aldona Kaèerauskienë // XXI Povilas Svirskis: sulaukus 85-eriø // Lietuvos aidas. 2009 10 24. Nr. 216, amþius. 2001 12 29. Nr.98. P.5. 217, 218. P. 1, 6–7; Spalio 31. Nr. 222, 223, 224. P. 6–7; Vasiliauskienë A. 91 Ten pat. Kanauninkui Povilui Svirskiui – 85-eri // Kupiðkënø mintys. 2009 10 24. 92 Balaiðis A. Ðirdy þmoniø gerumas..., P.182–183. Nr.118. P.1, 4–5; Vasiliauskienë A. Neiðsiþadëjæs savo paðaukimo. 93 Vasiliauskienë A. Atminimo lenta etnografui // XXI amþius. 2000. Kanauninkui Povilui Svirskiui 85-eri // Utenos apskrities þinios. 2009 07 26. Nr. 57. P. 7; Vasiliauskienë A. Áamþintas K. Èerbulëno atminimas 10 22. Nr.118. P.1, 3. // Draugas. 2000 11 29. P.5. 55 Balaiðis A. Ðirdy þmoniø gerumas..., P.180. 94 [Autorius nenurodytas]. Kraðtotyrininkas, tautodailininkas, patrio- 56 PVKA. B. Kun. Balaiðis Antanas 1923 01 01*1948 10 31*2005 tas. A+A Leonas Juozonis (1922–2015) // XXI amþius. 2016 01 08. 11 07. Nr.1. P.5. 57 Ten pat. 95 Balaiðis A. Ðirdy þmoniø gerumas..., P. 169. 58 Ten pat. 96 Vasiliauskienë A. Per gyvenimà su Dievu ðirdyje // „XXI amþiaus“ 59 Ten pat. priedas Sidabrinë gija. 2011 06 03. Nr.3. P.1, 3. 60 Ten pat. 97 Vasiliauskienë A. Dvideðimt metø Skapiðkio parapijoje // XXI 61 Vasiliauskienë A. Kun. Stanislovas Kriðtanaitis (1912 08 17–1939 amþius. 2004 06 25. Nr. 48. P. 5; Vasiliauskienë A. Garbës kanauninkas 06 03–1980 05 22) // Zarasø parapijos istorija. Sudarytojas kun. Remigijus Povilas Varþinskas (1922 11 25–l948 12 19–2012 07 31) // Daujënai / Kavaliauskas. K., 2012. P.310–312. sudarytojas ir vyriausias redaktorius Antanas Ðimkûnas. V., 2015. P. 389– 62 Balaiðis A. Ðirdy þmoniø gerumas..., P. 65. 390, 469–473; Vasiliauskienë A. Ilgametis Skapiðkio Ðv. Hiacinto (Jac- 63 [Autorius nenurodytas]. Kun. Julius Burkus (1909 01 07–1940 06 kaus) parapijos klebonas kan. Povilas Varþinskas // Lietuvos aidas. 2015 16–1974 02 04) // Zarasø parapijos istorija..., P.277–278. 03 03. Nr. 55, 56, 57. P. 6–7; 03 14. Nr.58, 59, 60. P. 6–7; Vasiliauskienë A. 64 Balaiðis A. Ðirdy þmoniø gerumas..., P. 60–73. Ilgiausiai klebonavæs Skapiðkyje A+A garbës klebonas Povilas Varþinskas 65 Ten pat. P. 76. (1922 11 25–1948 12 19–2012 07 31) // XXI amþius. 2012 08 31. Nr. 66 PVKA. B. Kun. Balaiðis Antanas 1923 01 01*1948 10 31*2005 32. P. 8. 11 07. 98 Jurgaitis J. Aukos keliu..., P.302. 67 Ten pat. 99 Balaiðis A. Ðirdy þmoniø gerumas..., P.163. 68 Kun. Kazimieras Pukenis (1898 10 17–1927 04 02–1949) tuo 100 Ten pat. P. 163. metu dirbo Saloèiø Ðv. Juozapo parapijoje administratoriumi. 101 Vasiliauskienë A. Monsinjoras Jonas Juodelis. V., 2001. P.192–193. 69 Aglinskienë A. Relikvijos sugráþo á baþnyèià // Manikûnø kraðto 102 Balaiðis Antanas // Kupiðkënø enciklopedija. T. I. V., 2006. P.143. takais / sudarytojos Dalia Greviðkienë, Irena Ilgutienë, Gitana Puèkienë. 103 Kunigo Antano Balaiðio pëdomis..., 32 p. Panevëþys, 2015. P.80. 104 Zarasø parapijos istorija..., 448 p. 70 Ten pat. P. 82. 105 Ten pat. P. 240–243. 71 Ten pat. P. 83. 106 Vaièekonienë R. Ðirdy – þmoniø gerumas // Birþieèiø þodis. 2013. 72 Dievas laimina darbus / kalbëjosi Aldona Kaèerauskienë // XXI 01 14; www.Selonija.Lt amþius. 2001 12 29. Nr.98. P.5. 107 Gyvenimo patirtys / kalbëjosi Romas Bacevièius // XXI amþius. 73 Pasvalio rajonas tuomet priklausë Ðiauliø srièiai. Þinoma, kad 2010 02 19. Nr.14. P.1, 7. Ðiauliø vyr. architektu buvo Bronius Semaðka (1929 07 15–2007). 108 Vasiliauskienë A. Monsinjoras Petras Baltuðka..., P. 379. 74 Balaiðis A. Ðirdy þmoniø gerumas..., P. 105. 109 Panevëþio vyskupijos kunigø pareiðkimas // Lietuvos Katalikø 75 Ten pat. P. 105–108. Baþnyèios kronika. Nr. 49. Chicago, 1983. T. 6. P. 579–585. 76 PVKA. B. Kun. Balaiðis Antanas 1923 01 01*1948 10 31*2005 110 Vasiliauskienë A. Monsinjoras Petras Baltuðka..., P. 264. 11 07. 111 Panevëþio miesto vykdomojo komiteto Pirmininkui. Pareiðki- 77 Steponavièienë V. Manikûnø k. I-osios kapinës // Manikûnø kraðto mas // Lietuvos Katalikø Baþnyèios kronika. Nr. 80. Chicago, 1992. T.10. takais / sudarytojos Dalia Greviðkienë, Irena Ilgutienë, Gitana Puèkienë. P.243–244. Panevëþys, 2015. P. 295–297. 112 Vasiliauskienë A. Monsinjoro Juozapo Antanavièiaus kunigystës 78 Ten pat. P. 298–302. 60-metis // Lietuvos aidas. 2015 01 20. Nr. 16, 17, 18. P. 6–7; 01 24. Nr. 79 PVKA. B. Kun. Balaiðis Antanas 1923 01 01*1948 10 31*2005 19, 20, 21. P. 6–7. 11 07. 113 Aglënas K., Jonuðis J. „Nauji atlaidai“ Saloèiuose // Darbas. 1973 80 Balaiðis A. Ðirdy þmoniø gerumas..., P. 147–151. 10 11. 81 PVKA. B. Kun. Balaiðis Antanas 1923 01 01*1948 10 31*2005 114 Vasiliauskienë A. Ðvè. Nekaltosios Mergelës Marijos tarnaièiø kongre- 11 07. gacijos vienuolë s. Michailina (Zita Arbatauskaitë) // Lietuvos aidas. 2016 82 Ten pat. 05 14. Nr.103, 104, 105. P.6; 05 17. Nr.106. 107, 108. P.6–7. 83 Ten pat. 115 Dievas laimina darbus / kalbëjosi Aldona Kaèerauskienë // XXI 84 Balaiðis A. Ðirdy þmoniø gerumas..., P. 153–156. amþius. 2001 12 29. Nr.98. P.5. 85 PVKA. B. Kun. Balaiðis Antanas 1923 01 01*1948 10 31*2005 KUPIÐKIS 2016 /14 57 tëviðkënai

Elena MINKEVIÈIENË Antanas Ðimonis – Elena ÐIMONYTË Jonas VIZBARAS kitoks þmogus negu mes

Dar yra þmoniø, kurie prisimena, kiðenvagiø, tai praardydavo palto ki- kad esant sovietinei okupacijai atsi- ðenes ir pinigus suleisdavo uþ pamuðalo. rado narsiø þmoniø, kurie veþë net Vargas daugiau gali negu laisvë. sunkveþimiais obuolius, laðinius, deðras Ir gráþæs ið kalëjimo dirbo prekyboj á Rygà, Leningradà (dabar Sankt-Pe- – sàþiningai, nesukèiavo, dirbo þmoniø terburgas) ir ten sëkmingai parduo- gerovei. Alkanus penëjo, nuogus ap- davo pusiau alkaniems miestieèiams. rengë, basus apavë. O pats basom ko- Tuomet valdininkai juos vadindavo jom pabëgdavo nuo þandarø... Skapiðkio „spekuliantais“, o ið tiesø jie buvo tikro stotyje palikæs visus produktus, net verslo daigai, kurie dygo ið apaèios, „skrebiteliai“ stebëjosi ið tokio gud- nelaukdami jokiø komandø ið virðaus. rumo. Toks verslas juntamai gerino tø gy- Að tai lyginu Antanà Ðimoná su Antanas Ðimonis. 1942 ventojø, palaikiusiø ryðius su tais knygneðiu Jurgiu Bieliniu. Didvyriai. verslininkais, padëtá. Verslo sàlygos buvo itin sunkios, nes visi sovietiniai ástatymai, susijæ su privaèia prekyba, buvo Antanas Ðimonis – kitoks þmogus negu mes. Taip nukreipti prieð spekuliantus, neatsiþvelgiant á tai, kad pradeda savo pasakojimà jo dukra Elenutë. sàþiningi verslininkai darë teigiamà poveiká tiek pirkëjams, Dvideðimtojo amþiaus pradþioje Kinderiø sodþiuje tiek pardavëjams. gyveno didelë Mykolo ir Onos Ðimoniø ðeima. Ið ðeðiø Papraðius Elenos Minkevièienës ið Oboniø kaimo vaikø: keturiø dukrø ir dviejø sûnø Antanas buvo jau- papasakoti apie Antanà Ðimoná ið Juodpënø kaimo, ji niausias vaikas ðeimoje. pateikë raðtu ðtai tokius prisiminimus. Kaimas labai nukentëjo per pirmà pasauliná karà. Èia vyko arðûs mûðiai, po kuriø kaimo laukai buvo Antanas Ðimonis daug gero padarë kaimo þmonëms. nukloti lavonais. Sodþiaus pastatai sudegæ. Po karo, Oboniø, Juodpënø kaimø gaspadoriai já gerbë ir vertino pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybës metais gyven- taip, kaip knygneðius caro laikais, kurie neðë ðviesà, tojai kûrësi vienkiemiuose. rizikuodami savo gyvybëmis. Dabar Ðimoniø ûká sudarë 3,4 ha. Mirðta tëvas. Sûnus Taip ir Antano visi laukdavo, kada jis atvaþiuos, atveð, Juozas stato namus, kitus pastatus. Jam miela þemë, ko kaimo þmogui reikia, nes á Rygà patys nuvaþiuoti gyvuliai. Antanas kitoks vaikas. Jis paklusnus. Palieptas negalëdavo. paganydavo gyvulius, iðmoks ðienauti, arti, akëti, melþti Antanas Ðimonis visko atveþdavo: baldø, dviraèiø, karves, kasti su moterimis bulves. Bet tai tik ið pareigos. ávairiø medþiagø, batø, indø. Svarbiausia jam prisirieðutauti, prigaminti vyteliø Jis su arkliu vaþiuodavo á Kaunà, veþdavo maistà – ðiaudiniams stogams dengti, kartu ásipraðyti á turgø ir laðinius, sviestà, sûrius, mësà, dþiovintus baravykus, parduoti. Jis negodus. Panigus padalins sesëms, moti- rieðutus. Ilgos kelionës su nakvynëmis pas gerus nai, kai kà nusipirks, kad parduotø kitam. 1930 m. veda paþástamus, su kuriais tarnavo kariuomenëj. Visi Antanà Juozas. Jis parduoda savo dalá þemës ir apsigyvena palaikë, tik tuometinë valdþia nesuprato ir labai Juodpënuose, þmonos tëviðkëje. Kinderiuose lieka skriaudë. Jis vien tik gera darydavo ir kaimieèiams, ir motina, dvi seserys ir tik kà ið Lietuvos kariuomenës miestieèiams, taigi mums labai sunku bûdavo be jo gráþæs Antanas. pagalbos. Jis suprato, kiek gaspadoriams darbo reikia Antanas turëtø uþimti brolio Juozo vietà. Veda mer- gyvulius uþauginti, tai lengvai pirko daug nesiderëdamas. gaitæ ið Juodpënø kaimo – Mortà Balytæ. 1934 m. gimsta O ir atveþæs prekiø, neplëðdavo brangiai, nesavanaudis dukra Dalytë, o 1936 m. – Elenutë. Ðeima kartu su mo- buvo. tina ir dviem seserimis gyvena Kinderiuose. Ûkinin- Gráþæs ið kelioniø, papasakodavo visokiø nuotykiø: kauti nesiseka ir 1937 m. ûká parduoda. kaip jis vaþiavo pavasario polaidþioj per Nemunà – Motina ir seserys glaudþiasi pas gimines, paþástamus. veþimas apvirto, dþiovinti baravykai ëmë plaukti, jis Antanas su ðeima apsigyvena Juodpënuose, svetimuose gaudë ið ledinio vandens. Pasakojo, kaip saugodavosi nuo namuose. Èia þmonos giminës, èia ir Antano brolio

58 KUPIÐKIS 2016 /14 tëviðkënai

Juozo ðeima. mirusi. Seserims jis paskiria kà tik pastatytà namà. Antanas verèiasi prekyba. Ðiandien nebegalima Antanas tik po deðimtmeèio tegalëjo vël turëti namus pasakyti, kuo konkreèiai prekiavo. Tik spësime, kad sau. jam sunkiai sekësi. Jo galvoje daug planø, sumanymø. Dabar jis vaþiuoja prekiauti á Rygà. Prisiperka Nuolat ne namuose. kvieèiø, sumala ir veþa miltus á miestà. Ið Rygos atveþa Taip atëjo ir 1941 m. Karas. Antanas – tas þmogus, ávairiausiø medþiagø: suknutëms, kostiumëliams, kuris á kaimà pirmas atneða þinià: subombarduotas paltams. Aprûpina visus aplinkinius kaimus apie Juod- Panevëþio aerodromas. pënus. Visi visko praðo, o jis visiems átinka. Kaune gyvena Antano pusbrolis Kazys Ðimonis, Uþ gautà pelnà jis perka medienà ir stato namus. brolio Juozo þmonos seserys. Ið jø suþino, kad mieste Pastato du namus pardavimui. þmonës tiesiog badauja. Antanas nesinaudos jø nelaime, Pastatyti namai be pamatø – vadinamieji „sukirsti“. tiesiog jiems padës iðgyventi. Vienus namus greitai ir sëkmingai parduoda, antri lieka Nusiperka arklá. Ið kaimo moterø superka viskà, kà neparduoti. tik pasiûlo: sviestà, sûrius, kiauðinius, juos supakuoja 1949 m. susikuria kolûkiai. Jis ástoja á kolûká, kad pakulose, svogûnus, laðinius ir deðras. Kaunieèiai Antanà gautø sklypà namo statybai. Pastato dar vienà namà. Ir pasitinka iðskëstomis rankomis. Pinigø jie neturi, bet uþ vël dar neárengtà parduoda. Dabar jau vaþiuoja á kàsná laðinukø ir porà kiauðiniø jie atiduoda tai, kà turi, Leningradà. Vël nauji planai. Perka vilnas, verpia siûlus, be ko dar tà dienà gali gyventi: ávairiausius indus, stal- veþa á Leningradà. Ið Tatkoniø Pediðiaus nuperka visà tieses, lovos skalbinius, rankðluosèius, medþiagø atraiþas, sodo derliø. Samdo þmones, laukia vëlyvo rudens ir apie drabuþius, batus, skarytes, sagas, adatas, baþnytines re- Kalëdas veþa obuolius á Leningradà. likvijas. Antanas visa tai iðmaino kaime á maistà. Jis stebi, ko trûksta miestieèiams. Gráþæs perka gy- Ir taip kelionë po kelionës. Vaþiuoja ir á Vilniø. Su- vulius ir suruoðæs mësà vasario mën. 1950 m. pilnà ma- sipaþásta su J. Baltuðio ðeima. Juk jie taip pat kupiðkënai. ðinà pasikrovæs vaþiuoja á Leningradà. Antanas taikus Laiðkuose vëliau J. Baltuðio motina Juozënienë dëkos, þmogus. Jis suðelps neturintá, padës nelaimëje. Pavy- kad tik Ðimonio dëka iðgyveno karo metus. Kai kas duoliø visada buvo. Áskøstas. Milicija sulaiko já prie Za- pagalvotø, kad dabar Antanas turëjo praturtëti. Deja. rasø su ákalèiais. Kaip paaiðkinti, kur vaþiuoji ir ið kur Ðiam þmogui buvo maloniau padëti kitiems: vienus gynë viskas. nuo bado, kitus aprûpino siuvamosiomis maðinomis, Stalino epocha: negailestinga, þiauri, neteisinga. miestietiðkais baldais. Vëlesniais metais jis nusisam- Kalëjimai. Nuteistas septyneriems metams. dydavo sunkveþimá, kad galëtø atveþti stambesnius Ðiandien jau neliko adresø, laiðkø, kur kalëjo. Ið daiktus. Ið miesto kartais atvaþiuodavo ir moterø, kurios likusiø prisiminimø nuotrupø spëjama, kad tai buvo atsiveþdavo parduoti ávairiø smulkmenø, o á namus gráþ- kaþkur Kazachstane, Sverdlovske, Volgograde, kur davo su sûriais, laðiniais ir sviestu. Taip atëjo 1944-ieji. dirbo prie Volgos–Dono kanalo. Vëliau, jau mirus Sta- Pokaris. linui, paskutiniai mënesiai Maskvoje. Kur jau dþiaugësi, Jis turi daug paþástamø Vilniuje ir Kaune. Kaimui kad kaliniai galëjo nenormuotai valgyti duonà, gal ir ne dabar reikia apsirengti ir apsiauti. Jis veþa medvilninius itin geros kokybës, bet jau nebe badas. 1953 m. pavasará siûlus audimui – baltus ir juodus. Moterys audþia èer- gráþta namo. kasus, drobes, lovatieses. Atveþa ávairiausiø odø batams Dabar jis bus atsargus. Nieko neparduos savo vardu. siûti. Remia partizanus – aprûpina juos odomis, kad Jis vël nori pamatyti Leningradà, Rygà. Gráþæs namo pastarieji galëtø pasisiûti aulinius batus arba juos pa- randa ðeimà. Þmona susitaupiusi 1000 rubliø (tiek siûtø patyræ meistrai. kainavo dviratis). Antanas nuvaþiuoja á Rygà, nuperka Su visais stengiasi sugyventi. Tenka pataikauti val- dviratá ir su juo parvaþiuoja namo. Þmonai atiduoda dþiai: nupirkti kuo daugiau obligacijø. Pats ne kaþin kà likusius 300 rub. Dabar jis parduoda ir prieð kalëjimà teturi, bet sukasi kaip iðgalëdamas. Kaime dar ne pastatytà neparduotà namà. Èia pirmieji pinigai kolûkiai. Apie juos ûkininkai net galvoti nenori, nenori tolesniam verslui. Tokia prekyba draudþiama. Rudeniop patikëti, kad taip bus. Jie perka þemës ûkio maðinas: superka bulves, visà maðinà bulviø. Pasiima kelis ðienapjoves, arklinius grëblius ir kt. Antanas sugeba ir bendrakeleivius, atseit jø bulvës. Iðvaþiuoja ið Juodpënø tuo pasirûpinti. vakare. Kelionë trunka dvi naktis ir vienà dienà ir tik Pradeda supirkti gyvulius. Kai kuriuos skerdþia, anksti ryte pasiekia Leningradà. Pardavæ bulves, perka gamina deðras. Prekyba vyksta. dviraèius ir visi gráþta á namus: vieni traukiniu, kiti Apie 1948 m. nuperka miðko medþiagos ir nupirkæs sunkveþimio këbule. Be bulviø, parduoda obuolius, ðiek ið K. Adomëlio 0,50 ha þemës statosi namus. Vos spëjæs tiek mësos, vilnonius siûlus. Uþ gautus pinigus perka juos pastatyti (dar neárengus) 1949 m. nuperka sodybà medþiagas ir kitkà, kas tuo metu paklausu, ko þmonës Juodpënuose, kurioje apsigyvena su ðeima. Motina praðë.

KUPIÐKIS 2016 /14 59 tëviðkënai

Apylinkëje visi, kas tik syklas, pamirðdamas, kaip tai norëjo, galëjo ið Antano nu- pavojinga sveikatai. Gal nusipirkti dviratá, batus, me- kakti á Vrangelio salà, ið ku- dþiagos paltui, suknutei. Ið rios netoli JAV pasienis. O ar anksèiau buvo aprûpinti bal- taip sunku pësèiomis pereiti dais, siuvimo maðinomis. Apie Beringo sàsiaurá, o ten jau 1956 m. gimsta nauja idëja: Aliaska, ten kitas pasaulis. Jis atveþti ið Iþevsko motociklø. turi kelis adresus. Jam turi pa- Kelionë ilga, varginanti, rizi- sisekti. Jis lyg pasakø pasau- kinga. Pabandyti galima. lyje. Taip, jis kitoks! Jo nevi- Kelionës traukiniu nebrangios. lioja turtai, lobiai. Jam svar- Jis ápratæs, jam ádomu pama- biausia padëti kitiems... tyti, kaip kitur þmonës gyvena. Jo mirties ir þûties vieta Viskas pasiseka, traukinio neþinoma. Gal jis mirë su- bagaþu atveþa motociklus ir sirgæs, gal þuvo kelionëje, gal skubiai parduoda. Uþ gautà buvo nuþudytas. Jokiø þiniø, pelnà vël nauja kelionë, vël raðoma „dingæs be þinios“. Tai nauji motociklai. Antanui buvo apie 1964 m. gera, kad jaunimas dþiaugiasi Að, Jonas Vizbaras, kiek tokiu transportu, tai jau nebe prisimenu ið Vizbarø, Oboniø dviratis. Milicija átaria, þino, kaimo þmoniø pasakojimø, bet Ðimonio suimti nëra pa- A. Ðimonis nepaprastai pagrindo. Jis ákliûva tiesiog per rëmë partizanus, parûpinda- savo þioplumà. Jo namuose Antanas Ðimonis su þmona Morta Balyte ir dukromis Daniele mas jiems gerø odø (èeba- uþtinka motociklø pasus. 1957 (kairëje) bei Elena. 1953 tams) auliniams batams pasi- m. jis suimamas uþ speku- siûti. Dabar pavartæs Onos liacijà. Teismas vyksta Kupiðkyje. Atrodo, kad nëra uþ Dapðytës-Kriukelienës knygà „Kupiðkio kraðto par- kà bausti, advokatas árodo, kad pelno Ðimonis ið to visai tizanai“ (1944–1953 m. dokumentinë kronika), iðleis- neturëjo. Bet tai buvo baudþiamoji byla. Nuteisiamas 5 tà 2013 m., randu nuotraukas, kur visi partizanai jau metams. 1957 m. (birþelá ar liepà) rajoninis Kupiðkio 1946–1947 m. avëjo aulinius batus, taip pat 1948–1949 laikraðtis „Stalino keliu“ iðspausdina straipsnius kaip m. ir 1950–1953 m. Nebent vienas kitas, kuris ir uni- apie didþiausià nusikaltëlá (autorius – Lunius). formos nedëvëjo, neavëjo ir auliniø batø. Þinoma, að Alytaus kalëjime jis iðbûna iki 1959 m. rugpjûèio negaliu teigti, kad visus partizanus padëjo apauti tik mën. Dabar tik Alytuje, nebetàsomas po kelias vietas. Antanas Ðimonis, nes pagal O. Dapðytës-Kriukelie- Jis nebus namuose ir dabar. Nedirbs kolûkyje. Jis nës knygà Kupiðkio kraðte vien tik þuvusiø partizanø laisvas, nepriklausomas þmogus. Jo negali varþyti darbo skaièius siekia per 650 didvyriø. Bet partizanus aprû- valandos nuo – iki. Já traukia kiti kraðtai, vietovës. pinant gerais auliniais batais A. Ðimonio indëlis bu- Puikiai moka rusø kalbà. Lietuvoje jam maþa vietos. vo didelis. Darbartiniai verslininkai galëtø daug ko Apie 1960 m. susiruoðia vaþiuoti á Kazachstanà. ið A. Ðimonio pasimokyti. Pirmiausia gal ne taip áky- Kartu su juo vaþiuoja dar keli jauni kaimo þmonës. riai reiktø siekti kuo didesnio ar maksimalaus pelno. Ásikuria Kizil Ordoj. Èia susitinka dar kelis lietuvius, A. Ðimonis stengësi kuo geriau patenkinti vartotojo kurie paleisti ið lageriø ir privalo dar kurá laikà bûti poreikius, o pelnas atsirasdavo lyg savaime. Todël ir tremtyje. þmonës tuomet nelaikë verslininkø turtingiausiais Antano pastangomis pastatomas barakas. Taip geriau þmonëmis. ir saugiau visiems. Jie bando auginti pomidorus, kitas Sovietmeèiu geriau galëjo gyventi ne verslininkai, bet darþoves. Po kurio laiko visi ið Juodpënø iðvaþiavæ jau- tie, kurie galëjo prieiti prie skirstymo lovio. Tuomet nuoliai sugráþta namo. Ðimonis pasilieka Kazachstane. egzistavo tiek plataus vartojimo prekiø, tiek ir gamybai Jis dar ne kartà gráþta á Lietuvà ir vël iðvaþiuoja. Nuo skirtø medþiagø ir bet árengimø deficitas, pvz., traktoriø 1963 m. apie já nebeturima þiniø. – skirstymo lovys buvo labai platus. Todël tie skirstytojai Jo mintyse gimdavo daug planø, sumanymø. Antanui klestëjo. atrodo geriausia vaþiuoti á Tolimuosius Rytus, á atðiaurø, Pastarieji dabar ir teigia, kad prie sovietø buvo svetimà, nesvetingà Sibirà. Norëjo patekti á aukso ka- geriau.

60 KUPIÐKIS 2016 /14 tëviðkënai

Pranas Jankauskas su Liaudies ûkio tarybos moterø choru. 1958

Violeta ALEKNIENË Dirigentas ið Grincagalës kaimo

Kupiðkio mieste praeiviai labai daþnai sutinka inteli- Mykolas Traèevskis ir Marijona Lukaðevièienë. gentiðkà, kartu bevaikðèiojanèià sutuoktiniø porà. Tai Prieð Antràjá pasauliná karà Grincagalëje bûta 11 buvæs Klaipëdos universiteto Muzikos fakulteto Choro ûkiø. Tarp jø netoli Pyvesos upës stûksojo Kosto ir Elz- dirigavimo katedros vedëjas, nusipelnæs artistas Pranas bietos Jankauskø vienkiemis. „Mano gimtinë yra tarp Jankauskas ir jo þmona vaikø gydytoja Irena Jankauskie- Sabuliðkiø ir Kalnagaliø kaimø. Visur driekësi lygumos. në. Balti balti plaukai, penkeri bendro gyvenimo deðimt- Tik þemës nuolydis matyti prie Pyvesos upës. Upelio meèiai daug kà pasako apie puoselëtas þmogiðkàsias ver- slënyje ðeima turëjo 2 ha pievø. Ið mûsø pievø anapus upës tybes ir nugyventus metus. matësi Auliðkio kaimas,“ – prisimena P. Jankauskas. Iðëjæs á uþtarnautà poilsá, 2000 m. P. Jankauskas su Gatviniame Grincagalës kaime Jankauskø ir Luomø þmona paliko uostamiestá ir sugráþo gyventi á gimtinæ. Ir kiemai stovëjo vienas prie kito. „Kiemus skyrë graþi pie- sulaukæs garbingo amþiaus muzikas neatitrûksta nuo velë. Ji baigësi prie gatvës. Pagal gatvæ buvo pasodintos kultûros. Su savo mylima þmona lankosi beveik kiek- eglës. Prie jø buvo padaryta pirmoji ðeimos nuotrauka. viename Kupiðkio kultûriniame renginyje, o kai reikia, Fotografavo vyresnysis brolis Juozas. Jis buvo atvykæs pasiekia ir kitas Rytø Aukðtaitijos vietas. Pasak sutuok- atostogø ið kariuomenës ir turëjo savo fotoaparatà. Tai tiniø, jø gyvenimas taip sudëliotas, kad uþtenka laiko ir buvo 1935 m. nuostabiai ðilta vasara“. buièiai, ir laisvalaikiui, ir darbui. Ið jø gyvenimo kiekvienas Kaimynystëje uþaugæ Kostas ir Elzbieta pamilo gali pasimokyti pagarbos ir meilës tëvynei, gimtajam krað- vienas kità ir sukûrë ðeimà. Elzbietai Luomaitei pasogos tui. Ðio þmogaus nuveiktais darbais gali didþiuotis Lietuva, tëvai skyrë apie 22 ha. 1935 m. Jankauskø ðeimai iðsikëlus o ypaè kupiðkënai. á vienkiemá ir sujungus þmonos ir vyro þemæ ûkis padidëjo Imdamasi raðyti apie nuolatiná Kupiðkio etnografijos iki 38 ha. Dar E. ir K. Jankauskø ðeima papildomai þemës muziejaus renginiø lankytojà P. Jankauskà, susipaþinau gavo, kad sutiko iðsikelti ið ulyèios. Naujoje vietoje statë su jo autobiografija, paties uþraðytais prisiminimais, naujus ûkinius pastatus, o trobà ir klojimà atveþë ið kaimo. daug bendravau asmeniðkai. Taip pamaþu ir atsiskleidë Naujakurys Kostas klojimà padidino, o tvartà ir þmonos ilgas ir ádomus ðio þmogaus gyvenimo kelias. tëviðkës namà pardavë kaimynui Jonui Diponui. Prano Jankausko vaikystë ir jaunystë praëjo iðskirtiná Grincagalës kaime Jankauskø ðeima iðsiskyrë muzi- pavadinimà turinèiame Grincagalës kaime. Jis pri- kalumu. Gerus, sodrius balsus tëvai perdavë savo vaikams klauso Alizavos parapijai. Kaimo pavadinimas, anot Stasei, Jonui, Juozui ir Pranui. Pirmasis sûnus Juozas gimë P. Jankausko, yra kilæs nuo XVII a. pabaigoje gyve- 1914 m., dukra Stasë 1920 m., sûnus Jonas 1923 m. Jau- nusiø ir Zasinyèiø dvarà valdþiusiø Grincevièiø pavar- niausias ir tëvø labiausiai mylëtas pagrandukas Pranas á dës. Kaip atskira vietovë Kupiðkio baþnyèios metrikø pasaulá atëjo 1929 m. liepos 23 d. knygoje pirmàsyk paminëta 1710 m., kai gyveno Elzbieta Jankauskienë turëjo graþø balsà, giedojo Ali-

KUPIÐKIS 2016 /14 61 tëviðkënai zavos baþnyèios chore. Ji buvo laukiama ir parapijieèiø muðtyniø, pasistumdymø kelionë buvo neádomi. Syká ðermenyse. Kartu giedoti vesdavosi ir maþàjá Pranukà. ramusis, santûrusis Pranas á griová ástûmë savo ben- Kaimo giedotojø atliekamos giesmës Pranukui ádiegë drakeleivá. Ið paskos eidama sesuo Stasë ðá ávyká matë ir susidomëjimà ir norà gyvenimà susieti su muzika. priëjusi prie brolio nusuko ausá. Ji pasakë, kad ði iðdaiga K. ir E. Jankauskai savo vaikus nuo pat vaikystës, be geruoju nesibaigs. „Sesers Stasës þodþiai iðsipildë. Ati- jokios prievartos, mokë dirbti visus ûkio darbus. Dide- darau trobos duris ir pamatau vaizdà. Aplink stalà sëdi liame ûkyje kiekvieno þmogaus rankos buvo labai reika- visi ðeimos nariai. Kampe sëdi tëvelis ir laiko dirþà. Vidurá lingos. Jauniausiam sûnui beprotiðkai patiko arkliai, ku- kambario pastatytas suolas. Pastatyto suolo viduryje riø turëjo kiekvienas kaimo ûkininkas. Vienà kartà Pra- trobos niekada nëra buvæ. Motina liepë atsigulti ant suolo. nukui kartu su broliu teko vesti á ganyklà ið kaimyno Pu- Að atsiguliau. Tëvas kelis kartus kirto dirþu. Skausmo zino pirktà jaunà kumelaitæ. Ji buvo nestambaus su- nejauèiau, bet apëmë tokia gëda, atrodo net á þemæ pras- dëjimo, kaðtono spalvos. Eidamas berniukas panoro pajoti megtum“. ir papraðë brolio leidimo. Jonas áspëjo, kad su jaunu Kaimo berniokëliui ragauta „berþinë koðë“ greitai pa- gyvuliu tai daryti yra pavojinga. „Jam ágriso mano pra- simirðo. Antrà kartà mama mokë paguldydama ant suolo ðymas. Jis mane uþkëlë ant kumelaitës, padavë pavadá. uþ ðunio nustûmimà nuo ðieno prëslo. Vyresnysis brolis Jojau vienas. Kumelaitë pajutusi, koks vaikëzas sëdi ant Juozas vël pamatë Pranukà iðdykaujantá su draugais prie jos, pradëjo bëgti. Gyvulio nesuvaldþiau ir nukritau. kaimo koplytstulpio. Brolis áspëjo, kad toks elgesys þe- Skaudþiai neuþsigavau, bet ið baimës verkiau. Tëvas ma- mina visos ðeimos vardà. „Tai buvo paskutinis perspëjimas næs nebarë, bet kà sakë broliui, neþinau,“ – prisimena P. dël mano iðdaigø. Jis padëjo suvokti, kad iðdaigos nëra Jankauskas. juokas. Tai þemina mano vardà ir savigarbà“. Tëvas su sûnumi ilgokai gaudë pasprukusá gyvulá. Ji Pirmà gimnazijos klasæ Pranas Jankauskas pradëjo turbût nenorëjo dar pripaþinti naujø ðeimininkø. Jà pa- lankyti 1942 m. rugsëjo 1 d. „Pirmoji mokslo diena buvo gauti pavyko prie Ratautiðkio sodybos. saulëta ir graþi. Áëjus á klasæ apëmë kaþkoks nepaprastas Su nukritimu nuo Kaðtonës nesibaigë jaunuolio po- jausmas Klasë erdvi, ðviesi, dideliais langais, ðvariomis traukis arkliams. Jis þinojo aplinkiniø ûkininkø visus turi- grindimis. Patalpose stovëjo trys suolø eilës. Mûsø klasë mus arklius, labai norëdavo pajodinëti. „Jeigu namiðkiai buvo kareiviniø antrame aukðte. Su klasës draugu Petru mane pasiøsdavo á Alizavà ko nors nupirkti ar laiðkà ið- Galvanausku, bûdami maþiausi, sutarëme sësti á vienà siøsti, tai pirmiausia paklausdavau, ar duos arklá nujoti“. suolà. Su draugu sëdëjau viename suole, kol mokëmës Pirmà kartà Dusetose vykstanèias þirgø lenktynes Pranas kareiviniø pastate“. su savo draugu pamatë tik 1968 m. þiemà. Á Dusetas dës- Pirmaisiais mokslo metais visiems naujokams mo- tytojas ið Klaipëdos vyko su savo dainininkais. „Jau gyven- kykloje teko susipaþinti su naujais draugais, mokytojais. damas Kupiðkyje neatsisakiau ðio malonumo. Visada ma- Viskas buvo ádomu, ypaè kur mokydavosi vyresniøjø kla- lonu stebëti lengvai ir graþiai bëganèius þirgus. Ðie rengi- siø mokiniai. Jaunajam gimnazistui iki ðios dienos liko niai man visada teikë nepakartojamà malonumà“. trijø gimnazisèiø vaizdas. Tai buvo A. Urbonaitë, F. Ma- Keturi Jankauskø ðeimos vaikai lankë Alizavos pra- þelytë, J. Jodelytë. „Jos vaikðèiodavo susikibusios, kartais dþios mokyklà. Pranas joje mokësi nuo 1937 m. iki 1942 dainuodamos, þygiuodavo paradiniu kareiviø þingsniu. Su m. pavasario. Á mokyklà ir atgal tekdavo nueiti po keletà panelëmis vaikðèioti mëgo abiturientas Leonas Kadþiulis“. kilometrø. Kartu pëdindavo beveik visi kaimo vaikai. Be Pertraukø metu saulëtomis, ðiltomis rudens ir pavasario dienomis gimnazistai vaikðèiodavo lauke, prie ka- Prie ðv. Kalëdø stalo. Sëdi ið kairës: sesuo Stasë, motina Elzbieta, Pranas, reiviniø esanèioje aikðtëje. Ji driekësi pagal kareiviniø sie- tëvas Konstantinas, broliai Juozas ir Jonas. 1938 nà, apsodinta medþiais ir iðgrásta pasivaikðèiojimui skirtais takais. Pradëjus mokytis Kupiðkio gimnazijoje buvo pas- tebëti P. Jankausko muzikiniai gobumai. Nuo pat kûdi- kystës ji supo muzikali aplinka. Ðiltais vasaros vakarais susësdavusi visa ðeima su tarnais ant trobos laiptø ir ilgai dainuodavo. Armonika grodavo vienas tarnas. Smagûs vasaros vakarai turëjo átakos jaunojo Prano vaizduotei. Jis prisimena: „Þaidimø metu sugalvojau sukurti armo- nikà. O ji buvo tik tokia! Paëmiau dvi lenteles, prie jø prikaliau odines juostas ir tampau. Ásivaizdavau, kad að groju armonika. Niûniuodamas iðgaudavau savas me- lodijas. Toks buvo pirmas mano grojimas. Paaugæs pradëjau kartu dainuoti. Ypaè daug dainavau su broliu Jonu. Dau-

62 KUPIÐKIS 2016 /14 tëviðkënai giausia dainas plëðdavome joda- niokëliø grupë. Jie pertraukø metu mi su arkliais á ganyklà arba gráþda- dainavo lietuviø liaudies dainas su- mi namo“. stojæ ant pastato laiptø. ,,Mes gráþ- 1942 m. vasario 22 d. Kupiðkyje dami ið mokyklos su kaimynu vyko dainø ir ðokiø ansamblio kon- Vytautu Deðèeru vël traukdavome certas. Ansamblis parodë teatrali- dainà“. zuotà programà „Tyliai, tyliai Ne- Pradëjusiam muzikuoti gimna- munëlis teka“. Pirmà kartà bûsimas zistui 1944 m. teko nutraukti sava- muzikantas pamatë ansamblio va- rankiðkà muzikos mokymàsi ir vykti dovus Juozà Ðvedà ir Juozà Lingá. á namus padëti vienai namuose li- Koncerte iðgirstos lietuviø liaudies kusiai motinai. Tëvas Kostas Jan- dainos „Kurteliai sulojo“ ir „Ðëriau, kauskas buvo miræs 1940 m. 1944 m. ðëriau sau þirgelá“ mokiniø buvo rugpjûèio mën. sovietinë valdþia su- greitai iðmoktos ir nuolatos dainuo- ëmë brolá Juozà. jamos. Kiek vëliau jas akordeonu Juozas Jankauskas þinojo, kas jo groti iðmoko ir Pranas. Karo metais laukia, nes dirbo nepriklausomos sunkumø patyrë kiekvienas, taèiau Lietuvos kontrþvalgyboje. Namuose jaunimas ir tada buvo aktyvus, bû- apsilankë nelaukti sveèiai. Neradæ rësi á ávairius meno kolektyvus. Gim- Juozo, iðsivedë brolá Jonà. Motinai nazijoje veikë mokiniø choras, vyko suburbuliavo, kad Jonà iðleis tik su- vakarai su meninëmis programomis. Du suolo draugai: Rimtautas Kaðponis ir Pra- laukæ Juozo. Kità dienà sesuo Stasë nas Jankauskas P. Jankauskas gerai prisimena vy- nuveþë Juozà á Klausuèius, kur buvo resniøjø klasiø mokiniø paruoðtà vaidinimà „Geleþinis ásikûræs kariuomenës ðtabas. Po tardymo Panevëþyje ávyko trejetukas“. Pagrindinius vaidmenis atliko abiturien- teismas. Nuteisë 25-eriems metams. Iki 1957 m. kalëjo tas Vytautas Indreika ir septintokai – Jonas Vaitoðka ir Dþezkazgano lageryje (Kazachstane). Dar prieð tremtá Vaclovas Abramavièius. Ðio veikalo tema: Lietuvos ne- suspëjo sukurti ðeimà su Sofija Balèikonyte ir susilaukti priklausomybës kovø dalyviai su tragiðkais savo likimais. dukros Rasos. Rasa dirbo ir gyveno Vilniuje. Mokytis groti akordeonu lëmë viena sunkiu istoriniu Kartu su Juozu gimtinæ reikëjo palikti ir kitiems Jan- laikotarpiu atsiradusi aplinkybë. Tai buvo 1943 m. Klasës kauskø ðeimos vaikams – Stasei ir Jonui. Ið tremties jie auklëtojas kreipësi á mokinius pagalbos. Vokieèiø sugráþo 1956 m. Stasë Jankauskaitë-Jansonienë vëliau okupacijos metu mokytojams trûko maisto. Uþ iðduotas baigë Vilniaus buhalterinës apskaitos technikumà, iki mir- korteles buvo galima gauti tik labai maþà daviná. Praðyti ties gyveno ir dirbo Viliuje. mokiniø tëvø maisto nutarë gimnazijos mokytojø komi- Á gimtinæ gráþusiam broliui Jonui dar reikëjo iðlaikyti tetas. „Gráþæs namo að papasakojau mamai. Ji sutiko duoti septintos klasës egzaminus. Pavyko baigti buhalterijos deðrø. Gimdytojos lauktuves nuneðiau ir padaviau kursus, sukurti ðeimà, dirbti ir uþauginti dvi dukras Birutæ muzikos mokytojui Vladui Petrauskui. Jis padëkojo uþ ir Kornelijà. Ið keturiø vaikø Jankauskø ûkyje liko jau- paramà ir dovanojo man J. Èiurlionytës natø leidiná niausias Pranukas su motina Elzbieta. 1947 m. pavasará „Maþasis pianistas“ ir Kupiðkio gimnazijos orkestras. Antroje eilëje ið kairës: Rimtautas vaikinas pasijuto blogai. leido mokytis salëje groti Kaðponis ir Pranas Jankauskas. 1949 Gydytojai pripaþino pleu- vakarais. Taigi mano mu- rità ir liepë veþti á Kaunà. zikavimas, kaip að sakau, Bet „Auðros“ gimnazijoje prasidëjo nuo deðrø. Taip mokësi tik aðtuoniolika pramokau natas, o akor- dienø, nes liga atsinaujino. deonu ðokiams grojau ið „Pasimokæs tik aðtuo- klausos. Pirmi iðmokti kû- niolika dienø iðvykau gy- riniai – valsas „Kaip graþu dytis á Andriaus Doma- miðke“ ir polka „Ðëriau, ðevièiaus sanatorijà, kuri ðëriau sau þirgelá“. Vëliau buvo taip pat Kaune. Ten kûriniø sàraðas plëtësi. pagulëjau tris mënesius. Ðokiuose pradëjau groti Gydytoja seseriai patarë ávairià muzikà. mane ið sanatorijos paim- Dar Alizavos pradþios ti, nes plauèiuose atsiradæs mokykloje buvo susida- vienas þidinëlis rimtø pa- riusi dainuojanèiø ber- vojø nesukelia. Reko-

KUPIÐKIS 2016 /14 63 tëviðkënai mendavo bûti gryname lauke“. Mokytojui B. Puronui pasiûlius, R. Namuose jis po truputëlá sveiko. Padëjo Kaðponis 1948 m. suorganizavo klasës motinai ûkio darbuose ir laikësi gydytojø mokiniø instrumentiná ansamblá. Jis rekomendacijø: stengësi bûti gryname ore. þinojo, kad ðeðtoje klasëje akordeonu mo- Gyvenimas buvo neramus. Masiniai þmo- ka groti A. Jurgelionis ir P. Jankauskas, niø trëmimai vertë sodieèius atidþiai sekti pianinu ir smuiku – Rimtautas Kaðponis. ávykius. Nuojauta neapgavo. 1948 m. „Rimtautas kibo á muzikantø paieðkà. geguþës 21 d. gráþusi ið Kupiðkio Elzbieta Suþinojome, kad K. Ðauèiûnas groja man- Jankauskienë suþinojo, kad naktá supla- dolina, Vytautas Kisielius gitara, akor- nuotas masinis veþimas. Sûnus ir mama deonu M. Malinauskas. V. Sokà prikalbino iðëjo pas tolimiausià kaimynà Vladà Ðulèiø. muðti bugnà. Taip susidarë ðauniø mu- Ryte anksti Elzbieta gráþo namo, nes zikantø grupë. Instrumentinio ansamblio reikëjo ðerti gyvulius. Dar nepasiekusi ákûrëjas grojo smuiku“. namø Elþbieta Jankauskienë sutiko kai- Pranas Jankauskas – Konserva- 1949 m. vasario 29 d. ávyko ðventinis mynæ Valerijà Diponienæ. Ji patarë neiti torijos studentas. 1958 vakaras. Debiutas pavyko. Mokytojas B. namo, nes pradëjo suraðinëti visà Jankauskø ðeimos turtà. Puronas nenurimo. Jis pasiûlë sukurti mokyklos orkestrà. Liudininku paskyrë Vytautà Diponà. „Mamai sugráþus Po ilgo pokalbio su mokyklos direktoriumi L. Jonuðka, iðëjau pas mamos pusbrolá Pranà Luomà, kuris gyveno ðis orkestro ákûrimui nepritarë. Taèiau atkaklus moky- prie Skapiðkio. Taip bemëtydami pëdas likome neiðveþti tojas nugalëjo direktoriaus uþsispyrimà. R. Kaðponis pas baltàsias meðkas. Sesuo su broliu Jonu buvo suimti ir prikalbino trimitais grojanèius brolius Algá ir Jonà iðveþti á Krasnojarsko kraðtà“. Kauðakius, Jauniø ir Algá Kaðponius. Algá iðmokë groti Tæsti mokslø Pranas Jankauskas á Kupiðkio gimnazijà violanèele, o Jauniø smuiku, J. Martinonis iðmoko groti gráþo 1948 m. rugsëjo 1-àjà. Lietuvybæ prievarta reikëjo kontrabosu, o V. Dundulis – muðti bûgnelá, V. Sokas – iðkeisti á svetimos valstybës lozungus. Jauniems þmonëms bûgnà. Prie moksleiviø prisijungë smuikininkai mokytojai reikëjo gyventi ir mokytis vadovaujantis sovietine ideolo- Balys Kaðponis ir Jonas Kriuka, akordeonistas Mikan- gija. Pokaryje kiekvienais mokslo metais gimnazijoje tavièius. Orkestrui vadovavo R. Kaðponis. Jis rûpinosi vakarus privalëjo organizuoti visos klasës. Gimnazijos visais orkestro reikalais. „Orkestras koncertavo mokyk- mokytojø komitetas aptardavo mokiniø meninius su- loje, kultûros namuose, Noriûnø dvare, geguþinëse. Kiek gebëjimus. Mëgstamiausia vakaro forma – vaidinimai. vëliau Rimtautas iðmoko groti saksofonu. Tada jo rûpes- Reikëjo rasti naujà vakarëlio formà. Muzikos mokytojas èiu tapo suburtas kvartetas: smuiku grojo J. Kriuka, pasiûlë organizuoti instrumentiná ansamblá. Ðiai ádëjai pri- klarnetu Semaðka, saksofonu R. Kaðponis, akordeonu að. tarë mokytojas Bronius Puronas. Po meninës programos Ðis kvartetas maþai kur pasirodë“. Orkestrui iki gimnazijos vykdavo ðokiai. Ðokiams akordeonu grojo mokiniai Mo- baigimo vadovavo Rimtautas Kaðponis. Jam ástojus á Vil- tuza, Murnikovas, R. Jokantas, A. Jurgelionis. P. Jankaus- niaus universitetà, vadovavimà perëmë jaunesnysis kas prisimena: „Á vakarëlius ateidavo jauni mokytojai. brolis Jaunius, vëliau tëvas – B. Kaðponis. Man ne vienà kartà teko ðokti su mokytoja Opulskiene. Kur jaunimas, ten ir nuotykiai. Povilas Zulonas tuo Ji labai gerai ðoko“. metu vadovavo Skodiniø septynmetei mokyklai. 1950 m. Panevëþio muzikos mokyklos choras. 1954. Pranas Jankauskas stovi pirmas antroje eilëje geguþës 1-osios iðvakarëse mokykloje jis ið kairës pastatë spektaklá, ðokiams groti pakvietë R. Kaðponá, V. Kisieliø ir P. Jankauskà. Trys jauni vyrukai grojo visà naktá. Iðalkusius ir iðtroðkusius muzikantus nuvedë á gretimà sodybà pavaiðinti. Kupiðkio kraðtas nuo seno garsëjo alumi ir vaiðëmis. Kaimiðku alumi buvo pavaiðinti ir atvykæ muzikuoti sveèiai. Kupiðkio miestà kiekvienas pasiekë skirtingu laiku. „Vëliau man Rimtautas pasakojo, kad að su dviraèiu ávaþiavæs á vienà sodybos kiemà, numetæs dviratá, akorde- onà ir sugriuvæs prie krûmø. Atsibundu, þiûriu, kad guliu ant kailiniø, prie krûmo stovi dviratis, bet akordeono nëra. Pa- sirodo, Rimtautas, supratæs situacijà, pa- ëmë mano akordeonà, saksofonà ir ðiaip

64 KUPIÐKIS 2016 /14 tëviðkënai taip pasiekë namus. V. Kisielius sukdamas aplink galvà gitarà parlingavo link Kupiðkio. Að greitai atsistojau, paëmiau dviratá ir iðvaþiavau á Kupiðká. Skubëjau, nes bijojau pavëluoti á demonstracijà. Ðis nemalonus ávykis mane privertë suvokti kaimo þmoniø jautrumà ir pagalbà kitiems“, – su humoro gaidele ðiandien prisimena P. Jan- kauskas. Dviem suolo draugams muzikantams teko net vestu- vëse groti. Rimtautà ir Pranà vestuvëse pakvietë groti bû- simas jaunikis Povilas Balèiûnas. Vaikinukai grojo iki paryèiø, prisirinko pinigø, viskuo buvo patenkinti, net primirðo, kad ryte turës laikyti egzaminà. Kelionë namo neprailgo. „Nusileidome nuo kalniuko. Rimtautas sako, kad netoliese turëtø bûti praëjimas per Lëvená. Prieinam Konservatorijos baigimo metu. Ið kairës: P. Jankauskas, Nijolë Ðimo- upæ ir pamatome viduryje gulinèius akmenis. Jie buvo nytë, prof. Konradas Kaveckas, Levkojeva. 1959 vienas nuo kito nutolæ 60–70 cm atstumu. Rimtautas pa- dirbti teko daug ir atkakliai“. Paskatintas draugø ëmë ið manæs akordeonà, o man padavë saksofonà. Að su kupiðkënas mokyklos administracijos papraðë perkelti á saksofonu rankose tik strikt ir jau kitoje pusëje. Þiûriu, antrà kursà. Tam prieðtaravo kompozitorius Antanas Be- kad ir mano draugas ðoka nuo akmens ant akmens. Staiga lazaras, motyvuodamas, kad studentas tik pradëjo mo- nukrinta kartu su neðamu akordeonu. Nesijauèiau ramiai, kytis pirmame kurse ir neturi muzikos teoriniø þiniø ið futliaro iðpilu vandená ir einam savo keliais. Kaip jo pagrindø. Pranas kartu lankë dviejø kursø reikalingas tëvai reagavo, kad sûnus egzamino dienà gráþo saulei paskaitas. Dirigavimas buvo dëstomas pirmame ir an- patekëjus ir dar ðlapias, að neþinau“. trame kurse. Dirigavimo specialybæ dëstë Juozas Abitûros egzaminà Pranas su Rimtautu sëkmingai Bagdonas ir Adolfas Karaðka. iðlaikë. Tai buvo paskutinis egzaminas Kupiðkio vidurinëje Nuo 1952 m. rugsëjo 1 d. mokykloje dirigavimà pra- mokykloje. Draugø keliai iðsiskyrë. R. Kaðponis iðvyko dëjo dëstyti Aleksandras Liberis. Naujasis dëstytojas tu- mokytis á Vilniaus universitetà, o P. Jankauskas – á trijø rëjo graþø balsà, vadovavo mokyklos mokiniø chorui. P. mënesiø mokytojø kursus Rokiðkyje. Juos baigæs jaunasis Jankauskas direktoriaus papraðë, kad jam dirigavimà mokytojas buvo paskirtas dirbti á Subaèiaus vidurinæ mo- dëstytø choro vadovas. „Man esant ketvirtame kurse su kyklà ir turëjo dëstyti logikà, vokieèiø kalbà ir muzikà. studentais naujasis dëstytojas paruoðë graþià, lyriðkà rusø Prieð prasidedant naujiems mokslo metams jis suþinojo, liaudies dainà „Stepiø platumoj“. Tenoro partijà dainavo kad negalësiàs dirbti mokytoju. Prieþastis aiðki – buvæs A. Liberis. Diriguoti dainà patikëjo man. 1954 m. mokyk- buoþës vaikas. la su koncertine programa, kurià atliko dëstytojai ir moks- Jaunuoliui, likusiam be darbo, reikëjo greitai spræsti, leiviai, pasirodë Kupiðkio, Rokiðkio, Birþø rajonuose. Tai kà toliau daryti. Nusprendë stoti á Panevëþio Po kompozitortiaus Juozo Karoso autorinio koncerto, skirto jo 85-osioms gimimo metinëms. muzikos mokyklà. Nuvaþiavæs á Panevëþá, Priekyje sëdi ið kairës: P. Jankauskas, J. Karosas, Vytautas Jakelaitis, Algirdas Vyþintas. 1975 Pranas suþinojo, kad stojamieji egzaminai senai pasibaigæ. Bet nepasimetë, susirado mokyklos direktoriø Justà Armalá, iðdëstë, ko atvyko. Ðis sutiko papildomai kupiðkënui surengti perklausà. Komisija patikrino kandidato klausà, paklausë, kiek yra muzikavæs. Pranas turëjo muzikavimo ágûdþiø, tik niekada neteko diriguoti. Mokytojas ákalbinëjo diriguoti, bet Pranas nesutiko. Po perklausos direktorius informavo, kad priimtøjø studentø pavardës kità dienà bus iðkabintos prie mokyklos. P. Jankauskas buvo áraðytas á bû- simø studentø sàraðà. „Dirigavimo spe- cialybë man patiko. Jauèiausi atradæs save. Mokiausi atsakingai ir per trejus metus baigiau ketveriø metø kursà, gavau diplomà su pagyrimu. Muzikos mokslas sekësi gerai, bet

KUPIÐKIS 2016 /14 65 tëviðkënai buvo pirmoji mano, kslus, nes turint dip- kaip bûsimo dirigento, lomà su pagyrimu ne- gastroliø kelionë“. reikëjo laikyti stoja- Namuose likusi vie- møjø egzaminø. Ta- na motina neiðgalëjo èiau jis privalëjo lai- sutaupyti studijoms rei- kyti lietuviø ir rusø kiamos pinigø sumos. kalbø egzaminus, nes Pranui teko ieðkoti dar- nuo vidurinës mokyk- bo. Povilas Zulonas dël los baigimo buvo pra- studento ádarbinimo pa- ëjæ treji metai. raðë rekomendaciná 1954 m. rugsëjo 1 laiðkà Panevëþio teatro d. P. Jankauskas ta- aktoriui Gediminui po Lietuvos konser- Karkai, o ðis paþadëjo vatorijos studentu. pakalbëti su direkto- „Konservatorijoje riumi Juozu Miltiniu. Ðiauliø pedagoginio instituto choro 10 metø koncertas. Diriguoja P. Jankauskas. mokiausi taip pat at- Siûlë Pranui stoti á teat- 1968 03 31 sakingai. Pragyventi ro studijà. Po kiek laiko J. Miltinis studentui pasiûlë dirbti turëjau tik ið 140 rubliø. Tai buvo tik stipendijos pinigai. bilietø platintoju. Jaunuolis labai apsidþiaugë. Jis vaikð- Kitas pragyvenimo lëðas reikëjo uþsidirbti. Bûdamas pir- èiojo sutartomis dienomis á ávairias ástaigas, mokyklas ir mame kurse pradëjau vadovauti Vilniaus medicinos pardavinëjo bilietus. Uþ darbà gavo tik kelis rublius, todël mokyklos Nr.1 mergaièiø chorui. 1955-øjø metø gruo- po trijø mënesiø atsisakë. dþio mën. su ðiuo choru dalyvavau respublikinëje profsà- Pranui bûtinai reikëjo dirbti. Vienas draugas suþinojo, jungø meno saviveiklos ir specialiøjø mokyklø mergaièiø kad dirigento ieðko Cukraus fabriko administracija. chorø kategorijoje ir tapau respublikos laureatu. Nuo Nuëjæs suþinojo, kad darbo vieta jau uþimta. Po kiek laiko 1955 m. kovo 16 d.iki 1956 m. rugpjûèio 8 d. dar dirbau Prano draugas vël patyrë, kad chorvedþio reikia Panevëþio su Vilniaus vaikø namø Nr.5 choru. 1956 m. spalio mën. alaus fabrikui. pradëjau dirbti Vilniaus septynmetëje mokykloje Nr.23, Èia jam pavyko ásidarbinti. Nuo 1952 m. sausio mën. kur vadovavau ir vaikø chorui. Nuo 1958-øjø balandþio studentas vadovavo su- mën. dirbau Lietuvos liaudies ûkio Tarybos moterø choro augusiøjø chorui. Kruo- Klaipëdos fakulteto Choro dirigavimo katedros dëstytojai. P. Jankauskas antroje „Aidas“ (vad. Juozas pðtus, pareigingas jau- eilëje, centre. 1981 Vanagas) chormeis- nasis dirigentas per teriu, o nuo rugpjûèio trumpà laikà sugebëjo mën. J. Vanagui pasi- paruoðti dainø ðventës traukus ið choro va- repertuarà ir dalyvauti dovo pareigø juo bu- Panevëþio miesto dainø vau paskirtas að. Su ðventëje. Gabus dirigen- ðiuo kolektyvu 1959- tas pakvieèiamas dirbti øjø birþelá konserva- á Panevëþio hidromelio- torijoje surengiau pir- racijos technikumà va- màjá dviejø daliø kon- dovauti vyrø chorui. Jo certà. Neþiûrint visø vadovu dirbo dvejus darbø, studijos buvo metus, paruoðë platø re- sëkmingos. Vël gavau pertuarà. Su kolektyvu diplomà su pagyri- koncertavo ne tik tech- mu“. nikume, bet ir Pane- Ruoðiantis valsty- vëþio mieste ir rajone. biniams egzaminams 1954 m. pavasará tu- dirigavimo specialybës rëdamas dirigento spe- dëstytojas Konradas cialybæ P. Jankauskas Kaveckas absolventui buvo paskirtas dirbti á sudarë ilgà ir sudëtin- Panevëþio vaikø mu- gà programà. P. Jan- zikos mokyklà. Draugai kauskui reikëjo diri- patarë toliau tæsti mo- nukelta á 75 psl.

66 KUPIÐKIS 2016 /14 albumas

Jono Lindos nuotr.

SAVIRIJA KAZIÛNAITË

Dailininkë tekstilininkë, pedagogë gimë 1947 m. kovo 30 d. Tuituose. Ðeimoje augo keturi vaikai, ið kuriø Savirija buvo jauniausia. 1954–1962 m. mokësi Sala- miesèio aðtuonmetëje (baigë pirmàjà aðtuntokø laidà), o 1962–1965 m. mokslus tæsë Vabalninko B. Sruogos vidurinëje mokykloje. 1966–1968 m. Klaipëdos peda- goginëje mokykloje ágijo pradiniø klasiø mokytojos specialybæ ir nuo 1968 m. dirbo Pasvalio vidurinës mokyklos pieðimo mokytoja. Sesers Irenos (Þviliuvienës) paraginta, 1970 m. ástojo neakivaizdþiai studijuoti á Vilniaus dailës institutà ir 1975 m. ágijo dailës pedagogës kvalifikacijà. 1973–2012 m. dirbo Panevëþio dailës mokyklos mokytoja. Gyvendama Panevëþyje ëmë kurti tekstilæ. Yra sukûrusi gobelenø ir kt. tekstilës darbø ástaigø ir gyvenamøjø patalpø interjerams. Svarbiausi darbai: erdviniø gobelenø kompozicija „Augimas“ (buv. Panevëþio moterø konsultacijoje), gobelenas „Ramybë“ (buv. statybininkø profilaktoriume), gobelenas „Baltas linas“ (buv. Lengvosios pramonës mokyklos bibliotekoje). Nuo 1975 m. savo darbus ekspo- nuoja Lietuvoje ir uþsienyje, surengë keletà autoriniø parodø (Kupiðkyje 2004, kartu su seserimi Irena Þviliuviene). Lietuvos dailininkø sàjungos narë (1992). Prisimindama sako kûrybiná kelià dailininkë ðiandien pasakoja: „Mokykloj pieðda- vau kà reikdavo, tai gaudavau po penketà, bet nepasakyèiau, kad labai pasiþy- mëdavau… Daile susidomëjau visai paprastai: sesuo Irena mokësi Dailës technikume, tai kai atvaþiuodavo namo, man labai ádomu bûdavo þiûrëti, kaip ji pieðia. Kartà, kai jinai akvarele tapë mûsø klojimà, að ir sakau: „Kà tu èia dabar darai – sienos taigi pilkos, o tu geltonai tapai…“ Ir tada, kai ji man iðaiðkino, kad ið tiesø klojimas nëra pilkas, bet labai spalvingas, að pradëjau tai matyt... Bet po viduri- nës að neþinojau, kur stoti, tai baigiau Klaipëdos pedagoginæ mokyklà, galvojau bus gerai bûti pradiniø klasiø mokytoja... Irena man buvo kaip dievas, nepasie- kiama, ir að net nesvajojau apie tai, kad galëèiau bûti dailininkë. Na, bet paskui suruoðiau dokumentus ir ástojau. Dailës institute tai buvo pirmas neakivaizdinis dailës pedagogikos kursas. Iki tol dailës mokytojø niekas neruoðë ir buvau vienintelë Pasvalio rajone, kuri turi kaþkà bendra su dailës mokslais… Rutkûnie- në ið Panevëþio dailës mokyklos pakvietë dirbti ir að, dar nebaigusi studijø, atva- þiavau á Panevëþá. O paskui prasidëjo kûrybinis darbas, uþsikabinau uþ teksti- lës… Mano mama ausdavo, jinai buvo baigusi keliø mënesiø audimo kursus. Bandþiau ir að, bet nelabai gaudavosi. Dailës institute ið tekstilës mums nebuvo në vienos paskaitos (kaip diplominá darbà padariau mokykloms skirtø plakatø ciklà), tai pati pradëjau domëtis, gilintis… Panevëþyje buvo viena dailininkë teksti- lininkë Laimutë Gudaitienë, jau mirusi, tai að vis eidavau pas jà ir klausdavau, kas man ádomu. Ir pati bandþiau, bandþiau… Vëliau vilnà, ir su kapronu esu dirbusi, bet man labiausiai patinka gobelenai. Dabar visi nori tik greièiau, greièiau padaryti, o man vis tiek kaþkaip norisi tà siûlà paimt senoviðkai. Dabar jokiø uþsakymø nebëra, iðnyko, bet va ðiaip darau ir tiek… Po vidurinës, kai apie dailæ dar negalvojau, bandþiau stoti á Vilniaus universitetà, norëjau studijuoti geografijà. Iðlaikiau geografijos egzaminà, bet per matematikos egzaminà ið penkiø iðsprendþiau tris uþdavinius, tai pagalvojusi, kad neásto- siu, iðëjau ir parvaþiavau namo… O pasirodo, buvau praëjusi konkursà... Bet paskui galvoju, kad labai gerai, kad tenai neástojau, viduje jauèiu, kad gerai…“ KUPIÐKIS 2016 /14 67 albumas

Smëlio pilys.1996. Gobelenas. 120x175

Lauktuvës.2007. Autorinë technika. h 80

Provokacija.2016. Vilnos vëlimas.190x90

68 KUPIÐKIS 2016 /14 albumas

Kvadratas (16 daliø). 2015. Gobelenas. 80x80

Sugráþimas. 2007. Vilnos vëlimas. 54x46

Kitaip (fragmentas). 2010. Individuali miðri technika. 100x55

Klaidos kartojasi (fragmentas). 2012. Individuali miðri technika. 1800x25.

