Almanachas ŽURNALISTIKA 2015 (II) Almanachas ŽURNALISTIKA 2015 (II) Autoriai Daiva Červokienė Viktoras Denisenko Eglė Digrytė Dana Kurmilavičiūtė Nerijus Maliukevičius Jurgita Matačinskaitė Giedrė Milkevičiūtė Jonas Nekrašius Dainius Radzevičius Gerimantas Statinis Vidmantas Valiušaitis Vytautas Žeimantas Aistė Žilinskienė

Leidinio redaktorė Aistė Žilinskienė Dizaineris Simonas Barščiauskas

Leidinį prenumeruoti galima internetu arba pašto skyriuose. Vieno numerio kaina 3 Eur, indeksas 5329.

ISSN 0135-1346

© Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, 2015 Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas remia projektą „Žiniasklaidos tendencijas ir kismą analizuojančių straipsnių rinkinys „Žiniasklaidos pokyčiai“ (Fondas yra įsipareigojęs 2015 m. projektui vykdyti suteikti 10 000 eurų finansinę paramą) („Versle kaip ir kare reikėjo radijo. Žvilgsnis į radijo istoriją“, „Radijas Lietuvoje nuo 1926-ųjų iki šių dienų. Dažnių, formatų, programų įvairovė“, „Radijo profesionalai: mes išliksime, keisis tik garso sklidimo forma“, „Romas Sadauskas ir Romas Sadauskas- Kvietkevičius. Kietas stuburas ar taiklus žodis būtini geroje žurnalistikoje“, „Mykolo Vadišio patirtis. Kaip savanorystė prisidėjo prie kelionių žurnalistikos populiarinimo“, „Česlovas Juršėnas - tarp pirmųjų laisvos žiniasklaidos daigų“, „Šiaulių laikraščių ir kitų spaudos leidinių raida bei kronika (nuo XX a. 5 dešimtmečio iki XXI a. pr.)“, „Romualdas Ozolas – tarsi iš epo žanro“).

Viršelyje – Romualdo Rakausko nuotrauka. Jaunimas klausosi radijo.

ALMANACHAS „ŽURNALISTIKA 2015 (II)“ Formatas 17x24 cm. 8 sp. l. (128 p.) Leidėjai: Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija Adresas: Jogailos g. 11, Vilnius Spaudai parengė leidybos įmonė „Kriventa“, V. Pietario g. 5-3, LT-03122 Vilnius Tel. / faks. (8 5) 265 06 29, el. p. [email protected], www.kriventa.lt Tiražas 600 egz. Spausdino UAB „Petro ofsetas“, Naujoji Riovonių g. 25C, LT-03153 Vilnius, www.petroofsetas.lt Turinys

Redaktorės žodis 4

Radijo perspektyvos Versle kaip ir kare reikėjo radijo. Žvilgsnis į radijo istoriją 6 Radijas Lietuvoje nuo 1926-ųjų iki šių dienų. Dažnių, formatų, programų įvairovė 11 Radijo profesionalai: mes išliksime, keisis tik garso sklidimo forma 24 Skirtingi radijo klausytojų tipai arba išsamus žvilgsnis į radijo tyrimus 40

Veidai iš arti Ginas Dabašinskas: ne tik mielas balsas radijo eteryje 46 Romas Sadauskas ir Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Kietas stuburas ar taiklus žodis būtini geroje žurnalistikoje 50

Etika ir profesionalumas Deividas Velkas: Per netikslumą neturi išsikreipti esmė. Kitaip žurnalistas nebus apsaugotas nuo atsakomybės 57

Kelionės ir žurnalistika Mykolo Vadišio patirtis. Kaip savanorystė prisidėjo prie kelionių žurnalistikos populiarinimo 62 Sekant idealisto prof. Kazio Pakšto „Dausuvos“ pėdomis 69

Žurnalistikos istorija Česlovas Juršėnas - tarp pirmųjų laisvos žiniasklaidos daigų 77 Parapijų laikraščiai Lietuvoje – ne vien bažnytiniai leidiniai 84 Šiaulių laikraščių ir kitų spaudos leidinių raida bei kronika (nuo XX a. 5 dešimtmečio iki XXI a. pr.) 91

In memoriam Romualdas Ozolas – tarsi iš epo žanro 123 Stanislovas Pleskus – žurnalistų bendruomenės vienytojas 130 O. Posaškovos nuotr. Posaškovos O. Redaktorės žodis

Gerbiamieji skaitytojai, kaip šiandien pradėjote savo rytą? Gal kar- Gal kitiems jis – tik muzika? Koks radijo ir tais įsijungdami radijo imtuvą? Aš taip. interneto santykis? Klausausi jo kasdien, ryte ir vakare, auto- mobilyje ir vaikščiodama parduotuvėje, Kaip jau supratote, būtent radijui šiame džiaugiuosi nugirdusi naujausias žinias, o „Žurnalistikos“ almanache ir skirsime dau- ilgesnėje kelionėje į kitą miestą radijas – giausia vietos. TNS LT radijo auditorijos apskritai nepamainomas pakeleivis. tyrimų projekto vadovė Renata Mackevi- čienė atskleis, kokie yra radijo klausytojų Kokios šios žiniasklaidos rūšies perspekty- tipai, kaip kiekviena klausytojų karta turi vos? Ar visi taip dažnai jo klausosi kaip aš? skirtingus radijo klausymo įpročius. Taip

4 almanachas žurnalistika 2015/2 Redaktorės žodis

pat su ja aptarsime, kaip objektyviausiai iš- „Tėvas visaip stengėsi nuo žurnalistikos matuoti radijo auditoriją. atgrasyti. Maniau, kad bijo, jog padarysiu jam gėdą. Ir tik po daugelio metų, kai mano Lietuvos radijo ir televizijos komisijos straipsniai pradėjo rodytis naujienų porta- administracijos direktorius Nerijus Ma- luose, išgirdau kelis jo santūriai teigiamus liukevičius apžvelgs radijo istoriją Lietu- atsiliepimus“, – almanache prisipažįsta voje nuo dienų, kai jis buvo mokamas, iki Romas Sadauskas-Kvietkevičius, žinomas populiariausių programų šiandien, pana- Dzūkijos žurnalistas, naujienų portalo grinės ir radijo reklamos rinką, prisimins „Delfi“ apžvalgininkas, Kurorto radijo įkū- linksmiausias radijo dažnių išsaugojimo rėjas. Pasakojimu apie tėvą ir sūnų Romus istorijas. Sadauskus „Žurnalistikos“ leidinyje prade- dame istorijų ciklą apie žurnalistų dinasti- Apie darbo radijuje specifiką pasakos ir jas, iš kartos į kartą perduodamas vertybes žurnalistai profesionalai: Guoda Litvai- ir profesijos žavesį. tienė, Giedrė Čiužaitė (Lietuvos radijas), Raigardas Musnickas, Lina Pavalkytė Šiame „Žurnalistikos“ numeryje visi diti- (Žinių radijas), Aurelija Gintautaitė- rambai atitenka radijui, tad leiskite „Re- Norkūnienė (M-1), Ginas Dabašinskas daktorės žodį“ baigti Gino Dabašinsko („Laisvoji banga“). Visi jie pripažįsta, jog mintimis: „Mano strategija vedant laidas radijuje reikia ir gražaus balso tembro, ir yra tokia: pokalbis neturi skirtis nuo gy- charizmos, bet svarbiausia – turėti, ką pa- venimo. Juk mes iš esmės visą laiką esame sakyti, mokėti kalbėti apie įvykius taip, tiesioginiame eteryje, tik ne visada trans- kad klausytojai galėtų viską įsivaizduoti liuojamame. O kai tai supranti, suvoki, kad lyg ten buvę. jokios ribos tarp įjungto ir išjungto mikro- fono neturi būti. Ir kai tai pagaliau suvokia Vertingais patarimais žurnalistams šiame nenorintis atsiskleisti pašnekovas, jis vis almanacho numeryje dalysis ir Žurnalis- tiek pasakys per visą laidą nors 5 proc. to, tų etikos inspektoriaus tarnybos patarėjas kas bus įdomu ir mūsų klausytojams. Štai Deividas Velkas. Jis paaiškins, kodėl svar- dėl tų 5 proc. ir verta stengtis.“ bu tiksliai cituoti, patikslinti kitų sakytus žodžius ir rinktis kiek įmanoma daugiau šaltinių. Malonaus skaitymo! Aistė Žilinskienė

almanachas žurnalistika 2015/2 5 Radijo perspektyvos Nuotrauka iš www.matton.lt Nuotrauka

Versle, kaip ir kare, reikėjo radijo. Žvilgsnis į radijo istoriją

Jurgita Matačinskaitė VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto doktorantė

Kad ir kaip nepatiktų humanitarams, tačiau istorija rodo, jog komunikacijos, žinių ir informa- cijos perdavimo plėtrą lemia ne kas kitas, o fizikai. Tai jų laboratorijose ir laidų raizgalynėse pirmiausia užsimezga vėliau visą komunikacijos raidą lemiantys procesai. Būtent taip nutiko su radiju, o išradimo plėtotę skatino du svarbūs veiksniai – karas ir verslas.

6 almanachas žurnalistika 2015/2 Versle, kaip ir kare, reikėjo radijo

Paradoksalu, kad šios jau beveik šimtą dvi- pradžia. Tačiau kaip būna visada: niekas iš dešimt metų skaičiuojančios operatyviausio nieko neatsiranda ir niekur nedingsta. Prie žiniasklaidos kanalo pozicijų neužleidžian- šio technikos stebuklo išradimo mokslinin- čios visuomenės informavimo priemonės kai, būtina pabrėžti, kad tai buvo fizikai, istorija prasidėjo vieną Spaudos atgavimo, ėjo laipsniškai – tobulėjančios technikos kalbos ir knygos dieną – 1895 m. gegužės grandine. Pradėkime nuo to, kad 1844 m. 7 d. – Rusijos fizikos-chemijos draugijos Samuelis Morzė išrado telegrafą, dar po Fizikos skyriaus posėdyje Peterburge. Jame beveik 30 metų (1876 m.) – Aleksandras Aleksandras Popovas demonstravo, kaip Belas sukonstravo telefoną, 1878 m. – Dei- veikia „prietaisas elektriniams virpesiams vidas Hjūzas sukūrė mikrofoną, 1873 m. – aptikti ir registruoti“. Džeimsas Maksvelis teoriškai pagrindė elektromagnetinių bangų egzistavimą, o Prietaiso, vėliau pavadinto radijo imtuvu, 1888 m. – Heinrichas Hercas sukūrė prie- išradimas ir buvo tas lemtingas žingsnis, taisus joms praktiškai aptikti. kurį reikėjo žengti, kad būtų per atstumą be laidų perduodami elektriniai signalai. Ta- Kalbėdami apie radijo ištakas turime ne- čiau istoriškai taip jau susiklostė, kad Vaka- pamiršti paminėti ir dar vienos labai svar- rų šalyse radijo išradėju laikomas tik Giul- bios asmenybės, suvaidinusios reikšmingą jermas Markonis, nes jis buvo pirmasis, ir išskirtinį vaidmenį išrandant radiją – tai kuris paskelbė pasauliui apie savo išradimą. Italijos žemvaldžio sūnaus, techniką stu- dijavusio Florencijoje ir Leghorne, bet Fizikai – komunikacijos sisteminio išsilavinimo taip ir neįgijusio – variklis G. Markonio. Specialiame elektrotechni- kos žurnale 1894 m. jis aptiko aprašytus Rusas A. Popovas, fizikas ir elektrotechnikas, H. Herco bandymus ir susidomėjo elek- praleido ne vienerius metus laboratorijoje tromagnetinėmis bangomis. Netrukus bandydamas pagaminti prietaisą, kuris turėtų tėvo dvare netoli Bolonijos įsirengė la- du įtaisus: vieną – keičiantį elektromagneti- boratoriją ir pradėjo bandymus. Savo su- nių bangų energiją aukštojo dažnio srovių kurtais įtaisais – kibirkštiniu siųstuvu su energija (anteną), o kitą – keičiantį aukštojo manipuliatoriumi (kohereriu) – Markonis dažnio signalus žemojo dažnio signalais, t. y. iš pradžių užfiksavo signalus kitame la- jautrų sinchroniškai veikiantį kohererį, kurio boratorijos kambario gale, o dar po metų savybės automatiškai atsikuria. Tik taip paga- (1895 m.) jo radijo stoties signalai buvo mintu prietaisu buvo galima priimti signalus priimami jau už poros kilometrų. per atstumą be laidų, kitaip tariant, jį buvo galima panaudoti radijo ryšiui. Kas išrado radiją?

Tokia buvo kūdikio – radijo kaip visuo- Šioje vietoje būtina pastebėti, kad ginčuo- menės informavimo priemonės – pradžių se dėl to, kurį – rusą A. Popovą ar italą almanachas žurnalistika 2015/2 7 Radijo perspektyvos

G. Markonį – laikyti radijo išradėju, daž- Savo išradimą verslui pritaikęs ir visuoti- niausiai laimi laikas ir tas mokslininkas, nį pripažinimą pelnęs G. Markonis akty- kuris pirmas paskelbė pasauliui apie savo viai tęsė radijo veikimo nuotolio tyrimus išradimą. Taip jau istoriškai ir politiškai su- ir netrukus jie davė vaisių. 1899 m. buvo siklostė, kad Vakarų šalyse radijo išradėju perduota pirmoji telegrama per Lamanšą, buvo laikomas tik G. Markonis, o Sovietų o 1901 m. – per Atlantą. Sukurti galin- Sąjungoje ir ją palaikančiose šalyse radijo gi – iki 50 kW galios – kibirkštiniai siųstu- išradėju buvo vainikuojamas A. Popovas, vai. 1909 m. G. Markoniui kartu su Karlu tačiau svarbu paminėti, kad G. Markonis Ferdinandu Braunu buvo paskirta Nobelio apie savo išradimą pasauliui paskelbė anks- premija. Tais metais radijo ryšiu pasinau- čiau. Nepaisant to, kokio pripažinimo su- dota gelbstint laivo „Florida“, o 1912 m. – laukė rusas ir italas, tačiau faktas akivaizdus: „Titaniko“ keleivius. pagarbos verti ir radijo išradėjais laikytini abu mokslininkai, nes jie bandymus ir ty- Verslas netruko suvokti, kokią naudą gali rinėjimus atliko nepriklausomai vienas nuo duoti radijas. Ypač šia naujove suskubo kito. Be to, jie tai darė ir skirtingų tikslų bei pasinaudoti pramonininkai ir prekybinin- motyvų skatinami. G. Markonis, kartą išra- kai. Kaip ir dabar, taip ir anuomet greitas dęs radijo imtuvą, savo tyrinėjimus nukrei- ryšys buvo ypač svarbu ir jis tapo lemiamu pė tam, kad ateityje šį technikos stebuklą žingsniu monopolijų konkurencinėje ko- galėtų pritaikyti verslo poreikiams. Ir taip voje. Radijo ryšys taip pat buvo labai svar- jau sutapo, kad A. Popovui ir jo pasekėjams bus ir reikalingas valstybėms, kurių laivai radijo siųstuvo ir imtuvo patobulinimus la- plaukiojo tolimose ir svetimose jūrose bei biau pasisekė pritaikyti karo reikmėms. vandenynuose. O apie radijo kultūrinę ar kitokią funkciją ir misiją tuomet dar niekas Verslas atranda radiją negalvojo, gal net ir sapnuose neregėjo.

Taigi paskui šiuos du mokslininkus ir jų ra- Kare irgi reikėjo radijo dijo kūrimo motyvus nusitęsia dviejų krypčių radijo istorijos kelias, žymimas verslo ir karo. Radijo ar bevielio telegrafo išradėjas (taip XIX amžiuje buvo vadinamas radijas) ru- Pradėkime nuo verslo. 1986 m. birželio 2 d. sas A. Popovas savo išradimą taip pat to- G. Markonis padavė paraišką radijo išra- bulino kelerius metus. Jis atliko bandymus, dimo patentui gauti. Biurokratinis mecha- kurių metu vis tikrino, kokiu nuotoliu įvai- nizmas nesuskubo jo užregistruoti, todėl riomis sąlygomis galima perduoti elektros patentas mokslininkui buvo išduotas tik signalus. Tačiau A. Popovas neturėjo gerų 1897 m. liepos mėnesį, o iki tol išradimas sąlygų savo išradimui tobulinti. Jo moki- buvo laikomas paslaptyje. Netrukus buvo niai P. Rybkinas ir D. Troickis rado būdą, įkurta pirmoji bendrovė „Wireless Tele- kaip priimti telegrafo signalus telefono graph and Signal Co Ltd – Marconi“. principu, t. y. sukūrė prietaisą žmogaus

8 almanachas žurnalistika 2015/2 Versle, kaip ir kare, reikėjo radijo

Nuotrauka iš www.matton.lt kalbai perduoti ar priimti. Beje, praktinis Radijo stotis Lietuvoje – A. Popovo išradimas pirmą kartą buvo pri- taip pat su parako kvapu taikytas 1900 m. gelbstint prie Hoglando salos avarijon patekusį šarvuotį „General Nuo to meto naujųjų technologijų – ra- admiral Apraksin“ ir į jūrą ant ledo lyties dijo imtuvo ir siųstuvo – išradimo praėjus nuneštus žvejus. Mokslo visuomenė pripa- 15 metų, radijas atkeliavo ir į Lietuvą. Tu- žino A. Popovo išradimus ir rusų moksli- rime pripažinti, kad atsižvelgiant į tuome- ninkas neliko be apdovanojimų: tais pačiais tines aplinkybes šis technikos stebuklas ne 1900 m. pasaulinėje parodoje Paryžiuje jis tiek daug ir vėlavo ateiti į mūsų šalį, tačiau apdovanotas Didžiuoju aukso medaliu, o viskas vyko karo žinybų valia. 1910 m. radi- 1903 m. Berlyne pirmojoje tarptautinėje jo stotį mums Kaune įtaisė carinės Rusijos konferencijoje bevielio telegrafo klausimais armijos ryšių tarnybos dalinys. Tai ši tarny- pagerbtas kaip išradėjas. ba Kauno tvirtovės Žaliakalnio forte įrengė 1,5 kW galingumo kibirkštinę radijo stotį. Tais laikais naujausi mokslo išradimai daž- Taigi Kauno radijo stotis arba dar kitaip va- nai būdavo pirmiausia panaudojami karo dinamas Kauno radiofonas, arba Valstybės reikmėms. 1911 m. lapkričio 11 d. pirmą radiofonas, yra laikoma pirmąja radijo sto- kartą buvo užmegztas radijo ryšys tarp timi Lietuvoje. lėktuvo ir žemės. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje, vadovaujant N. Papaleksiui, buvo Vykstant Pirmajam pasauliniam karui, sukurta dvipusio radijo ryšio tarp lėktuvo ir 1915 m. Kauno radijo stotį užėmė vo- žemės stotis. kiečių kariuomenė ir ją savo reikmėms almanachas žurnalistika 2015/2 9 Radijo perspektyvos

naudojo beveik ketverius metus. Karui Pasibaigus nepriklausomybės kovoms, Kau- pasibaigus ir priešiškoms šalims susitarus no radijo stotis daugiausia buvo naudojama nuspręsta, kad vokiečiai iš užimtų kraštų specialistams mokyti. Radijas atliko ir dar neturės teisės išvežti jokių karinių įrengi- vieną to meto Lietuvos visuomenei labai nių. Todėl 1919 m. liepos 8 d. Kauno ra- svarbų darbą – tikrino ir skelbė tikslų laiką. dijo stotį perėmė Lietuvos kariuomenė ir nuo tos dienos ji pradėjo dirbti Lietuvos Pirmaisiais metais Kauno radiofono laidos valstybei. trukdavo maždaug 1,5 val. per dieną. Pro- gramą sudarė žinios, orų pranešimai, visuo- Normalus radijo stoties veikimo spin- menės veikėjų paskaitos, muzika. Plečiantis dulys buvo 200 km, todėl akivaizdu, kad laidoms, jos tapo įvairesnės, atsirado teminės Kauno radijo stotis neturėjo techninių radijo valandėlės, gausėjo tiesioginių trans- galimybių transliuoti visai Lietuvai. Ta- liacijų iš įvairių įvykių vietų, kūrėsi radijo čiau per radijo stotį radiogramas siųsdavo teatras, buvo rengiami literatūros vakarai. O įvairios šalies institucijos ir valdžios įstai- tai darė didelę įtaką Kauno inteligentijai. gos, dažniausiai Krašto apsaugos ir Užsie- nio reikalų ministerijos, taip pat užsienio Pirmoji radijo stotis Lietuvoje veikė iki valstybių atstovybės, būdavo pranešama 1923 m. Vėliau Kaune buvo pastatyta nau- apie politinius įvykius, padėtį frontuo- ja radijo stotis, kuri nuo 1926 m. birželio se. Per radiją buvo kreipiamasi pagalbos 12 d. pradėjo dirbti ne verslo ir ne karo rei- į pasaulio valstybes, kai į Lietuvą veržėsi kmėms, o visai Lietuvos visuomenei. Taip bolševikai, puolė Lenkijos kariuomenė, prasidėjo nauja radijo, kaip visuomenės in- siautėjo bermontininkai. formavimo priemonės, era.

Remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

10 almanachas žurnalistika 2015/2 Asmeninio nuotr. archyvo

Radijas Lietuvoje nuo 1926-ųjų iki šių dienų Dažnių, formatų, programų įvairovė

Nerijus Maliukevičius Lietuvos radijo ir televizijos komisijos administracijos direktorius

Apsidairykite. Kiek turite prietaisų, galinčių priimti radijo programas? Tris, penkis, septynis? Nustebsite, kiek įvairaus dydžio ir formos radijo imtuvų, mobiliųjų prietaisų, suteikiančių gali- mybę klausytis radijo, supa jus. Namuose, darbe, automobilyje ar sodyboje. Bendrovės TNS LT duomenimis, 2014 m. vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas radijo klausėsi 2 val. 26 min. per dieną. Tradiciškai trumpiausiai radijo klausėsi 12–19 metų jaunimas (1 val. 33 min.), ilgiau- siai – 60–74 metų senjorai (2 val. 52 min.).

almanachas žurnalistika 2015/2 11 Radijo perspektyvos

„Niekas tuo neabejoja, kad mūsų laikais ra- 1998, „Radijo cenzūra Lietuvoje ir Sovietų dijas yra labai svarbi visuomeninio ir kul- Sąjungoje 1948–1988“. In: Genocidas ir re- tūrinio gyvenimo priemonė. Savo reikšme zistencija, Nr. 2, 1999. Nemaža statistinės šis naujųjų laikų išradimas yra lygintinas su ir analitinės medžiagos savo tinklalapyje spaudos išradimu. Kaip pastaroji daug pa- http://www.zilionis.lt/rtv/ yra paskelbęs ra- dėjo žmonių kultūrinei pažangai pagreitinti dijo istorijos metraštininkas ir tyrinėtojas ir išplėsti, taip radijas šią pažangą nemaža Sigitas Žilionis. Daug įdomios informacijos sugyvino ir paįvairino. Mūsų amžius ne apie komercinių radijo stočių kūrimąsi galė- kartą vadinamas radijo amžiumi.“ Tai ne tų arba galėjo paskelbti Hubertas Grušnys, šios apžvalgos autoriaus žodžiai. Tai citata Gintautas Babravičius, Kęstutis Sakalauskas, iš Juozo Rimanto knygos „Radijo proble- Donatas Bučelis, Artūras Mirončikas, Arnas ma Lietuvoje“ (Kaunas, Spaudos fondas, Klivečka, Vydas Ivanauskas. 1940 01 02). Jis tęsia: „Kad radijo išradi- mas atitiko ilgus žmonių lūkesčius, rodo Radijas, radijo bangos ir technika bei kiti nepaprastas susidomėjimas šiuo laimėjimu su juo susiję reiškiniai domina daugelį. Ne- ir palyginti platus jo pritaikymas. Būtų per maža entuziastų tiria, kaip sklinda radijo ilgu apibrėžti visas radijo darbo sritis. Pa- bangos, mezga ryšius su tolimais ir artimais stebėsime, kad tai yra gyva priemonė žmo- radijo mėgėjais, dalyvauja varžybose, to- nių rankose. Kaip ir spauda, ji sėkmingai bulina radijo aparatūrą. Lietuvoje yra apie gali būti naudojama vienokių ar kitokių 800 oficialių radijo mėgėjų, kuriems radi- uždavinių tarnybai, vienokiai arba kitokiai jo ryšys yra laisvalaikio užsiėmimas. Šiuo propagandai. Radijas yra lanksti priemonė. metu Lietuvos radijo mėgėjų draugija vie- Blogose rankose ji griaus, gerose kurs ir ug- nija apie 400 radijo entuziastų. dys dideles vertybes.“ Kitas pomėgis – radijo imtuvų ir radijo atri- Nors įvairiomis radijo sritimis besidominčių butikos kolekcionavimas. Šimtus senovinių žmonių Lietuvoje yra nemaža, tačiau soli- radijo aparatų ir įvairios su radiju susijusios džios ir visą radijo raidą Lietuvoje atspin- atributikos yra surinkę kaunietis Zenonas dinčios literatūros beveik nėra. Galima pa- Langaitis, vilniečiai Benonas Mikšas ir Si- minėti Stasio Štikelio knygas „Eterio šviesa: gitas Žilionis, anykštėnas Arūnas Vilkon- nepriklausomos Lietuvos radijas 1919– čius, Algimantas Simaška iš Kavarsko. Nuo 1940 m.“ (Kaunas: Varpas, 2001), „Užgrob- 1997 m. veikia Lietuvos radijo ir televizijos ti, bet nenutildyti“ (Vilnius: Valstybinis muziejus, įkurtas režisieriaus Justino Bau- leidybos centras, 1991), Juozo Girdvainio trėno iniciatyva. 1982 m. kraštotyrininko „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikado- Jono Rimkevičiaus iniciatyva įkurtas Šiau- se“ (Knygų kelias, 2011). Įdomios medžia- lių radijo ir televizijos muziejus. Radijo gos yra skelbęs SSRS ir kitų šalių vykdyto aparatūros kolekcininkai bendrauja kolek- užsienio radijo transliacijų trukdymo žino- cionierių tinklalapyje http://www.oldradio. vas Rimantas Pleikys: „Jamming“, Vilnius, lt/forum/.

12 almanachas žurnalistika 2015/2 Radijas Lietuvoje nuo 1926-ųjų iki šių dienų

2016 m. valstybinis visuomeninis radijas radiją ir televiziją. Tais pačiais metais Lie- minės 90-ąsias metines. Oficialia radijo tuvos radijo I programa pradėta transliuoti gimimo diena Lietuvoje laikoma 1926 m. visą parą. birželio 12-oji. Būtent tą dieną iš Kauno radijo stoties pasigirdo šaukiniai, kuriuos 1991 m. sausio 13 d. sovietinės armijos ir ištarė Petras Speičius: „Alio, alio. Kalba KGB padaliniai šturmavo ir užėmė LRT Kaunas, Lietuva.“ pastatus bei TV bokštą Vilniuje. Kitą dieną visuomeninė organizacija – Lietuvos aklų- Tarpukario laikais radijas buvo mokamas. jų ir silpnaregių sąjunga – užleido Lietuvos Kiekvienas radijo imtuvo savininkas tu- radijui savo studijas ir sudarė galimybes jam rėjo užregistruoti savo turimą techniką ir transliuoti savo programas. Lietuvos radi- mokėti valstybei abonentinį mokestį, vadi- jas šios organizacijos patalpose dirbo be- namąjį radijo tarifą. J. Rimanto duomeni- veik visus 1991-uosius metus – nuo sausio mis, 1938 m. buvo 59 527 abonentai. Pagal 14-osios iki gruodžio 17 dienos. 1933 m. įsigaliojusį Radijo tarifo įstatymą, „bankai, akcinės bendrovės ir kitos įstaigos, Nuo 1990 iki 2003 m. Lietuvos radijui kurios turi leidimą priiminėti iš užsienio ir televizijai nuolat arba laikinai vadova- finansines žinias, už radijo priėmimo apa- vo 11 generalinių direktorių, kurie keitėsi ratą moka per mėnesį 120 Lt“. Net ir so- 13 kartų (Domijonas Šniukas, Skirmantas vietiniais laikais visiems buvo įprasta pašte Valiulis, Laimonas Tapinas, Juozas Ne- sumokėti abonentinį mokestį. Tik 1962 m. verauskas (l. e. p.), Vytautas Kvietkauskas, sausio 1 d. valdžia panaikino prievolę regis- Dalia Kutraitė (l. e. p.), Arvydas Ilginis, truoti radijo imtuvus ir televizorius bei mo- Vytautas Kvietkauskas, Arvydas Ilginis, kėti už juos abonentinį mokestį. Tą mokestį Algirdas Trakimavičius (l. e. p.), Vaidotas buvo nutarta įskaičiuoti į televizijos imtuvų Žukas, Jūratė Laučiūtė (l. e. p.), Valentinas kainą. Milaknis). Tik po 2003 m. LRT tarybos paskirtieji šios institucijos vadovai – Kęs- 1956 m. sausio 1 d. pradėta transliuoti Lie- tutis Petrauskis ir Audrius Siaurusevičius – tuvos radijo II programa. gebėjo dirbti visą jiems priklausančią pen- kerių metų kadenciją. Pirmosios tiesioginės radijo transliacijos sovietiniais laikais pradėtos 1987 m. – lai- 2003 m. Lietuvos radijo I programa doje „Klausiate – atsakome“ su skambi- LR1 tapo Lietuvos radiju, antroji programa nančiais klausytojais bendraudavo Benas LR2 – radijo programa „Klasika“. 2006 m. Rupeika. transliacijas pradėjo radijo stotis jaunimui „Opus 3“. 1990 m. Lietuvos Respublikos Aukščiau- sioji Taryba pakeitė Lietuvos radijo ir te- 2012 m. liepos mėnesį Lietuvos radijas tapo levizijos komiteto statusą ir įkūrė Lietuvos LRT RADIJU, o dvi kitos radijo programos almanachas žurnalistika 2015/2 13 Radijo perspektyvos

pakeitė pavadinimus į LRT KLASIKA ir turinio įsipareigojimus, kelias savaites LRT OPUS. šimtus kartų be pertraukos transliavo vie- ną ir tą pačią laidą apie Vilniaus kultūrinį Iki to meto, kai buvo priimtas Visuomenės paveldą. informavimo įstatymas (1996 m. liepos 2 d.), kardinaliai pakeitęs audiovizualinės rinkos 2003 m. pradėtos pirmosios skaitmeninio reguliavimo sistemą, ir Lietuvos nacionali- radijo transliacijos. Vilniuje buvo transliuo- nio radijo ir televizijos įstatymas (1996 m. jamos programos „Radiocentras“, RC2 (da- spalio 8 d.), buvo galima klausytis šešiolikos bar – ZIP FM), „European Hit Radio“, radijo programų: tris programas transliavo „Russkoje radio Baltija“ (dabar – RUS- Lietuvos nacionalinis radijas ir televizi- RADIO LT). Po kurio laiko šių skaitme- ja, jau veikė M-1 (nuo 1989 12 31), „Vil- ninio radijo transliacijų atsisakyta, kadangi niaus varpas“ (1991 01 29), „Radiocentras“ skaitmeninio radijo imtuvai dėl palyginti (1991 01 31), „Znad Wilii“ (1992 07 01), aukštos kainos Lietuvoje neišpopuliarėjo, o Aukštaitijos radijas (1995 09 17), Alytaus FM bangomis perduodamas stereofoninis radijas (1993 01 06), „Tau“ (1993 02 01), signalas yra gana aukštos kokybės ir radijo „Laisvoji banga“ (1994 02 01), „Hanza“ klausytojus visiškai tenkina. (1994 03 01), „Ultra Vires“ (1994 07 15), „Kauno fonas“ (1995 05 15), „Laluna“ Išjungus analoginę televiziją 2012 m. spalio (1995 08 25) ir „Pūkas“ (1996 03 09). mėnesį FM dažnių juostoje, kurios dalį iki tol užėmė galingas LNK programą Vilniuje Kiekviena radijo stotis turi savo istoriją, paki- transliuojantis siųstuvas, atsirado galimybė limų ir nuopuolių laikotarpius. Viena, gavusi koordinuoti nemažai radijo transliacijų licenciją, plėtojasi ir populiarėja, kita dėl įvai- dažnių ne tik Vilniuje, Kaune, bet ir kitose rių, daugiausia finansinių, priežasčių stabdo Lietuvos vietovėse. Lietuvos radijo ir tele- transliacijas, jas vėl atnaujina, o dar kita, gavu- vizijos komisija 2013 m. surengė 13 kon- si licenciją, taip ir nepradeda transliacijų. kursų radijo programoms transliuoti, 2014 m. – 25, o 2015 m. – 14 konkursų. Galima prisiminti keletą kuriozinių atve- Jų metu savo aprėptį padidino programos jų. Radijo stotis „Ultra Vires“, siekdama Marijos radijas, „Classic Rock FM“, „Lais- neprarasti radijo dažnio, į kurį taikėsi kon- voji banga“, „Extra FM“. Pradėjo translia- kurentai, ir turėdama transliacijų pradžios cijas ir naujos radijo stotys: Kurorto radijas keblumų, eterį užpildė Bryano Adamso Druskininkuose, „Easy FM“ ir Vaikų radi- daina „Back To You“. Kūrinys eteryje ištisai jas Vilniuje, „Mano FM“ Kaune. skambėjo dešimtis tūkstančių kartų, kol ra- dijas atnaujino savo reguliarias transliacijas. Kaip keitėsi transliuotojų ir radijo progra- mų skaičius atkurtosios Lietuvos nepri- Į sunkią situaciją patekęs Užupio radijas, klausomybės metais, rodo toliau pateikia- norėdamas išlaikyti licencijos numatytus mas grafikas.

14 almanachas žurnalistika 2015/2 Radijas Lietuvoje nuo 1926-ųjų iki šių dienų

Transliuotojų ir radijo programų kiekis

Transliuotojų skaičius Radijo programų skaičius

54 55 51 48 47 35 45

19 29

5 15

4 1990 1996 2000 2005 2010 2015

Radijo reklamos rinkos dalis visoje žiniasklaidos rinkoje pateikiama kitoje diagramoje.

Reklamos rinkos dalis, %, TNS LT

Radijas Televizija

47,1 47,5 47,8 45,7 47,5 46,2 43,6 42,6 43,5 44 41,1 41,6 42,6 37,9

9 8,5 8 7,9 7,9 7,9 8,5 7,7 7,3 7,5 7 6,5 6,8 7,2

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Visuomenės informavimo įstatymas nu- programų transliuotojas – transliuoto- mato, kad Lietuvoje radijo programos / jas, kurio antžeminiu radijo tinklu trans- stotys skirstomos į atskiras kategorijas. liuojama programa yra priimama teritori- Nacionalinė radijo programa – radijo joje, kurioje gyvena mažiau negu 60 proc. programa, transliuojama antžeminiu ra- Lietuvos Respublikos gyventojų. Vieti- dijo tinklu ir priimama teritorijoje, ku- nė radijo programa – radijo programa, rioje gyvena daugiau kaip 60 proc. Lie- transliuojama per vieną antžeminę radijo tuvos Respublikos gyventojų. Regioninis stotį.

almanachas žurnalistika 2015/2 15 Radijo perspektyvos

Lietuvos radijo programos, transliuojamos FM dažnių diapazonu Programos Mastas Transliuotojas pavadinimas 1. LRT RADIJAS Nacionalinis VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2. LRT KLASIKA Nacionalinis VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 3. „Laisvoji banga“ Nacionalinis UAB „Laisvoji banga“ 4. „Lietus“ Nacionalinis UAB radijo stotis „Ultra Vires“ 5. M-1 Nacionalinis UAB „M-1“ 6. „M-1 plius“ Nacionalinis UAB „M-1“ 7. „Pūkas“ Nacionalinis UAB „Pūkas“ 8. „Radiocentras“ Nacionalinis UAB „Radiocentras“ 9. ZIP FM Nacionalinis UAB „Radiocentras“ 10. Žinių radijas Nacionalinis UAB „Žinių radijas“ 11. CLASSIC ROCK FM Regioninis UAB „Radiocentras“ 12. FM 99 Regioninis UAB „Alytaus radijas“ 13. „Geras FM“ Regioninis UAB „Geruda“ 14. LRT OPUS Regioninis VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 15. Marijos radijas Regioninis VšĮ „Marijos radijas“ 16. „Power Hit Radio“ Regioninis UAB „TELE-3“ radijas 17. „Pūkas-2“ Regioninis UAB „Pūkas“ 18. RELAX FM Regioninis VšĮ „Kvartolė“ 19. RUSRADIO LT Regioninis UAB „Rimtas radijas“ 20. A2 Vietinis V. Ivanausko IF „Vydas“ 21. Antroji radijo stotis Vietinis UAB „Antroji reklamos ateljė“ 22. Baltupių radijas Vietinis Vilniaus Baltupių progimnazija Retransliuoja VšĮ Lietuvos nacionalinis 23. BBC Vietinis radijas ir televizija 24. EASY FM Vietinis UAB „Žinių radijas“ 25. Europos hitų radijas Vietinis UAB „Radiola“ 26. EXTRA FM Vietinis UAB „Interbanga“ 27. „Gaudeamus“ Vietinis Kauno technologijos universitetas 28. HOT FM* Vietinis UAB „Kauno fonas“ 29. JAZZ FM Vietinis UAB „Proarsa“ 30. „Kapsai“ Vietinis UAB „Lamantas“ 31. „Kelyje“ Vietinis UAB „Radijas kelyje“ 32. Kurorto radijas Vietinis UAB „Atvirai“ 33. „Laluna“ Vietinis UAB radijo stotis „Laluna“ 34. MANO FM Vietinis UAB „Garso klipai“ 35. „Mažeikių aidas“ Vietinis UAB „Mažeikių aidas“ 36. „Nano“ Vietinis VšĮ Šiaulių universiteto gimnazija

16 almanachas žurnalistika 2015/2 Radijas Lietuvoje nuo 1926-ųjų iki šių dienų

Programos Mastas Transliuotojas pavadinimas 37. „Neringa FM“ Vietinis UAB „Eurolexis“ 38. „Pulsas“ Vietinis UAB „Radijo pulsas“ 39. „Radijo klubas“ Vietinis Šiaulių Didždvario gimnazija 40. Radijo stotis „Nykščiai“ Vietinis UAB „Atvirai“ 41. „Radijogama“ Vietinis UAB „Reklamos gama“ 42. „Raduga“ Vietinis UAB radijo stotis „Laluna“ 43. „Saulės radijas“ Vietinis UAB „Saulės radijas“ 44. „Spindulys“ Vietinis UAB „Plunsta“ VšĮ Kauno moksleivių ir jaunimo 45. „Studio 7“ Vietinis laisvalaikio centras 46. „Tau“ Vietinis UAB „Artvydas“ 47. Tauragės radijas Vietinis VšĮ „Šou imperija“ 48. TVM RADIJAS Vietinis Plungės technologijų ir verslo mokykla 49. Utenos radijas Vietinis VšĮ „Utenos radijas“ 50. Vaikų radijas Vietinis UAB „Proarsa“ Vilniaus universiteto 51. Vietinis Vilniaus universitetas radijas „Start FM“ 52. VIT FM Vietinis VšĮ „Žemaičių radijas“ 53. XFM Vietinis UAB „Aukštaitijos radijas“ 54. XXL FM Vietinis UAB „Info XXL“ 55. „Znad Wilii“ Vietinis UAB „Znad Wilii“ radijo stotis

* Licencijos galiojimo panaikinimas ginčijamas teisme.

Radijo klausytojai automobiliuose, radijo aparatūros pardavėjai yra pamėgę radijo progra- mų dažnių lenteles didžiuosiuose miestuose, kurias skelbia Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Taip patogu reguliuoti radijo imtuvus, pasirenkant patinkančią programą.

Radijo programų dažniai Vilniuje Programa Transliuotojas Dažnis 1. „Classic Rock FM“ UAB „Radiocentras“ 87,8 MHz 2. EXTRA FM UAB „Interbanga“ 88,5 MHz 3. LRT RADIJAS VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 89,0 MHz 4. „Radiocentras“ UAB „Radiocentras“ 89,6 MHz 5. Marijos radijas VšĮ „Marijos radijas“ 93,1 MHz Vilniaus universiteto 6. Vilniaus universitetas 94,2 MHz radijas „Start FM“ 7. Vaikų radijas UAB „Proarsa“ 94,9 MHz almanachas žurnalistika 2015/2 17 Radijo perspektyvos

Programa Transliuotojas Dažnis BBC WORLD Retransliuoja 8. 95,5 MHz SERVICE VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 9. „Power Hit Radio“ UAB „TELE-3“ radijas 95,9 MHz 10. A2 V. Ivanausko IF „Vydas“ 96,4 MHz 11. Žinių radijas UAB „Žinių radijas“ 97,3 MHz 12. LRT OPUS VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 98,3 MHz 13. Baltupių radijas Vilniaus Baltupių progimnazija 98,8 MHz 14. JAZZ FM UAB „Proarsa“ 99,3 MHz 15. Europos hitų radijas UAB „Radiola“ 99,7 MHz 16. ZIP FM UAB „Radiocentras“ 100,1 MHz 17. XFM UAB „Labas, Klaipėda“ 100,5 MHz 18. „Pūkas-2“ UAB „Pūkas“ 100,9 MHz 19. EASY FM UAB „Žinių radijas“ 101,5 MHz 20. „Geras FM“ UAB „Geruda“ 101,9 MHz 21. „Laisvoji banga“ UAB „Laisvoji banga“ 102,6 MHz 22. „Lietus“ UAB radijo stotis „Ultra Vires“ 103,1 MHz 23. „Znad Wilii“ UAB „Znad Wilii“ radijo stotis 103,8 MHz 24. RELAX FM VšĮ „Kvartolė“ 104,3 MHz 25. LRT KLASIKA VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 105,1 MHz 26. RUSRADIO LT Retransliuoja UAB „Radiocentras“ 105,6 MHz 27. „M-1 plius“ UAB „M-1“ 106,2 MHz 28. M-1 UAB „M-1“ 106,8 MHz 29. „Pūkas“ UAB „Pūkas“ 107,3 MHz 30. „Kelyje“ UAB „Radijas kelyje“ 107,7 MHz

Radijo programų dažniai Kaune Programa Transliuotojas Dažnis 1. XFM UAB „Labas, Klaipėda“ 88,1 MHz 2. CLASSIC ROCK FM UAB „Radiocentras“ 90,3 MHz 3. „Power Hit Radio“ UAB „TELE-3“ radijas 91,0 MHz 4. „Geras FM“ UAB „Geruda“ 91,9 MHz 5. „Pūkas-2“ UAB „Pūkas“ 92,4 MHz 6. „Gaudeamus“ Kauno technologijos universitetas 93,6 MHz 7. MANO FM UAB „Garso klipai“ 94,4 MHz 8. Marijos radijas VšĮ „Marijos radijas“ 95,7 MHz 9. LRT KLASIKA VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 96,2 MHz 10. „Extra FM“ UAB „Interbanga“ 97,1 MHz 11. „M-1 plius“ UAB „M-1“ 97,6 MHz 12. LRT OPUS VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 98,0 MHz

18 almanachas žurnalistika 2015/2 Radijas Lietuvoje nuo 1926-ųjų iki šių dienų

Programa Transliuotojas Dažnis 13. RELAX FM VšĮ „Kvartolė“ 98,5 MHz VšĮ Kauno moksleivių ir jaunimo laisvalaikio 14. „Studio 7“ 99,2 MHz centras 15. RUSRADIO LT UAB „Rimtas radijas“ 100,4 MHz 16. LRT RADIJAS VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 102,1 MHz 17. Europos hitų radijas UAB „Radiola“ 102,5 MHz 18. „Tau“ UAB „Artvydas“ 102,9 MHz 19. „Lietus“ UAB radijo stotis „Ultra Vires“ 103,5 MHz 20. ZIP FM UAB „Radiocentras“ 104,1 MHz 21. „Laisvoji banga“ UAB „Laisvoji banga“ 104,5 MHz 22. Žinių radijas UAB „Žinių radijas“ 104,9 MHz 23. HOT FM* UAB „Kauno fonas“ 105,4 MHz 24. „Kelyje“ UAB „Radijas kelyje“ 105,9 MHz 25. M-1 UAB „M-1“ 106,6 MHz 26. „Radiocentras“ UAB „Radiocentras“ 107,1 MHz 27. „Pūkas“ UAB „Pūkas“ 107,6 MHz * Licencijos galiojimo panaikinimas ginčijamas teisme.

Radijo programų dažniai Klaipėdoje Programa Transliuotojas Dažnis 1. „Pūkas-2“ UAB „Pūkas“ 90,1MHz 2. RUSRADIO LT UAB „Rimtas radijas“ 90,6 MHz 3. XFM UAB „Labas, Klaipėda“ 91,4 MHz 4. LRT OPUS VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 91,9 MHz 5. ZIP FM UAB „Radiocentras“ 92,5 MHz 6. RELAX FM VšĮ „Kvartolė“ 93,7 MHz 7. „Laluna“ UAB radijo stotis „Laluna“ 94,9 MHz 8. Europos hitų radijas UAB „Radiola“ 96,2 MHz 9. „Power Hit Radio“ UAB „TELE-3“ radijas 96,7 MHz 10. „M-1 plius“ UAB „M-1“ 98,3 MHz 11. „Radijogama“ UAB „Reklamos gama“ 99,0 MHz 12. „Kelyje“ UAB „Radijas kelyje“ 99,8 MHz 13. EXTRA FM UAB „Interbanga“ 100,2 MHz 14. „Raduga“ UAB radijo stotis „Lanula“ 100,8 MHz 15. „Radiocentras“ UAB „Radiocentras“ 101,5 MHz 16. Žinių radijas UAB „Žinių radijas“ 102,2 MHz 17. LRT RADIJAS VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 102,8 MHz 18. „Lietus“ UAB radijo stotis „Ultra Vires“ 103,7 MHz almanachas žurnalistika 2015/2 19 Radijo perspektyvos

Programa Transliuotojas Dažnis 19. „Laisvoji banga“ UAB „Laisvoji banga“ 104,1 MHz 20. LRT KLASIKA VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 105,3 MHz 21. Marijos radijas VšĮ „Marijos radijas“ 106,0 MHz 22. M-1 UAB „M-1“ 106,5 MHz 23. „Pūkas“ UAB „Pūkas“ 107,8 MHz

Radijo programų dažniai Šiauliuose Programa Transliuotojas Dažnis 1. ZIP FM UAB „Radiocentras“ 88,2 MHz 2. Radijo klubas Šiaulių Didždvario gimnazija 89,7 MHz 3. LRT OPUS VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 90,5 MHz 4. Marijos radijas VšĮ „Marijos radijas“ 91,8 MHz 5. „Radiocentras“ UAB „Radiocentras“ 92,2 MHz 6. „Pūkas“ UAB „Pūkas“ 95,7 MHz 7. Žinių radijas UAB „Žinių radijas“ 97,0 MHz 8. „Pūkas-2“ UAB „Pūkas“ 97,4 MHz 9. Antroji radijo stotis UAB „Antroji reklamos ateljė“ 97,8 MHz 10. „Extra FM“ UAB „Interbanga“ 98,5 MHz 11. „M-1 plius“ UAB „M-1“ 100,5 MHz 12. LRT RADIJAS VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 100,9 MHz 13. RELAX FM VšĮ „Kvartolė“ 101,7 MHz 14. „Nano“ VšĮ Šiaulių universiteto gimnazija 102,1 MHz 15. „Saulės radijas“ UAB „Saulės radijas“ 102,5 MHz 16. LRT KLASIKA VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 103,4 MHz 17. „Lietus“ UAB radijo stotis „Ultra Vires“ 103,9 MHz 18. „Laisvoji banga“ UAB „Laisvoji banga“ 104,3 MHz 19. RUSRADIO LT UAB „Rimtas radijas“ 105,8 MHz 20. M-1 UAB „M-1“ 106,3 MHz

Radijo programų dažniai Panevėžyje Programa Transliuotojas Dažnis 1. „Pūkas-2“ UAB „Pūkas“ 90,8 MHz 2. CLASSIC ROCK FM UAB „Radiocentras“ 92,0 MHz 3. „Extra FM“ UAB „Interbanga“ 93,2 MHz 4. LRT OPUS VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 93,7 MHz 5. RELAX FM VšĮ „Kvartolė“ 94,3 MHz

20 almanachas žurnalistika 2015/2 Radijas Lietuvoje nuo 1926-ųjų iki šių dienų

Programa Transliuotojas Dažnis 6. „Pulsas“ UAB „Radijo pulsas“ 96,6 MHz 7. ZIP FM UAB „Radiocentras“ 99,1 MHz 8. „M-1 plius“ UAB „M-1“ 100,2 MHz 9. „Radiocentras“ UAB „Radiocentras“ 101,4 MHz 10. „Pūkas“ UAB „Pūkas“ 102,3 MHz 11. „Lietus“ UAB radijo stotis „Ultra Vires“ 103,0 MHz 12. RUSRADIO LT UAB „Rimtas radijas“ 103,7 MHz 13. „Laisvoji banga“ UAB „Laisvoji banga“ 104,8 MHz 14. LRT KLASIKA VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 105,3 MHz 15. M-1 UAB „M-1“ 106,0 MHz 16. XFM UAB „Aukštaitijos radijas“ 106,9 MHz 17. LRT RADIJAS VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 107,5 MHz 18. Žinių radijas UAB „Žinių radijas“ 107,9 MHz

Programų kokybė priklauso nuo į kuria- metus reklamos radijuje pajamų nepagau- mą turinį investuotų lėšų. Pažymėtina, kad sėjo, nors radijo stočių susikūrė dar daugiau. 2009 m. įvykęs ypač ženklus transliuotojų Su radijo ir televizijos sektoriaus pajamų gaunamų pajamų iš reklamos transliavimo dinamika galima susipažinti pateikiamame kritimas lėmė atitinkamus pokyčius šioje grafike. rinkoje. Dėl minėtų priežasčių dalis radi- jo transliuotojų, ypač vietinių, ne plėtojo Toliau pateikiama informacija apie šešių verslą, o tik stengėsi išgyventi pačius sun- didžiausių Lietuvos radijo stočių vidutinę kiausius laikus. Per pastaruosius penkerius auditorijos struktūrą pagal klausytą laiką.

