DOCSLIB.ORG

Penkiasdešimt Trečiasis (463) Iškilmingas Posėdis, Skirtas Laisvės Gynėjų Dienai Paminėti 2004 M

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Penkiasdešimt Trečiasis (463) Iškilmingas Posėdis, Skirtas Laisvės Gynėjų Dienai Paminėti 2004 M 1 Penkiasdešimt trečiasis (463) iškilmingas posėdis, skirtas Laisvės gynėjų dienai paminėti 2004 m. sausio 13 d. Kalbėjusieji: Respublikos Prezidentas R.Paksas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V.P.Andriukaitis Kunigas Robertas Grigas Seimo narys Algirdas Saudargas Seimo narys A.Kubilius Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas Ruslanas Arutiunianas Sausio 13-osios draugijos narys istorikas profesorius Liudas Truska Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Laba diena, gerbiamieji. Pradedame Seimo posėdį, skirtą Laisvės gynėjų dienai paminėti. R.KELIUOTIS (Seimo posėdžių sekretoriato konsultantas). Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas. PIRMININKAS. Kviečiu sugiedoti Lietuvos himną. Giedamas Lietuvos valstybės himnas Gerbiamieji, šiandien į Lietuvos Respublikos Seimo posėdį, skirtą Laisvės gynėjų dienai paminėti, pakviesti ir atvyko Lietuvai lemtingą naktį žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę giminės ir artimieji, įvykių liudytojai, skaudžiai nukentėję, tapę invalidais, giminės ir artimieji tų, kurie padėjo galvas gindami Tėvynės nepriklausomybę Lietuvos pasienyje arba čia, visai netoli, prie Seimo rūmų, prie Televizijos bokšto, Radijo ir televizijos rūmų. Į šį posėdį pakviesti ir atvyko Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, Prezidentas, Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas ir kiti Vyriausybės nariai, Prezidentas Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos- Atkuriamojo Seimo deputatai, Nepriklausomybės Akto signatarai, atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės nariai, Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo bei Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo vadovai, Lietuvos bažnyčių hierarchai bei atstovai, diplomatinių misijų atstovai, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės atstovas Lietuvoje, Seimui atskaitingų institucijų vadovai, apskričių viršininkai, merai, aukštųjų mokyklų rektoriai, tautinių bendrijų atstovai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjai, savanoriai ir kiti garbingi svečiai. Mielieji kolegos, gerbiamieji svečiai, siūlau pagerbti visus žuvusiuosius už Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę tylos ir susikaupimo minute. Ačiū. Susirinkusiems noriu pranešti, kad Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės vardu savivaldybių atstovai padės gėlių ant žuvusiųjų kapų Alytuje, Kaune, Kėdainiuose, Marijampolėje, Rokiškyje. Seimo nariai A.Baura, V.Popovas, R.A.Sedlickas, V.Simulik ir V.Stankevič padėjo gėlių Medininkų žudynių, Gintaro Žagūnio ir Artūro Sakalausko žuvimo vietose. Kalbės Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas R.Paksas. R.PAKSAS. Pone Seimo Pirmininke, pone Ministre Pirmininke, Bažnyčios vadovai, Ekscelencijos, garbūs parlamentarai ir svečiai, brangieji tėveliai, prieš trylika metų sausio naktį netekę vaikų, ir vaikai, kurių tėvus tą baisiąją valandą pakirto okupantų smurtas, žuvusiųjų broliai ir seserys! 1991 m. sausio 16 d., atsisveikinant su žuvusiaisiais, poetas Justinas Marcinkevičius pasakė tokius žodžius: „Lietuva pasilenkia prie jų ir užkloja juos amžina laisve. Nors laikas ir vis nauji įvykiai daug ką atmintyje užgožia, bando ištrinti tada patirtus išgyvenimus, tragiška ir didinga Sausio 13-oji visada turi išlikti kaip nepalenkiamos kovos už laisvę simbolis, kaip aukos, tautos susitelkimo ir jos aukščiausios valios išraiškos diena. Prabėgo trylika metų, ir jau bręsta karta, kuriai Loretos Asanavičiūtės, Virginijaus Druskio, Rolando Jankausko, Rimanto Juknevičiaus, Alvydo Kanapinsko, Algimanto