LIETUVOS ŽEM ĖS ŪKIO UNIVERSITETAS VANDENS ŪKIO IR ŽEM ĖTVARKOS FAKULTETAS Vandentvarkos katedra

Martynas Kursevi čius

JURBARKO RAJONO S ĄVARTYN Ų UŽDARYMO PRELIMINARIOS EIL ĖS SUDARYMAS PANAUDOJANT DAUGIAKRITERIN Ę ANALIZ Ę

(PRELIMINARY LINE OF DISTRICT LANDFILL CLOSURE APPLYING MULTIPLE CRITERIA DECISION ANALYSIS)

Magistrant ūros studij ų baigiamasis darbas

Studij ų sritis - Technologijos moksl ų Studij ų kryptis - Aplinkos inžinerijos Studij ų programa - Hidrotechnikos

Akademija, 2008 2 Magistrant ūros studij ų baigiamojo darbo valstybin ė kvalifikavimo komisija: (Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. ______)

Pirmininkas: Doc. dr. Kazys SIVICKIS, ŽEM ĖS ŪKIO MINISTERIJOS SEKRETORIUS.

Nariai: 1. Doc. dr. Antanas DUMBRAUSKAS, LIETUVOS ŽEM ĖS ŪKIO UNIVERSITETAS;

2. Doc. dr. Liudas KIN ČIUS, LIETUVOS ŽEM ĖS ŪKIO UNIVERSITETAS;

3. Doc. dr. Petras MILIUS, LIETUVOS ŽEM ĖS ŪKIO UNIVERSITETAS;

4. Doc. dr. Arvydas ŠIKŠNYS, LIETUVOS ŽEM ĖS ŪKIO UNIVERSITETAS.

Mokslinis vadovas prof. dr. Petras PUNYS, LIETUVOS ŽEM ĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

Recenzentas prof. dr. Leonas KATKEVI ČIUS, LIETUVOS ŽEM ĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

Katedros ved ėjas prof. dr. Petras PUNYS, LIETUVOS ŽEM ĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

Oponent ė doc. dr. Laima TAPARAUSKIEN Ė, LIETUVOS ŽEM ĖS ŪKIO UNIVERSITETAS 3 SANTRAUKA

Gyvenant ši ų dien ų Lietuvoje jau neužtenka buityje ar gamyboje susidaran čių atliek ų tvarkyti taip kaip buvome įprat ę anks čiau. Kitaip tvarkyti atliekas skatina Europos S ąjungos ir kiti tarptautiniai įsipareigojimai. Ger ėjant gyventoj ų gyvenimo s ąlygoms, išaugus vartojimui, žmon ės ypa č daug perka ir kei čia buitin ės technikos, bei kit ų preki ų, kuri ų pasekoje susidaro įvairi ų atliek ų. Lietuvoje pasirinkta strategija įdiegiant regionin ę atliek ų tvarkymo sistem ą, nors žvelgiant į atskiras savivaldybes, galima teigti, kad kai kuriose ši, regionin ė atliek ų tvarkymo sistema n ėra optimaliausias variantas. Regionin ės atliek ų tvarkymo sistemos diegimui, apskri čių savivaldyb ės yra įkūrusios regiono atliek ų tvarkymo centrus, kuri ų vienas artimiausi ų tiksl ų tai sen ų s ąvartyn ų uždarymas. Kaip tik s ąvartyn ų uždarymo klausimui spr ęsti galime panaudoti sprendim ų paramos sistemas, o b ūtent, daugiakriterin ę analiz ę. Daugiakriterinei analizei atlikti gali b ūti pasitelkiama keletas kompiuterini ų program ų, toki ų kaip HYPSE ar Sprendim ų analiz ės modulis (DAM), kuri ą šiame darbe ir naudojame. Sprendim ų analiz ės modulio panaudojimui buvo nustatyti tam tikri kriterijai, o alternatyva tai kiekvienas Jurbarko rajono s ąvartynas. Kiekvienas kriterijus apib ūdina kiekvien ą alternatyv ą (s ąvartyn ą). Pagrindiniai žodžiai: atliekos, s ąvartynai, regionin ė atlie ų tvarkymo sistema, daugiakriterin ė analiz ė.

4 SUMMARY

These days there isn‘t enough just taking care of communal or industry waste as we all are accustomed in . The different waste managing is Europian Union and other international commit for Lithuania. Better everyday life in Lithuania brings bigger usage, that makes people to buy more life eguipment and other everyday goods, which brings to new waste. There is a regional waste managing system strategy in Lithuania, which isn't very optimal system for some of the Lithuanian municipalities. For this purpose district local governments established regional waste management centers, whose one of the first tasks is to close old landfills. For this problem to solve we will use decision making preferences, and that is multiple criteria decision analysis. There is several computer software for applying multiple criteria decision analysis, just like HYPSE and Decision analysis module (DAM), wich one we used in this study. For use of Decision analysis module we defined criteria, and alternative was Jurbarkas district landfills. Every criteria characterizes every alternative (landfill). Keywords: waste, landfill, regional waste managing system, multiple criteria decision analysis.

5 TURINYS

ĮVADAS ...... 1 1. LITERAT ŪROS APŽVALGA ...... 8 2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...... 12 3. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ...... 13 4. TYRIMO REZULTAT Ų ANALIZ Ė IR APTARIMAS ...... 14 4.1. Jurbarko rajonas ...... 14 4.2. Jurbarko rajono savivaldyb ėje esantys s ąvartynai ...... 14 4.3. Regionin ė atliek ų tvarkymo sistema ...... 17 4.4. Sprendim ų parama ir daugiakriterin ė analiz ė ...... 20 4.5. MAUT (Multi Atribute Utility Theory) ...... 22 4.6. Sprendim ų analiz ės modulis (DAM) ...... 25 4.7. Alternatyvos ir informacija apie jas ...... 26 4.7.1. Smuku čių (Jokymiški ų) s ąvartyno analiz ė ...... 27 4.7.2. Kiti Jurbarko rajono s ąvartynai ...... 30 4.8. Kriterijai ir j ų analiz ė ...... 31 4.9. Alternatyv ų kriterij ų skaitin ė išraiška, suvienodinimas bei susisteminimas ...... 38 4.10. Sprendim ų paramos modulio panaudojimas daugiakriterinei analizei ...... 49 5. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS ...... 56 LITERAT ŪRA ...... 58 DARBO APROBACIJA ...... 59 PRIEDAI ...... 60

6 ĮVADAS

Temos aktualumas . 2004 m. geguž ės 1 d. Lietuva įstojo į Europos S ąjung ą (ES). Su šiuo įstojimu atsirado daugyb ė nauj ų Europos S ąjungos teis ės akt ų, kuriais privalome ar prival ėsime vadovautis, mūsų šalyje. Vadovaujantis ES aplinkos apsaugos teis ės aktais, Lietuvoje buvo prad ėta įgyvendinti Regionin ė atliek ų tvarkymo sistema. Nors iki 2011 met ų pabaigos turi b ūti uždaryti visi aplinkos apsaugos ir visuomen ės sveikatos saugos reikalavim ų neatitinkantys Lietuvos atliek ų s ąvartynai, dar n ėra sudaryta Jurbarko rajono s ąvartyn ų uždarymo eil ė. Šiuo metu jau vykdomi s ąvartyn ų uždarymo darb ų viešojo pirkimo konkursai, tod ėl pasirinkta tema Jurbarko rajono s ąvartyn ų uždarymo preliminarios eil ės sudarymas panaudojant daugiakriterin ę analiz ę“ labai aktuali Jurbarko rajonui. Šiame magistrant ūros baigiamajame darbe analizuojamas Jurbarko rajono atliek ų tvarkymo sistemos santykis su šiuo metu galiojan čiais teis ės aktais, jų praktinis pritaikymas, bei galimyb ės. Mokslinis naujumas . Šiame darbe panaudojama daugiakriterin ė analiz ė, t.y. parenkami ir analizuojami atskiri socialiniai, ekonominiai ir aplinkosaugos kriterijai susij ę su ši ų sąvartyn ų teritorijomis, kurie išreiškus skaitine forma, panaudojami tolimesnei analizei. Pagal nustatytus kriterijus, renkami duomenys ir analizuojami panaudojant daugiakriterin ės analiz ės kompiuterin ę program ą sprendim ų analiz ės modulis (DAM - Decision analysis module). Teorin ė ir praktin ė reikšm ė. Pager ėjus ekonominei situacijai Lietuvoje taip pat pakito ir kiti susij ę gyvenimo aspektai, nat ūralu, kad d ėl to kei čiasi rajono atliek ų tvarkymo politikos santykis su regiono ar visos šalies pasirinkta strategija. Šio darbo teorin ė reikšm ė yra įvairi ų vietos savivaldos teis ės akt ų atnaujinimo galimyb ė, jų pritaikymas šio meto s ąlygoms, bei galimyb ė kitiems regionams pasinaudoti esama medžiaga ir j ą pritaikyti atskiro regiono s ąlygoms ar analizei atlikti, taip siekiant išvengti įvairi ų su atliek ų tvarkymu susijusi ų problem ų. Šio darbo praktin ę reikšm ę galima apib ūdinti keliais aspektais. Panaudojant šiame darbe pateikiam ą analiz ę sukuriami vietos teis ės aktai, kuriuos privalu vykdyti praktiškai, t.y. toliau sistemingai vykdyti regionin ės atliek ų tvarkymo sistemos pl ėtr ą, kad b ūtų pasiekti Lietuvos Respublikai, Europos S ąjungos iškelti reikalavimai. Pagal atlikt ą analiz ę ir sudaryt ą kriterij ų į kuriuos reik ėtų atsižvelgti s ąraš ą, panaudojant daugiakriterin ės analiz ės programas, sudaroma Jurbarko rajono s ąvartyn ų uždarymo eil ė. Šia medžiaga gal ėtų pasinaudoti Taurag ės regiono atliek ų tvarkymo centras, kaip vadovu, nusprendžiant kur į s ąvartyn ą uždaryti pirmiausia, kur į galima uždaryti v ėliau. Pasinaudojant šiuo darbu ir kitos šalies savivaldyb ės gal ės sudaryti, savo rajono s ąvartyn ų uždarymo eiles. Darbo tikslas – išanalizuoti Jurbarko rajono savivaldyb ės atliek ų tvarkymo sistemos 7 esam ą pad ėtį bei nustatyti Jurbarko rajono savivaldyb ės atliek ų s ąvartyn ų preliminari ą uždarymo eil ę atliekant daugiakriterin ę analiz ę (DAM). Darbo apimtis - 62 puslapiai, jame yra 14 lenteli ų, 1 diagrama ir 18 paveiksl ų. Bibliografin į apraš ą sudaro 22 šaltiniai. Darbo pabaigoje pateiktas 2 lap ų priedas, papildantis tyrimo duomenis. 8 1. LITERAT ŪROS APŽVALGA

Išnagrin ėjus Jurbarko rajono savivaldyb ės atliek ų tvarkymo plan ą (2005-2014 m.), galima daryti išvad ą, kad planas parengtas Valstybinio strateginio atliek ų tvarkymo plano nuostat ų pasiekimui. Šiame plane išd ėstyta, kas ir per kiek laiko turi b ūti padaryta Jurbarko rajone, kad įgyvendinti kitas Europos S ąjungos nustatytas užduotis. Bendroji atliek ų direktyva 75/439/EEC . Direktyva reikalauja, kad valstyb ės (ES nar ės) imt ųsi reikiam ų priemoni ų užtikrinti, kad atliekos b ūtų panaudojamos arba šalinamos, nekeliant pavojaus žmoni ų sveikatai ir nenaudojant toki ų proces ų ir metod ų, kurie gali pakenkti aplinkai. Valstyb ės nar ės privalo drausti nekontroliuojam ą atliek ų šalinim ą, sudaryti atliek ų tvarkymo planus ir sukurti integruot ą ir tinkam ą atliek ų šalinimo įrengini ų tinkl ą. Pagrindiniai direktyvos tikslai yra:

● Atliek ų susidarymo vengimas ir mažinimas;

● Antrini ų žaliav ų išgavimas iš atliek ų arba atliek ų naudojimas energijai gauti. Šalys nar ės privalo informuoti Europos Komisij ą (EK) apie pažang ą, siekiant ši ų tiksl ų. Direktyva reikalauja, kad kompetetingos institucijos sudaryt ų atliek ų tvarkymo planus, kuriuose b ūtų nurodyta:

● Utilizuojam ų ar šalinam ų atliek ų r ūšis, kiekis ir kilm ė;

● Bendrieji techniniai reikalavimai,

● Special ūs atskir ų atliek ų r ūši ų tvarkymo reikalavimai,

● Tinkamos šalinti atliekas aikštel ės ir įrenginiai. Atliek ų s ąvartyn ų direktyva 1999/31/EC. Direktyva siekiama užkirsti keli ą/sumažinti atliek ų s ąvartyn ų neigiam ą poveik į aplinkai, ypa č paviršiniams ir požeminiams vandenims, dirvožemiui, orui ir žmogaus sveikatai. Direktyva nustato detalius atliek ų s ąvartyn ų techninius standartus, leidim ų išdavimo tvark ą ir bendr ąją eksploatacijos tvark ą, monitoringo principus. Direktyva taikoma visiems sąvartynams, ta čiau joje nurodyti atskiri netaikymo atvejai. Direktyvoje nustatyti reikalavimai s ąvartyn ų įrengimui ir atliek ų pri ėmimo kriterijai. Visi s ąvartynai skirstomi į pavojing ų atliek ų, nepavojing ų atliek ų ir inertini ų atliek ų sąvartynus. Į s ąvartynus nepriimamos šios atliekos:

● skystos atliekos;

● degios atliekos;

● sprogstamosios arba oksiduojan čiosios atliekos; 9

● sveikatos prieži ūros ar veterinarijos įstaigose susidaran čios infekuotos ligonini ų ar kitos medicinin ės atliekos;

● nesmulkintos naudotos padangos, su tam tikromis išimtimis;

● visos kitos atliekos, kurios neatitinka direktyvos II priede nustatyt ų pri ėmimo kriterij ų. Direktyva nustato s ąvartyn ų leidim ų išdavimo sistem ą. Paraiškoje s ąvartyno leidimui gauti turi b ūti pateikta ši informacija:

● pareišk ėjo ir operatoriaus tapatyb ė, jei tai skirtingi asmenys;

● sąvartyne šalinam ų atliek ų r ūšys ir bendras numatomas kiekis;

● numatomi atliek ų šalinimo vietos paj ėgumai;

● atliek ų šalinimo vietos apib ūdinimas;

● numatomi taršos prevencijos ir mažinimo b ūdai;

● numatomas eksploatavimo, monitoringo ir kontrol ės planas;

● numatomas s ąvartyno uždarymo planas ir v ėlesn ės prieži ūros tvarka;

● pareišk ėjo finansin ė garantija;

