Almanachas "Žurnalistika 2015" II Dalis
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
Almanachas ŽURNALISTIKA 2015 (II) Almanachas ŽURNALISTIKA 2015 (II) Autoriai Daiva Červokienė Viktoras Denisenko Eglė Digrytė Dana Kurmilavičiūtė Nerijus Maliukevičius Jurgita Matačinskaitė Giedrė Milkevičiūtė Jonas Nekrašius Dainius Radzevičius Gerimantas Statinis Vidmantas Valiušaitis Vytautas Žeimantas Aistė Žilinskienė Leidinio redaktorė Aistė Žilinskienė Dizaineris Simonas Barščiauskas Leidinį prenumeruoti galima internetu arba pašto skyriuose. Vieno numerio kaina 3 Eur, indeksas 5329. ISSN 0135-1346 © Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, 2015 Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas remia projektą „Žiniasklaidos tendencijas ir kismą analizuojančių straipsnių rinkinys „Žiniasklaidos pokyčiai“ (Fondas yra įsipareigojęs 2015 m. projektui vykdyti suteikti 10 000 eurų finansinę paramą) („Versle kaip ir kare reikėjo radijo. Žvilgsnis į radijo istoriją“, „Radijas Lietuvoje nuo 1926-ųjų iki šių dienų. Dažnių, formatų, programų įvairovė“, „Radijo profesionalai: mes išliksime, keisis tik garso sklidimo forma“, „Romas Sadauskas ir Romas Sadauskas- Kvietkevičius. Kietas stuburas ar taiklus žodis būtini geroje žurnalistikoje“, „Mykolo Vadišio patirtis. Kaip savanorystė prisidėjo prie kelionių žurnalistikos populiarinimo“, „Česlovas Juršėnas - tarp pirmųjų laisvos žiniasklaidos daigų“, „Šiaulių laikraščių ir kitų spaudos leidinių raida bei kronika (nuo XX a. 5 dešimtmečio iki XXI a. pr.)“, „Romualdas Ozolas – tarsi iš epo žanro“). Viršelyje – Romualdo Rakausko nuotrauka. Jaunimas klausosi radijo. ALMANACHAS „ŽURNALISTIKA 2015 (II)“ Formatas 17x24 cm. 8 sp. l. (128 p.) Leidėjai: Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija Adresas: Jogailos g. 11, Vilnius Spaudai parengė leidybos įmonė „Kriventa“, V. Pietario g. 5-3, LT-03122 Vilnius Tel. / faks. (8 5) 265 06 29, el. p. [email protected], www.kriventa.lt Tiražas 600 egz. Spausdino UAB „Petro ofsetas“, Naujoji Riovonių g. 25C, LT-03153 Vilnius, www.petroofsetas.lt Turinys Redaktorės žodis 4 Radijo perspektyvos Versle kaip ir kare reikėjo radijo. Žvilgsnis į radijo istoriją 6 Radijas Lietuvoje nuo 1926-ųjų iki šių dienų. Dažnių, formatų, programų įvairovė 11 Radijo profesionalai: mes išliksime, keisis tik garso sklidimo forma 24 Skirtingi radijo klausytojų tipai arba išsamus žvilgsnis į radijo tyrimus 40 Veidai iš arti Ginas Dabašinskas: ne tik mielas balsas radijo eteryje 46 Romas Sadauskas ir Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Kietas stuburas ar taiklus žodis būtini geroje žurnalistikoje 50 Etika ir profesionalumas Deividas Velkas: Per netikslumą neturi išsikreipti esmė. Kitaip žurnalistas nebus apsaugotas nuo atsakomybės 57 Kelionės ir žurnalistika Mykolo Vadišio patirtis. Kaip savanorystė prisidėjo prie kelionių žurnalistikos populiarinimo 62 Sekant idealisto prof. Kazio Pakšto „Dausuvos“ pėdomis 69 Žurnalistikos istorija Česlovas Juršėnas - tarp pirmųjų laisvos žiniasklaidos daigų 77 Parapijų laikraščiai Lietuvoje – ne vien bažnytiniai leidiniai 84 Šiaulių laikraščių ir kitų spaudos leidinių raida bei kronika (nuo XX a. 5 dešimtmečio iki XXI a. pr.) 91 In memoriam Romualdas Ozolas – tarsi iš epo žanro 