Šeimos Augalai Dekoratyviniai Interjero Augalai 5

Total Page:16

File Type:pdf, Size:1020Kb

Šeimos Augalai Dekoratyviniai Interjero Augalai 5 VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO Kauno botanikos sodas judita varkulevičienė • antanina stankevičienė PIPirinių (PIPERACEAE C. AGARDh) šEIMOS AUGALAI dekoratyviniai interjero augalai 5 Mokymo priemonė universitetų ir kolegijų studentams Vytauto Didžiojo universiteto leidykla Kaunas, 2011 UDK 582.5/.9(075.8) Va292 Recenzentės: Doc. dr. Ona Motiejūnaitė Dr. Vilija Snieškienė Apsvarstyta ir rekomenduota išleisti VDU Kauno botanikos sodo tarybos 2009 m. lapkri- čio 17 d. posėdyje (protokolo Nr. 3). Medžiaga leidiniui parengta remiantis tyrimų rezultatais, gautais įgyvendinant Leonardo da Vinči mobilumo projektą Nr. LT/06/EX/1/0999 – „Aplinkos želdinimo ir kraštotvarkos specialistų rengimo kokybės gerinimas siekiant skatinti rekreacinės ir edukacinės veiklos plėtrą želdiniuose“. Pataisyta versija. ISBN 978-9955-12-670-6 (spausdintas) ISBN 978-9955-12-669-0 (internetinis) © Judita Varkulevičienė, 2011 © Antanina Stankevičienė, 2011 © Vytauto Didžiojo universitetas, 2011 TURINYS Įvadas . 4 Pipirinių (Piperaceae) šeimos augalų botaninės savybės. 6 Peperomijos (Peperomia) genties augalų rūšys ir veislės . 7 Peperomijos stačiu stiebu . 7 Peperomijos, augančios skrotele. 9 Peperomijos kylančiais (svyrančiais) stiebais . .11 Pipiro (Piper) genties augalų rūšys ir veislės. .17 Pipirinių (Piperaceae) šeimos augalų priežiūra . 19 Pasitaikančios problemos ir jų šalinimo būdai . 22 Fiziologinės kilmės pažeidimai . 22 Infekcinės ligos . 23 Kenkėjai . .24 Pipirinių (Piperaceae) šeimos augalų pritaikymas patalpose . .25 Naudota ir rekomenduojama literatūra . .27 pipirinių (piperaceae c. agardh) šeimos augalai ĮvADAS Pipirinių (Piperaceae C. Agardh) šeimos augalai priklauso magnolijūnų sky- riui (Magnoliophyta), magnolijainių (Magnoliopsida) klasei, magnolijažiedžių (Magnoliidae) poklasiui, pipiriečių (Piperales) eilei, pipirinių šeimai, prie kurios priskiriama 9 (12) gentys (Piper, Trianaeopiper, Ottonia, Pothomorphe, Sarcorhachis, Peperomia, Verhuellia, Manecia, Piperanthera) ir 2 500 (1 400) rūšių [20, 21]. Šie augalai kilę iš drėgnų Amerikos ir Pietryčių Azijos miškų ir slėnių, kai kurie iš Japonijos ir Afrikos [3, 5, 7, 22]. Šeimoje yra prieskoninių (pipirai), vaistinių, dekoratyvinių augalų [4]. Patalpose dažniausiai auginami pipiro (Piper) ir peperomijos (Peperomia) genčių augalai. Jų gyvavimo forma (biomorfa) – žolė, rečiau krūmai bei vijokliniai ir laipiojantys antžeminiai, epifitai, retai nedideli medžiai [3, 21]. Lapų išsidėstymas – pražanginis, rečiau priešinis. Lapalakščiai stori arba odiški, dėmėti arba spalvotomis gyslomis, tipas – paprastasis. Žiedynas – paprastoji varpa (cilindrinės formos), susi- dedanti iš labai smulkių dvilyčių, rečiau vienalyčių žiedų, apyžiedžio nėra, su labai smulkiomis pažiedėmis, daugiausia dvilyčiai. Vaisius – uoga arba kaulavaisis. Beveik visose šių augalų dalyse yra eterinių aliejų. Prie peperomijos (Peperomia Ruiz et Pav.) daugiamečių žolinių augalų genties priskiriama 700–1 000 (1 600) rūšių bei atmainų. Pavadinimas „Peperomia“ yra kilęs iš graikiškų žodžių peperi ir homoios („panašus į pipirą“). Tai daugiau negu pusė visų Piperaceae šeimos rūšių. Keletas rūšių savaime auga Afrikoje, o paplitusios Centrinės ir Pietų Amerikos drėgnose vietose tarp uolų, miškuose. Peperomia japonica tarpsta Kiusiu ir Sikoku salose. Čilėje Peperomia crystallina auga dykumų rajonuose, netoli rūkų oazių [3]. Tai – kryžmadulkiai, visžaliai (rečiau vienmečiai), žemaūgiai žoliniai augalai, kurių ūgliai sustorėję, epifitai ar augantys ant uolų, rečiau puskrūmiai. Peperomijų stiebai stori, lapai mėsingi, traškūs, sultingi, blizgančiu vaškiniu paviršiumi [3, 21, 22]. Peperomijos pagal taikomumą yra svarbios kaip dekoratyviniai, maistiniai, vaistiniai (skaidrialapė peperomija (Peperomia pelucida)) augalai [7]. Afrikoje skaidrialapė peperomija auginama kaip daržovė ir iš jos gaminama medikamentų [1, 2, 9], o puošniosios peperomijos (Peperomia fraseri) lapai labai maloniai kvepia [3]. Daugelis rūšių auginamos kaip dekoratyviniai lapiniai augalai botanikos soduose ir patalpose. Pasaulyje peperomijos išpopuliarėjo dėl nesudėtingų auginimo sąlygų ir pigumo. Patalpose auginamos peperomijos yra žoliniai augalai stačiais, šliaužiančiais stiebais arba formuojantys skroteles. Žiedai smulkūs, neryškūs, susitelkę kekėmis arba varpomis [6]. 