Kavoliuko, Vidmanto Maciulevičiaus, 1 2 Tito Masiulio, Alvydo Matulkos, Apolinaro Povilaičio, Igno Šimulionio, Vytauto Vaitkaus, Dariaus Gerbutavičiaus, Vytauto Koncevičiaus vardai yra žinomi, deja, tik iš pasakojimų ir iš negausių publikacijų. Žinau, kad proginis, kartą per metus, žuvusiųjų artimiesiems bei sunkiai nuo karinės agresijos nukentėjusiesiems rodomas valdžios dėmesys yra tarsi savotiška prievolė, ir manau, kad tai nėra pakankamas valstybės rūpinimasis tais, kurie prarado brangiausius žmones, bei gyvaisiais, iki šiol jaučiančiais patirtų sužalojimų padarinius. Vakar susitikau su žuvusiųjų artimaisiais ir kai kuriais nukentėjusiais laisvės gynėjais. Suvokiu, kad mes visada būsime jiems skolingi. Tačiau aišku ir tai, jog likimo nuskriausti žmonės bent jau socialiai neturi būti skriaudžiami dar ir savos valstybės, už kurią žuvo jų tėvai ir vaikai. Be to, nemanau, kad valstybė yra padariusi viską, kad teismo išnagrinėtą Sausio bylą, kurioje pavyko nubausti tik keletą Lietuvos komunistų partijos ortodoksų, galėtume vertinti kaip teisingumo pergalę. Gerbiamieji, Sausio naktis atskleidė naują patirtį: ginkluotos vien laisvės idėja tautos valia – sutelkta ir visuotinė – yra neįveikiama. Prieš ją net brutali, ginklais ir šarvais žvanganti kariauna esti bejėgė. Kai grėsmės akivaizdoje ginti radijo, televizijos objektų ir Aukščiausiosios Tarybos rūmų sukilo visa Lietuva, atrodė, tarsi kiekvienas jos pilietis skuba prisiimti savąją atsakomybės ir rizikos dalį. Tai unikali patirtis. Ji įsakmiai ragina mus išmintingai mokytis iš praeities, reikliai vertinti dabartį ir atsakingai žvelgti į ateitį. Tačiau gyvenimas dažnai klostosi taip, kad, vos atlėgus įtampai ir nutolus akivaizdžiam pavojui, praeities pamokos mums tampa tarsi nereikšmingos. Nors 1991-aisiais Lietuvos nepriklausomybės priešai naudojo ne vien tankus, bet ir ideologinius ginklus, pavyzdžiui, rafinuotą valstybės vadovų juodinimą ir bandymus kiršinti juos tarpusavyje, tuo metu tauta aiškiai suvokė, už ką ir prieš ką kovoja. Mes kovojome prieš tariamą tiesą ir vienintelę nuomonę, sklindančią iš svetimų ruporų, prieš rinkimus, kuriuose 99% rinkėjų balsuoja už vienos partijos statytinius, prieš teismus, kurie kitaip manančius uždaro į beprotnamius, prieš KGB, kurios mėsmalė gali sulaužyti bet kokį likimą. Mes kovojome už laisvę ir demokratiją, už laisvų žmonių orumą ir teisę gyventi be baimės, kad gali būti sekamas, kad bet kada gali laukti psichologinio spaudimo ar smurto. Žmonės, kurie budėdami, nuolat būdami prie svarbiausių valstybės objektų apgynė Lietuvą, tada negalėjo apeliuoti į civilizuotame pasaulyje pripažįstamas žmogaus teises ir laisves. Iš laisvės ir teisingumo idėjų susiformavusi šiuolaikinė žmogaus teisių samprata okupaciniam režimui buvo svetima, veikiau visiškai atgrasi ir priešiška. Užtat juo labiau turime branginti tas idėjas ir ginti žmogaus teises dabar, kai, atrodytų, reikia tik uoliai puoselėti brangia kaina iškovotą laisvę. Trylika metų einame pasirinktu Europos keliu, ir šis sprendimas niekam arba beveik niekam Lietuvoje nekelia abejonių. Kaip 1991 metų vasario 9-ąją žmonės pasakė tvirtą „taip už nepriklausomą demokratinę valstybę, taip praėjusių metų gegužės mėnesį tauta pasisakė už ateitį vieningoje Europoje. Esu įsitikinęs, kad šiuo metu Lietuvoje sukelta politinė sumaištis neturi sulėtinti mūsų žingsnių einant pasirinktu keliu. Be to, manau, kad į Europą turime ateiti ne tik su gerai išlaikytais ekonomikos egzaminais, bet ir kaip brandi teisinė valstybė. Valstybė, kurioje kiekvienas – nuo paprasto piliečio iki šalies vadovo – turi būti vienodai lygus prieš įstatymą ir kiekvienam žmogui turi galioti dar Pirmojo Lietuvos Statuto postulatuose formuluoti principai kaip nekaltumo prezumpcija bei vien teismo teisė nustatyti kaltę ir skirti bausmę. Šia proga norėčiau pacituoti Vaclavo Havelo, to meto Čekijos Prezidento, mintis, kurias