Jurbarko Rajono Savivaldyb S Teritorijos Bendrasis Planas

JURBARKO RAJONO SAVIVALDYB ĖS ADMINISTRACIJA

EUROPOS S ĄJUNGA

PROJEKT Ą REMIA LIETUVOS RESPUBLIKA PROJEKT Ą IŠ DALIES FINANSUOJA EUROPOS S ĄJUNGA PROJEKT Ą IŠ DALIES FINANSUOJA JURBARKO RAJONO SAVIVALDYB ĖS ADMINISTRACIJA

JURBARKO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS

RENGIMO ETAPAS. SPRENDINIAI

UAB „Urbanistika“, 2007 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 1 TURINYS

Darb ą parengusi ų specialist ų s ąrašas 3

ĮVADAS 4

1. GYVENAM ŲJŲ VIETOVI Ų TINKLAS 6 1.1. Gyvenam ųjų vietovi ų tinklo pl ėtojimas 6 1.1.1. Atraminis rajono teritorijos gyvenam ųjų vietovi ų tinklas 8 1.1.2. Urbanistinis karkasas ir integracijos ašys 9 1.2. Urbanistinių centr ų vystymo kryptys 9 1.3. Pasienio gyvenamosios vietov ės 14 1.4. Nauj ų teritorij ų poreikis urbanistinei pl ėtrai ir paslaug ų infrastrukt ūros 14 tinklo rajono teritorijoje vystymas 1.4.1. Gyventoj ų skai čiaus kaitos ir nauj ų teritorij ų poreikio prognoz ė 14 Jurbarko rajono savivaldyb ėje 1.4.2. Švietimo, mokslo, asmens sveikatos prieži ūros, socialin ės ir 17 kult ūrin ės infrastrukt ūros tinklo rajono teritorijoje vystymas 1.5. Sprendini ų įgyvendinimo prioritetai 24 2. KRAŠTOVAIZDŽIO APSAUGA IR TVARKYMAS 26 2.1. Gamtinio karkaso formavimas 26 2.2. Gamtinio kraštovaizdžio įvairov ės apsauga 31 2.3. Biologin ės įvairov ės apsauga 34 2.3.1. Ekologinio tinklo formavimas 34 2.3.2. Biologin ės įvairov ės apsauga 38 2.4. Nekilnojamojo kult ūros paveldo teritorij ų (objekt ų) apsauga ir 41 naudojimas 2.5. Sprendini ų įgyvendinimo prioritetai 46 2.5.1. Gamtinio kraštovaizdžio apsaugai 46 2.5.2. Biologin ės įvairov ės apsaugai 46 2.5.3. Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugai 46 3. REKREACIN ĖS TERITORIJOS 47 3.1. Bendrosios nuostatos 47 3.2. Rekreacijos ir turizmo vystymo galimyb ės 49 3.3. Pl ėtotini rekreacijos aptarnavimo centrai ir vietov ės 51 3.4. Rekreacini ų vietovi ų (zon ų) naudojimas, tvarkymas ir apsauga 53 3.5. Rekreacin ės ir turizmo infrastrukt ūros bei turistini ų tras ų tinklo vystymas 55 3.5.1. Rajono rekreacin ės infrastrukt ūros pl ėtojimas 55 3.5.2. Svarbiausios turist ų jud ėjimo trasos 57 3.6. Sprendini ų įgyvendinimo prioritetai 60 4. BIOPRODUKCINIO ŪKIO IR KITOS TERITORIJOS 61 4.1. Žem ės ūkio teritorijos 61 4.1.1. Žem ės ūkio veiklai naudotin ų teritorij ų ypatumai 61 4.1.2. Žem ės ūkio teritorij ų naudojimo funkcini ų prioritet ų zonos 61 4.1.3. Agrarini ų teritorij ų naudojimo reglamentai 67 4.2. Mišk ų teritorijos 70 4.2.1. Rajono savivaldyb ės mišk ų potencialo teritoriniai ypatumai 70 4.2.2. Mišk ų teritorij ų naudojimo kryptys 72 4.2.3. Mišk ų teritorij ų naudojimo b ūdai 72 4.2.4. Mišk ų ūkio teritorij ų naudojimo reglamentai 76

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 2

4.3. Pramonini ų, verslo ir kasybos pramon ės teritorij ų pl ėtojimas 77 4.3.1. Pramonin ės ir verslo teritorijos 77 4.3.2. Kasybos pramon ės teritorijos 77 4.4. Sprendini ų įgyvendinimo prioritetai 78 5. TECHNIN ĖS INFRASTRUKT ŪROS TERITORIJOS 80 5.1. Transporto infrastrukt ūros vystymas 80 5.1.1. Automobili ų keliai 80 5.1.2. Pakel ės aptarnavimo infrastrukt ūra 82 5.1.3. Geležinkeli ų infrastrukt ūra 83 5.1.4. Vidaus vanden ų transportas 85 5.1.5. Pasienio kontrol ės punktai 85 5.1.6. Oro transportas 85 5.2. Energetikos infrastrukt ūros vystymas 85 5.2.1. Elektros energijos tiekimas 85 5.2.2. Gamtini ų duj ų tiekimas 86 5.2.3. Centralizuotas šilumos tiekimas 86 5.3. Ekoinžinerin ės infrastrukt ūros vystymas 86 5.3.1. Vandentieka 86 5.3.2. Vandenvala 89 5.3.3. Atliek ų tvarkymas 91 5.4. Ryši ų infrastrukt ūra 92 5.5. Sprendini ų įgyvendinimo prioritetai 92 6. TERITORIJ Ų NAUDOJIMO, TVARKYMO IR APSAUGOS 93 REGLAMENTAVIMAS 7. TERITORIJ Ų REZERVAVIMAS VISUOMEN ĖS POREIKIAMS 104 7.1. Teritorij ų rezervavimas susisiekimo sistemos pl ėtrai 104 7.2. Teritorij ų rezervavimas numatomiems technin ės infrastrukt ūros 105 objektams 7.3 Teritorij ų rezervavimas nauding ų iškasen ų gavybai 105

PAGRINDINIAI ŽEM ĖLAPIAI 1. Žem ės naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentai M 1:50 000 2. Gyvenam ųjų vietovi ų tinklo, socialin ės ir aptarnavimo

infrastrukt ūros pl ėtojimas M 1:50 000 3. Gamtinio kraštovaizdžio ir biologin ės įvairov ės apsauga M 1:50 000 4. Rekreacijos, turizmo, gamtos ir kult ūros paveldo pl ėtojimas

M 1:50 000 5. Žem ės ūkio teritorij ų vystymas M 1:50 000 6. Mišk ų ūkio teritorij ų vystymas M 1:50 000 7. Susisiekimo ir inžinerin ė infrastrukt ūra M 1:50 000

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 3

DARB Ą PARENGUSI Ų SPECIALIST Ų S ĄRAŠAS

1. Alicija Grig ūnien ė - darbo vadov ė: Teksto skyriai: Įvadas, 1-as, 2-as, 3-ias, 6-as skyriai. Grafin ė dalis: Žem ės naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentai; Gyvenam ųjų vietovi ų tinklo, socialin ės ir aptarnavimo infrastrukt ūros pl ėtojimas; Rekreacijos, turizmo, gamtos ir kult ūros paveldo pl ėtojimas. 2. Daiva Rokien ė: Teksto skyriai: 1-as, 2-as, 3-ias, 6-as skyriai. Grafin ė dalis: Žem ės naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentai; Gyvenam ųjų vietovi ų tinklo, socialin ės ir aptarnavimo infrastrukt ūros pl ėtojimas; Rekreacijos, turizmo, gamtos ir kult ūros paveldo pl ėtojimas. 3. Dalia Bagdonait ė: Teksto skyriai: 2-as, 6-as skyriai. Grafin ė dalis: Žem ės naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentai; Gamtinio kraštovaizdžio ir biologin ės įvairov ės apsauga. 4. Jūrat ė Urmonien ė: Teksto skyriai: 2-as skyrius. Grafin ė dalis: Rekreacijos, turizmo, gamtos ir kult ūros paveldo pl ėtojimas. 5. Stefanija Žilien ė: Teksto skyriai: 4-as, 6-as skyriai. Grafin ė dalis: Žem ės naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentai; Žem ės ūkio teritorij ų vystymas; Mišk ų ūkio teritorij ų vystymas. 6. Šar ūnas Zaikauskas : Teksto skyriai: 1-as, 4-as skyriai. Grafin ė dalis: Gyvenam ųjų vietovi ų tinklo, socialin ės ir aptarnavimo infrastrukt ūros pl ėtojimas; 7. Rasa Kižien ė: Teksto skyriai: 5-as, 7-as skyriai. Grafin ė dalis: Susisiekimo ir inžinerin ė infrastrukt ūra. 8. Gintas Br ėskys : Teksto skyriai: 5-as, 7-as skyriai. Grafin ė dalis: Susisiekimo ir inžinerin ė infrastrukt ūra. 9. Valdas Maleckas : Teksto skyriai: 5-as, 7-as skyriai. Grafin ė dalis: Susisiekimo ir inžinerin ė infrastrukt ūra. 10. Nijol ė Ku činskien ė: Duomen ų apdorojimas GIS pagalba, žem ėlapi ų kompiuterin ė grafika.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 4

ĮVADAS

Jurbarko rajono savivaldyb ės bendrojo plano rengimo teisin ė aplinka

Šis darbas parengtas vadovaujantis Jurbarko rajono savivaldyb ės Tarybos 2003 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. T2-171 „D ėl Jurbarko rajono savivaldyb ės bendrojo plano ir strateginio pl ėtros plano rengimo“ ir 2005 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T2-15 „D ėl Jurbarko rajono teritorijos bendrojo plano rengimo darb ų programos patvirtinimo“ bei 2007 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. T2-88 „D ėl Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijos ir Jurbarko miesto teritorijos bendr ųjų plan ų rengimo darb ų program ų patvirtinimo“. 2007-09-27 Jurbarko rajono savivaldyb ės tarybos sprendimu Nr. T2-299 „D ėl Jurbarko rajono bendrojo plano erdvin ės raidos koncepcijos aprobavimo“ buvo patvirtinta Jurbarko rajono bendrojo plano dalis – teritorijos vystymo erdvin ės raidos koncepcija, kuria vadovaujantis rengiami, detalizuojami bendrojo plano sprendiniai.

Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijos bendrasis planas rengiamas remiantis planavimo s ąlygomis bei remiantis Lietuvos įstatymais, Vyriausyb ės nutarimais, taisykl ėmis ir kitais norminiais dokumentais reglamentuojan čiais planavim ą, o taip pat 2004-06-26 sutartimi Nr. 56/G1-89 bei 2006-09-26 papildomu susitarimu Nr. G1-148.

Planavimo s ąlygos, kuriomis remiantis ruošiamas Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijos bendrasis planas: • Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijos bendrajam planui rengti planavimo sąlygomis 2004-06-17 Nr. 02-04, patvirtintomis Taurag ės apskrities viršininko; • Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento išduotomis planavimo sąlygomis bendrojo planavimo dokumentui rengti 2006-04-14 Nr. 372; • Panemuni ų regioninio parko direkcijos išduotomis Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano rengimo s ąlygomis 2004-05-03 SR. Nr. 04-45; • Kult ūros vertybi ų apsaugos departamento Taurag ės teritorinio padalinio viršininko patvirtintomis planavimo s ąlygomis rajono lygmens bendrojo planavimo dokumentams rengti 2004-06-01 Nr.2; • Taurag ės visuomen ės sveikatos centro Jurbarko filialo išduotomis s ąlygomis bendriesiems planams 2004-06-15 Nr. 303; • Lietuvos automobili ų keli ų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos išduotomis sąlygomis bendriesiems planams rengti 2004-06-02 Nr. SS-89; • Valstybin ės įmon ės Vidaus vandens keli ų direkcijos raštu 2004-06-15 Nr. 668 dėl s ąlyg ų bendriesiems planams rengti; • AB „Lietuvos geležinkeliai“ raštu 2007-04-02 Nr. 2-1185 d ėl informacijos pateikimo; • Valstyb ės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikal ų ministerijos raštu 2004-06-15 Nr. (24)-14-1952 d ėl s ąlyg ų pateikimo; • Akcin ės bendrov ės „Vakar ų skirstomieji tinklai“ raštu 2004-06-01 Nr. 27050- 4421 d ėl technini ų s ąlyg ų Jurbarko rajono teritorijos bendrajam planui rengti; • Akcin ės bendrov ės „Lietuvos dujos“ raštu 2004-06-14 Nr. 7-432-734 d ėl planavimo s ąlyg ų bendriesiems planams rengti; • Uždarosios akcin ės bendrov ės „Jurbarko vandenys“raštu 2004-06-01 Nr. 115 d ėl technini ų s ąlyg ų bendriesiems planams rengti; • Akcin ės bendrov ės „Lietuvos telekomas“ raštu 2004-06-01 Nr. 03-2-06-3 d ėl sąlyg ų bendriesiems planams rengti.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 5

Jurbarko rajono savivaldyb ės bendrojo plano rengimo eiga, s ąsajos su aukštesnio lygmens planavimo dokumentais

Bendrasis planas – teritorij ų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorij ų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvin ė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai (LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJ Ų PLANAVIMO ĮSTATYMAS 1995 m. gruodžio 12 d. Nr. I-1120 Vilnius. Nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m. geguž ės 1 d.). Bendrasis planas – svarbiausias miesto teritorij ų planavimo dokumentas, sprendžiantis darnaus vystymo uždavinius, įgyvendinantis miesto vizij ą ir pl ėtros prioritetus.

Bendrojo teritorij ų planavimo proces ą sudaro šie etapai: 1. parengiamasis; 2. teritorij ų planavimo dokumento rengimo; 3. sprendini ų pasekmi ų vertinimo; 4. baigiamasis.

Teritorij ų planavimo dokumento rengimo etap ą sudaro esamos b ūkl ės analiz ės stadija, koncepcijos rengimo stadija, sprendini ų konkretizavimo stadija. 2006m. atlikus Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano esamos b ūkl ės analiz ę, buvo pereita prie antrosios rengimo etapo stadijos – teritorijos vystymo koncepcijos. Rengiant Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano koncepcij ą buvo remiamasi Europos S ąjungoje visuotinai priimta tvaraus (tausojan čio ir subalansuoto) vystymosi ideologija. Tam, kad nustatyti, apib ūdinti ir įvertinti galimas reikšmingas Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijos vystymo koncepcijos įgyvendinimo pasekmes aplinkai, buvo atliktas strateginis pasekmi ų aplinkai vertinimas. Strateginio pasekmi ų aplinkai vertinimo metu buvo konsultuotasi su tam tikromis valstyb ės ir savivaldyb ės institucijomis, visuomene, buvo atsižvelgta į ši ų konsultacij ų ir kit ų viešum ą užtikrinan čių proced ūrų rezultatus. 2007-09-27 Jurbarko rajono savivaldyb ės tarybos sprendimu Nr. T2-299 „D ėl Jurbarko rajono bendrojo plano erdvin ės raidos koncepcijos aprobavimo“ buvo patvirtinta Jurbarko rajono bendrojo plano dalis – teritorijos vystymo erdvin ės raidos koncepcija.

Ilgalaik ė rajono savivaldyb ės teritorijos subalansuotos pl ėtros koncepcija buvo parengta 20-čiai met ų. Detalizuoti Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijos vystymo sprendiniai rengiami 10-ties met ų laikotarpiui – iki 2017 met ų. Sprendini ų konkretizavimo stadijoje atliekamas rajono teritorijos funkcinis zonavimas, urbanistinio karkaso konkretizavimas, gyvenam ųjų vietovi ų tinklo pl ėtojimas, mišk ų, kraštovaizdžio tvarkymo zon ų nustatymas, gamtinio karkaso formavimas, ekologin ės apsaugos zon ų pl ėtojimas, biologin ės įvairov ės apsaugos zon ų nustatymas, rekreacin ės, verslo, kitos paskirties teritorij ų pl ėtojimas, technin ės, socialin ės, kult ūrin ės infrastrukt ūros vystymas, vyraujan čios pagrindin ės tikslin ės paskirties (b ūdo) zon ų nustatymas bei j ų tvarkymo, naudojimo bei apsaugos reglamentavimas.

Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijos bendrasis planas turi s ąsaj ų su aukštesnio lygmens planavimo dokumentais bei savivaldyb ės strateginiu pl ėtros planu – j ų sprendiniai įgyvendinami, planuojant savivaldyb ės teritorij ą.

Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijos sprendini ų pateikiama medžiaga suskirstyta į 8 skyrius, iliustruotus grafikais ir schemomis..Grafin ę dal į sudaro 7 pagal atskiras temas parengti br ėžiniai.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 6

1. GYVENAM ŲJŲ VIETOVIŲ SISTEMA

Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorija užima 1507,45 kv. km. plot ą. Savivaldyb ės teritorij ą sudaro dvylikos seni ūnij ų teritorijos (dvylikta - naujai įteisinta Jurbarko miesto seni ūnija), kuriuose yra 391 gyvenamoji vietov ė, iš kuri ų 2 miesto ir 389 kaimo gyvenamosios vietov ės.

Jurbarko rajono miestuose - Jurbarke ir Smalininkuose gyvena 39,3 % vis ų savivaldyb ės gyventoj ų. Rajono urbanizacijos lygis (miesto gyventoj ų skai čius procentais) yra gerokai žemesnis už Lietuvos (66,9 % gyventoj ų gyvena miestuose) ir truput į žemesnis už vidutin į Taurag ės apskrities urbanizacijos lyg į. Taurag ės apskritis, kuriai priklauso Jurbarko rajonas, turi mažiausi ą miesto gyventoj ų procent ą tarp dešimties respublikos apskri čių - 40,8 %.

Jurbarko rajone vidutinis gyvenamosios vietov ės dydis yra 92 gyventojai, mažesnis už Lietuvos vidurk į - 161 gyv. Gyvenam ųjų vietovi ų tankis savivaldyb ėje - 26 gyvenamosios vietov ės 100 kv. km.

Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorija yra susijusi infrastrukt ūriniais, socialiniais, ekonominiais ryšiais su Taurag ės, Kauno ir Marijampol ės apskri čių teritorijomis, taip pat ir su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Jurbarko rajono pasienio gyvenamosios vietov ės sudaro 4,6 % vis ų rajono gyvenam ųjų vietovi ų.

Jurbarko rajono gyvenam ųjų vietovi ų tinkl ą sudaro miestai, miesteliai, ir kaimai, išsid ėst ę seni ūnijose. Žemiau vidutinio Lietuvos lygio urbanizuota Jurbarko rajono teritorija turi palyginti tolyg ų seni ūnij ų centr ų ir miesteli ų bei stambesni ų kaimo gyvenvie čių tinkl ą. Dominuoja Jurbarko miestas, kuriame koncentruojasi apie 95 % rajono miesto gyventoj ų ir 37,5% vis ų rajono gyventoj ų. Be dviej ų miest ų, Jurbarko rajono gyvenam ųjų vietovi ų tinkle išsiskiria 8 miesteliai (šeši iš j ų yra seni ūnij ų centrai) ir 17 stambesni ų kaimo gyvenvie čių, kurios sudaro atskir ą gyvenam ųjų vietovi ų tinklo sluoksn į.

Vidutinis miesteli ų dydis Jurbarko rajono savivaldyb ėje – 620 gyventoj ų. Didžiausi miesteliai yra Viešvil ė ir Veliuona. Mažiausi ą gyventoj ų skai čių turi Staki ų ir Šimkai čių miesteliai, kuriuose gyvena mažiau negu 300 gyventoj ų.

1.1. Gyvenam ųjų vietovi ų tinklo pl ėtojimas

Bendrojo plano sprendiniai iki 2017m. parengti pagal rajono teritorijos vystymo koncepcij ą, patvirtint ą Jurbarko rajono savivaldyb ės tarybos 2007m. rugs ėjo 27d. sprendimu Nr. T2-299, nusta čiusi ą rajono teritorijos pl ėtros prioritetus iki 2027 met ų. Koncepcijoje nustatyti rajono teritorijos vystymo tikslai ir pagrindin ės pl ėtros kryptys (ži ūr. Jurbarko r. savivaldyb ės teritorijos patvirtintos bendrosios erdvin ės koncepcijos br ėžin į) toliau konkretizuotos bendrojo plano sprendiniuose iki 2017m.

Jurbarko rajono gyvenam ųjų vietovi ų sistema yra neatskiriama dalis bendros respublikos sistemos. Tod ėl Jurbarko rajono gyvenam ųjų vietovi ų tinklas koncepcijos stadijoje buvo nagrin ėjamas visos Lietuvos bei Taurag ės apskrities kontekste.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 7

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 8

Svarbiausi ą gyvenam ųjų vietovi ų tinklo dal į – atramin į tinkl ą sudaro miestai, susij ę tarpusavyje susisiekimo, administraciniais, gamybiniais ir kitais ryšiais. Miest ų ryšiai, gyventoj ų migracija tarp j ų sudaro bendrai veikian čią urbanistin ę (gyvenam ųjų vietovi ų) sistem ą.

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas šalies urbanistin ėje sistemoje įtvirtino atramin į gyvenam ųjų vietovi ų tinkl ą, kur į sudaro ši ų hierarchini ų lygmen ų centrai :

I lygmuo – tai didieji miestai, atitinkantys metropolinio centro reikalavimus (Vilnius, Kaunas, Klaip ėda, Šiauliai, Panev ėžys). II lygmuo - regioniniai centrai. Tai dabartini ų apskri čių centrai ir kiti stambesni miestai, b ūsimieji region ų centrai. III lygmuo - lokaliniai centrai. Tai esami ir galim ų nauj ų savivaldybi ų centrai.

LR teritorijos urbanistin į karkas ą sudarantys svarbiausi atraminio gyvenam ųjų vietovi ų tinklo centrai, tarpusavyje jungiasi urbanistin ės integracijos ašimis. LR teritorijos bendrajame plane nustatyta tokia urbanistin ės integracijos aši ų hierarchija :

I lygmuo – tarptautin ės ir nacionalin ės urbanistin ės integracijos ašys – tai įvairi ų kategorij ų tarptautiniai transporto koridoriai. II lygmuo – regionin ės urbanistin ės integracijos ašys, jungian čios region ų centrus tarpusavyje ir su aukštesnio lygmens centrais bei urbanistin ės integracijos ašimis. III lygmuo – lokalin ės jungtys, jungian čios savivaldybi ų centrus tarpusavyje ir su aukštesnio lygmens ašimis.

LR teritorijos bendrame plane išskirtuose gyvenam ųjų vietovi ų tinklo arealuose vakar ų Lietuvos arealas charakterizuojamas kaip maž ų tolygiai išsid ėsčiusi ų miest ų ir dideli ų retai išd ėstyt ų kaimo gyvenam ųjų vietovi ų tinklas. Jurbarko rajonas priklauso šiam gyvenam ųjų vietovi ų tinklo arealui. LR bendrajame plane Jurbarko miestas priskirtas savivaldos centr ų lygmeniui, kaip pakankamo potencialo savivaldyb ės centras, kuriam numatoma renovacija bei b ūkl ės palaikymas.

1.1.1. Atraminis rajono teritorijos gyvenam ųjų vietovi ų tinklas

Remiantis LR teritorijos bendrojo plano nuostatomis, Jurbarko rajono gyvenam ųjų vietovi ų sistemoje išskirtas atraminis gyvenam ųjų vietovi ų tinklas, kur į sudaro šie hierarchini ų lygmen ų centrai:

III lygmuo – pagrindinis lokalinis centras. Tai esamas palaikomas rajono savivaldyb ės centras – Jurbarko miestas. IV lygmuo – vietiniai seni ūnij ų centrai: • esami palaikomi seni ūnij ų centrai - Juodai čių kaimas, Seredžiaus miestelis, Veliuonos miestelis, Raudon ės miestelis. • esami pl ėtojami seni ūnijos centrai – Skirsnemun ės kaimas, Šimkai čių miestelis, Eržvilko miestelis, Girdži ų kaimas, Jurbark ų kaimas, Smalinink ų miestas ir Viešvil ės miestelis. • Naujai suformuotas miesto pagrindu seni ūnijos centras – Jurbarko miestas.

Jurbarko rajono teritorijoje yra dvylika IV lygmens vietini ų seni ūnij ų centr ų. Rajono gyvenam ųjų vietovi ų tinkle tiek gyventoj ų skai čiumi, tiek ir ekonominiu socialiniu potencialu dominuoja savivaldyb ės centras Jurbarkas. Tod ėl numatyta ne tik

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 9 kokybin ė miesto ir priemies čio teritorijos pl ėtra, bet ir gana didel ė urbanistin ė teritorin ė miesto ir priemiestin ės zonos pl ėtra. Mažesniu mastu ūkinis gyvenimas reiškiasi vietiniuose seni ūnij ų centruose. Kadangi šie vietinio lygmens centrai savo tarpusavio ryšiais formuoja svarbiausias atramines rajono teritorijos urbanistinio vystymo ašis, kurios suteikia artimiausiai aplinkai didesn į ar mažesn į urbanistinio vystymo potencial ą, sprendiniuose yra numatyta ir ši ų lokalini ų centr ų teritorin ė urbanistin ė pl ėtra.

1.1.2. Urbanistinis karkasas ir integracijos ašys

Urbanistinis karkasas (savivaldyb ės teritorijos technogeninis stuburas) - aktyviausios ūkin ės bei kult ūrin ės pl ėtros centr ų ir teritorijos urbanistinio vystymo aši ų sistema. Tai pagrindin ė gyvenam ųjų vietovi ų tinklo teritorin ės strukt ūros konstrukcija. Rajono teritorijos urbanistin į karkas ą sudarantys svarbiausi atraminio gyvenam ųjų vietovi ų tinklo centrai, tarpusavyje jungiasi urbanistin ės integracijos ašimis.

Remiantis LR teritorijos bendrojo plano ir rengiamo Taurag ės apskrities bendrojo plano sprendini ų nuostatomis, Jurbarko rajono teritorijos bendrajame plane nustatyta tokia urbanistinio vystymo aši ų hierarchija (ži ūr. 1.1.2. schema ):

I lygmuo – nacionalin ės urbanistin ės integracijos ašys ( šalies vidin ės urbanistin ės integracijos ašys) – tai įvairi ų kategorij ų tarptautiniai transporto koridoriai. II lygmuo – regionin ės jungtys, jungian čios region ų centrus tarpusavyje ir su aukštesnio lygmens centrais bei urbanistin ės integracijos ašimis. III lygmuo – lokalin ės jungtys, jungian čios savivaldybi ų centrus tarpusavyje ir su aukštesnio lygmens ašimis.

Jurbarko rajono teritorijos bendrasis planas si ūlo išskirti ir pl ėtoti pagrindin ę Ryt ų- Vakar ų krypties nacionalin ę urbanistin ės integracijos aš į. Ši savivaldyb ės urbanistinio vystymo ašis formuojama panaudojant krašto kelio Kaunas - Klaip ėda technin ę infrastrukt ūrą. Joje yra planuojama pagrindin ė ir didžiausia gyventoj ų ir j ų veiklos koncentracijos zona, numatoma didžiausia urbanistinio vystymo galimyb ė. Pagrindin ės urbanistin ės ašies vaidmuo ypa č svarbus rajono teritorijos vystymui.

1. 2. Urbanistini ų centr ų vystymo kryptys

Patvirtintoje rajono bendrojo plano koncepcijoje vienas iš numatyt ų teritorijos vystymo speciali ųjų uždavini ų yra gyvenam ųjų vietovi ų sistemos vystymas. Konkretizuojant bendrojo plano sprendinius, atsižvelgiama į iškeltus gyvenam ųjų vietovi ų sistemos vystymo tikslus: • formuoti rajono teritorijoje hierarchin į policentrin į gyvenam ųjų vietovi ų tinkl ą, užtikrinant į palankiausias s ąlygas socialiniam, ekonominiam ir ekologiniam rajono vystymui ir prielaidas aukštai žmoni ų gyvenimo kokybei; • užtikrinti subalansuot ą urbanistini ų jung čių funkcionavim ą; • vystyti rajono gyvenam ųjų vietovi ų tinkl ą, jungiant j į su kit ų savivaldybi ų, apskri čių ir visos Lietuvos urbanistine sistema; • gyvenam ųjų vietovi ų teritorij ų planavime užtikrinti ir sudaryti tinkamas sąlygas j ų darnai ir efektyviam vystymuisi; • siekti racionalaus ir tikslingo gyventoj ų koncentracijos tendencij ų subalansavimo, sustiprinant silpn ąsias gyvenam ųjų vietovi ų tinklo grandis.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 10

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 11

Rajono teritorijos periferin ė pad ėtis (nemaža teritorijos dalis yra pasienio zonoje) ir pakankamai didel ė ekonomin ė socialin ė diferenciacija tarp gyvenam ųjų vietovi ų suformuoja atitinkamas gyvenam ųjų vietovi ų tinklo pl ėtojimo nuostatas, kurios turi remtis darnaus vystymosi strategija ir realizuotis regionin ės bei rajonin ės politikos priemon ėmis.

Vyraujant gyventoj ų skai čiaus maž ėjimo tendencijai, urbanizacijos procesas pl ėtosis augant ekonomikai ir ger ėjant gyvenimo kokybei. Gyvenamosios vietov ės vystysis vis ų pirma vidini ų teritorini ų rezerv ų s ąskaita, ta čiau rajono teritorijos gyvenam ųjų vietovi ų tinklo pagrindini ų miest ų, miesteli ų ir kaimo gyvenvie čių pl ėtra numatoma ir gretimose teritorijose.

Planuojamu bendrojo plano sprendini ų laikotarpiu (iki 2017 met ų) vietiniai seni ūnij ų centrai gali išlikti nevienodo potencialo, tačiau šio potencialo išlyginimas ir pl ėtojimas tur ėtų suvaidinti svarb ų vaidmen į realizuojant rajono teritorijos vystymo tikslus, siekian čius galimai tolygesnio rajono teritorijos išvystymo.

Bendrojo plano sprendiniuose numatytos rajono urbanistini ų centrų ir perspektyvi ų gyvenvie čių galimos teritorin ės pl ėtros kryptys. Urbanistin ės pl ėtros zonos pavaizduotos pagrindiniame žem ės naudojimo br ėžinyje ir gyvenam ųjų vietovi ų pl ėtojimo br ėžinyje. Urbanistini ų centr ų vystymo kryptys diferencijuojamos priklausomai nuo gyvenamosios vietov ės statuso, dydžio, socialinio ekonominio potencialo ir pagrindini ų funkcij ų bei teritorin ės pad ėties urbanistinio vystymo aši ų atžvilgiu.

Urbanistin ė teritorin ė pl ėtra numatoma Jurbarko ir Smalinink ų miestuose, Viešvil ės, Eržvilko, Vadžgirio, Šimkai čių, Staki ų miesteliuose. Panemuni ų regioniniame parke esan čius miestelius Raudon ę, Veliuon ą ir Seredži ų si ūloma pl ėtoti juos renovuojant, palaikant bendr ą susiformavus į užstatymo pob ūdį ir urbanistin ę strukt ūrą. Nedidel ė urbanistin ė pl ėtra si ūloma ir Juodai čių kaimui, kaip esamam palaikomojo vystymo seni ūnijos centrui.

Rajono teritorijoje išskiriama vienuolika kaimo gyvenvie čių, kurios gal ėtų pl ėtotis augant ekonomikai ir ger ėjant gyvenimo kokybei. Tai Skirsnemun ės, Vidkiemio, Vertim ų, Rotuli ų, Pašaltuonio, Juodai čių, Tamoši ų, Klausu čių, Pauli ų, Žindai čių ir Varlaukio kaimo gyvenviet ės.

Konkretizuojant sprendinius, numatytus patvirtintoje rajono teritorijos koncepcijoje, si ūloma pl ėtoti ir vystyti rajono gyvenam ąsias vietoves, išskiriant šias urbanistin ės pl ėtros zonas:

• U1 – rajono miest ų urbanistin ės pl ėtros zona (esam ų miest ų urbanistinio poveikio zona, kurioje prioritetas teikiamas kitos paskirties žem ės naudojimui, būdinga intensyvi urbanizacija, įvairaus pob ūdžio rekreacija, tausojantis mišk ų ūkis); • U2 – miesteli ų ir kaim ų pl ėtros zona (prioritetas kitos paskirties žem ės naudojimui, b ūdingas kompaktinis vidutinio intensyvumo užstatymas, įvairaus pob ūdžio rekreacija, tausojantis mišk ų ūkis);

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 12

• U3 – urbanistinio vystymo aši ų poveikio zona (prioritetas kitos paskirties žem ės naudojimui, b ūdingas dispersinis mažo intensyvumo užstatymas, įvairaus pob ūdžio rekreacija, tausojantis apsaugini ų mišk ų ūkis); • U4 – urbanistinio vystymo zona gamtinio karkaso teritorijoje (kaimo gyvenam ųjų vietovi ų renovacija; renovuojant kaimo gyvenvietes, prioritetas kitos paskirties žem ės naudojimui, b ūdingas mažo intensyvumo užstatymas, vyraujanti ekstensyvi rekreacija, vyrauja tausojantis mišk ų ūkis ir konservacija); • U5 - Panemuni ų regioninio parko (saugomos teritorijos) tvarkymo zona, kurioje žem ės naudojimo veikl ą reglamentuoja valstybini ų park ų nuostatai ir j ų teritorij ų planavimo dokumentai.

Jurbarko rajono teritorijos gyvenam ųjų vietovi ų galimos urbanistin ės pl ėtros zon ų naudojimo, tvarkymo ir apsaugos pagrindiniai reglamentavimo principai pateikti 1.2.1. lentel ėje.

1.2.1. lentel ė. Urbanistin ės pl ėtros zon ų žem ės naudojimo reglamentavimas

Zonos Zonos apib ūdinimas Naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentai indeksas • Prioritetas teikiamas kitai žem ės naudojimo U1 Tai miestų pl ėtros paskir čiai; zona, kurioje • galimi visi kitos paskirties žem ės naudojimo b ūdai.; numatoma intensyviai • pl ėtojamas intensyvus žem ės naudojimas; urbanizuojam ų • naujos statybos ir tvarkymo priemon ės turi iš esm ės teritorij ų pl ėtra. gerinti gyvenimo ir aplinkos kokyb ę. • gamtinio karkaso teritorijose prioritetas teikiamas Ši pl ėtra numatoma želdyn ų formavimui; Jurbarko ir Smalinink ų • konservacin ės paskirties žem ės naudojimas taikomas miestams. saugomiems gamtos ir kult ūros paveldo objektams.

U2 Kaimo gyvenam ųjų • Prioritetas teikiamas kitai žem ės naudojimo vietovi ų urbanistin ės paskir čiai, pl ėtros teritorija, kurioje • kitos paskirties žem ė vystoma pl ėtojant ir pl ėtojamas kompaktinis renovuojant kaim ų gyvenam ąsias vietoves; vidutinio intensyvumo • galimi visi kitos paskirties žem ės naudojimo b ūdai ir užstatymas. pob ūdžiai. Prioritetas teikiamas mažaaukš čių gyvenam ųjų nam ų, prekybos, paslaug ų ir pramog ų Tokia gyvenam ųjų bei poilsio objekt ų statybai; vietovi ų pl ėtra galima • pl ėtojamas vidutinio intensyvumo žem ės Viešvil ės, Eržvilko, naudojimas; Vadžgirio, Šimkai čių ir • gamtinio karkaso teritorijose prioritetas teikiamas Staki ų miesteliuose, želdyn ų formavimui; Skirsnemun ės, • konservacin ės paskirties žem ės naudojimas taikomas Vidkiemio, Vertim ų, saugomiems gamtos ir kult ūros paveldo objektams. Rotuli ų, Pašaltuonio, Juodai čių, Tamoši ų ir Klausu čių kaimuose.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 13

U3 Urbanistinio karkaso • Prioritetas teikiamas kitai žem ės naudojimo koncentruojan čio paskir čiai su apribojimais gyvenamajai ir rekreacinei poveikio zona, kurioje teritorijai; pl ėtojamas dispersinis • mažaaukš čių gyvenam ųjų nam ų statyba ple čiama mažo intensyvumo renovuojamuose kaimo gyvenviet ėse; užstatymas. • pl ėtojamas mažo intensyvumo žem ės naudojimas; • gamtinio karkaso teritorijose prioritetas teikiamas Ši rajono teritorijos želdyn ų formavimui; urbanistini ų aši ų • konservacin ės paskirties žem ės naudojimas taikomas poveikio gyvenam ųjų saugomiems gamtos ir kult ūros paveldo objektams. vietovi ų vystymui pl ėtra si ūloma Pauli ų, Žindai čių ir Varlaukio kaimams.

U4 Urbanistinio vystymo • Kitos paskirties žem ė ple čiama renovuojamuose zona gamtiniame kaimo gyvenamosiose vietov ėse; karkase. • kitos paskirties žem ėje prioritetas suteikiamas mažaaukštei gyvenamajai ir rekreacinei teritorijai; Esam ų kaimo • pl ėtojamas mažo intensyvumo žem ės naudojimas; gyvenam ųjų vietovi ų, • vykdomos priemon ės, užtikrinan čios gyvenvie čių kurios patenka į gyvenamosios aplinkos ekologin ę kokyb ę ir jos gamtinio karkaso gerinim ą, bendr ą aplinkos geoekologinio stabilumo teritorija, pl ėtra. išsaugojim ą ir palaikym ą; Tokia urbanistin ė pl ėtra • saugomi ir ple čiami gyvenvie čių ir j ų artimosios numatyta daliai aplinkos želdiniai, prioritetas teikiamas apsaugini ų Skirsnemun ės želdyn ų formavimui ir miškingumo didinimui; gyvenviet ės teritorij ų. • konservacin ės paskirties žem ės naudojimas taikomas saugomiems gamtos ir kult ūros paveldo objektams.

U5 Panemuni ų regioninio • Veikl ą reglamentuoja valstybini ų park ų nuostatai ir parko jų teritorij ų planavimo dokumentai. ; (saugomos teritorijos) • si ūloma išlaikyti esam ą vizualin į gyvenvie čių tvarkymo zona. pob ūdį, nekei čiant užstatymo intensyvumo, nedidinant pastat ų aukštingumo, saugant nat ūral ų reljef ą; • kitos paskirties žem ės vystymas ir urbanistin ė pl ėtra galima renovuojant esamas kaimo gyvenam ąsias vietoves; • užstatytin ų teritorij ų prioritetinis naudojimo b ūdas – rekreacijos ir mažaaukšt ės gyvenamosios teritorijos; • gamtinio karkaso teritorijose prioritetas teikiamas želdyn ų formavimui; • konservacin ės paskirties žem ės naudojimas taikomas saugomiems gamtos ir kult ūros paveldo objektams.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 14

1.3. Pasienio gyvenamosios vietov ės

Jurbarko rajono dalis gyvenam ųjų vietovi ų patenka į valstyb ės sienos su Rusijos Federacija apsaugos zon ą ir pasienio ruož ą. Pasienio region ų svoris bendroje teritorij ų vystymo problematikoje yra žymus, tod ėl b ūtina atkreipti d ėmes į į specifinius pasienio teritorij ų pl ėtros reikalavimus. D ėl šios priežasties rajono gyvenam ųjų vietovi ų sistemoje atsiranda ir toliau vystysis specifin ė gyvenam ųjų vietovi ų kategorija – pasienio teritorijos gyvenamosios vietov ės.

Rusijos Federacijos pasienyje išsid ėsčiusios trij ų rajono seni ūnij ų teritorij ų gyvenamosios vietov ės - Viešvil ės, Smalinink ų ir Jurbark ų seni ūnijos.

Rajono pasienio gyvenamosios vietov ės sudaro 4,6 % vis ų rajono gyvenam ųjų vietovi ų, iš viso pasienyje yra išsid ėsčiusios 18 rajono teritorijos gyvenam ųjų vietovi ų (1 miestas ir 17 kaimo gyvenam ųjų vietovi ų) :

• Jurbark ų seni ūnijoje yra viena gyvenamoji vietov ė - Pašven čio kaimas; • Smalininkų seni ūnijos teritorijoje - dešimt gyvenam ųjų vietovi ų: Smalinink ų miestas, Antšven čių, Endriuši ų, Grei čių, Kazik ėnų, Naudvario, Pal ėki ų, Užtil čių, Vidkiemio ir Vilktakio kaimai; • Viešvil ės seni ūnijoje yra septynios gyvenamosios vietov ės: Viešvil ės miestelis, Antupi ų, Baltup ėnų, Išdag ų, Kalveli ų, Pagulbini ų ir Ridelkalnio kaimai..

Pl ėtojant šias gyvenam ąsias vietoves, j ų teritorijoms galioja valstyb ės sienos apsaugos zonos reglamentas.

Daliai rajono savivaldyb ės teritorijos, o kartu ir gyvenamosioms vietov ėms, kurios patenka į pasienio ruožo teritorij ą (500 m. atstumas nuo valstyb ės sienos su Rusijos Federacija), galioja pasienio teisinis r ėžimas. Bet kokia planuojama veikla tokiose teritorijose vykdoma laikantis Valstyb ės sienos ir jos apsaugos įstatymo bei jo po įstatymini ų akt ų nuostat ų. Valstyb ės sienos apsaugai skirtose teritorijose (pasienio juostoje) jokia veikla, išskyrus valstyb ės sienos apsaug ą, negalima.

1.4. Nauj ų teritorij ų poreikis urbanistinei pl ėtrai ir paslaug ų infrastrukt ūros tinklo rajono teritorijoje vystymas

1.4.1. Gyventoj ų skai čiaus kaitos ir nauj ų teritorij ų poreikio prognoz ė Jurbarko rajono savivaldyb ėje

Gyventoj ų skai čiaus kaitos prognoz ė

Sudarant gyventoj ų skai čiaus kaitos prognoz ę 2007-2017 met ų periodu Jurbarko rajono savivaldyb ėje, jos miestuose ir kaimo vietov ėse, išskiriant prognozuojam ą gyventoj ų kait ą miesteliuose, taikomas kohortos komponen čių metodas. Pagrindiniai makro lygmens indikatoriai yra nat ūralaus gyventoj ų prieaugio ir migracijos saldo rodikliai.