4 pipirinių (piperaceae c. agardh) šeimos augalai Prie pipirų (Piper L.) genties priskiriama 700 (2 000) rūšių. Tai – visžaliai medėjantys, žoliniai laipiojantys augalai arba puskrūmiai, rečiau medžiai. Jie paplitę paatogrąžių ir atogrąžų zonose, Pietų Amerikoje, Indijoje, Vakarų Azijoje, kai kurių rūšių auga Afrikoje. Dauguma pipirų yra prieskoniniai augalai ir priskiriami prie retųjų augalų [3, 21, 23]. Viduramžiais juodasis pipiras (Piper nigrum) buvo labai brangus. Jis vertintas kaip auksas ir vadintas juoduoju auksu; be to, pipirais buvo galima sumo- kėti mokesčius (atsiskaitymo vienetas). Prekyba pipirais paskatino įvykti didžiuosius atradimus [8]. Pipiras buvo vienas pirmųjų XVII a. iš Rytų šalių į Viduržemio jūros regioną, vėliau į Europą atvežtų prieskonių. Iki šiol se- niausią įrodymą apie pipirų vartojimą aptiko archeologai, kasinėdami Knoso rūmų griuvėsius graikiškoje Kretos saloje. Lentelėje, kuri datuojama maždaug 1200 m. pr. Kr., galima įžiūrėti puodą su pipirais [4]. Norint sėkmingai atlikti svetimžemių augalų introdukciją patalpose vidutinėje klimato juostoje, būtina tirti įvairių rūšių, formų, veislių galimybes prisitai- kyti, atsižvelgiant į du svarbiausius veiksnius – augalų poreikius ir patalpų sąlygas. Tam tikslui pasiekti reikia ištirti augalų reakciją į nepalankias sąlygas. Šiuo metu Kauno botanikos sode auginama 26 rūšių, 8 veislių (iš viso 40) taksonų: Peperomia genties ir Piper genties – 6 augalų rūšys. Atliekama šių augalų adaptyvumo [11, 14, 17, 18], tinkamumo įvairioms patalpoms [12, 13, 19, 20], fitosanitarinės būklės ir mikrobiologinių tyrimų [10, 15, 16]. Medžiaga apie pipirinių (Piperaceae) šeimos augalų auginimo ypatumus ir jų įvairovę leidinyje pateikta remiantis VDU Kauno botanikos sodo, Lodzės botanikos sodo ir Varšuvos universiteto (Lenkija) bei Berlyno-Dahlemo, Drezdeno ir Potsdamo (Vokietija) botanikos soduose atliktų tyrimų rezul- tatais. 5 pipirinių (piperaceae c. agardh) šeimos augalai PIPirinių (PIPERACEAE) šEIMOS AUGALų BOTaninės SAVYBės Peperomijos genties augalų rūšių lapai labai skiriasi forma, spalva, dydžiu bei storiu [5, 26]. Pasaulyje nuolat kuriamos naujos veislės, kurios skiriasi lapo forma, spalva bei tekstūra. Peperomijų – šaknų sistema kuokštinė; – lapų išsidėstymas: pražanginis (bamblyje išauga po vieną lapą), priešinis (bamblyje – po du lapus vienas priešais kitą), menturiais (bamblyje – po tris ir daugiau lapų). Jie įvairaus dydžio, kotuoti, stori, tankiai išsidėstę, tipas ištisinis, forma įvairi, žalios, pilkos ir kitokios spalvos; – lapalakščio forma: elipsiška (ilgis du kartus viršija plotį), lancetiška, kiaušiniška ir kt.; – lapalakščio kraštas lygus, viršutinė pusė blizganti arba pūkuota; rūšių ir veislių lapai skiriasi spalva, rečiau forma; – lapalakščio gyslotumas plaštakiškas, rečiau plunksniškas; – stiebas status, šliaužiantis; – dvilytį žiedyną sudaro žalsvai baltos spalvos (pradedant žydėti – gelsvos spalvos) labai smulkūs žiedai, be žiedlapių, sutelkti į 8–10 cm ilgio ci- lindro formos ploną varpą. Yra keletas rūšių peperomijų, kurių žiedynai šakoti arba išplatėjusiomis viršūnėmis, panašiomis į koralus. Pipirų – šaknų sistema kuokštinė; – lapai ištisiniai, tankiai išsidėstę, stori, žali ir pilki, pražanginiai, rečiau priešiniai, įvairaus storio ir formų, žali, įvairių atspalvių; – lapalakščio forma: elipsiška (ilgis du kartus viršija plotį), lancetiška, kiaušiniška ir kt., įvairaus dydžio, viršūnė nusmailėjusi; – lapalakščio kraštas lygus, viršutinė pusė blizganti arba pūkuota; rūšių ir veislių lapai skiriasi spalva, rečiau forma; lapų išsidėstymas pražanginis; – lapalakščio gyslotumas plaštakiškas; – stiebas status ir laipiojantis; – žiedynas – smulki varpa; dvinamiai arba vienanamiai žiedai, smulkūs, dvilyčiai, be apyžiedžio, anemofiliniai (žiedadulkes perneša vėjas); – vaisius – apskritas vienasėklis kaulavaisis. 