● poveikio aplinkai studija. Valstyb ės nar ės turi patvirtinti nacionalines strategijas, kaip sumažinti s ąvartynuose šalinam ų biodegraduojan čių atliek ų kiek į ir numatyti priemones, kaip vykdyti direktyvoje nustatytas užduotis d ėl antrinio atliek ų panaudojimo, kompostavimo, biologini ų duj ų gamybos, perdirbimo. Si ūloma taip palaipsniui mažinti į s ąvartynus patenkan čių biodegraduojan čių komunalini ų atliek ų kiek į: iki 75 % - 2002 metais, 50 % - 2005 metais ir 25 % - iki 2010 met ų, lyginant su 1995 m. į s ąvartynus patekusiu biodegraduojan čių atliek ų kiekiu. Reikalaujama, kad metanas iš vis ų nauj ų ir esam ų s ąvartyn ų b ūtų surenkamas ir panaudojamas arba sudeginamas, kad prieš išvežant atliekas į s ąvartyn ą jos b ūtų preliminariai apdorotos (išr ūšiuotos, kompostuotos, sudegintos ir t.t.). Direktyva nustato, kad užmokestis už atliek ų šalinim ą s ąvartynuose turi padengti ne tik s ąvartyno įrengimo ir eksploatacijos išlaidas, bet ir jo uždarymo bei prieži ūros po uždarymo s ąnaudas. Valstyb ės nar ės užtikrina, kad veikiantys s ąvartynai negali t ęsti veiklos, jeigu neatitinka direktyvos nuostat ų. Ši direktyva nustato s ąvartyn ų uždarymo ir tolimesn ės prieži ūros tvark ą. Atliek ų tvarkymo įstatymas. Atliek ų tvarkymo įstatymas nustato, kad savivaldos institucijos yra atsakingos už komunalini ų atliek ų tvarkymo sistem ų organizavim ą savo teritorijose ir už atliek ų tvarkym ą tada, kai j ų savininkas neegzistuoja arba jo negalima nustatyti. Šis įstatymas nustato bendruosius atliek ų prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad b ūtų išvengta atliek ų neigiamo poveikio žmoni ų sveikatai ir aplinkai, bei pagrindinius atliek ų tvarkymo sistem ų 10 organizavimo ir planavimo principus. Įstatyme aprašomi įvairi ų atliek ų tvarkymo ypatumai, taip pat nurodomos valstybini ų institucij ų funkcijos. Nurodoma, jog komunalini ų atliek ų tvarkymo sistemas, b ūtinas j ų teritorijose susidaran čioms komunalin ėms atliekoms tvarkyti organizuoja savivaldyb ės. Nustatytos gamintoj ų, importuotoj ų ir platintoj ų teis ės ir pareigos. Valstybinis strateginis atliek ų tvarkymo planas. Valstybinis strateginis atliek ų tvarkymo planas (toliau – Planas) apima vis ų atliek ų (išskyrus duj ų išmetimus į atmosfer ą, radioaktyvi ąsias atliekas, atliekas, susidaran čias žvalgant, apdorojant ir saugant mineralinius išteklius, atliekas iš veikian čių karjer ų, kritusius gyv ūnus ir žem ės ūkio atliekas, nuotekas, išskyrus skystas atliekas, ir netinkamas naudoti sprogstam ąsias medžiagas). Plane numatyti veiksmai ir priemon ės, taip pat nustatytos užduotys, kurias turi įgyvendinti valstybin ės institucijos, šalies savivaldyb ės, bei kiti su atliekomis susij ę asmenys. Siekiant Plane numatyt ų tiksl ų, čia aprašomas ir reikalingas visuomen ės ind ėlis. Taurag ės regiono atliek ų tvarkymo planas įvertina dabartin ę Taurag ės apskrities teritorij ą atliek ų tvarkymo poži ūriu. Čia taip pat nustatomi prioritetiniai veiksmai, s ėkmingam regionin ės atliek ų tvarkymo sistemos diegimui. Šis planas kelia užduotis, artimesnes Valstybiniam strateginiam atliek ų tvarkymo planui. Taurag ės regionui, Valstybinio strateginio atliek ų tvarkymo plano nuostat ų įgyvendinimas nėra lengvai pasiekiamas. Pavyzdžiui, Pag ėgi ų rajono savivaldyb ė įsteigta tik 1999 metais, tod ėl sukurti s ėkmingai veikian čią sistem ą šioje savivaldyb ėje nuo pagrind ų, nėra taip paprasta. Kita vertus, Pag ėgi ų savivaldybei, lyginant su kitom trim Taurag ės apskrities savivaldyb ėmis, yra ir lengviau, nes nereikia taisyti įvairi ų praeities nesuderinamum ų, toki ų kaip sen ųjų komunalinink ų egzistavimas rajonuose, kurie įprat ę gauti finansavim ą iš rajono biudžet ų ir n ėra pilnavertis uždarosios akcin ės bendrov ės. Žvelgiant į Jurbarko rajono, Taurag ės regiono bei Valstybinio strateginio atliek ų tvarkymo plan ų rekomendacijas ir užduotis, iš savivaldybi ų pus ės, kuri ų teritorija daugiausiai susideda iš kaim ų, pasakytina, kad aukštesniojo rango planai yra sunkiai įgyvendinami. Ta čiau semiantis patirties iš kit ų valstybi ų, bei orientuojantis į aukštesnio lygio atliek ų tvarkymo paslaugas Lietuvoje, galima daug lengviau ir grei čiau tobul ėti, nors ir kur į laik ą visvien atsiliksime nuo sen ųjų Europos S ąjungos valstybi ų nari ų. Region ų aplinkos apsaugos departamentai, Aplinkos ministerija, Vyriausyb ė, reikalauja savivaldybi ų laikytis ir tinkamai įgyvendinti strateginius tikslus, nes to reikalauja iš jų Europos S ąjungos institucijos, tad vienas pagrindini ų tiksl ų yra uždaryti visus aplinkos apsaugos ir hiegienos norm ų neatitinkan čius šalies s ąvartynus (1999/31/EC landfill of waste directive). Sprendžiant iš surinktos šiam darbui medžiagos galima teigti, kad šis procesas, nors ir v ėluodamas, strategini ų tikslų atžvilgiu, juda į priek į. S ąvartynai bus uždaryti laiku, jei 11 nebus kažkoki ų netik ėtum ų rengiant j ų technin ę dokumentacij ą ir skelbiant viešuosius pirkimus, bei parenkant rangovus j ų uždarymui, bei sutvarkymui. Nei viename iš literat ūros šaltini ų nebuvo nurodyta proced ūra parenkant, kur į sąvartyn ą reik ėtų uždaryti pirmiau. Aišku tik, kad didieji, pagrindiniai s ąvartynai tur ės b ūti uždaryti v ėliausiai. Pasinaudojant Laurinavi čiaus E. ir Punio P. parengta sprendim ų paramos sistemos praktini ų nurodym ų knyga, Zavadsko E. K., Simanausko L., Kaklausko A. parengta sprendim ų paramos sistemos statyboje knyga bei kita literat ūra apie sprendim ų paramos sistemas ir daugiakriterin ę analiz ę, jose aptarta praktika buvo pritaikyta šiame, magistrant ūros baigiamajame darbe. Sprendim ų paramos sistemos, daugiakriterin ės analiz ės pagrindu, parinkus ir įvertinus kriterijus galima įvertinti kiekvieno s ąvartyno poveik į aplinkai ir taip išd ėstyti Jurbarko rajono s ąvartyn ų uždarymo eil ę.

12 2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Šio magistrant ūros baigiamojo darbo bendrasis tikslas – išanalizuoti Jurbarko rajono savivaldyb ės atliek ų tvarkymo sistemos esam ą pad ėtį bei nustatyti Jurbarko rajono savivaldyb ės atliek ų s ąvartyn ų preliminari ą uždarymo eil ę atliekant daugiakriterin ę analiz ę (DAM). Kad pasiekti min ėtą tiksl ą, pirmiausia bus analizuojami Europos S ąjungos bei Lietuvos institucij ų parengti teis ės aktai, kuriuose pateikti pagrindiniai atliek ų tvarkymo principai, tai Bendroji atliek ų direktyva, Atliek ų s ąvartyn ų direktyva, Atliek ų tvarkymo įstatymas, Valstybinis starteginis atliek ų tvarkymo planas. Taip pat studijuoti Taurag ės regiono, bei Jurbarko rajono savivaldyb ės atliek ų tvarkymo planai. Kad pasiekti bendr ąjį darbo tiksl ą, kitas uždavinys bus įvertinti esam ą situacij ą, parinkti esam ų s ąvartyn ų (alternatyv ų) vertinimo kriterijus ir juos tinkamai aprašyti. Parinkus ir aprašius vertinimo kriterijus, surinkti reikiamus duomenis juos išanalizuoti, susisteminti ir išreikšti skaitine reikšme. Išanalizuoti daugiakriterin ės analiz ės naud ą ir aprašyti jos praktin į pritaikym ą priimant sprendimus, iškylan čiose problemose. Panaudojant daugiakriterin ę analiz ę, skai čiais išreikštus kriterijus, bei sprendim ų analiz ės modul į (DAM) sudaryti Jurbarko rajono s ąvartyn ų uždarymo eil ę.

13 3. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

Šiame magistrant ūros baigiamajame darbe tyrimo objekto pirmoji dalis yra Jurbarko rajono atliek ų tvarkymo sistema, kuri yra Lietuvoje diegiamos regionin ės atliek ų tvarkymo sistemos dalis, bei 18 Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijoje esan čių s ąvartyn ų, kurie visi šiuo metu neatitinka aplinkos apsaugos ir higienos norm ų, tad juos reikia kuo skubiau uždaryti. Darbui atlikti buvo pasitelkta Bendroji atliek ų direktyva, Atliek ų s ąvartyn ų direktyva, Atliek ų tvarkymo įstatymas bei Valstybinis strateginis atliek ų tvarkymo planas. Taip pat buvo pasinaudota Taurag ės apskrities ir Jurbarko rajono savivaldyb ės atliek ų tvarkymo planais, kita Jurbarko rajono savivaldyb ėje, UAB „jurbarko komunalininkas“ ir UAB „Taurag ės regiono atliek ų tvarkymo centras“ sukaupta informacija, kitais darbais apie atliek ų tvarkymo sistemos diegim ą Lietuvoje. Išnagrin ėjus atliek ų tavrkymo sistem ą, buvo formuluojami kriterijai, apib ūdisiantys kiekvien ą iš nagrin ėjam ų 18 Jurbarko rajono s ąvartyn ų. Kriterijai formuluoti žvelgiant trimis rakursais, tai techniniu , tai yra viskas, kas susij ę su technologijomis ar technin ėmis charakteristikomis, socialiniu , tai yra viskas, kas susij ę su gyventojais, j ų galimu j ų gyvenimo kokyb ės prast ėjimu ir/ar nepasitenkinimu, piniginiais klausimais, aplinkos apsaugos, tai yra viskas, kas susij ę su gamtai galima padaryti ar daroma žala. Sudarius kriterij ų suvestin ę, renkami skaitiniai duomenys, aprašantys kiekvien ą iš j ų, nesant konkre čių duomen ų, pasinaudojama žem ėlapiais („Lietuvos saugomos teritorijos“ ir kitais), taip pat daromos login ės prielaidos, kurios leidžia suformuluoti, galutin ę skaitin ę kiekvieno kriterijaus išraišk ą. Duomenys pagal poreik į tikslinti vietoje, o tuo pa čiu atnaujinti Jurbarko rajono savivaldyb ės turimi duomenys. Pasitelkus turim ą literat ūrą apie daugiakriterin ę analiz ę („Sprendimo paramos sistemos statyboje“, „Sprendim ų paramos sistemos vandentvarkoje“ ir kt.), buvo sprendžiama galimyb ė j ą pritaikyti praktiškai, šiame magistro baigiamajame darbe. Surinkti duomenys apdoroti standartin ėmis kompiuterin ėmis programomis, o panaudojant suformuluot ų kriterij ų apib ūdinan čių kiekvien ą alternatyv ą, skaitine išraiškas, perskai čiavus tikruosius duomenis į balus, prendimo analiz ės moduliu (DAM) atlikta analiz ė, padedanti sudaryti Jurbarko rajono s ąvartyn ų uždarymo eil ę.

14 4. TYRIMO REZULTAT Ų ANALIZ Ė IR APTARIMAS 4.1. Jurbarko rajonas

Jurbarko rajono savivaldyb ė išsid ėsčiusi pietvakarin ėje Lietuvos dalyje, kurios pakraš čiu apie 70 kilometr ų vingiuoja didžiausia Lietuvos up ė Nemunas. Rajonas užima 1509 m2 km plot ą. Rytuose ribojasi su Kauno apskrities Kauno rajonu, šiaur ės rytuose – su Kauno apskrities Raseini ų rajonu, šiaur ės vakaruose – su Taurag ės rajonu, vakaruose – su Pag ėgi ų savivaldybe, Nemuno upe turi bendr ą sien ą su Marijampol ės apskrities Šaki ų rajonu ir pietvakarin ėje dalyje – su Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Krasnoznamensko rajonu. Administraciniu poži ūriu Jurbarko rajono savivaldyb ė suskirstyta į dvylika seni ūnij ų, tai – Eržvilko, Girdži ų, Jurbarko miesto, Jurbark ų, Juodai čių, Raudonės, Seredžiaus, Skirsnemun ės, Smalinink ų, Šimkai čių, Veliuonos, Viešvil ės. Savivaldyb ėje yra du miestai – Jurbarkas, , aštuoni miesteliai – Eržvilkas, Raudon ė, Seredžius, Stakiai, Šimkai čiai, Vadžgirys, , Viešvil ė ir 380 kaim ų. Jurbarko rajono savivaldyb ėje yra 8 saugomos teritorijos: Viešvil ės rezervatas, Kaskalnio geomorfologinis, Mituvos hidrografinis, Lapgiri ų botaninis, Dubysos ichtiologinis, Jūros ichtiologinis, Girdži ų botaninis draustiniai ir Panemuni ų regioninis parkas. 2007 met ų duomenimis, Jurbarko rajono savivaldyb ėje gyveno 35 616 gyventoj ų, iš kuri ų Jurbarko mieste – 13 364 gyventoj ų. 4.2. Jurbarko rajono savivaldyb ėje esantys s ąvartynai

Jurbarko rajono savivaldyb ėje iš viso yra 18 legali ų įvairaus dydžio s ąvartyn ų ir šiukšlyn ų, t.y. pagrindinis Smuku čių (Jokymiški ų) ir 17 seni ūnij ų s ąvartyn ų. Nė vienas iš savivaldyb ės teritorijoje esan čių ir eksploatuojam ų s ąvartyn ų neatitinka nacionalini ų ir tarptautini ų reikalavim ų, keliam ų s ąvartynams. Tarp s ąvartyno ir šiukšlyno yra keli skirtumai. Šiukšlynas visiškai netvarkomas, s ąvartyne taikomi tam tikri valdymo b ūdai. Be to, šiukšlynai dažniausiai atsiranda spontaniškai, tuo tarpu s ąvartyno k ūrimas yra planingas procesas ir kai kuriais atvejais s ąvartynai buvo steigiami pagal kokios nors formos projekt ą. Tenka konstatuoti, kad šios dvi s ąvokos vartojamos nelabai nuosekliai ir dauguma vadinam ųjų s ąvartyn ų nesiskiria nuo vadinam ųjų šiukšlyn ų. Ne visos šios atliek ų šalinimo vietos yra vienodai pavojingos aplinkai. D ėl ši ų aplinkybi ų, esan čių sąvartyn ų tolimesnio saugaus tvarkymo poži ūriu, reikalinga parinkti tam tikrus kriterijus, kuriais vadovaujantis b ūtų galima sudaryti Jurbarko rajono s ąvartyn ų uždarymo eiliškum ą. Detalesni duomenys apie Jurbarko rajono savivaldyb ės s ąvartynus ir šiukšlynus yra pateikti 1 lentel ėje. Dalis 1 lentel ėje esam ų duomen ų bus panaudoti darbe v ėliau, sudarant 15 Jurbarko rajono s ąvartyn ų uždarymo eil ę. S ąvartyn ų ir šiukšlyn ų išsid ėstymas Jurbarko rajono savivaldyb ėje pavaizduotas 1 priedo ir 2 prieduose. 16 1 lentel ė. Jurbarko rajono komunalini ų atliek ų s ąvartyn ų (šiukšlyn ų) vietos ir pagrindiniai parametrai. Eil. Seni ūnija Sąvartynas (šiukšlynas) Sąvartyno (šiukšlyno) Sąvartyno Sąvartyno (šiukšlyno) Atliek ų Šalinam ų Nr. koordinat ės (LKS-94) (šiukšlyno) duomenys kiekis, atliek ų būkl ė tūkst. m 3 kiekis, X Y Vid. atliek ų sluoksnio Plotas, m3/metus storis, m ha 1. Jurbarko m. Smuku čiai (Jokymiškiai) 415909 6107604 eksplotuojamas 4 190 20000

2. Eržvilko Openišk ės 417943 6129735 eksplotuojamas 1 3,9 210 3. Palabaukš čių (Pašaltuonio) 411078 6128218 eksplotuojamas 0,8 4,9 40 4. Girdži ų Gudeli ų (Girdži ų) 424114 6116350 eksplotuojamas 1,2 9,4 190 5. Juodai čių Miši ūnų 456050 6121089 eksplotuojamas 3 12,1 65 6. Jurbark ų Vertim ų (Banzin ų) 414586 6116429 eksplotuojamas 1,5 8,0 250 7. Raudon ės Ambru čių 444543 6113446 eksplotuojamas 2 5,2 85 8. Pupkaimio 446187 6107287 eksplotuojamas 2 9,4 220 9. Seredžiaus Eimuntiški ų 463799 6111159 eksplotuojamas 1,2 16,1 260 10. Motiški ų (Seredžiaus) 462364 6105811 neeksplotuojamas 1,2 0 1100 11. Skirsnemun ės Girvalaki ų 429910 6108971 eksplotuojamas 1 10,2 290 (Skirsnemuniški ų) 12. Šimkai čių Medinink ų 439694 6123020 eksplotuojamas 1 3,9 225 13. Paskyn ų 429168 6123176 eksplotuojamas 1 4,5 140 14. Degim ų (Volungiški ų) 443763 6121795 neeksplotuojamas 0,8 0 85 15. Viešvil ės Pagulbinio 394526 6105963 eksplotuojamas 1,5 19,0 400 16. Veliuonos Bereiviški ų 452286 6113083 eksplotuojamas 0,5 2,7 110 17. Grici ų 453098 6121873 eksplotuojamas 1 7,9 80 18. Klangi ų 456992 6107091 eksplotuojamas 0,5 6,8 200 17 4.3. Regionin ė atliek ų tvarkymo sistema

Lietuvai įstojus į Europos S ąjung ą atsirado nauji įsipareigojimai aplinkos apsaugos srityje, atliek ų tvarkymo sektoriuje. Lietuva pasirinkusi regionin ės atliek ų tvarkymo sistemos diegimo strategij ą. Tam tikslui pasiekti šalies savivaldyb ės įkūrė 10 regionini ų atliek ų tvarkymo centr ų. Regioniniai atliek ų tvarkymo centrai ir j ų administruojamos teritorijos sutampa su kiekvienos Lietuvos apskri čių teritorija (1 pav.).

