SOVIETAI LAIMES ? Ram Pasitarimui — Belaisvių Ir Riasi Sultonas Ben M
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
SJ7J —. .. .—.. r The Lights of Homeland Lithuanian Weakly Published by the Lithuanian RX. Culture! Society of Canada Authorized os Second Ckm Moil Post Office Deportment Ottawa * SAVA IT RASTIS Laidžia Kanados Lietuvi* Katalikų Kultūros Draugija 941 Dundas St. W., Toronto Nr. 38 (298) TORONTO, Ontario, 1955 m. rugsėjo (September) men. 22 d. Kaina I0< J#*- . ; . _ . _________________________ ,________ Altoriai ir šešėliai Savaitės įvykiai KUNIGŲ VIENYBĖS SUVAŽIAVIMO PROGA Retas kuris luomas rado tiek- dėmesio visuomenėje kaip kuni V. Vokietija sutarė su Maskva užmegzti diplomatinius santykius. go. Į jį dažnai krypsta žmonių akys ir plunksnos. Pasaulinėje ir Po kietų derybų, trukusių penkias dienas, kancleris Adenaueris lietuvių literatūroje yra jau susidariusi ištisa galerija tipų, kurie pranešė, kad pagaliau jo delegacija sutikusi užmegzti diplomati iškelia vieną ar kitą kunigo bruožą. Vieni jų atrodo šviesūs, pa nius santykius su Maskva. Tai buvo lyg ir staigmena, nes iš pra siaukoję, visa širdimi atsidavę sieloms, kiti — smulkesni, mažiau nešimų buvo matyti, kad derybos vyksta sunkiai, buvo užsikirtu- ryškūs, bet patenkinamai atstovaują krikščioniškąją idėją, o treti sios, tad buvo, pagrindo laukti nesėkmės. Kancl. Adenauerio svar tamsūs, neigiami, nesutapę su pašaukimu. Kiekvienas rašytojas biausia sąlyga buvo paleidimas visų vokiečių karo belaisvių. So surikiuoja juos pagal savo pažiūrą ir nuožiūrą. Nekartą jo suri vietai čia labaii syprėsi, bet, matydami vbkiečių nenuolaidumą, pa kiavimas būna tendencingas, kreivas bei šešėliais perdaug ap galiau sutikoK Šors įrašyti tai su- •--------------------- —■------------------- temdytas. sitarime išvengė. Kancl. Aden- vardu, be to, kad belaisvių palei- Kaip ten pagaliau bebūtų, pats domėjimasis kunigo asmenimi aueris patikėją betgi Bulganino dimo nuopelnus daugiau pri- yra faktas, rodąs atsakingą jo vietą visuomenėje. Kalbant apie žodžiu ir prieš išskrisdamas iš skirtų savo “ištikimajam” Gro- mūsąją visuomenę, ypač išeiviją, tai ypač tenka pabrėžti. Čia jo Maskvos pareiškė, esą karo be- Į tewohl. Tai paaiškina, kodėl vaidmuo atrodo netgi ryškesnis. Jeigu normaliose sąlygose jam laisvių paleidimo procedūra bū Maskva nesutiko belaisvių klau tenka burti draugėn tikinčiuosius, rūpintis jų dvasine ir sociali sianti pradėtą- anksčiau nei vo simo įrašydinti oficialiame susi ne gerove, tai juo labiau išeivijoj, kur pavojai būti išdraskytiems, kiečių delegaeija pasieks Bonną. tarime su kancl. Adenaueriu. išmėtytiems, suskaldytiems ir net morališkai sunaikintiems yra Be to, vokiečių delegacija prie Kancl. Adenauerio sėkmę vo žymiai didesni. Čia dvasinė mūsų tautiečių gerovė yra tokia trapi pasirašyto susitarimo su Mask kiečių akyse aptemdė ir sovietų ir tiekos pavojų grasoma, kad kunigui tenka įtempti visas jėgas. va, atskirame laiške Bulganinui, atsakymas į jo pridėtas pastabas Ir tai įtempti tada, kai tų jėgų neperdaugiausia, o pavojai ir rei pridėjo dvi savo pastabas, bū jįėl sienų ir dėl valdymo apim kalavimai už jas didesni. Todėl kunigo asmuo tokiose aplinkybė tent galutinis Vpkietijos sienų