Transliuotojų ir retransliuotojų pajamos (mln. eurų)

Televizija Retransliuotojai Radijas 69,7

47,2 46,5 49,2 51 45 46,3 43,7 46,2 39,6 34,9 31,7 28,8 24,2 11,4 8,2 7,6 7,2 7,2 7,1 7,5

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

almanachas žurnalistika 2015/2 21 Radijo perspektyvos

Vidutinė radijo auditorijos struktūra pagal klausytą laiką, % (share), TNS LT

LRT RADIJAS „Radiocentras“ M-1 „Pūkas“ RRB „Lietus“

21,5

19,8 19,3 17,1 19,3 17,1 17,4 16,2 15,9 15,6 16,7 16,3 14,6 13,3 13,6

8,5 8,4 8,6 7,6 7,3 7,3 7,1 6,2 6,1 6,6 6,1 6,5 6 5,6 4,9

2013 pavasaris 2013 ruduo 2014 pavasaris 2014 ruduo 2015 pavasaris

Akivaizdu, kad šešių radijo programų auditoriją sudaro daugiau kaip 72 proc. visų klausy- tojų. Taigi likusių 49 Lietuvos radijo programų auditorija tesiekia 38 proc.

TNS LT duomenimis, 2014 m. radijo auditorija pagal klausyto laiko dalį

LRT grupė 19,7 % LRT radijas 18,3 %, LRT „Opus“ 0,7 %, LRT klasika 0,6 % M-1 16,3 %, „Lietus“ 15,2 %, „M-1 Plius“ 4,8 %, „Raduga“ „M-1“ grupė 39,8 % 0,7 %, „Laluna“ 1,9 % „Radiocentro“ „Radiocentras“ 8,5 %, ZIP FM 3,7 %, „Russkoje radio Baltija“ 19,5 % grupė 6,7 %, „Classic Rock FM“ 0,2 %, „Relax FM“ 0,4 % „Pūkas“ 5,8 %, „Power Hit Radio“ 3,3 %, Žinių radijas 2,3 %, Kitos stotys 21,9 % „Kelyje“ 1,4 %, A2 1 %, „European Hit Radio“ 0,9 %, „Hot FM“ 0,8 %, „Tau“ 0,7 %, „Znad Wilii“ 0,6 % Kitos stotys 3,9 % Muzikos įrašai 1,3 %

Remiantis tyrimų bendrovės TNS LT at- (dabar – RUSRADIO LT) – 16,1 proc., liktu radijo auditorijos tyrimu galima saky- LRT RADIJAS – 13,8 proc. ir M-1 – ti, kad 2014 m. pagal pasiektą savaitės au- 12 proc. Kaune pagal vidutinę radijo au- ditoriją pirmoje pozicijoje buvo M-1 pro- ditorijos struktūrą pirmavo LRT RA- grama, toliau – „Lietus“, LRT radijas ir DIJAS – 22,6 proc. ir lenkė M-1 pro- „Radiocentras“. gramą – 17,5 proc. Trečioje vietoje pagal klausomumą Kaune buvo radijo progra- Pagal vidutinės auditorijos struktūros ma „Lietus“ – 8,5 proc. Palyginus vidu- dydį Vilniaus mieste pirmąsias pozicijas tinę radijo auditorijos struktūrą maty- 2014 m. užėmė „Russkoje radijo Baltija“ ti, kad Klaipėdoje didžiausią vidutinės

22 almanachas žurnalistika 2015/2 Radijas Lietuvoje nuo 1926-ųjų iki šių dienų

radijo auditorijos dalį užėmė radijo pro- neoficialių žinių, kad ne tik Sovietų Ru- grama „Laluna“ (18,2 proc.), Šiauliuose – sijos, bet ir Prancūzijos bei Vokietijos kai M-1 (31,1 proc.), Panevėžyje – „Lietus“ kurias radijo stotis norima sustiprinti iki (27,3 proc.). 1 000 kW galingumo. Kitos valstybės, bent didžiosios, šiose varžytynėse stengsis taip Pastaraisiais metais pastebimas stabilus pat neatsilikti. Toks rungtyniavimas stočių M-1 radijo stočių grupės valdomų radijo galingumu mažoms valstybėms stato vieną programų auditorijos didėjimas. Lietuvoje uždavinį: neįsileidžiant į nelygią konkuren- šiai žiniasklaidos grupei priklausančių radi- ciją, ginti savo radijinius interesus rajoninių jo stočių (M-1, „M-1 plius“, „Lietus“, „La- stočių pavidalu.“ luna“) suminė vidutinė auditorija sudarė 38,2 proc., Vilniuje šiai grupei priklausančių Galima sutikti su šių eilučių autoriumi dėl radijo programų (M-1, „M-1 plius“, „Lie- vietinių radijo programų svarbos kiekvie- tus“) auditorija sudarė 26,9 proc., Kaune – nos valstybės socialinės ir kultūrinės raidos 33,7 proc., Panevėžyje – 56,3 proc., Klai- kontekste. Deja, šiandien Lietuvoje suma- pėdoje (kartu su vietinėmis programomis žėjusi reklamos rinka, vadybos trūkumai, „Raduga“ ir „Laluna“ ) – 58,6 proc., o Šiau- nepagrįstos entuziastingų vietinių trans- liuose radijo programų M-1, „M-1 plius“, liuotojų viltys, kitos priežastys lėmė tai, „Lietus“ auditorija pasiekė net 62 proc. kad dauguma vietinių radijo stočių, savo laiku prisiėmusios gausių programų turinio Jau minėtoje knygoje „Radijo problema įsipareigojimų, ėmė juos mažinti. Taip jos Lietuvoje“ dar 1940 m. J. Rimantas rašė: visiškai užleido pozicijas didiesiems radijo „Stiprinti radijo veikmę periferinėse krašto stočių tinklams, išlaikantiems nuolatinį ra- dalyse yra reikalo ir ryšium su svetimomis dijo stoties pobūdį ir klausytojų auditoriją. pastangomis, turinčiomis tikslo radijo pa- Be to, jų auditorija sumenko ir dėl to, kad gelba vienaip arba antraip veikti kito krašto vis daugiau klausytojų, ypač jaunimo, ren- visuomenę. Tokios nepaslepiamos tenden- kasi įvairius mobiliuosius prietaisus, kuriais cijos turi daugelis kraštų. Ji išreiškiama ne galima klausytis norimos muzikos, daugėja tik didesniu stočių galingumu, bet kyšo radijo besiklausančiųjų internetu. Tačiau ir programose. Ateina metas, kada kova tradicinių radijo programų įvairovė mus dėl eterio išaugs iki beprotystės. Yra, tiesa, džiugins dar ne vieną dešimtmetį.

Remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

almanachas žurnalistika 2015/2 23 . Asmeninio nuotr. archyvo „Žinių. radijas“ Lina Pavalkytė.

Radijo profesionalai: mes išliksime, keisis tik garso sklidimo forma

Eglė Digrytė

Dešimtmečius radijas buvo greičiausias informacijos šaltinis, bet interneto amžiuje šį vaidmenį dažnai perima naujienų portalai ir socialiniai tinklai. Tačiau radijo žurnalistai įsitikinę – jis vis dar gali būti pirmas ir pateikti kokybiškesnę informaciją, su internetu ne konkuruodamas, o naudodamas kaip šaltinį ar savireklamos erdvę. Privalumų lyginant su kita žiniasklaida – ne vienas: radijas netrukdo veikti dar ką nors, nebūtina susikaupti, galima paskambinti į studiją ir pačiam dalyvauti laidoje, galų gale – pailsinti akis. Bene didžiausias iššūkis žurnalistams čia – ne lėkti paskui tobulėjančias technologijas ar rasti profesionalų darbuotoją, o tiesiog įpratinti žmones įsijungti radiją.

24 almanachas žurnalistika 2015/2 Radijo profesionalai: mes išliksime, keisis tik garso sklidimo forma

LRT radijo programų direktorė Guoda Litvaitienė: pas mus grįžta net iš televizijos

– Prieš keletą dešimtmečių žiniasklaidos schema buvo aiški: radijas informuoja pirmas, vakare TV apžvelgia dienos įvy- kius, o laikraščiai kitą dieną praneša išsa- miau, analitiškiau. Koks radijo vaidmuo šiandien?

– Taip buvo, šiek tiek yra ir dabar. Aišku, internetas pakeitė šias lenktynes, bet ma- nau, kad radijas dažnai tebėra pirmas. Pasi- Guoda Litvaitienė. BFL nuotr. keitė tik pirmumo forma. Galime pranešti iš įvykio vietos transliuodami tiesiogiai, ką vis dažniau darome ir aplenkiame interne- LRT radijuje G. Litvaitienė dirba jau tris tą, kad ir koks jis būtų greitas, – internetui dešimtmečius. 1985–1998 m. buvo Lie- tuvos radijo ir televizijos Laidų užsieniui žurnalistai tekstą vis dar turi parašyti. redakcijos redaktorė, 1998–2000 m. – Lie- tuvos radijo I programos direktorė, 2000– Nedingo ir formuluotė iš senų mūsų moks- 2001 m. – interneto svetainės tvnet.lt lų, kad radijas yra pigiausia žiniasklaidos redaktorė. Lietuvos radijo programų di- priemonė. Kad ir kur būtum, turi galimybę rektorės pareigas eina nuo 2001-ųjų. Be to, įsijungti radijo imtuvą. Televizoriaus nesi- 1999–2000 m. buvo Lietuvos žurnalistų nešioji, automobilyje jo neturi, 99 proc. tiki- ir leidėjų etikos komisijos narė. mybė, kad interneto irgi nebus – važiuojant nelabai saugu naršyti telefone ar planšetėje. Radijas išlieka pigiausias, prieinamiausias ir ekraniukus, ten yra ir vaizdas. Ne viena greičiausias. radijo stotis filmuoja ir transliuoja vaizdą. Mes irgi esame tai darę, bet gana primi- Žiniasklaidos priemonės pamažu suartė- tyviai. Žinių radijas turi gerai įrengtą stu- ja. Radijas transliuoja garsą, bet dažnai to diją, pritaikytą televizijos transliacijai, bet garso tekstas su vaizdu ar nuotraukomis tai rodoma vien internete. Skaitmeninis atsiranda internete. Mūsų radijai nelabai radijas yra Didžiojoje Britanijoje, Skan- filmuoja, bet Europoje jau yra visual ra- dinavijos šalyse, šiek tiek Vokietijoje, dio (vaizdinis radijas – red. past.), susijęs Belgijoje, truputį Čekijoje. Ant palangės su skaitmeniniu radiju. Kur imtuvai turi stovi radijo imtuvas su ekranėliu ir gali almanachas žurnalistika 2015/2 25 Radijo perspektyvos

matyti vaizdą. Bet kas tuomet yra radi- – O kiek svarbūs socialiniai tinklai? Juose jas – prasta televizija? Vis tiek nėra geros žinios sklinda dar greičiau: radijui reikia kokybės vaizdo. parengti reportažą ar suformuluoti bent sakinį tiesioginiam eteriui, o „Facebooke“ Arba naujienų kambariai – jie tai sujungia- ar „Twitteryje“ brūkštelėjai kelis žodžius mi, kaip LRT, tai išskiriami. Ar gali žurna- ir naujiena jau vieša. listai dirbti kartu – vienas žurnalistas pa- teikti medžiagą trims žiniasklaidos rūšims? – Turime savo „Facebooko“ puslapį, bet jį Iš pradžių manyta, kad gali ir taip turi būti, naudojame rinkodarai: viešiname savo po- dabar kyla pirmumo klausimas: kam pir- kalbius ir laidas, skelbiame anonsus. Drįs- miausia tas vargšas turi daryti – radijui, in- čiau jums prieštarauti – „Facebooke“ visko ternetui ar televizijai? tiek daug ir taip viską reikia tikrinti… Vi- suomeninis transliuotojas jį gali naudoti tik Tikiu, kad žiniasklaidos priemonės išliks. kaip vieną iš kelių šaltinių. Vilniuje įvyko Radijas liks garsu, tik klausimas – kur. Tai avarija, visi pamatė, ką vairuotojas prieš tai tikrai nebus radijo imtuvas ant palangės. Ar buvo paviešinęs „Facebooke“. Mes panau- žmogus įsijungs radiją 9 val. ir girdės laidą, dosime tą faktą savo laidose, nagrinėdami kurią radijas transliuoja, ar pats susidarys ne vien šį atvejį, bet tai bus tik vienas iš ma- programą ir klausys, ką nori? žyčių punktų. Taip, ten galima rasti infor- macijos, bet žinių, sakyčiau, kol kas ne. – Vienas pirmųjų ir svarbiausių naujienų šaltinių jau kurį laiką yra internetas. Kaip – Su kokiais dar iššūkiais susiduria radijo radijo darbą keičia konkurencija su nau- žmonės? jienų portalais? – Technikos požiūriu žengiame koja kojon – Jie nėra mūsų konkurentai. Mes patys su kitais. Turime planšetinius kompiute- turime tinklalapį, kuris yra kolega, bendra- rius, kuriais iš įvykio vietos galime perduoti autoris. Tai, ką baigėme transliuoti, iškart garso įrašus ir ką tik nori, turime telefonus, atsiduria „Mediatekoje“, t. y. internete, ir prie kurių tvirtinami mikrofonai, ir galime žmonės gali klausyti, kada nori. Gali būti tiesiogiai transliuoti interviu iš miško vidu- iškirptas gabaliukas iš pokalbio, kuris „Ryto rio. Turime kilnojamąją transliavimo stotį, garsuose“ trunka pusvalandį. Atsiranda kuria važinėjame po Lietuvą ir transliuo- tekstas, po juo sudedamos nuorodos į kitus jame ištisas laidas. Technologiškai radijui tekstus ir laidas – papildoma informacija, pasidarė labai lengva. Vis tiek jis yra piges- ko radijas negali. Jis transliavo 3 minutes, nis nei televizija – ir žmonių, ir technikos bet gal turi daugiau medžiagos. Internetas išteklių prasme. šiuo atveju padeda. Nekalbu apie delfi.lt, 15min.lt ar lrytas.lt, bet mūsų interneto sve- Nors transliuojame skaitmeniniu būdu, tainė padeda, o ne trukdo. deja, nesame skaitmeninis radijas, nes

26 almanachas žurnalistika 2015/2 Radijo profesionalai: mes išliksime, keisis tik garso sklidimo forma

Lietuvoje, išskyrus modernius automobi- intymumas, jaukumas. Pavyzdžiui, televizi- lius, nėra skaitmeninių imtuvų. Tik nese- joje įvairiais amplua žinoma Beata Tiškevič niai atsisakėme laidinio radijo. Bet kas turi į radiją ateina tikrai ne užsidirbti, kaip ir Ri- automobiliuose, mato ir orą, ir laiką, ir ve- chardas Jonaitis. Čia jauku ir šilta, neakina dėjus. Galime paskelbti aktualiją – paleisti kameros, žmogus visai kitoks nei prieš švie- vieną eilutę. Arba radijo laidų podcast, kurį sas ir pokalbiai būna kitokie. Į televiziją išėję gali bet kada užsisakyti. Neseniai girdėjau, žmonės po penkerių šešerių metų grįžta. ką daro Vakarų stotys, ko mes dar neturi- me ir greičiausiai negreitai turėsime dėl to Turime daug jaunų žmonių – pamatę nau- paties skaitmeninio radijo: jei nepatinka jienų tarnybos kambarį sakytumėte, kad čia daina, galima paspausti skip ir, neišjungus vaikų darželis ir vidurinė mokykla. Nėra radijo, grojama mėgstama daina, o pasi- vidurinės kartos. Geriausi laidų vedėjai yra baigus anai grąžinama į laidą. Jei nepatin- 35–55 metų. Tokių turime labai mažai, o ka sportas, paspaudi skip ir kokį mėnesį jo vyrų – dar mažiau. Ta karta radijuje tiesiog visai nesiūlys. išnyko. Radijui reikia gero balso, charizmos, intuicijos, turėti, ką pasakyti, ir žinoti, apie Radijas technologiškai tobulėja ir toliau ką kalbi, – labai daug savyje. Televizijai rei- keisis – turi jį telefone, turėsi laikrodyje, kia dar ir vaizdelio, bet ten aplink didelė automobilyje, kada nors į ausį implantuos komanda, į ausį ką nors pašnibždės. O ra- imtuvėlį, bet patikimumas išlieka. Vos at- dijuje esi vienas su mikrofonu, pašnekovu ir sitinka kokia nelaimė, vis tiek įsijungiame klausytoju. Taip, žmonės yra problema, bet radiją, nes jis juk praneš. Žmonės vis sako: jau keleri metai iš Žurnalistikos instituto jų šiandien per radiją sakė. vis ateina ir ateina. Šiuo metu iš vieno kurso dirba aštuoni žmonės. Labai stiprus kursas, – Ar sunku pritraukti jaunų, profesiona- domėjosi radiju. Iš kitų ateina keturi, du, lių žmonių? vienas.

– Esame ne komercinis transliuotojas, tad – Kaip vien garsu sudominti išrankius šių pas mus prie pultų sėdi tam tikrą išsilavini- dienų klausytojus? mą įgiję garso operatoriai. Iš laidų vedėjų – vienintelis Darius Užkuraitis. Tik „Opus“ – Tiesioginėmis laidomis – vis tiek žmo- prie pultų dirba didžėjai. Teisybė, vos jau- gus jaučia, ar dabar šnekama, ir galimybe nimui sušyla kojos, užauginame, išmokome, pačiam paskambinti. Nebūtinai pats pa- išmyluojame, televizija pamato ir susirenka. skambins, bet jei girdi, kad kitas skam- Juk bet kuri televizija iškart gali pasiūlyti bina ir klausia, tai jau įdomu. Mes patys didesnį atlyginimą, žinomumą ir kita. Kai tarpusavyje daug kalbame, kokį dar sal- kuriems žmonėms to nereikia, jiems patinka dainį išmesti. Negalime mėtyti tokių, kaip radijas. Jie čia užsilieka. Gal ir veikia ką nors privačios muzikinės stotys, mūsų saldai- televizijoje, bet jiems maloni radijo studija, niai turi būti labiau su šokoladu. Vienas almanachas žurnalistika 2015/2 27 Radijo perspektyvos

dalykas – skambučiai, kitas – temos, ku- 5 proc. jaunimo. Sunku su jaunimu. Reikia rios rūpi žmonėms, kad būtų jiems pagal- kurti interneto dalykus – radiją, televiziją, ba. Vasarį keitėme tinklelį ir ėmėme trans- kad šokinėtų paukščiukai. Mes tai darome liuoti vartotojiškas laidas – kas žmogui su vaikų pasakomis. Dalis dar klauso per aktualu, ko gyvenime reikia: kaip susigau- radijo imtuvus, internete ar „Mediatekoje“, dyti finansuose, psichologijoje, auklėjant bet sukūrėme ir programėlę. Tėvai įjungia, vaikus, mokykloje. Tolti nuo oficiozo – kartais ir jau trejų metų vaikai patys įsijun- Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės ir kelių gia „iPhon’us“, paklauso vakaro pasakėlės – ministerijų, kalbėti apie kiekvieno iš mūsų adaptuotos, trumpesnės, tada gali pirštais gyvenimą. Aptarinėdami laidas klausiame nupiešti piešinuką. Štai taip per programė- vienas kito: ar namie pusryčiaudamas su les prie jų prieiname. šeima apie tai kalbėsi? Nagrinėsi įstatymą? Ne. O apie ką kalbėsi? Va, apie tai ir kalbė- – Visuomeninis transliuotojas neretai kime žmogui, tada jam bus įdomu. apibūdinamas kaip pensininkų. Ką at- sakytumėte šitaip manantiems ir kokiais Mūsų auditorija vyresnė – tai maždaug būdais stengiatės tokie nebūti? 40 metų žmonės, jiems reikia žinių ir jų pagrindimo. Niekada nepasieksime, kad – Kas skambina į radiją? Jauni žmonės rašo. mus įsijungtų 30-mečiai. Jiems reikia mu- Laidų vedėjai sako, kad laiškai – visai ki- zikos ir panašių dalykų. Norime, kad jie tokie. Kai kurie net prašo: nenoriu skam- klausytų „Opus“, girdėtų kokybišką muzi- bučių, leiskite tik laiškus skaityti. Jie ateina ką ir žinias, o pamažu užaugę norėtų ki- iš kitokių žmonių, be pykčio, konkretesni. tos informacijos. Jaunimas – ir ne tik pas Beata su Richardu iš „Paraščių“ visai atsi- mus – yra sunkiausiai pasiekiama audito- sakė skambučių, nes jų laida tikrai skirta ne rija. Europos transliuotojų sąjunga (EBU) pensininkui. Bet šie vis tiek randa laiko pa- rengia daug seminarų, kaip pritraukti vai- skambinti ir pasipiktinti, kokia netikusi lai- kus ir jaunimą. Jie tiesiog neįsijungia radi- da. Na, ir neklausyk – laida kitiems skirta, jo. Pamenu, pavasarį žurnalistikos pirma- ji viena populiariausių laidų „Mediatekoje“. kursių klausiau, kokias radijo stotis klau- Kai vyresnieji negali paskambinti ir išlieti so. Pusė jų – žmonių, kurie ketina dirbti pykčio, laida visai kitaip skamba, kad ir kaip žiniasklaidoje, – visai neklauso. Jiems tai klausytum. Nuo mano jaunystės laikų į ra- nėra įprotis. Jie turi MP3 grotuvėlius. Tai- diją skambina ir rašo (kai dar buvo populia- gi problema – kaip šituos pagauti, kol visai rūs popieriniai laiškai) tie patys žmonės. Jie nepabėgo kitur. turi laiko skambinti. Žinome juos atmin- tinai. Žinoma, prisiskambina ir iš užsienio, Visi su tuo susiduria. 50 nacionalinių, ir jaunimo. Bet jiems pabosta bandyti pra- regio­ninių, skaitmeninių ir kitokių kanalų simušti pro kitus, užgulusius telefonus, tad turintis BBC irgi suka galvą. Jie intensyviai parašo laiškelį. Iš to, kas skambina, ne visa- eina į internetą, bet pasiseka pritraukti tik da galima spręsti apie auditoriją.

28 almanachas žurnalistika 2015/2 Radijo profesionalai: mes išliksime, keisis tik garso sklidimo forma

– Kas šiandien yra geras radijo žurnalis- tas? Sakėte, jog tenka ir pafilmuoti, ir tin- klalapiui parašyti. Ar toks universalumas nesumenkina kokybės?

– Ją įmanoma išlaikyti, kai kurie žmonės gali ir paklausti, ir įrašyti. Radijo žurna- listams nebent sunkiau rašyti, nes jie dir- ba su garsu. Tačiau bet kuriam žurnalistui keliami reikalavimai: bendras supratimas, charizma, domėjimasis tuo, ką darai. Vis- ko pasaulyje negali žinoti, turi pasidomėti. Giedrė Čiužaitė. Asmeninio archyvo nuotr. Pačiam turi būti ne gėda dėl to, ką trans- liuoji, turi tuo džiaugtis. O jei pačiam neį- G. Čiužaitė yra LRT radijo Naujienų tar- domu, ką darai, per radiją tai girdėti… Gal nybos vyr. redaktorė („Ryto garsų“ vedėja ir kiek nuleidome kartelę tik dėl kalbos. Jei prodiuserė), laidos „Mes, moterys“ vedėja, sovietmečiu žurnalistai visai nepatekdavo kelerius metus VU Žurnalistikos institute į eterį, dirbo tik per didžiausius konkursus dėstė garso raišką. atrinkti diktoriai, tai dabar eteryje galima išgirsti tarmių, akcentų, ne visai taisyklin- gos kalbos. CNN ar BBC matome jaunų, žiniasklaidai, ypač kai kalbame apie netikė- senų, lieknų, apkūnių, vyrų, moterų, bal- tus ir daugybę žmonių paveikiančius, jaudi- taodžių, juodaodžių, taip ir radijuje – visi nančius įvykius. Tačiau radijas visada turėjo atėję iš gyvenimo. ir turi daugiau vaidmenų nei tiesiog būti pirmas. Pradėti vardyti galima nuo akusti- LRT radijo Naujienų tarnybos nio malonumo: tai muzika, kurios nereikia vyr. redaktorė Giedrė Čiužaitė: pasirinkti pačiam, įtraukiantis reportažas kokybišką turinį siūlantis tema, kuri tavęs lyg ir nedomina, ar tiesiog neįkyrus draugas netikėtai besiklostantis pokalbis apie tai, ką jautiesi išmanąs, – dėl tokių dalykų žmonės net ir atvažiavę į reikiamą vietą dar šiek tiek – Anksčiau žiniasklaidos schema buvo pasėdi automobilyje ir neišjungia radijo. aiški: radijas informuoja pirmasis, vakare TV apžvelgia dienos įvykius, laikraščiai Kai kam radijas yra patogiausias būdas kitą dieną praneša išsamiau, analitiškiau. gauti patarimų rūpimais klausimais, atlieka O šiandien? neįkyraus draugo funkciją ilgai būnant na- mie, padeda naudingiau išnaudoti laiką vai- – Ši schema labai supaprastinta. Ji turbūt la- ruojant ar kitose situacijose, kai laisvos tik biausiai tiko (ir iš dalies tebetinka) naujienų ausys. Manau, yra daug žmogaus gyvenimo almanachas žurnalistika 2015/2 29 Radijo perspektyvos

būdo ir interesų derinių, kai radijas bent vis tiek parašė vienas portalas.“ Dalis žmo- tam tikru paros metu tampa priimtiniausiu nių būtent lygindami radiją su portalais kanalu. O auditorija dabar turi tiek daug įvertina tai, kad eteryje darome didesnę in- pasirinkimų, kad apie nieką nebegalime formacijos atranką. Internete svarbių faktų pasakyti: „TAI skaitė, matė ar girdėjo be- gali tekti ieškoti tarp klaidinančių antraš- veik visi.“ čių, ilgose tekstų „paklodėse“ ir pan. Be to, ir radijo interviu tekstinės santraukos plinta Dar viena elementari funkcija – tiesiog po interneto portalus kaip atskiros naujie- kurti kokybišką turinį. Dėl to radijui labai nos, ta pati informacija su kitokia antraš- praverčia atsiradę interneto archyvai: dalis te publikuojama keliuose portaluose, tad programų dabar tęsia savo gyvenimą už negali nekelti sau klausimo: kiek apskritai eterio ribų, ir klausytojai sau patogiu laiku Lietuvoje yra autentiško, kokybiško žinias- jas atranda ne dėl to, kad myli garsą, o dėl klaidos turinio ir kas jį kuria? to, kad niekas kitas to neaptarė panašiai. – Socialiniuose tinkluose žinios sklinda – Kaip radijo darbą keičia konkurencija dar greičiau: radijui reikia parengti repor- su naujienų portalais? tažą ar suformuluoti bent sakinį tiesiogi- niam eteriui, o kokiame „Facebooke“ ar – Taip, daliai žmonių užtenka tik interne- „Twitteryje“ brūkštelėjai kelis žodžius ir to, o portalai labai greiti pranešti apie įvy- naujiena jau vieša. kius. Jie neretai tampa pirminiu šaltiniu ir radijo naujienų redakcijose, informacinės – Jei kalbame apie greitį ir trumpumą, tai laidos metu vedėjas studijos kompiuteryje ir radijuje pirma žinia apie svarbų įvykį dažnai atsidaro ne tik naujienų agentūrų, gali būti iš kelių žodžių, kuriuos įgudęs sinoptikų, kelininkų interneto svetaines, žurnalistas brūkšteli ranka ir praneša (pa- bet ir žvilgteli į vieną kitą portalą. vyzdžiui, gavęs žinią ir jos patvirtinimą te- lefonu, kai socialinė žiniasklaida dar tyli). Nemanyčiau, kad vyksta tiesioginė kon- O kiek svarbūs ir kiek naudojamasi socia- kurencija, o kai vyksta – kad radijas visada liniais tinklais, priklauso ir nuo redakcijos pralaimi. Jis gali būti ir greitesnis, ir gerokai požiūrio, žurnalisto darbo srities, interesų tikslesnis, taip pat rasti puikių tebesirutu- bei gebėjimų. Man tai atrodo gera priemo- liojančios situacijos komentatorių, galinčių nė sekti naujienas ir reakcijas į jas, ieškoti tiesioginiame eteryje telefonu nenutrūksta- pašnekovų. mai teikti informaciją, kurios nereikia užra- šyti, nereikia važiuoti į vietą filmuoti. Tam „Facebookas“ Lietuvoje reikalingas ra- tikra prasme niekas nepasikeitė: dirbdami dijui pratęsti už eterio. Dažnas autorius galvojame apie žmones, kurie tuo metu yra laidos paskyroje sulaukia grįžtamojo ry- su radiju. Niekada negirdėjau kolegų sa- šio iš tų, kurie niekada į radiją neskam- kant: „Ai, galim dar neskubėti su šita žinia, bintų, diskutuoja su klausytojais, pateikia

30 almanachas žurnalistika 2015/2 Radijo profesionalai: mes išliksime, keisis tik garso sklidimo forma

nuorodų į išsamius temos šaltinius, ilius- dominuos nišinės programos, kurioms fi- tracijų. Viena kita nuotrauka internete gali nansavimo turės ieškoti patys autoriai. ir būti kaip tik tai, ko trūksta klausytojui, kai radijas aptaria su vizualumu susijusius – Visuomeninis transliuotojas neretai dalykus. Socialiniai tinklai ypač svarbūs apibūdinamas kaip pensininkų. Ką at- anonsuojant būsimas laidas ir informuo- sakytumėte šitaip manantiems ir kokiais jant apie tas, kurias jau galima rasti inter- būdais stengiatės tokie nebūti? neto archyve. Žmonės jas randa, dalijasi su pažįstamais, apie kai kurias laidas sužino ir – Noriu kalbėti tik apie radiją. Vyresniems jų gerbėjais tampa nė neįsijungę tradicinio žmonėms, tarp jų ir pensininkams, turėtų imtuvo ir net tada, kai laida nebekuriama, būti skirtas kitoks nei LRT radijas. Tikiu, likę vien įrašai. kad toks specializuotas radijas Lietuvoje at- siras ir be jokio varžymosi ten bus kalbama – Su kokiais dar iššūkiais susiduria radijas? apie gyvenimą, kai esi brandaus amžiaus.

– Kiekvienas radijo žmogus atsakytų savaip. Tyrimai įvairiose šalyse rodo tendenciją, Amžinas iššūkis – kad kuo daugiau žmonių jog kalbančio, aktualijas ir visuomenės reiš- apskritai turėtų įprotį įsijungti radiją ir at- kinius analizuoti siekiančio radijo dažniau rasti, ką jis siūlo (kitados aš pati Lietuvos klauso vyresni, taip pat labiau išsilavinę radiją įvertinau tik naktimis rengdamasi žmonės. Tačiau orientuotis vien į juos ar egzaminams ir nuo tada jam atsirado vie- kaip tik sąmoningai ignoruoti neleistų net tos mano gyvenime). Amžini klausimai dėl teisės aktai. Visuomeninis transliuotojas turinio, temų proporcijų – ko ir kiek reikia turi LRT „Opus“, LRT klasikos programas, klausytojams, juk LRT radijo auditorija la- labai skirtingų LRT radijo laidų. Kai kurios bai įvairi. Beje, auditorijos tyrimų labai ma- tiesiog erzina daugybę vyresnių žmonių, žai, tad nelengva orientuotis. bet sulaukia gerų jaunesnės auditorijos at- siliepimų. Tad bandome palaikyti įvairovės Labiausiai gerbiu kolegas, kurie iššūkius kryptį. O etiketės apie senjorų (ir dar piktų) nurodo patys sau. Stengiasi vis tobulinti auditoriją atsiranda iš dalies todėl, kad ne turinį, kuo profesionaliau dirbti su garsu, visų klausytojų grupių atstovai taip dažnai nuolatos kuria kažką autentiško ir sąžinin- skambina norėdami pasisakyti eteryje. go, užsiima žurnalistiniais tyrimais. Manau, tokia kryptis labai reikalinga ir būtent ko- – Kaip vien garsu sudominti išrankius šių kybiškos, akustiškai įdomios laidos ateityje dienų klausytojus? Televizija turi vaizdą, gali būti tai, už ką lietuviškai suprantantis interneto privalumas – greitis ir interak- klausytojas sutiks mokėti pinigus. Nie- tyvumas. Kuo pranašus radijas? kas negali pasakyti, ar ilgai veiks tradici- niai finansavimo modeliai – visuomeninio – Tarp radijo privalumų vis vardijama tai, transliuotojo, komercinio radijo. Galbūt kad jis palieka laisvas rankas ir akis, vien almanachas žurnalistika 2015/2 31 Radijo perspektyvos

garsas vaizdų pertekliaus laikais yra ir pri- reaguoti į daugybę dalykų – komunikuoti valumas. Radijas skatina vaizduotę, moka su garso operatoriumi, klausytojais, viena būti natūralus ir paprastas kaip geriausias akimi stebėti kompiuterio ekraną, kuriame draugas (be televizinio grimo ir kamerų, atverti keli puslapiai. Neužtenka mokėti tik be prierašų „šyptelėjo moteris“, „atviravo bendrauti su svečiu prie mikrofono studijo- vyras“). Interaktyvumo tiesioginėse laido- je, dažnai tenka vesti laidas viešose vietose, se irgi daug. Beje, stichinių nelaimių metu televizijos transliacijas. Vaikystėje žaisdami dingus elektrai ir išsikrovus mobiliesiems sakydavome: nieko negirdžiu – per radi- telefonams radijo imtuvas su baterijomis ją kalbu. Šių laikų radijo žmogui tai tikrai gali būti tiesiog nepakeičiamas daiktas. negalioja. Daug lemia asmenybės: kai kurie žmonės vienodai įdomūs ir kai rašo, ir kai kalba, bet Žinių radijo laidų vedėja Lina jie pasirenka būti radijuje, ir tada žmogui Pavalkytė: puiki niša – saugoti belieka jų klausytis. savo nuvargintas akis

– Kas šiandien yra geras radijo žurnalistas?

– Protingas, ne tik universalus, bet ir ku- rią nors sritį giliau išmanantis, garbingas, eteryje bendraujantis taip, kad norisi klau- sytis: ir dėl laidos turinio, ir dėl formos. Dažniausiai jis ar ji turi kažką savito, geba nustebinti. Tokiems žmonėms būnant eteryje ir įvyksta tos cheminės reakcijos, kurios paskui vadinamos nepaaiškinama meile radijui.

Profesionalumo kriterijai labai priklauso nuo radijo stoties ir situacijos, taip pat – ver- Lina Pavalkytė. „Žinių radijas“. tintojo. Vieni jautresni kalbos taisyklingu- Asmeninio archyvo nuotr. mui, kitiems svarbiau, kad žurnalisto kalba būtų gyva ir vaizdinga. Dabar lyg ir savaime L. Pavalkytė radijuje dirba nuo 2003-iųjų. suprantama, kad reikia suprasti anglų kalbą, Anksčiau vedė laidą „Dienos klausimas“, bet kai kuriais atvejais vertingiausi tie, kurie rengė kitas laidas ir reportažus, buvo žinių moka rusiškai ir istoriją išmano be vikipe- redaktorė ir skaitovė, spaudos apžvalgi- dijų. Vis įprastesnis lūkestis, kad žurnalis- ninkė. Šiuo metu rengia rytinę laidą „Ryto tas būtų gerai įvaldęs technologijas, reika- espresso“ ir laidas „Mokslininko užrašai“ lingas garsui perduoti, apdoroti, papildyti bei „Radijo razina“. Yra parašiusi keletą (nuotraukomis ir pan.). Laidos metu turi straipsnių savaitraščiui­ „Atgimimas“.

32 almanachas žurnalistika 2015/2 Radijo profesionalai: mes išliksime, keisis tik garso sklidimo forma

– Radijas jau nebėra pirmasis, kuris viską klodai neįveikiami. Būtent žurnalistas ten praneša. Išties sunku konkuruoti, juoba kapstosi ir padeda žmonėms susivokti – ne kad dabar kiekvienas gali būti žurnalistas: tik randa faktą, kuris vienu ar kitu pavidalu buvo įvykio vietoje, nufilmavo mobiliuo- atsiranda portale, socialinėje žiniasklaidoje ju telefonu, nusiuntė į portalą ar paskelbė ar kitur, bet jį ir patikrina, pagrindžia įvai- „Facebooko“ paskyroje – štai ir žurnalisti- riomis nuomonėmis ir pateikia klausytojui. ka, kad ir kokia ji būtų. Bet radijas – bent mūsų – buvo ir yra labiau diskusijų erdvė. Socialiniuose tinkluose pastebėta infor- Informacija išlieka svarbi, bet pagrindinis macija praverčia darbe. Sunku įsivaizduo- dalykas yra informacijos išplėtimas. Ga- ti, kaip žurnalistas dabar galėtų dirbti be lima išklausyti daugiau nuomonių, vyksta „Facebooko“, kitų socialinių kontaktų, nes diskusijos, skambina klausytojai. Truputį dabar naujienos gimsta ten. Anksčiau norė- kitas vaidmuo, ne vien tik informavimas. damas sužinoti, kas vyksta, eidavai į gatvę, Internete irgi galima komentuoti, bet ten o dabar atsidarai „Facebooką“, kad sužino- diskusija realiai nevyksta. Tikros diskusijos, tum naujienas ir kas ką mano. apsikeitimas nuomonėmis vyksta kitur. Žmonės radijo tikrai klauso. Jie vis daugiau – Kaip radijo darbą keičia konkurencija laiko praleidžia automobiliuose ir grūstyse. su naujienų portalais? Iš to, kaip skambina į laidas ir įsitraukia į diskusijas, komentuoja, aišku, jog klauso, – Internetas – naujienų portalai, socialiniai net jei sako, kad nusišnekame nuo ryto iki tinklai – yra šaltinis. Nesame tiesioginiai vakaro. Manau, kad radijas turi puikią nišą – konkurentai. Į internetą žmogus įlenda saugo labiausiai nuvargintą ir vertingiausią kompiuteryje. Juk nenaršysi, pavyzdžiui, kūno dalį – akis, kuriomis visą dieną spokso- vairuodamas automobilį. O radijas tuo ir me į kompiuterį. Iš radijo gauni informaci- geras, kad gali daryti savo darbus, vairuoti jos, nevargindamas akių. Nei laikraščiai,­ nei ir kartu girdėti, kas vyksta, nešvaistydamas televizija, nei internetas nėra konkurentai. laiko internetui. Esame skirtingi kanalai, turintys kitokią paskirtį. – Ar nesunku rasti profesionalių kolegų? Juk televizija tikriausiai labiau vilioja. – O socialiniai tinklai? – Žurnalistų darbas sunkus ir nepelningas. – Šiais laikais žurnalisto funkcija yra nuto- Daugelis išties nori būti žvaigždėmis ir gra- lusi nuo tradicinės užduoties – kažkur atsi- žiai atrodyti. Tai paprasčiau – pakalbėti su durti pirmam, apklausti liudininkus ir pa- garsiais žmonėmis, kurie visiems pažįstami skelbti žinią. Dabar bet kas atsidurs pirmas, iš televizijos, portalų ir gliancinių žurnalų. O visi pasiskelbs liudininkais – ką veikti žur- žurnalistinis darbas – kapstytis informacijos nalistui? Didžiulis informacijos perteklius. šiukšlyne ir padėti susivokti, kas vyksta, – Draugai ir pažįstami skundžiasi, kad tie sunkus ir ne visada atsiperkantis dalykas. almanachas žurnalistika 2015/2 33 Radijo perspektyvos

– Kaip vien garsu sudominti išrankius šių nelietuviškos kalbos manieros pamėgdžio- dienų klausytojus? jimo. Pagal išsilavinimą esu lituanistė, todėl tarties ir kirčiavimo klaidos man rėžia ausį. – Turintis puikių minčių ir komentarus Svarbu mokėjimas bendrauti su žmonėmis, gerai rašantis žmogus nebūtinai yra geras gebėjimas prakalbinti, užduoti klausimą pašnekovas radijuje, kur reikia sklandžiai ir nepasimesti stresinėse situacijose, ypač dėstyti mintis, kalbėti aiškiai ir raiškiai, jei bendrauji su mažiau prognozuojamais pasakojimą padaryti įdomų, ne sausą, ne žmonėmis. Tiesioginiame eteryje juk visko valdišką, galų gale nebijoti kalbėti. Ne vi- pasitaiko – ir nusikeikia, ir iškoneveikia. sada yra taip, kad įdomių minčių turintis ir gražiai jas popieriuje išdėstantis žmogus Žinių radijo laidų vedėjas yra dar ir puikus kalbėtojas. Būna ir atvirkš- Raigardas Musnickas: čia čiai – žmonės būna puikūs kalbėtojai, nors sunkiausia, nes kvailumo didelės gilumos neatrasi. nepaslėpsi

Radijui reikalingi tam tikri įgūdžiai. Todėl radijas ir turi mėgstamus pašnekovus, su – Radijas išlieka viena pagrindinių ir ope- kuriais lengva kalbėti ir galima tikėtis įdo- ratyviausių žiniasklaidos priemonių. Jis gali maus pokalbio, o kiti kviečiami rečiau. Vi- pasiūlyti, ko nedaro kiti, pavyzdžiui, disku- sada smagu rasti žmogų, kuris nedaug kartų siją realiu laiku. Tai operatyviausia žinias- girdėtas, bet moka reikšti mintis. Tokie pa- klaidos priemonė, kad ir kaip žiūrėtum. Štai šnekovai yra tikras džiaugsmas, bet jų reikia einu pro Seimą – jei jis užsidegtų, teliktų paieškoti. Juoba kad tiesioginiame eteryje ne paskambinti kolegoms ir jau būčiau etery- visada gali prognozuoti, kaip žmogus elgsis. je. Kol kas iš portalų atvažiuotų, parašytų, suredaguotų ir paskelbtų tekstą, būtų daug – Koks šiandien yra geras radijo žurnalistas? vargo. Radijas transliuoja ištisą parą, todėl gali paskelbti žinią bet kuriuo metu. – Visiems žurnalistams reikalinga greita reakcija, mokėjimas sklandžiai dėstyti min- Priešingai nei kita žiniasklaida, radijas turi in- tis. Radijuje tai itin svarbu – ypač jei dirbi tymumo. Gali šnekėti nuo ežios ar kitos vie- tiesioginiame eteryje, turi gebėti sklandžiai tos. Televiziją sunku nusitempti, pavyzdžiui, į ir labai greitai dėlioti mintis. Televizijo- paplūdimį Palangoje. Internetui reikia ryšio. je pauzę užpildo vaizdas, o radijas pauzės O radijo klausai bet kur ir nemokamai. bijo – kelios sekundės tylos ir atrodo, kad žmogus numirė. Reikia pasitikėti savimi, – Bet interneto portalai dažnai radijui tam tikrų fizinių duomenų (balso, tem- lipa ant kulnų ar net aplenkia. bro). Aš dar tikiu, kad reikia geros lietu- vių kalbos. Man nepatinka klausyti klaidų – Kartais aplenkia, kartais ne. Portalai dabar darančių kalbėtojų, netaisyklingo tarimo, daug į viską investuoja. Kita vertus, Lietuvoje

34 almanachas žurnalistika 2015/2 Radijo profesionalai: mes išliksime, keisis tik garso sklidimo forma

ribotas – 24 valandos per parą, o portale gali informacijos paskelbti kiek nori. Todėl atrodo, kad jos gali rasti daugiau, kad ir apie seksą. Jei radijuje pradėsime kurti tokias laideles, neliks laiko rimtiems reikalams. Mes lendame į gylį.

Operatyvumas priklauso ne nuo žinias- klaidos priemonės, o nuo žurnalistų. Žinių radijas irgi yra ne vieną ministrą nuvertęs. Portalai publikuoja mūsų laidų tekstus, to- dėl šitose lenktynėse sunku nustatyti, kas pirmas. Ir savaitraštyje gali rasti žinią, ku- rios kiti dar nežinojo. Raigardas Musnickas. Ziniuradijas.lt nuotr. – O socialiniai tinklai?

– Iš medžioklės grįžęs kaimynas gali papa- Žinių radijo atsakingasis laidų redakto- sakoti, kad matė krūmuose tupintį prem- rius ir laidų vedėjas R. Musnickas karjerą pradėjo Lietuvos radijuje ir televizijoje. jerą – irgi bus žiniasklaida. Kas yra socia­ 1988-aisiais prisijungė prie „Panoramos“ liniai tinklai? Jie neatlieka žiniasklaidos kolektyvo, vėliau pusketvirtų metų dirbo vaidmens. Žiniasklaidoje jie yra viena koja: „Labame ryte“, dešimtmetį­ vedė „Paskutinę informacijos dalijimosi principas veikia, bet kryžkelę“, kuri du kartus buvo pripažinta gavimo iš atsakingų asmenų – ne. Ar gali geriausia pokalbių laida. Kurį laiką LNK Monika Šalčiūtė su 160 tūkst. savo gerbėjų vedė aktualijų laidą „Kryžminė ugnis“. paimti interviu iš Algirdo Butkevičiaus? Ji Pastarąjį dešimtmetį dirba radijuje. Jo sąs- gali postringauti apie krištolines kurpaites, kaitoje – 600 reportažų ir 7 tūkst. diskusi- bet gauti informacijos apie valstybės valdy- jų laidų (4 tūkst. iš jų – radijuje). Niekas mą iš pirmų lūpų – nelabai. Socialinių tin- kitas Lietuvos žiniasklaidoje nėra sukūręs klų informacija nevisavertė. daugiau tokių laidų. R. Musnickas yra susi- žėręs visus aukščiausius šalyje žurnalistams – Dirbate privačioje stotyje. Ar iš tokios teikiamus apdovanojimus, įskaitant V. Ku- veiklos galima išsilaikyti dabartinėje ži- dirkos premiją, kurią 2002 m. gavo kartu su niasklaidos rinkoje? Ryčiu Juozapavičiumi ir tapo bene jauniau- siu jos laureatu. – Kiekvienas susiduria su tam tikrais sunku- mais. Radijo stotis nėra aukso kasykla, bet tėra dvi radijo stotys, kurios užsiima nor- kol kas laikomės. Buvo geresni laikai, da- maliomis žiniomis, – LRT radijas ir Ži- bar – gal nelabai. Šiaip žiniasklaidos verslas nių radijas. Nepamirškime, kad radijo eteris Lietuvoje nėra pats geriausias, nes priklauso almanachas žurnalistika 2015/2 35 Radijo perspektyvos

nuo auditorijos. Ji maža, o sąnaudos – tos – Kas šiandien yra geras radijo žurnalistas? pačios. Niujorke tokią pačią radijo stotį būtų lengviau išlaikyti. Konkurentų būtų dau- – Balsas – ne svarbiausia. Geras daininin- giau, bet reklamos davėjų – irgi. Algas mums kas irgi nebūtinai turi gerą balsą. Kaip bet moka, nė karto nebuvo net vėlavusios. Prieš kuris žurnalistas, radijuje dirbantis žmogus krizę buvo dideli pliusai, o algos labai geros. turi būti empatiškas, įsijausti į situaciją, Jei dirbi nemažai, ir dabar neblogos. bandyti visais būdais išsiaiškinti tiesą. Ne- būtinai agresyvus – kai kada elgtis švelniai. – Su kokiais dar iššūkiais susiduria radi- Turi būti geras psichologas. jas ir radijo žmonės? Kaip vien garsu su- dominti išrankius šių dienų klausytojus? M-1 informacijos tarnybos vadovė Aurelija Gintautaitė- – Radijo žurnalisto darbas yra sunkiausias, Norkūnienė: dar niekas nes kvailumo čia neįmanoma paslėpti. Te- nesugalvojo, kuo pakeisti levizijoje gali pasislėpti už vaizdo. Šneki, o šalia – daug dirgiklių. Jei kokia blondinė radiją pliurpia, net nereikalauji, kad labai pro- tingai šnekėtų. Pasodink ją Žinių radijuje – Besikeičiančioje šiuolaikinėje žiniasklai- ir jei tą patį tauzys, ką televizijoje, sakys: doje radijas išlieka informacijos pateikimo Dieve, kas vyksta! Klausytojas girdi tik tavo būdu, kurio poreikis kinta mažiausiai. Ski- mintis, intonacijas, klausimą. Viskas pasi- riasi radijo ir kitų žiniasklaidos priemonių daro gryna. Vos kažką ne taip nukalbėjai, informacijos priėmimo principas – iš radijo tik tai ir girdi. Portaluose dažnai nusira- klausytojo ji nereikalauja papildomo dė- šo, dar kartais stilistai pataiso. Televizijoje mesio, pastangų, laiko ir koncentracijos. To daug dalykų matyti, pavyzdžiui, kaip el- reikia ir skaitant interneto portalą, ir žiūrint giesi, rankos dreba ar nedreba, bet jie – ne televiziją ar nagrinėjant socialinius tinklus, tokie svarbūs, kaip žodis radijuje. Viskas į jį net skaitant informacinę žinutę išmaniaja- sukoncentruota. me telefone. Todėl radijo informacijai pa- keisti dar niekas nesurado naujo, progresy- Radijo žurnalistui reikia tekstu nupiešti vesnio XXI amžiaus būdo. vaizdą, kuris televizijoje yra savaime. Kalba turi būti vaizdinga, reikia metaforų, paly- Tiesa, kad greičiausio informacijos šaltinio ginimų, gudresnių pasakymų, vizualizuoti tiesiogine to žodžio prasme titulo radijas tekstą. Sakykime, dega Seimas – pastatei neteko, kaip po truputį jo netenka ir greitu- kamerą ir visi mato. Radijuje visi nori žino- mu besigiriantys informaciniai portalai, ku- ti, kurioje vietoje dega, kiek laiko, kokio dy- riuos vis dažniau lenkia socialiniai tinklai, džio liepsna. Reikia dirbti taip, kad žmonės tačiau tai tik paviršutinis įspūdis. Radijas įsivaizduotų. Žurnalistui radijas yra ohoho gali informuoti tuojau pat, tiesioginiame mokyklėlė! eteryje, nelaukdamas valandos pradžios ir

36 almanachas žurnalistika 2015/2 Radijo profesionalai: mes išliksime, keisis tik garso sklidimo forma

žinių – tokią formą naudojame ir savo dar- be, kai redaktorius gali bet kuriuo metu at- eiti su svarbiu pranešimu į bet kurios iš trijų grupės radijo stočių – M-1, „M-1 Plius“ ar „Lietaus“ – studiją. Radijo informaciją ga- lima išgirsti bet kur – važiuojant automo- biliu, darbo metu, kasant bulves ar apsiper- kant parduotuvėje, todėl radijo paskelbtos informacijos prieinamumas gerokai dides- nis nei bet kurio kito informacinio kanalo.

