Turinys Įvadas

TURINYS ĮVADAS ...... 6 1. TAURAGĖS RAJONO PLĖTROS STRATEGIJOS 2004–2010 M. APŽVALGA ...... 8 1.1. TAURAGĖS RAJONO STRATEGINIO PLĖTROS PLANO 2004–2010 M. RENGIMAS...... 9 1.2. BENDRA TAURAGĖS RAJONO EKONOMINĖS IR SOCIALINĖS SITUACIJOS APŽVALGA ...... 10 1.3. BENDRA TAURAGĖS RAJONO PLĖTROS STRATEGIJA 2004–2010 M...... 16 1.3.1. Darnaus vystymosi principo įgyvendinimas ...... 18 1.3.2. Struktūrinių fondų parama – strateginio plano priemonėms finansuoti....19 1.4. STRATEGINIO PLĖTROS PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA IR VERTINIMAS ...... 20 1.4.1. Plano įgyvendinimo institucinė struktūra ...... 20 1.4.2. Strateginio plano įgyvendinimo vertinimo rodikliai...... 21 1.5. SAVIVALDYBĖS GEBĖJIMAI KOORDINUOTI SOCIALINĘ – EKONOMINĘ PLĖTRĄ IR TEIKTI PASLAUGAS...... 26 1.5.1. Tyrimo aprašymas...... 26 1.5.2. Savivaldybės tarnautojų motyvacija ...... 26 1.5.3. Savivaldybės gebėjimai ruošti ir įgyvendinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektus...... 28 1.5.4. Darbo organizavimas savivaldybės administracijoje...... 30 1.5.5. Apibendrinimai ir rekomendacijos gebėjimų stiprinimui ...... 34 2. TAURAGĖS RAJONO SITUACIJOS ANALIZĖ ...... 37 2.1. PRAMONĖS, VERSLO, KOMUNIKACIJŲ, IT SRITIES SITUACIJOS ANALIZĖ...... 38 2.1.1. Pramonės apžvalga...... 40 2.1.2. Prekybos apžvalga ...... 42 2.1.3. Paslaugų, statybos apžvalga...... 44 2.1.4. Komunikacijų ir IT srities apžvalga...... 45 2.1.5. Parama verslui...... 46 2.1.6. Pagrindinių verslo sektoriuje Tauragės rajone vykdytų programų aprašymas ...... 48 2.1.7. Tauragės rajono pramonės, verslo, komunikacijų bei IT sektorių SSGG analizė...... 50 2.2. ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS SITUACIJOS ANALIZĖ ...... 51 2.2.1. Žemės ūkio ekonomikos būklė...... 51 2.2.3. Pasirengimo ES narystei laikotarpio ypatumai bei rajono žemės ūkiui atsiveriančios perspektyvos šaliai įstojus į ES...... 56 2.2.4. Prekybos ypatumai...... 56 2.2.5. Socialinių pokyčių tendencijos...... 57 2.2.6. Svarbiausius savivaldybės ir nacionalinės programos žemės ūkio sektoriuje...... 59 2.2.7. Tauragės rajono gamybinio žemės ūkio ir kaimo plėtros SSGG analizė...60 2.3. REKREACIJOS, TURIZMO, SPORTO IR KULTŪROS ANALIZĖ...... 61 2.3.1. Gamtiniai rekreacijos ir turizmo ištekliai...... 61 2.3.2. Kraštovaizdis ir saugomos gamtinės bei kultūrinės vertybės ...... 62 2.3.3. Kultūriniai rekreacijos ir turizmo sistemos plėtros ištekliai...... 64 2.3.4. Veikiantys ir planuojami turizmo maršrutai...... 67 2.3.5. Tauragės rajono paplūdimiai, rekreacinės zonos, poilsiavietės...... 68 2.3.6. Kultūriniai renginiai ...... 69

2.3.7. Tauragės rajono rekreacinių įstaigų ir įmonių veiklos analizė...... 72 2.3.8. Sporto būklė, sporto centrai ir sportinė veikla ...... 74 2.3.9. Rekreacijos, turizmo, sporto ir kultūros renginių informacinė sistema...74 2.3.10. Tauragės rajono gyventojų rekreaciniai poreikiai ...... 75 2.3.11. Pagrindinių Tauragės rajone vykdytų programų turizmo, rekreacijos, kultūros ir sporto srityje aprašymas ...... 76 2.3.12. Rajono rekreacijos, turizmo ir sporto sistemos plėtros bei paslaugų kokybės pagerinimo SSGG analizė ...... 81 2.4. BENDROJO UGDYMO SEKTORIAUS SITUACIJOS ANALIZĖ ...... 83 2.4.1. Bendrojo ugdymo kontekstas ...... 83 2.4.2. Bendrojo ugdymo sąlygos...... 85 2.4.3. Bendrojo ugdymo procesas...... 87 2.4.4. Bendrojo ugdymo rezultatai...... 89 2.4.5. Pamokos ir patirtis...... 91 2.4.6. Bendrojo ugdymo SSGG analizės rezultatai...... 93 2.5. PROFESINIO MOKYMO, MOKSLO, SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO SEKTORIAUS SITUACIJOS ANALIZĖ ...... 95 2.5.1. Aukštojo mokslo situacijos analizė ...... 96 2.5.2. Profesinio mokymo situacijos analizė...... 98 2.5.3. Suaugusiųjų mokymo situacijos analizė...... 100 2.5.4. Savivaldybių, nacionalinės programos bei tarptautinių fondų parama sustiprintų mokymo/studijų institucijas Tauragės rajone...... 102 2.5.5. Profesinio mokymo, mokslo, suaugusiųjų švietimo sektoriaus SSGG analizė...... 105 2.6. SVEIKATOS IR SOCIALINĖS APSAUGOS SITUACIJOS ANALIZĖ...... 106 2.6.1. Tauragės rajono gyventojų sveikata ...... 106 2.6.2. Socialinės apsaugos klausimai Tauragės rajone...... 108 2.6.3. Pagrindinių sveikatos apsaugos sektoriuje vykdytų programų aprašymas ...... 112 2.6.4. Sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos SSGG analizė ...... 113 2.7. APLINKOS APSAUGOS SEKTORIAUS SITUACIJOS ANALIZĖ ...... 114 2.7.1. Atliekų tvarkymas...... 114 2.7.2. Vandentvarka ...... 116 2.7.4. Kraštovaizdis ir biologinė įvairovė...... 119 2.7.5. Aplinkosauginis ugdymas...... 119 2.7.6. Nacionalinės, regioninės ir savivaldybės programos...... 121 2.7.7. Aplinkos apsaugos sektoriaus SSGG analizė...... 124 2.8. TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS ANALIZĖ...... 125 2.8.1. Automobilių kelių, gatvių ir dviračių takų tinklas ...... 125 2.8.2. Geležinkelio infrastruktūra ...... 127 2.8.3. Viešasis transportas...... 128 2.8.4. Vandens keliai, prieplaukos ...... 129 2.8.5. Pagrindinių programų transporto infrastruktūros sektoriuje Tauragės rajone vykdymas...... 131 2.8.6. Transporto infrastruktūros srities SSGG analizė ...... 133 2.9. ENERGETIKOS SEKTORIAUS SITUACIJOS ANALIZĖ...... 134 2.9.1 Energijos poreikiai ir efektyvus energijos vartojimas ...... 134 2.9.2 Energetikos infrastruktūra...... 135 2.9.3. Energetikos ištekliai...... 138 2.9.4. Šilumos ūkis ...... 139

2.9.5. Socialinės – ekonominės energetikos problemos...... 141 2.9.6. Pagrindinių programų energetikos sektoriuje Tauragės rajone vykdymas ...... 143 2.9.7. Energetikos sektoriaus SSGG analizė...... 145 2.10. URBANISTINĖS PLĖTROS IR GYVENAMOSIOS APLINKOS ANALIZĖ...... 146 2.10.1. Rajono teritorijų planavimas ...... 146 2.10.2. Gyvenamasis būstas, aplinkos saugumas bei bendruomeninių paslaugų kokybė ...... 147 2.10.3. Pagrindinės Tauragės rajone vykdytos programos gyvenamosios aplinkos gerinimo srityje ...... 149 2.10.4. Rajono darnios urbanistinės plėtros ir aukštos gyvenimo kokybės užtikrinimo SSGG analizė...... 151 3. TAURAGĖS RAJONO PLĖTROS STRATEGIJA 2004–2010 M...... 152 PRIORITETAS 1: SOCIALINĖS IR EKONOMINĖS ŪKIO INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA ...... 153 3.1. TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS SEKTORIAUS PLĖTRA ...... 154 3.1.1. Transporto infrastruktūros plėtros tikslai ir uždaviniai ...... 154 3.1.2. Transporto infrastruktūros plėtros priemonės...... 155 3.2. ENERGETIKOS SEKTORIAUS PLĖTRA ...... 166 3.2.1. Energetikos sektoriaus tikslai ir uždaviniai...... 167 3.2.2. Energetikos sektoriaus priemonės ...... 168 3.3. APLINKOS APSAUGOS SEKTORIAUS PLĖTRA...... 170 3.3.1. Aplinkos apsaugos sektoriaus plėtros tikslai ir uždaviniai...... 171 3.3.2. Aplinkos apsaugos sektoriaus plėtros priemonės ...... 172 3.4. URBANISTINĖ PLĖTRA IR APLINKOS KOKYBĖS GERINIMAS...... 178 3.4.1.Urbanistinės plėtros ir aplinkos kokybės sektoriaus tikslai ir uždaviniai 178 3.4.2. Urbanistinės plėtros ir aplinkos kokybės gerinimo priemonės...... 180 PRIORITETAS 2: ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTRA...... 188 3.5. BENDROJO UGDYMO PLĖTRA...... 189 3.5.1. Bendrojo ugdymo plėtros tikslas ir uždaviniai ...... 190 3.5.2. Bendrojo lavinimo plėtros priemonės...... 191 3.6. PROFESINIO MOKYMO, MOKSLO, SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO SEKTORIAUS PLĖTRA .....197 3.6.1. Profesinio mokymo, mokslo, suaugusiųjų švietimo sektoriaus plėtros tikslai ir uždaviniai ...... 198 3.6.2. Profesinio mokymo, mokslo, suaugusiųjų švietimo sektoriaus plėtros priemonės...... 199 3.7. SVEIKATOS IR SOCIALINĖS APSAUGOS SEKTORIAUS PLĖTRA...... 209 3.7.1. Sveikatos ir socialinės apsaugos sektoriaus tikslas ir uždaviniai...... 210 3.7.2. Sveikatos ir socialinės apsaugos sektoriaus plėtros priemonės ...... 211 3.8. KULTŪROS SEKTORIAUS PLĖTRA...... 216 3.8.1. Kultūros sektoriaus plėtros tikslai ir uždaviniai...... 216 3.8.2. Kultūros sektoriaus plėtros priemonės ...... 217 3.9. BENDRUOMENINIŲ PASLAUGŲ KOKYBĖS GERINIMAS ...... 219 3.9.1. Bendruomeninių paslaugų kokybės gerinimo sektoriaus tikslai ir uždaviniai...... 219 3.9.2. Bendruomeninių paslaugų kokybės gerinimo sektoriaus priemonės...... 220 PRIORITETAS 3: GAMYBOS SEKTORIAUS IR TURIZMO PLĖTRA...... 221

3.10. VERSLO, PRAMONĖS, KOMUNIKACIJŲ IR IT SEKTORIAUS PLĖTRA ...... 222 3.10.1. Verslo, pramonės, komunikacijų ir IT sektoriaus plėtros tikslai ir uždaviniai...... 223 3.10.2. Verslo, pramonės, komunikacijų ir IT sektoriaus plėtros priemonės ....224 3.11. REKREACIJOS, TURIZMO IR SPORTO PASLAUGŲ PLĖTRA...... 232 3.11.1. Rekreacijos, turizmo ir sporto paslaugų sektoriaus plėtros tikslai ir uždaviniai...... 232 3.11.2. Rekreacijos, turizmo ir sporto paslaugų sektoriaus plėtros sektoriaus priemonės...... 234 PRIORITETAS 4: ŽEMĖS ŪKIO VYSTYMAS IR KAIMO PLĖTRA ...... 242 3.12. ŽEMĖS ŪKIO VYSTYMAS IR KAIMO PLĖTRA...... 243 3.12.1. Žemės ūkio vystymo ir kaimo plėtros tikslai ir uždaviniai...... 244 3.12.2. Žemės ūkio vystymo ir kaimo plėtros priemonės ...... 245 PRIEDAI...... 248 1. PRIEDAS: PHARE 2000 PROGRAMOS FINANSUOTI VERSLO PROJEKTAI ...... 249 2. PRIEDAS. APKLAUSOS “TAURAGĖS GYVENTOJŲ REKREACINIAI POREIKIAI” ATASKAITA ...... 252 3. PRIEDAS. PROGNOZUOJAMOS TIESIOGINĖS ŽEMĖS ŪKIO IŠMOKOS...... 257 TAURAGĖS RAJONE 2004 M...... 257 4. PRIEDAS. INVESTICIJŲ POREIKIS ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKOS ATNAUJINIMUI IR MODERNIZAVIMUI, (TŪKST. LT) ...... 258

NAUDOTŲ TRUMPINIŲ SĄRAŠAS

ALF – Atviros Lietuvos fondas BPD – Lietuvos bendrasis programavimo dokumentas 2004–2006 m. BVP – Bendrasis vidaus produktas BŽŪP – Bendroji žemės ūkio politika CŠT – Centrinio šildymo tinklai DRMC – Klaipėdos darbo rinkos ir mokymo centras ES – Europos Sąjunga GIS – Geografinė informacinė sistema ITC – Švietimo informacinių technologijų centras KTU – Kauno technologijos universitetas LEI – Lietuvos energetikos institutas LR – Lietuvos Respublika m.m. – mokslo metai MGL – minimalus gyvenimo lygis MTP – Mokyklų tobulinimo programa NEC – Nacionalinis egzaminų centras NMA – Nacionalinė mokėjimo agentūra PRC – Tauragės profesinio rengimo centras PSPC – Pirminės sveikatos priežiūros centras RATC – Regioninis atliekų tvarkymo centras STD – Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės SVV – Smulkus ir vidutinis verslas ŠMM – Švietimo ir mokslo ministerija ŠPC PAG – Švietimo plėtotės centro politikos analizės grupė TBC – Tuberkuliozė TIC – Turizmo informacijos centras VTD – Valstybinis turizmo departamentas VU – Vilniaus universitetas

ĮVADAS

Tauragės rajonas, kaip ir visa Lietuva, pradeda naują plėtros etapą. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva taps Europos Sąjungos nare. Tiek šalyje, tiek ir rajone pamažu įveikiami pereinamojo laikotarpio sunkumai, verslas darosi konkurencingesnis, pamažu restruktūrizuojamas žemės ūkis, vis didesnis dėmesys skiriamas švietimui bei darbuotojų kvalifikacijos tobulinimui. Įvairios globalios tendencijos taip pat neišvengiamai daro įtaką rajono bei šalies ekonominei, socialinei ir kultūrinei aplinkai: sparčiai kinta technologijos, didėja dėmesys darniam vystymuisi. Žinių ekonomikos teikiamos galimybės atveria naujas plėtros perspektyvas, tačiau kelia vis didesnius reikalavimus gyventojų išsilavinimui bei gebėjimams. Tauragės rajono strateginis plėtros planas 2004–2010 m. yra parengtas siekiant sistemiškai įvertinti esamą rajono situaciją, apibrėžti rajono privalumus bei svarbiausias problemas, nustatyti galimybes ir grėsmes rajono plėtrai. Plane nurodomos pagrindinės rajono plėtros kryptys, tikslai, uždaviniai, nustatomos svarbiausios plėtros priemonės. Strategijos teiginiai yra suderinti su svarbiausiais valstybės strateginiais dokumentais, todėl rajono plėtrą numatoma skatinti investuojant į žmones, kuriant palankias sąlygas verslui, formuojant darnią gyvenamąją aplinką. Visose šiose srityse strateginis plėtros planas nustato būtent Tauragės rajono privalumus, problemas bei būtinas įgyvendinti priemones. Įgyvendinant plano priemones, numatoma pasinaudoti pirmiausia Tauragės rajono bendruomenės, aktyvių visų sričių darbuotojų, verslininkų parama ir patirtimi. Strateginiame plėtros plane pirmiausia aptariamas plano rengimo procesas, paminimi rengimo iniciatoriai ir dalyviai bei pateikiama trumpa rajono ekonominės ir socialinės situacijos apžvalga. Toliau išdėstoma bendra, apimanti visus sektorius, plėtros strategija, apibrėžiamas rajono plėtros pagrindinis tikslas bei plėtros vizija, nurodomi svarbiausi rajono projektai bei galimybės gauti ES paramą šiems projektams finansuoti. Pirmąją plano dalį užbaigia skyrius apie tai, kaip numatoma organizuoti strategijos įgyvendinimą bei priežiūrą. Antrojoje dalyje pateikiama detali rajono situacijos skirtinguose sektoriuose analizė. Aptariami sektoriai: verslas, žemės ūkis, turizmas ir rekreacija, sportas, kultūra, bendrasis ir profesinis lavinimas, mokslas ir suaugusiųjų mokymas, sveikata ir socialinė sauga, aplinkos apsauga, transporto ir energetikos infrastruktūra, urbanistinė plėtra. Kiekvienos sektorinės analizės santrauka pateikiama vadinamosiose SSGG (stiprybių–silpnybių–galimybių–grėsmių) lentelėse. Trečiojoje plano dalyje suformuluojama plėtros strategija kiekviename iš šių sektorių. Nurodomi plėtros tikslai ir uždaviniai bei išdėstomos priemonės, kurias reiktų įgyvendinti siekiant nurodytų uždavinių. Tauragės rajone susikaupė daug problemų. Pagal daugelį ekonominio ir socialinio išsivystymo rodiklių jis atsilieka nuo daugelio kitų Lietuvos rajonų. Tauragės rajone didesnis nei vidutinis šalyje nedarbas, mažesnės dirbančiųjų pajamos, blogesnė gyventojų sveikata. Nemažai rajono infrastruktūros elementų yra išplėtoti nepakankamai ir nebeatitinka šiuolaikinės visuomenės poreikių. Visa tai kelia grėsmę, kad rajonas gali likti šalies plėtros nuošalyje, nepasinaudoti narystės ES ar žiniomis pagrįstos ekonomikos teikiamomis galimybėmis. Rajono problemos reikalauja dėmesio, atidumo ir nuoseklaus darbo siekiant jas išspręsti. Žinoma, tik rajono bendruomenės pastangų ne visada užteks situacijai tam tikroje srityje iš esmės pagerinti. Valstybės politika, ekonominio augimo tendencijos, netgi Europos Sąjungos institucijų sprendimai daro ir darys įtaką rajono ekonominei ir socialinei gerovei. Tačiau pats blogiausias sprendimas būtų pasyviai

laukti valstybės valdžios paramos ir tikėtis, jog sparti Lietuvos didžiųjų miestų plėtra ilgainiui pasieks ir Tauragę. Tauragės rajono strateginis plėtros planas 2004–2010 m. parengtas siekiant sutelkti rajono bendruomenę ir paskatinti jos iniciatyvą skatinti rajono plėtrą bei gyventojų gerovės augimą. Jau susiformavo bendro darbo patirtis aptariant rajono situaciją ir diskutuojant plėtros priemones strateginio plano rengimo darbo grupėse. Ši patirtis bus labai naudinga žengiant kitą svarbų žingsnį – realiai įgyvendinant plane numatytas priemones.

1. TAURAGĖS RAJONO PLĖTROS STRATEGIJOS 2004–2010 M. APŽVALGA

1.1. TAURAGĖS RAJONO STRATEGINIO PLĖTROS PLANO 2004–2010 M. RENGIMAS

Tauragės rajono savivaldybė iki 2003 m. neturėjo daug patirties rengiant strateginio planavimo dokumentus. Savivaldybės darbuotojai bei rajono socialinių– ekonominių partnerių atstovai dalyvavo rengiant Tauragės regiono plėtros planą 2004–2006 m., Klaipėdos ir Tauragės regiono plėtros planą 2001–2006 m. Savivaldybė taip pat teikė pasiūlymus Lietuvos bendrojo programavimo dokumento 2004–2006 m. rengėjams. 2001 m. Tauragės rajono savivaldybės taryba buvo priėmusi sprendimą „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros strateginių krypčių“, kuriame buvo išvardinti svarbiausi savivaldybės infrastruktūros projektai (kai kurie iš šių projektų sėkmingai įgyvendinti iki 2003 m.). 2003 m. spalio 1 d. Tauragės rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl darbo grupių Tauragės rajono strateginiam plėtros planui 2004–2010 m. rengti sudarymo. Sudarytos darbo grupės tokiose srityse: verslas ir pramonė, turizmas ir rekreacija, žemės ūkis ir kaimo plėtra, bendrasis lavinimas, profesinis mokymas, mokslas ir suaugusiųjų švietimas, sveikatos apsauga, transporto, aplinkos apsaugos, energetikos infrastruktūra. Darbo grupių susitikimuose dalyvavo rajono savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos darbuotojai, seniūnai, įvairių rajono socialinių–ekonominių partnerių, įmonių, įstaigų ir organizacijų atstovai. Plano rengėjus ir darbo grupių narius konsultavo Viešosios politikos ir vadybos institutas ir jo suburta įvairių sričių ekspertų grupė. Šios grupės darbe dalyvavo Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūros, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto, Klaipėdos universiteto, Švietimo plėtotės centro, Profesinio mokymo metodikos centro, Klaipėdos kolegijos, Aplinkos apsaugos politikos centro, VGTU Transporto mokslo instituto, Lietuvos energetikos agentūros darbuotojai ir asocijuoti konsultantai. Kartu su Tauragės rajono strateginio plėtros plano darbo grupių nariais ekspertai analizavo informaciją apie rajoną, teikė pasiūlymus dėl rajono bendrosios ir sektorinių strategijų bei strateginio plano įgyvendinimo tvarkos. Norint geriau suprasti rajono gyventojų nuomonę dėl rengiamo plėtros plano, surengta gyventojų apklausa. Iš viso apklausoje dalyvavo 326 skirtingų lyčių, amžiaus ir profesijų gyventojai iš Tauragės miesto bei įvairių rajono gyvenviečių. Apklausos dalyvių buvo teiraujamasi, kokie, jų nuomone, yra pagrindiniai rajono privalumai, plėtros prioritetai, prioritetiniai projektai. Į apklausos rezultatus atsižvelgta formuluojant rajono plėtros strategiją bei numatant plėtros priemones. Tauragės rajono strateginis plėtros planas 2004–2010 m. patvirtintas Tauragės rajono savivaldybės tarybos posėdyje 2004 m. vasario 11 d.

1.2. BENDRA TAURAGĖS RAJONO EKONOMINĖS IR SOCIALINĖS SITUACIJOS APŽVALGA

Pagal plotą ir gyventojų skaičių Tauragės rajonas yra tarp vidutinių Lietuvos rajonų. Statistikos departamento duomenimis, 2003 m. rajone gyveno 52711 gyventojų, iš jų – 29124 Tauragės mieste. Teritorijos plotas – 1179 km2. Rajone įsteigtos 8 seniūnijos. Didžiausi rajono miesteliai ir gyvenvietės – Skaudvilė, Batakiai, Gaurė, Lauksargiai, Mažonai, Žygaičiai. Tauragės rajonas yra netoli sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, kuri, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare 2004 m. gegužės 1 d., taps išorine ES siena. Tauragės miestas yra Tauragės apskrities administracinis centras.

1.2.1. pav. Tauragės rajonas Lietuvoje ir Tauragės apskrityje Šaltinis: www.lietuva.lt

1.2.2. pav. Tauragės rajono žemėlapis Šaltinis: www.lietuva.lt

Sovietmečiu Tauragės rajone buvo intensyviai plėtojamos įvairios pramonės šakos. Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1990 m., dauguma didžiųjų pramonės įmonių nesugebėjo prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų. Prasidėjęs ekonomikos

restruktūrizavimo, liberalizavimo, privatizavimo procesas buvo gana sudėtingas: išaugo nedarbas, sumažėjo gyventojų pajamos bei socialinio aprūpinimo lygis, daugeliui dirbančiųjų teko pakeisti kvalifikaciją ir darbo pobūdį. 2003 m. Tauragės rajonas atsiliko nuo Lietuvos vidurkio pagal daugelį ekonominio ir socialinio išsivystymo rodiklių. Statistikos departamentas pateikia tik Tauragės apskrities (o ne rajono) BVP duomenis, pagal kuriuos apskrities BVP vienam gyventojui 2001 m. sudarė 8,2 tūkst. Lt (arba 59,9 proc. šalies vidurkio) ir buvo mažiausias šalyje. Tiesa, daugelis Tauragės rajono ekonominių rodiklių yra kiek geresni nei kitų apskrities rajonų (Pagėgių, Šilalės, Jurbarko). Todėl galima pagrįstai tikėtis, kad rajono BVP vienam gyventojui yra aukštesnis už apskrities vidurkį, nors šis skirtumas neturėtų būti labai didelis. Tai netiesiogiai patvirtina ir, pavyzdžiui, vidutinio mėnesio (bruto) darbo užmokesčio palyginimas tarp apskrities rajonų. 2001 m. Tauragės rajone vidutinis darbo užmokestis buvo 755 Lt ir gerokai atsiliko nuo Lietuvos vidurkio (982 Lt) (žr. 1.2.1 lentelę). Tuo tarpu darbo užmokesčio skirtumai tarp apskrities savivaldybių nebuvo tokie dideli, išskyrus Pagėgių savivaldybę, kurioje vidutinis darbo užmokestis buvo aukštesnis ir siekė 921 Lt (gana aukštą rodiklį galima paaiškinti tam tikromis specifinėmis gyventojų užimtumo tendencijomis šiame rajone).

1.2.1. lentelė. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (Lt) 1996 1997 1998 1999 2000 2001 Lietuvos 618 778 930 987 971 982 vidurkis: Tauragės 469 603 720 793 766 754 apskritis Jurbarko r. 448 600 702 790 752 726 sav. Pagėgių – – – – 809 921 sav. Šilalės r. 442 576 714 797 734 707 sav. Tauragės r. 497 617 735 792 782 755 sav. Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Nedarbas Tauragės rajone yra sąlyginai aukštas, o užimtumas – žemas. Nedarbo lygis 2003 m. rugsėjo 1 d. siekė 12,6 proc. ir nors palyginus su 2002 m. sumažėjo, tačiau išliko aukštesnis nei vidutiniškai Lietuvoje (9,7 proc.). Vidutinis metinis užimtųjų skaičius rajone 2001 m. sudarė 20,6 tūkst. gyventojų arba 61,3 proc. visų darbingo amžiaus (15–64 m.) gyventojų. Daugelis užimtųjų dirbo mažą pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuose. Tauragės rajonas atsilieka nuo šalies vidurkio pagal materialines investicijas vienam gyventojui (839 Lt rajone ir 9021,9 Lt šalyje, 2001 m.), tiesioginių užsienio investicijų lygį (348 Lt vienam gyventojui rajone ir 4760,5 Lt vienam gyventojui šalyje, 2001 m.). Pagal parduotos pramonės produkcijos, mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvartos lygį, statybos įmonių ir bendrovių atliktų darbų apimtis vienam gyventojui, rajonas taip pat toli gražu nebuvo tarp pirmaujančių respublikoje. Tiesa, apskrities lygmeniu rajono pramonės, paslaugų ir statybos rodikliai buvo geriausi arba vieni geriausių. Galima išskirti ir keletą rajono verslo ir pramonės sektoriaus privalumų: čia neblogai išvystytos žemės ūkio produktų perdirbimo bei tekstilės gamybos pramonės šakos, gana didelis prekybos įmonių skaičius. Nemažą paskatą verslo plėtrai teikia patogi magistralinių bei krašto kelių infrastruktūra, jungianti

rajoną su kitais šalies regionais bei Via Hanzos koridoriumi – su Kaliningrado sritimi ir Latvija. Didelę gamybinių pastatų ir laisvų ne žemės ūkio paskirties sklypų pasiūlą miesto ir kaimo vietovėse būtų galima išnaudoti skatinant naujas rajono, šalies bei užsienio verslininkų investicijas. Verslumo lygis rajone nėra aukštas – kaip ir visoje Lietuvoje. Tiesa, 2003 m. 1000 gyventojų Lietuvoje teko 16 įmonių (kuriose dirbo iki 250 darbuotojų), o Tauragės rajone – net 24 įmonės. Nors pagal šį rodiklį rajonas lenkia Lietuvos vidurkį, tačiau visa šalis gerokai atsilieka nuo ekonomiškai išsivysčiusių Europos valstybių (ES 1000 gyventojų tenka, vidutiniškai 55 SVV įmonės). Didelė įmonių problema – morališkai ir fiziškai susidėvėjusios įmonių technologijos. Rajone gana sudėtinga vystyti paslaugų sektorių, kadangi gyventojų perkamoji galia yra nedidelė. Todėl vietos įmonės neišvengiamai turi orientuotis į platesnę – Lietuvos rinką ir produkcijos eksportą į užsienio šalis. Tauragės rajone gausu gamtos bei kultūros objektų, kurie yra vertingi rekreaciniu, istoriniu, pažintiniu požiūriu. Todėl čia palankios sąlygos turizmo verslui vystyti. Rajono miškingumas sudaro apie 31,7 proc. (atitinka šalies vidurkį); didžiausi miškai – Tyrelių, Tauragės, Sakalinės. Rajone yra kelios vertingos saugomos teritorijos – Pagramančio regioninis parkas, įvairūs parkai (gamtos paminklai) – Jūros krantinės (Tauragės mieste), Adakavo, Jocių, Lomių, Ringių. Geros vandens turizmo galimybės Akmenos ir Jūros upe, Draudenių ir Juodežerio ežerais. Rajone yra daugiau nei 130 kultūros ir istorijos paminklų, įskaitant Tauragės dvarą (kartu su parku), Adakavo, Trepų, Lomių, Oplankio dvarus, Tauragės, Lauksargių, Žygaičių, Skaudvilės bažnyčias, Batakių, Pagramančio, Dauglaukio piliakalnius. Veikia turizmo informacijos centras. Žemės ūkis Tauragės rajone yra tradiciškai labai svarbi ūkio šaka. Augalininkystės srityje rajonas nėra tarp pačių pažangiausių Lietuvoje; čia daug mažų ir nespecializuotų ūkių, gana nedidelis pasėlių derlingumas. Gyvulininkystės srityje situacija geresnė: ūkiai didesni, konkurencingesni, plačiau naudojamos šiuolaikinės technologijos. Žemės ūkio produkciją rajone bei apskrityje superka ir perdirba pieno, mėsos, grūdų bei linų perdirbimo įmonės. Tačiau daugelio tiek gyvulininkyste, tiek ir augalininkyste besiverčiančių ūkių situacija yra labai sudėtinga: naudojama technika yra sena ir susidėvėjusi, o naujoms investicijoms trūksta lėšų. Labai didelė problema – žemas kaimo gyventojų iniciatyvumas, abejingumas naujiems verslams ir naujoms galimybėms. Daugelio rajono besimokančiųjų bei dirbančiųjų kvalifikacija dar neatitinka šiuolaikinės darbo rinkos poreikių, o kvalifikacijos tobulinimo sistema nėra pakankamai išvystyta. Pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų skaičių rajonas gana žymiai atsilieka nuo šalies vidurkio, nors gyventojų su aukštesniuoju ir viduriniu išsilavinimu procentas – gana panašus (žr. 1.2.2 lentelę).

1.2.2. lentelė. Gyventojų išsilavinimo duomenys šalyje ir Tauragės rajone Aukštasis Aukštesnysis Vidurinis Šalyje 12,6 19,3 27,2 Savivaldybėje 7,6 19,9 24,4 Šaltinis: Statistikos departamentas, 2001 m. gyventojų surašymo duomenys

Tiesa, pagal daugumą bendrojo ugdymo rodiklių Tauragė rajonas yra ne žemiau vidutinio šalies lygmens: pavyzdžiui, kursą kartojančių moksleivių procentas yra artimas respublikos vidurkiui (0,8 proc.). Rajono abiturientų egzaminų santykiniai rezultatai net truputį geresni už šalies vidurkį, tačiau daug (apie 5–6 proc. 2002, 2003 m.) abiturientų pasirinkto valstybinio egzamino neišlaikė. Kita vertus, pagrindinės

mokyklos baigimo rodikliai yra šiek tiek žemesni už šalies vidurkį, be to, po pagrindinės mokyklos baigimo, mokslą tęsia mažesnė moksleivių dalis negu vidutiniškai šalyje. Rajone yra beveik visų reikalingų tipų švietimo įstaigos (jaunimo mokykla, Suaugusiųjų švietimo centras, gimnazija, Specialiojo ugdymo centras, Mokytojų švietimo centras, papildomojo ugdymo įstaigos). Mokyklų kompiuterizavimo lygis rajone yra artimas vidutiniškam šalyje (2002–2003 m.m. rajone vienas kompiuteris teko 26,5 moksleiviams, šalyje – 27,4), sudarytos neblogos sąlygos mokytojų kvalifikacijos kėlimui. Pagrindinės bendrojo lavinimo srities problemos – dabarties reikalavimų neatitinkanti bendrojo ugdymo infrastruktūra, neefektyvus mokyklų tinklas, pernelyg lėtas mokytojų kvalifikacijos augimas, nepakankamas dėmesys švietimo prieinamumui, mokymosi visą gyvenimą galimybių stoka. Didelę grėsmę kelia gimstamumo mažėjimas. Tauragės rajone aukštąjį išsilavinimą teikia dvi įstaigos: Kauno technologijos universiteto padalinys (vadinamosios „KTU studijos Tauragėje“) bei Kauno kolegijos Tauragės skyrius (atidarytas 2003 m.). Profesinio mokymo programas siūlo Tauragės profesinio rengimo centras. Šis centras kartu su Tarptautinės policijos asociacijos Lietuvos skyriaus Tauragės poskyriu taip pat vykdo formalųjį suaugusiųjų mokymą. Visų minėtųjų mokymo įstaigų siūlomų programų įvairovė nėra didelė, ne visos programos yra pakankamai kokybiškos ir atitinka šiuolaikinius darbo rinkos poreikius. Visos šios įstaigos yra Tauragės mieste, o tai mažina mokymo paslaugų prieinamumą kaimo gyventojams. Taip pat trūksta šiuolaikiškos mokymo įrangos, nepakanka kvalifikuotų švietimo srities darbuotojų bei atskirų sričių specialistų. Iš esmės Tauragės rajono gyventojų sveikatos rodikliai yra prastesni nei vidutiniškai respublikoje. Vidutinė gyvenimo trukmė rajone 2001 m. buvo 71,9 m. (šalyje – 72,9 m.), kūdikių mirtingumas 1000 naujagimių – 7,86 (šalyje – 7,8). Sergamumo TBC rodiklis yra apskaičiuotas tik apskrities lygmeniu ir 2001 m. siekė 67,8 atvejus 100000 gyventojų (šalyje – 63,8). Pagrindinės rajono sveikatos ir socialinių paslaugų sektoriaus problemos – nepakankamas sveikatos priežiūros įstaigų techninis ir technologinis aprūpinimas, sveikatos apsaugai skiriamos lėšos nėra naudojamos pakankamai efektyviai (rajono gyventojų hospitalizacijos lygis yra gana aukštas). Nepakankamai išplėtotos alternatyvios socialinių paslaugų pagalbos formos – pagalba namuose, dienos, globos bei laikino apgyvendinimo paslaugos. Visuomenės žinių lygis apie sveiką gyvenseną yra gana žemas. Aplinkos apsaugos sektoriuje, Tauragės rajone (Žygaičių seniūnijoje, Leikiškių kaime), numatoma įrengti regioninę atliekų tvarkymo sistemą (skirtą visai Tauragės apskričiai). Šiuo metu veikiantis Tauragės rajono savivaldybės Ližių sąvartynas neatitinka aplinkos apsaugos reikalavimų ir daro neigiamą poveikį aplinkai, be to, 2003 m. rajone dar buvo likę devyni nelegalūs sąvartynai. Vandentvarkos ir vandenvalos srityje, daugelis rajono nuotekų valymo įrenginių, kaip ir visoje šalyje, dirba neefektyviai ir išnaudoja tik nedidelę dalį projektinių pajėgumų (pavyzdžiui, Tauragės miesto nuotekų valymo įrenginiai 2003 m. dirbo maždaug 30 proc. pajėgumu). Kiekvienoje seniūnijoje yra mechaninio arba biologinio valymo įrenginiai, tačiau dauguma įrenginių yra susidėvėję ir neišvalo nuotekų iki nustatytų reikalavimų. Kanalizacijos tinklų sistema – neišplėtota, pavyzdžiui, tik apie 60 proc. Tauragės miesto ir apie 50 proc. Skaudvilės miesto gyventojų yra prisijungę prie centralizuotos vandentiekio sistemos ir dar mažesnė dalis – prie vandens nuotekų valymo sistemos. Paviršinių vandens telkinių būklė rajone – gera, tačiau kyla grėsmė, kad rekreaciniai vandens telkiniai (Jūros upė, Draudenių ežeras) praras rekreacinę vertę dėl krantų erozijos ir pelkėjimo. Oro tarša rajone santykinai nedidelė, kadangi stacionarių ir mobilių taršos šaltinių nėra daug (pagrindiniai stacionarūs šaltiniai –

Tauragės katilinė ir UAB „Tauragės keramika“). Tauragės rajono teritorijoje gausu gamtos išteklių (miškų, vertingų gamtinės aplinkos elementų, europinės svarbos paukščių rūšių ir buveinių), kuriuos būtina tausojančiai naudoti. Rajone neišplėtotas dviračių takų tinklas, gebėjimai įsisavinti ES paramą gali pasirodyti nepakankami (nors rajone jau sėkmingai įgyvendintos kelios ES finansuotos programos), o aplinkosauginio sąmoningumo ugdymui galėtų būti skiriamas didesnis dėmesys. Tauragės rajono transporto infrastruktūra yra pakankamai išvystyta. Valstybinės reikšmės automobilių kelių tinklo tankumas yra 6,68 km/tūkst. gyv., visų automobilių kelių – 27,7 km/tūkst. gyv. ir šie rodikliai yra aukštesni už šalies vidurkį. Rajoną kerta tarptautinės svarbos transporto koridorius Ryga–Šiauliai–Tauragė– Kaliningradas. Tačiau problemų pakanka: vietinės reikšmės keliuose vyrauja žvyro dangos, dalis kelių neatitinka eismo saugumo reikalavimų. Tauragės mieste daugelis gatvių – nesutvarkytos (tik 42 proc. turi patobulintą dangą, neišspręstas lietaus vandens nuvedimas, ne visur įrengti šaligatviai). Intensyvėjant prekybiniams ir kultūriniams ryšiams su Kaliningrado sritimi, vis aktualesnis tampa Tauragės aplinkkelio nutiesimo klausimas, kadangi šiuo metu pagrindinis tranzitinių automobilių srautas eina per Tauragės miesto centrą. Energetikos sektoriuje, centralizuotai šiluma tiekiama Tauragėje miesto ir Eičių gyvenvietės vartotojams (tiekėjas – SP UAB Tauragės šilumos tinklai). Per pastaruosius 4 metus iki 2003 m. santykinės šilumos sąnaudos Tauragėje mažai kito ir sudarė apie 151 kWh/m2 per metus, o tai buvo 13 proc. mažiau už šalies vidurkį. 2002 m. centralizuotai šildoma buvo apie 40,7 proc. viso Tauragės miesto gyvenamojo ploto; tuo tarpu Tauragės šilumos tinklų pralaidumas apie 4–5 kartus viršijo poreikius. Perteklinis tinklų pralaidumas yra pagrindinė didelių šilumos tiekimo nuostolių (apie 30 proc. nuo pateiktos į tinklus šilumos) priežastis, todėl esama infrastruktūra turi būti planingai renovuojama iki techniškai ir ekonomiškai priimtino lygio. Kadangi Tauragės rajonas yra toli nuo magistralinių Lietuvos dujotiekių, šilumos gamybai šiuo metu naudojamas mazutas, durpės bei mediena. Nors Nacionalinėje energetikos strategijoje gamtinės dujos vertinamos kaip perspektyviausias ateities kuras, tačiau rajono perspektyvos šiuo požiūriu dar nėra aiškios. Reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad vietiniai energijos ištekliai Tauragės rajone nėra maži, tačiau šiuo metu jie nėra pakankamai panaudojami. Tauragės rajoną kertančios Jūros ir Ančios upės priskiriamos prie potencialių hidroenergijos šaltinių, šilumos gamybai būtų galima efektyviai išnaudoti miško tvarkymo atliekas. Durpių kuras taip pat yra vienas iš galimų energijos gamybos šaltinių. Kaip ir visoje Lietuvoje, rimta Tauragės rajono problema yra šilumos vartotojų nemokumas. 2002 m. vartotojų skolos šilumos tiekėjams sudarė apie 39 proc. nuo pateiktos šilumos, o įsiskolinusių vartotojų skaičius 2003 m. sausio 1 d. pasiekė 34 proc. (Lietuvos vidurkis – apie 27 proc.). Elektra Tauragės rajone tiekiama 110 kV elektros linijomis bei šalia rajono praeinančia 330 kV linija, kuri jungia Lietuvą su Kaliningrado sritimi. Tauragės rajono skirstomuosius elektros tinklus aptarnauja AB „Vakarų skirstomieji tinklai“. 1999 m. Tauragės rajone buvo apie 19000 elektros tinklų abonentų. Elektros paskirstymo išlaidos vienam abonentui sudarė apie 118 Lt/metus, o tai – labai geras rodiklis lyginant su kitais šalies rajonais, rodantis aukštą rajono skirstomųjų elektros tinklų veiklos efektyvumą. Kaip ir visoje Lietuvoje, gyvenamojo būsto situacija rajone yra labai sudėtinga. Didžioji dalis sovietiniais metais statytų daugiabučių gyvenamųjų namų yra susidėvėję ir žemos kokybės. Šių namų estetinė išvaizda – prasta, šiluminė izoliacija – bloga, o santechninė įranga – pasenusi. Gyvenamųjų namų kvartalų išplanavimas daugeliu atveju nebeatitinka šiuolaikinių poreikių. Turint omenyje

nedideles vidutines rajono gyventojų pajamas, prastas gyvenamųjų namų energetinis efektyvumas sunkina ir taip gana sudėtingą gyventojų finansinę situaciją – tai liudija ir didelės rajono vartotojų skolos energetikams. Rajono gyvenamosios aplinkos problemas būtina spręsti kompleksiškai, remiantis tarpusavyje suderintais bendraisiais, specialiaisiais bei detaliaisiais planais. Šiuo požiūriu Tauragės rajone dar lieka atlikti daug darbų: rajonas neturi GIS pagrindo bei bendrojo plano (bendrasis planas yra patvirtintas tik Tauragės miestui), nepakankamai sistemingai rengiami specialaus ir detaliojo planavimo dokumentai, rajonas neturi architektūrinio reglamento. Būtina iš naujo apsvarstyti ir tam tikrus 1995 m. patvirtinto Tauragės miesto bendrojo plano sprendinius – įskaitant galimą numatomos apvažiuojamosios automagistralės trasos pakeitimą, Naujosios gatvės rekonstrukciją. Tauragės mieste vis aktualesnėmis tampa mašinų stovėjimo problemos (ypač miesto centre ir gyvenamųjų namų kiemuose), Tauragės mieste ir rajono gyvenvietėse trūksta planingos želdynų ir poilsio zonų sistemos, prasta bendra rajono gyvenamųjų teritorijų estetinė būklė.

1.3. BENDRA TAURAGĖS RAJONO PLĖTROS STRATEGIJA 2004–2010 M.

Pagal daugelį pagrindinių ekonominės ir socialinės plėtros rodiklių Tauragės rajonas atsilieka nuo šalies vidurkio. Tai nėra netikėta išvada: šio plano 2 dalyje pateikiamoje detalioje situacijos analizėje nurodyta gana daug veiksnių, kurie apsunkina rajono plėtrą. Sudėtingų problemų yra visose srityse – žmogiškųjų išteklių, ekonominės aplinkos, infrastruktūros. Sparčios ir darnios rajono plėtros galima tikėtis tik spendžiant analizės dalyje identifikuotas problemas. Sprendžiant rajono problemas, būtina išnaudoti rajono privalumus. Kaip pagrindžiama tiek bendrojoje, tiek ir sektorinėse Tauragės rajono situacijos analizės dalyse, pagrindiniai rajono privalumai – neblogai išvystytas valstybinės reikšmės kelių tinklas, nusistovėję ryšiai ir bendradarbiavimo tradicijos su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, galimybė pasiūlyti daug laivų gamybinių pastatų ir ne žemės ūkio paskirties sklypų, neblogi gyvulininkystės sektoriaus rodikliai. Rajone neblogai išplėtotas bendrojo lavinimo institucijų tinklas, veikia dvi aukštąjį išsilavinimą teikiančios įstaigos, sukaupta patirtis įsisavinant ES paramą (aplinkos apsaugos ir kitose srityse). Paminėtinas ir nemažas rajono gamtinės aplinkos rekreacinis ir turizmo potencialas, gana gausūs alternatyvios ir atsinaujinančios energijos ištekliai. Rajono plėtrą galėtų paskatinti ir nuo rajono tiesiogiai nepriklausantys, tačiau palankūs išorės veiksniai. Pirmiausia tikimasi, kad dėl Lietuvos narystės ES nuo 2004 m. gegužės 1 d. turėtų pagyvėti ekonominis augimas visoje šalyje. Antra, besikurianti žinių visuomenė išsivysčiusiose valstybėse neišvengiamai daro įtaką ir visos Lietuvos bei rajono situacijai ir skatina imtis priemonių šiuolaikinių technologijų potencialui išnaudoti. Svarbu ir tai, kad pasaulyje vis didėja dėmesys tokiems principams, kaip mokymasis visą gyvenimą, bendruomenės sveikata, darnus vystymasis; vadovaujantis šiais principais, galima iš esmės pagerinti gyvenamąją aplinką ir gyvenimo kokybę tiek šalyje, tiek rajone. Galiausiai, Lietuvai tapus ES nare, atsivers galimybė pasinaudoti finansine struktūrinių fondų parama tiek visai šaliai, tiek ir rajonui aktualiems projektams finansuoti. Vis dėlto, nustatant Tauragės rajono plėtros strategiją 2004–2010 m., būtina įvertinti, ką galima realiai pasiekti per ateinančius 7 metus. Akivaizdu, kad per šį laikotarpį neįmanoma išspręsti visų rajono problemų, įvykdyti visų norų. Rajono plėtra didele dalimi priklausys nuo bendros ekonominės situacijos valstybėje, įmonių gebėjimo konkuruoti bendrojoje ES rinkoje, gebėjimo pasinaudoti ES parama. Tam tikriems valstybės sprendimams, ekonominei politikai bei plėtros tendencijoms rajono bendruomenė gali daryti tik labai nežymią įtaką. Todėl šioje strategijoje laikomasi nuostatos, kad svarbiausias artimiausio laikotarpio tikslas turėtų būti ne išspręsti visas galimas problemas, tačiau padėti rajono gyventojams prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, pasinaudoti visomis esamomis ir būsimosiomis plėtros galimybėmis. Konkrečiau – pagrindinis tikslas, kurio siekiama įgyvendinant strategiją:

Sudaryti sąlygas rajono žmonėms pasinaudoti ekonominės plėtros ir besikuriančios žinių visuomenės teikiamomis galimybėmis

Strategijoje taip pat nustatytas aiškus strateginis uždavinys, kuris padėtų įvertinti savivaldybės pažangą siekiant pagrindinio tikslo.

Pasiekti, kad pagrindiniai Tauragės savivaldybės ekonominės ir socialinės plėtros rodikliai 2010 m. atitiktų arba būtų aukštesni už Lietuvos vidurkį

Pagrindinius rajono socialinės ir ekonominės plėtros rodiklius galima aiškiai identifikuoti ir apibrėžti jų reikšmes (šie rodikliai ir jų reikšmės pateikiamos strateginio plano 1.4. dalyje). Tiek rajono pagrindinis tikslas, tiek ir strateginis uždavinys gerai dera su pagrindinėmis Lietuvos valstybės lygmens strategijomis. Lietuvos bendrajame programavimo dokumente 2004–2006 m. (BPD) teigiama, jog vienas iš valstybės uždavinių yra iki 2015 m. pasiekti vidutinį labiau išsivysčiusių ES šalių lygį skatinant šalies įmonių konkurencingumą, žinių ekonomikos plėtrą. BPD taip pat numato iš esmės sumažinti ekonominio išsivystymo skirtumus tarp skirtingų Lietuvos regionų. Tokia BPD logika padeda pagrįsti Tauragės rajono pagrindinį plėtros tikslą bei uždavinį: jeigu minėtieji valstybės siekiai bus sėkmingai įgyvendinami, akivaizdu, kad rajonui pasiekus vidutinius Lietuvos rodiklius, rajono ekonominė ir socialinė situacija pagerėtų iš esmės. Rajonas pagaliau nebebūtų įvardijamas kaip „probleminis“, atsiliekantis nuo bendros šalis plėtros. Tai taip pat reikštų, kad rajono gyventojams sudaroma galimybė pasinaudoti ekonominės plėtros bei šiuolaikinės žinių visuomenės teikiamomis galimybėmis, o tai sutampa su aukščiau minėtu rajono plėtros pagrindiniu tikslu. Savivaldybės strateginis plėtros planas apima visus sektorius, įskaitant verslo aplinką, žmogiškuosius išteklius, infrastruktūrą. Vienas prioritetinis plėtros sektorius plane nėra išskiriamas, kadangi akivaizdu, jog skirtingų rajono gyventojų prioritetai nėra tokie patys. Todėl parengta bendra rajono plėtros vizija, apimanti visus sektorius.

Tauragės rajonas – tai šiuolaikiškas ir modernus rajonas, kurio gyventojai – išsilavinę, o darbo jėga – aukštos kvalifikacijos. Efektyviai funkcionuoja bendrojo lavinimo, profesinio mokymo bei mokslo sistema, gyventojams suteikiama galimybė įgyti kokybišką aukštąjį išsilavinimą bei nuolat tobulinti kvalifikaciją. Sveikatos apsaugos ir socialinės saugos priemonės užtikrina patikimą gyventojų gydymą, didelis dėmesys skiriamas susirgimų prevencijai, socialinės rizikos grupių integravimui. Sukurtos palankios sąlygos verslui ir investicijoms – išnaudojant geros kokybės transporto infrastruktūros tinklą, pramoninių teritorijų plotus, patogią rajono geografinę padėtį. Rajono gyvenamoji aplinka – kokybiška ir darni: įgyvendinti svarbiausi projektai transporto, aplinkos apsaugos, energetikos srityse. Intensyviai plėtojamas turizmo verslas – išnaudojama natūrali rajono gamtinė aplinka, kultūros paminklai. Intensyviai plėtojami verslo bei kultūrinio bendradarbiavimo projektai su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi.

Pateiktoji vizija yra ilgalaikė – ji bus aktuali ir pasibaigus šio strateginio plėtros plano įgyvendinimo laikotarpiui bei rengiant naują Tauragės rajono strateginį plėtros planą. Atsižvelgiant į šią viziją bei valstybės politiką atitinkamose srityse (BPD nuostatas), nustatytos keturios pagrindinės rajono prioritetinės plėtros kryptys.

Prioritetas 1: Socialinės ir ekonominės ūkio infrastruktūros plėtra Prioritetas 2: Žmogiškųjų išteklių plėtra Prioritetas 3: Gamybos sektoriaus ir turizmo plėtra Prioritetas 4: Žemės ūkio vystymas ir kaimo plėtra

Šio strateginio plano 3 dalyje pateikiami Tauragės rajono tikslai, uždaviniai ir priemonės pagal kiekvieną iš šių prioritetų. Situacijos analizė atlikta šio plano 2 dalyje pagrindžia šiuos tikslus, uždavinius ir priemonės. Strateginio plano įgyvendinimo ir priežiūros sistema yra plano sudedamoji dalis ir yra aprašyta 1.4. skyriuje.

Šis strateginis planas yra parengtas atsižvelgiant į tai, kad daugelio savivaldybei aktualių priemonių įgyvendinimas priklauso ir nuo valstybės politikos bei valstybės valdžios institucijų sprendimų atitinkamoje srityje. Tauragės rajono savivaldybė bei rajono bendruomenė dažnai gali tik siekti nuosekliai prisidėti prie atitinkamų sprendimų, informuoti atsakingas įstaigas apie savo situaciją, bendradarbiauti su jomis įgyvendinant savivaldybei aktualius projektus. Strateginis planas šiuo atveju yra viena iš priemonių, kuris padės pagrįsti konkretaus sprendimo, veiksmo, projekto naudą ir svarbą rajono plėtrai.

1.3.1. Darnaus vystymosi principo įgyvendinimas

Organizuojant Tauragės rajono strateginio plano rengimo procesą bei nustatant plėtros tikslus, uždavinius, priemones, buvo atsižvelgiama į darnaus vystymosi principus. Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje terminas „darnus vystymasis“ apibrėžiamas kaip „kompromisas tarp aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių visuomenės tikslų, sudarantis galimybes pasiekti visuotinę gerovę dabartinei ir ateinančioms kartoms, neperžengiant leistinų poveikio aplinkai ribų“. Tokiu darnaus vystymosi apibrėžimu buvo vadovaujamasi ir formuluojant šio strateginio plano pagrindinį tikslą bei viziją. Įgyvendinant planą, numatoma pakankamą dėmesį skirti visoms sritims, todėl ekonominės plėtros projektai nebus įgyvendinami gyventojų socialinės gerovės ar aplinkos kokybės sąskaita. Šio strateginio plano priežiūros rodikliai (pateikiami 1.4.2. dalyje) apima ne tik ekonominius (BVP vienam gyventojui, vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis, materialinės investicijos vienam gyventojui, tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui, nedarbo lygis rajone ir kt.), bet ir socialinius (vidutinė gyvenimo trukmė, gimstamumas, baigusių mokyklą procentas, lyginant su prieš 12 metų buvusiu pirmokų skaičiumi, aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų dalis ir kt.) bei aplinkos apsaugos rodiklius (surinktas antrinių žaliavų (plastmasė, stiklas, popierius) kiekis palyginti su visomis surinktomis komunalinėmis atliekomis, išvalyta vandens iki nustatytų reikalavimų (DLT) kiekis palyginti su visu nuotekų kiekiu ir kt.). Tokie rodikliai taip pat atitinka arba iš dalies atitinka (yra išvestiniai rodikliai) aplinkos būklės, ekonomikos vystymosi, socialinio vystymosi ir regionų vystymosi rodiklius, nurodytus Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje. Darnaus vystymosi koncepcija taip pat akcentuoja ir visuomenės įtraukimą į strateginių dokumentų rengimo ir įgyvendinimo procesą. Vadovaujantis šia nuostata, įvairių Tauragės rajono įmonių, įstaigų, nevyriausybinių organizacijų atstovai buvo kviečiami dalyvauti strateginio plano rengimo darbo grupių posėdžiuose; plano medžiaga jiems buvo nuolat pateikiama e. paštu, o į gautas pastabas buvo siekiama atsižvelgti. Šiame plane taip pat numatoma sukurti strategijos įgyvendinimo priežiūros ir vertinimo institucinę struktūrą, kurioje svarbus vaidmuo suteikiamas ir Tauragės rajono bendruomenės atstovams (jie kviečiami dalyvauti plano Priežiūros komiteto darbe). Akivaizdu, kad tarp sektorių esantys barjerai – viena iš didžiausių darnaus vystymosi kliūčių, todėl Tauragės rajono plėtros strategijoje stengtasi kuo glaudžiau susieti skirtingus sektorius. Daugelis strateginiame plane numatomų įgyvendinti priemonių yra aktualios ir gali turėti teigiamą poveikį tiek verslui, tiek aplinkai, tiek gyventojų gerovei. Tarp jų – aplinkos apsaugos sektoriaus priemonės atliekų tvarkymo, vandentvarkos, kraštotvarkos ir biologinės įvairovės išsaugojimo, aplinkosauginio ugdymo srityse. Daug kitų sektorių priemonių yra taip pat aktualios aplinkos apsaugai ir gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimui: transporto kelių

tinklo plėtra, energijos taupymas ir platesnis alternatyvių išteklių panaudojimas, saugomų teritorijų infrastruktūros plėtra, įmonių įrangos modernizavimas, ekologinės žemdirbystės plėtra. Savo ruožtu, situacija aplinkos apsaugos sektoriuje daro nemažą įtaką rajono ekonomikos plėtrai: saugomų teritorijų vystymas ir vandenvala yra svarbūs turizmo verslui, požiūris į alternatyvius energetikos šaltinius – energetikai, atliekų surinkimo ir perdirbimo infrastruktūros vystymas – su antrinių žaliavų perdirbimu susijusiems verslams. Socialinėje srityje aplinkos apsaugos būklė turi nemažą įtaką gyventojų sergamumui bei gyvenimo kokybei.

1.3.2. Struktūrinių fondų parama – strateginio plano priemonėms finansuoti

Tauragės rajono strateginis planas taip pat parengtas siekiant tinkamai pasiruošti pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama Lietuvai. Atsižvelgiant į BPD nuostatas, šiame plane yra identifikuotos prioritetinės rajono priemonės bei projektai – įskaitant tas sritis, kuriose, kaip rašoma BPD, bus siekiama pirmiausia atsižvelgti į vietos valdžios pasiūlymus ir kurie galėtų turėti ypač didelę įtaką konkretaus rajono ekonominei ir socialinei plėtrai. Nurodytos rajono priemonės ir projektai visose rajonui aktualiose srityse, įskaitant: • Transporto infrastruktūrą (miestų gatvių plėtra, vieškelių plėtra); • Aplinkosaugos infrastruktūrą (nuotekų ir geriamojo vandens projektai, užterštų teritorijų valymo projektai); • Energetikos infrastruktūrą (alternatyvių/atsinaujinančių energijos šaltinių vystymas); • Švietimo infrastruktūrą (profesinio rengimo mokyklų tinklo optimizavimas); • Sveikatos apsaugą (sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimas, prieinamumo gerinimas kaimo vietovėse); • Viešąją turizmo infrastruktūrą (įvairių kultūros ir gamtos objektų pritaikymas turizmo reikmėms); • Kitas aktualias priemones ir projektus bendrojo lavinimo, verslo, žemės ūkio infrastruktūros srityse.

Siekiant papildomų finansavimo šaltinių šiame plane nurodomoms priemonėms finansuoti, numatoma išnaudoti ir Tauragės, kaip pasienio rajono, statusą. Tauragės rajonas (kartu su visa Tauragės apskritimi) jau nuo 2004 m. galės gauti INTERREG IIIA programos paramą. Dalyvaujant šioje programoje galima sėkmingai plėtoti turimus ryšius bei bendradarbiavimo patirtį su Rusijos Federacijos Kaliningrado srities valdžios institucijomis, verslininkais, švietimo, kultūros, socialinės srities įstaigomis. INTERREG programa bus ypač aktuali šių sričių projektams: verslo įmonių bendradarbiavimas, pasienio transporto infrastruktūros vystymas, aplinkos apsaugos ir atsinaujinančios energetikos plėtra, turizmo ir rekreacijos infrastruktūros vystymas, įvairios kultūros srities bei švietimo bendradarbiavimo iniciatyvos, kultūros paveldo apsauga.

1.4. STRATEGINIO PLĖTROS PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA IR VERTINIMAS

Strateginis planavimas yra tęstinis procesas: parengus planą, prasideda jo įgyvendinimo etapas, o atsižvelgiant į įgyvendinimo rezultatus, planas tikslinamas ir atnaujinamas. Siekiant aiškiai apibrėžti Tauragės rajono strateginio planavimo proceso dalyvių vaidmenį ir atsakomybę įgyvendinant planą, numatoma suformuoti plano įgyvendinimo institucinę struktūrą bei apibrėžti plano vertinimo rodiklius.

1.4.1. Plano įgyvendinimo institucinė struktūra

Tauragės rajono strateginio plano įgyvendinimo priežiūros institucinę struktūrą sudaro du lygmenys – politinis ir administracinis. Politiniame lygmenyje rajono savivaldybė kartu su bendruomenės, socialinių–ekonominių partnerių atstovais svarsto plano įgyvendinimo rezultatus, plano poveikį miesto plėtrai, priima sprendimus dėl plano koregavimo. Administraciniame lygmenyje įgyvendinamos konkrečios plano priemonės bei renkama informacija, reikalinga plano įgyvendinimui įvertinti. Pagrindinės politinio lygmens plano įgyvendinimo priežiūros institucijos yra Tauragės rajono savivaldybės taryba ir Strateginio plano priežiūros komitetas. Strateginio plano priežiūros komitetą sudaro savivaldybės tarybos, savivaldybės administracijos, socialinių–ekonominių partnerių atstovai. Toks komitetas reikalingas todėl, kad jis leistų koordinuoti įvairių rajono institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų darbą įgyvendinant jų kompetencijai priskirtinas strateginio plano priemones. Komiteto susitikimo metu įvertinama plano įgyvendinimo eiga (pagal savivaldybės administracijos parengtą strateginio plano įgyvendinimo ataskaitą) bei priimami rekomendacinio pobūdžio sprendimai dėl plano koregavimo: • Naujų tikslų, uždavinių, priemonių įtraukimo; • Buvusių tikslų, uždavinių, priemonių patikslinimo ar išbraukimo; • Plano įgyvendinimo priežiūros ir vertinimo sistemos pakeitimo. Komiteto susitikimas vyksta bent kartą per metus (paprastai – kiekvienų metų kovo mėn.), o reikalui esant – dažniau. Komiteto susitikimus kviečia ir jiems vadovauja rajono savivaldybės meras. Įvykus kasmetiniam strateginio plano komiteto susitikimui, strateginio plano įgyvendinimo eiga svarstoma rajono savivaldybės taryboje. Atsižvelgdama į komiteto rekomendacijas, savivaldybės taryba gali priimti sprendimą dėl plano nuostatų ar įgyvendinimo priežiūros bei vertinimo sistemos koregavimo. Administraciniame lygmenyje už strateginio plano įgyvendinimo priežiūrą atsakingas Tauragės rajono savivaldybės administracijos skyrius renka ir analizuoja informaciją apie plano įgyvendinimą – pagal 1.4.2. dalyje nurodytus rodiklius. Kiekvienais metais šis skyrius parengia plano įgyvendinimo ataskaitą, kuri svarstoma strateginio plano komitete. Ataskaitoje apžvelgiami plano įgyvendinimo rodikliai, nurodoma, kokios priemonės įgyvendintos ir kokios – ne. Skyrius taip pat gauna ir apibendrina miesto bendruomenės, socialinių–ekonominių partnerių pasiūlymus dėl plano koregavimo, kurie irgi pateikiami metinėje ataskaitoje. Kiekvienas rajono savivaldybės skyrius bei kiekvienas savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas pagal savo kompetencijos sritis, atsižvelgdamas į strateginio plano priemones, parengia trimečius savo veiklos planus. Planuose išdėstomi veiksmai, kurių atitinkamas skyrius numato imtis įgyvendindamas jo kompetencijos

sričiai priskiriamas strateginio plano priemones. Planai pateikiami savivaldybės administracijos direktoriui, o pagal juos sudaromas trimetis savivaldybės veiklos planas. Savo pasiūlymus sudarant rajono biudžetą kiekvienas skyrius teikia remdamasis šiais planais. Pasibaigus kalendoriniams metams, skyriai parengia ataskaitas, kuriose nurodoma, kokie iš numatytų veiksmų įgyvendinti ir kokie – ne, aptariamos priežastys, dėl kurių tam tikrų veiksmų įgyvendinti nepavyko. Rekomenduotina, kad už strateginio plano priežiūrą atsakingas savivaldybės administracijos skyrius apžvelgtų visas pateiktas ataskaitas ir pateiktų bendrą ataskaitą administracijos direktoriui, kuria remiantis būtų galima priimti sprendimus dėl administracijos darbo įgyvendinant strateginio plano priemones efektyvinimo.

Politinis lygmuo

Dalyvauja savivaldybės tarybos, administracijos, socialinių–ekonominių Strateginio plano priežiūros komitetas partnerių, bendruomenės atstovai, priimami rekomendacinio pobūdžio sprendimai dėl plano įgyvendinimo bei koregavimo

Priimami sprendimai dėl plano Rajono savivaldybės taryba įgyvendinimo bei koregavimo

Administracinis lygmuo

Renka ir analizuoja duomenis apie plano įgyvendinimo rodiklius, renka Už strateginio plano priežiūrą pasiūlymus dėl plano koregavimo, atsakingas savivaldybės administracijos rengia metines ataskaitas. Apibendrina skyrius savivaldybės veiklos plano įgyvendinimo rezultatus ir teikia ataskaitą administracijos direktoriui

Įgyvendina plano priemones pagal savo Savivaldybės administracijos skyriai ir kompetencijos sritis. Rengia trimečius asignavimų valdytojai veiklos planus, kuriuose numato savo veiksmus įgyvendinant planą. Teikia pasiūlymus formuojant biudžetą ir rengia planų įgyvendinimo ataskaitas

1.4.1. pav. Tauragės rajono strateginio plėtros plano įgyvendinimo priežiūros institucinė struktūra

Dalyvauti vertinant ir tobulinant planą gali būti kviečiami įvairių sričių ekspertai. Plano įgyvendinimą prižiūrinčios institucijos nuolat informuoja Tauragės rajono bendruomenę apie strateginio plano įgyvendinimo procesą, įgyvendintas konkrečias priemones. Informacija apie plano įgyvendinimą teikiama rajono spaudai, bei nuolat atnaujinama rajono savivaldybės interneto tinklalapyje www.taurage.lt.

1.4.2. Strateginio plano įgyvendinimo vertinimo rodikliai

Strateginio plano įgyvendinimas bei jo įtaka rajono plėtrai bus vertinama atsižvelgiant į trijų lygmenų rodiklius, kurie pateikiami lentelėse žemiau. Turint omenyje bendrojoje strategijos dalyje suformuluotą strateginį plano uždavinį (strategijos įgyvendinimo metu pagal svarbiausius ekonominius ir socialinius rodiklius pasiekti Lietuvos vidurkį), pagal kiekvieną iš pasirinktų rodiklių nurodoma, kokia jų vidutinė reikšmė Lietuvoje. Pirmojo lygmens rodiklius sąlyginai galima pavadinti vizijos rodikliais. Tai rodikliai, kuriais remiantis galima įvertinti bendrą socialinę ir ekonominę situaciją rajone. Antrojo lygmens rodikliai – tai prioritetų rodikliai. Pateikiami pagal kiekvieną sektorių, jie padeda įvertinti rajono situaciją kiekviename iš šių sektorių bei padėtį kitų Lietuvos rajonų atžvilgiu. Trečiojo lygmens rodikliai nurodomi pagal kiekvieną iš priemonių ir gali turėti tris reikšmes: įgyvendinta; įgyvendinama (arba iš dalies įgyvendinta), neįgyvendinta. Nurodytieji vizijos bei prioritetų rodikliai pasirinkti todėl, kad jie gana gerai atspindi bendrą rajono ekonominę ar socialinę situaciją arba padėtį tam tikrame sektoriuje. Kai kurie rodikliai, kurie galbūt galėtų dar geriau apibūdinti rajono situaciją, nėra pateikiami, kadangi jų neskaičiuoja Statistikos departamentas arba kitos įstaigos, kurių informacija yra prieinama Tauragės rajono savivaldybės administracijai. Vizijos ir prioritetų rodikliai padeda apžvelgti bendrą rajono ekonominę, socialinę situaciją arba situaciją tam tikrame sektoriuje. Pagal šiuos rodiklius galima sąlyginai įvertinti ir strateginio plano poveikį, nors būtina turėti omenyje, kad daugelis makroekonominio lygmens rodiklių priklauso ne tik nuo savivaldybės pastangų, bet ir nuo bendros ekonominės, politinės, socialinės situacijos valstybėje. Trečiojo – priemonių lygmens rodikliai parodo pažangą vykdant plano priemones, todėl pagal juos bus vertinamas ne plano poveikis, bet pažanga įgyvendinant planą. Ataskaita apie įgyvendintas, įgyvendinamas arba neįgyvendintas priemones pateikiama pagal kiekvieną iš priemonių, vadovaujantis strateginio plano struktūra.

1.4.1. lentelė. Tauragės rajono strateginio plėtros plano 2004–2010 m. vizijos rodikliai Rodiklis Rodiklio Metai Duomenų šaltinis Lietuvos vidurkis reikšmė atitinkamais metais 1. Rajono BVP vienam N/d* 2002 Statistikos 14632 gyventojui, Lt departamentas 2. Vidutinis mėnesio Statistikos 982 bruto darbo 755 2001 departamentas užmokestis, Lt 3. Materialinės 839 2001 Statistikos 9021,9 investicijos vienam departamentas gyventojui, Lt 4. Tiesioginės užsienio 264 2003 Statistikos 3807 investicijos vienam departamentas gyventojui, Lt 5. Nedarbo lygis rajone, 14,9 2003 Statistikos 10,9 proc. m. departamentas sausio 1 d. 6. Užimtumo lygis rajone, N/d* 2002 Statistikos 59,6 proc. departamentas 7. Savivaldybių biudžetų 39,34 2001 Statistikos 25,29 išlaidos socialinėms departamentas pašalpoms, tenkančios vienam gyventojui, Lt. 8. Natūralus gyventojų – 3,8 2002 Statistikos – 3,2

Rodiklis Rodiklio Metai Duomenų šaltinis Lietuvos vidurkis reikšmė atitinkamais metais prieaugis departamentas * duomenis galima įsigyti iš VšĮ „Statistikos tyrimai“

1.4.2. lentelė. Tauragės rajono strateginio plėtros plano 2004–2010 m. prioritetų rodikliai Rodiklis Strateginio Rodiklio Metai Duomenų Lietuvos plano reikšmė šaltinis vidurkis prioritetas atitinkamais metais 1. Įmonių skaičius, 3 24 2003 Tauragės VMI 16 tenkantis 1000 ir Statistikos gyventojų departamentas 2. Parduota pramonės 3 1878,17 2002 Statistikos 6313,77 produkcijos departamentas vienam gyventojui, Lt 3. Mažmeninės 3 3732 2001 Statistikos 4996 prekybos ir departamentas maitinimo apyvarta, įskaitant prekybą turgavietėse vienam gyventojui, Lt 4. Statybos įmonių ir 3 215 2001 Statistikos 744 bendrovių atliktų departamentas darbų apimtis rajone, vienam gyventojui, Lt 5. Vidutinis 4 15,9 2002 Statistikos 17,2 registruoto sausio departamentas ūkininko ūkio 1 d. dydis, ha 6. Pasėlių 4 0,74 2000– Statistikos 0,78 derlingumas, t/ha 2002 departamentas m. vidur kis 7. Vieno ūkio 4 4,3 2003 Žemės ūkio 3,9 laikomų galvijų sausio informacijos ir skaičius 1 d. kaimo verslo centras 8. Vidutinis 2 387 2002– Švietimo ir 279 mokyklos dydis – 2003 mokslo moksleivių m.m. ministerija skaičius vienoje mokykloje 9. Mokyklų 2 26,5 2002– Švietimo ir 27,4 kompiuterizavimo 2003 mokslo lygis – moksleivių m.m. ministerija skaičius, dirbantis prie vieno kompiuterio 10. Baigusių mokyklą 2 79,4 2003 Statistikos 84 procentas, lyginant departamentas su prieš 12 metų ir Tauragės buvusiu pirmokų švietimo skaičiumi skyrius

Rodiklis Strateginio Rodiklio Metai Duomenų Lietuvos plano reikšmė šaltinis vidurkis prioritetas atitinkamais metais 11. Aukštąjį 2 7,6 2001 Gyventojų 12,6 išsilavinimą surašymas turinčių gyventojų dalis, proc. 12. Aukštesnįjį 2 19,9 2001 Gyventojų 19,3 išsilavinimą surašymas turinčių gyventojų dalis, proc. 13. Vidurinį 2 24,4 2001 Gyventojų 27,2 išsilavinimą surašymas turinčių gyventojų dalis, proc. 14. Vidutinė 2 71,9 2001 Lietuvos 72,9 gyvenimo trukmė, sveikatos m. informacijos centras 15. Gimstamumas 2 8,8 2001 Lietuvos 9,1 1000 gyv. sveikatos informacijos centras 16. Kūdikių 2 7,86 2001 Lietuvos 7,8 mirtingumas 1000 sveikatos gyv. informacijos centras 17. Surinktas antrinių 1 4,8 2001 Aplinkos 5,1 žaliavų (plastmasė, ministerija, stiklas, popierius) Tauragės kiekis palyginti su regiono atliekų visomis tvarkymo surinktomis centras komunalinėmis atliekomis, proc. 18. Išvalyta vandens 1 3,7 2002 Statistikos 20,8 iki nustatytų departamentas, reikalavimų (DLT) Klaipėdos kiekis palyginti su regiono visu nuotekų aplinkos kiekiu, proc. apsaugos departamentas 19. Valstybinės 1 6,68 2002 Statistikos 6,12 reikšmės departamentas automobilių kelių tinklo tankumas, km/tūkst gyv.

20. Visų automobilių 1 27,7 2002 Statistikos 19,13 kelių tinklo departamentas tankumas, km/ tūkst. gyv. 21. Valstybinės 1 59,1 (bet 2002 Statistikos 57,4 reikšmės keliai su Tauragės departamentas patobulinta kelių mieste – tik danga, proc. 42,2 proc. gatvių turi patobulintą dangą)

Rodiklis Strateginio Rodiklio Metai Duomenų Lietuvos plano reikšmė šaltinis vidurkis prioritetas atitinkamais metais 22. Vietinės reikšmės 1 11,53 2002 Statistikos 15 keliai su departamentas patobulinta danga, proc. 23. Vartotojų 1 39 2002 Šilumos 41 įsiskolinimai tiekėjų šilumos tiekėjams, asociacija ir proc. nuo pateiktos Lietuvos šilumos energetikos institutas 24. Įsiskolinusių 1 34 2003 Šilumos 27 tiekėjams energijos m. tiekėjų vartotojų dalis, sausio asociacija proc. 1 d. 25. Techniniai šilumos 1 22 2002 Šilumos 18 tiekimo nuostoliai tiekėjų šilumos tinkluose, asociacija ir proc. Lietuvos energetikos institutas 26. Komerciniai 1 6,7 2002 Šilumos 3 šilumos tiekimo tiekėjų nuostoliai, proc. asociacija ir Lietuvos energetikos institutas

1.4.3. lentelė. Tauragės rajono strateginio plėtros plano 2004–2010 m. priemonių rodikliai, pavyzdys Priemonė Įgyvendinimas 2004 m. (vėliau – 2005 m., 2006 m. ir t.t.) 1.1.1.1.– <….> Priemonė Įgyvendinta/ neįgyvendinta/ įgyvendinama (iš dalies įgyvendinta)

1.5. SAVIVALDYBĖS GEBĖJIMAI KOORDINUOTI SOCIALINĘ – EKONOMINĘ PLĖTRĄ IR TEIKTI PASLAUGAS

1.5.1. Tyrimo aprašymas

Tyrimo tikslas – ištirti savivaldybės gebėjimus koordinuoti socialinę ir ekonominę plėtrą ir teikti paslaugas gyventojams. Tyrimo rezultatai naudojami rengiant Tauragės rajono strateginį plėtros planą 2004 – 2010 metams. Tyrimo metu siekta įvertinti: • Pagrindinius savivaldybės tarnautojų motyvacijos elementus: ar nėra esminių trukumų savivaldybės paskatų sistemoje; • Savivaldybės tarnautojų gebėjimus rengti ir įgyvendinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektus; • Pagrindinius darbo organizavimo savivaldybės administracijoje elementus: vidinį darbo koordinavimą ir paslaugų gyventojams teikimo organizavimą.

Tyrimo metu atlikta apklausa, kurios metu buvo siekiama apklausti visus savivaldybės tarnautojus ir savivaldybės įstaigų darbuotojus, kurie atlieka funkcijas, susijusias su savivaldybes socialine – ekonomine plėtra ir paslaugų gyventojams teikimu. Savivaldybės darbuotojai ir tarnautojai, kurie atlieka įvairias pagalbines funkcijas (valytojai, vairuotojai, buhalteriai ir pan.), nebuvo apklausiami. Į apklausiamų asmenų sąrašą nuspręsta neįtraukti Juridinio ir personalo skyriaus, Bendrojo skyriaus, Centralizuotos buhalterijos, Kontrolieriaus tarnybos, Priešgaisrinės tarnybos, savivaldybės kontroliuojamų įmonių darbuotojų ir savivaldybės tarybos narių. Klausimynų pildymas buvo savanoriškas ir anonimiškas, siekiant užtikrinti, kad savivaldybės tarnautojai išreikštų savo nuomonę. Ekspertai parengė klausimyną ir atsakymų kodavimo lapą, o pačią apklausą ir atsakymų kodavimą atliko savivaldybės administracijos darbuotojai. Klausimynus sutiko užpildyti 50 savivaldybės tarnautojų ir savivaldybės įstaigų darbuotojų. Daugiau nei 4/5 visų atsakiusių į klausimus pažymėjo, kad dirba socialinės ir ekonominės plėtros srityje arba teikia paslaugas gyventojams, tad galima teigti, kad apklausiami respondentai buvo pasirinkti tinkamai.

1.5.2. Savivaldybės tarnautojų motyvacija

Savivaldybės tarnautojų, darbuotojų gebėjimai koordinuoti socialinę ir ekonominę plėtrą bei teikti paslaugas pirmiausia priklauso nuo motyvacijos, t.y. noro gerai ir kokybiškai dirbti. Motyvacija priklauso nuo daugelio veiksnių. Vieni svarbiausių yra materialiniai veiksniai, tačiau tyrimo metu nebuvo klausiama, ar respondentai patenkinti gaunamu darbo užmokesčiu. Darbo užmokestis tiesiogiai priklauso nuo savivaldybės ekonominių galimybių ir materialinių paskatų gerinimas paprastai stiprina dirbančių asmenų motyvaciją (su sąlyga, kad paskatos priklauso nuo atliekamo darbo kokybės ir kiekybės). Respondentai buvo paprašyti atsakyti, ar jų darbo aplinka yra maloni ir patogi (žr. 1.5.1. pav.). Darbo aplinka apima ne tik materialinę (darbo vietos patogumas), bet ir socialinę aplinką (psichologinis komfortas). Nors daug atsakiusiųjų į klausimą labai teigiamai atsiliepė apie savo darbo aplinką ir tik labai nedaugelis savo darbo aplinką įvertino labai neigiamai, darbo aplinkos gerinimo srityje dar gali būti nemažai

nuveikta, nes galima pastebėti, jog nemažai respondentų susilaikė nuo pozityviausių vertinimų, išreiškė abejones.

Darbo aplinka yra maloni ir patogi

20 18 s iu č 15 13 13 Visiškai sutinku Iš dalies sutinku skai ų 10 Abejoju 4 Iš dalies nesutinku 5 2 Visiškai nesutinku Atsakiusi 0 Atsakymai

1.5.1. pav. Darbo aplinkos įvertinimas

Kitas svarbus motyvacijos veiksnys – santykiai su kolektyvu. Šiuo atveju didžioji dauguma visiškai sutiko, kad jų santykiai su kolektyvų yra geri (žr. 1.5.2. pav.). Geri kolektyvo tarpusavio santykiai sudaro teigiamas prielaidas komandiniam darbui.

Santykiai su kolektyvu yra geri

40 38 35 s

iu 30 č Visiškai sutinku 25 Iš dalies sutinku skai ų 20 Abejoju 15 Iš dalies nesutinku 10 6 Visiškai nesutinku Atsakiusi 4 5 11 0 Atsakymai

1.5.2. pav. Santykių su kolektyvu įvertinimas

Vienas svarbiausių motyvacijos veiksnių yra tarnautojų suinteresuotumas pačiu darbu. Labai svarbu, kad darbas būtų ne tik pajamų šaltinis, o būtų įdomus, sudarantis sąlygas save realizuoti. Absoliuti dauguma savivaldybės tarnautojų ir darbuotojų visiškai sutiko, kad jų darbas yra įdomus ir tik 3 respondentai iš dalies arba visiškai sutiko, kad jiems darbas yra neįdomus.

Dar bas k ur į dirba yra įdomus

40 34 35

ius 30 Visiškai sutinku č 25 Iš dalies sutinku skai

ų 20 Abejoju 15 Iš dalies nesutinku 8 10 5 Visiškai nesutinku Atsakiusi 3 5 0 0

Atsakymai

1.5.3. pav. Darbo įdomumo įvertinimas

Apibendrinant galima teigti, kad Tauragės rajono savivaldybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys socialinės ir ekonominės plėtros srityje arba teikiantys paslaugas gyventojams, yra gana stipriai motyvuoti ir tai teigiamai veikia jų darbo kokybę ir produktyvumą.