Augimas. 1988. Gobelenas. Vilna, pusvilnë, linas, sintetika. 300x390

KUPIÐKIS 2016 /14 69 albumas

Problematiðka draugija. 2016. Kapronas, ðibori. 110x80

Gaudenio portretas. 2004. Gobelenas. Vilna, pusvilnë, linas, sintetika. 100x90

Modifikuotas ðokis. 2016. Kapronas, ðibori technika. 300x50

Justo Sirtauto, Evaldo Ivanausko, Savirijos Kaziûnaitës nuotraukos

70 KUPIÐKIS 2016 /14 senoji fotografija Nesunaikinti negatyvai Vizualinës kultûros suklestëjimo laikais senoji fo- ádomesniø stiklo ploðte- tografija ádomi paèiais ávairiausiais aspektais: foto- liø, kurias perdavë tuo- meno, mados, dizaino, architektûros ir urbanistikos is- metiniam Vaizdo ir garso torijos, genealoginiu ar tiesiog per se – kaip tam tikros archyvui Vilniuje. Iki ðian- epochos liudininkë. Dël to ðiandien netrûksta dëmesio dien ði Lietuvos centrinia- ir þymiausiam praëjusio ðimtmeèio kupiðkënø fotomet- me valstybës archyve sau- raðtininkui Juozui Karazijai (1906–1987). Jo nuotrau- goma Karazijos darbø ko- komis iliustruojamos knygos (ir ne tik apie Kupiðkio lecija lieka vienu svarbiau- kraðtà), moksliniai ir populiarûs straipsniai, yra iðleistas siø Kupiðkio kraðto gyve- nedidelis fotografo darbø albumas, atvirukø rinkinys. nimo XX a. pirmoje pusëje Juozas Karazija. 1985 J. Karazijos nuotraukø, daþniausiai paþymëtø jo asme- vizualiniø ðaltiniø. Taèiau niniu spaudu, dar galima rasti ir daugelio vyresnës kar- dar ðimtai negatyvø liko ir Kupiðkyje. Prieð keliolika metø tos kupiðkënø asmeniniuose albumuose. Bet nuotrau- sutariau su ðiandien jau a. a. fotografo sûnumi Broniumi, kos iðsisklaido pas uþsakovus, o geriausiai fotografo pali- kad reikëtø perþiûrëti jo tëvelio negatyvø archyvà ir kaþ- kimo visumà gali reprezentuoti tik jo negatyvø archy- kiek já aptvarkyti. Keletà kartø lankiausi gerbiamo Bro- vas, kuris laikui bëgant ágyja vis didesnæ vertæ. Gaila, niaus namuose, o jis vis neðë ir neðë deðimtmeèius nekil- bet J. Karazijos archyvas iðliko tik ið dalies. Kaip þinia, notas, spaliais apibirëjusias, aplamdytas negatyvø dëþutes. 1948 m. fotografas, saugodamasis galimø sovietø val- Dalis stiklo plokðteliø buvo suskilinëjæ, sulipæ, bet dau- dþios represijø dël á miðkà iðëjusio brolio Antano, turëjo guma iðsilaikæ gana gerai. Perþiûrëjome viskà, nuo nepalikti Kupiðká ir keletui metø su ðeima ásikûrë Ðedu- maþos dalies negatyvø nuvalëme dulkes, o kelias deðimtis, voje. Kupiðkyje, Karazijø namuose, buvo atidarytas bu- mano nuomone paèiø ádomiausiø, pasirûpinau nuske- fetëlis, o kieme stovëjusi fotolaboratorija–ateljë, kurioje nuoti. Daugiausia tai pastatyminës–studijinës grupinës ir liko visas archyvas, paversta tualetu. Tada sunaikinta arba portretinës nuotraukos, kaþkiek fotografuota ir nemaþa dalis negatyvø. Laimei, ne visi… gamtoje, vaikðèiojant po Kupiðká, dalyvaujant renginiuose. Dar sovietmeèiu vienas pirmøjø J. Karazijos ar- Þinoma, ðiame fotografo kasdienio darbo produkte ne- chyvu susidomëjo kraðtotyrininkas Alfonsas Strei- reikëtø ieðkoti didelio meno, bet, kaip jau minëjau, jis kus. Perþiûrëjæs negatyvus jis atrinko apie tris ðimtus turi visai kitokià vertæ – puikiai liudija apie to meto gyve-

Kupiðkio gimnazistai su direktoriumi Teo- doru Blins- trubu ir mokytojais ant Kupiðkio piliakalnio. Apie 1940

KUPIÐKIS 2016 /14 71 senoji fotografija nimà, jo artefaktus, primena jau iðëjusiø mûsø kraðto þmoniø veidus. Nors negatyvai niekaip nekataloguo- ti ir nedatuoti, labiau ásigilinus ir at- paþinus vienà ar kità ten áamþintà as- mená, galima daugmaþ atsekti, kada fotografuota. Juk ne paslaptis, kad prieðkariniø ir pokariniø laikø nuotraukose uþfiksuotuose veiduose jau- èiama net skirtinga nuotaika, kuri nëra vien tik daþnai suprastëjusiø fo- tomedþiagø rezultatas… Èia publikuojame pluoðtelá ið tø nesunaikintø (bet daugiau ar maþiau paþeistø) negatyvø nuskenuotø nuo- traukø. Stengtasi parinkti ne tik gana tipinius, „karazijietiðkus“ portetus ar grupines nuotraukas, bet ir siekta tam tikro ðvieþumo, kad vaizdai ne- bûtø anksèiau reprodukuoti (bent kiek mums þinoma), kartu tikintis, kad tai kaþkam suteiks malonaus at- radimo jausmo, o gal net padës pa- tikslinti ir nuotraukø metrikas. Vidmantas Jankauskas

Jaunesnysis leitenantas (vëliau – partizanas) Danielius Vaitelis. 1940

Grupë Kupiðkio águlos kareiviø. Apie 1938–1940

Grupë Kupiðkio águlos karininkø. 1940

Kupiðkio baþnyèios choras su vikaru Juozu Garðka. Apie 1938–1939

72 KUPIÐKIS 2016 /14 senoji fotografija

Kupiðkio gimnazijos abiturientai su mokytoju Martynu Stoniu. 1941

Kupiðkio gimnazistai prie Kupos. Apie 1940

Pasivaþinëjimas vaþimi. Apie 1940

Grupë kupiðkënø prie Kupos. Apie 1938–1940

Vidmantas Eidukas. Apie 1937

KUPIÐKIS 2016 /14 73 senoji fotografija

Grupë Ðimoniø parapijieèiø su klebonu Albinu Spurgiu. Apie 1939–1940 Kupiðkio parapijietës su vikaru Jonu Bièiûnu. Apie 1939–1942 Sovietø kariðkiai. Apie 1945

Sovietø tankistø grupë. Apie 1944 Grupinës nuotraukos dokumentams. 1945–1950 74 KUPIÐKIS 2016 /14 tëviðkënai

atkelta ið 66 psl. skiria pageidaujamø studentø. Komisijoje dalyvavo ir guoti V. Makaravo „Tëvynæ“, lietuviø liaudies dainà Lionginas Ðepetys (buvæs komjaunimo sekretorius). Jis „Merguþële mano miela“, harmonizuotà J. Gruodþio, S. teigë, kad naujai ásteigtai Muzikos katedrai bûtinai reikia Tanejevo „Vakarà“ ir Dþ. Verdþio Dies irae dalá ið „Re- specialisto, kuris yra dirbæs su muzikos kolektyvu ir turi quiem“. Dirigavimas uþtruko 50 min. Tai buvo viena ið aukðtàjá muzikiná iðsilavinimà. Kupiðkënas sutiko ir iðvyko ilgiausiø chorvedþiø programø Konservatorijos istorijoje. dirbti á Ðiaulius. Studijas derindamas su darbu P. Jankauskas ágijo Nuo 1959 m. rugsëjo 1 d. P. Jankauskas – Ðiauliø pe- praktiniø gebëjimø. Tai tapo puikia galimybe jam tobulëti dagoginio instituto vyr. dëstytojas. Jam buvo pavesta va- kaip bûsimam chorvedþiui. Valstybiniø egzaminø metu dovauti Muzikos sekcijai, o 1960 m. spalio 1 d. ákûrus vienam ið geriausiø absolventø diriguoti 50 min. nebuvo Muzikos katedrà vadovauti jai. Jaunasis dëstytojas gerai labai sudëtinga. „Prisiminus koks buvo kuklus berniukas, suvokë, kad studentø paruoðimas priklauso nuo studijø kai su labai ribotu pasiruoðimu prieð penkerius metus programø. Jis su kolegomis papildë pradiniø klasiø mo- ástojo á koncervatorijà, o dabar jau matome P. Jankaus- kytojø bei ikimokyklinio auklëjimo specialistø ruoðimo kà – menininkà, kuris gerai supranta atliekamà kûriná, muzikos programas. 1961 m. ásteigus Lietuviø kalbos, puikiai valdo dirigavimo technikà. P. Jankauskas buvo vie- literatûros ir muzikos specialybæ reikëjo sukurti naujà nas ið tø studentø, kurie neuþsidarë siaurame rate, o muzikos mokymo programà. stengësi augti visapusiðkai… Neveltui jo diplomas – su P. Jankauskas dëstë fortepijonà, dirigavimà, vadovavo pagyrimu“. Taip apie geriausià studentà raðë docentas J. mokomajam Lietuviø kalbos ir muzikos specialybës cho- Gaudrimas laikraðtyje „Literatûra ir menas“. rui ir instituto saviveikliniam miðriam chorui. „Kai mið- Prieð Lietuvos konservatorijos absolventø skirstymo riame chore nebeliko pakankamo vyrø skaièiaus, kolek- posëdá kupiðkënà susirado Vilniaus Tallat-Kelpðos muzi- tyvas buvo panaikintas. 1963 m. ávyko jo paskutinis kon- kos mokyklos mokymo dalies vedëjas E. Sodeika ir pa- certas. Tø paèiø metø rudená buvau paskirtas vadovauti siûlë dirbti minëtoje ugdymo ástaigoje. P. Jankauskas su- merginø chorui, su kuriuo darbà baigiau 1971 m. liepos tiko. Posëdþio metu komisijos narys Kultûros ministerijos mënesá. Tuo laiku buvome gráþæ ið respublikinës studentø kadrø skyriaus virðininkas pasakë, kad Ðiauliø peda- dainø ir ðokiø ðventës ,,Gaudeamus“. goginiame institute rudená planuojama steigti Muzikos Ðiauliø miesto ir Pedagoginio instituto kultûrinei katedrà. Ten reikia stropiø, pareigingø, gerai dëstomà da- veiklai dëstytojas P. Jankauskas paskyrë dvylika savo darbo lykà iðmananèiø dëstytojø. Jis K. Kaveckà paklausë apie metø. Ðiauliuose jis pateisino Lietuvos konservatorijos P. Jankauskà. „Geriausio mûsø studento pageidauja á Vil- dëstytojø ir aukðtø kultûros ástaigø vadovø lûkesèius. 1971 niaus Tallt-Kelpðos muzikos mokyklà“, – pakomentavo m. LTSR aukðtojo mokslo ministro H. Zabulio ásakymu K. Kaveckas. Ministerijos atstovas nenusileido ir vël pra- P. Jankauskas buvo paskirtas dirbti á Klaipëdà, nes ðiame dëjo kalbëti apie Ðiaulius. E. Sodeika prieðtaravo ir áro- mieste kûrësi Ðiauliø pedagoginio instituto Muzikos fa- dinëjo, kad Konservatorija visada ðiai mokslo ástaigai ne- kulteto Choro dirigavimo katedra. Jis uþëmë vedëjo pareigas. Jose kupiðkënas dirbo iki Kupiðkio vidurinës mokyklos XII laidos susitikimas po 50 metø. 2001. P. Jankauskas stovi antroje eilëje, pirmas ið deðinës 1984 m. rudens. Atsiradus naujoms specialybëms katedros vedëjo vël laukë svarbiausi darbai – naujø programø ir mokymo planø kûrimas, muzikos dëstymas, vadovavimas chorams. Devynerius metus dirigavo mokomajam chorvedybos specialy- bës chorui. Ðis kolektyvas buvo laukiamas ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje. Tarp Lietuvos chor- vedþiø greitai buvo pastebëtas ir pakviestas diriguoti respubli- kinëse studentø dainø ir ðokiø ðventëse „Gaudeamus“. Èia 1967, 1968 ir 1970 m. jam pa- kluso ðimtai choristø. Labai dalykiðkai ir iðsamiai savo kasdieninæ ir visuomeninæ veiklà muzikas iðdësto auto-

KUPIÐKIS 2016 /14 75 tëviðkënai ligoninëje, gydytojas jam pasakë, kad tuomet buvo ávykæs mikroinfarktas... P. Jankauskas labai dëkingas likimui, kad leido sulaukti Lietuvos nepriklausomybës ir ja dþiaugtis 26 metus. Jankauskø ir Maliðauskø ðeimos su automobiliu ið Klaipëdos atvyko á Baltijos kelio vietà netoli Pasvalio. „Vaþiuodami autostrada pastebëjome ta paèia kryptimi vaþiuojanèiø daug automobiliø. Ðiauliø gatvëmis vaþia- vome keturiomis eilëmis viena kryptimi. Prieð mus va- þiavæ automobiliai ir autobusai sustojo, o jø keleiviai per langus þiûrëjo ir nesuprato, kas èia dedasi. Iðvaþiavus link Pakruojo, viena automobiliø eilë vaþiavo keliu, o kita ðalia, pieva... Atlikæ ðià puikià misijà gráþome namo, bet Kupiðkio kultûros centro vyrø kvartetas: Raimundas Gurklys, Pranas nesijautëme pavargæ, o kà jau kalbëti kokius jausmus ið- Jankauskas, Marijanas Remeikis, Rapolas Lukoðevièius. 2002 gyvenome, kai 1990 m. kovo 11 d. buvo priimtas Lietuvos biografijoje: „Gyvendamas Klaipëdoje, 1974 m. staþa- nepriklausomybës atkûrimo aktas“. vausi Maskvos, 1979 m. Rygos, 1984 m. Talino konserva- P. Jankausko atliktø darbø sàraðas ilgas kaip ir bran- torijose. Taip pat dalyvavau Leningrado Kultûros insti- dus bei prasmingas kraðtieèio gyvenimas. Ðis þmogus su- tutuose 1972 m. chorinio dirigavimo katedrø vedëjø laukë svariø valstybës ávertinimø. 1979 m. spalio mën. seminare. Be to teko dalyvauti Lietuvoje vykstanèiuose Lietuvos TSR Aukðèiausiossio Tarybos prezidiumo nuta- chorvedþiø seminaruose, respublikiniø bei tarprespubli- rimu jam buvo suteiktas nusipelniusio artisto vardas. Tø kiniø studentø dainø ðvenèiø repertuaro formavimo paèiø metø lapkrièio mën. 21 d. buvo suteiktas pedago- renginiuose, vyr. dirigentø dainø ðvenèiø aptarimuose, ginis docento vardas, o 1968 m. gavo kultûros þymûno ávairiø respublikiniø, zoniniø bei miestø (Ðiauliø ir Kla- vardà. Ið ávairiø Lietuvos kultûros ástaigø yra gavæs 45 ipëdos) ir rajonø chorø konkursø vertinimo komisijose. apdovanojimus. Ið jø – keturi diplomai, devyniolika pa- Devynis kartus buvau Marijampolës ir Rokiðkio kultûros dëkos raðtø, du pagyrimo raðtai, dvideðimt padëkø. mokyklø valstybiniø egzaminø komisijos pirmininkas. Sulaukæs garbaus amþiaus muzikas sutvarkë savo as- Buvau Ðiauliø ir Klaipëdos miestø chorvedþiø Tarybos meniná archyvà, parengë „Pedagoginio, mokslinio, me- narys ir pirmininkas. Prieð respublikines dainø ðventes todinio, meninio ir visuomeninio darbø apraðà“ ir perdavë buvau skiriamas Ðiauliø, Joniðkio, Kretingos bei saugoti archyvui. Tikiu, kad jo atliktø darbø apþvalga, Neringos ir Palangos miestø chorø ðefu konsultantu. Esu iðsaugotos fotografijos, parengtos programos ateityje bus Lietuvos muzikø sàjungos narys“. panaudotos kaip tyrinëjimo ðaltiniai rengiant straipsnius, Talentingasis kupiðkënas pasakodamas apie savo gy- leidinius apie aukðtøjø Lietuvos mokyklø ir Lietuvos cho- venimà prisiminë tuos atvejus, kai dël neþinomø gyvenimo rø istorijas. Sutuoktiniai Irena ir Pranas Jankauskai dësniø iðvengë mirties. Su mirties ðeðëliu pirmà kartà susi- dþiaugiasi savo ilgu darniu, turiningu gyvenimu, iðauginta durë 1955 m. vasarà, per kaimynës Bronës Diponaitës dukra Jurga ir vaikaièiu Laurynu. vestuves, jaunimui vaþiuojant sunkveþimiu á Alizavos baþ- Sugáþæs á gimtinæ P. Jankauskas 2002–2003 m. va- nyèià. „Uþ Gyvakarø kaimo, ties Salamiesèio kapais, yra dovavo Kupiðkio rajono savivaldybës kultûros centro vyrø staigus kelio posûkis. Vaþiavome atvirame sunkveþimyje. kvartetui, surengë 15 koncertø. Laisvalaikiu buvæs diri- Staiga posûkyje sunkveþimis pasviro ir vos neapvirto. gentas mëgsta klausytis muzikos koncertuose, lankytis Bûtume buvæ suþaloti, o gal kas nors ir þuvæ“. operos spektakliuose, ávairiuose renginiuose, skaito þur- Ásimintinas ir kitas atvejis. 1959 m. kartu su bûsimu nalà „Muzikos barai“, biografinio turinio knygas, domisi Lietuvos Seimo nariu Stasiu Malkevièiumi Pranas su þmo- Lietuvos muzikiniu ir politiniu gyvenimu, iðgyvena, kad na Irena vaþiavo ið Dusetø. Automobilyje sëdëjo penkiese. laisvoje Lietuvoje atðalo þmoniø ðirdys, neliko pagarbos, „Ties Bubiais kelyje stovëjo be ðviesø karinis sunkveþimis, atjautos, supratimo. „Lietuvoje gyvenimas privalëtø keis- o prieðais su ilgom ðviesom riedëjo kita maðina. Kaip vai- tis greièiau, jeigu tiek valdantieji, tiek visi gyventojai tu- ruotojai sugebëjo nesusidurti, tai tikras stebuklas. Visà ke- rëtø valstybiná poþiûrá á savo Tëvynæ. Jokiu bûdu netei- lià vaþiavome vienas su kitu nekalbëdami“. giu, kad visi þmonës tokio poþiûrio neturi. Dalis þmoniø Þmogus ne visà laikà gali átemptai, be poilsio dirbti. P. màsto protingai ir labai atsakingai dirba savo darbà, vi- Jankauskas darbo krûviu nesiskundë, bet koncertinë veik- suomeniná gyvenimà skiria Lietuvos gerovei. Visiems pila pareikalavo daug átampos, atsakomybës. Laisvo laiko lieèiams reikia daugiau supratimo, kantrybës ir atsako- buvo maþai. Ir sveikata priminë apie save – sulaukæs 50- mybës“, – samprotauja muzikas. Jis taip pat trokðta, kad ies pajuto ðirdies negalavimus. Þmonai nieko nesakë. Tik ir Lietuvos provincijoje skambëtø klasikinë muzika, kon- po daugelio metø, kai teko gulëti Panevëþio respublikinëje certuotø profesionalûs meno kolektyvai.

76 KUPIÐKIS 2016 /14 rezistencija

Kupiðkënø „Generalisimus“ Partizanas Vladas Kaladë atsiminimuose

1946 m. sausio 15-àjà Salamiesèio kovotojo vieniðiaus, ávaizdis bene labiausiai miðkuose ties Buoþiø kaimu atsitiktinai ki- ir ásitvirtino amþininkø atmintyje, nors ðian- lusio susiðaudymo metu buvo nukautas be- dien sunku pasakyti, ko èia bûta daugiau – ne garsiausias to meto kupiðkënø partizanø desperacijos, bravûriðkumo ar tikro didvyrið- vadas Vladas Kaladë-Generalisimus bei kumo... kartu su juo buvæs partizanas Pranas Jonuð- Taigi siûlas pamaþu iðsivyniojo... Þi- ka-Rëksnys. Taip baigësi vos pusantrø metø noma, ne iki galo. Per daugiau nei du pas- trukæs, bet vienas ið ryðkesniø pasiprieðinimo taruosius deðimtmeèius pavyko iðgirsti ar per- epopëjos mûsø kraðte epizodø, atminimas skaityti gana daug liudijimø apie V. Kaladæ. apie kurá neiðblësæs net iki ðiø dienø. Nors Deja, tenka pripaþinti, kad tiek atsiminimai, praëjo jau daugiau kaip septyni deðimt- tiek archyviniai ðaltiniai apie garsøjá partizanà meèiai, vis dar galima sutikti amþininkø, ku- yra labai fragmentiðki, praktiðkai neámanoma rie asmeniðkai paþinojo garsøjá kovotojà, Vladas Kaladë nuodugniau rekonstruoti ðio paprasto, ið buvo já sutikæ ar bent kaþkà girdëjo „apë maþaþemiø kilusio kaimo vaikino biografijos Kalodá“. ar sudaryti kokios nors nuoseklesnës veiksmø kronikos, tad Pirmuosius pasakojimus apie Kaladæ iðgirdau dar kalbëti apie V. Kaladæ begalima tik minint tam tikrus epi- vaikystëje. Pasakojo, neva jis vaikðèiodavæs vienas, visad zodus, áspûdþius, be aiðkesnës jø hierarcijos ar chronologinës neðiodavæsis granatà, kurià, eidamas miegoti, pasidëdavæs tvarkos. Toks, mozaikinis, principas ir pasirinktas ðiam po galva... Niekas neþinojæs, ið kur jis atsidûræs ðiuose pirmam platesniam pasakojimui apie partizanà. kraðtuose (apie Alizavà), kur laikosi. Kaladë ir tiek... Kai Kaladës istorija – netipiðka ir kartu savaip atspindinti tà pradëjau domëtis jo likimu, pirmiausia iðgirdau apie Vizgiû- sudëtingà epochà, kai rezistenciniø kovø verpetas ásuko paèiø nø kaimà. Maniau, ið ten bus kilæs, ir ten pradëjau paieðkas. ávairiausiø likimø ir temperamentø þmones, kai sunki tos Pasirodë, kad Vizgiûnuose gyvenæs tik partizano brolis, o ið kovos kasdienybë vienus palauþdavo ir svarbiausiu jø tikslu tiesø Kaladës kilæ nuo Kupiðkio. Vladas gimë 1915 m. rugsëjo tapdavo vien noras þûtbût iðgyventi, kiti beveik suþvërëdavo 5 d. maþaþemiø ðeimoje. Nuo vaikystës tarnavo pas turtin- nuo laukinio gyvenimo, treti, bemalðindami stresà svaigalais, gesnius ûkininkus, tarnybà Lietuvos kariuomenëjë atliko Ku- nejuèiomis nuslysdavo á gyvenimo paðalæ arba apsvaigæ be- piðkio águloje. Buvo geras meistras, pats Stièkalnyje pasi- prasmiðkai paguldydavo galvà taip netgi suterðdami kilnios statë namelá. Ið ðio namelio jis ir iðëjo partizanauti 1944-øjø aukos Tëvynei prasmæ. Taigi nieks niekada nebegalës tiksliai vasarà, vos sugráþus raudoniesiems okupantams. Jis – vie- atsakyti á klausimà, koks ið tikrøjø buvo, kà jautë ir kà per- nas pirmøjø Kupiðkio kraðte suorganizavo partizanø bûrá, gyveno partizanas Vladas Kaladë, taèiau dar galime suþinoti, kuris daugiausia bazavosi miðkingose ir sunkiai prieinamose koks jis iðliko amþininkø atmintyje. O ði, kaip paprastai, Ðepetos apylinkëse. Maþdaug po metø okupantams iðblaðkius bûna pats geriausias teisëjas, ir panaðu, kad vaikinui nuo Kaladës bûrá, dalis partizanø buvo suimti, kiti legalizavosi paðepetës, dràsiai stojusiam á tëvynës gynëjø gretas, dëka ar prisijungë prie naujai besiformuojanèiø bûriø, o pats buvæs tos dràsos dar gyvam tapusiam legenda ir, deja, kiek kvai- vadas su vienu–dviem palydovais ëmësi veikti daugiausia lokai padëjusiam galvà, ta atmintis nëra labai negailestinga... individualiai. Kaip galima spræsti ið atsiminimø, jo þygiø geo- Belieka viltis, kad panaðiø liudijimø atsiras dar daugiau, ir grafija buvo gana plati – apëmë ne tik Kupiðkio, bet ir aplin- Generalisimaus paveikslas kaþkiek pasipildys naujomis kiniø valsèiø, ypaè Vabalninko, teritorijas. Tas Kaladës, kaip spalvomis. Vidmantas Jankauskas

Dailinienë Valë. Drûlënai, 1996 Smetonos laikais Kazys pakeitë pavardæ, nes Kaladë jam „Mano vyras Kazys buvo tikras Vlado Kaladës brolis. nepatiko, ir pasidarë Dailius. Taip buvo padaræs ir kai- Jiedu su Vladu buvo jauniausi vaikai ðeimoje. Kazys mynas Oþys, pasikeitæs pavardæ á Lainius. Brolis Bronius gyveno 1913–1991 01 11, o Vladas uþ já buvo dar jau- buvo nuëjæs uþkuriom á Vizgiûnus, paskui jis buvo Sibi- nesnis. Kiti vyresni buvo Bronius (1904–1966), Emilija ran iðveþtas. (1908? –1993?), Juzë (?–1991?). Jø motina mirë anksti Ið Drûlënø net ðeði þmonës pasitraukë su vokieèiais, ir paliko vaikus, kai Kaziukui buvo penkeri metai. Tëvas tai ir du Sliþiai, Lainius, Zuoza, Sarapinas. Lainiaus na- gyveno ilgiau. Vladas savo tëviðkëj, Paðepety, buvo pa- mai liko tuðti, juos perëmë valdþia, tai po to èia gyveno sistatæs namà, ir vaikðèiojo per þmones statydamas gry- mano vyras. Vladas partizanaudamas á Drûlënus ne- èias, remontuodamas. Dirbo jis ir Drûlënø kaime. Labai uþeidavo, matyt, bijojo, kad èia labai arti miesto, nëra gerai já paþinau. Kazys su Vladu kaþko nesueidavo. Dar miðko, gali iðduoti. Bet vis tiek skrabai kratë Kazá, ieð-

KUPIÐKIS 2016 /14 77 rezistencija kojo partizanø, atëmë nuotraukas, dokumentus. Vladas Teofilis Èiurlys. Vilnius, 2016 labai dràsus partizanas buvo, bûdavo atvaþiuoja pieni- Kaladæ mes gerai paþinojom, kokiais 1936 metais jis nan, pasijema sviesto ir iðvaþiuoja. Já nuðava gol kartu buvo pas mus tarnavæs uþ bernà. Dël to ir kai partizanavo, su Vëþioniø Januðkioku, mat abu kartu numesti buvo uþeidavo pasiðnekët. Neþinau, kiek kartø. Daugiausia tai Kupiðky sodëly, bet kur palaidoti, tai niekas neþino. Dar Gûra Antanas uþeidavo… Nuo seno buvo paþástamas ir nuðavë ir mano pusbrolá Broniø Masiulá ið Bartaðiðkio. su seserimi, ir su mano tëvu… Pas visus uþeidavo, visi Jie du broliai buvo, tai vienas galvojo, kad jei prisire- þinodavo ir visi palaikydavo, nebûdavo iðdavysèiø… gistruos, tai nebereikës slapstytis. Nuajo, prisiregistrovo, Kartà Kaladë su Vytautu Sabuliu ëjo pro Gindvilius ir pabuvo dvi dienas, atajo skrabai ir nuðava... Kaladë jam uþsiminë, kad èia gyvena mokytoja. Sabulis, Senieji Kaladës palaidoti Kupiðky. Kupiðky nete- matyt, norëdamas paagituoti mokytojà, sutiko pas mus këjusi gyveno ir Emilija Kaladytë. Juzë buvo iðtekëjusi uþeiti. Kai Kaladë áëjæs mûsø gryèion ëmë su visais uþ Liaudansko ir gyveno Radviliðky. Neseniai mirë ir sveikintis ir buèiuotis, Sabulis gal pasijuto nelabai Broniaus dukra“. jaukiai… Janina Daèiulytë, Vilnius Kaladë daþnai pas mus uþeidavo. Mano brolis taip „Nepertoliausiai nuo Graièiûnø gyveno Kaladës ðei- pasakojo: sako, kartà grëbstau pievoj, þiûriu po laukà ma. Jie þemës turëjo nedaug. Anksti mirë tëvai. Ðeimoje kaþkas vaikðèioja, kaþko labai ieðko. Prieinu artyn, þiûriu iðaugo du vaikai. Vladas iðmoko staliaus amato. Eidavo – Kaladë! „Tai ko èia taip ieðkot?“ – klausiu. „Ogi pei- uþdarbiauti pas kaimynus. Dengdavo stogus, statydavo liuko ieðkau, – sako Kaladë, – kai pirmà komisarà nu- pirtis, darydavo pakinktus. Pats pasistatë gyvenamàjá ðoviau, tai kiðenëj radau, tai labai brungus …“ namà ið medþio ràstø. Buvo didelës ákurtuvës. Teko ir Kaladë su Gûra gal tik susitikdavo. Kaladë mat yra man dalyvauti tame baliuje. Prisimenu, buvo daug jau- nuðovæs Stanèikiokà. Vainiðkëse pas Kriûkà ar kà. V. nimo. Mane pasodino garbingiausioje vietoje uþstalës Pivoriûnas yra pasakojæs, kad pas juos, Biliûnø kaime, viduryje ðalia gimnazisto Burkausko. Tai buvo 1943 ar buvo sutartas partizanø susitikimas. Já organizavo Gûra- 1944 metø vasarà. Ðiame baliuje ðeimininkavo uþ Ðarûnas. Á tà susitikimà atëjo ir Kaladë su kaþkuo. Gal Vladà vyresnë sesuo. Vëliau ji buvo kunigø gaspadinë. Gûra saviðkiø buvo apie já neperspëjæs ar kaip, kad Leo- Ðeimos ji neturëjo. Vladas buvo muzikalus. Turëjo nas Stanèikas-Grenadierius, matyt, susimaiðë, neþinojo, akordeonà. Be natø ir be apraðymø mokëjo keletà valso kad yra susitarimas, kad susitiks, ir pamatæs ateinantá ir polkos melodijø. Jis mane iðmokë groti vienà polkà. Kaladæ, matyt, palaikë já stribu ir pradëjo ðaudyti. Ið- Iðmokë ir mano brolius. Tai buvo pagrindinis mûsø ðaudë visà pistoleto apkabà, bet nieko nepataikë, o Ka- muzikos mokytojas. Uþëjus rusams Kaladë agitavo ladë irgi susimaiðë, ðovë atgal ir nuðovë Leonà… Ir tada neiti á kariuomenæ, organizavo partizanø bûrius. Jis visi naktá atneðë neðte á mûsø [Gindviliø] kapines ir kalbino ir mano vyriausià brolá Kazimierà. Tëtis neleido palaidojo. Nebuvo ir paðarvojæ… Stanèikiokai buvo jau- brolio nei á karà, nei á miðkà. Jo draugas Burkauskas iðëjo ni ðviesuliai, pasimokæ vyrai. Daugiau tada niekas ne- á rusø armijà ir po deðimties dienø þuvo prie Kalinin- þuvo. Kai suprato, kad nuðovë saviðká, norëjo pats nu- grado. Ðeima neteko sûnaus, neþinojo net jo kapo. Vladas, siðauti, bet kitas brolis Stanèikiokas atëmë ið Kaladës tà bûdamas miðke, kartais uþeidavo pas mano tëvus, tëvai braunikà ir pasakë: „Vis tiek nebeprikelsim…“ Þodþiu, ádëdavo maisto...“1 nelaimingas atsitikimas. Tai buvo 1945 m. gruodþio Gaudentas Ðilinis, Slavinèiðkis, 1998 mënesá… Gûra tiesiog nepasakë [saviðkiams], kad at- Kaladë prie vokieèiø dirbo [pas mus] vienà vasarà, eis Kaladë… Jie abu ryðá turëjo, susitikdavo, yra buvæ ir atvaþiuodavo dviraèiu. Muzikantas buvo, pas mus darë pas mus, Gûra yra atvedæs pas mus ir lakûnà Tindþiulá… këdes, stalà, arpà. Gyveno su seserim, [paskui] sesuo Julius Dyra Kupiðkin iðsikëlë. Su Kalade buvo Oþys ið Paðepeèio, du Að labai gerai paþinojau ir Vladà Kaladæ. Buvo tylus, Ðvelniai ið Paberþiø… Kaladë bûdavo [rusø] karininko keisto bûdo, todël prie partizanø nelabai pritapo. Mûsø uniformoj partizanauja. Puikus artistas. Dirbau per ka- vyrai buvo ramûs þmonës, nemëgo intrigø, o jis taip ir rà ant geleþinkelio, tai jis uþëmë [Kupiðkio] stotá, ieðkojo, kad kà uþkabintø, su kuo pasiðaudytø, buvo ne- iðrikiavo draugus palei ruoþà (gal aðtuoniolika þmo- paprastai dràsus. Ið bûrio nieks jo neiðvarë, savo noru niø) ir gal keturias valandas pabuvo, [kaþko laukë, iðëjo, nes jam toks ramus bûrys netiko. Jis patraukë Pa- bet] nesulaukë; tada rusø kareiviai saugojo vagonus, lëvenytës link. Apie Alizavà, Salamiestá susirado tokiø tai jis [priëjo prie vieno] to kareivio, pasiteiravo, pa- pat narsiø draugø, kaip jis pats, ir trise jie varë baimæ klausë ar ðoviniø turi? Tai atsakë, kad penkis ðovinius tiek rusams, tiek skrebams. Daug visokiø ðposø yra pri- turi, tai jis dar davë deðimt ðoviniø… Paskui pasi- dirbæ. traukë Ðepetos kryptim. Skrebai tik ant rytojaus [pasi- Turëjo jie toká nedidelá arkliukà. Ateina ir liepia pra- rodë]… Tai buvo apie 1945 m. rugpjûèio mënesá. Gar- neðt, kad Kaladë Kupiðkio stoty. Kaladë tuo metu álenda nizono [Kupiðky dar] nebuvo. kur nors á rûsá, o skrebai atbëga prie namø jo ieðkot.

78 KUPIÐKIS 2016 /14 rezistencija

Tada jis ið uþpakalio juos apðaudo. Tie bëga atgal, jis sëda tai unt kiemo pasokë kas raikia, dova kokius ti lape- ant arklio, nujoja á namus, ant tvarto pasistato kulkos- lius, neatsimanu, ir iðvaþiovo toliau, link Karazijos… vaidá ir vël pila á juos. Kai daugiau kareiviø prisistato ið Nuvaþiová pas Karazijø skrabai susigalvojo, kad nori rusø garnizono, tada jis kulkosvaidá ant peèiø, ant ark- iðgërt. Þiûrim, Karazijos berniokas, buvo beveik mano liuko ir dingsta. Jis daug tokiø triukø yra padaræs. Pavyz- metø, iðëjo ið gryèios ir ataina tiesiai par laukø. Tai tie dþiui, ið Palëvenytës skambina, kad rusai atsiøstø medi- soko: „Kas èia dabar ataina, jau nesilaisma artyn, vis tiek cininæ pagalbà, nes jo draugas Ðvelnys suþeistas. Skrebai nuðausma“. nuvaþiuoja Palëvenytën, o jis jau ið Skapiðkio skambina. Tai sokom, kad èia kaimyno sûnus, neðaukit susi- Buvo tikras avantiûristas ir labai mëgo skrebokus pa- mildami, ataina, gol kai kø sokë. Susilaikë neðová, tai tas vedþiot uþ nosies, grieþtas, tvirtai nusistatæs: jei kà pa- atajo ir soko: Atajo skrabai ir soko, ar neturit arielkos. þadëjo, visada tesës. O ið iðvaizdos atrodë tykus, visai Mat seniau varydavo. Neturim. Tai nuveik pas kaimynø, nepanaðus á toká. mas potys nepaproðëm, maþ kaimynas turi. Tai ajo Galima ásivaizduoti koks dràsus jis buvo, jeigu trise paklaust, ar neturim arielkos. Pasokëm, kad neturim, visà rusø garnizonà uþkabino, ið kulkosvaidþio ëmë pliekt tai tadu parëjo. Tai atsimanu, kad Kaloda labai drøsus á juos ir dar ilgai kovojo. Ið pradþiø tie ruskiai bëgo kaip buvo, nieko nebijo, ðaus ir viskas… pasiutæ nuo jø, bet po kiek laiko vienas þuvo, kità suþeidë, Kità kartà Kaloda su Januðkioku iðveþë sviestà dienos tas nusiðovë, o treèias, uþ penkiø kilometrø nubëgæs, per laike sekmadiená ið Palavanytas. Tai vat kokia drøsyba! þiûronus dairësi, ir rusø snaiperis já nuðovë. Vëliau juos Vienø veþimø tai nuveþë pas Marcinkevièiø Patrø, kur visus tris paguldë ant grindinio Kupiðkyje.2 krûmuos gyvano. Tai Patras paskui ir soko: „Atoveþë, Pranas Jankauskas. Kupiðkis, 2015 numata unt kiemo ir soko, kavok graitai, bo kai atras, Vladas Kaladë pas mus þiemos metu, greièiausiai ið tai tau bus bada. Tai, soko, kurgi að tëp graitai pakavosiu, 1944 á 1945 m., buvo atëjæs. Að namuose buvau, apie maþi mota, maþi atsiveja… Tai, soko, að grait savo orklá vidurá dienos, graþus oras ir nuo kaimo, nuo Ivanausko, pasikinkiau, rotos tas dëþes, Lavënin ir sumeèiau. Kurgi atkeliauja toks stambokas vyras, juodai apsirengæs, að daugiau pakavosiu persigundás“. Mas tan laiki, këp prisistatë kas toks ir uþsiminë, kad girdëjæs, jog mes tu- þmonas baþnyèion aina, par miðiø laikø, dvyliktà va- rëjome þiûronus, ar negalëtume jam perduoti, bet mama landà, këp suma bûdavo, irgi ajom baþnyèion. Skrabai pasakë, kad mes jau atidavëme juos Ðidlauskams, tai jis mum susitiko einant pësèiom baþnyèion. Klausia, kø pasëdëjo kurá laikà, pasikalbëjom ir iðëjo. Neþinau, ið susitikot aidamos baþnyèion? Sokom, nieko, kø gi kur jis buvo girdëjæs tà faktà. Buvo be barzdos, juoda- susitiksi. Tai pro kur jûs ajot? Sokom, mas baþnyèion plaukis, tvirto sudëjimo, nelabai aukðtas. vieðkeliu neinam, mas einam vidupieviu. Ir ið tiesø, mas Genovaitë Bausienë. Miliûnai, 2010 taip eidavom, ties dvaru vieðkelin iðlásdavon. Kaloda ataidavo, vis su Januðkioku abudu poroj. Buvo – Turëjot susitikt, taigi pro tinai sviestø vëþë. gol ir ne kartø. Toks narsus buvo, tai kartà atsimenu su – Jeigu kadu ir veþë, tai kø mas þinom, nieko mas Januðkioku abudu buvo, ir pamotam mas, kad pakalnaj, nesutikom, nemotam (matyt, jiems kaþkas pasokë, kur kur krûmuos Pivoriûno vienkiemis buvo, dienos laiki, nuvaþiovo… Neþinau). Mas jø nemotam, neþinau. piliavos buvo, kortalas dël piliavø veþiodavo, net bant Tai tada daug ko paklausinëjo, paklausinëjo þmones du veþimai, pamotam, kad të skrabai unt Pivoriûnø einanèius baþnyèion, ir to sviesto nerodo. Kaip ti já pasi- atvaþiovo, taip pagal vienkiemius ir vaþiuoja (ten Do- jema, neþinau, kaþin ar ti bagëras buvo? Ir kaþin ar jiems vydo buvo, Marcinkeuèiaus). Suprotom, kad palei vien- to sviesto reikëjo, ar tik paerzinti skrabus taip norëjo… kiemius, tai su kokiais raikalais – piliavas vëþt ar kai Donatas Uþtupas. Miliûnai, 2006 kø… Tai pasokëm Kalodai, jie buvo noktá uþëjá, o jau Kartà (1945 m. rudená? – V. J . ) Kaloda vienkiemin tadu diena, tai ba kitos naktës jau neiðeis, dienø kur jë pas mus buvo atëjæs, girtas labai smagiai, su kitu kaþ- voikðèios, tai jie toj abu unt gryèios, o ti vienam gali kokiuo nedideliu. Að unt já pasiþiûrëjau, nugi vyras tok- lungas skliautuos, ir kitam – lungas. Tai tuoj pasiruoðë sai labai stambus buvo. Apsirengæs civiliðkai, nusiskutæs. abudu ir soko, jeigu tik ais artyn, vaþiuos kieman, tai ið Neðiojosi vokiðkà automatà tiesia apkaba. Kitas tai ðau- karto pilsma. tuvà – vokiðkà karabinà – pasistota. Buvau girdëjæs anks- Tai tëvëlis proðë: èiau visokiø pasakymø apie Kaladæ, kad graþus, aukðtas – Bûkit geri, jûs tai pilsta nupilsta, nenupilsta… vyras. O jo brolys ið Drûlënø tai dirbo malûnëlius. Do- – Mas ainam unt vieno… vydui, Nareikai Albinui padarë, ir að buvau paproðás, kad – Að þinau, jûs ainat unt vieno, o mum kas gi bus malûnëlá padarytø, bet jis jau buvo povardá pasikeitæs á tadu? Maþi jë nieko nekratys, ir jûs maþi likstat sveiki. Dailys. Ir jis pasokë, kad jums nebepadirbsiu malûnëlio, Maþi jë kokiais raikalais vaþinëja, tai nieko nekratys, nes já pradëjo kaþkaip sekti. Tai man nebepadarë. Tai jis neieðkos nieko ir prais gerai.. buvo labai panaðus á brolá. Tai tadu jë apsiramino. Tai mas bûktai liuobiams, Tai Kaloda mon:

KUPIÐKIS 2016 /14 79 rezistencija

– Ko unt man tëp þiûri? prie Tubio. Kaladë suriko: „Stok!“ Brauningà jam galvon – Ar nebûsi Kaloda? – man kaip pacanui ant lieþuvio árëmë, mama ëmë verkti, maldauti: „Vladai, Vladai, kà kas ir lepterëjau be raikalo… darai? Tik neðauk“. Kaladë ið karto nuleido brauningà – Tai ið kur tu þinai? …Uþsivilk fufaikø, aismam. Kai ir ásidëjo kiðenën: „Jei praðai neðauti, neðausiu“. Tubiui iðeisma laukan, tai suþinosi, koks að tau Kaloda… liepë sëstis prieð langà, kitus irgi persodino, visus pri- Mama pradëjo verki: grasino iki ryto niekur neiðeit, buvo matyti, kad iðgëræs, – Nu kø jûs, vyrai, kø jûs misliat? ir iðëjo abu á laukà. Tik iðëjo, ðûvis per langà, ir Tubis su- – Tai duok arielkos tada, jeigu nesivadam sûnaus. kniubo vietoje. Kulka pataikë tiesiai á galvà, bet kuris ið Tai mama toj butelá arielkos, iðgëra tø ir iðëjo. Tai jø ðovë – Kaladë ar Magila, taip ir liko neaiðku. O nuðo- toks susitikimas. Velnias þin kuo ten bûtø pasibaigæ… vimo prieþastis buvo labai paprasta. Kaþkada Tubis su Nu tai èiûdakas buvo tas Kaloda. Èiagi, Ðakicko vien- Kalade jaunystëje buvo susipeðæ dël mergos ir Tubis Ka- kiemy, rudená, do nepaðolá, kûlimas buvo. Ir að buvau ladei buvo uþdavæs á nosá, tai dabar, vadinasi, „atsily- tam kûlimi. Nu tai vakari, nuobaigas gëra, o Ðakickas gino“. (Alfredo tëvas) soko tyliai: „Yr miðkiniai kamoroj“. Kurá laikà mes dar pabuvom gryèioje, po to papra- Raikia jiem alaus. Na, tai þmona jiem nuneðë, iðgëra ir ðëm mamos, kad nueitø pas mokytojà Anelæ Plaèenytæ. iðsikrausta. O biðká unksèiau buvo uþvaþiovás kaimynas Tada kaip tik buvo lapkrièio 7 d., bolðevikø revoliucijos Pivoriûnas ir toks Karazija. Mat nuobaigos, paskutinis ðventinë diena. Mama gráþo ið Plaèenytës, sako, viskas kiemas, tai ilgai, gol bant kelias valandas pijokauja... tyku, ramu, nieko nëra. Buvo kaimynas Povilas Bolna, Bat jë (Pivoriûnas su Karazija) unksèiau girti uþvaþiovo, að ir tëtis Jonas. Nutarëm eiti Kupiðkio milicijon. Nu- gëra kiek ir iðvaþiovo. Ir kai mat miðkiniai iðëjo pësti, einam, milicininkai visi girti, voliojasi kas kur, liepë rytà kaþkur susitiko su ðitais girtais – Kaloda ir Jonuðka ateiti. O namuose liko mama ir du mano broliai su Tubio Vëþioniø. Ar ten pasivijo, kas ten þino, nakties laiki… lavonu. Atëjom rytà, deðimt kareiviø jau buvo pasirengæ Tas Karazija Juziukas mat skrabu buvo prisiroðás, tai já þygiui. Uþmetë ir ant manæs kariðkià milinæ, uþkabino klausia: ðautuvà ir eina per Smilgius, Didþiagraðiuos pas Balèiû- – Tai tu skrabu nori iðeit? nus padarë kratà, nusikabino kelias laðiniø paltis, po to – Nu nenoriu, ale gol misliu… nuëjom pas Lukauèienæ, pas jà padarë kratà, gitarà pa- – Aha misli, – tai automato buoþe snukin! Pivoriû- siëmë. Gráþom á Kupiðká. Raèiupënuos uþëjom pas Stasá niena paskui soko, kø èia vyrai! Ryksmø uþlaidà. Tai pas Kulikauskà, já irgi pasiëmë kartu. Mes su juo kartu lan- Bausá [buvo]uþvaþiavæs, o ku gi, duntys iðmuðti, sutru- këm mokyklà. Jis priëjo prie manæs ir sako: pintas, visgi gelaþgaliu ðërta, negi plaðtaka… – Ir tu, kurva, kartu su jais? Bausienas motina, soko, nuprausiau ðitø, aptvëriau. O að jam sakau: jeigu tau uþkabintø ðautuvà, ir tu Kø gi þmogus, apdauþytas… Nei nuðava, nieko. Velnias bûtum toks pat „skrebas“. Atsivarë mus iki miesto. Èia ti þino, ar jis norëjo skrabu iðeit… man ðautuvà atëmë, milinæ nuvilko ir atvarë tiesiai O Pivoriûnas parvaþiavo ir kalba: „Neduok dieve to- kalëjiman. Uþdarë NKVD garnizono bûstinës rûsy ir kiø èësø, neduok dieve tokiø èësø…“ ëmë tardyti – pasakyk, kur Kaladë. Tris savaites iðlaikë. Bronislovas Dugnas, Rudiliai Tardë ir muðë. Kartu sëdëjo tas pats Kulikauskas ir dar Tarp kupiðkënø ypaè buvo „pasislovijæs“ partizanas du – Jonas su Petru, pavardþiø neþinau. Kai palaidojo Kaladë. Jis dirbo kalvëje pas mano tëvà. Po karo su rusø Tubá, po penkiø dienø dar atvarë tëvà. Mane paleido, o kareiviais Paberþiø kaime gërë, pasiëmë jø ðautuvà ir tëvà iðlaikë iki Kalëdø. Prieð tai dar vasarà tëvà buvo iðëjo miðkan. Jø buvo du broliai: Petras ir Vladas. Petras paëmæ þaliakepuriai (NKVD pasienio kariuomenës ka- vëliau pasikeitë savo pavardæ á Dailidës. Vladas buvo riðkai). Nusivarë pas Aloyzà ir Povilà Janulionius Byèiø labai dràsus, daþniausiai vaikðèiodavo vienas, neretai ir kaime ir muðë tiesiog prie klëties ant kiemo ðautuvø pas mus uþsukdavo. Atëjæs tuoj praðo arielkos, alaus. buoþëmis, reikalavo pasakyti, kur Kaladë. Matyt, kaþ- Bûdavo, naminës butelá uþsiverèia ir visà iðgeria. Nueina kas skundë, kad Kaladë pas mus lankosi.“3 á Kupiðkio geleþinkelio stotá, ið ten paskambina stribynan, Viktoras Vosylis, Bakðënai sako: „Yra Kaladë, ateikit pasiimti“. Stribai atlekia, o Kaladë atvaþiavo mûsø kieman girtas ir lipdamas ið Kaladës në kvapo. 1946 m. mûsø namuose jis nuðovë An- veþimo kad patraukë kulkosvaidþiu á virðø, tai gerai kad tanà Tubá (g.1908 m.) ið Byèiø kaimo. Tubis vakare atsine á langus... Jau á pabaigà tai Kaladë buvo visai su- vedë pakaustyti arklá, o mes gryèioje loðëm kortomis. áþûlëjæs. Að pakausèiau tà arklá ir suëjom dar gryèion. Atsisëdæs Vlada Vogulienë. Alizava, 1997 Tubis pradëjo anekdotus sakyti, toks jau pasakorius buvo. Vienokart sniegelio pasnigta nedaug buvo ir gruodas, Kadangi mes tada gyvenome kaime – ulyèioj, Kaladë ir dabar uþvaþiovo [skrabai], kinkyk arklá, reikia pastotën su Magila ëjo gatve ir, pamatæ mûsø lange þiburá, nutarë vaþiuoti Vabalninkan. Romusis [vyras] gal malûnan, ar uþeit pasiþiûrët, kà Dugnas daro. Áëjo gryèion ir iðkart kur, neþinau, buvo iðvaþiavæs, nebuvo jo, nu tai að dabar

80 KUPIÐKIS 2016 /14 rezistencija pasikinkiau tø orklá pastotën; rotas vienas prastas buvo nà naktá jam uþëjus, tëvai Vladà vaiðino. Tëtë jo pa- ir vaþiavom èia pro Buoþius, ir ten toks upelis eina, ir klausë: „Laduk, ar tu turi ginklà?“ – „Turiu granatà kiðe- tadu jau rudenio laiki, pilnas lig veþëèiø vandënio, ir pro nëje“, – atsakë5. tø upelá kai uþvaþiavom, tas ratas subyrëjo. Nu tai jie Petras Dauderis. Vilnius, 2013 paëmë, do pataisë, kad do moþnëtø vaþiuot, ir pakrûmëj Tëvas per kaþkà ið Kupiðkio man nupirko Lietuvos kad pradëjo ðaudytis, tai jie tik surëkë, vaþiuok tu, boba, kareivio ðinelá. Matyt, ten kaþkas turëjo priëjimà prie namo, o jie kiek iðeina, daug ti pastoèiø (gal kokie sandëlio. Tà ðinelá kiek patrumpino ir jis kabojo pas mus penkiasdeðimt þmoniø vaþiavom); kaimynas buvo [Pet- gryèioj. Kartà uþëjo Kaladë su dviem kitais partizanais ras] Vogulys (jau seniai mirás, o jis buvo pasikinkás ro- ir pamatë tà ðinelá. „O, kaip tik tokio man reikia,“ – ir gëm), tai privirto jos pilnos rogës [skrabø] ir kiek iðeina pasiëmë já. Tai já su tuo mano ðineliu ir nuðovë. Maèiau visi ðaudydami unt krûmus... O tinai, Buoþiuos, banditas já paguldytà Kupiðky, kairë apykaklë buvo nuplëðta… buvo, pamatë, o jis mat kad bût negirtas, visi kalbëjo, Kaladë dar galëjo ilgai partizanauti, bet vis per tà gërimà bût vaþiavás ir nuvaþiavás, ale mat jis, kai girtas buvo, nelaiku papuolë… palei miðkø vaþiuoja, matos, ir ðaudo… O èionai gi di- Pranas Jankauskas. Kupiðkis, 2015 dþiausia daugybë pastoèiø vaþiuoja! Að jau beveik kaip Prisimenu kaip já, vargðà, nuðovæ atveþë ir maèiau ir paskutinë vaþiavau, tai mat mani palaidë namo gráþt, kaip jis gulëjo dabartinëj Kupiðkio aikðtëj. Að kaip tik o to Petro rogës privirto ir, anas unt juos ðaudo, o anie – ëjau á mokyklà ir þiûriu – guli lavonas. Pasukau arèiau, unt tinai… Vieni orkliui duoda, ðëria, o kiti ðaudo. Na ir paþinau, kad tai tas pats þmogus, tik atkreipiau dëmesá, matai nuðavë tø banditø, vienas buvás… Uþmirðau jo kad maþasis pirðtas nulauþtas, matyt, þiedà turëjo uþsi- povardá. dëjæs… Albinas Vasiliauskas. Bakðënai, 1992 Regina Vaitkûnaitë-Gamziukienë. Kaunas, 2013 V. Kaladë su dviem draugais Rëksniu (Jonuðka) ir Pamenu þmoniø pasakojimà, kad paguldþius ten Reðimu (greièiausiai Jonu Raðimu ið Salamiesèio – V. J . ) nuðautà Kupiðkio valdþios siaubà Vladà Kaladæ, vienas uþvaþiavo á Buoþius pas Lianzbergà. Jau buvo pagëræ. vietinis girtuoklëlis prigulæs ðalia tol já apraudojo, kol Jiems bebûnant, ið miðko, nuo Dijokalnio iðlëkë kelios uþmigo. Koks buvo ryte siaubas pro ðalá ëjusiems mili- rogës skrabø. Gal bûtø ir pravaþiavæ, bet ðitie partizanai cininkams iðvydus, kaip keliasi vienas lavonas! Jie buvo ëmë ðaudyti á juos. Tada skrabai atidengë ugná á juos. Pir- ásitikinæ, kad prisikëlë nemirtingasis Kaladë... màjá nuðovë Reðimà ties Kateliuko sodyba. Kaladë pas Pauliukà Petroná dar norëjo arklá pasikaustyti, bet paskui Ið suimto partizano Povilo Ðvelnio parodymø, bëgo link miðko. Buvo nemaþai sniego. Taip juos abu duotø teisme 1946 03 21 bebëganèius prie Baniulio sodybos ir nuðovë. 1945 m. geguþës mënesá að kartu su broliu ástojau á Bronius Navarskas Kaladës gaujà. Kaladës gauja veikë Kupiðkio valsèiaus Tà 1946 m. dienà, man budint gaisrinëje (Kupiðkyje teritorijoje. Buvau ginkluotas, turëjau vokiðkà ðautuvà, – V. J . ), atëjo keli iðgëræ skrebai, tarp jø ir Kostinas. Net dvi granatas ir pistoletà Parabelum. Gaujoje dalyvavau ðvyti jø rûstûs veidai. Tik ásivaizduokit, kokie jie did- iki areðto dienos. Á Gaujà ástojau todël, kad nenorëjau vyriai. Kostinas pasigyrë, kad jiedu su Sinelnikovu Ka- tarnauti Raudonojoje armijoje. Mûsø gaujos uþduotis ladæ nuðovë4. buvo kovoti su tarybø valdþia dël burþuazinës santvarkos Janina Daèiulytë. Vilnius Lietuvoje sukûrimo. Vladas Kaladë þuvo 1946 metais sausio 18 dienà su Birþelio mënesá að dalyvavau sulaikant raudonarmietá dviem draugais. Jø kûnai buvo numesti aikðtëje ant kal- Stankevièiø, nusivedëme á miðkà, patikrinome doku- nelio. Buvo ðlapdriba. Purvinas vanduo tekëjo þemyn. mentus ir paleidome. 1945 m. liepos mënesá netoli miðko Mano jaunystës dienoraðtyje visas puslapis skirtas pa- mes sulaikëme milicininkà Jurgelevièiø, sumuðëme já uþ saulinio lygio sielvarto apraðymui ir palinkëjimai þudi- tai, kad jis dirba milicijoje, po to paleidome. Suimant kams. Man jis buvo panaðus á Tadà Blindà ar Robin Hudà. valsèiaus VK pirmininkà Jurënà, komjaunuolæ Macke- Jis pasirodydavo ir dingdavo be pëdsakø, stribams lipant lytæ, dalyvavo Kaladë, po to jis juos suðaudë, bet að ten ant kulnø. Kaladë stribus erzino. Uþima stotá, apsilanko nedalyvavau. Palëvenëlës pieninëje ir po to paskambina stribams. Jo Leiðá taip pat sulaikë Kaladë. Kai dël granatos, kuri dràsa ir þygdarbiai tapo mitu. Jis buvo nepagaunamas. buvo ámesta pro langà Murnikovui, kur buvo uþmuðta Jo bijojo ir neapkentë. Þmonës kalbëjo, kad suðalusá jo Murnikovo þmona ir sûnus, tai að taip pat nedalyvavau, kûnà ilgai laikë stribynës kieme á sienà atremtà. Kur jis tik girdëjau. palaidotas, niekas neþino. Sako, kad ákiðo á Varleþerá. 1945 m. rugpjûèio 27 d. mûsø bandgrupë, suside- Dabar ten pastatytas paminklas partizanams atminti, bet danti ið ðeðiø þmoniø, buvo apðaudyta istribiteliø bûrio Kaladës pavardës ten nëra. Mano tëvai ilgai jo gedëjo. kovotojø. Mes su jais á mûðá nestojome, o ëmëme bëgti, Bûdamas partizanas jis naktimis uþeidavo pas tëvus. Vie- að buvau suþeistas ir sulaikytas6 (versta ið rusø kalbos).

KUPIÐKIS 2016 /14 81 rezistencija Ið suimto partizano Jono Ðvelnio parodymø, neteko visø savo ginklø, ávairiø drabuþiø, maisto duotø teisme 1946 01 28 produktø ir kt. Mums tada sunkiai pavyko pabëgti á Á vadeivos Vado Kaladës bandgrupæ að ástojau 1945 Ðepetos miðkà pastvërus su savimi tik du pistoletus. Tada m. pirmoje balandþio pusëje. Ið viso Kaladës bûryje buvo ið mûsø liaudies gynëjai paèiupo vienà rusiðkà rankiná apie 25 þmones, að maèiau visus bûrio narius jiems susi- Degteriovo kulkosvaidá, tris ðautuvus (vienà ið jø rinkus, kelis galiu iðvardyti pagal pavardes: 1. Biðkaus- automatiná), dvylika granatø (ðeðios ið jø prieðtan-kinës) kas Juozas, 30 metø, ið Kupiðkio vls., Stièkalnio kaimo; ir vienà radijo imtuvà su pritvirtintu maitinimu. 2. Visockas Petras, 1927 m. gim., ið Kup. vls., Aleksan- Antrà kartà Kaladës gauja susidûrë su liaudies gy- drijos kaimo; 3. Navarskas Petras, 22 metø, ið Didþprû- nëjais Kupiðkio vls. Smilgiø kaime, kur buvo nuðautas dþiø k.; 4. Valiukas Juozas, 32 metø, ið Raèiupënø k.; 5. banditas Vaièius ir paimti visi jo ginklai, t.y. rusiðkas kara- Magila Vladas, 1915 m. gimimo, ið Kupiðkio mstl.; 6. binas ir rusiðkas naganas. Tai ávyko 1945 m. birþelio më- Kriauèionis Kazys, 35 metø, ið Raèiupënø k., Kupiðkio nesá. vls.; 7. Mano brolis Ðvelnys Povilas, 24 metø, ið Raèiu- Treèias susidûrimas buvo1945 m. rugpjûèio mënesá, pënø k.; 8. Vaièius ið Kreiveniø k. Kitø gaujos nariø pa- kai bûrys susidûrë su NKVD kariuomenës grupe, tada vardþiø að neþinau. buvo suþeistas mano brolis Ðvelnys Povilas, paimtas á ne- Gauja buvo apsiginklavusi taip: dviem kulkosvai- laisvæ kartu su ginklais: vokiðku ðautuvu su 13 patronø dþiais – vienas rusiðkas Degteriovo, kitas vokiðkas; ðau- ir vokiðku „Valter“ sistemos pistoletu ir trimis grana- tuvø 7 (du ið jø pusiau automatiniai), automatai – 2 ru- tomis. siðki; pistoletai – 3, vienas ið jø naganas; granatø – 12 Ið pilieèio Urbono (vardo neþinau), gyvenanèio Gy- vienetø, penkios ið jø prieðtankinës. Ávairaus kalibro vakarø kaime, Kup. vls., pasakojimø man þinoma, kad patronø 1500 vnt. 1946 m. sausio mënesá vadas Kaladë ir dar du banditai – Kaladës gauja nuolatinës slapstymosi vietos neturëjo, Pranas Januðka, o treèio neþinau – patyrë NKVD ka- didþiàjà dalá laiko slapstësi Virbaliðkiø miðke be bunke- riuomenës smûgá (popali pod udar) prie Vabalninko vls. riø, Ðepetos miðke, Kiðkio miðke ir kitose vietose. … kaimo, kur Kaladë, Januðka ir man neþinomas ban- Kas buvo gaujos ryðininkai, að neþinau, kadangi vadas ditas buvo nuðauti. Að asmeniðkai to neþinau, nes að ten Kaladë, norëdamas gauti ávairiø þiniø, iðeidavo vienas nebuvau. ir sugráþæs mums pasakodavo ávairias þinias apie kariuo- Ið Kaladës bûrio legalizavosi Petras Visockas, Petras menæ ir milicijà. Navarskas, kur jie dabar yra, neþinau. Taip pat legaliza- Aktyvûs mûsø bûrio pagalbininkai buvo Kriauèiukai vosi Kriauèiûnas Kazys, Jono s. Daugiau legalizavusiøjø Pranas ir Juozas, be to, pas Pranà yra darbininkë rusë, neþinau. vardu Valia, ji su Prano þmona labai daþnai atneðdavo Kaladës bûrys iðsivedë á miðkà ir suðaudë Kupiðkio mums á Ðepetos miðkà ávairiø produktø ir kt. Kriauèiukai valsèiaus vykdomojo komiteto pirmininkà Jurënà, tame gyvena Kupiðkio vls. Paðepetës kaime. dalyvavo Biðkauskas, Kaladë ir að, Vladas Kaladë jaunystëje. Apie 1935 K[aimo]t[arybos] pirmininkas mano brolis Ðvelnys Povilas ir mano Varkalis, kurio vardo neþinau, gyve- jaunesnysis brolis Petras. Tai ávyko na Vizgiûnuose, labai daþnai mums vir- 1945 m. geguþës 5 dienà. Taip pat davo samagonà ir perduodavo mums 1945 m. geguþës 5 dienà Vidugiriø dideliais kiekiais. Be samagono, duo- kaime buvo nuþudytas tarybinio– davo ir maisto produktø. Malûninin- partinio aktyvo narys Leiðys, vykdæs kas ið Gyvakarø kaimo Povilas Ne- valstybiniø prievoliø iðieðkojimà. viera, pas kurá mes daþnai uþeida- Nuþudyme dalyvavau að, mano brolis vome, ir jis mums, be valgio bei iðgë- Povilas, Biðkauskas ir Kaladë. 1945 rimo savo namuose, duodavo á kelià m. geguþës 21? dienà bûrys, dair didesná kieká maisto produktø ir kt. lyvaujant Kaladei, Visockui, Kriau- Daugiau pagalbininkø neþinau. èioniui, man ir mano broliui Povilui, 1945 m. geguþës 6 d. bûrys buvo ið namø Kupiðkio mieste iðsivedëme uþpultas NKVD Kupiðkio vls. sky- Kupiðkio valsèiaus vykdomojo ko- riaus liaudies gynëjø, tuo metu kai miteto Karinio stalo virðininkà Bra- bûrys buvo specialiame bunkeryje, zauskà ir pakeliui eidami á Kupiðkio padarytame netoli vado Kaladës na- valsèiaus vykdomojo komiteto mø – Grauþeliðkiø kaime. Be ðio pirmininko Þalneriûno namà ámetë- bunkerio, taip pat buvo árengta spe- me prieðtankinæ granatà. Jà metë ciali slëptuvë tuðèio Kaladës namo Kaladë, sprogimo metu buvo uþmuð- pastogëje. Ðio puolimo metu bûrys ta valsèiaus vykdomojo komiteto pir-

82 KUPIÐKIS 2016 /14 rezistencija mininko þmona. Tà paèià naktá Brazauskà mes suðau- dëme Ðepetos miðke ir uþkasëme. Daugiau að niekur nedalyvavau. Bûrio vadas Kaladë mums këlë uþdaviná vykdyti ak- tyvø terorà prieð tarybinius–partinius darbuotojus, milicijos organus, prieð þemës ið tarybø valdþios gavusius Ið prisiminimø varguolius. Taip pat Kaladë kalbëjo, kad greitai Anglija, Amerika, Turkija ir kitos valstybës paskelbs Tarybø Sàjungai karà ir padës mums atkurti nepriklausomà Lie- tuvà. Kaladë sakë, kad Rusijoje jau vyksta maiðtai. Að pasukau bandito keliu prieð tarybø valdþià dël to, Anicetas ÈEPË kad vyko propaganda, kad tarybø valdþia Lietuvoje ilgai nebus, taip pat að nenorëjau tarnauti Raudonojoje armijoje, dël to að pats savanoriðkai ástojau á Kaladës vado- Gráþta rusiðkoji okupacija vaujamà baltàjà gaujà. 1944 m., po trejus metus trukusios vokiðkosios Kaladës gauja palaikë ryðá su vadeivos Gûros gauja, okupacijos, vël gráþo rusø komunistinë okupacija. Rusø turëjusia 10 þmoniø, gaujos nariø pavardþiø neþinau; kariuomenë pasiekë Þukauskus 1944 m. liepos 20 d. Tà Gûros gauja veikë Skapiðkio valsèiaus teritorijoje. Susi- dienà Surdegio, Mitoðiûnø, Þukauskø, Ramanavos lau- tikimai su Gûros gauja vykdavo Virbaliðkiø girelëje ir kais Panevëþio link praþygiavo rusø kariuomenë. Laimë, Turmiðkio miðke Kupiðkio vls., Gindviliø kaime. kad èia mûsø nebuvo. Nematëm atsitraukianèiø vo- Taip pat palaikë ryðá su Vytauto Graièiûno gauja, kieèiø. Kaip ir visi skubëjom nuimti derliø ir dairëmës. kurià sudarë 15 þmoniø. Tai yra: 1. Graièiûnas Vytautas, Atëjo rusø kareivis ir kieme sutiko já tëtë. Að pasislëpiau 30 m., ið Grauþiðkiø kaimo; 2. Graièiûnas Alis, 26 m., ið virtuvëje. Rusas ieðkojo vyrø apkasams kasti, bet tëtë Grauþiðkiø kaimo; 3. Miknevièius Jurgis, ið Grauþiðkiø atsakë, kad èia nëra. Nerado jis vyrø ir kitur. Kità dienà kaimo; 4. Miknevièius Pranas, ið Grauþiðkiø kaimo; 5. arkliu atvaþiavo kareivis þydas rinkti kariuomenei Miknevièius Vytautas, ið Grauþiðkiø kaimo; 6. Apðega maisto. Tëvai bulviø jam davë. Paaiðkëjo, kad Pajuodþiø Petras, ið Bartaðiðkiø kaimo; 7. Apðega Juozas, ið Barta- miðke yra apsistojæs lietuviðkas dalinys. Nugirdom ðiðkiø kaimo; 8.Tubelis Branis, ið Paðepetës kaimo. Kitø lietuviðkai dainuojant. Bet jø iðeit pasiðnekët á kaimus nepaþástu. Gauja veikia Ðimoniø valsèiaus teritorijoje, neleido. Net ir Goðtauto, kurio gimtinë buvo èia pat mûsø susitikimai su ja vykdavo Paðepeèio miðke, susi- Þviliûnuose, neiðleido (tai paskui girdëjom). tikome su jais kelis kartus, taip pat kartu surengëme Kariuomenei praþygiavus, ëmë rastis neaiðkios pa- susirinkimà. skirties rusø kareiviai. Kai kurie jø buvo gal ne ið ri- Iki liaudies gynëjams nuðaunant gaujos vadà Vaièiø, kiuoèiø, ið aprûpinimo dalies. Jie uþ samagonà duodavo jis taipogi turëjo savo gaujà, susidedanèià ið septyniø þmo- gazolio ar kariðkà drabuþá. Vienas toks pas mus per- niø, jø pavardþiø neþinau, bet jai priklausæs Navarckas nakvojo ir iðsineðë dvi þàsis. Kitas, prisistatæs leitenantu, Petras po to perëjo á Kaladës gaujà, likusieji banditai, papraðë gërimø. Jis gërë alø ir ðnekëjo su tëte visà dienà. kiek man þinoma, iðsiskirstë po namus. Su ðia Vaièiaus Vienas apnakvindintas iðëmë ið skrynios skareles, pa- gauja mes taip pat palaikëme ryðá. siëmë ið palovio mano iðeiginius batelius-tuplius. Pas Pa- Dar iki 1945 m. rugpjûèio mënesio, t.y. iki mano bro- juodá Pajuodþiuose buvau kûlimo talkoje. Nuobaigø vai- lio Povilo suþeidimo ir paëmimo nelaisvën, dël ávairiø ðiø metu atëjæs, sëdo uþstalën kaþkoks rusø kareivis. Pet- kivirèø ir nesutarimø du gaujos nariai Biðkauskas ir ras átarë, kad ðnipas, ginèijosi. Jis norëjo tà kareivá-ðnipà Magyla atsiskyrë nuo Kaladës gaujos, ir kur dabar yra, nuðauti. Að sulaikiau, sakiau, kad atëjæ kiti gali uþ tai kokiai gaujai priklauso, að neþinau. Dël to ðiandien dienai sudeginti ar iððaudyti visus Pajuodþius. Dabar, kai pagal- 7 baditø grupë su vadeiva Kalade nebeegzistuoja. (versta voji, tai turbût buvo NKVD (Narodnyj komitet vnutren- ið rusø kalbos). nich del – vidaus reikalø liaudies komiteto) ar KGB 1. Keliai veda Kupiðkin. T.4. V., 2012. P.266. (Komitet gosudarstvennoj bezopasnosti – valstybës sau- 2. Aukðtaitijos partizanø prisiminimai. Sudarë R. Kaunietis. V., 1996. gumo komiteto) ðnipai. Jie, matyt, stebëjo, kokie Lietu- P.447–448. vos vyrai, kà kas veikia, kokios nuotaikos Lietuvoje. Tuo- 3. Laisvës kovotojø prisiminimai. Sudarë R. Kaunietis. VII d. I kn. V., 2009. P.216. met nesupratom, gali ar negali kareiviai klajot pakie- 4. Aukðtaitijos partizanø prisiminimai. Sudarë R. Kaunietis. V., 1996. miais, uþuot kariavæ. Dabar, þinant, kad fronto uþnuga- P.429. ryje ëjo politrukai ir ðaudë atsiliekanèius, galima teigti, 5. Keliai veda Kupiðkin. T.4. V., 2012. P.266. kad tie besibastantys pakiemiais patys buvo KGB nariai. 6. LYA. F.K-1. Ap.58. B.P18375. L.44–46. 7. LYA. F.K-1. Ap.58. B.P18375. L.16–19. Sugráþæ okupantai po dviejø trijø savaièiø paskelbë, Nuotraukos ið Gertrûdos Grigaliûnienës asmeninio albumo kad 1906–1926 m. gimæ vyrai turi eiti á tarybinæ – rusø