6 pipirinių (piperaceae c. agardh) šeimos augalai PEPEROMIJOS (PEPEROMIA) GENTIES AUGALų RūšYS IR VEISlės Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo oranžerijoje auginama Peperomia Ruiz et Pav. genties augalai: 28 rūšys, 1 varietetas ir 8 veislės. Jie auginami šiltnamyje, kurio plotas – 75 m², temperatūra žiemą – 15–18 °C. Norint nustatyti tinkamas sąlygas augti visiems augalams, jie buvo suskirs- tyti į dvi grupes, ir sudarytos skirtingos auginimo sąlygos: I grupė – augalai sukulentai, kurių stiebai ir lapai stori, sultingi, lapų ilgis – 0,7–7,5 cm, plotis – 0,5–6,5 cm, žiedynkotis – 7,5–20 cm aukščio. Prie II grupės priskiriamos kitos rūšys, kurių skrotelę sudaro odiški, sultingi lapai. Lapų ilgis – nuo 0,5 cm iki 17,3 cm, plotis – 0,4–7,8 cm. Žiedynkotis – 9,2–25,4 cm aukščio. Vidutiniškai peperomijos išauga iki 20–30 cm, tik keletas rūšių – iki 1 m. Pagal augimo pobūdį peperomijas galima skirstyti į augančias stačiu, kylančiu, šliaužiančiu stiebu ir skrotele. Peperomijos stačiu stiebu Šių peperomijų lapai stori, paviršius padengtas vaško sluoksniu. Stiebas gana tvirtas. Glaustoji peperomija (Peperomia congesta Humb.) – daugiametis žolinis augalas, iki 27 cm aukščio, kero skersmuo – 17 cm, auga Pietų Amerikoje. Stiebai statūs. Lapai šviesiai žali, kieti, blizgantys, elipsiški, gyslotumas plaštakiškas, gyslos ryškios: vos tamsesnės žalios spalvos lapo vietos įdubusios. Žydint stiebo viršūnėje gausu gelsvų,
Recommended publications
  • Plethora of Plants – Collections of the Botanical Garden, Faculty Of
    Nat. Croat. Vol. 24(2), 2015 361 NAT. CROAT. VOL. 24 No 2 361–397* ZAGREB December 31, 2015 professional paper / stručni članak – museal collections / muzejske zbirke DOI: 10.302/NC.2015.24.26 PLETHORA OF PLANTS – ColleCtions of the BotaniCal Garden, faCulty of ScienCe, university of ZaGreB (1): temperate Glasshouse exotiCs – HISTORIC OVERVIEW Sanja Kovačić Botanical Garden, department of Biology, faculty of science, university of Zagreb, marulićev trg 9a, HR-10000 Zagreb, Croatia (e-mail: [email protected]) Kovačić, S.: Plethora of plants – collections of the Botanical garden, Faculty of Science, Univer- sity of Zagreb (1): Temperate glasshouse exotics – historic overview. Nat. Croat., Vol. 24, No. 2, 361–397*, 2015, Zagreb due to the forthcoming obligation to thoroughly catalogue and officially register all living and non-living collections in the european union, an inventory revision of the plant collections in Zagreb Botanical Garden of the faculty of science (university of Zagreb, Croatia) has been initiated. the plant lists of the temperate (warm) greenhouse collections since the construction of the first, exhibition Glasshouse (1891), until today (2015) have been studied. synonymy, nomenclature and origin of plant material have been sorted. lists of species grown (or that presumably lived) in the warm greenhouse conditions during the last 120 years have been constructed to show that throughout that period at least 1000 plant taxa from 380 genera and 90 families inhabited the temperate collections of the Garden. today, that collection holds 320 exotic taxa from 146 genera and 56 families. Key words: Zagreb Botanical Garden, warm greenhouse conditions, historic plant collections, tem- perate glasshouse collection Kovačić, S.: Obilje bilja – zbirke Botaničkoga vrta Prirodoslovno-matematičkog fakulteta Sve- učilišta u Zagrebu (1): Uresnice toplog staklenika – povijesni pregled.