1.5.3. Savivaldybės gebėjimai rengti ir įgyvendinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektus

Tauragės rajono savivaldybės gebėjimai konkuruoti su kitomis savivaldybėmis dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų tiesiogiai priklauso nuo savivaldybės tarnautojų ir darbuotojų žinių, kvalifikacijos ir patirties rengti ir įgyvendinti plėtros projektus. Pagal apklausos rezultatus galima teigti, kad tik nedidelė dalis apklaustų savivaldybės tarnautojų – 7 asmenys – turi patirties rengti socialinės ir ekonominės plėtros projektus (žr. 1.5.4. pav.). Valstybės investicijos savivaldybės socialinei ir ekonominei plėtrai bus skiriamos projektų pagrindu, tad projektų rengimo gebėjimus būtina stiprinti.

Turi patirties rengiant socialinės ir ekonominės plėtros projektus

50 43 s iu

č 40 30 skai Taip ų 20 Ne 7 10

Atsakiusi 0 Atsakymai

1.5.4. pav. Patirties rengti projektus įvertinimas

Nežiūrint į tai, kad patirties rengti projektus dar trūksta, nemaža dalis apklaustų – apie 2/5 – savivaldybės tarnautojų ir darbuotojų per pastaruosius 2 metus tobulino savo kvalifikaciją projektų rengimo ir valdymo srityje (žr. 1.5.5. pav.). Tikėtina, kad kvalifikaciją tobulinę asmenys jau gavo projektų rengimo ir valdymo pagrindus, tad reikiamą patirtį jie galės sukaupti dirbdami su ES struktūrinių fondų projektais. Kita vertus, reikėtų ir toliau skirti dėmesio kvalifikacijos tobulinimui, tiek apmokant didesnį skaičių savivaldybės tarnautojų, tiek ir tobulinant kvalifikaciją specifinėse srityse.

Per pastaruosius 2 metus tobulino kvalifikaciją projektų rengimo ir valdym o srityje

40 29 ius

č 30 21 si

ų Taip 20 Ne 10 Atsakiusi 0

Atsakymai

1.5.5. pav. Kvalifikacijos projektų rengimo ir valdymo srityje įvertinimas

Daugiau nei 3/5 visų atsakiusių į klausimus teigė, kad yra susipažinę su ES struktūrinių fondų finansuojamų projektų įgyvendinimo taisyklėmis (1.5.6. pav.). Tai rodo aktyvų savivaldybės tarnautojų ir darbuotojų domėjimąsi ES struktūrinių fondų administravimu Lietuvoje, projektų finansavimo ir įgyvendinimo taisyklėmis. Kita vertus, susipažinimas iki šiol gali būti tik gana bendro pobūdžio – pagal tai, kokia informacija yra prieinama iš oficialių šaltinių (pvz., Finansų, Ūkio ministerijų ir kitų institucijų interneto svetainės) ir informacinių–mokomųjų renginių. Detalios projektų rengimo ir finansavimo taisyklės bus prieinamos tik paruošus Programos priedą, struktūrinių fondų vadovus, gaires paraiškų teikėjams ir paraiškų formas.

Susipažinę su ES struktūrinių fondų finansuojamų projektų įgyvendinimo taisyklėmis

40 32 ius

č 30

skai 18 Taip

ų 20 Ne

10 Atsakiusi 0

Atsakymai

1.5.6. pav. Susipažinimo su ES struktūrinių fondų finansuojamų projektų įgyvendinimo taisyklėmis įvertinimas

Labai svarbus veiksnys projektų rengimo ir valdymo srityje yra kompiuterinis raštingumas ir galimybė naudotis interneto resursais. Internete lengviausiai prieinama visa informacija apie Lietuvos ir ES socialinės ir ekonominės plėtros programas. Elektroninis paštas – vienas svarbiausių kasdieninio darbo įrankių administruojant projektus. Projektų paraiškos pildomos tik naudojant kompiuterinę įrangą. Gebėjimas efektyviai naudotis pagrindinėmis kompiuterinėmis programomis, teksto redaktoriais, skaičiuoklėmis gali nepaprastai padidinti darbo produktyvumą. Pagal apklausos rezultatus didžioji dalis apklausoje dalyvavusių Tauragės rajono savivaldybės administracijos tarnautojų ir darbuotojų, atlikdami savo darbą, naudojasi kompiuteriu ir internetu (žr. 1.5.7. pav.). Neabejotinai reikia ir toliau skirti dėmesio šių žinių tobulinimui. Savivaldybės tarnautojų kompiuterinis raštingumas taip pat yra viena esminių prielaidų elektroninės savivaldybės kūrimui.

Atlikdami savo darbą naudojasi kompiuteriu, internetu

50 40 Nuolat ius

č 40

skai 30 Retai ų 20 6 Niekada arba beveik 10 4 niekada Atsakiusi 0

Atsakymai

1.5.7. pav. Kompiuterinio raštingumo įvertinimas

Apibendrinant, nors kol kas vos keletas procentų pildžiusių klausimynus nurodė, kad turi patirties rengti plėtros projektus, tačiau beveik 2/5 jų per pastaruosius dvejus metus yra tobulinę kvalifikaciją šioje srityje, o apie 3/5 yra aktyviai domėjęsi ES struktūriniais fondais ir jų panaudojimo galimybėmis. Didžioji dalis atsakiusiųjų turi bent minimalų kompiuterinį raštingumą – 4/5 atlikdami savo darbą nuolat naudojasi kompiuteriu ir internetu. Savivaldybės administracija ir kai kurios savivaldybės įstaigos, dirbančios socialinės ir ekonominės plėtros srityje, turi žmonių išteklių, kurie bus tinkami darbui su ES struktūrinių fondų investiciniais projektais. Šiuo metu didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas papildomų specifinių žinių įgijimui ir įgūdžių suformavimui bei kai kurių nepakankamą kvalifikaciją turinčių savivaldybės tarnautojų ir savivaldybių įstaigų darbuotojų paruošimui.

1.5.4. Darbo organizavimas savivaldybės administracijoje

Darbo organizavimo kokybė turi tiesioginę įtaką Tauragės rajono savivaldybės administracijos gebėjimams konkuruoti su savo kolegomis kitose savivaldybėse. Šiame tyrime siekta įvertinti tik du pagrindinius darbo organizavimo elementus: paslaugų teikimo gyventojams organizavimą ir vidinį darbo koordinavimą. Silpnas vidinis darbo koordinavimas yra dažnai pasitaikanti Lietuvos viešojo valdymo institucijų ir ne tik jų yda. Silpno darbo koordinavimo požymiai pasireiškia, kai savivaldybės tarnautojai ne visiškai gerai suvokia darbo pasidalijimą savo padalinyje ir bendrai – administracijos viduje, taip pat nesikeičia ir nesidalija gaunama informacija. Rengiant ir įgyvendinant plėtros projektus neretai teks derinti kelių savivaldybės padalinių veiklą, svarbu, kad administracijoje būtų tinkami bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai. Tyrimo metu nustatyta, kad 3/4 respondentų, atlikdami savo pareigas, turi nuolat bendrauti su kitų savivaldybės padalinių darbuotojais (žr. 1.5.8. pav.). Tai yra gana teigiamas rodiklis.

Atlikdami savo pareigas (darbo metu) turi bendrauti su kitų savivaldybės padalinių darbuotojais

37 40 Nuolat ius č 30

skai Retai ų 20 13

10 Niekada arba beveik 0

Atsakiusi niekada 0

Atsakymai

1.5.8. pav. Savivaldybės tarnautojų bendravimas su kitų padalinių tarnautojais

Didžioji dalis atsakiusių į klausimus savivaldybės tarnautojų gana gerai žino, kuo užsiima kiti jų padalinio darbuotojai (žr. 1.5.9. pav.).

Žino, kuo užsiima kiti padalinio darbuotojai

50 39

ius 40 Visiškai sutinku č Iš dalies sutinku 30 skai

ų Abejoju 20 Iš dalies nesutinku

10 3 4 3 Visiškai nesutinku

Atsakiusi 1 0 Atsakymai

1.5.9. pav. Savivaldybės tarnautojų informuotumas apie darbo pasidalijimą padalinio viduje

Tačiau nepakankamai gerai suvokiamas darbo pasidalijimas tarp savivaldybės padalinių (žr. 1.5.10. pav.) – daugiau nei 22 tarnautojai iš 50 abejoja arba nelabai žino, kuo užsiima kiti savivaldybės padaliniai. Galima pastebėti, kad suvokimas nėra toks geras, atsižvelgiant į tai, kad net 3/4 respondentų, atlikdami savo pareigas, turi nuolat bendrauti su kitų savivaldybės padalinių darbuotojais (žr. 1.5.8. pav.).

Žino kuo užsiima kiti savivaldybės padaliniai

20 15 15 13 Visiškai sutinku ų 15

ius Iš dalies sutinku č 10 Abejoju 3 4 skai 5 Atsakiusi Iš dalies nesutinku 0 Visiškai nesutinku Atsakymai

1.5.10. pav. Savivaldybės tarnautojų informuotumas apie darbo pasidalijimą tarp savivaldybės padalinių

Dauguma atsakiusiųjų į klausimus nurodė, kad gali nesunkiai naudotis dokumentais ir informacija, kuriuos turi kiti kolegos, kai tai reikalinga darbui (žr. 1.5.11. pav.). Tikėtina, kad apsikeitimas dokumentais ir informacija taip pat vyksta ir elektronine forma, nes absoliuti dauguma darbo metu nuolat naudoja kompiuterį ir interneto ryšį (žr. 1.5.7. pav.). Tačiau būtina užtikrinti, kad šiuo požiūriu savivaldybės administracijoje nebūtų jokių išimčių. Vidinis savivaldybės kompiuterių tinklas su visiems prieinama aktualia informacija, kurią bet kuris darbuotojas gali nuolat papildyti, būtų labai naudingas užtikrinant apsikeitimą informacija.

Gali nesunkiai naudotis dokumentais ir informacija, kuriuos turi kiti kolegos, kai tai reikalinga darbui

60 Visiškai sutinku

ų 39 40 ius Iš dalies sutinku č 20 Abejoju 7 2

skai 1 1 Atsakiusi 0 Iš dalies nesutinku Atsakymai Visiškai nesutinku

1.5.11. pav. Savivaldybės tarnautojų galimybės darbui naudoti kolegų sukauptus dokumentus ir informaciją

Apibendrinant tyrimo rezultatus vidinio darbo koordinavimo srityje, galima teigti, kad yra požymių, jog vidinis darbo koordinavimas savivaldybės administracijoje vyksta neblogai ir neturėtų sudaryti kliūčių rengiant ir administruojant ES struktūrinių fondų finansuojamus projektus. Tačiau dar geresnių rezultatų būtų galima tikėtis patobulinus institucinius vidinio koordinavimo mechanizmus ir papildomai supažindinus savivaldybės tarnautojus su kitų savivaldybės padalinių veikla. Ypač svarbu, kad būtų derinami savivaldybės administracijos padalinių ir įstaigų veiksmai rengiant bei įgyvendinant prioritetinius projektus. Paslaugų gyventojams teikimo organizavimas turi didelį poveikį darbo produktyvumui ir administravimo išlaidoms. Pertvarkius paslaugų gyventojams teikimo sistemą tikėtina, kad daugiau išteklių galėtų būti skirta darbui su ES struktūrinių fondų projektų rengimu ir įgyvendinimu. Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti galimą ryšį tarp paslaugų teikimo gyventojams organizavimo ir darbo produktyvumo. Tačiau šio ryšio pobūdžio ir stiprumo įvertinimas reikalauja detalaus atskiro tyrimo. Tyrimo metu nustatyta, kad beveik 3/5 atsakiusiųjų į klausimus reguliariai darbo metu turi tiesiogiai bendrauti su gyventojais, kurie ateina tvarkyti savo reikalų į savivaldybę (žr. 1.5.12. pav.). Tai visiškai atitinka savivaldybės institucijų veiklos kryptis pagal teisės aktus, o savivaldybės reguliacinės ir plėtros funkcijos gali iš dalies persidengti. Tačiau taip pat reikia suvokti, kad paslaugas gyventojams teikiančių tarnautojų dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant ES struktūrinių fondų projektus gali būti ribotas (dėl priežasčių, kurios paaiškintos toliau), nežiūrint į tai, kad nemaža dalis tokių projektų galėtų būti skirta savivaldybės įstaigų paslaugų gyventojams ir verslo bendruomenei tobulinti.

Darbo metu turi tiesiogiai bendrauti su gyventojais, kurie ateina tvarkyti savo reikalų į savivaldybę

ų 40 31 Kasdien ius

č 20 445 6 Beveik kasdien 0 skai Retai Atsakiusi 1 Beveik niekada Atsakymai Niekada

1.5.12. pav. Savivaldybės tarnautojų tiesioginis bendravimas su gyventojais, kurie ateina tvarkyti reikalus į savivaldybę

Tyrimas atskleidžia tendenciją, kad jau šiuo metu savivaldybės tarnautojai ne visada per dieną suspėja atlikti suplanuotus darbus (žr. 1.5.13. pav.). Tai gali didele dalimi turėti įtakos tam, kad nemažai laiko skiriama gyventojų priėmimui ir tiesioginiam bendravimui ir šio laiko poreikis negali būti prognozuojamas bei kontroliuojamas. Tikėtina, kad išaugus esamų darbuotojų apkrovimui ES struktūrinių fondų projektų rengimo ir įgyvendinimo srityje, ši problema toliau aštrės. Tai gali riboti savivaldybės galimybes naudingiausiai įsisavinti maksimalų potencialios ES struktūrinių fondų paramos kiekį.

Visada per dieną suspėja padaryti tai, ką yra suplanavę

18 s 20 iu

č 14 Kasdien 15 13 Beveik kasdien skai

ų 10 Retai Beveik niekada 5 3 2 Niekada

Atsakiusi 0 Atsakymai

1.5.13. pav. Savivaldybės tarnautojų nuomonė apie tai ar jie suspėja per dieną atlikti tai, kas yra suplanuota

Tyrimo metu atsiklausta ir savivaldybės tarnautojų nuomonės apie tiesioginį darbą su gyventojais teikiant paslaugas. Atsakymų, kurie pateikti 1.5.14. pav., negalima interpretuoti vienareikšmiškai. Nors daugiau nei pusė atsakiusiųjų į klausimus mano, jog dirbti nebūtų lengviau, jei nereikėtų dirbti betarpiškai su gyventojais, taip pat matome ir gana nemažą dalį abejojančių, taip pat manančių, kad dirbti būtų tikrai lengviau. Tikėtina, kad tiesioginis darbas su gyventojais leidžia geriau įsigilinti į jų specifinius atvejus ir parinkti tinkamiausią sprendimą, ypač tais atvejais, kai savivaldybės tarnautojai turi platesnę taisyklių taikymo laisvę. Tačiau jeigu taisyklės būtų aiškiai apibrėžtos, o gyventojams, atskiroms jų kategorijoms teikiamas paslaugas būtų galima aiškiai identifikuoti ir standartizuoti, tada tiesioginis bendravimas nebūtų būtinas. Priešingai, tiesioginis bendravimas didina savivaldybės tarnautojų laiko sąnaudas, o dar svarbiau – laiką, kurį gyventojas sugaišta savivaldybėje (ypač, kai tenka aplankyti ne vieną kabinetą), ir laiką, per kurį gali tikėtis gauti rūpimus atsakymus. Atsisakius tiesioginio bendravimo, būtų sumažintos piktnaudžiavimo galimybės ir užtikrinamas viešųjų paslaugų teikimo skaidrumas.

Galima daryti prielaidą, kad tik retais atvejais gyventojams tiesioginis bendravimas yra vertybė savaime ir kad gyventojai pirmiausia tikisi iš savivaldybės greito ir efektyvaus jų problemų sprendimo. Todėl šią bendravimo funkciją galėtų dar geriau atlikti specialiai paruošti tarnautojai, centralizuotai priimantys gyventojų prašymus.

Būtų dirbti lengviau, jei nereikėtų betarpiškai dirbti su gyventojais

30 27

Visiškai sutinku ų 20

ius Iš dalies sutinku

č 10 8 10 5 Abejoju skai

Atsakiusi 0 Iš dalies nesutinku 0 Visiškai nesutinku Atsakymai

1.5.14. pav. Savivaldybės tarnautojų nuomonė apie betarpišką bendravimą su gyventojais

Atsižvelgiant į poreikį didinti paslaugų teikimo gyventojams produktyvumą ir racionaliai paskirstyti išteklius kai kurios savivaldybės, taip pat kitos Lietuvos viešojo sektoriaus įstaigos jau diegia arba yra įdiegusios „vieno langelio“ metodą teikiant savo paslaugas gyventojams. Šio metodo taikymas yra labiau paplitęs išsivysčiusiose užsienio šalyse, o Lietuvoje žengia pirmuosius žingsnius. Pagrindiniai šio metodo elementai yra: • Viešojo sektoriaus įstaigų patrauklumo viešųjų paslaugų vartotojams didinimas, reformuojant viešųjų paslaugų teikimo sistemą (įsteigiant papildomą pirminę grandį, kuri viena dirba tiesiogiai su gyventojais, užtikrinant ryšį su kitomis grandimis, klasifikuojant ir standartizuojant paslaugas); • Pridėtinės teikiamų paslaugų vertės didinimas, suvienodinant ir supaprastinant paslaugų teikimą vartotojui, kuriam nebereikia skirtingais klausimais kreiptis į skirtingas įstaigas ar jų padalinius; • Paslaugų teikimo sistemos adaptavimas, paslaugų grupavimas ir jungimas į paketus pagal vartotojų poreikius; • Paslaugų teikimo planavimo ir apskaitos sistemos sukūrimas, siekiant paslaugas išreikšti ir pamatuoti kiekybiškai bei palyginti, kaip pasiekiami iš anksto užsibrėžti kiekybiniai ir kokybiniai paslaugų parametrai.

Tauragės savivaldybėje taip pat jau pradėtas diegti „vieno langelio“ metodas, tačiau pagal pateiktą informaciją jis dar nefunkcionuoja pakankamai efektyviai. Nuoseklus šio metodo įdiegimas ir taikymas pareikalautų investicijų ir visos administracijos darbo laiko sąnaudų. Tačiau optimizuota viešųjų paslaugų teikimo sistema leistų pagerinti paslaugų kokybę, efektyviau panaudoti savivaldybės išteklius ir sustiprinti gebėjimus rengti bei administruoti ES struktūrinių fondų projektus.

1.5.5. Apibendrinimai ir rekomendacijos gebėjimų stiprinimui

Gebėjimai įgyvendinti Tauragės rajono strateginį plėtros planą 2004 – 2010 metams priklausys nuo savivaldybės tarnautojų motyvacijos ir gebėjimų rengti bei įgyvendinti projektus ES struktūriniams fondams (svarbiausias viešųjų investicijų

šaltinis), taip pat nuo vidinio darbo organizavimo bei koordinavimo savivaldybės administracijoje ir įstaigose. Tyrimo metu nustatyta, kad Tauragės rajono savivaldybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys socialinės ir ekonominės plėtros srityje arba teikiantys paslaugas gyventojams, yra gana stipriai motyvuoti ir tikėtina, kad tai teigiamai veikia jų darbo kokybę ir produktyvumą. Motyvacija ir toliau turėtų būti stiprinama derinant materialines paskatas, taip pat sudarant patogią darbo aplinką bei galimybes tobulėti. Nors apklausa parodė, kad savivaldybėje dar trūksta patirties rengti plėtros projektus, tačiau nemažai darbuotojų (2/5) per pastaruosius dvejus metus yra tobulinę kvalifikaciją šioje srityje, o dar daugiau (3/5) yra aktyviai domėjęsi ES struktūriniais fondais ir jų panaudojimo galimybėmis. Dauguma turi bent minimalų kompiuterinį raštingumą ir nuolat naudojasi kompiuteriu bei internetu. Todėl savivaldybės administracija ir kai kurios savivaldybės įstaigos, dirbančios socialinės ir ekonominės plėtros srityje, jau turi žmonių išteklių, kurie bus tinkami darbui su ES struktūrinių fondų finansuojamais projektais. Šiuo metu rekomenduojama skirti didesnį dėmesį papildomų specifinių žinių įgijimui ir įgūdžių suformavimui bei nepakankamą kvalifikaciją turinčių savivaldybės tarnautojų ir savivaldybių įstaigų darbuotojų paruošimui. Didesnį dalį mokymo poreikių patenkintų koncentruota praktinio mokymo programa, sudaryta iš Lietuvos 1 Tikslo programos, jos priedo, struktūrinių fondų valdymo vadovų, Bendrijos iniciatyvų programų pristatymo, strateginio plano įgyvendinimo bei projektų ciklo valdymo modulių. Darbo koordinavimas savivaldybės administracijoje vyksta neblogai ir neturėtų sudaryti kliūčių rengiant ir administruojant ES struktūrinių fondų finansuojamus projektus. Tačiau dar geresnių rezultatų būtų galima tikėtis patobulinus institucinius vidinio koordinavimo mechanizmus ir papildomai supažindinus savivaldybės tarnautojus su kitų savivaldybės padalinių veikla. Srityse, kuriose savivaldybė rengs ir teiks projektus ES struktūrinių fondų finansavimui, būtina skirti papildomai dėmesio darbo koordinavimui. Rekomenduotina ne tik formaliai derinti rengiamus projektus su susijusių sričių savivaldybės administracijos padaliniais bei įstaigomis, bet įsteigti darbo grupes projektų rengimui ir įgyvendinimui, kuriose dalyvautų visų susijusių padalinių atstovai. Vieno langelio metodą savivaldybės paslaugų teikimo gyventojams sistemoje rekomenduojama tobulinti. Nuoseklus vieno langelio metodo įdiegimas vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu užtikrintų efektyvesnį savivaldybės išteklių naudojimą bei sustiprintų ES struktūrinių fondų projektų rengimo ir įgyvendinimo gebėjimus. Šį metodą rekomenduojama diegti etapais: • Paslaugų, kurios tinkamos teikti vieno langelio metodu atranka ir suregistravimas; • Paslaugų parametrų ir suteikimo procedūros aprašymas – nuo gyventojo prašymo pateikimo iki paslaugos suteikimo. Turi būti nustatyti visi pagrindiniai kiekybiniai ir kokybiniai paslaugos parametrai bei parengtos standartinės prašymų formos; • Paslaugų centro įrengimas, darbuotojų apmokymas. Šis centras būtų vienintelis paslaugų suteikimo taškas, o padaliniai ir įstaigos, teikiančios paslaugas gyventojams, neturėtų su kitais savivaldybės padaliniais ir įstaigomis, kurios realiai kuria savivaldybės paslaugas, tiesioginio kontakto (galioja tik paslaugoms, kurių atveju tiesioginis kontaktas nebūtinas). Centrui, kuriame bus priimami gyventojai, būtina reprezentatyvi ir patogi aplinka;

• Galimybių suteikti savivaldybės paslaugas internetu ir elektroniniu paštu sukūrimas, suteikiant galimybę gauti paslaugas greičiau bei patogiau bei sumažinant tiesioginį lankytojų į paslaugų centrą skaičių; • Gyventojų informavimas apie savivaldybės teikiamas paslaugas ir naujai sukurtą paslaugų teikimo sistemą, pritaikytą gyventojų poreikiams. Informavimas turi būti pradėtas iš anksto – kuriant sistemą. Nors sistema turi būti kuriama išorės specialistų ir savivaldybės administracijos tarnautojų ir įstaigų darbuotojų jėgomis, tačiau sistema geriau atspindėtų gyventojų poreikius, jei jie turėtų galimybę pateikti savo pasiūlymus.

2. TAURAGĖS RAJONO SITUACIJOS ANALIZĖ

2.1. PRAMONĖS, VERSLO, KOMUNIKACIJŲ, IT SRITIES SITUACIJOS ANALIZĖ

Tauragės rajonas – stipriausias apskrityje, turintis didžiausią pramonės dalį, tradiciškai stiprią žemės ūkio produktų bei tekstilės gamybą, skaitlingiausią prekybos paslaugų tinklą, formuojamą verslo paramos infrastruktūrą, sulaukiantis daugiausia tiesioginių užsienio investicijų apskrityje, turi potencialias galimybes ateityje tapti konkurencingu ir ekonomiškai gyvybingu rajonu. Tam būtina padidinti investicijas į inovacijas ir naujas technologijas, išplėsti IT panaudojimą, išvystyti paslaugių sektorių bei pasirengti efektyviai pasinaudoti ES teikiama finansine parama.

Tauragės rajonas yra pagrindinis Tauragės apskrities ekonominės plėtros centras. Šiame rajone yra įsikūrusios didžiausios apskrities įmonės. Patogi geografinė padėtis tranzitui bei transporto infrastruktūra, orientuota tiek į šalies regionus, tiek į Kaliningrado sritį (Rusija) ir Latviją Via Hanzos koridoriumi, yra vienas svarbiausių Tauragės rajono privalumų. Tauragės rajonas pagal ekonominius rodiklius yra stipriausias rajonas Tauragės apskrityje, tačiau vienas silpnesnių rajonų šalyje. Sukuriamas bendrasis vidaus produktas (BVP) bei investicijos, tenkančios vienam gyventojui, yra ženkliai mažesni negu vidutiniškai Lietuvoje, rajone gana žemas užimtumo lygis. Rajono ekonomikos plėtrai didelę reikšmę turi investicijų apimtys. Materialinės investicijos Tauragės rajone 1999 – 2001 m. nuolat augo. Materialinių investicijų augimas reiškia, kad didėja investicijos ne tik į statybą, inžinerinius statinius, infrastruktūrą, transporto priemones, bet ir bendrai į verslo plėtrą. Šioms investicijoms priskiriama renovacija, rekonstrukcija bei gamybinių pajėgumų didinimas. Materialinių investicijų didėjimas gali turėti teigiamos įtakos bendram rajono verslo konkurencingumui.

2.1.1. lentelė. Materialinės investicijos Tauragės rajone, mln. Lt Metai 1999 2000 2001 Investicijos 16,85 28,32 44,22 Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Tauragės rajonas sulaukia sąlyginai mažai tiesioginių užsienio investicijų. Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) yra labai svarbus rajono ekonominio vystymosi rodiklis, jų dėka į rajoną pritraukiamos papildomos lėšos, naujos technologijos bei sudaromos sąlygos verslo konkurencingumo didinimui. 2003 m. sausio 1 d. duomenimis, Tauragės rajonui teko apie 13,84 mln. Lt tiesioginių užsienio investicijų (0,1 proc. nuo visų Lietuvai skirtų užsienio investicijų). TUI 1 gyventojui rajone sudaro apie 264 Lt (arba daugiau kaip 10 kartų didesnės, negu kituose Tauragės apskrities rajonuose). Tačiau tai sudaro tik 7 proc. bendro šalies vidurkio, t. y. jos mažesnės už šalies vidurkį net 14 kartų. Pagrindiniai užsienio investuotojai: Danijos, Olandijos, Prancūzijos, Norvegijos, Vokietijos, Latvijos, Estijos ir kitų šalių įmonės. Tauragės miesto ir rajono kaimo vietovėse yra nemažai laisvų gamybinių pastatų ir laisvų ne žemės ūkio paskirties sklypų pasiūla. Skatinant TUI pritraukimą į Tauragės rajoną, buvo įgyvendinamas PHARE 2000 ESS programos finansuotas projektas „Sklypų, tinkančių investicijoms Klaipėdos – Tauragės regione, aprašymas ir rinkodara“. Projekto įgyvendinimo metu buvo parengta sklypų, tinkančių investicijoms Klaipėdos ir Tauragės regionuose, duomenų bazė (http://www.invest– in.lt). Tauragės rajono savivaldybės taryba, siekdama paskatinti investuotojų atėjimą, 2003 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 1174 patvirtino investicinių aikštelių Tauragės

mieste sąrašą – Valstybinės žemės teritorijos Tauragės mieste, siūlomos investuotojams. Tačiau efektyvų TUI pritraukimą stabdo dar neinventorizuoti savivaldybei priklausantys pastatai ir žemės sklypai, investicinių aikštelių stoka, ilgai trunkančios žemės paskirties keitimo procedūros.

2.1.2. lentelė. Tiesioginės užsienio investicijos Tauragės rajone, mln. Lt Metai 1999 2000 2001 2002 2003 Investicijos 16,73 23,86 20,50 18,30 13,84 Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Tauragės rajone vyrauja mažos įmonės. 2002 m. sausio 1 d. Tauragės rajone buvo įregistruotos 1289 įmonės. Lyginant veikiančias įmones pagal darbuotojų skaičių, vyrauja mažos (iki 9 darbuotojų), kurios 2002 m. sausio 1 d. sudarė 72,3 proc. visų veikiančių įmonių (šalies vidurkis 2002 m. sausio 1 d. buvo 79,3 proc.). Beveik 16 proc. visų Tauragės rajone veikiančių įmonių sudaro individualios įmonės, kuriose dirba savininkas ir jo šeimos nariai ir kuriose nėra samdomų darbuotojų. Per 2003 m. dešimt mėnesių (nuo 2003 sausio 1 d. iki – 2003 spalio 31 d.) Tauragės rajone buvo užregistruotos 23 naujos individualios (personalinės) įmonės.

2.1.3. lentelė. Įmonių pagal darbuotojų skaičių pasiskirstymas Tauragės rajone, 2002 m. sausio 1 d. Darbuotojų 0 1–9 10–49 50–250 Virš 250 skaičius Įmonių 233 925 120 30 4 skaičius Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Rajone yra vis dar nepakankamas verslumo lygis. Įmonių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, parodo šalies gyventojų verslumo lygį. Lietuvoje šis skaičius yra gana žemas ir rodo gana žemą verslumo lygį. 2002 m. sausio 1 d. 1000 gyventojų Lietuvoje teko 16 įmonių, tuo tarpu Tauragės rajone šis skaičius truputį didesnis nei šalies vidurkis – 24 įmonės tenkančios 1000 gyventojų, tačiau šis rodiklis mažesnis už daugelį didžiųjų šalies miestų. Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Tauragės skyriaus duomenimis, 2002 m. sausio 1 d. Tauragės rajone veikė 1279 įmonės, o 2003 m. spalio 31 d. veikė 1286 įmonės. ES šalyse tūkstančiui gyventojų tenka vidutiniškai 55 įmonės. Reikia pastebėti, kad didesnis įmonių tankis dažniausiai pastebimas mažiausio nedarbo regionuose. Rajonuose, kuriuose mažas nedarbo lygis, 1000 gyventojų tenka didesnis įmonių skaičius negu rajonuose, kur nedarbo lygis yra didelis.

2.1.4. lentelė. Tauragės rajone veikiančių įmonių skaičius Metai 2002 2003 2003* Įmonės 1279 1277 1286 Šaltinis: Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Tauragės skyrius * duomenys per laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki spalio 31 d. (10 mėnesių)

Nemažai gyventojų dirba įsigiję verslo liudijimus. Gyventojai, norėdami verstis ūkine–komercine veikla neįregistravę įmonės, gali užsiimti individualia veikla, įskaitant ir tą, kuria verčiamasi įsigijus verslo liudijimą (iki 2002 m. gruodžio 31 d. – patentą), ir taip gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Analizuojant statistinius duomenis galima pastebėti, kad Tauragės rajone, kaip ir visoje šalyje iki 2000 m. pabaigos buvęs didžiulis suaktyvėjimas, vykdant veiklą pagal patentus, baigėsi. Nuo 2000 m. pabaigos gyventojų veiklos pagal patentus populiarumas pradėjo gana

sparčiai mažėti ir ypač ši tendencija pastebima 2002 m., kuomet gyventojų, dirbančių su patentais, lyginant su 2000 m., sumažėjo net 23 proc. Šį sumažėjimą lėmė svarbūs pokyčiai teisinėje verslo aplinkoje: nuo 2001 m. fiziniai asmenys, dirbantys pagal patentus, nebegalėjo parduoti savo gamybos prekių ir teikti paslaugų juridiniams asmenims, jei pastarieji verčiasi viena iš veiklų, kuriai fizinis asmuo turi įsigijęs patentą. 2003 m. Tauragės rajono savivaldybės taryba, skatindama gyventojus užsiimti verslu, sumažino mokestį už verslo liudijimus. Remiantis Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Tauragės skyriaus duomenimis, 60 Tauragės rajono savivaldybės gyventojų 2003 m. sausio 1 d. – spalio 31 d. vertėsi individualia veikla, neįregistravę įmonės.

2.1.5. lentelė. Gyventojų, dirbančių su verslo liudijimais (patentais), skaičius Tauragės rajone Metai 2000 2001 2002 2003* Gyventojai 1547 1413 1195 1198 Šaltinis: Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Tauragės skyrius * duomenys per laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki spalio 31 d. (10 mėnesių)

2.1.1. Pramonės apžvalga

Tauragės rajonas turi didžiausią pramonės dalį apskrityje – čia veikia apie 73 proc. visų apskrities pramonės įmonių. Pramonės veiklos rezultatą geriausiai atspindi parduota pramonės produkcija rajone (2.1.1. pav.). 0,6 0,6 0,5 0,5 0,4 0,4 Jurbarko r. 0,3 0,3 0,3 0,3 Pagėgių r. 0,2 Šilalės r. 0,2 Tauragės r. 0,1 0,1 0,1 0,1 0 0 0 1999 2000 2001

2.1.1. pav. Parduota pramonės produkcija Tauragės apskrities rajonuose, proc. Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Šis rodiklis Tauragės rajone, lyginant jį su kitais apskrities rajonais, yra aukščiausias – 2001 metais rajonas pardavė pramonės produkcijos už 99 mln. Lt ir tai sudarė 42 proc. visos apskrityje parduotos produkcijos. Tačiau, lyginant su visoje šalyje parduota pramonės produkcija, Tauragės rajone ji tesudarė 0,4 proc. Ši dalis nuo 1999 m. turi tendenciją nors ir nežymiai – mažėti (0,6 proc. – 1999 m. 0,5 proc. – 2000 m.). Matyt neatsitiktinai ir visos Tauragės apskrities pramonės produkcijos pardavimai bendroje Lietuvos rinkoje tesudaro tik 1.1 proc. (už 234 mln.Lt) – mažiausią dalį iš visų šalies regionų. Per 2002 m. pramonės produkcijos, tenkančios 1–am gyventojui Tauragės rajone, realizuota už 1882 Lt, Tauragės apskrityje – už 1746 Lt, šalyje – už 6329Lt. Rajono rodiklis viršija apskrities rodiklį, tačiau yra 3,4 karto mažesnis už visos šalies.

Neaukštas pramonės produkcijos lygis rajone lemia ir nedidelį dirbančiųjų gamyboje skaičių. Visos Tauragės apskrities pramonės gamybinis personalas 2001 m. sudarė tik 2,1 proc. bendro Lietuvos gamybinio personalo. Tačiau, lyginant Tauragės rajono dirbančiuosius gamyboje su kitais apskrities rajonais, akivaizdu, kad daugiausia pramonės įmonių veikia būtent Tauragės rajone. Dirbančiųjų pramonėje skaičius Tauragės rajone sudaro 1,2 proc., kai tuo tarpu Jurbarko r. – 0,3 proc., Pagėgių r. – 0,2 proc. ir Šilalės r. – 0,4 proc. nuo visų Lietuvos dirbančiųjų pramonėje. Rajone mažėja darbo užmokestis. Nuo 1999 m. Tauragės rajone, kaip ir visoje Tauragės apskrityje, pastebimas kasmetinis vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio mažėjimas. Nuo 792 Lt 1999 m. jis nukrito iki 755 Lt 2001 m.

2.1.6. lentelė. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis rajone, litais 1999 2000 2001 Iš viso šalyje 987 971 982 Tauragės apskrityje 793 766 754 Jurbarko r. 790 752 726 Pagėgių r. – 809 921 Šilalės r. 800 734 707 Tauragės r. 792 782 755 Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Rajone yra stiprios žemės ūkio produktų gamybos ir perdirbimo tradicijos. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vyraujančios pramonės produkcijos rūšys Tauragės rajone išlieka tradiciškai tos pačios: mėsos produktų gamyba, pieno ir pieno produktų perdirbimas ir gamyba, duonos ir pyrago gaminių gamyba, medienos perdirbimas, durpių gavyba, kombinuotųjų pašarų gamyba, tekstilės bei baldų gamyba. Tačiau, skaičiuojant šios produkcijos apimtis nuo 1999 metų, matomas akivaizdus daugelio šių rūšių produkcijos apimčių sumažėjimas. Ženkliai sumažėjo durpių gavybos, kombinuotųjų pašarų apimtys, tačiau spartus produkcijos apimčių padidėjimas pastebimas duonos ir pyrago gaminių gamyboje.

2.1.7. lentelė. Svarbiausių rajono produkcijos rūšių gamyba Produkcijos rūšis Vnt. 1999 2000 2001 Durpių gavyba tūkst.t. 30,3 22,0 14,6 Mėsa ir I kategorijos tūkst.t. 5,1 4,9 2,8 subproduktai Dešros ir rūkyti mėsos gaminiai tūkst.t. 3,0 3,2 2,7 Kombinuotieji pašarai tūkst.t. 17,7 14,0 5,0 Duona ir pyrago gaminiai tūkst.t. 0,6 0,5 5,8 Trikotažo gaminiai mln. 2,4 3,7 2,7 Statybinės plytos mln. sąlyginių 5,3 4,8 4,3 plytų Kėdės tūkst. 3,3 3,2 3,1 Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Siekiant, kad rajono žemės ūkio produkcija taptų konkurencinga Lietuvai įsijungus į bendrąją Europos rinką, būtina panaudoti rajono esamus šioje srityje privalumus. Stiprios tradicijos bei didelis dirbančiųjų šioje pramonės šakoje skaičius, įvertinus ateities rinkos poreikių tendencijas, gali lemti ir šios šakos tolesnę plėtrą, pradedant ar plečiant paklausios, pvz. ekologiškos, produkcijos gamybą. Tauragės rajono didžiosios įmonės. Galima įvardyti šias pagal apyvartą didžiausias Tauragės rajono įmones: A. Petriko TŪB „Erra“, užsiimanti statybinių

medžiagų bei buities prekių prekyba; duonos ir pyrago gaminių gamintoja UAB „Molupis“; UAB „Ravita“; AB „Tauragės maistas“ – mėsos ir jos produktų gamintoja; UAB „Ginara“; UAB „V.Liatukas ir ko“; Liudo Urbono gamybos įmonė „Blokas“. Didžiausios rajono įmonės pagal darbuotojų skaičių – drabužių siuvimo įmonė UAB „Švytis“, UAB „Molupis“; UAB „Dangija“, AB „Tauragės maistas“, UAB „Stragutės mėsa“ ir kt. Tauragės rajono savivaldybėje vyrauja įmonės, kurios imlios pigiai darbo jėgai ir nereikalauja aukštos darbuotojų kvalifikacijos bei aukštų technologijų. Rinkos globalizacijos procese tai sukuria grėsmę tiek rajono įmonių konkurencingumui, tiek ūkio plėtrai. Didėjant konkurencijai, vis didesnę reikšmę verslo plėtrai rajone įgis inovatyvūs, moderniomis technologijomis pagrįsti gamybos būdai ir paslaugos. Vieno iš pagrindinių rajono konkurencinių pranašumų – sąlyginai žemos darbo jėgos kainos svarba ateityje turėtų mažėti. Didėjant darbo jėgos kainai, rajone ateityje atsiras grėsmė, kad dalis gamybos gali būti perkelta į palankesnę gamybai vietą, pvz. į Kaliningrado sritį, kur darbo jėgos kaina dar turėtų išlikti kurį laiką žemesnė, nei Lietuvoje. Tuo tarpu rajone, pripažįstant, kad dabartinė pramonės struktūra nėra efektyvi, ir siekiant konkurencingumo ES rinkoje, būtina modernizuoti pramonę, didinti investicijas į pažangias technologijas ir inovacijas, skatinti mokslo institucijų ir pramonės įmonių bendradarbiavimą, t.y. plėtoti aukštomis technologijomis paremtą bei aukštesnės kvalifikacijos darbo jėgos reikalaujančią pramonę.

2.1.2. Prekybos apžvalga

Prekyba išlieka populiari rajone veiklos rūšis. Didelę visų įmonių dalį Tauragės rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, sudaro prekybos įmonės. Greita prekių apyvarta, santykinai nedidelės investicijos pradedant verslą ir kiti panašūs šios veiklos rūšies privalumai vilioja verslininkus. Tačiau nors visoje šalyje jau stebima prekybos paslaugų mažėjimo tendencija, tiek Tauragės apskrityje (nuo 706 parduotuvių 1999 m. iki 752 – 2001 m.), tiek ir Tauragės rajone parduotuvių skaičius 1999 m. – 2001 m. dar didėjo (2.1.2. pav.).

400 367 350 350 351 300 250 215 217 202 1999 200 153 151 144 2000 150 2001 100 50 24 16 0 Jurbarko r. Pagėgių r. Šilalės r Tauragės r.

2.1.2. pav. Parduotuvių skaičius Tauragės apskrities rajonuose Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Atitinkamai didėjo ir parduotuvių prekybos plotai: Tauragės apskrityje nuo 45,1 tūkst. m2 1999 m. iki 52,3 tūkst. m2 2001 m., Tauragės rajone – nuo 25,3 tūkst. m2 1999 m. iki 31.1 m2 2001 m. (2.1.3. pav.).

35 31,1 29,5 30 25 25,3 20 1999 2000 15 11,7 12,2 12,2 8,1 2001 10 7,8 7,6

5 1,4 0,6 0 Jurbarko r. Pagėgių r. Šilalės r Tauragės r.

2.1.3. pav. Parduotuvių prekybos plotas Tauragės apskrities rajonuose, tūkst.m2 Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Plečiasi didžiųjų prekybos centrų tinklas. Anksčiau paminėta prekybos įmonių skaičiaus augimo iki 2001 m. tendencija ėmė kisti pastaraisiais metais, kai į rajoną atėjo didieji prekybos centrai „Media“, „Saulutė“, „Ikiukas“, „Norfa“. Dėl didelės prekių įvairovės, geros strateginės padėties, galimybės nusipirkti būtiniausių prekių „vienu apsipirkimu“ ir kai kada mažesnėmis kainomis, šie centrai Tauragės rajone, kaip ir kituose šalies rajonuose, tapo vartotojams savotiškais traukos centrais, tuo labai pakenkdami nedidelėms rajono prekybos įmonėms, kurios tampa nepajėgios kovoti su sau nelygiais konkurentais. Maitinimo įstaigų tinklas yra nepakankamai išvystytas. Tauragės apskrityje esantys restoranai, barai ir valgyklos 2001 m. sudarė nedidelį – tik 2,7 proc. iš visų šalyje veikiančių (5120) maitinimo įstaigų. Tačiau iš 141 apskrityje esančios tokio pobūdžio įstaigos 2001 m. 55 veikė Tauragės rajone, pasiekdamos 2404 tūkst. litų apyvartą ir sudarydamos 38,5 proc. visos Tauragės apskrities šio pobūdžio veiklos apyvartos (6253 tūkst.Lt). Maža rajono gyventojų perkamoji galia. Šią išvadą lemia anksčiau šios dalies analizėje minėta darbo užmokesčio mažėjimo rajone tendencija, ribota mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvarta, įskaitant prekybą turgavietėse. Pagal 2001 m. statistikos duomenis, Tauragės apskrityje ši apyvarta sudarė mažiausią dalį, t.y. 2 proc. visos šalies mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvartos (lyginant su kaimyninėmis apskritimis, Telšių apskritis – 5,7 proc., Marijampolės – 4 proc.). Lyginant Tauragės rajoną su kitais apskrities rajonais, Tauragė pirmauja ženkliai, pasiekdama beveik 55 proc. visos apskrities apyvartos, ir šis skaičius kasmet po truputį didėja nuo 165,6 mln. Lt 1999 m. iki 177,7 mln. Lt 2000 m. ir iki 209,8 mln. Lt 2001 m.

250 209,8 200 177,7 165,6 150 1999 98,7 98,9 2001 100 80,4 55,8 64,9 2002 50 40,2 0,7 9 0 Jurbarko r. Pagėgių r. Šilalės r. Tauragės r.

2.1.4. pav. Mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvarta, įskaitant prekybą turgavietėse, mln. Lt Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2.1.3. Paslaugų, statybos apžvalga

Kaip ir visoje Tauragės apskrityje, Tauragės rajone nepakankamai išvystytos paslaugos. Tauragės apskrityje 2001 m. paslaugas teikė 279 įmonės, sudarydamos 2,5 proc. iš visų šalyje teikiančių paslaugas įmonių, ir 380 fizinių asmenų, dirbančių pagal patentus (2,7 proc.). Tauragės rajone 2001 m. paslaugas teikė tik 130 įmonės ir 167 fiziniai asmenys, įsigiję patentus. Lyginant su kitais rajonais, Tauragės rajone veikė didžioji dalis – 46,5 proc. tokio pobūdžio apskrities įmonių ir šia veikla užsiėmė 43,94 proc. visų apskrities fizinių asmenų, dirbančių pagal šios veiklos patentą. Didžiausias skaičius įmonių – 10 įmonių ir 15 fizinių asmenų užsiėmė asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymu, sveikatos priežiūra ir socialiniu darbu – 49 įmonės, tik 5 įmonės bei 9 fiziniai asmenys – poilsio organizavimu, kultūrine ir sportine veikla, 3 įmonės ir 15 fizinių asmenų užsiėmė švietimu ir kt. Vienas iš pagrindinių statistikos rodiklių, apibūdinančių regiono ekonominę padėtį, yra statybos paslaugos. Tauragės apskrityje statybos darbų apimtys 2001 m. siekė 40 tūkst. Lt – mažiausiai tarp visų šalies apskričių. Tačiau Tauragės rajone pastebima tendencija, kai statybos įmonių ir bendrovių atliktų darbų apimtis nors ir iš lėto, bet ėmė kilti ir nuo 6 tūkst.litų 1999 m. pakilo iki 12 tūkst. Lt 2001 m. Be to, rajonas pagal statybos darbų apimtis aplenkė Pagėgių ir Šilalės rajonų savivaldybes, kurios 2001 m. atliko statybos darbų tik už atitinkamai 1,5 tūkst. Lt ir 7,5 tūkst.Lt. Tik Jurbarko rajono savivaldybėje statybos darbų apimtys buvo didesnės nei Tauragės rajone (2.1.4. pav.).

Šilalės r. Tauragės r. 18% 30% Jurbarko r. Pagėgių r. Šilalės r. Pagėgių r. Tauragės r. 4% Jurbarko r. 48%

2.1.5. pav. Statybos įmonių ir bendrovių atliktų darbų apimtis rajone, 2001 m., tūkst. Lt Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Tauragės rajone yra geros sąlygos plėtoti turizmą. Patogi rajono geografinė padėtis, esama ir vis dar plėtojama transporto infrastruktūra, gausus kultūrinis ir istorinis paveldas, turtingas miškų kraštovaizdis – tai vis rajono privalumai, kurie skatina plėtoti turizmo paslaugas. Kai kur šiam verslui intensyviau plėtoti dar trukdo kaimo vietovėse prastai išvystyta kelių infrastruktūra, netvarkinga vandenvala bei nesutvarkytos atliekos, nepakankamai išvystyti žmonių gebėjimai užsiimti šia veikla, riboti finansiniai ištekliai ar kiti panašūs trukdžiai. Plačiau apie turizmo paslaugų verslą rasite rajono situacijos analizės 2.3. dalyje.

2.1.4. Komunikacijų ir IT srities apžvalga

Nepakankama interneto skvarba. Vis dar žemas rajone informacinių technologijų lygis – nemaža dalis gyventojų nėra pakankamai informuoti apie informacinės visuomenės procesus, nesuvokia IT teikiamų galimybių arba nemato jų realios naudos savo kasdienėje veikloje. Pastaruoju metu Lietuvoje didelis dėmesys skiriamas interneto sklaidai bei investuojama į telekomunikacinių paslaugų plėtrą. Kaip ir visoje šalyje, Tauragės rajone veikia fiksuoto ir mobiliojo ryšio tinklai. Rajone prieinamas tiek fiksuoto ryšio operatoriaus AB „Lietuvos telekomas“, tiek mobiliojo ryšio operatorių UAB „Omnitel“, UAB „Bite GSM“ tiekiamas interneto ryšys. Rajone bevielį internetą tiekia UAB „Taškų mozaika“, o kabelinį internetą – UAB „Televizijos komunikacijos“. Skatinant interneto naudojimą Lietuvoje ir didinant rajono bendruomenės kompiuterinį raštingumą, nuo 2002 m. pradėta steigti viešuosius interneto prieigos centrus. Toks centras Tauragės rajone įsteigtas Tauragės moksleivių kūrybos centre, kuriame vienu metu gali dirbti 4 vartotojai. Panašią paslaugą teikia ir Tauragės verslo informacijos centras, kuriame kompiuteriais vienu metu gali dirbti 6 vartotojai. Dėl vis dar didelės interneto kainos šalyje, kompiuterizacijos lygis ir interneto sklaida ypač kaimo vietovėse yra nepakankama – per mažas IT panaudojimas daugelyje sričių: versle, namų ūkiuose ir kt. Tauragės rajono mokyklose sparčiai didėja interneto skvarba ir kompiuterizavimo lygis. Tauragės rajono savivaldybės duomenimis, 2003 m. lapkričio 1 d. rajono bendrojo lavinimo mokyklose vienas kompiuteris teko dvidešimt dviem 1–12 klasių moksleiviams (421 kompiuteris). 2002 – 2003 m. Tauragės apskrities bendrojo lavinimo mokyklose pastebimas interneto skvarbos didėjimas.

Interneto vartojimas Tauragės rajono bendrojo lavinimo mokyklose nuo 28 proc. 2002 m. padidėjo iki 73 proc. 2003 m. Šis rodiklis lenkia šalies vidurkį. Žema interneto skvarba viešojo administravimo institucijose. Pažymėtina, kad 2003 m. pabaigoje dar nebuvo interneto ryšio tarp rajono savivaldybės ir seniūnijų, o tai labai sulėtina informacijos srautų sklaidos procesą, apsikeitimą duomenimis ir kt.

2.1.5. Parama verslui

Tauragės rajono savivaldybė teikia paramą verslui. Siekdama paskatinti SVV plėtrą, Tauragės rajono savivaldybės taryba 1999 m. įsteigė SVV skatinimo fondą. Buvo numatyta, kad SVV skatinimo fondas teiks tikslines subsidijas naujoms darbo vietoms kurti, įvairiems verslo plėtros projektams, tačiau dėl lėšų stokos buvo finansuota tik keletas projektų (fondo apimtys nėra didelės – apie 50 – 100 tūkst. Lt). Be tiesioginės finansinės paramos SVĮ, savivaldybė taiko ir kitas paramos formas – atleidžia nuo nekilnojamojo turto, žemės ir kitų mokesčių bei rinkliavų mokėjimo į savivaldybės biudžetą, 2002 m. Tauragės rajono savivaldybės taryba sumažino arba atleido nuo įvairių į savivaldybės biudžetą mokamų mokesčių už bendrą 435 tūkst. Lt sumą (sumažino arba atleido nuo žemės nuomos mokesčio už bendrą 202 tūkst. Lt, nuo nekilnojamojo turto nuomos mokesčio už 33 tūkst. Lt, nuo žemės mokesčio už 200 tūkst. Lt sumą). Savivaldybės taryba šią paramą skiria visoms rajone veikiančioms įmonėms. Manoma, kad ateityje būtų tikslinga, atleidžiant nuo mokamų mokesčių į savivaldybės biudžetą arba juos sumažinant, diferencijuoti paramą atsižvelgiant į nustatytus kriterijus (pvz., sukurtų naujų darbo vietų skaičių, numatytas prioritetines veiklos sritis, įmonių technologinį atnaujinimą ir kt.). Planuojant paramą ateityje, būtina didesnį dėmesį skirti bendrajam ir sektoriniam planavimui. Tauragės rajono savivaldybės taryba, siekdama paskatinti gyventojų verslumą bei didinti verslumo lygį, įmones ar jų filialus, perkeliančius gamybą į Tauragės rajono teritoriją, gali nustatytą laiką atleisti nuo žemės bei nekilnojamojo turto mokesčių (prioritetas teikiamas inovatyvioms įmonėms). Tauragės rajono savivaldybė kartu su LR ūkio ministerija 2002 m. įsteigė Tauragės verslo informacinį centrą. Centre pradedantiesiems verslininkams ir įmonių atstovams teikiama nemokama informacija įmonės steigimo, verslo planavimo, rinkodaros, įmonės valdymo, buhalterinės apskaitos ir mokesčių, finansavimo šaltinių paieškos, galimybių pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama ir kitais aktualiais verslo visuomenei klausimais. Centro lankytojai turi galimybę nemokamai naudotis verslo informacijos biblioteka ir duomenų baze. Per 2003 m. sausio – birželio mėn. buvo atsakyta į 415 informacinių pranešimų, suteikta 61 subsidijuojama konsultacija pradedantiesiems verslininkams ir verslą plėtojančioms įmonėms bei surengti įvairūs valstybės remiami mokymai verslininkams. 2003 m. buvo suformuotas darbuotojų kolektyvas bei ugdomi jų gebėjimai. Tauragės rajone veikia verslininkus vienijančios organizacijos. Tauragės apskrities verslininkų asociacija, Tauragės moterų verslininkių klubas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos Tauragės filialas. Rajono savivaldybės meras bei savivaldybės tarybos atstovai, siekdami glaudaus bendradarbiavimo su verslininkais, periodiškai susitinka su verslo asocijuotų struktūrų atstovais ir aptaria aktualiausias verslui problemas. Siekdama pritraukti užsienio investicijas ir gerindama verslo aplinką Tauragės rajone, rajono savivaldybė nuolat dalyvauja įvairiose tarptautinėse programose ir projektuose bei iš savivaldybės biudžeto skiria dalinį finansavimą

įvairių programų įgyvendinimui. 2001 – 2003 m. Tauragės rajono savivaldybė dalyvavo įgyvendinant PHARE 2000 Ekonominės ir socialinės sanglaudos (ESS) programą Klaipėdos – Tauragės regione. Šios programos parama buvo skirta tiksliniams regionams, siekiant paskatinti šių regionų plėtrą bei užtikrinti kuo didesnį lėšų panaudojimo efektyvumą. Ekonominės ir socialinės sanglaudos komponento tikslas – skatinti verslo ir žmogiškųjų išteklių plėtrą. PHARE 2000 ESS programos įgyvendinimo metu buvo siekiama sustiprinti Tauragės rajono verslininkų ir viešojo sektoriaus gebėjimus, siekiant ateityje efektyviai pasinaudoti Europos Sąjungos fondų siūlomomis galimybėmis ir kitomis paramos programomis. Šios programos rėmuose buvo įgyvendinti naujų įmonių kūrimo ir verslumo skatinimo, veikiančių įmonių konkurencingumo didinimo, verslo ir investicijų infrastruktūros bei aplinkos gerinimo projektai. Detali informacija apie verslo sektoriuje Tauragės rajone įvykdytus projektus pateikta priede. Iš PHARE 2000 ESS programos lėšų buvo suteikta tiesioginė parama įmonių modernizavimui, informacinių technologijų panaudojimo skatinimui, paramos verslo infrastruktūros plėtrai. Įgyvendinant programą sugebėta efektyviai įsisavinti lėšas bei įgyti patirties rengiant PHARE projektus ir juos vykdant. Tačiau ir toliau būtina stiprinti viešojo sektoriaus gebėjimus administruoti struktūrinius fondus bei stiprinti rajono įmonių gebėjimus tomis lėšomis pasinaudoti. Narystė Europos Sąjungoje suteiks didesnes galimybes dalyvauti struktūrinių fondų ir kitų paramos programų finansuojamuose projektuose.

2.1.6. Pagrindinių verslo sektoriuje Tauragės rajone vykdytų programų aprašymas

Programos pavadinimas Programai kelti uždaviniai Programos įgyvendinimo Įgyvendinimo Skirta lėšų Lėšų šaltinis trumpas įvertinimas pradžia ir pabaiga (metai, mėnuo) 1. Tauragės verslo informacinio Įsteigti instituciją, teikiančią Įsteigtas VIC teikia įvairias 2002 01 188 700 Ūkio ministerija, centro (VIC) įsteigimas informacinę paramą SVV konsultavimo ir mokymo Lt Tauragės rajono atstovams, skatinti naujų įmonių paslaugas Tauragės rajono savivaldybė kūrimąsi ir SVV plėtrą regione, verslininkams, padeda rajono skatinti bendradarbiavimą tarp verslininkams rengti paraiškas smulkių ir vidutinių bei stambių Lietuvos, ES ir kitų tarptautinių įmonių fondų programoms. 2. Tauragės verslo informacinio Tauragės regione išvystyti verslo Parengtas VIC 3 metų strateginės 2002 09/ 29 817 EUR Phare 2000 ESS centro veiklos išvystymo informacinio centro veiklą: veiklos planas, įsteigtas filialas 2003 06 programa projektas – Sukurti efektyvią rajono Pagėgiuose, sukurta centro verslininkų informavimo sistemą, interneto svetainė, suorganizuoti – Parengti centro ilgalaikės 4 seminarai apie TVIC veiklos strategiją, informacinės bazės galimybes, – Teikti informacinę paramą išleisti 5 informaciniai Tauragės regiono verslininkams, biuleteniai, centre įkurta verslo plečiant veiklą ir ieškant partnerių literatūros biblioteka, regiono kitose šalies regionuose bei visuomenė buvo informuota apie tarptautinėse rinkose TVIC teikiamas paslaugas, verslo sąlygas ir galimybes Tauragės rajone, apie reikiamos informacijos, susijusios su verslu, paieškos supaprastinimą naudojantis TVIC informacinės bazės teikiamomis galimybėmis.

Programos pavadinimas Programai kelti uždaviniai Programos įgyvendinimo Įgyvendinimo Skirta lėšų Lėšų šaltinis trumpas įvertinimas pradžia ir pabaiga (metai, mėnuo) 3. Tauragės regiono valstybės Sustiprinti Tauragės apskrities Projekto metu apmokyti 96 2002 10/ 2003 08 10 660 EUR Phare 2000 ESS institucijų ir nevyriausybinių viršininko administracijos, tikslinės grupės atstovai, tęstinės programa organizacijų atstovų mokymai Tauragės apskrities savivaldybių, konsultacijos suteiktos 20 NVO, regioninės užimtumo politikos Tauragės apskrityje esančių darbo apie 90 NVO gavo trumpalaikes srityje. biržų ir darbo bei verslo konsultacijas. skatinimo politika besidominčių nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovų gebėjimus makro- ir mikroekonominių procesų, turinčių įtakos darbo jėgos ir kapitalo (tarpregioniniam) mobilumui bei darbo vietų kūrimo srityje. 4. Phare 2000 ESS programa Paskatinti verslo ir žmogiškųjų Įgyvendinti įmonių projektai – 2002 09/ 2003 09 (žr. Priedą Nr. 1) Phare 2000 ESS išteklių plėtrą rajone, padidinti įdiegtos naujos technologijos, programa verslo konkurencingumą apmokyti darbuotojai ir kt. (žr. Priedą Nr. 1)

2.1.7. Tauragės rajono pramonės, verslo, komunikacijų bei IT sektorių SSGG analizė

Stiprybės 1. Stiprios žemės ūkio produktų gamybos ir perdirbimo tradicijos 2. Pigi darbo jėga bei žemos gyvenimo sąnaudos 3. Patogi magistralinių bei krašto kelių infrastruktūra, jungianti rajoną su kitais šalies regionais bei Via Hanzos koridoriumi su Kaliningrado sritimi (Rusija) ir Latvija 4. Didelė gamybinių pastatų ir laisvų ne žemės ūkio paskirties sklypų pasiūla miesto ir kaimo vietovėse

Silpnybės 1. Kapitalo investicijų stoka 2. Morališkai ir fiziškai susidėvėjusios įmonių technologijos 3. Žemas informacinių technologijų išvystymo ir vartojimo lygis 4. Bendro ir sektorinio suderinto vietinio ir regioninio planavimo stoka 5. Žemas verslumo lygis 6. Silpnai išvystytas paslaugų verslas 7. Maža gyventojų perkamoji galia

Galimybės 1. Naujų technologijų bei IT diegimas paskatintų verslo plėtrą ir didintų įmonių konkurencingumą 2. ES finansinės paramos pritraukimas ir efektyvus panaudojimas. 3. Laisvas prekių ir paslaugų judėjimas paskatins paslaugų sektoriaus plėtrą. 4. Investicinių aikštelių formavimas, užsienio investicijų pritraukimas. 5. Ekologiškos produkcijos paklausos didėjimas. 6. Didėjanti verslo internacionalizacija. 7. Perimant ES valstybių patirtį bus sukurta efektyvi verslo paramos infrastruktūra. 8. Narystė ES suteiks naujas galimybes dalyvauti įvairiose verslo plėtros programose.

Grėsmės 1. Jaunimo ir kvalifikuotos darbo jėgos išvykimas į kitus rajonus bei užsienį. 2. Gamybos perkėlimas į Kaliningrado sritį (Rusija). 3. Didžiųjų prekybos tinklų plėtra. 4. ES šalių įmonių didėjanti konkurencija.

2.2. ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS SITUACIJOS ANALIZĖ

Tauragės rajono žemės ūkis – tai svarbi pietvakarių Lietuvos ūkio dalis, kurios periferiškumas šalies pagrindinių transporto koridorių atžvilgiu suteikia jam konkurencinius pranašumus plėtojant ekologinę žemdirbystę. Be to, rajono pramonės sektoriaus gana menkas išvystymas lemia žemės ūkio sektoriaus ypatingą vietą sprendžiant rajono užimtumo problemas. Rajono išsidėstymas (per rajono centrą eina geležinkelis Radviliškis – Šiauliai – Sovetskas bei automobilių kelias Sankt– Peterburgas – Šiauliai – Tauragė – Kaliningradas) sudaro sąlygas plėtoti tarptautinę prekybą su kaimyninėmis šalimis, tokiomis kaip Latvija ir Kaliningrado sritis.

Žemės ūkis ir kaimo plėtra yra svarbi Tauragės rajone vystoma veiklos sfera. Dėl palyginti su kitais šalies regionais ir rajonais gana nedidelio pramonės sektoriaus, rajone aštrios gyventojų užimtumo problemas, kurias išspręsti galima ne tik integruota žemės ūkio ir kaimo, bet ir smulkaus verslo plėtra. Be to, išskirtinio pobūdžio gamtovaizdis (Jūros žemupys), strategiškai svarbus rajono išsidėstymas (per rajono centrą eina geležinkelis Radviliškis – Šiauliai – Kaliningradas bei automobilių kelias Sankt–Peterburgas – Šiauliai – Tauragė – Kaliningradas suteikia rajonui pranašumų, plečiančių žemės ūkio ir kaimo plėtros galimybes. Šiuos pranašumus taip pat būtina išnaudoti siekiant sumažinti rajono periferiškumą, kurį lemia rajono padėtis pagrindinio transporto ir ekonominio koridoriaus „Klaipėda–Kaunas–Vilnius“ bei kaimyninio ekonomiškai stipraus Klaipėdos regiono atžvilgiu.

2.2.1. Žemės ūkio ekonomikos būklė

Pastarąjį dešimtmetį žemės ūkio ekonominei politikai buvo būdingas tam tikras nestabilumas, kuris lėmė žemės ūkio produkcijos gamybos pokyčius. Pirmajame reformų etape, kai itin sparčiai buvo privatizuojamas kolūkių bei tarybinių ūkių turtas ir buvo persiorientuojama produkcijos realizavimo rinkose, žemės ūkio produkcijos gamyba neišvengiamai mažėjo. Atsigavusi po ekonominio šoko, kurį sukėlė pradinis reformų etapas, 1995–1997 m. gamyba Tauragės rajone augo, tačiau 1998–2000 m. vėl smuko. Būtent pastarąjį gamybos sumažėjimą ir galima paaiškinti kaip žemės ūkio politikos nestabilumo padarinį, kurį lėmė objektyvios ir subjektyvios priežastys. Objektyviomis priežastimis reikėtų laikyti rinkų praradimą dėl ekonominės krizės NVS šalyse bei ribotas valstybės finansines galimybes teikti žemės ūkiui pakankamą finansinę paramą, o subjektyviomis priežastimis – pavėluotą reakciją į minėtos ekonominės krizės sukeltą pavojų ir prioritetų kaitą keičiantis politinei valdžiai. Dėl to nuolat kito teisinė ir socialinė aplinka, sukelianti kaimo žmonių netikrumą dėl savo ateities. Tauragės apskrityje nėra urbanistinių centrų, turinčių daugiau nei 50 000 gyventojų. Dėl šio kritinės masės trūkumo sumažėjo investicijos į infrastruktūrą kai kuriose srityse ir augimo potencialas tapo ribotas, t.y. ekonomika yra silpniau išvystyta, mažiau įvairi ir labiau priklausoma nuo žemės ūkio. Nors Tauragės apskrities gamybiniai, ekonominiai ir socialiniai rodikliai žymiai atsilieka nuo šalies vidurkio, Tauragės rajono ekonominė padėtis apskrityje yra stipriausia. Pavyzdžiui, Tauragės rajono vienam gyventojui tenka daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų apskrityje – net 348 Lt/gyventojui (2001 m.). Pagal materialinių investicijų, tenkančių vienam gyventojui, apimtį Tauragės rajono gyventojų apskrityje 2001 m. gautos investicijos (841 Lt/gyventojui) buvo mažesnės tik už Jurbarko rajono gyventojų gautas investicijas (2001 m. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės duomenimis). Tačiau negalima nepastebėti, kad investicijos koncentruojasi apskrities ir rajono centre – Tauragėje, tuo dar labiau didindamos skirtumą tarp rajono kaimo vietovių ir miesto. Nedarbas Tauragės rajono savivaldybėje 2003 m. gruodžio 1 d. sudarė 13,4 proc. ir tai buvo antras blogiausias rezultatas (palyginimui, Jurbarko rajono savivaldybėje – 16,1 proc.). Didelis bedarbių skaičius kaime bei mažos dirbančiųjų pajamos nulėmė žemą pragyvenimo lygį, didelį atotrūkį tarp rajono kaimo ir miesto gyventojų šeimų pajamų. Kaimo gyventojų vidutinės disponuojamos pajamos, skaičiuojant vienam šeimos nariui, yra trečdaliu mažesnės nei miesto gyventojų. Be to, didelė dalis šių pajamų (33–45 proc.) yra natūrinės. Šis struktūrinis disbalansas atsirado dėl silpnų ekonominių ir organizacinių iniciatyvų žemės ūkio sektoriuje. Visuotinė priklausomybė nuo žemės ūkio kaimo vietovėse riboja užimtumo galimybes ir, padidėjus žemės ūkio efektyvumui, greičiausiai prives prie dar aukštesnio nedarbo lygio.1 Užsitęsusi žemės reforma, nestabili ekonominė politika lėmė tai, kad žemės ūkyje, taip pat ir visoje Tauragės apskrityje, vyrauja nekonkurencingi, smulkūs, mažo investicinio pajėgumo ūkiai. Tauragės rajone vyrauja įmonės, kurios imlios mažai kvalifikuotai ir pigiai darbo jėgai (siuvimo, medienos, žemės ūkio produkcijos perdirbimas). Kooperaciniai ryšiai rajono žemės ūkyje sunkiai formuojasi. Rajone veikia vos vienas kooperatyvas. Ūkininkai nesivienija į sąjungas, nedalyvauja tarptautinėje žemės ūkio kooperatyvų veikloje. Nesukurta kooperacinio kredito sistema. Vyrauja trumpalaikės produkcijos pardavimų sutartys. Nuolat kyla konfliktai tarp gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų, o tai lemia ir rajono žemės ūkio produkcijos rinkos nestabilumą. Rajone buvo įsteigti verslo plėtros centrai, teikiantys konsultacijas ir paramą vietos SVĮ. Tauragės rajono žemės ūkis patiria didelę konkurenciją iš rajonų, kurių gamybos kaštai yra mažesni, be to, kontrabanda (rajonas yra šalia Kaliningrado–Lietuvos pasienio) taip pat neigiamai veikia rajone pagamintos žemės ūkio produkcijos paklausą. Dėl ekonominio nestabilumo, Tauragės rajono žemės ūkio sektorius nėra labai patrauklus investiciniu požiūriu. Investicijų trūkumas ir didelis nedarbas neleidžia išnaudoti turimo gamybinio potencialo. Dėl užsitęsusios žemės reformos rajone vyrauja smulkūs, mažo investicinio pajėgumo ūkiai, imlūs tik nekvalifikuotai darbo jėgai. Kooperacinių ryšių nebuvimas bei nesukurta kreditavimo sistema tik dar labiau apsunkina silpną šio sektoriaus situaciją.

2.2.2. Žemės ūkio sektoriaus ištekliai ir pagrindiniai bruožai

Žemė – pagrindinis žemės ūkio išteklius. Žemės ūkio naudmenos užima 51,8 proc. rajono teritorijos. 2003 m. sausio 1 d. žemės ūkio paskirties žemės ūkio naudmenos sudarė 59,9 tūkst. ha, iš kurios ariamos žemės – 49,6, pievų ir natūralių ganyklų – 9,7 sodų ir uogynų – 0,4 tūkst. ha. Rajonas turi palyginti mažai žemės ūkio paskirties žemės ūkio naudmenų, lyginant su kitais apskrities ir visos šalies rajonais: yra trečias pagal turimų žemės naudmenų plotą Tauragės apskrityje ir tik 33–ioje vietoje visos šalies mastu, tarpusavyje lyginant savivaldybes. Tauragės rajono žemės, kaip ir visoje Lietuvoje, yra gana rūgščios, todėl jas reikia periodiškai kalkinti. Pietvakarinėje šalies dalyje esančio rajono klimatas yra palankus javų, vaisių,

1 Žemės ūkio ministerija, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros planas, 2000-2006, 2000 m. lapkritis, 6- 7 psl.

daržovių, rapsų, cukrinių runkelių ir kitų, šioms platumoms būdingų, augalų auginimui, gyvulininkystės sektoriaus plėtojimui. 2003 m. pradžioje net 5,6 tūkst. ha valstybinės žemės naudmenų nebuvo suteikta naudotis žemės ūkio gamybai ir nebuvo išnuomota. Tauragės rajone apleistos žemės ūkio naudmenos sudaro 9 proc. visų rajono žemės ūkio naudmenų. Tauragės rajono yra įtrauktas į retai apgyvendintų mažo žemės ūkio naudmenų našumo vietovių sąrašą. Rajono kaimo gyventojų tankumas sudaro 17,5 žm./kv. km. Tauragės rajoną, esantį gana toli nuo stambių šalies pramoninių centrų, galima priskirti prie palankių ekologinės žemdirbystės plėtojimui. Jūros upės krantuose bei Jūros ir Šešuvies santakoje išsidėstęs rajonas turi gana daug rekreacinės paskirties teritorijų. Turtingas gamtovaizdis bei objektyvi priežastis – rajonas pripažintas kaip nenašių žemių zona, atveria puikias galimybes kaimo turizmo plėtotei. Paskutinis dešimtmetis buvo ypatingai svarbus ir atnešė daug pokyčių rajono žemės ūkyje bei kaimo žmonių gyvenime. Sparčiai besiformuojantys privačios nuosavybės santykiai iš esmės pakeitė gamybos ir žmonių gyvenimo būdą. Pereinamojo laikotarpio į rinkos ekonomiką ypatumas yra toks, kad kai kurie iš ankstesnės sistemos paveldėti elementai, netinkami naujosios sąlygomis, žemės ūkį padarė nestabiliu ekonomikos sektoriumi. Pirma, gamybinė infrastruktūra orientuota į masinę gamybą (didelės įmonės, sandėliai, technikos aikštelės), sunkiai pritaikoma dabartiniams ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių poreikiams. Antra, aiškiai pastebimas ūkinių ryšių sutrikimas, realizuojant pagamintą produkciją ir apsirūpinant žaliavomis. Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės sunkiai prisitaiko prie besikeičiančios rinkos reikalavimų. Trečiasis negatyvaus paveldo elementas yra tam tikras kaimo socialinis– psichologinis pažeidžiamumas, aštrėjančios nedarbo problemos kaime, kai kurių socialinių garantijų praradimas. Visa tai įvertinta rengiant Tauragės rajono žemės ūkio ir kaimo plėtotės strategiją. Piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimas sudaro pagrindą formuotis privačia nuosavybe pagrįstiems gamybiniams santykiams. Iki 2003 m. vasario 1 d. pradžios buvo atkurtos nuosavybės teises į 92,88 proc. (Tauragės rajono savivaldybė, 2003) piliečių prašymuose nurodyto žemės ploto. Besibaigiantis nuosavybės teisių atkūrimas paskatins žemės rinkos formavimąsi, žemių konsolidaciją, ūkių stambėjimą ir specializaciją. Neužbaigus piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo, negalima pradėti kitų žemės tvarkymo darbų, susijusių su žemėnaudų pertvarkymu, sudarančiu prielaidas ūkių stambėjimui. Tai lėtina žemės rinkos plėtojimą rajone. 2003 m. sausio 1 d. Tauragės rajono savivaldybėje buvo 13708 žemės savininkai ar jos naudotojai. Jų žemės sklypų plotas yra 59728,5 ha, o tai sudaro 98 proc. visų rajono savivaldybės žemės ūkio naudmenų. Tauragės rajono savivaldybėje privati žemė sudaro 60 proc. visos žemės ūkio paskirties žemės ūkio naudmenų. Galima išskirti tris pagrindinius rajono (ir visos šalies) ūkių tipus: žemės ūkio bendrovės, šeimos ūkiai ir maži sodybų sklypai. Tauragės rajono savivaldybėje 2002 m. buvo 5462 ūkiai, iš kurių nėra nė vienos aktyvią veiklą vykdančios žemės ūkio bendrovės ar įmonės. Tauragės rajono ūkiai yra smulkūs. Rajono savivaldybės vidutinis ūkio dydis siekia 9,5 ha, kai Tauragės apskrities vidurkis – 10,6 h, o šalies – 9,2. Tai yra daugiau už regiono vidurkį, bet prilygsta šalies vidurkiui. Privatūs ūkiai paprastai yra santykinai maži ir nespecializuoti. 2002 m. sausio 1 d. Tauragės rajone vidutinis registruoto ūkininko ūkio dydis buvo tik 15,9 ha ir tai yra mažiau nei šalies vidurkis (17,2 ha). Šių ūkių gamybinis potencialas yra nepakankamas.

Didžiausią ūkininkų ilgalaikio turto dalį sudaro žemė ir tik menką turto dalį sudaro moderni technika ir technologinė įranga. Pažymėtina, kad pastaruoju metu apsirūpinimo traktoriais ir javų kombainais lygis rajono ūkiuose yra gana geras. Palyginti su respublikos vidutiniais rodikliais, traktoriais apsirūpinimas yra geresnis 27 proc., javų kombainais – 2,4 karto. Tenka atkreipti dėmesį į tai, kad dauguma traktorių ir kombainų yra susidėvėję ir juos reikės artimiausiu metu atnaujinti. Be to, technikos poreikiai intensyvinant gamybą didės, todėl ateityje jos reikės rajono ūkiams įsigyti daugiau ir geresnės kokybės. Augalininkystės srityje, didžioji dalis pasėlių struktūroje tenka mažos pridėtinės vertės produktams (bulvėms, pašariniams augalams), o tai parodo kito sektoriaus – gyvulininkystės dominavimą rajone. Rajono derlingumo rodikliai nesiekia šalies vidurkio, o pasėlių plotai šalies mastu yra gana kuklūs. 2000–2003 m. Tauragės rajone pasėliai sudarė tik 1,1 proc. (79,3 ha) visų šalies pasėlių ir tai yra antras rodiklis apskrityje. Tauragės rajone daugiausiai auginami javai, jie 2003 m. sudarė apie 50,7 proc. visų rajono pasėlių (žr. 2.2.1 pav.). Jų derlingumas (2,01–2,50 t/ha) nesiekė šalies vidurkio (2,56 t/ha). 36,8 proc. visų pasėlių sudarė pašariniai augalai, 8,8 proc. – bulvės. Didžioji dalis bulvių yra auginamos ūkininkų ūkiuose. Tauragės apskrityje auginama 8,8 proc. visų šalies pašarinių augalų, 7,8 proc. visų šalies bulvių, 5,8 proc. visų šalies daržovių, 5,6 proc. visų šalies javų. Regionas neturi aiškios specializacijos augalininkystės srityje, t.y. nėra ryškiai dominuojančios vienos kultūros pasėlių laukuose.

80 Visoje šalyje Tauragės apskritis 70 Jurbarko r. Pagėgių 60 Šilalės r. 50,7 Tauragės r. 50

36,8 40

20 8,8 10 2 1,1 0,5 0,1 0 Javai Ankštiniai Pramoniniai BulvėsLaukoPašariniai Kiti augalai augalai daržovės augalai

2.2.1. pav. Žemės ūkio augalų pasėlių struktūra šalyje, Tauragės apskrityje bei jos savivaldybėse, proc. Šaltinis: Lietuvos žemės ūkis 2003, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, preliminarūs duomenys

Tauragės rajono gyvulininkystės rodikliai daugeliu aspektų yra geresni už šalies vidurkį. Tai rodo, kad gyvulininkystė užima dominuojančią padėtį bendrojoje

rajono žemės ūkio gamyboje. Didesni nei šalies vidurkis ūkiai pagal laikomų galvijų skaičių atskleidžia rajono potencialą vystant ir plečiant gyvulių bandas, tuo užtikrinant patrauklią žaliavos pasiūlą pieno ir mėsos perdirbėjams. Pagal užauginamų galvijų dalį Tauragės apskritis yra trečia respublikoje. Tauragės regione užauginama 11,6 proc. visų šalies galvijų (10,7 proc. visų karvių), 8,7 proc. visų šalies kiaulių bei 2,5 proc. paukščių. Daugiau užaugina tik Šiaulių ir Kauno regionai. Šeštą vietą Tauragės regionas užima pagal užauginamų kiaulių dalį šalyje ir užaugina mažiausią dalį šalies paukščių (tik 2,5 proc. visų šalies paukščių). Plačiau apie rajone užauginamus gyvulius žiūrėti 2.2.1. lentelėje.

2.2.1. lentelė. Gyvulių ir paukščių skaičius pagal Tauragės apskrities rajonus Iš to skaičiaus Galvijai karvės Kiaulės Avys Ožkos Arkliai Paukščiai Iš viso 883972 445424 1076114 30747 43238 65030 8670419 Tauragės apskritis 102985 47491 93686 2093 2696 5186 220830 Jurbarko r. 22537 11625 35803 412 808 1057 67349 Pagėgių 15946 7337 8469 374 249 882 25128 Šilalės r. 39765 17136 34837 715 757 1906 68620 Tauragės r. 24737 11393 14577 592 882 1341 59733 Šaltinis: Lietuvos Žemės ūkis 2003, Statistikos departamentas, preliminarūs duomenys.

Tauragės rajone galvijus laikantys ūkiai buvo stambesni, nei vidutiniškai šalyje. Tauragės rajone 5170 (vidutiniškai šalies savivaldybėse yra po 3858 gyvulių laikytojų) gyvulių laikytojų laikė 22191 galvijus (vidutiniškai šalies savivaldybėse – 15227 galvijai), karves laikė 4734 ūkininkai (vidutiniškai savivaldybėse po 3539 ūkininkus) ir jų skaičius siekė 11179 (vidutiniškai šalyje – 80630 karvių) [Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, 2003]. Nors Pagėgių savivaldybėje bendras laikomų gyvulių skaičius yra mažiausias regione, tačiau čia vienas ūkis laiko santykinai didžiausią galvijų skaičių – 5,3, kai Tauragės rajone – 4,3, Jurbarko rajone – 4,1, o Šilalės rajone – 5,1 (Lietuvos vidurkis 3,9 galvijai/ūkis). Tauragės rajone (73 proc. visų karvių laikytojų) kaip ir visoje Lietuvoje (78 proc.) dominuoja smulkūs karvių laikytojai, turintys po 1–2 karvės, o 21 proc. visų rajono karvių laikytojų laiko po 3–5 karves. 57 proc. visų galvijų šalyje yra laikomi ūkiuose, kurie laiko po 1–2 galvijus. Tauragės rajone tai sudaro 48 proc. visų galvijų laikytojų (žr. 2.2.2 pav.). Rajone karvių produktyvumas yra panašus į šalies (3801–4000 kg pieno primelžta iš vienos karvės), o gyvulių priesvoriai – maži. Dėl didelio produktyvių gyvulių skaičiaus rajone yra susiformavusi stipri pieno pramonė, intensyviai vystosi mėsos perdirbimo įmonės. Šiuo metu rajone veikia keleto didžiųjų šalies pieno įmonių padaliniai, įskaitant Vilkyškių pieninę ir „Pieno žvaigždės“. Tai rodo nemažą rajono pieno tiekėjų potencialą.

