VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO Kauno botanikos sodas judita varkulevičienė • antanina stankevičienė PIPirinių (PIPERACEAE C. AGARDh) šEIMOS AUGALAI dekoratyviniai interjero augalai 5 Mokymo priemonė universitetų ir kolegijų studentams Vytauto Didžiojo universiteto leidykla Kaunas, 2011 UDK 582.5/.9(075.8) Va292 Recenzentės: Doc. dr. Ona Motiejūnaitė Dr. Vilija Snieškienė Apsvarstyta ir rekomenduota išleisti VDU Kauno botanikos sodo tarybos 2009 m. lapkri- čio 17 d. posėdyje (protokolo Nr. 3). Medžiaga leidiniui parengta remiantis tyrimų rezultatais, gautais įgyvendinant Leonardo da Vinči mobilumo projektą Nr. LT/06/EX/1/0999 – „Aplinkos želdinimo ir kraštotvarkos specialistų rengimo kokybės gerinimas siekiant skatinti rekreacinės ir edukacinės veiklos plėtrą želdiniuose“. Pataisyta versija. ISBN 978-9955-12-670-6 (spausdintas) ISBN 978-9955-12-669-0 (internetinis) © Judita Varkulevičienė, 2011 © Antanina Stankevičienė, 2011 © Vytauto Didžiojo universitetas, 2011 TURINYS Įvadas . 4 Pipirinių (Piperaceae) šeimos augalų botaninės savybės. 6 Peperomijos (Peperomia) genties augalų rūšys ir veislės . 7 Peperomijos stačiu stiebu . 7 Peperomijos, augančios skrotele. 9 Peperomijos kylančiais (svyrančiais) stiebais . .11 Pipiro (Piper) genties augalų rūšys ir veislės. .17 Pipirinių (Piperaceae) šeimos augalų priežiūra . 19 Pasitaikančios problemos ir jų šalinimo būdai . 22 Fiziologinės kilmės pažeidimai . 22 Infekcinės ligos . 23 Kenkėjai . .24 Pipirinių (Piperaceae) šeimos augalų pritaikymas patalpose . .25 Naudota ir rekomenduojama literatūra . .27 pipirinių (piperaceae c. agardh) šeimos augalai ĮvADAS Pipirinių (Piperaceae C. Agardh) šeimos augalai priklauso magnolijūnų sky- riui (Magnoliophyta), magnolijainių (Magnoliopsida) klasei, magnolijažiedžių (Magnoliidae) poklasiui, pipiriečių (Piperales) eilei, pipirinių šeimai, prie kurios priskiriama 9 (12) gentys (Piper, Trianaeopiper, Ottonia, Pothomorphe, Sarcorhachis, Peperomia, Verhuellia, Manecia, Piperanthera) ir 2 500 (1 400) rūšių [20, 21]. Šie augalai kilę iš drėgnų Amerikos ir Pietryčių Azijos miškų ir slėnių, kai kurie iš Japonijos ir Afrikos [3, 5, 7, 22]. Šeimoje yra prieskoninių (pipirai), vaistinių, dekoratyvinių augalų [4]. Patalpose dažniausiai auginami pipiro (Piper) ir peperomijos (Peperomia) genčių augalai. Jų gyvavimo forma (biomorfa) – žolė, rečiau krūmai bei vijokliniai ir laipiojantys antžeminiai, epifitai, retai nedideli medžiai [3, 21]. Lapų išsidėstymas – pražanginis, rečiau priešinis. Lapalakščiai stori arba odiški, dėmėti arba spalvotomis gyslomis, tipas – paprastasis. Žiedynas – paprastoji varpa (cilindrinės formos), susi- dedanti iš labai smulkių dvilyčių, rečiau vienalyčių žiedų, apyžiedžio nėra, su labai smulkiomis pažiedėmis, daugiausia dvilyčiai. Vaisius – uoga arba kaulavaisis. Beveik visose šių augalų dalyse yra eterinių aliejų. Prie peperomijos (Peperomia Ruiz et Pav.) daugiamečių žolinių augalų genties priskiriama 700–1 000 (1 600) rūšių bei atmainų. Pavadinimas „Peperomia“ yra kilęs iš graikiškų žodžių peperi ir homoios („panašus į pipirą“). Tai daugiau negu pusė visų Piperaceae šeimos rūšių. Keletas rūšių savaime auga Afrikoje, o paplitusios Centrinės