Taigi be radijo – ne tik jo informacinės, bet ir pramoginės dalies – kol kas neįmanoma įsi- vaizduoti ir žiniasklaidos, ir apskritai pasaulio. Aurelija Gintautaitė. Asmeninio archyvo nuotr. – Kaip darbą keičia konkurencija su nau- jienų portalais? A. Gintautaitė-Norkūnienė žurnalistikoje dirba nuo 1993-iųjų. Jėgas išbandė įvai- – Konkurencijos nėra, tai galiu teigti viena- riose žiniasklaidos rūšyse, bet pagrindinis reikšmiškai, yra tik bendradarbiavimas. Ma- jos darbas visą laiką yra radijas, iš pra- nau, tai akivaizdu kiekvienam, kas nors kiek džių – LRT, kur rengė publicistines lai- stebi informacijos srautus. Portalai mielai pu- das, vėliau perėjo į komercines radijo sto- blikuoja radijo surinktą informaciją, o daugelis tis. Nuo 1999 m. dirba M-1 informacijos radijo stočių savo informacinį srautą formuoja tarnyboje. cituodami portalus ir darydami apžvalgas.

M-1 informacijos tarnybos prioritetas – Būtent pirminę, „nesuvirškintą“, informa- originali medžiaga ir pirminiai informaci- ciją jie pateikia ir kitiems savo vartotojams. jos šaltiniai. Todėl daugiausia remiamės ne Greičiausiai yra ir bus žmonių, kurie mėgsta portalais, bet pirminiu informacijos srautu: pirmi ieškoti ir rasti socialinių tinklų „sensa- interviu, klausytojų problemomis, spaudos cijas“, „naujienas“ ir „komentarus“. Kabutėse konferencijomis ir t. t. Kaip portalai turi savo sakau ne todėl, kad jie būtų nevertingi, – tai skaitytoją, taip mes turime savo klausytoją, labai svarbi ir jau net nenauja galimybė, ga- kurį norime informuoti kokybiškiausiai. linti sukelti nevaldomą reakciją ir kartais reiškianti daugiau nei tradicinės žiniasklai- – O kiek svarbūs socialiniai tinklai? dos pranešimas. Tačiau yra ir tokių žmonių, greičiausiai jų dauguma, kurie neturi noro – Jie žurnalistams, taip pat ir radijo, svarbūs knistis po informacinį šiukšlyną. Jiems rei- kaip dar vienas pirminis informacijos šaltinis. kia grynos, tačiau objektyvios informacijos, almanachas žurnalistika 2015/2 37 Radijo perspektyvos

jie nori žinių, gautų atsijojus įvairiausią „pia- Žinią perduoti minutės ir keliolikos sekun- rą“ ar propagandą. Jiems ir reikia žurnalistų džių reportaže, pakalbinant mažiausiai du darbo. Radijas leidžia tokią informaciją pa- pašnekovus, pateikiant esminius faktus ir gauti tuojau pat ir ten, kur yra klausytojas tą įdomiausias pašnekovo citatas, – tai radijo minutę, nereikalauja jo pastangų šią infor- žurnalisto talentas ir radijo informacijos tar- maciją rasti ir atsirinkti. nybos tikslas. Rengiant šį trumpą pranešimą, kartais tenka sugaišti ir dvi dienas. Mūsų in- – Su kokiais dar iššūkiais susiduria radijo formacijos tarnyba atlieka ir žurnalistinius žmonės? tyrimus – tokiais atvejais kalbinami keli ar net keliolika žmonių, o jų nuomonė sutrau- – Svarbiausias radijo informacijos tarny- kiama į keturis ar penkis reportažus, kurie tą bos prioritetas ir kartu iššūkis yra tas pats, temą atskleidžia. Šie reportažai transliuoja- kaip ir visų žurnalistų, – rasti, kas paslėpta, mi tose pačiose trijų minučių žiniose. tačiau būtina žinoti visuomenei. Radijo iš- šūkis – integruoti naujausias technologijas, M-1 radijo stočių grupėje visą laiką ieško- perimti geriausius kitų informacijos trans- ma naujų formų, kaip pateikti kuo daugiau liuotojų privalumus. Radijo stotys, kaip ir ir įvairesnės informacijos, kartu neužkrau- kitos žiniasklaidos priemonės, po truputį nant radijo stočių sunkiasvoriais pokalbiais, tampa multimedijomis, integruodamos ir trunkančiais valandą, o kai kur – ir dar dau- skaitmenines technologijas, ir vaizdo trans- giau. Tai – ir diskusijos aktualiais klausi- liacijas, ir socialinius tinklus. Tai ateitis. mais su klausytojais, ir teminiai reportažai, ir tiesioginiai pokalbiai. – Prieš keletą dešimtmečių ne viena ko- mercinė radijo stotis turėjo stiprias žinių Dar vienas dalykas, su kuriuo nesutikčiau, tarnybas, o dabar naujienoms palikta ne- yra teiginys, kad žinių tarnybos stiprumas bent po porą minučių per valandą. Kodėl išreiškiamas joje dirbančių žmonių skai- joms teliko tiek vietos? čiumi. Vienas patyręs ir gabus žurnalistas vertas kelių žmonių, kurių darbo rezultatų – Galima atsakyti klausimu: ar M-1 infor- negalima išleisti į eterį. Kiekvienas M-1 in- macijos tarnybos atveju „200 sekundžių“ formacijos tarnybos žurnalistas yra dirbęs per valandą mažai? Ar blogai iki maksi- keliose įvairių rūšių žiniasklaidos priemo- mumo sutraukta ir kristalizuota informa- nėse, patyręs, kompetentingas ir patikimas. cija? Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pasakiusi, jog vertina M-1 informacijos – Kaip vien garsu sudominti išrankius šių tarnybos rengiamas žinias būtent dėl to, dienų klausytojus? kad jose išgirsta koncentruotą ir objektyvią informaciją. Ir šią informaciją per tris klau- – Radijas yra garsas – tai didžiausias pra- somiausias radijo stotis išgirsta rekordinė našumas. Įvairūs žaidimai su garsu ir yra klausytojų auditorija. ta priemonė, kurią reikia išnaudoti dirbant

38 almanachas žurnalistika 2015/2 Radijo profesionalai: mes išliksime, keisis tik garso sklidimo forma

radijuje. Jis veikia net žmogaus pasąmonę, jautrumas bei gebėjimas į pokalbį įtraukti tai įrodyta mokslininkų – informacija radi- žmogų, kuris pradžioje galbūt to apskritai jo klausantį žmogų pasiekia, net jei šis ne nenori. Radijo žurnalistas turi būti sava- iki galo suvokia ją girdėjęs. Radijo pranašu- rankiškas ir mėgti būti nuo pradžios iki mų nereikia toli ieškoti, jie užprogramuoti galo atsakingas už galutinį rezultatą. Jis pačioje žiniasklaidos rūšyje. turi išmanyti savo darbo įrankius – grei- čiausiai techninė darbo dalis daugiausia ir – Kas šiandien yra geras radijo žurnalistas? kito per pastarąjį dešimt­metį. Jei tada, kai prieš 20 metų pradėjau savo darbą radijuje, – Visi žino, koks turi būti geras žurnalistas. montuojant dar teko karpyti magnetofo- Objektyvus, nešališkas, išmanantis savo sritį ir no juosteles, o įrašo eiti su didžiuliu kelis pan. Geras radijo žurnalistas skiriasi nuo kitų kilogramus sveriančiu įrašymo prietaisu, žiniasklaidos profesionalų, nes turi būti labai dabar technologijos, kaip ir visose kitose greitas ir konkretus, gebantis atsijoti nereika- srityse, leidžia tiek daug, kiek tik gebi iš jų lingą informaciją ir visa tai pateikti taip, kad paimti. Todėl radijo žurnalistu profesiona- klausytojas ją suprastų tik girdėdamas. Klausa lu galima tapti tik netrumpą laiką dirbant kartais pateikia siurprizų, apie kuriuos radi- radijo stotyse. jo žurnalistui reikia pagalvoti rašant tekstus, vengiant painių terminų ar bandant paaiškin- Ir dar įdomus faktas – radijo žurnalistai gali ti sunkiai suprantamą teisės aktą. išeiti į kitą sritį, kitą žiniasklaidos priemo- nę, net į kitą profesiją, tačiau darbą radijuje Jis turi gebėti prakalbinti ir tai – ne tik jie dažniausiai įvertina kaip vieną geriausių temos išmanymas, bet ir psichologinis savo patirčių. Tai daug ką pasako.

Remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas almanachas žurnalistika 2015/2 39 Asmeninio nuotr. archyvo

Skirtingi radijo klausytojų tipai arba išsamus žvilgsnis į radijo tyrimus

Viktoras Denisenko VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto doktorantas

Įvairių žiniasklaidos kanalų tyrimo specialistai radiją vadina fonine žiniasklaidos priemone, nes žmonės jo ne tik klausosi tikslingai, bet taip pat gali išgirsti ir atsitiktinai – kolegos kabinete, važiuodami taksi ir pan. Taigi kyla klausimas, kaip tokiu atveju įvertinti įvairių radijo stočių populiarumą bei tai, koks jų klausytojų ratas? Ieškodami atsakymų į šiuos klausimus kreipėmės į TNS LT radijo auditorijos tyrimų projekto vadovę Renatą Mackevičienę.

40 almanachas žurnalistika 2015/2 Skirtingi radijo klausytojų tipai arba išsamus žvilgsnis į radijo tyrimus

Klausaisi radijo – pildyk vadinamas „Day-After recall“ (t. y. pri- dienoraštį simenant dieną po). „Šis būdas irgi gana populiarus, bet jis taikomas rečiau nei die- Mūsų pasirinkimą lėmė tai, kad būtent TNS noraščio metodas. Tai telefoninių apklausų LT jau ne pirmus metus atlieka reguliarius principas, kai respondentams skambinama. radijo stočių populiarumo ir jų auditorijų Jų klausiama apie tai, ko jie klausėsi va- tyrimus Lietuvoje. Kaip sako R. Macke- kar. Naudojantis specialiu klausimų sąrašu vičienė, mūsų šalyje tokio pobūdžio infor- gaunami gana smulkūs ir patikimi duome- macijai rinkti ir nagrinėti taikomas dieno- nys“, – pasakoja R. Mackevičienė. raščio metodas, kuris taip pat populiarus ir kitose pasaulio šalyse. „Tai geriausias radijo Lyginant šiuos du radijo auditorijos tyri- tyrimo būdas pagal kainos ir kokybės san- mo metodus, aiškėja, kad dienoraštis turi tykį“, – pabrėžia R. Mackevičienė. tam tikrų privalumų. „Radijas yra foninė žiniasklaidos rūšis, kuri dažnai nereikalau- Minėto metodo esmė gana paprasta. Ty- ja jokių vartotojo pastangų norint ją gau- rimui atrenkami respondentai, kurie vieną ti“, – akcentuoja tyrėja. Dėl to manoma, jog savaitę pildo dienoraštį. Jame pažymi, ko- potencialiai tikslesnė ir patikimesnė infor- kių radijo stočių ir kokiais laiko intervalais macija gaunama tada, kai žmogus iš anksto jie klausėsi. Respondentai dienoraštį rašo žino, kad jam reikės stebėti ir fiksuoti, ko kiekvieną savaitės dieną 15 minučių laiko jis klausosi (šitaip ir nutinka dienoraščio intervalu. Pasak R. Mackevičienės, šitaip metodo atveju). „Tačiau būdas „Day-After gaunami gana patikimi duomenys apie recall“ taip pat sėkmingai taikomas dauge- Lietuvos radijo klausytojų įpročius. lyje rinkų. Tiesiog lemia rinkos susitarimas ir tradicija, kaip radijas tiriamas“, – akcen- Dienoraščio metodą radijo tyrimams tai- tuoja ekspertė. ko įvairios valstybės, tarp jų ir šalys, kurias galima priskirti prie išsivysčiusių valstybių Tyrėja pažymi, jog gali būti, kad anksčiau ar kategorijos. „Pavyzdžiui, tokį metodą nau- vėliau ir Lietuvoje bus pereita būtent prie doja RAJAR (angl. Radio Joint Audince tokio metodo. „Atliekant bet kokį sociolo- Research), t. y. bendra Jungtinės Karalystės ginį tyrimą vis sunkiau tampa įsiprašyti su radijo industrijos auditorijos tyrimo sis- anketa pas žmogų į namus, tad dažnai pa- tema. Šiuo metodu pasitikima, nors jis ir prasčiau yra pasiekti tą žmogų telefonu“, – gali atrodyti kiek senamadiškas. Tačiau tai sako R. Mackevičienė. neatbaido nei RAJAR, nei mūsų, nei kitų tyrėjų. Šitas metodas veikia gana tiksliai“, – Elektroniniai tyrimai tik pažymi R. Mackevičienė. turtingose šalyse

Radijo auditorija ir populiarumas vertina- Dar vienas būdas radijo populiarumui tir- mi ir kitais metodais. Vienas iš jų angliškai ti yra elektroninio matavimo metodas, almanachas žurnalistika 2015/2 41 Radijo perspektyvos

Vidutinė radijo auditorijos struktūra pagal klausytą laiką % (share) Lietuvoje (2015 Pavasaris), TNS LT

Kitos radijo stotys 9,8 % Kelyje 1,6 % Laluna 2,2 % M-1 16,3 % Žinių radijas 2,6 % ZIP FM 3,4 % Power Hit Radio 3,1 % M-1 Plius 4,2 % LRT Radijas 19,3 % Pūkas 6,6 %

Russkoje radio Baltija 6,0 % Lietus 17,4 % Radijocentras 7,3 %

primenantis TV metrų principą, taikomą taip pat naudojamas didžiuosiuose Ka- televizijos tyrimuose. Pasak R. Mackevi- zachstano miestuose. R. Mackevičienė čienės, naudoti tokį metodą radijui tirti pažymi, kad minėtas metodas naudojamas gali sau leisti tik didelės ir turtingos rinkos. daugiausiai išsivysčiusiose ir turtingose „Pasirenkama žmonių grupė, kuri sudaryta radijo rinkose. „Tai, kokį metodą renkasi pagal visuomenės modelį. Jie nešiojasi spe- tyrėjas, priklauso ir nuo rinkos – nuo to, cialų prietaisą, kuris ir fiksuoja, kokių radi- kiek pinigų ji gali skirti auditorijos tyri- jo stočių žmogus klausosi“, – elektroninio mams“, – sako tyrėja. matavimo procesą paaiškina tyrėja. R. Mackevičienė pabrėžia, jog tose vals- Tai, ko gero, yra tiksliausias metodas, tačiau tybėse, kuriose nuo dienoraščio metodo jį naudojant kyla ir tam tikrų sunkumų. buvo pereita prie elektroninio matavimo „Taikant šį metodą reikia kooperuotis su būdo, nepastebėta kokių nors reikšmingų radijo stotimis, nes jis veikia tokiu principu: duomenų struktūros pokyčių. „Jokio per- transliuotojas į savo transliuojamą progra- versmo tyrimuose neįvyko ir tai dar vienas mą įterpia žmogaus ausiai negirdimą signa- įrodymas, jog visi minėti metodai yra pati- lą, kurį tas prietaisas fiksuoja ir pagal kurį kimi“, – teigia tyrėja. atpažįsta radijo stotį“, – aiškina R. Macke- vičienė. Todėl šis metodas yra gana bran- Žinoma, tiek dienoraščio, tiek „Day-After gus, reikalaujantis atitinkamų investicijų į recall“ metodo taikymo atveju yra tam ti- įrangą. kra paklaida. „Visada yra pavojus, kad vie- nas arba kitas respondentas gali sąmonin- Europoje elektroninio matavimo meto- gai meluoti. Tačiau apklausiamos didelės dą taiko vos kelios valstybės. Tarp jų yra imtys, todėl koks nors vienas nesąžiningas Belgija, Norvegija ir Islandija. Šis metodas respondentas negali padaryti įtakos visam

42 almanachas žurnalistika 2015/2 Skirtingi radijo klausytojų tipai arba išsamus žvilgsnis į radijo tyrimus

tyrimui. Jo atsakymas bet kuriuo atveju Pagal praeitų metų duomenis nustatyta, kad yra tik menka bendro tyrimo dalis. Kita vienas Lietuvos gyventojas per dieną radi- vertus, nepastebėta tendencijos, kad die- jo klausosi vidutiniškai 2 val. 26 min. Tai noraštį pildantys žmonės specialiai elgtų- iš esmės atitinka ankstesnių metų rodik­ si kitaip ar būtų linkę pateikti netikslius lius (pavyzdžiui, 2013 m. šis rodiklis buvo duomenis. Jie yra specialiai instruktuoja- 2 val. 30 min.). Tuo pat metu pastebima, mi, jų prašoma tyrimo metu nekeisti savo kad tradiciškai trumpiausiai radijo klausosi įpročių ir kasdienės rutinos. Gaunamos 12–19 metų jaunimas. Pasak R. Mackevi- anketos yra kruopščiai papildomai tikri- čienės, tokia tendencija buvo visada – net ir namos laikantis visų tokiems tyrimams prieš atsirandant naujosioms žiniasklaidos taikomų tarptautinių standartų“, – sako priemonėms, į kurias jaunimas šiuo metu R. Mackevičienė. labiausiai įnikęs. „Ši tendencija labiau susi- jusi su amžiaus tarpsniu ir gyvenimo būdu, Klausytojų įpročiai išlieka visą kuris apsprendžia ir tam tikrus žiniasklai- gyvenimą dos rūšių naudojimo ypatumus“, – pažymi R. Mackevičienė. Kalbant apie bendrą Lietuvos žiniasklaidos reklamos rinką reikia pasakyti, kad radijas Pasak tyrėjos, internetas ir radijas yra ne- užima gana tvirtą poziciją, nors ir ne pačią blogai sugyvenančios žiniasklaidos rūšys, pagrindinę. „Mūsų radijo rinka sudaro apie nors tai gal ir skamba kiek netikėtai. „Ra- 8–9 proc. bendros žiniasklaidos reklamos dijas iš esmės integravosi į internetą, kur rinkos ir pastaraisiais metais ši dalis išlieka mes irgi galime jo klausytis. Radijo stotys stabili“, – pažymi R. Mackevičienė. Tokios taip pat sėkmingai išnaudoja vadinamųjų išvados daromos pagal TNS LT kartą per socialinių tinklų galimybes, jos pritraukia metus įvertinamos Lietuvos reklamos rin- ir, galima sakyti, įtraukia savo vartoto- kos analizę. jus į įvairias akcijas ir žaidimus“, – teigia R. Mackevičienė. Šių metų pavasario tyrimo duomenys paro- dė, kad populiariausių (klausomiausių) ra- Kita įdomi tendencija, kurią pastebi tyrė- dijo stočių penketukas atrodo šitaip: M-1, jai, yra tai, kad skirtingos klausytojų kartos LRT radijas, „Lietus“, „Radiocentras“ ir „neša“ savo radijo klausymosi prioritetus per rusakalbė stotis „Russkoje radio Baltija“. gyvenimą. „Mes matome, kad jeigu prieš Kiek kitokia situacija pagal tai, kokių radijo dešimt metų pagrindinis „M-1 Plius“ radi- stočių klausomasi ilgiausiai. Dėmesingesni jo stoties klausytojas priklausė 30–39 metų yra LRT radijo klausytojai, po jų eina radi- amžiaus grupei, tai dabar šis klausytojas, jo stotys „Lietus“ ir M-1. Pažymima, kad iš išsaugojęs įprotį, priklauso 40–49 metų am- viso tyrime vertinama daugiau nei 20 naci- žiaus gyventojų grupei. Taip pat matome, onalinių ir regioninių radijo stočių klausy- kad vyriausioje klausytojų kategorijoje po tojų auditorija. truputį mažėja LRT radijo gerbėjų, o būtent almanachas žurnalistika 2015/2 43 Radijo perspektyvos

ši radijo stotis iš esmės neturi konkurentų Didžioji radijo klausytojų dalis Lietuvoje 60–74 metų amžiaus grupėje“, – sako R. neturi aiškių prioritetų, galima pasakyti, Mackevičienė. Pasak jos, šiandieniniai še- kad jie klausosi bet ko. „Tokie žmonės su- šiasdešimtmečiai jau yra kiek kitokie, nei tie daro pagrindinę klausytojų dalį. Jie klausosi šešiasdešimtmečiai, kurie buvo prieš dešimt atsitiktinai, gana nedaug, nėra lojalūs kuriai metų. „Jie jau renkasi daugiau stočių, jų pasi- nors radijo stočiai. Jiems radijas dažniausiai rinkimas yra įvairesnis“, – akcentuoja tyrėja. yra tiesiog fonas“, – sako R. Mackevičienė.

Nėra „tipinio“ radijo Kitą pastebimą radijo klausytojų dalį su- klausytojo daro žmonės, kurie renkasi populiarias lie- tuviško turinio ir vietines (t. y. regionines) Pasak R. Mackevičienės, neįmanoma iš- radijo stotis. „Tai lietuviškos muzikos, len- skirti kokio nors vieno Lietuvos radijo gvo turinio mėgėjai. Dažniausi tokios gru- klausytojų tipo. „Tų stočių yra tokia bega- pės atstovai yra kaimo gyventojai, žmonės, lybė, kad apibendrinto klausytojo portreto gaunantys mažesnes pajamas, taip pat šiek nupiešti tiesiog neįmanoma“, – pažymi tiek vyresni. Tokių klausytojų krepšelyje tyrėja. Jos teigimu, geriausiu atveju būtų būtų „Pūkas“, „Lietus“, kitos panašios radi- galima kalbėti apie auditorijos segmenta- jo stotys“, – teigia ekspertė. ciją. Radijo auditorijos tyrimo duomenų pagrindu TNS LT atlikta segmentacija iš- Dar vieną grupę sudaro klausytojai, kurie, pa- skiria kelis pagrindinius radijo klausytojų sak R. Mackevičienės, mėgsta foną su infor- tipus. macijos prieskoniu. „Jie klausosi populiarios

Radijo auditorijos dienos ir savaitės pasiekimas % (reach) (2015 Pavasaris), TNS LT 35 33,2 Dienos pasiekimas, % 30 29,1 Savaitės pasiekimas, % 28,1

25 24,4

20 18,4 17,1 16,3 14,9 15 13,7 14 12,8 12,5 12,3 11,1 10 8,1 8 6,4 6,3 6,4 5,5 5 6 4,6 5 3,8 2,6 2 0 M-1 Pūkas Lietus Kelyje Laluna ZIP FM M-1 Plius LRT Radijas Žinių radijasŽinių Radiocentras Power Hit Radio Kitos radijo stotys Russkoje radio Baltija

44 almanachas žurnalistika 2015/2 Skirtingi radijo klausytojų tipai arba išsamus žvilgsnis į radijo tyrimus

muzikos transliuotojų. Dažniausiai renkasi bent girdėjo atsitiktinai) 64,3 proc. šalies gy- „M-1 Plius“, M-1, „Radiocentrą“ ir kitas pa- ventojų. Pagal šį rodiklį radijas nusileisdavo našias stotis“, – sako tyrėja. tik televizijai, kurią tais pačiais metais kie- kvieną dieną žiūrėjo apie 91,1 proc. gyven- Atskirą grupę sudaro ir klausytojai, kurie iš tojų. Radijas taip pat truputį lenkė interne- radijo tikisi žinių, mėgsta klausytis pokal- tą (57,9 proc.) bei buvo palikęs užnugaryje bių ir diskusijų. Pirmiausia tai LRT radijo spaudą (34,5 proc.). Šių metų duomenimis, ir Žinių radijo auditorija. radijo atotrūkis nuo interneto sumažėjo iki minimumo: kiekvieną dieną radijo klausė Išskirti galima ir naujosios kartos segmen- 59,4 proc. klausytojų, o internetu kiekvie- tą – jų radijo stočių krepšelyje dominuoja ną dieną naudojosi 59,2 proc. Lietuvos gy- ZIP FM ir „Power Hit radio“. ventojų. Televizija šiais metais kiek apleido savo pozicijas – ją kiekvieną dieną žiūrėjo Pasak R. Mackevičienės, atskirą grupę su- 86,4 proc., o spauda kiekvieną dieną pasiek- daro ir tautinių mažumų atstovai. Lietuvoje davo 34,3 proc. šalies gyventojų. yra kelios į juos orientuotos radijo stotys (pavyzdžiui, „Russkoje radio Baltija“). Naujausi duomenys rodo, kad iš minėtų 59,4 proc. radijo klausytojų dauguma vis „Minėta radijo auditorijos tyrimų duome- dar senamadiškai transliacijos klausosi per nimis paremta segmentacija yra geriausias įvairius radijo imtuvus. Šitaip įvairių stočių įrodymas, kad nėra vieno Lietuvos radijo signalas pasiekia 52,8 proc. Lietuvos gy- klausytojų tipo. Skiriami keli tipai žmonių, ventojų. Dar 9,6 proc. respondentų radijo kurie klausosi vienokių ar kitokių radijo klausosi per kompiuterį, o 2,2 proc. tiria- stočių“, – akcentuoja tyrėja. mųjų kaip radijo imtuvą naudoja įvairius mobiliuosius įrenginius (dažniausiai mobi- Pagal pasiekiamumą liuosius telefonus). nusileidžia tik televizijai Pasak R. Mackevičienės, pastebima, kad ži- Paskutinis iš klausimų, kuriuos vertėtų ap- niasklaidos rūšių pasirinkimas gali priklau- tarti, atspindi radijo vietą Lietuvos žinias- syti nuo įvairių aplinkybių. „Radijas Lietu- klaidos priemonių lauke. Pagal TNS pa- voje yra rytinė žiniasklaidos priemonė“, – teikiamus duomenis, radijas užima antrą pažymi tyrėja. Ji akcentuoja, kad radijas kol vietą tarp mūsų šalies gyventojų dažniausiai kas tvirtai išlaiko savo turimas pozicijas ir naudojamų žiniasklaidos kanalų, tačiau jam neatrodo, kad artimiausiu metu jas galėtų ant kulnų jau mina internetas. Pavyzdžiui, prarasti, nors jo rinkos augimo tendencijų 2014 m. kiekvieną dieną radijo klausėsi (arba mūsų šalyje ir nepastebima.

almanachas žurnalistika 2015/2 45 Veidai iš arti Asmeninio nuotr. archyvo

Ginas Dabašinskas: ne tik mielas balsas radijo eteryje

Vytautas Žeimantas

Turbūt nepasakysiu didelės naujienos teigdamas, kad televizijoje žurnalistai gali daug greičiau sublizgėti, negu dirbdami radijuje. Parodė gražų veidelį, dar mestelėjo kokią nors neįprastą fra- zę, štai ir žiūrėk, jau apie jį kalba, jau jis televizijos „žvaigždė“. Bet pasirodo kita, trečia laida ir pamatai, kad prieš tave tik vidutinybė, o gal ir dar blogiau. Gal todėl taip dažnai, net įkyriai kepamos naujos televizijos „žvaigždės“. Tada žmogui sunku suvokti, kur jis – žvaigždžių pa- rade ar „žvaigždėtame“ jovale. Bet čia suvokimo niekas nenori, jo nelaukia, nes „žvaigždėtas“ eteris neša gerą pinigėlį.

46 almanachas žurnalistika 2015/2 Ginas Dabašinskas: ne tik mielas balsas radijo eteryje

Žurnalistui, dirbančiam radijuje, pagarsėti tiesioginė, ir čia žodis kaip žvirblis – paleisi, daug sunkiau. Todėl gerokai nustebau, kai nesugausi. vienas kolega žurnalistas kartą tarė: Supratau ir tai, kad ne vien tik sumaniai pa- – Patylėkime, pasiklausykime Gino Da- rinkti pašnekovai neša laidai sėkmę. Nema- bašinsko. Tuoj prasidės jo laida „Prie pietų žiau svarbu ir saviti, netradiciniai, tik kole- stalo“. gai Ginui būdingi klausimai, jo pastebėji- mai, apskritai žaisminga pokalbio tonacija. Kolega įjungė radijo imtuvą. Iš pradžių aš į jį žvelgiau nepatikliai: pagarsėjusi radijo „Valgymas šiuo atveju yra grynai metafo- laida? Ar taip gali būti? Nepatikėjau jau riškas dalykas. Man svarbu, kaip per šią vien todėl, kad dabar Lietuvoje veikia daug valandos trukmės laidą atsiskleidžia pašne- radijo stočių. Nors jos ir konkuruoja, tačiau kovas, nes mano tikslas šioje laidoje – per į eterį patenka ir visiško niekalo – pro vieną pasikviestą žmogų atskleisti mūsų radi- ausį įeina, pro kitą išeina, o galvoje nieko jo klausytojams jam pažįstamą gyvenimo nelieka. Priežastis čia paprasta – trūksta pusę. Pašnekovas pasakoja tai, ką išmano, o gerų radijo žurnalistų. Prie mikrofono pri- aš, kaip tas Nežiniukas, savo „naiviais“ klau- leidžiami žmonės, nieko bendro neturintys simais tik paskatinu jį tai daryti“, – teigia su profesionalia žurnalistika. Todėl ir byra į kolega Ginas. eterį daug elementaraus tuščiažodžiavimo, be to, dar pagardinto kalbos šiukšlėmis. Pasiteiravau jo, kokius pokalbius laiko tik­ rai pavykusiais, kokius – nepavykusiais? Savo nepatiklumu su kolega, jau jungian- čiu radiją, nepasidalijau, nutariau vėliau jam „Labai įdomus pokalbis buvo su Ivanu Pa- apie tai pasakyti. Bet nepasakiau, nes kartu leičiku, „Lukoil Baltija“ vadovu. Juk mes į įdėmiai išklausėme G. Dabašinsko laidą. šią įmonę žvelgiame stereotipiškai: ji tokia pati, kaip ir pati „Lukoil“. O pasirodė, kad Tada turbūt pirmą kartą išgirdau jo balsą ar ponas Ivanas yra visai kitoks žmogus. Net- bent jau šį balsą sutapatinau su pavarde – gi prisipažino, kad jis – ne atvykėlis rusas, Dabašinskas. Laida patiko. Vėliau dažną vi- o vietinis lenkas. Ir papasakojo, kaip jis, dudienį klausydavausi jo tiesiogiai rengia- „Mažeikių naftos“ elektrikas, tapo tokios mų pokalbių „Prie pietų stalo“. Sužinojau, įmonės vadovu. Tai šiam žmogui irgi buvo kad ji sulaukdavo daug klausytojų. Paban- tam tikras pasirinkimas ir netgi tam tikra džiau suprasti, iš kur tokia sėkmė. loterija. Žodžiu, jis papasakojo savo ke- lią: nuo elektriko iki vienos iš stambiausių Visų pirma supratau, kad G. Dabašinskas naftos importo įmonių vadovo, – prisime- yra brandus žurnalistas, jo kviečiami net na kolega Ginas. – O priešingas pavyzdys žymiausi ir garsiausi žmonės neatsisako, galėtų būti pokalbis su buvusiu VSD šefu noriai eina į šią laidą, nors ir žino, kad ji Mečiu Laurinkumi. Lietuvos saugumietis almanachas žurnalistika 2015/2 47 Veidai iš arti

Ginas Dabašinskas kalbina fotomenininką Rimantą Dichavičių. Asmeninio archyvo nuotr.

Nr. 1 vos ne į kas antrą mano klausimą transliuojamame). O kai tai supranti, suvo- atsakė kukliai šypsodamasis: „Neturiu ko- ki, kad jokios ribos tarp įjungto ir išjungto mentaro.“ Nors pasiusk! Padėtį ėmiau gel- mikrofono neturi būti. Ir kai tai pagaliau bėti visai „vaikišku“ klausimu: „O ką jūs da- suvokia nenorintis atsiskleisti pašneko- bar skaitote?“ Ir pasirodė, kad žmogus, ku- vas, jis vis tiek pasakys per visą laidą nors ris neturėjo komentarų beveik į visus mano 5 proc. to, kas bus įdomu ir mūsų klausy- užduotus klausimus, negali pasakyti, kokią tojams. Štai dėl tų 5 proc. ir verta stengtis.“ knygą šiuo metu skaito: „Skaitau, bet… neprisimenu.“ Žodžiu, mūsų buvęs pagrin- Taip, visada interviu bus įdomus, jei jam dinis saugumietis taip ir neparodė nieko žurnalistas rimtai pasiruoš. Deja, dabar daugiau, išskyrus „fasadinę“ savo pusę. Gal mūsų kolegos, ypač jauni, labai savimi pa- tai ir yra mūsų saugumiečių gyvenimo būdo sitiki, eina į pokalbį visiškai nesiruošę, todėl esmė: niekuomet neatsiskleisti. ir išgirstame vis tuos pačius trafaretinius klausimus, kurie jau niekaip negali išjudinti Kita vertus, nepavykęs pokalbis taip pat pašnekovo. Rezultatas – lėkštas, neįdomus yra rezultatas, nes mano strategija vedant produktas, žurnalistinė nesėkmė. laidas yra tokia: pokalbis neturi skirtis nuo gyvenimo. Juk mes iš esmės visą laiką Kolega Ginas vedė ne tik laidą „Prie pietų esame tiesioginiame eteryje (tik ne visada stalo“. Dirbdamas įvairiose radijo stotyse,

48 almanachas žurnalistika 2015/2 Ginas Dabašinskas: ne tik mielas balsas radijo eteryje

jis vedė laidas „Mano sveikata“, „Įvykiai politikos skyriaus vadovas, ministerijos sa- ir komentarai“, „Tėvams apie vaikus“, „Su vaitinio biuletenio „Kultūros gyvenimas“ Palmira“, kitas. vyr. redaktorius.

Kai pats pabuvau jo laidoje ir artimiau susi- 1998 m. kolega Ginas sudarė ir redagavo pažinau su kolega Ginu, sužinojau dar vie- knygą „Gyvosios istorijos programa: isto- ną jo sėkmės paslaptį. Pasirodo, jo specialy- rinė kultūra šiuolaikinės sąmonės forma- bė – socialinė psichologija. 1986 m. baigęs vimui“, yra knygos „Eimunto Nekrošiaus Vilniaus universitetą jis įgijo psichologijos teatras“ (2012) bendraautoris. Parašė sce- specialybę. Šios žinios, be abejo, gerokai narijų ir redagavo televizijos filmą „Tylioji talkina jam bendraujant su žmonėmis, ren- epidemija“ (2001). Kartu su kitais 1999 m. giant naujas laidas. išleido kompaktinę plokštelę „Lietuva se- nuosiuose žemėlapiuose“. Talkina ir žurnalistinė šeimos aplinka. Mo- tina Silvija Dabašinskienė daug metų dirbo 2008 m. kolega Ginas tapo respublikinio „Draugystės“ laikraštyje, Eltoje, tėvas Vy- kūrybinio konkurso „Žmogus ir aplin- tautas Dabašinskas – televizijos žurnalistas. ka“ laureatu. 2010 m. jo rengta laida „Tė- Tetos Nijolė ir Jūra Marija Baužytės – irgi vams apie vaikus“ LRT konkurse „Pra- garsios žurnalistės, dėdė Vidmantas Bačiu- giedruliai“ pripažinta geriausia radijo lis – televizijos režisierius. laida vaikams. Jam įteiktas „Pragiedrulių“ prizas. Nemažą įtaką kolegai Ginui turėjo ir turi vis labiau didėjanti žurnalistinio darbo pa- Dabar kolegos Gino kūrybinėje dirbtuvė- tirtis. Jis dirbo savaitraštyje „Atgimimas“, je įdomus projektas – „Auksinis Lietuvos dienraštyje „Lietuvos žinios“, žurnaluo- ruduo“. Tai pokalbiai su brandaus amžiaus se „Lithuania in the World“ ir „Veidas“. sulaukusiais garsiais Lietuvos žmonėmis. 2009 m. įstojo į Lietuvos žurnalistų sąjun- Tikiuosi, kad ir šis projektas bus sėkmingai gą. Kultūros ministerijoje jis buvo ministro įgyvendintas, nes kolega Ginas – subrendęs patarėjas ryšiams su visuomene, kultūros kultūros kūrėjas.

almanachas žurnalistika 2015/2 49 Asmeninio nuotr. archyvo

Romas Sadauskas ir Romas Sadauskas-Kvietkevičius Kietas stuburas ar taiklus žodis būtini geroje žurnalistikoje

Daiva Červokienė

To pasiteiravome gerai žinomų žurnalistų ir publicistų – tėvo ir sūnaus Romų Sadauskų: vy- resniojo, daugiau nei dvidešimt knygų išleidusio publicisto ir rašytojo, Lazdijų r. garbės piliečio, šiemet apdovanoto ir Juozo Paukštelio premija, ir jaunesniojo Romo Sadausko-Kvietkevičiaus, 15 metų vadovaujančio „Druskininkų naujienoms“, naujienų portalo Delfi.lt apžvalgininko, tinklaraštininko, šiemet įkūrusio Kurorto radiją ir naujienų portalą Kurortoradijas.lt, apdo- vanoto žurnalistine Antano Macijausko premija, atkakliai kovojančio su Druskininkų politikų pastangomis pažaboti laisvą spaudą.

50 almanachas žurnalistika 2015/2 Romas Sadauskas ir Romas Sadauskas-Kvietkevičius

Pokario meto atsitiktinumas?

Besimokydamas mokykloje R. Sadauskas rašė eilėraščius, prieš studijas vasarą padir- bėjo rajono laikraščio redakcijoje. Svajojo studijuoti teisę, kamavo klausimas, kodėl pasaulyje tiek neteisybės: jo tėvą, mokytoją, nuteisė ir ištrėmė į Sibirą, mama su vaikais ilgai slapstėsi, kone badavo...

Kai nuvežė dokumentus į Vilniaus univer- Du Romai Sadauskai siteto Teisės fakultetą, paaiškėjo, kad sto- Asmeninio archyvo nuotr. jantiesiems reikia turėti rekomendacijas iš rajono teismo su saugumo pažyma. Šalia metų V. Radaitis pasiteiravo, kaip ta jo kny- buvo žurnalistikos fakultetas, tad padavė ga. Nežinojo. Nuėjo į leidyklą, ten ieškojo, dokumentus ten. Kaip tremtinio sūnui ir ieškojo, nerado. Paskui žiūri – pakišta po ten kilo keblumų: egzaminus išlaikė penke- spintos koja. Ištraukė, atspausdino. tais, bet priimtųjų sąraše jo nebuvo. Nuėjo pas katedros vedėją Joną Karosą aiškintis. Pasak vyresniojo R. Sadausko, žmogaus gy- Tas atsiduso: „Žinau, einam pas rektorių.“ venimas susideda iš buities ir būties. Būtis Šis pažiūrėjo dokumentus, paliepė važiuoti į žurnalistiką neįeina, tik realus apčiuopia- namo ir laukti atsakymo. Po savaitės suži- mas gyvenimas: informuoti, stebėti įvykius, nojo: priimtas. juos analizuoti. Literatūra – ta raštijos dalis, kuri bando prasiskverbti į būties, dvasinius „Prie gimtojo slenksčio“ reiškinius.

R. Sadauskas dirbo Lietuvos radijo ir te- O fantazija rašytojui – svarbu? „Kokia būtų levizijos komitete, žurnaluose „Jaunimo literatūra, jei tik fantazuotum. Mūsų visa gretos“, „Mūsų gamta“, „Kultūros barai“, gimtoji literatūra – ne šiaip sau žodžio savait­raštyje „Literatūra ir menas“, „Vals- meną kurti. Visi didieji pasaulio kūriniai tiečių laikraštyje“. Pirmosios jo knygos yra ir filosofija, ir estetika, ir istorija“, – sako buvo apybraižų. Rašytojas sakė jaunystėje R. Sadauskas. neturėjęs ambicijų išleisti knygą, bet tuo- metinis „Literatūros ir meno“ vyr. redakto- Pradėjo nuo „Druskonio“ rius V. Radaitis patarė surinkti apybraižas ir išleisti. Surinko, redaktorius nunešė į R. Sadauskas-Kvietkevičius (prie tėvo „Minties“ leidyklą. Paklaustas pavadinimo, pavardės pridėjęs ir motinos) augo greta užrašė „Prie gimtojo slenksčio“, nes dau- Druskininkų, vėliau – Vilniuje. Vaikys- guma apybraižų buvo apie tėviškę. Gal po tėje svajojo būti priemiestinio autobuso almanachas žurnalistika 2015/2 51 Veidai iš arti

Vieciūnai–Druskininkai vairuotoju, nes Žvilgsnis į žurnalistiką valdyti tokį didelį lyg troba benzinu ir ke- lio dulkėmis dvokiantį daiktą atrodė labai Pasak vyresniojo R. Sadausko, kiekvieną dar- svarbu ir vyriška. bą dirbant reikia tų pačių savybių – išmanymo ir padorumo, atsakomybės. O žurnalistika su- „Vaikystėje ir jaunystėje tėvo knygų užsi- teikia daug galimybių – būti įvykių sūkuryje, spyrusiai stengiausi neskaityti, nes „pavog- informuoti, žmogui padėti ar... jį nuskriausti, tos“ iš mano vaikiško gyvenimo detalės ten todėl etiškumas dirbant šį darbą labai svarbu. persipindavo su fantazija. Tai man atrodė jei ne apgavystė, tai pasityčiojimas iš mano „Žurnalistika buvo patrauklesnė XX a. pabai- pastangų išsaugoti bent kažkiek privatumo. goje, kai po sovietmečio suvaržymų atsirado Mokykloje rašyti man buvo gerokai len- galimybė rašyti be cenzūros, o prie spaudos gviau negu bendraamžiams, bet studijuoti kioskų nutįsdavo eilės. Šiandien ši profesija pasirinkau filosofiją, vėliau buvau įstojęs labai nuvertėjo, rajoninių laikraščių reporte- net ir į Kauno kunigų seminariją. Kai šiuo riai uždirba mažiau už prekybos centrų ka- pašaukimu suabejojau, reikėjo imtis kažko- sininkes. Interneto socialiniai tinklai atvėrė kio darbo, o žurnalisto profesijos pagrindai žurnalistams neaprėpiamas galimybes, bet buvo kažkaip savaime užsifiksavę galvo- „Patinka“ paspaudimai neneša pajamų, kol je“, – sakė R. Sadauskas-Kvietkevičius. netampate tikra „Facebooko“ garsenybe“, – sakė laikraščiuose „Druskonis“ ir „Lietuvos Tėvas neslėpė nenorėjęs, jog sūnus pasuktų aidas“ dirbęs, savaitraščiams „Dzūkas“, „Drus- į žurnalistiką, bet kai šis ieškojo darbo, pats kininkų kronika“ vadovavęs, o nuo 2001 m. jį rekomendavo „Druskonio“ redakcijai. „Druskininkų naujienų“ redaktoriumi tapęs jaunesnysis R. Sadauskas, bent kartą per sa- „Tėvas visaip stengėsi nuo žurnalistikos vaitę rašantis ir naujienų portalui „Delfi“. atgrasyti. Maniau, kad bijo, jog padary- siu jam gėdą. Ir tik po daugelio metų, kai „Druskininkų naujienų“ redaktoriumi pri- mano straipsniai pradėjo rodytis nau- sipažino tapęs savo iniciatyva: nuėjo pas jienų portaluose, išgirdau kelis jo san- dienraščio „Alytaus naujienos“ vyriausiąjį tūriai teigiamus atsiliepimus“, – ištarė redaktorių ir pagrindinį akcininką Romą R. Sadauskas-Kvietkevičius. Burbą ir pasiūlė įkurti naują laikraštį. Pas- tarąjį dešimtmetį yra vienintelis jo kūrybi- Tėvas negailėjo jam pagyrimų sakydamas, nis darbuotojas. kad yra tikras žurnalistas, geras publicistas, rašąs daug geriau už jį, visad turėjusį pre- Jei nėra, privalu įkurti tenzijų literatūrai. Ir labai daug ką moka: pats maketuoja, gerai valdo kompiuterį, Kaip spėja? „Man patinka viską daryti pa- fotografuoja – į senelį, kuris kone viską čiam: rašyti, fotografuoti, maketuoti, par- mokėjo. sivežti laikraštį iš spaustuvės ir dar dažais

52 almanachas žurnalistika 2015/2 Romas Sadauskas ir Romas Sadauskas-Kvietkevičius

A. Macijausko premijos įteikimas. Asmeninio archyvo nuotr. tepantį pirštus išvežioti po parduotuves. Be kalbėjimo, bijojo didesnės auditorijos. O jei- to, talkina žmona Irma, išvaduojanti mane gu kažko bijo, būtinai turi prisiversti tai da- nuo pinigų skaičiavimo rutinos, sąskaitų ryti... Be to, Druskininkuose nebuvo vietinės rašymo ir kartais šį tą parašanti. Dabar ir radijo stoties. O jei kažko nėra, tiesiog priva- dukra Monika rengia Kurorto radijo lai- lu įkurti. Juolab kad radijas nesipjauna su lai- das, rašo, fotografuoja. Turim daug neeta- kraščiu, nes groja muziką ir trumpai praneša tinių talkininkų, karts nuo karto parašančių šviežias naujienas. Savaitraštyje jos tiesiog ne dėl honoraro, o iš noro kažką pasakyti negali būti tokios šviežios, nes reikia susi- skaitytojų bendruomenei. Prieš dešimt­ telkti į įvykių analizę, pateikti žinią plačiau. metį tekdavo ir naktimis pasėdėti užbai- Kartą per savaitę rengia pokalbių laidą „Rei- giant laikraščio numerį, o dabar kažkaip kia pasišnekėti“, kurioje kalbasi su politikais, savaime per savaitę užsipildo“, – pasakojo menininkais ir kitais įdomiais žmonėmis. R. Sadauskas-Kvietkevičius. Kai valdžia kiša koją Kiek galima šitaip tempti? To pasiteirautas nustebo: „Kodėl tempti? Tempiama našta, Druskininkų vietinei spaudai jau beveik o rašyti man yra didelis malonumas. Jeigu trejus metus tenka sunkus išbandymas dar kažkas skaito, klauso, tai neapsakomas konkuruoti su miesto valdžios nemokamai smagumas.“ Ir pridūrė, kad kurti Druski- dalytu savaitraščiu „Mano Druskininkai“, ninkų radiją sumanė pajutęs jo poreikį. Nuo dabar tapusiu privačiu, bet taip pat nemo- vaikystės buvo truputį šveplas, vengė viešo kamai platinamu. almanachas žurnalistika 2015/2 53 Veidai iš arti

„Nelengva parduoti laikraštį žmogui, kuris jau nuotrauką „Facebooke“, kad „Mano Drus- gavo į savo pašto dėžutę nemokamą laik­raštį kininkai“ skirti tik pakuroms, pavadino ko- imituojančios propagandos dozę, ar įtikinti vojimu juoku, pašaipa. verslo įmones užsakyti reklamą leidinyje, kai tai vadinama nelojalumo vietinei valdžiai de- Spauda yra laisva? monstravimu. Bet laisvoje šalyje negali egzis- tuoti tokia „separatistinė respublika“, kurioje R. Sadauskas vyresnysis priminė sovietinių negalioja visiems taikomi įstatymai. Druski- metų Glavlitą, cenzūros įstaigą, kontrolia- ninkų skandalais susidomėjo visa Lietuva ir vusią beveik visas kultūrinio gyvenimo sri- dabar jau nepavyks jų užgniaužti. Laukiu Spe- tis. „Žinai, ko nepraleis, neerzini. Ir buvai cialiųjų tyrimų tarnybos ir Seimo antikorup- tuose rėmuose: „Mes sotūs, laimingi, šiltai cijos komisijos pradėto parlamentinio tyrimo aprengti.“ rezultatų“, – sakė R. Sadauskas-Kvietkevičius. Viena pirmųjų jo, dar mokinio, informacijų Paklaustas apie darbą tokioje „opozici- laikraštyje „Po spalio vėliava“ apie Druski- joje“, atsakė nesąs politikas, todėl negalįs ninkuose sudegusią gaisrinę sulaukė nema- vadintis nei pozicija, nei opozicija. Žur- lonumų. Redaktorius sutiko, kad ji pasiro- nalistas visuomet yra savo skaitytojų, o ne dytų, rajono Glavlitas kažkaip praleido, vė- valdžios tarnas, todėl kai išpuikę politikai liau redaktorius gavo daug velnių, kad taip pradeda tikėtis jo liaupsių, nusivilia. Ir savo rašė kone apie karinį objektą...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius su šeima. Asmeninio archyvo nuotr.

54 almanachas žurnalistika 2015/2 Romas Sadauskas ir Romas Sadauskas-Kvietkevičius

su vyriškiais iš Grūto kaimo, vis rodančiais į jo langus, prisiminė visas patirtas eibes ir parašė skelbimą, kad parduoda butą. Grei- tai ir pardavė, o už tuos pinigus nusipirko sodybą Lazdijų rajone. Įvykį tyrė jaunas policininkas, netrukus tyrimas užgeso... Paklausęs kodėl, išgirdo patarimą „nešoki- nėti“, netrukus žiniasklaidoje neliko jokių blogų žinių iš Druskininkų...