60,0 57,1 50,0 Tauragės r. sav. Visoje šalyje 40,0 31,6 47,6 30,0 28,5 20,0 13,6 10,0 5,2 10,0 1,2 0,7 3,3 0,0 0,6 0,3 0,1 0,00,1 0,0 1-2 galvijų 3-5 galvijų 6-10 11-20 21-30 31-50 51-100 101-150 >= 151 galvijų galvijų galvijų galvijų galvijų galvijų galvijų

2.2.2. pav. Ūkių pasiskirstymas pagal laikomų galvijų skaičių juose 2002 m., proc. Šaltinis: VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, 2003.

2.2.3. Pasirengimo ES narystei laikotarpio ypatumai bei rajono žemės ūkiui atsiveriančios perspektyvos, šaliai įstojus į ES

Pastaruoju metu ypatingas dėmesys skiriamas artėjančiai šalies narystei Europos Sąjungoje (2004 m. gegužės 1 d.). Dar 2001 m. pradžioje LR Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino žemės ūkio derybų su ES poziciją. Derybų metu Lietuva išsiderėjo didesnes kvotas nei siūlė ES, o tai žada palankesnes žemės ūkio plėtros galimybes rajonams ir apskritims. Be to, šalies strateginė orientacija į gyvulininkystę (nacionalinė papildoma parama žemės ūkiui planuojama ypatingą dėmesį skiriant paramai gyvulių augintojams), kuri dominuoja rajone, žada optimistines perspektyvas šio verslo plėtotei. Pasirengimo narystei laikotarpiu rajono žemės ūkio subjektai turi prisitaikyti prie būsimųjų rinkos ir konkurencijos sąlygų. Dėl santykinai mažų žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų ir nepakankamų 2002–2003 m. valstybės finansinių galimybių, žemės ūkio subjektai neturėjo galimybių gerinti žemės ūkio technologijų ir stiprinti jų gamybinį potencialą. Lietuvai tapus ES nare, žemės ir maisto ūkis bus plėtojamas bendroje ES politinėje ir ekonominėje erdvėje. Jeigu bus tęsiama dabartinė BŽŪP, susidarys palankios sąlygos stabiliai ūkinei, socialinei ir gamtosauginei žemės ūkio ir kaimo plėtotei. Ypatingas dėmesys bus skiriamas ekologinei žemdirbystei, nes ekologiškų produktų paklausa pasaulyje auga. Be to, galimybe investuoti į ekologinį žemės ūkį domisi ir užsienio (ES) šalių verslininkai. Tuo šiuo metu aktyviai domisi užsienio investuotojai. Jau ateinančiais metais rajono žemdirbiai gali tikėtis gauti (iš ES fondų ir Nacionalinio biudžeto) apie 12 mln. Lt tiesioginių išmokų. Senos kaimo žmonių tradicijos žemės ūkio srityje ir išsaugotas darbštumas itin pravers, įsitraukus į tarptautinį darbo pasidalijimą.

2.2.4. Prekybos ypatumai

Lietuvai 2001 m. tapus Pasaulio prekybos organizacijos nare, pokyčiai šios organizacijos narių bei trečiųjų šalių rinkose daro tiesioginę įtaką mūsų gamintojams ir perdirbėjams. XX a. pabaigoje žemės ūkio produkcijos buvo sustingusi, produktų kainos nuolat mažėjo ir dėl to smuko gamintojų pajamos. Manoma, kad artimiausiais metais maisto produktų paklausa vidaus ir pasaulinėje rinkose turėtų didėti greičiau. Todėl žemės ūkio produkcijos kainų prognozės rodo didėjimo

tendenciją. Taigi ir gamintojų pajamos turėtų padidėti. Įvertinus šias tendencijas, galima prognozuoti, kad Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojai gali tikėtis didesnių pardavimų pajamų. Tauragės rajono mėsos produktai jau dabar yra reikšmingi rajono eksporto struktūroje. Galima tikėtis, kad ateityje padidės vaisių, daržovių, gilaus perdirbimo produktų eksportas. Stiprėjant šalies prekybos potencialui, eksporto ir importo srautų racionalizavimas tampa ilgalaikės strategijos prioritetu. Tauragės rajono žemės ir maisto ūkis turėtų prisidėti ne tik prie vidaus rinkos poreikių tenkinimo, bet ir gerokai išplėsti eksportą. Pagrindinis Tauragės rajono žemės ūkio produkcijos eksporto centras yra Kaliningrado sritis (NVS). Šaliai įstojus į ES, atsiveria platesnės galimybės eksportui į šią bendrą Europos rinką. Kiti Tauragės rajono užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais partneriai yra Latvija, ES ir NVS šalys. Teigiamas šių pokyčių bruožas yra tas, kad išaugo eksporto į ES valstybes lyginamasis svoris. Tai rodo, kad rajono gamintojai vis labiau prisitaiko prie Vakarų rinkos reikalavimų. Tačiau ilgalaikės perspektyvos požiūriu būtų neracionalu nepanaudoti savo geografinės padėties pranašumų ir prarasti NVS valstybių rinkas, ypač turint galvoje jų talpumą. Nors Tauragės rajonas tik nedidele dalimi galėjo prisidėti prie šalies bendro eksporto augimo, jis turi visas sąlygas – geografines ir ekonomines – eksportui didinti, ypatingai plečiant žemės ūkio produkcijos eksportą į tokias šalis kaip Latvija, Kaliningrado sritis.

2.2.5. Socialinių pokyčių tendencijos

Nuo vykdomos žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos efektyvumo priklausys, kaip pavyks išspręsti daug kaimo vietovių gyventojams ypač aktualių problemų (įskaitant nepakankamai išplėtotą rajono socialinės apsaugos sistemą, aukštą nedarbo lygį). Gyvenimo kokybę Tauragės rajone, gyventojų užimtumą ir pajamas kaime, labiausiai veikia rajono žemės ūkio restruktūrizavimo ir modernizavimo procesas bei bendra valstybės ekonominė politika palaikant žemės ūkio produkcijos gamintojų pajamas bei skatinant kaimo plėtrą. Tauragės rajone vykstančius socialinius pokyčius galima sąlyginai suskirstyti į du pagrindinius etapus: (1) socialinės adaptacijos prie kintančios ekonominės ir socialinės aplinkos ir (2) sparčios socialinės raidos. Pirmasis etapas vis dar vyksta šiuo metu ir turėtų tęstis pirmaisiais metais įstojus į ES. Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduriama šio etapo metu, yra sudėtinga rajono demografinė situacija ir kaimo gyventojų užimtumas. Kalbant apie rajono demografinę situaciją, natūralaus gyventojų mažėjimo tendencija kaime turėtų išlikti ir artimiausioje ateityje. Taip pat ypač pastebimas rajono kaimo bendruomenės senėjimas, o tai neišvengiamai turės įtakos kaimiškų vietovių gyventojų užimtumo struktūrai ir kvalifikacijai. Vyresnio amžiaus žmonės paprastai nėra aktyvūs kvalifikacijos kėlimo srityje, tačiau jaunimui turi būti sudaromos galimybės išeiti iš žemės ūkio ir įsijungti į smulkias ne žemės ūkio veiklas. Dirbantieji kaime sudaro apie trečdalį visų rajono užimtųjų, o pusė kaimo užimtųjų dirba žemės ūkyje. Nors gyventojų kaime mažėja, tačiau žemės ūkio srityje vis dar daug perteklinės darbo jėgos. Tikėtina, kad spartėjant žemės ūkyje restruktūrizacijai ir modernizavimui, nedarbas Tauragės rajono kaimo vietovėse artimiausius 3–4 metus dar gali didėti. Vėliau galima tikėtis, kad užimtumas pradės augti: tam reiktų plėtoti daug darbo reikalaujančias žemės ūkio šakas, netradicinį žemės ūkį ir alternatyvią veiklą. Sparčiai plėtojantis ūkiams bei stiprėjant jų

ekonominiam potencialui, skirtumas tarp miesto ir kaimo gyventojų pajamų rajone pradėtų mažėti. Kaimo žmonių socialinė sauga yra viena svarbiausių artimiausio laikotarpio problemų. Susirūpinimą kelia vis didėjantis neapdraustų ir pagrindinių socialinių garantijų neturinčių gyventojų skaičius, įskaitant kai kuriuos ūkininkus, besilikviduojančių ir bankrutuojančių žemės ūkio bendrovių samdomus darbininkus, asmenis, dirbančius savo sodybiniuose ūkiuose, bei kaimo gyventojus, besiverčiančius nelegaliu darbu ir gaunančius atsitiktinį uždarbį. Tačiau net ir teikiamos socialinės pašalpos yra nedidelės ir neleidžia spręsti net pačių opiausių kaimo žmonių pragyvenimo problemų. Tarp kaimo gyventojų santykinai daugiau negu mieste beglobių ir vienišų žmonių. Kaimo žmonių socialinę padėtį gali pagerinti tik didesnis žemės ūkio ir kitos ekonominės veiklos kaime efektyvumas. Labai svarbi šioje srityje yra tinkama ir kryptinga valstybės parama. Didėjanti ekonominės veiklos įvairovė turės teigiamos įtakos kaimo socialinės infrastruktūros plėtotei. Todėl iki 2015 m. turėtų sumažėti infrastruktūros paslaugų kokybės skirtumai tarp miesto ir kaimo bei atskirų regionų. Tauragės rajono kaimas buvo ir turi likti rajono dvasingumo ir etnokultūros šaltiniu. Turi būti atgaivinti pozityvieji kaimo žmonių dvasiniai ir kultūriniai poreikiai. Tai priklausys ne tik nuo rajono kaimo ekonominių sąlygų pokyčių, bet ir nuo kultūros infrastruktūros patrauklumo.

2.2.6. Svarbiausios savivaldybės ir nacionalinės programos žemės ūkio sektoriuje

Programos pavadinimas Programai kelti uždaviniai Programos įgyvendinimo Įgyvendinimo Skirta lėšų, Lėšų šaltinis trumpas įvertinimas pradžia ir tūkst. Lt pabaiga 1. SAPARD Plėsti ir išvystyti pirminę žemės N/d 2003–2004 626,1 SAPARD fondas „Investicijos į pirminę žemės ūkio ūkio gamybą. gamybą“ 582,26 2. SAPARD „Žemės ūkio ir N/d N/d 3692,2 SAPARD fondas žuvininkystės produktų perdirbimas ir 2003–2004 marketingo tobulinimas“ 3. SAPARD „Kaimo infrastruktūros N/d N/d 761,3 SAPARD fondas tobulinimas“: 2003–2004 812,0 – Baltrušaičių gyv. vandentiekio 677,9 sistemų renovacija ir išplėtimas; – Batakių gyv. vandentiekio sistemų įrengimas; – Dacijonų gyv. vandentiekio ir kanalizacijos tinklų įrengimas Fiziniai asmenys

4. PHARE 2000 ESS Kurti naujus verslus ir vystyti N/d 2002–2003 29817 PHARE „Tauragės verslo informacinio centro verslumą. veiklos išvystymo projektas“

2.2.7. Tauragės rajono gamybinio žemės ūkio ir kaimo plėtros SSGG analizė

Stiprybės 1. Rajonas pritraukia daugiausiai investicijų savo regione 2. Palyginti švelnus pajūrio klimatas 3. Regiono teritorija turi rekreacinį potencialą 4. Stambūs palyginti su kitomis savivaldybėmis regione ir šalyje gyvulių ūkiai 5. Pažangios pieninių ir besivystanti mėsinių galvijų, kiaulių, pieno ir mėsos produktų pramoninės ir senos gamybos tradicijos 6. Pasienio regionas su patogia antžeminio transporto infrastruktūra, orientuota į Kaliningrado sritį

Silpnybės 1. Periferiškumas pagrindinio šalies transporto ir ekonominio koridoriaus (Vilnius – Klaipėda) atžvilgiu. 2. Morališkai ir fiziškai susidėvėjusi technika, paveldėta iš planinės ekonomikos laikų, o naujai įsigyti trūksta lėšų 3. Žemas kaimo gyventojų iniciatyvumas, netikrumas dėl savo ateities. 4. Užsitęsusi žemės reforma, smulkūs, nespecializuoti ūkiai, didelis žemės ūkyje dirbančių skaičius 5. Didelė kaimo gyventojų priklausomybė nuo žemės ūkio 6. Realiai neveikianti kreditavimo sistema 7. Nėra kooperatyvų, veiklą vykdančių žemės ūkio bendrovių 8. Didelis bedarbių skaičius kaime

Galimybės 1. Pieno ir mėsos bei žemės ūkio produktų poreikio padidėjimas Kaliningrado srityje 2. Prognozuojamas ekologiškų maisto produktų paklausos šalies ir užsienio rinkos augimas, išsiplėtusi rinka į ES 4. Kaimo turizmo populiarėjimas tarp šalies ir užsienio turistų 5. Didėjanti ES Struktūrinių fondų parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, BŽŪP reformos rėmuose

Grėsmės 1. Demografiniai, socialiniai ir ekonominiai veiksniai verčia jaunus žmones, kaip potencialius smulkaus verslo plėtotojus kaime, išvykti iš kaimo 2. Socialinių problemų gilėjimas, žmonių iniciatyvumo nesivystymas 3. Žemės ūkio produkcijos įvežimas iš kitų regionų, kur gamybos kaštai yra mažesni (tarp jų ir kontrabanda).

2.3. REKREACIJOS, TURIZMO, SPORTO IR KULTŪROS ANALIZĖ

Tauragės rajono gamtinė aplinka yra palyginti mažai žmogaus urbanizuota ir tinkama rekreacijai ir turizmo paslaugų teikimui. Rajone gana gausu kultūros išteklių ir kultūros paveldo paminklų, tačiau jų tvarkymui ir pritaikymui turizmo veiklai labai trūksta lėšų. Rajono gamtinius išteklius sudaro natūralūs gamtiniai kraštovaizdžiai, gamtinės rekreacinės teritorijos, jų fizinės ir estetinės savybės, taip pat galimybė jose pažinti gamtą, įgyti ekologinių žinių. Ypač intensyvi rekreacinė veikla vykdoma Tauragės rajono miškuose. Todėl labai svarbu miško naudmenas paruošti taip, kad jos būtų tinkamos kokybiškam žmonių poilsiui. Tuo pat metu būtina užtikrinti, kad gamta būtų kuo mažiau žalojama ir skurdinama. Poilsiautojų skaičius rajono gamtiniuose kompleksuose kasmet didėja, todėl būtina ieškoti naujų, efektyvesnių rekreacijos, turizmo ir sporto organizavimo formų, sumaniau ir racionaliau ūkininkauti rekreacinėse teritorijose, kokybiškiau jas įrengti, ugdyti vietinių gyventojų ir turistų ekologinę kultūrą.

2.3.1. Gamtiniai rekreacijos ir turizmo ištekliai

Turtingi Tauragės rajono miškų ištekliai sudaro palankias sąlygas rekreacinei veiklai vystyti. Rajono miškingumas – 31,7 proc., t.y. kiek didesnis, nei Lietuvos (31,2 proc.). Didžiausi miškai: Smalininkų–Viešvilės giria, Karšuvos giria, Tauragės–Batakių miškai, Norkiškės–Petkaitynės miškas, Tyrelių miškas, Ringių miškas, Gryblaukio miškas, Jovainės, Maldynalio, Treinauskinės, Pagramančio miškai. Medynų boniteto klasės ir amžius yra tinkami poilsiautojų reikmėms tenkinti. Rekreaciniu požiūriu ypač vertingi savaiminės kilmės įvairiaamžiai mozaikiškos erdvinės struktūros miškai. Tauragės rajone tokio tipo medynų daugiausia auga Tauragės girininkijoje (77 proc.), atskiri sklypai randami Balskų, Pagramančio valstybiniuose miškuose, Pakoplyčio privačiame miške. Ypač tinkamų rekreacijai miškų su tinkamomis maudytis upių ar kitų vandens telkinių pakrantėmis rajone yra nedaug: siauri ruožai Jūros upės užtvankos šiaurinėje dalyje, keletas patogesnių priėjimų prie Jūros ir Akmenos upių. Miško vertę didina gamtos, istorijos, ir kultūros paminklai, kurių gausu Viešvilės rezervate, Pagramančio regioniniame parke. Kiti rajono miškai yra daugiau lankomi uogavimo, grybavimo, riešutavimo sezonų metu. Daugiausia miško gėrybių rinkimo metu lankomi Pagramančio, Tyrelių, Sakalinės miškai. Tauragės rajono rekreacinės akvatorijos (upės, ežerai, tvenkiniai) turi nemažą rekreacinį potencialą ir yra intensyviai naudojamos rekreacijos, turizmo ir sporto tikslais. Tinkamus rekreacijai rajono vandens telkinius galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: • Upės ( Jūra, Šešuvis, Akmena ir kt.); • Ežerai (Draudenių ir Juodežerio); • Dirbtiniai baseinai – užtvankos: Skaudvilės, Meižių, Lomių, Oplankio, Balskų, Tauragės, Gaurės, Baltrušaičių, Trepų, Pilsūdų.

Šiuose vandens telkiniuose vyksta intensyvi mėgėjiška (įrengtos nerštavietės, sutvarkyta aplinka, įveista žuvų) ir mėgėjiška-sportinė žūklė, jie naudojami maudymuisi ir plaukiojimui valtimis. Intensyviausiai lankomi yra Balskų ir Skaudvilės vandens baseinai. Dideles rekreacines galimybes turi Balskų vandens saugykla. Čia palankios sąlygos daugeliui rekreacijos formų: plaukiojimui irklinėmis valtimis, baidarėmis, buriavimui, vandens sportui, maudymuisi, mėgėjiškai žūklei. Tačiau tvenkinio pakrantės dar nėra susiformavusios ir stabilios. Šiaurinės pakrantės stačius

šlaitus griauna bangos, čia yra susidariusios įvairaus aukščio atodangos – skardžiai. Lėkštesnės pakrantės, ypač nelankomose vietose, sparčiai užauga vandens bei pakrančių augalija ir tampa neprieinamos. Atvirose tvenkinio vietose vanduo yra švarus ir tinkamas maudytis. Prie užtvankos, pietiniame tvenkinio krante, pradėtas formuoti paplūdimys: pastatyti ženklai, įrengtas privažiavimas, nusirengimo kabina, pasodinta medžių. Jaukesnis maudymuisi yra šiaurinis tvenkinio krantas ties užtvanka, kur bangos suplauna smėlio atabradą, tačiau ši vieta lankymui neparuošta. Sutvarkius pakrantes prie Balskų vandens saugyklos, aktyviai rekreacijai būtų galima naudoti maždaug 500 m ilgio pakrantę. Jūros upė yra tinkama plaukiojimui mažais laivais – valtimis, baidarėmis, kanojomis. Vasaros metu Jūra išlieka gana vandeninga; upės plotis – 25–40 m. Vandens turizmo plėtrą upėje stabdo nepakankama rekreacinė infrastruktūra. Dažniausiai lankoma poilsiavietė prie Jūros upės yra Ringių kaime. Kita Tauragės rajono upė – Akmena yra trumpesnė, mažiau vandeninga, tačiau sraunesnė už Jūrą ir ypač mėgiama žygeivių. Akmenos upės slėnio vietovaizdžiai – natūralūs ir vaizdingi, čia gausu kultūros paveldo vertybių. Tauragės rajone iš viso yra daugiau kaip 130 didelių ir labai mažų upių, tačiau daugumos jų rekreacinis potencialas yra mažas. Ančia (Šešuvies dešinysis intakas) vandens turizmui potvynių metu tinka nuo Skaudvilės miesto, nes truputį aukščiau Skaudvilės upė užtvenkta. Ežeruona (Ežerūna) (Jūros dešinysis intakas) prasideda Krauleidiškės apylinkėse, 6 km į pietryčius nuo Vainuto (Šilalės r.). Nors ši upė srauni, joje mažai rėvų, slenkstukų. Ežeruonos pakrantės įdomios kultūriniu ir istoriniu požiūriu, čia daug meniškų koplytstulpių, koplytėlių. Draudenių ežeras yra vienintelis iš nedaugelio Lietuvoje ežerų su stambiais rieduliais pakrantės zonoje. Tai didžiausias ir vienintelis moreninio reljefo ežeras Tauragės rajone. Ežeras tinka sportinei žūklei, o rytiniame krante įrengta poilsiavietė – mėgstama Tauragės rajono gyventojų.

2.3.2. Kraštovaizdis ir saugomos gamtinės bei kultūrinės vertybės

Pagramančio regioninis parkas – tai viena svarbiausių kompleksinių teritorijų rekreacijai, turizmui, sportui bei savitai kultūrai rajone plėtoti. Parkas įkurtas 1992 m., siekiant išsaugoti vertingą Akmenos – Jūros santakos slėnį ir miškų kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Šio parko teritorija gerai pasiekiama svarbiomis automagistralėmis bei geležinkeliu (Vilnius–Kauno–Klaipėdos ir Rygos–Tauragės– Karaliaučiaus tranzitiniai keliai). Planuojama Pagramančio regioninį parką, kartu su kitais Vakarų Lietuvos parkais sujungti į Pajūrio parkų žiedą, kuris būtų tinkamas automobilių turizmui. Svarbiausios Pagramančio regioninio parko gamtinės ir kultūrinės vertybės, pavyzdžiui, vaizdingi Jūros ir Akmenos upių slėniai. Ypač didelį rekreacinį potencialą turi tam tikros Akmenos upės slėnio atkarpos: Lakštingalų slėnis, atkarpa ties Indijos kaimu, kuri sudaro didžiulio amfiteatro formos duburį, upės vagos „kanjoninis“ slėnis žemiau Indijos kaimo, „didžioji“ Akmenos rėva. Geomorfologiniu požiūriu taip pat reikšmingas Tamošaičių akmuo „Milžinas“, turintis gamtos paminklo statusą. Kiti svarbūs parko gamtinės aplinkos elementai – šlaitų atodangos, upių rėvos, slėnių augalija. Labai vertingi ir tokie natūralūs miškais apaugusiomis pakrantėmis upeliai (Jūros ir Akmenos upių intakai) kaip Lylava, Alanga, Vynija, Šunijos, Bremenos ir Sermo žemupiai, Dabrupio aukštupys bei Plynosios aukštapelkė su ežerokšniais.

Rajono upių vandens ardomuose stačiuose krantuose susiformuoja atodangos, kuriose kaip atverstoje knygoje galima perskaityti kraštovaizdžio formavimosi istoriją. Jos labai išvaizdžios, ypač iš upės pusės, o nuo skardžių viršaus dažnai atsiveria gražūs vaizdai. Pagramančio regioninio parko teritorijoje tokių atodangų gana daug, o vertingesnių priskaičiuojama iki 16 (15 yra prie Jūros, o 1 – prie Akmenos upės). Jūros upės atodangos sudaro ištisą grandinę, besidriekiančią nuo Genių iki Dapkiškių kaimų. Vertingiausios yra Genių ir Lengvenių atodangos – ne tik savo dydžiu, bet ir galimybėmis iš jų apžvelgti gretimas teritorijas. Kai kurios atodangos (pvz. Alangos) sudaro vieningus geomorfologinius kompleksus. Rekreacija Pagramančio regioniniame parke plėtojama šiomis priemonėmis: 1. Pažintinės rekreacijos formos: • Ekskursinis lankymas (B. Bastienės parengtas maršrutas „Tauragė – Indija“ arba „Trys Akmenos slėniai“); • Dviračių turizmas (takas prasideda nuo Tauragės ir per parką eina dešiniuoju Jūros krantu greta automobilių turizmo trasos per Dapkiškius, Jocius iki Jūros ir Akmenos santakos); • Mokomosios ekskursijos pėsčiomis; • Vandens turizmas (maršrutu Balskai – Tauragė). 2. Sudaromos sąlygos parko lankytojams pailsėti gražioje gamtoje kempinguose, poilsiavietėse, poilsio aikštelėse prie vandens telkinių. 3. Skatinamas ir remiamas vietinių gyventojų turizmo aptarnavimo verslas: • Kaimo turizmas; • Paslaugų parko lankytojams teikimas; • Vietinių verslų plėtojimas. Organizuojant ekologinį turizmą rajone, svarbų potencialą turi Viešvilės gamtos rezervatas. Jis įkurtas 1991 m., siekiant išsaugoti gamtiniu požiūriu ypač vertingą, natūralią Viešvilės upelio baseino ekosistemą. Rezervato pušynai šiek tiek panašūs į pajūrio bei Pietryčių Lietuvos pušynus. Viešvilės rezervate rekomenduojama formuoti pažintinio – mokomojo turizmo zoną su aptarnavimo centru rezervato administracijos patalpose. Pakankamai gausūs Tauragės rajono senieji gamtos ir kultūros paveldo paminklai, tačiau jų tvarkymui ir galimam panaudojimui labai trūksta lėšų. Paminėtini Tauragės rajono senieji dvarai ir parkai: • Ringių parkas – Tauragės apylinkėje, Ringių kaime. 4 ha Ringių parkas įkurtas buvusioje dvarvietėje, senieji dvaro parkai išnykę, likęs tik tvenkinys. Auga seni vietiniai medžiai: ąžuolai, liepos, klevai, uosiai. Yra ir introdukuotų: paprastųjų Švedlerio formos klevų, baltųjų tuopų, europinių maumedžių. 1988 m. Ringių parkas paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu. • Jūros krantinės parkas – Tauragės mieste, prie Jūros upės. Parką talkų metu įveisė tauragiškiai. Čia auga liepos, tuopos, ąžuolai, pušys. Be to, išsaugoti ir senesni medžiai. Pasodinta ir nemažai rūšių introdukuotų medžių rūšių: dygiųjų eglių, svyruoklinės formos gluosnių, europinių ir sidabrinių maumedžių, krūmų. 1988 m. parkas paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu. Šis parkas yra gerai prižiūrimas ir todėl labai mėgstamas vietinių gyventojų ir svečių. • Tauragės dvaro liekanos su parku yra miesto vakaruose, dešiniajame Jūros upės krante. Dvaro planinė struktūra nedaug tepakito, tik kintant funkciniam

panaudojimui prarastas ryšys tarp atskirų dvaro elementų. Yra išlikęs mišraus plano parkas. Siekiant išsaugoti vertingus parko želdinius, atliekami tvarkymo darbai, taip pat parengti drendrologiniai tyrimai. Parką pagyvina vandens telkiniai. • Adakavo dvaras ir parkas. Adakavo bažnytkaimis yra 5 km į rytus nuo Skaudvilės, prie Skaudvilės–Nemakščių kelio. Parkas užima 9 ha teritoriją, jo alėjos apsodintos šimtametėmis liepomis ir primena mažą giraitę. Viena iš dvaro sudėtinių dalių yra XVIII a. statyta liaudiškos architektūros bažnyčia ir jai priklausantys pastatai. • Jocių parkas – Sungailiškių apylinkėje, Jocių kaime. Šis 3,5 ha parkas yra senoje dvarvietėje (iš dvaro pastatų išlikęs tik medinis tvartas). Parke daugiausia vietinių rūšių medžių: klevų, ąžuolų, liepų, beržų. 1988 m. Jocių parkas paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu. • Trepų dvaras ir parkas yra 2 km į šiaurės vakarus nuo Skaudvilės, prie kelio Skaudvilė–Upyna. Visą parko kompleksą jungia reto grožio gamtovaizdis su tvenkiniais, kuriuose buvo auginamos žuvys. Alėjos apsodintos mažalapėmis liepomis ir vakarinėmis tujomis. • Lomių dvaras ir parkas yra prie kelio Lomiai–Šakvietis, ant Šunijos upės kranto. Be vietinių medžių parke auga europiniai ir sibiriniai maumedžiai bei paprastieji kaštonai. Parkas užima 6 ha, jame yra nedidelis tvenkinys su greta išlikusiu svirnu. Išlikę dvaro pastatai būdingi XIX a. pab. – XX a. pr. Rytų Prūsijos ultilitaristinės architektūros stiliui. • Oplankio dvaras yra prie kelio Lauksargiai – Vilkyškiai, 2,7 km į pietryčius nuo kelio Ryga–Tilžė. Tai vienas seniausių dvarų Tauragės rajone ir susideda iš 3 savarankiškų sodybų. Šalia dvaro yra vienas seniausių Žemaitijos tvenkinių – Oplankio (Malūnežerio) ežeras, kurį iš dviejų pusių supa piliakalniai (Oplankio ir Greižėnų).

Efektyvų dvarų ir parkų naudojimą rekreacijai ir turizmui stabdo poilsio infrastruktūros ir apgyvendinimo vietų stoka ar esamų neatitikimas nūdienos higienos reikalavimų, informacijos stoka, neišvystyti dviračių takai ir kita infrastruktūra.

2.3.3. Kultūriniai rekreacijos ir turizmo sistemos plėtros ištekliai

Tauragės rajone yra palankios sąlygos kultūrinio turizmo plėtotei. Pilys, dvarai, gali tapti atskirais svarbiais, savarankiškais kultūrinio turizmo produktais arba transregioninių ir tarptautinių turizmo maršrutų sudėtinėmis dalimis (LR nacionalinė turizmo plėtros programa, 2003). Svarbūs rajono kultūrinio turizmo ištekliai – muziejai, parodų ir meno centrai, teatrai, liaudies amatai ir etnokultūra. Pagrindinė problema – šie objektai deramai neparengti ir nepritaikyti turizmui, apie juos trūksta informacijos. Tauragės rajone sėkmingai plėtojama muziejų veikla. Tauragėje veikia krašto muziejus „Santaka“ (įsikūręs Tauragės pilyje), kuriama sukaupta daugiau kaip 8000 eksponatų. Muziejaus steigėjas – Tauragės savivaldybė. Nuolat veikia trys muziejaus skyriai: istorijos, etnografijos ir gamtos, gausi tautodailininkų dirbinių kolekcija. Muziejuje nuolat rengiamos dailės, tautodailės, kraštotyros, fotografijos, žymių žmonių, švietimo įstaigų jubiliejams, istorijos datoms paminėti skirtos parodos. Viename (atstatomų) pilies bokštų jau įrengta fotografijos meno galerija, kitame numatoma įrengti kalvystės ekspoziciją su veikiančia kalve, trečiame – Dauglaukio archeologinių radinių ekspoziciją. Skaudvilėje kraštotyros muziejus

įkurtas 1977 m. Šiuo metu muziejus yra Skaudvilės kultūros namuose. Tikimasi, kad ateityje muziejus bus įtrauktas į turistinius maršrutus. Gaurės miestelyje veikia religinės tematikos „Varpo“ muziejus. Rajone palyginti daug turistams įdomių paminklų, lankytinų bei garsių vietų. Vienas reikšmingiausių – paminklas, skirtas 1812 metų Tauragės konvencijai įamžinti. 1812 m. netoli Požerūnų, malūne, pasirašyta Tauragės konvencija (nepuolimo sutartis) tarp Prūsijos armijos korpuso vado generolo leitenanto H. Jorko ir Rusijos armijos generolo majoro I. Dibičiaus. 1912 m. minint šimtąsias Konvencijos metines buvo pastatytas paminklas, kuris buvo sunaikintas II pasaulinio karo metais. 1976–1977 m. pastatytas naujas paminklas. Šiuo metu siekiama atstatyti autentišką paminklą. Problema pradėta spręsti 1998 m., dalyvaujant Rusijos ir Vokietijos ambasadų atstovams. Parengtas projektas (kurį dar reiktų pakoreguoti), tačiau projekto įgyvendinimą stabdo lėšų stoka XIX a. Tauragės rūmų ansamblis buvo pastatytas carinės Rusijos muitinės poreikiams. Muitinės pastatai buvo statomi etapais. Visam architektūros ansambliui suteiktas romantinis-renesansinis stilius. Apsilankius Tauragės pilyje, galima susipažinti ne tik su architektūriniu ansambliu, bet ir su krašto muziejumi bei Tauragės istorija. Visas pilies ansamblis turi būti skirtas muziejaus išplėtimui, kartu sukuriant turizmui palankią infrastruktūrą. Palei Jūros upės krantinę Tauragėje įrengtas tauragiškių liaudies meistrų skulptūrų ansamblis. Tai vienas iš trijų tokių ansamblių Lietuvoje, pripažintų kultūros paminklais. Krantinė pradėta tvarkyti 1970 m.: sutvirtinti krantai, įrengti takai, o 1976 m. įrengta vasaros estrada. 1978 m. ansamblį papildė sukurtos skulptūros pasakų motyvais. Krantinėje yra išlikusių takų, įrengtų tarpukario metais, vadinamų „Meilės alėja“. Skulptūrų ansamblis prasideda nuo tilto per Jūros upę ir baigiasi Vasaros estrados teritorijoje. Rajono kultūriniame kraštovaizdyje svarbūs religinių bendruomenių namai ir bažnyčios. Įdomios Tauragės katalikų Švč. Trejybės, Lauksargių, Evangelikų liuteronų Martyno Mažvydo, Lauksargių, Žygaičių bažnyčios, XVIII– XIX a. Skaudvilės bažnyčios ansamblis, Rusų stačiatikių cerkvė. Vertingas Skaudvilės miestelio planas, susiformavęs XVIII–XIX a., saugomas kaip urbanistinis paveldas. Į šį planą įeina: keliai į Tauragę ir Kelmę, susiformavę dar prieš gyvenvietės įsikūrimą, keliai į Šilalę ir Eržvilką, Malūno ir Kundročio gatvės, šalutinės gatvės ir akligatviai centrinėje dalyje, į šiaurę nuo centrinės aikštės. Skaudvilės centrinėje aikštėje planuojama atkurti turgaus aikštę. Tauragės rajone gausu piliakalnių, kurie praturtina kraštovaizdį ir didina vietovių turistinį patrauklumą. Pietiniame Batakių miestelio pakraštyje, Ančios ir Batakės upelių santakoje, yra piliakalnis, vadinamas Pilute, Pilaite, Švedų kalnu. Ant šio piliakalnio stovėjusi Žemaičių Aukaimo pilis, minima nuo 1285 m. Už pylimo griovio, pietuose, yra senovės gyvenvietė. Nuo seno šis piliakalnis mėgiamas ne tik batakiškių, tai – ir turistų lankoma vieta. Akmenos kairiajame krante, prie jos santakos su Gramančia, yra respublikinės reikšmės archeologinis paminklas – Pagramančio piliakalnis. Ant piliakalnio stovėjo svarbi gynybinė pilis. Piliakalnio šlaitai statūs, supiltas 3,5 m aukščio pylimas, už pylimo yra gynybinis griovys ir senovės gyvenvietė. Ši vieta jau yra įtraukta į vietinių turistų lankymo maršrutą. Išleidus daugiau informacinių leidinių, parengus informacinius stendus, turistų būtų galima tikėtis sulaukti dar daugiau. Gaurės seniūnijoje, netoli Gaurės miestelio, ant Gaurės užtvankos kranto yra Kiukiškių piliakalnis; prie jo įrengtas privažiavimo kelias.

Savitas ir turtingas rajono archeologinis paveldas yra prie Jūros, Šešuvies, Ančios upių. Išsamesni archeologiniai tyrimai atlikti Šaukėnų, Dauglaukio kapinynuose bei prie Stabinės mitologinio akmens. Fragmentiškai tirti: Užvarnių, Ringių, Ližių kapinynai, Dauglaukio senovės gyvenvietė ir Tauragės dvarvietė. Pagal išgales tvarkomi rajono piliakalnių želdiniai, Batakių ir Pagramančio piliakalniams atlikti eroduojamų šlaitų sutvirtinimo darbai. Ivangėnų, Dapkiškių, Pagramančio piliakalnių šlaitai naikinami erozijos. Rajono piliakalniai nėra paruošti turistų lankymui. Plėtojant vandens maršrutą Jūros upe, reikia sutvarkyti ir paruošti turistų lankymui prie šios upės esančius piliakalnius. Perspektyvoje reiktų pritaikyti turistų lankymui Juškaičių, Ivangėnų–I, Ivangėnų–II, Nosaičių piliakalnius. Taip pat būtina sutvirtinti eroduojamų piliakalnių šlaitus. Plečiant Tauragės dvaro infrastruktūrą, reikalingi išsamūs dvarvietės archeologiniai tyrimai. Dauglaukio senkapis ir senovės gyvenvietė – tai pats seniausias Nemuno deltos laidojimo paminklas. Ši kapavietė datuojama 70–260 metų po Kr. Įkapių (papuošalų, aprangos reikmenų) gausumu Dauglaukio senkapis pranoksta daugelį kitų senojo geležies amžiaus kapinynų. Greta kapinyno buvo senovės gyvenvietė. Dauglaukio senkapio radiniai yra eksponuojami „Santakos“ muziejuje. Tauragės rajone gausu vertingų liaudiškos ir profesionaliosios architektūros statinių. Tai Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo (1774 m.), Skaudvilės Šv. Kryžiaus (1797 m.), Adakavo Šv. Jono Krikštytojo (1793 m.), Sartininkų Šv. Jurgio (1787 m.) bažnyčios. Dauguma koplytėlių, koplytstulpių, statytų XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje, yra rekonstruotos. Per pastarąjį dešimtmetį dalis sakralinio meno paminklų restauruota: vertingos XIX a. Skaudvilės Šv. Kryžiaus bažnyčios stacijos, Žygaičių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios altorių skulptūros ir tabernakulis. Vertingi profesionalios architektūros statiniai sukoncentruoti Tauragės mieste: Tauragės Pilis (XIX a.), Tauragės evangelikų liuteronų Martyno Mažvydo bažnyčia (1843 m.), Švč. Trejybės bažnyčia (1903 m.), geležinkelio stoties (1927 m.), banko (1935 m.) ir kiti pastatai. Rajone buvusių dvarų sodybos labai transformuotos, išliko tik sodybų fragmentai. Vertingiausių dvarų sodybų pastatams (Oplankio, Trepų buv. dvarų sodybos) atlikti fotogrametriniai– architektūriniai matavimai, apie rajono medinę architektūrą išleista kompaktinė plokštelė. Sodybose yra vertingų pastatų, kuriuos svarbu išsaugoti ir pritaikyti bendruomenės reikmėms bei turizmui. Lomių (Treinosios) dvarvietėje išlikęs parkas ir sandėlis, čia galėtų įsikurti vietos bendruomenės kultūrinis centras (šiuo metu bendruomenė kultūrinius renginius organizuoja buvusioje parapijos salėje). Pagramančio klebonijos sodybą būtų galima taip pat pritaikyti bendruomenės reikmėms (bendruomenės susirinkimams, šarvojimo salė). Būtina tinkamai tvarkyti buvusio Trepų palivarko sodybą, kurią galima pritaikyti ne tik bendruomenės kultūrinėms reikmėms, bet ir turizmui. Nyksta Lankininkų, Gaurės dvarų koplyčios, neužbaigta rekonstruoti Visbarų koplyčia. Pradėta tvarkyti Tauragės dvaro sodyba: sutvarkytas mažasis tvenkinys, paruoštas didžiojo tvenkinio ir vandens nuotekų, kelio sutvirtinimo projektai, atlikti parko želdinių dendrologiniai tyrimai ir detalus dvaro išplanavimo projektas. Tauragės dvarvietėje reikalinga sukurti infrastruktūrą, nenaudojamus pastatus pritaikyti kultūrai, švietimui, sportui, turizmui ir poilsiui (pavyzdžiui, įkurti žirgyną, parką pritaikyti rekreacijai). Tam reikalinga parengti parko detalųjį išplanavimą, pakoreguoti dvaro išplanavimo projektą. XIX a. viduryje, per Tauragę nutiesus Rygos–Tilžės plentą, pašto kelio ruože ir Tauragės mieste išliko dalis kelio priežiūros, pašto stočių ir Tauragės

muitinės (Tauragės pilis) statinių. Rengiant Hanzos (pašto) kelio turistinį maršrutą, išlikusius pastatus reiktų pritaikyti turizmo informacijai ir ekspozicijai. Šie pastatai – tai Tauragės pašto stotis, buvę užeigos namai, išlikusi autentiška Pužų pašto stotis, Tauragės pilis. Tauragės rajonas yra pasienyje, todėl turi netradicinio istorinio paveldo: Rusijos imperijos laikų užkardų vietas, prieškario laikų Lietuvos Respublikos sienos žymeklių, Sovietų Sąjungos sienos užkardų vietas, kuriuose 1941 m. vyko mūšiai. Tauragės rajone išliko veik keturios dešimtys karinio paveldo objektų, 1940–1941 metais Raudonosios armijos statyta gynybinė pasienio sistema – bunkeriai (dzotai). Ši gynybinė sistema primena Prancūziškąją Mažino gynybinę liniją. Rajono istorinio paveldo dalį taip pat sudaro neveikiančios kapinės, karių kapinės, žydų genocido palaidojimo vietos. Pagal išgales tvarkomi rajono kapinių ir palaidojimo vietų želdiniai. Pagramančio regioninio parko teritorijoje pastatyti informaciniai ženklai į neveikiančias kaimo kapinės, žydų genocido palaidojimo vietas ir žydų senąsias kapines. Ateityje ženklinimo darbą reiktų tęsti toliau, pastatyti nuorodas į pokario rezistentų žuvimo, palaidojimo ir pokario rezistencijos kautynių vietas.

2.3.4. Veikiantys ir planuojami turizmo maršrutai

Planuojant ir įrengiant turizmo maršrutus, Tauragės rajonas jau turi nemažą patirtį. Parengti ir turistų naudojami dviračių maršrutai: • Tauragė– Šilinės girininkija– Jurbarkas; • Vienos dienos maršrutas, aplankant Šilinės girininkiją; • Ringiai–Balskai; • Vienos dienos maršrutas, aplankant Balskų užtvanką; • Pagramantis–Burkėnai–Indija–Biržų laukas–Šilalė; • Vienos dienos maršrutas, aplankant Pagramančio, Indijos ir kt. piliakalnius.

Rajono turizmo informacijos centras siūlo šiuos automobilių turizmo maršrutus: • Tauragė – Pagramantis, aplankant svarbiausius Pagramančio regioninio parko objektus. Pagrindinio maršruto ilgis– apie 30,4 km, papildomi maršrutai – 44,3 km; • Tauragė – Dauglaukis – Meižiai – Sakalinė – Stragutė – Gaurė – Traklaukas – Batakiai – Norkiškė – Skaudvilė – Karšuva – Tauragė; • Tauragė – Pagramantis – Alijošiškės – Lylavėnai – Balskai – Dapkiškiai – Tauragė; • Tauragė – Tauragės dvaras – Požerūnai – Lauksargiai – Tauragė; • Tauragė – Skaudvilė – Bijotai – Girdiškė – Upyna – Vytogala – Šilalė – Pagramančio regioninis parkas („Lakštingalų slėnis“) – Pagramantis – Tauragė.

Tauragės rajone yra palankios sąlygos atgaivinti kiek primirštas vandens turizmo tradicijas. Nesudėtingiems vandens maršrutams tinka Jūros ir Akmenos upės, taip pat Šešuvis, Ančia, Ežeruona. Šių upių pakrantėse yra gausu archeologinių, istorinių paminklų. Pagrindinė problema – nepakanka įrengtų sustojimo vietų, aikštelių, kempingų. Todėl ir turistų kol kas yra nedaug, nors susidomėjimas gana didelis. Šiuo metu veikiantis svarbiausias vandens turizmo maršrutas:

• Kvėdarna – Pagramantis – Tauragė – Mociškiai – Vilkyškiai (Jūros upe. Trasos ilgis – 120 km ilgio, trukmė – 5 d. Įrengti 4 baidarių ir kanojų nuomos punktai, 12 poilsiaviečių).

Rajone siūlomi ir pėsčiųjų maršrutai: • Pagramantis–Alijošiškės–Indija; • Tauragė–Dapkiškiai–Plynosios pelkė.

Pėsčiųjų ir dviračių turizmas rajone yra mažiau populiarūs, tačiau turėtų būti skatinamas parengiant maršrutus, sutvarkant keliukus, takus, poilsio aikšteles. Plėtojant įvairias rekreacijos formas, būtų galima išnaudoti ir žirginį turizmą.

2.3.5. Tauragės rajono paplūdimiai, rekreacinės zonos, poilsiavietės

Tauragės rajono taryba, remdamasi Žemėtvarkos tarnybos parengtomis schemomis, 1998 m. suformavo žemės sklypus paplūdimiams, patvirtino dvi poilsio zonas ir 12 rekreacinių vietovių. Rajono rekreacinius išteklius pagal naudojimo intensyvumą galima suskirstyti taip:

2.3.1. lentelė. Rajono rekreaciniai ištekliai Naudojimo intensyvumas Ištekliai Ekstensyviai Viešvilės rezervatas, gamtos paminklai Poilsiavietė prie Batakių tvenkinio, Keramikos tvenkinys, Vidutiniškai Sungailiškių poilsiavietė prie Jūros upės Poilsio zonos: prie Draudenių ežero, prie Juodežerio, Šilinės girininkijoje, prie Gaurės tvenkinio, Baltrušaičiuose, Skaudvilės Intensyviai vandenvietė, prie Meižio ežero, poilsiavietės prie Ežeruonos ir Balčios upelių Alijošiškių („Lakštingalų slėnio“) rekreacinė zona (Pagramančio Labai intensyviai regioniniame parke), Balskų vandenvietės rekreacinė zona

Atsižvelgiant į išvardintus kriterijus, galima teigti, kad mažiausiai rajone naudojami gamtos paminklai. Priežastis yra gana aiški – šie objektai neparuošti poilsiautojų lankymui ir todėl nepatrauklūs. Mieliau žmonės renkasi sutvarkytas, įrengtas poilsiavietes prie vandens telkinių ar miškuose. Labai pamėgta tauragiškių ir svečių vieta – „Lakštingalų slėnis“ Pagramančio regioniniame parke; čia lankomasi visais metų laikais. Balskų rekreacinėje zonoje daugiausia poilsiautojų apsilanko vasarą. • Intensyviausiai naudojama – Alijošiškių rekreacinė zona, kuri patenka į Tauragės ir Šilalės savivaldybių ribas. Jos plotas – 94 ha. 1998 m. pavasarį čia įrengtas pabaigtas pažintinis takas, nuo kurio atsiveria puikus „Lakštingalų slėnio“ vaizdas. Aukščiausioje tako vietoje pastatyta atviro tipo pavėsinė. • Balskų rekreacinė zona įeina į Žygaičių, Balskų ir Pagramančio girininkijas ir Jūros upės tvenkinio žemupį. 1998 m. ši 236 ha ploto zona buvo papildomai sutvarkyta: pastatyta pavėsinė, rekreaciniai įrenginiai. Pradėtas rengti pažintinis takas, yra nemažai trumpalaikio poilsio aikštelių. • Ringių rekreacinė zona apima Jūros upės slėnio želdinius ir pievas Ringių kaime. Zonos plotas – 7 ha. Čia įrengtas paplūdimys, yra geras privažiavimas. Vasaros metu ji nuolat tvarkoma, nušienaujama. Neseniai išvalyta krantinė, išrauti nepilnaverčiai medžiai siekiant užtikrinti geresnį priėjimą prie vandens. Rekonstruotos laužavietės.

• Lėkiškės rekreacinė zona apima Tauragės girininkijos 28 kvartalo pietinę dalį ir nedidelį miško plotą, esantį greta šio kvartalo. Plotas – 17 ha. Zona skirta pirmiausia vietos gyventojų ir lankytojų savaitgalio poilsiui. • Indijos rekreacinė zona apima Akmenos upės slėnio agrarines žemes ir upės šlaitus, apaugusius mišku Indijos ir Mišučių kaimuose (ši zona yra Šilalės rajone). Teritorijos plotas – 56 ha. • Vaičių rekreacinė zona apima Akmenos upės paslėnio ir slėnio agrarines ir mišku apaugusias teritorijas Vaičių kaime. Teritorijos plotas – 26 ha. • Poilsiavietė prie Skaudvilės tvenkinio – poilsio zona vietiniams gyventojams vasaros sezono metu. Ateityje prie tvenkinio planuojama pastatyti stovyklavietę, pritaikytą statyti palapinėms bei automobiliams. • Poilsio zona prie Draudenių ežero tinka sportinei žūklei. Rytiniame krante įrengta poilsiavietė – mėgstama Tauragės rajono gyventojų.

Nemaža rekreacinių teritorijų Tauragės rajone yra Šilinės girininkijoje: Vileikio sodyba, „Miškininko pastogė“, poilsiavietė prie Meižio ežero, poilsiavietė „Sakalas“, poilsiavietė prie Juodežerio, „Girininko kalnelis“. Artimiausiu metu bendromis Sakalinės girininkijos ir Viešvilės rezervato jėgomis planuojama įrengti poilsinę, kuri atitrauktų poilsiautojus nuo rezervato teritorijos. Čia ruošiamasi iškasti tvenkinį, pastatyti pirtį, pavėsinę, sūpuokles.

2.3.6. Kultūriniai renginiai

Tauragės rajone vykdoma nemažai kultūrinių renginių. 1992 m. Tauragės kultūros skyriaus iniciatyva buvo suorganizuota pirmoji Tauragės meno saviveiklininkų šventė. Ilgainiui ši šventė tapo tradicine ir į ją suvažiuoja meno mėgėjai iš visų Tauragės rajono kampelių. Šventė „Graži mūsų šeimynėlė“ vyksta jau aštunti metai. Šventės metu savo pasirodymus žiūrovams pristato iš viso rajono susirinkusios šeimynos. Kultūrinis gyvenimas Tauragės mieste ir rajone labai suaktyvėja vasarą. Prie Jūros upės esančioje Vasaros estradoje rengiamos šventės vaikams, Joninių šventė, vyksta įvairūs koncertai, šou. Kiti tauragiškių pamėgti renginiai: Alaus šventė, Šerifo atostogos, Krepšinio šventė, Baikerių šventė ir kt. Tauragės rajono savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojai rengia moksleiviams rugsėjo pirmosios šventes. Tauragės rajono savivaldybės kultūros namai organizuoja renginius įvairaus amžiaus gyventojams. Viena masiškiausių švenčių yra kas dveji metai vykstanti kariuomenės orkestrų šventė (tikimasi, kad ši šventė išaugs iki tarptautinio lygio). Jau susiklostė graži tradicija rengti muzikantų varžytuves ir gegužinę „Nuo gričinikės iki polkos“. Jaunimą pritraukia mados ir grožio šventė, kurioje dalyvauja smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai: grožio, gėlių salonai, kirpyklos, siuvimo ir mezgimo amato meistrai. Nežiūrint sudėtingos finansinės situacijos, rajono miestelių ir kaimų kultūros namuose veikia įvairūs meno kolektyvai, organizuojamos šventės, įvairūs renginiai. • Skaudvilės kultūros namuose aktyviai vystoma meno mėgėjų veikla, organizuojami renginiai. Veikia neformalus senjorų klubas, kraštotyros muziejus. Dirba kompetentingi specialistai, kurių profesinio patarimo dažnai paprašo aplinkinių kaimų kultūros darbuotojai. • Eičių kultūros namuose vystoma meno mėgėjų veikla, organizuojami tradicijas populiarinantys renginiai. Jau keleri metai kultūros namuose vyksta

senolių šventė, Kalėdų giesmių vakarai. Folkloro ansamblis ,,Palvija“ ir jaunimo liaudiškos muzikos kapelija ,,Karšuva“ – dalyvavo Pasaulinėje lietuvių dainų šventėje „Mes“, taip pat daugelyje respublikinių festivalių ir švenčių. • Lauksargių kultūros namuose veikia stiprūs instrumentiniai ir vokaliniai kolektyvai, žinomi tiek respublikoje, tiek ir užsienio šalyse. Kapela „Gilanda“ dalyvavo LRT laidoje ,,Duokim garo“, koncertavo Vokietijoje. Nuolat organizuojama tradicinė kaimo šventė Lauksargiuose – Oninės. Kiti didesnieji renginiai – Joninės, ūkininkų vakaronė, Senų metų palydos. • Kunigiškių kultūros namuose vystoma meno mėgėjų veikla, organizuojami renginiai, veikia moterų seklyčia, šalia kaimiškos muzikos kapelos susibūrė moterų kapela „Gaspadinė“. Kultūros namuose veikia ikimokyklinio amžiaus vaikų grupė: vaikai čia mokosi piešti, rankdarbių, šokti, dainuoti, vaidinti, deklamuoti. Kaime nėra bažnyčios, todėl žmonės per Adventą, Gavėnią renkasi į kultūros namus prisiminti tradicijas, pagiedoti Advento, Kalėdų ir Gavėnios giesmių. Prie kultūros namų kuriasi bendruomenės centras, vyksta poilsio ir šokių vakarai. Kaip išskirtinį bruožą galima pažymėti darbą su ikimokyklinukais (kaime nėra vaikų darželio). • Batakių kultūros namų organizuojamoje meno mėgėjų veikloje dalyvauja apie šimtas saviveiklininkų. Kasmet šv. Onos atlaidų dieną vyksta gražus susirinkusių kraštiečių subuvimas, koncertuoja kultūros namų meno mėgėjų kolektyvai. Namuose veikia etnomokyklėlė. • Dauglaukio kultūros namuose jau 10 metų veikia jaunimo vokalinis– instrumentinis ansamblis „Lakštutė“, kurio pagrindu susibūrė jaunimo klubas ,,Gimtinė“, vystoma meno mėgėjų veikla. Didžiausias kasmetinis bendruomenės renginys – Vasaros palydų šventė, suburianti ne tik Dauglaukio gyventojus, bet ir toliau gyvenančius žmones. Ši šventė organizuojama po Žolinės atlaidų, rugpjūčio 15 d. Visų kalendorinių ir valstybinių švenčių metu organizuojami mažesni renginiai. • Mažonų kultūros namuose yra susikūrusi žinoma jumoro grupė „Lelija“, kuri daug koncertuoja rajone ir už jo ribų. Suaugusiems ir vaikams siūlomos dainavimo pamokos. Vasaros metu populiarūs renginiai vyksta kultūros namų kieme. Tradiciniai renginiai – nykstančių kaimų šventės, vaikų ir jaunimo sporto šventės, Joninės. • Lomių kultūros namuose vystoma įvairiapusė meno mėgėjų veikla, kurioje dalyvauja įvairaus amžiaus bendruomenės nariai. Saviveiklininkai noriai dainuoja etnografines ir autorines dainas, vaidina spektakliuose, vaikai šoka ritminius šokius ir dainuoja vokaliniuose ansambliuose. • Dapkiškių kultūros namuose vystoma meno mėgėjų veikla, organizuojami renginiai visų kalendorinių ir valstybinių švenčių metu. Taip pat organizuojamos kaimų (Jocių, Vitkaičių) šventės. Kaimo bendruomenės nariai Advento ir Gavėnios vakarais renkasi į kultūros namus prisiminti tradicijas, pagiedoti Advento ir Kalėdų giesmių. • Pagramančio kultūros namuose vystoma meno mėgėjų veikla, organizuojami išnykusių kaimų buvusių gyventojų suėjimai. Taip pat vyksta šokių vakarai. • Žygaičių kultūros namuose organizuojami bendruomenės renginiai, veikia kaimo kapela, vyksta šokių ir poilsio vakarai.

• Gaurės kultūros namuose veikia kaimo kapela, grojanti kraštiečių renginių metu. • Baltrušaičių kultūros namuose vyksta vaikų dramos būrelio, moterų vokalinio ansamblio, kaimo kapelos veikla, organizuojami renginiai. Reikalingas pastato remontas. Kultūros namuose steigiamas bendruomenės centras. • Sartininkų kultūros namuose veikia kaimo kapela, moterų ir merginų folkloriniai ansambliai, vaikų dramos būrelis. Tradicinis renginys – rugpjūčio mėnesį vykstanti kaimo šventė. • Pilsūdų kultūros namuose vyksta moterų vokalinio ansamblio, merginų ritminių šokių ratelio ir kaimo kapelos veikla. Vasaros metu Trepų parke vyksta tradicinė kaimo šventė, kurioje dalyvauja įvairaus amžiaus žmonės. Taip pat organizuojama nemažai popiečių jaunimui bei vakaronių suaugusiems. • Adakavo kultūros namuose veikia suaugusiųjų ir vaikų mišrūs vokaliniai ansambliai, atliekantys ir folklorines, ir autorines dainas. Kultūros namai priklauso religinei bendruomenei ir yra šalia bažnyčios, todėl dalis renginių susiję su religinėm šventėm. Išskirtinis renginys – Žemiečių subuvimas. • Kęsčių kultūros namuose organizuojamos tradicines kalendorinės šventės, veikia moterų vokalinis ansamblis, vaikų dramos ir skaitovų būreliai. Pagrindinės daugelio kultūros namų problemos – nerenovuoti pastatai, muzikos instrumentų trūkumas, susidėvėjusi įranga. Lėšų dažnai nepakanka net išvykoms į tradicinius rajono renginius Kai kurie iš šių namų dalyvauja įvairių fondų skelbiamuose konkursuose ir sėkmingai įgyvendina laimėtus projektus. Tauragės liaudies teatras 2000–aisiais metais šventė 40 metų jubiliejų. Per keturiasdešimt metų pastatyti 75 spektakliai. Teatras dalyvauja įvairiuose respublikiniuose renginiuose, festivaliuose – Palangoje, Rygoje, Trakų festivalyje „Kanapė“, klojimų teatrų šventėje Punske (Lenkija) ir kt. Nuo 1990 m. teatras kasmet Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga parengia spektaklį vaikams. Didelę reikšmę rajono bendruomenės kultūriniam gyvenimui turi bibliotekos. Rajono bendruomenės reikalavimai bibliotekoms auga, kadangi kuriasi nauja, žiniomis pagrįsta visuomenė, keičiasi žmonių požiūris į darbą, mokslą, karjerą. Atidarius Tauragėje aukštojo mokslo studijas, bibliotekų lankytojų srautas ypač padidėjo, o jų poreikiai – išaugo. Rajone veikia 29 viešosios bibliotekos. Tai Tauragės savivaldybės viešoji biblioteka, 4 miestų filialai ir 24 kaimų filialai. Taip pat veikia 24 švietimo įstaigų bibliotekos. Iš viso skaitytojams skirtos 306 darbo vietos: 72 viešojoje bibliotekoje, 234 filialuose. Kompiuterizuotų darbo vietų – 13. Iš viso rajono bibliotekose dirba 54 specialistai, sukaupta apie 360 000 egz. dokumentų, kuriais per metus naudojasi maždaug 14 500 skaitytojų. Tauragės miesto bibliotekose skaito 7130 skaitytojų (22 proc. miesto gyventojų). Bibliotekose per metus surengiama apie 300 įvairių renginių. Tauragės savivaldybės viešoji biblioteka įsteigta dar 1931 m. Šiuo metu bibliotekoje diegiamos šiuolaikinės informacijos saugojimo ir paieškos technologijos. Tauragės savivaldybės viešoji biblioteka yra visų apskrities viešųjų bibliotekų metodinis centras. Per 2002 m. rajono viešosioms bibliotekoms finansuoti gauta apie 990370 Lt. Savivaldybės lėšos sudarė 949395 Lt, valstybės lėšos – 44100 Lt. Už mokamas paslauga bibliotekos uždirbo 20289 Lt, o įvairūs juridiniai ir fiziniai asmenys suteikė paramos už 20689 Lt.

Bibliotekos negali visiškai patenkinti informacijos vartotojų poreikių. Dėl nepakankamo finansavimo mažėja ir sensta bibliotekų fondai. Apie 80 proc. rajono bibliotekų fondo yra daugiau kaip 10 metų senumo. Filialai gauna labai mažai naujų knygų, užsakomas tik vienas kitas periodinis leidinys. Per 2002 m. spaudinių fondas papildytas 3,3 proc. dokumentų (pagal IFLA tarptautinius standartus, bibliotekos kasmet turi pasipildyti bent 10 proc.). Dėl finansinių išteklių trūkumo neužsakomos reikalingos duomenų bazės, naudojamos pasenusios technologijos. Tauragės miesto viešosios bibliotekos bei daugelio filialų pastatai seniai nerenovuoti ir visiškai nepritaikyti neįgaliesiems. Du miesto filialus būtina perkelti į kitus mikrorajonus. Kaimo bibliotekų fondai yra daug skurdesni už miesto, nėra interneto ryšio, visos bibliotekos menkai kompiuterizuotos. Bibliotekininkų darbo užmokestis ženkliai atsilieka nuo respublikos biudžetinių įstaigų vidurkio, todėl į bibliotekas neateina dirbti jaunų, išsilavinusių žmonių. Bloga materialinė bazė, mažėjantys fondai, pasenusios technologijos stabdo bibliotekų galimybes, riboja gyventojų, ypač kaimo, prieinamumą prie informacijos, didina įvairių socialinių grupių, miesto ir kaimo atskirtį.

2.3.7. Tauragės rajono rekreacinių įstaigų ir įmonių veiklos analizė

Tauragės miesto ir rajono apgyvendinimo įstaigų įranga yra pasenusi ir pernelyg lėtai modernizuojama. Šiuo metu Tauragės rajono apgyvendinimo paslaugų struktūroje dominuoja specialaus apgyvendinimo paslaugos: stovyklavietės, svečių namai, vilos, pirtys. Apgyvendinimo paslaugų kokybė yra gana prasta. Turistinių stovyklaviečių teritorijose trūksta tualetų, nėra apšvietimo, trūksta geriamo vandens šulinių, nėra telekomunikacijos galimybių, medicinos punktų. Tauragės rajone nėra tinkamai įrengtų motelių, kempingų, nėra jaunimo nakvynės namų. Tai stabdo automobilių turizmo, dviračių turizmo vystymąsi regione. Kartais turistus atbaido nepaslaugumas klientui, nemokėjimas užsienio kalbų, žema aptarnavimo kultūra. Tauragės rajone maitinimo įmonių nėra daug, jos daugiausia orientuotos į vietinių gyventojų poreikius bei perkamąją galią. Dauguma Tauragės miesto maitinimo įmonių yra tik I–II kategorijos. Šių įmonių teikiamų paslaugų kokybė nėra tokia, kad galėtų patenkinti reiklesnių užsienio turistų poreikius. Lankytojų saugumas (ypač vakarais) yra nepakankamai išspręsta problema kai kuriose maitinimo įmonėse. Veikiančių kino teatrų rajone nėra. Senasis kino teatras „Jūra“ neveikia, o kino filmai rodomi miesto kultūros namuose. Turistinių kelionių organizavimu užsiima tik vienintelė kelionių agentūra „Balta kalva“. Kaimo turizmu rajone verčiasi keturios sodybos: • Česlovo Radzevičiaus kaimo turizmo sodyba Mažonų kaime (Mažonų seniūnija); • Petro Vileikio kaimo turizmo sodyba Pašešuvio kaime (Tauragės r. seniūnija); • Edmondo Čepo kaimo turizmo sodyba Alijošiškių kaime (Mažonų seniūnija); • Danutės Užvalakienės kaimo turizmo sodyba Dunokų kaime (Tauragės seniūnija).

2.3.2.lentelė. Patraukliausiose rekreacijai vietose esantys kaimai Kaimo pavadinimas Padėtis upių atžvilgiu Orientacinis rekreacinių sodybų skaičius Jociai Jūros dešiniajame krante 5 Matiškiai Jūros dešiniajame krante 3 Gudlaukis Jūros dešiniajame krante 3 Geniai Jūros dešiniajame krante 7 Balskai Jūros dešiniajame krante 10 Kelmynė Jūros kairiajame krante 3 Reksčiai Jūros kairiajame krante 4 Šaukėnai Jūros kairiajame krante 5 Ringiai Jūros kairiajame krante 3 Kuturiai Jūros kairiajame krante 1 Lylavėnai Jūros kairiajame krante 3 Tamošaičiai Jūros kairiajame krante 1 Pagramantis Akmenos dešiniajame krante 5 Alijošiškės Akmenos dešiniajame krante 3 Šaltinis: Pagramančio regioninio parko planavimo schema 1997 m.

Daugiausia kaimo turizmo vystymui tinkančių kaimų Tauragės rajone yra Pagramančio regioniniame parke, Jūros ir Akmenos upių slėniuose. Šių kaimų sodybos yra greta miško (iki miško maždaug 0,5 km), apželdintos, išlaikiusios kaimo sodybų pobūdį. Tačiau šiuo metu dauguma šių sodybų nėra parengtos poilsiautojams priimti. Laisvalaikio ir pramogų paslaugos rajone išplėtotos silpnai. Turistinių pramogų sistema Tauragės rajone nefunkcionuoja, o tai aiškiai stabdo turizmo plėtrą ir atgraso įvairesnių įspūdžių bei aktyvaus laisvalaikio ieškančius turistus. Turistams pasiūlyti būtų galima šias paslaugas: • Medžioklė. Laukinių žvėrių medžioklė per pastaruosius keletą metų Tauragės regione yra efektyviai vystoma. Šią paslaugą turistams siūlo „Vizbarų žuvininkystė“; • Žvejyba. Daugelis Tauragės rajono upių ir tvenkinių tinka žvejoti, tačiau ši pramoga kol kas nėra plačiai vystoma. Kol kas tik P. Vileikis savo sodyboje ir „Vizbarų žuvininkystė“ poilsiautojams siūlo savo žuvingus tvenkinius; • Vandens sportas. Tauragės regione nėra teikiamos paslaugos vandens motorinio sporto mėgėjams. Labiausiai paplitusi Tauragės rajone vandens pramogų paslauga yra valčių, vandens dviračių nuoma; • Žaidimai: golfas, tenisas, krepšinis, tinklinis ir pan. Tauragės miesto ir rajono turistinėse zonose šiems žaidimams reikalinga infrastruktūra nėra išvystyta. Sporto aikštelės yra tik miesto stadione ir rajono mokyklų stadionuose, tačiau turistai jomis nesinaudoja, čia žaidžia tik profesionalūs sportininkai. Žaidimų aikštelės pirmiausia turėtų būti įrengtos paplūdimiuose prie Jūros upės: Tauragės mieste ir Ringių kaime; • Jodinėjimas. Daugelyje pasaulio kraštų įprastos kelių dienų kelionės, kurių metu turistai patys rūpinasi žirgais. Tokios ekskursijos ar net paprastas pasijodinėjimas gali tapti viena patraukliausių poilsio formų Lietuvoje. Žirginio sporto bazės Tauragės mieste ir rajone nėra. Pasijodinėjimo paslaugos teikiamos tik Šilinės girininkijoje, tačiau čia takų jodinėjimui infrastruktūra nepakankama.

2.3.8. Sporto būklė, sporto centrai ir sportinė veikla

Tauragės rajone palyginti aktyviai plėtojamas profesionalusis sportas, tačiau žmonių fizinis lavinimas nepakankamas. Sportinę veiklą koordinuoja Sporto centras. Veikia 12 klubų (badmintono klubas „Volanas“, bokso klubas „Kova“, karatė klubas „Taurus“, šachmatų klubas „Tauragis“, sveikuolių klubas „Harmonija“ir kt.) ir 5 sporto federacijos. Susiformavusios futbolo, rankinio, badmintono, krepšinio tradicijos. Tauragė turi savo krepšinio ir futbolo komandas. Tauragės mieste yra įsikūrusi vaikų ir jaunimo sporto mokykla, kuriai 1999 m. gruodžio mėn. sukako 40 metų. Šiuo metu šią mokyklą lanko 842 moksleiviai (iš jų 154 yra iš kaimo vietovių). Sporto mokykloje dirba 15 etatinių ir 16 po kelias valandas turinčių trenerių. Organizuojamos futbolo, lengvosios atletikos, rankinio, šachmatų, imtynių (graikų ir romėnų, laisvųjų), karatė, bokso, badmintono, stalo teniso ir krepšinio treniruotės. Tauragės Sporto ir sveikatingumo kompleksas atgimė tik prieš 3 metus, tačiau jau tapo populiarus tarp Lietuvos sportininkų. Iki tol pastatas priklausė AB „Tauragės Keramika“ ir buvo žinomas kaip profilaktoriumas. Sporto kompleksą sudaro 970 m2 sporto salė, 2,5 ha parkas, sveikatingumo trasa. Savivaldybė sportui skiria vis didesnį dėmesį. Planuojama organizuoti naktinį 3x3 krepšinio turnyrą, kuriose turėtų rungtyniauti net 90 komandų. Taip pat kiekvienais metais minima olimpinė diena. Jos metu vyksta tradicinis mylios bėgimas, gatvės krepšinio varžybos, 2 valandų bėgimas, klubo „Taurus“ pasirodymas. Jau tradicija tapo apskrities spartakiada, kurioje dalyvauja 4 savivaldybės ir vyksta 8 sporto šakų varžybos. Kiekvienais metais Tauragės rajono Sungailiškių karjere vyksta autokrosas.

2.3.9. Rekreacijos, turizmo, sporto ir kultūros renginių informacinė sistema

Informacijos sistema rajone dar tik formuojama ir gana fragmentiška, didelė problema – lėšų stoka. Tauragės turizmo informacijos centras įkurtas 2001 gegužės mėn. atstatytame pastate, esančiame miesto centre. Centras atlieka tokias funkcijas: • Užsiima informacinių leidinių rengimu, platinimu; • Renka ir kaupia informaciją (tekstinę, vaizdinę) apie turizmo infrastruktūrą (apgyvendinimas, maitinimas, transportas, lankytini objektai, pramogos); • Organizuoja mokslinius ir kultūrinius renginius, vietos gyventojų švietimą; • Vykdo konsultacinius darbus kaimo verslo srityse.

2004 m. TIC visu etatu dirba du darbuotojai, todėl centras yra nepajėgus atlikti visas numatytas funkcijas. Turizmo informacijos centre trūksta informacinių bukletų apie rajone teikiamas turizmo paslaugas, veikiančių apgyvendinimo įstaigų ir jų įkainių sąrašų, kaimo turizmui pritaikytų sodybų, turistinių maršrutų sąrašų, žemėlapių, turistinių knygų, maršrutų aprašymų, atvirukų ir suvenyrų su Tauragės rajono simbolika. Rajonas turi savo internetinį puslapį (www.taurage.lt), kuriame pateikiama bendra informacija apie Tauragės rajono istoriją, ekonominę ir kultūrinę situaciją, turizmą. Tačiau puslapiuose pateikiama informacija yra gana skurdi, reikėtų daugiau dėmesio skirti informacijos atnaujinimui. Lankytinų vietų ženklinimas rajone yra nepakankamas ir nesistemiškas. Esami informaciniai stendai išdėstyti automobilių stovėjimo aikštelėse, šalia lankytinų

objektų – architektūros, istorijos, gamtos paminklų, prie ežerų, upių pakrančių, atokvėpio aikštelėse. Pasirašyta sutartis dėl keturių informacinių stendų, kuriuose bus patalpinta miesto schema su gatvių rodykle. Stendai bus pastatyti prie įvažiavimų į miestą. Nors Tauragės rajono teritorinės plėtros schemose yra pažymėtos dviračių ir pėsčiųjų turizmo trasos, tačiau jos kol kas yra formalios. Ligi šiol nėra sukurta vieningos turizmo informacinės sistemos, nėra atskirų nukreipiamųjų–informacinių kelio ženklų dviratininkams. Turistai labai pasigenda aukštos kokybės turistinių žemėlapių. Apie Tauragę jau yra išleista reklaminių lankstinukų. Detalesnių informacijos leidinių (knygų, žurnalų) išleista nedaug. 2000 m. lietuvių ir anglų kalbomis pasirodė knyga „Tauragės apskritis“. Ji nemokamai platinama ambasadose, diplomatinėse atstovybėse ir kitur, kur gali į rankas pakliūti potencialiems investuotojams ir turizmo organizatoriams. Knygoje pateikiama daug informacijos apie Jurbarko, Šilalės ir Tauragės rajonus, supažindinama su apskrities istorija.

2.3.10. Tauragės rajono gyventojų rekreaciniai poreikiai

2003 m. Klaipėdos universiteto magistrantė J. Pociutė tyrė Tauragės rajono gyventojų rekreacinius poreikius. Apklausta 70 įvairaus amžiaus, lyties, skirtingos šeiminės padėties ir įvairias pajamas gaunančių respondentų. Apklausoje buvo siekiama sužinoti, kiek laisvalaikio turi ir kaip jį praleidžia Tauragės rajono gyventojai, kokie jų pageidavimai ir nusiskundimai. Apibendrinant galima konstatuoti, kad Tauragės rajono gyventojai labiausiai laisvalaikį mėgsta leisti gamtinėje aplinkoje, tačiau daugelis išreiškė nepasitenkinimą poilsiavimo gamtoje kokybe. Rezultatai akivaizdžiai rodo, kad poilsiavietėse trūksta dviračių, valčių nuomos punktų, įrengtų pažintinių takų, informacinių stendų. Lankytojai dažnai randa netvarkingas poilsiavietes. Žmonės pageidavo turėti Tauragėje šiuolaikinį kino teatrą, daugiau renginių, švenčių. Visa apklausos ataskaita pateikiama 5 strateginio plano priede.

2.3.11. Pagrindinių Tauragės rajone vykdytų programų turizmo, rekreacijos, kultūros ir sporto srityje aprašymas

Programos pavadinimas Programai kelti Programos Įgyvendinimo pradžia ir Skirta lėšų Lėšų šaltinis uždaviniai įgyvendinimo trumpas pabaiga (metai, mėnuo) įvertinimas 1. Tauragės miesto Darni miesto teritorinė Dalis sprendinių 1995 Savivaldybės ir valstybės bendrasis planas plėtra įgyvendinta biudžeto lėšos 2. Dėl savivaldybės Parengti ir įgyvendinti Programos dalys „Viešojo 2001 02 07 – 2004 12 31 1,24 mln. Lt Savivaldybės ir valstybės infrastruktūros plėtros Tauragės rajono keleivių susisiekimo biudžeto lėšos strateginių krypčių savivaldybės sistemos tobulinimas“, infrastruktūros plėtros „Gatvių ir jų priklausinių projektus renovacija “ iš dalies įgyvendintos 3. Klaipėdos–Tauragės Verslo infrastruktūros Įgyvendintas projektas 2002 Projektui skirta Europos Sąjungos tikslinio regiono PHARE plėtra, viešojo „Vandens turizmo trasos 93,464 eurai subsidija 2000 programa administravimo gebėjimų Jūros upe infrastruktūros ugdymas sukūrimas“ 4. Klaipėdos–Tauragės Klaipėdos–Tauragės Įgyvendinta dalis 2001–2006 22,63 mln. Savivaldybės ir valstybės tikslinio regiono plėtros tikslinio regiono projektų: magistralinių biudžeto, ES lėšos planas 2001–2006 m. socialinė–ekonominė kelių A1, A12, krašto, plėtra, transporto regioninių, vietinės infrastruktūros plėtros reikšmės kelių strategija modernizavimas, žvyrkelių asfaltavimas 5. Tauragės regiono Rekreacijos ir turizmo Numatyti konkretūs 2004–2006 Planuojama apie 60,0 Savivaldybės ir valstybės plėtros planas 2004–2006 sistemos Tauragės regione regionui aktualūs mln.Lt biudžeto, ES lėšos m. plėtra projektai, tačiau neaiškus šių projektų finansavimas ir atsakomybė už jų įgyvendinimą

Programos pavadinimas Programai kelti Programos Įgyvendinimo pradžia ir Skirta lėšų Lėšų šaltinis uždaviniai įgyvendinimo trumpas pabaiga (metai, mėnuo) įvertinimas 6. Tauragės rajono Tauragės rajono Įgyvendinta dalis 2002–2004 3,61mln.Lt Savivaldybės ir valstybės savivaldybės kelių transporto infrastruktūros projektų: asfalto dangos biudžeto lėšos priežiūros ir plėtros plėtra įrengimas Lomių, programa 2002–2004 m. Pagramančio, Norkaičių, Lauksargių, Dapkiškių gyvenvietėse, Tauragės, Skaudvilės miestuose ir kt. 7. 2002–2015 m. Lietuvos Tauragės rajono Įgyvendinta dalis 2002–2015 18,09 mln.Lt Valstybės biudžeto lėšos Respublikos valstybinės transporto infrastruktūros projektų: Ryga–Šiauliai– reikšmės kelių priežiūros plėtra Tauragė– ir plėtros programa Kaliningradas,Mažeikiai– Plungė–Tauragė, Tauragė–Jurbarkas, Jurbarkas–Skaudvilė ir kt. 8. Valstybinių kelių su Tauragės rajono Įgyvendinti projektai: 2001–2003 2,49 mln.Lt Valstybės biudžeto lėšos žvyro danga plėtros transporto infrastruktūros Vališkiai–Žukai, programa 2001–2003 m. plėtra Gryblaukis–Batakiai, Antegluonis–Šakvietis, Skaudvilė–Adakavas 9. Lietuvos ūkio Turizmo plėtros strategija Rengiama Transporto 2004–2030 Valstybės biudžeto, ISPA (ekonomikos) plėtros iki plėtros programa lėšos 2015 metų ilgalaikė ilgalaikiam periodui strategija 2004–2030 m.

Bibliotekos dalyvavimas įvairiose programose ir projektuose:

Programos Programai keliami Programos Įgyvendinimo pradžia ir Skirta lėšų Lėšų šaltinis pavadinimas uždaviniai įgyvendinimo trumpas pabaiga (metai, mėnuo) įvertinimas 1. „Socialiai apleistų Padėti asocialių šeimų Vaikai dalyvavo 1997 1200 Lt. ALF vaikų vasara su vaikams įdomiai ir įvairiuose renginiuose, liepa biblioteka“ (Viešoji turiningai praleisti vasaros ekskursijose, įsigytas biblioteka) atostogas fotoaparatas 2. „Muzika ir Sudaryti sąlygas Įsigytas stacionarus 1999 sausis 8000 Lt. ALF audioinformacija viešojoje bendruomenės nariams muzikinis centras renginių bibliotekoje“(Viešoji susipažinti su muzikos ir muzikos vakarų biblioteka) naujovėmis, klausytis organizavimui, įvairios muzikos, tapti kompaktiniai diskai su rajono fonotekų metodiniu įvairia muzika centru. 3. „Biblioteka– Moderniomis informacijos Įsteigtos 4 1999 gegužė 47827 Lt. ALF visuomenės informavimo gavimo ir skleidimo kompiuterizuotos darbo centras“ (Viešoji technologijomis teikti vietos su interneto ryšiu ir biblioteka) naujos tematikos ir naujos programine įranga, įsigyta kokybės informacijos seminarų ir paskaitų paslaugas bendruomenei. demonstravimo įranga, teisinės informacijos „LITLEX Intranet“ir bibliografinių duomenų bazės, pilnateksčių elektroninių žurnalų bazė EBSCO

Programos Programai keliami Programos Įgyvendinimo pradžia ir Skirta lėšų Lėšų šaltinis pavadinimas uždaviniai įgyvendinimo trumpas pabaiga (metai, mėnuo) įvertinimas 4. „Miestelių ir kaimų Gerinti ir teikti naujas Nupirktas televizorius, 2000 vasaris 3000 Lt1490 Lt. ALF bibliotekos vaikams ir paslaugas bibliotekoje, muzikinis centras, stalo jaunimui“ (Dapkiškių sudaryti sąlygas vaikams žaidimai, informacinė kaimo filialas) (Lomių turiningai leisti laisvalaikį. literatūra, pasiūtos lėlės kaimo filialas) lėlių teatrui, nupirkta Pagyvinti bibliotekos informacinė literatūra, veiklą su vaikais, žaislai ir stalo žaidimai panaudoti žaisloteką, ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų skaitymo įgūdžius.

5. ,,Skaitmeninis Informacinis tinklas, Viešosios bibliotekos 2000 liepa Centrinės Europos raštingumas atvirai Europos bibliotekos darbuotoja stažavosi Universi– visuomenei“ (Viešoji tarptautiniuose kursuose tetas Budapešte biblioteka) Budapešte

6.„Biblioteka– Kurti atvirą visuomenei 5 darbo vietų interneto 2001 kovas 20000 Lt. Kultūros ministerija bendruomenės informacijos prieigą, kur skaitykla informacijos centras“ gyventojai galėtų mokytis, (Viešoji biblioteka) kaupti informacinių technologijų naudojimo patirtį, naudotis visomis naujų technologijų . galimybėmis.

7. „Paslaugų Integruoti 7–14 metų Įsigytas muzikos centras, 2001 liepa 1926 Lt. ALF bendruomenei plėtra vaikus su protine negalia į informacinė literatūra, Lietuvos viešosiose sveikų vaikų stalo žaidimai bibliotekose“(Skaudvilės bendruomenės gyvenimą miesto filialas)

Programos Programai keliami Programos Įgyvendinimo pradžia ir Skirta lėšų Lėšų šaltinis pavadinimas uždaviniai įgyvendinimo trumpas pabaiga (metai, mėnuo) įvertinimas 8. Paraiškos viešo Suteikti vartotojams kuo Įsigyti 3 kompiuteriai su 2003 gruodis Aljansas ,,Langas į ateitį” interneto centrams steigti išsamesnę informaciją, programine įranga ir (Skaudvilės miesto sudaryti sąlygas internetu. filialas, mokymuisi, ugdyti Įsigyti 2 kompiuteriai su 9500 Lt. Pagramančio kaimo aktyvią informacinę programine įranga ir filialas) visuomenę. internetu 6600 Lt.