KUPIÐKIS 2016 /14 83 rezistencija kariuomenæ, taip sakant, turi kariauti. Ðaukimo lapeliø pasimaiðë ir Viksva. Abu juos ástûmiau á klëtá ir uþ- nedavë. Suprato daugelis, kad jie neturi teisës imti karan rakinau. Rytà dëdë juos paleido. okupuotos ðalies þmones. Rusø kareiviai ëmë gaudyti ir Alø begeriant, dienà atëjo rusø kariðkiai ið „suge- ðaudyti besislapstanèius. Mes, Benediktas, Petras, Ani- dusio“ tanko ar tanketës, paliktos ðalikelëj èia pat ties cetas ir Vytautas Èepës, Bronius Ramanauskas ir An- Èepienës sodyba. Neva jie atsiliko nuo fronto tankui sau- tanas Juodelis ëmëm slapstytis, nes mus lietë ðaukiamasis goti, kol pataisys. Nesupratom, kà reiðkia mëlyni apvadai amþius. jø kepurëse, kad jie – kagëbistai (KGB). Gerdami alø Veþëm dviem veþimais–koromis ðienà. Kaip ir visa- buvo mandagûs, pasiûlë paveþioti. Mat jie turëjo toká da að myniau, tëtë krovë. Parëjau ið lauko paþiûrët, kodël „kalioðà“ – kariðkà visureigá automobilá. Vasarà geru oru nebeatvaþiuoja koros. Þiûriu, klojime pusseserë Jerunë juo vaþinëjo nuleidæ brezentinæ bûdà. Dëdina ir að, ir Gutpetrytë ir graþuolë Stasë Þilinskaitë ðnekasi su mano jos vaikai sëdome á tà automobilá. Mus paveþëjo paþiûrët broliais ir pusbroliu Alf. Viksva. „Eikit kariuomenën. eþero iki rusiðko Paeþeriø kaimo. Ið tolo pamaèiau eþerà. Eina Jonas Viksva, eina Linkiauèiokas, eina Ðmaukðta Petras kaip iðmanydamas ðnekëjo, keverzojo daugiausia ir dar kaþkas“, – sakë. „Ðaukimø mums niekas neáteikë“, su virðesniu, su karininku. – pasakëm. „Yra praneðimas savivaldybëj, kad visi eitø Vakare, visiems iðsiskirsèius, dëdina parodë á lovà komisijon“, – paaiðkino. „Gerai, bet eikit ir jûs kariauti. kambaryje, sakydama, kad èia galiu eit miegot. Að, apsi- Kartu su graþuolëm bus dràsiau. Gi ðiaip koks mums mesdamas pagërusiu, nors nejauèiau girtumo, nes maþai tikslas þûti uþ imperialistø reikalus“, – tariau. „Kaip gi tegëriau, trepsëjau po kambará. Pasiprieðinau dëdinos mes eisim, mes ne vyrai“, – atsikirto jos. „Taip iðeina, siûlymui, sakydamas, kad nenoriu miego, kad eisiu mie- kad mes ðiek tiek skirtingi, kad dëvim kelnes – turim got su Adele ir parodþiau á Adelæ, stoviniuojanèià prie todël þûti. Neisim“, – pasakëm. Komjaunuolës iðëjo. durø. Ji iðëjo. „Na, kaip sau nori“, – pasakë dëdina ir Ðienà veþdami, prëslo kampe padarëm tuðtumà, kur iðëjo. Að, ásidràsinæs, nuëjau ir atsiguliau prie Adeliutës galëtume reikalui esant pasislëpti. Á tà slëptuvæ álindimà lovon koridoriuje prie laiptø. Beveik nemiegojau ir tik padarëme ir per rugiø prëslà. Kad patys galëtume tà glamonëjau, bijodamas kà bloga padaryti. (Adelë Siau- álindimo skylæ uþtaisyti, ið pëdos padarëme kamðtá. èiûnaitë tarnavo, vëliau iðtekëjo uþ J. Styros – Julijos Brazauskienës-Styraitës, A. Brazausko pirmos þmonos, Partizanavimo metai pusbrolio). Rytà po pusryèiø dar kaþkà dirbom klojime. Padidëjo pavojus, kai rusai suorganizavo stribus. Dainavom: Prasidëjo partizaninis judëjimas. Pirmiausia pas kaimynà Kai ruduo ateina ir jo ðaltos dienos, Tamoðiø Pilkauskà vienà dienà atëjo bûrelis ðautuvais Maþas piemenëlis rageliu skardens. ginkluotø jaunø vyrø nuo Troðkûnø. Sakë, bûk tai jie Að nuskinsiu þiedà, astros puikø þiedà, nenori eiti á rusø kariuomenæ, nenori kariauti. Vienas Paskutiná þiedà drumzlino rudens. toks rudaplaukis viskuo domëjosi, vaizdavo jø vadas esàs. Tà saulëtà dienà, po pietø pësèias iðëjau namo. Ei- Tuo metu pas Pilkauskà buvo atëjæs Sankauskas ið Papi- damas ties Papiliø Linkevièiaus dvareliu pamaèiau Suba- liø ir J. Pilkauskas. Nuëjau ir að su Vytautu, dar kaþkas èiaus link þygiuojanèià 10 ar 15 rusø kareiviø grupæ. Sulë- ið Þukauskø kaimo buvo atëjæ. tinau þingsná, kad kai jie praeis kryþkelæ, tada að Kità dienà pas Pilkauskà vël atëjo tas troðkûnieèiø pasukèiau Surdegio link. Bet jie maþdaug ties Utalinos vadà vaizdavæs geltonplaukis kartu su rusø kareiviais mokykla pasuko deðinën á pievà ir netoli kelio susëdo enkavëdistais. Klausinëjo, tardë Tamoðiø Pilkauskà, kur poilsiui. „Atgal gráþti ar á ðonà laukan sukti pavojinga. tie jauni vyrai, kuriuos jis èia matæs. Bus átarimas ir gali vytis, ðaudyti“, – galvojau. Pasidrà- Po keliø dienø, dienos metu, á mûsø (Èepës) sodybà sinau ir skubiai, bet ramiai þingsniavau pro ðalá. Man atëjo ðautuvais neðini deðimt jaunø vyrø. Pakalbinti sakë, pasirodë, kad jie nuostabos ar pavydo þvilgsniu þiûri á kad jie nuo Raguvos ið Limeikiø kaimo. Klausë kelio á neuniformuotà jaunuolá. Pelyðas, á Trakininkus ir tuoj iðëjo. Daugiau nebepasi- Kol að buvau Skuduos, Vytautas padarë slëptuvæ pas rodë. Turbût ten pasislëpë. Atrodo tarp jø buvo putilið- Tamoðiø Pilkauskà. Manëm, kad gali gaudyti á kariuo- kietis S. Kvedarauskas (po viso to jis gyveno Subaèiaus menæ. Kai gráþau, treèià dienà pavakare á mûsø kiemà miestelyje). Ateidavo vyrai ið kitø kaimø: Pajuodþiø, Pe- atburkë tas pat „kalioðas“ visureigis su tais paèiais dviem lyðø, Surdegio, Ilèiûnø, Þvirblioniø. Apylinkëse vyko su- rusais, matytais Skuduose. Su jais vaþinëjosi Alf. Viksva. siðaudymai su stribais ir rusais. Iðdrásau pasirodyti, paklausti. Viksva sakë, kad buvo Nuëjau Skuduos pas dëdæ Benediktà talkon rugiø nuvaþiavæ Subaèiun ir vël gráþta Skuduos. Jis praðë sa- kulti. Iðkûlus pas dëdæ prie stalo ið kaþkur atsirado brolis magono, atrodë apygirtis. Vienà ið tø kareiviø vadino Petras ir pusbrolis Alf. Viksva. Begeriant alø, Petras su- kapitonu. Kaip sakiau, jø kepuriø apvadai buvo tamsiai siginèijo su dëdinos broliu Pranu Pempe. Pargriovæs já, mëlyni – reiðkë priklausymà KGB. Viksva stancijoj ëmë muðti. Èiupau Petrà ir nutempiau prie klëties. Èia nesëdo prie stalo. Svirduliuodamas trepsëjo ir rusiðkai

84 KUPIÐKIS 2016 /14 rezistencija temokëdamas keiksmus, kalbëjo: „Jibit tvojumat, Subaèiaus miestely amerikonkos name ásikûræ rusai Leninas, Stalinas, kurva...“. Kumðtelëjau jam paðonën, kagëbistai tëtæ prigàsdinæ kità dienà paleido. Petras, kad nutiltø, bet jis mojavo rankom apie uþpakalá. Tuoj pasiëmæs ginklà, kaþin kur iðëjo. iðvaþiavo. Kaimyno sûnus Stasys Krisiûniokas, kuriam ðauki- Kità dienà tas kapitonas, atvaþiavæs su grupe mas kariuomenën dël amþiaus negaliojo, susirado mane. kareiviø, apsupo dëdës Benedikto sodybà Skuduos. Jis pasiûlë eiti palydëti tà, jaunomis akimis þiûrint, graþià Kad jie suëmë ten begirtaujantá Petrà ir Alf. Viksvà ir vilnietæ mergaitæ, kuri jau nuo geguþës mënesio vieðëjo nuveþë á Subaèiaus miestelá, uþdarë amerikonkos tvar- Þukauskuose pas Domicëlæ Pilipaitienæ. Jos vyresnë se- telin, tardë – praneðë atvaþiavæs dëdë Benediktas. Tëtei suo anksèiau iðvaþiavo. Save jos laikë lenkëmis, bet lie- atvykus Petro ieðkoti, rusai atsakë, kad èia nëra. Á tuviðkai graþiai kalbëjo. Jau jeigu ji nori, kad palydëtume, Þukauskus pas Matà Krisiûnà atvykæs su rusais jo þentas sutikau, metæs á ðalá baimæ susitikti su rusais. Á Raguvëlës iðsiruoðë Panevëþin. Sutiko pavëþëti ir mûsø tëtæ. Su geleþinkelio stotá ëjome laukais. Belaukdami traukinuko rusø automobiliu vaþiuojant Panevëþin, susidûrus su nuo Panevëþio, susëdæ ant pievos ðnekuèiavom. „Ar be- arkliniu veþimu, tëtë iðkrito ir susilauþë ðonkaulius. Pet- susitiksim?“ – sakëm. Ji apsiaðarojo. Kaþin ar Stasio, ar ro ir Panevëþy nerado. Petrui pasisekë pabëgti, o Alf. manæs, ar prabëgusiø graþiø dienø jai buvo gaila. Pa- Viksvà iðveþë á baudþiamàjá (ðtrafnoj) batalionà. Jis mojavom jai, kai traukinys pajudëjo á Ðvenèionëlius. Rytprûsiuos þuvo. Po Petro pabëgimo jau kità vakarà Malûne ir kitais reikalais Subaèiuje buvæ praneðë nuo Surdegio pusës be ðviesø atvaþiavo automobilis. ðiurpià naujienà. Tai buvo 1944 m. spalio 13 dienà. Bûrys Apsupo mûsø sodybà. Bet nei Petro, nei mûsø neradæ, rusø ieðkojo jaunø vyrø èia pat á ðiauræ nuo Þukauskø iðsiveþë tëtæ tardyti. kaimo uþ Liaukiðkiø miðko Upiuose. Pastebëjæ artëjantá Prasidëjo kasdienis slapstymasis, kasdienë kova dël prie Petronio sodybos rusø bûrá, pusbroliai Petroniokas gyvenimo, dël iðlikimo. Sunku apraðyti, kiek tai kainavo ir Beleckiokas bëgo Belecko sodybon pasislëpti. Juos nervø ir valios, kad iðvengtume þûties. Namo pareida- rusai pamatë, Beleckiokà nuðovë, o Petroniokas apsi- vom tik pavalgyti ar pasiimt maisto. Nakvojom kaimynø metë, kad negyvas. Rusai paspardë nebesikeliantá Petro- klojimuose. Kai Petras pabëgo, að ir Vytautas su juo niokà ir daugiau nebeðovë. Manydami, kad nebeatsigaus, nuëjom á miðkà ties Petkûnais. Benediktas buvo kitur. pasakë: „Chvatit jemu, zdochnit“ (uþteks jam, nudvës). Miðke sutikom J. Valoná. Petras papasakojo, kaip Su- Ir nuëjo. Tëvas tada nuveþë ligoninën. Jis sugijo. baèiuje já tardë, kaip grasino, árëmæ pistoletà á galvà. Pa- Kitos dienos rytà apsidairydami atëjom gryèion pavakary gráþom á Þukauskus. Vienà dienà, pavalgæ, uþ valgyti. Að, valgydamas blynus, vaikðèiojau kieman apsi- tvarto dairëmës, kur eiti. Nuo Vaðuokos atëjo jaunas dairyti. Pamaèiau tolumoje atvaþiuojantá sunkveþimá. Jo nepaþástamas vyras. Po skvernu turëjo ginklà. Sakë pa- këbulas buvo pilnas staèiø kareiviø. Gal todël vaþiavo bëgæs nuo rusø. Turëjæ keliese iðsikasæ bunkerá kaþkur nelabai greitai. Suðaukiau Vytautà ir Benediktà ir be- Petkûnø miðke. Bunkeris buvo kablio formos su an- veik ristele sprukom pas kaimynà á slëptuvæ. Rusai mûsø gomis, kurios galuose uþstatytos eglutëmis. Rusø ka- nespëjo pastebëti ir nuvaþiavo link Surdegio. reiviai juos atrado turbût su iðdaviko pagalba. Pro vienà Nors ir turëjome slëptuvæ, nerimavome. Manëme, angà metë granatà. Partizanai pro kità angà pabëgo. Jis, kad „medþiotojai“ turëtø atgal gráþti, bet kaþin ar iðvis pirmas iðlindæs bëgti, prieðais stovinèiam rusui ðovæs ir bus saugu slëptuvëse? Po kiek laiko pasigirdo ðaudymas rusas griuvo. Kanapynëje. Ëmë loti ir arèiau – tai Stankevièiaus, tai Ásiutæ rusai nuëjo á Vaþdailiø kaimà. Leitenantas sa- Daunoravièiø ðunys. „Jau ateina“, – praneðë mûsø þval- kæs, kad nuðovë jo brolá. Pas Gasiûnus buvo sûnaus draugai vaikai ir moteris. Ðunø amsëjime pasigirdo „gdie ban- gas. Gal vëlai pastebëjo, gal neturëjo slëptuvës. Tëvas dity, gdie bandity“ (kur banditai). Nutvëræs uþ rankos, patarë tvarte paimti ðakes ir vaizduoti, kad mëðlà mëþia. rusas ðeimininkæ Pilkauskienæ nusitempë á kamarà, Nieko tas nepadëjo. Rusai nuðovë mano mokslo draugà ðaukdamas: „Pokaþy, gdie bandity“ (parodyk, kur ban- Raguvëlëje Povilà Gasiûnà ir jo draugà, tëvus. Trobas ditai). Mums, kaip sakoma, ir blusos apmirë girdint tuos sudegino. ðûkaliojimus. Netrukus viskas nutilo, „sveèiai medþio- Kariuomenën einanèiø labai maþai radosi. Turbût tojai“ iðëjo nieko neradæ. Ðeimininkë kalbëjo: „Besar- norëdami, kad neitø partizanuos, rusai laikinus baltus matis. Prireikë jam senos bobos...“. bilietus davë eiguliams, miðko kirtëjams, durpyno Paskui suþinojom, kad rusai pirmiausia nuvaþiavo á darbininkams, geleþinkelieèiams. Kai kurie tuo pasi- Surdegá. Matyt, su jais buvo vadovas lietuvis, kuris þinojo, naudojo, bet dauguma slëpësi. Toká darbà ne visi galëjo kur uþdarbiauja siuvëjas Gailiûnas. Rusai durtuvais badë gauti. prësle ðiaudus ir já surado. Nors jis praðæs neþudyti – nu- Gráþæs ið mûsø slapstymosi Mitoðiûnuos ir Petkûnø ðovë. Pastebëjæ rusus, du broliai Astravai bëgo á miðkà, miðke, Vytautas padarë slëptuvæ artimiausio kaimyno bet pavëlavo. Juos ant lauko nuðovë. Nuvaþiavæ Kana- Tamoðiaus Pilkausko gryèioje. pynën, rusai pamatë bëgantá kità Astravà, surdegënø

KUPIÐKIS 2016 /14 85 rezistencija pusbrolá, ir nuðovë. Þukauskuose uþëjo tik pas Pilkauskà ðiaudø prësle rado tuðèià slëptuvæ. Joje kaþkiek laiko ir Èepæ pakelëje. Pajuodþiuose irgi nieko nerado. Þvi- slëpësi Gurklio bernas Karuþa. Apie tai þinojo tarnaitës- liûnuose nuðovë Kanapynës Daunoravièiø. Jis ten siuvo mergos. Gal joms susipykus ar dël kitos prieþasties Ka- ir bëgo slëptis. Ið Þviliûnø jie vaþiavo Ramanavon. Ten ruþa slëptuvæ paliko. Nieko neradæ, Gurklá pririðo prie juos pastebëjo 16-metis Ðvilpiokas. Jis ið kaimyno par- veþimo ir pësèià iðsivarë Subaèiun. Kai kur ir ristele jam bëgo á tëvø namà pavieðkelëje ir iðsigandæs pasislëpë ant teko pabëgëti. Apie 2005 m. R. Aiþinienë man sakë pri- aukðto. Kareiviai tai pastebëjo ir atradæ suðaudë. Gráþ- simenanti, kad jø name kambaryje pernakt buvo uþ- dami Subaèiun, pamatë þmogø pakelës karkluose ir nu- darytas sumuðtas seniokas, turbût Gurklys. Nebegráþo. ðovë. Tai buvo Valkavièius, pagyvenæs þmogus ið Þviliû- Kaþkur já nukankino. nø, pjovæs vyteles keseliams (krepðiams). Pas Tamoðiø Pilkauskà á mûsø slëptuvæ atëjo stambus Tokiu ðaudymu okupantai norëjo pagàsdinti jau- ûkininkas ið Pelyðø kaimo Juozas Pilkauskas. Já priëmë nuolius, kad eitø kariauti. Po tokios rusø vykdytos me- kaip giminaitá, nors ir labai tolimà. Þinoma, turbût ma- dþioklës nervø átampa vis didëjo. Ir dienomis, ir naktimis në, kad duktë Liuda suvilios já. Subaèiaus stribai su pateko galvoti, kur eiti, kur ir kaip slëptis – ar miðke, ar varytais ûkininkais atvaþiavo veþti Gurklio turtà. Juozas namuose, kad nerastø. Padidëjo pavojus, nes rusai su- sujudo: „Einam ir ið miðko ties Pajuodþiø kaimu juos organizavo ginkluotus bûrius – naikintojus ið lietuviø. paspraginkim, kai gráð“. Benediktas ir Vytautas pasiëmë Rusai juos pavadino „istrebiteli“ – naikintojai, – ðaudy- ðautuvus ir su juo iðëjo. Að pasilikau, nes bijojau ir ne- tojai. Þmonës sulietuvino – stribais pavadino. Á stribus norëjau á þmones ðauti. Prie jø prisidëjo A. Juodelis ir stojo daugiausia biedniokai. Bet buvo ir turtingesniø, dar kaþkas. Gráþtanèius apðaudë, bet nepataikë, nes buvo pavyzdþiui, Erðkëtynës Gailiuðis. Jis net savo tëvus iðveþë neapmokyti, be to, bijojo nuðauti veþikus ar arklius. Gi Sibiran. Arba stambus ûkininkas Juozas Ramonas, nors stribai, o gal ir rusai, sugulë á griová ir ðaudë á miðkà pagal amþiø galëjo ramiai sëdëti namuose, ëmësi net va- ðautuvais ir kulkosvaidþiu. Dþiaugëmës, kad nekliudë, dovauti Subaèiaus stribams, buvo labai þiaurus. Jis gal- sugráþo sveiki ið po kulkosvaidþio ugnies. 1944 m. rudená, bût degë kerðtu, kad gal prie vokieèiø Br. Ramanauskas po apðaudymo, vienà naktá mûsø grupë nuvaþiavo á nuðovë jo brolá. Bet kuo gi kalti visi kiti? Kai kurie stojo Gurklio ûká. A. Juodelis, J. Pilkauskas ir mano broliai stribuos turbût galvodami, kad bus saugiau, negu kariauti nakèia iðsiveþë ið Gurklio tvarto kelis bekonus maistui. fronte. Kiti turbût norëjo tarybø valdþios, kuri þadëjo Nusvilinom, suslapstëm pas Tamoðiø, daugiausia A. daug lygybës, sveikatos, mokslo maloniø. Rusø ir stribø Juodelio kieme po akmenø krûva. Pasirûpinom maisto bûrys ëjo á Pajuodþiø kaimà. Jie pastebëjo bëgantá á paupá þiemai. vyrà. Ëmë ðaudyti á beginklá bëglá. Tai buvo vienintelis 1944 m. vëlai rudená slëptuvæ daryti sumanë A. Juo- naðlës Petronienës sûnus. Prie upës pievoje já paðovë. delis. Jis susitarë su Vytautu ir Benediktu ir ið valdiðko Pribëgæs stribø rusø bûrys, já beginklá, ðaukiantá, mal- miðko atveþë karèiø. Darþe uþ jo gryèios iðkasë duobæ ir daujantá neðauti, nuðovë. uþdengë kartimis ir þemëmis. Álindimà padarë ið virtuvës. Po kiek laiko rusø stribø bûrys slankiojo po Þviliûnø Papeèkyje iðpjovë gabalà ràsto ir ið jo padarë uþdarymà. kaimà. Pastebëjæs juos, Motiejus Bartulis skubëjo slëptis, Pradëjo snyguriuoti. Tik baigus darbà, ið kaþkur atëjo bet nespëjo. „Medþiotojai“ buvo akylesni. Paleido viso kareivis. Jis nëjo gryèion, tik perëjæs iðtryptà darþà, nu- bûrio ugná á bëglá ir nuðovë. Tardymui suëmë Motiejaus siðiko ir nuëjo toliau. Apsiraminæ Juodelis ir mano bro- brolá Alfonsà Bartulá ið Þukauskø kaimo. Jis buvo vy- liai ten pasiliko. resnis uþ Motiejø. Jo ðaukimas nelietë. Jis buvo pasi- Kità dienà atëjo Alf. Bartulis. Ið jo sodybos buvo sendinæs, uþsiauginæs ûsus. Tada, kad atrodytø senesni, aiðkiai matyti, kas èia buvo daroma. Apsidrausdamas, nenuspëjamo amþiaus, vyrai uþsiaugino ûsus, vaikðèiojo kad nebûtø átarimo, jei kas nutiktø, jis pasakë: „Þinokit, apðepæ. að maèiau – nemaèiau“. Ið Juodelienës jis nuëjo á Pil- 1945 m. pavasará rusø stribø bûrys, padaræs pasalà kausko kiemà. Að ir J. Pilkauskas stovëjome kambaryje prie P. Pajuodþio sodybos, nuðovë jo sûnø, auðtant einantá prie lango, kai staiga pasirodæs Bartulis praeidamas ið miðko pavalgyti. Tardant tëvas pabëgo ir dvi savaites paþvelgë á langà ir ëjo prie durø. Sprukom á uþpeèká. Su slëpësi su mumis mûsø slëptuvëje klojime. J. Ramonui Pilkauskiene paðnekëjo ðá bei tà ir kaip já suimtà tardë. þadant nebetardyti, iðëjo – buvo legalizuotas. Jis tardytojams pasakæs, kad apie kitus nieko neþino ir 1944 m. rudená stribams parûpo 100 ha ûkininkas, þinoti nenori. Kai Alfonsas iðëjo, Juozas Pilkauskas Mickapetry, ðalia Þukauskø, gyvenæs seniokas Gurklys. kalbëjo: „Tai va, jis mus pamatë. Blogai, dabar jis praneð Darë kratà. Gal norëjo rasti sûnø Vytautà, o gal buvo rusams ir stribams, kur mus matë. Naktá reikia já sudoroti gavæ skundà-praneðimà, kad yra slëptuvë. Vytauto ne- – nuðauti. Matai, já, kaip ir kitus, patardæ dël nuðauto rado. O ir tarnaitës negalëjo pasakyti, kur jis. Buvo brolio Motiejaus, paleido su sàlyga, kad teiks þinias. Já manoma, kad pasitraukë Vokietijon. Didelis klojimas uþverbavo“. Ëmiau atkalbinëti, nedaryti tokios þiaurios buvo atokiai nuo kitø pastatø. Jame stribai ðieno ar kvailystës. Sakiau, kad jis buvæs ðaulys, geras kaimynas,

86 KUPIÐKIS 2016 /14 rezistencija geras þmogus, nebus iðdaviku. Pagaliau J. Pilkauskas jie buvo apmokyti ir savo ar ne savo noru gráþo. Petras nurimo – nebëjo þudyti. kaþkaip juos surado ir visi kurá laikà gyveno miðke Kaþkaip buvo suimtas Florijonas Kulikauskas. Já lai- þvirblionieèiø pasidarytame bunkeryje, Petras su kë kalëjime, raudonø plytø pailgame pastate ant pat desantininku, buvusiu ðauliu Alfonsu Stankevièiumi, Kupos kranto netoli tilto, ir tardë. Jis ið ten pabëgo. Bûk buvo atëjæ pas tëtæ. Gerai, kad mûsø nerado – nebu- tai mokiniai upës kriauðyje nakèia po pamato apaèia vom. Po kiek laiko Stankevièius, pasiëmæs kulkosvai- iðkasë urvà, kuriuo Kulikauskas iðlindo á upæ ir pabëgo. dá, ið bunkerio iðëjo ir nuëjo pas stribus. Prie jø prisi- Turbût sargybinis tik prie durø sëdëjo, snaudë. Pabëgæs, dëjo manydamas, kad ten saugiau. Uþ priëmimà ið- atëjo á Þukauskø kaimà ir kiek laiko èia slëpësi. Loðëme davë þvirblionieèiø bunkerá. Ten þuvo keli vyrai par- kortomis, nuobodþiavome. tizanai. Petras tuomet bunkery jau nebebuvo. Ten þuvo 1945 m. vasarà Florijonas Kulikauskas su draugu bu- Alasevièius, Tuluðis (desantininkas), Urbonas ið Þvirb- vo Skudø kaime pas naðlæ Onà Èepienæ (jos sûnus Vladas lioniø. Èepë jau buvo þuvæs). Pastebëjæ pavojø, jie norëjo eit á Baigësi 1944 metai. Gruodþio 31 dienà 24 valandà miðkà. Bet priemenëj sutiko rusø kareivá. Þinoma, ðovë iðëjau á kiemà paklausyti, kaip þmonës sutinka naujus á tà kareivá ir bëgo á miðkà. Tuo metu kareiviø visas bûrys 1945 metus. Naktis buvo neðalta, tyki, be vëjo. Mënuo ëjo vieðkeliu. Iðgirdæ ðaudymà, jie puolë artyn ir miðko pro debesis skleidë rûðkanà ðviesà ant balto sniego. Visur pakraðtyje partizanus apsupo. Po susiðaudymo, matyt, aplink pasigirdo ðautuvø ðûviai, sprogstanèiø granatø nenorëdami pasiduoti, patys susisprogdino. garsas ir iðkilusi raketa pasirodë Subaèiaus pusëj, turbût 1944 m. pabaigoje buvo numatyta uþpulti ásisiautë- stribø paleista. Galvojau: „Kaþkur yra vietos, kur neaidi jusiø stribø bûstinæ dviaukðèiame mediniame name Su- ðûviai, kur þmogus þmogaus nemedþioja. O, kad kaip baèiuje (geleþinkelio stotis). Bet pagalvojus atsisakyta, paukðtis á tas pasaulio vietas, á Australijà, á Afrikà, nu- nes bûtø beprasmiø aukø ir bûtø atsiøstas rusø kariuo- skristi galëèiau...“. menës pastiprinimas. Be to, trûko ginklø. Tuoj po Naujøjø metø Tamoðius Pilkauskas gal turguj Frontas nutolo á vakarus, prie Baltijos jûros. Prie Ry- ar kitais reikalais buvo Subaèiaus stotyje (gal KGB gos ir Rytprûsiuose vokieèiai atkakliai prieðinosi, o Klai- paðaukë). Kai jis gráþo, Pilkauskienë liepë mums iðeiti. pëdà turëjo palikti. Vakaruose pasigirsdavo dundesiai, Mat Tamoðius girdëjæs, kad yra skundai, kad gali bûti bet lëktuvø gaudesys sumaþëjo – nutolo. Vis tiek þmonës kratos. Að ir Vytautas iðëjom pasiëmæ maisto. Gi Juozas naktá langus dangstë, kad nesimatytø ðviesos. Pilkauskas, atrodo, pasiliko. Pilkausko klojime álindome 1944 m. gruodþio 24 d. Kûèios. Kaimyno Pilkausko á ðieno prëslà. Kad ir apsivilkus þiemà buvo ðalta mie- langai buvo uþdangstyti ne nuo lietuviø, o nuo rusø ar goti. Rytà nuëjom á Ramanausko miðkelá ir á greta Pa- stribø netikëto uþklupimo. Pirmà kartà ne su tëvais, ne juodþiø buvusá valstybiná miðkà. Radome apie medþius, su savais prie Kûèiø stalo, o su didele Pilkausko ðeima. apie kimsas sniege iðmintus takus. Keliose vietose pra- Kartu valgë Florijonas Kulikauskas ir Juozas Pilkauskas. kastas sniegas ir rasta vandens, matyt, kad gerta, nors Visi suvalgëm po gabaliukà plotkos (kalëdaièio). Kûèiø vanduo gelsvas buvo. Ten pratrepsëjome iki pavakario. stalas buvo skurdus, be silkiø, be saldumynø. Ðliþikai Temstant parëjome namo, pavalgëm ir, pasiëmæ maisto, (kûèiukai) buvo pasaldyti cukriniø burokø nuoviru. iðëjome. Nuëjom á Kanapeckaitës ir Kumðèio atskirà Tuo metu, kai mes, trys broliai, slapstëmës Þukaus- vienkiemëlá gale laukø su viltim ten pernakvoti. Radom kø kaime, brolis Petras po pabëgimo nuëjo Ðimoniø trobelæ uþrakintà (þiemà jie iðsikraustë gyventi pas girion. Ten pabuvo apie mënesá. Sugráþæs pasakojo, kad globëjà (apekûnà) Dþenà Krisiûnà. Pasëdëjom darþinës ten yra apsigyvenæ keli ðimtai partizanø. Turi ásirengæ paðalëj. Nors þiema buvo neðalta, bet suþvarbom, norëjosi slëptuves, kûrena lauþà, Vytautas ir Anicetas Èepës. 1945 miego. Pakilæ nuëjom á mokosi ðaudyti. Bet mais- didelá Zalieskos klojimà to trûkumas ir artëjanti netoliese. Ten sulindom á þiema vertë daugelá paieð- ðiaudus. Ðiauduose buvo koti prieglaudos kitur. ðilta miegoti. Vos pradëjus Tuo metu vokieèiø auðti, Þiliðkiø kaimo lau- lëktuvas vienà naktá kais pasiekëm geleþinkelá. Þvirblioniø apylinkën Kita jo puse nuëjom iki paraðiutais nuleido kelis Raguvëlës stotelës. Apsi- desantininkus su ðau- stojom miðko kampe tarp tuvais, granatomis, kul- vieðkelio ir geleþinkelio kosvaidþiu. Pasirodo, tai pervaþos. Ten atrodë saugu. buvo vietiniai lietuviai. Pagal egles pasiklojom Pasitraukus Vokietijon, egliðakiø ant sniego. Ten

KUPIÐKIS 2016 /14 87 rezistencija ant jø sëdëjom ir gulëjom. Buvo atodrëkis. Vanduo siekëm Þukauskø kaimà. Kurgi þiemà dësies. Vël ap- laðëjo nuo medþiø. Stotelëje girdëjosi þmoniø ðû- sistojom pas Tamoðiø Pilkauskà – að ir Vytautas. Èia buvo kavimai, ðnekos. Pravaþiavo traukinëlis. Ten papietavæ, ir Juozas Pilkauskas, ir F. Kulikauskas. Didelei ðeimai ir laukëm prieblandos, o sulaukæ gráþom Þukauskuos. grupei vyrø reikëjo daug maisto. Turbût Juozas Pil- Uþëjæ pas Ramanauskà, radom mûsø belaukiantá tëtæ kauslas sumanë parveþti sviesto ið Pelyðø pieninës. Ten, ir brolá Benediktà. Tëtë pasakë suradæs saugià vietà Pelyðose, buvo ir jo namai. Jis, broliai Benediktas, Petras, pas jaunesnæ jo pusseseræ Urðulæ Mickûnienæ (jo dëdës Vytautas ir A. Juodelis, Juozas Pranckevièius dviem ve- Liudviko dukterá), gyvenanèià tarp miðkø prie Petkûnø. þimais nuvaþiavo á Pelyðø pieninæ. Sviesto dar nebuvo. Vëlai vakare iðëjom. Mitoðiûnø kaime uþëjom pas Pranckevièius (Povilo Krisiûno þentas) buvo dirbæs pie- Kloniûnienæ. Ji turëjo dvi graþias dukteris ir jaunëlá ninëj. Jis sviestà sumuðë. Vaþiavo ginkluoti. Sviestà at- sûnø Petrà. Èia mus pavaiðino ir paguldë lovose, nors veþæ, Juodelis, Benediktas ir Petras iðëjo ginkluoti á ki- rizikavo savo saugumu. tas vietoves, susirado kitus partizanus. Jie klajojo su Anksti iðëjom ir praauðus pasiekëm Mickûno tro- grupe partizanø. Að ir brolis Vytautas likome pas T. Pil- beles. Trisienis, darþinë ar klojimas, tvartelis (gurbas) ir kauskà. Bet sviesto valgyti neteko. gyvenama kamara buvo po vienu stogu. Naujas gyve- Po poros savaièiø Pilkauskienë vël antrà kartà pa- namas namas pastatytas netoliese. Nors dar pilnai ne- noro, kad mes iðeitume. Girdi, ji suþinojusi, kad pavojinga árengtas, jame jau gyveno su trimis vaikais. Vyriausiam, èia bûti. Mat suëmë giminaitæ Tamoðiûnaitæ ið Jovarø. vardu Anicetas, buvo gal 5–6 metai. Mickûnas buvo Jà tardo. Gi ji daug þino apie partizanus ir neiðkentusi jaunas graþus vyras. Kad atleistø nuo kariuomenës, gali visus iðdavinëti. Bet kur eiti? Niekas tokiø sveèiø buvo ásidarbinæs netoliese durpynëlyje darbininku. nelaukia, nes bijo. Rusai stribai tokius radæ ims ðaudyti, Mane, Benediktà ir Vytautà apgyvendino trisienyje. gali sudeginti trobas. Globëjams teks kalëjimas. Að ir Pro plyðius matësi ðiek tiek aplinkos. Pavojaus atveju Vytautas, iðeidami á miðkà, uþbëgom pas tëvus. Pasiëmëm buvo galima palypëti ir pasislëpti darþinëje ir ant tvar- maisto, degtukø. Nuëjom á dëdës Benedikto miðkà netoli to iki ðelmenio sukrautuose javuose, paðaruose. Per Liaukiðkiø. Apsistojom tuðèioj darþinëj. Juozas Pil- dienà trepsëjom trisienyje, o naktá miegojom nauja- kauskas turbût pasiliko pas Tamoðiø. me name. Vienà vakarà atëjo ir brolis Petras. Jis buvo Darþinëlë, kurioje apsistojome, buvo statyta tëtës ir pavargæs. Atsigulæs ant grindø, pasidëjo ðalia ðautuvà dëdës Benedikto, kai nupirko miðkà ir pievos gabalà ir tuoj uþmigo. Rytà jis iðëjo. Girdëdavosi mûðiø dun- pamiðkëje. Prisiminiau, kad vaikystëje èia atneðiau pjo- desys vakarø pusëj. Gal apie sausio 15 griaudëjo visà vëjams „sniedonës“. Sniedonë – tai buvo ðilti blynai su dienà ir labai smarkiai. Turbût tada bombardavo Ka- varðkës ar taukø padaþu. Tikriau tai buvo galima su- raliauèiø (dabar Kaliningradas). prasti kaip prieðpusrytis iðëjusiems anksti ðienauti, Paskui ëmëm slëptis miðke. Anksti rytà, pasiëmæ dirbti. Èia pastogëje perëjo, skraidë, èirðkëjo kregþdës. maisto pietums, iðeidavom statydami kojas á pëdas sniege Ratu susëdæ palei prëslà kvepianèio ðieno, valgëm priekyje ëjusio. Miðke pasirinkdavom sausø ðakuèiø, kad pietus. Tëtë ant riekës duonos man uþtepë sviesto. Ne- gerai degtø ir nebûtø daug dûmø. Taip gynëmës nuo spëjo man paduoti – kregþdë ið virðaus ant sviesto uþ- ðalèio. Kartà gal pamiðkëje ëmë ðaudyti. Buvo baimës, tëðkë savo sviesto. norëjom trauktis. Bet nutilo. Vakarais gráþdavom á trobà Nors sienos lentos ið miðko pusës buvo apdraskytos, nakvynës. Taip pragyvenom apie dvi savaites. Pabaigoj bet viduj sniego nebuvo, nes greta auganèios eglës já sausio Benediktas iðëjo link Þukauskø. Vakare ir að su sulaikë. Pro sienos tarpus prisiruoðëm ið miðko sausø Vytautu iðëjom vieðkelio link. Tuðèiu lauku gerokai pa- ðakø. Uþkûrëm maþà lauþelá ir susëdæ ðildëmës, pa- ëjæ, radom kaimo trobas. Á kraðtinës langà pasibeldæ pa- pietavom. Pieva valdiðko miðko link pravaþiavo rogëse klausëm, kokia èia vietovë, kur kelias á Surdegá. „Èia sëdintis þmogus. „Tai turbût Stankevièius vaþiuoja mal- Umënai. O vieðkelis deðinëje á Troðkûnus, o kairëje á Sur- kauti“, – nusprendëme. Galvojome, kà toliau daryti, kur degá“, – atsakë. Þinojau tà didelá kaimà prie vieðkelio slëptis. Eiti á bûrá kartu su broliais? Bet neturëjome ðau- netoli Troðkûnø. Dar vaikystëje teko kelis kartus va- tuvø, patirties. Diena ëjo á pabaigà. Buvo be vëjo ir tykus þiuoti su tëvu, su seneliu á kermoðius, á sveèius pas tetà oras. Staiga kaþkur miðke ar uþ jo pasigirdo ðûviai. Virð Elþbietà Ribokienæ Þaliosios viensëdin uþ Troðkûnø, mûsø prazvimbë kulkos. Pamatëm, kad rusø stribai mið- Traupio pusëje. Prieð Umënø kaimo pirmà sodybà kà kreèia ir gali mus atrasti. Ëmëm bëgti valdiðko miðko stovëjo lenta su uþraðu: Subaèiaus ir Troðkûnø valsèiø link. Klimpome, nes pamiðkëje buvo daug sniego. Miðke, riba. pravaþiuotu keliuku, buvo lengviau bëgti kaimo link. Pro Nakoniø kaimà, pro Vaðuokënø geleþinkelio Ðûviø nebesigirdëjo, tai ið miðko iðbëgome – gráþom na- stotelæ nuëjom iki Surdegio. Per miestelá nëjom, bijojom mo pavalgyti. Èiupæs duonos ir dar kaþkà, valgydamas sutikti stribus. Nuëjom kitapus baþnyèios Vaðuokos iðëjau á gonkà (verandà). Þiûriu gi ant vieðkelio ties Pil- slëniu. Paskui Mitoðiûnø laukais be kelio eidami pa- kausko klojimu trepsi trys ar keturi vyrai su ðautuvais.

88 KUPIÐKIS 2016 /14 rezistencija „Stribai jau ant vieðkelio“, – pasakiau broliui. Sprukom vasario 16. Gal bus permainø. Gal ta proga, pabëgæs A. uþ skepo sode ir pakalnën prie upës, ir slëniu iki Petro- Smetona, Amerikos lietuviai ar dar kas iðreikalaus nio prie Pajuodþiø kaimo. Kaþkur iððovë. Guodëmës, kad nebeþudyti Lietuvoje þmoniø, gràþinti nepriklausomybæ. nebepataikys, nes temo. Bëgant vieðkelio link, Vytau- Graþu bus þygiuoti su trispalvëm vëliavom...“, – gal- tas pasakë, kad dûsta, skauda krûtinë. „Eikim pësti“, – vojom. pasakiau. Pasirodo, tada ant vieðkelio stovëjo broliai Kloniûnienës, jos dviejø dukterø ir jaunëlio sûnaus Benediktas ir Petras su Antanu Juodeliu ir Juozu Ma- Petro maitinami, klojime gyvenom apie savaitæ ir vienà silioniu. Juodelis su Benediktu ir Petru nuëjo pas Uzdrà vakarà mus pakvietë á pirtá. Nusimazgojom, pakeitë bal- Mitoðiûnuose. Netrukus atëjo ir stribai mûsø gryèion. tinius laikinai, o mûsø utëlëtus iðvirino ir gràþino persi- Jie tardë, klausdami, kas iðëjo ið gryèios. Galbût ið tolo vilkti. Pagaliau gavom þinià, kad broliai gráþo pas Juo- matë mus. delienæ. Mat ten buvo slëptuvë gryèios paðalëje. Nuëjom Vieðkeliu priëjom Þudþgalio kaimà ir manëm eiti á mes abu ten. A. Juodelio mama buvo tyki maþakalbë Gaidþiupius, galvodami, kad bus ten saugiausia. Bet kas moteris. Ji nieko nekaltino, nepriekaiðtavo, nedejavo dël ten mus priims? Visi bijos. Sumanëm eiti pas dëdæ Be- sunkumø, dël pavojø, ji mums virë, kepë, skalbë. Naktá nediktà Skuduos. Uþ Þudþgalio, eidami pro Vilkatupæ, ir dienà durys buvo uþkabintos. Taip buvom sutaræ, kad uþëjom pas tëtës antros eilës pusseseræ Jëckienæ. Tuoj jei kas nepageidaujamas, pavyzdþiui, stribai norëtø áeiti, mums atneðë uzbonà pieno, duonos. Be Jëckos, buvo ir ji ilgai klausinëtø juos, kol mes sulásim ið papeèkio á jo brolis atsargos generolas leitenantas Jëcka (Jackus) – þeminæ. Dienà visà laikà dairëmës pro langus. Naktá dabar palaidotas Þviliûnø kapinëse. Kai pavalgëm, pa- miegojom ant peèiaus, lovoje. Pieno, duonos ar dar ko sakë, kad bijo mus laikyti: „Eikit kitur“. Ádëjo didelá ga- atneðdavo tëtë. Kartà tëtë praneðë, kad Juðkos bûrys balà rûkytos deðros. Eidami Mitoðiûnø link ties Zalies- kaþkur apie Tiltagalius ar Geleþius uþklupo bevaþiuo- ka pajutom, kad kaþkas atðnibþda, ateina. Pritûpëm prie janèius Subaèiaus stoties stribus. Deðimt nuðovë. Ið mies- vieniðø egluèiø. Kaþkas praëjo, praðlamëjo Þiliðkiø link. telio buvo nuðauti Ivaðkevièius, Staðkevièius, Stanke- Bet ëjom Mitoðiûnø laukais pro Kloniûnienës sodybà vièius. iki Vaðuokos upës. Kitapus upës buvo Uzdro sodyba. Pro Èia bûnant, ið broliø Benedikto ir Petro, Juodelio ðalá slëniu einant, ëmë arðiai loti Uzdro ðuo. Nuskubëjom suþinojau, kur jø bûta per tà laikà, kai mes slëpëmës prie vieðkelio (Paskui paaiðkëjo, kad pas Uzdrà tada kitur. Kaþkiek laiko jie pabuvo Jasvilonyse, Pavaðuo- buvo broliai Benediktas, Petras ir A. Juodelis. Pavalgæ kiuose. Ilèiûnuose sutiko Zarembos bûrá. Prisidëjo du jie ruoðësi ten nakvoti, bet iðgirdæ nerimaujantá ðuná, ið- vokieèiø kareiviai, kurie slapstësi, bijodami pakliût ëjo. Netrukus ten atëjo stribai ir apsinakvojo). Pro pa- nelaisvën. Susidarë bûrys ið 15 asmenø, turëjo kulko- krantës medþius iðëjæ á vieðkelá pabijojom juo per Sur- svaidá. Tà vakarà, kai að ir Vytautas iðëjom miegot klo- degá eiti. Sumanëm eiti per miðkà ir laukais Vieðintø jiman, jø bûrys apsistojo vienkiemyje netoli Subaèiaus vieðkelio link, o ten nuo Linkevièiaus dvarelio ir Skudai miestelio. Savininkë buvo bajorë Kupstienë. Vaikystëje nebetoli. Pradþioje ëjom miðku. Nors stengëmës iðlaikyti teko man jà matyti baþnyèioje. Tokia apsimuturiavusi ëjimo kryptá, bet medþius apeidami, nukrypom á deðinæ skara ir visà laikà lyg kà kramtë, judino lûpas. Pas jà ir iðëjom á aikðtæ. Deðinëje pamatëm trobesius. Priëjom pavalgë ir, uþsikabinæ duris, miegojo. Net tarnaièiø lau- prie didelës sodybos ir graþaus namo. Kai pabeldæ á langà kan neiðleido. Anksti rytà nuëjo á pamiðkæ prie vieðkelio paklausëm, mums atsakë, kad èia Kanapynë ir Vaitie- ties Ringelyne. Pasislëpæ uþ medþiø laukë apðaudyti stri- kûno sodyba. Keliuku gráþom prie Surdegio vieðkelio. bus, kai ðie vaþiuos miestelio link. Pavargom, supratom, kad iki ryto nepasieksim Skudø. Keliuku ið Ringelynës, matyt, ten nakvojæs, atëjo prie Ties Bartulio sodyba tomis paèiomis pëdomis gráþom vieðkelio vietinio ruso Makarovo sûnus istrebitelis. Ant atgal. Prie Uzdro sodybos vël plyðavo ðuo. Gal ten yra peèiø neðësi ðautuvà. Matyt, ëjo „darban“ á stotá. Parti- stribai? Taip galvodami slëniu slinkom tolyn. Mano zanai já nuðovë ir, paëmæ ðautuvà, nuëjo miðku Þvirb- sermëga buvo pilka. Að prisiglaudæs ëjau deðinëje lioniø link. Subaèiaus stribai su rusais sumanë partizanus Vytauto pusëje, kad uþstoèiau jo juodus rûbus. Prieð tai, medþioti. Supratæ, kad pëdomis sniege juos seka stribai, einant vieðkeliu, að ëjau kairëje. Nuëjome prie Klo- ëmë klaidinti pëdas. Perëjæ kvartalo linijà, kitoje vietoje niûnienës klojimo. Viduj radom prëslà ðiaudø. Álindom jie vël priëjo prie tos paèios linijos. Pamatë per linijà á juos ir uþmigom. Rytà Kloniûnienë atëjo paðarø. Mes pëdais einanèius stribus. Ëmë apðaudyti. Bet nebuvo pasirodëm. „Po Mitoðiûnus vaikðto stribai. Gali ateiti gerai pasiruoðæ – nepataikë. Miðku atëjo iki Maslio- èia“, – pasakë ji. Ëmëm kasti urvà ðiauduose ir ten pa- niðkio. Lauku perëjo Vieðintà ir uþ jos miðku priëjo sislëpëm. Po kiek laiko pasakë, kad nuo Þiûko stribai Upius ties Petronio sodyba. Visi pavargo. Sumanë pail- kaþkur tolyn nuëjo. Atneðë mums valgyti. Pavyko ðiau- sëti miðko pakraðtyje. Petras siûlë pereiti tuos gal 400 duose pasidaryti gerà guolá. Ðilta gulëti, atneða valgyti, m. lauko ir uþ Petronio sodybos Liaukiðkiø miðko pak- tai ko daugiau bereikia. Pasilikom èia. „Rytoj 1945 m. raðty pailsëti. Sakë, bus saugiau, jei kas sektø. Jo nuo-

KUPIÐKIS 2016 /14 89 rezistencija monei nepritarë net Masilionis ir Juodelis, nors jie buvo Mitoðiûnø rubeþiaus. Matyt, turëjo tikslà manim atsi- tarnavæ kariuomenëje. Susëdo. Netrukus juos rusai ir kratyti – susargdinti. Buvom basi. Juozas ábridæs pa- stribai pasivijo ir, pamatæ sëdinèius, ëmë apðaudyti. Kai baidë þuvis ir, iðkëlæs tinklà, rado jame eðeriukà. Da- ið uþnugario ðaudë, teko bëgti á laukà. Petras pabë- bar buvo eilë man bristi. Ábridau, pastaèiau tinklà ir ið gëdamas atsiguldavo ir atsiðaudë. Suðuko, kad ir kiti su toliau trepsëdamas variau þuvá. Ir man pakliuvo eðerys. perbëgimais atsiðaudytø. Taip laimingai pasiekë Petronio Bet buvo taip ðalta kojom. Iððokau ant kranto ir saulëje klojimà. Ið uþ jo mûriniø stulpø atsiðaudë ir spruko á èia ðildþiau kojas. Juozas á upæ nebebrido, tik man nurodi- pat esantá Liaukiðkiø miðkà. Petrui tik kelniø blauzda nëjo: „Va pamëgink ten, va tenai. Dar paeikim priekin. buvo perplëðta. Stribams atliko kulkosvaidþio ðoviniø Va uþ tø þoliø pastatyk tinklà...“ Að jo klausiau. diskai, nes nespëjo pasiimti. Keliuku atskubëjo prie Paþvejojæs, iððoku ant kranto, paðylu ir vël brendu. Kai kaimo ir ant vieðkelio tarësi, kur eiti. Jie nuëjo Mitoðiû- kojos uþðalo, rodos, ir nebe taip ðalta paliko. Suþvejojæ nuos pas Uzdrà. Masilionis nuëjo kartu. Visi kiti ið kelias þuvytes, parëjome. Tà dienà mums jø neiðkepë. Liaukiðkiø miðko kitur iðsivaikðèiojo. Pas Uzdrà pavalgæ, O rytà Tamoðienë jau sakë suþinojusi, kad gresia pa- manë ten ir pernakvoti. Bet kai ðuva ëmë loti, skubiai vojus. „Iðeikit“, – pasakë man ir Juozui Pilkauskui. Bet iðëjo (tada mane su Vytautu aplojo). Netrukus, kaip jau Juozas turbût neiðëjo. Treèià kartà turëjau tik að iðeiti. minëjau, pas Uzdrà atëjo stribai ir apsinakvojo. Iðëjæs uþëjau pas Juodelienæ. Ið jos visi buvo kaþkur Artëjo 1945 m. Velykos. Broliai ir Juodelis iðëjo kiau- iðëjæ. Nuëjau á kaimynystëj esantá atvirà A. Bartulio ðiniauti. Pavaikðtinëjæ po Kanapynæ, atsineðë kiauðiniø, klojimà. Jame buvo, matyt, ko nors pirkti atëjæ Stan- sviesto ir kelis gabalus pyrago. Sniegas buvo jau nutirpæs, kevièiai. Jie pasakë, kad pasiduoti mëginanèius mið- bet per Velykas vël paðalo, pasnyguriojo. Guodëmës, kad kinius þiauriai tardo, muða... Man darësi silpna. Nuëjau tokià ðaltà ir vëjuotà dienà niekur neis stribai. Velykos prie vieðkelio pas Domicëlæ Pilipaitienæ. Ji sako: „Vai- 1945 m., rodos, ankstyvos, dar kovo mënesá, buvo. keli, tau turbût gripas. Yra temperatûros. Iðgerk stiklinæ Balandþio mënesá að vël apsigyvenau pas kaimynà T. degtinës ir ðiltos arbatos, ir gulk. Iðprakaituosi, pa- Pilkauskà. Matyt, tëtë papraðë, nes buvo arèiau, patogiau sveiksi“. Paguldë, ðiltai apklojo. Iðprakaitavau. Pasidarë atneðti pieno. Að vis jauèiau skrandá ir daugiausia pienu geriau. Pailsëjau. Kità dienà tëtë parsivedë namo á mitau. Radau ten tuos paèius – Juozà Pilkauskà ir Flo- klojimà. Prëslas dar rudená kuliant buvo apkrautas ðiau- rijonà Kulikauskà. Jautëmës saugiai. Kad bûtø ramiau dais, þaginiais. Padarëm urvà álindimui. Urvà galima ir nenuobodu, loðëme kortomis, daugiausia ðeðiø deðim- buvo patiems uþsidaryti suriðtu ðiaudø pëdu–kûliu. tø. Vakarø pusëje vis dar girdëdavosi tolimas dundesys. Savo namuose slëptis atrodë nelabai saugu, bet kà Suðilo, pradëjo þydëti medþliepiai – tai yra klevai. Vienà daryt, kai kitur nëra. Buvo geguþis, ðilta. Atëjo ir bro- dienà Subaèiaus pusëje ëmë ðaudyt. Pakilo raketos. liai. Atëjo èia slëptis ir Petras Pajuodis. Já tardë, grasino Suþinojom, kad stribai ir rusai triukðmauja, mat baigësi kalëjimu. Mat stribø pasala nuðovë kieme jo sûnø. Jis karas. Tai buvo 1945 m. geguþës 9 d. Atëjæs, pasirodë auðtant, neðinas ðautuvu, ëjo pas tëvus maisto. Gulëjom prie lango Bronius Ramanauskas. Ligi tol manëm, kad kaip zuikiai. Naktá, jei kuris imdavo kriokti, þadin- jis kartu su Daugiu pasitraukë Vokietijon. Buvo toks su- davom. Kà gali þinoti, gal paðalëj sëdi pasala – iðgirs. nerimæs. Karas su vokieèiais baigësi, bet niekas nesikeitë. Ims ieðkoti ar padegs. Partizano Alfonso Pajuodþio Su Japonija karas tebevyko. Jauniems lietuviams vyrams trobas sudegino, bet jo nerado ten. Petras Pajuodis vis dar liko, nors ir maþesnë, viltis, kad Lietuvai gràþins klojime pas mus iðbuvo dvi savaites. Atëjusi þmona nepriklausomybæ, kai baigsis karas ir su Japonija. iðsivedë, mat Ramonas sakë, kad nebetardys, nebaus O rusø enkavëdë (NKVD, KGB) ir stribai tebeðaudë kalëjimu. tuos beginklius ir ginkluotus vyrus, juos pavadinæ ban- Kartà tëtë iðkûreno savo pirtá. Buvo ramus pava- ditais. Bronë Ramanauskaitë sakë maèiusi, kaip stribai karys. Paupiu atëjo Bronius Juzulënas ið Þviliûnø. Jis veþë nuðautà kruvinà vyrà. Per Subaèiaus miestelá veþë á pradþios mokyklà Þudþgaliuose baigë metais vëliau uþ stotá susëdæ ant jo kojø, o jo galva ir rankos kabojo ve- mane. Teiravosi, ar galëtø prie mûsø prisidëti, kartu þimo gale. Nuðautus guldë visus Subaèiaus stotyje prie slapstytis. Sutarëm, kad jis turbût gaus ðautuvà ir ateis. akmeninio sandëlio, prie gatvës. Tuokart tai buvo Vladas Nebeatëjo, nes jo tëvas su girininko pagalba ádarbino Èepë, vienas ið dviejø Skudø Èepienës sûnø. miðko kirtëju. Tada tëtë nuvaþiavo Stumbriðkio giri- Prieð pat ankstyvas Sekmines buvo graþus saulëtas ninkijon prie Þaliosios girios, nes Subaèiaus girininkijoj oras. Tamoðienë ir Juozas Pilkauskas sujudo, kad reikia kirtëjø nebepriëmë. Stumbriðkio girininkas irgi pasakë, þuvies. Jos vyras Tamoðius Pilkauskas buvo tykus þmo- kad daugiau kirtëjø priimti nebegali. Taip tëtei nepa- gus. Jokiø nurodymø kà nors veikti ar dirbti nedavë. Gi sisekë nors vienà ádarbinti ir teisëtai apsaugoti nuo ka- jos nurodymø reikëjo klausyti. Juozas Pilkauskas pasi- riuomenës. ëmë tinklà–samtá, pintinæ þuviai ir iðsiviliojo mane þu- Petras vël iðëjo kaþkur, susitikinëjo su partizanais. vauti. Nuëjom toliau nuo kaimo, uþ þvyrduobiø, netoli Susitiko su Labakoju, pasivadinusiu „Þaibutis“. Jis buvo

90 KUPIÐKIS 2016 /14 rezistencija labai dràsus. Raitas pabëgdavo nuo stribø. Vienà vaka- Ramanauskà Subaèiaus parapijos 1926–30 metais gi- rà buvo atjojæs pas A. Juodelá. musiøjø metrikø knygà. Man einant, pakilusios pempës Vienà graþià dienà, kai pavojaus nesimatë, iðëjom këlë triukðmà ne maþesná uþ ðunis, ðaukë – gyvi, gyvi. prie tilto prieð klojimà. Staiga nuo vieðkelio pusës virð Knygà ið baþnyèios turbût paëmë þvirblionieèiai, kad klojimo stogo iðniro malûnsparnis. Ið jo pasigirdo: rusai neþinotø, kà ðaukti armijon. Ðiltà vasaros dienà „Karas baigësi, vyrai, pasiduokit, legalizuokitës!“ Pa- atëjo Þvirblioniø partizanai. Nuëjæ pakriauðën ties þvyr- þeme nuskrido pietø kryptimi. duobiø ðlaitu, ðildëmës saulëje. Þvirblionietis Urbonas Tëtë, nuvaþiavæs á Maþionis pas brolá Jurgá, rado ten ir jaunylis Plëta maudësi. atvaþiavusià jo dukrà Elenà. Ji dirbo Panevëþyje medi- Pasidarë labai nesaugu. Pasibaigus karui, Lietuvoje cinos sesute. Paklausinëjusi apie mane, suþinojo, kad sir- padaugëjo rusø KGB. Reikëjo keisti slëpimosi vietà. guliuoju. Að maniau, kad lengviausias ir geriausias mais- Brolis Benediktas iðsikasë slëptuvæ Liudviko Rama- tas yra pienas. Tik juo maitinantis, man uþkietëjo vidu- nausko kamaroj. Tai ten ir að nuëjau. Ten ilgai slapstë- riai. Tada iðdrásau suvalgyti tëtës atneðtø saldûniø obuo- mës. Slëptuvë buvo moliniam grunte, siaura. Joje galima liø. Iðkart pagerëjo. Netrukus Elena atvaþiavo ir atëjo á buvo tik gulëti ar tupëti. Tai álindæs pamiegodavau arba klojimà. Man ji á skrandá ávedë guminá vamzdelá ir á bu- nueidavau á klojimà. Atëjæs ir Vytautas kitame neáreng- teliukà paëmë skrandþio sulèiø iðtyrimui. Mums pasa- tame kambaryje padarë antrà sienà prie belangës sienos. kë naujienà, kad mirë ðlubas Amerikos prezidentas Ruz- Toje siauroje slëptuvëje buvo galima slëptis tik stovint. veltas. Prezidentu tapo Ruzvelto pavaduotojas Trume- Atrodë èia, nuoðaliame vienkiemyje, saugu. Bet këlë rû- nas. Sakë, kad Lietuvoje, kaþkur apie Birþus, yra Tru- pesèiø maitinimasis. Todël mano broliai, susitaræ su A. menø. Nusprendëm, kad jis kilæs ið Lietuvos. Tai turbût Juodeliu ir Pranckevièiumi, besislepianèiu pas uoðvá P. pasiûlys Stalinui, kad iðvestø rusø kariuomenæ, kad Krisiûnà, vël iðsiruoðë á Surdegio pieninæ. Vidurnaktá, graþintø nepriklausomybæ Lietuvai (kaip naiviai gal- pasikinkæ arklá, nuvaþiavo. Rado kelias dëþes sviesto ir vota!). dëþæ supirktø ið gyventojø kiauðiniø. Pienininkui paliko Reikëjo naujas derlius klojiman krauti. Iðsikëlëm pas raðtelá, kad paimta LLA (Lietuvos laisvës armijos) reik- Kazá Bartulá ir jo seserá Domutæ Pilipaitienæ á trisiená, mëms. Parveþæ, iðsidalino. Jau iðauðus, slëniu nuo Vaðuo- prikimðtà ðiaudø. Prie mûsø prisidëjo kaimynas Bronius kos didesnæ viso to dalá atveþë pas Liudvikà Ramanaus- Ramanauskas. Urvo nedarëme. Esant pavojui, paðel- kà. Tai buvo iðsigelbëjimas nuo pusbadþio gyvenimo. Mat menëje buvo galima ðiaudais prisidengti. Vienà dienà kiek gi prisikalëdosi pas þmones. O tëtë irgi be pieno ne nugriaudëjo sprogimas. Pasirodo rusø kareivis Juode- kà galëjo duoti, nes stribai, bekratydami namus, iðneðë lienës kieme aptiko slëptuvæ po akmenimis. Anksèiau laðinius ir viskà, kas jiems patiko. joje buvo slëpta mësa. Jis ten ámetë granatà. Kartà pro Kai slëpëmës pas Liudvikà Ramanauskà, praëjus sienos plyðá pamaèiau nuo Ramanausko miðko ateinantá kiek laiko po mûsø sëkmingo þygio á pieninæ nakties me- ginkluotà kareivá. Visus perspëjau ir tylëjom prisidengæ tu, Pelyðø, Skudø apylinkëse partizanø bûrys irgi sumanë ðiaudais. ið pieninës paimti maisto dienos metu. Ryðininkë iðþvalgë Vël atvaþiavo pusseserë Elena. Ji sakë, kad man skran- aplinkà, bet nieko átartina nepastebëjo. Rytà, kai sviestas dyje maþai rûgðèiø. Ið jos iðgirdom, kad amerikieèiø jau buvo sumuðtas ir atveþæ pienà þmonës skirstësi, par- lëktuvai Japonijoje numetë kaþkokias baisias bombas, tizanai atëjo á pieninæ. Rusai ir stribai, iðsislapstæ dar sugriovë Hirosimos ir Nagasakio miestus, þuvo ðimtai naktá bulvëse ir kitur, pakilo ir puolë. Iðsivijo partizanus tûkstanèiø gyventojø (tai buvo atominës bombos). Po á laukà uþ miestelio, o miðkas buvo toli... Nors atsiðaudë to karas su Japonija baigësi. kulkosvaidþiu, þuvo bûrio vadas Sankauskas, þuvo Laba- Kadangi Juodelienës kieme susprogdinæs slëptuvæ po kojis (vienas ið trijø broliø) ir kiti. akmenimis kareivis nerado A. Juodelio ir mano brolio Að be ginklo ið Liudviko Ramanausko kelis kartus Vytauto, að ásidràsinau ir nuëjau ten, á jos gryèià. Kartà, parëjau namo parsineðti pieno. Pas tëvus radau dar- kai broliai kaþkur iðëjo, Juodelis pasiûlë nueiti atneðti bininkæ Grilauskaitæ ið mûsø mamos kraðto. Ji papra- lentø ið Gurklio ûkio. Buvo tyki ir ðilta naktis. Po tie- ðë priimt gyventi, nes namuose dël tardymø nebegali sumui pagal griová nuëjom klojimo paðalën ir ið ten par- bûti. Þadëjo uþ pavalgymà ir butà dirbti. Ið tikrøjø ji sineðëm lentø. Dienà su Vytauto pagalba padarëm viskà veltui dirbo, padëjo nuimti derliø. Prisimenu dalá slëptuvæ ant tvartelio. Kartà ten bûnant, pasigirdo ðau- jos giedamø dainos þodþiø: „Jie namus sugriovë, ðei- dymas Mitoðiûnuos. Suþinojom, kad nuðovë Uzdriokà, mynas iðblaðkë, jaunuomenæ mûsø kaip uogas iðtaðkë“. nespëjusá pasislëpti. Uzdriokas slëpësi vienas, neturëjo Ji turbût buvo pasiøsta mus sekti. Tada neþinojom, kad ginklo. Nesirodë þiemà pas Uzdrà uþëjusiems A. Juo- ji Grilausko – iðdaviko sesuo. Mums uþsiregistravus, ji deliui, J. Masilioniui, Benediktui ir Petrui. Nesirodë ir iðëjo. tuoj pat atëjusiems ir apsinakvojusiems stribams. Graþià saulëtà vasaros dienà pasigirdo ðûviai kaþkur Kartà naktá perneðiau saugesnën vieton pas Liudvikà toli uþ Þudþgalio. Ðaudë ir kulkosvaidþiu. Paskui suþi-

KUPIÐKIS 2016 /14 91 rezistencija

nojom, kad tarp Paðiliø ir Pakryþës buvo netikëtai uþ- lëtnikà, á Vaðuokà. Broniø Laureckiokà paðovë prie pat pultas partizanø bûrys. Þuvo bûrio vadas Vaièikonis, du vieðkelio palei buvusià Jurgio Bartulio sodybà. Tada jis broliai Kulvaièiai ir dar kaþkas. Juos iðdavë kartu bûryje susisprogdino. Bronius Ramanauskas ir að, Alfonsas Pa- buvæs Grilauskas. juodis, laimingai pabëgom kita kryptimi. Pabëgti, matyt, Apie 1970 m. Kupiðkio rajono laikraðtis raðë, kad mums padëjo Antanas Juodelis, pasilikæs gryèioj su de- iðspausdinta knyga „Ramonas pakëlë ginklà“ ir spaus- ðinës rankos netekusiu Petru Masilioniu-Napoleonu. dino iðtraukà ið jos. Raðë, kad pagautas (o gal pasidavæs) Masilionis jau kuris laikas prieð tai gyveno pas Juodelá Grilauskas pasiþadëjo sutartose vietose padëti raðtelius ir gydësi. Jis su kaire ranka ir silpdamas nuo kraujuo- apie partizanø bûrio slëpimàsi, judëjimus, þodþiu – já janèios deðinës ne kà begalëjo padëti. Iðbëgdamas að (A. uþverbavo. Kad nebûtø átarimo ir já vël priimtø á bûrá, Pajuodis) tik iðgirdau jo praðymà pribaigti. Juodelis pro jis, nuveþtas á kaimà tardyti, iðdavinëti, turëjo pabëgti. langà apðaudë kareivius kieme. Nuðovë uþ kiemo prieð- Bëgo ir pabëgo, nors labai „ðaudë“ ir vijosi. Savo nelai- kalnëj prie þvyrduobiø ásitaisiusius kulkosvaidininkus. mei, partizanai juo (Grilausku) patikëjo, priëmë atgal á Matyt, turëjo taiklià aká, buvo uþsitarnavæs puskarinin- bûrá. Priëmë tik po to, kai pabuvo vienas, suvaidino su- kio laipsná Lietuvos kariuomenëj“. siðaudymà su stribais ir vël laimingai „pabëgo“ nuo jø. Brolis Antanas Èepë tuokart akëjo dirvà èia pat uþ upelio prieðkalnëj. Jis stebëjo, kas dedasi. Pamatë, kaip Partizanø þûtis Þukauskø kaime 1946 m. pargriuvo kulkosvaidininkas, kulkosvaidis nutilo. Ka- Baigësi visi metai nuo karo pabaigos 1945 m. geguþës reiviai ðaudë padegamosiomis kulkomis ir padegë gryèià, 9 d. 1946 m. balandþio 11 d., didájá ðeðtadiená prieð Ve- kurios stogas buvo dengtas ðiaudais. Juodelienë, buvusi lykas, Þukauskø kaime pasigirdo granatø sprogimai, kul- uþpeèkyje, po sprogimo iðbëgo á kiemà ðaukdama ne- kosvaidþiø ir ðautuvø tratëjimas. Suliepsnojo ir sudegë ðaudyti ir krito nuðauta. Taip þuvo tyli, rami moteris, be Imbrasienës gryèia, kurioje gyveno nuomininkë Juode- galo mylëjusi vienintelá sûnø Antanà. lienë. Þuvo Juodelienë ir penki partizanai, tarp jø ir jos Brolis Vytautas prisimena tà ávyká: kai atvaþiavæ ka- sûnus Antanas, þuvo ir keli rusø kareiviai ið Panevëþio reiviai, ginkluoti kulkosvaidþiais, vesdamiesi didelá ðuná, garnizono. ið gryèios nuskubëjo á paupá, jis iðëjo stebëti. Matë, kad Likæs gyvas Alfonsas Pajuodis pasakojo: „Buvo taip. jie nuëjo prie Baltakienës-Juodelienës gryèios. Po to pa- Tà graþø didþiojo ðeðtadienio ankstyvà rytà Pilkauskienë sigirdo sprogimas, pamatë, kaip iðgriuvo galinë namo prikëlë partizanus Adolfà Skardþiø (já vadinom Edþiu), siena. Pamatë bëganèius partizanus. Pamatë, kad vienas Broniø Laureckà, Petrà Masilioná-Napoleonà ir mane jau prie vieðkelio pargriuvo ir pasigirdo sprogimas. Vy- (Alfonsà Pajuodá), sakydama: „Eikit pas Juodelienæ, ten tautas suprato, kad kareiviai gali sugráþti, gali suimti, apsiskusit, pabûsit“. Jie paklausë – nuëjo. Po kiek laiko tardyti. Skubëdamas vieðkelio link, jis pamatë, kad To- nuo Þviliûnø pusës atûþë sunkveþimiai su Panevëþio mo Pilkausko vyriausia duktë Liudvisë kinko arklá. Pri- NKVD garnizono kareiviais. Sustojo ties Antano Èepës ëjæs padëjo pakinkyti ir abu iðvaþiavo. Prie Þviliûnø kryþ- ir Tamoðiaus Pilkausko sodybomis. Trumpam kai kurie kelës Vytautas iðlipo ir per Þviliûnus nuëjo á Jasvilonis uþëjo Èepës gryèion vedini ðunimi ir nuskubëjo á paupá. pas Jonà Èepæ, kur ir prabuvo dvi dienas. Neþinia, ar Paupiu patraukë tiesiai prie gryèios, kur buvo partizanai. Liudvisë kur nuvaþiavo, ar gráþo. Ir ið viso kam jai rei- Pastebëjæ atslenkant kareivius, partizanai pro angà këjo kinkyti arklá, jei norëjo pasislëpti? Galëjo ir pësèia papeèkyje spëjo sulásti á bunkerá, kuris buvo uþ gryèios nueiti pas Krisiûnà ar á netolimà Pajuodþiø kaimà. Gal darþe, ir uþsidarë. Manë, kad neras. Ne kartà rusai ir pabijojo, kad jei suims gyvus Juodelienæ ar kurá partiza- stribai buvo ir vis nerado bunkerio. Áëjæ su ðunim gryèion, nà, ðie gali iðduoti slëptuvæ pas Pilkauskà ir joje rasti kareiviai iðkart ëmë plëðti ràstà papeèkyje, kuris dengë Juozà Pilkauskà, jos numylëtiná. Gal ruoðësi iðveþti Juo- angà á bunkerá. Matyt jiems buvo iðdavikas papasakojæs, zà, bet sutrukdë Vytautas? kaip rasti. Petras Masilionis-Napoleonas á slëptuvæ álindo Kareiviai, sudeginæ trobà, iðardæ slëptuvæ uþ jos, ëmë paskutinis ir, uþdaræs angà, prie jos klausësi, kas dësis ieðkoti transporto iðveþti þuvusiems. „Raspriagaj loðadej gryèioje. Kareiviui atplëðiant slëptuvës angà, Masilionis i zapriagaj v telegi“ (iðkinkyk arklius ir kinkyk á veþi- pirmiausia ðovë. Pataikë tik á kojas arti esanèiam karei- mus)“, – pasakë broliui Antanui, akëjanèiam dirvà. Pa- viui – kitur ir negalëjo pataikyti. Po to Masilionis metë kinkyti liepë ir Antanui Bartuliui, kurio gryèia buvo gal granatà. Matyt, dar rankoj sprogo ar ir nespëjo atitraukti uþ 50 m nuo Juodelienës. Á veþimus sudëjo Vlado Þiûros, rankos, tad smarkiai buvo suplëðyta deðinë ranka. Nuo Adolfo Skardþiaus, Broniaus Laurecko kûnus ir savo sprogimo iðgriuvo virtuvëje galinë namo siena. Pro tà kelis þuvusius kareivius. Juodelienës ir smarkiai apde- iðgriuvusá tarpà partizanai ëmë bëgti. Vladas Þiûra ið gusiø Antano Juodelio ir Petro Masilionio kûnø nebe- Pajuodþiø kaimo buvo nuðautas prie pat namo. Edzá ëmë. Tardymui iðsiveþë Antanà Bartulá ir mano brolá Skardþiø nuðovë ðokantá per griová, kuris buvo iðkastas Antanà Èepæ. Veþiku ir arkliams parvaryti paëmë Jonà per slëná nuo Mickapetrio pusës, per kadaise buvusá te- Ramanauskiokà, A. Bartulio sûnënà, kapojusá þabus pas

