LI­E­TUVO­S GE­O­LO­GI­ JO­S TARNY­BA

PR I­ E­ A P L I­ N K O­ S M I­ N I­ S T E­ R I­ J O­ S

PO­ŽE­MI­NPO­ŽE­MI­NI­O­I­O­ VANDVANDE­E­NSNS MO­NI­TO­RMO­NI­TO­RIN­IN­GASGAS LLI­E­I­E­TUVTUVO­O­JJE­E­ 2005–20102005–2010 MME­E­TATAI­I­SS I­I­RR KKI­I­TTI­I­ HHI­I­DRDRO­O­GGE­O­E­O­LLO­O­GGI­I­NNI­I­AAI­I­ DARBADARBAI­I­

2011 STRAIPSNIŲ RINKINYS V I­ L N I­ US

 ISSN 2029-7769 (spausdinta) ISSN 2029-7785 (O­nline) ISSN 2029-7777 (CD-RO­M)

POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS LIETUVOJE 2005–2010 METAIS IR KITI HIDROGEOLOGINIAI DARBAI STRAI­PSNI­Ų RI­NKI­NY­S

Požeminio vandens monitoringas Lietuvoje 2005–2010 metais ir kiti hidrogeologiniai darbai: straipsnių rinkinys / J. Arustienė, J. Giedraitienė ... et al.; ats. red. K. Kadūnas; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2011. – 158, [1] p.: iliustr. – I­SSN 2029-7769 (spausdinta); I­SSN 2029-7785 (O­nline); I­SSN 2029-7777 (CD-RO­M)

Aplinkos monitoringas vykdomas vadovaujantis Valstybine aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programa. Šiame leidinyje apžvelgiami ir apibendrinami 2005–2010 metų valstybinio požeminio vandens monitoringo rezultatai ir pateikiami paskutinių dvejų metų faktinių matavimų duomenys. Per paskutinius šešerius metus ne pagal valstybinio monitoringo programą buvo vykdyta ir daugiau projektų, skirtų požeminio vandens būklei vertinti. Leidinyje pateikiami radono tūrinio aktyvumo matavimų rezultatai ir retai tiriamų elementų koncentracija požeminiame vandenyje, apžvelgiamas požeminio vandens temperatūros režimas. Keletas straipsnių skiriama tokiems hidrogeologiniams tyrimams, kaip antai požeminio vandens būklės upių baseinuose vertinimas, savivaldybių ir ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo duomenų analizė. Leidinys skiriamas specialistams, dirbantiems aplinkos apsaugos srityje, studentams ir visiems besidomintiems požeminio vandens būkle Lietuvoje.

Atsakingasis redaktorius K. Kadūnas

© LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA, 2011

 TURI­NY­S PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RIN­GAS LI­E­TUVO­JE­ 2005–2010 ME­TAI­S I­R KI­TI­ PRATARMĖ ...... 5 HI­DRO­GE­O­LO­GI­NI­AI­ DARBAI­ VALSTYBINIS POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS 2005–2010 ME­TAI­S ...... 8 J. Arustienė, J. Kriukaitė GRUNTI­NI­O­ VANDE­NS LY­GI­O­ RE­ŽI­MO­ KAI­TA SI­E­JANT SU ME­TE­O­RO­LO­GI­NĖMI­S SĄLY­GO­MI­S ...... 13 J. Giedraitienė

LI­E­TUVO­S GRUNTI­NI­O­ VANDE­NS PAVI­RŠI­AUS TE­RMI­NI­S LAUKAS ...... 23 J. Giedraitienė, P. Putys PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS CHE­MI­NĖ SUDĖTI­S I­R JO­S KAI­TA ...... 29 J. Arustienė VANDE­NS GAVY­BA, I­ŠTE­KLI­AI­ I­R APSAUGA ...... 41 A. Šimkovič, D. Radzevičienė

SAVIVALDYBIŲ IR ŪKIO SUBJEKTŲ POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS SAVI­VALDY­BI­Ų PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS ...... 48 A. Klimas PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS TI­PI­NĖSE­ VANDE­NVI­E­TĖSE­ ...... 54 A. Klimas ATLI­E­KŲ SĄVARTY­NŲ PO­VE­I­KI­S PO­ŽE­MI­NI­AM VANDE­NI­UI­ ...... 60 J. Arustienė KE­LI­Ų BARSTY­MO­ DRUSKA PO­VE­I­KI­S PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS BŪKLE­I­ ...... 62 K. Kadūnas, J. Arustienė ŽE­MĖS ŪKI­O­ VE­I­KLO­S SUBJE­KTŲ PO­VE­I­KI­S PO­ŽE­MI­NI­AM VANDE­NI­UI­ I­R JO­ I­DE­NTI­FI­KAVI­MO­ ME­TO­DI­KO­S Y­PATUMAI­ ...... 66 R. Šečkuvienė PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS SKY­STO­ KURO­ DE­GALI­NĖSE­ ...... 71 A. Marcinonis

HIDROGEOLOGINIAI DARBAI PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS LI­E­TUVO­S I­R KALI­NI­NGRADO­ (RUSIJO­S FE­DE­RACIJA) PASI­E­NY­JE­ ...... 76 J. Kriukaitė TARŠO­S PO­VE­I­KI­S GRUNTI­NI­O­ VANDE­NS BŪKLE­I­ ...... 80 M. Gregorauskas, B. Paukštys KLI­MATO­ PO­KY­ČI­Ų ĮTAKA PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS I­ŠTE­KLI­AMS ...... 84 J. Arustienė, J. Kriukaitė RADO­NO­ TY­RI­MAI­ VALSTY­BI­NI­O­ PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGO­ GRĘŽI­NI­UO­SE­ ...... 90 K. Kadūnas, Z. Zanevskij, R. Ladygienė RE­TAI­ NUSTATO­MI­ MI­KRO­E­LE­ME­NTAI­ LI­E­TUVO­S MI­NE­RALI­NI­AME­ VANDE­NY­JE­ ...... 94 V. Gregorauskienė, K. Kadūnas E­KO­GE­O­LO­GI­NI­Ų TY­RI­MŲ APŽVALGA ...... 98 R. Radienė PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS TARŠA PATVARI­AI­SI­AI­S O­RGANI­NI­AI­S TE­RŠALAI­S (PO­T) ...... 101 K. Kadūnas, R. Radienė, J. Arustienė PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS I­ŠKRO­VO­S PASE­KMI­Ų I­R HI­DRO­GE­O­LO­GI­NI­Ų PAVO­JŲ (RI­ZI­KO­S) VE­RTI­NI­MAS ...... 104 P. Putys GĖLO­ VANDE­NS APY­TAKO­S ZO­NO­S UO­LI­E­NŲ HI­DRO­GE­O­LO­GI­NI­AI­ PARAME­TRAI­ ...... 108 R. Giedraitis

 PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RIN­GAS LI­E­TUVO­JE­ 2005–2010 ME­TAI­S I­R KI­TI­ HI­DRO­GE­O­LO­GI­NI­AI­ PRIEDAI DARBAI­ 1. VALSTY­BI­NI­O­ PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGO­ PO­STAI­ ...... 112 2. PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS LY­GI­O­ I­R TE­MPE­RATŪRO­S RE­ŽI­MO­ PARAME­TRAI­ ...... 126 3. PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS CHE­MI­NĖS SUDĖTI­E­S 2009–2010 ME­TŲ TY­RI­MO­ RE­ZULTATAI­ ...... 131 4. PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS GAVY­BA 2009–2010 ME­TAI­S ...... 143 5. RADO­NO­ (Rn-222) TŪRI­NI­O­ AKTY­VUMO­ MATAVI­MO­ RE­ZULTATAI­, Bq/l ...... 145 6. LI­E­TUVO­S RE­SPUBLI­KO­JE­ PRI­PAŽI­NTO­ NATŪRALAUS MI­NE­RALI­NI­O­ VANDE­NS I­R ŠALTI­NI­O­ VANDE­NS, I­ŠPI­LSTY­TO­ Į BUTE­LI­US, CHE­MI­NĖ SUDĖTI­S, µg/l ...... 149 7. PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MI­KRO­E­LE­ME­NTI­NĖS SUDĖTI­E­S TY­RI­MO­ RE­ZULTATAI­, mg/l ...... 154

 PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RIN­GAS LI­E­TUVO­JE­ 2005–2010 ME­TAI­S I­R KI­TI­ HI­DRO­GE­O­LO­GI­NI­AI­ DARBAI­

PRATARMĖ

Požeminio vandens režimo ir balanso tyrimų, šiandien tai vadinama monitoringu (stebėsena, priežiūra), pradžia Lietuvoje laikoma 1946 metai. Tais metais požeminio vandens režimo stebėjimams organizuoti ir vykdyti buvo įkurtas specialus padalinys – Lietuvos hidrogeologijos partija. Taigi šįmet požeminio vandens monitoringui Lietuvoje sukako 65 metai – manau, ne kiekviena šalis turi tokias tradicijas. I­š pradžių požeminio vandens tyrimai buvo atliekami siekiant įvertinti vandens išteklių for- mavimosi šaltinius įvairiomis hidrogeologinėmis sąlygomis, o patys tyrimai buvo vykdomi tik vandenvietėse ir jų įtakos zonose. Požeminio vandens kokybės klausimai buvo sprendžiami tik tiek, kiek tai buvo susiję su padidėjusios mineralizacijos vandens prietaka į geriamojo vandens sluoksnius. Žmogaus veiklos poveikis požeminio vandens būklei plačiau pradėtas tirti tik praėjusio šimtmečio aštuntojo dešimtmečio viduryje, kai buvusio Geologijos instituto iniciatyva Dotnuvoje, Trakų Vokėje ir Perlojoje buvo įrengti gręžiniai žemės ūkio veiklos poveikiui tirti. Aštuntojo dešimtmečio pabai- goje, devintojo dešimtmečio pradžioje požeminio vandens stebėjimo gręžiniai buvo įrengti ir pradėti stebėjimai siekiant įvertinti šio vandens būklę besiplečiančių kiaulininkystės kompleksų teritorijose ir srutų išlaistymo laukuose. Tuo laikotarpiu monitoringo postai įrengiami ir stambiausių pramonės įmonių teritorijose. Požeminio vandens būklė pradėta tirti Jonavos ir Kėdainių chemijos įmonių teritorijose, įrengiamas monitoringo tinklas didžiųjų miestų poveikio požeminio vandens būklei stebėsenai. Visos tyrimų ataskaitos ir monitoringo rezultatai yra išsaugoti ir kaupiami Lietuvos geologijos tarnybos Geologijos fonde. Pirmasis požeminio vandens monitoringo biuletenis pasirodė 1984 metais. Kadangi jame buvo teikiama informacija ne tik apie regioninius tyrimus, bet ir apie taršą didžiosiose pramonės įmonėse, naftos bazėse ir kt., jam ilgą laiką buvo suteikiamas grifas „tarnybiniam naudojimui“, o kiekvienas biuletenio egzempliorius turėjo jam suteiktą numerį. Tai buvo leidinys rusų kalba „Lietuvos TSR požeminės hidrosferos režimas ir apsauga“. Rusų kalba, su paminėtais atributais biuletenis buvo leidžiamas iki 1987 metų. Pirmasis leidinys lietuvių kalba pasirodė 1988 metais ir leidžiamas iki šiol. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę pasikeitė monitoringo darbų finansavimo tvarka ir organizacinė jo vykdymo struktūra. 1997 metais priimtame Aplinkos monitoringo įstatyme numatoma, kad aplinkos monitoringo sistemą sudaro valstybinis, savivaldybių ir ūkio subjektų aplinkos monito- ringas, kuriuos vykdant kaupiama ir analizuojama informacija apie gamtinės aplinkos elementų būklę ir jos pasikeitimus valstybės, savivaldybių ir vietos lygmeniu, o valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą. Pirmoji Valstybinė aplinkos monitoringo programa, kurioje buvo numatytas ir požeminio vandens monitoringas, patvirtinta 1998 metais. Vėliau Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 patvirtino Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą. Šiame informaciniame leidinyje yra apžvelgiami valstybės lėšomis finansuoto valstybinio požeminio vandens monitoringo 2005–2010 metų rezultatai, informacija apie monitoringo tinklo modernizavimą. Jame pateikiama šio laikotarpio monitoringo duomenų analizė ir paskutinių dvejų metų faktinių matavimų duomenys. Ankstesnių matavimų duomenys paskelbti Lietuvos geologijos tarnybos tinklalapyje www.lgt.lt. Ankstesniuose leidiniuose daugiausia dėmesio buvo

 PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RIN­GAS LI­E­TUVO­JE­ 2005–2010 ME­TAI­S skirta pateikti informaciją apie požeminio vandens būklę, gaunamą vykdant tik stebėjimus I­R KI­TI­ HI­DRO­GE­O­LO­GI­NI­AI­ valstybiniame monitoringo tinkle. Tačiau per 2005–2010 metus sukaupta daug informacijos ir iš DARBAI­ aplinkos monitoringo subjektų, privalančių vykdyti monitoringą Aplinkos monitoringo įstatyme nurodyta tvarka, – ūkio subjektų ir savivaldybių. Todėl jame pateikiama įdomesnė informacija ir apie monitoringo, vykdomo „greta“ valstybinio, rezultatus. Numatoma tokias apžvalgas rengti kas penkeri metai. Tačiau kiekvienų metų bendrieji valsty- binio monitoringo rezultatai bus prieinami visuomenei Lietuvos geologijos tarnybos tinklalapyje, o faktiniai tyrimo rezultatai ir Geologijos fonde.

Kęstutis Kadūnas, Hidrogeologijos skyriaus vedėjas

 VALSTY­BI­NI­S PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS

 PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS 2005–2010 ME­TAI­S MO­NI­TO­RIN­GAS LI­E­TUVO­JE­ 2005–2010 ME­TAI­S J. Arustienė, J. Kriukaitė, Lietuvos geologijos tarnyba

Lietuvoje yra įteisinta ir veikia trijų lygių požeminio vandens monitoringo sistema – valstybinis, savivaldybių ir ūkio subjektų. Lietuvos geologijos tarnyba vykdo valstybinį požeminio vandens monitoringą ir tvirtina ūkio subjektų monitoringo programas, vertina gautus rezultatus, teikia aplinkosaugos priemonių taikymo siūlymus. Valstybinis požeminio vandens monitoringas skirtas nuolatiniams požeminio vandens būklės stebėjimams visoje Lietuvos teritorijoje. Pagrindiniai valstybinio monitoringo uždaviniai keičiasi priklausomai nuo vykdomos aplinkosaugos politikos nustatomų prioritetų. Reguliarus požeminio vandens monitoringas Lietuvoje pradėtas vykdyti 1946 metais. Monitoringo tinklą 1995 metais sudarė 86 valstybinio monitoringo vietos. Siekiant pritaikyti požeminio vandens monitoringo sistemą prie E­S direktyvose keliamų reikalavimų, 2001 metais monitoringo tinklas buvo išplėstas iki 268 vietų. Dabar monitoringas vykdomas pagal Valstybinio aplinkos monitoringo programą 2005–2010 metams (Valstybės žinios. 2005, Nr. 19-608). Pagrindinis jo uždavinys – surinkti duo- menis, kurie padėtų įvertinti požeminio vandens išteklių būklę ir jos kaitą pagal Bendrosios vandenų politikos (BVPD 2000/60/E­B), Požeminio vandens direktyvos (2006/118/E­B) ir Nitratų direktyvos (91/676/E­B) reikalavimus. Požeminio vandens monitoringo tinklas yra sudarytas iš skirtingo tipo monitoringo postų, išdėstytų visoje Lietuvos teritorijoje, siekiant kuo išsamiau apibūdinti skirtingas Lietuvos požeminio vandens formavimosi sąlygas (1 lentelė, 1 pav.). Dauguma postų turi vieną gręžinį. Gruntiniam vandeniui stebėti gręžiniai yra įrengti specialiai, o spūdinių vandeningųjų sluoksnių stebėjimams daugiausiai naudojami nedidelių vandenviečių eksploataciniai gręžiniai.

1 pav. Valstybinio monitoringo tinklas 2005–2010 metais

Žemėnaudos įtakai gruntinio vandens išteklių formavimuisi įvertinti naudojamos gręžinių grupės – nedideliame plote, vienodomis hidrogeologinėmis sąlygomis, tačiau skirtingose naudmenose įrengti gręžiniai. Grupę įprastai sudaro 2–4 gręžiniai.

 Visų pagrindinių vandeningųjų sluoksnių, sudarančių gėlo vandens storymę, ir jų sąveikos PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS stebėjimams yra skirti gręžinių krūmai – į skirtingame gylyje slūgsančius vandeninguosius sluoksnius MO­NI­TO­RIN­GAS LI­E­TUVO­JE­ specialiai įrengti gręžiniai. Krūmą įprastai sudaro 2–4 gręžiniai. 2005–2010 ME­TAI­S Monitoringo tinklas yra „sutankintas“ Lietuvos–Lenkijos ir Lietuvos–Kaliningrado srities pasienyje, kur vykdomas tarpvalstybinis požeminio vandens monitoringas. Valstybinis monitoringas yra vykdomas pagal kiekvienais metais tvirtinamą darbų planą. Valstybinio monitoringo darbų kompleksą sudaro požeminio vandens lygio ir kokybės stebėjimai. Požeminio vandens lygis nuo 2005 metų matuojamas elektroniniais davikliais, kartą per dieną nuleistais į 75 gręžinius. Dauguma lygio stebėjimų – 61 gręžinys – skirta gruntiniam vandeniui, 6 gręžiniai kvartero tarpmoreniniams ir 8 – prekvartero spūdiniams vandeningiesiems sluoksniams. Siekiant gauti laiku ir patikimus duomenis apie gruntinio vandens slūgsojimo gylį šalies teritori- joje 2010 metais įgyvendinta viena iš projekto „Geologinės aplinkos monitoringo pajėgumų stiprini- mas“ veiklos sričių – „Telemetrinių stočių ir telemetrijos centro įrengimas“. Tuo tikslu aštuoniolikoje stebėjimo gręžinių, kurie įrengti šalia meteorologinių ir vandens matavimo stočių, bei dviejuose valstybinio monitoringo postuose buvo sumontuotos telemetrinės stotys, kurios kiekvieną dieną į Lietuvos geologijos tarnyboje įrengtą telemetrijos centrą perduoda žinias apie gruntinio vandens slūgsojimo gylį ir temperatūrą (3 pav.). Daugelis valstybinio monitoringo gręžinių yra įrengta dirbamose žemėse ir pievose bei ganyklose (atitinkamai 40 proc. ir 31 proc.), mažiau (16 proc.) natūralioje gamtinėje aplinkoje ir mažiausiai (12 proc.) urbanizuotoje aplinkoje.

Į valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą buvo įtraukta 280 gręžinių – 179 stebi- mieji gręžiniai iš buvusio valstybinio monitoringo tinklo ir 101 mažų vandenviečių eksploatacinis gręžinys. 2005 metais pradėtas buvusio valstybinio monitoringo tinklo gręžinių „įteisinimas“. 2006 metais pasibaigus procesui iš 192 teiktų gręžinių pavyko įteisinti 144 (valstybinėje žemėje esantys gręžiniai tapo LGT turtu). Valstybinio monitoringo programai tiko tik 89 iš įteisintų gręžinių (55 liko rezerve, nes yra tuose pačiuose postuose), 90 programos gręžinių liko neįteisinta.

Požeminio vandens kokybės ir jos rodiklių grupių stebėjimai vykdomi rotacijos principu – dažniau požeminio vandens mėginiai imami iš gruntinio vandeningojo sluoksnio, kurio sudėtis yra kaitesnė, ir rečiau – iš spūdinių vandeningųjų sluoksnių. Specifiniai cheminiai komponentai, kaip antai organiniai junginiai, pesticidai, metalai, kurių koncentracija požeminiame vandenyje yra labai maža, tiriami vieną kartą per penkerius metus (1 lentelė) pasirinktinai tuose gręžiniuose, kuriuose tikimybė jų rasti yra didesnė. Valstybinėje aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programoje buvo numatyta požeminio vandens monitoringą vykdyti 280 vietų. Per jos vykdymo laiką kasmet turėjo būti tiriama bend- roji cheminė vandens sudėtis, biogeniniai elementai. Du kartus per 2005–2010 metus turėjo būti vertintas mikroelementų kiekis, vieną kartą – pesticidų koncentracija požeminiame vandenyje. Dėl finansavimo stokos programos visa apimtimi vykdymas nebuvo užtikrintas (2 pav.).

2 pav. Požeminio vandens moni- toringo vykdymas 2005–2010 metais

 PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS 1 lentelė. Požeminio vandens stebėjimai 2005–2010 metais MO­NI­TO­RIN­GAS LI­E­TUVO­JE­

2005–2010 ME­TAI­S Metai tipas Stebimi Vienetai sluoksnio parametrai 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Vandeningojo Vandeningojo

Gruntinis 88 39 83 66 84 72 Q spūdinis 12 21 62 20 Bendroji cheminė Gręžiniai pQ spūdinis 5 9 52 14 sudėtis + biogenai I­š viso 105 39 113 66 198 106 Postai 88 35 86 54 Gruntinis 24 72 Gręžiniai Q spūdinis 12 Mikroelementai pQ spūdinis 14 Postai 24 Gręžiniai Gruntinis 10 Pesticidai Postai 10

Vandens Gruntinis 59 58 61 60 60 61 slūgsojimo gylis Gręžiniai Q spūdinis 9 10 6 6 8 6 1 k./d pQ spūdinis 5 8 8 8 8 8

Vidutiniškai visa programa įvykdyta 33,4 procento. Per jos vykdymo laiką mažiausiai infor- macijos sukaupta apie pesticidų poveikį požeminiam vandeniui (4 proc. numatytos apimties).

3 pav. Valstybinio monitoringo tinklas 2010 metais

10 Savivaldybių požeminio vandens monitoringas vykdomas pagal patvirtintus Bendruosius PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RIN­GAS savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatus (Valstybės žinios. 2004, Nr. 130-46801) joms priskirtose LI­E­TUVO­JE­ teritorijose ir skirtas gamtinės aplinkos ir jos komponentų (iš jų ir požeminio vandens) būklei, taip 2005–2010 ME­TAI­S pat jų sąveikai stebėti, vertinti antropogeninį poveikį aplinkai ir prognozėms. Požeminio vandens monitoringas pagal patvirtintas programas vykdomas tik 7 savivaldybėse – Šiaulių nuo 2000 metų, Alytaus ir Druskininkų nuo 2001 metų, Panevėžio ir Kauno nuo 2005 metų, Varėnos nuo 2006 metų ir Vilniaus nuo 2007 metų. Ūkio subjektų monitoringas vykdomas siekiant nustatyti taršos šaltinių išmetamų teršalų kiekį ir ūkinės veiklos poveikį gamtinei aplinkai ir užtikrinti jų sukeliamos taršos ar kito neigiamo poveikio mažinimą. Požeminio vandens monitoringas yra privalomas požeminio vandens vartotojams (vandenvietėms) ir ūkinės veiklos vykdytojams, kurie patenka į potencialių teršėjų sąrašą. Požeminio vandens monitoringas vykdomas pagal kiekvienam ūkio subjektui 3–5 metams parengtą individualią monitoringo programą. Monitoringo programos iki 2010 metų pradžios buvo derinamos su regionų aplinkos apsaugos departamentais, jas tvirtino Lietuvos geologijos tarnyba. Stebėjimų rezultatai taip pat teikiami minėtoms institucijoms ir kaupiami Lietuvos geologijos tarnybos duomenų bazėse. Pagal savo veiklos ir poveikio požeminiam vandeniui pobūdį, kartu reikalavimus monito- ringui išsiskiria dvi ūkio subjektų grupės – potencialūs teršėjai ir požeminio vandens naudotojai (vandenvietės). Ūkio subjektų potencialių teršėjų grupėje požeminio vandens monitoringas akty- viausiai vykdomas degalinių ir naftos produktų saugyklų aplinkoje. Apskritai naujų ūkio subjektų, prisijungiančių prie požeminio vandens monitoringo vykdytojų, skaičius buvo didžiausias 2003–2004 metais, o šiuo metu jis mažėja. 2010 metais LGT suderino 68 vandenviečių ir 170 potencialių taršos objektų poveikio pože- miniam vandeniui monitoringo programas. Dauguma iš šių programų yra tęstinės – 150 objektų monitoringas vykdomas jau 5–10 metų. Parengtos naujos 38 objektų monitoringo programos. 2010 metais monitoringas buvo vykdomas 895 potencialios taršos objektuose (4 pav.). Dau- guma objektų – degalinės – 564 ir naftos produktų saugyklos – 86. Pertvarkius atliekų surinkimo ir saugojimo sistemą Lietuvoje, buvo įkurti atliekų tvarkymo centrai, kuriems priskirtose teritori- jose sutvarkyti šiukšlynai ir uždaryti rajoniniai sąvartynai, vietoj jų įrengta 10 regioninių atliekų sąvartynų. Uždarant rajoninius sąvartynus buvo atliekami ekogeologiniai tyrimai ir įrengtos arba reorganizuotos požeminio vandens monitoringo sistemos. Dabar vykdomas 76 sąvartynų aplinkos monitoringas. Per paskutinius kelis metus padvigubėjo žemės ūkio veiklos objektų, vykdančių požeminio vandens monitoringą, 2006 metais buvo 41 objektas, 2010 metais – 82 objektai.

4 pav. Potencialios taršos objektų požeminio vandens monitoringas

11 PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS Ūkio subjektų monitoringo rezultatai labai svarbūs vertinant ekologinę teritorijų būklę, prii- MO­NI­TO­RIN­GAS LI­E­TUVO­JE­ mant jos gerinimo sprendimus. I­nformacija apie nustatytą taršą teikiama regioniniams aplinkos 2005–2010 ME­TAI­S apsaugos departamentams. Ūkio subjektų monitoringo duomenys padeda vertinti ne tik kiekvieno jų poveikį aplinkai, bet ir yra labai svarbūs vertinant pokyčius, vykstančius regioniniu mastu. Lietuvoje visos vandenvietės, kuriose išgaunama daugiau kaip 10 m3/d, turi tvarkyti paimamo vandens kiekio apskaitą, o daugiau kaip 100 m3/d – vykdyti požeminio vandens išteklių kiekio ir kokybės monitoringą. 2010 metais išgaunamo vandens apskaitą tvarkė 1334 vandenvietės, iš jų požeminio vandens monitoringo – 254 vandenvietės (5 pav.).

5 pav. Požeminio vandens monitoringas vandenvietėse

12 GRUNTI­NI­O­ VANDE­NS LY­GI­O­ RE­ŽI­MO­ KAI­TA SI­E­JANT SU GRUNTI­NI­O­ VANDE­NS LY­GI­O­ RE­ŽI­MO­ ME­TE­O­RO­LO­GI­NĖMI­S SĄLY­GO­MI­S KAI­TA SI­E­JANT SU ME­TE­O­RO­LO­GI­NĖMI­S SĄLY­GO­MI­S J. Giedraitienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Klimato kaita ir gruntinio vandens lygio režimas. Kaip klimato kaita veikia požeminį vandenį ir jo išteklius, kokių pokyčių nustatoma požemyje galima spręsti tik analizuojant nuolatinius ir ilgalaikius požeminio vandens lygio matavimo duomenis. Į meteorologinių sąlygų kaitą, susijusią su klimato pokyčiais, greičiausiai reaguoja arčiausiai žemės paviršiaus slūgsantis gruntinis vanduo. Pirmoji ataskaita, kurioje detaliai išnagrinėtas gruntinio vandens lygio režimas, siejant jį su meteorologinių sąlygų kaita, 2003 metais parengta Lietuvos geologijos tarnyboje (J. Giedraitienė, 2003). Joje išnagrinėti 1956–2001 metais gruntinio vandens sezoninių ir ilgamečių lygio svyravimų ir jų priklausomybės nuo meteorologinių sąlygų (kritulių ir oro temperatūros) ypatumai ir išryškinti tam tikri gruntinio vandens lygio režimo skirtumai jo paviršiaus kilimo (1961–1981 m.) ir žemėjimo (1982–2002 m.) fazėse, kurie gerai siejosi su oro temperatūros ir kritulių kaita tais pačiais laikotar- piais. Atlikta analizė leido manyti, kad meteorologinių sąlygų kaitos poveikis labiausiai reiškiasi gruntinio vandens sezoninio lygio svyravimais, o kiekybinei gruntinio vandens išteklių būklei jis yra minimalus. Pastarųjų dešimties metų (2001–2010 m.) stebėjimai tik iš dalies patvirtino šias išvadas. I­lgamečių lygio svyravimų laikotarpyje tebesitęsė lygio žemėjimo fazė, kuri pagal prognostines kreives turėjo baigtis 1996–2001 metais. Nors vidutinio metinio lygio (VML) vertės nedaug svyravo apie daugiamečio lygio (DL) vertes, tačiau dažniausiai jos buvo žemiau DL. Vis dažniau gretimų kalendorinių metų gruntinio vandens lygis DL atžvilgiu buvo priešingos padėties. Pavyzdžiui, 2009 metais gruntinis vanduo tiek nuseko, kad tų metų VML daug kur buvo žemiausias per visą stebėjimų laikotarpį, o 2010 metais VML reikšmės jau buvo gerokai aukštesnės už DL (1 pav.). Aukštą 2010 metų gruntinio vandens lygį, be abejonės, nulėmė itin palankios oro sąlygos, kurioms pasikeitus, gruntinio vandens lygio režimas taip pat gali keistis. Todėl teigti, kad įvyko ilgamečių lygio svyravimų lūžis ir prasideda gruntinio vandens lygio kilimas, dar ankstoka. Nors žvelgiant į gruntinio vandens lygio kaitą 2005–2010 metais lygio kilimo tendencija jau lyg ir ryškėja. Teigiamų gruntinio vandens kiekybinės būklės poslinkių teikia ir ilgalaikės klimatologų prognozės, kur sutariama, kad po keliasdešimties metų vidutinė oro temperatūra Lietuvoje bus keletu laipsniu aukštesnė nei dabar, o sparčiausiai šils šaltojo laikotarpio orai. Be to, XXI­ amžiuje didės kritulių kiekis, o didžiausias augimas numatomas taip pat šaltuoju laikotarpiu (A. Galvonaitė ir kt., 2007). Dėl to gruntinio vandens pasipildymo sąlygos turėtų tik gerėti. Šią išvadą patvirtina ir modeliavimo rezultatai, pateikti LGT parengtoje klimato pokyčių įtakos požeminio vandens ištekliams ataskaitoje (J. Arustienė, J. Kriukaitė, 2010). Pagal vandens balanso modelį WatBal buvo sudarytas klimato kaitos įtakos baseino nuotėkiui vertinimo skaitmeninis modelis ir įvertintas požeminio vandens nuotėkis 2020 metais tipiniuose upių baseinuose (1 pav.). Modeliavimo rezultatai parodė, kad požeminis nuotėkis Lietuvoje išliks gana stabilus, šiek tiek kis tik jo dydis ir pasiskirstymas per metus. Klaipėdos arealo pavyzdžiu įvertintas ilgalaikio klimato kaitos poveikis požeminio vandens ištekliams – prognozuojamas požeminio vandens išteklių padidėjimas, daugiausia jų sudarys gruntinis vanduo. Tačiau gruntinio vandens lygio režimo pokyčiai, ypač sezoniniai, nebūtinai bus naudingi kitiems aplinkos elementams, su kuriais gruntinis vanduo yra glaudžiai susijęs. Nuokrypiai nuo įprastų sezoninių ir daugiamečių lygio režimo charakteristikų, ekstremumų datų pasikeitimai gali neigiamai paveikti augalų, mikroorganizmų geros būklės egzistavimo sąlygas, turėti įtakos žmogaus ūkinei veiklai. Juolab kad stebėjimo duomenų analizė rodo, kad meteorologinių sąlygų nulemti pokyčiai ryškiausiai pasireiškia intensyvaus ūkininkavimo plotuose, kur gruntinis vanduo telkiasi iki 3 m gylio.

13 GRUNTI­NI­O­ VANDE­NS LY­GI­O­ RE­ŽI­MO­ KAI­TA SI­E­JANT SU ME­TE­O­RO­LO­GI­NĖMI­S SĄLY­GO­MI­S Gruntinio vandens lygio ir meteorologinių sąlygų kaita (2005–2010 m.) (krituliai ir oro temperatūra – pagal LHMT duomenis) (krituliai ir oro N – vid. mėnesinis kritulių kiekis, mm; T °C mėnesinė oro temperatūra °C; slūgsojimo gylis, cm H – vid. mėnesinis gruntinio vandens 1 pav.

14 Pastarųjų 5–6 metų stebėjimo duomenys rodo, kad nepalankių ilgalaikių meteorologinių GRUNTI­NI­O­ VANDE­NS reiškinių, pavyzdžiui, sausrų, poveikis gruntinio vandens lygio režimui yra itin reikšmingas. LY­GI­O­ RE­ŽI­MO­ KAI­TA SI­E­JANT SU Vidutiniškai kas 3,5 metų besikartojančios, stiprėjančios ir vis ilgiau trunkančios sausros turi įtakos ME­TE­O­RO­LO­GI­NĖMI­S staigiam vasaros gruntinio vandens lygio kritimui, kuris dažnai prasideda dar pavasarį ir baigiasi SĄLY­GO­MI­S tik vėlų rudenį. Dėl žemo vasaros ir rudens gruntinio vandens lygio antroje vasaros pusėje džiūsta šuliniai, paviršinio vandens telkiniai netenka dalies mitybos. Vis dažniau minimalus vasaros ir rudens, o ne maksimalus pavasario lygis nulemia vidutinį metinį lygį. Tai ypač matoma molingų nuogulų rajonuose, kur gruntinis vanduo kaupiasi negiliai. Tą rodo aukštos vidutinio ir minimalaus lygio koreliacijos koeficientų reikšmės 2(R = 0,7–0,8). Meteorologinės sąlygos, kurios turi tiesioginę įtaką aeracijos zonos hidroterminiam režimui ir gruntinio vandens lygio svyravimų kaitai, vis labiau lokalizuojasi. Tai apsunkina gruntinio vandens išteklių būklės vertinimą bei prognozę ir tik turimi nuolatiniai ilgalaikiai stebėjimai, teikiantys pagrindines lygio režimo charakteristikas ir pagrįstus statistinius rodiklius, leidžia įvertinti skirtumus ir nuokrypius nuo nustatytų dėsningumų. Gruntinio vandens lygio matavimų duomenys ir jų analizė. Lietuvoje turimi gruntinio vandens lygio matavimo duomenys kaupiami nuo 1956–1965 metų, kai buvo įrengtas valsty- binio monitoringo stebėjimo gręžinių tinklas. 2005 metais jis papildytas 18 gręžinių, įrengtų meteorologinėse ir hidrologinėse stotyse. Šis papildymas ypač vertingas, nes naujuose gruntinio vandens gylio matavimo taškuose gaunami duomenys gali būti tiesiogiai siejami su meteorologinių stebėjimų, kuriuos atlieka Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, duomenimis. Nuo 2011 metų iš šių 18 ir dviejų jau veikusių valstybinio monitoringo stočių gruntinio vandens slūgsojimo gylio duomenys perduodami ryšio signalu kiekvieną dieną į LGT ir skel- biami informacinėje sistemoje (3 pav.). Gruntinio vandens lygis dabar matuojamas 59 stebėjimo gręžiniuose.. Nuo 2005 metų šis lygis matuojamas kiekvieną dieną visuose gręžiniuose tuo pačiu metu – 12 valandą elektroniniais duomenų kaupikliais. Taip užtikrinamas stebėjimo duomenų patikimumas ir vienarūšiškumas. Matavimų duomenis ir trumpa jų analizė kasmet pateikiami informaciniuose biuleteniuose. Pagrindinės 2009–2010 metų gruntinio vandens lygio režimo charakteristikos pateikiamos šio leidinio 2 priede. Šio straipsnio pradžioje minėta, kad 1956–2002 metų lygio režimo ypatumai apžvelgti 2003 metais pateiktoje ataskaitoje (J. Giedraitienė, 2003). Šiame straipsnyje trumpai apžvelgiama tik pastarojo dešimtmečio (2001–2010 m.) lygio padėtis per visą stebėjimų laikotarpį ir panagrinėti kai kurie 2005–2010 metų režimo ypatumai. Turint tikslą įvertinti paskutiniųjų dešimties metų lygio režimo padėtį, palyginti su ankstesniais stebėjimais, 1962–2010 metų laikotarpis suskirstytas dešimtmečiais, o analizei pasitelktas vidutinis mėnesinis lygis. Palyginus dešimtmečių vidutinio mėnesinio lygio kreives matoma, kad išsiskiria 1981–1990 metai, kai vakariniuose ir pietiniuose šalies rajonuose vidutinis mėnesinis gruntinio vandens lygis dažniausiai apibūdinamas aukščiausiomis reikšmėmis (2 pav.). Rytiniuose šalies rajonuose aukščiausias mėnesinis lygis būdingas 1991–2000 metams, t. y. vėluoja dešimčia metų (3 pav.). Žemiausio mėnesinio lygio pasiskirstymo tokių aiškių dėsningumų nėra, bet išsiskiria du dešimtmečiai (1971–1980 m. ir 1991– 2000 m.), kai mėnesinis lygis dažniausiai apibūdinamas minimaliomis reikšmėmis, t. y. vanduo slūgsojo giliausiai. I­tin žemas, o kartais ir žemiausias vidutinis mėnesinis lygis buvo ir paskutinį dešimtmetį (2001–2010 m.), nors skirtingomis gruntinio vandens slūgsojimo sąlygomis šio laikotarpio lygio padėtis, palyginti su kitų dešimtmečių lygiu, nėra vienoda (2–3 pav.). Pavyzdžiui, vakariniuose šalies rajonuose dugninės morenos dariniuose (Mikužiai) ir jūrinės terasos paplitimo plotuose (Kintai) vidutinis 2001–2010 metų gruntinio vandens mėnesinis lygis buvo žemiausias per visą stebėjimų laikotarpį ir šis vanduo slūgsojo nuo 0,5 iki 1,5 metro giliau nei aukščiausio mėnesinio lygio laikotarpiu (1981–1990 m.). Fliuvioglacialinių darinių kalvotame reljefe bei limnoglacialinėse lygumose 2001–2010 metais mėnesinis gruntinio vandens lygis aukštesnis už žemiausią 1971–1980 metų mėnesinį lygį. I­šimtis rytiniai šalies rajonai, kur limnoglacialinėse nuogulose 2001–2010 metais vidutinis žiemos ir rudens mėnesinis lygis apibūdinamas žemiausiomis

15 GRUNTI­NI­O­ VANDE­NS LY­GI­O­ RE­ŽI­MO­ KAI­TA SI­E­JANT SU ME­TE­O­RO­LO­GI­NĖMI­S SĄLY­GO­MI­S

2 pav. Gruntinio vandens vidutinio mėnesinio lygio kaita dešimtmečiais

reikšmėmis (2 pav., Dusetos). Centriniuose ir rytiniuose šalies rajonuose molingose nuogulose paskutinį dešimtmetį gruntinis vanduo slūgsojo taip pat giliai. Čia 2001–2010 metais mėnesinio lygio reikšmės žemiausios arba artimos joms. Kalvoto reljefo kraštiniuose glacialiniuose dariniuose, kur aeracijos zonos storis neviršija 7 m, gruntinio vandens mėnesinio lygio reikšmės žiemos ir pavasario mėnesiais artimesnės maksimalioms jų reikšmėms (2 pav., Politiškės), o pietiniuose ir pietrytiniuose šalies rajonuose fliuvioglacialinėse nuogulose 2001–2010 metais mėnesinis lygis dažniausiai užima tarpinę padėtį tarp aukščiausių (1981–1990 m., 1991–2000 m.) ir žemiausių (1971–1980 m.) mėnesinių lygių (3 pav.).

16 GRUNTI­NI­O­ VANDE­NS LY­GI­O­ RE­ŽI­MO­ KAI­TA SI­E­JANT SU ME­TE­O­RO­LO­GI­NĖMI­S SĄLY­GO­MI­S

3 pav. Gruntinio vandens vidutinio mėnesinio lygio kaita dešimtmečiais

2005–2010 metų gruntinio vandens lygio kaitos analizė rodo, kad vertinant gruntinio vandens lygio režimą lyg ir ryškėja lygio kilimo tendencija (1 pav.). Tačiau lygio kilimo trendas yra ryškus tik upių slėnių aliuvinėse nuogulose, Vidurio Lietuvoje dugninės morenos ir fliuvioglacialinėse nuogulose, kai aeracijos zonos storis iki 3,0 m (Semeliškės, Dotnuva, Kojeliai, R2 = 0,7). Daugelyje postų ši tendencija dar nereikšminga (R2 = 0,05–0,3), o rytų ir pietryčių rajonuose, kur gruntinis vanduo slūgso itin giliai fliuvioglacialinėse nuogulose (> 10 m), 2005–2010 metų laikotarpį apibūdina lygio žemėjimo tendencija (Šventas, Vaidotai). Gruntinio vandens lygio svyravimus lemia daugelis susijusių veiksnių. Meteorologinių sąlygų poveikį gruntiniam vandeniui galima įvertinti turint tiesioginių stebėjimų duomenis, o fizinių ir geografinių, ypač vietinių veiksnių poveikis lygio kaitumui yra sunkiai nusakomas. Juolab kad dauguma veiksnių, kintant meteorologinėms sąlygoms, gali pasireikšti skirtingai. Dėl to grun- tinio vandens lygis kiekvienais metais skirtingas ir tik atsitiktinai jo reikšmės gali būti artimos daugiametėms reikšmėms. Kaip skiriasi duomenų išsisklaidymo (variacijos) laipsnis per metus ir sezonais įvairiomis gruntinio vandens slūgsojimo sąlygomis ir kokia variacijos priklausomybė nuo kritulių bei oro temperatūros? Tuo tikslu statistiškai apdoroti vienarūšiai 2005–2010 metų matavimų duomenys. Pagrindinės lygio režimo charakteristikos ir statistiniai parametrai pateikiami 1–6 lentelėse. Duomenų išsisklaidymui įvertinti panaudotos variacijos koeficiento (Cv) reikšmės %, tariant, kad esant Cv < 10 % kaita (variacija) maža, kai 10 % < Cv < 20 % – vidutinė ir kai Cv > 20 % – didelė. Stebėjimai rodo, kad aliuvinėse nuogulose daugiametis 2005–2010 metų gruntinio vandens lygis svyravo nuo 1,12 iki 2,13 m ir vidutiniškai buvo 1,5 metro. Arčiausiai žemės paviršiaus gruntinis vanduo (iki 0,14 m) buvo pakilęs pietrytinėje šalies dalyje Šiauryčių lygumoje (Mickūnai). Ventos vidurupio lygumoje didžiausias to laikotarpio gruntinio vandens lygis buvo kur kas giliau – 1,6 m nuo žemės paviršiaus (Leckava). Šiame rajone nustatytas ir žemiausias lygis, beveik 3 metrai. Daugiametės šio laikotarpio amplitudės aliuvinėse nuogulose neviršijo 2 metrų. Mažiausia amplitudė (0,82 m) nustatyta Birštono, o didžiausia – 1,99 Utenos postuose (1 lentelė). Gruntinio vandens lygio kaita apie daugiametį lygį šiose nuogulose dažniausiai vidutinė, 71 % nagrinėtų postų Cv reikšmės buvo intervalu 10 % < Cv < 20 %. Kituose postuose (29 %) – išsisklaidymo laipsnis didelis (Cv > 20 %).

17 GRUNTI­NI­O­ VANDE­NS 1 lentelė. Statistiniai gruntinio vandens lygio parametrai aliuvinėse nuogulose, cm LY­GI­O­ RE­ŽI­MO­ KAI­TA SI­E­JANT SU Parametras Birštonas Leckava Mickūnai Puvočiai Utena Nida Buivydžiai ME­TE­O­RO­LO­GI­NĖMI­S SĄLY­GO­MI­S Vidutinis lygis 171,2 212,5 134,2 143,3 155,4 110,6 148,4 Mediana 172,3 205,15 138 143,2 150,6 113,1 136,3 Moda 170,1 211 146,3 145 122,4 112 136,9 Standartinis 20,6 28,6 20,7 14,5 38,3 17,4 35,5 nuokrypis Aukščiausias 128 159,8 14,3 105,6 65,9 45,3 92 lygis Žemiausias lygis 209,6 282,7 166,1 190,4 265 162,8 248,2 Duomenų 1959 1974 1975 1973 1976 1969 1612 skaičius Variacijos 0,12 0,13 0,15 0,10 0,24 0,15 0,23 rodiklis, Cv Cv, % 12,0 13,5 15,5 10,1 24,7 15,8 23,9

Dugninės morenos glacialinėse nuogulose besikaupiančio gruntinio vandens vidutinis dau- giametis lygis nagrinėjamu laikotarpiu siekė 2,8 metro. Kai kuriuose postuose, išskyrus Biržus, jis svyravo intervale nuo 1,1 (Panevėžys) iki 3,64 (Mikužiai) metrų, aukščiausias lygis buvo nuo keliolikos centimetrų (Panevėžys, Vėžaičiai) iki 2,88 m (Kyburiai) gylyje nuo žemės paviršiaus. Didžiausia lygio svyravimų daugiametė amplitudė – 3,85 m užfiksuota dugninės morenos nuogulose (Panevėžys). Čia nustatytas ir didžiausias išsisklaidymas apie daugiametį lygį (Cv = 61,4 %) (2 lentelė). Šiose nuogulose lygio svyravimų variacijos yra didelės. Tik 25 proc. nagrinėtų postų variacijas galima apibūdinti kaip mažas (Cv < 10 %), kituose 75 % postų jos vidutinės – 10 % < Cv < 20 % (25 %) ir didelės – Cv > 20 % (50 %). Didžiausia kaita pasižymi rajonai, kur gruntinis vanduo slūgso iki 3 m gylyje.

2 lentelė. Statistiniai gruntinio vandens lygio glacialinėse nuogulose parametrai, cm

Parametras Panevėžys Vėžaičiai Daubariai Kybartai Dotnuva Kyburiai Mikužiai Biržai Vidurkis 110,4 151,3 188,5 204,9 238,4 344,0 364,0 648,1 Mediana 90,3 134,8 189,3 220,5 239,3 338,3 367,6 650,7 Moda 32,5 63,1 157,1 228,3 216,0 316,9 328,6 645,7 Standartinis 67,8 72,5 41,9 74,1 46,7 32,4 60,0 41,0 nuokrypis Aukščiau- 20,0 11,6 101,0 20,5 104,0 288,0 194,5 503,6 sias lygis Žemiausias 259,9 396,4 304,4 328,3 318,8 406,6 504,4 738,9 lygis Duomenų 1953,0 1981,0 1974,0 1997,0 2004,0 1974,0 1931,0 1981,0 skaičius Variacijos 0,6145 0,4791 0,2223 0,3614 0,1961 0,0943 0,1648 0,0633 rodiklis, Cv Cv, % 61,4 47,9 22,2 36,1 19,6 9,4 16,5 6,3

Kraštinių darinių glacialinėse nuogulose besikaupiančio gruntinio vandens vidutinis dau- giametis lygis siekia 3,65 m ir atskiruose postuose svyruoja nuo 1,84 (Aukštakalnis) iki 5,86 m (Politiškės). Maksimalių lygių reikšmės kinta intervale 0,5–4,62 m, o minimalių – 3,16–7,23 m. Giliausiai šiose nuogulose vanduo buvo nusekęs iki 7,23 m (Politiškės), o aukščiausiai pakilęs (0,53 m) Raseiniuose, kur ir daugiametė lygio svyravimų amplitudė buvo didžiausia (4,08 m), o gruntinio vandens lygio svyravimai apibūdinami didele kaita (Cv = 48,7 %) (3 lentelė). Gruntinio vandens lygio šiose nuogulose svyravimų kaitos variacijos panašios kaip ir dugninės morenos dariniuose slūgsančio vandens – 22,2 proc. postų jos mažos (Cv < 10 %), 44,4 proc. – vidutinės (10 % < Cv < 20 %) ir 33,3 proc. – didelės (Cv > 20 %). 18 3 lentelė. Statistiniai gruntinio vandens lygio kraštinių darinių glacialinėse nuogulose parametrai, cm GRUNTI­NI­O­ VANDE­NS LY­GI­O­ RE­ŽI­MO­ Pryšman- Politiš- Kinde- Rasei- Dūkš- Aukšta- Mickū- Vilkai- Šel- Parametras KAI­TA SI­E­JANT SU čiai kiai riai niai tas kalnis nai čiai menta ME­TE­O­RO­LO­GI­NĖMI­S SĄLY­GO­MI­S Vidurkis 503,1 586,2 573,9 242,8 355,3 184,4 256,7 216,8 281,7 Mediana 516,6 602,75 578,6 206,2 366,4 182,75 253,6 221,3 280,1 Moda 513,5 601,3 601,6 449,6 365,4 246,8 263,3 222,4 275,8 Standartinis 57,9 90,9 46,6 118,1 70,3 58,4 30,0 53,6 11,3 nuokrypis Aukščiausias 329,7 324 462 53,4 145,8 54,4 170,9 99,7 260,8 Žemiausias 596,8 723,2 666,2 461 499,5 324,2 323,8 315,7 307,2 Duomenų 1981 1912 1981 1974 1976 1974 2000 1966 1991 skaičius Variacijos rodik- 0,11 0,15 0,08 0,48 0,197 0,31 0,11 0,24 0,04 lis, Cv Cv, % 11,5 15,5 8,1 48,7 19,8 31,7 11,7 24,7 4,0

Limnoglacialinėse nuogulose gruntinis vanduo slūgso negiliai. Vidutinis daugiametis lygis neviršija 1,5 m, o postuose svyruoja nuo 0,41 iki 2,18 m. Nagrinėjamu laikotarpiu aukščiausiai vanduo pakilo Bobėnų poste (0,12 m), giliausiai nuseko I­šdagų (4,05 m). Šiame poste aukščiausia (3,65 m) ir daugiametė amplitudė (4 lentelė). Gruntinio vandens lygio limnoglacialinėse nuogulose svyravimai pasižymi didele kaita. Tik 22,2 proc. monitoringo postų lygio variacijos yra vidutinės (10 % < Cv < 20 %), likusiuose – didelės (Cv > 20 %).

4 lentelė. Statistiniai gruntinio vandens lygio limnoglacialinėse nuogulose parametrai, cm

Bobė- Semeliš- Žuvin- Vertinin- Aunuvė- Pagė- Parametras Dusetos Išdagai Pažėrai nai kės tas kai nai giai Vidurkis 116,7 120,0 121,3 128,7 40,6 143,2 132,4 180,6 217,88 Mediana 119,6 115,45 121,65 119,65 40,3 137,25 133,8 180,3 216,2 Moda 149,6 70,8 93 115 45,8 110,8 135,6 85,6 235,2 Standartinis 34,7 48,2 53,7 24,8 11,0 32,1 47,0 65,7 22,8 nuokrypis Aukščiau- 27,3 40 11,5 76 10,2 70,5 40 61,6 155,9 sias lygis Žemiausias 187,8 404,9 225,5 205,858 76,6 244,14 231,748 298,46 264,7 lygis Duomenų 1976 1938 1976 2008 1981 2002 1973 1917 1395 skaičius Variacijos 0,29 0,40 0,44 0,19 0,27 0,22 0,35 0,36 0,10 rodiklis, Cv Cv, % 29,8 40,2 44,3 19,3 27,1 22,5 35,5 36,4 10,5

Fliuvioglacialinių nuogulų rajonuose, kur vanduo slūgso palyginti negiliai, vidutinis dau- giametis lygis apie 2,2 m, postuose kinta nuo 1,55 iki 3,11 m. Aukščiausias gruntinio vandens lygis užfiksuotas Radviliškyje (0,51 m gylyje nuo žemės paviršiaus), o giliausiai vanduo buvo nusekęs iki 3,51 m (Lyduvėnuose). Daugiametė gruntinio vandens lygio svyravimų amplitudė atskiruose postuose kinta intervalu nuo 0,95 iki 2,73 m. Lygio svyravimų kaita apie daugiametį lygį šiose nuogulose taip pat pasižymi palyginti didelėmis variacijomis ir tik viename postų Cv reikšmė mažesnė nei 10 proc. (5 lentelė). Kituose postuose duomenų išsisklaidymas apibūdinamas vidutinėmis (40 proc.) ir didelėmis (40 proc.) variacijomis. Fliuvioglacialinėse ir eolinėse nuogulose, kur vanduo slūgso giliau kaip 6 m, vidutinis daugia- metis slūgsojimo gylis siekia 9,25 m, o postuose kinta intervalu nuo 6,59 iki 18,5 m. Aukščiausias lygis (5,53 m) nustatytas Papilės poste, žemiausias – Vaidotuose. Šiose nuogulose daugiametės

19 GRUNTI­NI­O­ VANDE­NS amplitudės kinta palyginti dideliu diapazonu – nuo keliolikos centimetrų (0,39 m) (Rykantai) iki LY­GI­O­ RE­ŽI­MO­ 2,29 m (Papilė), tačiau lygio svyravimai apie daugiametį lygį yra nedideli (Cv < 10 %) (6 lentelė). KAI­TA SI­E­JANT SU ME­TE­O­RO­LO­GI­NĖMI­S SĄLY­GO­MI­S 5 lentelė. Statistiniai gruntinio vandens lygio fliuvioglacialinėse nuogulose parametrai (hvid. = 220), cm

Parametrai Tauragė Lyduvėnai Balsiai Radviliškis Palapišiai Kojeliai Vidurkis 227,2 310,7 198,9 155,4 184,2 200,3 Mediana 226,6 322,75 206,1 147,5 127,6 200,65 Moda 290,4 335,5 242,5 227,8 405,3 202,5 Standartinis nuokrypis 44,48 38,8 44,86 45,31 126,99 20,15 Aukščiausias lygis 60,7 77,6 75,5 51,3 13,8 151,8 Žemiausias lygis 299,8 351,4 281,1 237,1 414,4 246,6 Duomenų skaičius 1983 1912 1871 1975 1975 1974 Variacijos rodiklis, Cv 0,19 0,12 0,22 0,29 0,68 0,10 Cv, % 19,6 12,5 22,6 29,2 68,93 10,1

6 lentelė. Statistiniai gruntinio vandens lygio fliuvioglacialinėse nuogulose parametrai (hvid. = 925), cm

Mari- Rykan- Šven- Alan- Šven- Ukmer- Kurk- Papi- Vaido- Parametras Varėna jonava tai čionys ta tas gė liai lė tai Vidurkis 766,6 755,5 961,1 757,8 921,1 1049,4 845,8 884, 8 659,0 1849,8 Mediana 767,85 756,9 961,3 757,55 924,2 1047,8 844,1 891,9 652,5 1850,5 Moda 766,1 766,2 970,4 772,4 943,6 1077,8 867,6 901,1 646,2 1850 Standartinis 20,7 10,2 11,6 17,1 23,7 21,4 34,9 22,9 59,5 8,33 nuokrypis Aukščiau- 711 731,7 933,3 693,6 859,6 1008,7 765,6 774,9 553 1825,9 sias lygis Žemiausias 801,9 770,7 1000,8 786 956,5 1110 920,7 918,7 782,9 1868,9 lygis Duomenų 1976 2001 1975 1974 1907 1849 1963 1906 1974 1869 skaičius Variacijos 0,02 0,01 0,01 0,02 0,02 0,02 0,04 0,02 0,09 0,00 rodiklis, Cv Cv, % 2,7 1,4 1,2 2,3 2,6 2,0 4,1 2,6 9,0 0,5

Nagrinėjamo laikotarpio žiemos (XI­I­–I­I­), pavasario (I­I­I­–V), vasaros (VI­–VI­I­I­) ir rudens (I­X–XI­) lygio svyravimų analizė parodė, kad lygio kaita apie vidutinį sezoninį lygį, slūgsant vandeniui negiliai (iki 7 m), skirtingais metais ir skirtingose nuogulose yra labai skirtinga. Tačiau daugelyje monitoringo postų variacijos apie vidutinį sezoninį lygį visais keturiais sezonais yra itin didelės (7 lentelė). Tam tikrais metais ir sezonais variacijos koeficientų reikšmės kinta labai plačiu diapazonu, o variacijos apibūdinamos nuo vidutinių (10 % < Cv > 20 %) iki didelių (20 % < Cv). Aliuvinių nuogulų rajonuose gruntinio vandens lygio išsisklaidymas sezonais nėra dide- lis. Daugelyje postų (apie 70 proc.) Cv reikšmės neviršija 10 procentų. Svyravimų apie vidutinį sezoninį lygį dydžiai sezonais yra daugmaž tolygūs. Šiek tiek didesnėmis variacijos koeficientų reikšmėmis išsiskiria pavasario lygiai, tačiau ir čia variacijos nėra didelės (7 lentelė). I­šskirti vie- nus kuriuos nors metus nagrinėjamu laikotarpiu, kuriuos būtų galima apibūdinti didesniu ar mažesniu išsisklaidymu, sunku. Vienais metais variacijos didesnės vienur, kitais metais – kitur, tačiau nematyti bendrų dėsningumų. I­š postų išsiskiria Utena ir Buivydžiai, kur, palyginti su kitais postais, variacijos koeficientų reikšmės yra šiek tiek didesnės. Pavyzdžiui, pavasarį Utenos poste lygių svyravimų kaita apibūdinama kaip vidutinė (10 % > Cv < 20 %), o Buivydžių poste didelėmis lygio svyravimų variacijomis pasižymi rudeninis lygis (Cv > 20 %).

20 7 lentelė. Sezoninė gruntinio vandens lygio kaita 2005–2010 metais GRUNTI­NI­O­ VANDE­NS LY­GI­O­ RE­ŽI­MO­ Variacijos dydžio apibūdinimas, % KAI­TA SI­E­JANT SU ME­TE­O­RO­LO­GI­NĖMI­S Sezonas Eilučių Maža Vidutinė Didelė SĄLY­GO­MI­S skaičius (Cv < 10) % (10 < Cv < 20) % (Cv > 20) % Aliuvinėse nuogulose Žiema 35 26 (74,3)* 8 (22,8) 1 (2,9) Pavasaris 41 27 (65,9) 11 (26,8) 3 (7,3) Vasara 41 26 (63,4) 12 (29,3) 3 (7,3) Ruduo 34 22 (64,7) 10 (29,4) 2 (5,9) Fliuvioglacialinėse nuogulose Žiema 35 18 (51,4) 10(28,6) 7 (20) Pavasaris 42 16 (38,1) 15 (35,7) 11 (26,2) Vasara 42 32 (76,2) 4 (9,5) 6 (14,3) Ruduo 35 20 (57,1) 10 (28,6) 5 (14,3) Dugninės morenos glacialinėse nuogulose Žiema 20 1 (5) 8 (40) 11 (55) Pavasaris 24 0 (-) 6 (25) 18 (75) Vasara 24 7 (29,2) 10 (41,6) 7 (29,2) Ruduo 20 4 (20) 5 (25) 11 (55) Dugninės morenos kraštiniuose glacialiniuose dariniuose Žiema 45 30 (66,7) 9 (20) 6 (13,3) Pavasaris 54 36 (66,6) 7 (13) 11 (20,4) Vasara 54 42 (77,8) 11 (20,4) 1 (1,8) Ruduo 45 40 (88,9) 3 (6,7) 2 (4,4) Limnoglacialinėse nuogulose Žiema 49 21 (42,8) 14 (28,6) 14 (28,6) Pavasaris 58 16 (27,6) 11 (19) 31 (53,4) Vasara 58 13 (22,4) 30 (51,7) 15 (25,9) Ruduo 48 25 (52,1) 13 (27,1) 10 (20,8) Fliuvioglacialinėse nuogulose Žiema 40 40 (100) Pavasaris 46 46 (100) Vasara 48 48 (100) Ruduo 40 40 (100) *(27,6) – procentai nuo bendro nagrinėtų eilučių skaičiaus

Dugninės morenos glacialinėse nuogulose išsiskiria žiemos, pavasario ir rudens sezonai, ku- riems būdinga didžiausia gruntinio vandens lygio svyravimų kaita. Pavyzdžiui, žiemą Cv reikšmės apie vidutinį daugiametį šio sezono lygį svyruoja intervalu nuo 20,1 iki 54,4, pavasarį – nuo 20,4 iki 61,1, rudenį – nuo 20,4 iki 54,1 procento. Limnoglacialinėse nuogulose didžiausia lygio svyravimų kaita apie vidutinį lygį būdinga pavasariniams ir vasariniams lygiams. Pavasarį net 53,4 proc. nagrinėtų postų būdingos didelės (Cv > 20 %) lygio svyravimų variacijos, vasarą jos šiek tiek mažesnės, bet daugiau nei pusėje nagrinėtų postų (51,7 proc.) yra vidutinės (10 % < Cv < 20 %). Apibūdinant limnoglacialines nuogulas išsiskiria 2006–2007 metai, kai variacijos koeficientų reikšmės žiemą svyravo itin plačiai (nuo 4,8 iki 46,2 %) ir 2008–2009 metų žiema, kai variacijos rodiklių reikšmės dažniausiai neviršijo10 procentų. Kraštinių glacialinių darinių paplitimo plotuose gruntinio vandens lygio svyravimai apie se- zono vidutinį lygį yra mažesni. Šiek tiek didesne kaita pasižymi žieminiai, pavasariniai ir vasariniai lygiai, tačiau tik 20 proc. nagrinėtų postų pagal Cv reikšmes lygių svyravimai yra apibūdinami vidutinėmis ir didelėmis variacijomis. Rudenį lygių išsisklaidymas palyginti nedidelis ir pagal Cv reikšmes beveik 90 proc. analizuotų postų patenka į mažų variacijų intervalą (Cv < 10 %).