jis prieš aštuonerius metus pasakė Vilniaus universitete: „Man atrodo, tėra vienintelis būdas sudaryti sąlygas darniam žmogiškojo identiteto įsikūnijimui visais jo lygmenimis bei pavidalais – tai demokratiniame pasaulyje išsivystęs pilietinis principas ir būtinybė kurti pilietinę visuomenę, nepažeidžiančią nė vieno žmogaus savitumo, atvirkščiai, atveriančią jam erdvę, tiesa, tik tokią, kuri nekelia grėsmės kitų siekiams realizuoti. Tai įmanoma tik teisinėje valstybėje, priėmusioje visiems privalomas bendrabūvio taisykles, kur gerbiama žmogaus teisių įvairovė ir tik griežtai nustatytu būdu jos ribojamos tiek, kad negrėstų kitų žmonių teisėms. Brangindami tai, dėl ko kovojome, privalome įžvelgti ir kai kurias šių dienų tendencijas. Ar sustiprins mus baubų ir fobijų kūrimas? Ar sugebėsime atskirti tikrą tiesą nuo tariamos, tikrus priešus nuo tų, kuriuos aštrioje politinėje kovoje sukuria laki fantazija? Svarbiausia mums visiems suvokti savo atsakomybę už tai, kad savo veiksmais ir žodžiais nepakirstume piliečių tikėjimo valstybe ir neįžeistume atminimo tų, kuriuos šiandien minime. Turime tapti valstybe, verta žuvusių už ją aukos. Nuoširdžiai atsiprašau Sausio 13-osios aukų artimųjų, kuriems skausmą sukelia ir pastarųjų mėnesių įvykiai. (Plojimai) PIRMININKAS. Toliau kalbės Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo Pirmininko pavaduotojas V.P.Andriukaitis. (Plojimai) V.P.ANDRIUKAITIS. Atsiprašau, kad pradėsiu ne nuo protokolo, o pirmiausia kreipsiuos į mielus laisvės gynėjų artimuosius, laisvės gynėjus, į mielus šio minėjimo dalyvius. Jūsų Ekscelencija Respublikos Prezidente, Ministre Pirmininke, Seimo Pirmininke, ekscelencijos ambasadoriai, Seimo nariai, ponios ir ponai! Rengdamasis šios dienos pasisakymui, pats nustebau nuo skaičių sąskambio – 13-ą kartą minime Sausio 13-ąją. Nesu prietaringas, netikiu skaičių magija, bet šių 13-ųjų Laisvės gynėjų dienos
Load more

Recommended publications
  • Ethnography of Voting: Nostalgia, Subjectivity, and Popular Politics in Post-Socialist Lithuania
    ETHNOGRAPHY OF VOTING: NOSTALGIA, SUBJECTIVITY, AND POPULAR POLITICS IN POST-SOCIALIST LITHUANIA by Neringa Klumbytė BA, Vytautas Magnus University, 1996 MA, University of Illinois at Chicago, 1997 Submitted to the Graduate Faculty of the School of Arts and Sciences in partial fulfillment of the requirements for the degree of Doctor of Philosophy University of Pittsburgh 2006 UNIVERSITY OF PITTSBURGH THE SCHOOL OF ARTS AND SCIENCES This dissertation was presented By Neringa Klumbytė It was defended on March 31, 2006 and approved by Nicole Constable, Professor, Department of Anthropology Ilya Prizel, Professor, UCIS Alberta Sbragia, Professor, Department of Political Science Andrew Strathern, Professor, Department of Anthropology ii ETHNOGRAPHY OF VOTING: NOSTALGIA, SUBJECTIVITY, AND POPULAR POLITICS IN POST-SOCIALIST LITHUANIA Neringa Klumbytė, PhD University of Pittsburgh, 2006 Politics in Eastern Europe has become increasingly defined by apparent paradoxes, such as majority voting for the ex-communist parties in the early 1990s and strong support for populists and the radical right later in the 1990s and 2000s. The tendency in political science studies is to speak about the losers of transition, and to explain success of the ex-communist, radical and populist parties and politicians in terms of the politics of resentment or protest voting. However, what subjectivities have been produced during post-socialism and why/how they are articulated in particular dialogues among politicians and people, are questions that have not been discussed in most studies. In this dissertation I explore political subjectivities to explain voting behavior in the period of 2003-2004 in Lithuania. I analyze nostalgia for socialism and individuals’ relations to social and political history, community, nation, and the state.