ties. Bulganinas savo laiške pa reiškė, kad Vokietijos sienos bu se darosi ir svarbesnis, ir ryškesnis, ir herojiškesnis. Mūsų išeivi nustatymas turįs būti paliktas jos patirtis tai yra ryškiai parodžiusi. Vietovėse, kur buvo uoliai taikos konferencijai, ir antra — vusios galutinai nustatytos Pots V. Vokietijos vyriausybė kal damo konferencijoj ir kad V.Vo- dirbta kunigo, mūsų išeiviai išsaugojo savo ištikimybę Dievui, kietijos vyriausybė tegalinti kal gimtajam kraštui ir atsispyrė ne vienam tykojančiam pavojui. banti visos Vokietijos vardu. Grįžęs į Bonną kancl. Adenau bėti savo valdomos srities vardu. Ten susikūrė.židiniai, kurie jungė išsiblaškiusius ir pripuolamai Šios aplinkybės apsunkins atvykusius ateivius. Dar ir šiandieną su pasitenkinimu ne tik eris džiūgaujančiai miniai pa reiškė, kad derybos buvusios Maskvos susitarimo ratifikavi minime tuos židinius, bet ir patys juose gaivinamės.- Ten, kur sunkios, tačiau susitarimas bu mą Bonnos parlamente. Kancl. tokių židinių nebuvo, mūsų tautiečiai išnyko svetimųjų jūroj, vęs pasiektas nė kiek neatitols- Adenaueris betgi nusistatęs jį arba, praradę religinę ir tautinę ištikimybę, su svetimais vėjais tant nuo įsipareigojimų Vaka pravesti, nežiūrint stiprios opo nuėjo. Galimas daiktas, Nepr. Lietuva nebuvo į tai atkreipusi pa rams. Praėjus pirmajam džiaugs zicijos. kankamai dėmesio. Išeiviai svetimose žemėse tik pripuolamai mui ėmė kilti kritiški balsai . Marokas reforųių išvakarėse galėjo sutikti savus kunigus, nes planingo jų siuntimo užjūrin ypač iš opozicijos pusės, juoba, Uebuvo. '■ Pagal Prancųžįjos premjero E. kad Vokietijos suvienijimo klau Faure planą rugsėjo 12 d. turėjo Šiandieną mes jaučiame tuos pačius mus tykojančius pavojus. simu nebuvo padaryta jokios pa Todėl visai nenuostabu, jei Kanadoj ir kitur, viena ar kita forma, būti pradėtos vykdyti politinės žangos. Be to, kancl. Adenauerio reformos: sultonp Ben Mulay kuriasi šventovės bei židiniai, kurių gyvavime svarus vaidmuo derybų sėkmę greitai aptemdė tenka ir kunigui, kurio pasigesti tuo tarpu netenka. Mes jaučia Arafa pašalinimas, regentų ko nelauktas Maskvos mostas: vos misijos sudarymas, naujos vy me savaimingai, kad be tokios gyvos jungties mūsų atsparumas spėjo išskristi Adenaueris, sku- būtų.labai neilga^. .V^AP|ęęė:todėl su pagrindu laukia, kad" ku riausybės sudarymas, ištremtojo nigas būtų jungtimi ne liktai žmogaus su Dievu, be/ir lietuvio muništinės R. Vokietijos "“prem Prancūzijon. Atsirado - betgi su lietuviu. Dideliame išeivių susiskaldyme jungtis juo reikalin jeras” GroteWohl su savo dele gesnė. Jei mūsų tautiečiai yra pasinešę grupinių aistrų keliu, tai kliūčių: dešinieji Prancūzijos gacija. Kaikas netgi tvirtina, kad f ministerial A. Pinay, gen. P. iš kunigo natūraliai laukiama, kad jis būtų jungiantis asmuo, jis buvęs netoli Maskvos Aden- Koenig ir kt. pasipriešino kaiku- besiremiąs didžiaisiais evangelijos principais. Taip pat yra natū auerio lankymosi metu; esą. bu riom reformom, ypač prancūzų ralu, jei vargo ištikti tautiečiai dažnu atveju kreipiasi pagalbos vę planuota suvesti juodu bend kolonistų spaudžiami. Be to, spi į kunigą, nes jo misija yra organizuoti pagalbą, t.y. būti ir socia SOVIETAI LAIMES ? ram pasitarimui — belaisvių ir riasi Sultonas Ben M. Arafa, o line jungtimi. suvienijimo klausimais, bet Sovietinio melo ir užliūliavi Niujorko bendradarbio buvo jiems simboliu gėrio, iš bandymas sudaryti regentų ko Suprantamu, tokių uždavinių svorį nevisų pečiai atlaiko, ir Adenaueris atsisakęs tuo reikalu misiją pasirodė nelengvas. Na atsiarnda kartais didesnių ar mažesnių šešėlių. Ypač jų atsiran mo kampanijos pasisekimas pa A L M A U S reiškiančio jų norus. Kalbėda kalbėtis su GrotewohL Tuo bū saulyje tiek pradžiugino Mask mas apie išlaisvinimą Eisenho- cionalistai vėl ėmė nerimti bei da ten, kur kunigas, užuot buvęs jungtimi, tampa nesutarimo du Maskva turėjusi pasikviesti kelti riaušes. objektu. Tada išrandami būti ir nebūti šešėliai, kurie aptemdo vos tironų komunos “pirmąjį visai skirtinga nuo argentiniško- weris, nepasakydamas kokiomis ir R. Vokietijos “premjerą”, kad platų veiklos lauką. Vieni dėlto trina rankas, kiti gi skaudžiai tarp lyderių” — Nikitą Chruš sios ar nacinės. Lietuviai tarp priemonėmis, lengvai laimėjo išdildytų įspūdį esą kancl. Aden Perono diktatūra pasibaigė pergyvena, žinodami, kad nėra nieko lengvesnio,; kaip kunigo čiovą, kad rusams tipišku būdu tautinių radijų klausytojai tur (Nukelta į 2 pusi.) aueris kalbąs visos Vokietijos Grįžęs nuo valstybės rūmų asmens pastatymas šešėlin, t.y. jo sukompromitavimas. Tuo būdu išsiplepėjo pats perspėdamas vi būt blaškėsi neviltyje prie pri balkono, kur pasakė karingą juk netiesiogiai pakenkiama ir pačiai visuomenei. Mūsų gi dabar sus pajėgiančius galvoti laisvų imtuvų girdėdami JAV senato kalbą perpnistų miniai, diktato tinė būklė šaukiasi ne šešėlių ieškojimo vienoj ar kitoj pusėj, bet jų pusėje. Dar kancleriui Aden riaus iš Nebraskos George W. rius Peronas buvo bepradedąs kuriančio darbo už savąjį likimą besigrumiančiai lietuviškajai aueriui, kuris tapo stebėtinai Malone pakartotinus pareiški NAUJI VYSKUPAI LIETUVOJE seną savo diktatorinį kursą po išeivijai. Pr. G. mikliu būdu Maskvoje apstaty mus, kuriuos kuo garsiausiai AP ir UP žinių agentūrų pra nevėžio, o pagal AP — Vilniaus neilgai trukusių politinių paliau tas, premjeras Bulganinas užtik maskolberniai pliekė per visus nešimu, Maskvos radijas rugsė katedroje, nors ji pagal anksty bų. Staiga praėjusią savaitę pa rino, kad “mūsų nuomone Rytų garsiakalbius Vilniaus ir kitų jo 13 d. paskelbęs, esą Lietuvoje vesnes žinias yra uždaryta. Apie sigirdo nauji šūviai — kariuo Vokietijos Liaudies Respublikai miestų aikštėse: “... Amerikos rugsėjo 11 d. buvo įšventinti ka naujai įšventintuosius vyskupus menės daliniai įvairiose vietose priklauso ateitis”. Vos Adenau senatorius Malone pareiškė, jog talikų vyskupais: kanauninkas neduota jokių žinių. Šiaip yra vėl sukilo prieš Peroną. LIKVIDAVO ŠNIPU TINKLĄ eriui išvykus, Rytų Vokietijos jis laibai norįs suprasti mūsų Petras Maželis ir teologijos ma žinoma, kad kan. P. Maželis, ki vėl sukilo. Peronas iš pradžių valdžios sistemos veikimą, tai / Po ilgo tyrinėjimo speciali grantai darbininkai, tariamai ir Suomijos delegacijoms su- gistras Julijonas Stepanavičius. limo rokiškėnas, yra buvęs Tel kalbėjo labai drąsiai, žadėjo su kaip mūsų liaudis atsineša į savo Australijos komisija, sudaryta turį “giminių” atitinkamose