„Teisus buvo Leninas, kad buržuazinė Romas Sadauskas-Kvietkevičius su spauda ir žurnalistai priklauso nuo pinigų dukra Monika. Asmeninio archyvo nuotr. maišo. Žiniasklaidą vairuoja jos savininkų interesai. Tik žmogus gali būti laisvas. Bet Kai rengė savo garsųjį apybraižų ciklą „Iš kokiomis aplinkybėmis, net kalėjime. Pa- Baltašiškės į Kučiūnus“, vaikščiodamas pa- žinojau tokių žmonių: kad ir monsinjorą žįstamais takais vienur matė sodybas, kurių Kazimierą Vasiliauską, vertėją ir rašytoją šeimininkai išvežti į Sibirą, kitur – kito- Antaną Dambrauską, šiemet Nobelio lite- kias skriaudas, bet apie tai negalėjo rašyti... ratūros premija apdovanotą baltarusę rašy- Pirmąkart pasiūlytas Vinco Mickevičiaus- toją Svetlaną Alekseičik“, – sakė rašytojas. Kapsuko premijai už publicistiką „Jaunimo gretose“ jos negavo, nes esą rašo apie įvairius Kas žurnalistui svarbiau: kietas stuburas ar keistuolius, o ne vadovus, darbo žymūnus. taiklus žodis? Pasak abiejų R. Sadauskų, tai žurnalistikoje būtini dalykai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę gyve- no Druskininkuose, kartais parašydavo apie Dinastija tęsiasi miesto ekologines ir kitas problemas, tapo rakštimi miesto valdžiai. Prasidėjo smulkūs Romo ir Irmos Sadauskų dukra Monika nemalonumai: į namų durų rakto skylutę 2014 m. įstojo į Vilniaus universitetą studi- smėlio pripilta, visko primesta į jo globotų juoti ispanų kalbos ir literatūros, bet šiemet paukštelių inkilą prie namo, tujos nuo gatvės mokslus metė ir rengia Kurorto radijo lai- tepalais užpiltos... Besigydydamas po širdies das, skaito žinias. operacijos sulaukė skambučio iš Druskinin- kų prokuratūros – buto langai sušaudyti. Ar norėjo, kad dukra suktų į žurnalistiką? Kadangi buvo balandžio 1-oji, padėkojo už Tėvai sako, kad tai įvyko kažkaip neplanuo- išradingą pokštą, bet jo paprašė grįžus užeiti. tai, o senelis dar atsidūsta, kad įstojusi į Vil- niaus universitetą Monika galėjo atitrūkti Pamatęs išvarpytą langą prie savo rašomojo nuo Druskininkų problemų, pasidžiaugti stalo, o netrukus – ir kaimyną, besikalbantį studijomis, susipažinti su turtinga Ispanijos almanachas žurnalistika 2015/2 55 Veidai iš arti

Kurorto radijo atidarymas. Asmeninio archyvo nuotr. kalba, literatūra ir kultūra, studijuojant at- skaičius daugiau už savo skaitytoją, antraip siveriančiomis galimybėmis, tačiau nė ne- neišvengiamai anksčiau ar vėliau gėdingai apšilusi kojų sostinėje nėrė į tą patį vietinių apsikvailins... Galima mokytis savarankiš- problemų sūkurį. kai, tobulėti dirbant, jei tik suformuoti įgū- džiai ieškoti informacijos, nes internete yra Galbūt studijuos žurnalistiką... viskas ir dar gerokai daugiau, negu žmogus kada galės sužinoti ir išmokti. Vienintelis Pasak R. Sadausko-Kvietkevičiaus, žurna- dabar mano paties turimas mokslų baigimo listikos studijos bent jau išmoko svarbiau- dokumentas liudija, kad moku savarankiš- sių žurnalisto etikos principų, nors ir nega- kai pasikeisti viryklės dujų balioną. Jeigu rantuoja, kad jas baigęs žmogus gebės įdo- kažkuris darbdavys būtų paprašęs parodyti miai rašyti ir jaus, kas aktualu skaitytojams. diplomą, vien dėl to nesutikčiau pas jį dirb- „Kažką pastudijuoti jaunam žmogui būtina, ti, nes tai pirmas požymis, kad žmogus be universitetas duoda gerokai daugiau negu popiergalio nepajėgus įvertinti žurnalistinio vien diplomą. O mokytis vis tiek teks visą darbo kokybės ir šiame versle jam nėra ką gyvenimą. Žurnalistui privalu žinoti, būti veikti“, – teigia R. Sadauskas-Kvietkevičius.

Remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

56 almanachas žurnalistika 2015/2 Etika ir profesionalumas DELFI (Š. Mažeikos) nuotr. (Š. DELFI

Deividas Velkas: per netikslumą neturi išsikreipti esmė Kitaip žurnalistas nebus apsaugotas nuo atsakomybės

Aistė Žilinskienė

Žurnalisto darbe svarbiausia yra tikroviškumas, kiek įmanoma realiau ir objektyviau at- spindėti problemą ar įvykį. Konfliktinėse situacijose, ginčuose ir aplaidaus pareigų vykdymo atvejais dažnai sklinda skirtingi tos pačios situacijos vertinimai ir faktų nupasakojimai. Kiek skirtingų nuomonių turi atsispindėti žurnalisto publikacijoje, kada remtis tik vienos institu- cijos pateikiama medžiaga ir kada būtina užtikrinti teisę atsakyti kritikuojamajam, paaiški- na ilgametis Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėjas Deividas Velkas.

almanachas žurnalistika 2015/2 57 Etika ir profesionalumas

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMAS 15 straipsnis. Atsakymo teisė

Kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina visuomenės informavimo prie- monėje paskelbta tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija apie jį, taip pat kiekvienas juridinis asmuo, kurio dalykinei reputacijai ar kitiems teisėtiems interesams pakenkė tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija, turi teisę atsakyti, pa- neigdamas tikrovės neatitinkančią informaciją ar patikslindamas paskelbtą informaci- ją, arba pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka paneigtų tikrovės neatitinkančią informaciją.

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMAS 44 straipsnis. Paskelbtos informacijos paneigimas

1. Visuomenės informavimo priemonių pareigą paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkan- čią informaciją, kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, tokios informacijos paneigimo, taip pat viešosios informacijos ren- gėjų ir (ar) skleidėjų civilinės atsakomybės sąlygas ir tvarką nustato Civilinio kodekso normos. 2. Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą, kuriame turi būti nurodyta, kokia paskelbta in- formacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informaci- jos teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens daly- kinę reputaciją, ir pareikalauti, kad šią informaciją paskleidusi visuomenės informavimo priemonė tokį paneigimą paskelbtų. 3. Gavus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą paneigimą, privaloma jį tokios pat apimties ir ta pačia forma, kokia buvo paskelbta per visuomenės informavimo priemonę tikrovės neatitinkanti, žeminanti fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžianti juridinio asmens reputaciją informacija, nemokamai išspausdinti ar kitu adekvačiu būdu jį paskelbti per dvi savaites, išskyrus tas visuomenės informavimo priemones, kurių periodiškumas yra retesnis. Tokiu atveju minėtas paneigimas skelbiamas per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą (per dvi savaites) ir visuomenės informavimo priemonės pirmame leidinyje ar programoje nuo paneigimo gavimo dienos be komentarų, toje pačioje vieto- je, tokios pat apimties ir tokios pat formos (televizija ir radijas – tą pačią savaitės dieną ir tuo pačiu metu), kokia buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti, žeminanti fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžianti juridinio asmens dalykinę reputaciją informacija. Per vi- suomenės informavimo priemonę privaloma paskelbti atsakymą, neatsižvelgiant į tai, ar per ją paskleisti duomenys buvo paskleisti pačios visuomenės informavimo priemonės vardu, ar kito asmens vardu.

58 almanachas žurnalistika 2015/2 Deividas Velkas: per netikslumą neturi išsikreipti esmė

4. Jei visuomenės informavimo priemonė, gavusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytą panei- gimą, nusprendžia neskelbti tokio paneigimo, ji privalo per dvi savaites nuo paneigimo gavimo dienos raštu atsakyti paneigimą pateikusiam asmeniui, nurodydama atsisakymo paskelbti paneigimą priežastis ir motyvus. 5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų turi būti laikomasi ir tais atvejais, kai visuomenės informavimo priemonė savo noru paskelbia tikrovės neatitinkančios infor- macijos, žeminančios fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžiančios juridinio asmens dalykinę reputaciją, paneigimą. 6. Atsisakymas išspausdinti ar kitu būdu paskelbti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą paneigimą šio straipsnio 3–5 dalyse nurodyta tvarka gali būti skundžiamas teismui pagal fizinio asmens, kurio garbę ir orumą žemina paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, nuolatinę gyvena- mąją vietą arba juridinio asmens, kurio dalykinę reputaciją pažeidžia paskelbta tikrovės ne- atitinkanti informacija, buveinės registracijos vietą. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo padavimo, į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos.

Kas yra teisė atsakyti? netiksli informacija, bet nepažeidžiama jo garbė ir orumas? Įstatymas šią mintį kažkur Teisė atsakyti, arba, kitaip sakant, replikos pameta. teisė, yra galimybė asmeniui atsikirsti į in- formaciją, kuri liečia jį asmeniškai. Dabar Tokiais atvejais dar galima kelti klausimą iš ta teisė gali skilti į dvi dalis. Pirmiausia, tai kitos pusės, kad buvo paskelbta neobjekty- gali būti šališka informacija, tačiau per daug vi, netiksli informacija. žmogaus neįžeidžianti, nepažeidžianti jo garbės ir orumo, tiesiog jis neišklausytas. Žurnalistų profesinės etikos kodeksas Kitas variantas, kai pažeidžiama žmogaus sako, jog kritikuojam asmeniui visada garbė ir orumas, ir šiuo atveju atsakymo turi būti sudaryta galimybė atsakyti. Ar teisė eina kartu su informacijos paneigimu. yra situacijų, kai žurnalistui nėra būti- na ieškoti kritikuojamo asmens atsako? Visuomenės informavimo įstatymas kal- Kaip žurnalistui elgtis tokiais atvejais, kai ba apie atsakymo teisę, bet nubrėžia gana interviu metu jo pašnekovas pakritikuoja siauras jos įgyvendinimo ribas. Šio įstaty- trečiąjį asmenį? mo 15 straipsnyje teigiama apie galimybę atsakyti ir į ne visai tikslią informaciją, kuri Jeigu trečiojo asmens atžvilgiu iš žurnalisto liečia asmenį, bet 44 straipsnyje kalbama pašnekovo lūpų nuskamba neigiamai ver- konkrečiai apie informacijos, pažeidžian- tintini faktai, kaip kažko nepadarymas ar čios asmens garbę ir orumą, paneigimą. padarymas to, ko nereikėtų daryti, tuomet žurnalistas turi tris galimybes: arba tuos Kitaip sakant, kur įstatyme pasimeta ta as- faktus patikrinti ir skelbdamas užtikrinti jų mens teisė atsakyti, kai apie jį paskelbiama teisingumą, arba kreiptis to trečiojo asmens almanachas žurnalistika 2015/2 59 Etika ir profesionalumas

pozicijos, arba tokios medžiagos apskritai per netikslumą gali būti iškreipiama esmė, nepublikuoti. o tada žurnalistas jau nebegali būti apsau- gotas, nes iškreipia informaciją. O jeigu pašnekovas apie kitą asmenį pa- žeria tiesiog kritišką nuomonę, ne faktus? Kita vertus, žurnalistas neturi skelbti ne- patikrintos informacijos. Ir net tokia situ- Tokiu atveju žurnalistas, siekdamas būti acija nepanaikina žurnalisto profesionalu- bešališkas, turėtų užtikrinti kritikuojamam mo. Žurnalistas, išgirdęs vieną kitą aštresnį asmeniui atsakymo galimybę, kad ir vėliau. pasisakymą konkretaus žmogaus atžvilgiu, Tai, žinoma, lengviau elektroninėms žinias- visada turi elgtis profesionaliai – jis negali klaidos priemonėms, nes jos visada gali pa- skelbti nepatikrintos informacijos. Jeigu nu- pildyti tą patį straipsnį, kad būtų pasiekia- skamba abejotinas pareiškimas, kuris, viena ma ir pirminė, ir reaktyvi informacija. vertus, gali būti labai patrauklus žiniasklaidai atspindėti, kita vertus, gali būti melagingas, Tokiomis situacijomis sunkiau laikraščiams žurnalistui kyla dilema, ar perduoti tokią į tą pačią vietą įterpti papildomą informa- nesąmonę, kurią pasakė kažkuris asmuo, ir ciją, nes kitu laiku ir kitoje vietoje jau gali visuomenei leisti susipažinti, kas dar pasako- būti visai kita auditorija, ir žinia gali jau ne- ma greičiausiai viešo asmens lūpomis, ar vis bepasiekti tos pirmosios auditorijos. dėlto tokios informacijos neskelbti.

Kita žurnalisto darbe dažna situacija: žur- Paminėsiu panašų atvejį Lietuvoje. Seimo nalistas renka medžiagą valdžios organo posėdyje liudijęs „Lietuvos ryto“ vyr. re- (Seimo, savivaldybės ir pan.) sudarytoje daktorius Gedvydas Vainauskas pasakė tam ar kokios nors srities etikos vertinimo tikrų dalykų apie „Snoro“ banką, Lietuvos komisijoje, viešame posėdyje nagrinė- banko valdybos pirmininką, buvusį „Snoro“ jančioje konfliktinį atvejį, ir remdamasis banko vadovą Raimondą Baranauską. Žur- tos komisijos viešo posėdžio informacija nalistų etikos inspektoriaus tarnyba buvo parašo publikaciją, kurioje cituoja nevie- pripažinusi, kad tokiais atvejais, t. y. disku- nareikšmius komisijos narių pasisakymus tuojant viešojo intereso klausimu, kai vyks- svarstomų asmenų elgesio atžvilgiu, ta- ta oficialus kokios nors institucijos posėdis, čiau tie patys asmenys posėdyje gali būti žiniasklaidai negali kilti atsakomybė, jeigu ir nedalyvavę. Kaip tokiu atveju dėl teisės ji iš tokių posėdžių tiksliai aprašo, kas ką atsakyti? kalba, nurodydama kalbų šaltinį.

Faktas, kad žurnalistas negali būti bau- O jeigu informacija rengiama iš teismo džiamas už kitų asmenų teiginius, jeigu posėdžio, kur visada yra konfliktinė si- jis nurodo šaltinį ir tiksliai viską pacituoja. tuacija, ir, tarkime, viena besibylinėjanti Kartais kyla nesklandumų, kai žurnalistas pusė išdėsto savo poziciją posėdžio metu, netiksliai cituoja pašnekovo žodžius, nes o kita – ne?

60 almanachas žurnalistika 2015/2 Deividas Velkas: per netikslumą neturi išsikreipti esmė

Labai svarbu, kad žurnalistas, rengdamas Jeigu asmens pasakymai yra prasmingi na- medžiagą iš teismo posėdžio, nepadarytų grinėjamos temos požiūriu ar kažką patiks- meškos paslaugos teisminiam bylos nagri- linantys, tai žurnalistas turėtų atkreipti į tai nėjimui, jeigu dar vyksta bylos nagrinėjimo dėmesį. Bet jeigu tuo pasisakymu tiesiog procesas, t. y. kad informaciją pateiktų ne norima padidinti savo reikšmingumą arba tik iš viešo kalbėjimo teisme, bet ir įvardytų kalbama tai, kas jau yra kokia nors forma kažką daugiau. Čia labai svarbu žurnalistui aptarta publikacijoje, tai tokiu atveju teksto nenuklysti, išlaikyti nepriklausomumą ir redagavimo teisė priskirtina pačiam žurna- neatlikti teisėjo vaidmens. listui. Ji aiškiai sako, kad žmogus negali rei- kalauti, jog vienaip ar kitaip būtų parašyta Aišku, jeigu viena pusė teisme kaltino kitą, o kokia nors mintis. kita pusė nekalbėjo, tai žurnalisto profesinė pareiga būtų išgirsti ir atspindėti kaltinamo- Jei aprašomas tikrai ginčytinas klausimas, jo poziciją dėl pačių kaltinimų, kad žurna- tai kartais juk būna ne tik dvi nuomonės – listinė medžiaga iš teismo posėdžio nevirstų būna ir trys skirtingos nuomonės. Tokiais konkretų žmogų kaltinančia medžiaga. atvejais svarbu pažymėti, kad nuomonių yra ne dvi, o daugiau. Kartais žurnalistai prisidengia tuo, jog as- muo teisme nieko nekalbėjo, ir daro prielai- Į ką dar svarbu atkreipti žurnalistų dėme- dą, neva jis ir neturi jokios pozicijos. Tačiau sį, kalbant apie teisę atsakyti? jeigu asmuo nekalbėjo teisme, tai dar nereiš- kia, kad jis neturi pozicijos kaltinimų atžvil- Kartais žurnalistai galėtų greičiau reaguoti į giu, ir dar nebūtinai kaltinamas asmuo žino, žmonių kreipimąsi į redakcijas, kai tie krei- jog teismo posėdyje dalyvauja žurnalistas, pimaisi susiję su informacija apie pačius pa- kuris aprašys visą šią situaciją. Tokiu atveju sikreipusiuosius, nes kartais lėta redakcijos žurnalisto pareiga susisiekti su kaltinamuoju reakcija prisideda prie konflikto gilėjimo. asmeniu teismo posėdžio pertraukos ar kitu Tai matyti iš skambučių į Žurnalistų etikos metu. Arba žurnalistas turi informuoti savo inspektoriaus tarnybą. skaitytojus, kad nėra galimybės susisiekti su kaltinamuoju asmeniu. Taigi žurnalistas turi Aišku, galiu daryti ir kitą išvadą, kad dažnai dėti visas pastangas, kad tai, ką jis rašo iš dar žmonės per jautriai reaguoja į informaciją. nesibaigusio teisminio nagrinėjimo, neatro- Ir ypač vieši asmenys turėtų ramiau reaguo- dytų kaip verdiktas. ti į informaciją žiniasklaidoje ir nereikalau- ti iš jos to, kas nepagrįsta. O žurnalistams Kaip elgtis žurnalistui, kai kuo nors su svarbu atsiminti, jog iš teismų praktikos įvykiu susijęs asmuo turi kitą nuomonę labai aiškiai matyti, kad privatus asmuo apie įvykį, nei pateikia oficiali institucija, visada turi mažiau galimybių atsakyti nei ir nori ją primygtinai išsakyti, kad ji būtų viešas, t. y. tas, kuriam nuolat skiriamas ži- atspindėta žurnalisto rašinyje? niasklaidos dėmesys. almanachas žurnalistika 2015/2 61 Kelionės ir žurnalistika Asmeninio nuotr. archyvo

Mykolo Vadišio patirtis. Kaip savanorystė prisidėjo prie kelionių žurnalistikos populiarinimo

Dana Kurmilavičiūtė

Važiuojant sostinės gatvėmis, daug kur galima išvysti plakatus, raginančius jaunimą įsitraukti į savanorių gretas. Savanorystės – šios kilnios veiklos srities, susijusios su pasiaukojamu ir ne- apmokamu darbu visuomenės labui (ir jau seniai tokios populiarios tarp jaunų žmonių svetur), tradicijos mūsų šalyje dar tik formuojasi. Tad juo įdomiau pabendrauti su vilniečiu žurnalistu Mykolu Vadišiu, kuris savanorystę dar prieš penkerius metus išnaudojo profesiniam tobulėjimui, kelionių žurnalistikos populiarinimui Lietuvoje ir pasaulio pažinimui.

62 almanachas žurnalistika 2015/2 Mykolo Vadišio patirtis

– Gal tradiciškai pokalbį pradėkime nuo to postūmio, kuris tapo Jūsų išvykimo pasidairyti po platųjį pasaulį ir ištiesti pa- galbos ranką kitiems priežastimi. Kokie jausmai tada buvo užvaldę labiausiai – smalsumas, jaunatviškas maksimalizmas ar noras išbandyti save nekasdienėse gy- venimiškose situacijose?

– Pradėti tikriausiai reikėtų nuo to, kad pa- Kartu su grupe lietuvių keliaujant per saulyje savanorystė – labai populiarus dalykas, Keniją. Asmeninio archyvo nuotr. kuriuo jauni žmonės naudojasi baigę bendrojo lavinimo mokyklas ar studijas. Pasiimi laisvus daug jie gali padėti žmonėms gimtajame metus, niekur nepradedi dirbti, neturi pinigi- krašte, kur viskas sava. nių įsipareigojimų, nekuri šeimos ir didelių planų – tiesiog trauki į kitą šalį pagyventi ir Asmeniškai aš tikrai nekeliavau į Afriką galbūt padėti jos gyventojams. „Galbūt“ sakau gelbėti pasaulio, kažkam padėti. Tiesiog dėl to, kad savanorystė jaunam žmogui – tai ieškojau geros vietos praktikuotis kelionių pirmiausia galimybė pažinti save, kitą kraštą žurnalistikos srityje, tinkamo projekto or- ir tik pačioje sąrašo pabaigoje galėtume pri- ganizaciniams įgūdžiams ir, žinoma, naujų dėti „pagalbą kitiems“. draugų, naujo akiračio, iššūkio, nuotykio... Sąrašą galima tęsti tikrai ilgai. Taip, tai savanaudiška, tačiau tokia ir yra daugelio savanorystės projektų esmė – ne Dabar, po penkerių metų nuo pirmojo pagelbėti skurstantiesiems, ne sukurti rojų žingsnio Kenijoje, galiu drąsiai teigti, jog Afrikoje ar kitose besivystančiose šalyse, o savanorystė pakeitė mane, nukreipė ten, išmokyti patį savanorį, jauną žmogų, gyveni- kur esu dabar. miškų dalykų. Europos Sąjunga tokiais pro- jektais moko jaunimą tolerancijos, sugyveni- – Tąsyk savanorystės vėjai Jus iškart nu- mo su kitomis kultūromis, investuoja į jauno bloškė ne į senąją gerąją Europą, o į patį europiečio ieškojimus ir atradimus. Ir šitokiu karščiausią ir margiausią žemyną – Afriką. būdu kuria mūsų bendrą, globalią ateitį. Pats ją pasirinkote ar Jums ją rekomenda- vo savanoriškos veiklos organizatoriai? O tikrųjų savanorių, gelbėjančių pasau- lį, nereikia ieškoti tolimuose egzotiškuo- Nors kvietimas išvykti savanoriauti į Ke- se kraštuose, jų yra šalia mūsų, jie dirba niją buvo netikėtas, į Europos Sąjungos „Maisto bankuose“, nevyriausybinėse orga- savanorystės ir jaunimo mainų projektus nizacijose, miesteliuose ir bendruomenėse. buvau įsitraukęs gerokai anksčiau. Tik bai- Kelionės jiems gal tik padeda pajusti, kiek gęs mokyklą kartu su draugais organizavau almanachas žurnalistika 2015/2 63 Kelionės ir žurnalistika

jaunimo mainus Čiobiškio miestelyje ir jo apylinkėse, tuo metu tvarkėme parkus, dirbome su vietos bendruomene, vyko- me į šio pobūdžio dviejų savaičių išvykas į Portugaliją, Vengriją. Žurnalistikos studijų baigiamajame darbe taip pat rengiau repor- tažų ciklą apie lietuvių savanorius Italijoje, Austrijoje, rašiau ir apie italus, savanoriau- jančius Afrikoje. Lietuvoje dažnai leisdavau laiką su kitų šalių savanoriais, daug mano mokyklos draugų dirbo šioje srityje.

Tad po studijų natūraliai ieškojau savanorys- Kakmegos džiunglese, Kenija. tės projekto, suteiksiančio galimybę keliauti Asmeninio archyvo nuotr. ir rašyti. Vos neišvažiavau į Islandiją, dairiau- si galimybės išvykti į Nyderlandus, Azerbai- pusę – Ganą. Ten ištvėriau tik du mėnesius džaną, bet vieną gūdų žiemos vakarą per ir per Kalėdas jau vėl buvau namie. draugų iš Jaunimo mainų agentūros kontak- tus gavau laišką apie Europos savanorių tar- Nuo Kalėdų iki Kalėdų buvo prabėgę tarsi nybos projektą Kenijoje. Pabandžiau. Tikau. dešimt metų – vien dėl to savanorystė ir ke- Ir greitai – per tris savaites – pasiskiepijęs lionės gali sukelti priklausomybę. Keliau- nuo visų ligų dar su 9 savanoriais iš kitų Eu- jant pirmyn atgal, susitinkant vis su naujais ropos šalių atsidūriau Kenijoje. žmonėmis, gyvenant vis kitoje aplinkoje, laikas išsitempia labai smarkiai. Esu įsitikinęs, kad geriausios patirtys mus su- siranda pačios. Kenija tikrai buvo viena iš jų. Apie Kenijos ir Ganos žmones daug rašiau žiniasklaidoje, interneto paieška, surinkus – Niekas taip neatskleidžia šalies, kaip raktažodžius, tikrai išmes mano pasakoji- darbas joje ir kasdienis buvimas tarp jos mų. Tad tepateiksiu tik kelis aspektus, ku- gyventojų. Kas Jus labiausiai nustebino rie pailiustruos, kaip smarkiai gali skirtis ta tose valstybėse, kuriose dirbote? Ar smar- pati savanorystė spalvingoje Afrikoje. kiai skiriasi mūsų visų įsivaizdavimas apie Afriką ir tikroji jos realybė? Kenijoje gyvenome iš Europos Sąjungos pinigų, turėjome namą šalia miesto – pa- – 2010-ieji buvo patys intensyviausi metai saulio maratonininkų sostinės Eldoreto. mano gyvenime. Metų pradžioje išskridau į Kiekvieną dieną važinėdavome po moky- Keniją, po pusmečio grįžau namo į Lietuvą, klas, organizuodavome sporto renginius, po mėnesio vėl su kolega ispanu per Berlyną daug kalbėdavomės su vietiniais gyven- ir Madridą pakėliau sparnus į kitą Afrikos tojais lyčių lygybės ir kitais klausimais,

64 almanachas žurnalistika 2015/2 Mykolo Vadišio patirtis

tvarkydavome aplinką ir užsiiminėdavome Būtent Ganos džiunglėse turėjau daug laiko kita visuomenei naudinga veikla. Vakarais apmąstyti, ką noriu veikti gyvenime. Grįžęs gamindavomės skanius patiekalus, valgy- namo iš karto ėmiausi projektų, sugalvotų davome prinokusius mango vaisius, bėgio- dar gulint ant mango medžio šakos Ganos davome, žaisdavome krepšinį ir šachmatais. krūmynuose. Ir nors 2011 m. buvo tikrai sunkūs (kol atgavau sveikatą po tropinių Atvyko savanorių iš Estijos, Švedijos, Ispanijos ligų ir pradėjau kurti internetinę (15min.lt) ir Lietuvos, tad turėjome daug gražaus laiko kelionių rubriką „Pasaulis kišenėje“), būtent pažinti vieni kitus. Savaitgaliais ir per atosto- savanorystė tapo mano ateities planų ir vei- gas keliaudavome į džiungles, kalnus, dyku- klos pagrindu. mas, prie Indijos vandenyno ar į savanas, pilnas žvėrių, dalyvavome vietinių draugų vestuvėse – Ar savanoriaujant lieka laiko (ir jėgų) ir įvairiose šventėse. Tą pusmetį galėčiau pava- rašyti rašinius į Lietuvos žiniasklaidą? O dinti vienu įspūdingiausių savo gyvenime. gal Afrikoje sukaupti įspūdžiai virto pub­ likacijomis sugrįžus? Vis dėlto pačios tikriausios – ir sunkiau- sios – patirties įgavau tik už savo pinigus – Nors važiuodamas į Keniją, o paskui – į nuvykęs į Ganos pakraštyje, Larabangos Ganą tikrai tikėjausi daug rašyti ir iš savo miestelyje, įsikūrusią musulmonų bendruo- rašinių užsidirbti, tai buvo tik dar viena menę. Būdamas 200 km atstumu nuo bet pamoka. Kelionių žurnalistika, kaip ir vi- kokios didesnės civilizacijos, sirgdamas sos kitos žurnalistikos sritys, yra nelengvas maliarija, negaudamas visų reikiamų maisto darbas. Jam reikia atiduoti visą save, pasi- medžiagų ir matydamas, kad nieko negaliu nerti tik į informacijos rinkimą, tikrinimą, ten pakeisti, aiškiai suvokiau savanorystės rašymą. Savanoriaujant ir keliaujant kartu prasmę. Pats turėjau mokytis išgyventi tik­ su draugais, visada atsiras darbų, kitų veiklų rąja to žodžio prasme. ar pagundų neprisėsti prie tuščio popieriaus lapo.

Bet kokiu atveju per tuos metus prirašiau 300 puslapių asmeninio dienoraščio, kurį taip pat galima vadinti publicistikos žan- ru. Rašiau autorinius tekstus į lrytas.lt ir į 15min.lt naujienų portalus, dėliojau įspū- džius ir interneto dienoraščiuose savo drau- gams. Taigi galiu drąsiai sakyti, kad turėjau kaip niekada daug galimybių praktikuotis. Carlosas Saez Patino ir Mykolas Vadišis Savanorystės ir kelionių metu suformavau Ganos pakrastyje Larabangos krumy- savo pasakojimo stilių, pradėjau lengviau nuose. Asmeninio archyvo nuotr. valdyti žodį. almanachas žurnalistika 2015/2 65 Kelionės ir žurnalistika

– Kelionių žurnalistikai esate ištikimas visą laiką. Kelionių patirtis, neabejojame, labai pravertė ir redaguojant interneto portalo 15 min.lt rubriką „Pasaulis kiše- nėje“. Tačiau nepaisant to, kad skyrius tapo vienu iš skaitomiausių, vėl antrąsyk pakėlėte sparnus į Afriką – atgal į Keniją. Ką gi veikėte ten šįkart?

– Po pirmosios savanorystės sugrįžęs visa Pildant dienoraštį žiemą Mestijos galva nėriau į kelionių žurnalistikos pasau- kalnuose, Gruzijoje. lį. Kartu su kolegomis keliavom į Gruziją, B. Tilmantaitės nuotr. Turkiją, Egiptą, Slovėniją, Suomiją, Šve- diją, paskui geriausius Lietuvos alpinistus Vėliau apvažiavau Ugandą ir Tanzaniją, su Vladą Vitkauską ir Editą Nichols nusekiau japonais žvejojau koralų rifuose Zanzibare. į Nepalą, redagavau draugų bei patyru- sių keliautojų tekstus ir stengiausi rubriką Bet po trijų savaičių klajonių aplink Vikto- „Pasaulis kišenėje“ kurti kuo spalvingesnę. rijos ežerą, būtent kirtęs Kenijos sieną, vėl Tačiau prabėgus keleriems metams nuo pasijutau tarsi žuvis vandenyje. Vėl grįžau pirmosios savanorystės vėl atsirado proga į savąją komforto zoną. Net jei Kenija nuo sugrįžti į Keniją. Kadangi ten buvau pra- Tanzanijos ne taip jau daug ir skiriasi... leidęs vieną geriausių savo gyvenimo pus- mečių, natūraliai norėjau dar kartą išlipti – Į savanorystę dabar jau galite pažvelg- Kenijos žemėje. Nuskridęs įsitikinau, jog ti eksperto akimis. Ar patartumėte jau- viskas buvo ne sapnas, draugai buvo tikri niesiems savo kolegoms žurnalistams ir gyvenimas Eldorete stumiasi į priekį. Ši įsitraukti į ją? Jeigu taip, kokių patarimų šalis tvirtai stojasi ant kojų! jiems norėtumėte duoti?

Per dvi papildomas viešnages Kenijoje pra- Į savanorystę žvelgiu kaip į mokyklą, kurią leidau dar pusę metų. Ši valstybė tapo mano baigus galima toliau irtis savo tikslų link. Jei antraisiais namais. Koks puikus jausmas – man dabar pasiūlytų mesti darbą ir vėl iš- kažkur ties pusiauju, Afrikos širdyje, jaustis važiuoti savanoriauti?.. Tai turėtų būti labai kaip namie! Jį laikau viena iš didžiausių do- stulbinantis pasiūlymas... Antraip tikriau- vanų, kurią man dovanojo likimas. siai „nepasirašyčiau“.

Sugrįžęs į Rytų Afriką, įgyvendinau ir dar Toje pačioje Kenijoje dabar mieliau kurčiau vieną savo planą – pažįstamų žmonių gru- verslą, užsidirbčiau pinigų sau ir sukurčiau pei organizavau turą po Keniją. Šalia viso darbo vietų keliems vietiniams žmonėms, to ir toliau redagavau „Pasaulį kišenėje“. paremčiau iš užsidirbtų pinigų mokyklą ar

66 almanachas žurnalistika 2015/2 Mykolo Vadišio patirtis

bendruomenę. Tai būtų daug svaresnė ir Lietuviška kelionių žurnalistika, palyginti su prasmingesnė pagalba. tuo, kokia ji buvo prieš penkerius metus, dabar yra tikrai pasikeitusi, sustiprėjusi. Pirmiausia Apskritai savanorystė, ypač Afrikoje, dabar dėl to, kad vis daugiau žmonių keliauja, rašo, pradedama vertinti labai prieštaringai. Mat fotografuoja, dalijasi savo patirtimis. ji pratina vietinius žmones nuolat tikėtis dotacijų iš baltųjų vakariečių, kurie ateis ir 2011 m., kai kūriau „Pasaulį kišenėje“, ma- pagelbės, suteiks pastogę ir pinigų. čiau neužpildytą nišą žiniasklaidoje – ke- lionių pasakojimai, patarimai, įdomybės, Antra vertus, ir Vakaruose savanorystė tam- konkursai. Esu dėkingas 15min.lt vadovams, pa verslu. Daug kelionių organizatorių ir ne- kurie atvirai ir geranoriškai pažiūrėjo į ma- vyriausybinių organizacijų pradeda siūlyti ne nąsias idėjas dėl naujos kelionių rubrikos. Ji paprastas keliones, o galimybes savanoriauti, patiko skaitytojams, keliaujantys ir rašantys daryti gera. Tiesa, už tai pasiima tikrai ne- žmonės čia rado vietą reikštis, pasakoti apie mažus pinigus iš būsimojo „savanorio“. Nie- savo patirtis, na, ir turėjo galimybę uždirbti ko tokio, jei tai deklaruojama kaip pažintinė kelis litus naujai kelionei. Dabar malonu, kai ar poilsinė kelionė, bet jei parduodama kaip kalbėdamas apie keliones su nepažįstamais „savanorystė“ – spręskite patys. žmonėmis išgirstu minint ir „Pasaulio kiše- nėje“ rubriką. Savo jauniesiems kolegoms tikrai patarčiau pasavanoriauti, patirti nuotykių, praplėsti Vis dėlto per tuos kelerius metus daug kas akiratį, palavinti žurnalistinius įgūdžius ir pasikeitė. Knygų lentynos nusėtos dešim- pagilinti antropologines žinias. Tai, be abejo, timis lietuviškų kelionių dokumentikos padės darbuose ir gyvenime. Tik ženkite šį knygų, turime tikrai stiprius kelionių guru žingsnį atsakingai, neskubėkite imtis pirmo televizijoje – Vytarą Radzevičių ir Martyną pasitaikiusio projekto, pabūkite savanoriais Starkų, lietuvė fotografė ir žurnalistė Berta savoje bendruomenėje, vėliau – Europoje, ir Tilmantaitė publikuoja savo kelionių dar- jau tik po to leiskitės į platųjį pasaulį. Ne- bus garsiausiuose pasaulio žurnaluose, lie- mokėkite didelių pinigų už galimybę sava- tuviški naujienų portalai keliones priėmė noriauti – domėkitės Europos Sąjungos pro- į kitų rubrikų būrį, be to, turime galimybę jektais. Be to, pasaulyje yra daugybė vietų, susipažinti su užsienio keliautojų ir doku- kur už jūsų pagalbą atsilygins maistu ir pas- mentikos kūrėjų kūriniais. toge virš galvos, o kai kada – net ir primokės. Taigi „Pasaulio kišenėje“ pirminė idėja – 15min.lt Jūsų iniciatyva gimė kelionių ru- tik­rai įgyvendinta – laikas traukti nau- brika „Pasaulis kišenėje“, iki šiol tebesanti jų iššūkių link. Dabar darbuojuosi arčiau viena iš populiariausių tarp skaitytojų. Ko- kelionių verslo – kuriu viešbučių rezerva- kiais principais vadovaudamasis ją kūrėte, į vimo sistemos „Travel On Spot“ kelionių ką norėjote sutelkti pagrindinį dėmesį? žurnalą. Tai viena iš galimybių sujungti almanachas žurnalistika 2015/2 67 Kelionės ir žurnalistika

– Manau, kad daugiau yra geriau nei mažiau. Taip, su tekstų ir pasakojimų gausa atsiranda ir daug paviršutiniškumo, tačiau skaitytojai patys atsirinks, kas jiems labiau patinka.

Verta paminėti, kad išskirtiniai tekstai tik­ rai nesukuriami per dieną ar dvi, jiems rei- kia lėšų, laiko, rašytojo ar fotografo talento, kitų multimedijos įgūdžių. O lietuviška skaitytojų auditorija tikrai labai maža – kaip vienas didesnio pasaulio miesto mikrorajo- nas. Tad uždirbti iš to nesitiki niekas. Ke- Savanorystė Ganoje. lionių dokumentika Lietuvoje vis dar labiau Asmeninio archyvo nuotr. pomėgis negu realus darbas. Smagu, kad iš to žmonių pomėgio vis tiek atsiranda gerų kelionių verslus su kokybiška informacija darbų, įdomių kelionių pasakojimų ar nuo- ir pasakojimais. traukų, stulbinančių ne tik lietuvius, bet ir viso pasaulio auditoriją. Viskas šiame technologijų amžiuje inte- gruojasi, jungiasi, ir iš to gimsta nauji įdo- Popierinė spauda bet kokiu atveju labai mūs kelionių projektai. Tai naudinga lietu- sparčiai užleidžia vietą judantiems vaizdams, viškai auditorijai, nes dabar ne tik žinias- internetiniams multimedijos projektams, klaida ir gyvenimo būdo žurnalai gali pasa- socialiniams tinklams, todėl nustebinti vis koti istorijas ir skleisti žinias, tą gali daryti sunkiau, sunkiau ir papasakoti kažką nauja. ir kitų verslų atstovai – kulinarai, kelionių organizatoriai, kelionių įrangos pardavėjai, Antra vertus, matome žmonių baimę pri- mados ekspertai. Visi pradeda suprasti, kad imti kitataučius, karo pabėgėlius, nenorą kuo geresnį, išskirtinesnį ir patrauklesnį tu- suprasti, užjausti, padėti kitų kultūrų ir re- rinį sukurs, tuo daugiau naudos bus verslui. ligijų žmonėms. Baimių dar labai daug, o Mėgstantiems pasakoti istorijas – tai naujas kelionių žurnalistika, sakyčiau, patraukliau- amžius, kuriame pilna galimybių. siu būdu gali padėti žmonėms tų baimių atsikratyti. Tad kuo daugiau žmonės vieni – Bet ar nemanote, kad dabartinių gausių kitiems pasakos apie pasaulį, kuo daugiau kelionių pasakojimų kokybė ir išskirtinu- keliaus, savanoriaus, bendraus, tuo smagiau mas yra labai nukentėję? gyvensime.

Remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

68 almanachas žurnalistika 2015/2 Asmeninio nuotr. archyvo

Sekant idealisto prof. K. Pakšto „Dausuvos“ pėdomis

Gerimantas Statinis

2015 m. lapkričio 3–25 d. į Centrinę Ameriką leidosi „Kazio Pakšto „Dausuva“ – Belizas‘15“ kultūrinė ir geografinė ekspedicija, kurios tikslas buvo išsaugoti istorinę atmintį, plėtoti di- plomatinius, geopolitinius ir tarpkultūrinius ryšius, ugdyti patriotiškumą. Ši ekspedicija pri- minė Lietuvai ir pasauliui, kad genealaus geopolitikos stratego idėjos puoselėjamos ir šian- dien. Prieš metus, minint prof. Kazio Pakšto 120-ąsias gimimo metines, bendraminčiams kilo mintis tvirčiau įprasminti jo idėjų reikšmę pasauliui.

almanachas žurnalistika 2015/2 69 Kelionės ir žurnalistika

Ekspediciją organizavo Lietuvos žurnalistų ežerotyros mokslo pagrindus, plėtojęs isto- sąjungos Kelionių ir pramogų klubas bei Lie- rinę, politinę, ekonominę ir socialinę geo- tuvos geografų draugija. Prieš kelerius metus grafiją. Jis įkūrė Lietuvos geografų drau- buvo surengtos „Filipinai’11 Matui Šalčiui giją, užmezgė ir palaikė ryšius su Baltijos, atminti“ ir „Indija’13 Antano Poškos keliais“ kitų šalių mokslininkais, propagavo žinias ekspedicijos keliautojams Matui Šalčiui ir An- apie Lietuvą. Vienas svarbiausių K. Pakšto tanui Poškai atminti. Praėjus metams nuo pa- mokslinio pažinimo metodų buvo kelionės. skutinės ekspedicijos A. Poškai buvo suteiktas Ne veltui jis pripažintas vienu iš garsiausių Kalkutos universiteto garbės daktaro vardas, o nepriklausomybės laikotarpio keliautojų. ceremonijoje dalyvavo netgi pats Indijos pre- Jo kolumbiška dvasia audringuose XX a. zidentas Pranab‘as Mukherjee. politinių įvykių sūkuriuose Lietuvai siūlė pačius netikėčiausius sprendimus, numatė Lietuvos idėjų istorijoje viena garbingiau- tolimiausią perspektyvą, tad natūralu, kad sių vietų priklauso geografijos profesoriui profesorius ne vienu atveju pelnė vedlio, Kaziui Pakštui (1893–1960). „Be fantazijos, dvasinio vadovo, pranašo vardą. Jo tolia- be gyvų koncepcijų nieko žymesnio pasauly regiškas vizijas dėl Baltoskandijos idėjos nesukurta. Kūrybinė vaizduotė ir fantazi- įkūnijo Šiaurės Šalių Taryba, o Vidurinės ja visur buvo reikalinga. Tad verta svajoti ir Europos Federacija tapo Europos Sąjunga. apie lietuvybės nemarumą net sunkiausiuose ir tragiškiausiuose tautos bandymuose“, – ši- Geografija K. Pakštui buvo ne Žemės apra- taip sakė K. Pakštas, viena ryškiausių nepri- šymas, bet pasaulio suvokimas, ne invento- klausomos Lietuvos ir išeivijos asmenybių – riaus sąrašas, bet istorija, ne vardų suminė- mokslininkas, pedagogas, švietėjas, publicis- jimas, bet sistema. Tai – gyvas mokslas apie tas ir visuomenės veikėjas. Jis garsėjo įdo- gyvus, nuolat santykiaujančius Žemės pavir- miomis idėjomis, originaliais sumanymais, šiaus reiškinius, svarbus jaunimo intelektu- toli siekiančiais projektais, kurių taip stigo aliam ugdymui, praktinių gyvenimo klau- tuometinei Lietuvai. „Vitalizmo apaštalas“, symų sprendimui. Todėl, profesoriaus nuo- „dinamiškiausia lietuviškos visuomenės as- mone, geografija yra reprezentacinė mokslo menybė“, „vienas iš žymiausių tautos dvasi- šaka. Būdamas internacionalus, geografijos nių vadų“, „kilnusis nenuorama“, „politikos mokslas kartu yra tautiškas, toks kaip istorija, svajotojas“, „nepripažintas pranašas“, „lietu- literatūra ir kalba. Jis tiria „savo Lietuvą, jos viškoji Kasandra“, „didysis realistas“ – tokiais gamtą, žmonių gyvenimą, visą pasaulį pas- epitetais bendraminčiai apibūdino K. Pakš- tato Lietuvos interesų perspektyvoje. Tad ne tą. Jo pranašiškos idėjos įgavo tuščių, keistų vis tiek, kur geografijos mokytis: Lietuvoje fantazijų pavidalą, o jų kūrėjas – politikos ar svetur“, – tvirtino K. Pakštas. Geografija vizionieriaus, fantazijų profesoriaus vardą. jam buvo ir labai svarbus auklėjimo veiksnys, kuris jaunąją kartą susieja su jos žeme, visą K. Pakštas – profesionaliosios geografijos tautą gali nuteikti kovingai, kad įsitvirtintų Lietuvoje pradininkas, dėjęs klimatologijos, savo krašte ir taptų atsparesnė.