21 GRUNTI­NI­O­ VANDE­NS E­sant dideliam aeracijos zonos storiui (> 6 m), lygio svyravimų kaita apie sezonų vidurkius yra LY­GI­O­ RE­ŽI­MO­ KAI­TA SI­E­JANT SU maža (Cv < 10 %). Nepriklausomai nuo gruntinį vandenį kaupiančių nuogulų litologijos (smėlis ar ME­TE­O­RO­LO­GI­NĖMI­S priesmėlis) variacijos koeficiento reikšmės dažniausiai nesiekia 1 procento. Lygio svyravimai čia SĄLY­GO­MI­S vyksta pagal „nepriklausomo režimo“ dėsningumus ir gali būti aprašomi analitiniais metodais. Meteorologinės sąlygos, jų kaita neturi tiesioginės įtakos sezoniniam lygio režimui. Glacialinėse ir limnoglacialinėse nuogulose, kur sezonais gruntinio vandens lygio svyravimai apie vidutinius lygius pasižymi didelėmis variacijomis, kai kuriuose postuose nustatyta pakanka- mai reikšminga tiesinė variacijos koeficiento priklausomybė nuo nagrinėjamo sezono kritulių kiekio (R2 = 0,7). Tačiau šis ryšys būdingas tik nedaugeliui postų. Vidutinės oro temperatūros poveikis gruntinio vandens lygio svyravimų išsisklaidymo laipsniui sezonais dar menkesnis, nes lygio režimui turi įtakos daug didesnis kompleksas veiksnių. Detalesnėms išvadoms pateikti reikia ilgesnio kompleksinių stebėjimų (lygio ir meteorologinių sąlygų) laikotarpio. Tačiau jau ši analizė rodo, kad glaudžiausiais ryšiais su meteorologinėmis sąlygomis grun- tinis vanduo yra susijęs ten, kur kvartero paviršių sudaro limnoglacialinės nuogulos ir dugninės morenos dariniai (molingos nuogulos). O­ giliai slūgsančio gruntinio vandens lygio režimui tie- sioginio meteorologinių sąlygų poveikio nėra. Vertinant pastarųjų dešimties metų lygio režimą, galima teigti, kad grįžtama prie įprastų vidinių sezoninių lygio svyravimų dėsningumų. Aukščiausi metų lygiai per paskutiniuosius penkerius metus buvo pavasarį, dažniausiai kovą–balandį, o minimalūs – rugsėjį–spalį (2 prie- das). Nors 2009 metų metiniai lygiai pasižymėjo išskirtinai žemomis reikšmėmis ir dažnai buvo patys žemiausi per visą stebėjimų laikotarpį, 2010 metais gruntinio vandens paviršius didesnėje šalies dalyje buvo gerokai aukščiau daugiamečio lygio, todėl galima teigti, kad ilgamečių lygių svyravimų fone jau ryškėja lygio kilimo tendencija. Tačiau pakitus meteorologinėms sąlygoms, ji gali pasikeisti. Todėl tvirtinti, kad daugiamečių lygio svyravimų režimas perėjo į jo paviršiaus kilimo fazę, dar ankstoka.

Papildoma informacija:

1. Arustienė J. (proj. vad.), Kriukaitė J. Klimato pokyčių įtakos požeminio vandens ištekliams įvertinimas / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2011. – 48 p. + CD: 24 pav. – (LGT fondas; Nr. 14819). 2. Giedraitienė J. (ats. vykd.), Kriukaitė J., Karmazinas B. Klimato pokyčių įtaka požeminio vandens išteklių formavimuisi / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2003. – 110 p. + CD: 16 pav. – (LGT fondas; Nr. 6518). 3. Lietuvos klimatas: monografija / Galvonaitė A., Misiūnienė M., Valiukas D., Buitkuvienė M. – Vilnius, 2007. – 207 p.: iliustr.

22 LI­E­TUVO­S GRUNTI­NI­O­ VANDE­NS PAVI­RŠI­AUS TE­RMI­NI­S LI­E­TUVO­S GRUNTI­NI­O­ VANDE­NS PAVI­RŠI­AUS laukas TE­RMI­NI­S laukas J. Giedraitienė, P. Putys, Lietuvos geologijos tarnyba

Vienas iš alternatyvių energijos šaltinių yra geoterminė energija, kuri sudaro tik nedidelę sunau- dojamos energijos balanso dalį. Pavyzdžiui, pasaulyje 2007 metais pirminės energijos balanso sunaudojamos geoterminės energijos dalis tesudarė 0,4 proc., atsinaujinančių energijos išteklių balanso – 3,3 procento. Žemės gelmių šilumą naudojančios elektrinės pagamina tik apie 0,3 proc. visose pasaulio elektrinėse pagamintos elektros energijos. Lietuvai geoterminė energija yra svarbi kaip švarus atsinaujinantis ir nuolatinis energijos šaltinis. I­ki šiol atlikti tyrimai leido suformuluoti pagrindinius giliųjų geoterminių telkinių paieškos strategijos principus Lietuvoje. Surinkta daug vertingos geologinės ir geofizinės informacijos, at- liktas geoterminis modeliavimas (temperatūrų pasiskirstymas kristaliniame pamate) ir įvertintas visos šalies geoterminis potencialas. Neblogai ištirti giluminės geoterminės energijos ištekliai lėmė, kad Lietuvoje šiuo metu jau veikia Klaipėdos centralizuota geoterminė parodomoji šilumos jėgainė, tiekianti šilumą miestui. Apie lengviausiai vartotojams pasiekiamą žemos temperatūros, arba sekliąją, geoterminę energiją, glūdinčią gylyje iki 100 metrų, tokių apibendrinančių duomenų nėra, nors, apytikriais skaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje yra per 1000 veikiančių objektų, naudojančių šią geoterminės energijos rūšį karšto vandens bei gyvenamųjų namų, visuomeninių kultūros paveldo pastatų, viešbučių šildymui. Todėl apibendrintos žinios apie tokių temperatūrų pasiskirstymą šalies teri- torijoje, jų kaitą yra labai reikalingos. Siekiant užpildyti šią spragą, 2010 metais tarp LGT Hidrogeologijos skyriui patvirtintų projektų ir užduočių buvo numatytas projektas, kurio tikslas – parengti žemos temperatūros požeminio vandens naudojimo šiluminei energijai išgauti galimybių studiją. Įgyvendinant šį projektą bus surinkta ir apibendrinta įvairiose ataskaitose išsibarsčiusi informacija apie vykdytus žemos temperatūros tyrimus, įskaitmeninti ankstesnių matavimų duomenys, sudarytas apžvalginių žemėlapių komplektas. Pirmasis vandeningasis horizontas, kurio temperatūrą galima panaudoti šiluminei energijai išgauti, yra gruntinio vandens horizontas. Sukaupta nemažai stebėjimo duomenų apie gruntinio vandens terminį režimą. Pasikeitus požeminio vandens lygio matavimų metodikai 2005 metais ir įdiegus elektroninius duomenų kaupiklius, gruntinio vandens temperatūra matuojama kiekvieną dieną kartu su požeminio vandens lygiu 59-iuose nacionalinio monitoringo tinklo gręžiniuose kiekvieną dieną tuo pačiu metu 12 valandą. Šiame skyriuje pateikiami bendri šių matavimų duomenys, jais remiantis sudarytas apžvalginis gruntinio vandens paviršiaus temperatūros žemėlapis, trumpa jo sudarymo metodika. Gruntinio vandens terminį lauką lemia virš jo esančių sluoksnių Saulės spinduliuotės sukaupta šiluma, iš dirvožemio paviršiaus į gilesnius sluoksnius sklindanti dėl uolienų šilumos laidumo, kuris priklauso nuo jų purumo, drėgnumo, mechaninės ir cheminės sudėties. Be to, gruntinio vandens terminiam režimui turi įtakos ir vietinės gruntinio vandens slūgsojimo sąlygos, aeracijos zonos ir vandenį kaupiančių uolienų litologija, jo slūgsojimo gylis, žemės paviršiaus paklotė. Todėl grun- tinio vandens temperatūra šalies teritorijoje kinta palyginti plačiu intervalu. Pavyzdžiui, vidutinė 2005–2010 metų vandens temperatūra kito nuo 6,56 iki 9,59 oC, minimali – nuo 3,13 iki 7,62 oC, o maksimali – nuo 6,93 iki 18,09 oC. Vidutinė žemiausia mėnesio temperatūra (4,64–4,95 oC) gruntini- ame vandenyje buvo vasario–gegužės mėnesiais, o aukščiausia – liepą–rugsėjį (13,44–15,22 oC). Pagrindiniai pastarųjų dvejų metų požeminio vandens temperatūros režimo parametrai pateikti 2 priede, o 2005–2010 metų gruntinio vandens temperatūros statistiniai parametrai – 1 lentelėje.

23 LI­E­TUVO­S GRUNTI­NI­O­ 1 lentelė. Statistiniai gruntinio vandens temperatūros parametrai VANDE­NS PAVI­RŠI­AUS TE­RMI­NI­S laukas Postas Vidurkis Mediana Moda S T min T max N Cv Cv, % Gruntinio vandens slūgsojimo gylis iki 2 m Semeliškės 8,23 8,1 7,71 0,73 6,93 9,7 1981 0,088 8,8 Birštonas 6,93 6,87 5,87 1,19 4,46 8,9 1959 0,171 17,1 Aukštakalnis 7,13 7,07 5,83 1,24 4,67 9,24 1974 0,174 17,4 I­šdagai 8,38 8,25 6,91 1,48 5,39 20,21 1938 0,176 17,6 Nida 9,56 9,49 7,81 1,81 6,16 12,64 1969 0,189 18,9 Mickūnai 7,25 7,15 9,13 1,38 4,57 9,59 2000 0,190 19,0 Utena 7,89 7,64 6,61 1,51 5,14 10,45 1976 0,191 19,1 Aunuvėnai 8,20 8,19 7,15 1,69 4,99 11,08 1822 0,206 20,6 Pažėrai 7,71 7,55 10,09 1,60 4,74 10,49 2008 0,208 20,8 Puvočiai 7,79 7,63 6,05 1,71 4,91 10,91 1973 0,220 22,0 Žuvintas 7,78 7,66 6,05 1,76 4,42 10,88 2002 0,226 22,6 Vežaičiai 7,89 7,74 6,41 1,85 4,25 11,01 1981 0,235 23,5 Buivydžiai 7,31 7,16 9,95 1,80 4,07 10,37 1611 0,247 24,7 Panevėžys 8,36 8,16 11,07 2,26 4,46 12,23 1981 0,271 27,1 Radviliškis 8,32 8,08 4,89 2,27 4,69 12,18 1974 0,272 27,2 Dusetos 7,29 7,05 5,39 2,05 3,93 11,18 1976 0,281 28,1 Vertininkai 7,29 7,08 5,01 2,10 4,14 11,17 1973 0,289 28,9 Bobėnai 7,22 6,825 4,73 2,24 3,95 11 1976 0,311 31,1 Gruntinio vandens slūgsojimo gylis intervale 2–5 m Papilė 8,15 8,13 8,69 0,33 7,41 8,75 1974 0,041 4,1 Pryšmančiai 8,42 8,4 8,11 0,50 7,37 9,35 1981 0,060 6,0 Laukuva 7,50 7,45 7,19 0,53 6,53 9,1 1969 0,071 7,1 Kyburiai 7,65 7,65 7,55 0,59 6,48 8,64 1974 0,077 7,7 Gribašė 7,48 7,44 6,83 0,65 6,12 8,68 1890 0,087 8,7 Semeliškės 8,23 8,10 7,71 0,73 6,93 9,7 1981 0,088 8,8 Dūkštas 7,90 7,74 7,39 0,72 6,6 9,29 1976 0,092 9,2 Kinderiai 7,51 7,49 8,47 0,75 6,17 8,75 1981 0,100 10,0 Margiai 6,98 6,91 7,85 0,81 5,17 8,38 1890 0,117 11,7 Politiškės 7,71 7,705 6,67 0,94 6,07 9,29 1912 0,122 12,2 Mikužiai 8,07 7,97 9,45 1,00 6,31 9,88 1931 0,124 12,4 Leckava 7,65 7,56 7,01 0,96 5,75 11,41 1974 0,126 12,6 Šelmenta 8,53 8,35 9,95 1,07 6,52 10,39 1995 0,126 12,6 Kintai 7,83 7,83 8,85 1,00 5,96 9,74 1994 0,128 12,8 Daubariai 7,55 7,45 9,33 1,26 5,23 18,04 1974 0,166 16,6 Biržai 7,84 7,77 9,46 1,32 5,58 10,06 1981 0,168 16,8 Aukštakalnis 7,13 7,07 5,83 1,24 4,67 9,24 1974 0,174 17,4 I­šdagai 8,38 8,25 6,91 1,48 5,39 20,21 1938 0,176 17,6 Dotnuva 8,45 8,31 6,85 1,52 5,87 10,97 1947 0,180 18,0 Kybartai 8,39 8,28 6,85 1,54 5,34 11,03 1997 0,183 18,3 Vilkaičiai 8,52 8,32 10,89 1,58 5,77 11,35 1965 0,185 18,5 Mickūnai 7,25 7,15 9,13 1,38 4,57 9,59 2000 0,190 19,0 Jusiai 6,79 6,69 8,75 1,34 4,29 8,92 1975 0,198 19,8 Raseiniai 8,14 7,93 10,41 1,63 5,05 11,23 1974 0,200 20,0 Aunuvėnai 8,20 8,19 7,15 1,69 4,99 11,08 1822 0,206 20,6 Pažėrai 7,71 7,55 10,09 1,60 4,74 10,49 2008 0,208 20,8 Tauragė 7,94 7,81 5,61 1,69 4,53 10,76 1995 0,213 21,3 Vilkmedžiai 7,56 7,54 5,69 1,71 4,12 11,02 1930 0,226 22,6 24 Postas Vidurkis Mediana Moda S T min T max N Cv Cv, % LI­E­TUVO­S GRUNTI­NI­O­ VANDE­NS PAVI­RŠI­AUS Žuvintas 7,78 7,66 6,05 1,76 4,42 10,88 2002 0,226 22,6 TE­RMI­NI­S laukas Panevėžys 8,36 8,16 11,07 2,26 4,46 12,23 1981 0,271 27,1 Dusetos 7,29 7,05 5,39 2,05 3,93 11,18 1976 0,281 28,1 Vertininkai 7,29 7,08 5,01 2,10 4,14 11,17 1973 0,289 28,9 Lyduvėnai 6,92 6,98 9,39 2,05 3,13 11,65 1974 0,296 29,6 Bobėnai 7,22 6,83 4,73 2,24 3,95 11 1976 0,311 31,1 Gruntinio vandens slūgsojimo gylis > 7 m Vaidotai 6,807111 6,81 6,91 0,08 6,64 7,06 1869 0,012 1,2 Šventas 6,598572 6,62 6,63 0,13 6,23 6,97 1849 0,020 2,0 Kurkliai 7,632141 7,65 7,69 0,24 7,08 8,06 1906 0,031 3,1 Alanta 7,432255 7,44 7,33 0,24 4,61 7,82 1907 0,032 3,2 Ukmergė 7,709434 7,71 7,59 0,26 7,15 8,17 1962 0,034 3,4 Rykantai 7,781838 7,79 7,91 0,27 7,18 8,28 2002 0,035 3,5 Varėna, MS 8,180344 8,185 8,61 0,29 7,57 8,67 1974 0,035 3,5 Švenčionys 7,963663 7,95 7,87 0,29 7,32 8,47 1974 0,036 3,6 Karajimiškis 6,573375 6,62 6,59 0,32 5,01 7,02 1979 0,049 4,9 Varėna 7,765659 7,77 8,33 0,39 6,96 8,79 1974 0,050 5,0 I­ciūnai 7,526731 7,47 7,19 0,44 6,7 8,29 1979 0,059 5,9 Marijonava 7,27753 7,32 7,09 0,50 3,87 8,28 1976 0,069 6,9 S – standartinis nuokrypis; N – imties narių skaičius; Cv – variacijos koeficientas

Gruntinio vandens terminio lauko kartografavimo metodika. Žemėlapiui sudaryti pa- naudota terminio lauko kartografavimo metodika, pasiūlyta N. M. Frolovo 1961 metais (Фролов, 1976). Ji remiasi tuo, kad požeminio vandens temperatūros pokyčiai (kaip ir oro temperatūros) priklauso ne tik nuo regioninio klimato zoniškumo, kurį apibūdina geografinė platuma ir kli- mato kontinentiškumas, bet ir nuo matavimo taško žiočių absoliučiojo aukščio. Tiriamojo ploto geografinės platumos skirtumai nėra dideli (ypač tai sakytina apie Lietuvos teritoriją), todėl, nagrinėjant lokalųjį temperatūros pasiskirstymą, žemės paviršiaus absoliutusis aukštis yra netgi svarbesnis veiksnys. Ši metodika, kuri naudojama temperatūrai tam tikrame gylyje skaičiuoti, pritaikyta gruntinio vandens paviršiaus temperatūrai nustatyti. Lietuvos teritorijos mastugruntinio vandens slūgsojimo gylio svyravimai, palyginti su absoliučiojo aukščio svyravimais, daugeliu atvejų yra gerokai mažesni – beveik visada gylis yra mažiau kaip 10 metrų, todėl geoterminis gradientas yra nereikšmingas. Temperatūrai visame tiriamajame plote apskaičiuoti pirmiausia nustatomi temperatūros pokyčiai regioniniu mastu neatsižvelgiant į absoliutųjį aukštį. Darant prielaidą, kad hipsogeoterminis gradien- tas sutampa su aeroterminiu ir daugumai regionų yra lygus 0,6 oC/100 m (paklaida – 0,1 oC), faktinė gruntinio vandens temperatūra perskaičiuojama į hipotetinę jūros lygyje, kuri interpoliacijos būdu nustatoma viso tiriamojo ploto (1 pav.). Toliau temperatūros izotermų ir izohipsių susikirtimo taškuose reikšmės yra perskaičiuojamos į reikšmes, atitinkančias taško absoliutųjį aukštį. Šios temperatūros naudojamos gruntinio vandens izotermoms sudaryti visame tiriamajame plote. Tačiau pasitelkus GI­S programinę įrangą, interpoliacinę temperatūrą galima apskaičiuoti naudojant ne izolinijų susikirtimo taškus, o rastrinį žemės paviršiaus reljefo modelį, sudarytą iš 100 m žingsnio gardelių, kiekvienai iš kurių nustatytas absoliutusis aukštis. Toliau, naudojant tarpinį – „Voronoi“ metodu generuotų vektorinių gardelių – sluoksnį, informacija perkeliama iš žemės paviršiaus reljefo reikšmių sluoksnio į hipotetinių temperatūrų sluoksnį. Pagal atitinkamą formulę (Фролов, 1976) kiekvienai gardelei apskaičiuojamos temperatūros reikšmės, atitinkančios taško absoliutųjį aukštį. Paskutinis žingsnis – izotermų sudarymas, kuriam pasirenkamas opti- malus – 0,5 oC intervalas.

25 LI­E­TUVO­S GRUNTI­NI­O­ VANDE­NS PAVI­RŠI­AUS TE­RMI­NI­S laukas

1 pav. Hipotetinė gruntinio vandens paviršiaus temperatūra jūros lygyje Gruntinio vandens paviršiaus temperatūros pasiskirstymo dėsningumai Lietuvos teri- torijoje. Nagrinėjamo laikotarpio vidutinė daugiametė temperatūra, kai slūgsojimo gylis iki 2 m, kinta nuo 6,93 oC (Birštonas) iki 9,56 oC (Nida). Analizė rodo, kad temperatūros išsisklaidymo

laipsnis daugiametės temperatūros atžvilgiu 39 proc. analizuotų postų yra vidutinis (Cv < 20 %) ir 61 proc. – didelis (Cv > 20 %) (1 lentelė). Slūgsant vandens paviršiui intervale 2–5 m temperatūros režimo savybės nedaug skiriasi nuo prieš tai pateiktų, nors „jaučiamas“ nedidelis poslinkis žemesnių temperatūrų link. Daugiametė temperatūra postuose kinta nuo 6,79 oC (Jusiai) iki 8,53 C (Šelmenta), o variacijos čia taip pat mažesnės: 70 proc. stebėjimų atvejų jos yra vidutinės arba mažos (Cv < 20 %) ir tik 30 proc. atvejų – didelės (Cv > 20 %). Stebėjimo taškams, esantiems giliau kaip 7 m, temperatūra svyruoja nuo 6,57 oC (Karajimiškis) iki 8,18 oC (Varėna), tai vėlgi rodo nedidelį vidutinės temperatūros pažemėjimą giliau slūgsančiame vandenyje. Variacijos koeficientai čia išimtinai maži – visuose postuose Cv < 10 %. Visi minėti duomenys akivaizdžiai rodo, kad, gruntiniam vandeniui slūgsant didesniame gy- lyje, sezoninių oro temperatūros svyravimų įtaka požeminio vandens temperatūros svyravimams yra mažesnė, nors vidutinis temperatūros pažemėjimas iki 10 m gylio nėra toks akivaizdus. Apžvelgiant gruntinio vandens paviršiaus vidutinės daugiametės temperatūros pasiskirstymą visame Lietuvos plote (2 pav.), nesunku pastebėti tam tikrą temperatūros trendą: temperatūra dėsningai didėja vakarų–pietvakarių kryptimi ir didžiausias reikšmes pasiekia Nidos ir Pagėgių postuose. Sugretinus gruntinio vandens paviršiaus temperatūros ir vidutinės metinės oro temperatūros klimato normos žemėlapius (2, 3 pav.), lengva pastebėti tą pačią temperatūros pokyčio tendenciją. Taigi vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių gruntinio vandens temperatūrą, yra aeroterminis laukas. Tiesa, gruntinio vandens temperatūros žemėlapyje 7,5 oC izotermą atitinka maždaug 6,0 oC izoterma vidutinės metinės oro temperatūros žemėlapyje. Tačiau turint omenyje, kad vidutinės metinės oro temperatūros matavimai atlikti 1961–1990 metais, reikia įvesti pataisą praėjusiam dešimtmečiui, kurio vidutinė oro temperatūra buvo 1,0–1,3 oC aukštesnė nei minėtuoju laikotarpiu (4 pav.). I­šryškėja akivaizdi gruntinio vandens ir oro vidutinės daugiametės temperatūros priklausomybė. Be to, konstatuojama, kad vidutinė gruntinio vandens temperatūra, kaip ir dirvožemio, yra šiek tiek aukštesnė už oro temperatūrą.

26 LI­E­TUVO­S GRUNTI­NI­O­ VANDE­NS PAVI­RŠI­AUS TE­RMI­NI­S laukas

2 pav. Gruntinio vandens paviršiaus daugiametė temperatūra (oC) Lietuvoje (2005–2010 m.)

Lokaliai gruntinio vandens terminio lauko variaciją, kaip jau minėta, lemia žemės paviršiaus absoliutusis aukštis matavimo taške, tai ir matoma žemėlapyje. Santykinai aukštesnė temperatūra būna pažemėjimuose – ypač upių slėniuose, žemesnė – Žemaičių aukštumos srityje. Žemesnę temperatūrą Rytų Lietuvoje taip pat lemia aukštesnis reljefas.

3 pav. Vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje. Klimato norma, 1961–1990 m. (Šaltinis: http://www.meteo.lt/klim_lt_klimatas.php).

27 LI­E­TUVO­S GRUNTI­NI­O­ Neigiamos temperatūros anomalijos būdingos miško vietovėms (ypač Birštono poste). Tai, VANDE­NS PAVI­RŠI­AUS matyt, susiję su mažesne insoliacija, kurią savo ruožtu lemia medžių lajos paunksmė ir vėliau TE­RMI­NI­S laukas tirpstanti sniego danga pavasarį. Pateiktame žemėlapyje (2 pav.) matomi bendriausi temperatūros pasiskirstymo gruntiniame vandenyje dėsningumai ir yra pirmas žingsnis, kuriuo siekiama užpildyti žinių apie paviršinių žemės sluoksnių terminį lauką spragas. Nors laikoma, kad sekliosios geotermijos vystymuisi gruntinis vanduo dėl palyginti nedidelio slūgsojimo gylio ir didelių temperatūros sezoninių svyravimų nėra parankus šilumai surinkti, o sekliosios geotermijos įrenginiai dažniausiai orientuojami į giliau slūgsančius spūdinius vandeninguosius horizontus, kur vandens temperatūra yra pastovi (7–9 oC) (Baronas, Čepulis, 2009), tikimės, kad ši informacija bus naudinga firmoms, besiverčiančioms geoterminio šildymo sistemų įrengimu, renkantis alternatyvius energijos šaltinius ir šildymo būdus.

4 pav. Metinė oro temperatūra Vilniuje 1778–2010 m. (Šaltinis: http://www.meteo.lt/klim_lt_klimatas.php).

Papildoma informacija:

1. Baronas G., Čepulis V. Seklioji geotermija – panaudojimo Lietuvoje ypatumai = Shallow Geothermy – Application Peculiarities in Lithuania // Geologijos akiračiai. – 2009. – Nr. 3–4. – P. 27–33: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 33. 2. Фролов Н. М. Гидрогеотермия. – Москва: Недра, 1976. – с. 95–100.

28 PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS CHE­MI­NĖ SUDĖTI­S I­R JO­S KAI­TA PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS CHE­MI­NĖ SUDĖTI­S I­R JO­S J. Arustienė, Lietuvos geologijos tarnyba KAI­TA

Pagrindinis požeminio vandens cheminės būklės monitoringo, vykdyto pagal 2005–2010 metų programą, tikslas buvo įvertinti taikomų aplinkosauginių priemonių taršai mažinti efektyvumą ir gauti duomenų, kurie padėtų priimti sprendimus, siekiant iki 2015 metų pasiekti gerą požeminio vandens telkinių būklę. Pagal cheminės sudėties formavimosi sąlygas ir antropogeninį poveikį Lietuvos sąlygomis išsiskiria gruntinis ir spūdiniai vandeningieji sluoksniai. Jų cheminei sudėčiai, kokybei ir kaitai vertinti taikomi skirtingi Lietuvos teritorijos rajonavimo principai. Gruntinio vandens cheminę būklę ir jos kaitą patogu vertinti I­I­ eilės upių baseinuose. Toliau tekste patogumo dėlei jie vadinami upių baseinais. O­ spūdiniai vandeningieji sluoksniai, svarbūs požeminio vandens gavybai, pagal balansines hidrodinamines sistemas buvo priskirti požeminio vandens baseinams. Jie yra pagrindiniai požeminio vandens išteklių „valdymo“ vienetai, kuriuose vertinama cheminė būklė ir jos kaita. Gruntinis vanduo, nors yra ne tik prastai apsaugotas nuo paviršinės taršos, bet ir jautrus klimato pokyčiams, vis dar yra naudojamas gerti kaimo vietovėse, o regioninėse mitybos srityse perteka į gilesnius sluoksnius. Gruntinis vanduo taip pat formuoja nuo kelių iki keliasdešimties procentų upių nuotėkio, atsižvelgiant į hidrologines ir hidrogeologines sąlygas. Gruntinio vandens cheminė sudėtis ir jo kokybė labiausiai priklauso nuo nuogulų, kuriose jis yra susikaupęs, lito- logijos, vandens slūgsojimo gylio ir antropogeninės apkrovos (žemėnaudos) intensyvumo. Kaip skiriasi gruntinio vandens sudėtis ir kokybė atskiruose upių baseinuose, apibendrinama remiantis 2005–2010 metų stebėjimų duomenimis (1 lentelė). Didžiausios bendrosios mineralizacijos reikšmės būdingos Šiaurės Lietuvos karstinio regiono upių baseinams (Nemunėlio, Lielupės, Mūšos) bei upių baseinams, kuriuose vyrauja molingos nuogulos (Nevėžio, Nemuno mažųjų intakų gruntiniam vandeniui). Pirmu atveju bendrąją mineralizaciją vandenyje didina sulfato jonai, patenkantys iš gipsingų nuogulų, antruoju – hidrokarbonatai ir kalcis, kurie patenka į iš molingų nuogulų dėl santykinai lėtos vandens filtracijos per jas. O­rganine medžiaga natūraliai praturtintas pelkių ir durpingų nuogulų gruntinis vanduo, todėl netiesioginių organinės medžiagos rodiklių – permanganato ir bichromato skaičiaus didžiausios reikšmės būdingos upių baseinų, kuriuose gausu pelkių ir užliejamų pievų, grunti- niam vandeniui. Tačiau apskritai, net ir išsklaidytos taršos sąlygomis, permanganato skaičiaus reikšmės yra nedidelės, nesiekia 5 mg/l O­2. E­sant didesnį organinės medžiagos, tiek natūralios, tiek susidariusios dėl netiesioginės taršos, kiekį rodo bichromato skaičiaus reikšmės – vyraujanti reikšmė gruntiniame vandenyje didesnė nei 10 mg/l O­2 būdinga beveik pusei upių baseinų. Didelis bichromato ir permanganato skaičių (PS) santykis (> 3) leidžia teigti, kad gruntiniame vandenyje vyrauja sunkiai oksiduojama organinė medžiaga ir yra pastovūs jos šaltiniai. Azoto junginių koncentraciją gruntiniame vandenyje lemia antropogeninės apkrovos in- tensyvumas. Natūraliomis sąlygomis nitratų koncentracija siekia iki kelių miligramų litre, o koncentracija, viršijanti kelias dešimtis mg/l, daugeliu atvejų yra neabejotinas taršos požymis. Labiausiai vidutinę nitratų koncentraciją kai kurių upių baseinų gruntiniame vandenyje didina į stebėjimų tinklą patekusios urbanizuotos teritorijos ir intensyviai naudojamos dirbamos žemės. Vertinant pagal turimus faktinius valstybinio monitoringo duomenis, didžiausia vidutinė nitratų koncentracija yra Mūšos, Žeimenos ir Merkio baseinuose (20–30 mg/l), kiek mažesnės (10–20 mg/l) Neries, Šventosios ir Ventos. O­ visai maža vidutinė nitratų koncentracija būdinga Dauguvos ir kiek netikėtai Nemuno mažųjų intakų, Jūros upės baseinų gruntiniam vandeniui (1A pav.). Aktyvios vandens apykaitos zonos spūdinių vandeningųjų sluoksnių cheminė sudėtis for- muojasi veikiama daugelio įvairių veiksnių ir procesų, tačiau pagrindiniai yra hidrodinaminiai, litologiniai ir geocheminiai veiksniai. Atmosferos kritulių ir paviršinio vandens prietaką į giles- nius sluoksnius reguliuoja mitybos zonos, dengiančių uolienų storis ir pralaidumas. Pagal šiuos požymius balansinėse hidrodinaminėse sistemose išsiskiriamos skirtingo „uždarumo zonos“ – nuo

29 PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS CHE­MI­NĖ

SUDĖTI­S I­R JO­S Sr 0,06 0,14 0,21 0,17 0,91 1,33 0,10 0,12 0,14 0,07 0,09 0,09 0,06 0,10 0,11 0,13 0,17 0,22 0,08 0,08 0,09 0,11 0,16 KAI­TA 0,19 4 0,03 0,13 0,14 0,03 0,03 0,03 0,04 0,28 0,40 0,03 0,03 0,04 0,03 0,13 0,04 0,04 0,06 0,06 0,02 0,03 0,04 0,04 0,11 0,15 NH 7,9 9,4 8,9 Mg 14,5 22,9 32,1 31,2 43,7 50,5 37,9 38,6 39,5 22,5 25,3 29,4 28,7 44,3 54,4 19,3 21,0 22,5 11,5 13,8 17,0 Ca 246 63,5 71,3 92,9 62,8 71,8 79,1 72,2 85,5 98,1 81,5 94,9 90,9 105, 129,8 318,5 130,2 138,1 146,6 118,7 144,3 102,3 107,5 105,8 K 2,07 3,16 4,07 2,61 3,25 3,90 1,78 2,22 2,59 1,31 3,07 2,30 1,67 2,21 2,75 1,70 3,81 6,22 1,86 2,42 2,97 3,22 4,64 6,40 Na 4,23 3,93 7,59 9,88 7,90 6,61 9,45 6,88 13,93 18,61 15,59 23,26 31,50 10,25 10,44 10,55 10,15 12,35 16,35 19,41 24,68 11,93 28,04 33,73 3 0,06 0,65 1,29 8,08 0,38 7,61 0,50 0,73 8,57 1,43 2,73 3,22 0,49 1,97 2,07 NO 10,82 18,68 27,89 30,60 45,69 11,82 14,50 26,83 20,10 3 284,7 315,4 418,8 309,6 364,0 396,0 498,7 500,8 503,2 180,0 235,0 276,5 301,8 339,9 388,6 326,8 446,4 540,0 347,6 359,0 377,4 308,5 339,2 360,3 HCO 4 SO 10,6 29,9 17,5 59,4 69,4 85,9 12,9 19,8 27,1 22,5 30,7 39,5 28,0 93,3 73,1 40,2 45,5 49,5 17,7 20,6 22,8 150,8 432,5 631,6 Cl 5,2 6,4 8,3 5,9 7,3 8,7 6,1 3,6 46,9 56,2 74,2 10,6 15,4 17,9 11,6 17,4 20,8 43,0 53,4 10,6 14,5 17,3 55,2 62,1 12 11 13 14 11 4,2 6,9 8,5 5,9 9,7 6,8 4,5 6,3 6,0 4,2 5,8 6,4 8,0 6,6 6,8 7,0 5,8 8,0 9,3 BS PS 2,24 3,26 3,95 2,48 2,90 3,12 1,95 2,20 2,39 1,85 2,55 2,62 1,75 2,71 3,44 2,88 2,88 3,27 1,99 2,32 2,50 2,08 2,68 3,21 16 1 0 2 0 5,0 5,6 7,3 9,6 3,9 4,4 4,6 5,4 7,3 6,5 9,7 6,7 6,9 7,2 5,5 6,5 6,9 BK 10,1 10,4 28,6 11,1

SL

1144 1461 471,1 465,8 562,5 820,2 751,7 796,0 834,4 303,9 349,5 372,4 438,1 520,8 585,0 430,6 742,0 961,7 546,6 563,0 583,0 421,4 556,0 576,8 Gruntinio vandens vyraujanti cheminė sudėtis II eilės upių baseinuose Reikšmė vid vid vid vid vid vid vid vid 25% 75% 25% 75% 25% 75% 25% 75% 25% 75% 25% 75% 25% 75% 25% 75% 1 lentelė. Upės baseino pavadinimas Dauguvos intakai Lielupės intakai, Nemunėlis Mūša Minija Šventoji Nevėžis Dubysa Jūra

30 PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS CHE­MI­NĖ

Sr SUDĖTI­S I­R JO­S 0,05 0,06 0,08 0,09 0,31 0,43 0,04 0,07 0,09 0,06 0,20 0,07 0,09 0,17 0,23 0,09 0,12 0,13 0,09 0,17 0,23 0,08 0,13 0,16 KAI­TA 4 0,03 0,06 0,08 0,03 0,27 0,38 0,03 0,16 0,30 0,04 0,24 0,29 0,06 1,52 0,51 0,08 1,43 2,58 0,16 0,94 1,36 0,03 0,03 0,03 NH 6,7 8,8 Mg 14,8 20,0 25,9 18,4 26,4 31,3 10,5 11,4 12,2 18,1 20,1 20,4 13,2 20,3 23,8 11,5 17,8 16,0 19,9 23,3 26,1 37,8 Ca 65,8 76,2 90,9 59,2 65,8 72,8 72,5 80,6 89,2 82,8 45,6 56,8 68,4 48,3 79,4 91,6 92,1 101,3 106,8 124,3 106,9 119,4 101,6 104,8 K 0,98 3,70 5,09 2,01 3,95 4,21 1,30 3,06 3,09 1,58 1,98 2,27 2,24 6,05 1,20 9,37 8,33 1,79 5,32 2,47 13,07 17,79 10,75 14,97 Na 3,55 6,17 7,08 4,45 9,47 7,70 5,83 10,18 13,69 13,98 21,70 12,52 18,08 13,14 27,66 39,96 13,15 23,02 29,89 10,60 16,33 19,85 12,06 12,33 3 0,28 0,54 6,11 7,80 0,50 2,80 0,45 1,75 1,08 0,35 0,92 0,72 1,84 6,52 9,31 3,56 NO 29,52 44,15 17,50 33,76 17,85 27,27 16,27 19,34 3 229,8 282,2 342,6 325,3 387,5 459,2 192,8 209,2 231,4 242,6 280,4 302,7 282,9 372,2 453,8 143,8 221,9 310,0 144,3 270,7 353,9 304,9 346,1 466,9 HCO 4 SO 13,6 21,2 26,6 27,0 43,8 66,5 18,1 23,1 31,0 16,1 31,0 38,5 21,0 62,9 53,4 12,0 15,7 17,7 32,3 43,5 49,2 21,1 36,3 42,5 Cl 4,7 5,2 8,7 8,1 11,5 15,5 13,2 27,7 31,8 16,6 27,1 19,3 31,9 35,9 52,6 17,8 34,2 36,5 19,9 24,9 27,8 10,2 21,3 31,9 11 16 13 11 15 14 24 15 21 1 0 1 0 2 0 7,9 5,8 8,5 6,1 4,2 8,4 6,8 6,3 5,5 3,2 5,5 6,4 BS PS 2,82 3,98 5,19 2,07 3,03 3,67 1,65 4,43 3,19 1,89 3,44 3,03 1,51 6,33 5,09 2,16 3,53 3,20 1,54 4,65 6,25 1,26 1,78 2,33 4,8 5,5 6,7 6,9 7,5 8,9 3,7 4,3 4,8 5,5 5,8 6,2 5,3 7,1 8,5 3,1 3,8 4,9 3,2 5,4 6,8 6,5 6,9 9,0 BK

SL

385,4 448,9 553,0 557,5 607,5 711,6 333,8 364,6 407,4 415,8 460,7 577,7 437,2 684,4 934,4 234,4 380,5 479,0 280,7 469,0 581,0 497,4 553,8 699,2 Reikšmė vid vid vid vid vid vid vid vid 25% 75% 25% 75% 25% 75% 25% 75% 25% 75% 25% 75% 25% 75% 25% 75% Upės baseino pavadinimas Žeimena Šešupė Merkys Neris Nemuno mažieji intakai Kuršių marios Baltijos jūros mažieji intakai intakai Ventos

31 PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS CHE­MI­NĖ SUDĖTI­S I­R JO­S KAI­TA Sr 0,9 0,6 1,1 1,2 0,05 0,23 0,26 1,06 2,36 3,44 0,27 0,46 1,38 0,14 0,45 0,59 0,11 0,17 0,59 4 0,08 2,04 0,44 0,00 0,17 0,50 0,00 0,12 0,15 0,22 0,55 0,52 0,04 0,28 0,45 0,01 0,61 0,45 0,56 0,69 0,81 0,04 0,57 0,65 0,09 0,37 0,63 NH 8,3 21,7 27,5 33,0 19,3 34,4 49,6 43,0 41,9 46,8 20,3 25,7 31,6 18,6 26,3 33,0 11,4 14,7 19,3 29,3 31,3 33,2 16,3 20,8 23,4 15,0 16,9 Mg 4,5 59,0 71,0 86,0 34,5 90,7 93,0 69,8 77,0 85,2 40,6 58,6 76,3 37,9 48,0 58,9 64,4 75,6 86,8 69,3 86,2 28,1 57,6 83,6 160,5 156,2 101,2 Ca K 1,9 3,5 4,5 1,0 2,1 3,2 4,0 5,7 6,8 4,1 6,8 9,8 2,1 7,2 4,4 7,3 8,4 1,5 2,8 3,4 1,9 4,4 6,5 11,8 10,2 12,1 15,9 6,5 6,5 Na 12,0 22,3 28,4 26,6 26,5 31,9 26,7 38,9 48,9 12,8 37,0 60,0 42,2 76,4 18,7 18,9 46,8 75,9 126,2 148,4 187,4 104,3 107,7 139,3 170,9 2 3 0,18 0,81 1,38 0,00 0,78 1,20 0,00 0,85 1,41 0,28 0,76 1,16 0,34 0,56 0,82 0,03 0,18 0,28 0,15 0,35 0,56 0,18 3,41 1,41 0,12 6,34 11,32 NO 3 309 355 399 256 280 3 0 5 351 368 378 3 00 365 413 289 321 392 359 397 444 432 441 450 290 347 420 25 0 334 447 HCO permanganato skaičius, mg/l O 4 8,6 1,0 6,8 1,7 3,9 6,1 6,7 5,3 28,3 42,8 36,2 90,3 35,7 77,9 19,8 58,6 91,1 12,9 18,7 29,6 16,3 28,7 SO 173,7 133,3 305,5 349,8 140,3 ; PS – 5,4 4,8 8,4 8,5 7,0 5,2 5,6 9,8 Cl 16,3 23,8 19,6 28,6 29,3 10,0 13,4 14,9 13,2 19,3 27,0 15,4 12,9 103,4 180,2 237,5 149,0 182,8 216,7 2,3 3,1 3,3 3,1 5,2 9,4 2,9 3,3 3,6 2,1 3,3 4,4 1,2 2,5 3,1 1,7 2,9 3,8 2,3 2,6 2,9 2,1 3,1 4,0 1,8 2,6 3,6 PS 5,1 5,8 6,7 1,8 4,6 8,6 8,5 5,9 6,1 6,8 3,8 5,1 6,3 2,8 3,6 4,3 5,8 6,4 6,9 4,8 6,0 7,3 2,2 4,1 5,4 11,5 11,7 BK bendrasis kietumas, mg-ekv/l SL 454,0 523,7 608,7 638,9 771,2 966,8 735,4 938,5 978,2 549,8 610,0 681,7 515,5 524,8 615,2 544,5 564,6 628,4 832,2 953,1 942,2 420,0 510,0 613,3 381,7 490,2 637,2 BK – Spūdinio vandens cheminė sudėtis požeminio baseinuose PVB – sausa liekana, mg/l; Viršutinio– vidurinio devono Kėdainių Biržų–Pasvalio Viršutinio Stipinų devono Permo– viršutinio devono Viršutinės– apatinės kreidos Suvalkijos Pietryčių Lietuvos kvartero Vakarų žemaičių kvartero 2 lentelė. SL

32 pusiau atvirų iki santykinai uždarų. Sistemų uždarumas riboja ūkinės veiklos įtaką požeminio vandens PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS CHE­MI­NĖ kokybei, lemia oksidacines ir redukcines jo sąlygas, biocheminius procesus. Požeminio vandens prie- SUDĖTI­S I­R JO­S taka aktyviose tektoninėse zonose iš gilesnių sluoksnių formuoja hidrochemines anomalijas, o kai KAI­TA kur veikia ir bendrą foną (2 lentelė, 1B pav.). Bendrosios mineralizacijos reikšmės visuose išskirtuose požeminio vandens baseinuose (PVB) yra labai panašios – vidutinės reikšmės 0,5–0,7 g/l (2 lentelė), išskyrus požeminius vandens baseinus, kurie buvo išskirti hidrocheminių anomalijų zonose – Joniškio, Kėdainių ir Suvalkijos požeminio vandens baseinai. Viršutinio–vidurinio devono ir permo–viršutinio devono sistemose matomas laipsniškas cheminės sudėties pasikeitimas vandeningiems sluoksniams panyrant gilyn – vakarų kryptimi. Sluoksniams gelmėjant, požeminiame vandenyje padidėja sulfatų ir chloridų koncentracija. Didžiausia sulfatų koncentracija nustatyta gipsingų nuogulų paplitimo zonose – viršutinio devono Stipinų, Joniškio, Biržų–Pasvalio ir Kėdainių PVB, o chloridų – prie- takos iš gilesnių sluoksnių zonose (Kėdainių ir Suvalkijos PVB). Šiose zonose natrio jonas dažnai pakeičia kalcį ir formuoja požeminio vandens tipą. Nitratų koncentracija visuose spūdiniuose vandeninguosiuose sluoksniuose yra nedidelė, vidutinė jų reikšmė kinta intervalu 0,2–0,7 mg/l. Tačiau tose zonose, kur kvartero tarpmoreniniai sluoksniai yra atviresni (Suvalkijos, Vilniaus PVB), ypač dėl urbanizuotų teritorijų įtakos, nitratų koncentracija vandenyje padidėja iki 20–40 mg/l. Vidutinė foninė amonio koncentracija net šešių iš dešimties vertintų požeminio vandens baseinų vandenyje yra didesnė nei geriamojo vandens nustatyta 0,5 mg/l ribinė vertė. Tai ryškiausia gamtinėmis sąlygomis besiformuojančio vandens komponentų koncentracijos ir leidžiamos nustatytos geriamojo vandens koncentracijos neatitiktis. Vertinant požeminio vandens kokybę paprastai remiamasi geriamajam vandeniui nustatytomis specifikuotomis rodiklių vertėmis (toliau DLK), tačiau siekiant informatyviau pavaizduoti situaciją buvo išskirtos trys požeminio vandens kokybės klasės – labai gera, gera ir prasta (3 lentelė). I­šskiriant kokybės klases buvo atsižvelgta į atskirų vandeningųjų sluoksnių tipų hidrocheminį foną. Verti- nant vandens kokybę lemiamą reikšmę turėjo toksinių rodiklių (NO­3 ir F) reikšmės, o pateiktuose žemėlapiuose išsiskiria ir indikatorinių rodiklių, kurie prastina vandens kokybę, grupės (2 pav.).

3 lentelė. Požeminio vandens kokybės vertinimo kriterijai

Vandens NH Cl SO Na NO F PS, mg/l O 4 4 3 kokybė 2 mg/l

Labai gera < 5 < 0,5 < 70 < 70 < 70 < 20 (grunt.), < 5 (spūd.) < 1,5 Gera 5–7,5 0,5–2,0 70–250 70–250 70–200 20–50 Prasta > 7,5 > 2,0 > 250 > 250 > 200 > 50 > 1,5 Apibendrinus duomenis ir įvertinus požeminio vandens kokybę pagal pasirinktus kriterijus, galima teigti, kad Lietuvoje vyrauja labai geros ir geros kokybės vanduo – jis būdingas 84 proc. stebimųjų gręžinių (185 gręžiniams iš 219 vertintų). Įdomu, kad gero vandens proporcija išlieka panaši palyginus gruntinį (81 proc.) ir spūdinius (86 proc.) vandeninguosius sluoksnius. Gruntinio vandens kokybę prastina natūralūs organiniai junginiai pelkinėse ir jūrinėse nuogulose (Rūkaliai, Margiai, Kintai, Juodkrantė), sulfatai – gipsingų nuogulų paplitimo zonose (Karajimiškis, I­ciūnai), chloridai – mineralizuoto vandens iškrovos zonose (Balsiai, Druskininkai). Tačiau urbanizuo- tose teritorijose ir dirbamose žemėse šių junginių reikšmės, viršijančios DLK, yra suformuotos antropogeninės taršos (Senoji Varėna, Rokai, Zelvė) taip pat kaip ir nitratų koncentracija (Valki- ninkai, Švenčionys, Naradava, Senoji Varėna). Chlororganinių, fosforo organinių ir triazininių pesticidų tyrimai požeminiame vandenyje buvo atlikti tik vieną kartą – 2007 metais. Mėginiai imti iš 11 gręžinių, įrengtų dirbamoje žemėje ir soduose. Gauti pesticidų tyrimų rezultatai parodė, kad išsklaidytos taršos sąlygomis pesticidų gruntiniame vandenyje beveik nėra. Dešimties mėginių visų tirtų pesticidų koncentracija buvo mažesnė už jų aptikimo ribą. Vieninteliame gręžinyje, įrengtame Naradavos soduose (Pasvalio raj.), rasta 3,4 mkg/l antrazino (DLK 2 mkg/l). 33 PO­ŽE­MI­NI­O­ Gamtinės priežastys lemia didelę sulfatų ir chloridų koncentraciją pavienių stebimųjų gręžinių VANDE­NS CHE­MI­NĖ spūdiniame vandenyje, tačiau vandenvietės, intensyviai eksploatuojančios tokį vandenį, kartais SUDĖTI­S I­R JO­S gali pabloginti jo kokybę. Šiaurės vakarinėje Lietuvoje aiškiai išsiskiria gamtinė fluoridinio vandens KAI­TA zona. Nitratų koncentracija niekur neviršija DLK, tačiau kai kuriuose atviresniuose kvartero spūdiniuose sluoksniuose (Lentvaris, Vertimai) yra didesnė už 25 mg/l.

1 pav. Požeminio vandens sudėtis pagal valstybinio monitoringo 2005–2010 metų duomenis: A – gruntinio vandens I­I­ eilės upių baseinuose; B – spūdinio vandens požeminio vandens baseinuose

34 PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS CHE­MI­NĖ SUDĖTI­S I­R JO­S KAI­TA

2 pav. Požeminio vandens kokybė: A – gruntinio vandens; B – spūdinio vandens (2005–2010 m.)

35 PO­ŽE­MI­NI­O­ Sunkiųjų metalų – arseno, chromo, kadmio, švino, vario, nikelio ir cinko tyrimai buvo atlikti VANDE­NS CHE­MI­NĖ 2006 ir 2010 metais. Šių metalų koncentracija požeminiame vandenyje yra labai nedidelė, dažnai SUDĖTI­S I­R JO­S mažesnė už laboratorijoje naudojamų metodų nustatymo ribą (4 lentelė) ir tik pavieniais atve- KAI­TA jais arseno koncentracija viršijo DLK geriamam vandeniui Karajimiškio, I­ciūnų, Kazlų Rūdos ir Žuvinto postų gręžiniuose. Pagal gautus laboratorinių tyrimų duomenis galima vertinti požeminio vandens kokybę, tačiau bendriesiems sunkiųjų metalų pasiskirstymo dėsningumams išaiškinti tokio tikslumo nepakanka. I­š tirtų metalų išsiskiria stroncis, jis į požeminį vandenį daugiausiai patenka iš karbonatinių nuogulų, o savo elgsena yra artimas kalcio jonui. Stroncio koncentracija požeminiame vandenyje kinta nuo keliasdešimties mikrogramų litre gruntiniame vandenyje iki 2–6 mg/l litre karstiniame rajone (Karajimiškis, I­ciūnai) ir vakarinėje Lietuvoje permo–viršutinio devono, juros ir kreidos vandeninguose sluoksniuose (Užventis, Šventoji, Gargždai, Varniai) (7 priedas).

4 lentelė. Sunkiųjų metalų reikšmės požeminiame vandenyje

As Cr Cd Cu Ni Pb Zn µg/l Nustatymo riba 1 1 0,3 1 1 1 10 DLK 10 50 5 2000 20 25 100* I­štirta mėginių 139 139 139 139 111 139 139 Viršija nustatymo ribą 45 23 1 28 18 8 52 Viršija DLK 5 0 0 0 0 0 5 Maksimali reikšmė 26 10 1 25 18 6 590

Analizuojant požeminio vandens monitoringo duomenis, svarbi dedamoji yra ilgalaikės cheminės sudėties kaitos vertinimas. Tokiam vertinimui buvo panaudoti 1999–2010 metais stebėtų valstybinio monitoringo tinklo gręžinių duomenys. Teršiamųjų medžiagų ilgalaikės kaitos gruntiniame vandenyje tendencijoms išryškinti ste- bimieji gręžiniai buvo sugrupuoti pagal antropogeninės aplinkos intensyvumą ir jos poveikį gruntinio vandens kokybei. I­šskirtos keturios grupės – foninės gamtinės aplinkos, išsklaidytos taršos, žemės ūkio taršos ir urbanizuotų teritorijų (3 pav.). Analizuojant nitratų, amonio ir chloridų koncentracijos kaitą skirtingomis sąlygomis besiformuojančiame vandenyje matoma, kad jų pasiskirstymas laiko atžvilgiu išlieka gana stabilus. Dėl žemės ūkio įtakos besiformuojančiame vandenyje nustatyta nedidelė nitratų ir chloridų koncentracijos mažėjimo tendencija. Urbanizuotų teritorijų gręžinių vandenyje nustatyta chloridų didėjimo tendenciją – tai dažniausiai yra kelių ir teritorijų barstymo druska žiemos periodu rezultatas. Duomenys spūdinio vandens kaitos analizei buvo grupuoti požeminio vandens baseinų principu. Kaip matoma iš pateiktų grafikų (4 pav.) spūdinio vandens joninės sudėties ir mineral- izacijos (sausos liekanos) požeminio vandens baseinuose kaitai būdingas cikliškumas, nėra aiškių augimo ar mažėjimo tendencijų. I­š principo atskirų metų reikšmių padėtis (didesnė ar žemesnė už vidutinę daugiametę) priklauso nuo pasirinkto intervalo. Be abejo, kuo stebėjimų eilė ilgesnė, tuo geriau galima vertinti realią situaciją. Reikėtų atkreipti dėmesį į amonio jonų koncentracijos kaitą – daugumos požeminio vandens baseinų vandenyje nustatyta jų mažėjimo tendencija. Kol kas prognozuoti, ar tokia tendencija išliks ir kas jas lemia, sudėtinga. Akivaizdžių sulfatų ir chloridų koncentracijos didėjimo tendencijų taip pat kol kas nematoma. Kadangi informacijos apie ilgalaikę šių komponentų elgseną anomaliose zonose dar trūksta, jose turėtų būti sutelkti stebėjimai artimiausioje ateityje. Apibendrinant galima teikti, kad požeminio vandens cheminė būklė regioniniu mastu yra gera ir per 2005–2010 metus nepablogėjo.

36 PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS CHE­MI­NĖ SUDĖTI­S I­R JO­S KAI­TA

3 pav. Ilgalaikė (1999–2010 m.) teršiamųjų medžiagų koncentracijos kaita skirtingos antropogenizacijos gruntiniame vandenyje

37 PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS CHE­MI­NĖ SUDĖTI­S I­R JO­S KAI­TA

A. Viršutinio–vidurinio devono požeminio vandens baseinai

B. Viršutinio devono Stipinų požeminio vandens baseinai

38 PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS CHE­MI­NĖ SUDĖTI­S I­R JO­S KAI­TA

C. Permo–vidurinio devono požeminio vandens baseinai

D. Viršutinės–apatinės kreidos požeminio vandens baseinai

39 PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS CHE­MI­NĖ SUDĖTI­S I­R JO­S KAI­TA

E. Kvartero požeminio vandens baseinai

4 pav. Ilgalaikė (1998–2010 m.) požeminio vandens sudėties kaita požeminio vandens baseinuose

40 VANDE­NS GAVY­BA, I­ŠTE­KLI­AI­ I­R APSAUGA VANDE­NS GAVY­BA, I­ŠTE­KLI­AI­ I­R A. Šimkovič, D. Radzevičienė, Lietuvos geologijos tarnyba APSAUGA

Vandens gavyba Projektas „Požeminio vandens telkinių DB formavimas“ pradėtas įgyvendinti dar 2001 metais, tačiau duomenys apie požeminio vandens gavybą Žemės gelmių registro informacinės sistemos Požeminio vandens išteklių dalyje turimi nuo 1950 metų (1 pav.). Analizuojant ilgalaikius vandens gavybos registravimo duomenis matoma, kad laipsniškai didėjęs vandens suvartojimas (1989 metais vos ne iki 1 mln. m³ per parą) nuo nepriklausomybės pradžios pradėjo mažėti, keletą metų buvo gana stabilus, o nuo 2004 metų, nors ir nedaug, pradėjo vėl didėti. Nuo to laiko mažiausiai vandens suvartota 2004 metais – 332 tūkst. m³ per parą. Pastaruoju metu (2010 metais), palyginti su 2004 metų minimumu, vandens suvartojimas yra padidėjęs 15 proc., o palyginti su 2009 metais, sumažėjęs apie 2 procentus. Palyginti su vidutine 2005–2010 metų gavyba, vandens gavyba sumažėjusi apie 1 proc. (1 pav., 4 priedas).

1 pav. Požeminio gėlo vandens gavyba ir duomenų pateikimas Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, 2010 metais iš vandenviečių buvo išgauta 381,9 tūkst. m³ per parą požeminio gėlo vandens. Gavybos duomenų srautas kasmet vis didėja. Gėlo vandens gavybos rezultatai gauti iš 242 organizacijų, eksploatuojančių 1334 vandenvietes – palyginti su 2009 metais, vandenviečių, iš kurių deklaruojami gavybos duomenis, padaugėjo apie 3 procentus (1 pav.). Požeminio vandens gavyba didžiuosiuose šalies miestuose ir kurortuose vidutinio 2005–2010 metų debito atžvilgiu keitėsi įvairiai. Kaip matyti iš 1 lentelės, Kauno, Alytaus, Marijampolės, Neringos miestų vandenvietėse debito kitimas buvo vos pastebimas, tačiau Birštone ir Druski- ninkuose gavyba padidėjo atitinkamai nuo 35 proc. iki 40 procentų. Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio ir Visagino miestuose vandens gavyba mažėjo nuo 5 proc. iki 18 procentų. Lyginant 2010 metais gauto vandens kiekį su praėjusių metų, matyti, kad gavyba padidėjo Vilniaus, Kauno, Alytaus, Palangos, Birštono ir Druskininkų miestų vandenvietėse. Pagal didžiausią šalies kurortuose gauto požeminio vandens kiekį galima išskirti Palangos kurortą, kur intensyviausiai dirbo Palangos I­I­I­ (pietinė) ir I­I­ (šiaurinė) vandenvietės. 2010 metais jose gauta atitinkamai 1157 m3/d ir 2157 m3/d vandens, tai sudaro 82 proc. Palangoje išgaunamo požeminio vandens kiekio.

41 VANDE­NS GAVY­BA, 1 lentelė. Požeminio vandens gavyba šalies miestuose bei kurortuose ir debitų kitimo tendencijos I­ŠTE­KLI­AI­ I­R APSAUGA Gauto požeminio vandens kiekis, tūkst. m³/d Debito kitimas 2010 Miesto Vidutinis metais, palyginti su pavadinimas 2005–2010 2005 2006 2007 2008 2009 2010 vidutiniu 2005–2010 metų metų, % Vilnius 91,1 106,2 106,9 107,5 78,2 73,3 74,6 -18,1 Kaunas 63,1 62,9 65,9 63,5 63,2 60,5 62,8 -0,4 Klaipėda 27,7 33,9 11,5 30,2 31,6 30,1 29,1 5 Šiauliai 14,7 14,8 15,6 15,4 14,7 13,9 13,9 -5,5 Panevėžys 17,8 18,9 15,9 18,6 19,4 16,9 16,9 -4,8 Alytus 8,9 9,3 9,0 8,1 10,1 8,2 8,7 -2 Marijampolė 8,3 8,0 8,0 8,0 9,2 8,6 8,1 -2,5 Visaginas 7,5 8,7 7,9 7,3 8,2 7,1 6,1 -18,1 Palanga 4,2 5,1 4,0 4,2 4,0 3,7 4,0 -4,2 Neringa 0,7 0,6 0,7 0,6 0,8 0,7 0,7 1,7 Birštonas 0,7 0,7 0,7 0,6 0,7 0,6 0,9 35,1 Druskininkai 2,7 0,4 0,3 3,9 4,3 3,6 3,8 40,4

Iš viso: 247,4 269,5 246,4 267,9 244,3 227,0 229,8

Lietuvos kurortuose (Druskininkuose, Birštone, Neringoje ir Palangoje) vandenviečių debitas priklausė nuo sezoninio gėlo vandens poreikio ir per metus labai kito (2 pav.). Sezoniniai požeminio vandens debito svyravimai būdingi Palangos ir Neringos miestams. Vandens poreikis padidėdavo birželio–rugpjūčio mėnesiais. Palangos mieste maksimali gavyba (267,9 tūkst. m³ per mėnesį arba 8643 m³ per parą) buvo 2010 metų liepą, Neringos mieste (46,2 tūkst. m3 per mėnesį arba 1491 m³ per parą) – 2009 metų rugpjūtį. Druskininkų ir Birštono kurortuose sezoninių gavybos svyravimų nenustatyta.