1 pav. Regioniniai atliek ų tvarkymo centrai ir j ų veikimo teritorija Kad įvertinti atliek ų tvarkymo b ūtinum ą atlikime paprast ą analiz ę, pažvelkime, kaip kasmet kinta atliek ų susidarymo kiekiai (2 pav.). Duomenys paimti iš Aplinkos apsaugos agent ūros tinklalapio.

2 pav. Susidaran čių atliek ų kiekiai Kaip matyti 2 paveiksle kasmet susidaran čių atliek ų kiekis turi tendencij ą kilti, t.y. atliek ų ateityje susidarys tik daugiau. 2006 met ų duomenimis atliek ų kiekis padid ėjo tik šiek 18 tiek tod ėl, kad po truput į prad ėtos vykdyti strategin ės nuostatos, tai pakartotinis kai kuri ų atliek ų panaudojimas. Galima padaryti išvad ą, kad verta ir netgi b ūtina imtis priemoni ų ir prad ėti tinkamai tvarkyti susidaran čias atliekas, nes joms patenkant tiesiog į aplink ą galime negryžtamai paveikti j ą į bolg ąją pus ę. Nustatytiems tikslams pasiekti ir yra kuriami regioniniai atliek ų tvarkymo planai, o taip pat atsižvelgiant į tai, jog kiekvienas šalies rajonas yra specifinis, sudaromi atskir ų rajon ų ir region ų atliek ų tvarkymo planai. Šie planai b ūtinai turi sietis su šalies (strateginiu) atliek ų tvarkymo planu. Jurbarko rajono savivaldyb ė, kartu su Taurag ės, Pag ėgi ų ir Šilal ės savivaldyb ėmis yra įkūrusios bendr ą įmon ę UAB „Taurag ės regiono atliek ų tvarkymo centras“. Kol kas ši įmon ė labiau išlaikoma iš keturi ų savivaldybi ų biudžet ų, ta čiau ateityje, manoma, kad ji turi potencialo perimti viso Taurag ės regiono atliek ų sraut ų tvarkym ą. Ši įmon ė gauna l ėšų iš Lietuvos biudžeto ir Europos S ąjungos fond ų, kurias naudoja, regioninei sistemai įdiegti. Vienas geriausiai nusakan čių esam ą atliek ų tvarkymo sistemos b ūkl ę rodikli ų yra gyventoj ų procentas, kuriems yra teikiama viešoji atliek ų surinkimo paslauga. Šis rodiklis taip pat yra geras indikatorius sprendžiant klausim ą d ėl rinkliavos už atliek ų tvarkym ą įvedim ą. Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijoje vieš ąja komunalini ų atliek ų tvarkymo paslauga 2005 metais naudojosi tik apie 35 proc. rajono gyventoj ų, tuo tarpu visos Taurag ės apskrities šios paslaugos įdiegimas buvo vidutiniškai apie 45 proc. (Taurag ėje apie 67 proc.), visos Lietuvos mastu vidutiniškai apie 63 proc. 2006 metais Jurbarko rajone šis rodikl ės siek ė apie 40 proc., o 2007 metais siek ė apie 70 proc. Paslaugos įdiegimo rodiklis šoktel ėjo d ėl suaktyvinto rajono gyventoj ų švietimo apie aplink ą UAB „Jurbarko komunalininkas“ darbuotoj ų, seni ūnij ų seni ūnų, o taip pat tur ėjo prisid ėti ir Jurbarko rajono savivaldyb ės administracijos įgyvendinamo projekto „Taurag ės apskrities savivaldybi ų gyventoj ų švietimas ir informavimas atliek ų tvarkymo klausimais“ finansuojamo iš Lietuvos biudžeto ir Europos Sąjungos l ėšų. Pats Jurbarko rajonas n ėra palankus atliek ų sistemos diegimui, nes jis turi pri ėjim ą prie Nemuno net 70 km ilgio ruože (yra išt ęstas), o didžiosios gyvenviet ės įsik ūrusios prie kelio Kaunas-Jurbarkas. Į šiaur ę nuo Nemuno yra daug maž ų gyvenvie čių, kurias atliek ų tvarkytojui sud ėtinga pasiekti d ėl daugyb ės neasfaltuot ų keli ų, kurie tam tikru laiku gali tapti visai nepravažiuojamais didel ėms šiukšliavež ėms. Kyla klausimas, ar nevert ėtų tokiu atveju palikti sen ųjų s ąvartyn ų, nes taip papras čiau b ūtų išvežti iš gyvenvie čių atliekas? Kai sąvartyn ų yra daug, jie pasklid ę po vis ą rajon ą, tarša ima sklisti iš daug tašk ų, požeminiams vandenims judant pro tokius, neapsaugotus s ąvartynus, iš j ų paimamos teršian čios dalel ės, 19 kurios patenka į giluminius gr ęžinius, kurie apr ūpina gyventojus švariu vandeniu. Taigi, turint daug s ąvartyn ų ir dar be apsaugini ų sluoksni ų, kurie apsaugo grunt ą nuo užteršimo, sklindanti tarša darosi nekontroliuojama, o taip par ir ši ų s ąvartyn ų tvarkymui reikalingas specialusis transportas, kur į laikyti prie kiekvieno ar gabenti į kiekvien ą s ąvartyn ą ekonomiškai neapsimoka. Jurbarko rajone yra 18 s ąvartyn ų, kurie dažniausiai yra pamišk ėse, neretai ir netoli paviršini ų vandens telkini ų. Pavyzdžiui, pagrindinis Smuku čių s ąvartynas, kur į eksplotuoja UAB „Jurbarko komunlininkas“ yra vos už 1,5 km nuo Mituvos up ės ir netoli UAB „Jurbarko vandenys“, prie kuri ų yra daugyb ė gilumini ų gr ęžini ų kuri ų vandeniu apr ūpinamas visas Jurbarko miestas. Kitus s ąvartynus priži ūri seni ūnijos, kas taip pat kelia daug abejoni ų apie ger ą ši ų s ąvartyn ų prieži ūrą. Kad šie s ąvartynai vis dar intensyviai naudojami galima pasteb ėti iš jiems kasmet skiriam ų l ėšų (2 lentel ė). L ėšos skiriamos iš savivaldyb ės aplinkos apsaugos r ėmimo specialiosios programos. 2 lentel ė. Seni ūnij ų s ąvartynams tvarkyti skiriamos l ėšos Tvarkyt ų Skirt ų l ėšų kiekis, Metai sąvartyn ų Tvarkyta, kart ų per metus Lt skai čius 2004 18 26922 Po 2 kartus seni ūnij ų, 5 kartus Smuku čių s ąvartynas 2005 17 9643 Po 1 kart ą seni ūnij ų 2006 17 23854 Po 2 kartus seni ūnij ų Po 2-3 kartus seni ūnij ų, 8 kartus Smuku čių 2007 18 55290 sąvartynas 2005 ir 2006 metais UAB „Jurbarko komunalininkas“ buvo skiriamos l ėšos iš biudžeto. Kaip matyti iš 1 lentel ėje pateikt ų duomenų atliek ų kiekiai s ąvartynuose vis did ėja, o tai prieštarauja pasirinktai Lietuvos regioninei strategijai. Kasmet Jurbarko rajono sąvartynuose atliek ų padaug ėja apie 23950 m 3 per metus. Įgyvendinus numatyt ą strategij ą šis skai čius tur ės pasiekti 0, nors manoma, kad tai pavyks įgyvendinti dar ne greitai, vien d ėl to kad žmon ės įprat ę atsikratyti atliek ų aplinkosaugini ų reikalavim ų neatitinkan čiuose sąvartynuose. Pasiekti, kad gyventojai nevežt ų į senuosius s ąvartynus namuose susidariusi ų atliek ų įmanoma tik įvedus rinkliav ą, kuri ą prival ėtų mok ėti visi. Tada b ūtų įgyvendintas ir kitas itin svarbus atliek ų tvarkymo sistemoje principas „Terš ėjas moka“. Ta čiau rinkliava galima įvesti tik esant dideliam gyventoj ų besinaudojan čių atliek ų tvarkytoj ų paslaugomis rodikliui, kuris tur ėtų b ūti kiek galima artimas 100 proc. Šiuo metu yra statomas naujas Leikišk ės s ąvartynas, kuris vienintelis Taurag ės apskrityje atitiks Europos S ąjungos keliamus reikalavimus. Visi kiti aplinkos apsaugos ir 20 visuomen ės sveikatos saugos reikalavim ų neatitinkantys regiono s ąvartynai turi b ūti uždaryti iki 2011 met ų pabaigos. Šiuo metu vyksta Taurag ės apskrities s ąvartyn ų uždarymo technin ės dokumentacijos parengimo darbai, o ši ų met ų ruden į planuojamas skelbti konkursas d ėl ši ų sąvartyn ų uždarymo. Uždarant s ąvartyn ą, atliek ų kaupas turi b ūti uždengiamas, kad b ūtų galima kontroliuoti vandens infiltracij ą, apsaugoti nuo erozijos, palengvinti bioduj ų surinkim ą ir apskritai kalbant, apsaugoti aplink ą nuo s ąveikos su atliekomis. Viršutin ė danga paprastai daroma iš molio ar lanks čios geomembranin ės dangos, kurios viršutin ė pus ė padengta sm ėlėtu gruntu ar žvyru, siekiant palengvinti vandens nutek ėjim ą, ir derlingu grunto sluoksniu augmenijai. Principin ė viršutin ės s ąvartyno kaupo dangos schema pavaizduota 3 pav.

3 pav. Viršutin ės s ąvartyno kaupo dangos pavyzdys Bendruoju atveju s ąvartyno sutvarkymo (rekultivavimo) darbai apima: s ąvartyno inventorizavimas, ekogeologinis tyrimas, aplinkos b ūkl ės įvertinimas, požeminio vandens monitoringo sistemos įrengimas, s ąvartyno rekultivavimo technologinio reglamento (techninio projekto) parengimas, esam ų atliek ų kasimas – sustumdymas, sustumdyt ų atliek ų kompaktavimas, s ąvartyno kaupo rekultivacin ės dangos suformavimas (0,7 m storio), drenažinio ir paviršinio vandens surinkimo sistemos įrengimas, grunto sluoksnio (0,3 m storio) suformavimas ant nuo atliek ų laisvos teritorijos, kaupo paviršiaus aps ėjimas žole, teritorijos sutvarkymas. 4.4. Sprendim ų parama ir daugiakriterin ė analiz ė

Nuo gero viso regiono atliek ų tvarkymo sistemos funkcijonavimo priklauso ir sen ųjų sąvartyn ų uždarymo eiga. Nesant gerai išvystytai atliek ų tvarkymo sistemai, gyventojai negal ės atsisakyti visiško sen ųjų s ąvartyn ų teikiamo patogumo, kai jie gali nemokamai, 21 neregistruotai atvežti ir palikti čia j ų ūkiouose susidariusias atliekas. Nekontroliuojant ši ų atliek ų patekimo į senuosius s ąvartynus, čia gali patekti ir labai kenksming ų aplinkai medžiag ų. Bet kuriuo atveju prieinama išvada, jog senuosius s ąvartynus reikia uždaryti, o j ų poveik į aplinkai galima įvertinti pasinaudojant sprendim ų paramos sistemomis, daugiakriterine analize. Sprendim ų parama yra sprendim ų pri ėmimo proceso dalis. Sprendimas čia suprantamas kaip vienos iš daugelio galim ų alternatyvi ų variant ų (alternatyv ų) pasirinkimas. Sprendim ų paramos sistemos (SPS) apibr ėžiamos kaip interaktyvios kompiuterin ės sistemos, padedan čios sprendim ų pri ėmėjui panaudoti duomenis ir modelius, siekiant identifikuoti ir išspr ęsti sprendim ų pri ėmimo problemas. Svarbiausios j ų charakteristikos yra: • SPS apima kartu duomenis ir modelius; • skirtos pad ėti sprend ėjui išspr ęsti pusiau strukt ūrizuot ų ar nestrukt ūrizuot ų sprendim ų pri ėmimo problemas; • SPS padeda, bet nepakei čia sprend ėjų nuomon ės; • jos padeda pagerinti (padidinti) sprendim ų efektyvum ą. Daugiakriterin ė analiz ė, praktiškai gali b ūti pritaikyta projektuojant, modeliuojant, sistemose išd ėstant ribot ą resurs ų kiek į pagal poreikius tokiose gyvenimo srityse kaip industrin ė gamyba, transporto organizavimas, sveikatos apsaugos punkt ų teritorinis planavimas, nauj ų gyvenvie čių išd ėstymas, energijos gamyba ir paskirstymas, firm ų ir organizacij ų valdymas, investavimo politika, augalininkyst ės ir gyvulininkyst ės produkt ų gamyba, vietos savivaldos organizavimas, o taip pat ir šiame magistrant ūros baigiamajame darbe tiriamos Jurbarko rajono s ąvartyn ų uždarymo eil ės sudarymo procese. Dažniausia kriterijai nat ūraliai tarpusavyje konfliktuoja ir noras juos visus patenkinti vienu metu ver čia išsiaiškinti, kaip šiuo atveju reik ėtų suprasti optimal ų sprendim ą. Toks ne vienintelio, o jau daugelio kriterij ų, galima sakyti, kriterij ų vektoriaus, atsiradimas perkelia sprendimo problem ą į kitoki ą modeliavimo ir matematinio programavimo dimensij ą. Pamin ėtina, kad kai sprendžiamos problemos formuluot ėje naudojamas kriterij ų vektorius (keletas kriterij ų), ypa č tada, kai vienas ar keli tikslai – kriterijai nekomercin ės kilm ės, paprastai optimalus sprendinys neegzistuoja. Siekiant darbe iškelto tikslo, pasinaudojama MAUT (Multi Atribute Utility Theory) teorija, o praktiniu pob ūdžiu naudojama daugiakriterin ės analiz ės kompiuterin ė programa – sprendim ų analiz ės modulis (Decision analaysis module – DAM).

22 4.5. MAUT (Multi Atribute Utility Theory)

MAUT metodas remiasi naudingumo funkcijos konstravimo mechanizmu. Naudingumo teorijoje priimama prielaida, kad galime pasirinkti tarp galim ų alternatyv ų taip, kad iš to pasirinkimo gautume kiek įmanoma didesn ę naud ą. Žinoma, alternatyvos turi b ūti mums gerai žinomos, suprantamos, jas turime sugeb ėti įvertinti, o naudingumo funkcija turi apimti visas galimas kriterij ų reikšmes. Kitaip tariant, naudingumo funkcija turi b ūti apskai čiuotina su visomis normuotos matricos R reikšm ėmis. Tokiu b ūdu naudingumo funkcija yra formali matematin ė sprend ėjo nuostat ų išraiška. Sprendimo pri ėmėjo nuostatos, konstruojant naudingumo funkcij ą, turi tenkinti tam tikras s ąlygas. Pasirinkim ą tarp užtikrinto ir abejotino galutinio rezultato sieja aksiomos. Priimant aksiomas, nusakomos sprendimo pri ėmėjo (sprend ėjo) nuostatos garantuotos baigties ir rizikingos situacijos s ąlygomis. Aksiomos:

1. Alternatyvoms A1 ir A2 yra teisingas vienas iš trij ų atvej ų: 1) sprend ėjui

alternatyva A1 geresn ė už alternatyv ą A2 ; 2) alternatyva A2 geresn ė už A1 ; 3)

alternatyvos A1 ir A2 vienodos.

2. Sprend ėjo alternatyv ų įvertinimas yra tranzityvus: jei A1 geresn ė už A2 , o A2

geresn ė už A3 , tai A1 geresn ė už A3 .

3. Tarkime, kad A1 geresn ė už A2 ir A2 geresn ė už A3 . Egzistuoja tikimyb ė p

(0 < p < 1), kada sprend ėjas garantuotai pasirinks alternatyv ą A2 negu alternatyv ą

A1 su šia tikimybe p arba alternatyv ą A3 su tikimybe 1− p .

