Dešimt Metu! Divizijų Ribose, Turėti Savo Avia Penkių Valstybių Atstovų Kon Socialdemokratai Ir 1 Nepartinis, O Susilaikė Valstiečiai Liaudinin Ciją
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
OCC885 / Nr. 19 (279) TORONTO, Ontario, 1955 m. gegužės (May) men. 12 <1. Kaina 10< TAUTOS VALIOS VYKDYTOJAS (STEIGIAMOJO SEIMO 35 METŲ SUKAKČIAI) Savaitės įvykiai Lietuvių tautos troškimą pačiai pasidaryti savo'likimo lėmėja ir savo gyvenimo tvarkytoja išreiškė Lietuvos Taryba 1918 m. Vakarų Vokietija po 10 m okupacijos paskelbta nepriklausoma. vasario 16 d. deklaruodama atstatanti nepriklausomą valstybę, Tai įvyko gegužės 5 d. 12 vai., kai augštieji sąjungininkų komisa atpalaiduotą nuo betkokių ryšių su kaimynais. Lietuvos Taryba rai perdavė.V. Vokietijos vyriausybei suverenines teises. Kancle išreiškė tikrąją tautos valią, tačiau dar nepatikrintą. Nors ją savo ris Adenaueris ta istorine proga pasakė kalbą, kurioje pabrėžė: krauju netrukus patvirtino daugybė tauriųjų tautos sūnų, tačiau “Okupacijos galas mumyse nekelia džiaugsmo. Mes nebūsime su kai kas ją dar galėjo ir ginčyti. Šita tautos valia pačiai būti savojo verenūs, kohvisa Vokietija nebus sujungta laisvėje”. V. Vokietijos liKimo sprendėja ir savojo gyvenimo tvarkytoja buvo galutinai vieta esanti laisvųjų tautų tarpe: laisvoj Europoje laisva ir suvie užtvirtinta pirmajam Steigiamojo Seimo posėdy pirmuoju jo nyta Vokietija. Rytų Vckietijos gyventojams, kurie tebėra sovietų nutarimu. 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamasis Seimas — lietuvių žinioje, jis tarė: “Jūs priklauso tautos atstovybė, išrinkta visuotiniu, lygiu ir slaptu balsavimu — te mums, odines jums. Atgauta griuvusios V. Europos Gynybos patvirtino formaliai tai, ką buvo deklaravusi Lietuvos Taryba. laisvė tol nebus džiugi, kol ji ne Bendruomenės. Pažymėtina kad Jo valios sutapimo su tautos valia jau niekas negalėjo ginčyti, bus grąžintą ir jums”. Jis pa britai, VE Unijos rėmuose pirmą nes jis buvo tas šeimininkas, kurį tauta išskyrė iš savo tarpo žadėjo nenprimti, kol tai bus kartą įsipareigojo ginti V. Euro vykdyti jos valią. Steigiamasis Seimas šitą valią ir vykdė. laimėta. pos žemyną. Pirmasis ir pagrindinis Steigiamojo Seimo uždavinys buvo Nežiūrint įvairių trukdymų iš - Šitoks vakariečių sūsiorgani-: nustatyti atkurtosios valstybės gyvenimo pagrindus — paskelbti sovietų ir vidaus opozicijos pu-į žavimas iš naujo padilgino'Mas valstybės konstituciją. Ji buvo paruošta bendradarbiaujant vi ses, koncl. <Adenaueris atvaira- j kvą. Pastaroji grasino jau seniau soms pagrindinėms St. Seimo partijoms ir radikaliai demokratiš vo savo kraštą iki nepriklauso i nutrauksianti draugiškumo su ka. Tiesa, kai reikėjo ją priimti, valstiečiai liaudininkai ir social mybės. Buvę augšt. sąjungininkų tartis su Britanija ir Prancūzija, demokratai (pirmieji turėjo 28 atstovus, antrieji — 13) už ją komisarai tapo savo kraštų am jeigu jos ratifikuos V. Vokieti nebalsavo. Jie nenorėjo savo balsai^patvirtinti kaikurių pasaulė basadoriais ir įteikė prezidentui jos nepriklausomybę ir apgink žiūrinių dalykų (ypač religijos ir mokyklų klausimu), nu6 kurių Heuss skiriamuosius raštus. Są lavimą. Kai šitai įvyko, Moloto nesutiko atsisakyti krikščionių demokratų blokas, turėjęs abso jungininkų kariuomenė, kad ir vas oficialiai pranešė, kad- vyr. liučią daugumą, atstovų'— 59 iš 112. Tačiau nei valstiečiai liau pasilieka V.