123 Stanislovas Pleskus – žurnalistų bendruomenės vienytojas 130 O. Posaškovos nuotr. Posaškovos O. Redaktorės žodis Gerbiamieji skaitytojai, kaip šiandien pradėjote savo rytą? Gal kar- Gal kitiems jis – tik muzika? Koks radijo ir tais įsijungdami radijo imtuvą? Aš taip. interneto santykis? Klausausi jo kasdien, ryte ir vakare, auto- mobilyje ir vaikščiodama parduotuvėje, Kaip jau supratote, būtent radijui šiame džiaugiuosi nugirdusi naujausias žinias, o „Žurnalistikos“ almanache ir skirsime dau- ilgesnėje kelionėje į kitą miestą radijas – giausia vietos. TNS LT radijo auditorijos apskritai nepamainomas pakeleivis. tyrimų projekto vadovė Renata Mackevi- čienė atskleis, kokie yra radijo klausytojų Kokios šios žiniasklaidos rūšies perspekty- tipai, kaip kiekviena klausytojų karta turi vos? Ar visi taip dažnai jo klausosi kaip aš? skirtingus radijo klausymo įpročius. Taip 4 almanachas žurnalistika 2015/2 Redaktorės žodis pat su ja aptarsime, kaip objektyviausiai iš- „Tėvas visaip stengėsi nuo žurnalistikos matuoti radijo auditoriją. atgrasyti. Maniau, kad bijo, jog padarysiu jam gėdą. Ir tik po daugelio metų, kai mano Lietuvos radijo ir televizijos komisijos straipsniai pradėjo rodytis naujienų porta- administracijos direktorius Nerijus Ma- luose, išgirdau kelis jo santūriai teigiamus liukevičius apžvelgs radijo istoriją Lietu- atsiliepimus“, – almanache prisipažįsta voje nuo dienų, kai jis buvo mokamas, iki Romas Sadauskas-Kvietkevičius, žinomas populiariausių programų šiandien, pana- Dzūkijos žurnalistas, naujienų portalo grinės ir radijo reklamos rinką, prisimins „Delfi“ apžvalgininkas, Kurorto radijo įkū- linksmiausias radijo dažnių išsaugojimo rėjas. Pasakojimu apie tėvą ir sūnų Romus istorijas. Sadauskus „Žurnalistikos“ leidinyje prade- dame istorijų ciklą apie žurnalistų dinasti- Apie darbo radijuje specifiką pasakos ir jas, iš kartos į kartą perduodamas vertybes žurnalistai profesionalai: Guoda Litvai- ir profesijos žavesį. tienė, Giedrė Čiužaitė (Lietuvos radijas), Raigardas Musnickas, Lina Pavalkytė Šiame „Žurnalistikos“ numeryje visi diti- (Žinių radijas), Aurelija Gintautaitė- rambai atitenka radijui, tad leiskite „Re- Norkūnienė (M-1), Ginas Dabašinskas daktorės žodį“ baigti Gino Dabašinsko („Laisvoji banga“). Visi jie pripažįsta, jog mintimis: „Mano strategija vedant laidas radijuje reikia ir gražaus balso tembro, ir yra tokia: pokalbis neturi skirtis nuo gy- charizmos, bet svarbiausia – turėti, ką pa- venimo. Juk mes iš esmės visą laiką esame sakyti, mokėti kalbėti apie įvykius taip, tiesioginiame eteryje, tik ne visada trans- kad klausytojai galėtų viską įsivaizduoti liuojamame. O kai tai supranti, suvoki, kad lyg ten buvę. jokios ribos tarp įjungto ir išjungto mikro- fono neturi būti. Ir kai tai pagaliau suvokia Vertingais patarimais žurnalistams šiame nenorintis atsiskleisti pašnekovas, jis vis almanacho numeryje dalysis ir Žurnalis- tiek pasakys per visą laidą nors 5 proc. to, tų etikos inspektoriaus tarnybos patarėjas kas bus įdomu ir mūsų klausytojams. Štai Deividas Velkas. Jis paaiškins, kodėl svar- dėl tų 5 proc. ir verta stengtis.