4. Tarkime, kad sprend ėjui alternatyvos A1 ir A2 vienodos ir yra tre čia alternatyva

A3 . Tada jam vienodai rizikinga: 1) pasirinkti A1 su tikimybe p ir pasirinkti A3 su

tikimybe 1− p ; 2) pasirinkti A2 su tikimybe p ir pasirinkti A3 su tikimybe 1− p . Svarbiausi ą viet ą MAUT metode užima kriterij ų naudingumo funkcij ų sudarymas. Naudingumo funkcija U(x) sudaroma atskirai kiekvienam kriterijui. Funkcijos U(x) argumentas x – kriterijaus reikšm ės, transformuotos į interval ą [ 1;0 ]. Mažiausia kriterijaus reikšm ė transformuojama į reikšm ę xmin = 0 , didžiausia– į reikšm ę xmax =1. Pasteb ėsime, kad maksimizuojamo kriterijaus blogiausia reikšm ė – mažiausia, o geriausia reikšm ė – didžiausia. Minimizuojamo kriterijaus atvirkš čiai: x = 0 – didžiausiai reikšmei, x = 1 – mažiausiai reikšmei. Bendra transformavimo formul ė, naudojant poveiki ų matric ą D: 23

d Kj − d Kblog. xKjj = . (1) d Kger. − d Kblog. Papras čiausi ą naudingumo funkcij ą gautume naudodami tiesin ę funkcij ą, t. y. U(x) = x . Ta čiau MAUT metodas iš kit ų metod ų išsiskiria tuo, kad jame įvertinamas sprend ėjo polinkis į rizik ą. Nepriklausomai nuo sprend ėjo polinki ų, sutariama, kad

U(xmin ) =U(0) = 0 ir U(xmax ) =U(1) =1. Prieš sudarant funkcij ą U(x) laikoma, kad sprend ėjo nuostata rizikos atžvilgiu neutrali (nei link ęs rizikuoti, nei atsargus). Sprend ėjo neutralumas MAUT metode interpretuojamas taip: vienodai vertina blogiausios (x = 0) ir geriausios (x =1) kriterijaus reikšmi ų įgijimo galimybes. Kitaip tariant, tikimyb ės p reikšm ė pagal 4 aksiom ą lygi 0,5.

Tada U( 5,0 ) = p ⋅ xmin + 1( − p) ⋅ xmax = 0 ⋅ 5,0 + 5,0 ⋅1 = 5,0 . Taigi, neutralaus sprend ėjo atveju naudingumo funkcijos U(x) reikšm ė – didžiausios ir mažiausios (geriausios ir blogiausios) kriterijaus reikšmi ų vidurkis (4. pav.,a)).

1 1 1 U(x) 1 U(x)

ps 0,5 S pv=p s 0,5 pv 0,5 pv S ps

X X 0 U(x) 0 0 0 0,5 1 0 0,5 1 0 0,5 1 a) neutralaus b) vengian čio rizikos c) rizikuojan čio

4. pav. Kriterijaus naudingumo funkcij ų u(x) kreiv ės neutralaus, vengian čio rizikos ir rizikuojan čio sprend ėjo atvejais Sprend ėjo polink į rizikuoti galima išsiaiškinti, remiantis dažnai teleloterijose stebimu pavyzdžiu. Laidos dalyvis jau turi pradin ę laim ėtą sum ą. Laidos ved ėjas dalyviui -sprend ėjui paaiškina tolesnio žaidimo taisykles: d ėžėje yra tam tikras skai čius balt ų ir juod ų rutuli ų. Jeigu sprend ėjas ištraukia balt ą rutul į, jo išlošimas dvigubai padid ėja, jei įštraukia juod ą rutul į - dvigubai sumaž ėja. Kitaip tariant, sprend ėjui si ūloma pasirinkti tarp dvigubai mažesn ės

( xmin = 0 ), turimos (xs = xvid = 5,0 ), ir dvigubai didesn ės ( xmax = 1) sum ų. Jei sprend ėjas nusprendžia toliau nebežaisti, kai d ėžėje yra vienodas skai čius balt ų ir juod ų rutuli ų, teigiame, kad sprend ėjas neutralus rizikos atžvilgiu. Jei sprend ėjas nesiryžta žaisti toliau, kai d ėžėje yra balt ų rutuli ų daugiau ir tikimyb ė ištraukti balt ą rutul į didesn ė nei 0,5, sakoma, kad jis rizikos vengia ( ps > pv ). Vengian čio 24 rizikos sprend ėjo iškila aukštyn kreiv ė išvedama per tašk ą ;5,0( ps) . (4. pav.,b)). Priminsime, kad iškila aukštyn kreive vadinama tokia kreiv ė, jei bet kuriame kreiv ės taške nubr ėžta liestin ė yra aukš čiau kreiv ės tašk ų. Projekto analiz ės atveju vengian čio rizikos sprend ėjo situacij ą galima interpretuoti taip: sprend ėjas mano, kad projektas su min ėta vidutine kriterijaus reikšme vis d ėlto per daug ambicingas arba mažai tik ėtinas ir yra link ęs pasitenkinti projektu su mažesne reikšme. Tada prašoma nurodyti toki ą kriterijaus reikšm ę, kuri b ūtų priimtina sprend ėjui. Tarkime sprend ėjas nurodo reikšm ę xs < 5,0 . Tai atitinka taškas S. Sprend ėjas tikisi iš projekto tokio pat naudingumo išvengdamas rizikos, tod ėl

U(xs ) = 5,0 , kai xs < 5,0 . (4. pav.,b)). Jei sprend ėjas ryžtasi žaisti toliau, kai d ėžėje yra balt ų rutuli ų mažiau ir tikimyb ė ištraukti balt ą rutul į mažesn ė nei 0,5, sakoma, kad jis rizikos nevengia ( ps < pv ).

Rizikuojan čio sprend ėjo iškila žemyn kreiv ė išvedama per tašk ą ;5,0( ps ) . (4. pav.,c)). Kitaip tariant, sprend ėjo netenkina vidutin ė laukiamo projekto kriterijaus reikšm ė, apskai čiuota iš vis ų M projekt ų blogiausios ir geriausios reikšmi ų ir jis nor ėtų projekto su didesne kriterijaus reikšme. Tada prašoma nurodyti toki ą kriterijaus reikšm ę, kuri tenkint ų sprend ėją. Tarkime, nurodoma reikšm ė x0 > 5,0 . Sprend ėjas rizikuoja gauti geresn į projekt ą (taškas S) už t ą pa čią vidutin ę naud ą, tod ėl U(xs ) = 5,0 (4. pav.,c)).

Koordina čių plokštumoje atid ėjus tašk ą S(xs 5,0; ), gauname tris taškus, per kuriuos reikia išvesti tolydži ą iškili ą į virš ų kreiv ę. Tam dažniausiai naudojama funkcija U(x) = a ⋅(1− ebx ), (2) kurioje kei čiant parametr ų a ir b reikšmes galima gauti iškilas tiek aukštyn, tiek ir žemyn kreives. Be abejo, galima naudoti ir kitokias funkcijas iškiloms kreiv ėms užrašyti, ta čiau verta prisiminti, kad kriev ės su didesniu parametr ų skai čiumi pareikalaut ų ir sud ėtingesni ų parametr ų apskai čiavimo metod ų. Verta pasteb ėti, kad iškila aukštyn(išgaubta) kreiv ė, taikoma atsargaus, nem ėgstan čio rizikuoti sprend ėjo atveju, labiau išryškina projektus su mažesn ėmis naudingumo funkcijos reikšm ėmis. Tuo pa čiu labiau niveliuojami projektai su didesn ėmis naudingumo funkcijos reikšm ėmis. Iš tikr ųjų, pa ėmus vienodus kriterijaus reikšm ės poky čius maž ų (xs < 5,0 ) ir dideli ų (xs > 5,0 ) reikšmi ų srityse gausime, kad naudingumo funkcijos atitinkami poky čiai gaunami su mažesni ų kriterijaus reikšmi ų poky čiais. Iškila žemyn ( įgaubta) kreiv ė, kaip m ėgstan čio rizikuoti sprend ėjo nuostat ų matematinis modelis, labiau išryškina projektus su didesn ėmis naudingumo funkcijos 25 reikšm ėmis. Su mažais kriterijaus reikšm ės X poky čiais dideli ų ( xs > 5,0 ) reikšmi ų srityse gaunamas didesnis naudingumo funkcijos X pokytis. Tokiu atveju labiau niveliuojami projektai su mažesn ėmis naudingumo funkcijos reikšm ėmis.

Patartina sprend ėjo nuostat ą rizikos atžvilgiu - xS reikšm ę – gauti naudojant realius poveiki ų matricos D duomenis. Sprend ėjo nurodyt ą K-tajam kriterijui priimtin ą reikšm ę d KS po to perskai čiuoti (Dyer ir kt., 2005):

d KS − d Kblog . xS = . (3) d Kger . − d Kblog . 4.6. Sprendim ų analiz ės modulis (DAM)

Įvairi ų sprendini ų įvertinimui, šiuo metu, pla čiai taikomos sprendim ų paramos sistemos. Toki ų sistem ų pagrind ą sudaro matematiniai metodai, sistemos vartotojui pateikiami patogioje programin ėje aplinkoje. Sprendim ų analiz ės modulis (Decision analysis module - DAM) tai – Tarptautin ės atomin ės energijos agent ūros (IAEA) laisvai platinamas programinis produktas. Šios programin ės įrangos pagalba, galime atlikti daugiakriterin ę sprendim ų analiz ę. DAM pagrindinis principas – daugiakriterin ėje analiz ėje n ėra vienintel ės koncepcijos, atitinkan čios optimali ą alternatyv ą, t.y. analizuojant visada turi b ūti pasirenkama socialin ė, ekonomin ė ar aplinkos kryptis. Ta čiau tai nereiškia, jog geriausia alternatyva, pasirinkus bet kuri ą krypt į negali sutapti. DAM naudojamas suprastintas daugiakriterin ės naudos teorijos metodas (MAUT - multiatribute utility theory), su tiesine naudos (tikslo) funkcija. DAM buvo sukurtas spr ęsti daugiakriterin ės sprendimo analiz ės problemas. DAM pagrindinis modelis apima: • baigtin į sprendimo alternatyv ų (variant ų ar projekt ų) skai čių; • baigtin į kriterij ų, atitinkant į alternatyvas skai čių; • reikšmi ų lentel ę su visomis alternatyvomis ir visais kriterijais; • kompromisus ( trade-offs ) tarp kriterij ų. Naudojami porini ų kriterij ų palyginimo metodai. Ši programin ė įranga specialiai sukurta dirbti su netikslia kriterij ų reikšmi ų informacija, kai žinomos tik j ų kaitos ribos. Įvesta netiksli informacija neduoda vienareikšmio optimalaus sprendinio. Kuo tikslesn ė yra informacija apie kriterij ų por ų reikšmes, tuo trumpesnis potencialiai optimali ų alternatyv ų s ąrašas. DAM atlieka tokius uždavinius: 26 • Alternatyv ų dominavimo test ą su pagrindiniu kriterijumi (Testing outperformance with the basic criterion) • Alternatyv ų dominavimo test ą su kompromisu (Testing outperformance with trade- offs) • Analiz ę “Kas b ūtų jei” (Performing what-if analysis) • Pareto dominavimo test ą (Testing Pareto dominante) • Alternatyv ų r ūšiavim ą (Sorting alternatives) • Kompromis ų deramumo test ą (Testing consistency of trade-offs) (Laurinavi čius ir kt., 2007). Norint s ėkmingai pasinaudoti sprendim ų analiz ės moduliu, reikia suprasti ir šios kompiuterin ės programos piktogram ų reikšmes (5 pav.).

5 pav. DAM piktogram ų paaiškinimas Visos piktogram ų funkcijos taip pat gali b ūti pasiekiamos viršutin ėje programos meniu. 4.7. Alternatyvos ir informacija apie jas

Šio tyrimo tikslas yra nustatyti Jurbarko rajono savivaldyb ės atliek ų s ąvartyn ų preliminari ą uždarymo eil ę atliekant daugiakriterin ę analiz ę. Norimas pasiekti tikslas yra susij ęs su s ąvartynais, tod ėl ir teigiame, jog daugiakriterin ės analiz ės veiksmai bus atliekami su Jurbarko rajono s ąvartynais (šiukšlynais), kuri ų Jurbarko rajone yra 18. Taigi, tyrimo alternatyva - kiekvienas Jurbarko rajono s ąvartynas. Pasinaudodami ArcGIS program ų paketu, galime sudaryti Jurbarko rajono s ąvartyn ų išsid ėstymo schem ą 6 pav. 27

6 pav. Jurbarko rajono s ąvartynai 4.7.1. Smuku čių (Jokymiški ų) s ąvartyno analiz ė

Pagrindinis ir didžiausias Jurbarko rajono komunalini ų atliek ų s ąvartynas (jo LKS-94 koordinat ės: X-415909, Y-6107604), atsirad ęs 1958 m. lauke pamišk ėje už 3 km į vakarus nuo Jurbarko, už 1,5 km į šiaur ę nuo kelio Jurbarkas – Smalininkai (1 priedas). Duomenys apie š į s ąvartyn ą pateikiami 3 lentel ėje, o pats Smuku čių (Jokymiški ų) s ąvartyno vaizdas 7 pav. 3 lentel ė. Duomenys apie pagrindin į Jurbarko rajono savivaldyb ės s ąvartyn ą. Sąvartyno Eksploatacijos Sklypo plotas, Sukaupta atliek ų Metinis į s ąvartyn ą pavadinimas pradžia ha (užimtas (sutankint ų), m 3 pristatom ų atliek ų atliekomis) kiekis, m 3 Smuku čių 1958 4,3 190 000 20 000 (Jokymiški ų) 28

7 pav. Smuku čių (Jokymiški ų) s ąvartynas Smuku čių (Jokymiški ų) s ąvartyno sklypas pagal Lietuvos Respublikos geomorfologin į rajonavim ą yra Nemuno žemupio lygumos Smalinink ų supustytoje limnoglacialin ėje lygumoje, Baltijos aliuvini ų (a III bl) nuogul ų paplitimo srityje. S ąvartyno prieig ų reljefo paviršiaus aukštis yra apie 25 – 30 m. Bendras s ąvartynui skirto sklypo plotas yra 5,8 ha, atliekomis užimtas plotas – 4,3 ha. Sąvartyne n ėra nei dugno izoliacinio sluoksnio, nei filtrato surinkimo sistemos bei jo valymo įrengini ų. Sąvartynas neaptvertas, ta čiau turi įvažiavimo vartus bei informacinius skydus apie sąvartyno darbo laik ą, bei atskir ų atliek ų r ūši ų konkre čias išpylimo (šalinimo) vietas sąvartyno teritorijoje. Šalia vart ų yra medinis namukas s ąvartyno sargui ir m ūrinis garažas buldozeriui. Tikslus dabar s ąvartyne esan čių atliek ų kiekis n ėra žinomas, nes į s ąvartyn ą atvežamos atliekos n ėra sveriamos; pašalint ų atliek ų kiekis apytiksliais duomenimis yra apie 190 000 m3 (apie 100 t ūkst. ton ų), atliek ų sluoksnio vidutinis storis yra apie 4 – 5 m. Vidutiniškai per dien ą į š į s ąvartyn ą atvežama apie 70 m3 (20 t) atliek ų. Didži ąją j ų dal į sudaro komunalin ės atliekos. Čia vežamos atliekos iš daugiabu čių nam ų, iš įmoni ų įstaig ų ir organizacij ų, o taip pat iš miesto gatvi ų, skver ų, kapini ų ir kt. Į s ąvartyn ą atvežam ų atliek ų kiekis nustatomas vizualiai, nes svarstykli ų s ąvartyne nėra. Atliekos tvarkomos (stumdomos ir tankinamos) buldozeriu DT-75 (jis s ąvartyne yra nuolat). 29 Įmon ės ir organizacijos bei atskiri gyventojai, gali savo transportu atvežeti atliekas į sąvartyn ą, už atliek ų pri ėmim ą sumok ėję Jurbarko rajono savivaldyb ės tarybos sprendimu nustatyt ą mokest į. Atliek ų kiekis, patenkantis į s ąvartyn ą, yra registruojamas specialiame žurnale; sąvartynas faktiškai atviras vis ą par ą (s ąvartyno priži ūrėtojas b ūna tik darbo laiku darbo dienomis). Smuku čių (Jokymiški ų) s ąvartyne kasdien atliekas perrinkin ėja ir iš to gyvena kelatas „šiukšlyn ų žmoni ų“. Artimiausia s ąvartynui gyvenama sodyba yra tik už 50 m nuo jo (pro pat sodyb ą veda žvyruotas kelias į s ąvartyn ą). Šios sodybos gyventojai maisto gaminimui ir buityje vartoja iš sodybos kieme esan čio šulinio semiam ą, galima teigti, kad užteršt ą gruntin į vanden į. Kita gyvenamoji sodyba, esanti į pietry čius nuo s ąvartyno, jau nepatenka į s ąvartyno sanitarin ę apsaugos zon ą (SAZ), ji yra 500 m nuo s ąvartyno, ta čiau gyventoj ų žem ė prisišliejusi visiškai prie s ąvartyno kaupo, prie jo esan čioje pievoje ganosi galvijai. Artimiausia Smuku čių (Jokymiški ų) s ąvartynui centralizuota Kaln ėnų vandenviet ė, apr ūpinanti geriamuoju vandeniu Jurbarko miest ą, yra už 2 km į pietry čius, dešiniajame Mituvos up ės krante. Vandenviet ėje eksploatuojamas tarpmoreninis Baltijos – Gr ūdos vandeningas horizontas. Artimiausias s ąvartynui paviršinio vandens telkinys yra Mituvos up ė, iki kurios šiaur ės ryt ų kryptimi yra apie 1,5 km. Sąvartyn ą iš šiaur ės pus ės supa miškas, į pietus nuo jo – dirbami laukai. Sąvartyno teritorijoje ir artimiausiose jo apylink ėse gruntin į vanden į talpina senojo aliuvio sm ėlingi dariniai. S ąvartyne ir jo artimiausiose apylink ėse 1989 ir 1999 metais buvo atlikti ekohidrogeologiniai tyrimai bei hidrogeologinis modeliavimas. Tyrimais nustatytos gruntinio srauto, pratekan čio s ąvartyno teritorija, t ėkm ės kryptys – į pietry čius – pietus, link Mituvos bei Nemuno. Didžioji teršiamo ir užteršto gruntinio vandens srauto dalis išsikrauna Mituvos up ėje. 1999 m. atlikt ų hidrochemini ų tyrim ų rezultatai parod ė, kad gruntinio vandens užteršimas s ąvartyno prieigose per 10 met ų ryškiai sumž ėjo, o įtakos Kaln ėnų vandenviet ėje eksploatuojamo vandens kokybei neužfiksuota. 1999 m. atliktas taršos nuo s ąvartyno sklaidos modeliavimas parod ė, kad s ąvartyno užterštas gruntinis vanduo per artimiausius 50 – 75 metus vandenviet ės nepasieks, netgi požeminio vandens maksimalaus pa ėmimo atveju (vandenviet ės debit ą padidinus 3 -5 kartus lyginant su dabartiniu). Ta čiau visgi reik ėtų organizuoti s ąvartyno požeminio vandens monitoringo sistemos įdiegim ą, kol kas Smuku čių (Jokymiški ų) s ąvartyne požeminio vandens monitoringas nevykdomas, tuo labiau kad to reikalauja ir ES teis ės aktai. 30 4.7.2. Kiti Jurbarko rajono s ąvartynai