2 pav. Sezoninė požeminio vandens gavybos kaita šalies kurortuose 2005–2010 metais

Visiškai apdoroti ir susisteminti 2009–2010 metų požeminio vandens gavybos duomenys pagal administracinius vienetus ir gavybos duomenų analizė pateikta 4 priede. Lyginant 2010 metais gauto vandens kiekį su praėjusių metų, matyti, kad gavyba padidėjo 28 savivaldybių vandenvietėse: nuo

42 0,3 proc. Vilniaus rajone iki 181 proc. Pagėgiuose, kur tokį ženklų gavybos rodiklių padidėjimą VANDE­NS GAVY­BA, lėmė naujų vandenviečių registravimas Žemės gelmių registre. Požeminio vandens gavyba sumažėjo I­ŠTE­KLI­AI­ I­R 31 savivaldybės vandenvietėse: nuo 0,1 proc. Šiaulių mieste iki 68 proc. Trakų rajono vandenvietėse APSAUGA (4 priedas). Panaši situacija ir lyginant 2009–2010 metų požeminio vandens gavybos rodiklių vidurkius su 2005–2010 metų: 26 savivaldybėse vandens gavyba didėjo, o 33 savivaldybėse – mažėjo. Kadangi požeminio vandens gavimo kiekis vandenvietėse labai skiriasi, 3 paveiksle vaizduoja- mas vandenviečių skaičiaus pasiskirstymas pagal gaunamo vandens kiekį. Kaip matyti, dauguma vandenviečių yra mažos, vandens gavyba jose nuo 10 iki 100 m³ per parą.

3 pav. Vandenviečių pasiskirstymas pagal gaunamo vandens kiekį 2005–2010 metais

Vandens ištekliai ir apsauga Vandenviečių naudotojai privalo vykdyti ne tik išsiurbiamo vandens kiekio apskaitą, bet ir, va- dovaujantis Lietuvos aplinkos normatyviniu dokumentu LAND 4–99 „Gręžinių vandeniui tiekti ir vandens šiluminei energijai vartoti projektavimo, konservavimo bei likvidavimo tvarka“ (Valstybės žinios. 1999, Nr. 112-3263; 2008, Nr. 144-5800; 2009, Nr. 145-6457; 2011, Nr. 11-481), privalo aprobuoti vandens išteklius bei nustatyti vandenvietės sanitarinę apsaugos zoną (SAZ), t. y. parengti SAZ nustatymo projektą, nes jas leidžiama naudoti „tik nustatyta tvarka aprobavus išteklius ir nustatyta tvarka įsteigus ir įregistravus sanitarinę apsaugos zoną“ (LAND 4–99 321 punktas). Požeminio vandens išteklių apsaugą nuo išsekimo ir taršos reglamentuojantys teisės aktai yra šie: • „I­štirtų požeminio vandens (išskyrus pramoninį) išteklių aprobavimo tvarka“ (Valstybės žinios. 2005, Nr. 106-3934), patvirtinta Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 1-101 ir „Požeminio vandens (išskyrus pramoninį) išteklių klasifikacija“ (Valstybės žinios. 2008, Nr. 50-1875), patvirtinta LGT direktoriaus 2008 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 1-75; • Lietuvos higienos norma HN 44:2006 „Vandenviečių SAZ nustatymas ir priežiūra“ (Valstybės žinios. 2006, Nr. 81-3217), patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-613; • Lietuvos higienos norma HN 23:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (Valstybės žinios. 2003, Nr. 79-3606; 2007, Nr. 127-5194), patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455.

2005 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus požeminio vandens išteklių aprobavimo tvarkai pradėjo sparčiai daugėti vandenviečių, kuriuose buvo aprobuojami ištekliai. 2006 metais aprobuoti tik 6 vandenviečių vandens ištekliai, o 2010 metais įvertinti jau 160 vandenviečių ištekliai. 2005–2010 metais aprobuoti 482 vandenviečių vandens ištekliai, tai 83 proc. visų aprobuotų vandenviečių. I­š 1680 Žemės gelmių registre registruotų vandenviečių įvertinti ir aprobuoti 575 vandenviečių ištekliai.

43 VANDE­NS GAVY­BA, Nors vandenviečių, kurių ištekliai ištirti, kasmet vis daugėjo, aprobuotų išteklių kiekis I­ŠTE­KLI­AI­ I­R jose mažėjo. 2008 metais aprobuotų išteklių kiekis buvo ~145 tūkst. m³ per parą, 2009 metais APSAUGA ~38 tūkst. m³ per parą, o 2010 metais aprobuota tik ~27 tūkst. m³ per parą. Priežastis ta, kad, plėtojant vandentvarką, yra planuojama naudoti daugiau smulkesnių vandenviečių, vandenį tiekiančių nedidelėms gyvenvietėms. 2005–2010 metais įvertintų A ir B kategorijomis vandenviečių eksploataciniai ištekliai ~220 tūkst. m³ vandens per parą. Lietuvos žemės gelmės yra sukaupusios dideles požeminio vandens atsargas. Lietuva – viena iš nedaugelio E­uropos šalių, kur centralizuotai vandentiekai naudojamas tik požeminis vanduo, kurio sunaudojama tik dalis (4 pav.). Net 1989 metais, kai požeminio vandens suvartojimas buvo pasiekęs aukščiausią lygį (vos ne iki 1 mln. m³ per parą), požeminio vandens buvo naudojama tik 50–75 proc. aprobuotų išteklių. Mažėjant vandens suvartojimui, jau 2001 metais buvo eksploa- tuojama tik 20–30 proc., o 2010 m. – 14–20 proc. aprobuotų išteklių.

4 pav. Požeminio van-dens suvartojimas ir aprobuoti ištekliai

Kiekviena vandenvietė turi turėti nustatytą SAZ, kurios paskirtis – saugoti požeminio vandens šaltinius nuo taršos, užtikrinti požeminio vandens saugą ir kokybę. Ūkinės veiklos reguliavimą vandenviečių griežto režimo apsaugos, mikrobinės ir cheminės taršos apribojimo juostose nustato Lietuvos higienos norma HN 44:2006. Žemės gelmių registro duomenimis, SAZ nustatytos 776 vandenviečių (5 pav.), iš jų 159 vandenviečių 2010 metais, o net 586 vandenviečių SAZ įvertintos 2005–2010 metais. Tačiau dar yra daugiau nei pusė vandenviečių (882), kurios naudoja požeminius išteklius, neužtikrinus jų apsaugos nuo taršos. Lietuvoje ypač aktualus yra vandenviečių SAZ specialiųjų planų rengimas, steigimas ir regist- ravimas Žemės gelmių registre (ŽGR). Higienos norma HN 44:2006 reglamentuoja, kad „vadovauda- masi SAZ projektu, savivaldybė, kurios teritorijoje yra vandenvietė, organizuoja vandenvietės SAZ steigimą ir apsaugą“ (33 punktas), o „parengtas, suderintas ir patvirtintas vandenvietės SAZ specialusis planas registruojamas savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre ir Žemės gelmių registre“ (35 punktas). ŽGR duomenimis, įsteigti tik 24 vandenviečių SAZ specialieji planai, iš jų 7 vandenviečių – 2010 metais (2 lentelė).

44 VANDE­NS GAVY­BA, I­ŠTE­KLI­AI­ I­R APSAUGA

5 pav. Vandenviečių SAZ nustatymas ir steigimas vandenvietėse

2 lentelė. Įsteigti ir ŽGR registruoti Lietuvos vandenviečių SAZ specialieji planai (SP)

Vandenvietės SAZ SP Vandenvietės pavadinimas Vandenvietės adresas

rūšis registravimo Eil. Nr.

Požeminio ŽGR data vandens išteklių 1 Šiaulių I­ (Lepšių) Šiaulių m. sav., Šiaulių m. 2005-03-01 2 Šiaulių I­I­ (Birutės) Šiaulių m. sav., Šiaulių m. 2005-03-01 3 Šiaulių (Bubių) Šiaulių m. sav., Šiaulių m. 2011-03-14* 4 Aukštrakių Šiaulių kaimiškoji sen., Aukštrakių k. 2011-03-14* 5 Žemaitijos pieno Telšių r. sav., Telšių miesto sen., Telšių m. 2005-11-21 6 Lapių Kauno r. sav., Lapių sen., Lapių mstl. 2006-02-21 7 Šviežumėlio Druskininkų sav., Druskininkų m. 2008-10-17 8 Klaipėdos I­ Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m. 2010-11-22 Klaipėdos miesto nuotėkų 9 Klaipėdos r. sav., Dovilų sen., Dumpių k. 2009-03-18 G ė l a s valymo įrenginių (Dumpių) 10 Palangos I­ Palangos m. sav., Palangos m. 2010-04-09 11 Palangos I­I­ Palangos m. sav., Palangos m. 2010-04-09 12 Palangos I­I­I­ Palangos m. sav., Palangos m. 2010-04-09 13 Šventosios Palangos m. sav., Palangos m. 2010-04-09 Palangos miesto nuotėkų 14 Palangos m. sav., Palangos m. 2010-04-09 valymo įrenginių 15 Nemersetos Palangos m. sav., Palangos m. 2010-04-09

45 VANDE­NS GAVY­BA, 2 lentelė. Įsteigti ir ŽGR registruoti Lietuvos vandenviečių SAZ specialieji planai (SP) (tęsinys) I­ŠTE­KLI­AI­ I­R APSAUGA Vandenvietės SAZ SP Vandenvietės pavadinimas Vandenvietės adresas registravimo Eil. Nr. vandens

Požeminio ŽGR data išteklių rūšis 16 Neptūno vandenys Varėnos r. sav., Vudenių sen., Palkabalio k. 2005-07-19 17 Tichė Telšių r. sav., Telšių m. sen., Telšių m. 2005-11-21 18 Lapių Kauno r. sav., Lapių sen., Lapių mstl. 2006-02-21 19 Druskininkų „Rasos“ Druskininkų sav., Druskininkų m. 2006-11-13 20 Druskininkų „E­lmera“ Druskininkų sav., Druskininkų m. 2007-09-12 21 Birštono „Versmė“ Birštono sav., Birštono m. 2007-12-17 22 Birštono Birštono sav., Birštono m. 2007-12-17 Mineralinis 23 Birštono „Akvilė“ Birštono sav., Birštono sen., Škėvonių k. 2007-12-17 24 Druskininkų šilo Druskininkų sav., Druskininkų m. 2008-10-17 * – SAZ SP ŽGR įregistruotas 2011 metais

Papildoma informacija:

1. Požeminio vandens naudojimo 2009 m. apžvalga: ataskaita / Šimkovič A., Kadūnas K. – Vilnius, 2010. – 97 p. (http://www.lgt.lt/index.php?page=264)  Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringas

46 SAVI­VALDY­BI­Ų I­R ŪKI­O­ SUBJE­KTŲ PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS

47 SAVI­VALDY­BI­Ų SAVI­VALDY­BI­Ų PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS A. Klimas, UAB „Vilniaus hidrogeologija“

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus būtent savivaldybės yra atsakingos už gyventojų aprūpinimą geros kokybės geriamuoju, t. y. požeminiu, vandeniu. Tačiau šiam uždaviniui spręsti būtina savivaldybių požeminio vandens monitoringo atmaina, skirtingai nei daugiametes tradicijas turintys valstybinis ar ūkio subjektų požeminio vandens monitoringai, iki šiol nebuvo ir, tiesą sakant, iki galo nėra tiksliau reglamentuota ir metodiškai pagrįsta. Tiesa, 2007 metais įsigaliojo Bendrieji savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatai, tačiau jie tik deklaruoja, kad savivaldybės tokį monitoringą turi vykdyti joms priskirtose teritorijose. Vėliau, 2010 m. gruodžio 31 d. pa- tvirtintos Lietuvos geologijos tarnybos parengtos Savivaldybių dirvožemio ir požeminio vandens monitoringo rekomendacijos, kuriose jau daug detaliau nusakyti tokio monitoringo vykdymo principai, tikslai ir metodai. Jie parengti 1994–2000 metais remiantis 10 šalies miestų (Vilnius, Kaunas, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Druskininkai, Varėna, Jonava, Tauragė, Jurbarkas) pradėto organizuoti ir vykdyti tokio monitoringo patirtimi. Svarbiausi šios monitoringo atmainos uždaviniai buvo ir yra siejami su požeminio vandens apsauga, siekiant aprūpinti gyventojus geros kokybės geriamuoju vandeniu, tiriant ir vertinant tokią požeminio vandens taršą, kuri kelia grėsmę šiems tikslams. Atsižvelgiant į konkrečias Lietu- vos miestų hidrogeologines sąlygas ir jų aprūpinimo geriamuoju požeminiu vandeniu specifiką, juos galima suskirstyti į tris grupes, parenkant jose konkrečius pavyzdžius: 1) miestai, eksploa- tuojantys visiškai neapsaugotą nuo taršos gruntinį vandenį vandenvietėmis, esančiomis pačiame mieste (Varėna); 2) miestai, kuriuose užterštas gruntinis vanduo kelia grėsmę tebenaudojamiems šachtiniams šuliniams ir paviršiniam vandeniui, bet ne veikiančioms vandenvietėms (Alytus); 3) miestai, kuriuose vandenvietės eksploatuoja iš dalies apsaugotą nuo taršos tarpsluoksninį požeminį vandenį, kurio kokybę gadina užterštas gruntinis vanduo (Vilnius). Varėnoje savivaldybės požeminio vandens monitoringas organizuotas taip, kad būtų kontroliuo- jamas išsklaidytos ir koncentruotos miesto taršos sklidimas į visiškai neapsaugotą nuo jos vandenvietę, eksploatuojančią gruntinio vandens srautą, tekantį per miestą ir vandenvietę į Derežnytėlės tvenkinį (1 pav.). Savivaldybės gruntinio vandens lygio ir taršos monitoringas su pertraukomis čia vykdomas nuo 1997 metų.

1 pav. Gruntinio vandens taršos nitratais plotai Varėnoje 2010 metais: 1 – savivaldybės monitoringo taškai (šuliniai, gręžiniai); 2 – ūkio subjektų monitoringo taškai (monitoringo ir eksploataciniai gręžiniai); 3 – plotas, kur nitratų koncentracija > DLK (50 mg/l) ir jos vertė monitoringo taškuose 2010 metais; 4 – vandenvietės SAZ 2-oji juosta

48 Gruntinio vandens lygio monitoringo rezultatai rodo, kad į miesto vandenvietę, dabar imančią SAVI­VALDY­BI­Ų palyginti nedaug vandens (apie 1500 m3/d), teršalai patenka tik iš centrinės miesto dalies. Kita, PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS didesnė gruntinio vandens srauto dalis per miestą, per nuotekų valymo įrengimus (buvusius fil- MO­NI­TO­RI­NGAS tracijos laukus) nuteka šiaurės vakarų kryptimi link Derežnyčios upelio ir Merkio. Tad iš buvusių filtracijos laukų teritorijos, kur vykdomas ūkio subjekto monitoringas ir kur gruntinis vanduo ir dabar yra gerokai užterštas, tarša į vandenvietę nepatenka. Daugiamečiai ir naujausi gruntinio vandens cheminės būklės mieste monitoringo rezultatai rodo, kad itin švaraus gruntinio vandens galingas srautas, atitekantis į Varėną iš pietų, mieste užsiteršia įvairiomis neoksiduotomis organinėmis medžiagomis, nitratais, po miestu jis įšyla ir pašarmėja. Savivaldybės monitoringo ir anksčiau čia atlikto modeliavimo rezultatai rodo, kad mieste labiausiai užsiteršia tik viršutinė gruntinio vandens srauto dalis, kurią šachtiniais šuliniais vis dar eksploatuoja kai kurie miesto (ypač jo pakraščių) gyventojai. Todėl kai kuriuose miesto šuliniuose nitratų koncentracija net septynis kartus viršija DLK (ribinę rodiklio vertę, RRV) (žr. 1 pav.). Miesto vandenvietėje vykdomo monitoringo rezultatai rodo, kad ji dalį šios taršos patraukia į eksploatuojamą gruntinio vandens sluoksnio apačią, tačiau pagrindinio šios taršos indikato- riaus – nitratų – koncentracijos vandenvietėje leistiną ribą peržengia tik epizodiškai ir tik pavie- niuose eksploataciniuose gręžiniuose, esančiuose arčiau miesto. Alytuje savivaldybės požeminio vandens monitoringas buvo organizuotas ir pradėtas vykdyti 1998 metų pabaigoje. Šio monitoringo tinklą dabar sudaro 27 stebėjimo taškai – gręžiniai, įrengti į gruntinio ir tarpsluoksninio vandens horizontus, šachtiniai šuliniai, stebimas ir paviršinis vanduo (postas Dailidės ežere). Didžioji šio tinklo dalis koncentruojasi miesto centre, senamiestyje, kur susikaupę daugiausiai požeminio (ir paviršinio) vandens taršos problemų, kur išplitusi „istorinė“ naftos produktų požemyje dėmė (2 pav.). Požeminio vandens lygio monitoringo rezultatai rodo, kad didesnėje miesto dalyje gruntinis vanduo teka ne tik Nemuno link, bet ir perteka į gilesnius vandeninguosius sluoksnius, kuriuos eksploatuoja miesto vandenvietės. I­r nors seniausioji, praktiškai mieste esanti Vidzgirio vandenvietė dabar yra išjungta, dalis miesto taršos vis dar migruoja link jos. Kita užteršto gruntinio vandens srauto dalis „maitina“ miesto puošmeną – sutvarkytą Dailidės ežerėlį. Kaip ir visuose miestuose, gruntinis vanduo Alytuje labiausiai užterštas nitratais, kurių vidutinė koncentracija senamiestyje 2010 metais siekė 57–60 mg/l, o maksimali – 184 mg/l. Tiesa, jau šešti metai stebima šios taršos mažėjimo tendencija, gerai matoma ir 2 paveiksle. Tačiau yra ir akivaizdžių naujos, šviežios gruntinio vandens taršos požymių: 2010 m. maksimali amonio koncen- tracija gruntiniame vandenyje viršijo 2 mg/l (specifikuota rodiklio vertė SRV 0,5 mg/l), neoksiduotos organinės medžiagos rodiklio permanganato indekso – 10–40 mg/l O­2 (SRV 5 mg/l O­2). Mieste, senos metalo dirbinių gamyklos „Astra“ aplinkoje gruntiniame vandenyje aptinkama padidėjusi kai kurių sunkiųjų metalų Cr, Pb, Hg koncentracija, retsykiais viršijusi ar vis dar viršijanti DLK, o tai apskritai yra labai reta ir unikalu: mat sunkieji metalai praktiškai nemigruoja požemyje. Bene įdomiausia, kad miesto centre, buvusios naftos bazės aplinkoje, kur virš gruntinio vandens paviršiaus buvo susiformavęs požeminis naftos produktų „ežeras“ ir kuris daug metų buvo „likviduojamas“, kai kuriuose monitoringo gręžiniuose vis dar susidaro naftos produktų plėvelė, kurios storis 2010 metais dar siekė 4–35 cm (žr. 2 pav.). Po naftos produktų „ežeru“ aptinkama vis dar labai daug gruntiniame vandenyje ištirpusių aromatinių angliavandenilių (AA): 2010 metais gr. 2s jų rasta 54,4 mg/l, 17s – 2,14 mg/l. Toksiškiausio iš jų – benzeno – koncentracija minėtuose monitoringo gręžiniuose 2010 metais siekė atitinkamai net 12–25,9 ir 0,317 mg/l (DLK 0,001 mg/l). Požemyje labai retai aptinkamų daugiaciklių aromatinių angliavandenilių (DAA) suminė koncen- tracija gr. 2s ir 2009 metais, ir 2010 metais vis dar siekė 5–6 μg/l (DLK vos 0,1 μg/l). Gilesniuose vandeninguosiuose sluoksniuose ir AA, ir DAA aptinkami tik pėdsakai. Vilniuje, vienintelėje E­uropoje, o gal ir pasaulyje valstybės sostinėje, aprūpinamoje geriamuoju vandeniu vien tik iš požemio, savivaldybės požeminio vandens monitoringas „gimė“ labai sunkiai ir dėl įvairiausių priežasčių ir dabar vos gyvuoja. Pirmoji Vilniaus miesto savivaldybės požeminio vandens monitoringo programa buvo parengta dar 1997 metais, tačiau taip ir nebuvo pradėta

49 SAVI­VALDY­BI­Ų PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS

2 pav. Alytaus miesto centrinės dalies savivaldybės požeminio vandens monitoringo tinklas, nitratų koncentracijos kitimas šuliniuose sc 90, 134, 170a (senamiestyje), 232 (I Alytuje) ir 182 (Likiškėliuose), naftos produktų (NP) plėvelės storis monitoringo gręžiniuose 2s, 10s: 1 – užteršto ir švaraus gruntinio vandens, naudojamo gerti, plotai; 2 – pramoninės taršos ir jos migracijos į gyvenamuosius rajonus bei link vandenvietės plotai; 3 – taršos naftos produktais plotas; 4 – plotas, iš kurio užterštas gruntinis vanduo galėjo ir gali patekti į Vidzgirio vandenvietę; 5 – savivaldybės monitoringo tinklas (šuliniai, gręžiniai, paviršinio vandens postas) 50 vykdyti. Vėliau, 2001–2002 metais Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos skyriaus iniciatyva buvo SAVI­VALDY­BI­Ų parengta kompleksinė Vilniaus miesto savivaldybės gamtinės aplinkos monitoringo programa, PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS kurios sudedamąja dalimi buvo ir požeminio vandens monitoringo programa konceptualiu lyg- MO­NI­TO­RI­NGAS meniu. Mat tikrai tokio monitoringo programai parengti reikėjo sukurti Vilniaus hidrogeologinių sąlygų matematinį ir kompiuterinį modelį ir suformuoti savivaldybės monitoringo tinklą, tai ir buvo padaryta 2002–2003 metais. Tad tikroji savivaldybės požeminio vandens monitoringo prog- rama buvo paruošta ir patvirtinta 2004 metais, o tų pačių metų antrojoje pusėje toks monitoringas Vilniuje buvo pradėtas. Vilniaus miesto savivaldybės požeminio vandens monitoringo tinklą iš pat pradžių sudarė 45 stebėjimo taškai – 23 specialūs gręžiniai, 8 šuliniai ir 14 šaltinių, tačiau nemažai stebėjimo gręžinių buvo gana greitai sugadinta, juos teko pakeisti šuliniais ir šaltiniais, kuo labiau išsaugant tinklo apimtį ir kiek įmanoma struktūrą. Šis tinklas apima tris pagrindinius Vilniaus gėlo požeminio vandens sluoks- nius: gruntinį ir du tarpmoreninius – tarpinį ir pagrindinį, miesto vandenviečių eksploatuojamąjį. Taigi Vilniaus miesto savivaldybės monitoringas organizuotas dar išlikusių šachtinių šulinių plotuose (daugiausiai miesto pakraščiuose), prioritetine tvarka vykdomas populiariausių gyventojų naudojamų šaltinių monitoringas. Pirmos eilės monitoringas organizuotas ir minėtame modelyje nustatytuose miesto vandenviečių surenkamo gruntinio (ypač teršiamo) ir tarpsluoksninio vandens plotuose – mat pagal galiojančią tvarką požeminį vandenį eksploatuojantys ūkio subjektai kont- roliuoja jo kokybę / cheminę būklę tik pačioje vandenvietėje („iki tvoros“). Tačiau, hidrogeologų nuomone, labai svarbus, o iš tikrųjų netgi pats svarbiausiais savivaldybės monitoringo uždavinys – kontroliuoti požeminio vandens cheminę būklę miesto vandenviečių artimiausios prieigos plotuose („už tvoros“), kad būtų galima iš anksto pastebėti konkrečiai vandenvietei kylančią taršos grėsmę. Kadangi kiekviena mieste dirbanti vandenvietė neišvengiamai tampa ir taršos rinktuvu, aplink vandenvietes buvo pasiūlytos ir sukurtos tokios, kariškių terminais sakant, „išankstinio įspėjimo sistemos“, kurių pavyzdys parodytas 3 paveiksle. I­š 3 pav. matyti, kad tas „išankstinio įspėjimo sistemas“ sudaro konkrečios vandenvietės monitoringo gręžinių tinklas, kurį papildo savivaldybės monitoringo gręžinių, šaltinių, o kai kur ir šulinių tinklas. Šios sistemos Jankiškėse veikimo efektyvumą rodo lentelės duomenys.

3 pav. Vilniaus požeminio vandens monitoringo sistemos fragmentas: 1 – vandenvietės; 2 – sumodeliuoti plotai, iš kurių jos renka vandenį; 3 – taršūs ir užteršti plotai; 4 – vandenviečių monito- ringo gręžiniai; 5 – savivaldybės monitoringo taškai (šuliniai, šaltiniai, seklūs ir gilesni gręžiniai); 6 – plotai, kuriuose yra naudojamų šulinių

51 SAVI­VALDY­BI­Ų Lentelė. Taršos „įėjimas“ į Jankiškių vandenvietę, 2007/2008/2009 metų monitoringo duomenimis PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS Savivaldybės monitoringo gręžiniai „Įėjimas“ į Vandenvietės prieš vandenvietės vartus vandenvietę vidurys Rodikliai seklus, 25 m gylio gilus, apie 45 m eksp. gr. 2407, eksp. gr. 4126, gr. 37314 gylio gr. 37315 ~50 m gylio ~55 m gylio

BI­*, mg/l O­2 19,5/4,8/3,0 5,8/5,6/1,7 –/–/– –/–/–

PI­*, mg/l O­2 5,28/4,36/0,64 1,86/4,36/0,5 –/–/1,45 –/3,02/1,45 BI­/PI­ 3,7/1,1/4,7 3,1/1,3/3,4 –/–/– –/–/–

HCO­3, mg/l 329/294/379 236/212/222 262/–/283 237/–/249 6,5/24,9/21,4 0/<0,5/<0,5 6,1/–/4,75 5/1,28/6,11 NO­3, mg/l SE­L*, μS/cm 843/746/800 417/391/433 836/–/774 650/661/630 59/43,5/57 23/24/20 58/–/67 33/31,5/39 SO­4, mg/l Cl, mg/l 60/58,6/47 14/12,5/28 50/–/70 27/21,9/38

* SE­L – savitasis elektros laidis, PI­ ir BI­ – permanganato ir bichromato indeksai; patamsintos didelės ir padidėjusios rodiklių vertės I­š pirmo žvilgsnio į lentelę atrodo, kad visuose gręžiniuose požeminis vanduo yra apyšvaris. Tačiau atidesnis žvilgsnis rodo, kad seklesniame, gruntiniame (gr. 37314) vandenyje bent jau stebėjimų pradžioje epizodiškai buvo aptinkama gana daug neoksiduotos organinės medžiagos (permanganato ir bichromato indeksai), iš to skaičiaus ir šviežios, tai rodė anksčiau (ir teberodo) didelis BI­/PI­ santykis (> 4 ir jam artimas). Ši organinė medžiaga gana intensyviai degraduoja – tai rodo didoka, viršijanti 300 mg/l hidrokarbonatų koncentracija gruntiniame vandenyje. Aiškiai gruntinio vandens taršą rodo didelė 21,4–24,9 mg/l nitratų koncentracija. Dėl gruntinio vandens taršos chloridais ir sulfatais šiek tiek padidėjusios ir savitojo elektros laidžio SE­L vertės. Neseniai gr. 37314 buvo aptikta net naftos produktų, fenolių, SPAM (detergentų), švino, nikelio pėdsakų. Visa tai yra siejama su seno pramoninio rajono kaimynyste (žr. 3 pav.). Gilesniame savivaldybės monitoringo gręžinyje Nr. 37315 ir dar kiek gilesniuose Jankiškių vandenvietės eksploataciniuose gręžiniuose analizės rezultatai rodo, kad šios vandenvietės siurbia- mas nešvarus gruntinis vanduo, filtruodamasis gilyn ir įeidamas į vandenvietę gerokai pašvarėja, tačiau tos taršos pėdsakai dar neblogai matomi prie vandenvietės vartų esančiame eksploataciniame gręžinyje Nr. 2407. Beje, praeityje ši tarša buvo gerokai ryškesnė, dabar ji neabejotinai blėsta. Kituose Vilniaus miesto savivaldybės monitoringo tinklo taškuose pastaraisiais metais vykdytų stebėjimų rezultatai rodo, kad gruntinis vanduo, ištekantis miesto šaltiniuose, tik užmiestyje (Dvarčionyse) yra beveik visiškai švarus. O­ kitų dviejų itin populiarių (Šilo–Vileišio g. ir Žvėryno) šaltinių vandens kokybė gerokai prastesnė už, pavyzdžiui, iš bet kurios miesto vandenvietės tie- kiamo vandentiekio vandens kokybę. Beveik visų kitų monitoruojamų miesto šaltinių vandenyje aptinkama ne tik nitratų, bet ir buitinių ploviklių / detergentų (t. y. kanalizacijos vandens priemaišų) ar net pramoninių tirpiklių, naftos produktų, fenolių likučių, sunkiųjų metalų pėdsakų, fekalinių mikrobų (žarninių lazdelių). Tad monitoringo ataskaitose nuolat rašoma, kad tokį mikrobiologiškai ir chemiškai užterštą vandenį ne tik nesaugu – tiesiog pavojinga gerti. I­š devynių pastaraisiais metais pagal programą mieste stebimų šulinių tik trijų šulinių, esančių Šnipiškėse, ir vieno – Pavilnyje kaptuojamas gruntinis vanduo yra visiškai netinkamas gerti dėl per didelės nitratų koncentracijos, siekiančios 100–200 mg/l. Pavilnio ir Žvėryno šuliniuose anksčiau buvo aptinkami ir šviežios gruntinio vandens taršos indikatoriaus – amonio – didesnė už SRV koncentracija. Kituose tirtuose šuliniuose antropogeninės gruntinio vandens taršos žymės įvairios, bet formaliai jos neperžengia leidžiamų ribų. Vis dėlto ir šio vandens neverta gerti. Seklaus gruntinio vandens būklė prasta ir monitoringo gręžiniuose, esančiuose miesto cent- re, kur šis vanduo slūgso palyginti negiliai. Didelis nitratų ar amonio, neoksiduotos organinės

52 medžiagos kiekis juose rodo senojoje miesto dalyje susikaupusio storo „kultūrinio sluoksnio“ įtaką SAVI­VALDY­BI­Ų gruntiniam vandeniui. Matoma šiame vandenyje ir jo taršos naftos produktais pėdsakų. Manoma, PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS kad didelis kalcio-natrio-kalio chlorido kiekis kai kuriuose iš jų yra, greičiausiai, sniegui tirpinti MO­NI­TO­RI­NGAS naudojamų druskų likutis. Monitoringo duomenys rodo, kad giliau slūgsantis ir nuo paviršinės taršos daug geriau ap- saugotas tarpsluoksninis vanduo, kurį eksploatuoja miesto vandenvietės, beveik visur yra gerokai švaresnis nei gruntinis. Tačiau miesto centre ir tarpsluoksniniame vandenyje matomi tie patys, tik gerokai „išblėsę“ miesto taršos požymiai: jame taip pat daugoka natrio–kalcio chlorido, neok- siduotos organinės medžiagos, yra šiek tiek amonio ir beveik nėra nitratų. O­ kai kuriuose kituose, kitur esančiuose monitoringo gręžiniuose tarpsluoksninis vanduo beveik švarus, nors jame, kaip ir daugumoje uždaresnių sluoksnių, yra linkęs kauptis amonis – nitratinės taršos likutis. Apibendrinant reikia pasakyti, kad net ir tie keli pateikti pavyzdžiai rodo ypatingą savivaldybių požeminio vandens monitoringo svarbą ir atsakomybę: visą šį monitoringą dera vadinti minėta „išankstinio įspėjimo apie požeminiam / geriamajam vandeniui keliamą grėsmę sistema“. Tą grėsmę objektyviai gali vertinti tik gerai pasirengę, patyrę specialistai, sukaupę patikimus sąžiningai vykdomo monitoringo duomenis, nes tik tokiais duomenimis galima „maitinti“ mūsų sukurtus kompiuterinius pagrindinių Lietuvos miestų požeminės hidrosferos modelius. Tačiau pastaraisiais metais šie objektai eina iš rankų į rankas tų, kurie pasiūlo mažiausią, kartais net juokingą „paslaugos“ kainą, siekdami tik laimėti konkursą ir visai negalvodami apie padarinius. Taip atsitiko ir su Vilniaus miesto savivaldybės požeminio vandens monitoringu, nors būtent sostinės vandenvietėms, ir taip jau dirbančioms sunkiomis, sudėtingomis miesto taršos sąlygomis gresia didžiulė bėda: kaip žinome, jas maitinančiu Neries vandeniu ketinama aušinti Baltarusijoje statomos Astravo AE­ branduolinius reaktorius... Todėl 2011 metų pavasariniame LVTA žurnale „Vandentvarka“ siūlome bent jau pakelti viešųjų požeminio vandens monitoringo paslaugų pirkimų kartelę: tokiuose objektuose kaip Vilnius mažiausia paslaugos kaina čia jokiu būdu negali būti vieninteliu pirkimo kriterijumi...

Papildoma informacija:

1. Klimas A. Urbanizuotų teritorijų geriamasis požeminis vanduo [Drinking groundwater in urbanized areas] // Geomokslai. – Vilnius: Lietuvos mokslas, 1999. – P. 218–234: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: 15 pavad. – (Lietuvos mokslas = Science and Arts of Lithuania; Kn. 23). 2. Organic Matter in Fresh Groundwater of Lithuania: A Monograph = O­rganinė medžiaga Lietuvos gėlame požeminiame vandenyje: monografija / Juodkazis V., Arustienė J., Klimas A., Marcinonis A.; Vilniaus universitetas. – Vilnius: Vilniaus universiteto l-kla, 2003. – 231, [1] p.: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 219–224 (119 pavad.). 3. Požeminio vandens apsaugos valdymas: nacionalinis ir municipalinis lygmuo: konferencijos pranešimai, Šiauliai, lapkričio 11–13 d., 1997 m. = Groundwater Protection Management: National and Municipal Level: Reports / ats. red. Kadūnas K.; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 1999. – 54 p. – Liet. ir angl. kalbomis. 4. Urbanizuotų teritorijų požeminio vandens formavimosi gamtinė dedamoji = Natural constituent in urban groundwater formation / Klimas A., Plankis M., Zuzevičius A., Diliūnas J., Čyžius G. // Geografijos metraštis. – 2003. – T. 36 (2). – P. 20–33: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 32. 5. Urbanizuotų teritorijų technogeninis poveikis požeminio vandens režimui = Technogenic regime of groundwater in urban areas / Klimas A., Zuzevičius A., Diliūnas J., Čyžius G. // Geografijos metraštis. – 2003. – T. 36 (2). – P. 34–47: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 45–46.

53 PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS TI­PI­NĖSE­ MO­NI­TO­RI­NGAS TI­PI­NĖSE­ VANDE­NVI­E­TĖSE­ VANDE­NVI­E­TĖSE­ A. Klimas, UAB „Vilniaus hidrogeologija“

Pagal požeminio vandens išteklių ir jų kokybės formavimosi sąlygas tuos išteklius eksploatuojančios vandenvietės Lietuvoje suskirstytos į tris grupes: I­ – uždaros, I­I­ – pusiau uždaros, I­I­I­ – atviros (žr. HN 44:2006). I grupės vandenvietės eksploatuoja vandeninguosius sluoksnius, izoliuotus nuo gretimų sluoksnių ir žemės paviršiaus. Tokiose vandenvietėse vienintelis požeminio vandens išteklių šaltinis yra pačiu eksploatuojamu sluoksniu tekantis požeminio vandens srautas, lemiantis ir to vandens kokybę šiose vandenvietėse. Tokių vandenviečių Liertuvoje nėra daug. Visos jos susitelku- sios šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje ir eksploatuoja dažniausiai 200–270 m gylyje slūgsančius

Permo–Žagarės (P2+D3žg) vandeninguosius sluoksnius. Būdingiausios šios grupės vandenvietės yra Klaipėdos I­–I­I­ vandenvietės, hidrogeologiniu požiūriu vadintinos viena didele, dviguba vandenviete (beje, I­I­ vandenvietė nebedirba). I­šliko

informacija, kad XI­X a. pabaigoje statinis P2+D3žg komplekso vandens lygis čia nusistovėjo 35 m virš žemės paviršiaus, t. y. apie 44 m NN. Beje, gręžinys Nr. 281, kuriame matuotas šis lygis, yra išlikęs iki mūsų dienų, jame tebematuojamas vandens lygis (1 pav.). Vandenvietė pradėta eksploatuoti 1902 metais, tačiau tikslūs duomenys apie jos debitą yra tik nuo 1961 metų, o apie vandens lygį – nuo 1966 metų. Maksimalus šios dvigubos vandenvietės debitas 1970–1980 metais siekė 60 000 m3/d, o vandens lygio pažemėjimas – apie 80 m. Toliau vandenvietės debitas vis mažėjo ir nuo 2004 metų svyravo ties 10 000 m3/d riba, o vandens lygis vis kilo ir prieš penkerius metus žemesnėse vietose esantys eksploataciniai gręžiniai ėmė fontanuoti. Įdomu, kad kituose dviejuose monitoringo gręžiniuose, esančiuose už 9 ir 15 km nuo vandenvietės, eksploatuojamo sluoksnio vandens lygis žemėja taip pat ir tiek pat kaip vandenvietėje, parodyda- mas, kad visi šie gręžiniai yra superlaidžioje zonoje (1 pav.). Beje, per pastaruosius trejus metus pradeda ryškėti vandens lygio kilimo stabilizacija, kuri rodo, kad dabar šių vandenviečių sukurtas depresijos piltuvas yra gerokai suseklėjęs ir užsipildo kiek lėčiau. Vis tai rodo, kad vandens lygio monitoringo reikšmė čia labai didelė. Požeminio vandens kokybę I­–I­I­ vandenvietėse lemia vien vidinės priežastys: pagrindinių anijonų ir katijonų koncentracija čia gana stabiliai didėja, nes iš pietų per I­I­ į I­ vandenvietę juda mineralizuoto vandens kontūras. Dėl šios priežasties sulfatų, iš dalies ir chloridų koncentracija I­I­ vandenvietėje pasiekė kritinę ribą ir toliau didėja. Prastėja ir mikroelementinė požeminio vandens sudėtis šiose vandenvietėse: ir šiaip didoka fluorido ir boro koncentracija jose dėl mineralizuoto vandens prietakos peržengė kritines ribas (atitinkamai 1,5 ir 1 mg/l) ir vis dar didėja. Y­ra ir dar viena problema: dėl intensyvios sulfatų redukcijos Klaipėdos vandenvietės – garsėja sulfidinėmis vandens kokybės komplikacijomis – vandenilio sulfidų2 (H S, HS ) koncen- tracija čia pasiekia niekur kitur nefiksuotas vertes (iki 12 mg/l). Jos seniai ir gerokai komplikuoja vandenruošą, nes jos metu oksiduojami sulfidai virsta molekulinės sieros dribsniais, kuriuos sunku šalinti iš vandens. Tiesa, yra ir vienas teigiamas šios problemos aspektas: dėl sulfidų produkcijos požeminiame vandenyje aptinkama labai maža geležies ir kai kurių kitų metalų koncentracija. Beveik visas minėtas vandens kokybės problemas čia turėtų išspręsti vandenruošoje diegiamas atvirkštinio osmoso metodas, kuris vos ne iki nulio sumažina visų jonų ir junginių koncentraciją ruošiamame vandenyje. Šis metodas jau įdiegtas Palangos ir Kretingos vandenvietėse. II grupės (pusiau uždaros) vandenvietės eksploatuoja vandeninguosius sluoksnius, nevisiškai, o kai kada tik visai menkai izoliuotus nuo gretimų sluoksnių ir žemės paviršiaus. Tokiose vandenvietėse pačiu eksploatuojamu sluoksniu tekantį požeminio vandens srautą nuolat papildo aukščiau ir žemiau jo slūgsantys vandeningieji sluoksniai. Ši prietaka dažniausiai ir lemia požeminio vandens išteklių kiekį ir kokybę tokiose vandenvietėse. Šios vandenvietės išplitusios beveik visoje Lietuvoje (išskyrus minėtą uždarų vandenviečių pajūrio zoną).

54 PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS TI­PI­NĖSE­ VANDE­NVI­E­TĖSE­

Požeminio vandens lygio, debito ir kai kurių rodiklių trendai Klaipėdos I­ ir I­I­ vandenvietėse

1 pav. Požeminio vandens lygio, debito ir kai kurių rodiklių tendencijos Klaipėdos I ir II vandenvietėse

Tipiškas pavyzdys yra Panevėžio I­ vandenvietė, kuri eksploatuoja maždaug 60 m gylyje slūgsantį gana vandeningą, storą (apie 170 m) Šventosios–Upninkų (D3šv+D2up) vandeningąjį kompleksą. Virš jo slūgso maždaug 35 m storio plyšiuoto, vandeningo dolomito (D3tt, 3D kp-ss svitų uolienos) sluoks- nis, pačią viršutinę maždaug 25 m storio geologinio pjūvio dalį sudaro mažai vandeningos kvartero nuogulos – priemolis, priesmėlis, rečiau – smėlis. I­š apačios D3šv+D2up vandeningąjį kompleksą uždaro Narvos (D2nr) regioninė vandenspara, po kuria slūgso jau mineralizuotas vanduo.

55 PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS Vandenvietė pradėjo veikti 1961 metais ir iki 1985 metų jos debitas tolygiai didėjo, pasiekdamas MO­NI­TO­RI­NGAS maždaug 60 tūkst. m3/d (2 pav.). Vėliau jis pamažu mažėjo maždaug iki 20 tūkst. m3/d, beveik toks TI­PI­NĖSE­ ar kiek mažesnis jis yra ir dabar. Y­ra žinoma, kad iki eksploatacijos pradžios D šv+D up komplekso VANDE­NVI­E­TĖSE­ 3 2 vandens lygis I­ vandenvietėje buvo ties 55 m NN, tada jį šiek tiek drenavo šalia vandenvietės tekantis Nevėžis. Pradėjus eksploatuoti vandenvietę, proporcingai jos debitui pirmiausia žemėjo vandens lygis pačiame eksploatuojamame sluoksnyje, 1985 metais pasiekęs maksimalų pažemėjimą – 57 m pačioje vandenvietėje. Vandens lygio žemėjimas aukščiau ir žemiau slūgsančiuose sluoksniuose rodo, kad jie maitina eksploatuojamą kompleksą. Mažėjant debitui, visų vandeningųjų sluoksnių lygis kilo, o jam stabilizavusis – taip pat stabilizavosi. Visa tai lėmė ir lemia požeminio vandens cheminę sudėtį ir kokybę šioje vandenvietėje. I­š 2 pav. galima matyti, kad pagrindinių vertikalaus srūvio indikatorių, sulfatų ir chloridų koncent- racijos vandenvietėje metams bėgant gana chaotiškai didėjo. Kadangi ir viršutiniuose (dėl gruntinio vandens taršos ir gipso priemaišų dolomite), ir apatiniuose (dėl didesnės mineralizacijos) sluoks- niuose šių jonų koncentracija yra pastebimai padidėjusi, be specialaus modeliavimo buvo beveik neįmanoma nustatyti svarbiausią šių (ir kitų, iš to skaičiaus taršių) jonų šaltinį. Modeliavimas parodė, kad didžiausia yra gruntinio vandens prietaka (iki 20 proc.), o sūroko vandens prietaka iš apačios neviršija 5 procentų. Beje, mažėjant vandenvietės debitui ir atsikuriant vandens lygiams, abiejų šių prietakų įtaka vandens kokybei mąžta – tai rodo ir sulfatų, chloridų trendai. Vertikalus srūvis iš viršaus gerokai reguliuoja ir tokių nestabilių požeminio vandens cheminės sudėties rodiklių, kaip antai geležis, amonis, organinės medžiagos kiekis (permanganto indeksas), hidrokarbonatai vertes. Mat visų šių rodiklių (išskyrus geležį), vienaip ar kitaip susijusių su tarša, didžiausios vertės nustatytos gruntiniame vandenyje. Taršios organinės medžiagos, mažindamos deguonies kiekį eksploatuojamo komplekso vandenyje, reguliuoja ir geležies koncentraciją jame: iš pradžių didėjantis vandenvietės debitas kurį laiką geriau vėdino eksploatuojamą sluoksnį, todėl geležies koncentracija jame pastebimai mažėjo, tačiau vėliau pasiteršęs gruntinis vanduo sumažino deguonies kiekį eksploatuojamame komplekse, todėl geležies koncentracija jo vande- nyje padidėjo (2 pav.). III grupės (atviros) vandenvietės eksploatuoja atvirus iš viršaus gruntinio vandens sluoks- nius. Šios grupės vandenvietėse, esančiose toli nuo upių, ežerų, svarbiausias požeminio vandens eksploatacinių išteklių šaltinis yra pačiu vandeninguoju sluoksniu tekantis gruntinio vandens srautas, kurį nuolat papildo iki gruntinio vandens lygio per aeracijos zoną įsisunkiantys krituliai. Suprantama, kad tokiose atvirose vandenvietėse požeminis, o tiksliau – gruntinis vanduo gali būti nedaug užterštas. Būdingiausias šios grupės pavyzdys yra Varėnos vandenvietė. Varėnos vandenvietė yra šiauriniame miesto pakraštyje, pietiniame tvenkinio, suformuoto ant kairiojo Merkio intako – Derežnytės upelio, krante (3 pav.). Vandenvietėje eksploatuojamas grun- tinis vanduo, kurį kaupia daugiau kaip 40 m storio smėlio ir žvirgždo klodas. Gruntinis vanduo pietinėje miesto dalyje slūgso maždaug 5 m gylyje, ties vandenviete – 7–10 m gylyje. Varėnos vandenvietė eksploatuojama nuo 1965 metų. Maksimalų debitą – apie 5,5 tūkst. m3/d – ji pasiekė 1985 metais, tačiau po poros metų jis pradėjo mažėti (3 pav.). Šis procesas truko iki 2000 metų, pataraisiais metais vandenvietės debitas svyruoja tarp 1,5 ir 2 tūkst. m3/d. Gruntinio vandens lygis net maksimalaus debito metais buvo pažemėjęs tik apie tris metrus. Tad šios vandenvietės net ir tada nemaitino šalia esantis tvenkinys. Sumažėjus vandenvietės debitui, gruntinio vandens lygis joje pakilo maždaug 1,5 metro. Atmosferos kritulių maitinamas gruntinis vanduo Varėnos vandenvietėje yra itin gėlas – ben- droji jo mineralizacija neviršija 250 mg/l, jo sudėtis – beveik grynai kalcio hidrokarbonatinė. Taigi būtų galima sakyti, kad tai – vos ne lietaus, gana minkštas (bendrasis kietumas apie 4 mg-ekv/l) vanduo. Tačiau šis vanduo visą laiką pasižymėjo gana didele nitratų koncentracija, didesnėmis permanganato indekso vertėmis, t. y. gana akivaizdžiais taršos požymiais (3 pav.). Kaip matoma, nitratų koncentracija vandenvietės eksploataciniuose gręžiniuose bent jau praeityje ne kartą yra viršijusi kritinę ribą – 50 mg/l.

56 PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS TI­PI­NĖSE­ VANDE­NVI­E­TĖSE­

Požeminio vandens lygio, debito ir kai kurių rodiklių trendai Panevėžio I­ vandenvietėje

2 pav. Požeminio vandens lygio, debito ir kai kurių rodiklių tendencijos Panevėžio I vandenvietėje

Tik su tarša gali būti siejamos ir gana didelės permanganto indekso vertės, kurių atskiros reikšmės gręžiniuose taip pat yra ne kartą viršijusios ribinę šio rodiklio vertę – 5 mg/l O­2. Tarp kitko, atvirame gruntinio vandens sluoksnyje paprastai nėra sąlygų padidėjusiems organinės medžiagos, taip pat geležies kiekiams kauptis – lengvai čia patenkantis deguonis jų koncentraciją sparčiai sumažina. Taigi tik intensyvia gruntinio vandens tarša, lenkiančia jos degradacijos tempą, galima paaiškinti tokias aukštas permanganato indekso vertes Varėnos vandenvietėje. Taršos

57 PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS TI­PI­NĖSE­ VANDE­NVI­E­TĖSE­

Požeminio vandens lygio, debito ir kai kurių kokybės rodiklių trendai Varėnos vandenvietėje

3 pav. Požeminio vandens lygio, debito ir kai kurių rodiklių tendencijos arėnosV vandenvietėje

rodikliu (druska?) čia galima laikyti ir aiškiai padidėjusią chloridų koncentraciją, pastaraisiais metais siekiančią ir net kiek višijančią 50 mg/l (3 pav.). Pagrindinė visų šių gruntinio vandens cheminės būklės prastėjimo Varėnos vandenvietėje priežastis – išsklaidyta miesto tarša ir ta aplinkybė, kad ta tarša iš miesto keliauja tiesiai į vandenvietę. Apie gruntinio vandens cheminę būklę mieste yra sukaupta nemažai duomenų, nes daugelį metų čia buvo vykdomas savivaldybės požeminio vandens monitoringas, kuris dėl

58 lėšų stokos 2002–2006 metais buvo nutrūkęs, o 2007 metais – vėl atnaujintas. Jo rezultatai rodo, PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS kad mieste visų gruntinio vandens taršos rodiklių vertės yra mažiausiai du kartus didesnės. Tad MO­NI­TO­RI­NGAS ši atvira vandenvietė, esanti vos ne miesto centre, ir toliau lieka tos taršos lengvai pažeidžiama. TI­PI­NĖSE­ VANDE­NVI­E­TĖSE­ Ją gelbsti tik tai, kad čia eksploatuojamas gruntinio vandens srautas yra itin galingas ir jį tiesiog fiziškai sunku neleistinai visiškai užteršti.

Papildoma informacija:

1. Klimas A. Geriamojo vandens hidrogeochemija: vadovėlis aukštosioms mokykloms / Vilniaus universitetas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. – 139, [1] p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 134–139. 2. Klimas A. Požeminio vandens eksploatavimo poveikis aplinkai // Lietuvos žemės gelmių raida ir ištekliai: žurnalo „Litosfera“ leidinys = E­volution of E­arth Crust and its Resources in Lithuania: Publication of the Journal “Lithosphere”. – Vilnius, 2004. – P. 541–546: iliustr. – Santr. angl.: p. 691–695. – Bibliogr.: p. 652–690. – Žml. sąrašas: p. 696–699. 3. Klimas A. Vandens kokybė Lietuvos vandenvietėse: pokyčių studija / Lietuvos vandens tiekėjų asociacija, UAB „Vilniaus hidrogeologija“. – Vilnius, 2006. – 487 p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 437–446.

59 ATLI­E­KŲ SĄVARTY­NŲ ATLI­E­KŲ SĄVARTY­NŲ PO­VE­I­KI­S PO­ŽE­MI­NI­AM VANDE­NI­UI­ PO­VE­I­KI­S PO­ŽE­MI­NI­AM VANDE­NI­UI­ J. Arustienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Požeminio vandens monitoringas sąvartynuose yra vykdomas pagal monitoringo programą, kuri rengiama vadovaujantis Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarka ir metodinėmis rekomendacijomis. Monitoringo programa rengiama penkeriems metams. Atsižvelgiant į sąvartyno ir jo poveikio zonos dydį yra įrengiamas požeminio vandens monito- ringo tinklas, kurį sudaro nuo 2–3 iki keliolikos stebimų gręžinių. Požeminio vandens monitoringo programą sudaro požeminio vandens lygio matavimas gręžiniuose ir hidrocheminiai vandens mėginių tyrimai laboratorijose. Kokie cheminiai junginiai ir kokiu dažnumu yra tiriami, prik- lauso nuo sąvartyne sukauptų atliekų tipo ir gamtinės aplinkos. Įprastai, 1–2 kartus per metus yra atliekamas fizinių ir bendros cheminės sudėties, įskaitant biogeninius komponentus, tyrimas. Metalų, naftos produktų, fenolių ir kitų organinių junginių tyrimai atliekami rečiau – didžiuosiuose sąvartynuose kartą per metus, mažesniuose 1–2 kartus per penkerius metus. Kiekvieno stebimo sąvartyno kompleksinė monitoringo duomenų analizė atliekama baigiamaisiais monitoringo programos įgyvendinimo metais. 2009 metais pastebimai suaktyvėjo uždaromų atliekų sąvartynų tvarkymo darbai. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, 120 sąvartynų buvo atlikti preliminarūs ekogeologiniai tyrimai, kai kuriuose iš jų buvo įrengti požeminio vandens stebimieji gręžiniai ir parengtos monitoringo programos. Tai matyti ir iš reguliariai stebimų atliekų sąvartynų skaičiaus dinamikos – 2008 metų duomenys buvo gauti iš 43, 2009 metų – iš 58, o 2010 metų – iš 78 sąvartynų. Vertinant požeminio vandens kokybę sąvartynų aplinkoje, gautos cheminių parametrų vertės buvo lyginamos su didžiausiomis leistinomis koncentracijomis (DLK). Kaip DLK buvo naudojamos ribinės vertės požeminiam vandeniui iš Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų 3 priedo (Valstybės žinios. 2008, Nr. 53-1987) ir DLK iš Pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos rinkimo tvarkos (Valstybės žinios. 2003, Nr. 17-770). 2008–2010 metų požeminio vandens kokybės sąvartynų aplinkoje tyrimo rezultatai rodo bendrus požeminio vandens kokybės kaitos dėsningumus, būdingus sąvartynų aplinkai. Kiekvienu atveju dėl skirtingų paties sąvartyno ypatybių – amžiaus, dydžio, saugomų atliekų tipo, kiekio ir pan. bei jo sąveikos su geologine aplinka susiklosto „unikali“ situacija. Įvairuoja ne tik užteršto vandens cheminė sudėtis, taršos arealo konfigūracija, dydis ir gylis, bet ir sezoninė bei daugiametė jos kaita. Didžiausios bendrosios mineralizacijos, organinės medžiagos, chloridų, azoto ir fosforo junginių koncentracijos užfiksuotos didžiųjų sąvartynų (Lapių, Kauno raj., Fabijoniškių, Vilniaus m., Liūdynės, Panevėžio r.) stebimuosiuose gręžiniuose, kuriuose surenkamas sąvartyno filtratas. Tolstant nuo sąvartyno požeminio vandens kokybė gerėja. Ribines vertes sąvartynų aplinkoje dažniausiai viršija chloridų ir amonio jonų koncentracijos. Pavieniais atvejais nustatytos padidėjusios fenolių ir tokių metalų, kaip antai nikelis, švinas ir chromas koncentracijos (1 pav.). Palyginus paskutinių trejų metų stebėjimų rezultatus (2 pav.) matoma, kad nors gerokai padidėjo stebimų sąvartynų, o ypač monitoringo gręžinių skaičius, „užterštų“ sąvartynų procentas padi- dėjo nedaug, jis sudaro ~ 60 proc. (~ 30 proc. visų monitoringo gręžinių). Daugiausiai taršos atvejų nustatyta buvusių miestų sąvartynų aplinkoje (70 proc.), o mažesnių kaimų ir gyvenviečių sąvartynų aplinkoje tarša retesnė (~ 33 proc.). Naujai įrengtų regioninių atliekų sąvartynų aplinkoje DLK viršijimų nebuvo nustatyta. Situacija prastesnė tuose regioniniuose sąvartynuose, kurie patenka į buvusių sąvartynų Utenos, Kauno, Panevėžio, Kėdainių (Zabieliškio) įtakos zoną.

60 ATLI­E­KŲ SĄVARTY­NŲ PO­VE­I­KI­S PO­ŽE­MI­NI­AM VANDE­NI­UI­

1 pav. Gruntinio vandens būklė sąvartynų aplinkoje

2 pav. Stebimų užterštų sąvartynų ir gręžinių kaita

61 KE­LI­Ų BARSTY­MO­ KE­LI­Ų BARSTY­MO­ DRUSKA PO­VE­I­KI­S PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS DRUSKA PO­VE­I­KI­S PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS BŪKLE­I­ BŪKLE­I­ K. Kadūnas, J. Arustienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Saugiam automobilių eismui užtikrinti per žiemos sezoną šalyje sunaudojama apie 140 tūkst. tonų natrio chlorido druskos ar jos mišinių su smėliu, o vienam kvadratiniam pagrindinių gatvių ir kelių metrui nuvalyti išbarstoma nuo 10 iki 680 g druskos. Pavyzdžiui, 2005 metais Vilniaus gatvėse jų slidumui mažinti buvo išberta, Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, arti 16 tūkst. kubinių metrų smėlio bei natrio chlorido (NaCl) druskos mišinio ir daugiau kaip 14 tūkst. tonų druskos (P. Baltrėnas, A. Kazlauskienė, 2009). Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, kasmet šalies valstybinės reikšmės keliuose išbarstoma 60–80 tūkst. tonų druskos (Respublika, 2010, Nr. 44 (5994)). Nors tikslios statistikos, kiek druskos išbarstoma savivaldybių prižiūrimuose keliuose ir gamybinių ar aptarnavimo objektų teritorijose, nėra, tačiau jos kiekis gali siekti apie antrą tiek, kiek jos panaudojama valstybinės reikšmės keliuose. Lietuvos geologijos tarnyba kaupia ir analizuoja ūkio subjektų lėšomis vykdomo požeminio vandens monitoringo duomenis. Per pastarąjį dešimtmetį sukaupta gana daug informacijos apie požeminio vandens būklę gamybinėse teritorijose, degalinėse ir kituose objektuose, kuriuose žiemos metu apledėjusioms dangoms tirpinti yra naudojamos druskos ar jų tirpalai. Sukaupta informacija leidžia įvertinti druskos poveikį požeminiam vandeniui. Šia apžvalga siekiama parodyti, kad į požeminį vandenį patenkantys teršalai turi poveikio požeminio vandens išteklių būklei, bet jis gali būti gerokai didesnis, vertinant miestų, kaip urbanizuotos visumos, poveikį paviršinio vandens telkiniams, kuriuos „maitina“ užterštas požeminis vanduo. Kelių barstymo druska įtakai gruntinio vandens kokybei vertinti buvo panaudoti ūkio subjektų monitoringo duomenys. Druska barstomi keliai ir miesto teritorijos, todėl analizei labiau-siai tinka degalinių, naftos bazių ir automobilių demontavimo aikštelių monitoringo duomenys. Degalinės monitoringo tinklą įprastai sudaro 1–3 stebimieji gręžiniai, iš kurių vieną ar du kartus per metus imami vandens mėginiai, laboratorijose nustatoma gruntinio vandens bendroji cheminė sudėtis, iš to skaičiaus ir chloridų jonų koncentracija. Nuo 2000 iki 2008 metų monitoringas buvo vykdo- mas 686 tokiuose objektuose. Tolesnei chloridų pasiskirstymo statistinei analizei buvo atrinkti tik tie objektai, kurių gruntiniame vandenyje nors kartą per stebėjimo laikotarpį fiksuota padidėjusi chloridų koncentracija (> 150 mg/l) – iš viso 361 objektas. Chloridų koncentracijos daugiametės kaitos analizei atrinkti 148 (iš 361) objektai stebėti per visą devynerių metų laikotarpį (1 pav.). Kiekvieno šių objektų buvo apskaičiuota vidutinė metinė chloridų koncentracija ir sudaryti jos kaitos grafikai. Atlikus degalinių, naftos bazių ir automobilių demontavimo aikštelių monitoringo duomenų analizę galima teigti, kad kelių barstymas druska, naudojama sniego ir ledo dangai pašalinti, daro neigiamą poveikį gruntinio vandens kokybei. Tiek natrio, tiek chlorido vidutinė koncentracija tokių teritorijų gruntiniame vandenyje iki septynių kartų viršija fonines koncentracijas, medianinės šių jonų koncentracijos fonines reikšmes viršija iki 4–5 kartų (žr. lentelę).

Lentelė. Chlorido ir natrio jonų koncentracija gamybinių teritorijų gruntiniame vandenyje ir jų foninė koncentracija, mg/l

Matavimų Rodiklis Vidurkis Mediana Minimumas Maksimumas skaičius Chloridas (Cl–) 1433 218,4 112 0,0 6355 Natris (Na–) 1427 119,4 65,3 0,0 4190 Gruntinio vandens fonas Chloridas (Cl–) 29,93 21,0 1,0 129,3 Natris (Na–) 18,07 13,9 0,6 72,0

62 KE­LI­Ų BARSTY­MO­ DRUSKA PO­VE­I­KI­S PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS BŪKLE­I­

1 pav. Analizuotų objektų pasiskirstymas

Atlikta statistinė analizė leidžia daryti išvadą, kad nuo 2000 iki 2008 metų gruntiniame vande- nyje chloridų kiekis vidutiniškai nuo 200 mg/l padidėjo iki 300 mg/l (2 pav.).

2 pav. Vidutinės metinės chlorido koncentracijos kaita gruntiniame vandenyje

Didėjanti chlorido koncentracijos tendencija nustatyta net 64 proc. nagrinėtų teritorijų, 36 proc. atvejų gruntiniame vandenyje nustatytas nedidelis koncentracijos mažėjimas arba ji išlieka stabili (3 pav.). Apibendrinus per 1400 cheminių analizių rezultatų matoma, kad 166 atvejais (12 proc.) chlo- rido koncentracija gruntiniame vandenyje yra artima foninei jo koncentracijai (lentelė, 4 pav.), dar 880 atvejų (61 proc.) chlorido kiekis neviršija teisės aktais reglamentuojamų ribinių verčių (RV) ar didžiausios leidžiamos koncentracijos (DLK). Taigi apie 73 proc. atvejų gruntinį vandenį galima vadinti „švariu“ arba „menkai paveiktu“ keliams barstyti naudojama druska.