Taikant kohortos komponen čių metod ą, prognozuojama, kad labiausiai tik ėtinu variantu Jurbarko rajone bendras gyventoj ų skai čius maž ės nuo 35,6 t ūkst. gyventoj ų 2007 metais iki 34,6 t ūkst. gyventoj ų 2017 metais.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 15

1.4.1.1. lentel ė. Prognozuojama gyventoj ų skai čius kaita Jurbarko rajono savivaldyb ėje 2007-2017 met ų periodu

Gyventoj ų skai čius Prognozuojamas gyventoj ų (t ūkst.), 2007 m. skai čius (t ūkst.), 2017 m. Bendras gyventoj ų skai čius 35,6 34,6 Miesto gyventoj ų skai čius 14,0 14,3 Jurbarkas 13,4 13,6 Smalininkai 0,6 0,7 Kaimo vietovi ų gyventoj ų skai čius 21,6 20,3 Viešvil ė 1,0 1,0 Veliuona 0,9 0,9 Seredžius 0,7 0,8 Raudon ė 0,7 0,6 Vadžgirys 0,5 0,4 Eržvilkas 0,5 0,4 Šimkai čiai 0,3 0,2 Stakiai 0,2 0,2

Vertinant gyventoj ų pasiskirstym ą miesto ir kaimo vietov ėse Jurbarko rajono savivaldyb ėje, prognozuojama, kad 2007-2017 met ų laikotarpiu rajone did ės miest ų gyventoj ų skai čius, maž ėjant gyventoj ų skai čiui kaimo vietov ėse. Labiausiai tik ėtinu variantu, dešimties met ų laikotarpiu gyventoj ų skai čius miestuose Jurbarko rajono savivaldyb ėje padid ės nuo 14,0 t ūkst. 2007 metais iki 14,3 t ūkst. 2017 metais, kaimo vietovi ų gyventoj ų skai čiui maž ėjant nuo 21,6 t ūkst. iki 20,3 t ūkst. Prognozuojama, kad bendras urbanizacijos lygis 2007-2017 met ų periodu rajone padid ės 2,0 procentinio punkto ir 2017 metais sieks 41,3 %.

Jurbarko rajono savivaldyb ėje yra dvi gyvenviet ės, turin čios miesto status ą – Jurbarko ir Smalinink ų miestai. Labiausiai tik ėtinu variantu gyventoj ų skai čius Jurbarke ir Smalininkuose 2007-2017 met ų periodu augs atitinkamai 0,2 t ūkst. ir 0,1 t ūkst. ir 2017 metais sudarys 13,6 t ūkst. ir 0,7 t ūkst. gyventoj ų.

Bendr ą kaimo vietovi ų gyventoj ų skai čių Jurbarko rajono savivaldyb ėje sudaro gyventojai rajono miesteliuose ir 380 kaim ų. Prognozuojama, kad 2007-2017 met ų periodu gyventoj ų skai čius Seredžiaus miestelyje did ės, Viešvil ės, Veliuonos ir Staki ų miesteliuose – išliks stabiliu, o Raudon ės, Vadžgirio, Eržvilko ir Šimkai čių miesteliuose – maž ės. Jurbarko rajono kaimo vietov ėse prognozuojamas 1,3 t ūkst. gyventoj ų skai čiaus maž ėjimas.

Nauj ų teritorij ų poreikio urbanistinei pl ėtrai prognoz ė

Nauj ų teritorij ų poreikio prognoz ė pateikiama 2007-2017 met ų periodui. Nauj ų teritorij ų poreikis nurodomas apytikr ėmis reikšm ėmis, kadangi socioekonomin ės prielaidos gali reikštis skirtingai. Nauj ų teritorij ų poreikio prognoz ė Jurbarko rajono savivaldyb ėje ir atskirose jos teritoriniuose vienetuose – Jurbarko mieste, Smalinink ų mieste ir savivaldyb ės kaimo vietov ėse – remiasi prognozuojama gyventoj ų skai čiaus kaita ir prognozuojamu vienam gyventojui tekan čio gyvenamojo fondo rodiklio augimu.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 16

Jurbarko ir Salinink ų miestuose vienam gyventojui tenka atitinkamai 22,3 ir 25,3 kv. m. gyvenamojo fondo. Daroma prielaida, kad iki 2017 met ų abu Jurbarko rajono savivaldyb ės miestai pasieks dabartin į Europos S ąjungos valstybi ų-nari ų rodikl į, sudarant į 30,6 kv. m. Jurbarko rajono kaimo vietov ėse vienam gyventojui šiuo metu tenka 25,9 kv. m. naudingo ploto ir yra daroma prielaida, kad iki 2017 met ų kaimo vietovi ų rodiklis pasieks dabartin į Europos S ąjungos valstybi ų-nari ų kaimo vietovi ų rodikl į, sudarant į 33,1 kv. m.

Skirtinguose Lietuvos Respublikos administraciniuose subjektuose yra skirtingas gyvenamosios statybos tip ų (daugiaaukšt ė statyba, mažaaukšt ė statyba ir sodybinis užstatymas) lyginamasis svoris b ūsto statyboje. Skai čiuojant b ūsto statybai reikalingas teritorijas priimama, kad Jurbarko mieste daugiaaukštei statybai skiriama 10 %, mažaaukštei – 20 %, sodybiniam užstatymui – 70 %. Smalinink ų mieste ir Jurbarko rajono savivaldyb ės kaimo vietov ėse priimama skirti 10 % mažaaukštei statybai ir 90 % sodybiniam užstatymui.

1.4.1.2. lentel ė. Nauj ų teritorij ų poreikis Jurbarko rajono savivaldyb ės miestuose ir kaimo vietov ėse 2007-2017 met ų periodu Vietov ė Gyvento Gyvena Vienam Iki Papildomas Bendras jų masis gyventojui normos gyvenamasis reikaling ų skai čius, fondas, tenka tr ūksta, fondas, teritorij ų tūkst. tūkst. m 2 gyvenamojo m2 tūkst. m 2 plotas, ha fondo, m 2 Jurbarkas 13,4 316,5 22,3 8,3 1 111-121 158-176 Smalinink 0,6 15,7 25,3 5,3 3,2-3,8 6,0-6,5 ai Kaimo 21,6 561,1 25,9 7,2 2 100,8-110,2 88-99,5 vietov ės Iš viso 35,6 893,3 25,1 8,4 215-235 252-282

Taikant aukš čiau nurodyt ą metodologij ą, prognozuojama, kad 2007-2017 met ų periodu bendras poreikis gyvenamajai statybai Jurbarko rajono savivaldyb ėje sudaro 215-235 tūkst. kv. m., iš jo 111-121 t ūkst. kv. m. Jurbarko mieste, 3,2-3,8 t ūkst. kv. m. - Smalinink ų mieste, 100,8-110,2 t ūkst. kv. m. - rajono kaimo vietov ėse.

Orientaciniai reikaling ų teritorij ų plotai gyvenamajai statybai nustatyti atsižvelgiant į vidutin į gyventoj ų skai čių 1 ha skirtingo tipo ir aukštingumo statyboje. Nauj ų teritorij ų poreikis gyvenamajai statybai skai čiuotas remiantis prielaidomis, kad daugiaaukšt ės statybos pastatuose gyvens 120 žmoni ų viename hektare ir jiems teks 27,5 kv. m. bendro naudingo ploto vienam gyventojui, mažaaukšt ės statybos pastatuose – 29 žmon ės viename hektare, jiems teks 29,2 kv. m. bendro naudingo ploto vienam gyventojui. Sodybiniame užstatyme gyvens 27 žmon ės hektare, tenkant 32,3 kv. m. bendro naudingo ploto vienam gyventojui. Bendras reikalingas teritorij ų plotas 2007- 2017 met ų periodu sudaro 179-197 ha: 107-117 ha Jurbarko mieste, 3,5-4,0 ha Smalinink ų mieste ir 68,5-76 ha rajono kaimo vietov ėse.

1 Remiantis EUROSTAT duomenimis, 2005 metais Europos S ąjungoje mieste vienam gyventojui teko 30,6 kv. m. gyvenamojo fondo. Daroma prielaida, kad Jurbarko ir Salinink ų miestai iki 2017 met ų š į rodikl į pasieks. 2 Remiantis EUROSTAT duomenimis, 2005 metais Europos S ąjungoje kaimo vietov ėse vienam gyventojui teko 33,1 kv. m. gyvenamojo fondo. Daroma prielaida, kad Jurbarko rajono kaimo vietov ės iki 2017 met ų š į rodikl į pasieks. UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 17

Šalia poreikio gyvenamajai statybai, nauj ų teritorij ų poreik į taip pat didina ir transporto, inžinerin ės, paslaug ų infrastrukt ūros, želdyn ų ir rekreacini ų sistem ų vystymas, visuomenin ė-komercin ė ir pramonin ė statyba. Miest ų pl ėtroje gatvi ų ir aikš čių tinklui apibendrintu skai čiavimu numatoma apie 15 % teritorij ų, žaliesiems plotams apie 10 %, visuomenin ėms-komercin ėms teritorijoms apie 15 %. Kiekvienas miestas turi savo specifik ą, tod ėl rengiant miest ų teritorij ų bendruosius planus privaloma atsižvelgti į miesto konkre čią situacij ą ir jo aplink ą. Bendras teritorinis poreikis gyvenamajai statybai, transporto, inžinerin ės, paslaug ų infrastrukt ūros, želdyn ų ir rekreacini ų sistem ų vystymui, visuomeninei-komercinei ir pramoninei statybai Jurbarko rajono savivaldyb ėje sudaro 252-282 ha. Jurbarko mieste bendras naujos teritorijos poreikis sudaro 158-176 ha, Smalinink ų mieste - 6,0-6,5 ha, Jurbarko rajono kaimo vietov ėse - 88-99,5 ha.

1.4.2. Švietimo, mokslo, asmens sveikatos prieži ūros, socialin ės ir kult ūrin ės infrastrukt ūros tinklo rajono teritorijoje vystymas

Švietimo ir mokslo infrastrukt ūra

Efektyvi švietimo sistema yra viena svarbiausi ų s ėkmingos Lietuvos integracijos į Europos S ąjungos prielaid ų. Švietimas padeda didinti žmonišk ųjų ištekli ų užimtum ą ir ūkio konkurencingum ą, mažina skurd ą ir socialin ę atskirt į.

Siekiant efektyvinti švietimo sistem ą, b ūtini esminiai švietimo sistemos poky čiai – švietimo sistemos prieinamumo didinimas, teikiam ų paslaug ų kokyb ės gerinimas, sąlyg ų t ęstiniam, vis ą gyvenim ą trunkan čiam mokymui k ūrimas, europini ų kokyb ės standart ų diegimas.

Pagrindiniai Lietuvos Respublikos švietimo tikslai apibr ėžti Valstyb ės švietimo strategijos nuostatose ir Švietimo įstatyme.

Lietuvos 2007 – 2013 m. Europos S ąjungos strukt ūrin ės paramos panaudojimo strategijoje nurodoma, kad savivaldyb ės yra atsakingos ne tik už ikimokyklin į ir bendr ąjį lavinim ą, bet ir už profesinį mokym ą, special ųjį ugdym ą, t ęstin į suaugusi ųjų mokym ą. Teritorijos bendrojo plano objektu yra švietimo ir mokslo įstaigos be skyri ų.

Švietimo ir mokslo infrastrukt ūros tinkl ą Jurbarko rajono savivaldyb ėje sudaro ikimokyklin ės ugdymo įstaigos, bendrojo lavinimo mokyklos ir profesin ė mokykla.

Ikimokyklinio ugdymo įstaig ų tinklas

Jurbarko rajono savivaldyb ėje ikimokyklinio ugdymo įstaig ų tinkl ą šiuo metu sudaro trys įstaigos – Jurbarko vaik ų lopšelis–darželis „Nykštukas“, Jurbarko „ Ąžuoliuko” darželis – mokykla ir Jurbarko r. Jurbark ų darželis – mokykla. Taip pat ikimokyklinio ugdymo paslaugos teikiamos ir grup ėse, kurios yra sudarytos penkiose pagrindin ėse mokyklose ir dvejose vidurin ėse mokyklose. Priešmokyklinis ugdymas yra organizuojamas visose aukš čiau min ėtose rajono ugdymo įstaigose ir devyniose pagrindin ėse mokyklose. Esamas ikimokyklinio ugdymo įstaig ų tinklas pateiktas lentel ėje „Ikimokyklinio ugdymo įstaig ų tinklas Jurbarko rajono savivaldyb ėje“.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 18

1.4.2.1. lentel ė. Ikimokyklinio ugdymo įstaig ų tinklas Jurbarko rajono savivaldyb ėje

Eil. Seni ūnija Įstaigos pavadinimas Nr. Lopšeliai-darželiai 1. Jurbarko miesto Jurbarko vaik ų lopšelis–darželis „Nykštukas“ Darželiai-mokyklos 2. Jurbarko miesto Jurbarko „ Ąžuoliuko” darželis – mokykla 3. Jurbark ų Jurbarko r. Jurbark ų darželis – mokykla

Dėl mažo gimstamumo, aukštos emigracijos ir to pasekoje maž ėjan čio ikimokyklinio amžiaus gyventoj ų skai čiaus savivaldyb ėje, nauj ų ikimokyklini ų įstaig ų steigti nesi ūloma. Esam ų ikimokyklinio ugdymo įstaig ų naikinimas Jurbarko rajono savivaldyb ėje 2007-2017 met ų periodu taip pat n ėra si ūlomas.

Jurbarko rajono savivaldyb ės tarybos 2005 m. liepos m ėnesio 21 d. sprendime Nr. T2- 181 „D ėl Jurbarko rajono savivaldyb ės mokykl ų tinklo pertvarkymo iki 2012 met ų bendrojo plano patvirtinimo“ kiekybin ė ir kokybin ė ikimokyklinio ugdymo įstaig ų tinklo kaita n ėra numatyta.

Bendrojo lavinimo mokykl ų tinklas

Esam ą bendrojo lavinimo mokykl ų tinkl ą Jurbarko rajono savivaldyb ėje sudaro 23 įstaigos, jo apimtis pateikta lentel ėje „Bendrojo lavinimo mokykl ų tinklas Jurbarko rajono savivaldyb ėje“. Esamas įstaig ų tinklas optimizuojamas, siekiant padidinti jo atitikim ą rinkai, demografin ėms tendencijoms, l ėšų panaudojimo racionalum ą. Bendrojo lavinimo įstaig ų tinklo optimizavimas Jurbarko rajone remiasi Jurbarko rajono savivaldyb ės tarybos 2005 m. liepos m ėnesio 21 d. sprendimu Nr. T2-181 „D ėl Jurbarko rajono savivaldyb ės mokykl ų tinklo pertvarkymo iki 2012 met ų bendrojo plano patvirtinimo“.

1.4.2.2. lentel ė. Bendrojo lavinimo mokykl ų tinklas Jurbarko rajono savivaldyb ėje

Eil. Seni ūnija Įstaigos pavadinimas Nr. Gimnazijos 1. Jurbarko miesto Jurbarko Antano Giedrai čio – Giedriaus gimnazija Vidurin ės mokyklos 2. Jurbarko miesto Jurbarko Naujamies čio vidurin ė mokykla 3. Jurbarko miesto Jurbarko Vytauto Didžiojo vidurin ė mokykla 4. Eržvilko Jurbarko r. Eržvilko vidurin ė mokykla 5. Veliuonos Veliuonos Antano ir Jono Jušk ų vidurin ė mokykla Pagrindin ės mokyklos 6. Seredžiaus Jurbarko r. Armeniški ų pagrindin ė mokykla Jurbarko r. Gausantiški ų Antano Valai čio pagrindin ė 7. Veliuonos mokykla 8. Girdži ų Jurbarko r. Girdži ų pagrindin ė mokykla 9. Juodai čių Jurbarko r. Juodai čių pagrindin ė mokykla

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 19

Jurbarko r. Klausu čių Stasio Santvaro pagrindin ė 10. Seredžiaus mokykla 11. Eržvilko Jurbarko r. Pašaltuonio pagrindin ė mokykla 12. Raudon ės Jurbarko r. Raudon ės pagrindin ė mokykla 13. Seredžiaus Jurbarko r. Seredžiaus pagrindin ė mokykla Jurbarko r. Skirsnemun ės Jurgio Baltrušai čio 14. Skirsnemun ės pagrindin ė mokykla Jurbarko r. Smalinink ų Lidijos Meškaityt ės 15. Smalinink ų pagrindin ė mokykla 16. Šimkai čių Jurbarko r. Šimkai čių pagrindin ė mokykla 17. Šimkai čių Jurbarko r. Vadžgirio pagrindin ė mokykla Jurbarko r. Varlaukio Juozapo Gudavi čiaus 18. Eržvilko pagrindin ė mokykla 19. Jurbark ų Jurbarko r. Vertim ų pagrindin ė mokykla 20. Viešvil ės Jurbarko r. Viešvil ės pagrindin ė mokykla 21. Skirsnemun ės Jurbarko r. Vyt ėnų pagrindin ė mokykla Darželiai-mokyklos 22. Jurbarko miesto Jurbarko „ Ąžuoliuko” darželis – mokykla 23. Jurbark ų Jurbarko r. Jurbark ų darželis – mokykla

Remiantis Jurbarko rajono savivaldyb ės tarybos 2005 m. liepos m ėnesio 21 d. sprendimu Nr. T2-181 „D ėl Jurbarko rajono savivaldyb ės mokykl ų tinklo pertvarkymo iki 2012 met ų bendrojo plano patvirtinimo“, Jurbarko rajono savivaldyb ėje planuoja tokia pagrindin ė bendrojo lavinimo mokykl ų tinklo reorganizacija: reorganizuojama Jurbarko r. Vertim ų pagrindin ė mokykla, prijungiant j ą prie Jurbarko Vytauto Didžiojo vidurin ės mokyklos (Jurbarko r. Vertim ų pagrindin ė mokykla tampa Jurbarko Vytauto Didžiojo vidurin ės mokyklos Vertim ų skyriumi), Jurbarko r. Pašaltuonio pagrindin ė mokykla reorganizuojama, prijungiant prie j ą Eržvilko gimnazijos arba vidurin ės mokyklos (Pašaltuonio pagrindin ė mokykla tampa Eržvilko gimnazijos Pašaltuonio skyriumi), Jurbarko r. Armeniški ų pagrindin ė mokykla reorganizuojama, prijungiant prie Klausu čių Stasio Santvaro pagrindin ės mokyklos (Jurbarko r. Armeniški ų pagrindin ė mokykla tampa Jurbarko r. Klausu čių Stasio Santvaro pagrindin ės mokyklos Armeniški ų skyriumi). Plane numatyta reorganizuoti Veliuonos Antano ir Jono Jušk ų vidurin ę mokykl ą ilguoju laikotarpiu – iki 2010/2011 m. m. mokslo met ų reorganizuoti į Jurbarko r. Veliuonos Antano ir Jono Jušk ų gimnazij ą, o Jurbarko r. Eržvilko vidurin ę mokykl ą iki 2008/2009 m. m. – į Jurbarko r. Eržvilko gimnazij ą.

Profesini ų mokykl ų tinklas

Jurbarko rajono savivaldyb ėje veikl ą vykdo viena profesin ė mokykla – Smalinink ų technologij ų ir verslo mokykla. Institucija tenkina rajono profesinio mokslo savivaldyb ėje paklaus ą, tod ėl steigti naujas profesines mokyklas n ėra si ūloma.

1.4.2.3. lentel ė. Profesini ų mokykl ų tinklas Jurbarko rajono savivaldyb ėje

Eil. Seni ūnija Įstaigos pavadinimas Nr. 1. Smalinink ų Smalinink ų technologij ų ir verslo mokykla

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 20

Asmens sveikatos prieži ūros infrastrukt ūra

Asmens sveikatos prieži ūros infrastrukt ūros tinklo pl ėtojimas savivaldyb ės lygmeniu susietas su Lietuvos 2007-2013 m. Europos S ąjungos struktūrin ės paramos panaudojimo strategijoje įtvirtintomis nuostatomis – aktyviai investuoti į sveikatinimo veiklos tobulinim ą bei geresn ės kokyb ės ir labiau prieinamas sveikatos prieži ūros paslaugas, didinti sveikatos prieži ūros sektoriaus efektyvum ą, diegiant šiuolaikines medicinos technologijas sveikatos prieži ūros įstaigose užtikrinti teikiam ų paslaug ų kokyb ę.

Asmens sveikatos prieži ūros įstaig ų tinklo apimt į ir strukt ūrą b ūtina priderinti prie sveikatos prieži ūros paslaug ų poreikio ir kokyb ės reikalavim ų, užtikrinant sveikatos prieži ūros paslaug ų prieinamum ą ir kaimo bei atokiose vietov ėse.

Asmens sveikatos prieži ūros infrastrukt ūros tinklas Jurbarko rajono savivaldyb ėje, susidedantis iš ligonini ų ir ambulatorini ų sveikatos prieži ūros įstaig ų, pateiktas lentel ėse „Ligonini ų tinklas Jurbarko rajono savivaldyb ėje“ ir „Ambulatorini ų sveikatos prieži ūros įstaig ų tinklas Jurbarko rajono savivaldyb ėje“.

Ligonini ų tinklas

Ligonini ų tinkl ą Jurbarko rajono savivaldyb ėje sudaro viena įstaiga – Vš Į Jurbarko rajono ligonin ė.

1.4.2.4. lentel ė. Ligonini ų tinklas Jurbarko rajono savivaldyb ėje

Eil. Seni ūnija Įstaigos pavadinimas Nr. 1. Jurbarko miesto Vš Į Jurbarko ligonin ė

2007-2017 met ų laikotarpiu ligoni ų tinklo Jurbarko rajono savivaldyb ėje pl ėsti n ėra si ūloma.

Ambulatorini ų sveikatos prieži ūros įstaig ų tinklas

Ambulatorini ų sveikatos prieži ūros įstaig ų tinkl ą Jurbarko rajono savivaldyb ėje sudaro aštuonios įstaigos: Vš Į Jurbarko pirmin ės asmens sveikatos prieži ūros centras, Vš Į Jurbarko rajono psichikos sveikatos centras, Vš Į Eržvilko pirmin ės sveikatos prieži ūros centras, Vš Į Veliuonos pirmin ės sveikatos prieži ūros centras, Vš Į Šimkai čių ambulatorija, Vš Į Viešvil ės ambulatorija, Vš Į Seredžiaus ambulatorija ir Vš Į Jurbarko rajono PSPC Smalinink ų ambulatorija. Esamas ambulatorini ų sveikatos prieži ūros įstaig ų tinklas savivaldyb ėje tenkina rajono gyventoj ų poreikius, tod ėl jo reorganizacija likviduojant ar steigiant įstaigas n ėra si ūloma.

1.4.2.5. lentel ė. Ambulatorini ų sveikatos prieži ūros įstaig ų tinklas Jurbarko rajono savivaldyb ėje

Eil. Seni ūnija Įstaigos pavadinimas Nr. 1. Vš Į Jurbarko rajono pirmin ės sveikatos prieži ūros Jurbarko miesto centras

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 21

2. Eržvilko Vš Į Eržvilko pirmin ės sveikatos prieži ūros centras 3. Veliuonos Vš Į Veliuonos pirmin ės sveikatos prieži ūros centras 4. Jurbarko miesto Vš Į Jurbarko rajono psichikos sveikatos centras 5. Šimkai čių Vš Į Šimkai čių ambulatorija 6. Viešvil ės Vš Į Viešvil ės ambulatorija 7. Seredžiaus Vš Į Seredžiaus ambulatorija 8. Smalinink ų Vš Į Jurbarko rajono PSPC Smalinink ų ambulatorija

Centrin ė Lietuvos Respublikos Vyriausyb ė siekia, kad iki 2008 met ų pabaigos ne mažiau kaip 60 % pirmin ės sveikatos prieži ūros paslaug ų teikt ų priva čiai dirbantys šeimos gydytojai, sudarantys sutartis su teritorin ėmis ligoni ų kasomis d ėl teikiam ų paslaug ų apmok ėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto l ėšomis. Mažai tik ėtina, kad ši nuostata Jurbarko rajone iki numatyto termino bus s ėkmingai įgyvendinta.

Socialin ė infrastrukt ūra

Nagrin ėjant socialin ės infrastrukt ūros tinklo rajono teritorijoje vystymo galimybes savivaldyb ės lygmeniu, apsiribojama stacionariomis įstaigomis. Nestacionarios socialin ės paslaug ų infrastrukt ūros pl ėtra sprendžiama atskir ų savivaldyb ės miest ų teritorij ų bendruosiuose planuose. Europos S ąjungos valstyb ėse-nar ėse vykdomas stacionari ų socialini ų paslaug ų svorio mažinimas, atitinkamai ple čiant nestacionari ą socialin ę infrastrukt ūrą. Šio principo įgyvendinimas si ūlomas Jurbarko rajono savivaldyb ėje.

Šiuo metu stacionarios socialin ės infrastrukt ūros tinkl ą Jurbarko rajono savivaldyb ėje sudaro Vš Į Jurbarko socialini ų paslaug ų centras, Vš Į Jurbarko socialini ų paslaug ų centro Eržvilko trumpalaik ės globos filialas, Vš Į Jurbarko rajono sutrikusio intelekto jaunuoli ų darbo centras, Viešvil ės vaik ų globos namai ir Seredžiaus seneli ų globos namai.

1.4.2.6. lentel ė. Stacionari ų socialini ų paslaug ų infrastrukt ūros tinklas Jurbarko rajono savivaldyb ėje

Eil. Seni ūnija Įstaigos pavadinimas Nr. 1. Jurbarko miesto Vš Į Jurbarko socialini ų paslaug ų centras 2. Eržvilko Vš Į Jurbarko socialini ų paslaug ų centro Eržvilko trumpalaik ės globos filialas 3. Jurbarko miesto Vš Į Jurbarko rajono sutrikusio intelekto jaunuoli ų darbo centras 4. Viešvil ės Viešvil ės vaik ų globos namai 5. Seredžiaus Seredžiaus seneli ų globos namai Si ūlomos steigti naujos stacionarios socialin ės įstaigos Jurbarko rajono savivaldyb ėje Eil. Seni ūnija Socialin ės įstaigos tipas Nr. 6. Jurbarko miesto Vaik ų dienos centras 7. Jurbarko miesto Nakvyn ės namai 8. Šimkai čių Šimkai čių reabilitacijos centras

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 22

Atsižvelgiant į poreik į socialinei infrastrukt ūrai, Jurbarko miesto seni ūnijoje 2007-2017 metu periodu įsteigti dvi naujas stacionarias socialines įstaigas – vaik ų dienos centr ą ir nakvyn ės namus. Jurbarko rajono strateginiame pl ėtros plane 2006-2015 metams numatytos priemon ės prie mokykl ų arba seni ūnij ų Eržvilke, Šimkai čiuose ir Viešvil ėje steigti vaik ų dienos centrus, ta čiau Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijos bendrajame plane steigti ši ų įstaig ų d ėl nerealaus priemoni ų įgyvendinimo n ėra si ūloma.

Jurbarko rajono strateginiame pl ėtros plane 2006-2015 metams numatyta priemon ė Eržvilko ligonin ės patalpose teikti trumpalaikes socialines paslaugas tikslin ėms grup ėms: vienišiems senyvo amžiaus asmenims, krizes šeimose patyrusioms moterims, nepilnamet ėms motinoms su k ūdikiais, pilname čiams našlai čiams, ne įsik ūrusiems savo būste ir nuolatin ės gyvenamosios vietos neturintiems asmenims. Taip pat Jurbarko rajono savivaldyb ėje planuojama steigti Šimkai čių reabilitacijos centr ą.

Kult ūrin ė infrastrukt ūra

Kult ūrin ės infrastrukt ūros tinklo optimizavimas vykdomas remiantis atskiromis rajon ų savivaldybi ų kult ūros pl ėtros programomis. Rengiant Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano sprendini ų konkretizavim ą, Jurbarko rajono savivaldyb ės kult ūros pl ėtros programa nebuvo parengta.

Kult ūrin ės infrastrukt ūros tinkl ą Jurbarko rajono savivaldyb ėje sudaro Jurbarko kult ūros rūmai su kult ūros centrais-filialais, Jurbarko rajono savivaldyb ės viešoji biblioteka su filialais ir Jurbarko krašto muziejus su filialais. Esamas kult ūrin ės infrastrukt ūros tinklas savivaldyb ėje pateikiamas lentel ėse „Kult ūros r ūmų ir centr ų tinklas Jurbarko rajono savivaldyb ėje“, „Vieš ųjų bibliotek ų tinklas Jurbarko rajono savivaldyb ėje“ ir „Muziej ų tinklas Jurbarko rajono savivaldyb ėje“.

Pagrindiniai sprendimai d ėl kult ūrin ės infrastrukt ūros tinklo optimizavimo, naikinant ar reorganizuojant esamus bei steigiant naujus infrastrukt ūros objektus, yra priimami centrin ės Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės, savivaldyb ės administracijai plat ūs įgaliojimai šioje srityje n ėra deleguoti. Šiuo metu kult ūrin ės infrastrukt ūros tinklo kaita 2007-2017 met ų laikotarpiu Jurbarko rajono savivaldyb ėje n ėra numatyta nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose.

Ilguoju laikotarpiu Jurbarko rajono savivaldyb ėje tikslinga sudaryti s ąlygas naujo tipo kult ūros centrams, skatinti glaud ų tarpinstitucin į rajono kult ūros įstaig ų bendradarbiavim ą, gerinti s ąlygas rajono gyventojams ir jo sve čiams gauti reikiam ą kult ūrin ę informacij ą.

Kult ūros centr ų tinklas

Kult ūros centr ų tinkl ą Jurbarko rajono savivaldyb ėje sudaro Jurbarko kult ūros centras ir devyni jo filialai kult ūros centrai rajono seni ūnijose. Jurbarko kult ūros centro filialai yra ir bendruomen ės namai, ta čiau jie n ėra Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorinio plano objektu. Remiantis esama b ūkle, pl ėtros prognoz ėmis bei poreikio tokio pob ūdžio kult ūrin ės infrastrukt ūros poreikio kaitai Jurbarko rajono savivaldyb ėje 2007-2017 met ų, si ūloma išlaikyti esam ą kult ūros r ūmų ir centr ų tinkl ą savivaldyb ėje. Ilguoju laikotarpiu yra tikslinga įsteigti naujo tipo kult ūros centrus, remiantis Vakar ų Europos valstybi ų, priklausan čių Europos S ąjungai, pavyzdžiu.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 23

1.4.2.7. lentel ė. Kult ūros centr ų tinklas Jurbarko rajono savivaldyb ėje

Eil. Seni ūnija Įstaigos pavadinimas Nr. 1. Jurbarko miesto Jurbarko kult ūros centras Jurbarko kult ūros centro filialai – kaimo kult ūros centrai 2. Viešvil ės Viešvilės kult ūros centras 3. Smalinink ų Smalinink ų kult ūros centras 4. Girdži ų Girdži ų kult ūros centras 5. Eržvilko Eržvilko kult ūros centras 6. Skirsnemun ės Skirsnemun ės kult ūros centras 7. Raudon ės Staki ų kult ūros centras 8. Veliuonos Veliuonos kult ūros centras 9. Šimkai čių Šimkai čių kult ūros centras 10. Seredžiaus Klausu čių kult ūros centras

Vieš ųjų bibliotek ų tinklas

Vieš ųjų bibliotek ų tinkl ą Jurbarko rajono savivaldyb ėje sudaro Jurbarko rajono savivaldyb ės viešoji biblioteka ir 26 jos filialai. Strateginiuose centrin ės Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės strateginiuose dokumentuose vieš ųjų bibliotek ų tinklo kaita Jurbarko rajono savivaldyb ėje n ėra numatyta. Šiuo metu esamo tinklo prieinamumas yra pakankamas, tinklas tenkina pagrindinius rajono gyventoj ų poreikius. Si ūloma išlaikyti esam ą vieš ųjų bibliotek ų tinkl ą Jurbarko rajono savivaldyb ėje 2007-2017 met ų periodu.

1.4.2.8. lentel ė. Vieš ųjų bibliotek ų tinklas Jurbarko rajono savivaldyb ėje

Eil. Seni ūnija Įstaigos pavadinimas Nr. 1. Jurbarko miesto Jurbarko rajono savivaldyb ės viešoji biblioteka Jurbarko rajono savivaldyb ės viešosios bibliotekos filialai 2. Seredžiaus Armeniški ų filialas 3. Šimkai čių Baltraitišk ės filialas 4. Eržvilko Eržvilko filialas 5. Girdži ų Girdži ų filialas 6. Juodai čių Grici ų filialas 7. Juodai čių Juodai čių filialas 8. Jurbark ų Jurbark ų filialas 9. Eržvilko Kartupi ų filialas 10. Seredžiaus Klausu čių filialas 11. Eržvilko Lybiški ų filialas 12. Eržvilko Pašaltuonio filialas 13. Šimkai čių Pauli ų filialas 14. Girdži ų Pavidaujo filialas 15. Skirsnemun ės Pilies I filialas 16. Raudon ės Raudon ės filialas 17. Jurbark ų Rotuli ų filialas 18. Seredžiaus Seredžiaus filialas 19. Šimkai čių Šimkai čių filialas 20. Skirsnemun ės Skirsnemun ės filialas

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 24

21. Smalinink ų Smalinink ų filialas 22. Raudon ės Staki ų filialas 23. Veliuonos Tamoši ų filialas 24. Šimkai čių Vadžgirio filialas 25. Veliuonos Veliuonos filialas 26. Viešvil ės Viešvil ės filialas 27. Jurbark ų Žindai čių filialas

Muziej ų tinklas

Nagrin ėjant muziej ų tinklo Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijoje vystymo galimybes, prie esamo muziej ų tinklo priskiriami tik viešieji savivaldybi ų muziejai, įtraukti į oficial ų Lietuvos Respublikos Kult ūros ministerijos pateikiam ą muziej ų sąraš ą. Šiuo metu muziej ų tinkl ą savivaldyb ėje sudaro Jurbarko krašto muziejus ir keturi jo filialai - Veliuonos krašto istorijos muziejus, Vinco Grybo memorialinis muziejus, Konstantino Glinskio sodyba-muziejus ir Obeli ų istorijos muziejus. Lietuvos Respublikos strateginiuose dokumentuose muziej ų tinklo kaita Jurbarko rajono savivaldyb ėje n ėra numatyta. Muziej ų tinklas rajone yra pakankamas, si ūloma 2007- 2017 met ų periodu išlaikyti esam ą jo apimt į.

1.4.2.9. lentel ė. Muziej ų tinklas Jurbarko rajono savivaldyb ėje

Eil. Seni ūnija Įstaigos pavadinimas Nr. 1. Jurbarko miesto Jurbarko krašto muziejus Jurbarko krašto muziejaus filialai 2. Veliuonos Veliuonos krašto istorijos muziejus 3. Jurbarko miesto Vinco Grybo memorialinis muziejus 4. Jurbarko miesto Konstantino Glinskio sodyba-muziejus 5. Veliuonos Petro Cvirkos memorialinis muziejus-sodyba

1.5. Sprendini ų įgyvendinimo prioritetai

Pl ėtojant miesto ir kaimo gyvenam ųjų vietovi ų teritorij ų ryšius b ūtina atkurti kaimo gyvenam ųjų vietovi ų sistemas naujomis socialin ėmis – ekonomin ėmis s ąlygomis, nes jos dominuoja rajono teritorijoje. Svarbi grandis b ūtų seni ūnij ų centr ų, t.y. maž ų miesteli ų ir kaimo gyvenvie čių, kaip žem ės ūkio gamybos ir kaimo gyventoj ų aptarnavimo, iš dalies miesto gyventoj ų rekreacijos centr ų, pl ėtojimas.

Siekiant paskatinti urbanistin ės sistemos pl ėtr ą ir vystym ąsi, racional ų rajono teritorijos naudojim ą numatomi šie urbanistin ės sistemos vystymo sprendini ų įgyvendinimo prioritetai:

• Įgyvendinant rajono teritorijos pagrindin ės urbanistin ės ašies kryptingo vystymo ir tolygaus gyvenam ųjų vietovi ų išd ėstymo urbanistiniame karkase koncepcijos sprendinius, bendrasis strateginis prioritetas teikiamas silpn ųjų urbanistinio karkaso dali ų aktyvinimui bei stiprinimui;

• Tre čio lygmens (savivaldyb ės) centro ir I lygmens nacionalin ės urbanistin ės integracijos ašies (pagrindin ės rajono ašies) pl ėtojimo prioritetai b ūtų Jurbarko

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 25

ir Smalinink ų miest ų pl ėtra, Viešvil ės ir Skirsnemun ės gyvenvie čių pl ėtra, taip pat Panemuni ų regioninio parko gyvenam ųjų vietovi ų renovacin ė pl ėtra, inžinerin ės ir rekreacin ė infrastrukt ūros suformavimas;

• Ketvirto lygmens (seni ūnij ų) centr ų ir II bei III lygmens urbanistini ų integracijos aši ų pl ėtojimo prioritetai b ūtų: Girdži ų, Eržvilko, Šimkai čių, Jurbark ų, Skirsnemun ės, Seredžiaus ir Juodai čių gyvenvie čių pl ėtojimas ir šiuos centrus jungian čių urbanistini ų aši ų pl ėtra bei renovacija, stiprinant inžinerin ę ir rekreacin ę infrastrukt ūrą, gerinant urbanistin ės integracijos aši ų transporto ir aptarnavimo infrastrukt ūrą;

• Kaimo gyvenvie čių kaip Klausu čiai, Pašaltuonys, Tamošiai, Stakiai ir Vadžgirys aktyvus palaikymas numatant pl ėtr ą;

• Numatyti priemones pasienio zonoje esan čių gyvenam ųjų vietovi ų palaikymui ir vystymui, j ų ryši ų su rajono centru ir seni ūnij ų centrais pagerinimui.

• Būsto pl ėtroje prioritetiniai uždaviniai - gyvenam ųjų vietovi ų vidini ų rezerv ų išnaudojimas j ų administracin ėse ribose bei racionalios teritorin ės b ūsto pl ėtros politikos ir programos parengimas;

• Rezervuoti teritorijas gyvenam ųjų vietovi ų teritorinei pl ėtrai, parengiant miest ų ir vystytin ų kaimo gyvenvie čių bendruosius ar specialiuosius planus, teritorij ų detaliuosius planus, kurie atitikt ų įstatymais ir norminiais dokumentais nustatytus teritorij ų naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentavimo reikalavimus;

Jurbarko rajono švietimo, mokslo, asmens sveikatos prieži ūros, socialin ės ir kult ūrin ės infrastrukt ūros tinklo rajono teritorijoje vystymo skyriuje formuluojami tokie bendrieji įgyvendinimo prioritetai:

• Išpl ėtoti socialines paslaugas teikian čių įstaig ų tinkl ą, stiprinti j ų materialin ę baz ę; • Padidinti socialini ų paslaug ų apimtis, išpl ėsti j ų spektr ą ir pagerinti kokyb ę; • Pagerinti socialin ės atskirties grupi ų (asmen ų) integravimosi į visuomen ę sąlygas; • Renovuoti ir modernizuoti sveikatos prieži ūros įstaigas, optimizuoti j ų tinkl ą; • Užtikrinti tinkam ą ir prieinam ą sveikatos prieži ūrą visiems rajono gyventojams; • Padidinti ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaig ų prieinamum ą bei kokyb ę; • Užtikrinti mokymosi vis ą gyvenim ą s ąlygas; • Vystyti profesinio mokymo institucij ų ir darbdaviu bendradarbiavim ą; • Sudaryti geresnes s ąlygas ugdymosi ir ugdymo s ąlygas vaikams, turintiems speciali ųjų poreiki ų; • Palaikyti rajono kult ūros pl ėtrai reikaling ą infrastrukt ūrą; • Sudaryti palankesnes s ąlygas kult ūriniams poreikiams tenkinti; • Renovuoti fizin ę kult ūrin ės infrastrukt ūros baz ę.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 26

2. KRAŠTOVAIZDŽIO APSAUGA

2.1. Gamtinio karkaso formavimas

Bendrosios nuostatos

1. Bendroji šalies teritorijos gamtinio karkaso erdvin ė koncepcija ir lokalizavimo modelis buvo nustatyti LR Seimo patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Šio modelio sudarymo principai remiasi 2001 m. priimtame LR Saugom ų teritorij ų įstatyme įteisinta gamtinio karkaso sampratos geoekologine koncepcija. Pagal j ą - gamtiniu karkasu suprantamas vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorij ų tinklas, užtikrinantis ekologin ę kraštovaizdžio pusiausvyr ą, gamtinius ryšius tarp saugom ų teritorij ų, kit ų aplinkosaugai svarbi ų teritorij ų ar buveini ų, taip pat augal ų ir gyv ūnų migracij ą tarp j ų.

2. Gamtinio karkaso nustatym ą formuoja siekiai:

1) sukurti vientis ą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorij ų tinkl ą, užtikrinant į kraštovaizdžio geoekologin ę pusiausvyr ą ir gamtinius ryšius tarp saugom ų teritorij ų, sudaryti prielaidas biologinei įvairovei išsaugoti; 2) sujungti didžiausi ą ekologin ę svarb ą turin čias buveines, j ų aplink ą bei gyv ūnų ir augal ų migracijai reikalingas teritorijas; 3) saugoti gamtin į kraštovaizd į ir gamtinius rekreacinius išteklius; 4) didinti šalies miškingum ą; 5) optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos bei technogenizacijos ir žem ės ūkio pl ėtr ą.

3.Gamtinis karkasas jungia įvairias teritorijas: rezervatus, draustinius, valstybinius parkus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, ekologin ės apsaugos zonas, taip pat mišk ų ūkio, gamtines rekreacines ir ekologiškai svarbias agrarines teritorijas. J į sudaro:

1) geoekologin ės takoskyros – teritorij ų juostos, jungian čios ypatinga ekologine svarba bei jautrumu pasižymin čias vietoves: upi ų aukštupius, vandenskyras, aukštum ų ežerynus, kalvynus, pelkynus, priekrantes, požemini ų vanden ų intensyvaus maitinimo ir karsto paplitimo plotus. Jos skiria stambias gamtines ekosistemas ir palaiko bendr ąją gamtinio kraštovaizdžio ekologin ę pusiausvyr ą;

2) migracijos koridoriai – sl ėniai, raguvynai bei dubakloniai, kitos teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiag ų, energijos ir gamtin ės informacijos sraut ų apykaita ir augal ų bei gyv ūnų r ūši ų migracija.