    [Show full text]
  • Bahan Ajar Botani Phanerogamae Magnoliphyta
    BAHAN AJAR BOTANI PHANEROGAMAE MAGNOLIPHYTA SUBCLASS MAGNOLIIDAE 8. PAPAVERALES 7. RANUNCULALES 4.ARISTOLOCHIALES 5. ILLICALES 3. PIPERALES 2. LAURALES 1. MAGNOLIALES 6.NYMPHAEALES DUGAAN HUBUNGAN EVOLUSI ANTAR ORDO PADA MAGNOLIIDAE KARAKTERISTIK SUBCLASSIS MAGNOLIIDAE TUMBUHAN BERKAYU ATAU HERBA BUNGA HYPOGIN, TEPAL KADANGKADANG--KADANGKADANG JELAS, KADANG SULIT DIBEDAKAN ANTARA SEPAL DAN PETAL. KADANG BUNGA TEREDUKSI DAN TANPA PERHIASAN STAMEN UMUMNYA BANYAK DAN TERSUSUN SENTRIPETAL POLEN BINUKLEAT, UNIAPERTURA GYNOCIUM UMUMNYA APOKARP, PLASENTA MARGINAL/BASALIS. YANG SINKARP PLASENTANYA PARIETAL/AXILAR OVULUM BITEGMIK, CRASSINUCELATE JARINGAN PEMBULUH DENGAN SCALARIFORM ATAU PERFORASI SEDERHANA ENDOSPERMA ADA ATAU SERINGKALI TIDAK ADA EMBRIO KECIL ZAT KIMIA : BENZIL-BENZIL-ISOQUINOLINEISOQUINOLINE APORHINE ALKALOIDS TERDIRI DARI 8 ORDO, 39 FAMILI, 12.000 SPECIES MAGNOLIALES, LAURALES, RANUNCULALES 2/3 DARI JUMLAH SPECIES CIRI ORDO DARI SUBCLASSIS MAGNOLIIDAE MAGNOLIALES LAURALES PIPERALES NYMPHEALES RANUNCULALES BUNGA HYPOGIN PERYGINUS/ HYPOGIN HYPOGIN HYPOGIN EPYGIN POLEN TRIAPERTURE TRIAPERTURE UNIAPERTURA BIAPERTURE UNIAPERTURA PADA NELUMO UNIAPERTURA STIPULA STIPULAADASTIPULA ADA STIPULA STIPULA ADA/TIDAK ADA/TIDAK ADA/TIDAK BUNGA BUNGA KECIL BUNGA PETAL ADA, SEPAL LEBIH DARI TUNGGAL/ADA KEBANYAKAN TEREDUKSI / KEBANYAKAN 2 YANG BERUPA DALAM TANPA PERHI- STAMENODIUM PERBUNGAAN PERBUNGAAN ASAN DLM TIDAK PUNYA PERBUNGAAN HERBA, TANAMAN PROTOPINE EMBRIO BESAR SPADIX AIR BIJI DENGAN TIDAK ADA OVULUM PLACENTASI KEBANYAKAN EMBRIO
    [Show full text]
  • Vol. 10 N.° 1 REVISTA ELECTRÓNICA DE LA FACULTAD DE CIENCIAS NATURALES E INGENIERÍA Enero - Junio Del 20201 MUTIS
    Vol. 10 N.° 1 REVISTA ELECTRÓNICA DE LA FACULTAD DE CIENCIAS NATURALES E INGENIERÍA Enero - Junio del 20201 MUTIS e- ISSN 2256-1498 | DOI: https://doi.org/10.21789/issn.2256-1498 e-ISSN: 2256-1498 DOI: https://doi.org/10.21789/issn.2256-1498 MUTIS [email protected] Universidad de Bogotá Jorge Tadeo Lozano Mutis es una publicación electrónica semestral de Jefatura de Publicaciones ciencia e investigación editada por la Facultad de Carrera 4 n.° 23-76, Módulo 29, of. 203 Ciencias Naturales e Ingeniería de la Universidad de Piso 2, Bogotá, D. C., Colombia Bogotá Jorge Tadeo Lozano. Los artículos publicados Tel: (571) 242 7030, Exts. 3120-3132 son responsabilidad de sus autores y no comprome- ten la posición editorial de Mutis. Editor Rector CARLOS SÁNCHEZ GAITÁN GERARD OLIVAR TOST Editor de sección Vicerrector Académico JAVIER HERNÁNDEZ FERNÁNDEZ ANDRÉS FRANCO HERRERA Vicerrectora Administrativa Comité Editorial LILIANA ÁLVAREZ REVELO ISAAC DYNER REZONZEW Director de Investigación, Creación y Extensión Universidad de Bogotá Jorge Tadeo Lozano, Colombia LEONARDO PINEDA SERNA MICHAEL J. AHRENS Universidad de Bogotá Jorge Tadeo Lozano, Colombia Decano de la Facultad de Ciencias Naturales LEONARDO MARIÑO RAMÍREZ e Ingeniería ISAAC DYNER REZONZEW NCBI - National Center for Biotechnology Information, Bethesda MD, EE. UU. Jefe de Publicaciones MYRON SPECTOR MARCO GIRALDO BARRETO Harvard University, EE. UU. Coordinador Editorial JUAN CARLOS GARCÍA SAENZ Comité Científico Coordinación gráfica y diseño y diagramación MÓNICA PUYANA HEGEDUS
    [Show full text]
  • Listado De Plantas Ornamentales Urbanas De Tunja (Boyacá, Colombia)