92 KUPIÐKIS 2016 /14 rezistencija já. Vaþiuodami kareiviai keiksnojo banditus, labiausiai Praeivi, nulenk galvà stalinizmo aukoms. keiksnojo tas perðauta koja. Kareivius, þinoma, palaidojo 1995 m. rusø kariø kapinëse prie cerkvës Panevëþy, o partizanus Tame paèiame ar kitame paminkle reikëtø áraðyti ir neþinia kur palaidojo. Antanà Èepæ ir Antanà Bartulá Þukauskø kaime uþaugusio jaunuolio Jurgio Bartulio uþdarë netoli nuo geleþinkelio stoties balto mûrinio pavardæ. Kaip jau minëjau anksèiau, jis, Modesto ir Vero- namo rûsyje, kur daug kaliniø braidë po vandená. A. nikos Bartuliø sûnus, þuvo 1918 m. nepriklausomybës Èepæ tardë nepiktai, mat jis buvo tolimesnis kaimynas, kovø metu kaþkur prie Ðvenèionëliø ar Ðirvintø. Jurgio be to, pora mënesiø buvo rusø kariuomenën paimtas, brolis Antanas Bartulis didvyriðkai atlaikë KGB kan- kai já rado Vokietijoj. Bartulá tardë þiauriai. Gráþdavo kinimus – nieko neiðdavë. ið naktiniø tardymø leisgyvis, matyt, kokia rykðte ar Per apraðytà partizanø suðaudymà aukø galëjo bûti bizûnu suaiþytu kûnu. Po kokio mënesio paleido. Mat ir daugiau. Laimei, Antanas Juodelis, rusams sugráþus, jie iðsigynë, kad nieko negalëjo þinoti ir neþinojo apie pasirûpino savo ðeima: þmonà Jadvygà Valodkaitæ- partizanus. Juodelienæ (g. 1921 m.) ir du maþameèius vaikus Viliutæ Didájá penktadiená, prieð tà mûðá, brolis Benediktas (g. 1940) ir Algirdà (g. 1943) gal 1944 m. rudená iðveþë Èepë nuëjo pas Antanà Juodelá. Nuneðë maisto. prie Raguvos. Jadvyga Juodelienë tebegyvena Uþne- – Rytoj su Brone vaþiuosim á povestuvinæ kelionæ vëþyje, kaime prie Raguvos. Viliutë Juodelytë-Zdaþins- traukiniu iki Utenos. Utenoj turguj gal kà rasim nusi- kienë mirë 1980 m., Algirdas Juodelis apie 2007 m. Uþ- pirkti. Gal ir jums reikia kà nors nupirkt, gal drabuþiø? augino po kelis vaikus. Palaidoti Raguvoje. – Nupirkit, jei kà rasit. Va, jûs laisvi vaþinëjat, nieko Apskritai, sugráþus 1944 metais okupacinei kariuo- nebijot. Galvoju, reiks registruotis. Ko besulauksi, – kal- menei, apylinkëse þuvo: Br. Ramanauskas, Ant. Juodelis bëjo Antanas Juodelis. ir Juodelienë – ið Þukauskø kaimo, Petronis ir Vl. Þiûra Ankstø rytà jaunavedþiai nuskubëjo á Raguvëlës gele- ir du Pajuodþiai ið Pajuodþiø kaimo, Astravas ir Dauno- þinkelio stotá. Prie Troðkûnø sprogo kaþkieno padëtas ravièius ið Kanapynës kaimo, Valkavièius, Motiejus Bar- sprogmuo, apgadino traukiná. Kol traukiná taisë, Bene- tulis, Nadolskis ið Þviliûnø kaimo, J. Vala, Bartulis – ið diktas su Brone nuëjo á Troðkûnus pas gydytojà. Mat tru- Þudþgalio kaimo, Ðvilpa, J. Masilionis – ið Ramanavos putá suþeidë Bronæ. Baigiant gráþti á stotá, traukinukas kaimo, Zaremba, Laureckas – ið Ilèiûnø kaimo, Uzdras nupûðkavo. Pësti gráþo namo. Prie Surdegio iðgirdo spro- ið Mitoðiûnø kaimo, Vaièikonis, du Kulvaièiai, du Sta- gimà, ðûvius. Pasimatë dûmai Þukauskø pusëje. Suprato nevièiai ið Paðiliø, Jasviloniø kaimo, du Astravai ir Gai- ir netrukus suþinojo, kad blogi dalykai vyksta kaime. liûnas ið Surdegio, J. Beleckas ið Upiø, F. Kulikauskas, Tada jie gráþo atgal á Troðkûnus ir nuëjo uþ 6 km nuo jø Vl. Èepë ið Skudø kaimo, Sasnauskas ið Pelyðø k. ir keli á Þaliàjà pas pusbrolá Vytautà Ribokà. Ten pabuvo kelias jo bûrio vyrai, E. Skardþius ið Subaèiaus miestelio, du dienas. Plëtos ið Þvirblioniø kaimo, J. Valonis – ið Jovarø kaimo, 1946 m. balandþio 11 d., didájá ðeðtadiená, iðëjau ið Alf. Skrebë – ið Anioliðkio, trys broliai Labakojai ið Pet- Troðkûnø urëdijos, kur dirbau, á namus pësèias ðvæsti Ve- kûnø, Dovydënaitë – kaþkur miðkuose ir t. t. lykø. Kol parëjau, buvo jau pavakarys. Namie broliø ne- Perspausdinta ið A. Èepës knygos „Ir tadu ti taip buvo... radau. Radau tik tëvus ir seseris. Suþinojau pasibaigusio Mano ir artimøjø likimai istorijos vingiuose“ (2014) baisaus ávykio pasekmes: þuvo 5 partizanai ir jø globëja Juodelienë. A. Juodelis, P. Masilionis-Napoleonas ir Paminklas 1946 m. balandþio 11 d. susprogdinto partizanø bunkerio Juodelio mama jau buvo þmoniø palaidoti Mitoðiûnø vietoje. Þukauskai, 2016. V. Jankausko nuotr. kapinëse. Apþiûrëjau iðdarkytà slëptuvæ, pelenais virtusio namo vietà, vietà, kur tiek slëptasi mano ir kitø. Ðio mûðio metu gal bûtø buvæ daugiau galimybiø iðsigelbëti, jei bûtø buvæs antras iðëjimas ið slëptuvës. Po penkeriø metø nuo Lietuvos nepriklausomybës atgavimo Sàjûdþio dëka buvo pastatytas kuklus paminklas maþdaug buvusio bunkerio vietoj. Paminkle áraðyta: 1946 metais uþ tëvynës laisvæ þuvo: Petras Masilionis 24 metø Antanas Juodelis 33 metø Marijona Juodelienë 60 metø Bronislovas Laureckas 24 metø Adolfas Skardþius 23 metø Vladislovas Þiûra 27 metø

KUPIÐKIS 2016 /14 93 rezistencija

Ona DAPÐYTË-KRIUKELIENË Keletas pastabø ir komentarø

Seniai norëjosi pakalbëti apie vienà beveik prieð du [Èiovydþiø k.], kur buvo bunkeris. deðimtmeèius pasirodþiusià knygà. Turiu omenyje An- Po keliø dienø man pakilo temperatûra. Lauþikienë tano Ðimëno „Kovoje dël Lietuvos laisvës“1. Autorius sako: leidinio pratarmëje paþymi: „Ðià knygà sudaro kelios – Vaþiuosiu á Ðimonis, parveðiu tau vaistø. dalys: papildyta ir pataisyta dokumentinë apybraiþa – Vaþiuok, – atsakiau jai. „Vilties ir gëlos ûkanose“ bei partizanø prisiminimai, Pavakare gráþo su vaistais. Liepë man iðgerti tabletes. buvusio KGB archyve surinkta dokumentinë medþiaga Kai iðgëriau, netekau sàmonës. Jà atgavau Kupiðkio sau- apie laisvës kovas Vidurio Aukðtaitijoje, daugiausia bu- gume [...]6. vusioje Algimanto apygardos teritorijoje“2. Pagal Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA) archyvinius Perskaièiusi leidinio pratarmæ apsidþiaugiau, kad dokumentus nustatyta: 1950 m. sausio 10 d. remiantis leidinyje bus apraðytos partizanø kovos Algimanto apy- agentø „Nogot“, „Prano“ ir informatorës „Mir“ prane- gardos teritorijoje, kuri veikë ir Kupiðkio kraðte. Mi- ðimais, kad partizanai Jonas Lapienis-Jokeris ir kiti nëtoje apybraiþoje pateikti þuvusiøjø partizanø sàraðai slepiasi Pukniø, Ðereliø ir Geiminiø kaimuose, buvo bei iðlikusiø partizanø prisiminimai, nes tuo metu, ið- organizuota partizanø paieðkos operacija Pukniø kaime, skyrus straipsnius periodinëje spaudoje ir Romo Kau- Ðimoniø valsèiuje. Tikrinant Petro Adamonio namus, nieèio sudarytà knygà „Aukðtaitijos partizanø prisi- ið kambario iðbëgo vienas partizanas, nuðovë stribà Stasá minimai“3, rimtesniø leidiniø apie partizanø kovas Al- Balá ir suþeidë MGB vidaus kariuomenës 137-ojo ðauliø gimanto apygardoje neturëjome. pulko grandiná. Kautyniø metu buvo nuðauti 2 partiza- Tenka apgailestauti, kad autorius, pateikdamas par- nai. Þuvo: 1. Jonas Lapienis-Jokeris, Jono, gimæs 1920 tizanø prisiminimus „Montës“ bûrio partizanas pasa- m. Vodoniø kaime, Ðimoniø valsèiuje, Algimanto apy- koja“4 ir kituose partizanø prisiminimuose, nenurodo gardos þvalgybos virðininkas; 2. Jonas Stukas-Skirmutis, partizanø prisiminimø autoriø, nors apybraiþoje „Vilties Jurgio, gimæs 1930 m. Jotkoniø kaime, Svëdasø ir gëlos ûkanose“5 nurodo, kad pasakoja „Montës“ bûrio valsèiuje, priklausë Vaclovo Èepukonio-Tigro partizanø partizanas Petras Èernius-Ðpokas ir kiti. grupei (taip byloje); 3. Suþeistas ir suimtas namo ðei- Pateiktuose partizano Ðpoko prisiminimuose duo- mininkas P. Adamonis7. menys neatitinka tikrovës: neteisingai apraðomos kau- 1950 m. sausio 13 d. agentas „Raðalinë“ [Jonas Lau- tynës, neteisingai nurodyti kautyniø metu þuvusieji par- þikas, gyvenæs Èiovydþiø kaime, Kupiðkio valsèiuje8] tizanai, neteisingai nurodytos datos, iðkraipyti kaimø praneðë, kad partizanai Ðpokas [Petras Èernius] ir Uosis pavadinimai bei paties prisiminimø autoriaus Ðpoko su- [Vytautas Lapienis] slepiasi bunkeryje, árengtame ëmimo aplinkybës. agento namuose. Organizuotos operacijos metu, Toliau pakometuosiu keletà knygos epizodø. Kursyvu panaudojus operatyvinæ technikà (migdomuosius), bun- pateikiamas A. Ðimëno tekstas, o lauþtiniuose skliaus- keryje buvo suimti: 1. Petras Èernius-Ðpokas, Petro, tuose – straipsnio autorës paaiðkinimai. Vienas ið pa- gimæs 1916 m. Kinderiø kaime, Ðimoniø valsèiuje, vyzdþiø: „Montës“ bûrio partizanas pasakoja“. partizanas nuo 1944 m.; 2. Vytautas Lapienis-Uosis, [...] „1948 m. per siautimà ið visø kovotojø tik mane gimæs 1922 m. [Galvydþiø kaime, Svëdasø valsèiuje], vienà suþeidë á vidurius, o rusø paguldëme netoli ðimto. partizanas nuo 1944 m.9 Tø metø þiemà [1950 01 10] mus keturis apsupo Ðe- Iðsamiau panagrinësiu A. Ðimëno minëtame leidinyje veliø [Ðereliø] kaime pas Adomoná [Adamoná]. Þuvo pateiktus klaidingus duomenis apie mûsø – Dapðiø Stanèikas [Jonas Stukas] ir [Jonas] Lapienis, o Ðpokà ðeimà. „Kovojom nelygioj kovoj“ autorius raðo: [Petrà Èerniø] vël suþeidë. Ðiaip taip dviese ið apsupties [...]„Kovoje krito tëvas ir keturi [penki] sûnûs Dap- pabëgome. Tada Ðpokas norëjo nusiðauti ið pistoleto, bet ðiai, kilæ ið Ðimoniø vls. Vederiðkiø k. [Vëderiðkiø]. Tëvas pistoletas buvo visas apðerkðnijæs ir neiððovë, kaþkokia jëga þuvo 1945 m.[neþuvo, bet buvo suimtas ir nuteistas], Ka- sulaikë nuo nusiþudymo. Su draugu pasimetëme. Einu zys ir Jurgis 1946 m. [Kazys þuvo 1947 m., o Jurgis 1945 pagal keliukà, þiûriu – atvaþiuoja dvi moterys, susisupæ á m.], Juozas 1947 m. [þuvo 1946 m.] ir Jonelis [Jonas] skaras, matyt, kad vaþiuoja á Ðimonis. Papraðiau, kad 1948 m.10 . mane paveþtø. Ásodino á roges, susuko á skarà, automatà Sàraðe: „Ðimoniø valsèiaus partizanai“ autorius vi- pakiðo po ðiaudais ir vaþiuojam. Taip iðveþë ið apsupties sus Dapðius, iðskyrus Juozà ir Kazá, jau priskiria Montës net per dvi pasalas. Laimingai nuvaþiavome á Þiuronis [Antano Starkaus] partizanø bûriui, nors tëvelis ir sûnus

94 KUPIÐKIS 2016 /14 rezistencija

Jurgis niekada nepriklausë Montës partizanø bûriui, þu- ko duomenimis apie Antano Starkaus partizanø slaps- vimo datos iðskyrus Jonà – neteisingos: tymosi vietà, MGB Kamajø valsèiaus poskyris organi- [...].11. Jonas Dapðys, Vederiðkiø k. [Vëderiðkiø] zavo karinæ èekistø operacijà Vëderiðkiø kaimo apylin- Montës bûrys. Þ. 1948. këse, Ðimoniø valsèiuje, kurios metu buvo surastas bun- 12. Jonas Dapðys (tëvas) [Kazimieras Dapðys] Ve- keris [Visbarø miðke – Oþiakalnyje]17. deriðkiø k. [Vëderiðkiø] Montës bûrys. Þ. 1945.[Tëvas Jonas Dapðys, gimæs 1919 m., gyvenæs Vëderiðkiø kai- neþuvo, bet buvo suimtas ir nuteistas, nepriklausë me, priklausë Algimanto apygardos, Jauniaus partizanø Montës partizanø bûriui]. bûriui, turëjo Lazdyno, Briedþio ir Virðaièio slapy- 13 Juozas Dapðys, Vederiðkiø k. [Vëderiðkiø] þ. 1947. vardþius. Þuvo 1948 m. kovo 30 d. (kitur – kovo 28 d.) [þuvo 1946 m.]. pagal informatoriaus „Leono“ agentûriná praneðimà 14 Jurgis Dapðys, Vederiðkiø k. [Vëderiðkiø] Montës organizuotos karinës èekistø operacijos metu Virbaliðkiø bûrys. Þ. 1946. [Þuvo 1945 m., jis nepriklausë Montës kaime, Aukðtupënø valsèiuje18. partizanø bûriui]. Vladas Dapðys, gimæs 1929 m. gyvenæs Vëderiðkiø 15. Kazys Dapðys, Vederiðkiø k. [Vëderiðkiø] þ. 1946 kaime, Ðimoniø valsèiuje, priklausë Algimanto apygar- m. [Þuvo 1947 m., priklausë Montës partizanø dos, 2-ajai Algirdo kuopai, slapyvardis – Balandis. Þu- bûriui].[...]11 . vo 1948 m. birþelio 3 d. Miliûnø kaime, Aukðtupënø Taip pat sàraðe: „Algimanto partizanø sàraðai“ Nr. valsèiuje, remiantis agento „Sakalo“ agentûriniais duo- 203–20712 Iðvardyti kartu su tëvu Jonu [Kazimieru] menimis, prie Anatalijos Uþtupienës namø surengtos Dapðiu, jau vis penki sûnûs priskiriami Montës partizanø pasalos metu19. Þuvo kartu su buvusiu mokytoju, parti- bûriui, nors tëvelis ir sûnus Jurgis nepriklausë minëtam zanu Vincu Deksniu-Ramuniu20. bûriui ir tëvelis neþuvo, bet buvo suimtas. Broliø þuvimo A. Ðimënas straipsnyje: „Ðvæskime motinos dienà“ datos, iðskyrus Jonà, nurodytos neteisingai. raðo: [...] Prisiminkime ir tas motinas, kurios paaukojo Tenka paþymëti, kad pateiktuose partizanø sàraðuose Tëvynei Lietuvai po kelis vaikus. Kupiðkio aps. Ðimoniø neteisingai pateikiami kaimø pavadinimai (Antanas Ai- vls. Vederiðkiø k. [Vëderiðkiø] 1945 m. þuvo Petras Dapðys dukas ið Aþunavos k. – Uþusienio, Jonas Griþas ið Puro- [Kazimieras Dapðys] ir vëliau keturi [penki] sûnai [sû- niø – Oboniø ir kt.13), partizanø þuvimo datos, sla- nûs]: Kazys – 1946 m.[1947 m.], Jurgis – 1946 m. [1945 pyvardþiai. m.], Juozas – 1948 m. [1946 m.], Jonas – 1947 m.[1948 Patikslinsiu duomenis apie mûsø – Dapðiø ðeimà. m.] bei suimta duktë ryðininkë, mirusi lageryje [tai að – Tëvas Kazimieras Dapðys (ne Jonas, o leidinio 307 Ona Dapðytë lageryje nemiriau, bet sugráþau ið lagerio]. puslapyje nurodytas tëvo vardas jau Petras), gimæs 1873 Motinai ið gailesèio plyðo ðirdis“21 . m., gyvenæs Vëderiðkiø kaime, Ðimoniø valsèiuje. Jis Tëvas ne Petras ir ne Jonas Dapðys, bet Kazimieras nepriklausë Antano Starkaus-Montës partizanø bûriui Dapðys, jis neþuvo, bet buvo suimtas. Þuvo ne keturi ir neþuvo. Tëvelis beveik neiðeidavo ið areðtinës, uþsi- sûnûs Dapðiai, o penki, broliø þuvimo datos nurodytos gydydavo þaizdas ir vël já suimdavo. 1946 m. spalio 2 d. neteisingai. Suimta duktë, tai að – Ona Dapðytë, lageryje K. Dapðá nuosprendþiu pagal RSFSR BK 61 straipsnio nemiriau, bet ið lagerio sugráþau ir raðau ðias eilutes. Ma- 3 dalá nuteisë pusantrø metø laisvës atëmimo, konfis- mytei Emilijai Dapðienei teko slapstytis, apverkti iðnie- kuojant visà turtà ir iðtremiant ið Lietuvos TSR dvejiems kintus miesteliø aikðtëse savo vaikus ir ið lagerio negrá- metams, atimant visas politines teises penkeriems me- þusá vyrà. Ji mirë 1974 m. kovo 28 d., palaidota Adomy- tams14. Atlikti bausmës buvo iðsiøstas á Karagandos la- nës kapinëse. gerá, ið kur jau nebesugráþo. Straipsnyje: „Partizanø kovø keliais“ A. Ðimënas ra- Jurgis Dapðys, gimæs 1913 m., gyvenæs Vëderiðkiø ðo: [...] Vëliau nuvykome á Ðimoniø miestelá, kur paro- kaime, nepriklausë Antano Starkaus-Montës partizanø dëme koplytstulpá, pastatytà tëvui ir keturiems sûnums bûriui, þuvo karinës èekistø operacijos metu 1945 m. Dapðiams, þuvusiems kovoje su sovietø okupantais22 . birþelio 21 d.15 Ðimoniø miestelio kryþkelëje pastatytas paminklas Juozas Dapðys, gimæs1921 m., gyvenæs Vëderiðkiø ne tëvui ir keturiems Dapðiams, bet 1945 m. birþelio 21 kaime, Ðimoniø valsèiuje, priklausë Antano Starkaus- d. NKVD vidaus kariuomenës 25-ojo ðauliø pulko pajë- Blindos partizanø bûriui, þuvo karinës èekistø operacijos gomis organizuotos partizanø paieðkos operacijos metu metu 1946 m. Guèiûnø kaime, Kamajø valsèiuje16. Guèiûnø ir kituose aplinkiniuose kaimuose buvo nukau- Kazimieras Dapðys, gimæs 1918 m., gyvenæs Vëde- ta Alfonso Paðkevièiaus 20 partizanø. Ið jø 5 partizanø riðkiø kaime, Ðimoniø valsèiuje, priklausë Antano Star- palaikai nuveþti á Ðimoniø miestelá „atpaþinimui“, o kiti kaus-Blindos vadovaujamai 2-ajai Algirdo kuopai, buvo – á Kamajus. Ðimoniø miestelyje atpaþinti: Jurgis Dap- partizanø apsaugos bûrio vado pavaduotojas, slapyvardis ðys, [Feliksas Jakutis], Jonas Mikënas, Justinas Rimkus – Àþuolas. Þuvo 1947 m. lapkrièio 23 d. ir Jonas Tubius23, kuriems ir pastatytas minëtas koplyt- Remiantis suimto partizanø ryðininko Prano Aidu- stulpis.

KUPIÐKIS 2016 /14 95 palikæ pëdsakà

„Uoliausias gaivintojas meilës Vidmantas JANKAUSKAS prie Baþnyèios ir Tëvynës...“ Keli kunigo Stanislovo Eduardo Baltrimo biografijos ðtrichai

1941-øjø birþelá ið Lietuvos besitraukiantys suþvërëjæ niausiai prisimenamas dël savo kaip kankinio mirties. raudonieji okupantai ir jø pakalikai nuþudë kunigà, Za- Kadangi liko plaèiau neaptartas vienas svarbus jo darbà rasø klebonà Stanislovà Eduardà Baltrimà. Ðis kankinio treèiajame–ketvirtajame deðimtmetyje atspindintis ðal- mirtimi miræs dvasininkas du vaisingiausius ir darbin- tinis – asmens byla2, pasinaudodami ja galime bent giausius savo gyvenimo deðimtmeèius atidavë Kupiðkio punktyriðkai atsekti kai kuriuos svarbesnius kunigo bio- kraðto þmonëms ir paliko èia ryðkø pëdsakà. Kun. Balt- grafijos laiptelius, patirti apie jo kasdienius rûpesèius ir rimas priklauso tai ðviesuoliø, inteligentø kartai, kuriai dþiaugsmus. Ði medþiaga vertinga ne tik kaip kankre- XX a. pirmojoje pusëje teko pagrindinë jaunos Lietuvos èios biografijos uþpildas, bet iliustruoja ir kunigo santy- valstybës kûrimo, modernios nacijos ugdymo naðta. kius su vyskupu, atskleidþia tam tikras to meto dvasi- Sunki, didelë, daþnai net neplanuota… Iðaugusi ir iðsi- ninkø gyvenimo provincijoje peripetijas. mokslinusi, pirmuosius profesinius ágûdþius ágijusi dar Tiesa, pirmosios kun. S. E. Baltrimo gyvenimo pusës carinës Rusijos laikais, ði trisdeðimtmeèiø–keturiasde- biografiniai duomenys irgi gana skurdoki. Þinome, kad ðimtmeèiø karta dëjo pamatus, tiesë kelius jau kitai, kuri ðis þemaitis, Gintaliðkës valsèiaus valstieèiø vaikas, gimë iðaugo ir subrendo Nepriklausomos Lietuvos laikais, ir (kaip raðoma biografijose) 1889 m. spalio 13 d. Salan- kuri, praëjusi mûsø kraðtui tekusius amþiaus vidurio ka- tuose3, dabartiniame Kretingos rajone. Augo Raseiniuo- taklizmus, penkis naujos okupacijos deðimtmeèius, Ne- se, kur baigë miesto keturklasæ mokyklà, 1907–1912 m. priklausomybës idëjà perdavë naujoms kartoms. mokësi Þemaièiø dvasinëje seminarijoje Kaune. Vysku- Paprastai istoriografijoje kalbant apie kokio nors kupo Gasparo Cirtauto áðventintas kunigu 1912 m. geguþës nigo nuopelnus daþniausiai prisimenama jo organizacinë, 14 d.4 Nuo tø metø liepos ëjo vikaro ir tikybos mokytojo visuomeninë veikla: pastatytos baþnyèios, beneficijos pareigas Linkuvoje, o po metø kartu su bûsimuoju Ska- tvarkymo darbai, dalyvavimas draugijose, organizaci- piðkio klebonu Nikodemu Kasperiûnu perkeltas tikybos jose, karitatyvinë veikla ir pan. Sunkiau kalbëti, apraðyti mokytoju á Gryvà (Kurðo gubernija) ir paskirtas Alûkð- kasdienæ jo pastoracinæ veiklà, kuri daþnai nëra ir pakan- tos mokytojø seminarijos kapelionu (vëliau paaukðtintas kamai dokumentuota. Kun. S. E. Baltrimas yra su- prefektu). Priartëjus Pirmojo pasaulinio karo frontui silaukæs tam tikro tyrinëtojø dëmesio1, ir nors daug nu- ið Alûkðtos S. E. Baltrimas pasitraukë á Rusijà, mokyto- sipelnë organizacinëje, pastoracinëje veikloje, daþ- javo gimnazijose Rostove ir Jaroslavlyje, o po trejø me-

Iðsamiau susipaþinus su A. Ðimëno leidiniu „Kovoje 10 Ðimënas A. Kovoje dël Lietuvos laisvës, p. 38. 11 Ten pat, p 89. dël Lietuvos laisvës“, tenka padaryti iðvadà, kad leidinyje 12 Ten pat, p. 219. pateiktais duomenimis, iðskyrus Lietuvos gyventojø ge- 13 Ten pat, p. 89. nocido ir rezistencijos tyrimo centro paruoðtas paþymas 14 Lietuvos Respublika. Teisingumo ministerija. Kupiðkio rajono bei pateiktus archyvinius dokumentus, visiðkai pasitikëti apylinkës teismas. Raðtas, 1998 03 20 Nr. 276. 15 LYA, f.. K-1, Ap. 15, B.1344, L.3, 216, 217, 225. negalima. 16 Ten pat, Ap. 3. B.1192. L. 268. 17 Ten pat, Ap. 58, B. P-18458-LI, t. 1, L. 252;B. 36807/3, L. 44 a. p., Nuorodos: 97; B.43063/3, T.2, L. 84; Ap. 3, B.1416, L. 252. 1 Ðimënas A. Kovoje dël Lietuvos laisvës. Panevëþio – Algimanto – 18 Ten pat, Ap. 3, B.1195, L. 78, 111–112, B. 1196, L. 63, 107, 115; Vyèio apygardø partizanai. Kaunas, 1998, 319 p. B. 262, L.224; Ap. 58, B.43063/3, T. 1, l. 131; T.2, L.95; F. K-19, Ap. 1, 2 Ten pat , p. 6. B.1087, L.111b ; F. K-1, Ap. 3, B. 195, L. 129. 3 Aukðtaitijos partizanø prisiminimai / Sudarytojas Romas Kaunietis. 19 Ten pat, B.1196, L.169–170; B. 1197, L.10–11; B. 263, L.150; Vilnius, 1996. Ap. 58, B. 35243/3, T. 2, L.96, 436; B. 19639/3, L.129–144; B. 43063/3, 4 Ðimënas A. Kovoje dël Lietuvos laisvës, p. 34–37. T. 2, L.96 ;Ap.10. B.55. L.100. 5 Ðimënas A. Vilties ir gëlos ûkanose // Tëvynë, 1991 12 03. Nr.93. 20 Iðsamiau apie Dapðiø ðeimà þr.: Dapðytë-Kriukelienë O. Kanèiø ir 6 Ðimënas A. Kovoje dël Lietuvos laisvës, p. 35. netekèiø metai // Kupiðkis. Nr.10. 2012, p.65–2. 7 LYA, f.. K-1, Ap.3, B.1829. L.2–3; B.1201, L.19, 22; Ap. 58, B. 21 Ðimënas A. Kovoje dël Lietuvos laisvës, p. 307. 43063/3,T.1, L.39–40; T.2, L. 88. 22 Ten pat, p.313. 8 Ten pat, Ap. 15, B.1350, L.215 a.p.; Ap.58, B.43063/3, T. 2, L. 179– 23 LYA, F. K-1, Ap. 3. B.1190, L.5, 32; Ap. 15, B.1344, L. 3, 25, 220– 15. 230; B.2670, L.56; Ap. 3, B.1477, L.259; Ap. 15, B. 2672, L.16–17; Ap. 9 Ten pat, Ap. 3. B. 366, L. 28–30. 58, B. 31154/3, L. 8–9 ; B. 29127/3. L. 9–12. 96 KUPIÐKIS 2016 /14 palikæ pëdsakà tø, gráþo á Lietuvà ir 1918 m. liepos 1 d. buvo paskirtas Rokiðkio Ðv. Augustino baþnyèios rektoriumi. Keletà dirbti á Kupiðká5. Èia praleido bolðevikø okupacijà, 1919 mënesiø pasigydæs, 1923 m. pradþioje vël dëstë tikybà m. buvo vienas ið krikðèioniø demokratø aktyvistø gimnazijoje. Ið Rokiðkio buvo paskirtas kuratu á karo Kupiðkio parapijoje6. Kupiðkyje tuo metu siautë dëmë- metais smarkiai nukentëjusià Palëvenëlës filijà ir èia toji ðiltinë, kitos epidemijos, tad vikarui teko patirti ir atvyko 1923 m. rugsëjo 28 d.12 sveikatos iðbandymø. Tai matyti ið 1919 m. liepà gydy- Palëvenëlëje prabëgæ metai Baltrimui buvo itin dar- tojo D. Jankevièiaus iðraðyto „paliudymo“: „Ðiuomi liu- binti: perdengë baþnyèios stogà, baigë árengti klebonijà, diju, kad kun. Stanislovas Eduardas Baltrimas turi chro- suremontavo ûkinius pastatus, ëmësi þygiø filijai iðrû- niðkà gerklës slogà ir kojø reumatizmà. Apart to dar ne- pinti parapijos teises. Þemaièiø vyskupas P. Karevièius seniai persirgo dëmëtàjà ðiltine. Pasaugojimui sveikatos ávertino kunigo pastangas ir 1925 m. rugpjûèio 18 d. vi- reikalinga jam sausesnis oras, hygieniðkesnës darbo zituodamas Palëvenëlæ pasiûlë Baltrimui imtis plates- sàlygos ir poilsis“7. Ðá dokumentà kunigas pridëjo prie nës veiklos. Pastarasis ið karto sutikimo nedavë, bet jau 1919 m. liepos 2 d. raðyto praðymo ið Kupiðkio Þemaièiø lapkrièio 11 d. raðë vyskupui: „Nedrásau sutikti, turë- vyskupijos vyskupo sekretoriatui: „Raðtu á Jo Malonybæ damas domëje pradëtus–nebaigtus Palëvenëlëje darbus Þemaièiø Vyskupà, sausyje ð/m. praðiau skirti man ir nenumatydamas greitai juos baigti. Dabar sëkmingai vikaro vietà kitur, nes liguistumo dëlei Kupiðkyje bûti baigiau. Todel jei Jûsø Malonybës nuomonë manæs negaliu. Atsakymo negavau. Ðiuomi anksèiau duotàjá iðkëlimo klausimu nepakitëjo, be to bendrosios apysto- praðimà panaujinu, jungiu priegtam gydytojaus mediciná vos tai vykinti nekliudytø – praðyèiau kelti mane kitur, liudimà. Pasak gydytojaus patarimø patogiausia bûtø kame Jûsø Ekscelencijos nuoþiûra galëèiau sëkmingiau kamendoriauti sveikatos þvilgsniu, Betygaloje ar Tyta- darbuotis“13. vënuose, ten klimato ir darbo sanlygos maþiau ardytø Vyskupas praðymà iðklausë ir 1925 m. gruodþio 12 mano sveikatà“8. d. S. E. Baltrimà paskyrë Vieðintø Ðv. arkangelo Myko- Raðtiðko atsakymo, atrodo, nesulaukë, tad rugpjûèio lo parapijos klebonu. Èia jis atvyko jau po Naujøjø metø. 26 d. praðyme Þemaièiø vyskupijos generalvikarui ið Ku- Vieðintose naujasis klebonas irgi turëjo apsèiai veiklos. piðkio Baltrimas vël raðë: „Á auksèiau duotàjá meldimà Minima, kad dar tais paèiais 1926 m. jis pasirûpino ne- ir gydytojaus liudimà gavau per kun. A. Kripaitá paþa- bereikalingà senàjà varpinæ perstatyti á koplyèià. Bûta dëjimà, kad dël racijø ten iðdëstytø, graitu laiku esmi ir kitokiø ûkiniø problemø. Antai jau balandþio 15 d. keltinas ið Kupiðkio. Jau antras mënuo kaip pasirengæs jis kreipësi á Baþnyèios turtø valdymo tarybà tokiu kelionën laukiu nuo Jûsø Malonybës ásakymo apleisti klausimu: „Prie Vieðintø baþnyèios yra þemës sklypas Kupiðká ir nesulaukiu. Toksai baigtinai neiðriðtas mano 43 deðimtiniø ploto. Ariamosios þemës – 30 deð. A.a. translokatos klausimas labai kenkia darbui, o daug-dau- kun. J. Korsakui priëmus beneficium ðioji þemë buvo dir- giaus mano sveikatai; tuomi teisinu kartuojamàjá mel- bama. Ðeði ar septyni metai atgal þemë buvo paversta dimà duoti man vikarijatà Tytavënuose ar Betygaloje ganyklomis, tokia paliko ir dabar. Todël klausiu: I Ar ar, pagaliaus, kitoje maþoje parapijoje, kame sulyg gy- privalau iðreikalauti ið a.a. kun. Korsako ápëdiniø ne- dytojaus patarimø turësiu susesná orà, poilsá ir gigienið- uþsëtø rugiø kieká? II Jei privalau, tai kiek? III Jei ne- kesnes darbo sàlygas. privalau, ar nebûsiu juridiniai atsakomingas rugiø klau- P.S. Didëjant Lietuvoje mokyklø skaièiui, jei kada sime atsiskaitant su mano ápëdiniu, perduodant jam Vie- neuþtektø Akademijos mokslø tikybos mokytojø ir bût ðintø baþnyèios beneficium? NB. Mano ápëdinis ras þemæ skiriami ðiaip jau kunigai, gal tuomet ir man duotumët dirbamà, todël ir prisibijau atsiskaitymo kompensacijø“. ðios rûðies darbà, nes Io mëgiu darbuotis mokykloje, II – Ið kurijos jam atsakyta, kad „reikalauti ið Korsako ápë- turiu bent kiek praktikos, ar tikriaus sakant, ápratimo, diniø nedasëtø rugiø nëra pareigos, nebus ir priedermës kadangi iðtisus 6 metus kapelionavau specialëje vi- duoti derliaus dalá Tamistos ápëdiniams“14. durinëje mokykloje (Ilukðtos mokytojø seminarijoje). Tais paèiais 1926 m. buvo sudaryta Lietuvos baþ- Ðale to – metø 2 klasikinëje gimnazijoje ir 1 metus ka- nytinë provincija ir didþioji Aukðtaitijos parapijø dalis detø korpuse Jaroslavly“9. priskirta naujai suformuotai Panevëþio vyskupijai. Pir- Kurija ðá praðymà pagaliau iðgirdo ir jau 1919 m. rug- muoju Panevëþio vyskupu tapo buvæs Þemaièiø kunigø sëjo 22 d. Baltrimas buvo paskirtas á „Saulës“ draugijos seminarijos profesorius Kazimieras Paltarokas. Gegu- gimnazijà Rokiðky tikybos mokytoju ir kapelionu, vieton þës 30 d. ávyko jo ingresas. Taigi toliau S. E. Baltrimui á Birþus iðkeliamo kun. P. Ruðkio. Rokiðkin Baltrimas teko bendrauti jau su naujuoju ganytoju. atvyko 1919 m. spalio 3 d.10 Þinoma, kad 1920–1921 Vysk. K. Paltarokas ëmësi energingai tvarkyti vys- m. gimnazijoje dëstë tikybà ir lotynø kalbà visose klasëse kupijos reikalus, perrikiuoti savo pavaldinius. Jau 1926 (ið viso savaitinës 28 pamokos), o 1921–1922 m. tikybà m. gruodá Baltrimas sulaukë tokio vyskupo signalo: (22 pamokos) ir lotynø kalbà (4 pamokos) bei buvo VI „Þada vakuoti Eþerënai. Siûlau Tamstai minimà kle- klasës auklëtojas11. 1922 m. pradþioje dar buvo paskirtas bonijà. Viliuosi, savo gabumais ir sumanumu pakelsi ku-

KUPIÐKIS 2016 /14 97 palikæ pëdsakà nigø autoritetà Eþerënieèiuose. Ilgainiui gal ir tikybos uþimti kuo kitu. Procesija buvusi baþnyèios viduje, nors dëstymà galëtum paimti vidurinëje mokykloje. Vieðintos oras buvæs gan graþus ir saulëtas, nes lietus nustojæs lyti lengvai be Jûsø apsieis. Laukiu skubaus ir palankaus at- rytà po ðeðtos pusës…“19 sakymo“15. Bet palankaus atsakymo nebuvo. Gruodþio Baltrimas vyskupui atsakë labai iðsamiai: „Ateinan- 26 d. Baltrimas atsakë: „Eþerënø klebonijos dar priimti tieji ið Kupiðkio nusiskundimai nerimti: ad. I. Vietos ku- negaliu: be kitø prieþasèiø, neturiu lëðø nei ið Vieðintø nigas („kunigø-nëra“) iðpaþinties eina klausyti esant rei- iðvaþiuoti, nei Eþerënuose pradëti gyventi. Taigi praðy- kalui: ar tai 5 v., ar 7, ar 9 ar, pagaliau, 4 val. popiet. Tie- èiau Jûsø Malonybës kolkas palikti mane vietoje“16. sa, Dievo Kûno ðv. kunigas sëdo klausyklon 8 ½ v., nes Taèiau gana greitai ávyko svarbiø permainø. 1927 apie tà laikà rinkosi þmonës; kiek buvo laukianèiøjø – m. sausio 2 d. staiga mirë ilgametis Kupiðkio klebonas galima spræsti, kad tas kunigas jau klausyti baigë vos Antanas Bajorinas. Nors laikinai klebono pareigas per- votyvai ápusëjus. Bendrai laikomasi ðios tvarkos: ateina imti buvo ágaliotas vikaras Stanislovas Þulys, ieðkant 2–3 penitentai, tarnas praneða kunigui, pastarasis sëda naujos kandidatûros vyskupo þvilgsnis nukrypo á kupið- klausyklon. Kupiðkënai nemëgia anksti eiti iðpaþinties. kënams jau gerai paþástamà Baltrimà. Sausio 14 d. pas- Darau presijà, kad virstø kitaip, nes negaliu suderinti tarasis praneðë ganytojui, kad sutinka keltis á Kupiðká17. pastoracijà su visuomeninio pobûdþio darbais. Ad. II. Kaip matyti ið 1927 m. vasario 29 d. dekano M. Kirlio Einant kan. 1294 §2, kunigø, kurie privalëjo procesijoje raðto vyskupijai, sausio 31 d. jis nuvyko Kupiðkin ir per- dalyvauti buvau að vienas. Procesijos nevengiau. Ad. III. davë baþnyèià ir beneficijos turtà S. E. Baltrimui. „Ka- Procesija vyko baþnyèioje. Mano laimë, nes bût kur kas dangi a.a. kl. Bajorinas neiðtesëjo paraðyti tinkamai nus- sunkiau pateisinti procesijà ðventoriuje, negu baþnyèioje. tatytà inventoriaus sàraðà sulig Þem. Vyskupijos Kuri- Saulëtumo ir lietaus stokos per maþa, kad procesija eiti jos reikalavimo ið 22 dienos liepos 1920 m. N.1845 – ðventoriuje… Buvo didelis vëjas. Nakties metu sulauþë praðytas yra e. p. klebono Þulys toká inventoriaus sàraðà árengtus ið vakaro papuoðimus ðventoriuje. Dienà taip padaryti“18. buvo stiprus, kad negalëjau sàmoningai naikinti vëliavas Alvykus Baltrimui, vikaras Þulys buvo perkeltas á ir t.t. Be to tokiam vëjui puèiant procesija nustoja rimtu- Subaèiø ir Kupiðkyje liko du kunigai: klebonas ir ka- mo, gal ir nelaimiø nutikti. Kad skundikas bût vëjo nepa- peliono–vikaro pareigas ëjæs P. Rauduvë. Atrodo, kad mirðæs, metereologinës ir astronominës þinios bût tiks- Baltrimui darbo pradþia naujoje/senoje vietoje nebuvo lios… Bet tuomet skundas nueitø niekais. Drástu Jûsø itin sklandi. Praëjo vos pusmetis, o K. Paltarokà jau pa- Malonybës praðyti duoti man galimybæ panaudoti Kan. siekë nusiskundimai klebonu. Apie tai liudija kad ir toks 1937 §2 ir Kan. 2355 (contra alericum) ir paprastàjá teis- 1927 m. birþelio 23 d. vyskupo raðtas Baltrimui: „Atei- mà (contra laicum) t.y. leisti suþinoti skundiko vardà na nusiskundimø, kad Kupiðkyje kunigai vëlai eina ið- pavardæ“20. paþinèiø klausyti: pav. Dievo Kûno lig devintos pusës Vyskupas nenusileido ir liepos 4 d. paraðë Baltrimui: nebuvæ në vieno kunigo konfesionale, nors nemaþa buvo „Tamstos 1927-VII-1 Nr.452 atsakymas yra sàmoningai laukianèiøjø… Be to, Dievo Kûno procesijà ëjæs vienas nedrausmingas. Neatsakydamas á klausimà, kokie ku- celebrantas, giedodamas pats visas keturias Evangelijas, nigai tà dienà buvo Kupiðkyje, Tamsta skubiniesi nuro- nors Kupiðkyje buvæ trys kunigai ir tuo metu nebuvæ dyti kanonà, kuriuo einant, jie neturëjæ priedermës da- Klebonas Stanislovas Eduardas Baltrimas (antras ið deðinës) su vidurinës mokyklos lyvauti procesijoje. Jei Tamstos ásitikinimu direktoriumi Vincu Eiduku (treèias ið deðinës) ir kolegomis kunigais sveèiuojasi pas jie nenusikalto, tai kam Tamsta tiksliai slepi gydytojà Ipolità Franckevièiø. Apie 1928 jø pavardes? <…> Taip atsakius Tamstai á minimà klausimà, nenoromis skverbiasi abejonës, gal tokios pat rûðies atsakymas apie procesijos vietà ir bûdà. Ir man darosi skaudu, kad ið rimto klebono iðsyk net ma- þuose dalykuose sunku suþinoti reikalingà tiesà, tenka raðyti antru atveju, gaiðinti laikas. Mano supratimu Kupiðkyje yra du nuolatiniai kunigai, Dievo Kûno ðventëje bûvæ trys; vienas tø, anot tamstos „nebu- veliø“ kunigø tà dienà sakæs pamokslà. Taigi pasakymas „kunigø nëra“ perdaug jau tendencingas. Kai Tamsta átikinsi mane, kad esi apðmeiðtas, tada net liepsiu duoti teis- man. Kol kas to reikalo nematau. Tuo tarpu Tamstai pavedu aiðkiai man atsakyti kokie

98 KUPIÐKIS 2016 /14 palikæ pëdsakà kunigai tà dienà buvo Kupiðkyje? Kas Dievo Kûno ðven- vybës draugijos, Vilniui vaduoti sàjungos, pavasa- tëje laikë votivà? Kas sumà? Kas sakë pamokslà? Kas rininkø veikëjas24. P. Rauduvei iðvykus ið Kupiðkio, kunigø ëjo procesijà? Kur kiti kunigai buvo procesijos 1929 m. sausá já pakeitë naujas vikaras Antanas Sur- metu? Lauksiu aiðkaus atsakymo, ne iðsisukinëjimø“21. vila25. Baltrimas nieko neslëpë: „Dievo Kûno ðventëje Ku- 1929 m. geguþës 25 d. vysk. K. Paltarokas pirmàsyk piðkyje buvo kunigai: St. Baltrimas, Fel. Dëdelë22, kun. vizitavo Kupiðkio parapijà. Ganytojas sutiktas labai ið- P. Rauduvë. Kun. Dëdelë atvaþiavo mano pakvietimu kilmingai. Praëjo kiek laiko, ir rugsëjo 10 d. Baltrimas dalyvauti procesijoje: buvau manæs procesijà eiti mies- raðë vyskupui: „Kupiðkio vidurinës mokyklos kapelionas telio gatvëmis. Votivà laikë kun. Dëdelë, sumà – kun. eina vietos baþnyèios vikaro pareigas. Praktikoje tai ne- Baltrimas, pamokslà sakë kun. Rauduvë. Procesijà ëjo suderinama: vikaro pareigø þymi dalis tenka klebonui. kun. Baltrimas. Kiti kunigai procesijos metu buvo kle- Tuo tarpu kapelionavimas labiau suderinama su klebonijoje. (Baþnyèioje darbo nebuvo). Tarnas pavëlino bonavimu be skriaudos vienas kitam. Todël neminë- praneðti procesijos laikà, todël procesijoje nedalyvavo. damas plaèiau apie visus esamosios situacijos netikslu- Mano iðsisukinëjimai vienà tikslà turëjo: nesulauþyti ðei- mus, drástu praðyti kapeliono pareigas pavesti man: tuo- mininko etikos, kuri draudþia sveèiui daryti nemalonu- mi bus paðalinta treèiojo kunigo klausymas ir sudaryta mà be reikalo. „Kunigø nëra“ – supratau tuos, kurie turi palankesnë darbui situacija. Eventualiai, Jeigu Jûsø Ma- Kupiðkio parapijoje pastoracijos pareigà. Tàja prasme lonybë nenumatytumëte kliûèiø ðiam sumanymui reali- buvau vienas, nuo kun. Þulio iðvaþiavimo dienos. Vienas zuoti, drástu praðyti, kad tai ávyktø 1-XI–1-XII laiko- ir dirbau: sekmadieniais: iðpaþintis, suma, pamokslas, tarpy; tam yra rimtø prieþasèiø. Savo pretenzijas á pridedamos pamaldos, sezoninës, paprastomis dienomis: kapelionavimà be minëtø èia prieþasèiø, pateisinu Ru- iðpaþintis, ligoniø lankymas, teismas, katekizacija, raðti- sijos ir Lietuvos mokyklose praktika ir staþu“26. nës darbai; be to organizacijos, fabrica eclesial, ir t.t. Tà Vyskupo rugsëjo 19 d. atsakymas skambëjo taip: visà imdamas galvon pavartojau: „Kunigø nëra“ – rodos, „Turbût, nenorëdamas lauþyti „ðeiminyko etikos“, Tams- teisingai. Bendrai prisiminë man vieno klebono pata- ta duodi savo vikarams pilnà laisvæ, o statai reiklavimus rimas: maþiau gerø norø turëk, o daugiau pataikauk ordinarui tai per Dekanus, tai tiesioginiais raðtais. Siû- (supr. parapijos blogdûðiams) – bus gera. Ávykiø logika liau Gerbiamajam klebono–kapeliono pareigas Zara- prie to pat veda. Bet man atrodo tai labai keista, reiks suose, bet atsisakei. Kupiðkin skyriau klebonu ta min- kitokios iðeities ieðkoti“23. timi, kad tvarkytum skaitlingas organizacijas. Dabar Vyskupo iðreikðtas tam tikras nepasitikëjimas, matyt, praðai kepelianijos, kaipo nesutaikomos su vikaro pa- paveikë klebonà, tad netrukus (rugpjûèio 26 d.) jis jau reigomis. Yra buvæ Vyskupijoje vienas–antras klebonas raðo ganytojui: „Ðiuomi praðau Jûsø Malonybës nuo sau- kapelionas; jie patys pasipraðë paleisti, nes kapeliono sio 1 dienos 1928 metø paliuosuoti mane nuo einamøjø pareigos buvusios nesutaikomos su klebonavimu. Tamsta pareigø skirti bet kurion maþøjø filijø, Kupiðkio apylin- manai, kad „kapelionavimas labiau suderinamas su kle- këje. Prieþastis – nesveikata: plauèiø ir nervø ligos. Norë- bonavimu“… èiau ið anksto þinoti skirimo vietà, nes tuomet likviduo- Kapelionams–vikarams 1927 VII 15 Dekanø Kon- damas savo ûká tinkamai galësiu já derinti prie naujosios ferencijos ásakyta sugrupuoti pamokas á dvi–tris dienas, 21 bûstinës apystovø“ . Akivaizdu, kad vysku- Klebonas S. E. Baltrimas, vikaras J. Garðka, vargonininkas I. Plûkas ir Kupiðkio pas, nors kiek ir nusivylæs Baltrimu, geresnës baþnyèios chorai. Apie 1938. J. Karazijos nuotr. kandidatûros á Kupiðkio klebonus neturëjo, tad á ðá praðymà neatsiþvelgë. Baltrimas liko klebonauti Kupiðkyje ir èia iðvystë itin ak- tyvià veiklà. Ðalia to, kad daug nuveikë toliau tvarkydamas baþnyèià (pvz., perdengë stogà, iðdekoravo interjerà, árengë du naujus ðo- ninius altorius, Betliejø, sakyklà, naujas di- dþiàsias duris ir kt.), intensyviai darbavosi ávairiose organizacijose, buvo aktyvus miestelio ir valsèiaus bendruomenës narys. Antai, 1929 m. tapo naujai ákurto komiteto ðelpti biednuomenei valdybos nariu. Didelis pa- galbininkas jam buvo kapelionas P. Rauduvë, kuris, neþiûrint silpnos sveikatos, vadovavo ateitininkø kuopai ir Angelo Sargo draugijai, buvo aktyvus Katalikø veikimo centro, Blai-

KUPIÐKIS 2016 /14 99 palikæ pëdsakà nesiimti mokyklose kitø pareigø be Ordinariato leidimo, delë baþnyèia pamaldø metu yra pilna þmoniø, kas èia kad geriau galëtø suderinti kapeliono–vikaro pareigas. anksèiau buvo neáprastas dalykas <…>. Ðia proga ran- Neabejoju, kad Gerbiamasai tikæs kapelionauti, taèiau dame reikalingu priminti, kad Kupiðkio parapijos gy- man atrodo, kad Kupiðkyje yra daug rimtesnio darbo, ventojø yra gan ypatinga psichologija, ávairiais ásiti- kur Tamstos ne tik „praktika ir staþas“, bet ir gabumai kinimais, nusistatymais, paþiûromis. Toká þmoniø kon- gali bûti produktingiau suvartoti. Klebonà skiriant ka- glomeratà jungti, traukti prie baþnyèios gali ypatingø ga- pelionu ir dar nepasibaigus mokslo metams (tarp XI.1– bumø ir takto asmuo, kuriuo yra kun. St. Baltrimas, kuris XII.1.), reikëtø kitur kelti kun. vikarà, neiðbuvusá metø kaip cementas jungiantis atskiras dalis, taip Jis jungë dva- Kupiðkyje. Ar tai bûtø gera? Gaila, kad „rimtos prie- sias þmoniø ávairiø pakraipø, moralio ir politinio nusi- þastys“ man paslaptis. Kupiðkiui að visodos pasiryþæs statymo“29. duoti treèià kunigà. Bet, deja, negaliu sulaukti padau- Galbût pajutæs parapijieèiø paramà savo nuomonæ gëjimo. Yra skaitlingensiø ir darbðèiø apylinkiø, kur pakeitë ir klebonas, tad jau 1930 m. sausio 15 d. raðë senas klebonas verèiasi su vikaru–kapelionu, ir negaliu kurijon: „Nenumatytø anksèiau prieþasèiø dëlei, savo nieko padëti. Turësiu omenyje Gerbiamojo klebono pa- praðymà atleisti nuo Kupiðkio klebono pareigø – at- reiðkimus. Taèiau, kol kas nieko negaliu spræsti, netu- ðaukiu ir, jeigu Jûsø Ekscelencija sutiksite, praðau palikti rëdamas aiðkiø tai pamainai prieþasèiø“27. mane vietoje“. Jau kitàdien vyskupas praneðë, kad Balt- Galbût ðis susiraðinëjimas bent ið dalies lëmë, kad rimas paliekamas Kupiðkyje30. jau lapkrièio 9 d. Baltrimas kreipësi á vyskupà su praðy- Iðvykus A. Survilai, klebonui teko imtis ir anksèiau mu: „Ðiuomi praðau nuo sausio 1 dienos 1930 m. atleisti pageidautø kapeliono pareigø. Nuo 1930 m. birþelio mane nuo einamøjø Kupiðkio klebono pareigø. Prie- 28 d. iki 1932-øjø pabaigos ðalia savo tiesioginio darbo þastis: seniau buvusio plauèiø nusilpnëjimo simptomai jis dar buvo ir Kupiðkio vidurinës mokyklos kapelionas atgijo, jauèiu nuovargá; nervai – netvarkoje. Girdëjau ir tikybos mokytojas. Deja, visur suspëti jau nebebuvo Kupreliðky vakuojant. Jei Jûsø Malonybë numatytumët galimybiø, tad vyskupijà vël pasiekë nusiskundimai kle- mane tinkamu kandidatu – praðyèiau ten skirti, nes dar- bono darbu. Tai matyti ir ið ðio 1932 m. spalio 4 d. bas, vieta (smëlynai, puðynëliai) mano sveikatà atatiktø. Baltrimo raðto Vyskupui: „Á raðtà No6137 laikau pareiga Sveikatà taisyti kitaip neturiu galimybës. Likviduotis pra- atsakyti: Kapelionauti stengiaus labai atsidëjæs, taèiau dëjau. Manau iki sausio 1 dienos 1930 m. pilnai pasi- pa-mokø tekdavo apleisti, nes kartais duodavau pir- ruoðti persikëlimui“28. menybæ kitoms, svarbesnioms (mano supratimu) parei- Bet dabar, patyræ apie gresianèias permainas, sune- goms, pvz.: ligonis, numirëlis, penitentas, katechumenas rimo parapijieèiai. Á kurijà pasipylë praðymai. Vienas ið ir pamokos – aiðku – pamokoms tekdavo nukentëti. Þi- jø, raðytas 1930 m. sausio 13 d., skambëjo taip: „Suþino- noma, galëjau pamokø neapleisti, bet tuomet „ðaltiniai“ jæ, kad Jûsø Ekscelencija iðkeliate kiton vieton mûsø kle- reikðtø nepasitenkinimà mano kunigavimu ir, rodos, bonà kun. Stanislovà Baltrimà, be galo nustebome, nes pamatuotai. But sunkiau pasiteisinti, kodël mirë be Ðv. ði naujiena mums yra netikëta, liûdna. Mes kun. St. Bal- Sakramentø, kodël neiðklausyta penitento ir t.t. Þodþiu, rimà gerai paþástame nuo 1918 m., bolðevikø uþplûdimo, kadangi að neturiu pas Jûsø Malonybæ pasitikëjimo ir kuomet kun. St. Baltrimas dar vikaraudamas buvo mûsø mano kompetencijà darbe, darbo kvalifikacijà nustato uoliausias gaivintojas meilës prie Baþnyèios ir Tëvynës. „ðaltiniai“ susidaro labai paini padëtis ið kurios matau Kà padarë savo sumanumais ir dideliu taktu. Didþiai tiktai vienà iðeitá, butent: pasiðalinti – iðeitis, kuri nu- liûdëjome, kai su kun. St. Baltrimu teko skirtis, kuomet matyta raðtu No6137. Dþiaugiuos mintá áspëjæs, gerai já skyrë kiton parapijon. Bet dar labiau dþiaugëmës ir numanydamas, kad þmogus geriau pedagoginiai iðmoks- dëjome daug vilties kai Jûsø Ekscelencija 1927 metais já lintas, tinkamiau atliks pavestàjá jam darbà. Be to, drástu skyrëte mûsø klebonu. Kun. St. Baltrimas mûsø baþny- praðyti, kad skiriamasis kapelionas but tiktai ad hoc, èios ir apskritai visos parapijos neapvylë, savo darbais nes I Kupiðky visuomet buvo toks kunigø etatas: klebo- árodë pilnà atsidavimà. Kun. St. Baltrimas per tris metus nas, vikaras, kapelionas – keisti reikalo nëra. II kapelio- sugebëjo, ypaè prie nedideliø pajamø, nederliaus metø nas turi V[idurinëje] mokykloje 14 pam. ir 4 komplekt. dëlei, atlikti ðiuos darbus: 1) gan didelæ mûsø baþnyèià Pradþios mok. [lygu] su virðum 400 Lt, obl. Nemaþiau apdengë cinkuota skarda, 2) ádëjo baþnyèioje dvejas nau- 200 Lt [lygu] 600 Lt (minimumas), taigi vikaro teises- jas didþiàsias duris, 3) pasirûpino lëðø vargonams ágyti, paðalpa – nereikalinga. III. Man perdidelë naðta kape- 4) paruoðë medþiagà baþnyèios varpinei árengti, 5) su- liono iðlaikymas su tais resursais, kuriais operuoju. Be tvarkë klebonijà, 6) átaisë graþius ir patogius baþnyèioj skolos kapeliono iðlaikymas man neámanomas. Dabar suolus, 7) padarë graþià sakyklà, 8) kiek galima atremon- dël statistiniø daviniø – juos rinkti labai nepatogu. Ma- tavo apdauþytà baþnyèià, 9) savo taktu ir jo vieno ga- nau „ðaltiniai“ juos nurodë: vienas zeras skirtumo ne- bumø dëka pakëlë parapijieèiø maldingumà ir prisiriðimà sudaro ir að akceptuoju. Imti ið archyvo dienynos – keis- prie baþnyèios, 10) kun. St. Baltrimo dëka, Kupiðkio di- ta. Savo praðyme nurodau datà spalio 1 d. ð/m., nes dabar

100 KUPIÐKIS 2016 /14 palikæ pëdsakà lankyti mokyklà didelis ne- taktas: „ðaltiniai“ pasirûpino mane iðreklamuoti bemoksliu kandidatu (kurijos vardu) ar- chyvan, átariu mokinius þinant mano tà savybæ ir man „am- bicijos“ þmogui, bus sunku ið- laikyti autoritetà ir discip- linà“31. Taigi Baltrimas pasipraðë atleidþiamas ið kapeliono pa- reigø. Aiðkiai ásiþeidæs vyskupas spalio 8 d. jam atsakë: „<...>Didþiausias Kûrijos ðaltinis – ðiø metø Dekanø konferencija, iðkëlusi kai- kuriø kapelionø apsileidimus, tarp jø ir Gerbiamojo Kle- bono. Jei Tamsta visai nepa- sitikëèiau, tai paties Gerbia- mojo neklausèiau: man kitu Klebonas S. E. Baltrimas, kapelionas J. Ragauskas ir vikaras J. Bièiûnas su Lietuvos katalikiø moterø keliu prieinami kad ir „archi- draugijos Kupiðkio skyriaus narëmis. Apie 1939 vo“ ðaltiniai… Nieku nepa- grástø spëliojimø ir keistø aliuzijø iðvada – praðymas keltam á Dusetas klebonu? Atsakymas reikalingas sku- atleisti nuo kapelionavimo ir, nelaukiant rezultatø, biai“34. sauvalingas metimas uþdëtø pareigø. Turbût, vienas Rugsëjo 13 d. Baltrimas atsakë: „Dusetose klebo- Tamsta neþinai, kokie ðiandien formalûs sunkumai, nauti negaliu: 1. Ðioje apielinkëje esu persona odiosa vie- skiriant ir atleidþiant kapelionus, kad lengva ðirdimi no visuomeninko netakto dëka; 2. Jauèiuos nuvargæs ir drásti nebeiti mokyklon nuo 1 spaliø dienos. Tamstos imtis pastoracijos ir administracijos darbo Dusetose ið praðymas bus petenkintas, kai tik su Ðvietimo Ministerija mano pusës bût perdràsu; 3. Kelimàsis ið Kupiðkio Du- bus rasta, Baþnyèios nuostatus patenkinanti formulë setosna suriðtas su nemaþomis iðlaidomis, kurias padengti ðituo opiu klausimu. Tuo tarpu, kol bûsi atleistas, atsi- be skolos negalësiu. Nepalaikykite Ekscelencija piktu, dëjæs eisi kapeliono pareigas. O dël Nr.654 raðto palieku jei iðdrásiu pareikðti pageidavimà keltis Palëvenëlën“35. Tamstos, kaip garbingo þmogaus, nuoþiûrai padaryti Palëvenëlëje tada klebonavo Kazimieras Pukenis. savas iðvadas, kokias rasi reikalingas“32. 1934 m. pabaigoje jo vieton buvo atkeltas jaunas ener- Baltrimas iðvadas padarë ir 1933 m. vasario 7 d. vys- gingas kunigas Kazimieras Rankelë. Taigi vyskupas kupui paraðë: „Teko nugirsti þadàs vakuoti Traupis; jei Baltrimo ið Kupiðkio nejudino. Kurá laikà buvo ramu, nesusirastø tinkamesnis kandidatas – sutikèiau ten keltis, tik 1936 m. ramybæ kiek sudrumstë „metrikø“ klausi- kad ir toloka. Nesu ten buvæs, nei matæs, taèiau kitø pa- mas. Jo esmë matyti ið 1936 m. kovo 24 d. Baltrimo tiektos þinios ramina mane, kad ten keldamasis iðvengsiu raðyto paaiðkinimo: „Esu davæs nemaþa paþymëjimø ant didesniø likvidacijos nuostoliø, kurie neiðvengiami be- vizitinës kortelës, todël dar gali kuri patekti Kurijon. sikeliant maþesnion vieton. Jeigu, bet kokiø prieþasèiø Ðiuomi paaiðkinu: þmonës ypatingais atsitikimais (pa- delei, tokis paskirimas bût negalima, norëèiau kelimàsi kasynos, vestuvës) nori, kad tarnaujantieji kariuomenëje ið Kupiðkio atidëti rudeniop, kad be skubotumo ávyk- bûtø atleidþiami namo, bet Paðtas (ir vietos kariuom. dyti evakuacijà. Praðau atleisti, kad trukdau ir gal per vadovybë) tø telegramø nepriima be mano paþymëji- dràsiai reiðkiu pageidavimà, teisina mane apystovos, kumo. Su manimi susitaræs paðtas, kad neversti þmoniø da- riø tarpe nepaskutinæ vietà uþima finansai: atsargos ne- ryti nereikalingø metrikams ásigyti iðlaidø, pasitenkina turiu, bijau bristi á skolas“33. mano kortele. Kad tokia kortelë patenka Kurijon yra Po ilgokos tylos, tik rugsëjo 9 d. vyskupas Baltrimui nesusipratimas, ar klijento bloga valia. Metrikos duo- atraðë: „Traupis nevakavo ir, kol kas, nevakuos; todël damos bendrai nustatyta forma. Pasitaiko, kad metrikà negalint Gerbiamojo paskirti Traupin klebonu, Tamstos minëtu reikalu negalima duoti, nes nesuraðytas mirimo iðkëlimas ið Kupiðkio buvo, kaip praðei, atidëtas iki ru- aktas, pvz., nëra daviniø, juos patieks atvaþiuojàs brolis, dens. Prieð naujus metus vakuos Dusetos. Ðiuo klausiu, sesuo, giminë. Tuo tarpu telegrama reikia siøsti tuojau, ar ið Gerbiamojo pusës nëra kanoniðkø kliûèiø bûti per- nes bus pavëluota. Kas daryti? Kolkas grieþtai vykdau