-Vokietijos žemėje, taryba nutarusi nutraukti drau dininkai, nei socialdemokratai nebalsavo prieš konstituciją ir nebebus okupacinė pajėga, o Š. giškumo sutartis. Ryt. Vokietijos niekad nėra ginčiję jos teisėtumo. Priimta 59 balsais iš 94 daly Atlanto S-gos gynybos dalis. V. min. pirm. Grotewohl pareiškė, vavusių tame posėdy, konstitucija buvo tikroji tautos valios iš Vokietijos vyriausybė paskyrė kad sovietų bluko kraštai susi raiška ir ištikrųjų ji niekad teisėtai dar nebuvo pakeista — buvo Aleksandras Stulginskis Dr. Kazys Grinius savo ambasadorius prie sąjung. rinks Varšuvoj'Sudaryti tarpusa- tik sulaužyta. ■ Steigiamojo Seimo pirmininkas, paskiau ant Steigiamojo Seimo meto pirmojo ministerių vyriausybių. Be .to, ji galės skir vės pagalbos sąjungą, kuri at Vienas aktualiausių ir opiausių atsikūrusios Lietuvos klausi rasis valstybės prezidentas. kabineto pirmininkas, vėliau trečiasis Lietu ti savo ambasadorius visiems svertų Vakariečių ’’imperializ mų buvo žemės ir su juo susijęs socialinis klausimas. Lietuvių vos respublikos prezidentas. kraštams,- neišskiriant nė ; Sov. mą”. Vakariečiai betgi dėl to ne tauta nuo amžių juto didelę neteisybę, kad arti 40% Lietuvos Sąjungos su jos satelitais. Nuo sijaudina, nes mato, kad tai ne žemės priklausė saujelei dvarininkų. Steigiamasis Seimas, pripa šiol atšaukiami okupaciniai po turės įtakos jų politikai. žindamas nuosavybės principą, kurį brangino kiekvienas lietuvis, tvarkiai, kurių būta apie 130; visdėlto įvykdė kitą lietuvių tautos troškimą — panaikino dva leidžiama atsiginkluoti 12-kos Derasi dėl Austrijos rus priimdamas* žemės reformos įstatymą (Prieš jį balsavo 6 Dešimt metu! divizijų ribose, turėti savo avia Penkių valstybių atstovų kon socialdemokratai ir 1 nepartinis, o susilaikė valstiečiai liaudinin ciją. Sąjungininkai pasiliko tik ferencija Vienoje, svarstanti bū kai ir žydai). Žemės reformą pravesti buvo ir tautos valia, jos Buvo pats gamtos žydėjimas,' Niujorko bendradarbio ' Mes, mažieji, gi tikimės, kad tai teisę, kai ateis laikas, pasira simą Austrijos nepriklausomybę, troškimas, ir politinė išmintis, nes išlyginti socialiniai santykiai kai 1945 nr. baigės karas, neat- a L M A U S Europos Vokietija bus kitokia — šyti taikos sutartį su visa Vo dirba gana sparčiai. Buvo ji už laidavo visudmenės darnų sugyvenimą, o be to, tai buvo priemonė . nešdamas taikos ir ramybės lie-; ne kryžiuočių “Drang Nach Os- kietija kaip nugalėtojai. kliuvusi už kaikurių sunkumų, apsisaugoti nuo įsivyravimo tautiškai svetimo elemento. Ūkiškai bet sovietams nusileidus susitar tuvių tautai. Šalies miškuos įnir 1945 m. tikėjome, kad Amerika, ten”, bet naujai persiėmusi ame Konferencijos Paryžiuje tai nereiškė jokio sukrėtimo, nes dvarų ūkis, buvo jau sugriautas tę gynė save ir teisę Tautai lais rikiečiu paprasta išmintim: .