    [Show full text]
  • GENERAL ELECTIONS in LITHUANIA 14Th and 28Th October 2012
    GENERAL ELECTIONS IN LITHUANIA 14th and 28th October 2012 European Elections monitor The leftwing opposition running favourite in the general elections in Lithuania Corinne Deloy Translated by Helen Levy On 14th October next 2.5 million Lithuanians will be electing the 141 MPs who sit in the Seimas, the only chamber in parliament. They will also be voting by referendum on the building of a new nuclear power station in Visaginas (in the country’s north east). The second round of the general election will take place on 28th October. Analysis The general election date has to be set and announced by presidential decision at least six months before the end of the previous legislature. On 11th April last, Lithuanian President, Dalia Grybauskaite announced the dates of the next election. The campaign started immediately after this announcement with the official campaign beginning on 14th September. 2 000 candidates (+ 400 in comparison with the previous elections on 12th and 26th October 2008) from 27 of the country’s 44 political parties (including six new ones), are running in this election. The situation in Lithuania The two heads of the Lithuanian executive have implemented a severe policy to consolidate public The country has been governed by the right for the finances. At present the country is experiencing the past four years. The government comprises the Ho- highest growth rate in the EU (3% forecast in 2012 meland Union – Lithuanian Christian Democrats (TS- after 6% last year). Its public deficit is due to drop LK), led by Prime Minister Andrius Kubilius, the Liberal below the 3% of the GDP this year and its debt lies and Centre Union (LLC-LSC) led by Gintautas Babravi- at 38.5% (2011).
    [Show full text]
  • GENERAL ELECTION in LITHUANIA 9Th October 2016
    GENERAL ELECTION IN LITHUANIA 9th October 2016 European Elections monitor The Social Democratic Party of outgoing Prime Minister Algirdas Butkevicius may arrive ahead in the Lithuanian general elections. Corinne Deloy On 9th April last the President of the Republic of Republic (2003-2004) and presently led by MEP Lithuania Dalia Grybauskaite set the dates for the Rolandas Paksas, is due to win over the vital 5% next general elections for 9th and 23rd October threshold in order to enter parliament, with 5.1%. Analysis next. The publication of the decree heralded the start of the electoral campaign. The political parties running The Social Democrats might retain the majority. 1,461 people on 14 lists (and from 16 political They have governed Lithuania for the last four parties), 31.7% of whom are women, are years in coalition with the Labour Party and For running in this election. 10 people are running as Order and Justice. Electoral Action for Lithuanian independents. Poles (LLRA), which represents the country’s Polish minority (around 7% of the population) took part The elections should lead to the formation of a in government from 2012 to 2014. Four years after government comprising several political parties. their victory the Social Democrats still lead in terms Since the general elections on 10th and 28th of voting intentions even though they suffered at October 2004 no political party in Lithuania has the start of the year due to a corruption scandal won more than 20% of the vote, and coalitions of over construction work in protected areas near three or four parties have become a tradition.
    [Show full text]
  • Government of the Republic of Lithuania
    official translation GOVERNMENT OF THE REPUBLIC OF LITHUANIA RESOLUTION No. 995 ON LITHUANIA’S NATO MEMBERSHIP PREPARATION PLAN 13 September 1999 Vilnius Enacting Resolution No. 491 “On the Establishment and Composition of the Steering Committee under the Government of the Republic of Lithuania for the Integration of Lithuania into the North Atlantic Treaty Organisation (NATO), and the Approval of its Regulations” (Records No. 39-1228, 1999) adopted by the Government of the Republic of Lithuania on 29 April 1999, the Government of the Republic of Lithuania r e s o l v e s: 1. To approve Lithuania’s NATO Membership Preparation Plan. 2. To instruct the Ministry of Foreign Affairs of the Republic of Lithuania to submit Lithuania’s NATO Membership Preparation Plan to the North Atlantic Treaty Organisation as well as to the relevant ministries and other competent authorities of the Republic of Lithuania. 3. To Instruct the Ministry of Defence, the Ministry of Foreign Affairs of the Republic of Lithuania and other institutions to arrange and to carry out the measures outlined in Lithuania’s NATO Membership Preparation Plan, as the priority measures, from the budget allocations earmarked for these institutions from the State Budget approved for 2000. 4. To amend Resolution No. 491 “On the Establishment and Composition of the Steering Committee under the Government of the Republic of Lithuania for the Integration of Lithuania into the North Atlantic Treaty Organization (NATO) and the Approval of its Regulations” adopted by the Government of the Republic of Lithuania on 29 April 1999, and to replace the text “Draft of Lithuania’s NATO Membership Preparation Plan“(Records No.