    Vol. 10 (1) pp. 57-78, enero-junio del 2020 MUTIS https://doi.org/10.21789/22561498.1602 RESEARCH ARTICLE 57 Listado de plantas ornamentales urbanas de Tunja (Boyacá, Colombia) A List of Urban Ornamental Plants in Tunja (Boyacá, Colombia) Wilson Ricardo Álvaro Alba Grupo de Investigación Biología para la Conservación, Facultad de Ciencias Básicas, Escuela de Ciencias Biológicas, Universidad Pedagógica y Tecnológica de Colombia https://orcid.org/0000-0003-3089-9515 | [email protected] Mónica Patricia Díaz Pita Grupo de Investigación Biología para la Conservación, Facultad de Ciencias Básicas, Escuela de Ciencias Biológicas, Universidad Pedagógica y Tecnológica de Colombia https://orcid.org/0000-0001-9477-694X | [email protected] Fecha de recepción: 20 de abril de 2020 Fecha de aceptación: 29 de mayo de 2020 Sugerencia de citación: Álvaro-Alba, W. R. y Díaz-Pita, M. P. (2020). Listado de plantas ornamentales urbanas de Tunja (Boyacá, Colombia). Mutis, 10(1), 57-78. doi: 10.21789/22561498.1602 RESUMEN Se presenta el inventario florístico de las plantas ornamentales de la ciudad de Tunja (Boyacá). Se encontraron 430 especies, distribuidas en 314 géneros y 101 familias, de las cuales 307 especies son Eudicotiledóneas, 96 Monocotiledóneas, 11 Pteridofitos, 10 Gimnospermas y 6 Magnólidas. A nivel florístico, las familias Asteraceae, Cactaceae, Orchidaceae, Solanaceae y Asparagaceae presentaron el mayor número de géneros y especies. El hábito de crecimiento más importante en términos de riqueza de especies fue el de las hierbas, seguido por los hábitos leñosos (árboles y arbustos). En am- bientes de exterior se encontraron más especies de tipo arbóreo y arbustivo, mientras que en am- bientes de interior predominaron las suculentas.
    [Show full text]
  • (Pi), CU P. Betle L. Cultivar. Mitha Pan Sen 10 (Pi), CU P
    Cytologia 41: 697-706, 1976 Cytotaxonomy of Piperaceae Arati Dasgupta and P. C. Datta Department of Botany, University of Calcutta, Calcutta 700019, India Received March 25, 1975 Of the two genera of Piperaceae (Piper and Peperomia), the former may be more primitive (Bentham and Hooker 1880, De Dalla Torre and Harms 1900-1907, Hutchinson 1969). According to Rousseau (1927), Piper is the basic group from which Chloranthus and Saururus (commonly placed in distinct families) are derived by minor modification, while Peperomia has evolved by major changes. Anatomi cal study (Metcalfe and Chalk 1950) suggest Piper to be most specialized. Study of karyotype is an important field of research for understanding inter relations and evolutionary trends (Darlington 1937, White 1945, Babcock, Stebbins and Jenkins 1937, Love 1946, Kapoor and Love 1970, Asana and Adatia 1945, Bowden 1945, Tobgy 1943, Stebbins 1964, 1966, Sharma 1960). A few authors (Smith 1966, Mathew 1958, Sharma and Bhattacharyya 1959, Blot 1960) have studied the karyology of the family with special attention to phylogeny. Solution of phylogenetic problems requires further comparative study of chromosome morphology. Material and methods For the study of somatic chromosomes, root tips, collected from cuttings, planted in the experimental garden of the University, were pre-treated in aesculin (Sharma and Sarkar 1955) for one to three hours, fixed in acetic alcohol (1:1) for 45 minutes to one hour, treated in acetic acid (45%) for 15 minutes and squashed in aceto-orcein technique. Proper plates (about five for each species) were selected and drawn with camera lucida, and oil immersion lens at a projected magnification of 2600.