70 almanachas žurnalistika 2015/2 Sekant idealisto prof. K. Pakšto „Dausuvos“ pėdomis

„Mažai tautai be galo pravartu iškelti kie- jiems įgyvendinti. Lietuvos Respublikos kvieną savo talentą, neleisti jam skursti, nyk- laikais kruopščiai parinkta ir valstybės bei ti, nežinioje dingti. Jei šią taisyklę pamiršta visuomenės pastangomis įsteigta bent viena didžiosios tautos, tai jos netenka įtakos pasau- stipresnė kolonija galėjo tapti rimta atrama ly ir sunkiai velkasi kultūrinės procesijos uo- daugumai naujųjų politinių emigrantų. K. degoje. Jei su šia taisykle prasilenkia mažosios Pakštas netgi buvo numatęs „atsarginės“ tautos, tai jos pasirašo sau lėtos negarbingos Lietuvos įkūrimo fazes, kurios vyktų ke- mirties dekretą.“ turiais etapais, pavadintais mokyklų var- dais. Pirmoji fazė – „pradžios mokykla“. Lietuvos profesionaliosios geografijosTai 25 šeimų kaimas su pradine mokykla kūrėjo K. Pakšto mokslinius, pedagogi- ir koplyčia. Gyventojų skaičiui išaugus iki nius nuopelnus įvertino ne šalies valdžia, 3 000, prasidėtų antroji – „progimnazi- o kaimynai. 1933 m. Švedijos geografų ir jos“ – fazė. Plėtojantis pramonei, prekybai antropologų draugija jį apdovanojo gar- atsirastų savų laikraščių, susikurtų organi- saus Arkties tyrinėtojo Salomono Au- zacijų. Trečiojoje – „gimnazijos“ – fazėje gusto Andree medaliu, kuris įteikiamas kolonija padidėja iki 5 000 gyventojų. Tuo- tik vieną kartą per metus. 1934 m. K. met iš kultūrinės autonomijos pereinama į Pakštas buvo išrinktas SSRS valstybinės teritorinę – savo valstybės kūrimą. Jos teisės geografų draugijos tikruoju nariu. Latvi- priklausytų nuo susitarimo su britų valdžia. jos geografų draugija 1935 m. gruodžio „Universitetą“ būtų galima pasiekti per ko- 18 d. už nuopelnus regioninei geografijai kius 25 metus. Gyventojų skaičius dėl emi- ir Baltijos valstybių suartėjimui K. Pakštą grantų ir natūralaus prieaugio padidėtų iki išrinko savo garbės nariu. 1938 m. Latvi- 60 000. Tada būtų galima įtvirtinti plačias jos prezidentas Karlis Ulmanis Lietuvos autonomines teises, turėti universitetą. mokslininką pagerbė apdovanodamas Trijų žvaigždžių ordinu, įsteigtu Latvijos K. Pakštas savo planuose buvo numatęs pa- valstybės įkūrimui atminti. 1939 m. gegu- tyrinėti Afrikos žemyną ir jame paieškoti žės 26 d. Švedijos karalius prof. K. Pakštui tinkamos vietos „atsarginei“ Lietuvai. Ga- skyrė Vazos riterio ordiną. vęs valdžios paramą, 1930 m. tyrinėjo Pietų Afrikos valstybių gamtos, socialines, eko- Nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje K. nomines ir politines sąlygas. Sugrįžęs daug Pakšto iškelta planingos emigracijos, kolo- kalbėjo įvairioms auditorijoms, visuomenei nizacijos arba antrosios tėvynės idėja, nors pateikė pluoštą originalių straipsnių. Ypač ir nepagrindinė jo minčių aruode, sukėlė daug rašė apie Angolą, kurios didžiosios bene daugiausia nesutarimų ir ginčų. Bai- aukštumos, esančios arčiau Atlanto, tinka giantis Antrajam pasauliniam karui, daug nuolatiniam europiečių gyvenimui, o pa- Lietuvos šviesuolių prisiminė profesoriaus lankios oro sąlygos leidžia žemdirbiams siūlymus, apgailestavo, kad tautininkų reži- bent du kartus sėti ir pjauti, visus metus mas neparodė politinės valios, neskyrė lėšų laukuose ganyti galvijus. almanachas žurnalistika 2015/2 71 Kelionės ir žurnalistika

Prisiminimais dalijasi LŽS Ke- Keliaudamas turėjau Vilniaus autostopo klubo lionių ir pramogų klubo na- prezidento raštą, kuriame buvo parašyta, kad rys, „Lietuvos Magelanas‘06“ aš vykdau ekspediciją autostopu išilgai Afrikos, titulo laimėtojas Dainius nuo Šiaurės iki Pietų. Turėjau šviesti vietinius gyventojus, populiarindamas keliavimą pake- Kinderis. leivingomis mašinomis. Mane kviesdavosi į mokyklas, kur pasakodavau ne tik apie kelia- „Po Afriką aš, kaip ir K. Pakštas, keliavau vimą, tačiau ir apie Lietuvą. Kuo toliau nuo šešis mėnesius, tik tarp mūsų kelionių buvo civilizacijos, tuo žmonės smalsesni, jiems viskas 70 metų skirtumas ir galbūt keliavimo būdas įdomu, tad jeigu būdavo galimybė skelbti žinią kiek skirtingas, nes aš keliavau autostopu ir apie Lietuvą, niekuomet jos nepraleisdavau. pėsčiomis, o K. Pakštas – laivu, traukiniais Taip pat aplankiau Ruandoje Hermaną Šulcą, ir automobiliais. Mano tikslas buvo pažinti- lietuvių kunigą iš Kretingos, kuris ten įsteigęs nis, o jo – mokslinis. K. Pakšto knygą „Aplink vaikų mokyklą ir prieglaudą. Buvau išmokęs Afriką“ aš perskaičiau jau grįžęs. Ėmiau arabiškai šahadą, kurioje sakoma, kad nėra kito lyginti tas vietas, kurias aprašo geografas ir dievo, išskyrus Alachą... Galbūt man tai kelio- kuriose galbūt ketino įsteigti Dausuvą. An- nėje padėjo. Iš 51 Afrikos šalies apkeliavau 15, golą aš pervažiavau visą, kai kur keliavau iš viso sukoriau 18 000 km.“ pėsčiomis. Šalis labai atvira, aplink driekiasi toliai. Ji buvo portugalų kolonija, dabar iš- K. Pakšto trečioji didžioji kelionė truko draskyta karo. Kelių beveik nėra, automo- šešis mėnesius ir baigėsi 1931 m. sausio bilių mažai, naftininkų susisiekimas vyksta 21 d. Per pusmetį profesorius nukeliavo per oro transportu, o paprasti žmonės keliauja 42 000 km, t. y. truputį daugiau negu aplink viešuoju transportu, kuris yra brangesnis Žemę, tapo pirmuoju lietuviu, atlikusiu to- negu Europoje. Buvau ir Pietinėje Ango- kią ilgą ir sudėtingą kelionę Afrikos žemyne. los dalyje, Lubango regione, kurį K. Pakštas Tuomet profesorius apibendrino, kad „An- aprašo knygoje. Ten kalnuota vietovė ir kli- gola vis dėlto nėra tokia medum ir pienu pa- matas vėsokas, daug kur stovi didelės rančos, sruvusi žemė, kaip kas iš tolo gali vaizduotis“. kurias valdo portugalų kolonistų palikuonys. Pievose ganosi labai didelės karvių bandos, Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje koloni- gerai išplėtota gyvulininkystė. Toliau Nami- zacijos aspektu K. Pakštą domino Tangani- bijos link yra miškų, ten K. Pakštas ir galvojo ka, Mingano teritorija Kvebeke, susidomė- steigti lietuvių kolonijas. Nors po K. Pakšto jimo vertomis jis vadino Australiją, Naująją kelionės praėjo 70 metų, Afrikoje daugelis Zelandiją, kai kurias Okeanijos salas, į Si- dalykų nesikeičia, kaip šalis buvo neišsivys- birą panašią, bet didelės ateities sulauksian- čiusi, su biurokratiniais elementais, tokia ir čią Vakarų Kanadą. Pažymėtina, jog Mada- liko. Dar prisidėjo vidaus karai, nes vietinių gaskaro sala, į kurią K. Pakštas neva norė- žmonių mentalitetas labai aršus. Liko tos pa- jęs perkelti Lietuvą, jam neatrodė visiškai čios problemos ir tie patys iššūkiai. tinkama lietuvių kolonizacijai. Galbūt jo

72 almanachas žurnalistika 2015/2 Sekant idealisto prof. K. Pakšto „Dausuvos“ pėdomis

idėjos žmonių atmintyje susilieja su kadaise kilometrą virš jūros lygio, ten klimatas mums girdėtomis Vinco Pietario mintimis. Prara- tinkamas, kartai būna netgi vėsu. Gamta tro- dęs viltį sulaukti caro valdžios nuolaidų, V. pinė, netoli pusiaujas, apie 80 proc. augalijos Pietaris aiškino, jog lietuviai, jei nori išlikti, yra endeminiai augalai, niekur kitur pasauly- privalo išsikelti iš geografiniu atžvilgiu ne- je neaptinkami. Šešios baobabų rūšys auga tik patogios vietos į negyvenamus kraštus. Pa- Madagaskare. Saloje, dažnai sunkiai priei- sistatydinęs didžiulį povandeninį laivą, visą namuose rajonuose, yra UNESCO gamtos lietuvių tautą svajojo išgabenti arba į Ma- saugomų objektų. Gyvūnija unikali, nes nėra dagaskarą, arba į Argentiną. A. Dambraus- plėšriųjų žvėrių ir nuodingų roplių, tuo labai kui-Jakštui aiškino, jog ten klimatas pana- lietuvaičiams čia tiktų. Tačiau Madagaskaras šus į Lietuvos, sėjami tie patys javai ir t. t. yra maliarinė zona, viena mūsų keliautoja Užsidegęs tuo projektu, V. Pietaris pats no- grįžusi namo susirgo tropine maliarija.“ rėjo imtis lietuvių misijos Argentinon, ėmė mokytis ispanų kalbos. V. Pietario minčių 1958 m. gegužę K. Pakštas pranešė J. Ke- aidai galėjo pasiekti ir K. Pakštą, tačiau jis liuočiui, jog ketina atlikti „gal jau paskuti- niekada neplanavo į tuščius, negyvenamus nę sunkią kelionę“, kol senatvė dar visiškai kraštus iškelti visų Lietuvos gyventojų. neparklupdė. Rengdamasis jai 65-metis keliautojas pratinosi prie purvo ir lietaus – Pasakoja neseniai iš Mada- vykdavo žvejoti lietingu metu, peršlapdavo. gaskaro grįžęs LŽS Kelionių Birželio 16 d., prasidėjus atostogoms, iš ir pramogų klubo narys, „Ko- Majamio išskrido į Britų Hondūro sostinę lumbas LT‘14“ titulo laimėto- Belizą, kur jo jau laukė du jauni bendra- minčiai: aeronautikos inžinierius Pranas jas Vytautas Bukauskas. Baltakis ir mokytojas Aleksas Krapas. De- vynias dienas trys lietuviai savarankiškai „Madagaskaras yra didelė sala, kurioje tilptų keliavo po britų koloniją, nuklydo net į visai trys Anglijos, todėl joje skiriasi ir klimatas. atkampius miškus. Vėliau prof. K. Pakštas Šioje saloje buvau jau antrą kartą ir ji vėl prisidėjo prie Teksaso zoologinės ekspedi- mane sužavėjo. Grupėje tarpusavyje netgi cijos, kurios tikslas buvo prigaudyti amfibi- kalbėdavome, kad zona, kuri yra apie kilome- nių ir kitokių nedidelių gyvūnų. Juos tiriant trą virš jūros lygio, puikiai tiktų mūsų krašto siekta išsiaiškinti atlantinės pusės „tiltą“ žmonėms. Vakarinėje salos dalyje labai sausa tarp Meksikos ir Centrinės Amerikos. ir karšta, ten būtų sunku gyventi mūsų pla- tumų gyventojams. Aš ieškojau aprašymų, ku- Kultūrinė ir geografinė ekspedicija „Kazio rioje salos dalyje K. Pakštas buvo numatęs vie- Pakšto „Dausuva“ – Belizas‘15“ lankėsi Mek- tą atsarginei Lietuvai, tačiau niekur neradau. sikoje, Belize ir Gvatemaloje. Britų Hondūras Sala priklausė prancūzams ir netikiu, kad jie arba dabartinis Belizas buvo kaip centrinė būtų pardavę ar atidavę lietuviams kokį že- ašis, pats A. Pakštas šią šalį pavadino atsar- mės plotą. Sostinė Antananaryvas yra apie gine Lietuva – „Dausuva“. Be abejo, pakeliui almanachas žurnalistika 2015/2 73 Kelionės ir žurnalistika

aplankyti ir kiti garsūs objektai, laikomi pa- ekspedicijos dalyviams pasirodė toli pranoks- saulinio paveldo šedevrais. Ekspedicijos daly- tanti vidutinio politiko standartą. Ne kie- viai susitiko su generalgubernatoriumi J. E. kvieną dieną sutiksi oficialų postą užimantį Collvilliu N. Youngu. Belizo valstybė prezi- mąstytoją, skiriantį savo laisvalaikį eiliavi- dento neturi, nes yra Tautų Sandraugos šalis. mui ir filosofiniams diskursams įvairiausiomis Belizo generalgubernatorius – tai savotiška temomis. Lietuvos geografų draugijos vicepre- balansuojanti figūra šios šalies politinėje sis- zidentė Genovaitė Kynė Jo ekscelencijai įteikė temoje. Jau susitikimo pradžioje jis pabrėžė, prof. Kazio Pakšto vardo medalį, kurį įsteigė kad neduoda jokių interviu, kurie galėtų būti Klaipėdos universiteto prof. Stasys Vaitekū- vienaip ar kitaip interpretuojami, jam svar- nas. Šis medalis pirmą kartą įteiktas valstybės biausia išlikti bešališkam partinėse batalijose. vadovui. Britų Hondūras (Belizas) tuomet Belizo generalgubernatorius ekspedicijos daly- palaikė ilgus metus prof. K. Pakšto puoselėtą viams pasirodė kaip žmogus, tiksliai besilai- idėją – įkurti atsarginę Lietuvą Dausuvą. kantis Belizo Konstitucijos raidės ir dvasios. Jis šiame poste tarnauja šaliai jau daugiau Sąlyčio taškų mums taip pat suteikė malonus kaip du dešimtmečius. Audiencijos metu apie Vilniaus Mažojo teatro įpareigojimas perduoti Lietuvos geopolitinę situaciją papasakojo eks- pasiūlymą apsilankyti šio teatro trupei Belize ir pedicijos dalyvis Gitanas Nausėda: „Belizo pristatyti populiarųjį spektaklį „Madagaskaras“, vadovui deramai pristatėme savo šalį, trum- kuris supažindintų vietos publiką su neeilinio pai papasakodami jam ne tik apie garbingą lietuvių mąstytojo, geografo prof. K. Pakšto as- Lietuvos istoriją ir Nepriklausomybės atkū- menybe ir idėjomis. Kitas prašymas – tarpinin- rimą, bet ir apie dabarties iššūkius bei ekono- kauti ieškant tinkamos personalijos eiti Lietuvos mines ir politines tendencijas. Ypatingą dėmesį garbės konsulo Belize pareigas. J. E. Collvillis skyrėme kultūriniam abiejų šalių bendradar- N. Youngas pažadėjo supažindinti su šia inicia- biavimui. Bendruoju vardikliu čia tapo prof. tyva šalies Užsienio reikalų ministeriją. K. Pakštas, kurio veikla sujungė šias, atrody- tų, skirtingas ir viena nuo kitos geografiškai K. Pakštas vienas iš pirmųjų suformula- nutolusias valstybes. Prof. K. Pakštas prieš vo Lietuvos nacionalinius interesus: tai daugiau kaip penkis dešimtmečius taip pat valstybės, tautos identiteto išsaugojimas, buvo susitikęs su tuometiniu Britų Hondūro apsauga nuo išorės įsiveržimo, didžiųjų generalgubernatoriumi ir kalbėjosi apie lietu- kaimyninių valstybių įtakos, pasirengimas vių kolonijų kūrimo šioje Centrinės Amerikos galimai nepriklausomybės netekčiai. Savo šalyje galimybes. Belizo generalgubernatoriui apmąstymuose apie tautos ir valstybės at- buvo žinoma ir garsaus mūsų fotografo Ma- sparumo didinimą jis priartėjo prie šiuo- riaus Jovaišos veikla bei išleistas fotografijų laikiško galios suvokimo. Juo remdamasis albumas apie Belizą.“ formulavo nacionalinio saugumo strate- giją, grindžiamą ne karinėmis ir finansi- Beveik valandą trukęs pokalbis neprailgo, nėmis priemonėmis, o tautos ryžtu pasi- kadangi generalgubernatoriaus asmenybė kliauti savimi, savo valstybės galimybėmis,

74 almanachas žurnalistika 2015/2 Sekant idealisto prof. K. Pakšto „Dausuvos“ pėdomis

kurios priklauso nuo intelektinio potenci- Lietuvos idėją. Belmopano universiteto dės- alo pastangų, politinių jėgų pusiausvyros, tytojai susidomėjo mūsų pasiūlymu kurti ben- demokratijos lygmens, gerų santykių su drus projektus geografijos ir kitų gamtos moks- kaimynais, ypač mažaisiais. Profesorius lų srityje, taip pat dalyvauti aplinkosaugos ir visą gyvenimą stebėjo, tyrė, komentavo ekologinės kaitos tyrimuose. tarptautinius, politinius santykius, mė- gino įžvelgti istorinę perspektyvą. Paliko Belizo universitetas dar jaunas, skaičiuoja tik nemaža originalių minčių Vilniaus, Klai- penkioliktus veiklos metus. Dėl to labiausiai pėdos, Karaliaučiaus problemų sprendimo, juos domino lietuvių mokslininkų ekspertinės Baltijos šalių politikos klausimais. Suvok- žinios geografijos, istorijos srityse, kuriomis lie- damas, kad mažosioms tautoms vienoms tuviai galėtų pasidalyti su Belizo universiteto neįmanoma išsilaikyti didesnių, agresy- studentais. Lietuvos geografų draugijos vice- vesnių kaimynų apsuptyje, jų ateitį siejo su prezidentė G. Kynė perdavė Belizo universiteto integruota Europa. Įsitikinęs, kad Lietu- administracijai ir Klaipėdos universiteto Soci- vos drama yra dalis didžiosios europinės alinių mokslų fakulteto raštą dėl bendradarbia- dramos, savo tėvynės išsilaisvinimą siejo vimo galimybių geografijos mokslų srityje. su Vidurio Europos išsilaisvinimu. Bran- giausiu tarptautiniu ir kartu tautiniu idea- Melindos girios stoties vietoje, kur prieš pus- lu vadino Vidurio Europos konfederaciją, šimtį metu lankėsi prof. K. Pakštas, šiandien laiduosiančią laisvę ir ilgalaikę taiką. įrengtas stadionas, šalia jo ekspedicijos daly- viai užkasė iš salų atsivežtą kriauklę, pavertę ją urna su profesoriaus tėviškės žeme. Žiups- nelis smilčių atkeliavo ir iš Čikagos, nuo K. Pakšto kapo. Čia visi „K. Pakšto „Dausuva“ – Belizas‘15“ ekspedicijos dalyviai davė simbo- linę priesaiką, kurią patvirtino savo parašais, ir sugiedojo tautinę giesmę. Tai buvo dar vie- nas prasmingas, visus ekspedicijos dalyvius vienijantis akcentas.

Ekspedicijos nariai, norėdami geriau patirti prof. K. Pakšto įspūdžius, su vedliais leidosi į kelių dienų kelionę po džiungles. Tai pra- noko visus lūkesčius, nes nakvynės palapinė- se, stūgaujant beždžionėms-staugūnėms, ir Vienas iš svarbesnių ekspedicijos momentų kelionė urvu palei požeminę upę buvo tikras buvo dalyvių apsilankymas Belizo universi- nuotykis. Per vieną naktį džiunglių kalnuo- tete, kur pristatyta Lietuva, papasakota apie se gausiai palijus, kilo potvynis, pakeitęs eks- ekspedicijos tikslus, prof. K. Pakšto atsarginės pedicijos maršrutą. Baigėsi vanduo, maistas almanachas žurnalistika 2015/2 75 Kelionės ir žurnalistika

ir reikėjo kviesti gelbėtojus, tačiau tai išmokė Lietuvos valdžios, nei iš emigracijoje gy- keliautojus išgyventi ekstremaliomis sąlygomis venusių lietuvių. Dausuva pasiliko dauso- džiunglėse. Jie pasijuto tarsi „National Geo- se, bet ši idėja ir šiandien kaitina ne vieno graphic“ televizijos laidos dalyviai. Ragavo vaizduotę – kaip būtų atsitikę, jeigu me- termitų – jų skonis ne ypatingas, tačiau bur- nonitų pavyzdžiu lietuviai vis dėlto būtų noje jie nelaksto. Vienos palmių rūšies ūglius įkūrę atsarginę Lietuvą? Kaip ji atrodytų galima valgyti, iš kitų lapų – pasidaryti skėtį dabar ir kokie tarpusavio ryšiai ją sietų su liūties metu. Nukirtus lianą, galima atsigerti Lietuva? Apie tai galime tik paspėlioti, vandens, tačiau majų medis yra su spygliais ir kaip istorikai spėlioja apie XVIII a. Povilo jo geriau rankomis neliesti. Kai kuriuos grybus Ksavero Bžostovskio įkurtą Paulavos res- galima valgyti, tačiau tik vieną kartą, pana- publiką: kaip ji galėjo tapti mini valstybe šiai kaip ir mūsų miškuose. Urvuose dalyviai valstybėje, panašia į Andorą, Monaką ar aptiko senųjų majų kultūros pėdsakų, kurie iki San Mariną. šiol laukia archeologų tyrimų. Pasak ekspedicijos dalyvės, tolimos garsaus Kodėl prof. K. Pakštas net nesvarstė gali- kito tarpukario keliautojo Mato Šalčiaus mybės Lietuvai kolonizuotis Meksikoje ar giminaitės Aistės Šalčiūtės-Žilinskienės, ši Gvatemaloje, o rinkosi Belizą? Kolonizaci- kelionė dar kartą įrodė, kad pasaulis margas jai netinkami kraštai tie, kurie turi didelių kai genelis, tačiau visur žmonės yra panašūs, miestų, tankiai apgyvendinti, vyrauja euro- jeigu su jais elgiesi pagarbiai, tai ir jie atsako piečiai ar jų palikuonys, viena kalba, kultūra, tuo pačiu. Iš prigimties visi žmonės yra geri, religija, tradicijos. Kolonizacijai tinka tie re- tik nepalankios aplinkybės – neturtas, skurdas, tai apgyvendinti kraštai, kuriuose nėra dide- badas ir karai – priverčia juos tapti blogais. lių miestų, kur lietuvių kultūriniai elementai Anot sentencijos „Saulė šviečia lygiai vi- vyrautų ir šviestų, neatsidurtų svetimame šešė- siems“ čia, Centrinėje Amerikoje, ji šviečia lyje. Tuometiniame Britų Hondūre, dabarti- kur kas kaitriau, todėl ekspedicijoje prabė- niame Belize iki dabar gyventojų nedaug, jie gusios karštos dienos buvo kupinos neišdil- gyvena nedidelėse gyvenvietėse, miesteliuo- domų įspūdžių. se, vyrauja daugiakultūriškumas, tolerancija kitoms rasėms ir tautoms. Galima įdirbti Panaudota literatūra: didelius žemės plotus, visus metus šiltas kli- matas, politiškai stabili ir saugi valstybė. 1. Kazys Pakštas. Kultūra. Civilizacija. Geopolitika: straipsnių rinkinys [suda- Savo laiškus iš 1958 m. ekspedicijos po rytojas Silvestras Gaižiūnas]. – V.: Pa- Britų Hondūrą prof. K. Pakštas baigė min- sviręs pasaulis, 2003. – 392 p. timis: „Reikia susidomėjimo ir talkos. Be ge- ros talkos šios rūšies sumanymai gali numirti 2. Vygintas Bronius Pšibilskis. Kazys Pakš- dar negimę. Tad lauksiu talkos.“ Tačiau tal- tas: tarp vizijų ir realybės. V.: Vilniaus kos nesulaukė nei iš tuometinės sovietinės universiteto leidykla, 2003. – 409 p.

76 almanachas žurnalistika 2015/2 Žurnalistikos istorija Asmeninio nuotr. archyvo

Česlovas Juršėnas – tarp pirmųjų laisvos žiniasklaidos veidų

Giedrė Milkevičiūtė

Žymų politiką ir žurnalistikos veteraną Česlovą JURŠĖNĄ apie laisvo žodžio kelius vakar ir šiandien kalbina žurnalistė Giedrė MILKEVIČIŪTĖ. almanachas žurnalistika 2015/2 77 Žurnalistikos istorija

Česlovo Juršėno biografija banga“ vedėjas. 1989–1990 m. sovietinės Vyriausybės informacijos atstovas, pirmasis Gimė 1938 m. gegužės 18 d. Panižiškėje persitvarkančios Lietuvos valdžios spaudos (Švenčionių apskritis, Vilniaus vaivadija). atstovas. 1955 m. aukso medaliu baigė Ignalinos vidurinę mokyklą. 1955–1960 m. Vilniaus 1990–1992 m. Vyriausybės patarėjas infor- universitete studijavo žurnalistiką. 1958– macijai. 1990–1992 m. LR Aukščiausiosios 1960 m. buvo žinybinio savaitraščio „Sta- Tarybos deputatas, signataras. Nuo 1992 m. tyba“ korespondentas, 1960–1964 m. laik­ iki 2012 m. visų kadencijų LR Seimo narys. raščio „Tiesa“ darbuotojas. 1964–1971 m. 1993–1996 m. pirmą kartą tapo Seimo pir- LTSR Televizijos ir radijo komiteto dar- mininku, vėliau įvairiais laikotarpiais buvo buotojas, tarptautinis apžvalgininkas, nuo Seimo pirmininko pavaduotojas, o nuo 1968 m. televizijos informacijos redakcijos 2008 m. balandžio 1 d. Seimo pirmininko vyr. redaktorius. pareigas ėjo iki kadencijos pabaigos. Nuo 2012 m. LRT tarybos narys. 1978–1983 m. laikraščio „Vakarinės naujie- nos“ vyriausiasis redaktorius. 1983–1988 m. Parengė ir išleido pirmuosius Lietuvoje LKP CK Propagandos ir agitacijos skyriaus žinynus tarptautine tematika: „Pasaulio spaudos, televizijos ir radijo sektoriaus ve- šalys“ (1978 m., 1991 m.), „1000 pasaulio dėjas, nuo 1982 m. dar ir LTSR žurnalistų veikėjų“ (1982 m.), „Tarptautininko žiny- sąjungos valdybos sekretorius. nas“ (1981 m.). Kolekcionuoja žymiausių dabarties politikų raštus ir karikatūras, taip 1988 m. Televizijos ir radijo komiteto pat ir apie save. Žmona Jadvyga – žurnalis- kolegijos narys, politikos apžvalginin- tė, sūnus Saulius – fizikas, Vilniaus univer- kas. 1988–1989 m. TV laidos „Atgimimo siteto profesorius.

– Esate iš tų žmonių, apie kuriuos galima – Pirmiausia tenka pripažinti, kad spauda, sakyti, kad perėjo ugnį, vandenį ir vari- radijas ir televizija man atnešė žinomumą, nes triūbas, o tai reiškia, jog nuėjote ilgą o antra – išmokė kalbėti su žmonėmis, įgi- politiko ir žurnalistinio darbo kelią: dir- jau tam tikrą bendravimo patyrimą, taip bote tiek tais laikais, kai kiekvienas žodis pat gebėjimą kalbėti ir konkrečiai, ir trum- spaudoje buvo griežtai kontroliuojamas piau, jeigu reikia, ir plačiau. Abi televizijos sovietinės cenzūros, tiek žiniasklaidai ta- specializacijos – politinio komentatoriaus pus nepriklausoma. Kas Jums labiausiai ir laidų vedėjo, kurių kiekviena savaip įdo- įsiminė iš šio laikotarpio? mi ir turėjo savo reikalavimus, – man išėjo

78 almanachas žurnalistika 2015/2 Česlovas Juršėnas – tarp pirmųjų laisvos žiniasklaidos veidų

į naudą vėliau. O kalbant apie žiniasklai- dos vaidmenį paskutiniais tarybiniais me- tais reikia pasakyti, kad „perestrojka“, be jokios abejonės, pirmiausia atėjo į spaudą, radiją ir televiziją. Kai kurie laikraščiai, pavyzdžiui, „Gimtasis kraštas“, „Literatū- ra ir menas“, buvusi „Komjaunimo tiesa“, „Vakarinės naujienos“, pradėjo spausdinti drąsesnes, laisvesniais vėjais dvelkiančias publikacijas, padėjo iškelti tas temas, ku- rios anksčiau buvo apeinamos, nutylimos ir, žinoma, draudžiamos. Spauda pirmoji išdrįso atverti vartus laisvam žodžiui, ska- tino ir skubino keistis visą valdžią, o ypač partinę.

– Kokios įtakos tie istoriniai įvykiai, nuo kurių prabėgo jau bemaž 30 metų, turėjo Jūsų paties veiklai, asmeniniam gyvenimui? Česlovas Juršėnas. – Visa ta žurnalistinė veikla, po to dar- Asmeninio archyvo nuotr. bas spaudos atstovu prie LTSR Ministrų Tarybos, tiksliau tariant – prie visos tuo- metinės valdžios, tie visi darbai mane vedė – Kokius visuomenės gyvenimo ir žinias- tiesiai į politiką. Kita medalio pusė ta, kad klaidos pokyčius vertintumėte pliuso, o nebeliko asmeninio gyvenimo. Jo mažai kuriuos – minuso ženklu? turėjau ir žurnalistinės veiklos laikais, bet kai užsiėmiau didžiąja politika, įvairiais – Pasakysiu trumpai: pliusai – galimybė laikotarpiais ėjau tam tikras aukštas parei- laisvai ir nevaržomai reikšti savo mintis gas, šeima, žinoma, liko nuskriausta. Visa tiek televizijoje, radijuje, tiek spaudoje; laimė, kad namuose be manęs kantriai ir drįsti kritikuoti bet kokį viršininką, išsky- rūpestingai tvarkėsi mano žmona Jadvy- rus, žinoma, savąjį arba leidinio savininką. ga, kuri, beje, taip pat visą gyvenimą dirbo Minuso ženklu pažymėčiau tai, kad daliai žurnaliste. Nepaisant visų politinių vėjų ir žurnalistų aiškiai trūksta profesionalumo, permainų šeimoje viskas gerai. Mes esame rengiant publikacijas ar laidas slenkama jau keturios Juršėnų kartos, mano proanū- paviršiumi, trūksta reiškinių ar tendenci- kiui jau pustrečių metų. Tad pasikeitimų iš jų analizės. Mane labai erzina nusikaltėlių tiesų daug. pasaulio iškėlimas į pirmuosius leidinių almanachas žurnalistika 2015/2 79 Žurnalistikos istorija

puslapius ar nuolatiniai negatyvių įvykių anonsai bei pirmumo pozicijos kai ku- rių televizijų žiniose, taip pat mėgavima- sis tuo, kas, vaizdžiai tariant, yra žemiau bambos.

– Regis, ir anais sovietiniais laikais Lie- tuvoje būta drąsių ir principingų žinias- klaidos profesionalų. Kokius ryškiausius momentus iš savo žurnalistinės veiklos Jums norėtųsi pažymėti dabar?

– Ir tada buvo ir dorų, ir drąsių, ir profe- sionalių žurnalistų. Jie apgindavo skriau- džiamą žmogų, sukritikuodavo įvairius veikėjus, žinoma, ne pačius aukščiausius, nes to nebūtų praleidusi cenzūra. Tiesa, tokie drąsūs žingsniai nebuvo dažni. Vie- Česlovas Juršėnas. ną iš jų norėčiau paminėti... Štai dabar- Asmeninio archyvo nuotr. tinės „Gairių“ leidyklos vadovas Povilas Masilionis sovietmečiu dirbo įvairiuose valstybėje tuo metu, t. y. vasario–kovo laikraščiuose ir buvo doras, sąžiningas žur- mėn., vyko politinė krizė, ypač pasižymė- nalistas. Vienas iš jo svarbių darbų buvo jo jaunimas ir studentai. Protesto mitin- „Jonavos laikraščio“ vyriausiojo redakto- gams stimulą davė tai, jog šalies partinė riaus postas. Tuomet jis principingai susi- valdžia uždraudė Varšuvos dramos teatre kirto su to rajono LKP komiteto pirmąja rodyti Adomo Mickevičiaus „Vėlines“. sekretore. Žinoma, ne be sunkumų, ne be Protesto banga nusirito per visą šalį. At- problemų ir nervų kovodamas už teisybę sitiko taip, kad aš, televizijos žurnalistas, žurnalistas dirbo principingai ir atkakliai pirmas eteryje papasakojau apie šį svarbų bei įveikė partinės valdžios atstovę. Tarp įvykį. Nebuvau disidentas ir nešnekėjau kitko, toks pats principingas šis žurnalistas taip, kaip tie protestuojantys studentai. liko ir naujaisiais laikais. Jis gali būti tikru Paprasčiausiai paėmiau tuometinės Len- pavyzdžiu neretai be stuburo esantiems kijos centrinį partinį laikraštį „Tribuna jauniems žurnalistams. liudu“ (šį laikraštį nusipirkdavau sostinė- je esančiame centriniame spaudos kioske) Na, man taip pat yra buvę visokių įdomių ir jį vartydamas televizijos laidos metu istorijų... Štai iš televizijos laikų įsimi- papasakojau, kas ten dedasi. Svarbiausia nė, kaip 1968 m. „išsišokau“ per vadina- buvo tai, kad niekas Tarybų Sąjungoje muosius Lenkijos įvykius. Kaimyninėje garsiai apie tai nešnekėjo: nei TASS‘as,

80 almanachas žurnalistika 2015/2 Česlovas Juršėnas – tarp pirmųjų laisvos žiniasklaidos veidų

nei „Pravda“ ar Centrinė televizija. Tiesa, salės pritarimo, bet kitą dieną trys tū- dalis Lietuvos žmonių tuomet jau maty- zai – TSKP CK sekretorius Zimianinas, davo Lenkijos televiziją ir galėjo žinoti partinis veikėjas Lapinas ir dar vienas vei- apie tuos įvykius. Žodžiu, kaip pamenu, kėjas, kurio pavardės nepamenu, išsikvietė penktadienį paskelbiau ir komentavau tą ir pasakė, kad „molodoj litovskij žurna- žinią, o štai jau pirmadienį mane pakvietė list Česlovas pastupil ošibočno“ (jaunas televizijos pirmininkas, visi pavaduotojai, lietuvių žurnalistas pasielgė klaidingai). partijos komiteto sekretorius, skyriaus Moralizavo toliau, o man beliko patylėti, vedėjai ir pradėjo „tarkuoti“. Aš jiems nes ginčytis buvo beprasmiška. Po to su- sakau: „Nieko neišgalvojau ir nepridėjau laukiau kolegų padrąsinančių žodžių, o nuo savęs, aš gi „Tribuna liudu“ rodžiau ir svarbiausia – priėjęs žinomas žurnalistas citavau.“ Man sako: „Nesvarbu, ką tu ro- Tolstikovas paspaudė man ranką ir pasa- dei, svarbiausia, kad to nekomentavo nei kė: „Tu nesijaudink, tu teisingai šnekėjai, Centrinė televizija, nei pranešė TASS‘as jie nenori šito suprasti. Pašnekėsiu, su kuo ar centriniai laikraščiai. Tai kuo gi tu čia reikia, ir įrodysiu, kad tu teisus.“ Ir iš tikro, esi toks ypatingas, kad drįsai apie tai kal- kai grįžęs į Vilnių pats Lietuvos radijo ir bėti?“ Tuomet mane mokė, kad mums ne- televizijos valdžiai papasakojau, ką prida- galima išsišokti. Paskelbdamas su niekuo riau, visi mane išklausė ir tuo viskas ramiai nesuderinęs apie šį, nors ir labai svarbų, pasibaigė. įvykį, tapau išsišokėliu. – Kad Jūsų drąsa ir tiesos žodis neliko Po metų ar dvejų nutiko dar vienas įdomus nepastebėtas, rodo ir tai, jog būtent Jums įvykis. Maskvoje vykusiame didžiuliame buvo patikėta per Lietuvos televiziją vesti TSRS informacijos tarnybų bei redakcijų pirmąsias „Atgimimo bangas“. atstovų susitikime, kurio tema buvo in- formacijos reikalų tobulinimas, pasirengęs – Taip, tai buvo svarbus įvykis ne tik Lie- išdrįsau kalbėti apie tai, kaip blogai dirba tuvos televizijai, bet ir visai Lietuvai, žino- TASS‘as, nors tai buvo pati svarbiausia ir ma, didžiulis atsakomybės jausmas ir man patikimiausia to meto informacijos tribū- pačiam. Žiūrovai nuolat skambindavo te- na. Salėje buvo taip tylu, kad galėjai girdėti lefonu, prašydavo leisti kalbėti, nenutraukti praskrendant musę. Viršijau kalbėjimo lai- laidos, kuri paprastai trukdavo vieną valan- ko limitą, o salė suūžė, kad man būtų leista dą. Žmonės godžiai klausė ir laukė tiesos kalbėti toliau. žodžio. Tai mano pats gražiausias prisimi- nimas iš tų laikų. – Kuo baigėsi šis Jūsų akibrokštas tuome- tinei žurnalistinei valdžiai? – O „Vakarinių naujienų“ dienraštis, prie kurio laisvėjimo esate gerokai prisidėjęs, – Taip, man buvo lengva dūšioje, kad pa- kai penkerius sovietmečio metus Jums sakiau viską, ką norėjau, ir sulaukiau teko būti jo vyriausiuoju redaktoriumi? almanachas žurnalistika 2015/2 81 Žurnalistikos istorija

– Man teko dirbti įvairiuose laikraščiuo- patys lieka socialiai neapginti, o neretai se. Pirmiausia buvo laikraštis „Statyba“, ir absoliučiai priklausomi nuo darbdavio po to buvau „Tiesos“ korespondentas, o įnorių? „Vakarinėse naujienose“ 1978–1983 m. teko dirbti vyriausiuoju redaktoriumi. Kai – Taip, jūs teisi. Žurnalistai iš tiesų yra so- atėjau į tą vienintelį Lietuvoje vakarinį cialiai neapginti, tačiau dėl to ir jie patys laikraštį, siekiau, kad jis, kaip specifinis iš dalies kalti. O vyresnio amžiaus kolegos leidinys ir galintis sau leisti daugiau negu tik­riausiai pamena, kad anuomet Žurnalis- rytiniai oficiozai, būtų kartu ir rimtas, ke- tų sąjungos nariai turėjo ir savo poilsio bazę liantis aktualias problemas, kritiškas, nors prie Bebrusų ežero, netrūko ir profesinių kritiką ir ribojo LKP Vilniaus miesto ko- kelionių svetur. mitetas, kartu ir įdomus. Pavyko pasiekti, kad „Vakarinėse naujienose“ nebereikėtų – Ką manote apie vadinamąją partinę kartoti suvažiavimų ar kitų partinių bei spaudą? Ar ji reikalinga šiais laikais? valstybinių renginių aprašymų ir praneši- mų. Svarbiausias dalykas – laikraštis turi – Gal būsiu nepopuliarus, tačiau aš manau, būti informatyvus ir naudingas sostinės kad didžiausios partijos turi turėti savo biu- gyventojui, padėtų jam susigaudyti, kas letenius ar savaitraščius, dvispalvius ar spal- mieste vyksta, kas gerėja, ko stinga, kur votus. Juk reikia pasiekti savosios partijos reikia kreiptis ištikus bėdai. Man pasisekė, narius. Pavyzdžiui, mūsų socialdemokratų kad leidinyje dirbo daug gerų žurnalistų, partijoje yra 22 tūkstančiai narių ir juos rei- jiems padedant, laikraštis tapo operatyvus, kia pasiekti, informuoti apie partinius rei- skaitomas, smarkiai išaugo jo tiražas. Jau kalus, mūsų poziciją svarbiausiais Lietuvos po pietų prie spaudos kioskų žmonės lauk- gyvenimo klausimais, reikia skleisti savo davo tikro vakarinio laikraščio su naujau- idėjas ir paakinti narių diskusijas. Šiuo po- siomis žiniomis. žiūriu partinė spauda labai svarbi ir pateisi- nama. Esu patenkintas, kad mūsų partijos – Ko, Jūsų nuomone, šiandien stinga laikraštis „Socialdemokratas“ sėkmingai dienraščiuose ir savaitraščiuose? gyvuoja ir turi nemažai skaitytojų.

– Pasigendu šmaikštesnio, bet ne įžeidaus – Vis dažniau girdime kaltinimų, kad žodžio, feljetonų, humoreskų, karikatū- žurnalistai nesavarankiški, paperkami, o rų. Pats kolekcionuoju karikatūras, todėl kai kas dar prideda, kad „amžinai alka- puikiai žinau, kad jos turi nemažą poveikį ni“. Koks, Jūsų nuomone, turi būti doras visuomenei. žurnalistas?

– Kaip vertinate žurnalisto profesiją so- – Doras yra doras – nesvarbu, ar tai žurnalistas, cialiniu požiūriu? Ar Jums neatrodo, kad ar kitos profesijos žmogus. Tai asmenybės, ku- kovodami dėl kitų žmonių interesų jie rios neina prieš savo sąžinę, drįsta pasipriešinti

82 almanachas žurnalistika 2015/2 Česlovas Juršėnas – tarp pirmųjų laisvos žiniasklaidos veidų

netinkamam viršininkų nurodymui ir tiesiog dalyvių burnas, o paprasčiausias būdas tai neparsiduoda. O apie tai, kad žurnalistai alkani padaryti – išjungti jų mikrofoną. Be to, lai- ar nepakankamai užsidirba, jau kalbėjau anks- dų vedėjams nederėtų primesti savo nuo- čiau. Turiu pasakyti, kad Lietuvoje yra daug monės, nes jų uždavinys yra reguliuoti eis- dorų žurnalistų. mą. Tą esu pats įsisąmoninęs, kai tekdavo vesti „Atgimimo bangą“. – Pereikime prie televizijos, kurios laidas Jums kadaise teko vesti. Ko, Jūsų nuomo- – Jeigu Jums tektų šiais laikais rinktis ne, vertos politinių diskusijų laidos, kurių politinio apžvalgininko darbą, tarkim, te- nestinga televizijų kanaluose dabar? levizijoje, ar surizikuotumėte?

– Man atrodo, kad jos reikalingos, bet jose – Vargu. Ne tas amžius ir ne ta išvaizda. Tik turi dalyvauti kuo daugiau žiūrovų, kurie balsas liko tas pats. Antra vertus, aš turiu pateiktų savo klausimų, pastabų, išsakytų labai patrauklų užsiėmimą – esu Visuotinės nuomones. Juk be nuomonių susikirtimų lietuvių enciklopedijos mokslinės tarybos negalima gyventi. Tiesa, kai diskusijoje da- narys ir labai stropiai atlieku šį darbą. Jau lyvauja tik vienos linijos atstovai, arba, vaiz- išėjo 26 šio leidinio tomai, spalį pasirodė džiai kalbant, visi pučia į vieną dūdą, tada regioninės enciklopedijos „Lietuva“ pas- yra blogai. kutinysis ketvirtas tomas. Pastaruoju metu man tenka skaityti ir dvitomio Lietuvos is- Pastaruoju metu stengiamasi supriešinti torijos enciklopedinio leidinio antrąjį tomą, įvairias nuomones ir tuo pagyvinti pokal- kuris dar šiemet turėtų išeiti. Šiuo metu bį viena ar kita aktualia tema. Kaip politi- man tai įdomiausias ir daugiausia laiko ati- kas ir kaip žurnalistas, aš teigiamai žvelgiu mantis užsiėmimas. į nuomonių pasikeitimą, o ypač į žmonių keliamus klausimus. Šitaip mes sužinome, – Ko palinkėtumėte nedaryti žiniasklaidos kuo kvėpuoja Lietuva, koks šalies gyvenimo bitelėms darbininkėms? pulsas. – Negailėti laiko mokymuisi, savišvietai, Žinoma, sutinku, kad nelengva tų diskusijų gilinimuisi į naujas gyvenimo problemas ir laidų vedėjams, kuriems neretai tenka už- supantį pasaulį. O svarbiausia – nekonfron- čiaupti neramių bei nemandagių diskusijos tuoti su savo sąžine.

Remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas almanachas žurnalistika 2015/2 83 Asmeninio nuotr. archyvo

Parapijų laikraščiai Lietuvoje – ne vien bažnytiniai leidiniai

Vytautas Žeimantas

Jiezno parapija susidomėjau dar 1999 m., kai Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibli- otekoje atsitiktinai atkreipiau dėmesį į naują laikraštį „Jiezno parapijos žinios“. Susidomėjau, nes nebuvau girdėjęs, kad kuri nors kita Lietuvos bažnyčios parapija leistų savo laikraštį.

84 almanachas žurnalistika 2015/2 Parapijų laikraščiai Lietuvoje – ne vien bažnytiniai leidiniai

„Jiezno parapijos žinios“ kuris tuomet, gyvendamas Vilniuje, ren- gė spaudai ir spausdino „Jiezno parapijos Pirmasis šio laikraščio numeris pasirodė žinias“. 1999 m. gruodžio 1 d. Įžanginį straipsnį „Ti- kiuosi supratimo, atlaidumo ir bendradarbia- „Laikraštį buvo nutarta leisti už aukų lė- vimo“ parašė Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir šas, – sakė kunigas. – Džiugu, kad žmonės Jono Krikštytojo parapijos administratorius palaikė šią idėją. Laikraštis jau tapo Jiezno kunigas Gintautas Antanas Jančiauskas. Jis kultūros dalimi. Pamažu auga laikraščio rašė: „Kodėl reikalingas šis laikraštis? Para- bendradarbių skaičius.“ pija pagal plotą didelė. Dauguma žmonių retai lanko bažnyčią, todėl nežino, kas vyks- Pavarčiau laikraščių komplektą. Kiekvie- ta parapijoje. Kunigo skelbimus girdi tik tie name numeryje radau skyrelį, kuriame žmonės, kurie lanko bažnyčią. Todėl kartais dėkojama už laikraščiui skirtas aukas. Jo- kyla nesusipratimų ir būna nesusikalbėjimo nas ir Ona Kuzmauskai iš Kašonių kaimo <…>. Tikiuosi, kad šis laikraštis daugumai paaukojo 50 Lt, Jonas ir Bronė Dekami- padės pajusti parapijos pulsą. navičiai iš Būdos kaimo, Vytautas ir Janina Vaišniai iš Jiezno – po 25 Lt... Pavardžių Laikraštyje įvairiais atžvilgiais bus nušviesti daug. katalikų tikėjimo ir dorovės mokslo daly- kai, atsakoma į dominančius klausimus, bus „Žmonės, įteikdami auką, pabrėžia, kad pi- teikiama informacija apie bažnytinius ren- nigai skiriami laikraščiui, – sako kunigas. – ginius parapijoje ir Lietuvoje. Vadinasi, jiems rūpi, kad toks laikraštis gyvuotų.“ Nors laikraštis parapinis, bet norisi, kad jis būtų ne vien bažnytinis, į gyvenimą žvelgtų Kunigą G. A. Jančiauską pakeitęs kunigas plačiau. Kunigas nėra visažinis ir išmanan- Rolandas Bičkauskas sėkmingai perėmė tis visas sritis, todėl kviečiu bendradarbiauti parapijos laikraščio leidimo estafetę. ir dalytis žiniomis visas seniūnijos instanci- jas. Taip pat laukiu visų parapijos žmonių, „Šešti metai sėkmingai leidžiamas para- ypač jaunimo, inteligentijos, darbininkų, pijos laikraštis „Jiezno parapijos žinios“, kaimo gyventojų bendradarbiavimo istori- kurio dabartinis redaktorius ir vadovas jos, kraštotyros, poezijos, kasdienio gyveni- yra kunigas Rolandas Bičkauskas. Laik­ mo srityse.“ raštis išeina kiekvieno mėnesio pabai- goje 1 000 egzempliorių tiražu. Iš para- Kai išreiškiau susidomėjimą šiuo laikraščiu, pijos laik­raščio puslapių sužinome pa- kunigas G. A. Jančiauskas pakvietė apsi- saulio, Lietuvos, vyskupijos katalikiško lankyti Jiezne. Atvykome kartu su buvusiu gyvenimo naujienas, jame skaitome apie jiezniškiu, žurnalistu ir leidėju, leidyklos renginius Jiezno parapijoje. Laikraš- „Gelspa“ direktoriumi Gintautu Judicku, čio rubrikoje „Klausiame – atsakome“ almanachas žurnalistika 2015/2 85 Žurnalistikos istorija

klebonas atsako į parapijiečių klausi- aide“ (2003 08 06), pristatydamas tuomet mus“, – rašė „XXI amžius“ 2006 m. va- dar retą Lietuvos žurnalistikoje faktą – pa- sario 3 d. rapijos laikraštį.

2009 m., įamžinant Lietuvos vardo tūkstan- Prisimenu ir pirmąjį apsilankymą Se- tmetį, Jiezne buvo paminėtas ir laikraščio meliškėse, bendravimą su klebonu „Jiezno parapijos žinios“ dešimtmetis. Jiezno G. A. Jančiausku. Atvažiavome tada vėl kultūros ir laisvalaikio centre ilgametė parapi- dviese su leidyklos „Gelspa“ direktoriumi jos laikraščio bendradarbė Eugenija Rimšie- G. Judicku, kuris parengė ir išspausdino nė priminė laikraščio istoriją, o Jiezno parapi- pirmąjį „Strėvos“ numerį. Jis atvažiavo jos klebonas kunigas R. Bičkauskas padėkojo į Semeliškes aptarti tolesnio laikraščio rašantiems, skaitantiems, remiantiems, plati- leidimo, aš, žurnalistinio smalsumo ska- nantiems laikraštį.­ Skulptoriaus Andriaus Lik tinamas, – įdomaus mūsų žurnalistikos medinius angelus jis įteikė laikraščio įkūrėjui istorijoje įvykio – parapijos laikraščio at- kunigui G. A. Jančiauskui, bendradarbiams siradimo aprašyti. Vytautui Kuzmickui ir E. Rimšienei, leidėjui UAB „AIPEK“, Jiezno paštui už pagalbą pa- Pradininkai – du broliai siekiant skaitytoją ir JE Kaišiadorių vyskupui kunigai Jančiauskai už dvasinę globą. Bendrauti abu Gintautai turėjo dėl ko. Kuni- „Strėva“ – Semeliškių gas G. A. Jančiauskas, užsimojęs leisti laik­raštį, parapijos laikraštis

2002 m. kunigas G. A. Jančiauskas pradė- jo dirbti Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčios klebonu. Ir Semeliškėse jis nutarė leisti pa- rapijos laikraštį.

„Kunigas Gintautas Antanas Jančiauskas Semeliškių klebonu dirba dar neseniai, tik nuo praėjusiųjų metų rugsėjo. Tačiau šis jaunas ir energingas kunigas jau spėjo daug ką nuveikti. Jo pastangomis jau sutvarky- tas šventorius, baigtas bažnyčios remontas. Neseniai pasirodė ir pirmasis Semeliškių Romos katalikų laikraščio­ „Strėva“ nume- ris. Tai išskirtinis įvykis, nes labai reta pa- rapija mūsų krašte gali pasigirti turinti savo Semeliškių Romos katalikų laikraštis laikraštį“, – prieš 12 metų rašiau „Lietuvos „Strėva“. V. Žeimanto nuotr.

86 almanachas žurnalistika 2015/2 Parapijų laikraščiai Lietuvoje – ne vien bažnytiniai leidiniai

Dainius Jančiauskai, o jiems abiem pro- fesionaliai talkino žurnalistas ir leidėjas G. Judickas. Pirmieji Semeliškių parapijos laikraščio žingsniai

Žurnalistiniame bloknote išliko ir pir- mosios klebono G. A. Jančiausko min- „Strėvos“ sumanytojas ir leidėjas – Se- tys apie Semeliškių laikraščio atsiradimo meliškių klebonas Gintautas Antanas priežastis. Jančiauskas (dešinėje) kartu su žurnalis- tu ir leidėju Gintautu Judicku „Semeliškių parapija didelė, apima dvi V. Žeimanto nuotr. savivaldybes ir penkias seniūnijas. Be miestelio, jai priklauso dar 66 kaimai, leidybinio darbo patyrimo turėjo nedaug. O kur gyvena apie trys tūkstančiai žmonių. G. Judickas – atvirkščiai, prieš tai dirbo Varė- Kaimai atokūs, juose gyvena daugiausia nos ir Šakių rajonų laikraščiuose, buvo laikraš- senyvo amžiaus žmonės, kuriems sunku čių ir žurnalų susivienijimo „Periodika“ vyriau- pasiekti bažnyčią. Todėl nenuostabu, kad siasis redaktorius. Be to, ir šį kraštą gerai žinojo, kai kas atitolsta nuo bažnytinio gyveni- nes prieš baigdamas žurnalistikos mokslus įgi- mo ir parapijos reikalų. Be to, esant ma- jo agronomo diplomą­ šalia esančiame Aukšta- žam religiniam išprusimui, sunku suvok- dvario žemės ūkio technikume. ti, kas yra bažnyčios mokymas, kokios ir kada švenčiamos šventės, kokie renginiai Abu Gintautus jungė ir dar viena aplin- organizuojami parapijoje, – prieš dvylika kybė: kunigas G. A. Jančiauskas, prieš at- metų kalbėjo klebonas G. A. Jančiaus- važiuodamas į Semeliškes, dirbo Jiezno kas. – Todėl tikiuosi, kad šis laikraštis bus bažnyčios klebonu ir 1999 m. pradėjo leisti reikalingas ypač tiems, kurie ne iš blogos pirmąjį Lietuvoje parapijos laikraštį „Jiezno valios, bet paprasčiausiai neturėdami ga- parapijos žinios“. O jį spaudai rengti ir leisti limybių nesilanko bažnyčioje. Turiu viltį, apsiėmė G. Judickas. kad šis leidinys padės jaustis parapijos da- limi visiems geros valios žmonėms, padės Beje, G. Judickas 2003 m. padėjo leisti ir suprasti parapijos dvasią ir įsitraukti į jos G. A. Jančiausko brolio, Kietaviškių baž- veiklą, orientuotis Bažnyčios gyvenime. nyčios klebono Dainiaus Jančiausko para- Tada atsiras daugiau ir prasmingo tikėji- pijos laikraštį „Kietaviškės“. Taigi galima mo, ir tarpusavio supratimo. Drauge norisi teigti, kad Lietuvai atgavus nepriklau- padėkoti ir „Gelspos“ leidyklos direktoriui somybę pirmuosius parapijų laikraščius Gintautui Judickui, kuris parengė spaudai pradėjo leisti kunigai broliai Gintautas ir ir išspausdino „Strėvos“ laikraštį.“ almanachas žurnalistika 2015/2 87 Žurnalistikos istorija

Naujam laikraščiui buvo pasirinktas skam- bus pavadinimas „Strėva“. Jis pavadintas upės, suteikiančios Semeliškių apylinkėms savito grožio, vardu.