    [Show full text]
  • Algimantas LIEKIS
    Algimantas LIEKIS SÀMOKSLO KRONIKA (20032004 m.) VIII SÀMOKSLO KRONIKA (20032004 m.) Prezidentui Rolandui PAKSUI ir visiems tiems, kurie nepraranda Vilties, siekë ir siekia Tiesos, Teisingumo, Doros, yra iðtikimi Tikëjimo, Meilës idealams ISSN 1392-8465 ISBN 9986-795-38-9 TÆSTINIS, SERIJINIS MOKSLO LEIDINYS LIETUVIØ TAUTOS RAIDOS IR DABARTIES PROBLEMOMS GVILDENTI Leidþiamas nuo 1997 m. Ásteigëjas ir vyriausiasis redaktorius Algimantas LIEKIS Kn. 8 ✧ Li-127 Algimantas LIEKIS. SÀMOKSLO KRONIKA (20032004 m.) DOKUMENTINË APYBRAIÞA 2003 m. rudená 2004 m. pavasará Lietuvos Respublikos Prezidentui buvo organizuota apkalta. Ar jos metu buvo ásiklausyta á Prezidento argumentus, laikytasi Teisës, Teisingumo, Doros principø, ir mëginama atsakyti knygoje remiantis archyviniais ir literatûriniais ðaltiniais. UDK 323.221.28(474.5) ✧ Redagavo ir korektûrà tikrino Vincenta VELÞYTË Grafiná dizainà atliko Lina KLASINSKAITË Nuotraukos ið Prezidentûros, LR Seimo ir autoriaus archyvø ✧ Leidþia VÁ Mokslotyros institutas, Gedimino pr. 3, LMA, 21 k. 01103 Vilnius Tel. 261 36 52, [email protected] Pasiraðyta spausdinti 2004 11 14 Spausdino AB Spauda, Laisvës pr. 60, 2019 Vilnius Uþsakymo Nr. Kaina sutartinë UDK 323.221.28(474.5) © Algimantas Liekis, 2005 Li-127 © Lietuviø tauta“, 2005 Algimantas LIEKIS SÀMOKSLO KRONIKA (20032004 m.) DOKUMENTINË APYBRAIÞA 2005 8 knyga Šeši yra dalykai, kuriø Vieðpats nekenèia, septyni, kurie jam yra pasibaisëtini: išpuikusios akys, melagingas lieþuvis, rankos, liejanèios nekaltà kraujà, širdis, rezganti nedoras pinkles, kojos, skubanèios pikta daryti, melagingas liudytojas, liudijantis neteisingai, ir þmogus, sëjantis vaidus ðeimoje. Ðventasis raðtas. V., 1997. P. 977 ISSN 1392-8465 ISBN 9986-795-38-9 PRATARMË Visai neseniai, vos prieð porà metø, visi buvome vieno skandalingiausio ávy- kio liudininkai. Daug þmoniø tai vadino Prezidento apkaltos spektakliu, kuria- me, rodos, nebuvo antraeiliø vaidmenø, nebuvo lyg ir neiðmananèiø, neþinanèiø ar negalinèiø vilkëti teisëjø togø.