Jurbarko rajono savivaldyb ėje be pagrindinio Smuku čių (Jokymiški ų) s ąvartyno dar yra 17 seni ūnij ų s ąvartyn ų. Visi jie juridiškai priklauso seni ūnijoms. Vienas seni ūnij ų s ąvartynas tenka maždaug iki 1400 gyventoj ų Jurbarko rajono teritorijoje. Bendrieji Jurbarko rajono savivaldyb ės seni ūnij ų s ąvartyn ų duomenys pateikiami 4 lentel ėje. 4 lentel ė. Bendri Jurbarko rajono savivaldyb ės seni ūnij ų s ąvartyn ų duomenys

Seni ūnij ų s ąvartynai Rajonas Bendrasis plotas Sukaupta atliek ų Metinis atliek ų Skai čius (nuo – iki**) ha m3 kiekis m3 Jurbarko 17 (0,25 – 1,7) 124 000 4 000 Pastaba: ** - atskiro s ąvartyno plotas. Šios kategorijos s ąvartynai atsirad ę arba vietoj buvusi ų sm ėlio – žvyro karjer ų, arba tiesiog palauk ėje ar pamišk ėje. Tiesa, j ų sklyp ų ribos (planai) yra suderintos su rajon ų žem ėtvarkos tarnybomis. Paprastai tokie s ąvartynai neaptverti, n ėra joki ų apsaugini ų pylim ų, atliekos juose šalinamos labai netvarkingai. Jos beveik netankinamos ir neuždengiamos gruntu, tod ėl išdraikomos ir v ėjo išnešiojamos už sklyp ų rib ų. Visuose be išimties sąvartynuose, neži ūrint į j ų vietos geologines – hidrogeologines s ąlygas, n ėra atlikta joki ų tyrim ų bei nevykdomas požeminio vandens monitoringas. Seni ūnijos, kuri ų teritorijose yra s ąvartynai, dažniausiai nei finansiškai, nei organizaciniu poži ūriu negali užtikrinti nei s ąvartyno eksploatacijos ir jo prieži ūros, nei, tuo labiau, s ąvartyno uždarymo ir rekultivavimo. Metin ės toki ų s ąvartyn ų kasmetin ės prieži ūros priemoni ų išlaidos siekia nuo 1000 iki 5000 Lt. Dažniausiai skiriama l ėšų vien ą, du kartus per metus, d ėl pakankamai sud ėtingos ekonomin ės situacijos. L ėšos dažniausiai skiriamos iš Jurbarko rajono savivaldyb ės aplinkos apsaugos r ėmimo specialiosios programos. Priži ūrint sąvartynus, dažniausiai apsiribojama atliek ų sustumdymu, nežymiu sutankinimu ar užpylimu vietiniu, neb ūtinai molingu gruntu. Šiais s ąvartynais naudojamasi nemokamai, juose nevykdoma atvežam ų atliek ų apskaita bei kontrol ė, n ėra pastoviai dirban čio ir s ąvartyn ą priži ūrin čio personalo. Kai kuriuose iš ši ų s ąvartyn ų galima sutikti besidarbuojan čius atliek ų perrink ėjus, beieškan čius tinkam ų parduoti antrini ų žaliav ų. Daugum ą iš ši ų rajone esan čių atliek ų šalinimo viet ų išvis galima b ūtų pavadinti tiesiog šiukšlynais (užšiukšlintomis teritorijomis), tačiau, nesant aiški ų kriterij ų „šiukšlyno“ atskyrimui nuo „s ąvartyno“, šio termino vartojimas įgauna daug neapibr ėžtumo. Į seni ūnij ų s ąvartynus atliekos patenka iš aplinkini ų gyvenvie čių, kaim ų bei 31 viens ėdži ų. Kartais jais neleistinai pasinaudoja įvairios įmon ės savo gamybini ų atliek ų išmetimui. Nors daugumoje s ąvartyn ų sukaupti nedideli atliek ų kiekiai, j ų teritorija dažnai užima nepagr įstai didelius plotus, t.y. atliekos netvarkomos, tod ėl faktinis atliek ų sluoksnio storis yra gana nedidelis. Neretai atliekos šiuose s ąvartynuose dega, išskirdamos į atmosfer ą pavojingus teršalus. Dažnas gausi ų organini ų atliek ų (šieno, šiaud ų, medži ų gen ėjimo bei kit ų sod ų ir darž ų prieži ūros atliek ų) deginimas s ąvartynuose apsunkina ir atliek ų kiekio įvertinim ą, kadangi jos neretai užima didelius t ūrius, o ugnis šias atliekas sunaikina labai greitai, ir po gaisr ų s ąvartynuose sukaupt ų atliek ų t ūriai sumaž ėja labai žymiai. Kadangi beveik visuose s ąvartynuose šalinamos ne tik mišrios komunalin ės atliekos, bet ir ir pavojingos atliekos (buitin ės chemijos, įvairi ų daž ų bei lak ų, naftos produkt ų fasavimo tara, automobili ų ardymo liekanos), tod ėl vadinti juos komunalini ų arba buitini ų atliek ų s ąvartynais galima tik s ąlyginai. Ši ų s ąvartyn ų pavojingumas aplinkai priklauso nuo atliek ų kaup ų storio, gamtin ės aplinkos, kurioje s ąvartynas įrengtas ypatum ų, sukaupt ų atliek ų kokybin ės sud ėties, s ąvartyno eksploatacin ės prieži ūros bei taikom ų technini ų priemoni ų. Įvertinant atskiro s ąvartyno kaip potencialaus taršos židinio pavojingumo aplinkai laipsn į pirmiausia reikia atsižvelgti į iš s ąvartyn ų sklindan čios taršos galim ą neigiam ą poveik į paviršiniams bei požeminiams vandenims, gruntui – dirvožemiui ir gyventojams. Padidint ą dėmes į reikia skirti aeracijos zonos litologijai bei storiui, teritorijos orografijai bei geomorfologijai, galimos paviršin ės nuoplovos nuo s ąvartyno teritorijos kryp čiai, atstumams iki paviršinio vandens telkini ų bei artimiausi ų gyvenam ųjų sodyb ų. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dauguma seni ūnijoms priklausan čių s ąvartyn ų yra maži, j ų poveikis gamtinei aplinkai bei žmoni ų sveikatai netur ėtų b ūti labai didelis. 4.8. Kriterijai ir j ų analiz ė