“Gy- ta dėl jų. Sovietai; planavo leisti k’tro’ir daug^^fešiau^BtaaC^rtr jaatkurtismulkių ūkeliu forma gerbdama savo pažadus- Atlanto Prancūrijosjj^mėieprasMėiQ Au st rijąL^ąrųiė^tgL. J<ąriųomtenės_ vai dfdvyn^^rtizana^ gyvuotPV Vonferencija^ lK^dJ^8aiywį^F lietuviškose rankose, negu remti atš&ūrimą nutautusių ir Lie riedėjo ešelonai į Sibiro taigas, Mes, mažieji, nors-ir sunkiai skancik lėlių reikalaus rusus atsitraukti iš pa diplomatijos galvos: Dulles, Mc licija ir pasienio apsauga, ir tuo tuvos valstybei neištikimų dvarininkų rankose. o laisvąjį pasaulį pasiekę nežino vergtųjų kraštų. Prezidentas užmiršdami ponus von Rentel- Jaunutė Lietuvos valstybė vienintelė išdrįso tada šitokią re Millan ir Pinay. Jų darbotvarkėj išvengti visuotinio karinio pa jome savo rytojaus... (Julius Trumanas Potsdame ir vėliau is nus, Locke, Cramerius Lietuvo svarbios problemos: Indokinijos, formą pravesti, nustebindama visą pasaulį. Steigiamasis Seimas Epstein, lenkų žurnalistas, pra- je ir Buchenwaldo bei Dachau ruošimo. Vakariečiams pasiprie toriniame prieš 10 metų kabine Formozos, Austrijos ir kt. Pran šinus, sovietai nusileido. Taip išdrįso, nes toki.a buvo tautos valia. ” ėpusią savaitę “NYHerald Tri- to posėdyje apsisprendė už “tai- vokiečiu “kultūrines” stovyklas Ir kiti Steigiamojo/Seimo darbai rodo tą patį tautos valios cūzijos ir JAV interesai susitiko pat jie turėjo nusileisti ir pabė bune" paskelbė, jog Edward Ste- į kingą egzistenciją". Pabaltijo kartu žinome, kad tik su aktyvia P. Vietname: prancūzai tebesi vykdymą. Tai tikrasis demokratijos kelias, kuris turėjo išugdyti tinius, buv. JAV užs. reik, mi reikalas vėliau buvo tiek nepo-' vokiečiu talka Europa tegalės al gėlių klausimu Jie buvo parei didelę valstybingumo idėją plačiosiose masėse. Tauta pradėjo laiko koloninės sistemos ir tebe kalavę, kad Austrija leistų so nisteris Jaltoj, tikrai buvo paža pu lia rus, kad net “Europos Lais-! Kauti vadovaujamą politinę, ka- tęsia seną savo politiką; JAV yra justi, kad ji pati veikia per savo atstovus, turėjo pajusti, kad dėjęs sovietams grąžinti visus jų vės Komitete” -kabojusiuose že-! rinę, ūkinę ir kultūrinę vietą pa- vietinėms komisijoms lankyti valstybė yra jos pačios valstybė, jos įrankis gyvenimui tvarkyti. priešingos kolonizmui ir norėtų pabėgėlių iš sovietų užimtų kraš “nationals”). Nurimo partizanai mėlapiuose (su Valst. Departa- šaulyje. Mums taip pat rūpi ar P. Vietnamą matyti visai nepri Lietuvoje, laikinai aptilo tauta tų stovyklas. Ypač daug disku mento pareigūnų žinia) jo vieto- atsiras kitas vokiečių didvyris, klausomą. Jos užtai remia Diem tuota dėl žibalo versmių įrengi kartu su kitais pavergtaisiais, jc buvo palikta tuščia dėmė. Jei' kuris sugebės tęsti 20 amžiaus politiką, o prancūzai — ne. Tuo kai ir vėl priminė laiške “NY mų, kuriuos kadaise padarė JAV prieš dešimt metų reikėjo tik i kanclerio Konrado, užsimojimą klausimu,- matyt, bus ieškoma ir D. Britanija, bet nuo karo pa KANADOS ATEIVIAI Į J A V-bes Times’’ vengrų politikas Bela Fa tradicinio amerikoniškojo prin išugdyti “vieną ir laisvą Vokie abiejų sutarimo. Austrijos klau bian. Išlaukėm dešimt metų: tiją, suvienytoj ir laisvoj Euro baigos valdė sovietai. Kadangi Konservatorių partijos atsto skaičius nuo 1945 m. siekia 256.- cipingumo ir įsakymo Amerikos simu tarėsi visi trys. Jie svarstė rusai skuba galimai greičiau vas J. Diefenbaker, kalbėdamas 000. Esą jų tarpe gali būti kana anapus grasinami išvežti Sibi tankams tęsti laisvinimo žygį, poj- ir keturių didžiųjų susitikimą, ran, būti Įskųsti, sunaikinti, čia duoti