63 KE­LI­Ų BARSTY­MO­ DRUSKA PO­VE­I­KI­S PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS BŪKLE­I­

3 pav. Chloridų tendencijos diagrama

4 pav. Chloridų koncentracijos pasiskirstymas požeminiame vandenyje

Per 400 matavimų, vykdytų analizuojamose teritorijose, arba 27 proc. matavimų, nustatyta, kad chlorido koncentracija viršija RV, nurodytą Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose (Valstybės žinios. 2008, Nr. 53-1987) jautrių taršai teritorijų grupėms (I­I­, I­I­I­, I­V) ir Nuotekų tvarkymo reglamente (Valstybės žinios. 2009, Nr. 83- 3473) nurodytą DLK į gamtinę aplinką ir RV į gamtinę aplinką, kurią viršijus būtina kontroliuoti teršiamųjų medžiagų patekimą į aplinką, šiuo atveju – į požeminius vandenis. Šiose teritorijose apie 7 proc. atvejų chlorido koncentracija viršija 500 mg/l (1–2 RV/DLK) ir apie 2 proc. atvejų ji siekė 1000–2000 mg/l ir daugiau ir viršijo DLK/RV 2–4 – 100 kartų. Taršos natrio jonais tendencijos nėra tokios ženklios, palyginti su tarša chlorido jonais. Per 2000–2008 metus nustatyta nedidelė natrio koncentracijos didėjimo tendencija (5 pav.), per analizuotą periodą vidutiniškai ji padidėjo tik apie 10 mg/l.

5 pav. Vidutinės metinės natrio koncentracijos kaita gruntiniame vandenyje

64 I­š Lietuvos teisės aktų taršą natriu reglamentuoja tik Lietuvos higienos norma HN 24:2003 KE­LI­Ų BARSTY­MO­ „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (Valstybės žinios. 2003, Nr. 79-3606), teisės DRUSKA PO­VE­I­KI­S aktuose, reguliuojančiuose užterštų teritorijų tvarkymą, jo RV ar DLK nėra nustatytos. Toliau PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS BŪKLE­I­ pateikiamas taršos intensyvumo vertinimas pagal DLK, nurodytą HN 24:2003.

6 pav. Natrio koncentracijos pasiskirstymas požeminiame vandenyje

Atlikus degalinių, naftos bazių ir automobilių demontavimo aikštelių monitoringo duomenų analizę galima teigti, kad apie 13 proc. atvejų (186 matavimai) gruntinio vandens kokybė yra ar- tima foninei (6 pav.). Taršos pėdsakų, neviršijančių DLK geriamajam vandeniui, nustatyta 74 proc. atvejų. Todėl remiantis apie 87 proc. matavimų duomenimis galima teigti, kad gruntinis vanduo išlieka „švarus“ arba „mažai paveiktas“ antropogeninės taršos. Kai kurių analizuotų objektų nustatyta natrio jonų koncentracija, viršija DLK 2–5 kartus ir daugiau, šio jono koncentracija gruntiniame vandenyje 400–6000 mg/l, ji viršyta iki 13 proc. visų matavimų. Norint tiksliau nustatyti medžiagų, patenkančių į aplinką dėl keliams barstyti naudojamos druskos, kiekį, reikia specialių tyrimų, apimančių tiek natūrinius stebėjimus, tiek teršiamųjų medžiagų balanso skaičiavimus. Pateiktoje analizėje nėra vertintas miestų ar kelių poveikis požeminiam ir paviršiniam vandeniui, o juk jie dengia gerokai didesnes teritorijas nei degalinė ar naftos bazė. Siekiant sumažinti poveikį aplinkai, matyt, reikia sutikti su specialistais, siūlančiais ieškoti alternatyvių medžiagų sniegui ir ledui pašalinti nuo paviršių, nors jos būtų ir gerokai brangesnės, tačiau dėl degradacijos greičio ar sorbcinės gebos savybių keltų mažesnį pavojų aplinkai.

Papildoma informacija:

1. http://www.lgt.lt/index.php?page=264  Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringas.

65 ŽE­MĖS ŪKI­O­ VE­I­KLO­S SUBJE­KTŲ PO­VE­I­KI­S ŽE­MĖS ŪKI­O­ VE­I­KLO­S SUBJE­KTŲ PO­VE­I­KI­S PO­ŽE­MI­NI­AM PO­ŽE­MI­NI­AM VANDE­NI­UI­ I­R JO­ I­DE­NTI­FI­KAVI­MO­ ME­TO­DI­KO­S Y­PATUMAI­ VANDE­NI­UI­ I­R JO­ I­DE­NTI­FI­KAVI­MO­ ME­TO­DI­KO­S R. Šečkuvienė, UAB „Grota“ Y­PATUMAI­ Visa žmogaus ūkinė veikla turi arba gali turėti įtakos požeminio vandens kokybei. Tyrimų rezultatai rodo, kad žemės ūkio subjektų veikla yra viena iš didžiausią neigiamą poveikį darančių veiklos sričių. Pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui ir srutoms tvar- kyti aprašą (Valstybės žinios. 2010, Nr. 85-4492) ir Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatus (Valstybės žinios. 2009, Nr. 113-4831) minėtos veiklos vykdytojai privalo stebėti, vertinti ir prog- nozuoti daromo poveikio aplinkai mastą. Poveikio požeminiam vandeniui stebėseną žemės ūkio veiklos subjektuose reglamentuoja Ūkio subjektų poveikio požeminiam vandeniui monitoringo vykdymo tvarka (Valstybės žinios. 2009, Nr. 157-7130) ir 2011 metais įsigaliojęs Žemės ūkio veiklos subjektų poveikio požeminiam vandeniui vertinimo ir monitoringo tvarkos aprašas. Žemės ūkio veiklos subjektų (ŽŪVS) įtaka požeminei hidrosferai pradėta tirti seniai. Stambius gyvulininkystės kompleksus (ūkius) pradėta statyti 1970 metais, o nuo 1976 metų stebima jų įtaka drenažinio vandens kokybei. Požeminio vandens kokybė sistemingai pradėta stebėti 1977 metais. Vėliau stebimųjų gręžinių tinklai buvo įrengti daugelyje stambių ŽŪVS, kur buvo atliekami ir eksperimentiniai darbai. Žemės ūkio veiklos subjektuose pagal Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti bei Žemės ūkio veiklos subjektų poveikio požeminiam vandeniui vertinimo ir monitoringo tvarkos aprašus išskiriami gamybiniai ūkiai (GŪ), kuriuose yra tvartai ir jų priklausiniai, mėšlidės, skystojo mėšlo bei srutų kauptuvai ir skystojo mėšlo ir srutų išlaistymo laukai (SMSI­L), kur laistomas skystasis mėšlas ir srutos. Pagal taršos židinių pobūdį GŪ priskirtini sudėtingiems taršos židiniams, kuriuose yra keli koncentruotos taršos židiniai, o SMSI­L – taršos židiniams, formuojantiems pasklidąją taršą. Požeminio vandens kokybė ŽŪVS vertinama pagal galiojančius normatyvinius dokumentus (1 lentelė): • Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus (Valstybės žinios. 2008, Nr. 53-1987); • Pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos rinkimo tvarką (Valstybės žinios. 2003, Nr. 17-770); • Žemės ūkio veiklos subjektų poveikio požeminiam vandeniui vertinimo ir monitoringo vykdymo tvarkos aprašą (Valstybės žinios. 2011, Nr. 2-63). Tyrimų nustatyta, kad pagrindinis hidrogeosferos teršalas ŽŪVS aplinkoje yra organinė

medžiaga, identifikuojama pagal permanganato (ChDSMn) ir bichromato (ChDSCr) skaičius, ir jos irimo produktai: azotas ir jo junginiai bei fosforas ir jo junginiai. Šiems teršalams patekus į požeminį vandenį susidaro rūgštinė aplinka (pH daugeliu atvejų mažiau nei 7,0), suformuojanti redukcines sąlygas, dėl to padidėja angliarūgštės, hidrokarbonatų, kalcio jonų koncentracija, taip pat vandens kietumas, savitasis elektros laidis ir bendroji ištirpusių mineralinių medžiagų koncentracija, be- veik visais tirtais atvejais viršijanti 1 g/l. Daugeliu atvejų ŽŪVS aplinkos požeminiam vandeniui būdingas ir didelis chloridų kiekis, taip pat tiesiogiai susijęs su vykdomos ūkinės veiklos įtaka. Be to, atliekant tyrimus nustatyta, kad organinė medžiaga daugiausiai kaupiasi aeracijos zonos uolienose ir viršutinėje gruntinio vandeningojo sluoksnio dalyje, o didėjant gyliui jos kiekis mažėja. Tyrimų duomenys rodo, kad požeminio vandens taršos dydis ir jos kaita ŽŪVS apylinkėse labai priklauso ir nuo gamybinių ypatumų ir gamtinių sąlygų. Pagrindiniai gamybiniai veiksniai yra ūkio pajėgumas, jo veiklos stabilumas, skystojo mėšlo kaupimo ir laistymo technologiniai ypatumai, išlaistymo laukų dydis ir žemdirbystės pobūdis juose. Galiojantys teisės aktai įpareigoja stebėti stambius, t. y. didelio pajėgumo, ŽŪVS, kur sutartinių gyvulių (SG) skaičius yra 200–500 vienetų ir daugiau.

66 1 lentelė. Pagrindinių teršiamųjų medžiagų didžiausia leistina koncentracija (DLK) ir (ar) ribinė ŽE­MĖS ŪKI­O­ VE­I­KLO­S vertė / koncentracija (RV/RK) požeminiame vandenyje, nurodyta teisės aktuose, mg/l SUBJE­KTŲ PO­VE­I­KI­S PO­ŽE­MI­NI­AM Medžiagos pavadinimas VANDE­NI­UI­ I­R JO­ Teisės aktas I­DE­NTI­FI­KAVI­MO­ N-b NO­2 NO­3 NH4 P-b PO4 Cl ME­TO­DI­KO­S 1) Valstybės žinios. 2008, Nr. 53-1987 – – 100 – – – 500 Y­PATUMAI­ 2) Valstybės žinios. 2003, Nr. 17-770* – 0,5 (1,0) 50 2 (10) – 0,7 (3,3) 350 (500) 3) Valstybės žinios. 2011, GŪ 30 (12) 1,5 (0,5) 100 (50) 10 (2,57) 4 (1,6) 3,3 (0,7) – Nr. 2-63** SMSI­L – 1,0 (0,3) 50 (37) 6,43 (2,0) – 3,3 (0,7) –

Pastabos: 1) Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimai (Valstybės žinios. 2008, Nr. 53-1987); 2) Pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos rinkimo tvarka (Valstybės žinios. 2003, Nr. 17-770); 3) Žemės ūkio veiklos subjektų poveikio požeminiam vandeniui vertinimo ir monitoringo tvarkos aprašas (Valstybės žinios 2011, Nr. 2-63). * – DLK požeminiame vandenyje: kairė – kai ūkio subjekto apylinkėse požeminis vanduo naudojamas gėrimo ir buities reikmėms, dešinėje skliausteliuose – kai požeminis vanduo nėra naudojamas gėrimo ir buities reikmėms. ** – kairėje – DLK, dešinėje skliausteliuose – ribinė koncentracija (RK).

Kaip pagrindinius gamtinius veiksnius reikia išskirti hidrografinį teritorijos tinklą ir geologines- -hidrogeologines sąlygas. Nuo teritorijos uolienų litologinės sudėties priklauso teršalų patekimo į požemį, jų kaupimosi aeracijos zonoje bei horizontalios ir vertikalios migracijos galimybės, o hidrografinis tinklas nulemia teršalų iškrovos sričių tankumą. Apibendrinamosiose žemės ūkio veiklos įtakos hidrogeosferai ataskaitose nustatyta, kad tuose ŽŪVS, kuriuose vyksta intensyvi, bet tolygi veikla, požeminio vandens būklė yra stabilesnė. Nusistovi esamos taršos organinėmis medžiagomis ir aplinkos gebėjimo ją neutralizuoti pusiausvyra. ŽŪVS, kuriuose gamybos apimtis sumažėjusi arba diegiamos aplinkosaugos priemonės, vandens kokybė iš lėto gerėja, o kai kur išlaistymo laukų gruntinio vandens hidrocheminė būklė panaši į negamybinės zonos vandens būklę. Visa tai matoma iš poveikio požeminiam vandeniui monitoringo rezultatų. Kaip pavyzdį pateikiame kelis tokius ŽŪVS, kuriuose įrengtas reprezentatyvus požeminio vandens stebėjimų tinklas, poveikis požeminiam vandeniui stebimas daugiau nei penkerius metus, o stebimų vandens cheminės sudėties elementų spektras yra pakankamas vykdomos veiklos poveikiui įvertinti (2 ir 3 lentelės).

2 lentelė. Būdingų požeminio vandens cheminės sudėties rodiklių kaita GŪ teritorijose

Medžiagos koncentracija, mg/l

ŽŪVS N-b NO­2 NO­3 NH4 P-b PO4 Cl Nuo–iki Nuo–iki Nuo–iki Nuo–iki Nuo–iki Nuo–iki Nuo–iki Sidabravo ŽŪB 0,12–150 <0,05 <0,5–377 <0,05–15,8 0,01–1,41 0–1,278 29,72–999 UAB „Dainiai“ 0,38–29 0,02–0,319 0,08–79,74 0,026–4,068 0,004–1,1 – 2,54–70,5 Kalpokų ŽŪB 3,62–475 <0,05–3,18 <0,5–620 <0,05–539 0,017–3,36 0,013–1,35 55,93–1096

3 lentelė. Būdingų požeminio vandens cheminės sudėties rodiklių kaita SMSIL teritorijose

Medžiagos koncentracija, mg/l

ŽŪVS N-b NO­2 NO­3 NH4 P-b PO4 Cl Nuo–iki Nuo–iki Nuo–iki Nuo–iki Nuo–iki Nuo–iki Nuo–iki Sidabravo ŽŪB 0,15–19,7 <0,05 <0,5–61,69 <0,05–0,196 0,002–0,93 0,002–0,048 7,97–225 UAB „Dainiai“ 0,49–298 0–8,11 0–797 0,026–3,17 0–0,54 – 11–338 Kalpokų ŽŪB 0,09–93,0 <0,05 <0,5–97,12 <0,05–58,06 0,004–2,78 0,004–2,75 0,5–122

Sistemingi poveikio požeminiam vandeniui stebėjimai įvairių GŪ teritorijose parodė, kad požeminis vanduo labiausiai yra teršiamas ties mėšlidėmis ir srutų kauptuvais (2 lentelė). Tai

67 ŽE­MĖS ŪKI­O­ VE­I­KLO­S dažniausiai būna tiesiogiai susiję su nepakankamu šių statinių sandarumu. Teršiama čia nuolat, SUBJE­KTŲ PO­VE­I­KI­S nepriklausomai nuo aplinkos veiksnių įtakos. SMSI­L teritorijose teršiamųjų medžiagų koncentraciją PO­ŽE­MI­NI­AM daugeliu atvejų lemia požeminio vandens lygio dinamika ir laistymo intensyvumas (3 lentelė). VANDE­NI­UI­ I­R JO­ I­DE­NTI­FI­KAVI­MO­ I­š SMSI­L visada išsiskiria didžiausią technogeninę apkrovą turintys, t. y. dideli, laukai, kuriuose ME­TO­DI­KO­S fiksuojamos didelė teršiamųjų medžiagų koncentracija. Tačiau iš esmės laistymo laukų poveikis Y­PATUMAI­ požeminiam vandeniui nėra toks ryškus, palyginti su ūkių gamybinėmis teritorijomis (2 ir 3 lentelės). Pažymėtina, kad kai kuriuose stebimuose objektuose, ypač SMSI­L, aiškiai matoma organinės medžiagos ir bendrojo azoto koncentracijos mažėjimo tendencija (1 pav.).

1 pav. Būdingų požeminio vandens cheminės sudėties rodiklių kitimo grafikai SMSIL teritorijoje

Tokia situacija rodo, kad, vadovaujantis aplinkosaugos reikalavimais ir geros ūkininkavimo praktikos patarimais, galima išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Be to, tokiuose ūkiuose ir SMSI­L, kur mažiausiai trejus metus vykdyto poveikio požeminiam vandeniui monitoringo rezultatai rodo, kad vandenyje nustatomų teršiamųjų medžiagų koncentracija neviršija RK, atsakingos institucijos gali rekomenduoti sumažinti požeminio vandens monitoringo vykdymo apimtį nuo 50 iki 90 proc. (Žemės ūkio veiklos subjektų...). Siekiant kuo racionaliau ir optimaliau įvertinti žemės ūkio veiklos subjektų formuojamą taršą, jos sklidimą ir poveikį, būtina tinkamai įrengti stebėjimo punktų sistemą tiek GŪ, tiek SMSI­L. Prieš pradedant ekogeologinius tyrimus ŽŪVS, reikia išskirti tris pagrindinius aspektus, kuriuos būtina išanalizuoti rengiant požeminio vandens monitoringo sistemą: 1) taršos židinių identifikavimas ir jų padėtis ekosistemoje; 2) taršos židinių aplinkos hidrografinis tinklas; 3) taršos židinių aplinkos geologinės-hidrogeologinės sąlygos. Daugiausia dėmesio GŪ turi būti skiriama potencialių taršos židinių, t. y. mėšlidžių, tvartų, srutų kauptuvų ir tam tikrais atvejais nuotekų valomųjų įrenginių, išdėstymui pačioje teritorijoje bei taršai jautrių ekosistemos elementų atžvilgiu. Jau objekto rekognoskuotės metu galima prelimi- nariai įvertinti bendrą tiriamos teritorijos ekologinę būklę bei numatyti hidrogeologinių tiriamųjų ir iš dalies – stebimųjų gręžinių vietą ir skaičių. Naujajame Žemės ūkio veiklos subjektų poveikio požeminiam vandeniui vertinimo ir monitoringo tvarkos apraše nurodyta tiriamųjų ir

68 stebimųjų gręžinių apimtis, atsižvelgiant į GŪ užimamą plotą. Tačiau praktiniu požiūriu, žinant, ŽE­MĖS ŪKI­O­ VE­I­KLO­S kad didžiausia teršalų emisija į požemį vyksta būtent ties minėtomis teršalų „kaupyklomis“, joms SUBJE­KTŲ PO­VE­I­KI­S reikėtų skirti daugiausiai dėmesio (2 pav.). PO­ŽE­MI­NI­AM VANDE­NI­UI­ I­R JO­ I­DE­NTI­FI­KAVI­MO­ ME­TO­DI­KO­S Y­PATUMAI­

2 pav. Poveikio požeminiam vandeniui monitoringo gręžinių išdėstymas GŪ Toliau labai svarbu atkreipti dėmesį į tiriamos teritorijos apylinkių hidrografinį tinklą, kuriuo naudojantis galima ne tik išsiaiškinti preliminarią pirmojo nuo žemės paviršiaus vandeningojo sluoksnio kryptį, bet ir panaudoti jį požeminio vandens monitoringo tikslams, taip sumažinant monitoringo apimtį. Kadangi SMSI­L dažniausiai susideda iš atskirų nuomojamos žemės sklypų, atliekant jų ty- rimus visų pirma turėtų būti išskirti plotai, kuriems tenka didžiausia technogeninė apkrova. Jie dažniausiai būna netoli GŪ teritorijos. Technogeninę SMSI­L apkrovą puikiai rodo tręšimo planai, kurie yra sudaromi kiekvienais metais. Kadangi SMSI­L formuojama išsklaidyto pobūdžio tarša, pagal turimus duomenis daugiausiai priklausanti nuo laistymo intensyvumo ir požeminio vandens lygio dinamikos, daug dėmesio turėtų būti skiriama vietovės geologinėms-hidrogeologinėms sąlygoms išaiškinti. Tokiu atveju hidrogeologinius tiriamuosius ir stebimuosius gręžinius tikslinga dėstyti atsižvelgiant į vietovės hidrografinį tinklą bei tiriamos teritorijos kvartero geologinį žemėlapį (M 1:200 000) (3 pav.). Naudojantis šiuo žemėlapiu tiriamųjų hidrogeologinių gręžinių vietas galima parinkti taip, kad preliminariai parodytų skirtingas geologines-hidrogeologines sąlygas. Toks planas padeda tiksliau įvertinti geologinę sąrangą ir optimaliai parinkti stebimųjų gręžinių vietas. Visi šie aspektai labai svarbūs ne tik todėl, kad stebėjimai atitiktų galiojančių teisės aktų reikalavimus, bet visų pirma todėl, kad tik tinkamai įrengtas poveikio požeminiam vandeniui stebėjimo tinklas gali teikti reprezentatyvią informaciją apie vykdomos ūkinės veiklos poveikį požeminei hidrosferai, diegiamų aplinkosaugos priemonių efektyvumą ir galimybę ŽŪVS išvengti finansinių nuostolių.

69 ŽE­MĖS ŪKI­O­ VE­I­KLO­S SUBJE­KTŲ PO­VE­I­KI­S PO­ŽE­MI­NI­AM VANDE­NI­UI­ I­R JO­ I­DE­NTI­FI­KAVI­MO­ ME­TO­DI­KO­S Y­PATUMAI­

SUTARTINIAI ŽENKLAI

3 pav. Poveikio požeminiam vandeniui monitoringo gręžinių išdėstymas SMSIL

Papildoma informacija:

1. Aplinkos ministro įsakymas „Dėl Žemės ūkio veiklos subjektų poveikio požeminiam vandeniui vertinimo ir monitoringo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Valstybės žinios. 2011, Nr. 2-63). 2. Žemės ūkio ministro įsakymas „Dėl Žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 3D-431 „Dėl Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų“ pakeitimo“ (Valstybės žinios. 2006, Nr. 39-1411). 3. Giedraitis R., Karmazinas B., Zabulis R. Gyvulininkystės kompleksų eksploatacijos poveikis požeminio vandens būklei / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 1999. – 149 p. + CD. – (LGT fondas; Nr. 4743). 4. Juodkazis V., Marcinonis A. Aplinkos hidrogeologija: [vadovėlis] = The E­nvironmental Hydrogeology / Vilniaus universitetas. – Vilnius: Vilniaus universitetas, 2008. – 459, [1] p.: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 441–450. 5. Organic Matter in Fresh Groundwater of Lithuania: A Monograph = O­rganinė medžiaga Lietuvos gėlame požeminiame vandenyje: monografija / Juodkazis V., Arustienė J., Klimas A., Marcinonis A.; Vilniaus universitetas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. – 231, [1] p.: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 219–224 (119 pavad.). 6. Zabulis R. Gyvulininkystės kompleksų paviršinės ir požeminės hidrosferos vandens monitoringo duomenų analizė ir apibendrinimas: ataskaita už priemonę Nr. 2.3 vykdant programą „Geologija ir darnus vystymasis“ (Aplinkos ministro 2007-02-13 įsakymas Nr. D1-85) / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2007. – 111 p. + CD: 20 pav. – (LGT fondas; Nr. 10329).

70 PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS SKY­STO­ KURO­ PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS DE­GALI­NĖSE­ SKY­STO­ KURO­ DE­GALI­NĖSE­ A. Marcinonis, UAB „GRO­TA“

Degalinė – lygu požemio taršos naftos produktais (NP) židinys. Tokį atgrasų vertinimą suformavo atlikti daugumos senųjų, dar sovietinių laikų degalinių tyrimai prieš penkiolika metų. Tuomet gauti rezultatai parodė, kad visiškai švarių degalinių beveik nėra, o daugumos jų užterštumas viršija nustatytą leidžiamą lygį. Įvertinus 122 ištirtų degalinių (iki 1990 m. jų buvo apie 150) užterštumo būklę ir jo pavojingumą aplinkai pagal tuomet galiojusius aplinkos ministro 1999 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 158 patvirtintus Laikinuosius naftos produktais užterštų vandeningų sluoksnių pre- vencijos ir sanavimo aplinkosauginius reikalavimus išskirtos keturios degalinių kategorijos. 1 kategorija – teritorija švari: naftos produktų koncentracija grunte ir gruntiniame vandenyje atitinka galiojančius normatyvus. Tokių degalinių buvo 32 procentai. 2 kategorija – teritorija santykinai švari: naftos produktų koncentracija aeracijos zonos grunte neviršija didžiausio leidžiamo taršos lygio (DLL), o koncentracija gruntiniame vandenyje ≤ 0,5 mg/l. Tokių degalinių buvo 16 procentų. 3a kategorija – teritorija užteršta: naftos produktų koncentracija gruntiniame vandenyje ≤ 50 mg/l. Naftos produktai grunte yra adsorbuotos formos ir plėtros požiūriu yra pasiekę maksimalų išplitimo arealą. Arealo ribos stabilios. Tokių degalinių buvo 33 procentai. 3b kategorija – teritorija užteršta: naftos produktų koncentracija gruntiniame vandenyje > 50 mg/l. Dalis naftos produktų yra susikaupę grunto kapiliaruose ir periodiškai (priklausomai nuo vandens lygio svyravimų) ant gruntinio vandens paviršiaus sudaro skysto būvio sluoksnį (plėvelę). Taršos arealo ribų stabilumas kintamas, priklauso nuo hidrodinaminės situacijos. Tokių degalinių buvo 13 procentų. 4 kategorija – teritorija labai užteršta: naftos produktų koncentracija gruntiniame vandenyje > 50 mg/l. Ant gruntinio vandens paviršiaus nuolat susikaupęs skystų naftos produktų sluoksnis. Taršos arealo ribos nestabilios – arealas plečiasi. Tokių degalinių buvo 6 procentai. Kaip matome, kas antra degalinė buvo užteršta taip, jog ant gruntinio vandens paviršiaus jose buvo susikaupęs net laisvų naftos produktų sluoksnis. Vienose degalinėse tyrimų metu jis jau buvo išsisklaidęs ir užteršęs sulig gruntinio vandens paviršiumi slūgsantį gruntą, kitose, maždaug kas penktoje degalinėje, toks NP sluoksnis dar buvo išlikęs. Priežastys, dėl kurių taip stipriai buvo teršiamas degalinių požemis, profesionaliai netirtos, tačiau, tyrėjų požiūriu, jų buvo keletas: Pirma – intensyvus naftos produktų naudojimas ir dėl to atsirandanti didelė naftos produktų išsiliejimo ant žemės paviršiaus tikimybė. Antra – prastos ir nepatikimos naftos produktų saugyklų techninės-konstrukcinės charak- teristikos. Trečia – skystas naftos produktų agregatinis būvis, kuris lemia savaiminį ir greitą teršalų įsisunkimą į gruntą. Ketvirta – prastas teritorinis planavimas projektuojant ir statant tokius objektus. Tai akivaizdu dviem aspektais. Viena, daugeliu atvejų minėti objektai pastatyti ant smėlingo, vandeniui, taip pat naftos produktams gerai laidaus grunto, kur didelis požeminio vandens tėkmės filtracinis greitis ir kt. Kitu atveju degalinės buvo pastatytos arti požeminio vandens šaltinių, paviršinio vandens telkinių, vandenviečių sanitarinės apsaugos zonose ir pan. Penkta – nebuvo atliekama ūkinės veiklos poveikio geologinei aplinkai stebėjimų. Tai neleido laiku pamatyti, kad degalinė teršia, ir imtis priemonių sustabdyti taršą.

Degalinių poveikio požeminiam vandeniui stebėjimai. I­šaiškinta prasta degalinių ekologinė būklė bei gamtosaugos specialistų supratimas ir noras šią situaciją taisyti lėmė, kad degalinės buvo vieni iš pirmųjų gamybinių objektų, kurių statybai ir eksploatacijai imta taikyti aplinkosaugos

71 PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS reikalavimus, iš jų ir degalinių teritorijų privalomi geologinių ir hidrogeologinių sąlygų tyrimai MO­NI­TO­RI­NGAS statant degalines bei požeminio vandens monitoringas jas eksploatuojant. Pirmasis toks dokumen- SKY­STO­ KURO­ tas – LAND 1-95 – įsigaliojo 1995 metais, vėliau jis buvo du kartus – 1998 ir 2003 metais – pakoreguo- DE­GALI­NĖSE­ tas. Dabar galioja 2003 metų redakcija – LAND 1-2003. Taigi galima pagrįstai teigti, kad degalinių požeminio vandens monitoringui jau penkiolika metų ir jis yra geriausiai organizuotas, palyginti su kitomis gamybinių objektų grupėmis. Šiandien Lietuvoje būtų sunku rasti mažmeninio tinklo degalinę, kurioje neatliekamas požeminio vandens monitoringas. Y­ra tik kelios išimtys, kai monito- ringo nereikalaujama, – gruntinis vanduo slūgso giliau 15 m ir aeracijos zona sudaryta iš molingų, vandeniui, taip pat taršai mažai laidžių darinių, kai maža degalinės apyvarta (< 200 t per metus) ir nedidelės NP talpyklos (< 30 m3). Visais kitais atvejais požeminio vandens stebėjimai degalinėse yra būtini. Čia pravartu priminti, kad pagal minėtą teisės aktą LAND 1-2003 degalinė – statiniai, įrenginiai ir specialiai įrengta teritorija, skirta skystam kurui priimti, laikyti, perpilti į transporto priemonės ar kito mechanizmo kuro bakus ir (ar) į kilnojamąsias talpyklas (kanistrus). O­ skystasis kuras (degalai) – tai skystieji naftos produktai (benzinas, dyzelinas, žibalas ir kt.), kitas organinis skystasis kuras arba jų mišiniai, išskyrus suskystintas dujas. Minėta, kad iki 1990 metų, galima sakyti ir iki pirmojo degalinių aplinkosauginio reglamento LAND 1-95 įsigaliojimo, Lietuvoje veikė apie 150 mažmeninio tinklo degalinių, priklausiusių vals- tybinei bendrovei AB „Lietuvos kuras“, ir keli šimtai mažesnių žinybinių degalinių, skirtų aptarnauti atskiros įmonės poreikius. Didžiuma Lietuvos kuro degalinių buvo kapitaliai renovuotos, pertvarky- tos pagal naujus aplinkosaugos reikalavimus ir yra eksploatuojamos iki šiol. Taip pat rekonstruota ir šiandien veikia per šimtą buvusių žinybinių degalinių. Apytiksliais duomenimis, šiuo metu veikia apie du šimtus tokio tipo senų degalinių. Apie keturi šimtai veikiančių degalinių pastatyta jau vei- kiant minėtiems aplinkosaugos reikalavimams ir jas galima vertinti kaip techniškai saugias. UAB „Grota“ vykdo arti pusketvirto šimto degalinių požeminio vandens monitoringą. I­š šių degalinių senųjų ir naujųjų yra maždaug po lygiai. Kadangi daugelyje degalinių monitoringas jau vykdomas dešimt ir daugiau metų, yra galimybė pamatyti realų vaizdą, kokia yra degalinių gruntinio vandens kokybė, kokios jos kaitos tendencijos, kiek tai lemia degalinių eksploatavi- mas, kiek šalutiniai veiksniai, ir pan. Tuo tikslu buvo atrinktos dvi degalinių grupės – senųjų ir naujųjų – po 140 degalinių kiekvienoje ir atlikta jų kokybės analizė prieš dešimt metų arba eksploatacijos pradžioje (naujųjų) ir dabar (2010 m.). Analizuoti visi pagrindiniai monitoringo metu stebimi vandens kokybės rodikliai. Kaip žinoma, daugumos degalinių gruntiniame vande- nyje monitoringo metu yra stebima bendra vandens cheminė sudėtis, organinė medžiaga pagal cheminį deguonies sunaudojimą – permanganatinę ir bichromatinę oksidaciją, lengvieji, tarp jų ir pavieniai aromatiniai angliavandeniliai benzenas, toluenas, etilbenzenas ir kt., metalai – švinas, cinkas, nikelis, manganas. Gruntinio vandens kokybės pokyčiai senosiose degalinėse. Gruntinio vandens kokybės pokyčiai viename monitoringo punkte ar objekte gana greitai matomi, o išryškinti bendrus pokyčių dėsningumus tam tikros grupės objektuose yra gana sudėtinga. Šio straipsnio autorius pabandė tai padaryti apskaičiavęs vidurkines rodiklių vertes ir atlikęs jų palyginimą dviem periodais – 2000 ir 2010 metais. Pirmasis periodas yra šiek tiek sąlyginis, nes senosioms degalinėms jis prilygintas pirminių tyrimų laikotarpiui – tai gali būti 1997, 1998 ar vėlesni metai. Naujoms degalinėms, ku- rios pradėjo veikti vėliau kaip 2000 metais, jis prilygintas degalinių eksploatacijos pradžiai. Kaip pasiskirsto gruntinio vandens kokybės pagrindinių rodiklių vidurkinės vertės senosiose degalinėse, parodyta 1 paveiksle, o tam tikrų rodiklių pokyčių kryptis ir dydžiai – 2 paveiksle. Kaip matoma iš 1 ir 2 grafikuose pateiktos informacijos, senųjų degalinių gruntiniam vandeniui prieš dešimtmetį buvo būdingas didelis užterštumas naftos angliavandeniliais, chloridais, manganu. Per dešimtmetį aiškiai matomas gruntinio vandens švarėjimo ir cheminės sudėties savaiminio atsivalymo procesas. Absoliučios daugumos teršiamųjų medžiagų koncent- racija sumažėjo 60–85 procentų. I­šimtis yra tik manganas ir kalcis, kurių koncentracija šiek tiek padidėjo. Tai aiškintina šių medžiagų tirpumo iš vandenį kaupiančių uolienų padidėjimu dėl hidrogeocheminės situacijos pokyčių, nulemtų naftos teršalų degradacijos. Labai akivaizdžiai vandens savaiminį atsivalymą nuo naftos teršalų, tipingą daugeliui šios grupės degalinių, galima pademonstruoti degalinės Varniuose pavyzdžiu (3 pav.).

72 PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS SKY­STO­ KURO­ DE­GALI­NĖSE­

1 pav. Gruntinio vandens cheminės sudėties rodiklių vidutinės vertės senosiose degalinėse ir jų pokytis per dešimt metų

2 pav. Gruntinio vandens cheminės sudėties rodiklių vidurkinių verčių pokytis senosiose degalinėse per dešimt metų Analizuojant atskiras rodiklių grupes matoma, kad verčių mažėjimo intensyvumas nėra vieno- das. Gerokai švaresnis vanduo tapo tik naftos angliavandenilių atžvilgiu, tai rodo, kad degalinių kapitalinis konstrukcijų pertvarkymas davė savo vaisius ir reikšmingai sumažino ar net visiškai pašalino tik žemės teršimą naftos produktais.

3 pav. Naftos produktų koncentracijos gruntiniame vandenyje kitimo grafikas pagal monitoringo duomenis degalinėje Varniuose, Dariaus ir Girėno g.

O­ bendrosios sudėties rodikliai, tokie kaip antai: chloridai, natris, bendras ištirpusių mineralinių medžiagų kiekis ir jam ekvivalentus elektrinis laidis, sumažėjo santykinai nedaug ir išliko gana aukšto lygio, gerokai aukštesnio už natūralų foną. Tai rodo, kad žemės teršimas degalinėse šiomis medžiagomis sumažintas, bet dar yra santykinai didelis. Gruntinio vandens kokybės pokyčiai naujosiose degalinėse. Analizuojant naująsias dega- lines pavieniui, susidaro įspūdis, kad daugelio jų gruntinis vanduo yra švarus ir pasižymi stabilia chemine sudėtimi. Tačiau vertinant du skirtingus periodus ir didelį objektų kiekį, gautos vidurkinės reikšmės vis tik rodo kiek kitokią padėtį (žr. 4 ir 5 pav.) Senosiose degalinėse daugumos rodiklių

73 PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS vidurkinės vertės per dešimtmetį sumažėjo, o šio tipo degalinėse pokyčiai yra nevienodi. Degalinėse MO­NI­TO­RI­NGAS aiškiai didėja natrio chlorido druskų, benzeno ir lengvųjų angliavandenilių koncentracija, bendras SKY­STO­ KURO­ ištirpusių medžiagų kiekis ir elektros laidis. Mažėja azoto junginių, bendras organinės medžiagos DE­GALI­NĖSE­ kiekis, metalų, tolueno ir kitų sunkesnių aromatinių angliavandenilių, būdingų senai taršai.

4 pav. Gruntinio vandens cheminės sudėties rodiklių vidutinės vertės naujosiose degalinėse ir jų pokytis per dešimt metų

5 pav. Gruntinio vandens cheminės sudėties rodiklių vidurkinių verčių pokytis naujosiose degalinėse per dešimt metų Savita angliavandenilių kaita rodo, kad kai kurios naujos degalinės yra pastatytos naftos produktais užterštose vietose, todėl seno pobūdžio tarša angliavandeniliais mažėja, tačiau pasireiškia ir šviežio teršimo atvejai, kuriuos akivaizdžiai parodo padidėjusi benzeno koncentracija. Bend- rosios cheminės sudėties rodikliai rodo panašų procesą kaip ir senosiose degalinėse, t. y. teršimą druska. Skirtumas tik tas, kad naujosiose degalinėse buvo kur kas mažesnė pradinė šių rodiklių koncentracija, todėl degalinių eksploatacijos metu šių medžiagų koncentracija padidėjo. Apibendrinus monitoringo duomenų analizės rezultatus galima daryti tokias lakoniškas išvadas: • Degalinių požeminis vanduo yra visuotinai teršiamas keliams barstyti naudojama druska, kuri padidina bendrą vandens mineralizaciją (užsūdo vandenį) ir elektros laidį. Pavieniais atvejais teršiama benzinu, dėl to vandenyje atsiranda benzeno ir kitų lengvųjų angliavandenilių. • Senųjų degalinių gruntinis vanduo po jų rekonstrukcijos dažniausiai švarėja, tačiau ženkliai tik užterštumo naftos produktais atžvilgiu. Užterštumas natrio chlorido druskomis išlieka panašus. • Naujų degalinių požemio vandens kokybė dažniausiai prastėja dėl visuotinio teršimo natrio chloridais ir pavienių teršimo benzinu atvejų. Pagal senų ir naujų degalinių užterštumo lygį ir jo pokyčius galima prognozuoti, kad naujųjų degalinių gruntinio vandens kokybė dar turėtų blogėti – vandenyje dar turėtų padidėti druskų, bendros organinės medžiagos ir benzeno koncentracija.

74 KI­TI­ HI­DRO­GE­O­LO­GI­NI­AI­ DARBAI­

75 PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS LI­E­TUVO­S I­R MO­NI­TO­RI­NGAS LI­E­TUVO­S I­R KALI­NI­NGRADO­ (RUSIJO­S FE­DE­RACIJA) PASI­E­NY­JE­ KALI­NI­NGRADO­ (RUSIJO­S FE­DE­RACIJA) PASI­E­NY­JE­ J. Kriukaitė, Lietuvos geologijos tarnyba

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos bendradarbiavimo komisijos aplinkos apsaugos srityje (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-11-09 įsakymas Nr. D1-662) 2009 m. gruodžio 10 d. pasitarimo protokolą, 2010 m. kovo 3 d. buvo pasirašyta požeminio vandens moni- toringo programa ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Kaliningrado srities Žemės gelmių naudojimo valdybos bendradarbiavimo sutartis. Monitoringo programa skirta įvertinti ir stebėti gėlo požeminio vandens išteklių būklę, nus- tatyti požeminio vandens kokybę ir kitimo tendencijas, gauti reprezentatyvią informaciją apie gerti naudojamo požeminio vandens išteklių, kiekybinę ir kokybinę būklę. Monitoringas vykdomas 10–15 km pločio juostoje abipus valstybinės sienos ir apima pagrindinių naudojamų vandens gavybai vandeningųjų horizontų požeminio vandens kokybės ir kiekybės stebėjimus (1 pav.). Vykdomi pagrindinių vandeningųjų horizontų: gruntinio vandens ir gilesnių spūdinių (tarpmoreninių, kreidos) valstybinio monitoringo stebėjimai. Stebima požeminio vandens būklė – požeminio vandens cheminė sudėtis, matuojamas požeminio vandens lygis ir kaupiami duomenys apie požeminio vandens ėmimą vandenvietėse.

1 pav. Požeminio vandens monitoringas Lietuvos Respublikos ir Kaliningrado srities pasienio zonoje: 1–3 vandeningasis sluoksnis: 1 – gruntinis, 2 – kvartero spūdinis, 3 – priekvartero spūdinis, 4 – pasienio monitoringo riba

Į monitoringo gręžinių tinklą pasienio ruože Lietuvos pusėje įtraukti valstybinio požeminio vandens monitoringo gręžiniai (19 gręžinių), kurie įrengti į gruntinį vandeningąjį horizontą (9 gręžiniai), kvartero spūdinį vandeningąjį horizontą (3 gręžiniai), kreidos vandeningąjį horizon- tą (7 gręžiniai). Šešiuose gruntinio vandens gręžiniuose matuojamas vandens lygis kartą per dieną, kituose – kartą per metus. Požeminio vandens mėginiai iš šešiolikos gręžinių paimti rugpjūčio mėnesį, laboratorijoje atlikta bendrosios cheminės sudėties ir mikroelementų analizė. Monitoringo gręžinių tinklas pasienio ruože Kaliningrado srityje apima 13 gręžinių, iš kurių septyni įrengti į gruntinį vandeningąjį horizontą, vienas į kvartero spūdinį ir penki į kreidos vandeningąjį horizontą. Dešimtyje gręžinių vandens lygis matuotas du kartus per mėnesį. I­š dviejų gręžinių paimti vandens mėginiai bendrajai cheminei vandens sudėčiai nustatyti, taip pat atlikta viena naftos produktų ir viena fenolių analizė. Hidrogeologinės sąlygos. Pasienio zonoje visur paplitęs gruntinis vanduo slūgso įvairios kilmės nuogulose: pelkinėse, aliuvio, jūrinėse, ledyninių ežerų, fliuvoglacialinėse ir morenoje. Vandeningos nuogulos dažniausiai yra priesmėlis–priemolis, įvairaus grūdėtumo smėlis,

76 žvirgždas–gargždas. Gruntinio vandens slūgsojimo gylis keičiasi nuo 0 iki 15 m. Nuogulų vandenin- PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS gumas yra nedidelis ir priklauso nuo litologinės jų sudėties. Gruntinis vanduo yra pagrindinis giliau MO­NI­TO­RI­NGAS slūgsančių eksploatuojamų vandeningųjų horizontų mitybos šaltinis. LI­E­TUVO­S I­R KALI­NI­NGRADO­ Viršutinės–apatinės kreidos vandeningąjį horizontą sudaro pagrindiniai spūdiniai vande- (RUSIJO­S FE­DE­RACIJA) PASI­E­NY­JE­ ningieji sluoksniai – viršutinės kreidos (K2) ir cenomanio–apatinės kreidos (K2cm+K1).

Viršutinės kreidos (K2) vandeningasis sluoksnis yra sudarytas daugiausiai iš karbonatinių uolienų, centrinėje ir pietinėje vandeningojo horizonto dalyje vandens turi minkšta kreida, o vakarų link didėja terigeninės medžiagos (molingo mergelio, aleurito) kiekis. Vidutinis efektyvus vandenin- gojo sluoksnio storis – apie 40 metrų. Šio vandeningojo sluoksnio filtracinės savybės yra gana prastos. Vyrauja modelinė filtracijos vertė – 1 m/d (km – 25–50 m2/d). Vandenvietėse, kur požeminio vandens išgaunama iš šio sluoksnio, nustatyti dideli požeminio vandens lygio pažemėjimai, tačiau depresinių piltuvų išplitimas dėl menkų sluoksnio filtracinių savybių yra labai lokalus.

Cenomanio–apatinės kreidos (K2cm+K1) vandeningajame sluoksnyje požeminį vandenį kaupia glaukonitingos terigeninės uolienos, kurių vidutinis storis 15–20 metrų. Kaip ir viršutinės kreidos vandeningasis sluoksnis, cenomanio–apatinės kreidos dariniai pasižymi gana prastomis filtracinėmis savybėmis. Vyraujanti šio sluoksnio filtracijos koeficiento vertė – 1–2 m/d (km – 10–30 m2/d). Kaip ir K2 vandeningajame sluoksnyje, vandenvietėse, išgaunančiose požeminį vandenį iš cenomanio– apatinės kreidos darinių, stebimas lokalus depresinių piltuvų išplitimas (2, 3 pav.).

2 pav. Cenomanio–apatinės kreidos vandeningojo sluoksnio modelinis 2008 m. pjezometrinis paviršius

Požeminio vandens režimas. Lietuvos pasienio zonoje su Kaliningrado sritimi kasdieniai lygio ir temperatūros matavimai vykdomi septyniuose gruntinio vandens gręžiniuose. Gilesniuose vandeninguosiuose horizontuose lygis matuojamas kartą per metus. Lygis (slūgsojimo gylis) matuotas elektroniniais duomenų kaupikliais kartą per parą tuo pačiu metu. Atliekant lygio matavimus buvo matuojama ir vandens temperatūra. Lygio matavimų duomenys vertinami statistiniais metodais. Apibendrinus Lietuvos ir Kaliningrado srities duomenis darytina išvada, kad daug metų gruntinio vandens metinis lygis yra giliau daugiamečio. Ne išimtis ir 2010-ieji. Pirmajam metų, žiemos, pusmečiui buvo būdingas žemas gruntinio vandens lygis – gruntinio vandens paviršius slūgsojo giliausiai. Vidutinis mėnesinis lygis dažniausiai buvo žemiau 2009 metų ir daugiamečio lygio: tai galima sieti su pasikeitusiu gruntinio vandens mitybos režimo pobūdžiu. Analizuojant gruntinio vandens sezoninio lygio svyravimus, nustatyti tokie sezoniniai dėsningumai (4 pav.): • sausio–vasario mėnesiais gruntiniam požeminiam vandeniui būdingas ikipavasarinis lygio minimumas;

77 PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS • visuose gręžiniuose pavasarinis lygio kilimas nustatytas kovo–gegužės mėnesiais; MO­NI­TO­RI­NGAS • vasaros–rudens minimumas būna nuo birželio pabaigos iki spalio; LI­E­TUVO­S I­R KALI­NI­NGRADO­ • rudens–žiemos maksimumas tęsiasi spalio–lapkričio mėnesiais; (RUSIJO­S FE­DE­RACIJA) • rudens–žiemos minimumas visuose vandeninguose horizontuose nustatytas gruodžio PASI­E­NY­JE­ pabaigoje.

3 pav. Vandenvietės Lietuvoje 2010 metais: 1–4 – požeminio vandens gavyba m3/parą: 1 – > 10 m3/parą, 2 – 10–100 m3/parą, 3 – 100– 300 m3/parą, 4 – < 300 m3/parą, 5–7 – ekspoatuojami vandeningieji sluoksniai: 5 – kvarteras, 6 – kreida, 7 – triasas

4 pav. Daugiametė gruntinio vandens slūgsojimo gylio kaita

Atliekant požeminio vandens cheminės sudėties tyrimus stengtasi įvertinti visus skirtingos genezės ir gylio vandeninguosius sluoksnius. Gruntinio vandens cheminė sudėtis tirta devyniuose gręžiniuose, kvartero tarpmoreninių – trijuose gręžiniuose, kreidos vandeningojo horizonto – ke- turiuose gręžiniuose.

78 Požeminio vandens kokybė Lietuvos pusėje yra gera, kai kurių komponentų padidėjusios PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS reikšmės neviršija geriamojo vandens didžiausios leistinos koncentracijos (DLK). Tam tikrų taršos MO­NI­TO­RI­NGAS požymių nustatyta urbanizuotose teritorijose – Kintuose (NO­ – – 25 mg/l) ir Kudirkos Naumiestyje LI­E­TUVO­S I­R 3 KALI­NI­NGRADO­ – (NO­3 – 25 mg/l). I­ntruzijos zonoje (5 pav.) būdinga chloridinio vandens anomalija, nustatyta iškrova (RUSIJO­S FE­DE­RACIJA) iš gilesnių vandeningųjų sluoksnių, kreidos vandeningajame horizonte – padidėjusi chloridų PASI­E­NY­JE­ koncentracija. Nidos poste cheminei vandens sudėčiai turi įtakos jūros vanduo (Cl– – 83,4 mg/l). Pelkinėse nuogulose įrengtuose gręžiniuose fonines reikšmes viršija ChDS ir geležies rodikliai.

5 pav. Daugiametė gruntinio vandens slūgsojimo gylio kaita ir ilgalaikė gruntinio vandens cheminės sudėties komponentų kaita (Išdagių postas)

Kaliningrado srities pasienio rajonuose paimti vandens mėginiai iš dviejų gręžinių: du – bend- rai vandens analizei, vienas – naftos produktų, vienas – fenoliams nustatyti. Gruntinis vanduo dažniausiai yra natrio–kalcio hidrokarbonatinis, rečiau natrio–magnio chloridinis-hidrokarbo- natinis. Vanduo gėlas, 100–500 mg/l mineralizacijos. Vanduo kinta nuo labai minkšto iki kieto, yra neutralus arba silpnai šarminis, geležies kiekis padidėjęs iki 5–10 mg/l. Viršutinės kreidos komplekso vanduo yra natrio–kalcio hidrokarbonatinis, rečiau natrio hid- rokarbonatinis-chloridinis, gėlas – mineralizacija 0,2–0,9 g/l, nuo labai minkšto (< 0,1 mg-ekv/l) iki labai kieto (9,24 mg-ekv/l) – priklauso nuo vandenvietės dislokacijos. Kaliningrado srities pasienio rajonuose eksploatuojamų vandeningųjų sluoksnių požeminis vanduo pasižymi padidėjusiais geležies, mangano, drumstumo, spalvos ir oksidacijos rodikliais. Rečiau randama naftos produktų. Pagal požeminio vandens monitoringo duomenis per ataskaitinį laikotarpį vandenviečių vandens kokybė ir kiekybė nepakito. Požeminio vandens kokybė dėl padidėjusio geležies kiekio daugelyje vandenviečių yra nepatenkinama. Požeminio vandens monitoringo stebėjimai Lietuvos–Kaliningrado pasienyje turėtų būti tęsiami. Monitoringo duomenys yra svarbūs įgyvendinant E­uropos Sąjungos reikalavimus aplinko- saugos srityje, nes požeminis vanduo teka nepaisydamas valstybės sienų ir jo būklės pokyčiai vienoje šalyje neišvengiamai sukelia tuos pačius procesus ir kitoje sienos pusėje.

Papildoma informacija:

1. http://www.lgt.lt/index.php?page=88  Tarptautinis bendradarbiavimas

79 TARŠO­S PO­VE­I­KI­S TARŠO­S PO­VE­I­KI­S GRUNTI­NI­O­ VANDE­NS BŪKLE­I­ GRUNTI­NI­O­ VANDE­NS BŪKLE­I­ M. Gregorauskas, UAB „Vilniaus hidrogeologija“ B. Paukštys, įmonė „Vandens harmonija“

Remiantis E­uropos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/E­B, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, 13 straipsniu valstybės narės įpareigojamos užtikrinti, kad būtų sudarytas kiekvieno upių baseinų rajono, esančio jų teritorijoje, valdymo planas. Įgyvendindama šios direktyvos ir Lietuvos vandens įstatymo reikalavimus, Aplinkos apsaugos agentūra kartu su Lietuvos geologijos tarnyba inicijavo projektą, skirtą Lietuvos upių baseinų rajonų valdymo planams parengti. Šiame projekte pasklidosios ir sutelktosios taršos šaltinių poveikis požeminei hidrosferai ir paviršinio-požeminio vandens sąveika buvo įvertinta matematinio modeliavimo metodais. Modeliais vertintas tirtų požeminio vandens baseinų gruntinis vanduo, paviršinio vandens telkiniai bei giliau slūgsantys spūdiniai vandeningieji sluoksniai. Panaudojus visą Lietuvos geologijos tarnybos ir kai kurių hidrogeologijos įmonių sukauptą daugiametę požeminio vandens monitoringo informaciją bei duomenis apie pasklidąją ir sutelktąją taršą, juos kritiškai įvertinus, statistiškai apdorojus ir kartografavus, buvo nustatytas kiekybinis taršos poveikis gruntiniam vandeniui, įvertinant tam tikrų cheminių junginių koncentracijos prieaugį, didesnį nei foninės (gamtinės) jų vertės. Pagal daugiamečių monitoringo duomenų statistinę analizę – gamtiniame fone aptinkama azoto junginių koncentracija yra NO­3 – 1,55 mg/l, NH4 – 0,21 mg/l. Sudaryti žemėlapiai, rodantys, kokiu mastu vienoje ar kitoje vietoje gruntinis vanduo yra užterštas konkrečia teršiamąja medžiaga. I­š 1 lentelės ir 1–2 pav. matomas pasklidosios taršos sukeltas nitratų ir amonio junginių prieaugis upių baseinų ir pabaseinių gruntiniame vandenyje.

1 lentelė. Pasklidosios taršos sukeltas vidutinis nitratų ir amonio koncentracijos prieaugis Lietuvos upių baseinuose ir pabaseiniuose

Vidutinis koncentracijos prieaugis, mg/l Baseinas / pabaseinis NO3 NH4 Nemuno upių baseinų rajonas Pajūrio upių 8,73 0,36 Minijos 5,56 0,21 Jūros 5,93 0,23 Nemuno mažųjų intakų 5,94 0,23 Šešupės 6,84 0,26 Merkio 3,79 0,14 Neries 6,79 0,29 Žeimenos 3,08 0,14 Šventosios 5,27 0,22 Nevėžio 7,07 0,24 Dubysos 6,23 0,23 Priegliaus 3,88 0,20 Ventos upių baseinų rajonas Ventos 6,11 0,23 Bartuvos 7,71 0,28 Šventosios 6,21 0,21 Lielupės upių baseinų rajonas Mūšos 7,74 0,26 Nemunėlio 5,85 0,2 Lielupės mažųjų intakų 8,06 0,26 Dauguvos upių baseinų rajonas Dauguvos 4,87 0,21

80 Kaip matyti iš lentelės, Nemuno upių baseinų rajone (toliau – UBR) didžiausias azoto junginių TARŠO­S PO­VE­I­KI­S prieaugis yra Nevėžio, Šešupės ir Pajūrio baseinų gruntiniame vandenyje, kiek mažesnis – Minijos, GRUNTI­NI­O­ VANDE­NS Jūros, Šventosios, Dubysos ir Nemuno mažųjų intakų pabaseiniuose, o mažiausias – Žeimenos, BŪKLE­I­ Merkio ir Priegliaus pabaseiniuose. Ventos UBR vidutinis nitratų koncentracijos prieaugis gruntiniame vandenyje dėl pasklidosios taršos poveikio yra 6,3 mg/l, amonio – 0,24 mg/l, Lielupės UBR – atitinkamai 7,4 mg/l ir 0,25 mg/l, Dauguvos UBR – 4,87 mg/l ir 0,21 mg/l. Lielupės UBR daugiau kaip pusę teritorijos (56 proc.) yra paveikusi pasklidoji tarša iš molingose dirvose esančių žemdirbystės laukų. Ventos UBR iš tokių žemdirbystės laukų pasklidosios taršos paveikti plotai apima 43 proc., Dauguvos UBR – 30 proc. teritorijos. Ventos, Lielupės ir Dauguvos UBR panaši ir urbanizuotų teritorijų dalis – 2–3 proc. UBR ploto, Nemuno UBR ji kiek didesnė – 4,5 procento. Urbanizuotuose plotuose didžiausias pasklidosios taršos poveikis gruntinio vandens kokybei – nitratų koncentracija, palyginti su foninėmis vertėmis, vidutiniškai yra padidėjusi 43,59 mg/l, o amonio – 2,21 mg/l. Mažiausias pasklidosios taršos poveikis gruntinio vandens kokybei nustatytas pievose ir ganyklose – čia vidutinė nitratų koncentracija, palyginti su foninėmis vertėmis, vidutiniškai yra padidėjusi 1,3 mg/l, amonio – 0,3 mg/l.

1 pav. Pasklidosios taršos sukeltas nitratų prieaugis gruntiniame vandenyje

Gautų duomenų analizė rodo, kad didžiausia vidutinė azoto junginių koncentracija yra upių baseinų, kuriuose labiausiai išvystytas žemės ūkis, gruntinio vandens. Šie duomenys patvirtina išvadą, kad žemės ūkio veikla formuoja didžiausią pasklidosios taršos dalį. Be pasklidosios taršos, neigiamą poveikį gruntiniam vandeniui daro ir sutelktosios taršos objektai. LGT duomenų bazėje „Potencialūs taršos židiniai“ 2010 m. sausio 1 d. buvo užregistruota apie 10 tūkstančių potencialių gruntinio vandens sutelktosios taršos židinių (toliau – STŽ). Nemuno UBR yra 7238 STŽ, Ventos UBR – 383 STŽ, Lielupės UBR – 2033 STŽ, o Dauguvos UBR – 308 STŽ.

81 TARŠO­S PO­VE­I­KI­S Nors užregistruotų potencialių STŽ skaičius yra didelis, atlikti tik mažos jų dalies hidrogeoche- GRUNTI­NI­O­ VANDE­NS miniai tyrimai. I­ki šiol Nemuno UBR tirti 473 STŽ, Ventos UBR – 42 STŽ, Lielupės UBR – 93 STŽ, BŪKLE­I­ o Dauguvos UBR – 10 STŽ. Stokojant tyrimų, sutelktosios taršos poveikio kokybinis vertinimas buvo atliktas, naudojant kai kuriose užsienio valstybėse taikomas metodikas ir patirtį, kai vertinant galimą STŽ poveikį gruntinio vandens telkiniui ir paviršiniam vandeniui, potencialių STŽ plotas yra lyginamas su upės baseino / pabaseinio plotu. Vokietijoje, pavyzdžiui, pripažįstama, kad yra rizika neatitiktiE­ S Bendro- sios vandens politikos direktyvos keliamų aplinkosaugos tikslų, jei STŽ plotų suma yra didesnė nei 33 proc. gruntinio vandens telkinio (upės baseino / pabaseinio) ploto, Vengrijoje – 20 procentų. Potencialios taršos židiniai daro poveikį gruntinio vandens kokybei ne tik tiesiogiai savo lokalizacijos plote, bet ir tam tikrame areale aplink save, suformuodami potencialios gruntinio vandens taršos plotus. Pastarieji apskaičiuoti, tarus, kad taršos migracijos gruntiniame vandenin- gajame sluoksnyje atstumai net palankiomis migracijai sąlygomis siekia apie 100 metrų. Atlikto vertinimo rezultatai parodyti 2 lentelėje.

2 lentelė. Sutelktosios taršos židinių potencialios taršos plotai Lietuvos upių baseinuose ir pabaseiniuose

STŽ Upės baseino / STŽ potencialios taršos Upės baseinas / STŽ potencialios pabaseinio ploto dalis upės baseine / pabaseinis skaičius taršos plotas, plotas, km2 pabaseinyje, % km2 Nemuno UBR Pajūrio upių 282 8,62 1100,04 0,78 Minijos 297 4,93 2939,97 0,17 Jūros 879 37,98 4005,06 0,95 Nemuno mažųjų intakų 1333 47,16 9174,90 0,51 Šešupės 750 36,64 4769,75 0,77 Dubysos 288 8,31 1965,90 0,42 Nevėžio 575 11,11 6140,42 0,18 Šventosios 1300 32,09 6789,18 0,47 Žeimenos 359 10,49 2775,25 0,38 Neries 905 24,69 4266,79 0,58 Merkio 267 9,4 3798,73 0,25 Priegliaus 3 0,04 88,38 0,05 Iš viso Nemuno UBR: 7238 231,47 47814,38 0,48 Ventos UBR Ventos 255 5,62 5137,29 0,11 Bartuvos 100 1,1 748,75 0,15 Šventosios 28 0,75 390,03 0,19 Iš viso Ventos UBR: 383 7,45 6270,07 0,12 Lielupės UBR Mūšos 1173 60,56 5296,43 1,14 Nemunėlio 386 13,32 1900,6 0,7 Lielupės mažųjų intakų 474 17,07 1750,75 0,98 Iš viso Lielupės UBR: 2033 90,95 8947,78 1,02 Dauguvos UBR Dauguvos 308 10,04 1874,96 0,54

Remiantis 2 lentelės duomenimis teigtina, kad pačių STŽ ir jų potencialios taršos plotai sudaro menką dalį (nuo kelių šimtųjų iki kelių dešimtųjų procento) upių pabaseinių ploto ir neturi neigiamo poveikio gruntinio vandens kokybei. Sutelktosios taršos židinių poveikis požeminiam vandeniui visada yra lokalus.

82 TARŠO­S PO­VE­I­KI­S GRUNTI­NI­O­ VANDE­NS BŪKLE­I­

2 pav. Pasklidosios taršos sukeltas amonio junginių prieaugis gruntiniame vandenyje

Papildoma informacija:

1. Nutarimas „Dėl Nemuno upių baseinų rajono valdymo plano ir priemonių vandensaugos tikslams Nemuno upių baseinų rajone pasiekti programos patvirtinimo“ (Valstybės žinios. 2010, Nr. 90-4756). 2. Nutarimas „Dėl Dauguvos upių baseino rajono valdymo plano ir priemonių vandensaugos tikslams Dauguvos upių baseino rajone pasiekti programos patvirtinimo“ (Valstybės žinios. 2010, Nr. 136-6938). 3. Nutarimas „Dėl Ventos upių baseino rajono valdymo plano ir priemonių vandensaugos tikslams Ventos upių baseino rajone pasiekti programos patvirtinimo“ (Valstybės žinios. 2010, Nr. 136-6939). 4. Nutarimas „Dėl Lielupės upių baseino rajono valdymo plano ir priemonių vandensaugos tikslams Lielupės upių baseino rajone pasiekti programos patvirtinimo“ (Valstybės žinios. 2010, Nr. 136-6940). 5. Nemuno UBR požeminio vandens telkinių būklė ir jo sąveika su paviršinio vandens telkiniais: Techninė ataskaita / Aplinkos apsaugos agentūra. – Vilnius, 2010. 6. Lielupės, Ventos ir Dauguvos UBR požeminio vandens telkinių būklė ir jo sąveika su paviršinio vandens telkiniais: Techninė ataskaita / Aplinkos apsaugos agentūra. – Vilnius, 2010.