    [Show full text]
  • Rolandas Paksas Vilnius, Sausio 6 D
    UŽSIENIO LIETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 VVEST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINOIS 60629 TEL.: 773-585-9500 • FAX: 773-585-8284 • WWW.DRAUGAS.ORG PERIODICALS THE LITHUANIAN WORLD-WIDE DAILY January 7, 200'į Nr.3 Vol. LXXXXIIV ANTRADIENIS - TUESDAY, SAUSIS - JANUARY 7, 2003 Kaina 50 c. Štame Prezidento rinkimus laimėjo Rolandas Paksas Vilnius, sausio 6 d. (BNS) Gruodžio 22 dieną sureng­ Savo pareigas naujai iš­ Nepaisant šiuose rinki­ numeryje: — Vyriausiosios rinkimų ko­ tą pirmąjį rinkimų ratą didele rinktas prezidentas pradės eiti muose dalyvavusių kandidatų misijos (VRK) pirmininkas persvara laimėjo V. Adamkus. po priesaikos Seime. Dabarti­ gausos, rinkėjų aktyvumas bu­ Ką medicinos mękslui Zenonas Vaigauskas pirma­ Tuomet jis gavo 35.06 proc., R. nio prezidento V. Adamkaus vo mažiausias, palyginti su žada genetiškai dienį oficialiai paskelbė, jog, Paksas — 19.4 proc. visų rin­ kadencija baigiasi šių metų praėjusiais rinkimais. Išankstiniais duomenimis, pakeistos ląstelės; Šv. išankstiniais duomenimis, kimuose dalyvavusių rinkėjų vasario 26 dieną. Ta pačią die­ sekmadienį surengtame ant­ Šeimos pamokos; o, prezidento rinkimus laimėjo balsų. ną turėtų būti surengta ir Liberalų demokratų partijos R. Paksas antrajame rate naujo prezidento inauguracija. rajame prezidento rinkimų naktie, kilni. Sveikatos vadovas Rolandas Paksas. laimėjo beveik visoje Lietuvo­ VRK pirmininko nuomone, rate iki 7 valandos vakaro bal­ ir Bažnyčios skyrius... Išankstiniais duomenimis, je, V. Adamkus daugiau balsų iki inauguracijos R. Paksas tu­ savo 48.42 proc. visų rinkėjų. 2 psl. R. Paksas antrajame rinkimų nei varžovas gavo Kauno, Pa­ rėtų atsisakyti ir Seimo nario Dar 3.7 proc. rinkėjų balsavo rate gavo 54.91 proc. langos, Birštono ir Vilniaus įgaliojimo. R. Paksas taip pat paštu. Kartojama ta pati (776,764), jo varžovas, dabarti­ miestuose bei Kauno rajone.
    [Show full text]
  • The Permanent Mission of the Republic of Lithuania to the United
    LIETUVOS RESPUBLIKOS NUOLATINE MISIJA PERMANENT MISSION O ITHUANIA JUNGTINESE TAUTOSE TO THE UNITED NA< The Permanent Mission of the Republic of Lithuania to the United Nations presents its compliments to the Protocol and Liaison Service of the United Nations and has the honour to transmit herewith the press release of the Embassy of the Republic of Lithuania in Washington, D.C. regarding the new GovernmenMii wt of the Republic of Lithuania. « " ^^~"^»^ ^™" '"^™ The Permanent Mission of the Republic of Lithuania to the United Nations avails itself of the opportunity to renew to the Protocol and Liaison Service of the United Nations the assurances of its highest consideration. New York, Protocol and Liaison Service Of the United Nations New York EXECUTIVE OFFICE OF THE SECRETARY-GENERAL 420 FIFTH AVENUE, THIRD FLOOR, NEW YORK, NY 10018 TEL. (212) 354-7820 • FAX (212) 354-7833 LIETUVOS RESPUBLIKOS AHEASADA EMBASSY OF THE REPUBLIC OF LITHUANIA VASIHGTOHAS WASHINGTON, D.C. News Release Contact: Rolandas Kacinskas October 31, 2000 Phone: (202) 234-5860 x 21 President approves the new Government of Lithuania Vilnius-- On October 30, having regard to the recommendations of Prime Minister Rolandas Paksas, President Valdas Adamkus approved by a decree the new government of the Republic of Lithuania of the following composition: Gintautas Bartkus - Minister of Justice Vilija Blinkeviciute - Minister of Social Security and Labor Vinsas Janusonis - Minister of Health Gintautas Kevisas - Minister of Culture Kestutis Kristinaitis - Minister of Agriculture Linas Linkevicius - Minister of National Defense Jonas Lionginas - Minister of Finance Eugenijus Maldeikis - Minister of National Economy Vytautas Markevicius - Minister of the Interior Algirdas Monkevicius - Minister of Education and Science Gintaras Striaukas - Minister of Transport Antanas Valionis - Minister of Foreign Affairs The decree on the composition of the government enters force on the date of its signing.