3) geosistem ų vidinio stabilizavimo arealai – teritorijos, galin čios pakeisti šonin į nuot ėkį ar kitus gamtin ės migracijos srautus, taip pat reikšmingos biologinės įvairov ės poži ūriu: želdini ų masyvai ir grup ės, nat ūralios pievos, pelk ės bei kiti vertingi stambi ųjų geosistem ų ekotopai. Šios teritorijos kompensuoja neigiam ą ekologin ę įtak ą gamtin ėms geosistemoms;

Pagal svarb ą gali b ūti skiriamos europin ės, nacionalin ės, regionin ės ir vietin ės reikšm ės gamtinio karkaso dalys.

4. Gamtiniame karkase esan čiuose rezervatuose, draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos monitoringo (steb ėsenos) teritorijose, ekologin ės apsaugos zonose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose veiklos apribojimus nustato LR Saugom ų teritorij ų įstatymas (Žin. 2001, Nr.108-3902), Gamtinio karkaso nuostatai (Žin., 2007, Nr. 22 – 858) bei visa eil ė kit ų, veikl ą saugomose teritorijose reglamentuojan čių dokument ų. Gamtinio karkaso reglamentas teritoriškai diferencijuojamas pagal į jo sud ėtį patenkan čių žem ės naudmen ų ūkines kategorijas. Gamtinio karkaso teritorijose skatinama veikla, kuria užtikrinama kraštovaizdžio ekologin ė pusiausvyra, saugomas nat ūralus kraštovaizdžio pob ūdis, palaikoma ir didinama gamtin ė įvairov ė, vykdomi rekultivacijos bei renat ūralizacijos darbai. Jam priklausan čiose rekreacin ės, mišk ų bei žem ės ūkio paskirties teritorijose draudžiama statyti pramon ės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrol ės (TIPK) leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus. Leidžiama veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologin ę pusiausvyr ą ir ekosistem ų stabilum ą, atkuria pažeistas ekosistemas ir yra vykdoma pagal teritorij ų planavimo dokumentus.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 27

Teikiami šie konkretizuoti sprendiniai gamtiniam karkasui Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijoje formuoti :

1. Geoekologin ėms takoskyroms Jurbarko rajono savivaldyb ės gamtiniame karkase priskiriamos šios teritorij ų juostos: - Regionin ės svarbos Nemuno – J ūros geoekologin ės takoskyros ruožas J ūravos- Kalniški ų - Balandži ų – Pavidaujio – Paskyn ų – Šimkai čių – Grici ų atkarpoje. - Regionin ės svarbos Nemuno – Dubysos geoekologin ės takoskyros ruožas Juodai čių – Pakarklio – Žardiški ų – Burbiški ų – Padubysio - Pieštv ėnų atkarpoje.

2. Migracijos koridoriams Jurbarko rajono savivaldyb ės gamtiniame karkase priskiriami šie sl ėni ų arba dubakloni ų teritorij ų ruožai: - Nacionalin ę svarb ą turintis Nemuno žemupio migracinio koridoriaus ruožas Seredžiaus - Raudon ės – Jurbarko – Viešvil ės atkarpoje. - Regionin ę svarb ą turintis Dubysos žemupio migracinio koridoriaus ruožas Padubysio – Seredžiaus atkarpoje. - Regionin ę svarb ą turintis Šešuvio migracinio koridoriaus ruožas Užšešuvi ų - Stiegvil ų ir Taubu čių – Sveis čių atkarpose. - Rajonin ę svarb ą turintys: Mituvos, Antvard ės, Šaltuonos, Bebirvos, Up ės, Upynos, Upynik ės, Armenos, Triši ūkšt ės, Snietalos, Imsr ės, Vidaujos, Akmenos, Viš čiovos, Šlynos, Dr ūbino, Bebirvy čio, Viešvil ės, Alsos Tidiko, Juodupio, Paukštupio, Gausant ės, Juodpjaunio, Kirku čio, Vikšryn ės, Raudon ės, Gystaus, Veršupio, Dubin ės, Armeniuko, Grivan čiupio, Žv ėrupio ir kit ų mažesni ų vandentekmi ų migraciniai koridori ų ruožai ar j ų atkarpos savivaldyb ės teritorijoje.

3. Vidinio stabilizavimo arealams Jurbarko rajono savivaldyb ės gamtiniame karkase priskiriamos šios teritorijos: - Regionin ę svarb ą turintis Viešvil ės vidinio stabilizavimo arealas (dalis). - Rajonin ės svarbos vidinio stabilizavimo arealai: Daug ėli ų, Pagojo, Leonavo, Šešuvio – Šaltuonos tarpupio, Lapgiri ų, Girdži ų, Vertim ų, Daini ų, Rotuli ų, Skirsnemuniški ų, Pabebirvio (2 plotai), Nemuno – Mituvos tarpupio, Mineig ų, Pagausan čio, Armeniški ų, Aukštrakio.

4. Gamtinio karkaso teritorij ų lokalizacija Jurbarko rajono savivaldyb ėje pateikiama br ėžinyje ,,Gamtinio kraštovaizdžio ir biologin ės įvairov ės apsauga“ , apskaita pagal nustatytas gamtinio karkaso teritorij ų tvarkymo kryptis - 2.1.1. lentel ėje .

Pastaba. Br ėžinyje ,,Gamtinio kraštovaizdžio ir biologin ės įvairov ės apsauga“ d ėl smulkaus mastelio (M 1:50000) nurodyt ų gamtinio karkaso teritorij ų ribos yra s ąlygin ės. Kiekvienu atveju, rengiant planavimo užduotis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ar vykdant j ų derinimo ir tikrinimo proced ūras, siekiant nustatyti pastar ųjų dokument ų atitikim ą bendrojo plano sprendiniams, negalima šias ribas laikyti tiksliomis.

Bendrojo plano br ėžinyje nubr ėžtos gamtinio karkaso bei jo teritorij ų tvarkymo zon ų ribos turi būti tikslinamos bendraisiais ar specialiaisiais savivaldyb ės dali ų, miest ų, miesteli ų bei kit ų gyvenam ųjų vietovi ų planais.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 28

5. Nustatytos šios, kraštovaizdžio nat ūralumo apsaugos ir formavimo tipus išreiškian čios, gamtinio karkaso teritorij ų tvarkymo kryptys (ži ūrėti br ėžinyje – ,, Gamtinio kraštovaizdžio ir biologin ės įvairov ės apsauga“, apskait ą pagal nustatytas gamtinio karkaso teritorij ų tvarkymo kryptis - 2.1.1. lentel ėje ):

1) išlaikomas ir saugomas esamas nat ūralus kraštovaizdžio pob ūdis (T1, M1, S1); 2) palaikomas ir stiprinamas esamas turimas kraštovaizdžio pob ūdis ir nat ūralumas (T2, M2, S2); 3) gr ąžinami ir gausinami kraštovaizdžio nat ūralum ą atkuriantys elementai (T3, M3, S3).

6. Pirmasis kraštovaizdžio nat ūralumo apsaugos ir formavimo tipas lokalizuotas ištisiniais miško masyvais apaugusiose gamtinio karkaso teritorijose - zonose, išsaugojusiose nat ūral ų (gamtin į) kraštovaizdžio pob ūdį bei ekologinio kompensavimo potencial ą. Šios teritorijos – tai turimas rajono gamtinio karkaso funkcionavimo pagrindas, kurio perspektyva susijusi su racionalaus subalansuoto mišk ų ūkio tvarkymu, mišk ų regeneracinio potencialo išsaugojimu, rekreacinio naudojimo reguliavimu bei nustatyto režimo užtikrinimu šiose zonose įsteigtoms ypa č saugomoms teritorijoms.

7. Antrasis kraštovaizdžio nat ūralumo apsaugos ir formavimo tipas lokalizuotas mišrios naudmen ų mozaikos teritorijose, kuriose kaitaliojasi mišk ų ir žem ės ūkio naudmenos, taip pat smarkiai pakeistos arba pažeistos gamtin ės strukt ūros miškuose. Ši ų teritorij ų tvarkymas yra kur kas sud ėtingesnis, reikalingas tiek esam ų funkcij ų subalansavimas, tiek regeneracin ės priemon ės ekologin ėms kompensacin ėms gamtin ės strukt ūros galioms stiprinti.

8. Trečiasis kraštovaizdžio apsaugos ir formavimo tipas taikytas žmogaus veiklos, pirmiausia agrarin ės, gerokai pakeistose gamtinio karkaso teritorijose. Šios zonos susiformavo d ėl technokratiško nesubalansuoto žem ės naudojimo pažeidžiant ekologin ės pusiausvyros s ąlygas, nesilaikant racionalios gamtonaudos reikalavim ų. Tai žem ės ūkio intensyvinimo politikos rezultatas, paliet ęs regionin ę svarb ą turin čias Nemuno – J ūros ir Nemuno - Dubysos geoekologines takoskyras (apie 27% j ų ploto), rajonin ės svarbos vidinio stabilizavimo arealus, o ypa č didžiosios dalies migracini ų koridori ų teritorijas (apie 68% j ų ploto). Šiose zonose gamtinio kraštovaizdžio formavimo kryptis yra regeneracin ė-restauracin ė, susijusi su sud ėting ų renat ūralizacini ų priemoni ų įgyvendinimu, ekologini ų nuostat ų stiprinimu ir tausojan čio ši ų teritorij ų naudojimo vystymu.

Pastaba. Br ėžinyje ,,Gamtinio kraštovaizdžio ir biologin ės įvairov ės apsauga“ d ėl smulkaus mastelio (M 1:50000) nurodyt ų gamtinio karkaso teritorij ų ir j ų apsaugos bei tvarkymo zon ų ribos yra s ąlygin ės. Kiekvienu atveju, rengiant planavimo užduotis žemesnio lygmens teritorij ų planavimo dokumentams ar vykdant j ų derinimo ir tikrinimo proced ūras, siekiant nustatyti pastar ųjų dokument ų atitikim ą bendrojo plano sprendiniams, negalima šias ribas laikyti tiksliomis.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 29

2.1.1 lentel ė. Gamtinio karkaso teritorijos (ha / %) Jurbarko rajone

Gamtinio karkaso sen. sen. sen. sen. sen. sen. sen. ų s sen. s sen. sen. ų ų ų s sen. s sen. i ė sud ėtin ės dalys i ų ė

č č

ha) (10133,8 (10133,8 Rajone Rajone Jurbarko Jurbarko (1306,1 ha) (1306,1 (2490,4 ha) (2490,4 (2850,5 ha) (2850,5 miesto sen. miesto (12945,6 ha) ha) (12945,6 ha) (11961,5 (29535,5 ha) (29535,5 ha) (10380,6 ha) (20026,1 (14230,7 ha) (14230,7 Girdži (22150,2 ha) (22150,2 ( 12599,4 ha) ( 12599,4 sen. Eržvilko sen. sen. Eržvilko Viešvil (150610,4 ha) ha) (150610,4

Jurbark Skirsnemun Juodai Veliuonos sen. sen. Veliuonos Raudon Šimkai Seredžiaus sen. Seredžiaus Smalinink 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 GEOEKOLOGIN ĖS 34790 638 4853 915 7794 156 5229 - - 8426 3643 3136 - TAKOSKYROS ------23 3 39 32 26 1 37 - - 42 28 26 - T1 20823 296 2956 38 7270 113 1276 - - 3130 2608 3136 ------14 1 24 1 24 1 9 - - 15 20 26 - T2 4389 - 273 838 152 - 1382 - - 1744 ------3 - 2 30 1 - 10 - - 9 - - - T3 9578 342 1624 39 372 43 2571 - - 3552 1035 ------6 2 13 1 1 0 18 - - 18 8 - - MIGRACIJOS 21623 3305 1254 277 3152 2359 2418 2626 380 1715 2015 1542 580 KORIDORIAI ------14 15 10 10 11 23 17 26 15 9 16 13 44 M1 469 ------469 ------0 ------4 - M2 6287 1186 329 - 1091 418 1367 715 76 388 354 99 264 ------4 5 3 - 4 14 10 7 13 2 3 1 20 M3 14867 2119 925 277 2061 1941 1051 1911 304 1327 1661 974 316 ------10 10 7 10 7 19 7 19 12 7 13 8 24

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 30

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 VIDINIO 47300 8510 1827 589 10929 3857 3014 3853 1350 3292 3205 6646 228 STABILIZAVIMO ------AREALAI 32 38 14 21 37 S1 26740 3515 911 - 7935 1755 1443 1712 542 1109 1373 6393 52 ------18 16 7 27 S2 10788 2828 - 589 693 1331 1485 483 808 1107 1326 138 ------7 12 - 21 2 - S3 9772 2167 916 - 2301 771 86 1658 - 1076 506 115 176 ------7 10 7 - 8 - VISAS G K 103713 12453 7934 1781 21875 6372 10661 6479 1730 13433 8863 11324 808 ------69 56 63 63 74 61 75 64 69 67 69 95 62

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 31

9. Gamtinio karkaso teritorijų ekologiniam optimizavimui b ūtina didinti bendr ąjį atskir ų rajono dali ų miškingum ą, nes rajone yra bemiški ų agrarini ų zon ų (didžiausia Jurbarko – Girdži ų – Skirsnemun ės plote), nemaža dalis rajono upi ų ir upeli ų pakran čių perimetro neturi apsaugini ų miško želdini ų juost ų. Miškingumo didinimo programa turi b ūti orientuojama į labiausiai ekologiškai nuskurdintas tre čiajam kraštovaizdžio nat ūralumo apsaugos ir formavimo tipui - gr ąžinami ir gausinami kraštovaizdžio nat ūralum ą atkuriantys elementai , priskirtas zonas, išaišk ėjusias gamtinio karkaso konkretizavimo metu. Dalyje gamtinio karkaso teritorij ų želdiniai tur ėtų b ūti gausinami ne d ėl ekonomini ų faktori ų, bet didinant gamtin ės aplinkos ekologin į arba rekreacin į pilnavertiškum ą. (ži ūrėti br ėžinyje - ,, Gamtinio kraštovaizdžio ir biologin ės įvairov ės apsauga“).

10. Pagal patvirtintas LR teritorijos bendrojo plano nuostatas Valstybės (Vyriausyb ės ir savivaldybi ų) politik ą gamtinio karkaso formavimo ir palaikymo srityje numatoma vykdyti šiais b ūdais:

1) palaikant fizini ų bei juridini ų asmen ų teikiamas gamtinio kraštovaizdžio nat ūralumo didinimo iniciatyvas; 2) ieškant bei skatinant gamtinio kraštovaizdžio nat ūralumo didinimo iniciatyvas bei investicijas; 3) gamtinio kraštovaizdžio nat ūralumo didinimo iniciatyv ų aktyvus organizacinis bei finansinis r ėmimas.

11. Konkretus veiklos b ūdas turi b ūti pasirenkamas įvertinant šiuos veiksnius:

- gamtinio karkaso teritorij ų santykin ę kompensacin ę svarb ą šalies, regiono ir rajono kontekste, - reali ą gamtinio kompensacinio potencialo b ūkl ę, - ypa č saugom ų (konservacini ų) gamtini ų teritorij ų buvim ą, - biologin ės įvairov ės turtingum ą, - rekreacin ės funkcijos intensyvum ą.

Gamtinio karkaso teritorijose, veikiant trims ar daugiau iš aukš čiau nurodyt ų veiksni ų, tikslinga taikyti aktyviausią Valstyb ės politikos gamtinio kraštovaizdžio apsaugoje vykdymo b ūdą - kraštovaizdžio nat ūralumo didinimo iniciatyv ų real ų organizacin į bei finansin į r ėmim ą.

2.2. Gamtinio kraštovaizdžio įvairov ės apsauga

1. Bendr ąją Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijos gamtinio kraštovaizdžio įvairov ės (jo geogenetinio fondo) apsaugos sistem ą užtikrina specialus, pagal LR Saugom ų teritorij ų įstatym ą įsteigt ų instituciškai (turin čių administracij ą) ir neinstituciškai organizuot ų konservacin ės apsaugos prioriteto (išsaugan čių)3 bei kompleksini ų4 saugom ų teritorij ų tinklas.

3 Konservacin ės apsaugos prioriteto (išsaugan čios) teritorijos – teritorijos, kuriose saugomi unikal ūs arba tipiški gamtinio ir (ar) kult ūrinio kraštovaizdžio kompleksai bei objektai ir biologin ė įvairov ė.

4 Kompleksin ės saugomos teritorijos – gamtiniu ir (ar) kult ūriniu vientisumu pasižymin čios teritorijos, kuriose pagal bendr ą apsaugos, tvarkymo ir naudojimo program ą sujungiamos įvairi ų apsaugos kryp čių prioriteto, taip pat rekreacin ės ir ūkin ės zonos.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 32

2. Gamtinio kraštovaizdžio įvairov ės apsaugos sistemai Jurbarko rajono savivaldyb ėje priklauso šios saugom ų teritorij ų grup ės:

1) institucin ės saugomos teritorijos • valstybinis rezervatas • valstybinis parkas 2) neinstitucin ės saugomos teritorijos • valstybiniai draustiniai

3. Aukš čiau min ėtų konkre čių gamtinio kraštovaizdžio įvairov ės apsaug ą vykdan čių saugom ų teritorij ų suvestin ė pagal atskiras LR Saugom ų teritorij ų įstatymu nustatytas saugom ų teritorij ų grupes pateikiama lentel ėje ( 2.2.1 lentel ė).

2.2.1 lentel ė. Gamtinio kraštovaizdžio įvairov ę Jurbarko rajono savivaldyb ėje išsaugan čios saugomos teritorijos

Saugom ų teritorij ų Saugomos teritorijos Įsteigimo Plotas Savivaldyb ė grup ė pavadinimas data (ha) /dalis rajone VALSTYBINIAI 1.Viešvil ės /dalis/ 1991 3218 / 671 Jurbarko r., REZERVATAI Taurag ės r. 2. Panemuni ų 1992 11563 / Jurbarko r., VALSTYBINIAI regioninis /dalis/ 4441,7 Kauno r., PARKAI Šaki ų r. 3.Kaskalnio 1988 905 / 905 Jurbarko r. geomorfologinis 4.Mituvos 1988 148,1 / Jurbarko r. hidrografinis 148,1 5.Lapgiri ų botaninis 1992 142,9 Jurbarko r. /142,9 6.J ūros ichtiologinis 1974 1513/220 Jurbarko r., Taurag ės r., VALSTYBINIAI Pag ėgi ų DRAUSTINIAI 7. Dubysos 1974 421 / 110 Jurbarko r., ichtiologinis Kauno r., Raseini ų r.

VISOS ST 6638,7 4,4% SAVIVALDYB ĖJE

4. Jurbarko rajono savivaldyb ės gamtinio kraštovaizdžio įvairov ės apsaugos sistemos pl ėtojimas sietinas su svarbiausiame dabartiniame šalies teritorij ų planavimo dokumente - LR teritorijos bendrajame plane (2002 m.) bei Taurag ės apskrities bendrajame plane numatytais kraštovaizdžio apsaugos užtikrinimo sprendiniais. Taip pat galimos tikslingos teritorij ų paieškos steigti naujiems valstybiniams ar savivaldybi ų draustiniams, ypa č biologinio profilio.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 33

5. Saugom ų teritorij ų sistema (draustiniai, valstybiniai parkai, ) rajone apima apie 4,4% teritorijos (šalyje apie 15,3 %), integruoja gamtos ir kult ūros paveldo apsaug ą, yra funkcionaliai diferencijuota. Nacionalin ėje darnaus vystymosi strategijoje saugom ų teritorij ų tinklo pl ėtojimas (iki 14-18% krašto teritorijos) išskiriamas kaip vienas iš ilgalaiki ų uždavini ų, išsaugant kraštovaizdžio ir biologin ę įvairov ę, tod ėl Jurbarko rajono savivaldyb ėje, įvertinant jos gerok ą atsilikim ą, šio uždavinio įgyvendinimui turi b ūti skiriamas ypatingas d ėmesys. Jurbarko rajono savivaldyb ės bendrajame plane saugom ų teritorij ų sistemos tolimesn ė pl ėtra detaliau neanalizuojama. Tai b ūtų specialaus aplinkosauginio planavimo dokument ų tikslas.

6. Šiuo metu jau yra atrinktos teritorijos, reikšmingos steigiant saugomas teritorijas, būtinas Europos Bendrijos ekologiniam tinklui ,,NATURA 2000” įgyvendinti. 2005- ųjų met ų pabaigoje buvo prad ėti rengti naujai steigiam ų saugom ų teritorij ų (buveini ų apsaugai svarbi ų teritorij ų): Balandin ės pelk ės ir Baužai čių pelk ės, o 2007 met ų kovo mėnes į – Laukesos pelk ės, Margupio kadagyno ir Šaltuonos up ės sl ėnio draustini ų rib ų specialieji planai bei individual ūs reglamentai, reikiamas apsaugos statusas bus nustatomas ir kitoms europini ų buveini ų apsaugai svarbioms Natura 2000 teritorijoms, tod ėl situacija Jurbarko rajono savivaldyb ės saugom ų teritorij ų tinklo išvystyme tur ėtų keistis.

7. Atkreiptinas d ėmesys į vietinio lygmens – savivaldybi ų saugom ų draustini ų tinklo pl ėtojim ą. Šiuo metu Jurbarko rajono savivaldyb ėje jis n ėra suformuotas. Siekiant išsaugoti aukštu kraštovaizdžio sukult ūrinimo laipsniu išsiskirian čiame Jurbarko rajone dar išlikusius vertingus gamtinio kraštovaizdžio plotus, vietinio lygmens saugom ų teritorij ų tinklo pl ėtojimo procesui tur ėtų b ūti skiriamas reikiamas d ėmesys.

8. Rajone yra pakankamai gausi valstyb ės ir savivaldyb ės saugom ų gamtos paveldo objekt ų grup ė - 18 objekt ų, iš j ų 12 valstybiniai. Visi jie botaniniai , skirti išskirtinio amžiaus, matmen ų form ų ar dendrologiniu bei estetiniu poži ūriu verting ų medži ų išsaugojimui. Valstyb ės saugomi gamtos paveldo objektai: Avietiški ų ąžuolas, Ąžuol ų al ėja, Baublio ąžuolas, Gediminai čio ąžuolas, Gelgaud ų ąžuolas, Globio ąžuolas, Grauž ėnų pušis, Juodoji tuopa, Milai čių ąžuolas, Papiški ų ąžuolas, Raudon ės liepa, Žvirblaukio ąžuolai (2). Savivaldyb ės saugomi gamtos paveldo objektai: kadagys Domant ų kaime, Domant ų klevas, Domant ų ąžuolas, Antkaln ės žuolas, Antkaln ės liepa, R ūstekoni ų ąžuolas. Nei vienas rajono teritorijoje esantis gamtos paveldo objektas n ėra paskelbtas gamtos paminklu. Jurbarko rajono savivaldyb ės bendrajame plane pasi ūlymai d ėl nauj ų gamtos paveldo objekt ų neteikiami. Tai b ūtų specialaus aplinkosauginio planavimo dokument ų tikslas.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 34

2.3. Biologin ės įvairov ės apsauga

2.3.1. Ekologinio tinklo formavimas

Bendrosios nuostatos

1. Bendroji šalies teritorijos ekologinio tinklo erdvin ė koncepcija nustatyta LR Seimo patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Šios koncepcijos sudarymo principai remiasi 2001 m. priimtame LR Saugom ų teritorij ų įstatyme įteisinta ekologinio tinklo sampratos bioekologine koncepcija. Pagal j ą – ekologiniu tinklu suprantama gamtinio karkaso dalis, jungianti didžiausi ą bioekologin ę svarb ą turin čias buveines 1, j ų aplink ą bei gyv ūnų ir augal ų migracijos koridorius. Iš esm ės, tai tarpusavyje sujungta nat ūrali ų ir pusiau nat ūrali ų ekosistem ų, r ūši ų ir bendrij ų su j ų buvein ėmis kraštovaizdyje visuma.

2. Ekologinio tinklo pagrindas yra Natura 2000 teritorij ų tinklas, susidedantis iš buveini ų2 ir paukš čių3 apsaugai svarbi ų teritorij ų, skirtas išsaugoti, palaikyti ir prireikus atkurti nat ūralius buveini ų tipus ir gyv ūnų bei augal ų r ūšis Europos Bendrijos teritorijoje.

3. Saugomoms teritorijoms, turin čioms tarptautin ės svarbos saugomos teritorijos status ą ir (ar) įrašytoms į tarptautin ės reikšm ės saugom ų teritorij ų s ąrašus, taikomi tarptautin ėse konvencijose, sutartyse nustatyti reikalavimai. Natura 2000 teritorijose yra draudžiama arba ribojama veikla, galinti tur ėti neigiam ą poveik į saugomoms nat ūralioms buvein ėms, r ūši ų buvein ėms ir saugomoms augal ų bei gyv ūnų r ūšims. Leidžiama tokia veikla, kuri užtikrina tinkam ą buveini ų ir r ūši ų b ūkl ę. Veikla turi b ūti vykdoma atsižvelgiant į konkre čius buveini ų tipus ar r ūšis ir remiantis teritorij ų planavimo dokumentais ir gamtotvarkos planais.

1) Buveini ų apsaugai svarbi ų teritorij ų apsaugos režimas nustatomas subalansuotomis priemon ėmis: išsaugojimo (konservacin ėmis), prevencin ėmis priemon ėmis, teritorij ų planavimo dokument ų bei plan ų sprendiniais, taip pat vertinimo priemon ėmis, nustatan čiomis projekt ų poveik į buveini ų apsaugai svarbioms teritorijoms. Europos Bendrijos svarbos buveini ų ar paukš čių apsaugai svarbi ų teritorij ų tvarkymo ypatumus nustato Vyriausyb ės patvirtinti Bendrieji buveini ų ar paukš čių apsaugai svarbi ų teritorij ų nuostatai.

2)Paukš čių apsaugai svarbiose teritorijose yra draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomoms paukš čių r ūšims, j ų buvein ėms, per ėjimo, mitybos, š ėrimosi, poilsio ir migracij ų susitelkimo vietose. Jose statyti bei rekonstruoti statinius, tiesti ir rekonstruoti kelius, vamzdynus, elektros tiekimo ir ryši ų linijas bei įgyvendinti kitus planus ir projektus, galin čius tur ėti poveik į paukš čių apsaugai svarbioms teritorijoms, galima tik šiame Įstatyme nustatyta tvarka įvertinus j ų poveik į paukš čių apsaugai svarbioms teritorijoms ir teis ės akt ų nustatyta tvarka gavus leidim ą.

4. Biologin ės įvairov ės apsaugai svarbių teritorij ų rajone sistema identifikuota pagal Europos Tarybos ekspert ų parengtas ekologini ų tinkl ų pl ėtros rekomendacijas, naudojantis naujausi ų šalyje atlikt ų biologin ės įvairov ės apsaugos darb ų (Ramsaro vietovi ų, CORINE biotop ų, paukš čiams svarbi ų teritorij ų, Lietuvos ekologinio tinklo ir Natura 2000 projekt ų, kertini ų miško buveini ų5 inventorizacijos projekto) medžiaga

1 - Nat ūrali buvein ė - sausumos arba vandens plota su jiems b ūdingais geografiniais, abiotiniais ir biotiniais visiškai nat ūraliais ar pusiau nat ūraliais požymiais. 2- Buveini ų apsaugai svarbios teritorijos (BAST) – saugomos teritorijos, skirtos apsaugoti ar atkurti Europos Bendrijos svarbos nat ūrali ų buveini ų tipus, saugom ų gyv ūnų ir augal ų r ūši ų buveines d ėl jų svarbos gyv ūnų ir augal ų r ūši ų išsaugojimui. 3 – Paukš čių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) – saugomos teritorijos, skirtos laukini ų paukš čių r ūši ų nat ūralioms populiacijoms j ų paplitimo arealuose išsaugoti, taip pat migruojan čių paukš čių per ėjimo, šėrimosi, mitybos, poilsio ir migracijos susitelkimo vietoms išsaugoti, atsižvelgiant į poreik į konkre čiame jūros ar sausumos areale. 4 – Kertin ės (specifin ės) miško buvein ės (KMB) – ypating ą apsaugin ę vert ę turintys nepažeisti miško plotai, kuriuose yra didel ė tikimyb ė aptikti nykstan čių, pažeidžiam ų, ret ų ar saugotin ų specializuot ųjų rūši ų. Tai r ūšys priklausomos nuo tam tikros kokyb ės specifini ų (kertini ų) miško buveini ų ir ilgai neišgyvenan čios ūkiniuose miškuose. Kertini ų miško buveini ų statusas daugiausiai pripaž įstamas mišri ų bei pla čialapi ų, ypa č šlapi ų ir pelkini ų mišk ų bei paežeri ų ir paupi ų buvein ėms.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 35

5. Nustatyt ą ir su šalies gamtiniu karkasu subordinuot ą biologin ės apsaugos teritorin ę sistem ą – ekologin į tinkl ą – sudaro: 1) europin ės ir nacionalin ės bei regionin ės svarbos bioekologiniai branduoliai ( core areas ), kaip nustatytos ar prognozuojamos didžiausios biologin ės įvairov ės arealai, skirti išsaugoti vertingas nat ūralias ar pusiau nat ūralias ekosistemas, augmenijos, grybijos ir gyv ūnijos r ūšis ir j ų buveines; 1a) biocentrai, kaip ypating ą europin ę ar nacionalin ę svarb ą bei įteisint ą speciali ą apsaugos organizacij ą turin čios branduoli ų dalys;

2) ekologiniai koridoriai (bioekologin ės jungtys), kaip biomigracijos (gyv ūnų jud ėjimo, rūši ų plitimo, genetin ės informacijos tarp atskir ų populiacij ų keitimosi) ryšius užtikrinan čios vientiso (continous ) ar segmentiško ( step stones ) pob ūdžio teritorijos, dažniausiai sl ėniai, dubakloniai ir miškingos juostos agrarin ėje ar urbanizuotoje aplinkoje;

3) buferin ės apsaugos zonos , kaip stabilizuojant į (mažinant į neigiam ą antropogenin į poveik į) ekologin į vaidmen į bioekologini ų branduoli ų ar ekologini ų koridori ų atžvilgiu atliekan čios prie jų prisišliejusios gretimos teritorijos.

6. Ekologini ų tinklų sud ėtyje gali b ūti išskiriama dar viena, paprastai, laikino pob ūdžio jo teritorij ų kategorija – atkuriamosios (renat ūralizuojamos) zonos, t. y. išnaudoti, bet nesutvarkyti durpynai ir karjerai, kurie perspektyvoje gali tapti biologiškai reikšmingomis branduoli ų ar koridori ų teritorijomis.

Teikiami šie konkretizuoti sprendiniai ekologiniam tinklui formuoti :

1. Jurbarko rajono savivaldyb ės ekologiniame tinkle (ži ūrėti br ėžinyje ,,Gamtinio kraštovaizdžio ir biologin ės įvairov ės apsauga“ ) nustatyti šie bioekologiniai branduoliai : 1.1. Europin ės svarbos Karšuvos branduolys, išskirtas Viešvil ės valstybinio rezervato ir jo buferin ės zonos, Laukesos pelk ės, Karšuvos girios, kaip buveini ų apsaugai svarbi ų Natura 2000 teritorij ų bei kertini ų miško buveini ų apsaugai svarbi ų teritorij ų komplekso pagrindu. 1.1.a. Karšuvos branduolyje esantis Viešvil ės rezervatas išskiriamas kaip europin ės svarbos biocentras . 1.2. Regionin ės svarbos Pavidaujo, Pamituvio, Birbilišk ės, Burbin ės branduoliai, išskirti mišri ų mišk ų ekosistem ų bei kertini ų (tame tarpe potenciali ų) miško buveini ų paplitimo pagrindu.

2. Ekologiniams koridoriams Jurbarko rajono savivaldyb ės ekologiniame tinkle (ži ūrėti br ėžinyje ,,Gamtinio kraštovaizdžio ir biologin ės įvairov ės apsauga“ ) priskiriami šie sl ėni ų bei agrarini ų ar mišking ų teritorij ų ruožai:

2.1. Europin ės svarbos Nemuno žemupio sl ėnio ekologinio koridoriaus ruožas Seredžiaus – Raudon ės – Jurbarko – Smalinink ų -Viešvil ės atkarpoje. 2.2. Europin ės svarbos Dubysos žemupio slėnio ekologinio koridoriaus ruožas Padubysio – Seredžiaus atkarpoje. 2.3. Nacionalin ės svarbos Šešuvio ir Up ės sl ėni ų bei mišking ų ruož ų ekologiniai koridoriai.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 36

2.1.2 lentel ė. Ekologinio tinklo teritorijos (ha /%) Jurbarko rajone

Ekologinio tinklo ė sen. sen. sen. sen. sen. sen. sen. ų s sen. s sen. sen. ų ų ų sud tin s dalys s sen. ė ė i ė i ų ė

č č

ha) (10133,8 (10133,8

Rajone Jurbarko Jurbarko (1306,1 ha) (1306,1 (2490,4 ha) (2490,4 (2850,5 ha) (2850,5 miesto Sen. Sen. miesto (12945,6 ha) ha) (12945,6 ha) (11961,5 (29535,5 ha) (29535,5 ha) (10380,6 ha) (20026,1 (14230,7 ha) (14230,7 Girdži (22150,2 ha) (22150,2 ( 12599,4 ha) ( 12599,4 sen. Eržvilko sen. sen. Eržvilko Viešvil (150610,4 ha) ha) (150610,4

Jurbark Skirsnemun Juodai Veliuonos sen. sen. Veliuonos Raudon

Šimkai Seredžiaus sen. Seredžiaus Smalinink 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 BIOEKOLOGINIAI 40069 373 3220 - 15826 1284 1503 1750 1300 2063 2619 10096 36 BRANDUOLIAI ------27 2 25 - 54 12 10 17 52 10 20 84 3 B1 26136 373 - - 15826 - - - 1300 - - 8602 36 ------18 2 - - 54 - - - 52 - - 72 3 B1a 1494 ------1494 ------1 ------12 - B2 12439 - 3220 - - 1284 1503 1750 - 2063 2619 ------8 - 25 - - 12 10 17 - 10 20 - - EKOLOGINIAI 26179 6141 1133 246 2439 2424 4226 798 276 3854 3063 1081 492 KORIDORIAI ------17 28 9 8 8 24 30 8 11 19 24 9 37 K1 6468 - - - 1105 820 1258 777 276 - 988 1081 164 ------4 - - - 4 8 9 8 11 - 8 9 12 K2 19711 6140 1133 246 1335 1604 2968 21 - 3854 2081 - 328 ------13 28 9 8 4 16 21 0 - 19 16 - 25

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 37

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 BUFERIN ĖS 1989 1663 ------326 - - - APSAUGOS ZONOS ------1 7 ------2 - - - A2 1989 1663 ------326 ------1 7 ------2 - - - VISAS EK 68237 8177 4353 246 18265 3708 5729 2548 1576 6243 5682 11177 528 ------45 37 34 8 62 36 40 25 63 31 44 93 40

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 38

2.5. Regionin ės svarbos Mituvos, Vidaujos, Šaltuonos, Upynos – Upynik ės, Bebirvos, Armenos sl ėni ų bei regionin ės svarbos bioekologinius branduolius jungiantys mišking ų ruožų ekologiniai koridoriai.

3. Buferin ėms apsaugos zonoms Jurbarko rajono savivaldybės ekologiniame tinkle (ži ūrėti br ėžinyje ,, Gamtinio kraštovaizdžio ir biologin ės įvairov ės apsauga“ ) priskiriamos šios teritorijos: 3.1. Nacionalin ės bei regionin ės svarbos ekologini ų koridori ų Šešuvio - Up ės bei Šaltuonos apsaugai skirtos miškingos strukt ūros zonos.

Ekologinio tinklo teritorij ų Jurbarko rajono savivaldyb ėje apskaita pateikiama 2.3.1 lentel ėje .

2.3.2. Biologin ės įvairov ės apsauga

1. Bendr ąją Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijos biologin ės įvairov ės (genetinio fondo) apsaugos sistem ą užtikrina speciali pagal LR Saugom ų teritorij ų įstatym ą įsteigt ų saugom ų teritorij ų sistema bei su ja koordinuojamas ir jai subordinuojamas pagal Europos S ąjungos paukš čių (EEC 79/409) ir buveini ų (EEC 92/43) Direktyvas prad ėtas formuoti europin ę biologin ę svarb ą turin čių Natura 2000 teritorij ų tinklas.

2. Biologin ės įvairov ės apsaugos sistemai Jurbarko rajono savivaldyb ėje priklauso šios saugom ų teritorij ų grup ės: 1) nacionalin ės institucin ės saugomos teritorijos • valstybinis rezervatas • valstybinis parkas 2) nacionalin ės neinstitucin ės saugomos teritorijos • valstybiniai draustiniai 3) nacionalin ę ST sistem ą perdengian čio Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijos • paukš čių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) • buveini ų apsaugai svarbios teritorijos (BAST)

Aukš čiau min ėtų konkre čių biologin ės įvairov ės apsaug ą vykdan čių saugom ų teritorij ų suvestin ė pagal atskiras LR Saugom ų teritorij ų įstatymu nustatytas nacionalini ų saugom ų teritorij ų grupes bei pagal Natura 2000 kategorijas pateikiama lentel ėse ( 2.1.1 ir 2.3.2 lentel ės).

3. Pažym ėtina, kad didel ė dalis gamtinio kraštovaizdžio įvairov ę saugan čių saugom ų teritorij ų vykdo ir biologin ės įvairov ės apsaug ą. Pirmiausiai tai valstybinis rezervatas (Viešvil ės) ir valstybin ė kompleksin ė saugoma teritorija – Panemuni ų regioninis parkas. Taip pat š į tiksl ą savo nuostatuose visada turi kompleksinio pob ūdžio draustiniai – kraštovaizdžio, telmologiniai, o kartais net siauresnio profilio draustiniai, ypa č hidrografiniai. Antra vertus, biologin ės įvairov ės apsaugai yra steigiami specializuoti botaniniai, zoologiniai bei botaniniai-zoologiniai draustiniai.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 39

2.3.2 lentel ė. Biologin ę įvairov ę saugan čios Natura 2000 teritorijos Jurbarko rajono savivaldyb ėje

Eil. Teritorijos pavadinimas, Teritorijos Plotas / Pastabos Nr. (savivaldyb ė) grup ė dalis rajone (ha ) 1 2 3 4 5 1. Dubysos up ės sl ėnis PAST 1117/102 Paukš čių apsaugai svarbi (Jurbarko r., Kauno r., teritorija užima dal į saugom ų Raseini ų r.) teritorij ų – Dubysos ichtiologinis draustinis, Panemuni ų ir Dubysos regioniniai parkai, Dubysos apsaugos zonos dalis 2. Nemuno sl ėnio pievos ties PAST 595/595 Paukš čių apsaugai svarbi Viešvile (Jurbarko r.) teritorija užima dal į saugomos teritorijos 3. Nemuno sl ėnio pievos tarp PAST 760/262 Paukš čių apsaugai svarbi Raudon ės ir Gelgaudiškio teritorija užima dal į saugom ų (Jurbarko r., Šaki ų r.) teritorij ų 4. Nemuno up ės pakrant ės ir salos PAST 3532/1051 Paukš čių apsaugai svarbi tarp Kulautuvos ir teritorija užima dal į saugom ų Smalinink ų teritorij ų (Jurbarko, Kauno ir Šaki ų r.) 5. Šešuvies ir J ūros up ės sl ėniai PAST 1352/8 Paukš čių apsaugai svarbi Jurbarko ir Taurag ės r., teritorija užima dal į saugom ų Pag ėgi ų sav. teritorij ų 6. Armenos atodangos BAST 228/228 Panemuni ų regioninis parkas, (Jurbarko r.) Armenos geomorfologinis draustinis 7. Balandin ės pelk ė BAST 155/155 ST n ėra (steigiama) (Jurbarko r.) 8. Baužai čių pelk ė BAST 202/202 ST n ėra (steigiama) (Jurbarko r.) 9. Dubysos up ė žemiau Lyduv ėnų BAST 1054/119 Dubysos ichtiologinis (Jurbarko r., Kauno r., draustinis, Dubysos regioninis Raseini ų r.) parkas 10. Gystaus up ės sl ėnis BAST 147/147 Panemuni ų regioninis parkas, ( Jurbarko r.) Gystaus botaninis draustinis 11. Karšuvos giria BAST 38314/234 ST n ėra Jurbarko ir Taurag ės r., 26 Pag ėgi ų sav. 12. Klangi ų pievos BAST 31/31 Panemuni ų regioninis parkas, ( Jurbarko r.) Klangi ų botaninis draustinis 13. Laukesos pelk ės BAST 1899/892 ST n ėra (steigiama) (Jurbarko r., Taurag ės r.) 14. Margupio kadagynas BAST 4/4 ST n ėra (steigiama) (Jurbarko r.) 15. Seredžiaus pievos BAST 15/15 Panemuni ų regioninis parkas, (Jurbarko r.) Dubausio botaninis draustinis 16. Šaltuonos up ės sl ėnis BAST 70/70 ST n ėra (steigiama) (Jurbarko r.)

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 40

1 2 3 4 5 17. Šilin ės apylink ės BAST 37/37 Panemuni ų regioninis parkas, (Jurbarko r.) Šilin ės botaninis draustinis 18. Viešvil ės aukštupio pelkynas BAST 5693/1419 Viešvil ės rezervatas, rezervato (Jurbarko r., Taurag ės r.) buferin ė zona 19. Nemuno up ė Panemuni ų BAST 951/449 Panemuni ų regioninis parkas, regioniniame parke dalis Nemuno kraštovaizdžio (Jurbarko r., Kauno r., Šaki ų r.) draustinio, parko ekologin ės apsaugos ir rekreacini ų zon ų 20. Šešuvio up ė žemiau Pašešuvio BAST 560/48 Buveini ų apsaugai svarbi (Taurag ės r., Jurbarko r.) teritorija užima dal į saugom ų teritorij ų

VISOS NATURA 29260 19,4% TERITORIJOS RAJONE 2000 rajono teritorijos ploto

4. Biologin ės įvairov ės apsaugos pl ėtojimo pagrindimas reikalauja gana detali ų, rajono bendrojo plano rengimo užduotims nepriklausan čių, teritorijos botanini ų bei zoologini ų tyrim ų ir jo apimtyje negali b ūti įvykdomas.

5. 2005-ųjų met ų pabaigoje buvo prad ėti rengti naujai steigiam ų saugom ų teritorij ų (buveini ų apsaugai svarbi ų teritorij ų) - Balandin ės pelk ės ir Baužai čių pelk ės , o 2007 met ų kovo m ėnes į – Laukesos pelk ės, Margupio kadagyno ir Šaltuonos up ės sl ėnio draustini ų rib ų specialieji planai bei individual ūs reglamentai.