83 KLI­MATO­ PO­KY­ČI­Ų KLI­MATO­ PO­KY­ČI­Ų įtaka PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS įtaka PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS I­ŠTE­KLI­AMS I­ŠTE­KLI­AMS J. Arustienė, J. Kriukaitė, Lietuvos geologijos tarnyba

Lietuvoje viešam geriamojo vandens tiekimui išimtinai naudojamas požeminis vanduo. Šalyje yra palankios klimatinės ir gamtinės gėlo požeminio vandens formavimosi sąlygos. Gėlas požeminis vanduo yra susikaupęs įvairaus amžiaus ir litologinės sudėties vandeninguosiuose sluoksniuose. Gėlo požeminio vandens zonos storis kinta nuo 200–400 m Baltijos ir Žemaičių aukštumų rajone iki 50–150 m Nemuno žemumoje. Požeminiam vandeniui išgauti yra įrengta apie 1300 vandenviečių ir apie 25 000 eksploatacinių gręžinių. Kasdien yra išgaunama apie 400 000 m3 požeminio vandens. Toks kiekis atskiruose požeminio vandens baseinuose sudaro nuo 8 iki 20 proc. turimų įvertintų išteklių. Gyvenamajame sektoriuje vidutiniškai suvartojama apie 34 proc. viso išgaunamo požeminio vandens, gamybos poreikiams – pramonėje ir žemės ūkyje – 28 proc., nuostoliams tenka 27 procentai.

1 lentelė. Požeminio vandens ištekliai ir jų naudojimas

Turimi Išgauto vandens Požeminio požeminio PVB sudarančių kiekis 2009 m. Požeminio vandens vandens vandens vandeningųjų baseinai (PVB) baseino eksploataciniai sluoksnių indeksai tūkst. % nuo indeksas ištekliai, m3/d turimų tūkst. m3/d Pietryčių Lietuvos aI­V, mI­V, agI­I­I­, agI­I­I­–I­I­, LT005 1539 204,6 13,29 kvartero (Q-1); agI­I­–I­, agI­, fgI­I­I­ Vakarų žemaičių aI­V, mI­V, agI­I­I­, agI­I­I­–I­I­, LT006 61,7 12,9 20,9 kvartero (Q-2) agI­I­–I­, agI­, fgI­I­I­ Viršutinės–apatinės LT004 K , K , J 433,9 45,9 10,57 kreidos (Kz-Mz) 2 2+1 Permo–viršutinio LT003 P2, P2+D3kr, D3kr, D3žg 236,7 33,2 14,02 devono (P2-D3) Viršutinio devono LT002 D3st 118,3 22,9 19,35 Stipinų (D3st) Viršutinio–vidurinio D šv+D up, D kp-s, LT001 3 2 3 782,5 66,3 8,47 devono (D3-D2) D3įs-t

Požeminis vanduo yra ne tik geriamojo vandens šaltinis. Gruntinis vanduo maitina upes ir ežerus, nuo vandens slūgsojimo gylio ir jo kaitos priklauso paviršinės ekosistemos. Požeminis van- duo skatina šiuolaikinių geologinių procesų vyksmą – pelkių, šlapžemių ir nuošliaužų susidarymą, sufozijos ir karsto (smegduobių) reiškinių formavimąsi. Lietuvos sąlygomis svarbiausias gėlo požeminio vandens išteklių susidarymo šaltinis natūraliomis eksploatacijos sąlygomis yra krituliai, kurie patenka į gruntinį vandeningąjį sluoksnį, o iš jo infiltruodamiesi – į spūdinius vandeninguosius sluoksnius. Kartu su šonine prietaka tai sudaro teigiamą balanso dalį ir vadinama dinaminiais požeminio vandens ištekliais. Gruntinio vandens infiltracinės mitybos krituliais dydį lemia fizinės-geografinės ir geologinės-hidrogeologinės regiono sąlygos. Lietuva yra drėgmės pertekliaus klimatinėje zonoje, t. y. kritulių kiekis čia gerokai (maždaug 2,6 karto) viršija jų išgaravimą. Dalis kritulių infiltruojasi į teritoriją dengiančius įvairios genezės ir litologinės sudėties gruntus ir pasiekia gruntinio vandens lygį. Kadangi dalis įsifiltravusio vandens išgaruoja nuo gruntinio vandens lygio, faktine gruntinio vandens infiltracine mityba (W) vadinamas atmosferos kritulių infiltracijos (W ) ir išgaravimo nuo gruntinio vandens lygio in

(Wiš) skirtumas. Kritulių infiltracija ir garavimas priklauso nuo viršutinę geologinio pjūvio dalį dengiančių gruntų litologinės sudėties ir gruntinio vandens slūgsojimo gylio.

84 Molingos nuogulos Smėlingos nuogulos KLI­MATO­ PO­KY­ČI­Ų įtaka PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS I­ŠTE­KLI­AMS

1 pav. Ilgalaikės gruntinio vandens kaitos priklausomybė nuo nuogulų litologijos ir gruntinio vandens slūgsojimo gylio (Valstybinio monitoringo duomenys, LGT, 2010)

Požeminio vandens slūgsojimo gylis yra svarbus išteklių būklės indikatorius. Regioniniai pože- minio vandens lygio stebėjimai vykdomi valstybinio monitoringo tinkle. Dabar (2005–2010 m.) požeminio vandens lygis yra matuojamas automatiniais lygio matuokliais kartą per parą 76 gręžiniuose. Atraminiuose stebėjimo postuose lygio stebėjimų eilutės siekia 30–50 metų. Pagal požeminio vandens lygio stebėjimų duomenis atliekama sezoninių gruntinio vandens lygio svyravimų – mažiausių ir didžiausių – analizė, vertinama ilgalaikė gruntinio vandens lygio kaita, požeminio vandens išteklių balansas (pasipildymas). Taip pat nustatoma požeminio vandens lygio ir klimatinių veiksnių priklausomybė. Faktiniai stebėjimų duomenys labai svarbūs filtraciniams modeliams sudaryti, jiems kalibruoti ir verifikuoti. Gruntinio vandens padėties analizė rodo, kad paskutinis dešimtmetis nebuvo palankus požeminio vandens ištekliams pasipildyti. Nuo 2000 metų tik pavieniais metais gruntinio vandens lygis buvo pakilęs aukščiau už vidutinį daugiametį lygį (1 pav.). Natūralų, „užprogramuotą“ sausringų (nevandeningų) metų laikotarpio gruntinio vandens lygį papildomai veikė ekstremalios, itin nepalankios mitybai pastarųjų kelerių metų oro sąlygos, ypač oro temperatūros pokyčiai. Karštos ir sausos vasaros, besikartojančios sausros, labai netolygus kritulių pasiskirstymas (per metus ir teri- torijoje) turėjo negatyvų poveikį gruntinio vandens ištekliams ir lėmė, kad per pastaruosius penkerius metus jie daugiau eikvojosi nei kaupėsi. To rezultatas – užtrukęs požeminio vandens sausmetis. Norint patikimai prognozuoti požeminio vandens išteklių pokyčius ateityje, labai svarbūs klima- tiniai įvesties duomenys. Ateities klimato pokyčiai daugiausiai siejami su šiltnamio dujų koncentracija atmosferoje. Tarptautinė klimato kaitos komisija The( Intergovermental Panel on Climate Change, IPCC) 2002 metais paskelbė specialią ataskaitą apie galimus šiltnamio dujų išmetimo scenarijus – SRE­S. Ataskaitoje nagrinėjamos keturios scenarijų grupės. Pagal kiekvienos grupės pagrindinės veiklos kryptis apibūdinta galima tos grupės demografinė, politinė-ekonominė, socialinė ir technogeninė perspektyva. Šių scenarijų rodikliai – tai klimato modelių įvesties duo-menys, kuriais remdamiesi pasauliniai klimato tyrimų centrai modeliuoja XXI­ amžiaus klimatą. Lietuvai pagrindinių klimato elementų prognozės sudarytos Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedroje,

85 KLI­MATO­ PO­KY­ČI­Ų naudojant Cosmo CLM klimato kaitos modelį, kuris remiasi didžiausius (E­CHAM4, Vokietija) įtaka PO­ŽE­MI­NI­O­ ir mažiausius (GFDL-R30, JAV) pokyčius numatančiuose modeliuose gautais rezultatais. Nors VANDE­NS iš skirtingų modelių gaunamos temperatūros ir kritulių kaitos reikšmės skiriasi, tačiau bendra I­ŠTE­KLI­AMS prognozuojama tendencija yra panaši. Klimato modeliai Lietuvoje prognozuoja spartų oro temperatūros kilimą XXI­ amžiuje. Labiau turėtų keistis šaltojo periodo oro temperatūra. Šiltuoju metų laiku temperatūra kils daug lėčiau. Visi klimato modeliai prognozuoja ir metinio kritulių kiekio didėjimą, tačiau numatomų pokyčių greitis labai skiriasi – daugiau kritulių numatoma šaltuoju metų laiku, o liepos–rugsėjo mėnesiais kritulių turėtų sumažėti. Tai reiškia, kad didės antrosios vasaros dalies sausringumas. Kartu su temperatūros ir kritulių kiekio bei fazinės sudėties pokyčiais keisis ir daugelis kitų klimato rodiklių. Meteorologinių sąlygų pasikeitimo per metus įtaka gruntinio vandens režimui stebima jau dabar. Nebe tokie ryškūs kelerių metų (3–5) svyravimo periodai, kai aiškios vienos krypties tendencijos, tačiau dažnėja priešingos gretimų metų vidutinio, mėnesinio lygių kaitos tendencijos.E­ kstremaliems lygiams būdingas ne tik terminų persistūmimas į vieną ar kitą pusę, bet ir didelis išsibarstymas, kuris ypač išryškėja pavasarį. Klimato kaitos įtaka požeminio vandens ištekliams susidaryti buvo vertinta keliomis kryptimis. Trumpalaikis (iki 2020 metų) klimato kaitos poveikis visiems vandens telkiniams (ir požeminio vandens) specialiai buvo įvertintas projektuose, skirtuose Lietuvos upių baseinų rajonų (Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos) valdymo planams parengti. Vertinti trumpalaikį poveikį buvo sudary- tos klimato kaitos prognozės vietovėms, turinčioms meteorologijos stotis: Vilniui, Kaunui, Utenai, Lazdijams, Raseiniams, Panevėžiui, Šiauliams, Biržams ir Telšiams. Apskaičiuoti prognostiniai oro temperatūros, kritulių kiekio ir saulės spindėjimo trukmės dydžiai 2001–2010 ir 2011–2020 metams, jie buvo palyginti su klimatinės normos (1971–2000 m.) reikšmėmis. Taip pat pateiktos tolygiai po visą teritoriją išsidėsčiusių ir gana skirtingų tiek savo dydžiu, tiek kraštovaizdžio ypatumais upių pabaseinių prognozės, pagrįstos WatBal vandens balanso (hidrologiniu) modeliu. Gauti rezultatai parodė, kad Lietuvoje požeminis nuotėkis 2020 metais išliks gana stabilus, šiek tiek pakis tik jo dydžių reikšmės ir pasiskirstymas per metus. Požeminio vandens nuotėkio įtaka upėms ir ežerams labiau priklauso nuo teritorijos geomorfologijos ir drenuotumo nei nuo klimato pokyčių (2 pav.). Prognozuojama, kad didesnį pavojų ateityje gali kelti sausros. Nuo 1961 metų sausros kartojasi vidutiniškai kas 3,5 metų (dvi sausros per septynerius metus). Pastaraisiais metais ryškėja sausrų dažnėjimo, ilgėjimo ir stiprėjimo tendencija. Y­pač stiprios ir ilgos buvo 2002 ir 2006 metų sausros. Jų metu pasireiškė didžiausias (iš iki šiol matuotų) poveikis upių nuotėkiui: daugelis mažų intakų sausrų metu išdžiūvo. I­š turimos informacijos galima daryti prielaidą, kad ilgalaikių ir stiprių sausrų, turinčių poveikį upių nuotėkiui sumažėti bei ežerų vandens lygiui kristi, dažnesnio kartojimosi ten- dencija truks ir toliau. Tokios sausros turės įtakos ir pavienių metų gruntinio vandens ištekliams. I­lgalaikis klimato kaitos poveikis požeminio vandens ištekliams buvo vertintas Klaipėdos arealo pavyzdžiu. Tuo tikslu buvo sudarytas Klaipėdos arealo hidrodinaminis modelis, apimantis gruntinį ir pagrindinius eksploatuojamus vandeninguosius sluoksnius, ir įvertintas požeminio vandens išteklių pokytis pagal A1B ir B1 klimato kaitos scenarijus 2025, 2050 ir 2100 metams. Įvairiems modeliuojant reikalingiems hidrogeologinių parametrų žemėlapiams, schemoms ir kt. sudaryti panaudota 170 šulinių ir daugiau kaip 400 gręžinių, kuriuose išbandyti areale eksploa- tuojami vandeningieji sluoksniai, informacija. Prognoziniai požeminio vandens išteklių pokyčiai įvertinti pagal skaitmeninį požeminio vandens filtracijos matematinį modelį, naudojant gautas kritulių kiekio ir į modeliuojamą teritoriją patenkančių upių pabaseinių požeminio nuotėkio bei gruntinio vandens infiltracinės mitybos priklausomybes. Modeliavimo rezultatai parodė, kad pagal abu klimato kaitos scenarijus visais trimis prognozės laikotarpiais (2025, 2050 ir 2100 metams) prognozuojamas modeliuojamos teritorijos požeminio vandens dinaminių išteklių padidėjimas. Kadangi pagrindinis šių išteklių formavimosi ir kaitos šaltinis yra gruntinio vandens infiltracinė mityba ir jos pokyčiai, didžiausias jų prieaugis numato- mas gruntiniame vandeningajame sluoksnyje. Maksimalus prognozuojamas infiltracinės mitybos padidėjimas nuo 45,7 mm/metus iki 79,6 mm/metus (2025 m.), o tai lems gruntinio vandeningojo sluoksnio dinaminių išteklių prieaugį 1,94 m3/s, t. y. beveik 1,5 karto.

86 KLI­MATO­ PO­KY­ČI­Ų įtaka PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS I­ŠTE­KLI­AMS

2 pav. Tipiniuose upių baseinuose 2020 metais prognozuojamos bendrojo nuotėkio ir požeminio nuotėkio dalies metinės eigos palyginimas. Duomenys gauti WatBal hidrologiniam modeliui taikant E­cham5-B1 ir HadCM3-A1B klimato scenarijų įvesties duomenis

Labai panašus dinaminių išteklių padidėjimas prognozuojamas ir 2100 metais pagal B1 klimato kaitos scenarijų (3 pav.), nors pagal A1B scenarijų prognozuojamas tų metų išteklių kiekis yra labai artimas dabartiniam. Šiais dviem laikotarpiais prognozuojamas ir didžiausias dinaminių išteklių prieaugis giliau slūgsančiuose vandeninguosiuose sluoksniuose. Prognozinis dinaminių išteklių prieaugis mažėja didėjant vandeningųjų sluoksnių slūgsojimo gyliui. Dėl klimato kaitos poveikio, didėjant gruntinio vandens infiltracinei mitybai ir modeliuojamo arealo požeminio vandens dinaminiams ištekliams, kinta ir požeminio vandens lygis vandenin- guosiuose sluoksniuose. 2025 ir 2100 metais prognozuojamas didžiausias gruntinio vandens infiltracinės mitybos prieaugis pagal A1B ir B1 scenarijų.

87 KLI­MATO­ PO­KY­ČI­Ų Vidutinis metinis gruntinio vandens lygis pagal modeliavimo rezultatus lokaliuose plotuose įtaka PO­ŽE­MI­NI­O­ (smėlio lęšiai apriboti moreniniu priemoliu) galėtų pakilti iki 2,5–2,8 m, moreniniame priemolyje VANDE­NS ir durpėse – vidutiniškai 0,2–0,5 m (lokaliuose priemolio plotuose iki 2–2,2 m), likusioje teritorijos I­ŠTE­KLI­AMS dalyje gruntiniame sluoksnyje – iki 1–1,5 m., tarpmoreniniame komplekse – iki 0,3–0,5 m, ceno- manio–apatinės kreidos sluoksnyje – iki 10 cm, o juros vandeninguosiuose dariniuose praktiškai nepakistų. Tai rodo, kad 2025, 2050 ir 2100 metais bei visais kitais laikotarpiais, kai prognozuoja- mas dinaminių išteklių prieaugis, nėra pavojaus sumažėti modeliuojamoje teritorijoje patvirtintų požeminio vandens eksploatacinių išteklių.

3 pav. Prognozinė požeminio vandens dinaminių išteklių kaita 2011–2100 metais pagal B1 klimato kaitos scenarijų Y­ra laikotarpių, kai prognozuojamas dinaminių išteklių sumažėjimas, vidutinis metinis grun- tinio vandens lygis gruntiniame sluoksnyje ties Klaipėdos I­I­I­ vandenviete pagal modeliavimo rezultatus galėtų pažemėti 10–15 cm, tarpmoreniniame komplekse ir viršutinės–apatinės kreidos spūdiniuose sluoksniuose – iki kelių centimetrų. Toks lygio pažemėjimas nekelia esminio pavojaus šiuose sluoksniuose esantiems eksploataciniams ištekliams.

88 KLI­MATO­ PO­KY­ČI­Ų įtaka PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS I­ŠTE­KLI­AMS

4 pav. Prognozinis modelinis gruntinio vandens lygio pokytis 2050 metais pagal B1 klimato kaitos scenarijų Vertinant klimato kaitos įtaką požeminiam vandeniui, jo ištekliams ir su jais susijusioms siste- moms, būtina prisiminti, kad visi klimato kaitos modeliai nurodo tik bendras tendencijas, o „sausų“ arba „šlapių“ metų periodų datos nėra tikslios. Todėl gauti požeminio vandens išteklių modeliavimo rezultatai yra orientaciniai, leidžiantys suprasti, kokios krypties pokyčiai yra numatomi. Viena iš svarbiausių išteklių valdymo būklės vertinimo priemonių turėtų būti valstybinis požeminio vandens monitoringas – nuolatiniai požeminio vandens lygio matavimai visoje Lietuvos teritorijoje, operatyvus duomenų rinkimas, analizė, prognozė ir pateikimas visuomenei. Požeminio vandens išteklių aprobavimas ir naudojimo apskaita yra kitos priemonės, leidžiančios vertinti požeminio vandens balansą. I­š 2009 metais Žemės gelmių registre registruotų 1562 vandenviečių įvertinti ir aprobuoti tik 398 vandenviečių ištekliai. Pagal teisės aktų reika- lavimus vandenvietėse, kurios suvartoja daugiau nei 10 m³ per parą gėlo geriamojo vandens (arba naudoja daugiau nei 50 žmonių ne mažiau kaip 60 dienų per metus) turi būti vykdoma mėnesinė išsiurbiamo vandens kiekio apskaita, gauti duomenys registruojami LGT. Mažiausiai vandenviečių, deklaravusių duomenis, yra Kelmės, Vilkaviškio, Pagėgių, Lazdijų rajonuose. Į klimato pokyčius greičiausiai reaguoja gruntinis vandeningasis sluoksnis, kurio vanduo vis dar vartojamas daugelyje kaimo vietovių individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu. Progno- zuojami sausi laikotarpiai reiškia, kad reikia pasirengti aprūpinti gyventojus geriamuoju vandeniu išdžiūvus šuliniams. Ateities aprūpinimas geriamuoju vandeniu turėtų būti orientuotas į gilesnius spūdinius sluoksnius, kurių ištekliai mažiau priklauso nuo klimato sąlygų. Prognozuojamas drėgmės kiekio padidėjimas ypač žiemos–pavasario sezono metu, sutam- pantis su gruntinio vandens lygio kilimo periodais, reiškia, kad gali padidėti pašlapusių žemių plotai. Reikia atkreipti dėmesį į melioracinių įrenginių būklę. Dėl kylančio gruntinio vandens lygio didėja jo jautrumas taršai, t. y. didėja pavojus, kad į jį pateks teršiamųjų medžiagų.

Papildoma informacija: 1. Arustienė J. (proj. vad.), Kriukaitė J. Klimato pokyčių įtakos požeminio vandens ištekliams įvertinimas / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2011. – 48 p. + CD: 24 pav. – (LGT fondas; Nr. 14819). 2. Gregorauskas M. Klaipėdos arealo požeminio vandens išteklių pokyčio pagal A1B ir B1 klimato kaitos scenarijus įvertinimas / UAB „Vilniaus hidrogeologija“. – Vilnius, 2010. – 81 p. + CD: 18 pav., 30 graf. dok. – (LGT fondas; Nr. 14470). 89 RADO­NO­ TY­RI­MAI­ RADO­NO­ TY­RI­MAI­ VALSTY­BI­NI­O­ PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS VALSTY­BI­NI­O­ PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGO­ GRĘŽI­NI­UO­SE­ MO­NI­TO­RI­NGO­ GRĘŽI­NI­UO­SE­ K. Kadūnas, Z. Zanevskij,Lietuvos geologijos tarnyba R. Ladygienė, Radiacinės saugos centras

Vanduo yra vienas iš radono (Rn-222) ir jo skilimo produktų patekimo į žmogaus organizmą šaltinių. Radono skilimo produktų į žmogaus organizmą patenka geriant vandenį, maudantis duše ar dirbant patalpose, kuriose yra palyginti daug vandens garų. Platesnio masto radono tūrinio aktyvumo tyrimai Lietuvos požeminiame vandenyje pradėti 1996 metais, kai Radiacinės saugos centras (tuo metu – Radiologijos laboratorija) įsigijo tam skirtą laboratorinę įrangą (G. Morkūnas, L. Pilkytė, R. Ladygienė, B. Gricienė, 2009). 1996–1998 metais buvo ištirtas radono kiekis pagrindiniuose Lietuvos mineralinio vandens telkiniuose. Vėliau Radiacinės saugos centro iniciatyva rodono tyrimai buvo atliekami individualiuo- se šachtiniuose šuliniuose, karstinio regiono, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių viešo vandens tiekimo vandenvietėse ir individualiuose gręžiniuose. Remiantis šiais tyrimais buvo nustatytas leistinas radono kiekis viešo ir individualaus geriamojo vandens tiekimo sistemose (žr. išnašą).

Iš Lietuvos higienos normos HN 85:2003 „Gamtinė apšvita. Radiacinės saugos normos“ (Valstybės žinios. 2004-02-26, Nr. 30-997): • Geriamajame vandenyje, kurį vartoja 50 ir daugiau žmonių arba kurio per parą suvartojama vidutiniškai 10 m3 ar daugiau, arba kuris vartojamas ūkinėje komercinėje veikloje, radono tūrinis aktyvumas neturi viršyti 100 Bq/l. • Geriamajame vandenyje, kurį vartoja mažiau kaip 50 žmonių, kurio per parą suvartojama vidutiniškai mažiau kaip 10 m3, ir kuris nevartojamas ūkinėje komercinėje veikloje, radono tūrinis aktyvumas turi neviršyti 1000 Bq/l.

Nuo 1996 metų, kai buvo pradėti tokie tyrimai, didesnio nei 30 Bq/l tūrinio aktyvumo ne- nustatyta (G. Morkūnas, L. Pilkytė, R. Ladygienė, B. Gricienė, 2009). Lietuvos geologijos tarnyba ir Radiacinės saugos centras, siekdami abipusio bendradarbia- vimo, 2010 metų balandį sudarė bendradarbiavimo sutartį, joje numatė bendradarbiauti atliekant geogeninio radono tyrimus, aplinkos monitoringo ir kitose srityse. Kadangi bendradarbiavimas apima ir dalyvavimą atliekant tyrimus ir matavimus, vykdant požeminio vandens 2010 metų monitoringą, be monitoringo programoje numatytų matavimų, buvo paimti vandens mėginiai ir radonui nustatyti vandenyje. Matavimai buvo atlikti 82 valstybinio požeminio vandens monito- ringo gręžiniuose (1 pav.). Vandens mėginiai imti iš 65 monitoringo gręžinių ir 17 vandenviečių, naudojančių nedidelius kiekius vandens, gręžinių (5 priedas). Matavimai atlikti įvairios litologinės sudėties vandeninguose sluoksniuose, slūgsančiuose nuo keleto iki 130–200 m gylyje. Vandens mėginiai buvo imti taip, jog būtų išvengta radono nuostolių ėmimo metu – vanduo turėjo būti „šviežias“, kad radonas nebūtų suskilęs vamzdynuose. Vandens mėginys buvo ima- mas automatine pipete ir tuojau pat supilamas į indą, kuriame iš anksto buvo pripilta radono dujas surišančios medžiagos, t. y. tam tikro organinės kilmės mišinio, selektyviai sugeriančio tik radono dujas. Taip visi kiti matuoti trukdantys elementai ir radioaktyviosios medžiagos paliktos vandeninės fazės. Šis metodas leidžia be didesnių radono nuostolių matavimo inde chemiškai absorbuotas radono dujas transportuoti iki laboratorijos. Matavimai atlikti skysčio scintiliacijos skaitikliu „Quantulus“, naudojant sertifikuotą procedūrą, kuri yra RSC kokybės adybosv sistemos dalis. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad radono tūrinis aktyvumas požeminiame vandenyje nėra didelis. Vidutinis jo kiekis apie 11,6 Bq/l (1 lentelė). Dažniausiai pasitaikanti tūrinio aktyvumo vertė (moda) tik 6–7 Bq/l. Tiesa, nedidelių skirtumų nustatyta analizuojant tūrinį aktyvumą aktyviai

90 veikiančiuose vandenviečių gręžiniuose ir monitoringo gręžiniuose, iš kurių požeminis vanduo RADO­NO­ TY­RI­MAI­ nėra siurbiamas nuolat. Pastaruosiuose gręžiniuose vidutinis Rn-222 tūrinis aktyvumas 12,1 Bq/l, VALSTY­BI­NI­O­ o naudojamuose vandenviečių gręžiniuose – 9,8 Bq/l. PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGO­ GRĘŽI­NI­UO­SE­

1 pav. Radono tūrinio aktyvumo matavimo vietos 2010 metais

1 lentelė. Rn-222 tūrinio aktyvumo matavimo rezultatai, Bq/l

Monitoringo Vandenviečių Visi gręžiniai Rodiklis gręžiniai gręžiniai Vidurkis 12,1 9,8 11,6 Mediana 10 9 10 Moda 7 6 6 Minimumas 1±0,2 4±1 1±0,2 Maksimumas 34±5 21±3 34±5 Mėginių kiekis (n) 65 17 82

Kiek ženklesnis radono tūrinio aktyvumo statistinis pasiskirstymas priklauso nuo vandenin- gojo sluoksnio slūgsojimo gylio (2 lentelė). Vandeninguosiuose ir menkai vandeninguosiuose sluoksniuose, esančiuose iki 5 m gylio, Rn-222 tūrinis aktyvumas nuo 2 iki 19 Bq/l, o dažniausiai pasitaikanti tūrinio aktyvumo (moda) reikšmė 7 Bq/l. Didžiausias tūrinis aktyvumas nustatytas vandens mėginiuose iš vandeningųjų sluoksnių, slūgsančių 10–50 m gylyje, juose dažniausiai pa- sitaikantis tūrinis aktyvumas 10–11 Bq/l. Tačiau manyti, kad tai yra patikimos matavimo reikšmės, dėl mažo mėginių kiekio negalima.

2 lentelė. Rn-222 tūrinio aktyvumo priklausomybė nuo vandeningojo sluoksnio slūgsojimo gylio, Bq/l

Rodiklis / gylis, m < 5 5–10 10–25 25–50 > 50 Vidurkis 10,19 13,84 11,89 9 11,15 Mediana 9 13 10 9 8 Moda 7 6 10 11 6 Minimumas 2±0,4 5±1 1±0,2 3±1 3±1 Maksimumas 19±3 30±5 31±5 18±3 34±5 Mėginių kiekis (n) 21 25 9 7 20

91 RADO­NO­ TY­RI­MAI­ Rn-222 tūrinis aktyvumas priklauso nuo vandeningojo sluoksnio slūgsojimo gylio ir litologinės VALSTY­BI­NI­O­ sudėties (2 pav.). Arti žemės paviršiaus esančiuose gruntinio vandens sluoksniuose (< 5 m gylio), PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS kuriuos sudaro smėlingi ir molingi dariniai (monitoringo gręžiniuose), Rn-222 tūrinis aktyvumas MO­NI­TO­RI­NGO­ GRĘŽI­NI­UO­SE­ yra tik 8–9 Bq/l, žvirgždinguose vandeninguosiuose sluoksniuose jo aktyvumas siekia 18 Bq/l.

2 pav. Rn-222 tūrinio aktyvumo priklausomybė nuo vandeningojo sluoksnio slūgsojimo gylio ir litologinės sudėties

Molingų darinių (priemoliai, priesmėliai) vandeninguosiuose sluoksniuose, esančiuose 5–10 m gylyje, tūrinis aktyvumas labai padidėja ir pasiekia vidutiniškai 26 Bq/l. Nedaug aktyvu- mas padidėja ir vandeninguosiuose sluoksniuose, sudarytuose iš žvirgždo ir gargždo. Tokiuose vandeninguosiuose sluoksniuose padidėjęs tūrinis aktyvumas būna iki 25 m gylio (18–21 Bq/l). Smėlinguose vandeninguosiuose sluoksniuose vidutinė radono koncentracija visuose gyliuose yra panaši – 6–10 Bq/l. Radono tūrinio aktyvumo priklausomybė nuo vandeningojo sluoksnio litologinės sudėties teikiama 3 lentelėje ir 3 paveiksle.

3 lentelė. Rn-222 tūrinio aktyvumo priklausomybė nuo vandeningojo sluoksnio litologinės sudėties, Bq/l

Nustatyta Rn-222 tūrinio aktyvumo Vidutinis Rn-222 tūrinis Litologija vertė, Bq/l aktyvumas, Bq/l Plyšiuotos uolienos 6±1 – 25±4 14,0 Priemolingi, priesmėlingi dariniai 7±1 – 30±5 16,4 Smėlingi dariniai 2±0,4 – 34±5 9,5 Žvirgždingi dariniai 9±1 – 31±5 19,6 *Vidutinis (n – 81) 11,6 * – neįskaičiuotas vienas matavimas – gipsingas vandeningasis sluoksnis (1 Bq/l) Didžiausias Rn-222 tūrinis aktyvumas nustatytas priemolinguose geologiniuose dariniuose susikaupusiame vandenyje. Jame buvo nustatyta 20–29 Bq/l radono koncentracija. Priesmėlinguose vandeninguosiuose dariniuose radono koncentracija svyravo nuo 7 iki 30 Bq/l, o vidutinė buvo 14 Bq/l. Požeminio vandens, besikaupiančio žvyringose nuogulose, radono tūrinis aktyvumas siekė 9–31 Bq/l, o vidutinė jo reikšmė – 19,6 Bq/l. Šiaurės Lietuvos karstiniame regione įrengtuose monitoringo gręžiniuose, kuriuose vande- ningieji sluoksniai yra 7,5–35 m gylyje, o vandenį kaupiančias uolienas sudaro dolomitai ir domeritai, išmatuotas radono tūrinis aktyvumas buvo 8–20 Bq/l. Vidutinis aktyvumas – 15,75 Bq/l (3 pav.). I­šimtis – į gipso storymę įrengtas gręžinys, kurio vandens tūrinis aktyvumas siekė tik 1 Bq/l. Giliuose vandeninguosiuose sluoksniuose, kurie slūgso 100 metrų ir daugiau gylyje, o vandenį kaupiančias uolienas sudaro plyšiuota klintis, mergelis, opoka ir smiltainis, radono kiekis yra gerokai mažesnis. I­šmatuotas tūrinis jo aktyvumas buvo 5–19 Bq/l, o vidutinis – 9 Bq/l. 2010 metais požeminio vandens monitoringo metu radono tyrimai vandenyje buvo vykdyti tik gręžiniuose, įrengtuose į gėlo vandens požeminius sluoksnius. Mineralinio vandens tyrimai, kaip paminėta, buvo atlikti 1996–1998 (2004) metais Radiacinės saugos centro iniciatyva. Mineralinio vandens radono tūrinio aktyvumo tyrimo rezultatai teikiami 4 lentelėje.

92 RADO­NO­ TY­RI­MAI­ VALSTY­BI­NI­O­ PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGO­ GRĘŽI­NI­UO­SE­

3 pav. Rn-222 tūrinio aktyvumo priklausomybė nuo vandeningojo sluoksnio litologinės sudėties, Bq/l

4 lentelė. Radono tūrinis aktyvumas mineraliniame vandenyje (G. Morkūnas, L. Pilkytė, R. Ladygienė, B. Gricienė, 2009)

Pateiktas tyrimo rezultatų apibendrinimas, kartu su anksčiau Radiacinės saugos centro atlik- tais tyrimais leidžia daryti išvadą, kad geriamajam gėlam vandeniui tiekti naudojamas vanduo ir mineralinis vanduo, vartojamas gydymo ir gėrimo tikslams, nepasižymi padidėjusiu radono tūriniu aktyvumu, nes išmatuotos jo reikšmės yra keletą kartų mažesnės už teisės aktuose nurodytą leidžiamą tūrinį aktyvumą. Todėl gyventojai, vartodami tiek gręžinių, tiek mineralinį vandenį, gauna labai mažą apšvitą dėl radono geriamajame vandenyje – ji sudaro tik tūkstantąsias visos gyventojo gaunamos metinės apšvitos dalis. Gerokai didesnis tūrinis aktyvumas išmatuotas vandeninguosiuose sluoksniuose, sudarytuose iš molingų ir žvirgždingų nuogulų ir slūgsančiuose arti žemės paviršiaus. Todėl tokių nuogulų paplitimo rajonuose esančiuose gyvenamuosiuose namuose galima tikėtis ir didesnio radono tūrinio aktyvumo. Planuojami detalesni radono tyrimai tokių nuogulų paplitimo regionuose.

Papildoma informacija: 1. Morkūnas G., Pilkytė L., Ladygienė R., Gricienė B. Radonas ir gamtinė apšvita. – Vilnius: Kriventa, 2009. – 120 p. 93 RE­TAI­ NUSTATO­MI­ RE­TAI­ NUSTATO­MI­ MI­KRO­E­LE­ME­NTAI­ LI­E­TUVO­S MI­KRO­E­LE­ME­NTAI­ LI­E­TUVO­S MI­NE­RALI­NI­AME­ VANDE­NY­JE­ MI­NE­RALI­NI­AME­ VANDE­NY­JE­ V. Gregorauskienė, K. Kadūnas, Lietuvos geologijos tarnyba

Iš Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo: Mineralinis vanduo – vanduo, turintis įvairesnių mineralinių medžiagų negu įprastas geria- masis gėlas vanduo ir (arba) pasižymintis tam tikru fiziologiniu poveikiu. Iš Lietuvos higienos normos HN 28:2003 „Natūralaus mineralinio vandens ir šaltinio vandens nau- dojimo ir pateikimo į rinką reikalavimai“: Natūralus mineralinis vanduo – mikrobiologiškai visavertis vanduo, esantis požeminiame vandens sluoksnyje ar telkinyje ir išgaunamas iš vieno ar daugiau natūralių ar dirbtinai atvertų šaltinių. Natūralų mineralinį vandenį galima aiškiai atskirti nuo paprasto geriamojo vandens pagal jo savitumą, kurį parodo jo sudėtyje esančios mineralinės medžiagos, mikroelementai ar kitos sude- damosios dalys, o kai kada ir tam tikras poveikis.

Lietuvos teisės aktuose, o ir E­uropos Sąjungoje, mineralinis vanduo nuo geriamojo vandens skiriasi tuo, kad jis turi įvairesnių mineralinių medžiagų ir jį galima aiškiai atskirti nuo paprasto geriamojo vandens pagal jo savitumą, kurį parodo jo sudėtyje esančios mineralinės medžiagos, mikroelementai ar kitos sudedamosios dalys. „E­uroGeoSurveys“ Geochemijos ekspertų darbo grupė 2008 metais inicijavo projektą „E­uro- pos požeminio vandens geochemija“ (E­GG), kurio tikslas – suformuoti E­uropos šalyse geriamojo požeminio mineralinio vandens cheminės sudėties duomenų bazę. Pagal galiojančius dokumentus (CO­DE­X STAN 108-1981 „Codex Standard for Natural Mineral Water“, E­S Tarybos direktyvas 80/777/E­E­B ir 2003/40/E­B), natūralus mineralinis vanduo, išpilstytas į butelius ir parduodamas kaip maisto produktas, turi būti toks, koks jis yra šaltinyje, t. y. požeminio vandens telkinyje, ir neturi būti papildomas jokiomis medžiagomis. Atsižvelgiant į šiuos reikalavimus, buvo pasirinkta paprasta tyrimų metodika – atsitiktinėse parduotuvėse atsitiktine tvarka nupirkti 0,5 l fasuoto kiekvienoje šalyje oficialiai pripažinto mineralinio vandens „pavyzdžiai“ buvo siunčiami chemi- nei analizei į Vokietijos federalinio geomokslų ir gamtos išteklių instituto Neorganinės chemijos laboratoriją. I­šanalizuoti 1785 mineralinio vandens mėginiai, atstovaujantys keturiasdešimties E­uropos šalių 1247 požeminio vandens gręžiniams, iš to skaičiaus 17 – lietuviško gazuoto ir natūralaus mineralinio bei geriamojo vandens pavyzdžių, dažniausiai fasuotų polietileninėje taroje. Mineralinio vandens ir viešai tiekiamo vandens cheminei sudėčiai palyginti buvo paimti ir išanalizuoti devyni geriamojo vandens pavyzdžiai, imti skirtinguose šalies miestuose iš „čiaupo“. Visuose vandens mėginiuose buvo nustatyta daugiau kaip 70 elementų, jų junginių ir kitų vandens kokybės parametrų. Analitinių tyrimų kokybės kontrolė užtikrinta naudojant standartinius ir tuščius vandens mėginius ir dubliuojant kas penkto ir kiekvieno anomalaus vandens pavyzdžio analizę, kol buvo pasiekta priimtina paklaida 2–12 procentų. Lietuvoje daugiausiai naudojame mažos (sausoji liekana < 500 mg/l) ir vidutinės mineralizacijos (sausoji liekana 500–1500 mg/l) sulfato, chloro ir kalcio bei natrio jonų daug turintį vandenį. Nemenka dalis natūralaus mineralinio vandens, išgaunamo Druskininkų ir Birštono mineralinio vandens telki- niuose, priskirtina daug mineralinių druskų turinčiam vandeniui, kuriame ištirpusių druskų kiekis 2–4 g/l ir daugiau. Tokio vandens savitasis elektrinis laidis (SE­L) viršija 2500 µS/cm (1 lentelė). Vokietijos federalinio geomokslų ir gamtos išteklių instituto Neorganinės chemijos laboratori- joje buvo ištirti devyni gazuoto ir aštuoni negazuoto mineralinio vandens pavyzdžiai. Gazuotas ir supilstytas į butelius mineralinis vanduo yra rūgštus, jo pH 4,8–5,4 (vidutinis – 5,19). Fasuoto natūralaus, negazuoto mineralinio vandens pH – 7,45–8,0 (1 lentelė).

94 1 lentelė. Projektą įgyvendinant tirto mineralinio vandens reakcija ir savitasis elektrinis laidis RE­TAI­ NUSTATO­MI­ MI­KRO­E­LE­ME­NTAI­ Prekybinis LI­E­TUVO­S Paruošimo būdas pH SEL, µS/cm pavadinimas MI­NE­RALI­NI­AME­ VANDE­NY­JE­ „Akvilė“ Natūralus 7,7 422

„Akvilė“ Prisotintas CO­2 5,2 422 „E­lite“ Natūralus 7,45 1858 „Hermis“ Natūralus 7,5 2060

„Hermis“ Prisotintas CO­2 5,4 2040 „Neptūnas“ Natūralus 8 239

„Neptūnas Unique“ Prisotintas CO­2 5,4 620

„Rasa“ Prisotintas CO­2 5 4110

„Rasa“ Prisotintas CO­2 5,1 4300 „Tichė“ Natūralus 7,8 1646

„Tichė“ Prisotintas CO­2 4,8 1632

„Vytautas“ Prisotintas CO­2 5,1 11560 „Vytautas“ Natūralus 5,1 9600 „Žaliagiris“ (stalo) Natūralus 7,8 427

„Richy“ Prisotintas CO­2 5,5 425

„Kęstutis“ (stalo) Prisotintas CO­2 5,25 416 „Vishy Classique“ (stalo) Natūralus 7,7 390

E­uropos Sąjungos direktyvose ir Lietuvos higienos normoje HN 28:2003 „Natūralaus mineralinio vandens ir šaltinio vandens naudojimo ir pateikimo į rinką reikalavimai“, nustatančiuose natūralaus mineralinio vandens cheminės sudėties reikalavimus, yra reglamentuota tik 16 vandens sudedamųjų dalių koncentracija. Minėta, kad projekto metu buvo nustatyta per 70 elementų, jų junginių ir kitų vandens kokybės parametrų. Pažymėtina, kad tyrimo metu mineraliniame vandenyje nebuvo aptikta mikroelementų kiekio, viršijančio teisės aktuose nurodytos ribinės koncentracijos (6 priedas). Taikant koreliacinę analizę nustatyta tam tikra retai tiriamų mikroelementų koncentracijos priklausomybė nuo vandenyje ištirpusių druskų bendrojo kiekio (pav.). Stipriausiais koreliaciniais ryšiais (koeficientas > 0,8) pasižymi Hf, I­ (0,88), Br (0,99), Li (0,96), Sr (0,97), Te (0,98), V (0,83), E­u (0,88), Tl (0,85). Kiek silpnesnė vandens mineralizacijos ir Ag, B, Ba, Cs, Mo, Sm koncentracijos priklausomybė (koeficientas 0,7–0,8). Kitų mikroelementų priklausomybė nuo vandens mine- ralizacijos yra silpnesnė, o Be, Sb ir U priklausomybė nuo ištirpusių druskų kiekio nenustatyta (koeficientai -0,009 ir -0,2). Minėta, kad projekto metu buvo tiriami ir geriamojo vandens, paimto iš įvairių miestų viešojo vandens tiekimo sistemų („iš čiaupo“), pavyzdžiai. Vidutinės mineralinio ir geriamojo vandens mikroelementinės sudėties palyginimas teikiamas 2 lentelėje.

2 lentelė. Medianinė mikroelementų koncentracija geriamajame ir mineraliniame vandenyje, µg/l

Geriamasis Geriamasis Mineralinis Mineralinis Rodiklis vanduo Rodiklis vanduo vanduo vanduo („iš čiaupo“) („iš čiaupo“) Sidabras, Ag 0,0015 0,001 Niobis, Nb 0,00176 0,00206 Aliuminis, Al 3,02 0,336 Neodimis, Nd 0,00155 0,00109 Arsenas, As 0,262 0,0937 Nikelis, Ni 0,23 0,404 Boras, B 39 43,4 Švinas, Pb 0,112 0,0984 Baris, Ba 31,6 48,9 Prazeodimis, Pr 0,000301 0,000221 Berilis, Be 0,001 0,00232 Rubidis, Rb 3,44 1,43 Bismutas, Bi 0,00104 0,000786 Stibis, Sb 0,293 0,0751

95 RE­TAI­ NUSTATO­MI­ 2 lentelė. Medianinė mikroelementų koncentracija geriamajame ir mineraliniame vandenyje, µg/l(tęsinys) MI­KRO­E­LE­ME­NTAI­ LI­E­TUVO­S Geriamasis Geriamasis Mineralinis Mineralinis MI­NE­RALI­NI­AME­ Rodiklis vanduo Rodiklis vanduo vanduo vanduo VANDE­NY­JE­ („iš čiaupo“) („iš čiaupo“)

Kadmis, Cd 0,00427 0,0164 Skandis, Sc 0,103 0,0898 Ceris, Ce 0,00165 0,000814 Selenas, Se 0,0154 0,019 Kobaltas, Co 0,072 0,0452 Samaris, Sm 0,000878 0,00118 Chromas, Cr 0,0934 0,0888 Alavas, Sn 0,0257 0,00936 Cezis, Cs 0,00781 0,00346 Stroncis, Sr/mg/l 0,867 0,27 Varis, Cu 3,04 4,27 Tantalas, Ta 0,001 0,00198 Dispozis, Dy 0,0012 0,000438 Terbis, Tb 0,000149 0,0000969 Erbis, Er 0,000656 0,000475 Telūras, Te 0,0163 0,0132 Europis, Eu 0,00201 0,00473 Toris, Th 0,000305 0,000548 Geležis, Fe 9,48 6,1 Titanas, Ti 0,047 0,0521 Galis, Ga 0,00344 0,964 Talis, Tl 0,00376 0,0024 Gadolinis, Gd 0,00121 0,00144 Tulis, Tm 0,000144 0,0000973 Germanis, Ge 0,0532 0,048 Uranas, U 0,0493 0,314 Hafnis, Hf 0,000888 0,000902 Vanadis, V 0,213 0,111 Holmis, Ho 0,00034 0,000186 Volframas, W 0,0292 0,0113 Jodas, I 3,23 5,53 Itris, Y 0,00812 0,00398 Lantanas, La 0,00157 0,00109 Iterbis, Yb 0,00063 0,000605 Litis, Li 17,3 3,96 Cinkas, Zn 3,26 148 Lutecis, Lu 0,000159 0,00015 Cirkonis, Zr 0,00986 0,0317 Manganas, Mn, mg/l 0,022 2,18 Bromas, Br, mg/l 0,132 0,032 Molibdenas, Mo 0,552 0,461 Fluoras, F, mg/l 0,223 0,234

I­š pateiktos informacijos galima daryti išvadą, kad mineraliniame vandenyje kai kurių retai tiriamų mikroelementų koncentracija 2–5 kartus didesnė už randamą geriamajame vandenyje ir tai mažai priklauso nuo to, mineraliniame vandenyje yra daug ar mažai ištirpusių druskų. Tiesa, geriamajame vandenyje aptinkama didesnė metalų (Mn, Zn, Cd) bei galio (Ga) ir urano (U) kon- centracija. Tačiau, manytume, tai yra dėl senų namų „čiaupo“ ir vandentiekio vamzdyno. Ši apžvalga teikiama remiantis tik nedidelės apimties tyrimo rezultatais, tačiau ir tai leidžia daryti išvadą, kad „natūralų mineralinį vandenį galima aiškiai atskirti nuo paprasto geriamojo vandens pagal jo savitumą, kurį parodo jo sudėtyje esančios mineralinės medžiagos, mikroelementai ar kitos sudedamosios dalys ...“

96 RE­TAI­ NUSTATO­MI­ MI­KRO­E­LE­ME­NTAI­ LI­E­TUVO­S MI­NE­RALI­NI­AME­ VANDE­NY­JE­

* – ribinė vertė; ** – Pasaulio sveikatos organizacija

Pav. Mikroelementų koncentracijos priklausomybė nuo mineralinio vandens mineralizacijos

Papildoma informacija:

1. Geochemistry of European Bottled Water / Reimann C., Birke M. (eds.) – Stuttgart, Germany: Borntraeger Science Publishers, – 2010. – 268 p., 28 figures., 6 tables, 67 maps, 2 appendices + CD.

97 E­KO­GE­O­LO­GI­NI­Ų E­KO­GE­O­LO­GI­NI­Ų TY­RI­MŲ APŽVALGA TY­RI­MŲ APŽVALGA R. Radienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Pavienės, labiausiai užterštos ir požeminio vandens šaltiniams pavojingos teritorijos tiriamos ir vertinamos Lietuvoje jau apie du dešimtmečius, tačiau laikotarpį nuo 2000-ųjų ir ypač 2008 metus galima laikyti suaktyvėjimo etapu. Šiuo laikotarpiu buvo patobulinta Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarka (Valstybės žinios. 2003, Nr. 101-4578) bei sukurta potencialių teršimo vietų ekogeologinio tyrimo bei užterštų teritorijų tvarkymo teisinė bazė (E­kogeologinių tyrimų reglamentas (Valstybės žinios. 2008, Nr. 71-2759), Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimai (Valstybės žinios. 2008, Nr. 53-1987)), pakeisti Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimai LAND 9-2009 (Valstybės žinios. 2009, Nr. 140-6174). Sustiprinus teisinę bazę, intensyviai kuriamos ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo sistemos ir vykdomas monitoringas, atliekami potencialiai užterštų teritorijų ekogeologiniai tyrimai, potencialių taršos židinių inventorizacija, valymo ir taršos apribojimo darbai. Nuo 2008 metų, įsigaliojus naujai ekogeologinių tyrimų tvarkai, atlikti 409 preliminarūs ir detalūs ekogeologiniai tyrimai bei 18 teritorijų tvarkymo darbai (1 pav.).

1 pav. Ekogeologiniai tyrimai 2008–2010 metais

2008-aisiais buvo atlikti 44 ekogeologiniai tyrimai – 36 preliminarūs tyrimai, keturi detalūs tyrimai ir keturių užterštų teritorijų tvarkymo darbai. Daugiausiai buvo atlikta preliminarių ekogeologinių tyrimų, nes tai pirmas žingsnis, siekiant išsiaiškinti, ar galbūt užteršta teritorija iš tikrųjų yra užteršta ir ar reikia imtis tolesnių žingsnių – vykdyti detaliuosius ekogeologinius tyrimus ar atlikti teritorijos tvarkymo darbus. Devyniose užterštose teritorijose atlikus preliminarius tyrimus buvo rekomenduota vykdyti detaliuosius tyrimus, trijų teritorijų, kuriose nustatyta akivaizdi tarša, rekomenduota atlikti papildomus tyrimus ir nedelsiant pradėti tvarkymo darbus. 2009 metais ekogeologinių tyrimų apimtis, palyginti su 2008-aisiais, padidėjo beveik keturis kartus. Šiuo laikotarpiu buvo atlikta 160 ekogeologinių tyrimų ir šešių teritorijų tvarkymo dar- bai. 2010-aisiais atlikta 217 ekogeologinių tyrimų ir užterštų teritorijų tvarkymo darbų. I­š jų 180 preliminarių ekogeologinių tyrimų, 29 detalūs ekogeologiniai tyrimai, du papildomi tyrimai ir šešių užterštų teritorijų tvarkymo darbai. Daugiausiai, kaip ir prieš tai buvusiais metais, atlikta preliminarių ekogeologinių tyrimų. Dauguma preliminarių ekogeologinių tyrimų – 100 objektų – LGT vykdomo projekto „Užterštų teritorijų poveikio vertinimas“ metu atlikti preliminarūs ekoge- ologiniai tyrimai. Įgyvendinant šį projektą preliminarūs ekogeologiniai tyrimai atlikti išskirtinai valstybinėje žemėje esančiose teritorijose. Tai apleisti, seniai nutraukę savo veiklą bešeimininkiai objektai, kurie darko kraštovaizdį ir dauguma iš jų kelia grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai. At- likus šių preliminarių tyrimų vertinimą, daugiau nei 50 proc. teritorijų reikia atlikti detaliuosius ekogeologinius tyrimus, apie 20 proc. objektų – pašalinti avarinius statinius bei pavojingomis cheminėmis medžiagomis užterštas statybines liekanas. 98 Nemažai preliminarių ekogeologinių tyrimų atlikta ir uždaromuose sąvartynuose. 2010 metais E­KO­GE­O­LO­GI­NI­Ų 32 preliminarūs ekogeologiniai tyrimai atlikti Vilniaus regiono uždarytuose sąvartynuose. TY­RI­MŲ Analizuojant galbūt užterštų objektų tyrimo ataskaitas matyti, kad dažniausiai tiriami objektai APŽVALGA buvo naftos produktais užterštos teritorijos, pesticidų sandėliai ir sąvartynai. Kasmet, kaip ir turėtų būti dėl ekogeologinių tyrimų etapiškumo, akivaizdžiai padaugėja detaliųjų ekogeologinių tyrimų ir teritorijų valymo darbų. Pavyzdžiui, 2008 metais buvo atlikti tik keturi detalūs ekogeologiniai tyrimai, 2009 metais – 24, o 2010 metais – 29. 2009 metais vyravo pesti- cidais užterštų teritorijų, kurių penkiolika detaliai ištirta, o 2010 metais atliktų detaliųjų ekogeologinių tyrimų didžioji dalis – 17 tyrimų atlikta naftos angliavandeniliais užterštose teritorijose. Pagal detaliųjų ekogeologinių tyrimų vertinamąsias išvadas matyti, kad 80–85 proc. detaliai ištirtų teritorijų yra pavojingai užterštos ir jose reikia vykdyti grunto ir gruntinio vandens valymo darbus. 2008–2010 metais atlikta šešiolikos užterštų teritorijų sutvarkymo darbai. Dažniausiai atliekant užterštų teritorijų tvarkymo darbus buvo šalinama grunto ir požeminio vandens tarša naftos produk- tais, antroje vietoje – grunto tarša pesticidais. Dažniausiai taikytas valymo metodas – užteršto grunto iškasimas, išvežimas į pavojingų atliekų saugojimo aikšteles ir švaraus grunto paskleidimas. E­kogeologinių tyrimų ir tvarkymo darbų ataskaitų duomenys artimiausioje ateityje bus per- kelti į informacinę sistemą ir taps pasiekiami kiekvienam vartotojui. Šiems duomenims skelbti visuomenei paruoštas dinaminis žemėlapis „E­KO­ tyrimai“. Jame numatyta teikti informaciją apie tirtas teritorijas ir objektus (teritorijos padėtis, plotas, ribos, objekto tipas, adresas), atlikto tyrimo duomenis (vykdytojas, užsakovas, laikotarpis), objekte esamus potencialius taršos židinius (tipas, preliminaraus pavojingumo aplinkai vertinimo rezultatai), objekte atliktus geocheminius ir hidro- cheminius tyrimus bei galutines vertinamąsias išvadas apie teritorijos būklę bei reikiamas taikyti aplinkosaugos priemones. Visuomenei paruoštas dinaminis žemėlapis „E­KO­ tyrimai“ bus pasiekiamas adresu http://www. lgt.lt/zemelap/ (2 pav.).

2 pav. EKO tyrimų dinaminio žemėlapio fragmentas

Lietuvos geologijos tarnybos Geologiniame fonde sukaupta informacija apie maždaug 500 galbūt užterštų, užterštų ar jau sutvarkytų teritorijų, kurių tyrimų duomenis planuojama perkelti į informacinę sistemą. Palyginti – Geologinės aplinkos taršos židinių posistemyje yra saugoma informacija apie daugiau negu 11 tūkst. potencialių taršos židinių (PTŽ) ir šis skaičius nėra galutinis (3 pav.). Kasmet į duomenų bazę įvedama apie 200–300 naujų objektų ir tik labai maža dalis iš jų – sutvarkytų teritorijų. Tikrai ne visose PTŽ teritorijose reikia atlikti tyrimus, tačiau, žiūrint į skaičius, aišku, kad ateityje informacijos apie užterštas teritorijas ir jų įtaką požeminio vandens kokybei daugės.

99 E­KO­GE­O­LO­GI­NI­Ų TY­RI­MŲ APŽVALGA

3 pav. Potencialūs taršos židiniai ir atlikti ekogeologiniai tyrimai

Papildoma informacija:

1. Aplinkos ministro įsakymas „Dėl cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų patvirtinimo“ (Valstybės žinios. 2008, Nr. 53-1987). 2. Aplinkos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 9-2009 „Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Valstybės žinios. 2009, Nr. 140-6174). 3. Geologijos tarnybos direktoriaus įsakymas „Dėl Ekogeologinių tyrimų reglamento patvirtinimo“ (Valstybės žinios. 2008, Nr. 71-2759). 4. Kadūnas K., Radienė R. Užterštų teritorijų pavojingumo vertinimo metodika / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2007. – 53 p. + CD: 6 pav. – (LGT fondas; Nr. 10608). 5. Radienė R., Kadūnas K. Užterštų teritorijų valymo metodų apžvalga / Lietuvos geologijos tarnyba. –Vilnius, 2009. – 61 p. + CD: 18 pav. – (LGT fondas; Nr. 12888). 6. http://www.lgt.lt/zemelap  E­kogeologinių rekomendacijų žemėlapis. 7. http://www.lgt.lt/zemelap  Potencialūs geologinės aplinkos taršos židiniai.

100 PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS TARŠA PATVARI­AI­SI­AI­S O­RGANI­NI­AI­S PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS TARŠA PATVARI­AI­SI­AI­S TE­RŠALAI­S (PO­T) O­RGANI­NI­AI­S TE­RŠALAI­S (PO­T) K. Kadūnas, R. Radienė, J. Arustienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Vykdydama Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą, 2007 metais Lietuvos geologijos tarnyba valstybiniame požeminio vandens monitoringo tinkle atliko taršos pesticidais vertinimą. Balandžio–gegužės mėn. buvo paimta 11 mėginių pesticidų tyrimams. Mėginiai imti iš gręžinių, įrengtų dirbamoje žemėje ir soduose. Vandens mėginiuose analizuoti chloro organiniai pesticidai, iš jų ir patvarūs organiniai teršalai (PO­T), reglamentuojami Stokholmo konvencijos – DDT, aldrinas, dieldrinas, heptachloras, heksachlorbenzenas, endrinas. Visų tirtų PO­T koncentracija buvo mažesnė už jų aptikimo ribą (<0,005 mg/l). Tyrimo rezultatai parodė, kad pasklidosios taršos sąlygomis gruntinio vandens taršos PO­T pavojaus nėra. Vieninteliame gręžinyje, įrengtame Narada- vos soduose (Pasvalio raj.), nustatyta atrazino koncentracija siekė 3,4 µg/l (ribinė vertė – 150 µg/l). Siekdama sutvarkyti sutelktosios taršos pesticidais vietas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 350 (Valstybės žinios. 2007, Nr 43-1641) patvirtino Pesticidų atliekų saugojimo vietų ir šiomis atliekomis užterštų teritorijų 2007–2013 metų tvarkymo programą, kurios tikslas – sutvarkyti vietas, kur buvo saugomi seni pesticidai, ir jais užterštose teritorijose atkurti pažeistą aplinką ar jos elementus arba jų pažeistas funkcijas, pašalinti neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai pavojų. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1127 programą pripažino netekusią galios (Valstybės žinios. 2010, Nr. 91-4818), o pesticidų atliekų saugojimo vietų ir šiomis atliekomis užterštų teritorijų tvarkymas perkeltas į Patvariųjų organinių teršalų (PO­T) tvarkymo 2010–2015 metų programos įgyvendinimo veiksmų planą (Valstybės žinios. 2010, Nr. 155-7908). Vykdant programą ir iš E­S lėšų finansuojamą projektą „Užterštų teritorijų poveikio vertini- mas“ savivaldybių ir kitomis lėšomis buvo atlikti buvusių sandėlių vietų preliminarūs ir detalūs grunto ir požeminio vandens taršos tyrimai. I­š 1363 galbūt užterštų pesticidais teritorijų tyrimai atlikti 102 buvusių pesticidų saugyklų ir sandėlių teritorijose. Šioje apžvalgoje pateikiama bend- ra informacija apie 59 buvusių pesticidų saugojimo vietų aplinkoje tirtus patvarius organinius teršalus. Vertinant požeminio vandens taršą pesticidais, atsižvelgta į bendrą E­S standartą pesticidams, nurodytą E­uropos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/118/E­B dėl požeminio vandens apsau- gos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo. Joje nurodoma, kad požeminio vandens telkinyje veikliosios medžiagos pesticiduose, įskaitant jų reikšminguosius metabolitus, skilimo ir reakcijos produktus, koncentracija negali viršyti 0,1 µg/l, o bendras jų kiekis – 0,5 µg/l. E­kogeologiniai tyrimai, vykdyti buvusių sandėlių ir saugyklų teritorijose, leido įvertinti aplinkos taršos pesticidais mastą. Teritorijose likę pastatai ar jų liekanos dažniausiai yra užteršti pesticidais. Tirtose teritorijose buvo aptikta aldrino, chlordano, dieldrino, endrino, heptachloro, bet dažniausiai pasitaiko tarša šiais patvariaisiais organiniais teršalais: • Dichlordifeniltrichloretanu (DDT), • Heksachlorbenzenu (HCB), • Heksachlorcikloheksanu (HCH α, β, γ, δ, suma).