KUPIÐKIS 2016 /14 101 palikæ pëdsakà raðtà Nr. 1644“36. neiðduoti. Ðtai kaltinimai be jø komentarø: Kovo 25 d. vyskupas atsakë Baltrimui: „Tamstos vi- l) Klebonas per maþai rûpinasi dvasiniais parapijieèiø zitinë kortelë, minima 1936-III-7 Nr.1644, su a.a. Jo- reikalais; jam daugiau rûpi medþioklës ir baliai (paèioje delio mirties paþymëjimu gauta ne ið privataus „blogos klebonijoje). valios klijento“, bet ið Lietuvos Konsulato Èikagoje per 2) Nëra gero baþnytinio komiteto; visi parapijos rei- Ðvietimo Ministerijà, kuri seniai yra praðiusi visados kalai daþnai svarstomi Klebono ir vieno jam pritarianèio iðdavinëti metrikus spausdintame, o ne raðytame ranka asmens; po svarbesniø posëdþiø tas asmuo pastebimas lape. Dël to yra Kurijos atspausdinti nustatytos formos iðeinant neblaiviame stovyje; po nutarimo pasiraðyti esà blankai ir, kai reikalauja metrikø iðtraukø valdþios pakvieèiami keli asmenys, kurie tà dalykà maþai tesu- ástaigos, jie pasiunèiami G.G. klebonams, kol patys ásigys prantà. (Kada iðrinkta Baþnyèios palaikymo Taryba?) blankø. Pagaliaus, ðità klausimà sureguliavo vyskupijos 5) 1938 m. K.V.C. Valdyba nusprendusi statyti para- sinodas 154 pusl. 22, 23“37. pijos salæ ir iðrinkusi komitetà; surinkta keli tûkstanèiai Audra praslinko ir Baltrimas toliau ramiai darba- litø, nupirkta plytø; komitetas negaunàs ið Klebono ple- vosi Kupiðkyje dar trejetà metø. Jo darbø baras buvo ciaus; klebonijoje besikalbant dël vietos, vienas komi- tikrai áspûdingas. Èia pakaktø paminëti vien orga- teto narys buvæs iðvarytas laukan. nizacijø, kuriose jis dirbo sàraðà: Ðvè. Sakramento bro- 6) Klebonas trukdàs kat. organizacijø veikimà. Vie- lija – pirmininkas; Gyvojo Roþanèiaus brolija – pirmi- nas moksleivis padëdavæs pavasarininkams; klebonas áspë- ninkas; Krikðèioniðko Mokslo brolija – pirmininkas; jæs su pavasarininkais neuþsiimti. Papraðius paskelbti Maldos apaðtalavimo brolija – pirmininkas; Tretininkø susirinkimà, kartais neskelbiàs, kartais paskelbiàs neaið- Sovalitetas – direktorius; Lietuvai pagraþinti draugija kiai. – valdybos narys; Kovai su tuberkulioze draugija – val- 7) Ðv. Vincento D-jos veikimas sustojæs; nariai praðæ dybos narys, kasininkas; Kupiðkio gimnazijai kurti ko- klebonà–pirmininkà pradëti veikimà. Klebonas paklau- mitetas – narys; Kupiðkio prieðgaisrinës veiklos ko- sæs „Ar turite duonos? Jei turite, tai valgykite“; o per mitetas – narys; Kupiðkio baþnyèios komitetas – pir- Vyskupo vizitacijà praneðæs baþnyèioje, kad draugija mininkas; Kupiðkio baþnyèios palaikymo taryba – pir- veikianti. mininkas“38. Aktyviais klebono pagalbininkais buvo ir 8) kapinës esà tvarkomos kat. organizacijø, bet sulûþæ keli vikarai bei kapelionai: Kazimieras Macelis (1930– jø vartai netaisomi; organizacijos norëjusios padaryti, 1932), Juozas Prunskis (1932–1934), Matas Ðermukð- taèiau klebonas neleidæs, net nepriëmæs vieno staliaus nis (1932–1936), Jonas Gutauskas (1934–1938), Juozas pasiûlymo padaryti vartus veltui, tik praðæs medþiagos. Garðka (1936–1939), Jonas Ragauskas (1938–1942), 9) Praëjusiais metais ne visur kalendavojæs kunigas; Jonas Bièiûnas (1939–1942), 1935–1936 m. dirbæs alta- daugelá vietø lankæ vieni tarnai. ristas Kazimieras Mockus, nuo 1936 m. – altaristas Fe- 10) Nuo savæs pridësiu mokyklø nelankymà, neþiû- liksas Ereminas. rint Vysk. Sinodo §203. 1939 m. geguþës 17–18 d. vyskupas K. Paltarokas Nenoriu daryti tardymo; praðau be diplomatijos (kuri vël vizitavo Kupiðkio parapijà ir buvo sutiktas labai iðkil- Kurijai ágriso) paaiðkinti, kiek tiesos tuose kaltinimuose, mingai. Taèiau taip pamalonintas ganytojas per pamoks- kokias manai Tamsta daryti iðvadas, kad að þinoèiau, kaip là ne tik padëkojo, bet kartu ir pabarë parapijieèius, toliau pasielgti“40. „nes nors Baþnyèios Atstovo iðorinis sutikimas karalið- Gruodþio 28 d. Baltrimas vyskupui raðë: kas, bet dvasinis bei religinis Jo sutikimas në kiek ne- „Á Ekscelencijos raðtà Nr.7054 ðtai kà galiu atsakyti: pakitëjæs nuo praëjusios vizitacijos“39. Taigi po visu ið- l. Minimi raðte baliai yra man neþinomi. Tiesa, uþ- oriniu blizgesiu vyskupas matë tam tikrà stagnacijà. At- eina ar uþvaþiuoja kai kas pasaulieèiø ar kunigø – iðgeria rodo, kad galutinai apsipræsti já paskatino 1939 m. arbatos stiklà, jeigu tai balius – prisipaþástu. gruodþio pradþioje gautas Kupiðkio parapijieèiø pra- 2. Baþnytinis Komitetas ir Baþnyèios Taryba yra. Pa- ðymas skirti naujà klebonà. Tad gruodþio 20 d. Pal- rapijos reikalus jie svarsto – tai rodo posëdþiø proto- tarokas raðë Baltrimui: „Seniai girdþiu trûkumus Ku- kolai. Komitetas ir Taryba iðrinkti 1927 m. rugpjûèio 14 piðkio parapijos pastoracijoje; bet kenèiau, kol nu- d. 1934 m. lapkrièio mën. 6 d. buvo nutarta kaimo stojo kantrybës parapijieèiai ir tai organizuotieji: ágaliotiniø palikti Komitetà ir Tarybà tuo paèiu sàstatu. ëmë vaþiuoti su skundais; nuo vasaros buvau þadëjæs Ðá rudená buvo pasiruoðta iðrinkti naujai – mobilizacija antrà vikarà. Taèiau 1939-XII-10 paraðë praðymà ir karas sutrukdë, atidëta 1940 m. vasario mën. <…> duoti naujà parapijos vadovà – klebonà. Praðyme su- 5. Dël sklypo salei buvo taip pasakyta: pasirinkite vietà, raðë keletà priekaiðtø, kurie kelià didelá pasipiktinimà kame patinka, sodnà iðskyrus, nes kirsti vaismedþius gaila. parapijieèiø tarpe ir ugdà religiná atðalimà. Kiekvie- Vienas Komiteto narys (labai jau áþûliai, nemandagiai, pa- nam kaltinimui árodyti nurodë apklaustinus liudytojus; keltu balsu) pradëjo mane barti. Áspëtas nepaklausë. Teko bet be rimtø prieþasèiø praðë pasiraðiusiøjø pavardþiø iðpraðyti. Kiti nariai pastebëjo: labai jau karðtas…

102 KUPIÐKIS 2016 /14 palikæ pëdsakà 7. Ðv. V. a Paulio Dr-jos rei- bet aplinkumos diktuojamoji kalais ið viso tokio pasikalbëjimo sàlyga, kad parapijos reikalai nebuvo. Praneðti per Vizitacijà, nenukentëtø ir juosna nebût áneðta kad d-ja neveikia – bût aiðkus me- maiðatis“42. las, nes veikë ir veikia, gal tiktai Ðákart ávykius paskubino Lie- veikime ypatingo aktyvumo nepa- tuvà uþklupæ politinës permainos rodë, bet kas þino kiek að keliu dar- – prasidëjo sovietinë okupacija. bo, tas nei stebësis, nei skøs… Yra iðlikæs „Kupiðkio parapijoniø“ 8. Kapiniø vartø vienos pusës 1940 m. liepos 29 d. raðyto pra- nëra. Kapinës yra per maþos, ðymo juodraðtis: „Iki ðiol buvusis rimtai galvoju kaip jas padidinti ir þmoniø Kupiðkio p. skundo, kad pertvarkyti sulig èia pridedamuoju perkeisti mums mûsø klebonà St. planu, nenuostabu, kad vartus pa- Baltrimà, o jo vietoj kun. Gutaus- mirðtu sutvarkyti. Joki organizacija kà, bet Jûsø Ekscelencija mûsø nepasisiûlë tà darbà atlikti. Gerasis praðymo negirdëjot. Dabar mes stalius ir dabar yra man neþi- visi parapijonys pakartotinai pra- nomas. ðome gerb. Vyskupà bûtinai mûsø 9. Praëjusiais metais visa praðymà ávykdyti. Uþteks tiek me- beveik parapija liko nekalëdota, tø pas mus“43. nes kun. Garðka sirgo. Praðiau pa- Vyskupas ásiklausë ir 1940 m. vaduotojo – negavau. 6 dienas ka- lapkrièio 15 d. S. E. Baltrimà pa- lëdojæs susirgau aðtriu reumatizmo Klebonas S. E. Baltrimas, kunigai ir parapijieèiai skyrë Zarasø klebonu44. Panaðu, priepuoliu, ið lovos negalëjau atsi- prie Kupiðkio baþnyèios pasitinka Panevëþio vys- kad sprendimà priëmë nederinæs kupà Kazimierà Paltarokà. 1939 05 17 kelti. Gal ir kaltas. su kunigu, tad netrukus Kurijà ið 10. Kun. Bièiûnui atvaþiavus pamaèiau já besiruoðiant Kupiðkio pasiekë toks gruodþio 4 d. raðytas praðymas: mokyklas lankyti, pastebëjau, kad nesuderinama vikaro „Vaþiuoti Zarasuosna su mano sveikata nedrástu. Sausgë- pareigos su mokyklos lankymu, galëèiau að ðá-tà padir- la kamet 3–4 sav. neleidþia nei pajudëti. Ásigalëjusi gerk- bëti. Jis man paaiðkino, kad jis taip susitvarkys, kad mo- lës sloga (nuo 1908 m.) trukdo balsiau kalbëti. Gydytojas kyklos netrukdys vikarauti. Supratau, kad mano aspira- ragina gydytis bent tomis priemonëmis, kurios yra, nes cijos neigiamai paveiks mudviejø santykius. to nedarant – lauktinas pablogëjimas. Todël praðau mane Dabar dël medþioklës. 16 klebonavimo metø laiko- nuo Zarasø klebono pareigø atleisti suteikus man neri- tarpy nesu gavæs nei dienos atostogø. Mano visas poilsis, botam laikui atostogas sveikatai pataisyti. Jûsø Eksce- jei tenka iðeiti miðkan ir 4–5 val. pasivaikðèioti. Tokiø lencijai sutikus apsigyvenèiau Kupiðky ûkio darbininkø pramogø ðiais metais turëjau 5–6 kartus. Niekuomet namely (kieme). Man neapsigyvenus – namelio likimas neiðvykau palikæs koká darbà, neapleidau menkiausios nulemtas. Pastaroji aplinkybë gal niekam nesukels susi- prievolës, o kà bekalbëti apie pastoracijà. rûpinimo, nes esu þmogus ramus: moku pakelti nema- Gal Ekscelencijai pasirodys keista, kad að taip lonumà, kitam daryti – ne“45. graitai (be diplomatijos) reagavau á skundà, bet mano Vyskupo atsakymas buvo grieþtas. Gruodþio 6 d. jis supratimu, kunigas, apie kurá Ordinaras prileidþia, kad paraðë Baltrimui: „Raðai, mokàs pakelti nemalonumus, jis toks gali bûti ir kad panaðûs nusikaltimai galimi – kitam daryti – ne. Gal ir nepagalvoji, kad savo taktika jau negali turëti atsakingø prievoliø, o Kupiðkio kle- didþiausá nemalonumà darai Vyskupui. Tamstos praðy- bono prievolës yra rimtos, daug rimtestës, negu bendrai mas atleisti nuo ð. m. liepos 1 dienos ið Kupiðkio klebono manoma“41. pareigø buvo priimtas 1940. I. 5. Nr.86. Artinantis tam Taèiau S. E. Baltrimas jau galvojo apie atsistatydi- laikui papraðei atidët perkelimà metø galan. 1940.V. 4. nimà ið Kupiðkio klebono pareigø. 1940 m. balandþio Nr. 2679 raðtu atidëjau ir praneðiau Gerbiamajam, kad 23 d. jis kreipësi á vyskupà: „Savo laiku esu padavæs pra- bûsi perkeltas á Zarasus klebonu. Tylëjai. Gavæs 1940. ðymà atleisti mane nuo Kupiðkio klebono pareigø 1940 XI. 15 Nr. 5395 dispozicijà, buvai pas mane, apie bet m. liepos 1 d., manydamas, kad minëtam terminui pasi- kokias ligas visai nebuvo kalbos, susitarëm ir viskas atro- seks sutvarkyti parapijos reikalus. Ásitikinau, kad tai ne- dë baigta. Dabar gaunu praðymà paliuosuoti nuo Zarasø, ámanoma: bylos ástaigose, termininiai mokëjimai, staty- palikt Kupiðkyje rezidentu neribotam laikui sveikatai bos sutartys ir einamieji darbai – visa tai likviduojama pataisyti. Zarasuose sveikatos atþvilgiu yra palankesnës neanksèiau rugsëjo–spalio mën. Tos prieþasties dëlei sàlygos: kurortas, oras sausesnis, klebonija geresnë; darbo praðau mano klebonavimà pratæsti iki 1940 m. gruo- bent nedaugiau; gydytis patogiau, gydytojø daugiau… dþio 31 d. Termino nukëlimas nëra tai dirbtinas delsimas, Kas ið vyresniø kunigø neturi kurios nors kroniðkos ligos?

KUPIÐKIS 2016 /14 103 palikæ pëdsakà Jei su tokia sveikata reikëtø atleisti neribotam laikui Tokiomis aplinkybëmis S. E. Baltrimas atsisveikino gydytis, tektø bent koká treèdalá paliuosuoti. Tamsta su per du deðimtmeèius pamiltu Kupiðkio kraðtu ir at- susirûpinæs kokiais ten klebonijos nameliais Kupiðkyje. vyko á paskutinæ savo gyvenimo stotelæ – Zarasus. Èia Kai viskas ore pakibo, kai net vyskupijos Centro bûstinë likimo jam buvo skirtas vos pusmetis. Gal dar ir spëjo nacionalizuojama, kai kiekvienas kunigas turëtø stovëti per tà laikà kà reikðmingesnio nuveikti, bet amþininkø atsakingoje vietoje, Tamsta nori trauktis nuo pareigø á atmin-tis to jau neuþfiksavo, – viskà uþgoþë tragiðki ávy- kokià tai lûðnà. Ir pats principas Tamstos palikimo kiai. 1941 m. birþelá Lietuvà pasiekë Antrojo pasaulinio Kupiðkyje – daugeliu atþvilgiø nepriimtinas, kad ir ne- karo liepsnos... klebonaujant. Pagaliaus dabar neturiu Zarasams kan- Apie karo pradþià Zarasuose yra ávairiø liudijimø. didato ir tuojau jo negausiu; o eiliniai pakeitimai jau Anot vienø, jau birþelio 23 d. pro Zarasus bëgantys so- vyksta. Tais visais sumetimais 1940. XI. 15 Nr.5395 dis- vietai nusprendë padegti miestà. Ðiam nusikaltimui at- pozicija paliekama galioje ir að praðau vaþiuot á Zarasus. likti vietiniams komjaunuoliams buvo iðdalyti benzino Jei ilgainiui pasirodytø, kad ten negalësi prigyti, tada ir þibalo buteliai. Jau tà dienà Zarasø areðtinës kieme galima bus kelti klausimas“46. sovietai, vadovaujami milicijos komisaro J. Petrovo, su- Taigi K. Paltarokas ðá kartà nebenusileido. Gal jau- ðaudë tris kalinius, dalá kaliniø iðveþë, o kalëjimà padegë. tësi pagaliau pergalëjæs neklusnø kunigà? Komentuo- Birþelio 24 d. enkavëdistai ið Zarasø dingo, nes kaip tik damas vyskupo ir Kupiðkio klebono santykiø istorijà tà dienà Zarasuose pradëjo veikti sukilëliai. Enkavëdis- buvæs Antaðavos klebonas kun. dr. Juozapas Èepënas ra- tams ir milicijai pradëjus þudyti kalëjimo kieme kalinius, ðë: „Kun. Stanislovas Baltrimas buvo taip pat persona ið baþnyèios bokðto á kalëjimo kiemà pasipylë ðûviai. Eg- non grata vyskupui K. Paltarokui. Bet kodël? Tai sunku zekutoriai, pamanæ, kad juos apðaudo vokieèiø desanti- suprasti. Kun. S. Baltrimas, gabus, protingas ir taktingas ninkai, spruko Daugpilio link. Kaliniai pasinaudojo tuo þmogus, pareigingas kunigas, rûpestingas klebonas. Jis ir iðvengë tragiðko likimo. Po poros valandø baþnyèià apdengë nauja cinkuota skarda Kupiðkio baþnyèià, kurios apðaudë sovietø artilerija. Buvo pramuðta siena ties di- stogas buvo suðaudytas per Pirmàjá pasauliná karà, seno dþiuoju altoriumi, nugriautas bokðtas48. Ið bokðto ðaudæ baþnyèios stogo skarda, kuri buvo sveikesnë, apdengë Lietuvos kariuomenës kpt. Afanasijus Kazanas (beje, kitus baþnyèios trobesius; apmûrijo baþnyèios ðvento- keletà metø tarnavæs Kupiðkyje) su sûnumi Igoriu ne- riø; átaisë tris varpus; pastatë ðeimynai namà. Abstinen- nukentëjo. Bet uþtat kità dienà sugráþæ enkavëdistai siau- tu nebuvo, bet niekas jo girto nematë. Pats vyskupas tëjo dar arðiau, nuþudë ðeðis þmones, tarp jø mokytojus K. Paltarokas já paskyrë Kupiðkio klebonu, bet paskui Juozà Chmieliauskà, Algirdà Ðakalá, klebonà S. Bal- nebuvo juo patenkintas. Gal dël to, kad jis nelabai dë- trimà. Ið viso Zarasø apskrityje besitraukiantys bol- kojo jam uþ Kupiðká. Matydamas, S. E. Baltrimo atminimui skirtas stogastulpis ðevikai nuþudë 20 civiliø gyventojø, kad vyskupas K. Paltarokas juo ne- Zarasø baþnyèios ðventoriuje. V. Jankausko sudegino 239 gyvenamuosius namus patenkintas, kun. S. Baltrimas pa- nuotr. Zarasø centre49. praðë já perkelti Palëvenëlën. Bet Kun. Baltrimo mirties aplinkybës vyskupas paskyrë já Kupreliðkin. nëra labai aiðkios. Panaðu, kad ieðko- Kupreliðkin ir jis nenorëjo, ir parapi- dami ðaudþiusiøjø ið bokðto, rau- jieèiai nenorëjo jo iðleisti ið Ku- donarmieèiai apsupo baþnyèià ir piðkio. Tokiuo bûdu pasiliko Kupið- klebonijà, bet nieko nerado, tik kle- kyje. Taèiau jam vis siûlydavo para- bonà, kuris, anot vienø liudininkø, pijas, kai atsirasdavo kur laisva pa- miegamajame kalbëjæs brevijoriø, rapija, persikelti, bet jis vis nesutik- anot kitø – buvæs sode ir bandæs ge- davo keltis. Tiktai kai 1940 metais sinti klebonijà. Kareiviai pagavæ Bal- rusø bolðevikai okupavo Lietuvà, trimà, uþlauþæ rankas suriðo jas vyskupas K. Paltarokas pasijuto, kad spygliuota viela ir iðtempë kunigà á jo nebevarþo Baþnyèios kanonai, ir miesto aikðtæ. Klebonas aiðkino, kad be jokio atsiklausimo ar sutinka, ar jis nekaltas ir nieko neþinàs, taèiau ne, paskyrë kun. S. Baltrimà Zara- vis tiek buvo subëgusiø þmoniø aki- suos klebonu. Jis be jokio prieðta- vaizdoje sumuðtas ir kruvinas ámes- ravimo nuvaþiavo Zarasuos, nors tas á maðinà, kur buvo dar du vyrai. buvo labai nepatenkintas, kad to- Visus juos iðveþë Daugpilio link, jau kiuo laiku vyskupas kiloja klebonus. Latvijoje, pakelës krûmuose, juos uþ- Savo nepasitenkinimà jis motyvavo muðë, subadë durtuvais ir uþkasë tuo, kad reikia dabar pasirodyti bol- griovyje. Praëjus frontui bandyta su- ðevikams, jog esi turtingas“47. rasti kûnus, bet nesëkmingai50. Kiek

104 KUPIÐKIS 2016 /14 palikæ pëdsakà kitaip raðo J. Èepënas. Anot jo, „pro Zarasus bëgo rusø Nuorodos: 1 bolðevikø kariuomenë. Lietuvos partizanai ðaudë á jà. Apie já raðyta: Jurgaitis J. Aukos keliu. V., 1992. P.354; Kupiðkënø enciklopedija. T.1. V., 2006. P.152; Zarasø parapijos istorija. 2012. P.270; Atsirado suþeistø. Ðaukësi kunigo. Vikaras ir kapelionas Vasiliauskienë A. Monsinjoras Petras Baltuðka. Utena, 2011. P.402–403. pabëgo á miðkà, bet klebonas pasiliko. Á jø raginimus bëgti 2 LVIA. F.1650. Ap.1. B.362. su jais kartu á miðkà jis atsakë: „Jûs bëkite, bet að, kaipo 3 Zarasø parapijos istorija. 2012. P.270; Salantø RK baþnyèios klebonas, turiu pasilikti. Mano pareiga bûti prie savo metrikø knygose S. E. Baltrimo krikðto metrikø nepavyko rasti. Vadinasi, jis buvo krikðtytas kitoje, gal Gintaliðkës, baþnyèioje. baþnyèios ir teikti savo parapijieèiams dvasinius patar- 4 LVIA. F.696. Ap.2. B.678. L.69–70; Tais metais kunigais áðventinti: navimus. Matote, kad yra suþeistø, praðo kunigo“. Èia Liudvikas Gaièiauskas, Adomas Vilimavièius, Juozas Gilvydis, Pranas ir pasirodo jo pareigingumas, savo pareigoms jautrumas. Stulginskis, Benediktas Ðveikauskas, Matas Nakas, Turonekas, Anicetas Meðkauskas, Petras Kasèiukas, Pakalnis, Petras Liepa, Zenonas Igna- Jis pasiliko, aprûpino paskutiniais Sakramentais suþeis- tavièius, Gvalda, Jonas Kirna, Pijus Andraitis, Bardþius [Ðaltinis, 1912. tuosius. Kai pradëjo degti aplink klebonijà ir baþnyèià, Nr.29]. jis iðneðë Ðvenèiausiàjá Sakramentà ið baþnyèios á darþelá 5 LVIA. F.1650. Ap.1. B.362. P.105. prie klebonijos ir neðë ið klebonijos reikalingiausius 6 Laisvë. 1919 09 06. Nr.100. P.3-4. 7 LVIA. F.1650. Ap.1. B.362. P.94. daiktus á darþelá, kad nesudegtø, jei uþsidegtø klebonija. 8 Ten pat. P.95. Èia atëjo raudonarmieèiai ir areðtavo já ir tarnaitæ, kuri 9 Ten pat. P.100. buvo su juo pasilikusi ir padëjo jam gabenti ið kleboni- 10 Ten pat. P.101, 104. jos daiktus. Juos nuvedë neva á ðtabà. Tarnaitæ paliko 11 LCVA. F.391. Ap.2. B.783. L.134. 12 LVIA. F.1650. Ap.1. B.362. L.96. priesienyje, o já nusivedë toliau. Tarnaitë girdëjo ûþimà 13 Ten pat. L.93. lyg kokios maðinos. Paskui, kai já iðvedë, tarnaitë pa- 14 Ten pat. L.86. matë, kad jo baltos akys ir atplëðti rankø nagai, kuriuos 15 Ten pat. L.83. 16 jis traukë nuo pirðtø ir metë þemën. Galima spëti, kad Ten pat. L.81. 17 Ten pat. L.80. já elektrizavo. Tarnaitæ paliko, o já iðsiveþë. Bet kur já 18 Ten pat. L.87. iðveþë? Tai ir po ðiai dienai niekas neþino“51. 19 Ten pat. L.76 Dar kitokià versijà pateikia Zarasø kraðto istorijos 20 Ten pat. L.75. 21 Ten pat. L.77. þinovas Vytautas Indraðius. Jis raðo, kad klebonas Bal- 22 Feliksas Dëdelë 1925–1927 m. buvo Alizavos klebonas. trimas buvo suimtas birþelio 25 d. pavakare, Zarasams 23 LVIA. F.1650. Ap.1. B.362. L.78. skendint dûmuose ir liepsnose. Ið vietos gyventojø pa- 24 Panevëþio balsas. 1929. Nr.12. sakojimø esà þinoma, kad kunigà suëmë du ginkluoti 25 LCVA. F.391. Ap.2. B.783. L.258. 26 LVIA. F.1650. Ap.1. B.362. L.73. enkavëdistai, atvykæ su sunkveþimiu ið Ukmergës. Ma- 27 Ten pat. L.74. ðinos këbule buvo keletas vyrø, moteris suriðtomis ran- 28 Ten pat. L.66. komis ir suversti keli þmoniø lavonai. Ið sunkveþimio 29 Ten pat. L.63. 30 varvëjo kraujas, palikdamas ant grindinio dëmes. En- Ten pat. L.61. 31 Ten pat. L.39, 41. kavëdistai iðsivedë kunigà á laukà ir, virvëmis pririðæ 32 Ten pat. L.28. uþ kojø prie maðinos, iðvaþiavo vilkdami klebonà þeme. 33 Ten pat. L.36. Kunigo palaikai surasti Smëlynës baþnytkaimio grio- 34 Ten pat. L.35. 35 Ten pat. L.34. vyje. Atpaþinti kunigà buvæ sudëtinga, nes veidas buvo 36 Ten pat. L.18. sudraskytas, ant kûno laikësi tik sutanos liekanos. Ku- 37 Ten pat. LP.17. nigas S. Baltrimas buvo palaidotas Zarasø parapijos 38 Ten pat. L.15. 39 kapinëse52. Panevëþio garsas. 1939. Nr.23. 40 LVIA. F.1650. Ap.1. B.362. L.14. Vertas dëmesio ir sovietinio pareigûno Kazio Si- 41 Ten pat. L.9–10. deravièiaus, kaip tik tuo metu (1941 m. birþelá) pro 42 Ten pat. L.7. Zarasus su okupantais ir jø pakalikais bëgusio Ru- 43 Ten pat. L.5. 44 Ten pat. L.1. sijon, paliudijimas: „Bëgliai vis daþniau minëjo bal- 45 Ten pat. L.4. taraiðèius, kurie pradëjo lást ið pakampiø apðaudyt 46 Ten pat. L.3. keliais besitraukianèiø gyventojø. Ið mûsø stovyklos 47 Èepënas J. Sacerdos in Aeternum. Velaikiø Juozelio atsiminimai. (jau Latvijos teritorijoje, apie 6 km nuo Zarasø – V. J . ) K., 2010. P.139–140. 48 Matekûnas P. Karas Zarasuose // Draugas (Èikaga). 1974, rugsëjis– grupë ginkluotø vyrø pirmadiená (VI.23) vaþiavo á spalis. Zarasus baltaraiðèiø tramdyti. Pasitelkus tanketæ bu- 49 Lietuviø tautos sukilimas 1941 m. birþelio 22–28 d. V., 2011. vo sulikviduoti ið baþnyèios bokðto kulkosvaidþiu ðau- P.447. 50 dæ nacionalistai“53. Kaip þinia, Kazanai nenukentëjo, Vasiliauskienë A. Monsinjoras Petras Baltuðka..., P.403. 51 Èepënas J. Min. veik., P.140. tad, matyt, vienas ið tø „sulikviduotø“ nacionalistø ga- 52 Zarasai laiko vilnyse. Utena, 2006. P.119. lëjo bûti klebonas Baltrimas... 53 Sideravièius K. Pasitraukimas // Krantai, 2013. Nr.1(146). P.77.

KUPIÐKIS 2016 /14 105 kaimø istorijos

Juozas MOCKÛNAS BUVÆS RADÞGALIØ KAIMAS

Mano gimtajame Radþgaliø kaime jau neliko nei skyrë maþesnis upelis – Skriaudë. vieno gyventojo. Senesni iðmirë, dalá jaunimo, ið kuriø Kaime gyveno ûkininkai, turintys nuo penkiolikos nei vienas nestojo á tarybinæ armijà, okupavusià Lietuvà, iki keturiasdeðimt hektarø þemës. Du þmonës turëjo po iððaudë enkavëdistai ir jø pakalikai skrebai. Kiti buvo keturis hektarus, o vienas – tik apie savo namelá ir buvo suimti ir kalëjo. Dar kiti, kuriems nebuvo sudarytos by- vadinamas „grytelninku“. los, – iðtremti á Sibirà ðeimomis. Dalis jø suspëjo pabëgti Radþgaliø ir Gikoniø kaimo kelias buvo tik trijø palikæ tuðèius namus. Vëliau daug þmoniø buvo iðkelta kilometrø. Jis sujungë kelius, kurie ëjo ið Vabalninko á melioruojant þemæ. Tada buvo nugriautos ir sodybos. Kupiðká, ir kità, einantá á Subaèiø. Radþgaliø kaimas buvo Dabar ten nëra net medelio, kuris þymëtø buvusios arèiau kelio á Kupiðká. Radþgaliai priklausë Vabalninko sodybos vietà. Nëra ir rubeþiø, kurie skyrë ûkininkø valsèiui. Iki Vabalninko buvo ðeði kilometrai. þemes. Neliko ir tø iðsvajotø vaikystës takeliø ir gojø, Arèiausiai kelio Vabalninkas–Kupiðkis buvo Jono juose daugiabalsiø paukðteliø, kurie visà dienà, nuo Barono vienkiemis. Sodyba buvo pastatyta tarp krûmø, ankstyvo ryto iki vëlaus vakaro, ramindavo ir linksmin- alksnyne, todël ið toliau nesimatë. Þemës jis buvo gavæs davo þemdirbá: tà paprastà, kuklø, darbðtø, nors kartais apie keturiasdeðimt hektarø. Daugiausia þvyryno. Todël ir labai pavargusá ir sunkiai galà su galu suduriantá artojà. dalá þemës valdþia nuomodavosi dël keliø taisymo ir sta- 1923 metais kaimas buvo iðdalytas á vienkiemius. Á tybø. juos daugiausia këlësi tos ðeimos, kuriose buvo jaunø, Baronø ðeimoje buvo du sûnûs: Antanas ir Jonas bei stipriø darbininkø, arba tie, kurie norëjo gauti daugiau dvi dukros: Janë ir Morta. Baronai gyveno nekaip, nes þemës. Aplink kaimà buvo daug uþpelkëjusios þemës. Jà nesugebëjo ûkininkauti. Abu sûnûs á okupantø kariuo- pridëdavo iðsikeliantiems prie turëtos jø þemës. Gavæ menæ nëjo ir þuvo nelygioje kovoje. Tëvui mirus, mama tokias þemes, þmonës jas sausindavo rankiniu bûdu: kas- su dukromis iðbëgo palikæ tuðèià sodybà. tuvais kasdavo griovius. Tokiu bûdu þemë tapdavo dir- Ðalia Baronø buvo aðtuoniolikos hektarø Vinco bama. Klingos sklypas. Klingos turëjo dukrà Bronæ ir sûnø Kiek tose balose buvo paukðèiø, neámanoma visø ir Alfonsà. Dukra buvo iðtekëjusi uþ kaimyno Aukðtikalnio prisiminti. Koká triukðmà jie sukeldavo! Jis tæsdavosi Povilo. Alfonsas buvo paðauktas á rusø kariuomenæ. visà dienà, bet ypaè daug jo bûdavo vakarais. Labai Tëvas já iðveþë ir nuo to laiko apie já nieko nebuvo gir- triukðmaudavo pempës, kai jø valdose pasirodydavo koks dëti. Atsirado tik po dvylikos metø, kada nuëjo prisire- þvëris, gyvulys ar þmogus. Bet ðiaip, triukðmà keldavo gistruoti. Tada suþinojom, kad tuos visus metus jis slaps- nuo maþø tilvikø, perkûno oþeliø, vandens viðteliø, anèiø tësi laukdamas, kada Lietuva bus laisva. Dingus pas- iki dideliø kurtiniø, kuolingø, kurios, daugiausia leis- kutinei vilèiai – nuëjo registruotis. Jo tëvai iðtremti damosios, smarkiai ðaukdavo: kui, kui, kui… nebuvo: sakë, kad sûnus dingo fronte. O kai prisire- Á tas pelkes ne tik gyvuliai negalëdavo áeiti, bet ir gistravo, trëmimai jau buvo pasibaigæ. Nuo tada gyveno vaikai neprieidavo prie paukðèiø lizdø. Pasakojo, kad pas tëvus. Kodël liko nenubaustas, þmonës spëliojo visaip. vienas elgeta norëjæs nueiti ið Radþgaliø á uþ pelkiø esantá Greièiausiai turëjo gerus uþtarëjus. Inkûnø kaimà ir vos nepaskendæs. Po to kalbëjæs: Radþ- Alfonso Klingos tëvas Vincas buvo ádomus, bet tai- galiai ir Inkûnai, kad juos velniai ir perkûnai! Gerai, kingas, su visais sugyvenantis þmogus. Vasarà daugiausia kad gyvas likau. dëvëdavo baltas drobines kelnes ir baltinius, ant kuriø Þmonës, radæ anèiø ar kurapkø lizdà, parsineðdavo daþnai vilkëdavo kailinius (avies kailio). Jeigu kas ið jo kiauðiniø ir viðtos juos iðperëdavo. Tik sunku bûdavo pasijuokdavo, sakydavo, kad saulë ne taip perkaitina. uþauginti. Vienà kartà uþaugo dvylika anèiukø, tai bû- Nors maþai buvo likæ priekiniø dantø, bet per Velykas davo graþu þiûrëti, kaip jie per dienà kaþkur iðskrisdavo, kaimo vaikams padëdavo iðrinkti tvirèiausià margutá. o vakare vël gráþdavo á sodybà nakvoti. Tëvams mirus, Alfonsas pasistatë namà Palaimos kaime, Dar yra likæs Radþgaliø miðkelis, kurá kaip nelabai nes vykdant melioracijà senoji sodyba buvo nugriauta. brandø ir nedidelá, keliasdeðimt hektarø uþimantá la- Alfonsas Klinga mirë 2016 metais, turëdamas 93 metus. puoèiø sàþalynà, vadino krûmais. Jame buvo ir aukðtes- Klingø þemës ribojosi su Ulijono Aukðtikalnio þe- niø, ir pelkëtø vietø. Ir èia paukðèiø balsai skambëjo dienà mëmis (18 ha). U. Aukðtikalnis turëjo tris dukras. Vie- ir naktá. Lizdø buvo ir medþiuose, ir þemëje. Per miðkelio na dukra tarpukaryje buvo iðvaþiavusi á Amerikà, o dvi vidurá tekëjo upelis Tatala. Negilus, bet turëjo duburkø, likusios, kadangi tëvai jauni mirë, tvarkësi ûkyje. Ame- kur buvo galima maudytis. Radþgalius nuo Klingø kaimo rikoje gyvenusi sesuo daug uþdirbdavo, visko savo sesëms

106 KUPIÐKIS 2016 /14 kaimø istorijos prisiøsdavo, tad ðios graþiai gyveno, bet neiðtekëjo. vedæ ir gyveno tolimesniuose kaimuose. Brolis gyveno 1938 metais viena sesuo ið Amerikos sugráþo su vyru Ðalniø, mano tëvelio gimtajame kaime. Buvo darbðtus, Apeikiu. Be vaikø. Kadangi viena ið seserø, gyvenusiø turëjo arklá ir dvi karves, gyveno graþiai. Kai mama Radþgaliuose, jau buvo mirusi, o antroji taip pat gana mirë, o sesuo iðtekëjo á gretimà kaimà, Pranas vedë. Nors greitai mirë, tad Apeikiai, nors ir turëjo nusipirkæ Pane- buvo lëto bûdo, gavo smarkià kupiðkënæ þmonà, mëgs- vëþyje namà, apsigyveno buvusioje tëviðkëje, vienkie- tanèià pakalbëti ir papasakoti nebûtø dalykø. Alpunë myje. Kadangi nei vienas neþinojo, kaip tvarkyti þemës iðtekëjo uþ vyro, kurio ðeima prijautë komunistams, tad ûká, tai pasikvietë ið Utenos rajono Apeikio sesers Jak- ir patys linko á tà pusæ, nors ir niekur nesidëjo. niûnø ðeimà. Joje buvo trys sûnûs ir dukra, kurie ir dirbo 1940 metais Lietuvà okupavus rusams, Pranas þemæ. Rusø okupacijos metais Jakniûnai, nenorëdami Ðimonis buvo paskirtas seniûnu. Kai vokieèiai rusus eiti á rusø kariuomenæ, iðëjo ið tø namø, o Apeikiai gráþo iðvijo, jis labai iðsigando ir visø praðë, kad já uþtartø. Tik á Panevëþá. Sodyba liko tuðèia. Prano þmona ið pradþiø netikëjo, kad prasidëjo karas. Ðalia Apeikio sodybos buvo Antano Aukðtikalnio Kai vokieèiai subombardavo Vabalninko–Kupiðkio vienkiemio þemë. Nors Antanas jau buvo miræs ir ûká kelià, sakë, kad èia rusø pratybos. Kadangi vyras nebuvo valdë sûnus Povilas, bet po senovei sakydavo, kad tai An- prisidirbæs, tai ir prie vokieèiø ramiai dirbo savo þemæ. tano Aukðtikalnio sodyba. Taip buvo lengviau atskirti, Antrà kartà rusams okupavus Lietuvà, daugiau á valdþià nes kaime buvo daug Aukðtikalniø. nëjo. Èia gyveno Povilo Aukðtikalnio mama Kostancija, Ðimoniø sodyba buvo likusi kaime (jie á vienkiemá jos dukra Kostancija ir sûnûs Povilas ir Bronius. Puikûs nesikëlë) ir ið trijø pusiø ribojosi su Juozo Mockûno buvo þmonës. Dukra tikra graþuolë, sûnûs – darbðtûs, þeme. Jà apraðysiu vëliau. sumanûs. Gyveno nelengvai, nes tëvas mirdamas paliko Uþ Mockûno sodybos buvo kito Povilo Aukðtikalnio praskolintà þemæ (apie 18 hektarø). sodyba. Senesnio, kurá vadino papuniu ar popinu, kad Vos suaugusi Kostancija iðvyko á Amerikà. Iðsikvietë bûtø galima suprasti, apie kurá Aukðtikalná Povilà ten anksèiau iðkeliavæs vaikinas. kalbama. Nors jis turëjo apie penkiolika hektarø þemës, Vyresnysis Povilas buvo tvirtas, visuomet eidavo pus- gyvenimas nesisekë. Atrodo, turëjo ir sumanumà, nebu- bëgomis, niekas su juo negalëdavo suspëti. Kai stodavo vo tinginys, tik mëgo pasigirti. Buvæs Amerikoje, vedæs pjauti, tai atrodydavo, kad su maðina nupjovë, jokiø antrà kartà, nes pirmoji þmona buvo mirusi. Su pirmàja pradalgiø neþymëdavo. Vedë kaimyno Klingos dukrà turëjo penkis vaikus: keturis sûnus ir vienà dukrà. Su Bronæ, bet ði susirgo dþiova ir jauna mirë. Vëliau Povilas antràja – tris: dvi dukras ir sûnø. vedë kaimynæ ið Radþgaliø Pranutæ Slavinskaitæ. Gimë Pirmosios þmonos du sûnûs ir dukra dar Smetonos du sûnûs. Povilas nesulaukë, kada jo sodybà vers me- laikais buvo vedæ ir palikæ tëvø namus. Kiti du buvo lioracija. Mirë. Þmona su vaikais iðsikëlë gyventi á Pa- uþguiti, patys nieko nedarydavo, tik kas buvo liepiama, nevëþá. lengvus darbus. Antanas, nors jau buvo suaugæs, ga- Darbðtus buvo ir jaunasis Bronislovas. Visuomet nydavo karves spygliuotø vielø aptvare. Petras kamaroje linksmas, su visais, senais ir maþais, randantis kalbà. Kal- su rankinëmis girnomis maldavo miltus, padëdavo ðerti bëti jam sekdavosi visada su humoru. Bronius baigë vai- gyvulius. Antanas nakvodavo tvarte, o Petras – ka- ruotojø kursus ir susidëjæs su draugais nusipirko sunk- maroje. veþimá. Juo daugiausia veþdavo ið visur prekes á par- Povilo þemë buvo praskolinta bankui, tai jis nieko duotuves. Gyveno Vabalninke. Bet ne visiems patiko, negalëjo turëti, tuojau paimdavo bankas. Aukðtikalná kad jam sekasi gyventi. Vienà naktá sunkveþimis buvo Povilà iðlaikë þydas Elija. Tad visas kilnojamasis turtas sudegintas. Tada Bronius ásidarbino Kaune, Amerikos priklausë jam. Tai ir du arkliai, su kuriais Povilas dirbo bendrovëje, ir veþdavo keleivius marðrutiniu autobusu. þemæ, ir karvës su prieaugliu, kurias melþdavo ir pienà Kai vaþiuodavo marðrutu Kaunas–Birþai, galinëje sto- veþdavo á pieninæ... Kaip jie atsiskaitë – neaiðku... Kai telëje reikëdavo visà dienà stovëti, tai kartais atva- þydui reikëdavo Vabalninke turimai mësinei mësos, ið þiuodavo ir á Radþgalius, nes norëdavo aplankyti savo Povilo paimdavo karvæ ar verðá. Þydo arkliui reikëdavo merginà Stasæ Aukðtikalnytæ, Juozapato. Vëliau jà vedë. parûpinti ir paðaro... Kaime Broniaus visuomet labai laukdavo. Jis visus, Bankas skelbdavo, kad þemë parduodama ið varkas norëjo, pavëþindavo, aplankydavo kaimynus. Po to þytiniø, bet jeigu kas atvaþiuodavo apþiûrëti, tai Aukð- kaimynai, kaimynës, vaikai kartais lydëdavo autobusu tikalnis pagrasindavo, kad viskas pavirs pelenais, todël net iki Vabalninko. Bûdavo tikra ðventë. visi bijojo pirkti. Aukðtikalnio Povilo þemë ribojosi su Prano Ðimonio Ið ðalies þiûrint Aukðtikalnis ir jo antrosios þmonos þeme. Jis buvo pasilikæs gyventi kaime ir turëjo tik vaikai gyveno neblogai: buvo ir pavalgæ, ir apsirengæ. keturis hektarus þemës. Kartu gyveno sena mama ir Povilas Aukðtikalnis su þmona mirë tarybiniais laikais, Prano sesuo Alpunë. Dar viena sesuo ir brolis jau buvo dar iki melioracijos. Mirë ir Antanas. Tik Petras neþi-

KUPIÐKIS 2016 /14 107 kaimø istorijos nia kur dingo. Bet jau Latvijoje papuolë rusams ir kariavo prie Kitoje gatvës pusëje buvo siuvëjo Èibelio grytelë. Èia Liepojos. Po karo gráþo kaip rusø karys, su Dievo pa- þemës buvo tik kiemas. Èibeliui iðsikëlus á Vabalninkà, dëjimu gyvas ir sveikas, nors sakë, kad ne kartà buvo grytelëje apsigyveno Povilo Aukðtikalnio (papunio) arti mirties. pirmos þmonos sûnus Juozas. Nors buvo labai lëtas, vedë Namuose suþinojo, kad Amerikoje mirë Ðukienës jaunas, dar prieð kariuomenæ. Susilaukë dukros ir labai brolis ir paliko giminëms didelá turtà. Norintys gauti tà nenorëjo eiti tada dar á Lietuvos kariuomenæ. Kad pab- turtà, turëjo vaþiuoti á Maskvà. Todël susiruoðë ir Ðu- logëtø sveikata ir nereikëtø tarnauti, rûkë arbatà. Bet á kienë. Tuo laiku mirë Ðukys. Kelionei jau buvo pa- kariuomenæ paëmë. Èia susirgo tuberkulioze ir buvo pa- siruoðta, atidëti nenorëjo, nes vaþiavo ir daugiau gimi- leistas. Bet gyveno neilgai, paliko jaunà þmonà ir maþà niø: kà ji viena, kaimo moteris, darys, ne tik rusø kalbos dukrà Stasæ. nemoka, bet ir visai beraðtë. Todël palikus vyrà palaidoti Uþ Povilo Aukðtikalnio buvo Karolienës sodyba. Ji vaikams, iðvaþiavo, – nenorëjo prarasti turto. Turto visø buvo vadinama tetule. Turëjo keturis hektarus þemës tikrai didelio bûta. Nors nemaþai buvo ir giminiø, Ðukiai ir laikë vienà karvæ. Prisimenu jà kaip nuostabiai gerà gavo dvi lengvàsias maðinas „Volgas“ ir daugiau daiktø. senutæ. Nors buvo kaime seniausia (niekas tikrai neþinojo Tuo laiku tai buvo dideli pinigai. Kai melioracija griovë jos metø), ji suspëdavo ne tik namuose viskà susitvarkyti, sodybà, jie pardavë vienà maðinà ir Palaimos kaime bet kiek galëdama padëdavo ir kaimynams. Tai darþus pasistatë namus. Nemaþai pinigø dar liko. Sûnus Vy- padeda ravëti, tai kaimynø vaikus priþiûri, tai gimdyvei tautas ëmë stipriai gerti ir jaunas mirë, palikdamas þmo- pabûna pribuvëja, – visi praðydavo jos pagalbos. Turëjo nà. Vaikø neturëjo. Pranas buvo iðsimokinæs veterinaru, dvi dukras, kurios buvo iðtekëjusios á tolimesnius kaimus. bet jaunas pateko á avarijà ir þuvo. Ji jas lankydavo visuomet pësèiomis, nes bijojo vaþiuoti Antroje Tatulos upelio pusëje buvo Juozapato Aukð- arkliniu transportu. Dukros ûkininkavo ir parsiveþti no- tikalnio vienkiemis. Jis irgi buvo tarp krûmø. Jø ðeimoje rëdavo, viena buvo gráþusi ið Amerikos ir, sako, buvo buvo broliai Pranas, Jonas ir Aleksas bei dvi seserys. parsiveþusi apie trisdeðimt tûkstanèiø litø, todël buvo Tëvas turëjo kalvæ. Buvo ðlubas, tai þemës darbus jam iðtekëjusi á didelá ûká. Kaip ji iðvaþiavo, sunku pasakyti, dirbti buvo sunku. Vyresnysis sûnus Pranas iðëjo uþku- nes buvo labai lëta. Pavasará ar rudená, kad ir bûdavo jau riomis uþ naðlës á kità kaimà. Vyresnioji dukra iðtekëjo ledelis, senutë nusimaudavo batus, perbrisdavo kelyje uþ kaimyno Juozo Slavinsko. Antroji dukra iðtekëjo uþ pasitaikanèias brastas ir vël apsiavusi eidavo toliau. Kai buvusio kaimyno, vairuotojo Broniaus Aukðtikalnio, ji mirë, að Radþgaliuose jau nebuvau. apie kurá raðiau, kad dirbo autobuso vairuotoju ir mus Uþ jos, jau vienkiemyje, buvo Alekso Ðukio þemë. paveþiodavo. Sûnus Jonas buvo gaspadorius su trisdeðimt Sodyboje gyveno tëvai, jø sûnûs Vytautas ir Pranas, hektarø þemës. Kai sesës iðtekëjo, jis vedë, þmona ið dukros Paulina ir Vanda. Prieð karà jau visi buvo suaugæ, Ramongaliø. Jauniausias brolis Aleksas buvo silpnos todël gyveno graþiai, turëjo apie trisdeðimt hektarø sveikatos, todël mokësi siuvëju. Sveikatai dar pa- þemës. Vyresnis sûnus Vytautas buvo ástojæs á Ple- blogëjus, namuose ganydavo karves ir jaunas mirë nuo chavièiaus daliná, todël bijodamas rusø traukësi á Vakarus. plauèiø tuberkuliozës. Vokieèiø okupacijos metu pas Jonà Aukðtikalná tarnavo bernas Antanas Mockûnø ðeima. Pirmoje eilëje ðalia tëvø Juozo ir Paulinos stovi: Juozas, Filomena, Akce- Þemaitis. Energingas, tvirtas, visø lë, Irutë, Paulina; antroje eilëje: Vytautas, Genë, Albina, Albinas, Birutë. Apie 1937 mëgstamas muzikantas, ðeðiapûdþiu vadinamas. Jis visur jaunimui padëdavo. Jeigu ir kitame kaime buvo organi- zuojami ðokiai, praðomas pagrodavo be jokio uþmokesèio. Jis ir eiles kurti mëg- davo. Vienas vaikinas draugavo su mergina ir gráþdamas ið ðokiø uþëjo á jos klëtelæ. Antanas pamatæs uþkabino klëtelës duris ir sudëjo eiles, kurias uþdai- nuodavo grodamas: „reikëjo laukti apy- auðrëlio, kolei iðleido juos motinëlë“ ... ir taip toliau. Rusams antrà kartà okupavus Lietuvà, á jø kariuomenæ nëjo. Iðëjo partizanu ir þuvo nelygioje kovoje uþ Lietuvos laisvæ. Jo ðeimininkà Jonà Aukðtikalná su ðeima iðtrëmë á Sibirà. J. Aukðtikalnio þemë ribojosi su

108 KUPIÐKIS 2016 /14 kaimø istorijos

Juozo Slavinsko þeme. Jo tëvø jau nebuvo. Èia gyveno didþiuliai, mediniai, su mediniais lankais kubilai. Á vienà broliai Juozas ir Pranas bei sesuo Pranutë. Iðsikeldami á pildavo duoninius miltus, á kità – gyvuliams. Stovëjo vienkiemá, jie paëmë daug uþpelkëjusios þemës, todël svarstyklës. Prieð klëtis buvo prieklëtis. Jo pastogëje ka- gavo daug daugiau, negu turëjo kaime – apie trisdeðimt bëjo ilga kartis su prieðgaisriniu kabliu. Ant prieklëèio hektarø. Bûdami jauni jà nusausino kasdami griovius buvo uþkelta ðuns bûda. Ðuo bûdavo pririðtas ant vielos, rankiniu bûdu ir padarë dirbamà þemæ. Gyveno gana kad galëtø lakstyti nuo klëèiø iki tvarto. neblogai. Jaunesnysis brolis Pranas iðëjo uþkuriomis á kità Gyvenamasis namas buvo vieno aukðto, dviejø galø. kaimà, sesuo Pranutë iðtekëjo uþ Aukðtikalnio Antano Gale nuo gatvës buvo virtuvë ir miegamasis. Virtuvëje sûnaus Povilo, kai jo þmona Klingaitë Bronë jauna mirë á sienà buvo ámûryta spintelë, kurioje laikydavo visus susirgusi tuberkulioze. Vyresnysis brolis Juozas vedë Juo- virtuvei reikalingus daiktus ir maistà. Buvo krosnis, zapato Aukðtikalnio (vyresniojo) dukrà Pranutæ. Juozas vadinama „leþianka“, kur virdavo valgá. Virtuvëje buvo vokieèiø okupacijos metu buvo iðrinktas keliø kaimø se- ir duonkepio pakûra, o visa krosnis buvo miegamajame. niûnu, bet nesulaukæs antros rusø okupacijos mirë nuo Virtuvëje stovëjo didelis stalas ir stori, platûs suolai prie apendicito. Lietuvà okupavus rusams, þmona su dviem sienø. Gale stalo, palubëje, kabëjo didelis kiniðkas dukrom buvo iðtremtos á Sibirà. laikrodis su svarsèiais. Ant jo J. Mockûnas laikydavo J. Slavinsko þemë ribojosi su Jono Palionio þeme, kuris pistoletà. taip pat gyveno vienkiemyje tarp balø ir krûmø. Palioniø Vidurys namo buvo padalintas iðilgai á dvi dalis: ilgà buvo trys sûnûs ir dvi dukros: Juozas, Jonas, Pranas, priemenæ ir kamarà. Kamaroje buvo trys aruodai bul- Pranutë ir Onutë. Vyresnysis sûnus Juozas vokieèiø vëms ir burokams bei kitoms darþovëms þiemos metu okupacijos metu dirbo Vabalninke policininku. Priartëjus laikyti. Buvo sustatyti kubilai su kopûstais ir agurkais. frontui, Juozas ir antras brolis Jonas pasitraukë á Vakarus Stovëjo retai naudojamos girnos (kartais maldavo sa- ir apsigyveno Anglijoje. Jaunesniojo á kariuomenæ neëmë, lyklà), kiti ðeimininkëms reikalingi daiktai. Buvo bet jis slapstësi dël broliø. Kur ir kaip susiklostë jo padëti ir J. Mockûno medþiokliniai ðautuvai. Èia buvo gyvenimas, neþinau. Tëvai ið namø iðëjo, o seserys iðtekëjo ámûrytas ir didelis katilas, kuriame J. Mockûnas da- dar vokieèiø okupacijos metu. rydavo alø. Buvo ir platus, aukðtas (tæsësi virð katilo ir Kaip jau raðiau, paèiame kaimo viduryje, tarp Ði- lubø) kaminas. Jame rûkydavo deðras, laðinius, kum- monio Prano ir Povilo (papunio) Aukðtikalniø sodybø, pius... . nes kiti artimesni kaimynai buvo iðsikëlæ á vienkiemius, Antrame pastato gale buvo seklyèia ir du kambariai. buvo sena, bet didelë ir graþi, apaugusi ðimtameèiais Seklyèioje ilgus metus buvo mokykla, o kambariuose medþiais, Juozo Mockûno sodyba. Ji kaþkada irgi gyveno mokytojai. Seklyèioje buvo graþi, su meniniais priklausë Aukðtikalniams. Toje sodyboje gyventa darbðèiø, dirbiniais, krosnis. Ji apðildydavo ir seklyèià, ir kambará. sumaniø þmoniø. Tà rodë seni, bet dar gerai iðsilaikæ Kai padidëjo J. Mockûno ðeima, mokykla buvo iðkelta didþiuliai pastatai. Prieðais didelá, vienaukðtá, dviejø galø á Palaimos dvaro pastatà. J. Mockûno seklyèioje, ke- gyvenamàjá namà, stovëjo didelis, keturiø klëèiø pastatas turias klases baigë tik vyresnieji jo vaikai Vytautas ir po vienu stogu. Viena ið jø vadinosi „geràja“. Joje stovëjo Genë. Kiti, maþesni, jau ëjo uþ keturiø kilometrø á plati lova, kurioje vasarà kartais miegodavo ðeimininkai. Palaimà. Buvo didelës skrynios su audiniais ir drabuþiais, kabëdavo J. Mockûno tvartai buvo U raidës fromos. Deðinëje kumpiai, laðiniai, deðros, o kubile sûdydavosi mësa. pusëje buvo kiaulidës, pertvertos siena á dvi patalpas. Kabojo nesezoniniai drabuþiai, batai ir kt. Ant klëties Uþ jø – arklidës, ðalia jø „diendarþis“, kuriame buvo aukðto buvo sudëtos ðeimininko, á sodybà uþkuriomis sudëti tvarte reikalingi árankiai ir padargai. Diendarþis atëjusio Grasiutës Aukðtikalnytës vyro Juozo Mockûno, buvo be lubø, bet su stogu ir gana didelis. Þiemà ten rusiðkos knygos, ið kuriø jis mokësi Bauskëje, senos dëdavo pakinktus, ávaþiuodavo vaþius, roges. Prieð di- kanklës ir kt. dþiàsias ðventes, kad greièiau bûtø galima pasiðerti, ten Ðalia tos klëties buvo vadinamasis tarpuklëtis. Jame prisiveþdavo ir paðarø. Virð durø buvo plyðys, kad galëtø buvo árengti aruodai, á kuriuos pildavo prastesnius grû- álásti balandþiai. Pastogëje buvo árengta ávairiø lizdø, dus, kuriuos naudojo daugiausia paukðèiø, balandþiø le- laktø. Balandþiø bûdavo iki deðimties porø. Visi buvo sinimui. Stovëjo didelis medinis kubilas, á kurá pildavo su kuodais, daugiausia su apþëlusiomis kojomis. pelenus. Juos vëliau naudodavo sodams ir darþams træðti, Kitame, kairiajame, tvarto kraðte buvo karvidës. darydavo ðarmus drabuþiams plauti. Èia laikydavo ir kitus Jose stovëjo betoninis kubilas, á kurá ið lentø padarytu ûkiui reikalingus daiktus: pavalkus, lankus ir kt. lataku ið uþ tvarto esanèio ðulinio pribëgdavo vandens Prie tarpuklëèio buvo „klëtelë“. Joje stovëjo dvi lo- gyvuliams girdyti. Prie karvidës buvo lazaunë. Tai vos, kuriose vasarà miegodavo merginos ar piemuo, buvo lentinis pastatas, kuriame buvo sudëti ûkiui reikalingi sudëti ávairûs daiktai ir drabuþiai. Ðalia glaudësi ir grûdi- árankiai ir inventorius. Panaudodavo ir kitiems tikslams. në klëtis. Èia buvo aruodai grûdams laikyti, stovëjo du Tarp kiaulidþiø ir lazaunës, prieð diendarþá, buvo

KUPIÐKIS 2016 /14 109 kaimø istorijos

aptvaras ið ràstø, be stogo. Á já vasarà pargindavo gyvulius, ko savo þemæ ir sodybà. Vytautas, turëdamas dvideðimt paleisdavo kiaules. penkerius metus, iðëjo ûkininkauti. Jam padëdavo ir Uþ tvarto stovëjo tualetas, toliau po vienu stogu dvi sesuo Genë. Gera Genës draugë Kostancija Aukðti- darþinës. Á vienà kraudavo þiemai ðienà, á kità – ðiaudus, kalnytë, kuri buvo iðvaþiavusi á Kanadà, surado ten jai suvaþiuodavo ratus, suneðdavo padargus. Dar toliau buvo vaikinà ir Genæ pasikvietë pas save. klojimas. Anksèiau prie jo buvo jauja linams dþiovinti, Mockûnø vaikai suaugo, jau nereikëjo samdyti kitø minamoji linams apdirbti. Atsiradus kaime kitai jaujai, prie ûkio darbø. Visi gyveno sveiki, sotûs, linksmi. Bet nugriauta bijant gaisro, kad nesudegintø klojimo. atëjo 1940-ieji metai. Lietuvà okupavo rusai. 1941 me- Kairiau darþiniø, ties klëtimis, buvo pirtis. Dar arèiau tais á tremtiniø sàraðà buvo átraukta ir Mockûnø ðeima. klëèiø, jau aptvertame kieme, – ðulinys. Uþ klojimo, ga- Bet ávyko stebuklas: tremti vykusi maðina keli kilomet- nykloje, buvo budelë piemeniui pasislëpti nuo lietaus. rai nuo Mockûnø sodybos sugedo, kito transporto nera- Tos sodybos ðeimininku Mockûnas Juozas tapo dar do, o netrukus vokieèiai paskelbë karà. Daug þmoniø su caro laikais, kai vedë vienturtæ Grasæ Aukðtikalnytæ. dþiaugsmu sutiko tà þinià. Brolis Albinas ástojo á sa- Deja, jiems neilgai teko dþiaugtis. Grasiutë mirë ne- vanoriø baltaraiðèiø bûrá. Bet padirbo neilgai. Kai jam sulaukusi vaikø. Tada J.Mockûnas vedë Onà Breivytæ liepë ið geto atvesti þydus, kad nuðluotø gatvæ, Albinas ið Natiðkiø kaimo. Su ja susilaukë trijø vaikø: Vytauto, atsisakë ir gráþo namo. Kadangi darbo jëgos uþteko, Al- Genës ir Onutës. Bet vël nelaimë: þmona susirgo binas, kad vokieèiai nepaimtø á kariuomenæ, iðëjo á Ple- tuberkulioze ir mirë palikdama dar maþus vaikus. J. chavièiaus organizuojamà Vietinæ rinktinæ. Neilgai teko Mockûnas liko naðlys su trimis vaikais. Teko ieðkoti tarnauti. Vadai suþinojo, kad naktá vokieèiai juos apsups þmonos, o naðlaièiams mamos. J. Mockûnas tada dirbo ir veð á frontà. Todël visi slapta pabëgo. Èypënuose (valsèiaus teisme) ir ten nusiþiûrëjo að- Kaþin kaip viskas bûtø pasibaigæ, jeigu prie Lietuvos tuoneriais metais jaunesnæ Paulinà Latvënaitæ. Tai nebûtø priartëjæs rusø frontas. Mockûnai þinojo, kas jø buvo darbðti graþuolë, kurios rankose visi darbai laukia: arba á rusø kariuomenæ, arba á Sibirà. Buvo nu- tirpdavo. O kur uþdainuodavo ar uþgiedodavo, nega- tarta, kad sûnums reikia trauktis á Vakarus, toliau nuo lëjo atsiklausyti pagyrø. Bûdama darbðti gerai iðvalë fronto. Deja, jie buvo vokieèiø sulaikyti ir patyrë daug ir iðdezinfekavo namus, kad nebûtø ir jos toks pat sunkumø. Vëliau Albinas su Vytautu apsigyveno Lenki- likimas kaip pirmøjø þmonø. Deja, netrukus mirë an- joje. Albinas sukûrë ðeimà, ten ir palaidotas. Vytautà tros þmonos keturmetë dukra Onutë. sesuo Genë iðsikvietë á Kanadà. Juozà ið lageriø Vo- J. Mockûnas maþai bûdavo namuose, nes vaþiuodavo kietijoje parveþë á Lietuvà. Kai ruoðë trëmimui, ið sau- á darbà Èypënuose. Visa tvarka buvo ant jaunosios þmo- gumo pavyko pabëgti. Sovietiniais metais dirbo visà nos peèiø. Gyventi nebuvo lengva, nes prie jau esanèiø laikà bijodamas. Sulaukë laisvos Lietuvos. Dabar jau dviejø vaikø, kas porà metø prisidëdavo dar po vienà. devyniasdeðimt dvejø. Gimë aðtuoni vaikai: du sûnûs ir ðeðios dukros. Iðvijus vokieèius ir á Lietuvà atëjus rusams, 1945 ko- Lietuvai atgavus nepriklau- vo mënesá visas Mockûnø turëtas somybæ, valsèius persikëlë á Va- turtas Radþgaliuose buvo pa- balninkà. Èia J. Mockûnas dirbo imtas. Tëvai su dukromis Albina, banke. Buvo sunkiau, kol vaikai Birute, Filomena, Paulina, Irena buvo maþi. Kai suaugo, jau ir Akcele iðvaryti ið namø glau- nereikëjo samdiniø. Genæ leido dësi pas svetimus þmones, gau- mokytis á Antalieptæ, kur buvo dami koká darbà, kad pragyventø. bendrabutis. Bëgo laikas, vieni Jaunàsias dukras, Irenà ir Akcelæ, vaikai mokësi, kiti dirbo ûkyje. tëvai sugebëjo leisti á mokslus. Jos Kadangi buvo tiek jaunimo, tai baigë dvylika gimnazijos klasiø. atgijo ne tik sodyba, bet ir kai- Kadangi ðeima klajojo ir gyveno mas. Visi vaikai turëjo gerus pas svetimus þmones, tai jø ne- balsus, daþnai dainuodavo, o á surado ir neiðveþë. Pagavo tik geguþines pamaldas kaimas ei- Birutæ ir Paulinà, kurios 1948 m. davo pas Mockûnus. Kaimo geguþæ buvo atvaþiavusios á savo tetulë Karalienë sakydavo: „kai kaimà. Iðveþë á Irkutsko kraðtà. Á jûs dainuojate, að net apsiverkiu Lietuvà su ðeimomis gráþo po Sta- kaip graþu“. lino mirties. Apie 1935 metus, vyresnia- jam sûnui Vytautui senelis, J. Radþgaliø kaimo kryþius. 2015. Mockûno tëvas, mirdamas pali- A. Gasiûno nuotr.