ir Pietų Amerikos drėgnose vietose tarp uolų, miškuose. Peperomia japonica tarpsta Kiusiu ir Sikoku salose. Čilėje Peperomia crystallina auga dykumų rajonuose, netoli rūkų oazių [3]. Tai – kryžmadulkiai, visžaliai (rečiau vienmečiai), žemaūgiai žoliniai augalai, kurių ūgliai sustorėję, epifitai ar augantys ant uolų, rečiau puskrūmiai. Peperomijų stiebai stori, lapai mėsingi, traškūs, sultingi, blizgančiu vaškiniu paviršiumi [3, 21, 22]. Peperomijos pagal taikomumą yra svarbios kaip dekoratyviniai, maistiniai, vaistiniai (skaidrialapė peperomija (Peperomia pelucida)) augalai [7]. Afrikoje skaidrialapė peperomija auginama kaip daržovė ir iš jos gaminama medikamentų [1, 2, 9], o puošniosios peperomijos (Peperomia fraseri) lapai labai maloniai kvepia [3]. Daugelis rūšių auginamos kaip dekoratyviniai lapiniai augalai botanikos soduose ir patalpose. Pasaulyje peperomijos išpopuliarėjo dėl nesudėtingų auginimo sąlygų ir pigumo. Patalpose auginamos peperomijos yra žoliniai augalai stačiais, šliaužiančiais stiebais arba formuojantys skroteles. Žiedai smulkūs, neryškūs, susitelkę kekėmis arba varpomis [6]. 4 pipirinių (piperaceae c. agardh) šeimos augalai Prie pipirų (Piper L.) genties priskiriama 700 (2 000) rūšių. Tai – visžaliai medėjantys, žoliniai laipiojantys augalai arba puskrūmiai, rečiau medžiai. Jie paplitę paatogrąžių ir atogrąžų zonose, Pietų Amerikoje, Indijoje, Vakarų Azijoje, kai kurių rūšių auga Afrikoje. Dauguma pipirų yra prieskoniniai augalai ir priskiriami prie retųjų augalų [3, 21, 23]. Viduramžiais juodasis pipiras (Piper nigrum) buvo labai brangus. Jis vertintas kaip auksas ir vadintas juoduoju auksu; be to, pipirais buvo galima sumo- kėti mokesčius (atsiskaitymo vienetas). Prekyba pipirais paskatino įvykti didžiuosius atradimus [8]. Pipiras buvo vienas pirmųjų XVII a. iš Rytų šalių į Viduržemio jūros regioną, vėliau į Europą atvežtų prieskonių. Iki šiol se- niausią įrodymą apie pipirų vartojimą aptiko archeologai, kasinėdami Knoso rūmų griuvėsius graikiškoje Kretos saloje. Lentelėje, kuri datuojama maždaug 1200 m. pr. Kr., galima įžiūrėti puodą su pipirais [4]. Norint sėkmingai atlikti svetimžemių augalų introdukciją patalpose vidutinėje klimato juostoje, būtina tirti įvairių rūšių, formų, veislių galimybes prisitai- kyti, atsižvelgiant į du svarbiausius veiksnius – augalų poreikius ir patalpų sąlygas. Tam tikslui pasiekti reikia ištirti augalų reakciją į nepalankias sąlygas. Šiuo metu Kauno botanikos sode auginama 26 rūšių, 8 veislių (iš viso 40) taksonų: Peperomia genties ir Piper genties – 6 augalų rūšys. Atliekama šių augalų adaptyvumo [11, 14, 17, 18], tinkamumo įvairioms patalpoms [12, 13, 19, 20], fitosanitarinės būklės ir mikrobiologinių tyrimų [10, 15, 16]. Medžiaga apie pipirinių (Piperaceae) šeimos augalų auginimo ypatumus ir jų įvairovę leidinyje pateikta remiantis VDU Kauno botanikos sodo, Lodzės botanikos sodo ir Varšuvos universiteto (Lenkija) bei Berlyno-Dahlemo, Drezdeno ir Potsdamo (Vokietija) botanikos soduose atliktų tyrimų rezul- tatais. 