Dichlordifeniltrichloretanas (DDT). DDT aptikta keturiolikos buvusių pesticidų sandėlių teritorijų požeminiame vandenyje. DDT vidutinė koncentracija tirtose teritorijose svyravo nuo 0,005 iki 165 µg/l. Nustatyta maksimali koncentracija 113–342 µg/l. Vidutinės DDT koncentracijos pasiskirstymas tirtose teritorijose pateiktas 1 paveiksle. Aštuoniose teritorijose pesticido koncentracija viršijo RV (ribines vertes), nurodytas Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose ir nustatytas RV I­I­, I­I­I­ ir I­V jautrių taršai teritorijų grupėms, penkis ir daugiau kartų. E­S standartas atskiram pesticidui vienuolikoje teritorijų buvo viršytas 10–2000 ir daugiau kartų.

101 PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS TARŠA PATVARI­AI­SI­AI­S O­RGANI­NI­AI­S TE­RŠALAI­S (PO­T)

1 pav. DDT koncentracija požeminiame vandenyje

Heksachlorbenzenas (HCB). Aštuoniose vietovėse HCB koncentracija požeminiame vandenyje buvo žemesnė už 0,1 µg/l ir neviršijo leidžiamų koncentracijų (2 pav.). Požeminis vanduo buvo užterštas keturiose tirtose teritorijose, kuriose šio pesticido koncentracija siekė 0,98 – 2,6 – 12 µg/l ir viršijo ribinę vertę atitinkamai 1,96 – 5,2 – 24 kartus. E­S standartas atskiram pesticidui septyniose teritorijose buvo viršytas 1,7–120 kartų.

2 pav. HCB koncentracija požeminiame vandenyje

Heksachlorcikloheksanas (HCH α, β, γ, δ, suma). Požeminiame vandenyje HCH buvo nus- tatyta 30 tirtų teritorijų (3 pav.). Jo koncentracija daugeliu atvejų buvo nuo 0,011 iki 12 µg/l. Tačiau penkiose vietovėse nustatyta ekstremali koncentracija, siekusi 115–3368 µg/l.

3 pav. HCH koncentracija požeminiame vandenyje

102 Aštuoniose buvusių pesticidų sandėlių teritorijose buvo viršyta Cheminėmis medžiagomis PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose nustatyta RV I­I­, I­I­I­ ir I­V jautrių TARŠA PATVARI­AI­SI­AI­S taršai teritorijų grupėms. E­S nustatytas standartas (0,1 µg/l) viršytas 22 teritorijose. O­RGANI­NI­AI­S TE­RŠALAI­S (PO­T) Bendra informacija apie buvusių pesticidų saugojimo vietų aplinkoje tirtus patvarius organi- nius teršalus – pesticidus pateikiama lentelėje.

Lentelė. Grunto ir požeminio vandens tarša POT – pesticidais

Požeminis vanduo, % POT Aptikta Užteršta Aldrinas 8,5 8,5 DDT 23,7 18,6 Chlordanas 10,2 10,2 Dieldrinas 8,5 8,5 E­ndrinas 5,1 5,1 HCB 25,4 11,9 Heptachloras 10,2 10,2 HCH 50,8 37,3

Lentelėje paryškinti patvarūs organiniai teršalai, dažniausiai aptinkami buvusių pesticidų sandėlių teritorijų grunte ir požeminiame vandenyje.I­ štirta tik menka dalis iš daugiau kaip 1300 buvusių pesticidų saugojimo vietų. I­nformacija rodo, kad nors pesticidai ir buvo pašalinti iš buvusių sandėlių ir saugiai nukenksminti, bet aplinka dėl aprašytų pesticidų „ilgaamžiškumo“ joje neski- riant pakankamai dėmesio ir lėšų jai tvarkyti dar ilgai bus teršiama pesticidais ir ypač PO­T. Vykdytų tyrimų rezultatai ir šioje apžvalgoje pateikta taršos analizė leidžia daryti prielaidą, kad grunto ir (ar) požeminio vandens tarša, viršijanti teisės aktų nustatytą leidžiamą pesticidų koncentraciją, tikėtina 40–50 proc. dar neištirtų buvusių pesticidų sandėlių.

Papildoma informacija:

1. www.lgt.lt/index.php?page=96  Preliminarių ekogeologinių tyrimų vertinimas.

103 PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS I­ŠKRO­VO­S PASE­KMI­Ų I­R I­ŠKRO­VO­S PASE­KMI­Ų I­R HI­DRO­GE­O­LO­GI­NI­Ų HI­DRO­GE­O­LO­GI­NI­Ų PAVO­JŲ (RI­ZI­KO­S) VE­RTI­NI­MAS PAVO­JŲ (RI­ZI­KO­S) VE­RTI­NI­MAS P. Putys, Lietuvos geologijos tarnyba

Požeminio vandens sluoksniai, kaip ir dauguma gamtos reiškinių ar darinių, slepia savyje tiek naudingus žmonėms požeminio vandens išteklius, tiek hidrogeologinius pavojus, tam tikrą riziką. I­š šių pavojų pirmiausia paminėtina spūdinio vandens proveržio rizika, kai bandoma netinka- mai eksploatuoti požeminį vandenį, savavališkai gręžiami gręžiniai, kuriami paviršinio vandens telkiniai ar šuliniai ir kt. Taip dažnai pažeidžiami vandensparos sluoksniai ar kitaip sutrikdoma hidrodinaminė požeminio vandens pusiausvyra plotuose, kur vyrauja didelis pjezometrinis spūdis ir tuo pat metu yra pakankamai gilūs upių slėniai, rininės įdubos su šlaitais, siekiančiais kelias dešimtis metrų. Y­pač daug žalos gali padaryti požeminio vandens fontanavimas iš gręžinio, ne- izoliuoto apsauginiais vamzdžiais. Be tiesioginės srauto iš gręžinio lygio šuliniuose žalos, esama ir netiesioginės: vyksta sufozija, atsiranda įgriuvų, kartais šuliniuose keičiasi andensv lygis.

1 pav. Strėvos ir Verknės baseinų geografinė padėtis

Pastaraisiais metais nuskambėjo ne vienas atgarsio žiniasklaidoje sulaukęs faktas apie tokius požeminio vandens proveržius ir jų padarytus nuostolius. Nemažai šių įvykių susiję su Strėvos ir Verknės upių slėniais, dėl to būtent šių upių baseinų plotai ir buvo pasirinkti požeminio vandens iškrovos pasekmėms ir hidrogeologiniams pavojams vertinti (1 pav.). Siekiant įvertinti požeminio vandens proveržio riziką ir vykdytas šis projektas. Pagrindinis jo tikslas – apibrėžti požeminio spūdinio vandens proveržio rizikos zonas Strėvos ir Verknės baseinų bei jų aplinkinių teritorijų plote, išsiaiškinti šią riziką formuojančius veiksnius; sudaryti atitinkamą darbo metodiką. 104 Šiam tikslui pasiekti buvo įgyvendinta keletas uždavinių: PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS • Apibūdintos nagrinėjamo ploto orografinės, geologinės ir hidrogeologinės sąlygos bei I­ŠKRO­VO­S PASE­KMI­Ų ištirtumas. I­R HI­DRO­GE­O­LO­GI­NI­Ų PAVO­JŲ (RI­ZI­KO­S) • Sudarytas detalus žemės paviršiaus reljefo modelis. VE­RTI­NI­MAS • Atrinkti korektiškai lokalizuoti geologiniai ir hidrogeologiniai gręžiniai. • Sudaryti Strėvos ir Verknės upių slėnių geologiniai ir hidrogeologiniai pjūviai 1:100 000 masteliu pagal gręžinius, labiausiai artimus upės vagai. • Nustatytas spūdinio vandens sluoksnių hidrogeologinio ištirtumo gylis. • Apskaičiuotas maksimalus spūdinio vandens pjezometrinis lygis, sudarytas jungtinio pjezometrinio lygio paviršiaus žemėlapis. • Pagal paviršiaus reljefo modelį ir pjezometrinio lygio duomenis apskaičiuotas jungtinio pjezometrinio paviršiaus santykinis aukštis. Pagal šį ir kitus kriterijus išskirtos požeminio spūdinio vandens proveržio rizikos zonos, sudarytas jų žemėlapis. Vykdant šį darbą, naudotasi seniau atlikto geologinio ir hidrogeologinio kartografavimo medžiaga, LGT duomenų bazės GE­O­LI­S duomenimis (gręžinių aprašymai), požeminio vandens proveržio atvejų vertinimo protokolais ir analize. Tiriamojo objekto plotas išsidėstęs Pietryčių Lietuvos kvartero baseine. Pietryčių dalis – tai Smėlingosios pietryčių lygumos pabaseinis, pietvakariuose, palei Nemuną, driekiasi Nemuno vidurupio pabaseinis, šiaurės vakaruose – Nemuno ir Neries pabaseinis. Prisotintą požeminio vandens zoną formuoja: gruntinio vandens sluoksniai, kvartero tarpmore- niniai sluoksniai bei intramoreniniai lęšiai ir pokvartero (kreidos, permo, devono ir kt.) vandeningieji kompleksai. Vandeninguosius sluoksnius skiria glacialinių nuogulų ir kai kurių limnoglacialinių nuosėdų dalinės vandensparos. Kvartero storymės vandeningąjį kompleksą sudaro: Viršutinio Nemuno, Viršutinio Nemuno–Medininkų, Medininkų–Žemaitijos, Žemaitijos intramoreninių darinių, Žemaitijos–Dainavos, Dainavos intramoreninių darinių, Dainavos–Dzūkijos, Dzūkijos intramoreninių darinių ir Dzūkijos pomoreninis vandeningieji sluoksniai bei lęšiai. Labiausiai išplitę ir dažniausiai formuojantys požeminio vandens spūdį yra Medininkų–Žemaitijos ir Žemaitijos–Dainavos vande- ningieji sluoksniai. Tai daugiausiai: žvirgždingas smėlis, smulkus, vidutinis ir įvairus smėlis. Taip pat aptinkami pokvartero vandeningieji kompleksai: apatinio paleogeno, kreidos, apatinio triaso, viršutinio permo, vidurinio devono ir kt. Šie kompleksai pasižymi dideliu pjezometriniu spūdžiu (apatinio triaso sluoksniuose jis vidutiniškai siekia 219 m). Požeminio vandens filtracija vyksta smėlyje, smiltainyje, opokoje, plyšiuotose klintyse. Požeminio vandens spūdis tiriamajame objekte pasižymi tam tikrais dėsningumais. Tiek pleis- toceno, tiek pokvartero vandeningųjų sluoksnių vandens spūdis vidutiniškai didėja, didėjant jų kraigo gyliui. Kraigo aukščio ir pjezometrinio spūdžio koreliacija labai gera kvartero vandeningųjų sluoksnių – 0,86, o pokvartero sluoksnių nustatyta beveik tiesioginė, gamtoje retai pasitaikanti priklausomybė: r = 0,98. Tai susiję su aukščiau esančiomis mitybos zonomis, didesniu uolienų slėgiu dideliame gylyje, storomis mažai laidžiomis vandensparomis. Skirtingai nei kraigo gylis, vandeningųjų sluoksnių storis visiškai nesusijęs su pjezometriniu spūdžiu. Pokvartero kompleksų spūdis, palyginti su pleistoceno tarpmoreniniais sluoksniais, dažnai padidėja šuoliškai (vidutiniškai 25 m kvartero ir 95 m pokvartero sluoksniuose). Daugeliu atvejų pokvartero sluoksnių pjezometrinis paviršius yra artimas žemės paviršiui (slūgso vidutiniškai 15–20 m gylyje). O­bjekto plote jungtinio pjezometrinio lygio absoliutusis aukštis labai kaitus. Aukščiausios jo reikšmės būna aukštumose, šiuo atveju kraštinių glacialinių darinių kalvynuose (ypač Aukštadvario). Čia jų reikšmės siekia iki 230 m absoliučiojo aukščio. Reljefo pažemėjimų link šis aukštis dėsningai žemėja. Žemiausios reikšmės aptinkamos Nemuno ir Neries (iki 35 m absoliučiojo aukščio Kauno mieste prie Nemuno), mažesnės – Strėvos ir Verknės slėniuose. Tokiu būdu pje- zometrinis „reljefas“ atkartoja žemės paviršiaus reljefą, tik jo polinkis yra mažesnis, dėl to staigiuose reljefo pažemėjimuose (pvz., upių slėniuose) jis kartais viršija žemės paviršių.

105 PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS Pagrindinis požeminio spūdinio vandens proveržio rizikos įvertinimo rezultatas yra rizikos I­ŠKRO­VO­S PASE­KMI­Ų zonų išskyrimas pagal keletą kriterijų. Pagal reikšmingumą jie yra tokie: I­R HI­DRO­GE­O­LO­GI­NI­Ų • maksimalaus (jungtinio) pjezometrinio paviršiaus santykinis aukštis (žemės paviršiaus PAVO­JŲ (RI­ZI­KO­S) VE­RTI­NI­MAS atžvilgiu); • teritorijos urbanizacijos laipsnis; • neigiamos reljefo formos (slėniai, duburiai), jų šlaitų statumas; • paleoįrėžiai ir palaidotieji slėniai; • mažas hidrogeologinio ištirtumo gylis.

2 pav. Maksimalios ir labai didelės požeminio vandens proveržio rizikos zonos

Atsižvelgiant į nevienodą prieš tai pateiktų kriterijų reikšmę, skiriamos šešios rizikos zonos: • Maksimalios rizikos: apima apgyvendintas ir ūkinės veiklos sritis, kuriose prognozuojamas pjezometrinis lygis būtų aukščiau žemės paviršiaus. • Labai didelės rizikos: apima kitas (gamtines) sritis, kuriose prognozuojamas pjezometrinis lygis būtų aukščiau žemės paviršiaus. • Didelės rizikos: apima sritis, kuriose prognozuojamas pjezometrinis lygis būtų ne didesniame kaip 10 m gylyje. • Vidutinės rizikos: srityse, kuriose išskirtos gilios neigiamos reljefo formos, jeigu jos nepatenka į paminėtas zonas. • Mažos rizikos: paleoįrėžių, palaidotųjų slėnių ir mažo hidrogeologinio ištirtumo gylio (< 25 m) sritys, jeigu jos nepatenka į paminėtas zonas. • Minimalios rizikos: kitos tiriamojo objekto sritys, nepatenkančios į paminėtas zonas.

106 Pagal išskirtas rizikos zonas sudarytas požeminio vandens proveržio rizikos zonų žemėlapis. PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS Maksimalios proveržio rizikos zona – sritys gyvenviečių ir kaimų, išsidėsčiusių Strėvos ir Verknės I­ŠKRO­VO­S PASE­KMI­Ų aukštupio bei vidurupio slėnyje – ypač Semeliškių ir Stakliškių seniūnijos, daugelis kaimo vietovių I­R HI­DRO­GE­O­LO­GI­NI­Ų PAVO­JŲ (RI­ZI­KO­S) prie Neries ir Nemuno, dalis Birštono miesto, kai kurių ežerų: Vilkokšnio, Kalvių, Didžiulio VE­RTI­NI­MAS apylinkės. Nedideliais ploteliais šių zonų yra ir daugelyje kitų vietų (2 pav.). Didelės rizikos zona. I­šplitusi labiausiai, „šliejasi“ prie minėtų zonų ir plačiai nusidriekia prie Nemuno, Neries, Strėvos ir Verknės upių bei jų intakų. Taip pat išplitusi centre – šalia Kamainės ir Virkiaus upelių, pietinėje ir pietrytinėje dalyje – prie Didžiulio ežero, Merkio, Cirvijos ir Aluonos upių. Šiaurinėje pusėje – tai Pravienos ir Lomenos upelių baseinai, Žiežmaros aukštupio apylinkės. Vidutinės rizikos zona. „I­šsibarsčiusi“ plačiai, tačiau sudaro nedidelius plotelius. Būna paprastai ten, kur aptinkami statūs šlaitai, gilesni slėniai, nepatenkantys į didesnės rizikos zonas. Dažnai „prisišlieja“ prie kitų zonų. Mažos rizikos zona. I­šplitusi po visą plotą. Apima paleoįrėžių, palaidotų slėnių ir mažo hid- rogeologinio ištirtumo ruožus. Paleoįrėžių sritys dažnai atkartoja dabartinių upių slėnius. Šias sritis paprastai dengia kitos – aukštesnės požeminio vandens proveržio rizikos zonos, bet yra ir išimčių. Bendra proveržio rizikos tendencija – ji didėja upių slėnių ir kitų reljefo pažemėjimų link ir atitinkamai mažėja link aukštumų. Proveržio rizikos laipsnio vertinimas ir skirstymas zonomis taikomas tik iki tam tikro gylio, tariant, kad didesnio gylio gręžybos darbai turės maksimalią vandens proveržio riziką, ir tokiu atveju bet kurioje rizikos zonoje turi būti imamasi didžiausių saugumo reikalavimų. Kadangi gręžinių ilgio vidurkis tiriamajame objekte yra 75 m, jį tikslinga laikyti maksimaliu rizikos vertinimo gyliu tiriamojo objekto plote. Jeigu hidrogeologinio ištirtumo gylis yra mažesnis nei 75 m, rizikos vertinimo gylį nulemia hidrogeologinio ištirtumo gylis. Pasirinktos trys požeminio vandens proveržio rizikos vertinimo gylio ribos: 75 m riba (hidro- geologinis ištirtumas ne mažesnis kaip 75 m), 50 m riba (ištirtumo intervalas tarp 50 ir 75 m), 25 m riba (ištirtumo intervalas tarp 25 ir 50 m). Likusią tiriamojo objekto dalį sudaro mažesnio nei 25 m ištirtumo gylio sritys, kuriose sąlygiškai nustatyta 10 m rizikos vertinimo gylio riba. Pagal visas minėtas ribas sudarytas požeminio vandens proveržio rizikos vertinimo gylio žemėlapis, kuris turėtų būti naudojamas lygia greta su požeminio vandens proveržio rizikos zonų žemėlapiu. Nustatytos rizikos zonos gali būti reikšmingos kaip orientacinė medžiaga gręžybos ir kasy- bos darbams ateityje. Didesniam požeminio vandens proveržio rizikos vertinimo patikimumui reikia papildomų tyrimų – gręžimo upių slėnių ir ežerų dubaklonių srityse. Y­pač tai aktualu šaltiniuotoms sritims ir įvykusių vandens proveržių apylinkėms. Tokie darbai turėtų būti vykdomi laikantis visų saugumo reikalavimų, t. y. privalu naudoti apsauginius vamzdžius, užvamzdinės ertmės izoliaciją ir kt. Tokio pobūdžio tyrimai turėtų būti taikomi toms sritims, kur tai aktualu, t. y. ten, kur didesnė hidrogeologinio pavojaus tikimybė. Šią tikimybę galima įvertinti susumavus keletą veiksnių: įvykusias avarijas, didelį požeminio vandens pjezometrinį spūdį, gilias neigiamas reljefo formas. Tačiau pageidautina, kad būtų atliktas tų sričių hidrogeologinis ištirtumas: pakankamas giliųjų gręžinių kiekis, hidrogeodinaminiu aspektu įvertinti vandeningieji sluoksniai.

Papildoma informacija:

1. Putys P. Požeminio vandens iškrovos pasekmių ir hidrogeologinių pavojų (rizikų) vertinimas / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2010. – 30 p. + žml. + CD: 18 pav. + 6 graf. dok. – (LGT fondas; Nr. 14743).

107 GĖLO­ VANDE­NS GĖLO­ VANDE­NS APY­TAKO­S ZO­NO­S UO­LI­E­NŲ APY­TAKO­S ZO­NO­S UO­LI­E­NŲ HI­DRO­GE­O­LO­GI­NI­AI­ PARAME­TRAI­ HI­DRO­GE­O­LO­GI­NI­AI­ PARAME­TRAI­ R. Giedraitis, Lietuvos geologijos tarnyba

Šalies gelmėse požeminio vandens aptinkama kristaliniame pamate ir virš jo slūgsančioje nuosėdinių uolienų storymėje, kurią sudaro kvartero, kainozojaus–mezozojaus, viršutinio ir vidurinio paleozojaus požeminio vandens hidrodinaminės sistemos. Projekto metu nagrinėti šių trijų hidrodinaminių sistemų vandeningųjų sluoksnių hidrogeologiniai parametrai. Hidrodinaminės sistemos jungia 10 plačiau naudojamų vandeningųjų sluoksnių, kuriuos sudaro smėlinės (įvairus smėlis, smiltainis – paleo-

geno (Pg), viršutinio–vidurinio devono Šventosios–Upninkų (D3-2šv-up), viršutinės–apatinės kreidos

(K2cm+K1), vidurinės–apatinės juros (J2cl+J1) ir karbonatinės (kreida – viršutinės kreidos (K2), (klin-

tis – viršutinės juros (J3ox), permo (P2), (dolomitas, mergelis, kartais gipsas – viršutinės juros (J3ox),

viršutinio devono Žagarės (D3žg), Stipinų (D3st), Įstro–Tatulos (D3įs-t), Kupiškio–Suosos (D3kp-s) uolienos. Kadangi jos susiklostė skirtingu laiku ir skirtingomis gamtinėmis sąlygomis, hidrogeologiniai uolienų parametrai, lemiantys vandeningųjų sluoksnių naudojimo perspektyvas, yra skirtingi. Hidrogeologiniai parametrai – vandenį kaupiančių uolienų filtracijos, k m/d, vandens prata- kumo, kM m2/d, pjezolaidumo a, m2/d ir tampriosios vandengrąžos, µ, koeficientai. Juos būtina žinoti planinės geofiltracijos uždaviniams spręsti – požeminio vandens ištekliams vandenvietėse vertinti, sanitarinės apsaugos zonų skaičiavimams, taršos plitimo galimybių analizei ir kitais atvejais. 2009–2010 metais sukaupta ir įskaitmeninta informacija apie hidrogeologinius parametrus, nustatytus detalių hidrogeologinių tyrimų metu, ir iki šiolei rankraštinėse ataskaitose saugota Geo- logijos fonde. Pagal visų šalies teritorijoje esančių gręžinių išpumpavimo ir vandens statinio bei dinaminio vandens lygio matavimus, naudojant nuostovios filtracijos empirinę lygtį, apskaičiuotos vandens pratakumo koeficientokM vertės. Skaičiuojant šiuo būdu gauta daugiausia informacijos apie visą šalies teritoriją ir apibūdinančios visus vandeninguosius sluoksnius, išskiriamus tiek aktyvios, tiek sulėtėjusios apykaitos zonose. I­nformacijos, gautos grafoanalitiniais, nuostovios filtracijos analitiniais ir empiriniu metodais, kiekio santykis yra 1 : 4 : 22. Įgyvendinant projektą atlikta sudarytų šių vandeningųjų sluoksnių uolienų hidrogeologinių parametrų masyvų statistinė analizė (1–3 lentelės) bei sudaryti vandens pratakumo koeficiento kM verčių pasiskirstymo vandeninguose sluoksniuose žemėlapiai rodo, kad jų vertės yra labai kaičios, o hidrogeologinių parametrų kaitos diapazonas yra platus. Šalies gelmėse požeminio vandens aptinkama kristaliniame pamate ir virš jo slūgsančioje nuosėdinių uolienų storymėje, kurią sudaro 13 geologinių periodų ar sistemų, suformuojančių kvartero, kainozojaus–mezozojaus, viršutinio ir vidurinio paleozojaus požeminio vandens hid- rodinamines sistemas. Kvartero nuogulų hidrodinaminė sistema aptinkama visoje šalies teritorijoje. Ją sudaro grun- tinis vandeningasis sluoksnis ir penki tarpmoreniniai sluoksniai ir tarpsluoksniai. Tarpmoreninis vanduo naudojamas labai plačiai. Todėl yra labai daug informacijos, apibūdinančios šios sistemos uolienų hidrogeologinius parametrus, jų filtracines savybes, kuri dėl riboto projektui skirto laiko detaliau nebuvo nagrinėta. Kainozojaus–mezozojaus hidrodinaminę sistemą sudaro paleogeno, kreidos, juros vande- ningieji sluoksniai. Paleogeno nuogulos, įvairus smėlis ir smiltainis, dažnai glaukonitingas, aptinka- mas vos 2000 km2 plote, pietvakarių Lietuvoje. Vandens tiekimui jis naudojamas mažai. Kreidos 2 vandeningasis sluoksnis (K2) išplitęs maždaug 14 600 km . Sluoksnį sudaro karbonatinės uolienos, iš kurių vyrauja kreida. Šio vandeningojo sluoksnio išplitimo plote yra 88 LGT įregistruotos vandenvietės. Viršutinės–apatinės kreidos vandeningasis sluoksnis apima 22 900 km2 plotą. Jį sudaro smėlingi viršutinės kreidos cenomanio svitos ir apatinės kreidos dariniai. Sluoksnio plote yra 143 LGT įregistruotos vandenvietės. Viršutinės juros vandeningojo sluoksnio plotas – 17 600 km2. Jį suklosto klintis, dolomitas, mergelis, oolitinis smiltainis. Sluoksnio plote yra septynios LGT

108 2 įregistruotos vandenvietės. Vidurinės–apatinės juros svitų nuogulas, išplitusias 23 600 km plote, GĖLO­ VANDE­NS sudaro smiltainis ir dažnai smulkus smėlis. Vandeningajame sluoksnyje yra 25 vandenvietės. APY­TAKO­S Šios hidrodinaminės sistemos vandeningųjų sluoksnių uolienų hidrogeologiniai parametrai ZO­NO­S UO­LI­E­NŲ HI­DRO­GE­O­LO­GI­NI­AI­ pateikiami 1 lentelėje. PARAME­TRAI­

1 lentelė. Kainozojaus–mezozojaus hidrodinaminės sistemos vandeningųjų sluoksnių uolienų hidrogeologiniai parametrai

K, m/d kM, m2/d a, m2/d µ

Litologija 25%–75‰. 25%–75% 25%–75% 25%–75% sistema sluoksnis max max max max Vandeningasis Vandeningasis Hidrodinaminė

d.n.–d.n. 144–412 d.n.–d.n. d.n.–d.n. E­ Įvairus smėlis 11,8 599 2,8*105 0,0057 Kreida, kreidos 6,4–14,5 137–387 1,7*105–1,3*106 0,00024–0,00124 K 2 mergelis, opoka 26,0 906 1,1*107 0,0054 2,0–5,5 34–102 3,1*105–3,5*106 0,00016–0,00084 K cm+K Smėlis ir smiltainis 2 1 10,1 451 1,3*1011 0,00453 Kz-Mz 1,5–2,6 15–38 J ox Smėlis ir smiltainis d.n. d.n. 3 3,2 326 1,67–3,3 31–71 1,3*105–7,1*105 0,000084–0,00034 J cl+J Smiltainis, dolomitas 2 1 5 182 1,6*106 0,00419

Viršutinio paleozojaus hidrodinaminė sistema apima viršutinio permo, viršutinio devono Žagarės ir Stipinų svitų vandeninguosius sluoksnius. Hidrodinaminės sistemos viršutinė (regioninė) vandenspara yra triaso molis, apatinė – praktiškai nevandeningos viršutinio devono Pamūšio svitos uolienos. Ryčiau Šiaulių sistemos sluoksniai atsiduria po kvartero danga. Permo vandeningasis sluoksnis plyti 36 600 km2 plote. Jį sudaro plyšiuota ir kaverninga klintis, kurioje esantis vanduo išgaunamas 209 vandenvietėse. 2 Devono Žagarės svitos vandeningasis sluoksnis (D3žg) aptinkamas maždaug 6600 km plote. Jį su- klosto kaverningas dolomitas. Požeminis vanduo iš šio sluoksnio išgaunamas 45 vandenvietėse. Viršutinio devono Stipinų vandeningojo sluoksnio, kurį sudaro kaverningas dolomitas, plotas – 17 500 km2. Gėlas vanduo išgaunamas rytinėje jo dalyje, kur yra 78 LGT įregistruotos vandenvietės. Šios hidrodinaminės sistemos pagrindiniai vandeningųjų sluoksnių hidrogeologiniai parametrai pateikiami 2 lentelėje.

2 lentelė. Viršutinio paleozojaus hidrodinaminės sistemos vandeningųjų sluoksnių uolienų hidrogeologiniai parametrai

2 2 Hidrodina- Vandenin- K, m/d kM, m /d a, m /d µ minė gasis Litologija 25 %–75 % 25 %–75 % 25 %–75 % 25 %–75 % sistema sluoksnis max max max max 9,02–22,72 26–248 1,41*105–2,9*106 0,000198–0,0022 P Klintis 60,0 5010 6,9*108 0,0069 51– 186 3,8*105–6*106 0,00009–0,00072 Pz D žg Dolomitas d.n 3 3 824 2,25*1012 0,0062 14,1–72,00 92–452 7,2*105–1,5*107 0,000046–0,00047 D st Dolomitas 3 93,2 1923 1*108 0,00635

109 GĖLO­ VANDE­NS Vidurinio paleozojaus hidrodinaminę sistemą sudaro Įstro–Tatulos (D3įs-t), Kupiškio–Suo- APY­TAKO­S sos (D3kp-s), viršutinio devono Šventosios–vidurinio devono Upninkų (D3-2šv-up) vandeningieji ZO­NO­S UO­LI­E­NŲ sluoksniai. Jos viršutinė vandenspara yra silpnai laidūs ir nelaidūs viršutinio devono Pamūšio, HI­DRO­GE­O­LO­GI­NI­AI­ PARAME­TRAI­ o apatinė – vidurinio devono Narvos svitos molio ir mergelio storymė, sudaranti regioninę vandensparą. Viršutinio Devono Įstro–Tatulos nuogulos plyti maždaug 26 600 km2 plote. Joms atstovauja poringas-kaverningas dolomitas, gipsas, molingas mergelis. Vandeningasis sluoksnis naudojamas menkai, jame yra tik 5 vandenvietės, kuriose išgaunamas šio vandeningojo sluoksnio vanduo. Kupiškio–Suosos vandeningasis sluoksnis išplitęs maždaug 31 000 km2 plote. Jį sudaro dolomitas, kuris vandens tiekimui 42 vandenvietėse naudojamas sluoksnio rytinėje dalyje. Didžiausią, beveik 46 500 km2, plotą apima viršutinio–vidurinio devono Šventosios–Upninkų vandeningasis kompleksas, kurį suklosto terigeninės margos sudėties nuogulos – smėlis, silpnai sucementuotas smiltainis, su mažai laidaus vandeniui molio ir mergelio tarpsluoksniais. Šventosios– Upninkų vandeningojo komplekso naudojamoje dalyje yra 333 LGT įregistruotos vandenvietės. Vidurinio paleozojaus hidrodinaminės sistemos pagrindinių vandeningųjų sluoksnių hidro- geologiniai parametrai pateikiami 3 lentelėje.

3 lentelė. Vidurinio paleozojaus hidrodinaminės sistemos vandeningųjų sluoksnių uolienų hidrogeologiniai parametrai

K, m/d kM, m2/d a, m2/d µ Hidrodi- Vandenin- naminė gasis Litologija 25 %–75 % 25 %–75 % 25 %–75 %. 25 %–75 % sistema sluoksnis max max max max

Dolomitas, 6,53–33,5 40–282 d.n. d.n. D įs-t 3 mergelis, gipsas 113,4 3508 3,2*105 0,00124 3,01–11,87 34–180 1,7*105–2,5*106 0,00011–0,00041 Pz D kp-s Dolomitas 2 3 32,46 1350 2,00*108 0,00056 Smėlis, 10,0–14,2 41–208 1,1*106–9,3*106 0,00013–0,00043 D šv-up 3 smiltainis 31,58 1195 2,6*1022 0,00458

Atlikta hidrogeologinių parametrų analizė rodo, kad jų vertės yra labai kaičios, kaitos dia- pazonas dažniausiai yra platus. Paprastai hidrogeologinių parametrų verčių imtyse reikšmės, mažesnės už medianą, yra susitelkusios siauresniuose kaitos diapazonuose nei reikšmės, didesnės už medianines. Tai leidžia teigti, kad visų vandeningųjų sluoksnių išplitimo plotuose vyrauja filtracinių parametrų vertės, mažesnės už jų imčių medianines vertes. Kuo filtracinių parametrų vertės didesnės, tuo retesni ir smulkesni plotai, kuriuose tokios filtracinių parametrų vertės yra nus- tatytos. Matyt, didesnės filtracinių parametrų vertės susijusios su daugmaž išskirtinėmis zonomis, kuriose vandeningųjų sluoksnių uolienos yra poringesnės, kaverningesnės ar užkarstėjusios.

Papildoma informacija:

1. Giedraitis R. (proj. vad.). Gėlo vandens apytakos zonos uolienų hidrogeologinių parametrų vertinimas / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2010. – 81 p. + 1 apl. + CD: 24 pav. + 10 graf. dok. – (LGT fondas; Nr. 14546).

110 1 priedas

PRIEDAI

111 1 priedas 10 ch ch ch ch ch ch ch kokybės S tebėjimai 9 d d d d dt dt lygio 8 2001 2005 1965 2005 2004 2001 1980 1980 1980 2005 1985 1977 pradžia 1958, 2005 S tebėjimų 7 463 837 838 840 2276 2278 22 592 35 994 27 732 35 988 19 196 35 951 19 230 35 996 gręžiniai S tebėjimo tt) tt) 3 3 įs šv 3 6 3 s-kp up-šv up-šv up-šv 3 D D (gIII) 2–3 2–3 2–3 D indeksas D D D Smėlis (fIII) Gipsas (D Gipsas (D Smėlis (lgIII) Smėlis (agIII) Priemolis (fIII) Smėlis (agII–III) andeningojo sluoks- Priemolis, priesmėlis V nio uolienų litologija ir 5 ) požeminio vandens baseinas Šalia Šalia Posto 3-2 aplinka aikštelės aikštelės Gyvenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Dirbama žemė Dirbama žemė Dirbama žemė Dirbama žemė meteorologinės meteorologinės 4 Upės Mūša Mūša Virinta (Šušvė) Šventoji Šventoji Nevėžis Nevėžis Nevėžis Sartų ež. baseinas - iršutinio–vidurinio devono ( D V 3 reljefas ninis plato plynaukštė morenos lyguma jo apibūdinimas Utenos aukštuma Žemgalės lyguma Moreninė lyguma Vakarų Aukštaičių Vakarų Vakarų Aukštaičių Vakarų Vidutiniškai kalvotas kalvotas Vidutiniškai Aukštaičių aukštuma. limnoglacialinių darinių Rytų Žemaičių plynaukštė. Rytų Dugninės morenos lyguma Nevėžio lyguma. Dugninės Nevėžio plynaukštė. Kalvotas more plynaukštė. Kalvotas Mūšos–Nemunėlio lyguma, G eomorfologinis rajonas ir 2 Biržų raj. Zarasų raj. Molėtų raj. Molėtų raj. Pasvalio raj. Pasvalio S avivaldybė Kėdainių raj. Kėdainių raj. Anykščių raj. 1 Posto pavadinimas Alanta Anykščiai Biržai Digraičiai Dotnuva Dusetos Iciūnai Kaniūkai Žeminio vandens monitoringo p ostai P O Žeminio vandens valstybinio

112 1 priedas 10 ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch 9 d d d d d d d 8 1979 1979 1986 1986 1976 2005 2005 1980 1980 1980 1980 2005 2001 2001 1965 2005 2001 2007 2001 2001 7 62 63 64 73 214 216 218 220 400 433 434 437 27 733 35 995 35 993 35 950 22 294 17 818 35 955 27 351 26 575 17 591 21 885 tt 3 tt) 3 3 įs 3 +D 3 tt šv šv kp 3 6 3 3 3 up-šv up-šv up-šv up-šv gIII D D D D (gIII) ag III ag III 2–3 2–3 2–3 2–3 agIII–II agIII–II ag III–II agIII+D D D D D agIII+D žvyras (aIV) gIII+ D Gipsas (D Smėlis (gtIII) Priesmėlis (lgIII) Priemolis, priesmėlis Stambiagrūdis smėlis, 5 žemė Pieva Sodai Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Dirbama žemė Dirbama žemė Dirbama žemė Pieva, dirbama Pieva, 4 Mūša Mūša Mūša Mūša– Virinta Lielupė Lielupė (Lėvuo) Šventoji Nevėžis Nevėžis Dauguva Nemunėlis 3 šlaitas lyguma morenos lyguma Molėtų aukštuma Žemgalės lyguma Žemgalės lyguma Vakarų Aukštaičių Vakarų Aukštaičių Vakarų plynaukštės gūbriai Aukštaičių aukštuma Pasvalio limnoglacialinė Pasvalio Smilgių moreninė lyguma plynaukštė. Virintos slėnio plynaukštė. Virintos Dugninės morenos lyguma Mūšos–Nemunėlio lyguma Nevėžio lyguma. Dugninės Nevėžio Mūšos–Nemunėlio lyguma. 2 Biržų raj. Biržų raj. Molėtų raj. Joniškio raj. Pasvalio raj. Pasvalio Kupiškio raj. Kupiškio raj. Kėdainių raj. Ignalinos raj. Anykščių raj. Panevėžio raj. Panevėžio 1 Karajimiškis Kinderiai Kurkliai Kriukai Kupiškis Lančiūnava Marionava Molėtai Naradava Naujamiestis Nemunėlio Radviliškis

113 1 priedas 10 ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch 9 d d dt dt 8 2001 1969 2001 2005 2004 1995 2001 2001 2005 1976 2001 2005 1984 1970 7 16 277 487 1851 1852 1853 1854 4597 11 908 12 641 35 992 14 763 12 209 16 717 35 573 35 965 35 953 19 269 12 980 35 952 14 011 13 267/ 3 tt šv šv šv kp up 3 6 3 3 3 3 2 up-šv up-šv šv-up up-šv up-šv aIV D D D D agIII D D (lgIII) 2-3 2–3 3–2 2–3 2–3 agIII+D D D D D D Smėlis (agIII) Priesmėlis (lgIII) Priesmėlis (gtIII) Įvairiagrūdis smėlis Įvairiagrūdis 5 Šalia Šalia Miškas aikštelės aikštelės Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Dirbama žemė Dirbama žemė meteorologinės meteorologinės 4 Mūša Šventoji Šventoji Šventoji Šventoji Šventoji Nevėžis Nevėžis Nevėžis Nemunėlis - 3 plynaukštė plynaukštė Nevėžio lyguma Nevėžio lyguma Nevėžio lyguma Nevėžio denskyros šlaitas Vakarų Aukštaičių Vakarų Vakarų Aukštaičių Vakarų Aukštaičių aukštuma Upytės moreninė lyguma Aukštaičių aukštuma. Van Mūšos–Nemunėlio lyguma Mūšos–Nemunėlio lyguma 2 Zarasų raj. Zarasų raj. Pasvalio raj. Pasvalio Rokiškio raj. Rokiškio raj. Panevėžio raj. Panevėžio raj. Panevėžio raj. Panevėžio Ukmergės raj. Ukmergės raj. 1 Oreliai Pandėlys Panevėžys Pasvalys Ramygala Ukmergė Šventas Taujėnai Trinkuškės Obeliai

114 1 priedas 10 ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch 9 d d d d dt dt 8 2001 2005 2001 2001 2005 1966 2005 2001 1982 2005 2001 2005 2001 2001 2001 2005 7 336 4317 3146 14 241 35 949 15 294 24 722 35 948 35 986 35 947 35 978 35 987 16 201 17 301 17 276 35 982 14 485/ 16 200/ 3 st st šv 3 3 6 3 –D up-šv up-šv 2 D D gIII) D3st D ag III P 2–3 2–3 D D Smėlis(ftIII) aIV+agIII–II Smėlis (aIV) Smėlis (ftIII) Smėlis (lgIII) Priemolis (gtIII) Priesmėlis (lgIII) Smėlis, priesmėlis (fIII, 5 Šalia ) požeminio vandens baseinas 3 teritorija aikštelės Miestelis st) požeminio vandens baseinas 3 Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė – D Vandenvietės Vandenvietės Šalia vandens Šalia vandens Šalia vandens 2 Dirbama žemė Dirbama žemė meteorologinės matavimo stoties matavimo stoties 4 Jūra Mūša Mūša Mūša Mūša Venta Venta Dubysa Dubysa Dubysa Dubysa Šventoji Šventoji, Šventoji, Vyžuona (Šešuvis) Dauguva Dauguva (Miltytis) (Aunuva) iršutinio devono S tipinų ( D V Permo–viršutinio devono (P 3 plynaukštė plynaukštė plynaukštė darinių reljefas Zarasų aukštuma Vakarų Aukštaičių Vakarų Vakarų Aukštaičių Vakarų Šiaurryčių Žemaičių Fliuvioglacialinė lyguma Rytų Žemaičių plynaukštė Rytų Žemaičių plynaukštė Rytų Žemaičių plynaukštė Rytų Žemaičių plynaukštė Rytų Žemaičių plynaukštė Rytų Žemaičių plynaukštė Rytų Žemaičių plynaukštė Rytų Mūšos Nemunėlio lyguma Rytų Žemaičių plynaukštė. Rytų Žemaičių plynaukštė. Rytų Fliuvioglacialinių kraštinių 2 sav. Zarasų raj. Utenos raj. Utenos raj. Kelmės raj. Kelmės raj. Kelmės raj. Kelmės raj. Raseinių raj. Raseinių raj. Raseinių raj. Pakruojo raj. Pakruojo Radviliškio raj. Radviliškio raj. Radviliškio raj. 1 Kaliekiai Vyžuonos Dimitriškės Kelmė Kojeliai Lyduvėnai Pakruojis Palapišiai Radviliškis Radviliškis II Raseiniai Šeduva Tytuvėnai Aunuvėnai

115 1 priedas 10 ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch 9 d d d d d dt 8 1998 2005 2002 2005 2001 2005 2001 2005 2001 2001 2001 2001 2001 2001 2001 1966 2005 1965, 2005 7 203 204 205 4803 9035 8495 8594 7145 4644/ 25 388 35 936 35 979 11 362 35 980 35 981 14 763 35 941 12 561 12 509 15 074 21 431 35 946 žg 3 2 2 2 2 2 žg žg žg 6 3 3 3 P P P P P +D lgIII agIII D D D 2 P Smėlis (aIV Smėlis (aIII) Priesmėlis (fIII) Priemolis (gtIII) Priesmėlis (gIII) 5 zona Parkas Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietės Vandenvietės Šalia vandens Šalia vandens Dirbama žemė Dirbama žemė Dirbama žemė matavimo stoties bokšto apsauginė - 4 Mūša Mūša Venta Venta Venta Venta Venta Venta Venta duva) Ranžė Minija Virvytė Bartuva Šventoji Venta (Vir Venta 3 Žemgalės lyguma Moreninė lyguma Baltijos jūros pakrantė Limnoglacialinė lyguma Ventos vidurupio lyguma Ventos vidurupio lyguma Ventos vidurupio lyguma Ventos vidurupio lyguma Ventos Vakarų Žemaičių lyguma. Vakarų Ventos vidurupio lyguma, Ventos Dugninės morenos lyguma Vidurio Žemaičių aukštuma Vidurio Žemaičių aukštuma Vidurio Žemaičių aukštuma Vidurio Žemaičių aukštuma Vidurio Vidurio Žemaičių aukštuma. Vidurio Vakarų Žemaičių plynaukštė Vakarų Žemaičių plynaukštė Vakarų 2 Telšių raj. Telšių raj. Telšių raj. Telšių raj. Telšių Šiaulių raj. Kelmės raj. Skuodo raj. Joniškio raj. Palangos raj. Palangos Mažeikių raj. Mažeikių raj. Mažeikių raj. Akmenės raj. Kretingos raj. Kretingos raj. Kretingos raj. 1 Daubariai Grūzdžiai Kyburiai Kretinga Leckava Mažeikiai I Papilė Pryšmančiai Salantai Skuodas Šventoji Siraičiai Kungiai Užventis Varniai Vertininkai

116 1 priedas 10 ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch 9 d d d dt dt 8 2001 2001 2001 1967 1962 1995 1994 1965 2001 2005 1961 2002 2001 1995 1977 1977 1977 7 144 289 290 291 162 178 283 603 2481 2384 5897 5481/ 22 274 11 294 22 617 16 007 18 590 25 355 25 357 18 597 35 977 294 (1) ) 2 2 2 2 2 2 2 3 žg 6 3 J K K K K K K D (mIV) vIV–mIV Priemolis (lgIII) Priemolis (lgIII) Priesmėlis (gIII) Priesmėlis (mIV) Eolinis jūrinis smėlis Priemolis, priesmėlis (gIII, agIII–II, agII–I, K - 5 ) požeminio vandens baseinas 1 pieva Miestas Miestelis –K 2 Gyvenvietė jos aikštelės Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Dirbama žemė Dirbama žemė, Šalia meteorologi - 4 Jūra marios Kuršių Kuršių Šešupė Šešupė Šešupė Šešupė Šešupė Šešupė jos jūra Lielupė vandenys Priekrantės marios, Balti marios, Veiviržas iršutinės–apatinės kreidos (K V 3 Kopos Žemgalės lyguma Užnemunės lyguma Užnemunės lyguma transgresinė lyguma Kalvarijos plynaukštė Kalvarijos Kuršių marių duburys. Kuršių marių duburys. Limnoglacialinė lyguma Limnoglacialinė lyguma Vakarų Žemaičių lyguma Vakarų Žemaičių lyguma Vakarų Nemuno žemupio lyguma Nemuno žemupio lyguma. Jūrinė terasa, senos Baltijos Nemuno žemupio lyguma. Vakarų Žemaičių lyguma.Dugninės morenos lyguma 2 Kalvarijų Kalvarijų Šakių raj. Šilutės raj. Joniškio raj. Kybartų raj. Tauragės raj. Tauragės Marijampolės Klaipėdos raj. Klaipėdos raj. Vilkaviškio raj. Vilkaviškio raj. Vilkaviškio Klaipėdos raj. 1 Gargždai (Laugalių) Gižų Išdagai Juodkrantė Kalvarijos Kintai Kybartai Kudirkos Naumiestis Lauksargiai Marijampolė Mikužiai Žagarė

117 1 priedas 10 ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch 9 d d d d d d 8 1977 1977 1977 2004 2004 2005 1956 2001 2005 1998 1995 2005 2001 2001 2001 7 299 286 296 282 4410 25 358 25 365 25 366 35 937 35 938 36 002 35 944 20 302 35 942 35 943 16 966 18 292 20 019 21 749 16 932/ ) 2 ) 2 2 1 1–2 1–2 6 K K K K Smelis agIII–II Kreida (K Smėlis (fIII) Smėlis (lgIII) Smėlis (mIV) Sapropelis (lIV) Priemolis, priesmėlis (gIII, agIII–II, agII–I, K 5 žemė pieva Miestelis Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Dirbama žemė Dirbama žemė Pieva, dirbama Pieva, Dirbama žemė, Užliejamos pievos 4 Gėgė Luoba Minija Kuršių intakai intakai Šešupė mažieji mažieji marios, Nemuno Nemuno Veiviržas Baltijos jūra Krokų lanka 3 Kuršių nerija darinių šlaitas Deltos lyguma Karšuvos lyguma Karšuvos Užnemunės lyguma Užnemunės lyguma Kuršių marių duburys. Kuršių marių duburys. Limnoglacialinė lyguma Vakarų Žemaičių lyguma Vakarų Vakarų Žemaičių lyguma. Vakarų Vakarų Žemaičių lyguma. Vakarų Žemaičių lyguma. Vakarų Fliuvioglacialinių kraštinių Dugninės morenos lyguma 2 Pagėgių Pagėgių Šakių raj. Šilutės raj. Šilutės raj. Skuodo raj. Jurbarko raj. Jurbarko raj. Klaipėdos raj. Klaipėdos raj. 1 Mikužiai Nida Pagėgiai Rūgaliai Rušupiai Saugai Smalininkai Stakiai Šakiai

118 1 priedas 10 ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch - 9 d d dt 8 2000 2001 1997 2005 2001 1956 2004 2001 2007 2001 1995 2005 7 281 300 381 5524 8834 4575/ 22 564 10 954 25 390 25 391 35 984 35 940 35 939 11 018 25 382 25 383 25 384 35 975 1 2 1–2 6 K K agI K agIII agIII (mIV) agIII–II agIII–II Priesmėlis (gIII) Priesmėlis (gtIII) Eolinis jūrinis smėlis Priemolis (gIII, agIII) Priemolis, smėlis (lgIII) - 5 Pieva jos aikštelės Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Dirbama žemė Dirbama žemė Šalia meteorologi 4 Minija Minija Minija intakai intakai intakai Šešupė Šešupe mažieji mažieji mažieji Mituva Nemuno Nemuno Nemuno Baltoji Ančia Baltoji Pietryčių L ietuvos kvartero požeminio vandens baseinas 3 Daugų aukštuma Alytaus aukštuma Sūduvos aukštuma Sūduvos Užnemunės lyguma Aukštadvario aukštuma Aukštadvario Limnoglacialinė lyguma Limnoglacialinė lyguma Vakarų Žemaičių lyguma Vakarų Vakarų Žemaičių lyguma Vakarų Žemaičių lyguma Vakarų Vakarų Žemaičių lyguma. Vakarų Nemuno žemupio lyguma. 2 Šilutės Šilutės Trakų raj. Trakų Alytaus raj Lazdijų raj. Lazdijų raj. Vilkaviškio Vilkaviškio Jurbarko raj. Klaipėdos raj. Klaipėdos raj. 1 Šilutė Švėkšna Vertimai Vėžaičiai Vilkaviškis Vilkmedžiai Alytaus (Strielčių) Aštriosios Kiršnos Aukštadvario Aukštakalnis

119 1 priedas 10 ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch 9 d d d dt dt 8 2005 1997 2005 2001 2001 2004 2001 1989 2004 1998 2001 1998 1985 1998 7 9145 2370 35 998 25 367 36 004 10 679 13 700 27 141 27 142 13 235 19 250 25 389 25 398 25 399 35 954 22 575 25 386 21 847 35 974 15 969 2 6 K fIII fIII agI agI agI gIII fgIII agIII agIII agIII agIII (lgIII) Smėlis (fII) Smėlis (aIII) Smėlis (aIV) Priemolis (lgIII) Smėlis, priesmėlis Smėlis, žvyras (aIII) - 5 pieva Pieva Pieva Miškas Miškas jos aikštelės, Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Šalia vandens Šalia vandens Dirbama žemė matavimo stoties Šalia meteorologi 4 Neris Dysna intakai intakai Šešupė mažieji mažieji Merkys Merkys Nemuno Nemuno Dauguva Nemunas Dysnos ež. (Ūla–Pelesa) 3 Dysnos lyguma Pietryčių lyguma Dainavos lyguma Dainavos Lydos plynaukštė Lydos Nemuno žemupio Sūduvos aukštuma Sūduvos Vidutiniškai kalvotas kalvotas Vidutiniškai Aukštaičių aukštuma. gūbriuotas daubuotas plynaukštė. Pakraštinių plynaukštė. Pakraštinių ledyninių darinių reljefas ledyninių darinių reljefas Šiaurryčių lyguma, slėnis pakraštinių darinių reljefas Neries žemupio plynaukštė Dysnos lyguma. Pakraštinių Dysnos lyguma. Pakraštinių 2 Elektrėnų Lazdijų raj. Varėnos raj. Varėnos Vilniaus raj. Vilniaus Birštono raj. Druskininkų Ignalinos raj. Ignalinos raj. Ignalinos raj. Šalčininkų raj. 1 Birštonas Bobėnai Buivydžiai Didžiasalis Druskininkai II Dūkštas Dusia Eišiškės Elektrėnai Gribašė

120 1 priedas 10 ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch 9 d d d d d 8 2001 1994 1979 2005 1997 2001 1995 2001 1994 2000 2001 2001 1966 2005 2001 1970 7 374 350 165 166 169 172 5957 8716 2182 26 063 12 384 35 970 25 387 13 956 22 553 16 025 18 516 35 973 10 744 6 E agI agII agIII agIII agIII agIII agIII agIII–II agIII–II agIII–II Smėlis (fIII) Smėlis (aIV) Smėlis (aIV) Durpė (bIV) 5 pieva Miškas Pamiškė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Pelkė, miškas Pelkė, Dirbama žemė, 4 Neris intakai intakai intakai intakai intakai Šešupė Šešupė Šešupė Vilnelė mažieji mažieji mažieji mažieji mažieji Merkys Merkys Kaniava Žeimena Nemuno Nemuno Nemuno Nemuno Nemuno 3 plynaukštė vandenskyra Dzūkų aukštuma Daugų aukštuma Dainavos lyguma Dainavos lyguma Dainavos lyguma Dainavos Alytaus aukštuma Alytaus aukštuma Šiaurryčių lyguma Šiaurryčių lyguma. Nemuno vidurupio Užnemunės lyguma Kalvarijos plynaukštė Kalvarijos Vokės–Merkio lyguma Vokės–Merkio Pietryčių lyguma. Vietinė Pietryčių lyguma. Vietinė Dugninės morenos lyguma 2 Kalvarijų Kalvarijų Trakų raj. Trakų raj. Trakų Prienų raj. Lazdijų raj. Lazdijų raj. Lazdijų raj. Lazdijų raj. Varėnos raj. Varėnos raj. Varėnos raj. Varėnos Vilniaus raj. Vilniaus Kazlų Rūdos Švenčionių raj. Švenčionių 1 Jieznas Jurgežeriai Jurgionys Jusiai Kapčiamiestis Kauknoris Kazlų Rūda Kučiūnai Lazdijai Lentvaris Marcinkonys Margiai Merkinė Mickūnai

121 1 priedas 10 ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch 9 d d d d d d d dt dt 8 2005 1994 1994 2001 2001 1995 2001 2005 1963 2005 1965, 2005 1968, 2005 7 186 187 190 257 258 259 261 470 (1) * 4593 4341 8693 35 961 35 962 14 544 14 739 20 848 16 041 35 956 35 990 32 349 35 600 35 957 35 958 35 959 6 fIII fIII fIII fIII fIII fIII agI agII agIII agIII agII–I agIII–II agIII–II agIII–II agIII–II agIII–II agIII–II Smėlis fIII Priemolis (gtIII) Priesmėlis (aIV) Molingas smėlis (lgIII) 5 žemė pieva pieva Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Šalia vandens Šalia vandens Dirbama žemė Dirbama žemė, Dirbama žemė, Miškas, dirbama matavimo stoties 4 Neris Neris Vilnelė Šešupė Šešupė Šešupė Merkys Žeimena Nemunas Nemunas Politiškio ež. Politiškio 3 reljefas plynaukštė Vilnios lyguma Vilnios Pietryčių lyguma Dzūkų aukštuma. Žeimenos lyguma Alytaus aukštuma Alytaus aukštuma Vištyčio aukštuma Vištyčio Šiaurryčių lyguma. Nemuno vidurupio Aukštaičių aukštuma. Limnoglacialinė lyguma Fliuvioglacialinė lyguma Kalvotas kraštinių darinių Kalvotas Nemuno žemupio lyguma. Dugninės morenos lyguma 2 Trakų raj. Trakų Prienų raj. Kauno raj. Utenos raj. Lazdijų raj. Varėnos raj. Varėnos Vilniaus raj. Vilniaus raj. Vilniaus Kalvarijų sav. sav. Kalvarijų sav. Kalvarijų Švenčionių raj. Švenčionių 1 Mickūnai Miklausė Naujoji Kirsna Nemenčinė Pabradė Pagraužiai Politiškės Pažėriai Prienai Puvočiai Rykantai

122 1 priedas 10 dt ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch 9 d d d dt dt 8 1981 2005 2001 2005 2004 2001 1998 1998 2001 2005 2002 2001 2001 2005 1964 2005 2005 7 942 2002 8873 8781 25 372 25 378 35 991 26 368 35 997 35 971 40 356 25 234 25 235 25 232 25 233 35 963 25 561 19 904 35 964 35 966 35 999 6 E up-šv up-šv fIII fIII agI agIII (aIV) (aIV) 2–3 agIII-II D Smėlis (fIII) Smėlis (lgIII) Smėlis (lgIII) Smėlis (fgIII) Smėlis (agIII) Priesmėlis (ftIII) Įvairiagrūdis smėlis Įvairiagrūdis smėlis Įvairiagrūdis Priesmėlis, smėlis (aIV) - - 5 Pieva Pieva Miškas Gyvenvietė jos aikštelės jos aikštelės Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Šalia vandens Šalia vandens Dirbama žemė Dirbama žemė matavimo stoties Šalia meteorologi Šalia meteorologi 4 Vokė Neris Strėva Šešupė Šešupė Šešupė Merkys Merkys Merkys Šventoji Šventoji Žeimena Žeimena Nemunas 3 plynaukštė plynaukštė Trakų aukštuma Trakų Pietryčių lyguma Dzūkų aukštuma Utenos aukštuma Dainavos lyguma Dainavos Alytaus aukštuma Vakarų Aukštaičių Vakarų Šiaurryčių lyguma. Nemuno vidurupio Švenčionių aukštuma Švenčionių Vokės–Merkio lyguma Vokės–Merkio Fliuvioglacialinė lyguma Sūduvos aukštuma. I terasa Sūduvos aukštuma. I terasa Sūduvos Neries žemupio plynaukštė 2 raj. Trakų raj. Trakų raj. Trakų Kalvarijos Kauno raj. Utenos raj. Utenos raj. Alytaus raj. Varėnos raj. Varėnos Varėnos raj. Varėnos Širvintų raj. Vilniaus raj. Vilniaus Elektrėnų raj. Marijampolės Švenčionių raj. Švenčionių 1 Rokai Rūdiškės Semeliškės Senoji Varėna Simnas Šelmenta Šešupė Širvintos Švenčionys Tauragnai Trakai Utena Vaidotai Valkininkai

123 1 priedas 10 ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch ch 9 d d d d dt dt 8 2005 1962 1995 1994 2005 2007 1978 2005 2005 1994 2005 1963 2001 2005 2001 2001 2001 7 255 9309 1975 4576 8323 35 971 35 972 35 989 26 576 27 737 35 960 35 976 25 370 22 577 35 945 16 935 27 079 35 983 10 233 18 335 ) 2 6 J3 fIII agI agI gIII agIII agIII–II Kreida (K Smėlis (fIII) žvyras (aIV) Smėlis (lgIII) Priemolis (gIII) Smėlis (aIV, vIII–IV) Smėlis (aIV, Priemolis (lgIII, agIII) Stambiagrūdis smėlis, - 5 Pieva Pieva Sodai stoties Pamiškė aikštelės Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Vandenvietė Miškas, šalia Dirbama žemė meteorologijos dens matavimo Pieva, šalia van Pieva, 4 Jūra Jūra Jūra Jūra Jūra Neris Minija intakai mažieji Merkys Nevėžis Nemuno Nemunas (Žiežmara) Žuvinto ež. akarų Žemačių kvartero (Qžm) požeminio vandens baseinas V 3 Slėnis lyguma plynaukštė Nevėžio lyguma Nevėžio Dainavos lyguma Dainavos Karšuvos lyguma Karšuvos Pietryčių lyguma. Vakarų Aukštaičių Vakarų Nemuno vidurupio Fliuvioglacialinė lyguma Nemuno žemupio lyguma Nemuno žemupio lyguma. Vidurio Žemaičių aukštuma Vidurio Žemaičių aukštuma Vidurio Žemaičių aukštuma Vidurio plynaukštė. Limnoglacialinė Vakarų Žemaičių plynaukštė Vakarų 2 Rietavo Šilalės raj. Šilalės raj. Kauno raj. Kauno raj. Lazdijų raj. Alytaus raj. Plungės raj. Varėnos raj. Varėnos Jurbarko raj. Tauragės raj. Tauragės Elektrėnų raj. 1 Varėna Veisiejai Virbaliūnai Vytėnai Zelvė Žuvintas Balsiai Eržvilkas Laukuva Noriškiai Rietavas Skaudvilė

124 1 priedas 10 ch ch 9 d dt 8 2001 2005 1963 7 191 18 051 18 049 35 985 6 agIII Smėlis (fIII) Priemolis (gtIII) - 5 jos aikštelės Vandenvietė Dirbama žemė Šalia meteorologi 4 Jūra Minija Minija 3 kalvotas reljefas kalvotas Fliuvioglacialinių darinių Nemuno žemupio lyguma Vidurio Žemaičių aukštuma Vidurio Vidurio Žemaičių aukštuma. Vidurio 2 Šilalės raj. Plungės raj. Tauragės raj. Tauragės 1 Šilalė Tauragė Vilkaičiai lygio ir temperatūros daviklis d – automatinis vandens dt – telemetrinis duomenų perdavimas ch – hidrocheminės sudėties tyrimai

125 2 priedas POŽEMINIO VANDENS LYGIO IR TEMPERATŪROS REŽIMO PARAMETRAI

Požeminio vandens režimo (lygio ir temperatūros) parametrai (cm ir oC)

Posto - pavadini- 2009 / 2010 m. vidutinė metinė

mas pradžia indeksas Stebėjimų aukštis, m absoliutus Geologinis žemiausios / aukščiausios / 2008

vidutinės tis lygis data data daugiame Gręžinio numeris Žemės paviršiaus 2009 registre / pirminis / registre

