A.Basalykas.Pdf
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
VILNIAUS UNIVERSITETAS GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS GEOGRAFIJOS IR KRAŠTOTVARKOS KATEDRA Alfonsas Basalykas L I E T U V O S KRAŠTOVAIZDIS Vilnius 2014 Elektroninė knyga 242 p. su iliustr. ir žemėl. Lit. sąrašas: p. 219-228. Santr. anglų k. ir rusų k. Knyga parašyta, traktuojant sukultūrintą kraštovaizdį kaip gamtinę ir sociogeninę geosistemą. Viena knygos pusė skirta gamtiniams, o kita - sociogeniniams kraštovaizdžio elementams. Joje geografiniu aspektu apibendrinti Lietuvos archeologų, istorikų, etnografų, architektų, agronomų, miškininkų moksliniai darbai. S k y r i a i : Lietuvos padėtis Žemės landšaftų sistemoje.- Gamtinis kraštovaizdis.- Kraštovaizdžio kultūrinimas ir kraštotvarka. Pirmasis leidimas Recenzavo Vytautas Gudelis Antrasis leidimas Koregavo ir maketavo: Doc. dr. Filomena Kavoliutė Lekt. dr. Ričardas Skorupskas Alfonsas Basalykas LIETUVOS KRAŠTOVAIZDIS ISBN 978-609-459-292-8 (internetinis) ISBN 978-609-459-293-5 (CD) © Alfonsas Basalykas, 2014 © Vilniaus universitetas, 2014 TURINYS Pratarmė antrajam leidimui 4 Pratarmė 6 I. LIETUVOS PADĖTIS ŽEMĖS LANDŠAFTŲ SISTEMOJE 9 1. Nuo geosferų iki landšaftų 9 2. Bendras fizinis geografinis fonas 11 3. Intrazoniniai Lietuvos landšaftai - žemėvaizdžiai 17 II. GAMTINIS KRAŠTOVAIZDIS 27 1. Molingosios lygumos 27 2. Smėlingosios lygumos 47 3. Kalvotosios moreninės aukštumos 65 4. Pajūrinės lygumos 95 5. Slėninis žemėvaizdis 114 III. KRAŠTOVAIZDŽIO KULTŪRINIMAS IR KRAŠTOTVARKA 123 1. Pirmykštis Lietuvos kraštovaizdis 123 2. Lietuvos kaimo gyvenvietės 129 3. Miestai ir miesteliai 143 4. Dabartinė Lietuvos gyvenviečių sistema 149 5. Gyvenviečių padėtis gamtiniame kraštovaizdyje 151 6. Kelių tinklas kraštovaizdyje 167 7. Kraštotvarkos problemos 170 8. Kraštotvarka molingosiose lygumose 182 9. Kraštotvarka smėlingosiose lygumose 192 10. Kraštotvarka kalvotosiose moreninėse aukštumose 198 11. Kraštotvarka pajūrio žemėvaizdžiuose 210 12. Kraštotvarka upių slėniuose 214 Literatūra 219 Reziumė (RU) 229 Reziumė (EN) 241 3 PRATARMĖ ANTRAJAM LEIDIMUI Sparčios mokslo pažangos laikais gana retas atvejis, kuomet beveik prieš 40 metų išleista mokslinio pobūdžio knyga išvystų dienos šviesą pakartotinai ir būtų ne vien mokslo istorijos veikalas, o vis dar tiktų žingeidžiam šiuolaikiniam skaitytojui, išlepintam lengvai internete prieinama informacija ir apsiginklavusiam išmaniuoju telefonu. Lietuvos kraštovaizdžio sandara bei istorija besidominčių skaitytojų laukia fundamentalaus pobūdžio, nuo technologijų pažangos bei visuomeninės-politinės konjunktūros nepriklausomas požiūris į mūsų šalies teritoriją bei jos formavimosi dėsningumus. Knygoje pateikiamos sampratos, kurios įvairiuose visuomenės ir aplinkos santykių raidos tarpsniuose yra aktualios bei nepraranda galios tapti plataus masto mokslinių diskusijų objektu. Profesoriaus Alfonso Basalyko knyga „Lietuvos TSR kraštovaizdis“, pirmą kartą išleista 1977 m. ir perleidžiama praėjus 37 metams – tai kuklių, bet nuoširdžių šiandienos Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros geografų pastangų rezultatas, skirtas atminti gerbiamo ir mylimo profesoriaus, daugelio katedros darbuotojų mokytojo – tiesioginio ar pažinto per mokslinius straipsnius bei knygas – 90-ąsias gimimo metines. Knyga išleista nežymiai pataisytu, tačiau daug laisvesniu ir labiau atitinkančiu šių dienų dvasią pavadinimu „Lietuvos kraštovaizdis“. Knygoje labai paprastai ir aiškiai pateiktos faktinės žinios apie Lietuvos teritorijoje esančius intrazoninius „landšaftus“ – skirtingos genezės gruntų ir reljefo pobūdžio nulemtus gamtinio kraštovaizdžio tipus – ir jų išskirtinumus formuojančius fiziogeninius (gamtinius) ir sociogeninius (visuomeninius) komponentus. Taip pat akcentuojami tarp jų egzistuojantys ryšiai bei sąveikos, kurie, be abejonės, yra fundamentalūs, lėtai kintantys arba beveik nekintantys laike ir erdvėje. Žinoma, galimas šių išryškintų dėsningumų gilesnis ištyrimas, sąveikos mechanizmų tikslinimas remiantis pažangesniais metodais ir techninėmis priemonėmis, tačiau esmė pateikta pirmame knygos leidime išlieka ta pati. Kitas, ne mažiau svarbus aspektas, kuris šiandienos kontekste suteikia prof. A. Basalyko knygai „Lietuvos kraštovaizdis“ aktualumo, yra determinuotos (geografinės) kraštotvarkos koncepcija, pagal kurią skirtingi gamtinio kraštovaizdžio tipai – žemėvaizdžiai su visu jiems būdingu prigimtiniu sąvybių deriniu, sąlygoja optimalias jų ūkinio panaudojimo kryptis. Šiandien sprendžiant aktualias kraštovaizdžio tvarkymo, optimizavimo bei apsaugos problemas, šios žinios suteikia būtiną žinių pagrindą žmonėms, atsakingiems už racionalų krašto planavimą bei tvarkymą, taip pat studijuojantiems ir besiruošiantiems tapti tokiais. Vis dėlto šioje knygoje svarbiausia ir šiandienos kontekste aktualiausia idėja išlieka visuomenės ir gamtos koadaptacijos samprata, pagal kurią ne tik visuomenė 4 gamtinę aplinką pritaiko savo poreikiams, bet ir gamtinės aplinkos komponentai veikia sociogeninės sistemos komponentų ypatybes. Ši tarpusavio sąveika vystėsi per visą krašto kultūrinio rūbo formavimosi laikotarpį, ką puikiai atspindi knyga „Lietuvos kraštovaizdis“. Apibendrintai galima teigti, kad tai knyga, kuri pabrėžia glaudesnį ryšį tarp žmogaus ir jo gyvenamos gamtinės aplinkos, tuo pačiu skatina išsaugoti kraštovaizdžio autentiškumą, kylantį iš unikalios vietos gyventojų ir gamtos komponentų sąveikos, bei ten gyvenančių žmonių etninį tapatumą. Manome, kad šios knygos skaitytojas suvoks, koks sudėtingas visą mūsų gyvenamą erdvę apimantis tyrimų objektas yra kraštovaizdis, taip pat pažins pagrindinius Lietuvos kraštovaizdžio sandaros ypatumus, jo vystymosi etapus, o taip pat įvertins darbštumą, žinias bei įžvalgą, kuria pasižymėjo šios knygos autorius – geografas profesorius Alfonsas Basalykas. prof. dr. Darijus Veteikis, dr. Ričardas Skorupskas 5 P R A T A R M Ė Mokslo ir technikos revoliucijos epochai būdinga tolimų mokslo šakų suartėjimas bei naujų problemų atsiradimas. Daug problemų dabar kyla gamtos ir visuomenės santykių sistemoje, kuri egzistuoja kaip mūsų gyvenamoji aplinka - žmonių įsisavintas kmštovaizdis. Kraštovaizdis yra bendras turtas, todėl jis dabar rūpi visiems gyventojams, Žemdirbiai, melioratoriai, agronomai ir kiti žemės bei miškų ūkio specialistai su įvairiais kraštovaizdžio komponentais susiduria kasdieniniame praktiniame darbe. Kraštovaizdžio išteklius tiria ir tvarko