6. Reikia pažym ėti, kad iš vis ų Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijoje išskirt ų biologin ę įvairov ę saugan čių Natura 2000 teritorij ų, tik nedidel ė dalis nepatenka į saugom ų teritorij ų – valstybinio parko, draustini ų, apsaugos zon ų ribas. Reikiam ą biologinio profilio saugom ų teritorij ų status ą dar reikalinga nustatyti buveini ų apsaugai svarbiai teritorijai - Karšuvos giriai (Jurbarko ir Taurag ės raj. sav.), vis ų Natura 2000 teritorij ų tarpe užiman čiai pat į didžiausi ą plot ą (38314 ha, iš j ų 23426 Jurbarko rajono savivaldyb ėje).

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 41

2.4. Nekilnojamojo kult ūros paveldo teritorij ų (objekt ų) apsauga ir naudojimas

Kult ūros vertyb ės yra sud ėtin ė sukaupto Lietuvos Respublikos nacionalinio turto dalis, tod ėl svarbu tinkamai naudoti kult ūros paveldo objektus visuomen ės poreikiams, sieti juos su valstyb ės ekonomine, socialine ir kult ūrine pl ėtote. Kult ūros paveldo saugojimas priklauso nuo to, kiek jis yra ištirtas, vertinamas ir juridiškai įteisintas.

Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano nekilnojamojo kult ūros paveldo sprendini ų dalyje detalizuojama Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrajame plane numatyta kult ūros paveldo vertybi ų teritorij ų saugojimo ir naudojimo sistema bei gair ės.

Kraštovaizdžio apsaugai reikšmingiausi ų teritorijos nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų (NKV) s ąrašas pateikiamas priede. Atkreipiame d ėmes į, kad LR Kult ūros vertybi ų registras yra sistemingai papildomas naujais kult ūros paveldo objektais, tod ėl bendrajame plane pateiktas nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų s ąrašas n ėra baigtinis ir tod ėl, rengiant pagal šio bendrojo plano nuostatas kitus teritorij ų planavimo dokumentus ar schemas, b ūtina vadovautis naujausia LR Kult ūros vertybi ų registro informacija.

Reikšmingiausiais laikytini į Lietuvos NKV Registr ą įtraukti teritoriniai nekilnojamojo kult ūros paveldo objektai, pasižymintys menine arba ir kraštovaizdine verte. Tai – urbanistin ės, archeologin ės vertyb ės – piliakalniai ir gynybiniai įrenginiai, statini ų kompleksai bei statiniai (išskyrus turin čius tik istorin ę vert ę). Reikšmingiausi ų teritorijos nekilnojam ųjų kult ūros paveldo vertybi ų s ąraše pateikiami šie objekt ų duomenys: numeris teritorijos plane, objekto kodas, pavadinimas, adresas ir kult ūrin ės vert ės r ūšis. Svarbiausieji objektai pasižymi ryškiausiu vizualiniu poveikiu kraštovaizdyje, teritorin ė apsauga yra b ūtina j ų kult ūrinei vertei išsaugoti.

Visos saugom ų objekt ų vertingosios savyb ės ir teritorijos bei apsaugos zon ų ribos turi būti nurodomos kult ūros paveldo objekt ų individualiuose apsaugos reglamentuose, nustatan čiuose ši ų objekt ų tvarkymo ir naudojimo s ąlygas. Kult ūros paveldo objekt ų bei vietovi ų teritorijose ir apsaugos zonose planuojama veikla reglamentuojama kult ūros paveldo specialiaisiais planais bei kult ūros paveldo apsaug ą reglamentuojan čiais teis ės aktais. Kol individual ūs reglamentai n ėra sudaryti, kult ūros paveldo objektai tvarkomi ir naudojami pagal tipinius NKV grupi ų apsaugos reglamentus.

Nekilnojam ų kult ūros vertybi ų teritorin ė sklaida kraštovaizdyje

Teritorin į nekilnojam ąjį kult ūros paveld ą sudaro vizualiniu poži ūriu išraiškingiausios ir tautos kult ūros vystym ąsi atspindin čios kult ūros paveldo teritorijos.

Urbanistin ės kult ūros paveldo vietov ės. Šiai kategorijai s ąlyginai priskiriamos ir sen ųjų kaim ų gyvenviet ės, buvusi ų dvar ų sodybos, miesteliai.

Kraštovaizdžiui reikšmingos urbanizuotos vietov ės Jurbarko rajone ( Urbanistikos vertyb ės) – Eržvilkas (UV11), Jurbarkas (UV16), Veliuona (UV50). Urbanistikos paveldo objektams, pasižymintiems kult ūrine verte (esamiems ir si ūlomiems - Smalininkai), si ūloma suteikti kult ūros vertyb ės kodus, nustatyti teritorijos ribas, apsaugos zonas ir parengti individualius apsaugos reglamentus arba specialius planus. Naujai si ūlomi objektai: Seredžius, Raudon ė, Girdžiai, Skirsnemun ė, Smalininkai.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 42

Pagrindin ę statini ų kompleks ų dal į sudaro dvar ų sodybos ir bažny čių statini ų kompleksai. Tai Lapgiri ų, Veliuonos dvar ų kompleksai.

Archeologijos objektai. Savivaldyb ės teritorijoje 15 piliakalni ų. Reikšmingi ir turist ų lankomi Seredžiaus, Veliuonos, Jurbarko piliakalniai ir senov ės gyvenviet ės pagal atrank ą paruošiami eksponavimui.

Įvyki ų ir laidojimo vietos . S avivaldyb ės seni ūnijoje yra viet ų, susijusi ų su žymi ų žmoni ų gyvenimu. Tai dažniausiai j ų gimtin ės ar laidojimo vietos. Tai ir partizan ų kovos ir ž ūties vietos, abiej ų kar ų kari ų kapai, žyd ų žudyni ų ir kap ų vietos. Gausyb ė neveikian čių kapinai čių – archeologijos objektai. J ų teritorijas iš ėmus iš žem ės ūkio naudmen ų, j ų žalojimo problema išnyks. Pavieniai kapai, namai ar sodybos bendrajame plane yra tik s ąrašiniai objektai. J ų tvarkymas vykdomas pagal nustatyt ą reglament ą.

Kult ūros paveldo poži ūriu vertingo kaimo kraštovaizdžio teritorijos. Šiai grupei priskiriama kult ūros vertybi ų intensyvios sankaupos arealai bei istoriškai susiklos čiusio kaimo kraštovaizdžio teritorijos 6. Tai kult ūrin ės raiškos vertybi ų sklaidos arealai istoriškai susiklos čiusiose kaimo kraštovaizdžio teritorijose.

Dabartiniame kaimo kraštovaizdyje dar ryšk ūs istoriškai susiklos čiusio kraštovaizdžio skirting ų laikotarpi ų teritoriniai skirtumai, kurie teikia patikimiausias garantijas išlaikyti tautos kult ūrin į identitet ą bei krašto savitum ą Europos kultūrinio kraštovaizdžio kontekste.

Kaimo kraštovaizdžio istorini ų tip ų (iki valakinio, valakinio, vienkieminio, kol ūkinio) teritorijos yra sud ėtingiausios ir reikšmingiausios etnokult ūrinio paveldo teritorijos.

Dauguma kult ūros paveldo objekt ų išsid ėst ę Panemuni ų regioniniame parke. Šioje teritorijoje kult ūros paveldo vertyb ės integruojasi su gamtos vertyb ėmis ir sudaro gamtinio ir kult ūrinio kraštovaizdžio visum ą. Saugom ų teritorij ų vertingame kraštovaizdyje esan čių kult ūros paveldo objekt ų tvarkym ą ir panaudojim ą reglamentuoja LR Saugom ų teritorij ų įstatymo 5 str. (Žin.2001, Nr. 108 – 3902).

Nekilnojamiems kult ūros paveldo objektams, patenkantiems į rekreacini ų areal ų zon ą j ų panaudojimo prioritetas teikiamas rekreacinei funkcijai, nusta čius j ų apsaugos zonas, kurias reglamentuoja Kult ūros paveldo objekt ų apsaugos zonas nustatantys planai 7. Saugomose teritorijose (draustiniuose, valstybiniuose parkuose it k.t.) esantiems kult ūros paveldo objektams apsaugos zonos nenustatomos.

LR Bendrojo plano preliminariuose sprendiniuose pateikta kult ūros paveldo teritorinio karkaso planin ė versija su netradiciniu poži ūriu į kult ūros vertybi ų klasifikacij ą bei erdvin ę sklaid ą. Visas nekilnojamasis kult ūros palikimas padalinamas į dvi skirtingas grupes:

6 Vertybi ų teritorijos žymimos žem ėtvarkos ar topografiniuose planuose ( M1: 10 000 iki M1: 100), priklausomai nuo vertyb ės teritorijos dydžio. Toks planas yra kult ūros vertybi ų apskaitos registro dokument ų sud ėtin ė dalis ir jo kopijos siun čiamos savivaldybei ir valstybiniams žem ėtvarkos bei miškotvarkos institutams. Labai svarbu nustatyti ne tik kult ūros vertyb ės teritorij ą, bet ir jos apsaugos zonas.

7 LR Vyriausyb ės nutarimas D ėl Nekilnojamojo kult ūros paveldo objekt ų apsaugos zon ų nustatymo taisykli ų patvirtinimo, 2006m. geguž ės 29d. UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 43

1. Tautos ir valstyb ės istorij ą fiksuojan čius vertingus kult ūros paveldo objektus Jurbarko raj. savivaldyb ėje – Seredžiaus ir Veliuonos piliakalniai su piliaviet ėmis, Jurbarko piliakalniu, Panemun ės ir Raudon ės pilimis.

2. Bendr ąją šalies kult ūros raišk ą fiksuojan čius vertingus kult ūros paveldo objektus. Tautos ir Valstyb ės kult ūros raiška fiksuojama Lapgiri ų, Belvederio buv. dvaro sodybomis.

Rajono savivaldyb ėje turime šias vietovi ų tvarkymo prioritetines zonas:. Archeologijos, urbanistikos objekt ų ir statini ų prioritetas numatytas panemun ės zonai Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijos daliai.

Veiksniai, skatinantys kult ūros paveldo objekt ų apsaug ą ir naudojim ą : - did ėjantis Europos valstybi ų dom ėjimasis dar nepažintu kraštu, - Valstyb ės įvaizdžio formavimas - turizmo verslo ir rekreacijos poreikio pl ėtot ė. - kult ūros vertybi ų apsauga, - prisijungimas prie Europos valstybi ų kult ūros pl ėtros program ų bei įsijungimas į kitas politines bei ekonomines Europos valstybi ų strukt ūras.

Nekilnojamojo kult ūros paveldo vietovi ų tvarkymo programos

Svarbiausi kult ūros paveldo vietovi ų ir nekilnojamojo kult ūros paveldo objekt ų tvarkymo strategij ą formuojantys veiksniai: • nekilnojam ų kult ūros vertybi ų teritorin ė sklaida kraštovaizdyje; • kult ūros paveldo r ūši ų teritoriniai prioritetai; • istoriškai susiklos čiusi ų kult ūrinio kraštovaizdžio erdvini ų strukt ūrų išsaugojimas; • tradicin ės architekt ūros paveldo regioniniai savitumai .

Kult ūros paveldo vietovi ų apsaug ą, pritaikym ą ir naudojim ą užtikrina valstybin ės ilgalaik ės programos:

1) Etnin ės kult ūros pl ėtros valstybin ė programa, patv. LRV 2003 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 793. Tikslas – nustatyti etnin ės pl ėtros prioritetines kryptis, sudaryti finansines ir teisines prielaidas, užtikrinti kult ūros paveldo išsaugojim ą, pažinim ą ir naudojim ą , pl ėtoti etnografini ų region ų savitum ą, integruoti etnin ę kult ūrą į švietimo sistem ą, gerinti etnin ės kult ūros subjektams tinkamas veiklos s ąlygas, didinti etnin ės kult ūros vaidmen į bendrame kult ūros procese.

2) Lietuvos etnografini ų kaim ų išlikimo ilgalaik ė programa, patv. LRV 2003 m. rugs ėjo 16 d. nutarimu Nr. 1171. Tikslas – sukurti palanki ą aplink ą ekonominei ir socialinei etnografini ų kaim ų pl ėtrai panaudojant išlikus į kult ūros paveld ą, vietos tradicijas kaimo verslumui didinti bei kaim ų bendruomeni ų poreikiams tenkinti. Programa įgyvendinama 2003– 2006 m. Programos įgyvendinimo priemon ė – parengta ir patvirtinta 2004 m. spalio 20 d. „Saugotin ų etnografini ų kaim ų ir sodyb ų nustatymo, vertinimo ir atrankos kriterijus“

3) Ilgalaik ė dvar ų paveldo objekt ų – istorini ų želdyn ų ( park ų) tvarkymo darb ų programa, patv. 2005 sausio 10 d. KVAD (KPD) įsakymu Nr. Į-09 Numatomos

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 44

programos formavimo prielaidos, pagrindin ės programos nuostatos ir priemon ės j ų išsaugojimui.

4) Ilgalaik ė medini ų dvar ų paveldo objekt ų tvarkymo darb ų programa, patv. 2005 sausio 5 d. KVAD (KPD) direktoriaus įsakymu Nr. Į-04. Numatomos metodologin ės apsaugos nuostatos ir juridin ės bei informacin ės priemon ės medini ų dvar ų paveldo objekt ų išsaugojimui.

5) LR Vyriausyb ės nutarimas: Dėl dvar ų paveldo išsaugojimo programos įgyvendinimo priemoni ų patvirtinimo (2003 m. balandžio 18 d. Nr. 481)

6) Kult ūrinio turizmo pl ėtros programa . (Vilnius, 1998). Joje numatytos kult ūrinio turizmo pl ėtros programos tikslai ir uždaviniai, programos realizavimo priemon ės. Priemoni ų planui įgyvendinti turizmo infrastrukt ūros pl ėtrai numatoma įrengti aukštos klas ės ir komforto viešbu čius atrinktuose dvaruose , atrinkti ekspoziciniai objektai pagal temines programas.

7) Kaimo turizmo pl ėtros programa (Vilnius,1998). Pagrindinis šios programos tikslas buvo išanalizuoti Lietuvos kaimo turizmo situacij ą, tendencijas ir galimybes. Ypatingas d ėmesys buvo skiriamas problemoms, susijusioms su šios srities finansavimu ir investicijomis, apmokymu, marketingu ir kaimo turizmo paslaugas teikian čių organizacij ų veikla.

8) Nacionalin ė turizmo pl ėtros programa (Vilnius, 2003) Programos tikslas - įvertinti turizmo pl ėtros tendencijas ir, vadovaujantis nacionaliniais ir turizmo sektoriaus strateginiais dokumentais, numatyti Lietuvos turizmo plėtros prioritetines kryptis ir priemones joms įgyvendinti.

Laukiami rezultatai įgyvendinant šias programas: • sudaromos palankesn ės s ąlygos kult ūros paveldo objekt ų išsaugojimo užtikrinimui ir integravimui į visuomen ės gyvenim ą; • efektyvesnis ES fond ų ir kitos tarptautin ės paramos panaudojimas; • sudaromos palankesn ės s ąlygos pristatyti Europoje Lietuvos kult ūros paveld ą; • sudaromos palankesn ės s ąlygos valstyb ės ekonominei, socialinei ir kult ūrinei raidai, geresniems kult ūrin ės tapatyb ės element ų, tradicij ų ir gyvenimo b ūdo ryšiams nacionaliniu, regioniniu bei vietiniu lygiais.

Kult ūros paveldo vertybi ų pritaikymas

Svarbiausi siekiai Jurbarko rajono savivaldyb ės kult ūros paveldo teritorij ų sprendiniuose remiantis pagrindin ėmis kult ūros paveldo apsaugos nuostatomis: • išsaugoti ir atgaivinti paveld ėtą etnini ų region ų savitum ą atspindint į kult ūros ir istorin į paveld ą • Stiprinti valstyb ės institucij ų ir visuomen ės atsakomyb ę už kult ūros paveldo išsaugojim ą.

Jurbarko rajono savivaldyb ės kult ūros paveldo apsauga realizuojama pritaikant j į viešam naudojimui, o kult ūros vertyb ės, esan čios saugomose teritorijose – kult ūriniam turizmui pl ėtoti. Kult ūros paveldo objektai – piliakalniai, bažnytkaimiai, urbanistinis ir etnografinis paveldas kartu su gamtos paminklais yra nacionalinio paveldo ir kartu

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 45

kult ūrinio turizmo ištekliai. Svarbu panaudoti kult ūros paveldo objektus nacionaliniam bei tarptautiniam pažintiniam turizmui.

Istorijos ir architekt ūros paveldo objektai gali b ūti naudojami tik apži ūrėjimui, apži ūrėjimui ir infrastrukt ūros pl ėtrai arba pažintinio turizmo infrastrukt ūrai vystyti. Juose gali vykti kult ūriniai renginiai, parodos. Konkretesnis kult ūros paveldo objekt ų pritaikymas detalizuojamas specialiuosiuose kult ūros paveldo objekt ų teritorij ų planuose. Architekt ūros paveldas geriausiai išsaugomas j į naudojant. Buvusi ų dvar ų sodyboms tinkamiausia paskirtis poilsio, administravimo, švietimo įstaig ų įkūrimas. Apži ūrėjimui, viešbu čiams ar infrastrukt ūros pl ėtrai tinkamiausi nebeveikiantys vienuolynai. Panaudos paskirtis galima įvairi, užtikrinanti paveldo objekto verting ųjų savybi ų išsaugojim ą. Naudojimo pob ūdis nustatomas miest ų ir rajon ų savivaldybi ų ar j ų teritorij ų bendruosiuose planuose.

Kraštovaizdžio vietov ės teritorijos vizualiniam patrauklumui turi įtakos ir kult ūros paveldo objekt ų b ūkl ė. Atsižvelgiant į tai, b ūtina skirti resurs ų miest ų ir miesteli ų kult ūros paveldo objekt ų tvarkymui. Tam tikslinga kiekvienam objektui parengti specialiuosius teritorij ų tvarkymo planus ir individualius apsaugos reglamentus, kurie reglamentuot ų naujas statybas kult ūros paveldo teritorijos ir j ų apsaugos zonose. Rengiant apskrities miest ų ir rajon ų savivaldybi ų ar j ų teritorij ų bendruosius planus, būtina atsižvelgti į kult ūros paveldo b ūkl ę ypa č šiuose miestuose ir miesteliuose. Urbanistikos paveldo objektams, pasižymintiems kult ūrine verte (esamiems ir si ūlomiems), si ūloma suteikti kult ūros vertyb ės kodus, nustatyti teritorijos ribas, apsaugos zonas ir parengti individualius apsaugos reglamentus arba specialius planus. Naujai si ūlomi objektai: Seredžius, Raudon ė, Girdžiai, Skirsnemun ė, Smalininkai

Efektyvios ir užtikrintos kult ūros paveldo apsaugos pagrindas yra teisin ės baz ės veiksmingumo užtikrinimas. Kult ūros paveldo apsaugai užtikrinti reikalingas teisini ų, informacini ų ir finansini ų priemoni ų sureguliavimas.

Ekonomiškai naudinga pritraukti potencialius investuotojus norin čius pritaikyti paveldo vertybes šiandieniniam naudojimui, aptarnavimo, komercijos, turizmo reikm ėms. Reikalinga atkreipti d ėmes į į priva čius investuotojus, ketinan čius įsigyti, išsinuomoti ilgesniam laikui ir galin čius restauruoti kult ūros paveldo objektus. Tikslinga sukurti dalinio kompensavimo mechanizm ą paveldo objekt ų restauravimui ir tvarkymui, kurio imasi fiziniai ir juridiniai savininkai (privat ūs asmenys, fondai, draugijos ir kita). Efektyvus kompensavimo mechanizmas pagreitint ų kult ūros paveldo atgaivinim ą ir priartinim ą prie visuomen ės.

Kult ūrinis ir pažintinis turizmas yra dažniausias kult ūros paveldo panaudojimo pob ūdis. Turizmo pl ėtra panaudojant kult ūros paveldo išteklius pasitarnauja regiono ekonomikos augimui. Ji tiesiogiai priklauso nuo regiono savivaldos institucij ų kryptingo darbo.

Kult ūros paveldo išsaugojimui ir tausojan čiam naudojimui svarbus informacijos skleidimas ir kryptingas visuomen ės švietimas. Reikalinga užtikrinti žini ų prieinamum ą, tinkam ą informacijos pateikim ą.

Įgyvendinant siek į pl ėtoti pažintin į ir kult ūrin į turizm ą reikalinga parengti savivaldyb ės kult ūrinio turizmo pl ėtros program ą. Tam tikslinga atlikti išsamesn ę turizmo ištekli ų analiz ę, įvertinti paveldo vertybi ų b ūkl ę, paruošti lankytin ų viet ų trasas, steigti turizmo informacinius centrus.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 46

Skleidžiant informacij ą apie paveldo vertybes svarbu infrastrukt ūros išvystymas. Strategiškai patogiose vietose tikslinga išd ėstyti informacin ės sistemos ženklus. Didinti informacijos apie kult ūros paveldo objektus leidyb ą ir platinim ą.

2.5. Sprendini ų įgyvendinimo prioritetai

2.5.1. Gamtinio kraštovaizdžio apsaugai:

1. Ekologini ų kompensacini ų funkcij ų stiprinimas gr ąžinant ir gausinant kraštovaizdžio nat ūralum ą atkurian čius elementus į labiausiai nuskurdintas rajono gamtinio karkaso teritorijas – agrarines takoskyras bei migracijos koridorius. 2. Atsakomyb ės už nustatyt ų gamtinio kraštovaizdžio apsaugos nuostat ų vykdym ą esamose konservacinio prioriteto saugomose teritorijose bei pakran čių apsaugos juostose ir zonose realus įgyvendinimas. 3. Gamtinio kraštovaizdžio apsaugos kriterij ų realizavimas vertinant statybos bei ūkin ės veikos projektus. 4. Gamtinio kraštovaizdžio apsaugos svarbos įtvirtinimas rajono ekologinio švietimo programose.

2.5.2. Biologin ės įvairov ės apsaugai:

1. Buveini ų apsaugai svarbi ų teritorij ų (BAST) tinklo įteisinimo užbaigimas. 2. Numatyt ų ekologini ų koridori ų funkcin ės biologin ės kokyb ės stiprinimas. 3. Atsakomyb ės už nustatyt ų biologin ės įvairov ės apsaugos nuostat ų vykdym ą nacionalin ėse saugomose ir Natura 2000 teritorijose realus įgyvendinimas. 4. Miško, pelki ų ir nat ūrali ų piev ų ekosistem ų biologin ės įvairov ės palaikymas ir degradavimo sustabdymas.

2.5.3. Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugai:

Siekiant išsaugoti savivaldyb ės kult ūros paveld ą pagrindinis prioritetas, remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, teiktinas kult ūros paveldo teritorij ų integravimo į krašto gyvenim ą užtikrinimas, tinkamas naudojimas ir prieži ūra. Vystant kult ūros paveldo teritorij ų apsaug ą ir palaikym ą, pirmiausia atsižvelgti į rajonui būdingiausias paveldo r ūšis – etnografinio ir archeologinio kult ūros paveldo, pili ų, dvar ų objektus ir teritorijas. 1. Išsaugant regionui b ūdingiausi ą etnografin į paveld ą reikalinga parengti specialiuosius teritorij ų tvarkymo planus, nustatant apsaugos zonas, saugojimo ir tvarkymo režimus, pritaikant ir panaudojant etnografinį paveld ą, išryškinami objekt ų tradicin ės architekt ūros bruožai.

2. Archeologinio paveldo išsaugojimas, tvarkymas ir panaudojimas reikalauja pritaikyti atitinkam ą infrastrukt ūros sistem ą, atsižvelgiant į objekt ų reprezentatyvum ą, b ūkl ę, autento išlikim ą.

Kult ūros paveldo teritorij ų tvarkymo sprendini ų įgyvendinimas numatomas žemesnio lygmens teritorij ų planuose, nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos specialiuosiuose kult ūros paveldo teritorij ų planavimo dokumentuose, kult ūros paveldo objekt ų tvarkymo darb ų projektuose.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 47

3. REKREACIN ĖS TERITORIJOS

3.1. Bendrosios nuostatos

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane Kauno – Jurbarko rekreacinis arealas išskirtas kaip nacionalin ės svarbos labai didelio rekreacinio potencialo arealas, užimantis svarbi ą viet ą rekreacijos pl ėtros teritorin ėje sistemoje.

Jurbarko rajono rekreacin į potencial ą sudaro turtingi rekreaciniai ištekliai. Rekreaciniai ištekliai – tai gamtin ės ar kult ūrin ės aplinkos savyb ės (taip pat ir rekreacin ė infrastrukt ūra), tinkamos žmoni ų visaver čiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti.

Pagrindinius rekreacin ės aplinkos išteklius sudaro: - gamtin ė aplinka, tinkanti poilsiui (vaizdingas gamtovaizdis, miškai, vandens telkiniai, kiti gamtiniai ištekliai) bei sveikatos ir darbingumo atstatymui (terapin į poveik į turin čios gamtin ės aplinkos klimatin ės savyb ės), - rekreacijos reikm ėms tinkantis kult ūros paveldas (verting ą kult ūros paveld ą turintys miesteliai ir kaim ų gyvenviet ės bei vietov ės, kult ūriniu atžvilgiu vertingi pavieniai objektai bei gyvosios kult ūros reiškiniai ir pavyzdžiai), - turizmo paslaug ų ir specialaus intereso objektai (viešbu čiai, moteliai, sve čių namai, reabilitacijos centrai, kempingai, poilsio namai, rekreacin ės sodybos, ūkinink ų sodybos, stovyklaviet ės, kult ūros centrai ar objektai, sporto ir pramog ų centrai, kiti turistin ės traukos objektai). - viešoji turizmo infrastrukt ūra (turistin ės bei poilsio trasos, poilsio aikštel ės, apžvalgos aikštel ės, informacin ė įranga ir kt.).

Jurbarko savivaldyb ė turi nemaž ą gamtin į turizmo potencial ą, kur į sudaro estetiškai verting ų vietovi ų gausa, up ės ir j ų nuostab ūs sl ėniai, išraiškingumu pasižymintis Nemuno sl ėnis, miškai, rajono teritorijoje esantis Panemuni ų regioninis parkas.

Kaip gamtin ės, taip ir kult ūrin ės aplinkos savyb ės, tinkamos žmoni ų poilsiui organizuoti, yra vienos iš svarbiausi ų rekreacini ų ištekli ų. Savivaldyb ės kult ūriniai turizmo ištekliai vertinami d ėl savitumo, bet šis potencialas nepakankamai panaudojamas turizmui.

Daugelis paveldo objekt ų nenaudojami turist ų lankymui. Kult ūros paveldo objektai, atsižvelgiant į j ų atraktyvum ą ir b ūkl ę, gali b ūti atkuriami ir restauruojami, pritaikomi ekspozicinei paskir čiai, paslaug ų ir viešajai turizmo infrastrukt ūrai, juose gali b ūti derinama tiek ekspozicin ė, tiek infrastrukt ūros paskirtis. Svarbi ą turizmo ištekli ų dal į sudaro specialaus intereso objektai (muziejai, pramog ų, laisvalaikio, sveikatingumo objektai) ir rekreacin ė infrastrukt ūra – rekreacinei veiklai organizuoti reikalingi viešosios turizmo infrastrukt ūros ir kiti aptarnavimo objektai. Ši ų turistin ės traukos objekt ų (išskyrus rajono miestus) yra ne tiek daug Jurbarko rajono potencialiose rekreacin ėse zonose.

Svarbiausi uždaviniai pl ėtojant rekreacij ą Jurbarko rajono savivaldyb ėje yra šie:

• pl ėsti rekreacijai gamtinėje aplinkoje specializuot ų teritorij ų tinkl ą ir kurti j ų infrastrukt ūrą; • intensyvinti turizmo, ypa č pažintinio, kult ūrinio pl ėtr ą ir stiprinti jo potencial ą;

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 48

• nustatyti rekreacijos aptarnavimo centrus bei vietoves, rekreacinio funkcinio prioriteto zonas; • organizuoti poils į vaizdingose kaimiškose teritorijose, pritaikyti poilsio reikm ėms kitas rekreacijai naudojamas ir įteisintas teritorijas su nat ūralia arba kaimiška aplinka; • sudaryti s ąlygas naudoti miško žem ę kitiems gyventoj ų poreikiams tenkinti (poilsiui, medžioklei, turizmui, šalutiniam miško ištekli ų naudojimui); • parodyti gyvosios etnokult ūros bei moderniosios kult ūros židinius, faktus bei reiškinius; • sudaryti prielaidas pažinti savivaldyb ės gamtinei įvairovei, eksponuoti svarbiausias jos vertybes; • demonstruoti saugomo gamtos ir kult ūros paveldo apsaugos ir tvarkymo b ūdus; • sukurti kruizinio turizmo bei turizm ą lydin čio pramog ų verslo sistem ą.

Rekreacijos pl ėtojimas sudaro s ąlygas visuomenei susipažinti su Jurbarko rajono gamtin ėmis ir kult ūrin ėmis vertyb ėmis, padeda tenkinti gyventoj ų poreikius poilsiui gamtoje. Vystant rekreacij ą ir turizm ą rajono teritorijoje (ypatingai pietin ėje rajono dalyje), ji gal ėtų tapti išskirtine Lietuvos vietove, pasižymin čia aukštu rekreacijos aptarnavimo lygiu ir kokybe, savita gamtine ir kult ūrine aplinka, si ūlan čia kokybiškas turizmo ir poilsio paslaugas ir ištisus metus pritraukian čia gausius lankytoj ų srautus.

Įvertinus rekreacini ų ištekli ų potencial ą Jurbarko rajono teritorijoje, atsižvelgus į kitas savivaldyb ės teritorijos naudojimo funkcijas, nustatomi rekreacijos ir turizmo vystymo prioritetai, formuojama rekreacini ų teritorij ų sistema, teritorij ų rekreacin ės veiklos specializacija (kurortin ė, poilsin ė, pažintin ė, pramogin ė, sportin ė, kult ūrin ė, kaimo turizmas ir kt.), numatomos rekreacin ės vietov ės.

Rekreacini ų teritorij ų sistema – tai rekreacini ų teritorij ų, lankytin ų ir turizmo paslaug ų objekt ų , siejam ų turistin ėmis trasomis, apibr ėžtas teritorinis junginys.

Rekreacin ės vietov ės – tai rekreacin ės teritorijos (žem ės sklyp ų grut ės), pasižymin čios rekreacini ų ištekli ų koncentracija ir didel ėmis rekreacin ės pl ėtros galimyb ėmis, kurioms nustatytas rekreacinio naudojimo prioritetas.

Pagrindin ės rekomenduojamos bei vystytinos rekreacijos rūšys Jurbarko rajone yra šios: • poilsis gamtoje (bendroji poilsin ė rekreacija), • pažintin ė, • sportin ė, • pramogin ė, • verslin ė • gydomoji (kurortin ė) rekreacija, • kaimo turizmas.

Bendroji poilsin ė rekreacija – tai bendro pob ūdžio poilsis gamtoje tikslu atstatyti žmogaus j ėgas. Pažintin ė rekreacija – tai poilsis gamtin ėje ar kult ūrin ėje aplinkoje tikslu pažinti aplink ą, jos istorij ą, prigimt į, savybes, prapl ėsti kult ūrin į akirat į, kt. Sportin ė rekreacija – tai poilsiavimas gamtin ėje arba dirbtin ėje aplinkoje, siekiant žmogaus fizin ės kult ūros tiksl ų, skirtas fiziniam lavinimuisi.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 49

Pramogin ė rekreacija - tai poilsis gamtoje ar tam pritaikytoje dirbtin ėje aplinkoje, dalyvaujant įvairaus pob ūdžio pramogose. Verslin ė rekreacija - tai poilsis gamtoje, renkant miško g ėrybes, medžiojant, ž ūklaujant. Gydomoji rekreacija – tai poilsis kurortin ėje aplinkoje tikslu atstatyti ar pagerinti sveikat ą. Kaimo turizmas - tai poilsis gamtoje, kaimo sodyboje. Kurortin ė teritorija – LR Vyriausyb ės suteikiamas statusas gyvenamajai vietovei ar jos daliai, kurioje yra bent vienas iš ši ų gamtini ų ištekli ų, galin čių tur ėti gydom ųjų savybi ų (mineraliniai vandenys, gydomosios durp ės ar purvas, rekreaciniai želdiniai ir vandens telkiniai, sveikatai palankus mikroklimatas) ir speciali infrastrukt ūra naudoti šiuos išteklius sveikatingumo, turizmo ir poilsio reikm ėms. Kurortin ė teritorija taip pat turi pasižym ėti vaizdingu kraštovaizdžiu ir tur ėti sutvarkyt ą (tinkama) rekreacin ę aplink ą.

3.2. Rekreacijos ir turizmo vystymo galimyb ės

Pagrindiniais veiksniais įtakojan čiais rekreacini ų teritorij ų tvarkymo strategijos formavim ą laikomi: • gamtin ės aplinkos ištekli ų turtingumas, • kult ūros paveldo turtingumas, • esamos rekreacin ės infrastrukt ūros išvystymo lygis, • vietos gyventoj ų ekonomini ų galimybi ų, • aplinkos sveikumas, • aplinkos ekologinio atsparumas.

Pagal šiuos veiksnius ir remiantis LR teritorijos bendrojo plano sprendiniais, Jurbarko rajono teritorijoje išskirti 4 rekreaciniai resursinio potencialo arealai (3.2.1.lentel ė), kuri ų ribas daugiausiai l ėmė rekreacinių ištekli ų pob ūdis, gamtin ės aplinkos ištekli ų ir kult ūros paveldo turtingumas. Rekreacijos (turizmo) teritorin ės pl ėtros galimyb ės numatytos pagal areal ų patrauklumo kategorijas ir rekreacin ės pl ėtros potencial ą.

LR teritorijos bendrajame plane pagal areal ų patrauklumo kategorijas pietin ė Jurbarko rajono teritorijos dalis priskiriama labai didelio potencialo Kauno - Jurbarko rekreaciniam arealui. Jurbarko rajono rekreacini ų resursini ų areal ų potencialo svarbiausi ypatumai, lemiantys jų realaus rekreacinio naudojimo perspektyv ą bei galimybes, teikiami 3.2.1. lentel ėje.

Jurbarko rajono rekreacini ų resursini ų areal ų potencialo pob ūdis 3.2.1. lentel ė

Gamtin ės Kult ūros Rekreacin ės Rekreacin ės Arealo Resursinio arealo aplinkos paveldo aplinkos aplinkos Nr. zon ų pavadinimas ištekli ų turtingumas sveikumas atsparumas turtingumas I Seredžiaus ir Dubysos G1 K2 A1 E3 I Veliuonos-Raudon ės G1 K1 A2 E3 I Jurbarko- Smalinink ų G1 K1 A2 E1 II Viešvil ės-Girdži ų G1 K2 A1 E2 III Eržvilko-Pašaltuonio G2 K2 A1 E2 IV Staki ų-Vadžgirio G3 K3 A1 E1

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 50

Indeks ų reikšm ės: Gamtin ės aplinkos rekreacini ų ištekli ų turtingumas: • turtingi (didelis rekreacijai tinkam ų akvatorij ų ir mišk ų plot ų kiekis, didelis vietovi ų vaizdingumas) – G1 ; • vidutiniškai turtingi (vidutiniškas rekreacijai tinkam ų mišk ų plot ų ir akvatorij ų kiekis, vidutinis vietovi ų vaizdingumas) – G2 ; • neturtingi (rekreacijai tinkam ų mišk ų ir akvatorij ų stoka, vietovi ų vaizdingumas nedidelis) – G3 .

Kult ūrin ės aplinkos turtingumas: • turtingi (gausu pripažint ų nacionaliniu mastu kult ūros paminkl ų ir vertybi ų sankaup ų arba yra išlik ę raišk ūs etnokult ūriniai bruožai bei ženklai, arba yra daug labai reikšming ų valstyb ės istorijos fakt ų ir juos liudijantis labai vertingas paveldas) – K1 ; • vidutiniškai turtingi (yra pavieni ų reikšming ų nacionaliniu mastu kult ūros paminkl ų, taip pat kult ūros vertybi ų sankaup ų, yra išlik ę kult ūrin į identitet ą liudijan čių etnokult ūrini ų bruož ų, yra pavieni ų reikšming ų istorini ų fakt ų ir juos liudijan čių paminkl ų) – K2 ; • neturtingi (yra nedaug dispersiškai išsid ėsčiusi ų kult ūros vertybi ų, nykstantys etnokult ūriniai bruožai, išlik ę pavieniai istoriniai faktai) – K3.

Rekreacin ės aplinkos sveikumas: • geras (n ėra išreikštos taršos, sausa) – A1 ; • vidutiniškas (yra silpnos oro ar vanden ų taršos židini ų, nemažai dr ėgn ų viet ų) – A2 ; • prastas (yra stiprios oro ar vanden ų taršos židini ų, gausu dr ėgn ų viet ų) – A3 .

Rekreacin ės aplinkos ekologinis atsparumas: • didelis (tinkama intensyviam masiniam rekreaciniam naudojimui) – E1 ; • vidutiniškas (tinkama vidutinio intensyvumo masiniam rekreaciniam naudojimui) – E2 ; • mažas (tinkama nedidelio intensyvumo masiniam rekreaciniam naudojimui) – E3 .

Gana svarbus rekreacijos vystymo elementas – išskirt ų areal ų rekreacin ė specializacija, kuri yra nustatoma pagal rekomenduotinas prioritetines bei kitas galimas vystyti rekreacijos r ūšis. Nustatyti Rajono teritorijos rekreacini ų resursini ų areal ų vystymo galimyb ės pateiktos 3.2.2 lentel ėje.

3.2.2. lentel ė Jurbarko rajono rekreacini ų resursini ų areal ų vystymo galimyb ės Rekreacinio Arealo Perspektyvin ės Rekreacin ės Vystytinos resursinio potencialas pl ėtros infrastrukt ūros rekreacijos arealo Nr. lygmuo i švystymo lygis Rūšys

I labai didelis P1 R2 tg pkvs II didelis P2 R2 gpt vs III vidutinis P3 R3 vg t IV mažas P3 R3 tg v

Indeks ų reikšm ės:

Rekreacijos perspektyvin ės pl ėtros lygmuo: P1 – aukštas (galimyb ė pl ėtoti nacionalin ės reikšm ės rekreacines sistemas); P2 – vidutinis (galimyb ė pl ėtoti regionin ės reikšm ės rekreacines sistemas); P3 – žemas (galimyb ė formuoti lokalin ės reikšm ės rekreacines sistemas);

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 51

Esamas rekreacin ės infrastrukt ūros išvystymo lygis: R1 - aukštas (suformuota kokybiška infrastrukt ūra); R2 - vidutinis (tobulintina infrastrukt ūra); R3 - žemas (neišvystyta infrastrukt ūra);

Vystytinos rekreacijos r ūšys: g – poilsis gamtoje, s – sportin ė rekreacija, v – verslin ė rekreacija, t – pažintin ė rekreacija, p – pramogin ė rekreacija, k – kurortin ė rekreacija; (Prioritetin ės rekreacijos pl ėtros indeksai pažym ėti paryškintu šriftu).

3.3. Pl ėtotini rekreacijos aptarnavimo centrai ir vietov ės

Pagal aukš čiau nurodytus veiksnius rekreacin ės sistemos pl ėtojimo br ėžinyje Jurbarko rajono teritorijoje išskiriama 15 rekreacijos aptarnavimo centr ų ir rekreacinio prioriteto vietovių (funkcinio rekreacinio naudojimo prioriteto zonos, kuri ų ribas lemia rekreacinis gamtin ės bei kult ūrin ės aplinkos turtingumas).

Rekreacijos (turizmo) teritorin ės pl ėtros galimyb ės numatytos pagal ši ų centr ų ir vietovi ų patrauklumo kategorijas ir j ų rekreacin ės pl ėtros potencial ą.

Svarbi ą viet ą rekreacijos pl ėtros teritorin ėje sistemoje užima rekreacijos aptarnavimo centr ų suskirstymas pagal reikšm ę:

• regionin ės svarbos rekreacinio vystymo centrai, • rajonin ės svarbos rekreacinio vystymo centrai, • lokalin ės rekreacinio vystymo vietov ės.

Rekreacijos ir turizmo pl ėtojimo br ėžinyje išskirti:

• labai didelio potencialo rekreaciniai vienetai, priskiriami regionin ės reikšm ės rekreacijos aptarnavimo centrams. Tokie centrai rajone yra septyni – tai Jurbarko ir Smalinink ų miestai, Seredžiaus, Veliuonos, Raudon ės ir Viešvil ės miesteliai bei Pilies I kaimas; • didelio potencialo rekreaciniai vienetai, sudarantys rajonin ės reikšm ės rekreacinius centrus, yra trys – Skirsnemun ės, Girdži ų ir Klangi ų kaimai; • vidutinio potencialo rekreacin ės teritorijos, sudaran čios lokalin ės reikšm ės rekreacines vietoves. Toki ų kaimo gyvenam ųjų vietovi ų yra penkios - Klausu čių, Jurbark ų, Pašaltuonio, Eržvilko ir Staki ų kaimai; • Vietov ės, pasižymin čios rekreaciniais ištekliais ir rekreacin ės pl ėtros galimyb ėmis. Rajono teritorijos rekreacijos pl ėtojimo br ėžinyje jos išskiriamos kaip rekreacinio funkcinio prioriteto zonos. Tai poilsio zona prie Jurbark ų tvenkinio, į j ą patenka Užkalni ų ir Vertim ų kaim ų dalis teritorij ų.. Didel ė rekreacinio žem ės naudojimo prioriteto zona išskirta rajono rytin ėje dalyje prie Dubysos up ės. Šioje zonoje galima pamin ėti Padubysio, Burbiški ų ir Daujot ų kaimus. Panemun ėje esan čios poilsio vietov ės – Kazik ėnų, Grei čių, Kaln ėnų ir Šilin ės kaimo gyvenamosios vietov ės.