Kad tiksliai įvertinti parinktas alternatyvas yra tiesiog b ūtina tinkamai aprašyti, jas apib ūdinan čius kriterijus. Nuo išsamaus alternatyv ų apib ūdinimo, priklauso ir daugiakriterin ės analiz ės tikslumas. Parenkant kriterijus, reikia atsižvelgti ir įvertinti visas galimas pasekmes, išeinan čias iš alternatyv ų, kitaip tariant, kuo daugiau kriterij ų tuo geresnis rezultatas. Šiame darbe parinkta 14 kriterij ų apib ūdinan čių pa čius s ąvartynus (alternatyvas) ir jų skleidžiam ą poveik į aplinkai. Galima teigti, kad kriterijai skirstomi į tris grupes, tai technin ę (tech), socialin ę (soc) ir aplinkos apsaugos (eko). Kiekvienas kriterijus, analizuojant, duoda tam tikr ą poveik į, d ėl kurio s ąvartynas (alternatyva) tur ėtų b ūti uždaromas kuo grei čiau, arba jo uždarym ą galima atid ėti v ėlesniam 32 laikui. Kad tinkamai suprasti parinktus kriterijus, juos detalizuosime, aprašydami kiekvien ą jų. Detalizavus kiterijus parinktus daugiakriterinei analizei, įvertinsime j ų kryptis. Kryptis gali būti siekianti kuo didesn ės reikšm ės (Max), arba atvirkš čiai – mažesn ės (Min). Kadangi šiame darbe parinkti kriterijai yra sugrupuoti į technin ę, socialin ę ir aplinkos apsaugos grupes, tad ir jų kryptys bus skirtingos. Kryptys taip pat priklauso nuo pasirinkto poži ūrio, apskritai į keliam ą problem ą, pavyzdžiui. Teigiant, kad pavyzdžiui didesnis s ąvartynas skleidžia didesn ę tarš ą aplinkai, galima b ūtų teigti, jog jo kryptis tur ėtų b ūti did ėjanti (Max). Žvelgiant į problem ą kitu aspektu, bei įvertinant, kad s ąvartynai bet kuriuo atveju tur ės b ūti sutvarkyti, tarkim, per metus, didesnis s ąvartynas gali b ūti paslinktas eil ėje žemyn. Vertinant iš ekonomin ės pus ės, galb ūt tikslinga kai kuriuos, ypa č mažuosius s ąvartynus, sutvarkyti, perkeliant juos į didesniuosius. Kitaip tariant, seni ūnij ų mažuosius s ąvartynus išvalyti nuo nuo atliek ų, o šias atliekas pervežti į kelet ą, netoiese esan čių didesni ų s ąvartyn ų ir tik tada sutvarkyti šiuos taip kaip reikalauja galiojantys teis ės aktai ir rekomendacijos. Toliau aptariama, koks ir d ėl koki ų priežas čių, šiame tyrime, buvo pasirinktas kriterijus, apib ūdinti kiekvienai alternatyvai. Taip pat aprašysime, kokiai grupei priskiriamas šis kriterijus, o apibendrintus duomenis susisteminsime lentel ėje. Sąvartyno plotas. Vis ų pirma yra b ūtina įvertinti pagrindinius techninius s ąvartyno parametrus, nes jie tiesiogiai įtakoja, skleidžiamos taršos kiek į į aplink ą. Didesnis s ąvartyno plotas rodo, jog s ąvartyno neigiamas poveikis sklinda platesniu paviršiaus plotu, iš ko gauname, jog didesn ė tikimyb ė taršai patekti į laidesnius gruntus ir taip grei čiau ir didesniu atstumu pasklisti po vietov ę. D ėl šios priežasties gali kilti didesnis pavojus aplinkiniams arealams, bei ar čiau gyvenantiems gyventojams. Kadangi, į didesniuosius s ąvartynus galvojama, kad bus galima suvežti mažesniuosiuose s ąvartynuose sukauptas atliekas, taip panaikinant dal į maž ųjų, krypt į parinkisme maž ėjan čią (Min). Vadinasi mažesnis s ąvartynas tur ės b ūti uždaromas pirmiau nei didesnysis, kitaip tariant, alternatyvas lyginant tarpusavyje pagal š į kriterij ų, eil ėje pirmiau b ūtų kuo mažesnis Jurbarko rajono s ąvartynas. Sukauptas atliek ų kiekis. Tai dar vienas iš pagrindini ų technini ų s ąvartyno parametr ų, kalbant apie s ąvartyn ų uždarymo eil ės sudarym ą. Sukaupt ų atliek ų kiekis nepriklauso nuo sąvartyno ploto kriterijaus, nes ir mažesniame s ąvartyne pagal plot ą, gali b ūti sukaupta daugiau atliekų nei didesn į plot ą užiman čiame s ąvartyne. Tai priklauso nuo įvairi ų aspekt ų, kaip gyventoj ų skai čiaus seni ūnijoje, įmoni ų ar ūkinink ų skai čiaus ir j ų ūkio dydžio. Tod ėl ir yra išskiriamas šis kriterijus, nes jis taip pat gali pad ėti sudaryti teising ą s ąvartyn ų uždarymo eil ę. Šiuo atveju kriterijaus kryptis traktuojama kaip maž ėjanti (Min), nes siekiant ekonomiškai ir tvarkingai sutvarkyti s ąvartynus Jurbarko rajone, nor ėsime pirmiau tvarkyti 33 mažesniuosius s ąvartynus su mažiau atliek ų. Juos, jei tai ekonomiškiau, gal ėsime pervežti į didesn įjį s ąvartyn ą, o š į maž ąjį rekultivuoti taip, jog net neatrodys, kad čia yra buv ęs sąvartynas. Sąvartyno sutvarkymo kaina. Sąvartyno sutvarkymo kaina priskirta techniniams parametrams, nes tai taip pat priklauso nuo tvarkymo technologijos. S ąvartyno sutvarkymo kaina priklauso nuo reikaling ų pritaikyti technologij ų, aišku viena, k ą reik ės įrengti tvarkant didesn į s ąvartyn ą, neb ūtinai reik ės mažesniajam s ąvartynui. Vadinasi, laikantis m ūsų anks čiau min ėtos nuostatos, d ėl mažesni ųjų s ąvartyn ų tvarkymo pirmumo, mums ir j ų sutvarkymo kaina bus mažesn ė. Sutvarkymo kaina priklauso nuo s ąvartyno dydžio, s ąvartyne sukaupt ų atliek ų kiekio, atstumo iki pagrindini ų keli ų, bei reikiam ų pritaikyti technologij ų. Sąvartyno kainai priskirsime maž ėjan čią krypt į (Min), nes tvarkydami mažiau kainuojan čius tvarkyti s ąvartynus, mes tuo pa čiu gal ėsime kelti ir darbuotoj ų kvalifikacij ą. Kvalifikacijos kėlimas yra naudingas tuo, jog jei b ūtų pras čiau atlikti mažesni ųjų s ąvartyn ų sutvarkymo darbai, tai nesukelt ų tiek neigiamo poveikio, kiek nekompetetingai sutvarkius didžiuosius, didži ąją dal į taršos į aplink ą skleidžian čius s ąvartynus, kas neabejotinai tur ėtų didesni ų neigiam ų pasekmi ų ateityje. Privažiavimo kelio kokyb ė. Dažniausia prie ši ų s ąvartynų privest ų keli ų, o tiklsiau keliuk ų, kokyb ė yra labai prastos b ūkl ės. Kadangi Jurbarko rajone vyrauja žvyruoti keliai, o ir ši ų keli ų tvarkymui l ėšų labai tr ūksta, tiesiog privalu įvertinti ir š į aspekt ą. Šis kriterijus įvertina sunkiojo transporto, kuris bus reikalingas tvarkyti s ąvartynus, galimyb ę privažiuoti ir sėkmingai išvažiuoti, atvežti įvairiam gruntui ir kitoms medžiagoms. Savivaldyb ės administracija, kiekvien ą m ėnes į susilaukia gyventoj ų, ūkinink ų skund ų d ėl ši ų keli ų kokyb ės. Kadangi savivaldybės tarybos skiriamos l ėšos yra labai ribotos, prioritetais seni ūnai laiko daugiau važin ėjamiems keliams, tad šiems ne visada l ėšų ir užtenka. Privažiavimo kelio kokyb ė šiame darbe įvertinama balais, kurie sudaromi įvertinant kelio dang ą bei kelio plot į. Šio kriterijaus kryptis numatyta did ėjanti (Max), d ėl to kad kuo aukštesnis susidarantis balas, tuo papras čiau gal ės vykti darbai. Vadinasi kuo aukštesnis balas, tuo alternatyva bus geresn ė kit ų alternatyv ų atžvilgiu, o ir š į s ąvartyn ą nor ėsime sutvarkyti pirmiau. Atstumas iki regioninio s ąvartyno. Prasid ėjus sen ųjų Jurbarko rajono s ąvartyn ų uždarymo darbams, dalis gyventoj ų, kurie veždavo atliekas į netoliese esan čius, teis ės akt ų reikalavim ų neatitinkan čius s ąvartynus, susidurs su problema, kur pad ėti šias atliekas. Įvertindami š į kriterij ų, mes tarsi parodome, jog gyventojai gyvenantys ar čiau regioninio sąvartyno, gal ės grei čiau prad ėti naudotis šia regionine atliek ų tvarkymo sistema, tod ėl galima teigti, jog jiems grei čiau bus galima atsisakyti atliek ų išmetimo į šiuos s ąvartynus. Taip pat ir 34 atliek ų tvarkytojui yra priimtiniau surinkti atliekas esan čias ar čiau jo baz ės, bei nugabenti atliekas į regionin į s ąvartyn ą. Šiam kriterijui numatysime maž ėjan čią krypt į (Min), kas reiškia, jog numatytam uždaryti s ąvartynui esant ar čiau regioninio, mes nor ėsime j į uždaryti pirmiau. Metinis šalinam ų atliek ų kiekis s ąvartyne. Šis kriterijus taip pat priskiriamas prie technini ų rodikli ų, nes iš jo galime spr ęsti, kiek vienoje ar kitoje seni ūnijoje kasmet susidaro atliekų, kurias reikia pristatyti į s ąvartynus, sutvarkymui. Didel ė per metus susidaran čių atliek ų dalis parodo, kad neišvengiamai gyventojai, šalins kažkuri ą dal į s ąvartynuose, o juos uždarius pirmiausia, galime susidurti su problema, kad prie jau įprastos vietos, v ėl atsiras dalis atliek ų. Patartina, šiuos s ąvartynus uždarin ėti v ėliau, nes seni ūnijas, kur susidaro didžiausia dalis atliek ų, pasieks kit ų seni ūnij ų žinios, jog uždarin ėjami s ąvartynai, kas gali juos paskatinti sudaryti komunalini ų atliek ų surinkimo sutartis su atliek ų tvarkytoju ir nustoti mesti atliekas į senuosius, aplinkos apsaugos bei higienos norm ų neatitinkan čius s ąvartynus. Taigi, žvelgiant į išd ėstytas mintis šiam kriterijui galima priskirti maž ėjan čią krypt į (Min), d ėl to kad seni ūnijose esant mažesniam susidaran čių atliek ų kiekiui, j ų s ąvartynus galime uždarin ėti pirmiau. Gyventoj ų skai čius seni ūnijoje. Tai pirmasis iš socialin ės grup ės kriterij ų. Pagal š į kriterij ų galime nuspr ęsti, kiek gyventoj ų seni ūnijoje gamina atliek ų. Daugiau gyventoj ų turin čioje seni ūnijoje, susidarys ir didesnis kiekis atliek ų. Taigi, kaip ir prieš tai aprašytame kriterijuje, galima teigti, jog yra tikimyb ė, kad didel ė dalis atliek ų vistiek pateks į gyventojams jau įprastas, sen ųjų s ąvartyn ų vietas. Šiam socialin ės grup ės kriterijui suteiksime maž ėjan čią krypt į (Min), nes taip leisime gyventojams ir v ėl susitaikyti su mintimi, jog greitu laiku šie s ąvartynai bus uždaromi. Gyventoj ų sudariusi ų atliek ų tvarkymo sutartis rodiklis. Šis rodiklis skai čuojamas atsižvelgiant į Valstybiniame strateginiame plane suformuluotas užduotis. Viena iš užduo čių sako, jog iki 2009 met ų turi b ūti užtikrintas viešosios komunalini ų atliek ų tvarkymo paslaugos visuotinumas, kokyb ė ir prieinamumas. Taigi, perfrazuojant, galima sakyti, kad gyventoj ų sudariusi ų atliek ų tvarkymo sutartis rodiklis (jis skai čiuojamas procentais), turi b ūti kiek galima artimesnis 100. Šis rodiklis išreiškiamas procentais vietov ėje gyvenan čių gyventoj ų, kurie yra sudar ę sutart į su atliek ų tvarkytoju. Šiam kriterijui priskirsime did ėjan čią krypt į (Max), nes kuo daugiau gyventoj ų seni ūnijoje yra sudariusi ų sutart į su atliek ų tvarkytoju, vadinasi, mažiau atliek ų patenka į senuosius s ąvartynus. Lėšų kiekis kasmetiniam s ąvartyno tvarkymui. Šis kriterijus įvertina tai, kiek l ėšų kasmet „prarandama“ ši ų s ąvartyn ų sustumdymui ir kitokiam tvarkymui. L ėšų kiekio 35 kasmetiniam s ąvartyno tvarkymui kriterijus mums parodo, kurie s ąvartynai reikalauja didžiausio l ėšų kiekio, kurias gal ėtume panaudoti, kitiems svarbiems aplinkos apsaugos tikslams. Socialini ų kriterij ų grupei kriterijus priskirtas tod ėl, kad min ėti s ąvartyn ų tvarkymo darbai finansuojami iš Jurbarko rajono savivaldyb ės aplinkos apsaugos r ėmimo specialiosios programos l ėšų, kur l ėšos patenka iš fizini ų ir juridini ų asmen ų mokes čių už teršiam ą aplink ą. Pagrindiniai terš ėjai yra UAB ‚Jurbarko vandenys“, UAB „Jurbarko komunalininkas“ ir UAB „Kauno energija“ filialas „Jurbarko šilumos tinklai“, kurie pajamas gauna iš mokes čių mok ėtoj ų. Sum ų reikaling ų kasmetiniam s ąvartyn ų tvarkymui skirtumai atsiranda, d ėl plataus sąvartyn ų pasiskirstymo po rajon ą, d ėl ko išauga j ų tvarkymui reikalingos technikos tranpsortavimo kaštai, o taip pat d ėl privažiavimo keli ų ar pa čio s ąvartyno dr ėgm ės. Šiam kriterijui priskirsime did ėjan čią krypt į (Max), nes daugiau l ėšų reikalaujantis tvarkymas, aplinkai tur ės didesn ę netiesiogin ę reikšm ę. Netiesiogin ę, nes šios l ėšos neatiteks kažkuriai kitai, gal b ūt taip pat ne mažiau svarbiai aplinkos apsaugos priemonei. Taigi, žvlegdami į š į apib ūdinim ą, galime teigti, kad pirmiau nor ėsime sutvarkyti mums kasmet brangiau „kainuojan čius“ s ąvartynus. Politin ė situacija, d ėl nauj ų savivaldybi ų steigimo. Šis kriterijus įtrauktas, nes Lietuvoje jau kur į laik ą, galvojama įsteigti nauj ų savivaldybi ų. O tai Jurbarkui yra gan aktualu, nes vien aplink Jurbarko rajon ą galvojama įsteigti 2 – 3 naujas savivaldybes. Norima įsteigti Vilkijos, Ariogalos, o taip pat gr ąžinti kažkada jau buvusi ą Skaudvil ės savivaldyb ę. Jei b ūtų priimta, kad šios savivaldyb ės reikalingos, yra tikimyb ė, jog 5 – 6 s ąvartynai atsidurt ų ne Jurbarko rajone, kas gali įtakoti, atid ėti ši ų s ąvartyn ų uždarym ą į paskutines vietas. Jurbarko rajono savivaldyb ės tarybos nari ų nuomone, deklaruojama, jog Jurbarko rajonas turi išsaugoti dabartines savo ribas, o tai yra palanki politin ė situacija. Taigi palitin ė situacija, arba kitaip tariant politik ų nuomon ė, bus palanki arba nepalanki. Šis kriterijus, nors ir siauresniu alternatyv ų vertinimo aspektu, ta čiau visgi atskirs kai kurias alternatyvas nuo kit ų. Kriterijaus kryptis bus did ėjanti (Max), nes esant palankiai politinei situacijai balas bus 10, o nepalankiai 0. Kitaip tariant s ąvartynai turintys gr ėsm ę patekti į rajono padalijim ą, bus vertinami 0, o visi kiti priešingai – 10. Sąvartyno atstumas iki artimiausios gyvenviet ės. Šiuo kriterijumi įvertinama, kiek toli, arba, kiek arti yra didesnio žmoni ų susib ūrimo vieta nuo s ąvartyno. Matavimai atlikti pasinaudojant ArcGIS 9.2 kompiuterine programa, panaudojant ortofoto nuotraukas, tod ėl rezultatus galima laikyti gan patikimais. Kriterijaus esm ė yra įvertinti s ąvartyno, kaip nepalankaus veiksnio, esan čio gamtoje, objekt ą, kuris gali įtakoti nauj ų, arba jau esam ų gyventoj ų nepasitenkinim ą, teršiamais laukais, degan čio s ąvartyno skleidžiama tarša, bei 36 kitais vizualinį nepasitenkinim ą skatinan čiais veiksniais. S ąvartynui esant netoli gyvenviet ės, nat ūralu, kad gyventojai nenor ės kaimynyst ėje tokio taršos traukos objekto. Gabenant atliekas į s ąvartyn ą, didel ė tikimyb ė, jog ir kelio pakraš čiai bus teršiami, gabenimo metu iškritusiomis atliekomis. Taigi galima teigti, kad arti gyvenviet ės esantis s ąvartynas yra neigiamas veiksnys čia gyvenantiems gyventojams, d ėl to šiam kriterijui galime suteikti maž ėjan čią krypt į (Min). Vadinasi s ąvartyn ą esant į arti gyvenviet ės, nor ėsime uždaryti pirmiau nei t ą kuris yra toliau. Sąvartyno atstumas iki artimiausio vandens telkinio. Šis kriterijus yra bene labiausiai aktualus aplinkos apsaugos aspektu. Esantis arti vandens telkinio s ąvartynas, bus vienas iš pagrindini ų taršos į š į telkin į šaltini ų. Tod ėl itin svarbu, kad ar čiausiai vandens esantis sąvartynas b ūtų uždaromas pirmiau. S ąvartyno padas, neapsaugotas nuo taršos prasiskverbimo į grunt ą, vis ą esam ą tarš ą praleidžia gilyn, o čia esan čios požemin ės vandens tek ėjimo srov ės neša š į užteršt ą vanden į ir papildo arti esan čius pavišinius vandens telkinius, o jei dar netoliese yra ir gyventoj ų, kurie naudojasi paprastais paviršiniais šuliniais, didel ė tikimyb ė, kad ir šulinio vanduo bus teršiamas. Vertinant šio kriterijaus krypt į, galvojama, kad ar čiausiai vandens telkini ų esantys s ąvartynai turi b ūti uždaryti pirmiausiai, taigi, kryptis bus mž ėjanti (Min). Saugoma teritorija. Šis krterijus skirtas įvertinti ar m ūsų planuojamas sutvarkyti sąvartynas n ėra saugomoje (Natura2000 ar kitoje) teritorijoje, nes čia, aplink s ąvartyn ą, gali bti daug įvairi ų r ūši ų gyv ūnų ar paukš čių, kuriems kenkia m ūsų s ąvartynas, neatitinkantis aplinkos apsaugos reikalavim ų. Kaip ir kriterijus „Politin ė situacija, d ėl nauj ų savivaldybi ų steigimo“, šis kriterijus turi tik kelias reikšmes, tai yra, jei s ąvartynas yra NATURA200 teritorijoje, reikšm ė bus lygi 10, jei kitoje saugomoje teritorijoje (paukš čiams ar buvein ėms svarbios teritorijos) – reikšm ė bus prilyginama 5, o priešingu atveju bus lygi 1, nes bet kuriuo atveju sutvarkyti s ąvartyn ą visitke reikia. Taigi, gauname, kad kriterijaus kryptis yra did ėjanti (Max), nes saugomoje teritorijoje esant į s ąvartyn ą nor ėsime uždaryti pirmiau, negu t ą kuris yra paprastoje vietov ėje. Atstumas iki artimiausio požeminio vandens gr ęžinio. Šį kriterij ų nesud ėtinga įvertinti pasinaudojant Lietuvos geologijos tarnybos intenetin ėje svetain ėje esan čiais žem ėlapiais. Svetain ėje sukaupta ir daugiau žem ėlapi ų, ta čiau mums vertingas tik šis, turintis informacij ą apie gr ęžinius (8 pav.). Įvertinti š į atstum ą yra b ūtina, nes š į gilumini ų (gr ęžtini ų) gr ęžini ų vanden į vartoja aplinkiniai gyventojai, o taip pat šiuo vandeniu neretai girdomi ir gyvuliai. Sąvartyn ą esant į netoliese tokio gr ęžinio, nor ėsime uždaryti pirmiau, kad apsaugoti netoliese gyvenan čius vartotojus, tod ėl ir kryptis bus maž ėjanti (Min). 37

8 pav. Gr ęžini ų žem ėlapis Aprašius visus kriterijus, aptart ą informacij ą susisteminame 5 lentel ėje. 5 lentel ė. Alternatyvas apib ūdinantys kriterijai Eil. Kriterijaus pavadinimas Matavimo Kriterijaus Kryptis Pastabos Nr. vienetas grup ės sutrumpintas pavadinamas 1. Sąvartyno plotas ha Tech Min 2. Sukauptas atliek ų kiekis tūkst. m3 Tech Min 3. Sąvartyno sutvarkymo kaina tūkst. Lt Tech Min 4. Privažiavimo kelio kokyb ė balai Tech Max Danga , kelio plotis 5. Atstumas iki regioninio km Tech Min sąvartyno 6. Metinis šalinam ų atliek ų m3/metus Tech Min kiekis s ąvartyne 7. Gyventoj ų skai čius sen. gyv. Soc Min 8. Gyventoj ų sudariusi ų atliek ų proc. Soc Max tvarkymo sutartis rodiklis 9. Lėšų kiekis, kasmetiniam Lt/metus Soc Max sąvartyno tvarkymui 10. Politin ė situacija, d ėl nauj ų balas Soc Max Palanki (10) arba savivaldybi ų steigimo nepalanki (0) 11. Sąvartyno atstumas iki km Eko Min artimiausios gyvenviet ės 12. Sąvartyno atstumas iki km Eko Min artimiausio vandens telkinio 13. Saugoma teritorija - Eko Max Natura2000 (10), kitos (5) arba ne (1) 14. Atstumas iki artimiausio km Eko Min požeminio vandens gr ęžinio Pastaba. Tech – techninis, Soc – socialinis, Eko – aplinkos apsaugos. 38 4.9. Alternatyv ų kriterij ų skaitin ė išraiška, suvienodinimas bei susisteminimas

Kad s ėkmingai pasinaudoti sprendim ų paramos moduliu (DAM) visus 14 analizei pasirinkt ų kriterij ų reikia įvertinti ir susisteminti. Kitaip tariant, kiekvienos alternatyvos kriterijus aprašomas tam tikra, išmatuota arba kitaip teisingai gauta reikšme. Pradedant aprašin ėti kiekvienos alternatyvos kriterijus skaitine reikšme, yra b ūtina paanalizuoti ir sud ėlioti galutin į alternatyv ų skai čių. Kadangi Smuku čių (Jokymiški ų) sąvartynas yra pats pagrindinis, į kur į vežamos atliekos, susidaran čios pas gyventojus, kurie yra sudar ę atliek ų tvarkymo sutartis. Įvertinant, kad šis s ąvartynas yra ir vienas didžiausi ų, o taip pat ir labiausiai teršian čių, ta čiau vienintelis oficialus ir svarbus atliek ų tvarkymo sistemos pl ėtrai, priimsime, kad j į reik ės uždaryti paskutin į ir tolimesniuose skai čiavimuose jo duomen ų nepriimsime. Taip pat, atliekant pakartotin į s ąvartyn ų koordina čių patikrinim ą, apklausiant seni ūnij ų seni ūnus, patikslinta, jog dar du s ąvartynai, pa čių seni ūnų iniciatyva, jau kur į laik ą nefunkcionuoja ir yra išvalyti nuo atliek ų, tai Seredžiaus seni ūnijoje esantis Motiški ų (Seredžiaus) s ąvartynas, kurio sklypo plotas buvo 1,2 ha (8 pav.), bei Šimkai čių seni ūnijoje esantis Degim ų (Volungiški ų) s ąvartynas, kurio sklypo plotas buvo 0,26 ha. Abiej ų ši ų sąvartyn ų taip pat į formuojam ą s ąraš ą ne įtrauksime, kaip jau neteršian čią teritorij ą. Taigi apibendrinus m ūsų tiriam ų s ąvartyn ų lieka 15, tad ir s ąvartyn ų uždarymo eil ę sudarys 15 s ąvartyn ų ir 1 pagrindinis (Smuku čių), kuris bet kuriuo atveju turi b ūti uždarytas paskutinis. Sąvartyno ploto duomenys paimti iš Jurbarko rajono savivaldyb ės tarybos 2005 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. T2-14. Sprendime nurodyti ploto duomenys yra žem ės sklypai, skirti s ąvartyn ų naudojimui. Surašius duomenis į 6 lentel ę, galime susidaryti pirmin į vaizd ą, apie Jurbarko rajone esan čių s ąvartyn ų užimamus plotus. 6 lentel ėje taip pat atliekame perskai čiavim ą išmatuot ų duomen ų į balus, kuriais gal ėsime pasinaudoti kompiuterin ėje programoje. Perskai čiuoti reikia d ėl to, kad suvienodinti visus kriterijus apib ūdinan čias reikšmes. Kad tiksliau apibr ėžti atskir ą s ąvartyno plot ą, perskai čiuosime 10 bal ėje sistemoje. Didesn ė bal ų sistema pasirinkta, d ėl to kad dalis s ąvartyn ų yra labai artim ų plot ų, o perskai čiavus didesnio intervalo sistemoje, yra tikimyb ė, kad šie gretimi pagal plot ą sąvartynai, atsidurs skirtingose kategorijose. 6 lentel ėje surašyti duomenys surikiuoti did ėjan čia tvarka, kad lengviau b ūtų galima atskirti, į kur į interval ą patenka atskira reikšm ė. Mūsų atveju skai čiuojam ų s ąvartyno ploto perskai čiavimo balais intervalai atrodys taip: 39 0-0,193 – 1; 0,194-0,386 – 2; 0,387-0,579 – 3; 0,580-0,772 – 4; 0,773-0,965 – 5; 0,966-1,158 – 6; 1,159-1,351 – 7; 1,352-1,544 – 8; 1,545-1,737 – 9; 1,738-1,93 – 10.