Įdomu ir dabar pavartyti pirmąjį „Strėvos“ numerį, pasirodžiusį 2003 m. rugpjūtį. Tai buvo kuklus, labiau į proginį lankstinuką panašus leidinys. Jame aprašyta parapijos Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo bažnyčios istorija, nes buvo švenčiamas į dangų parapijos laikraštis „Ateikite ir Semeliškių bažnyčios 220 metų jubiliejus. pamatysite“. V. Žeimanto nuotr. Taip pat rašoma apie šv. Roką ir jo atlaidų, garsių ne tik Semeliškėse, prasmę. Beje, pir- majame numeryje buvo panaudotos ir šių jos dizainui ir kalbos grynumui“, – rašė eilučių autoriaus darytos nuotraukos. „Strėva“ (2005 m. kovo Nr. 3) nekrologe, skirtame žurnalistui G. Judickui. Augo laikraščio „Strėva“ apimtis, atsirado spalvos Vėliau laikraštis buvo spausdinamas Kaišia- doryse: iki 2007 m. kovo G. Kniukštos įmo- Planuota, kad „Strėva“ visų pirma atspindės nėje „Cicaras“, iki šiol – įmonėje „Desita“. parapijoje gyvenančių žmonių aktualijas, bet tai nebus griežtai religinio turinio laikraštis. Nuo pradžių iki šiol „Strėva“ leidžiama Todėl jau pirmame laikraščio numeryje kle- 600 egzempliorių tiražu. Išeina kartą per bonas pakvietė savo mintimis, patarimais, pa- mėnesį A4 formatu, leidžiama iš auko- stebėjimais ir išgyvenimais laikraštyje pasida- tų lėšų. Laikraštis greitai tapo mėgstamu, lyti seniūnijų, mokyklų darbuotojus, miestelio noriai skaitomu, todėl nenuostabu, kad at- bendruomenių narius, visus tikinčiuosius. sirado ir daugiau jam aukojančių žmonių. Džiugu, kad šitas žodis buvo išgirstas. Tai leido kunigui G. A. Jančiauskui nuo- lat didinti laikraščio apimtį. Iš pradžių ėjo Iki 2005 m. gegužės laikraštį rengė spaudai 4 puslapių, nuo 2005 m. pradžios – 6, nuo ir spausdino „Gelspos“ leidykla Vilniuje. 2005 m. liepos – 8, nuo 2006 m. vasario – Deja, klastingai ligai užklupus, jos direkto- 10, 2006 m. gegužės – 12 puslapių. rius ir parapijos laikraščių leidimo entuzias­ tas G. Judickas netikėtai išėjo Anapilin. Laikraštis iki 2007 m. rugsėjo buvo nespalvo- tas. Leidžiant „Strėvos“ 50-ąjį numerį, pasiro- „Sunki liga palaužė kūrybingą ir sumanų dė du spalvoti puslapiai – pirmasis ir paskuti- leidėją, tikrą mūsų laikraščio bičiulį – nuo nis. Nuo to laiko laikraštį gyvina ir kitos spal- 2003 m. rugpjūčio jis nuoširdžiai rūpinosi vos. Tai rodo laikraščio brandumą, augantį „Strėvos“ leidimu, ypač daug dėmesio skyrė populiarumą, temų plėtrą, autorių gausėjimą.

88 almanachas žurnalistika 2015/2 Parapijų laikraščiai Lietuvoje – ne vien bažnytiniai leidiniai

Jau dabar galima drąsiai teigti, kad para- pijos laikraštis atlieka didelę religinę, švie- čiamąją, auklėjamąją ir informacinę misiją. Visi ženklai rodo, kad „Strėvos“ poreikis augs, ji plėsis ir stiprės. Belieka ja labiau rū- pintis ir ją puoselėti. Kiti parapijų laikraščiai Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos Prieš gerą dešimtį metų „Lietuvos aide“ laikraštis­ „Prisikėlimas“. rašiau, kad Semeliškių klebono G. A. Jan- V. Žeimanto nuotr. čiausko pavyzdys yra sektinas. Dabar jau gali- ma pasidžiaugti ir kitais parapijų laikraščiais. Butkiškės bendruomenės pirmininkas Linas Bielskis ir tuo metu Butkiškėje 1997 m. ne periodiškai pradėjo eiti Kelmės klebonavęs kunigas Gintas Rumševičius. parapijos laikraštis „Po šventoriaus klevais“. Laikraštis eina kas mėnesį 300 egzem- Jo redaktorė Genovaitė Deveikienė. pliorių tiražu.

1998 m. pasirodė Zarasų Švč. Mergelės 2009 m. vasarą Ariogalos Šv. arkange- Marijos Ėmimo į dangų parapijos laikraš- lo Mykolo parapija pradėjo leisti laikraštį tis „Ateikite ir pamatysite“. Eina kartą per „Versmė“. Jį kartą per mėnesį leidžia Pasto- 2 mėnesius. Redaktorius kunigas Remigi- racinės tarybos spaudos sekcija: redaktorius jus Kavaliauskas. Antanas Kišonas, Rita Kišonienė, Renata Aleksiejienė, Mantas Byštautas, kunigas Nuo 2003 m. pavasario leidžiamas But- Gintautas Jankauskas. kiškės bendruomenės ir parapijos laikraš- tis „Butkiškės balsas“. Jį sumanė leisti Nuo 2002 m. gruodžio Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos Pastoracinė taryba leidžia laikraštį „Prisikėlimas“. Vyriausiasis redaktorius – parapijos klebonas monsin- joras Vytautas Grigaravičius, redkolegija: kunigas Nerijus Pipiras, Adolfina Daukšie- nė, Birutė Vasylienė, Dalė Starkutė, Rimutė Lipšienė, Aldona Narušienė. Iš pradžių ėjo 1 000 egz. tiražu, nuo 2004 m. – 2 000 egz. tiražu. Pasirodo kartą per mėnesį.

Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo parapi- 2010 m. pavasarį pasirodė Skirsnemunės jos laikraštis „Versmė“. V. Žeimanto nuotr. parapijos laikraštis „Mūsų parapija“. Čia almanachas žurnalistika 2015/2 89 Žurnalistikos istorija

Skirsnemunės parapijos lai- Dabartinis Skirsnemunės para- kraštis „Mūsų parapija“, leistas pijos laikraštis „Mūsų parapija“. 1937–1939 m. V. Žeimanto nuotr. V. Žeimanto nuotr.

įdomu ir tai, kad tokiu pačiu pavadinimu Šiaulių Šv. Jurgio parapija leido (ar leidžia) Skirsnemunės parapijos ir Krikščioniško- laikraštį „Parapijos akiratis“, Druskininkų jo mokslo brolijos laikraštis buvo leistas Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapi- 1937–1939 m. Jį redagavo Julius Kazlaus- ja – laikraštį „Bendruomenės žinios“. Supran- kas. Dabar laikraštį atgaivino ir redaguoja tama, parapijų laikraščiai dažniausiai eina dėl Vytautas Naujokaitis. kunigų entuziazmo, daugiau ar mažiau palai- komi visuomenės, paprastai be profesionalių 2012 m. Krekenavos Švč. Mergelės Ma- žurnalistų pagalbos. Todėl ne visi eina regu- rijos Ėmimo į dangų, Upytės Šv. Karolio liariai, kartais tik progomis, jų leidyba irgi ne Boromėjaus ir Vadaktėlių Šv. Jono Ne- visada stabili. Bet džiugina tai, kad vis dau- pomuko parapijos pradėjo leisti laikraštį giau atsiranda entuziastų leisti parapijos lai- „Po bazilikos skliautais“. Jį kas mėnesį kraščius, auga ir jų skaičius. Tai leidžia mums leidžia redakcinė kolegija už parapijie- jau kalbėti apie parapijų laikraščius kaip apie čių aukas. savarankišką reiškinį Lietuvos žiniasklaidoje.

90 almanachas žurnalistika 2015/2 A. Musneckio nuotr. A.

Šiaulių laikraščių ir kitų spaudos leidinių raida bei kronika (nuo XX a. penktojo dešimtmečio iki XXI a. pr.)

Jonas Nekrašius

Tęsiame 2015 m. „Žurnalistikos“ almanacho pirmame numeryje pradėtą rašinį apie Šiaulių spaudą. Pirmoje dalyje aptarta Šiaulių spaudos raida nuo pirmųjų laikraščių ir kitų spaudos leidinių iki XX a. penktojo dešimtmečio1. Šiame straipsnyje pateikiama Šiaulių spaudos kronika: laikraščių ir kitų spaudos leidinių raida nuo XX a. penktojo dešimtmečio iki XXI a. pradžios.

almanachas žurnalistika 2015/2 91 Žurnalistikos istorija

Šiaulių laikraščiai ir kiti Paantr.: 1988 – LKP Šiaulių miesto ir Šiaulių spaudos leidiniai nuo m. LDT organas. 1944 m. iki 1989 m. 1950 m. spalio 27 d. Šiauliuose pradėtas leis- Sovietmečiu Šiauliuose ilgą laiką buvo lei- ti Šiaulių rajonui skirtas laikraštis „Leninie- džiamas vienintelis miesto laikraštis „Rau- čio kelias“ (1950-10-27 – 1959-09-27), nuo donoji vėliava“, šiuo pavadinimu ėjęs nuo 1960 m. – „Leninietis“, nuo 1990 m. Nr. 1 ėjo 1941 m. balandžio 19 d. (red. L. Ščefanavi- pavadinimu „Laikas“ (1993). Antr.: „Leninie- čius). Baigiantis karui šis leidinys buvo atnau- tis“ – LKP Šiaulių r. k-to ir Šiaulių r. liaud. jintas. Nuo 1944 m. rugsėjo 10 d. iki 1950 m. deputatų tarybos organas. Redaktoriai: S. Ži- buvo miesto ir apskrities, 1950–1953 m. – linskas (1964–1971 m.), R. Narvidas (1972– srities ir miesto laikraštis. 1950–1953 m. dar 1978 m.), A. Strakšys (1979–1984 m.), Vy- ėjo ir šio laikraščio rusiška laida „Krasnoje tautas Jatulis (1985–1994 m.). Paantr.: 1989, znamia“. Nuo 1950 m. Nr. 80 iki 1950 m. Nr. 1–78 – LKP Šiaulių r. k-to ir rajono LDT Nr. 128 „Raudonoji vėliava“ ėjo kaip LKP (b) organas. 1991 m. – „Laikas“: Šiaulių rajono Šiaulių miesto ir rajono komitetų ir Šiaulių laikraštis. Ėjo du kartus per savaitę. Paantr.: miesto ir rajono vykdomųjų komitetų, vė- 1997, Nr. 1–30 – Šiaulių rajono ir miesto liau iki 1953 m. Nr. 108 – LKP (b) Šiaulių laikraštis; 1997, Nr. 31–87 – Šiaulių rajono, srities ir miesto komitetų ir Šiaulių srities ir miesto ir apskrities laikraštis. miesto darbo žmonių deputatų tarybos lai- kraštis. Jo redaktoriai: P. Navickas (1944 m.), Vidinis priedas „Regiono reklama“. 1997, Nr. H. Bačiulis (1945–1947 m.), R. Kučinskienė 1–42 (87). Leidž. UAB „Faris“. „Laikas“ – (1947 m.), A. Rudzinskas (1947–1949 m.), Šiaulių rajono laikraštis. Red. Vytautas Jatulis A. Miltakis (1949–1950 m.), B. Kibartas (1998 m.), Vytautas Kirkutis. Šiauliai, 1999. (1950 m.), R. Valiukonis (1950–1951 m.), 2 kartus per savaitę. Vidinis priedas „Regiono S. Laurinavičius (1951–1953 m.), S. Dovy- reklama“ (1998). daitis (1953–1955 m.), V. Vileikis (1955– 1958 m.), V. Asinavičius (1958–1965 m.), 1957 m. rugsėjo 12 d. pradėjo eiti Šiaulių A. Šidlauskas (1965–1974 m.), P. Narbutas pedagoginio instituto savaitraštis „Tarybinis (nuo 1975 m. iki 1990 m. gruodžio 23 d.), pedagogas“ (red. R. Stasiulionytė-Petkevi- S. Blėda (1991–1994 m.), P. Balčiūnas (1994– čienė, 1957–1961 m.). 1961-03-23 šio lai- 1996 m.), N. Jurgilienė (1996–2001 m.), kraščio leidimas nutrauktas. 1961-03-24 – L. Garbenis (nuo 2001 m.) ir kt. Laikraštis 1977-11-03 laikraštis „Tarybinis pedago- nuo 1968 m. leido priedą „Jovarėlis“. gas“ nebuvo leidžiamas, o 1977-11-04 lai- kraštis vėl atgaivintas. Jis vadinosi „Pedago- Antraše: „Raudonoji vėliava“ – LKP Šiau- gas“. Redaktoriai: R. Petkevičienė (1977– lių m. k-to ir Šiaulių m. liaud. deputatų ta- 1981 m.), V. Morkūnienė (1981–1990 m.), rybos organas, leidž. nuo 1941 m. bal. 19. A. Malakauskas (1991–1993 m.), Z. Ri- Antr.: 1988, Nr. 1–147 – „Raudonoji vėliava“. pinskis (nuo 1994 m. iki 1997 m. birželio

92 almanachas žurnalistika 2015/2 Šiaulių laikraščių ir kitų spaudos leidinių raida ir kronika

25 d.). Minėtini šio laikraščio redakcijos 1968 m. gegužės 5 d. Šiaulių rajoninio ryšių darbuotojai A. Musneckis, S. Vilimienė mazgo administracija ir visuomeninės orga- ir kt. Antr.: 1957, Nr. 1 – 1961, Nr. 7/8 – nizacijos išleido daugiatiražį laikraštį „Šiaulių „Tarybinis pedagogas“, ŠPI rektorato, part. ryšininkas“ (red. V. Stulginskienė). Ėjo 1968– biuro, komjaunimo ir profsąjungų k-tų or- 1969 m., tiražas 200 egz. ganas. Paantr.: 1982, Nr. 1–3, 1983 – Šiaulių K. Preikšo ped. in-to rektorato, part. biuro, 1970 m. Šiaulių elektros tinklai pradėjo leisti komjaunimo ir profsąjungų k-tų organas laikraštį „Energetikas“ (red. Stasys Tolišius). (1978); 1988–1989, Nr. 1–4 – ŠPI rektora- Iki 1990 m. jis buvo dauginamas elektrogra- to, part. biuro, komjaunimo ir profsąjungų finiu aparatu „Era“, nuo 1990 m. spausdintas k-tų organas. „Titnago“ spaustuvėje. Tiražas: 1990 m. – 350 egz., 1991 m. – 200 egz. „Energetikas“ 1957 m. lapkričio 7 d. Šiaulių pedagoginis leistas iki 1991 m. Atnaujintas 1997 m. Antr.: institutas išleido vienkartinį biuletenį „Insti- Šiaulių elektros tinklų laikraštis. tuto sportininkas“. 1970 m. kovo 11 d. pasirodė Šiaulių televizorių Šiaulių įmonių, įstaigų ir gamyklos partinio, profsąjungos, komjaunimo organizacijų daugiatiražiai komitetų ir administracijos daugiatiražio lai- ir vienkartiniai laikraščiai bei kraščio „Žydrasis ekranas“ pirmasis numeris. kiti spaudos leidiniai 1964– Iki 1994 m. laikraštis ėjo kaip Šiaulių valsty- binės televizorių gamyklos „Tauras“ savaitraš- 1989 m. tis. Leistas 1970–1994 m., atkurtas 2003 m. Nuo 2003 m. iki 2008 m. akcinės bendro- Sovietmečiu Šiauliuose buvo leidžiami įvairių vės „Šiaulių tauras“ savaitraštis. Redaktoriai: įmonių, įstaigų ir organizacijų vienkartiniai ir J. Burneika (1970 m.), A. Petkevičius (1971– daugiatiražiai laikraščiai. 1973 m.), T. Kasperavičienė (1974–1975 m.), V. Mikalauskas (1975 m.), V. Markevičius 1964 m. gegužės 20 d. Šiaulių miesto savano- (1976–1977 m.), O. Ačienė (1978 m.), R. Za- riškos draugovės štabas ir komjaunimo komi- leskytė (1979 m.), Z. Romanovas (1980 m.), tetas išleido satyrinį laikraštį „Ežys“. V. Baliutavičius (1981–1985 m.), I. Zimkienė (1986–1990, 2003–2008 m.), E. Leviškienė 1964 m. spalio mėn. „Vairo“ dviračių ir vari- (1991–1994 m.) ir kt. 1970–1994 m. leistas klių gamykloje pradėtas leisti energetinės tar- 2 000 egz. tiražu. ISSN 1648-9063. nybos informacinis biuletenis „Energetikas“. 1972 m. Šiaulių pedagoginis institutas ir Lie- 1966 m. išėjo Šiaulių K. Didžiulio poli- tuvos fizikų draugija Šiauliuose pradėjo leisti technikumo vienkartinis leidinys „Jaunasis leidinį „Fizikos neakivaizdinė mokykla „Foto- technikas“ (1 nenumeruotas leidinys; tiražas nas“. Antr.: 1973–1997 m. – fizikos neakivaiz- 1 000 egz.). dinė mokykla „Fotonas“. ISSN 1648-9519. almanachas žurnalistika 2015/2 93 Žurnalistikos istorija

1975 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių dviračių gamy- odos ir avalynės gamybinio susivienijimo in- klos kolektyvas išleido laikraštį „Vairas“. Iki formacinis leidinys; 1994 m. – AB „Elnias“ 1992 m. jis ėjo kaip Šiaulių „Vairo“ dviračių informacinis leidinys. 1989–1995 m. leistas ir variklių gamyklos savaitraštis. Redakto- 500 egz. tiražu. riai: R. Zakševskis (1975 m.), V. Česnaus- kienė (1976–1983 m.), B. Vaičiulevičienė 1986 m. rugsėjo mėnesį „Minties“ leidykla (1984–1989 m.), A. Mockutė (1990 m.), išleido literatūrinį visuomeninį almanachą M. Jurgelevičienė (1991–1992 m.). Tiražas: „Salduvė“, skirtą Šiaulių miesto istorijai, da- 1975–1989 m. – 1 500 egz., 1990–1992 m. – barčiai, visuomeniniam ir meniniam gyveni- 1 000 egz. 1979–1983 m. leistas šio laikraščio mui nušviesti (sud. S. Blėda ir P. Narbutas). priedas „Liaudies kontrolė“. Jame pateikiami visuomenės veikėjų straips- niai, supažindinama su šiauliečių rašytojų 1976 m. liepos 15 d. pradėtas leisti Šiaulių ir dailininkų kūryba, publikuotas istoriko statybos tresto partijos, profesinės sąjungos, Edvardo Gudavičiaus straipsnis „Šiaulių komjaunimo komitetų ir administracijos žemė XIII–XIV a. rašytiniuose šaltiniuose“ ir savaitraštis „Statyba“. Redaktoriai: S. Ju- kt. Tačiau „Salduvei“, atspindinčiai taip pat ir knys (1976–1979 m.), P. Balčiūnas (1980– kai kurias ideologines to meto nuostatas, buvo 1984 m.), V. Vertelis (1985–1987 m.), V. Mi- lemta tapti tik vienkartiniu leidiniu. kalauskas (1988–1990 m.). Iki 1990 m. Nr. 17 šis savaitraštis leistas pavadinimu „Staty- 1987 m. lapkričio 20 d. Šiaulių roko klubas iš- ba“, nuo 1990 m. Nr. 18 – „Arka“. Tiražas: leido vienkartinį laikraštį „Rokabilis“ (redak- 1976 m. – 1 500 egz., 1990 m. – 1 000 egz. toriai A. Silkinis ir R. Parafinavičius).

Nuo 1983 m. balandžio 29 d. iki 1995 m. 1988 m. gegužės 5 d. Šiauliuose išėjo vien- Šiaulių odos ir avalynės fabrikas „Elnias“ (vė- kartinis spaudos šventės laikraštis „Skaitantis liau AB „Elnias“) leido informacinį laikraštį žmogus“ (parengtas P. Narbuto, V. Vertelio „Elnietis“. Redaktoriai: V. Veteikis (1983– ir „Raudonosios vėliavos“ laikraščio­ redakci- 1986 m.), A. Jonaitienė (1986–1990 m.), jos kolektyvo). Laikraštį spausdino „Titnago“ A. Kačiuška (1990–1995 m.). „Elnietis“ iki spaustuvė. Tiražas 3 000 egz. 1986 m. leistas vieną kartą per mėnesį, nuo 1986 m. – kas du mėnesius (1983 ir 1995 m. Keičiantis visuomenės gyvenimui, aktyvėjant tiražas 500 egz.). Minėtini redakcijos dar- kultūriniam ir politiniam judėjimui mies- buotojai V. Bražas, A. Kudžmienė, A. Sta- te, Šiauliuose keitėsi ir masinių informacijos ponkus, E. Žaibus ir kt. Šis laikraštis nuo priemonių turinys ir pobūdis – pradėta leisti 1983 m. buvo leidžiamas ir dauginamas kopi- periodiką, kuri reiškė ne vienos, o įvairių par- javimo būdu, nuo 1989 m. lapkričio mėn. iki tijų, visuomeninių judėjimų, atskirų asmenų 1995 m. – „Titnago“ spaustuvėje. „Spaudos nuomonę, bandyta ieškoti dialogo tarp skir- metraštyje“ šis leidinys pradėtas registruoti tingų požiūrių ir įsitikinimų žmonių. nuo 1989 m. Antr.: 1989 m. – Šiaulių „Elnio“

94 almanachas žurnalistika 2015/2 Šiaulių laikraščių ir kitų spaudos leidinių raida ir kronika

1988 m. liepos 27 d. (nuo Nr. 148 (10 401) idėjai pritarė ir Paryžiuje gyvenęs A. J. Grei- buvęs laikraštis „Raudonoji vėliava“ pakei- mas. Naujajam redaktoriui buvo iškelta tė pavadinimą į „Šiaulių naujienas“; steig. ir vienintelė sąlyga – almanachas neturi tapti leid. UAB „Šiaulių naujienos“. Redaktoriai: parapiniu. Atnaujinto literatūrinio publi- P. Narbutas (1989–1990 m.), S. Blėda (nuo cistinio almanacho „Varpai“ vyriausiuoju 1990 m. kovo 11 d. iki 1994 m.), P. Balčiū- redaktoriumi tapo L. Peleckis-Kaktavičius – nas (1994–1996 m.), N. Jurgilienė (1996– eseistas, literatūros istorikas ir tyrinėtojas, 2003 m.), L. Garbenis (vyr. redaktorius) – nuo publicistas, poetas, Lietuvos rašytojų sąjun- 2003 m. iki 2013 m. sausio 12 d.; J. Siliūnienė gos narys. Antroji redaktorė – prozininkė, redagavo nuo 2013 m. sausio 15 d. iki 2014 m. eseistė Silvija Peleckienė. sausio 25 d.; nuo 2014 m. vasario 11 d. vyr. re- daktorė R. Urbonavičiūtė. Kasdieninis. Išeina Pirmasis atnaujinto almanacho „Varpai“ nu- 5 kartus per savaitę. ISSN 1822-590X. Antr.: meris pasirodė 1989 m. Kasmetinis. Du leidi- 1989, Nr. 1–8 – LKP Šiaulių m. k-to ir mies- niai per metus. Antr.: 2006, [Nr.] 21 – „Šiau- to LDK vykd. k-to organas; 1989, Nr. 9–11 – lių varpai“. Išleistas pirmasis numeris, skirtas LKP Šiaulių m. k-to ir m. LDT organas. Pa- Šiaulių apskrities kultūrai, menui, istorijai. antr.: 1990, Nr. 1–32 – LKP Šiaulių m. k-to ir ISSN 1392-0669. miesto LDT laikraštis; 1990, Nr. 33–40, kovo 1 d. – miesto LKT laikraštis. Antr.: Šiaulių Almanache „Varpai“ savo kūrinius yra spaus- miesto ir krašto laikraštis (2012). dinę penkių kartų rašytojai: XX a. pr. ir trečio- jo dešimtmečio rašytojai, pelnę klasikų statu- Vidinis priedas „Savivaldybės žinios“ – Šiau- są: Vydūnas, J. Baltrušaitis, V. Krėvė, V. My- lių miesto savivaldybės tarybos ir valdybos kolaitis-Putinas, B. Sruoga ir kt.; ketvirtojo informacinis biuletenis (2002, 2005); Šiaulių dešimtmečio autoriai (neo­romantikai ir „kai- miesto savivaldybės informacinis biuletenis; rysis sparnas“): J. Grušas, J. Aistis, A. Miški- red. Jūratė Rauduvienė. Atskirai buvo lei- nis, B. Brazdžionis, H. Radauskas, A. Chur- džiami priedai: „Po pietų“ (1990), „TV arena“ ginas ir kt.; XX a. vidurio rašytojai (žeminin- (2002–2014), „Darbas“ (2005) ir kt. kai, bežemiai, jaunesnioji išeivijos modernistų grupė, pokario karta Lietuvoje): K. Bradūnas, Rugsėjo 14 d. atnaujintas almanacho „Var- E. Matuzevičius, E. Mieželaitis, H. Nagys, pai“ leidimas. Tai iliustruotas literatūrinis J. Avyžius, Liūnė Sutema, M. Sluckis, Just. publicistinis leidinys; vyriausiasis redakto- Marcinkevičius, A. Baltakis ir kt.; septintojo rius Leonas Peleckis-Kaktavičius. Oficia- ir aštuntojo dešimtmečio autoriai (bežemiai liąja almanacho „Varpai“ atnaujinimo data išeivijoje, vidinės opozicijos karta Lietuvoje): laikoma 1988 m. rugsėjo 14 d., kai šiaulietis V. Bložė, J. Juškaitis, M. Martinaitis, J. Apu- rašytojas L. Peleckis-Kaktavičius, apsilankęs tis, J. Vaičiūnaitė, L. Gutauskas, S. Geda, pas pirmąjį almanacho „Varpai“ redaktorių T. Venclova ir kt.; devintojo dešimtmečio Kazį Jankauską, išgirdo jo pritarimą ir palai- autoriai: P. Dirgėla, J. Kunčinas, K. Platelis, minimą: „Atnaujink „Varpus“.“ Atnaujinimo D. Kajokas, V. Kukulas ir kt. almanachas žurnalistika 2015/2 95 Žurnalistikos istorija

Nors didžiąją almanacho dalį užėmė poezija informaciją ir savaitines Lietuvos ir Šiaulių ir proza, jame buvo gausu ir dokumentinės li- įvykių apžvalgas (steig. ir leid. Lietuvos Sąjū- teratūros, stengtasi pateikti kuo platesnį žan- džio Šiaulių miesto taryba). „Krivūlę“ redaga- rinį spektrą. vo V. Mikalauskas, jam padėjo S. Tumėnas.

Išeiviai – viena ryškiausių grandžių, jungian- 1988 m. lapkričio 14 d. Šiaulių moksleiviai čių karo metų ir atnaujintus „Varpus“. „Var- išleido jaunimo laikraštį „Varpai“, šitaip siek- pai“ pirmieji į Lietuvą sugrąžino žymiausius dami atgaivinti 1926 m. Šiaulių valstybinės mūsų kūrėjus. berniukų gimnazijos moksleivių „Varpų“, redaguotų V. Knyvos, tradicijas. Moksleivių Atsinaujinę „Varpai“ suformavo savitą kul- „Varpų“ redakcinė kolegija: red. Dangiras tūros proceso pažinimo modelį. Spausdin- Mačiulis – 1(3), Vaidas Bacys, Artūras Be- damas geriausių lietuvių literatūros kūrėjų – keris, Darius Ramančionis, R. Medišaus- praeities ir dabarties, išeivių ir čia gyvenan- kaitė – 1989 m. Nr. 2(6). Antr.: 1988 m. Nr. čių – kūrybą, apmąstymus, įvairių kultūros 1(3) – Šiaulių jaunimo leidinys; 1989 m. Nr. sričių tyrinėjimus, prieštaringus požiūrius, 1(5) – Šiaulių moksleivių leidinys; 1989 m. almanachas tapo aktyviu kultūros vyksmo Nr. 2(6) – Šiaulių moksleivių atstovybės lei- dalyviu, ryškinančiu jame savitą lietuvių kul- dinys. Išleisti „Era“ dauginimo aparatu (ro- tūros spalvą. Jis turi savo veidą, jo nesupai- toprintu) dauginti trys laikraštuko numeriai. niosi su kitais leidiniais. Daugino Šiaulių m. ir r. statistikos skyrius. Tiražas: 1988 m. Nr. 1(3)–2(4); 1989, Nr. Įsidėmėtina ir vizualinė „Varpų“ pusė: alma- 1(5) – 200 egz. nacho viršeliams savo darbus skyrė tokie pri- pažinti meistrai, kaip dailininkai Povilas Ani- Gruodžio 12–22 d. Šiauliuose vykusio lie- kinas, Juozas Bagdonas, Jonas Daniliauskas, tuvių dramaturgijos festivalio metu išleistas Rimantas Dichavičius, Jonas Genevičius, Le- biuletenis „Atgaiva“ (red. Valentinas Didžgal- onardas Gutauskas, Romualdas Lankauskas, vis). Išėjo keturi šio leidinio numeriai, kuriuos Joana Plikionytė-Bružienė, Žibuntas Mikšys, išspausdino „Titnago“ spaustuvė. Tiražas Aloyzas Stasiulevičius, Adolfas Vaičaitis, Ka- 6 000 egz. zys Varnelis, Vytautas Osvaldas Virkau, Kazi- mieras Žoromskis ir kt. Nuo 1989 m. Šiauliuose toliau buvo leidžiami vienkartiniai ir neperiodiniai laikraščiai, kurių 1988 m. spalio 15 d. pasirodė Lietuvos Per- leidėjai buvo įvairios visuomeninės organiza- sitvarkymo Sąjūdžio Šiaulių miesto tarybos cijos, įmonės ir įstaigos. leidinys „Krivūlė“. Pirmuosius tris „Krivūlės“ numerius nelegaliai išleido V. Kačinskas ir 1989 m. Šiaulių miesto centrinės ligoninės R. Kačinskienė. Iš pradžių „Krivūlė“ išeida- Persitvarkymo Sąjūdžio rėmėjų grupė išleido vo kartą per dvi savaites. Tai buvo laikraštis,­ vienkartinį laikraštėlį „Pulsas“ (red. V. Martu- propaguojantis Sąjūdžio idėjas, teikiantis sevičius, 1989, Nr. 1).

96 almanachas žurnalistika 2015/2 Šiaulių laikraščių ir kitų spaudos leidinių raida ir kronika

Vasario ir kovo mėnesį leistas Šiaulių orien- Vytautas Jurkėnas (redaktorius), Fredas Va- tavimosi sporto klubo „Azimutas“ laikraštis liulis, Kristina Inčiūraitė, Mindaugas Šatas, „Pelėdos žinios“ (leid. ir red. Nijolė ir Romas Janina Rimkutė, Laimis Žukauskas, Saulius Veršinskai). Domarkas ir kt. Spausdintas rotoprintu. Išėjo 6 numeriai. Tiražas: 1989, Nr. 1–3, spalis – Kovo 6 d. pasirodė Šiaulių valstybinio mė- 200 egz., 1989, Nr. 5 – 100 egz. sos fabriko informacinis biuletenis „Maistas“. Leistas iki 1990 m. (1989, Nr. 1–4, 1990, Nr. Nuo 1989 m. rugsėjo iki 1991 m. balandžio 1(5)–3(7)). Paantr.: 1989–1990, Nr. 1–2 – mėn. ėjo visuomeninės minties (bulvarinis) Šiaulių mėsos kombinato informacinis biu- laikraštis „Nelabai įdomus mūsų momentas“ letenis. Spaudė „Titnago“ spaustuvė. Tiražas: (LKJS Šiaulių miesto komitetas ir Šiaulių 1989–1990 m. – 500 egz. jaunimo mokslinis-techninis kūrybos cen- tras, steig. ir leid. gamybinis-komercinis su- Balandžio mėn. Šiaulių gediminaičiai išleido sivienijimas „Astra“. Red. Vladas Vertelis). vienkartinį laikraštėlį „Saulė“ (red. T. Maka- 1989–1990 m. spausdino „Titnago“ spaus- ras). Daugino Šiaulių m. ir r. statistikos sky- tuvė. Antr.: Šiaulių dizaino leid. grupė „Mo- rius (MRSS). Tiražas 200 egz. mentas“, 1991.

Rugpjūčio mėn. išleistas Šiaulių valstybinės Nuo 1989 m. rugsėjo mėn. iki 1991 m. spaustuvės „Titnagas“ ir Ekspresinformacijos Šiauliuose buvo leidžiamas Lietuvos atleti- agentūros biuletenis „Kurjeris“. Leidž. nuo nės gimnastikos federacijos, LKJS Šiaulių 1989 m., Nr. 1–[2] rugpj. Tiražas 1989 m. – miesto komiteto ir Šiaulių jaunimo moksli- 3 500 egz. Paantr.: 1989, Nr. 1 – Ekspresin- nės-techninės kūrybos centro leidinys, laik­ formacijos tarnybos informacinis-reklaminis raščio „Nelabai įdomus mūsų momentas“ biuletenis. priedas „Grožis, jėga, sveikata“. Jame buvo rašoma sporto, meno, sveikatingumo, fizinio 1989 m. pradėtas leisti mėnesinis iliustruo- lavinimosi ir grūdinimosi temomis. Šį leidi- tas humoro ir satyros žurnalas „Titnagas“, nuo nį rengė Arūnas Petraitis, spausdino „Titna- 1992 m. – savaitraštis (vyr. redaktorius Amalijus go“ spaustuvė. Tiražas: 1989 m. – 6 000 egz., Narbutas). Steigėja ir leidėja A. Narbuto leidy- 1991 m. – 7 600 egz. bos įmonė. Spausdino satyros ir humoro kūrinius visuomeninio, politinio, ekonominio gyvenimo, Nuo 1989 m. spalio 16 d. iki 1990 m. kas sa- buities temomis. Tiražas: 1989 m. – 20 000 egz., vaitę leistas laikraštis „Savaitės krivūlė“ (red. 1992 m. – 14 300 egz. (1989–1992 m. A. Nar- I. Vasinauskaitė, J. Sabaliauskas). Šis laikraštis butas leido ir redagavo nepriklausomą satyros ir propagavo Sąjūdžio idėjas, teikė informacijos humoro žurnalo tipo laikraštį „Titnagas“). ir rengė savaitines Lietuvos ir Šiaulių įvykių apžvalgas (steig. ir leid. Lietuvos Sąjūdžio 2 Rugpjūčio mėn. pasirodė LSS Šiaulių mies- Šiaulių miesto taryba ). Paantr.: 1990, Nr. to skautų leidinys „Skautų aidas“, redkolegija: 1–16 – LPS Šiaulių tarybos savaitraštis. almanachas žurnalistika 2015/2 97 Žurnalistikos istorija

1989 m. gruodžio mėn. pasirodė Lietuvos 1990 m. – 6 250 egz., 1991 m. – 25 000 egz., žydų kultūros draugijos Šiaulių skyriaus in- 1992 m. – 13 300 egz. formacinis vienkartinis laikraštukas „Magen David“ („Dovydo skydas“). Šis informacinis 1990 m. spalio mėnesį pradėtas leisti reklami- leidinys išėjo žydų, lietuvių ir rusų kalbomis. nis informacinis laikraštis „Bendrovė“, steig. ir Spausdintas rotoprintu. leid. „Praktikos“ susivienijimo Šiaulių įmonė (red. Vladas Mikalauskas). Antr.: reklama, Šiaulių laikraščiai ir kiti informacija, komercija. Rinko ir spaudė valst. spaudos leidiniai atkūrus spaustuvė „Titnagas“. Ofsetinė spauda. Fo- nepriklausomybę (nuo torinkimas. Tiražas 3 000 egz. Laikraštis ėjo 1990 m. iki 2000 m.) iki 1991 m. ir buvo platinamas Šiauliuose, Radviliškyje, Kelmėje, Joniškyje, Pakruojyje, Telšiuose ir Mažeikiuose. Laisvėjant spaudai, silpnėjant cenzūrai ir paskui ją visai panaikinus, į periodikos sferą Spalio mėnesį Šiauliuose išleisti 10-osios res- Šiauliuose pradėjo skverbtis laisvosios rin- publikinės stomatologų konferencijos biulete- kos santykiams atstovaujantys leidiniai. Nuo nio „Stoma“ 1 ir 2 numeriai (parengė L. Valan- 1990 m. mieste leisti įvairių įmonių, visuo- tinienė, G. Šimoliūnienė ir V. Vertelis), spaus- meninių organizacijų, draugijų vienkarti- dino „Titnago“ spaustuvė. Tiražas 700 egz. niai ir periodiniai laikraščiai, dienraščiai ir žurnalai. 1990 m. vietoj „Leniniečio“ Šiauliuose pra- dėtas leisti Šiaulių rajono laikraštis „Laikas“ Nuo 1990 m. vasario iki 1992 m. Šiauliuose (red. Linas Jučas). Ėjo du kartus per savaitę. leistas visuomeninis laikraštis „Po pietų“. Pir- Vidinis priedas „Šiaulių regiono reklama“ mieji 4 numeriai išėjo kaip laikraščio „Šiaulių (1996). naujienos“ priedas. Redaktoriai: P. Narbutas (1990 m.), E. Dilkienė (1991–1992 m.). Iš Lapkričio 20 d. išėjo pirmasis regioninio lai- viso išleista 16 numerių. Tiražas: 1990 m. – kraščio „Šiaulių kraštas“ numeris (vyr. red. 12 100 egz., 1992 m. – 11 000 egz. (steig. V. Vertelis). V. Vertelis yra iki šiol ilgiausiai ir leid. J. Martinaitienė). Paantr.: 1990, Nr. Šiaulių mieste dirbantis laikraščio vyriau- 1–4 – „Šiaulių naujienų“ priedas. siasis redaktorius. Laikraščio steigėjas ir lei- dėjas – UAB „Šiaulių kraštas“. Kasdieninis. Nuo 1990 m. balandžio iki 1992 m. buvo ISSN 1648-4010. Antr.: Šiaulių apskrities ir leidžiamas pramoginis laikraštis jaunimui miesto laikraštis. „Šiaulių kraštas“ leidžiamas „5 minutės“ (red. R. Parafinavičius). Įsteigė ir antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, leido Šiaulių miesto kultūros (nuo 1991 m. – penktadieniais ir šeštadieniais. Laikraštis pla- laisvalaikio) centras, nuo 1992 m. – UAB tinamas Šiaulių mieste ir rajone, Akmenės, „Šiaulių kraštas“. Laikraštis rašė apie mu- Joniškio, Kelmės, Mažeikių, Pakruojo, Radvi- ziką, meną, kultūrą, laisvalaikį. Tiražas liškio ir Telšių rajonuose.

98 almanachas žurnalistika 2015/2 Šiaulių laikraščių ir kitų spaudos leidinių raida ir kronika

„Bibliografijos žinios. Knygos“. ISSN 2029- 8186. Nuo 1991 m. išleisti 7 almanacho numeriai. Tiražas: 1991 m. – 7 000 egz., 1994 m. – 1 600 egz.

1991 m. pasirodė „Pedagogo“ savaitraščio priedas „Po paskaitų“ (red. A. Malakaus- kas). Neperiodinis ketvirtinis leidinys. Ėjo 1991–1992 m.

1991 m. išėjo laikraštis „Pasidaryk pats“ Jonas Nekrašius. Asmeninio archyvo nuotr. (Šiauliai: „Saulė“). Tiražas 10 000 egz.

„Šiaulių krašto“ laikraščio publikacijose na- Gegužės 18 d. Šiaulių miesto tarybos spren- grinėjami krašto ir miesto žmonių rūpesčiai, dimu pakeistas „Šiaulių naujienų“ laikraščio socialiniai klausimai, daug dėmesio skiriama statusas: laikraštis tapo nepriklausomas. Jį lei- kultūros aktualijoms, visuomeninio gyvenimo džia uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių nau- įvykiams, miesto ir krašto istorijai, dabarčiai. jienos“. Dienraštis leidžiamas antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais, 1991 m. sausio 13 d. išleistas „Šiaulių nau- šeštadieniais. Platinamas Šiaulių mieste, Jo- jienų“ ir „Šiaulių krašto“ laikraščių žurnalistų niškio, Radviliškio, Kelmės, Šiaulių, Akme- parengtas vienkartinis leidinys „Šiaulių lai- nės ir Pakruojo rajonuose. Paantr.:­ 1991, Nr. kraštis“. Tiražas 20 000 egz. 1–94 – Šiaulių miesto laikraštis; 1991, Nr. 95– 120 – Šiaulių miesto savarankiškas laikraštis. Pradėtas leisti tautinės minties almanachas Antr.: Šiaulių miesto ir krašto laikraštis. „Šiaurės Lietuva“ (red. ir sudarytojas Stasys Tumėnas). Jame spausdinami lietuvių rašy- „Šiaulių naujienose“ daugiausia rašoma apie tojų, poetų, istorikų, filologų ir kitų moks- Šiaulių miesto ir krašto gyvenimo aktualijas, lininkų straipsniai bei kūryba. Almanachas spausdinama medžiaga apie svarbiausius Lie- eina nereguliariai, jis, pasak redaktoriaus, yra tuvos ir tarptautinio gyvenimo įvykius. jo „dvasios atgaiva, susispietusių romantinių minčių, ieškant savo tėvų ir protėvių šaknų, Nuo 1991 m. liepos mėn. iki 1998 m. leistas proveržis“. Šis almanachas puoselėja Šiaurės dvisavaitis laikraštis „Detektyvas“ (red. Vladas Lietuvos, žiemgalių istorinių žemių kultūrą, Mikalauskas). Jį įsteigė ir leido UAB „Šiaulių kalbą, tradicijas ir papročius. Dauguma auto- kraštas“. Šiame laikraštyje buvo rašoma apie rių – Šiaulių universiteto, „Žiemgalos“ drau- policijos ir kitų teisėsaugos institucijų darbą, gijos nariai, Šiaurės Lietuvos regiono žmonės. įvairius nusikaltimus, nuotykius, kuriozus ir Almanachas įvairaus dažnumo. Iki 2008 m. įvairenybes. Tiražas: 1991 m. – 17 700 egz., buvo registruojamas bib­liografijos rodyklėje 1993 m. – 21 600 egz., 1997 m. – 9 000 egz. almanachas žurnalistika 2015/2 99 Žurnalistikos istorija

1991 m. liepos mėnesio pabaigoje IV pasaulio laikraštis „Sudie!“. Jis išėjo kaip „Šiaulių kraš- lietuvių žaidynių Lietuvoje metu Šiauliuose to“ laikraščio priedas (red. N. Veršinskienė, išleistas „Titnago“ žurnalo specialus priedas leidėjai UAB „Šiaulių kraštas“ ir Lietuvos „Titas ir Nagas“ (red. A. Narbutas). tautinis olimpinis komitetas). Spaudė „Titna- go“ spaustuvė. Tiražas 3 000 egz. Liepos 26 d. pasirodė Lietuvos tautinio olim- pinio komiteto Šiaulių miesto tarybos laikraš- Nuo 1991 m. rugpjūčio mėn. Šiauliuose pra- tis „Sveiki drūti!“. Jis buvo išleistas kaip „Šiau- dėtas leisti „Privatizacijos biuletenis“ (leid. lių krašto“ laikraščio priedas (red. N. Veršins- Šiaulių miesto savivaldybė, red. Vida Stasiū- kienė, leidėjai UAB „Šiaulių kraštas“ ir Lie- naitė). Spausdino „Titnago“ spaustuvė. Tira- tuvos tautinis olimpinis komitetas). Spaudė žas 10 000 egz. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį „Titnago“ spaustuvė. Tiražas 3 000 egz. pradėtas leisti Šiaulių miesto savivaldybės biuletenis. Liepos 29 d. išleistas Lietuvos tautinio olim- pinio komiteto Šiaulių miesto tarybos laikraš- Rugsėjo mėnesį išleistas laikraščio „Šiaulių tis „Sveiki!“. Leidinys išleistas kaip „Šiaulių kraštas“ neperiodinis priedas „Teatrui 60“ krašto“ laikraščio priedas (red. N. Veršinskie- (parengė kūrybinė grupė, spaudė „Titnago“ nė, leidėjai UAB „Šiaulių kraštas“ ir Lietuvos spaustuvė). Tiražas 3 000 egz. tautinis olimpinis komitetas). Spaudė „Titna- go“ spaustuvė. Tiražas 3 000 egz. Rugsėjo 21–23 d. pasirodė laikraščio „Šiaulių kraštas“ neperiodinis priedas, Šiaulių miesto Liepos 31 d. išėjo Lietuvos tautinio olimpi- savivaldybės biuletenis „200 metų Šiaulių sa- nio komiteto Šiaulių miesto tarybos laik­raštis vivaldai“ (parengė kūrybinė grupė, spausdino „Drūti!“. Jis pasirodė kaip „Šiaulių krašto“ valst. spaustuvė „Titnagas“). laikraščio priedas (red. N. Veršinskienė, lei- dėjai UAB „Šiaulių kraštas“ ir Lietuvos tau- Spalio mėn. išėjo informacinis-reklaminis tinis olimpinis komitetas). Spaudė „Titnago“ laikraštis „Turgus: nemokami asmeniš- spaustuvė. Tiražas 3 000 egz. ki trumpi skelbimai“ (steig. ir leid. UAB „MM“, red. V. Cimermonas). Laikraštis Rugpjūčio 2 d. išleistas Lietuvos tautinio olim- spausdino nemokamus asmeniškus trum- pinio komiteto Šiaulių miesto tarybos laikraštis pus skelbimus, informaciją apie perkamas „Drūti sveiki!“. Leidinys išleistas kaip „Šiaulių ir parduodamas prekes, teikiamas pas- krašto“ laikraščio priedas (red. N. Veršinskienė, laugas, privačių asmenų ir valstybės įmo- leidėjai UAB „Šiaulių kraštas“ ir Lietuvos tau- nių veiklą. Tiražas: 1991 m. – 6 900 egz., tinis olimpinis komitetas). Spaudė „Titnago“ 1992 m. – 8 400 egz. spaustuvė. Tiražas 3 000 egz. Spalio 16 d. išleistas „Šiaulių krašto“ laikraščio­ Rugpjūčio 6 d. išleistas Lietuvos tautinio priedas rusų kalba „Krovavoe voskresennije“ olimpinio komiteto Šiaulių miesto tarybos (red. V. Vertelis). Tiražas 50 000 egz.

100 almanachas žurnalistika 2015/2 Šiaulių laikraščių ir kitų spaudos leidinių raida ir kronika

1992 m. sausio 7 d. Šiaulių rusų kultūros cen- leidėjas Šiaulių miesto valdyba). Antr.: Šiaulių tras išleido laikraštį „Šiauliaiskij ruskij centr“. m. tarybos ir valdybos informacinis biuletenis. Tų pačių metų balandžio 14 d. šis laikraštis Rinko, maketavo ir spaudė „Titnago“ spaus- pakeitė pavadinimą į „Glas“ („Глась“) (red. tuvė Šiauliuose. Tiražas 2 000 egz. N. Asejeva). Tiražas 1992–1993 m. 1 000 egz. Rugpjūčio mėnesį išleistas Šiaulių literatų su- Kovo 23–29 d. (Nr. 1) pradėtas leisti rekla- sivienijimo šiauliečių literatų kūrybos alma- minis savaitraštis „Express kontaktas“. Antr.: nachas „Kas esi“. „Express kontaktas“: nemokami asmeniniai skelbimai: didžiausias Šiaurės Lietuvos rekla- Nuo 1992 m. rugpjūčio 22 d. iki 1996 m. ėjo mos laikraštis“ (nuo 2008 m. – skelbraštis), Šiaulių miesto ir krašto savaitraštis „Aušros vyr. red. Vytautas Cimermonas, red. Saulius alėja“. Jį leido Lietuvos Sąjūdis. Antr.: laikraš- Stropus (Šiauliai: UAB „Reklamos kontak- tis Šiaulių krašto žmonėms (1992–1994). Iki tai“). Du kartus per savaitę. ISSN 1392-8503. 1995 m. ėjo du kartus per savaitę. Redaktoriai: Paantr.: respublikinis nemokamų skelbimų B. Kybartienė (1992–1994 m.), A. Sėjūnas savaitraštis (1996). Antr. variantas: „Express (1994–1995 m.), L. Malakauskienė (1995– kontaktas“. Paantr.: 2003, Nr. 1–95 – ne- 1996 m.). Tiražas: 1992 m. – 4 000 egz., mokami asmeniniai skelbimai; 2005, Nr. 1996 m. – 900 egz. 1–34 – skelbimai, informacija, reklama: di- džiausias Šiaurės Lietuvos reklamos laikraštis. Rugsėjo mėn. pradėtas leisti Šiaulių visos Tai vienas populiariausių ir ilgiausiai mieste Evangelijos bažnyčios laikraštis „Tiesos žo- leidžiamų reklaminių leidinių. Jis spausdina dis“ (red. I. Urbonavičiūtė, V. Siniauskienė). nemokamus asmeninius skelbimus, reklami- Ėjo du kartus per mėnesį. Tiražas: 1992 m. – nę informaciją. Tiražas: 1992 m. – 6 000 egz., 1 700 egz., 1997 m. – 1 400 egz. Išleistas lai- 1997 m. – 9 600 egz. kraščio „Tiesos žodis“ neperiodinis priedas „Velykų džiaugsmas“. Nuo 1992 m. balandžio 2 d. iki 1997 m. ėjo nemokamas informacinis-reklaminis leidi- 1993 m. vasario mėnesį išleistas laikraštis nys „Šiaulių reklama: nemokamas informa- olandų kalba „Šiauliai Journal“, kurį parengė cinis-reklaminis leidinys šiauliečiams“; vyr. Olandijos Etten-Leur‘o miesto ir Šiaulių žur- red. E. Platonovas (1992–1993 m.), Vytau- nalistai. Tiražas 500 egz. tas Cimermonas (1993–1997 m.). Leido UAB „Kontaktas“, „Express kontakto“ lei- Pasirodė vienkartinis leidinys „Postmoderniz- dybinė grupė. Tiražas: 1992 m. – 6 000 egz., mo landšaftai“ (red. ir sud. P. Čepulis, Šiauliai: 1997 m. – 20 000 egz. leidykla „Repriza“). Tiražas 2 000 egz.