vandens ūkio, gamtos apsaugos darbuotojai, geologai ir kitų sričių specialistai, Atskirus kraštovaizdžio elementus nagrinėja dauge1is mokslo įstaigų. Betarpiškai kraštovaizdį tvarko architektai jr inžinieriai, dirbantys pro jektavimo įstaigose. Su kraštovaizdžiu tiesiogiai nesusiduria tik pramonės, aptarnavimo, kai kurių mokslo ir kultūros sričių darbuotojai, Tačiau šių profesijų žmonės aktyviausiai ieško kontakto su gamta ir laisvalaikiu stengiasi ištrūkti iš triukšmingo miesto pailsėti, pasisemti jėgų ir kūrybinės energijos. Todėl kraštovaizdžio problemos miestų gyventojus domina tiek pat, kiek ir tuos, kurių veikla su juo artimai susijusi. Diskusijose, kurios jau daugelį metų vyksta periodinėje spaudoje, kraštovaizdžio klausimai gvildenami įvairiais požiūriais - ekonominiu, ekologiniu, estetiniu. Svarbiausias iš visų yra mokslinis geografinis požiūris, nes kraštovaizdis, kaip Žemės erdvinė sistema, yra pagrindinis šiuolaikinės kompleksinės geografijos mokslo objektas. Todėl autorius, rašydamas šią knygą, stengėsi kraštovaizdžio problematiką nušvies ti iš geografinių pozicijų. Skiriamasis tų pozicijų bruožas - nedalijamas visos kraštovaizdžio sistemos traktavimas, vengimas vadinti "kraštovaizdžiu", arba "landšaftu", atskirą geosistemos komponentą, pirmenybės teikimas ekologiniams motyvams ir reikalavimas ne tik priderinti gamtą prie visuomenės poreikių, bet ir žmonėms prisiderinti prie esminių gamtos ypatybių, jų nedarkant. Nors kraštovaizdis yra visos visuomenės reikalas ir turėtų būti tvarkomas valstybiniu pagrindu, tačiau tikrovėje konkretūs sprendimai dažnai būna žinybinio pobūdžio. Knyga parašyta traktuojant sukultūrintą kraštovaizdį kaip gamtinę ir sociogeninę geosistemą. Viena knygos pusė skirta gamtiniams, o kitasociogeniniams kraštovaizdžio elementams. Joje geografiniu aspektu apibendrinti Lietuvos archeologų, istorikų, etnografų, architektų, agronomų, miškininkų moksliniai darbai, padėję autoriui vystyti vadinamąją geografinės kraštotvarkos koncepciją. Tuo ši knyga skiriasi nuo daugumos kitų iki šiol paskelbtų landšaftotyros darbų, kuriuose aprašomi tik gamtiniai komponentai. 6 Mūsų šalyje kraštovaizdžio mokslas vystėsi kaip gamtos mokslas, liagrinėjqs tik gamtinius teritorinius kompleksus. Tie kompleksai, pabrėžiant sisteminę jų organizaciją, B. Sočiavai (1974) pasiūlius, vadinami geosistemomis. Gamtinės landšaftotyros atstovai (A. Isačenka, 1974) žmonių sukurtų objektų nelaiko kraštovaizdžio sudėtine dalimi arba juos traktuoja tik kaip atitinkamai pakeistus gamtinius elementus. Jie teigia, kad žmonių padaryti pakitimai neesminiai, t. y. neliečia svarbiausių stabilių kraštovaizdžio komponentų (medžiaginio pamato, klimato), kuriais grindžiama landšaftų tipizacija. Šios krypties atstovai tiria tik žmonių veiklos padarinius gamtai, o kaip žmonės turi įvairinti ūkinę veiklą skirtinguose landšaftuose, jų nedomina. Iš to daroma išvada: jeigu krašto socialiniai ekonominiai elementai nepriklauso kraštovaizdžio sistemai, vadinasi, jie gali būti kuriami, neatsižvelgiant į landšaftų gamtines savybes, remiantis lik techniniais, ekonominiais, socialiniais motyvais. Aišku, šitokia pažiūra atitolina landšaftotyrą nuo visuomenės uždavinių sprendimo, neskatina architektų, inžinierių