Būdinga, kad didžioji dalis savivaldyb ėje numatyt ų rekreacinio aptarnavimo centr ų ir vietovi ų yra polifunkcinio pob ūdžio, apjungiantys 2-3 rekreacin ės specializacijos kryptis.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 52

Kitas svarbus rekreacijos vystymo elementas – išskirt ų centr ų ir vietovi ų rekreacin ė specializacija - buvo nustatytas pagal rekomenduotinas rekreacijos r ūšis (ži ūr. rekreacijos pl ėtojimo br ėž. ir 3.2.1. lentel ė).

Rekreacini ų centr ų ir vietovi ų suskirstymas pagal specializacij ą Jurbarko rajone : 1- bendras turizmas, 2 – poilsis gamtoje, 3 – pažintinis turizmas, 4 – pramogin ė ir sportin ė rekreacija, 5 – kurortinis gydymas, 6 – kaimo turizmas. (Rekomenduojamos rekreacijos r ūšys 3.3.1. lentel ėje surašytos į eil ę pagal užimam ą reikšm ę rekreaciniame centre ar vietov ėje).

Jurbarko rajono rekreacini ų centr ų vystymo galimyb ės 3.3.1.lentel ė Rekreaci- ni ų centr ų Rekreacinio centro, vietov ės pavadinimas Vystytinos rekreacijos ir vietovi ų rūšys Nr. Regionin ės svarbos 1. Jurbarko miestas 1, 3, 4, 2 2. Smalinink ų miestas 3, 5, 2, 4 3. Seredžiaus miestelis 3, 2 4. Veliuonos miestelis 3, 2 5. Raudon ės miestelis 3, 4, 2 6. Viešvil ės miestelis 3, 2, 4 7. Pilies I kaimas 3, 2 Rajonin ės svarbos 8. Skirsnemun ės kaimas 3, 2 9. Girdži ų kaimas 3, 4 10. Klangi ų kaimas 3, 2 Lokalinio rekreacinio prioriteto vietov ės 11. Klausu čių kaimas 4, 2 12. Jurbark ų kaimas 2 13. Pašaltuonio kaimas 2 14. Eržvilko kaimas 3,2 15. Staki ų kaimas 2

Jurbarko rajono teritorijoje planuojant rekreacijos ir turizmo vystymo sistem ą buvo sprendžiami šie uždaviniai: • įvertintas bendras rekreacinis rajono teritorijos vystymo potencialas; • įvertinti galimi rekreaciniai poreikiai; • nustatyta rajono teritorijos rekreacinio naudojimo koncepcija, vystymo kryptys; • nustatytos reikalingos vystyti žemesnio lygmens rekreacin ės teritorijos, rekreacinio funkcinio prioriteto vietov ės bei zonos; • nustatyta rekreacini ų centr ų ir vietovi ų specializacija; • si ūloma galim ų turistini ų tras ų sistema; • nustatyti rekreacinio prioriteto zon ų žem ės naudojimo reglamentai.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 53

3.4. Rekreacini ų vietovi ų (zon ų) naudojimas, tvarkymas ir apsauga

Bendrojo plano sprendiniuose išskirt ų rekreacinio funkcinio prioriteto zon ų ribos yra santykin ės, š į reliatyvum ą lemia rajoninio planavimo lygmuo, atitinkamai plano mastelis. Šios ribos turi b ūti tikslinamos rengiant teritorij ų specialiuosius ar detaliuosius planus. Kiekvienu atveju, rengiant planavimo užduotis žemesnio lygmens teritorij ų planavimo dokumentams ar vykdant j ų derinimo ir tikrinimo proced ūras, siekiant nustatyti pastar ųjų dokument ų atitikim ą bendrojo plano sprendiniams, negalima šias ribas laikyti tiksliomis.

Planuojant buvo laikomasi ši ų nuostat ų: • kraštovaizdžio tvarkymo zonos išskiriamos atsižvelgiant į esam ų vietovi ų patrauklumo kategorijas ir j ų rekreacin ės pl ėtros potencial ą, teritorijos apsaugos ir naudojimo pob ūdį; • rekreacin ės teritorijos gali b ūti nustatomos žem ės ūkio (Z), mišk ų ūkio (M), vanden ų ūkio (H) ir kitos tikslin ės paskirties žem ėje (K), išskyrus konservacin ės paskirties teritorijas (valstybinius rezervatus ir draustinius), taip pat sklypus, skirtus krašto apsaugai bei teritorijas, kuriose rekreacin ė veikla draudžiama įstatym ų ir kit ų teis ės akt ų; • nustatomas kraštovaizdžio tvarkymo pob ūdis nepriklauso nuo žem ės nuosavyb ės formos, rekreacinio prioriteto zonos gali b ūti tiek valstyb ės, tiek priva čios nuosavyb ės žem ėje; • rekreacin ėse teritorijose, esančiose žem ės ūkio paskirties žem ės sklypuose, nerengiant detali ųjų plan ų ir nekei čiant pagrindin ės tikslin ės žem ės naudojimo paskirties, gali b ūti statomi bei eksploatuojami kaimo turizmo ir turistin ės stovyklos paslaugoms teikti reikalingi statiniai; • vandens telkiniams nustatomas rekreacinio naudojimo prioritetas.

Remiantis šiomis nuostatomis ir konkretizuojant sprendinius, numatytus patvirtintoje rajono teritorijos koncepcijoje, buvo išskirtos šios rekreacinio funkcinio prioriteto zonos :

• R1 – intensyvi rekreacija (prioritetas teikiamas vis ų rekreacijos form ų pl ėtrai, galima ilgalaikio ir trumpalaikio poilsio statini ų statyba, kei čiant žem ės naudojimo paskirt į į kit ą.); • R2 – ekstensyvi rekreacija (prioritetas teikiamas kaimo turizmui žem ės ūkio paskirties žem ėje, kitos paskirties žem ėje galima trumpalaikio poilsio statini ų statyba, numatant įrengti stovyklavietes, poilsiavietes, papl ūdimiu ir kt..);

Intensyvi rekreacija – tai poilsio organizavimas, žemei suteikiant kit ą paskirt į, rekreacinio žem ės naudojimo prioritet ą, turint tiksl ą įrengti ilgalaikio (stacionaraus) poilsio statinius (motelius, viešbu čius, poilsio namus, kempingus, sveikatingumo kompleksus, turizmo bazes ir kt.), gamtin ę aplink ą pritaikant intensyviam lankytoj ų srautui, įrengiant p ėsčiųjų, dviratinink ų ar žirginio turizmo tak ų, poilsio bei apžvalgos aikšteli ų sistem ą, pagal specialius reikalavimus tvarkant miškus ( įrengiant parkus bei miško parkus), vandens telkini ų pakrantes, kitus gamtinius kompleksus, kuriant reikaling ą rekreacin ės infrastrukt ūros sistem ą.

Ekstensyvi rekreacija – tai poilsio organizavimas, turint tiksl ą sudaryti s ąlygas lankytis gamtoje pažintiniais (pažintinio turizmo) ar kitais (grybavimas, uogavimas ir kt.) tikslais, įrengiant trumpalaikio poilsio vietas (poilsiavietes, stovyklavietes,

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 54

papl ūdimius, regyklas ir kt.), pažintinius p ėsčiųjų, dviratinink ų ar žirginio turizmo takus ar vandens turizmo trasas, pagal specialius reikalavimus tvarkant miškus (kuriant miško parkus), vandens telkini ų pakrantes, kitus gamtinius kompleksus, kuriant minimali ą rekreacin ės infrastrukt ūros sistem ą. Ekstensyviai rekreacijai priskiriamos ir kaimo turizmo sodybos žem ės ūkio paskirties žem ėje. Planuojant teritorijas b ūtina įvertinti esamos ūkin ės veiklos sanitarin ės apsaugos zonas.

Kaimo turizmas (poilsis kaime) – tai ramaus individualaus bei šeimyninio poilsio organizavimas priva čiame sektoriuje, daugiausia kaimo sodybose, sudarant s ąlygas pabuvoti kaimo aplinkoje, susipažinti su tradicine gyvensena, gamtos ir kult ūros paveldo vertyb ėmis.

Rekreacinio funkcinio prioriteto zon ų apsaugos, naudojimo ir tvarkymo b ūtinosios sąlygos (reikalavimai) turi b ūti detalizuojami pagal konkre čios vietos s ąlygas ir ypatumus sekan čiose teritorinio planavimo stadijose – konkre čios teritorijos specialiajame ar detaliajame plane. Gamtos paveldo objektai saugomi ir tvarkomi vadovaujantis LR saugom ų teritorij ų įstatymu, Saugom ų gamtini ų kraštovaizdžio objekt ų nuostatais ir Specialiosiomis žem ės ir miško naudojimo s ąlygomis. Kult ūros paveldo objektai (nekilnojamosios kult ūros vertyb ės) ir j ų teritorijos saugomi ir tvarkomi vadovaujantis LR nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų apsaugos įstatymu ir kitais teis ės aktais. O ši ų objekt ų ir teritorij ų apsaug ą nuo fizinio ir vizualinio poveikio (vizualin ės taršos) reglamentuoja „Saugom ų teritorij ų tipiniai apsaugos reglamentai“.

Jurbarko rajono teritorijos rekreacinio funkcinio prioriteto zon ų naudojimas, tvarkymas ir apribojimai pateikti 3.4.1. lentel ėje.

3.4.1. lentel ė. Rekreacinio prioriteto zon ų žem ės naudojimo reglamentavimas

Zonos Zonos apib ūdinimas Naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentai indeksas • Prioritetas teikiamas vis ų rekreacijos r ūši ų R1 Intensyvi rekreacija pl ėtrai; (intensyvaus vystymo • prioritetas teikiamas rekreaciniam žem ės rekreacinio funkcinio naudojimui kitos paskirties žem ėje; prioriteto zonos) • galima ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastat ų statyba.; gali b ūti statomi stovyklavie čių, kemping ų, turizmo centr ų, poilsio nam ų ar kitoki ų stacionari ų rekreacini ų statini ų kompleksai; • kuriama intensyviai lankyti pritaikyta aplinka, rekreacin ė inžinerin ė infrastrukt ūra. • rekreaciniais interesais gali b ūti kei čiamas gamtin ės aplinkos pob ūdis • naujos statybos ir tvarkymo priemon ės turi iš esm ės gerinti turistin ės ir poilsio aplinkos kokyb ę. • gamtinio karkaso teritorijose prioritetas teikiamas želdyn ų formavimui; • konservacin ės paskirties žem ės naudojimas taikomas saugomiems gamtos ir kult ūros paveldo objektams.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 55

R2 Ekstensyvi rekreacija • Prioritetas teikiamas rekreaciniam žem ės (tausojan čio vystymo naudojimui; rekreacin ės zonos) • draudžiama statyti ilgalaikio poilsio pastatus, išskyrus kaimo turizmo sodybas žem ės ūkio paskirties žem ėje; • leidžiama įrengti poilsiavietes, sustojimo aikšteles ir maudykles; kitos paskirties žem ėje galima trumpalaikio poilsio statini ų statyba; • leidžiama formuoti tik minimali ą rekreacin ę infrastrukt ūrą, išsaugant gamtin ę aplink ą, nat ūral ų kraštovaizd į. • gamtinio karkaso teritorijose prioritetas teikiamas želdyn ų formavimui; • planuojant teritorijas b ūtina įvertinti esamos ūkin ės veiklos sanitarin ės apsaugos zonas; • konservacin ės paskirties žem ės naudojimas taikomas saugomiems gamtos ir kult ūros paveldo objektams.

3.5. Rekreacinės ir turizmo infrastrukt ūros (turizmo tras ų) vystymas

Rekreacijos pl ėtojimas sudaro s ąlygas visuomenei susipažinti su Jurbarko savivaldyb ės gamtin ėmis ir kult ūrin ėmis vertyb ėmis, padeda tenkinti gyventoj ų poreikius poilsiui gamtoje. Didžiosios dalies dabartini ų ir nauj ų poilsiui gamtoje galim ų panaudoti rajono vietovi ų perspektyva labai priklauso nuo jų rekreacin ės aplinkos kokyb ės esminio pagerinimo.

3.5.1. Rajono rekreacin ės infrastrukt ūros pl ėtojimas

Rekreacin ėms teritorijoms priskiriamos teritorijos, kurios pasižymi ne tik rekreaciniais ištekliais, bet ir teritorijos, turin čios turizmo paslaug ų arba poilsio infrastrukt ūrą. Turizmo paslaug ų infrastrukt ūra yra svarbi siekiant pritraukti lankytojus ir gerai išnaudoti rajono kult ūrinius ir gamtinius išteklius. Turizmo paslaugos skirstomos į pagrindines ir papildomas. Pagrindin ės turizmo paslaugos rajone b ūtų apgyvendinimo, maitinimo, pramog ų, turizmo informacijos paslaugos ir Smalinink ų rekreacin ėje vietov ėje - kurortinio gydymo paslauga. Papildomos turizmo paslaugos – kelion ės organizavimo paslaugos, transporto, inventoriaus nuomos, žvejybos, grybavimo, kult ūrini ų rengini ų, konferencij ų ir kt. Kad suaktyv ėtų turist ų srautai į Jurbarko rajono savivaldyb ę, reikia steigti traukos centrus, pl ėtoti itin plataus spektro rekreacines paslaugas, sukurti puikios kokyb ės paslaugas teikian čią turist ų aptarnavimo infrastrukt ūrą, galin čią aptarnauti tiek Lietuvos, tiek užsienio turistus.

Kurortinio statuso teritorij ų perspektyva rajone sietina su Smalinink ų miesto bei Viešvil ės kaimo gyvenviet ės galimyb ėmis siekti kurortin ės teritorijos statuso. Šios gyvenviet ė, ypa č Smalinink ų miestas, iš esm ės, atitikdamos LR Vyriausyb ės 2006 m. patvirtintus reikalavimus gamtiniams ištekliams, tur ėtų tikslingai kurti jiems naudoti UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 56

reikaling ą speciali ą turizmo bei poilsio infrastrukt ūrą ir daugiau d ėmesio skirti rekreacin ės aplinkos tvarkymui. Tolimesn ėje perspektyvoje galimas abiej ų gyvenvie čių rekreacinio kurortinio potencial ų apjungimas ir naujo nacionalin ės svarbos kurorto formavimas. Tokiose kurortin ėse vietov ėse kaip Smalininkai ir Viešvil ė, bei jų artimoje aplinkoje tikslingas yra papl ūdimio, želdyn ų, miško park ų, viešbu čių, sve čių nam ų, turizmo informacijos centr ų, turizmo kompleks ų, moteli ų, kemping ų, jaunimo nakvyn ės nam ų, sporto aikštyn ų, golfo lauk ų ir kit ų panašaus pob ūdžio rekreacin ės infrastrukt ūros objekt ų k ūrimas pagal regiono, savivaldyb ės ar rekreacini ų teritorij ų strateginiuose, specialiuosiuose ir detaliuosiuose planuose numatytas vystymo kryptis ir sprendinius.

Jurbarko rajone didelis d ėmesys tenka pažintinio turizmo pl ėtrai, nes b ūtent ši rekreacijos forma vaidina svarbiausi ą vaidmen į reprezentuojant rajon ą šalies ar užsienio turistams, ugdant gyventoj ų supratim ą apie gimt ąjį krašt ą. Tod ėl b ūtina apgalvotai ir racionaliai panaudoti esamus pažintinio turizmo išteklius, formuojant turistini ų tras ų bei maršrut ų tinkl ą, įrengiant kokybišk ą rekreacin ę infrastrukt ūrą. Rajone pažintinio turizmo sistema numatyta pl ėtoti siekiant eksponuoti gamtin į bei kult ūrin į rajono savitum ą, jo kraštovaizdžio vertybes. Turi b ūti tvarkomi ir eksponuojami pažintin ę vert ę turintys gamtiniai bei kult ūriniai objektai, j ų grup ės ir kompleksai.

Panemuni ų regioninis parkas, dalinai Viešvil ės gamtinis rezervatas, pagal specialius tvarkymo planus planuoja saugom ų teritorij ų detalizuotas rekreacijos ir pažintinio bei mokomojo turizmo, jų infrastrukt ūros vystymo sprendinius.

Rajono teritorijos bendrojo plano sprendiniuose išskirti tinkamiausi poilsiauti papl ūdimiai ir maudyklos (ži ūr. rekreacijos pl ėtojimo br ėžin į). Rajono teritorijoje planuojami papl ūdimiai: Jurbark ų seni ūnija ir Jurbarko miestas: 1. Mituvos up ės Jurbark ų tvenkinys; 2. Grei čių karjeras; Raudon ės seni ūnija: 3. Raudon ėje papl ūdimys prie Nemuno; Seredžiaus seni ūnija: 4. Seredžiuje papl ūdimys prie Nemuno; 5. Klausu čių tvenkinys; Viešvil ės seni ūnija: 6. Viešvil ės tvenkinys; Veliuonos seni ūnija: 7. Veliuonoje papl ūdimys prie Nemuno; Skirsnemun ės seni ūnija: 8. Papl ūdimys prie Nemuno ties Skirsnemune; Girdži ų seni ūnija 9. Mituvos up ės Girdži ų tvenkinys; Eržvilko seni ūnija: 10. Pašaltuonio gyvenviet ėje papl ūdimys prie Šaltuonos up ės; 11. Kūlvertišk ėse papl ūdimys prie Šaltuonos; 12. Eržvilke papl ūdimys prie Šaltuonos; 13. Rutkiškiuose papl ūdimys prie Šaltuonos.

Planuojamuose rekreacijos ir turizmo centruose bei j ų artimojoje aplinkoje, atsižvelgiant į ši ų centr ų santykin ę svarb ą, tikslinga yra kurti turizmo informacijos centrus, turizmo kompleksus, viešbu čius, motelius, restoranus-svetaines, kempingus, jaunimo nakvyn ės namus ir kitus panašius rekreacin ės infrastrukt ūros objektus.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 57

Planuojamose rekreacinio prioriteto vietov ėse racionalus yra maudykl ų ir papl ūdimi ų, miško park ų, sve čių nam ų, poilsio nam ų, kaimo turizmo sodyb ų, maitinimo įstaig ų, kemping ų, stovyklavie čių, sporto aikšteli ų ar panaši ų rekreacin ės infrastrukt ūros objekt ų k ūrimas ir palaikymas pagal savivaldyb ės strateginiuose bei specialiuosiuose, detaliuosiuose planuose šioms teritorijoms numatytas rekreacijos vystymo programas ir vystymo sprendinius.

Stovyklaviet ės ir kaimo turizmo sodybos rajono teritorijoje gal ėtų b ūti kuriamos rekreacin ėse zonose prie Dubysos up ės, Klausu čių gyvenviet ės gretimoje aplinkoje, teritorijoje prie Jurbark ų tvenkinio nuo Jurbark ų iki Vertim ų gyvenviet ės. Šiose zonose poilsiui numatytos vietos gali b ūti skirtos iškylauti, pritaikytos aktyviam ir pasyviam poilsiui, grybauti, uogauti ir žvejoti. Planuojamose stovyklaviet ėse privalo b ūti nustatytos vietos palapin ėms statyti ir įranga maistui ruošti, higienos poreikiams tenkinti, aktyviam poilsiui organizuoti.

3.5.2. Svarbiausios turist ų jud ėjimo trasos

Jurbarko rajono gamtos ir kult ūros paveldo ištekliai, gamtinis potencialas, teritorijoje esantis Panemuni ų regioninis parkas bei vis did ėjantis šio potencialo panaudojimo – įsisavinimo poreikis s ąlygoja b ūtinyb ę pl ėtoti turistin ę infrastrukt ūrą rajone. Vis ų pirma yra b ūtinas turizmo tras ų – automobili ų, dvira čių ir p ėsčiųjų, vandens turizmo – tinklo atnaujinimas, pl ėtojimas bei įjungimas į bendr ą Lietuvos bei tarptautini ų maršrut ų tinkl ą. Turizmo trasos – tai lankymo maršrutai, apjungiantys kult ūrinio turizmo objektus, numatyti per pa čias gražiausias ir įdomiausias turist ų lankymui vietas. Pagal reikšm ę turizmo trasos yra: • tarptautin ės; • nacionalin ės; • vietin ės. Pagal maršrutus turizmo trasos gali b ūt: linijin ės, žiedin ės bei spindulin ės. Pagal keliavimo priemones Jurbarko rajone turizmo trasos skirstomos į autoturizmo, dviratinink ų - p ėsčiųjų bei vandens turizmo trasas. Galima b ūtų pagalvoti apie žirg ų turizmo tras ų įrengimo galimybes.

Automobili ų turizmo trasos

Jurbarko rajono rekreacini ų teritorij ų pl ėtojimo br ėžinyje pažym ėtos svarbiausios autoturist ų judėjimo trasos sutampa su atitinkan čiomis svarbiausiomis savivaldyb ės teritorijos transporto magistral ėmis, transporto keliais. Pagal keli ų reikšm ę, j ų b ūkl ę, kult ūros ir gamtos ištekli ų pakel ėse patrauklum ą ir gaus ą išskirtos nacionalin ės ir regionin ės autoturizmo trasos, kurios jungia svarbiausius rajono ir regiono rekreacijos aptarnavimo centrus bei rekreacines vietoves. Automobili ų tras ų sukuriamas turizmo produktas yra automobili ų turizmo maršrutai (ži ūr. Rekreacijos ir turizmo pl ėtojimo br ėžin į). Rekomenduojama rajono teritorin ė autoturizmo sistema susideda iš dviej ų skirtingo ilgio, formos ir turinio maršrut ų: • Nacionalinis Panemuni ų autoturizmo maršrutas; • Regioninis „Karšuvos žiedo“ autoturizmo maršrutas. Maršrut ų trasoms gali b ūti panaudojamos atsikartojan čios, kitiems maršrutams tarnaujan čios tras ų atkarpos, o atskir ų maršrut ų trasos gali b ūti apjungiamos.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 58

Sprendiniuose pažym ėtas nacionalinis Panemuni ų autoturizmo maršrutas atitinka LR bendrajame plane rekomenduojamo nacionalinio reprezentacinio kult ūrinio turizmo maršruto - “Lietuvos istorijos ir kult ūros v ėrinys” atkarp ą Jurbarko rajone.

Automobili ų turizmo maršrutas „Karšuvos žiedas“ – tai Taurag ės apskrities bendrajame plane naujai si ūloma turizmo trasa, sudaryta tikslingai apjungus Taurag ės regionui LR teritorijos bendrajame plane rekomenduot ų Vidurio Lietuvos ir Paj ūrio park ų žied ų dalis. Šis maršrutas: „ Taurag ė – Šilal ė – Upyna – Bijotai – Skaudvil ė – Eržvilkas – Stakiai – Veliuona – Jurbarkas – Viešvil ė - Bit ėnai – Pag ėgiai – Žygai čiai – Balskai – Taurag ė“ apjungia visus regiono savivaldybi ų bei svarbiausius turizmo centrus ir leidžia susipažinti su vaizdingiausiomis bei gamtos ir kult ūros vertyb ėmis išsiskirian čiomis istorinio Karšuvos regiono teritorijomis, pirmiausiai regioniniais parkais.

Dvira čių - p ėsčiųjų turizmo trasos

Dvira čių turizmo, o tuo pa čiu ir dvira čių, kaip ekologiško transporto populiarinimas yra aktualus kaip visoje Europoje, taip ir Lietuvoje. Pagrindiniai pl ėtros principai, kurie taikomi dvira čių trasoms ir visai dviratinink ų infrastrukt ūrai: • Saugumas. Dvira čių trasa, turi užtikrinti maksimal ų dviratinink ų, p ėsčiųjų ir kit ų trasos naudotoj ų saugum ą, ir minimaliai sumažinti visas gr ėsmes; • Vientisumas. Dvira čių trasos, turi b ūti vientisos ir nepertraukiamos, integruotos į bendr ą, tame tarpe ir vietini ų dvira čių tras ų tinkl ą; • Tiesumas. Dvira čių trasose vengiama nereikaling ų apvažiavim ų ir lank ų, bet jie galimi siekiant parodyti ypatingo grožio kraštovaizdžius ir kitus svarbius turistinius objektus; • Patrauklumas. Dvira čių trasa turi nat ūraliai įsilieti į aplink ą ir papildyti j ą siekiant sukurti patrauklias keliavimo dvira čiais s ąlygas; • Komfortas. Dvira čių trasa turi užtikrinti patog ų dviratinink ų eism ą.

Pagrindin ės numatomos dvira čių trasos Jurbarko rajono teritorijoje : • Nacionalin ės svarbos dvira čių turizmo trasa „Nemuno dvira čių kelias“. Jurbarko rajone šis maršrutas jungia pagrindinius rajono rekreacijos aptarnavimo centrus: Seredži ų – Klausu čius – Veliuon ą – Raudon ę – Pilies I gyvenviet ę – Skirsnemun ę – Jurbark ą – Smalininkus – Viešvil ę. • Regionin ės reikšm ės veloturizmo dvira čių trasa „Karšuvos dvira čių žiedas“. Šios dvira čių trasos maršrutai numatyti per pa čias gražiausias ir įdomiausias turist ų lankymui Lietuvos vietas. Šios trasos maršrutas: „Taurag ė – Pagramantis – Balskai – Paj ūris – Šilal ė – Upyna – Bijotai – Skaudvil ė – Batakiai - Eržvilkas – Girdžiai – Jurbarkas – Viešvil ė – Bit ėnai – Pag ėgiai – Žygai čiai – B ūdvie čiai – Taurag ė“ apjungia visus Taurag ės regiono savivaldybi ų bei svarbiausius rekreacijos aptarnavimo centrus. Šis maršrutas leidžia susipažinti su vaizdingiausiomis gamtos ir kult ūros vertyb ėmis, išsiskirian čiomis Karšuvos krašto teritorijomis, pirmiausiai regioniniais parkais. • Dvira čių turizmo trasa „Vidurio Lietuvos park ų žiedas“. Ši trasa buvo rekomenduojama LR bendrojo plano sprendiniuose. Jos maršrutas: Jurbarkas – Raseiniai – Tytuv ėnai – Šiauliai – Žagar ė.

Dvira čių trasos apjungia rekreacinius centrus, apjungia į bendr ą tinkl ą esamas ilgo nuotolio dvira čių trasas ir surenka dviratinink ų srautus iš kit ų tras ų. Prisideda prie esam ų dvira čių tras ų išvystymo. Paprastai susiejamos su geografin ėmis, gamtin ėmis ar kult ūrin ėmis ypatyb ėmis. Pritaikytos vietini ų žmoni ų poreikiams ir skatinan čios juos

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 59

važin ėti dvira čiais. Praeina per pa čias gražiausias ir įdomiausias vietas, kur įmanoma, siekiama išvengti ne įdomi ų ir monotonišk ų trasos atkarp ų.

Rengiant konkre čių tras ų specialiuosius, detaliuosius, techninius projektus turi b ūti numatytos priemon ės užtikrinti trasos naudotoj ų eismo saugum ą, trasos turi b ūti paženklintos atitinkamais dvira čių trasos ženklais, reguliariai tam tikru atstumu privalo tur ėti išd ėstytas poilsio, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas su išvystyta infrastrukt ūra.

Vandens turizmo trasos

Vandens turizmo ašis Jurbarko rajono teritorijoje yra Nemunas. Nemuno vandens kelias buvo pla čiai naudojamas nuo sen ų laik ų iki pat m ūsų amžiaus vidurio, kai autotransportas ir išpl ėtotas autokeli ų tinklas nukonkuravo vandens transport ą. Pastaraisiais metais, pl ėtojant turizm ą kaip svarbi ą ūkio šak ą, turistin ėms trasoms, j ų tinklo įvairovei bei pl ėtrai tenka svarbus vaidmuo. Šiuo atžvilgiu Nemuno up ė yra labai svarbi, naudojama ir tinkanti vis ų r ūši ų vandens turizmui. Nacionaliniame lygmenyje Nemuno sl ėnis yra unikalus, išvys čius Nemuno linijin ę rekreacinę sistem ą „Gardinas – Druskininkai – Kaunas – Jurbarkas - Kurši ų marios“ Nemuno vandens turizmo trasa tapt ų tarptautin ės reikšm ės Nemuno vandens keliu. Svarbiausi uždaviniai pl ėtojant Nemuno up ės, kaip tarptautinio vandens turizmo kelio panaudojim ą pažintiniam bei sportiniam turizmui yra šie: • stacionari ų prieplauk ų tinklo pl ėtimas (garlaiviams); • maž ųjų (arba laikin ų) prieplauk ų tinklo pl ėtimas; • stovyklavie čių vandens turistams pakrant ėse įrengimas; • tr ūkstam ų informacini ų ženkl ų keliaujantiems vandeniu apie lankytinus turistinius objektus pakrant ėse įrengimas.

Sprendiniuose pažym ėtos šios vandens turizmo trasos rajono teritorijoje: • Nacionalin ę svarb ą turinti svarbiausioji vandens turizmo trasa – „Nemuno vandens kelias“, kurios turistinio panaudojimo intensyvinimo perspektyvos siejamos su prieplauk ų infrastrukt ūros k ūrimu, numatant rajono teritorijoje 2 stacionarias – Raudon ės ir Jurbarko bei 4 mobilias - Seredžiaus, Veliuonos, Pilies ir Panemun ės prieplaukas. Įvertinant numatom ą Smalinink ų-Viešvil ės kurortinio vystymo perspektyv ą b ūtų tikslingas si ūlyti įrengti dar kelet ą papildom ų prieplauk ų šioje Panemuni ų atkarpoje. • Regionin ės svarbos „Dubysos vandens kelias“ , skirtas vandens turizmui baidar ėmis arba valtimis. • Rajonin ės svarbos „Šešuvio vandens kelias“ prie Varlaukio gyvenviet ės ir „Šaltuonos vandens kelias“ tarp Eržvilko ir Pašaltuonio gyvenvie čių. Šias upes yra galima panaudoti vandens turizmui baidar ėmis arba lengvomis valtimis.

Pagrindiniai vandens turizmo maršrutai yra esami, si ūlomi nauji rajonin ės svarbos maršrutai. Numatomos tokios vandens maršrut ų vystymo kryptys: • populiarinti esamus ir mažiau žinomus vandens turizmo maršrutus; • gerinti vandens turizmo maršrut ų infrastrukt ūrą, t.y. įrengti daugiau stovyklavie čių, sutvarkant j ų infrastrukt ūrą, ženklinti vandens turizmo maršrutus. Ši ų nuostat ų b ūtina laikytis rengiant konkre čių vandens turizmo tras ų specialiuosius, detaliuosius, techninius projektus.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 60

3.6. Įgyvendinimo prioritetai

Bendrasis prioritetas Jurbarko rajono rekreacin ės sistemos raidoje teiktinas pažintinio turizmo ir bendrojo poilsio gamtoje, tarp j ų kaimiškoje aplinkoje, vystymui.

Rekreacini ų teritorij ų tvarkymo nuostatoms įgyvendinti nustatomi šie prioritetai: • Pl ėtoti Jurbarko miest ą kaip regionin ės svarbos rekreacin į centr ą, kuriant vidutinio ir aukšto lygio turizmo infrastrukt ūrą bei poilsio ir pramog ų baz ę, nepriklausan čią nuo sezon ų ir didinan čią trauk ą. • Kurortin ės vietov ės statuso Smalinink ų miestui ir jo aplinkai įgyvendinimas, kur pagrindin ė kurorto veiklos sritis b ūtų gydomoji rekreacija - tai poilsis kurortin ėje aplinkoje tikslu atstatyti ar pagerinti sveikat ą. • Stiprinti regionin ės svarbos rajono rekreacinius centrus - Seredžiaus, Veliuonos, Raudon ės ir Viešvil ė miestelius, bei Pilies I kaimo gyvenviet ę, sukuriant puikios kokyb ės paslaugas teikian čią turist ų aptarnavimo infrastrukt ūrą, pl ėtojant poilsio ir pramog ų paslaugas. • Vystyti rajonin ės svarbos rekreacijos aptarnavimo centrus – Skirsnemun ės, Girdži ų ir Klangi ų kaimo gyvenvietes, pl ėtojant turizmo paslaug ų pasirinkim ą, sukuriant rekreacin ę infrastrukt ūrą poilsiui ir pramogoms bei įvairiems renginiams. • Vystyti pažintin į turizm ą ir poils į tam palankias s ąlygas turin čiuose nedideliuose rekreacin ėse teritorijose - Klausu čių, Jurbark ų, Pašaltuonio, Eržvilko ir Staki ų kaimo gyvenviet ėse. • Vystyti numatytas turizmo ir poilsio vietoves (rekreacines zonas), gerinant rekreacin ės aplinkos kokyb ę, pl ėtojant poils į. kaimo turizmo sodybose. Tai poilsio zona prie Jurbark ų tvenkinio ir rekreacinio prioriteto zona rajono rytin ėje dalyje prie Dubysos up ės. • Pl ėtoti rekreacin ę infrastrukt ūrą nacionalinio kult ūrinio turizmo maršruto – „Lietuvos istorijos ir kult ūros v ėrinys“ Jurbarko rajono teritorijos atkarpoje nuo Seredžiaus iki Viešvil ės.

Kuriant konkre čiose rekreacinėse teritorijose reikaling ą rekreacijos pl ėtros sistem ą, keliami šie uždaviniai: • reguliuoti rekreacini ų ištekli ų naudojim ą; • parengti lankymui gamtos ir kult ūros objektus, ieškant investicij ų vertingam gamtos ir kult ūros paveldui bei vertingam gamtiniam kraštovaizdžiui eksponuoti; • numatyti sportinio turizmo pl ėtr ą; • įrengti turistini ų tras ų atkarpas ir rekreacin ę infrastrukt ūrą; • nustatyti valstyb ės paramos, investicij ų pritraukimo prioritetus; • poilsio kaime (kaimo turizmo) organizavimas numatytose rekreacin ėse vietov ėse; • Nemuno vandens kelio trasos įsisavinimas, reikalingos rekreacin ės infrastrukt ūros suk ūrimas.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 61

4. BIOPRODUKCINIO ŪKIO IR KITOS TERITORIJOS 4.1. Žem ės ūkio teritorijos 4.1.1. Žem ės ūkio veiklai naudotin ų teritorij ų ypatumai

1. Jurbarko raj. savivaldyb ės teritorija patenka į: Vidurio Lietuvos ir Žemaitijos plynaukš čių zonas , šios zonos buvo suformuotos Taurag ės apskrities teritorijos generaliniame plane ir atitinka Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame ( generaliniame) plane nustatytas zonas: 1) Vidurio Lietuvos zona , į kuri ą įeina didesnioji Jurbarko rajono savivaldyb ės dalis apib ūdinama dideliu teritorijos įsavinimo žem ės ūkiui laipsniu ir našiomis žem ėmis bei palankiomis s ąlygomis suformuoti stambius ūkinink ų ir žem ės ūkio įmoni ų ūkius. Rekomenduojamos žem ės ūkio gamybos pagrindin ės specializuotos šakos – kvie čių, lin ų, raps ų auginimas, pienininkyst ė ir kiauli ų auginimas; 2) Žemaitijos plynaukš čių zona , į kuri ą įeina miškingiausia rajono savivaldyb ės dalis tai Viešvil ės, Smalinink ų, Jurbark ų seni ūnijos ir dalis Eržvilko seni ūnijos. Zona pasižymi vidutinio našumo žem ėmis. Rekomenduojamos žem ės ūkio gamybos pagrindin ės specializuotos šakos – bulvi ų ir jav ų auginimas bei kiaulininkyst ė, pagalbin ės šakos – m ėsini ų galvij ų auginimas ir pienininkyst ė.

2. Visose zonose į atskirus pozonius išskirta žem ė, įeinanti į gamtinio karkaso teritorijas. Šiose teritorijose žem ės naudojimas reglamentuojamas įvertinant:

1) rekomenduojam ą ekologin ę įvairov ę užtikrinan čių žem ės naudmen ų sud ėtį. Jeigu ekologin ė įvairov ė nepakankama, leistinas didesnis esamos pad ėties keitimas: mišk ų ir lauk ų bei vandens telkini ų apsaugini ų želdini ų įveisimas, tvenkini ų įrengimas, daugiame čių žolyn ų užimt ų plot ų išd ėstymo įvairov ės didinimas; 2) gamtinio karkaso teritorijose rekomenduojama vystyti tik tausojam ąjį arba ekologin į ūkininkavim ą.

4.1.2. Žem ės ūkio teritorij ų naudojimo funkcini ų prioritet ų zonos

3. Analiz ės pagrindu Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijoje suformuotos agrarini ų teritorij ų naudojimo funkcini ų prioritet ų (specializuotos žem ės ūkio pl ėtros) zonos, kurios atitinka apskrities teritorijos generaliniame plane nustatytas zonas. Žem ės naudojimo zonos suformuotos derinant j ų ribas su numatomais rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano sprendiniais pl ėtoti urbanistin į karkas ą ir formuoti gamtin į karkas ą.

4. Jurbarko raj. sav. bendrajame plane, planuojant detalesn į teritorijos tvarkym ą, siekiama geresnio žem ės gamtini ų ir ūkini ų, taip pat nat ūrali ų, savybi ų panaudojimo kraštovaizdžio apsaugos pagrindais. Teritorijos funkcinio zonavimo pagrindas: 1) esamos b ūkl ės įvertinimas racionalaus žem ės naudojimo ir aplinkosaugos poži ūriu; 2) dirvožemi ų tip ų, granuliometrin ės sud ėties ir melioracin ės b ūkl ės analiz ė; 3) miškotvarkos duomen ų analiz ė; 4) urbanistin ės pl ėtros poveikio ir gyvenamosios, visuomenin ės, ūkin ės paskirties statini ų racionalaus išd ėstymo poreikis; 5) gamtinio karkaso formavimo ypatum ų įvertinimas.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 62

5. Analiz ės pagrindu Jurbarko raj. sav. teritorijoje suformuotos 8 agrarini ų teritorij ų naudojimo funkcini ų prioritet ų (specializuotos žem ės ūkio pl ėtros) zonos:

1) ZU Intensyvi siaurai specializuot ų ūki ų veikla urbanizuojamose teritorijose. Ši zona apima kaimo vietoves urbanizuojamose teritorijose. Šioje zonoje prioritetinis žem ės naudojimas – kitai paskir čiai. Zona skirta koncentruotos urbanizacijos, turizmo ir konversijos vystymui. Joje b ūtina pirmiausia rengti teritorij ų planavimo dokumentus, apsprendžian čius infrastrukt ūros pl ėtr ą, gyvenamosios, visuomenin ės, pramonin ės, komercin ės paskirties statini ų išd ėstymui reikaling ų žem ės sklyp ų formavim ą. Žem ės ūkio gamyb ą šioje zonoje rekomenduojama specializuoti, pritaikant miesto gyventoj ų poreikiams (sod ų ir uogyn ų įveisimas, daržininkyst ė, g ėlininkyst ė, kal ėdini ų eglaičių auginimas, pienininkyst ė ir kt.). Atsižvelgiant į did ėjan čią gyventoj ų koncentracij ą, rekomenduojamas tankus smulki ų specializuot ų intensyvios veiklos ūki ų tinklas, derinant j ų sodyb ų ( ūkini ų centr ų) viet ą ir planuojamas statybas su miest ų pl ėtr ą numatan čiais bendraisiais ar specialiaisiais planais. Šioje zonoje esantys miškai tur ėtų b ūti priskiriami IIB mišk ų grupei (rekreaciniams miškams). Nauj ų mišk ų įveisimas tur ėtų b ūti leidžiamas tik suformavus j ų ribas pagal specialiuosius ir detaliuosius planus. Dalis zonai priskirt ų teritorij ų įeina į gamtinio karkaso ribas. Šiame plote, vadovaujantis Saugom ų teritorij ų įstatymu (22 straipsnis) negali b ūti planuojami gyvenamieji kvartalai ir stambios pramon ės įmon ės at kiti žymesn ės neigiamos įtakos gamtinei aplinkai turintys objektai.

2) ZIG Intensyvi žem ės ūkio veikla labai gerose ir gerose žem ėse zona. Šiai zonai priskirta: beveik visa Jurbarko rajono sav. teritorija, išskyrus Viešvil ės ir Smalinink ų seni ūnijas. Zonoje vyraujantis reljefas – stambiai banguotoji arba sl ėniuotoji lyguma. Vyraujantys dirvožemiai – giliai karbonatingi sekliai gl ėjiški rudžemiai, tipingi pasotintieji rudžemiai ir karbonatingieji bei paprastieji išplautžemiai, kuri ų granuliometrin ė sud ėtis – lengvi priemoliai, vietomis – vidutinio sunkumo ir sunk ūs priemoliai. D ėl verting ų dirvožemi ų, galimyb ės panaudoti ariamajai žemei (vienme čiams augalams) ir artimos neutraliai reakcijos ši teritorija tinkamiausia naudoti pagal tradiciškai vystom ą ūki ų specializacij ą. Tai – dirvai reikli ų žem ės ūkio augal ų auginimas pardavimui (kvie čiai, miežiai, linai, rapsai) bei jav ų auginimas pašariniams gr ūdams (daugiausia kiaulininkyst ės poreikiams tenkinti). Pagalbin ės gamybos šakos (kiaulininkyst ė, pienininkyst ė ir kt.) gali b ūti vystomos tik d ėl s ėjomainose b ūtin ų auginti neprekini ų žem ės ūkio pas ėli ų ir ūkiuose išauginam ų pašar ų pagrindu. Gamtinio karkaso teritorijose rekomenduojamas tausojamasis ir ekologinis ūkininkavimas, laikantis teis ės aktais nustatyt ų žem ės naudojimo ir teritorijos tvarkymo reikalavim ų. Panaudojant šiuos dokumentus, turi b ūti nustatomi ir valdymo institucij ų sprendimais įteisinami konkret ūs žem ės naudojimo ir teritorijos tvarkymo reglamentai. Įvertinant naši ų dirvožemi ų apsaugos reikalavimus, visuose zonos žem ės ūkio naudmen ų plotuose rekomenduojama planuoti subalansuot ą tr ęšim ą organin ėmis ir mineralin ėmis tr ąšomis, pirmaeil į apleist ų žemi ų gr ąžinim ą žem ės ūkio veiklai ir reikiam ą sausinimo sistem ų rekonstrukcij ą. Planuojant žem ės naudmen ų sud ėties pakeitim ą, gamtin ės įvairov ės padidinimas spr ęstinas b ūdais, kurie tik minimaliai sumažint ų patogi ų mechanizuotam dirbimui nusausint ų žem ės ūkio

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 63

naudmen ų plotus. Nauj ų teritorij ų iš mišk ų ūkio paskirties žem ės ir kitos paskirties žem ės įsavinti žem ės ūkio veiklai nenumatoma.