    [Show full text]
  • View of Speciation
    INFORMATION TO USERS The most advanced technology has been used to photo­ graph and reproduce this manuscript from the microfilm master. UMI films the text directly from the original or copy submitted. Thus, some thesis and dissertation copies are in typewriter face, while others may be from any type of computer printer. The quality of this reproduction is dependent upon the quality of the copy submitted. Broken or indistinct print, colored or poor quality illustrations and photographs, print bleedthrough, substandard margins, and improper alignment can adversely affect reproduction. In the unlikely event that the author did not send UMI a complete manuscript and there are missing pages, these will be noted. Also, if unauthorized copyright material had to be removed, a note will indicate the deletion. Oversize materials (e.g., maps, drawings, charts) are re­ produced by sectioning the original, beginning at the upper left-hand corner and continuing from left to right in equal sections with small overlaps. Each original is also photographed in one exposure and is included in reduced form at the back of the book. These are also available as one exposure on a standard 35mm slide or as a 17" x 23" black and white photographic print for an additional charge. Photographs included in the original manuscript have been reproduced xerographically in this copy. Higher quality 6" x 9" black and white photographic prints are available for any photographs or illustrations appearing in this copy for an additional charge. Contact UMI directly to order. University Microfilms International A Bell & Howell Information Com pany 3 0 0 North Z eeb R oad, Ann Arbor, Ml 48106-1346 USA 313/761-4700 800/521-0600 Order Number 9011282 Evolution of Erigeron (Compositae) andPeperomta (Piperaceae) in the Juan Fernandez Islands, Chile Valdebenito, Hugo Alberto, Ph.D.
    [Show full text]
  • Plants Toxic to Dogs Comprehensive List Supplied by the ASCPA Animal Poison Control Center
    Plants Toxic to Dogs Comprehensive list supplied by the ASCPA Animal Poison Control Center http://www.aspca.org/pet-care/animal-poison-control/dogs-plant-list Adam-and-Eve (Arum, Lord-and-Ladies, Wake Robin, Starch Root, Bobbins, Cuckoo Plant) | Scientific Names: Arum maculatum | Family: Araceae African Wonder Tree () | Scientific Names: Ricinus communis | Family: Alocasia (Elephant's Ear) | Scientific Names: Alocasia spp. | Family: Araceae Aloe () | Scientific Names: Aloe vera | Family: Liliaceae Amaryllis (Many, including: Belladonna lily, Saint Joseph lily, Cape Belladonna, Naked Lady) | Scientific Names: Amaryllis sp. | Family: Amaryllidaceae Ambrosia Mexicana (Jerusalem Oak, Feather Geranium) | Scientific Names: Chenopodium botrys | Family: Chenopodiaceae American Bittersweet (Bittersweet, Waxwork, Shrubby Bittersweet, False Bittersweet, Climbing Bittersweet) | Scientific Names: Celastrus scandens | Family: Celastraceae American Holly (English Holly, European Holly, Oregon Holly, Inkberry, Winterberry) | Scientific Names: Ilex opaca | Family: Aquifoliaceae American Mandrake (Mayapple, Indian Apple Root, Umbrella Leaf, Wild Lemon, Hog Apple, Duck's Foot, Raccoonberry) | Scientific Names: Podophyllum peltatum | Family: Berberidaceae American Mandrake (Mayapple, Indian Apple Root, Umbrella Leaf, Wild Lemon, Hog Apple, Duck's Foot, Raccoonberry) | Scientific Names: Podophyllum peltatum | Family: Berberidaceae American Yew () | Scientific Names: Taxus canidensus | Family: Taxaceae Andromeda Japonica (Pieris, Lily-of-the-Valley Bush) |
    [Show full text]
  • Plants Non-Toxic to Cats
    http://www.aspca.org/pet-care/animal-poison-control/cats-plant-list Plants Non-Toxic to Cats Achira (Canna, Arrowroot) | Scientific Names: Canna edulis | Family: Cannaceae Acorn Squash (Similar plants:pumpkin, zucchini) | Scientific Names: Cucurbita pepo | Family: Cucurbitaceae African Daisy (Barberton Daisy, Veldt Daisy, Transvaal Daisy, Gerber Daisy) | Scientific Names: Gerbera jamesonii | Family: Compositae African Violet (Cape Marigold) | Scientific Names: Saintpaulia spp. | Family: Gesneriaceae Algaroba (Kiawe, Mesquite) | Scientific Names: Prosopis limensis | Family: Mimosaceae Aluminum Plant (Watermelon Plant) | Scientific Names: Pilea cadieri | Family: Urticaceae Alumroot (Coral Bells, Heuchera) | Scientific Names: Heuchera sanguinea | Family: Saxifragaceae