6 lentel ė. Krietijaus „S ąvartyno užimamas plotas“ perskai čiavimas Eil. Sąvartynas Sąvartyno užimamas Reikšmi ų Perskai čiuotas Nr. plotas, ha intervalas balas 1. Medinink ų 0,37 0,194-0,386 2 2. Openišk ės 0,46 0,387 -0,579 3 3. Grici ų 0,49 0,387-0,579 3 4. Ambru čių 0,54 0,387-0,579 3 5. Vertim ų (Banzin ų) 0,55 0,387 -0,579 3 6. Palabaukš čių (Pašaltuonio) 0,59 0,580-0,772 4 7. Paskyn ų 0,73 0,580 -0,772 4 8. Eimutiški ų 0,86 0,773-0,965 5 9. Pagulbinio 0,98 0,966-1,158 6 10. Klangi ų 1,05 0,966 -1,158 6 11. Gudeli ų (Girdži ų) 1,08 0,966-1,158 6 12. Miši ūnų 1,12 0,966-1,158 6 13. Bereiviški ų 1,15 0,966 -1,158 6 14. Girvalaki ų 1,81 1,738-1,930 10 (Skirsnemuniški ų) 15. Pupkaimio 1,93 1,738-1,930 10 Perskai čiuojama vadovaujantis šiuo principu, imama didžiausia rodiklio reikšm ė ir dalinama iš 10 (10 bal ų sistema), gautas skai čių pavadinsime x. Taigi, intervalas nuo 0 iki gautos x reikšm ės, bus lygus 1 balui. Tolesni balai randami, prie viršutin ės ankstensio intervalo reikšmės prid ėjus jau min ėta reikšm ę x, gaunamas naujas intervalas, kuris bus prilyginamas 1 balu aukštesniai reikšmei, nei prieš tai buvusio intervalo. Sukaupto atliek ų kiekio duomenys imami iš 1 lentel ės, o intervalai skai čiuojami taip pat, kaip ir s ąvartyno ploto, imama didžiausia reikšm ė ir dalinama iš 10. Interval ų reikšm ės 40 išd ėstomos taip: 0-1,90 – 1; 1,91-3,80 – 2; 3,81-5,70 – 3; 5,71-7,60 – 4; 7,61-9,50 – 5; 9,51-11,40 – 6; 11,41-13,30 – 7; 13,31-15,20 – 8; 15,21-17,10 – 9; 17,11-19,00 – 10. Galutiniai rezultatai atsispindi 7 lentel ėje. 7 lentel ė. Kriterijaus „Sukauptas atliek ų kiekis“ perskai čiavimas Eil. Sąvartynas Sukauptas atliek ų Reikšmi ų Perskai čiuotas Nr. kiekis s ąvartyne, intervalas balas tūkst. m 3 1. Openišk ės 3,9 3,81-5,70 3 2. Palaba ukš čių (Pašaltuonio) 4,9 3,81 -5,70 3 3. Gudeli ų (Girdži ų) 9,4 7,61-9,50 5 4. Miši ūnų 12,1 11,41-13,30 7 5. Vertim ų (Banzin ų) 8,0 7,61-9,50 5 6. Ambru čių 5,2 3,81-5,70 3 7. Pupkaimio 9,4 7,61 -9,50 5 8. Eimutiški ų 16,1 15,21-17,10 9 9. Girvalaki ų 10,2 9,51-11,40 6 (Skirsnemuniški ų) 10. Medinink ų 3,9 3,81 -5,70 3 11. Paskyn ų 4,5 3,81-5,70 3 12. Pagulbinio 19,0 17,11-19,00 10 13. Bereiviški ų 2,7 1,91 -3,80 2 14. Grici ų 7,9 7,61-9,50 5 15. Klangi ų 6,8 5,71-7,60 4 Dar vienas kriterijus, kurio reikšm ės (rezultatai) turi b ūti perskai čiuotos yra s ąvartyno sutvarkymo kaina. Šio kriterijaus tikrieji duomenys paskai čiuoti t ūkstan čiais lit ų, o paimti iš Jurbarko rajono savivaldyb ės atliek ų tvarkymo plano. Kaip ir anks čiau apratiems kriterijams, taip ir šiam, reikšmes perskai čuojame į suvienodintus balus (10 bal ų sistema). Intervalai skai čiuojami jau anks čiau aptartu metodu, o j ų išd ėstym ą gauname tok į: 41 0-32,50 – 1; 32,51-65,00 – 2; 65,01-97,50 – 3; 97,51-130,00 – 4; 130,01-162,50 – 5; 162,51-195,00 – 6; 195,01-227,50 – 7; 227,51-260,00 – 8; 260,01-292,50 – 9; 292,51-325,00 – 10. Rezultatus, perskai čiavus lit ų reikšmes į balus matome 8 lentel ėje. 8 lentel ė. Kriterijaus „S ąvartyno sutvarkymo kaina“ perskai čiavimas Eil. Sąvartynas Sąvartyno Reikšmi ų Perskai čiuotas Nr. sutvarkymo kaina, intervalas balas tūkst. Lt 1. Openišk ės 95,00 65,01 -97,50 3 2. Palabaukš čių (Pašaltuonio) 140,00 130,01-162,50 5 3. Gudeli ų (Girdži ų) 181,00 162,51 -195,00 6 4. Miši ūnų 152,00 130,01-162,50 5 5. Vertim ų (Banzin ų) 138,00 130,01-162,50 5 6. Ambru čių 94,00 65,01 -97,50 3 7. Pupkaimio 134,00 130,01-162,50 5 8. Eimutiški ų 325,00 292,51-325,00 10 9. Girvalaki ų 220,00 195,01 -227,50 7 (Skirsnemuniški ų) 10. Medinink ų 93,00 65,01-97,50 3 11. Paskyn ų 109,00 97,51-130,00 4 12. Pagulbi nio 314,00 292,51 -325,00 10 13. Bereiviški ų 117,00 97,51-130,00 4 14. Grici ų 65,00 32,51-65,00 2 15. Klangi ų 178,00 162,51 -195,00 6 Kriterijaus privažiavimo kelio kokyb ė įvertinimui, buvo pasitelkta apži ūros vietoje proced ūra, buvo išmatuoti keli ų vedan čių į s ąvartyn ą plo čiai, bei įvertinta j ų dangos kokyb ė. Tai individualus kriterijus, kiekvienas asmuo gali įvertinti ir kitaip š į kriterij ų. Nors kriterijus ir gali b ūti įvertintas atskir ų asmen ų kitaip, priimsime, kad šie įvertinimai gana tiksl ūs. Kadangi dauguma keli ų vedan čių link ši ų s ąvartyn ų yra prastesn ės kokyb ės tad ir balus gavome panašius. Žvyro dangos, bet gan dažnai greideriuojamiems keliams duodama 5 balai, 42 o mažai greideriuojamiems žvyro dangos keliams duodama 3 balai. Taip pat keliui vienos krypties (kai dvi mašinos negali prasikeisti) duodama 3 balai, dviej ų kryp čių siauram iki 5 metr ų plo čio keliui duodama 5 balai, o keliui kuris yra virš 5 metr ų plo čio duodama 10 bal ų. Taigi, surinkus duomenis skai čiuojamieji intervalai gaunami tokie: 0-1,5 – 1; 1,6-3,0 – 2; 3,1-4,5 – 3; 4,6-6,0 – 4; 6,1-7,5 – 5; 7,6-9,0 – 6; 9,1-10,5 – 7; 10,6-12,0 – 8; 12,1-13,5 – 9; 13,6-15,0 – 10. Susisteminame visus gautus duomenis, bei surašome į 9 lentel ę. 9 lentel ė. Kriterijaus „Privažiavimo kelio kokyb ė“ perskai čiavimas Eil. Sąvartynas Privažiavimo kelio Reikšmi ų Perskai čiuotas Nr. kokyb ė intervalas balas 1. Openišk ės 6 4,6-6,0 4

2. Palabaukš čių (Pašaltuonio) 15 13,6-15,0 10

3. Gudeli ų (Girdži ų) 6 4,6-6,0 4

4. Miši ūnų 15 13,6-15,0 10

5. Vertim ų (Banzin ų) 6 4,6-6,0 4

6. Ambru čių 8 7,6-9,0 6

7. Pupkaimio 10 9,1-10,5 7

8. Eimutiški ų 10 9,1-10,5 7

9. Girvalaki ų 15 13,6-15,0 10 (Skirsnemuniški ų) 10. Medinink ų 10 9,1-10,5 7

11. Paskyn ų 10 9,1-10,5 7

12. Pagulbinio 6 4,6-6,0 4

13. Bereiviški ų 8 7,6-9,0 6 43 Eil. Sąvartynas Privažiavimo kelio Reikšmi ų Perskai čiuotas Nr. kokyb ė intervalas balas 14. Grici ų 8 7,6-9,0 6

15. Klangi ų 10 9,1-10,5 7 Kriterijaus atstumas iki regioninio s ąvartyno įvertinimui v ėlgi pasitelkta matavimo nat ūroje schema. Buvo išmatuotas atstumas nuo kiekvieno s ąvartyno iki Leikišk ės s ąvartyno Taurag ės rajone, važiuojant geresn ės kokyb ės keliais (asfaltu ar kaip galima geresniu žvyro dangos keliu). Interval ų išd ėstym ą matome žemiau: 0-9,60 – 1; 9,61-19,20 – 2; 19,21-28,80 – 3; 28,81-38,40 – 4; 38,41-48,00 – 5; 48,01-57,60 – 6; 57,61-67,20 – 7; 67,21-76,80 – 8; 76,81-86,40 – 9; 86,41-96,00 – 10. Susisteminus gautus intervalus, bei perskai čiavus į balus gautus rezultatus surašome į 10 lentel ę. 10 lentel ė. Kriterijaus „Atstumas iki regioninio s ąvartyno“ perskai čiavimas Eil. Sąvartynas Atstumas iki Reikšmi ų Perskai čiuotas Nr. regioninio intervalas balas sąvartyno, km 1. Openišk ės 35,2 28,81-38,40 4

2. Palabaukš čių (Pašaltuonio) 24,1 19,21-28,80 3

3. Gudeli ų (Girdži ų) 56,3 48,01-57,60 6

4. Miši ūnų 76,8 67,21-76,80 8

5. Vertim ų (Banzin ų) 56,9 48,01-57,60 6

6. Ambru čių 74,9 67,21-76,80 8

7. Pupkaimio 70,0 67,21-76,80 8

8. Eimutiški ų 96,0 86,41-96,00 10 44 Eil. Sąvartynas Atstumas iki Rei kšmi ų Perskai čiuotas Nr. regioninio intervalas balas sąvartyno, km 9. Girvalaki ų 55,8 48,01-57,60 6 (Skirsnemuniški ų) 10. Medinink ų 56,2 48,01-57,60 6

11. Paskyn ų 47,1 38,41-48,00 5

12. Pagulbinio 49,5 48,01-57,60 6

13. Bereiviški ų 87,8 86,41-96,00 10

14. Grici ų 73,7 67,21-76,80 8

15. Klangi ų 85,3 76,81-86,40 9 Kriterijus metinis šalinam ų atliek ų kiekis s ąvartyne duomenys paimti iš Jurbarko rajono savivaldyb ės atliek ų tvarkymo plano, perskai čiavus nuo plano sudarymo pasikeitusius duomenis jie apdorojami kaip ir anks čiau min ėti kriterijai. Tokia pat sekas apskai čiuojami intervalai, bei bendrinami duomenys. Kiti kriterijai, Gyventoj ų skai čius seni ūnijoje, l ėšų kiekis, reikalingas kasmetiniam sąvartyno tvarkymui, politin ė situacija, d ėl nauj ų savivaldybi ų steigimo, s ąvartyno atstumas iki artimiausios gyvenviet ės, s ąvartyno atstumas iki artimiausio vandens telkinio, saugomos teritorijos, atstumo iki artimiausio požeminio vandens gr ęžinio, taip pat vertinami kaip ir anks čiau min ėtieji. Vis ų kriterij ų duomen ų tikr ųjų reikšmi ų suvestin ė pateikiama 11.1 ir 11.2 lentel ėse, o kriterij ų ir j ų reikšmi ų bal ų suvestin ė pateikiama 12.1 ir 12.2 letnel ėse. Gyventoj ų sudariusi ų atliek ų tvarkymo sutartis rodiklis vienintelis lieka 100 bal ų sistemoje, d ėl analiz ės tikslumo. Š į rodikl į tik patikslinsime, kad likt ų tik sveiki skai čiai. 45 11.1 lentel ė. Kriterij ų tikr ųjų reikšmi ų suvestin ė Sąvartynas Sąvartyno plotas , Sukauptas Sąvartyno Pivažiavimo Atstumas iki Metinis Gyventoj ų (alternatyva) ha (K1) atliek ų kiekis, sutvarkymo kelio kokyb ė, regioninio šalinam ų atliek ų skai čius tūkst. m 3 (K2) kaina, t ūkst. Lt balai (K4) sąvartyno, km kiekis seni ūnijoje , gyv. (K3) (K5) sąvartyne, (K7) m3/metus (K6) (A1) Openišk ės 0,37 3,9 95,00 6 35,2 210 3200 (A2) Palabaukš čių 0,46 4,9 140,00 15 24,1 40 3200 (Pašaltuonio) (A3) Gudeli ų 0,49 9,4 181,00 6 56,3 190 1540 (Girdži ų) (A4) Miši ūnų 0,54 12,1 152,00 15 76,8 65 591 (A5) Vertim ų 0,55 8,0 138,00 6 56,9 250 3630 (Banzin ų) (A6) Ambru čių 0,59 5,2 94,00 8 74,9 85 1880 (A7) Pupka imio 0,73 9,4 134,00 10 70,0 220 1880 (A8) Eimutiški ų 0,86 16,1 325,00 10 96,0 260 3096 (A9) Girvalaki ų 0,98 10,2 220,00 15 55,8 290 2573 (Skirsnemuniški ų) (A10) Medinink ų 1,05 3,9 93,00 10 56,2 225 2412 (A11) Paskyn ų 1,08 4,5 109,00 10 47,1 140 2412 (A12) Pagulbinio 1,12 19,0 314,00 6 49,5 400 1690 (A13) Bereiviški ų 1,15 2,7 117,00 8 87,8 110 2216 (A14) Grici ų 1,81 7,9 65,00 8 73,7 80 2216 (A15) Klangi ų 1,93 6,8 178,00 10 85,3 200 2216

46 11.2 lentel ė. Kriterij ų tikr ųjų reikšmi ų suvestin ė Sąvartynas Gyventoj ų Lėšų reikaling ų Politin ė Sąvartyno Sąvartyno Saugoma Atstumas iki (alternatyva) sudariusi ų sąvartyno situacija, atstumas iki atstumas iki teritorija, artimaiusio vandens atliek ų tvarkymo tvarkymui balai (K10) artimiausios artimiausio balai (K13) gr ęžinio, km (K14) sutartis rodiklis, kiekis, Lt (K9) gyvenviet ės, km vandens telkinio, proc. (K8) (K11) km (K12) (A1) Openišk ės 49,6 536 10 2,40 0,72 1 1,44 (A2) 49,6 912 10 2,88 1,44 1 0,94 Palabaukš čių (Pašaltuonio) (A3) Gudeli ų 43,4 1247 10 2,16 2,40 1 1,44 (Girdži ų) (A4) Miši ūnų 49,1 1630 0 3,36 0,72 1 1,48 (A5) Vertim ų 47,8 984 10 1,92 0,72 1 1,04 (Banzin ų) (A6) Ambru čių 37,1 493 10 2,40 0,01 1 1,04 (A7) Pupkaimio 37,1 876 10 2,40 0,48 5 0,65 (A8) Eimutiški ų 47,4 1656 0 2,40 0,96 1 1,48 (A9) Girvalaki ų 17,7 1202 10 3,12 1,20 1 0,65 (Skirsnemuniški ų) (A10) Medinink ų 68,9 801 10 0,24 0,72 1 1,40 (A11) Paskyn ų 68,9 966 10 2,88 0,24 5 0,86 (A12) Pagulbinio 75,0 811 10 3,60 3,36 10 1,51 (A13) Bereiviški ų 41,3 2970 0 1,68 0,24 1 2,09 (A14) Grici ų 41,3 1485 0 1,68 1,68 1 1,12 (A15) Klangi ų 41,3 4826 0 4,08 1,44 5 1,48