9. „Jaunimas kaimui“ Kaimo bendruomenės Lėšos skirtos lėlių teatro 2003 balandis 900 Lt. Respubli–kinė Jaunimo (Dapkiškių kaimo filialas) telkimas per jaunų ir atnaujinimui, taryba vyresniųjų žmonių fotografijos darbų parodai, bendradarbiavimą, profesionalaus teatro vykdant bendrą motyvuotą lankymui, veiklą. vaikų šventei, kanceliarinėms prekėms

2.3.12. Rajono rekreacijos, turizmo ir sporto sistemos plėtros bei paslaugų kokybės pagerinimo SSGG analizė

Stiprybės 1. Rekreacijos ir turizmo veiklai palankus klimatas, stabili ekologinė būklė, natūrali gamtinė aplinka. Gausūs rajono miškų ir rekreacijai tinkamų vandens akvatorijų ištekliai 2. Europos turizmo tranzitui Rytų–Vakarų ir Šiaurės–Pietų kryptimi patogi rajono geografine padėtis ir jau esanti transporto infrastruktūra. 3. Santykiniai patraukli kultūrinė aplinka ir kraštovaizdis, turtingas etninis ir istorinis paveldas, unikalūs ir patrauklūs turistiniu požiūriu 4. Aktyviai veikiantis Tauragės TIC 5. Turizmo ir rekreacijos sukurto BVP didėjimas sukelia santykinai mažesnį nei kitos ūkio šakos poveikį aplinkai 6. Turizmo ir kultūros projektų rengimo patirtis 7. Išplėtotas bibliotekų, kultūros namų tinklas ir kultūrinių renginių gausa 8. Suformuotas saugomų teritorijų tinklo pagrindas (istorinis paveldas, regioniniai parkai ir kt.) 9. Aktyvus sportinis gyvenimas

Silpnybės 1. Silpna Tauragės rajono rekreacijos, turizmo, kultūrinių renginių marketinginė bei vadybinė veikla 2. Rajono kultūrinio savitumo ir turizmo įvaizdžio stygius 3. Ribotas priėjimas prie finansinių išteklių, esminių konsultacijų, dalykinės informacijos pradedantiems veiklą rekreacijos, turizmo, laisvalaikio, kultūros srityje 4. Lėšų stygius rajono rekreacijos ir turizmo sisteminiams tyrimams, technologinei ir inovacijų plėtrai 5. Vietinio potencialo ignoravimas vykdant nacionalinius projektus, programas, rengiant įstatymus 6. Silpnėjantis regiono ir rajono kraštovaizdžio savitumas ir identiteto praradimas 7. Nepakankama rekreacijos ir turizmo infrastruktūros kokybė ir kiekis, ypač kaimo vietovėse 8. Nėra rekreacinių teritorijų apsaugą ir naudojimą reglamentuojančių įstatymų. Agresyvi žmonių veikla išnaudotų karjerų teritorijose, upių krantų zonose, rekreacinėse teritorijose 9. Neparengtas regiono, rajono architektūrinis ir kraštovaizdžio formavimo reglamentas 10. Nepakankami rekreacijos ir turizmo sektoriaus administravimo pajėgumai ir finansavimas savivaldybės administracijoje 11. Neįgyvendinta nacionalinė turizmo informacijos sistema ir informacijos nepakankamumas apie rajoną užsienio rinkose 12. Neparengti rajono ir kai kurių gyvenviečių teritorijų bendrieji ir specialieji planai 13. Nereguliuojamas ir blogai organizuotas vietinis turizmas kelia pavojų gamtinei ir kultūrinei aplinkai 14. Nyksta turtingas pilių ir dvarų paveldas, etnografinių vietovių aplinka 15. Silpnai išvystyta kaimo turizmo infrastruktūra. Rajono gyventojų žinių trūkumas apie turizmo paslaugų, kaimo turizmo vystymą ir jų teikiamą ekonominę naudą 16. Fiziškai susidėvėjusi ir moraliai pasenusi sporto, kultūros infrastruktūra, pastatai, patalpos, interjerai 17. Žema kai kurių paslaugų teikėjų bendravimo kultūra, painūs veiklos apribojimai saugomose teritorijose 18. Apgyvendinimo įstaigų trūkumas (aukštesnio komforto ir paslaugų lygio) 19. Neišvystytas trumpalaikio poilsio stovyklaviečių tinklas 20. Neišvystytas viešojo maitinimo paslaugų tinklas

Galimybės 1. Įstojimas į vieningą ES rekreacijos ir turizmo rinką 2. Tradicinės rytų NVS ir Karaliaučiaus rinkos potencialo išnaudojimas 3. Glaudus Baltijos jūros valstybių bendradarbiavimas 4. Augantys turizmo srautai per Lietuvą ir per Tauragės regioną 5. Augantis pasaulinės bendruomenės dėmesys darniam vystymuisi ir aukštai gyvenamosios aplinkos kokybei 6. Europos Sąjungos dėmesys šalių kultūrinės raiškos ir identiteto išsaugojimui ir stiprinimui 7. Investicinės rajono aplinkos gerėjimas

8 Darnaus teisinio pagrindo rekreacijos, turizmo, sporto, kultūros plėtrai sudarymas 9. Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimas ir skatinimas 10. Tarpregioninės svarbos turistinių kelių plėtra (Via Baltika, Via Hanza, Baltijos kruizai, Europos Gintaro kelias, Lietuvos Valdovų kelias, Mažosios Lietuvos kelias, Baroko kelias, Eurovelo,ir kt.)

Grėsmės 1. Augantis kaimyninių šalių rekreacijos ir turizmo paslaugų konkurencinis spaudimas vidaus ir užsienio rinkose 2. Profesionalios darbo jėgos ir inteligentijos emigracija iš rajono bei Lietuvos 3. Lietuvos, kaip turizmo valstybės įvaizdžio praradimas Baltijos jūros regione 4. Transregioninių Europos turizmo kelių (Via Baltika, Via Hanza, Eurovelo, Europos Gintaro kelio, Lietuvos Valdovų kelio ir kt.) vystymo stabdymas kaimyninėse šalyse 5. Nekoordinuojama Rytų Baltijos regiono turizmo sistemos plėtra 6. Nekoordinuojama valstybės valdymo institucijų veikla rekreacijos ir turizmo sferoje 7. Šalies, regiono rajono kultūrinio, istorinio ir gamtinio patrauklumo praradimas 8. Nemažėjantis nusikalstamumas 9.Kapitalo investicijų rekreacijos, turizmo, sporto ir kultūros objektų modernizavimui ar plėtotei trūkumas

2.4. BENDROJO UGDYMO SEKTORIAUS SITUACIJOS ANALIZĖ

Šioje dalyje atskleidžiama bendrojo ugdymo svarba Tauragės rajono plėtrai. Detaliai nagrinėjamas Tauragės rajono bendrojo ugdymo kontekstas, sąlygos, procesai ir rezultatai. Bendrojo ugdymo sektorius įvertinamas švietimo prieinamumo, kokybės ir efektyvumo požiūriais. Apžvelgiamos tendencijos keliančios grėsmę ir/ar atveriančios galimybes bendrojo ugdymo plėtrai rajone. Tarp jų – gimstamumo mažėjimas, nepalankus socialinis kultūrinis kontekstas, didėjanti konkurencija darbo rinkoje, Lietuvos stojimas į Europos Sąjungą. Išryškinamos svarbiausios sektoriaus problemos, kylančios dėl dabarties reikalavimų neatitinkančios bendrojo ugdymo infrastruktūros, neefektyvaus mokyklų tinklo, pernelyg lėto mokytojų kvalifikacijos augimo, nepakankamo dėmesio švietimo prieinamumui, mokymosi visą gyvenimą galimybių stokos.

2.4.1. Bendrojo ugdymo kontekstas

Bendrojo ugdymo prieinamumas, kokybė ir efektyvumas yra svarbi Tauragės rajono darnios plėtros sąlyga. 2002 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Valstybės ilgalaikės raidos strategiją. Ji nustato Lietuvos, kaip būsimos Europos Sąjungos valstybės, raidą, išskirdama tris prioritetus: žinių visuomenę, saugią visuomenę ir konkurencingą ekonomiką. Šioje raidoje ypač svarbus švietimo vaidmuo. Europos Sąjungos Tarybos 2000 m. kovo 23–24 d. susitikimo Lisabonoje išvados tolesnę Europos Sąjungos ūkinę ir socialinę pažangą tiesiogiai sieja su investicijomis į žmones, į jų išsilavinimą: „Žmonės yra didžiausia Europos vertybė ir pagrindinis Europos Sąjungos politikos tikslas. Investicijos į žmones ir aktyvios bei dinamiškos gerovės valstybės kūrimas bus pagrindinis dalykas užtikrinant Europos vietą žiniomis pagrįstoje ekonomikoje ir siekiant, kad šios naujos ekonomikos atsiradimas nepaaštrintų tokių socialinių problemų kaip nedarbas, socialinė atskirtis ir skurdas“. Atsižvelgdamas į tai, 2003 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metams nuostatas. Jose suformuluoti pagrindiniai Lietuvos švietimo plėtotės siekiai, kurių esminiai akcentai yra sukurti efektyvią, darnią švietimo sistemą ir užtikrinti kokybiško išsilavinimo prieinamumą visiems asmenims. Strateginis plėtros planas turi derėti su visais išvardintais dokumentais. Rajono bendrajam ugdymui iškyla nauji uždaviniai padėti stiprinti rajono bendruomenės kūrybines galias, brandinti demokratinės savivaldos gebėjimus, didinti žmonių užimtumą ir ūkio konkurencingumą, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį. Viena reikšmingiausių išorinių tendencijų, darančių įtaką švietimo raidai tiek visame pasaulyje, tiek kiekvienoje savivaldybėje ar mokykloje, yra globalizacija. Globalizacijos procesų pagrindas – informacija ir inovacijos. Šių procesų poveikis yra įvairialypis. Globalizacija sudaro palankias sąlygas sparčiai perimti pasaulinę patirtį ir pritaikyti vietos reikmėms, laisvai judėti kapitalui, įgyvendinti esminius darbo organizavimo pokyčius, keisti žmonių santykius. Kita vertus, globalizacijos veikiamoje visuomenėje stiprėja konkurencija darbo rinkose, mažėja nekvalifikuotos darbo jėgos paklausa. Išsilavinę, kompetentingi žmonės tampa brangiausiu vietos bendruomenės ir šalies turtu, svarbiausia sėkmingos plėtotės ir konkurencingumo sąlyga. Švietimas turi padėti kurti vietos bendruomenės ateitį, užtikrinti aukštą jos narių dorinę brandą, ugdyti įvairiapuses šiuolaikines kompetencijas, naują kultūrinį, politinį ir ekonominį raštingumą. Bendrojo ugdymo organizavimą rajone apsunkina demografinė situacija – nedidelis gyventojų tankumas ir gana didelė kaimo gyventojų dalis. Gyventojų

tankumas Tauragės rajone yra 44,6 gyventojų kvadratiniam kilometrui (lyginant su 53,2 proc. šalyje). Miesto gyventojai sudaro 59,3 proc. (šalyje – 66,9 proc.). Nemažai grėsmių savivaldybės bendrojo lavinimo sistemai kelia (bet tuo pat metu suteikia ir tam tikrų švietimo kokybės gerinimo galimybių) mažėjantis gimstamumas. Nors per pastaruosius 10 metų privalomo mokytis amžiaus vaikų skaičius padidėjo 499, tačiau per ateinančius 9–10 metų I–X klasių moksleivių skaičius sumažės maždaug trečdaliu. Savivaldybėje yra 13470 vaikų (0–17 metų), jie sudaro 25,6 proc. (šalyje – 23,2 proc.) visų gyventojų. Privalomo mokytis amžiaus (7– 16 metų) vaikų yra 8710 (16,6 proc. visų gyventojų, lyginant su 14,6 proc. šalyje), jaunimo (16–29 metų) yra 10027 (19,1 proc. visų gyventojų, lyginant su 20,1 proc. šalyje). Socialinis ir ekonominis švietimo kontekstas, lyginant su visos šalies situacija, nėra labai palankus. Darbingo amžiaus gyventojų dalis savivaldybėje mažesnė, nei visoje šalyje (57,7 proc., lyginant su 60 proc. šalyje). Nedarbo lygis 2002 m. siekė 14,9 proc. (šalyje – 10,9 proc.). Dauguma gyventojų pragyvena iš žemės ūkio pajamų bei socialinių išmokų (žr. lentelę). Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, dalis savivaldybėje – 6,7 proc. (šalyje – 2,9 proc.). Jose augančių vaikų dalis – 8,5 proc. (šalyje – 5 proc.).

2.4.1. lentelė. 15 metų ir vyresnių gyventojų pasiskirstymas pagal pragyvenimo šaltinius Tauragės rajone 2001 m. gyventojų surašymo duomenimis (proc.) Darbo Nuosavas Pajamos iš Socialinės Kitų asmenų užmokestis verslas žemės ūkio išmokos išlaik. Šalyje 36,7 2,1 9,4 39,2 22,3 Savivaldybėje 27,8 2,6 24,0 44,9 23,2 Šaltinis: Gyventojų užimtumas. – V.: STD, 2003.

Kultūrinis švietimo kontekstas savivaldybėje taip pat nėra labai palankus. 10 metų ir vyresnių gyventojų grupėje aukštąjį išsilavinimą turi daug mažesnė, lyginant su visa šalimi, gyventojų dalis (žr. 2.4.2. lentelę). Savivaldybėje – kiek mažesnė ir vidurinį išsilavinimą turinčių gyventojų dalis (lyginant su visa šalimi). Aukštojo ir vidurinio išsilavinimo rodikliai 20–29 metų amžiaus grupėje dar blogesni (žr. 2.4.3. lentelę). Šioje grupėje geresni tik aukštesniojo išsilavinimo rodikliai. Ryšiai tarp mokyklų ir vietos bendruomenių stipresni kaimo vietovėse ir silpnesni Tauragėje. Verslininkai noriau remia specializuotas mokyklas, specialiųjų poreikių vaikus ir pan. Jie nenoriai remia įprastines bendrojo ugdymo mokyklas.

2.4.2. lentelė. 10 metų ir vyresnių gyventojų išsilavinimo lygis Tauragės rajone pagal tipus 2001 m. gyventojų surašymo duomenimis (proc.) Aukštasis Aukštes– Vidurinis Pagrindi– Pradinis Neturi nysis nis prad. Šalyje 12,6 19,3 27,2 15 20,8 4,6 Savivaldybėje 7,6 19,9 24,4 17,1 24,4 6,4 Šaltinis: STD, 2001 m. gyventojų surašymo duomenys

2.4.3. lentelė. Jaunimo (20–29 metų) išsilavinimo lygis Tauragės rajone pagal tipus 2001 m. gyventojų surašymo duomenimis (proc.) Aukštasis Aukštes– Vidurinis Pagrindi– Pradinis Neturi nysis nis prad. Šalyje 11,8 16,6 46,2 21,9 2,5 0,5 Savivaldybėje 6,3 21,6 35,0 31,5 4,6 0,8 Duomenų šaltinis: STD, 2001 m. gyventojų surašymo duomenys

2.4.2. Bendrojo ugdymo sąlygos

Ne visi rajono moksleiviai turi geras „mokyklinio starto“ galimybes. Rajone ikimokyklinio ugdymo įstaigas lanko tik apie trečdalį 3–6 metų vaikų, tuo tarpu šalyje tokių vaikų dalis 2001 m. buvo 58,6 proc. Priešmokyklinio ugdymo aprėptis (lyginant bendrą priešmokykliniame ugdyme dalyvaujančių vaikų skaičių su šešiamečių skaičiumi) 2002–2003 m.m. rajone sudarė 47 proc., o šalyje – 84 proc. Akivaizdu, kad dauguma vaikų, kurie nelankė darželio ir priešmokyklinio ugdymo grupės, yra blogiau pasiruošę mokyklai nei tie vaikai, kurie lankė. Tauragės rajono bendrojo ugdymo mokyklų tinklas nėra pakankamai perspektyvus siekiant švietimo kokybės ir efektyvumo. Dabar rajone yra 25 bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokosi 9669 mokiniai. Vidutinis mokyklos dydis yra 387 mokiniai. Tai neblogas rodiklis, nes vidutinis mokyklos dydis šalyje yra tik 279 mokiniai. Tiesa, šį rodiklį rajone dirbtinai gerina pradinių mokyklų prijungimas filialų teisėmis prie pagrindinių mokyklų. Be to, siekiant gerai aprūpinti mokyklas kompiuterine technika, mokymo priemonėmis, laboratorine įranga, įrengti specializuotus kabinetus, sutelkti aukštos kvalifikacijos mokytojus ir efektyviai naudoti išteklius, daugelis mokyklų turėtų būti dar didesnės. Ypač svarbu, kad bent po 3–4 lygiagrečias IX–XII klases būtų pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose, nes priešingu atveju jos negalės užtikrinti moksleiviams ugdymo planuose numatytų pasirinkimo galimybių. Tai reiškia, kad pagrindinės mokyklos, kuriose (neskaitant pradinių klasių moksleivių) yra mažiau kaip 300 moksleivių, ir vidurinės mokyklos, kurių IX–XII klasėse yra mažiau kaip 400 mokinių, yra per mažos. Taigi dabar dauguma rajono mokyklų yra per mažos (žr. 2.4.4. lentelę) ir, atsižvelgiant į mažėjantį gimstamumą, neperspektyvios. Jau dabar išsiskiria kelios mokyklos, kuriose sparčiai mažėja vaikų skaičius ir kurias teks pertvarkyti.

2.4.4. lentelė. Duomenys apie Tauragės rajone veikiančias mokyklas, teikiančias bendrąjį ugdymą (2002–2003 m.m. pradžioje) Moksleivių Mokyklų skaičius Vidutinis dydis Mokyklų tipai skaičius Pradinės mokyklos 1 353 353,0 Pagrindinės mokyklos 14 2987 213,4 Jaunimo mokyklos 1 42 42,0 Vidurinės mokyklos 7 5716 816,6 Darželiai–mokyklos – – – Gimnazijos 1 448 448,0 Suaugusiųjų švietimo centras 1 123 123,0 Profesinio rengimo centras 1 486 486,0 Specialiojo ugdymo 2 195 97,5 mokyklos/centrai Šaltinis: IS mokykla duomenų bazė ir ŠMM Profesinio rengimo skyrius

Nemažas rajono mokyklų tinklo privalumas – didelė mokyklų tipų įvairovė. Greta tradicinių mokyklų tipų, savivaldybėje yra jaunimo mokykla, suaugusiųjų švietimo centras ir gimnazija. Šių tipų mokyklos jau įrodė praktikoje, kad jos gali padėti didinti švietimo prieinamumą ir kokybę. Rajone sukauptas šių tipų mokyklų organizavimo ir panaudojimo bendrojo ugdymo reikmėms patyrimas. Dar ne visi to norintys vyresnių klasių mokiniai Tauragės rajone turi galimybę rinktis keturmetę gimnaziją, nes gimnazijų yra tik viena. Rajone turėtų būti sukurta bent viena technologinė gimnazija.

Užtikrinant švietimo prieinamumą įvairių gabumų ir polinkių vaikams, trūksta susiderinimo (dėl skirtingo pavaldumo) ir bendradarbiavimo tarp Profesinio rengimo centro ir savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų. Savivaldybei ir moksleiviams sunku numatyti, kokias švietimo paslaugas po kelerių metų teiks centras. Kuriant harmoningą mokyklų tinklą, profesinės mokyklos ypač svarbios. Jos sudaro galimybę įgyti bendrąjį išsilavinimą vaikams, siekiantiems įgyti profesiją ir pradėti dirbti arba studijuoti technologijas aukštosiose mokyklose. Šiuo požiūriu labai gerai, kad Tauragėje yra Profesinio rengimo centras, kurio steigėjas – Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Jis turi neblogą mokymo bazę. Centre eksperimentuojama su III ir IV technologinės gimnazijos klasėmis. Vykdant Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metams nuostatas, šio centro įdirbį galima būtų panaudoti kuriant technologinę gimnaziją. Rajone yra darželio grupes turinti „Kregždutės“ pradinė mokykla, kurios patyrimas gali būti naudingas apsisprendžiant dėl darželių–mokyklų tikslingumo rajone. Kai kuriose kitose šalies vietovėse darželiai-mokyklos pasiteisino dėl aukštos mokymo kokybės. Rajone neblogai organizuotas vaikų papildomasis ugdymas – yra trys specializuotos papildomojo ugdymo įstaigos (Moksleivių kūrybos centras, vaikų muzikos mokykla, vaikų ir jaunių sporto mokykla). Jas lanko beveik du tūkstančiai vaikų. Tauragės rajono bendrojo lavinimo mokyklos moksleiviams pasiekiamos sunkiau nei vidutiniškai šalyje. ŠMM Švietimo priežiūros skyriaus 2003 m. duomenimis, toliau nei 3 km nuo mokyklos Tauragės rajone gyveno 2123 (22,3 proc.) moksleivių. Šis rodiklis aukštesnis negu šalyje (16,1 proc. moksleivių). Vadovaujantis Švietimo įstatymo nuostatomis, reikia organizuoti visų moksleivių, gyvenančių toliau nei 3 km nuo mokyklos, pavėžėjimą į mokyklą. Rajone šį reikalavimą įvykdyti bus nelengva, nes 2002–2003 m.m. į mokyklą buvo vežiojami tik 7,7 proc. moksleivių. Palyginimui, šalies pavėžėjimo rodiklis tuo pačiu metu buvo 16,5 proc.. ŠMM surinkti statistiniai duomenys rodo, kad Tauragės rajone vidutinė moksleivio vežiojimo kaina buvo palyginti aukšta – 72,3 Lt per mėnesį (palyginimui, šalies vidurkis – 32,8 Lt per mėnesį). Yra pagrindo manyti, kad ši kaina netiksliai apskaičiuota, nes skaičiavimo metodika – nepatikima. Didžiąją pavėžėjimo dalį atlieka autobusų parkas, o specialios pavėžėtų vaikų apskaitos sistemos nėra. Problema yra ir tai, kad daliai vaikų autobuso tenka ilgai laukti. Moksleivių/pedagogų skaičiaus santykis (tiek bendras, tiek pagal mokyklų tipus) rajone yra gana artimas vidutiniams šalies rodikliams (žr. 2.4.5. lentelę). Tvarkant mokyklų tinklą, jis turėtų dar pagerėti. Tai turėtų padidinti švietimo lėšų panaudojimo efektyvumą.

2.4.5. lentelė. Moksleivių/pedagogų skaičiaus santykis Tauragės rajone skirtingų tipų mokyklose 2002–2003 m.m. pradžioje Vidurkis Pradinėse Pagrindinėse Vidurinėse Šalyje 12,2 12,2 9,6 13,1 Savivaldybėje 11,9 11,8 10,3 12,8 Šaltinis: ITC

Vidutinis moksleivių skaičius klasėje (tiek bendras, tiek skirtingose klasių grupėse) rajone yra taip pat gana artimas vidutiniams šalies rodikliams (žr. 2.4.6. lentelę). Kiek blogesnis už šalies vidurkį tik šios rūšies pradinių klasių rodiklis. Rajone dar yra neišnaudotų galimybių pagerinti (tvarkant mokyklų tinklą) vidutinio

moksleivių skaičiaus klasėje rodiklį ir taip sutaupyti lėšų kitoms bendrojo ugdymo reikmėms.

2.4.6. lentelė. Vidutinis moksleivių skaičius klasėje skirtingose klasių grupėse Tauragės rajone 2002–2003 m.m. pradžioje Vidurkis 1–4 klasėse 5–10 klasėse 11–12 klasėse Šalyje 21,3 18,2 22,9 24,6 Savivaldybėje 20,4 16,7 22,6 24,8 Šaltinis: ITC

Rajono mokyklos neblogai aprūpintos kompiuterine technika ir baigiamos aprūpinti aukštos kokybės interneto ryšiu. Kuriama rajono mokyklų kompiuterinė informacinė sistema. Radijo ryšio priemonėmis apie 50 proc. rajono mokyklų bus aprūpinta nemokamu interneto ryšiu. Moksleivių/kompiuterių skaičiaus santykis Tauragės rajone visose klasių grupėse yra geresnis nei šalies vidurkis. Tai suteikia galimybę panaudoti kompiuterines technologijas mokymui ir mokymuisi, siekti aukštų kompiuterinio raštingumo rodiklių (žr. 2.4.7. lentelę). Vertinant kompiuterizavimo rodiklius Europos Sąjungos švietimo kontekste, rajono mokyklų aprūpinimas kompiuterine technika yra skurdus, kompiuteriai nepakankamai modernūs. Šiam švietimo aspektui ir toliau turėtų būti skiriama daug dėmesio.

2.4.7. lentelė. Moksleivių/kompiuterių skaičiaus santykis Tauragės rajone 2002–2003 m.m. Vidurkis 1–4 klasėse 5–10 klasėse 11–12 klasėse Šalyje 27,4 46,7 15,7 8,6 Savivaldybėje 26,5 29,9 13,3 7,5 Šaltinis: ITC

Aprūpinimas kita įranga ir mokymo priemonėmis rajone (kaip ir visoje šalyje) yra gana prastas. Per pastarąjį dešimtmetį beveik neskirta lėšų įrangos ir mokymo priemonių įsigijimui. Tokią padėtį dar pasunkina skurdas – mokytojų teigimu, tik 30–40 proc. moksleivių teišgali nusipirkti pratybų sąsiuvinius. Rajone bloga daugumos mokyklų pastatų būklė. Dėl nesutvarkytų langų, stogų ir sienų, mokyklų šildymo sistemų efektyvumas yra nedidelis. Trys mokyklos („Šaltinio“, Žalgirių ir Tarailių) dirba dviem pamainomis. Nors apie trečdalio mokyklų pastatų būklė normali, kokybiškai renovuotos „Versmės“ gimnazija, Martyno Mažvydo ir Lauksargių pagrindinės mokyklos, tačiau Tauragės savivaldybei nepakanka lėšų kitų mokyklų renovavimui ir einamajam remontui. Šiam tikslui būtina pritraukti papildomų investicijų.

2.4.3. Bendrojo ugdymo procesas

Patikimų statistinių duomenų apie bendrojo ugdymo procesą rajone, kaip ir apie ugdymo procesą visoje šalyje, trūksta. Siekiant kelti kokybę ir efektyviau naudoti švietimui skiriamas lėšas bei kitus resursus, ateityje daugiau dėmesio reikėtų skirti tokių duomenų rinkimui ir analizei. Bendrojo ugdymo procesas priklauso nuo pedagogų, vadovų, moksleivių, klimato mokykloje, papildomojo ugdymo, socialinės ir pedagoginės paramos moksleiviams ir kitų veiksnių. Savivaldybės mokyklų pedagogų išsilavinimo ir amžiaus rodikliai nedaug skiriasi nuo šalies vidurkio (žr. 2.4.8. lentelę). Savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklose 2002–2003 m.m. dirbo 768 pedagogai. Pedagoginį išsilavinimą buvo įgiję 92,7 proc. (šalyje – 92,9 proc.), aukštąjį išsilavinimą – 84,6 proc. (šalyje – 88,2 proc.). Rajone buvo kiek daugiau vyresnio amžiaus (55 m. ir vyresnių) pedagogų, negu

visoje šalyje. Rajone vis dar stinga informatikos ir anglų kalbos mokytojų, gana įtempta padėtis su aukštos kompetencijos lietuvių kalbos ir matematikos mokytojais, labai įvairių kompetentingumo lygmenų kaimo mokyklų mokytojai.

2.4.8. lentelė. Bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų pasiskirstymas pagal amžių 2002–2003 m.m. (proc.) Jaune 65 m. sni ir nei 25 25–29 30–34 35–39 40–44 45–49 50–54 55–59 60–64 vyres m. m. m. m. m. m. m. m. m. ni Šalyje 5,7 12,8 14,4 13,5 16,7 13,2 11,0 6,3 4,7 1,7 Savivaldybė -je 3,7 13,9 17,2 13,3 14,1 11,3 8,0 10,3 6,0 2,1 Šaltinis: ITC

Rajone neblogai vykdomas metodinis ir pedagogų kvalifikacijos kėlimo darbas. Aktyviai veikia metodiniai būreliai, planuojamas pedagogų kvalifikacijos kėlimas, veikia Pedagogų švietimo centras, yra mokyklų, siekiančių tapti besimokančiomis organizacijomis. Tačiau artimiausioje ateityje pedagogų kvalifikacijos kėlimą reikėtų vykdyti tikslingiau – tirti ugdymo proceso spragas ir kvalifikacijos kėlimo renginius organizuoti orientuojantis į šių spragų užpildymą, organizuoti renginius, skirtus mokymo ir mokymosi stiliams bei metodams nagrinėti, moksleivių pasiekimų vertinimo problemoms spręsti, specialiųjų poreikių vaikų integravimui, socialinės atskirties padarinių įveikimui ir pan. Reikia pedagogus mokyti kalbų, kompiuterinio raštingumo ir kompiuterinės pedagogikos. Pedagogų kvalifikacijos kėlimui turi būti skiriama žymiai daugiau lėšų, nes tiek Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metams nuostatose, tiek Bendrojo programavimo dokumento 2004–2006 metams projekte ypač didelis dėmesys skiriamas investicijoms į žmones. Moksleivių kurso kartojimo (žr. 2.4.9. lentelę) rodikliai rajone yra artimi šalies rodikliams. 2002–2003 m.m. šalyje antramečiavo bei trečiamečiavo 0,6% I–IV klasių moksleivių, 0,8% V–X klasių moksleivių ir 0,2% XI–XII klasių moksleivių.

2.4.9. lentelė. Duomenys apie specialiųjų poreikių moksleivius ir kurso kartojimą 2002–2003 m.m. Bendras 1–4 klasėse 5–10 klasėse 11–12 klasėse Moksleivių skaičius 9517 3083 5418 1016 Specialiųjų poreikių moksleivių 759 (8,0 422 (13,7 334 (6,2 3 (0,3 proc.) skaičius ir procentinė dalis bendrojo proc.) proc.) proc.) ugdymo klasėse Antramečių, trečiamečių skaičius ir 75 (0,8 proc.) 20 (0,6 proc.) 55 (1,0 proc.) 0 procentinė dalis Šaltinis: ITC moksleivių duomenų bazė

Rajone neblogai rūpinamasi socialine integracija ir bendrojo ugdymo prieinamumu specialiųjų poreikių vaikams. Specialiųjų poreikių vaikų integracijos į bendrojo ugdymo klases rajono (žr. 2.4.9. lentelę) ir šalies rodikliai labai panašūs. Šalyje 2002–2003 m.m. bendrojo lavinimo klasėse mokėsi 8,8 proc. specialiųjų poreikių vaikų. Tauragėje, prie Jovarų vidurinės mokyklos sėkmingai veikia Specialiojo ugdymo centras. Jis teikia paramą darželiams ir mokykloms. Tačiau centrui ir bendrojo lavinimo mokykloms nepakanka kompensacinės technikos. Turima per mažai etatų, neturi transporto priemonių, todėl sunku aptarnauti kaimo vaikus.

Nemokamo moksleivių maitinimo mastai rajone šiek tiek didesni už šalies vidurkį. Mokyklose nemokamai maitinami 2970 moksleiviai. Tai sudaro 31,1 proc. visų moksleivių (šalyje – 28,9 proc.). Vieno moksleivio maitinimui 2002 m. vidutiniškai per metus skirta 356,6 Lt. Tai kiek mažiau nei šalies vidurkis (367 Lt per metus). Siekiant pamaitinti kuo daugiau vaikų, kaimo mokyklų mokiniai gauna tik nemokamus priešpiečius (kaina 1,40 Lt dienai), o ne pietus (kaina 2,40 Lt dienai). Nemokamas maitinimas tebelieka svarbia socialinės paramos moksleiviams sritimi, kuriai verta skirti dar daugiau dėmesio, nes (dėl rajono švietimo socialinio ekonominio konteksto ypatumų) nemažai vaikų į mokyklą ateina ne tik mokytis, bet ir pavalgyti.

2.4.4. Bendrojo ugdymo rezultatai

Patikimų, objektyvių duomenų apie visos šalies, taip pat ir Tauragės rajono, įvairių švietimo sričių rezultatų kokybę yra nepakankamai, todėl bendrojo ugdymo kokybę sunku tiksliai įvertinti. Šioje analizėje tenka remtis netiesioginiais kokybės rodikliais, tokiais, kaip pagrindinės mokyklos baigimas, valstybinių egzaminų pasirinkimas ir išlaikymas, mokymasis profesinėje, aukštesniojoje ar aukštojoje mokykloje iš karto po mokyklos baigimo. Tauragės rajono pagrindinės mokyklos baigimo rodikliai yra kiek blogesni už šalies vidurkį, be to, po pagrindinės mokyklos baigimo, mokslą tęsia mažesnė moksleivių dalis negu vidutiniškai šalyje. Nors rajone 2003 metais dešimtoje klasėje moksleivių nubyrėjimas buvo nedidelis – dešimt klasių baigė 96,3 proc. (šalyje – 92,4 proc.) mokslo metų pradžioje buvusių bendrojo lavinimo mokyklų dešimtokų, tačiau, lyginant su pirmokų skaičiumi 1993–1994 m.m. pradžioje, baigusiųjų ir įgijusių pagrindinį išsilavinimą rajone 2003 m. skaičius sudarė tik 79,4 proc. (šalyje – 84 proc.). Į XI klasę savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklose atėjo 70,8 proc. moksleivių. Šalyje į XI klasę atėjo daug daugiau – 82,8 proc. moksleivių. Tais pačiais metais profesinėse ir aukštesniosiose mokyklose mokslą tęsė 21,1 proc. (šalyje – 19,2 proc.) baigusių X klasę moksleivių. Rajono abiturientų egzaminų santykiniai rezultatai truputį geresni už šalies vidurkį (žr. 2.4.10. lentelę), tačiau daug (apie 5–6 proc.) rajono abiturientų pasirinkto valstybinio egzamino neišlaikė. Be to, geresni egzaminų santykiniai rezultatai gali nereikšti aukštesnės ugdymo kokybės, nes abiturientų, laikiusių ir išlaikiusių bent vieną valstybinį egzaminą, dalis rajone galėjo būti didesnė ir todėl, kad XI – XII klasėse tęsia mokslą ne visi, o tik gabesnieji moksleiviai.

2.4.10.lentelė. Brandos egzaminų rezultatai Bent vieną valstybinį Bent vieną valstybinį Vidutinis išlaikytų egzaminą laikiusiųjų egzaminą išlaikiusių valstybinių egzaminų dalis (proc.) dalis (proc.) skaičius (proc.) 2002 m. 2003 m. 2002 m. 2003 m. 2002 m. 2003 m. Šalyje 72,9 74,9 69,3 69,0 2,68 2,68 Savivaldybėje 81,1 82,3 75,5 74,0 2,46 2,61 Šaltinis: NEC

Nors dauguma bendrojo lavinimo rodiklių yra neblogi, vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų dalis rajone yra gerokai mažesnė negu šalyje. Taip atsitinka dėl to, kad rajone yra kiek didesnis nei šalyje moksleivių nubyrėjimas iš pagrindinės mokyklos ir mažesnė nei visoje šalyje dalis moksleivių po pagrindinės mokyklos siekia vidurinio išsilavinimo.

Rajono abiturientų mokymosi po vidurinės mokyklos santykiniai rodikliai beveik nesiskiria nuo šalies vidurkio (žr. 2.4.11 lentelę). Reikšminga nebent tai, kad truputį mažesnis procentas nei šalies vidurkis rajono abiturientų tęsia mokslą tais pačiais metais po baigimo ir kiek didesnis procentas (nei šalyje) abiturientų tęsia mokslą profesinėse mokyklose.

2.4.11. lentelė. Mokymasis po vidurinės mokyklos tais pačiais metais (proc.) Universite– Kolegijose Aukštesnio– Profesinėse Iš viso tęsia tuose siose mok. mok. mokslą Šalyje 53,4 17,8 4,9 9,5 85,6 Savivaldybėje 51,5 17,6 3,3 11,7 84,1 Šaltinis: ŠPC PAG

2.4.5. Pamokos ir patirtis

Rajone sukaupta vertinga valstybės ir savivaldybės lygmens švietimo investicinių programų įgyvendinimo patirtis. Reikšmingiausios vykdytos programos buvo susijusios su mokyklų renovavimu ir kompiuterizavimu. Visos jos buvo sėkmingos, nors rajone ir šalyje sukauptas patyrimas rodo, kad panašius projektus ateityje galima būtų vykdyti efektyviau. Renovavimo projektai turėtų būti kompleksiškesni. Reikėtų imtis ne tik energijos taupymo, tinklų tvarkymo bei išorės apdailos priemonių, bet ir, kur reikia, suremontuoti pastatą laikančias konstrukcijas, pertvarkyti patalpas ir pilnai atlikti vidaus apdailą. Kompiuterizavimo projektai taip pat turėtų būti kompleksiškesni. Kad investicijos į kompiuterinę techniką būtų veiksmingesnės, būtina dalį lėšų investuoti į mokyklų kompiuterinius tinklus, interneto jungtis ir ypač į mokytojų mokymą dirbti su kompiuteriais bei naudoti kompiuterius mokymo tikslams.

Programos pavadinimas Programai kelti Trumpas programos Įgyvendinimo Skirta lėšų (tūkst. Lt) Lėšų šaltinis uždaviniai įgyvendinimo įvertinimas pradžia ir pabaiga (metai, mėnuo) 1. „Versmės“ gimnazijos renovacija Renovuoti ir aprūpinti Sėkminga programa, davė 1999 11 – 2000 09 5514 Savivaldybė gimnaziją baldais bei impulsą tvarkyti mokyklų mokymo priemonėmis tinklą ir rūpintis švietimo kokybe 2. Kompiuterių mokykloms Aprūpinti bendrojo Padėjo pasiekti 2000 09 – 2001 134 Savivaldybė įsigijimas lavinimo ir papildomojo persilaužimo ugdymo mokyklas kompiuterizavime kompiuteriais 3. Martyno Mažvydo pagrindinės Renovuoti mokyklą, Sumažinti šilumos 2001 07 – 2001 11 1790 Savivaldybė ir mokyklos renovacija sumažinti šilumos nuostoliai, pagerintos ŠMM MTP nuostolius moksleivių ir mokytojų darbo sąlygos 4. Lauksargių mokyklos renovacija Renovuoti mokyklą, Sumažinti šilumos 2001 11 – 2003 12 1615 Savivaldybė ir sumažinti šilumos nuostoliai, pagerintos ŠMM MTP nuostolius moksleivių ir mokytojų darbo sąlygos 5. Valstybinė programa “Švietimas Aprūpinti mokyklas Padidintas kompiuterių 2001 09, 2002 123 ŠMM ir savival– informacinei visuomenei” kompiuterine technika skaičius dybė

Programos pavadinimas Programai kelti Trumpas programos Įgyvendinimo Skirta lėšų (tūkst. Lt) Lėšų šaltinis uždaviniai įgyvendinimo įvertinimas pradžia ir pabaiga (metai, mėnuo) 6. KAM ir ŠMM programa Informuoti NATO ir Mokyklos aprūpintos 2002 08–12 36,5 KAM, ŠMM ir “Mokyklų bendruomenių saugumo klausimais, ir informacija ir informacine mokyk–los informavimas NATO ir saugumo aprūpinti informacine technika klausimais” technika 7. Valstybinė programa „Švietimas Laisvas priėjimas prie 2003 – 2007 46,2 ŠMM, rėmėjai, informacinei visuomenei“ir interneto Apie 50% mokyklų gaus savivaldybė, savivaldybės programa nemokamas interneto mokyklos „Informacinių technologijų diegimas jungtis rajono ugdymo įstaigose

2.4.6. Bendrojo ugdymo SSGG analizės rezultatai

Stiprybės 1. Pagal daugumą bendrojo ugdymo rodiklių rajonas yra ne žemiau vidutinio šalies lygmens, nors švietimo kontekstas savivaldybėje ir nėra labai palankus 2. Rajone yra beveik visų reikalingų tipų švietimo įstaigos, didinančios bendrojo ugdymo prieinamumą ir kokybę (jaunimo mokykla, Suaugusiųjų švietimo centras, gimnazija, Specialiojo ugdymo centras, Mokytojų švietimo centras, papildomojo ugdymo įstaigos) 3. Mokyklos neblogai aprūpintos kompiuterine technika ir baigiamos aprūpinti interneto ryšiu 4. Rajone neblogai organizuotas moksleivių ugdymas papildomo ugdymo įstaigos 5. Sudarytos neblogos sąlygos mokytojų kvalifikacijos kėlimui ir metodiniam darbui

Silpnybės 1. Pernelyg maža dalis moksleivių tęsia mokslą XI–XII klasėse ir įgyja vidurinį išsilavinimą 2. Kaimo vaikai neturi galimybių gerai pasirengti bendrajam ugdymui, nes dauguma jų nelanko darželių ir priešmokyklinio ugdymo grupių 3. Mokyklų tinklas neperspektyvus kokybės ir efektyvumo požiūriu, nes mokyklos pernelyg smulkios ir persiklojančios 4. Mokyklos prastai aprūpintos mokymo priemonėmis ir įranga, daugumos jų pastatai nesuremontuoti 5. Gana brangi vidutinė vieno moksleivio pavėžėjimo kaina. Pavėžėjimo paslaugų kokybė ne visada gera 6. Specialiųjų poreikių vaikų ugdymui trūksta technikos, specialių mokymo priemonių, mokytojų kvalifikacijos ir transporto priemonių (aptarnauti kaimo vaikus) 7. Trūksta susiderinimo (užtikrinant švietimo prieinamumą įvairių gabumų ir polinkių vaikams) ir bendradarbiavimo tarp savivaldybės pavaldumo bendrojo lavinimo mokyklų ir Švietimo ir mokslo ministerijos pavaldumo Profesinio rengimo centro 8. Švietime nepakankamas dėmesys skiriamas investicijoms į žmones (į mokytojų kvalifikaciją) 9. Sunku tiksliai įvertinti rajono bendrojo ugdymo kokybę ir efektyvumą, nes trūksta tam reikalingų patikimų duomenų

Galimybės 1. Gerėjantys rajono keliai leis lengviau pervežti moksleivius ir racionaliau sutvarkyti mokyklų tinklą 2. Struktūriniai fondai sudarys galimybes 2–3 kartus padidinti investicijas į švietimo infrastruktūrą ir žmones 3. Ekonomikos plėtra ir Lietuvos stojimas į Europos Sąjungą padės politikams, darbdaviams ir visai rajono bendruomenei suvokti, kad didžiausias rajono turtas – išsilavinę, aktyvūs piliečiai ir kompetentingi darbuotojai 4. Derinant nepopuliarius sprendimus dėl mokyklų tinklo tvarkymo su tėvais, mokytojais ir politikais, bus galima taikyti viešųjų ryšių ir kitas technologijas, sukurtas vykdant Pasaulio Banko remiamą Mokyklų tobulinimo programą

5. Ekonomikos kaita ir jau įvykę švietimo reformos pokyčiai motyvuos mokytojus mokytis ir sistemingai kelti kvalifikaciją rajono bei mokyklos lygmens kvalifikacijos renginiuose

Grėsmės 1. Gimstamumo mažėjimas vers mažinti mokyklų ir mokytojų skaičių 2. Savivaldybė nesiims ryžtingų priemonių sukaupti lėšų, būtinų struktūrinių fondų projektų bendram finansavimui 3. Vyriausybė nesiims konkrečių priemonių spręsti mokytojų, netekusių darbo, socialinių problemų 4. Šalies mastu nebus sprendžiama svarbiausių mokyklų tipų (gimnazijos, pagrindinės mokyklos ir pan.) „persidengimo“ problemos 5. Pertvarkius mokyklų tinklą, bet nesiėmus papildomų pavėžėjimo ir socialinės paramos (pamaitinimo, stipendijų mokėjimo, aprengimo ir pan.) priemonių, dalis moksleivių netęs mokslo po pagrindinės mokyklos 6. Grupiniai interesai trukdys pertvarkyti mokyklų tinklą ir diegti švietimo naujoves 7. Pagerėjus ekonominei situacijai, daug kvalifikuočiausių mokytojų pereis į kitas veiklos sritis

2.5. PROFESINIO MOKYMO, MOKSLO, SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO SEKTORIAUS SITUACIJOS ANALIZĖ

Tauragės rajone profesinio mokymo, mokslo bei suaugusiųjų tęstinio mokymo situacija yra gana sudėtinga. Daugelis investuotojų nurodo, kad pagrindinis Tauragės rajono trūkumas – nepakankamas skaičius kvalifikuotų, šiuolaikinės darbo rinkos reikalavimus atitinkančių darbuotojų bei atskirų sričių specialistų. Įvairių mokymo įstaigų buvimas – Tauragės rajono privalumas, tačiau jų teikiamų mokymo paslaugų kokybė neatitinka nūdienos reikalavimų. Tauragės rajone veikia dvi aukštojo mokslo institucijos (padaliniai), viena profesinio mokymo institucija bei dvi institucijos, vykdančios formalųjį suaugusiųjų mokymą. Profesinio mokymo institucijų tinklas yra tolygus, tačiau jose siūlomų programų visuma – neracionali. Aukštojo mokslo institucijų tinklas nėra išvystytas, teikiamų programų įvairovė maža. Taip pat nėra suaugusiųjų mokymo paslaugų tinklo. Visos suaugusiųjų mokymo institucijos yra Tauragės mieste, tai sunkina mokymo paslaugų prieinamumą kaimo gyventojams.

Tauragės rajone ekonominio išsivystymo lygis – palyginti žemas. Ekonominė Tauragės rajono būklė yra tiesiogiai susijusi su žmonių išsimokslinimu, kvalifikacija, žiniomis, gebėjimais ir įgūdžiais. Remiantis ekonominiais rodikliais, Tauragės rajonas yra vienas iš labiau atsilikusių pagal savo išsivystymo lygį Lietuvoje. Integruotas šio rajono ekonomikos įvertinimas yra žymiai mažesnis už kaimyninių rajonų. Tauragės rajono ekonominio indekso reikšmė yra tik 0,62 ir tai vaizdžiai apibūdina rajono ekonominį atsilikimą nuo šalies vidurkio (2.5.1 lentelė). Tauragės apskrities ekonominio išsivystymo lygis taip pat yra vienas žemiausių palyginti su kitomis Lietuvos apskritimis. Lyginant bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklius pagal apskritis, 2000 metais Tauragės apskrityje buvo sukurta 2,2 proc. šalies BVP, o pavyzdžiui, Klaipėdos apskrityje – 12,4 proc.

2.5.1. lentelė. Integruotas Klaipėdos–Tauragės regiono ekonomikos įvertinimas Parduota Mažmeninė Tiesioginės Materialinės Visos Ekonomikos pramonės prekių užsienio investicijos darbo lygio produkcija apyvarta investicijos pajamos indeksas Iš viso šalyje 1 1 1 1 1 1 Klaipėdos r. 2,01 0,65 1,80 1,50 0,88 1,34 Kretingos r. 0,84 0,35 0,33 0,34 0,64 0,71 Skuodo r. 0,02 0,32 0,01 0,11 0,54 0,82 Šilutės r. 0,33 0,45 0,07 0,26 0,61 0,70 Jurbarko r. 0,05 0,54 0,01 0,11 0,76 0,70 Šilalės r. 0,01 0,37 0,00 0,20 0,75 0,80 Tauragės r. 0,38 0,70 0,14 0,28 0,77 0,62 Šaltinis: Darbo rinkos poreikių analizė Klaipėdos– Tauragės, Utenos ir Marijampolės rajonuose, 2003.

Tauragės rajone trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Tauragės rajone yra didžioji dalis Tauragės apskrities pramonės (apie 73 proc.) ir šiame ūkio sektoriuje gyventojų užimtumas siekė 27 proc. Tai sudarė beveik 7 procentiniais punktais daugiau nei vidutiniškai šalyje. Paslaugų sektoriuje Tauragės rajone šiuo metu dirba 62 proc. (tai sudaro 6,5 procentinio punkto daugiau nei šalyje užimtų gyventojų). Darbo biržos prognozėse numatoma, kad ateityje pramonės sektoriuje didžiausia kvalifikuotų darbininkų paklausa bus medienos ir medienos dirbinių, mėsos gaminių, duonos ir konditerijos gaminių, baldų gamybos įmonėse. Nepakankamą skaičių kvalifikuotų, šiuolaikinės darbo rinkos reikalavimus atitinkančių darbuotojų daugelis investuotojų nurodo kaip vieną iš

rajono trūkumų. Tauragės rajono darbo biržos duomenimis, Tauragės rajone bedarbiai, neturintys kvalifikacijos, sudaro didelę dalį – 37 proc. 25 proc. bedarbių turi vidurinį išsilavinimą, 14 proc. – pagrindinį išsilavinimu, 2 proc. – pradinį. Bedarbiai su aukštuoju išsilavinimu sudaro tik 2 proc. visų rajono bedarbių (2003 m. lapkričio 1 d. duomenys). Paklausiausios profesijos rajono darbo rinkoje 2003 m. buvo: siuvėjo, pardavėjo, vairuotojo, staliaus, apskaitininko ir kasininko, statybininko. Darbo birža prognozuoja, kad ir toliau mažės nekvalifikuotos darbo jėgos bei didės aukštos kvalifikacijos (turinčių aukštąjį universitetinį bei neuniversitetinį išsilavinimą) specialistų poreikis. Taip pat numatoma, kad augs bedarbių bei dirbančiųjų asmenų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo poreikis. Tauragės rajone nedarbo lygis yra didesnis, gyventojų pajamos – mažesnės, lyginant su Lietuvos vidurkiu. 1996 – 2002 m. Tauragės rajone mažėjo tiek užimtumas, tiek nedarbas. Nedarbo lygis nuo 18,8 proc. 1996 m. sumažėjo iki 14,7 proc. 2002 m. (visoje šalyje tuo laiku nedarbas išaugo nuo 7,3 proc. iki 10,7 proc.). Tačiau neužimtų gyventojų skaičius 1997 – 2003 m. padidėjo 71 proc. šalyje, o Tauragės rajone – 58 proc. Neužimtų gyventojų skaičiaus padidėjimą tuo pat metu mažėjant nedarbo lygiui, galime paaiškinti tuo, kad rajone gerokai padaugėjo ekonomiškai neaktyvių gyventojų. Gyventojų pajamos palyginti su šalies vidurkiu Tauragės rajone sudarė 70,8 proc.; darbinės pajamos – 76,8 proc., o socialinės pajamos – tik 53,4 proc.

2.5.2 lentelė. Nedarbo lygis teritorinių darbo biržų duomenimis (metų pradžioje, proc.) Regionai 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2002– 2003 – 12–01 10 – 01 Šalyje 7,3 6,2 6,7 6,9 10,0 12,6 12,9 10,7 9,3 Tauragės 12,8 9,7 9,3 9,1 12,8 16,5 16,0 14,3 12,3 apskrityje Tauragės 18,8 12,7 10,7 9,8 14,6 17,5 16,0 14,7 12,6 rajone Šaltinis: Lietuvos darbo rinka skaičiais 1991–2000, kiti Darbo biržos duomenys.

Tauragės rajono ekonominė, socialinė bei kultūrinė aplinka nėra patraukli jaunimui. Remiantis 2002 m. abiturientų anketinės apklausos rezultatais, tik 14 proc. respondentų planuoja pasilikti dirbti Tauragės apskrityje. Pagrindinės šio sprendimo priežastys: pirmiausia, menkos karjeros galimybės; antra – nėra galimybių įgyti aukštąjį išsilavinimą regione; trečia – sunku išplėtoti verslą, ketvirta – Tauragės regiono neperspektyvumas. Kiti statistiniai duomenys taip pat rodo, kad jaunimui, įgijusiam profesinę kvalifikaciją, sudėtinga įsidarbinti rajone. Iš 2002 m. Tauragės PRC absolventų, pagal specialybę įsidarbino 9,5 proc., ne pagal specialybę – 20,3 proc. Net 29,1 proc. absolventų niekur nedirba. Didžioji dalis nedirbančių absolventų (25 proc.) nedirba dėl darbo vietų stokos, apie 18,2 proc. įstojo mokytis į kitas mokymo institucijas. Ekonomiškai nepagrįsta tai, kad didžioji dalis šios mokyklos absolventų mokslus tęsia to paties lygmens kitų profesijų mokymo programose, o nesiekia aukštesnio išsilavinimo.

2.5.1. Aukštojo mokslo situacijos analizė

Aukštojo mokslo sektoriaus nepakankamas išplėtojimas prisideda prie Tauragės apskrities ir rajono ekonominių sunkumų. Lietuvos aukštojo mokslo sektorius turi didelį potencialą žymiai prisidėti prie vadinamųjų „esminių sektorių“ plėtros (Bendrasis programavimo dokumentas 2004–2006, 2003). Bendrai Lietuvoje

mokslo ir aukštojo mokslo institucijų tinklas yra gerai išplėtotas, tačiau Tauragės apskritis šiuo atveju yra išimtis. Nuo 2002 m rugsėjo mėn. bendru ŠMM, Tauragės apskrities ir KTU susitarimu organizuojamos KTU aukštojo universitetinio mokslo studijos Tauragėje. Taip pat labai reikšmingas Kauno kolegijos Tauragės skyriaus atidarymas (2003 m.) ir vykdomos studijos pagal verslo vadybos programą. Tačiau Kauno kolegijos Tauragės skyriuje neatliekami ir artimiausiu metu neplanuojami taikomieji tyrimai, nevykdoma mokslo taikomoji veikla. Tauragės rajone yra tik kitų šalies aukštųjų mokyklų padaliniai. KTU studijos Tauragėje siūlo verslo vadybos studijas pagal 1 pakopą (bakalauras) bei tęstines 2 pakopos (magistratūros) viešojo administravimo studijas. Pažymėtina, kad 2003 m. spalio mėn. duomenimis, visi 238 studentai buvo iš Tauragės apskrities, o iš Tauragės rajono – net 64 proc. (152 studentai). 2003 m. pradėjo veikti Kauno kolegijos Tauragės skyrius, gavęs teisę nuo 2003 rugsėjo 1 d. priimti studentus į aukštąsias neuniversitetines studijas pagal „Verslo vadybos“ programą. Studijos šiame skyriuje yra populiarios: įvykus stojimo konkursui, sudarytos net 4 grupės studentų (iš viso – 129 studentai: 2 dieninių ir 2 neakivaizdinių studijų). Kauno kolegijos Tauragės skyriaus didžioji dauguma studentų taip pat yra iš Tauragės apskrities – net 98,4 proc., o 75,2 proc. – iš Tauragės rajono. Šie duomenys parodo, koks svarbus yra aukštojo mokslo institucijų padalinių buvimas regione. Tauragės rajone aukštojo mokslo poreikis – didelis. Įvairių mokymo įstaigų buvimas yra svarbus rajono privalumas. Iki 2002 m. Tauragės apskrityje nebuvo nė vienos aukštojo mokslo ar mokslinio tyrimo institucijos, o tai ribojo Tauragės rajono gyventojų galimybes studijuoti aukštojoje mokykloje ir įgyti kvalifikaciją. Tauragės kolegijos steigimo dokumentuose pažymima, kad dalis gabių jaunuolių, norinčių siekti aukštojo mokslo, dėl materialinių sunkumų negali išvykti mokytis į aukštąsias mokyklas kituose rajonuose ir regionuose. Be to, išvykusieji studijuoti į didžiuosius miestus, į rajoną gyventi ir dirbti dažnai negrįžta. Šiuos faktus patvirtina Tauragės apskrityje atliktas profesinio mokymo poreikių tyrimas. Apklausus 280 15–55 metų amžiaus dirbančiųjų bei 31 bedarbį paaiškėjo, kad 40,6 proc. respondentų norėtų mokytis universitete, 9,4 proc. – kolegijoje (Darbo rinkos poreikių analizė Klaipėdos– Tauragės, Utenos ir Marijampolės rajonuose, 2003). Visi tyrime dalyvavę respondentai kaip vieną svarbiausių problemų nurodė lėšų neturėjimą apmokėti išlaidas, susijusias su mokymusi. 2001 m. gyventojų surašymo duomenimis, 25–29 m. amžiaus gyventojų grupėje aukštąjį išsilavinimą Tauragės apskrityje turėjo tik 7,5 proc. (pavyzdžiui, Kauno apskrityje – 19.5 proc., Klaipėdos – 14.3 proc.), tačiau pačiame Tauragės rajone aukštąjį išsilavinimą turi net 15 proc. gyventojų. Tokiam žmonių su aukštuoju išsilavinimu skaičiaus skirtumui Tauragės apskrityje ir Tauragės rajone įtakos turėjo ir pradėtos vykdyti KTU Tauragės studijos, tuo tarpu dauguma studentų šiose studijose – iš Tauragės rajono. Aukštojo mokslo studijų programų įvairovę būtina didinti. Darbo rinkos poreikių analizės Klaipėdos–Tauragės, Utenos ir Marijampolės rajonuose (2003 m.) duomenimis, tiek absolventai, tiek mokymo institucijų darbuotojai norėtų įgyti arba tobulinti kvalifikaciją įvairiose srityse. Remiantis Tauragės kolegijos steigimo dokumentais (2002) bei anketine Kauno kolegijos Tauragės skyriaus administracijos apklausa (2003), numatoma didinti siūlomų studijų programų skaičių ir artimiausiais metais pradėti šias studijų programas: „Buhalterinė apskaita“, „Kompiuterinių tinklų administravimas“. Socialiniai partneriai ypač pageidautų, kad būtų rengiami bendrosios praktikos slaugos specialistai Tauragės rajone. Tačiau šių specialistų rengimą riboja tokie veiksniai: • Imli finansiniams ištekliams materialinė bazė;

• Pedagoginio personalo komplektacijos sunkumai; • Slaugos specialistų rengimas koncentruojamas kolegijose, kurios turi ilgametę patirtį rengiant medicinos specialistus pagal aukštesniąsias studijų programas. Tai buvusios medicinos mokyklos, kurios įeina į Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos, Vilniaus kolegijų sudėtį.

Kauno kolegijos Tauragės skyriuje numatoma pradėti išlyginamąsias Verslo vadybos studijas asmenims, jau studijavusiems panašią aukštesniųjų studijų programą, plėsti studijų programų įvairovę. Didinant aukštojo mokslo pasiūlą ir augant konkurencijai, turėtų gerėti studijų kokybė. Vykdant aukštojo mokslo programas Tauragės rajone, būtina rūpintis studijų kokybe, ypatingą dėmesį skiriant materialinei bazei ir pedagoginio personalo kvalifikacijai. Aukštojo mokslo institucijos įsteigimu ir rėmimu Tauragės apskrityje ypač suinteresuota vietos valdžia. Ruošiantis narystei ES ir siekiant užtikrinti toliau tobulinti rajono žmogiškųjų išteklių kvalifikaciją, Tauragės apskričiai labai svarbu turėti bent vieną stiprią aukštojo mokslo įstaigą (pavyzdžiui, Tauragės kolegiją). Tauragės regiono plėtros plane 2001–2006 m. pagal prioritetinę vystymo kryptį „Mokymo prieinamumo didinimas“ yra numatyta „darbo rinkos, profesinio bei aukštojo neuniversitetinio mokymo įstaigų esamos būklės, mokymo, materialinės ir socialinės padėties audito atlikimas bei tinklo optimizavimas regione“. Numatyta užtikrinti, kad išsilavinimas taptų prieinamas kuo platesniam žmonių ratui. Tauragės regioną sustiprintų studijų kokybės reikalavimus atitinkančios savarankiškos aukštojo mokslo institucijos įsteigimas (kolegijos yra steigiamos regioniniu principu). Aukštojo mokslo institucijų valstybinę ir regioninę svarbą Tauragės regione patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės (2002) Lietuvos valstybinių kolegijų tinklo formavimo principai ir planas. Šiame plane buvo numatyta įsteigti Tauragės kolegiją, jei bus tinkamai pasirengta vykdyti neuniversitetines studijas. Aukštąjį mokslą Tauragėje ypač remia vietinė valdžia bei kitos organizacijos. Pavyzdžiui, Kauno kolegijos Tauragės skyriaus įsteigimui lėšų skyrė Tauragės apskrities verslininkų asociacija (5000 Lt), Tauragės rajono savivaldybės taryba (20000 Lt), Pagėgių savivaldybė (8000 Lt). KTU suteikia galimybę kolegijos dėstytojams ir studentams naudotis universiteto studijų resursais. Pasirašyti ketinimų protokolai su rajono įmonėmis, pagal kuriuos numatoma parama studijų organizavimo, praktikos atlikimo klausimais. Aukštųjų mokyklų veiklą tobulinant studijų kokybę, gerinant įrangą bei metodinę medžiagą numatoma finansuoti biudžetinėmis ir įvairiomis nebiudžetinėmis lėšomis (įskaitant tarptautinių ir nacionalinių projektų, fondų paramą bei pajamas už organizuojamus kursus, seminarus, neakivaizdines studijas. Vis dėlto dar daug trūksta efektyviam mokymo–mokymosi procesui: vadovėlių, techninių, demonstracinių priemonių. Pažangus, tačiau pareikalausiantis papildomų lėšų kvalifikacijos tobulinimui aspektas – Kauno kolegijos Tauragės skyriuje pedagoginis personalas sukomplektuotas orientuojantis į institucijos ilgalaikį stiprinimą: 84 proc. sudaro vietiniai Tauragės mokyklų pedagogai, 8 proc. – vietiniai iš kitų įstaigų. Tuo tarpu 90 proc. KTU studijų Tauragėje dėstytojų yra kviečiami dėstyti iš Kauno.

2.5.2. Profesinio mokymo situacijos analizė

Tauragės rajone yra sutelkta daugiau kaip pusė visų apskrities profesinio mokymo programų, tačiau jų įvairovė yra nedidelė. Tauragės apskrityje mokymo pasiūlą sudaro skirtingų pakopų profesinio mokymo programos, kurių pavadinimai ir turinys yra panašūs, skiriasi tik specializacijos. Apskrityje iš viso yra vykdoma tik 6

proc. visų Studijų ir mokymo programų valstybiniame registre užregistruotų mokymo programų. Daugiau nei pusė (55 proc.) apskrityje teikiamų programų koncentruota Tauragės rajone. Šiuo metu tarp teikiamų programų rajone (kaip ir visoje šalyje) dominuoja verslo ir administravimo, architektūros ir statybos, gamybos ir perdirbimo, paslaugų mokymo sričių programos. Rajone šios programos yra naujos, nes Tauragės PRC, ilgą laiką rengęs žemės ūkio sektoriaus darbuotojus, tik nuo 2001 m. pradėjo teikti paslaugų srities ir verslo mokymo programas. Apie minėtų programų atitikimą rajono poreikius sunku spręsti, nes dar neišleista nė viena absolventų laida.

2.8.3. lentelė. Pagrindinio profesinio mokymo programų įvairovė Mokymo Mokymo programų skaičius pagal mokymo sritis sritys Verslas ir Inžinerija Gamyba ir Architek– Paslaugos Iš viso adminis– ir perdirbi– tūra ir asmenims travimas inžinerinės mas statyba profesijos Tauragės 3 2 1 3 3 12 rajonas Tauragės 6 7 2 4 4 22 apskritis Iš viso 46 93 49 41 39 363 šalyje Šaltinis: Darbo rinkos poreikių analizė Klaipėdos– Tauragės, Utenos ir Marijampolės rajonuose, 2003

Mažą lankstumą ir operatyvumą diegiant naujas, šiuolaikinės darbo rinkos poreikius atitinkančias mokymo programas, lemia šios priežastys: • Nėra Tauragės rajono plėtros strategijos, tarp jų ir žmogiškųjų išteklių plėtros strateginių krypčių; • Nėra išsamių, nuoseklių ir patikimų darbo rinkos tyrimų, nevykdomi prognostiniai ir palyginamieji kvalifikacijų poreikio tyrimai; • Trūksta lėšų, reikalingų profesinio mokymo pagal naujas programas materialinei bazei įrengti; • Stokojama lėšų pedagoginio personalo perkvalifikavimui bei naujų specialistų pritraukimui dirbti pagal naujas profesinio mokymo programas; • Mažas neturinčių pedagoginio stažo dėstytojų atlyginimas riboja galimybę papildyti pedagogų kolektyvą jaunais aukštos kvalifikacijos specialistais; • Gana griežtai reglamentuojamas profesinio mokymo organizavimas (moksleivių grupės komplektuojamos esant ne mažiau kaip 25 žmonėms). Remiantis darbdavių apklausos duomenimis, Tauragės apskričiai reikia įvairių, bet nedaug specialistų, kurie galėtų dirbti SVV įmonėse.

Rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, trūksta lėšų profesinio mokymo infrastruktūrai gerinti ir plėsti. Teikiamos mokymo programos nepakankamai atitinka rajono ir šalies darbo rinkos poreikius. Pastangas gerinti programų kokybę sunkina lėšų stygius. Ypač lėšų trūksta praktinio mokymo įrangai modernizuoti. Beveik 10 metų profesinės mokyklos gauna finansavimą tik darbo užmokesčio fondui ir stipendijoms. Tuo tarpu lėšų institucijos plėtrai, pedagogų kvalifikacijos tobulinimui skiriama labai nedaug. Tauragės PRC lėšos infrastruktūrai gerinti 2001– 2003 m. sudarė vidutiniškai 8 proc. metinio Centro biudžeto (įskaitant ir nebiudžetines lėšas). Todėl siekiant gerinti profesinio mokymo institucijų infrastruktūrą, ieškoma alternatyvių modelių: bendradarbiaujama su socialiniais– ekonominiais partneriais, užsienio šalių partneriais bei rengiami projektai ES fondų paramai gauti.

2.5.3. Suaugusiųjų mokymo situacijos analizė

Tęstinio profesinio mokymo sistema orientuota į bedarbių mokymą, tuo tarpu dirbančiųjų asmenų kvalifikacijos tobulinimui lėšų skiriama vis mažiau. Tauragės rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, tęstinio profesinio mokymo sistema yra labiau orientuota į bedarbių mokymą. Galiojantys teisės aktai beveik neskiria dėmesio dirbančiųjų kvalifikacijos tobulinimui. Tačiau ir bedarbiai nepakankamai aktyviai dalyvauja tęstiniame mokyme. Apie 60 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų išsilavinimą įgijo dar pagal sovietines mokymo programas, kurios buvo orientuotos į siauras ir buvusiai ūkio sistemai būdingas veiklos sritis. 2002–2003 m. ŠMM buvo išdavusi apie 300 leidimų darbo rinkos profesinio mokymo programų teikimui visoje Lietuvoje. 2001 m. ir 2003 m. profesinio mokymo, kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo kursuose respublikoje dalyvavo, atitinkamai 7,8 proc. ir 9,6 proc. bedarbių. Lėšos, skirtos valstybės sektoriaus dirbančiųjų kvalifikacijos tobulinimui, nuolat mažėjo (nuo 1999 iki 2001 m. šios lėšos sumažėjo beveik 40 proc. (Profesinio mokymo informacinė tarnyba, Finansavimas: Investicijos į žmonių išteklius, Vilnius, 2003 m.). Formaliam mokymui skirtų lėšų nepakanka, kad būtų suteikta galimybė visiems norintiems dalyvauti tęstinio mokymosi programose. Daugelis dirbančių ir mažesnes pajamas gaunančių suaugusiųjų neišgali susimokėti už kvalifikacijos tobulinimo kursus. Suaugusiųjų mokymas Tauragės rajone yra vykdomas dviejose institucijose. Tauragės rajone trūksta mokymo įstaigų, kurios teiktų efektyvų tęstinį suaugusiųjų mokymą. Suaugusiųjų švietimą Tauragės rajone vykdo Tauragės PRC (teikiamos 23 formalaus suaugusiųjų darbo rinkos profesinio mokymo ir 40 neformalaus mokymo programų), Tarptautinės policijos asociacijos Lietuvos skyriaus Tauragės poskyris (vykdomos 2 programos). Paprastai reikalaujama, kad siekiantys mokytis pagal šias programas turėtų bent pagrindinį išsilavinimą (13 programų), vidurinį išsilavinimą (10 programų) bei nebaigtą pagrindinį (2 programos). Iki 2001 m. veikė ir Tauragės apskrities regioninis kompiuterių mokymo centras, tačiau 2001 m. jis buvo perduotas Tauragės PRC. Taip pat veikia Tauragės suaugusiųjų bendrojo lavinimo centras, kuriame yra vykdomos 3 suaugusiųjų bendrojo lavinimo programos. Daugiausia suaugusiųjų formaliojo mokymo programų yra šiose srityse: inžinerinės profesijos, saugos ir transporto paslaugos, architektūra ir statyba, gamyba ir perdirbimas bei paslaugos asmenims. Darbo biržos duomenimis, 2002 m. Tauragės PRC buvo apmokyti 102 bedarbiai, 2003 m. numatoma apmokyti 214 bedarbių. PRC taip pat mokosi asmenys, kuriuos siunčia darbdaviai bei asmenys, patys savomis lėšomis mokantys už mokslą. Bendras apmokytų asmenų skaičius Tauragės PRC 2002 m. buvo 194, o 2003 m. planuojama apmokyti 690 suaugusiųjų. Tarptautiniame policijos asociacijos Lietuvos skyriaus Tauragės poskyryje 2002 m. kvalifikaciją pagal visas programas tobulino 49 asmenys; 2003 m. numatoma apmokyti daugiau kaip 100 pareigūnų. Tauragės suaugusiųjų bendrojo lavinimo centre 2002 m. vidurinį išsilavinimą įgijo 23 suaugusieji, 2003 m. – 36. Suaugusiųjų mokymo tinklas nėra išvystytas, naujausios tendencijos siejamos su nuotoliniu mokymu. 2003 m. dar negalime kalbėti apie gerai išvystytą suaugusiųjų mokymo tinklą Tauragės rajone. Visos suaugusiųjų mokymo institucijos savo veiklą vykdo Tauragės mieste. Šiose įstaigose mokosi daugiausia Tauragės miesto gyventojai, tuo tarpu jos nėra lengvai prieinamos kaimo vietovių atstovams. Siekiant padidinti suaugusiųjų mokymo prieinamumą, Tauragės PRC yra įkurta nuotolinio mokymosi klasė. Klasė įkurta įgyvendinant PHARE 2000 Ekonominės ir

100

socialinės sanglaudos programos finansuotą projektą „Regioninės nuotolinio profesinio mokymosi sistemos kūrimas Klaipėdos–Tauragės tiksliniame regione“. Šio projekto metu Tauragės ir Klaipėdos apskrityse iš viso buvo įsteigta 17 nuotolinio mokymo klasių, sukurta 30 mokymosi kursų ir atliktas bandomasis šių kursų teikimas. Diegiant nuotolinį suaugusiųjų švietimo būdą, aktualiausios yra šios problemos: • Specialistų, kurie gali rengti, teikti (kuruoti) šiuos kursus yra nedaug (todėl ir ateityje reikėtų plėtoti kompetencijas tų asmenų, kurie galėtų teikti nuotolinio mokymosi kursus bei kuruoti jų teikimą); • Rajono gyventojai (ypač kaimo vietovių) nepakankamai moka naudotis informacinėmis technologijomis (ir tuo labiau yra nesusipažinę su nuotolinio mokymosi kursams teikti naudojama WebCT aplinka).

Regioninio distancinio mokymo tinklo sukūrimas yra svarbus elementas, užtikrinant švietimo ir ugdymo prieinamumą rajono gyventojams. PHARE 2000 ekonominės sanglaudos programos projekto „Darbo rinkos poreikių analizė“ atlikto tyrimo duomenimis, 48,3 proc. respondentų mokymasis darbo vietoje yra priimtiniausia mokymosi ir kvalifikacijos tobulinimo forma, o 21,7 proc. pažymėjo būtent nuotolinį mokymą internetu. Esama situacija skatina naujų darbo rinkos mokymo programų kūrimą ir turimų tobulinimą. 2001–2006 m. Tauragės regiono plėtros plane pažymėta, kad liberalizuojant švietimo sektorių ir augant konkurencijai, gerės regiono švietimo ir ugdymo institucijų mokymo programų kokybė. Tačiau tam būtinos investicijos į regiono švietimo ir ugdymo institucijų mokymo infrastruktūros gerinimą, naujų darbo rinkos mokymo programų kūrimą ir esamų tobulinimą, švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacijos kėlimą. Šiandien egzistuoja atotrūkis tarp profesinio rengimo sistemoje parengtos darbo jėgos ir jai keliamų reikalavimų darbo vietoje. Darbo rinkoje nuolat daugėja aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų bei kvalifikuotų darbininkų poreikis (nekvalifikuotos darbo jėgos – neišvengiamai mažėja). Todėl darbo rinkos mokymo, kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo paslaugų paklausa turėtų žymiai išaugti. Remiantis aukščiau minėta „Darbo rinkos poreikių analize Klaipėdos – Tauragės, Utenos ir Marijampolės regionuose“, 80 proc. darbdavių teigia, kad jiems yra svarbi darbuotojų kvalifikacija ir profesiniai įgūdžiai, 40 proc. darbdavių patys apmoko savo darbuotojus, 27 proc. analizuoja mokymo poreikį, o 16 proc. darbdavių turi darbuotojų mokymo planus. Tyrimai rodo, kad gyventojų kompiuterinis raštingumas bei užsienio kalbos mokėjimas Tauragės regione yra nepakankamas. Kompanijos „Sic Gallup Media“ duomenimis, interneto skverbtis Lietuvoje yra viena mažiausių pasaulyje. Tauragės rajone interneto skverbties rodiklis yra blogesnis ir už Lietuvos vidurkį (Darbo rinkos poreikių analizė Klaipėdos–Tauragės, Utenos ir Marijampolės rajonuose, 2003). Žemam interneto naudojimo lygiui įtakos turi ekonominis rajono atsilikimas, palyginti žemas bendras gyventojų išsilavinimo lygis. Minėtosios darbo rinkos poreikių analizės tyrimo duomenimis, Tauragės apskrities įmonių vadovų nuomone, darbuotojams labiausiai trūksta mokėjimo dirbti kompiuteriu (tai nurodė 51 proc. respondentų) bei kompiuterių specialistų (38,7 proc.). 32,7 proc. respondentų teigė, kad darbuotojams reikia išmokti ar tobulinti užsienio kalbos žinias. Kitame tyrime dalyvavusių dirbančiųjų ir bedarbių nuomonė panaši: 38,9 proc. norėtų išmokti dirbti kompiuteriu, 56 proc. respondentų mano, kad reikia tobulinti mokėjimą dirbti kompiuteriu, o 41,7 proc. norėtų išmokti užsienio kalbą.

101

2.5.4. Savivaldybių, nacionalinės programos bei tarptautinių fondų parama sustiprintų mokymo/studijų institucijas Tauragės rajone

Tauragės rajone jau įgyvendinta nemažai projektų, kuriuos parėmė tarptautiniai fondai. Tauragės apskrityje (kartu su dar trimis tiksliniais regionais Lietuvoje) buvo įgyvendinama viena pirmųjų ES remiamų subsidijų programų Lietuvoje – PHARE 2000 komponentas, skirtas ekonominei ir socialinei sanglaudai. Tauragės rajono atstovai taip pat yra gavę SAPARD programos paramą įvairiems žmogiškųjų išteklių plėtros projektams. KTU studijos Tauragėje sėkmingai dalyvavo Lietuvos distancinio mokymosi programoje (rezultatas – įsigyta vaizdo konferencijų įranga). 2002–2003 m. iš PHARE 2000 ESS subsidijų programos KTU studijos gavo 135 tūkst. Lt mokymo programų kokybės gerinimui ir infrastruktūros stiprinimui. Šios programos paramą rajone taip pat gavo įvairūs projektai, susiję su suaugusiųjų švietimu (projektas „Tauragės regiono valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų mokymai regioninės užimtumo politikos srityje“), socialiai pažeidžiamų grupių asmenų integraciją į darbo rinką. Rajono mokymo įstaigos taip dalyvavo kuriant nuotolinio mokymosi tinklą Klaipėdos– Tauragės regione (iš viso regione sukurta 17 mokymo klasių). Nuotolinio mokymo infrastruktūra suteiks galimybę nutolusiems rajonams naudotis Klaipėdos miesto švietimo ir mokymo ištekliais, taip pat paįvairins mokymą, suteikdama galimybę mokytis pagal Vilniaus, Kauno mokymo institucijų bei įvairias užsienyje teikiamas nuotolinių studijų programas. Siekiant suteikti papildomas mokymosi galimybes kaimo vietovių gyventojams, Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2001 vasario 7 d. sprendimu „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros strateginių krypčių“ numatyta įsteigti 4 bendruomenės centrus, kurių viena iš funkcijų būtų „Vykdyti suaugusiųjų švietimą“. Žemiau pateikiamas apibendrintas pagrindinių profesinio mokymo, mokslo, suaugusiųjų švietimo sektoriuje Tauragės rajone vykdytų programų ir projektų aprašymas.