3) ZIV Intensyvi žem ės ūkio veikla vidutin ės ūkin ės vert ės žem ėse zona. Šiai zonai priskirta: Jurbarko rajono sav. Viešvil ės ir Smalinink ų seni ūnij ų teritorijos. Zonoje vyrauja nepasotintieji sekliai gl ėjiški balkšvažemiai, vietomis, Nemuno ir Jūros upi ų sl ėniuose – paprastieji bei giliau gl ėjiški sm ėlžemiai ir tipingi giliau gl ėjiški jauražemiai. Dirvožemi ų granuliometrin ė sud ėtis - priesm ėliai ir sm ėliai. Jų ūkin ė vert ė vidutiniška, dalis dirv ų reikalinga kalkinti. Teritorijos reljefo formos įvairios, upi ų sl ėniuose ir įlom ėse daugiau piev ų ir ganykl ų. Rekomenduojamos ūkininkavimo sistemos susietos su geresniu dirvožemi ų panaudojimu: laikant pievas ir ganyklas bei auginant daugiametes žoles, dalis augalininkyst ės produkcijos turi b ūti skirta pieno – m ėsos galvijininkystei, avininkystei bei kiaulininkystei vystyti. Specializuotos augalininkyst ės šakos – bulvi ų ir žiemini ų rugi ų auginimas. Dalis pašarini ų gr ūdų tur ėtų b ūti panaudota kiaulininkystei vystyti, o ūkiai su didesniais piev ų plotais - specializuotis pieno gamybai. Gamtinio karkaso teritorijose ir regioninio parko bei draustinio teritorijose rekomenduojamas ekologinis ir tausojamasis ūkininkavimas. Miškais tikslinga sodinti didesnius apleist ų, toliau nuo keli ų esan čių žemi ų plotus. Žem ės ūkio produkcijos gamybos šak ų proporcijas tur ėtų reglamentuoti kaimo pl ėtros žem ėtvarkos projektai; juos tikslinga rengti kartu su ūki ų verslo planais.

4) Z R Intensyvios rekreacijos zona apima rekreacinio vystymo arealus. Jie išsid ėst ę Mituvos ir Armenos upi ų sl ėniuose, prie Viešvil ės miesto. Šiuose arealuose, be tradicin ės žem ės ūkio veiklos, rekomenduotina vystyti rekreacij ą rengti turizmo infrastrukt ūros pl ėtrai reikalingus teritorij ų planavimo dokumentus. Į šias vietoves įeina vertingiausiais estetiniais ištekliais pasižymin čios teritorijos už valstybini ų park ų rib ų. Šios zonos arealuose galima rengti specialiuosius planus, kurie numatyt ų rekreacini ų objekt ų išd ėstymo tankum ą, žem ės ūkio veiklai naudotin ų teritorij ų, mišk ų ir nat ūrali ų žem ės naudmen ų (medži ų - kr ūmų želdini ų, pelki ų) išd ėstym ą, vadovaujantis kraštovaizdžio formavimo principais ir aplinkosaugos institucij ų išduotomis s ąlygomis. Rekreacin ė infrastrukt ūra sprendžiama specialiuosiuose planuose, o j ų pagrindu vietose, kuriose numatyta rekreacin ės paskirties pastatų ir gyvenam ųjų nam ų statybos zonos, turi b ūti rengiami detalieji planai. Rekreacini ų vietovi ų zon ų planavimas ir tvarkymas turi būti vykdomas vadovaujantis Aplinkos ministro 2004 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. D1-35 patvirtintais Rekreacini ų teritorij ų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatais. Zonose tikslinga statyti (savivaldyb ės ir žem ės savinink ų l ėšomis) poilsio namus, turizmo ir sporto šak ų statinius, stovyklavietes, prekybos įmones, kitus paslaug ų ir pramog ų statinius. Rekreacin ė infrastrukt ūra ir poilsio objektai turi b ūti planuojami jau prad ėtose urbanizuoti teritorijose arba formuojant teritoriškai atskiras rekreacines sistemas, siekiant, kad poilsiautoj ų ir turist ų nakvyn ės viet ų susitelkimas atitikt ų kraštovaizdžio sukult ūrinimo ir užstatymo laipsn į. Gyvenamoji statyba galima tik esamose sodybose ir detaliajame plane nurodytose vietose. Savivaldyb ės l ėšomis inžinerin ė infrastrukt ūra įrengiama tik visuomenin ės paskirties statini ų aptarnavimui. Likusi teritorija, nesuplanuota rekreaciniams statiniams, turi b ūti naudojama žem ės ūkio arba mišk ų ūkio veiklai. Rekomenduotina ūkius specializuoti kaimo turizmui ir poilsiautoj ų aptarnavimui, užtikrinant racional ų žem ės ūkio paskirties žem ės ir mišk ų ūkio paskirties žem ės naudojim ą.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 64

5) ZPRP Panemuni ų regioninio parko (Žem ės ūkio paskirties žem ės esan čios ūkinio prioriteto funkcin ėse zonose). Tai teritorijos, įeinan čios į Panemuni ų regionin į park ą. Jose žem ės ūkio veikla turi b ūti vystoma vadovaujantis ši ų park ų nuostatais, planavimo schemomis ir tvarkymo planais. Valstybini ų park ų ūkinio prioriteto zonose galima ekstensyvi mišk ų ūkio ir žem ės ūkio veikla.

6) Z VR Viešvil ės valstybinio rezervato . Jokia žem ės ūkio veikla nevystoma.

7) Z S Žem ės ūkio paskirties žem ė esanti draustiniuose, Natura 2000 teritorijose. Veikl ą reglamentuoja saugom ų teritorij ų planavimo dokumentai. Šiai zonai priskirtos saugomos teritorijos, kuriose ūkin ę veikl ą reglamentuoja draustini ų nuostatai bei kiti teis ės akai. Zonos pagrindin ės funkcijos – verting ų gamtini ų kompleks ų ir objekt ų apsauga ir tausojantis naudojimas. Joje numatomas statyb ų ribojimas bei atitinkamas tvarkymo režimas pagal specialiojo (gamtosauginio) planavimo dokumentus bei kitus ūkin ę veikl ą reglamentuojan čius teis ės aktus.

8) ZE Ekstensyvaus ūkininkavimo zona gamtiniame karkase . Ji apima gamtiniam karkasui priskirtas teritorijas, kuriose rekomenduojamas tausojamasis bei ekologinis ūkininkavimas. Zonose esan čiose gamtinio karkaso teritorijose rekomenduojamas detalesnis žem ės naudojimo reglamentavimas, susij ęs su kraštovaizdžio nat ūralumo apsauga (išlaikymu, saugojimu, palaikymu, stiprinimu, kraštovaizdžio nat ūralum ą atkurian čių element ų gr ąžinimu ir gausinimu) gali b ūti realizuojamas pagal saugom ų teritorij ų planavimo dokumentus arba kaimo pl ėtros žem ėtvarkos projektus.

Agrarini ų teritorij ų naudojimo funkcini ų prioritet ų zon ų pasiskirstymas Jurbarko rajono savivaldyb ės seni ūnijose pateikta lentel ėje 4.1.2.1 Savivaldyb ėje vyrauja intensyvi žem ės ūkio veikla labai gerose ir gerose žem ėse, kuri sudarys 54,6% žemės ūkio paskirties žem ės, ekstensyvi ūkininkavimo zona gamtiniame karkase užima 30,7% žem ės ūkio paskirties žem ės.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 65

4.1.2.1 lentel ė. Žem ės ūkio teritorij ų naudojimo prioritetai.

Pažym ėta Zon ų apib ūdinimas Užimamas plotas seni ūnijose (%) plane s ė

ų s

s ų i ė i ų ė č č ų Veliuonos Veliuonos Viešvil Jurbarko raj. sav. Jurbark Seredžiaus Skirsnemun Smalinink Šimkai Eržvilko Eržvilko Girdži Juodai Raudon ZU Intensyvi siaurai 3,4 2,0 7,9 12,6 0,5 2, 7,0 44,2 2,5 1,9 9,6 5,7 specializuot ų ūki ų veikla urbanizuojamose teritorijose ZIG Intensyvi žem ės ūkio 67,0 59,9 49,4 55,4 64,3 43,3 60,6 51,0 54,7 54,6 veikla labai gerose ir gerose žem ėse ZIV Intensyvi žem ės ūkio 6,3 20,5 18,3 1,6 veikla vidutin ės ūkin ės vert ės žem ėse ZR Intensyvios rekreacijos 1,6 2,2 2,1 4,7 33,0 30,7 2,4 zona

ZPRP Panemuni ų regioninio 12,5 3,9 5,8 12,4 3,0 parko (žem ės ūkio paskirties žem ės esan čios ūkinio prioriteto funkcin ėse zonose)

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 66

ZVR Viešvil ės 0,1 valstybinio rezervato žem ė ZS Žem ės ūkio 1,0 0,9 4,2 0,3 1,3 0,5 2,3 0,4 36,2 2,0 paskirties žem ė esanti draustiniuose, natura 2000 teritorijose ZE Ekstensyvaus 27,0 35,0 42,9 19,4 22,4 44,9 26,1 46,1 31,0 5,1 30,7 ūkininkavimo zona gamtiniame karkase. Iš viso: 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 67

6. Nustatytos rekomenduojamos žem ės ūkio veiklos zonos (funkcin ės zonos), atsižvelgiant į geriausi ų dirvožemi ų savybi ų panaudojim ą, žem ės ūkio gamybos efektyvum ą ir gamtos ištekli ų apsaug ą. Rekomenduojama intensyvios žem ės ūkio veiklos zonose pl ėtoti prekin ę žem ės ūkio gamyba ir siekti ūkio dydžio, ne mažesnio nei numatyta žem ės ūkio ministro 2003 m. liepos 1 d. įsakymu Nr.3D-269 patvirtintose rekomendacijose. Rekomenduojami minimal ūs racionalios žem ėvaldos plotai tam tikros specializacijos ūkiams: tradicinio ūkininkavimo mišrios augalininkyst ės – gyvulininkyst ės specializacijos ūkiuose – 40 ha žem ės ūkio naudmen ų, kiaulininkyst ės specializacijos arba vien augalininkyst ės specializacijos ūkiuose – 100 ha žem ės ūkio naudmen ų. Rekomenduojama tobulinti norminius teis ės aktus ir juose numatyti žem ės naudojim ą skatinant: vis ų pirma – valstyb ės paramos priemon ėmis, jas diferencijuojant taip, kad prioritetas teikti param ą b ūtų teikiamas veiklai, atitinkan čiai zonos ypatumams arba žem ėtvarkos planavimo dokumentus (jeigu to nedraudžia ES reglamentai ir direktyvos). Prioritetin ės valstyb ės paramos priemon ės tur ėtų b ūti:

1) priemiestin ėse teritorijose bei rekreacijai ir kaimo turizmui galimose panaudoti teritorijose - ekologinis ūkininkavimas, standart ų laikymasis, pusiau nat ūrini ų restrukt ūrizuojam ų ūki ų r ėmimas;

2) labai geros ir geros ūkin ės vert ės žem ėse – investicijos į žem ės ūkio valdas, jaun ųjų ūkinink ų įsik ūrimas, ankstyvas pasitraukimas iš prekin ės žem ės ūkio gamybos, žem ės ūkio vandentvarka, žem ės sklyp ų perskirstymas;

3) vidutin ės ūkin ės vert ės žem ėse – investicijos į žem ės ūkio valdas, jaun ųjų ūkinink ų įsik ūrimas, standart ų laikymasis, pusiau nat ūrini ų restrukt ūrizuojam ų ūki ų r ėmimas, žem ės ūkio ir artim ų ekonomin ės veiklos sektori ų įvairinimas, kaimo turizmo ir amat ų skatinimas, žem ės ūkio paskirties žem ės apželdinimas mišku;

4) žem ėse, įeinan čiose į saugom ų teritorij ų ribas, priklausomai nuo j ų naudojimo intensyvumo: ekologinio ūkininkavimo programa, kraštovaizdžio tvarkymo programa, vietov ės su aplinkosaugos apribojimais, standart ų laikymasis (Nitrat ų direktyva).

4.1.3. Agrarini ų teritorij ų naudojimo reglamentai

7. Savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano sprendiniai negali tiesiogiai reglamentuoti žem ės naudojimo ir teritorijos tvarkymo s ąlyg ų, ta čiau teis ės akt ų nustatyta tvarka turi poveik į speciali ųjų ir detali ųjų plan ų rengimui.

8. Žmogaus ūkin ės ir kitos veiklos, susijusios su žem ės (teritorijos) naudojimu reglamentavimas pagal bendr ąjį plan ą pasireiškia privalom ų s ąlyg ų nustatymu specialiesiems ir detaliesiems planams. Išduodamas planavimo s ąlygas, bendrojo plano organizatorius (savivaldyb ės taryba arba savivaldyb ės administracijos direktorius) gali nustatyti s ąlygas derinti teritorij ų planavimo dokument ą su bendrojo plano sprendiniais, užfiksuotais savivaldyb ės tarybos nutarime d ėl bendrojo plano patvirtinimo. Be to, turi būti vadovaujamasi įstatym ų ir Vyriausyb ės nutarim ų nuostatomis.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 68

Svarbiausios iš j ų:

1) Teritorija gyvenamosios ir kitos paskirties objekt ų statybai (urbanizuot ų teritorij ų pl ėtrai, nauding ųjų iškasen ų telkini ų eksploatavimui, tvenkini ų įrengimui, pramon ės ir ūkini ų objekt ų statybai) gali b ūti parinkta ir projektuojama tik vadovaujantis bendrojo plano sprendiniais.

2) Žem ės ūkio paskirties žem ėje esan čios žem ės ūkio naudmenos ir žem ė, su veikian čiais melioracijos įrenginiais, turi b ūti saugoma nuo j ų ploto sumaž ėjimo, vadovaujantis Žem ės įstatymo 22 straipsnio nuostata: ,,Ariamoji žem ė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutin į šalyje taip pat žem ė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi b ūti naudojama taip, kad nesumaž ėtų jų plotas, išskyrus ekologiškai nuskurdintose gamtinio karkaso teritorijose, ir nepablog ėtų dirvožemio savyb ės“. Gamtinio karkaso teritorijos pažym ėtos žem ės naudojimo ir reglament ų br ėžinyje, ta čiau kurios iš j ų yra ekologiškai nuskurdintos, gali b ūti nustatyta tik pagal Aplinkos ministerijos parengtus teis ės aktus, atitinkamais skai čiavimais įrodžius, jog šiose teritorijose mišk ų ir kit ų nat ūrali ų biocenozi ų plotas neužtikrina vietov ės ekologinio stabilumo.

3) Gamtinio karkaso teritorijose ūkin ė veikla ribojama vadovaujantis Saugom ų teritorij ų įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatomis: ,,Gamtinio karkaso rekreacin ės, mišk ų ūkio ir agrarin ės paskirties teritorijose draudžiama statyti pramon ės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrol ės leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus. Leidžiama tokia veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologin ę pusiausvyr ą ir ekosistem ų stabilum ą, atkuria pažeistas ekosistemas, yra vykdoma pagal teritorij ų planavimo dokumentus“.

4) Vietin ės reikšm ės vieš ųjų keli ų tinklas turi atitikti bendrojo plano sprendinius – jo br ėžiniuose suprojektuot ą valstybini ų ir vietin ės reikšm ės keli ų išd ėstym ą.

9. Br ėžinyje „Žem ės ūkio teritorijų vystymas“ nustatyta žem ės ūkio paskirties žem ėse reglamentuojama veikla pateikta 4.1.3.1 lentel ėje.

4.1.3.1 lentel ė. Žem ės ūkio paskirties žem ės naudojimo ir apsaugos reglamentai.

Teritorijos Trumpa reglamentuojamos Teritorijos naudojimo ir apsaugos reglamentai reglament ų teritorijos charakteristika indeksas Intensyvi siaurai specializuot ų Skatinama miest ų gyventoj ų poreikius tenkinanti ZU ūki ų veikla priemiestin ėse veikla; leidžiama rengti detaliuosius planus bei teritorijose bei urbanizuotin ų ir pakeisti pagrindin ę tikslin ę žem ės naudojimo kitai paskir čiai naudotin ų paskirt į įstatym ų ir kit ų teis ės akt ų nustatyta

teritorij ų pl ėtra tvarka. ė ū ė ė ZIG Intensyvi žem s kio veikla labai Skatinama prekin s augalininkyst s produkcijos gerose ir gerose žem ėse gamyba

ė ū ū ZIV Intensyvi žem s kio veikla Skatinama mišrios specializacijos kiai, vidutin ės ūkin ės vert ės žem ėse derinantys gyvuli ų auginim ą su prekin ės augalininkyst ės produkcijos gamyba.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 69

ZR Intensyvios rekreacijos zona Galima rekreacin ės paskirties pastat ų ir gyvenam ųjų nam ų statyba pagal detaliuosius planus. Skatinama kaimo turizmas ir kita alternatyvi žem ės ūkiui veikla ų ą ų ų ZPRP Panemuni regioninio parko Veikl reglamentuoja valstybini park nuostatai (Žem ės ūkio paskirties žem ės ir j ų teritorij ų planavimo dokumentai. Skatinamas esan čios ūkinio prioriteto specializuotas ūkininkavimas, arba panaudojimas funkcin ėse zonose) rekreacijai bei kitai alternatyviai žem ės ūkio veiklai. ą ė ZVR Viešvil ės valstybinio Veikl reglamentuoja Viešvil s valstybinio rezervato žem ė rezervato nuostatai ir jo planavimo dokumentai.

ZS Žem ės ūkio paskirties žem ė Veikl ą reglamentuoja saugom ų teritorij ų esanti draustiniuose, natura planavimo dokumentai. 2000 teritorijose ZE Ekstensyvaus ūkininkavimo Skatinamas miško įveisimas. zona gamtiniame karkase.

10. Žem ės panaudojimas pastat ų statybai reglamentuojamas vadovaujantis teis ės akt ų reikalavimais. Savivaldybi ų teritorij ų bendruosiuose planuose numatytose teritorijose gyvenam ųjų vietovi ų pl ėtrai turi b ūti leidžiama gyvenamoji statyba.

11. Ūkinink ų ūki ų registre įregistruot ų asmen ų žem ėvaldose galima statyti ūkininko ūkio sodyb ą (su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais), teis ės akt ų nustatyta tvarka parinkus viet ą statybai ir parengus statini ų projektus. Statyba galima priva čios žem ės ūkio paskirties žem ės sklypuose, nerengiant detaliojo plano. Minimal ų ūkio dyd į, kuriam esant leidžiama statyba, nustato teis ės aktai.

12. Bendrojo plano sprendini ų įgyvendinimui žem ės ūkio paskirties žem ėje reikalinga rengti kaimo pl ėtros žem ėtvarkos projektus (j ų atmain ą – atskir ų seni ūnij ų kompleksinius žem ės ūkio ir kaimo pl ėtros projektus) ir žem ės konsolidacijos projektus. Pagrindiniai ši ų žem ėtvarkos teritorij ų planavimo dokument ų sprendiniai, turintys ilgalaikes pasekmes ir b ūtini spr ęsti įvertinant svarbiausius žem ės ūkio gamybos pl ėtr ą bei kaimo kraštovaizdžio formavim ą įtakojan čius veiksnius:

1) vietin ės reikšm ės keli ų tinklo išd ėstymas; 2) stambi ųjų ūki ų centr ų išd ėstymas bei gamybos apim čių juose nustatymas; 3) sausinimo sistem ų remonto ar rekonstrukcijos poreikio nustatymas; 4) miško želdini ų detalesnio išd ėstymo ir j ų funkcij ų nustatymas; 5) žem ės ūkio naudmen ų lauk ų masyv ų, tinkam ų naudoti tam tikroms augal ų grup ėms, formavimas; 6) žem ės gerinimo priemoni ų suplanavimas; 7) nat ūrali ų kraštovaizdži ų, dirvožemio ir vandens apsaugos priemoni ų suplanavimas.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 70

4.2. Mišk ų ūkio teritorijos

4.2.1. Rajono savivaldyb ės mišk ų potencialo teritoriniai ypatumai

1. Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorija, pagal numatytas Lietuvos Respublikos bendrajame plane ir patikslintas Taurag ės apskrities teritorijos generaliniame plane strategines miškininkyst ės pl ėtros zonas bei pozones, patenka į Vidurio Lietuvos mišri ų lapuo čių - spygliuo čių zonos du mišk ų pl ėtros pozonius.

1) Vakar ų Aukštaitijos naši ų mišri ų lapuo čių - egl ės mišk ų pozonis. Pozonyje vyrauja ūkiniai miškai – 81% vis ų mišk ų ploto, tuo tarpu rezervatiniai ir specialios paskirties miškai sudaro tik 9%. Miško augavie čių našumas artimas šalies vidutiniam – 5,8 m 3/ha. Miško naudojimas gali b ūti kiek didesnis už šalies vidurk į - 4,9–5,2 m 3/ha likvidin ės medienos per metus. Nors pozonio žem ės yra vienos tinkamiausi ų žemdirbystei, mišk ų plotus reikt ų padidinti bent minimaliai – 2%. Svarbiausias miško plot ų pl ėtimo uždavinys yra apsodinti mišk ų tarpumiškes, užmirkusias, mažiausiai žemdirbystei tinkamas vietas regionin ės svarbos Nemuno - Dubysos takoskyros ruože Pieštv ėnų - Pagenai čių atkarpoje. Pozonyje svarbiausios yra kiet ųjų lapuo čių – ąžuolo, uosio augaviet ės. Jų atk ūrimui reik ėtų skirti daugiausiai d ėmesio. Palaikant ar net didinant eglyn ų plotus miškuose, didesn į d ėmes į reikt ų skirti labai vertingos beržo medienos auginimui.

2) Suvalkijos naši ų ir labai naši ų spygliuo čių - lapuo čių mišk ų pozonis. Šio pozonio dalies miško augaviet ės yra labai palankios naši ų spygliuo čių medyn ų auginimui. Pasiekiamas ypa č didelis gryn ų pušyn ų, taip pat pušies ir egl ės medyn ų našumas – 6,3 m 3/ha. Valstybin ės svarbos miškuose, kurie čia sudaro 73%, gali b ūti pasiektas vienas didžiausi ų miško naudojimo intensyvumas – 5,35 m 3/ha likvidin ės medienos per metus. Pozonio miškai svarbaus ekologinio vaidmens neatlieka – rezervatai ir specialios paskirties miškai sudaro 9%, bet yra labai reikšmingi ūkiniu atžvilgiu. Ūkiniai miškai sudaro 79% vis ų mišk ų ploto. Pozonio augaviet ės itin tinkamos intensyviam naši ų spygliuo čių medyn ų auginimui, specializuotam juodalksnio ūkiui. Šiame pozonyje pirmoje eil ėje apželdinti mišku si ūlome regionin ės svarbos Nemuno - Dubysos takoskyros ruož ą Pieštv ėnų - Pagenai čių atkarpoje.

2. Lietuvos miškingumo didinimo programoje numatyta pirmiausia želdytini plotai, kuriuose miško želdiniai atlikt ų priešerozines ar defliacines funkcijas, toliau – biologin ės įvairov ės išsaugojimo, gamtinio karkaso kompensacijos ir laukų apsaugos (geoekologines) funkcijas atliekantys plotai, taip pat plotai, esantys ūkin ės veiklos poveikiams jautriose zonose. Jurbarko rajono sav. ne miško žem ėje miško įveisiamas numatomas pirmiausia – gamtinio karkaso teritorijose ir rekreacin ėse teritorijose, po to – nusausintose apleistose ir dirvonuojan čiose žem ėse su mažos ūkin ės vert ės dirvožemiais. Regiono bendr ąją erdvin ę koncepcij ą formuojan čioms svarbiausioms tokioms ekologinio stabilizavimo teritorijoms, turin čioms kompensuoti urbanistinio - ūkinio vystymo poveik į, paprastai priskiriamos geoekologin ės takoskyros bei labiausiai išreikšti migraciniai koridoriai.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 71

3. Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijoje mišk ų plotus pirmoje eil ėje si ūlome padidinti:

1) Regionin ę svarb ą turin čiame Nemuno – Dubysos takoskyros ruože Pieštv ėnų - Pagenai čių atkarpoje; 2) naujai projektuojamose rekreacinio naudojimo teritorijose.

4. Numatomi naujai įveisti miškai pagal savo funkcijas priskirtini tai zonai ar mišk ų grupei, kuriai priskirti greta esantys miškai. Rekomenduotina, kad pirmaeilis miško sodinimas b ūtų planuojamas formuojant priešeroziniuose miškuose, lauk ų apsauginiuose miškuose ir vandens telkini ų apsaugos zon ų miškuose, gamtinio karkaso ir rekreacinio naudojimo teritorijose.

5. Siekiant įgyvendinti Lietuvos mišk ų ūkio politikos įgyvendinimo strategij ą ir padidinti šalies miškingum ą 3% ir pagerinti šalies ekonomin į tvarum ą ir užtikrinti mišk ų bendrojoje kaimo pl ėtroje (pajamos, darbo vietos, socialinis ir ekonominis stabilumas), taip pat ekonomiškai racional ų dirvonuojan čių ir menkaver čių žemi ų panaudojim ą, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos, kraštovaizdžio formavimo, kult ūros paveldo išsaugojimo, turizmo pl ėtros ir kitus veiksnius. Jurbarko rajono savivaldyb ėje 2007-2020m laikotarpyje numatyta želdinti mišku apie 462 ha žem ės ūkiui ir kitiems tikslams naudot ų žemi ų, t. y kasmet miškas turi b ūti įveisiamas 27 ha plote (Žin. 2003, Nr.1-100). Numatomas mišk ų įveisimas žem ės ūkio paskirties žem ėje leis padidinti ekosistem ų apsaugos (draustini ų, priešerozini ų) tiek apsaugini ų mišk ų (draustini ų, valstybini ų park ų apsaugos zon ų, lauk ų apsaugini ų, vandens telkini ų apsaugos zon ų) mišk ų plotus.

4.2.1.1 lentel ė. Galimas mišk ų plot ų padid ėjimas Jurbarko raj. sav. 2007 – 2017 m.

tūkst. ha Nr. Rodikliai Jurbarko raj. sav. Taurag ės apskrityje 1. Mišk ų plotas 2007 m. sausio 1 d. 57,5 145,5 2. Mišk ų plot ų poky čiai:

3. 1) d ėl mišk ų įveisimo žem ės ūkio paskirties ir kitose žem ėse 0,5 3,5

4. 2) d ėl savaiminio apaugimo mišku žem ės ūkio naudmenose ir kitose žem ės naudmenose 0,4 1,5 Iš viso: 0,9 5,0

Jurbarko raj. sav. teritorijoje mišk ų plotas gali padid ėti apie 0.9 t ūkst. ha ir sudarys 58,4 tūkst. ha.

Mišk ų ūkio paskirties žem ę Jurbarko rajono savivaldyb ėje valdo: 26,1% privat ūs mišk ų savininkai, 73,9% vis ų rajono savivaldyb ės mišk ų valstybiniai. Žem ės reformos metu dalis žem ės ūkio veiklai gr ąžinamoje žem ėje įsiterpusi ų mišk ų priskiriami žem ės ūkio paskirties žemei (šiuo metu miškai priva čioje žem ės ūkio paskirties žem ėje rajono savivaldyb ės teritorijoje sudaro – 2070,3ha šie plotai gali b ūti priskiriami mišk ų ūkio paskirties žemei. Atsižvelgiant į žem ės reformos įstatymu sudarytas s ąlygas mišk ų privatizavimui, taip pat į galimybes žem ės ūkiui netinkamas naudoti žemes apsodinti mišku iki žem ės reformos pabaigos išliks priva čių mišk ų did ėjimo tendencijos. UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 72

4.2.2. Mišk ų teritorij ų naudojimo kryptys 6. Helsinkio tvaraus mišk ų ūkio ir Lisabonos rezoliucijose nurodytos pagrindin ės kryptys miškotvarkiniam planavimui, iš kuri ų svarbiausios rajono savivaldyb ės teritorijos bendrajame plane: 1) miško žem ės tikslin ės paskirties išlaikymas ir geresnis jos išnaudojimas; 2) daugiatikslio miško naudojimo skatinimas siekiant reikiamo balanso tarp įvairi ų visuomen ės poreiki ų; 3) ypatingas d ėmesys ekologiškai jautri ų viet ų, ret ų saugom ų, reprezentatyvi ų ekosistem ų, kertini ų buveini ų, nat ūrali ų medyn ų su endemin ėmis ir nykstan čiomis r ūšimis išskyrimas; 4) miško apsaugini ų funkcij ų, ypa č dirvožemio ir vandens apsaugos pl ėtojimas; 5) projektuojant miško atk ūrimo priemones pirmenyb ę teikti nat ūraliam ž ėlimui, vietin ėmis medži ų r ūšimis.

7. Mišk ų ūkis Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijoje turi b ūti pl ėtojamas laikantis pagrindini ų Lietuvos mišk ų ūkio politikos tiksl ų, numatyt ų Lietuvos Respublikos bendrajame plane. Šiems tikslams priskiriami: 1) daugiatiksl ės ir miško išteklius tausojan čios mišk ų ūkio veiklos užtikrinimas subalansuojant ekonomines, socialines ir ekologines mišk ų funkcijas; 2) teritorijos miškingumo didinimas; 3) biologin ės įvairov ės miškuose išsaugojimas ir mišk ų rekreacinio potencialo didinimas; 4) pramon ės ir gyventoj ų apr ūpinimas mediena; 5) miško ištekli ų išsaugojimas ir gausinimas; 6) racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško ištekli ų naudojimas bei mišk ų produktyvumo didinimas, ir auginamos medienos kokyb ės gerinimas; 7) mišk ų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas; 8) mišk ų ekosistem ų tvarumo užtikrinimas.

8. Vis ų nuosavyb ės form ų miškai turi b ūti tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto mišk ų ūkio principus, užtikrinant racional ų mišk ų ištekli ų naudojim ą.

9. Bendrojo plano sprendini ų, įgyvendinan čių mišk ų ūkio paskirties žem ės ir mišk ų tvarkym ą, planuojantys dokumentai yra mišk ų išd ėstymo schemos ir vidin ės miškotvarkos projektai. J ų rengimas, tikslinimas ir įgyvendinimas numatomas teis ės akt ų nustatyta tvarka.

10. Miško žem ės naudojimo perspektyvos atitinka miškotvarkos planavimo dokumentuose iškeltus uždavinius: mišk ų plot ų padidinimas, daugiatikslio mišk ų naudojimo skatinimas, mišk ų stabilumo išsaugojimas, miško funkcij ų, saugant vanden į ir dirvožem į, užtikrinimas, iškirst ų mišk ų atk ūrimas, mišk ų r ūšin ės įvairov ės išlaikymas.

4.2.3. Mišk ų teritorij ų naudojimo b ūdai

11. Mišk ų išsaugojimas, nauj ų tvari ų mišk ų veisimas ir subalansuotas, tausojantis j ų naudojimas yra tarptautiniu mastu pripažinta prioritetin ė miško ūkio pl ėtros strategin ė nuostata. Mišk ų ir miško žem ės prieži ūra bei naudojimas turi b ūti tvarus turi palaikyti biologin ę įvairov ę, produktyvum ą, geb ėjim ą atsikurti, gyvybingum ą ir j ų paj ėgum ą išpildyti dabar ir ateityje atitinkamas ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas lokaliniu, nacionaliniu ir globaliniu lygiais ir nedaryti žalos kitoms ekosistemoms.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 73

Mišk ų ypa č tr ūksta erdvin ėje koncepcijoje numatytose rekreacin ėse zonose prie Mituvos up ės virš Jurbarko m. ir teritorijoje prie Armenos up ės virš Panemunių regioninio parko iki Klausu čių.

12. Atlikus kertini ų miško buveini ų inventorizacij ą, atsirado geresn ės teisin ės ir praktin ės prielaidos miškus tvarkyti pagal tvaraus ir subalansuoto mišk ų ūkio principus, užtikrinant biologin ės įvairov ės išsaugojim ą ir kraštovaizdžio stabilum ą dabar ir ateityje. Miškas yra vienas iš svarbiausi ų kraštovaizdžio komponent ų, lemian čių biologin ės įvairov ės, tvari ų ekosistem ų, kraštovaizdžio formavim ą ir išsaugojim ą. Miškai su itin laidžiais vandeniui dirvožemiais, taupiu dr ėgmės naudojimu garantuoja stabili ą gruntini ų ir požemini ų vanden ų mityb ą, išsaugo ši ų vanden ų ger ą kokyb ę, reguliuoja upi ų nuot ėkį ir oro sud ėtį.

13. Miško konservacin ės, apsaugin ės, rekreacin ės ir įvairios socialin ės - kult ūrin ės funkcijos pastaruoju metu dažniausiai vertinamos labiau nei iš jo gaunama mediena. Ta čiau ir medienos poreikiai nuolat did ėja.

14. Jurbarko raj. sav. teritorijoje mišk ų teritorij ų naudojimo b ūdai numatomi atsižvelgiant į: 1) gamtin į žemi ų bei mišk ų našum ą; 2) esam ą miškingum ą ir jo didinimo potencial ą; 3) mišk ų apsaugin ę ir rekreacin ę svarb ą kraštovaizdžio formavimui; 4) miškotvarkos duomen ų analiz ę.

15. Vyraujantys mišk ų teritorij ų naudojimo b ūdai Jurbarko rajono savivaldyb ėje pateikti 4.2.3.1 lentel ėje. Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijoje vyraus ūkini ų mišk ų sklypai negamtiniame karkase ir užims 53% raj. sav. teritorijos, ūkiniai miškai gamtiniame karkase užims 31,8% raj. sav miško žem ės.

4.2.3.1 lentel ė. Vyraujantys mišk ų teritorij ų naudojimo b ūdai Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijoje 2007-2017m.

vyrauja ekosistem ų vyrauja vyrauja ūkini ų vyrauja - ūkini ų rezervat ų apsaugos ir rekreacini ų mišk ų sklypai mišk ų sklypai (ne Seni ūnijos miškai apsaugini ų mišk ų mišk ų (gamtinio karkaso gamtinio karkaso C1 sklypai sklypai teritorijose). teritorijose) M4 M1, M3 M2 M4g (%) (%) (%) (%) (%) Eržvilko 11,2 0,1 4,4 84,3 Girdži ų 12,9 0,4 66,9 19,8 Juodai čių 6,1 0,2 58,3 35,4 Jurbark ų 6,2 0,2 42,0 51,6 Raudon ės 21,9 1,2 2,8 74,1 Seredžiaus 16,3 0,3 36,5 46,9 Skirsnemun ės 14,6 1,5 83,9 Smalinink ų 11,3 3,2 85,5 Šimkai čių 21,7 50,8 27,5 Veliuonos 9,4 52,1 38,5 Viešvil ės 6,6 22,3 0,8 16,0 54,3 Jurbarko raj. 1,1 13,2 0,9 31,8 53,0 sav.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 74

16. Suprojektuotas tausojantis ir daugiatikslis miško naudojimas užtikrina teigiam ą mišk ų plot ų did ėjimo pakilim ą, miško ekosistem ų stabilum ą, esam ą gamtini ų ir kult ūrini ų vertybi ų išsaugojim ą, biologin ės įvairov ės palaikym ą, ekonomini ų klausim ų sprendim ą.

17 . Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijos bendrajame plane numatyti šie pagrindiniai mišk ų ūkio paskirties žem ės naudojimo b ūdai (ži ūrėti br ėžinyje „Mišk ų ūkio teritorij ų vystymas“).

1. C1 - rezervat ų miškai. Šiai tvarkymo kryp čiai priskiriami rezervatiniai miškai, tai I grup ės miškai . Rezervatiniai miškai Jurbarko rajono savivaldyb ėje užima 1,1% mišk ų ūkio paskirties žem ės. Jiems priskirti Viešvil ės valstybinio rezervato miškai. Ūkininkavimo tikslas - palikti miškus nat ūraliai augti. Galimi miško kirtimai tik Lietuvos Respublikos Saugom ų teritorij ų įstatyme ir rezervato nuostatuose numatytais atvejais. Šios grup ės miškai tur ėtų padid ėti nežymiai.

2. M2 – vyrauja rekreacini ų mišk ų sklypai . Šis mišk ų naudojimo b ūdas numatytas projektuojamose rekreacinio prioriteto teritorijose ir rekreaciniuose IIB grup ės miškuose ( miško park ų miškuose kurių paskirtis tenkinti visuomen ės rekreacines reikmes, sudaryti s ąlygas, palankias poilsiui, turizmui, pasivaikš čiojimui, sportui, kult ūrinei ir kitai veiklai gamtoje, kartu mažinti šios veiklos žaling ą poveik į aplinkai ir išsaugoti ši ų mišk ų stabilum ą; miest ų miškuose kuri ų paskirtis tenkinti miesto gyventoj ų rekreacines, sanitarijos ir higienos reikmes, sudaryti s ąlygas, palankias rekreacijai, masiniams renginiams gamtoje, gryninti miest ų or ą, gerinti jų estetin į vaizd ą, formuoti ir palaikyti tam tinkamiausius medynus ; bei rekreaciniuose miško sklypuose kuri ų paskirtis tenkinti visuomen ės poreikius trumpam poilsiavimui gamtoje, pasivaikš čiojimas, sportui, stovyklavimui ir panašiai, pritaikyti miškus šioms funkcijoms atlikti ir kiti miškai naudojami gyventoj ų poilsiui). Ši ų mišk ų plotus si ūlome didinti palei vandens telkinius ir projektuojamose rekreacinio naudojimo teritorijose. Miest ų miesteli ų fizin ės pl ėtros teritorijose. Rekreacini ų mišk ų naudojimo b ūdas vyraus Smalinink ų, Skirsnemun ės ir Raudon ės seni ūnij ų miško žem ėse, kur sudarys atitinkamai 3,2%, 1,5 % ir 1,2 % miško žem ės.

3. M1, M3 – vyrauja ekosistem ų apsaugos ir apsaugini ų mišk ų sklypai. Šis mišk ų naudojimo b ūdas numatytas miškuose kur vyrauja ekosistem ų apsaugos II A grup ės (draustini ų miškai kurių paskirtis užtikrinti telmologini ų, pedologini ų, botanini ų, zoologini ų, botanini ų- zoologini ų, miško genetini ų draustini ų, kraštovaizdžio ir kit ų draustini ų dali ų, kuriose saugomos biologin ės vertyb ės, išsaugojim ą, palaikant j ų miškus tokios b ūkl ės, kad ši ą funkcij ą jie gal ėtų geriausiai atlikti; saugom ų gamtinio kraštovaizdžio objekt ų, buveini ų ir gamtos ištekli ų sklyp ų miškai paskirtis išsaugoti saugomus gamtinio kraštovaizdžio objektus, saugomas buveines, saugomus gamtos ištekli ų sklypus, palaikant j ų miškus tokios b ūkl ės, kad ši ą funkcij ą jie gal ėtų geriau atlikti , priešeroziniai miškai kuri ų paskirtis apsaugoti dirvožem į nuo vandens ir v ėjo erozijos labiausiai tik ėtinos jos atsiradimo vietose. ir kt.,) ir III grup ės apsauginiai miškai (kiti draustiniuose esantys miškai) kuri ų paskirtis užtikrinti geologini ų, geomorfologini ų, hidrografini ų, kult ūrini ų draustini ų, taip pat kraštovaizdžio draustini ų dali ų, kur n ėra biologini ų vertybi ų, apsaug ą, palaikant miškus tokios b ūkl ės, kad jie gal ėtų atlikti šias funkcijas, kartu produkuodami medien ą, valstybini ų park ų apsaugini ų zon ų miškai paskirtis sumažinti

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 75

neigiam ą žmogaus veiklos ir infrastrukt ūros objekt ų poveik į valstybini ų park ų rezervat ų, draustini ų, vanden ų aplinkai ir produkuoti medien ą, gamykl ų sanitarini ų zon ų miškai , kuri ų paskirtis gerinti aplinkos s ąlygas j ą teršian čių gamykl ų poveikio zonose, produkuoti medien ą; keli ų apsaugin ės ir estetin ės reikšm ės mišk ų paskirtis išsaugoti estetiniu poži ūriu vertingiausius medynus ir pakeli ų kraštovaizd į intensyvaus eismo keli ų aplinkoje, produkuoti medien ą; lauk ų apsauginiai miškai kuri ų paskirtis sudaryti palankias žem ės ūkiui vietines klimato s ąlygas, saugoti laukus nuo v ėjo ir vandens erozijos, produkuoti medien ą; vandens telkini ų apsaugos zon ų miškai kuri ų paskirtis palaikyti vandens telkini ų lygio režim ą, mažinti jo svyravimus (saugoti nuo potvyni ų), saugoti vandens telkinius nuo taršos ir produkuoti medien ą ir kt.). Šiuose miškuose užtikrinama ekosistem ų apsauga ir biologin ės įvairov ės išsaugojimas bei gausinimas. Jie sudarys 13,2 % rajono savivaldyb ės mišk ų žem ės teritorij ų. Ši mišk ų tvarkymo kryptis vyraus: Viešvil ės seni ūnijoje užims 22,3%, Raudon ės seni ūnijoje – 21,9% miško žem ės.

4. M4g – ūkini ų mišk ų sklypai (gamtinio karkaso teritorijose) . Šis mišk ų naudojimo b ūdas numatytas, gamtinio karkaso teritorijose, čia vyraus ūkiniai miškai (IV mišk ų grup ė). Kuri ų funkcija nepertraukiamai tiekti šalies ūkiui ir gyventoj ų reikm ėms medien ą laikantis aplinkosaugos reikalavim ų ir gamtinio karkaso nuostat ų ir nenualinant mišk ų, valyti or ą, palaikyti gruntinio vandens lyg į. Ji užims 31,8% rajono savivaldyb ės mišk ų žem ės teritorijos. Ūkini ų mišk ų sklypai (gamtinio karkaso teritorijose) vyraus Girdži ų sen. kur sudarys 66,9% miško žem ės, Juodai čių sen. užims - 58,3% miško žem ės.