    [Show full text]
  • Lithuania OECD
    Sigma Public Management Profiles No. 7 Lithuania OECD https://dx.doi.org/10.1787/5kmk1869tqg6-en SS IGMA Support for Improvement in Governance and Management in Central and Eastern European Countries PUBLIC MANAGEMENT PROFILES OF CENTRAL AND EASTERN EUROPEAN COUNTRIES: LITHUANIA 1 LITHUANIA (AS OF SEPTEMBER 1999) Political Background Lithuania regained independence in 1990, when candidates backed by the Lithuanian reform movement won elections to the Lithuanian Supreme Council. During a national plebiscite in February, 91 per cent of voters (76 per cent of all those eligible) voted in favour of an independent, democratic Lithuania. In March 1990, the Council proclaimed the restoration of Lithuanian independence, formed a new cabinet of ministers, and adopted the Provisional Basic Law of the State. The first democratically and directly elected president of the republic was Algirdas Mykolas Brazauskas, who was elected on 14 February 1993. Recent presidential elections were held on 21 December 1997, resulting in the election of Valdas Adamkus. He took office on 25 February 1998. The next presidential elections will be held in 2002. Elections to the Seimas (the Lithuanian parliament) were held in 1992 and 1996. In the 1996 elections the Conservative Party and associated candidates gained 70 out of 141 seats, and another 16 seats went to its coalition partner, the Christian Democrats and associated candidates. The coalition established a new government in early December and won a significant majority in nationwide municipal elections held in March 1997. In June 1999 Christian Democrats unilaterally denounced the coalition agreement. The next elections to the Seimas are scheduled for the year 2000.
    [Show full text]
  • The Constitutional Court of the Republic of Lithuania
    THE CONSTITUTIONAL COURT OF THE REPUBLIC OF LITHUANIA DECISION ON THE PETITION OF THE PRESIDENT OF THE REPUBLIC OF LITHUANIA “ON THE CONSTRUCTION OF THE CONCLUSION OF THE CONSTITUTIONAL COURT” 6 April 2004 Vilnius The Constitutional Court of the Republic of Lithuania, composed of the Justices of the Constitutional Court: Armanas Abramavičius, Egidijus Jarašiūnas, Egidijus Kūris, Kęstutis Lapinskas, Zenonas Namavičius, Augustinas Normantas, Jonas Prapiestis, Vytautas Sinkevičius, and Stasys Stačiokas The court reporter—Daiva Pitrėnaitė The Constitutional Court of the Republic of Lithuania, in its procedural sitting, has considered the Petition of President Rolandas Paksas of the Republic of Lithuania “On the Construction of the Conclusion of the Constitutional Court” of 2 April 2004. The Constitutional Court has established: 1. The President of the Republic Rolandas Paksas applied to the Constitutional Court with the Petition “On the Construction of the Conclusion of the Constitutional Court” of 2 April 2004 (hereinafter also referred to as the Petition), in which he requests the construction of the following: “1. In which stage of impeachment proceedings at the Seimas the investigation of the evidence ought to be accomplished, by which one either affirms or denies the necessity to remove the President of the Republic from office. 2. Does this change in the impeachment proceedings, which appeared in the course of the impeachment proceedings, not violate the protection of legitimate interests and legitimate expectations, legal certainty and legal security of the impeached person. 3. Will the elimination of the interrogation stage at the impeachment proceedings at the Seimas not violate the fundamental legal principle, the right of the person to defend himself against the charges brought against him, when the person did not have any objective opportunity—the right 2 to defend against the charges brought against him, which have not been investigated in the Constitutional Court.” 2.