Programos pavadinimas Programai kelti uždaviniai Programos įgyvendinimo trumpas Programos Skirta lėšų, Lt Lėšų šaltinis įvertinimas įgyvendinimo pradžia ir pabaiga (metai, mėnuo) 1. „Traukinio principu“ paremta Paruošti bedarbius dalyvavimui Apmokyti 76 dalyviai 2002 10 – 2003 179104,71 PHARE mokymo programa – galimybė gauti darbo rinkoje 08 darbą

102

Programos pavadinimas Programai kelti uždaviniai Programos įgyvendinimo trumpas Programos Skirta lėšų, Lt Lėšų šaltinis įvertinimas įgyvendinimo pradžia ir pabaiga (metai, mėnuo) 2. Socialiai pažeidžiamų grupių Suteikti socialiniai pažeidžiamoms Apmokyti 130 asmenų , 25 iš jų 2002 10 – 2003 116768 PHARE asmenų integracija į darbo rinką grupėms asmenų (moterims iki 25 neįgalūs 08 m., taip pat auginančioms vaikus iki 8 m., bei toms, kurioms iki pensijos liko 10 m. bei neįgaliems asmenims) profesiją, padedant jiems integruotis į darbo rinką 3. Jaunimo iki 25 metų profesinis Gerinti praktinio mokymo įgūdžius Apmokyti 26 moksleiviai 2002 10 – 121647 PHARE gamybinio –praktinio darbo įgūdžių (staliaus kvalifikacijai) 2003 08 mokymas UAB „Nuokalnė“ įsteigtoje gamybinio praktinio mokymo rezervinėje bazėje 4. Regioninės nuotolinio profesinio Sukurti nuotolinio mokymosi tinklą Įsigyta nuotolinio mokymosi įranga 2002 09 – 100000 PHARE mokymosi sistemos kūrimas Parengta 30 nuotolinio mokymosi 2003 08 Klaipėdos – Tauragės tiksliniame kursų regione Atliktas bandomasis šių kursų teikimas 5. Žemdirbių testinio mokymo Tobulinti ūkininkų kvalifikaciją Patobulino kvalifikaciją 132 2003 06 – 2003 30720 SAPARD programa „Kompiuterinis ūkininkai 08 raštingumas ir informacinių technologijų panaudojimas“ 6. Žemdirbių testinio mokymo Tobulinti ūkininkų kvalifikaciją Patobulino kvalifikaciją 84 2003 07 – 2003 17920 SAPARD programa „Ūkininko ūkio veiklos ūkininkai 10 apskaita paprastąja sistema“ 7. Žemdirbių testinio mokymo Tobulinti ūkininkų kvalifikaciją Patobulino kvalifikaciją 36 2003 08 – 2003 23040 SAPARD programa „Ūkininko ūkio veiklos ūkininkai 09 apskaita taikant dvejybinį įrašą“ 8. Žemdirbių testinio mokymo Tobulinti ūkininkų kvalifikaciją Patobulino kvalifikaciją 24 2003 09 – 2003 2048 SAPARD programa „Vandentvarka žemės ūkininkai 10 ūkyje“

103

Programos pavadinimas Programai kelti uždaviniai Programos įgyvendinimo trumpas Programos Skirta lėšų, Lt Lėšų šaltinis įvertinimas įgyvendinimo pradžia ir pabaiga (metai, mėnuo) 9. Žemdirbių testinio mokymo Tobulinti ūkininkų kvalifikaciją Patobulino kvalifikaciją 24 2003 09 – 2003 3072 SAPARD programa „Kooperacija ir ūkininkai 10 kooperatyvų steigimas“

104

2.5.5. Profesinio mokymo, mokslo, suaugusiųjų švietimo sektoriaus SSGG analizė

Stiprybės 1. Rajone veikia dvi aukštąjį išsilavinimą teikiančios institucijos (padaliniai) 2. Aukštojo mokslo institucijų padalinių plėtimasis Tauragės rajone 3. Pakankamas profesinio mokymo institucijų tinklas, teikiantis pirminio profesinio mokymo paslaugas 4. Įsteigta nuotolinio mokymo klasė 5. Vietos valdžia, kitos organizacijos teikia materialinę paramą studijoms 6. Pradėta profesinio mokymo programų sistemos pertvarka 7. Rajone veikia teritorinė darbo birža, nukreipianti bedarbius mokytis darbo rinkos mokymo programose 8. Suaugusiųjų žmonių kvalifikacijos kėlimas bei perkvalifikavimas vykdomas Tauragės PRC

Silpnybės 1. 37 proc. rajono bedarbių neturi kvalifikacijos. 2. Dalies profesinio rengimo sistemoje parengtų specialistų kvalifikacija neatitinka šiuolaikinės darbo rinkos reikalavimų 3. Nepakankama pedagoginio personalo kompetencija įvairaus tipo mokymo institucijose 4. Pasenusi mokymo įstaigų įranga ir teikiamos mokymo programos neužtikrina mokymo kokybės. Mokymo priemonėms atnaujinti bei įrangai įsigyti investicijų iš biudžeto neskiriama 5. Nedidelės aukštojo mokslo studijų programų pasirinkimo galimybės 6. Neracionalus esamas profesinio mokymo programų tinklas neatitinka darbo rinkos poreikių, stokojama paslaugų sferos darbuotojų 7. Nėra išvystyto suaugusiųjų mokymo paslaugų tinklo, kuris sistemingai apimtų visą Tauragės rajoną 8. Nepakankamas darbo jėgos kompiuterinis raštingumas, blogas užsienio kalbų mokėjimas 9. Vangus studijų programų įvairovės plėtimasis pagal turinį bei formą Tauragės rajone 10. Nepakankamas nuotolinio mokymo tinklo išvystymas (ypač kaimiškuose rajonuose)

Galimybės 1. Kvalifikuotos darbo jėgos poreikio didėjimas. Lanksčių, gebančių laisvai bendrauti, mokančių užsienio kalbas, laisvai dirbančių kompiuteriu, turinčių verslumo gebėjimų, t.y. naujų pagrindinių įgūdžių, specialistų ir kvalifikuotų darbininkų paklausos didėjimas 2. Užimtumo didėjimas privačiame versle, ypač SVV sektoriuje 3. Naujų darbo rinkos profesinio mokymo programų poreikio formavimasis 4. Vietos verslininkų ir valdžios poreikio augimas skatinti žmonių išteklius, aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų plėtrą 5. Subalansuotos regioninės plėtros politikos įgyvendinimas Lietuvoje 6. Dalyvavimas ES struktūrinių ir kitų tarptautinių fondų (ES Leonardo, Socrates ir Youth) remiamuose projektuose

Grėsmės 1. Nepakankama mokytojų ir dėstytojų, teiksiančių naujas mokymo programas bei nuotolinio mokymo kursus, kvalifikacija 2. Daug gabaus jaunimo ir aukštos kvalifikacijos specialistų išvyks iš rajono 3. Žemas darbininkiškų profesijų prestižas 4. Politinis ir ekonominis nestabilumas 5. Investicijų į ūkio plėtrą regione stoka

105

2.6. SVEIKATOS IR SOCIALINĖS APSAUGOS SITUACIJOS ANALIZĖ

Pirminės sveikatos priežiūros grandis Tauragės rajone yra nepakankamai išplėtota, trūksta bendrosios praktikos gydytojų, nesuformuotas ambulatorinių paslaugų tinklas. Dėl nepakankamos ir pasenusios įrangos bei technologijų, ambulatorinio ligonių gydymo kokybė neatitinka dabarties reikalavimų. Tai atspindi ir rajono gyventojų sveikatos rodikliuose. Gyventojų sveikatos būklę apibūdinantys rodikliai – gyventojų mirtingumas, vidutinė gyvenimo trukmė ir kūdikių mirtingumas, atsilieka nuo respublikos sveikatos rodiklių vidurkio, o kai kurie yra vieni blogiausių šalyje. Kalbant apie socialines paslaugas, šių paslaugų poreikis Tauragės rajone turi tendenciją didėti, todėl būtina ieškoti efektyvesnių tokių paslaugų organizavimo bei teikimo būdų. Socialinių paslaugų tinklo išvystymas rajone yra nepakankamas tiek kiekybės, tiek kokybės atžvilgiu. Socialinių paslaugų teikimo reforma, kuri jau pradedama įgyvendinti rajone, galėtų sudaryti prielaidas planuoti, teikti ir organizuoti socialines paslaugas, patenkinant būtiniausius socialiai remtinų gyventojų poreikius.

2.6.1. Tauragės rajono gyventojų sveikata

Tauragės rajone ypač kaimo vietovėse maždaug 25 proc. gyventojų sudaro 60 metų ir vyresnio amžiaus žmonės. Sveikatos priežiūros paslaugų poreikis labai aktualus.

2.6.1. lentelė. Gyventojų pasiskirstymas mieste ir kaime Tauragės rajone Tauragės mieste Skaudvilės mieste Kaimo vietovėse Tauragės apskritis 52711 29124 2140 21447 134200 Šaltiniai: Tauragės rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros plėtojimo programa 2003–2005 m., Statistikos departamentas, 2003.

2.6.2. lentelė. Gyventojų struktūra pagal amžių Vaikai Proc. nuo Gyven–tojai Proc. nuo Gyven– Proc. nuo Nenurodė Iš 0–14 m. bendro 15–64 m. bendro tojai bendro viso skaičiaus skaičiaus >65 m. skaičiaus Tauragės 11457 21,73 33628 63,79 7 622 14,45 4 0,0 527 rajone 07 11 Lietuvoje 679984 19,51 2314 313 66,42 489348 14,04 327 0,0 348 09 397 2 Šaltiniai: Tauragės rajono savivaldybės duomenys 2003, Lietuvos statistikos departamentas, 2003.

Tauragės rajonas yra vidutinis rajonas pagal gyventojų skaičių. 2003 m. rajone gyveno 52711 žmonių. Mieste gyveno 31264 žmonės (arba 59,3 proc.) visų gyventojų, kaime – 21447 žmonės (arba 40,7 proc. visų gyventojų). Demografiniai duomenys rodo, kad darbingo amžiaus žmonių nuo 15 iki 64 m. grupė, palyginus su visais rajono gyventojais, sudaro 63,79 proc. ir tai yra mažiau, nei vidutiniškai Lietuvoje (66,42 proc.). Gyventojų sveikatos būklę apibūdinantys rodikliai: gyventojų mirtingumas, vidutinė gyvenimo trukmė ir kūdikių mirtingumas yra prastesni, nei vidutiniškai respublikoje. Dėl nuolat mažėjančio gimstamumo (8,8 vidutiniškai 1000 gyventojų 2002 m.) natūralusis gyventojų prieaugis rajone yra neigiamas bei vienas žemiausių Respublikoje. Rajono gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė yra mažesnė už Lietuvos vidurkį ir 2002 m. siekė 71,9 m. (Lietuvoje – 72,9 m.). Tauragės vyrų vidutinė gyvenimo trukmė buvo pati trumpiausia Lietuvoje – 63,7 m. Kūdikių

106

mirtingumas rajone yra taip pat didesnis už šalies vidurkį (nors pastaruoju metu – mažėjo). Tuo tarpu rajono vaikų sergamumas – didėjo, įskaitant sergančiuosius tokiomis pavojingomis ligomis, kaip bronchų astma, cerebrinis paralyžius. Apie sergamumą tuberkulioze galima spręsti pagal Tauragės apskrities rodiklį: 67,8 sergantieji šimtui tūkstančių gyventojų (tuo tarpu, šalies vidurkis – 63,69). Susirūpinimą kelia didėjantis psichoaktyvių medžiagų vartojimas, daugėja asmenų, priklausomų nuo narkotikų, didėja rizika užsikrėsti ŽIV, hepatitais. Sergamumas psichikos ligomis rajone sudaro 61,8 sergančiųjų tūkstančiui gyventojų ir turi tendenciją mažėti.

2.6.3 lentelė. Gyventojų sveikatos vertinimo rodikliai ES vidurkis Lietuva Tauragės Netolygumo rajonas įvertinimas lyginant su ES Mirtingumas 1000 gyv. 9,9 11,6 12,1 Nedidelis Gimstamumas 1000 gyv. 10,7 9,1 8,8 Nedidelis Kūdikių mirtingumas 1000 gyv. 5,1 7,8 7,86 Didelis Vidutinė gyvenimo trukmė 74,9 72,9 71,91 Vidutinis Sergamumas TBC 100 000 gyv. 10,1 63,8 67,8 Didelis Šaltiniai: Lithuania offers: Health in Lithuania. Special edition, 2002/2; Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenų bazė, 2002; Tauragės apskrities visuomenės sveikatos centro duomenys, 2002.

Palyginti prastus gyventojų sveikatos rodiklius galima paaiškinti tuo, kad rajono sveikatos apsaugos sektoriaus infrastruktūra yra išvystyta nepakankamai, sveikatos priežiūros įstaigų techninis ir technologinis aprūpinimas – menkas. Bendras Tauragės rajono (kaip ir visos Lietuvos) sveikatos priežiūros įstaigų kompiuterizacijos lygis yra žemas, įranga – pasenusi, o informacinės technologijos menkai panaudojamos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Rajono gyvenamosios aplinkos kokybė taip pat iš dalies prisideda prie gana prastos gyventojų sveikatos situacijos rajone: vandens nuotekų ir vandentvarkos sistema nepakankamai išplėtota, todėl geriamo vandens kokybė yra palyginti prasta. Visuomenės žinių tyrimai rodo, kad rajono gyventojų žinios apie sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą yra paviršutiniškos. Tauragės visuomenės sveikatos centras, vykdydamas „Visuomenės sveikatos priežiūros stiprinimo integruojantis į ES sveikatos sistemą“ programą 2003–2006 m. pradeda įgyvendinti visuomenės sveikatos reformą. Savivaldybėje kuriamas visuomenės sveikatos biuras, kuris ir įgyvendins pagrindinius programos tikslus: stiprinti rajono gyventojų sveikatą ir ligų prevenciją, operatyviai reaguoti į grėsmę visuomenės sveikatai, sukurti sveikatos informacijos tinklą. Bendros praktikos gydytojų kiekis ir gydytojų persikvalifikavimo į šeimos gydytojus tempai neužtikrina sėkmingo pirminės sveikatos priežiūros restruktūrizavimo. Medicinos personalo kvalifikacija yra vienas veiksnių, leidžiančių tikėtis gerų rezultatų siekiant įgyvendinti nacionalinę sveikatos politiką. Rajono gydytojų ir slaugos darbuotojų kvalifikacija sistemingai tobulinama ir vertinama, vykdant kvalifikacijos kėlimą ir licencijavimą. Rajone pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia 62 gydytojai ir 140 slaugytojų, tačiau medicinos personalo skaičius, tenkantis 10 000 gyventojų yra žemesnis už respublikos vidurkį (atitinkamai – 40,02 gydytojų ir 77,74 slaugytojų). Stomatologinę pagalbą teikia 10 gydytojų stomatologų, tai taip pat mažiau, nei vidutiniškai respublikoje (7,1 stomatologų 10000 gyventojų). Bendros praktikos gydytojo kvalifikaciją turi 6 gydytojai. 7 gydytojai studijuoja ir siekia įgyti BPG licenciją.

107

Pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas bei kokybė Tauragės rajone ypač kaimo apylinkėse yra nepakankama. Tauragės miesto ir rajono gyventojams pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikia Pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC), turintis ir suaugusiųjų 6 lovų dienos stacionarą, bei privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Tauragės rajono PSPC priklauso 17 kaimo bendruomenės sveikatos punktų, kurie aptarnauja 16286 kaimo gyventojus (2003 m.). Turint omenyje, kad kaimo vietovėse iš viso yra 21447 gyventojai, akivaizdu, kad ne visi kaimo gyventojai gauna pirminės sveikatos priežiūras paslaugas. Apsilankymų pas gydytojus skaičius Tauragės rajono PSPC 2002 m. buvo 3,5 karto vienam gyventojui per metus, kai Lietuvos rodikliai 2001 ir 2002 metais buvo atitinkamai 6,5 ir 6,3 karto. Tai leistų daryti prielaidą, kad sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas yra nepakankamas dėl pirminės sveikatos priežiūros įstaigų išdėstymo netolygumo, dėl nepakankamų visuomenės žinių apie sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą, iš dalies – ir dėl ekonominių sunkumų. Gyventojams teikiamos ambulatorinės pagalbos rodikliai bei ilgalaikio ligonių stebėjimo rodikliai yra žemesni, nei Lietuvos vidurkis. Asmens sveikatos priežiūros (įskaitant bendros praktikos) gydytojų kabinetų tinklas nesudaro galimybės priartinti sveikatos priežiūros paslaugas prie gyventojų. Nepakankamai išvystyta ir vyresnio amžiaus žmonių sveikatos priežiūra bei ambulatorinių slaugos paslaugų teikimo sistema. Vyksta pirminės sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimas pagal sudarytą Tauragės rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros plėtojimo programą 2003–2005 m. Programoje numatyta: • Parengti ir perkvalifikuoti pirminėje sveikatos priežiūros grandyje dirbančius gydytojus į bendros praktikos gydytojus; • Plėtoti ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas; • Racionaliai planuoti PSP įstaigų išsidėstymą savivaldybės teritorijoje; • Prevencinės, profilaktinės ir sveikatinimo veiklos didinimas. Programai įgyvendinti ir vykdyti restruktūrizavimo strategijos priežiūrą, įsteigtas savivaldybės gydytojo etatas, o tai leis užtikrinti programos įgyvendinimą ir priežiūrą.

2.6.2. Socialinės apsaugos klausimai Tauragės rajone

Senėjantiems Tauragės rajono (kaip ir visos Lietuvos) gyventojams socialinės paslaugos tampa vis aktualesnės. Socialinių paslaugų pagrindinis tikslas – grąžinti žmogaus gebėjimą pasirūpinti savimi ir integruotis į visuomenę. Socialinės paslaugos ypač svarbios socialinės atskirties grupėms: seniems žmonėms, žmonėms su negalia, vaikams, socialinės rizikos grupėms. Skurdas, socialinė atskirtis, priklausomybė nuo valstybės mokamų socialinių pašalpų, žemas pragyvenimo lygis, stabdo rajono ekonomikos vystymąsi ir rajono žmonių gerovę. Pagal pagrindinius žmogaus socialinės raidos indekso komponentus (nustatytus Jungtinių Tautų vystymo programoje) – vidutinės būsimo gyvenimo trukmės rodiklį, išsimokslinimo pasiekimo indeksą bei BVP, tenkantį vienam gyventojui, Lietuva 2002 m. užėmė 45–ą vietą tarp pasaulio valstybių (indekso vertė buvo lygi 0,824). Tauragės rajonui šis indeksas nėra atskirai apskaičiuotas, tačiau akivaizdu, kad jis būtų vienas žemiausių Lietuvoje. 2002 m. Tauragės rajono savivaldybėje socialinės paramos administravimas atskirtas nuo paslaugų teikimo. Tauragės rajono socialinių paslaugų centras (savivaldybės biudžetinė įstaiga) vykdo socialinių paslaugų ir kitos socialinės paramos teikimą rajono gyventojams. Turint omenyje, kad 18,7 proc. bendro Tauragės savivaldybės biudžeto dalies tenka socialinei apsaugai, būtina ieškoti

108

būdų, kaip turimus savivaldybės išteklius racionaliau ir efektyviau panaudoti teikiant socialines paslaugas rajono gyventojams. Šiuo metu stacionarios globos paslaugos Tauragės rajone teikiamos Lauksargių globos namuose, Tauragės vaikų globos namuose „Šaltinėlis“, Skaudvilės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje bei vaikų reabilitacijos centre-mokykloje „Pušelė“. Alternatyvios stacionarioms paslaugoms socialinės pagalbos formos (pagalba namuose, dienos globos bei laikino apgyvendinimo paslaugos) plėtojamos nepakankamai. Pagalbos namuose paslaugas teikia 12 lankomosios priežiūros darbuotojų, tai nepakankamas skaičius, kad galėtų patenkinti pagalbos namuose poreikį. Nuo 2002 m. pradėta vykdyti socialinių paslaugų reforma rajone, tačiau socialinių paslaugų tinklo išvystymas yra nepakankamas. Socialinėms problemoms spręsti nepakanka esamos infrastruktūros, nes didėjantis socialinių paslaugų poreikis reikalauja ieškoti efektyvesnių tokių paslaugų organizavimo ir teikimo būdų, didinti socialinių paslaugų įvairovę, plėsti jų rinką, mažinti socialinių paslaugų sąnaudas bei užtikrinti gerą jų kokybę. Tauragės savivaldybėje nėra atliekami socialiniai tyrimai, kurie padėtų nustatyti ir įvertinti socialinių paslaugų poreikius. Įgyvendinant Vyriausybės 2001–2004 m. programą, 2002 m. pradėta socialinių paslaugų teikimo reforma, kurią numatoma vykdyti etapais. 2002–2004 metais savivaldybėms keliamas uždavinys parengti pagrindines reformos priemones. 2005–2010 m. bus pradėtas įgyvendinti naujas socialinių paslaugų modelis, vadovaujantis savivaldybėse parengta socialinių paslaugų teikimo strategija. Rajono Socialinių paslaugų centras teikia socialines paslaugas Tauragės rajono gyventojams. Centre dirba 13 socialinių darbuotojų ir 17 padėjėjų, tačiau akivaizdžiai trūksta socialinių darbuotojų, psichologų ir kitų specialistų, ypač tokių, kurie dirbtų su socialinės rizikos grupėmis bei smurtą patyrusiais žmonėmis. Centras organizuoja socialiai remtinų asmenų maitinimą, neįgaliųjų aprūpinimą kompensacine technika, gyvenamojo būsto bei aplinkos pritaikymą, teikia transporto paslaugas. Teikiamos socialinės paslaugos į namus vienišiems, seniems ir neįgaliems asmenims. Centras orientuojasi į socialinių paslaugų teikimą pagyvenusiems asmenims, tačiau neteikiamos arba beveik neteikiamos pagalbos namuose paslaugos rizikos grupės šeimoms, auginančioms vaikus, vaikams su negalia, smurtą patyrusiems asmenims. Tik 2003 m. įsteigtas lankomos priežiūros namuose darbuotojos etatas darbui su socialinės rizikos šeimomis. Tačiau vieno darbuotojo nepakanka. Kaip matyti iš darbo rezultatų, tokių darbuotojų etatų steigimas yra tikslingas ir reikalingas. Tokių darbuotojų suteikiama informacija apie socialinės paramos įstaigas, teikiamą paramą, tarpininkavimas ir atstovavimas šeimos interesams kitose institucijose, konsultavimas dėl namų ūkio tvarkymo bei vaikų auklėjimo ir priežiūros yra labai naudingas. Aktyviai veikia rajono Vaikų teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius. Jis organizuoja ir įgyvendina vaikų socialinės apsaugos programas rajone, socialinės paramos teikimą savivaldybėje, rengia socialinės paramos bei invalidų socialinės integracijos programas ir jas įgyvendina. Vaikų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, nuo 1995 m. rizikos grupės šeimų, auginančių vaikus, skaičius išaugo nuo 120 iki 540. Teikiamų paslaugų šioms šeimoms ir jų vaikams nepakanka, ypač trūksta dienos centrų vaikams (veikia 1 nevyriausybinės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ dienos centras, kurį lanko 15 vaikų). Dienos centrų plėtra sumažintų be tėvų globos liekančių vaikų iš rizikos grupės šeimų skaičių. Per praėjusį dešimtmetį išryškėjo neįgaliųjų skaičiaus didėjimo tendencija. 2002 m. Tauragės rajone invalidumas buvo nustatytas 650 suaugusių ir 287 vaikams. Tuo tarpu viena svarbiausių šios srities problemų – neįgaliųjų reabilitacijos procesas yra ne visas, veikia tik medicininės reabilitacijos modelis.

109

Svarbu užtikrinti reabilitacijos proceso tęstinumą – profesinę, socialinę reabilitaciją, siekiant galutinio tikslo – įdarbinimo. Centralizuotose įstaigose vieno žmogaus su negalia išlaikymui skiriama iki 1500 Lt per mėnesį, o vieno žmogaus su negalia išlaikymas dienos užimtumo tarnybose kainuoja 500–800 Lt, todėl akivaizdu, kad žmonėms su negalia būtina formuoti (bendruomenės lygyje) socialinių paslaugų, užimtumo ugdymo ir savarankiško gyvenimo formavimo tarnybų tinklą. Finansinė parama neįgaliesiems teikiama iš valstybinės žmonių su negalia reabilitacijos ir integracijos programos. Remiamos įvairios neįgaliųjų visuomeninių organizacijų ir valstybinių institucijų programos, skirtos neįgaliųjų specifinių poreikių tenkinimui, medicininei, profesinei bei socialinei reabilitacijai. Šios programos lėšos šiuo metu yra vienas iš pagrindinių šaltinių, iš kurio steigiamos naujos alternatyvios bendruomenės tarnybos. Neįgaliųjų integracijos programą rajone neprigirdintiems vaikams vykdo bendrija „Prasmė“, sutrikusios psichikos žmonių bendrija, aklųjų ir silpnaregių Tauragės rajono organizacija, vaikų reabilitacijos centras-mokykla „Pušelė“, socialinės pagalbos ir invalidų reabilitacijos centras, kurčiųjų draugija, socialinių paslaugų centras, vykdo bendrija Vaikų teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius, rajono invalidų draugija. Įgyvendinant šią programą, sprendžiamos neįgaliųjų užimtumo, aprūpinimo kompensacine technika, būsto pritaikymo invalidų poreikiams, įdarbinimo problemos. Rengiami seminarai, vasaros stovyklos, teikiamos socialinės paslaugos, organizuojami kompiuterinio raštingumo kursai. Nuo 1998 m. rajone vykdoma invalidų integracijos programa. 2003 m. šios programos įgyvendinimui skirta 15000 Lt, tačiau poreikis iš tiesų yra žymiai didesnis. 2004 m. lėšų poreikis invalidų integracijos programai yra apie 120 tūkst. Lt. 2003 m. panaikintas socialinės pašalpos skyrimas ir mokėjimas išimties tvarka, todėl šiuo metu atsitikus nelaimei ar dėl sunkios materialinės padėties Tauragės rajono gyventojai gali kreiptis tik dėl vienkartinės pašalpos skyrimo, kurios dydis – iki 1 MGL; tik stichinės ar ekologinės nelaimės padariniams likviduoti – iki 2 MGL. Dėl šios paramos gavimo šeima gali kreiptis tik kartą per metus. Vis daugiau rajono gyventojų gyvena skurdžiai ir gauna socialinę paramą. Nedarbo lygis Lietuvoje 2002 m. siekė 10,9 proc., tuo tarpu Tauragės rajone – 14,7 proc. Skurdo lygio rodiklis, skaičiuojamas pagal fiksuotą santykinę skurdo ribą, 2002 m. sumažėjo tik miesto gyventojams, tuo tarpu kaimo gyventojų skurdo lygio rodiklis išaugo. Teigiamą įtaką pragyvenimo lygio augimui (ypatingai kaimo vietovėse) galėtų turėti sėkmingas SAPARD, o ateityje – ir ES struktūrinių fondų lėšų įsisavinimas. Didelis nedarbas bei gyventojų turtinė diferenciacija atsispindi šeimos problemose: mažėja gimstamumo lygis, gausėja socialiai silpnų bei skurstančių šeimų. Vaiko teisių apsaugos skyriaus įskaitoje iš viso užregistruotas 241 vaikas likęs be tėvų globos. Pagal galiojančią valstybinę šeimų ir vaikų rėmimo sistemą, šeimoms ir vaikams mokamos socialinės išmokos ir teikiamos socialinės garantijos bei lengvatos. Tauragės rajone teikiama laikino apgyvendinimo paslauga. Įkurti nakvynės namai, tačiau nėra krizių centro, kuriame būtų galima apgyvendinti ir suteikti reikiamą psichologinę pagalbą asmenims, patyrusiems smurtą ar prievartą. Rajone visiškai nėra teikiamos dienos globos paslaugos pagyvenusiems ir neįgaliems žmonėms, nėra dienos prieglaudos rizikos grupės asmenims. Toks dienos centras galėtų būti steigiamas restruktūrizavus vaikų polikliniką Tauragėje. Taip pat reikalinga, tačiau šiuo metu neteikiama psichologinė pagalba šeimoms ir socialinių sunkumų turintiems asmenims; tokia pagalba padėtų spręsti socialinės integracijos ir darnos šeimoje klausimus.

110

Rajone visai neplėtojamos pagalbos namuose paslaugos socialinės rizikos gyventojų kategorijoms kaimo seniūnijose. Šiose seniūnijose pragyvenimo lygis dar žemesnis nei mieste, o paslaugų pasiūla – minimali. Siekiant sustiprinti šeimos stabilumą ir padėti patiems tėvams auginti savo vaikus, būtina socialinę pagalbą šeimai orientuoti į bendruomeninio tipo socialinių paslaugų šeimai bei vaikams plėtojimą. Kaimo bendruomenių, kurios galėtų padėti spręsti socialines problemas kaime, arba nėra, arba jos dar tik kuriasi.

111

2.6.3. Pagrindinių sveikatos apsaugos sektoriuje vykdytų programų aprašymas

Programos pavadinimas Programai kelti uždaviniai Programos Įgyvendinimo Skirta lėšų Lėšų šaltinis įgyvendinimo pradžia ir trumpas įvertinimas pabaiga (metai, mėnuo)

1. Vaikų ir paauglių nusikalstamumo Užimtumo didinimas Sėkmingai įgyvendinta Vykdoma nuo 24 tūkst.Lt 17 tūkst. Lt iš valstybės prevencija Dalyvių lavinimas 11 programų 1998 m. biudžeto Įdarbinimo paskatinimas 7 tūkst. Lt iš savivaldybės biudžeto 2. Vaikų poilsio organizavimas Užimtumo didinimas N/d Vykdoma nuo 35 tūkst.Lt 25 tūkst. Lt iš valstybės Poilsio organizavimas 1995 m. biudžeto Sveikatingumo didinimas 10 tūkst. Lt iš savivaldybės biudžeto 3. Invalidų integracijos programa Užimtumo didinimas Programa Vykdoma nuo 15 tūkst. Lt 15 tūkst.Lt iš savivaldybės Aprūpinimas kompensacine įgyvendinama tik iš 1997 m. (2003 m.) biudžeto technika dalies dėl lėšų trūkumo Įsidarbinimo galimybių Numatomas poreikis 120,9 didinimas, Socialinių paslaugų tūkst.Lt teikimas

112

2.6.4. Sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos SSGG analizė

Stiprybės 1. Paruošta teisinė sveikatos priežiūros bazė 2. Vykdomas asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo restruktūrizavimas 3. Pradėta įgyvendinti socialinių paslaugų teikimo reforma 4. Socialinių paslaugų kokybės gerėjimas apspręstas aukštos socialinių paslaugų tiekėjų kvalifikacijos 5. Nuo 1996 m. vykdoma invalidų integracijos programa 6. Gerai organizuota vaikų teisių apsaugos ir socialinės paramos tarnyba

Silpnybės 1. Gyventojų sveikatos rodikliai, gyventojų mirtingumas, vidutinė gyvenimo trukmė, kūdikių mirtingumas, rodo blogą rajono gyventojų sveikatos būklę 2. Nepakankamas sveikatos priežiūros tinklo restruktūrizavimas ir šeimos gydytojo institucijos formavimas 3. Sveikatos priežiūros įstaigų techninis ir technologinis aprūpinimas neužtikrina aukštos sveikatos priežiūros paslaugų kokybės 4. Visuomenės žinių lygis apie sveiką gyvenseną yra gana žemas 5. Susiformavusi nepalanki stacionarinių ir ambulatorinių paslaugų proporcija, dėl pernelyg aukšto hospitalizacijos lygio lemia sveikatos apsaugos resursų neefektyvų panaudojimą 6. Nesukurta socialinių paslaugų ir socialinės apsaugos plėtros strategija rajone 7. Nepakankamai išplėtotos alternatyvios socialinių paslaugų pagalbos formos: pagalba namuose, dienos globos bei laikino apgyvendinimo paslaugos 8. Socialinių paslaugų infrastruktūros netolygumas ir nepakankamumas 9. Neteikiamos paslaugos psichologinį, fizinį, seksualinį smurtą patyrusiems vaikams ir suaugusiems (ypač moterims)

Galimybės 1. Dalyvavimas investicinėse sveikatos priežiūros programose, tarptautinėse sveikatos priežiūros programose, pritraukiant ES struktūrinių fondų lėšas 2. Intensyvesnis bendradarbiavimas tarp visuomenės sveikatos priežiūros ir pirminės sveikatos priežiūros ligų profilaktikos ir prevencijos srityje 3. Rajono ekonomikos pakilimas, kuris leistų sumažinti bedarbystės ir skurdo problemas

Grėsmės 1. Mažėjantis gimstamumas, senstantys gyventojai gali lemti vis didėjantį sveikatos priežiūros paslaugų ir išlaidų joms kompensuoti poreikį 2. Nedarbas, kitos ekonominės bei socialinės sąlygos turės neigiamos įtakos gyventojų sveikatai (toliau daugės gyventojų, priklausomų nuo alkoholio, tabako, narkotikų) 3. Nepakankamas sveikatos apsaugos finansavimas gali pabloginti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę 4. Darbingo amžiaus gyventojų išvykimas iš rajono

113

2.7. APLINKOS APSAUGOS SEKTORIAUS SITUACIJOS ANALIZĖ

Aplinkos apsaugos sektoriuje daugiausia dėmesio skiriama atliekų tvarkymo, nuotekų surinkimo, nuotekų valymo sistemų plėtojimui, geriamo vandens kokybės gerinimui, paviršinio vandens telkinių tvarkymui, aplinkos oro taršos prevencijai ir žaliųjų plotų tvarkymui. Teigiamos įtakos Tauragės rajono savivaldybės plėtrai turi patirtis įsisavinant ES paramą atliekų srityje, parengti vandens ir atliekų sektorių plėtros planai, Europos svarbos saugomų teritorijų buvimas. Neigiami plėtros veiksniai apima administracinių gebėjimų įsisavinti ES paramą stoką, neišplėtotas atliekų tvarkymo, vandentiekio, vandenvalos sistemas, neefektyvų šilumos ūkį, prastą bemotorio transporto priemonių infrastruktūrą.

2.7.1. Atliekų tvarkymas

Tauragės rajono savivaldybėje tobulinamas atliekų tvarkymas, sudarantis prielaidas žymiai sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Įgyvendinant ES ir Lietuvos atliekų tvarkymo reikalavimus, Tauragės rajono savivaldybei būtina įdiegti regioninę atliekų tvarkymo sistemą, kuri išspręs atliekų rūšiavimo, perkrovimo, stambiagabaričių atliekų surinkimo bei kompostavimo klausimus. Pagal ES atliekų tvarkymo reikalavimus iš miestų iki 2004 m. būtina surinkti visas atliekas, iš gyvenviečių – 80 proc. ir iš individualių sodybų – 50 proc. (iki 2007 m.). Be to, iki 2010 m. 11 proc. visų surinktų atliekų turi būti perdirbama, o 14 proc. surinktų atliekų turi sudaryti organinės atliekos (arba ketvirčiu reikia sumažinti organinių atliekų, deponuojamų sąvartyne, kiekį, lyginant su 2000 m.). Visos kitos atliekos, kurios nėra perdirbamos arba kompostuojamos, bus deponuojamos sąvartyne. Esamas Tauragės rajono savivaldybės Ližių sąvartynas neatitinka aplinkos apsaugos reikalavimų ir daro neigiamą poveikį aplinkai. Šiuo metu atliekos renkamos 5,6 ha ploto sąvartyne, esančiame apie 4 km nuo Tauragės miesto centro, šalia Tauragės miesto buitinių nuotekų valymo įrenginių. Šis sąvartynas yra įrengtas buvusiame žvyro karjere Jūros ir Šešuvies upių santakoje bei Jūros ir Šešuvies upės ichtiologinių draustinių teritorijoje. Sąvartynas eksploatuojamas nuo 1968 metų ir jame deponuota apie 200 000 tonų atliekų. Sąvartyno filtratas patenka į gruntinius vandenis ir neigiamai veikdamas hidrogeologines sąlygas daro įtaką ichtiologiniam upių draustiniui. Todėl tolimesnė Ližių sąvartyno eksploatacija negalima. Sąvartyną eksploatuoja ir atliekų surinkimą Tauragės ir Skaudvilės mieste organizuoja UAB „Dunokai“. Kaimuose atliekų surinkimą organizuoja seniūnijų seniūnai. Dažnai atliekas į sąvartyną veža patys gyventojai. Todėl būtina įrengti naują modernų sąvartyną, kuris taps Tauragės regiono atliekų tvarkymo sistemos dalimi. Regioninė atliekų tvarkymo sistema apims visas keturias Tauragės apskrities savivaldybes (Tauragės, Jurbarko, Šilalės rajonų ir Pagėgių). 16 000–26 000 t per metus (44–71 t per dieną) pajėgumo sąvartynas apims 9,9 ha žemės ir bus rengiamas Žygaičių seniūnijoje, Leikiškių kaime. Atstumas nuo Tauragės miesto centro sieks 9 km. Leikiškių sąvartynas planuojamas 20 metų, per kuriuos bus deponuota daugiau kaip 500,000 t arba 625,000 m3 atliekų. Žaliųjų atliekų kompostavimui Leikiškių sąvartyne bus įrengta 0,6–ha aikštelė, paliekant 0,4 ha plotą rezervinei kompostavimo aikštelei, planuojamai įrengti po 2010 metų. Sąvartyne taip pat bus įrengta atliekų rūšiavimo linija perdirbamoms atliekoms (stiklo duženoms, makulatūrai ir metalinėms atliekoms) rūšiuoti. Planuojamas linijos pajėgumas – 6,000 t per metus. Be to, Tauragės rajone savivaldybės teritorijoje bus įrengta 1 perkrovimo stotis ir stambiagabaričių atliekų surinkimo stotis, kurioje bus renkamos ir buityje susidariusios pavojingos atliekos.

114

Įrengus naują sąvartyną Tauragės regione, žymiai sumažės tarša į gruntą, nebus teršiamos Jūros ir Šešuvies upės. Tauragės regione kuriama decentralizuota atliekų surinkimo sistema. Atliekų sistemai administruoti 2002 metais įkurtas RATC. RATC funkcijos apima regioninio sąvartyno įrengimą ir eksploatavimą, 4 perkrovimo stočių, 4 žaliųjų atliekų tvarkymo aikštelių bei atliekų surinkimo ir transportavimo iš perkrovimo aikštelių į sąvartyną sistemos administravimą. Atliekas iš gyventojų surenka ir į perkrovimo aikšteles pateikia kitos bendrovės, atrinktos konkurso tvarka. Norint išvengti taršos objektų – nesankcionuotų sąvartynų, kaimuose būtina plėsti konteinerių tinklą. Iš dvylikos nesankcionuotų sąvartynų Tauragės rajono savivaldybėje 2004 metais buvo likę devyni. 2003 metais atliekų išvežimo sutartys buvo sudarytos su 60 proc. rajono fizinių asmenų ir apie 85 proc. rajono juridinių asmenų. Kaimuose tik apie 20 proc. gyventojų naudojasi konteinerine atliekų surinkimo sistema. Gyvenvietėse ir kaimuose planuojama pastatyti 5 m3 talpos konteinerius, į kuriuos bus surenkamos atliekos iš individualių sodybų. Be to, plėtojant atliekų rūšiavimą, reikėtų skatinti antrinių žaliavų perdirbimo verslą savivaldybės teritorijoje. Lentelėje žemiau pateikiamas konteinerių ir sunkvežimių skaičius, būtinas buitinių atliekų surinkimui iš gyventojų Tauragės rajono savivaldybėje.

2.7.1. lentelė. Orientacinis konteinerių ir sunkvežimių skaičius reikalingas atliekų surinkimui Tauragės rajono savivaldybės mieste ir gyvenvietėse Tauragės mieste Tauragės rajono gyvenvientėse Didelių Mažų Šiukšliavežių konteinerių konteinerių Konteinerių sk. Šiukšliavežių sk. sk. sk. sk. 192 3000 1,7 77 0,2 Šaltinis: Tauragė region waste management systems development Lithuania. Opening of Leikiškės landfill closure of Ližiai landfill Informational material for selective environmental impact assessment, UAB FIDA, 2001

Pavojingų atliekų susikaupimo vietų Tauragės rajone yra nedaug. Egzistuoja viena naudotų automobilių padangų surinkimo aikštelė, priklausanti individualiai įmonei. Seni pesticidai jau iki 2003 metų buvo išvežti iš rajono teritorijos į Vokietiją utilizuoti. Liuminescencinės lempos renkamos ir periodiškai išvežamos įmonėms, perdirbančioms ar saugojančioms pavojingas atliekas. Tačiau, reikėtų pažymėti, kad, kaip ir daugelyje Lietuvos savivaldybių, neišspręstas medicininių atliekų surinkimo (iš buities) ir tvarkymo klausimas. Regioninė atliekų tvarkymo sistema bus įgyvendinama 2 etapais. 1 etapas (2003 – 2006 m.) apims Ližių sąvartyno uždarymą ir Leikiškių sąvartyno įrengimą, 2 etapas apims mažų nesankcionuotų sąvartynų uždarymą. Perkrovimo stočių ir stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių statybos darbai turi prasidėti 2004 m. Ližių sąvartyno uždarymo darbai ir naujo sąvartyno įrengimo darbai turėtų prasidėti 2004 m. antrojoje pusėje, o Leikiškių sąvartyne atliekas deponuoti planuojama pradėti 2005 m. Be to, tiek pirmame, tiek ir antrame atliekų tvarkymo sistemos plėtros etapuose bus plečiamas konteinerių tinklas. Tauragės rajono savivaldybės administracija daug dėmesio skiria atliekų tvarkymo sistemos tobulinimui. Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2002 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. 764 buvo patvirtintos Tauragės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, plėtojimo ir eksploatavimo taisyklės. 2001 metais UAB „Ekobalt“ parengė Tauragės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo planą,

115

kuriame apibrėžti visos atliekų tvarkymo sistemos tikslai. Taigi, šios taisyklės ir planas yra pagrindas atliekų tvarkymo sistemos plėtrai.

2.7.2. Vandentvarka

Vandentvarkos sistema lemia tiek paviršinio vandens, tiek geriamo vandens kokybę, todėl būtina ją tobulinti, rekonstruojant ir plečiant vandentiekį ir nuotakyną bei vykdant paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbus. Siekiant išlaikyti gerą paviršinio vandens kokybę rajone, reikia modernizuoti nuotekų valymo įrenginius. Daugelis nuotekų valymo įrenginių, kaip ir visoje šalyje, dirba neefektyviai ir išnaudoja tik nedidelę dalį projektinių pajėgumų. Ližiuose, greta sąvartyno, įrengti Tauragės miesto nuotekų valymo įrenginiai 2003 metais dirbo tik apie 30% pajėgumu (projektinis našumas 18 800 m3/p). Skaudvilės valymo įrenginiai dirbo tik apie 15 proc. pajėgumu. Kiekvienoje seniūnijoje yra/buvo mechaninio arba biologinio valymo įrenginiai, tačiau dauguma įrenginių yra nusidėvėję ir neišvalo nuotekų iki nustatytų reikalavimų. Gaurės ir Lomių valymo įrenginių statyba pradėta, bet nebaigta. Kai kuriose gyvenvietėse įrenginių iš viso nėra arba jie neveikiantys (Trepai, Lomiai, Pilsūdai, Kęsčiai, Baltrušaičiai, Kunigiškiai). Tuo tarpu Baltrušaičių, Gaurės, Kunigiškių gyvenvietės yra įsikūrusios šalia Šešuvies upės – didžiausio Jūros ichtiologinio draustinio intako. Išimtis yra Lauksargių, Žygaičių ir Batakių biologiniai–anaerobiniai nuotekų valymo įrenginiai. Jie buvo renovuoti 1998 – 2002 metais, todėl nuotekos išvalomos iki nustatytų normų. Rajone nėra išplėtota nuotakyno sistema. Tik apie 60 proc. Tauragės miesto ir apie 50 proc. Skaudvilės miesto gyventojų yra prisijungę prie centralizuotos vandentiekio sistemos ir dar mažesnė dalis – prie vandens nuotekų valymo sistemos. Gyvenvietėse situacija yra skirtinga. Pavyzdžiui, Lauksargiuose net 80 proc. gyventojų naudojasi vandentiekio ir nuotakyno sistemomis, o Žygaičiuose 80 proc. gyventojų valdų yra prijungta prie centralizuotos vandentiekio sistemos ir tik 10 proc. – prie nuotakyno sistemos. Dažnai individualių namų gyventojai neturi vandens nuotekų išgriebimo duobių ir nesilaiko aplinkosauginių ir sanitarinių nuotekų valymo reikalavimų. Įrengti kaupimo rezervuarai yra netvarkingi ir sujungti su drenažine sistema. Be to, paminėtina, kad tik Tauragės miesto centrinėje dalyje yra lietaus nuotekų sistema, o lietaus nuotekos – nevalomos. Todėl išsilieję naftos produktai kitoje Tauragės miesto dalyje gali užteršti gruntą ir paviršinius vandens telkinius. Geriamo vandens kokybė rajone pagerėjo dėl vandenviečių modernizavimo ir išplėtimo. 2003 m. spalio mėn. Kęsčių kaime (Žygaičių seniūnija) ant artezinio gręžinio įrengtas naujas nugeležinimo įrenginys. Tokiu būdu, geležies kiekis sumažintas iki nustatytų normų. Vandens tiekimas nėra monopolizuotas. Dvi savivaldybės teritorijoje esančias vandenvietes Tauragės ir Skaudvilės miestuose ir dalį vandenviečių ir gręžinių seniūnijose eksploatuoja UAB „Tauragės vandenys“. Bendrovė periodiškai vykdo geriamo vandens kontrolę. Kita dalis geriamo vandens gręžinių priklauso seniūnijoms arba privatiems gyventojams, o tai apsunkina geriamo vandens kontrolę, tiekimo užtikrinimą ir priežiūrą. Kita vertus, kol kas nėra sistemos, garantuojančios geriamo vandens tiekimą vartotojams, prisijungusiems prie privačių gręžinių. Individualių šulinių vandens kokybės duomenys rodo, kad kai kuriuose individualių valdų šuliniuose nitratų kiekis viršija leistiną normą. Finansiniai poreikiai vandens tiekimo gerinimui Tauragės rajono savivaldybėje ir kitose Tauragės regiono savivaldybėse yra panašūs. Investicijų poreikiai Tauragės regiono savivaldybėms bei Klaipėdos rajonui, Kretingos rajonui ir Klaipėdos miestui pavaizduoti paveiksle žemiau. Vadovaujantis baseininiu vandentvarkos valdymo principu, vandens ūkis

116

turėtų būti reorganizuojamas, tačiau kol kas nėra aišku kaip/ar keisis administravimo sistema.

35%

30% Nauji gręžiniai

25% Esamų v gerinimo įrenginių renovacija 20% Nauji v gerinimo įrenginiai

15% Vamzdynų atnaujinimas Tinklų plėtra 10%

Nauji gręžiniai 0% Esamų vandens valymo įrenginių Klaipedos Klaipedos renovacija Kretinga Silute Pagegiai Silale Taurage Nauji valymo renginiai rajonas miestas Vamzdynų atnaujinimas

2.7.1. pav. Vandens tiekimo reikalavimai kai kuriems rajonams, proc. Tinklų išplėtimas Šaltinis: Nemuno upės žemupio baseino bendras investicijų planas, Jacobs Gibb, galutinė ataskaita, 2002 rugsėjis

Tauragės rajono teritorija tekančių Jūros, Ančios ir Šešuvies upių vandens kokybė yra gera. Pagal ES Bendrąją vandens direktyvą 2000/60/EB vandens ūkis tvarkomas remiantis baseininiu principu, pagal kurį būtina imtis paviršinio vandens apsaugos priemonių visoje baseino teritorijoje. Tauragės rajono savivaldybės teritorija priklauso Nemuno žemupio baseinui. Jūros ir Šešuvies upių valstybinio vandens kokybės monitoringo tyrimų duomenys parodė, kad 1997–2002 metais Jūros upės vandens kokybė pagal fosfatų kiekį ir organinių medžiagų kiekį atitiko labai geros (I) ir geros vandens (II) klasės kokybę, o pagal azoto kiekį vandenyje – mažai užteršto vandens (III) klasės kokybę. Nepaisant geros vandens kokybės, rekreaciniai vandens telkiniai – Jūros upė, Draudenių ežeras – praranda patrauklumą dėl krantų erozijos ir pelkėjimo. Jūros upės krantai eroduoja ir pelkėja, pelkėja tvenkiniai, o Akmenos (ties Mažonais, Pagramančiu) ir Ančios (Skaudvilėje, Baltakiuose) šlaitai išplaunami ir slenka link gyvenviečių. Todėl būtina išvalyti Jūros upės vagą bei sutvarkyti krantinę, sutvirtinti Ančios ir Akmenos upės šlaitus. Šalia Žygaičių seniūnijoje esančio Draudenių ežero, kaip ir kitose rekreacijai patraukliose vietose, steigiamos poilsiavietės (Tauragės rajono tarybos 1998 m. birželio 17 d. sprendimas Nr. 328 „Dėl žemės sklypų suformavimo poilsiavietėms“). Pavyzdžiui, 2003 metais iš Tauragės rajono savivaldybės Gamtos apsaugos fondo buvo skirta 25 000 Lt paplūdimiams Tauragės mieste prie Jūros užtvankos (1,14 ha) ir Mažonų seniūnijoje Ringių kaime (5,5 ha) atnaujinti. Nepaisant to, Draudenių ežeras dėl nedidelio vidutinio gylio ir nepakankamo vandens pritekėjimo pelkėja, taip prarasdamas rekreacinį patrauklumą. Siekiant sustabdyti šį procesą, planuojama pakelti ežero vandens lygį, užtikrinti reikiamą vandens pritekėjimą ir vandens apytaką jame. Šiuo tikslu 2003 metais buvo parengtas projektas „Tauragės rajono Žygaičių seniūnijos Draudenių ežero vandens lygio atstatymas“ (UAB „Hidroprojektas“).

117

2.7.3. Oro kokybės apsauga ir triukšmas

Tauragės rajono savivaldybėje stacionarių ir mobilių oro taršos šaltinių yra nedaug. Daugiausia teršalų į orą išmeta dvi įmonės: UAB Tauragės šilumos tinklai, eksploatuojanti 2 katilines Tauragės mieste, ir UAB „Tauragės keramika“, gaminanti plytas ir melioracinius vamzdelius. Dėl sezoninio darbo pobūdžio šių bendrovių indėlis į oro taršą yra netolygus. Šios įmonės pagal aplinkos apsaugos kontrolės reikalavimus nuo 2004 metų pradžios turės gauti Taršos integruotos prevencijos (TIPK) leidimus, kurie skatins geriausių prieinamų gamybos būdų diegimą ir užtikrins aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi. Kadangi pagal TIPK reikalavimus būtina įvertinti, ar įmonė naudoja geriausius prieinamus gamybos būdus, įmonės vadovai ar ekologai turės pagilinti savo žinias šiose srityje. Be to, gali prireikti investicijų taršos prevencijai. Didelis dėmesys rajone skiriamas šilumos ūkio modernizavimui. Neišplėtotas centralizuotas šilumos tiekimas padidina oro taršos anglies dioksidu, kietosiomis dalelėmis galimybes. UAB Tauragės šilumos tinklų pastangomis buvo rekonstruota viena katilinė Tauragės mieste, pritaikant ją deginti kietą kurą. Antroji katilinė, esanti Tauragės mieste, yra nenaudojama ir užkonservuota. Tačiau alternatyvių energijos šaltinių panaudojimo augimas yra lėtas. Seniūnijų kompetencijai priklausančios visuomeninės įstaigos (kultūros namai, pradinės mokyklos) nesulaukia šilumos ūkio modernizavimo ir energijos efektyvumo didinimo projektų. Plečiant atsinaujinančių energijos šaltinių ratą, Tauragės rajono savivaldybėje statomos mažos hidroelektrinės ir ieškoma galimybių durpių ir medienos platesniam panaudojimui. Paviršinio vandens telkinių naudojimas išsiplės, kai ant Tauragės miesto ir Balskų užtvankų bus įrengtos hidroelektrinės, kurios tieks elektros energiją į bendrą elektros energijos tinklą. 2003 metais jau buvo atlikta apie 30 proc. statybos darbų. Mažos hidroelektrinės nepatenka į objektų sąrašą, kuriems privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, todėl poveikis aplinkai nebuvo detaliai įvertintas. Tačiau šių projektų atžvilgiu būtų svarbu kuo skubiau atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir, esant reikalui, numatyti ir įgyvendinti žalos aplinkai kompensacines priemones. Kitos šilumos ūkio plėtros kryptys gali būti savivaldybės teritorijoje esančių durpynų panaudojimo išplėtimas bei medienos atliekų efektyvus panaudojimas kurui, energetinio miško auginimas. Tarša iš mobilių taršos šaltinių ir triukšmas šiuo metu nekelia problemų. Kitaip nei didmiesčiuose, viešojo transporto parkas nėra didelis, eismo intensyvumas taip pat nėra didelis, todėl nesusidaro transporto kamščių, kurių metu daugiausia išmetama teršalų. Nepaistant to, priklausomai nuo ryšių su Kaliningrado sritimi plėtros, Tauragės mieste gali padidėti automašinų tranzitas. Be to, įrengus regiono sąvartyną, Tauragės miesto pagrindine gatve kursuos šiukšliavežės. Todėl potencialiai gali padidėti išmetamųjų dujų (ypač azoto oksidų) kiekiai iš mobilių taršos šaltinių ir triukšmas. Sprendžiant potencialią transporto grūsčių ir triukšmo problemą pagrindinėje Tauragės miesto gatvėje, būtina spartinti aplinkkelio aplink Tauragės miestą statybą. Augant transporto srautams tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities, svarbu skatinti aplinkkelio statybą, kurios pradžia numatyta tik po 2010 m. Pastačius aplinkkelį, sumažėtų oro tarša ir triukšmas Tauragės miesto centrinėje dalyje. Plečiant transporto infrastruktūrą, būtina plėtoti dviračių takus: tai yra ne tik

118

aplinkos oro kokybės mažinimo netiesioginė priemonė, bet ir prielaida sveikai gyvensenai skatinti.

2.7.4. Kraštovaizdis ir biologinė įvairovė

Tauragės rajono teritorijoje gausu gamtinių išteklių, kuriuos būtina tausojančiai naudoti. Rajonas išsiskiria dideliais miškų plotais ir nacionalinio lygmens vertingu aplinkos elementu – Jūros upe. Jūros upėje neršia migruojančios lašišinės žuvys, todėl būtina užtikrinti galimybę šioms žuvims pakilti į upės aukštupį, t.y. įrengti žuvų praėjimo takus ant užtvankų ir hidrotechninių statinių. Kita vertus, Tauragės rajono savivaldybėje gausu durpių, molio, smėlio, žvyro. Šiuo metu eksploatuojami 7 stambesni mineralinių statybinių medžiagų telkiniai ir 1 durpynas. Pasitaiko naudingų iškasenų karjerų eksploatacijos taisyklių pažeidimų. Be to, nėra išnaudojamos ir 2 buvusios karinių bazių teritorijos. Savivaldybės teritorijoje rasta europinės svarbos paukščių rūšių ir buveinių. Kai kurios rūšys, aptinkamos mūsų šalyje, Vakarų Europos šalyse yra visai išnykusios arba labai retos, todėl turtinga Tauragės rajono biologinė įvairovė yra labai svarbi ekologiniam ES tinklui „Natura 2000“. Vykdant projektą „Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklo NATURA 2000 įgyvendinimas Lietuvoje“, Tauragės rajono teritorijoje buvo išskirtos šios 8 saugomos teritorijos (Viešvilės rezervatas, Visbarų žuvininkystės tvenkiniai, Viešvilės rezervatas, Plynosios draustinis, Tyrelių miškas, Bijotų miškas, Akmenos upės žiotys, Obelyno miškas) ir 12 europinės svarbos rūšių/buveinių radimviečių. Viešvilės rezervate gyvena saugoma europinės svarbos paukščių rūšis – Gervė (Grus grus) ir yra 7 tipų buveinės. Savivaldybės teritorijoje municipalinių saugomų teritorijų nėra. Rajone yra šios nacionalinės svarbos saugomos teritorijos: • Dalis Pagramančio regioninio parko; • Jūros ichtiologinis draustinis; • Ežeruonos hidrografinis draustinis; • Ančios geomorfologinis draustinis; • Dalis Viešvilės valstybinio rezervato. Be to, gausu valstybės saugomų parkų ir gamtos paminklų, pavyzdžiui, Adakavo parkas, Jocių parkas, Jūros krantinės parkas, Lomių parkas, Ringių parkas, Trepų parkas. Želdiniai Tauragės rajono savivaldybėje tvarkomi nesistemingai. Nors želdiniai tvarkomi kasmet, tačiau nėra perspektyvinio apželdinimo plano, kuris leistų suplanuoti ir reglamentuoti Tauragės miesto žaliuosius plotus. Želdinių tvarkymą organizuoja seniūnijos, kurios pagal konkurso rezultatus parenka želdinių tvarkytojus. Gamtos paminklai Tauragės rajono savivaldybėje yra suregistruoti. 2001 metais gamtos paminklų inventorizaciją atliko savivaldybės mokyklų moksleiviai ekologinės vasaros stovyklos, finansuojamos savivaldybės Gamtos apsaugos fondo lėšomis, metu. Kita vertus, nėra apibrėžtas inventorizacijos periodiškumas ir priežiūros ypatumai. Tačiau plėtojant informacines technologijas, planuojama sukurti GIS, kuri be kita ko apims visus aplinkosauginius objektus ir pagerins visuomenės prieinamumą prie informacijos apie aplinką. Plačiau apie GIS sistemos plėtros perspektyvas pateikiama atitinkamame analizės skyriuje.

2.7.5. Aplinkosauginis ugdymas

119

Aplinkosauginio sąmoningumo ugdymui dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo ir visuomenės neaktyvumo skiriamas nedidelis dėmesys. Dalis Tauragės rajono savivaldybės Gamtos apsaugos fondo lėšų skiriama moksleivių iniciatyvų (ekologinių stovyklų) rėmimui. Aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos – neaktyvios, todėl savivaldybė neturi socialinių partnerių, kurie padėtų propaguoti aplinkosauginį sąmoningumą (pavyzdžiui, propaguotų važiavimą bemotorėmis transporto priemonėmis, atliekų rūšiavimą, elektros energijos, šilumos taupymą). Be to, savivaldybė palaikė iniciatyvą įrengti Plynosios aukštapelkės pažintinį ekologinį taką (2003 m.). Kita vertus, palyginti nedidelis savivaldybės Gamtos apsaugos fondas (350 tūkst. Lt 2003 m.) apriboja savivaldybės administracijos aplinkosaugines iniciatyvas.

120

2.7.6. Nacionalinės, regioninės ir savivaldybės programos

Tauragės rajono savivaldybė deda nemažai pastangų nacionalinių, regioninių ir vietos lygmens programų įgyvendinimui. Kaip minėta 2.7.1. dalyje, Tauragės rajono savivaldybė parengė Tauragės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo planą, kuriame nurodė priemones, kaip prisidėti prie regioninės atliekų tvarkymo sistemos kūrimo. Didelė dalis lėšų (70 proc.) sistemos įdiegimui bus skiriama iš ES ISPA programos lėšų, 10 proc. sudarys savivaldybių arba RATC paskola, o 20 proc. lėšų skirs valstybės biudžetas. Dėl administracinių nesklandumų Europos Komisijoje ir Lietuvos vyriausybinėse institucijose regioninės sistemos kūrimas vėluoja beveik metus laiko. Toks vėlavimas gali sutrukdyti pasiekti nustatytus kiekybinius atliekų surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo tikslus. Bent keli projektai įgyvendinami vandentvarkos ir vandenvalos srityje. Konsultacinės firmos JACOBS GIBB 2002 metais atlikta studija “Nemuno upės žemupio baseino bendras investicijų projektas” pateikė vandens tiekimo ir vandens valymo galimybių analizę ir įvertinimo projektų finansavimo poreikius. Įgyvendinant šią programą, iki 2009 metų gruodžio 31 d. bus įrengti vandentvarkos įrenginiai ir išplėsta infrastruktūra, kurių dėka bus patenkinti ES Miestų nuotekų valymo direktyvos 91/271/EEB reikalavimai. Kaip buvo minėta 2.7.2. skyriuje, planuojama pakelti Draudenių ežero vandens lygį, užtikrinti reikiamą vandens pritekėjimą ir vandens apytaką jame. Šie darbai bus vykdomi pagal 2003 m. parengtą projektą „Tauragės rajono Žygaičių seniūnijos Draudenių ežero vandens lygio atstatymas“ (UAB „Hidroprojektas“). Be to, 2002 metais buvo parengta „Tauragės rajono vandentvarkos sistemos plėtros galimybių studija“, kurioje išanalizuotos vandentiekio, nuotakyno ir nuotekų valymo sistemų plėtros galimybės tuose rajono gyvenvietėse, kuriose gyvena mažiau kaip 500 gyventojų. Didžiausia problema įgyvendinant šį projektą bus lėšų paieška, kadangi šių gyvenviečių vandentvarkos sistemų plėtra nėra prioritetas didžiuosiuose ES fonduose. Kaip buvo minėta, 2.7.4. skyriuje nacionaliniame lygmenyje buvo vykdytas projektas „Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklo NATURA 2000 įgyvendinimas Lietuvoje“. Projekto metu nustatytos Europos svarbos rūšys ir buveinės, esančios Tauragės rajono teritorijoje. Papildomų saugomų teritorijų steigimas lems žemėnaudos intensyvumo ir administravimo pakeitimą tose teritorijose. Pagrindinės aplinkos apsaugos sektoriuje vykdytos programos yra aprašytos lentelėje žemiau.

121

Programos pavadinimas Programai kelti uždaviniai Programos įgyvendinimo Įgyvendinimo Skirta lėšų Lėšų šaltinis trumpas įvertinimas pradžia ir pabaiga (metai, mėnuo) 1. Tauragės regiono atliekų Patobulinti atliekų tvarkymo sistemą Veikla vykdoma pagal atliekų 2003– 2010 23,57 mln. Lt Europos tvarkymo sistemos plėtra tvarkymo planą, darbai pradėti (Pagal galimybių Sąjungos ISPA 1–2 m. vėliau nei buvo studijos programa planuota duomenis 2001) 70proc., paskola 10 proc. valstybės biudžetas 20 proc. 2. Tauragės rajono savivaldybės Patobulinti atliekų tvarkymo sistemos Parengtas ir įgyvendinimas 2001–2010 N/d2 Savivaldybės atliekų tvarkymo planas organizavimą biudžetas 3. Nemuno upės žemupio baseino Išplėsti vandentiekio ir vandenvalos Parengtas ir įgyvendinamas 2003–2009 Atskirai Europos bendras investicijų projektas sistemas patenkinančias ES Miestų nuotekų Tauragės rajonui Sąjungos ISPA valymo direktyvos reikalavimus N/d programa, valstybės biudžetas, savivaldybių paskola 4. Europinės svarbos saugomų Nustatytos Europos svarbos rūšys ir Rūšys ir buveinės nustatytos nuo 2003 Atskirai ES ir ES šalių teritorijų tinklo NATURA 2000 buveinės steigti papildomas saugomas Tauragės rajonui narių lėšos įgyvendinimas Lietuvoje teritorijas N/d 5. Tauragės rajono Žygaičių Atstatyti vandens pritekėjimą į Draudenių Parengtas projektas 2004 Duomenys Valstybės, seniūnijos Draudenių ežero ežerą pateikti savivaldybės vandens lygio atstatymas galimybių biudžetas studijoje

2 d.n. – duomenų nežinomi

122

Programos pavadinimas Programai kelti uždaviniai Programos įgyvendinimo Įgyvendinimo Skirta lėšų Lėšų šaltinis trumpas įvertinimas pradžia ir pabaiga (metai, mėnuo) 6. Tauragės rajono Išplėtoti vandentvarkos sistemas Parengta galimybių studija 2009–2010 Lėšos nustatytos Europos Žemės vandentvarkos sistemos plėtra kiekvienai ūkio orientavimo (gyvenvietėse < 500 gyventojų) gyvenvietei ir garantijų atskirai fondas, valstybės biudžetas, savivaldybės biudžetas

123

2.7.7. Aplinkos apsaugos sektoriaus SSGG analizė

Stiprybės 1. Plėtojama regioninė atliekų tvarkymo sistema 2. Plėtojama vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo sistema 3. Nedaug stacionarių ir mobilių oro taršos šaltinių 4. Savitas, rekreacijai patrauklus kraštovaizdis 5. Gamtinių išteklių (vandens, žvyro, miškų ) gausa 6. Gausi biologinė įvairovė ir suformuotas saugomų teritorijų tinklo pagrindas

Silpnybės 1. Neefektyviai veikianti atliekų tvarkymo sistema 2. Neišplėtotos vandenvalos, vandentiekio ir lietaus nuotekų sistemos 3. Neišnaudotos alternatyvių energijos šaltinių panaudojimo galimybės 4. Trūksta dviračių takų 5. Nėra Tauragės miesto apželdinimo plano 6. Nepanaudoti žvyro karjerai, tvenkiniai, menkinantys kraštovaizdžio vertę

Galimybės 1. Didesnis dėmesys ir investicijos atliekų surinkimo, rūšiavimo ir deponavimo sistemos tobulinimui 2. Investicijos į vandenvalos, vandentiekio, lietaus nuotekų sistemas 3. Kraštovaizdžio, gamtos paminklų išsaugojimas ir biologinės įvairovės gausinimas 4. Vandens telkinių rekreacinio patrauklumo padidinimas, įrengiant paplūdimius ir sutvarkant krantus, pagerinant vandens kokybę 5. Gamtinių išteklių taupymas, išplečiant alternatyvių energijos šaltinių (hidroelektrinės, kūrenimas durpėmis) panaudojimą 6. Oro taršos sumažėjimas dėl antrosios katilinės rekonstrukcijos ir aplinkkelio tranzitiniam koridoriui Kaliningradas – Ryga įrengimo 7. Racionalus gamtinės aplinkos (žvyro karjerų, žuvininkystės tvenkinių, buvusių karinių dalinių vietų) išnaudojimas 8. Efektyvesnis visuomenės informavimas apie aplinkos apsaugą, pasitelkiant GIS sistemą, apimančią visus aplinkosauginius objektus 9. Dėl kylančio pragyvenimo lygio didėjantis dėmesys aplinkos kokybei

Grėsmės 1. Lėšų trūkumas iš valstybės biudžeto ES struktūrinių fondų finansuojamų atliekų tvarkymo ir vandentvarkos projektų daliniam finansavimui 2. Gyventojų nemokumas 3. Padidėjusi tarša ir triukšmas iš mobilių taršos šaltinių pagrindinėje Tauragės miesto gatvėje pradėjus eksploatuoti regiono sąvartyną ir išaugus automobilių srautui iš/į Kaliningrado sritį 4. Didėjantis rekreacinių vandens telkinių nepatrauklumas 5. Žemas gyventojų aplinkosauginis sąmoningumas 5. Prastėjantis kraštovaizdis dėl Akmenos ir Ančios upių šlaitų slinkimo

124

2.8. TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS ANALIZĖ

Tauragės rajono transporto infrastruktūra yra pakankamai išvystyta, tai – svarbus valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelio susikirtimo mazgas. Tačiau problemų pakanka: vietinės reikšmės keliuose vyrauja žvyro dangos, dalis kelių neatitinka eismo saugumo reikalavimų. Tauragės mieste daugelis gatvių – nesutvarkytos (tik 42 proc. turi patobulintą dangą, neišspręstas lietaus vandens nuvedimas, ne visur įrengti šaligatviai). Kelių rekonstrukcijai skiriamų lėšų nepakanka. Neįrengtas Tauragės miesto apvažiavimas, todėl visas tranzitinis automobilių srautas važiuoja per miestą.

Gerai išvystyta ir efektyviai funkcionuojanti transporto sistema yra būtina sėkmingai rajono plėtrai. Tokia sistema turi tiesioginį poveikį verslui (ypač krovinių ir keleivių pervežimo srityje), padeda mažinti verslo sąnaudas ir didina produkcijos konkurencingumą. Transporto infrastruktūra taip pat yra svarbus gyvenamosios aplinkos elementas: šios infrastruktūros plėtra yra būtina siekiant spręsti tokias problemas, kaip aplinkos tarša, triukšmas, saugumas kelyje. Pagrindiniai transporto infrastruktūros elementai Tauragės rajone – tai automobilių kelių tinklas, geležinkelio linijos bei vandens keliai. Rajono transporto infrastruktūra yra išvystyta neblogai: kelių ir geležinkelių tinklas yra pakankamai tankus; vandens turizmo veiklą galima sėkmingai plėtoti Jūros upe. Vis dėlto problemų lieka daug, o joms spręsti būtinos didelės investicijos.

2.8.1. Automobilių kelių, gatvių ir dviračių takų tinklas

Tauragės rajone automobilių kelių tinklas yra pakankamai išplėtotas. Tauragės rajoną kerta magistralinis kelias Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas. Tauragės mieste šis kelias kertasi su krašto keliais Mažeikiai–Plungė–Tauragė ir Tauragė–Jurbarkas. Be to, Tauragės rajone krašto kelių statusą dar turi keliai Tauragė–Žygaičiai–Vainutas ir Jurbarkas–Skaudvilė. Kiti valstybinės reikšmės keliai yra rajoniniai. Vietinės reikšmės kelių tinklas Tauragės rajone yra taip pat pakankamai tankus. Bendras rajono valstybinės reikšmės automobilių kelių ilgis 2003 m. siekė 351,27 km, vietinės reikšmės kelių – 1472,6 km, iš jų gatvių – 384,8 km. Valstybinės reikšmės automobilių kelių tinklo tankumas yra 6,68 km/tūkst. gyv., visų automobilių kelių – 27,7 km/tūkst. gyv. Tuo tarpu šalyje automobilių kelių tinklo tankumas yra mažesnis ir sudaro, atitinkamai, 6,12 km/tūkst. gyv. ir 19,13 km/tūkst. gyv. Tauragės rajone valstybinės reikšmės keliuose vyrauja patobulintos kelių dangos, vietinės reikšmės keliuose – žvyro dangos. Palyginus su kitais šalies rajonais, valstybinės reikšmės kelių su patobulinta kelių danga (asfalto, betono) Tauragės rajone yra kiek daugiau – 59,1 proc. (tuo tarpu šalyje – 57,4 proc.). Vietinės reikšmės keliuose patobulintos kelių dangos sudaro tik 11,53 proc. (tuo tarpu šalyje – 15 proc.). Tai rodo, kad vietinės reikšmės kelių dangos tobulinimui neskiriama pakankamai lėšų. Padėtis pagerėtų, jei, Lietuvai tapus ES nare, šiai problemai spręsti būtų panaudotos Europos regionų plėtros fondo teikiamos finansavimo galimybės. Tauragės miestui reikalingas automobilių transporto aplinkkelis. Per Tauragės miestą magistraliniu keliu Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas tranzitu važiuoja didelis sunkiojo automobilių transporto srautas; eismo intensyvumas siekia 3774 automobilių per parą (Lietuvos automobilių kelių direkcija, Eismo intensyvumas valstybiniuose keliuose, 2002 m.). Tai neigiamai veikia miesto gyvenamąją aplinką: didėja oro tarša, triukšmas. Todėl miestui būtinas aplinkkelis. Aplinkkelio tiesimas

125

numatytas 2002–2015 m. Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programoje. Tauragės mieste ir rajono miesteliuose gatvės ir šaligatviai sutvarkyti nepakankamai. Tauragės ir Skaudvilės miestuose bei kituose Tauragės rajono miesteliuose yra 384,8 km gatvių, iš jų – 34,2 proc. turi patobulintą dangą, 61,5 proc. – žvyro dangą ir 4,3 proc. – tik grunto dangą. 1998–2002 m. patobulintų dangų gatvėse ilgis išaugo 26 proc. Tauragės mieste patobulintą dangą turi tik 42,2 proc. gatvių, daugelyje gatvių neįrengta lietaus kanalizacija, šaligatviai. Tai labai pablogina gyvenimo kokybę mieste bei gatvių eksploatavimą. Todėl būtina plėsti lietaus kanalizacijos tinklą, įrengti šaligatvius bei patobulintas dangas. Pagrindiniai 2002 m. automobilių kelių, gatvių ir dviračių takų duomenys pateikti 2.8.1. lentelėje

2.8.1. lentelė. Automobilių keliai, gatvės ir dviračių takai Tauragės rajone Pagal dangos tipą, km Kelių Ilgis, km Patobulinta Grin– Žvyro Grunto tankumas danga dinys danga danga km/tūkst. gyv. Valstybinės reikšmės keliai, t.t. 351,27 207,63 – 143,64 – 6,68 Magistralės 51,6 51,6 – – – Krašto keliai 71,68 71,68 – – – Rajoniniai keliai 227,99 84,35 – 143,64 – Vietinės reikšmės 1472,6 169,8 – 863,8 439 keliai, t.t. Viešieji keliai 1106,2 151,6 – 764,1 190,5 Vidaus keliai 366,4 18,2 – 99,7 248,5 Gatvės: mieste 126 58,8 – 58,7 8,5 kaimo 258,8 72,8 178 8 gyvenamojo –je vietovėje Iš viso: 1823,87/ 377,43 – 1007,44 439 34,67/2 1457,47* 7,7* Dviračių takai 11,19 11,19 *be vietinės reikšmės vidaus kelių Šaltiniai: LR statistikos departamentas, Lietuvos apskritys: ekonominė ir socialinė raida, Vilnius, 2002; VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“, VĮ „Tauragės regiono keliai“; Tauragės rajono savivaldybė.

Tauragės rajone dviračių ir pėsčiųjų takų yra nepakankamai. Šiuo metu Tauragės rajone yra įtraukta į apskaitą tik 11,19 km dviračių takų, kurie įrengti šalia valstybinės reikšmės kelių. Daugelyje rajono gyvenviečių apskritai nėra dviračių ir pėsčiųjų takų, o tai sudaro grėsmę dviratininkų ir pėsčiųjų eismo saugumui. Tauragės savivaldybė yra parengusi projektinį pasiūlymą dėl šaligatvio ir dviračių tako Mažonų seniūnijos Pagramančio gyvenvietėje pratęsimo iki Papušynės kaimo bei Tauragės miesto dviračių ir pėsčiųjų tako, einančio palei Via Hanzos kelią ir jungiančio miesto centrinę aikštę, pilies ansamblį, vasaros estradą, Taurų ir Butkelių kaimus, įrengimo. Šis projektas yra įtrauktas ir į Tauragės regiono plėtros planą 2004–2006 m. Transporto priemonių skaičiui ir transporto srautams didėjant, auga autoavarijų ir nelaimingų atsitikimų keliuose ir gatvėse skaičius. 2003 m. Tauragės rajone buvo registruotos 23194 transporto priemonės. 1999–2002 m. transporto priemonių skaičius kasmet padidėja vidutiniškai 10,3 proc. Individualių lengvųjų automobilių kiekis 1000 gyventojų 1998–2002 m. padidėjo 37 proc. (2.8.2 lentelė). Autoavarijų skaičius Tauragės kelių policijos aptarnaujamuose keliuose 2002

126

m., lyginant su 2001 m., padidėjo 48 proc. Tauragės mieste daugiausia autoavarijų įvyko Dariaus ir Girėno, Gedimino, Vytauto ir Šilalės gatvėse, o keliuose – kelyje Joniškis–Panemunė.

2.8.2. lentelė. Individualių lengvųjų automobilių kiekis 1000 gyventojų Tauragės apskrityje Savivaldybė 1998 1999 2000 2001 2002 Tauragės rajono savivaldybė 215 262 286 309 294 Jurbarko rajono savivaldybė 242 300 328 350 324 Pagėgių savivaldybė 212 191 Šilalės rajono savivaldybė 153 174 198 220 232 Tauragės apskritis 208 251 276 291 278 Lietuva 226 249 276 297 304 Šaltinis: LR statistikos departamentas, Lietuvos apskritys: socialinė ir ekonominė raida, Vilnius, 2002.

Dėl padidėjusių transporto srautų, valstybinės reikšmės automobilių keliams būtina rekonstrukcija. Dabartinės kelių eismo saugumo priemonės neatitinka Europos Sąjungos eismo saugumo reikalavimų (nėra tinkamo kelių ženklinimo, aptvėrimo, neapšviesti pėsčiųjų ir dviračių takai, nėra eismo saugumo salelių ir kt.). Reiktų įrengti daugiau patobulintų dangų vietinės reikšmės keliuose (ypatingai viešuosiuose keliuose). Valstybinės reikšmės kelių plėtra yra ir bus finansuojama iš Valstybinės kelių priežiūros ir plėtros programos ir (Lietuvai tapus ES nare) Europos Sanglaudos fondo (ISPA). Tuo tarpu vietinės reikšmės kelių tinklo plėtrą numatoma finansuoti iš Europos regionų plėtros fondo. Tauragės rajone neišvystyta pakelių infrastruktūra. Šiuo metu pakelių infrastruktūra (degalinės, užkandinės, moteliai) šiek tiek plėtojama prie valstybinės reikšmės magistralinio kelio Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas. Vietiniai verslininkai labai atsargiai imasi šios veiklos, kadangi jai plėtoti reikalingi nemaži materialiniai resursai. Vystantis ekonominiams ryšiams tarp Pabaltijo šalių ir Kaliningrado srities, pakelių infrastruktūros plėtrą galėtų paskatinti Europos regionų plėtros fondo parama verslo plėtrai.

2.8.2. Geležinkelio infrastruktūra

Geležinkelis Tauragės rajone išnaudojamas nepakankamai. Per Tauragės rajoną praeina plačios vėžės geležinkelio ruožas Radviliškis–Tauragė–Pagėgiai– Klaipėda, kurio ilgis rajone sudaro 49 km. Jis skirtas vietiniams kroviniams transportuoti, taip pat kaip atsarginis variantas tranzitiniams IX tarptautinio geležinkelio transporto koridoriaus (Minskas–Radviliškis–Klaipėda) kroviniams pervežti (jei dėl šio ruožo per didelio apkrovimo pagrindinėje linijoje įvyktų avarija ar ji būtų remontuojama). Geležinkelio infrastruktūra rajone yra pasenusi, jai trūksta investicijų. Dėl mažo rajono ekonominio aktyvumo, nepakankamo rajone gaminamos produkcijos konkurencingumo, krovinių ir keleivių srautas per Tauragės geležinkelio stotį yra palyginti nedidelis (žr. 2.8.3. ir 2.8.4. lenteles) – daug mažesnis, nei kaimyninėse apskrityse esančiame geležinkelio ruože Radviliškis–Klaipėda. Krovinių pakrovimas ir iškrovimas Tauragės stotyje 1998–2002 m. laikotarpiu keitėsi nežymiai, tačiau pasikeitė kraunamų krovinių rūšys. Daugiausia pakraunama medienos, statybinių krovinių, juodųjų metalų. Daugiausia iškraunama statybinių krovinių, naftos ir jos produktų, druskos, akmens anglies, malimo produktų, cheminių ir mineralinių trąšų, išspaudų. Šiuo metu visai nekraunamos žemės ūkio mašinos, žuvys, plataus vartojimo pramonės prekės, popierius (2.8.5. lentelė).

127

2.8.3. lentelė. Prekinių traukinių skaičius Važiavusių prekinių traukinių skaičius (vidutiniškai per parą) Ruožo pavadinimas 1998 m. 1999m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. Pagėgiai – Jonaitiškiai 1,5 1,4 2,2 1,5 2,5

Jonaitiškiai–Pagėgiai 1,8 1,5 3,2 1,8 2,9 Šaltinis: AB „Lietuvos geležinkeliai“

2.8.4. lentelė. Keleivinių traukinių skaičius Važiavusių keleivinių traukinių skaičius (vidutiniškai per parą)

Ruožo pavadinimas

1998 m. 1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. Pagėgiai – Jonaitiškiai 2 2 2 0 0

Jonaitiškiai–Pagėgiai 2 2 2 0 0 Šaltinis: AB „Lietuvos geležinkeliai“

Dėl ribotų investicijų į geležinkelio infrastruktūrą yra ribojamas keleivinių ir krovininių traukinių judėjimo greitis. Esamas geležinkelio ruožas neatitinka Europos Sąjungos keliamų saugumo reikalavimų (geležinkelio pervažos įrengtos viename lygyje, jos nesaugomos, nėra geležinkelio aptvėrimo).

2.8.5. lentelė. Krovinių pakrovimas ir iškrovimas Tauragės stotyje

Mata– vimo vnt. 1998 m. 1999m. 2000 m. 2001 m. 2002 m.

vag. 811 552 567 1072 1241 Pakrauta krovinių, iš viso: tonų 38837 25930 21412 53559 59249 vag. 1487 934 1417 1125 877 Iškrauta krovinių, iš viso : tonų 82099 53685 72601 58888 52719 Šaltinis: AB „Lietuvos geležinkeliai“

2.8.3. Viešasis transportas

Tauragės rajone pagrindinis keleivių vežėjas viešojo naudojimo transportu yra savivaldybės įmonė UAB Tauragės autobusų parkas. Autobusų parkas turi 34 autobusus ir aptarnauja 33 bendruosius maršrutus. Didžioji dalis parko autobusų yra vidutinės talpos (iki 60 vietų), seni (88,2 proc. – senesni nei 15 metų). UAB Tauragės autobusų parko autobusų sudėtis pateikta 2.8.7. lentelėje. 2002 m. Tauragės rajone buvo pervežta 1,3 milijono keleivių. Pagrindiniai viešojo transporto rodikliai pateikti 2.8.6. lentelėje.

128

2.8.6. lentelė. Viešojo transporto rodikliai Eil. Rodikliai 1998 1999 2000 2001 2002 Nr. 1. Keleivių vežimas viešojo 1,5 1,4 1,3 1,1 1.3 naudojimo autobusais, mln. keleivių 2. Keleivių vežimo viešojo 24,8 21,2 18,1 15,8 19,6 naudojimo autobusais apyvarta, mln.kel. km 3. Viešojo transporto bendras 32 32 32 32 33 maršrutų skaičius, vnt. 4. Savivaldybės autobusų maršrutų 32 32 32 32 33 skaičius, vnt. 5. Maršrutinių taksi maršrutų 2 2 2 3 3 skaičius, vnt. 6. Privačių autobusų maršrutų – – – – – skaičius, vnt. 7. Bendras autobusų skaičius 43 38 33 35 34 maršrutų linijose, vnt. 8. Savivaldybės autobusų skaičius 43 38 33 35 34 maršrutų linijose, vnt. 9. Maršrutinių taksi skaičius, vnt. 3 3 3 3 3 10. Privačių autobusų skaičius, vnt. – – – – – Šaltiniai: Statistikos departamentas, Lietuvos apskritys. Ekonominė ir socialinė raida, Vilnius, 2002; Tauragės rajono savivaldybė

2.8.7. lentelė: Savivaldybės autobusų parko sudėtis Autobuso charakteristika Vienetų Procentinis skaičius dydis Pagal talpą Nuo 14 iki 30 5 14,7 Nuo 30 iki 40 12 35,3 Nuo 40 iki 50 13 38,2 Nuo 50 iki 60 3 8,8 Virš 60 1 2,9 Pagal pagaminimo datą Iki 5 metų 0 2,9 Nuo 6 iki 10 metų 1 8,8 Nuo 11 iki 15 metų 5 88,2 Virš 15 metų 30

Šaltinis: UAB Tauragės autobusų parkas

Kaip parodyta 2.8.6 ir 2.8.7. lentelėse, keleivių vežimas viešojo naudojimo autobusais per pastaruosius metus svyravo palyginti nedaug. Tačiau keleivių vežimo sąlygos nėra labai geros. Tauragės rajono savivaldybės autobusų parkas yra labai pasenęs, be to, dėl prastos vietinės reikšmės kelių būklės viešojo naudojimo autobusai greitai dėvisi, o tai sukuria papildomų nepatogumų keleiviams.