5 pipirinių (piperaceae c. agardh) šeimos augalai PIPirinių (PIPERACEAE) šEIMOS AUGALų BOTaninės SAVYBės Peperomijos genties augalų rūšių lapai labai skiriasi forma, spalva, dydžiu bei storiu [5, 26]. Pasaulyje nuolat kuriamos naujos veislės, kurios skiriasi lapo forma, spalva bei tekstūra. Peperomijų – šaknų sistema kuokštinė; – lapų išsidėstymas: pražanginis (bamblyje išauga po vieną lapą), priešinis (bamblyje – po du lapus vienas priešais kitą), menturiais (bamblyje – po tris ir daugiau lapų). Jie įvairaus dydžio, kotuoti, stori, tankiai išsidėstę, tipas ištisinis, forma įvairi, žalios, pilkos ir kitokios spalvos; – lapalakščio forma: elipsiška (ilgis du kartus viršija plotį), lancetiška, kiaušiniška ir kt.; – lapalakščio kraštas lygus, viršutinė pusė blizganti arba pūkuota; rūšių ir veislių lapai skiriasi spalva, rečiau forma; – lapalakščio gyslotumas plaštakiškas, rečiau plunksniškas; – stiebas status, šliaužiantis; – dvilytį žiedyną sudaro žalsvai baltos spalvos (pradedant žydėti – gelsvos spalvos) labai smulkūs žiedai, be žiedlapių, sutelkti į 8–10 cm ilgio ci- lindro formos ploną varpą. Yra keletas rūšių peperomijų, kurių žiedynai šakoti arba išplatėjusiomis viršūnėmis, panašiomis į koralus. Pipirų – šaknų sistema kuokštinė; – lapai ištisiniai, tankiai išsidėstę, stori, žali ir pilki, pražanginiai, rečiau priešiniai, įvairaus storio ir formų, žali, įvairių atspalvių; – lapalakščio forma: elipsiška (ilgis du kartus viršija plotį), lancetiška, kiaušiniška ir kt., įvairaus dydžio, viršūnė nusmailėjusi; – lapalakščio kraštas lygus, viršutinė pusė blizganti arba pūkuota; rūšių ir veislių lapai skiriasi spalva, rečiau forma; lapų išsidėstymas pražanginis; – lapalakščio gyslotumas plaštakiškas; – stiebas status ir laipiojantis; – žiedynas – smulki varpa; dvinamiai arba vienanamiai žiedai, smulkūs, dvilyčiai, be apyžiedžio, anemofiliniai (žiedadulkes perneša vėjas); – vaisius – apskritas vienasėklis kaulavaisis. 6 pipirinių (piperaceae c. agardh) šeimos augalai PEPEROMIJOS (PEPEROMIA) GENTIES AUGALų RūšYS IR VEISlės Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo oranžerijoje auginama Peperomia Ruiz et Pav. genties augalai: 28 rūšys, 1 varietetas ir 8 veislės. Jie auginami šiltnamyje, kurio plotas – 75 m², temperatūra žiemą – 15–18 °C. Norint nustatyti tinkamas sąlygas augti visiems augalams, jie buvo suskirs- tyti į dvi grupes, ir sudarytos skirtingos auginimo sąlygos: I grupė – augalai sukulentai, kurių stiebai ir lapai stori, sultingi, lapų ilgis – 0,7–7,5 cm, plotis – 0,5–6,5 cm, žiedynkotis – 7,5–20 cm aukščio. Prie II grupės priskiriamos kitos rūšys, kurių skrotelę sudaro odiški, sultingi lapai. Lapų ilgis – nuo 0,5 cm iki 17,3 cm, plotis – 0,4–7,8 cm. Žiedynkotis – 9,2–25,4 cm aukščio. Vidutiniškai peperomijos išauga iki 20–30 cm, tik keletas rūšių – iki 1 m. Pagal augimo pobūdį peperomijas galima skirstyti į augančias stačiu, kylančiu, šliaužiančiu stiebu ir skrotele. Peperomijos stačiu stiebu Šių peperomijų lapai stori, paviršius padengtas vaško sluoksniu. Stiebas gana tvirtas. Glaustoji peperomija (Peperomia congesta Humb.) – daugiametis žolinis augalas, iki 27 cm aukščio, kero skersmuo – 17 cm, auga Pietų Amerikoje. Stiebai statūs. Lapai šviesiai žali, kieti, blizgantys, elipsiški, gyslotumas plaštakiškas, gyslos ryškios: vos tamsesnės žalios spalvos lapo vietos įdubusios. Žydint stiebo viršūnėje gausu gelsvų,