110 KUPIÐKIS 2016 /14 atsiminimø puslapiai

Apie karà ið septyniø Vidmantas MARKEVIÈIUS deðimtmeèiø nuotolio Dar truputis atsiminimø apie 1944 m. vidurvasario ávykius Skapiðkyje ir jo apylinkëse

Tiek deðimtmeèiø skiria nuo Antrojo pasaulinio karo 1944 metø vidurvasará karas Europoje tæsësi penktus pabaigos, kai 1945 m. rugsëjo 2 d. kapituliacijos aktà metus. Dabar jis pasaulinis. Tø metø liepà Raudonoji pasiraðë Japonija. Praëjæs ðimtmetis neretai vadinamas armija jau buvo Lietuvoje. Jos Pirmasis Pabaltijo fron- milijonø mirèiø amþiumi. Per ðá karà Europoje gyvybiø tas, judëdamas á vakarus, dalá savo divizijø nukreipë á neteko septyniasdeðimt milijonø þemës gyventojø. ðiauræ, ðiaurës vakarus Rygos kryptimi. Uþduotis – pa- Daugiau kaip pusë jø – civiliai, þuvæ per karo veiksmus, siekti Baltijos jûrà ir tuo paèiu atkirsti vokieèiø armijø oro antskrydþius, deportacijas ar masines þudynes. grupæ „Ðiaurë“ nuo pagrindiniø pajëgø. Ði kariuomenë Keleriopai daugiau liko fiziðkai ar moraliðkai suluoðintø. tada dar tebebuvo Latvijoje ir Estijoje. Tai gerokai vë- Karai sunaikina ðimtmeèiais kurtas kultûros vertybes, liau pasisekë tik ið dalies Latvijoje, Kurðe. Èia kovos o gyventojus nuskurdina. Neveltui karas laikomas paèia vyko iki pat Vokietijos kapituliacijos, o abiejose fronto didþiausia nelaime. Skirtingai nuo gamtos jëgø pusëse buvo priversti kovoti ir þuvo daug mûsø tautieèiø. sukeliamø stichiniø nelaimiø, karus sukelia þmonës. Raudonoji armija ðiuo karo laikotarpiu tiek þmoniø Todël apie tai jiems reikia nuolat priminti. skaièiumi, tiek ir karine technika buvo pajëgesnë negu Treèio pasaulinio karo iki ðiol pavyko iðvengti, nors vokieèiø. Frontas judëjo stabèiodamas. Trumpam susto- praëjusio amþiaus septinto deðimtmeèio pradþioje pa- davo tose vietovëse, kurios buvo reikðmingesnës, pato- vojus buvo realus. Toks karas bûtø tapæs branduoliniu, gesnës gintis ir kuriose vokieèiai nors skubotai sugebë- o jo pasekmës tragiðkos visai þmonijai. Taèiau ar kas prisi- davo ásirengti gynybines pozicijas. Matyt, Skapiðkis su mena metus, per kuriuos mûsø planetoje karo kirviai netolimomis apylinkëmis prilygo vienai tokiø vietoviø. visur buvo uþkasti? Tebesitæsia vadinamas ðaltasis karas, Èia buvo ðioks toks geleþinkeliø mazgas. Iki pirmojo rusø kuris dabar dar sustiprëjo, pritaikant naujausias infor- ásiverþimo vokieèiø kariuomenës dalinius su uþnugariu macines technologijas. Pasaulis tebëra neramus, vyksta jungë platusis geleþinkelis. Á ðiauræ pro miestelá einantis nepaskelbti karai, vos ne kasdien pasiekia þinios apie te- siaurasis irgi nebuvo visai bereikðmis. Gal dël ðiø ar kitø roro aktus. Kas galëtø uþtikrinti, kad nelaimës pavyks mums neþinomø prieþasèiø vietovë bent du kartus ëjo ið iðvengti. rankø á rankas su visomis tokiø kautyniø pasekmëmis. Antrojo pasaulinio karo prieþastis, eigà ir pasekmes Taip sutapo, kad ir per Pirmàjá pasauliná karà èia bûta nagrinëjo ir savo knygose apraðë istorikai. Atsiminimais smarkiø kautyniø. Apie tai liudija apylinkëje esanèios dalijosi betarpiðkai mûðiuose dalyvavæ kariðkiai. Nepa- dvejos vokieèiø kariø kapinës. kankamai dokumentine medþiaga paremti pasakojimai Tø metø liepa buvo sausa ir karðta. Frontas pamaþu nëra visiðkai objektyvûs, neretai ðaliðki, taèiau vertinami artëjo prie Skapiðkio. Kamajø, Salø pusëje giedrame kaip papildomi istorijos ðaltiniai. Karo veiksmø epizodai danguje matësi deganèiø kaimo sodybø dûmai. Taèiau daþnokai matomi televizoriø ekranuose. Juos uþfiksavo vokieèiø kariuomenës miestelyje nebuvo. Tik vienà rytà, neretai savo gyvybe rizikavæ kino operatoriai. Èia ban- kai Raudonosios armijos þvalgai jau buvo uþ keliø kilo- dyta apraðyti vos keletos dienø áspûdþius. Jie patirti ir metrø Bajorø kaime, á geleþinkelio stotá ið vakarø atvyko vertinti vienuolikmeèio vaiko, atsidûrusio kautyniø zo- nedidelis vokieèiø dalinys ir po trumpo susiðaudymo noje, akimis. Tik gal toká jau reikëtø vadinti paaugliu, iðvyko Pandëlio kryptimi. Skapiðkis buvo „iðvaduotas“ nes teigiama, kad ekstremalioje aplinkoje atsidûrusiø beveik be mûðio. Didesniø nuostoliø miesteliui nepa- vaikø poþiûris sparèiai artëja prie suaugusiøjø. Vis dëlto daryta. Vos vienas kitas pramuðtas stogas, langas ar patai- manau, kad tada baimæ þûti stelbë vaikiðkas smalsumas. kyta á kaminà. Gaisrø ir gyventojø aukø nebuvo. Atrodë, Reikia pritarti ir tiems, kurie teigia, kad vaikystës pri- kad nelaimës mus jau aplenkë. Tëvelis iðëjo á maþdaug siminimai iðlieka labiausiai neiðblukæ. Ðiame pasakojime uþ ðeðiø kilometrø esantá Mikniðkio vienkiemá, kuriame platesne prasme paminëti objektai ar ávykiai tapo þi- jau buvo anksèiau pasitraukæ kiti ðeimos nariai. Likome nomi gerokai vëliau. dviese su mama. Buvo likusiø ir daugiau miestelio gyven- 1941 metø birþelio pabaigoje mûðiø Skapiðkyje ne- tojø, taèiau dauguma jø pasitraukë á kaimus ar pamiðkes. buvo. Tomis dienomis buvusi okupacinë kariuomenë „Iðvaduotojø“ kariuomenës nedaug tebuvo matyti. Pro skubiai traukësi, o kitos valstybës ginkluotosios pajëgos ðalá Vilniaus gatve kelis kartus pirmyn ir atgal prava- jà vijosi. Per keletà dienø ðios lenktynës nutolo á rytus. þiavo du sunkveþimiai, kuriuose vietoj áprastø këbulø

KUPIÐKIS 2016 /14 111 atsiminimø puslapiai buvo sumontuoti kaþkokie árenginiai, primenantys dide- ðelius pradëdavo byrëti þemës. Staiga nutildavo, kurá lai- les plaèias kopëèias. Prietemoje jie stovëjo ant kelio uþ kà dar silpnai girdëdavosi kulkosvaidþiø kalenimas ir vël keliø ðimtø metrø. Staiga ten pamaèiau fantastiðkà tylu. Tas triûkðmas, tai prieðininko artilerijos parengia- reginá. Ið tø automobiliø pasirodë kylanèios ugnies moji ugnis prieð atakà. Matyt, jos buvo atmuðamos, nes èiurkðlës, kurios trûkinëjo á gabalus, panaðius á laðus su vokieèiai tebesilaikë. ilgomis ðvieèianèiomis uodegomis. Jie lëkë neaukðtai Per tokias „tylos“ pertraukas buvome iðlindæ ðalia slëp- virð galvø, ðviesa maþëjo ir nyko. Girdëjosi kaþkoks ûþi- tuvës saulëje pamankðtinti uþtirpusiø kojø. Kareiviø nebuvo mo ir ðvilpimo garsø miðinys. Ðiaurëje uþ miðko spro- matyti. Bet koks judëjimas, ypaè prieðakinëse pozicijose, gimø beveik nesigirdëjo, tik toje pusëje danguje pasirodë prieðininko atidþiai stebimas ir á ten tuoj nukreipiama ar- paðvaistë. Toká fejerverkà maèiau vienintelá kartà. Ge- tilerijos ar minosvaidþiø ugnis. Dabar visa tai prisimenant, rokai vëliau suþinojau, kad tai buvo garsiosios sovietø sunkoka patikëti, kad lindëjome pirmoje vokieèiø gynybos armijos „Katiuðos“, reaktyviniai árenginiai M-13. Pagal juostoje, kad miestelio pakraðtyje uþ ðimto kito metrø garsà vokieèiai juos vadino „Stalino vargonais“. Ið jø pa- matomos pievos kol kas yra niekieno þemë. leistos keliolika raketø sprogdavo netoli viena kitos. Vakarop artilerijos ugnis vël sustiprëjo. Vienas svie- Nuo þudanèios galios saugojo tik gilûs apkasai ar gerai dinys sprogo visai arti slëptuvës. Rodos, paties trenksmo árengti blindaþai. Gyventojø trobesiams uþdegti ði artile- nesigirdëjo, taèiau jausmas lyg bûtum atsidûræs sûpuok- rija labai tiko. lëse. Po vienos, matyt, „Katiuðø“ salvës, pradëjo degti Nakèiai kartu su kaimyno ðeima sulindome á slëp- mûsø gatvës namai. Gaisro pradþios nematëme. Tik va- tuvæ. Tai buvo nesiekianti ir metro gylio duobë, uþdengta kare nutilus ðaudymui iðlindæ pamatëme didþiulá gaisrà. dviem eilëm plonø ràsteliø. Ant jø dar buvo uþmestas Uþ keliø deðimèiø metrø degë ðeði ar septyni namai, tarp sluoksnelis þemiø. Nuo skeveldrø èia buvo lyg ir saugu, jø ir mûsø. Prieð akis tamsiame danguje didþiulë ugnies taèiau jei sviedinys ar mina pataikytø tiesiogiai, bûtø siena. Vëjo nebuvo, taèiau liepsnos kilo ir blaðkësi. Sti- praþûtinga. Sëdëti galima tik susirietus, nes be kaimynø chija ûþë ir poðkëjo, tik daug kartø stipriau negu degan- su dviem maþameèiais vaikais, buvau að su mama ir dëdë èios malkos krosnyje. Neuþmirðtamas reginys. Patrankos Kazimieras. Kai prasidëdavo ðaudymai ir sprogimai, ir kulkosvaidþiai tylëjo. Pro ðalá praslinko du kareiviai, slëptuvës angà uþkimðdavome pagalve. matyt ryðininkai, su telefono laidø ritëmis ant nugarø. Paryèiais po nedidelio ðaudymo lauke iðgirdome jau Jø galvos gaisro ðviesoje man pasirodë didþiulës. Mat vokiðkà ðûksná: „Wer ist da?“ / Kas yra èia? / Dëdë per ant ðalmø maskuotei buvo tinkleliu prispausti þolës Pirmàjá pasauliná karà buvo ðiek tiek pramokæs vokiðkai, kuokðtai. Suprantama, mama, matydama þûstantá per atsakë: „Mutter und Kinder“ / Motinos ir vaikai /. Tik- daugelá metø sunkiu darbu kurtà gyvenimà, verkë. Taèiau rinti á slëptuvæ nelindo. Rusai buvo pasitraukæ á neto- neþinojome, ar patys liksime gyvi. limas Bajorø, Ðimiðkiø, Kreipðiø kaimø apylinkes. Pie- Rytà nusprendëme ið miestelio bëgti tolyn á ðiauræ, tiniame ir rytiniame miestelio pakraðèiuose vokieèiai kur buvo pasitraukæ kiti ðeimos nariai. Atokiau stovin- ruoðësi gintis iðsikasdami negilius apkasus. Tranðëjoms èios mûsø pirties gaisras kol kas nepalietë. Ábëgæs èiupau ir blindaþams árengti, matyt, nebuvo nei jëgø, nei laiko. tarp kitø èia suneðtø daiktø buvusá sieniná laikrodá ir per Pirmoji, prieðakinë, apkasø eilë ëjo nuo Vilniaus gatvës darþà kartu su mama ir dëde Kazimieru iðëjome á gatvæ. galo, ties pienine, á rytus iki siaurojo geleþinkeliuko. To- Mûsø tvartas kartu su darþine jau buvo sudegæ. Skardinis liau pagal já suko á ðiauræ link Skapagirio. Antroji, atsar- stogas kaip palapinë gaubë gaisravietæ. Ið vieno kampo, giniø apkasø, eilë buvo uþ keliø deðimèiø metrø, gyven- kur buvo sukrautas ðienas, dar truputá rûko dûmai. Taèiau tojø darþuose. Kai kurie apkasai pridengti lentgaliais gyvenamasis namas tebestovëjo. Matyt, ugná sustabdë ar rastø baldø detalëmis ir uþmaskuoti þole bei velëno- mûrinë kaimyno namo siena. Ant laiptø sëdëjo keli vo- mis. Kiek ðiose gynybinëse pozicijose buvo vokieèiø ka- kieèiø kareiviai ir vaiðinosi skindami uogas nuo nusi- reiviø, sunku pasakyti. Sprendþiant pagal paliktus ap- lauþtø serbentø ðakø. Gatvëje tarp grindinio akmenø kasus – gal tik nepilnas pëstininkø batalionas su jam pri- saulëje blizgëjo stiklo ðukës lyg kas bûtø pribarstæs dau- skirtais keliais artilerijos pabûklais. gybæ veidrodëliø. Miestelio centro link namai dar buvo Á vakarus nuo pieninës iðtisinës gynybos linijos ne- nesudegæ, tik be stiklø likusios langø kiaurymës atrodë buvo. Èia jà pakeitë keliø kilometrø ilgio gamtinës kliû- labai gilios ir kiek baugino. Gaisravieèiø nebuvo ir ap- tys. Maþàjá eþerëlá su Mituvos eþeru jungë pelkë, per link miestelio aikðtæ. Nesutikome në vieno civilio gyven- kurià tarpukariu buvo iðkastas vandeningas kanalas. tojo. Pasukome pro mokyklos kiemà. Degë ðiaurinis ðio Sunkiai ðarvuotai karo technikai tai neáveikiamos pastato fligelis. Lengvi dûmai lyg nenorëdami rûko pro kliûtys. Gal jos ir apsaugojo Dariaus ir Girëno gatvæ langus, ugnies lieþuvëliai bëgiojo langø rëmais. Matyt, (Kalvarninkus) nuo gaisrø ir sugriovimø. gaisras prasidëjo neseniai. Storos kadaise buvusio vie- Apie mûðiø eigà galëjome spræsti tik ið garsø ir þemës nuolyno mûro sienos ir lubos negalëjo degti. Ugnis pasi- drebëjimo. Jie padaþnëdavo, priartëdavo, pro ràstø ply- glemþë grindis ir klasëse likusius suolus. Èia prieð keletà

112 KUPIÐKIS 2016 /14 atsiminimø puslapiai savaièiø gavau pradþios mokyklos baigimo paþymëjimà. diniai á Skapiðká atlëkë net deðimt kilometrø nuo Puoþ- Lauko keliuku eidami link Totoriø kaimo sutikome girio pamiðkës. Pritrûko vos keliolikos metrø ir griuvësiø vokieèiø kareivius dviraèiais veþimëliais link Skapiðkio bûtø neiðvengta. Ðviesiame baþnyèios fasade raudonavo veþanèius, matyt, kautynëms skirtus reikmenis. Nuo Ska- patrankø sviediniø iðmuðtos duobës, taèiau kiaurai pra- pagirio pamiðkës retais ðûviais ðaudë patranka. Svie- muðti storø mûro sienø nepajëgta. Numuðti virð fasado diniai su bûdingu ðvilpesiu atrodë lëtai lëkë virð galvø ir ir gale buvæ neaukðti bokðteliai. Ðoninëje baþnyèios na- sprogdavo kitoje Mituvos eþero pusëje, kaþkur Kreipðiø voje ið lëktuvo paleista bomba lengvai pramuðë stogà, kaimo laukuose. Staiga kartu su lëktuvø ûþesiu netoliese lubas, grindis, ástrigo po jomis ir nesprogo. Èia ji gulëjo prieð akis iðkilo tamsûs þemiø stulpai. Sugriuvome pa- penkis deðimtmeèius, kol po atkurtos Nepriklausomybës rugëje. iðminuotojai iðëmë ir nukenksmino. Jokðiø kaimo pakraðtyje, netoli kapinaièiø, stovëjo Rytinëje miestelio aikðtës pusëje keli namai buvo su- dobilais apkrauti þaiginiai, ið kuriø kyðojo patrankø degæ. Prie senojo ðventoriaus stovëjo pamuðtas rusø tan- vamzdþiai. Jokiø karo garsø. Staiga tyla nutrûko. Dan- kas T-34. Ðalia gulëjo apdegæs, matyt, vienas ið tanko guje burzgimas, ðûviai. Tarp didesniø lëktuvø nardo ma- águlos nariø. Kitus du vëliau kareiviai iðtraukë ið vidaus þesni. Ið visø þybsi ugnelës. Vël sugriûname kaþkokiam ir èia pat po medþiais uþkasë. Dar keli þingsniai, ir savoji patvory, taèiau ádomu stebëti, kas dedasi virð galvø. Ap- Vilniaus gatvë. Deja, jos nebebuvo. Prieð akis platus lau- tiktos èia pat esanèios artilerijos pozicijos, ir vokieèiø kas, perskeltas akmeniniu grindiniu su ðaligatviø trupi- naikintuvai stengiasi rusø bomboneðius nuo jø nuvyti. niais. Buvusiø namø vietoje ðvytëjo baltos ir kitokiø spal- Matyt, pasiseka. Bombos krinta netolimame Juodbalës vø krosnys, tebestovintys ar pusiau nuvirtæ kaminai. Ðie miðkelyje. Atsikratæ naðtos bomboneðiai atsiðaudydami statiniai visø kasdien matomi kambariø prieblandoje, sprunka tolyn. Didesniø nuostoliø ðá kartà abi kariau- dabar vidurdienio saulëje buvo itin ryðkûs. Netoli sto- janèios pusës nepatyrë. vëjo dar vienas sudegæs tankas T-34. Gatvës pakraðtyje, Pagaliau vël visa ðeima kartu. Èia vienkiemyje po lie- ties dabartine autobusø stotele, gulëjo apdegæ du vo- pomis ásikûræs vokieèiø radijo ryðiø dalinys. Tëvelis Pir- kieèiø kariø lavonai. Tëviðkës sodybvietëje neiðliko në mojo pasaulinio karo metu kelerius metus karo belaisviu vieno pastato. Darþe duobës, kai kurios obelys skeveldrø buvo Vokietijoje. Neblogai mokëdamas vokiðkai paben- taip nugenëtos, kad likæ tik skeletai. Kaimyno darþe tarp drauja su kareiviais. Ðie nëra labai optimistiðkai nusitei- dviejø berþø stovëjo apdauþyta vokieèiø pëstininkø 75 kæ ir sako, kad kariauti dar bûtø galima, bet labai trûksta mm patranka, apie kurià dëþëse ir tiesiog ant þemës þmoniø. Uþ dienos kitos frontas atsirita ir iki èia. Lindime voliojosi daug jai skirtø, bet nespëtø panaudoti ðaud- netoli sodybos miðkelyje paskubomis árengtoje slëptuvëje. menø. Dar viena nedidelio kalibro prieðtankinë patran- Netrukus pasirodo rusø þvalgai. Netoliese tebestovinti ka be ratø palikta pieninës kieme. Prie apkasø paliktos vokieèiø artilerija pradeda intensyviai ðaudyti. Krinta ðoviniø juostos, vienur kitur rankinës granatos, ðalmai, ðakos ir medþiø virðûnës. Paryèiais viskas nutyla. Pasirodo dujokaukës. Smalsumà këlë ir visai nematyti ginklai, daugybë rusø kareiviø. Frontas nutolo. Bandome eiti na- panaðûs á dideles kuokas. Gerokai vëliau suþinojau, kad mo Skapiðkio link. Totoriø kaimo pradþioje vieðkeliukas tai buvo granatsvaidþiai, karo eigoje vokieèiø sukurti iðlenda ið krûmø. Eidamas pagrioviu vos neuþkliûvu uþ pancerfaustai. Paþodþiui iðvertus reikðtø kumðèius tan- lengvojo kulkosvaidþio. Uþ keliø metrø aukðtoje þolëje kams naikinti. Ypaè sëkmingai tada ðis ginklas buvo nau- melsvai þalsva nugara. Tai pirmas pamatytas þuvæs dojamas prieð tankus ar kità ðarvuotà technikà mies- vokieèiø kareivis. Keliukas suka Ðvedukalnio link ir tuose. Ið uþ namo kampo, rûsio ar kitos priedangos pa- griovyje matau þuvusius rusø kareivius. Guli ávairiomis leista kumuliacinë granata sustabdydavo ir daþnai uþ- pozomis. Mirtis juos iðtiko naktá ar paryèiais. Matyt, degdavo galingas karo maðinas. Gal ðiais „kumðèiais“ ir atakai ruoðtasi Þiogø kaimo link. Kelio pylimas lyg apkaso buvo pamuðti á miestelá ásiverþæ tankai. Ðie ið paþiûros brustveras juos saugojo ið prieðakio, taèiau iðilgai griovio paprasti, taèiau galingi ir nuolat tobulinami ginklai iki kulkosvaidþio kulkoms kliûties nebuvo. ðiø dienø iðliko daugelio ðaliø ginkluotosiose pajëgose Miestelio prieigose buvome sustabdyti, nes vokieèiai ir partizaniniuose karuose. pasitraukdami kelià uþminavo. Griovyje gulëjo sprogimo Po aplinkinius darþus beslampinëjant paliktø ðautuvø nusviesta lauko virtuvë, o kareiviai su minø ieðkikliais ar automatiniø ginklø nepavyko rasti. Tiesa, viename tebeieðkojo sprogmenø. Dariaus ir Girëno gatvëje tebu- apkase radau raketiná pistoletà ir jam skirtø raketø. vo vos vienas kitas sudegæs namas. Prieðais baþnyèià gat- Pietiniame miestelio pakraðtyje nemaèiau në vieno la- vëje þiojëjo dvi viena ðalia kitos didþiulës, daugiau kaip vono, iðskyrus tuos du minëtus gatvëje. Vokieèiø kariuo- dviejø metrø gylio ir kelis kartus didesnio ploèio, duobës. menëje galiojo grieþti nurodymai – nepalikti prieðui sa- Tai stambaus kalibro rusø haubicø darbas. Aukðtesnius vo þuvusiø kariø lavonø. Taèiau ðioje miestelio dalyje pastatus prieðininkas stengiasi sugriauti, nes juose ási- artimø kautyniø nebuvo, o jei buvo þuvusiø, juos spëta kuria stebëtojai ir artilerijos ugnies koreguotojai. Svie- iðgabenti á uþnugará ir ten palaidoti.

KUPIÐKIS 2016 /14 113 atsiminimø puslapiai Kautynës, nulëmusios mûðá dël Skapiðkio, reikia ma- galima tiksliai suþinoti net abiejø kariavusiø ðaliø ar- nyti, vyko rytiniame miestelio pakraðtyje pagal siaurojo chyvuose. Raudonosios armijos kariø lavonus rinko ir geleþinkelio linijà (dabar èia Lauko gatvë). Gynybai ði grupëmis laidojo specialios kariðkiø komandos. Prie kapo vieta buvo tinkama, nes, be geleþinkelio pylimo, èia pat buvo statomas medinis raudonai nudaþytas obeliskas su buvo þydø kapinës su stora akmenø tvora. Uþ jø á rytus – penkiakampe þvaigþde virðûnëje. Lentelëje buvo uþra- loma, kurios viduriu tekëjo kaþkada buvæs sraunus Mel- ðomos þuvusiø pavardës ir kariniai laipsniai. 1947 metais nyèiavietës upelis. Toliau á prieðo pusæ – atviras laukas. ið ðiø ir kitø þinomø vietø palaikai buvo perkeliami á Deðinëje – didelë pieva, vadinama Spalgenyne. Puolant kaþkada vienuolynui priklaususiø, bet ðios paskirties se- per tokià atvirà vietovæ, patiriami dideli nuostoliai. Vis niai netekusiø kapiniø vietà Dariaus ir Girëno gatvës dëlto rusø ataka nuo Bajorgirio, Laibiðkio vienkiemiø ir pabaigoje. Èia uþregistruota virð pustreèio ðimto palaikø. Bajorø kaimo buvo nukreipta á ðias pozicijas. Èia ávyko Neabejotina, kad tai tik dalis Raudonosios armijos þu- artimos kautynës. Senovëje ir vëliau, kol nebuvo iðrasti vusiøjø. Abiejø pusiø þuvusiuosius apkasuose ar nuo ðaunamieji ginklai, visos kautynës buvo artimos. Jos sprogimø likusiose duobëse uþkasinëjo ir gyventojai. Tas pavaizduotos paveiksluose, daþnai matomos televizoriø vietas dabar maþai kas beprisimena. ekranuose. Deja, jø neiðvengta ir dvideðimtame amþiuje. Koks likimas iðtiko paliktà karui nebetinkamà tech- Kai ðaunamaisiais ginklais prieðininko atakos atmuðti nikà ir amunicijà? Abi miestelyje paliktas apdauþytas nepavyksta ir jis ásiverþia á apkasus, tada kaunamasi ne vokieèiø patrankas ir prie jø paliktus ðaudmenis ka- tik granatomis, bet ir durtuvais, peiliais ir net apkasams reiviai tuoj pat iðveþë. Pasirodë, kad pasitraukdami vo- kasti skirtais kastuvëliais. Jei kiekybinæ persvarà tebeturi kieèiai jas dar ir uþminavo. Abu tankai rudeniop buvo puolantieji, daþniausia jie mûðá ir laimi. Taip, matyt, ið dalies demontuoti, susprogdinti ir metalas iðveþtas atsitiko ir ðá kartà. Kautyniø vietos savo akimis nemaèiau. naujø gamybai. Prie miestelio prigludusio Dailiûnø kai- Tëvelis, per ðià vietovæ bandæs eiti á Bajorø kaimà pas mo gale voliojosi vokieèiø tanko liekanos. Ant kelio gimines ieðkoti mums padegëliams prieglobsèio, gráþo. likusi tik apatinë dalis. Tanko patranka nusviesta á kità Nors Pirmajame pasauliniame kare buvo matæs daug pusæ griovio. Matyt, tankas uþvaþiavo ant minos, o jo þuvusiø, taèiau per toká skerdyniø laukà eiti neiðdráso. viduje detonavæ ðaudmenys á gabalus sudraskë galingà Vos gráþus, virð miestelio pasirodë vokieèiø lëktuvai. karo maðinà. Tanko águla, be abejonës, þuvo, taèiau ir Matyt, turëjo uþduotá sunaikinti jø paèiø paliktà amu- èia lavonø nebuvo. Ðiaurinëje miestelio dalyje, netoli nicijos sandëlá buvusios parduotuvës rûsiuose. Uþdegtas sodybø, javø lauke, gulëjo iðbarstytos numuðto Raudo- ne tik ðis pastatas, bet ir dar iðlikusi vaistinë bei paðtas. nosios armijos naikintuvo liekanos. Motorà kaþkas tuoj Degë ir senosios varpinës stogas, sproginëjo ðaudmenys. iðsiveþë, taèiau sparnø ir fiuzeliaþo dalys mëtësi iki ru- Lëktuvai pasëjo daug smulkiø, vadinamøjø pëstininkø dens. Sudomino sparnuose esantys maþyèiai rutuliniai bombø. Jos iðmuða ne kà didesnes uþ kepuræ duobutes, guoliai, kuriø keletà nuardþiau. Ant jø pavirðiaus buvo bet paskleidþia daug skeveldrø. Buvo suþeisti keli jau á áspausta „Made in USA“. Þinoma, tada dar nesupratau, miestelá spëjæ gráþti gyventojai. Seseriai nedidelë ske- kad ðis lëktuvas pagamintas Amerikoje ir kartu su ki- veldra irgi brûkðtelëjo per kaktà. Turbût nuostoliø neið- tokiais ginklais, transporto priemonëmis bei maistu pa- vengë ir per miestelá þygiuojantys Raudonosios armijos gal vadinamàjà lendlizo programà atsiøstas Sovietø daliniai. Sàjungai. Nuo kelias dienas saulëje gulinèiø dar neuþkastø pa- Nemaþai prie apkasø paliktø blizganèiø ðoviniø juos- juodusiø ir iðtinusiø lavonø sklido baisi smarvë. Dvokas tø sutempiau á savo darþà, sudëjau á keletà dëþiø nuo sklido ir nuo aplinkinëse pievose uþmuðtø karviø. Pri- kitokiø ðaudmenø ir uþkasiau sprogimø iðmuðtose duo- sidëjo ir kaþkoks nenusakomas degësiø kvapas. bëse. Neþinojau, kad pasibaigus karui, jie bus vël labai rei- Ne vien gaisrai degino miestelá. Þuvo keli miestelio kalingi. Taèiau drëgnoje þemëje pagulëjæ kovai nebetiko. gyventojai. Apdauþyta baþnyèia, apgriauta ir pusiau su- Palikti ðaudmenys ir sprogmenys berniukus labai vi- degusi mokykla. Á kryþkelëje stovintá Skapiðkio pasidi- liojo juos rinkti, ardyti. Nors tëvø draudþiami, vaiz- dþiavimà – Blaivybës paminklà pataikë patrankos svie- davomës þinovais, patirtimi dalijomës tarpusavyje. Ne- dinys, palikdamas sveikus vos kelis cokolyje ámûrytus atbaidë bendraamþiø suþeidimai ar net þûtys. Nebuvo akmenis (paminklas atstatytas 1990 m.). Aplinkiniø ûki- iðimtis ir ðiø eiluèiø autorius. Kità pavasará nutirpus snie- ninkø laukai karo maðinø iðvaþinëti, derlius sunaikintas. gui vël pasirodë dar iðlikusiø patraukliø daiktø. Vienas Frontas nudundëjo á ðiauræ link Pandëlio. Jis stabte- jø driokstelëjo gana arti ir keletas skeveldrø pralëk- lëjo uþ miðko, Tvirø kaime. Èia vël liko sudegintos so- damos neaplenkë deðinës kojos bei rankos. Laimë, kliuvo dybos, pamuðti keli tankai. Ilgiau stabtelëta ties Birþais, nedaug, taèiau þymës liko iki ðiol. Kai 1945 metø ge- miestà paverèiant griuvësiais. guþës 8 dienà Europoje nutilo patrankos, vaikðèiojau Kiek per paskutinæ liepos dekadà Skapiðkyje ir nedar su po kaklu pariðta ranka. Todël juokais tebesakau, tolimose apylinkëse mûðiuose þuvo kariø, vargu ar bûtø kad esu ðioks toks karo dalyvis ir suþeistasis.

114 KUPIÐKIS 2016 /14 ið archyvø

Jurgis BUKËNAS Dieninis. 1914–1915 (Fragmentai)

<...>Raðau dabar paèiam sàmyðy, 19–20 d. liepos ásipaþinau su Antano giriamàja Stuko Adele. Sugráþom 1915 m. Jau lygiai karo metinëse sukaktuvëse. tà patá vakarà namulio pas mus. Stuko Adeliukë nieko Pernai nuo mano vardiniø (lig kolei dar tæsiasi mano sau mergelë! dieninis), vyriausiai, rodos, ðitkà pergyvenau. Buvau Buvome Mickapetry5 ant vakaro. Vël baisiai graþu siøstas nuo Kupiðkio ûkio Draugijos1 á Kurðà lyviø ir buvo ten. Ëjom namo jau rytà. Subaèiuj valgëme arba- estø þemes paþiûrëti gerøjø ûkiø. Iðbuvau ten dvi savaiti. tinëj, man koja sopa, bet visgi kakau. Baisiai visus pri- Apie tà savo kelionæ–ekskursijà suraðiau pilnà sàsiuviná. jukinau savo komedijomis. Graþiai ten buvom, dar gra- Ten suraðiau ir áspûdþius ten bevaþinëjant. Paskui þiau gráþom dienà dainuodami. Pas mus numiegojome. Ðventam Jone labai linksmai visi draugai vakaravome Rengëme Kupiðky vakarà „Velnias ne boba“ ir „Ðvarkas Lauþiko2 sode. Ëjom namo kepures mëtydami. Baisiai ir milinë“. Puronas6 reþisavo. Mane pramokë suktinio. graþu buvo. Buvo Peleksiukas, Antanas, Viktoras, Verutë, Baisiai buvo daug darbo. Rengëmë vakarëlá Akmeniuo- Juliutë3 ir daug graþiø þmoniø. Anksèiau pavasery buvo se7. Antanëlis daþniau sueidavo su Verute. Dirbome geguþinës pas Byronà4. Ten Viktorui nebuvo gyvumo. Draugijose8 be perstogës. Kun. Èes.9 net ið „B-bës“ nariø Rudiliai muðësi, mes juos uþ tatai peikëme. Buvo ten ir buvome ketinæ iðmesti uþ gërimà ir nekrikðèioniðkà gyve- Albinas Rim. ir kiti. nimà. Nedëlioj (apie 12 liepos) buvo ir D-jos susirinki- Buvome keliuose kermoðiuose nuvaþiavæ. Skapiðkin mas, að pasakojau apie latvius. Nors pasirengæs kiek bu- buvome nukakæ su Antanu ant Ðv. Petro traukiniu. Ten vau, nors medþiagos turëjau baisybæ, bet viðkai blogai iðëjo man tas pasakojimas. Jurgis Bukënas (1890–1977) þinomas XX a. pirmosios pu- Ketverge jau laikraðèiai praneðë apie karà Serbijos sës Kupiðkio kraðto ðviesuolis, vienas ið nelegalios Aukðtaièiø su Austrija. Vakare eidami su Antanëliu namo kalbëjo- paþangiojo jaunimo organizacijos (APJO) kûrëjø, daugelio to mës, jei kiltø karas, kas daryti, kai ðauks karan, ar stoti meto draugijø narys, nepriklausomybës metais buvo Panevëþio ar ne, ar Ðëpaton bëgti? Jei uþimt vokietis, mes nelabai apskrities valdybos pirmininku, tarybos nariu, Kupiðkio vals- temëgtume, uþ tat, kad baisiai gûdþiai moka jis vokie- èiaus virðaièiu. Pokario metais kalintas Ðilutës lageryje. tinti. Tai tik jei nusigadotume po kàsnelá þemës, tada jos J. Bukënas jaunystëje raðë dienoraðtá („Dieniná“), kurio ásikandæ bûtume lietuviais, auklëtume ðeimà lietuviðkà mûsø laikus pasiekë 6 sàsiuviniai. Jie ðiuo metu saugomi Lietuvos ir nei mûsø, nei mûsø ðeimos vaikeliø niekas nesuvo- nacionalinës bibliotekos Rankraðèiø skyriuje. Tai labai informatyvus ir Kupiðkio kraðto istorijai itin svarbus egodokumentas. kietintø nei surusintø, nei su niekuo nepadarytø. Kità Bene daugiausai á J. Bukëno biografijà, raðydama apie APJO, jau ðios pusës lietuviai moka moka spirties svetimiesiems. pasigilino bibliografë ir kraðtotyrininkë Jonë Þebrytë. Kiti tyri- Tokios buvo mudviejø svajonëlës. Vakare graþiai dai- nëtojai ðiuo svarbiu ðaltiniu kol kas labiau nesusidomëjo. Èia nuodami nuvëjome pas Verutæ daryti repeticijø „Ant skelbiame keletà nedideliø „Dieninio“ fragmentø, nukelianèiø bedugnës kraðto“. Graþu, linksma ten buvo. Auðtant dai- ðimtà metø atgal, á Pirmojo pasaulinio karo pradþià. Reikia pa- nuodami, svajodami apie ðeimynà, Lietuvà atëjome na- þymëti, kad J. Bukënas dienoraðtá raðë sunkiomis sàlygomis mo. Rytà, apie 9–8 val., prikëlë jau paskelbta mobili- ir gana paskubomis, be to, laikydamasis tam tikros konspira- zacija, varo arklius veþtø atsarginiø. Klaiku buvo. Anta- cijos, taigi jame daug kas kalbama uþuominomis, ypaè gausu nëlis ir að iðëjome. Að nevaþiavau mat. Kupiðky pasibu- trumpinimø – pavardþiø, vietovardþiø. Tai kaþkiek apsunkina teksto skaitymà ir supratimà. Kai kurias pavardþiø santrumpas vome. Visi nuliûdæ, tai vël juokiamës. Tàdien neiðvaþia- yra iððifravusi ir tekste pieðtuku paþymëjusi dar J. Þebrytë, vo. Iðvaþiavo ant rytojaus. Að ëjau iðleistø, nebesuspë- kitas galima iðsiaiðkinti ið bendro konteksto, bet dalis jø, matyt, jau, radau iðvaþiuota jau. Visur neramu, visur klaiku!! taip ir liks neatskleistos. Publikuojant tekstà stengtasi maksi- Pavasary Julytës paimti norëjo ne tik Petras, bet pas- maliai iðlaikyti autoriaus leksikà, redaguota tik skyryba ir di- kui dar labiau buvo uþsimetæs Viktoras. Bet ji kaip uþ desnës raðybos klaidos. Deja, liko keletas neáskaitytø vietø. vieno, taip ir uþ kito nëjo… Dar galima pridurti, kad J. Bukëno dienoraðtinis tekstas Per rudená buvau pakermoðëse. Su Pov. Bag. Ster- nëra vien tuometiniø istoriniø ávykiø kronika. Tai kartu ir 1. Kupiðkio ûkio draugija veikë (1913–1918); 2.Greièiausiai pas Leonà tam tikras autoriaus dialogas su savimi, jauno þmogaus Lauþikà Maþioniø kaime; 3. Kalbama apie Peliksà Ðinkûnà (1891–1970), savirefleksija. Ðis prasminis sluoksnis paðaliniam skaitytojui gal Antanà Vireliûnà (1887–1925), Viktorà Kavoliûnà (1877–1950), Veronikà ir ne toks ádomus, bet jis yra integrali teksto dalis, tad nesistengta Dûdaitæ ið Akmeniø; 4. Dûbliðkiø kaimo ûkininkas J. Bironas; 5. Subaèiaus jo kupiûruoti. Galø gale kiekviena „didþioji“ istorija visados parapijos kaimas; 6. Greièiausiai Povilas Puronas ið Smilgiø (1898–1953); 7. Palëvenës parapijos kaimas, ten gyveno Dûdos; 8. Kalbama apie Ku- yra ir paprasto þmogaus jausmø, patirèiø, suvokimø istorijos piðkio ûkio draugijà ir „Blaivybës“ draugijà; 9. Greièiausiai Kupiðkio vikaras dalis... Aleksandras Cesevièius;

KUPIÐKIS 2016 /14 115 ið archyvø konyse. Buvau Pelyðiuose10. Anioluos Sarguos buvome Baisiai pavargau. To tarimai man atmintini. Liter; J.B. Raèiupënuose. Nemaþa raðiau laikraðèiams. Buvau ið- (að), P.B., E.È., raj. kon. J. B. M.Gl. ir P. B.28 leistø Vlado Ðinkûnioko ir Liongino Andreikioko11 Èy- Dirbome Draugijose. Ypaè man buvo darbo su jomis. peliuose, aptikau graþiø mergaièiø… Ir liûdna, ir ilgu Viena, kad sumobilizavus kitus valdybos narius Ûkio D- be draugø. Ir kartais uþsimirðtu paskendæs darban. Dir- ja beliko tik man vienam valdyti ir vesti; kita, kad mane bu ûkio ir „B-bës“ D-jose. Taipgi jaunime. Julytæ retai visuotiname Vartot. D-jos susirinkime iðrinko revizo- lankau, ji dirba ið [...]12. Jauèiu lyg kad ir yra ir daugiau riu. O kadangi pabaigoj vasario Vartot. krautuvë sude- tokiø kaip ji mergaièiø. Labai daþnai susiraðau su Anta- gë29, tai kol padariau kaip ir vienos Vartot. revizijà, tai nëliu, Viktoru, Peliksu, Lionginu. Kalëdom pasiûdþiau praverèiau maþai, maþai koká mënesá. Vadinas Vartot. kailinius. Atsiveþæs ið Mikalausko maðinà. Uþuveþiau D-jai atidaviau apie 30 darbo dienø!! „B-bei“ dviejuose Verutei Antano laiðkà. Kalëdas perleidþiau: II dien. nu- susirinkimuose sekretoriavau. Viename pirmininkavau. dubojome nakèia Starkon [...]. III d. parvaþiavau namo, Dviejuose skaièiau Vireliûno laiðkus, viename V. Kavo- ið namø pas Verutæ, su Kr. ið Verutës per pusnis pas liûno, ir treèià gavau Antanëlio laiðkà, bet nebesuspëjau Krap.13, ten tvarkiau knygas ûkio D-jos. jo perskaityti blaivininkëms mergaitëms. Su draugais, Naujuos metuos buvau Kupiðky, nors Palëvenëj at- ypaè gi su Antanëliu, labai daþnai susiraðinëju. Ið jo gaunu laidai. Ið namø, nekinkæs arklio, nuvaþiavau pas Baguþá14. ir jam raðau po du laiðku beveik á savaitæ. Jis taipgi labai Kazys pas mus. Ið Baguþio per sniegà vienas nakèia nu- daþnai raðo Verutei. Jis jà viðkai pamilo, ketina man ir vaþiavau pas Jëèiø15. Graþu buvo. Namo vaþiavau su jai jau vesti jà. Ðventam Jone buvo atvaþiavæs jis mielasis Povilu Þekonioku16. Tai ir pasibaigë 1914 metai. pasivieðëtø keturioms dienoms. Prisivaikðèiojau, prisi- 1915 metai. Vël trauro, liûdesio metai, baisaus karo, kalbëjau su juo mieluoju. Buvom tuoj pas Balt., paskui klaikiosios audros meteliai! Trijuos Karaliuose ûkio D- visi nukakom pas D.30, ið ten pas mus. Ant rytojaus ið jos susirinkimas. Mane iðrinko vël ant trijø metø Ûkio mûsø á Vëþionis. Ið Vëþioniø á Iciûnëlius31, ið Iciûnëliø D-jos sekretorium. Prieð tà buvo B-bës susirinkimas. pro Vëþionis tà paèià dienà namo pas mus atkakome Ten dar prieð Naujus metus buvo susirëmimas dël laik- pro Krap. Ið mûsø nebëjome niekur. Ðventojo Jono rytà raðèiø. Per rinkimus visuotiniame susirinkime á pir- að, P. Balt. ir Antan. pro Akm., paëmæ Verutæ, nuvëjome mininkus balsavo mane ir kun. Kripaitá17, nors nedidele Palëvenën. Ið Palëvenës prisikermoðavæ pësti nukakome dauguma balsø mane visgi nubalsavo. Á sekretorius, á pas mus per Taukytæ32 dainuodami. Ëjo P. Balys, P. ir Valdybos narius ir revizijà, ir delegatu, nors buvau sta- Elz. B-ðiai, Verutë, að ir Antanëlis. Atvaþiavo Krap., Jurg. tomas, atsisakiau. Kadangi buvome apðmeiþti „Viltyje“, Ðilin., Nastutë ir Mar. su Ðinkûno Em. ir Petru33. Per atitaisyti nenorëjo to ðmeiþto. Ið nariø neiðstojau, nors miðkà, pro Dûdà nuvëjome dainuodami pas Simionà va- G-tës, P. P-ënas18 iðstojo. Suseidami jaunieji vis tarëmës karuoti. Ten graþu, linksma, mes su P. Baliu dar buvome ir tarëmës, kas daryti. Tankiai buvo susirinkimai J.19 Að nukakæ net á Dab. Mat buvo ten St. Ad., kuri man ko tik maþai beraðiau laikraðèiams. Þinoma, apsileidimas tatai nelabiau krinta akin kaip Jul. Bet ten nepatiko, vël su- mano, tik jam buvo ir prieþasèiø. Ir viena ið vyriausiø, gráþome atgal. Einant ið vak. man nusibodæ, norisi miego. tatai mano santykiai su Balio Petr.20 Su juo nors tikri Tatai kaip tik geriausis ûpas juokams krësti. Tai baisai vi- draugai, nors að juomi neatsidþiaugiu kaipo tvirtu ko- sus prijukinau savo juokais. Ypaè juokësi Antanas. An- votoju kliro21 ir [...]. Bet kartais tarytum jis, mano galva, tanëlis ateinant buvo liûdnas, nei nedainavo. Ant ryto- skelbia gyvà erezijà. Ir niekaip negaliu su juo susikalbëti. jaus buvo ketvergas, tai su Antanëliu ëjome Kupiðkin. Jis mane viename laiðke net iðjudoðiavo uþ neiðëjimà ið Juza34 su Str-te vaþiavo Kupiðkin. Antanëlis vis liûdnas, „Blaivybës“. Ir visgi mes draugai. Prieð uþugavënias buvo ir að liûdnas. Ir liûdni todël, kad Verutë uþ Antanëlio ne- trijø J. susirinkimas M.22 Buvo Vanagas. Netrukus að va- ketina eiti. Èia man, taip ir Antanëliui, klaiki naujiena. þinëjau ûkio D-jos reikalais á Vilniø, spausdinau ástatus, Didþiausia bëda Antan., man ir Ver. Ir niekaip tos bëdos kvitus, pripirkau Ûkio D-jos knygynui knygø, atsiveþiau 10. Starkonys – Vieðintø parapijos kaimas, Pelyðiai – Ðimoniø parapijos kai- Jaun.23 knygø. Per trijø susirinkimà man ið Pet. P.24 sumas; 11. Lionginas Indreika (1893–1950); 12. neáskaitoma vieta; 13. Povilas 25 Krapavickas ið Raèiupënø (1869–1951); 14. Karaliûnø ûkininkas Aloyzas Ba- rengimui per Velykëles, susir. Su tuo baisai graþaus ir guþis?, 15. Kazys Jëèius ið Dûbliðkiø (1892–1992); 16. Povilas Þekonis ið Pu- mielo buvo darbelio. Ir visgi ávykinau, nors klaikiai poniø, 17. Kupiðkio parapijos vikaras Antanas Kripaitis (1889–1961); 18. Glemþaitës, Povilas Purënas ið Kuosënø? 19. Atrodo, omeny turima Aukð- sunkiai. Mat baisiai buvo blogi keliai. Per Velykas dar taièiø paþangiojo jaunimo organizacija (APJO); 20. Petras Balys ið Krasnavos buvo daug sniego ir geras þiemos kelias. O kaip manëme, (1895–1918); 21. klero; 22. Maksvyèiø arba Maþioniø kaimuose; 23. APJO; kad ant Velykëliø prasausës, tai kaip tik buvo pati po- 24. Povilas Petronis?; 25. Kalbama apie pirmàjà APJO konferencijà; 26.Gali bûti, kad pas P. Balá Krasnavoje; 27. Povilas Laucius ið Astravø, Adomas Mika 26 laidþia. Vos ne vos nugraistëjome pas B. ið Kr. Anksti (1888–1931); 28. Greièiausiai Jurgis Bukënas, ?, Mikalina Glemþaitë, Petras rytà iðsikëlëm, tik þymu dienelë. Að, P. Stungaitis, Vaiva, Balys; 29. Kupiðkio vartotojø draugijos krautuvë sudegë 1915 02 27; 30. Pas Povilà Baltuðá Puponyse? ir Dûdas Akmeniuose; 31.Vëþionys – Antano Vire- 27 du Vab, P. Laucius ir Ad. ið Rojaus . Graþu, baisiai graþu liûno, Iciûnëliai – Pelikso Ðinkûno tëviðkë; 32. neiðaiðkintas vietovardis; 33. buvo kakti, tik lyg atsargu. Ten taipgi buvo graþu. Slaptu Petras Balys, Petras ir Elzbieta Baltuðiai, Veronika Dûdaitë, Jurgis Bukënas, Antanas Vireliûnas, Povilas Krapavickas, Jurgis Ðilinis, Nastë Dûdaitë, Emilija balsavimu ir kuone vienbalsiai mane iðrinko sus. pirmin. Ðinkûnaitë, Petras Balys? ir kt.; 34. Jurgio vyresnysis brolis Juozas (1873–1957);

116 KUPIÐKIS 2016 /14 ið archyvø negalema pataisyti, nei ko apkaltinti?! Nei Dievo, nei tiesø Verutë graþi mergelë!! Nedykai taip Antanëliui velnio, nei þmoniø?!… inkrito akin. Rodos, tà vakar padëjau jai suvesti arklius. Po Kupiðká vaikðtinëjom. Susitiko Verutæ, ir jis ir ji Ji man pasakë, kad Antanas jai nepatinkàs!! Ëjau namo liûdni, nedràsûs, atsisveikino maþa bekalbëjæ! Gal pas- per miðkà dainuodamas. kutiná kartelá! Dievuli tu mano. Buvom pas Jakutá35, pas 3 d. liepos per visà dienà pjoviau ðienà, pjoviau. Va- Krap. Gerai numiegojome. Tik klaikiai liûdna, graudu kare pjoviau Liènàsias. Lynojo. Að krûmeliuos prie Ru- ir gera, sunku tai lengva ant ðirdies. Kad iðleidþiu toká dikø41 pjaudamas dainavau. Oras ne pernelyg graþus, ne- Mielà ir brangø sielos draugà vël á karelá, vël [á] didá gera dainuoti, bet dainavau daug [...] beveik visas dainas. pavojø, ir dar toká liûdnà, tokio baisaus sielvartëlio sle- Vakare parëjæs, ið Juzas suþinojau, kad Baguþiokas giamà. Krap. Pov. atveþæs stotin, parvaþiavom, nes laukë- sugráþæs ir kad bûk Dûda Jonas miræs. Dievas þin, nejaugi me stoty traukinio lyg 1 val. Daug graþiai prisikalbëjome: bûtø tiesa?! ir apie Puðkinà ir jo raðtø graþumà. Viename daikte 4/VII. Ðeðtadienis. Pjoviau ðienà, kol Pranas atëjo, Puðkinas pasakæs „nors kunigo bûtø karieta aukðtesnë að jau daug papjovëjau Liènosiose uþu kvieèiø. Un pus- uþ visas varpines, bet jei jis neþino, kas jo parapijoj la- ryèius iðpjoviau lyg Þekonies liènøjø. Po pusryèiui ið- biausiai vargsta, nelaimëse skæsta, kas reikalingas kokios pjovëm balelæ Liènosiose ðiapus kvieèiø. Popiet nuvëjus nors pagalbos, toksai kunigas niekam vertas, nevertas radome Lauþikiokà kûgely besislepiantá. Papjovëjome. tokio ir tokio ten [...]. Að sakiau (kalbant apie Tolstojø), Baisiai graþus pavakarys. Neiðkenèiau nedainavæs. Dar kad Leono raðtø kaip Ana Karenienë, Prisikëlimas nors [...] Lauþikiukà Akmenëliø platumoj. Sutarëm eiti Mi- skaièiau, bet baisiai gailu, kad taip neatsidëjæs skaièiau. kalausko42 pirtin. Atëjom namo. Radom Ðvailià43. Nu- Juk brangiojo senelio tokie raðtai reikia skaityti atsi- vëjome pas já, atsigërëme giros, uþkandome. Pasivijo Bal- klaupus, su pagarba, kur vienam uþsidarius. O jei bût tuðio Povilas. Ataneðë du laiðku (vienam konverte) nuo klausytojø, tai balsiai visiems. Taipgi kalbëjomës apie Antaniuko ir nuo Varnauskiuko. Taipgi „Liet. þin.“44 Nu- Lietuvà. Jos geruosius vyrus. Suminëjome Leonà Petrà, vëjome pavakare keturiesoj (Ðvailia, P. Balt., Lauþ. ir Að) Purënà Ant., Basanavièiø, Bugailiðká, Bulotà, Staugaitá, lig Mikalausko. Paskui tiesiai per miðkà ëjome pas Baguþá. Klimà, Þemaitæ, Ieðmantà, Krëvæ. Ypaè gi Rygiðkiø se- Miðke dar sudainavau. Ten buvo pabëgëlës nuo Skaudvilës nelá Jonelá. Að sakiau, kad kà Jakðtas besiginèija, besiûpa- dvi mergelës. Dar sëdëjome ant kiemo, paskui viduj roja su Ryg. J.36, tai daug geriau, kad jis pabuèiuotø se- pasidainavome, pasikalbëjome. Radome Veronià. Apie neliui rankà, persipraðytø ir sutiktø visame kame, ypaè 12 val. Ver. ëjo namo, að palydëjau. Ëjom ið lengvëlio. gi kalbos dalykuose su mûsø geruoju Ryg. Jonu. Ir dar Verutë baisiai susijaudinusi, baisiai liûdna. Að taipogi dþiaugëmës, kad Lietuva bus gyva turëdama tokiø graþiø didþiausioj bëdoj! Ji sakësi viðkai maþa temieganti, vyrø. Ogi dar jei Vydûnas draugëj bûtø!! Iðleidþiau!! didþiausias sielvartëlis jà grauþiàs. Sustojæ kalbëjomës. Ji Sudiev, Antanëli! Sudiev, ðirdele mano. Atëjau su J. verkë, sakësi ji niekaip negalinti mylëti Antanëlio! Tik ir Stanèikioku ið kariumenës. Nedëlioj 28 birþ. vaka- negalinti jam atsakyti. Kad kità, rodos, galëèiau prisiversti ra[vo]me Dub.37 [...] Graþu buvo. Ëjome namo, að, Ve- ir kaþinkaip mylëèiau, jo gi negaliu, – sakë jinai! Dievuli rutë ir Bukio Kastutë. Aplankëme Pov. Bag., mat jo tu mano, kas do nelaimëlë. Ji primygus klausë patarimo, rytoj vardinës. bet kà gi að galiu jai patarti! Visgi sakiau, kad pagalvotø Ðventam Petre, rodos, buvau Kupiðky. Ið Kupiðkio dar ir jei jau viðkai negalëtø jo mylëti, tai visgi neilgai nuvëjome pas Bag. Pov. Jam reiksià iðvaþiuoti apkasø traukus, kad atsakytø. Nejaugi kitas kas jai insmego dirbtø. Liûdna. <...> ðirdin? Maþi gi tas kitas að?! Kà gi þinai. Net bijau! Nors 30/VI. Emilijos atlaidai, utarninkas, pjovëme su Pra- ir ji man ko tolyn, to labyn patinka. Manau, gal neverta nu38 ðienà miðke. bûtø nei nuveiti pas juos. Kad jos neviliojus. Bet negi 1/VII d. liepos. Taipgi pjovëme miðke su Pranu. priversi tuomi Antanëlio mielojo mylëti. Ot tai tau ir 2/VII. Nuo ryto, rodos, pjoviau ðienà, paskui ëjau drama, ir tragedija kuone. Sugráþæs dar Povilà radau Kupiðkin. Kupiðky baisiai daug gavau laiðkø ið Antanëlio pas Bag. Dar pasibuvæ ëjom per miðkà dainuodami ir man ir Verutei. Skaièiau. Atëjome kartu su Geruliu39. kalbëdami, kaip turime veikti tarp þmoniø. Sakiau, kad Að jam daviau knygø skaityti. Palydëjau. Mûsø Marelë 35. Kupiðkio verslininkas, meistras Jonas Jakutis (1876–1960); 36. Èia iðvar- su mergine grëbë ðienà, mudu ëjome. Já paleidæs á Ma- dijami lietuviø kultûros veikëjai: Petras Leonas (1864–1938), Antanas Purënas deiká40 eiti namo, að nuvaþiavau pas Dûdà. Tik viena tëra (1881–1962), Jonas Basanavièius (1850–1927), Peliksas Bugailiðkis (1883– 1965), Andrius Bulota (1887–1941), Jonas Staugaitis (1868–1952), Petras Dûdienë. Ji mane parodijo eiti kur jos mergaitës ðienà Klimas (1891–1969), Þemaitë (1845–1921), Albinas Ieðmanta (1887–1988), pjauna. Nuveinu, nagi ið tiesø Verutë su Nastute kad Vincas Krëvë-Mickevièius (1882–1954); Jonas Jablonskis (1860–1930), Adomas Jakðtas-Dambrauskas (1860–1938); 37. Greièiausiai Dûbliðkiø kai- pjauna ðienelá, ir að padëjau. Padaviau laiðkus Antano. mas Palëvenës parapijoje, ten gyveno Lauþikai; 38. Jurgio jaunesnysis brolis Ji viðkai nesirûpino plëðti, atplëðus nerodþiai skaitë. Pranas Bukënas; 39. Mokytojas, poliglotas Pranas Gerulis ið Bajoriðkiø (1888– Keista man, nuostabu, nejaugi ji Antanëlio viðkai nemy- 1972); 40. Juozas Madeikis ið Kuosënø arba Jonas Madeikis ið Pyragiø kaimø; 41. Rudikø kaimo pievos Vidugiriø miðke; 42. Neiðaiðkintas asmuo; 43. lëtø?! Ilgai sëdëjome pievoj. Kalbëjome. Juokëmës. Ið Fabionas Ðeveljë ið Pasuosiø? 44. Laikraðtis „Lietuvos þinios“;

KUPIÐKIS 2016 /14 117 ið archyvø pirmiausia mes turime bûti gerais, dorais. Tuomet dar- Verutës vardinës. Radome tik P. Sirvid., atëjo B. Petras. bas mûsø savaime dirbsis, tuomet nors ir purvintø mus Atvaþiavo [...] ir atëjo su M. Ver. ir Balt. Elzë. Graþiai, mûsø prieðai, tie purvai nelinptø prie mûsø. labai graþiai kaip reta kada pasikalbëjome apie mûsø 5/VII. Sekmadienis. Rytà paraðiau Antanëliui laiðkà. tikslà, taktikà, darbà, santykius su kun., valdþia ir kitais. Ir Ûkio D-jos protokolus. Ëjau Kupiðkin skaitydamas. Nutarta, kad liter. iðleistø dailiai paraðytà, nupieðtà Kupiðkyje B-bës susirinkimas. Kalbëjaus su Braniute mûsø tikslà ir kitø mûsø prieðø(?) tikslà50. Visi iðëjo. Að Lauþikyte Maþioniø. Mane iðrinko sekretorium susirin- Verutæ palydëjau. Graþus rytas auðta, dar kalbëjomës kime. Buvo vabalninkietës. Viena gerai, kita viðkai nie- su ja. Sugráþus dar radau Pr. Sirv. ir jis praauðus iðvaþia- kus kalbëjo. Po susirinkimo buvo posëdis dël vakaro. Bu- vo. Tai tai jau buvo vau að Kup., Kr. Plukas ir Lauþiko Juzë. Kaip að sakiau 10/VII. Penktadienis. Numiegojus prikëlë, varo su- kun. klausë, tik Glemþytës45 nenori matyti priimti. O eigon dël dirbimo apkasø. Nuvëjau, nieko nesutarëm, jei nepriimtø, tai ir að nedalyvausiu ir tikrai vakaras netik sakë, kad mûsø kariuomenës baisiai daug esà abazo ávyks. Susirinkime buvo ir Verunë. Að nemaþa kalbëjau. Kupiðky, matyt, traukiasi. Ið sueigos atëjæs neramus na- Po susirinkimo ir po posëdþio pro Krapavickà parëjau mo ëjau Kup. Ten nieko gero nepeðiau, tik maèiau daug namo. Radau Balt. Pov. belaukiantá. Mudu pamiðke nu- kazokø, kurie vis giriasi savo bizûnais, kur tik pakliûva. ëjome lyg Kr. berþelio, susitikæ Smilgiø berniokus per Suþinojau, kad mane uþraðë apkasø dirbtø. Pas M. Glem- miðkà dainuodami nuëjome lig Stanèiko46. Ten buvo þytæ graþiai pasibuvau, prisibëdojome, prisijuokëme, nes pabëgëlës mergaitës, norëjome jas parlydët namo. Joms nelaimë jau yra ir dar gresia didesnë. Taisiau laikrodá, pirma iðëjus, mudu pro Dûdà dainuodami ëjome, pa- ilgai laukiau ir nesulaukiau, nepataisë. Mûsø kareiviai sitiko V. ir Kazys, pasikalbëjome. vis suka apie aptiekà, plaka, geria, matyt, ir denatûrà ar 6/VII. Pirmadienis. Pjoviau ðienà, Akmenëlæ nuo gal gauna ir gero spirito. Að nuo seniai vis mainau po- platumos lig Þekonies platumos atpjovëm. Vakare dai- pierinius pinigus ant sidabriniø. Ðiandien gi jau bent tri- navau. Buvau nuëjæs, kur grëbia Jul., dainuodami nu- jose vietose nemainë, ypaè pas þydus, sako, neturià, ne- vëjome lig Kruèo, að naktá parëjau namo. ramu. Pas Karp. suraðiau jø ir savo turtà ir palikau, kad 7/VII. Antradienis. Anksti nubudau, maniau griau- Pov. paduotø virðaièiui uþtvirtinti. Nakèia parëjau namo. dþia. Atsikëliau, be saulës. Nuvëjæs miðke pjoviau ir dai- Mûsø miega. navau. Graþus rytas. Tik aptikau, kad negriaudþia, o èia 11/VII. Ðeðtadienis. Man kaþin kas krûtinëj lyg nu- patrankos taip griaudþia. trûkæ, nei miego nelabai tesinori. Pjovë geriokà, kad bû- 8/VII. Pjovëm ir iðpjovëm lieknà. Vakare baisiai tø mum iðvaþiuojant ko ásidëti. Atsikëlæs nuo pusryèiø griaudë ir lijo, pilte pylë. Einant namo pasitiko P. Balt., nupjoviau darþe rugius, po pusryèiui miðke po àþuolu ir manëm eiti kai kur pas grëbëjas pasidainuoti, pradëjus pakraðtá [...] uþëjo Balt. Pov. Su juo nuëjome pas D. lyti pasistovëjæ po obelia, apëjæ miðkà sugráþom klëtin. Pasikalbëjæ kiek, ëjome namo. Að V. daviau Ant. 50 rub., Lijo taip, kad pro dungtá ëmë vietom laðëti. Að tvarkiau mat jei bëgtø, kad bûtø ið ko bëgti, sugráþome namo. laiðkus ir sutvarkiau, tik kai laða virð kaklo, nepatogu Liûdna ir nelabai terodu eiti apkasø dirbtø, kadangi ið- tvarkyti. ëjus gali ateiti vokieèiai, tuomet nebegalima bûtø su- 9/VII. Ketvirtadienis. Rytà tvarkiau knygas, po pus- gráþti. Kiti rodija nevaþiuoti. Dievas þin kaip bus? ryèiø sutvarkæs, kur slepiamos, paslëpiau; kur rengti 12/VII. Sekmadienis. Neramu ir naktá, nesimiega vakarui, skyrium, kur Ûkio D-jai [...] skyrium, ir kur kaip reikiant. Anksti atsikëlæs susitvarkiau, iðëjau Kupið- jaunimo skyrium. Kazys uþjojæs jas nuneðë. Að ëjau kin. Marë ketino vaþiuoti Sterkonys. Atsisveikinau skaitydamas Belinskio „Apie Puðkinà“. Turguj girdëti, [su]tëte ir M. Verkë, ir man nelabai ramu, nors juos ra- kad ir mûsø valsèiui reiksià eiti apkasø dirbti. Að baisiai minau. Neðiaus paltà, pavijau ðalnakundietes. Su jomis daug darbo turiu. Raikia [...] praneðti, kad bus nedëlioj ir nuëjau. Visur laksto, jodinëja kazokai, ir pas Kr. pilna Ûkio D-jos nepaprastas visuotinas susirinkimas, apie kazokø, ir visi Raèiupënai pilni. Raè. vasarojui pabëg. tà patá reikia paraðyti afiðose nariams, reikia susitarti gano galvijus, kareiviai pjauna arkliam. Kupiðky net ûþia, dël vakaro, reikia susitarti dël Jaun. susirinkimo. O èia pilna. Nesusirandu seniûno ir B. Pov. Kaip èia bus su vël Ðinkûnienë praðo vaþiuoti pas Venslavavièiø47. Gir- tais apkasais? Balt. E. iðbëgus. Þmonës neramûs. Aboj. dëti apie vokieèiø slinkimà pirmyn. Maèiaus su Abojyte, buvau susitikæs, neteko kalbëti. Kalbëjaus su Jul., su Ðin- Ðinkûno Emile ir su Verute. Jà pakvieèiau pas mus va- kûno Em. Mûsø kazokai laksto raiti, abazas gi ið visur ir kare. Su Ðink. nuvaþiavome pas Vens. pro mano namus. visaip vaþinëja, klydinëja, matyt, patys neþino, kur va- Palaukæ, susilaukëme pono V., gavome ið jo pinigø uþ þiuoti. Tik dauguma tai bëga á Skapiðká. Valsèiuj raðiau jauè. ir jam daviau ið Ûk. D-jos uþ mieþius. Dar pasikal- 45. Mikalina Glemþaitë (1891–1985); 46. Petras Stanèikas ið Sineliðkiø; 47. bëjome apie karà ir kita. Vaþiavom lig Pup.48, nuo Pup. Zigmuntas Venclovavièius, Noriûnø dvaro savininkas, Kauno þemës ûkio rûpinaus namo, kadangi ketino bûti jaunø sveteliø. Prie draugijos pirmininkas, Kupiðkio ûkio draugijos garbës narys (1861–1928); 48. Puponiø kaimas Palëvenës parapijoje; 49. Neiðaiðkinta vietovë; 50. Kal- 49 Luèkos pavijau P. Balt. Þand. praðë suraðyti jo turtà. bama apie nelegalaus laikraðtëlio leidybà;

118 KUPIÐKIS 2016 /14 ið archyvø ingaliojimus tokiems pat kaip að [...] vaþiuojantiems ap- Mat suþinojome, kad sugráþo pabëgëliai. Pjovëm rugius kasø dirbtø, ir linksmu kartais, ir neramu. Valsèius kraus- pavakary, pakraðtinæ dirvà. Raèiupënai bëga, miðkan ga- tosi iðvaþiuoti, krasa taipogi. Maèiau pirmø kartø du or- benasi. Sugráþo ir Kazis ið padvadø nuveþæs Panemunëlin laiviu einant. Vis lyg vakarui neþinau, ar reiks eiti apkasø sargybinius53. Valsèius, krasa ir kelios valdþios instaigos dirbtø. Pasivaikðèioju ir vis padedu ingaliojimus raðyti. iðbëgo kitur jau nedëlioj. Vakar Mik. ataveþë atgabeno Tik jau, rodos, nebereiks eiti apkasø dirbtø. Pavakarys. ir Nastæ pas mus. Buvo uþëjæs Gerulis, sakë, kad Palë- Einu per Kupiðká, visur stulpai dulkiø. Nuo Palëvenës venës dvare jau vokieèiø þvalgai esà. Suëmæ jie ben kelis vieðkelis pilnas pilnas kaip jûra vaþiuojanèio abazo. Vë- kazokus ir nusivaræ pas save. þioniø lauke motos eina joja baisi daugybë raitarijos, unt 15/VII Treèiadienis. Rytà papjovëjæs rugiø nuvëjau Aukðtupënus vaþiuoja ponai, kiti sutikom vaþiuoja unt pas D. Radau pabëgëles bepjaunaèias rugius. Mat ir jos Zuntæ(?). Automobiliai, motocikletai laksto, arklius bai- sugráþta. Baisiai linksmos, kad pargáþæ. Ir dabar jau, nors do, vaþinëja gailestingàsias seseris. Kareiviai pyksta, lo- èia kasþinkas bûtø, sako Veronia, nebëgèiau. Mat baisiai joja. Visi kareiviai nepatenkinti buvo valdþia, tvarka, ka- esà negera pabëgëliams, visur bëga, pilna kareiviø ir prastø ru, kad esà vyresnybë parduodanti juos ir Rusijà. Kazokai pabëgëliø. Graþu linksma ramu, niekur kareiviø mûsø jodinëjo paklydæ. Lietuviai kareiviai taipgi prieðingi nebesimato nei vieno. Juza54 ëjo Kup., ten jau esà daug karui… Vakare ið Krap. vaþiavome pas mus. Urðulia su vokieèiø þvalgø ir nieko neinleidþià, mat jie þinà, kad kur vaikais ir mudu su Balt. Pov. Visais keliais trinkia, nors tai netoli esà rusai ir gali uþpulti. Mes pjovëm rugius, prie naktis be galo graþi, tyki, mënesiena. Matosi ant Buivënø Liènosiom dirvelæ, Pov. Balt. parëjo namo. Ëjo orlaivis. ugnys. Pagal geleþinkelá matyt[i] traukia daugybë mûsø Uþ Lavenës ðaudosi. Pjovëm ir po obelim(?). Tylu. Nesi- abazo dar á Subaèiø. Prie Luèkai susitikome daugybæ gal- mato nei rusø, nei vokieèiø. Krapavickai su visu atsigabeno vijø, kareiviai varo. Galvijai suvargæ, dideli. Puponys esà pas mus. Kupiðky ir Rudiliuose, taip prie Karazijai kalno55 pilni kareiviø. Pas [mus] ramu, tik kaþin kur pamiðkëj ir ðaudësi mûsø ir vokieèiø þvalgai. Gulëjom ant ðieno. Ðvai- prie Þekoniui rusiðkai rëkina. Ir dienà pavakary per mûsø lia ketina bëgti. Kai ramu, að vël ið to ramumo neiðken- vasarojø persivarë daugybæ galvijø. Pasikalbëjæ kiek, èiau nesudainavæs, nors niekur nei balso nesigirdi dainø. sugulëm mudu su Pov. po berþu(?), U. su vaikais klëty. 16/VII. Ketvirtadienis. Kad kai ramu buvo eièia tur- Mar. nëra dar ið Starkoniø. gun. O dabar neþinau ar ið neramumo, ar kad duobëj 13/VII. Pirmadienis. Naktá nubudino atëjæs Krap. Po- gulëjau man kasþinkoko negera, sergu. Nastës nëra, par- vilas. Buvæs atëjæs jø Antanas, mat jø pulkas sustojæs Pa- vaþiavo namo. Ilgai miegojom. Pjoviau rugius. Buvo pri- keturiø pakluonëj. Sakà, kad kavot reikià, ypaè autuvai jojæs prie manæs þvalgas, ið karto maniau, kad vokieèiø, ir valgymai. Kazá iðvaræ vaþiuoti padvadose. Atsikëlëme o èia – mûsø rusø raitelis. Klausë bëg nesà èia vokieèiø. anksti ir tuoj puolëme abu su Povilu duobes kasti. Apie Vël gulëjau su Povilu Balt. Girdët mûsø kariuomenë pusiauryèius [...] turbût mûsø orlaivis. Mes vis kasëm. Pra- gráþta. Begulint pasakë, kad mûsø kariu[o]menë gráþ- nas parneðë Veronikai laiðkà nuo Antano. Sugráþo. Ji dar dama imanti jaunus vyrus su savim. Mes iðbëgom mið- tebesanti namie. Per pietus lijo. Prilijo duobæ. Kareiviø kan, iðsineðëm ir valgyti. Þinomø vyrø pilnas miðkas pri- nesimato. Vël kasëm. Pradëjo labai smagiai trinkti. Kur bëgæs besislapsto. Nusiraminæ pjovëm rugius pavakaryt. tai netoli statà patrankas. Vis tolyn labyn trinkia. Mes visi Dvarely56 suvaþiavæ daro apkasus. Nuëjom pas Dûdà. jau kasame duobæ. Taip pradëjo trinkti – net sienos dre- Tenai irgi kasasi, prie Stanèiko taipogi. Baisu, neramu. ba, net ausys bijo.Tarytum jau per miðkà kulkos eina zvim- Vakare sugulëm su Baltuðiu Povilu darþe. Dvarely pyð- bia. O èia aita skardo, mat mûsiðkiai traukdamiesi gele- kia, trinkia, pas mus po juodalksniu sargyba. Naktis graþi, þinkelá ir tiltus ardo. Nupyðkino lyg Kupiðkio. Duobæ iðsi- mënesiena. Man negera, svaigu ir neramu. Su sargybos kasëm, apsitaisëm. Mikalauskas iðbëgo, atsisveikino pas kareiviu kalbëjome. Jis lenkas. Nepatenkintas vyriokas. mus suveþæs visa. Maiðosi ir kareiviø. Duobëj ir nakvojom. Sako, kad gal èia mûðiø ir nebûsià. Tik kà gi þinai. Ðunas Netoli trinkia ðaudo. Buvo atjojusi Nastë D-të kas daryt loja, visur trinkia. Mënesëlis þiûri ramus. Matyt ir Pu- pasiklausti. Dûbliðkëse esà mûsø armotos sustatytos. ponyse daro apkasus. 14/VII. Antradienis. Po lietaus rytas graþus. Mûsø iðëjo 17/VII. Penktadienis. Dvarely dar tebësà kareiviai. grybautø. Ir mes su Ðvailia iðëjome. Að nuvëjau pas Dûdà. Rytas graþus. Nuvëjom su Balt. Pov. prie Kruèienës pjo- Jø mergaièiø iðvaþiuota. Seneliai liûdþia vieni. Dûdienës vëjø. Papjovëjom. Að atëjau namo, Pov. atliko. Suþino- norëta eiti pas mane praðyti, kad vyèiau sugràþinti savuo- jom, kad ið èia mûsø kareiviai iðsikëlæ imt Palëvenæ. Tik sius. Bûta pas Stanèikà. Að nevijau. Parëjau namo, su- paskui vël lyg eina ið ten Kupiðkio link. Subaèiaus link þinojau, kad kazokai du Ðvailios arklius paëmæ jam su ðaudosi. Vakar vakare buvæ bûk tai Rudiliuose vokieèiai. manim begrybaujant. Dienà dykinëjome. Mûsø karei- Að pjoviau perdien rugius. Rusø kareiviai vis ëjo pro viai51 pro Puponis ir pro Karazijà bëga atgalio. Petras mane. O pro Ðalnakandþiø laukà baisybæ ëjæ veþiavæ aba- 52 Kruèo praneðë, kad ið Dûbliðkiø armotas iðgabenæ tuoj 51. Rusø kareiviai; 52. Ûkininkas ið Ðalnakandþiø, 53. Policininkus; 54. vakar vakare pro Inèiûras. Su Krap. nuëjome pas Þekoná. Juozas Bukënas; 55. Svideniuose?; 56.Bukoniø dvarelyje;