2.8.4. Vandens keliai, prieplaukos

Vietinės reikšmės vidaus vandens kelias Jūros upe yra tinkamas vandens turizmui. Per Tauragės rajoną teka Nemuno intakas – Jūros upė, kuri įeina į vieningą Nemuno baseino vidaus vandens kelių tinklą. Vietinės reikšmės vidaus vandens keliai daugiausiai naudojami vandens turizmui ir pramogoms. Tauragės rajono savivaldybė dalyvavo įgyvendinant projektą „Vandens maršruto Jūros upe infrastruktūros

129

sukūrimas“ (šis maršrutas taps „Nemuno kelio“ – svarbios turizmo trasos Klaipėdos– Tauragės regione sudėtine dalimi). Įgyvendinant projektą, suformuota nauja vandens turizmo trasa Jūros ir Nemuno upėmis bei sukurta reikalinga infrastruktūra. Numatoma, kad šis projektas padės pritraukti daugiau turistų, sustiprins rajono ryšius su gretimomis savivaldybėmis. Visa tai, savo ruožtu, turėtų prisidėti prie rajono ekonomikos plėtros. Nemuno baseino vidaus vandens keliai nėra naudojami krovinių transportavimui dėl krovinių trūkumo.

130

2.8.5. Pagrindinių programų transporto infrastruktūros sektoriuje Tauragės rajone vykdymas

Transporto infrastruktūros srityje Tauragės rajone buvo vykdomos tiek nacionalinės, tiek Tauragės apskrities administracijos koordinuojamos, tiek pačios Tauragės rajono savivaldybės programos. Nacionalinės bei regioninės programos apima priemones, kurios finansuojamos iš valstybės biudžeto ir ISPA bei PHARE fondų. Tai – valstybinės reikšmės kelių rekonstrukcija, dangų atstatymas arba stiprinimas, asfaltinės dangos įrengimas keliuose su žvyro danga, vandens maršrutų infrastruktūros sukūrimas. Geležinkelio infrastruktūra prižiūrima ir plėtojama AB „Lietuvos geležinkeliai“ lėšomis. Tauragės rajono savivaldybės programos apima priemones, finansuojamas iš Valstybinės kelių priežiūros ir plėtros programos (savivaldybių dalies) arba iš savivaldybės biudžeto. Valstybinės reikšmės automobilių keliai įrengiami, planuojami ir finansuojami pagal Vyriausybės strateginio planavimo komiteto patvirtintą 2002–2015 metų Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programą. Geležinkelis atnaujinamas pagal 1999 m. Europos komisijos iniciatyvą „Transporto infrastruktūros poreikių paskaičiavimas“ (TINA). Realiai automobilių ir geležinkelio tinklo atstatymui finansavimo nepakanka. Jei ir toliau nebus skiriama pakankamai lėšų, kelių nusidėvėjimas didės, o tai mažins saugumą keliuose, didins transporto sąnaudas. Pagrindinių Tauragės rajone transporto sektoriuje vykdytų programų aprašymas pateikiamas lentelėje žemiau.

Programos pavadinimas Programai kelti uždaviniai Programos įgyvendinimo Įgyvendinimo pradžia Skirta lėšų Lėšų šaltinis trumpas įvertinimas ir pabaiga (metai, mėnuo) 1. Dėl savivaldybės infrastruktūros Parengti ir įgyvendinti Programos dalys „Viešojo keleivių 2001 02 07 – 2004 12 1,24 mln. Lt Savivaldybės ir plėtros strateginių krypčių Tauragės rajono savivaldybės susisiekimo sistemos tobulinimas“, 31 valstybės biudžeto infrastruktūros plėtros „Gatvių ir jų priklausinių lėšos projektus renovacija“ iš dalies įgyvendintos 2. Klaipėdos–Tauragės tikslinio Verslo infrastruktūros plėtra, Įgyvendintas projektas „Vandens 2002 Projektui skirta Europos Sąjungos regiono PHARE 2000 programa viešojo administravimo turizmo trasos Jūros upe 93464 eurai subsidija gebėjimų ugdymas infrastruktūros sukūrimas“ 3. Klaipėdos–Tauragės tikslinio Klaipėdos–Tauragės tikslinio Įgyvendinta dalis projektų: 2001–2006 22,63 mln. Savivaldybės ir regiono plėtros planas 2001–2006 regiono socialinė–ekonominė magistralinių kelių A1, A12, valstybės biudžeto, m. plėtra, transporto krašto, regioninių, vietinės ES lėšos infrastruktūros plėtros reikšmės kelių modernizavimas, strategija žvyrkelių asfaltavimas

131

Programos pavadinimas Programai kelti uždaviniai Programos įgyvendinimo Įgyvendinimo pradžia Skirta lėšų Lėšų šaltinis trumpas įvertinimas ir pabaiga (metai, mėnuo) 4. Tauragės regiono plėtros planas Tauragės regiono socialinė– Numatyti konkretūs regionui 2004–2006 Planuojama Savivaldybės ir 2004–2006 m. ekonominė plėtra aktualūs transporto projektai, 35,5 mln. Lt valstybės biudžeto, tačiau neaiškus šių projektų ES lėšos finansavimas ir atsakomybė už jų įgyvendinimą 5. Tauragės rajono savivaldybės Tauragės rajono transporto Įgyvendinta dalis projektų: asfalto 2002–2004 3,61 mln. Lt Savivaldybės ir kelių priežiūros ir plėtros infrastruktūros plėtra dangos įrengimas Lomių, valstybės biudžeto programa 2002–2004 m. Pagramančio, Norkaičių, lėšos Lauksargių, Dapkiškių gyvenvietėse, Tauragės, Skaudvilės miestuose ir kt. 6. 2002–2015 m. Lietuvos Tauragės rajono transporto Įgyvendinta dalis projektų: Ryga– 2002–2015 18,09 mln. Lt Valstybės biudžeto Respublikos valstybinės reikšmės infrastruktūros plėtra Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas, lėšos kelių priežiūros ir plėtros Mažeikiai–Plungė–Tauragė, programa Tauragė–Jurbarkas, Jurbarkas– Skaudvilė ir kt. 7. Valstybinių kelių su žvyro Tauragės rajono transporto Įgyvendinti projektai: Vališkiai– 2001–2003 2,49 mln. Lt Valstybės biudžeto danga plėtros programa 2001– infrastruktūros plėtra Žukai, Gryblaukis–Batakiai, lėšos 2003 m. Antegluonis–Šakvietis, Skaudvilė–Adakavas 8. Lietuvos ūkio (ekonomikos) Geležinkelio plėtra Rengiama Transporto plėtros 2004–2030 – Valstybės biudžeto, plėtros iki 2015 metų ilgalaikė programa 2004–2030 m. ISPA lėšos strategija. Transporto sektorius. Geležinkeliai

132

2.8.6. Transporto infrastruktūros srities SSGG analizė

Stiprybės 1. Tauragė yra valstybinės reikšmės automobilių kelių ir geležinkelio susikirtimo mazgas 2. Pakankamai tankus automobilių kelių tinklas 3. Automobilių magistralinis ir visi krašto keliai turi patobulintą dangą

Silpnybės 1.Dalis automobilių krašto ir rajoninių kelių neatitinka eismo saugumo reikalavimų 2. Tauragės miestas neturi apvažiavimo 3. Tauragės mieste yra tik 42 proc. gatvių su patobulinta danga 4. Žvyrkeliai sudaro nemažą dalį valstybinės reikšmės automobilių rajoninių bei labai didelę dalį vietinės reikšmės kelių 5. Nėra pakankamai dviračių takų 6. Neišvystyta pakelių infrastruktūra 7. Labai pasenęs savivaldybės autobusų parkas

Galimybės 1. Valstybinės ir vietinės reikšmės kelių, kitų infrastruktūros objektų sutvarkymas naudojant tarptautinius fondus 2. Vietinio privataus kapitalo naudojimas pakelių infrastruktūrai plėtoti 3. Pervežimų geležinkeliu didėjimas dėl padidėjusio rajono ekonominio aktyvumo

Grėsmės 1. Nelaimingų atsitikimų automobilių keliuose didėjimas 2. Spartėjantis automobilių kelių ir geležinkelio nusidėvėjimas dėl nepakankamo finansavimo

133

2.9. ENERGETIKOS SEKTORIAUS SITUACIJOS ANALIZĖ

Tauragės rajono energetikos sektorius apima šilumos, karšto vandens, elektros bei kuro tiekimą ir paskirstymą. Centralizuotai šildoma apie 40.7 proc. Tauragės gyvenamojo fondo. Autonominėse pastatų šildymo sistemose daugiausiai naudojami vietiniai energijos ištekliai, o valgio ruošimui – suskystintos dujos. Aukštos energijos ir ypač centralizuotai tiekiamos šilumos kainos, lyginant su gyventojų pajamomis, išlieka aktuali socialinė ir ekonominė problema. Platesnis vietinių energetikos išteklių gamybos ir vartojimo infrastruktūros išvystymas panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas vertinamas kaip viena iš pagrindinių priemonių rajono socialinių– ekonominių skirtumų su kitais šalies rajonais išlyginimui.

2.9.1 Energijos poreikiai ir efektyvus energijos vartojimas

Tauragės rajono energijos poreikiai ir jos vartojimo efektyvumas, nesant pakankamai statistinių duomenų gali būti įvertinti tik apytiksliai. Bendri energijos poreikiai Tauragės rajone gali siekti apie 320 GWh/metams. Patikimesnė informacija yra tik apie centralizuotai tiekiamos šilumos bei elektros energijos vartojimą. Valgio bei iš dalies karšto vandens ruošai Tauragės rajone suvartojama apie 19 GWh suskystintų dujų. Preliminariais vertinimais, kuro vartojimas autonominėse Tauragės bei kitų gyvenviečių, taip pat kaimo vietovių pastatų šildymo sistemose galėtų siekti apie 44 proc. visų energijos sąnaudų rajone (2.9.1 pav.).

Tauragės rajono energetinės sąnaudos 320 GWh

Suskyst. dujos (19 GWh) Elektros energija 6% (65 GWh) 17%

Kuro sektorius (139 GWh) Centralizuotai 44% tiekiama šiluma (97 GWh) 25%

2.9.1 pav. Energijos poreikių struktūra Šaltinis: Tauragės rajono savivaldybės ir LEI duomenų analizė

Šilumos gamybai šiuo metu naudojamas mazutas, durpės bei mediena (2.9.2 pav.). Centralizuotai tiekiamos šilumos poreikius Tauragės miesto ir Eičių gyvenvietės vartotojams šilumą centralizuotai tiekia SP UAB Tauragės šilumos tinklai. Durpių kuras naudojamas Eičių gyvenvietės CŠT sistemoje. Tauragės CŠT sistemoje šilumos gamybai naudojamas mazutas ir tik 2003 m. modernizavus Beržės rajoninę katilinę pradėta naudoti medienos kurą. Planuojama, jog 2004 m. mediena kūrenamas katilas dirbs baziniu apkrovimu. Medienos kuro sąnaudos bendrame įmonės balanse sudarys 48 proc., durpės – 5 proc., o likusi 38 proc. dalis teks mazutui. Šioje strategijoje siūloma labiau išnaudoti vietinius durpių resursus ir 2005 m. statyti

134

0,48 MW, o 2010 m. dar 5,7 MW galingumo kogeneracinius įrengimus. Tuomet durpių kuras įmonės kuro balanse sudarytų 26 proc. Tai leistų sumažinti mazuto sąnaudas iki 17 proc. ir mazutą naudoti tik pikiniam režimui.

100%

80%

Malkos 60% Durpės Sk y st as k ur as 40% Mazutas

20%

0% 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Metai

2.9.2 pav. Centralizuotai tiekiamos šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra Šaltinis: UAB Tauragės ŠT duomenys

Kalbant apie energijos pastatų vartojimo efektyvumą pirmiausiai reikia išskirti centralizuotai šildomus gyvenamuosius namus ir savivaldybei priklausančius pastatus. Vidutiniškai santykinės šilumos sąnaudos per pastaruosius 4 metus Tauragėje mažai kito ir sudarė apie 151 kWh/m2 per metus. Toks vartojimas yra apie 13 proc. mažesnis už šalies vidurkį. Savivaldybė šiuo metu neturi operatyvios informacijos apie jos kompetencijai priklausančių pastatų šilumos vartojimo efektyvumą, todėl negali valdyti vartojimo pusės poreikių. Tam galėtų būti panaudota informacija apie šilumos vartojimą, kuri kaupiama šilumos tiekėjų duomenų bazėse. Pirmiausia turėtų būti detaliau analizuojami savivaldybei priklausančių pastatų šilumos poreikiai. Kitų vartotojų kuro poreikių įvertinimui tektų atrankos būdu apklausti gyventojus. 1999 m. Tauragės rajone buvo parduota 65 GWh elektros energijos. Vienam rajono gyventojui vidutiniškai tenka apie 1,2 MWh per metus, kai visos šalies mastu buvo vartojama apie 1,8 MWh. Tikėtina, kad augant rajone sukuriamam BVP, elektros energijos poreikis taip pat didės.

2.9.2 Energetikos infrastruktūra

Rajono energetikos infrastruktūrą sudaro elektros skirstomieji tinklai, šilumos generavimo šaltiniai bei jos tiekimo tinklai, taip pat vietinio kuro pramonė (kol kas išvystyta gana menkai). Elektros tiekimo patikimumą Tauragės rajonui užtikrina 110 kV elektros linijos bei netoli praeinanti 330 kV linija, jungianti Lietuvą su Karaliaučiaus sritimi (2.9.3 pav.). Tauragės rajono skirstomuosius elektros tinklus aptarnauja AB „Vakarų skirstomieji tinklai“. 1999 m. duomenimis, Tauragės rajone buvo apie 19000 elektros tinklų abonentų3. Elektros paskirstymo išlaidos

3 Krakauskas M., Pažėraitė A., Gatautis R. Elektros ūkio decentralizavimas: Tarptaut. Moksl. konf. Energetikos decentralizavimas: miestų energetikos ateitis. – Klaipėda, 1999 balandžio 20 – 24., p. 77 – 83.

135

vienam abonentui sudarė apie 118 Lt/metus arba 36 Lt/MWh. Tai labai geras rodiklis, lyginant su kitais šalies rajonais, charakterizuojantis aukštą rajono skirstomųjų elektros tinklų veiklos efektyvumą.

2.9.3 pav. Elektros tinklai Šaltinis: Baltic Power Systems Control Centre Ltd., www.dc.niga.lv

Centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūrą sudaro: apie 34 km šilumos tinklų Tauragėje bei apie 2,6 km tinklų Tauragės žemės ūkio technikos mokyklos ir Eičių gyvenvietėse. Šilumos tiekimo įmonei priklauso Tauragės rajoninė, Beržės rajoninė, Aerodromo bei Eičių gyvenvietės katilinės. Kurui naudojamas mazutas atvežamas geležinkeliu ir saugomas keturiuose antžeminiuose 2000 t talpos rezervuaruose, iš kurių autocisternomis tiekiamas katilinėms. Bendra disponuojama šilumos generavimo šaltinių galia šilumos tinkluose sudaro apie 180 MW, o tinklų pralaidumas – apie 170 MW. Tuo tarpu prie šilumos tinklų prijungtų vartotojų sistemų instaliuota galia tesiekia 54,4 MW, o maksimali panaudota galia 2002 m. buvo vos 31,5 MW. Tai reiškia, kad Tauragės šilumos tinklų pralaidumas apie 4–5 kartus viršija poreikius. Toks perteklinis tinklų pralaidumas yra pagrindinė didelių šilumos tiekimo nuostolių priežastis, todėl tinklai turi būti planingai renovuojami iki techniškai ir ekonomiškai priimtino lygio. Šiuo metu šilumos tiekimo nuostoliai sudaro apie 30 proc. nuo pateiktos į tinklus šilumos (22,3 proc. – techniniai tiekimo nuostoliai, o likusi dalis tenka komerciniams nuostoliams). Dalinė šilumos tinklų renovacija jau pradėta likviduojant 3 iš veikusių 6 kvartalinių boilerinių. Modernizuojant Tauragės šilumos generavimo šaltinių infrastruktūrą, 2003 m. Beržės katilinėje pastatytas 8 MW šiluminės galios smulkintos medienos vandens šildymo katilas. Katilas yra kūrenamas susmulkinta mediena. Tauragės rajonas yra toli nuo magistralinių Lietuvos dujotiekių. Nors nacionalinėje energetikos strategijoje gamtinės dujos vertinamos kaip

136

perspektyviausias ateities kuras, tačiau Tauragės rajono perspektyvos šiuo požiūriu dar nėra aiškios (2.9.4 pav.).

2.9.4 pav. Magistraliniai dujotiekiai Šaltinis: Kadiša S., Grafų teorijos taikymas srautų modeliavimui energetikos tinkluose liberalizuojamoje energijos rinkoje, Daktaro disertacija, LEI, Kaunas, 2001.

Nemaža dalimi Tauragės rajono dujofikavimas yra susijęs su Kaliningrado srities aprūpinimo energetiniais ištekliais klausimais. Šiuo metu į Kaliningrado sritį tiekiama apie 0,5 mlrd. m3 gamtinių dujų per metus. Tačiau ateityje ten numatoma statyti kombinuoto ciklo dujų elektrinę, todėl žymiai išaugtų dujų tranzitas per Lietuvos teritoriją. GAS–OIL kompanijos vertinimu, 2005 m. dujų tranzitas pasiektų apie 1,05 mlrd. m3 per metus. Šiems poreikiams patenkinti planuojama pastatyti antrąją tranzito liniją Vilnius–Kaunas–Šakiai. Preliminari tokio projekto sąmata – 115 mln. JAV dolerių Įgyvendinant šį projektą, kartu galėtų būti sujungti Kauno ir Klaipėdos dujų tinklai, dujofikuojant Jurbarką, Tauragę, Šilalę, Šilutę ir Priekulę. Tokiam dujų tinklų sužiedinimui reikėtų nutiesti 145 km ilgio dujotiekį, o projekto sąmata siektų 70 mln. JAV dolerių. Tai užtikrintų stabilų dujų tiekimą Lietuvos šiaurės vakarų dalies gyventojams, taip pat leistų geriau panaudoti projektuojamą Vaškų dujų saugyklą4. Tačiau šių projektų įgyvendinimo galimybės nėra labai aiškios ir priklausys nuo daugelio ekonominių bei politinių faktorių. Taip pat svarstoma galimybė dujas į Tauragės rajoną atvesti iš Kaliningrado srities Tilžės (Sovetsko) miesto, nors išsami šio projekto ekonominė–techninė analizė nėra atlikta. Preliminariais vertinimais, tokio dujotiekio atšakos sąmatinė vertė galėtų siekti apie 15 mln. JAV dolerių. Gamtinės dujos Tauragės rajone galėtų būti panaudotos visapusiškai. Jos pakeistų viryklėse naudojamas suskystintas dujas daugiabučiuose, pakeistų mazutą pikinio apkrovimo padengimui žiemos metu, taip pat užimtų nemažą dalį kieto kuro rinkos šiuo metu decentralizuotai šildomuose miesto rajonuose. Bendras gamtinių dujų poreikis galėtų siekti apie 50 GWh arba 5 mln. m3 per metus.

4 Kugelevičius J. Lietuvos dujų tinklų tarpsisteminių jungčių schema / Šilumos energetika ir technologija, Kaunas, 2003 m., vasario 4 d.

137

2.9.3. Energetikos ištekliai

Vietiniai energijos ištekliai Tauragės rajone nėra maži, tačiau šiuo metu jie dar nėra pakankamai išnaudojami. Tauragės rajoną kertančios Jūros ir Ančios upės priskiriamos prie potencialių hidroenergijos šaltinių5. Jūros upės ties Taurage metinis hidroenergijos potencialas yra 4,47 GWh, o ties Balskų gyvenviete – 13,85 GWh. Ančios upės ties Skaudvile hidroenergijos potencialas siekia 1,14 GWh/metus. Panaudojus šiuos išteklius, būtų galima pagaminti apie 30 proc. šiuo metu rajone naudojamo elektros kiekio. Pagal vėjo energijos išteklius Tauragės rajono didesnioji dalis patenka į CXII kategorijos zoną, nors nemaža dalis teritorijos yra paskirta BIV ar BV zonai (2.9.5 pav.). Rajone vėjo greitis yra mažesnis nei pajūrio zonoje, todėl platesnis vėjo energijos naudojimas galimas tik ateityje, sukūrus efektyvesnes vėjo jėgainių, dirbančių esant mažesniems vėjo greičiams, technologijas. Pagal šiuo metu Lietuvoje vyriausybės rengiamą vėjo jėgainių zonavimo planą, Tauragės rajonas nėra įtrauktas į pagrindines vėjo energetikos skatinimo zonas. Rajonas gali pretenduoti tik į nedidelę bendro Lietuvai skirto 50 MW skatinamo galingumo dalį. Čia galima būtų plėtoti smulkiąją (iki 250 kW vienetinės galios) vėjo energetiką. Preliminariais skaičiavimais, bendras vėjo jėgainių panaudojimo techninis potencialas galėtų sudaryti 5 MW. Skatintina vietinių verslininkų iniciatyva šioje srityje (pavyzdys – projektas Lauksargių gyvenvietėje).

2.9.5 pav. Vėjo energijos pasiskirstymas Šaltinis: Paulauskas S., Paulauskas A. Lietuvos vėjo energetikos prioritetai: Tarptaut. moksl. konf. Energetikos decentralizavimas: miestų energetikos ateitis, Klaipėda, 2002, p. 149 – 158.

Miško tvarkymo atliekos jau tampa ekonomiškai patraukliu bei aplinkosauginiu požiūriu naudingu kuru. Tauragės regiono miškingumas yra apie 26,4 proc. Susidarančių miško ruošos metinis atliekų kiekis siekia apie 55 t m3, energetinė vertė sudaro apie 108 GWh. Pagrindinė šių kuro išteklių dalis naudojama mažų rajono gyvenviečių bei kaimo gyventojų namų šildymui, karšto vandens bei valgio ruošos reikmėms6. Nors didelė dalis medienos išteklių lieka miškuose nepanaudota, medienos atliekos energetinėms reikmėms atsivežamos iš kitų rajonų.

5J. Burneikis, J. Jablonskis. Mažosios hidroenergijos panaudojimo galimybės Lietuvoje. Kaunas, 1998 6. Vietiniai Lietuvos Energijos Ištekliai. Cowi-Allplan-Etna, 1998, liepa.

138

Platesnis valstybinių ir privačių miškų tvarkymo atliekų panaudojimas suaktyvintų miškų ūkio infrastruktūros (privažiavimo, kelių, hidromelioracijos sistemų ir t.t.) plėtrą, leistų pritraukti smulkių žemės ūkio gamintojų darbo jėgą bei techniką ir (kompleksiškai derinant su socialinės paramos fondais) išplėsti darbo rinką. Nors miško tvarkymo atliekų kaina yra aukštesnė už tradicinių energijos išteklių, kainos padidėjimą galėtų kompensuoti išlaidų gyventojų socialinei paramai sumažėjimas. Vietinio kuro išteklius galėtų papildyti žemės ūkio kultūrų atliekos, jeigu jų energetiniam panaudojimui būtų sukurta atitinkama infrastruktūra. Atskirai svarstytina durpių kuro gamybos plėtra. Tauragės rajone durpynų pramoninis plotas siekia 3554 ha, o bendras durpių išteklių likutis 1995 m., Lietuvos durpynų kadastro duomenimis, čia sudarė apie 127,3 mln.t. Rajono durpynų energetinis resursas siekia 153 TWh. Tauragės rajono energetiniai kuro poreikiai sudaro 320 GWh per metus, tai tokie durpių ištekliai galėtų ilgus metus patenkinti viso rajono kuro ir energijos poreikius. Užbaigus durpynų eksploataciją, jie turėtų būti rekultivuoti ir galėtų būti toliau naudojami auginant greitai augančius želdinius, kurie, savo ruožtu, būtų skirti energijos gamybai. Turimos vietinio kuro atsargos bei tikimybė ateityje turėti gamtinių dujų, leidžia artimiausiu metu Tauragės rajonui inicijuoti stambesnio masto regioninį kuro energetikos projektą. Tai galėtų būti modernaus durpių gazifikacijos įrenginio statyba Tauragėje, skirta gyventojų ir kitų kuro vartotojų aprūpinimui sintetiniu dujų kuru, kartu vystant miesto dujų tiekimo infrastruktūrą. Pirmajame etape reikėtų išnagrinėti 5 GWh galios sintetinių dujų reaktoriaus įrengimo galimybes. Papildomu dujų tiekimo šaltiniu galėtų būti suslėgtų gamtinių dujų atvežimas iš dujų kompresorinių, įrengtų prie esamų magistralinių dujotiekių. Ateityje plečiant magistralinius dujotiekius, tokios miesto dujų tiekimo sistemos prijungimas prie planuojamų magistralinių dujotiekių nesudarytų jokių didesnių problemų. Šis durpių kuro gamybos plėtros projektas turėtų apimti kompleksinį vietinio kuro gamybos išvystymą, apimant ne tik rajono, bet ir visos Tauragės apskrities, o gal net gretimų apskričių durpių išteklius. Įgyvendintas projektas taptų galimo apsirūpinimo vietiniais energijos šaltiniais sprendimo pavyzdžiu ir kitiems Lietuvos regionams, nutolusiems nuo magistralinių dujotiekių. Pažymėtina, kad tokio tipo projektai yra ypač skatinami visoje ES ir galėtų susilaukti paramos iš ES struktūrinių fondų7. Pagrindinis tokio projekto privalumas Tauragės rajonui būtų importuojamo kuro (mazuto) pakeitimas vietiniu kuru. Šiuo metu metinės išlaidos mazuto pirkimui rajone sudaro apie 4,5 mln. Lt per metus.

2.9.4. Šilumos ūkis

Centralizuotai šildoma apie 40,7 proc. viso Tauragės miesto gyvenamojo ploto. Skirtingai nuo daugelio kitų rajoninių miestų, šildomo gyvenamojo ploto dalis 1999–2002 m. mieste ne mažėjo, o augo. Tiesa, augimo tempai buvo nedideli ir sudarė tik apie 1 proc. per metus. Tą patį rodo ir bendro vartotojų skaičiaus augimas (2.9.6 pav.).

7 Darni energetika ir struktūriniai fondai, Bacchus gairės. Briuselis, 2003, Kovas

139

5000

4000

3000

2000

1000

0 2000 2001 2002 Me tai

Bendras vartotojų skaičius, vnt.

2.9.6 pav. Centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų skaičiaus dinamika Šaltinis: Šilumos tiekėjų asociacijos ūkinės veiklos apžvalga 2000–2002 m.

Nemaža centralizuotai tiekiamos šilumos suvartojimo dalis tenka administraciniams bei kultūros, švietimo ir sveikatos apsaugos įstaigų pastatams, kurie priklauso rajono savivaldybei. Bendras šilumos vartojimas šiame sektoriuje per pastaruosius 4 metus sumažėjo nuo 21,3 iki 16 proc. (2.9.7 pav.). Šilumos vartojimo monitoringo (stebėsenos) rajono mastu nėra, todėl sunku vertinti, ar šis mažėjimas yra susijęs su šilumos vartojimo efektyvumo pagerėjimu. Šio sektoriaus šilumos vartojimo būklės stebėjimas yra ypač svarbus savivaldybei norint sustiprinti planavimą bei sumažinti išlaidas šilumos tiekimui. Neturint detalesnių duomenų apie šilumos vartojimo tendencijas, bus sunku tinkamai paskirstyti investicijas tarp šilumos tiekimo ir vartojimo pusių.

100

60 % 40

0 1999 2000 2001 2002 Metai Gyventojai Kiti vartotojai

2.9.7. pav. Centralizuotai tiekiamos šilumos poreikių pasiskirstymas tarp gyventojų ir kitų vartotojų Šaltinis: Šilumos tiekėjų asociacijos ūkinės veiklos apžvalga 2000–2002 m.

Tauragės rajone yra vienintelė šilumos ūkio įmonė, kurios pelningumas, kaip ir daugumos kitų rajoninių šalies miestų šilumos ūkio įmonių, yra nedidelis. Per pastaruosius 4 metus (išskyrus 2002 m.), šilumos gamybos išlaidos buvo mažesnės už pajamas (2.9.8 pav.). Įvertinus ilgalaikio įmonės turto nusidėvėjimą, finansinės bei kitos veiklos išlaidas, gautas pelnas neužtikrina įmonės rentabilumo.

140

12000

10000

8000

6000 t.Lt 4000

2000

0 1999 2000 2001 2002 Metai

Pardavimai Kitos veiklos pelnas Savikaina Amortizacija

2.9.8 pav. Tauragės ŠT įmonės pajamos ir išlaidos Šaltinis: UAB Tauragės ŠT duomenys

2.9.5. Socialinės – ekonominės energetikos problemos

Šilumos vartotojų nemokumas yra ir dar ilgai bus viena iš aktualiausių Tauragės savivaldybės problemų, kadangi pagal įstatymus savivaldybėms yra priskirtas šilumos tiekimo organizavimas. 2002 m. sausio 1 d. vartotojų skolos šilumos tiekėjams sudarė apie 3,5 mln. Lt arba apie 30 proc. metinės realizacijos apimčių. 1999–2001 m. gyventojų skolos buvo stabilios ir tik 2002 m. šoktelėjo net 43 proc. (2.9.9 pav.). Toks skolos išaugimas, susijęs su didesnėmis išlaidomis dėl palyginti šaltos žiemos, parodė, jog vartotojai nėra pajėgūs sumokėti didesnių išlaidų. Savivaldybės skolos per 4 metus mažėjo. Nemaža savivaldybės skolų dalį sudarė nesumokėtos kompensacijos šilumos tiekėjams už socialiai remtinų gyventojų būstų šildymą. Vis dėlto bendras šilumos tiekėjams įsiskolinusių vartotojų skaičius auga (2.9.10 pav.). 2003 m. sausio 1 d. tiekėjams buvo skolingi apie 34 proc. vartotojų (tuo tarpu vidutiniškai Lietuvoje – apie 27 proc.).

3500 3000

2500 2000 1500 t.Lt 1000

500 0 1999 2000 2001 2002 Metai

Gyventojai Savivaldybės įstaigos Pramonės vartotojai

2.9.9 pav. Šilumos vartotojų skolos tiekėjams Šaltinis: UAB Tauragės ŠT duomenys

141

1600

1200

800 vnt.

400

0 2000 2001 2002 Metai

Įsiskolin. vart. skaičius

2.9.10 pav. Įsiskolinusių šilumos tiekėjams vartotojų kitimo dinamika Šaltinis: Šilumos tiekėjų asociacijos ūkinės veiklos apžvalga 2000–2002 m.

142

2.9.6. Pagrindinių programų energetikos sektoriuje Tauragės rajone vykdymas

Energetikos sektoriuje buvo vykdomos įvairios Tauragės rajono savivaldybės programos. Šios programos buvo skirtos: • Skysto kuro pakeitimui vietiniu; • Šilumos kainos sumažinimui; • Aplinkos taršos sumažinimui; • Šilumos generavimo šaltinių modernizavimui; • Šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijai.

Svarbiausias energetikos projektas buvo Beržės katilinės 8 MW galios katilo rekonstrukcija. Taip pat reikšmingas ir Tauragės „Versmės“ gimnazijos bei Jovarų vidurinės mokyklos prijungimas prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. Rajono mokyklų, administracinių bei kitos paskirties pastatų, autonominių katilinių renovacija yra viena svarbiausių Tauragės savivaldybės problemų. Didesnių renovacijos išlaidų reikalaujančios katilinės paprastai išnuomotos privačioms firmoms. Vienos gyvenamųjų namų bendrijos katilinei rekonstruoti panaudotos Švedijos fondo lėšos. Nežiūrint į tai, jog kai kurie projektai jau įgyvendinti, savivaldybė neturi duomenų apie jų poveikį ir tam panaudotų lėšų efektyvumą. Tuo tarpu, siekiant įgyvendinti tokį stambų projektą kaip 25 km šilumos trasų pakeitimas, būtinas tinkamai parengtas tinklų hidraulinis–šiluminis modelis, kuris leistų planingai atlikti tinklų renovaciją mažiausiomis sąnaudomis. Savivaldybė neturi veikiančios monitoringo sistemos mokyklų bei kitų administracinių pastatų energijos vartojimo efektyvumo įvertinimui. Pagrindinių energetikos sektoriuje Tauragės rajone vykdytų programų aprašymas pateikiamas lentelėje žemiau.

Įgyvendinimo Programos (projekto) Programos įgyvendinimo pradžia ir Programai kelti uždaviniai Skirta lėšų Lėšų šaltinis pavadinimas trumpas įvertinimas pabaiga (metai, mėnuo) Rekonstruoti vandens šildymo 1. Beržės kvartalo 8MW vandens katilą į mažesnio našumo UAB Tauragės šildymo katilo rekonstrukcija (UAB (ekonomiškesnį). Atlikta 2002 m. 2 mln. Lt šilumos tinklų Tauragės šilumos tinklai) Sumažinti šilumos energijos nuostolius

143

Įgyvendinimo Programos (projekto) Programos įgyvendinimo pradžia ir Programai kelti uždaviniai Skirta lėšų Lėšų šaltinis pavadinimas trumpas įvertinimas pabaiga (metai, mėnuo) 2. Tauragės gimnazijos ir Jovarų Atsisakyti skystu kuru kūrenamų 2003 m. kovo 15 UAB Tauragės vid. mokyklos prijungimas prie katilinių Atlikta d. 500 tūkst. Lt šilumos tinklų šilumos tinklų sistemos 2003 liepos 17 d. Rekonstruoti 25 km senų šilumos UAB Tauragės 3. Šilumos trasų rekonstrukcija Reikalingos tinklų, pakeičiant trasas. Darbas vykdomas dalimis, prijungta šilumos tinklų ir Tauragės mieste (UAB Tauragės – lėšos 13000 Sumažinti šilumos energijos Jovarų vidurinė mokykla struktūriniai šilumos tinklai) tūkst. Lt nuostolius fondai Pakeisti skystu kuru kūrenamus katilus į kietu vietiniu kuru 4. Skaudvilės vidurinės mokyklos 2002 rugsėjo 30 Išnuomota kūrenamus Išnuomota 250 tūkst. Lt katilinės rekonstrukcija d. “Izobarai” Sumažinti šildymo išlaidas Sumažinti aplinkos taršą Atpiginti šilumos energiją 2002 m. birželio Švedija 5. GNB „Remeks“ katilinės Sumažinti aplinkos taršą, pakeičiant 21d. 1000 tūkst.Lt (paskola) Atlikta rekonstrukcija kuro rūšį 2002 m. 500 Savivaldybės lapkričio 22 d. biudžeto lėšos Pakeisti skystu kuru kūrenamą 2003 m. rugsėjo katilą į vietiniu kietu kuru 6. Lauksargių pagrindinės 1d. Išnuomota UAB kūrenamą Išnuomota 200 tūkst. Lt mokyklos katilinės rekonstrukcija 2003 m. spalio „Izobara“ Sumažinti šildymo išlaidas 7d. Sumažinti aplinkos taršą

144

2.9.7. Energetikos sektoriaus SSGG analizė

Stiprybės 1. Nemaži rajono hidroenergijos ištekliai, kurių potencialas siekia apie 30 proc. esamų elektros energijos poreikių 2. Dideli durpynų ištekliai 3. Didesnis nei vidutinis rajono miškų produktyvumas 4. Centralizuoto šilumos tiekimo sistema, leidžianti panaudoti įvairių rūšių kurą 5. Gerai išvystyta elektros tiekimo infrastruktūra

Silpnybės 1. Dideli šilumos tiekimo nuostoliai 2. Dėl žemo gyventojų mokumo susikaupusios skolos šilumos tiekėjams 3. Gamtinių dujų infrastruktūros nebuvimas 4. Neišvystyta kuro ruošimo infrastruktūra iš miško tvarkymo atliekų 5. Mažas potencialas vėjo jėgainių statybai

Galimybės 1. Stambaus masto regioninio projekto vietinio kuro išteklių panaudojimui naudojant modernias technologijas parengimo galimybės 2. Prioritetinis ES struktūrinių fondo lėšų dėl susiformavusių socialinių – ekonominių skirtumų sušvelninimo pritraukimas 3. Lietuvai tapus ES nare, dėl griežtesnių aplinkosaugos reikalavimų bus palankesnės galimybės vietinių ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo infrastruktūros plėtrai 4. Dujotiekių plėtra pagal įgyvendinamus tarpvalstybinius projektus tarp Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities

Grėsmės 1. Lietuvos įsipareigojimai ES dėl aukšto sieringumo mazuto deginimo 2. Vartotojų skolų šilumos tiekėjams augimas

145

2.10. URBANISTINĖS PLĖTROS IR GYVENAMOSIOS APLINKOS ANALIZĖ

Tauragės rajone gyventojų gyvenamosios aplinkos kokybė nėra gera. Rajone neišvystytas įvairių paslaugų tinklas, o teikiamų paslaugų kokybė – žema. Operatyvią veiklą apsunkina tai, jog rajonas neturi GIS pagrindo. Tauragės rajono savivaldybė neturi teritorijos bendrojo plano, mažesnės rajono gyvenvietės formuojamos be detaliųjų planų, labai didelis svarbių specialiųjų planų stygius (želdynų, dviračių takų, rekreacinių teritorijų, bendruomeninių paslaugų ir kt.). Didėjant transporto eismo intensyvumui Tauragėje, vis opesnė tampa mašinų stovėjimo problema, ypač miesto centre ir gyvenamųjų namų kiemuose. Tauragės miesto, kitų rajono gyvenviečių, rekreacinių vietovių želdynų sistemos ir želdinių kokybė yra nepatenkinama.

2.10.1. Rajono teritorijų planavimas

Tauragės rajono savivaldybės aprūpinimas būtinais teritorijų bendrojo, specialaus ir detalaus planavimo dokumentais yra nepakankamas. Rajonas neturi GIS pagrindo, Tauragės rajono savivaldybė neturi teritorijos bendrojo plano. Tačiau jau pradėtas rengti Tauragės apskrities bendrasis planas, todėl rajono planą tikslingiau pradėti rengti tik po aukštesnio pagal rangą apskrities bendrojo plano patvirtinimo. Mažesnės rajono gyvenvietės formuojamos be detaliųjų planų, trūksta svarbių specialiųjų planų (želdynų, dviračių takų, rekreacinių teritorijų, bendruomeninių paslaugų ir kt.) LR Vyriausybės 2001–2004 m. programos 306 punkte numatyta sukurti kadastro žemėlapių rengimo, žemės informacinės sistemos kūrimo, teritorijų planavimo ir valstybės turto valdymo bazę, parengti stambaus mastelio kartografavimo programą urbanizuotoms teritorijoms. Įgyvendindama šią programą, LR Vyriausybė numatė priemonių planą (patvirtintas 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1748). Vykdant valstybinę programą, numatoma formuoti georeferencinių duomenų bazes ortofotografinių žemėlapių pagrindu. Atsižvelgiant į minėtą Vyriausybės nutarimą, 2004 m. savivaldybės biudžete prašoma numatyti 50 tūkst. Lt vietinių geodezinių tinklų atnaujinimui. Tauragės rajono valdyba 1995 m. patvirtino Tauragės miesto bendrąjį planą. Jame suprojektuota nauja magistralė pietiniu ir rytiniu gyvenamosios zonos pakraščiu (Naujoji g., Tremtinių kelias), skirta perorientuoti tranzitinį ir sunkųjį transportą iš centrinės miesto dalies, taip pat laikinai (iki pastatant apvažiavimo kelią) nukreipti pramonės rajono ir Jurbarko kryptimi važiuojantį transportą Šiaulių kryptimi, aplenkiant gyvenamąją zoną. Pradėtas rengti Dariaus ir Girėno gatvės rekonstrukcijos projektas (nuo Veterinarijos g. iki Vasario 16–osios g.). Pagal šį projektą numatoma važiuojamąją dalį paplatinti 2 m, sutvarkyti sankryžas, įrengti pėsčiųjų, dviračių takus. Ši gatvė yra tarptautinio kelio E77 (magistralės Ryga– Kaliningradas, numatyto ir LR teritorijos bendrajame plane) dalis. Projektą buvo numatyta įgyvendinti 2004–2006 m. Tačiau jau šiuo metu kyla abejonių dėl kai kurių miesto bendrojo plano sprendinių. Reiktų iš naujo apsvarstyti apvažiuojamosios automagistralės trasą, Naujosios gatvės įrengimo apimtis, lygį. Didėjant transporto eismo intensyvumui, mašinų stovėjimas (ypač miesto centre ir gyvenamųjų namų kiemuose) tampa vis aktualesne problema. Prastos stovėjimo galimybės, perpildyti mašinomis namų kiemai blogina miesto centro ir daugiabučių gyvenamųjų kvartalų aplinkos ekologinę būklę. Pastaruoju metu, atsižvelgiant į konkrečius poreikius, įrengtos naujos mašinų stovėjimo aikštelės, tačiau jų nepakanka. Problemą būtina spręsti kompleksiškai, pirmiausia parengiant specialiąją schemą dėl mašinų stovėjimo aikštelių išdėstymo mieste.

146

Tauragės miesto ir kitų rajono gyvenviečių rekreacinių vietovių želdynų sistema yra išvystyta nepakankamai, o želdinių kokybė – nepatenkinama. Sprendžiant šias problemas, pirmiausia būtina parengti kompleksinį miesto želdynų ir poilsio zonų sutvarkymo projektą. Tiesa, tam tikros planavimo priemonės jau įgyvendinamos: pradėtas rengti Jūros upės vagos (nuo Jūros užtvankos iki Tauragės vasaros estrados) sutvarkymo projektas, kuriame sprendžiamas ir krantinės želdinių sutvarkymas. Taip pat pradėtas rengti Tauragės miesto skvero, esančio prie Dariaus ir Girėno gatvės, rekonstrukcijos į reprezentacinę miesto aikštę techninis projektas. Šią aikštę siekiama įrengti iki 2007 m. – miesto vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 500 metų jubiliejaus. Tauragės regione gyvenamųjų teritorijų estetinė būklė prasta, mažėja architektūrinis savitumas, didėja stilistinis chaosas. Tauragės rajonas neturi architektūrinio reglamento. Gyvenamųjų teritorijų estetinei būklei skiriamas nepakankamas dėmesys, nesiimama priemonių gyvenamųjų namų fasadų sutvarkymui (vieningas balkonų stilius, įstiklinimas). Aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr.424 patvirtintas Pagramančio regioninio parko apsaugos reglamentas, kuriame sprendžiami projektavimo ir statybų jo teritorijoje reikalavimai bei tvarkymo ir naudojimo ypatumai. Tauragės miesto bendrajame plane suplanuota teritorija naujo daugiabučio gyvenamojo rajono statybai. Dar liko apie 60 ha neužstatytos teritorijos, kurios visos nereiktų perplanuoti į kitos paskirties teritoriją, o palikti kaip rezervą daugiabučių namų kvartalo plėtrai ateityje.

2.10.2. Gyvenamasis būstas, aplinkos saugumas bei bendruomeninių paslaugų kokybė

Žymi rajono gyvenamojo būsto dalis yra susidėvėjusi ir žemos kokybės. Masinės statybos gyvenamųjų namų programa Tauragėje įgyvendinta 1960–1990 m., šiuose namuose gyvena apie 60–70 proc. Tauragės miesto žmonių. Statant daugiabučius gyvenamuosius namus naudotos technologijos neužtikrina jų energetinio efektyvumo, prasta jų langų būklė, susidėvėjusi santechninė įranga. Atitinkamai šių namų gyventojų išlaidos šildymui yra gana didelės – būsto apšildymui reikia 2–2,5 karto daugiau energijos nei daugelyje ES šalių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad gyvenamųjų būstų priežiūra rajone yra gana prasta, vangiai kuriamos daugiabučių namų bendrijos. Butų renovacijai skiriamos subsidijos galėtų būti naudojamos efektyviau. Daugelyje rajono gyventojų gatvių apšvietimo linijos susidėvėjusios ir gatvėse vakarais tamsu. Kartais trūksta elementarios informacijos, gyvenviečių schemų, namų numeracija – neraiški. Daugelyje gatvių trūksta kokybiškų šaligatvių, dviračių takų. Apskritai, pagal bazinį gyvenimo kokybės rodiklį (apskaičiuota Statistikos departamento 2001 m., Tauragės apskritis buvo 9 Lietuvoje; Tauragės savivaldybės rodiklis taip pat buvo vienas žemiausių respublikoje). Nemaža kaimo ir dalis miestelių gyventojų geriamą vandenį gauna iš negilių kastinių šulinių, kurie dažnai būna užteršti nitratais. Tauragėje, Skaudvilėje, Pagramantyje, Lauksargiuose, Adakave, Eičiuose, Batakiuose, Dauglaukyje, Mažonuose, Lomiuose, Dapkiškiuose, Žygaičiuose, Gaurėje, Kunigiškiuose, Baltrušaičiuose, Eičiuose neužtikrinamas minimalus paslaugų lygis, reikalingas centrų gyvybingumo palaikymui. Tiesa, Tauragės mieste pagrindinė problema yra ne teikiamų paslaugų kiekis, o kokybė. Tuo tarpu mažesnėse gyvenvietėse (Skaudvilė, Pagramantis) teikiamos tik minimalios

147

viešojo administravimo paslaugos. Situacija kaimo vietovėse – dar prastesnė. Ypač trūksta įvairių buities, kultūrinių ir socialinių paslaugų – kirpyklų, buitinių prietaisų taisyklų, turistų apgyvendinimo, viešojo maitinimo įstaigų. Nėra pakankamai skalbyklų, pirčių, darbužių valymo įmonių.

148

2.10.3. Pagrindinės Tauragės rajone vykdytos programos gyvenamosios aplinkos gerinimo srityje

Programos pavadinimas Programai kelti uždaviniai Programos įgyvendinimo trumpas Įgyvendinimo Skirta lėšų Lėšų šaltinis įvertinimas pradžia ir pabaiga (metai, mėnuo) 1. Tauragės miesto bendrasis Darni miesto teritorinė plėtra Dalis sprendinių įgyvendinta 1995 N/d Savivaldybės ir planas valstybės biudžeto lėšos 2. Dėl savivaldybės infrastruktūros Parengti ir įgyvendinti Tauragės Programos dalys „Viešojo keleivių 2001 02 07 – 1,24 mln. Lt Savivaldybės ir plėtros strateginių krypčių rajono savivaldybės susisiekimo sistemos tobulinimas“, 2004 12 31 valstybės infrastruktūros plėtros projektus „Gatvių ir jų priklausinių renovacija“ iš biudžeto lėšos dalies įgyvendintos 3. Klaipėdos–Tauragės tikslinio Verslo infrastruktūros plėtra, Įgyvendintas projektas „Vandens 2002 Projektui skirta Europos regiono PHARE 2000 programa viešojo administravimo gebėjimų turizmo trasos Jūros upe 93,464 eurai Sąjungos ugdymas infrastruktūros sukūrimas“ subsidija 4. Klaipėdos–Tauragės tikslinio Klaipėdos–Tauragės tikslinio Įgyvendinta dalis projektų: 2001–2006 22,63 mln. Savivaldybės ir regiono plėtros planas 2001–2006 regiono socialinė–ekonominė magistralinių kelių A1, A12, krašto, valstybės m. plėtra, transporto infrastruktūros, regioninių, vietinės reikšmės kelių biudžeto, ES plėtros strategija modernizavimas, žvyrkelių lėšos asfaltavimas 5. Tauragės regiono plėtros planas Tauragės regiono gyvenimo Numatyti konkretūs regionui aktualūs 2004–2006 Planuojama Savivaldybės ir 2004–2006 m. kokybės, būsto ir paslaugų plėtra projektai, tačiau neaiškus šių projektų apie 60,0 mln.Lt valstybės finansavimas ir atsakomybė už jų biudžeto, ES įgyvendinimą lėšos 6. Tauragės rajono savivaldybės Tauragės rajono transporto Įgyvendinta dalis projektų: asfalto 2002–2004 3,61 mln. Lt Savivaldybės ir kelių priežiūros ir plėtros programa infrastruktūros plėtra dangos įrengimas Lomių, valstybės 2002–2004 m. Pagramančio, Norkaičių, Lauksargių, biudžeto lėšos Dapkiškių gyvenvietėse, Tauragės, Skaudvilės miestuose ir kt. 7. 2002–2015 m. Lietuvos Tauragės rajono transporto Įgyvendinta dalis projektų: Ryga– 2002–2015 18,09 mln. Lt Valstybės Respublikos valstybinės reikšmės infrastruktūros plėtra Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas, biudžeto lėšos kelių priežiūros ir plėtros programa Mažeikiai–Plungė–Tauragė, Tauragė– Jurbarkas, Jurbarkas–Skaudvilė ir kt.

149

Programos pavadinimas Programai kelti uždaviniai Programos įgyvendinimo trumpas Įgyvendinimo Skirta lėšų Lėšų šaltinis įvertinimas pradžia ir pabaiga (metai, mėnuo) 8. Valstybinių kelių su žvyro Tauragės rajono transporto Įgyvendinti projektai: Vališkiai– 2001–2003 2,49 mln. Lt Valstybės danga plėtros programa 2001– infrastruktūros plėtra Žukai,Gryblaukis–Batakiai, biudžeto lėšos 2003 m. Antegluonis–Šakvietis, Skaudvilė– Adakavas 9. Lietuvos ūkio (ekonomikos) Turizmo plėtros strategija Rengiama Transporto plėtros programa 2004–2030 N/d Valstybės plėtros iki 2015 metų ilgalaikė ilgalaikiam periodui 2004–2030 m. biudžeto, ISPA strategija. lėšos

150

2.10.4. Rajono darnios urbanistinės plėtros ir aukštos gyvenimo kokybės užtikrinimo SSGG analizė

Stiprybės 1. Santykinai aukšta gamtinės (natūralios) aplinkos ir kraštovaizdžio kokybė, turtingas kultūrinis, istorinis ir socialinis paveldas 2. Patogi gyvenimui rajono geografinė padėtis, išvystyta kai kurių rūšių transporto infrastruktūra, tolygi apgyvendinimo sistema, funkcionuojančios paslaugų, aplinkosaugos, etnokultūros ir kt. sistemos

Silpnybės 1. Tauragės rajono savivaldybės aprūpinimas būtinais teritorijų bendrojo, specialaus ir detalaus planavimo dokumentais nepatenkinamas. Operatyvią veiklą komplikuoja tai jog rajonas neturi GIS pagrindo. 2. Ribotas priėjimas prie finansinių išteklių ir esminių konsultacijų – informacijos stoka kultūros, pramogų, etnografinį verslą pradedantiesiems 3. Žymi rajono gyvenamojo būsto dalis susidėvėjusi, žemos kokybės. Neproduktyvus energijos naudojimas (maža pastatų atitvarų varža, neracionalios technologijos, šilumos tiekimo sistemos) 4. Tauragės miesto, kitų rajono gyvenviečių, rekreacinių vietovių želdynų sistemos ir želdinių kokybė nepatenkinama 5. Tauragės rajone gyvenamųjų teritorijų estetinė būklė prasta, mažėja architektūrinis savitumas, didėja stilistinis chaosas. 6. Tauragėje, Skaudvilėje, Pagramantyje, Žygaičiuose ir kt. neužtikrinamas minimalus paslaugų lygis reikalingas centrų gyvybingumo palaikymui. 7. Nepakankama socialinės–ekonominės kultūrinės ir rekreacinės infrastruktūros kokybė kaime ir mieste 8. Automobilių parkavimo problemos Tauragės miesto centre ir daugiabučių gyvenamųjų rajonų teritorijose 9. Labai lėtai, o kai kuriose rajono teritorijose – visai neplėtojama biotransporto sistema 10. Daugelis rajono naujų gyvenamųjų kvartalų bei kaimo gyvenviečių neprijungta prie viešojo tiekimo tinklo ir kanalizacijos sistemų 11. Nemaža kaimo ir dalis miestelių gyventojų vartoja negilius kastinius šulinius, užterštą nitratais vandenį. 12. Labai prasta gyvenamųjų būstų priežiūra rajone, vangiai kuriamos daugiabučių namų bendrijos, neefektyviai naudojamos butų renovacijai skiriamos subsidijos

Galimybės 1. Įstojimas į vieningą ES erdvę, stiprinant regionų kultūrinį identitetą 2. Glaudus bendradarbiavimas su kaimyniniais rajonais ir regionais (Kaliningrado sritimi, kaimyniniais Klaipėdos, Telšių, Marijampolės, Šiaulių, Kauno regionais) 3. Augantys poreikiai plėtoti savitą etnokultūrą, tradicijas 4. Augantis dėmesys Europos Bendrijoje darniam vystymuisi ir aukštos kokybės gyvenamajai aplinkai

Grėsmės 1. Energetinių išteklių stoka šalyje ir nesubalansuotas alternatyvių energijos šaltinių įsisavinimas 2. Jaunimo emigracija iš kaimo 3. Senstantys gyventojai ir didėjantis socialinių paslaugų poreikis 4. Kaimo depopuliacija. 5. Regiono ir rajono kultūrinio savitumo praradimas ir gamtinės aplinkos vertybių sunykimas.

151

3. TAURAGĖS RAJONO PLĖTROS STRATEGIJA 2004–2010 M.

152

PRIORITETAS 1: SOCIALINĖS IR EKONOMINĖS ŪKIO INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA

153

3.1. TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS SEKTORIAUS PLĖTRA

Tauragės rajono transporto srities strategija yra suformuluota atsižvelgiant į Lietuvos ūkio plėtros iki 2015 metų ilgalaikę strategiją (transporto sektorius), 2002– 2015 m. Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programą, Tauragės regiono plėtros planą 2004–2006 m. Transporto infrastruktūros plėtros pagrindinis tikslas yra pagerinti rajono transporto infrastruktūrą bei jos efektyvumą. Šiam tikslui pasiekti reikia esamą transporto infrastruktūrą toliau tobulinti ir integruoti ją į Vakarų Lietuvos tinklą, gerinti Tauragės miesto ir miestelių gatvių, rajono kelių kokybę, mažinti susisiekimo sistemos neigiamą poveikį aplinkai, išlaikyti ir plėtoti rajono viešąjį transportą. Siekiant mažinti nelaimingų atsitikimų keliuose skaičių, būtina rekonstruoti automobilių magistralinius, krašto ir rajoninius kelius, įrengti Tauragės miesto apvažiavimą. Numatoma toliau asfaltuoti miestų bei gyvenviečių gatves bei rajono kelius, įrengti šaligatvius, nuvesti lietaus kanalizaciją – tai pagerins eismo sąlygas, gyvenamosios aplinkos kokybę, padidins eismo saugumą. Dar viena svarbi priemonė (aplinkosauginiu, susisiekimo gerinimo, gyventojų sveikatos požiūriu) – pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo plėtojimas bei bendras pakelių infrastruktūros vystymas. Taip pat numatoma imtis priemonių keleivių vežimo paslaugų kokybei gerinti, atnaujinant savivaldybės autobusų parką, rekonstruojant autobusų stotį. Įgyvendinant strategijoje nurodytas plėtros priemones, numatoma pasinaudoti ES struktūrinių fondų bei Sanglaudos fondo parama, aktyviai bendradarbiauti su valstybės bei apskrities įstaigomis ir institucijomis, kurių kompetencijos sričiai priklauso rajonui aktualių transporto srities projektų įgyvendinimas. Transporto sektoriuje numatytos priemonės tiesiogiai siejasi su kitų sričių: aplinkos apsaugos, urbanistinės aplinkos plėtros, turizmo ir rekreacijos, verslo aplinkos strategijomis.

3.1.1. Transporto infrastruktūros plėtros tikslai ir uždaviniai

1.1 tikslas. Pagerinti rajono transporto infrastruktūrą bei jos efektyvumą

Uždavinio pavadinimas 1.1.1. uždavinys. Tobulinti valstybinės reikšmės kelius rajone ir integruoti juos į Vakarų Lietuvos kelių tinklą

1.1.2. uždavinys. Gerinti Tauragės miesto ir rajono miestelių gatvių kokybę 1.1.3. uždavinys. Gerinti rajono kelių kokybę 1.1.4. uždavinys. Mažinti susisiekimo sistemos neigiamą poveikį aplinkai, didinti pėsčiųjų ir dviratininkų eismo saugumą 1.1.5. uždavinys. Plėtoti rajono viešąjį transportą

154 3.1.2. Transporto infrastruktūros plėtros priemonės

1.1 tikslas. Pagerinti rajono transporto infrastruktūrą bei jos efektyvumą

1.1.1 uždavinys. Tobulinti valstybinės reikšmės kelius rajone ir integruoti juos į Vakarų Lietuvos kelių tinklą

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veikos) 1.1.1.1. A12 valstybinės Parengti automobilių kelio Rekonstruota 5,5 km kelio 2004–2010 Lietuvos automobilių kelių reikšmės magistralinio kelio investicinį ir techninį projektus, direkcija Ryga–Šiauliai– Tauragė– atlikti rekonstravimo darbus Kaliningradas rekonstravimas

1.1.1.2. A12 valstybinės Parengti kelio techninį projektą, Sustiprinta danga 26,5 km kelio 2004–2010 Lietuvos automobilių kelių reikšmės magistralinio kelio atlikti kelio dangos stiprinimo direkcija Ryga– Šiauliai–Tauragė– darbus Kaliningradas dangos stiprinimas 1.1.1.3. Nr.147 valstybinės Parengti automobilių kelio Rekonstruota 4,8 km kelio 2004–2006 Lietuvos automobilių kelių reikšmės krašto kelio Tauragė– investicinį ir techninį projektus, direkcija Jurbarkas rekonstravimas atlikti rekonstravimo darbus

1.1.1.4. Nr.198 valstybinės Parengti automobilių kelio Rekonstruota 10 km kelio 2007–2010 Lietuvos automobilių kelių reikšmės krašto kelio investicinį ir techninį projektus, direkcija Jurbarkas–Skaudvilė atlikti rekonstravimo darbus rekonstravimas 1.1.1.5. Tauragės aplinkkelio Parengti automobilių Parengtas techninis projektas ir 2006–2010 Lietuvos automobilių kelių projektavimas ir tiesimas aplinkkelio galimybių studiją ir galimybių studija direkcija techninį projektą 1.1.1.6. Nr.199 valstybinės Parengti kelio techninį projektą, Sustiprinta danga 0,68 km kelio 2005–2006 Lietuvos automobilių kelių reikšmės krašto kelio Tauragė– atlikti kelio dangos stiprinimo direkcija Vainutas dangos stiprinimas darbus

155 Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veikos) 1.1.1.7. Nr. 164 valstybinės Parengti automobilių kelio Rekonstruota 22,5 km kelio 2005–2010 Lietuvos automobilių kelių reikšmės krašto kelio investicinį ir techninį projektus, direkcija Mažeikiai–Plungė–Šilalė– atlikti rekonstravimo darbus Tauragė rekonstravimas

1.1.2 uždavinys. Gerinti Tauragės miesto ir rajono miestelių gatvių kokybę

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veikos)

1.1.2.1. Tauragės miesto Gatvės rekonstravimas, Rekonstruota 1,27 km gatvės 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė, Dariaus ir Girėno g. (nuo paplatinant važiuojamąją dalį 2 Lietuvos automobilių kelių Vasario 16 g. iki Veterinarijos metrais, įrengiant pėsčiųjų ir direkcija g.) rekonstravimas dviračių takus

1.1.2.2. Tauragės miesto T. Parengti investicinį projektą Sutvarkyta 4,87 km gatvių 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė Ivanausko g. (nuo Veterinarijos Gatvių patobulintos dangos, g. iki miško), Purienų g., pėsčiųjų ir dviračių takų, lietaus Signalo g., Vizbutų g., J.Tumo vandens tinklų įrengimas –Vaižganto g. galas, Birutės g (nuo Dariaus ir Girėno g. iki V. Kudirkos g.) sutvarkymas

156 Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veikos)

1.1.2.3. Tauragės miesto M. Techninių ir investicinių Sutvarkyta 3,78 km gatvių 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė Mažvydo g., K. Donelaičio (nuo projektų dėl patobulintos Vytauto g. iki Daržų g.), Saulės dangos, pėsčiųjų ir dviračių g., Jūros g.,K. Jauniaus g., takų, lietaus vandens tinklų Jovarų g. sutvarkymas įrengimo parengimas

1.1.2.4. Tauragės miesto gatvių Techninių ir investicinių Įrengta 9 km gatvių 2004–2005 Tauragės rajono savivaldybė naujų individualių gyv. namų projektų parengimas kvartaluose įrengimas Žvyruotos dangos įrengimas

1.1.2.5. Tauragės miesto gatvių Techninių ir investicinių Sutvarkyta 3,89 km gatvių 2006–2008 Tauragės rajono savivaldybė V.Kudirkos g., Laukų g., projektų dėl patobulintos J.Kruopo g. (nuo Dariaus ir dangos, pėsčiųjų ir dviračių Girėno g. iki T.Ivanausko g.), takų, lietaus vandens tinklų Pušyno g. (nuo Dariaus ir įrengimo parengimas Girėno g. iki T. Ivanausko g.), Gaurės g. sutvarkymas 1.1.2.6. Tauragės miesto gatvių Gatvių patobulintos dangos, Sutvarkyta 3,78 km gatvių 2006–2010 Tauragės rajono savivaldybė M. Mažvydo g., K.Donelaičio pėsčiųjų ir dviračių takų, lietaus (nuo Vytauto g. iki Daržų g.), vandens tinklų įrengimas Saulės g., Jūros g.,K. Jauniaus g., Jovarų g. sutvarkymas 1.1.2.7. Tauragės miesto gatvių Gatvių patobulintos dangos, Sutvarkyta 3,89 km gatvių 2006–2010 Tauragės rajono savivaldybė V.Kudirkos g., Laukų g., pėsčiųjų ir dviračių takų, lietaus J.Kruopo g. (nuo Dariaus ir vandens tinklų įrengimas Girėno g. iki T.Ivanausko g.), Pušyno g. (nuo Dariaus ir Girėno g. iki T. Ivanausko g.), Gaurės g. sutvarkymas

157 Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veikos)

1.1.2.8. Tauragės miesto Beržės Techninių projektų dėl Sutvarkyta 3,3 km gatvių 2008–2010 Tauragės rajono savivaldybė individualių gyv.namų kvartalo patobulintos dangos, pėsčiųjų ir J.Basanavičiaus, Vydūno, dviračių takų, lietaus vandens J.Jablonskio, M.Valančiaus, tinklų įrengimo parengimas I.Simonaitytės, M.Jankaus, S.Daukanto, Knygnešio, V.Grybo gatvių sutvarkymas 1.1.2.9. Tauragės miesto Techninių projektų dėl Sutvarkyta 7,15 km gatvių 2008–2010 Tauragės rajono savivaldybė Papušynės individualių gyv. patobulintos dangos, pėsčiųjų ir namų kvartalo Žalioji, Šiaurės , dviračių takų, lietaus vandens Rytų, Nemuno, Marių, Dainos, tinklų įrengimo parengimas Elektroniko, Ganyklų, Bokšto, M.K.Čiurlionio, Puntuko gatvių sutvarkymas 1.1.2.10. Tauragės miesto Techninių projektų dėl Sutvarkyta 1,5 km gatvių 2008–2010 Tauragės rajono savivaldybė Jovarų individualių gyv. namų patobulintos dangos, pėsčiųjų ir kvartalo Kosmonautų , Jovarų , dviračių takų, lietaus vandens Šermukšnių gatvių sutvarkymas tinklų įrengimo parengimas 1.1.2.11. Mažonų seniūnijos Gyvenvietės gatvės patobulintos Patobulinta danga įrengta 15,5 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė gyvenviečių (Lomių, dangos įrengimas km gatvių Treinosios, Mažonų,Norkaičių, Pagramančio, Sungailiškių, Alijošiškės, Papušynės) gatvių patobulintos dangos įrengimas 1.1.2.12. Gaurės seniūnijos Gyvenvietės gatvės patobulintos Sutvarkyta 14,0 km gatvių 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė gyvenviečių (Gaurės, dangos atnaujinimas, lietaus Baltrušaičių, Kunigiškių, Eičių, vandens nuvedimas Milgaudžių) asfalto dangos atnaujinimas ir lietaus vandens nuvedimas

158 Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veikos)

1.1.2.13. Tauragės rajono Gyvenvietės gatvės patobulintos 18,6 km 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė seniūnijos gyvenviečių dangos ir šaligatvio įrengimas (Aukštupių, Kęsčių, Leikiškių, Visbarų, Būdviečių, Pryšmantų, Sartininkų, Šikšnių, Skiržemės) gatvių patobulintos dangos ir šaligatvių įrengimas 1.1.2.14. Skaudvilės miesto Miesto gatvės patobulintos Patobulinta danga įrengta 8,8 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė gatvių (Kęstučio, Kęstučio skg., dangos įrengimas km gatvių Žemaitės, D.Poškos, Ramybės, Dariaus ir Girėno, Kalnų, Žalgirio, Maironio, Maironio skg., Ančios, Trumpoji, Malūno, Taikos, Kranto, Sodų, Beržų, Kundročių, Laisvės Pievų, J.Janonio, S.Nėries, Mokyklos skg., Draugystės, Pušyno, Mechanizatorių, Statybininkų, Darbininkų, Lauko, J.Basanavičiaus) patobulintos dangos įrengimas

1.1.2.15. Skaudvilės miesto Miesto gatvės šaligatvio Įrengta 17800 m2 šaligatvių 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė gatvių (Tauragės, Vilniaus, įrengimas dangos Upynos, Žemaitės, J.Janonio, Kelmės, Liaudies a., Sodų, Mokyklos skg.) šaligatvių įrengimas 1.1.2.16. Skaudvilės seniūnijos Gyvenvietės gatvės 5,7 km 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė gyvenviečių (Adakavo, Pilsūdų, patobulintos dangos įrengimas Vėluikių, Trepų) gatvių patobulintos dangos įrengimas

159 Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veikos)

1.1.2.17. Skaudvilės miesto Miesto skvero sutvarkymas 11000 m2 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė Liaudies aikštės skvero sutvarkymas

1.1.2.18. Mašinų stovėjimo Mašinų stovėjimo aikštelių 8300 m2 2004–2007 Tauragės rajono savivaldybė aikštelių įrengimas prie kapinių patobulintos dangos įrengimas Skaudvilės seniūnijoje 1.1.2.19. Lauksargių seniūnijos Gyvenvietės gatvės patobulintos Patobulinta danga įrengta 1,4 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė gyvenviečių (Lauksargių, Šakių) dangos ir šaligatvio įrengimas km gatvių gatvių patobulintos dangos įrengimas

1.1.2.20. Batakių seniūnijos Gyvenvietės gatvės patobulintos Patobulinta danga įrengta 3,25 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė gyvenviečių (Batakių, Batakių dangos įrengimas km gatvių geležinkelio stoties gyvenvietės, Norkiškės, Eidintų) gatvių patobulintos dangos įrengimas 1.1.2.21. Tauragės seniūnijos Gyvenvietės gatvės patobulintos Patobulinta danga įrengta 1,5 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė Taurų k. naujo gyv. namų dangos įrengimas km gatvių kvartalo (Staiginės, Ežeruotos, Paplentės g.) suformavimas, patobulintos dangos įrengimas

160 Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veikos) 1.1.2.22. Tauragės seniūnijos Gyvenvietės gatvės patobulintos Patobulinta danga įrengta 4,2 2006–2010 Tauragės rajono savivaldybė Taurų–Butkelių gyvenvietės dangos įrengimas km gatvių gatvių (Putinų, Sodybos, Ryto, Žolynų, Lakštingalų, Topolių, Parko, Eglių, Prūdo, Paparčių, Žilvičių, Vėjo, Atgimimo, Žaliosios) patobulintos dangos įrengimas

1.1.2.23. Tauragės seniūnijos Gyvenvietės gatvės patobulintos Patobulinta danga įrengta 1,8 2006–2010 Tauragės rajono savivaldybė Dacijonų ir Dapkiškių dangos įrengimas km gatvių gyvenviečių gatvių patobulintos dangos įrengimas

1.1.3. uždavinys. Gerinti rajono kelių kokybę

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veikos) 1.1.3.1. Juodos dangos Juodos dangos įrengimas Įrengta 0,8 km dangos 2005–2007 Lietuvos automobilių kelių įrengimas rajoniniame kelyje direkcija Nr.4519 Gryblaukis–Batakiai 1.1.3.2. Juodos dangos Juodos dangos įrengimas Įrengta 4,7 km dangos 2006–2008 Lietuvos automobilių kelių įrengimas rajoniniame kelyje direkcija Nr.4515 Vališkiai–Žukai

161 Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veikos) 1.1.3.3. Juodos dangos Juodos dangos įrengimas Įrengta 1,1 km dangos 2006–2010 Lietuvos automobilių kelių įrengimas rajoniniame kelyje direkcija Nr.4528 – privažiavimas prie Lylavėnų nuo kelio Nr.164 1.1.3.4. Juodos dangos Juodos dangos įrengimas Įrengta 2,7 km dangos 2004–2006 Lietuvos automobilių kelių įrengimas rajoniniame kelyje direkcija Nr.4504 Skaudvilė–Upyna– Balsiai 1.1.3.5. Juodos dangos Juodos dangos įrengimas Įrengta 2,7 km dangos 2004–2006 Lietuvos automobilių kelių įrengimas rajoniniame kelyje direkcija Nr.4520 Antegluonis–Lomiai 1.1.3.6. Juodos dangos Juodos dangos įrengimas Įrengta 1,1 km dangos 2006–2007 Lietuvos automobilių kelių įrengimas rajoniniame kelyje direkcija Nr.4516 Skaudvilė–Bijotai 1.1.3.7. Juodos dangos Juodos dangos įrengimas Įrengta 7,0 km dangos 2007–2010 Lietuvos automobilių kelių įrengimas rajoniniame kelyje direkcija Nr.4514 Žygaičiai–Visbarai 1.1.3.8. Juodos dangos Juodos dangos įrengimas Įrengta 2,0 km dangos 2009–2010 Lietuvos automobilių kelių įrengimas rajoniniame kelyje direkcija Nr.4502 Tauragė–Sartininkai 1.1.3.9. Juodos dangos Juodos dangos įrengimas Įrengta 1,8 km dangos 2008–2010 Lietuvos automobilių kelių įrengimas rajoniniame kelyje direkcija Nr.4521 Skaudvilė–Gervėčiai 1.1.3.10. Juodos dangos Juodos dangos įrengimas Įrengta 3,0 km dangos 2006–2010 Lietuvos automobilių kelių įrengimas rajoniniame kelyje direkcija Nr.4513 Mažonai–Šakvietis– Šilalė 1.1.3.11. Juodos dangos Juodos dangos įrengimas Įrengta 4,4 km dangos 2007–2008 Lietuvos automobilių kelių įrengimas rajoniniame kelyje direkcija Nr.4513 Sartininkai–Draudeniai 1.1.3.12. Asfaltinės dangos Patobulintos dangos įrengimas Įrengta 5,9 km dangos 2005–2007 Tauragės rajono savivaldybė įrengimas vietinės reikšmės kelyje Pagramantis–Balskai

162 Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veikos) 1.1.3.13. Asfaltinės dangos Patobulintos dangos įrengimas Įrengta 3,8 km dangos 2005–2007 Tauragės rajono savivaldybė įrengimas vietinės reikšmės kelyje Trumpiškiai–Dirvėnai 1.1.3.14. Asfaltinės dangos Patobulintos dangos įrengimas Įrengta 0,7 km dangos 2007 Tauragės rajono savivaldybė įrengimas vietinės reikšmės kelyje Lauksargiai– Meldiklaukiai 1.1.3.15. Asfaltinės dangos Patobulintos dangos įrengimas Įrengta 0,6 km dangos 2005–2007 Tauragės rajono savivaldybė įrengimas vietinės reikšmės kelyje Lauksargiai–Kalėnai

1.1.3.16. Asfaltinės dangos Patobulintos dangos įrengimas Įrengta 5,0 km dangos 2008 Tauragės rajono savivaldybė įrengimas vietinės reikšmės kelyje Griežpelkiai II– Gilandviršiai 1.1.3.17. Asfaltinės dangos Patobulintos dangos įrengimas Įrengta 3,9 km dangos 2006–2007 Tauragės rajono savivaldybė įrengimas vietinės reikšmės kelyje Mažonai–Rekstukai 1.1.3.18. Asfaltinės dangos Patobulintos dangos įrengimas Įrengta 1,5 km dangos 2005–2007 Tauragės rajono savivaldybė įrengimas vietinės reikšmės kelyje į Eičių gyvenvietę (nuo kelio Tauragė – Jurbarkas) 1.1.3.19. Tilto per Jūros upę Tilto statybos planavimo, Pastatytas tiltas 2005–2007 Tauragės rajono savivaldybė statyba į Gudlaukio, Matiškių, parengiamųjų darbų atlikimas ir Jocių k. tilto pastatymas

1.1.4. uždavinys. Mažinti susisiekimo sistemos neigiamą poveikį aplinkai, didinti pėsčiųjų ir dviratininkų eismo saugumą

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veikos) 1.1.4.1. Pėsčiųjų ir dviračių tako Pėsčiųjų ir dviračių takų Nutiesta 1,2 km tako 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė, per Pagramančio gyvenvietę planavimo, paruošimo, įrengimo Lietuvos automobilių kelių įrengimas darbai direkcija

163 Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veikos) 1.1.4.2. Pėsčiųjų ir dviračių tako Pėsčiųjų ir dviračių takų Nutiesta 4,0 km tako 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė, per Tauragės miestą įrengimas planavimo, paruošimo, įrengimo Lietuvos automobilių kelių (palei Via Hanzos kelią, (takas darbai direkcija apjungtų miesto centrinę aikštę, pilies ansamblį, vasaros estradą, Taurų ir Butkelių kaimus) 1.1.4.3. Dviračių tako Dviračių tako planavimo, Nutiesta 15 km tako 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, Papušynė–Alijošiškės įrengimas paruošimo, įrengimo darbai Lietuvos automobilių kelių direkcija 1.1.4.4. Pėsčiųjų tako per Pėsčiųjų tako planavimo, Nutiesta 1,2 km tako 2006 Tauragės rajono savivaldybė Lauksargių gyvenvietę paruošimo, įrengimo darbai įrengimas 1.1.4.5. Pėsčiųjų tilto per Jūros Tilto planavimo, paruošimo, Pastatytas tiltas 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė upę įrengimas (suformuojant įrengimo darbai rekreacinį ryšį tarp miesto, vasaros estrados, senojo hipodromo, Tauragės dvaro parko ir Konvencijos paminklo senajame Hanzos kelyje) 1.1.4.6. Dviračių turizmo trasų Dviračių takų planavimo, Parengti projektai, paruoštų 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, palei Via Hanzos kelią: paruošimo, įrengimo darbai trasų ilgis LR valstybinis turizmo Lietuvos Valdovų kelio, departamentas Nemuno kelio infrastruktūros schemų ir projektų parengimas ir įgyvendinimas

164

1.1.5. uždavinys. Plėtoti rajono viešąjį transportą

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veikos) 1.1.5.1. Viešojo transporto Viešojo transporto priemonių Suremontuotų transporto 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė, techninės bazės atnaujinimas remontas priemonių skaičius, pagerintos UAB Tauragės autobusų parkas autobusų remonto sąlygos, papildomos remonto paslaugos 1.1.5.2. Viešojo transporto Naujų transporto priemonių Įsigytos 27 transporto 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, priemonių įsigijimas įsigijimas (kartu optimizuojant priemonės UAB Tauragės autobusų parkas autobusų parko transporto priemonių sudėtį) 1.1.5.3. Tauragės miesto Techninio ir investicinio Rekonstruota stotis 2006–2007 Tauragės rajono savivaldybė, autobusų stoties rekonstrukcija projekto parengimas UAB Tauragės autobusų parkas Autobusų stoties rekonstrukcijos darbai

165

3.2. ENERGETIKOS SEKTORIAUS PLĖTRA

Plėtojant Tauragės rajono energetikos sektorių, pirmiausia siekiama taupiau ir efektyviau naudoti energiją. Tai pirmiausia reiškia: • Platesnį vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą; • Centralizuoto šilumos tiekimo ir vartojimo efektyvumo didinimą. Didinant centralizuoto šilumos tiekimo efektyvumą, didžiausią dėmesį numatoma skirti šilumos gamybos šaltinių modernizavimui, vartotojų aptarnavimo kokybės gerinimui ir šiuolaikinių energijos taupymo priemonių taikymui. Vadovaujantis šiais principais, galima paskatinti rajono BVP augimą, sukurti papildomų darbo vietų bei sumažinti gyventojų išlaidas šildymui. Plačiau naudojant vietinius energijos išteklius būtų galima sumažinti importuojamo sieringo mazuto sąnaudas – taip ne tik įgyvendinant ES reikalavimus dėl sieringo mazuto deginimo, bet ir sumažinant aplinkos taršą. Tauragė yra vienas iš Lietuvos rajonų, nutolusių nuo magistralinių dujotiekių. Rajono savivaldybė numato siekti, kad magistralinio dujotiekio statyba į Tauragę būtų įtraukta į Lietuvos infrastruktūros plėtros planus. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad ekonominiu požiūriu magistralinio dujotiekio atitiesimas reikštų vieno importuojamo kuro (mazuto) pakeitimą kitu (gamtinėmis dujomis). Tuo tarpu rajono vietiniai energijos ištekliai (pirmiausia – durpių) taip pat yra palyginti gausūs. Finansinę paramą šių išteklių platesniam panaudojimui energijos gamybai būtų galima gauti iš ES struktūrinių fondų. Durpių išteklius energijos gamybai būtų galima panaudoti pasitelkus biomasės gazifikacijos ar kitas kuro konversijos technologijas. Šiame plane numatoma priemonė – durpių kuru dirbančios kogeneracinės jėgainės statyba. Priėmus sprendimą dėl šios jėgainės, būtų galima lygiagrečiai pradėti plėtoti dujų aprūpinimo infrastruktūrą Tauragės mieste. Tauragės rajone jau padarytas pirmasis žingsnis siekiant daugiau vietinio kuro naudoti energijos gamybai – pastatytas 8 MW galios medienos kuro katilas. Minėtosios kogeneracinės jėgainės statyba galėtų tapti kitu žingsniu. Kadangi šiam projektui reikalingos didelės investicijos, pirmiausia būtų galima pastatyti 250–500 kWe elektrinės galios jėgainę, kuri turėtų siekti demonstracinio projekto statuso. Įgyvendinant šį projektą, lygiagrečiai reiktų dirbti siekiant užsitikrinti reikiamo kiekio durpių kuro gamybą regione arba numatyti kitus durpių kuro šaltinius (būtina numatyti bent 2–3 durpių kuro tiekėjus). Tikėtina, jog uždarius Ignalinos atominę elektrinę, susidarys reikiamos prielaidos ir stambesnės (2,5 MWhe) kogeneracinės jėgainės statybai. Tokios jėgainės pastatymas leistų apie 4 kartus sumažinti dabartinį mazuto poreikį, todėl mazutas būtų naudojamas tik pikiniam šilumos poreikiui tenkinti žiemos metu. Kiti galimi energijos gamybos šaltiniai rajone – hidroenergija ir vėjo energija. Šiuo metu Tauragės rajonas yra kituose rajonuose pagamintos elektros energijos vartotojas. Sudarius privačiam sektoriui galimybes įsisavinti rajono hidroenergijos ir vėjo energijos išteklius, tai prisidėtų prie rajone sukuriamo BVP padidinimo, padėtų spręsti nedarbo ir įvairias socialines problemas. Tauragės miesto gyventojų bei įmonių aprūpinimas dujiniu kuru yra aktuali problema. Savivaldybė jau artimiausioje ateityje galėtų imtis miesto dujų infrastruktūros sukūrimo iniciatyvos – atsižvelgiant į aukščiau minėtą galimybę panaudoti vietinius išteklius dujoms gaminti. Tokios infrastruktūros sukūrimas taip pat leistų savivaldybei išlaikyti stambaus vartotojo statusą ir tolimesnėje ateityje – nutiesus magistralinį dujotiekį į Tauragę. Numatoma siekti, kad magistralinio

166 dujotiekio atitiesimas į Tauragės rajoną artimiausiu metu būtų įtrauktas į nacionalinius energetikos tinklų plėtros planus. Šioje strategijoje planuojama pasinaudojant ES struktūrinių fondų parama renovuoti Tauragės miesto šilumos tiekimo tinklus (siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą). Svarbi energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonė – savivaldybei priklausančių pastatų energijos vartojimo valdymas, įdiegiant šilumos, elektros, kuro tiekimo ir vartojimo monitoringo sistemą bei sudarant miesto šilumos tinklų hidraulinį–šiluminį modelį. Tai leistų efektyviau paskirstyti investicijas šilumos tiekimo ir vartojimo efektyvumui didinti bei sudarytų pagrindą visapusiško Tauragės šilumos ūkio plėtros plano parengimui. Numatoma, kad grupinių boilerinių panaikinimas bei ekonomiškai pagrįsto tinklų renovacijos projekto įgyvendinimas padėtų centralizuotai tiekiamos šilumos nuostolius sumažinti nuo dabartinių 30 proc. iki 15 proc. Įvertinus visiškos šilumos tinklų renovacijos kaštus, numatoma, kad ji galėtų užtrukti apie 10 metų.