5. M4 - ūkini ų mišk ų sklypai (ne gamtinio karkaso teritorijose) . Šis mišk ų naudojimo b ūdas numatoma teritorijose, kur vyrauja eksploataciniai (IV grup ės) mišk ų plotai, nepatenkantys į jautriausias gamtines teritorijas, šiuose miškuose būtina užtikrinti racional ų, tolyg ų ir nepertraukiam ą miško ištekli ų naudojim ą bei mišk ų produktyvumo didinim ą, auginamos medienos kokyb ės gerinim ą. Kuri ų funkcija nepertraukiamai tiekti šalies ūkiui ir gyventoj ų reikm ėms medien ą laikantis aplinkosaugos reikalavim ų ir nenualinant mišk ų, valyti or ą, palaikyti gruntinio vandens lyg į. Didžiausius plotus ūkini ų mišk ų sklypai užims Smalinink ų seni ūnijoje - 85,5% ir Eržvilko seni ūnijoje 84,3% miško žem ės.

18. Saugom ų teritorij ų miškuose ūkininkavimo reglamentavimas vykdomas atsižvelgiant į Saugom ų teritorij ų įstatym ą, esamus saugom ų teritorij ų nuostatus, funkcin į zonavim ą, apribojimus numatytus atitinkamuose ūkin ės veiklos reglamentavimo dokumentuose (Specialiose žem ės ir miško naudojimo s ąlygose ir kt.).

19. Miškai tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projektus 8.

8 Lietuvos Respublikos mišk ų įstatymo pakeitimo įstatymas. 2001-07-01, Nr.IX-240 (Žin., 2001, Nr.35-1161).

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 76

4.2.4. Mišk ų ūkio teritorij ų naudojimo reglamentai

4.2.4.1 lentel ė. Mišk ų ūkio paskirties žem ės naudojimo ir apsaugos reglamentai.

Teritorijos Trumpa Teritorijos naudojimo ir apsaugos reglamentai reglament ų reglamentuojamos indeksas teritorijos charakteristika C1 rezervatiniai miškai, tai Ūkininkavimo tikslas - palikti miškus nat ūraliai augti. I grup ės miškai Galimi miško kirtimai tik Lietuvos Respublikos Saugom ų teritorij ų įstatyme ir rezervato nuostatuose numatytais atvejais. Miškai turi b ūti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projekt ą (Mišk ų įstatymas str.)

M2 vyrauja rekreacini ų mišk ų Šis mišk ų naudojimo b ūdas numatytas sklypai projektuojamose rekreacinio prioriteto teritorijose ir rekreaciniuose IIB grup ės miškuose (miško park ų miškuose ; miest ų miškuose bei rekreaciniuose miško sklypuose). Miškai turi b ūti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projekt ą (Mišk ų įstatymas str.)

M1, M3 vyrauja ekosistem ų Šis mišk ų naudojimo b ūdas numatytas miškuose kur apsaugos ir apsaugini ų vyrauja ekosistem ų apsaugos II A grup ės (draustini ų mišk ų sklypai miškai ; saugom ų gamtinio kraštovaizdžio objekt ų, buveini ų ir gamtos ištekli ų sklyp ų miškai ) ir III grup ės apsauginiai miškai (kiti draustiniuose esantys miškai, valstybini ų park ų apsaugini ų zon ų miškai, gamykl ų sanitarini ų zon ų miškai, ; keli ų apsaugin ės ir estetin ės reikšm ės mišk ų; lauk ų apsauginiai miškai ; vandens telkini ų apsaugos zon ų miškai). Miškai turi b ūti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projekt ą (Mišk ų įstatymas str.)

M4g vyrauja - ūkini ų mišk ų Šis mišk ų naudojimo b ūdas numatytas, gamtinio sklypai (gamtinio karkaso karkaso teritorijose, čia vyraus ūkiniai miškai (IV teritorijose). mišk ų grup ė). Miškai turi b ūti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projekt ą (Mišk ų įstatymas str.)

M4 vyrauja - ūkini ų mišk ų Šis mišk ų naudojimo b ūdas numatoma teritorijose, kur sklypai (ne gamtinio vyrauja eksploataciniai (IV grup ės) mišk ų plotai, karkaso teritorijose). nepatenkantys į jautriausias gamtines teritorijas, šiuose miškuose b ūtina užtikrinti racional ų, tolyg ų ir nepertraukiam ą miško ištekli ų naudojim ą bei mišk ų produktyvumo didinim ą, auginamos medienos kokyb ės gerinim ą. Miškai turi b ūti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projekt ą (Mišk ų įstatymas str.)

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 77

4.3. Pramonini ų, verslo ir kasybos pramon ės teritorij ų pl ėtojimas

4.3.1. Pramonin ės ir verslo teritorijos

Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano sprendini ų konkretizavimas apima 2007-2017 met ų laikotarp į. Pramonini ų, verslo ir kasybos pramon ės teritorij ų pl ėtojimo galimybi ų nustatymas Jurbarko rajono savivaldyb ės atliktas remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano ir Jurbarko rajono strateginio pl ėtros plano 2006-2015 metams nuostatomis. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane Jurbarko rajono savivaldyb ės administracinis centras Jurbarko miestas yra priskirtas prie esam ų palaikom ų pagrindini ų lokalini ų, arba a, centr ų kategorijos. Pramon ės ir verslo perspektyv ų atžvilgiu Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane Jurbarko miestas n ėra priskirtas prie jokio pramon ės koncentravimo arealo.

Jurbarko mieste turi b ūti sudaromos palankios teritorin ės ir infrastrukt ūrin ės s ąlygos gamybai vystyti, išlaikant rezervuotas teritorijas bei tobulinant jose inžinerin ę ir technin ę infrastrukt ūrą. Ta čiau pats Jurbarko miestas yra orientuojamas ne į pramonin ę, o labiau rekreacin ę strateginio vystymo krypt į.

4.3.1.1. lentel ė. Esamos ir perspektyvin ės pramonin ės teritorijos Jurbarko rajono savivaldyb ėje

Eil. Vietov ė Esama pramon ės Si ūloma pramon ės Nr. teritorija, ha teritorijos pl ėtra, ha

1. Jurbarkas 153,8 -

Esanti pramon ės teritorija pateikta lentel ėje „Esamos ir perspektyvin ės pramonin ės teritorijos Jurbarko rajono savivaldyb ėje“. Šiuo metu Jurbarko rajono savivaldyb ėje yra įsteigta viena pramonin ė teritorija Jurbarko mieste, užimanti 153,8 ha teritorij ą. Atsižvelgiant į pramon ės poreikius savivaldyb ėje bei į tai, kad šiuo metu realiai įsisavinta tik apie tre čdalis pramon ės teritorijos Jurbarko mieste, esamos pramonin ės teritorijos pl ėtra ar nauj ų pramoni ų teritorij ų steigimas n ėra si ūlomas.

Jurbarko rajono savivaldyb ėje esam ą pramon ės teritorij ą, kurioje šiuo metu nevykdoma gamyba, si ūloma rezervuoti perspektyviniam laikotarpiui gamybinei veiklai, smulkiam ir vidutiniam verslui bei komercijai vystyti.

4.3.2. Kasybos pramon ės teritorijos

Jurbarko savivaldyb ėje šiuo metu eksploatuojami devyni karjerai, užimantys bendr ą 1243,1 ha kasybos pramon ės teritorij ą. Eksploatuojam ų karjer ų s ąrašas ir j ų teritorinis išsid ėstymas pateikiamas lentel ėje „Kasybos pramon ės karjer ų teritorijos Jurbarko rajono savivaldyb ėje“. Jurbarko rajono nauding ų iškasen ų potencialas pateikiamas Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano esamos b ūkl ės analiz ėje, br ėžinyje „Jurbarko rajono savivaldyb ės nauding ųjų iškasen ų telkiniai“.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 78

4.3.2.1. lentel ė. Kasybos pramon ės karjer ų teritorijos Jurbarko rajono savivaldyb ėje

Eil. Vietov ė Teritorija, ha Naudinga iškasena Nr. Kasybos pramon ės karjer ų teritorijos 1. Grei čiai 21,1 Žvyras 2. Kaln ėnai (I sklypas) 302,9 Žvyras 3. Kaln ėnai (II sklypas) 325,3 Žvyras 4. Kaln ėnai (III 349,1 Sm ėlis ir žvyras sklypas) 5. Užtil čiai (I sklypas) 12,5 Žvyras 6. Užtil čiai (II sklypas) 20,6 Sm ėlis ir žvyras 7. Vencloviškiai 2,7 Molis 8. Vilkdaub ė 33,3 Sm ėlis 9. Laukesa 175,6 Durp ės Si ūlomos eksploatuoti naujos kasybos pramon ės karjer ų teritorijos 10. Varnai čiai 18,9 Molis

Šiuo metu eksploatuojamus kasybos pramon ės karjerus, patenkan čius į gamtin į karkas ą ar saugomas teritorijas, si ūloma eksploatuoti iki pilno ištekli ų įsisavinimo ir rekultivuoti teritorijas.

Atsižvelgiant į esamus nauding ų iškasen ų telkinius, gamtin ę situacij ą bei iškasen ų telkini ų eksploatavimo galimybes, Jurbarko rajono savivaldyb ėje si ūloma 2007-2017 met ų periodu detaliai išžvalgyti ir eksploatuoti 18,9 ha dydžio molio karjerą Varnai čiuose.

4.4. Sprendini ų įgyvendinimo prioritetai

1. Žem ės ūkio teritorij ų tvarkymo prioritetai:

1) teritorijos, kuri ų perspektyvinis panaudojimas – ilgalaik ė žem ės ūkio veikla, turi būti planuojamos gerinti ir tvarkyti taip, kad j ų naudojimas b ūtų intensyvus, užtikrinantis efektyvi ą gamyb ą; 2) teritorij ų, kuriose planuojamas tausojamasis ir ekologinis ūkininkavimas, naudojimo skatinim ą valstyb ės r ėmimo priemon ėmis ir naudojimo kontrol ę būtina susieti su speciali ųjų plan ų rengimu, numatant reikiamas aplinkosaugos priemones; 3) prioritetiniai darbai tur ėtų b ūti atliekami vystant perspektyvias kaimo gyvenam ąsias vietoves, intensyviai rekreacinei veiklai skirtas teritorijas (rekreacinius arealus), taip pat žem ės ūkio paskirties teritorijose su našiais dirvožemiais, kuriose rekomenduojam ą specializacij ą atitinkantis ūkininkavimas duos didžiausi ą ekonomin į efekt ą; 4) visose ekologiškai jautriose teritorijose teikti prioritet ą tausojamajam ir ekologiniam ūkininkavimui. Ši ą rekomendacij ą diegti panaudojant valstyb ės ekonominio reguliavimo priemones; 5) į gamtin į karkas ą įeinan čiose ekologiškai jautriose teritorijose teikti prioritet ą ir param ą ekologinio ir tausojamojo ūkininkavimo sistemas diegiantiems ūkiams. 6) rajono žem ėtvarkos schemos parengimas. Atsižvelgiant į bendrojo plano sprendinius (gyvenam ųjų vietovi ų sistem ą, diferencijuot ą žem ės naudojim ą) ir vadovaujantis Žem ės ūkio ministro ir Aplinkos ministro įsakymu (2004 09 15, UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 79

Nr. 3D-518/D1-490) patvirtintomis žem ėtvarkos schemos rengimo taisykl ėmis, reikia išspr ęsti vietin ės reikšm ės keli ų tinklo sutvarkym ą, stambi ųjų ūki ų centr ų išd ėstym ą.

2. Mišk ų ūkio teritorij ų tvarkymo prioritetai:

1) mišk ų ūkio veikl ą diferencijuoti pagal nustatyt ą mišk ų naudojimo b ūdą užtikrinant optimalesn į miško naudojim ą; 2) sudaryti s ąlygas naudoti miško žem ę kitiems gyventoj ų poreikiams tenkinti (medžioklei, turizmui, šalutiniam miško ištekli ų naudojimui). Skatint ų efektyv ų ir racional ų miško ištekli ų naudojim ą, biologin ės įvairov ės miškuose išsaugojim ą, rekreacinio mišk ų potencialo didinim ą; 3) padidinti miško plotus Regionin ės svarbos Nemuno-Dubysos takoskyros ruože (Pieštv ėnų - Pagenai čių atkarpoje) ir rekreacin ėse teritorijose. Remiantis numatomu teritorinio žem ėnaud ų pertvarkymu mišk ų ūkio paskirties žem ės plote teritorijos naudojim ą ir nauj ų mišk ų sodinim ą spręsti miškotvarkos projektuose. Įveisiant bei ugdant miškus, užtikrinti poreikius eksportui bei vidaus poreikius medienos ištekliams; 4) teritorijos, kuri ų perspektyvinis panaudojimas – mišk ų ūkio veiklai, turi b ūti planuojamos ir tvarkomos skatinant miško įveisim ą bei kitas miškotvarkos priemones; 5) siekti priva čių mišk ų ūki ų stamb ėjimo priva čių mišk ų tvarkymui pagerinti paremti mišk ų valdytoj ų kooperatyv ų steigim ą ir veikl ą.

3. Jurbarko rajono savivaldyb ės pramonini ų, verslo ir kasybos pramon ės teritorij ų pl ėtojimo bendrieji įgyvendinimo prioritetai:

1) Efektyviau įsisavinti esam ą pramonin ę zon ą; 2) Pritraukti tiesiogini ų užsienio investicij ų srautus į pramonin ę zon ą; 3) Esamas pramonines teritorijas rezervuoti perspektyvinei gamybos, komercijos ir verslo pl ėtrai; 4) Sukurti racionali ą nauding ųjų iškasen ų naudojimo sistem ą; 5) Parengti karjer ų eksploatacijos projektus, steigti naujus sm ėlio, žvyro, durpi ų ir molio kasybos karjerus.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 80

5. TECHNIN ĖS INFRASTRUKT ŪROS TERITORIJOS

5.1. Transporto infrastrukt ūros vystymas

Moderni ir saugi susisiekimo infrastrukt ūra yra viena iš pagrindini ų sėkmingo region ų ekonomikos, pramon ės, ūkio šak ų vystymo veiksni ų bei socialini ų ir visuomenini ų poreiki ų tenkinimo s ąlyg ų. Lietuvai tapus ES nare, atsiradus naujoms ekonomikos pl ėtojimo galimyb ėms, stebimas ir ateityje prognozuojamas did ėjantis automobilizacijos lygis bei pervežam ų keleivi ų bei krovini ų skai čius. Augantis transportinis aktyvumas, motorizacijos bei automobilizacijos lygis formuos susisiekimo infrastrukt ūros pl ėtros poreik į. Jurbarko rajono susisiekimo sistema turi tenkinti ne tik savivaldyb ės gyventoj ų bei įmoni ų poreikius, bet ir užtikrinti gerus viso regiono transportinius ryšius su Lietuvos ir Europos S ąjungos susisiekimo tinklu, prisid ėti prie savivaldyb ės ekonominio ir socialinio patrauklumo stiprinimo. Tod ėl Jurbarko savivaldyb ės susisiekimo sistemos vystymo nuostatos turi b ūti orientuotos į vis ų susisiekimo lygmen ų (nacionalin ės, regionin ės, vietin ės reikšm ės) infrastrukt ūros tobulinim ą.

Jurbarko rajono teritorijos bendrojo plano transporto infrastrukt ūros vystymo sprendiniai rengiami įvertinus esam ą savivaldyb ės susisiekimo sistemos b ūkl ę, pagrindini ų jos vystym ą skatinan čių veiksni ų tendencijas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu (patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2002 met ų spalio 29 d. nutarimu Nr.IX-1154), taip pat vadovaujantis Ilgalaike (iki 2025 met ų) Lietuvos transporto sistemos pl ėtros strategija (patvirtinta 2005 met ų birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės nutarimu Nr.692) bei „2002-2015 met ų patikslint ą Lietuvos Respublikos valstybin ės reikšm ės keli ų prieži ūros ir pl ėtros programa“.

5.1.1. Automobili ų keliai

5.1.1.1. Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniais, numatoma krašto kelio Nr.141 Kaunas-Jurbarkas-Šilut ė-Klaip ėda ruožo Jurbarkas- Klaip ėda reikšm ę kelti iki magistralinio kelio reikšm ės;

5.1.1.2. Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniais, numatoma krašto kelio Nr.147 Taurag ė-Jurbarkas reikšmę kelti iki magistralinio kelio reikšm ės;

5.1.1.3. Ple čiantis Jurbarko miesto teritorijai, numatoma formuoti Jurbarko miesto šiaur ės-ryt ų aplinkkel į. Šis aplinkkelis numatomas įgyvendinti dviem etapais. Jurbarko rajono bendrojo plano sprendini ų galiojimo laikotarpiu (iki 2017 met ų) planuojama nutiesti šiaurin ę Jurbarko miesto gatv ę. Po sprendini ų galiojimo laikotarpio (po 2017 met ų), atsiradus poreikiui pl ėsti miesto teritorij ą ryt ų kryptimi, numatoma rytin ė aplinkkelio dalis, kuri b ūtų sujungta su šiaurine miesto gatve.

5.1.1.4. Mažinant tranzitinio transporto poveik į, numatomas Viešvil ės miestelio šiaur ės- ryt ų aplinkkelis (krašto kelio Nr.141 Kaunas-Jurbarkas-Šilut ė-Klaip ėda trasoj);

5.1.1.5. Numatoma rekonstruoti labiausiai apkrautus, avaringiausius krašto bei rajonini ų keli ų ruožus. Gerinant susisiekimo kokyb ę tarp savivaldyb ės centro bei seni ūnij ų centr ų, mažinant žvyrkeli ų dal į savivaldyb ės susisiekimo sistemoje, numatomas rajonini ų bei vietini ų keli ų ruož ų asfaltavimas (žr. lentel ę Nr.5.1.1.1);

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 81

Konkretizuojant Jurbarko rajono savivaldyb ės automobili ų keli ų sistemos pl ėtros sprendinius, j ų modernizavimo ir pl ėtros priemon ės pateikiamos 5.1.1.1. lentel ėje.

5.1.1.1. lentel ė. Automobili ų keli ų pl ėtros ir modernizavimo sprendiniai

Eil. Kelio (kelio ruožo) numeris ir pavadinimas Įgyvendinimo priemon ės Trasa Nr. Nr.141 Kaunas-Jurbarkas-Šilut ė-Klaip ėda, Reikšm ės keitimas į magistralinio 1 Esama ruožas Jurbarkas-Klaip ėda kelio reikšm ę Reikšm ės keitimas į magistralinio 2 Nr.147 Taurag ė-Jurbarkas Esama kelio reikšm ę 3 Jurbarko miesto šiaur ės-ryt ų aplinkkelis Kelio (gatv ės) tiesimas Nauja 4 Viešvil ės šiaur ės-ryt ų aplinkkelis Kelio tiesimas Nauja 5 198 Jurbarkas-Skaudvil ė Kelio ruož ų rekonstrukcija Esama 6 1702 Šimkai čiai–Grauž ėnai Kelio ruož ų asfaltavimas Esama 7 1703 Eržvilkas–Nemakš čiai Kelio ruož ų asfaltavimas Esama 8 1704 Jurbarkas–Butkai čiai–Rutkiškiai Kelio ruož ų asfaltavimas Esama 9 1705 Žindai čiai–Vertimai Kelio ruož ų asfaltavimas Esama 10 1706 Raudon ėnai-Stakiai Kelio ruož ų asfaltavimas Esama 11 1707 Veliuona–Tamošiai–Griciai Kelio ruož ų asfaltavimas Esama 12 1708 Eimu čiai–Vozbutai–Butkišk ė–Putriai Kelio ruož ų asfaltavimas Esama 13 1709 Seredžius–Juodai čiai–Mank ūnai–Keryvai Kelio ruož ų asfaltavimas Esama 14 1710 Pož ėrai–Girdžiai Kelio ruožų asfaltavimas Esama 15 1711 Stakiai–Baltraitišk ė Kelio ruož ų asfaltavimas Esama 16 1712 Žibintai–Arm ėniškiai Kelio ruož ų asfaltavimas Esama 17 1713 Varlaukis-Kartupiai Kelio ruož ų asfaltavimas Esama 18 1714 Pauliai-Pamituvys-Stakiai Kelio ruož ų asfaltavimas Esama 19 1715 Žindai čiai–Pavidaujys Kelio ruož ų asfaltavimas Esama 20 1716 Pilis–Vencloviškiai–Raudon ėnai Kelio ruož ų asfaltavimas Esama 21 1717 Armeniškiai–Vozbutai Kelio ruož ų asfaltavimas Esama 22 1718 Petkai čiai–Mosteikiai Kelio ruož ų asfaltavimas Esama 23 1719 Belvederis-Klausu čiai-Girkai Kelio ruož ų asfaltavimas Esama 24 1720 Rutkiškiai-Paviš čionys Kelio ruož ų asfaltavimas Esama 25 1723Priv. Prie Paskyn ų, nuo kelio Nr. 4501 Kelio ruož ų asfaltavimas Esama 26 1727 Priv. Prie Žindai čių nuo kelio Nr. 198 Kelio ruož ų asfaltavimas Esama 27 1730 Lan čiai-Pikeliai-Paupys Kelio ruož ų asfaltavimas Esama 28 1731 Klausu čiai-Pavambaliai Kelio ruož ų asfaltavimas Esama 29 3510 Kalnujai–Volungišk ė–Birbilišk ė Kelio ruož ų asfaltavimas Esama 30 3511 Nemakš čiai-Taubu čiai-Pratvalkai Kelio ruož ų asfaltavimas Esama 31 3512 Raseiniai–Paupys–Eržvilkas Kelio ruož ų asfaltavimas Esama 32 3513 Padubysys–Juodai čiai–Griciai Kelio ruož ų asfaltavimas Esama 33 4501 Taurag ė–Eržvilkas–Šimkai čiai Kelio ruož ų asfaltavimas Esama

Pastaba: Bendrojo plano sprendini ų galiojimo laikotarpiu, valstybini ų automobili ų keli ų pl ėtros sprendiniai numatomi, atsižvelgiant į 2006 m patvirtint ą „2002-2015 met ų patikslint ą Lietuvos Respublikos valstybin ės reikšm ės keli ų prieži ūros ir pl ėtros program ą“. Valstybini ų automobili ų keli ų pl ėtros sprendiniai, kurie n ėra numatyti šioje programoje, gali b ūti realizuojami patikslinus min ėtą program ą bei finansavim ą, po 2015 met ų.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 82

Atižvelgiant į susisiekimo sistemos raidos tendencijas, vadovaujantis parengtu Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, 2002-2015 met ų atnaujinta keli ų prieži ūros ir pl ėtros programa, 5.1.1.2. lentel ėje pateikiamas rekomenduojamas Jurbarko rajono automobili ų keli ų pl ėtros etapiškumas.

5.1.1.2. lentel ė. Rekomenduojamas automobili ų keli ų asfaltavimo, rekonstrukcijos ir tiesimo etapiškumas.

Eil. Įgyvendinimo metai Nr. Kelio (kelio ruožo) numeris ir pavadinimas 2007- 2010- Po 2015 2010 2015 m. Nr.141 Kaunas-Jurbarkas-Šilut ė-Klaip ėda, ruožas 1 + Jurbarkas-Klaip ėda 2 Nr.147 Taurag ė-Jurbarkas + 3 Jurbarko miesto šiaur ės-ryt ų aplinkkelis + 4 Viešvil ės šiaur ės-ryt ų aplinkkelis + 5 198 Jurbarkas-Skaudvil ė + + 6 1702 Šimkai čiai–Grauž ėnai + 7 1703 Eržvilkas–Nemakš čiai + 8 1704 Jurbarkas–Butkai čiai–Rutkiškiai + 9 1705 Žindai čiai–Vertimai + 10 1706 Raudon ėnai-Stakiai + 11 1707 Veliuona–Tamošiai–Griciai + + 12 1708 Eimu čiai–Vozbutai–Butkišk ė–Putriai + 13 1709 Seredžius–Juodai čiai–Mank ūnai–Keryvai + + + 14 1710 Pož ėrai–Girdžiai + 15 1711 Stakiai–Baltraitišk ė + 16 1712 Žibintai–Arm ėniškiai + 17 1713 Varlaukis-Kartupiai + 18 1714 Pauliai-Pamituvys-Stakiai + 19 1715 Žindai čiai–Pavidaujys + 20 1716 Pilis–Vencloviškiai–Raudon ėnai + + 21 1717 Armeniškiai–Vozbutai + 22 1718 Petkai čiai–Mosteikiai + 23 1719 Belvederis-Klausu čiai-Girkai + 24 1720 Rutkiškiai-Paviš čionys + 25 1723Priv. Prie Paskyn ų, nuo kelio Nr 4501 + 26 1727 Priv. Prie Žindai čių nuo kelio Nr. 198 + 27 1730 Lan čiai-Pikeliai-Paupys + 28 1731 Klausučiai-Pavambaliai + 29 3510 Kalnujai–Volungišk ė–Birbilišk ė + 30 3511 Nemakš čiai-Taubu čiai-Pratvalkai + 31 3512 Raseiniai–Paupys–Eržvilkas + 32 3513 Padubysys–Juodai čiai–Griciai + 33 4501 Taurag ė–Eržvilkas–Šimkai čiai +

5.1.2. Pakel ės aptarnavimo infrastrukt ūra

Vienas svarbiausi ų pakel ės aptarnavimo infrastrukt ūros objekt ų yra degalin ės, pritaikytos automobili ų ir keleivi ų aptarnavimui. Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijoje degalini ų tinklas yra gana retas ir netolygus. Atsižvelgiant į prognozuojam ą

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 83

eismo intensyvumo augim ą keliuose bei kasmet augant į automobilizacijos lyg į, Jurbarko rajono savivaldyb ėje numatoma tankinti degalini ų tinkl ą tolygiai išd ėstant jas šalia svarbiausi ų valstybin ės reikšm ės automobili ų keli ų. Pagal parengt ą degalini ų išd ėstymo savivaldyb ės teritorijoje special ųjį plan ą, Jurbarko rajono savivaldyb ėje numatomos naujos degalin ės prie Veliuonos, Raudon ės, Skirsnemun ės, Jurbarko, Smalinink ų, Viešvil ės, Eržvilko, Šimkai čių, Juodai čių (ži ūrėti Technin ės infrastrukt ūros ir susisiekimo br ėžin į).

5.1.3. Geležinkeli ų infrastrukt ūra

5.1.3.1. Numatoma Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorij ą kertan čios IA koridoriaus geležinkelio linijos Radviliškis-Pag ėgiai rekonstrukcija bei modernizavimas, susisiekimo grei čio padidinimui iki 120 km/h.

5.1.3.2. Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniais, Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijoje perspektyvoje (po 2017 met ų) numatoma nauja geležinkelio linijos Pilviškiai-Taurag ė trasa. Jurbarko miestas yra prie Taurag ės ir Marijampol ės apskri čių ribos, tod ėl tiesiant ši ą tras ą reik ės įvertinti ne tik Jurbarko miesto poreikius ir galimybes ši ą tras ą tiesti bei sujungti j ą su miesto pramonine zona, bet ir suderinti keli ų apskri čių bei savivaldybi ų interesus. Tod ėl trasos parinkimui tur ės būti atliekamas specialusis planas, apimantis keli ų savivaldybi ų bei apskri čių teritorijas. Parenkant tras ą Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijoje si ūlome nagrin ėti planuojamo perspektyvinio geležinkelio Jurbarkas – Eržvilkas – Lybiškiai iki ten esan čios geležinkelio atkarpos variant ą.

Kadangi šios geležinkelio linijos tiesimas n ėra įtrauktas į Susisiekimo ministerijos bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ perspektyvini ų plan ų s ąraš ą, prognozuojama, kad linija bus tiesiama po Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano sprendini ų galiojimo laikotarpio (po 2017 met ų).

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 84

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 85

5.1.4. Vidaus vanden ų transportas

5.1.4.1. Pagal Ilgalaik ę (iki 2025 met ų) transporto sistemos pl ėtros strategij ą, iki 2015 met ų ketinama sukurti infrastrukt ūrą Nemuno trasoje Kaunas-Klaip ėda, sukurti uost ų infrastrukt ūrą (pastatyti, rekonstruoti uostus), pasiekti reikiam ą 1,5 m gyl į tarptautin ėje trasoje Kaunas-Klaip ėda ir užtikrinti IV klas ės vidaus vanden ų keli ų standartus atitinkan čius parametrus šioje trasoje.

Jurbarko rajono savivaldyb ėje numatomas infrastrukt ūros atnaujinimas Jurbarko, Smalinink ų, Kaln ėnų uostuose bei esan čių prieplauk ų infrastrukt ūros vystymas.

5.1.5. Pasienio kontrol ės punktai

Remiantis 2006 met ų geguž ės 29 d. Vyriausyb ės nutarimu Nr.477, atnaujintu pasienio kontrol ės punkt ų pl ėtros strateginiu planu, Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijoje numatomas Jurbarko upi ų pasienio kontrol ės punktas, kurio vieta ir įrengimo terminai bus nustatomi tarptautiniais susitarimais.

5.1.6. Oro transportas

Lietuvos prisijungimas prie Šengeno erdv ės tur ės įtakos vis ų r ūši ų susisiekimo kokybei, taip pat paskatins ir aviacijos bei aviacinio turizmo pl ėtr ą. Lietuvoje pamažu daug ėja licencijuot ų pilot ų bei priva čių orlaivi ų, tačiau aerodrom ų infrastrukt ūra yra ribota. Jurbarko rajonas neturi įregistruoto aerodromo, ta čiau Jurbarko mieste vykdoma aviacinio sporto veikla sudaro prielaidas tolimesniam oro transporto vystymui. Jurbarkas yra patrauklus ir turi daug privalum ų vis ų r ūši ų turizmo pl ėtrai, taip pat ir aviacinio turizmo. Aerodromas gal ėtų b ūti panaudojamas susisiekimo, aviacijos sporto, aviacinio turizmo, komerciniais tikslais, ta čiau tam reikalinga atitinkama infrastrukt ūra. Aviacijos veikla yra susijusi su poveikiu aplinkai bei aplinkos poveikiu skrydži ų saugumui, tod ėl ateityje vystant šios transporto r ūšies infrastrukt ūrą tur ėtų b ūti numatyta tam tinkama vieta už Jurbarko miesto rib ų.

5.2. Energetikos infrastrukt ūra

5.2.1. Elektros energijos tiekimas

Jurbarko rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, sumaž ėjus gamybos apimtims, sumaž ėjo ir elektros energijos panaudojimas. Augantis BVP akivaizdžiai skatins elektros sunaudojim ą, ta čiau esamas aukštos įtampos elektros perdavimo tinklas yra pakankamas išlaikyti b ūsimas apkrovas.

• Numatoma išlaikyti esam ą 330 kV, 110 kV, 35 kV elektros perdavimo tinkl ą, atnaujinant susid ėvėjusius įrengimus. • Numatoma modernizuoti esam ą elektros energijos skirstom ąjį tinkl ą (10kV- 0,4kV), kei čiant susid ėvėjusius įrengimus ir optimizuojant transformatorini ų galias. • Numatoma pl ėsti elektros energijos skirstom ąjį tinkl ą, užtikrinant piln ą elektros energijos paslaugos prieinamum ą gyventojams ir ūkio subjektams. • Rekonstruoti ir pl ėsti miest ų ir kaimo gyvenvie čių gatvi ų apšvietim ą.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 86

• Pagal galimybes maksimaliai kabeliuoti elektros energijos paskirstymo tinklus miest ų ir gyvenvie čių teritorijose. • Atlikti galimybi ų studij ą elektros energijos gamybai iš atsinaujinan čių šaltini ų .

Projekto grafin ėje dalyje vaizduojamos esamos 330 kV, 110 kV, 35 kV elektros perdavimo linijos, esamos transformatorin ės pastot ės. Skirstomasis elektros tinklas dėl pasirinkto mastelio n ėra vaizduojamas. Jo tolimesnis vystymas turi b ūti numatytas specialiuoju planu. Projekto grafin ėje dalyje vaizduojamos vietov ės kuri ų atžvilgiu tikslinga išnagrin ėti galimyb ę hidroenergetini ų statini ų statybai.

5.2.2. Gamtini ų duj ų tiekimas

Jurbarko rajonas n ėra dujofikuotas. Planuojamu periodu numatoma sukurti magistralini ų ir skirstom ųjų dujotieki ų tinkl ą. • Numatoma nuo Šaki ų pro Jurbark ą iki Taurag ės nutiesti magistralin į dujotiek į. • Numatoma nuo Jurbarko duj ų skirstymo stoties pl ėtoti skirstom ąjį dujotiek į į Jurbark ą, Smalininkus ir Skirsnemun ę. Projekto grafin ėje dalyje vaizduojamas numatomas magistralinis ir skirstomasis dujotiekis, duj ų skirstymo stotis, duj ų skirstymo stoties sanitarin ė apsaugos zona.

5.2.3. Centralizuotas šilumos tiekimas

Ple čiant dujotieki ų tinkl ą numatoma rekonstruoti centralizuotos šilumos ūkį pritaikant j į gamtin ėms dujoms bei siekiant mažesni ų šilumini ų nuostoli ų.

• Rekonstruoti Jurbarko rajonin ę katilin ę pritaikant gamtini ų duj ų kurui ir numatant rezervin į kur ą iš atsinaujinan čių energijos šaltini ų. • Parengti galimybi ų studij ą kombinuotai šilumos ir elektros energijos gamybai Jurbarko rajonin ėje katilin ėje. • Rekonstruoti šilumines trasas, panaudojant bekanalius vamzdynus. • Rekonstruoti esamus gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus, modernizuojant šildymo sistemas ir gerinant pastat ų šilumines charakteristikas.

5.3. Ekoinžinerin ė infrastrukt ūra

5.3.1. Vandentieka

Vadovaujantis Lietuvos respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo įstatymu numatoma, kad ne mažiau kaip 95 % Jurbarko rajono gyventoj ų privalo tur ėti galimyb ę naudotis viešojo vandens tiek ėjo tiekiamu vandeniu . Tuo tikslu turi b ūti ple čiami esami vandentiekio tinklai ir įrengiamos naujos modernios vandens tiekimo sistemos.

Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijos bendrajame plane numatoma, kad visas tiekiamas vanduo atitiks dabar galiojan čią higienos norm ą HN 24:2003 „Geriamo vandens saugos ir kokyb ės reikalavimai“. Tuo tikslu turi b ūti renovuojama dalis eksploatuojamo skirstomojo vamzdyno, rekonstruojami esami bei statomi nauji vandens gerinimo įrenginiai.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 87

Norint įgyvendinti šiuos siekius Jurbarko rajono bendrajame plane numatoma :

• Pl ėsti vandentiekio sistemas penkiasdešimt šešiose atskirose gyvenviet ėse, rekonstruojant vandenvietes, statant naujus vandens gerinimo įrenginius, statant naujas vandenvietes, ple čiant naujus ir rekonstruojant esamus tinklus.

5.3.1. lentel ė Jurbarko raj. atskir ų gyvenvie čių vandentieki ų pl ėtra.

Seni ūnija Gyvenviet ė Vandenvie čių Nauji/rek. Tinklai rekonstrukcija vandens Nauji gr ęžiniai gerinimo Išpl ėtimas Renovacij (vnt.) įrenginiai (km) a (m³/p) (km) Eržvilkas sen. Eržvilkas - - 2 - Petkai čiai - - 2 - Lybiškiai Pašaltuonys - 110 5 2 Rutkiškiai - 50 4 1 Varlaukis 2 50 5 - Mosteikiai 2 50 4 - Kartupiai - 50 2 1 Girdži ų sen. Girdžiai 2 240 7 1 Gudeliai Būtrimai Butkai čiai 2 50 3 - Juodai čių sen. Juodai čiai - 110 3 2 Jurbarko miesto Jurbarkas - - 10 21 sen. Jurbark ų sen. Jurbarkai Prijungta prie centralizuoto miesto vandentiekio Rotuliai Prijungta prie centralizuoto miesto vandentiekio Dainiai - 110 3 2 Žindai čiai 2 110 3 - Klišiai 2 50 3 - Dainiai II - 50 3 1 Gedžiai 2 50 3 - Smuku čiai Prijungti prie centralizuoto miesto vandentiekio Vilniškiai - 50 3 1 Raudon ės sen. Raudon ė - - 8 - Balandžiai Stakiai 1 50 4 - Grauž ėnai - 50 2 1 Pupkaimis 1 50 3 - Seredžiaus sen. Klausu čiai - 240 5 1 Seredžius - 240 5 1 Armeniškiai - 50 3 4 Vosbutai 2 50 3 - Skirsnemun ės Pilis I - - 5 1 sen. Švendriškiai Vencloviškiai 2 50 3 -

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 88

Skirsnemuniš - - 5 - kiai III Skirsnemun ė Molin ė Naukaimis 2 50 2 - Smalinink ų sen. Smalininkai - 110 7 3 Vidkiemis Endriušiai Veliuonos sen. Veliuona - 240 3 2 Tamošiai - 110 4 2 Griciai - 50 3 1 Klangiai - 50 2 1 Pelu čiai 2 50 3 - Viešviles sen. Viešvile - 240 5 2 Ridelkalnis Šimkai čių sen. Vadžgirys - 110 4 2 Pauliai - 50 2 1 Paskynai - 110 2 1 Šimkai čiai - 110 6 2 Knie čiai Baltraitišk ė - 50 3 1 Griaužai - 50 2 1 Viso 3340 163 58

,, -“ nereikia nei rekonstruoti, nei statyti nauj ų įrengim ų.

Bendrai Jurbarko rajono teritorijoje numatomi vandentieki ų tvarkymo darbai:

• esam ų vandentieki ų tinkl ų rekonstrukcija 58 km, • nauj ų nuotek ų surinkimo tinkl ų pl ėtra 163 km,

Šie sprendiniai turi s ąsaj ų su Nemuno - Vidurupio upi ų basein ų bendruoju planu. Ši ų projekt ų pagrindu finansuojama dalis vandens tiekimo sistem ų pl ėtros.

• Numatoma, kad visos Jurbarko rajono vandenviet ės bus įrengtos pagal higienos normos HN 44:2003 „Vandenvie čių apsaugos zon ų nustatymas ir prieži ūra“arba j į pakeisian čio norminio akto reikalavimus. Tuo tikslu bus įregistruotos vandenvie čių apsaugin ės sanitarin ės zonos, o jose ribojama ūkin ė veikla. • Numatoma, kad visi ple čiami vandentiekiai bus pritaikyti gaisr ų gesinimui: sukurta žiedin ė strukt ūra, parinkti reikiami vamzdyn ų diametrai, įrengti priešgaisriniai hidrantai. Teritorijose, kur nėra numatytas vandentiekis, pagal priešgaisrinius reikalavimus turi b ūti įrengti priešgaisriniai rezervuarai, privažiavimai prie atvir ų vandens telkini ų. • Numatoma vykdyti tolesn į eksploatuojam ų požemini ų vanden ų monitoring ą. • Numatoma vykdyti tiekiamo vandens kokyb ės kontrol ę ir apie jos rezultatus sistemingai informuoti vietin ės savivaldos organus bei visuomen ę.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 89

• Numatoma vykdyti naudojam ų šulini ų vandens kokyb ės steb ėsen ą, išaiškinti zonas su užterštu gruntiniu vandeniu. Tose zonose įrengti vandens tiekimo sistemas iš gilesni ų horizont ų. • Numatoma parengti vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros special ųjį pl ėtros plan ą, kuriame numatyti viešojo vandens tiekimo teritorijas.

Projekto grafin ėje dalyje vaizduojamos visos esamos ir numatytos rekonstruoti vandenviet ės, bei nustatytos j ų sanitarin ės apsaugos zonos, esami ir rekonstruojami vandens gerinimo įrenginiai. Numatytos naujai įrengti vandenviet ės ir vandens gerinimo įrenginiai vaizduojami tik preliminariai. Tikslesn ė ši ų inžinerini ų įrengini ų vieta turi b ūti nustatoma rengiant specialiuosius ir detaliuosius planus, atlikus reikiamus geologinius tyrimus.

5.3.2. Vandenvala

Vadovaujantis Lietuvos respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo įstatymu numatoma, kad ne mažiau kaip 95 % Jurbarko rajono gyventoj ų tur ėtų galimyb ę naudotis viešojo vandens tiek ėjo nuotek ų tvarkymo paslaugos. Tuo tikslu turi b ūti ple čiami esami nuotek ų surinkimo tinklai ir įrengiamos naujos nuotek ų surinkimo sistemos.

Išleidžiam ų į paviršinius vandenis nuotek ų kokyb ė turi tenkinti ES „Miest ų nuotek ų valymo direktyv ą“ 91/271/EEC reikalavimus. Tam, kad užsibr ėžti tikslai b ūtų įgyvendinti, Jurbarko rajone turi b ūti statomi nauji ir rekonstruojami esami nuotek ų valymo įrenginiai.

Atsižvelgiant į tai, kad direktyva 91/271/EEC įsigalioja Lietuvai nuo 2010 m., visi sprendiniai sietini su vandenvala įgauna prioritetin į status ą.

Pertvarkant Jurbarko rajono vandenvalos ūkį numatoma:

• Pl ėsti nuotek ų surinkimo ir tvarkymo sistem ą penkiasdešimt šešiose gyvenviet ėse, rekonstruojant ir statant naujas nuotek ų valyklas, statant naujus bei renovuojant senus nuotek ų surinkimo tinklus.

5.3.2. lentel ė Atskir ų gyvenvie čių nuotek ų surinkimo tinklo pl ėtra.