KUPIÐKIS 2016 /14 119 ið archyvø zo ir pësèiø kareiviø. Pro mane vis eina, tai klausia, ar lëkiau á Þekoná. Prie Kriûkai Siauriø þmonës, pabëgæ ið nematæs vokieèiø, tai tabokos praðo. Vienas gi kausë ko po kulkø, vaþiuoja. Parëjau namo. Visur girdisi vaþiuoja, toks jaunas ir ne kare. Jieðkojo Kruèienës arkliø. Ant lekia mûsø abozas. Matyt, kad traukiasi vël mûsø kariû- galo praðë mane. Að ëjau ir atradome pas Vaitiekûnà. menë vokieèiø vejama. Pernakt vis trinkia, vaþiuoja ir Dûd. praëjom, daviau vyðniø. Atradæs, vël pjoviau. Mû- ðaudosi. Naktá negaliu uþmigti. Atëjo Ðvailia. Jis gabe- siðkiai vis ðaudo, ten uþ Levenës, taipogi ten á Subaèiø, á nasi, atsisveikinau. Visur nëra ramumo, nei naktá, nei Surdegá. Matyt, nesurado vakieèiø. [...] muðdami vejame. dienø. Baisus daigtas. Dar pasivaikðèiojæs atsiguliau ant Vakare buvau pas Kruèienæ. Sakë, kad labai viskà iðvogæ, ðieno, nusiraminau ir uþmigau. vasarojø iðmynæ. Naktá atëjau namo. Vaþiavo mûsø aba- 21/VII. Antradienis. Rytà Juza pakëlë anksti, pasakë, zas. Rusø aficierius Jul. vedþiojæsis, kareiviai gi tàsæ Em. kad ðaudo vël netoli. Taipgi, kad kaip tik iððovë vël mûsø Kruèiûtæ. D. dalgelæ pavogæ ir visur pridergæ. pëstieji ir raitieji, taipgi veþimai skubotai ið visur bëga 18/VII. Ðeðtadienis. Raðiau dieniná. Paskui pjovëm vis á Kupiðká, tai pro Puronà Kikoniø linkui, taipgi int rugius. <...> Ëjau Ðaln.57 bet vël susiniekinau, nebëjau. Skodinius, Keginius. Klausiasi kelio. Nuvëjau Ðalnak. Pjaunant buvo atëjæs Kalvelis, keikësi ant kareiviø. Ei- kûliai Kruèo iðdraikyti, pjauna galvijus, mat gulëta abo- nant á Ðalnakandþius uþgirdau trenksmà, maniau auto- zo ir net pulkininko pas Kruèienæ. Pranà nuleidþiau Pu- mobilis vaþiuoja, o èia ðaudosi ið ðaudykliø ten apie ponys, að nuvëjau pas Dûdà, mat neramu, nëra þinios ar Siaurius, Buivënus. Per pietus buvo uþëjæ pësti kareiviai. bus kur mûðis prie mûsø, tai gal reiktø pasitraukti kur. Norëjo pavogti viðtø, ðvilpavo gryèioj, labai bjaurûs. Ið Ir tenai pilna pabëgëliø, kuo ne visi Buivënai ir Siauriai patrankø labai ðaudosi. Matosi gaisrø vakaruose dau- grybauja, bëdoja. Veronia nelabai nusigundusi. Nei ne- gybë. Sutemus uþu Þvëriø58 berþynëlio ðaudosi, matos besiðaudo. Apkasuose niekur nebëra mûsø kariuomenës. aukðtai þaibuoja. Taipgi leidþia kokias ten ugnis, kurios Nelabai ramu. Jau jei bûtø mûðis, tai gali uþmuðti labai baisiai graþiai ðvieèia, uþsikelia ir vël nusileidþia. Þiû- lengvai. Tai tiek tik baisu, jei kitus uþmuðtø arba suþeistø, rëjau bent lyg 12 val. […] Ilgai vaikðèiojau, nemiga. Rytà tada tai baisu bûtø matyt kentëjimà ir negalint padëti atsikëlæs. Tyku, tik orlaivis aukðtai ëjo. Buvo Kruèas Pet- jiems. Jei mane ar uþmuðtø [ar suþeis]60 nebijau. Suþei- ras. Visi þiûrëjome ant tvoros darþe atsisëdæ, tatai jau dimo taipgi nebijau. Gal tad iðmokèiau benkiek kentët. buvo Sekmadienis, 19 d. Liepos. Raðiau dieniná. Paskui Ir paþinèia kas tai yr vargelis. Ið D.61 per miðkà parëjau pasivyðniavæs ir su atvaþiavusia Urðulia pasigrybavæs, nu- namo. Netoli ið ðaudykliø ðaudo. Pranas nuvëjo Pup. Tik vëjau pas D. Pas mus valgë kareiviai. Vakaruose gaisrai. suspëjome pavalgyti, þiûrime joja [...] deðimtinæ su ka- V. nebuvo namie. Su Nastele laukëme pas juos kamaroj. rûnëlëmis raiteliø bûrys. Panaðu jau kaip ir á vokieèius. Atëjo ir Ver., su ja ir Stan. En. ir Inèiûros Kazys59 Raè. Geresni arkliai trumpom uodegom, tvarkoj joja ir su Pasibuvome. Þiûrëjau ilgai labai ilgai á atvirukà, Antano karûnëlëm. Mes visi smukom duobën. Ðaudos, rodos, atsiøstà Verutei, joj graþiø mergaièiø vaidiluèiø deðimt. Rudikø pievose62 ir dvarelio krûmuose. Eina kareivis Þiûrëjau ir negalëjau atsiþiûrëti. Baisiai graþios, matyt, rusas ir þiûri á jojanèius nuo Þekonies á Puponis vokieèius. geros ir doros mergaitës. Bûtø gerai tokià gavus uþ Ir tuoj ëmë ðaudyti uþ klojimo ir sodely, rodos. Èia draugelæ, bet nesu vertas, ðimtà kartø nesu vertas tokios smagiai ale retai, toliau baisiai tankiai, turbût ið kul- mergëlës, kad toks kvietkelis bûtø mano nedorëlio drau- kosvydþiø pliekiasi. M. nuvëjo paðaukti tëtës, sutiko suge, drauge gyvenimo, tai jau per didelis bûtø Aukðtøjø þeistà perðautà kairiu peèiu kareivá. Að duobëj. Vis ðaudo, esybiø gerumas. Þinoma, jei gerà draugelæ gauèia, gal ir atëjo visi, ataginë Pov. Að nuvëjau pertvertø kareivio, að tada tikrai tikiu, greitai, dar greièiau gerëèia, bet gi neberadau tenai. Be perstojës vaþiuoja ir vaþiuoja, ir blogà gavæs, ji gali man padëti tik purvus braidyti. O ne pësti eina kaip marës vokieèiø armija. Mes duobëj, atëjo graþià ðventà ramià ðeimynëlæ auklëti ant dþiaugsmo pirmas geras gudras(?) vokietis, atsigërë pieno, pavogë Lietuvai tëvynëlei. Ir Verutë graþi mergëlë. Tokiø labai ðepetá ir visa. Paskui atëjo pësèiø, visa iðvertë, atjojo rai- reta pas mus tëra. Uogavome Baguþo skynime. Toli girtas baisiai bjaurus, su revolveriu grasë jei ko neduodi, dëti ðaudo ir dega. Sako, degà Butënai, Tiltagaliai ir kiti knygas iðvartë, iðdraskë, poperius iðvogë, iðvogë ir taip sodþ. Atëjau namo. Neramu. Lynojo. Smagiai ðaudosi. daugybæ daigtø, ir visi kiek praëjo, apie 100 þmoniø, visi Kol sutemo, raðiau dieniná, sutemus guliau. vertë, draskë, ðniukðtinëjo ir vis vogë. Baisi diena. Neti- 20/VII. Pirmadienis. Prikëlë anksti. <...> Popiet að këjau to matyt ið vokieèiø. Valgyt nenoriu nei unt burnø, pjoviau su Pranu prie Gabrënpievai dirvoj rugius dobi- kojos linksta, negaliu eiti, neramu, klaiku, dar nusira- lienoj. Baisiai smagiai ðaudo ið patrankø uþ Lavenës, apie minimui buvau iðëjæs pjautø rugiø, neramu. Pabëgëliø Buivënus ir á Svidenius. Atëjau ið miðko. Vis baisiai ðau- pilnas miðkas, prie darþinëlei ganosi. Ant Oðkiniø(?) pildo, smagiai, net jau matosi bombø plyðimas. Mûsø abo- na su patrankom. Puponyse pakluonës plyðta bombos. zas traukiasi atgal. Puponyse ir Ðalnakandþiuose guli. Nu- vëjau unt Ðvailià. Jis raitas nujojo Puponys siûlyti api- 57. Á Ðalnakandþiø kaimà; 58.Þvëriai – Noriûnø dvaro palivarkas; 59. Kazys Inèiûna ið Akmeniø?; 60. Iðbrauktas þodis; 61. Dûbliðkiø kaimas?; 62. Rudikø cieriui galvijus, ið Puponiø nujojo Ðalnakandþiuos, að nu- kaimo pievos Vidugiriø miðke;

120 KUPIÐKIS 2016 /14 ið archyvø

Visur baisiai ðaudosi, net dreba þemë. Daugybë gaisrø á negali jiems padëti. Raminomës, kad ateis laikas, pri- Kupiðká. Gal dega kokie Vëþionys, gal Raèiupënai, Kiko- trûks kantrybës ir susipras þmonës. Nebeklausys galvaþu- nys, Malinauskas?63 Visur ugnis, visur mirtis, visur aðaros dþiø(?) karininkø. Að vyðniavau. Petras sakë, kad kai uþ jø seka patavikos64. Taigi, nors karas, ði klaikioji skerdy- klausæs, vis [...]. Vadinas, padaro þmogui nelaimæ ir juo- në ar neprives þmoniø prie susipratimo! Vokieèiai vis eina kias ið tos nelaimës. Tamgi esàs karas!! be perstogës. Sako, paëmæ Þekonies ir kuo ne visus Ðal- Pjovëm kvieèius ir bûtume nupjovæ, tik pasilikome nakandþiø arklius. Aðarø dienelës. Visgi gal kai kada kai rytdienai, kaip vakar taip ir ðiandien gulsiu klëty. Vo- kam, gal iðauð laimës auðrelë, linksmumo dþiaugsmo sau- kieèiø pilnas dvarëlis, vis sanitarai, turbût taisys ligoninæ. lelë, ramumo rytojëlis, saugi graþi dienelë nuvargusiai Vis pyðkia, ûþia. Rodos, kurie ateina, jau nebe tokie aki- Þmonijai, ypaè mûsø kankinei bëdulei Lietuvëlei. plëðos kaip pirmais kur buvo. 22/VII. Treèiadienis. Raðiau, miegojau, skaièiau ir 25/VII. Ðeðtadienis. Poilgiai miegojau. Prieð pusrytá pjoviau rugius. Vis rytø ðalelëj gaisrai, girdisi ðaudymasis, nebedirbau nieko. Atvaþiavo Nastë. Sakë, pas juos tik 4 vokieèiai vis lankosi, nors jø abazo maþa apie mus be- vokieèiai tebuvæ. Tik jø lauke buvæ pasidirbæ rusai ap- stovi, kartu nusitraukë, draug su kariuomene. Matyt, kasus ir per jø laukus ëjæ patrankø ðûviai ir plyðæ Lin- rusus veja, kad vis toliau ðaudo. Ëjau pas D. Puponiø kiðkiø66 pakluonëj. Vokieèiai uþëjæ pas juos daug vëliau Baltuðiai ganosi Þekonies Kazio miðke. Dud. paimta kaip pas mus, nes tik apie 3 val., pas mus gi apie 10 val. kumelë, duota kortelë, bet kartelë anot to prieþodþio. (Antr. 21/VII). Nubaigiau pjaut kvieèius, truputá dar bu- Prasta jø vokieèiø gramatika. Veronë sakësi, kad jai vo pjauti, nusimaudþiau, pagulëjau saulelëj. Gera, ramu. baisiai esà neramu, jai matosi, kad jau tikri viskas bus Atëjus namo, atëjo Balt. Pov. Su piemeniu ëjome gry- kitaip, kad jau niekad nebebus tø graþumø, laisvø bautø. Miðke tyku, graþu. Ðventa. Vël nors minutëlei lyg ramumø kaip pirma kad bûdavo. Að sakiau, kad gal pamirðti klaikiàjà skerdynæ. Pas mus vis yra vokieèiø. þmoniø paproèiø nelauþys. Mes vël, kad tik pasibaigtø Nuvëjau pas Pielià67, padëjau klojimo plûkt. Plûkia þmo- ðis klaikusis karelis, vël linksmai visi dainuosime, net nas, gal rytoj sudegás ir klojimus, ir rugelius ant lauko. siaus miðkeliai, net skambës laukeliai nuo mûsø lietu- Tuos rugelius, kuriems jau pernai nuo pavoserio þmogus viðkø balseliø anot D-ro Bruoþio65. Susijungsime su Prû- rengë þemelæ, vargo, laukë rugeliø, duonelës, mielosios sø lietuviais, bus dar didesnë Lietuva, dar plaèiau, dar penetojëlës turësiàs. Pavasary lankë vos pradedanèius laisviau skambës Jos vardas ir dar geresni, doresni, dar þaliuoti, dþiaugësi beplaukanèiais, groþiavosi þydinèiais, dràsesni mes bûsime, jos sûnûs ir dukterys!! garsiavosi bræstanèiais, prakaitavo bepjaudamas, merge- 23/VII Ketvirtadienis. Vël antras ketvergas ir jau lë pusmergëlë draskë jaunas rankleles, vargino liemenëlá viena nedëlia kaip ðvenèiu namie, nelankæs Kupiðkëlio. beriðdama. Dþiaugësi, gal susilauks jau netrukus pagráþ- Tai atëjo dienelës. Nelabai kà dirbau. Prapuolo Krap. tanèiø savo ið karo sûneliø, visiems uþteks duonelës! Bet kumelë. Tai dar kiek prieð pusrytá pjoviau, o [...] ir popiet dievuliai ðit kà skyrë; ne tik nesibaigë karelis, ne tik vis ieðkojau kumelës. Buvau pas Jon. Muraðk. Valgëme. negráþo sûnelis brolis, bet dargi tas pats klaikusis karelis Vakar aptikau, kad daug yra uogø Bag. skynime, tai ir uþslinko. Tokie pat þmoniø sûneliai jau nupjautus ruge- ðendien ëjau uogauti jieðkojæs ir neradæs kumelës. Radau lius, jau benokstantá vasarojø sumynë. Matosi visur gais- jau Pranukà beuogaujantá ir D. Ver. su Nastute su uo- rai, visur þioruoja paðvaistës, tatai dega þmoniø triobelës gomis besëdinèias Baguþio pievelëj ant atolo, tarp goje- ugnelës[e] paskydomos. Nebebus nei kur krauti, nei su- liø begananèias. Nepaprastai ramu ir graþu buvo. Pri- mintø javeliø, nebebus padangtëlës nors prastiesiams, dar sijuokëme, prisikalbëjome. Toks graþumas, toks tyku- atlikusiems nuo kareiviø katilø ir ratø, gyvulëliams, nebe- mas, nei jokio bjauraus kareiviðko balso, tarp krûmø nebus ramios seklytëlës þaisti jaunimëlei, nebebus jauni- simato nei gaisrø. Ramios graþios buvo tos minutëlës. mëlës – nebebus jaukios kertelës senukams–tëveliams Verutë gera, davë man uogø! baigti ramiai senystëlæ, nebebus ðvarios aslelës, þiemos ir Parëjau namo, kum. atarasta. Juzos sugráþta ið Kup., vasaros dienelëse þaisti vaikeliams nuogalem. Nebus bë- bûta tik Raèiupënuose. Ten visi gyvi ir sveiki þmonës, duliams tø langeliø, kur senutë Velykë padëdavo kiau- net ir trobø nesudegta. Ið tiesø dar gerai. ðinëlius, nebus nei kur ridinëti Velykose kiauðinius. Die- 24/VII. Penktadienis. Prieð pusrytá nedirbome. Ra- vuli, pasigailëk nors maþø vaikeliø, nors jiems dar palik ðiau dieniná. Vakar Verutë sakë, kad ir ji, jei nors kiek vieteliø jaunystëlëj þaisti. Pabaig greièiau, pabaig ðià mokëtø, tai tuoj raðytø dieniná, mat baisiai daug dabar klaikiàjà skerdynëlæ, sugràþink, oje, sugràþink man mano ir visaip ji prisisvajojanti. Bëda gyva ne tik kad niekur brangiuosius Draugus prietelius, Tëveliams sûnelius, nebenuveinu, ne tik kad laikraðèiø negauni, bet ir su seselëm brolelius, mergelëms bernuþëlius, vaikeliam draugais visi ryðiai sutrûko. Visi draugai tatai vokieèiø tëvuþëlius. Meldþiu, iðklausyk!! <...> kareiviai, kurie, mielieji, nepamirðta aplankyti, viskà ið- LNB RS. F.123-65 63. Malinauskai gyveno Ðnipeliðkio kaime; 64. ið paskos; 65.Maþosios versti. Buvo Kruè. Petr. Kruèienës. Jø kumeles ir senæ, Lietuvos raðytojas, tautosakininkas Ansas Bruoþis (1876–1928); 66. Vieðintø ir pernykðtæ, iðvedæ, bëdoja þmonës, sielojasi, bet nieko parapijos kaimas; 67. Mykolas Pielia – Ðalnakandþiø kaimo ûkininkas.

KUPIÐKIS 2016 /14 121 lëvens balsai

GENOVAITË KORIZNIENË

Gimiau 1948 m. rugpjûèio 25 d. Panevëþio rajono Mëtitiniø kaime. Jame að, Genovaitë Ðukytë, ir uþaugau. Mokiausi Ramygalos vidurinëje mokykloje. Vëliau mokiausi Ðeduvos þemës ûkio technikume, ten ágijau zooinþinierës specialybæ. Daug metø dirbau þemës ûkyje. Atëjus permainoms, ákûriau savo verslà, kur dirbu iki ðiol. Eilëraðèius raðau nuo paauglystës. Ðiuo metu esu iðleidusi dvi eilëraðèiø knygas: „Delnø ðiluma“ – 2011 m. ir „Skrendanèio paukðèio tyloj“ – 2014 m. 2012 metais mane priëmë á Kupiðkio literatø klubà „Lëvens balsai“. Tais paèiais metais buvau priimta ir á Lietuvos poezijos ir menø mëgëjø asociacijà „Branduma“. Èia að turiu galimybæ iðgirsti kitø raðanèiøjø mintis, dvasiniø pojûèiø gilumà, dalyvauti literatûriniuose renginiuose, klausytis kitø ir pati skaityti savo eiles.

Oi, kad þinotum Tokia tyla, ðventa tyla aplinkui, Kai gyvenimo vëtrungëj pinas Tylus amsëjimas savø ðunø, Skirtoji dalia – nedalia, Gerumo trupinius surinkus Oi, kad þinotum, kaip skauda atminus Laukiniams paukðèiams iðdalint einu. Tuos, kurie buvo kadaise ðalia... Að þodþiais, þeme, á tave ákrisiu lyg á draugà, Kai per þemæ kapø kauburëliais nubëga Að á tave seniai – lyg poskiepis áaugau Èia protëviø buvus kadaise þymë, Ir groþio to þalius raktus Oi, kad þinotum, kaip gelia, tarytum nudegus, Lyg nesamdytas sargas kantriai saugau. Tos dienos laikinumo prasmë...

Kai po speigø ant sustingusios þemës krûtinës Þydø kapeliai Vël þibuoklëm suspindi tavøjø akiø gelmë, Oi, kad þinotum, kaip kantriai ðaukia Èia pavargæ stovëjimuos akmenys Vël gyvenimui kilt vyturëlio giesmë... Tylà sapnuoja. Vësø vakaro metà ir rytà, Kai sutemos sklaidos, Mano gimtinë Klauso jie... Ið tylos Iðplaukia èia þuvusiø aidas. Stebuklu plaukia þemës gyvastis, Vis skaudþiau iðsprûsta tyloj Þiogais garuoja pieva pamiðkës. Dailios þydaitës rauda. O, kaip graþu tenai aukðtai, Á budelio pusæ du delnus suglaudus – Taèiau prie þemës vis lenkies. Gyventi, gyventi, gyventi... Uþgeso gyvybë, þemë sugërë Uþ jokius pinigus tu neápirksi Jø skausmà ir kraujà, Þiogø giesmës, sodrumo vakarø, Tiktai kyla gyvenimui himnas – O að èia sëdþiu, laikas tiksi Kas pavasará þalia þolele ið naujo. Ir tà stebuklà tylø á save geriu. Perþegnoja ðiaurys ranka atðiauria Tà raudø kalnelá, O þemë lygumø miðkais èia kepurëta, Ir nepadeda nieks ant akmens akmenëlio... Tylos virpëjimas, kad nors apmirk, Tik þiaurumas þmogaus – þole neuþþëlë. Èia pabarëliø atlankai tarsi iðsiuvinëti, Èia kiekvienas medis, Kiekvienas lopinëlis tuoj groþiu pravirks.

122 KUPIÐKIS 2016 /14 lëvens balsai

Ðaknimis tiek kraujo sugëræs, Medis laisvës paukðèiui Hebrajø kalba prabilti gali. Ir kyla medþiø ðakom tyli rauda Rausvas molþemis èia Á dangø, á takà ðviesø, tà, Akmenëliais prisëtas, Kur Gráþulo Ratai. Tarytumei tyèia Ir plevena su paukðèiais amþinà ratà Buvo man paþadëtas. Á ten, á tà ðalá, kur stovint ant þemës Gyviems nesimato, kur karðtas kraujas Lopinëlá tos þemës Skausmo siaubà lig dangaus iðkëlë... Lyg ðventovæ apëjus, Ten Jiems kasnakt þvaigþdþiø praþysta gëlës. Pirmà sëklà – kaip áþadà – Medituodama sëjau.

Sielos tiltai Dygstant daigà stebëjau Að nuo slenksèio namø, Kaip sudëstyèiau að tuos þodþius, O já kalbino vëjas Kad viskas èia sutilptø, Ir man buvo ramu. Kad gyventø Tavo ðiltas jausmas, Liekantis gyvenimuose sielos tiltu. Gal iðaugs kada nors Medis – prieðnuodþio daigas. Tëvo dideliuos delnuos sutilpo Jo virðûnëj nutûpæs Rugio varpos, padengtos akuotais, Himnà þemei ir þmogui giedos Kai prie stalo vakarais susëdus, Tokios menkos mums atrodë bëdos. Laisvës paukðtis apsvaigæs.

Bet... uþþëlë jau takai link kiemo, Kur niekas nebesems vandens iðgerti, Sugráþimas Èia suþeistu petim kadais ið miðko gráþo Tëvas, Pasakæs mums tada – reikës iðtverti. Gimtinës ðulinio vandens Pasemk tuo kibiru, kuriuo Màsèiau viena – Ir gert, ir praustis senolis sëmë. Sakei tu – gerumu á þmones reikia eiti, Ðiandienà kelio dulkes plausiu, Tai kas nutiko, kad teko skausmuose pareiti? Kurios taip apneðë, Tëvo þodþiuos gerumas liko uþrakintas, – Kad vos gráþau namo. Ilgai to kodo negalëjau að áminti. Graudus pavakarys... Po liepom þydinèiom Tëvo meilë sëdo dulkëm þemiðkuos keliuos, Tvora prigludo atsirëmus... Tëvo nerimà anksti parklupdë bëdos. Ir kokio gërio að pasaulyje Sielos virpesiai dar ðulinio skaidrumà raibuliuos, Ieðkot ëjau? Ir vien tik ilgesys á þemæ nenusëda... Dabar þinau, kad nusidëjau, ——— Mano þeme, tau. Pilkas paukðtis akmeniui paminklo gieda

Kraitis Upë gyvenimo Paëmiau að á kelionæ Sûkuriuojanti upë gyvenimo, Kvapà duonos Atbëganti pievø siaurais takeliais, Ið tëvø delnø. Vyturio giesmele ir lakðtingalø nerimu, Man visi linkëjo gero vëjo. Pakelëse sukniubusiais medþio smûtkeliais, Að tuos veidus iðlydëjusius Debesø avinëliais, vëjø kedenamais, – Ir tartà þodá ligi ðiol menu. Sûkuriuojanti upë gyvenimo. Kraitis didelis ir be bagaþo Já neðu. Neðu ir man jo Sûkuriuojanti upë gyvenimo, Darosi, atrodo, maþa, Motulës maldom ir raudom palopyta, Jis aptirpsta pamaþu. Net ir tuo, kas dabar tik menama, Iðsigrynina lyg perlai Su tuo, kas buvo matyta ar mokyta, Mano mintyse Pakyla lyg medis antram gyvenimui Tëviðkas gerumas, Sûkuriuojanti upë gyvenimo. Motinos akiø ðviesa.

KUPIÐKIS 2016 /14 123 kronika Naujausi leidiniai apie Kupiðkio kraðtà ir þmones (2014–2016 m.)

Ir tadu ti taip buvo... (Mano ir artimøjø – 792 p.: iliustr., faks., portr., þml. likimai istorijos vingiuose)/ Anicetas Èe- Kupiðkëno, ilgameèio Vilniaus Gedimino universiteto pë; [parengë Janina Èepytë]. – [Subaèius– docento dr. Lino Vidugirio (g. 1928 m. Jutkoniø k.) knygoje pateikiami automobiliø keliø ir geleþinkeliø Kaunas], 2014. – 292 p.: portr., faks. istorijos metmenys, ðiø srièiø Lietuvos specialistø, taip Savilaidos bûdu iðleistoje prisiminimø knygoje pat kitø ðaliø specialistø, dirbusiø Lietuvoje, bio- subatënas, buvæs partizanas, tremtinys, vienas grafijos. Rasime informacijos ir apie ið Kupiðkio kraðto ið pirmøjø Kupiðkio kraðto sàjûdininkø Anice- kilusius transporto specialistus, projektuotojus Julijo- tas Èepë (1924–2015) pasakoja apie savo gim- nà Balkevièiø, Jurgá Èiurlá, Juozà Vaitoná, Feliksà Vizba- tàjá Þukauskø kaimà, partizanavimo metus, Si- rà ir kt. biro tremtá, sugráþimà á Lietuvà. Knyga gana informatyvi ir ádomiai paraðyta, iliustruota ar- chyvinëmis nuotraukomis, faksimilëmis. Kupiðkio kroðto muzikontai: lietuviø liaudies instrumentinë muzika / sudarë Arûnas Irena Þiurlienë: atsiminimai / [atsiminimus Lunys; garso reþisierius Rimantas Motie- surinko Audronë Kaukienë]. – [S. l.]: [S. jûnas; komentarø autorë Alma Totorytë- n.], 2016. – 69 p.: portr., faks. Pustovaitienë. – [Vilnius–Kupiðkis]: Lietu- Knygelëje spausdinami gydytojos Irenos Dû- vos liaudies kultûros centras; Kupiðkio kul- daitës-Þiurlienës (1923–2015) atsiminimai apie gimtàjá Akmeniø kaimà (Kupiðkio r.), mokslo tûros centro Etninës kultûros skyrius, 2015. metus Bukoniø pradþios mokykloje, Kupiðkio – 1 garso diskas + broðiûra (12 p.: iliustr.). gimnazijoje, studijas Kauno Vytauto Didþiojo Kompaktinëje plokðtelëje áraðyta instrumentinë mu- universiteto medicinos fakultete, darbà Rasei- zika (polkos, valsai, marðai ir kt.), kurià bandonijomis niø, Vilniaus „Raudonojo Kryþiaus“ ir kitose li- ir armonikomis groja Kupiðkio kraðto muzikantai goninëse, Sveikatos apsaugos ministerijoje. I. Dûdienæ prisimena jos Povilas Aviltis, Gintautas Bernadickas, Almantas Buðkevièius, Alfredas ádukra A. Þiurlytë-Kaukienë, kiti ðeimos nariai, giminaièiai, kaimynai. Buðka, Edvardas Kareiva, Alfonsas Mackevièius, Algimantas Muraðka, Alma Pustovaitienë, Mindaugas Ðlapelis. Broðiûroje pateikiama visø devyniø muzikantø nuotraukos ir informacija apie juos. Tekstai paraðyti Ið mano gyvenimo knygos/ Petras Zulonas [sudarytojas Vid- kupiðkënø tarme. mantas Jankauskas; redaktorius Algirdas Petrulis] – Vilnius: Vilnius: VDA leidykla ir spaustuvë, 2016. – 266, [1] p.: iliustr., Kupiðkio þydø bendruomenë: praeities ir dabarties sàsajos = nuotr. The Jewish community of Kupiðkis: the Links between the Naujas „Kupiðkënø bibliotekos“ tomelis, kuriame skelbiami kupiðkëno Past and the Present [konferencijos praneðimø medþiaga, Ku- (g.1921 Daukuèiø k.) atsiminimai apie savo ilgà gyvenimà, per kurá teko patirti Antrojo pasaulinio karo ir pokario baisumus, lagerininko dalià, piðkis, 2016 geguþës, 30 d.] / sudarytoja Auðra Jonuðytë; dai- keletà deðimtmeèiø pasidarbuoti Kupiðkio pramonës ámonëse. Publi- lininkë Giedrë Ringelevièienë; vertëja Birutë Stanienë. – Ku- kuojamas ir atskiras raðinys apie Daukuèiø kaimà. piðkis: Kupiðkio etnografijos muziejus, 2016 (Vilnius: Petro ofsetas). – 120 p.: iliustr. – Gretut. tekstas anglø kalba. Yo Casimiro / [Raúl A. Coppa]. – [Esquel, Sanson Editorial], Knygoje spausdinama Kupiðkio Povilo Matulionio progimnazijoje vy- 2015. – 154 p.: iliustr., kusios konferencijos „Kupiðkio þydø bendruomenë. Praeities ir dabarties Argentinoje pasirodþiusi knyga apie vienà þymiausiø Patagonijos pio- sàsajos“ medþiaga: Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje Amiro Maimono nieriø, lakûnà, kupiðkënà Kazimierà Ðlapelá (1894–1980). Knygos au- sveikinimo kalba ir 4 praneðimai: istoriko Simono Jurkðaièio „Bendruo- torius 1972–1978 m. dirbo Sarmjento mieste ir daug bendravo su K. menës ásikûrimas ir raida iki Antrojo pasaulinio karo“, Lietuvos gyven- Ðlapeliu. Dalá pasakojimø R. Kopa áraðë á magnetinæ juostelæ ir bûtent tojø genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos juos, papildæs savo komentarais, skelbia ðioje knygoje, pasakojanèioje tyrimo departamento direktoriaus, humanitariniø m. dr. Arûno Bubnio apie XIX a. pab.–XX a. pirmoje pusëje vykusià Patagonijos kolonizacijà, „Þydø sunaikinimas 1941 metø vasarà“, istorikës, dr. Aldonos Vasiliaus- þmoniø gyvenimà atðiauriomis sàlygomis, supaþindina su itin spalvingos kienës „Altaristas Feliksas Ereminas – Pasaulio tautø teisuolis“, Kupiðkio Kazimiero Ðlapelio biografijos detalëmis. Prie knygos pridëta kom- Povilo Matulionio progimnazijos mokytojø Nijolës Puzelienës ir Jolantos paktinë plokðtelë, todël galima iðgirsti K. Ðlapelio pasakojimà ispanø Latvienës „Mokiniø ir mokytojø veikla nagrinëjant þydø palikimà“. Lei- kalba. dinys iliustruotas nuotraukomis.

Kelininkai, susijæ su Lietuva: XVIII–XX amþius: [þinynas] / Kupiðkis. 2015: kultûra ir istorija: [almanachas] / [sudarytojas Asociacija „Lietuvos keliai“; sudarytojas Linas Vidugiris. – Vil- Vidmantas Jankauskas; redaktorë Danguolë Gudienë]. – Vil- nius: Asociacija „Lietuvos keliai“, 2016 (Vilnius: BMK l-kla). nius: VDA leidykla ir spaustuvë, [2016]. – 131, [1] p.: iliustr.,

124 KUPIÐKIS 2016 /14 kronika

faks., nuotr. Raðoma apie pokario metø Almanacho tryliktasis numeris prasideda rubrika „Metø renginys“ ir partizaniná judëjimà, trem- Eugenijos Urbonienës straipsniu „Kas ti gaudþia? Lingaudala!..“. Kele- tiniø likimà, kultûros ástaigø tas publikacijø skirta rezistencijos temai: Jurgio Usinavièiaus „Nutolusi ir visuomeniniø organizacijø praeitis verèia suklusti“, Fausto Jarecko „Þlugusi èekistø klasta“ ir prieð veiklà. Dalis straipsniø ski- porà deðimtmeèiø Vidmanto Jankausko uþraðyti prisiminimai „Vainiû- riama Kupiðkio kraðto þmo- niðkio eþerëlio kautynës“. Rubrikoje „Istorijos puslapiai“ V. Jankauskas nëms, dariusiems átakà ne tik raðo apie senàsias Ðimoniø baþnyèias, o Violeta Aleknienë – apie Kupiðkio Kupiðkio, bet ir Lietuvos bei laisvamaniø kapines. Istorikë dr. Aldona Vasiliauskienë straipsnyje „Ge- pasaulio kultûriniam ir rojo kanauninko globoje“ pasakoja apie tragiðkà savo ðeimos likimà moksliniam gyvenimui, kaip pokario metais ir vaikystëje jà globojusá Skapiðkio baþnyèios kanauninkà antai, Algirdas Julius Grei- Nikodemà Kaspariûnà. Istorikas Alvydas Totoris ir mokytoja Janina Tvas- mas, Unë, Petras, Vytautas kaitë-Tamoðiûnienë raðo apie Þaideliø mokyklà. Publikuojami architekto ir Kazys Babickai, Juozas Valerijono Ðepkaus prisiminimø apie gimtàjá Laièiø kaimà fragmentai Baltuðis ir Henrikas Ora- („Apie tëviðkæ“) bei Violetos Aleknienës uþraðytas Gedimino Lauþiko kauskas. Spausdinamos as- pasakojimas „Þinome savo ðeimos istorijà“. Rubrikoje „Kupiðkënai menvardþiø ir vietovardþiø pasaulyje“ publikuojamas didþiàjà gyvenimo dalá Kolumbijoje praleidusio rodyklës, straipsniø santrau- verslininko Algio Didþiulio pasakojimas „Tolyn nuo Lietuvos...“. Spaus- kos anglø kalba. dinami dar trys V. Jankausko straipsniai: „Lietuvybei atiduotas gyvenimas: Kunigo ir knygneðio Jono Burbos biografijos ðtrichai“, „Lietuvos ke- Kur oðia Ðimoniø giria / ramikos mokyklos pradininkas“ (apie Pranà Brazdþiø) ir „Iðtremtas [sudarytojai Renata Misiû- kaimas“ (apie Viluinius). Pristatoma Kupiðkyje gimusio dailininko ke- ramiko Skirmanto Petraièio kûryba ir Skapiðkyje gyvenanèios kraðto- nienë ir Audrius Misiûnas]. tyrininkës, literatës Aliutës Elenos Markevièiûtës eilëraðèiai. – Kauðënai, Plungës r. [Þ. Pilitausko individuali veik- Kupiðkis: naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai / [vyriausioji la]. 2016 (Vilnius: Inspe). – redaktorë, sudarytoja Auðra Jonuðytë]. – Vilnius: Versmë, 2016; 71, [1] p.: iliustr. faks., Kupiðkis: Kupiðkio etnografijos muziejus, 2016. – 1256 p.: ilius- portr. tr., faks., nat., portr., þml. – (Lietuvos valsèiai, kn. 32). Knygoje raðoma apie Ði- Kupiðkio etnografijos muziejus, pasitelkæs ávairiø kultûros ir mokslo moniø girios gamtos turtus, institucijø specialistus, nuo 2011 m. vykdë Kupiðkio kraðto tæstinius upes, eþerus, piliakalnius ir paþintiná takà, pokario metais tyrinëjimus. Renkant ir apibendrinant naujà medþiagà monografijai ypaè èia vykusià partizaninæ kovà, didelis dëmesys buvo skirtas archeologijos, architektûros, gamtos, ðiuose kraðtuose ámintas po- etnografinio bei istorinio paveldo objektams ir reiðkiniams, átakojusiems eto ir kunigo Antano Strazdo kraðto kultûriná ir ekonominá gyvenimà, þmoniø màstysenà. Duomenys pëdas. Daug vietos skirta Ðimoniø girininkijos istorijai ir dabarèiai, buvo rinkti kompleksinës ekspedicijos metu Kupiðkio apylinkëse, Ku- raðoma apie girioje ir prie jos esanèius kaimus ir vienkiemius (Inkliu- piðkio etnografijos ir Ðiauliø „Auðros“ muziejuose bei Lietuvos valstybës zus, Lipkiðkes, Raukðtonis, Margavonæ, Uogðilá, Geguþinius, Malvinavà, istorijos, Lietuvos centriniame, Panevëþio kurijos, mokslo ir kultûros Lanauskus, Uogðilá, Pelyðius, Papuðæ, Plikiðkius ir kt.) bei jø gyventojus. institucijø archyvuose. Monografijoje publikuojamas 41 straipsnis apie Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis. Kupiðkio ir jo apylinkiø geologiná pamatà, ádomesnius kraðto augalus, Kupiðkio tvenkinio ypatybes, ichtiologinius tyrimus ir jø iðvadas, ar- cheologinius radinius, Palëvenës sakralinio ansamblio ir Kupiðkio Kris- Vytautas Palaima. Realybës horizontai / Raimonda Bitinaitë- taus Þengimo á dangø baþnyèios dailës kûrinius, Kupiðkio parapijos Ðirvinskienë; [redaktorë Teresë Valiuvienë; dailininkas Martynas dvasininkø ir parapijieèiø veiklà. Raðoma apie sakralinius pastatus ir Gintalas]. – Vilnius: Vilniaus dailës akademijos leidykla, 2016. parapijos trobesius, Kupiðkio kraðto architektûrà sovietmeèiu, Adomo Petrausko muziejaus masinës gamybos sieniniø religiniø paveikslø ko- – 266, [1] p.: iliustr., nuotr. lekcijà ir Uoginiø kapiniø koplyèioje esanèias Kryþiaus kelio stotis, kata- Knygoje apie Sankt Peterburge gimusá, 1919–1926 m. Kupiðkyje su mama likø laidotuviø apeigas ir paproèius, Kupiðkio kraðto kryþdirbystës tradi- bei seserimi gyvenusá ir èia progimnazijà baigusá scenografà, tapytojà, cijas ir paminklus. Analizuojamas XIX a.–XX a. instrumentinis muzi- lietuviø tautinio kostiumo kûrëjà Vytautà Palaimà pateikiama iðsami jo kavimas, dainavimo tradicijos nuo XX a. pradþios iki ðiø dienø. Apþvel- gyvenimo ir kûrybos apþvalga, gausiai iliustruota nuotraukomis, sce- giama Kupiðkio kraðto folkloro ansambliø veikla ir jø sunykimo prie- novaizdþiø ir kostiumø eskizais. Spausdinami dailininko prisiminimai, þastys, XIX–XX a. pavasario ðventës ir kupiðkënø bendruomenës gyve- sukurtø darbø katalogas, parodø sàraðas, leidiniø ir straipsniø apie V. nimas, þydø bendruomenës istorija iki Antrojo pasaulinio karo ir jos Palaimà bibliografija. likimas karo pradþioje, kupiðkënø paproèiai leksikografijos ðaltiniuose. Parengë Lina MATIUKAITË

KUPIÐKIS 2016 /14 125 spaudoje raðyta ...

á koká tai kambará – èia – sako – bankas. Kambarys netvar- kingas ir suterðtas; ant grindø primëtyta daug sudraskyto prieð 10 0 metø popierio; oras taip sunkus, kad kvëpuoti vos tik galima – matyti, kambarys niekuomet nevëdinamas. Vabalninkai. Pasitraukiant rusams, èion per aðtuonias dienas Atlikæs skubiai reikalà iðbëgau laukan ir, norëdamas pasilsëti buvo dideli mûðiai, todël veik visas miestelis yra iðdegæs: visai ir pavalgyti, uþëjau pirmon papuolusion arbatinën. Èia dar iðdeginta Birþø ir Skapiðkio gatvës ir miestelio vidurys: uþsiliko biauriau negu banke. Pilna girtø þmoniø, kurie rëkia, juokiasi keletas namø, vaþiuojant keliu á Pasvalá, ir baþnyèios bonios ir buèiuojasi. Ið kur tie þmonës girti? Juk degtinës èia nepar- ir stogas buvo nudauþyti, baþnyèia tuo tarpu ðiaudais ap- duoda. Dasiprotëjau galø gale, kad turbût èia geria „stiprià dengta. Smarkiai iðdeginti ðie kaimai: Strazdþiai, Nièiûnai, arbatà“. Tuo tarpu pasirodë policininkas ir iðvedë uþ kalnie- Èipënai, Remeikiai, Uoginis ir pusë Zizoniø kaimo. Blaivybës riaus koká tai perdaug linksmà pilietá. Ðis nenorëjo dar eiti ir draugijos arbatinë ir vartotojø draugijos sankrova sudegë. spyrësi lyg oþys, vedamas á turgø. Vëliau suþinojau, kad èia Arbatinë jau atverta namelyje prieðais klebonijà. Mokykla apsilanko taip vadinamieji „ðunadvokaèiai“, kurie raðo pra- atidaryta, vaikø lankosi apie ..., berniukø ir mergaièiø. Átaisyta ðymus, duoda þmonëms patarimus ir traukia ið jø pinigus. taip pat ir Èipënuose prirengiamoji pradþios mokykla. Daug Banga. Panevëþio balsas Nr.11 (107). 1926 03 18. kur kitur átaisyti mokykloms nesurado në iðtekliø, në moky- tojø. Nëra kas tinkamai dirba. Þmonës didþiai giria kun. Lalio Kupiðkis. 18. IV. èia atsilankë Þemës ûkio ministeris kun. veikimà – jis yra átaisæs savo Antoðavos parapijoj daugybæ Krupavièius. Þmonës kaip muziejun verþësi paþiûrëti barz- mokyklø. doto kunigo, bet, kas ádomiausia, ûkininkø daugumai nete- Dabartis, 1916. Nr.37 ko pamatyti ne tik savo ministro, bet ir jo barzdos. Kun. Kru- pavièius ið raðto skaitë, kaip, girdi, p. M. Sleþevièius nepri- Apie Ukmergës apskritá ðit kà pasakojo atvykæs ið Alotø paþástàs nuosavybës. Kai þmonës paklausë, kodël ministeris valsèiaus pabëgëlis. Apie pusæ liepos mënesio vokieèiai taip tvarko miðkø reikalus, kad dauguma miðko iðveþama priëjo prie Ðetekðnos upës ir ten jie muðësi apie pusantro uþurubeþin, o vietiniai þmonës negauna? – kun. Krupavièius mënesio. Buvo syká atmuðæ rusai vokieèius, bet neilgai trukus nieko neatsakë. Ûkininkai pasipiktinæ. vokieèiai vël priëjo prie tos upës. Laike mûðiø apylinkë labai Buvæs. Lietuvos þinios, Nr.96. 1926 04 27 nukentëjo. Sudegë ðie sodþiai: Guèiûnai, Jurkupiai, Viluiniai; Naujalyèiai gerokai apdegë. Sudegë kai kurie aplinkiniai Kupiðkis. Ð. m. geguþës 1 d. Lie. soc. demok. partijos narys dvarai ir vienkiemiai. Daugumas þmoniø pasiliko be pastogës Markelis darë mitingà Apðegos salëj. Þmoniø prisirinko apie ir apdaro. Vieni iðbëgo Gudijon, kiti pasiliko ant vietos, mið- 400. Ið publikos savo prieðingo nusistatymo iðvaizda þymiai kuose arba pas kitus savo kaimynus. Vasarojus ðiemet buvo skyrësi 7-os davatkos su Darbo fed. vadais Daèiuliu, Ma- geras, bet já gerokai kariuomenë apmynë. Rugiø ir kitko ne- þeikiu ir Auguliu. Pradëjus kalbëtojui kalbëti ir paminëjus ku- leisdavo veþti namuosna, bet liepdavo palikti ant lauko. Nuo nigø pragaiðtingus darbus federantai pradeda rëkti, koliotis þmoniø viskà ëmë, nieko beveik nemokëdami. Daugumas (salëj triukðmas). Þmonës puola federantus, nori iðmesti ið þmoniø neapkainavo savo turto. Salø miestelis nedaug salës, bet polic. virðininko padëjëjas Jansonas stoja uþ feder. tenukentëjo nuo ðûviø. Baþnyèià keliose vietose apdraskë. ir nori mitingà uþdaryti. Federantai nesiliauja triukðmà këlæ. Uþmuðë du þmogu, o vienà suþeidë. Policija tvarkos nedaro. Þmonës vël puola ir triukðmadarius Rygos garsas, 1916. Nr.3 griebia pro langus mesti (salë antrame aukðte). Tuo tarpu puola vidun pats kalbëtojas ir sulaiko ápykusià publikà. Fe- derantai apsigando, nes po min. pertraukai mitingas ëjo iki prieð 9 0 metø galo kuo ramiausiai. Paðepeèio berniokas. Lietuvos þinios, Nr.102. 1926 05 05

Kupiðkis. Vienà kartà man teko bûti Kupiðkio miestely, kur Subaèius. 1925 m. spaliø 11 d. p. Vl. Petrausko rûpesniu turëjau reikalà su smulkaus kredito banku. Atvykæs èion Subaèiaus miestely buvo ásteigta L.G.S.F. Subaèiaus sk. pirmà syká, neþinojau, kur minëtas bankas randasi. Tat einu „Kometa“. Nors mûsø jaunuomenë liuosesná laikà labiau sau gatve á vienà, á kità pusæ, þiûrëdamas ar nepamatysiu praleisti mëgsta „linksmam kampely“ negu prie sporto, taèiau kun banko iðkabos. Bet tokios iðkabos niekur negaliu rasti. mûsø darbðèiojo iniciatoriaus p. Petrausko dëka, kuris su- Galø gale sutikæs koká tai þmogø, klausiu jo, ar neþino, kur gebëjo patraukti jaunimà prie fizinio ir dvasinio lavinimosi, randasi toks ir toks bankas. Nurodæs man dviejø gatviø kam- dalykai gerëja. Nuo ásteigimo dienos iki ðiam laikui „Kome- pà, jis ramiai nuëjo sau toliau. tos“ buvo surengta vakaras ir geguþinë, susirinkimø yra bu- Bëgu nurodyton vieton, bet apart knygyno ir koperatryvo væ 3; nariø iki ðiam laikui 21; bet ásigyta knygynëlis su sporto iðkabø, nieko daugiau atrasti negaliu. Kà dabar daryti? literatûra ir kai kuriais árankiais. Ðiais metais rudená yra mano- Uþeinu á vienà ið tø krautuviø ir vël klausiu, kur bankas. Pa- ma surengti l metø sporto sukaktuvëms paminëti ðventæ. sirodo, kad èia pat yra durys, kurios veda tiesiog á bankà. Pantera Atidarau ir patenku á tamsø klaikø koridoriø. Èia prieðais Mûsø miestely yra labai ásivyravusi mada arbatines steigti. matau kitas duris, prie kuriø prieinu ir beldþiu, manydamas Jø èia priskaitoma apie 10. Turint omeny, kad miestelis yra kad jau dabar áeisiu bankan. Uþkimæs moteriðkës balsas nedidelis, kyla klausimas kaip visos tos arbatinës gali ið savo praðo á vidø. Áeinu ir papuolu virtuvën. Kas per velnias, tai menko biznio pragyventi. Taigi pasirodo, kad apart arbatos kur gi èia bankas? Vël klausiu moteriðkës, kuri nuveda mane èia dar pardavinëjama „stiprus selteris“. Þinoma, pasitaiko

126 KUPIÐKIS 2016 /14 spaudoje raðyta ...

proga, kad þmogelis gráþdamas ið miestuko á namus, suðilæs Kupiðkis. „Panevëþio balso“ Nr.33 p. Miestelënas, apraðy- uþsuka á arbatinæ atsigaivinti „selteriu“, ypaè turgaus dieno- damas Kupiðkio miestelio paskutiniøjø metø bendrà su mis penktadienis. Bet atsigëræ „selterio“ vyrukai kartais bûna valsèiumi gyvenimà, palietë keletà gan ádomiø dalykëliø. Gal tiek smagûs, kad net trukdo praeiviams pro ðalá vaikðèioti. visø svarbiausioji korespondencijoje vieta tai, „kad kai kurie Bûtø geistina, kad vietinë policija imtøsi grieþtesniø priemoniø miestelënai deda pastangø vël nuo valsèiaus savivaldybës toms „linksmybëms“ praðalinti. atsiskirti“. Vertëtø prie tos vietos ðiek tiek sustoti ir susimàstyti, Pantera. Panevëþio balsas Nr.24 (120). 1926 06 17 Kame gi dalykas? Atsakymas labai aiðkus: nenoriu nieko mokëti ir nieko dirbti. Kad ðis klausimas bûtø aiðkesnis, reikia Skapiðkis. Keli Skapiðkio vidurinës mokyklos mokiniø tëvai gráþtelëti á miestelio praeitá kokius 20–30 metø atgal ir paklausti, kartu su kn. Prialgausku, matydami kad direktorius Namikas ar toli miestelis per tà laikà nuþengë priekin. Man, kaipo èia persekioja paþangesnius mokinius ir neteisëtai su jais elgiasi, augusiam, jo istorija gerai þinoma ir á klausimà dràsiai atsakysiu, susitarë daryti kokius nors þygius jo darbui kliudyti ir nuðviesti kad ne. Atbulai, kas metai jis ëjo menkyn savo iðorine iðvaizda já visuomenës ir Ðvietimo Ministerijos þiniai. Bet, deja, „varnas iki susiliejo su valsèiaus savivaldybe. Dabar vaizdas keièiasi: varnui akies neiðkirs“, ir P. Namikas nuvykæs pas kn. Prial- gatvës grindþiamos, ðviesa, ðuliniai ir t.t. tvarkoma. Reikia gauskà, gerai paverkðlenæs palenkë já savo pusën, ir kn. tikëtis,kad pradëtasai darbas ir toliau bus varomas. Reiðkia Prialgauskas su mokiniø tëvais jau nebesikalba ir iðduoda miesteliui reikia mokëti ir dirbti. Perskaitæs sp. Miestelëno jø pavardes p. Namikui, kuris kerðydamas pradeda savo pyktá korespondencijà, kreipiausi á kelius miestelio lietuvius realizuoti – ir keli tø tëvø vaikai, nors jie ir gerai mokësi, buvo inteligentus, uþklausdamas ar tikrai dedamos pastangos palikti net antriems metams toje paèioje klasëje. Pavykæs atsiskirti nuo valsèiaus savivaldybës ir ar prisideda jie prie „kai kerðtas, matyt, p. Namikui labai patiko, nes jo þmona dþiû- kuriø miestelënø“ darbo? Á pirmà klausimà atsakë: girdëjome, gavo sakydama, kad „dabar tokius ir paþabojo“. á antrà – niekas mus nekvietë. Kyla klausimas, tai kas gi tie „kai Visgi þmonës negalëdami ilgai kæsti, skundësi, reikalavo ir kurie“? Ir jeigu tie „kai kurie“ mëgina kalbëti miestelio vardu, tai galø gale minëtas ponas direktorius liko iðkeltas, bet, anot kas juos ágaliojo? Miestelio ûkis reikalingas energingø jo paties pasakymo, „ponas Volodka geras mano bièiulis darbininkø, ir kad apkuopus miestelá nuo neðvarumø, kad ir jei mane iðkels, jums vistiek nuo to nebus geriau“. Taip ir pripratinus uþsispyrëlius miestelënus prie darbo, kad pridavus buvo. P. Namikas tapo iðkeltas, jo vieton atkëlë kità, bet vis- miesteliui kultûringesnæ iðvaizdà, – ne laikas dabar kalbëti apie tiek toká pat – matyt, su p. Namiko asmeniniais ágaliavimais. skirstymàsi. Kiek miestelyje Veicø, Joffiø, Èeèiðkinø, Apðegø ir Minëtø tëvø vaikai liko ir toliau persekiojami ir skriaudþiami, t.t. laukia patarimø, kaip tvarkytis. Garbë valsèiui, kad sugebëjo kas naujam direktoriui gerai sekësi. Mokytojø tarpe taipogi jis stumtelëti miestelá ið sustingimo taðko ir þada þûtbût pradëto yra gerø p. Namiko prieteliø, kurie jo palikimà uoliai pildo. darbo neapleisti ir varyti toliau. Ir kas prisidëtø centu bei darbu Kas daryti tëvams? Mokykla yra mûsø þiburëliu kaimuose ir prie miestelio atskyrimo nuo valsèiaus tikslu kenkti jo pavyzdys auganèiai jaunuomenei, kuris turëtø bûti toks, kad kultûrinimui, tas bûtø arba asmeniniai suinteresuotus, arba ið jo galima bûtø semti viskà, kas reikalinga gyvenimui. Èia þmogus maþai nusimanàs. gi mes matome demoralizuojanèius pavyzdþius ir neteisybës Va Kaip. Panevëþio balsas, Nr.36 (132). 1926 09 09 skiepijimà. Tëvams skauda ðirdá matant á kokias auklëtojø rankas reikia atiduoti savo vaikus, ir kokios pasekmës bus Panevëþio apskrities medþiotojø draugijos nariams tokio „mokslo“, kai vaikai prisiþiûrës savo auklëtojø darbø. padëka Lietuvos þinios. Nr.184. 1926 08 13 Ð. m. spalio 10 d. Ðimoniø girioj ávyko vilkø medþioklë. Mes, Ðimoniø pradþios mokyklos mokiniai, iðgirdæ, kad bus Kupiðkis. Kadangi ðis miestelis yra nemaþas (gyventojø medþioklë, visi susitarëm eiti medþioklës paþiûrëtø, nes daugumà sudaro þydai), tai nuo 1920 m. turëjo savo savi- tikëjomës pamatysim lûðá, vilkà arba kità koká þvërelá. Bet kai valdybæ ir tik 1924 m. buvo priskirtas prie valsèiaus savival- reikëjo eiti, tai 10 tesusirinko, nes tà dienà ið ryto lijo ir buvo dybës. Bûvant miestelio savivaldybei, naudingo miesteliui ðventadienis. Sulaukæ mokytojà, visi susirinkusieji iðkeliavom darbo maþa tenudirbta ir miestelio iðorinë iðvaizda buvo blo- á medþioklæ. Keliu eiti buvo linksma: ëjo daug þmoniø pësèiø, ga: gatvës negrástos, tiltai sulûþæ, visur neðvarumas. Susidëjus visi juokaudami ir ðnekuèiuodami, nes visi tikëjos pamatyti tik abiem savivaldybëm á vienà valsèiaus savivaldybæ, imtasi kà nauja. Ðauliai vaþiavo per miðkà apie 7 kilometrus ir darbo: padidinta elektros lempuèiø skaièius, miesto ðuliniui sustojæ pririðo prie medþiø arklius pakelëj. Paskui visus, kurie árengta pompa, iðgrástos kelios gatvës ir tugavietë, taip pat be ðautuvø, sustatë eilën ir liepë eiti ðûkaujant per miðkà. tæsiamas kitø gatviø grendimas. Grendimas sunkiai ëjo. Veþti Bet nuðauti pavyko tik 1 zuikis. Mes, nieko nematæ, gráþom akmens ir þvyris miestelio gyventojams buvo uþdëta nuo turto namo suðlapæ ir nuvargæ. Ant rytojaus mûsø valsèiaus ir pelno, kaipo natûralë pareiga, bet þydeliai, su tuo nesutin- virðaitis atsiuntë mums per mokytojo rankas 19 litø dovanø, kantieji, pasisamdë advokatà ir padavë Panevëþio apskr. val- kurias vakarykðèios medþioklës ðauliai mums sumetæ uþ vilkø dybai skundà, kad miestelio gyventojai neprivalà keliø taisyti. varymà. Kadangi 10 mokiniø 19 litø buvo sunku pasidalyti, Bet atvykæs apskr. valdybos pirmininkas ir policijos vadas pri- tai mûsø mokytojas pridëjo dar 1 lità ir tada jau kiekvienas vertë juos pristatyti gatviø grendimui medþiagà. Teko girdëti, gavo po 2 litu. Mes nutarëm uþ ðiuos pinigus nusipirkti kad kai kurie miestelënai deda pastangø vël nuo valsèiaus mokslui reikalingø priemoniø ir vadovëliø. Todël labai savivaldybës atsiskirti. Galbût, dël to, kad miestelio valdybai ðirdingai dëkojam uþ gautàsias dovanas. esant buvo pripratæ prie didelio neðvarumo ir kad daþnûs sani- Mokiniø vardu: K. Jurëniukas, J.Papuèkiukas tarinës komisijos apsilankymai taip pat neteikia dþiaugsmo. 1926 m. lapkrièio 18 d. Ðimonys Miestelënas. Panevëþio balsas, Nr.33 (129). 1926 08 09 Panevëþio balsas, Nr.48 (144). 1926 12 02

KUPIÐKIS 2016 /14 127 in memoriam

Iðëjo profesorius, habilituotas daktaras, Lietuvos mokslø akademijos tikrasis narys, Lietuvos augalø fiziologijos draugijos pirmininkas, nusipelnæs Lietuvos mokslo veikëjas, þinomas augalø fiziologas. Alfonsas Merkys gimë 1927 m. vasario 20 d. Puoþe, Skapiðkio valsèiuje, Rokiðkio apskrityje (dabar Kupiðkio rajonas). 1945 m. baigë Salø þemës ûkio mokyklà. 1945–1947 m. mokslus tæsë Vilniaus þemës ûkio technikume. 1947–1948 m. – Lazdijø apskrities þemës ûkio skyriaus vyr. agronomas, vedëjas. 1948–1949 m. studijavo K.Timiriazevo þemës ûkio akademijoje Maskvoje. 1949 m. gráþo á Lietuvà ir tæsë studijas Vilniaus universiteto Gamtos mokslø fakultete. 1953 m. baigë Vilniaus universitetà ir ágijo augalø fiziologo specialybæ. 1953–1956 m. studijavo Maskvos valstybinio M. Lomonosovo universiteto Biologijos– dirvoþemio fakulteto Augalø fiziologijos katedros aspirantûroje. 1957 m. apgynë biologijos mokslø kandidato disertacijà ir pradëjo dirbti Biologijos institute, kuriame praleido visà gy- venimà. Vadovaudamas Augalø fiziologijos laboratorijai jis kartu ëjo ir svarbias administraci- nes pareigas: 1962–1981 m. dirbo Botanikos instituto direktoriaus pavaduotoju, o 1981– Alfonsas 1989 m. – instituto direktoriumi. 1961–1970 m. ir 1990-2001 m. dëstë Vilniaus universitete, 1966 m. Vilniaus universitete apgynë biologijos mokslø daktaro disertacijà. 1968 m. suteiktas Merkys profesoriaus vardas. Nuo 1976 m. – LMA tikrasis narys, 1976–1992 m. LMA prezidiumo narys, 1974 m. LTSR valstybinës, 2001 m. Lietuvos mokslo premijos laureatas, 1977 m. jam 1927 02 20 suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikëjo vardas. 1994–2001 m. buvo LMA þurnalo „Biologija“ vyriausiasis redaktorius. 2016 05 19 Akademikas Alfonsas Merkys – vienas iðkiliausiø XX amþiaus Lietuvos mokslininkø, bo- tanikas, augalø fiziologijos moksliniø krypèiø kûrëjas, pirmasis nustatë, kad augalai mikro- svarumo sàlygomis gali praeiti visa ontogenezës ciklà. Susintetino ir iðtyrë daugiau kaip 20 augalams svarbiø fitohormonø fiziologiniø analogø. Prof. A. Merkys – 3 monografijø, per 330 moksliniø straipsniø autorius, 36 daktaro disertacijø vadovas, keliø habilituoto daktaro darbø konsultantas. Vilniaus universiteto Gamtos mokslø fakultete skaitë biofizikos, augalo augimo ir morfogenezës bei augalø fiziologijos kursus. Akademikas buvo Lietuvos augalø fiziologø draugijos steigëjas ir ilgametis jos pirmininkas, aktyvus mokslo istorijos tyrinëtojas, Rusijos augalø fiziologijos draugijos garbës narys, Skandinavø augalø fiziologø draugijos narys, Rusijos MA kosminës erdvës tyrimo ir pa- naudojimo komisijos kosminës augalø fiziologijos kuratorius, Tarptautinës moksliniø sàjungø tarybos Kosminiø tyrimø komiteto atstovas. Viena ið augalø fiziologijos srièiø, kuriai A. Merkys visada skyrë daug dëmesio, yra gravitacijos vaidmuo augalø filogenezëje ir ontogenezëje. Tapæs Augalø fiziologijos laboratorijos vadovu jis pamaþu keièia tyrimø tematikà – vis daugiau jëgø skiria augalø augimo ir gravitropinës reakcijos fiziologiniams mechanizmams nagrinëti. Pagal augalø jautrumà atpaþástant 0,001-0,1 g þemës traukos vektoriaus dydá buvo konstruojama speciali aparatûra. Pasinaudojant kosminiais laivais buvo nustatyta, kad augalø, praëjusiø visa ontogenezës ciklà nesvarume, sëklos biologiniu atþvilgiu iðlieka visavertës. Eksperimentai buvo vykdomi orbitinëse stotyse „Saliut-4“, „Saliut-6“ ir „Saliut-7“. Deja, „Saliut-7“ stotyje planuotà naujà augalø generacijà iðauginti nepavyko, nes paruoðtas bandymas buvo sunaikintas starto aikðtelëje sprogus raketai neðëjai. Tyrimø rezultatai buvo gerai ávertinti Tarptautinëje kosmi- niø tyrimø organizacijoje. Su Alfonsu Merkiu susipaþinau 1946 m. Salø þemës ûkio mokykloje, kurià prieð metus jis buvo baigæs. Supaþindino mano klasës draugas Domas Ragauskas, beje, kilæs ið to paties Puoþo kaimo. Alfonsas buvo áspûdingas jaunuolis, vidutinio ûgio, labai graþiais, ðviesiais, garbanotais plaukais, kalbëjo greitakalbe. Vël susitikome 1961-ais MA Biologijos institute ir nuo tada mûsø paþintis tæsësi visà gyvenimà. Ádomus sutapimas, kad mûsø laboratorijos visà laikà buvo tame paèiame pastate, kartais ir tame paèiame koridoriuje, net ir tada, kai keitësi pastatai. Susitikdavome beveik kasdien, diskutuodavome ávairiomis temomis. Akademikas nepaprastai ádomiai pasakodavo apie savo tëviðkæ, gimtàjá kaimà, kur jam tëvø ûkyje teko dirbti ávairius þemës ûkio darbus, net ir kalvystës. Daþnai prisimindavo Skapiðkio miestelá, jame buvusá vienuolynà, M. Valanèiaus blaivybës paminklà. Pasakojimai visados bûdavo tikslûs, pagrásti datomis ir faktais. Daþnai prisimindavo savo mokytojus, V. Kavoliûnà, J. Ðleivà, kapitonà Èerniø, N. Turkovà ir su ypaè didele pagarba – J. Dagá, kurie já skatino mokytis ir dirbti moksliná darbà. Pasakodavo apie þvejybà ir medþioklæ, nes akademikas ilgà laikà buvo Lietuvos medþiotojø ir þvejø draugijos valdybos narys, nuo 1975

128 KUPIÐKIS 2016 /14 in memoriam

m. – tarptautinës draugijos „Laukinës gyvûnijos apsauga ir medþioklë“ valdybos narys, 1989– 1991 m. – Lietuvos gamtos apsaugos draugijos pirmininkas. Savo pasakojimus pagraþindavo kultûringais „anekdotais“. Kaip kupiðkënas retkarèiais lankydavosi Vilniaus kupiðkënø klubo sueigose. Klube skaitë mokslo populiarinimo paskaitas augalø fiziologijos klausimais. A. Merkys turëjo nuostabià þmonà, sûnø ir dukrà. Akademiko gyvenimo nuopelnus ávertino ir apraðë Lietuvos mokslø akademijos pre- zidiumas (Lietuvos MA þinios, 2016, Nr.3). 2007 m. apie mokslininko veiklà iðleista knyga „Alfonsas Merkys – augalø fiziologas“. Dideli gebëjimai, domëjimàsis viskuo, kas neiðtirta ir neþinoma, erudicija, pagarba Lietuvos istorijai ir mokytojams – tai pamatinës jo vertybës. Ðviesus Alfonso Merkio atminimas amþinai iðliks mûsø ðirdyse. Akademikas palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinëse. Teofilis Èiurlys

Felikso gyvenimo siûlas nutrûko ties 90-ties metø slenksèiu. Jis paliko mus dar pilnas energijos, gyvenimiðko polëkio. ...Po 1863 m. sukilimo á miðkingas þemes tarp Surdegio ir Subaèiaus, kuriose tebuvo tik miðko sargo trobelë Kanapynë, atsikëlë Felikso senelis Vaitiekûnas. Dar ir Felikso tëvas èia rovë kelmus, plëtë dirbamos þemës plotus. Vëliau vietovei prigijo Kanapynës kaimo, o vien- kiemiui – Impoliðkio pavadinimas (dabar Surdegio apylinkë, Anykðèiø rj.). Feliksas ir jo draugai vaikystëje dar dþiaugdavosi kaimyniniø Kiaulënø, Pajuodþiø miðkø groþiu. Pradinæ mokyklà Feliksas lankë Surdegyje (1933–1937 m.) ir Subaèiuje (1937–1939 m.), o 1939 m. rudená susitikome Kupiðkio gimnazijos pirmaklasiø bûryje. Jau pirmøjø metø Feliksas pavasará Feliksas tapo lietuviø kalbos mokytojo Martyno Stonio padëjëju renkant tautosakà, domëjosi literatø bûrelio veikla. Vokieèiø okupacijos metais Feliksas pradëjo mokytis Telðiø Vaitiekûnas mokytojø seminarijoje, bet ið Rytø artëjant karo frontui 1944 m. vasarà gráþo á tëviðkæ. 1944 m. rugsëjá studijas tæsë Panevëþio mokytojø seminarijoje. Tais neramiais laikais Feliksas 1926 07 15 buvo areðtuotas ir „uþ nepraneðimà apie antivalstybinæ veiklà“ nuo 1945 m. kovo 15 d. iki 1946 m. sausio 10 d. „ëjo“ Panevëþio, Lukiðkiø kalëjimø bei Vorkutos (Rusija) lagerio „uni- 2016 06 11 versitetus“. Gráþæs á Lietuvà vël mokësi Panevëþio mokytojø seminarijoje ir ágijo mokytojo kvalifikacijà. 1947–1951 m. Vilniaus pedagoginiame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) studijavo lietuviø kalbà ir literatûrà. 1949–1952 m. taip pat mokësi ir Vilniaus dramos teatro studijoje. 1950 m. liepà–1952 m. sausá stilistu ir korektoriumi dirbo „Lietuvos pionieriaus“ redakcijoje, nuo 1952 m. iki 1960 m. – Groþinës literatûros leidyklos (dabar leidykla „Vaga“) Originaliosios literatûros redakcijoje, o 1961–1991 m. – „Pergalës“ (dabar „Metai“) þurnalo redakcijoje, kurioje kartu su Feliksu dirbo kupiðkënai: literatûrologë Romana Dambraus- kaitë-Brogienë, prozininkas Aleksas Baltrûnas, poetai Vytautas Rudokas, Valdemaras Kukulas. Dirbdamas Groþinës literatûros redakcijoje Feliksas Vaitiekûnas pradëjo versti literatûros kûrinius, daugiausia apsakymus ir pjeses saviveiklai. Pirmasis vertimas – J. Kazakovo knyga „Þydra ir þalia“ (1966 m.). Vëliau iðvertë V. Ðukðino apsakymø rinkinius „Paðnekesiai më- nesienà naktá“ ir „Putinas raudonasai“, V. Rasputino apsakymus periodikoje, V. Bulgakovo apysakà „Ðuns ðirdis“. Vis dëlto F. Vaitiekûnas ilgiausiai bendravo su raðytoju Grigorijumi Kanovièiumi. Prieð pusðimtá metø iðvertæs apysakà „Dukart du“ (1962 m.), vëliau Feliksas iðvertë deðimt raðytojo romanø, apysakø, apsakymø: trilogijà „Þvakës vëjyje“, „Kvailiø aðaros ir maldos“, „Ir nëra vergams rojaus“, „Nenusigræþki nuo mirties“, romanø dilogijà „Oþiukas uþ porà skatikø“ ir „Nusiðypsok mums, Vieðpatie“, kuri buvo inscenizuota ir pastatyta Vilniaus dramos teatre. Taip pat dar „Þydø parkà“, „Nukirstø medþiø þydëjimas“ ir 1995 m. paskutiná raðytojo kûriná – „Naðliø kelionës“. Atidus vertëjas ir redaktorius subtiliai interpretavo raðy- tojo kûrybos stiliø, suteikë jam lietuviðko kolorito. 1984 m. Feliksas Vaitiekûnas priimtas á Lietuvos raðytojø sàjungà. Feliksas visuomet palaikë ryðius su gimnazijos laikø klasës draugais, dalyvavo ju- biliejiniuose suëjimuose, daug prisidëjo rengiant leidiná apie Kupiðkio gimnazijà, mokytojus, klasës draugus „Ir mes kupiðkënai“. Amþinojo poilsio Feliksas Vaitiekûnas atgulë Anykðèiø rajono Surdegio miestelio kapinëse. Linas Vidugiris