    [Show full text]
  • Communist: Algirdas Brazauskas – the First Secretary, President, and Prime
    Studia z Dziejów Rosji i Europy Ś rodkowo-Wschodniej ■ LV (3) Krzysztof Buchowski https//orcid.org/0000-0003-3222-1994 University of Białystok The pragmatic (post-)communist: Algirdas Brazauskas – the fi rst secretary, president, and prime minister of Lithuania Zarys treści: Algir das Brazauskas należał do pokolenia, które dorastało w sowieckiej Litwie. Jako młody człowiek został członkiem partii komunistycznej, a następnie wysokim funkcjonariuszem partyjnym. W następnych latach podkreślał, że zawsze czuł się jednak bardziej Litwinem niż komunistą. W latach pieriestrojki Brazauskas zyskał opinię partyjnego reformatora i z popar- ciem Sajudisu został pierwszym sekretarzem Litewskiej Partii Komunistycznej. Doprowadził do zerwania łączności partii z KPZR. W 1990 r. był jednym z sygnatariuszy niepodległości Litwy, został także wicepremierem. Po rozpadzie ZSRR odzyskał znaczenie w litewskiej poli- tyce. W latach 1993-1998 sprawował urząd prezydenta, a w latach 2001-2006 był premierem litewskiego rządu. Zmarł w 2010 r. Abstract: A lgirdas Brazauskas belonged to a generation that grew up in Soviet Lithuania. As a young man, he joined the communist party and climbed the ranks to become a top offi cial. In later years, however, he avowed that he had always felt more a Lithuanian and less a com- munist. During the perestroika, he was perceived as a party reformer and, supported by the Sąjūdis, became the fi rst secretary of the Communist Party of Lithuania, eventually breaking away from the CPSU. In 1990, he was one of the signatories of the act of Lithuanian independ- ence and also became a deputy prime minister. Following the dissolution of the Soviet Union, he re-emerged as a leading fi gure in Lithuanian politics.
    [Show full text]
  • Britannica Online Encyclopedia
    Lithuania -- Britannica Online Encyclopedia https://www.britannica.com/print/article/343803 Lithuanians are an Indo-European people belonging to the Baltic group. They are the only branch within the group that managed to create a state entity in premodern times. The Prussians, overrun by the Teutonic Order in the 13th century, became extinct by the 18th century. The Latvians to the north were conquered during the first three decades of the 13th century by the Order of the Brothers of the Sword (this order became a branch of the Teutonic Order in 1237). The Lithuanians, protected by a dense primeval forest and extensive marshland, successfully resisted German pressure. Samogitia (Lithuanian: Žemaitija), lying between Prussia and Livonia, two lands already in the hands of the German Crusading knights, was a particular object of German expansion. The German threat induced the Lithuanian tribes to unite in the middle of the 13th century under Mindaugas. He and his family were baptized in 1251, and two years later he was accepted into the feudal hierarchy of Europe by being crowned king of Lithuania by authority of Pope Innocent IV. Mindaugas, who had reverted to paganism, and two of his sons were assassinated in 1263. The Lithuanians retained their naturalistic pagan religion until the late 14th century. Traidenis, ruler from 1270 to 1282, was probably the founder of the dynasty named after Gediminas, who began to rule about 1315. Although Lithuanian expansion to the east and south into the area of modern Belarus and Ukraine had begun after the destruction of the Kiev realm, it was Gediminas who systematically carved out the empire that was historic Lithuania, a wide region inhabited by Lithuanians and East Slavs.
    [Show full text]
  • 4 160-181 Park.Indd
    The End of the Lithuanian Political “Patriarch’s” Era From Rise to Decline and Legacies Left Behind Ausra Park Abstract: Top political leadership can and often does play a crucial role in countries that transition from one political system to another. As a former Lithuanian Communist Party leader, the first president of independent Lithuania, and the longest-serving prime minis- ter, Algirdas Brazauskas is one of a few Lithuanian policymakers who has left a profound impact on the country. This article reviews Brazauskas’ rise to the pinnacles of political power, evaluates his pursued policies, and assesses the legacies he left behind after with- drawing from politics in 2006. The author also examines the claim that Lithuania is facing a leadership crisis in the aftermath of Brazauskas’ departure. Keywords: Brazauskas, presidency, prime ministership, legacy, leadership vacuum A political earthquake shook Lithuania on June 1, 2006, when a long-term political A survivor, Algirdas Brazauskas—who served as Lithuania’s prime minister from 2001- 2006—decided to resign, together with all of his cabinet members. A prime minister’s departure, in and of itself a commonplace occurrence in European politics, marked a profound turning point in Lithuania’s political life. On the one hand, this event signified the end of what became referred to as the country’s political “patriarch’s” era of rule. On the other hand, analysts both in the country and abroad began pointing to the “leaderless” Lithuania phenomenon. Why was so much attention devoted to this single politician and his departure from a political scene in a small country on the Baltic coast? Individual studies of political leaders always tackle challenging questions: “Why should one care about a particular individual?” and “Did he or she really matter as a leader?” Before these questions are addressed, a quick clarification of terminology is in Ausra Park is an assistant professor in the Department of Political Science and International Relations at Simmons College in Boston, Massachusetts.
    [Show full text]