3.2.1. Energetikos sektoriaus tikslai ir uždaviniai

1.2. tikslas. Platesnis vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas ir centralizuoto šilumos ir dujų tiekimo bei vartojimo efektyvumo didinimas

Uždavinio pavadinimas 1.2.1. uždavinys. Pagerinti centralizuoto šilumos tiekimo ir vartojimo efektyvumą 1.2.2. uždavinys. Įdiegti kogeneraciją šilumos gamyboje 1.2.3. uždavinys. Suformuoti dujų infrastruktūrą 1.2.4. uždavinys. Įsisavinti rajono hidroenergijos potencialą 1.2.5. uždavinys. Įsisavinti vėjo energiją

167

3.2.2. Energetikos sektoriaus priemonės

1.2. tikslas. Platesnis vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas ir centralizuoto šilumos ir dujų tiekimo bei vartojimo efektyvumo didinimas

1.2.1. uždavinys. Padidinti centralizuoto šilumos tiekimo ir vartojimo efektyvumą

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) Energijos vartojimo planavimo 1.2.1.1. Sukurti savivaldybės pastatų sustiprinimo ir vartojimo pusės Veikianti informacinė sistema 2004-2007 šilumos vartojimo monitoringo sistemą Tauragės rajono savivaldybė valdymas 1.2.1.2. Sudaryti miesto šilumos tinklų Veikiantis hidraulinis – šiluminis Planingas šilumos tiekimo hidraulinį modelį planingai tinklų modelis tinklų valdymui ir 2004 Tauragės ŠT nuostolių mažinimas renovacijai renovacijai 1.2.1.3. Parengti rajono šilumos ūkio Šilumos ūkio plėtros krypčių Tauragės rajono savivaldybės 2004 Tauragės rajono savivaldybė plėtros planą įteisinimas patvirtintas planas 1.2.1.4. Panaikinti grupines boilerines ir 4–ių vamzdžių šilumos tiekimo Panaikintos 3 boilerinės 2004–2010 Tauragės ŠT renovuoti šilumos mazgus sistemos atsisakymas 1.2.1.5. Planingai renovuoti šilumos Nuostolingų šilumos trasų Sumažinti tiekimo nuostoliai 2004–2010 Tauragės ŠT tinklus pakeitimas

1.2.2. uždavinys. Įdiegti kogeneraciją šilumos gamyboje

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) Tauragės ŠT, 1.2.2.1. Mažos galios kogeneracinės Investicinio projekto paregimas Pastatyta 500 kWe galios 2004–2005 jėgainės statyba Tauragės ŠT įmonėje ir įgyvendinimas kogeneracinė jėgainė Tauragės rajono savivaldybė, privataus kapitalo įmonės Tauragės ŠT, 1.2.2.2. 2.5 MWe galios kogeneracinės Investicinio projekto paregimas Pastatyta 2,5 MWe elektros 2005–2006 jėgainės statyba Tauragės ŠT įmonėje ir įgyvendinimas kogeneracinė jėgainė Tauragės rajono savivaldybė, privataus kapitalo įmonės Investicinio projekto parengimas Modernizuoti vandens šildymo 1.2.2.3. Esamų katilinių renovacija 2004–2006 Tauragės ŠT ir įgyvendinimas katilai

168

1.2.3. uždavinys. Suformuoti dujų infrastruktūrą

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 1.2.3.1. Tauragės miesto dujų tiekimo Investicinio projekto paregimas Sukurta 5 GWh dujų kuro 2008–2012 Tauragės rajono savivaldybė, infrastruktūros sukūrimas ir įgyvendinimas vartojimo apimties infrastruktūra privataus kapitalo įmonės Nacionalinės valdžios Nacionalinio lygmens informavimas apie rajono 1.2.3.2. Magistralinio dujotiekio sprendimo dėl dujotiekio Ūkio ministerija situaciją, dujotiekio atitiesimo 2008 atitiesimas į Tauragės rajoną klausimo kėlimas atitinkamose atitiesimo priėmimas ir Tauragės rajono savivaldybė valstybės įstaigose ir institucijose įgyvendinimas

1.2.4. uždavinys. Įsisavinti rajono hidroenergijos potencialą

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 1.2.4.1. Jūros upės hidroelektrinės šalia Investicinio projekto paregimas Pastatyta hidroelektrinė 2006–2010 Privataus kapitalo įmonės Balskų gyvenvietės statyba ir įgyvendinimas 1.2.4.2. Jūros upės hidroelektrinės šalia Investicinio projekto paregimas Pastatyta hidroelektrinė 2006–2010 Privataus kapitalo įmonės Tauragės miesto statyba ir įgyvendinimas 1.2.4.3. Ančios upės hidroelektrinės Investicinio projekto paregimas Pastatyta hidroelektrinė 2006–2010 Privataus kapitalo įmonės šalia Skaudvilės gyvenvietės statyba ir įgyvendinimas

1.2.5. uždavinys. Įsisavinti vėjo energiją

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 1.2.5.1. Vėjo jėgainių (20*250 kWe) Investicinio projekto paregimas Pastatytas 5 MW galios vėjo 2005–2010 Privataus kapitalo įmonė statyba ir įgyvendinimas jėgainių parkas

169

3.3. APLINKOS APSAUGOS SEKTORIAUS PLĖTRA

Tauragės rajono savivaldybės tikslai ir uždaviniai aplinkos apsaugos srityje išskirti remiantis aplinkos apsaugos sektoriaus situacijos analize. Šie tikslai dera su BPD Socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtros prioriteto priemonėmis „Aplinkos kokybės gerinimas“ ir „Žalos aplinkai prevencija ir planavimas“. Be to, formuluojant tikslus ir uždavinius buvo atsižvelgta į Tauragės regiono plėtros planą 2004–2006 m. Todėl įgyvendinant šios strategijos priemones bus ne tik sprendžiamos rajono aplinkos apsaugos problemos, bet ir prisidedama įgyvendinant regiono ir nacionalinio lygmens aplinkosauginės plėtros prioritetus. Kaip parodyta situacijos analizėje, Tauragės apskrityje plėtojama regioninė atliekų tvarkymo sistema, o Tauragės rajono savivaldybėje pradėtas regioninės atliekų tvarkymo sistemos įgyvendinimas: parengta galimybių studija, atliekų tvarkymo planas, atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintas finansavimas iš ES ISPA programos, įkurtas RATC. Nepaisant to, trūksta gebėjimų atliekų surinkimui, rūšiavimui, kompostavimui, deponavimui, o rajono bendruomenė neturi atliekų rūšiavimo tradicijų. Nelegalūs sąvartynai kelia grėsmę paviršinio ir geriamo vandens kokybei, menkina kraštovaizdį. Todėl numatomas tolesnis atliekų tvarkymo sistemos vystymas, tobulinant atliekų surinkimą, perdirbimą, rūšiavimą bei modernizuojant deponavimą regioniniame sąvartyne. Tauragės rajone daug dėmesio skiriama vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo ir valymo sistemų vystymui. Nors sumažėjusi žemės ūkio veikla ir vandens suvartojimas lėmė paviršinio vandens taršos sumažėjimą, būtina plėtoti vandens nuotekų surinkimo ir valymo sistemą. Susirūpinimą kelia vandens tiekimo įrenginių būklė ir netinkama eksploatacija tuose objektuose, kurie priklauso seniūnijoms ar privatiems asmenims. Be to, aktuali problema – neišvystyti vandentiekio ir nuotakyno tinklai bei lietaus vandens nuotakyno sistemos trūkumas, vandens valymo įrenginių neefektyvus veikimas gyvenvietėse. Padidintas nitratų kiekis geriamajame vandenyje iš šulinių potencialiai kelia sveikatos sutrikimų pavojų. Vandentvarkos sistemos valdymą ir organizavimą sunkina tai, kad sistemos administravimas yra decentralizuotas, o kai kurios seniūnijos nėra atilikusios jų žinioje esančių gyvenviečių ir kaimų vandens tiekimo ir valymo įrenginių inventorizacijos. Tobulinant vandentvarkos sistemos valdymą, parengtas Nemuno žemupio vandens baseino valdymo planas ir studija „Tauragės rajono vandentvarkos sistemos plėtra“. Pagal šias studijas būtina reorganizuoti administracinę vandentvarkos sistemą, vykdyti vandentiekio ir vandenvalos sistemų renovacijos ir plėtimo darbus, modernizuoti vandens tiekimo sistemą. Taip pat, apsaugant vandenį ir dirvožemį nuo taršos naftos produktais, būtina įrengti lietaus nuotekų tinklus miestuose. Nors daugumoje didžiųjų Lietuvos miestų oro kokybė nėra gera (dėl didelio teršalų išmetimų iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių), Tauragės mieste ir rajone situacija geresnė, kadangi pramonės ir energetikos įmonių yra nedaug, o autotransporto srautai nėra labai intensyvūs. Nepaisant to, atsižvelgiant į regioninio sąvartyno vietą ir geografinę Tauragės miesto padėtį, transporto srautai ateityje gali žymiai padidėti. Todėl būtina mažinti autotransporto srautus per Tauragės miesto centrą (įrengiant aplinkkelį). Mažinant oro taršą taip pat būtina modernizuoti šilumos ir elektros energijos ūkį, plačiau naudoti alternatyvius energijos šaltinius (tai numatoma šios strategijos energetikos dalyje). Plėtojant šilumos ir elektros energijos ūkį, būtina atsižvelgti į rajone esantį gamtos išteklių potencialą: upes ir užtvankas, gausius durpių ir medienos išteklius. Mažinant autotransporto srautus miestuose ir

170 propaguojant sveiką gyvenimo būdą, reikėtų plėsti dviračių takų tinklą (atitinkamos priemonės yra suformuluotos šios strategijos transporto dalyje). Kaip minėta aplinkos apsaugos analizėje, savitas Tauragės rajono kraštovaizdis, gausi biologinė įvairovė, palankios rekreacijai aplinkos sąlygos sudaro geras sąlygas vandens, pažintinio ir aplinkosauginio turizmo ir rekreacinių veiklų plėtrai. Tačiau racionaliai ir tausojančiai naudoti gamtos išteklius trukdo Jūros upės krantų erozija, Draudenių ežero pelkėjimas, Ančios, Šešuvies ir Akmenos upių krantų nepatrauklumas. Šios strategijos urbanistinės aplinkos plėtojimo ir aplinkos kokybės gerinimo dalyje numatytos priemonės siekiant užtikrinti Draudenių ežero vandens pritekėjimą, sutvirtinti Akmenos, Ančios upės šlaitus, išvalyti Jūros upės vagą, įrengti krantinę. Savivaldybė planuoja toliau puoselėti esamus gamtos išteklius, prižiūrėti gamtos paminklus, sukurti žaliųjų plotų tvarkymo sistemą. Kaip minėta situacijos analizėje, aplinkosauginiam ugdymui, kuris yra viena pagrindinių aplinkosauginių problemų sprendimo prielaidų, iki šiol nebuvo skiriamas pakankamas dėmesys. Todėl numatoma skatinti suaugusiųjų ir vaikų aplinkosauginį sąmoningumą, ugdyti vandens, energijos taupymo, atliekų rūšiavimo tradicijas.

3.3.1. Aplinkos apsaugos sektoriaus plėtros tikslai ir uždaviniai

1.3. tikslas. Įdiegti atliekų tvarkymo sistemą

Uždavinio pavadinimas 1.3.1. uždavinys. Tobulinti atliekų surinkimo ir rūšiavimo sistemą 1.3.2. uždavinys. Plėtoti atliekų perdirbimo ir antrinių žaliavų perdirbimo sistemą 1.3.3. uždavinys. Sumažinti organinių atliekų, deponuojamų sąvartyne, kiekį 1.3.4. uždavinys. Modernizuoti atliekų deponavimą

1.4. tikslas. Tobulinti vandentvarkos sistemą

Uždavinio pavadinimas 1.4.1. uždavinys. Renovuoti ir plėsti vandenvalos sistemą 1.4.2. uždavinys. Vystyti vandens tiekimo sistemą 1.4.3. uždavinys. Optimizuoti vandentvarkos administravimo sistemą

1.5. tikslas. Palaikyti ir gerinti aplinkos oro kokybę ir mažinti triukšmą

Uždavinio pavadinimas 1.5.1. uždavinys. Stebėti ir apriboti triukšmą ir taršą iš mobilių taršos šaltinių

171

3.3.2. Aplinkos apsaugos sektoriaus plėtros priemonės

1.3. tikslas. Įdiegti atliekų tvarkymo sistemą

1.3.1. uždavinys. Tobulinti atliekų surinkimo sistemą

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 1.3.1.1. Įgyvendinti Tauragės Pagal Tauragės savivaldybės Surinktų antrinių žaliavų proc. 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, savivaldybės atliekų tvarkymo atliekų tvarkymo planą nuo visų susidariusių atliekų Tauragės RATC plane numatytas atliekų surinkimo sistemos tobulinimo priemones

1.3.1.2. Inicijuoti atliekų Šviečiamosios akcijos, atliekų Projektų/renginių skaičius per 2005 Tauragės rajono savivaldybė, rūšiavimą skatinančią rūšiavimą skatinantys projektai metus Tauragės RATC kampaniją mokykloms ir plačiajai visuomenei

1.3.2. uždavinys. Plėtoti atliekų perdirbimo ir antrinių žaliavų perdirbimo sistemą

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 1.3.2.1. Įgyvendinti Tauragės Pagal Tauragės savivaldybės Perdirbtų atliekų proc. palyginti 2004–2005 Tauragės rajono savivaldybė, savivaldybės atliekų tvarkymo atliekų tvarkymo planą su susidariusių atliekų kiekiu Tauragės RATC plane numatytas atliekų perdirbimo sistemos plėtros priemones 1.3.2.2. Inicijuoti ir plėtoti Galimybių studijos parengimas Rajone perdirbamų antrinių 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, antrinių žaliavų perdirbimo žaliavų kiekis Tauragės RATC įmonių kūrimąsi ir veiklą

172 1.3.3. uždavinys. Sumažinti organinių atliekų, deponuojamų sąvartyne, kiekį

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 1.3.3.1. Įgyvendinti Tauragės Pagal Tauragės savivaldybės Deponuojamų 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė, savivaldybės atliekų tvarkymo atliekų tvarkymo planą biodegraduojamų atliekų proc. Tauragės RATC plane numatytas sąvartyne biodegraduojamų atliekų tvarkymo priemones

1.3.4. uždavinys. Modernizuoti atliekų deponavimą

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 1.3.4.1. Įrengti regioninį Sąvartyno Leikiškėse įrengimo Įrengtas ES standartus 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė, sąvartyną Leikiškėse darbai atitinkantis sąvartynas Tauragės RATC 1.3.4.2. Pagal Tauragės Sąvartyno uždarymo darbai Uždarytų/likviduotų sąvartynų Iki 2006 liepos 1d. Tauragės rajono savivaldybė, savivaldybės atliekų tvarkymo skaičius Tauragės RATC planą uždaryti sąvartyną Ližiuose 1.3.4.3. Uždaryti mažus Teisinės, administracinės ir kt. Uždarytų/likviduotų sąvartynų 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė, nesankcionuotus sąvartynus priemonės uždarant skaičius Tauragės RATC nesankcionuotus sąvartynus

173

1.4. tikslas. Tobulinti vandentvarkos sistemą

1.4.1. uždavinys. Renovuoti ir plėsti vandenvalos sistemą

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 1.4.1.1. Plėsti ir atnaujinti Nuotakyno sistemos planavimas Naujų/rekonstruotų tinklų ilgis, 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė, nuotakyną ir nuotekų valymo ir įrengimas, nuotekų valymo gyventojų, prisijungusių prie UAB „Tauragės vandenys“, įrenginius Tauragės mieste įrenginių modernizavimas nuotakyno, skaičius, valstybės biudžetas azoto ir fosforo šalinimas iki nustatytų reikalavimų 1.4.1.2. Plėsti ir renovuoti Nuotakyno sistemos įrengimas Naujų/rekonstruotų tinklų ilgis, 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė, nuotakyną Skaudvilės mieste gyventojų, prisijungusių prie UAB „Tauragės vandenys“, centrinio nuotekų valymo tinklų valstybės biudžetas skaičius

1.4.1.3. Rekonstruoti nuotekų Įrenginių modernizavimas Modernizuoti įrenginiai, 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė, valymo įrenginius Skaudvilės nuotekų išvalymas iki UAB „Tauragės vandenys“, mieste nustatytų reikalavimų valstybės biudžetas

1.4.1.4. Renovuoti ir statyti Nuotakyno ir nuotekų valymo Renovuoto ir naujo nuotakyno 2007–2009 Tauragės rajono savivaldybė, nuotekų valymo įrenginius ir įrenginių renovacija/ statyba ilgis, renovuotų/ naujų UAB „Tauragės vandenys“, plėsti ir atnaujinti nuotakyną nuotekų valymo įrenginių sk., valstybės biudžetas gyvenvietėse, kuriuose gyvena prie nuotakyno prisijungusių daugiau kaip 500 gyv. ekviv. gyventojų skaičius, nuotekų išvalymas iki nustatytų reikalavimų

174 Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 1.4.1.5. Renovuoti ir statyti Vykdyti veiklas pagal Tauragės Naujų/rekonstruotų tinklų ilgis, 2009–2010 ir vėliau Tauragės rajono savivaldybė, nuotekų valymo įrenginius ir rajono vandentvarkos sistemos nuotekų išvalymas iki valstybės biudžetas plėsti ir atnaujinti nuotakyną plėtros galimybių studiją nustatytų reikalavimų gyvenvietėse, kuriuose gyvena mažiau kaip 500 gyv. ekviv. 1.4.1.6. Įrengti lietaus vandens Lietaus nuotekų sistemos Naujų tinklų ilgis km/metus 2005–2010 ir vėliau Tauragės rajono savivaldybė, nuotakyno sistemą Tauragės ir planavimas ir įrengimas valstybės biudžetas Skaudvilės miestuose

1.4.2. uždavinys. Vystyti vandens tiekimo sistemą

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 1.4.2.1. Plėsti vandentiekio Vandens tiekimo tinklų Nutiestų tinklų ilgis, vandens 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, tinklus Tauragės mieste nutiesimas kokybė, atitinkanti ES ir UAB „Tauragės vandenys“, Lietuvos reikalavimus valstybės biudžetas 1.4.2.2. Plėsti vandentiekio Vandens tiekimo tinklų Nutiestų tinklų ilgis, vandens 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, tinklus gyvenvietėse nutiesimas kokybė, atitinkanti ES ir UAB „Tauragės vandenys“, Lietuvos reikalavimus valstybės biudžetas, ES struktūriniai fondai ir Sanglaudos fondas 1.4.2.3. Rekonstruoti Vandenviečių rekonstrukcija, Vartotojams tiekiamo vandens 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, vandenvietes, gyvenvietėse, nugeležinimo įrenginių rodiklių atitikimas ES ir UAB „Tauragės vandenys“, didesnėse kaip 500 gyv. ekv. įrengimas Lietuvos reikalavimams valstybės biudžetas, Sanglaudos fondas 1.4.2.4. Rekonstruoti Vandenviečių rekonstrukcija, Vartotojams tiekiamo vandens 2009–2010 ir vėliau Tauragės rajono savivaldybė, vandenvietes, gyvenvietėse, nugeležinimo įrenginių rodiklių atitikimas ES ir UAB „Tauragės vandenys“, mažesnėse kaip 500 gyv. ekv. įrengimas Lietuvos reikalavimams valstybės biudžetas, ES struktūriniai fondai 1.4.2.5. Nuolat vykdyti geriamo Vandens kokybės ir kitų Ištirtų mėginių skaičius, 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, vandens stebėjimą parametrų stebėjimas atitinkančių vandens kokybės UAB „Tauragės vandenys“, vandenvietėse, arteziniuose reikalavimus Aplinkos ministerija gręžiniuose ir šuliniuose

175

1.4.3. uždavinys. Optimizuoti vandentvarkos administracinę struktūrą

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 1.4.3.1 Stiprinti vandentvarkos Seniūnijoms priklausančių Vandens išvalymo rodikliai 2004 Tauragės rajono savivaldybė, objektų priežiūrą vandentvarkos objektų atitinka ES ir Lietuvos UAB „Tauragės vandenys“, perdavimas centralizuotai reikalavimus seniūnijos vandentvarkos įmonei, objektų priežiūros sustiprinimas 1.4.3.2. Valdyti vandentvarkos Bendrų projektų valdymo Vykdomi vandentvarkos 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, projektus8 administravimas projektai UAB „Tauragės vandenys“, seniūnijos, Aplinkos ministerija

8 Administracinė struktūra investicijų iš ES valdymui šiuo metu nėra apibrėžta. Nėra nuspręsta, ar ir kaip bus reorganizuojamas vandens ūkis regione. Todėl artimiausiu metu būtina apsispręsti, koks vandens ūkio valdymo modelis bus pasirinktas.

176

1.5. tikslas. Palaikyti ir gerinti aplinkos oro kokybę ir mažinti triukšmą

1.5.1. uždavinys. Stebėti ir apriboti triukšmą ir taršą iš mobilių taršos šaltinių

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 1.5.1.1. Periodiškai vykdyti Inventorizacija, Atliktų įvertinimų skaičius 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė mobilių taršos šaltinių srautų tyrimas inventorizaciją ir vertinti srautų kitimo tendencijas

1.5.1.2. Periodiškai vykdyti Taršos ir triukšmo įvertinimas Atliktų įvertinimų skaičius 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, taršos iš mobilių taršos šaltinių Aplinkos ministerija ir triukšmo monitoringą

177

3.4. URBANISTINĖ PLĖTRA IR APLINKOS KOKYBĖS GERINIMAS

Urbanistinės plėtros ir gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimo srityje siekiama darniai plėtoti rajono erdvinę struktūrą, tausojančiai naudoti ir turtinti rajono gamtos išteklius, gerinti vietinį eismą, didinti jo saugumą. Siekiama užtikrinti aukštą gyvenimo kokybę visose rajono vietovėse, nepriklausomai nuo jų nutolimo nuo rajono centro. Svarbiausias erdvinio planavimo dokumentas, kuriuo reiktų remtis darniai plėtojant rajono gyvenamąją aplinką – rajono teritorijos bendrasis planas, kuris turi būti parengtas pirmiausia (2004–2005 m.). Taip pat savivaldybėje būtina pradėti kurti GIS pagrindą. Tokį pagrindą vėliau būtų galima efektyviai panaudoti formuojant įvairias tematines (smulkaus ir vidutinio verslo, turizmo, kultūros paveldo objektų) duomenų bazes, taip pat įvairiems teritorijų planavimo, turto valdymo, aplinkosaugos tikslams. Taip pat ketinama rengti ir įgyvendinti socialinio butų fondo programas. Strategijoje didelis dėmesys skiriamas Tauragės rajono miestų bei gyvenviečių (Tauragės, Skaudvilės, Pagramančio ir kt.) želdynų ir poilsio zonų sutvarkymui – pirmiausia parengiant, o vėliau ir įgyvendinant tokio sutvarkymo projektus. Taip pat planuojama parengti specialiąją Tauragės miesto mašinų stovėjimo aikštelių įrengimo schemą, kuria vadovaudamasi savivaldybė ir privačios įmonės galėtų plėtoti automobilių stovėjimo aikštelių tinklą. Ši schema bus rengiama išanalizavus esamą situaciją, atsižvelgiant į visuomenės pageidavimus, atkreipiant dėmesį į tai, kad miesto centrinės dalies išplanavimo projekte Bažnyčių gatvę numatyta rekonstruoti į pėsčiųjų, todėl mašinų stovėjimo aikšteles būtina rengti šalia esančiose gatvėse. Taip pat specialiosios mašinų stovėjimo aikštelių schemos reikalingos ir Skaudvilės miestui bei Pagramančio miesteliui. Urbanistinės plėtros ir aplinkos kokybės gerinimo sektoriaus tikslai, uždaviniai ir priemonės tiesiogiai siejasi su šios strategijos transporto (miestų ir miestelių gatvių infrastruktūros plėtra), aplinkos apsaugos (inžinerinės vandentvarkos ir vandenvalos sistemos, atliekų tvarkymas ir kt.) bei turizmo ir rekreacijos (lankytinų objektų renovacija, pritaikymas turizmui ir rekreacijai) sektorių plėtros strategijomis.

3.4.1.Urbanistinės plėtros ir aplinkos kokybės sektoriaus tikslai ir uždaviniai

1.7. tikslas. Darniai plėtoti rajono erdvinę struktūrą

Uždavinio pavadinimas 1.7.1. uždavinys. Užtikrinti reikiamą teritorinio planavimo dokumentų parengimą 1.7.2. uždavinys. Pagerinti būsto ir gyvenamosios aplinkos kokybę

1.8. tikslas. Tausojančiai naudoti ir turtinti rajono gamtos išteklius

Uždavinio pavadinimas 1.8.1. uždavinys. Tvarkyti ir plėtoti saugomas teritorijas 1.8.2. uždavinys. Turtinti regiono gamtos išteklius ir racionaliai naudoti neatsinaujinančius gamtos išteklius

178

1.9. tikslas. Gerinti vietinį eismą, didinti jo saugumą

Uždavinio pavadinimas 1.9.1. uždavinys. Gerinti miestų ir miestelių transporto infrastruktūrą ir visuomeninio transporto būklę 1.9.2. uždavinys. Diegti eismo valdymo sistemas ir eismo saugumo priemones miestų ir miestelių gatvėse

179

3.4.2. Urbanistinės plėtros ir aplinkos kokybės gerinimo priemonės

1.7. tikslas. Darniai plėtoti rajono erdvinę struktūrą

1.7.1. uždavinys. Užtikrinti reikiamą teritorinio planavimo dokumentų parengimą

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 1.7.1.1. Tauragės rajono GIS GIS pagrindo parengimo darbai Parengtas GIS 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, pagrindo parengimas Aplinkos ministerija 1.7.1.2. Tauragės rajono Rajono Bendrojo plano Parengtas Tauragės rajono 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, teritorijos bendrojo plano parengimo darbai teritorijos bendrasis planas Aplinkos ministerija parengimas 1.7.1.3. Tauragės miesto ir Tauragės miesto ir rajono Parengtas Tauragės miesto ir 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, rajono dviračių takų specialiojo dviračio takų specialiojo plano rajono dviračių takų specialusis Aplinkos ministerija plano parengimas parengimas planas 1.7.1.4. Teritorijų, skirtų būsto Teritorijų planų rengimas, Teritorijų skaičius, atliktų 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, plėtrai, kompleksinis inžinerinės infrastruktūros inžinerinių darbų skaičius Aplinkos ministerija planavimas ir inžinerinis vystymo darbai parengimas

180

1.7.2. uždavinys. Pagerinti būsto ir gyvenamosios aplinkos kokybę

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 1.7.2.1. Parengti rajono Projektų rengimas, želdynų ir Parengtų projektų skaičius, 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, gyvenviečių želdynų projektus, rekreacinių teritorijų sistemų suformuotų teritorinių sistemų seniūnijos suformuoti želdynų sistemas, formavimas skaičius rekreacines teritorijas 1.7.2.2. Parengti Tauragės Apželdinimo strategijos ir Plano parengimas ir įgyvendintų 2006–2007 Tauragės rajono savivaldybė rajono savivaldybės teritorijos veiksmų plano parengimas veiksmų skaičius želdynų sistemos formavimo strategiją 1.7.2.3. Humanizuoti ir gerinti Aplinkos humanizavimo ir Parengtų projektų skaičius 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė aplinką tankiai daugiabučiais gerinimo darbai namais užstatytose gyvenamosiose zonose 1.7.2.4. Paruošti ir įgyvendinti Programų rengimas Programų skaičius 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė savivaldybių (socialinio) butų fondo programas 1.7.2.5. Individualios ir Skatinimo programos Skatinimo programų skaičius 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė mažaaukštės gyvenamosios parengimas statybos skatinimas 1.7.2.6. Pertvarkyti sodų Pertvarkymo programos, plano Naujų kvartalų skaičius 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė bendrijas į gyvenamuosius parengimas kvartalus 1.7.2.7. Visuomeninio Teritorijų sutvarkymo darbai Sutvarkytų teritorijų skaičius 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė naudojimo teritorijų sutvarkymas

181 Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 1.7.2.8. Skatinti daugiabučio Daugiabučio gyvenamojo fondo Parengta programa, įgyvendintų 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė gyvenamojo fondo kompleksinę renovacijos programos veiksmų skaičius renovaciją parengimas ir įgyvendinimas, įskaitant fasadų apdailą, teritorijų sutvarkymą, automobilių stovėjimo vietų sprendimą ir kt. 1.7.2.9. Viešosios fizinės Aplinkos pritaikymo programos Parengta programa, įgyvendintų 2004–2005 Tauragės rajono savivaldybė aplinkos pritaikymas neįgaliųjų parengimas veiksmų skaičius poreikiams

182 ` 1.8. tikslas. Tausojančiai naudoti ir turtinti rajono gamtos išteklius

1.8.1. uždavinys. Tvarkyti ir plėtoti saugomas teritorijas

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 1.8.1.1. Kraštovaizdžio ir Duomenų banko ir reglamento Parengtas duomenų bankas ir 2004–2005 Tauragės rajono savivaldybė gamtos vertybių duomenų parengimo darbai reglamentas banko parengimas su šių vertybių naudojimo reglamentais 1.8.1.2. Rajono saugomų Planavimo schemų ir Parengtos planavimo schemos ir 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė teritorijų planavimo schemų ir investicinių planų parengimo investiciniai planai saugomų objektų pritaikymo darbai turizmui ir rekreacijai investicinių planų parengimas 1.8.1.3. Pažintinių pėsčiųjų ir Pažintinių pėsčiųjų ir dviračių Įrengtų pažintinių pėsčiųjų ir 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė dviračių takų įrengimas takų įrengimo darbai – dviračių takų maršrutų skaičius valstybiniuose parkuose planavimas, teritorijos bei ilgis paruošimas, takų tiesimas 1.8.1.4. „Natura 2000“ teritorijų Teritorijų išsaugojimo programų Parengtų programų skaičius, 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė išsaugojimas parengimas ir įgyvendinimas įgyvendintų veiksmų skaičius

1.8.2. uždavinys. Turtinti rajono gamtos išteklius ir racionaliai naudoti neatsinaujinančius gamtos išteklius

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 1.8.2.1. Tobulinti specialistų Ekologinio švietimo programos, Parengtos programos, 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė kvalifikaciją gamtosaugos ir specialistų kvalifikacijos kėlimo įgyvendintų veiksmų skaičius gamtonaudos srityje ir vykdyti programos parengimas ir vietos bendruomenės ekologinį įgyvendinimas švietimą

183 Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 1.8.2.2. Sutvarkyti vandens Telkinių pakrančių tvarkymo Parengtų ir įgyvendintų 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė telkinių pakrantes gyvenvietėse programos (–ų) parengimas ir programų skaičius įgyvendinimas 1.8.2.3. Rajono nenašių ir Programos, projektų rengimas ir Parengtų bei įgyvendintų 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė neperspektyvių žemės ūkiui įgyvendinimo darbai programų ir projektų skaičius žemių apsodinimo mišku investicinės programos ir projektų parengimas 1.8.2.4. Rajone išgaunamų Išteklių audito optimizavimo, Parengta programa, įgyvendintų 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė neatstatomų gamtinių išteklių rekultivavimo ir veiksmų skaičius audito atlikimas ir šių išteklių renatūralizavimo programos gavybos optimizavimo, pažeistų rengimas ir įgyvendinimas gavybos vietų rekultivavimo ir renatūralizavimo programos parengimas 1.8.2.5. Rekonstruoti Melioracijos įrenginių Rekonstruotų įrenginių skaičius 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė melioracijos įrenginius rekonstravimo darbai 1.8.2.6. Akmenos upės kranto Upės krantų slinkimo Atlikta galimybių studija, 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė, šlaitų sutvirtinimas sustabdymo galimybių studija, sutvirtintų šlaitų ilgis valstybės biudžetas Pagramantyje šlaitų sutvirtinimo darbai 1.8.2.7. Pakelti Draudenių ežero Veikla pagal „Tauragės rajono Ežero vandens lygio ir vandens 2004-2005 Tauragės rajono savivaldybė, lygį Žygaičių seniūnijos Draudenių kokybės rodiklių atitikimas ES valstybės biudžetas ežero vandens lygio ir Lietuvos reikalavimams atstatymas“, UAB „Hidroprojektas“, 2003 1.8.2.8. Ančios upės kranto Upės krantų slinkimo Atlikta galimybių studija, 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė, šlaitų sutvirtinimas Skaudvilės sustabdymo galimybių studija, sutvirtintų šlaitų ilgis valstybės biudžetas mieste ir Batakių gyvenvietėje šlaitų sutvirtinimo darbai 1.8.2.9. Šešuvies upės šlaitų Upės krantų slinkimo Atlikta galimybių studija, 2006–2010 Tauragės rajono savivaldybė, sutvirtinimas sustabdymo galimybių studija, sutvirtintų šlaitų ilgis valstybės biudžetas šlaitų sutvirtinimo darbai

184 Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 1.8.2.10. Tauragės dvaro parko Galimybių studija, vagos Atlikta galimybių studija, 2006–2010 Tauragės rajono savivaldybė, –želdinių sutvarkymas ir išvalymas, šlaito sutvarkymo Jūros upės dugno kokybė ir valstybės biudžetas tvenkinių rekonstrukcija darbai, krantinės įrengimo šlaito kokybė darbai

1.8.2.11. Jūros upės vagos Galimybių studija, krantinės Atlikta galimybių studija, 2005–2006 Tauragės rajono savivaldybė valymas ir krantinės įrengimo darbai pastatytos krantinės ilgis sutvarkymas Tauragės mieste 1.8.2.12. Įtraukti Aplinkosauginių objektų (taršos Aplinkosauginių objektų ir 2005–2010 Tauragės rajono savivaldybė aplinkosauginis objektus į GIS šaltinių, žaliųjų plotų) traukimas žaliųjų plotų skaičius GIS į GIS 1.8.2.13. Užtikrinti galimybę Galimybių studija, Atlikta galimybių studija, 2005–2010 Tauragės rajono savivaldybė, lašišinėms žuvims pakilti į Jūros žuvų praplaukimo vietų įrengtų praplaukimo vietų Aplinkos ministerija upės aukštupį įrengimas ties užtvankomis skaičius

1.8.2.14. Rekultivuoti karjerus Gamtinių išteklių (žvyro) Atlikta galimybių studija, 2005–2010 Tauragės rajono savivaldybė, karjerų rekultivavimo galimybių rekultivuotų karjerų skaičius Aplinkos ministerija studija, rekultivavimo darbai

185

1.9. tikslas. Gerinti vietinį eismą, didinti jo saugumą

1.9.1. uždavinys. Gerinti miestų ir miestelių transporto infrastruktūrą ir visuomeninio transporto būklę

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 1.9.1.1. Visų rajono miestų ir Gatvių apšvietimo sistemos Gatvių, kuriose atlikta 2004–2008 Tauragės rajono savivaldybė, gyvenviečių gatvių apšvietimo rekonstrukcijos darbai apšvietimo rekonstrukcija, seniūnijos rekonstrukcija skaičius 1.9.1.2. Eičių ir Milgaudžių Projektų parengimo ir Įgyvendinti projektai 2005–2008 Tauragės rajono savivaldybė, gyvenviečių apšvietimo įgyvendinimo darbai seniūnija projektų parengimas ir įgyvendinimas 1.9.1.3. Parengti Tauragės Automobilių parkavimo schemų Parengta schema 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė miesto mašinų stovėjimo paregimo darbai aikštelių įrengimo schemą 1.9.1.4. Parengti Skaudvilės ir Automobilių parkavimo schemų Parengtos schemos 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, Pagramančio mašinų parkavimo paregimo darbai seniūnijos aikštelių įrengimo schemas 1.9.1.5. Atnaujinti asfalto Asfalto atnaujinimo darbų Sutvarkytos aikštelės 2006–2008 Tauragės rajono savivaldybė, dangas Eičių gyvenvietėje, atlikimas seniūnija automobilių stovėjimo aikštelėse prie gyvenamųjų namų

186

1.9.2. uždavinys. Diegti eismo valdymo sistemas ir eismo saugumo priemones miestų ir miestelių gatvėse

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 1.9.2.1. Įdiegti eismo valdymo Eismo valdymo sistemos Parengta programa, įgyvendintų 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė, sistemas – statyti ir atnaujinti atnaujinimo programos veiksmų skaičius seniūnijos kelio ženklus, tvirtinti gatvių parengimas ir įgyvendinimas pavadinimų lenteles rajono miestuose, gyvenvietėse, seniūnijose

187

PRIORITETAS 2: ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTRA

188

3.5. BENDROJO UGDYMO PLĖTRA

Bendrojo ugdymo plėtros Tauragės rajone 2004– 2010 m. tikslas – visiems rajono gyventojams užtikrinti lygias galimybes įgyti kokybišką bendrąjį išsilavinimą ir sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą. Šis tikslas išplaukia iš rajono bendrojo ugdymo sektoriaus situacijos analizės, kuri rodo, kad rajone yra švietimo prieinamumo problemų, neaukštas gyventojų išsilavinimo lygis, gyventojams teikiama mažai mokymosi visą gyvenimą paslaugų. Todėl, siekiant rajono ekonominio ir kultūrinio suklestėjimo, reikia, kad kuo daugiau asmenų įgytų pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, galėtų tęsti mokslą profesinėse mokyklose, įstoti į aukštąsias mokyklas, konkuruoti darbo rinkoje, realizuoti save socialiniame ir kultūriniame gyvenime. Globalizacijos sąlygomis išsilavinusi ir gebanti nuolat tobulinti kvalifikaciją darbo jėga yra būtina sėkmingos plėtros sąlyga. Svarbus bendrojo ugdymo plėtros Tauragės rajone uždavinys 2004–2010 m. – sudaryti visiems vaikams lygias pasirengimo bendrajam ugdymui galimybes. Kaip rodo daugelio šalių patyrimas, bendrojo ugdymo sėkmei ypač svarbios geros pasirengimo mokyklai sąlygos. Tokias sąlygas sukuria ir socialinę atskirtį veiksmingai mažina vaikų dalyvavimas ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme. Tuo tarpu rajono kaimo vietovėse jau nebėra nė vieno vaikų darželio. Be to, rajone mažesnė nei šalyje ir priešmokyklinio ugdymo aprėptis. Todėl Tauragės rajone iki 2010 m. būtina iš esmės pagerinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo rodiklius ir pasiekti lygį, numatytą Valstybinėje švietimo strategijoje 2003–2012 m. Kitas svarbus bendrojo ugdymo plėtros uždavinys – padidinti bendrojo ugdymo prieinamumą ir kokybę. Kaip rodo situacijos analizė, Tauragės rajono rodikliai šioje srityje nėra aukšti. Todėl iki 2010 m. reikia sukurti efektyvumo reikalavimus atitinkantį mokyklų tinklą, aprūpinti mokyklas mokymosi ištekliais, kelti pedagogų ir vadovų kvalifikaciją, imtis modernių švietimo kokybės bei prieinamumo laidavimo priemonių. Tai leis užtikrinti kokybišką bendrąjį ugdymą visiems rajono vaikams ir pasiekti, kad bendrojo lavinimo kokybė atitiktų Valstybinėje švietimo strategijoje 2003–2012 m. numatytus rodiklius (ne mažiau kaip 92 procentai 18–24 metų amžiaus asmenų yra įgiję pagrindinį išsilavinimą; nubyrančių ir anksti švietimo sistemą paliekančių jaunuolių procentinė dalis neviršija 9 procentų; penkiolikmečių mokinių, nepasiekiančių minimalaus skaitymo, rašymo, matematikos, gamtos ir socialinių mokslų raštingumo lygmens, procentinė dalis sumažėja perpus). Norint išvengti visuomenės pasipriešinimo mokyklų tinklo optimizavimui, numatoma spręsti netenkančių darbo mokytojų socialines problemas, taikyti sprendimų priėmimo ir viešųjų ryšių priemones (pagal kuriamą Mokyklų tobulinimo programą). Kuriantis informacinei visuomenei, vis aktualesnis tampa bendrojo ugdymo plėtros uždavinys – išplėsti mokymosi visą gyvenimą galimybes, panaudojant bendrąjį ugdymą teikiančių mokyklų bazę. Tauragės rajone suaugusiųjų formalaus ir neformalaus mokymosi mastas kol kas dar gana menkas. Gerinant suaugusiųjų mokymosi sąlygas, bus panaudota bendrojo ugdymo mokyklų bazė. Tai leis sukurti darbo vietas ir daliai mokytojų, kurie artimiausiais metais neteks darbo dėl gimstamumo mažėjimo. Kaip rodo analizė, rajone bus labai sunku pasiekti mokymosi visą gyvenimą rodiklį, nustatytą Valstybinėje švietimo strategijoje, todėl bus orientuojamasi į žemesnį šios švietimo srities rodiklį (asmenų, įgijusių nors vidurinį išsilavinimą, procentinė dalis 25–59 metų amžiaus grupėje 2010 m. pasiekia daugiau nei 75 procentus, kasmet mokosi ne mažiau kaip 6 procentai darbingo amžiaus suaugusių rajono gyventojų).

189 Planuojamos bendrojo ugdymo plėtros Tauragės rajone 2004–2010 m. uždavinių priemonės, jų turinys, įgyvendinimo rodikliai, įgyvendinimo terminai ir galimi lėšų šaltiniai pateikti lentelėse žemiau. Dauguma planuojamų priemonių galės pretenduoti į Struktūrinių ir kitų ES fondų finansavimą. Tačiau siekiant tokio finansavimo reikės rasti bendrafinansavimo šaltinį (apie 20–30 proc. visos sumos) iš nacionalinio ar savivaldybės biudžeto. Mokyklų renovacijos ir aprūpinimo mokymosi ištekliais projektų atveju, tai galėtų būti mokyklų „aplinkos lėšos“. Esant dabartiniam finansavimo lygiui, bendrafinansavimui realu būtų skirti nuo 0,3 iki 1 mln. Lt per metus ir taip švietimo finansavimui papildomai gauti nuo 1 iki 4 mln Lt.

3.5.1. Bendrojo ugdymo plėtros tikslas ir uždaviniai

2.1. tikslas. Visiems rajono gyventojams užtikrinti lygias galimybes įgyti kokybišką bendrąjį išsilavinimą ir sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą

Uždavinio pavadinimas 2.1.1. uždavinys. Sudaryti visiems vaikams lygias pasirengimo bendrajam ugdymui galimybes 2.1.2. uždavinys. Padidinti bendrojo ugdymo prieinamumą ir kokybę 2.1.3. uždavinys. Išplėsti mokymosi visą gyvenimą galimybes, panaudojant bendrąjį ugdymą teikiančių mokyklų bazę

190 3.5.2. Bendrojo lavinimo plėtros priemonės

2.1. tikslas. Visiems rajono gyventojams užtikrinti lygias galimybes įgyti kokybišką bendrąjį išsilavinimą ir sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą

2.1.1. uždavinys: Sudaryti visiems vaikams lygias pasirengimo bendrajam ugdymui galimybes

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 2.1.1.1. Ikimokyklinio ugdymo Lanksčių kaimo ikimokyklinio Sukurti ir išbandyti 2–4 2004–2006 Apskrities švietimo padalinys plėtros projektas – amžiaus vaikų ugdymo modelių, modeliai kartu su švietimo skyriais parengiamasis etapas padedančių jiems pasirengti bendrajam ugdymui, sukūrimas ir išbandymas 2.1.1.2. Ikimokyklinio ugdymo Lanksčių kaimo ikimokyklinio Įdiegti 2–3 lankstūs kaimo 2007–2010 Apskrities švietimo padalinys plėtros projekto diegimo etapas amžiaus vaikų ugdymo modelių ikimokyklinio amžiaus vaikų kartu su švietimo skyriais įdiegimas ugdymo modeliai, sudarytos realios galimybės visiems vaikams nuo 3 iki 6 metų dalyvauti ikimokyklinio ugdymo programose 2.1.1.3. Priešmokyklinio Iki 2004 06 30 parengiamas ir Parengtas planas, įgyvendintų 2004 06–2010 12 Tauragės rajono savivaldybė ugdymo plėtros planas pradedamas įgyvendinti plano veiksmų skaičius organizacinių, finansavimo ir kokybės užtikrinimo veiksmų, skirtų garantuoti kokybišką priešmokyklinį ugdymą visiems rajono vaikams, planas

191

2.1.2. uždavinys: Padidinti bendrojo ugdymo prieinamumą ir kokybę

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 2.1.2.1. Mokyklų tinklo Plano koregavimas ir 2004, 2006, 2009 m. 2004, 2006, 2009 Tauragės rajono savivaldybė tvarkymo, mokyklų renovavimo įgyvendinimas, atsižvelgiant į pakoreguotas tinklo planas ir ir aprūpinimo mokymosi situacijos analizę, prioritetus, įgyvendintos priemonės ištekliais programa – darbų grafikus, periodiškas perspektyvinio bendrafinansavimo lėšų bendrojo lavinimo mokyklų šaltinius tinklo plano koregavimas, atsižvelgiant į kokybės ir efektyvumo reikalavimus ir numatytų priemonių įgyvendinimas 2.1.2.2. Mokyklų tinklo Metodikos (kurioje numatoma Parengta ir įdiegta metodika Parengta iki 2004 06, Tauragės rajono savivaldybė tvarkymo, mokyklų renovavimo lėšų dalis Struktūrinių fondų įgyvendinta ir aprūpinimo mokymosi bendrafinansavimui) rengimas iki 2004 12 ištekliais programa – skaidrios bendrojo lavinimo mokyklų „aplinkos lėšų“ skirstymo metodikos parengimas ir įdiegimas 2.1.2.3. Mokyklų tinklo Finansavimo tvarkos parengimo Parengta ir įdiegta finansavimo 2004 01–2004 12 Tauragės rajono savivaldybė tvarkymo, mokyklų renovavimo ir įdiegimo darbai tvarka ir aprūpinimo mokymosi ištekliais programa – skaidrios papildomojo ugdymo įstaigų finansavimo tvarkos parengimas ir įdiegimas

192 Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 2.1.2.4. Mokyklų tinklo Projekto parengimo ir Parengtas ir įgyvendintas Parengtas iki 2004 08, Tauragės rajono savivaldybė tvarkymo, mokyklų renovavimo įgyvendinimo darbai projektas įgyvendintas ir aprūpinimo mokymosi iki 2005 12 ištekliais programa – specialiojo ugdymo centro ir pedagoginės psichologinės tarnybos plėtros projektas 2.1.2.5. Mokyklų tinklo Technologinės gimnazijos Profesinė mokykla su 2006 09 Tauragės rajono savivaldybė tvarkymo, mokyklų renovavimo steigimo kaštų–naudos analizės technologinės gimnazijos ir aprūpinimo mokymosi parengimas, projekto skyriumi, glaudžiai derinanti ištekliais programa – derybos su parengimas ir įgyvendinimas savo veiklą, teikiant profesinį ŠMM dėl technologinės mokymą ir bendrąjį ugdymą, su gimnazijos steigimo Profesinio rajono poreikiais rengimo centro bazėje 2.1.2.6. Mokyklų tinklo Projekto parengimas ir Parengtas ir įgyvendintas 2006 01–2006 12 Tauragės rajono savivaldybė tvarkymo, mokyklų renovavimo įgyvendinimas projektas ir aprūpinimo mokymosi ištekliais programa – antros Tauragės gimnazijos ir Suaugusiųjų mokymo centro steigimo, pastato renovacijos ir aprūpinimo mokymo ištekliais projektas (Žalgirių mokykla) 2.1.2.7. Pedagogų ir vadovų Pedagogų ir vadovų Visi pedagogai ir vadovai 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė kvalifikacijos kėlimo ir kvalifikacijos kėlimo projektai supažindinti su švietimo perkvalifikavimo programa naujovėmis, apmokyti modernių, mokymo, vertinimo, įsivertinimo ir darbo su specialiųjų poreikių vaikais metodų.

193 Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 2.1.2.8. Švietimo kokybės ir Pasirengimas moksleivių Surinkti ir išanalizuoti 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė prieinamumo rajone stebėsenos testavimui ir testavimo duomenys apie rajono programa – reguliariai rengiami įgyvendinimas moksleivių pasiekimų lygį moksleivių pasiekimų testavimai 2.1.2.9. Švietimo kokybės ir Audito parengimas ir Audito dokumentai 2006–2010 Tauragės rajono savivaldybė prieinamumo rajone stebėsenos įgyvendinimas programa – reguliarus mokyklų auditas 2.1.2.10. Švietimo kokybės ir Pasirengimas ataskaitoms rengti Būklės ataskaitos 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė prieinamumo rajone stebėsenos (atsakingų asmenų paskyrimas), programa – kas metai rengiamos medžiagos ataskaitoms švietimo būklės rajone trumpos surinkimas, ataskaitų ataskaitos (pagal svarbiausius parengimas švietimo rodiklius) 2.1.2.11. Mokytojų socialinių Programos parengimas ir Perkvalifikuoti visi netenkantys 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė problemų (kylančių dėl tinklo įgyvendinimas darbo (jaunesni nei 60 m.) ir pertvarkos) įveikimo programa norintys persikvalifikuoti – pedagogų perkvalifikavimas į pedagogai kitas pedagogines specialybes 2.1.2.12. Mokytojų socialinių Programos parengimas ir Perkvalifikuoti visi netenkantys 2006–2010 Tauragės rajono savivaldybė problemų (kylančių dėl tinklo įgyvendinimas darbo (jaunesni nei 60 m.) ir pertvarkos) įveikimo programa norintys persikvalifikuoti – pedagogų perkvalifikavimas į pedagogai kitas nepedagogines specialybes 2.1.2.13. Bendrojo ugdymo Projekto parengimas ir Veikia efektyvi švietimo 2007–2010 Tauragės rajono savivaldybė prieinamumo laidavimo įgyvendinimas norminių dokumentų programa – toli nuo mokyklos reikalavimus atitinkanti gyvenančių moksleivių moksleivių pavėžėjimo sistema. pavėžėjimo gerinimo projektas

194 Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 2.1.2.14. Bendrojo ugdymo Projekto parengimas ir Nubyrančių ir anksti švietimo 2006–2010 Tauragės rajono savivaldybė prieinamumo laidavimo įgyvendinimas sistemą paliekančių jaunuolių programa – socialinio darbo su (18–24 metų asmenų, turinčių anksti paliekančiais švietimo tik pagrindinį ar vidurinį sistemą ir rizikos grupės vaikais išsilavinimą ir netęsiančių bei jaunuoliais projektas mokymosi ar profesinio rengimosi) procentinė dalis neviršija 9 procentų 2.1.2.15. Bendrojo ugdymo Projekto parengimas ir Sudarytos sąlygos visiems 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė prieinamumo laidavimo įgyvendinimas mokiniams mokykloje sveikai programa – moksleivių maitintis maitinimo tobulinimo projektas

2.1.3. uždavinys: Išplėsti mokymosi visą gyvenimą galimybes, panaudojant bendrąjį ugdymą teikiančių mokyklų bazę

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 2.1.3.1. Suaugusiųjų Projekto parengimas ir Įgyvendintas projektas 2005 01–2005 12 Tauragės rajono savivaldybė neformalaus švietimo plėtros įgyvendinimas bendrojo ugdymo mokyklų bazėje programa – suaugusiųjų neformalaus švietimo centro Tauragės Aušros mokykloje įkūrimo projektas 2.1.3.2. Suaugusiųjų Projekto parengimas ir Įgyvendintas projektas 2007–2009 Tauragės rajono savivaldybė neformalaus švietimo plėtros įgyvendinimas bendrojo ugdymo mokyklų bazėje programa – suaugusiųjų neformalaus mokymo centrų įkūrimo 2–3 Tauragės rajono kaimo mokyklose projektas

195 Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 2.1.3.3. Suaugusiųjų Plano parengimas ir Parengtas ir įgyvendintas planas 2006–2010 Tauragės rajono savivaldybė neformalaus švietimo plėtros įgyvendinimas bendrojo ugdymo mokyklų bazėje programa – suaugusiųjų neformalaus ugdymo paslaugų plėtimo kitose bendrojo ugdymo mokyklose planas

196

3.6. PROFESINIO MOKYMO, MOKSLO, SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO SEKTORIAUS PLĖTRA

Šiame sektoriuje ketinama siekti tokių tikslų: gerinti švietimo ir mokymo kokybę bei užtikrinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą; plėtoti užimtumą ir lygias galimybes rajono ekonomikoje bei plėtoti dinamišką žinių ir inovacinę visuomenę. Kokybiškas švietimas yra vienas svarbiausių rajono ekonomikos plėtros veiksnių bei vienas iš kriterijų, parodančių, kad žengiama į žinių visuomenę. Rajono ekonominė plėtra ateityje didele dalimi priklausys nuo Tauragės rajono darbo jėgos iniciatyvos, įgūdžių bei kvalifikacijos. Šiuo metu vis aktualesnės tampa mokymo/studijų kokybės ir mokymosi visą gyvenimą idėjos. Kaip parodyta situacijos analizės dalyje, svarbus Tauragės rajono trūkumas yra nepakankamas skaičius kvalifikuotų, šiuolaikinės darbo rinkos reikalavimus atitinkančių darbuotojų bei atskirų sričių specialistų. Taigi vienas iš kokybiško mokymo/studijų elementų (kurį numatoma plėtoti šioje strategijoje) – kvalifikuotai parengta mokymo ar studijų programa ir nuolatinis jos atnaujinimas reaguojant į darbo rinkos poreikius ir technologijų pažangą. Taip pat planuojama prisidėti tobulinant pedagoginio personalo kompetenciją įvairaus tipo mokymo įstaigose. Keletas strategijos priemonių yra skirtos skatinti platesnį IT naudojimą mokymo procese, IT įgūdžių formavimąsi, kurti tinkamas sąlygas nuotoliniam (distanciniam) mokymuisi. Siekiant pagerinti mokymo ir studijų kokybę, būtina skatinti bendradarbiavimą tarp mokymo institucijų, integruoti jas į Europos Sąjungos profesinio mokymo erdvę. Situacijos analizės dalyje parodyta, kad rajone reiktų toliau plėtoti aukštojo mokslo institucijų tinklą, didinti jų teikiamų programų pasirinkimą bei gerinti kokybę. Viena iš šios strategijos priemonių – imtis veiksmų siekiant savarankiškos aukštojo mokslo institucijos įsteigimo rajone. Vienas iš galimų variantų – Tauragės kolegijos įsteigimas, tačiau prieš priimant galutinį sprendimą dar reiktų atlikti kolegijos įsteigimo kaštų–naudos ekonominę analizę. Savarankiškos aukštojo mokslo institucijos įsteigimas sudarytų rajono gyventojams palankesnės sąlygas gauti aukštąjį išsilavinimą ir studijuoti arčiau namų, studijas orientuoti į darbo rinkos poreikius. Vienas iš sektoriaus strateginių tikslų – mažinti bedarbystę rajone. Siekiant šio tikslo, numatoma sudaryti geresnes sąlygas Tauragės rajono dirbančiųjų kompetencijai tobulinti, sustiprinti jų gebėjimus prisitaikyti prie darbo rinkos reikalavimų, gerinti bedarbių integraciją į darbo rinką. Augant kvalifikuotų darbuotojų bei specialistų poreikiui, reikalingos papildomos investicijos Tauragės rajono profesinio mokymo, studijų ir mokslo bei suaugusiųjų mokymo plėtrai. Profesinio mokymo, mokslo, suaugusiųjų švietimo sričiai taip pat aktualios bendrojo lavinimo dalyje pateiktos mokymosi visą gyvenimą skatinimo priemonės, skirtos suaugusiųjų neformalaus švietimo plėtojimui išnaudojant bendrojo ugdymo mokyklų tinklą.

197

3.6.1. Profesinio mokymo, mokslo, suaugusiųjų švietimo sektoriaus plėtros tikslai ir uždaviniai

2.2. tikslas: gerinti profesinio rengimo kokybę bei užtikrinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą

Uždavinio pavadinimas 2.2.1. uždavinys. Kelti mokymo kokybę ir sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą. 2.2.2. uždavinys. Plėtoti profesinio rengimo infrastruktūrą.

2.3. tikslas. Mažinti bedarbystę rajone

Uždavinio pavadinimas 2.3.1. uždavinys. Tobulinti rajono darbo jėgos kompetenciją ir sugebėjimą prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių 2.3.2. uždavinys. Gerinti bedarbių užimtumo gebėjimus integruojantis į darbo rinką 2.3.3. uždavinys. Didinti suaugusių mokymo funkcionavimą kaimiškose rajono vietovėse bei mažinti socialinę atskirtį. 2.3.4. uždavinys. Pritaikyti sukurtą Lietuvoje teikiamų kvalifikacijų ir jų paklausos darbo rinkoje nuolatinio derinimo sistemą Tauragės rajone

2.4. tikslas. Plėtoti dinamišką informacinę ir inovacinę visuomenę

Uždavinio pavadinimas 2.4.1. uždavinys. Remti nuotolinio (distancinio) mokymo plėtrą 2.4.2. uždavinys. Plėtoti rajono taikomųjų tyrimų ir inovacijų potencialą 2.4.3.uždavinys. Plėtoti galimybes ir įgūdžius, būtinus optimaliam informacinių technologijų panaudojimui rajone

198 3.6.2. Profesinio mokymo, mokslo, suaugusiųjų švietimo sektoriaus plėtros priemonės

2.2. tikslas: gerinti profesinio rengimo kokybę bei užtikrinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą

2.2.1. uždavinys. Kelti mokymo kokybę ir sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 2.2.1.1. Kurti ir atnaujinti Darbo jėgos paklausos Naujų, iš esmės atnaujintų 2004–2010 ŠMM, paklausias aukštos kokybės kokybinis ir kiekybinis tyrimas mokymo/studijų programų bei Socialinės apsaugos ir darbo mokymo/studijų programas Esamų mokymo/studijų, darbo rinkos, integruojančių ministerija, suaugusių mokymo programų naujus pagrindinius įgūdžius Tauragės rajono savivaldybė, atitikimo darbo rinkos skaičius, Tauragės PRC, poreikiams tyrimas išlyginamųjų neuniversitetinių Kauno kolegijos Tauragės Mokymo/ studijų programos studijų programų skaičius skyrius rengimo ir priežiūros planas Esamų programų tobulinimas

2.2.1.2. Patobulinti profesinio Dalyvavimas kvalifikacijos Profesinio rengimo ir aukštojo Iki 2008 ŠMM, rengimo ir aukštojo mokslo kėlimo kursuose, seminaruose, mokslo sistemos darbuotojų, PPRC, sistemos darbuotojų konferencijose patobulinusių kvalifikaciją Klaipėdos prekybos, pramonės kvalifikaciją Organizavimas apmokymų skaičius, ir amatų rūmai, darbuotojams jų darbo vietoje padidėjęs mokymo institucijų Tauragės rajono savivaldybė, Pedagogų kvalifikacijos kėlimo vietinio pedagoginio personalo KTU kursų organizavimas skaičius, pedagogų įgijusių, patobulinusių naujus pagrindinius įgūdžius (IT naudojimo, užsienio kalbų) skaičius

199 Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 2.2.1.3. Skatinti mokymo Situacijos analizė Tarptautinių projektų skaičius, 2004–2010 Tauragės PRC, institucijų tarptautinį Paraiškų projektams rengimas ir pedagogų, dalyvavusių Kauno kolegijos Tauragės bendradarbiavimą bei teikimas tarptautiniuose mainuose, skyrius integraciją į ES profesinio skaičius, rengimo erdvę mokinių, dalyvavusių tarptautiniuose mainuose skaičius, laimėtų projektų skaičiaus santykis su teiktais 2.2.1.4. Modernizuoti mokymo Mokymo proceso (mokymo– Mokymo/studijų kokybės 2004–2010 ŠMM, procesą, vykdyti naujų mokymosi metodų, metodinių tobulinimo planai, Tauragės PRC, mokymo–mokymosi metodų, priemonių) situacijos analizė parengtų ir išleistų metodinių Kauno kolegijos Tauragės formų paiešką ir diegimą Veiklos plano parengimas leidinių ir priemonių skaičius, skyrius, Mokymo–mokymosi metodų, įdiegtų naujų mokymo– Tauragės rajono savivaldybė formų analizė ir diegimas mokymosi metodų skaičius Kokybiškos mokymo medžiagos rengimas, panaudojant IT 2.2.1.5. Skatinti Profesinio, aukštojo mokymo Profesijos mokytojų, įgijusių 2004–2010 Klaipėdos prekybos, pramonės bendradarbiavimą tarp mokymo institucijų aktyvus dalyvavimas verslumo įgūdžius skaičius, ir amatų rūmai, institucijų ir darbdavių darbdavių asocijuotų profesijos mokytojų, Tauragės rajono savivaldybė, organizacijų veikloje (narių patobulinusių verslumo įgūdžius Tauragės PRC, statusu) skaičius, Kauno kolegijos Tauragės Santykių su darbdavių mokinių/studentų, atlikusių skyrius organizacijomis formalizavimas gamybinę praktiką rajono Bendradarbiavimo formų ir įmonėse skaičius, galimybių su potencialiais bendradarbiavimo sutarčių tarp darbdaviais plano sudarymas ir švietimo institucijų ir kitų jo įgyvendinimas įmonių skaičius, Mėnesiniai aukštojo mokslo, mokymo paslaugų teikėjų ir Tauragės valdžios bei verslo įmonių bendrų projektų verslininkų susitikimai skaičius

200 Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 2.2.1.6. Kurti naujus ir teikti Programų, kurias galima teikti Sukurtų WebCT aplinkoje kursų 2004–2010 Tauragės PRC, esamus nuotolinio mokymosi distanciniu būdu, poreikio skaičius, KTU, kursus prisijungiant prie nustatymas kursų dalyvių skaičius VU universitetų teikiamų Programų adaptavimas ir distancinio mokymo kursų perkėlimas į WebCT aplinką Programų, kurias teikia KTU ar VU paklausos nustatymas rajone Prisijungimas prie KTU bei VU teikiamų distancinio mokymo kursų

2.2.2. uždavinys. Plėtoti profesinio rengimo infrastruktūrą

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 2.2.2.1. Parengti savarankiškos Atlikti kolegijos steigimo Išvados dėl savarankiškos Iki 2004 birželio mėn ŠMM, Tauragės kolegijos investicijų ir investicijų poreikio ir kolegijos tikslingumo Tauragės apskrities viršininko atsipirkimo kaštų ekonominę pritraukimo analizę administracija, analizę Atlikti investicijų ir atsipirkimo Kauno kolegijos Tauragės palyginamąją analizę skyrius 2.2.2.2. Įsteigti savarankišką Parengti ir pateikti paraišką Savarankiška aukštojo mokslo Iki 2006 Lietuvos vyriausybė aukštojo mokslo instituciją, struktūrinių fondų lėšų institucija Tauragės rajone ŠMM, galinčią tenkinti Tauragės pritraukimui Tauragės apskrities viršininko regiono bei Lietuvos poreikius Organizuoti naujų kolegijos administracija, pastatų statybą Tauragės rajono savivaldybė, Parengti pedagogų pritraukimo KTU bei ugdymo strategiją bei ją įgyvendinti

201 Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 2.2.2.3. Atnaujinti mokymo Kasmetinė mokymo priemonių Įsigytų naujų mokymo Iki 2009 ŠMM, įrangą ir priemones bei mokymo įrangos priemonių ir įrangos skaičius Tauragės rajono savivaldybė, reikalingumo analizė numatant Kauno kolegijos Tauragės prioritetus skyrius, Mokymo įrangos ir priemonių KTU studijos Tauragėje, atnaujinimo plano, pagrįsto Tauragės PRC realiais finansiniais ištekliais parengimas ir jo įgyvendinimas 2.2.2.4. Kurti suaugusiųjų Suaugusiųjų mokymo institucijų Atlikta galimybių studija, 2005–2010 Tauragės PRC, mokymo institucijų tinklą tinklo kūrimo galimybių įsteigta darbo grupė, Tauragės rajono savivaldybė, studijos atlikimas institucijų, esančių tinklo ŠMM Darbo grupės suaugusiųjų struktūroje skaičius mokymo tinklo kūrimo koordinavimui įsteigimas Suaugusiųjų mokymo institucijų tinklo kūrimo inicijavimas Tinklo kūrimas 2.2.2.5. Kurti naujas praktinio Gerosios patirties pavyzdžių Įdiegtų praktinio mokymo bazės 2004–2010 Tauragės PRC, mokymo bazės formavimo bei Lietuvoje analizė formavimo bei panaudojimo Klaipėdos prekybos, pramonės panaudojimo formas, skatinti jų Strateginio plano parengimas ir formų skaičius ir amatų rūmai, įsisavinimą vykdymas Tauragės rajono savivaldybė

202

2.3. tikslas. Mažinti bedarbystę rajone

2.3.1. uždavinys: tobulinti rajono darbo jėgos kompetenciją ir sugebėjimą prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 2.3.1.1. Patobulinti įmonių Dirbančių asmenų profesinių Kvalifikaciją įgijusių asmenų 2004–2010 Socialinės apsaugos ir darbo vadovų ir dirbančiųjų profesines žinių ir įgūdžių tobulinimo skaičius, ministerija, žinias, kompetenciją ir įgūdžius poreikio nustatymas kompetenciją patobulinusių Tauragės rajono savivaldybė, Kvalifikacijos tobulinimo plano asmenų skaičius, Tauragės darbo birža, sudarymas bei jo vykdymas persikvalifikavusių asmenų Kauno kolegijos Tauragės Suorganizuoti kvalifikacijos skaičius skyrius, kėlimo kursai KTU studijos Tauragėje, Studijos aukštojo mokslo Tauragės PRC institucijoje Studijos pagal neuniversitetines išlyginamąsias programas 2.3.1.2. Sustiprinti profesinių Bendrų projektų kartu su Finansuotų socialinės 2004–2010 Socialinės apsaugos ir darbo sąjungų vaidmenį bei socialinę socialiniais partneriais ruošimas partnerystės plėtros projektų ministerija, partnerystę Socialinių partnerių įtraukimas į skaičius, Tauragės rajono savivaldybė, suaugusių mokymo planavimą laimėtų projektų skaičiaus Tauragės darbo birža santykis su teiktais 2.3.1.3. Skleisti informaciją apie Informacijos skaidos renginius Organizuotų informacinių 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, lanksčias užimtumo formas ir visuomenei organizavimas renginių skaičius, Tauragės darbo birža individualios veiklos galimybes Individualių konsultacijų dalyvių juose skaičius, teikimas suteiktų individualių konsultacijų skaičius

203

2.3.2. uždavinys. Gerinti bedarbių užimtumo gebėjimus integruojantis į darbo rinką

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 2.3.2.1. Įgyvendinti aktyvias Bedarbių į kvalifikacijos Bedarbių asmenų, nukreiptas į 2004–2010 Socialinės apsaugos ir darbo darbo rinkos politikos tobulinimo bei perkvalifikavimo įvairias programas skaičius, ministerija, priemones kursus pagal darbo rinkos įsidarbinusių asmenų skaičius Tauragės darbo birža, politikos priemones Kauno kolegijos Tauragės nukreipimas skyrius, Kitų, tose priemonėse numatytų Tauragės PRC veiklų vykdymas 2.3.2.2.Vykdyti esamų darbo Esamų programų darbo rinkoje Parengto koregavimo plano 2004–2010 Socialinės apsaugos ir darbo rinkos programų monitoringą analizė ir atitikimo darbo rinkai įgyvendinimo lygis ministerija, įvertinimas Tauragės rajono savivaldybė Koregavimo plano paruošimas

2.3.3. uždavinys. Didinti suaugusių mokymo funkcionavimą kaimiškose rajono vietovėse bei mažinti socialinę atskirtį

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 2.3.3.1.Vykdyti suaugusiųjų Mokymosi poreikių nustatymas Distancinio mokymo programų 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, mokymą kaimiškose vietovėse IT technologijų valdymo skaičius, Tauragės darbo birža, aktyvinant nuotolinį (distancinį) gebėjimų nustatymas kursų dalyvių skaičius Tauragės PRC mokymą Informacijos apie nuotolinio (distancinio) mokymo programas pateikimas Distancinio mokymo programų teikimas 2.3.3.2. Vykdyti mokymus Suaugusiųjų mokymas Vykdomų mokymo programų 2005–2010 Socialinės apsaugos ir darbo bendruomenių centruose skaičius, ministerija, suaugusiųjų, dalyvavusių šiose Tauragės rajono savivaldybė programose, skaičius

204 Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 2.3.3.3. Remti socialiai Konsultacijų teikimas bei Įsidarbinusių asmenų skaičius, 2004–2010 Socialinės apsaugos ir darbo pažeidžiamų grupių integracijos mokymų vykdymas mokymo, konsultavimo ir ministerija, į darbo rinką projektus socialiai pažeidžiamiems informavimo priemonių skaičius Tauragės rajono savivaldybė, asmenims Tauragės darbo birža, Tauragės PRC

2.3.4. uždavinys. Pritaikyti sukurtą Lietuvoje teikiamų kvalifikacijų ir jų paklausos darbo rinkoje nuolatinio derinimo sistemą Tauragės rajone

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 2.3.4.1. Įdiegti parengtą darbo Diegimo plano sudarymas Pagal įgytą profesinę 2004–2007 ŠMM, rinkos poreikių ir suteikiamų Parengtos darbo rinkos sistemos kvalifikaciją per metus po Socialinės apsaugos ir darbo profesinių kvalifikacijų diegimas ir priežiūra baigimo įsidarbinusių asmenų ministerija, derinimo sistemą dalis procentais – 35 proc. Tauragės PRC, Kauno kolegijos Tauragės skyrius 2.3.4.2. Steigti karjeros centrus Atlikti karjeros centrų steigimo Įsteigtų karjeros centrų skaičius 2005–2010 ŠMM, profesinio mokymo institucijose finansinį pagrindimą Pasinaudojusių šių centrų Socialinės apsaugos ir darbo Vykdyti karjeros centrų paslaugomis skaičius ministerija, steigimą Tauragės PRC, Kauno kolegijos Tauragės skyrius

205

2.4. tikslas. Plėtoti dinamišką informacinę ir inovacinę visuomenę

2.4.1. uždavinys. Remti nuotolinio (distancinio) mokymo plėtrą

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 2.4.1.1. Plėsti nuotolines Situacijos rajone vertinimas Mokymo įstaigų, įsijungusių į 2006–2010 ŠMM, studijas Nuotolinio mokymo klasių nuotolinių studijų tinklą, Tauragės rajono savivaldybė kūrimas skaičius

2.4.1.2. Tobulinti kvalifikaciją Distancinių modulių kūrėjų bei Kursų teikėjų skaičius 2004–2006 Klaipėdos DRMC tų asmenų, kurie teiks teikėjų pasiuntimas į nuotolinio (distancinio) kvalifikacijos kėlimo kursus mokymo programas 2.4.1.3. Informuoti visuomenę Informacijos pateikimas Informavimo, konsultavimo 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, apie nuotolinio mokymosi spaudoje, seminarų, renginių skaičius Tauragės darbo birža, privalumus konsultacijų metu Tauragės PRC

2.4.2. uždavinys. Plėtoti rajone taikomųjų tyrimų ir inovacijų potencialą

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 2.4.2.1. Atlikti aukštojo mokslo Situacijos ir poreikių analizė Renovuotų objektų skaičius, Iki 2010 m. ŠMM, įstaigų pastatų renovaciją Statybos darbų organizavimas plotas Tauragės rajono savivaldybė 2.4.2.2. Įrengti ar renovuoti Situacijos ir poreikių analizė Įrengtų laboratorijų skaičius Iki 2009 m. ŠMM, mokymo ir taikomojo mokslo Finansinis planas Tauragės rajono savivaldybė, laboratorijas Įrengimo ir renovavimo darbai Kauno kolegijos Tauragės skyrius, KTU studijos Tauragėje

206 Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 2.4.2.3. Įgyvendinti Tauragės Situacijos ir poreikių analizė Verslo atstovų užsakomųjų, Iki 2010 m. ŠMM, rajono aukštojo mokslo įstaigų Užsakomojo, taikomojo tyrimo taikomųjų, mokslo tyrimų Ūkio ministerija (padalinių) ir įmonių organizavimas ir vykdymas užsakymų, aktualių ūkiui, bendradarbiavimą atliekant švietimui ir kultūrai, skaičius rajono įmonėms reikalingus aukštojo mokslo institucijoms taikomuosius tyrimus (padaliniams) 2.4.2.4. Organizuoti mokslines Temos aktualumo, galimybių Suorganizuotų renginių skaičius Iki 2010 m. ŠMM, konferencijas ir seminarus nustatymas Tauragės rajono savivaldybė, Veiksmų planas Kauno kolegijos Tauragės Iniciatyvinės grupės steigimas skyrius, Renginių organizavimas KTU studijos Tauragėje

2.4.3. uždavinys. Plėtoti galimybes ir įgūdžius, būtinus optimaliam informacinių technologijų panaudojimui rajone

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 2.4.3.1. Remti IT naudojimą IT naudojimo profesinio IT panaudojimo mokymo 2004–2010 ŠMM, mokymo procese mokymo, aukštojo mokslo procese santykis, Tauragės rajono savivaldybė institucijose esamos situacijos ir besimokančiųjų skaičius, galimybių analizė tenkantis vienam kompiuteriui Veiklos plano, remiantis analize, parengimas ir jo įgyvendinimas

2.4.3.2. Remti kompetencijos ir Kvalifikacijos kėlimo kursų IT Vykdytų kursų skaičius, 2004–2010 Socialinės apsaugos ir darbo įgūdžių IT srityje ugdymą srityje organizavimas kursų dalyvių skaičius ministerija, ŠMM, Tauragės rajono savivaldybė, Tauragės darbo birža

207 Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 2.4.3.3. Remti interneto Plano interneto svetainių Parengtas planas, įgyvendintas 2004–2010 ŠMM, svetainių kūrimą kūrimui parengimas ir plano veiksmų skaičius Tauragės rajono savivaldybė įgyvendinimas

208

3.7. SVEIKATOS IR SOCIALINĖS APSAUGOS SEKTORIAUS PLĖTRA

Pagrindinis tikslas, kurio siekiama Tauragės rajone įgyvendinant sveikatos ir socialinės apsaugos srities strategijos priemones – rajono gyventojams užtikrinti prieinamą ir kokybišką sveikatos bei socialinę priežiūrą. Atlikta analizė parodė, kad rajono gyventojų sveikatos rodikliai (gyventojų mirtingumas, vidutinė būsimojo gyvenimo trukmė, kūdikių mirtingumas, sergamumas tuberkulioze) yra prastesni už respublikos vidurkį. Iš dalies tokia situacija susiklostė dėl nepakankamai išvystytos asmens sveikatos priežiūros infrastruktūros, prasto sveikatos priežiūros įstaigų technologinio aprūpinimo, neefektyvaus žmogiškųjų bei materialiųjų resursų naudojimo. Tuo tarpu sveikatos priežiūros paslaugų ir išlaidų joms kompensuoti poreikis tik didėja – tam įtakos turi mažėjantis gimstamumas, senstantys gyventojai. Be to, rajone pastaruoju metu augo priklausomybės ligomis sergančių asmenų skaičius; situaciją dar labiau apsunkina menkas gyventojų išprusimas sveikos gyvensenos srityje. Siekiant pagerinti rajono gyventojų sveikatą, šioje strategijoje numatoma pirmiausia optimizuoti ir efektyvinti sveikatos apsaugos sistemą bei pagerinti sveikatos apsaugos paslaugų kokybę ir prieinamumą. Numatytos priemonės apima pirminės sveikatos priežiūros įstaigų decentralizaciją, stacionarinių paslaugų optimizavimą bei medicininės slaugos ir ilgalaikio–palaikomojo gydymo paslaugų vystymą. Planuojama skatinti privačių šeimos gydytojų kabinetų kūrimąsi savivaldybėje bei gydytojų persikvalifikavimą į bendrosios praktikos gydytojus (rajone patvirtinti svarbūs šios srities priemonių įgyvendinimo dokumentai – Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros plėtros programa 2003–2005 m., Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategija, Bendrosios praktikos gydytojų kabinetų išdėstymo planas). Rajono sveikatos priežiūros įstaigas būtina renovuoti, kabinetus aprūpinti nauja technika ir technologijomis, todėl svarbu aktyviai dalyvauti investicinėse šalies ir tarptautinėse sveikatos priežiūros programose, pritraukti įvairių fondų lėšų. Reiktų skatinti platesnį šiuolaikinių informacinių technologijų panaudojimą teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Reiktų stiprinti bendradarbiavimą tarp visuomenės sveikatos priežiūros ir pirminės sveikatos priežiūros, ligų profilaktikos ir prevencijos įstaigų. Taip pat svarbu visapusiškai bendradarbiauti su valstybės valdymo bei viešojo administravimo institucijoms, siekiant prisidėti prie valstybės politikos ir strategijų sėkmingo įgyvendinimo rajone. Rajone socialinės apsaugos sistema dar tik reformuojama, nors gyventojų poreikis socialinei paramai ir paslaugoms tolydžio didėja. Kaip parodyta socialinės apsaugos sistemos analizės dalyje, socialinės rizikos asmenų integracija į visuomenę ir darbo rinką nepakankama. Ne iki galo išplėtotos alternatyvios socialinių paslaugų pagalbos formos: pagalba namuose, dienos globos ir laikino apgyvendinimo paslaugos. Šioje strategijoje numatoma veiklos kryptis – socialinių paslaugų decentralizavimas ir nestacionarinių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra. Bus įsteigtos naujos bei išplėstos jau veikiančios socialinės paskirties įstaigos ir tarnybos. Pagal nustatytus socialinių poreikių prioritetus socialinės paslaugos bus teikiamos namuose ir bendruomenėje, taip užtikrinant žmogui didesnį savarankiškumą. Taip pat numatoma vykdyti žmonių su negalia reabilitacijos ir integracijos programas, skurdo mažinimo bei informacinės aplinkos pritaikymo neįgaliesiems programas. Siekiant gerinti ir plėtoti socialinių paslaugų kokybę, planuojama palaipsniui renovuoti

209 socialinių paslaugų įstaigas, įsteigti savarankiško gyvenimo namus asmenims su proto negalia. Sveikatos ir socialinės apsaugos sričiai yra aktualios ir kitų šios strategijos sričių priemonės. Viešosios fizinės aplinkos ir būsto pritaikymas neįgaliųjų poreikiams yra numatytas urbanistinės aplinkos plėtros dalyje. Profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo strategijoje daug dėmesio skiriama dirbančiųjų ir bedarbių kvalifikacijos tobulinimui – tai taip pat labai aktualu rajono neįgaliesiems.