Alyssum (Alyssum varieties) | Scientific Names: Alyssum spp. | Family: Brassicaceae American Rubber Plant (Pepper Face, Baby Rubber Plant) | Scientific Names: Peperomia obtusifolia | Family: Pipericeae Amur Maple (Maple, Amur) | Scientific Names: Acer ginnala | Family: Aceraceae Anthericum Comosum (Ribbon Plant, Spider Plant, Spider Ivy) | Scientific Names: Chlorophytum comosum | Family: Liliaceae Antirrhinum Multiflorum (Withered Snapdragon) | Scientific Names: Antirrhinum multiflorum | Family: Scrophulariaceae Antirrhinum Multiflorum (Withered Snapdragon) | Scientific Names: Antirrhinum glandulosum | Family: Scrophulariaceae Arabian Gentian (Persian Violet, German Violet) | Scientific Names: Exacum affine | Family: Areca Palm (Golden Butterfly Palm, Cane Palm, Golden Feather
    [Show full text]
  • In Vitro Propagation of Peperomia and Begonia Species
    View metadata, citation and similar papers at core.ac.ukbrought to you by CORE provided by K-State Research Exchange IN VITRO PROPAGATION OF PEPEROMIA AND BEGONIA SPECIES by SRINIVASA RAMACHANDRA B. Sc. ( Agri. ) , University of Agricultural Sciences Bangalore, India, 1982 A MASTER'S THESIS submitted in partial fulfillment of the requirements for the degree MASTER OF SCIENCE Department of Horticulture KANSAS STATE UNIVERSITY Manhattan, Kansas 1986 Approved by : Major Professor LD A11SD2 171565 #35 TABLE OF CONTENTS Page List of Tables 111 List of Figures iv Introduction ...' 1 Literature Review 3 Literature Cited 15 Manuscript-1 : In vitro propagation of P_j_ arg vr e ia 'Watermelon' and P^_ caperat a 'Emerald Ripple ' 20 Manuscr ip t-2 In vitro propagation of B_j_ erythrophyl la 'Beefsteak' 38 Appendix I Media formulations 54 Appendix II Experimental design 56 Appendix III a Results of experiments repeated ... 57 Appendix III b Results of experiments repeated ... 58 Acknowledgement 59 li LIST OF TABLES Page Manuscr ipt-1 Table-1. Response of petiole segments of P^_ argyreia 'Watermelon' to various combinations of NAA and Kinetin in MS media after 4 weeks in culture 32 Table-2, Response of petiole segments of P_j_ argyre ia 'Watermelon' 4 weeks after transfer to MSSM medium (8 weeks in culture) 33 Table-3. Response of petiole segments of P^_ caperat a 'Emerald Ripple' to various combinations of NAA and Kinetin in MS media after 4 weeks in culture 34 Table-4. Shoot regeneration from petiole segments of P. caperata 'Emerald Ripple' 4 weeks after transfer to MSSM medium (8 weeks in culture) 35 Manuscr ipt-2 Table-1.
    [Show full text]
  • Strengthening Structures in the Petiole–Lamina Junction of Peltate Leaves
    biomimetics Article Strengthening Structures in the Petiole–Lamina Junction of Peltate Leaves Julian Wunnenberg, Annabell Rjosk * , Christoph Neinhuis and Thea Lautenschläger Department of Biology, Faculty of Science, Institute of Botany, Technische Universität Dresden, 01062 Dresden, Germany; [email protected] (J.W.); [email protected] (C.N.); [email protected] (T.L.) * Correspondence: [email protected] Abstract: Peltate- or umbrella- shaped leaves are characterised by a petiole more or less centrally attached to the lamina on the abaxial side. The transition from the petiole to lamina in peltate leaves resembles a significant and abrupt geometrical change from a beam to a plate in a very compact shape. Since these leaves have not been subject of many studies, the distribution of that specific leaf morphology in the plant kingdom was investigated. Furthermore, the connection between the petiole and lamina of several peltate species was studied anatomically and morphologically, focusing on the reinforcing fibre strands. We found peltate leaves in 357 species representing 25 orders, 40 families and 99 genera. The majority are herbaceous perennials growing in shady, humid to wet habitats mainly distributed in the subtropical–tropical zones. Detailed anatomical investigation of 41 species revealed several distinct principles of how the transition zone between the petiole and lamina is organised. In-depth analysis of these different types accompanied by finite element-modelling could serve as inspiration for supporting structures in lightweight construction. Citation: Wunnenberg, J.; Rjosk, A.; Keywords: peltate leaves; petiole; petiole–lamina junction; anatomy; strengthening structures Neinhuis, C.; Lautenschläger, T. Strengthening Structures in the Petiole–Lamina Junction of Peltate Leaves.