Birželio 11 d. pradėtas leisti Šiaulių miesto Balandžio 16 d. išėjo vienkartinis laikraš- tarybos ir valdybos informacinis biuletenis čio „Šiaulių kraštas“ priedas „Šiaulių kraštas „Savivaldybės žinios“ (red. B. Žymantienė, 500a“ (vyr. red. V. Vertelis). Tiražas 500 egz. almanachas žurnalistika 2015/2 101 Žurnalistikos istorija

Rugsėjo 4–8 d. laikraštis „Šiaulių naujienos“ 1995 m. sausio mėnesį atnaujintas žurnalo išleido priedą – vienkartinį laikraštį „Ge- „Titnagas“ leidimas, vėliau buvo leidžiamas roji žinia. Popiežiaus Jono Pauliaus II vizi- kaip laikraštis. tui atminti“ (red. Nijolė Jurgilienė). Tiražas 50 000 egz., 2 sp. lankai. Ofsetinė spauda. Kovo 3–4 d. respublikinio gimnazijų laik­ Spausdino „Titnago“ spaustuvė. raščių seminaro metu Šiaulių Juliaus Janonio vidurinėje mokykloje išleistas vienkartinis lai- Gruodžio mėnesį pasirodė Šiaulių Juliaus Ja- kraštis „Greitukas“5. nonio vidurinės mokyklos laikraščio „Tebū- nie šviesa“ pirmasis numeris (red. XIIa klasės Liepos 27 d. Šiauliuose išleistas mėnesinis mokinė Ugnė Puronaitė). Mokiniams lai- laikraštis muzikos mėgėjams „Muzikos nau- kraštį padėjo leisti mokytoja Jūratė Rudaus- jienos“ (red. L. Juknevičiūtė. Steigėja ir lei- kaitė-Valuckienė ir mokyklos direktoriaus dėja A. Sruogio individuali įmonė). Tiražas 3 pavaduotoja Ilona Verbušaitienė . 2 600 egz.

1994 m. sausio 27 d. Šiaulių miesto tarybos Pasirodė mokslo leidinys „Gamtamokslinis sprendimu Nr. 433 „Dėl miesto metraščio ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje“, lei- leidybos atnaujinimo“ buvo nutarta atnaujin- dėjas mokslinis metodinis centras „Scientia ti Šiaulių miesto metraščio leidimą ir 1990– Educologica“; redaktorių kolegija, Andris 1993 m. laikotarpio metraštį išleisti 1994 m., Broks. Iki 2012 m. buvo registruojamas bi- 4 kitus leisti kas 2 metai . Periodiškai leidžia- bliografijos rodyklėje „Bibliografijos žinios. mame Šiaulių metraštyje pateikiama atnau- Knygos“. Kasmetinis. ISSN 2335-8404. jinta informacija apie Šiaulių miesto gyveni- mą, kultūrą ir istoriją. Pradėtas leisti ketvirtinis iliustruotas žurnalas apie Dievą ir Jo pasaulį „Prizmė“ (vyr. red. Al- Išleistas vokiečių kalba „Gyvenimas: der Brief bertas Latužis). Leidėjas UAB „Nova Vita“. an die Freunde einer Sozialmissionarischen ISSN 1392-4745. initiative fur Litauen von Neues Leben Me- dien e. v.“, 1994. Šiauliai: „Neus Leben Me- Išleistas istorijos ir kultūros žurnalas „Lie- dien“ Lietuvos filialas. Įvairaus dažnumo. Ti- tuvos bajoras“, Lietuvos bajorų karališkosios ražas 1994 m. 900 egz. sąjungos leidinys, vyr. redaktorius Leo­nas Pe- leckis-Kaktavičius. Įvairaus dažnumo. ISSN Rugsėjo 11 d. išėjo Šiaulių miesto skautų lei- 1392-1304. dinys „Dievui, Tėvynei, Artimui!“, red. Darius Liutikas (1994 m. rugsėjis – 1995 m. gruodis), 1995 m. rugsėjo 20 – spalio 30 d. Šiaulių cen- Jonas Sluckus, pav. Paulius Račas (1995 m. trinės bibliotekos Bibliografijos skyriuje vei- gruodis – 1996 m. vasaris). Paantr.: ŠŽSO kė miesto pietinės dalies vidurinių mokyklų skautų leidinys. Leistas iki 1996 m. Tiražas mokinių išleistų laikraščių paroda. Joje jau- 100 egz. Spausdintas rotoprintu. nieji leidėjai pristatė kompiuteriu bei ranka

102 almanachas žurnalistika 2015/2 Šiaulių laikraščių ir kitų spaudos leidinių raida ir kronika

rašytus ir kopijavimo priemonėmis daugintus „Šiaulių kraštas“, UAB „Šiaulių naujienos“. laikraščius: „Tebūnie šviesa“ (Šiaulių Juliaus Spaudė „Titnago“ spaustuvė. Tiražas 500 egz. Janonio vidurinės mokyklos mokinių laikraš- tis), „Aido aidai“ (1994, Nr. 1), „Ligonis: lai- Birželio 6 d. Šiaulių Juliaus Janonio gimna- kraštis visiems“, „Spurgis“ (Lieporių vidurinės zijoje pristatytas 1994–1995 mokslo metų mokyklos mokinių laikraštis, antr.: „Geriau mokinių kūrybos almanachas „Mūsų žodis“. „Spurgis“ rankoje negu „Santa Barbara“ per Tokius almanachus anksčiau šioje mokymo televizorių“), „Greitukas“ (1995 m. kovo 4 d. įstaigoje sudarydavo mokytojas V. Švickis, respublikos gimnazijų laikraščių leidėjų kon- vadovavęs literatų būreliui. Šiaulių miesto 6 ferencijos laikraštis), „Žiburiukas“ ir kt. savivaldybės Kultūros skyriui skyrus lėšų, almanachas išspausdintas 1 000 egz. tiražu. Rugsėjo 30 d. išėjo Šiaulių Didždvario viduri- Medžiagą šiam leidiniui surinko ir parengė nės mokyklos laikraštis „Antrieji namai“, red. mokytojas Jonas Krivickas ir Laima Samu- Marta [Dauliūtė]. [1995, Nr. 1], Laura Pelec- lionienė, apipavidalinimu rūpinosi moky- kaitė (1997–1998). Iki 1996 m. nebuvo regis- toja Daiva Leliukienė, iliustravo XIh klasės truojamas Lietuvos valstybinėje bibliografijos mokinė Laura Gintilaitė, maketavo Diana rodyklėje „Bibliografijos žinios. Serialiniai Šaparnienė7. leidiniai“. Įvairaus dažnumo. Leido priedus: „Dzin“ (1998–1999), „Du gaideliai“ (2008). Liepos mėnesį rusų kalba išleistas laikraštis „Dobryj dienj“ / laikraštis naudingam skaity- 1995 m. išleistas Kurtuvėnų regioninio parko mui, vyr. red. Jevgenijus Šapovalovas (1996), metraščio „Kurtuva“ Nr. 1. Šiauliai: „Lututė“, Valentin Toncin (1997). Šiauliai: agentūra Šiaulių miškų urėdija, Kurtuvėnų regioninis „Rektonas“. parkas. Įvairaus dažnumo. ISSN 1392-2955. Šiaulių Didždvario vidurinė mokykla išleido 1996 m. vasario 2–3 d. mokslinės gimtosios „Metų knygą“, redaktoriai: Laura Peleckai- kalbos konferencijos „Ave, vita“, vykusios tė, Karolis Balčiūnas, Milda Markevičiūtė Šiaulių Juliaus Janonio vidurinėje mokyklo- (2005), Gabija Morkūnaitė (2007). Išleido je, metu išleistas vienkartinis laikraštukas Šiaulių universiteto leidykla. 1998 m. leidi- „Greitukas“. nys užregistruotas bibliografijos rodyklėje „Bibliografijos žinios. Knygos“. Antr.: Šiaulių Balandžio 1 d. Šiauliuose pasirodė nemoka- Didždvario vidurinės mokyklos „Metų kny- mas reklaminis laikraštis „Infotela“, kurį išlei- ga‘99“ Kasmetinis. ISSN 1822-2005. do R. Balčikonienės individuali įmonė. 1997 m. sausio 1 d. pasirodė „Šokas“: šiuo- Gegužę pasirodė Šiaulių apskrities žurnalis- laikiniai kompiuteriniai ir videožaidimai: tų vienkartinis proginis laikraštis „Ket­virtoji pramoginis leidinys. Šiauliai: R. Gedu- valdžia“. Leidinį rengė J. Japertienė, V. Jatu- čio RĮ. 2 kartus per savaitę. Leidėjas: 1997, lis, V. Mikalauskas, R. Šilinis. Leidėjai: UAB Nr. 1–6 individ. įmonė „Infotela“. almanachas žurnalistika 2015/2 103 Žurnalistikos istorija

Sausio 22 d. išleistas „Reklamos laikraštis“: (vyr. red. Monika Repšytė (2013), „Nešu sau- reklama ir nemokami asmeniniai skelbimai lę“ – Šiaulių universiteto studentų atstovybės (red. Virginija Kirnienė). Leidėjas AB „Šiau- laikraštis studentams (vyr. red. Sonata Tenytė) lių kraštas“. ir kt.

Kovo mėnesį pradėtas leisti laikraštis „Nacijos Pasirodė Šiaulių universiteto Humanitari- balsas“, kurį leido Lietuvių nacionalsocialinės nio fakulteto studentų ir absolventų meni- vienybės partija. Šis laikraštis buvo apkal- nės kūrybos almanachas „Mūzynas“ (red. tintas antisemitizmu, tautinės neapykantos V. Bajarūnienė). Šiaulių universiteto leidykla, kurstymu ir neilgai ėjęs baigė savo gyvavimą. 2013. Įvairaus dažnumo. Leidž. nuo 1997 m. 1998 m. balandžio 29 d. buvo išleistas pasku- 1–2 kn. užregistruotos bibliografijos rody- tinis šio laikraščio numeris – Nr. 5(17). klėje „Bibliografijos žinios. Knygos“. ISSN 2335-7967. Balandžio 9 d. pradėjo eiti „Tik čia“: nemo- kamas regioninis reklamos laikraštis. Leidėjas Išėjo „Šilumos taupymo biuletenis“. Šiauliai: L. Lungienė, UAB „Laimužė“. Šiaulių universitetas. 1997–1998. Leidėjas: 1997, Nr. 1 – Šiaulių pedagoginis institutas, Gegužę išleistas Šiaulių apskrities žurnalistų 1998, Nr. 2 – Šiaulių universitetas. proginis leidinys „Ketvirtoji valdžia“. Šiau- liai: UAB „Šiaulių naujienos“, UAB „Šiaulių Spalio 25 d. pasirodė „TV orbita“: TV pro- kraštas“. gramos, kino pasaulis, videonaujienos. Antr.: TV programos, filmai, veidai (2008). UAB Rugsėjo 11 d. vietoj „Pedagogo“ pradėtas „Šiaulių krašto“ leidinys (vyr. redaktorius Vla- leisti Šiaulių universiteto savaitraštis „Šiaulių das Vertelis). universitetas“, vyr. red. Z. Ripinskis (1997– 2012 m.)8, Karolina Grigaliūnė (2013– Lapkričio mėnesį pasirodė Jovitos Viktora- 2014 m.). Spausdino „Titnago“ spaustuvė. vičienės kelionių agentūros informacinio- Laikraštis „Pedagogas“ ėjo iki 1997 m. bir- reklaminio leidinio „Jovita“ pirmasis nu- želio 25 d. „Šiaulių universitetas“ – mėnesi- meris. Spaudė „Titnago“ spaustuvė. Tiražas nis, įvairaus dažnumo laikraštis. ISSN 2029- 4 000 egz. 5359. Priedai: „SMFanas“, Šiaulių universi- teto laikraščio Socialinių mokslų fakulteto Gruodžio 3 d. pradėtas leisti Šiaulių rajo- priedas (red. Lina Bivainienė, V. Tubutienė, no savaitraštis „Mūsų dienos“ (redaktoriai: N. Kairienė). „Tavo karjera“, „Šiaulių univer- Laima Lungienė (1997 m., gruodžio 3, Nr. siteto“ laikraščio priedas, Šiaulių universiteto 1), Edmundas Lungys). Šiauliai: UAB „Lai- studentų reikalų tarnybos Karjeros centras mužė“. Ėjo vieną kartą per savaitę, platintas (2003), Šiaulių universiteto Karjeros centras. Šiauliuose ir Šiaulių rajone. Antr.: 1997, Nr. „P. Višinskio g. 3“ – Šiaulių universiteto Hu- 1–4; 1998, Nr. 1–24 – naujas laik­raštis Šiau- manitarinio fakulteto laikraštis, 2009, birželis lių rajonui; 1998, Nr. 25–31 – kitoks laikraštis

104 almanachas žurnalistika 2015/2 Šiaulių laikraščių ir kitų spaudos leidinių raida ir kronika

Šiaulių rajonui; 1998, Nr. 32–40 – laikraštis Nr. 1. Šiauliai: UAB „Laimužė“. Antr.: 1999, Šiaulių rajonui. Paantr.: 1999, Nr. 1–20 – sa- Nr. 1 – Šiaulių turizmo informacijos centro varankiškas Šiaulių rajono trečiadieninis lai- leidinys. Paantr.: Šiaulių turizmo informa- kraštis. Įvairaus dažnumo. ISSN 2029-1183. cijos centro leidinys, dalijamas nemokamai. Spaudė AB „Titnagas“ spaustuvė. Tiražas 1998 m. išleistas vienkartinis laikraštis „Šiau- 1999–2002 m. – 3 000 egz. Dar leistas anglų lių dramos teatras. Sezonas 1998–1999“ (sud. ir rusų kalbomis. Priedas: 2001, Nr. 6 – „Ant Pranas Piaulokas). Spaudė „Titnago“­ spaus- rubežiaus 2001“: specialus 7-ojo Lietuvos tuvė. Tiražas 1 000 egz. kaimo muzikantų ir kapelijų festivalio „Ant rubežiaus“ informacinis leidinys. Spausdino Pasirodė „Gyvieji šaltiniai: krikščioniškas lei- AB spaustuvė „Titnagas“. Tiražas 2 000 egz. dinys visiems“, redakcinė kolegija: Romual- das Baliutavičius (redaktorius), Markus Gei- Šiaulių laikraščiai ir kiti bel (1999–2007), atsakinga redaktorė Edita spaudos leidiniai nuo Chrapan (2008–2010). Leid. misionieriškos 2000 m. labdaros fondo „Licht in Osten“ Lietuvos fi- lialas. 4 leid. per metus (2011). Paantr.: 2011, Šiauliuose toliau buvo leidžiami laikraščiai, Nr. 1 – krikščioniškas leidinys visiems. ISSN žurnalai, almanachai, įvairių įmonių ir orga- 1822-9336. nizacijų periodiniai, neperiodiniai ir vienkar- tiniai laikraščiai bei kiti spaudos leidiniai. 1999 m. vasario mėnesį Šiauliuose pradė- tas leisti Tėvynės sąjungos „Aušros“ skyriaus 2000 m. išleistas Šiaurės Lietuvos literatų laikraštis „Sąjūdžio aidas“, kuris buvo skirtas kūrybos almanachas „Jungtys: proza ir poe- „nepraradusiems dvasios stiprybės ir vilties“. zija“, leid. Šiaurės Lietuvos literatų draugija; Jis ėjo kas mėnesį ir buvo platinamas Šiaulių redakcinė kolegija, Stasys Bulzgis. Šiauliai: mieste ir rajone. „Saulės delta“. Įvairaus dažnumo. Leidinyje numeravimas nenurodytas. 2000 m. almana- Išleistas „Modelis ir erdvė: žurnalas mėgs- chas užregistruotas bibliografijos rodyklėje tantiems modeliuoti“. Leid. L. Laindsbergo „Bibliografijos žinios. Knygos“. indiv. įmonė „Bumida“. Paantr.: 1999, Nr. 1 – puikus žurnalas tiems, kurie mėgsta mo- Nuo 2000 m. rudens pradėtas leisti Rėkyvos deliuoti. Įvairaus dažnumo. ISSN 1392-8406. pagrindinės mokyklos bendruomenės laikraš- tis „Gandro žinios“. Gruodžio mėnesį pasirodė žurnalas „Šiaulie- čių gyvenimo būdas“. Leid. KB „Kęstutis ir 2001 m. rugsėjo 21 d. Šiaulių miesto savi- kompanija“. valdybė išleido Lietuvos žurnalistų sąjungos Šiaulių apskrities skyriaus kūrybinės grupės Šiaulių turizmo informacinis centras išlei- parengtą vienkartinį leidinį „Saulės miestui – do informacinį laikraštį „Šiauliai“. 1999, 765“ (red. Jūratė Rauduvienė). almanachas žurnalistika 2015/2 105 Žurnalistikos istorija

Pasirodė leidinys „Journal of Baltic science education: JBSE: the international journal of the Scientific Methodical Center Scientia Educologica“, vyr. red. Vincentas Lamanaus- kas. 2002, Nr. 1. Kasmetinis. Įvairaus dažnu- mo. ISSN 1648-3898.

Rugsėjo mėn. išleistas Šiaulių miesto sa- vivaldybės leidinys „Šiaulių dienos 2002“ (red. Rolandas Parafinavičius). Parengė Lietuvos žurnalistų sąjungos Šiaulių aps- krities skyrius.

Gruodžio mėn. pradėtas leisti informacinis biuletenis jaunimui „Viktorija“ (leid. Šiaulių jaunimo su negalia užimtumo ir pagalbos cen- Jonas Nekrašius. Asmeninio archyvo nuotr. tras „Viktorija“). Leidinys išleistas pagal pro- jektą „Jaunimo su negalia integracija į žinių visuomenę“. Kasmetinis. Tiražas 1 000 egz. Spalio 27–28 d., minint Šiaulių Juliaus Jano- Spausdino AB „Titnago“ spaustuvė. nio gimnazijos 150 metų įkūrimo jubiliejų, išėjo vienkartinis laikraščio „Tebūnie šviesa“ 2003 m. vasario mėn. pagal Šiaulių univer- jubiliejinis numeris (red. Nijolė Gelžinienė, siteto sutartį su Šiaulių miesto savivaldybe leid. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija). Lei- pradėtas leisti mėnraštis „Park@s“ (red. Sigita dinį rinko ir spausdino AB spaustuvė „Titna- Inčiūrienė). 2003–2005 m. mėnraštis buvo gas“. Tiražas 1 500 egz. leidžiamas kaip dienraščio „Šiaulių kraštas“ priedas, o nuo 2006 m. sausio mėn. – kaip sa- 2002 m. išleisti „Matematikos ir informa- vaitraščio „Literatūra ir menas“ priedas. Antr.: tikos projektiniai darbai“, respublikinės variantas: Mokslo, kultūros, meno ir techno- moksleivių konferencijos medžiaga, Šiaulių logijų parkas. Laik­raštis dabar buvo leidžia- Simono Daukanto vidurinė mokykla (nuo mas pavadinimu „Parketas“. 2013 m. Šiaulių Simono Daukanto gim- nazija); redaktorių kolegija, vyriausioji re- Išėjo periodinis leidinys „Gyvosios etikos mo- daktorė Daiva Ruikienė. Šiauliai: leidykla kykla: Rerichų dvasinis kultūrinis palikimas“ „Lucilijus“. Kasmetinis. 1 leid. per metus. (atsakingoji redaktorė Dina Stungurienė). Nr. Leistas nuo 2002 m. iki 2005 m., buvo re- 1 (2003). Šiauliai: Rerichų klubas. Kasmeti- gistruojamas bibliografijos rodyklėje „Bi- nis. 2 leid. per metus. ISSN 1648-7257. 2003, bliografijos žinios. Knygos“. ISSN 1822- Nr. 1–2; 2004, Nr. 3–4; 2005, Nr. 5–6; 2006, 4164. Nr. 7; 2007, Nr. 8; 2008, Nr. 9; 2009, Nr. 10.

106 almanachas žurnalistika 2015/2 Šiaulių laikraščių ir kitų spaudos leidinių raida ir kronika

Rugsėjo 13 d. pasirodė Šiaulių miesto savi- Balandžio mėn. išleistas laikraštis „Baltik vai- valdybės leidinys, miesto šventės laikraštis ras naujienos“ (uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių dienos 2003“ (red. R. Parafinavičius). „Baltik vairas“ metalistų profesinės sąjun- Parengė Lietuvos žurnalistų sąjungos Šiaulių gos komitetas; redaktorius Vytautas Jatulis apskrities skyrius. Spausdino AB spaustuvė (2004–2005 m.). Įvairaus dažnumo. Mėnesi- „Titnagas“. Tiražas nenurodytas. nis. ISSN 1648-9748.

Nuo 2003 m. lapkričio mėn. leidžiamas ne- Rugsėjo 10 d. išėjo Šiaulių miesto šventės priklausomas Šiaulių kolegijos bendruome- laikraštis „Šiaulių dienos 2004“. Tai specia- nės mėnraštis „Mano kolegija“ (leidžia Šiau- lus miesto šventei, įvykusiai 2004 m. rugsė- lių valstybinės kolegijos Leidybos centras, re- jo 10–11 d., skirtas leidinys. Išleido Šiaulių daktorė Lina Tamutienė). Antr.: Šiaulių vals- miesto savivaldybė, parengė „Šiaulių krašto“ tybinės kolegijos bendruomenės mėnraštis laikraščio redakcija, spausdino AB „Titnago“­ „Mano kolegija“, red. Aldona Černiauskienė spaustuvė. Tiražas nenurodytas. nuo 2011–2012 m. Nr. 68 iki 2013–2014 m. Nr. 7(87), nuo 2014–2015 m. Nr. 1(88) – Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia išleido mėnesinį Egidija Macevičienė. Tiražas 200 egz. ISSN laikraštį „Parapijos akiratis“ (red. kolektyvas, 2029-459X. vyr. redaktorius kunigas Egidijus Venckus). Leido Parapijos taryba ir Šv. Jurgio bažnyčia. 2004 m. gegužės 28 d. pradėtas leisti at- Spausdino UAB Šiaulių knygrišykla-spaustu- kūrus nepriklausomybę Lietuvoje pirmasis vė. Tiražas 150–200 egz. Ėjo iki 2012 m. Šiaulių miesto savaitraštis „Šiauliai plius“ (vyr. red. J. Sobutienė, nuo 2010 m. Kristina Pradėtas leisti „Gamtamokslinis ugdymas“ Kavaliauskaitė). (Natural Science Education), redaktorių kole- gija, sud. ir vyr. redaktorius prof. dr. Vincen- Pasirodė Šiaulių profesinio rengimo centro tas Lamanauskas. Periodinis, recenzuojamas, laikraščio „Mes“ pirmasis numeris (2004 m. mokslinis metodinis žurnalas, leidžiamas nuo rugsėjo–gruodžio mėn. Nr. 1). Tiražas – 2004 m. Įvairaus dažnumo. Kasmetinis. Tai 1 000 vnt. Redaktorės: Eglė Beinoravičienė tarptautinis žurnalas, kuriame moksliniai ir (iki 2013 m. balandžio–birželio mėn., Nr. 31), metodiniai straipsniai publikuojami­ lietuvių, Jodita Gorodničenko (2013 m. rugsėjo–lap- anglų ir rusų kalbomis. Tiražas 150 egz. Lei- kričio mėn., Nr. 32), Lina Mišeikienė (nuo dėjas mokslinis metodinis centras „Scientia 2014 m. sausio–kovo mėn., Nr. 33). 2015 m. Educologica“. Į leidinio numeraciją įtrauktos balandžio–birželio mėn. išleistas laikraščio 1995–2003 m. išleistos monografijos. Antr.: „Mes“ 38 numeris (red. Lina Mišeikienė, gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo teksto red. Violeta Vileikienė). ISSN 2029- mokykloje. ISSN 1648-939X. 0969. Tiražas 1 000 vnt. (2007 m. vasario–ge- gužės mėn. Nr. 8 – 2 000 egz.). Spausdino AB 2005 m. pradėtas leisti leidinys „Gamtoty- spaustuvė „Titnagas“. ra: pirmieji žingsniai. Metodinė priemonė“. almanachas žurnalistika 2015/2 107 Žurnalistikos istorija

Šiauliai: leidykla „Lucilijus“. Kasmetinis. Lei- Gruodžio mėn. pasirodė Lietuvos pensinin- džiamas nuo 2005 m. Į numeraciją įtrauktos kų sąjungos „Bočiai“ Šiaulių miesto bendri- 2002–2004 m. išleistos monografijos „Gam- jos leidinio „Bočiai“ pirmasis numeris, red. totyra bendrojo lavinimo mokyklos 1–6 kla- I. Gaidamavičienė. Buvo leidžiamas vienas sėse“. ISSN 1822-5896. numeris per metus. Spaudė AB „Titnago“ spaustuvė. Tiražas 200 egz., nuo Nr. 2 iki Nr. Išleistas laikraščio „Žinia apie inovaciją“ Nr. 5 – 300 egz. 2013 m. išleistas Nr. 9, red. Benas 1. Šiaulių universiteto Mokslo ir technologijų Jakubauskas. parkas. Ketvirtinis. 2006 m. sausio mėnesį išėjo bendrakultūris Pasirodė kasmetinis Šiaulių kolegijos leidinys žurnalas „Man įdomu“. Redaktoriai: Da- „ECTS information package for internatio- lius Markauskas (2006), Kęstutis Vėževičius nal students“ (red. Jelena Korostelova, Nijo- (2007), Žilvinas Skačkauskas (2008–2012). lė Litevkienė). 2005–2006. Šiauliai: Šiaulių Antr.: pažintinis žurnalas (2010). Šiauliai, kolegijos Leidybos centras. Leidžiamas nuo 2006, Nr. 1 (sausis / kovas). Ketvirtinis, nuo 2005 m. Kasmetinis. ISSN 1822-5756. 2010 m. – du leidiniai per metus. ISSN 1822-3591. Išleistas bendras Šiaulių krašto vadybos, teisės ir kalbų kolegijos ir Klaipėdos verslo kolegijos Balandžio 7 d. išleistas skelbimų ir reklamos periodinis recenzuojamas mokslinių straips- laikraštis „Šiaulių skelbimai“ (vyr. redaktorius nių leidinys „Mokslas ir edukaciniai procesai“, Gytis Karalius). Šiauliai: UAB „Norekso val- Nr. 1; redakcinės kolegijos pirmininkas G. P. dos“. Savaitinis. ISSN 1822-4024. Toliau lei- Vaičiūnas. [2005, Nr. 1]. Šiauliai: leidykla džiamas antrašte „Noriu. Šiauliai“. „Lucilijus“. Kasmetinis. Du leidiniai per me- tus. ISSN 1822-4644. Pradėtas leisti Šiaulių krašto vadybos, teisės ir kalbų kolegijos leidinys „Studentų tiriamieji Šiaulių valstybinėje kolegijoje pradėtas leis- darbai“, redaktorių kolegija, pirmininkas G. P. ti mokslinių straipsnių rinkinys „Profesinės Vaičiūnas. Šiauliai: „Lucilijus“. Kasmetinis. studijos: teorija ir praktika“; atsakomoji re- Du leidiniai per metus. ISSN 1822-864X. daktorė Natalija Šedžiuvienė. [T.] 1 (2005). Šiauliai: Šiaulių kolegijos leidybos centras. 2007 m. sausio 6 d. pasirodė Šiaulių miesto Kasmetinis. Įvairaus dažnumo. ISSN 1822- savaitraščio „Šiaulių savaitė“ pirmasis numeris 3648. 2009 m. šis leidinys pradėtas referuoti (red. Linas Garbenis, leidėjas UAB „Šiaulių „Inter Copernicus“ duomenų bazėje, įtrauk- naujienos“). Antr.: Šiaulių miesto savaitraštis. toje į Lietuvos mokslo tarybos sudarytą pri- Platinamas nemokamai. Tiražas: 2007 m. Nr. pažįstamų duomenų sąrašą. 1 – 17 000 egz., Nr. 2 – 10 000 egz.

Gruodžio 1–3 d. išleistas laikraščio „Šiaulių Gegužės 11 d. pradėtas leisti nemokamas naujienos“ priedas „Darbas“. Dvisavaitinis. spalvotas skelbraščio „Express kontaktas“

108 almanachas žurnalistika 2015/2 Šiaulių laikraščių ir kitų spaudos leidinių raida ir kronika

priedas „Express Šiauliai“ (leidėjas UAB „Re- savaitraščio „Šiaulių naujienos“ Nr. 1 fak- klamos kontaktai). similinį numerį su rubrika „Šiaulių naujienoms“ – 80 metų. Gegužės 18 d. Šiaulių „Aušros“ muziejus iš- leido neperiodinį iliustruotą informacinį lai- 2008 m. vasario 8 d. išėjo skelbimų ir rekla- kraštį „Malūno parodos žinios“, Nr. 1 (red. mos laikraštis „Noriu. Šiauliai“ (vyr. redakto- ir leid. R. Baristaitė, red. L. Kazlauskaitė). rius Gytis Karalius). Šiauliai: UAB „Norekso Nereguliarus. valdos“. Savaitinis. Antr.: Nr. 1–5 – Šiaulių skelbimai. Antr. variantas: Noriu.lt. ISSN Išėjo „Geroji močiutė: gerų patarimų taupy- 1822-9182. klė“. Tai laikraštis tiems, kas nori būti sveiki. 2007, [Nr.] 1, Šiauliai: UAB „Mediaprint Pasirodė Rėkyvos seniūnijos informacinis lei- Baltija“. Mėnesinis. ISSN 1822-7104. dinys gyventojams „Rėkyva“. Įvairaus dažnu- mo. Šiauliai, 2008. Pradėtas leisti mokslo leidinys „Problems of education in the 21 st century“ / Scientific Met- Išleistas „Močiutės žolelės“: žurnalas apie hodical Center Scientia Educologica; vyr. red. sveikatą be vaistų. Nr. 1. Šiauliai: UAB „Medi- Vincentas Lamanauskas. Nr. 1(2007). Šiau- aprint Baltija“. Mėnesinis. ISSN 2029-0543. liai: SMC „Scientia Educologica“, 2007. Įvai- Šiauliuose atskirai leidžiami šio žurnalo prie- raus dažnumo. ISSN 1822-7864. Leidžiamas dai: „Liaudies medicinos patarimai“, „Liau- nuo 2007 m. diški gydymo būdai“, „Pats save išgydysiu“ ir „Žiniuonių receptai“. 2007 m. išleistas „Šiaulių metraštis 2003– 2006“. Dešimtoji knyga, redakcinė kolegija, Išėjo leidinys „Profesinio bakalauro studijos: Raimundas Balza (pirmininkas). Šiauliai: mokslo taikomieji tyrimai“: kolegijos studen- Šiaulių „Aušros“ muziejus. Įvairaus dažnumo. tų moksliniai darbai. Leid. Šiaurės Lietuvos kolegija; redaktorių kolegija, Mykolas Dro- Spalio 5 d. išėjo Šiaulių miesto savaitraštis mantas. Šiauliai: Šiaurės Lietuvos kolegija. „Savaitė“ (leidėjas UAB „Kristega“, red. Ša- Kasmetinis. ISSN 2029-1752. rūnas Andriulevičius). Spausdino AB „Tit­ nagas“. Savaitinis. ISSN 1822-8399. Antr.: Išleistas Šiaulių „Aušros“ muziejaus metraštis­ Nr. 1 – „Savaitė“. Šiaulių miesto savaitraštis. 1992/2004. Redakcinė kolegija, Raimun- Nr. 2–10 – Šiaulių miesto savaitraštis. Savas das Balza (pirmininkas). Šiauliai: „Aušros“ laikraštis – savam miestui. Tiražas: 2007, Nr. muziejus. Įvairaus dažnumo. ISSN 1822- 1 – 8 000 egz., nuo Nr. 2 iki Nr. 10 – 5 000 egz. 9395. Ėjo iki 2007 m. gruodžio 14 d. (Nr. 1–10). Spalio 22 d. Rėkyvos seniūnija meninio ak- Gruodžio 20 d. „Šiaulių naujienų“ laikraščio­ cento Rėkyvoje atidarymo proga išleido vien- redakcija išleido 1923 m. gruodžio 21 d. kartinį leidinį „Rėkyvos Karpis“. almanachas žurnalistika 2015/2 109 Žurnalistikos istorija

Nuo 2008 m. spalio 23 d. iki 2010 m. rugsėjo priedas. 2009, Nr. 1. Šiauliai: UAB „Medi- mėnesio Šiauliuose ketvirtadieniais buvo lei- aprint Baltija“. 2010. Dvimėnesinis. ISSN džiamas savaitraštis „Šiaurės kryptis“ (nustojo 2029-1124. eiti 2010 m. rugsėjo mėn.) Antr.: ieškantiems kelio. Nemokamas savaitraštis. Leidėjas VšĮ Išėjo „Liaudiški gydymo būdai“, žurnalo „Nord media“. Tiražas 2008–2010 m. – „Močiutės žolelės“ priedas. 2009, Nr. 1. Šiau- 10 000 egz. ISSN 2029-1442. liai: UAB „Mediaprint Baltija“. Dvimėnesi- nis. Kasmetinis (2012). ISSN 2029-2414. 2009 m. sausio 3–9 d. – 2013 m. sausio 26 d. viešoji įstaiga „Kultūros vizija“ leido savait­ Pradėtas leisti „Pats save išgydysiu: gerieji raštį „Bulvaras“ (vyriausiasis redaktorius liaudies medicinos patarimai“, žurnalo „Mo- Linas Garbenis). Ėjo du kartus per savaitę. čiutės žolelės“ priedas. 2009, Nr. 1. Šiauliai: Paantr.: 2009, Nr. 1–30 – Šiaulių miesto sa- UAB „Mediaprint Baltija“. 2010. Dvimėne- vaitraštis. 2009, Nr. 1 – 2010, Nr. 34 – UAB sinis. ISSN 2029-2406. „Šiaulių naujienos“. 2003–2008 m. buvo įdė- tinis nenumeruotas laikraščio „Šiaulių naujie- Pasirodė „Žiniuonių receptai: liaudies medi- nos“ priedas. ISSN 2029-1698. Nuo 2013 m. cinos gydymo priemonės, liaudiški gydymo vasario 1 d. „Bulvaras“ tapo laikraščio „Šiaulių būdai“, žurnalo „Močiutės žolelės“ priedas. naujienos“ vidiniu nenumeruotu priedu. 2009, Nr. 1, Šiauliai: UAB „Mediaprint Balti- ja“. Dvimėnesinis. ISSN 2029-2422. Sausio 8 d. išėjo „Krašto žinios“. Šiaulių aps- krities laikraštis. 2009, saus. 8, Nr. 1(1). Šiau- Išėjo leidinys „Švietimas: politika, vadyba, liai: UAB „Šiaulių kraštas“, 2013. Leidžiamas kokybė“, leidėjas mokslinis metodinis centras du kartus per savaitę. ISSN 2029-5049. „Scientia Educologica“; redaktorių kolegi- ja, vyr. redaktorius Vincentas Lamanauskas. Prekybos ir pramogų centras „Bruklinas“ 2009, Nr. 1(1). Šiauliai: „Scientia Educologi- Šiauliuose išleido periodinį informacinį rekla- ca“. Įvairaus dažnumo. ISSN 2029-1922. mos laikraštį „Bruklinas“. Įvairaus dažnumo. Balandžio 17 d. kartu su „Šiaulių kraštu“ iš- Pasirodė „Liaudies gydytojas: viskas apie svei- leistas pirmasis spalvotas 8 puslapių Šiaulių katą be vaistų“: laikraštis tiems, kas nori būti miesto moksleivių laikraštis „Bendraklasis“ sveiki. 2009, Nr. 1. Šiauliai: UAB „Mediaprint (red. Ieva Sakalauskaitė). Tai leidinys, skirtas Baltija“. Mėnesinis. Dvigubas numeris, 2012, mokyklai. Jame analizuojamos moksleivių gy- Nr. 7/8 (38/39). Paantr.: 2009, Nr. 1–6 – lai- venimo problemos ir aktualijos. kraštis tiems, kurie nori būti sveiki. ISSN 2029-1507. Gruodžio mėnesį pasirodė Liberalų ir centro sąjungos Šiaulių skyriaus leidinio „Mes – šiau- Pradėjo eiti „Liaudies medicinos patarimai: liečiai“ pirmasis numeris (red. Sigita Inčiūrie- gydykimės patys“, žurnalo „Močiutės žolelės“ nė). Antr.: 2015 m. sausis, Nr. 9 – Lietuvos

110 almanachas žurnalistika 2015/2 Šiaulių laikraščių ir kitų spaudos leidinių raida ir kronika

laisvės sąjungos (liberalų) Šiaulių skyriaus lei- galima bet kuriame pasaulio kampelyje, kur dinys (tiražas 45 000 vnt.). yra interneto prieiga. www.skrastas.lt skaito- mas ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiuose pasaulio 10 2010 m. kovo 4–5 d. Šiaulių Juliaus Janonio kampeliuose . gimnazijoje įvyko 12-oji respublikinė gim- tosios kalbos konferencija, skirta šios gimna- Išėjo „Studijos šiuolaikinėje visuomenėje“ – zijos muziejaus 40 metų sukakčiai paminėti. respublikinės mokslinės-praktinės konferen- Išleistas konferencijai skirtas tradicinis vien- cijos straipsnių rinkinys. Leid. Šiaurės Lietu- kartinis laikraštis „Greitukas“9. vos kolegija; atsakingasis redaktorius Saulius Vaivada. Nr. 1(1), 2010. Šiauliai: Šiaurės Lie- Išėjo „Gyvenimas JJG: Šiaulių Juliaus Janonio tuvos kolegija. Kasmetinis. ISSN 2029-431X. gimnazijos metraštis“. Šiauliai: Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija. Kasmetinis. Leidž. nuo 2011 m. metų pradžioje prekybos centras 2010 m. 2011/12 m. leidinys užregistruotas „Saulės miestas“ Šiauliuose išleido reklaminio bibliografijos rodyklėje „Bibliografijos­ žinios. iliustruoto žurnalo „Pavasaris mieste“ pirmąjį Knygos“. numerį.

Birželio mėn. vėl atnaujintas mėnraščio „Par- Vasario mėn. Andriaus Šedžiaus rinkimų šta- kas“ leidimas. 2011 m. šis laikraštis nustojo bas išleido laikraštį „Vietiniai“. Antr.: neparti- eiti. nių kandidatų koalicija. Spausdino spaustuvė „Titnagas“. Tiražas 10 000 vnt. Rugpjūčio mėnesį išleistas mėnesinis žurnalas „Mįslės ir faktai“. Šiauliai: UAB „Mediaprint Vasario mėn. S. Tumėno rinkimų štabas pa- Baltija“. Mėnesinis. ISSN 2029-493X. rengė ir išleido „Stasio Tumėno laikraštį“,­ skirtą savivaldybių rinkimams. Antr.: ne par- Rugsėjo mėnesį laikraščio „Šiaulių kraštas“ tijos, o žmonės turi vadovauti Šiauliams. Savi- redakcija skaitytojams pateikė dar vieną nau- valdybių rinkimai. 2011 m. vasaris. Spausdino jovę – PDF formato laikraščio prenumeratą. UAB Šiaulių knygrišykla-spaustuvė. Skaitmeninis laikraštis PDF formatu – tai vi- suotinai priimtas elektroninis formatas, kurį Birželio 2 d. Šiaulių „Aušros“ muziejaus lei- savo kompiuteriuose skaitytojai gali atsiverti dykla išleido neperiodinį iliustruotą laikraštį­ nemokamomis programomis, įsikelti į elek- „Žaliūkių naujienos“ (red. Irina Kubilienė). troninių knygų skaitytuvus. PDF laikraštis yra Tiražas 10 000 egz. Spaudė UAB Vakarų analogiškas popieriniam, todėl galima skaityti spaustuvė. Šio laikraščio pirmasis numeris ne tik straipsnius, bet ir reklamas, skelbimus. parengtas remiantis 1928–1929 m. laikraščio Be to, skaitmeniniame laikraštyje galima pa- „Momentas“ stilistika. didinti raides, pasirinkti patogų šriftą, reika- lingą tekstą, atsispausdinti spausdintuvu. Pre- Rugsėjo mėnesį pasirodė Šiaulių miesto žurnalo numeruoti, gauti, skaityti, archyvuoti laikraštį jaunimui „Atrask!“ pirmasis debiutinis-pri(si) almanachas žurnalistika 2015/2 111 Žurnalistikos istorija

statomasis numeris. 2011, rugsėjis / spalis. 2013 m. sausio 12 d. išleistas Šiaulių mies- Rengė vyr. red. Zenonas Ripinskis (2013 m.); to ir krašto laikraštis „Šiaulių naujienos“ Nr. vyr. red. Karolina Grigaliūnė (2014 m. ruduo). 9 (17 029) su pakeista vinjete12. Šis dienraštis Žurnalą spausdino UAB Šiaulių knygrišykla- platinamas Šiaulių mieste, Joniškio, Radvi- spaustuvė. Šiauliai: asociacija „Atsirado“. Įvai- liškio, Kelmės, Šiaulių, Akmenės ir Pakruo- raus dažnumo. ISSN 2029-8390. jo rajonuose. Nuo 2013 m. sausio 14 d. Nr. 10 (17 030) laikraščio „Šiaulių naujienos“ vy- Pasirodė leidinys „Problems of management riausioji redaktorė yra Jurgita Siliūnienė. in the 21 st century“. Scientific Methodical Center Scientia Educologica. (Vyr. red. Vin- Pasirodė mokslo leidinys „Baltic journal of centas Lamanauskas. Nr. 1 / 2011). Šiauliai: career education and management“. Scientia „Scientia Educologica“, 2012–2013. Įvairaus Socialis, Scientific Methodical Center Scientia dažnumo. ISSN 2029-6932. Educologica; editor-in-chief Dalia Augienė. Nr. 1(1), 2013. Šiauliai: UAB „Scientia Socialis“, 2012 m. Šiauliuose išleistas mokslo darbų 2013. Įvairaus dažnumo. ISSN 2345-0193. leidinys „Problems of psychology in the 21 st century“. Scientia Socialis in cooperation with Išleistas istorijos ir kultūros žurnalas „Pa- Scientific Methodical Center Scientia Educolo- dubysio kronikos“, metraštis (red. Vytenis gica; editorial board: Vincentas Lamanauskas Rimkus). 2013, [Nr.] 1(1). R. Ozolo para- (editor-in-chief ). Nr. 1 (2012). Šiauliai: UAB mos fondas „Už teisingumą Lietuvoje“. Šiau- „Scientia Socialis“, 2013. Įvairaus dažnumo. liai: „Saulės delta“, 2013. Kasmetinis. ISSN ISSN 2029-8587. 2345-0460.

Šiauliuose pradėtas leisti mokslo darbų leidi- Vasario 1–8 d. išėjo „Mano TV“ – „Šiaulių nys „Quality issues and insights in the 21 st naujienų“ priedas (red. Jurgita Siliūnienė). century“. Scientia Socialis, Scientific Methodi- 2 kartus per sav. ISSN 2335-754. cal Center Scientia Educologica; editorial board: Vincentas Lamanauskas (editor-in-chief ). Nr. Vasario 15 d. – kovo 9 d. Šiaulių dailės ga- 1 (2012). Šiauliai: UAB „Scientia Socialis“, lerijoje veikė prof. Vytenio Rimkaus pieštų 2013. Kasmetinis. ISSN 2029-1752. sienlaikraščių paroda „Sienlaikraščių epocha“. Šioje parodoje buvo eksponuojami 1958– Lapkričio mėnesio pabaigoje išleistas vien- 1966 m. V. Rimkaus kurti sienlaikraščiai,­ kartinis informacinis biuletenis „Parodos ži- kurie buvo skelbiami Šiaulių autobusų-tak- nios. Šiauliai’12 tarptautinė verslo ir pasieki- somotorų ūkyje. Šios parodos lankstinuke mų paroda 2012 m. lapkričio 29 – gruodžio parodos autorius rašė: „<...> Sovietmečiu Lie- 1 d. Šiauliai“. tuvoje kiekviena gamykla, įstaiga, ūkis, mo- kykla turėjo bent vieną sienlaikraštį, o kartais Pradėtas leisti Šiaulių universiteto gimnazijos ir kelis (cechai, klasės, įvairios visuomeninės elektroninis almanachas „Lucilijus“11. organizacijos). Periodiškumu labiau rūpintasi

112 almanachas žurnalistika 2015/2 Šiaulių laikraščių ir kitų spaudos leidinių raida ir kronika

mokyklose, o įmonėse neretai užtekdavo ke- spaudos rinkiniuose ir bibliotekų kataloguose leto proginių metinių numerių, kaip neišven- pateikta spaudos leidinių bibliografine sanda- giamos duoklės esamai tvarkai <...>. ra ir išdėstymu.

Kitokie buvo mokyklų sienlaikraščiai. Neretai Šiaulių universiteto (iki jie tapdavo lietuvių kalbos mokymo ir būklės 1997 m. Šiaulių pedagoginio išraiška. Juose būdavo moksleivių kūrybos instituto) periodiniai bandymų, eilėraščių. Tai šiaip ar taip būdavo (serijiniai) mokslo leidiniai jiems pirma vieša tribūna. Šiandien ne vienas vyresniosios ir viduriniosios kartos rašytojas savo pirmuosius bandymus yra publikavęs Šiaulių universitetas, pratęsdamas Šiaulių pe- sienlaikraštyje. dagoginio instituto leistus mokslo leidinius, vienas ir kartu su kitų Lietuvos miestų ir už- Reikia pabrėžti, kad kartais sieninė spauda sienio šalių mokslo įstaigomis 2011 m. leido būdavo panaudojama ir kraštotyrinei medžia- šiuos periodinius mokslo žurnalus ir leidinius gai skelbti, originalesnėms mintims reikšti. (iš jų 13 referuojami tarptautinėse duomenų Kaip tik tokia forma galėjo publikuoti kūry- bazėse): „Archivum Lithuanicum“ (kartu su bą autoriai, dėl savo nepalankios biografijos VU, VDU, KU, Lietuvių kalbos institutu), ar kitų priežasčių neįleidžiami į oficialiąją „Acta humanitarica universitatis Saulensis“ spaudą. (atsakomasis redaktorius prof. dr. B. Masku- liūnas), „Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir <...> Sienlaikraščių epocha užbaigė savo ilga- perspektyvos“ (redaktorių kolegijos pirmi- metę raidą.“13 ninkas doc. dr. G. Šaparnis), „Filologija“ (at- sakingasis redaktorius prof. habil. dr. A. Gu- 2015 m. vasario mėnesį išleistas Lietuvos davičius), „Šiauliai Mathematical seminar“ valstiečių ir žaliųjų sąjungos laikraštis Šiau- (vyriausiasis mokslinis redaktorius prof. habil. liams „Už laimingus žmones laimingame dr. A. Laurinčikas), „Inter-studia humanita- Saulės mieste“. Laikraštį parengė LVŽS tis“ (redaktorių kolegijos pirmininkas doc. Šiaulių skyriaus rinkimų štabas. Spausdino dr. V. Butkus), „Jaunųjų mokslininkų darbai“ AB spaustuvė „Titnagas“. Tiražas 30 000 egz. (vyriausiasis redaktorius prof. dr. V. Tričys), „Kaimo raidos kryptys žinių visuomenė- Apie Šiaulių periodinę spaudą, leistą nuo je“ (nereferuojamas, vyriausiasis redaktorius XX a. penktojo dešimtmečio iki XXI a. pra- doc. dr. G. Šaparnis), „Kūrybos erdvės“ (vy- džios, duomenys rinkti iš leidinių „Spaudos riausiasis redaktorius doc. dr. R. Urniežius), metraštis“, „Bibliografijos žinios. Serialiniai „Lyčių studijos ir tyrimai“ (atsakingoji re- leidiniai“, Šiaulių apskrities P. Višinskio vie- daktorė doc. dr. V. Šidlauskienė), „Mokytojų šojoje bibliotekoje esančių katalogų, „Aušros“ ugdymas“ (vyriausioji redaktorė prof. habil. muziejaus, privačių asmeninių rinkinių. Iš dr. A. Juodaitytė), „Specialusis ugdymas“ (vy- dalies naudotasi šiuose leidiniuose, įvairiuose riausioji redaktorė prof. dr. S. Ališauskienė), almanachas žurnalistika 2015/2 113 Žurnalistikos istorija

„Socialiniai tyrimai“ (vyriausiasis redaktorius Acta humanitarica universitatis Saulensis: prof. dr. T. Tamošiūnas), „Social Welfare In- mokslo darbai / Šiaulių universitetas. Huma- terdisciplinary Approach“ (kartu su Atviru nitarinis fakultetas: redaktorių kolegija: at- tarptautiniu žmogiškosios plėtros universite- sakomasis redaktorius Bronius Maskuliūnas. tu „Ukraina“ (Ukraina) (Open International Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto University of Human Development Ukraine) / mokslo darbų serija leidžiama nuo 2006 m. vyriausieji redaktoriai prof. dr. I. Baranaus- Du leidiniai per metus. Įvairaus dažnumo. kienė, dr. K. Kolchenko), „Mokslas ir menas Leidinyje numeravimas nenurodytas. Šiauliai: Šiaulių universitete 2011 m.“ ir kt. Šiaulių universiteto leidykla (2006–2013); nuo 2014 m. UAB BMK leidykla Vilniuje. Visi Šiaulių universiteto leidžiami žurnalai ISSN 1822-7309. Šiame tęstiniame mokslo registruoti Lietuvos mokslo periodikos asoci- darbų leidinyje publikuojami kalbotyros, lite- acijoje ir per ją viešinami tarptautinėse mokslo ratūrologijos, istorijos, filosofijos, etnologijos platformose. Trys Šiaulių universiteto aka- ir kitų humanitarinių mokslo krypčių darbai. deminiai periodiniai leidiniai – „Specialusis Straipsniai spausdinami lietuvių, latvių, anglų, ugdymas“, „Acta humanitarica universitatis rusų, vokiečių kalbomis. Straipsniai recenzuo- Saulensis“ ir „Socialiniai tyrimai“ – įtraukti į jami redaktorių kolegijos narių arba kolegijos Lietuvos mokslų akademijos koordinuojamą paskirtų recenzentų. Leidinio redaktorių ko- projektą „Periodinių mokslo leidinių leidyba“14. legiją sudaro Lietuvos ir užsienio mokslo ins- titucijų mokslininkai. 2012–2014 m. Šiaulių universitetas leido 14 periodinių tęstinių mokslo žurnalų: „Acta Archivum Lithuanicum / Klaipėdos uni- humanitarica universitatis Saulensis“, „Ar- versitetas, Lietuvių kalbos institutas, Šiaulių chivum Lithuanicum“ (su VU, VDU, KU, universitetas, University of Illinis at Chicago, Lietuvių kalbos institutu), „Ekonomika ir va- Vilniaus universitetas. Vytauto Didžiojo uni- dyba: aktualijos ir perspektyvos“, „Filologija“, versitetas. Šis mokslinis žurnalas leidžiamas „Inter-studia humanitatis“, „Jaunųjų moksli- kartą per metus. ISSN 1392-737X. ninkų darbai“, „Kaimo raidos kryptys žinių visuomenėje“, „Kūrybos erdvės“, „Lyčių studi- Courses for excange students / Šiau- jos ir tyrimai“, „Mokytojų ugdymas“, „Socia- liai University, editor Vita Kušleikienė. liniai tyrimai“, „Social Welfare Interdiscipli- 2003/2005. Šiauliai: Šiaulių universiteto nary Approach“ (kartu su Atviru tarptautiniu leidykla. Leidžiamas nuo 2003 m. 1 leidi- žmogiškosios plėtros universitetu „Ukraina“), nys per metus. 2003 m. leidinys užregis- „Specialusis ugdymas“, „Šiauliai Mathemati- truotas bibliografijos rodyklėje „Bibliogra- cal Seminar“ ir kt. fijos žinios. Knygos“.