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Viršutinio–vidurinio devono (D3-2) požeminio vandens baseinas 544,5/IV 13 683,5/X 06 641,4 634,8 5,99/V 10 9,63/X 31 7,89 8,19 Biržai, MS 35994 59,5 gIIInm 2005 648,1 503,6/IV 05 659,4/II 24 610,5 641,4 5,97/V 06 8,74.I 01 6,93 7,89 147,3/XI 27 256,6/I 21 214,9 229,5 Dotnuva, 6,39/IV 04 10,71/X 21 8,62 8,8 35998 56,5 gIIInm 2005 238,4 MS 132,1/IV 12 247,4/II 24 192,5 214,9 6,09/IV 16 9,05/I 01 7,16 8,62 72,1/XII 31 163,3/IX 28 131 128 35951 4,52/IV 05 10,68/X 14-15 7,59 7,71 Dusetos 108 lgIIInm 1958 116,6 (gr. 12a) 35/VI 22 134,8/II 19 91 131 4,31/IV 01 7,64/VII 09 5,71 7,59 574,1/VI 15 613/XII 06 592 584,2 7/VI 09,15 8,29/I 02 7,63 7,66 Iciūnai 35996 44,65 D tt 2005 594,8 3 569,4/V 16 595/I 17 578,2 592 6,93/VI 16 8,2/I 03-04 7,45 7,63 640,1/IV 06 794,4/X 01 764,4 761,8 6,51/IX 3,16 7,02/III 04 6,75 6,79 Karajimiškis 35995 51,43 D tt 2005 770,2 3 n. d. n. d. n. d. 764,4 6,82/IV 07 5,01/I 18 5,96 6,75 541,9/XII 25 608,9/X 05 581,9 564,5 6,6/V 28-29 8,68/XII 20 7,66 7,71 Kinderiai 35993 118,2 gtIIInm 2005 573,9 480,6/IV 30 564,4/III 07 521,2 581,9 6,3/V 30 8,44/I 03 7,11 7,66 840,9/XII 02 904,9/I 22 882,1 884,2 7,,35/IX 06 8,06/II 02 7,76 7,79 Kurkliai 35950 80,5 aIV 2005 884,8 774,9/III 28 887,1/II 27 856,7 882,1 7,35/VII 08 7,97/II 23 7,75 7,76 788,6/I 07 801,9/X 29 795 770 6,97/VII 01 7,88/I 07 7,41 7,4 Marionava 35955 155 gtIIInm 2005 766,6 742,7/III 31 790,7/I 07 767 795 3,87/III 29 7,79/I 11 6,85 7,41 27,9/III 21 159,7/ 03 87,1 126 Panevėžys, 5,01/III 19 12,23/IX 20,22 8,61 8,8 35992 57,3 gIIInm 2005 110,4 MS 25,8/ III 21 121,4/ VII 14 65,3 87,1 4,94/III 23 10,5/VII 15 6,79 8,61 820,1/XII 30 875,5/X 15 856 822 Ukmergė, 7,51/VIII 11 8,16/I 30 7,84 7,86 35965 72,3 lgIIInm 2005 110,4 MS 783,5/VII 08 843,4/III 22 817 856 7,5/VII 09 8,11/I 25 7,88 7,84 1069,9/I 08 1110/III 29 1077 1057 35953 6,6/X 20 6,81/III 12 6,71 6,68 Šventas 167,5 fIIInm 2005 1049,4 (gr. 1096) 1057,6/VII 05 1082,9/II 01 1072 1077 6,69/VII 4,5 6,82/II 02 6,76 6,71

Viršutinio devono Stipinų (D3st) požeminio vandens baseinas 153/III 30 216/VIII 29 191,9 180 35948 5,33/IV 09 8,95/X 13,14 7,22 7,6 Kojeliai 125 ftIIInm 1966 200,3 ( gr.715) 167,5/IV 03 210,6/II 21 192,3 191,9 5,03/IV 06 7,51/VII 22 6,17 7,22

126 2 priedas 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 218,9/IV 01 342/VI 02 313,8 306,1 Lyduvėnai, 5,01/V 24,25 8,91/XI 101,02 7,13 6,54 35986 67,3 aIV 2005 310,7 VMS 77,6/III 23 332,9/ 06 295,4 313,8 4,05/V 19,20 8,01/I 01 5,66 7,13 43,8/ 30 414,4/IX 06 191,5 203,5 35947 5,07/III 27 9,96/X 18 7,6 7,83 Palapišiai 110,48 fIIInm 1982 188,52 (gr.1511) 27,8/IV 03 152,1/II 024 98,5 191,5 5,11/IV 01 8,25/VII 22 6,36 7,6 66,7/III 29 224,2/X 03 154 158 5,21/III 29 11,7/IX 29 8,41 8,6 Radviliškis 35978 109,5 ftIIInm 2005 155,4 51,3/III 22 189/VII 20 130,3 154 5,17/IV 01 9,97/VII 20,21 6,71 8,41 78,4/ 30 373,7/X 10 232 237 Raseiniai, 5,51/IV 13 10,07/X 14 7,84 8,17 35987 109,5 gtIIInm 2005 242,8 MS 53,4/ 11 224,3/VII 22 159,1 232 5,05/IV 03 8,07/VII 22 6,47 7,84

Permo–viršutinio devono (P2–D3) požeminio vandens baseinas 72,6/III 31 281,1/X 03 186,9 171,6 Aunuvėnai, 5,41/IV 08 10,98/X 08 8,22 9,22 35982 108,3 lgIIInm 2005 180,6 VMS 82,0/V 15 257,1/III 21 177,2 186,9 4,99/IV 15 8,7/VII 22 6,52 8,22 105,2/01 27 232,3/IX 26 174 186 5,96/IV 12 9,48/XI 01 7,64 7,93 Daubariai 35936 63,3 gIIInm 2005 188,5 101/V 19 232,9/VII 20 188 174 5,61/IV 15 8,11/I 01 6,5 7,64 311,1/IV 18 363,8/X 19–20 335,8 338 Kyburiai, 6,87/V 10 8,57/I 02,03 7,75 7,91 35979 76 gIIInm 2005 344 VMS 302,1/V 31 347/III10 324,8 335,8 6,58/V 09 8,39/I 02,03 7,41 7,75 163,4/IV 04 229,4/X 05 197,3 190,3 Leckava, 6,57/IV 04 8,59/X 8–10 7,67 7,76 35980 45 aIV 2005 212,5 VMS 164,0/IV 05 222,8/III21 197,8 197,3 6,4/III 29 7,9/VII 21 7,12 7,67 557,4/XII 02 711/X 05 630,4 669,6 7,83/VI 23 8,73/I 09 8,27 8,33 Papilė 35981 87,5 fIIInm 2005 659 592,1/I 28 713,6/VII 20 642,6 630,4 7,8/VI 23 8,71/I 02–03 8,22 8,27 338,1/I 19 570,4/XI 20 475 454,01 35941 8,0/V 21 9,35/I 03 8,57 8,65 Pryšmančiai 22,13 gtIIInm 1964 503,1 (gr.446) 505,2/IV 22 586,1/III 24 533 475 8,01/VI 21 9,15/I 12 8,5 8,57

Viršutinės–apatinės kreidos (K2–K1) požeminio vandens baseinas 53,21/XI 30 192,8/X 07 115,9 129,7 6,37/IV 03 10,8/X 17 8,54 8,68 Išdagai 289/858 46,94 lgIIInm 1967 120 67,9/I 02 144,1/VIII 01 103,6 115,9 6,11/III 25 9,95/VIII 17 7,48 8,54 81,3/III 24 309/X 07 226,3 229,15 Kybartai, 6,08/III 13 10,76/X 17–20 8,63 8,59 35977 54,5 gIIInm 2005 204,9 MS 54,7/III 29 264,9/VIII 20 191 226,3 5,38/III 02 9,98/VIII 20 7,54 8,63 198,9/III 23 277,9/IX 28 237,2 230,1 6,03/IV 12 9,67/X 25 7,89 8,24 Kintai 283/82 7,29 mIV 1965 228,9 213,8/IV 01 262,3/VII 24 237,4 237,2 5,75/IV/07 8,63/VIII 17,18 6,94 7,89 377,2/IV 01 477,2/X 01 426,4 398,1 6,45/V 11 9,05/I 01 7,71 8,26 Saugai 35940 14 lgIIInm 1991 422,7 390/IV 01 457,9/VIII 16 425,9 426,4 5,96/V 26 8,69/I 01 6,91 7,71

127 2 priedas 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 273,0/III 23 447,5/X 03 361,3 329,5 35938 6,81/V 02 9,5/XI 13 8,16 8,27 36,15 gIIInm 1969 364 (gr. 1050) 244,9/III 31 408,8/VIII 18 351,7 361,3 6,57/V 04 9,5/XI 13 7,458,16 8,39 1244,6/III 24 1343/IX 28 1291,5 1258,8 7,93/IX 02 8,4/II 02 8,15 8,19 1305 36,18 agIII–II 1977 1292,2 1251,5/IV 10 1322,1/VIII 16 1288,3 1291,5 7,91/VIII 07 8,39/II 18,20 8,18 8,15 Mikužiai 1148,6/III 29 1215,6/IX 27 1180,2 1148,7 7,93/VIII 9–29 8,63/II 24 8,24 8,32 1306 36,04 agII–I 1977 1181,1 1162,1/V 07 1199,9/VIII 15 1179,4 1180,2 7,88/VIII 9–19 8,56/II 20 8,27 8,24 691,8/III 29 740,5/IX 27 714,9 686,5 7,73/VI 05 8,76/I 02, 03 8,12 8,2 1304 36,18 K1 1977 719,6 702,4/ 15 731,2/VIII 15 716,4 714,9 7,69/VI 12, 21–22 8,68/I 02 7,99 8,12 80/X 16 135,6/V 07 114 105 6,71/III 26 12,24/X 06 9,52 9,74 Nida, MS 36002 1,4 vIV 2005 110,6 84,5/III 31 152,6/I 27 116 114 6,16/IV 02 11,11/VIII 05 8,09 9,5 185,2/III 29 260,5/IX 14 224,2 212,15 299/ 6,61/IV 07 11,59/X 18 9,02 9,12 Pagėgiai 7,82 lgIIInm 1955 217,9 103 157,3/III 28 264,7/VII 18 241,9 224,2 5,74/IV 09 9,81/VIII 19 7,71 9,02 53,8/XI 19 239/IX 01 135,4 148,4 Vėžaičiai, 5,2/III 30 10,88/X 02 8,05 8,28 35984 62,5 gIIInm 2005 151,2 PKS 55,0/III 21 193,0/VII 18 136,8 135,4 4,7/III 28 9,64/VIII 05 6,64 8,05 Kvartero požeminio vandens baseinas

85,9/IV 1 263,2/I 29 183 214 5,05/IV 04 9,0/IX 30 7,2 7,39 Aukštakalnis 35975 161 gtIIInm 2005 184,4 54,4/III 22 174,6/VII 27 124 183 4,84/III 27 7,59/VII 27 6,09 7,2 927,1/XII 30 956,5/X15 946 910,7 4,61/IV 14 7,78/II 22 7,54 7,51 Alanta 463/1251 132,11 fIIInm 1981 921,1 906,8/VII 08 931,6/III 22 923 946 7,24/VII 08, 09 7,82/I 31 7,63 7,54 157,3/ 17 207/X 25 184,3 179,7 5,51/IV 11 8,68/X 24–26 7,16 7,37 Birštonas 35998 56,5 aIII 2005 171,2 128/VI 28 178,6/I 01 152,4 184,3 4,95/IV 07 7,45/I 01 5,99 7,16 59/XII 28 198,2/I 16 157,1 163,7 4,31/IV 02 10,47/X 06–13 7,16 7,57 Bobėnai 25367 132 lgIIInm 2005 121,3 13,7/III 31 101,2/VII 07 65,97 157,1 4,31/IV 06 8,24/VII 08 5,35 7,16 105,6/X 14 220,8/08 26 145,6 159,5 Buivydžiai, 4,84/III 29,31 10,02/X 09 7,43 7,61 36004 110,8 aIV 2005 148,4 VMS 92/III 27 157,2/ 07 04 122,1 145,6 4,4/IV 09 7,75/VII 07 5,72 7,43 148,5/III 23 422,7/VI 11 349 372 6,85/III 22 9,1/X 29 8,04 8,03 Dūkštas, MS 35954 162,5 gtIIInm 2005 355,3 185/III 29 399,7/II 07 359 349 6,6/III 27 8,74/I 01 7,53 8,04 466,3/XII 27 500,4/VIII 11 485,2 483,2 35974 6,63/V 21 8,41/I 01 7,54 7,67 Gribašė 132,08 aIII 1985 478,2 (gr.1677) 458,6/IV 04 491,3/VII 26 477,1 485,2 6,42/V 26 8,19/I 01 7,07 7,54

128 2 priedas 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 192,0/XII 29 237,9/VI 07 225,4 222 5,05/IV 08 8,81/X 05 6,93 7,08 Jusiai 25387 136,5 aIV 1998 214,8 160,4/IV 11 210,1/III 17–18 185,6 225,4 4,73/IV 25 7,3/VII 08 5,71 6,93 263,2/IV 03 307/X 02 287,5 273,2 35973 6,07/IV 23 8,22/X 30 7,21 7,3 Margiai 127,5 lgIIInm 1966 272,7 (gr. 695) 245,3/IV 09 285/II 16 267,4 287,5 5,64/IV 27 7,61/I 01 6,38 7,21 224,2/XII 01 305,4/X 06 272,5 266,6 35961 5,48/IV 909,14,19 9,16/X 17 7,35 7,61 156,64 gtIIInm 1971 256,7 (gr. 1087) 182,9/III 22 265,5/II 21 231 272,5 4,81/IV 17,20 7,59/I 02 5,96 7,35 66,6/X 16 166/II 24–25 134,42 132,23 35962 5,33/III 31 11,51/10 05 8,12 8,47 142,34 aIV 1971 134,2 (gr. 1082) 32,8/III 23 156,5/III 16 130,95 134,42 4,89/III 28 9,22/VII 27 6,53 8,12 35,6/X 16, 18 105,1/V 29 80,2 75,2 169 6,12/IV 02 11,59/X 07 8,5 8,8 142,38 agIII–II 1971 72,8 1083 16,7/III 23 91,8/III 18 71,8 80,2 Mickūnai 5,4/III 23 10,02/VII 27 7 8,5 1172,5/XII 29 1213,1/V 30/10–25 1196,6 1175,6 166 7,64/XI 21 8,09/III 09,26 7,92 7,91 156,71 agIII–II 1971 1174,2 1088 1147,7/VII 24 1190,7/III 18 1169,7 1196,6 7,66VII 26,27 8/III 09,13 7,89 7,92 1237/XII 30 1278,1/IX 01 1263,4 1246,4 186 7,77/X 03 8,05/IV 29 7,92 7,89 156,75 agIII–II 1969 1241,4 1043 1216,6/VII 15 1251,3/III 08 1233,9 1263,4 7,76/VII 27 7,98/III26 7,91 7,92 1216,2/XII 23 1255,5/IX 02 1242,1 1223,3 190 7,71/X 04 7,95/III 14–IV 11 7,83 7,81 156,58 agIII–II 1969 1222 1044 1195,8/VII 18 1228,5/III 10 1212,13 1242,1 7,68/VII 20 7,89/III 10,21 7,82 7,83 383/XII 01 709/I 02 605 581,2 35956 6,5/V 26 9,02/XI 17–18 7,81 7,85 Politiškės 200,3 gtIIInm 1964 586,2 (gr. 475) 391/VI 30 598,4/III 17 521 605 6,37/V 11 8,6/I 02 7,18 7,81 96/III 29 179,2/VIII 24 127,2 138,4 35990 5,46/IV 07 10,11/X 11 7,79 8,01 Pažėriai 79,37 lgIIInm 1982 128,7 (gr. 1555) 76/III 22 142,4/VII 23 114,2 127,2 5,11/III 29 9,74/VIII 24 6,75 7,79 123/XII 29 166,1/X 01 148 145,3 Puvočiai, 5,35/III 01 10,17/X 11, 12 7,72 7,94 36000 79,8 aIV 2005 143,3 VMS 117,5/IV 08 179,7/VII 24 147 148 5,12/III 31 8,84/VII 26 6,43 7,72 760,4/XII 3–4 769,8/XI 19 767 756 35958 7,59/VII 29 8,27/I 22 7,92 7,93 131,4 fIIInm 1963 755,5 (gr. 307) 731,7/VII 27 759,6/I 03 749 767 7,41/VII 19 8,22/I 17 7,85 7,92 904,7/XII 29, 30 916,7/III 16 912,3 896,8 Rykantai 7,49/VI 29,VII 17 8,05/I 17–26 7,77 7,76 258/409 131,37 agIII–II 1965 899,1 874,1/VII 27 905,9/I 03 892,9 912,3 7,32/VII 21 8,01/I 7,23 7,69 7,77 906,3/III 24 931,1/X 30 921 906,1 7,58/VII 18 8,34/I 03 7,92 7,91 259/308 131,52 agII–I 1963 910,4 898,5/VII 25 931,1/I 23 911,6 921 7,51/VI 13,27 8,29/I 02,03 7,78 7,92 19,7/XII 27 59,4/VIII 11 38,54 41,3 Semeliškės, 7,37/IV 20, 23 9,4/XI 02 8,26 8,37 35997 108 lgIIInm 2005 40,6 VMS 10,2/VI 24 42,5/VII 26 30,4 38,54 7,04/IV 11 8,5/I 02 7,56 8,26

129 2 priedas 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 271,7/IV 20 290,2/X 08 281,1 274 7,02/IV 15 10,35/X 28,29 8,72 8,77 Šelmenta 25235 130 gtIIInm 2005 281,7 260,8/VI 26 281,7/VIII 15 271 281,1 6,97/IV 16 9,36/VIII 24 7,91 8,72 957,8/XII 30 1000,8/X 15 947,1 961,5 Švenčionys, 7,85/VIII 08 8,47/II 06 8,16 8,14 35963 218,7 ftIIInm 2005 961,1 PKS 946,1/V 26 998,4/III 21 956,6 947,1 7,76/VI 30 8,39/I 18, II 18 8,17 8,16 765/XII 31 786/III 11 775,4 768,5 7,98/VII 7, 13 8,67/I 13,15 8,34 8,3 Varėna, MS 35971 109 aIV 2005 733,8 737,6/IV 16 764,2/I 02 749,8 775,4 7,9/VII 03, 19 8,64/I 14, 15 8,28 8,34 752,6/01 01–02 752,6/XII 25 763,8 738,1 35972 8,39/I 09 7,41/VII 10 7,94 8,3 Varėna 133,5 vIII-IV 1962 757,8 (gr. 269) 750,4/VII 27 776,0/I 16 766,2 775,4 7,39/VII 13 7,84 8,34 1851,6/I 06 1868,9/XII 23 1859 1849 35966 6,84/I 13 6,96/VII 10 6,89 6,84 Vaidotai 153,76 fIIInm 1963 1849,8 (gr. 224) 1847,3/VII 23–25 1866,6/II 23 1859 1859 6,89/I 05, II 04 6,95/VII 07, 21 6,92 6,89 103/II 28 226,9/X 08 149,8 155,3 5,16/IV 05 10,32/X 15 7,75 8,05 Žuvintas 35976 91,22 lgIIInm 2005 143,2 74,5/VI 24 139/II 12 117,1 149,8 5,12/III 20 10,25/VIII 24 6,77 7,75 102,8/XI 27 185,7/IX 04 146 175 5,91/IV 09 10,26/X 16 8,03 8,25 Utena, MS 35964 104,8 aIV 2005 155,4 65,9/IV 07 163,4/X 02 131 146 5,63/IV 16 8,02/I 01 6,6 8,03 Kvartero Žemaitijos (Qžm) požeminio vandens baseinas

102/XI 28 256,3/VIII 11 192 197 5,17/III 13 11,06/X 13 8,31 8,44 35945 107,35 fIIInm 2005 198,9 89,2/III 28 262,9/VII 23 212 192 Balsiai 5,49/IV 11 9,7/VII 06 7,2 8,31 205,1/I 07 246,3/VIII 20, 28 224,6 214,2 7,99/V 30 9,2/I 03 8,5 8,54 255/350 107,35 K 1963 239,5 2 214,6/I 29 255/VII 27 229,9 224,6 7,83/VI 15 9,09/I 02 8,25 8,5 101,2/XI 30 412,8/IX 06 244 276 Laukuva, 7,01/VI 17 8,38/XII 09–11 7,63 7,7 35983 164 lgtIIInm 2005 257,5 VMS 154,6/IV 07 392,6/III 21 267 244 6,62/V 30 8,27/I 03 7,23 7,63 114,9/XII 02 287,7/IX 26 209,8 217,5 191 6,21/IV 15 10,95/X 16 8,53 8,71 Vilkaičiai 185,2 gtIIInm 1963 216,8 381 133,2/IV 05 260,5/VII 21 210,2 209,8 6,17/IV 08, 15 8,71/VII 21 7,28 8,53 115,8/IV 27 192,2/X 02 142,4 114,2 203 4,51/IV 10, 13 10,3/IX 22–29 7,28 7,36 Vertininkai 168,08 lgIIInm 1965 132,4 639 98,1/V 22 189,8/III 24 121,99 142,4 4,31/IV 12 8,39/VII 21 5,56 7,28 143,3/XI 26 247,3/VII 29 208 247 Tauragė, 5,43/IV 08 10,74/X 25–27 8,22 8,22 35985 32,8 fIIInm 2005 227,2 PKS 112,2/III 22 238,2/II 24 202 208 5,29/IV 13 9,02/VIII 19 6,78 8,22

Gruntinio vandens režimo parametrai: Skaitiklyje – vandens slūgsojimo gylis, cm/data Vardiklyje – vandens temperatūra matavimo taške, oC / data

130

3 priedas

4

PO 3– 3– 4 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

0,1

0,012 0,038 0,016 PO

bendras bendras N 0 0 bend. 7,9

0,32 6,56 13,4 0,36 3,92 0,26 0,57 0,33 0,15 0,14 0,04 0,08 2,14 0,25 0,12

1048 0,565 N

4

NH 4 + 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

0,2 0,3 0,01 0,01 0,01 0,05 0,01 1,49 0,32 0,15

NH

Mg ++

72

Mg 30,5 34,6 46,2 53,5 37,9 31,9 15,14 44,67 78,46 42,67 49,55 35,19 32,49 24,37 23,01 29,78 27,57 60,91 23,01 47,38

Ca ++ 87 Ca

130 125 118 100 596

83,94 90,74 91,46 95,93 64,69 78,39 89,23 75,87 24,04 106,62 226,85 140,92 107,08 624,64 156,16

K + 7 6 K

1,6 2,5 3,9 3,2 3,2 1,7 5,2 2,1 6,8

4,96 11,1 0,88 2,21 3,18 4,02 1,68 13,7 0,001 10,15 37 5,1 Na 14,7 8,94 11,8 19,4 46,9 19,6 9,45 19,4 37,7 34,9

40,58 26,91 79,41 26,06 21,21 43,44 16,65 18,18

131,44 Na+

3

NO 3 – 0 0 0 0 0 0 0 0 0,5

24,7 1,41 41,3 1,59 1,14 2,52 1,41 0,05 0,05 0,05

NO 29,04 17,34

2

NO 2 Pagrindiniai cheminiai komponentai, mg/l Pagrindiniai – 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

0,01 0,01 0,48 0,46 0,01 0,01 0,05 0,27 0,01 NO

4

SO 4 – – – 142 SO 40,3 27,3 9,05 36,2 5,15 1562 98,76 46,91 56,21 28,81 27,16 28,81 41,97 23,87 23,04 ) PVB 496,27 173,65 155,55 349,78 2 1470,83

–D

3 Cl – Cl 16 9,4 2,1 5,4 21,8 92,5 9,78 8,38 39,2 6,99

11,18 23,78 11,18 11,88 13,97 32,13 31,44 29,34 101,99 121,55 237,51 pH

7,8 7,7 7,8 7,7 7,5 pH 7,31 7,25 7,54 7,41 7,01 7,36 7,27 7,16 7,49 7,22 7,41 7,49 7,66 7,45 7,15 7,87

S S µ laidis,

Savitasis elektros elektros Savitasis

El.

820 554 798 940 837 638 692 550 445 885 632 736 581 600 324 990 1490 1020 1048 2550

data data Mėginio ėmimo ėmimo Mėginio Data 2010 07 26 2009 06 09 2009 06 16 2010 07 22 2009 07 14 2009 07 14 2009 06 12 2009 06 16 2009 06 16 2009 06 16 2009 06 16 2009 06 16 2010 07 15 2009 06 16 2010 07 15 2009 06 16 2010 02 17 2009 06 16 2010 07 22 2009 06 16 2009 06 16

Viršutinio–vidurinio devono (D Viršutinio–vidurinio

sluoksnis sluoksnis 49 25 35 iki 7,5 7,1 5,2 4,9

186 129 12,3 11,2 14,4 11,4 83,2 132,5 107,4 Vandeningas Vandeningas

9 37 11 60 8,9 2,3 3,3 1,2 8,5 1,8 114 151 126 nuo 16,8 28,5 86,8

indeksas Geologinis t-įs s-kp 3 up-šv up-šv up-šv up-šv 3 agIII aglIII aglIII gIIIbl D 2-3 2-3 2-3 2-3 fIIInm D lgIIInm lgIIInm lgIIInm Indeksas D D D D aglIIIgr-bl aglIIIgr-bl y 581962 570540 548059 479821 491499 493415 646631 645797 646637 646635 646236 615806 615999 514787 514789 514780 Posto Posto x koordinatės

6134197 6153958 6229086 6141423 6140083 6137920 6157829 6156791 6157830 6157826 6156108 6180503 6180779 6225058 6225055 6225055

numeris Gręžinio 463 837 838

22592 35994 27732 35988 19196 25399 13235 25389 25398 35954 35951 19230 35996 Gr. Nr. Gr.

pavadinimas pavadinimas Posto Postas Alanta Anykščiai Biržai Digraičiai Dotnuva Dūkštas Dusetos Iciūnai POŽEMINIO VANDENS CHEMINĖS SUDĖTIES 2009–2010 METŲ TYRIMO REZULTATAI POŽEMINIO VANDENS

131 3 priedas 3– 4 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0,01 0,02 0,016 0,021 0,049 0,024 0,015 0,041 PO 7 bend. 1,9 4,9 8,9 0,7 0,2 8,8 2,5 0,54 0,51 4,15 6,32 3,98 3,45 3,18 2,95 1,34 0,07 0,91 2,01 0,61 0,21 0,43 0,54 0,27 0,41 0,39 N 4 0 0 0 5 0 0 0 0 0 0 0 0 0,7 0,1 0,7 0,1 232 0,01 9,77 0,01 0,12 0,01 0,15 0,01 0,65 0,064 0,013 0,013 NH 71 22 38 Mg 32,9 30,8 26,3 41,8 46,8 37,9 25,9 18,8 26,15 31,66 34,41 38,54 75,71 48,18 27,53 34,74 43,36 26,15 26,15 34,41 19,96 17,89 45,42 30,97 30,97 95 Ca 555 102 335 640 140 79,4 81,4 95,6 79,4 63,7 54,44 513,1 65,79 56,71 560,4 93,01 99,82 40,83 16,48 24,95 68,06 362,96 362,96 123,63 100,39 113,42 102,08 1 1 K 2,2 2,1 1,9 1,9 0,9 3,3 4,6 2,3 1,5 4,1 3,6 2,5 9,1 1,2 2,34 23,9 2,05 1,77 4,04 3,66 1,01 3,34 2,11 1,22 4,04 2,77 9,8 1,5 9,9 6,7 5,5 2,8 9,9 7,6 8,3 9,9 4,9 2,8 Na 7,88 13,1 10,1 11,8 26,6 15,1 14,17 15,18 30,36 18,18 25,22 28,44 20,14 38,22 12,55 12,44 3 0 0 0 0 2,7 1,6 1,2 1,8 2,28 2,21 13,4 22,7 0,05 2,76 0,88 9,03 8,92 33,9 1,89 1,89 1,89 3,45 0,05 1,38 NO 21,68 28,01 15,28 12,68 2 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0,3 1,4 0,01 0,01 0,01 0,01 0,24 0,01 0,24 0,11 0,01 0,01 NO 0,033 0,033 4 2,8 7,8 SO 39,5 26,6 9,88 42,8 8,23 24,8 1070 1044 1181 1221 13,99 38,68 43,62 31,27 31,27 76,54 43,62 17,28 37,86 19,75 753,05 209,04 133,33 1102,82 1111,05 4 Cl 23 1,9 4,6 5,7 2,9 8,38 6,99 18,6 14,5 27,1 28,4 6,99 25,15 11,18 19,56 12,57 18,16 29,34 12,57 26,55 12,57 11,16 11,17 23,75 13,97 12,57 57,28 8 7,2 7,3 6,9 7,9 7,2 7,9 7,3 7,6 pH 7,99 7,32 7,57 7,55 7,57 8,14 8,02 7,35 7,26 7,66 7,82 7,15 6,88 6,22 6,15 7,44 7,02 7,45 7,17 El. 410 539 576 594 606 481 824 860 726 682 660 600 395 603 282 280 540 811 569 590 673 2050 2070 1680 1840 1600 2199 2350 Data 2009 11 02 2009 06 09 2010 07 26 2009 09 16 2010 07 22 2009 09 16 2010 07 22 2009 09 16 2010 07 22 2009 09 16 2009 09 16 2009 09 16 2010 07 22 2009 09 16 2010 07 21 2009 10 12 2009 06 16 2009 06 04 2010 07 23 2009 06 09 2009 06 09 2009 08 09 2009 06 09 2010 07 15 2009 06 11 2009 09 16 2010 03 24 2009 09 16 8 65 81 60 60 iki 8,1 8,6 279 209 119 144 10,4 10,7 11,5 35,9 82,6 20,5 15,7 18,7 30,7 0 0 5 1 9 72 16 30 52 10 5,7 5,6 6,8 183 110 109 nuo 32,5 72,1 16,5 261,5 fr t 3 3 t t tt 3 3 3 s-kp up-šv up-šv up-šv up-šv up-šv up-šv D D 3 D agIII agIII 2-3 2-3 2-3 2-3 2-3 2-3 aIIInm D agII–III agIII–II agIII–II lgIIInm gtIIInm gIII+D Indeksas D D D D D D agIII–D y 589752 589734 543527 543288 542999 543003 543008 543018 568720 488804 560917 567517 567986 567981 567976 567975 662937 509328 548079 613048 x 6141429 6141428 6230849 6231343 6230826 6230832 6230826 6230818 6183462 6240435 6188436 6144385 6144248 6144249 6144249 6144248 6164258 6172043 6251607 6203157 216 218 220 214 433 400 434 437 2278 2276 27733 35995 35993 22294 17818 35950 35955 17591 21885 11908 Gr. Nr. Gr. Postas Kaniūkai Karajimiškis Kinderiai Kriukai Kupiškis Kurkliai Marionava Naujamiestis Nemunėlio Radviliškis Obeliai

132 3 priedas 3– 4 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0,02 0,04 0,04 0,029 0,029 0,015 PO 0 0 bend. 8,8 0,4 7,3 0,36 0,08 2,99 0,27 0,64 0,32 0,04 0,21 0,12 0,55 0,66 1,38 0,73 0,37 0,12 8,54 0,56 0,05 0,58 0,12 11,92 N 4 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0,4 0,1 0,5 0,05 0,15 0,15 0,15 0,01 0,17 0,052 0,155 0,039 0,258 0,142 NH Mg 27,4 34,5 29,1 23,5 16,8 29,7 35,79 38,54 34,41 19,27 30,28 27,07 24,09 35,79 35,79 25,72 39,92 16,24 21,66 33,04 23,01 24,37 16,24 33,84 20,98 20,98 20,98 23,01 58 Ca 108 100 8,26 4,54 68,7 84,5 78,3 74,6 47,64 11,34 58,98 85,85 55,58 77,13 77,13 81,67 80,31 53,54 98,16 75,85 71,39 68,04 88,12 85,66 64,69 118,96 100,39 2 1 K 9,9 2,4 9,5 4,5 3,3 2,2 0,4 1,2 1,8 2,2 1,3 3,7 1,3 1,7 2,4 3,36 1,01 1,04 3,15 4,51 10,1 2,02 2,02 2,94 3,18 2,77 6,6 4,7 6,9 7,4 2,7 6,2 Na 28,4 53,5 28,2 11,4 11,4 12,9 9,47 50,88 40,21 60,65 31,18 39,02 39,02 11,18 11,44 29,17 15,18 14,15 11,44 17,27 126,21 187,44 3 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 23 1,2 2,85 1,41 0,05 0,05 52,8 2,92 6,11 12,9 0,05 0,05 37,8 2,49 1,98 NO 2 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 2 0 0 0 0 3,5 1,8 0,4 0,15 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 0,15 NO 4 39 3,3 1,4 SO 60,9 17,4 79,9 42,8 10,7 46,5 39,5 7,41 9,05 29,62 11,52 36,21 57,36 38,68 59,26 59,26 46,09 30,45 31,27 70,78 61,73 51,85 34,57 36,21 102,75 Cl 37 10 2,4 2,6 69,7 52,1 6,99 7,68 20,5 6,29 8,38 6,99 6,99 26,54 20,96 25,15 19,56 41,91 41,91 12,57 10,48 15,37 20,96 18,16 15,37 11,18 103,39 199,79 8 7,2 7,4 8,4 7,3 6,9 7,2 7,7 7,9 pH 7,19 7,33 7,52 6,88 7,94 7,41 7,41 7,78 7,91 7,41 7,92 7,36 7,34 7,47 7,55 7,37 7,92 7,95 7,32 El. 621 445 654 731 630 640 461 540 658 658 842 514 622 458 363 783 609 684 499 510 427 434 666 690 492 553 552 448 Data 2009 06 10 2009 06 10 2009 06 10 2009 06 10 2009 06 10 2009 06 16 2009 09 16 2010 07 15 2009 06 11 2010 02 05 2010 07 23 2009 06 16 2009 11 02 2009 06 16 2009 06 16 2009 06 10 2009 06 16 2010 07 21 2009 06 16 2010 07 21 2009 06 16 2010 07 21 2009 06 16 2010 07 23 2009 06 16 2009 06 16 2009 06 16 2009 06 16 7 5 43 15 60 18 iki 5,4 9,5 205 108 518 216 146 150 150 134 33,4 56,5 65,5 19,5 110,5 178,9 9 1 91 22 68 34 38 9,9 103 196 168 110 111 nuo 26,8 44,9 60,1 0,32 2,86 1,04 21,6 11,6 112,7 kp 3 tt pl šv šv šv up 3 3 3 3 3 2 up-šv up-šv up-šv up-šv up-šv up-šv lIV D D D D D agIII D jr–D 2-3 2-3 2-3 2-3 2-3 2-3 fIIInm 3 gIIInm gIIInm lgIIInm lgIIInm gtIIInm Indeksas D D D D D D D D2-3up-šv y 510677 510676 510697 510680 510677 576787 526221 524969 525005 524424 518965 645328 644502 548994 624975 624867 624869 548352 600414 596864 594306 641867 x 6155357 6155385 6155384 6155396 6155371 6212256 6177915 6177042 6176739 6213188 6151877 6167703 6165711 6139982 6161730 6161676 6161677 6125680 6154537 6156052 6162140 6181486 16 487 1851 1852 1853 1854 4597 12641 35992 13267 12209 35573 19269 35953 12980 35952 14011 35965 35964 14241 35949 15294 Gr. Nr. Gr. Postas Oreliai Pandėlys Panevėžys Pasvalys Ramygala Šventas Taujėnai Trinkuškės Ukmergė Utena Utena (Kaliekiai) Vyžuonos Zarasai (Dimitriškiai)

133 3 priedas 3– 4 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0,01 0,01 0,01 0,01 0,018 0,023 0,016 0,016 PO 0 0 0 bend. 0,9 0,4 0,4 0,6 0,33 0,42 1,72 0,62 0,25 0,14 0,21 0,02 1,25 0,49 0,19 0,56 0,32 3,25 6,95 0,64 0,67 0,465 0,335 N 4 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 2,1 0,8 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 0,45 0,01 0,013 0,265 0,064 NH Mg 23,1 9,64 43,6 19,4 19,1 18,2 20,2 46,8 43,6 86,4 30,28 22,02 27,53 44,05 22,02 24,78 30,31 17,89 28,91 29,75 19,27 22,02 24,77 20,65 35,79 39,92 103,24 Ca 102 172 116 122 108 125 109 211 96,2 80,32 77,13 57,64 72,59 108,2 88,47 88,47 94,11 95,28 93,01 81,67 83,94 113,43 124,77 105,28 104,35 226,85 K 3,8 1,2 4,5 2,3 1,7 3,1 1,2 2,1 2,9 2,6 1,1 3,6 2,4 3,2 2,2 3,3 8,8 2,5 3,31 4,11 4,01 2,05 6,63 5,53 4,33 4,63 22,8 4 5 5,5 9,2 4,6 Na 32,1 12,7 16,2 12,4 7,82 16,1 4,77 37,7 11,2 12,4 12,5 39,4 48,1 30,94 34,02 50,77 53,66 54,37 11,18 10,19 58,61 29,18 3 0 0 0 0 0 5,5 0,5 1,2 1,47 1,86 2,57 1,11 0,05 0,61 0,73 2,85 0,05 2,16 0,82 2,49 1,41 23,3 1,29 0,05 NO 0,398 0,221 14,39 2 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0,01 0,28 0,01 0,18 0,01 0,08 0,01 0,05 0,01 0,01 0,01 0,01 NO 4 14 110 112 375 SO 48,1 9,88 44,7 32,1 16,7 36,6 ) 46,09 76,54 18,04 57,61 47,73 14,81 33,62 30,45 59,96 35,39 51,85 427,4 3 108,63 166,25 106,99 176,94 192,58 –D 2 st) PVB 3 Cl 31 3,8 1,8 8,5 106 11,3 8,38 9,78 12,7 18,9 8,38 4,85 5,58 8,38 6,99 8,38 12,57 16,77 15,37 12,57 22,35 34,93 11,16 15,46 12,57 34,93 126,7 7,7 7,1 8,1 7,3 pH 7,26 7,78 7,17 7,54 7,85 7,98 7,54 7,28 7,55 7,92 7,03 7,28 7,82 7,75 7,63 7,43 7,26 7,91 7,34 7,43 7,41 7,28 8,31 El. 639 463 606 379 652 854 562 605 680 697 490 650 700 780 539 534 576 775 608 610 733 747 820 777 1016 1530 1653 Data Permo–viršutinio devono (P 2009 10 12 2009 10 12 2010 07 29 2009 10 12 2009 10 12 2009 06 11 2010 07 27 2009 10 12 2009 10 12 2010 07 29 2009 06 11 2009 10 12 2010 07 29 2009 06 11 2010 05 31 2009 10 12 2009 11 02 2010 07 30 2009 06 11 2009 11 02 2009 10 12 2010 07 29 2009 11 02 2010 07 28 2009 10 12 2009 10 12 2010 07 28 Viršutinio devono Stipinų (D Viršutinio 9 9 9 28 73 54 iki 7,5 3,2 3,7 5,7 5,8 6,5 225 236 210 16,3 62,5 17,5 2 52 27 64 42 1,6 4,5 4,9 0,5 215 211 192 nuo 1,87 15,8 0,52 0,85 1,69 2,91 st st 2 2 kr 3 3 3 P P up-šv ftII aIV gIII gIII gIII gIII D D lgIII D agIII agIII 2-3 gIIInm gIIInm Indeksas D aIV–agIII–II y 430896 448322 448382 416938 469779 345292 442480 491766 444852 469770 450463 445069 484331 450377 422824 390827 453091 461585 x 6166773 6155021 6155198 6163809 6189015 6161288 6152675 6204905 6156553 6189015 6145447 6140206 6179727 6163328 6190792 6241019 6217620 6232797 336 4317 3146 4803 14485 35948 12563 35978 22357 35986 35947 16201 35987 17301 17276 35982 35936 35979 Gr. Nr. Gr. Postas Kelmė Kojeliai Kražiai Kutiškis Kuršėnų Lyduvėnai Pakruojis Palapišių Radviliškio Raseinių Šeduvos Tytuvėnų Aukselių Daubarių Gruzdžių Kyburių

134 3 priedas 3– 4 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0,1 0,01 0,012 0,037 0,018 0,164 0,027 PO 0 0 0 0 0 0 bend. 14 8,7 0,54 3,31 5,54 0,58 0,35 0,04 0,54 0,26 0,75 1,82 0,95 0,19 0,13 0,58 0,03 0,11 1,28 N

4 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0,7 0,7 0,5 0,01 0,01 0,09 0,01 1,17 0,74 0,94 0,077 NH 2,3 8,6 Mg 20,7 35,9 31,2 6,77 4,75 6,88 9,88 20,3 28,9 12,2 37,1 22,65 26,15 30,28 38,54 44,04 34,41 29,24 35,79 19,27 28,91 48,18 33,04 13,54 Ca 152 161 141 99,4 79,2 25,1 18,9 47,1 49,37 83,94 61,25 58,98 60,23 61,25 88,47 72,59 55,37 24,95 31,76 29,49 99,82 81,39 20,21 127,04 138,38 118,24 K 3,3 1,4 3,1 1,8 2,1 1,1 2,8 3,8 0,9 1,1 0,6 2,8 0,8 6,2 2,3 7,2 2,18 4,65 3,61 15,9 4,18 4,55 2,05 6,23 13,82 11,12 6,9 6,6 1,3 4,9 8,6 5,8 Na 44,2 14,1 26,6 35,6 33,4 26,9 8,82 6,14 92,2 17,8 21,6 36,18 15,21 17,15 15,52 14,81 35,05 31,17 86,16 14,12 3 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 24 2,4 0,5 0,2 42,2 0,62 1,56 0,96 2,21 0,05 0,82 0,59 0,05 NO 14,68 24,55 2 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0,01 0,01 0,01 0,05 0,12 0,13 0,01 0,01 1,35 0,09 0,01 0,36 0,01 NO 4 ) 56 58 4,5 7,4 0,5 5,4 1 SO 27,4 60,2 42,8 6,88 44,7 52,67 57,61 59,26 84,65 35,39 74,07 84,77 26,34 40,27 25,51 32,92 16,46 16,46 32,92 23,74 106,99 -K 2 Cl 1,5 11,9 42,9 53,4 9,78 34,4 9,26 6,98 10,5 6,78 9,78 21,1 38,8 23,75 16,77 15,37 37,72 22,35 16,77 12,57 18,16 19,56 16,77 17,46 26,54 26,33 179,53 8 7,9 7,1 6,1 6,9 8,2 7,7 7,7 pH 7,44 7,55 7,25 7,91 7,49 7,56 7,91 7,35 7,03 7,66 7,09 7,32 8,66 7,93 6,67 7,24 7,76 6,88 7,52 El. 526 494 600 476 680 623 861 335 600 533 550 585 632 163 119 176 187 217 615 861 580 691 729 223 936 1050 1023 Data 2009 07 15 2009 10 12 2010 07 28 2009 10 05 2009 10 12 2010 07 28 2009 11 02 2009 07 15 2010 08 11 2009 02 05 2009 05 18 2009 07 15 2009 11 02 2009 11 02 2009 10 12 2009 11 02 2010 07 28 2009 10 12 2010 07 29 2009 10 12 2009 10 12 2009 09 16 2009 09 16 2009 11 02 2010 06 20 2009 11 02 2010 08 24 Viršutinės–apatinės kreidos (K Viršutinės–apatinės 43 33 63 iki 8,5 7,6 5,4 2,4 244 146 128 206 206 235 138 125 10,6 10,6 20,8 15,4 10,5 92 34 20 59 88 76 3,2 5,9 4,8 1,7 1,9 220 132 198 198 nuo 4,84 0,48 17,8 13,8 204,5 žg 3 3 3 2 2 2 2 žg mr 3 3 P P K K D D fIII fIII aIV gIII –D lgIII lgIII agIII agIII D 2 D lgQ3v lgIIInm lgIIInm P Indeksas y 329646 393898 395514 424559 424599 323500 349608 350179 350179 395888 388674 415290 389922 389924 389925 454006 387873 387872 451041 437057 437058 x 6199197 6252078 6241822 6225315 6226332 6198366 6240927 6239615 6239615 6197934 6206223 6183860 6186535 6186542 6186541 6247441 6154357 6154355 6050373 6086940 6086943 296 204 205 255 144 291 289 4644 8495 8495 7145 11362 35980 35981 14763 35941 12509 15074 35946 22274 35945 Gr. Nr. Gr. Postas Kretingos Leckavos Mažeikių Papilės Pryšmančių Rūšupių Skuodo (Kungių) Telšių (Siraičių) Telšių Užvenčio Vertininkų Žagarės Balsių Gižų. Išdagių

135 3 priedas 3– 4 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0,029 0,015 0,019 0,037 0,024 0,013 0,024 0,026 0,026 0,013 0,012 PO 0 0 0 0 0 0 1 bend. 8,7 4,4 3,42 8,45 1,91 2,28 0,66 1,46 3,76 1,03 0,66 0,02 0,47 1,34 2,64 3,52 0,65 0,36 0,82 N 4 0 0 1 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 0,6 9,23 0,85 1,83 0,01 0,01 1,05 0,039 0,013 0,052 0,661 0,567 0,966 0,399 0,996 NH 16 8,6 5,2 5,9 Mg 18,3 8,26 9,42 34,9 37,9 29,2 36,7 28,5 23,4 30,8 8,12 5,41 5,41 13,4 4,06 14,1 22,27 43,36 17,21 29,78 28,91 14,89 16,52 Ca 125 170 86,2 97,4 41,4 57,4 92,7 95,6 81,5 65,3 35,8 28,2 14,5 52,18 18,22 59,44 99,23 77,13 84,13 62,16 31,23 55,77 31,23 26,77 14,35 110,02 171,78 1 K 0,9 4,3 4,4 5,3 5,6 2,5 9,6 9,4 5,7 1,6 1,1 1,4 5,44 29,8 16,2 14,1 10,8 12,2 4,66 1,02 11,4 10,5 0,49 12,3 10,1 16,16 7,7 6,4 3,8 5,6 2,7 5,5 5,6 Na 113 117 113 115 106 33,3 25,2 13,8 21,7 83,2 41,1 28,3 27,7 95,9 37,47 13,16 65,01 108,8 95,51 89,01 3 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 25 6,2 0,2 0,05 11,7 8,47 0,05 8,28 0,05 0,05 12,8 0,05 0,05 0,05 NO 0,487 11,67 14,92 2 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 3,4 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 0,06 0,01 0,01 0,48 0,01 0,01 0,01 0,01 NO 4 1 1 1 1 1 1 71 1,3 0,8 2,3 3,3 SO 28,2 24,6 85,1 11,5 2,45 9,05 21,4 3,29 31,27 25,51 31,27 74,89 17,28 26,35 12,35 16,46 110,28 Cl 4,8 2,3 6,8 5,7 6,3 140 192 182 108 143 38,4 12,3 19,1 9,78 7,68 13,3 46,11 18,16 23,53 21,66 10,48 11,18 10,48 11,18 13,97 139,71 191,41 118,76 8 6,9 7,1 7,1 7,2 7,4 7,3 pH 7,72 6,32 7,11 7,39 7,92 7,69 8,33 7,54 7,83 7,72 7,47 7,55 7,58 7,46 7,31 7,11 7,22 7,88 7,92 8,07 8,37 El. 644 912 304 222 326 769 840 645 680 991 949 565 880 323 180 290 320 620 686 157 190 543 570 1094 1150 1174 1019 1100 Data 2009 07 16 2010 08 11 2009 07 16 2009 09 16 2010 08 25 2009 10 12 2010 08 26 2009 10 12 2010 08 26 2009 09 16 2010 08 31 2009 10 16 2010 03 23 2010 08 31 2009 11 02 2009 10 12 2010 06 14 2010 08 30 2009 09 16 2009 09 16 2009 09 16 2010 08 26 2009 09 16 2010 08 26 2009 09 10 2010 08 26 2009 10 12 2010 08 26 3 36 80 85 86 10 73 46 iki 4,8 4,1 2,4 8,5 110 10,1 64,5 4 2 73 60 59 85 43 1,7 1,1 1,9 4,1 4,8 nuo 0,85 68,5 62,5 4 hl 4 2 2 2 1 K K K K lgIII mIV mQ aglIII fIIInm mQ aglI–II gIIInm agIII–II lgIIInm aglII–III Indeksas y 318249 318095 326578 421452 420168 427006 426945 383749 459920 345128 344281 345299 345288 345287 345286 x 6159959 6160386 6146064 6055845 6055324 6071973 6070609 6121069 6047318 6162292 6163607 6161300 6161281 6161282 6161282 178 283 603 294 2384 5897 37362 35977 16067 25355 35937 35938 18590 25365 25366 Gr. Nr. Gr. Postas Juodkrantės Kintų Kybartų Kudirkos Naumiesčio Lauksargių Marijampolės Mikužių

136 3 priedas 3– 4 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0,79 0,01 0,03 0,066 0,013 0,158 0,018 0,033 0,033 0,024 0,019 0,015 PO 0 0 1 0 0 bend. 0,4 0,6 0,35 1,12 0,45 0,08 0,56 0,46 9,33 10,1 0,12 0,78 0,82 0,54 0,17 0,57 0,37 0,41 0,27 0,47 0,555 N 4 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 12 0,5 0,1 8,5 0,01 0,01 0,01 0,35 0,064 0,052 0,451 0,901 0,747 0,506 0,064 0,091 NH 4 23 43 6,4 6,2 5,9 7,6 9,7 Mg 11,8 8,26 12,9 9,64 29,2 11,8 23,1 10,1 11,01 15,14 12,39 25,72 10,83 17,89 32,49 10,83 10,83 13,54 41,31 15,14 67 Ca 161 136 124 43,1 47,3 48,4 57,9 43,2 95,7 41,2 61,5 39,8 13,6 65,79 56,71 49,91 71,39 42,83 56,71 62,46 66,93 40,16 37,92 68,06 23,61 156,16 102,08 2 1 K 8,1 8,3 3,4 8,9 7,9 5,6 1,6 3,2 2,8 7,8 1,8 2,7 3,8 3,9 4,11 1,98 6,18 14,1 16,7 16,2 15,2 16,2 1,35 10,11 10,22 10,15 31 8,1 5,6 9,9 7,5 Na 200 166 103 162 59,7 9,44 79,9 98,7 77,8 16,7 17,2 16,1 59,2 14,4 49,9 12,6 99,4 74,44 76,61 154,4 111,2 12,18 35,07 3 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 2,4 1,55 0,05 0,05 0,05 0,05 0,05 0,05 0,76 0,05 1,65 1,24 0,05 NO 0,575 0,753 0,266 0,885 2 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 2,4 0,4 2,7 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 1,35 0,01 NO 4 3 7 1 18 9,1 7,6 1,3 1,4 1,9 4,1 SO 30,9 19,7 10,2 4,12 5,76 11,6 2,47 51,02 25,51 37,88 38,68 13,17 15,64 31,27 26,34 52,67 23,86 60,08 4 Cl 5,8 4,1 6,6 2,9 270 183 83,4 19,7 21,3 15,9 19,3 8,38 9,08 15,8 85,22 15,37 46,11 27,94 14,67 15,37 11,88 11,88 13,27 23,05 11,18 27,94 234,72 8 7,8 8,2 7,9 7,4 7,9 7,7 7,7 pH 815 7,04 6,76 7,02 7,69 7,98 7,69 7,61 6,86 7,45 7,11 7,75 7,91 7,54 8,11 7,36 7,36 7,59 7,31 8,09 El. 478 570 392 620 670 405 575 594 881 870 428 435 277 315 603 960 421 404 660 881 586 656 700 677 594 688 1411 1220 Data 2009 07 16 2010 08 11 2009 10 12 2010 08 26 2009 11 02 2010 08 26 2009 11 02 2010 08 25 2009 09 16 2010 08 25 2009 09 16 2010 08 25 2009 10 12 2010 08 31 2009 10 12 2009 09 16 2010 03 24 2010 08 31 2009 09 16 2009 09 16 2010 08 25 2009 09 16 2009 07 17 2010 08 11 2010 08 24 2009 11 02 2009 10 12 2010 08 26 6 60 74 36 98 92 iki 6,5 9,9 3,1 1,8 3,2 105 137 135 150 10,6 13,4 1 1 28 65 92 20 86 73 83 0,9 2,3 0,6 0,8 2,8 121 118 nuo 1,02 2 2 1 1 2 1-2 1-2 1-2 K K K K K lIV K K K lgIII agIII agIII lgIIIbl fIIInm gIIInm gIIInm agIII–II lgIIInm Indeksas y 309934 364516 364513 364514 367125 332185 336966 408242 443452 438357 438332 386514 341101 350659 341343 413899 381741 434134 x 6133704 6112933 6112929 6112934 6112315 6142228 6150745 6105314 6116228 6090600 6090952 6152179 6138474 6156086 6179131 6115632 6199808 6053462 299 191 4410 5524 36002 35944 20302 35942 35943 16966 18292 20019 21749 18049 22564 10954 35984 25390 Gr. Nr. Gr. Postas Nidos Pagėgių Rūgalių Saugų Smalininkų Stakių Šakių Šilalės Šilutės Švėkšnos Vėžaičių Vertimų Vilkaičių Vilkaviškio

137 3 priedas 3– 4 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0,11 0,15 0,03 0,012 0,138 0,038 0,055 0,066 0,085 0,154 0,124 0,062 PO 0 0 bend. 17 2,5 0,3 0,7 0,7 1,37 0,87 0,42 0,66 0,07 1,33 1,69 1,56 0,38 0,29 0,35 0,53 0,88 1,24 0,67 0,47 0,02 0,64 0,74 0,26 0,31 N 4 0 0 0 0 0 0 2 0 0 0 0 0 0 0,1 0,5 0,6 0,7 0,2 0,01 0,09 0,05 13,1 0,013 0,103 0,039 0,064 0,245 0,322 NH 1 6,6 9,7 4,9 Mg 9,48 9,48 17,2 23,4 13,8 0,68 31,7 30,9 9,64 12,5 14,8 8,26 8,12 17,89 16,24 15,14 20,65 17,89 13,77 35,19 27,07 30,28 30,28 28,91 73 Ca 7,8 107 110 134 83,7 91,3 8,92 52,6 71,6 60,23 71,39 83,94 99,82 69,16 88,47 19,88 81,67 78,18 88,47 54,44 65,79 42,39 113,77 104,85 118,43 129,31 113,43 1 1 K 1,6 3,2 2,7 1,4 3,3 2,5 0,9 1,2 0,5 1,2 2,1 3,9 1,1 1,4 2,1 0,4 19,5 0,91 2,02 0,94 1,79 1,02 10,2 2,02 1,05 12,01 1 11 7,7 1,4 4,2 5,3 3,7 3,3 5,8 4,5 9,4 Na 12,2 8,81 32,3 27,8 19,9 18,4 5,88 12,88 10,15 14,12 15,66 16,12 26,61 39,88 20,54 11,22 16,22 3 0 0 0 0 0 0 0 0 6,08 2,66 1,86 1,73 5,87 7,48 4,65 1,38 1,29 1,17 0,05 2,19 0,31 0,05 1,86 0,05 0,05 3,27 1,17 NO 0,221 2 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 2,2 0,01 0,01 0,22 0,01 0,01 0,23 0,07 0,01 0,01 0,01 0,48 NO 0,066 4 1 1 3,3 2,9 4,3 5,2 2,8 3,2 SO 13,4 40,2 9,88 14,81 18,93 13,17 16,46 44,44 37,04 17,28 22,22 34,57 20,34 34,57 33,74 18,93 15,64 23,04 24,69 105,34 ) PVB 1 1 Cl 52 4,5 3,6 2,1 6,8 5,1 8,9 4,6 3,1 5,7 9,08 9,78 8,38 3,49 9,78 8,38 8,38 9,78 2,02 5,59 6,99 4,19 6,99 5,59 12,57 11,18 13,97 8 7,7 6,1 7,5 7,6 pH 7,44 7,72 7,06 7,57 8,02 7,22 7,19 7,33 7,27 7,67 7,05 5,61 7,42 7,31 7,39 7,17 7,23 7,65 7,47 7,34 7,15 6,92 46 32 El. 345 428 400 524 540 602 426 482 523 168 544 588 453 500 703 720 749 690 830 960 326 386 482 695 366 247 Data 2009 09 16 2009 09 10 2010 08 25 2009 08 06 2010 08 31 2009 10 12 2009 09 16 2009 08 06 2010 08 05 2009 08 06 2009 08 06 2009 08 06 2009 10 12 2010 08 05 2009 06 16 2010 07 15 2009 06 16 2010 07 15 2009 06 16 2009 08 05 2009 08 05 2010 08 05 2009 10 12 2010 08 04 2010 08 04 2009 08 06 2009 10 12 2009 06 16 Pietryčių Lietuvos kvartero (Q 5 47 47 50 70 42 24 73 12 iki 8,1 6,5 4,5 3,4 8,5 9,9 155 120 13,5 22,5 42,5 3 40 20 34 62 29 12 37 15 67 3,6 4,1 0,8 4,7 5,5 145 110 nuo 0,84 1,64 1,27 Pg fIII agI aIV gIII lgIII lgIII lgIII agIII agIII agIII fIImd fIImd fIIInm agIII–II agIII–II agIII–II lgIIInm lgIIInm lgIIInm Indeksas y 341571 338986 460209 503839 534155 463771 463782 463775 463771 499141 668583 611863 669173 479871 479867 547707 547687 445231 535322 625060 x 6153217 6151837 6018440 6035953 6049638 6006788 6006844 6006846 6006845 6054830 6131527 6079244 6134479 6013841 6013841 5989606 5989588 6031899 6034285 6119730 381 8834 35939 35940 11018 35975 25382 25383 25384 35998 25367 36004 10679 25386 22575 35974 15969 12384 35970 25387 Gr. Nr. Gr. Postas Vilkmedžių A. Kirsnos Strielčių Alytaus, Aukštadvario Aukštakalnio Birštono Bobėnų Buivydžių Didžiasalio Dusios Gribašos Jurgežerių Jurgionių Jusių

138 3 priedas 3– 4 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0,2 0,05 0,05 0,04 0,04 0,23 0,03 0,016 0,066 0,019 0,016 0,032 0,019 0,021 PO 0 2 0 0 bend. 1,8 0,77 0,58 0,47 0,61 0,89 7,43 0,51 0,55 12,8 5,95 0,54 0,34 0,59 87,2 1,04 0,75 2,18 0,28 1,16 5,67 12,5 0,56 0,29 10,91 N 4 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0,7 0,7 0,4 0,75 1,04 0,26 0,27 3,72 0,01 0,94 0,35 0,67 0,296 0,618 0,052 0,052 NH 24 21 8,9 Mg 53,1 19,5 24,8 8,26 15,4 20,1 15,6 14,1 22,6 24,5 15,14 13,77 82,59 19,07 24,78 26,15 16,52 26,15 19,27 17,89 20,65 22,02 20,65 24,78 13,77 15,54 Ca 176 105 117 100 125 93,6 54,7 77,9 66,1 93,1 39,2 11,1 68,06 63,52 88,47 90,74 54,44 77,13 88,47 83,94 61,25 70,32 70,32 88,47 83,94 51,31 170,14 112,08 102,22 1 1 3 K 1,2 6,9 1,9 3,5 4,2 1,2 0,9 1,9 3,6 2,4 3,1 5,2 4,2 3,9 4,8 2,2 0,6 1,82 0,61 0,96 0,71 1,07 2,61 0,49 2,02 19,92 4 6,1 1,5 2,8 4,6 7,7 Na 171 9,33 7,94 23,6 6,77 4,18 8,02 3,66 16,6 5,91 15,2 18,2 63,7 7,14 9,27 15,12 124,4 16,91 39,49 21,51 14,43 21,16 26,33 3 0 0 0 0 0 0 0 0 4,6 3,42 0,05 2,07 0,05 0,05 1,38 0,05 2,43 38,5 0,05 0,05 81,5 1,82 0,05 0,05 45,6 2,49 NO 31,66 48,31 25,11 2 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1,2 0,1 0,36 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 0,18 0,01 0,01 0,05 0,01 0,01 0,96 NO 4 1 1 1 1 5,4 SO 21,4 17,5 2,47 32,2 19,3 33,7 22,4 39,5 49,8 22,74 23,04 16,46 21,28 43,62 18,93 41,97 95,47 52,67 16,46 29,63 16,46 18,93 65,02 41,15 Cl 37 5,5 2,8 2,9 9,6 7,5 5,3 555 8,38 8,08 6,99 8,38 11,6 23,2 12,6 11,18 593,8 21,66 16,77 10,48 22,35 12,57 12,57 11,88 11,18 40,52 16,77 16,77 12,57 7,5 7,5 7,5 7,1 7,5 8,4 7,3 pH 7,07 7,22 7,43 7,05 7,14 7,53 7,17 7,26 7,18 7,87 7,03 7,01 7,93 7,49 7,75 7,32 7,41 7,61 7,09 7,02 7,56 7,06 El. 415 362 518 550 681 717 549 285 300 422 520 618 594 560 365 400 477 670 467 584 635 403 470 598 710 459 324 1340 2130 Data 2009 08 07 2009 08 07 2009 10 12 2010 08 30 2009 08 05 2010 08 05 2009 08 05 2010 08 05 2009 10 12 2009 10 12 2010 08 04 2009 10 12 2009 08 10 2010 08 05 2009 08 10 2010 08 06 2009 08 10 2010 08 05 2009 08 10 2010 08 05 2009 08 10 2009 08 10 2010 08 05 2009 08 10 2010 08 06 2009 08 07 2010 08 30 2009 08 10 2009 06 16 9 9 96 59 92 58 48 87 28 26 40 83 iki 4,9 131 105 101 41,5 74,2 85 51 70 96 20 72 19 18 71 4,4 1,1 nuo 47,5 2,69 21,5 36,7 66,5 95,3 87,5 Pg fIII fIII fIII agI agI agII agII agIII agIII agIII agIII–II agIII–II agIII–II agIII–II agIII–II agIII–II agIII–II Indeksas y 477970 473662 466597 468899 467990 566416 545116 512273 597127 597575 597129 597572 597576 597126 597132 454358 594867 612046 x 5985336 5986625 6068345 5998588 6010890 6059070 5989130 6003262 6065252 6063962 6065245 6063952 6063961 6065246 6065244 6015526 6080628 6096220 166 169 172 186 190 5957 8716 2182 4593 4341 13956 22553 16025 35973 10744 35961 35962 20848 Gr. Nr. Gr. Postas Kapčiamiesčio Kauknorio Kazlų Rūdos Kučiūnų Lazdijų Lentvario Margių Merkinės Mickūnų Mikliausės Nemenčinės Pabradės