    [Show full text]
  • In Vitro Propagation of Peperomia and Begonia Species
    IN VITRO PROPAGATION OF PEPEROMIA AND BEGONIA SPECIES by SRINIVASA RAMACHANDRA B. Sc. ( Agri. ) , University of Agricultural Sciences Bangalore, India, 1982 A MASTER'S THESIS submitted in partial fulfillment of the requirements for the degree MASTER OF SCIENCE Department of Horticulture KANSAS STATE UNIVERSITY Manhattan, Kansas 1986 Approved by : Major Professor LD A11SD2 171565 #35 TABLE OF CONTENTS Page List of Tables 111 List of Figures iv Introduction ...' 1 Literature Review 3 Literature Cited 15 Manuscript-1 : In vitro propagation of P_j_ arg vr e ia 'Watermelon' and P^_ caperat a 'Emerald Ripple ' 20 Manuscr ip t-2 In vitro propagation of B_j_ erythrophyl la 'Beefsteak' 38 Appendix I Media formulations 54 Appendix II Experimental design 56 Appendix III a Results of experiments repeated ... 57 Appendix III b Results of experiments repeated ... 58 Acknowledgement 59 li LIST OF TABLES Page Manuscr ipt-1 Table-1. Response of petiole segments of P^_ argyreia 'Watermelon' to various combinations of NAA and Kinetin in MS media after 4 weeks in culture 32 Table-2, Response of petiole segments of P_j_ argyre ia 'Watermelon' 4 weeks after transfer to MSSM medium (8 weeks in culture) 33 Table-3. Response of petiole segments of P^_ caperat a 'Emerald Ripple' to various combinations of NAA and Kinetin in MS media after 4 weeks in culture 34 Table-4. Shoot regeneration from petiole segments of P. caperata 'Emerald Ripple' 4 weeks after transfer to MSSM medium (8 weeks in culture) 35 Manuscr ipt-2 Table-1. Response of petiole segments of Begonia erythrophy 1 la 'Beefsteak' to various combinations of NAA and Kinetin in MS media after 4 weeks in culture 49 Table-2, Shoot regeneration from petiole segments of B.
    [Show full text]
  • Ecology, Forms and Functions of the Basal Angiosperms from New Caledonia Santiago Trueba
    Ecology, forms and functions of the basal angiosperms from New Caledonia Santiago Trueba To cite this version: Santiago Trueba. Ecology, forms and functions of the basal angiosperms from New Caledonia. Life Sciences [q-bio]. Universit´ede Montpellier, 2016. English. <tel-01392906> HAL Id: tel-01392906 https://tel.archives-ouvertes.fr/tel-01392906 Submitted on 4 Nov 2016 HAL is a multi-disciplinary open access L'archive ouverte pluridisciplinaire HAL, est archive for the deposit and dissemination of sci- destin´eeau d´ep^otet `ala diffusion de documents entific research documents, whether they are pub- scientifiques de niveau recherche, publi´esou non, lished or not. The documents may come from ´emanant des ´etablissements d'enseignement et de teaching and research institutions in France or recherche fran¸caisou ´etrangers,des laboratoires abroad, or from public or private research centers. publics ou priv´es. Délivré par l' UNIVERSITÉ DE MONTPELLIER Préparée au sein de l’école doctorale GAIA Et de l’unité de recherche AMAP Spécialité : Écologie, É volution, Ressources Génétiques, Paléobiologie Présentée par Santiago Trueba -Sánchez Ecology, forms and functions of the basal angiosperms from New Caledonia Ecologie formes et fonctions des angiospermes basales en Nouvelle-Calédonie Soutenue le 26 avril 2016 devant le jury composé de : Daniel BARTH ÉLÉMY, DR, CIRAD Directeur de thèse Tim J. BRODRIBB, A ssociate Professor , University of Tasmania Rapporteur Hervé COCHARD, DR, INRA Examinateur Pierre -Eric LAURI, Ingénieur hors classe , INRA Examinateur Porter P. LOWRY II, Senior Curator , Missouri Botanical Garden Rapporteur Doyle McKEY, Professeur, Université de Montpellier Examinateur Ecology, forms and functions of the basal angiosperms from New Caledonia Santiago Trueba -Sánchez Director : Daniel Barthélémy (CIRAD , France) Advisors : Sandrine Isnard (IRD , France ) Mark E.
    [Show full text]