3.7.1. Sveikatos ir socialinės apsaugos sektoriaus tikslas ir uždaviniai

2.5. tikslas. Užtikrinti prieinamą ir kokybišką sveikatos bei socialinę priežiūrą

Uždavinio pavadinimas 2.5.1. uždavinys. Optimizuoti sveikatos apsaugos sistemą ir pagerinti paslaugų prieinamumą 2.5.2. uždavinys. Plėtoti socialinių paslaugų sistemą ir pagerinti paslaugų prieinamumą

210 3.7.2. Sveikatos ir socialinės apsaugos sektoriaus plėtros priemonės

2.5. tikslas. Užtikrinti prieinamą ir kokybišką sveikatos bei socialinę priežiūrą

2.5.1. uždavinys. Optimizuoti sveikatos apsaugos sistemą ir pagerinti paslaugų prieinamumą

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 2.5.1.1. Suformuoti efektyvią Savivaldybėje parengta Bendrosios praktikos gydytojų 2004–2005 Sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybės sveikatos pirminės sveikatos priežiūros skaičius pagal gyventojų Tauragės rajono savivaldybė priežiūros įstaigų sistemą plėtros programa, numatytas prisirašymo rodiklius asmens sveikatos priežiūros 26,0 proc.BPG aptarnaujamų įstaigų išdėstymas pagal savivaldybės gyventojų dalis gyventojų tankumą, gyventojų amžiaus struktūrą, plėtojamos pirminės sveikatos priežiūros paslaugos bendruomenėje 2.5.1.2. Atnaujinti sveikatos Sveikatos priežiūros įstaigų Įsteigtas privatus BPG kabinetas 2004–2006 Sveikatos apsaugos ministerija, priežiūros įstaigas, modernizuoti renovacija pagal higienos Lauksargių medicinos Tauragės rajono savivaldybė, techninę ir technologinę bazę normas ir ES standartus, punkte.Numatoma renovuoti bendrosios praktikos gydytojai, investavimas į medicinos patalpas Gaurės ir Žygaičių ASP įstaigų vadovai technikos ir technologijų ambulatorijose ir 13 medicinos atnaujinimą bei įstaigų punktų.(skiriama parama iš ES aprūpinimą nauja modernia fondų) medicinine įranga ir aparatūra 2.5.1.3. Tauragės apskrities Naujos įrangos įsigijimas ir Atliktas remontas, įsigytos 2004–2005 Tauragės rajono savivaldybė ligoninės sterilizacijos ir ligoninės remonto darbai – įrangos skaičius dezinfekcijos skyriaus projekto parengimas ir darbų kapitalinis remontas ir įrangos atlikimas įsigijimas

211 Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 2.5.1.4. Diegti informacines Pirminės sveikatos priežiūros Įdiegtos informacinės sistemos 2004–2010 Sveikatos apsaugos ministerija, technologijas sveikatos įstaigų kompiuterizavimas, sveikatos priežiūros įstaigose Tauragės rajono savivaldybė, priežiūros įstaigose siekiant telemedicinos praktikos pirminės sveikatos priežiūros užtikrinti efektyvesnį paslaugų įdiegimas, sveikatos įstaigų įstaigų vadovai teikimą prijungimas prie vieningos sveikatos apsaugos sistemos kompiuterinės duomenų bazės 2.5.1.5. Sveikatos priežiūros Pirminės sveikatos priežiūros Gyventojų sveikatos vertinimo 2004–2010 Sveikatos apsaugos ministerija paslaugų prieinamumo ir grandies stiprinimas, plečiant rodikliai, Tauragės rajono savivaldybė, kokybės gerinimas galimybes vykdyti kompleksinį gydymo paslaugų ir tyrimų pirminės sveikatos priežiūros pacientų tyrimą bei gydymą apimtys, kiekis, statistika, įstaigų vadovai, ambulatorinėmis sąlygomis, sveikatos priežiūros darbuotojų bendrosios praktikos gydytojai sveikatos priežiūros darbuotojų skaičius pagal prisirašiusių kvalifikacijos ir įgūdžių gyventojų kiekį palaikymo bei užtikrinimo 81,1(gydytojų specialistų priemonės skasičius) 2.5.1.6. Visuomenės sveikatos Sveikatos informacijos sistemos Sukurta sveikatos priežiūros 2004 – 2010 Sveikatos apsaugos ministerija, priežiūros gerinimas stiprinant sukūrimas, veiklos stebėsenos informacinė Tauragės apskrities viršininko ligų prevenciją ir kontrolę Sistemos, operatyviai sistema, administracija, reaguojančios į grėsmę žmonių sergamumo, Visuomenės sveikatos centras, visuomenės sveikatai, invalidumo, mirtingumo Tauragės rajono savivaldybės sukūrimas, rodikliai, administracija užkrečiamų ligų ŽIV užsikrėtusių asmenų epidemiologinio proceso skaičius valdymas, informacijos apie ŽIV/AIDS ir narkomaniją bei įvairias lytiškai plintančias ligas teikimas

212 Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 2.5.1.7. Medicininės slaugos ir Medicininės slaugos ir Įsteigti bendruomenės centrai, 2006–2010 Sveikatos apsaugos ministerija, palaikomojo gydymo paslaugų palaikomojo gydymo paslaugų medicinos personalo skaičius Tauragės rajono savivaldybės plėtimas poreikio nustatymas, pagal ambulatorinės slaugos administracija suaugusiųjų ir vaikų namuose poreikius medicininės slaugos ir ilgalaikio palaikomojo gydymo sistemos infrastruktūros sukūrimas, ambulatorinės slaugos paciento namuose sukūrimas

2.5.2. uždavinys. Plėtoti socialinių paslaugų sistemą ir pagerinti paslaugų prieinamumą

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 2.5.2.1. Socialinių paslaugų Socialinių paslaugų poreikio Atlikta studija, 2004–2010 Socialinės apsaugos ir darbo infrastruktūros plėtra tyrimas, socialinių paslaugų rekonstruotų ir naujai įkurtų ministerija, tinklo plėtojimas socialines paslaugas Tauragės rajono savivaldybė bendruomenėse, teikiančių įstaigų skaičius, jau veikiančios ir kuriamos socialines paslaugas.gaunančių naujos socialinės paskirties klientų skaičius, įstaigos ir tarnybos socialinių darbuotojų skaičius atnaujinimas, socialinių darbuotojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas 2.5.2.2. Įsteigti šeimos ir vaiko Galimybių studijos ir kaštų– Atlikta studija, 2005-2010 Socialinės apsaugos ir darbo krizių centrą naudos analizės atlikimas, įsteigtas ir veikia šeimos ir ministerija, finansavimo šaltinių paieška ir vaiko krizių centras Tauragės rajono savivaldybė projekto įgyvendinimas

2.5.2.3. Įsteigti savarankiško Projekto parengimas ir Įsteigti namai 2004–2010 Socialinės apsaugos ir darbo gyvenimo namus asmenims su įgyvendinimas ministerija, proto negalia Tauragės rajono savivaldybė

213 Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 2.5.2.4. Parama socialiai Narkomanijos prevencijos ir Reabilitacijos programose 2004–2010 Socialinės apsaugos ir darbo pažeidžiamoms gyventojų narkomanų reabilitacijos dalyvavusių narkomanų ministerija, grupėms projektų rengimas ir skaičius, Tauragės rajono savivaldybė gyvendinimas, buvusių kalinių, kuriems nuteistųjų ir grįžusių iš suteiktos profesinės įkalinimo vietų, asmenų konsultacijos ir profesinis socialinės bei profesinės mokymas skaičius, adaptacijos organizavimas įsidarbinusių buvusių kalinių skaičius 2.5.2.5. Remti šeimų, turinčių Bendrojo lavinimo moksleivių ir Nemokamai maitinamų 2004–2010 Socialinės apsaugos ir darbo mažas pajamas vaikus socialiai remtinų šeimų moksleivių skaičius ministerija, nemokamo maitinimo Tauragės rajono savivaldybė organizavimas 2.5.2.6. Socialinių paslaugų Socialinių bei ugdymo paslaugų Vaikų, kuriems teikiamos 2004–2010 Socialinės apsaugos ir darbo teikimas nevyriausybinių teikimas priešmokyklinio ir socialinės paslaugos dienos ministerija, organizacijų ir savivaldybės mokyklinio amžiaus vaikams, jų centruose skaičius Tauragės rajono savivaldybė, vaikų dienos centruose ugdymas, užimtumas, socialinis Vaikų teisių apsaugos tarnyba, darbas su tėvais Vaikų dienos centrai 2.5.2.7. Žmonių su negalia Žmonių su negalia mokymas ir Parengta profesinio mokymo 2004–2010 Socialinės apsaugos ir darbo socialinė integracija profesinis parengimas, programa žmonėms su negalia, ministerija, ortopedinių kompensacinių poreikio kompensacinei Tauragės rajono priemonių pritaikymas technikai patenkinimo savivaldybės administracija neįgaliesiems, procentas, neįgaliųjų darbo vietoje įrengtų darbo vietų invalidams pritaikymas skaičius 2.5.2.8. Adakavo pensionato 1– Įrangos atnaujinimas ir Atliktas remontas, atnaujinta 2004–2005 Tauragės apskrities viršininko ojo ir 2–ojo gyvenamųjų kapitalinio remonto atlikimas įranga administracija korpusų kapitalinis remontas ir įrangos atnaujinimas 2.5.2.9. Skaudvilės specialiosios Patalpų kapitalinio remonto Suremontuotos patalpos 2004–2005 Tauragės apskrities viršininko internatinės mokyklos patalpų atlikimas administracija kapitalinis remontas

214 Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 2.5.2.10. Vaikų globos namų ir Atnaujinta įranga Atnaujinta įranga 2004–2005 Tauragės apskrities viršininko internatinių mokyklų įrangos administracija atnaujinimas 2.5.2.11. Tauragės socialinės Renovacijos parengimo ir Atlikta renovacija 2004–2005 Tauragės apskrities viršininko pagalbos centro ir invalidų atlikimo darbai administracija reabilitacijos centro pastato renovacija

215 3.8. KULTŪROS SEKTORIAUS PLĖTRA

Tauragės rajono kultūros strategija orientuojama į rajono kultūrinio savitumo išsaugojimą ir stiprinimą siekiant užtikrinti Europos kraštovaizdžio apsaugos konvencijos, Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos, Tauragės regiono plėtros plano, BPD, LR kultūros ministerijos strategijos ir kt. dokumentų nuostatų vykdymą. Numatoma darniai plėtoti kultūros įstaigų tinklą ir siekti paslaugų kokybės pagerinimo – išnaudojant turtingą kultūros paveldo potencialą, rajono žmonių iniciatyvumą. Kultūros sektoriaus plėtros strategija yra gaudžiai susijusi su turizmo bei švietimo dalyse numatytomis įgyvendinti priemonėmis ir yra parengta atsižvelgiant ir į šių sektorių poreikius.

3.8.1. Kultūros sektoriaus plėtros tikslai ir uždaviniai

2.6. tikslas. Didinti kultūros įstaigų teikiamų paslaugų įvairovę bei gerinti kokybę

Uždavinio pavadinimas 2.6.1. uždavinys. Renovuoti ir modernizuoti rajono kultūros įstaigas 2.6.2. uždavinys. Renovuoti ir modernizuoti rajono bibliotekas

216

3.8.2. Kultūros sektoriaus plėtros priemonės

2.6. tikslas. Didinti kultūros įstaigų teikiamų paslaugų įvairovę bei gerinti kokybę

2.6.1. uždavinys. Renovuoti ir modernizuoti rajono kultūros įstaigas

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 2.6.1.1. Tauragės miesto Kultūros namų renovacijos Parengtas projektas, renovuoti 2004–2007 Tauragės rajono savivaldybė, kultūros namų renovavimas techninio projekto parengimas, kultūros namai kultūros namų administracija finansavimo šaltinių pritraukimas, renovacijos darbų atlikimas 2.6.1.2. Rajono kultūros centro Modernizavimo projekto Atliktas modernizavimas 2005–2006 Tauragės rajono savivaldybė, modernizavimas ir parengimas ir įgyvendinimas kultūros centro administracija marketinginės veiklos rėmimas 2.6.1.3. Privačių ir Skatinimo programos Parengta programa, įgyvendintų 2005–2010 Tauragės rajono savivaldybė visuomeninių inovacijų parengimas ir įgyvendinimas veiksmų skaičius kultūrinėje veikloje skatinimas 2.6.1.4. Skaudvilės, Eičių, Renovacijos projektų Parengtų projektų skaičius, 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė, Dapkiškių, Gaurės, Baltrušaičių, parengimas ir įgyvendinimas įgyvendintų projektų skaičius kultūros namų administracijos Pilsūdų, Kęsčių kultūros namų renovacija 2.6.1.5. Renginių salės Projekto parengimas ir Parengtas projektas, projekto 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė, įrengimas Kunigiškių kultūros įgyvendinimas įgyvendinimo rezultatai kultūros namų administracija namuose 2.6.1.6. Visų Tauragės rajono Programos parengimas ir Parengta programa, įgyvendintų 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, kultūros namų aprūpinimo įgyvendinimas programos veiksmų skaičius kultūros namų administracijos instrumentais, modernia įranga programa

217

2.6.2. uždavinys. Renovuoti ir modernizuoti rajono bibliotekas

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 2.6.2.1. Modernizuoti ir Bibliotekos rekonstrukcijos Parengtas projektas, 2004–2007 ŠMM, rekonstruoti viešąją biblioteką techninio projekto parengimas, rekonstruota biblioteka Tauragės rajono savivaldybė, finansavimo šaltinių bibliotekos administracija pritraukimas, renovacijos darbų atlikimas 2.6.2.2. Viešosios bibliotekos Programos parengimo ir Parengta programa, įgyvendintų 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, paslaugų plėtros programa, įgyvendinimo darbai; programos veiksmų skaičius bibliotekos įskaitant viešosios bibliotekos Skaudvilės, Adakavo, Batakių, filialų renovaciją Baltrušaičių, Lomių, Melagiškės, Vėluikių filialų renovacija 2.6.2.3. Tolesnis rajono Techninio projekto parengimas Bibliotekų kompiuterizavimo 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė, bibliotekų kompiuterizavimas, ir įgyvendinimas duomenys, sukurta informacinė bibliotekos informacinės sistemos sistema sukūrimas

218 3.9. BENDRUOMENINIŲ PASLAUGŲ KOKYBĖS GERINIMAS

Gerinant paslaugų kokybę ir prieinamumą rajone, numatoma plėtoti bendruomeninių paslaugų tinklą, kuris užtikrintų būtiniausių paslaugų prieinamumą visoms rajono gyventojų grupėms. Planuojama skatinti smulkiuosius verslus – kirpyklų, savitarnos skalbyklų, buitinių prietaisų remonto ir nuomos, drabužių ir avalynės remonto, transportavimo, paslaugų žemės ūkio srityje, mažmeninės prekybos, aprūpinimo kuru, maitinimo, rekreacinės žvejybos, privačių miškų priežiūros, mašinų remonto, turto apsaugos, veterinarinių paslaugų, dekoratyviųjų verslų, apgyvendinimo, laidojimo, mokymo, medicininių paslaugų, teritorijų tvarkymo, butų remonto ir kt. srityse. Lygiagrečiai būtina remti kaimo bendruomenių kūrimąsi, prisidėti stiprinant jau įsikūrusias bendruomenes, skatinti jų veiklą ir iniciatyvą paslaugų teikimo srityje. Šios srities priemonės tiesiogiai siejasi su rajono verslo, rekreacijos bei žemės ūkio strategijose numatytomis priemonėmis verslo aplinkai gerinti, bendruomenių steigimuisi skatinti, alternatyviems žemės ūkio veiklai verslams paremti.

3.9.1. Bendruomeninių paslaugų kokybės gerinimo sektoriaus tikslai ir uždaviniai

2.7. tikslas. Darniai plėtoti rajono bendruomeninių paslaugų įstaigų sistemą ir pagerinti paslaugų kokybę

Uždavinio pavadinimas 2.7.1. uždavinys. Suformuoti modernią, tolygiai išplėtotą paslaugų sistemą

219 3.9.2. Bendruomeninių paslaugų kokybės gerinimo sektoriaus priemonės

2.6. tikslas. Darniai plėtoti rajono bendruomeninių paslaugų įstaigų sistemą ir pagerinti paslaugų kokybę

2.6.1. uždavinys. Suformuoti modernią, tolygiai išplėtotą paslaugų sistemą

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 2.7.1.1. Parengti rajono Išanalizuojama, kaip yra Ištirtas poreikis, sudarytas 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė paslaugų žemėlapį ir pagal jį pasiskirsčiusios paslaugų paslaugų žemėlapis (2004, nustatyti rajono paslaugų plėtros įmonės rajone, ir pagal ištirtą 2006, 2008) prioritetus poreikį sudaromas rekomenduojamų paslaugų žemėlapis 2.7.1.2. Remti įmones, Remiamos įmonės, kurios Paremtų įmonių skaičius, 2005–2010 Tauragės rajono savivaldybė, plėtojančias prioritetines steigiamos pagal rajono skirtų lėšų suma Ūkio ministerija paslaugas pasirinktas prioritetines veiklos sritis 2.7.1.3. Kaimo bendruomenių Rėmimo programos parengimas Parengta programa ir 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, steigimosi ir veiklos paslaugų ir įgyvendinimas (pavyzdžiui, įgyvendintų veiklų skaičius seniūnijos teikimo srityje rėmimas parama tradicinių dailiųjų amatų studijų kūrimuisi bendruomenių centruose) 2.7.1.4. Adakavo bendruomenės Patalpų remonto atlikimas, Veikiantys bendruomenės 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė, namų įkūrimas ir parama parama namų išlaikymui, namai seniūnijos bendruomenės veiklai techninis aprūpinimui 2.7.1.5. Gaurės, Baltrušaičių, Patalpų suradimas, parama Veikiantys bendruomenės 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė, Kunigiškių ir Eičių veiklos išlaidoms, projektams namai seniūnijos bendruomenės namų įkūrimas ir parama minėtų bendruomenių veiklai 2.7.1.6. Paslaugų kokybės Parengta programa, numatanti Parengta ir įgyvendinta 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė užtikrinimo sistemos sukūrimas paslaugų kokybės priežiūrą paslaugų kokybės kontrolės programa

220

PRIORITETAS 3: GAMYBOS SEKTORIAUS IR TURIZMO PLĖTRA

221

3.10. VERSLO, PRAMONĖS, KOMUNIKACIJŲ IR IT SEKTORIAUS PLĖTRA

Skatinant Tauragės rajono verslo, pramonės, komunikacijų ir IT sektoriaus plėtrą, numatoma didinti rajono konkurencingumą, sukurti palankią verslui vystyti aplinką bei skatinti gyventojų verslumą. Formuluojant rajono plėtros tikslus, uždavinius ir priemones, buvo atsižvelgiama į strateginius valstybės dokumentus šioje srityje – BPD (Gamybos sektoriaus prioritetas) bei Ilgalaikę Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų strategiją, taip pat į Tauragės regiono strateginį plėtros planą 2004–2006 m. Rajono įmonių konkurencingumo didinimas yra ypač svarbus Lietuvai tampant bendrosios ES rinkos dalimi. Kadangi šiuo metu Tauragės rajono pramonės struktūroje vyrauja žemą ir vidutinę pridėtinę vertę kuriančios pramonės šakos bei pramonė, naudojanti žemos ir vidutines kvalifikacijos darbo jėgą, pramonės struktūra nesuteikia perspektyvos sparčiai ilgalaikei ūkio plėtrai. Siekiant padidinti rajono konkurencingumą, būtina atsižvelgti į tokius konkurencingumo veiksnius kaip: įdiegtas naujas technologijas bei inovacijas, darbuotojų apmokymą, kokybės valdymo bei aplinkosauginių valdymo standartų įdiegimą, naujų produktų kūrimą bei naujų rinkų paiešką. Įvertinus tikslios bei laiku gautos informacijos, žinių ir gebėjimų svarbą sėkmingam verslo vystymui bei atsižvelgus į rajono įmonių ribotus finansinius išteklius, labai svarbu sudaryti galimybes verslininkams gauti subsidijuojamas informacines, konsultacines bei mokymo paslaugas. Vis didėjantis informacinių technologijų vaidmuo skatina daugiau dėmesio skirti informacinėmis technologijomis pagrįstai elektroninio verslo plėtrai, didinti rajono bendruomenės kompiuterinį raštingumą, plėsti rajono viešojo sektoriaus teikiamas e. paslaugas. Kalbant apie palankios verslui vystyti aplinkos kūrimą, šioje strategijoje akcentuojama keletas elementų. Tai – stiprios, verslininkus vienijančios organizacijos buvimas, paramos smulkiam ir vidutiniam verslui institucijų tinklo vystymas, subsidijuojamų nefinansinės (informacijos, konsultavimo ir mokymo) bei finansinės (lengvatinės ir mikropaskolos, atleidimas nuo mokesčių) paramos verslui teikimas. Kuriant palankią verslui aplinką bei norint efektyviai pasinaudoti ES ir kitų tarptautinių programų teikiama finansine parama, būtina plėtoti bei stiprinti verslo paramos infrastruktūrą, skatinti rajono savivaldybės bei verslininkus vienijančių organizacijų bendradarbiavimą. Viena iš analizės dalyje aptartų problemų – rajono verslo paramos sistema pradedantiesiems verslininkams bei veiklą plėtojančioms įmonėms – nėra pakankamai išplėtota, teikiamų paslaugų kiekis yra ribotas. Todėl šioje strategijoje ketinama paskatinti rajono Verslo informacinio centro veiklą, stiprinti rajono verslininkų bei viešojo sektoriaus gebėjimus siekiant pasiruošti efektyviai pasinaudoti įvairiomis ES fondų siūlomomis galimybėmis bei kitomis paramos programomis. Situacijos analizės dalyje aptartos ir rajono gyventojų verslumo problemos. Skatinant gyventojų verslumą, šioje strategijoje planuojamos verslininkų konsultavimo ir mokymo, dirbančiųjų kvalifikacijos kėlimo, mokymo įstaigų ir įmonių bendradarbiavimo skatinimo priemonės. Didėjantis mažų ir vidutinių įmonių skaičius rajone, moterų ir jaunimo verslo iniciatyvos galėtų turėti ypač didelę įtaką sėkmingai rajono ekonominei plėtrai ateityje. Rajono verslo bei pramonės plėtros strategija yra glaudžiai susijusi su šio strateginio plano profesinio mokymo, mokslo, suaugusiųjų švietimo dalyje numatytomis priemonėmis dirbančiųjų kvalifikacijos tobulinimui skatinti bei bendruomenės paslaugų dalyje numatytomis priemonėmis bendruomenės paslaugų

222 kokybei bei prieinamumui gerinti. Kuriant palankesnę verslo aplinką rajone, būtina nuosekliai įgyvendinti šios strategijos transporto, aplinkos apsaugos bei energetikos priemones. Žemės ūkio strategijoje numatytos priemonės alternatyvių žemės ūkio veiklai verslų skatinimui kaimo vietovėse.

3.10.1. Verslo, pramonės, komunikacijų ir IT sektoriaus plėtros tikslai ir uždaviniai

3.1. tikslas. Tapti konkurencingu rajonu, kuriame gaminama aukštos pridėtinės vertės produkcija ir paslaugos

Uždavinio pavadinimas 3.1.1. Paskatinti rajono įmonių plėtrą ir konkurencingumą 3.1.2. Išplėtoti informacinių technologijų panaudojimą rajone 3.1.3. Sudaryti palankią aplinką investicijoms ir aktyviai jas skatinti 3.1.4. Skatinti verslo internacionalizaciją rajone

3.2. tikslas. Sukurti palankią verslui vystyti aplinką

Uždavinio pavadinimas 3.2.1. Sukurti efektyvią finansinės paramos sistemą. 3.2.2. Gerinti verslo paramos infrastruktūrą.

3.3. tikslas. Skatinti gyventojų verslumą

Uždavinio pavadinimas 3.3.1. Remti mokymo įstaigų ir įmonių bendradarbiavimą. 3.3.2. Skatinti gyventojų ir atskirų visuomenės grupių verslumą.

223

3.10.2. Verslo, pramonės, komunikacijų ir IT sektoriaus plėtros priemonės

3.1. tikslas. Tapti konkurencingu rajonu, kuriame gaminama aukštos pridėstinės vertės produkcija ir paslaugos

3.1.1. uždavinys. Paskatinti rajono įmonių plėtrą ir konkurencingumą

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 3.1.1.1. Inicijuoti naujų Paramos (įskaitant finansinę) Projektų skaičius, skirtų lėšų 2004–2010 Ūkio ministerija, technologijų panaudojimą ir suteikimas įmonių suma Lietuvos inovacijų centras, finansiškai remti jas diegiančias technologinio atnaujinimo Tauragės rajono savivaldybė įmones projektų parengimui ir įgyvendinimui 3.1.1.2. Skatinti įmones diegti Įmonėms subsidijuojamos Skirtų lėšų suma, 2004–2010 Ūkio ministerija, ES standartus kokybės bei aplinkosauginių ES paremtų įmonių skaičius Tauragės rajono savivaldybė standartų įdiegimo išlaidos 3.1.1.3. Dalyvauti plėtojant Informacijos apie inovacijas ir Sukurta ir veikianti sistema 2004–2006 Ūkio ministerija, inovacijų paramos ir technologijas sklaidos sistemos Lietuvos inovacijų centras, technologijų apsikeitimo sukūrimas Tauragės apskrities viršininko sistemą administracija, Tauragės rajono savivaldybė, Tauragės verslo informacinis centras 3.1.1.4. Skatinant rajono įmonių Elektroninės tiekimo sistemos, Sukurta ir įdiegta e. tiekimo 2006 Tauragės rajono savivaldybė, bendradarbiavimą, sukurti ir kurioje rajono įmonės galėtų sistema Tauragės verslo informacijos įdiegti elektroninę tiekimo skelbti informaciją apie savo centras sistemą produktus ir paslaugas, sukūrimas

224

3.1.2. uždavinys. Išplėtoti informacinių technologijų panaudojimą rajone

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 3.1.2.1. Išplėtoti įmonių Įgyvendinamas projektas, kurio Sukurtų interneto tinklalapių 2006–2010 Tauragės rajono savivaldybė, naudojimąsi informacinėmis tikslas subsidijuoti įmonėms skaičius Tauragės verslo informacijos technologijomis interneto tinklalapių sukūrimą centras, bei išmokyti darbuotojus juos Informacinės visuomenės administruoti plėtros komitetas prie LR Vyriausybės 3.1.2.2. Įdiegti vieningą Kompiuterizuojamos visos Kompiuterizuotų darbo vietų 2004–2005 Tauragės rajono savivaldybė informacinę sistemą, kuri seniūnijos, o šios sistemos dėka skaičius, sujungtų rajono savivaldybę su sukuriama efektyvi informacijos sukurta elektroninė informacinė visomis rajono seniūnijomis srautų valdymo sistema sistema 3.1.2.3. Savivaldybės rajono Plečiamos vietos valdžios e. Tinklalapio lankytojų skaičius, 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, tinklalapyje pateikti ir paslaugos – sudarytos atsakytų paklausimų skaičius seniūnijos, reguliariai atnaujinti galimybės verslininkams Tauragės verslo informacijos verslininkams aktualią pateikti paklausimus bei gauti centras informaciją atsakymus internetu 3.1.2.4. Išplėsti viešųjų interneto Viešųjų interneto prieigos taškų Kompiuterizuotų vietų skaičius 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė, prieigos taškų rajone skaičių sukūrimas kiekvienoje rajono seniūnijos, seniūnijoje asociacija „Langas į ateitį“, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LR Vyriausybės

225

3.1.3. uždavinys. Sudaryti palankią aplinką investicijoms ir jas aktyviai skatinti

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 3.1.3.1. Identifikuoti Identifikuoti laisvi žemės plotai Parengtų plotų investicijoms 2004–2008 Tauragės rajono savivaldybė, nenaudojamus rajone pastatus bei pastatai rajone, sutvarkyti skaičius, išleistas informacinis Lietuvos ekonominės plėtros bei laisvus žemės plotus ir formalumai, parengta katalogas, paskelbta informacija agentūra pateikti informaciją visuomenei infrastruktūra internete apie verslo galimybes 3.1.3.2. Teikti informaciją apie Parengta susisteminta Atsakytų paklausimų skaičius, 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, investavimo galimybes, informacija apie investavimo išsiųstų reklaminių leidinių Lietuvos ekonominės plėtros dalyvauti tarptautiniuose galimybes, organizuojami skaičius, renginių skaičius agentūra, renginiuose pristatant verslo renginiai Tauragės verslo informacijos galimybes Tauragės rajone centras 3.1.3.3. Formuoti investicijoms Rajono reprezentacinio bukleto, Reklaminio bukleto tiražas, 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, patrauklaus rajono įvaizdį parengimas, straipsniai paskelbtų straipsnių skaičius Lietuvos ekonominės plėtros žiniasklaidoje apie investicijų agentūra, galimybes rajone Tauragės verslo informacijos centras, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamentas

226

3.1.4. uždavinys. Skatinti verslo internacionalizaciją rajone

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 3.1.4.1. Vykdyti naujų rinkų Renkama ir skelbiama Skelbimų skaičius, renginių 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, rajono įmonių prekėms ir informacija internete apie skaičius Lietuvos ekonominės plėtros paslaugoms paiešką renginius, dalyvaujama kontaktų agentūra, mugėse ir pan. Tauragės verslo informacijos centras 3.1.4.2. Remti ieškančias verslo Subsidijuojamos įmonių Skirtų lėšų suma, 2004–2010 Ūkio ministerija, partnerių įmones, subsidijuojant dalyvavimo renginiuose išlaidos paremtų įmonių skaičius Tauragės rajono savivaldybė, dalyvavimo misijose, kontaktų Tauragės verslo informacijos mugėse išlaidas centras 3.1.4.3. Parengti ir išleisti Parengiami ir išleidžiami Leidinių tiražas 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, informacinius leidinius, spalvoti reklaminiai leidiniai Tauragės verslo informacijos pristatančius rajono įmonių centras, prekes ir paslaugas Lietuvos ekonominės plėtros agentūra 3.1.4.4. Organizuoti rajono Suorganizuojami regioniniai bei Renginių skaičius 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, verslo galimybių pristatymus, tarptautiniai renginiai, kurių Tauragės verslo informacijos muges metu pristatomos verslo centras, galimybės rajone Verslininkus vienijančios organizacijos

227

3.2. tikslas. Sukurti palankią verslui vystyti aplinką

3.2.1. uždavinys. Sukurti efektyvią finansinės paramos sistemą

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 3.2.1.1. Parengti SVV skatinimo Nustatomos iš savivaldybės Parengtas skatintinų veiklos 2004 Tauragės rajono savivaldybė, fondo lėšų naudojimo tvarką biudžeto lėšų skatintinos veiklos rūšių sąrašas, patikslintos SVV Tauragės verslo informacijos bei numatyti lėšas fondo rūšys, nustatomos fondo skatinimo fondo lėšų naudojimo centras teikiamai paramai paramos kryptys, numatomos kryptys, numatytos lėšos fondo lėšos 2004–2008 metams 3.2.1.2. Teikti finansinę ir Finansinės ir metodinės Suteiktos lėšos, paremtų 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, metodinę paramą įmonių paramos teikimas projektų skaičius Tauragės verslo informacijos projektams, atitinkantiems prioritetiniams rajono centras rajono skatintinas veiklas projektams 3.2.1.3. Sukurti mokesčių Aiškios mokesčių lengvatų Parengta tvarka 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, lengvatų teikimo ūkio teikimo tvarkos sukūrimas – Tauragės verslo informacijos subjektams sistemą ir užtikrinti siekiant padėti ūkio subjektams centras jų teikimo stabilumą iš anksto planuoti išlaidas 3.2.1.4. Iš dalies kompensuoti Teikiama negrąžinama Sukurtų naujų darbo vietų 2004–2006 Socialinės apsaugos ir darbo naujų darbo vietų kūrimo valstybės finansinė parama skaičius ministerija, išlaidas naujų darbo vietų kūrimui, ypač Lietuvos darbo birža, kuriant jas kaimo vietovėse Tauragės rajono savivaldybė 3.2.1.5. Vykdyti lobistinę veiklą Rajonas nuolat pristatomas Suteiktos lėšos, paremtų 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, siekiant pritraukti rajonui įvairiose parodose, forumuose, projektų skaičius verslininkus vienijančios finansinę paramą nuolat bendradarbiaujama su organizacijos, LSA biuru Briuselyje (Belgija) Lietuvos savivaldybių asociacija

228

3.2.2. uždavinys. Gerinti verslo paramos infrastruktūrą

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 3.2.2.1. Vystyti Tauragės verslo Stiprinami darbuotojų Skirtos lėšos centro veiklai, 2004–2006 Ūkio ministerija, informacinio centro veiklą gebėjimai, plečiama techninė apmokyti darbuotojai, įsteigti Tauragės rajono savivaldybė, bazė nauji etatai Tauragės verslo informacinis centras 3.2.2.2. Teikti gyventojams su Gyventojams teikiama Suteiktų konsultavimo ir 2004–2010 Ūkio ministerija, verslu susijusią informaciją nemokama informacija apie mokymo valandų skaičius, Tauragės verslo informacinis verslo aplinkos naujoves ir dalyvių skaičius centras pasikeitimus Lietuvoje ir ES 3.2.2.3. Teikti konsultacijas ir Parengiami projektai Suteiktų konsultavimo ir 2004–2010 Ūkio ministerija, mokymus lengvatinėmis finansavimui iš nacionalinių ir mokymo valandų skaičius, Lietuvos smulkaus ir vidutinio sąlygomis rajono verslininkams ES programų gauti dalyvių skaičius verslo plėtros agentūra, Tauragės verslo informacinis centras 3.2.2.4. Skleisti informaciją apie Teikiama informacija Suteiktų informacinių paslaugų 2004–2010 Ūkio ministerija, ES struktūrinių fondų teikiamą verslininkams apie galimybes kiekis, parengtų projektų Lietuvos verslo paramos paramą pasinaudoti struktūrinių fondų skaičius agentūra, teikiama parama Lietuvos inovacijų centras, Tauragės verslo informacinis centras 3.2.2.5. Teikti konsultacijas Konsultuojami rajono Suteiktų konsultacijų valandų 2004–2010 Ūkio ministerija, rajono įmonėms paraiškų ES verslininkai paraiškų rengimo skaičius, parengtų projektų Lietuvos verslo paramos fondams rengimo klausimais klausimais skaičius subsidijoms gauti agentūra, Tauragės rajono savivaldybė, Tauragės verslo informacinis centras 3.2.2.6. Atlikti paramos SVV Atliekamas savivaldybės Atliktas tyrimas (kas dveji 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, poreikio ir jau suteiktos tarybos suteiktos paramos metai) Tauragės verslo informacinis paramos efektyvumo tyrimą efektyvumo tyrimas centras, verslininkus vienijančios organizacijos

229 Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 3.2.2.7. Inicijuoti rajono Periodiškai rengiami rajono Susitikimų skaičius 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, savivaldybės bei verslininkus savivaldybės atstovų ir verslininkus vienijančios vienijančių organizacijų verslininkus vienijančių organizacijos bendradarbiavimą organizacijų susitikimai

3.3. tikslas. Skatinti gyventojų verslumą

3.3.1. uždavinys. Remti mokymo įstaigų ir įmonių bendradarbiavimą

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 3.3.1.1. Inicijuoti, remti rajono Remiami bendrų rajono įmonių Bendrų projektų skaičius, 2004–2010 Ūkio ministerija, įmonių ir mokslo įstaigų ir mokslų įstaigų projektai įgyvendinimo rezultatai Švietimo ir mokslo ministerija, bendradarbiavimą Lietuvos inovacijų centras, Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra, Tauragės rajono savivaldybė, verslininkus vienijančios organizacijos 3.3.1.2. Įgyvendinti mokymo Studentams sudaromos Atlikusių mokomąją praktiką 2004–2010 Švietimo ir mokslo ministerija, įstaigų ir įmonių galimybės atlikti mokomąją studentų skaičius Tauragės verslininkų asociacija, bendradarbiavimą sudarant praktiką rajono įmonėse Kauno kolegijos Tauragės galimybes studentams įmonėse skyrius, atlikti mokomąsias praktikas Tauragės rajono savivaldybė

230

3.3.2. uždavinys. Skatinti gyventojų ir atskirų visuomenės grupių verslumą

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 3.3.2.1. Įsteigti verslo Parengiama verslo Inkubuojamų įmonių skaičius, 2004–2010 Ūkio ministerija, inkubatorių ir teikti inkubatoriaus steigimo schema, sukurtas naujų darbo vietų Tauragės rajono savivaldybė, inkubuojamiems ūkio įrengiamos patalpos, apmokomi skaičius, skirtos paramos Tauragės verslo informacinis subjektams paslaugas darbuotojai. Atrenkant įmones, apimtis centras lengvatinėmis sąlygomis didelis dėmesys skiriamas jaunimo verslo skatinimui 3.3.2.2. Inicijuoti moterų Parama asocijuotai moterų– Suteiktos paramos apimtis, 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, verslininkių bendradarbiavimą verslininkų veiklai, susitikimų skaičius Tauragės verslo informacinis susitikimams, kuriuose jos centras, galėtų pasidalinti savo patirtimi, Tauragės moterų verslininkių sėkmingos veiklos pavyzdžiais klubas

231 3.11. REKREACIJOS, TURIZMO IR SPORTO PASLAUGŲ PLĖTRA

Plėtojant rekreacijos, turizmo ir sporto sektorių Tauragės rajone, siekiama pagerinti rekreacijos ir turizmo sistemos planavimą ir valdymą, padidinti rajono patrauklumą ir prieinamumą vietiniams ir užsienio turistams, užtikrinti viešosios rekreacinės, turizmo ir sporto infrastruktūros sukūrimą, priežiūrą bei efektyvų eksploatavimą. Numatytos priemonės skiriamos pagerinti turizmo srities valdymą rajone, formuoti rajono turizmo įvaizdį, didinti turizmo paslaugų įvairovę ir pasirinkimą, gerinti kokybę. Į strategiją įtrauktos ir turizmo, rekreacijos bei sporto infrastruktūros plėtros priemonės, pagal kurias planuojama formuoti kultūrinio pažintinio turizmo maršrutus, pritaikyti įvairius kultūros ir gamtos objektus turizmo veiklai, skatinti kaimo turizmo verslą. Formuojant Tauragės rajono rekreacijos, turizmo ir sporto paslaugų plėtros strategiją, siekta spręsti situacijos analizės dalyje aprašytas sektoriaus problemas ir pasinaudoti stiprybėmis (pavyzdžiui, akivaizdi rajono stiprybė – turistiniu ir rekreaciniu požiūriu vertingų gamtinių ir kultūrinių objektų gausa, tačiau daugelis šių objektų nėra tinkamai parengti). Nustatant plėtros priemones, vadovautasi LR nacionaline turizmo plėtros programa, BPD, Tauragės regiono strateginiu plėtros planu 2004–2010 m. Įgyvendinus šioje strategijoje suformuluotas priemones, žymiai pagerėtų rekreacijos sąlygos rajone, padidėtų turistų srautai, atsirastų daugiau galimybių tiek profesionaliajam, tiek ir mėgėjų sportui. Taip pat išaugtų paslaugų kokybė, daugelis turistiniu požiūriu įdomių objektų būtų pritaikyti lankymui – sutvarkyti, renovuoti, įrengti informaciniai ženklai bei smulkioji infrastruktūra (suoleliai, priėjimo takai ir kt.). Nuosekliai dirbant pagal šioje strategijoje nubrėžtas gaires, galima pagrįstai tikėtis, kad turizmo, rekreacijos ir sporto veikla ateityje daug labiau prisidės prie rajono ekonominės plėtros, padės sukurti papildomų darbo vietų. Žemiau pateikiama turizmo, rekreacijos ir sporto srities strategija papildo kitose šios strategijos dalyse numatytas priemones, skirtas verslo aplinkai rajone gerinti, skatinti alternatyvius verslus kaime, plėtoti rajono transporto infrastruktūrą (įskaitant dviračių ir pėsčiųjų takus).

3.11.1. Rekreacijos, turizmo ir sporto paslaugų sektoriaus plėtros tikslai ir uždaviniai

3.4. tikslas. Pagerinti rekreacijos ir turizmo sistemos planavimą ir valdymą

Uždavinio pavadinimas 3.4.1. uždavinys. Veiksmingai administruoti rekreaciją ir turizmą Tauragės rajone 3.4.2. uždavinys. Rengti turizmo planavimo dokumentus, inicijuoti jų įgyvendinimą

3.5. tikslas. Didinti rajono patrauklumą ir prieinamumą vietiniams ir užsienio turistams

Uždavinio pavadinimas 3.5.1. uždavinys. Formuoti Tauragės rajono turizmo įvaizdį 3.5.2. uždavinys. Didinti turizmo paslaugų įvairovę ir pasirinkimą gerinti kokybę

232

3.6. tikslas. Užtikrinti viešosios rekreacinės, ir sporto turizmo infrastruktūros sukūrimą, priežiūrą bei efektyvų eksploatavimą

Uždavinio pavadinimas 3.6.1. uždavinys. Sudaryti sąlygas kultūrinio pažintinio turizmo plėtrai 3.6.2. uždavinys. Sukurti rajono vidaus vandenų turizmo infrastruktūrą 3.6.4. uždavinys. Plėtoti aktyviosios rekreacijos, turizmo ir sporto infrastruktūrą 3.6.5. uždavinys. Remti kaimo turizmo, ekoturizmo plėtrą 3.6.6. uždavinys. Tausojančių aplinką rekreacinių objektų išplėtojimas ir priežiūra

233 3.11.2. Rekreacijos, turizmo ir sporto paslaugų sektoriaus plėtros sektoriaus priemonės

3.4. tikslas. Pagerinti rekreacijos ir turizmo sistemos planavimą ir valdymą

3.4.1. uždavinys. Veiksmingai administruoti rekreaciją ir turizmą Tauragės rajone

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 3.4.1.1. Įsteigti Tauragės Rekreacijos ir turizmo padalinio Įsteigtas turizmo ir rekreacijos 2004–2005 Tauragės rajono savivaldybė savivaldybėje rekreacijos ir steigimas, finansavimo šaltinių padalinys turizmo padalinį ir užtikrinti jo numatymas, darbuotojų darbą priėmimas 3.4.1.2. Parengti rajono Finansinių šaltinių skyrimas, Parengtas reglamentas 2004–2005 Tauragės rajono savivaldybė, saugomų teritorijų architektūrinį reglamento parengimo darbai Aplinkos ministerija reglamentą 3.4.1.3. Informacinio centro Patalpų skyrimas, finansavimo Įsteigtas centras 2004–2005 Tauragės rajono savivaldybė įsteigimas Pagramančio šaltinių suradimas, darbuotojų regioniniame parke priėmimas, centro veiklos užtikrinimas 3.4.1.4. Parengti rajono kultūros Programos parengimas ir Parengta programa, įgyvendintų 2005 Tauragės rajono savivaldybė, paveldo objektų renovavimo įgyvendinimas veiksmų skaičius Aplinkos ministerija kaštų atlyginimo savininkams programą

3.4.2. uždavinys. Rengti turizmo planavimo dokumentus, inicijuoti jų įgyvendinimą

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 3.4.2.1. Parengti rajono Programos parengimas ir Parengta programa 2005 Tauragės rajono savivaldybė, savivaldybės rekreacijos ir įgyvendinimas Tauragės TIC turizmo plėtros programą

234 Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 3.4.2.2. Vykdyti kasmetinį Vertinimo tvarkos ir metodikos Atlikti vertinimas 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė paramos ir investicijų į nustatymas, finansavimo rekreacijos ir turizmo sektorių skyrimas, vertinimo atlikimas lėšų panaudojimo vertinimą 3.4.2.3. Parengti rajono Finansavimo šaltinių Parengta studija 2005 Tauragės rajono savivaldybė reprezentacinio kraštovaizdžio numatymas, studijos atlikimo karkaso formavimo studiją darbai

3.5. tikslas. Didinti rajono patrauklumą ir prieinamumą vietiniams ir užsienio turistams

3.5.1. uždavinys. Formuoti Tauragės rajono turizmo įvaizdį

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 3.5.1.1. Įsijungti į regiono Parengti ir pateikti informaciją Pateiktos informacijos vienetai 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, (Vakarų Lietuvos) rekreacijos ir LR valstybinis turizmo turizmo informacinį banką ir departamentas, išteklių monitoringo sistemą Tauragės TIC 3.5.1.2. Tauragės rajono Finansavimo skyrimas, Parengtas ir išleistas žemėlapis 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, turistinio žemėlapio parengimas žemėlapio parengimo ir Tauragės TIC ir išleidimas išleidimo darbai 3.5.1.3. Sukurti bendrą Sistemos planavimo ir sukūrimo Sukurta sistema 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, regioninę ir Tauragės rajono darbai, įskaitant informacinių Tauragės TIC turizmo informacijos ženklų stendų parengimą, interneto sistemą tinklalapio sukūrimą

235 Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 3.5.1.4. Turizmo informacinės Vieningos unifikuotuos Sukurta informacinė sistema 2004–2005 Tauragės rajono savivaldybė, sistemos infrastruktūros informacinių stendų sistemos Tauragės TIC, sukūrimas Via Hanza sukūrimas LR valstybinis turizmo magistralės ruože nuo departamentas Kryžkalnio iki Kaliningrado

3.5.1.5. Studijų apie rajono Studijų objektų pasirinkimas, Parengtų ir išleistų studijų 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė gamtos ir kultūros vertybes studijų autorių atrinkimas ir skaičius parengimas ir išleidimas finansavimo tvarkos nustatymas, studijų parengimas ir išleidimas 3.5.1.6. Rajono pristatymas Informacijos apie vykstančius Tarptautinių turizmo renginių, 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, tarptautiniuose turizmo renginius surinkimas, finansinių kuriose pristatytas Tauragės Tauragės TIC renginiuose šaltinių numatymas, rajonas, skaičius pasiruošimas ir dalyvavimas mugėse

3.5.2. Uždavinys. Didinti turizmo paslaugų įvairovę ir pasirinkimą gerinti kokybę

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 3.5.2.1. Atnaujinti, renovuoti Svarbiausių regiono kultūros ir Parengta programa, įgyvendintų 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė svarbiausius regiono kultūros ir gamtos objektų prieinamumo, programos veiklų skaičius gamtos paveldo objektus bei atnaujinimo ir renovacijos gerinti jų prieinamumą programos parengimas ir lankytojams įgyvendinimas 3.5.2.2. Edukacinių programų Edukacinių programų kūrimas Parengtų edukacinių programų 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė, muziejuose, skirtų turistinėms skaičius Tauragės rajono muziejai grupėms sukūrimas

236 Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 3.5.2.3. Privačios iniciatyvos Paramos programos parengimas, Parengta programa, įgyvendintų 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė plėtojant turizmo paslaugas finansavimo šaltinių programos veiklų skaičius rėmimas numatymas, programos įgyvendinimas 3.5.2.4. Alternatyvių turizmo Alternatyvių turizmo paslaugų Parengta programa, įgyvendintų 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė paslaugų paketų kūrimas skatinimo programos programos veiklų skaičius (grybavimas, uogavimas, parengimas ir įgyvendinimas žvejyba, parašiutų sportas, turai po amatininkų ir dailininkų dirbtuves ir t.t ) 3.5.2.5. Suformuoti rekreacijos Rekreacijos ir turizmo Apmokytų specialistų skaičius 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė, ir turizmo specialistų tęstinio specialistų tęstinio mokymo Klaipėdos universitetas mokymo (kvalifikacijos kėlimo) sistemos rajone parengimas ir sistemą rajone įgyvendinimas

3.6. tikslas. Užtikrinti viešosios rekreacinės, turizmo ir sporto infrastruktūros sukūrimą, priežiūrą bei efektyvų eksploatavimą

3.6.1. uždavinys. Sudaryti sąlygas kultūrinio pažintinio turizmo plėtrai

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 3.6.1.1. Renovuoti ir pritaikyti Techninio projekto parengimas, Renovuotas ir pritaikytas 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė, turizmui Tauragės pilies finansavimo šaltinių turizmui kompleksas LR valstybinis turizmo kompleksą numatymas, projekto departamentas įgyvendinimas 3.6.1.2. Sutvarkyti ir pritaikyti Techninio projekto parengimas, Sutvarkytas ir pritaikytas 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė, turizmui Tauragės dvarą ir finansavimo šaltinių turizmui dvaras ir parkas LR valstybinis turizmo parką numatymas, projekto departamentas įgyvendinimas

237 Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 3.6.1.3. Sutvarkyti ir pritaikyti Techninio projekto parengimas, Sutvarkyta ir pritaikyta turizmui 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė, turizmui Tauragės konvencijos finansavimo šaltinių konvencijos pasirašymo vieta LR valstybinis turizmo 1812 m. pasirašymo vietą numatymas, projekto departamentas įgyvendinimas 3.6.1.4. Parengti ir įgyvendinti Projektų parengimo ir Įgyvendintų projektų skaičius 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, kitus rajono kultūrinio turizmo įgyvendinimo darbai LR valstybinis turizmo traukos centrų renovavimo departamentas projektus (renovuoti dvarus, memorialines sodybas ir kt.) 3.6.1.5. Parengti ir įgyvendinti Projektų parengimo ir Įgyvendintų projektų skaičius 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, rajono senųjų parkų renovacijos įgyvendinimo darbai projektus 3.6.1.6. Parengti turizmo Projektų parengimo ir Įgyvendintų projektų skaičius 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, infrastruktūros investicinius įgyvendinimo darbai LR valstybinis turizmo projektus regiono saugomose departamentas teritorijose 3.6.1.7. Atlikti piliakalnių Planavimas, finansavimo Sutvarkytų ir pritaikytų turizmo 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė archeologinius tyrimus, šaltinių suradimas, piliakalnių veiklai piliakalnių skaičius sutvarkyti juos, parengti sutvarkymo darbai lankymui (įjungiant į turizmo maršrutus)

238

3.6.2. uždavinys. Sukurti rajono vidaus vandenų turizmo infrastruktūrą

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 3.6.2.1. Projekto „Vandens Galimybių studijos parengimas, Parengta galimybių studija, 2004–2008 Tauragės rajono savivaldybė, trasos Jūros upe infrastruktūros projekto parengimas ir įgyvendintas projektas Tauragės TIC, sukūrimas“ tolimesnis įgyvendinimas LR valstybinis turizmo vystymas, įjungiant į Nemuno departamentas vandens trasą, pratęsiant jį Gilijos (Motrosovkos) kanalu iki Kuršių marių, įrengiant Jūros upės vandens turizmo maršruto antrąją eilę 3.6.2.2. Sutvarkyti viešąją Infrastruktūros sutvarkymo Parengta programa, įgyvendintų 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė, infrastruktūrą turistų labiausiai programos parengimas ir programos veiksmų skaičius Tauragės TIC lankomose vietose ir vandens įgyvendinimas maršrutuose

3.6.3. uždavinys. Plėtoti aktyviosios rekreacijos, turizmo ir sporto infrastruktūrą

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 3.6.3.1. Pritaikyti senąjį Projekto parengimas ir Parengtas projektas, projekto 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė hipodromą (Butkelių kaime) įgyvendinimas įgyvendinimo rezultatai Tauragės gyventojų rekreaciniams poreikiams, sukurti turizmo paslaugų infrastruktūrą 3.6.3.2. Pritaikyti Sungailiškių Projekto parengimas ir Parengtas projektas, projekto 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė karjerą turistinei ir sportinei įgyvendinimas įgyvendinimo rezultatai veiklai (įrengti autokroso trasą, kempingą)

239 Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 3.6.3.3. Įrengti kempingus prie Projektų parengimas ir Parengtas projektas, projekto 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė Balskų užtvankos, Draudenių įgyvendinimas įgyvendinimo rezultatai ežero ir miesto Keramikos karjero 3.6.3.4. Parengti galimybių Galimybių studijos rengimas, Parengta galimybių studija, 2005–2006 Tauragės rajono savivaldybė studiją ir suformuoti pramogų pramogų ir sportinių centrų įkurtų pramogų ir sportinių centrus, sportinius kompleksus kūrimas centrų skaičius Tauragėje, Skaudvilėje 3.6.3.5. Golfo aikštyno Galimybių studijos parengimas Atlikta galimybių studija 2005 Tauragės rajono savivaldybė įrengimo rajone galimybių studijos parengimas 3.6.3.6. Tauragės miesto Stadiono rekonstrukcijos Atlikta rekonstrukcija 2004–2005 Tauragės rajono savivaldybė stadiono rekonstrukcija techninių projektų parengimas, lėšų pritraukimas, rekonstrukcijos darbai 3.6.3.7. Mokyklų stadionų ir Mokyklų stadionų ir sporto Parengta programa, įgyvendintų 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė sporto aikštynų sutvarkymas aikštynų sutvarkymo programos programos veiksmų skaičius parengimas ir įgyvendinimas

3.6.4. uždavinys. Remti kaimo turizmo, ekoturizmo plėtrą

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 3.6.4.1. Ekoturizmo takų Ekoturizmo takų įrengimo Parengta programa, nutiesta 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė įrengimas programos parengimas ir takų km įgyvendinimas 3.6.4.2. Plėsti ekologinio Plėtros skatinimo plano Parengtas planas, įgyvendintų 2005–2010 Tauragės rajono savivaldybė, turizmo paslaugas Pagramančio parengimas, rekreacinės plano priemonių skaičius, naujų regioninio parko administracija regioniniame parke ir kitose paslaugų diegimas ir plėtojimas paslaugų skaičius, lankytojų saugomose teritorijose skaičius per metus

240

3.6.5. uždavinys. Tausojančių aplinką rekreacinių objektų išplėtojimas ir priežiūra

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 3.6.5.1. Rekreacijai patraukliose Poilsiaviečių įrengimo ir Parengta programa, įgyvendintų 2004–2006 Tauragės rajono savivaldybė vietose įrengti arba atnaujinti atnaujinimo programos veiksmų skaičius, įrengtų arba poilsiavietes parengimas bei įgyvendinimas atnaujintų poilsiaviečių skaičius 3.6.5.2. Atnaujinti rajono Paplūdimių atnaujinimas Atnaujintų paplūdimių skaičius 2004–2007 Tauragės rajono savivaldybė paplūdimius suformuotose žemės sklypuose

241

PRIORITETAS 4: ŽEMĖS ŪKIO VYSTYMAS IR KAIMO PLĖTRA

242

3.12. ŽEMĖS ŪKIO VYSTYMAS IR KAIMO PLĖTRA

Žemės ūkio sektorius valstybėje yra gana griežtai reglamentuojamas. Lietuvai įstojus į ES, daugelis šalies žemės ūkio politikos elementų priklausys nuo ES bendrosios žemės ūkio politikos. Tai, kad dauguma žemės ūkio sektoriui aktualių sprendimų priimami būtent nacionaliniu arba ES lygmeniu, apriboja ir plėtros tikslų, uždavinių bei priemonių pasirinkimą rajono strategijoje. Pagal žemės ūkio vystymo ir kaimo plėtros prioritetą Tauragės rajone keliami šie tikslai: • Sudaryti palankias sąlygas rajono žemdirbiams, adaptuotis prie ES bendrosios žemės ūkio politikos ir pasinaudoti visomis šios politikos teikiamomis galimybėmis; • Optimizuoti dirbančiųjų skaičių žemės ūkyje; • Gerinti kaimo gyventojų kooperaciją ir bendradarbiavimą; • Atnaujinti žemės ūkio ir maisto produktų gamybos techniką ir technologijas. Kalbant apie pirmąjį tikslą, reikia turėti omenyje, kad jau nuo 2004 m. žemdirbiai pradės gauti ES tiesioginę paramą, kuri iki 2013 m. pasieks 100 proc. ES lygį. Tiesioginės išmokos, kurios sudaro Bendrosios žemės ūkio politikos pagrindą yra griežtai reglamentuotos ir negali viršyti tam tikrų iš anksto numatytų proporcijų. Savivaldybės vaidmuo įgyvendinant BŽŪP yra gana aiškiai apibrėžtas –savivaldybės lygmenyje bus priimamos paramą norinčių gauti žemdirbių paraiškos, savivaldybės vaidins svarbų vaidmenį informuodamos žemdirbius apie paramos galimybes ir konsultuodamos juos dėl tiesioginių išmokų gavimo. Kompetentingi savivaldybės patarimai prisidėtų užtikrinant aukštą rajonui skirtų žemės ūkio tiesioginių išmokų įsisavinimą. Pagal žemės ūkio produkcijos gamybos apimtis Tauragės rajone trečdalis dirbančiųjų galėtų persiorientuoti į kitas veiklas, nes dirba ne visą darbo laiką, o jų gaunamos pajamos neužtikrina tinkamo pragyvenimo standarto. Lietuva, integruodamasi į ES, perima daugelį ES žemės ūkio ir kaimo plėtros nuostatų, tarp kurių – smulkiųjų verslų plėtra kaime, sprendžiant žemės ūkio ir kaimo gyventojų pajamų problemas. Vakarų valstybių patirtis rodo, kad viena veiksmingiausių priemonių užtikrinant žemės ūkio konkurencingumą yra kooperacinių ryšių plėtojimas. Kooperacija padidina individualių ūkių ekonominį potencialą ir stabilumą. Skatintina tiek vertikali (kooperaciniai ryšiai nuo gamintojo iki vartotojo), tiek ir horizontali kooperacija (gamintojų grupės susiformavimas). Kaip aptarta situacijos analizės dalyje, dabartinis rajono ūkių technikos ir naudojamų technologijų lygis yra nepakankamas ir gerokai atsilieka nuo ES įprastų standartų. Taigi tik sukūrus modernius ūkius galima tikėtis atlaikyti konkurenciją tiek šalies viduje, tiek ir prekyboje su užsienio šalimis. Pažymėtina, kad svarbu paskatinti papildomas investicijas ne tik į žemės ūkio gamybos, bet ir perdirbimo technologijas – tai prisidėtų ir prie bendro rajono pramonės konkurencingumo didinimo.

243

3.12.1. Žemės ūkio vystymo ir kaimo plėtros tikslai ir uždaviniai

4.1. tikslas. Sudaryti palankias sąlygas rajono žemdirbiams adaptuotis prie ES bendrosios žemės ūkio politikos ir pasinaudoti visomis šios politikos teikiamomis galimybėmis

Uždavinio pavadinimas 4.1.1. uždavinys. Siekti visiškai įsisavinti ES tiesiogines ir kompensacines išmokas bei kaimo plėtrai skirtas lėšas, užtikrinant efektyvų administravimą savivaldybės viduje.

4.2. tikslas. Optimizuoti dirbančiųjų skaičių žemės ūkyje

Uždavinio pavadinimas 4.2.1. uždavinys. Inicijuoti alternatyvių verslų plėtrą rajone

4.3. tikslas. Gerinti kaimo gyventojų kooperaciją ir bendradarbiavimą

Uždavinio pavadinimas 4.3.1. uždavinys. Sudaryti sąlygas kooperatyvų steigimuisi 4.3.2. uždavinys. Skatinti kaimo bendruomenių steigimąsi

4.4. tikslas. Nuolat atnaujinti žemės ūkio ir maisto produktų gamybos techniką ir technologijas

Uždavinio pavadinimas 4.4.1. uždavinys. Siekti techninio parko atnaujinimo, gamybos nuolatinio modernizavimo

244 3.12.2. Žemės ūkio vystymo ir kaimo plėtros priemonės

4.1. tikslas. Sudaryti palankias sąlygas rajono žemdirbiams, adaptuotis prie ES bendrosios žemės ūkio politikos ir pasinaudoti visomis šios politikos teikiamomis galimybėmis

4.1.1. uždavinys. Siekti pilnai įsisavinti ES tiesiogines ir kompensacines išmokas bei kaimo plėtrai skirtas lėšas, užtikrinant efektyvų administravimą savivaldybės viduje

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 4.1.1.1. BŽŪP tiesioginių Išmokų gavėjų konsultavimo ir Sukurta sistema, žemdirbių 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, išmokų administravimas prašymų priėmimas bei jų tiesioginių išmokų įsisavinimo (ir toliau, iki 2013) NMA, administravimo (iki pateikimo lygio rodiklis (numatomos Žemės ūkio ministerija NMA) sistemos sukūrimas išmokos pateiktos 3 priede) 4.1.1.2. Tiesioginės išmokos už Išmokų gavėjų konsultavimas, Žemdirbių tiesioginių išmokų 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, hektarą žemės ūkio naudmenų, prašymų priėmimas ir įsisavinimo lygio rodiklis (ir toliau, iki 2013) NMA, apsodintų remiamomis ES administravimas iki jų Žemės ūkio ministerija kultūromis pateikimo NMA 4.1.1.3. Tiesioginės išmokos už Išmokų gavėjų konsultavimas, Žemdirbių tiesioginių išmokų 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, hektarą žemės ūkio naudmenų, prašymų priėmimas ir įsisavinimo lygio rodiklis (ir toliau, iki 2013) NMA, apsodintų remiamomis ES administravimas iki jų Žemės ūkio ministerija kultūromis (tarp jų pievos ir pateikimo NMA ganyklos), ir pūdymus 4.1.1.4. Tiesioginės išmokos už Išmokų gavėjų konsultavimas, Žemdirbių tiesioginių išmokų 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, gyvulius: bulius, karves prašymų priėmimas ir įsisavinimo lygio rodiklis (ir toliau, iki 2013) NMA, žindenes, ėriavedes administravimas iki jų Žemės ūkio ministerija pateikimo Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui 4.1.1.5. Tiesioginės išmokos už Išmokų gavėjų konsultavimas, Žemdirbių tiesioginių išmokų 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, žemės ūkio veiklą vykdomą prašymų priėmimas ir įsisavinimo lygio rodiklis (ir toliau, iki 2013) NMA, nenašiose žemėse administravimas iki jų Žemės ūkio ministerija pateikimo NMA

245 Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 4.1.1.6. Tiesioginės išmokos už Išmokų gavėjų konsultavimas, Žemdirbių tiesioginių išmokų 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, pienines karves prašymų priėmimas ir įsisavinimo lygio rodiklis (ir toliau, iki 2013) NMA, administravimas iki jų Žemės ūkio ministerija pateikimo Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui

4.2. tikslas. Optimizuoti dirbančiųjų skaičių žemės ūkyje

4.2.1. uždavinys. Inicijuoti alternatyvių verslų plėtrą rajone

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 4.2.1.1. Sukurti ekologinių ir Išanalizuota esama situacija, Sukurta programa, numatytos 2005 Tauragės rajono savivaldybė, alternatyvių verslų rajone galimybės alternatyvių verslų lėšos Tauragės verslo informacijos rėmimo programą ir numatyti vystymui, nustatyti prioritetai, centras lėšas jos įgyvendinimui numatytos lėšos, skleidžiama informacija 4.2.1.2. Remti užsiimančius Suteiktas dalinis finansavimas Suteiktų lėšų suma, 2006–2010 Tauragės rajono savivaldybė, alternatyviais verslais bei pradedantiesiems verslininkams paremtų verslininkų skaičius Lietuvos verslo paramos ekologiškos produkcijos agentūra gamyba

246

4.3. tikslas. Gerinti kaimo gyventojų kooperaciją ir bendradarbiavimą

4.3.1. uždavinys. Sudaryti sąlygas kooperatyvų steigimuisi

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 4.3.1.1. Organizuoti mokymus ir Mokymo programos sukūrimas, Sukurta mokymo programa, 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, teikti konsultacijas kooperatyvų mokymo institucinės struktūros apmokytų asmenų skaičius privataus kapitalo įmonės steigimo ir jų veiklos klausimais sukūrimas, mokymų įgyvendinimas

4.3.2. uždavinys. Skatinti kaimo bendruomenių steigimąsi

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 4.3.2.1. Organizuoti mokymus, Mokymo programos, Suorganizuota informacinių ir 2004–2010 Tauragės rajono savivaldybė, teikti informacinę ir finansinę informacinio paketo mokymo renginių, paremta seniūnijos pagalbą kaimo bendruomenių parengimas, finansinės paramos bendruomenių steigimo ir plėtros iniciatyvoms programos parengimas ir įgyvendinimas

4.4. tikslas. Nuolat atnaujinti žemės ūkio ir maisto produktų gamybos techniką ir technologijas

4.4.1. uždavinys. Siekti techninio parko, gamybos nuolatinio modernizavimo

Priemonės pavadinimas Priemonės turinys Įgyvendinimo rodikliai Įgyvendinimo terminai Organizatoriai ir vykdytojai (pagrindinės veiklos) 4.4.1.1. Parama moderniai Paramos programos parengimas Parengta programa, įgyvendintų 2004–2010 Savivaldybė ir privatūs ūkio žemės ūko technikai įsigyti ir ir įgyvendinimas programos veiklų skaičius subjektai žemės ūkio technologijoms atnaujinti

247

PRIEDAI

248

1. PRIEDAS: PHARE 2000 PROGRAMOS FINANSUOTI VERSLO PROJEKTAI

Projektas Projekto uždaviniai Įgyvendinimo Skirta laikotarpis subsidija 1. Gamybinės linijos Paspartinti įmonės plėtros strategijos 2002 –09/ 42 000 EUR įdiegimas UAB įgyvendinimą: 2003–08 „Taunorva“ – Įdiegti įmonėje gamybos liniją, pradėti gatavų drabužių gamybą – Produkciją realizuoti vietos ir užsienio rinkose

2. UAB „Zumpė ir – Padidinti įmonės 2002– 09/ 10 350 EUR ko” konkurencingumą ir pagerinti 2003–09 modernizavimas įmonės veiklos organizavimą, įdiegiant naujas įsisavinant naujas technologijas technologijas, – Sumažinti gamybos kaštus išvystant reklamą – Išplėsti gaminių asortimentą, bei įsisavinant – Gaminti aukštos kokybės buhalterinę gaminius, tuo pačiu didinti įmonės apskaitą konkurencingumą tiek vidaus, tiek užsienio rinkose – Pagerinti darbuotojų darbo sąlygas, įrengiant ventiliacinę ir šildymo sistemas. – Sukurti naujų darbo vietų

3. Tauragės – Atlikti verslininkų apklausą, 2002–09/ 2003–09 46 300 EUR apskrities įmonių siekiant nustatyti specifinius jų konkurencingumo poreikius mokymams ir sustiprinimas, konsultacijoms verslo ir – Teikti verslo konsultavimo investicinės paslaugas aplinkos – Organizuoti verslininkų bei gerinimas susijusių su verslu institucijų informacinių atstovų mokymus technologijų – Parengti metodinę medžiagą pagalba verslininkų mokymui – Sukurti informacinę duomenų bazę „Tauragės apskrities įmonės, partnerystės, investicijų ir eksporto pasiūlymai“ Parengti internetinį puslapį „Tauragės verslo tiltas“ – Parengti ir išleisti informacinius leidinius atskiriems rajonams „...rajono ekonominė apžvalga ir investicijų vadovas“ 4. Gaminių iš stiklo Įdiegti naują šiuolaikinę pramoginių 2002–09/ 2003–09 65 795 EUR pluošto katerių ir kitų gaminių iš stiklo (pramoginių pluošto gamybos technologiją; katerių, valčių ir Sukurti naujų darbo vietų; išplėsti kt. ) gamybos tarptautinį bendradarbiavimą; įsisavinimas ir Įeiti į tarptautinę produktų iš stiklo išvystymas pluošto rinką

249

Projektas Projekto uždaviniai Įgyvendinimo Skirta laikotarpis subsidija 5. UAB „Dangija“ – Siekiant modernizuoti įmonės 2002–09/ 11 828 EUR konkurencingumo technologijas: 2003–05 stiprinimas – Padidinti darbo našumą didinant gamybos – Užtikrinti stabilią gaminių kokybę našumą, produkto – Atlikti įmonės valdymo sistemos tiražo kokybę ir auditą vadybos sistemos – Pasiruošti Kokybės valdymo efektyvumą sistemos, atitinkančios ISO 9000:2000 reikalavimus, įdiegimui 6. Medienos atliekų – Presuoto kuro iš medienos atliekų 2002–09/ 2003–09 55 075 EUR perdirbimo cecho technologinės linijos projektavimas įrengimas montažas bei paleidimas – 20 naujų darbo vietų sukūrimas – Ekologiškai švaraus kuro naudojimo padidinimas. 7. UAB „Taurana“ Naujos siuvimo technologijos 2002–09/ 2003–06 30 665 EUR konkurencingumo įdiegimas bei įsisavinimas įmonėje; didinimas ir naujų naujų produktų gamyba; produktų gamybos įmonės konkurencingumo įsisavinimas didinimas; 12 naujų darbo vietų sukūrimas 8. Įmonių skatinimas – Identifikuoti svarbiausius regiono 2002–09/ 54 985 EUR naudotis verslo atstovų poreikius, 2003–05 informacinėmis – Kelti jų kvalifikaciją, technologijomis – Diegti inovacijas bei didinti verslo konkurencingumo konkurencingumą panaudojant didinimui informacinių technologijų galimybes (mobilios kompiuterinės klasės pagalba) (Tauragės apskrityje) 9. UAB „Tauragės – Spartinti įmonės augimą bei 2002–09/ 59 684 EUR tvoros“ stiprinti jos konkurencingumą: 2003–09 konkurencingumo – Diegiant naujas technologijas stiprinimas per – Keliant darbuotojų kvalifikaciją gamybos – Gerinant darbo sąlygas organizavimo, – Diversifikuojant įmonės veiklą kokybės valdymo, – Išvystant alternatyvias gamybas ir alternatyvių veiklų Įdiegiant naujas paslaugas ir naujų technologijų diegimo išvystymą 10. Konkurencingumo – Naujų gamybinių įrengimų, 2002–09/ 2003–08 37 100 EUR didinimas ir padėsiančių įsisavinti naujas metalo gamybos gaminių gamybos technologijas, plėtojimas įsigijimas Gražinos – Įmonės valdymo efektyvumo Vičienės įmonėje didinimas, įdiegiant kompiuterinę techniką bei IT – Rinkos tyrimo atlikimas 8 naujų darbo vietų sukūrimas

250

Projektas Projekto uždaviniai Įgyvendinimo Skirta laikotarpis subsidija 11. Informacinio – Skatinant informacinės 2002–09/ 31 931 EUR tinklo įrengimas visuomenės plėtrą, regiono 2003–09 modernizuojant gyventojams ir ūkio subjektams esamą kabelinės teikti pigaus ir greito interneto bei televizijos tinklą su juo susijusias paslaugas. Tam tikslui modernizuoti turimą kabelinės televizijos tinklą į modernų duomenų perdavimo tinklą

251

2. PRIEDAS. APKLAUSOS „TAURAGĖS GYVENTOJŲ REKREACINIAI POREIKIAI“ ATASKAITA

Respondentų pasiskirstymas, proc. pagal lytį: Lytis proc. Moterys 61.4 Vyrai 38.6

Respondentų pasiskirstymas, proc. pagal amžių: Amžius proc. 15–19 34.3 20–24 14.3 25–29 5.7 30–39 12.9 40–49 17.1 50–59 10 60 ir daugiau 5.7

Iš surinktų duomenų galima spręsti, kad laisvalaikio praleidimo formos pasirinkimą lemia: • Lytis. Vyrai kasdien žymiai dažniau renkasi šias laisvalaikio formas: TV žiūrėjimas, sportavimas, susitikimas su draugais. Tuo tarpu moterys pirmenybę teikia knygų skaitymui, siuvimui, namų ruošai. • Pajamos. Didelę įtaką laisvalaikio formų pasirinkimui turi gaunamos pajamos. Todėl populiarios tos laisvalaikio formos, kurios nieko nekainuoja, arba reikalingos minimalios išlaidos, pvz., TV žiūrėjimas, skaitymas, poilsis gamtoje, pasivaikščiojimas. • Šeiminė padėtis. Šeiminė padėtis taip pat atlieka tam tikrą vaidmenį. Laisvalaikio struktūra yra šiek tiek kitokia, ypač, kai šeimoje yra vaikų. Tuomet laisvalaikio dalis yra skiriama vaikams, taip pat išvykoms pas tėvus ar uošvius. Tokie žmonės dažniau lankosi renginiuose vaikams ar visai šeimai.

Tauragės rajono gyventojams yra būdinga laisvalaikį leisti daugiau su šeima nei su draugais. Tačiau skirtingose amžiaus grupėse šis pasiskirstymas nėra vienodas. 15–19 ir 20–24 metų amžiaus jaunimas laisvalaikio praleidimui mieliau renkasi draugų kompaniją. Taip pat ir 50–59 metų amžiaus grupė mėgsta laisvalaikį su draugais (58,7 proc.). Tai galima paaiškinti, atsižvelgiant į žmogaus gyvenimo ciklo ypatumus. Jaunimui dar nesukūrusiam šeimų aktualiau yra susitikti su draugais. 50–59 metų amžiaus žmonėms, jau sukūrusiems šeimas, užauginusiems vaikus, taip pat norisi draugų kompanijos. Pensinio amžiaus gyventojai laisvalaikio metu labiau renkasi šeimą, kadangi šiuo gyvenimo laikotarpiu yra aktualus noras bei poreikis būti su vaikais, anūkais. Be to, tokį pasirinkimą dar gali sąlygoti mažas pajamų lygis. Labai svarbi priežastis renkantis laisvalaikio praleidimo formas bei formuojant rekreacinius poreikius yra visuomenės užimtumas. Iki 1 valandos laisvalaikio turi 10

252

proc. atsakiusių respondentų, nuo 1–3 valandų – 51 proc., daugiau nei 3 valandas – 39 proc. Tie, kurie turi mažai laisvo laiko, dažniausiai pasirenka tokias laisvalaikio praleidimo formas, kurios yra netoli namų ar pačiuose namuose (TV žiūrėjimas, knygų skaitymas). Iš apklaustų respondentų ne visi turi laisvus šeštadienius ar net sekmadienius. Daugiau laisvalaikio turintys respondentai renkasi keliones po rajono apylinkes gamtinėje aplinkoje (Balskų užtvanka, prie Juodežerio, Meižio ežero, Jūros upės) ar važiuoja į didžiuosius Lietuvos miestus patenkinti savo rekreacinius poreikius (kultūriniai renginiai). Atsakymai į klausimą „Jei sportuojate, tai kaip“ parodė, jog žmonės noriai užsiima sportine veikla. Tik apie 20 proc. iš viso nesportuoja, visi kiti turi vienokį ar kitokį mėgstamą sportinį užsiėmimą. Bendras pasiskirstymas:

Užsiiminėjimas sportu

10% Sportuoja savarankiškai namuose

40% 29% Sportuoja savarankiškai gamtoje

Sportuoja sporto klubuose

21% Sportuoja sporto salėse

Respondentai laisvalaikio metu labiausiai mėgsta rinktis poilsiavimą gamtoje. Pirmenybė teikiama poilsiavimui prie vandens telkinių (upės Jūros, Balskų užtvankos, Draudenių ežero) ar rekreaciniuose miškuose (saugomose teritorijose). Savaitgaliais didžioji dalis apklaustųjų respondentų išvyksta aplankyti gimines, draugus. Mažiausias procentas apklaustųjų savaitgaliais lanko istorijos, kultūros paveldo paminklus. Tai būtų galima paaiškinti, jog gyventojai yra nepakankamai informuoti apie lankomus objektus. Savaitgalio praleidimas šiek tiek skiriasi nuo kasdieninio. Šeštadienį ir sekmadienį tiek vyrai, tiek moterys dažniau renkasi pasivaikščiojimą arba išvyką į gamtą. Taip pat gana populiari laisvalaikio praleidimo forma yra sportavimas. Į klausimą „Ką labiausiai vertinate būdami savo mėgstamiausiose vietose“ atsakymai pasiskirstė taip: • Puikus miškas 35,7 proc.; • Vandens telkinio buvimas 44,3 proc.; • Vietovės grožis 44,3 proc.; • Laukų gamtovaizdis su senais ūkiniais pastatais ir tradicine ūkio veikla 4,2 proc.; • Gamtos, istorijos ir kultūros paminklai 8,6 proc.; • Miško ir vandens turtai (uogos, grybai, medžioklė, žūklė) 21,4 proc.

Gyventojų požiūris pasirenkant ir vertinant poilsiavimo vietas yra gana įvairus. Pasirenkant vietą poilsiauti svarbu vandens telkinio buvimas, miško, vietovaizdžio grožis, taip pat grybų ir uogų ištekliai. Į šiuos veiksnius atsižvelgia beveik pusė gyventojų. Gamtos, istorijos ir kultūros paminklai turi įtakos tik 8,6 proc. respondentų. Poilsiautojai, išvykę savaitgaliui į gamtą, dažniausiai nakvoja

253

palapinėse, neieškodami patogumų. Poilsio namuose, pensionuose, turistinėse bazėse apsistodavo tik apie 10 proc., pas vietinius gyventojus, kempinguose – 15 proc., pas gimines, draugus – 25 proc. apklaustųjų. Ateityje gyventojai pageidauja didesnio komforto, ypač atostogaujant poilsio įstaigose. Savaitgalį daugiausia linkę praleisti trumpalaikio poilsio vietose, nakvodami palapinėse. Išvykdami savaitgaliui toliau nuo namų, 61,4 proc. respondentų pasiima savo maistą, 20 proc. maitinasi užkandinėse, o 37,1 proc. – kavinėse. Į klausimą „Ar atostogavote per paskutinius trejus metus (1998–2001)“ atsakymai pasiskirstė taip: • Kasmet atostogavo 50 proc.; • Atostogas turėjo, bet ne kasmet 34,3 proc.; • Neturėjo atostogų 7,1 proc.; • Neprisimena 2,9 proc.; • Kitas variantas 5,7 proc. Tauragės rajono gyventojai nelinkę skirti daug pinigų atostogoms. Mažiau nei 100 litų skyrė 20 proc. respondentų, nuo 100–300 – 31,4 proc., nuo 300–500 – 28,6 proc., nuo 500–100 – 11,4 proc., daugiau kaip 1000 litų skyrė tik 8,6 proc. Tačiau atostogomis patenkinti ir jas įdomiai praleido net 61 proc. Tai rodo, kad tauragiškiai randa įvairiausių būdų, kaip smagiai leisti laisvalaikį ir be didelių išlaidų, nors poreikiai yra didesni nei galimybės. Daugelis norėtų išvažiuoti į užsienį (aplankyti įžymias vietas, pailsėti, verslo reikalais, mokytis), tačiau neturi finansinių galimybių. Atvažiavusiam svečiui dauguma tauragiškių parodytų gamtines vietoves (Pagramančio regioninio parko vietoves, vandens telkinius ir kt.), taip pat istorines vietas, tokias kaip Rusų–Prūsų konvencijos paminklą, Radvilų pilį, kultūrinius paminklus, miesto pilį, muziejų. Pastebėta, kad jaunimas labiau mėgsta savo svečius nusivesti į kavinę, pas draugus. Tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė visų respondentų nėra patenkinti renginių pasiūla. Esant galimybei, rajono gyventojai vyksta į didžiuosius Lietuvos miestus (Vilnių, Kauną, Klaipėdą) patenkinti savo rekreacinių poreikių, ypač susijusių su renginių lankymu. Didžioji dalis respondentų, ypatingai jaunimas, norėtų daugiau pramogų, naktinio klubo, kino teatro, taip pat pageidaujama kultūrinių renginių, savaitgalio pramogų. Nemažai respondentų teigė, kad trūksta informacijos apie rekreacines paslaugas:

254

Respondentų pageidavimai dėl laisvalaikio praleidimo

3,2 nežino 21,3 15,1 švenčių 42,6 informacijos 18,4 savaitgalio pramogų 35,3 26,5 kultūrinių renginių 24,2 kino teatro naktinio klubo 0 1020304050 pramogų %

Daug Tauragės rajono gyventojų vyksta pailsėti į užmiesčio teritorijas: miške, prie vandens telkinių, kaimo kavinėse, kaimo turizmo sodybose bei pas artimuosius ir giminaičius, gyvenančius kaime. Kiti poilsiautojai, atvykstantys iš kitų Lietuvos rajonų ar užsienio, daugiau aplanko kultūros paveldo vertybes, regioninį Pagramančio parką bei žymesnes vietas Tauragės rajono kaimo vietovėse. Poilsį kaime jiems pasiūlo Tauragės turizmo informacijos centras arba draugai, artimieji, pas kuriuos pastarieji atvyksta. Poilsiautojai, ilsėdamiesi gamtoje, įvardija nemažai trūkumų. Jie nepatenkinti žema paslaugų kokybe. Taip pat minima, jog trūksta įrengimų poilsiavietėse. Daugelis lankytojų pareiškė, jog trūksta informacinių stendų, parengtų maršrutų.

Trūkumai poilsiaujant gamtoje

45 44,30 40 35 įrengimų poilsiavietėse 30 informacinių stendų 25 % nuorodų 20 17,2 parengtų maršrutų 15 dviračių takų 10 10 11,4 11,4 žema srviso kokybė 5 5,7 0

Apibendrinant galima konstatuoti, kad Tauragės rajono gyventojai labiausiai laisvalaikį mėgsta leisti gamtinėje aplinkoje, tačiau daugelio netenkina poilsiavimo gamtoje kokybė. Rezultatai akivaizdžiai rodo, kad poilsiavietėse trūksta dviračių, valčių nuomos punktų, įrengtų pažintinių takų, informacinių stendų.

255

Lankytojai dažnai randa netvarkingas poilsiavietes. Žmonės pageidautų Tauragėje šiuolaikinio kino teatro, daugiau renginių, švenčių.

256

3. PRIEDAS. PROGNOZUOJAMOS TIESIOGINĖS ŽEMĖS ŪKIO IŠMOKOS TAURAGĖS RAJONE 2004 M.

Vienetai, Nenašios Išmokos pavadinimas ha, vnt. Išmoka, Lt žemės Iš viso, Lt Karvių žindenių išmoka 767 500 383500 Išmoka už bulius 3000 500 1500000 Skerdimo išmoka 11000 90 990000 Išmoka už ėriavedes 130 30 3900 ES remiamos kultūros: Javai, rapsai 6633 300 258 3701214 Bulvės krakmolo gamybai 45 300 258 25110 Linai pluoštui 90 587 258 76050 ES neremiamos kultūros (cukriniai runkeliai, daržovės, bulvės, išskyrus krakmolo gamybai, pašariniai šakniavaisiai ir kt.) 1442 123,31 258 549849 Pievos ir ganyklos 11070 123,31 258 4221102 Viso vokas, Iš viso plotai, ha 19280 Lt 11450725

257

4. PRIEDAS. INVESTICIJŲ POREIKIS ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKOS ATNAUJINIMUI IR MODERNIZAVIMUI, (TŪKST. LT)

2004 2005 2006 2007–2010 Traktoriams 797,8 1595,5 3927,8 20948,5 Javų kombainams 464 928 1160 3480 Ž.ū. mašinoms 1994,4 3988,8 9819,6 52371,2 Iš viso: 3256,1 6512,3 14907,4 76799,7

258