“ bu tiksliai cituoti, patikslinti kitų sakytus žodžius ir rinktis kiek įmanoma daugiau šaltinių. Malonaus skaitymo! Aistė Žilinskienė almanachas žurnalistika 2015/2 5 Radijo perspektyvos Nuotrauka iš www.matton.lt Nuotrauka Versle, kaip ir kare, reikėjo radijo. Žvilgsnis į radijo istoriją Jurgita Matačinskaitė VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto doktorantė Kad ir kaip nepatiktų humanitarams, tačiau istorija rodo, jog komunikacijos, žinių ir informa- cijos perdavimo plėtrą lemia ne kas kitas, o fizikai. Tai jų laboratorijose ir laidų raizgalynėse pirmiausia užsimezga vėliau visą komunikacijos raidą lemiantys procesai. Būtent taip nutiko su radiju, o išradimo plėtotę skatino du svarbūs veiksniai – karas ir verslas. 6 almanachas žurnalistika 2015/2 Versle, kaip ir kare, reikėjo radijo Paradoksalu, kad šios jau beveik šimtą dvi- pradžia. Tačiau kaip būna visada: niekas iš dešimt metų skaičiuojančios operatyviausio nieko neatsiranda ir niekur nedingsta. Prie žiniasklaidos kanalo pozicijų neužleidžian- šio technikos stebuklo išradimo mokslinin- čios visuomenės informavimo priemonės kai, būtina pabrėžti, kad tai buvo fizikai, istorija prasidėjo vieną Spaudos atgavimo, ėjo laipsniškai – tobulėjančios technikos kalbos ir knygos dieną – 1895 m. gegužės grandine. Pradėkime nuo to, kad 1844 m. 7 d. – Rusijos fizikos-chemijos draugijos Samuelis Morzė išrado telegrafą, dar po Fizikos skyriaus posėdyje Peterburge. Jame beveik 30 metų (1876 m.) – Aleksandras Aleksandras Popovas demonstravo, kaip Belas sukonstravo telefoną, 1878 m. – Dei- veikia „prietaisas elektriniams virpesiams vidas Hjūzas sukūrė mikrofoną, 1873 m. – aptikti ir registruoti“. Džeimsas Maksvelis teoriškai pagrindė elektromagnetinių bangų egzistavimą, o Prietaiso, vėliau pavadinto radijo imtuvu, 1888 m. – Heinrichas Hercas sukūrė prie- išradimas ir buvo tas lemtingas žingsnis, taisus joms praktiškai aptikti. kurį reikėjo žengti, kad būtų per atstumą be laidų perduodami elektriniai signalai. Ta- Kalbėdami apie radijo ištakas turime ne- čiau istoriškai taip jau susiklostė, kad Vaka- pamiršti paminėti ir dar vienos labai svar- rų šalyse radijo išradėju laikomas tik Giul- bios asmenybės, suvaidinusios reikšmingą jermas Markonis, nes jis buvo pirmasis, ir išskirtinį vaidmenį išrandant radiją – tai kuris paskelbė pasauliui apie savo išradimą. Italijos žemvaldžio sūnaus, techniką stu- dijavusio Florencijoje ir Leghorne, bet Fizikai – komunikacijos sisteminio išsilavinimo taip ir neįgijusio – variklis G. Markonio. Specialiame elektrotechni- kos žurnale 1894 m. jis aptiko aprašytus Rusas A. Popovas, fizikas ir elektrotechnikas, H. Herco bandymus ir susidomėjo elek- praleido ne vienerius metus laboratorijoje tromagnetinėmis bangomis. Netrukus bandydamas pagaminti prietaisą, kuris turėtų tėvo dvare netoli Bolonijos įsirengė la- du įtaisus: vieną – keičiantį elektromagneti- boratoriją ir pradėjo bandymus. Savo su- nių bangų energiją aukštojo dažnio srovių kurtais įtaisais – kibirkštiniu siųstuvu su energija (anteną), o kitą – keičiantį aukštojo manipuliatoriumi (kohereriu) – Markonis dažnio signalus žemojo dažnio signalais, t. y. iš pradžių užfiksavo signalus kitame la- jautrų sinchroniškai veikiantį kohererį, kurio boratorijos kambario gale, o dar po metų savybės automatiškai atsikuria. Tik taip paga- (1895 m.) jo radijo stoties signalai buvo mintu prietaisu buvo galima priimti