Trumpai apžvelgsime įvairių Šiaulių universi- Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspek- teto fakultetų 1997–2014 m. leistus ir leidžia- tyvos: mokslo darbai (mokslo straipsnių rinki- mus mokslo darbų leidinius. nys) / Šiaulių universitetas. Socialinių mokslų

114 almanachas žurnalistika 2015/2 Šiaulių laikraščių ir kitų spaudos leidinių raida ir kronika

fakultetas; redaktorių kolegija: pirmininkas nuo 1998 m. T. 1 užregistruotas bibliografi- Jonas Ruškus (2001–2006); vyriausiasis re- jos rodyklėje „Bibliografijos žinios. Knygos“. daktorius Gintaras Šaparnis (2009–2014). Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla (2006– Pradėtas leisti nuo 2001 m. Šiauliai: Šiaulių 2012), Vilnius: BMK leidykla (nuo 2013 m.). universiteto leidykla (2006–2012); Vilnius: Kasmetinis. ISSN 1392-7086. Tokiu pavadi- BMK leidykla (2013–2014). Kasmetinis. nimu ėjo iki 2005 m. [T.] 8. 2 leid. per metus (2001–2002). Įvairaus daž- numo. Išleid. duomenys: 2001, Nr. 1 – ISSN Nuo 2006 m. žurnalo pavadinimas pakeistas 1648-9098. Šiame leidinyje publikuojami į „Šiauliai Mathematical seminar“ / Šiauliai ekonomikos, vadybos ir administravimo sri- University, editor in chief Antanas Laurinči- ties pagrindu parengti empiriniai ir teoriniai kas. [T.] 1(9) (2006). Kasmetinis. Leidžiamas straipsniai, kurie papildo ekonomikos, vady- nuo 2006 m. vieną kartą per metus. Leidžia bos ir administravimo mokslo žinias, pateikia Šiaulių universitetas. Žurnalas yra „Fizikos originalių mokslinių tyrimų rezultatų, plečia ir matematikos fakulteto mokslinio semi- šių sričių objektų pažinimą. naro darbų“ tęsinys (1998–2005). Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla (2006–2012); Filologija (buv. „Filologija ir metodika“) / Vilnius: BMK leidykla, nuo 2013 m. ISSN Šiaulių universitetas: redaktorių kolegija: Pra- 1822-511X. Žurnale spausdinami originalūs nas Gražys (1998); atsakomasis redaktorius ir apžvalginiai straipsniai iš visų matematikos Aloyzas Gudavičius (nuo 1998). Žurnalas šakų: algebros, kombinatorikos, diferencia- leidžiamas nuo 1993 m., nuo 1998 m. „Filo- linių lygčių, funkcinės analizės, geometrijos, logija“, Nr. 1(4). Šiauliai: Šiaulių universiteto skaičių teorijos, tikimybių matematinės sta- leidykla (1998–2012). UAB BMK leidykla tistikos. Taip pat publikuojami kiti matema- (nuo 2013 m.). Kasmetinis. Įvairaus dažnu- tiniai ir įvairių jos taikymų darbai. mo. ISNN 1392-561X. Index seminum / Šiaulių universitetas. Šio mokslo žurnalo leidėjai nurodo, kad Natural Science Faculty Botanic garden of leidinio tikslas – skatinti mokslinius mo- Šiauliai University. Botanic garden of Šiau- dernius lingvistikos krypčių tyrinėjimus, liai University, Association of otanic gardens skleisti lietuvių kalbos medžiagą tarptauti- of Lithuanian universities (LUBSA); borad nėje mokslo erdvėje. Žurnale spausdinami of editors: V. Motiekaitytė. Šiauliai: Šiaulių straipsniai, atitinkantys dvi pagrindines Hu- universiteto leidykla. Eina nuo 2001 m. Kas- manitarinio fakulteto mokslinių tyrinėjimų metinis. Įvairaus dažnumo. 2001–2002 m. kryptis: etnolingvistiką ir teksto lingvistiką leidiniai užregistruoti bib­liografijos rody- bei poetiką. klėje „Bibliografijos žinios. Knygos“. ISSN 1822-1238. Fizikos ir matematikos fakulteto mokslinio seminaro darbai / Šiaulių universitetas; vyr. Inter-studia humanitatis / Šiaulių univer- redaktorius Antanas Laurinčikas. Leidžiamas sitetas. Humanitarinis fakultetas; redaktorių almanachas žurnalistika 2015/2 115 Žurnalistikos istorija

kolegija. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidy- amžiaus) mokslininkų – daktarų, aukštųjų mo- kla (2004–2012); spausdino UAB Šiaulių kyklų dėstytojų, doktorantų, magistrantų – knygrišykla-spaustuvė (2004–2012); Vilnius: atliekamų tyrimų rezultatams skelbti. Žurnalo UAB BMK leidykla (2013–2014). Mokslinių periodiškumas – 4 leidiniai per metus: išlei- straipsnių rinkinys, leidžiamas nuo 2004 m. džiamas balandžio, liepos, spalio ir gruodžio Įvairaus dažnumo. Kasmetinis. ISSN 1822- mėnesiais. Trijuose kasmetiniuose numeriuose 1114. „Inter-studia humanitatis“ – modernus spausdinami socialinių ir humanitarinių moks- integralios humanitarinės pakraipos mokslo lų, o viename – kitų mokslo sričių straipsniai. žurnalas, siekiantis puoselėti ir plėtoti šiuo- Leidinio tikslas – skatinti jaunųjų mokslinin- laikinius tarpdisciplininius filosofijos ir litera- kų kūrybinę veiklą, sudarant galimybes skleisti tūrologijos, sociokultūrinės antropologijos ir savo mokslines idėjas, paremtas tyrimais, ste- menotyros tyrinėjimus, apmąstymus, ekspe- bėjimais ir eksperimentais. rimentinius modelius. Leidinio tikslas – in- tegruoti, transformuoti, deformuoti humani- Kaimo raidos kryptys žinių visuomenė- tarines disciplinas, inicijuoti naujus tyrinėji- je: mokslo darbai / Šiaulių universitetas. mus ir projektus, atsiliepiant į informacines, Socialinių mokslų fakultetas; vyr. redakto- technologines, politines pasaulio permainas ir rius G. Šaparnis, vyriausiasis redaktorius ir globalizacijos iššūkius. sudarytojas Jonas Jasaitis (2012). Vilnius: BMK leidykla (2013). 2 leidiniai per me- Jaunųjų fizikų mokykla „Fotonas“ / Lietuvos tus. Kasmetinis. Įvairaus dažnumo. ISSN fizikų draugija, Šiaulių universitetas (1972– 2029-8846. 1998). 1998, [Nr.] 1(316), Šiauliai. 15 leid. per metus. Įvairaus dažnumo. Šiauliai. Antr.: Kalbos aktualijos / Šiaulių universitetas. Hu- 1997, Nr. 1–5 – Šiaulių pedagoginis institu- manitarinis fakultetas. Lietuvių kalbos drau- tas. Antr.: Jaunųjų fizikų mokykla „Fotonas“ / gijos Šiaulių skyrius; redaktorių kolegija: at- Lietuvos fizikų draugija, Šiaulių universitetas sakingasis redaktorius Algirdas Malakauskas // Šiaulių universiteto jaunųjų fizikų mokykla (ats. redaktorius ir sudarytojas). Leidžiamas „Fotonas“ (2010). Antr. variantas: Fotonas. nuo 1993 m. (leidėjai – Šiaulių pedagogi- ISSN 1648-9519. Ilgiausiai leidžiamas Šiau- nis institutas, Lietuvių kalbos draugija; red. lių universiteto serijinis leidinys. kolegija: Genovaitė Kačiuškienė (ats. red.). Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Įvairaus Jaunųjų mokslininkų darbai / Šiaulių uni- dažnumo. ISSN 1648-9470. versitetas; redaktorių kolegija: Vaclovas Tričys (vyriausiasis redaktorius); vyr. redaktorius doc. Kūrybos erdvės: mokslo darbų žurnalas / dr. Rytis Vilkonis (2014). Šiauliai: Šiaulių uni- Šiaulių universitetas; redaktorių kolegija: sud. versiteto leidykla (2003–2012); Vilnius: BMK ir vyriausiasis redaktorius Rytis Urniežius. Nr. leidykla (2013–2014). Mokslo žurnalas, lei- 1 (2004). Šiauliai: Šiaulių universiteto leidy- džiamas nuo 2003 m. Įvairaus dažnumo. ISSN kla (2004–2012). Nuo 2013 m. – UAB BMK 1648-8776. Žurnalas skirtas jaunų (iki 35 metų leidykla. Žurnalas leidžiamas nuo 2004 m.

116 almanachas žurnalistika 2015/2 Šiaulių laikraščių ir kitų spaudos leidinių raida ir kronika

Kasmetinis. ISSN 1822-1076. Per metus nuo 2002 m. du kartus per metus – birželio leidžiami du žurnalo numeriai. Recenzuoja- ir lapkričio mėnesiais. Nuo 2013 m. žurnalą mame mokslo darbų leidinyje „Kūrybos er- leidžia UAB BMK leidykla Vilniuje. Tira- dvės“ publikuojami originalūs humanitarinių žas svyruoja nuo 80 iki 150 egz. ISSN 1822- mokslų srities menotyros krypties muziko- 119X. Žurnale pub­likuojami analitinio teori- logijos, dailėtyros, kitų menų, taip pat įvairių nio ir empirinio pobūdžio mokslo straipsniai, meno pedagogikos ir tarpdisciplininių moks- atspindintys socialiniams ir humanitariniams lo šakų straipsniai. mokslams būdingą metodologiją.

Lyčių studijos ir tyrimai: mokslo leidinys / Mokslas ir menas Šiaulių universite- Šiaulių universiteto Lyčių studijų institutas, te / Šiaulių universitetas. Kasmetinis. Lei- Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulte- džiamas nuo 1998 m. Šiauliai: Šiaulių univer- tas / Šiaulių universiteto Lyčių studijų cen- siteto leidykla. ISSN 1648-7842. tras, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių tyrimų centras, Vilniaus universiteto Lyčių Programmes and courses in English / studijų centras (2012); redaktorių kolegija: vy- Šiauliai university, editor Danutė Bulzgienė riausioji redaktorė Virginija Šidlauskienė. [Nr. (2007/2009). Šiauliai: Šiaulių universiteto lei- 1 (2005)]. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. dykla. 2006. Vienas leidinys per dvejus metus. Tarpdisciplininis mokslo žurnalas leidžiamas nuo 2005 m. Kasmetinis. Įvairaus dažnumo. Social Welfore: Interdisciplinary Aprro- ISSN 1822-6310. „Lyčių studijos ir tyrimai“ – arch / [Šiauliai University, Open International tarpdisciplininis mokslo žurnalas, kritiškai University of Human Development „Ukrai- analizuojantis šių dienų lyties problematiką, ne“] editorial board: editors-in-chief Ingrida lyčių sistemos tyrimų perspektyvas, apimančias Baranauskienė, Katerina Kolchenko. Vol. 1(1), humanitarinius ir socialinius mokslus, menus 2011. Šiauliai: Publishing House of Šiauliai ir populiariąją kultūrą. university. Kasmetinis. ISSN 2029-7424.

Meninio ugdymo aktualijos: [straipsnių rin- Šiaulių universitetas ir Atviras tarptautinis kinys] / Šiaulių universitetas. Edukologijos žmogiškosios plėtros universitetas „Ukraina“ fakultetas. Muzikos didaktikos katedra; re- (Ukraina) bendradarbiauja skatindami asme- dakcinė kolegija: Albina Katinienė. Šiauliai: nų, turinčių negalę, socialinį dalyvavimą. Vie- Šiaulių universiteto leidykla. Leidžiamas nuo nas iš tokių bendradarbiavimo pavyzdžių – 2004 m. leidžiamas mokslo leidinys „Social Welfare Interdisciplinary Approach“. Mokytojų ugdymas: mokslo darbai / Šiaulių universitetas. Edukologijos fakultetas / vyr. Socialiniai tyrimai: tarpdisciplininis požiū- redaktorė prof. habil. dr. Audronė Juodaitytė. ris: mokslo darbai / Lietuvos sociologų drau- Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla (2002– gijos Šiaulių skyrius, Šiaulių universitetas / 2012). Žurnalą Šiaulių universitetas leidžia [Social research; Šiauliai University. Faculty almanachas žurnalistika 2015/2 117 Žurnalistikos istorija

of Social Sciences]; vyriausiasis redaktorius prof. dr. Stefanija Ališauskienė. Leidžiamas Gediminas Merkys (1997–1999); Teodoras nuo 1998 m. – birželio ir lapkričio mėn. Kas- Tamošiūnas (2006–2014). Žurnalas leidžia- metinis. Įvairaus dažnumo. Du leidiniai per mas nuo 1997 m. 2000–2003 m. žurnalas ne- metus. ISSN 1392-5369. buvo leidžiamas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla (2006–2014, Nr. 1(34); Vilnius: UAB Specialusis ugdymas. Priedas / Šiaulių uni- BMK leidykla (nuo 2014, Nr. 2(35). Kasmeti- versitetas. Specialiojo ugdymo mokslinis cen- nis. Įvairaus dažnumo. ISSN 1392-3110. tras. Atsakingoji redaktorė Stefanija Ališaus- kienė. 2007 m. Šiauliai: Šiaulių universiteto Social research / Šiauliai University, the chief leidykla. Kasmetinis. editor Teodoras Tamošiūnas. 2005 [no] 1(5). Šiauliai: Publishing House of Šiauliai univer- Studentų darbai: bakalaurų ir magistrantų sity. Du leidiniai per metus. Tęsiamos leidinio mokslinių darbų konferencija: programa „Socialiniai tyrimai“ laidos lietuvių kalba, išti- ir pranešimų tezės / Šiaulių universitetas. sinis numeravimas. Humanitarinis fakultetas; redakcinė kolegi- ja: pirmininkas Bronius Maskuliūnas. 1999. Socialinis ugdymas / Šiaulių universitetas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Kasme- Edukologijos fakultetas. Edukologijos kate- tinis. Iki 2006 m. buvo registruojamas biblio- dra; redakcinė kolegija. Audronė Juodaitytė grafijos rodyklėje „Bibliografijos žinios. Kny- (vyriausioji redaktorė Daiva Malinauskie- gos“. ISSN 1822-9964. nė). Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Leidžiamas nuo 2001 m. Įvairaus dažnumo. Studijų programos / Šiaulių universitetas. ISSN 1392-9569. 1998/1999. Šiauliai: Šiaulių universiteto lei- dykla. Kasmetinis. Leidžiamas nuo 1998 m. Specialiųjų poreikių vaikų ugdymas / Šiau- ISSN 1822-2803. lių universitetas. Specialiosios didaktikos ka- tedra. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Šiaulių universitetas. Absolventai / Šiaulių Kasmetinis. Įvairaus dažnumo. Leidžiamas universitetas. Leidžiamas nuo 2001 m. Kas- nuo 2002 m. D. 6 užregistruotas bibliografi- metinis. Antr.: absolventai. Iki 2003 m. buvo jos rodyklėje „Bibliografijos žinios. Knygos“. registruojamas bibliografijos rodyklėje „Biblio- ISSSN 1822-1203. grafijos žinios. Knygos“. ISSN 1822-4717. Ėjo iki 2012 m. Specialusis ugdymas: mokslo darbai / Spe- cial education / Šiaulių universitetas. Speci- Šiaulių universiteto veikla / Leidėjas Šiaulių aliojo ugdymo mokslinis centras; vyriausiasis universitetas. Šiauliai: Šiaulių universiteto lei- redaktorius Jonas Ambrukaitis (1998); Nr. dykla. Kasmetinis. Leidžiamas nuo 2002 m. 1(1998). Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla Leidinys užregistruotas bibliografijos­ rody- (1998–2013); Vilnius: UAB BMK leidykla klėje „Bibliografijos žinios. Knygos“. ISSN (nuo 2014 m.). Vyr. redaktorė ir sudarytoja 1648-9640.

118 almanachas žurnalistika 2015/2 Šiaulių laikraščių ir kitų spaudos leidinių raida ir kronika

Literatūra 8. Lietuvos Respublikos Seimo 1997 04 08 nutari- mu Nr. VIII-184 „Dėl Šiaulių universiteto įsteigi- mo“ nutarta nuo 1997-09-01 įsteigti Šiaulių uni- 1. Plačiau žr.: Nekrašius, J. Pirmieji Šiaulių laik­ versitetą Šiaulių pedagoginio instituto ir Kauno raščiai ir kiti spaudos leidiniai (nuo XIX a. pr. technologijos universiteto Šiaulių politechnikos iki XX a. penktojo dešimtmečio). Žurnalistika, fakulteto pagrindu. Pedagogas. 1997 04 17, Nr. 2015/1, p. 78–106. 13–14, p. 1; Šiaulių universitetas, 1997 m. rugsėjo 2. Šiaulių miesto istorija 1940–1995 m. (sud. J. Si- 11 d., Nr. 1, p. 1. Atsisveikiname su „Pedagogu“. reika). Šiauliai: Saulės delta, 2007, p. 274. Pedagogas, 1997 m. birželio 23 d., Nr. 19–20 (959– 960), p. 1. 3. Krivickas, J. Šiaulių Juliaus Janonio vidurinės mo- kyklos istorija 1991–1996. Šiauliai: Saulės delta, 9. Gyvenimas JJG. 2009–2010 m. m. metraštis. 1997, p. 86. Šiauliai: Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija, lei- dinio sudarytoja Daiva Gedminienė, 2010, p. 4. Šiaulių miesto tarybos 1994 m. sausio 27 d. 14–15. sprendimas Nr. 433 „Dėl miesto metraščio lei- dybos atnaujinimo“. Šiaulių miesto Tarybos 10. Kavaliauskaitė, Ž. „Šiaulių krašto“ prenumera- 1994 01 27 sprendimo Nr. 433 priedas „Šiau- toriams – elektroninis laikraštis. Šiaulių kraštas, lių metraštis 1990–1993“. Savivaldybės žinios, 2010 m. rugsėjo 13 d., p. 2. 1994 m. vasario 3 d., Nr. 3, p. 4. 11. Urbonavičiūtė, R. Šiaulių universiteto gimna- 5. Krivickas, J. Šiaulių Juliaus Janonio vidurinės mo- zijos almanacho „Lucilijus“ pristatymas. Šiaulių kyklos istorija 1991–1996. Šiauliai: Saulės delta, naujienos, 2015 m. gegužės 27 d. 1997, p. 86, 94. 12. Puronas, V. Keli Šiaulių naujienų veidai. Šiaulių 6. Aksomaitis, S. Skaitant moksleivišką spaudą, už- naujienos, 2013 m. sausio 12 d., p. 2. pakalis neatbuks. Šiaulių kraštas, 1995 m. rugsėjo 13. Rimkus, V. Sienlaikraščių epocha. Lankstinukas 23 d., p. A2; „Šiaulių naujienų“ inf. mokyklų laik­ Vytenio Rimkaus piešinių paroda „Sienlaikraščių raščiai. Šiaulių naujienos, 1995 m. spalio 13 d., p. 5. epocha“. Šiaulių dailės galerija. Šiauliai, 2013 m. 7. Krivickas, J. Šiaulių Juliaus Janonio vidurinės mo- vasario 15 – kovo 9 d. kyklos istorija 1991–1996. Šiauliai: Saulės delta, 14. Mokslas ir menas Šiaulių universitete. 2011. Šiau- 1997, p. 102, 111. liai: Šiaulių universitetas, 2012, p. 21.

Remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas almanachas žurnalistika 2015/2 119 In memoriam V. Valiušaičio asmeninio archyvo nuotr. asmeninio archyvo Valiušaičio V.

Romualdas Ozolas – tarsi iš epo žanro

Vidmantas Valiušaitis

Iškart po Romualdo Ozolo mirties rašiau: mumis jie iškėlė Velykų – gyvybės pergalės „Simboliška: du Atgimimo šaukliai ir Kovo prieš mirtį – vėliavas. 11-osios akto signatarai – Algirdas Patac- kas ir Romualdas Ozolas – iškeliavo Ana- Ir Algirdą, ir Romualdą teko pažin- pilin Velykų laikotarpiu. ti nuo pirmųjų Sąjūdžio atsiradimo dienų 1988-aisiais. Nors savo asmenybių sanklo- Simboliška todėl, kad Kovo 11-oji – savo- domis jie buvo gana skirtingi žmonės, tačiau tiškos Lietuvos valstybės Velykos: tautos juos siejo ir nemaža bendrų bruožų. Bene išėjimo iš nelaisvės namų ir valstybės pri- svarbiausias jų – nelygstamas įsipareigoji- sikėlimo vėliava. Tad ir atsisveikindami su mas tautai ir jos laisvei. Abu suprato tautą

120 almanachas žurnalistika 2015/2 In memoriam

ne kaip minią, bet kaip sąmoningų ir susi- nuo žydų, kurie ypač skrupulingai ir tiksliai pratusių žmonių bendruomenę, kuri reika- dokumentuoja gyvenimo tėkmę. O lietuviai linga visavertei asmenybės raiškai. Tautos vis dar pasakoja. Vaikai – dar šį tą atsimena. ugdymui ir jos sąmoningumui puoselėti abu Vaikaičiai – jau nebe. skyrė daug laiko, atidavė daug jėgų. Kiekvie- nas iš jų paliko vertingą kūrybinį palikimą. Gal dėl to mitai, perduodami iš lūpų į lū- Jų abiejų reikšmė ilgainiui didės. Drįsčiau pas, prikuriami, perkuriami ir papildomi, vadinti juos Atgimimo ąžuolais. Romualdo lietuviams artimas žanras. Jau puoselėjami net ir pavardė – ąžuolas. Latviškas ąžuolas, ir Sąjūdžio laikų mitai, nes daugelis to meto neišraunamai įsišaknijęs lietuviškoje žemėje, įvykių nebuvo tiksliai dokumentuota, užra- išaugęs šios žemės kultūros syvais. šyta, paliudyta. Tai – iš kultūrinės tradicijos, palikusios tik lyrinę tautosaką, ne epą. Net Lenkiu galvą prieš šių Sąjūdžio bendražygių lietuvis karalius Jogaila, kitaip nei kitų tau- šviesų atminimą. Jie buvo garbingi, tiesūs, tų valdovai, mirtį pasitikdavę neretai dra- principingi žmonės. Jų pasigesiu. Pasigesiu matiškai – ant žirgo, kovos lauke, kartuvėse akių, kurios spinduliavo tikėjimą ir viltį. Pa- ar ant ešafoto, – atsiskyrė su šiuo pasauliu sigesiu vyriško rankos paspaudimo – ryžto ir lyriškai: klausėsi lakštingalos giedojimo, valios ženklo. Pasigesiu jų balso viešumoje – peršalo, pasiligojo ir taip baigė savo gyve- savotiško sąžinės aido. Net ir tais atvejais, kai nimo dienas... nuomonės kartais išsiskirdavo, negalėdavai negerbti jų pozicijų. Jos buvo grindžiamos R. Ozolas buvo kitoks. Jis buvo iš epo žanro. ne nuotaikomis ar momentiniais įspūdžiais, Jis kovojo. Apaštalo Povilo žodžiais, „gerą bet tvirtai argumentuotomis įsitikinimų gyvenimo kovą“. Iki paskutinio atodūsio. nuostatomis, nuosekliai iš pasaulėžiūros Ir mirė „su kardu rankoje“. Tik jo kalavijas plaukiančiomis vertybėmis.“1 buvo ne Damasko plieno. Jo kalavijas buvo žodis. Aštrus. Tikslus. Skrodžiantis. Kaip R. Ozolas buvo rašto kultūros žmogus. tikro Žodžio apaštalo. Sakyčiau, protestantiškos tradicijos, kuriai būtent užrašytas, o ne pasakytas žodis buvo Romualdas neabejojo, kad Knygoje para- viskas. Dauguma lietuvių vis dar gyvename šyta teisingai: „Pradžioje buvo Žodis, tas „pasakojamojo žanro“ tradicijoje. Užrašy- Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Die- ti gyvenimo įvykius, mintis, disciplinuoti vas.“ Todėl 2008-aisiais, kai atotrūkis tarp save ir palikti liudijimus „žmogumi buvus“, žmonių ir valstybės pasidarė jau akivaizdus, kaip mokė V. Kudirka, vis dar nesame tin- „Metuose“ jis rašė: „Man svarbu, ką mes, kamai įsisąmoninę. Skirtingai, pavyzdžiui, Sąjūdžio ir jo meto žmonės, darome, kaip atsakome į kalbas, kad Lietuvos Respubli- 1 V. Valiušaitis. R. Ozolas: mūsų pareiga – pasiprie- kos 1992 metų Konstitucija kurta ir priimta šinimas. Delfi, 2015 m. balandžio 7 d. Prieiga inter- nete: . nių galvų gali būti kaip nori taisoma <...>. almanachas žurnalistika 2015/2 121 Romualdas Ozolas – tarsi iš epo žanro

Man gaila tų žmonių. Sakau jiems tiesiai: nieko šiame pasaulyje jie dar nesuprato. Nieko. Nes viskas gimsta iš žodžio.“2

Ir vis dėlto ne politinė R. Ozolo veikla, mano supratimu, buvo jo gyvenimo žyg- darbis. Ji – reikšminga, dalimi lėmė ir formavo Romualdo tapatybę. Tačiau ne Sąjūdžio tarybos vicepirmininko pareigos, ne Centro partijos lyderio, ne Seimo pirmi- Knygos pristatyme 2013 m. liepos 25 d. ninko pavaduotojo postai jo biografijoje yra Signatarų namuose. svarbiausia. Jo gyvenimo žygis – dienoraš- V. Valiušaičio asmeninio archyvo nuotr. tis, kurį jis pradėjo rašyti 1956 m. ir tęsė iki tol, kol nulaikė rankoje plunksną. padidina liudijimų vertę, nes faktas, įvykis ar procesas reflektuojamas iškart, kaip tuo Tas nesupras šitų grumtynių su pačiu savi- metu jis buvo matomas, kaip suvokiamas. mi įtampos, kas nėra pabandęs rašyti die- Tuo dienoraštis ir skiriasi nuo atsiminimų. noraščio pats. Bent metus. Bent pusmetį. Atsiminimai tam tikra prasme yra „leng­ Diena iš dienos. O R. Ozolas tai darė. Ir vesnis“ žanras, nes jų autorius turi laiko ištesėjo beveik 60 metų! Jo politinė, pub­ perspektyvos ir kontekstinės informacijos licistinė, žurnalistinė, visuomeninė veikla pranašumą prieš dienoraščio autorių. faktiškai tapo išnašomis ir pastabomis jo gyvenimo dienoraščio paraštėse. Gal tai viena iš priežasčių, kodėl atsimi- nimų žanras lietuvių kultūroje yra gausus, Šiandien turime keliolika reikšmingų jo spalvingas, tuo metu dienoraščio – palyginti tomų. Galimas daiktas, paskelbta dar ne skurdus. Galimas daiktas, nėra antro lietuvių viskas. R. Ozolo dienoraščiuose kone pa- autoriaus, kuris dienoraščio rašymo ištver- dieniui atspindimi svarbūs Lietuvos istori- me, intensyvumu ir verte prilygtų R. Ozolo jos laikotarpiai, įskaitant sudėtingą nepri- darbui. Turime, žinoma, Mykolo Römerio klausomos valstybės atkūrimo procesą. Jis didelį ir vertingą dienoraštį apie pirmosios buvo to proceso veiksnys ir tarinys. Supran- Lietuvos Respublikos tapsmą ir valstybės tama, kad perspektyva – asmeninė, sub­ raidą. Bet jis parašytas lenkiškai, lenkiškos jektyvi. Tačiau esminga tai, kad žvilgsnis kultūros subrandinto žmogaus, nors išvers- į epochų kaitą, nepriklausomos valstybės tas lietuviškai. Išleisti jau 7 tomai. Taip pat raidą fiksuojamas dienoraščio įrašais. Tai yra Gabrielės Petkevičaitės-Bitės „Karo meto dienoraštis“, Zenono Blyno „Karo 2 R. Ozolas. Ar mūsų valstybė – mūsų? Bernardinai.lt, metų dienoraštis, 1941–1944“, keletas kitų. 2015 m. balandžio 8 d. Prieiga internete: . lygsta R. Ozolo įvykdytam užmojui.

122 almanachas žurnalistika 2015/2 In memoriam

R. Ozolo pastanga tokia didelė ir tokia įspūdis, kad asmeninio gyvenimo Romual- fundamentali, kad jis kol kas dar nėra nei das tarsi ir neturi – jis visas buvo visuome- rimtai perskaitytas, nei tinkamai suprastas. ninės veiklos sūkuryje. Tik vieną sykį, pa- Tiek istorikų, tiek plačiosios visuomenės. Jo krypus kalbai apie 1991 m. sausio 13-osios laikas dar ateis. įvykius, jis labai santūriai paminėjo šeimos tragediją ir išreiškė mintį, kad jo 18-mečio Kitas žmogus, kuris dienoraščio jei ir nera- sūnaus Džiugo žūtis Naujųjų metų naktį į šė (bent nėra paskelbęs), tačiau skrupulingai 1991-uosius nebuvo atsitiktinė. Jis manė, dokumentavo įvykius ir politinio gyvenimo kad tai buvo kerštas už jo, kaip to meto vi- vyksmą, vėliau papildęs juos atsiminimais bei cepremjero, politinę poziciją ir bandymas komentarais ir visa tai sudėjęs į knygas, yra Vy- morališkai jį sužlugdyti. tautas Landsbergis. Gerai, kad lieka ne viena liudininkų perspektyva į praėjusius laikus. Kas dėjosi Romualdo širdyje anų įvykių metu ir vėliau – žinojo tik jis pats. Ta- Bet grįžtu prie R. Ozolo. Buvau paprašytas čiau dvasinį R. Ozolo stoicizmą parodo pateikti pluoštą atsiminimų, tad dera pažy- 1991 m. sausio 6 d. ir sausio 9 d. dienoraš- mėti ir savo asmeninį santykį su juo. čio įrašai: „Buvo Eduardas. Pranešė, kad sausio 15-ąją numatytas karinis pervers- Per tą daugiau kaip ketvirtį amžiaus truku- mas Lietuvoje. Matyt, su Gorbačiovo ži- sią pažintį asmeninio bendravimo nebuvo nia. Ar jam neprieštaraujant. Naudžiūnas labai daug. Nesu tikras, ar R. Ozolas aps- žino apie Čepaičio rengiamą perversmą ir kritai buvo linkęs leisti laiką tik maloniems tuo pasinaudos. Gorbačiovui jau nuvežtas pasišnekėjimams. Kiek prisimenu tuos su- dokumentas, kurį jis paskelbs po pervers- sitikimus, jie visada būdavo „su reikalu“, da- mo. CK dirba generolų grupė, išspausdin- lykiški, ribotos trukmės, nes nustatytu laiku ti po perversmo kabinsimi atsišaukimai. jis turėdavo jau kitų įsipareigojimų. <...> Namie ramu. Peržiūrėjom laikraš- čius su užuojautom, motina perskaitė, Esu porą kartų lankęsis jo bute Savičiaus ga- kas apie Džiugą. Pažiūrėjom „Vremią“ ir tvėje, sykį viešėjau jo sodyboje Varėnos rajone. „Panoramą“. Paskui gerai, kad neišjun- Tačiau dažniausiai susitikdavome kurioje nors giau Andrikienės ir Čepaičio. Vyriausybė Vilniaus senamiesčio užeigų prie puodelio ka- nepakluso – įveda kainų pakėlimą neuž- vos ar stiklo alaus. Ir tie reikalai paprastai bū- tikrinus kompensacijos mechanizmo. Ne- davo visuomeniniai: kokios nors konferencijos, priklausomybės partija renka konsultacinę renginiai, paskaitos ar pranešimai, kai jis arba tarybą. Kitaip sakant, skelbia perversmo aš būdavome kviečiami dalyvauti, pasisakyti, pradžią.“3 peržiūrėti renginių programas ar dokumentus. 3 R. Ozolas. Aušros raudoniai. Sugyvenimai arba Niekad mūsų kalbos nepakrypdavo į asme- 1990–1992 metų dienoraščių puslapiai. V., 2010, ninio gyvenimo temas. Galėjo susidaryti p. 156–157. almanachas žurnalistika 2015/2 123 Romualdas Ozolas – tarsi iš epo žanro

Čia – visas R. Ozolas. Labai aiškiai suvo- vien ano meto atmosferą bei nuotaikas, bet kiamos virš Lietuvos pakibusios ir jo šeimą ir R. Ozolo asmeninį santykį su valstybe ir palietusios tragedijų proporcijos. Atitinka- istorija. mas dėmesys – ir jo dienoraštyje. Šeimai – du sakiniai. Sakytum, savotiškas antipodas „Pirmoji pareiga – išvesti Lietuvą į pasaulinį prezidento A. Smetonos, kuris 1940 m. pripažinimą de facto ir de jure. De facto mes birželio 15 d. panašiomis aplinkybėmis jau pripažįstami. O juridiškai būsime pripa- su šeima pasitraukė iš Lietuvos. Skaitant žinti tada, kai su mumis pasirašinės sutartis. 1940-ųjų vasaros prezidento koresponden- ciją4, proporcijos – atvirkščios. Dvasinio Antroji mūsų pareiga tuo atveju, jeigu tai nerimo, kas vyksta su likimo valiai palikta neįvyks, – pasipriešinimas. Pasipriešinimas šalimi, – nejusti. Pagrindinis rūpestis – kas ta forma, kuria privalo pasipriešinti valsty- bus su juo, jo šeima ir personalu, atsidūrus bė. Noriu pabrėžti, kad tuo klausimu nėra užsienyje be nuolatinių pajamų... apie ką diskutuoti. Reikia daryti tai, ką mums liepia daryti 1940-ieji, 1941-ieji ir Štai kita detalė, kuri kalba apie R. Ozolą. 1944–1953-ieji metai. 1991 m. birželio 22 d. Kauno filharmoni- jos rūmuose buvo surengtas 1941 m. bir- Mes turime armiją, nors jos taip nevadina- želio 23 d. sukilimo 50-mečio minėjimas. me. Mes neturime jai ginklų, bet privalome Man teko prisidėti prie šios konferencijos jų gauti. Ir jeigu mes nesipriešinsime dabar organizavimo. Nepaisant įtemptos politi- ginklu, mes nebūsime užbaigę to nelaimin- nės padėties ir didelio jo užimtumo – pul- go atvejo iki galo. Užbaigę taip, kaip to rei- dinėjami ir deginami Lietuvos muitinių ir kalauja istorija. Todėl pasirinkimo neturi- pasienio punktai, vyko sunkios derybos su me. Gyvename daugybėje parametrų, kurie SSRS, organizavosi Šalčininkų autonomijos nuo mūsų nepriklauso. Bet vieną mes turi- šalininkai, o R. Ozolas tuo metu buvo ne me – tai savo laisvės jausmą. Ir sugebėjimą tik parlamentaras, bet ir valstybinės derybų juo disponuoti. Aš džiaugiuosi, kad iki šiol su SSRS delegacijos narys, Regioninių pro- disponuojama juo vis dėlto sėkmingai.“5 blemų komisijos pirmininkas, – jis sutiko atvykti į Kauną ir konferencijoje perskaityti 2012 m. gegužę, kai Kaune buvo perlai- pranešimą. Suprato įvykio svarbą ir reikšmę. dojami Juozo Brazaičio palaikai, kilo dis- kusijos, pasireiškė spaudimas Lietuvai net Atvyko be teksto. Rengtis, suprantama, ne- tarptautiniu mastu – iš Rusijos, Izraelio. turėjo kada. Kalbėjo ekspromtu, bet rišliai, Daugelis veikiančių politikų ne tik ven- įtaigiai, įtikinamai, sistemingai. Paskutinę gė pareikšti nuomonę, bet, skirtingai nuo jo kalbos dalį verta pacituoti. Ji atspindi ne 5 V. Valiušaitis. R. Ozolas: mūsų pareiga – pasiprie- šinimas. Delfi, 2015 m. balandžio 7 d. Prieiga inter- 4 A. Smetonos korespondencija 1940–1944. K., nete: .

124 almanachas žurnalistika 2015/2 In memoriam

prezidento Valdo Adamkaus ir Vytauto istorijoje. Turime pasakyti, kad Laikinoji Landsbergio, nedrįso atvykti netgi į laido- Vyriausybė įsirašo į lietuvių tautos kovų už tuves. R. Ozolas elgėsi priešingai. Jis nesi- nepriklausomybę seką, kaip ypač gerbtinas baimino kalbėti, ką galvojo: „Kai kalbama žingsnis. Žingsnis, kuris rodo, kad bet ku- apie Juozą Brazaitį, tai visų pirma kalbama rioje situacijoje lietuviai ir Lietuva sugebės apie valstybę. Apie atsakomybę už valstybės ieškoti išeities. Ir – garbingai.“6 likimą. Būtent J. Brazaitį matau kaip vieną iš iškiliausių ir atsakingiausių mūsų ikika- Su dideliu malonumu, pagarba ir dėkingumu rinės arba pirmosios Respublikos žmonių. prisimenu Romualdą kaip mano paties raš- Itin sunkiu, itin sudėtingu Lietuvos likimui to darbų skatintoją ir palaikytoją. Jis nuolat laikotarpiu J. Brazaitis ėmėsi atsakomybės, kartodavo, kad mintis reikia užrašyti. Užra- kaip dera absoliučiai sąmoningam ir atsa- šytas – paskelbti. Paskelbtas – susisteminti, kingam žmogui. <...> Manau, kad tik tie, išleisti knygos pavidalu. Ne kartą esu girdėjęs kurie galėjo patys savimi pasitikėti kaip lie- jo imperatyvų klausimą: „Kada bus knyga?“ tuviais, galėjo kukliai, ramiai, bet kietai rei- kalauti bei atstovauti Lietuvos interesams. Kai 2006 m. sudariau Atgimimo publicisti- Aš čia kalbu visų pirma apie J. Brazaitį kaip kos tomą, R. Ozolas mielai sutiko parašyti apie švariausios sąžinės žmogų, kaip apie įvadinį straipsnį ir dalyvavo pristatant kny- kuklų, didžiausios atsakomybės žmogų. Jis gą. Jo žodžiai, pasakyti apie mano kūrybą, galėjo daug kam neįtikti. Labai daug kam drauge kalba ir apie paties Romualdo idea- nepatikti. Tai, ką aš žinau apie Laikinąją lą, kurio jis siekė kantriai, su nepalaužiamu Vyriausybę, J. Brazaitį ir kitus ministrus, aš atkaklumu – visą gyvenimą: „Vidmantas tikrai jiems reiškiu visišką pasitikėjimą kaip Valiušaitis – ne vienadienių reportažų rašy- to meto Lietuvos atstovais. Ir suprantu, kad tojas. Gal dėl to dienraščiuose jo publikaci- visur šalia buvo brudo. Tokio, kokio mes ir jų nedaug teaptiktume. O toje susvertoje ir šiandien aplink save turime. <...> palyginti ramioje kalbėsenoje nuolat skam- bantis kasdieninės politikos motyvas draus- Aš su labai primygtiniu tvirtinimu drįstu minamas dviejų polių įtampos: asmens do- išeiti į viešumą sakydamas: yra principi- ros pozicijų, paremtų amžinosiomis Vakarų niai dalykai, kurie turi būti apibrėžiami krikščioniškosios civilizacijos dorovės bei kaip nekvestionuojami. Ir tai nepriklauso elgesio normomis, ir bendruomenės pozi- nuo istorijos faktų gausumo ar negausumo. cijų, kurių tikslas – nacionalinės valstybės Tai priklauso nuo mūsų gebėjimo suvokti, siekis, valstybės patikimumas ir tinkamu- suprasti ir patiems sau užsiduoti norą per mas gyventi joje ir kaip asmeniui, ir kaip istoriją gyventi kaip tautai, kuri turi ateitį. 6 Čia yra patys svarbiausi dalykai. Man at- V. Valiušaitis. Kodėl J. Brazaičio perlaidojimo rodo, kad visa tai, ką mes čia nagrinėjome, ceremonija sukėlė tiek aistrų? Delfi, 2012 m. gegu- žės 25 d. Prieiga internete: . almanachas žurnalistika 2015/2 125 Romualdas Ozolas – tarsi iš epo žanro

piliečiui – oriai, tikslingai ir prasmingai. Tai apraudu, mirusių šaukiuos. Politikos skliau- ne itin dažna mūsų publicistų apsisprendi- te – velnio arija“, už kurią 2014 m. man mo kryptis, tuo labiau – tokio tikslingo ir buvo paskirta Vinco Kudirkos premija. Ta- tokio produktyvaus apsisprendimo.“7 čiau nė kiek ne mažiau nei V. Kudirkos pre- miją vertinu R. Ozolo įsteigto ir redaguoto 2013 m. jis vėl pagerbė mano triūsą ir su- žurnalo „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ tiko Signatarų namuose dalyvauti prista- nominaciją, paskirtą man 2013 m. „už es- tant kitą publicistikos knygą „Gyvuosius minį indėlį į nacionalinės istorinės sąmonės gilinimą ir plėtojimą“.

7 R. Ozolas. Atgimimo publicistiką seikėjant. Kn.: V. Valiušaitis. Kada prasideda diena nauja. Šie žodžiai lieka man kaip šviesios atmin- Reporterio užrašai apie mūsų laisvę ir nelaisvę. V., ties bičiulio Romualdo Ozolo priesakas ir 2006, 358 p. moralinis testamentas.

Remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas Stanislovas Pleskus – žurnalistų bendruomenės vienytojas

Vytautas Žeimantas

Vilniuje 2015 m. liepos 21 d., eidamas 87 me- „Gimiau mažame Aginčių kaimely- tus, staiga mirė žinomas žurnalistas, LŽS ta- je. Buvau vyriausias. Po manęs gimė dar rybos ir valdybos narys, ilgametis LŽS Sen- du broliai ir sesuo. Nors gimiau Aginčių jorų klubo pirmininkas Stanislovas Pleskus. kaime, bet keturmetę mokyklą baigiau tėvams persikėlus į motinos ūkį Pilionių Kolega Stanislovas gimė 1929 m. gegu- kaime, esantį prie jaukaus Želvos mieste- žės 1 d. Aginčių kaime, Želvos valsčiuje, lio. 1941 m. įstojau į Ukmergės A. Sme- Ukmergės apskrityje. tonos vardo gimnaziją, kurią baigiau

126 almanachas žurnalistika 2015/2 In memoriam

Vėliau Vilniuje buvo aukštieji mokslai. Juos baigęs 1959 m. pradėjo dirbti „Valstiečio laikraščio“ skyriaus vedėju. Rašė brandžius straipsnius apie Lietuvos kaimą, jo žmones, problemas. Buvo pastebėtas. 1962 m. jam pasiūlyta vadovauti Alytaus rajono, vėliau Alytaus miesto ir rajono laikraščiui „Ko- munistinis rytojus“. Jis aktyviai domėjosi Alytaus kraštu, jo dėka laikraštis populiarė- jo. 1967 m. įstojo į Lietuvos žurnalistų są- jungą, išrinktas LŽS valdybos nariu. 1968– Stanislovas Pleskus. V. Žeimanto nuotr. 1984 m. buvo tuomet aktyviai veikiančio „Dainavos“ žurnalistų kūrybinio susivieni- 1949 m.“, – savo vaikystę prisimena kole- jimo pirmininkas. ga Stanislovas. Žurnalistinė branda leido kolegai Stanis- Apie savo gimtinę ir Želvos miestelį jis lovui vis drąsiau gilintis į Alytaus regiono mėgdavo pasakoti ir visada tik šviesiomis problemas, nebijoti kelti į viešumą negero- spalvomis. Nuoširdžiai mylėjo tą Ukmer- ves, kitaip kritikuoti valdžios veiksmus. Tai, gės krašto kampelį. Net LŽS nariams aišku, negalėjo patikti valdžiai. surengė ekskursiją į Želvą. Važiavome pilname autobuse ir geresnio gido turbūt „Laikraščio redaktoriaus pareigas ėjau iki niekada neturėsime. Stanislovas galėjo 1983 m. Deja, miesto partijos komitetas kalbėti apie kiekvieną namą, kiekvieną se- nusprendė, kad šioms pareigoms jau nebe- nesnį medį. tinku, nors laikraštis buvo apdovanojamas sąjunginėmis ir respublikinėmis premijo- Žurnalistika jį traukė nuo jaunumės. Iš pra- mis, o man buvo suteiktas nusipelniusio džių rašė į mokyklos sienlaikraštį, vėliau – į žurnalisto garbės vardas, 1973 m. išleidau rajono spaudą. Greitai pomėgis tapo profesija. knygą „Alytus“, – sakė kolega Stanislo- vas. – Taip 1983 m. tapau Lietuvos tele- „Nuo 1947 m. pradėjau bendradarbiauti gramų agentūros Alytaus zonos korespon- Ukmergės apskrities laikraštyje „Tarybinis dentu. O persikėlęs gyventi į Vilnių – El- kelias“. Baigęs gimnaziją 1949 m. tapau šio tos skyriaus vedėju, atsakinguoju sekreto- laikraščio literatūriniu darbuotoju. 1951 m. riumi. Eltoje dirbau iki 1990 m.“ pradėjau dirbti naujai susikūrusio Smėlių rajono laikraščio redakcijos atsakinguoju Nuo 1991 m. jis buvo žurnalo „Baltijos elek- sekretoriumi. Dirbau iki 1955 m., iki šio tronika“ redaktorius, laikraščio „Medikų rajono likvidavimo“, – prisimena kolega žinios“ atsakingasis sekretorius, laikraščių­ Stanislovas. „Bendrovės naujienos“ ir „Pašilaičių žinios“ almanachas žurnalistika 2015/2 127 Stanislovas Pleskus – žurnalistų bendruomenės vienytojas

korespondentas. Rašė žemės ūkio, ekonomi- istorinę, ir bib­liografinę vertę“, – sakė kole- kos, visuomenės gyvenimo klausimais. ga Stanislovas.

Kolega Stanislovas aktyviai veikė Lietuvos 2005 m. jis buvo vienas iš Nacionalinės žur- žurnalistų sąjungoje. nalistų kūrėjų asociacijos steigimo inicia­ torių. Jam suteiktas Lietuvos meno kūrėjo „2000 m. kovo mėnesį buvau išrinktas LŽS statusas, 2007 m. apdovanotas medaliu „Už Vilniaus Senjorų klubo pirmininku. Vėliau nuopelnus žurnalistikai“. kelis kartus perrinktas. Taip pat esu išrink- tas LŽS tarybos ir valdybos nariu. Man pa- „Vis dar nežinau, kaip teisingai turėjau tinka dalyvauti žurnalistų sąjungos veikloje. kreiptis į bendražygį ir bičiulį Stanislovą Džiugu visada jausti kolegų draugišku- Stasiuką. Mielas ir gerbiamas Stanislo- mą“, – pasakojo kolega Stanislovas. vai arba Stasiuk jam tiko vienodai gerai. Žurnalistų sąjungoje jis buvo ir liko ikona. Ypač daug jis nuveikė vadovaudamas LŽS Simbolis. Ne žurnalistikos, o žurnalistų Senjorų klubui. Jo iniciatyva 2004 m. buvo bendruomenės vienytojo. Šiandien kritikų priimti Senjorų klubo nuostatai, kuriuose ir prisitaikėlių gyvenime kaip ir žurnalis- apibrėžti tikslai ir uždaviniai, narių teisės tikoje yra daug daugiau nei tų, kurie sten- ir pareigos, valdymas. Iš pradžių klubo giasi padėti ir vieniems, ir kitiems išlikti veikloje vyravo tuo metu aktualesni orga- žmonėmis. Todėl Stasiukas, vadovaudamas nizaciniai ir narių materialiniai klausimai. LŽS Senjorų klubui, iš esmės tapo unikaliu Pradėjus jam vadovauti, imta spręsti ir kū- gyvenimo būdo pavyzdžiu daugeliui naujų rybinius, visuomeninius klausimus. Vyk- narių. Man irgi. Nuoširdus pavydas visada davo įdomūs susitikimai su mokslininkais, persekios jį pažinojusius. Daugelis žmonių ministrais, Seimo nariais, visuomenės ir nuolat mokosi gyventi, o Stasiukas, man atskirų partijų veikėjais, rašytojais, meno atrodo, mokėjo tiesiog gyventi. Todėl visos darbuotojais. Jo iniciatyva 2009 m. išleista gyvenimiškos pamokos, kurias jis nemoka- knyga „Senjorai“. mai man ir visiems kitiems dalijo kasdien, bus įgyvendintos Žurnalistų sąjungoje. Tai „Knyga „Senjorai“ yra savotiškas Senjorų mažas pažadas ir didelis įsipareigojimas klubo narių žurnalistinio kelio primini- mielam ir gerbiamam Stanislovui“, – teigia mas kitiems ir prisiminimas saviems. Čia LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius. kiek­vienas sau buvo autorius, redakto- rius ir korektorius. Knyga buvo kuriama Jo palaikus priglaudė Vilniaus Kairėnų ka- laisvai, nesilaikant kokio nors išanksti- pinės. Lietuvos žurnalistų šeima neteko kū- nio šablono. Todėl ji išėjo įdomi, turinti ir rybingo kolegos ir gero bičiulio.

128 almanachas žurnalistika 2015/2