Seni ūnija Gyvenviet ė Nuotek ų valymo įrenginiai Tinklai rekonstrukcija Nauji Rekonstruojami Išpl ėtimas Renovacija (m³/p) (m³/p) (km) (km) Eržvilkas - 240 6 1 Petkai čiai - 110 3 1 Lybiškiai Pašaltuonys - 110 4 - Rutkiškiai 110 - 3 - Varlaukis 50 - 2 - Mosteikiai 50 - 2 - Girdži ų sen. Girdžiai - 110 3 1 Būtrimai 50 - 2 - Gudeliai 50 - 3 - Butkai čiai 50 - 2 -

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 90

Pavidaujys 50 - 4 - Juodai čių sen. Juodai čiai 110 - 3 - Jurbarko Jurbarkas - 2450 10 18 miesto sen. Jurbark ų sen. Jurbarkai Prijungta prie centralizuoto miesto nuotek ų tinkl ų Rotuliai Prijungta prie centralizuoto miesto nuotek ų tinkl ų Dainiai 110 - 4 - Žindai čiai 110 - 3 - Klišiai 50 - 3 - Dainiai II 50 - 2 - Gedžiai 50 - 2 - Smuku čiai Prijungti prie centralizuoto miesto nuotek ų tinkl ų Vilniškiai 50 - 2 - Raudon ės sen. Raudon ė 240 - 5 - Balandžiai - Stakiai 50 - 3 - Grauž ėnai 50 - 2 - Pupkaimis 50 - 2 - Seredžiaus Klausu čiai - 240 2 6 sen. Seredžius 240 - 2 - Armeniškiai 50 - 2 - Vosbutai 50 - 2 - Skirsnemun ės Švendriškiai 110 - 5 - sen. Pilis I Vencloviškiai 50 - 2 - Skirsnemuniš 240 - 6 - kiai III Skirsnemun ė Molin ė Naukaimis 50 - 2 - Smalinink ų Smalininkai - 110 6 3 sen. Vidkiemis Endriušiai Veliuonos Veliuona - 240 2 - sen. Tamošiai 50 - 2 - Griciai 50 - 2 - Klangiai 50 - 2 - Pelu čiai 50 - 2 - Viešviles sen. Viešvile - 240 4 5 Ridelkalnis Šimkai čių Vadžgirys - 110 2 - sen. Pauliai - 50 2 - Paskynai 110 - 2 - Šimkai čiai - 160 4 1 Knie čiai - Baltraitišk ė - 50 2 - Griaužai 50 - 2 - Viso 4280 138 36

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 91

Bendrai Jurbarko rajono teritorijoje numatomi nuotek ų ūki tvarkymo darbai: • esamo nuotek ų surinkimo tinklo rekonstrukcija 36 km, • nauj ų nuotek ų surinkimo tinkl ų pl ėtra 138 km, • trylikos nuotek ų valymo įrengini ų rekonstrukcija, • trisdešimt vienos naujos NV Į įrengimas.

Šie sprendiniai turi s ąsaj ų su Nemuno - Vidurupio upi ų basein ų bendruoju planu. Ši ų projekt ų pagrindu finansuojama dalis nuotek ų surinkimo ir valymo sistem ų pl ėtros.

• Numatoma vykdyti išleidžiam ų į paviršinius vandenis nuotek ų kontrol ę.

Projekto grafin ėje dalyje vaizduojami visi esami ir numatomi rekonstruoti nuotek ų valymo įrenginiai. Naujai statomi valymo įrenginiai vaizduojami tik preliminariai. Tikslesn ė ši ų įrengini ų vieta turi b ūti nustatoma rengiant specialiuosius ir detaliuosius planus.

5.3.3. Atliek ų tvarkymas

Atsižvelgiant į Jurbarko rajono socialini ų, ekonomini ų rodikli ų prognozes, akivaizdu, kad susidarantys atliek ų kiekiai augs. Numatomas bendras atliek ų susidarymo kiekio augimas skai čiuojamuoju laikotarpiu 30%-40%. Augan čių atliek ų sraut ų tvarkymui Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijos bendrajame plane numatomos sekantys sprendiniai: • Jurbarko rajone numatoma uždaryti esamus s ąvartynus; • Rekultivuoti uždaromus s ąvartynus ir atliekomis užterštas teritorijas; • Mišrias komunalines ir buitines atliekas šalinti regioniniame s ąvartyne; • Buitini ų atliek ų surinkimui naudoti konteinerin ę sistem ą. Pl ėsti konteinerini ų atliek ų surinkimo aikšteli ų tinkl ą; • Biodegraduojan čias(žali ąsias) atliekas atskirti nuo bendro komunalini ų atliek ų srauto. Šalia esamos Jurbarko dumblo sausinimo aikštel ės įrengti biodegraduojan čių atliek ų kompostavimo aikštel ę; • Jurbarke eksploatuoti esam ą didži ųjų ir pavojing ų atliek ų surinkimo aikšteles; • Kitose savivaldyb ės gyvenviet ėse stambiagabarites atliekas rinkti apvažiavimo b ūdu; • Sukurti specializuot ų buityje susidaran čių pavojingu atliek ų surinkimo tinkl ą; • Išvystyti konteinerini ų aikšteli ų skirt ų atliek ų r ūšiavimui tinkl ą, rūšiuojamoms atliekoms naudoti specializuotus konteinerius; • Statybos ir griovimo atliekas nukreipti į Kauno ir Taurag ės atitinkamas atliekas perdirban čias įmones.

Projekto grafin ėje dalyje yra vaizduojami numatomi rekultivuoti s ąvartynai, numatoma biodegraduojan čių atliek ų kompostavimo aikštel ė. Konteinerini ų aikšteli ų skirt ų atliek ų r ūšiavimui vietos nurodytos nekonkre čiai, o tik nurodomi miestai ir gyvenviet ės kur tokie infrastrukt ūros objektai b ūtini. Tikslesn ė ši ų objekt ų vieta turi b ūti nustatoma rengiant specialiuosius ir detaliuosius planus.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 92

5.4. Ryši ų infrastrukt ūra

Ryši ų, telekomunikacini ų sistem ų ir ypa č internetinio ryšio tinklo pl ėtra yra svarbus uždavinys kuriant informacin ę ir žini ų visuomen ę. Šiuolaikin ės informacin ės technologijos leidžia efektyviai apdoroti, saugoti ir perduoti informacij ą. Tai užtikrina labai spart ų j ų plitim ą į visas mokslo, gamybos ir privataus gyvenimo sritis. Pasiekti, kad šios ryšio priemones butu prieinamos visiems potencialiems vartotojams b ūtų pagrindinis ryši ų sistemos vystymo tikslas perspektyvoje.

• Pl ėsti mobilaus daugiakanalio ryšio tinkl ą, sudarant konkurencines s ąlygas mobilaus ryšio operatoriams. • Sukurti kaimišk ųjų vietovi ų informacini ų technologij ų pla čiajuost į tinkl ą. • Išlaikyti esam ą pašto skyri ų tinkl ą. Neprastinti pašto skyri ų tinklo maž ėjant gyventojams kaimiškose vietov ėse.

Rengiant sprendinius yra atsižvelgta į mobilaus ryšio operatori ų planus, Lietuvos pla čiajuos čio ryšio infrastrukt ūros pl ėtros strategij ą, RAIN projekt ą.

Projekto grafin ėje dalyje vaizduojami esami ir numatomi mobilaus ryšio bokštai ir stiebai, pašto skyriai, telefon ų stotys. Pla čiajuos čio greitojo internetinio ryšio mazgai ir numatomos šviesolaidin ės ryšio linijos vaizduojamos schematiškai.

5.5. Sprendini ų įgyvendinimo prioritetai

Ekoinžinerin ė infrastrukt ūra

Vandentiekos ir nuotek ų šalinimo srityje Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijos bendrajame plane numatomi šie ilgalaik ės perspektyvos prioritetai: • Nuotek ų surinkimo tinkl ų pl ėtra ir rekonstrukcija, nauj ų valymo įrengini ų statyba. Tai prioritetin ė veiklos kryptis, sietina su ES „Miest ų nuotek ų valymo direktyva“ 91/271/EEC, kurios vykdymas Lietuvai yra atid ėtas iki 2010 m.; • Vartotojams tiekiamo geriamo vandens kokyb ės gerinimas, siekiant higienos normos HN 24:2003 atitikimo; • Kompleksini ų vandentiekos ir vandenvalos projekt ų rengimas, ieškant optimali ų problem ų sprendim ų ir l ėšų panaudojimo;

Atliek ų šalinimo srityje Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijos bendrajame plane numatomi šie ilgalaik ės perspektyvos prioritetai: • Esam ų s ąvartyn ų uždarymas bei rekultivavimas; • Konteinerini ų aikšteli ų, skirt ų atliek ų r ūšiavimui, tinklo išvystymas.

Energetikos infrastrukt ūra

Energetikos srityje Jurbarko rajono bendrajame plane numatomi šie ilgalaik ės perspektyvos prioritetai: • Gamtini ų duj ų vamzdyn ų tinklo pl ėtra; • Rekonstruoti Jurbarko rajonin ę katilin ę; • Rekonstruoti šilumines trasas, panaudojant bekanalius vamzdynus; • Renovuoti skirstom ąjį elektros tinkl ą.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 93

6. TERITORIJ Ų (FUNKCINI Ų ZON Ų) NAUDOJIMO, TVARKYMO IR APSAUGOS REGLAMENTAVIMAS

Patvirtintoje Jurbarko rajono bendrojo plano koncepcijoje buvo numatyti pagrindiniai rajono teritorijos naudojimo ir apsaugos reglamentavimo principai ir kryptys, buvo pateikta bendroji teritorini ų reglament ų, kaip teritorij ų naudojimo, tvarkymo ir prieži ūros s ąlyg ų, nustatom ų juridiniais bei planavimo dokumentais, formavimo metodologija. Šiais principais ir metodologija vadovaujamasi ir sprendini ų konkretizavimo stadijoje.

Žmogaus ūkin ės ir kitos veiklos, susijusios su žem ės (teritorijos) naudojimu reglamentavimas pagal bendr ąjį plan ą pasireiškia privalom ų s ąlyg ų nustatymu specialiesiems ir detaliesiems planams. Išduodamas planavimo s ąlygas, bendrojo plano organizatorius (savivaldyb ės taryba arba savivaldyb ės administracijos direktorius) gali nustatyti s ąlygas derinti teritorij ų planavimo dokument ą su bendrojo plano sprendiniais, užfiksuotais savivaldyb ės tarybos nutarime d ėl bendrojo plano patvirtinimo. Be to, turi būti vadovaujamasi įstatym ų ir Vyriausyb ės nutarim ų nuostatomis.

Savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano sprendiniai negali tiesiogiai reglamentuoti žem ės naudojimo ir teritorijos tvarkymo s ąlyg ų, ta čiau teis ės akt ų nustatyta tvarka turi poveik į speciali ųjų ir detali ųjų plan ų rengimui.

Detalizuojant Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano sprendinius analiz ės pagrindu visoje savivaldyb ės teritorijoje buvo suformuotos teritorij ų naudojimo funkcini ų prioritet ų zonos, kurios atitinka apskrities teritorijos generaliniame plane, o taip pat Jurbarko rajono savivaldyb ės bendrojo plano patvirtintoje koncepcijoje nustatytas zonas. Žem ės naudojimo zonos, išskirtos pagal tikslin ę žem ės naudojimo paskirt į (dalis konkretizuota ir pagal žem ės naudojimo b ūdą), suformuotos derinant j ų ribas su numatomais rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano sprendiniais pl ėtoti urbanistin į karkas ą ir formuoti gamtin į karkas ą.

Jurbarko rajono savivaldyb ės bendrajame plane, planuojant detalesn į teritorijos tvarkym ą, siekiama geresnio žem ės gamtini ų ir ūkini ų, taip pat nat ūrali ų, savybi ų panaudojimo kraštovaizdžio apsaugos pagrindais. Teritorijos funkcinio zonavimo pagrindas:

1) esamos b ūkl ės įvertinimas racionalaus žem ės naudojimo ir aplinkosaugos poži ūriu; 2) dirvožemi ų tip ų, granuliometrin ės sud ėties ir melioracin ės b ūkl ės analiz ė; 3) miškotvarkos duomen ų analiz ė; 4) urbanistin ės pl ėtros poveikio ir gyvenamosios, visuomenin ės, ūkin ės paskirties teritorij ų racionalaus išd ėstymo poreikis; 5) gamtinio karkaso formavimo ypatum ų įvertinimas.

Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijos funkcini ų prioritet ų - tvarkymo - zonoms nurodoma pagrindin ė (vyraujanti) tikslin ė žem ės naudojimo paskirtis ir specialieji tvarkymo, naudojimo bei apsaugos reglamentai. Konkret ūs reglamentai pateikiami pagrindiniame žem ės naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglament ų br ėžinyje, detal ūs specialieji reglamentai, šifruoti raidiniais ir skaitiniais ženklais, pateikiami specializuotuose br ėžiniuose.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 94

TVARKYMO (FUNKCINIO PRIORITETO) ZON Ų REGLAMENT Ų LENTEL Ė

Pagrindin ė (vyraujanti) Tvarkymo tikslin ė Specialieji reglamentai zonos Nr. žem ės naudojimo paskirtis ŽEM ĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEM Ė

1 Z ZE, Z IV , A 1, A 2, gS3, gM3

2 Z ZIV , R2, N1, A 2, gS3, gM3

3 Z ZS, R2, gM2, gM3

4 Z ZS, R2, gM3

5 Z ZE, N2, gS3

6 Z ZE, gS3

7 Z ZIG , Z E, M1, M3, M4, N1, gS3, gM3

8 Z ZE, M1, M3, M4g, gS3, gM2, gM3

9 Z ZIG , ZS, M1, M3, M4, C2, gS3, gM2, gM3

10 Z ZIG , M1, M3, gM3

11 Z ZIG , M1, M3, gM3

12 Z ZE, M1, M3, M4, gS2, gS3

13 Z ZIG , Z E, M1, M3, M4, gS2, gM3

14 Z ZIG , Z E, M1, M2, M4, gS1, gS2, gS3, gM2, gM3

15 Z ZIG , Z S, M1, M3, M4, C2, N1, gS1, gS3, gM2, gM3

16 Z ZE, M1, M3, M4g, gT3

17 Z ZE, M4g, gT3

18 Z ZE, M4g, gT2, gT3 MIŠK Ų ŪKIO PASKIRTIES ŽEM Ė

1 M M1, M3, N2, A 2, gT1, gS1, gM1

2 M M4, M4g, A 1, A 2, gT1, gS1

3 M ZIV , M4, M4g, R2, A 1, A 2, gS1, gS2, gS3, gM2 4 M M4g, gT1, gT2, gT3

5 M ZE, Z S, M1, M3, M4g, gT1, gT2, gT3, gS1, gS3, gM2

6 M ZE, M4, gS1, gS2, gS3

7 M ZE, M1, M3, M4, gS2, gS3, gM2

8 M ZE, M4gS1, gS2, gM3

9 M ZE, M1, M3, M4, gS2

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 95

10 M ZE, M1, M3, M4, gS1, gS2, gS3, gM2, gM3

11 M ZE, M1, M3, M4g, C2, gT1, gT2, gT3, gM2

12 M ZE, Z S, M1, M3, M4g, gS1, gS2, gS3, gM2, gM3

13 M ZIV , M2, R2, gS2, gM3 KONSERVACIN ĖS PASKIRTIES ŽEM Ė 1 C C1, gT1, gS1, gM1 KITOS PASKIRTIES ŽEM Ė

ZU, M2, C2, H2, U1, U2, U3, U4, R1, R2, N1, N2, gS3, gM2, 1 K gM3 ZIV , M2, C2, U1, U3, U4, R1, N1, N2, A 1, A 2, gS2, gM2, 2 K gM3

3 K M2, C2, U2, R1, A 2, gM1

4 K ZU, Z R, M2, H2, U2, R1, gM3

5 K ZU, U3, gM3

6 K ZU, M2, C2, U2, U3, R1, gM3

7 K ZU, Z R, M2, U2, R1, gM3

8 K ZU, M2, U2, U3, gM2, gM3

9 K ZR, M2, R1, gM2

10 K ZU, M2, U2

11 K ZU, U2, U3, U4, gM3

12 K ZU, M2, U3, gM3

13 K ZU, U4, gM3

14 K ZU, M2, U2, gM3

15 K ZU, M2, U3, gM3

16 K ZU, M2, U2, U3, gS3

17 K ZU, M2, U2, gT3

18 K ZU, ZR, M2, H2, U2, U3, gM3

19 K ZU, U5, gS3

20 K N1, A 2, gS3 21 K N1, gS3 22 K N1, gS3 23 K N1, gS3 MIŠRI ŽEM ĖS ŪKIO IR KITOS PASKIRTIES ŽEM Ė

1 Z, K ZR, M2, M1, M3, C2, H2, U2, R1, R2, gS2, gM2, gM3

2 Z, K ZR, Z E, Z S, M2, M4g, C2, R1, R2, gT2, gT3, gM2, gM3

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 96

SPECIALIEJI REGLAMENTAI

Agrarini ų teritorij ų tvarkymo ir veiklos pl ėtojimo reglamentai

Spec. reglamento Apib ūdinimas Teritorijos naudojimas, tvarkymas ir apsauga indeksas Intensyvi siaurai specializuot ų ūki ų veikla Skatinama miest ų gyventoj ų poreikius tenkinanti priemiestin ėse teritorijose veikla; leidžiama rengti detaliuosius planus bei ZU bei urbanizuotin ų ir kitai pakeisti pagrindin ę tikslin ę žem ės naudojimo paskir čiai naudotin ų paskirt į įstatym ų ir kit ų teis ės akt ų nustatyta teritorij ų pl ėtra tvarka.

Intensyvi žem ės ūkio veikla labai gerose ir Skatinama prekin ės augalininkyst ės produkcijos Z IG gerose žem ėse gamyba

Intensyvi žem ės ūkio Skatinama mišrios specializacijos ūkiai, veikla vidutin ės ūkin ės derinantys gyvuli ų auginim ą su prekin ės Z IV vert ės žem ėse augalininkyst ės produkcijos gamyba.

Galima rekreacin ės paskirties pastat ų ir Intensyvios rekreacijos gyvenam ųjų nam ų statyba pagal detaliuosius Z R zona planus. Skatinama kaimo turizmas ir kita alternatyvi žem ės ūkiui veikla

Panemuni ų regioninio parko Veikl ą reglamentuoja valstybini ų park ų nuostatai (Žem ės ūkio paskirties ir j ų teritorij ų planavimo dokumentai. Skatinamas ZPRP žem ės esan čios ūkinio specializuotas ūkininkavimas, arba panaudojimas prioriteto funkcin ėse rekreacijai bei kitai alternatyviai žem ės ūkio zonose) veiklai.

Viešvil ės valstybinio Veikl ą reglamentuoja Viešvil ės valstybinio Z VR rezervato žem ė rezervato nuostatai ir jo planavimo dokumentai.

Žem ės ūkio paskirties Veikl ą reglamentuoja saugom ų teritorij ų ZS žem ė esanti draustiniuose, planavimo dokumentai bei Specialiosios žem ės ir Natura 2000 teritorijose miško naudojimo s ąlygos.

Ekstensyvaus ūkininkavimo zona Skatinamas miško įveisimas. Z E gamtiniame karkase

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 97

Mišk ų teritorij ų tvarkymo ir veiklos pl ėtojimo reglamentai

Spec. reglamento Apib ūdinimas Teritorijos naudojimas, tvarkymas ir apsauga indeksas Ūkininkavimo tikslas - palikti miškus nat ūraliai augti. Galimi miško kirtimai tik Lietuvos Respublikos Saugom ų teritorij ų įstatyme ir Rezervatiniai miškai - I C1 rezervato nuostatuose numatytais atvejais. Miškai grup ės miškai turi b ūti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projekt ą (Mišk ų įstatymas str.)

Šis mišk ų naudojimo b ūdas numatytas projektuojamose rekreacinio prioriteto teritorijose ir rekreaciniuose IIB grup ės miškuose (miško Vyrauja rekreacini ų park ų miškuose ; miest ų miškuose bei M2 mišk ų sklypai rekreaciniuose miško sklypuose). Miškai turi b ūti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projekt ą (Mišk ų įstatymas str.)

Šis mišk ų naudojimo b ūdas numatytas miškuose kur vyrauja ekosistem ų apsaugos II A grup ės (draustini ų miškai ; saugom ų gamtinio kraštovaizdžio objekt ų, buveini ų ir gamtos ištekli ų sklyp ų miškai ) ir III grup ės apsauginiai miškai (kiti draustiniuose esantys miškai, Vyrauja ekosistem ų valstybini ų park ų apsaugini ų zon ų miškai, M1, M3 apsaugos ir apsaugini ų gamykl ų sanitarini ų zon ų miškai, ; keli ų mišk ų sklypai apsaugin ės ir estetin ės reikšm ės mišk ų; lauk ų apsauginiai miškai ; vandens telkini ų apsaugos zon ų miškai). Miškai turi b ūti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projekt ą (Mišk ų įstatymas str.)

Šis mišk ų naudojimo b ūdas numatytas, gamtinio karkaso teritorijose, čia vyraus ūkiniai miškai (IV Vyrauja - ūkini ų mišk ų mišk ų grup ė). Miškai turi b ūti tvarkomi, M4g sklypai (gamtinio karkaso naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos teritorijose) projekt ą (Mišk ų įstatymas str.)

Šis mišk ų naudojimo b ūdas numatoma teritorijose, kur vyrauja eksploataciniai (IV grup ės) mišk ų plotai, nepatenkantys į jautriausias gamtines teritorijas, šiuose miškuose b ūtina Vyrauja - ūkini ų mišk ų užtikrinti racional ų, tolyg ų ir nepertraukiam ą M4 sklypai (ne gamtinio miško ištekli ų naudojim ą bei mišk ų karkaso teritorijose) produktyvumo didinim ą, auginamos medienos kokyb ės gerinim ą. Miškai turi b ūti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projekt ą (Mišk ų įstatymas str.)

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 98

Urbanizuot ų teritorij ų tvarkymo ir veiklos pl ėtojimo reglamentai

Spec. reglamento Apib ūdinimas Teritorijos naudojimas, tvarkymas ir apsauga indeksas 1 2 3 • Prioritetas teikiamas kitai žem ės naudojimo paskir čiai; • galimi visi kitos paskirties žem ės naudojimo būdai.; Tai miest ų pl ėtros zona, • pl ėtojamas intensyvus žem ės naudojimas; kurioje numatoma ė U1 intensyviai • naujos statybos ir tvarkymo priemon s turi iš esm ės gerinti gyvenimo ir aplinkos kokyb ę. urbanizuojam ų teritorij ų

pl ėtra • gamtinio karkaso teritorijose prioritetas teikiamas želdyn ų formavimui; • konservacin ės paskirties žem ės naudojimas taikomas saugomiems gamtos ir kult ūros paveldo objektams.

• Prioritetas teikiamas kitai žem ės naudojimo paskir čiai, • kitos paskirties žem ė vystoma pl ėtojant ir renovuojant kaim ų gyvenam ąsias vietoves; • galimi visi kitos paskirties žem ės naudojimo Kaimo gyvenam ųjų būdai ir pob ūdžiai. Prioritetas teikiamas vietovi ų urbanistin ės mažaaukš čių gyvenam ųjų nam ų, prekybos, pl ėtros teritorija, kurioje U2 paslaug ų ir pramog ų bei poilsio objekt ų pl ėtojamas kompaktinis statybai; vidutinio intensyvumo ė ė užstatymas • pl tojamas vidutinio intensyvumo žem s naudojimas; • gamtinio karkaso teritorijose prioritetas teikiamas želdyn ų formavimui; • konservacin ės paskirties žem ės naudojimas taikomas saugomiems gamtos ir kult ūros paveldo objektams.

• Prioritetas teikiamas kitai žem ės naudojimo paskir čiai su apribojimais gyvenamajai ir rekreacinei teritorijai; • mažaaukš čių gyvenam ųjų nam ų statyba Urbanistinio karkaso ple čiama renovuojamuose kaimo koncentruojan čio gyvenviet ėse; poveikio zona, kurioje U3 • pl ėtojamas mažo intensyvumo žem ės pl ėtojamas dispersinis naudojimas; mažo intensyvumo užstatymas • gamtinio karkaso teritorijose prioritetas teikiamas želdyn ų formavimui; • konservacin ės paskirties žem ės naudojimas taikomas saugomiems gamtos ir kult ūros paveldo objektams.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 99

1 2 3

• Kitos paskirties žem ė ple čiama renovuojamuose kaimo gyvenamosiose vietov ėse; • kitos paskirties žem ėje prioritetas suteikiamas mažaaukštei gyvenamajai ir rekreacinei teritorijai; • pl ėtojamas mažo intensyvumo žem ės Urbanistinio vystymo naudojimas; zona gamtiniame karkase ė č • vykdomos priemon s, užtikrinan ios gyvenvie čių gyvenamosios aplinkos ekologin ę U4 Esam ų kaimo ę ą ą gyvenam ųjų vietovi ų, kokyb ir jos gerinim , bendr aplinkos ą kurios patenka į gamtinio geoekologinio stabilumo išsaugojim ir ą karkaso teritorija, pl ėtra palaikym ; • saugomi ir ple čiami gyvenvie čių ir j ų artimosios aplinkos želdiniai, prioritetas teikiamas apsaugini ų želdyn ų formavimui ir miškingumo didinimui; • konservacin ės paskirties žem ės naudojimas taikomas saugomiems gamtos ir kult ūros paveldo objektams.

• Veikl ą reglamentuoja valstybini ų park ų nuostatai ir j ų teritorij ų planavimo dokumentai. ; • si ūloma išlaikyti esam ą vizualin į gyvenvie čių pob ūdį, nekei čiant užstatymo intensyvumo, nedidinant pastat ų aukštingumo, saugant nat ūral ų reljef ą; Panemuni ų regioninio • kitos paskirties žem ės vystymas ir urbanistin ė parko pl ėtra galima renovuojant esamas kaimo U5 (saugomos teritorijos) gyvenam ąsias vietoves; tvarkymo zona • užstatytin ų teritorij ų prioritetinis naudojimo būdas – rekreacijos ir mažaaukšt ės gyvenamosios teritorijos; • gamtinio karkaso teritorijose prioritetas teikiamas želdyn ų formavimui; • konservacin ės paskirties žem ės naudojimas taikomas saugomiems gamtos ir kult ūros paveldo objektams.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 100

Nauding ųjų iškasen ų teritorij ų tvarkymo ir veiklos pl ėtojimo reglamentai

Spec. reglamento Apib ūdinimas Teritorijos naudojimas, tvarkymas ir apsauga indeksas Nauding ųjų iškasen ų naudojim ą reglamentuoja LR įstatymai, LR Vyriausyb ės priimti nutarimai ir Aplinkos ministerijos bei Lietuvos Geologijos tarnybos norminiai aktai. Leidimus naudoti iškasen ų išteklius juridiniams Nauding ųjų iškasen ų asmenims, priklausomai nuo nauding ųjų iškasen ų N1 gavybos atvir ų kasini ų rūšies, išduoda LR Vyriausyb ė arba Lietuvos (karjer ų) Geologijos tarnyba. Leidimus naudoti iškasen ų išteklius Lietuvos ir užsienio juridiniams asmenims, priklausomai nuo ištekli ų kiekio bei galimo poveikio kitos valstyb ės žem ės gelmi ų b ūklei, išduoda LR Vyriausyb ė arba Lietuvos Geologijos tarnyba. Ūkin ė veikla vykdoma vadovaujantis Lietuvos Gėlo vandens higienos normos HN 44:2005 „Vandenvie čių N2 vandenvie čių teritorijos sanitarini ų apsaugos zon ų nustatymas ir prieži ūra“.

Rekreacini ų zon ų tvarkymo ir veiklos pl ėtojimo reglamentai

Spec. reglamento Apib ūdinimas Teritorijos naudojimas, tvarkymas ir apsauga indeksas • Prioritetas teikiamas vis ų rekreacijos r ūši ų pl ėtrai; • prioritetas teikiamas rekreaciniam žem ės naudojimui kitos paskirties žem ėje; • galima ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastat ų statyba.; gali b ūti statomi stovyklavie čių, kemping ų, turizmo centr ų, poilsio nam ų ar kitoki ų stacionari ų rekreacini ų statini ų kompleksai; • kuriama intensyviai lankyti pritaikyta aplinka, Intensyvios rekreacijos R1 rekreacin ė inžinerin ė infrastrukt ūra. zonos • rekreaciniais interesais gali b ūti kei čiamas gamtin ės aplinkos pob ūdis • naujos statybos ir tvarkymo priemon ės turi iš esm ės gerinti turistin ės ir poilsio aplinkos kokyb ę. • gamtinio karkaso teritorijose prioritetas teikiamas želdyn ų formavimui; • konservacin ės paskirties žem ės naudojimas taikomas saugomiems gamtos ir kult ūros paveldo objektams.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 101

• Prioritetas teikiamas rekreaciniam žem ės naudojimui; • draudžiama statyti ilgalaikio poilsio pastatus, išskyrus kaimo turizmo sodybas žem ės ūkio paskirties žem ėje; • leidžiama įrengti poilsiavietes, sustojimo aikšteles ir maudykles, kitos paskirties žem ėje galima trumpalaikio poilsio statini ų statyba; Ekstensyvios rekreacijos • leidžiama formuoti tik minimali ą rekreacin ę R2 zonos infrastrukt ūrą, išsaugant gamtin ę aplink ą, nat ūral ų kraštovaizd į. • planuojant teritorijas b ūtina įvertinti esamos ūkin ės veiklos sanitarin ės apsaugos zonas; • gamtinio karkaso teritorijose prioritetas teikiamas želdyn ų formavimui; • konservacin ės paskirties žem ės naudojimas taikomas saugomiems gamtos ir kult ūros paveldo objektams.

Rekreacini ų vanden ų tvarkymo reglamentai

Spec. reglamento Apib ūdinimas Teritorijos naudojimas, tvarkymas ir apsauga indeksas Prioritetas teikiamas visoms galimoms aktyvios Rekreaciniai vandens vandens rekreacijos formoms pl ėtoti. Teritorija H2 telkiniai tvarkoma vadovaujantis Speciali ųjų žem ės ir miško naudojimo s ąlyg ų reikalavimais.

Kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo reglamentai Gamtinio karkaso teritorij ų tvarkymo ir naudojimo reglamentai

Gamtiniame karkase esan čiuose rezervatuose, draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos monitoringo (steb ėsenos) teritorijose, ekologin ės apsaugos zonose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose veiklos apribojimus nustato LR Saugom ų teritorij ų įstatymas (Žin. 2001, Nr.108-3902), Gamtinio karkaso nuostatai (Žin., 2007, Nr. 22 – 858) bei visa eil ė kit ų, veikl ą saugomose teritorijose reglamentuojan čių dokument ų. Gamtinio karkaso reglamentas teritoriškai diferencijuojamas pagal į jo sud ėtį patenkan čių žem ės naudmen ų ūkines kategorijas. Gamtinio karkaso teritorijose skatinama veikla, kuria užtikrinama kraštovaizdžio ekologin ė pusiausvyra, saugomas nat ūralus kraštovaizdžio pob ūdis, palaikoma ir didinama gamtin ė įvairov ė, vykdomi rekultivacijos bei renat ūralizacijos darbai. Jam priklausan čiose rekreacin ės, mišk ų bei žem ės ūkio paskirties teritorijose draudžiama statyti pramon ės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrol ės (TIPK) leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus. Leidžiama veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologin ę pusiausvyr ą ir ekosistem ų stabilum ą, atkuria pažeistas ekosistemas ir yra vykdoma pagal teritorij ų planavimo dokumentus.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 102

Spec. reglamento Apib ūdinimas Teritorijos naudojimas, tvarkymas ir apsauga indeksas Esamo kraštovaizdžio Racionalus subalansuotas mišk ų ūkio tvarkymas, nat ūralumo išlaikymas ir mišk ų regeneracinio potencialo išsaugojimas, T1 saugojimas rekreacinio naudojimo reguliavimas bei nustatyto geoekologin ėse režimo užtikrinimas šiose zonose įsteigtoms ypa č takoskyrose saugomoms teritorijoms. Esamo kraštovaizdžio Reikalingas tiek esam ų funkcij ų subalansavimas, nat ūralumo palaikymas ir tiek regeneracin ės priemon ės ekologin ėms T2 didinimas geoekologin ėse kompensacin ėms gamtin ės strukt ūros galioms takoskyrose stiprinti. Esamo kraštovaizdžio Gamtinio kraštovaizdžio regeneravimas - nat ūralum ą atkurian čių restauravimas, susij ęs su sud ėting ų element ų gr ąžinimas ir renat ūralizacini ų priemoni ų įgyvendinimu, T3 gausinimas ekologini ų nuostat ų stiprinimu ir tausojan čio ši ų geoekologin ėse teritorij ų naudojimo vystymu. takoskyrose Racionalus subalansuotas mišk ų ūkio tvarkymas, Esamo kraštovaizdžio mišk ų regeneracinio potencialo išsaugojimas, nat ūralumo išlaikymas ir M1 rekreacinio naudojimo reguliavimas bei nustatyto saugojimas migraciniuose režimo užtikrinimas šiose zonose įsteigtoms ypa č koridoriuose saugomoms teritorijoms. Esamo kraštovaizdžio Reikalingas tiek esam ų funkcij ų subalansavimas, nat ūralumo palaikymas ir tiek regeneracin ės priemon ės ekologin ėms M2 didinimas migraciniuose kompensacin ėms gamtin ės strukt ūros galioms koridoriuose stiprinti. Esamo kraštovaizdžio Gamtinio kraštovaizdžio regeneravimas - nat ūralum ą atkurian čių restauravimas, susij ęs su sud ėting ų M3 element ų gr ąžinimas ir renat ūralizacini ų priemoni ų įgyvendinimu, gausinimas migraciniuose ekologini ų nuostat ų stiprinimu ir tausojan čio ši ų koridoriuose teritorij ų naudojimo vystymu. Racionalus subalansuotas mišk ų ūkio tvarkymas, Esamo kraštovaizdžio mišk ų regeneracinio potencialo išsaugojimas, nat ūralumo išlaikymas ir rekreacinio naudojimo reguliavimas bei nustatyto S1 saugojimas geosistem ų režimo užtikrinimas šiose zonose įsteigtoms ypa č vidinio stabilizavimo saugomoms teritorijoms. arealuose

Esamo kraštovaizdžio Reikalingas tiek esam ų funkcij ų subalansavimas, nat ūralumo palaikymas ir tiek regeneracin ės priemon ės ekologin ėms S2 didinimas geosistem ų kompensacin ėms gamtin ės strukt ūros galioms vidinio stabilizavimo stiprinti. arealuose Esamo kraštovaizdžio Gamtinio kraštovaizdžio regeneravimas - nat ūralum ą atkurian čių restauravimas, susij ęs su sud ėting ų element ų gr ąžinimas ir renat ūralizacini ų priemoni ų įgyvendinimu, S3 gausinimas geosistem ų ekologini ų nuostat ų stiprinimu ir tausojan čio ši ų vidinio stabilizavimo teritorij ų naudojimo vystymu. arealuose

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 103

Gamtos paveldo objektai saugomi ir tvarkomi vadovaujantis LR saugom ų teritorij ų įstatymu, Saugom ų gamtini ų kraštovaizdžio objekt ų nuostatais, patvirtintais LR Vyriausyb ės 1997m. gruodžio 23d. nutarimu Nr. 1463 (Žin.,1997, Nr.119-3100), ir Specialiosiomis žem ės ir miško naudojimo s ąlygomis, patvirtintomis LRV 1992m. geguž ės 12d. nutarimu Nr.343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43).

Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos ir tvarkymo reglamentai

Spec. reglamento Apib ūdinimas Teritorijos naudojimas, tvarkymas ir apsauga indeksas Kult ūros paveldo objekt ų bei vietovi ų teritorijose Nekilnojamojo kult ūros ir apsaugos zonose planuojama veikla C2 paveldo teritorijos ir reglamentuojama kult ūros paveldo specialiaisiais objektai planais bei kult ūros paveldo apsaug ą reglamentuojan čiais teis ės aktais.

Valstyb ės sienos apsaugos reglamentai

Spec. reglamento Apib ūdinimas Teritorijos naudojimas, tvarkymas ir apsauga indeksas Vadovaujantis LR Vyriausyb ės nutarimu „D ėl pasienio ruožo rib ų ir valstyb ės sienos apsaugos zonos rib ų bei Lietuvos Respublikos gyvenam ųjų vietovi ų, priskirt ų pasienio ruožui, s ąrašo Valstyb ės sienos apsaugai patvirtinimo“ teritorija priskirta pasienio ruožui. A skirta teritorija – pasienio 1 Bet kokia veikla pasienio ruože turi b ūti ruožas planuojama ir vykdoma laikantis Valstyb ės sienos ir jos apsaugos įstatymo, jo po įstatymini ų akt ų nuostat ų bei vadovaujantis Speciali ųjų žem ės ir miško naudojimo s ąlyg ų reikalavimais. Vadovaujantis LR Vyriausyb ės nutarimu „D ėl pasienio ruožo rib ų ir valstyb ės sienos apsaugos zonos rib ų bei Lietuvos Respublikos gyvenam ųjų vietovi ų, priskirt ų pasienio ruožui, s ąrašo Valstyb ės sienos A patvirtinimo“ teritorija priskirta valstyb ės sienos 2 apsaugos zona apsaugos zonai. Bet kokia veikla valstyb ės sienos apsaugos zonoje turi b ūti planuojama ir vykdoma vadovaujantis Speciali ųjų žem ės ir miško naudojimo s ąlyg ų reikalavimais.

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 104

7. TERITORIJ Ų REZERVAVIMAS VISUOMEN ĖS POREIKIAMS

7.1. Teritorij ų rezervavimas susisiekimo sistemos pl ėtrai

Savivaldyb ės teritorijos bendrajame plane numatoma formuoti aukštos kategorijos magistralini ų keli ų tinkl ą, rekonstruojant esam ų keli ų ruožus, tiesiant naujus aplinkkelius. Ši ų keli ų rekonstravimas yra tiesiogiai susij ęs su padid ėjusiomis sanitarin ėmis apsaugos zonomis, nauj ų teritorij ų poreikiu aplinkkeli ų tiesimui bei keli ų platinimui.

7.1.1. lentel ė.Teritorij ų rezervavimas aplinkkeli ų tiesimui

Orientacinis Kelio Kelio kelio sanitarin ės Eil. Kelio pavadinimas Orientacinis apsaugos juostos apsaugos Nr. ilgis, (km) zonos plotis, (m) zonos plotis (m) plotis (m) Jurbarko miesto šiaur ės 1 (1,7+3,2) * 22 50 50 ryt ų aplinkkelis

Viešvil ės šiaur ės ryt ų 2 4,5 22 50 50 aplinkkelis *-Jurbarko miesto šiaur ės ryt ų aplinkkelis numatomas įgyvendinti dviem etapais. I etape, sprendini ų galiojimo laikotarpiu, numatoma įrengti 1,7 km ilgio gatv ės atkarp ą miesto Šiaurin ėje dalyje.II etapu, po sprendini ų galiojimo laikotarpio, si ūloma įrengti likusi ą 3,2 km aplinkkelio atkarp ą.

Rekonstruojant keli ų ruožus į aukštesn ės kategorijos kelius, keliant krašto keli ų reikšm ę iki magistralini ų keli ų reikšm ės, padid ės j ų apsaugos ir sanitarini ų apsaugos zon ų plo čiai. Numatomi perspektyviniai apsaugos ir sanitarini ų apsaugos zon ų plo čiai pateikti 7.1.2 lentel ėje.

7.1.2. lentel ė. Perspektyviniai apsaugos ir sanitarini ų apsaugos zon ų plo čiai

Kelio Kelio sanitarin ės Kelio pavadinimas apsaugos Eil.Nr. apsaugos zonos zonos plotis (m) plotis (m) Nr.141 Kaunas-Jurbarkas-Šilut ė- 1 70 70 Klaip ėda, ruožas Jurbarkas-Klaip ėda

2 Nr.147 Taurag ė-Jurbarkas 70 50

3 198 Jurbarkas-Skaudvil ė 50 50

UAB „Urbanistika“ U-0654 JURBARKO RAJONO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 105

7.2. Teritorij ų rezervavimas numatomiems technin ės infrastrukt ūros objektams

Jurbarko rajono savivaldyb ės teritorijos bendrajame plane inžinerin ės infrastrukt ūros sprendiniams įgyvendinti numatomas teritorij ų rezervavimas.

Teritorij ų rezervavimas vandentiekio infrastrukt ūrai: • Nauj ų vandenvie čių įrengimui : Varlaukyje, Musteikiuose,Girdžiuose, Butkai čiuose, Žindai čiuose, Klišiuose, Gedžiuose, Vosbutuose, Vencloviškiuose, Kartup ėnuose, Naukaimyje, Pelu čiuose; • Nauj ų papildom ų gr ęžini ų įrengimui Stakiuose ir Pupkaimyje; • Vandens gerinimo įrengini ų statybai Pašaltuonyje, Rutkiškiuose, Varlaukyje, Mosteikiuose, Petkai čiuose, Girdžiuose, Butkai čiai, Juodai čiuose, Dainiuose, Žindai čiuose, Klišiuose, Dainiuose II, Gedžiuose, Vilniškiuose, Stakiuose, Grauž ėnuose, Pupkaimyje, Klausu čiuose, Armeniškiuose, Vosbutuose, Padubesyse, Vencloviškiuose, Kartup ėnuose, Naukaimyje, Veliuonoje, Tamošiuose, Griciuose, Klangiuose, Pelu čiuose, Vadžgiryje, Pauliuose, Paskynuose, Baltraitišk ėje ir Griaužose. Pagal galimybes viet ą vandens gerinimo įrenginiams parinkti esam ų vandenvie čių teritorijose.

Teritorij ų rezervavimas vandenvalos infrastrukt ūrai: • Esam ų nuotek ų valymo įrengini ų rekonstravimui Jurbarke, Lybiškiuose, Pašaltuonyse, Girdžiuose, Klausu čiuose ir Viešvil ėje. • Nauj ų nuotek ų valymo įrengini ų statybai Rutkiškiuose, Varlaukyje, Musteikiuose, B ūtrimuose, Gudeliuose, Butkai čiuose, Pavydaujyje, Juodai čiuose, Girdžiuose, Butkai čiuose, Žindai čiuose, Klišiuose, Dainiuose, Vilniškiuose, Gedžiuose Raudon ėje, Stakiuose, Grauž ėnuose, Pupkaimyje, Seredžiuje, Armoniškiuose, Vosbutuose, PiliesI, Vencloviškiuose, Kartup ėnuose, Naukaimyje, Tamošiuose, Griciuose, Klangiuose, Pelu čiuose, Vadžgiryje, Paskynuose, Griaužuose.

Teritorij ų rezervavimas atliek ų tvarkymui: • Biodegraduojan čių atliek ų kompostavimo aikštelei .

Teritorij ų rezervavimas duj ų tiekimui: • Numatant užstatym ą šalia naujai tiesiamo magistralinio dujotiekio, reikia įvertinti dujotiekio SAZ; • Numatant užstatym ą magistralinio dujotiekio zonose, reikia įvertinti duj ų skirstymo sto čių sanitarines apsaugos zonas (500 m.).

7.3. Teritorij ų rezervavimas nauding ų iškasen ų gavybai

UAB „Urbanistika“ U-0654