KUPIÐKIS 2016 /14 129 in memoriam

Ruduo. Þiemos poilsiui ruoðiasi gamta. Taèiau praeis ðiaurus metas ir ji vël atgis. Su didþiausiu gamtos tvariniu yra kitaip: iðeinama amþinai. Genovaitë Rugsëjo 29 d., prieð pat Mokytojø dienà, iðëjo Mokytoja Genovaitë Masiulytë. Gyvenimo dovana 96-eri metai, o ið jø beveik visas laikas praleistas Kupiðkio rajone netoli gimtojo Masiulytë Èivoniø kaimo, kur gimë ir uþaugo trys seserys: Adelë, Genovaitë, Judita. Ðá kaimà Genutë labai mylëjo, rengë jos gyventojø susitikimus, buvo knygos apie Èivonis bendraautorë. Pirmoji G. Masiulytës darbovietë – Didþprûdþiø pradþios mokyklos Bikoniø komplektas. 1920 09 06 Vëliau – Keginiø mokyklos mokytoja, vedëja, direktorë. Nuo 1954 m. Skodiniø mokyklos 2016 09 29 mokytoja. 1966 m. Skodiniø mokykla buvo uþdaryta ir mokytoja paskirta á Didþprûdëliø aðtuonmetæ mokyklà, kur dëstë lietuviø kalbà ir literatûrà, o vëliau tapo mokyklos direktore. 1976 m. iðëjo á pensijà, gyveno Noriûnuose. 1981 m. Noriûnø aðtuonmetëje mokykloje mokë ðeðiameèius. Masiulytë buvo ne tik mokiniø, bet ir mokytojø Mokytoja. Daug bendradarbiø sekë jos pavyzdþiu. Lietuvos Nusipelniusi mokytoja buvo iðskirtinë asmenybë, aukðtos vidinës kul- tûros, didelës inteligencijos ir erudicijos, darbðtumo, optimizmo, meilës visiems pavyzdys. Mokytojai dirbant Didþprûdëliuose pasikeitë mokyklos veidas: visur jautësi Genutës su- gebëjimai ir norai ádiegti kà nors naujo ir labai graþaus. Koridoriuose ir kieme bujojo jos globojamos gëlës. Labai subtiliai sugebëjo uþdegti kolegas ir mokinius bûti mokyklos ðei- mininkais, puoselëti groþá, kultûrà. Gyventi harmonijoje su gamta ir þmogumi – iðskirtinis Masiulytës bruoþas. Genutës ðirdies gerumà, dosnumà visà gyvenimà jautë sesës Adelë, Judita, jø vaikai. Masiulytë globojo (augino savo bute) sesers Adelës dukrà Reginà, sûnø Rimà, Juditos sûnø Rolandà. Mokë juos darbðtumo, kantrybës, kûrybiðkumo. Rëmë visus finansiðkai. Jos dëka giminaièiai ásigijo gerà iðsilavinimà ir labai jà mylëjo. Senatvëje (ðeðerius metus) jà globojo Adelës dukra Rita. Gyvendama Kaune Genutë juokavo, kad dabar esanti Kauno ponia. G. Masiulytë turëjo puikø humoro jausmà. Prisimenu, kaip á rajonà atvyko Ðvietimo ministerijos tikrintojø bûrys. Po vizitacijos mokyklose inspektoriai panoro iðsimaudyti kaimiðkoje pirtyje. Tokia buvo Didþprûdëliuose, nes mokykla buvo ásikûrusi tremtinio ûkininko Vaitiekûno namuose. Po pirties inspektoriai buvo pavaiðinti vakariene. Genutë atsistojusi iðdidþiai tarë: – Tai va, ðiandien mes uþkûrëm ministram pirtá, o ne jûs mums. Ðvenèiø, gimtadieniø proga Masiulytë niekada nepamirðdavo atvirute, telefonu pa- sveikiinti buvusiø bendradarbiø, paþástamø. Niekada nepamirðiu jos skambaus balso ir þo- dþiø, kad að Jus labai myliu, o jei „nusipoistysiu“, tai ten bûsiu nebe að. Gyvendami mes kasdien atsisveikinam su gyvenimu. Taip ásako Laikas. Genutës gy- venimà tæs gyvieji. Kolegos, mokiniai nuolat minës: Genutë Masiulytë buvo visø Mokytoja. Atgulë Mokytoja gimtojo Èivoniø kaimo kapø kalnelyje ðalia tëveliø. Ilsëkis, miela Genute. Tegul prie tavo kapo alyvos, berþai budës, garbanota puðelë gedës. Nijolë Kurulienë

Spalio 17 d. nustojo plakti þymios lietuviø kalbininkës, humanitariniø mokslø habilituotos daktarës Adelës Maþeikaitës-Valeckienës ðirdis. A. Valeckienë gimë 1925 m. gruodþio 10 d. Skapiðkyje Antano ir Emilijos Maþeikiø ðeimoje. Tëvai augino ðeðis vaikus (keturias dukteris ir du sûnus), tad juos leisti á mokslus nebuvo lengva. 1932–1938 m. Adelë mokësi Skapiðkio ðeðiametëje pradþios mokykloje, 1940–1941 m.– Skapiðkio progimnazijoje, 1941–1946 m. – Kupiðkio gimnazijoje. Baigusi Kupiðkio gimnazijà aukso medaliu, 1946–1951 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos–filologijos fakultete lietuviø kalbà. 1951 m. baigusi universitetà, ágijo lietuviø kalbos ir literatûros specialybæ. 1949– 1952 m. Vilniaus J. Tallat-Kelpðos muzikos mokykloje dirbo lietuviø kalbos mokytoja. Nuo 1951 m. pradëjo dirbti Lietuviø kalbos (1952–1990 Lietuviø kalbos ir literatûros) institute prie akademinio „Lietuviø kalbos þodyno“ – raðë 4 ir 5 tomø tekstus. Raðydama þodynà autorë susidûrë su tuo metu dar nepakankamai iðtyrinëtomis lietuviø kalbos gramatikos proble- momis. Ji susidomëjo ávardþiuotiniø bûdvardþiø vartojimu, tad nuo 1952 m. atsidëjo ðio klausimo tyrinëjimui. Uþ 1957 m. iðspausdintà Valeckienës monografijà „Dabartinës lietuviø

130 KUPIÐKIS 2016 /14 in memoriam

kalbos ávardþiuotiniø bûdvardþiø vartojimas“ 1958 m. buvo suteiktas filologijos mokslø kandidato laipsnis. Ðiuo mokslo darbu, vienu ið geriausiø lietuviø kalbos semantiniø tyrinëjimø, iki ðiol naudojasi visi, kam tenka susidurti su ávardþiuotiniø bûdvardþiø vartosena. Daug Valeckienës straipsniø ið lietuviø kalbos morfologijos ir sintaksës buvo iðspausdinta tæstiniame Lietuviø kalbos (iki 1990m. Lietuviø kalbos ir literatûros) instituto mokslo darbø Adelë leidinyje „Lietuviø kalbotyros klausimai“, baltø kalbotyros þurnale „Baltistica“. Svarbiausias jos darbas – habilitacinës disertacijos pagrindu iðspausdinta knyga „Lietuviø kalbos gramatinë Valeckienë sistema. Giminës kategorija“ (1984), kurioje tyrinëjamos lietuviø kalbos bevardës giminës formø funkcijos, jø santykis su vyriðkosios ir moteriðkosios giminës formomis, aiðkinama 1925 12 10 bevardës giminës formø kilmë. A. Valeckienë daug prisidëjo prie akademinës „Lietuviø kalbos gramatikos“ (1–3 t., 1965– 2016 10 17 1976) rengimo. Ji paraðë skyrius apie bûdvardá, ávardá, veiksmaþodþio reikðmæ, veiksmaþodþiø veiksmo reiðkimo bûdus, sintaksinius þodþiø junginius, bûdvardinius junginius, ávardinius junginius, apie veiksná, paþyminá, sujungiamuosius sakinius, suredagavo 1-ojo tomo skyrius – „Bûdvardis“ ir „Ávardis“, 2–ojo tomo skyrius – „Veiksmaþodþio reikðmë“ ir „Veiksmaþodþiø veiksmo reiðkimo bûdai“, o kartu su Kaziu Ulvydu ir Vytautu Ambrazu suredagavo visà 3 tomà. Uþ darbà prie ðio veikalo A. Valeckienei kartu su kitais 1977 m. buvo paskirta Lietuvos valstybinë premija. Valeckienë paraðë kelis skyrius lietuviø kalbos gramatikai rusø kalba (Ãðàìàòèêà ëèòîâñêîãî ÿçûêà, 1985), „Dabartinës lietuviø kalbos gramatikai“ (1994, 1996), lietuviø kalbos gramatikai anglø kalba (Lithuanian Grammar, 1997), paraðë „Funkcinæ lietuviø kalbos gramatikà” (1998). Su Nijole Sliþiene parengë knygà „Lietuviø kalbos raðyba ir skyryba“ (1976, 1989, 1992). Savo tiriamojo darbo rezultatus Valeckienë taikë ir bendrinës kalbos praktikai. Ji buvo aktyvi „Kalbos kultûros“ þurnalo bendradarbë. Jos straipsniø apie ávairius bendrinës kalbos dalykus buvo paskelbta periodiniuose leidiniuose, publikuota nemaþai kalbiniø veikalø recenzijø. Valeckienë niekada nenutolo nuo savo tëviðkës, daþnai lankydavosi Skapiðkyje pas savo seserá Stanislavà, ilgai (1955–1983) ten mokytojavusià, aktyvià kraðtotyrininkæ, kuri iki ðiol graþiai tvarko ir priþiûri gimtuosius namus, á kuriuos jos seserims ir broliams bûdavo malonu nors trumpam sugráþti. Valeckienë ne tik nepamirðo gimtosios tarmës, bet puikiai jà mokëjo. Jà domino, kokia kryptimi bendrinëje kalboje ir atskirose tarmëse rutuliojasi þodþiø formos, kaip kinta jø galûnës, tad rado laiko ir kupiðkënø kaitomø þodþiø morfologiniam nagrinëjimui. Lietuvos istorijos instituto kartu su Kupiðkio rajono savivaldybe parengtoje knygoje „Kupiðkio kraðtas“ (1997) iðspausdintas jos straipsnis „Kupiðkënø tarmës þodþiø formos“. Jame iðsamiai apraðomos tarmës kaitomø þodþiø (daiktavardþiø, bûdvardþiø, skaitvardþiø, ávardþiø ir veiksmaþodþiø) formos, kurios daþnai skiriasi nuo bendrinës kalbos atitinkamos reikðmës formø. Tai, kaip ir fonetiniai skirtumai, anot Valeckienës, sudaro tarmës specifikà. Ji yra ir ðio leidinio viena ið redakcinës komisijos nariø. Kupiðkio etnografijos muziejaus iðleistoje knygoje „Kupiðkis. Gamtos ir istorijos puslapiai“ (2009) iðspausdintas straipsnis „Kupiðkënø tarmë tarp kitø lietuviø kalbos tarmiø“, paraðytas Adelës Valeckienës kartu su ðiø eiluèiø autore. Savo filologinio darbo patirtimi ir þiniomis Valeckienë mielai dalijosi su kolegomis. Ji visada buvo pasirengusi padëti ar patarti jaunesniems kalbininkams. Valeckai uþaugino ir iðleido á mokslus dukrà gydytojà Sigità ir sûnø architektà Rimà. Matyt, senelës autoritetas lëmë, kad ir anûkas Laurynas pasirinko mokslininko kelià: baigæs Lietuvoje bakalauro studijas, iðvyko á Danijà studijuoti magistrantûroje, vëliau doktorantûroje, o Alborgo universitete apgynæs daktaro disertacijà ið kompiuterijos srities, gráþo dirbti á Lietuvà. Amþinam poilsiui Adelë Valeckienë atgulë Rokantiðkiø kapinëse ðalia savo vyro Mo- tiejaus. Savo pasiaukojamu lietuviø kalbos tyrimo darbu ji áamþino savo vardà greta kitø þymiøjø lietuviø kalbos tyrinëtojø. Klementina Vosylytë

KUPIÐKIS 2016 /14 131 kronika 2016-øjø KULTÛROS KRONIKA

Sausis dainuosim“ perþiûros. Pavakará kupiðkënai buvo kvieèiami 1–17 – Dailininkës Sigutës Ach autoriniø darbø paroda „Dideli á pilietiðkumo sambûrá „Bûkime kartu“ – kultûros centro ir maþi, nerimti“. Kupiðkio rajono savivaldybës vieðoji bib- kieme susirinkusieji lauko kino ekrane þiûrëjo Sausio 13- lioteka (toliau – KVB). osios ávykiø kronikos fragmentus, ðildësi prie atminimo 6 – Padëkos renginys „2015-uosius palydint, 2016-uosius pasi- lauþo, vaiðinosi arbata. 13-osios rytà pilietinës akcijos „At- tinkant“. Meras Dainius Bardauskas padëkomis apdovanojo mintis gyva, nes liudija“ metu languose uþdegtos atminimo Kupiðkio rajono savivaldybës ir nevyriausybiniø organiza- þvakutës. Laisvës gynëjø dienos 25-meèio minëjime „Bûti cijø koalicijos inicijuoto konkurso „Ðventiðkiausia nuotaika laisvëje“ KKC Vitraþø salëje prisiminimais dalijosi 1991 m. 2015“, kuriuo buvo siekiama paskatinti ástaigas puoðti pas- sausio 13-osios ávykiø dalyviai, koncertavo KKC miðrus cho- tatus, vitrinas ir taip graþinti Kupiðkio miestà kalëdiniu lai- ras „Boèiai“ (vad. Vanda Dièkienë). Renginiai baigësi ðv. kotarpiu, dalyvius, o nugalëtojams áteikë ir pinigines pre- miðiomis Kupiðkio Kristaus Þengimo á dangø baþnyèioje. mijas. Pirmà vietà laimëjo Kupiðkio technologijø ir verslo 15 – Kupiðkio treèojo amþiaus universiteto klausytojø kûrybos mokykla, antrà – VÁ „Panevëþio regiono keliai“ Kupiðkio darbø parodos „Èia ir dabar“ atidarymas. Parodoje 30 sen- keliø tarnyba, treèià – Kupiðkio meno mokykla. Laðo formos jorø pristatë vilnos vëlimo, siuvinëjimo, nërimo, mezgimo, stikline skulptûrële, simbolizuojanèia materialø ir dvasiná keramikos, simegrafijos, koliaþo ir kitomis technikomis at- indëlá á Kupiðkio rajono plëtrà, buvo apdovanoti septyni ku- liktus darbus. Koncertavo Kupiðkio neágaliøjø draugijos piðkënai: kanauninkas Vladas Rabaðauskas – uþ dvasinæ moterø ansamblis „Prie Kupos“ (vad. Gindrutë Kliaugienë). stiprybæ, Palma Skrebienë – uþ savanorystæ padedant ne- Kupiðkio etnografijos muziejus (toliau – KEM). ágaliesiems, Juozas Uldukis – uþ gyvenimo nuopelnus, Gab- 18 / 02 04 – Juozo Këdainio eskizø ir pieðiniø paroda, skirta rielë Andrijauskaitë – uþ puikius rezultatus respublikiniame skulptoriaus 100-osioms gimimo metinëms. KVB. mokiniø pieðiniø konkurse „Senø daiktø istorija“, UAB „Dinos Baltic“ direktorius Algirdas Valiuðis ir UAB „Uk- Vasaris mega“ direktorius Regimantas Ðulèius – uþ finansinæ paramà 5–29 – Lietuvos literatûros vertëjø portretø paroda „Ðaligreta“. Kupiðkio miesto kalëdinei puoðybai, fotografas Redijus Ani- Fotografijø autorius raðytojas Vladas Braziûnas. KVB. kanovas – uþ metø iniciatyvas. Áspûdingais pliuðiniais meðki- 6 – Rimanto Urbono knygos „Þiogai þolëje. Abipus pilnaties“ nais apdovanoti Joana ir Àþuolas, kurie pirmieji gimë 2015- sutiktuvës. KVB. aisiais metais. Ðventiná renginá vainikavo grupës „el Fuego“ 9 – Susitikimas su raðytoja Birute Jonuðkaite ir jos naujo romano koncertas. Kupiðkio kultûros centras (toliau – KKC). „Maranta“ pristatymas. KVB. 12 – Kupiðkio vieðosios bibliotekos organizuotas Metø knygø 11 – Klubo „Civitas“ diskusija tema „Paprastas þmogus vs. rinkimø akcijos renginys – susitikimas su knygos paaugliams grobuoniai – pilietinë visuomenë karo ir konfliktø atveju“. „Rebekos salos“ autore raðytoja Renata Ðerelyte. Kupiðkio Dalyvavo ðvedø vertëjas, þurnalistas, publicistas ir doku- P. Matulionio progimnazija. mentiniø filmø kûrëjas, taip pat paramos Ukrainai grupës 12–13 – Laisvës gynëjø dienos 25-meèio renginiai Kupiðkyje. „Blue/Yellow“ ákûrëjas Jonas Ohmanas. KVB. Sausio 12 d. KKC Didþiojoje salëje vyko reþisieriaus Ro- 16 – Lietuvos valstybës Susitikimas su knygos paaugliams „Re- atkûrimo dienos minëjimo berto Mullano (Didþioji Britanija) vaidybinio filmo „Mes bekos salos“ autore raðytoja Renata Ðe- Renginys „2015-uosius palydint, 2016-uosius pasitinkant“. 2016 01 06 relyte. 2016 01 12 renginiai Kupiðkio mieste. L. Stuokos-Gucevièiaus aikðtëje pakeltos trijø Bal- tijos ðaliø vëliavos. Pilieti- nës vienybës akcijos „Tau- tiðkumo kelias“ metu Lie- tuvos valstybës vëliava ið- kelta á Kupiðkio Kristaus Þengimo á dangø baþny- èios bokðtà, aukotos ðv. miðios uþ Lietuvà ir jos þmones. Kultûros centro fojë atidaryta tapybos dar- bø ið Vytauto Didþiojo karo muziejaus fondø paroda „Nepriklausomos Lie-

132 KUPIÐKIS 2016 /14 kronika

Pilietinës vienybës akcijos „Tautiðkumo kelias“ metu. 2016 02 16 Literatûros vertëjø portretø parodos „Ðaligreta“ pristatymas. 2016 02 18 tuvos kûrëjai“, Didþiojoje salëje vyko proginis koncertas, aikðtëje. Èia buvo iðkilmingai pakeltos Lietuvos, Latvijos kuriame dalyvavo Kupiðkio kultûros centro ir Panevëþio ir Estijos valstybinës vëliavos, susirinkusieji vaiðinosi ka- bendruomenës namø meno mëgëjø kolektyvai, Daugpilio reiviðka koðe ir mero Dainiaus Bardausko kepama kiau- (Latvija) lietuviðkos dainos ansamblis „Rasa“, Kupiðkio ðiniene. Koncertavo KKC puèiamøjø orkestras (vad. Saulius meras Dainius Bardauskas sveikino Lietuvos gimimo dienos Laucius), merginø ðokio grupë „Raèiupëlis“ (vad. Joana Jan- proga. Vakare kupiðkënai buvo kvieèiami á pilietinæ ini- kauskienë) ir kamerinis choras „Cantus vita“ (vad. Mari- ciatyvà „Nuðvieskime Lietuvà“, kurios metu buvo leidþiami janas Remeikis), roko grupë ið Vilniaus „Biplan“. „Jaunøjø dangaus þibintai ir Kupiðkio naktinë padangë nuðvito gelto- konservatoriø lygos“ Kupiðkio skyrius kvietë á vieðàjà bib- nos, þalios ir raudonos spalvø „þvaigþdëmis“... liotekà – èia protø kovose dalyvavo net 11 komandø. 18 – Lietuvos literatûros vertëjø portretø parodos „Ðaligreta“ 12 – Kupiðkio kultûros plëtros tarybos ataskaitinis susirinkimas pristatymas. Dalyvavo ir vertimus skaitë fotografijø auto- ir kompaktinës plokðtelës „Kupiðkio kroðto muzikontai“ rius raðytojas Vladas Braziûnas, Lietuvos vertëjø sàjungos sutiktuvës. KKC Adomynës padalinys. pirmininkë Rasa Matulevièienë, vertëjai doc. Vytautas Bi- 16 – Izraelio ambasados Lietuvoje kilnojamos parodos „Popie- kulèius, prof. Genovaitë Druèkutë, Stasë Gervienë, Akvilë þiaus Pranciðkaus vieðnagë Izraelyje“ atidarymas. Dalyvavo Melkûnaitë, Jonë Ramunytë. KVB. ambasadorius Amir Maimon, Panevëþio vyskupas ameritas Jonas Kauneckas. KVB. Kovas 18 – Kupiðkio rajono literatø klubo „Lëvens balsai“ almanacho 3 – Kupiðkio rajono dailës mokytojø ir kitø kûrëjø tradicinës, „Proðvaistës“ pristatymas. KVB Naiviø ir Skapiðkio padali- jau keturioliktosios, meno darbø parodos „Kûrybos erdvës“ niai. (tema „Kûrybinis kokteilis“) atidarymas. 16 autoriø pristatë 19 – XVII tradicinë muzikuojanèiø ir muzikà mylinèiø þmoniø beveik ðeðias deðimtis ávairiomis technikomis sukurtø darbø, ðventë „Aleksiuko bandonija“ (reþ. Vilija Morkûnaitë) ir koncertavo Kupiðkio L. Stuokos-Gucevièiaus gimnazijos Pavasarinë mugë. Koncerte-konkurse A. Kriukos vardinei vokalinis ansamblis (vad. Asta Remeikienë). KVB. premijai, kurià ásteigë LR Seimo nariai Aleksandras Zeltinis 4 – Kupiðkio etnografijos muziejaus, kultûros centro ir vieðosios ir Vytautas Saulis, gauti varþësi 10 liaudies muzikantø ir 5 bibliotekos organizuota konferencija „Gimtoji kalba – mano kapelos. Komisijos, kuriai pirmininkavo etnomuzikologas savastis“, skirta Gimtosios kalbos dienai. Praneðimus skaitë Arvydas Kirda, sprendimu pagrindinë premija (300 Eur) VU Filologijos fakulteto dekanas, doc. dr. Antanas Smetona atiteko Zarasø kultûros centro tradicinei muzikos kapelai („Dabartinë lietuviø kalba – mitai ir tikrovë“), prof., habil. „Salako muzikantai“ bei liaudies muzikantui Vytautui Rim- dr. Danguolë Mikulënienë („Tapatybës paieðkos, tarmiðku- kui. Kultûros mecenato Ramûno Karbauskio ásteigtà þiûro- mo vertë ir savivertë“), dr. Violeta Meiliûnaitë („Tautiðku- „Aleksiuko bandonija“. 2016 03 19 mas ir etnografiðkumas verslo sàlygomis“), vyko lietuviø kalbos þiniø turnyras. KKC. 10 – Kupiðkio rajono tautodailininkø 2015 metø kûrybos darbø parodos atidarymas. Tapybos, metalo, keramikos, pynimo, audimo, karpiniø, batikos, mezgimo, grafikos darbus pri- statë 13 autoriø, koncertavo Rugiaveidë. KEM. 11 – Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo dienos renginiai Ku- piðkyje prasidëjo Kristaus Þengimo á dangø baþnyèioje, kur aukotos ðv. miðios uþ Lietuvos þmones ir Kovo 11-osios akto signatarus, giedojo Vilniaus kultûros centro LRT vaikø choras (vad. Regina Maleckaitë). Kupiðkio KC pristatyta jau- nøjø kupiðkënø sukurtø atvirukø ir plakatø paroda „Kovo 11-oji“. Ðventës proga organizuotas bëgimas, kuris prasidëjo Jono Èerniaus skvere ir baigësi L. Stuokos-Gucevièiaus

KUPIÐKIS 2016 /14 133 kronika

Pasaulinë kultûros diena. 2016 04 15 Vaikø knygos ðventë su Labdaros ir paramos fondu „Ðvieskime vaikus“. 2016 04 27 vø simpatijø premijà (200 Eur) laimëjo kupiðkënai Al- darbø parodos atidarymas. Koncertavo Kupiðkio vaikø lop- mantas Bartaðevièius ir Alfredas Buðka. Ðventës sveèiai ðelio-darþelio „Obelëlë“ darbuotojø vokalinis ansamblis Viksnas (Latvija) kultûros namø tautiniø ðokiø kolektyvas „Dainija“. KKC. „Piesitiens“ ir liaudiðkos muzikos kapela „Aizezeri musi- 2 – Literatø klubo „Lëvens balsai“ narës Angelës Marijos Jo- kanti“, Bulgarijos liaudies muzikantø grupë „Bistritsa“, nuðkienës poezijos knygos „Svajonës uþkalbëjimas“ sutik- skrabalø virtuozas Regimantas Ðilinskas (Klaipëda), Mykolo tuvës. KKC Subaèiaus padalinys. Romerio universiteto folkloro ansamblis „Ritingo“. Eduka- 6 – Dailininkø Indrës Stulgaitës-Kriukienës ir Remigijaus Kriu- cinæ programà visai ðeimai „Marguèiø raðtai“ vedë Kupiðkio ko meninio stiklo parodos „Ðvytëjimas“ atidarymas. Kon- etnografijos muziejaus specialistai, veikë tarpukario Lietu- certavo Kupiðkio meno mokyklos mokiniai. KEM. vos velykiniø atvirukø paroda. KKC. 15 – Pasaulinës kultûros dienos proga Kupiðkio rajono savival- 20–25 – Unës Babickaitës vardo profesionaliø teatrø festivalis dybë kraðto kultûros puoselëtojai pagerbti apdovanojimu „Art do 2016“ (reþ. Nijolë Ratkienë). Teatrai „Cezario gru- „Uþ nuopelnus kultûrai“. Menininko kalvio Audriaus Lau- pë“ ir „Atviras ratas“, Lietuvos Nacionalinis dramos, Nacio- ciaus sukurtos statulëlës ir nominacijø paþymëjimai áteikti nalinis Kauno dramos, Panevëþio Juozo Miltinio dramos ir Kupiðkio etnografijos muziejaus direktorei Violetai Alek- Vilniaus kamerinis teatrai parodë 7 spektaklius. Susumavus nienei, Kupiðkio vieðosios bibliotekos direktorës pavaduo- visø dienø þiûrovø balsavimo lapelius paaiðkëjo, kad Unës tojai Linai Matiukaitei, Kupiðkio kultûros centro Etnokul- Babickaitës vardo 500 eurø premijà laimëjo teatro „Atviras tûros skyriaus vedëjai Almai Pustovaitienei ir Skapiðkio ratas“ spektaklis „Apie þmogø, nuþudþiusá gulbæ“. UAB padalinio reþisierei Vitai Vadoklytei, Vilniuje gyvenanèiai „Durpeta“ 200 eurø apdovanojimà áteikë Vilniaus kame- istorikei, humanitariniø mokslø dr. Aldonai Vasiliauskienei. riniam teatrui uþ spektaklá „Kai þmonës vaidino Dievà“. LR Seimo narys Vytautas Saulis Ministro pirmininko Al- Festivalio uþdaryme dalyvavo LR Seimo narys Sergejus Jo- girdo Butkevièiaus padëkas áteikë Kupiðkio kultûros centro vaiða ir LR kultûros ministras Ðarûnas Birutis. KKC. choreografei Joanai Jankauskienei ir Ðepetos padalinio kultûrinës veiklos vadybininkei Vaivai Maliðauskienei. Par- Balandis lamentaras Aleksandras Zeltinis LR Seimo ðvietimo, moks- 2 – Knygos „Gyvenimas, koks jis buvo: Monsinjoro Kazimiero lo ir kultûros komiteto padëkomis apdovanojo muziejininkæ Vasiliausko biografija“ pristatymas. Dalyvavo knygos autorë Donatà Jutkienæ, kultûros centro meno vadovæ Nidijà San- þurnalistë Ramunë Sakalauskaitë. KVB. kauskienæ, vieðosios bibliotekos skyriø vedëjas Danutæ Ba- 2 – Tautodailininkës Elenos Jankauskienës (Kupiðkis) tapybos ronienæ ir Jûratæ Motiejûnienæ, saviveiklininkus Vaclovà Susitikimas su Kupiðkio vieðosios bibliotekos globëju þurnalistu, keliautoju, knygø autoriumi Vytaru Radzevièiumi. 2016 04 27 Teatrø festivalio „Art do 2016“ dalyviai. 2016 03 20–25

134 KUPIÐKIS 2016 /14 kronika

Girdvainá, Alfredà Buðkà, Petrà Steponavièiø ir Edvardà Kareivà. Koncertavo smuikininkas Gediminas Dalinkevi- èius, gitaristas Simas Buðmas, Eglës Juozapaitienës vado- vaujamas moterø vokalinis ansamblis „Eglë“, Kupiðkio meno mokyklos mokiniai. KKC. 24 – Nidijos Sankauskienës ir Sandros Guginienës vokalinio dueto 10-meèio koncertas „Duo“. KKC. 23–29 – Nacionalinës Lietuvos bibliotekø savaitës renginiai rajono vieðosiose bibliotekose. 25 – Poezijos skaitymai „Ðekspyras gyvas“. KVB. 26 – Klubo „Civitas“ diskusija „Ðeima ir valstybë“. Dalyvavo filosofas, interneto dienraðèio Bernardinai.lt direktorius An- drius Navickas. KVB. 27 – Vaikø knygos ðventë su Labdaros ir paramos fondu „Ðvies- kime vaikus“. Fondo steigëjas ir mecenatas Ramûnas Kar- XX tarptautinio teatrø festivalio „Pieniø medus“ dalyviai. 2016 05 22–23 bauskis rajono bibliotekoms ir ugdymo ástaigoms áteikë „Vaikø bibliotekëlës“ knygas. KVB. darbai, pristatë jos kuratorë Lina Dieninë, koncertavo Ku- 27 – Susitikimas su Kupiðkio vieðosios bibliotekos globëju þur- piðkio meno mokyklos akordeonistai (mokyt. Genovaitë nalistu, keliautoju, knygø autoriumi Vytaru Radzevièiumi. Bartaðevièienë). KEM. Sveèias bibliotekai dovanojo beveik 90 naujø ir vertingø 20 – Tarptautinë muziejø naktis – teatralizuotas renginys „Ge- knygø, dalijosi kelioniø-ekspedicijø po ávairias pasaulio ðalis guþina pas Petrausko Adomø“. Dalyvavo Ðepetos Almos áspûdþiais. KVB. Adamkienës pagrindinës mokyklos dramos bûrelis (mokyt. 28 – Kultûros ir istorijos almanacho „Kupiðkis. 2015“ sutiktu- Jûra Jurënienë), vaikø liaudiðkos muzikos kapela „Siruèiu- vës. Dalyvavo leidinio sudarytojas, vyr. redaktorius Vidmantas kai“ (Këdainiai), Salamiesèio pagrindinës mokyklos folklo- Jankauskas, publikacijø autoriai: humanitariniø mokslø dr. rinis ansamblis „Vijûnytë“ (vad. Alma Pustovaitienë), Ku- Aldona Vasiliauskienë, Kupiðkio etnografijos muziejaus piðkio Povilo Matulionio progimnazijos kolektyvas „Zbit- direktorë Violeta Aleknienë, Gediminas Lauþikas. Akorde- kai“ (vad. Daiva Palionienë), kantri muzikos grupë „Lyja“ onu grojo Kupiðkio meno mokyklos mokinës Rusnë Baliûnai- (vad. Almantas Totoris), Kupiðkio KC choreografijos studija të ir Ema Vanagaitë (mokyt. Genovaitë Bartaðevièienë). KVB. „Raèiupëlis“ (vad. Joana Jankauskienë), Kupiðkio KC No- riûnø padalinio mëgëjø teatras „Dvarëlis“ (vad. Violeta Lau- Geguþë cienë), veikë paroda „Senovines geguþines prisiminus“. Ado- 4 – Ðv. Florijono, gaisrø sergëtojo diena. Prie Kupiðkio Kristaus mo Petrausko muziejus (Uoginiai). Þengimo á dangø baþnyèios. 20–22 – XX tarptautinis teatrø festivalis „Pieniø medus“, „Pie- 5 – Kupiðkio meno mokyklos 50-meèio ðventë. Mokiniø dailës niø vynas“ ir „Pienës pûkas“ (reþ. Vita Vadoklytë), kuriame darbø paroda ir proginis koncertas „...graþiai graþiai mane dalyvavo 17 profesionaliø bei mëgëjø teatrø ir parodë 20 augino“. KKC. spektakliø. Pristatytos tautodailininkiø Virginijos Jurevi- 7 – Akcija „Lietuva skaito“. Susitikime su þurnaliste, raðytoja èienës karpiniø ir Genutës Ðimënienës audiniø parodos, ið Audrone Urbonaite pristatyta publicistikos knyga „Mano Bajorø kaimo kilusios Gerdos Jankevièiûtës poezijos kny- Didþioji Nuodëmë þurnalistika“ ir romanas „Þydiðkø daiktø ga „Kai vakaras groja“, kûrybinës dirbtuvës „Mus sujungë kambarys“. Dalyvavo Kupiðkio KC Vaikø ir jaunimo studija juostø pynë“ ir „Langas á kûrybà“, koncertavo Tytuvënø KC (reþ. Vilija Morkûnaitë). KVB. (Kelmës r.) kapela „Svaja“, kiti muzikos kolektyvai. KKC 20 – XVIII tarptautinio juodosios ir raugo keramikos seminaro Skapiðkio padalinys. „Þydëjimas“, vykusio Molëtø rajone, Bebrusø kaime, kû- 27 – Kupiðkio vieðosios bibliotekos Antaðavos padalinio 70- rybos darbø ir Onutës Juðkienës tapybos darbø parodos meèio ðventë. Dalyvavo dailininkë Sigutë Ach. Veronikos atidarymas. Parodà, kurioje eksponuojama 12-kos autoriø Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2016“ Kupiðkio „Geguþina pas Petrauskø Adomø“. 2016 05 20 etnografijos muziejuje. 2016 05 28

KUPIÐKIS 2016 /14 135 kronika

Ðleivytës paveikslø galerija (Viktariðkiø k.). 28 – Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2016“. Dalyvavo Mario Bojórquez (poetas, Meksika), Dovilë Kuz- minskaitë (poetë, vertëja), Nijolë Daujotytë (poetë), Dai- nius Gintalas (poetas, vertëjas, literatûros ir meno kritikas), Elvyra Paþemeckaitë (poetë, kultûros renginiø organizato- rë), Arvydas Valionis (poetas, vertëjas), Petras Venslovas (aktorius, reþisierius). Kupiðkio etnografijos muziejus ir No- riûnø dvaro parkas.

Birþelis 1 – Tarptautinei vaikø gynimo dienai skirtas koncertas „Dþiau- giasi mano ðirdelë“ prie Kupiðkio kultûros centro. Dalyvavo Kupiðkio rajono vaikø ir mokiniø meno mëgëjø kolektyvai. 11 – Tradicinë ðventë „Poezijos pavasario aidai Kupiðkyje“. Daly- Gedulo ir vilties dienos minëjimas. 2016 06 14 vavo Anykðèiø, Birþø, Kupiðkio ir Pasvalio rajonø literatai. Renginio metu prisiminta kupiðkënø poetë Zita Lukoðiûtë telius“. KKC Salamiesèio padalinys. (1951–1992). Uoginiø amatø centras. 23 – Joniniø ðventë „...o kas suras paparèio þiedà...“ prie 13 – Raimundo Kavoliûno ir Vidmanto Zakarkos medþio darbø Kupiðkio mariø. parodos, skirtos Gedulo ir vilties dienai paminëti, pristatymas. 25 – Baltø tautø folkloro ðventë – sambûris „Aistuvos rasa“ Dalyvavo parodos autoriai, Lietuvos jaunimo organizacijø ant Urðulës Tamoðiûnaitës apdainuoto Þirgokalnio, Pajuo- prezidentas Mantas Zakarka, Rokiðkio kultûros centro trem- dupës kaime. Dalyvavo folkloro ansambliai „Kupkëmis“ tiniø choro „Vëtrungë“ ansamblis (vad. Jurgita Raugienë). KEM. (Kupiðkis), „Pulkëlis“ (Panevëþys), „Liepu laipa“ (Jakav- 13–14 – Gedulo ir vilties dienos renginiai, skirti pirmøjø masiniø pilis, Latvija), prûsø dainas atliekanti neofolkloro grupë trëmimø 75-osioms metinëms. Jaunimas ágyvendino grindi- „Ramowe rikoito“ (Kaliningradas, Rusija), liaudiðkos mu- nio akcijà „Mëlynos vosilkos primena“: nuo L. Stuokos-Gu- zikos instrumentinë grupë „ByTikZyz“ (Vilnius), bendruo- cevièiaus aikðtës iki Kupiðkio geleþinkelio stoties buvo iðpieðti menës „Panevëþio romuva“ nariai, tautos paproèiams ir 75 rugiagëliø þiedai su istorinës datos áraðu ir tremtiniø dainos tradicijoms neabejingi kupiðkënai. „Jei ne auksinës vasaros“ þodþiais. Kupiðkio baþnycioje au- 25–26 – XVI teatro ir muzikos ðventë ,,Sielos ilgesys“ Palëve- kotos ðv. miðios uþ Lietuvos tremtinius, miesto aikðtëje vyko nës dominikonø vienuolyno ir baþnyèios architektûriniame istorinës atminties valanda. Gimnazistai perskaitë 1941 m. ansamblyje, skirta Palëvenës ðv. Domininko baþnyèios 340 birþelio 14 d. iðtremtø kupiðkënø pavardes – tokiø asmenø metø sukakèiai paminëti ir Vietos bendruomeniø metams. buvo 101. Tremtiniø dainas atliko Kupiðkio KC miðrus choras 25–29 – Rokiðkio ir Kupiðkio rajonø tautodailininkø tapybos „Boèiai“ (vad. Vanda Dièkienë). Uþdegtos atminimo þvake- ir karpiniø darbø pleneras „Adomynas dvaro labirintai“. lës visose su ðia istorine data susijusiose vietose. Vakare Ku- Adomynës dvaras (Kupiðkio r.). piðkio KC Vitraþø salëje vyko baigiamasis renginys, kurio metu savo áþvalgomis apie trëmimus dalijosi istorikas Aurimas Liepa Martinka, 1941 m. þudyniø prie Panevëþio cukraus fabriko 5 – Baltijos kamerinio operos teatro operos spektaklis „Eu- faktus priminë Kazys Stanèikas – ið 19 nuþudytøjø 15 buvo genijus Oneginas“ pagal Piotro Èaikovskio to paties pava- kupiðkënai. Ið buvusios tremtinës Bronislavos Urbonaitës- dinimo operà. Komarø (Palëvenës) dvaras. Mikalauskienës uþraðytas tremties dainas atliko Vilija Morkû- 6 – Valstybës dienos renginiai Kupiðkio mieste. Kristaus Þen- naitë, Auðra Uldukienë, Asta Remeikienë, Vytautas Kni- gimo á dangø baþnyèioje aukotos ðv. miðios uþ Tëvynæ Lie- zikevièius ir Raimundas Gurklys. tuvà ir jos þmones, L. Stuokos-Gucevièiaus aikðtëje pakel- 19 – Respublikinis kapelø festivalis „Atkelkim sveèiams var- Tautiniø juostø pynimo dirbtuvës muzikos ir meno festivalyje „Sti- „Aistuvos rasa“ ant Þirgokalnio. 2016 06 24 chijos“. 2016 07 06

136 KUPIÐKIS 2016 /14 kronika

ta valstybinë vëliava, koncertavo Kupiðkio KC puèiamøjø orkestras ir Noriûnø padalinio kapela „Iki ryto“. Etnogra- fijos muziejuje atidaryta architekto Arûno Paslaièio kûry- bos darbø paroda „Lietuvos dvarø pieðiniai“. Koncertavo Baltijos kamerinës operos solistai Andrius Bartkus ir Joana Stanelytë, Klaipëdos noneto muzikantai, edukacinæ progra- mà apie grafø Tyzenhauzø giminës moteris „Sugráþæ gyventi“ pristatë Rokiðkio kraðto muziejaus darbuotojos. 6 – Muzikos ir meno festivalis „Stichijos“ Kupiðkio mariø Uoð- vës lieþuvio saloje. Oro, Vandens, Þemës ir Ugnies zonose ðventës dalyviai buvo kvieèiami dalyvauti ávairios veiklose, koncertavo ávairiø muzikos þanrø atlikëjai. Vakare Centrinë- je zonoje pristatytos keturiø stichijø meninës veiklos, koncertavo Arina, Povilas Meðkëla, elektroninës muzikos duetas „Beissoul & Einius“ ir sveèias ið Vokietijos, disko sti- „Dþiaugiasi mano ðirdelë“. 2016 06 01 liaus dainininkas Fancy. Danutë Sokienë, vieðnia ið Ðiauliø Branguolë Ðimkûnienë, koncertavo Kupiðkio kultûros centro Noriûnø padalinio Rugpjûtis kapela „Iki ryto“ (vad. Birutë Petroðevièienë), Kupiðkio 1–31 – Vidmanto Jankausko fotografijø paroda „Pasivaikð- meno mokyklos mokinë Dominyka Malinauskaitë. KVB èiojimai po Kupiðkio kraðtà“. KVB. Virbaliðkiø padalinys. 5 – Minint filmo „Senovinës kupiðkënø vestuvës“ sukûrimo 16 – Literatës Laimos Lapienienës knygos „Sielos ledai“ su- 45-metá Straèniø kaime, kur vyko filmavimas, atidengta at- tiktuves. Skapiðkio bendruomenës namai. minimo lenta (jos pieðinio autorë dailës mokytoja Rita Las- 16–17 – Europos paveldo dienoms skirtas projektas „Adomy- kauskienë), Skapiðkio teatro kolektyvai „Stebulë“ ir Ku- nës ðirdis – pono Adomo dvaras“. Vyko paþintines ekskur- kû“ (reþ. Vita Vadoklytë) parodë spektaklá apie reþisieriø sijos vaikams ir jaunimui „Adomynës dvaro lobiai“, eduka- Povilà Zulonà „Pasakoja kupiðkënai“. cinis þaidimas „Dvaro istorinës stotelës“, diskusija „Ar 6 – Aldonos Raiðienës kraðtotyros darbo apie Skapiðkio kraðto reikia iðsaugoti kultûros objektus?“, pristatyta Rokiðkio ir liaudies muzikantus ir pasilinksminimø tradicijas „Tos kai- Kupiðkio tautodailininkø plenero „Adomynës dvaro labi- mo vakaruðkos“ pristatymas. Koncertavo KKC Skapiðkio pa- rintai“ kûrybos darbø paroda, koncertavo Rudolfo Lymano dalinio kapela (vad. Saulius Laucius), grojo muzikantai Vytau- muzikos mokyklos (Rokiðkis) styginiø kvartetas, Smilgiø tas Baltrûnas ir Povilas Puronas. KVB Skapiðkio padalinys. kultûros centro (Panevëþio r.) jaunimo kapela „Smilgelë“. 19–20 – Baltijos ðaliø mëgëjø teatrø festivalis „Baltijos rampa“, 22 – Folkloro ir senøjø amatø ðventë „Baltø vienybës diena“ ant skirtas Lietuvos mëgëjø teatro sàjungos 25-meèiui ir vaidi- Kupiðkio piliakalnio ir jo prieigose. Koncertavo ansambliai nimo, iðgarsinusio Kupiðká visoje Lietuvoje, parodyto dau- „Dolija“ ið Vilniaus Þvëryno gimnazijos, „Rags“ ið Pasvalio giau kaip 670 kartø, „Senovinës kupiðkënø vestuvës“ 50- kultûros centro, „Laukam pari“ ið Ceraukðtës tautos namø meèiui. Dalyvavo Skapiðkio teatras „Stebulë“ bei vaikø ir (Latvija) „Èiulbutë“ ið Ignalinos, „Uzbonels“ ið Pasvalio P. jaunimo teatro studija „Ku-kû“, Jonavos rajono savivaldy- Vileiðio gimnazijos, „Ûzulðni“ ið Rezeknës (Latvija), „By- bës ir Anykðèiø kultûros centro, Jûrmalos (Latvija) ir Vilde TikZyz“ ið Vilniaus ir kupiðkënø kolektyvai „Kupkëmis“, (Estija) teatrai, Klaipëdos universiteto Menø akademijos „Zbitkai“, „Vijûnytë“. Apie baltø genèiø rûbus pasakojo ir studentai (vad. prof. Valentinas Masalskis). Veikë Kupiðkio juos pristatë kostiumø kûrëja archeologë, dr. Daiva Stepo- etnografijos muziejaus parengta Algirdo Tarvydo fotografi- navièienë, o juos demonstravo ansamblio „Kupkëmis“ da- jos darbø paroda „Senovinës kupiðkënø vestuvës“. KKC. lyviai. Piliakalnyje buvo ákurta karinë-edukacinë stovykla, 25 – Luiso Sakalovskio (Izraelis) meninio stiklo ir tapybos dar- kur amatus bei karybos veiksmus demonstravo organizacija bø parodos „Baigtas ciklas“ atidarymas. Dalyvavo dai- „Argostudio“ ið Alytaus, gyvosios istorijos klubas „Varingis“ lininkas L. Sakalovskis (jo mama gimusi Kupiðkyje), parodos organizatorius Remigijus Kriukas (Panevëþys), Izraelio Europos paveldo dienos Adomynëje. 2016 09 16 valstybës ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon, meno- tyrininkas Sigitas Laurinavièius, Panevëþio þydø bendruo- menës pirmininkas Genadijus Kofmanas ir kiti sveèiai. Kon- certavo Kupiðkio meno mokyklos mokytojos Irma Paurienë ir Edita Dobrickienë. KEM.

Rugsejis 2 – Kupiðkio vieðosios bibliotekos organizuota senosios Ke- nigðteteriø vaistinës 250-osioms ákûrimo metinëms skirta popietë „Kupiðkio vaistinës praeitis ir dabartis“. KKC. 10 – Kraðtietës poetës Jadvygos Gabriûnaitës (1936–1990) 80- øjø gimimo metiniø paminëjimas „Per patá bulviakasá... ir reikëjo gi ðitaip atsitikti...“ Dalyvavo poetas ið Ðiauliø Jau- nius Kulnys, prisiminimais dalijosi virbaliðkietë Kazimiera

KUPIÐKIS 2016 /14 137 kronika

ið Vilniaus, amatininkai ið Vilniaus, Panevëþio, Kauno, Dusetø, Andrioniðkio, Vabalninko, Ignalinos ir Kupiðkio.

Spalis 2 – Kupiðkio parapijos 400 metø jubiliejaus ðventë „Giesmë Angelui“ Kristaus Þengimo á dangø baþnyèioje. Dalyvavo baþnytiniai chorai ið Anykðèiø, Kupiðkio, Utenos ir Zarasø. 2 – Kupiðkio vieðosios bibliotekos projekto „Bibliotekos – ben- druomenëms“ (vad. Jolita Pipynienë) renginys Vilniaus ku- piðkënø klube – Kupiðkio rajono literatø klubo „Lëvens balsai“ almanacho „Proðvaistës“ pristatymas ir edukacinë programa „Mus sujungë juostø pynë“. Dalyvavo „Lëvens bal- sø“ kuratorë Lina Matiukaitë, klubo narës Regina Bal- trûnienë, Genovaitë Koriznienë, Milda Narmontienë, Eu- genija Urbonienë, juostø pynëja Alina Kulvinskienë ir liau- Kupiðkio vieðosios bibliotekos projekto „Bibliotekos – bendruomenëms“ dies muzikantas Edvardas Kareiva. Vilniaus mokytojø namai. renginys Vilniaus kupiðkënø klube. 2016 10 02 14 – Kupiðkio vieðosios bibliotekos organizuotos kupiðkënø tarme paraðytos Algirdo Viluèio knygos „Kas otminèiai ne- nius Bardauskas, leidinio sudarytoja Auðra Jonuðytë, autoriai svetima“ sutiktuvës. Dalyvavo knygos autorius A. Vilutis, Simonas Jurkðtaitis, dr. Arûnas Bubnys, dr. Aldona Vasiliaus- iliustracijø autorë Zita Vilutytë. KEM. kienë ir kt., koncertavo Kupiðkio meno mokyklos mokiniai. 15 – Stuburø kaime, Alekso Viluèio þemëje, atidengtas pamink- 5 – Naujø poezijos knygø sutiktuvës: Birutës Jasinskienës „Bë- las „Lietuvai ir þuvusiems partizanams“, skirtas Dariaus ir gantis laikas“ ir Editos Petrulienës „Renkuosi gyvenimà“. Girëno rinktinës partizanams atminti. Dalyvavo paminklo Koncertavo Kupiðkio neágaliøjø draugijos moterø vokalinis kûrimo iniciatoriai gydytojas Gediminas Kaluina, inþinierius ansamblis ,,Prie Kupos“ (vad. Gendrutë Kliaugienë). KKC. Rimantas Skaistis, architektas Þybartas Simonaitis, ak- 6 – Vilniaus kupiðkënø klubo 25-meèio ðventë Karininkø ra- mentaðiai Vytautas Jasinskas ir Virginijus Sankauskas. Ðv. movëje. Dalyvavo delegacija ið Kupiðkio, vadovaujama me- miðias Antaðavos baþnyèioje aukojo ir paminklà paðventino ro Dainiaus Bardausko, koncertavo Kupiðkio kultûros cent- kunigas Rimantas Gudelis. ro moterø ansamblis „Versmë“, Subaèiaus padalinio kapela 16 – Vilniaus Ðv. Kotrynos baþnyèioje vykusiame solistø ir „Ciongas“, dainininkë Miglë Pivoriûnaitë. vokaliniø ansambliø konkurso „Sidabriniai balsai“ finali- 19 – Kupiðkio Povilo Matulionio progimnazijos 30-meèio ðventë. niame ture I laipsnio diplomus pelnë Kupiðkio kultûros cent- 23 – Susitikimas su aktore Nijole Narmontaite ir kapitonu Pau- ro moterø vokalinis ansamblis „Versmë“ bei Sandros Gugi- liumi Kovu, knygø serijos „Ko nematë þiûrovai“ ir „Gyve- nienës ir Nidijos Sankauskienës duetas „Duo“ (vadovë N. nimas audroje. Kaip iðlikti savimi“ pristatymas. KKC. Sankauskienë). Duetui paskirta pirmoji vieta kameriniø an- sambliø kategorijoje. Uþ meistriðkumà diplomu ir specia- Gruodis liuoju prizu apdovanota ðiems kolektyvams akompanuo- 1 – Respublikinë konferencija „Gailestingumo þinios ðvyturiai janti Edita Dobrickienë. Panevëþio vyskupijos 90-metëje istorijoje“. KKC. 19 / 11 26 – Tautodailininkiø Birutos Annos Austros Jugu- 4 – Videofilmo „Partizanø vadas Albinas Tindþiulis-Dëdë“ pri- lienës ir Laimutës Raiðienës kûrybos darbø paroda „Ran- statymas Vilniaus kupiðkënø klube. Vilniaus mokytojø namai. kos ðilumà kuria“. KEM. 10 – Literatûrinë-muzikinë popietë „Dvi moterys – dvi mûzos“. 19 – XIV tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai – Naujø poezijos knygø (Birutës Jasinskienës „Bëgantis lai- að“. Dalyvavo uþsienio atlikëjai Mieczislaw Litwinski (Len- kas“ ir Editos Petrulienës „Renkuosi gyvenimà“) prista- kija), Viktor Pashnyk (Ukraina), Paul Cataldo (JAV), Lietuvai tymas. KVB Lukoniø padalinys. atstovavo Þemyna Trinkûnaitë, Algirdas Klova, Steponas 16 – Protø mûðis „Intelektø kovos su Vytaru Radzevièiumi“. Krasauskas ir Almantas Totoris. KKC Skapiðkio padalinys. Organizatorius Kupiðkio vieðoji biblioteka. KKC. 21 – Kupiðkio kultûros centro 33-ojo kûrybinio sezono atidary- 20 – Parodos „Seserø Glemþaièiø drabuþiø ir jø priedø rinkinys“, mas. Teatralizuoto pasirodymo metu buvo pristatyti svar- skirtos kupiðkënø etnografijos parodos 55-eriø metø jubi- biausi 2016 metø renginiai, projektai, koncertavo per 100 liejui, pristatymas. Dalyvavo armonikieriø ansamblis „Ku- meno mëgëjø. KKC. piðkio kroðto muzikontai“ (vad. Alma Pustovaitienë) ir Ku- 25 – Galerijos AV17 mobilios Lietuvos ðiuolaikinës skulptûros piðkio kultûros centro folkloro klubo „Jaunimo Romuva“ kûrëjø parodos „417 km/menas“ atidarymas. Darbus prista- sutartiniø giedotojø grupë (vad. Daiva Palionienë). KEM. të 8 skulptoriai: Nerijus Erminas, Andrius Erminas, Kæstutis 26 – Kalëdinis spektaklis visai ðeimai „Nauji karaliaus rûbai“ Svirnelis, Jonas Anièas, Marija Ðnipaitë, Algis Kasparavi- (reþ. Vilija Morkûnaitë). KKC. èius, Rimantas Milkintas ir Rafael Piesliak. KKC. 30 – Muzikinis spektaklis „Zoro legenda“ (reþ. Neringa Da- nienë). KKC. Lapkritis Parengë Lina MATIUKAITË 3 – Knygos „Kupiðkio þydø bendruomenë. Praeities ir dabarties sàsajos“ sutiktuvës Vilniaus þydø vieðojoje bibliotekoje. Daly- Jolantos Balabonienës, Vigilijos Grigienës, Auðros Jonuðytës, Linos Ma- vavo nepaprastasis ir ágaliotasis Izraelio valstybës ambasa- tiukaitës, Karolinos Vaiþmuþytës, Reginos Vilèinskienës, Vigitos Þiûkaitës dorius Lietuvoje Amir Maimon, Kupiðkio rajono meras Dai- nuotraukos

138 KUPIÐKIS 2016 /14 kronika KUPIÐKIO KALENDORIUS 2017 METAMS

Jubiliejai, datos

SAUSIS BALANDIS 1 – 95 m., kai gimë ALGIS PLÛKAS (1922), chorvedys, 4 – 120 m., kai gimë VILIUS (VILHELMAS) ELISONAS pianistas, Kupiðkyje. Mirë 1976 m. (1897), kariðkis, Aukðtaièiø k. Mirë 1969 m. 3 – 100 m., kai gimë JONAS JANKAUSKAS (1917), medi- 9 – 105 m., kai gimë JONAS ALGIRDAS KAULËNAS cinos m. daktaras, Kupiðkyje. Mirë 1976 m. (1912), dramaturgas, þurnalistas, Subaèiuje. Mirë 1965 m. 6 – 90 m., kai gimë ALBINA MARIJA PAJARSKAITË (1927), 17 – 130 m., kai gimë ANICETAS LINKUS (1887), kunigas, biomedicinos m. daktarë, vienuolë, Nociûnø k. Subaèiuje. Mirë 1962 m. 6 – 130 m., kai gimë ANICETAS ÐLAPELIS (1887), muzikas, 18 – 65 m., kai gimë VALDIMARAS MUKULYS (1952), tech- Rëkuèiø k. Mirë 1980 m. nologijos m. daktaras, Radþiûnø k. 19 – 115 m., kai gimë ANTANAS TUÈIUS (1902), tauto- 19 – 120 m., kai gimë UNË BABICKAITË-GRAIÈIÛNIENË dailininkas, Aþukapio vnk. Mirë 2000 m. (1897), aktorë, reþisierë, Laukminiðkiø k. Mirë 1961 m. 24 – 90 m., kai gimë VYTAUTAS BIMBA (1927), krepðinio 20 – 90 m., kai gimë JURGIS UÞUSIENIS (1927), kunigas treneris, Muntvydø k. Mirë 2001 m. monsinjoras, Pamarnakiø k. Mirë 2015 m.

VASARIS GEGUÞË 1 – 130 m., kai gimë ANTANAS MERKYS (1887), teisi- 2 – 120 m., kai gimë POVILAS BABICKAS-ALANTA (1897), ninkas, kariðkis, Bajorø k. Mirë 1955 m. kariðkis, III Pelyðose. Mirë 1940 m. 3 – 130 m., kai gimë JONAS GLEMÞA (1887), koopera- 18 – 75 m., kai gimë ROMUALDAS KARAZIJA (1942), habil. tininkas, visuomenës veikëjas, Auliðkio k. Mirë 1988 m. fiziniø m. daktaras, akademikas, Subaèiuje. 8 – 105 m., kai gimë BIRUTË NASVYTYTË-SMETONIENË 21 – 75 m., kai gimë MILDA GENIENË (1942), socialiniø (1912), pianistë, Subaèiuje. Mirë 2003 m. m. daktarë, Keginiø k. 13 – 130 m., kai gimë VLADAS DUBENDRIS (1887), iðei- 24 – 80 m., kai gimë POVILAS GAIDYS (1937), reþisierius, vijos veikëjas, Juodpënø k. Mirë 1983 m. aktorius, Subaèiuje. 19 – 70 m., kai gimë KÆSTUTIS SASNAUSKAS (1947), chemikas, habil. fiziniø m. daktaras, Kupiðkyje. BIRÞELIS 20 – 90 m., kai gimë ALFONSAS MERKYS (1927), bota- 15 – 115 m., kai gimë KAZYS GRINA (1902), teisininkas, nikas, akademikas, Puoþo k. Mirë 2016 m. bankininkas, Kreiveniø k. Mirë 1972 m. 18 – 60 m., kai gimë LAIMANTAS JONUÐYS (1957), lite- KOVAS ratûros kritikas, vertëjas, Kupiðkyje. 1 – 90 m., kai gimë VILIUS UÞTUPAS (1927), þurnalistas, 20 – 130 m., kai gimë ANTANAS VIRELIÛNAS (1887), kal- humanitariniø m. daktaras, Miliûnø k. Mirë 2008 m. bininkas, Vëþioniø k. Mirë 1925 m. 7 – 90 m., kai gimë ALOYZAS ALEKNA (1927), technolo- 22 – 75 m., kai gimë KAZIMIERAS KËDAINIS (1942), inþi- gijos m. daktaras, Akmeniø k. nierius, Èiovydþiø k. Mirë 2005 m. 8 – 90 m., kai gimë GEDIMINAS JOKÛBONIS (1927), skulp- 25 – 75 m., kai gimë VIDA ÞILINSKIENË (1942), kalbininkë, torius, profesorius, Kupiðkyje. Mirë 2006 m. humanitariniø m. daktarë, Skodiniø k. 9 – 100 m., kai gimë ALGIRDAS JULIUS GREIMAS (1917), lingvistas, semiotikas, eseistas. 1919–1927 m. gyveno Ku- LIEPA piðkyje. Mirë 1992 m. 4 – 65 m., kai gimë VYTAUTAS MATULIONIS (1952), dai- 15 – 95 m., kai gimë JONAS PAÞEMIS (1922), muzikas, lininkas juvelyras, Subaèiuje. Kupiðkyje. Mirë 1993 m. 8 – 110 m., kai gimë PETRAS ÈIURLYS (1907), literatas, 19 – 70 m., kai gimë EUGENIJUS GRUNSKIS (1947), isto- Pakupio k. Mirë 1984 m. rikas, humanitariniø m. daktaras, Vëþioniø k. Mirë 2009 m. 12 – 60 m., kai gimë RIÈARDAS GLEMÞA (1957), chemi- 22 – 95 m., kai gimë BRONË KËDAINYTË (1922), tauto- kas, fiziniø m. daktaras, Skapiðkyje. dailininkë, tekstilininkë, Karaliûniðkio k. Mirë 2011 m. 14 – 75 m., kai gimë SIGITA JULIJA APÐEGAITË-SAMUO- 23 – 75 m., kai gimë VANDA RASTENYTË-BALSIENË LIENË (1942), dailëtyrininkë, humanitariniø m. daktarë, Ku- (1942), dailëtyrininkë, muziejininkë. Mirë 2002 m. piðkyje. Mirë 2014 m. 27 – 85 m., kai gimë JURGIS USINAVIÈIUS (1932), raðy- 20 – 90 m., kai gimë JONAS SABALIAUSKAS (1927), ar- tojas, Pimpièkø k. chitektas, inþinierius, Slavinèiðkio k. Mirë 1995 m. 30 – 70 m., kai gimë SAVIRIJA KAZIÛNAITË (1947), daili- 21 – 145 m., kai gimë PETRAS JUODAKIS (1872), chemi- ninkë tekstilininkë, Tuitø k. kas, profesorius, Raèiupënø k. Mirë 1940 m.

KUPIÐKIS 2016 /14 139 kronika RUGPJÛTIS GRUODIS 2 – 65 m., kai gimë JONAS PRAPIESTIS (1952), teisininkas, 3 – 135 m., kai gimë POVILAS PUKYS (1882), kunigas, socialiniø m. daktaras, Kupiðkyje. Gyvakarø k. Mirë 1964 m. 5 – 85 m., kai gimë ANTANAS GARBAUSKAS (1932), dai- 4 – 120 m., kai gimë BRONË VOSYLYTË (1897), kalbinin- lininkas vitraþistas, Skapiðkyje. Mirë 2008 m. kë, Bakðënø k. Mirë 1972 m. 10 – 80 m., kai gimë LAURYNAS ALGIMANTAS SKÛPAS 5 – 90 m., kai gimë KAZIMIERAS BARONAS (1927), ku- (1937), kalbininkas, humanitariniø m. daktaras, Salamies- nigas, Kupiðkio Garbës pilietis, Mieliûnø k. Mirë 2008 m. tyje. Mirë 2005 m. 13 – 170 m., kai gimë URÐULË TAMOÐIÛNAITË (1847), 10 – 90 m., kai gimë PETRAS PEÈIÛRA (1927), filosofas, liaudies poetë, Vëþioniø k. Mirë 1906 m. þurnalistas, Starkoniø k. Mirë 2012 m. 24 – 75 m., kai gimë ANTANAS ZULONAS (1942), kunigas, 18 – 80 m., kai gimë IRENA NAKTINIENË-MALAIÐKIENË Palëvenëlës k. (1937), pedagogë, literatë, Þemaitëliø k. 25 – 65 m., kai gimë LIUDVIKAS AUGULIS (1952), fiziniø * * * m. daktaras, Virbaliðkiø k. 26 – 85 m., kai gimë HENRIKAS PAULAUSKAS (1932), Prieð 335 m. (1682) vyskupas Kazimieras Pacas leido statyti istorikas, þurnalistas, Kupiðkyje. Mirë 2006 m. Kupiðkyje sinagogà. Prieð 295 m. (1722) pirmà kartà paminëta Kupiðkio si- RUGSËJIS nagoga. 1 – 90 m., kai gimë EDVARDAS DANILEVIÈIUS (1927), Prieð 240 m. (1777) pradëjo veikti parapinë mokykla Ska- habil. biomedicinos m. daktaras, Ðimiðkiø k. Mirë 2008 m. piðkyje. 3 –130 m., kai gimë KAZYS ÐIMONIS (1887), dailininkas, Prieð 240 m. (1777) ásteigta pradþios mokykla Subaèiuje. Starkoniø k. Mirë 1978 m. Prieð 190 m. (1827) ákurta vaistinë Kupiðkyje. 12 – 85 m., kai gimë GELMINAS GARBAUSKAS (1932), Prieð 155 m. (1862) pastatyta nauja baþnyèia Antaðavoje. chemikas, fiziniø m. daktaras, Rudiliø k. Mirë 2009 m. Prieð 155 m. (1862) pastatytas Blaivybës paminklas Ska- 14 – 130 m., kai gimë IPOLITAS FRANCKEVIÈIUS (1887), piðkyje. gydytojas, gyveno ir dirbo Kupiðkyje. Mirë 1973 m. Prieð 145 m. (1872) ásteigtos parapijos kapinës Ðimonyse. 18 – 120 m., kai gimë POVILAS BRAZDÞIÛNAS (1897), Prieð 100 m. (1917) ákurta Kupiðkio progimnazija. fizikas, akademikas, Þiþmariðkiø k. Mirë1986 m. Prieð 95 m. (1922) ásteigta Migoniø pradinë mokykla. 27 – 90 m., kai gimë BENJAMINAS VASILIAUSKAS (1927), Prieð 95 m. (1922) Kupiðkyje, J. Apðegos „Auðros“ kino gydytojas, poetas, Darðiðkiø k. Mirë 2003 m. salëje, parodytas pirmas kino filmas. 27 – 105 m., kai gimë POVILAS ZULONAS (1912), pedago- Prieð 90 m. (1927) Kupiðkyje lankësi Lietuvos prezidentas gas, reþisierius, Èiovydþiø k. Mirë 1996 m. A. Smetona. Prieð 80 m. (1937 02 01) ásteigta Kupiðkio vieðoji biblioteka. SPALIS Prieð 75 m. (1942) ásteigtas Kupiðkio etnografijos muziejus. 5 – 70 m., kai gimë ALFONSAS BLAÞYS (1947), tautodai- Prieð 75 m. (1942) ásteigtas Þemës ûkio bankas Kupiðkyje. lininkas, Subaèiuje. Prieð 65 m. (1947) ásteigta Aukðtaièiø (Noriûnø) biblioteka. 7 – 75 m., kai gimë ROMUALDAS PUKÐTAS (1942), tech- Prieð 70 m. (1947) Subaèiaus mokykla tapo gimnazija. nologijos m. daktaras, Subaèiuje. Prieð 60 m. (1952 11 22) ásteigta Juodpënø biblioteka. 14 – 125 m., kai gimë PETRAS GUÞAS (1892), kariðkis, Prieð 60 m. (1957) ásteigta Laièiø biblioteka. Kreipðiø k. Mirë 1945 m. Prieð 60 m. (1957) ásteigti Juodpënø kultûros namai. 17 – 140 m., kai gimë PRANAS JACKEVIÈIUS (1877), ka- Prieð 30 m. (1987) pastatytas naujas paðto pastatas Ku- riðkis, Pamarnakiø k. Mirë 1938 m. Piðkyje. 24 – 80 m., kai gimë RIÈARDAS DAILIDË (1937), fotogra- Prieð 25 m. (1992) ásteigta Kupos pradinë mokykla Kupið- fas, Skapiðkyje. kyje. Prieð 20 m. (1997 01 13) suburtas Kupiðkio kultûros centro LAPKRITIS moterø choras „Versmë“. 1 – 65 m., kai gimë DALIA LORETA GRYBAUSKAITË Prieð 20 m. (1997 02 27) ákurtas Lietuvos þmoniø su negalia (1952), dailininkë grafikë, Subaèiuje. sàjungos Kupiðkio skyrius. 7 – 105 m., kai gimë DOMAS LUKÐYS (1912), kalbininkas, Prieð 20 m. (1997 09 09) ákurtas Lietuvos ûkininkiø draugijos Subaèiuje. Mirë 1981 m. „Sodþius“ Kupiðkio skyrius. 10 – 115 m., kai gimë POVILAS PAKARKLIS (1902), istori- Prieð 20 m. (1997 10 17) atkurtas Lietuvai pagraþinti draugi- kas, profesorius, Smilgiø k. Mirë 1955 m. jos Kupiðkio skyrius. 17 – 110 m., kai gimë ADOMAS SADULA (1907), liaudies dainininkas, Suvainiø k. Mirë 1997 m. Parengë Danutë BARONIENË 20 – 80 m., kai gimë VILIUS BALTRËNAS (1937), poetas, Kupiðkio rajono savivaldybës vieðoji biblioteka þurnalistas, Miliûnø k.

140 KUPIÐKIS 2016 /14