139 3 priedas 3– 4 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0,2 0,07 0,018 0,046 0,032 0,033 0,016 0,021 0,035 0,023 0,021 PO 0 0 0 0 0 1 bend. 0,5 0,12 0,57 0,43 3,74 3,46 4,34 0,64 0,61 0,64 0,25 0,11 0,37 0,85 2,22 0,23 0,28 0,59 2,04 0,325 20,56 N 4 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0,7 0,01 0,15 0,01 0,32 0,09 0,01 0,01 0,013 0,064 0,335 0,373 0,412 0,013 NH 11 22 Mg 23,4 28,2 30,2 14,6 20,1 18,7 16,3 46,8 41,2 16,9 10,8 20,3 17,6 35,79 31,13 19,14 24,78 17,21 17,89 22,02 19,96 16,52 12,39 18,14 28,91 24,78 96 Ca 136 219 105 62,4 94,6 76,6 69,7 68,6 82,3 84,7 73,62 70,32 63,52 78,26 63,52 88,47 73,73 70,32 49,91 70,32 83,93 89,23 75,85 106,62 133,84 176,95 131,57 1 K 2,7 3,6 2,9 0,3 1,9 3,3 1,2 4,4 1,6 1,4 1,6 1,5 1,8 2,1 0,9 2,3 0,9 1,6 1,6 4,9 3,2 0,88 1,05 1,96 1,81 1,16 13,4 12 6,7 1,2 4,1 7,9 4,1 7,9 4,6 7,7 6,7 7,7 9,3 Na 14,1 6,81 7,07 32,6 13,3 7,71 10,4 6,02 14,1 8,77 14,16 24,04 19,01 12,18 22,24 32,77 3 0 0 0 0 0 0 0 0,05 1,92 9,61 0,05 0,31 0,05 0,05 0,49 1,65 9,81 0,05 0,05 2,61 85,4 7,99 NO 0,443 0,221 15,34 19,08 0,266 90,61 2 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0,8 0,01 0,01 0,01 0,01 0,11 0,01 0,01 0,01 0,01 0,05 0,01 0,01 0,34 0,01 NO 4 1 3,6 9,6 9,2 6,3 6,5 SO 27,5 32,1 26,6 0,88 94,2 50,2 22,5 31,27 54,32 17,28 37,86 45,27 30,45 32,92 26,34 27,16 18,11 24,69 37,04 30,68 120,28 Cl 1,8 5,5 2,3 7,1 8,8 32,6 9,78 6,99 10,5 23,8 9,78 6,29 92,5 8,38 10,3 22,5 15,37 39,12 13,97 20,96 40,52 33,53 92,21 11,18 44,71 16,77 27,94 15,37 7,5 7,5 7,6 7,5 6,8 7,7 7,7 7,2 pH 7,37 7,42 7,44 7,77 7,18 7,72 7,57 7,56 7,82 7,44 7,33 7,46 7,81 7,49 7,56 7,12 7,54 7,03 6,95 7,64 El. 623 836 810 525 600 525 393 412 478 636 443 523 343 484 397 430 940 293 408 460 699 477 470 506 625 688 449 1293 Data 2009 08 06 2009 11 02 2010 08 30 2009 06 16 2010 07 16 2009 11 02 2009 08 05 2010 08 04 2009 10 12 2010 08 03 2009 10 12 2009 10 12 2009 10 12 2010 08 04 2009 10 12 2010 08 04 2009 11 02 2010 07 30 2009 10 12 2009 10 12 2010 08 05 2009 08 05 2010 08 30 2010 09 30 2009 08 07 2009 06 16 2010 07 14 2009 06 16 6 8 64 67 24 41 97 10 11 37 iki 7,8 4,4 9,3 4,3 5,1 13,5 12,5 78,2 57 57 31 81 29 4,7 8,6 8,8 4,7 5,5 2,1 nuo 1,04 1,22 7,67 19,2 49,6 1,08 9,91 Pg fIII fIII fIII aIV aIV gIII agII lgIII lgIII fIIIgr agII-I fIIInm agIII-II agIII-II ftIIInm gtIIInm Indeksas akIIInm2 y 437604 482839 613446 496514 519842 565147 565000 565285 565004 565010 500370 553176 542072 476676 439517 439495 638531 639065 x 6028440 6077203 6148498 6056824 5997880 6063593 6063777 6063803 6063780 6063780 6075680 6042687 6059363 6027035 6024191 6024211 6112954 6113996 258 259 16041 35990 35956 32349 36000 35957 35958 35959 35991 26368 35997 40356 25235 25234 35963 25561 Gr. Nr. Gr. Postas Pagraužių Pažėrų Politiškių Prienų Puvočių Rykantų Rokų Rūdiškių Semeliškių Simno Šelmentos Švenčionių

140 3 priedas 3– 4 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 4,9 0,08 0,02 0,09 0,02 0,023 0,023 0,035 0,015 0,108 0,072 0,023 0,021 0,035 0,012 0,041 PO 0 1 0 bend. 0,7 6,15 6,65 0,63 0,72 8,71 16,2 0,94 1,53 2,47 10,6 5,31 18,5 1,23 0,45 0,68 0,54 1,05 0,56 0,78 0,35 0,38 0,415 0,855 N 4 0 0 0 0 0 0 0 0 1,1 0,7 0,2 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 1,35 0,01 0,039 0,052 0,747 0,001 0,193 0,077 0,567 NH 12 9,6 7,2 3,6 Mg 18,2 18,6 25,1 22,8 18,7 23,8 9,88 6,75 20,6 25,8 29,1 20,9 21,1 22,02 17,89 13,77 24,78 12,39 27,53 33,04 27,53 20,65 27,53 71 Ca 122 126 120 130 107 132 192 79,4 83,8 63,9 84,7 74,8 58,7 29,5 33,5 76,6 63,52 58,98 81,67 70,32 58,98 80,47 49,91 97,55 141,78 120,23 5 1 3 K 1,6 1,6 1,3 2,9 1,6 1,3 1,4 4,5 2,5 2,2 0,9 1,5 4,2 4,3 3,4 14,2 16,1 19,8 1,65 1,66 1,88 0,33 4,02 2,41 8 3 70 7,1 7,2 5,3 9,9 1,4 Na 308 106 5,88 12,4 6,92 21,7 10,1 31,8 9,93 11,1 6,16 5,11 37,9 9,36 27,4 76,06 23,21 41,89 320,01 3 0 0 0 0 46 1,5 19,9 20,1 0,31 2,49 2,12 4,16 0,05 34,4 57,5 1,37 3,01 1,77 1,06 0,05 1,53 0,05 0,31 NO 38,57 10,74 23,39 0,266 2 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0,1 0,01 0,01 0,24 0,01 0,01 0,01 0,12 0,01 0,09 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 NO 0,066 4 3 1 25 10 4,4 5,3 5,4 9,5 SO 70,1 69,4 12,6 36,3 17,4 83,4 71,6 9,88 33,74 44,44 46,91 30,45 44,44 84,77 20,45 63,37 20,69 20,57 33,74 ) PVB 2 Cl 22 33 2,8 1,8 3,4 3,7 126 462 280 16,2 15,8 10,6 45,2 8,38 5,59 61,3 16,77 12,57 13,97 33,53 31,91 11,18 22,35 69,86 12,57 139,71 597,27 7,6 8,1 7,8 7,2 7,2 7,3 6,6 6,6 7,1 7,5 pH 7,52 7,46 7,74 7,05 7,87 7,67 7,72 7,24 7,26 7,91 7,61 7,17 7,47 7,37 7,44 7,22 7,31 El. 680 675 495 506 384 552 361 440 680 860 458 544 295 450 507 423 200 190 623 710 718 820 756 600 1430 2130 1440 Data 2010 08 30 2010 09 30 2009 10 12 2010 07 16 2009 10 12 2010 09 03 2009 08 10 2010 08 04 2009 08 10 2010 08 04 2009 11 02 2010 08 04 2009 10 12 2010 08 04 2009 10 12 2010 08 04 2009 08 05 2009 10 05 2009 10 12 2010 08 30 2009 08 05 2010 08 31 2009 08 05 2010 08 31 2009 08 05 2010 08 11 2010 08 11 Vakarų žemaičių kvartero (Q Vakarų 25 78 45 63 15 iki 4,1 9,5 4,5 5,5 4,5 4,5 2,4 117 138 52,5 10,5 10,6 16,5 1 9 37 68 55 10 88 2,2 6,6 7,3 7,1 1,5 1,1 1,7 100 nuo 20,2 1,26 1,26 cp 2 fI up-šv fIII fIII agI aIV fgII gIII lgIII lgIII K agIII fIImd 2-3 fIIInm agIII–II agIII–II lgIIInm Indeksas D y 438996 560378 600414 577602 554873 554517 537264 535941 539708 480524 548454 548459 479414 479411 479411 387872 387873 x 6024874 6056202 6154537 6053183 6024137 6025061 6009535 6012496 6008503 5994894 6076682 6076692 6037088 6037081 6037085 6154355 6154357 255 8873 8781 9309 4576 25232 35964 35966 35999 35971 35972 27737 35960 35976 22577 25370 35945 Gr. Nr. Gr. Postas Šešupės Trakų Utenos Vaidotų Valkininkų Varėnos Veisiejų Zelvės Žuvinto Balsių

141 3 priedas 3– 4 0 0 0 0,2 0,01 0,021 PO bend. 0,08 0,51 0,61 0,33 0,61 0,34 N 4 0 0 0 0,65 0,01 0,026 NH 7 Mg 13,3 39,92 16,52 19,27 11,01 Ca 110 119 79,4 88,47 95,28 95,28 K 1,8 1,1 1,3 6,06 2,02 11,7 9,4 3,4 Na 50,2 17,9 13,16 16,01 3 0 0 2,7 1,47 1,02 0,05 NO 2 0 0 0 0,27 0,01 0,01 NO 4 7,5 7,2 SO 44,34 41,15 35,39 16,46 Cl 4,7 6,99 9,08 46,7 20,96 16,77 8 pH 7,66 7,36 7,32 7,17 7,32 El. 795 529 484 489 632 580 Data 2009 11 02 2009 07 14 2009 07 15 2009 10 12 2010 08 26 2010 07 28 55 79 iki 9,2 2,8 13,4 2 40 66 2,8 nuo 1,47 agI gIII lgIII agIII agIII Indeksas y 417125 389029 362624 390520 381741 x 6126069 6165118 6199094 6125984 6199808 191 8323 16935 35983 35985 Gr. Nr. Gr. Postas Eržvilko Laukuvos Plungės (Noriškių) Tauragės Vilkaičių

142 4 priedas POŽEMINIO VANDENS gavyba 2009–2010 METais

Išgauto požeminio vandens Debito kitimas kiekis, tūkst. m³/d 2010 metais, %

Vandeningojo Savivaldybė horizonto pavadinimas Apskritis Vidutinis Vidutinis 2009 metais 2010 metais 2009 metais Palyginti su Palyginti 2005–2010 metų 2005–2010 metų Palyginti su vidutiniu Palyginti

Alytaus m. Q, K2 8322,4 8856,3 9051 -2,1 7 Alytaus r. Q+E 28,1 3,7 91 -95,9 6,1 Druskininkų m. K , K 3581 3790 2708 39,9 5,8

Alytaus 2 2+1

Varėnos r. Q, P2 2718 2404 2445 -1,7 -11,6

Kauno m. Q, K2+1+J3 60497 62836 63137 -0,5 3,9

Birštono Q, K2 623 946 727 30,1 51,8

Jonavos r. Q, P2, D3pl, D3-2šv-up 5968 5298 6141 -13,7 -11,2

Kaišiadorių r. Q, P2, D3-2šv-up 5522 3276 4644 -29,5 -40,7

Kauno r. Q, K2+1+J3, K2+1 338 230 750 -69,4 -32 Kauno Q, D kp-s, D fr, Kėdainių r 3 3 6713 6022 4754 26,7 -10,3 D3-2šv-up

Prienų r. Q, K2+1 1518 1544 1657 -6,8 1,7 Q, K , J , P , D st, Raseinių r. 2+1 3 2 3 3411 2556 2291 11,6 -25,1 D3įs-t

Klaipėdos m mIV, P2+ D3, P2+ D3fm 30126 29084 29539 -1,5 -3,5 J , J až, J cl, P , K , K , Klaipėdos r. 3 3 2 2 2 2+1 5447 5828 5046 15,5 6,9 K1 Q, P , P +D žg, Kretingos r. 2 2 3 3050 3385 3220 5,1 11 P2nk+D3žg, D3fm Neringos m. mIV 675 712 674 5,6 5,5

Klaipėdos P , P +D žg, P +D fm, Palangos m. 2 2 3 2 3 3662 4025 4169 -3,5 9,9 D3žg, D3fm

Skuodo r. Q, P2, P2+D3žg 1202 1176 981 19,9 -2,2

Šilutės r. K2, K2+1, K1, T1 5992 5230 6500 -19,5 -12,7

Marijampolės .m Q, K2, K2+1 8608 8092 8513 -4,9 -6

Kalvarijos Q, K2, E 899 779 946 -17,7 -13,3

Kazlų Rūdos Q, K2, K1 941 1024 897 14,1 8,8

Šakių r. Q, K2+1 1484 2672 1030 159,3 80,1 Marijampolės

Vilkaviškio r. Q, K2 1352 1321 2232 -40,8 -2,3

Panevėžio m. D3-2šv-up 16852 16937 17718 -4,4 0,5 D įs-tt, D kp+s, Biržų r. 3 3 2689 3218 2786 15,5 19,7 D3-2šv-up

Kupiškio r. D3kp+s, D3šv+D2up 1587 1642 1670 -1,7 3,5 D kp-s, D st, D įs-t, Panevėžio r. 3 3 3 2203 2111 2028 4,1 -4,2 Panevėžio D3-2šv-up

Pasvalio r. D3kp+s, D3-2šv-up 2885 3676 3150 16,7 27,4

Rokiškio r. Q, D3kp+s, D3-2šv-up 4660 4605 3877 18,8 -1,2

143 4 priedas Išgauto požeminio vandens Debito kitimas kiekis, tūkst. m³/d 2010 metais, %

Vandeningojo Savivaldybė horizonto pavadinimas Apskritis Vidutinis Vidutinis 2009 metais 2010 metais 2009 metais Palyginti su Palyginti 2005–2010 metų 2005–2010 metų Palyginti su vidutiniu Palyginti

Šiaulių m. P2, D3st 13897 13890 14725 -5,7 -0,1 P , D žg, C , P +D žg, Akmenės r. 2 3 1 2 3 2253 2287 2241 2 1,5 D3šv D žg, D kr, D st, Joniškio r. 3 3 3 1764 1588 1739 -8,7 -10 D3-2šv-up, D3šv

Kelmės r. P2, P2+D3kr, D3st 279 363 731 -50,3 30,1 Šiaulių Pakruojo r. D3kr, D3st, D3-2šv-up 1404 1560 1578 -1,2 11,1 P , D st, D šv-up, Radviliškio r. 2 3 3-2 2754 2680 2516 6,5 -2,7 D3įs-t P , D kr, D pk, D st, Šiaulių r. 2 3 3 3 2461 2267 2120 6,9 -7,9 D3fm, D3šv

Tauragės r. Q, K2, K2+1, K1, J3 3331 3418 3625 -5,7 2,6

Šilalės r. Q, K2, K2+1, K1, J3 1311 1498 1462 2,4 14,3

Jurbarko r. Q, K2, K2+1, J3 2821 2557 1059 141,5 -9,4 Tauragės

Pagėgių K2, K2+1 476 1338 613 118,3 181,1 Q, P , D žg, P +D žg, Telšių r. 2 3 2 3 7170 7370 7593 -2,9 2,8 P2+D3fm

Mažeikių r. P2, D3žg, P2 +D3žg 7055 6641 5486 21,1 -5,9 Telšių Plungės r. Q, P2 3803 3150 3529 -10,8 -17,2 Rietavo Q 390 388 394 -1,4 -0,5

Utenos r. Q, D3-2šv-up 7324 6801 7235 -6 -7,1

Anykščių r. Q, D3-2šv-up 2313 1906 2361 -19,3 -17,6

Ignalinos r. Q, D3-2šv-up, D2up 1777 2031 1622 25,2 14,3 Molėtų r. Q, D šv-up 1397 1707 1671 2,1 22,2

Utenos 3-2

Visagino m. Q, D3-2šv-up 7051 6139 7544 -18,6 -12,9

Zarasų r. Q, D3-2šv-up 1193 1204 1102 9,3 0,9

Vilniaus m. Q, D2nr, S2 73279 74581 76112 -2 1,8

Elektrėnų Q, D2up 4244 2341 2458 -4,8 -44,8

Šalčininkų r. Q, P2 +Cm 1072 860 924 -7 -19,8

Širvintų r. Q, D3-2šv-up 1323 1185 1383 -14,3 -10,4

Švenčionių r. Q, D3-2šv-up 2816 2838 2220 27,8 0,8 Vilniaus

Trakų r. Q, D2nr, D3-2šv-up 3833 1351 2516 -46,3 -64,8

Ukmergės r. Q, D3-2šv-up 3860 3776 3149 19,9 -2,2

Vilniaus r. Q, P2, D2nr 30902 30995 32935 -5,9 0,3 Bendras / Total 387 106,5 381 989 386 015

144 5 priedas RADONO (Rn-222) TŪRINIO AKTYVUMO MATAVIMO REZULTATAI, Bq/l

Vieta Litologinis aprašymas Rn-222 indeksas Gręž. Nr. Intervalas Geologinis Neapibrėžtis

Dolomitas gelsvai pilkas, kaver- Biržų MS, Biržai 35994 20 ±3 9,2–11,2 D įs ningas 3 Karajamiškis, Biržų Dolomitas pilkas iki šviesiai pilko, 216 8 ±1 5,0–10,4 D tt rajonas kietas, gipsas rudas, stambiakristalis 3 Karajamiškis, Biržų Dolomitas su dolomitiniais miltais, 218 17 ±3 7,8–10,7 D tt rajonas mergelis melsvai pilkas 3 Domeritas molingas, pilkas, krip- Iciūnai, Pasvalio tokristalis, su iki 1 cm storio rudo 35996 18 ±3 33,0–35,0 D tkd rajonas stambiakristalio gipso ir iki 1,5 cm 3 storio balto selenito tarpsluoksniais Karajamiškis, Biržų 35995 1 ±02 18,5–20,5 Gipsas šviesiai rudas D tt rajonas 3 23,13– Klintis dolomitizuota, plyšiuota, Pagėgiai 4410 10 ±2 K st–K t 26,53 kieta 2 2 Vaičlaukio Kreidos mergelis melsvas, vandenvietė, 5524 19 ±3 91,0–150,0 K plyšiuotas 2 Vilkaviškio rajonas Marijampolės Mergelis melsvai pilkas, tvirtas, nuo 16067 6 ±1 85,0–108,0 K vandenvietė 85 m plyšiuotas 2 Kudirkos Naumiesčio Mergelis melsvas, plyšiuotas, su 2384 6 ±1 77,5–83,0 K vandenvietė, minkšto mergelio tarpsluoksniais 2 Vilkaviškio rajonas Balsiai, Šilalės 255 25 ±4 88,0–138,0 Mergelis žalsvai pilkas smėlingas K cp rajonas 2 Pagėgių Opoka pilka, plyšiuota, vandeninga 20302 11 ±2 28,0–60,0 K st vandenvietė su mergelio tarpsluoksniais 2 Raseinių MS, Priemolis moreninis, rudas, standžiai 35987 28 ±4 6,5–8,5 gIIInm Raseiniai plastingas Utena 35964 20 ±3 7,5–9,5 Priemolis moreninis, tamsiai pilkas gIIInm Vilkmedžiai, Šilutės Priesmėlis moreninis, pilkas, nuo 35943 9 ±1 1,5–3,5 gIIInm rajonas 3,4–3,7 m gylio – rieduliai

Priesmėlis moreninis, šviesiai rudas Trinkuškės, Zarasų 35952 11 ±2 2,4–4,4 su molingo smėlio linzėmis, vietomis gtIIInm rajonas smėlis įvairiagrūdis, vyrauja smulkus

Priesmėlis moreninis, tamsiai rudas, Papilė, Naujosios 35981 30 ±5 9,7–11, 7 puskietis, int. 9,8–10,0 m – su linzėmis gIIInm Akmenės rajonas molingo, vandeningo smėlio

Buivydžiai, Priesmėlis pilkas, minkštai plas- 36004 10 ±2 3,3–5,3 gIIžm Vilniaus rajonas tingas Priesmėlis šviesiai tabako spalvos su Kybartai, smulkiu žvirgždu iki 3–5 %, minkštai 35977 7 ±1 2,1–4,1 gIIInm Vilkaviškio rajonas plastingas, nuo 2,4 m su linzėmis molingo, vandeningo smėlio Panevėžio MS, 35992 13 ±2 5,0–7,0 Rieduliai apvandeninti gIIInm Panevėžys Dubičių agI–IIdn- vandenvietė, 13894 4 ±1 58,0–73,0 Smėlis pilkas, įvairiagrūdis žm Varėnos rajonas 145 5 priedas

Vieta Litologinis aprašymas Rn-222 indeksas Gręž. Nr. Intervalas Geologinis Neapibrėžtis

Semeliškės, Trakų 35997 10 ±2 5,5–7,5 Smėlis aleuritingas, rudai pilkas lgIIInm rajonas Kojeliai, Raseinių 35948 7 ±1 4,5–6,5 Smėlis gelsvai pilkas, smulkus lgIIInm rajonas Smėlis gelsvai pilkas, smulkus, Tauragė 35985 7 ±1 2,1–4,1 lgIIInm atskirose linzėse molingas Politiškės, Utenos Smėlis gelsvai rudas, smulkus, 35956 18 ±3 6,0–8,0 ftIIInm rajonas molingas Kudirkos Smėlis gelsvas su šviesiai rudomis Naumiestis, 294 13 ±2 1,0–3,0 dėmėmis, įvairus, vyrauja smulkus lgIIInm Vilkaviškio rajonas ir itin smulkus Juodkrantės vandenvietė, 37363 9 ±1 8,0–17,0 Smėlis gelsvas, įvairiagrūdis mIV Klaipėdos rajonas Lyduvėnai, Smėlis gelsvas, įvairiagrūdis, 35986 16 ±2 6,0–8,0 aIV Raseinių rajonas vyrauja smulkiagrūdis Šelmenta, Marijampolės 25235 15 ±2 7,0–9, 0 Smėlis gelsvas, įvairus aIV rajonas Nida, Klaipėdos Smėlis gelsvas, smulkus, gerai 36002 7 ±1 4,0–6,0 mIV rajonas išrūšiuotas Kintai, Šilutės 283 11 ±2 1,4–3,0 Smėlis geltonas, smulkus mIV rajonas Mickūnai, Vilniaus Smėlis geltonas, smulkus, vande- 35962 6 ±1 6,1–8,1 fIIInm rajonas ningas Mikužiai, Smėlis įvairus, vyrauja smulkus, 25365 3 ±0,04 44,5–47,5 aglII–III Klaipėdos rajonas šviesiai pilkas Kyburiai, Joniškio Smėlis molingas (priesmėlis), 35979 12 ±2 5,5–7,5 gIIInm rajonas šviesiai rudas Smėlis molingas, oranžiškai gelsvas, Bobėnai, Ignalinos 25367 3 ±1 1,0–3,2 įvairus, vyrauja itin smulkus, lgIIIgr rajonas viršutinėje dalyje aleuritingas Daubariai, Smėlis molingas, šviesiai rudai 35936 10 ±2 3,1–5,5 gIIInm Mažeikių rajonas pilkas, smulkus Smėlis molingas, žvirgždingas, Radviliškis 35978 18 ±3 2,0–4,0 gIIInm šviesiai rudai geltonas Leckava, Mažeikių Smėlis molingas, žvirgždingas, 35980 12 ±2 5,8–7, 8 aIV rajonas šviesiai rudas, vyrauja smulkus Varėna 35972 8 ±1 7,6–9,6 Smėlis pilkai gelsvas, smulkus fIIInm Marijonava, 35955 6 ±1 6,3–8,3 Smėlis pilkai geltonas, smulkus lgIIInm Ignalinos rajonas Žuvintas, Alytaus 22577 11 ±2 55,0–63,0 Smėlis pilkai rudas smulkus lgIIdn rajonas Kučiūnų Smėlis pilkas, įvairiagrūdis su vandenvietė, 16025 5 ±1 55,5–58,0 agIIIvr-gr žvirgždu ir gargždu Lazdijų rajonas Smalininkų vandenvietė, 16966 14 ±2 66,0–74,0 Smėlis pilkas, įvairus, vandeningas agII–III Jurbarko rajonas

146 5 priedas

Vieta Litologinis aprašymas Rn-222 indeksas Gręž. Nr. Intervalas Geologinis Neapibrėžtis

Margiai, Varėnos Smėlis pilkas, įvairus, vyrauja 35973 7 ±1 5,7–7,7 fIIInm rajonas smulkus Varėnos MS, Smėlis pilkas, smulkus su humuso 35971 14 ±2 8,0–10, 0 lIIInm Varėna priemaiša Valkininkų agI–IIdn- vandenvietė, 8781 9 ±1 68,0–76,0 Smėlis pilkas, smulkus, dribsmėlis žm Varėnos rajonas Margiai, Varėnos Smėlis pilkas, smulkus, silpnai 35974 5 ±1 6,5–8,5 lgIIInm rajonas molingas Rykantai, Vilniaus Smėlis pilkas, vidutinis, nedidelė iki agI–IImn- 259 6 ±1 68,5–75,0 rajonas 15 % žvirgždo priemaiša rs Dusia, Lazdijų Smėlis rudai pilkas įvairus, vyrauja 22575 7 ±1 37,0–42,5 fIIžm rajonas vidutinis 120,0– Šakių vandenvietė 21749 7 ±1 Smėlis smulkiagrudis K 130,0 1 Mikužiai, 25366 3 ±0,04 61,0–64,0 Smėlis smulkus, pilkas, aleuritingas aglI–II Klaipėdos rajonas Mikužiai, aglI–IIdn- 18590 34 ±5 67,5–70,5 Smėlis smulkus, pilkas, molingas Klaipėdos rajonas žm Mickūnai, Vilniaus 26,47– aglI–IIvrs- 169 4 ±1 Smėlis smulkus, vandeningas rajonas 26,82 vld Mickūnai, Vilniaus agII–IIIvrs- 166 5 ±1 19,0–28,0 Smėlis smulkus, vandeningas rajonas vld Vilkaičiai, Plungės Smėlis šviesiai geltonas, molingas, 191 6 ±1 2,8–13,4 agIIIvm rajonas smulkus, vandeningas Dusetos, Zarasų Smėlis šviesiai gelsvai rudas, 35951 12 ±2 3,0–5,0 fIIInm rajonas įvairiagrūdis, vyrauja smulkus Valkininkai, Smėlis šviesiai gelsvai rudas, 35999 6 ±1 7,6–9,6 fIIInm Varėnos rajonas smulkus Vilkmedžiai, Šilutės 35940 8 ±1 5,0–7,0 Smėlis šviesiai gelsvas, smulkus lgIIInm rajonas Rykantai, Vilniaus Smėlis šviesiai pilkas, smulkutis ir agII–IIrs- 258 6 ±1 19,0–22,0 rajonas smulkus, tankus vm Vertimai, Jurbarko Smėlis šviesiai rudai gelsvas, 25390 7 ±1 0,6–2,2 lgIIIbl rajonas įvairus, vyrauja vidutinis Birštonas, Prienų Smėlis šviesiai rudai geltonas, 35998 7 ±1 3,1–5, 1 lgIIInm rajonas smulkus Smėlis šviesiai rudai pilkas su tam- Rūgaliai, Šilutės 35942 2 ±0,4 1,5–3,5 siai pilkomis dėmėmis, vietomis su lIV – bIV rajonas durpių linzėmis Mikužiai, Smėlis šviesiai rudas, įvairus, 35938 19 ±3 7,1–9,1 fIIInm Klaipėdos rajonas vyrauja vidutinis ir smulkus Vertininkai, Telšių Smėlis šviesiai rudas, smulkus ir itin 35946 8 ±1 2,6–4,6 lgIIInm rajonas smulkus Jusiai, Švenčionių Smėlis tamsiai pilkas, įvairus, vyrau- 25387 9 ±1 3,8–5,8 fIIIbl rajonas ja smulkus, su humuso priemaiša Natkiškiai, Pagėgių 127,0– Smėlis žalsvas, vidutingrūdis, savivaldybė, 15134 21 ±3 K 134,5 vandeningas 1 vandenvietė

Šilutės vandenvietė 22564 10 ±2 86,5–96,5 Smėlis žalsvas, vidutingrūdis K1

147 5 priedas

Vieta Litologinis aprašymas Rn-222 indeksas Gręž. Nr. Intervalas Geologinis Neapibrėžtis

Kurkliai, Anykščių Smėlis žvirgždingas, gelsvas, 35950 20 ±3 10,1–12,1 aIIInm rajonas įvairiagrūdis, vyrauja smulkus Trinkuškės, Zarasų fIIInm 14011 11 ±2 50,4–55,0 Smėlis smulkus 3 rajonas (fIIIgr) Panevėžys, 190,0– Smiltainis rusvas, plyšiuotas, su Panevėžio 13267 6 ±1 D up–D šv 215,0 molio tarpsluoksniais 2 3 vandenvietė

Lazdijų Smiltainis tamsiai pilkas, kietas, 112,0– vandenvietė, 8716 5 ±1 plyšiuotas, aleuritas – tamsiai pilkas, E –E 132,0 2 1 Lazdijai kietas

Smėlingos žvirgždingos ir Trinkuškės, Zarasų 487 6 ±1 55,0–60,0 gargždingos nuogulos su priemolio agIIIvld rajonas tarpsluoksniais Varėnos Žvirgždas įvairus, su įvairaus smėlio 9 ±1 34,0–44,0 fIIIbl vandenvietė priemaiša Alanta, Molėtų Žvirgždingos ir gargždingos 463 31 ±5 9,0–12,3 agIIIgr-bl rajonas nuogulos Žvirgždingos ir gargždingos Kybartų agII– nuogulos, mergelis melsvas, kietas, vandenvietė, 603 14 ±2 74,0–95,0 IIIžm-vr, plyšiuotas su smulkiagrūdžio Vilkaviškio rajonas K smėlio tarpsluoksniais 2 Vaidotai, Vilniaus Žvyras gelsvai pilkas, žvirgždo iki 35966 15 ±2 22,1–24,1 fIIInm rajonas 25 %; smėlis įvairus, vyrauja smulkus Žvyras gelsvai pilkas, žvirgždo ir Rykantai, Vilniaus 35957 10 ±2 10,5–12,5 gargždo iki 35 %; smėlis įvairus, fIIInm rajonas vyrauja itin stambus Šešupė, Kalvarijos Žvyras gelsvas, viršutinėje dalyje 25232 19 ±3 2,3–4,2 aIV savivaldybė molingas Žvyras molingas, šviesiai rudai Žuvintas, Alytaus 35976 19 ±3 2,5–4,5 geltonas; smėlis įvairus, vyrauja ftIIInm rajonas smulkus

Žvyras molingas, šviesiai rudas, Kinderiai, Kupiškio 35993 18 ±3 5,6–8,1 vandeningas; smėlis įvairus, vyrauja ftIIInm rajonas smulkus

Žvyras pilkas, žvirgždo iki 25–30 %; Pagėgiai 35944 18 ±3 4,5–6,5 smėlis įvairus, vyrauja vidutinis ir fIIInm stambus Ukmergės MS, Žvyras pilkas, žvirgždo iki 35 %; 35965 24 ±4 9,6–11,6 fIIInm Ukmergė smėlis įvairus, vyrauja itin stambus Kazlų Rūdos 22553 12 ±2 75,0–90,0 Žvyras vandeningas agIIIgr-bl vandenvietė

148 6 priedas Dy 0,00070 0,00285 0,00179 0,00100 <0,0005 <0,0005 0,00116 0,00120 0,00131 0,00565 0,00473 0,00351 0,00990 0,00078 0,00094 <0,0005 0,00162 styto į l Cu 1,63 1,23 6,73 0,65 1,86 5,18 0,12 0,20 2,54 3,04 0,26 19,50 19,20 14,30 11,80 18,20 13,40 Cs <0,002 0,0022 0,0063 0,0166 0,0181 <0,002 0,0067 0,0102 0,0149 0,0200 0,0178 0,0257 0,0220 0,0078 0,0021 <0,002 0,0037 Cr 0,05 0,08 0,09 0,15 0,48 0,07 0,08 0,19 0,23 0,09 0,11 0,27 1,31 0,09 0,09 0,06 0,31 Co 0,132 0,173 0,072 0,507 0,563 0,018 0,019 0,041 0,033 0,076 0,100 0,530 0,563 0,016 0,030 0,033 0,020 tinio vandens, išpi l Ce ša 0,0442 0,0005 0,0014 0,0018 0,0005 0,0017 0,0005 0,0011 0,0123 0,0112 0,0037 0,0980 0,0005 0,0028 0,0016 0,0069 <0,0005 r Cd 0,0036 0,0041 0,0093 0,0075 0,0054 0,0034 0,0032 0,0043 0,0043 0,0015 0,0043 0,0269 0,0278 0,0015 0,0108 0,0055 <0,001 3 7 21 35 55 11 13 18 Br 759 143 132 1560 1580 3780 4030 8960 11100 inio vandens i Bi l 0,0426 <0,0025 <0,0025 <0,0025 <0,0025 <0,0025 <0,0025 0,00248 0,00758 <0,0025 <0,0025 0,00578 0,04210 <0,0025 <0,0025 <0,0025 <0,0025 a r Be <0,005 0,0050 <0,005 0,0050 <0,005 <0,005 <0,005 <0,005 <0,005 0,0278 0,0270 0,0025 0,0050 <0,005 <0,005 <0,005 0,0050 Ba 15,7 13,8 16,0 55,7 57,8 16,8 52,8 83,3 88,1 12,5 11,6 36,8 43,0 28,6 26,1 31,6 238,0 aus mine l a r B 6,6 8,2 15,3 39,0 43,9 73,6 37,0 34,4 35,5 10,5 32,6 463,0 372,0 339,0 579,0 636,0 114,0 As 0,432 0,482 0,084 0,069 1,280 0,487 0,039 0,077 0,091 0,231 0,231 0,832 1,550 0,051 0,278 0,262 0,339 Al 3,82 0,74 2,11 3,02 0,25 1,01 3,09 0,69 6,41 7,60 3,36 1,03 1,15 0,74 5,36 16,10 24,10 , µg/l ipažinto natū Ag r <0,001 0,0010 0,0010 0,0035 0,0032 <0,001 <0,001 0,0039 0,0021 0,0010 0,0010 0,0036 0,0066 0,0010 0,0010 0,0025 <0,001 ikoje p l Gazuotas Gazuotas Gazuotas Gazuotas Gazuotas Gazuotas Gazuotas Gazuotas Gazuotas Negazuotas Negazuotas Negazuotas Negazuotas Negazuotas Negazuotas Negazuotas Paruošimas Negazuotas Pavadinimas „Akvilė“ „Akvilė“ „Elite“ „Hermis“ „Hermis“ „Neptūnas“ „Neptūnas unique“ „Rasa“ „Rasa“ „Tichė“ „Tichė“ „Vytautas“ „Vytautas“ „Žaliagiris“ „Richy“ „Kęstutis“ Classique“ „Vishy Lietuvos Respub bute l ius, cheminė sudėtis

149 6 priedas Mo 0,845 0,830 1,440 0,076 0,108 0,394 0,405 0,462 0,475 0,784 0,668 2,500 2,060 0,552 0,507 0,563 0,520 6,0 0,4 8,6 9,5 0,3 1,7 Mn 83,2 24,7 45,5 53,4 15,8 17,4 118,0 133,0 132,0 273,0 408,0 Lu <0,0002 <0,0002 0,00027 <0,0002 <0,0002 <0,0002 0,00021 <0,0002 <0,0002 0,00068 0,00056 0,00066 0,00168 <0,0002 <0,0002 <0,0002 0,00021 Li 1,9 2,1 1,3 5,4 1,8 1,8 2,0 37,6 17,3 19,3 10,2 25,8 27,5 40,1 36,9 174,0 148,0 La 0,0218 0,0011 0,0016 0,0012 0,0005 0,0014 0,0013 0,0014 0,0172 0,0115 0,0046 0,0387 0,0008 0,0041 0,0024 0,0142 <0,0005 I 2,95 3,13 1,43 2,40 9,67 2,69 2,75 2,63 3,23 3,67 3,09 24,10 19,10 19,60 15,60 38,70 46,30 Ho <0,0003 0,00057 <0,0003 0,00045 0,00034 <0,0003 0,00034 0,00054 0,00069 0,00134 0,00129 0,00033 0,00237 <0,0003 0,00036 <0,0003 <0,0003 Hf <0,001 0,0013 <0,001 0,0012 0,0010 <0,001 <0,001 0,0011 <0,001 0,0013 <0,001 0,0025 0,0030 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 Ge 0,076 0,058 0,042 0,065 0,170 0,053 0,040 0,035 0,046 0,062 0,059 0,060 0,087 <0,02 0,030 0,031 0,026 Gd <0,001 0,0026 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 0,0060 0,0037 0,0051 0,0111 <0,001 <0,001 <0,001 0,0012 Ga 0,0051 0,0051 0,0034 0,0069 0,0354 0,0034 0,0105 0,0035 0,0140 0,0070 <0,0025 <0,0025 <0,0025 <0,0025 <0,0025 <0,0025 <0,0025 Fe 0,25 1,29 8,75 9,04 1,32 0,25 1,41 9,48 3,19 36,40 10,20 59,30 87,10 26,10 23,00 37,60 202,00 Eu <0,001 <0,001 <0,001 0,0035 0,0025 <0,001 0,0031 0,0041 0,0047 <0,001 <0,001 0,0139 0,0049 0,0020 <0,001 <0,001 0,0020 Er <0,0005 0,00120 <0,0005 0,00041 0,00074 <0,0005 <0,0005 0,00068 0,00053 0,00536 0,00253 0,00138 0,01070 <0,0005 0,00054 0,00077 0,00066 Gazuotas Gazuotas Gazuotas Gazuotas Gazuotas Gazuotas Gazuotas Gazuotas Gazuotas Paruošimas Negazuotas Negazuotas Negazuotas Negazuotas Negazuotas Negazuotas Negazuotas Negazuotas Pavadinimas „Akvilė“ „Akvilė“ „Elite“ „Hermis“ „Hermis“ „Neptūnas“ „Neptūnas unique“ „Rasa“ „Rasa“ „Tichė“ „Tichė“ „Vytautas“ „Vytautas“ „Žaliagiris“ „Richy“ „Kęstutis“ Classique“ „Vishy

150 6 priedas Tb 0,0004 0,0002 0,0009 0,0004 0,0004 0,0011 0,0003 <0,0002 <0,0002 <0,0002 <0,0002 <0,0002 <0,0002 <0,0002 <0,0002 <0,0002 <0,0002 Ta <0,001 0,0016 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 0,0017 0,0013 0,0016 0,0012 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 Sr 49 57 51 52 334 400 867 818 226 2280 3870 4240 2810 2740 9190 7910 1420 Sn 0,018 0,117 0,010 0,127 0,126 0,003 0,006 0,026 0,071 0,018 0,012 0,023 0,406 0,027 0,031 0,087 <0,01 Sm 0,0040 0,0007 0,0011 0,0007 0,0017 0,0013 0,0033 0,0017 0,0061 0,0046 0,0009 0,0007 <0,0005 <0,0005 <0,0005 <0,0005 <0,0005 Se 0,014 0,011 0,017 0,014 0,050 <0,01 0,011 0,012 0,013 0,025 0,015 0,065 0,019 <0,01 0,021 0,015 0,042 Sc 0,100 0,102 0,144 0,133 3,560 0,103 0,126 0,171 0,191 0,082 0,057 0,180 0,206 0,060 0,027 0,061 0,025 Sb 0,200 0,317 0,245 0,631 0,671 0,097 0,293 0,282 0,296 0,293 0,448 0,313 0,109 0,140 0,385 0,380 0,144 Rb 0,44 0,54 2,97 9,20 9,20 0,22 3,44 5,98 7,44 6,94 6,27 8,41 8,99 2,54 0,19 0,18 1,56 Pr <0,0002 0,00486 <0,0002 0,00024 <0,0002 <0,0002 0,00025 <0,0002 0,00039 0,00268 0,00149 0,00074 0,01000 <0,0002 0,00046 0,00030 0,00123 Pb <0,01 0,028 0,112 0,410 0,430 0,020 0,069 0,469 0,373 0,026 0,045 0,029 0,798 0,117 0,725 0,659 <0,01 P 9,65 9,65 25,73 38,59 28,94 45,02 57,89 51,46 35,38 35,38 19,30 41,81 48,24 22,51 35,38 41,81 22,51 Ni 0,245 0,230 0,209 0,260 0,931 0,045 0,098 0,151 0,218 0,469 0,497 1,100 0,649 0,158 0,443 0,215 0,143 Nd 0,0195 0,0011 0,0010 0,0014 0,0005 0,0016 0,0012 0,0100 0,0075 0,0022 0,0336 0,0018 0,0017 0,0074 <0,0005 <0,0005 <0,0005 Nb <0,005 0,0095 <0,005 <0,005 <0,005 <0,005 <0,005 <0,005 <0,005 <0,005 <0,005 0,0080 0,0598 <0,005 <0,005 <0,005 <0,005 Paruošimas Negazuotas Gazuotas Negazuotas Negazuotas Gazuotas Negazuotas Gazuotas Gazuotas Gazuotas Negazuotas Gazuotas Gazuotas Negazuotas Negazuotas Gazuotas Gazuotas Negazuotas Pavadinimas „Akvilė“ „Akvilė“ „Elite“ „Hermis“ „Hermis“ „Neptūnas“ unique“ „Neptūnas „Rasa“ „Rasa“ „Tichė“ „Tichė“ „Vytautas“ „Vytautas“ „Žaliagiris“ „Richy“ „Kęstutis“ Classique“ „Vishy

151 6 priedas Zr 0,009 0,058 0,010 0,022 0,031 0,041 0,062 0,001 0,002 0,003 0,003 0,064 0,260 0,004 0,005 0,008 0,056 Zn 3,09 3,26 3,16 3,12 0,44 0,85 3,38 6,25 0,43 0,39 4,70 5,79 9,09 5,17 0,10 11,60 15,70 Yb 0,0009 0,0013 0,0005 0,0005 0,0049 0,0027 0,0027 0,0074 0,0009 0,0006 0,0009 <0,0005 <0,0005 <0,0005 <0,0005 <0,0005 <0,0005 Y 0,003 0,011 0,012 0,008 0,004 0,002 0,007 0,017 0,018 0,087 0,062 0,039 0,098 0,006 0,006 0,005 0,008 W 0,031 0,038 0,019 0,011 0,010 0,052 <0,01 0,038 0,019 0,062 0,029 0,042 0,045 0,034 0,014 0,022 0,010 V 0,11 0,13 0,20 0,24 0,34 0,09 0,06 0,21 0,21 0,17 0,23 0,61 0,78 0,04 0,26 0,28 0,33 U 0,031 0,110 0,001 0,002 0,045 0,008 0,004 0,002 0,295 0,276 0,180 0,132 0,049 2,080 2,280 0,072 0,0423 Tm 0,0006 0,0004 0,0003 0,0011 <0,0004 <0,0004 <0,0004 <0,0004 <0,0004 <0,0004 <0,0004 <0,0004 <0,0004 <0,0004 <0,0004 <0,0004 <0,0004 Tl 0,004 0,004 0,004 0,003 0,003 0,003 0,003 0,002 0,005 0,005 0,011 0,009 0,003 0,004 0,003 0,004 0,0034 Ti 2,35 0,14 0,09 0,10 0,10 0,49 <0,04 0,386 <0,04 <0,04 <0,04 <0,04 <0,04 <0,04 <0,04 <0,04 <0,04 Th 0,0024 0,0012 0,0004 0,0004 0,0010 0,0004 0,0004 0,0079 <0,0004 <0,0004 <0,0004 <0,0004 <0,0004 <0,0004 <0,0004 <0,0004 <0,0004 Te <0,01 <0,01 0,022 0,025 <0,01 <0,01 <0,01 0,029 0,064 0,025 0,025 0,173 0,139 0,016 <0,01 <0,01 <0,01 Gazuotas Gazuotas Gazuotas Gazuotas Gazuotas Gazuotas Gazuotas Gazuotas Gazuotas Negazuotas Negazuotas Negazuotas Negazuotas Negazuotas Negazuotas Negazuotas Negazuotas Paruošimas Pavadinimas „Akvilė“ „Akvilė“ „Elite“ „Hermis“ „Hermis“ „Neptūnas“ „Neptūnas unique“ „Rasa“ „Rasa“ „Tichė“ „Tichė“ „Vytautas“ „Vytautas“ „Žaliagiris“ „Richy“ „Kęstutis“ Classique“ „Vishy

152 6 priedas (b) 3 3,95 3,97 5,61 5,54 5,69 2,44 5,93 3,18 3,20 1,57 1,62 5,15 5,75 4,33 3,92 3,95 1,44 HCO (c) 3 96 99 88 241 242 342 338 347 149 362 194 195 314 351 264 239 241 HCO (c) 4 4,7 20,7 21,6 14,2 15,3 13,9 39,4 41,5 13,4 15,4 15,5 21,2 448,0 780,0 768,0 970,0 825,0 SO (c) Si 9,58 9,58 3,93 3,83 9,02 7,29 4,63 4,53 2,20 11,00 10,40 12,90 12,30 10,80 12,10 12,00 10,10 7,7 5,2 7,5 7,5 5,4 8,0 5,4 5,0 5,1 7,8 4,8 5,1 5,1 7,8 5,5 5,3 7,7 pH (c) 3 <0,5 <0,5 3,57 5,42 <0,5 <0,5 <0,5 1,89 <0,5 <0,5 <0,5 2,67 <0,5 1,64 2,49 2,56 <0,5 NO (c) 2 0,05 0,05 0,05 0,05 0,05 0,05 0,05 0,05 0,05 1,26 0,05 0,05 0,05 0,05 0,05 0,05 0,85 NO (c) 4 0,003 0,056 0,003 0,003 1,070 0,003 0,235 0,006 0,297 0,006 0,406 0,831 0,768 0,003 0,008 0,003 0,009 NH (c) 3,1 2,7 3,6 8,5 5,5 4,9 9,8 64,4 54,9 54,1 Na 148,0 309,0 323,0 439,0 449,0 1790,0 1500,0 (c) 6,7 12,6 13,5 64,5 15,9 17,5 13,2 55,9 61,3 70,2 68,3 14,8 15,1 15,8 20,4 Mg 234,0 192,0 (c) 1,4 1,5 7,6 5,3 5,5 0,5 2,4 6,3 6,3 4,2 0,9 0,8 K 17,2 17,1 27,9 23,7 31,2 (c) F 0,197 0,207 0,537 0,220 0,220 0,131 0,223 0,254 0,245 0,303 0,298 0,330 0,320 0,374 0,168 0,168 0,145 (a) 422 422 239 620 427 425 416 390 Eh 1858 2060 2040 4110 4300 1646 1632 9600 11560 (c) Cl 6,43 6,96 0,98 3,05 23,00 41,50 34,80 10,10 10,20 56,90 197,00 474,00 479,00 1081,00 1141,00 3405,00 2752,00 (c) 63,8 69,3 72,8 82,9 34,9 52,4 57,5 61,3 62,3 13,2 Ca 168,0 213,0 222,0 192,0 188,0 570,0 462,0 Gazuotas Gazuotas Gazuotas Gazuotas Gazuotas Gazuotas Gazuotas Gazuotas Gazuotas Negazuotas Negazuotas Negazuotas Negazuotas Negazuotas Negazuotas Negazuotas Negazuotas Paruošimas Pavadinimas „Akvilė“ „Akvilė“ „Elite“ „Hermis“ „Hermis“ „Neptūnas“ „Neptūnas unique“ „Rasa“ „Rasa“ „Tichė“ „Tichė“ „Vytautas“ „Vytautas“ „Žaliagiris“ „Richy“ „Kęstutis“ Classique“ „Vishy Pastabos: matavimo vienetai: (a) – µS/cm; (b) mgekv/l; (c) mg/l Pastabos:

153 7 priedas Sr 0,6 0,1 6,3 0,1 0,28 0,11 0,28 0,07 0,28 0,32 0,39 0,15 0,75 0,085 0,085 0,059 0,075 0,025 0,075 Cu 0,003 0,004 0,004 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 Zn 0,54 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,018 <0,012 <0,012 <0,013 <0,015 Cr 0,002 0,002 0,002 0,002 0,002 0,004 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 As 0,005 0,002 0,002 0,019 0,017 0,022 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 0,2 1,5 Mn 0,15 0,26 0,25 0,11 0,02 0,92 0,13 0,001 0,005 0,031 0,034 0,006 0,001 0,071 0,064 0,087 0,039 Ni 0,002 0,095 0,002 0,004 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 Cd <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 Pb <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 F 0,1 0,2 0,4 0,29 0,13 0,14 0,11 0,34 0,07 0,08 0,05 0,13 0,51 0,13 0,14 0,24 2,22 0,05 0,06 Mėginio 2010 07 22 2010 07 29 2010 07 29 2010 07 15 2010 07 08 2010 07 08 2010 07 21 2010 07 09 2010 07 09 2010 07 29 2010 07 28 2010 07 15 2010 08 25 2010 07 20 2010 08 05 2010 08 17 2010 07 04 2010 08 05 2010 08 04 ėmimo data 381 463 255 289 178 35 982 35 975 35 998 35 994 25 367 36 004 35 936 35 954 35 951 22 575 35 974 35 996 35 945 37 363 numeris Gręžinio Posto pavadinimas Aštrioji Kirsna Alanta Aukseliai Aukštakalnis Balsiai Birštonas Biržai Bobėnai Buivydžiai Daubariai Dūkštas Dusetos Dusia Gribašos Iciūnai Išdagai Juodkrantė POŽEMINIO VANDENS MIKROELEMENTINĖS SUDĖTIES TYRIMO REZULTATAI, mg/l MIKROELEMENTINĖS SUDĖTIES TYRIMO REZULTATAI, POŽEMINIO VANDENS

154 7 priedas Sr 0,4 2,4 5,9 2,2 1,7 0,1 0,9 1,7 0,05 0,18 0,47 0,26 0,07 0,17 0,32 0,11 0,16 0,79 0,08 0,044 Cu 0,003 0,004 0,002 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 Zn 0,59 0,54 0,58 <0,01 0,024 <0,01 <0,01 <0,01 0,093 <0,01 <0,01 <0,01 0,038 <0,01 <0,01 <0,019 <0,016 <0,012 <0,013 <0,012 Cr 0,002 0,002 0,002 0,002 0,002 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 As 0,009 0,004 0,011 0,026 0,007 0,002 0,002 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 Mn 0,21 0,54 0,34 0,29 0,27 0,12 0,05 0,11 0,15 0,049 0,067 0,011 0,091 0,067 0,057 0,038 0,015 0,014 0,001 0,005 Ni 0,018 0,002 0,004 0,002 0,002 0,004 0,002 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 Cd <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 Pb 0,002 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 F 0,23 0,12 0,62 0,16 1,19 0,48 0,33 0,12 0,05 0,63 0,47 0,22 0,17 0,36 0,15 0,32 0,13 0,25 0,34 0,09 Mėginio 2010 08 24 2010 07 14 2010 07 21 2010 07 22 2010 07 29 2010 07 16 2010 07 21 2010 07 21 2010 09 23 2010 07 20 2010 07 15 2010 07 15 2010 07 15 2010 08 18 2010 08 20 2010 08 26 2010 08 26 2010 07 29 2010 07 15 2010 08 20 ėmimo data 216 218 220 283 603 294 2457 2276 2384 8716 22 553 35 993 35 979 35 948 16 025 35 950 35 978 35 980 35 995 35 977 numeris Gręžinio Posto pavadinimas Kalvarija Kaniūkai Karajimiškis Kazlų Rūda Kinderiai Kintai Kybartai Kyburiai Kojeliai Kučiūnai Naumiestis Kudirkos Kurkliai Kutiškiai Lazdijai Leckava

155 7 priedas Sr 1,1 1,6 1,1 0,09 0,14 0,08 0,87 0,41 0,28 0,33 0,07 0,75 0,44 0,039 0,095 0,038 0,099 0,055 0,055 0,065 Cu <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 Zn <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,019 <0,013 <0,011 <0,013 <0,011 <0,011 Cr 0,002 0,002 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 As 0,007 0,003 0,002 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 Mn 0,16 0,11 0,12 0,27 0,15 0,43 0,001 0,099 0,046 0,025 0,005 0,019 0,013 0,023 0,042 0,001 0,016 0,095 0,026 0,004 Ni 0,003 0,003 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 Cd <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 Pb <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 F 0,2 0,2 0,5 0,4 0,16 0,16 0,33 0,28 0,05 0,25 0,32 0,09 0,28 0,32 0,25 0,29 0,05 0,39 0,46 0,17 Mėginio 2010 07 22 2010 07 28 2010 08 25 2010 07 09 2010 08 19 2010 08 18 2010 08 05 2010 07 30 2010 07 30 2010 07 30 2010 07 30 2010 08 19 2010 07 28 2010 07 30 2010 07 30 2010 08 19 2010 08 19 2010 08 19 2010 08 18 2010 08 19 ėmimo data 166 169 186 190 4410 35 986 15 969 16 067 35 955 18 590 15 134 36 002 35 973 35 961 35 962 25 365 25 366 35 938 20 302 35 944 numeris Gręžinio Posto pavadinimas Lyduvėnai Margiai Marijampolė Marijonava Mickūnai Mikužiai Natkiškiai Nida Pagėgiai

156 7 priedas Sr 0,6 0,4 1,3 0,26 0,09 0,39 0,09 0,17 0,08 0,39 0,21 0,07 0,38 0,23 0,06 0,09 0,27 0,13 0,085 0,072 0,095 0,088 0,055 0,055 0,081 Cu 0,002 0,002 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 Zn <0,01 <0,01 0,031 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 0,022 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 0,022 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,011 <0,015 <0,012 <0,013 Cr 0,002 0,002 0,003 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 As 0,002 0,002 0,003 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 2 1 Mn 0,88 0,21 0,02 0,85 0,093 0,013 0,041 0,009 0,013 0,091 0,087 0,002 0,033 0,061 0,045 0,033 0,012 0,002 0,004 0,002 0,044 0,014 0,045 Ni 0,005 0,006 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 Cd <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 Pb <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 F 0,2 0,1 0,11 0,35 0,48 0,12 0,24 0,18 0,48 0,29 0,27 0,24 0,14 0,14 0,15 0,05 0,41 0,36 0,24 0,08 0,06 0,07 0,08 0,26 0,05 Mėginio 2010 07 22 2010 07 16 2010 07 21 2010 08 24 2010 07 10 2010 08 05 2010 07 28 2010 07 23 2010 07 23 2010 08 19 2010 08 18 2010 07 29 2010 08 26 2010 08 26 2010 08 25 2010 08 25 2010 08 18 2010 07 08 2010 08 19 2010 07 27 2010 07 27 2010 07 15 2010 07 27 2010 09 23 2010 09 23 ėmimo data 258 259 35 947 13 267 35 981 35 990 35 956 35 941 36 000 35 987 35 991 35 942 35 943 35 997 16 966 21 749 25 235 25 232 22 564 35 963 35 985 35 992 35 957 25 235 25 232 numeris Gręžinio Posto pavadinimas Palapišiai Panevėžys Papilė Pažėrai Politiškės Pryšmančiai Puvočiai Raseiniai Rykantai Rokai Rūgaliai Saugos Semeliškės Smalininkai Šakiai Šelmenta Šešupė Šilutė Švenčionys Tauragė

157 7 priedas Sr 0,4 0,4 0,05 0,09 0,06 0,28 0,06 0,41 0,18 0,21 0,07 0,11 0,055 0,049 0,084 0,047 0,025 0,025 0,095 0,045 Cu 0,008 0,004 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 Zn <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 0,023 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,016 <0,018 <0,012 Cr 0,002 0,003 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 As 0,002 0,003 0,024 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 0,1 Mn 0,39 0,17 0,08 0,14 0,12 0,13 0,24 0,001 0,009 0,004 0,019 0,035 0,015 0,002 0,001 0,002 0,016 0,025 0,009 Ni 0,002 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 Cd <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 Pb <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 F 0,4 1,3 0,16 0,18 0,13 0,14 0,07 0,31 0,09 0,06 0,08 0,05 0,14 0,11 0,17 0,09 0,05 0,05 0,31 0,17 Mėginio 2010 07 16 2010 07 10 2010 08 27 2010 08 05 2010 08 18 2010 08 24 2010 08 26 2010 07 14 2010 07 28 2010 07 28 2010 07 22 2010 07 22 2010 08 20 2010 07 14 2010 07 14 2010 07 28 2010 07 28 2010 07 28 2010 07 22 2010 08 26 ėmimo data 487 204 191 8781 9309 5524 35 965 35 964 35 966 35 984 35 940 35 960 22 577 14 011 35 952 35 999 35 971 35 972 35 946 35 976 numeris Gręžinio Posto pavadinimas Trinkuškės Ukmergė Utena Vaidotai Valkininkai Varėna Vertininkai Vėžaičiai Vilkaičiai Vilkaviškis Vilkmedžiai Zelvė Žuvintas

158 7 priedas Sr 0,4 0,4 0,05 0,09 0,06 0,28 0,06 0,41 0,18 0,21 0,07 0,11 0,055 0,049 0,084 0,047 0,025 0,025 0,095 0,045 Cu 0,008 0,004 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 Zn <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 0,023 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,01 <0,016 <0,018 <0,012 Cr 0,002 0,003 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 As 0,002 0,003 0,024 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 0,1 Mn 0,39 0,17 0,08 0,14 0,12 0,13 0,24 0,001 0,009 0,004 0,019 0,035 0,015 0,002 0,001 0,002 0,016 0,025 0,009 Ni 0,002 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001

Cd POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS LIETUVOJE 2005–2010 METAIS <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 <0,0003 IR KITI HIDROGEOLOGINIAI DARBAI Vilnius, 2011 Pb <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 Atsakingasis redaktorius K. Kadūnas Redagavo D. Petrauskienė F 0,4 1,3

0,16 0,18 0,13 0,14 0,07 0,31 0,09 0,06 0,08 0,05 0,14 0,11 0,17 0,09 0,05 0,05 0,31 0,17 Viršelio dizainas G. Markausko Maketavo R. Norvaišienė

SL 1841. 2011 08 02. Tiražas 50 egz. Išleido Lietuvos geologijos tarnyba, S. Konarskio g. 35, LT-03123 Vilnius Mėginio 2010 07 16 2010 07 10 2010 08 27 2010 08 05 2010 08 18 2010 08 24 2010 08 26 2010 07 14 2010 07 28 2010 07 28 2010 07 22 2010 07 22 2010 08 20 2010 07 14 2010 07 14 2010 07 28 2010 07 28 2010 07 28 2010 07 22 2010 08 26 ėmimo data Tel. 2 33 28 89, faks. 2 33 61 56, http://www.lgt.lt Viršelį spausdino reklamos studija „InSpe“, Savanorių pr. 178, LT-03154 Vilnius 487 204 191 8781 9309 5524 35 965 35 964 35 966 35 984 35 940 35 960 22 577 14 011 35 952 35 999 35 971 35 972 35 946 35 976 numeris Gręžinio Posto pavadinimas Trinkuškės Ukmergė Utena Vaidotai Valkininkai Varėna Vertininkai Vėžaičiai Vilkaičiai Vilkaviškis Vilkmedžiai Zelvė Žuvintas

159