47 12.1 lentel ė. Kriterij ų perskai čiavus į balus suvestin ė Sąvartynas Sąvartyno plotas Sukauptas Sąvartyno Pivažiavimo Atstumas iki Metinis Gyventoj ų (alternatyva) (K1) atliek ų kiekis sutvarkymo kaina kelio kokyb ė regioninio šalinam ų atliek ų skai čius (K2) (K3) (K4) sąvartyno (K5) kiekis s ąvartyne seni ūnijoje (K7) (K6) (A1) Openišk ės 3 3 3 4 4 6 9 (A2) 4 3 5 10 3 1 9 Palabaukš čių (Pašaltuonio) (A3) Gudeli ų 6 5 6 4 6 5 5 (Girdži ų) (A4) Miši ūnų 6 7 5 10 8 2 2 (A5) Vertim ų 3 5 5 4 6 7 10 (Banzin ų) (A6) Ambru čių 3 3 3 6 8 3 6 (A7) Pupkaimio 10 5 5 7 8 6 6 (A8) Eimutiški ų 5 9 10 7 10 7 9 (A9) Girvalaki ų 10 6 7 10 6 8 8 (Skirsnemuniški ų) (A10) Medinink ų 2 3 3 7 6 6 7 (A11) Paskyn ų 4 3 4 7 5 4 7 (A12) Pagulbinio 6 10 10 4 6 10 5 (A13) Bereiviški ų 6 2 4 6 10 3 7 (A14) Grici ų 3 5 2 6 8 2 7 (A15) Klangi ų 6 4 6 7 9 5 7

48 12.2 lentel ė. Kriterij ų perskai čiavus į balus suvestin ė Sąvartynas Gyventoj ų Lėšų reikaling ų Politin ė Sąvartyno Sąvartyno Saugoma Atstumas iki (alternatyva) sudariusi ų sąvartyno situacija atstumas iki atstumas iki teritorija artimaiusio vandens atliek ų tvarkymo tvarkymui kiekis (K10) artimiausios artimiausio (K13) gr ęžinio (K14) sutartis rodiklis (K9) gyvenviet ės vandens telkinio (K8) (K11) (K12) (A1) Openišk ės 50 2 10 6 3 1 7 (A2) 50 2 10 8 5 1 5 Palabaukš čių (Pašaltuonio) (A3) Gudeli ų 43 3 10 6 8 1 7 (Girdži ų) (A4) Miši ūnų 49 4 0 9 3 1 8 (A5) Vertim ų 48 3 10 5 3 1 5 (Banzin ų) (A6) Ambru čių 37 2 10 6 1 1 5 (A7) Pupkaimio 37 2 10 6 2 5 4 (A8) Eimutiški ų 47 4 0 6 3 1 8 (A9) Girvalaki ų 18 3 10 8 4 1 4 (Skirsnemuniški ų) (A10) Medinink ų 69 2 10 1 3 1 7 (A11) Paskyn ų 69 3 10 8 1 5 5 (A12) Pagulbinio 75 2 10 9 10 10 8 (A13) Bereiviški ų 41 7 0 5 1 1 10 (A14) Grici ų 41 4 0 5 5 1 6 (A15) Klangi ų 41 10 0 10 5 5 8 49 4.10. Sprendim ų paramos modulio panaudojimas daugiakriterinei analizei

Tur ėdami susistemint ą informacij ą apie alternatyvas, bei jas apib ūdinan čius kriterijus, jau galime prad ėti analizuoti alternatyv ų pranašumus, viena kitos atžvilgiu. Kaip jau buvo min ėta anks čiau, kad atlikti daugiakriterin ę analiz ę, pasinaudosime sprendim ų paramos modeliu (DAM). Atsidarome program ą ir pradedame paruošiam ąjį darb ą analizei atlikti. Vis ų pirma suvedame alternatyv ų pavadinimus, juos pavadiname trumpiniais A1, A2 ir t.t. iki A15. Šie trumpiniai jau pažym ėti 11.1 ir 11.2 lentel ėse prie s ąvartyn ų pavadinim ų. Suvedus visus alternatyv ų trumpinius, suvedame kriterijus. Kriterij ų suvedimas sud ėtingesnis procesas, nes čia be pavadinimo (trumpinys K1, K2 ... K14) jau reikia nurodyti ir kriterijaus reikšm ės krypt į. Suvedus alternatyv ų ir kriterij ų trumpuosius pavadinimus, į reikšmi ų langelius suvedame, jau suvienodintus kriterij ų balus iš 12.1 ir 12.2 lenteli ų. Suvest ų duomenų vaizdas parodytas 9 paveiksle.

9 pav. DAM suvest ų duomen ų vaizdas Tur ėdami suvestus duomenis (poveiki ų matric ą), galime atlikti pirm ąjį testavim ą. Pirmiausia atliekame Pareto dominavimo test ą, kuris įrodo, kad nei viena alternatyva n ėra pranašesn ė prieš kitas, visi langeliai geltonos spalvos (10 pav.). Nei vienas kriterijus neišskiriamas. 50

10 pav. Pareto dominavimo testas Toliau atliekame alternatyvos dominavimo test ą, kur išskiriame vien ą pagrindin į kriterij ų. Pagrindiniu kriterijumi pasirenkame „L ėšų reikaling ų s ąvartyno tvarkymui kiekis“. Pasirinkus pagrindin į kriterij ų, nurodomi kit ų kriterij ų intervalai (11 pav.). Atlikus alternatyvos dominavimo test ą, gauname tok į pat rezultat ą, kaip ir Pareto testo metu (10 pav.), neiviena alternatyva neišskiriama, visi langeliai geltoni. 51

11 pav. Kriterij ų intervalai su pažym ėtu pagrindiniu kriterijumi Atliekant „Kas b ūtų jei“ (What-if) analiz ę, bene geriausiai galime išanalizuoti vien ų reikšmi ų pasikeitimus, kit ų reikšmi ų atžvilgiu. Žvelgiant, jog gyventojų sudaran čių atliek ų tvarkymo sutartis su atliek ų tvarkytoju tik daug ės, nes neišvengiamai reik ės pasiekti rodikl į artim ą 100 proc., nes to reikalauja atliek ų tvarkym ą reglamentuojantys visi teis ės aktai, analiz ės „Kas b ūtų jei“ atlikimui, pasirenkame „Gyventoj ų sudariusi ų atliek ų tvarkymo sutartis rodikl į“ (12 pav.).

12 pav. Analiz ė „Kas b ūtų jei“ „Gyventoj ų sudariusi ų atliek ų tvarkymo sutartis rodiklis“ akivaizdžiausiai parodo, kaip ištikr ųjų funkcionuoja rajono atliek ų tvarkymo sistema. Šis kriterijus sieja daugel į kit ų, šiame darbe analizuojam ų alternatyv ų kriterij ų. Daug ėjant gyventoj ų, kurie sudarys atliek ų tvarkymo sutartis su atliek ų tvarkytoju, jie bus apr ūpinami individualiais, o kartais jau ir bendraisiais atliek ų surinkimo konteineriais, taigi, daugiau atliek ų bus išvežama į pagrindin į Jurbarko rajono s ąvartyn ą, d ėl to mažiau atliek ų pateks į seni ūnij ų s ąvartynus, sukauptas atliek ų kieks did ės ne taip greitai, o ir l ėšų j ų tvarkymui reik ės mažiau. 52 Taigi, analiz ės „Kas b ūtų jei“ metu, pasirinkus kriterij ų „Gyventoj ų sudariusi ų atliek ų tvarkymo sutartis rodiklis“, matome, kad jau pa čioje pradžioje didinant sudarom ų sutart čių bal ą, atsiranda vis daugiau raudon ų ir m ėlyn ų langeli ų, kas reiškia vien ų alternatyv ų pranašum ą prieš kitas (13 pav.). Padidinus iki maksimalaus 100 procent ų rodiklio, atsiranda daugyb ė raudon ų ir mėlyn ų langeli ų, taip pat keli geltoni. Pasinaudojus programos sur ūšiavimo galimybe, gauname eil ę, kuri ą mums si ūlo sprendim ų paramos modulis (14 pav.).

13 pav. Ner ūšiuotas alternatyv ų pranašumo vaizdas 53

14 pav. Sur ūšiuotas alternatyv ų pranašumo vaizdas DAM programin ė įranga įvertina ne tik vien ą kriterij ų, kur į pasirinkome pagrindiniu, bet ir t ą pat į kriterij ų kit ų atžvilgiu, kas leidžia mums tinkamai įvertinti visus su alternatyva susijusius kriterijus. Potencialaus optimalumo testu (15 pav.), galime pamatyti, kad potencialiai neoptimalios yra tik A14 ir A15 alternatyvos.

15 pav. Potencialaus optimalumo testas su kompromisu 54 Alternatyv ų optimalumas kei čiasi jei naudojamos kitos kompromisin ės reikšm ės, šiuo atveju vis prie vieno lentel ės duomenys (16 pav.).

16 pav. Potencialaus optimalumo testas, visi prie vieno, lentel ės (11 pav.) duomenimis Pasinaudojus sprendim ų paramos moduliu (DAM), 14 paveiksle sur ūšiuotomis alternatyvomis, gauname Jurbarko rajono savivaldyb ės sąvartyn ų uždarymo eil ę Prid ėję pagrindin į Smuku čių s ąvartyn ą, gausime toki ą Jurbarko rajono s ąvartyn ų uždarymo eil ę, sudaryt ą daugiakriterin ės analiz ės pagrindu: 1. Pagulbinio (A12); 2. Medinink ų (A10); 3. Paskyn ų (A11); 4. Openišk ės (A1); 5. Palabaukš čių (Pašaltuonio) (A2); 6. Miši ūnų (A4); 7. Vertim ų (Banzin ų) (A5); 8. Eimutiški ų (A8); 9. Gudeli ų (Girdži ų) (A3); 10. Bereiviški ų (A13); 55 11. Grici ų (A14); 12. Klangi ų (A15); 13. Ambru čių (A6); 14. Pupkaimio (A7); 15. Girvalaki ų (Skirsnemuniški ų) (A9); 16. Jokymiški ų (Smuku čių). 56 5. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Lietuvos Respublikos institucij ų parengti teis ės aktai reglamentuojantys atliek ų tvarkym ą, įgyvendina Europos S ąjungos direktyvas, ta čiau reikalingas konkretesnis atliek ų tvarkymo sistemos užduo čių formulavimas, atskiriems Lietuvos regionams. Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorija, n ėra palanki regioninei atliek ų tvarkymo sistemai, d ėl to kad yra labai išt ęsta, o taip pat d ėl itin didelio, prastos kokyb ės kelio (žvyro) dangos procento, bei gyventoj ų kompetencijos aplinkos apsaugos sektoriuje. Jurbarko rajono s ąvartyn ų uždarymo eilei sudaryti panaudotas sprendim ų paramos modulis (Decision analysis module - DAM), kuris remiasi MAUT (Multi Atribute Utility Theory) teorija, analizuoja alternatyvas, apib ūdintas kriterijais. Suformuot ą alternatyv ų pirmin į s ąraš ą sudaro 18 Jurbarko rajono s ąvartyn ų, o prad ėjus rinkti duomenis 2 s ąvartynai (Motiški ų ir Degim ų) išbraukti, nes jie jau sutvarkyti, seni ūnij ų seni ūnų iniciatyva. Pagrindinis Jurbarko rajono Jokymiški ų (Smuku čių) s ąvartynas turi b ūti uždarytas paskutinis, d ėl jo svarbos regioninei atliek ų tvarkymo sistemai. Kad sudaryti s ąvartyn ų uždarymo eil ę daugiakriterin ės analiz ės pagrindu, suformuluota ir apib ūdinta 14, šiam procesui, reikšming ų kriterij ų. Daugiakriterinei analizei reikalingi kriterijai aprašyti skaitine išraiška, o ši ų reikšmi ų suvienodinimui, kriterijus, išskyrus „Gyventoj ų sudariusi ų atliek ų tvarkymo sutartis rodikl į“, išreišk ėme 10 bal ų sistemoje. Atlikus daugiakriterin ę analiz ę, sprendim ų paramos modulio pagalba, sudaryta ši Jurbarko rajono s ąvartyn ų uždarymo eil ė: 1. Pagulbinio (A12); 2. Medinink ų (A10); 3. Paskyn ų (A11); 4. Openišk ės (A1); 5. Palabaukš čių (Pašaltuonio) (A2); 6. Miši ūnų (A4); 7. Vertim ų (Banzin ų) (A5); 8. Eimutiški ų (A8); 9. Gudeli ų (Girdži ų) (A3); 10. Bereiviški ų (A13); 11. Grici ų (A14); 12. Klangi ų (A15); 13. Ambru čių (A6); 57 14. Pupkaimio (A7); 15. Girvalaki ų (Skirsnemuniški ų) (A9); 16. Jokymiški ų (Smuku čių). 58 LITERAT ŪRA

1. http://aplinka.jurbarkas.lt. 2. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/12/EB dėl atliek ų. 3. Council dirctive 1999/31/EC of 26 April 1999 on the landfill of waste. 4. Jurbarko rajono savivaldyb ės atliek ų tvarkymo planas (2005-2014) m. SWECO BKG, 2005. 5. LAURINAVI ČIUS, E., PUNYS, P. Sprendim ų paramos sistemos vandentvarkoje. Praktini ų darb ų metodiniai nurodymai. Kaunas-Akademija, 2007. 6. Lietuvos Respublikos atliek ų tvarkymo įstatymas. Iš Valstyb ės žinios, 1998, Nr. 61-1726. 7. Taurag ės regiono atliek ų tvarkymo planas, Baltijos konsultacin ė grup ė, 2004. 8. PLEPYS, A., MONT, O., USELYT Ė, R., TOJO, N. Atliek ų tvarkymas: vadovas savivaldyb ėms. Vilnius, 2007. 9. Valstybinis strateginis atliek ų tvarkymo planas. Iš Valstyb ės žinios, 2002, Nr. 40-1499. 10. http://www.jurbarkas.lt. 11. http://www.vaatc.lt. 12. ZAVADSKAS E.K., SIMANAUSKAS L., KAKLAUSKAS A. Sprendim ų paramos sistemos statyboje. Vilnius, 1998. 13. KAKLAUSKAS, A., ZAVADSKAS, E. K. Internetin ė sprendim ų parama. Vilnius, 2002. 14. ZAVADSKAS, E.K., KAKLAUSKAS, A., BANAITIEN Ė, N. Pastato gyvavimo proceso daugiakriterin ė analiz ė. Vilnius, 2001. 15. Atliek ų tvarkymo taisykl ės. Iš: Valstyb ės žinios, 1999, Nr. 63-2065, 2004, Nr. 68-2381. 16. Atliek ų s ąvartyn ų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir prieži ūros po uždarymo taisykl ės. Iš: Valstyb ės žinios, 2000, Nr. 96-3051. 17. Jurbarko rajono savivaldyb ės atliek ų tvarkymo taisyklės. Jurbarko rajono savivaldyb ės taryba, 2005. 18. Decision analysis module (DAM. Version 2. International Atomic Energy Agency. Vienna, Austria, 1998 (programin ė įranga). 19. http://dssresources.com. 20. Keeney, R. L. & Raiffa, H. Decisions with multiple objectives: preferences and value tradeoffs. Cambridge University Press, Cambridge, 1993. 21. Dyer, J. MAUT – multiattribute utility theory. Multiple criteria decision analysis: state of the art surveys. Berlin, 2005. 22. http://www.stat.gov.lt. 59

Darbo aprobacija

Tyrim ų rezultatai paskelbti leidiniuose:

Martynas KURSEVI ČIUS. Jurbarko rajono s ąvartyn ų uždarymo preliminarios eil ės sudarymas panaudojant daugiakriterin ę analiz ę. // LŽ ŪU Vandens ūkio ir žem ėtvarkos fakultetas. Student ų mokslo darb ų rinkinys „Jaunasis mokslininkas-2008“. Kompaktin ė plokštel ė. 2008.

60

PRIEDAI